ĮVADAS Tyrimo aktualumas. Trumposios maisto tiekimo grandinės (toliau TMTG) mokslinėje literatūroje apibūdinamos įvairiai, TMTG nagrinėjama skirtinguose kontekstuose, dėl to mokslininkų ir praktikų požiūris į TMTG organizavimą daugialypis. Mokslininkai, analizuodami TMTG organizavimą ir jam būdingus bruožus, teigia, kad TMTG organizavimo apibrėžtis priklauso nuo to, kaip pati TMTG suvokiama. Galima daryti prielaidą, kad TMTG organizavimas siejamas su tuo, kaip ją įvardija tam tikri mokslininkai. TMTG yra apibrėžiama kaip inovacija (Martino, Fritz, 2010; Richards, 2015; Todorovic et al., 2018), judėjimas (Renting et al., 2012), tinklas (Galli, Brunori, 2013; Spilková et al., 2013), grandinė (Schmid et al. 2014; Koutsou et al., 2015), sistema (Richards, 2015; Jarzębowski, Bezat, 2018), kanalas (Aubert, Enjolras, 2016), schema (Konečný et al., 2016), procesas (Jarzębowski, Bezat, 2018). TMTG judėjimas sukuria savotišką „piliečių maisto tinklą“, nes jis prisideda prie miesto ir kaimo santykių pertvarkymo (Renting ir kt., 2012). „Trumpa grandinė“ apima skirtingus veiklos modelius, pradedant nuo tiesioginio produktų pardavimo ūkiuose iki realių vartotojų ir gamintojų grupių bendro valdymo formų, konkuruojant tarpusavyje, siekiant patenkinti bendrą poreikį sutrumpinti atstumą (fizinį, pažintinį ir kultūrinį) tarp gamybos ir vartojimo sektorių (Farmers and Short Chain..., 2013). Mokslinėje literatūroje (Martino, Fritz, 2010; Richards, 2015; Todorovic ir kt., 2018) pateikiami trumposios ir ilgosios maisto tiekimo grandinių modeliai, gamintojų ir vartotojų bendruomenių partneryste pagrįstos vietos maisto sistemos nėra tik teorinės, – jos sėkmingai pritaikytos ir funkcionuoja praktiškai ne viename regione. TMTG vystymo strategijos yra apibrėžtos ir reglamentuojamos įvairiuose Europos dokumentuose. 2014–2020 m. ES Kaimo plėtros politikos dokumentuose akcentuojama TMTG svarba vietos rinkų vystymuisi palaikyti (Local..., 2012; Europos..., 2013; Augère-Granier, 2016; Europos Komisija, 2020). ES reglamente Nr. 1305/2013 pabrėžiama, kad TMTG atlieka svarbų vaidmenį vystant vietos ekonomiką (Europos..., 2013). Dokumentuose pabrėžiama, kad TMTG neturėtų įsiterpti daugiau nei vienas tarpinis gamintojas ar perdirbėjas. Po 2013 m. BŽŪP svarbiausias tikslas – smulkių ūkių konkurencingumo skatinimas skirtinguose lygiuose, įskaitant vietos rinkas (Augère-Granier, 2016). Politinis dėmesys vis labiau fokusuojamas į TMTG produkcijos ženklinimą, t. y. remiantis Žemės ūkio produktų kokybės schemų reglamento 55 straipsniu1 išskiriamas vietos produktų išskirtinumo palaikymas (Agricultural..., 2012). Svarbiu akcentu dokumentuose tampa geografinio atstumo tarp ūkio ir vartotojo apsibrėžimas – tai turėtų būti nuo 20 iki 100 km. (Kneafsey ir kt., 2013). ES šalių narių TMTG atvejų analizė atskleidė, kad iš 118 nacionalinių ir regioninių kaimo plėtros programų apie 300 000 ūkių turėtų gauti paramą dalyvauti TMTG schemose, gamintojų grupėse ir organizacijose ir taip plėtoti TMTG ir vietos rinkas. Europos Sąjunga (pagal ES Reglamentą Nr. 1305/2013), įgyvendindama kaimo plėtros politiką, vartoja tokią trumpųjų tiekimo grandinių apibrėžtį 1
12
Agricultural Product Quality Scheme Regulation 2012. Prieiga per internetą (2020 12 22): http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:343:0001:0029:en:PDF
