Ar dėstytojai nesirengia palikti universitetų? Doc. Laima Bulotaitė, doc. Birutė Pociūtė, doc. Remigijus Bliumas
2004 metais laikraštyje „The Guardian“ pasirodė vedamasis straipsnis intriguojančiu pavadinimu – „Plyšiai mokslo šventovėse“. Jame buvo pristatyti keliuose universitetuose atlikti dėstytojų streso tyrimai. Išvados skelbė, kad tik išoriškai universitetai atrodo kaip ramybės ir civilizacijos oazės.
Tyrimai verčia suklusti
Kanados universiteto dėstytojų asociacija inicijavo tyrimą, kuriame buvo apklausta 1470 dėstytojų iš 56 šalies universitetų. Tyrimas atskleidė, kad universiteto dėstytojų patiriamas streso lygis yra labai aukštas. Tarp dažniausiai minimų stresorių yra darbo krūvis (85 proc.), darbotvarkė (73 proc.), vaidmenų konfliktas (82 proc.), vaidmenų nevienareikšmiškumas (71 proc.), darbo ir laisvalaikio disbalansas (76 proc.). Visuose tyrimuose minimas didelis neatitikimas tarp įdedamų pastangų ir atlygio, kurį gauna dėstytojai. O kaip jaučiasi universitetų dėstytojai Lietuvoje? Juk iki šiol jie nestreikavo ir net negrasino streikais dėl atlyginimų, kaip darė mokytojai. Dėstytojai net neturi profsąjungos. Ir tyrimų apie tai, kaip jaučiasi dėstytojai, kokių problemų turi,
Įvairiose šalyse atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad dėstytojai dėl darbinio streso patiria įvairių sveikatos problemų, aukštas dėstytojų streso lygis lemia vis didėjantį nepasitenkinimą darbu, mažėjantį produktyvumą ir ketinimus keisti darbą. 1998 metais Jungtinėje Karalystėje net 44 proc. universitetų dėstytojų svarstė galimybę pasitraukti iš aukštojo mokslo sektoriaus. 2004 metais šis skaičius pasiekė 47 proc. 69 proc. dėstytojų teigė, kad jų darbas kelia per didelį stresą. 65 proc. minėjo, kad jie turi per daug „darbo su popieriais“, 56 proc. buvo nepatenkinti parama, kurią jiems teikia administracija. SPECTRUM 2008/2
nebuvo. Atrodė, kad tai prestižiškos ir geros darbo vietos, kurių visi trokšta. Gal ir iš tikrųjų Lietuvoje universitetų dėstytojai jaučiasi puikiai? Vis dar tebevyksta aukštojo mokslo reforma. Ją kritikuoja visi – politikai, žurnalistai, studentai. Visos šios priežastys paskatino atlikti universitetų dėstytojų apklausą. Tyrime dalyvavo 255 universitetų dėstytojai (49 proc. vyrų ir 51 proc. moterų). Pagal mokslo sritis tiriamieji pasiskirstė taip: humanitariniai mokslai – 35,7 proc., socialiniai mokslai – 12,5 proc., fiziniai mokslai – 11,8 proc., biomedicininiai mokslai – 4,7 proc., technologiniai mokslai – 35,3 proc. Tiriamųjų amžius – nuo 21 iki daugiau nei 60 metų. Pagal darbo aukštojoje mokykloje stažą apklausti dėstytojai pasiskirstė taip: iki 5 metų – 12,2 proc., 6–10 me-
9
