Žvilgsnis į pasaulį 2019

PASAULIS M ( \ 1bQcǺ f WM e 4 Ȗ ÈƦ ÂÌ ¯ f QW kJM QQ ¦ © µ¯ Ø © ¯ ¤uǽ

W ©ǽ ƼƾƼƽ / ÛÛÛǽÛ ÆÌ à¿Â ÆÆǽ©Ì W ©ǽ ǃ ǀ ƽƼƽƾƾDŽDŽ / ÛÛÛǽÛÂ Æ© Ìǽ©Ì

ġVLPLQWLQLDXVLD NHOLRQĊ SUDVLGHGD VX /XIWKDQVD 1RQVWRS \RX

GERIAUSIA KELIONĖS DALIS

SUSTOJIMAS

STAMBULE

HOTEL

1 NAKTIS 4* VIEŠBUTYJE EKONOMINĖS KLASĖS KELEIVIAMS

2 NAKTYS 5* VIEŠBUTYJE NEMOKAMA NAKVYNĖ VIEŠBUTYJE VERSLO KLASĖS KELEIVIAMS

SKRENDANT IŠ VILNIAUS Į AZIJĄ, TOLIMUOSIUS RYTUS, VIDURIO RYTUS, ŠIAURĖS IR PIETŲ AMERIKĄ (JAV, KANADĄ, KOLUMBIJĄ, VENESUELĄ, PANAMĄ, KUBĄ, ARGENTINĄ, BRAZILIJĄ)

DAUGIAU INFORMACIJOS

TURKISHAIRLINES.COM

įžanga

„Mus supanti didingoji gamta sugeba sukelti didingų minčių ir poelgių.“ J. W. Goethe

Mieli skaitytojai,

Š

iandien ekologiškų, aplinką tausojančių idėjų pastebime daugelyje gyvenimo sričių, ne išimtis ir sparčiai pasaulyje populiarėjantis ekoturizmas. Žaliasis, darnusis, tvarusis turizmas – tai gana naujas reiškinys, su kuriuo vis dažniau tenka susidurti. Toks keliavimo būdas pirmiausia reiškia, kad iš gamtos siekiama ne tik imti, bet ir duoti, grąžinti, sumažinti ar kitaip kompensuoti jai padarytą žalą. Kartu tai skatina keisti ir patį gyvenimo būdą – atrasti ne tik švarią aplinką, bet ir „švarų“ gyvenimą savyje.

Sąmoningi keliautojai supranta, kad masinis turizmas ir vartojimas naikina esamą gamtą bei jos išteklius. Žmonija, suvokusi, kaip kasdieniai įpročiai ir besaikio komforto siekimas brangiai kainuos mūsų vaikams, pagaliau ima atsigręžti į save. Iki šiol vykęs išradimų ir inovacijų procesas sukasi kita linkme, t. y. ne kaip sukurti kažką ypatingo, o būtent draugišką aplinkai. Tad augant visuomenės sąmoningumui, vis garsiau kalbama ir apie būtinybę keliauti atsakingai. Yra daugybė priežasčių, kodėl turime (netgi privalome!) tai daryti. Tačiau ar tikrai visi žinome ir mokame keliauti atsakingai?

Kasmet leidžiamo žurnalo „Žvilgsnis į pasaulį“ numerio tema „Misija – keliauti atsakingai“ pasirinkta neatsitiktinai. Jos tikslas – edukuoti, mokyti ir patarti, kaip galėtume sumažinti žmogaus daromą įtaką gamtai keliaujant bei atrandant naujas atostogų kryptis.

Misiją pradėsime nuo darnaus turizmo atmintinės.

Tai atsakymai į klausimus, kodėl turime vežtis savo gertuvę, atsisakyti plastiko, rūšiuoti atliekas, rekomendacijos, kaip atsakingai rinktis pramogas ir ko vengti keliaujant. Šiame numeryje kelionių ekspertų patirtys ir įkvepiančios herojų iniciatyvos, tikimės, paskatins Jus tapti natūralią gamtinę, kultūrinę aplinką saugančiais, vietinių bendruomenių gerovę kuriančiais, save ir kitus gerbiančiais, išprususiais keliautojais.

Taigi keliaujant atsakingai kviesime atrasti kitokį Tailandą, grožėtis spalvingaisiais Gvatemalos raštais ir nemiegančiais vulkanais, atostogų svajones išpildyti Kretoje, kūno ir sielos palaimą patirti Izraelyje. Įsimylėti Suomiją. Žavėtis didingu Aliaskos grožiu, kur tvaraus, atsakingo keliavimo įgūdžiai net gali išgelbėti gyvybę.

Kontrastų kupiną Vietnamą pažinsime savanoriaudami, o Škotiją – per žinomo gamtos fotografo fotoobjektyvą. Po to su šeima leisimės po Bavarijos regioną ir galiausiai pažinsime savo kraštą – įspūdingiausias ekoturizmo vietoves Lietuvoje.

Apsilankę 5 populiariausiuose pasaulyje vegetariško ir veganiško maisto restoranuose, mėgausimės pomėgių įkvėptų kelionių įspūdžiais – buriuodami, slidinėdami, šokdami parašiutu ir… skrisdami viename lėktuve kartu su savo svajonių komanda.

Patirkite malonumą keliaudami (ir gyvendami) atsakingai!

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

3

56 88 14 ŽVILGSNIS Į PASAULĮ ISSN 2538-6662 © 2019 visos teisės saugomos UAB „VESTEKSPRESS“

Redaktorė ir kūrybos vadovė Goda Šleinytė-Mlinkauskienė Žurnalistai / rašytojai Aistė Jasinskaitė, Lina Matiukaitė, Ieva Elvyra Kazakevičiūtė, Indrė Kuliešiūtė, Viktorija Navickaitė-Kvietinskė, Mažena Giedrytė, Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, Ieva Rimkutė, Vytaras Radzevičius Dizainerė Evelina Vitkauskienė Kalbos redaktorė Sandra Balžekaitė Perspausdinti bet kurį žurnalo „Žvilgsnis į pasaulį“ straipsnį galima tik gavus rašytinį UAB „VESTEKSPRESS“ sutikimą. Žurnale panaudotos Shutterstock, iStock, Giedriaus Dagio ir herojų asmeninių albumų nuotraukos, gavus jų sutikimą.

43

31

TU RIN YS

20 36 46 18

52 76

MISIJA – KELIAUTI ATSAKINGAI 6 12 14 18 20 25 27

Darnaus turizmo atmintinė Kelionių ekspertai: ieškokite neįprastų patirčių Misija – gyventi ir keliauti atsakingai Norite pakeisti pasaulį? Pradėkite nuo savęs Tvarus keliavimas: tiems, kam rūpi „Žaliosios“ kelionės laivu Mėlynoji vėliava: ypatingas įvertinimas ekologiškiems paplūdimiams

KELIAUTOJO KALENDORIUS 8

Prasmingų kelionių kalendorius 2019

ATGAL Į GAMTĄ 31 Atrasti kitokį Tailandą 36 Spalvingieji Gvatemalos raštai ir nemiegantys vulkanai 40 Svajonės išsipildė Kretoje 43 Izraelis – ir kūnui, ir sielai 46 Nevažiuokite į Aliaską per jauni!

50 Įsimylėti Suomiją

PAŽINTINĖS KELIONĖS 52 Kelias į vietnamiečių širdį – savanorystė 56 Pažintis su Škotija – per fotoobjektyvą

60 Vokiška tvarka tarp Bavarijos ežerų ir Alpių 64 Pažink savo kraštą: ekoturizmas Lietuvoje

MADA 69 Tvarioji mada. Pasaulinės tendencijos 70 Keliautojo lagamine – stilingi ekodaiktai 72 Ką par(si)vežti lauktuvių?

KELIAUTOJO MENIU 74 5 populiariausi pasaulio vegetariški ir veganiški restoranai 76 Vyriški atradimai virtuvės geografijoje

HOBIS 80 Pomėgių įkvėptos kelionės. Buriavimas 82 Viename lėktuve kartu su svajonių komanda 84 Kai saulė ir sniegas tampa geriausiais draugais, o slidės – patogesnės už batus 88 Pasaulis iš paukščio skrydžio, arba beprotiška aistra šuoliams parašiutu

PRAMOGOS 90 Nuspalvink mandalą Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

5

misija – keliauti atsakingai

K

DARNAUS TURIZMO ATMINTINĖ

AIP ELIAUTI ATSAKINGAI

?

Turizmo agentūrų tinklas „West Express“ Lietuvoje ėmėsi atsakingo keliavimo misijos, o norintiems tapti geresniais keliautojais, saugančiais gamtą, sužinoti, kaip ir kuo kiekvienas mūsų galėtų prisidėti prie jos išsaugojimo, parengė specialią atmintinę. Tai atsakymai į klausimus, kodėl turime vežtis savo gertuvę, atsisakyti vienkartinių indų, šiaudelių, rūšiuoti atliekas, rekomendacijos, kaip atsakingai rinktis pramogas keliaujant, kad būtų išsaugota gamtos įvairovė ir užtikrinta gyvūnijos gerovė, neskatinti perteklinio vartojimo ir kt.

PRIEŠ KELIONĘ

ATSISAKYKITE PERTEKLINIO PAKAVIMO. Neprisikraukite per daug daiktų, daugumos jų paprastai neprireikia. Pasistenkite pasiimti kuo mažiau daiktų, esančių įvairiose pakuotėse. Deja, kai kuriose šalyse atliekų rūšiavimas gali būti gana keblus. Turėkite omenyje, kad daugumą reikalingų daiktų tikrai galėsite nusipirkti vietoje ir kartu paremsite vietinę ekonomiką.

ATSAKINGAI RINKITĖS TRANSPORTĄ. CO2 yra viena iš šiuolaikinių žmo-

nijos rykščių, skatinanti klimato atšilimą, todėl planuodami atostogas, kruopščiai rinkitės kelionės transporto priemones. Keliaukite traukiniu ar viešuoju transportu, venkite skrydžių, kur tai įmanoma. O grįžę, būtinai sumokėkite CO2 emisijos mokestį (kaip apskaičiuoti – www.co2.myclimate.org).

VEŽKITĖS SAVO GERTUVĘ!

Kiekvieną kartą prisipylę vandens į daugkartinio naudojimo gertuvę, prisidedate prie mažesnės vienkartinių buteliukų paklausos ir gamybos.

6

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

PASIDOMĖKITE SOCIALINIAIS PROJEKTAIS, kurie galimai bus vykdomi jūsų kelionės metu. Taip pat išsiaiškinkite, kaip galėtumėte prie jų prisijungti. Pavyzdžiui, diena, praleista dramblių prieglaudoje, užuot žaidus su narkotikais apsvaigintais tigrais, tikrai taps įspūdingiausia kelionės patirtimi.

PASIDOMĖKITE VIETINE KULTŪRA , įpročiais, tradicijomis ir vertybėmis, išmokite kelias naudingas frazes vietine kalba. Įdėję šiek tiek pastangų, iš kelionės gausite gerokai daugiau, nes kur kas geriau suvoksime visų kelionėje lankomų vietų ir kultūrų kontekstą. Be to, laikydamiesi šių rekomendacijų, pelnysite daugiau vietinių žmonių, kurių šalyje svečiuojatės, pagarbos. Kai keliaujate pagarbiai, patys esate gerbiami.

misija – keliauti atsakingai

PASIRŪPINKITE DRAUGIŠKA APLINKAI KOSMETIKA. Ap-

NEPALIKITE PĖDSAKO. Dažnai nė nesusimąstome, kiek daug lemia mūsų viešnagės ar poilsio pasekmės vietiniams. Nepalikime šiukšlių, plastikinių maišelių, o vietinių vaikams nedalinkite saldainių, nes jie kenkia mažųjų dantims.

sauginiais kremais nuo saulės, muilu, dezodorantu bei kitomis kosmetikos priemonėmis, kurių naudojimas gali kenkti aplinkai.

KELIONĖS METU

ATSAKINGAI RINKITĖS PRAMOGAS. Venkite bet kokių išvykų ar ekskursijų, susijusių su laukiniais, nelaisvėje laikomais gyvūnais. Privalome suprasti, kad tokios pramogos kaip liūtukų glostymas, jodinėjimas drambliais ar nelaisvėje laikomų orkų lankymas tiesiog nėra tinkamas sprendimas.

NAUDOKITĖS VIEŠUOJU TRANSPORTU. Išsinuomokite dviratį arba rinkitės pasivaikščiojimą pėsčiomis, tai puikus būdas susipažinti su žmonėmis bei sumažinti taršą.

ATSAKINGAI VERTINKITE SAVO PIRKINIUS. Prisidėkite prie vietinės bendruomenės gerovės, įsigydami jų gaminių sau ar lauktuvėms, visa tai kur kas prasmingiau nei besaikis pirkimas.

Nepirkite daiktų, pagamintų iš nykstančių gyvūnų ( jūrinių vėžlių, dramblio ilčių) ar augalų rūšių, kietmedžio, senovės artefaktų. Jūrinės kriauklės bei koralai turėtų likti ten, iš kur yra kilę. Taip pat prieš pirkdami brangakmenius pasidomėkite jų įsigijimo teisiniais bei etiniais aspektais.

NEFOTOGRAFUOKITE ten, kur draudžiama, ar neatsiklausę prieš tai leidimo. Pasistenkite netrikdyti žmonių privatumo. Venkite žmonių, prašančių pinigų už pozavimą nuotraukoms, nes tai skatina elgetavimą. Lankytinose bei strateginėse vietose (pavyzdžiui, oro uostuose, traukinių stotyse, prieplaukose) vadovaukitės įspėjamaisiais ženklais, nes dažniausiai čia fotografuoti draudžiama.

NAUDOKITE VANDENĮ SAIKINGAI. Daug dėmesio skiriama CO2 išskyrimui, tačiau turėkime omenyje, kad vanduo – gyvybiškai svarbus išteklius, kurio dažnai trūksta turistų lankomose vietose. Todėl jeigu esate prašomi atkreipti dėmesį ir stebėti vandens naudojimą, matyt, tam yra svarių priežasčių. Jeigu apsistojate viešbutyje, kuris turi kelis baseinus bei golfo aikštyną, tačiau šalyje trūksta vandens, susimąstykite prieš šokdami į dušą tris kartus per dieną.

GERBKITE ŽMONES, JŲ KULTŪRĄ, PAPROČIUS. Nepamirškite, kad daug kur laikas suvokiamas kitaip nei pas mus ir žmonės gali būti neįpratę skubėti ar būti itin punktualūs. Švaros ir tvarkos suvokimas ne visose šalyse vienodas, todėl pasistenkite atlaidžiau žiūrėti į kartais galinčius šokiruoti vaizdus.

Kantrybė, supratingumas ir šypsena veide gali pasiekti gerokai daugiau nei atvirai reiškiamas nepasitenkinimas ir pyktis. Taip pat egzistuoja daugybė naudingų patarimų, kuriais reikėtų vadovautis lankant religines vietas, atkreipiant dėmesį į savo aprangą bei elgesį.

SVARBIAUSIAS PATARIMAS! Keliaukite lengva širdimi ir siela, nieko nesitikėkite ir atsiverkite naujoms patirtims. Mėgaukitės įspūdžiais, apmąstykite savo patyrimus ir pradėkite planuoti kitą kelionę!

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

7

keliautojo kalendorius

SAUSIS Tarptautinė žalioji Berlyno savaitė, Vokietija Pasaulinio lygio maisto, agrokultūros ir sodininkystės mugė. Joje tradicijos susitinka ateitį ir persipynusios viena su kita tampa dabartimi. Konferencijos temos: atsinaujinantys resursai, organinė žemdirbystė ir jos inovacijos. Kasmet renginyje apsilanko tūkstančiai nuo tvarų gyvenimo būdą puoselėjančių iki organinio ūkininkavimo karjerą plėtojančių dalyvių. www.gruenewoche.de

VASARIS Tvaraus gyvenimo idėjų festivalis, Australija Visą vasario mėnesį įvairiuose Australijos kampeliuose vyksta daugybė bendruomeninių renginių, koncertų, paskaitų ir kūrybinių dirbtuvių, kurias visas sujungia vienas „Sustainable living festival“ vardas. Šių metų festivalio tikslas – sustabdyti klimato pokyčius ir tai padaryti taip greit, kaip tik žmogui įmanoma. Didžiausi festivalio renginiai vyks vasario 8–10 d. Melburne, o jų metu netruks įkvepiančių idėjų, motyvuojančių pranešėjų ir naujų patyrimų. www.slf2019.org

PRASMINGŲ KELIONIŲ KALENDORIUS

2019 Augančio vartotojiškumo šešėlyje dygsta sąmoningumo daigai.

Vis dažniau prisimenamos ir viešai skamba draugiško vartojimo ir ekologijos sąvokos. Dažnas pradeda dairytis, kuo pasotinti ne tik daiktų ištroškusias akis, bet ir pažinimo alkiu pulsuojančią širdį. Kviečiame 2019-aisiais ieškoti natūralumo, vidinio grožio ir atsigręžti į galingiausią gyvybės šaltinį – gamtą.

KOVAS Festivalis „Voices of Sacred Earth“, Naujoji Zelandija Renginys Auklende, kovo 28 d. draugėn sujungsiantis vizionierius, kūrėjus ir įkvėpimo ieškančius futuristus. Festivalis kupinas įvairių kultūrinių dirbtuvių, muzikos, šokių, meditacijos, šamaniškų kelionių ir sielovados ceremonijų. Spalvingas ir įvairus, kaip pati Naujoji Zelandija, kviečia iš naujo atrasti harmoniją su aplinka ir savimi pačiu.

8

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

keliautojo kalendorius

LIEPA 9-oji tarptautinė jogos konferencija Barselonoje, Ispanija Atvirų širdžių ir prasmingų pokalbių konferencija, truksianti penkias dienas. Jos metu dalyviai kviečiami išbandyti net 20 jogos rūšių. Kartu su dar 1 200 dalyvių iš įvairiausių pasaulio kraštų pasinerkite į unikalių įspūdžių nuotykį, pasimėgaukite kokybiška gyvo garso muzika ir pasisemkite žinių bei įkvėpimo iš geriausių pasaulio jogos mokytojų. Viskas, ko reikia, tai atsipalaiduoti ir džiaugtis akimirka. www.barcelonayogaconference.cat

BALANDIS Santa Barbaros Žemės dienos festivalis, Kalifornija (JAV) Ekoautomobilių pasirodymas, įkvepiančios paskaitos, vietinių fermerių turgelis, šviežias ir ekologiškas maistas, regioninių vyno daryklų produktų degustacija, o viso to fone puiki muzika. Žemės dieną amerikiečiai mini švęsdami gyvenimą ir garsiai kalbėdami apie sveikatą, tvarumą ir žaliąsias inovacijas. www.cecsb.org

GEGUŽĖ Muzikos ir gamtos festivalis „Wood“, Jungtinė Karalystė Gegužės 17–19 d. Oksfordšyre šurmuliuos idėjų ir tvaraus gyvenimo būdo festivalis, kurio skaniausia uoga – solidus prasmingų paskaitų ir dirbtuvių ciklas. Vienos iš jų: Thai Joga masažo įvadas, intuityvusis natūralus gimdymas, mezgimo paslaptys, perdirbtos tekstilės rankdarbiai ir daug kitų. Patys festivalio rengėjai apie „žalias“ idėjas ne tik kalba, bet ir aktyviai taiko praktikoje – atsinaujinančios energijos naudojimas, atliekų perdirbimas, kompostuojami tualetai. Visa tai tam, kad festivalio dalyviai ne tik klausytųsi, bet ir patys taptų ekologijos dalimi. www.woodfestival.com

BIRŽELIS Ekologiškos kasdienybės mugė, Japonija Šių metų nemokamo renginio Tokijuje „Eco life fair“ šūkis – nuo sąmoningumo prie veiksmų. Rengėjai žada daug įdomių stendų ir dirbtuvių, kurios įkvėps bei pamokys, kaip gyventi ekologiškiau, kaip tapti tvaraus gyvenimo būdo pavyzdžiu ir gautas žinias taikyti kasdienybėje. Šalia viso to netruks natūralaus maisto, diskusijų ir kultūrinio pažinimo. www.tokyocheapo.com

RUGPJŪTIS Festivalis „Freedom“, Portugalija Transo muzikos gerbėjų meka Portugalijoje. Festivalis, kviečiantis visų amžių žmones kartu pasinerti į nekasdienį nuotykį – atsipalaiduoti gamtos apsuptyje ir pasimėgauti hipnotizuojančiais muzikos garsais. Aštuntą kartą rengiamas „Freedom“ kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių, o jo scenoje pasirodo vienas už kitą garsesni atlikėjai. Drąsus, laisvas ir pulsuojantis gyvenimo aistra – toks yra „Freedom“. www.freedomfestival.pt

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

9

keliautojo kalendorius

GRUODIS Festivalis „Rise: Les 2 Alpes“, Prancūzija Geros muzikos ir sniego sporto festivalis, skirtas ne tik slidžių ir snieglenčių veteranams, bet ir naujokams. Tai sniego, muzikos, nuotykių ir džiaugsmo šventė, sujungianti aktyvų gyvenimo būdą propaguojančius ir iššūkius mėgstančius keliautojus. Kaip festivalį pristato patys rengėjai – tai vakarėlis pasaulio viršūnėje. www.risefestival.co.uk

RUGSĖJIS Tradicinė Šv. Elenos pagerbimo ir derliaus nuėmimo šventė, Sardinija Kasmet vynuogių derliaus pabaigą Sardinijoje žymi dešimties dienų šventė (Sagra dell’uva, Quartu Sant’Elena), kurioje šurmuliuoja tautiniais drabužiais pasipuošę vietiniai, skamba tradicinė gitarų ir akordeonų muzika, vyksta paradas. Jo metu gatve žygiuoja žmonės su asiliukų ar arklių traukiamais, varpeliais ir kaspinais išpuoštais, vynuogių, vyno ir palmių kupinais lapų kupinai la naiss vežimėliais. vež mėliais. Parado pabaigoje derliaus vežimaičiai pašvenveži bazilikoje, tinami Šv. Elenos bazili ilikoj ko e, o šventę vainikuoja apsikeitimas šviežių navynuogių krepšeliais. minių ų vyn y uogių pilnais krepš šeliliais. i

SPALIS Tarptautinė organiškų produktų prekybos paroda „Natexpo“, Prancūzija Organinių produktų entuziastams ir specialistams skirtas renginys, kuriame nagrinėjami maisto, grožio priemonių, paslaugų ir net organinės gamybos procesų klausimai. Šimtai startuolių ir vietinių smalsuolių susirenka susipažinti su ateities ekoverslų vizijomis, perspektyvomis ir sukurtomis inovacijomis. www.natexpo.com

LAPKRITIS Kasmetinis „Kona“ kavos kultūros festivalis, Havajai XIX a. pradžioje netoli Honolulu buvo pasodintos pirmosios kavos pupelės.

Metams bėgant jos tapo neatsiejama Havajų dalimi. Tokia svarbia, kad kasmet lapkričio pradžioje čia rengiama net dešimties dienų kavos kultūros šventė. Joje netrūksta muzikos, šokių, ekskursijų po kavos ūkius ir kavos rengimo čempionatų. Renginys tobulai subalansuotas kiekvienam kavos entuziastui ir gerbėjui. www.konacoffeefest.com

10

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

PARENGĖ – Lina Matiukaitė. SHUTTERSTOCK nuotr.

misija – keliauti atsakingai

IEŠKOKITE

NEĮPRASTŲ PATIRČIŲ

KELIAUDAMI

ATSAKINGAI EGLĖ KIZALIENĖ „West Express“ konferencijų ir renginių skyriaus projektų vadovė GAMTOS TURIZMAS UŽBURIA! „Keliauti atsakingai – tai pirmiausia stengtis kuo mažiau trikdyti vietinių kasdienybę, tausoti aplinką, kurioje esi. Ekoturizmas man siejasi su keliavimu po saugomas natūralios gamtos teritorijas, prisidedant prie vietinių gyventojų gerovės, taip pat su turistų ir juos aptarnaujančio personalo švietimu, kaip keliauti atsakingai. Sąmoningi keliautojai supranta, kad masinis turizmas ir vartojimas naikina esamą gamtą bei jos išteklius, o juk kiekvienas norime pamatyti kuo mažiau žmogaus paliestas vietas.

Man labai patinka gamtos turizmas, aktyvus poilsis, žygiai. Pastarąjį kartą leidausi į žygį po Vokietijos Saksonijos Šveicariją, kur perėjau vadinamąjį dailininkų kelią – „Malerveg“. Tai 112 km maršrutas per miškus, uolas ir tarpeklius, vingiuojantis žymėtas takas, suskirstytas į 8 etapus.

Kiekvienas etapas savotiškas ir kitoks. Tikrai rekomenduočiau mėgstantiems žygius pėsčiomis. Taip pat didelį įspūdį paliko žygiai po Slovakijos Tatrų bei Ukrainos Karpatų kalnus. Beje, Slovakija, be Aukštųjų Tatrų, dar turi nacionalinį parką „Slovakų rojus“, kur įsimintinos trasos ir nuostabūs vaizdai tiesiog užburia!“

LAURA ŠEPETIENĖ „West Express“ produktų skyriaus vadovė STEBĖKITE PASAULĮ IR ATRASKITE ĮKVEPIANČIAS VIETAS „Atsakingas gyvenimo būdas, rūpinantis aplinka, ir nereikalingų daiktų atsisakymas, mažinant jų vartojimą, yra kylanti banga visame pasaulyje. Jei anksčiau tai buvo tik menki bandymai kalbėti apie ekologiją, šiandien tai plačiai plintanti žinia, skatinanti atmerkti akis ir pažvelgti į aplinką kitaip. Dažnai nesusimąstome, kad kai kurie dalykai, atrodantys nekaltai, nėra jau tokie nekalti, tokie kaip šiaudeliai, plastikiniai ba-

12

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

„Pradėkime nuo savęs“, – sako turizmo agentūrų tinklo „West Express“ kelionių ekspertai, jau 26-erius metus savo klientams siūlantys atsakingai parengtus, patikrintus ir išbandytus kelionių maršrutus. Skatindami keliautojus rinktis ekokeliones, keliauti tausojant gamtą, jos turtus ir vietinių tradicijas, patys pradeda nuo savo kasdienybės biure – darbe daug dėmesio skiria šiukšlių rūšiavimui, aplinkai draugiškoms buities priemonėms ir be reikalo nespausdina ant popieriaus. Be to, kad patys stengiasi puoselėti „žaliąjį“ turizmą, dalyvauja socialiniuose projektuose, žygiuose ir maratonuose, ne vienas jų puoselėja ekologiškas vertybes ir namuose: rūšiuoja šiukšles, stengiasi atsisakyti plastiko gaminių, besaikio vartojimo, perka produktus iš ekologinių ūkių arba užsiaugina jų nuosavame šiltnamyje.

Geri pavyzdžiai užkrečia! O jų tikrai atrasite keliaudami po nuostabų pasaulį.

lionų pagaliukai ar net ausų krapštukai. Iki šiol vykęs išradimų ir inovacijų procesas sukasi kita linkme, t. y. ne kaip padaryti kažką ypatingo, o draugišką aplinkai. Manau, žmonės tampa sąmoningesni ne tik namų aplinkoje, bet ir keliaudami, stengiasi nepalikti pėdsako nei būdami gamtoje Lietuvoje, nei svetur. Tikiuosi, sąmoningumas tik didės ir galėsime palikti po savęs švaresnį pasaulį. To labai siekia ir „West Express“. Mes ne tik remiame įvairius projektus, juose dalyvaujame, bet ir savo siūlomose kelionėse skatiname būti atsakingus, vengti komercinių pramogų, tokių kaip jodinėjimas drambliais ar delfinų bei banginių persekiojimas dėl gero kadro.

Mano manymu, ekoturizmo ambasadorė yra Kosta Rika. Šios šalies žingsniai siekiant išsaugoti gamtos turtus yra išties dideli. Labai maloniai stebina, kad bent 10 Afrikos šalių įvestas draudimas naudoti plastikinius maišelius. Džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje vienas prekybos centrų nuo 2020 m. ketina keisti plastiko gaminius į perdirbamus.

Keliaujant po saulėtus kraštus, labai įstrigo Turkijos ir Graikijos namų stogų papuošimas – juodos statinės. Jose šildomas vanduo ir taip naudojama saulės energija. Daugelyje šalių, pavyzdžiui, Peru, Šri Lankoje ar Vietname, gyventojai gyvena paprastuose nameliuose, dažnai skardiniu stogu, aplink ganosi gyvuliai, o viduje keli baldeliai, tačiau žmonės laimingi! Nereikia baimintis, kad kažką pavogs, nereikia stresuoti, kaip gauti vieną ar kitą prabangos dalyką, nes jiems to paprasčiausiai nereikia.

Mane paperka žmonių gebėjimas džiaugtis tuo, ką turi.

Unikali šalis yra Peru, ten važiavau manydama, kad gausiu atsakymus, o išvažiavau su dar daugiau klausimų... Atraskite laiko sustoti ir tiesiog būti – rekomenduoju mistines, įkvepiančias vietas, tokias kaip Maču Pikču (Peru), Palenkė (Meksikoje), Betliejus (Palestinoje), Jeruzalė (Izraelyje), Sigirijos kalnas (Šri Lankoje), Halongo įlanka (Vietname). Kartais tai gali būti nebūtinai gamtos kampelis, bet vieta, kurioje yra sukaupta energija, nepaaiškinamai veikianti žmogų. Neįprastų patirčių ieškantiems siūlau nukrypti nuo turistinio maršruto, kalbinti vietinius, klausyti ir girdėti, ką jie sako. Tokios patirtys yra pačios vertingiausios.“

misija – keliauti atsakingai lias apjuostas vaizdingo Nemuno slėnio, iš kitos – stūksančių piliakalnių ir pilių. Dažnai šį maršrutą jungiu su Ventės ragu, Minijos kaimu (dar vadinamu Lietuvos Venecija) ir plaukimu Nemuno delta į Kuršių marias. Nemuno delta bei ją supančios teritorijos išsiskiria itin didele floros ir faunos įvairove. Plaukiant yra kur pasigrožėti laukine gamta, kormoranų kolonija. Laive visuomet rekomenduoju paragauti kapitono virtos šviežios žuvienės, rūkytos žuvies.

Mūsų krašte vis daugiau atsiranda ekologinių ūkių, kuriuose auginamos daržovės be trąšų, spaudžiamos natūralios sultys ir sula, gaminamas natūralus sūris, kepama duona… Manau, tai labai originalios ir gardžios lauktuvės kiekvienam. Rekomenduoju aplankyti vyndarį Joniškėlyje (www.vynuoge.lt) ir Ilzenbergo dvaro ūkį Rokiškio rajone (www.ilzenbergas.lt).

Kaimyninėje Latvijoje visuomet žavi Sigulda. Tai – miestelis Vidžemės regione, vaizdingame Gaujos upės slėnyje, vadinamas Latvijos Šveicarija. Čia yra ką veikti tiek žiemą, tiek vasarą. Žiemą įrengtos puikios slidinėjimo trasos, ledrogių trasa. Vasarą galima pajodinėti žirgais, plaukti baidarėmis, žaisti mini golfą, pramogauti nuotykių parke ir pan. Na, o atsigaivinti užsukite į sulos namus netoli Rygos (www.sula.lv).

