VYTIS

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ARCHITEKTŪROS KATEDRA MIESTO MORFOLOGIJA IR ANTROPOLOGIJA

TEATRAI.MORFOLOGINIS ASPEKTAS

VYTIS UŽA

VILNIUS 2010 TURINYS 1. Istorinė raida.................................................................................................................................2 2. Struktūra.Dydis.Padėtis.................................................................................................................5 3. Išvados........................................................................................................................................11 Literatūros ir šaltinių sąrašas............................................................................................................12

2

Istorinė raida Žinios apie vakarietiško teatro dizainą gyvuoja jau 2400 metų ir tik nuo XX a. pradžios atsirado kažkas panašaus į aiškią teatro dizaino istoriją. Nuo pradžios Graikijoje (400 pr.m.e.) iki Romos imperijos griūties (400 m.e.) ir nuo jos atkūrimo (1600 m.e.) iki šiandienos, teatro istorija suskyla į dvi -800 ir 400 metų epochas ( senovės ir moderniąją atitinkamai), kurias skiria 1100 metų visiško štiliaus. Bizantijos laikais ir Viduramžiais architektūroje vyravo du pagrindiniai stimulai –karas ir religija. Tai buvo vienuolynų, katedrų, pilių laikai.Religija persekiojo teatrą kaip kūniškumą ir velnią- išskyrus Viduramžius, kai teatras tapo propagandos įrankiu ir buvo naudojamas pačiame bažnyčios pastate. Teatro egzistavimas buvo neįmanomas iki tol, kol kartu su kita civiline architektūra jis buvo atgaivintas kaip atsakas klasikiniam humanizmui XVI a. Italijos Renesanse. Modernią epochą galima suskirstyti į šešis periodus: 1. Vėlyvąjį Renesansą (1500-1650) - architektas kontroliavo teatro architektūrą ir scenos dizainą.

2. Baroką ir Rokoko(1650-1800) , kai dvaro spektakliai, operos vystymąsis ir mechanizuota scena privertė atskirti scenos dizainą nuo architektūros.

3. XIX a. Scenos dizainas toliau komplikuojasi dėl profesionalaus simfoninio orkestro vystymosi-tuo pačiu metu teatro inžinerija metė iššūkį architektūrai, tačiau tas iššūkis buvo nesėkmingas –nepavyko pasiekti racionalios sėdimų vietų geometrijos auditorijoje.

4. Paskutinis XIX a. trečdalis liudijo galutinį mėginimą išspręsti racionalios sėdimų vietų geometrijos problemą ir mokslinės akustikos vystymąsi su pastebima sėkme Beirute, Čikagoje, Bostone.

5. XX a. pradžioje strukturinė, mechaninė ir elektros inžinerija užgožė architektūrą.

3

4

Struktūra.Dydis.Padėtis.

Auditorijoje didesnė ar mažesnė publika seka įvykius vykstančius didesnių ar mažesnių proporcijų scenoje.Kaip šie du elementai yra tarpusavyje susiję konstrukciškai ir erdviškai, galime matyti plačioje sprendinių amplitudėje. Architektūra turi atitikti skirtingus reikalavimus kiekvienam skirtingam renginiui.Bauhause Oskar Schlemmer studijavo teatro ir scenos formas moksliniu lygiu.Jis matė teatrą vienoje gretoje su populiariais pramogų ir religiniais statiniais. Straipsnyje apie teatro konstrukciją, parašytame 1929 m. Walter Gropius pastebėjo, kad buvo tik trys pagrindinės scenos formos teatro architektūros istorijoje:centrinė apvali arena, graikiška proscenium scena ir arka irėminta scena.Pridėjus modernias tendencijas- trimatę sceną- turėsime keturis tipus.

Arena Arena yra elementeriausia situacija.Žiūrovai susirenka uždarame žiede stebėti renginio.Didesniems susirinkimams buvo naudojami daubų šlaitai. Peru Andų kalnuose Urubamos slėnyje randamos terasos. Ten yra penki Moray žemės amphiteatrai – kompleksas su natūraliomis žemės formomis ir žmogaus sukurtomis kulto vietomis

(1pav.).Pradėtos formuoti priešistoriniais laikais, šios arenos sutalpina apie 60000 žmonių. Iki Inkų civilizacijos atsiradimo jos buvo naudojamos kultinėms apeigoms, festivaliams ir varžyboms. Dižiausio teatro apvali arena padeda susidaryti įspūdį apie jų

5

dydį.45 metrų skersmens su 12 terasų, kurios išliko iki mūsų dienų (kiekviena 1.8 m aukščio ir 7 metrų pločio).