Keliaudama po Estiją visada žaviuosi nepaliestos laukinės gamtos takų gausa, gražiais senais miestais ir galingomis Viduramžių pilimis. Verta pakeliauti po didžiausią šalies Saremos salą, pamatyti įspūdingą jos laukinę gamtą. Būdami saloje būtinai aplankykite Kuresarės vyskupų pilį, Kaali meteorito kraterį, Koguvos etnografinį kaimą, Muhu salą.“

RITA MIŠKINIENĖ „West Express“ Alytaus biuro vadovė EGIPTAS PRIVERČIA SUSIMĄSTYTI „Ekoturizmas – dar labai jauna turizmo sritis. Vieni turistai sąmoningai renkasi ekoturizmo produktus, kiti – atsitiktinai ir vėliau tai tampa jų gyvenimo būdu. Ekologinio turizmo tikslas – suteikti ekologinę apsaugą ne tik kultūrinę reikšmę turintiems objektams, bet ir puoselėjant natūralią gamtą, rūšiuojant šiukšles. Vis daugiau žmonių trokšta ilsėtis švarioje ir ekologiškoje aplinkoje. Sąmoningai ekoturizmą pasirenkantys keliautojai sudaro kol kas mažiausią ekoturizmo rinkos dalį. Dauguma siekia aktyvaus poilsio ir pramogų. Ekoturizmo plėtrai reikalingas laikas, keliautojų švietimas ir sąmoningumo lavinimas.

Iš ekologiškai švarių šalių didžiausią įspūdį man yra palikusios Šveicarija ir Norvegija. Ir ne tik savo gamtos grožiu, bet ir kultūrine bei ekologine švara. Tačiau tai, kas gera ir malonu, pasiliekame sau, kas trikdo, turime garsiai kalbėti ir juolab duoti keliautojams naudingų patarimų. Nepaprastai buvau šokiruota, kai teko lankytis Egipte. Tokios žmogaus ir gamtos disharmonijos neteko matyti. Kalnai šiukšlių miestuose ir pakelėse, Nilas – plastikinių butelių ir negyvų gyvūnų sąvartynas... O svarbiausia, vietiniams – tai norma ir viskas gerai. Grįžus namo iš tokių šalių užplūsta nuostabus jausmas – ir lietus toks mielas, ir Lietuva tokia švari, žalia, graži… Tai dar vienas pretekstas keliauti, kad pamatytum, koks nuostabus yra tavo kraštas!

Pasaulyje labai daug unikalių gamtos kampelių ir vietų. Pavyzdžiui, nuvykus į Egipto kurortą Marsa Alamą, stebint dykumoje žvaigždėtą naktį, dangus ir žvaigždės, rodės, pasiekiami ranka, o Ararato, Karpatų, Alpių kalnų didybė priverčia susimąstyti, koks trapus kūrinys yra žmogus.“

SKAISTĖ GRIGAITIENĖ „West Express“ renginių Baltijos šalyse grupės vadovė ĮSPŪDINGIAUSI MARŠRUTAI BALTIJOS ŠALYSE „Turizmo srityje dirbu 18 metų. Be renginių, klientams siūlau įvairius turus po Baltijos šalis. Lietuvoje man gražiausias ir įspūdingiausias – Panemunės pilių maršrutas, kurį suformavo prabėgę amžiai... Iš vienos pusės ke-

MARIUS LAURAITIS „West Express“ regiono pardavimo vadovas NORVEGIJA ĮKVEPIA KEISTIS „Tikiu, kad viena didžiausių žmogaus aistrų – atrasti pasaulį. Tačiau atsakingai keliauti mokame ar norime ne kiekvienas. Nėra paprasta įvertinti, koks mūsų poveikis lankomos šalies gamtai. Tačiau galėtume pradėti nuo nešiukšlinimo kelionės metu. Atsakingai keliaudami mes gerbiame šalies papročius, istoriją ir gamtą. Tai didžiausias valstybės turtas. O mūsų elgesys atspindi mūsų šalies mentalitetą, tad keliaudamas svetur visada stengiuosi, kad jis būtų teigiamas.

Dėl per didelio turistų srauto labiausiai kenčia gamta. Natūralu, kad į tai pradėta kreipti daugiau dėmesio, nes taršos problema yra opi visame pasaulyje.

Labiausiai su ekoturizmo plėtra siejasi Norvegija – tyras oras (nuo kurio šiek tiek svaigsta galva), didžiuliai miškų plotai ir mažas gyventojų tankumas leidžia lengviau įgyvendinti ekologiškus valstybės tikslus. Jau prieš 8 metus keliaudamas iki Sogndal miestelio, garsėjančio ilgiausiu pasaulio fjordu „Sognelfjordo“, pastebėjau, kaip vietinė valdžia skiria lėšų aplinkai tvarkyti (pakelės visada švarios, jau tada plastikiniai buteliai turėjo savo depozitinį mokestį), kaip gatvėse esančios šiukšliadėžės jau su rūšiavimo galimybe. Taip pat saugojamos namų statybos tradicijos. Kalnų namelių stogai padengti augalija (auga žolė), išlaikanti namo šilumą. Lankydami ūkininkus, galėjome įsigyti ekologiško maisto, o vietiniai laisvai kalbėjo angliškai, todėl buvo paprasta kaip vartotojui. Retai kur pasaulyje galėtume gerti upės vandenį, Norvegijoje tai įprasta. Upių vanduo, tekantis iš kalnų, švarus ir pilnas naudingų mineralų.

Norvegai itin daug keliauja po savo šalį ir puoselėja jos ekoturizmą. Jie myli gamtą ir mėgsta pabėgti nuo šurmulingo gyvenimo. Labiau pasiturintys norvegai turi privačių namukų kalnuose ir šventiniu laikotarpiu mėgsta laiką leisti gamtos apsuptyje. Dažnai leidžiasi į žygius pėsčiomis ar važiuoja dviračiais kalnų takais.

Lietuvoje irgi gausu ežerų, mūsų šalis apsupta miškų. Turėtume išlaikyti ryšį su gamta, puoselėti vietines tradicijas ir suprasti, kokia ji mums ir ateities kartoms yra svarbi ir kodėl ją turime saugoti.“

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

13

misija – keliauti atsakingai

MIS IJ A –

GYVENTI IR KELIAUTI ATSAKINGAI Šiandieniame pasaulyje dažnai girdime „atsakingo gyvenimo“ sąvoką: ką pirkti, ko nepirkti, ko atsisakyti, kodėl rinktis „žaliąjį“ transportą ir kt. Augant visuomenės sąmoningumui, vis garsiau kalbama ir apie būtinybę keliauti atsakingai.

Atsakingas turizmas – tai keliavimas, turintis mažiausią neigiamą poveikį aplinkai ir didžiausią naudą vietos bendruomenei. Kaip tinkamai tai daryti?

OKSANA KOČURIENĖ, turizmo agentūrų tinklo „West Express“ vyr. turizmo vadybininkė, apie atsakingą keliavimą gali papasakoti iš asmeninės patirties ir įvardyti daugybę priežasčių, kodėl turime (netgi privalome!) tai daryti.

TEKSTAS – Aistė Jasinskaitė NUOTRAUKOS – iš asmeninio herojės albumo

14

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

ta Rikos, prie ekologiškiausių taip pat būtina paminėti Naująją Zelandiją.

O kurios šalys Jūsų, kaip ekspertės, nuomone, turėtų susirūpinti ir kuo skubiau imtis veiksmų? Pirmiausia, dėl didelio užterštumo turėtų susirūpinti tokios šalys kaip Indija, Kinija, Pakistanas, Bangladešas. Nesprendžiamos problemos skatina naujų atsiradimą, mažėja geriamojo vandens resursai, dėl netvarkomų atliekų, nevalomų nuotekų užteršiami gruntiniai vandenys, dėl ko nyksta gamtos įvairovė, nesugeba prisitaikyti gyvūnų rūšys, galiausiai tai paliečia ir žmones.

Egzotiškose šalyse itin probleminis klausimas yra laukinės gamtos išsaugojimas. Amazonės miškai yra vieni svarbiausių planetos deguonies tiekėjų ir anglies dioksido vartotojų. Šitų miškų kirtimas katastrofiškai spartina visuotinį klimato atšilimą. Džiunglės dingsta ir Azijos šalyse, ypač Indonezijoje, o su jomis ir tokie unikalūs gyvūnai kaip orangutangai. Pagrindinė miškų kirti-

SHUTTERSTOCK nuotr.

Oksana, esate patyrusi keliautoja, kelionių ekspertė, bent kartą per metus vykstate savanoriauti į gyvūnų prieglaudas tolimose šalyse. Kokią pasaulio valstybę ar valstybes galite išskirti kaip ekologiškiausias?

Kosta Rika. Čia viskas daroma labai kryptingai, valdžia dalį iš turizmo gaunamų lėšų tikslingai skiria gamtai ir gyvūnijai išsaugoti, populiarūs ekologinės koncepcijos viešbučiai, skatinantys bendruomeninį verslą, investuoja į modernias atliekų tvarkymo sistemas. Turistai moka už galimybę harmoningai pabūti su gamta, ją fotografuoti ir taip prisidėti prie šalies ekonomikos augimo.

Manau, Europa šioje srityje apskritai yra labai pažengusi. Ypač Šiaurės Europos šalys, kurios ypač orientuotos į atsakingą keliavimą. Pavyzdžiui, kai kurių Vakarų Europos šalių parduotuvėse prie sveriamiems vaisiams ir daržovėms skirtų maišelių pamatysite užrašą – ar tikrai reikia maišelio? Tada žmogus susimąsto, nes iš tiesų vaisius ar daržoves jis gali susidėti į kuprinę ar medžiaginį maišelį. Iš egzotiškų šalių, be mano jau minėtos Kos-

misija – keliauti atsakingai

IŠEGZOTIŠKŲ ŠALIŲ, BE JAU MINĖTOS KOSTA RIKOS, PRIE EKOLOGIŠKIAUSIŲ TAIP PAT BŪTINA PAMINĖTI NAUJĄJĄ ZELANDIJĄ.

„Keiskite savo kasdienius ÄŻproÄ?ius, nes dabartinis mĹŤsĹł komfortas labai brangiai kainuos mĹŤsĹł vaikams“, – sako prie Viktorijos kriokliĹł ZimbabvÄ—je ÄŻsiamĹžinusi O. KoÄ?urienÄ—.

mo prieĹžastis – dÄ—l auganÄ?ios palmiĹł aliejaus paklausos greitai plintanÄ?ios palmiĹł plantacijos.

Papasakokite plaÄ?iau, kokia situacija su gyvĹŤnais.

RugpjĹŤtÄŻ man teko lankytis PietĹł Afrikos Respublikoje. Tai yra viena ĹĄaliĹł, kuri tikrai turi dÄ—l ko susirĹŤpinti. YpaÄ? problemiĹĄka situacija dÄ—l liĹŤtĹł: siekiant finansinÄ—s naudos, t. y. uĹžsidirbti iĹĄ turistĹł medĹžiotojĹł, liĹŤtus imta auginti fermose kaip kiaules. Kai kurie medĹžiotojai dar turi iliuzijĹł dÄ—l „Afrikos medĹžioklÄ—s romantikos“, taÄ?iau ĹĄiuo metu situacija yra tokia, kad liĹŤtĹł medĹžioklÄ— visiĹĄkai iĹĄsigimÄ—, tai tapo keistas sureĹžisuotas spektaklis, kurio metu nuĹžudomi specialiai Ĺžiauriomis sÄ…lygomis tam iĹĄauginti gyvĹŤnai. Tai maÄ?iau savo akimis ir manau, kad medĹžiotojai, suĹžinojÄ™ ĹĄio „verslo“ specifikÄ…, atsisakytĹł dalyvauti ir prisidÄ—ti savo pinigais.

Net tie turistai, kurie geranoriĹĄkai nori padÄ—ti laukiniams gyvĹŤnams, daĹžnai bĹŤna apgauti. PavyzdĹžiui, jei jums vieĹĄbuÄ?iuose ar gatvÄ—se siĹŤlo tokias „pramogas“ kaip pasivaikĹĄÄ?iojimas su liĹŤtais ar tiesioginis bendravimas su liĹŤtukais, turite Ĺžinoti, kad ĹžmonÄ—s, kurie perka tokias „pramogas“, tiesiogiai prisideda prie liĹŤtuko, vÄ—liau – suaugusio liĹŤto nuĹžudymo. TokiĹł turĹł organizatoriai daĹžnai pateikia fiktyviÄ… informacijÄ…, kad ĹĄie gyvĹŤnai yra iĹĄ kaĹžkur iĹĄgelbÄ—ti ir vÄ—liau bus paleisti ÄŻ laisvÄ™.

Tai – visiťkas melas. Kol liōtukai yra maŞi, jie iťnaudojami turizmo versle, leidŞiant turistams su jais Şaisti, bendrauti, kai iť tiesų ťie gyvōnai turėtų bōti su savo mama.

Kai liĹŤtukai paauga ir turistams yra pavojingi, jie tampa medĹžiotojĹł aukomis. NÄ—ra jokios galimybÄ—s, kad ĹĄitie gyvĹŤnai vÄ—liau turÄ—s laimingÄ… gyvenimÄ… laukinÄ—je gamtoje. LiĹŤtĹł kaulai, dantys, nagai nelegaliai siunÄ?iami ÄŻ KinijÄ… bei VietnamÄ… netradicinei jĹł medicinai. AzijieÄ?iai dÄ—l ĹĄios prieĹžasties jau praktiĹĄkai iĹĄnaikino visus tigrus, todÄ—l dabar liĹŤtai yra naujas pakaitalas. Ĺ˝iaurus verslas be jokiĹł ribĹł! O juk liĹŤtai yra socialiniai gyvĹŤnai, kurie gyvena ĹĄeimomis, o praradÄ™ ĹĄeimos narÄŻ iĹĄgyvena didelÄŻ liĹŤdesÄŻ ir depresijÄ…. AĹĄ niekada ir jokiais sumetimais keliautojams nesiĹŤlau rinktis tokiĹł turĹł, nes Ĺžinau, kas uĹž jĹł slypi ir kas iĹĄ tiesĹł laukia gyvĹŤnĹł. Ĺ ios problemos aktualios ne tik PietĹł Afrikos Respublikoje, bet ir ĹĄalia esanÄ?ioje ZimbabvÄ—je bei Zambijoje.

TaÄ?iau negaliu nepaminÄ—ti ir gerĹł pavyzdĹžiĹł, tarkime, ĹĄalia esanÄ?ios Botsvanos. Tai vienintelÄ— ĹĄalis ĹĄiame regione, kur yra grieĹžta tvarka, stipri gyvĹŤnĹł policija, kovojama su brakonieriavimu. Jie gyvena iĹĄ atsakingo turizmo, todÄ—l saugo savo gamtÄ… ir gyvĹŤnus, nes turistai moka uĹž tai, kad galÄ—tĹł jais groŞėtis, fotografuoti. Ĺ ios ĹĄalies politika yra teisinga, visiĹĄkai prieĹĄinga nei ĹĄalia esanÄ?iĹł, ir tai teikia vilties, kad ateityje ir kitur situacija keisis.

Kaip keliautojui paaiĹĄkinti, kodÄ—l jis neturÄ—tĹł pirkti turĹł / pramogĹł su laukiniais gyvĹŤnais, nes visa tai – jĹł iĹĄnaudojimas? Turime suprasti, kad gyvĹŤnai gyvena ne tam, jog linksmintĹł Ĺžmones. Be jau minÄ—tĹł „pramogĹłâ€œ su liĹŤtais, prie gyvĹŤnĹł iĹĄnaudojimo priskiriamas jodinÄ—jimas drambliais, plaukiojimas su delfinais, bet kokiĹł laukiniĹł gyvĹŤnĹł glostymas, fotografavimasis su beĹždĹžionÄ—mis, gyvatÄ—mis, lankymasis akvariumuose ir cirkuose, kur vyksta delfinĹł, banginiĹł, jĹŤros liĹŤtĹł ĹĄou programos. Taip pat ragavimas tokiĹł patiekalĹł kaip sriubos iĹĄ vÄ—ĹžliĹł, ryklio peleko ar nykstanÄ?iĹł ĹžuvĹł rĹŤĹĄiĹł. Tokius turus ir pramogas vis dar renkasi turistai iĹĄ JAV, Rusijos, Ukrainos, Kinijos.

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

15

misija – keliauti atsakingai Aš manau, kad labai svarbu ne tik paaiškinti, ko negalima daryti, bet ir pasiūlyti klientui alternatyvą. Šiuo metu atsiranda vis daugiau galimybių, atsakingai sudarytų turų, kurių metu turistai gali susipažinti su laukine gamta, nekenkdami jai. Žiaurios primityvios pramogos pamažu lieka praeityje.

O kaip kitose egzotiškose šalyse turistams dažnai siūloma pramoga – jodinėti drambliais. Ką apie tai reikėtų žinoti? Man teko savanoriauti dramblių prieglaudoje Šri Lankoje, todėl gerai žinau, kas vyksta su drambliais. Dramblys – labai jautrus gyvūnas, nepaisant to, kad jis labai didelis. Įsivaizduokite, kas nutinka, kai ant jo uždeda metalinę sėdynę ir pasodina dešimt žmonių. Joks dramblys negali pakelti tokio svorio! Mačiau išgelbėtus dramblius po tokio tarnavimo turistams: vidinis kraujavimas, sulaužyti šonkauliai, pūliuojančios žaizdos ant odos... Drambliai išnaudojami, o kai nebesugeba uždirbti pinigų savo savininkui, nužudomi.

Jeigu yra laimingesnis, toks gyvūnas savo gyvenimą baigia prieglaudoje, gyvendamas normalesnėmis sąlygomis. Ar tai žinodami tikrai norėsite jodinėti drambliais? Šri Lankoje, į kurią vyksta nemažai mūsų keliautojų, situacija yra kiek geresnė. Čia yra daug centrų, kuriuose atsiranda nuo turizmo verslo išgelbėtų dramblių. Be to, ketinama uždrausti naudoti metalines sėdynes ir neleisti sodinti ant dramblio daugiau nei dviejų žmonių.

Vėlgi yra atsakingos tokių pramogų alternatyvos. Pavyzdžiui, Šiaurės Tailande, Čiang Majuje (Chiang Mai), yra etiško bendravimo su drambliais centras, kuriame galima maitinti gyvūnus, juos maudyti, eiti pasivaikščioti su jais po džiungles.

Matydamas, koks tada gyvūnas yra atsipalaidavęs, suvoki, kad tai jam nesukelia streso, mano manymu, tai yra tikrasis gamtos pažinimas, dėl ko ir vykstama į tolimas šalis. Nors labiausiai palaikau Kenijos šalies gyvūnų stebėjimo modelį,

kur turistas tiesiog išvyksta į laukinę gamtą ir iš toli gali stebėti laukinius gyvūnus natūralioje aplinkoje.

O kaip vandens gyvūnai? Turizmo versle dažniausiai išnaudojami delfinai. Tai labai protingi gyvūnai, kurie, kaip parodė daugybė mokslinių tyrimų, atlikdami įvairius triukus ar bendraudami su žmonėmis, patiria didžiulį stresą. Tiesiog turime suprasti, kad visi komentarai, jog delfinai nori bendrauti su žmonėmis, yra visiškai nepagrįsti. Čia tik žmonės nori bendrauti su delfinais, o ne delfinai su mumis. Todėl drąsiai galiu sakyti, kad visi akvariumai yra nesveikas dalykas, nes maži delfinai, taip pat ir banginiai yra paimami iš mamų, priverstinai auginami dirbtinėmis sąlygomis, laikomi alkani, kad atliktų visus tuos triukus. Dėl to gyvūnai, ypač delfinai, išgyvena visas įmanomas depresijos formas, o kai nustoja daryti triukus, visi suprantame, kur jie atsiduria.

Ką galite rekomenduoti keliautojams, kaip atskirti, neapsigauti renkantis? Keliautojai ir netgi savanoriai, kurie patys moka pinigus ir vyksta į gyvūnų prieglaudas, turi būti labai atsakingi, domėtis, tikrinti informaciją. Pamenu, kartą vos pati neišvykau savanoriauti į prieglaudą Zambijoje, kur vėliau gyvūnų laukia liūdnas likimas.

Turistams privalo padėti susigaudyti ir kelionių agentas, kuris turi daugiau žinoti apie šią problemą. Pavyzdžiui, žmones, vykstančius į Aziją, visuomet perspėju, kad nevalgytų ryklio peleko sriubos. Kodėl? Nes milijonai ryklių visoje planetoje yra užmušami tam, kad turistai pirktų brangiai kainuojančią sriubą. Pats pelekas neturi jokio skonio, viską sudaro prieskoniai ir, žinoma, kaina. Kaip žmogus elgsis – valgys tą sriubą ar ne, jo reikalas, bet bent jau žinos.

Keliautojams turbūt trūksta informacijos, kitaip būtų sunku paaiškinti tokį elgesį... Taip, pagrindinė problema, kad

Į Afriką vilkai vežami iš Kanados, kad čia juos sumedžiotų trofėjų medžiotojai. O juk tai – švelnūs ir draugiški gyvūnai, kaip šunys. Šiai jaunai vilkei labai pasisekė: ji buvo išgelbėta ir dabar laimingai gyvena pusiau laukinėje gamtoje, gali medžioti paukščiukus ir kitus laukinius gyvūnus, tačiau turi šeimininkus, kurie ja rūpinasi.

Keliaujant po Afriką, galima pamatyti įspūdingų vaizdų, sutikti dramblį arba leopardą. „Jeigu žmogus sako, kad gyvūnai neturi sielos, reiškia, tas žmogus niekada nežiūrėjo jiems į akis“, – įsitikinusi O. Kočurienė.

Pietų Afrikos Respublikos oro uoste kabantis užrašas labai tiksliai apibūdina, ką turistų pramogos reiškia mažiems liūtukams: „Švelniai juos užmuša.“

16

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

misija – keliauti atsakingai

SHUTTERSTOCK nuotr.

žmonės nežino. Nepakanka pasakyti, tarkime, nejodinėkite drambliais, privalai paaiškinti, kodėl. Ir daug žmonių supranta, renkasi kitokias pramogas. Pavyzdžiui, leisti laiką su drambliais (kas jiems tikrai patinka!), bet ne jodinėti, sukeliant gyvūnui skausmą. Mano jau minėtame Šiaurės Tailande turistai gali su drambliais praleisti visą dieną, stebėti juos natūralioje aplinkoje ir tokios pramogos vis labiau populiarėja.

Taigi žmonės keičiasi, todėl svarbiausia – edukacija. Daug dalykų ir pati sužinojau tik pradėjusi savanoriauti, todėl tiesiog jaučiu pareigą apie tai papasakoti skaitytojams, dalytis žiniomis su savo keliautojais.

Kaip manote, ko reikėtų, kad pasaulyje situacija imtų keistis? Žinoma, labai daug priklauso nuo valstybių politikos, jos turi daugiausia svertų keisti situaciją. Bet net jei valdžia nemato tų dalykų svarbos, pamažu auga visuomenės sąmoningumas. Galiu paminėti neseniai vykusius protestus Prancūzijoje, kai piliečiai iš 80-ties miestų išėjo į gatves, ragindami valdžią stiprinti tarptautines pastangas, kovojant su klimato kaita. Lietuvoje atsakingas keliavimas dar nėra taip paplitęs kaip Vakarų Europoje, tačiau ir pas mus matau teigiamų pokyčių.

Kol pasaulio lyderiai svarsto ir diskutuoja, privalome pradėti nuo savęs. Daugelis mūsų gyvena modernų bei patogų gyvenimą ir dažnai kategoriškai nenori aukoti pasiekto komforto lygio dėl abstrakčių idėjų. Tačiau ne visi žino, kad kai kurios, rodos, nereikšmingos gyvenimo stiliaus korekcijos gali padėti pasiekti didžiulį rezultatą globaliu mastu, jei tuos mažus pokyčius atliktų daug žmonių. Atsisakykime arba bent jau sumažinkime mėsos vartojimą (galvijų auginimas daro milžinišką įtaką klimato kaitai ir planetos teršimui). Nevalgykime produktų su palmių aliejumi, dėl kurio naikinami miškai Azijoje ir Pietų Amerikoje. Minkime į darbą dviračiu, užuot

KAI KURIŲ VAKARŲ EUROPOS ŠALIŲ PARDUOTUVĖSE PRIE SVERIAMIEMS VAISIAMS IR DARŽOVĖMS SKIRTŲ MAIŠELIŲ PAMATYSITE UŽRAŠĄ – AR TIKRAI REIKIA MAIŠELIO? važiavę automobiliu. Taip ne tik padėsime planetai, bet ir patys būsime sveikesni. Atsisakykime vienkartinių indų, ypač plastikinių šiaudelių, dėl kurių žūsta jūros vėžliai. Rūšiuokime šiukšles – taip sumažinsime atliekų kiekį. Rinkimės atsakingą keliavimą ir atsakingą gyvenimą.

AMAZONĖS MIŠKAI YRA VIENI SVARBIAUSIŲ PLANETOS DEGUONIES TIEKĖJŲ IR ANGLIES DIOKSIDO VARTOTOJŲ. ŠITŲ MIŠKŲ KIRTIMAS KATASTROFIŠKAI SPARTINA VISUOTINĮ KLIMATO ATŠILIMĄ. Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

17

misija – keliauti atsakingai

NORITE AKEISTI ASAULĮ?

P

PRADĖKITE NUO SAVĘS

Mokote daiktus prikelti antram gyvenimui – nepirkti naujo, jei galima perdaryti seną. Ar būti atsakingam tampa madinga? Kai mažAr galiu atsisakyti plastikinio maišelio? O pirkdamas daug prieš trejus metus teko kavą atsinešti savo puodelį, užuot gėręs ją lankytis parodoje Suomijoje, iš vienkartinio? Tai klausimai, į kuriuos sau turi kur buvo pristatomi antrinio atsakyti kiekvienas žmogus. Tuo įsitikinęs socialinės dizaino gaminiai iš perdaryiniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas, tų gamybinių ir kitų atliekų, pokyčių lyderis GIEDRIUS BUČAS, kuris sako, kad iškilo įvairių klausimų. Pašiuolaikiniame pasaulyje vartojimo nesustabdysi, vyzdžiui, kam suomiams to todėl reikia kalbėti, kaip vartoti atsakingai. reikia, juk jų šalis – pakankamai pasiturinti? Įsigilinęs supranti, kad tausoti aplinką, gamtos resursus yra jų gyveTEKSTAS – Aistė Jasinskaitė nimo būdas, nieko bendro su NUOTRAUKA – Kristina Meilutė materialiais dalykais tai neturi. Ir tada nenumaldomai kilo noras kažką panašaus turėti Lietuvoje.

Taip atsirado kūrybinės dirbtuvėlės, pradėjome vykdyti edu- me taip nutinka labai dažnai. Lyg ir nori gero, tačiau prakacinę veiklą: rodyti tuos gerus pavyzdžius, mokyti žmones, monė įsuka į tokį vartojimo ratą net ir nenorint. 30 dienų kalbėti, kodėl mums to reikia, įtraukėme ir vaikus, šeimas, yra pakankamas laikas įvertinti, kaipgi iš tiesų elgiamės nes viskas prasideda namų aplinkoje. Pamažu daug kas pra- mes, kur galime pasakyti „ne“. O, kaip sakoma, per 21 diedėjo keistis. Iš pradžių atrodė, kad reikia apskritai mažinti ną susiformuoja įprotis, tad galima kažką pakeisti kasdievartojimą, pasaulyje dabar itin populiarus zero waste judėji- nėje rutinoje. mas. Tačiau mūsų dienomis, manau, tai yra kraštutinumas, Noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų elgesiui daug įtakos todėl reikia mokytis darnaus vartojimo. daro mada. Pavyzdžiui, vienkartiniai kavos puodeliai.

Jaunimas žiūri, kaip daro kiti, ir patys taip elgiasi. O mes Metėte visuomenei iššūkį 30 dienų gyventi be vienkarti- norėjome parodyti, kad gali būti kitaip – turėkite savo nių indų. Tai įmanoma? Iššūkis buvo išgyventi 30 dienų puodelį. Ir padarykite, kad tai taptų mados reikalu! Viena be vienkartinių puodelių, indų ir šiaudelių. Norėjau pa- mergina netgi atliko eksperimentą: su savo puodeliu kerodyti žmonėms, kad galima apsieiti be šių dalykų. Kai liavo per visas kavos parduotuves ir prašė pilti kavą ne į kam iššūkis pasirodė labai lengvas, žmonėms neretai at- vienkartinį puodelį, o į jos atsineštą. Merginos nuostabai, rodo, kad jie ir taip nenaudoja vienkartinių indų. Tačiau, ne tik niekas neatsakė, bet skatino ir netgi dovanojo kukai paprašiau save stebėti, paaiškėjo, kad tai nėra taip pa- poną nemokamai kavai. Tai tik dar kartą parodo, kad tuprasta. Pavyzdžiui, ateini į kavinę, neįspėji padavėjo, kad rime daug stereotipų, nepagrįstų baimių, o visuomenė lanedėtų į gėrimą šiaudelio, ir... iššūkis baigtas. Ir gyveni- bai noriai priima atsakingas idėjas.

18

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

misija – keliauti atsakingai

NUOTRAUKOS – iš asmeninio herojaus albumo

Esate pristatęs meninę akciją „Išpakuotas smėlis“, kuria pademonstravote paplūdimiuose rastus daiktus, atliekas ir kt. Kokią žinutę norite perduoti visuomenei? Atostogaudamas Rodo saloje (Graikija) tiesiog fotografavau.

Nors dar nebuvo prasidėjęs atostogų sezonas, pastebėjau, kad visur mėtosi nemažai šiukšlių, todėl fotografavau pakuotes, dėžutes, maišelius, buteliukus ir kitus „lobius“, kurie lieka po atostogautojų. Taip kilo idėja surengti parodą „Išpakuotas smėlis“, t. y. parodyti, kas lieka išbyrėjus smėliui. Paroda buvo pristatyta Palangoje, kartu prisižadėjau padaryti ir kokią nors meninę instaliaciją. Ilgai idėjos nereikėjo ieškoti. Iš pradžių tikėjausi paplūdimyje rasti didelių objektų savo instaliacijai, tačiau ten, kur visi ilsisi, jų rasti nepavyko, todėl tiesiog rinkau viską, ką radau. Iš viso to iš karto kilo mintis sudėlioti žodį AŠ, nes tai – mūsų vartojimo žemėlapis. Nuo indelių, puodelių, šiaudelių, kosmetikos priemonių, rūbų. Tai – viskas apie mus.

Mėgstu stebėti žmonių reakciją, todėl rinkau šiukšles tiesiog žmonėms iš po kojų. Pavyzdžiui, koks idiliškas vaizdas: žmonės ateina palydėti saulės, fotografuoja vaikus, džiaugiasi jūra ir saule, piešia širdeles, renka akmenėlius, tačiau... nemato po kojomis gulinčių šiukšlių. Jie labai nustemba, kai renki šiukšles, o pažįstami manęs netgi klausia, ar netapau savanoriu. Man keista, kad žmonių pasąmonėje yra užsifiksavę, jog šiukšles renka arba valytojas, arba savanoris. Manau, nuo to reikėtų pradėti mokyti savo vaikus.

Rinkti šiukšles – tai ne akcija, tai kiekvieno piliečio pareiga. Aš galiu šiukšlinti. Aš galiu surinkti. Aš galiu prisiimti atsakomybę. Aš galiu keistis ir keisti.

MŪSŲ ELGESIUI DAUG ĮTAKOS DARO MADA. PAVYZDŽIUI, VIENKARTINIAI KAVOS PUODELIAI. O MES NORĖJOME PARODYTI, KAD GALI BŪTI KITAIP – TURĖKITE SAVO PUODELĮ.

IR PADARYKITE, KAD TAI TAPTŲ MADOS REIKALU! perversmų pasaulyje galbūt nepadarysime, bet geri pavyzdžiai užkrečia ir įkvepia keistis kitus.

Kiekvienas keliautojas ieško skirtingų dalykų, o ką kitose šalyse pastebite Jūs? Tai kaip profesinė liga (juokiasi). Prieš keturis mėnesius buvau nuvykęs į Londoną. Tai – milijoninis miestas, kuris mane kaskart nustebina po dienos darbų pakelėse sukrautais šiukšlių maišais. Žinoma, ryte viskas būna surinkta, švaru, tačiau tai parodo visuomenės vartojimo mastą.

Lietuvoje, pirmiausia, pasigendu šiukšlių dėžių su dangčiais. O parkuose, gamtoje apskritai neturėtų būti šiukšlių dėžių. Galbūt atsiras tokių, kurie su manimi nesutiks, tačiau esu įsitikinęs, kad tai, ką atsinešame į gamtą, turime išsinešti ir susitvarkyti paskui save. Tačiau turiu paminėti ir gerus dalykus – kai pradėjo veikti plastikinių butelių, skardinių ir kitos taros užstato sistema, gamtoje gerokai sumažėjo besimėtančių butelių, skardinių ir kt.

Ką galite rekomenKuri pasaulio šalis duoti atsakingiems Jums labiausiai siekeliautojams? Kejasi su ekologija ir liaudami į gamtą, kodėl? Teko būti JAV, kalnus ir pan. nau„Paplūdimyje tiesiog rinkau viską, ką radau. Iš viso to iš karto kilo mintis sudėlioti Skandinavijos šalyse, dojame geriamąjį žodį AŠ, nes tai – mūsų vartojimo žemėlapis.“ Kinijoje, visos jos lavandenį, todėl siūlau bai skirtingos. Mane turėti savo gertuvę ir labai įkvėpė japonų pavyzdys per pasaulio futbolo čempio- nepirkti vandens plastikiniuose buteliukuose. Žinoma, natą, nors Japonijoje nesu buvęs. Net pralaimėjusi rungty- yra šalių, kur nerekomenduojama gerti vandens iš čiaunes šios šalies rinktinė paliko... nepriekaištingai sutvarkytą po, tačiau ir šiuo atveju yra alternatyvų. Pavyzdžiui, nusirūbinę, o sirgaliai surinko šiukšles tribūnose. Man tai asoci- pirkti didelę talpyklą su vandeniu ir kaskart įsipilti, taip juojasi su vertybiniu pagrindu, ekologiškumu. pat nešiotis užkandžių dėžutes, kad nereikėtų naudoTaip pat teko skaityti, kad San Fransiskas (Kalifornija) – ti įvairių pakuočių, perkant skanėstus. Jei tik įmanoma, miestas, kuriame beveik 100 % rūšiuojamos atliekos. Aš kar- keliaujant visuomet rekomenduoju nesukurti papildomų tais pasvajoju, kad ir mes galėtume būti pavyzdžiu, kaip mo- šiukšlių. Galbūt toje šalyje jų daug, tokia jų kultūra, gyvekame tvarkytis. Nesvarbu, kad esame maža šalis ir didelių nimo būdas, tačiau reikia laikytis savo principų. Svarbu pačiam žinoti, kad ir svečioje šalyje, kaip ir savo, elgiesi atsakingai – taupyti elektrą, vandenį ir pan. Dar pastebėjau, kad keliaudami žmonės dažnai viešbučiuose išpakuoMAN KEISTA, KAD ŽMONIŲ ja visas higienos priemones ir reikmenis, o kartais pasiiPASĄMONĖJE YRA UŽSIFIKSAVĘ, JOG ma namo. Juk už visa tai sumokėjo! Tačiau ar tikrai reikia ŠIUKŠLES RENKA ARBA VALYTOJAS, ARBA išpakuoti mažą muiliuką, kai šalia yra didelis muilas ar SAVANORIS. MANAU, NUO TO REIKĖTŲ talpykla su dozatoriumi. O gal apskritai galime atsivežti PRADĖTI MOKYTI SAVO VAIKUS. RINKTI savo priemonių? Reikėtų atsiminti, kad kiekvienas toks mūsų nupirktas (ar gautas nemokamai) daiktas reiškia – ŠIUKŠLES – TAI NE AKCIJA, TAI TAIP, gaminkite daugiau!

KIEKVIENO PILIEČIO PAREIGA. Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

19

TVARUS KELIAVIMAS:

TIEMS, KAM RŪPI

Sąvoka „tvarus keliavimas“ – labai daugiasluoksnė, daugiausia priklausanti nuo keliaujančiojo sąmoningumo ir tikslų. Tvarus keliavimas prasideda nuo kelionės krypties pasirinkimo: yra didelis skirtumas, ar važinėjate dviračiu savo regione, ar perkate lėktuvo bilietą į patį tolimiausią Žemės rutulio kampelį, kuriame jūsų užimtumo grafikas leidžia praleisti tik kelias dienas. Kad prisidėtumėte prie Žemės resursų tausojimo, verta kritiškai įvertinti savo pasirinkimą.

TEKSTAS – keliautoja Indrė Kuliešiūtė NUOTRAUKOS – Giedrius Dagys (Geri Dagys Photography, abu2.com)

20

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

misija – keliauti atsakingai Keliaujant, ieĹĄkant egzotikos apsistojant aplinkai draugiĹĄkuose vieĹĄbuÄ?iuose, ĹžvejĹł kaimeliuose ar pas vietinius gyventojus ryĹžiĹł laukuose, verta investuoti ĹĄiek tiek laiko informacÄłos paieĹĄkoms apie pasirinktĹł apgyvendinimo vietĹł veiklos organiĹĄkumÄ…, jĹł ĹĄeimininkĹł prisidÄ—jimÄ… prie vietiniĹł bendruomeniĹł gerovÄ—s, kultĹŤros tausojimo ir sinerginio ryĹĄio su vietos ora ir fauna skatinimo. NepamirĹĄkime, kad milĹžiniĹĄki vieĹĄbuÄ?iĹł tinklai yra vieni didĹžiausiĹł vartotojĹł ir Ĺ˝emÄ—s iĹĄtekliĹł eikvotojĹł. Tad pasirinkdami maŞą vietinÄŻ verslÄ…, prisidedame prie tvarumo ir harmonÄłos mĹŤsĹł planetoje didinimo.

Beveik visos mane labiausiai ÄŻkvÄ—pusios vietos – suĹžinotos, iĹĄgirstos ir aplankytos per draugus. Viena uĹž kitÄ… labiau „nuneĹĄanti stogą“ savo idÄ—ja, unikalumu ir nuoĹĄirdumu, atvirumu pasauliui ir tikslais bei, kas be ko, ÄŻstabaus groĹžio gamta. Apie kelias tokias vietas ĹĄiame straipsnyje ir papasakosiu.

KOSTA RIKA. „CASA KATA“

Santa Teresos miestelio paĹĄonÄ—je, Ramiojo vandenyno pakrantÄ—je, ÄŻsikĹŤrusioje paplĹŤdimio poilsiavietÄ—je „Casa Kata“ apsistojÄ™ sveÄ?iai gali patirti didĹžiausiÄ… ÄŻmanomÄ… prabangÄ… ir privilegiją – gyvenimÄ… ÄŻsiliedami ÄŻ gamtos ritmÄ…, visomis savo odos poromis jausdami dĹžiungliĹł alsavimÄ…, pasinerdami ÄŻ oĹĄianÄ?io vandenyno garsÄ…, dalydamiesi gyvenamÄ…ja erdve su kitomis gyvybÄ—mis. Akistata su gamtos jÄ—ga Ä?ia tokia stipri, jog daugeliui jÄ… patyrusiĹł apsiverÄ?ia gyvenimas ir pasikeiÄ?ia vertybÄ—s, aplanko suvokimas, kad Ĺžmogus yra sveÄ?ias dĹžiunglÄ—se, privalantis gerbti ir tausoti visus, gyvenanÄ?ius jose. VieĹĄint „Casa Kata“ nepaliaujanti nuostabos ir ĹžavÄ—jimosi bĹŤsena, rodos, niekada nepaleidĹžia – mĹŤsĹł Ĺ˝emÄ— yra tokia graĹži, tokia galinga ir didinga, to begalybÄ—s jausmo neÄŻmanoma apraĹĄyti ar nupasakoti ĹžodĹžiais. „Casa Kata“ ĹĄeimininkÄ— – menininkÄ— iĹĄ Vienos, savo laiku kĹŤrusi sceninius drabuĹžius tokioms garsenybÄ—ms kaip „Depeche Mode“, turÄ—jusi prabangiĹł savo prekÄ—s Ĺženklo parduotuviĹł paÄ?iame AustrÄłos sostinÄ—s centre, o atostogĹł vienoje GraikÄłos salĹł metu biÄ?iuliaudavusi su kaimynystÄ—je namÄ… turÄ—jusiu Leonardu Cohenu. BĹŤtent vaikystÄ—s atostogos su tÄ—vais, Vienos operos solistais, GraikÄłos salose pasÄ—jo mergaitÄ—s galvoje viziją, kad kaip tik taip ji ir norinti gyventi – ant bekraĹĄÄ?io vandenyno kranto. Nuo tos dienos Kata darÄ— viskÄ… ĹĄiam tikslui ÄŻgyvendinti. IĹĄvaĹžinÄ—jusi visÄ… pasaulÄŻ, nuo AzÄłos iki PietĹł Amerikos, iĹĄstudÄłavusi mokslinius duomenis apie

AKISTATA SU GAMTOS JÄ–GA ÄŒIA TOKIA STIPRI, JOG DAUGELIUI JÄ„ PATYRUSIŲ APSIVERÄŒIA GYVENIMAS IR PASIKEIÄŒIA VERTYBÄ–S.

Vienas neÄŻprastĹł dalykĹł apsistojant „Casa Kata“ yra tas, kad gyvenamosios erdvÄ—s Ä?ia yra atviros, be sienĹł, tiesiogiai ÄŻsiliejanÄ?ios ÄŻ aplinkÄ…, o akys gali nuolat ganytis ir gÄ—rÄ—tis gamta bei vandenynu.

saugiausias gyventi Žemėje vietas, iťsirinko bōtent ťį gamtos lopinėlį Kosta Rikoje, kuriame rado viską, ko ieťkojo: vandenyną, balto smėlio paplōdimių, veťlios augalijos, gausios gyvōnijos, kalnus ir laisvę tiesiog bōti bei su dėkingumu kiekvieną dieną dŞiaugtis tuo, ką matai.

Kata paliko viskÄ…, kÄ… buvo sukĹŤrusi Europoje, ir paskutiniame XX a. deĹĄimtmetyje pradÄ—jo gyventi tarsi ĹĄiĹł laikĹł amazonÄ—: viena, sveÄ?ioje ĹĄalyje, bĹŤdama moteris, savo ÄŻsigytame dĹžiungliĹł lopinÄ—lyje, be elektros (net 12 pirmĹłjĹł metĹł!), be asfaltuoto kelio, patogumĹł, civilizacÄłos. Ji savo rankomis sukĹŤrÄ— viskÄ…, kÄ… dabar Ĺžinome kaip „Casa Kata“, ir visus savo sveÄ?ius entuziastingai supaĹžindina su gyvenimo ĹĄiose apylinkÄ—se ypatumais.

Vienas neÄŻprastĹł dalykĹł apsistojant „Casa Kata“ yra tas, kad gyvenamosios erdvÄ—s Ä?ia yra atviros, be sienĹł, tiesiogiai ÄŻsiliejanÄ?ios ÄŻ aplinkÄ…, o akys gali nuolat ganytis ir gÄ—rÄ—tis gamta bei vandenynu. Ĺ iandien poilsiavietÄ—je yra visi civilizacÄłos patogumai – elektra, kanalizacÄła, internetas, taÄ?iau ĹžmonÄ—s, turintys fobijų ar alergijų ÄŻvairiems gyviams, turÄ—tĹł tinkamai ÄŻvertinti tokio pasirinkimo pavojus. JĹŤsĹł namuose po kiekvieno lietaus tikrai apsilankys ryĹĄkiai oranĹžinÄ—s ir sodriai violetinÄ—s spalvos krabĹł (lietaus sezono metu duĹĄe net sienos kirba nuo jĹł). Vakarais, labai tikÄ—tina, uĹžsuks milĹžinÄ— varlÄ— pavakarieniauti vabzdĹžiais ir... tais paÄ?iais krabais. Kokiame uĹžmirĹĄtame ramiame kamputyje ramiai sau tĹŤnos iguana, jau nekalbant apie smulkius drieĹžiukus, nepaŞįstamÄ… gyvaÄ?iukÄ™ ar visĹł fobijų karaliĹł – skorpionÄ….

TurbĹŤt niekas nesiginÄ?ys – pabusti nuo vandenyno oĹĄimo yra didĹžiausia prabanga, kokios tik galime uĹžsigeisti. O kaip skamba „privataus“ baseino paÄ?iame vandenyne idÄ—ja? „Casa Kata“ pakrantÄ—je, atoslĹŤgio metu, atsiveria nuostabus uolĹł suformuotas baseinas, kuriame galima smagiai pliuĹĄkentis ir nardyti, kol vanduo vÄ—l pakils.

Be abejo, gyvendamas rojaus kampelyje susiduri su daug iĹĄĹĄĹŤkiĹł. Daugiausia tai susiję su akivaizdĹžia Ĺžmogaus daroma Ĺžala gamtai – milĹžiniĹĄki plastiko kiekiai, iĹĄplaunami po audrĹł, dÄ—l visiĹĄko tamsumo ir neiĹĄprusimo vagiami nykstanÄ?iĹł vÄ—ĹžliĹł kiauĹĄiniai (mat vietiniai ÄŻsitikinÄ™ jĹł efektyvumu keliant vyrĹł potenciją, o jĹł kaina vietinÄ—je juodojoje rinkoje nesiekia net 5 USD). Jau nekalbant apie tai, kad pakrantÄ—je ÄŻsikuriant vis daugiau vieĹĄbuÄ?iĹł ir daugÄ—jant ĹžmoniĹł gyvĹŤnai ima ieĹĄkoti saugesniĹł gyventi ir vesti jauniklius vietĹł.

Kata daro ne tik tai, kas nuo jos priklauso, bet ir savo pavyzdĹžiu kelia vietinÄ—s bendruomenÄ—s sÄ…moningumÄ…, buria jÄ… dÄ—l bendrĹł tikslĹł, pavyzdĹžiui, siekdama iĹĄsaugoti ĹĄimtameÄ?ius medĹžius, auganÄ?ius planuojamo nutiesti naujo kelio viduryje. Veiklos ir bĹŤdĹł prisidÄ—ti yra labai daug. Svarbiausia – pradÄ—ti nuo savÄ™s.

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

21

misija – keliauti atsakingai

BALIS. „DRAGONFLY VILLAGE“

Kita stebuklinga vieta – visiškai kitoje Žemės rutulio pusėje – „Dragonfly Village“ poilsiavietė Ubudo miestelyje Balio saloje, Indonezijoje. Jos išskirtinumas – lokacija, kuri yra ryžių laukų viduryje. Privažiuoti galima tik motoroleriu, juolab kad pagaliau prieš kelerius metus šis keliukas išasfaltuotas! „Dragonfly Village“ yra ideali vieta netrokštantiems visiškai atsiriboti nuo civilizacijos teikiamų patogumų, bet kartu turėti idealias sąlygas darbui su savimi. Ši ramybės oazė populiari tarp jogos ir kitų pakraipų mokytojų, organizuojančių savo grupėms išvažiuojamuosius seminarus ir kursus. „Dragonfly Village“ įkvėpėja ir įkūrėja yra aukšto sąmoningumo moteris Pei, gimusi skurdžioje ekonominio mi-

Stebuklinga vieta – „Dragonfly Village“ poilsiavietė Ubude, Balio saloje. Jos išskirtinumas – lokacija, kuri yra ryžių laukuose.

Privažiuoti galima tik motoroleriu.

22

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

VIETINIAI MATO, KAIP ATĖJŪNAI KURIA VERSLĄ, JŲ TAI NEVILIOJA, JIE LAIKOSI ATSTUMO, TAD NETVARŪS UŽMOJAI, NEGAUDAMI VIETINĖS BENDRUOMENĖS PARAMOS, ILGAI NEUŽSIBŪNA IR ŽLUNGA. granto iš Kinijos ir vietinės malaizietės šeimoje Malaizijoje, o ją užaugino močiutė, ryžių plantacijų darbininkė. Pei buvo be galo gabi mergaitė, labai kosmopolitiškas žmogus, baigė universitetą Sidnėjuje, grįžo į Kvala Lumpūrą ir ten darė svaiginančią biržos maklerės karjerą. Tačiau atėjo diena, kai ji nusprendė viską mesti, susikrauti kuprinę ir pasileisti tyrinėti kito pasaulio. Ką, žinoma, ir padarė. Taip keliaudama ji atrado Balio salą, kurioje netikėtai jai pačiai nusileido „Dragonfly Village“ projekto galimybė.

Tokios pagarbos, su kokia svetingai ją priėmusiai Žemei ir vietinės bendruomenės kultūrai verslą Balyje ėmėsi kurti Pei, palinkėčiau kiekvienam, kažką šioje saloje nuveikti ketinančiam vakariečiui. Jei ką esame girdėję apie Balį, tai tikrai nepraleidome pro ausis, kad šioje saloje žmonės atsidavę protėvių religijai, puoselėja šimtametes tradicijas, aukoja dievams, dažniausiai piktiesiems, idant savo aukomis juos pamalonintų ir jie nepakenktų. Žmonių tikėjimas piktosiomis jėgomis toks didelis, kad, atrodo, kiekvienam, nepaisančiam tradicijų šioje žemėje ir negerbiančiam vietos dievų, būtinai kažkas nutinka (mokslas jau įrodė minčių ir tikėjimo galią!). Balio sala tarsi Temidės svarstyklės, visą laiką viską pasveria ir sulygina, tarsi harmonizuoja. Tad Pei nuo pat pirmų žingsnių „Dragonfly Village“ žemėje aukoja dievams, laikydamasi balietiškų tradicijų, bei yra nepakanti atvykėliams iš Vakarų, kurie nepaiso salos energijos, drastiškai kuria verslą, pradeda statybas be ritualų, turinčių galią sušvelninti gamtos stichijų ir kitų energijų pasipriešinimą. Vietiniai mato, kaip atėjūnai kuria verslą, jų tai nevilioja, jie laikosi atstumo, tad netvarūs užmojai, negaudami vietinės bendruomenės paramos, ilgai neužsibūna ir žlunga. „Dragonfly Village“, atvirkščiai – yra viena geidžiamiausių darboviečių apylinkėje, kurioje darbuotojų kaita vyksta tik ypatingais atvejais. Vietinė bendruomenė buvo įtraukta į šios

misija – keliauti atsakingai poilsiavietės kūrimą nuo pat pradžių, čia dirba tie patys žmonės, kurie iš natūralių vietinių medžiagų padėjo pastatyti svečių namus, seminarų ir treniruočių sales, restoraną, užveisti vešlų sodą, gėlynus, tvenkinius, įrengti sūraus vandens baseiną ir garinę pirtelę. O kur dar savas ekologinis daržas, aprūpinantis restorano virtuvę šviežiomis gėrybėmis.

EGIPTAS. „RAS SINAI“

Natūralių medžiagų „Ras Sinai“ bendruomeninės poilsiavietės namukai, išsibarstę ant uolų tarp dykumos ir Raudonosios jūros (Sinajaus pusiasalyje), organiškai įsilieja į vietos landšaftą. Horizonte matomi daugiaaukščiai viešbučių pastatai, prie žemės spaudžiantis dykumos karštis ir už kelių metrų sidabru žvilgantis Raudonosios jūros vanduo sustiprina siurrealizmo ir vietos ypatingumo jausmą. O jei vakare vėjas papučia nuo per dieną įkaitusių uolų pusės, pasijunti taip, lyg tave laižytų įkaitusio laužo liepsnų karštis. Ši vieta – keistai simpatiškas, hipiškai beduiniškas mišinys, sutraukiantis ne tik menininkus, muzikantus ir dvasinius mokytojus iš viso pasaulio (ypač kaimyninio Izraelio), bet ir turtingus bei įtakingus Kairo verslininkus ir kitus Egipto veikėjus.

„Ras Sinai“ bendruomeninė poilsiavietė – keistai simpatiškas, hipiškai beduiniškas mišinys, sutraukiantis ne tik menininkus, muzikantus ir dvasinius mokytojus iš viso pasaulio, bet ir turtingus, įtakingus Kairo verslininkus bei kitus Egipto veikėjus.

MEKSIKA. „CABANA UNO“

„Cabana Uno“, populiaraus Tulumo kurorto pašonėje, tada dar skalaujama Karibų jūros vandenų, įsikūrusi bounty paplūdimyje, visada turės ypatingą vietą mano širdyje. Tai buvo pirmasis mano susipažinimas su tvariu Naujosios Sąmonės bendruomenės gyvenimu. Prieš daugiau nei aštuonerius metus pasijutau tarsi patekusi į utopinę valstybę, kurioje gyvena tik laimingi ir gražūs žmonės. Patekti buvo galima tik per draugus ir rekomendacijas iš lūpų į lūpas.

Bendruomenę sudarė muzikantai, menininkai, šokėjai, jogos mokytojai, juvelyrai, masažistai.... Visi vienas už kitą talentingesni, o meilė, rūpestis ir atjauta artimui, gyvenimo džiaugsmas tiesiog tryško ir tvyrojo ore. Dalis jų buvo nuolatiniai gyventojai, kuriantys čia gydomąsias bei žmonijos sąmoningumą skatinančias veiklas, kiti – reguliariai iš visų pasaulio kampelių atvykstantys pailsėti laisvų profesijų atstovai, trokštantys atitrūkti nuo įtempto, įvairių atsakomybių kupino gyvenimo savo reziduojamose šalyse bei prisidėti prie bendrų „Cabana Uno“ tikslų. Gyvenome indėniškose palapinėse tipi, virtuvėje gaminomės maistą ir dalijomės vieni su kitais, kiekvieną vakarą gitaros muzikos garsais ir

ispaniško temperamento dainomis palydėdavome į džiungles besileidžiančią saulę, o jai nusileidus dažnai atsirasdavo įvairių progų švęsti – gimtadienių, išleistuvių ar ypatingų ilgai lauktų svečių sutiktuvių, tad dainos, muzika ir šokiai, kai visa bendruomenė dalyvaudavo ir visi kartu kurdavo vakaro atmosferą, užsitęsdavo iki sutemų. Šis patyrimas kardinaliai pakeitė mano pasaulio suvokimą ir buvo lemiamas lūžis mano pačios gyvenimo kelyje, suteikęs jėgų jį pakeisti ir gyventi taip, kaip noriu aš.

Labai gaila, kad Meksikos korumpuotai valdžiai šis bounty paplūdimys taip pat labai patiko. Po ilgų teismų karuselės, užtrukusios net kelerius metus, nepaisant didelio vietinės ir pasaulinės bendruomenės palaikymo, „Cabana Uno“, kuriems šis žemės lopinėlis teisėtai priklausė kelis dešimtmečius, šiemet buvo priversti pasitraukti. Na, bet kaip žinome – kiekviena pabaiga yra kažko naujo pradžia ir panašu, kad bendruomenė ilgainiui persikels, įsitvirtins ir tęs savo veiklą Portugalijoje.

ŠRI LANKA. VEDAI

Vedai – patys seniausi Šri Lankos gyventojai, dar pirmaisiais šios eros amžiais ateivių išstumti į nepalankiausias gyventi salos vietas. Šiandien jų likę tik keli tūkstančiai, jie glaudžiasi miškuose, gyvena kaimų bendruomenėmis, garsėja kaip profesionalūs medžiotojai ir yra saugomi kaip nykstanti etninė grupė. Norint patekti į teritoriją, reikalingas vyriausiojo leidimas asmeninio susitikimo metu. Jis paskiria „prižiūrėtojus-gidus“, kurie vedžioja po mišką ir demonstruoja savo gyvenimo būdą. Viešnagės metu naktį miegojome tiesiog ant per dieną įkaitusių akmenų šalia upeliuko, o gentainiai pakaitomis budėjo ir saugojo nuo galimai atsigerti ateinančių dramblių bei kitų gyvūnų.

Patirtis įdomi, tačiau akivaizdūs ne pačios geriausios vakarietiškos įtakos ženklai, įsiveržę į nepasiruošusios tinkamai į juos reaguoti bendruomenės gyvenimą, stumia į neviltį. Viena didžiausių rykščių – alkoholis, kurio vedai mielai laukia iš atvykstančių turistų, o jų pačių organizmai alkoholį sunkiai toleruoja.

Klausimas, kiek tai tikra? Ką mes norime pamatyti nuvažiavę į tokias vietas? Kaip šie žmonės gyventų, jei jų autobusais nelankytų vakariečiai turistai? Ar saugodami tradicijas jie patys savęs nėra įkalinę, ar kartu su mūsų palaikymu jie neužkerta kelio prisitaikymui prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų ir kintančio pasaulio, ar tradicijos, kurių jie laikosi, šiandien tebėra aktualios, o gal saugomos tik dėl turistų ir jų atnešamų pinigų bei alkoholio? Gyvenimas – nuolatinis virsmas, besikeičiantis procesas. Jei mūsų atliekami veiksmai ar ritualai yra primesti, neišjausti, nesuvokti ir neįsisąmoninti, tai ne tradicija, o buki mechaniniai veiksmai, kurie kažin ar žmogų papildo ir įtvirtina jo ryšį su savo žeme bei protėviais.

Renkantis aplinkai draugiškas keliones, linkiu neužkibti už gražaus rinkodaros kabliuko ar savo dažnai paviršutiniško „noriu“. Mes galime įdėti šiek tiek pastangų, pasidomėti ir sąmoningai nuspręsti, ką palaikome, remiame ir skatiname savo atnešama energija, kokia intencija įgaliname savo paliekamus pinigus.

Pasaulyje ryškiai juntamas Naujosios Sąmonės bendruomenių daugėjimas ir tokių judėjimų stiprėjimas. Toje pačioje Kosta Rikoje, Balyje, Meksikoje ar Gvatemaloje, Graikijos salose ar Portugalijoje, Ispanijoje, Maroke... – visur galima atrasti žadą atimančių žmogiškumo pavyzdžių, sutikti drąsos ir atvirumo kupinų asmenybių, savo darbais prisidedančių prie žmonijos ir visos planetos gerovės.

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

23

NESVARBU, AR AFRIKA, AZIJA, AMERIKA, EUROPA, AR AUSTRALIJA – VISKAS PASIEKIAMA SU „NORWEGIAN CRUISE LINE”!

Nauji 2019–2020 m. sezono maršrutai

išpildys drąsiausią Jūsų svajonę!

misija – keliauti atsakingai

„ŽALIOSIOS“ kelionės laivu Aplinką tausojantys kruizai skamba tarsi misija neįmanoma, nes tipinis kruizinis laivas, kuriuo plaukia 3 000 keleivių ir dar 1 500 aptarnaujančio personalo, kruizo metu palieka 50 tonų šiukšlių, 400 litrų pavojingų ir toksinių atliekų, paskui laivą nusidriekia 95 000 litrų degalų brydė bei daugiau nei 38 000 litrų nutekamojo vandens... Ar žinote, kiek yra kruizinių laivų ir kiek per metus keliautojų taip leidžia savo atostogas? Sparčiai augant poreikiui, statomų laivų skaičius gausėja ir jau dabar jų suskaičiuojama daugiau nei 240, kasmet plukdančių per 26 milijonus keliautojų.

T

vienkartinio naudojimo plastiko savo laivynuose visame pasaulyje. Vietoje jo, esant galimybei, rinktis tvaresnius variantus. „MSC Cruises“ plastiko mažinimo programa bus diegiama pamažu ir iki 2019-ųjų balandžio tikimasi daugybę plastiko gaminių (tokių kaip plastikiniai maišeliai, vienkartiniai šaukštai / stalo įrankiai, stiklinės ir pan.) eliminuoti iš visų laivų bei veiklos krante, pakeičiant juos gamtai nekenksmingais sprendimais.

Kitos pasaulinės kruizų kompanijos „Royal Caribbean“ tinklalapyje iki smulkmenų ir kasmetinių ataskaitų pateikta, ką daro kompanija, mažindama išmetamų atliekų kiekį, optimizuodama ir švarindama tai, ką po savęs palieka laivai. Ši kruizų kompanija remia projektus, tokius kaip švietimas tiems, kam jis sunkiai prieinamas, bendruomenes ten, kur užplaukia jų laivai. „Royal Caribbean“ grupė po 2017 m. dramatiško uraganų sezono plukdė vietiniams pagalbą, taip pat dosniai aukojo jų buičiai gerinti.

Nors šie žingsniai maži, kiekvieno mūsų indėlis yra labai svarbus. Kas kartą keliaudami pagalvokite, ar tikrai ta pramoga verta to, kad bus kankinamas gyvūnas, ar išgertos kavos puodelis gali būti numestas po krūmu, užuot išmestas į šiukšliadėžę, ar tikrai reikalingas šiaudelis, kad pasimėgautumėte gėrimu?

Norite prisiimti dar daugiau atsakomybės? Dabar pasaulyje tampa populiaru apskaičiuoti savo kelionės CO2 emisiją ir už tai savanoriškai susimokėti: šios lėšos skiriamos medžiams atsodinti ir kitokiais būdais kompensuoti aplinkai padarytą neigiamą poveikį.

okie skaičiai gąsdina ir kelia nerimą ne tik tiems, kurie galvoja apie ateitį ir švarią gamtą, bet ir kruizinėms kompanijoms. Šios investuoja atnaujindamos laivus, pirkdamos švaresnius degalus ir remdamos įvairius projektus. Žinoma, šioje srityje reikia dar daug ką nuveikti, bet kasmet matomas vis didesnis progresas, vis daugiau dėmesio kreipiama į kalnus atliekų, paliekamų nuostabių pliažų krantuose, o ir kompanijos nėra vien pelno siekiančios, bet ir dosniai remiančios.

NAUJOS KARTOS KRUIZINIAI LAIVAI

„Norwegian Cruise Line“ (NCL) kompanija savo tinklalapyje siūlo plaukti atsakingai. Jiems svarbu, kokį pėdsaką palieka, tad siekia maksimaliai užtikrinti, kad tas pėdsakas būtų kuo mažiau ryškesnis. Jie pateikia kasmetines ataskaitas, visuose laivuose yra įrengimų, išvalančių išpilamą vandenį iki beveik geriamo. NCL kompanija atsakingai rūšiuoja ne tik šiukšles, bet ir vietiniams atiduoda panaudotą aliejų kaip biokurą.

MSC kruizų kompanija, pastaraisiais metais gaminanti naujus laivus, didelę reikšmę skiria gamtos apsaugai, rengia konferencijas, kurių metu svarstoma, kaip mažiau daryti įtakos, kaip apsaugoti jūras ir vandenynus nuo išmetamo šiukšlių bei panaudoto vandens kiekio. Taip pat uoliai remia UNICEF ir A. Bocelli fondą.

Neseniai pasirodė naujienų, kad „MSC Cruises“, kartu su partneriais vykdydama misiją – keliautojams suteikti geriausias atostogas jūroje, – žengė naują žingsnį savo aplinkosauginėje programoje ir užsibrėžė visiškai atsisakyti Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

25

THINK TRAVEL – THINK TUI

0ø6ò 35,9$/80$, n $VPHQLQLV GĠPHV\V n 5LQNWLQLDL YLHxEXİLDL n Unikali patirtis

misija – keliauti atsakingai

MĖLYNOJ VĖLIAVA: ypatingas įvertinimas ekologiškiems paplūdimiams Planuojant atostogas prie jūros, vis dažniau galima rasti informacijos apie tai, kad vienas ar kitas paplūdimys yra įvertintas mėlynąja vėliava. Mėlynosios vėliavos programa – tai savanoriška sertifikavimo sistema paplūdimiams ir prieplaukoms ir viena iš Aplinkosauginio švietimo fondo programų. Kad gautų mėlynąją vėliavą, savivaldybė bei paplūdimius ir prieplaukas prižiūrinčios institucijos privalo įgyvendinti daugybę aplinkosauginio švietimo ir informavimo, vandens kokybės, aplinkosauginio valdymo, saugumo ir paslaugų kokybės reikalavimų.