1920 m. pradzioje stengiantis surasti adekvačią formą scenos koncepcijai ir sujungti auditoriją su scena Norman Bel Geddes sukūrė eilę aerodinamiškų struktūrų su hemisferinėmis vidinėmis erdvėmis(2 pav.) .

Teatronas Graikiškas žodis „theatron“ reiškia „erdvė žiūrėjimui“.Antikoje tai buvo techninis terminas, kuris reiškė tolygiai kylantį plotą skirtą žiūrovams sėdėti .Sėdimosios vietos yra išdėstytos apskritimo segmente.Plokščias plotas chorui(orkestrui) baigiasi pakeltu plotu aktoriams (proscenium).Bėgant laikui už scenos atsirado siena.Optimalus apžvelgiamumas, stiprus ryšys su reljefu ir gera akustika senovės graikų teatrui padėjo sukurti stiprų bendruomenės jausmą. Romėnai ši tipą išvystė į uždarą teatro struktūrą,

kuri daro įtaką ir šiandien.Net antikoje teatras Epidaure buvo laikomas geriausiu Graikijos teatru, turinčiu unikalią akustiką.Jis talpino 14000 žmonių.(7-8pav.)Dengtas romėniškas teatras“odeon“ yra laikomas helenistinio uždengto statinio tipo tąsa.Atėnuose 6

buvo dvi tokio tipo struktūros:Herodo Atikus odeonas ir Agripos odeonas, kuris buvo miesto agoroje (9 pav.)Teatro širdis buvo kvadratinio plano , 25 metrų aukščio pagrindinė erdvė su scena, orkestru, ir kylančiomis tribūnomis talpinančiomis 1000 žmonių.Vaidinimas vykdavo ne orkestre, bet prosceniume –scenoje su dekoruota siena („scenae frons“).1580m. Andrea Palladio gavo užsakymą pastatyti teatrą Vičenzoje-pirmą laisvai stovintį dengtą teatrą nuo antikos laikų.Palladio suprojektavo klasikinį teatrą “Teatro Olimpico“,jį po Palladio mirties baigė architektas Vizenco Scamozzi.(10 pav.)Teatras talpino 1000 žiūrovų. Aktoriai vaidino viename lygyje su žiūrovais priešais monumentalią dekoruotą scenos sieną(„scena stabile“).

Pasirodymus „Globe“ teatre anglijoje Šekspyro laikais (1599m.) lankydavo apie 3000 žmonių. Atviras teatras su boksais ir balkonais išsivystė iš angliškų užeigų kiemų, kur vaidindavo aktoriai.Egzistavo glaudus ryšys tarp žiūrovų ir aktorių-tai buvo erdvinio teatro užuomazga (11 pav.)

Alvar Aalto susižavėjimą unikaliomis Antikos teatro struktūromis liudija kelionės po Graikiją ir Italiją metu daryti eskizai .1955m. Aalto suprojektavo Technologijos universiteto kompleksą netoli Helsinkio.Pagrindinis komplekso elementas buvo auditorijos.Čia graikų teatro idėja yra perkelta į paskaitų salės struktūrą.Auditorijos stogas formuoja teatrą pastato išorėje (12 pav.).

Arkinės scenos

7

Tokio tipo auditorijos yra ištrijų pusių uždaros su įrėmintu vaizdu ketvirtoje pusėje.Jos išsivystė iš Baroko dvaro operos teatrų XVIIa.Scena buvo atskirta nuo žiūrovinės dalies.

Siekiant sutalpinti kuo didesnį kiekį žiūrovų ir nepadidinti atstumo tarp jų ir scenos, buvo projektuojami balkonai.

1655m. Josef Furttenbach suprojektavo teatrą ,kur aplink aštuonkampią salę buvo išdėstytos keturios scenos.Salės viduryje stovėjo 4 metrų skersmens apvalus stalas.

Svečiai sėdintys aplink stalą galėdavo stebėti scenas keturiose pusėse- mat stalo pakyla sukdavosi (14pav.).

Altes Residenz teatras Miunchene (1751-53), maži operos namai skirti 640 žmonių(16pav.).

Auditorija su Itališko Baroko stiliaus balkonais iš pardžių buvo naudojama tik dvaro renginiams.Auditoriją supo keturi aukštai pasagos formos balkonų. Įkvėptas Goethes augalų metamorfozės idėjų Rudolf Steiner,antroposofinio judėjimo pradininkas, perkėlė gamtos fromas į architektūrą.Jis buvo įsitikinęs , kad architektūra veikia žmogaus mastymą ir elgesį.Jo pirmas „Goetheanum“ (1913-22)

kurį

sunaikino gaisras buvo iš medinių konstrukcijų su dviem kupolais(17pav.).