TEKSTAS – Ieva Elvyra Kazakevičiūtė sezono metu nebeatitinka privalomųjų kriterijų, mėlynoji vėliava nuleidžiama.

Programa buvo sukurta 1987 m., o 2018-aisiais visame pasaulyje ją iškėlė 3 783 paplūdimiai ir 698 prieplaukos.

Jau dvejus metus iš eilės daugiausia mėlynųjų vėliavų turi Ispanija (590 mėlynųjų vėliavų) ir Graikija (519 vėliavų), o Lietuvoje 2018 m. jomis įvertinti 5 paplūdimai: centriniai Nidos ir Juodkrantės, Palangos Birutės parko, Klaipėdos miesto savivaldybės I Smiltynės ir II Melnragės paplūdimiai.

10 MĖLYNOSIOS VĖLIAVOS PAPLŪDIMIŲ, PALIKSIANČIŲ NEIŠDILDOMĄ ĮSPŪDĮ:

SHUTTERSTOCK nuotr.

K

ad galėtų išsikelti mėlynąją vėliavą, kuri visame pasaulyje ypač vertinama ne tik turistų, bet ir valdžios atstovų bei kelionių organizatorių, paplūdimiai turi atitikti 29 kriterijus, prieplaukos – 23. Mėlynosios vėliavos apdovanojimas suteikiamas vienam sezonui, taigi paplūdimių ir prieplaukų būklė yra tikrinama nuolat, o jei jie

POLINJANO A MARĖ (POLIGNANO A MARE), ITALIJA

MONASTIRAKIO PAPLŪDIMYS (MONASTIRAKI), GRAIKIJA

Apulijos regiono perlas prie Adrijos jūros – tai kvapą gniaužiantis vaizdas ir pats tikriausias Italijos svaigulys. Paplūdimys yra vos 30 km nuo pagrindinio regiono miesto Bario, be to, paplūdimyje rasite visame pasaulyje išgarsėjusį unikalų restoraną „Grotta Palazzese“, įkurtą jūros grotoje.

Šis paplūdimys yra Doridos regione, greta to paties pavadinimo žvejų kaimelio. Šiame smėlio paplūdimyje atsiveria fantastiški vaizdai, o apylinkėse gausu vietinių tavernų, kuriose galima pasimėgauti puikiais graikų valgiais.

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

27

misija – keliauti atsakingai

AUKSINIO RAGO KYŠULYS, KROATIJA

BAKALARO PAPLŪDIMYS (BACALAR), MEKSIKA

Šis paplūdimys – viena garsiausių Bračo salos įžymybių. 500 m ilgio kyšulys, skalaujamas jūros bangų ir pustomas vėjo, nuolat keičia savo formą, o pasivaikščioti vilioja greta esantys pušynai.

Kvapą gniaužiančio grožio paplūdimyje – nedidelės žvejų trobelės, netoliese – Septynių spalvų ežeras bei fantastiška gamta.

GAZIPAŠOS PAPLŪDIMYS (GAZIPAŞA), TURKIJA Alanijos regionas ne veltui vadinamas Turkijos Rivjera, o Gazipašos paplūdimiai olų papėdėje dovanos ne tik puikių vaizdų, bet ir daugybę kokybiškos veiklos ieškantiems aktyvaus poilsio.

SHUTTERSTOCK nuotr.

BOTANIKOS ĮLANKA (BOTANY BAY), DIDŽIOJI BRITANIJA Nors kalbėdami apie Didžiąją Britaniją paprastai galvojame ne apie paplūdimius, nieko keisto, kad 1 200 km pakrantėje yra tikrų atradimų! Vienas tokių – Kente esantis Botanikos įlankos paplūdimys, išsiskiriantis baltu smėliu ir unikaliomis milžiniškomis uolomis, stūksančiomis smėlyje.

BIKINIO PAPLŪDIMYS (BIKINI), PIETŲ AFRIKA

BUZNIKOS PAPLŪDIMYS (BOUZNIKA), MAROKAS

Paplūdimys, be abejo, buvo pavadintas moteriško maudymosi kostiumėlio garbei, tačiau čia akis paganyti galima toli gražu ne tik į juos! Paplūdimyje atsiveria fantastiški vaizdai į kalnus ir siūloma daugybė vandens pramogų, tarkime, ryklių stebėjimas.

Šis aukso paplūdimys, kuriame tvyro ramybė, – vienas geriausių pasirinkimų Maroke. Jame rasite ir daugybę žvejų, kurių dėka greta esančiame kurorte galite paragauti šviežiausių jūrų gėrybių.

WAKASA WADA, JAPONIJA Visoje Azijoje jis tėra vienas iš dviejų paplūdimių, turinčių mėlynąją vėliavą. Paplūdimys pasižymi ne tik baltu smėliu bei skaidriu vandeniu, bet ir daugybe pramogų turistams ir patogiu susisiekimu.

28

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

KAMINJOS PAPLŪDIMYS (CAMINHA), PORTUGALIJA Baltus paplūdimius čia supa daugybė žalumos, todėl norintys pailsėti nuo saulės ir paplūdimio gali leistis į pasivaikščiojimus greta esančiuose miškuose.

PAJUSK ATOSTOGAS IŠANKSTO • TURKIJA • EGIPTAS Šarm ať Šeichas Naujiena!

• TUNISAS Ùþ=J:9ÄNaujiena!

• GRAIKIJA Kosas Naujiena!

• BULGARIJA • JUODKALNIJA • KROATIJA Splitas Naujiena!

• ALBANIJA Naujiena! • ITALIJA • ISPANIJA Kosta del Solis Naujiena!

• PORTUGALIJA

ĹĽ3)'9+Ă€0/),3).Ĺ?Ă€ Ă€- Ă€6!3!2/3Ă€ +%,)/.Ĺ?Ă€*!5Ă€$!"!2

atgal atga at gall ÄŻ gamtÄ…

ATRASTI KITOKÄŽ

TailandÄ… Puikus Puik ikus us kklimatas, lilima mata tas, s, g graĹži raĹži ra Ĺži gamta, gamta,, skanus maistas ir idealios sÄ…lygos sÄ…l Ä…lyg ygos os nnardyti. ardy ar dyti ti.. Ta Tai daugelis g ÄŻvardija kaip p prieĹžastis, p kodÄ—l verta TailandÄ… ÄŻtraukti ÄŻ savo kelioniĹł marĹĄrutÄ…. TaÄ?iau vilnietÄ— teisininkÄ— EGLÄ– KVIETKAUSKIENÄ– sako, kad pasirinkus ne ÄŻprastai turistams siĹŤlomas pramogas, o, pavyzdĹžiui, apsilankymÄ… drambliĹł prieglaudoje – Ä?ia jie atkeliauja iĹĄgelbÄ—ti iĹĄ turizmo verslo – galima paĹžinti visiĹĄkai kitokÄŻ TailandÄ…. Tai palieka neiĹĄdildomĹł ÄŻspĹŤdĹžiĹł ir priverÄ?ia susimÄ…styti.

TEKSTAS – Aistė Jasinskaitė NUOTRAUKOS – iť herojės asmeninio albumo

W

est Express“ klientÄ— keliautoja EglÄ— KvietkauskienÄ— apie keliavimÄ… kalba visos ĹĄeimos vardu: paprastai jie keliauja arba dviese su vyru, arba ĹĄeĹĄiese – kartu su vyro tÄ—vais ir vyro broliu su drauge. Kadangi vieni kitus puikiai paŞįsta, Ĺžino, kad kelionÄ—s metu gali besÄ…lygiĹĄkai vieni kitais pasitikÄ—ti ir nebus jokios trinties. Nesvarbu, kur keliauja ir kuriam laikui. O kai poĹžiĹŤriai ir tikslai sutampa – kelionÄ— tikrai pavyks!

Egle, ar Tailande lankÄ—tÄ—s pirmÄ… kartÄ…? Kadangi esate aplankÄ™ nemaĹžai ĹĄaliĹł, gal galite ÄŻvardyti, kuri iĹĄ jĹł pasirodÄ— esanti ekologiĹĄkiausia? ÄŽ TailandÄ… vykome ĹĄeĹĄiese: vyro tÄ—vai Ä?ia lankÄ—si antrÄ… kartÄ…, o mes su vyru ir vyro brolis su drauge – pirmÄ…. Mums Tailande viskas buvo nauja, o vyro tÄ—vai, nors Bankoke ir kai kuriose ĹĄventyklose lankÄ—si antrÄ…kart, kaip patys sako, rado daug naujai neatrastĹł ir nepamatytĹł vietĹł.

KaĹžkada skaiÄ?iavome, kad vyro tÄ—vai yra aplankÄ™ daugiau nei 56 ĹĄalis, mes su vyru – kiek kukliau. Esame apkeliavÄ™ Europos ĹĄalis, ÄŻskaitant Skandinaviją, buvome Kuboje, Kosta Rikoje, Meksikoje, MalaizÄłoje, Balyje, Tailande, Ĺ ri Lankoje, Maldyvuose, Sakartvele (GruzÄła), Egipte, TurkÄłoje, SingapĹŤre, Madeiroje.

Man, ko gero, Balis pasirodÄ— kaip ekologiĹĄkiausia ĹĄalis. KelionÄ—s metu matÄ—me graĹžiausius, kokius kada yra tekÄ™ regÄ—ti, ryĹžiĹł laukus, lankÄ—mÄ—s kavos plantacÄłose. Ten susipaĹžinome su kavos pupeliĹł ruoĹĄimo eiga, taip pat ragavome ÄŻvairiĹł arbatĹł, prieskoniĹł. Balyje praktiĹĄkai visur ir viskas yra ekologiĹĄka.

GALIU DRÄ„SIAI SAKYTI, KAD TAI – VIENA ÄŽSIMINTINIAUSIŲ VIETŲ, KOKIOSE ESAME BUVĘ.

DRAMBLIAI GYVENA LAISVÄ–JE, ATRODO, Ĺ˝IĹŞRI ÄŽ JUOS IR JAUTI, KAD JIE YRA LAIMINGI IR DÄ–KINGI Ĺ˝MONÄ–MS, KURIE JUOS IĹ GELBÄ–JO. Mes iĹĄ tiesĹł esame aistringi keliautojai. Kiekvienais metais organizuojame dvi ilgesnes keliones, t. y. 2–3 savaites praleidĹžiame skirtingose pasaulio pusÄ—se. Ĺ˝iemos pabaigoje–pavasario pradĹžioje daĹžniausiai renkamÄ—s Azijos kraĹĄtus, rudenÄŻ – PietĹł Amerikos ĹžemynÄ… ir aplink jÄŻ esanÄ?ius kraĹĄtus. ÄŽ ĹĄias tolimesnes keliones bĹŤtinai ÄŻtraukiame nardymÄ…. Kadangi su vyru esame ir aistringi slidinÄ—tojai, maĹžiausiai 3 kartus per Ĺžiemos sezonÄ… vykstame savaitei slidinÄ—ti. VasarÄ… daĹžniausiai ilsimÄ—s Lietuvoje, o paÄŻvairinimui renkamÄ—s savaitgalio keliones ÄŻ tokius nuostabius Europos miestus kaip Nica, Monakas, Roma, Barselona, Portas ir kt.

Tailande vietoje turistams ÄŻprastĹł pramogĹł pasirinkote galimybÄ™ pusdienÄŻ praleisti drambliĹł prieglaudoje. Papasakokite, kÄ… ten veikÄ—te? Pirmiausia, apie tokiÄ… galimybÄ™ suĹžinojome iĹĄ „West Express“ vyr. turizmo vadybininkÄ—s Oksanos KoÄ?urienÄ—s.

AnksÄ?iau tokio pobĹŤdĹžio stovykloje-prieglaudoje neteko lankytis, todÄ—l Ä?ia vyko visa mĹŤsĹł ĹĄeima. Per gerÄ… pusdienÄŻ, kurÄŻ ten praleidome, maudÄ—me dramblius, juos maitinome, tiesiog buvome su jais. Vietiniai ĹžmonÄ—s, kurie priĹžiĹŤri dramblius, papasakojo kiekvieno iĹĄ jĹł patekimo ÄŻ ĹĄiÄ… stovyklÄ… istorijÄ….

Buvome labai nustebÄ™, kad kiekvienas dramblys turi

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

31

atgal į gamtą

„Anksčiau tokio pobūdžio stovykloje-prieglaudoje neteko lankytis, todėl čia vyko visa mūsų šeima. Per gerą pusdienį, kurį ten praleidome, maudėme dramblius, juos maitinome, tiesiog buvome su jais.“

BUVOME LABAI NUSTEBĘ, KAD KIEKVIENAS DRAMBLYS TURI SAVO ŽMOGŲ, KURIS JĮ PRIŽIŪRI IR SU JUO LEIDŽIA DAUGIAUSIA LAIKO. TAI PARODO RYŠĮ TARP ŽMOGAUS IR GYVŪNO, PASITIKĖJIMĄ VIENAS KITU. IŠTIES NUOSTABU! savo žmogų, kuris jį prižiūri ir su juo leidžia daugiausia laiko. Tai parodo ryšį tarp žmogaus ir gyvūno, pasitikėjimą vienas kitu. Išties nuostabu!

Galiu drąsiai sakyti, kad tai – viena įsimintiniausių vietų, kokiose esame buvę. Drambliai gyvena laisvėje, atrodo, žiūri į juos ir jauti, kad jie yra laimingi ir dėkingi žmonėms, kurie juos išgelbėjo.

Anksčiau yra tekę matyti laisvėje gyvenančių dramblių Šri Lankoje, kur jie gyvena milžiniškame rezervate ir laisvai ganosi. Ten, kad juos pamatytum, turi važiuoti visureigiais.

32

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

Nesulaukėte skeptiškų vertinimų dėl savo pasirinkimo? Paprastai grįžę iš kelionių žmonės dalijasi įspūdžiais apie aplankytus objektus, pamatytas miesto ar šalies įžymybes... Skeptiškų vertinimų tikrai nebuvo, nes mūsų aplinkoje esantys žmonės yra labai draugiški gyvūnams. Todėl mūsų sprendimas jų nenustebino, netgi priešingai – tokios idėjos visada yra labai palaikomos.

Ar nekilo mintis vykti į kokį tolimą kraštą savanoriauti ilgesniam laikui? Iš tiesų, pačios pirmosios mintys apie savanoriavimą kilo aplankius dr. Birutės Galdi-

atgal ÄŻ gamtÄ…

SHUTTERSTOCK nuotr. (3)

„Mōsų ťeimai labai patiko ir įsiminė kulinarinė ekskursija – tailandietiťko maisto gamyba.

Taip pat rekomenduojame dalyvauti netradicinÄ—je ekskursijoje, kurioje galima pamatyti, kaip iĹĄgyventi dĹžiunglÄ—se.“

kas orangutangĹł parkÄ… Malaizijoje. Pamenu, tuomet su vyru ĹĄnekÄ—jome ir svarstÄ—me, kad tai galÄ—tĹł bĹŤti mĹŤsĹł gyvenimo nuotykis: susikrauti daiktus ir iĹĄvaĹžiuoti pusmeÄ?iui priĹžiĹŤrÄ—ti ĹĄiĹł gyvĹŤnÄ—liĹł.

TaÄ?iau apsilankÄ™ drambliĹł prieglaudoje Tailande pamatÄ—me, kad iĹĄ tiesĹł ĹĄis darbas yra labai atsakingas ir reikalauja daug pastangĹł, netgi fizinio ir psichologinio pasirengimo. Planuojant Ä?ia atvykti ilgesniam laikui, reikia tam pasiruoĹĄti, kad paskui netektĹł po savaitÄ—s grÄŻĹžti namo.

Mes ĹĄiuo metu gyvename vaikelio laukimo akimirkomis, tad tokius planus kuriam laikui atidedame ÄŻ ĹĄalÄŻ.

TaÄ?iau tikrai nesakome „ne“ ir, manau, atÄ—jus tinkamam laikui, galÄ—sime pasidalyti savo nauja patirtimi.

Tailandas yra puiki vieta ir nardymo mÄ—gÄ—jams. JĹŤs, kaip ĹĄio sporto entuziastÄ—, kodÄ—l rekomenduotumÄ—te Ä?ia atvykti nardyti? Reikia nepamirĹĄti, kad nardymas visada yra skirtingas, savitas ir niekada neĹžinai, ar tau nusiĹĄypsos sÄ—kmÄ—, t. y. kas atplauks bĹŤtent tuo metu, kai panirsi ÄŻ vandenÄŻ. Tailando povandeninÄ— fauna ir ora yra labai spalvinga ir ÄŻvairi. ÄŽvairĹŤs ryĹĄkiaspalviai koralai, ĹžuvĹł ÄŻvairovÄ— – nuo Ĺžuviuko Nemo, akvariumo ĹžuvyÄ?iĹł iki vÄ—ĹžliĹł, rajĹł, murenĹł, riďŹ niĹł ir bangininiĹł rykliĹł.

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

33

atgal į gamtą

Tailandas yra smagus tuo, kad čia beveik visose pakrantėse galima nardyti, tačiau įdomiausia – pietinėje Tailando dalyje: Koh Samui, Koh Phangan, Koh Tao, Krabi ir Phi Phi salose. Kadangi esame nardę įvairiose pasaulio vietose, turiu pastebėti, kad nardymas, palyginus su kitomis ekstremalaus sporto šakomis, paprastai nėra pigus. Tačiau Tailandas nardytojams yra tikras rojus, nes čia tikrai puikus kainos ir kokybės santykis.

Tailandas Jūsų, kaip atsakingos keliautojos, akimis: ką įdomaus galima atrasti šioje šalyje, atsisakant tradicinių turistinių maršrutų ir pramogų? Kas jums pačiai čia buvo netikėčiausia? Iš tiesų, visiems savo draugams ir pažįstamiems rekomenduoju kiekvienoje šalyje patirti kuo daugiau vietinių patirčių. Mūsų šeimai labai patiko ir įsiminė kulinarinė ekskursija – tailandietiško maisto gamyba. Kadangi mums labai patinka tradicinė Tailando virtuvė, buvo įdomu sužinoti vietinių gamybos būdus, naudojamus prieskonius ir kitas subtilybes, o ką ja kalbėti apie tai, kad pačių pasigamintas maistas visada yra skanesnis.

Taip pat rekomenduojame dalyvauti netradicinėje ekskursijoje, kurioje galima pamatyti, kaip išgyventi džiunglėse (kaip, iš ko ir ką pagaminti valgyti). Aišku, tokiomis sąlygomis pagaminto maisto nerekomenduotume rinktis vietoj pietų, tačiau tokia pramoga, kuri turėtų būti tik vizualinė / parodomoji, tikrai verta dėmesio.

Na, ir, žinoma, tailandietiški masažai. Nereikėtų tikėtis prabangaus SPA lygio masažo kabinetų, tačiau čia ir yra vi-

EGLĖS KVIETKAUSKIENĖS PATARIMAI KELIAUJANTIEMS Į TAILANDĄ: • įspūdingiausias maršrutas: jeigu keliaujate pirmą kartą, viskas verta dėmesio; • pamatyti / kažkas unikalaus: dramblių prieglauda; ekskursija išgyvenimo džiunglėse; vietinių spektaklis Siam Niramit show su tikrai labai įspūdingomis ir dažnai besikeičiančiomis dekoracijomis; • paragauti: aštriųjų papajų salotų; tailandietiškos Tom Yam sriubos; Sticky rise deserto, gaminamo iš ryžių, mangų ir kokosų; • norintiems savanoriauti: dramblių prieglauda (dėl galimybių reikėtų kreiptis tiesiai į juos arba „West Express“ kelionių ekspertus); • ko vengti: giežtai negalima gerti vandens iš čiaupo (patartina pirkti vandenį didesnėmis talpyklomis ir įsipilti į savo gertuvę), taip pat būtina kuo dažniau plauti rankas ir valgyti aštrų maistą; • ką par(si)vežti lauktuvių: arbatos iš plantacijų.

sas žavesys: šalia vienas kito ant čiužinių suguldoma 10–15 žmonių ir vietinės masažistės kimba į darbą. Čia masažas yra visiškai kitoks, nei galime tikėtis. Pavyzdžiui, net jei esate Lietuvoje išbandę tailandietišką masažą, ko gero, neteko sutikti masažisto, kuris jį atliktų sėdėdamas ar vaikščiodamas ant jūsų.

Tailandas yra smagus tuo, kad čia beveik visose pakrantėse galima nardyti, tačiau įdomiausia – pietinėje Tailando dalyje: Koh Samui, Koh Phangan, Koh Tao, Krabi ir Phi Phi salose.

34

Ž V I L G S N I S Į PA SAULĮ ATRASKITE TAILANDĄ! Daugiau informacijos www.westexpress.lt arba tel. 1312.

SHUTTERSTOCK nuotr.

TAILANDO POVANDENINĖ FAUNA IR FLORA YRA LABAI SPALVINGA IR ĮVAIRI. ĮVAIRŪS RYŠKIASPALVIAI KORALAI, ŽUVŲ ĮVAIROVĖ – NUO ŽUVIUKO NEMO, AKVARIUMO ŽUVYČIŲ IKI VĖŽLIŲ, RAJŲ, MURENŲ, RIFINIŲ IR BANGININIŲ RYKLIŲ.

Pasinerkite į aidinčias bangas Phi Phi Islands, Phi-Phi salos, Krabi, Krabi, Tailandas Thailand

Skriskite su malonumu Atraskite naujas nuostabiojo Tailando spalvas LU OHLVNLWÙV ï NHOLRQÛ O\GLPL QHSDSUDVWDL PDORQDXV 7+$, DSWDUQDYLPR #explorethailand

atgal į gamtą

Spalvingieji

GVATEMALOS RAŠTAI

ir nemiegantys Šeštus metus egzotiškoje Gvatemaloje gyvenanti LINA KULIEŠIŪTĖ vis nepaliauja grožėtis šalies spalvomis, gatvėmis ir ypatinga gamta. Mergina dėkoja likimui ir meilei, kad atvedė ją ne kur kitur, o į Gvatemalą. „Gyvenu apsupta vulkanų ir majų žmonių. Neseniai grįždama po ilgos darbo dienos su turistais, išvydau net du aktyvius vulkanus, nakties prietemose švytuojančius lava. Toks vaizdas užgniaužia kvapą!“ – pasaulio stebuklais ir džiaugsmu juos patirti dalijasi Lina.

TEKSTAS – Lina Matiukaitė

Kaip atrodo kasdienybė Gvatemaloje? Miniatiūrinės majų moterys margais kostiumais, žmonės atvirose pikapų bagažinėse, gatvėmis vedamos ožkos – jeigu yra klientų, jos čia pat pamelžiamos ir šviežias pienas keliauja pas pirkėją. Man Gvatemala tapo svajonių šalimi. Ėjau į ją atvira širdimi, be jokių nuostatų ar vilčių. Čia išmokau, kad pasaulis turi daug spalvų, kuriomis reikia mėgautis. Gvatemaloje nė viena diena nėra panaši į kitą. Užmiršau, ką reiškia aš-

36

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

tuonias valandas sėdėti biure. Daug judu, kuriu savo verslą, keliauju. O tikrasis gyvybės variklis šioje šalyje – nuolat šviečianti saulė.

Ar lengva įsilieti į Gvatemalos žmonių kultūrą? Viskas ateina su laiku. Dabar jau žinau, kokiu tonu kalbėti su vietiniais, kodėl jie man atsako vienaip ar kitaip, kodėl elgiasi pagal tam tikras socialines normas, kurios europiečiams gali pa-

SHUTTERSTOCK nuotr.

VULKANAI

atgal ÄŻ gamtÄ…

KARTAIS ATRODO, KAD UĹ˝ SLÄ–NIO NIEKO NÄ–RA IR PASAULIS EGZISTUOJA TIK ÄŒIA. MAGIĹ KA. NORÄ–ÄŒIAU UĹ˝KOPTI ÄŽ VISUS TRISDEĹ IMT SEPTYNIS GVATEMALOS VULKANUS. sirodyti maŞų maĹžiausiai keistos. IĹĄ pradĹžiĹł ĹĄokiravo nuolatiniai maĹžyÄ?iai vietiniĹł melai, kurie greit iĹĄaiĹĄkÄ—davo. Kaip europietÄ—, kuri pratusi tiesiai eiti prie reikalo, nesuprasdavau, kodÄ—l jie taip elgiasi. Dabar jau Ĺžinau, kad gvatemalietis niekada nekalbÄ—s taip atvirai ir tiesiogiai, kaip tai daro europieÄ?iai. Negana to, Ä?ia tai bĹŤtĹł blogas tonas. Gvatemaloje su ĹžmonÄ—mis reikia kalbÄ—ti ĹĄvelniai, saldĹžiai, kuo labiau per aplinkui, jei tik reikia, naudojant malonybes ir melÄ…. Tada abi pusÄ—s jauÄ?iasi gerai. PavyzdĹžiui, ĹžmonÄ—s, atÄ—jÄ™ ÄŻ parduotuvÄ™ ar turgĹł, klausia: „Ar negalÄ—tum man padovanoti svarÄ… pomidorĹł?“ Meksikoje pardavÄ—ja ÄŻ tokÄŻ klausimÄ… grieĹžtai atsakytĹł nieko nesiruoĹĄianti dovanoti, taÄ?iau Gvatemaloje visi supranta, kad tai tik malonus pardavimo apibĹŤdinimas ir ne dovanĹł iĹĄ tiesĹł ateita, o ÄŻsigyti prekÄ™.

Trys Gvatemalos bruoŞai, kurie labiausiai Şavi? Žmonės.

Mane Ĺžavi jĹł iĹĄtvermÄ—, draugiĹĄkumas, solidarumas. Nors tai gana varginga ĹĄalis, vietiniai ĹžmonÄ—s vieningi ir padedantys. PavyzdĹžiui, ĹĄiuo metu per Gvatemalos teritoriją keliauja tĹŤkstanÄ?iai migrantĹł iĹĄ HondĹŤro. DÄ—l nepakeliamĹł gyvenimo sÄ…lygĹł savo ĹĄalyje jie bando kirsti Gvatema-

los bei Meksikos teritorÄłas ir pasiekti JAV. Gvatemaloje ĹĄie ĹžmonÄ—s priimami itin ĹĄiltai, vietiniai su jais dalÄłasi maistu. Santykiai tarp ĹžmoniĹł, buvimas kartu Ä?ia vis dar pats svarbiausias dalykas.

Kalnai. Gyvenu Antigvoje, apsuptoje kalnĹł ir vulkanĹł. Kartais uĹžlipu ÄŻ apĹžvalgos aikĹĄtelÄ™, nuo kurios matosi visas kolonÄłinis miestas, menantis XVII ir XVIII a., ir negaliu atsigroŞėti ugnikalniais ir kalnais, kurie supa slÄ—nÄŻ. Kartais atrodo, kad uĹž slÄ—nio nieko nÄ—ra ir pasaulis egzistuoja tik Ä?ia. MagiĹĄka. NorÄ—Ä?iau uĹžkopti ÄŻ visus trisdeĹĄimt septynis Gvatemalos vulkanus.

Majų moterų audiniai. Gvatemaloje moterys, o kai kur ir vyrai, vis dar puoťiasi tradiciniais kostiumais, kuriuos patys audŞia primityviomis staklėmis. Juos neťioja visur: gatvėse, turguose, biuruose. Majų audiniai, jų spalvos, ornamentai ir simboliai – tikras paveldas. Jame uŞťifruota visa majų etninių grupių istorija ir kasdienybė. Negaliu jais atsigroŞėti, perku ir perku. Gali bōti, kad po 30–50 metų rankų darbo kostiumai bus iťnykę ir majų moterys rengsis vakarietiťkais rōbais, o tradicinius tekstilės dirbinius matysime tik muziejuose.

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

37

atgal į gamtą Gvatemala garsėja įspūdingais gamtos turtais. Kokia vieta labiausiai atskleidžia tikrąją Gvatemalos dvasią? Gvatemala labai įvairi, skirtinga. Mažoje teritorijoje telpa didžiulė augalų, gyvūnų, peizažų, klimato įvairovė. Pavyzdžiui, kokia nepakartojama yra Huehuetenango regiono gamta. Vis dėlto daugumai turistų šio regiono negalime siūlyti. Čia nėra nei viešbučių, nei gerų kelių. Daug kur trūksta asfaltuotų takelių, modernių tualetų. Taigi į kelionę būtina pasiimti patogius, uždarus batus, buvimui gamtoje skirtus drabužius.

Vis populiarėja vadinamieji homestay, t. y. nakvynė pas vietinius žmones. Keliautojai tai renkasi ne vien dėl taupumo, bet ir ieškodami unikalių patirčių. Žinoma, čia nesitikėkite nei privačios vonios, nei viešbučio paslaugų gamos. Pastaruoju metu, ypač tarp jaunimo, populiarėja keliauti savarankiškai. Vis dėlto transportas Gvatemaloje nėra gerai išvystytas ir daug kur sudėtinga patekti be automobilio. Vairuoti Gvatemaloje, jeigu nesate labai patyrę vairuotojai arba nesate pripratę prie chaotiško eismo, taip pat gali būti gana

„Rekomenduoju apsistoti kaimo turizmo viešbutėliuose ar lodžijose džiunglėse. Vis populiarėja vadinamieji homestay, t. y. nakvynė pas vietinius žmones. Keliautojai tai renkasi ne vien dėl taupumo, bet ir ieškodami unikalių patirčių.“

MAJŲ AUDINIAI, JŲ SPALVOS, ORNAMENTAI IR SIMBOLIAI – TIKRAS PAVELDAS. JAME UŽŠIFRUOTA VISA MAJŲ ETNINIŲ GRUPIŲ ISTORIJA IR KASDIENYBĖ. Žinoma, drąsiems Gvatemala gali pasiūlyti nepakartojamų įspūdžių. Vis laukiu tokių klientų, kurie turėtų laiko ir norėtų ko nors nestandartinio, tuomet jiems sukurčiau ypatingą maršrutą. Nors ir dabar organizuodama keliones stengiuosi įtraukti kuo daugiau neturistinių pažinčių ar potyrių. Pavyzdžiui, majų miestuose lankomės majų indėnų savivaldybėje ar orchidėjų eksperimentinėje stotyje, kuri įprastai nėra prieinama lankytojams iš gatvės.

Ką patartumėte pirmą kartą čia besilankantiems? Dažniausiai lankomos vietos – Antigva, Atitlano ežero pakrantė, Floresas ir jo apylinkės. Visuomet rekomenduoju apsistoti kaimo turizmo viešbutėliuose ar lodžijose džiunglėse.

38

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

Kaip Gvatemala rūpinasi savo gamtos turtais? Šalyje yra K nemažai valstybinių ir privačių gamtos rezervatų. Gvan temalos žmonės mano, kad jų šalis – pati gražiausia Cent trinėje Amerikoje (aš irgi taip manau). Vis dėlto ekologijos t kultūra čia dar tik vystosi. Valstybė mažai į tai investuok ja. j Dominuoja privačios iniciatyvos. Nors matosi, kad pastaruoju metu nemažai savivaldybių jungiasi prie iniciat tyvos uždrausti plastikinius indus, šiaudelius, maišelius. t Tikiu, kad su laiku šalis pradės vystyti ekoturizmą. Sąlygų T tam yra. Tarkime, šiuo metu populiarėja paukščių stebėjit mo kelionės. Juk vien šioje šalyje egzistuoja maždaug tiek paukščių rūšių, kiek yra visoje Europoje.

SHUTTERSTOCK nuotr.

sudėtinga.

Kai kuriomis dienomis reikia apsišarvuoti kans trybe važiuojant iš vienos vietos į kitą. Nors šalis nedidelė, t kartais dėl chaotiško eismo įveikti 50 km pavyksta vos per k valandą.

Taigi geriausias būdas pamatyti kuo daugiau per v trumpiausią laiką yra keliauti su gidu ir organizuotu turu. t

atgal į gamtą

GVATEMALA LABAI ĮVAIRI, SKIRTINGA. MAŽOJE TERITORIJOJE TELPA DIDŽIULĖ AUGALŲ, GYVŪNŲ, PEIZAŽŲ, KLIMATO ĮVAIROVĖ.

LINOS KULIEŠIŪTĖS PATARIMAI KELIAUJANTIEMS Į GVATEMALĄ: • įspūdingiausias maršrutas: aplink Atitlano ežerą pėsčiomis. Žydinčios pievos, vešli augalija, tolumoje plytintys kaimeliai ir nuostabūs vaizdai į ežerą bei vulkanus.

Ir visa tai vaikštant slaptais kalnų takeliais; • paragauti: vieną kartą per metus, lapkričio 1 d., valgomas patiekalas fiambre. Jį sudaro daugybė ingredientų – marinuotos daržovės, įvairūs sūriai ir mėsos gaminiai. Viskas sumaišyta ir užpilta specialiu nuoviru, pagardintu prieskoniais bei daržovių marinatu. Verta paragauti ir gvatemaliečių deserto rellenito. Tai platanų masė, įdaryta šokoladu ir juodosiomis pupelėmis; • savanoriauti: nedidelis edukacinis projektas SEA, 6 km nuo Antigvos, aukštai kalnuose. Čia mokosi vaikai iš vargingiausių Antigvos šeimų; „Facebook“ – semilladeesperanzayamor • ko vengti: jei keliaujate po nuošalius majų gyvenamus kaimelius, nefotografuokite žmonių, ypač vaikų. Majų žmonės gana konservatyvūs ir nemėgsta būti fotografuojami; • ką par(si)vežti lauktuvių: kavos iš mažų vietinių kooperatyvų, rankomis austų audinių, žadeito, vietinio šokolado ar grynų kakavos pupelių, kardamono.

ATRASKITE GVATEMALĄ! Daugiau informacijos www.westexpress.lt arba tel. 1312.

atgal į gamtą

Svajonės išsipildė

„Gyvename laimingi. Vienuolika mėnesių akis glosto jūra, odą kutena saulė, o žiemą lekiame į kalnus ieškoti sniego. Čia nuostabaus grožio sala, svetingi ir atviri žmonės, o smaragdinė jūra ištisus metus kviečia maudytis ir gėrėtis pasauliu“, – taip apie Kretą kalba čia gyvenanti lietuvė JURGA ŽILINSKIENĖ. Į šiltus kraštus ją su šeima nugynė... ligos. Tautiečiai čia ne tik pasveiko, bet ir susikūrė naują gyvenimą: atidarė nuosavą viešbutį, rengia aktyvias stovyklas, į Lietuvą siunčia ekologiškus maisto produktus.

TEKSTAS – Lina Matiukaitė Kaip jūsų gyvenimo žemėlapyje atsirado Kreta? Į ją atvedė liga – atopinis dermatitas. Mūsų šeimoje du iš trijų vaikų alergiški, vyras Mindaugas taip pat. Viskam. Vargome su tuo ir vis pagalvodavau, kad gal reikėtų pabandyti įsikurti šiltuose kraštuose. Žinojau vyro nuomonę: „Negalvok, kad savo noru mesiu darbą turėdamas tris vaikus.“ Apie tai tikrai buvo drąsu svajoti. Kai gimė dukrytė, kuri irgi buvo alergiška, tai tapo paskutiniu lašu mano kantrybės taurėje. Pasiėmiau mažylius, kurie sirgo, ir visi išva-

40

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

žiavome (vyriausias sūnus liko Lietuvoje su tėvu, nes jau lankė mokyklą). Po poros mėnesių buvimo Kretoje pamatėme, kaip gerėja vaikų būklė, ir priėmėme sprendimą, kuris buvo mūsų pirmasis žingsnis naujo gyvenimo link. „Kraustomės į Kretą, čia būsime sveiki“, – pasakė Mindaugas. Iš pradžių nerimavome. Juk neužtenka tik svajoti, reikia dar ir nuspręsti, iš ko ir kaip gyventi. Sėdėdavome vakarais vaikus sumigdę ir rašydavome ilgus sąrašus darbų, iš ko būtų galima pragyventi: darbas taksi, namų tvarkymas, medie-

atgal ÄŻ gamtÄ…

K R E TOJE nos eksportas, turizmas ir taip be galo. Netrukus, susitvarkę reikalus Lietuvoje, susikrovėme visą savo gyvenimą į dvi maťinas. Tada Liepai tebuvo 2, ĄŞuolui – 6, o Žilvinui – 8 metai. Leidomės į kelionę – pilni automobiliai daiktų, knygų ir atviros ťirdys. Kretoje mes jau 4 metai. Kai nuoťirdŞiai stengiesi, durys visada atsidaro: turime draugų, įkōrėme verslą, pavyko įveikti net ir graikiťką biurokratiją.

ros kranto. Mes ne iĹĄimtis. Skirtumas tik tas, kad ĹĄiÄ… svajonÄ™ iĹĄpildÄ—me jau dabar, nelaukÄ—me pensÄłos. Suradome apleistÄ…, bet puikios architektĹŤros namÄ… su nuostabiu vaizdu ÄŻ jĹŤrÄ… ir kalnus. KÄ… Ä?ia pavyko sukurti, dabar mato mĹŤsĹł sveÄ?iai. Jau ketvirtÄ… sezonÄ… veikiantis vieĹĄbutukas „7 Olives Apts“ (www.7olivescrete.com) sulaukia turistĹł ne tik iĹĄ Lietuvos ar Europos, bet ir iĹĄ viso pasaulio: KinÄłos, JaponÄłos, Amerikos, BrazilÄłos, IndÄłos, AustralÄłos.

SHUTTERSTOCK nuotr.

Papasakokite daugiau apie savo organizuojamas kuksando ir kitas sveikatingumo stovyklas. Jogos, kuksando ir panaĹĄaus pobĹŤdĹžio stovyklas su ekologiĹĄku maitinimu bei kelionÄ—mis po graĹžiÄ…jÄ… KretÄ… organizuojame sveÄ?iams.

ViskÄ… papuoĹĄiame kretieÄ?iams bĹŤdingu svetingumu ir ak-

tyviu gyvenimo bĹŤdu. Lipdami ÄŻ kalnus, pasitinkame iĹĄ jĹŤ-ros kylanÄ?iÄ… saulÄ™, keliaujame tarpekliĹł ir senovÄ—s civiliza-cijų takais, o vakare groŞėdamiesi saulÄ—lydĹžiu mÄ—gaujamÄ—ss skania graikiĹĄka vakariene.

NeslÄ—psiu, pati seniai norÄ—jau sportuoti su profesionaliu jo-gos vadovu arba atrasti kaĹžkÄ… naujo – taip ÄŻ KretÄ… atkeliavo o kuksando. PaĹžinusi Kretos groŞį, jos paplĹŤdimius, kanjo-nus, tarpeklius, supratau, kad bĹŤtĹł nesÄ…Ĺžininga tuo ne-sidalyti ir su kitais. TodÄ—l iĹĄpildĹžiau svajonÄ™ – sukĹŤrÄ—mee aktyvias sveikatingumo stovyklas Kretoje. Keliaujame su u sveÄ?iais ÄŻ tarpeklius, laukinius paplĹŤdimius, ieĹĄkome seno-viniĹł civilizacijų liekanĹł, kalnuose lankome vienuolynus,, uĹžsukame ÄŻ graikiĹĄkÄ… tavernÄ…, pas kalnĹł kaime gyvenan-Ä?iÄ… moÄ?iutÄ™. ÄŒia skanaujame naminio maisto. Stovyklosee dalyvauja ir poros, ir ĹĄeimos, ir moterys, ir vyrai. Visi, kass ieĹĄko aktyviĹł ir sveikĹł tiek ďŹ ziĹĄkai, tiek dvasiĹĄkai atostogĹł..

Kaip kilo idÄ—ja Kretoje atidaryti vieĹĄbutÄŻ? TurbĹŤt daugu-ma ĹĄiaurieÄ?iĹł pasvajoja apie nuosavÄ… vieĹĄbutukÄ… ant jĹŤ--

KokiĹł ĹžiniĹł ir investicijų prireikÄ— pirmiesiems Ĺžingsniams? AĹĄ esu baigusi tarptautinio verslo magistrÄ…, Mindaugas – bankininkystÄ™. VieĹĄbuÄ?iĹł verslas abiem buvo nauja sritis. Taip, buvo sunku, investavome visus savo pinigus, ĹĄirdÄŻ ir norus. StatÄ—me, remontavome, kĹŤrÄ—me interjerÄ…, siuvome uĹžuolaidas ir patalynÄ™. Atsipirko. Dabar dĹžiaugiamÄ—s savo sveÄ?iĹł emocÄłomis, atsiliepimais, jĹł atostogĹł ÄŻspĹŤdĹžiais ir rekomendacÄłomis.

Dar viena JĹŤsĹł veiklĹł Kretoje yra ta, kad ÄŻ LietuvÄ… siunÄ?iate ekologiĹĄkus produktus. Kokie tai produktai? Kretos produktai: sĹŤriai, alyvuogiĹł aliejus, alyvuogÄ—s, iĹĄtisus metus nokstantys vaisiai ir darĹžovÄ—s, tokie kaip apelsinai, avokadai, pomidorai, persikai, vynuogÄ—s – tikras sveikatos ĹĄaltinis. ParagavÄ™s tikro pomidoro ar saldaus apelsino, nori visiems apie tai papasakoti, pavaiĹĄinti. Mes atrenkame produktus iĹĄ vietiniĹł ĹŤkininkĹł ir siunÄ?iame juos ÄŻ LietuvÄ…. GraikiĹĄkomis gÄ—rybÄ—mis, kurias siunÄ?iame, Lietuvoje prekiauja draugÄ—s ĹĄeima.

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

41

atgal ÄŻ gamtÄ… Kretos kultĹŤra, kokia ji? KÄ… jau perÄ—mÄ—te ir kaip tai sumiĹĄo su lietuviĹĄkomis JĹŤsĹł ĹĄaknimis. Manau, svarbiausia gyvenant sveÄ?ioje ĹĄalyje – mokÄ—ti vietinÄ™ kalbÄ…. Jei jÄ… moki, bus atviros visĹł namĹł durys, o svetima kultĹŤra taps gyvenimo prieskoniu. Kretos ĹžmonÄ—s – draugiĹĄki, svetingi. IĹĄ graikĹł mokomÄ—s to, kas geriausia, – mÄ—gautis gyvenimu. Vietiniai moka dirbti, bet ir nepamirĹĄta, kad kiekviena diena yra nuostabiausia, ja reikia dĹžiaugtis. Taip pat graikams ypaÄ? svarbu geras maistas. Jis turi bĹŤti tik natĹŤralus, daĹžniausiai uĹžsiaugintas ir gamintas namuose. Tai jĹł ilgaamĹžiĹĄkumo paslaptis.

MĹŤsĹł ĹĄeima savaitgaliais mÄ—gsta keliauti, atrasti naujĹł vietĹł, pietĹł uĹžsukti pas kalnĹł moÄ?iutÄ™. KiekvienÄ… dienÄ… visa ĹĄeima susÄ—dame prie pietĹł stalo, nukrauto graikiĹĄkais patiekalais, ir pabĹŤname drauge. Graikams ĹĄeima – svarbiausia.

EkologÄła ir Kreta, ar tai turi kokiĹł nors sÄ…sajĹł? Ĺ i sala neturi pramonÄ—s, todÄ—l natĹŤraliai susidaro puikios sÄ…lygos ĹĄvariai gyventi. Salos klimatas tinkamas natĹŤraliai Ĺžemdirbystei. UĹžauginama daug ekologiĹĄkos produkcÄłos, pradedant alyvuogiĹł aliejumi ir vaismedĹžiais (apelsinai, citrinos, mandarinai, avokadai), baigiant netgi alavÄłais.

Kokias ekologiĹĄkas vertybes puoselÄ—ja salos ĹžmonÄ—s? KretieÄ?iai patys renkasi tik sveikus produktus, juos siĹŤlo ir salos sveÄ?iams. JĹł maistas priklauso nuo sezono ir kas tuo metu uĹžauginama. ArbĹŤzai tik vasarÄ…, persikai – liepÄ… ir rugpjĹŤtÄŻ, salotos – ĹžiemÄ…, vynuogÄ—s – rudenÄŻ, braĹĄkÄ—s – pavasarÄŻ, pomidorai – iĹĄtisus metus. Paprastas principas. JÄŻ natĹŤraliai perÄ—mÄ— ir mĹŤsĹł ĹĄeima. Tuo dalÄłamÄ—s ir su savo vieĹĄbuÄ?io sveÄ?iais.

Ďspōdingiausias marťrutas po Aradeną – kopiant į senovinį kaimą, tarpeklį, pasibaigiantis nuostabiu paplōdimiu.

JURGOS ŽILINSKIENĖS PATARIMAI KELIAUJANTIEMS Ď KRETĄ: • įspōdingiausias marťrutas: Aradena. Tai senovinis kaimas, tarpeklis, pasibaigiantis nuostabiu paplōdimiu.

JÄŻ vainikuoja sunkus kelias kalno ĹĄlaitu virĹĄ jĹŤros iki kaimelio, ÄŻ kurÄŻ galima patekti tik pÄ—sÄ?iomis arba laivu. ÄŽsÄ—di ÄŻ laivÄ… ir iĹĄplauki, dienos Ĺžygiai baigti; • pamatyti: mums labai smagu atrasti savus, o ne turistĹł minamus takus. ÄŒia tiek tarpekliĹł, kad kartais vienam ar kitam net gali duoti savo sugalvotÄ… vardÄ…, begalÄ— laukiniĹł paplĹŤdimiĹł ir kiekvienas vis kitoks; • paragauti: bĹŤtina apsilankyti kaimo tavernose ir paragauti Ä—rienos, vietiniĹł sĹŤriĹł, ÄŻdarytĹł vynuogiĹł lapĹł su ryĹžiais ir aibe ĹžoleliĹł, darĹžoviĹł troĹĄkiniĹł. Jose net meniu nÄ—ra – ragauji tai, kÄ… ĹĄiandien sau ir savo sveÄ?iams pagamino namĹł ĹĄeimininkÄ—; • savanoriauti: kasmet laukiame lietuviĹł, kurie padÄ—tĹł tvarkytis vieĹĄbutyje; • kÄ… par(si)veĹžti lauktuviĹł: kietojo avies sĹŤrio, alyvuogiĹł, kerobiniĹł sausainÄ—liĹł ar nuostabios kalnĹł arbatos.

KELIAUKITE ÄŽ KRETÄ„! Daugiau informacijos www.westexpress.lt arba tel. 1312.

SHUTTERSTOCK nuotr.

Ar Kreta – galutinÄ— JĹŤsĹł stotelÄ—? O gal turite minÄ?iĹł kada nors iĹĄbandyti ir kuriÄ… nors kitÄ… ĹĄalÄŻ arba grÄŻĹžti ÄŻ LietuvÄ…? Ĺ iandien gyvename Kretoje ir jÄ… mylime. Kas bus vÄ—liau, niekas negali Ĺžinoti. Buvo laikas, kai nÄ— pagalvoti negalÄ—jau, kad gyvensiu ne Lietuvoje, nes joje buvo labai gera, taÄ?iau ateitis slepia daug nuotykiĹł. Tad kam planuoti? BĹŤk atviras sau ir gyvenimas bus nuostabus.

atgal ÄŻ gamtÄ…

IZRAELIS –

ir kĹŤnui, ir sielai

Kai kalbama apie savÄ™s ieĹĄkojimus, pokyÄ?iĹł troĹĄkimÄ…, atmintyje iĹĄkyla Izraelio pavadinimas. Ĺ alies, kuri, nepriklausomai nuo religijos, yra tikinÄ?iĹłjĹł traukos centras, o jos istorija ir kultĹŤra – tarsi dÄ—lionÄ—, ÄŻtraukianti daugybe skirtingĹł patirÄ?iĹł. „Izraelio neÄŻmanoma paĹžinti iki galo, todÄ—l norisi sugrÄŻĹžti vÄ—l ir vÄ—l“, – sako LIANA JAGNIATINSKYTÄ–, komunikacijos specialistÄ—, Izraelio ambasados Lietuvoje darbuotoja, Pasaulio ĹžydĹł kongreso Ĺ˝ydĹł diplomatinio korpuso narÄ—.

SHUTTERSTOCK nuotr.

TEKSTAS – Aistė Jasinskaitė

V

adinamiesiems savęs ieťkotojams Izraelis gali pasiōlyti labai daug ir kiekvienas ras sau tinkamiausią vietą bei formą: vieni renkasi savaitgalį moderniame Tel Avive ar dvasingoje Jeruzalėje, kiti – Negyvosios jōros palaimą kōnui arba... ieťko dvasios atgaivos dykumoje.

GALIMA KELIAUTI VIENAM Tel Avive rekomenduojama apsistoti bohemiĹĄkoje pietinÄ—je miesto dalyje, kur galima leisti laikÄ… prie jĹŤros, vaikĹĄÄ?ioti po senÄ…jÄŻ JafÄ…, apĹžiĹŤrÄ—ti nuostabiÄ… Bauhaus architektĹŤrÄ… miesto ĹĄirdyje ir, Ĺžinoma, apsilankyti Karmelio bei Levinsky tur-

guose. „Čia net paprastoje parduotuvÄ—lÄ—je ar galerÄłoje galima sutikti ÄŻdomiĹł ĹžmoniĹł, kurie visada uĹžkalbins, pasiteiraus, iĹĄ kur esate, ir ras temÄ… pokalbiui. Taigi net ir atvykÄ™ vieni, niekada nesÄłausite vieniĹĄi“, – pataria L. JagniatinskytÄ—.

JeruzalÄ— – visiĹĄkai kitoks, dvasingesnis ir ramesnis miestas, menantis seniausius laikus. Pasak L. JagniatinskytÄ—s, ĹĄÄŻ miestÄ… reikia prisÄłaukinti, kad jis atsivertĹł visomis savo spalvomis. TodÄ—l keliaujantiems pirmÄ… kartÄ… verta jÄŻ lankyti su gidu ar gerai paŞįstanÄ?iu pakeleiviu, nes gerus dalykus Ä?ia reikia atrasti. „BĹŤtina aplankyti RaudĹł sienÄ…, turgĹł, apeiti senamiestÄŻ jo pietine ir ĹĄiaurine siena – dabar tai galima padaryti naudojant specialius 3D akinius, kurie atkuria senovÄ—s statinius. Pastaruoju metu Ä?ia kuriama vis daugiau meno ir ĹĄviesos instaliacijų, kurios nepaprastai Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

43

atgal į gamtą

PAGYDYTI SIELĄ...

Savęs ieškantys keliautojai, norintys pabūti nuošaly nuo miesto šurmulio, turėtų apsilankyti dykumoje (ji sudaro apie 55 % šalies teritorijos) ir užkopti į Masados tvirtovę. Tai galima padaryti ankstyvą rytą ir čia pasitikti saulę – išties ypatinga patirtis! „Dykumoje organizuojami įvairūs festivaliai, stovyklos, kuriose susirenka savęs ieškantys bendraminčiai. Nepaprastai ramina ir Negyvoji jūra. Tik reikia gerai pasirinkti nuošalesnę vietą, pavyzdžiui, šalia En Gedžio (En Gedi) rezervato. Čia galima mėgautis ir Negyvosios jūros teikiamais malonumais, taip pat leistis į žygius pėsčiomis įvairiomis trasomis dykumoje“, – vardija L. Jagniatinskytė. Pasak jos, savęs ieškojimams tinkami tradiciniai kibucai (bendruomeniniai kolūkiai). Anksčiau jų buvo labai daug, o dabar šalyje likęs vos vienas kitas ir gerokai pasikeitęs. Kiekvienas kibucas užsiima vis kita veikla: vienas – pienininkyste, kitas – žuvininkyste, dar kitame auginami bananai, avokadai ir kitos gėrybės. Kibucai priima savanorius, tad mylintiems gamtą ir gerus žmones tai ideali vieta nuo visko „pabėgti“. „Mėgstantiems itin šiltą klimatą, jūrą, nardymą ir kalnus labai rekomenduoju Izraelio pietuose esantį Eilato miestą. Nors jis yra itin siauroje šalies teritorijoje, atrasite daug įdomios veiklos ir suteiksite malonumą savo akims – spalvų paletė čia beribė. O kalnų ir žiemos sporto mėgėjai malonumais gali pasimėgauti šalies šiaurinėje dalyje, – pataria L. Jagniatinskytė.

NEATRASTAS GROŽIO PASAULIS Izraelis labai patinka moterims, čia jos jaučiasi saugios ir labai ypatingos, nes... atsiveria neatrastas grožio pasaulis. Buvimas saulėje, maudymasis jūrose, skanus maistas daro moterį nepaprastai gražią ir patrauklią, o ką jau kalbėti apie stebuklingą Negyvosios jūros kosmetiką. „Moteris įkvepia aplinkinių pavyzdys, o Izraelyje, kaip žinoma, moterys tikrai la-

44

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

bai gražios, temperamentingos, prisižiūrėjusios, nuolat besišypsančios, nevengiančios eksperimentuoti su savo įvaizdžiu.

Ir tai labai užkrečia“, – pasakoja L. Jagniatinskytė ir pabrėžia, kad tokie teigiami pavyzdžiai įkvepia moteris keistis ir labiau pasitikėti savimi.

Ji iki šiol pamena, kai Izraelyje teko stebėti maždaug 80-mečių moterų kompaniją, kuri leido laiką lauko kavinėje prie jūros: „Nuo jų buvo neįmanoma atplėšti akių – visos dailios, gražios, sušukuotos, pasipuošusios prabangiais papuošalais. Geria sau kavutę ir mėgaujasi gyvenimu. Kas gi gali būti gražiau?! Tuomet pamaniau: štai kas yra ideali senatvė.“ Izraelyje veikia labai daug įvairių moterų judėjimų, klubų, būrelių, tad galima rinktis iš įvairių potyrių stovyklų, skatinančių saviraišką, saviugdą, įvairius naujus potyrius ir kt. Moterys labai linkusios nuolat atrasti kažką naujo. Šiuo metu Jeruzalėje veikia naujas moterų projektas „Jeruzalės moterys ir jų istorijos“, kuris skatina moteris viena pas kitą atvykti į namus pasisemti įvairios patirties. Tai puiki galimybė ir keliautojoms iš arčiau pažinti Jeruzalės moterų gyvenimo būdą, kūno ir dvasios puoselėjimo tradicijas, jų stiprybę ir tvirtumą, kuris iš dalies įgyjamas per privalomą karinę tarnybą.

LIANOS JAGNIATINSKYTĖS PATARIMAI KELIAUJANTIEMS Į IZRAELĮ: • įspūdingiausias maršrutas: žygiai pėsčiomis po dykumą, įskaitant vizitą pas beduinus – ten galima praleisti vakarą ar ilgiau; mėgstantiems iššūkius – žygių trasos prie Raudonosios jūros ir Negyvosios jūros; Mitzpe Ramon miestas Negevo dykumoje, esantis ant kraterio krašto (800 m virš jūros lygio); • pamatyti / kažkas unikalaus: dar neprašvitus kopti į Masados tvirtovę pasitikti saulės, mėgaujantis nuostabiu kraštovaizdžiu, o nusileidus nuo kalno – Negyvosios jūros malonumais!

• paragauti: Izraelyje maistą galima valgyti tiesiog gatvėje: tai tradicinė šavarma, pita (duona) su skirtingais įdarais (falafeliai, mėsa, daržovės, baklažanai ir kt.); humusas – jis skaniausias tradicinėse humusinėse. Viena tokių įsikūrusi Abu Gošo (Abu Ghosh) miestelyje, kalbama, kad čia jo buvo atvykusi valgyti net pati dainininkė Madonna; siūlomi kulinariniai turai su gidais ar savarankiškai Levinsky ir Karmelio turguose (Tel Avive) bei Machne Yehuda turguje (Jeruzalėje); mėgstantys degustacines vakarienes (fine-dining) gali rinktis iš specifinių restoranų (kasmet skelbiami jų reitingai); • norintiems savanoriauti: savanorius mielai priima kibucai; • ko vengti: būtina paisyti saugumo pareigūnų reikalavimų – į tai žiūrima labai rimtai; • ką par(si)vežti lauktuvių: Negyvosios jūros kosmetikos bei jos produktų; vaikams – žemės riešutų skonio traškučių „Bamba“; prieskonių (ypač švieži) ir kavos su kardamonu.

SHUTTERSTOCK nuotr.

papuošia miesto erdves“, – pasakoja ji ir keliautojams rekomenduoja į savo maršrutą įtraukti Izraelio, Biblijos žemės, Dovydo, Jad Vašem muziejus ir kt.

atgal ÄŻ gamtÄ…

GIEDRIAUS DAGIO (abu2.com) nuotr. (3)

Mokymai paprastai vyksta labai graĹžiose vietose, kur moterys jauÄ?iasi visiĹĄkai laisvos, atsipalaidavusios, atlieka kvÄ—pavimo, judesio, jogos praktikas, ÄŻvairias ceremonijas, ĹĄoka ritualinius ĹĄokius.

ATRADIMAI MOTERIMS ÄŽ IzraelÄŻ daĹžnai keliaujanti INDRÄ– KULIEĹ IĹŞTÄ– yra dalyvavusi ĹĄioje ĹĄalyje itin populiarios amerikietÄ—s Zolos Dubnikovos, kuri Ä?ia sukĹŤrÄ— ĹĄeimÄ… ir apsigyveno, specialiai moterims organizuojamoje stovykloje (www.zoladubnikova.com). Tokie moterĹł mokymai trunka nuo keliĹł dienĹł iki... dviejĹł mÄ—nesiĹł. „Zola kiekvienÄ… ĹžiemÄ… bent keletÄ… mÄ—nesiĹł praleidĹžia Indijoje, Goa valstÄłoje. Pastaraisiais metais dÄ—l savo populiarumo ir moterĹł grupiĹł kvietimĹł ji labai daug keliauja, beveik kasmet apsilanko JAV. Dabar visÄ… savo laikÄ… Zola skiria pasiruoĹĄimams naujiems seminarams, mokosi iĹĄ gyvenimo ir ypaÄ? paÄ?iĹł susirinkusiĹł moterĹł bei merginĹł. Kalbos apie jos vedamus mokymus sklinda iĹĄ lĹŤpĹł ÄŻ lĹŤpas“, – pasakoja I. KulieĹĄiĹŤtÄ— ir vardÄła, kad garsioji mokytoja ĹĄiandien turi pasekÄ—jĹł ne tik Izraelyje, IndÄłoje, JAV, bet ir daugelyje RytĹł bei VakarĹł Europos ĹĄaliĹł, kituose kraĹĄtuose (Turkijoje, Egipte ir kt.). ÄŽ Zolos organizuojamas stovyklas renkasi moterys, kurios ieĹĄko savÄ™s, galbĹŤt gyvena ne taip, kaip norÄ—tĹł, yra praradusios ryĹĄÄŻ su savimi, savo moteriĹĄkumu. „Stovyklose vyksta daug ÄŻvairios veiklos, taikomos skirtingos praktikos – kvÄ—pavimo, judesio, jogos. Visa tai sujungusios, pasinÄ—rusios gilyn ir nuoĹĄirdĹžiai dirbanÄ?ios moterys pradeda paleisti uĹžslÄ—ptas emocÄłas, nuslopintus iĹĄgyvenimus, prasiverĹžia uĹžblokuoti jausmai. DaĹžniausiai visa tai pasireiĹĄkia per aĹĄaras“, – patirtimi dalÄłasi I. KulieĹĄiĹŤtÄ—.

MoterĹł praktikos paprastai vyksta labai graĹžiose vietose, pavyzdĹžiui, dykumoje prie Raudonosios jĹŤros ar Goa paplĹŤdimyje. ÄŒia jos jauÄ?iasi visiĹĄkai laisvos, atsipalaidavusios, atlieka ÄŻvairias ceremonÄłas, ĹĄoka ritualinius ĹĄokius.

Pilnatis ar jaunatis – visos pasipuoĹĄia baltos arba raudonos spalvos drabuĹžiais, dar labiau sustiprindamos moteriĹĄkÄ… bendrystÄ™. Tuo metu vyksta daug vidiniĹł transformacijų, apsivalymo, giliĹł vidiniĹł pokyÄ?iĹł, po kuriĹł moterys ÄŻgyja jÄ—gĹł ir motyvacÄłos keisti savo gyvenimÄ…, judÄ—ti pirmyn.

Ď Zolos Dubnikovos organizuojamas stovyklas renkasi moterys, kurios ieťko savęs, galbōt gyvena ne taip, kaip norėtų, yra praradusios ryťį su savimi, savo moteriťkumu.

ATRASKITE IZRAELÄŽ! Daugiau informacijos www.westexpress.lt arba tel. 1312.

Nevažiuokite Į ALIASKĄ PER JAUNI!

Atrodo, kai keliauji tiek, kiek VYTARAS RADZEVIČIUS ir MARTYNAS STARKUS, gebėjimas nustebti ir žavėtis turėtų šiek tiek atšipti – kaip koks nors mėgstamas ir dėl to labai dažnai naudojamas peilis. Tačiau, kalbantis apie šiųmetę judviejų kelionę į Kanadą ir Aliaską, Martynas kiek nustebina – šioji viršijo lūkesčius. „Tai buvo visiškai mano žanro, mano charakterio kelionė. Tikrai galėčiau ten gyventi“, – pritaria Vytaras. Šįkart pokalbis – apie šaltą ir didingą Šiaurės grožį ir tai, kodėl tvaraus, atsakingo keliavimo įgūdžiai net gali išgelbėti gyvybę.

TEKSTAS – Ieva Elvyra Kazakevičiūtė NUOTRAUKOS – iš herojų asmeninio albumo

APIE FANTAZIJAS IR REALYBĘ Vytaras Radzevičius (VR): kelionėje visiškai vis isiš iška kaii išsipildė išsi iš sipi p ldė mano dar d vaikystėje ik tėj susikurtos ik t vizij i ijos iš romanų apie i aukso k karštk št ligę ar Džeko Londono „Baltoji iltis“. Radau tai, ko tikėjausi, – retai apgyvendintą kraštą su nuostabia gamta ir miškais, kalnais, ežerais, sniegu… O pats prieš tą gamtos didybę jautiesi visiškai mažas. Didžiausią įspūdį tikriausiai paliko vadinamieji Vaithorso (Whitehorse) slenksčiai, kuriuos Londonas aprašė savo knygoje „Smokas Belju“. Juos aukso ieškotojai turėdavo įveikti plaukdami laivais, tačiau begalė jų ten ir žūdavo, nes įkritus į tokio šaltumo vandenį kūnas pradeda stingti greičiau nei per minutę. Ten kanojomis plaukėme ir mes. Kai pagalvoji, kiek žmonių ten perėjo, ieškodami laimės, įspūdis tikrai labai stiprus. Atrodo, kažkada, skaitant apie tai knygose, visos tos vietos egzistavo tik mano vaizduotėje, o dabar ten atsidūriau iš tikrųjų. Tai tikrai labai įkvepiantis dalykas.