8

Jis buvo iš dviejų dalių –scenos ir auditorijos 900 žmonių.

Po Rusijos revoliucijos 1917 m. Sovietų Sąjungoje buvo pastatyti keli tūkstančiai darbininkų klubų .

Konstantino Melnikovo geriausiai žinomas šio pastato tipas Rusakovo darbinikų klubas Maskvoje buvo pastatytas 1927 m. ir talpino 1500 žmonių (18pav.).

Auditorija gali būti transformuojama atsižvelgiant į įvairias funkcijas.

Alvar Aalto pastatas pastatytas 1988m. yra puikus operos teatro pavyzdys (19pav.).Auditorija sukurta 1200 žmonių yra asimetriškas amphiteatras .

Erdvinė scena Terminas „erdvinė scena“ buvo XXa. koncepcija. Siekiama sujungti auditoriją ir sceną į vieną darinį, taip pat išvengti scenos vienpusiškumo.Jaques-Dalcroze institutas netoli Dresdeno buvo suprojektuotas Heinrich Tessenow.Pastatas –didelė balta šventykla su gakščiomis kolonomis.Instituto širdis paprasta stačiakampė erdvė(20pav.).

1927m. Andor Weiniger “sferinio teatro“ projektą inspiravo keliaujantis cirkas (21-22pav.).Nors projektas atrodo utopiškas ,tačiau architektas sprendė konkrečius architektūrinius uždavinius liečiančius erdvinį scenos ir auditorijos santykį.Teatras suprojektuotas 4500 žmonių.Architektas savo teatrą vadino mechaniniu teatru , kur sfera naudojama kaip architektūrinė išraiškos forma.Žiūrovai esantys sferos pakraščiuose patiria naują erdvinį,vizualinį,protinį ir akustinį santykį su scena.

1927m. bendradarbiaujant Erwin Piscarot ir Walter Gropius buvo sukurtas “Totalaus teatro” projektas(23-24pav.).Šį 9

projektą jis apibūdino kaip lanksčios scenos eksperimentą.Mobilūs, besisukantys plotai žiūrovams ir alikėjams leidžia scenos erdvę paversti arena ar proscenium teatro erdve.

Friedrich Kiesler „Nesibaigiančio teatro“ projektas (1924/25) buvo suprojektuotas 100000 žiūrovų (25-26 pav.).Apibūdindamas savo utopinį projektą jis rašė:“Mūsų laikų teatre scene kabo ore.

Auditorijos apskritimai sukasi apie sferinį scenos branduolį.“Visa konstrukciją dengia dvigubas plieno ir matinto stiklo denginys.Scena yra nesibaigiančios spiralės formos, o įvairius lygius jungia liftai.Sėdimosios vietos , scena ir liftai yra pakabinti erdvėje.Pastatą sudaro lanksti tiltų konstrukcinė sistema.

Schaubuhne teatras Berlyne buvo teatro specialistu ir architekto bendradarbiavimo rezultatas.

1975m. Jurgen Sawade parengė kelis konversijos projektinius pasiūlymus senam kino teatrui, kurį buvo planuojama nugriauti. Šiame teatro projekte buvo panaikinta riba tarp auditorijos ir scenos.Pastatas turėjo multifunkcinį pasirodymų plotą, kuris galėjo būti pakeliamas ar nuleidžiamas tris metrus.Taip pat salė galėjo būti sudalinta į kelias atskiras dalis kur tuo pačiu metu būtų žiūrimi keli spektakliai.(27 pav.)

Išvados 

Struktūra

Istorijos tėkmėje struktūra nuo paprastos vystėsi iki sudėtingos, tačiau galų gale pamažu pradėjo grįžti prie archainių formų . 

Dydis

10

Teatrų dydis taip pat patyrė sinusoidinį pokytį:nuo archainės arenos su 60000 žiūrovų, apskrito 4m. skersmens stalo žmonėms susėsti Baroko laikotarpiu iki 100000 žiūrovų „Nesibaigiančio teatro“ projekte 1925m. 

Padėtis

Teatrai iš natūralaus relfefo kalnuose „persikraustė“ į miesto centrą.

Literatūros sąrašas: 

George C. Izenour „Theater design“ ,Yale University, 1977



Detail Music and Theatre 2009, Nr. 3

11