46

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

Martynas Starkus (MS): sakyčiau, ši kelionė tikrai viršijo mano lūkesčius. Šiaip jau su Vytaru nesame patys jautriausi žmonės pasaulyje, tačiau šįkart mes tikrai nuoširdžiai žavėjomės Aliaskos gamta – kiek tik mūsų surambėjusios širdys pajėgė. Nors vietiniai sakė, kad važiavome tokiu metu, kai ten dar nebuvo nieko gražaus, mums tai buvo labai gražu, labai didinga.

APIE BUNDANČIĄ GAMTĄ IR MEŠKAS MS: keliavome pavasarį, kuris Kanados šiaurėje ir Aliaskoje šįmet vėlavo. Per mėnesį nuvažiavome 7 500 km. Keliavome ne sezono metu, o dėl to – ir savi pliusai, ir minusai. Bet kuriuo atveju – daug nenumatytų pažinčių ir nutikimų. Minusai tokie, kad kai kurie keliai dar buvo nepervažiuojami; vėlavo žvejybos sezono pradžia. Šioje kelionėje turbūt pirmą kartą gerai įsitikinome tuo taip gerai žinomu posakiu, kad nėra blogo oro,

atgal ÄŻ gamtÄ… yra tik bloga apranga. Laimei, buvome pasiruoĹĄÄ™ gerai; turbĹŤt Ĺžemiausia temperatĹŤra, kuriÄ… patyrÄ—me vaĹžiuodami aukĹĄtikalnÄ—mis, buvo apie -6 laipsnius. Daugiau sunkumĹł kÄ—lÄ— ne temperatĹŤra, o labai dideli vÄ—jai. O pliusai – neturistinio sezono metu beveik niekur nebuvo ĹžmoniĹł, tad galÄ—jome keliauti ir ďŹ lmuoti beveik netrukdomi. Ir meĹĄkos dar miegojo. PorÄ… besibudinanÄ?iĹł matÄ—me, bet jos dar prastai orientavosi aplinkoje.

VR: kartÄ… vairuodamas pastebÄ—jau kaĹžkÄ… juoduojant ĹĄalia kelio. Ir tikrai – meĹĄka. Bet ji dar atrodÄ— tokia kaip po baliaus – sutrikusi ir apsimiegojusi, ĹžiĹŤriu, dar ir ĹžolÄ™ rupĹĄnoja (juokiasi). Po to paaiĹĄkÄ—jo, kad po Ĺžiemos miego jos apie mÄ—nesÄŻ Ä—da vien ĹžolÄ™ ir uogas, kol atsistato virĹĄkinimo sistema. Ĺ ioje kelionÄ—je miestuose lankÄ—mÄ—s daugiau organizaciniais tikslais, pagrindinis tikslas buvo gamta, nacionaliniai parkai. IĹĄ miestĹł galbĹŤt iĹĄskirÄ?iau VankuverÄŻ Kanadoje – labai Ĺžalias, ÄŻdomus miestas, kuriame gyvena ir daug jaunĹł lietuviĹł. Pats vaikystÄ—je prisiskaiÄ?iau DĹžeko Londono knygĹł, o dabar teko apsilankyti kai kuriuose miestuose, apraĹĄytuose jo romanuose, tarkime, Vaithorse (Whitehorse) – tai legendinis aukso ieĹĄkotojĹł kelyje buvÄ™s miestas.

APIE Ĺ IAURIEÄŒIUS MS: aĹĄ net neiĹĄskirÄ?iau kanadieÄ?iĹł ir Aliaskos gyventojĹł – visus bendrai vadinÄ?iau ĹĄiaurieÄ?iais, nes jie labai panaĹĄĹŤs. Sienos su snaudĹžianÄ?iais pareigĹŤnais ten yra labiau simbolinÄ—s, o abi ĹĄalys ir jĹł gyventojai jau gerokai asimiliavÄ™si. TiesÄ… sakant, Aliaskoje savo vietÄ… randa ir atvykÄ—liai iĹĄ toliau. Labai taikliai situaciją mums nupasakojo vienas ten gyvenantis vo-

KELIONÄ–JE VISIĹ KAI IĹ SIPILDÄ– MANO DAR VAIKYSTÄ–JE SUSIKURTOS VIZIJOS IĹ ROMANŲ APIE AUKSO KARĹ TLIGĘ AR DĹ˝EKO LONDONO „BALTOJI ILTIS“.

YRA POSAKIS, KAD ALIASKÄ„ REIKIA PAMATYTI ESANT BRANDAUS AMĹ˝IAUS, NES, JEIGU PAMATYSI PER JAUNAS, PO TO PASAULYJE NIEKAS TAVĘS NEBENUSTEBINS. kietis, kuris nuomoja kanojas. Klausiame, kÄ… jis Ä?ia veikia? O jis: „Pirma, Ä?ia labai graĹži gamta. Antra – Ä?ia yra absoliuÄ?iai saugu, mes Ä?ia niekam pasaulyje nerĹŤpime.“ Sakydamas tai jis turÄ—jo galvoje karus ir ÄŻvairius geopolitinius neramumus, kuriĹł ten iĹĄ tiesĹł visiĹĄkai nesÄłauÄ?ia. Anot jo, didĹžiausia bÄ—da – tai nebent keli vietiniai girtuokliai, kuriuos visada rasi prie tos paÄ?ios parduotuvÄ—s, ir tiek. Ten ĹžmonÄ—s net durĹł nerakina, nes jauÄ?iasi esantys taip toli nuo visĹł bÄ—dĹł.

M. STARKAUS PATARIMAI KELIAUJANTIEMS Ď KANADĄ IR ALIASKĄ: • įspōdingiausias marťrutas: ieťkokite bōdų, kaip kombinuoti kelias transporto priemones.

AiĹĄku, automobiliu ÄŻveiksite didĹžiausius atstumus, bet ten labai verta ir iĹĄeiti ÄŻ ĹžygÄŻ pÄ—sÄ?iomis, ir dviraÄ?iu; • unikali vieta: vietas iĹĄskirti labai sunku, bet mums labai patiko vietiniĹł bendravimas – jis ĹĄaltas, atĹĄiaurus, bet paprastas, ne per daug emocingas; • bĹŤtina paragauti: kepsniĹł, jie ten tikrai moka gerĹł iĹĄkepti.

Bet ir greitojo maisto nemaĹžai ragavome, o jis visur toks pats; • vengti: neiti ÄŻ miĹĄkus nepasiruoĹĄus. Ten jau reikÄ—tĹł bĹŤti susipaĹžinus su kompasu, turÄ—ti vandens, pasirĹŤpinti pipiriniais purĹĄkalais nuo meĹĄkĹł. ÄŒia Ĺžaisti nereikÄ—tĹł – gamta ten atĹĄiauri ir koks nors netinkamas Ĺžingsnis gali bĹŤti skaudus; • kÄ… par(si)veĹžti lauktuviĹł: Aliaskoje gaminama daug dirbiniĹł iĹĄ jĹŤros gyvĹŤnĹł kaulĹł, taip pat ten populiarios ir vietiniĹł augalĹł arbatos.

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

47

atgal ÄŻ gamtÄ… MS: o aĹĄ ĹĄioje kelionÄ—je pirmÄ… kartÄ… viriau ĹĄaltienÄ…. Na, Vytaras virÄ— – aĹĄ ir ĹĄiaip esu labiau maisto ragautojas nei gamintojas, taÄ?iau tai darÄ—me iĹĄ vietiniĹł ĹžuvĹł ir atvirame ore. Na, turbĹŤt ne daĹžnas lietuvis tokÄŻ patiekalÄ… ant lauĹžo yra gaminÄ™s.

APIE GAMTOS TAUSOJIMÄ„ VR: Aliaskoje, Kanadoje, gamta yra labai saugoma. Turizmas ten labai ĹĄvarus, o uĹž ĹĄiukĹĄlinimÄ… numatytos didĹžiulÄ—s baudos. O jei kertami miĹĄkai, tiek pat jĹł iĹĄkart atsodinama. Visi ten pratÄ™ elgtis pagarbiai su gamta, gyvĹŤnais, kurie ten gyvena. Jei nori Ĺžvejoti – viskam reikalingos licencÄłos. Ir visi tĹł taisykliĹł laikosi, nesvarbu, ar kas tikrins, ar ne. Labai ÄŻsiminÄ— vienas Ĺženklas, kurÄŻ kaĹžkada pamaÄ?iau Argentinos ledynuose: „Kiek atsiveĹžei – tiek ir iĹĄsiveĹžk.“ AiĹĄku, yra ĹĄaliĹł, kuriose situacÄła siaubinga. Nors, sakyÄ?iau, kai pastarÄ…jÄŻ kartÄ… buvau IndÄłoje, pasirodÄ—, kad situacÄła ir ten kinta, gal ĹžmonÄ—s pradeda suprasti, kad plastikas vandenyje nesuirs.

MS: ekologÄłos puoselÄ—jimas pirmiausia priklauso nuo bendro ĹĄalies sÄ…moningumo ir kultĹŤros. Tarkime, kalbÄ—dami apie KanadÄ… ir Indoneziją, turÄ—sime visiĹĄkai skirtingas situacÄłas. Ĺ iaurÄ—je gal paprasÄ?iau ir dÄ—l to, kad ĹžmoniĹł ten maĹžai, tai ir ĹĄiukĹĄliĹł maĹžiau. O IndonezÄłoje, keliantis iĹĄ Javos ÄŻ Balio salÄ…, keltas skrodĹžia vandenÄŻ, kuriame gausu plastiko.

Tai jau tikrai Ĺžiaurus vaizdas, ÄŻ tokÄŻ neÄŻmanoma neatkreipti dÄ—mesio. O Ĺ iaurÄ—je ĹžmonÄ—s, be abejo, tiems klausimams skiria daugiau dÄ—mesio. Viskas priklauso ir nuo socialinÄ—s

„Šiaip jau su Vytaru nesame patys jautriausi ĹžmonÄ—s pasaulyje, taÄ?iau ĹĄÄŻkart mes tikrai nuoĹĄirdĹžiai ĹžavÄ—jomÄ—s Aliaskos gamta.“

VR: daugelis vietiniĹł ten, sakyÄ?iau, gyvena labai romantiĹĄkai, tarsi iĹĄlaikydami XIX a. pabaigos gyvenimo idÄ—jas. Vienoje rankoje laiko ĹĄautuvÄ…, kitoje – meĹĄkerÄ™, taip ir iĹĄgyvena; kai baigiasi maistas – vÄ—l eina jo Ĺžvejoti ar medĹžioti.

TaÄ?iau jie niekada neims daugiau, nei reikia, ir tas tvarus sugyvenimas su gamta tikrai Ĺžavi. AĹĄ tikrai galÄ—Ä?iau ten gyventi ir ÄŻsivaizduoju, kad man ten bĹŤtĹł ÄŻdomu, nenuobodu. SakyÄ?iau, ten laikas eina truputÄŻ lÄ—Ä?iau – atrodo, kad nÄ—ra rutinos, lÄ—kimo. DÄ—l to, kai kokioje nors nuoĹĄalioje vietoje sutinki ten gyvenantÄŻ ĹžmogĹł, nori su juo kalbÄ—tis bent pusvalandÄŻ. Ten gyvenantys ĹžmonÄ—s – tyrinÄ—tojai, avantiĹŤristai, jie linkÄ™ ÄŻ nuotykius, gyvenimÄ… su iĹĄĹĄĹŤkiais. Yra posakis, kad AliaskÄ… reikia pamatyti esant brandaus amĹžiaus, nes, jeigu pamatysi per jaunas, po to pasaulyje niekas tavÄ™s nebenustebins.

VR: o aĹĄ sakau, gal tada ir pasÄ… dar ÄŻ kiĹĄenÄ™ ÄŻsidÄ—siu, kad paĹžinti lengviau bĹŤtĹł...

APIE RYKLIUS IR Ĺ ALTIENÄ„ VR: pagavau labai didelÄŻ upÄ—takÄŻ, bet jis labai greitai nublanko prieĹĄ Martyno pagautus ryklius. Dar dabar jam pavydĹžiu ir galvoju, kaip Ä?ia taip iĹĄÄ—jo, atrodo, iĹĄ to paties laivo Ĺžvejojome‌ Bet labai dĹžiaugiuosi. KaĹžkada jaunystÄ—je juokaudavome, jei nori kietai atrodyti, reikia pasakoti istorÄłas apie tai, kaip kaĹžkada ryklius gaudei.

48

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

„Tas tvarus sugyvenimas su gamta tikrai Ĺžavi. Ten gyvenantys ĹžmonÄ—s – tyrinÄ—tojai, avantiĹŤristai, jie linkÄ™ ÄŻ nuotykius, gyvenimÄ… su iĹĄĹĄĹŤkiais.“

aplinkos – vieni jau gali sau leisti rĹŤpintis ekologÄła, o kitiems vis dar svarbu tiesiog iĹĄgyventi. Kanadoje ar Aliaskoje yra net ir kitĹł pragmatiĹĄkĹł prieĹžasÄ?iĹł tvarkai palaikyti – tai saugumas. Ten visur rasi uĹždaromĹł ĹĄiukĹĄliniĹł, kad ne tik nemÄ—tytum atliekĹł bet kur, bet kad ir paukĹĄÄ?iai jĹł neiĹĄneĹĄiotĹł, ir kad jos neskleistĹł kvapo, nes kvapai gali pritraukti meĹĄkas, kurios tavo gyvybei reikĹĄ pavojĹł. „West Express“ ir jos partnerÄ— „Wrislit“ – ilgameÄ?iai Martyno Starkaus ir Vytaro RadzeviÄ?iaus kelioniĹł projektĹł draugai, visai komandai organizavÄ™ skrydĹžius ÄŻ Japoniją, Australiją, PietĹł AmerikÄ…, Indoneziją ir kitas ĹĄalis. „West Express“ ir ĹĄiĹł nuotykiĹł ieĹĄkotojĹł bendradarbiavimas tÄ™sis ir su naujais jĹł kelioniĹł projektais.

SHUTTERSTOCK nuotr.

MS: ten gyvenanÄ?iĹł ir humoro jausmas kitoks. JÄŻ labai gerai apibĹŤdina tokia situacÄła: plaukÄ—me kanojomis, sezonas ten dar buvo neprasidÄ—jÄ™s, aplink visur – ledas. Jas nuomojantis vokietis apsidairÄ—, gĹŤĹžtelÄ—jo peÄ?iais ir sako: „Na, jĹŤs ĹĄÄŻmet mano pirmieji klientai. Bet jei jau apsiversite – Ĺžinokite, kad tos liemenÄ—s duotos tik tam, kad jĹŤsĹł kĹŤnÄ… lengviau surastume.“

atgal į gamtą

V. RADZEVIČIAUS PATARIMAI KELIAUJANTIEMS Į KANADĄ IR ALIASKĄ: • įspūdingiausias maršrutas: aukso ieškotojų kelias, Čilkuto (Chilkoot) perėja. Ją galima įveikti keliais būdais – dviračiais, pėsčiomis, kanojomis. Ten tikrai norėčiau grįžti dar kartą. Ten išsaugotas ir visas tų laikų paveldas. Perėja prasideda Skagvėjaus (Skagway) miestelyje: ten gyvenome viešbutyje, kuriame anksčiau buvo viešnamis – viskas ten išsaugota, kambariai pavadinti ten dirbusių merginų vardais, po stiklu net padėta jų asmeninių daiktų. Kitoje gatvės pusėje – saliūnas ir visas miestelis ten sustingęs XIX a. dvasioje.

Visą kelią įveikti užtrunka apie savaitę; • unikali vieta: sakyčiau, kad reikėtų nutolti nuo miestų ir pabūti gamtoje, tarkime, neapgyvendintose Aliaskos vietose. Labai įdomus objektas yra Kennicott vario kasyklos Aliaskoje – viskas ten labai nuošalu, į kasyklas du kartus per savaitę atskrenda lėktuvas, kuris atskraidina paštą gyventojams, ir viskas; • paragauti: žuvies! Jei įmanoma gauti – šviežios lašišos; • vengti: meškų! Ypač grizlių. Ten visi gauna instrukcijas, kaip elgtis, jei netyčia su jais susidurtum; • ką par(si)vežti lauktuvių: aš vežiausi lašišos, nors skaniausia ji vis tiek yra šviežia.

IŠSKIRTINĖS KELIONĖS Į ALIASKĄ IR KANADĄ – daugiau informacijos www.westexpress.lt arba tel. 1312.

atgal į gamtą

ĮSIMYLĖTI SUOMIJĄ GERBK, BRANGINK, MĖGAUKIS IR MYLĖK Tokią mantrą siūloma kartoti atvykusiems į Suomiją. Čia nuo seno gerbiama gamta, jos gyventojai, taip pat žmonės ir jų tradicijos.

Daugeliui lietuvaičių Suomija asocijuojasi su snieguotu kraštu, kur gyvena Kalėdų Senelis. Tačiau tai tik maža dalis, ką apie ją žinome. Suomija – septinta pagal dydį šalis Europoje, galinti pasigirti 188 tūkst. ežerų, Šiaurės pašvaistėmis bei tikrais Narnijos kronikų herojais – rudaisiais lokiais, vilkais, elniais, briedžiais. Ir net „Piktųjų paukščių“ (angl. „Angry birds“) tėvynė taip pat yra Suomija. Helsinkyje tam skirtas visas pramogų parkas. Taigi, ką reikėtų žinoti, kad atrastume ir pamiltume šią šalį visa širdimi?

KELIAUK EKOLOGIŠKAI Jei yra galimybė rinktis transporto priemonę – keliaukite po šalį traukiniais, kurie ne tik tausoja aplinką, bet ir leidžia mėgautis nepaprasto grožio kraštovaizdžiu. Leisdamiesi naktiniu traukiniu Helsinkis– Rovaniemis pateksite į Kalėdų Senelio valdas. Jei keliausite rugpjūtį–balandį, išvysite Šiaurės pašvaistes, o nuo gegužės iki rugpjūčio – „naktinę“ saulę. Taip pat drąsiai nuomokitės dviračius – tam sudarytos visos galimybės. Helsinkyje įsėdę į tramvajų, pažymėtu numeriais 2 ir 3, puikiausiai pažinsite miestą už patrauklią kainą.

NEPALIK PĖDSAKO Suomijoje yra 40 nacionalinių parkų, kuriuose, išskyrus tam tikras išimtis, galima laisvai keliauti, stovyklauti ir tyrinėti. Suomiai laikosi taisyklių Jokamiehen oikeudet (liet. Kiekvieno žmogaus teisės) – rinkti miškuose gėrybes ir keliauti, tačiau nepalikti jokio žmogaus pėdsako, tai reiškia, kad jūsų šiukšlės ir atliekos keliauja drauge.

VALGYK LĖTAI Pasaulyje išplitęs judėjimas „valgyk lėtai“ – Suomijoje jau galiojo nuo seno, čia vertinami vietinės gamybos produktai ir įprasta maitintis ekologiškai. Laplandijoje būtinai paragaukite Leipajuusto sūrio ir Ruislepa duonos. Itin populiarūs „zero waste“ restoranai „Loop“ ir „Nolla“.

RŪŠIUOK IR GYVENK SU KUO MAŽIAU DAIKTŲ Kartą per metus, rugpjūčio 28 d., Helsinkyje vyksta festivalis „Švaros diena“ (Siivouspaiva), kai miestas tampa didele muge, kurioje parduodami dėvėti ir panaudoti daiktai, siekiant stabdyti besaikio vartojimo bumą.

PATIRK LAIMĘ Suomija – šalis, kurioje gyvena laimingiausi žmonės (remiantis pasauline Laimės ataskaita, kurioje vertintos 156 šalys), mat jie reguliariai kaitinasi saunoje (galima išbandyti nuvykus į bet kurį Suomijos kampelį), mėgaujasi ilgais pasivaikščiojimais po miškus (žalia spalva ramina, o lapų šiurenimas – gražiausia muzika), nepraleidžia maudynių eketėje, moka džiaugtis aplinka – kvėpuoti laisvai ir svajoti ramiai.

50

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

pažintinės kelionės

KELIAS Į

vietnamiečių ŠIRDĮ –

savanorystė

Vietnamas – itin kontrastinga ir spalvinga šalis, stebinanti nuostabia gamta, saugoma UNESCO pasaulio paveldo, neatrastais skoniais ir... chaosu. „Kultūriškai tai buvo didelis iššūkis. Tik priėmusi šalį tokią, kokia yra, ji priėmė mane“, – apsisprendimą beveik prieš metus su šeima išvykti gyventi į šią šalį prisimena menininkė AURELIJA JANKAUSKIENĖ ir pabrėžia, kad mokantiems anglų kalbą bei norintiems savanoriauti – čia atviros visos durys.

TEKSTAS – Aistė Jasinskaitė NUOTRAUKOS – iš herojės asmeninio albumo

V

ilniečių šeima – Aurelija, jos vyras V Vytautas, ytautas, du sūnūs irr kalytė, y vardu Klara, įsikūrėė didžiaudi siame Vietnamo mieste Ho Ši Mine ((Ho Ho Chi Minh City), buvusiame Saigone. Persikraustyti į Vietnamą paskatino vyro karjeros galimybės – jis dirba aviacijos srityje ir Vietname steigia pilotų mokymo centrą, tačiau pripažįsta, kad persikraustant į šią šalį visiems teko gerokai praplėsti mąstymą.

52

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

Kas labiausiai šioje šalyje buvo (o gal tebė tebėra?) ėra?) neįprasta?

Kam turėtų būti pasiruošę norintys čia a atvykti? atv tvykti? Pirmiausia, Vietnamo ekonomika sparčiai mln. gyventojų gyventojų, taVi ek konomik ika spa rči čiaii auga su 90 mln čiau kai kuriose srityse šalis primena Lietuvą prieš 20 metų.

Vis dėlto tik 2000-aisiais, po du dešimtmečius trukusio karo, buvo atnaujinti ryšiai su pasauliu.

Atvykus iš Lietuvos Vietnamas atrodo chaotiškas: daug žmonių, intensyvus eismas, miestuose prasta oro kokybė, žmonės

paĹžintinÄ—s kelionÄ—s neĹĄioja kaukes, respiratorius. AĹĄ pirmÄ… kartÄ… ÄŻ ĹĄiÄ… ĹĄalÄŻ atvykau prieĹĄ dvejus metus. Tada mane labiausiai nustebino eismas, kuris pasirodÄ— nesuvokiamas protu, o motoroleriĹł gausa pribloĹĄkÄ—. Bet jau pirmÄ… kartÄ…, pamenu, ryĹžausi sÄ—stis ant taksi motorolerio. Ĺ i patirtis neuĹžmirĹĄtama. RekomenduoÄ?iau visiems tai iĹĄbandyti. O dabar jau metus pati vairuoju motorolerÄŻ ir galiu pasakyti, kad Ĺžvelgiant iĹĄ ĹĄalies viskas atrodo daug baisiau, nei vairuojant paÄ?iai. Retai, bet pasitaiko, kad motoroleriu vaĹžiuoju su savo dviem vaikais ir ĹĄunimi! Vietiniams tai ÄŻprasta. Esu maÄ?iusi, kai motoroleriu vaĹžiavo keturi suaugÄ™ ĹžmonÄ—s. Jau pripratau ir prie vietnamieÄ?iĹł ÄŻproÄ?io miegoti pietĹł metu, tada jie gali miegoti bet kur: turguje, parduotuvÄ—je, groĹžio salone, laikinai ant medĹžio pakabintuose hamakuose, netgi biure prie stalo. ValstybinÄ—se mokyklose vaikai mie-

SHUTTERSTOCK nuotr.

ÄŽ LANKOMŲ VIETŲ SÄ„RAĹ Ä„ GALIMA ÄŽTRAUKTI BANOS KALVAS, APLANKANT IĹ POPULIARÄ–JUSÄŽ AUKSINÄŽ TILTÄ„ SU LAIKANÄŒIOMIS RANKOMIS, IR IMPERATORIŲ MIESTÄ„ HUJÄ– (HUE). ga ant stalĹł. Yra ÄŻmoniĹł, kurios dienÄ… iĹĄjungia ĹĄviesas ir visi biuro darbuotojai miega savo darbo vietose.

Tiesa, vis dar stebina Şmonių įprotis mesti ťiukťles ant gatvės. Atrodo, miestas tvarkosi, bet dar tikrai yra kur pasitempti. Kita vertus, kaskart Şaviuosi Şmonių nuoťirdumu, rodoma pagarba, nuolankumu, atiduodant grąŞą abiem rankomis.

KultĹŤriniai, kalbos, tradicijų skirtumai... Ar lengva pritapti prie vietiniĹł? Svarbiausia – noras paĹžinti ĹĄalÄŻ ir priimti jÄ… tokiÄ…, kokia ji yra, nesistengiant jos pakeisti. Priimti vietos gyventojus ir jĹł ÄŻproÄ?ius man labiausiai padÄ—jo vietnamieÄ?iĹł kalbos pagrindai. Kaskart, prakalbusi vietnamietiĹĄkai, matau ĹĄypsenÄ… jĹł veide. Net ir minimalios vietnamieÄ?iĹł

ÄŽ VIETNAMÄ„ VERTA VYKTI NUSITEIKUS KELIAUTI, NES TAI KONTRASTINGA Ĺ ALIS SU NUOSTABIA GAMTA IR SANTYKINAI PIGIOMIS PASLAUGOMIS. kalbos Ĺžinios suartina. Tiesa, paĹžinti Vietname gyvenanÄ?ius uĹžsienieÄ?ius man padÄ—jo „ThetaHealing“Ž meditacinio pobĹŤdĹžio technika, kurios mokiausi Lietuvoje ir uĹžsienyje.

Esu kvieÄ?iama vesti ĹĄios technikos praktikas Ho Ĺ i Mine ir Hoi Ano (Hoi Ane) miestuose, taÄ?iau ĹĄiuo metu didĹžiÄ…jÄ… dalÄŻ laiko skiriu paveikslĹł kĹŤrimui (www.MeaningArt.com).

Vietname daug galimybiĹł savanoriauti. Pasitaikius galimybei, savanoriauju vaikĹł mokykloje. Per kalbĹł dienÄ… juos mokiau lietuviĹł kalbos, deginome gintarÄ… ir suĹžinojome, kad tai – ne akmuo. Labiausiai vaikams patiko lietuviĹĄkas Ĺžodis AÄŒIĹŞ, jis sukÄ—lÄ— daug gerĹł emocijų! Pastaroji patirtis – jaunÄ—lio klasÄ—s vizitas ÄŻ mĹŤsĹł namus, kur trimeÄ?iai gamino pakabuÄ?ius iĹĄ polimerinio molio.

MĹŤsĹł draugai vietnamieÄ?iai, turintys kaimo turizmo sodybÄ…, ieĹĄko savanorio, galinÄ?io mokyti vaikus anglĹł kalbos. Taip pat esu girdÄ—jusi iĹĄ kaimyno amerikieÄ?io apie jo patirtÄŻ savanoriaujant vaikĹł prieglaudoje. Taigi norintiems savanoriauti tereikia paieĹĄkoti, pasidomÄ—ti.

Kuo Vietnamas gali nustebinti keliautojus? ÄŽ VietnamÄ… verta vykti nusiteikus keliauti, nes tai kontrastinga ĹĄalis su nuostabia gamta ir santykinai pigiomis paslaugomis. Populiarus keliavimo bĹŤdas yra skristi ÄŻ sostinÄ™ HanojĹł ĹĄalies ĹĄiaurÄ—je ir keliauti Ĺžemyn ÄŻ Ho Ĺ i MinÄ… pietuose, arba atvirkĹĄÄ?iai – aplankant didĹžiÄ…jÄ… ĹĄalies dalÄŻ. DrÄ…sesni ir iĹĄtroĹĄkÄ™ ekstremaliĹł potyriĹł ryĹžtasi ÄŻsigyti motociklus, motorolerius ir keliauti savarankiĹĄkai. Eismas Vietname chaotiĹĄkas, ĹĄalyje yra apie 45 mln. motoroleriĹł, ÄŻ eismo taisykles ĹžiĹŤrima tik ÄŻvykus eismo ÄŻvykiui. Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

53

paĹžintinÄ—s kelionÄ—s

„Vietname daug galimybiĹł savanoriauti. Pasitaikius galimybei, savanoriauju vaikĹł mokykloje. Per kalbĹł dienÄ… juos mokiau lietuviĹł kalbos.“

Tad jei norite ekstremaliĹł pojĹŤÄ?iĹł, Ä?ia jĹł tikrai patirsite.

Atvykus ÄŻ galutinÄ™ stotelÄ™, transporto priemonÄ— paprasÄ?iausiai parduodama. Tokia kelionÄ— paprastai trunka 3–4 savaites, Ĺžinoma, viskas priklauso nuo paties Ĺžmogaus.

Papasakokite, kokius miestus, vietines ÄŻĹžymybes bĹŤtina Ä?ia aplankyti, norint pamatyti Vietnamo unikalumÄ…? Ĺ alies ĹĄiaurÄ—je verta aplankyti Kau Bango (Cao bang) provinciją su ÄŻspĹŤdingu kraĹĄtovaizdĹžiu, kriokliais, ÄŻkopti ÄŻ 3,143 km Fan Si Pango (Fansipan) virĹĄĹŤnÄ™ – aukĹĄÄ?iausiÄ… kalnÄ… IndokinÄłos pusiasalyje. Taip pat rekomenduoju paplaukioti Halongo ÄŻlankoje, kuri garsÄ—ja tĹŤkstanÄ?iu uolĹł, kyĹĄanÄ?iĹł iĹĄ vandens, ir yra saugoma UNESCO pasaulio paveldo.

Daug ÄŻsimintinĹł vaizdĹł galima pamatyti kalnuotame Sa Pa mieste su kvapÄ… gniauĹžianÄ?iomis ryĹžiĹł pakopomis, Fong Nia ir Ke Bango (Phong Nha-Ke Bang) nacionaliniame parke, kurÄŻ taip pat saugo UNESCO. ÄŒia yra ir didĹžiausias pasaulyje atrastas Son Doongo (Son Doong) urvas: norintiems patirti visÄ… urvĹł ĹžavesÄŻ, susipaĹžinti su unikalia ekosistema organizuojamos 3 dienĹł kelionÄ—s su nakvynÄ—mis palapinÄ—se. Tiesa, keliaujantiems ÄŻ ĹĄiaurinÄ™ Vietnamo dalÄŻ pravartu pasitikslinti oro temperatĹŤrÄ…, esu girdÄ—jusi, kad ĹžiemÄ… pasitaiko ir sniego.

54

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

CentrinÄ—je ĹĄalies dalyje rekomenduoÄ?iau vykti ÄŻ Da Nango miestÄ… pajĹŤryje, kurÄŻ pirmÄ…jÄŻ uŞėmÄ— prancĹŤzai, kolonizuodami ĹĄalÄŻ. Ĺ alia yra mano mÄ—gstamiausia vieta Vietname – tai senovinis Hoi Ano (Hoi An) miestas, saugomas UNESCO pasaulio paveldo, kur vakare gali pasÄłusti kaip pasakoje, kai ÄŻ upÄ™ leidĹžiami vandens Ĺžibintai. ÄŽ lankomĹł vietĹł sÄ…raĹĄÄ… galima ÄŻtraukti Banos kalvas, aplankant iĹĄpopuliarÄ—jusÄŻ AuksinÄŻ tiltÄ… su laikanÄ?iomis rankomis, ir imperatoriĹł miestÄ… HujÄ— (Hue), kur dalis istoriniĹł paminklĹł taip pat saugoma UNESCO. Pietuose, kur gyvename, yra Ho Ĺ i Minas – didmiestis su oďŹ cialiais 8 mln. gyventojĹł. Keliaujantieji Ä?ia daĹžnai neuĹžsibĹŤna. Pietuose lankytinos vietos yra Dalato miestas ir Mekongo delta, ÄŻ kuriÄ… verta vykti su nakvynÄ—mis, kad patirtumÄ—te visÄ… jos egzotikÄ…. Ĺ˝inomiausios Vietnamo salos yra Kon Dau (Con Dao) ir Fu Kuokas (Phu Quoc): pirmoji garsÄ—ja nuostabiais paplĹŤdimiais ir maĹžai iĹĄvystytu turizmu, antroji – maĹžiau ÄŻspĹŤdingais paplĹŤdimiais, bet labiau iĹĄvystytu turizmu.

Vietnamas turi gerokai daugiau salĹł, taÄ?iau prieĹĄ ten keliaujant pravartu iĹĄsiaiĹĄkinti, ar uĹžsienieÄ?iams leidĹžiama ÄŻ jas vykti.

SHUTTERSTOCK nuotr.

„Jau metus pati vairuoju motorolerÄŻ ir galiu pasakyti, kad Ĺžvelgiant iĹĄ ĹĄalies viskas atrodo daug baisiau, nei vairuojant paÄ?iai. Pasitaiko, kad motoroleriu vaĹžiuoju su savo dviem vaikais ir ĹĄunimi!“

„Šalies šiaurėje verta aplankyti Kau Bango (Cao bang) provinciją su įspūdingu kraštovaizdžiu, kriokliais, įkopti į 3,143 km Fan Si Pango (Fansipan) viršūnę – aukščiausią kalną Indokinijos pusiasalyje.“

AURELIJOS JANKAUSKIENĖS PATARIMAI KELIAUJANTIEMS Į VIETNAMĄ: • pamatyti / kažkas unikalaus: Hoi Ano miestas (Hoi An), Sa Pa miestas, Kon Dau salos, Fong Nia ir Ke Bango (Phong Nha-Ke Bang) nacionalinis parkas; • paragauti: pho sriuba su ryžių makaronais; ban mi – sumuštinis su prancūzišku batonu; nem cuon ar Goi cuon švieži ar kepti suktinukai su ryžių popieriumi; šviežios jūrų gerybės; švieži vaisiai (durianas, duonmedis (Jackfruit), papaja, drakono vaisius, kokosas, anona); vietnamietiška kava su kondensuotu pienu (Ca phe sua da); • norintiems savanoriauti: anglų kalbos mokymas; savanorystė švietimo, sveikatos, žemės aplinkosaugos srityse (daugiau informacijos www.cadip.org, www.gooverseas.com); • ko vengti: einant į šventyklas, namus, taip pat kai kurias mažesnes parduotuves, būtina palikti batus už durų; nelyginti vietnamiečių su kinais; rankomis neliesti kito žmogaus galvos; • ką par(si)vežti lauktuvių: šviežių ir džiovintų vaisių; džiovintų jūrų gėrybių; pintų lėkščių, dubenėlių, vietnamietiškų kepurių, medžio drožinių; skambančių vėjo varpelių; žuvų padažo (Nuoc Mam).

ATRASKITE VIETNAMĄ! Daugiau informacijos www.westexpress.lt arba tel. 1312.

pažintinės kelionės

PAŽINTIS SU

ŠKOTIJA –

per fotoobjektyvą Populiaraus gamtos fotografo, tinklaraštininko, dviejų knygų – „Visa tiesa apie gyvūnus“ ir „Metai: gamtos fotografo dienoraštis 2017“ – autoriaus MARIAUS ČEPULIO fotoklajones socialiniame tinkle seka beveik 70 tūkst. gerbėjų. Šįkart jo fotoobjektyvo taikiklyje – Škotija. Žalia ir mitais apipinta šalis, kuri stebina gamtos grožiu ir netikėtais atradimais.

TEKSTAS – Aistė Jasinskaitė NUOTRAUKOS – Mariaus Čepulio

Ž

inomam fotog fotografui gra rafui kelionės maršrutą dažniausiai padiktuoja pad dik iktu tuoj oja a pati p ti ggamta: pa amta: jis yra aplankęs ji l k daugybę d g b šalių š li skirki tinguose planetos žemynuose, iš kurių didžiausią įspūdį paliko Peru (Pietų Amerika), Kuba (Šiaurės Amerika, Karibų jūros regionas), Polinezija ir Mikronezija (Ramiojo vandenyno regionas), taip pat Indija, Rusijos kalnai, daug kartų fotografuota Skandinavijoje, Maldyvuose, Egipte – būtent čia fotografas pradėjo fotografuoti po vandeniu.

PANEIGIA MITUS API APIE IE ORĄ „Visur yra y ra gražu, g ra ražu žu, bet b et Lietuvoje – gražiausia. Kas gali li lylyy gintis tai gi ti su Lietuva?

Li t ? Ne N grožiu, g ži o įdomumu, įd t i – Kuba K b ir i Škotija“, – sako žinomas gamtos fotografas, šią vasarą pirmą kartą viešėjęs Škotijoje ir jau dabar planuojantis, kada galės dar kartą atvykti čia rimčiau pafotografuoti.

Pasak jo, šįkart į Škotiją su šeima vyko labiau norėdami paatostogauti, be to, keliavo su tuomet vos metukų ir keturių mėnesių vaiku, todėl buvo pasirinktos dvi vietos, kur galėtų atvykti ir tiesiog pagyventi: tai Obanas bei jo apylinkės Vakarų Škotijoje ir Aberdynas bei jo apylinkės rytinėje šalies dalyje.

MITAS, KAD ŠKOTIJOJE VISĄ LAIKĄ LYJA LIETUS. TIKRAI NE, TAI PRIKLAUSO NUO VIETOS IR SEZONO. DAUG KĄ VISAI BE REIKALO NUO KELIONĖS Į ŠIĄ ŠALĮ ATBAIDO ORAS.

paĹžintinÄ—s kelionÄ—s „Mitas, kad Ĺ kotÄłoje visÄ… laikÄ… lyja lietus. Tikrai ne, tai priklauso nuo vietos ir sezono. Daug kÄ… visai be reikalo nuo kelionÄ—s ÄŻ ĹĄiÄ… ĹĄalÄŻ atbaido oras, nes kai kur lietus apskritai retai pasitaiko, bet, Ĺžinoma, yra vietĹł, kur lyja daĹžniau ir daugiau“, – ÄŻspĹŤdĹžiais dalÄłasi M. ÄŒepulis ir rekomenduoja vykti ÄŻ Ĺ kotiją rugpjĹŤÄ?io mÄ—nesÄŻ, kai lietaus bĹŤna maĹžiausia.

PASIKLYSTI TARP PAPARÄŒIŲ! Ĺ kotÄłoje gamta, miĹĄkai – visiĹĄkai kitokie, nei esame ÄŻpratÄ™ matyti Lietuvoje. PavyzdĹžiui, keliaujant po kalnus nereikÄ—tĹł nustebti pamaÄ?ius papartÄŻ, kuris bus sulig Ĺžmogaus ĹŤgiu ar dar didesnis. M. ÄŒepulis prasitarÄ—, kad jiems netgi teko pasiklysti tarp tĹł ÄŻspĹŤdingo dydĹžio paparÄ?iĹł. „ŠkotÄłoje labai daug ĹŤkiĹł, tad, jei norisi pasiĹžvalgyti po natĹŤraliÄ… laukinÄ™ gamtÄ…, reikÄ—tĹł keliauti ÄŻ kalnus. Arba galima vaikĹĄÄ?ioti po nacionalinius parkus“, – sako Ĺžinomas fotografas, jau dabar planuojantis, kokius miĹĄkus aplankys kitÄ… kartÄ… vieĹĄÄ—damas Ĺ kotÄłoje, nes jie yra tiesiog fantastiĹĄkai graŞōs. Ĺ kotÄłoje bĹŤtina pamatyti nuostabiÄ… vakarinÄ™ pakrantÄ™ su ÄŻspĹŤdingais ďŹ ordais, ÄŻlankomis, kalnais, taip pat labiau ÄŻ ĹĄiaurÄ™ esanÄ?iÄ… fantastiĹĄko groĹžio Freizerberio (Fraserburgh) pakrantÄ™. Taip pat nepamirĹĄtamĹł vaizdĹł iĹĄvysite rudenÄŻ, kai Ĺžydi virĹžiai, „nuspalvinantys“ kalnĹł ĹĄlaitus ÄŻvairiomis spalvomis, sustabdyti akimirkÄ… norisi ir matant kalnĹł virĹĄĹŤnÄ—mis atplaukianÄ?ius lietaus debesis, stebint ÄŻspĹŤdingus eĹžerus, atoslĹŤgius, saulÄ—lydĹžius ir saulÄ—tekius.

NUSTEBINO RUONIŲ KOLONIJOS Jei mÄ—gstate fotografuoti gyvĹŤnus, ÄŻ Ĺ kotijÄ… verta atvykti pamatyti ruoniĹł, banginiĹł, jĹŤriniĹł paukĹĄÄ?iĹł ir kt. Arba dÄ—l tokio idiliĹĄko vaizdelio, pavyzdĹžiui, sÄ—di sau namelyje ant kranto ir stebi viduryje ÄŻlankos medĹžiojanÄ?iÄ… ĹŤdrÄ…, kurios grobis – Ĺžuvys – netrukus tampa pietumis kitame krante. „Škotijoje galima tiesiog nuo kranto stebÄ—ti ruonius, taip pat ir banginius. Pastarieji atrodo kaip dideli delfinai, taÄ?iau vietiniai gyventojai iĹĄ karto praneĹĄa, kai ÄŻlankoje pasirodo banginiai. Ĺ˝iĹŤrÄ—kite!“ – pasakoja gamtos fotografas M. ÄŒepulis. Pasak jo, ruonius teko matyti tiek ĹĄiaurinÄ—je, tiek rytinÄ—je Ĺ kotijos dalyje. YpaÄ? ÄŻsiminÄ— vaizdas RytĹł Ĺ kotijos pakrantÄ—se, kur ĹĄiĹł gyvĹŤnĹł itin gausu ir jie gyvena kolonijomis. „Tiesiog atvaĹžiuoji ÄŻ aikĹĄtelÄ™ prie golfo klubo, nueini prie vandens ir matai ĹĄimtus ruoniĹł, o kitame krante drybso visa jĹł kolonija.

Ruoniai gali praplaukti visai ĹĄalia, iĹĄlipti ÄŻ krantÄ… vos 2 ar 3 metrĹł atstumu nuo ĹžmoniĹłâ€œ, – ÄŻspĹŤdĹžiais dalijasi Ĺžinomas fotografas. Pakrante galima vaikĹĄÄ?ioti laisvai, o toje vietoje, kur yra upÄ—s Ĺžiotys, ruoniai ilsisi nuo ryto iki vakaro, tarp jĹł gali pamatyti ir paprastĹłjĹł, ir ilgasnukiĹł ruoniĹł. Tiesa, ÄŻ kolonijÄ…, kur jie laikosi, eiti negalima – tai yra saugomos vietos ir uĹž tai grÄ—stĹł didelÄ— bauda. „Škotijoje taip pat bĹŤtina pamatyti jĹŤrinius paukĹĄÄ?ius, ypaÄ? padĹŤkÄ—liĹł kolonijÄ… ĹĄiaurinÄ—je ĹĄalies dalyje. Nerealus vaizdas: jĹŤra, didĹžiuliai skardĹžiai ir tĹŤkstanÄ?iai dideliĹł baltĹł paukĹĄÄ?iĹł, sÄ—dinÄ?iĹł ant uolĹłâ€œ, – pasakoja M. ÄŒepulis.

pažintinės kelionės

Keliaujant po kalnus nereikėtų nustebti pamačius papartį, kuris bus sulig žmogaus ūgiu ar dar didesnis. M. Čepulis prasitarė, kad jiems netgi teko pasiklysti tarp tų įspūdingo dydžio paparčių.

Škotijoje galima tiesiog nuo kranto stebėti ruonius ar banginius.

558 8

Ž V I L G S N I S Į PPA ASAULĮ

PIRMENYBĖ VIETINIAM MAISTUI Keliaudamas po svečias šalis žinomas fotografas visuomet stengiasi valgyti vietinių gaminamą maistą. „Jei buvai Škotijoje ir neparagavai hagio, galima sakyti, kad praktiškai nebuvai šioje šalyje. Tai yra jų nacionalinis valgis, kuris gaminamas į avies skrandį sudedant kepenis, inkstus, širdį ir kt. Kai vardija, iš ko jis gaminamas, tikrai neatrodo viliojančiai, tačiau kai viskas iškepa – tai užtrunka apie 3 valandas, skonis yra tiesiog fantastiškas“, – kulinariniais atradimais dalijasi M. Čepulis, pastebėjęs, kad skirtinguose regionuose šis nacionalinis patiekalas gaminamas laikantis skirtingų tradicijų.

Dar Škotija garsėja jūrų gėrybėmis, ypač šiaurinė dalis.

Tai krabai, krevetės, jūrinės šukutės – pastarųjų paragavus čia, niekur kitur nesinorės valgyti. „Iš jūrų gėrybių čia rekomenduoju valgyti viską. Manau, lankantis tose šalyse, kurios yra prie jūros, reikia valgyti būtent jūrų gėrybes, žuvį. Čia viskas būna šviežia, aukščiausios kokybės ir puikaus skonio“, – įsitikinęs fotografas, kuris rekomenduoja drąsiai rinktis tiesiog pakrantės užeigose, kioskeliuose ruošiamą maistą, nes tikrai nenusivilsite.

paĹžintinÄ—s kelionÄ—s

SHUTTERSTOCK nuotr. (2)

BĹŤtina pamatyti jĹŤrinius paukĹĄÄ?ius, ypaÄ? padĹŤkÄ—liĹł kolonijÄ… ĹĄiaurinÄ—je ĹĄalies dalyje.

KELIONĘ BĹŞTINA SUSIPLANUOTI Ĺ kotÄła yra gana didelÄ— ĹĄalis, todÄ—l norint nuo vienos pakrantÄ—s nuvaĹžiuoti iki kitos ir taip nors truputÄŻ pamatyti skirtingÄ… gamtÄ… bei kraĹĄtovaizdÄŻ, reikÄ—tĹł kelionei skirti maĹžiausiai dvi savaites. Be to, pravartu kruopĹĄÄ?iai apgalvoti marĹĄrutÄ…, kÄ… ir kur norite pamatyti. „Mes atskridome ÄŻ sostinÄ™ EdinburgÄ… ir tada keliavome automobiliu. Vairuoti nÄ—ra sudÄ—tinga, tik reikia apsiprasti prie vaĹžiavimo kairiÄ…ja puse. Be to, Ä?ia gana siauri keliukai, ypaÄ? maĹžuose miesteliuose, todÄ—l vidutinis greitis – 50–60 km/h, o kai kur prasilenkiant netgi reikia sustoti, nes dviem automobiliams tiesiog neuĹžtenka vietos“, – apie vairavimo ypatumus Ĺ kotÄłoje pasakoja M. ÄŒepulis. Ĺ˝inomas fotografas sako, kad jam kone kiekvienas miestelis ĹĄioje ĹĄalyje atrodo vertas dÄ—mesio: tiesiog sustoji, iĹĄlipi iĹĄ automobilio ir jau gali fotografuoti. „DÄ—l ko dar man patinka Ĺ kotÄła? Tai – ĹžmonÄ—s. Ĺ ilti, besiĹĄypsantys, kurie

visada uĹžkalbins, nors dÄ—l jĹł akcento kartais bĹŤna sunku susikalbÄ—ti“, – ĹĄypsosi M. ÄŒepulis. Tad gero susiplanavimo, kÄ… norite pamatyti (ir bĹŤtinai nufotografuoti) Ĺ kotÄłoje, ir pirmyn!

GAMTOS FOTOGRAFO M. ÄŒEPULIO PATARIMAI KELIAUJANTIEMS ÄŽ Ĺ KOTIJÄ„:

NepamirĹĄtamĹł vaizdĹł iĹĄvysite rudenÄŻ, kai Ĺžydi virĹžiai, „nuspalvinantys“ kalnĹł ĹĄlaitus ÄŻvairiomis spalvomis.

• ÄŻspĹŤdingiausias marĹĄrutas: pasivaikĹĄÄ?ioti kalnuose, kur paparÄ?iai yra didesni uĹž ĹžmogĹł (galima pasiklysti!), arba apsilankyti Ä?ia ankstyvÄ… rudenÄŻ, kai kalnĹł ĹĄlaitus „nuspalvina“ Ĺžydintys virĹžiai; • pamatyti / kaĹžkas unikalaus: ruoniĹł ir paukĹĄÄ?iĹł kolonijos; • paragauti: hagio (angl. haggis) – nacionalinio Ĺ kotijos patiekalo, kuriam paruoĹĄti yra sukurta daugybÄ— receptĹł; • ko vengti: gamtos rezervatuose ir draustiniuose neiti ÄŻ gyvĹŤnĹł kolonijas, uĹž tai gresia baudos.

ATRASKITE Ĺ KOTIJÄ„! Daugiau informacijos www.westexpress.lt arba tel. 1312.

pažintinės kelionės

Vokiška tvarka

tarp Bavarijos ežerų ir Alpių Bavarijos regionas (Vokietija) – tikra šeimos atostogų oazė. Čia gausu architektūros ir istorijos perlų. Stūkso didingos Neuschwanstein, Hohenschwangau pilys, lankytojus masina Linderhof rūmai. Ir, žinoma, įspūdingi Alpių kalnai. Bavarija – kraštas, kurio turtus lietuvaičiams įmanoma pasiekti tiesiog automobiliu. Apie jos grožį ir atostogų galimybes kalbame su čia jau 8 metus gyvenančia dviejų vaikų mama KRISTINA VITTE. TEKSTAS – Lina Matiukaitė

Kuo išskirtinis Bavarijos regionas? Be abejo, savo architektūriniais paminklais, kurių didybė užima kvapą. Taip pat žavi vietiniai žmonės. Jie ramūs, atsipalaidavę, mandagūs. Priemiesčiuose, mažuose miesteliuose ar kalnuose visi sveikinasi. „Grüß Gott“ arba „Servus“ – tipiški bavariški pasisveikinimai. Ypač keliuose. Įsivaizduokite, kamštis. Stovi gal 5 automobiliai ir niekas nejuda. Ėmiau domėtis, kas įvyko. Pasirodo, į gatvę išbėgo šuo. Augintinio šeimininkas ant šaligatvio ramiai šnekučiuojasi su draugu, o kad jo šuo gatvėje, nė nepastebė-

60

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

jo. Nepatikėsite, tačiau tači ta čiau au nė nė vienas vien vi ena a s automobilio vairuotojas neįjungė garsinio gar arsinio signalo. Visi tiesiog ramiai laukė, kada ka da šeimininkas š eimininkas i patrauks augintinį. Po gerų 5 min. vyras susizgrimba ir šunį partempia atgal ant šaligatvio, o visiems kantriems vairuotojams tiesiog nusišypso. Suprask, o kam nepasitaiko.

O ar mandagūs vokiečiai rūpinasi savo gamta? Ar tausoja aplinką? Aplinkos apsauga čia labai svarbi tema. Šalyje auga ekoturizmo rinka, veikia nevyriausybinės organizacijos, kurios specializuojasi aplinkos apsaugos srityje. Viena tokių – politinė partija „Die Grünen“ (Žalieji). Šį rudenį vyko Bavarijos parlamento rinkimai, kuriuose „Die Grünen“ su-

SHUTTERSTOCK nuotr.

Kaip atsidūrėte Bava Bavarij rij ijoje? oje je? ? Atsitiktinai.

Atsi At siti tikt ktin inai ai. Vyrui pasiūlė darbą Vokietijoje, todėl iš Paryžiaus persikėlėme persikėlėėme ggyventi y enti čia. yv

paĹžintinÄ—s kelionÄ—s rinko daugiau nei 17 % balsĹł ir dabar yra antra stipriausia partÄła BavarÄłos parlamente.

Be to, BavarÄła turi du nacionalinius parkus (Berchtesgaden ir Bayerisches Wald). Ĺ ie parkai grieĹžtai saugomi, juose vykdomos laukiniĹł nykstanÄ?iĹł gyvĹŤnĹł, pavyzdĹžiui, lĹŤĹĄiĹł, saugojimo programos.

Tiek VokietÄłoje, tiek BavarÄłoje populiarÄ—ja vadinamĹłjĹł nulinÄ—s energÄłos namĹł (zero-energy-houses) statybos. Veikia valstybÄ—s ďŹ nansuojami vÄ—jo jÄ—gainiĹł parkai, o beveik kas antras gyvenamasis namas ant stogo turi saulÄ—s kolektorius.

Bavarai lengvai pamiĹĄÄ™ dÄ—l atliekĹł rĹŤĹĄiavimo. Popierius, plastikas, ĹĄviesus stiklas, tamsus stiklas, gamtinÄ—s atliekos, netgi sauskelnÄ—s rĹŤĹĄiuojamos ÄŻ skirtingas atliekĹł dÄ—Ĺžes. ÄŒia vaikai nuo darĹželio mokomi tinkamai rĹŤĹĄiuoti atliekas.

Kuo neÄŻprastos bavarĹł tradicÄłos, kultĹŤra, gyvenimo bĹŤdas? Bavarai labai didĹžiuojasi savo tradicÄłomis ir istorÄła. Yra daug senovÄ—s paproÄ?iĹł, kurie vis dar praktikuojami, ypaÄ? kaime. Viena jĹł – alaus ĹĄventÄ—s. ÄŽ jÄ… ĹžmonÄ—s susirenka pasipuoĹĄÄ™ bavariĹĄkais drabuĹžiais (Drindl suknelÄ—s, Lederhose – odinÄ—s ĹĄortĹł tipo kelnÄ—s su petneĹĄomis ar be jĹł). Smagus vaizdas, kai tautiniais kostiumais papuoĹĄiami net vaikai. Bavarai didĹžiuojasi savo tarme ir daug ĹžmoniĹł ja kalba. Jeigu Ä?ia atvykÄ™ laisvai kalbate vokiĹĄkai, taÄ?iau nesuprantate vietiniĹł, tikÄ—tina, kad sutikote tikrÄ… bavarÄ…. UĹžsiminiau apie alaus ĹĄventÄ™, o kartu su tuo bĹŤtina paminÄ—ti, kad alus Ä?ia – nacionalinis gÄ—-

Bavarai lengvai pamiĹĄÄ™ dÄ—l atliekĹł rĹŤĹĄiavimo. Popierius, plastikas, ĹĄviesus stiklas, tamsus stiklas, gamtinÄ—s atliekos, netgi sauskelnÄ—s rĹŤĹĄiuojamos ÄŻ skirtingas atliekĹł dÄ—Ĺžes. ÄŒia vaikai nuo darĹželio mokomi tinkamai rĹŤĹĄiuoti atliekas.

rimas. BavarÄłos restoranuose jis tiekiamas 0,5 l ar 1 l talpos bokalais ir ne maĹžesniais. Oktoberfest ĹĄventÄ—s metu alus parduodamas tik litro talpos bokalais! Tarp kitko, kelias savaites prieĹĄ nacionalinÄ™ alaus ĹĄventÄ™ vyksta alaus degustacÄła ir alus bokalais dalÄłamas nemokamai. Ĺ alia to BavarÄła yra auganÄ?ios pramonÄ—s ir inovacijų regionas. ÄŒia daug darbuotojĹł iĹĄ kitĹł VokietÄłos regionĹł ir uĹžsienio. Regiono gyventojai auga ir keiÄ?iasi, o tai skatina ne tik tradicijų, bet ir kultĹŤrinius pokyÄ?ius. Bavarai turi ĹĄĹŤkÄŻ: „Laptop und Leder hose“ (neĹĄiojamasis kompiuteris ir odinÄ—s kelnÄ—s) – tai abi BavarÄłos pusÄ—s.

KÄ… BavarÄłoje galima pamatyti ir patirti keliaujant su ĹĄeima?

Ko bĹŤtina nepraleisti? ÄŽsimintiniausia patirtis – funikulieriumi ir kalnĹł traukinuku pasikelti ÄŻ aukĹĄÄ?iausiÄ… VokietÄłos kalnĹł virĹĄĹŤnÄ™ CugĹĄpicÄ™ (Zugspitze). Taip pat pasiplaukioti laivu KĂśnigsee ar Chiemsee eĹžeruose, kurie tyvuliuoja vaizdingose kalnĹł apsuptyse. Papramogauti „BayernPark“ – tai teminis atrakcionĹł parkas, aplankyti zoologÄłos sodÄ… Miunchene.

Bavarija turi du nacionalinius parkus (Berchtesgaden ir Bayerisches Wald). Ĺ ie parkai grieĹžtai saugomi, juose vykdomos laukiniĹł nykstanÄ?iĹł gyvĹŤnĹł, pavyzdĹžiui, lĹŤĹĄiĹł, saugojimo programos.

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

61

KRISTINOS VITTE PATARIMAI KELIAUJANTIEMS ÄŽ BAVARIJÄ„:

ÄŽsimintiniausia patirtis – funikulieriumi ir kalnĹł traukinuku pasikelti ÄŻ aukĹĄÄ?iausiÄ… Vokietijos kalnĹł virĹĄĹŤnÄ™ CugĹĄpicÄ™ (Zugspitze).

Ko vengti, jei keliaujama su kĹŤdikiu? Ar lankytinos vietos pritaikytos patogiai judÄ—ti veĹžimÄ—liu? NeĹžinau, kurioje ĹĄalyje galÄ—tĹł bĹŤti patogiau keliauti su vaikais. Viskas nuo ĹĄaligatviĹł iki lankytinĹł objektĹł yra pritaikyti keliauti veĹžimÄ—liu. Kad ir kur nuvaĹžiuotumÄ—te ar nueitumÄ—te, visur yra ÄŻrengta tÄ—veliĹł kambariĹł.

Kokiems keliautojams labiausiai patiks BavarÄła? Aktyviems, mÄ—gstantiems gaivĹł AlpiĹł kalnĹł orÄ…, ar santĹŤriems, senoviniĹł piliĹł architektĹŤros gerbÄ—jams? Manau, tiek aktyvĹŤs keliautojai, tiek santĹŤresnio kirpimo turistai Ä?ia tikrai ras kÄ… patirti. BavarÄła tinka net turistams, mÄ—gstantiems keliauti su kuprinÄ—mis. Ĺ alis svetinga visiems nuo jaunos ĹĄeimos iki garbaus senjoro.

• ÄŻspĹŤdingiausias marĹĄrutas: pasivaikĹĄÄ?iojimas 702 m ilgio ir 80 m gylio tarpekliu su vandens kriokliais (Partnachklamm). Pasiplaukiojimas laivu KĂśnigsee eĹžere ir Ĺžygis per kalnus iki Kärlingerhaus am Funtensee (1 631 m) kalnĹł namo, nuo kurio atsiveria nuostabi AlpiĹł kalnĹł panorama; • pamatyti: Neuschwanstein pasakĹł pilÄŻ.

Automobilių mėgėjams – BMW muziejus.

AukĹĄÄ?iausia Vokietijos kalno virĹĄĹŤnÄ— – Zugspitze (2 962 m, esanti Garmisch – Partenkirchen slidinÄ—jimo kurorte). Jei lankotÄ—s ĹžiemÄ…, kalÄ—diniai miesteliai (Cristkindlesmarkt), iĹĄ kuriĹł graĹžiausias ir didĹžiausias – Niurnbergo (NĂźrnberg) mieste; • paragauti: tradicinio patiekalo per alaus ĹĄventes sĹŤraus riestainio (Pretzel) su alumi bei baltĹł deĹĄreliĹł su raugintais kopĹŤstais. Radler – citrinĹł limonadas su alumi. KartoffelknĂśdel – bulviĹł kukuliai, primenantys cepelinus, tik be ÄŻdaro. Dampfnudeln mit VanillesoĂ&#x;e – bandelÄ—, virta piene su vaniliniu padaĹžu, Apfelstrudel – obuoliĹł ĹĄtrudelis, Käsespätzle – naminiai makaronai su sĹŤriu, apibarstyti kepintais traĹĄkiais svogĹŤnais, Rahmschwammerl mit SemmelknĂśdel – grybai grietinÄ—lÄ—s padaĹže su duonos kukuliu.

MÄ—sos mÄ—gÄ—jai tikrai nenusivils paragavÄ™ tradicinio bavariĹĄko kepto ĹĄnicelio; • patiks vaikams: „Bayern Park“, „Legoland“, „Playmobil“ parkas, zoologijos sodas, „SeaLife“ milĹžiniĹĄkas akvariumas; • ko vengti: neĹĄiukĹĄlinkite. Bavarams nepatinka, kai nesilaikoma taisykliĹł.

Taip pat nedera ťaipytis iť bavariťkų tradicijų ar vietinių dialekto, parodijuoti ar mėgdŞioti, bandyti atkartoti jų tarimą; • ką par(si)veŞti lauktuvių: deťrelių ir alaus.

ParduotuvÄ—se yra daug bioproduktĹł, tarp jĹł ir rĹŤbĹł iĹĄ organiniĹł medĹžiagĹł.

Kokiu bĹŤdu patogiausia keliauti po Bavariją? Be automobilio, patogiausia keliauti traukiniais. Tai, beje, ir ekologiĹĄkas keliavimo bĹŤdas, taÄ?iau brangus. AktyvĹŤs ir sportiĹĄki turistai keliauja dviraÄ?iais. Labai populiarĹŤs elektroniniai dviraÄ?iai. ÄŒia daug vadinamĹłjĹł Fernradweg dviraÄ?iĹł takĹł, skirtĹł ilgoms kelionÄ—ms dviraÄ?iu. PavyzdĹžiui, dviraÄ?iĹł kelias palei Dunojaus upÄ™ arba nuo Miuncheno dviraÄ?iĹł taku pro Alpes galima nukeliauti iki VenecÄłos.

ATRASKITE BAVARIJÄ„! Daugiau informacijos www.westexpress.lt arba tel. 1312.

SHUTTERSTOCK nuotr.

PRIEMIESÄŒIUOSE, MAĹ˝UOSE MIESTELIUOSE AR KALNUOSE VISI SVEIKINASI. „GRĂœSS GOTT“ ARBA „SERVUS“ – TIPIĹ KI BAVARIĹ KI PASISVEIKINIMAI.

pažintinės kelionės

PAŽINK SAVO KRAŠTĄ: EKOTURIZMAS LIETUVOJE Užsieniečiams dažnai transliuojame žinią, kad Lietuvoje turime 5 nacionalinius ir 30 regioninių parkų. Mūsų šalis netgi yra vadinama šalimiparku, tad keliauti gamtinėmis jos teritorijomis puoselėjant aplinką, stebint augalus ar gyvūnus, stengiantis geriau pažinti vietos bendruomenes bei papročius galimybių – daug. Vietinis turizmas apskritai laikomas ekologiška veikla, nes keliaudami geriau pažįstame savo kraštą, jį įsimylime, o tai, ką mylime, juk norisi tausoti ir prižiūrėti.

TEKSTAS – turizmo ekspertė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė

1 2

KIRKILŲ APŽVALGOS BOKŠTO PASLAPTYS (BIRŽŲ R.)

Patiems lietuviams populiariausiu traukos objektu nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose lieka apžvalgos bokštai bei pažintiniai takai, jų bumas pastaraisiais metais neslūgsta. Per 100 pažintinių takų bei apie 30 apžvalgos bokštų būtų galima pavadinti tikru Lietuvos ekoturizmo X faktoriumi.

Be abejonės, šiuo metu apžvalgos bokštų žvaigždė, sulaukianti išskirtinio dėmesio socialiniuose tinkluose ir net papuošusi naujosios M. Jovaišos knygos „Neregėta Lietuva“ viršelį, yra Kirkilų bokštas. Nuo pat jo atidarymo 2015 m. nerimsta spėlionės, ką reiškia neįprasta jo forma – apvirtusią kanoją, mėnulį, tiltą?

Biržų regioninio parko direkcija kviečia į šį 32 m aukščio gražuolį įkopti vasarą, nes tuomet gali pasisekti pasigrožėti retu reiškiniu – aplink plytintys smegduobėse susiformavę karstiniai ežerėliai dėl ypatingos cheminės sudėties nusidažo įvairiausiomis spalvomis.

Be abejo, aplankius Kirkilų kaimą nedera aplenkti ir Karvės olos, kuria garsėja Biržai, ir už puskilometrio nuo jos esančio geologinio tako „Barsuko ola“, vingiuojančio pro ištisą Karajimiškio kraštovaizdžio draustinio smegduobyną.

Na, o aktyviai pakeliavus vietos bendruomenė kviečia padegustuoti rupių miltų blynų su spirgučiais, patiekiamų ant vynuogių lapų, karstiniuose ežerėliuose sužvejotų karšių, lynų, karosų žuvienės arba Kirkilų pievose surinktų žolelių arbatos.

VIRŠ MEDŽIŲ VIRŠŪNIŲ (ANYKŠČIAI)

Populiarumu su Kirkilų bokštu gali varžytis nebent metų turizmo inovacija Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos pripažintas Medžių lajų takas su apžvalgos bokštu Anykščių šilelyje. Pirmas Baltijos šalyse takas medžių laja 20 m aukštyje driekiasi 300 m. Anykščių regioninio parko direkcija rekomenduoja taku pereiti įvairiais metų laikais – tuomet šilelis bei nuo apžvalgos bokšto atsiveriantis Šventosios slėnis pasakoja vis kitokias istorijas.

Netoli šios Anykščių įžymybės tik šiemet turistams atverta dar viena – basų kojų ekotakas buvusio Puntuko kaimo (!) vietovėje. Nusispyrus batus ir apie kilometrą žingsniuojant įvairiomis tako dangomis (smėliu, vandeniu, samanomis) galima ne tik pamasažuoti pėdas, bet ir perskaityti visą A. Baranausko „Anykščių šilelį“ – jo ištraukos sumaniai išdėliotos palei taką.

Skatindamas miestą užplūdusius turistus palikti automobilius ir atrasti

Biržų TIC (A. Pikūno) nuotr.

64

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

paĹžintinÄ—s kelionÄ—s AnykĹĄÄ?ius, pasimÄ—gauti vietos gamta keliaujant lÄ—tai, AnykĹĄÄ?iĹł turizmo informacijos centras pristatÄ— ir virtualias trasas, tai yra naudojantis mobiliÄ…ja programÄ—le galima ne tik pasivaikĹĄÄ?ioti, bet ir apĹžiĹŤrÄ—ti gamtos bei kultĹŤros objektus, suĹžinoti ÄŻdomiĹł faktĹł.

Ko verta paragauti: sveÄ?iĹł visada laukia garsus AnykĹĄÄ?iĹł Ĺžolininkas, ruoĹĄiantis kavÄ… iĹĄ kiaulpieniĹł ĹĄaknĹł ar net keptÄ… arbatÄ…, viskas – iĹĄ AnykĹĄÄ?iĹł kraĹĄto pievĹł su tautinio paveldo sertifikatu.

R. LanÄ?icko nuotr.

J. JazbutytÄ—s nuotr.

Beje, „Trenkturo“ komanda, puoselÄ—janti pÄ—sÄ?iĹłjĹł ĹžygiĹł tradicijas, jau trejus metus organizuoja pÄ—sÄ?iĹłjĹł Ĺžygius Nemuno kilpomis – viena iĹĄ trasĹł buvo paruoĹĄta ir BirĹĄtono apylinkÄ—se, miĹĄkingomis pakrantÄ—mis.

PAUKĹ ÄŒIŲ DAUGIAU NEI Ĺ˝MONIŲ (NEMUNO DELTA) LIETUVIĹ KOJI ATLANTIDA (KAUNO R.) Kitas ne maĹžiau populiarus ir kartÄ… net graĹžiausiu Lietuvoje iĹĄrinktas paĹžintinis takas vadinamas KadagiĹł slÄ—nio taku. Medinis kiek daugiau nei 1 km ilgio takas vingiuoja Nemuno kilpos ĹĄlaitu pro Ĺ veicarijÄ… primenantÄŻ Kauno mariĹł regioninio parko kraĹĄtovaizdÄŻ, kurio iĹĄskirtinumas – kadagiĹł giraitÄ—. Kadagiai iĹĄskiria daug dezinfekuojanÄ?iĹł ir gydanÄ?iĹł medĹžiagĹł, todÄ—l oras Ä?ia, sakoma, itin grynas ir gaivus.

Kauno marių regioninio parko direkcijoje veikia Gamtos mokykla, taip pat jaunųjų gamtos reindŞerių bōrelis, kuriame galima iťmokti priŞiōrėti aplinką ir draugauti su gamta. Beje, prie Kadagių slėnio tako atnaujinimo gali prisidėti kiekvienas norintis – tereikia įsigyti vardinę lentą.

KadagiĹł slÄ—nÄŻ nuo Kauno galima pasiekti ir laivu. KelionÄ—s KurĹĄiĹł mariomis metu ÄŻdomu iĹĄgirsti pasakojimĹł apie „lietuviĹĄkÄ… Atlantidą“. Juk, kai buvo uĹžtvenktas Nemunas, Kauno mariĹł dugne liko apsemti daugiau nei 30 kaimĹł su keliais ĹĄimtais sodybĹł, o iĹĄ dugno iĹĄkeltÄ… baĹžnyÄ?iÄ… galima apĹžiĹŤrÄ—ti RumĹĄiĹĄkiĹł miestelyje.

3

J. JazbutytÄ—s nuotr.

4

KIEKVIENAM ŽMOGUI – PO MEDĎ (BIRŠTONAS)

BirĹĄtono kurortas vis stipriau imamas pristatinÄ—ti kaip Ĺžaliasis tylos miestas, besiorientuojantis ÄŻ kokybiĹĄkÄ…, draugiĹĄkÄ… gamtai poilsÄŻ. Net sakoma, kad kiekvienam birĹĄtonieÄ?iui Ä?ia tenka po medÄŻ. 82 % BirĹĄtono savivaldybÄ—s teritorijos yra Nemuno kilpĹł regioninio parko ribose. ÄŒia ĹžaliuojanÄ?iuose miĹĄkuose medĹžiokles Europos karaliĹĄkĹłjĹł ĹĄeimĹł nariams kadaise rengdavo pats Vytautas Didysis. Prie Nemuno stĹŤkso gigantiĹĄka kunigaikĹĄÄ?io skulptĹŤra, ant greta esanÄ?io Vytauto kalno poilsiautojams ÄŻrengti apĹžvalgos suoliukai, stacionarĹŤs ĹžiĹŤronai.

Miesto erdvÄ—se tiek miestieÄ?iai, tiek kurorto sveÄ?iai gali paragauti legendinio BirĹĄtono mineralinio vandens, pakvÄ—puoti jo garais, iĹĄbandyti gydomojo purvo procedĹŤras, prasieiti Nemuno vingius atkartojanÄ?iu Centrinio parko takeliu, puoĹĄtu skulptĹŤromis. Kurhauzo paĹĄonÄ—je – visiems atviras Kneipo sodas su ĹĄalto vandens procedĹŤromis organizmui grĹŤdinti.

LietuvÄ… nemaĹžai ornitologinio turizmo entuziastĹł iĹĄ uĹžsienio vertina dÄ—l unikaliĹł ĹĄalÄŻ kertanÄ?iĹł paukĹĄÄ?iĹł migracijos keliĹł ir Ä?ia perinÄ?iĹł bei ĹžiemojanÄ?iĹł sparnuoÄ?iĹł rĹŤĹĄiĹł ÄŻvairovÄ—s. Nemuno deltos regioninis parkas laikomas viena svarbiausiĹł vietĹł Europoje migruojantiems vandens paukĹĄÄ?iams.

KiekvienÄ… pavasarÄŻ Nemuno deltoje – paukĹĄÄ?iĹł migracijos ÄŻkarĹĄtis. ÄŒia verta atvykti pasigroŞėti ne tik potvynio uĹžlietomis pievomis. Neseniai vien ÄŻvairiĹł rĹŤĹĄiĹł ŞąsĹł Nemuno deltos regioniniame parke suskaiÄ?iuota per 30 tĹŤkst., t. y. kur kas daugiau nei gyventojĹł ĹĄalia esanÄ?ioje Ĺ ilutÄ—je (18 tĹŤkst.)!

O kur dar bĹŤriai gulbiĹł giesmininkiĹł, anÄ?iĹł, pempiĹł ir kitĹł paukĹĄÄ?iĹł...

Nemuno delta pasiĹžymi ne tik kaip migruojanÄ?iĹł paukĹĄÄ?iĹł poilsio bei maitinimosi vieta, bet kartu kaip svarbi daugelio retĹł paukĹĄÄ?iĹł perimvietÄ—: iĹĄ 300 deltoje aptinkamĹł paukĹĄÄ?iĹł rĹŤĹĄiĹł Ä?ia peri 180. ÄŒia yra didĹžiausios Lietuvoje juodagalviĹł kirĹł, baltasparniĹł ĹžuvÄ—drĹł ir ausuotĹłjĹł kragĹł kolonijos, peri baltieji gandrai. Nemuno deltos regioniniame parke kiauĹĄinius deda ir grieĹžlÄ—s bei meldinÄ—s nendrinukÄ—s. Ĺ ios dvi rĹŤĹĄys yra ÄŻtrauktos ÄŻ globaliai nykstanÄ?iĹł paukĹĄÄ?iĹł sÄ…raĹĄÄ…, todÄ—l jĹł stebÄ—jimu itin domisi ir turistai iĹĄ VakarĹł Europos ĹĄaliĹł, ypaÄ? iĹĄ JungtinÄ—s KaralystÄ—s. Beje, Ä?ia taip pat migruoja ÄŻvairios ĹĄikĹĄnosparniĹł bei drugiĹł rĹŤĹĄys. Ĺ ilutÄ—s TIC siĹŤlo kelis ÄŻvairios trukmÄ—s (nuo pusdienio iki keliĹł dienĹł) marĹĄrutus po Nemuno deltos regioninÄŻ parkÄ… stebÄ—ti paukĹĄÄ?iĹł, laumĹžirgiĹł ar drugiĹł. Su paukĹĄÄ?iĹł migracija susipaĹžinti galima ir nedidelio pusiasalio rytinÄ—je KurĹĄiĹł mariĹł pakrantÄ—je – VentÄ—s rago, priskiriamo Nemuno deltos regioniniam parkui, ornitologinÄ—je stotyje, ÄŻkurtoje dar 1929 m. profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva. ÄŒia yra didĹžiausiĹł ir seniausiĹł paukĹĄÄ?iĹł gaudykliĹł pasaulyje. Migracijos metu ĹĄi vieta patenka tarp svarbiausiĹł pasaulyje paukĹĄÄ?iĹł migracijos keliĹł (Baltic Flyway), nes per KurĹĄiĹł nerijÄ… praskrenda didelÄ— dalis VakarĹł Sibire ir Skandinavijoje perinÄ?iĹł paukĹĄÄ?iĹł. Pasitaiko, kad per dienÄ… Ä?ia praskrenda 100–200 tĹŤkst. paukĹĄÄ?iĹł.

Ties Kniaupo ÄŻlanka, MingÄ—s kaimo pakraĹĄtyje, pastatytas kraĹĄtovaizdĹžio ir paukĹĄÄ?iĹł stebÄ—jimo bokĹĄtas – vienas didĹžiausiĹł Lietuvoje. Jame paukĹĄÄ?ius gali stebÄ—ti 50 ĹžmoniĹł vienu metu.

Informacijos norintiems stebÄ—ti paukĹĄÄ?ius suteiks saugomĹł teritorijĹł direkcijĹł specialistai, Nemuno deltos regioninio parko direkcijos lankytojĹł centro darbuotojai. JĹł iniciatyva organizuojami paukĹĄÄ?iĹł sutiktuviĹł bei palydÄ—tuviĹł renginiai, lankytojai aprĹŤpinami ĹžiĹŤronais, monokliais, paukĹĄÄ?iĹł paĹžinimo vadovais.

5 M. GriÄ?Ä—no nuotr.

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

65

paĹžintinÄ—s kelionÄ—s

6

R. AndrulienÄ—s nuotr.

PALEI JŪRĄ – ANT DVIEJŲ RATŲ

52 km. Tiek dviraÄ?iu pasiryĹžta numinti tie, kurie teikia pirmenybÄ™ aktyviam poilsiui ir nori pasigroŞėti KurĹĄiĹł nerija – vieta, ÄŻtraukta ÄŻ knygÄ… „1000 pasaulio vietĹł, kurias bĹŤtina pamatyti per gyvenimą“.

Atstumas nuo KlaipÄ—dos per KurĹĄiĹł nerijÄ… iki Nidos yra tik dalis PajĹŤrio dviraÄ?iĹł trasos. Ji driekiasi per KurĹĄiĹł nerijos nacionalinÄŻ parkÄ…, kurÄŻ UNESCO pripaĹžino kaip vienÄ… unikaliausiĹł gamtos ir kultĹŤros paveldo objektĹł Baltijos jĹŤros regione. KurĹĄiĹł nerijos kraĹĄtovaizdis – tai gamtos ir Ĺžmogaus susitarimo pasekmÄ—. ÄŒia labiausiai Ĺžavi puĹĄynai, vÄ—jo pustomos smÄ—lio kopos, nuo kuriĹł atsiveria nuostabĹŤs vaizdai ÄŻ Baltijos jĹŤrÄ… ir KurĹĄiĹł marias. IĹĄsibarsÄ?iusios gyvenvietÄ—s – JuodkrantÄ—, Pervalka, Preila ir Nida – traukia akÄŻ autentiĹĄkomis ĹžvejĹł sodybomis, dengtomis nendriniais stogais, Ä?ia stĹŤksanÄ?iais pamario ĹĄvyturiais, paslaptis sauganÄ?iomis medinÄ—mis RaganĹł kalno skulptĹŤromis bei netoliese ÄŻsikĹŤrusia unikalia kormoranĹł ir pilkĹłjĹł garniĹł kolonija.

Juodkrantės sengirėje netikėta aptikti Kurťių nerijos nacionalinio parko direkcijos iniciatyva įrengtą garsų gaudyklę – į medinį gramofoną panaťų įrenginį, sustiprinantį miťko garsus.

7

KUR PUOTAUDAVO VELNIAI? (TRAKŲ R.)

AukĹĄtadvario regioninis parkas garsÄ—ja ne tik duobÄ—mis, bet ir piliakalniais, ĹĄaltiniais.

EŽERŲ KRAŠTE (IGNALINOS R.)

8

Visoje Lietuvoje suskaiÄ?iuojama apie 3 tĹŤkst. eĹžerĹł. Pagal ĹĄiemet atliktÄ… vietinio turizmo tyrimÄ… dauguma lietuviĹł kryptÄŻ savo savaitgalio kelionei ar tuo labiau atostogoms pirmiausia renkasi pagal tai, ar ten yra vandens telkinys. UĹžsienio turistai nesiliauja stebÄ—tis lietuviĹł artumu gamtai, atsidavimu jai: reta kaimo turizmo sodyba neturi priÄ—jimo prie eĹžero ar upÄ—s, kur siĹŤlo ne tik maudytis, bet ir Ĺžvejoti, plaukioti valtimis ar plaustais, panerti po karĹĄtos pirties.

Daugiau nei 120 eĹžerĹł susitelkÄ™ AukĹĄtaitijos nacionaliniame parke. DeĹĄimt jĹł galima apiplaukti baidare, kanoja ar valtimi. Vadinamasis „Didysis ratas“ yra populiariausias vandens turizmo entuziastĹł marĹĄrutas.

EĹžerais ir juos jungianÄ?iais upeliais galima ÄŻveikti 28 km. MarĹĄruto ypatumai – Ladakalnis su ĹĄeĹĄiĹł eĹžerĹł panorama, vienintelÄ— ĹĄalyje esanti BaluoĹĄo sala su eĹžeru joje, GinuÄ?iĹł vandens malĹŤnas, statytas dar XVI a. Ĺ is marĹĄrutas – Ĺžiedinis, jis prasideda ir baigiasi PalĹŤĹĄÄ—s kaime, tituluojamame AukĹĄtaitijos nacionalinio parko sostine. ÄŒia gausu stovyklavieÄ?iĹł, kaimo turizmo sodybĹł, yra kempingas.

NemaĹžai gamtos objektĹł Lietuvoje yra apipinti legendomis ir padavimais. Vienas jĹł – ÄŻ Europoje labiausiai saugomĹł 100 gamtos paminklĹł sÄ…raĹĄÄ… ÄŻtraukta Velnio duobÄ— (Ĺ kilietĹł alka). GalbĹŤt daugiau nei 30 m gylio duobÄ™ netoli AukĹĄtadvario iĹĄmuĹĄÄ— Ä?ia kadaise nukritÄ™s meteoritas, o gal iĹĄgrauŞė tirpstantis ledyno luitas, taÄ?iau gajĹŤs ir pasakojimai apie Ä?ia vidurnaktÄŻ puotaujanÄ?ius velnius ar prasmegusiÄ… baĹžnyÄ?iÄ…. Ĺ alia duobÄ—s ÄŻrengta apĹžvalgos aikĹĄtelÄ—, pÄ—sÄ?iĹłjĹł takas, kuriuo galima nusileisti ÄŻ patÄŻ duobÄ—s dugnÄ…. Ĺ is objektas buvo ÄŻtrauktas ÄŻ „National Geographic“ priedÄ… „NepaĹžinta Lietuva“.

Beje, Velnio duobÄ— turi ir „sesę“ – netoliese esanÄ?iÄ… 20 m gylio StrÄ—vos ÄŻgriuvÄ…, kuriÄ… garsina tebekyĹĄantis prasmegusios karÄ?emos stogas. Ĺ alia ÄŻgriuvos ÄŻrengti paĹžintiniai takai su informaciniais stendais.

R. Ĺ ukausko nuotr.

V. GeguĹžio nuotr.

JungtiniĹł tautĹł Pasaulio turizmo organizacijai 2002-uosius paskelbus Pasauliniais ekoturizmo metais, buvo susirĹŤpinta tuo, kad milĹžiniĹĄku greiÄ?iu augantis turistĹł skaiÄ?ius kelia rizikÄ… gamtinei aplinkai – nesiliaujamai ieĹĄkodami naujĹł patirÄ?iĹł keliautojai nuklysta nepramintais takeliais tikrÄ…ja to ĹžodĹžio prasme, trokĹĄta aplankyti kuo daugiau vietĹł per kuo trumpesnÄŻ laikÄ…, pamirĹĄta savo atsakomybÄ™ tiek aplinkai, tiek vietos bendruomenÄ—ms. Viena svarbiausiĹł ekoturizmo vertybiĹł – ne siekti „uĹžkariauti“ naujÄ… vietovÄ™, o bĹŤti joje sveÄ?io teisÄ—mis, neignoruojant ekspertĹł pagalbos, t. y. jungiantis ÄŻ parkĹł direkcijĹł, lankytojĹł centrĹł ar turizmo informacijos centrĹł organizuojamus teminius Ĺžygius, renginius. O jĹł Lietuvoje, vis ÄŻdomesniĹł ir netikÄ—tĹł, kasmet gausÄ—ja: nuo naktiniĹł ĹžygiĹł klausyti pelÄ—dĹł iki inkilĹł ĹĄikĹĄnosparniams statymo, nuo meteoritĹł lietaus stebÄ—jimo ant plausto eĹžere iki lietuviĹĄkĹł orchidÄ—jĹł iĹĄsaugojimo ekspedicijos.

66

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

mada

TVARIOJI MADA. PASAULINÄ–S TENDENCIJOS Ir ĹĄtai mes bÄ—game, norime visur suspÄ—ti, viskÄ… pamatyti ir, Ĺžinoma, jokiu bĹŤdu neatsilikti nuo naujausiĹł mados tendencijĹł. Sekame jas, atkartojame, lekiame ÄŻ parduotuves, kol pakabos dar pilnos mados pramonÄ—s kvapais persismelkusiĹł drabuĹžiĹł. TrokĹĄtame jĹł nuo pat tos akimirkos, kai mus uĹžvaldo puoĹĄnaus ÄŻvaizdĹžio vizija. GroĹžis, stilius, estetika – bĹŤtent per ĹĄiÄ… prizmÄ™ stebime mados pasaulÄŻ, kurio galutinis produktas mus pasiekia dailioje pakuotÄ—je. Deja, mada irgi turi savo tamsiĹłjĹł pusiĹł, kurios stipriai skiriasi nuo gundanÄ?iĹł parduotuvÄ—s vitrinĹł.

TEKSTAS – MaĹžena GiedrytÄ— abiausiai aplinkÄ… terĹĄianÄ?iĹł pramonÄ—s ĹĄakĹł sÄ…raĹĄe, iĹĄkart po naftos pramonÄ—s, puikuojasi mados industrija. Svarbu atkreipti dÄ—mesÄŻ ÄŻ tai, kad Ĺžalojama ne tik aplinka, bet stipriai nukenÄ?ia ir ĹžmonÄ—s, dalyvaujantys drabuĹžiĹł, audiniĹł gamybos procese, bei visi aplinkiniai, kurie yra palieÄ?iami tarĹĄos sukeliamĹł pasekmiĹł. Ĺ i problema palieÄ?ia ir gyvĹŤnus, ypaÄ? tuos, kuriĹł kailis ar oda naudojama prabangiĹł aksesuarĹł gamybai.

Naujausias mados tendencijas atspindintis objektas aktualus bĹŤna trumpai, taÄ?iau greit tapÄ™s nemadinga seniena atsiduria sunkiai perdirbamĹł atliekĹł gausybÄ—je, kuriĹł per metus suskaiÄ?iuojama apie 53 mln. tonĹł.

Tiesa skamba Ĺžiauriai, ypaÄ? tiems, kurie niekuomet nesusimÄ…stÄ—, kas gamina drabuĹžius bei aksesuarus, kuriuos perkame. PrieĹĄ ÄŻsigydami juk retai pasidomime, kaip iĹĄgaunamos Ĺžaliavos, iĹĄ kuriĹł kuriami madingi dizaineriĹł kĹŤriniai. TaÄ?iau, atskleidus tamsiÄ… paslaptÄŻ, reikÄ—tĹł susimÄ…styti ne tik kĹŤrÄ—jams, gamintojams, tiekÄ—jams, bet ir vartotojams.

Tvari mada – tarsi pasiprieťinimas greitam, besaikiam vartojimui. Ji skatina abiejų pusių sąmoningumą, tikisi atsakingų sprendimų ne tik iť kōrėjų, bet ir iť mados sekėjų. Ekomada Şadina kōrybiťkumą esant tam tikriems apribojimams bei sukuria terpę iťskirtiniams, vienetiniams produktams. Ji ne tik nurodo kryptį dizaineriams, norintiems kurti atsakingai, bet ir iťkelia tvaraus dizaino sprendimus į labai aukťtą lygį ir sujungia juos su naujausiais technologiniais sprendimais.

NAUJOVIĹ KI AUDINIŲ GAMYBOS SPRENDIMAI Odiniai batai, striukÄ—s, rankinÄ—s, dirĹžai – madingi elementai, prie kuriĹł esame stipriai pripratÄ™. TaÄ?iau susimÄ…stykime, kiek randasi aukĹł dÄ—l ĹĄtai tokios mĹŤsĹł uĹžgaidos. BĹŤtent noras iĹĄvengti gyvĹŤnĹł odos naudojimo pramonÄ—je paskatino ieĹĄkoti naujĹł audiniĹł kĹŤrimo technologijĹł. Ĺ tai keletas pasaulyje ĹžinomĹł ir ÄŻdomiĹł eksperimentĹł: ď ľ tekstilÄ—s gamyba iĹĄ ananasĹł lapĹł pluoĹĄto. „Pinatex“ projektas ne tik unikaliai panaudoja kitur nepritaikomas, atliekamas ananasĹł lapĹł dalis, leidĹžia ĹžemÄ—s ĹŤkio bendruomenÄ—ms papildomai uĹžsidirbti, bet ir pateikia novatoriĹĄkÄ…, modernĹł sprendimÄ… mados kĹŤrÄ—jams. Ĺ˝vilgtelÄ—kite www.ananas-anam.com; ď ľ pluoĹĄto auginimas iĹĄ Ĺžaliosios arbatos, mieliĹł, cukraus, bakterijĹł (plaÄ?iau skaitykite Suzanne Lee tinklaraĹĄtyje www.mygreengoodiebag.com);

ď ľ dirbtinÄ—s odos pakaitalas, gaminamas iĹĄ ĹĄalutiniĹł vyno gamybos produktĹł, tokiĹł kaip sÄ—klos, vynuogiĹł odelÄ—s (daugiau apie „Vegeatextile“ koncepcijÄ… – www.vegeacompany.com); ď ľ veltinis, gaminamas iĹĄ karvÄ—s pieno ir vilnos (ÄŻkvepianÄ?ios inovacijos QMILK www.qmilkfiber.eu).

KĹŞRYBIĹ KAS PERDIRBIMAS KĹŤrybiĹĄkas perdirbimas (angl. upcycling) – tai ne tik puikus bĹŤdas sumaĹžinti atliekĹł skaiÄ?iĹł, bet ir prikelti gamybos atliekas, neneĹĄiojamus drabuĹžius naujam gyvenimui. Kartu tai – didelis iĹĄĹĄĹŤkis kĹŤrybiĹĄkumui ir dizainerio sumanumui, kuris, turÄ—damas ribotas audinio, spalvos bei faktĹŤros pasirinkimo galimybes, turi pateikti ĹĄiuolaikiĹĄkÄ… dizaino sprendimÄ…. KĹŤrybiĹĄkas perdirbimas lieÄ?ia ir vartotojus, kurie yra skatinami neiĹĄmesti savo drabuĹžiĹł. Kai kurie prekÄ—s Ĺženklai ragina grÄ…Ĺžinti praeitĹł sezonĹł kolekcijos drabuĹžius perdirbti. Randama puikiĹł menininkĹł pavyzdĹžiĹł, kurie savo kĹŤryboje naudoja ne tik senus drabuĹžius, bet ir ÄŻvairius audinius, tekstilÄ—s gaminius (verta apsilankyti www.kirikomade.com, www.greglauren.com, www.atelierandrepairs.com).

ETIĹ KA MADA: NE NATĹŞRALIAM KAILIUI DĹžiugu, kad vis daugiau prekÄ—s ĹženklĹł sako grieĹžtÄ… „ne“ natĹŤraliam kailiui ir odai. Mados namĹł „Gucci“ generalinio direktoriaus ir prezidento Marco Bizzarri teigimu, kailio naudojimas yra pasenÄ™s, nemodernus. Jo manymu, kĹŤrybiĹĄkumui iĹĄreikĹĄti egzistuoja daugelis kitĹł, kur kas geresniĹł sprendimĹł nei kailio naudojimas. NatĹŤralaus kailio atsisakÄ— jau daugiau nei 40 pasaulyje ĹžinomĹł prekÄ—s ĹženklĹł, tarp jĹł – „Armani“, „Burberry“, „Gucci“, „GAP“, „Guess“, „Hugo Boss“, „Stella McCartney“, „Vivienne Westwood“, „Zara“, „H&M“ ir daugelis kitĹł.

BĹŤkime atsakingi, vertinkime gaminiĹł kokybÄ™, jĹł ilgaamĹžiĹĄkumÄ…, domÄ—kimÄ—s jĹł gamybos procesais, audiniĹł kilme. Nesivaikykime trumpalaikiĹł tendencijĹł, kurios palieka ilgai iĹĄliekanÄ?iĹł ir aplinkÄ… ĹžalojanÄ?iĹł pÄ—dsakĹł. PaĹžadinkime savyje kĹŤrybiĹĄkumÄ…, atraskime naujĹł pritaikymo bĹŤdĹł seniems, bet mÄ—gstamiems daiktams. SÄ…moningumas – bene madingiausias, ĹĄiuolaikiĹĄkiausias ir stilingiausias aksesuaras.

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

69

mada

KELIAUTOJO LAGAMINE – Ekologiškos mados idėjos ne tik saugo aplinką, žadina vartotojų sąmoningumą, bet ir papildo mūsų aksesuarų kolekciją išradingais bei novatoriškais dizainerių kūriniais. Pažvelkime, kurie stilingi (svarbiausia, draugiški gamtai) sprendimai galėtų atsidurti šiuolaikinio keliautojo lagamine.

TEKSTAS – Mažena Giedrytė

DAUGKARTINIO NAUDOJIMO MAIŠELIAI Šis žaismingas aksesuaras ne tik pravers pakuojant daiktus į lagaminą, bet ir leis patogiai susidėti pirkinius bet kurioje pasaulio šalyje. Šie maišeliai neužima daug vietos, dažniausiai kompaktiškai susipakuoja. Nesvarbu, ar keliausite į vietinį turgų, ar skinti vaisių laukuose, šis daiktas pravers visais atvejais.

APSIAUSTAS IŠ PERDIRBTO PLASTIKO Galime suplanuoti maršrutą, tačiau lietaus nepadės išvengti net ir kruopščiai sudėliota kelionės programa. Paįvairinkime savo kelioninį garderobą stilingu, gamtai draugišku lietpalčiu. Apsiaustų gamybai naudojamas perdirbtas plastikas, kuris, užuot nugrimzdęs okeano dugne, džiugins mus lietingomis dienomis. www.insaneintherain.com

DAUGKARTINIO NAUDOJIMO KAVOS PUODELIS Kad ir kur keliautume, mus gundo kavos skonis ir kvapas. Smagu, kai galime pasimėgauti šiuo gėrimu neskubėdami, radę jaukią vietą senamiesčio kavinėje. Tačiau kur kas dažniau užsisakome kavos išsinešti, o vienkartinis puodelis akimirksniu tampa šiukšle. Iškeiskime tuos puodelius į vieną mėgstamą daugkartinio naudojimo kavos puodelį, pavyzdžiui, pagamintą iš natūraliai ekologiško bambuko pluošto, kuris lydės mus įdomiausiose kelionėse. www.econatura.lt

BATAI IŠ PERDIRBTŲ PLASTIKINIŲ BUTELIUKŲ Keliaudami norime, kad mūsų kojos jaustųsi ypač gerai. Patogi sportinė avalynė ne tik leis įveikti didelius atstumus, bet ir paįvairins laisvalaikio drabužių derinius. Tik įsivaizduokite, kaip noriai ruošitės ilgiems pasivaikščiojimams paplūdimyje, žinodami, kad batų, kuriuos avite, gamybai buvo sunaudota apie 12 plastikinių butelių, surinktų pakrantėje. www.adidas.com

70

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

STILINGI EKODAIKTAI STILINGA VANDENS GERTUVĖ Tai ne tik praktiškas, bet ir gamtą saugantis aksesuaras. Išvenkime plastikinių buteliukų, pakeitę juos madingomis, įvairiaspalvėmis gertuvėmis, kurias galėsite prisipildyti bet kur ir bet kada. Stilinga gertuvė ne tik atspindi tvarumo idėją, bet ir skatina jus gerti daugiau vandens! Išsirinkę sau patinkančią, tikrai norėsite naudoti ją vis dažniau. www.myequa.lt

VIETINIŲ PARDUOTUVIŲ LOBIAI Keliaudami turime puikią galimybę pažinti kitų šalių kultūrą bei atrasti daugybę netikėtų vietų. Vienos įspūdingiausių – mažos, jaukios vietinių gamintojų parduotuvės bei vintažinės krautuvėlės. Norite įsigyti naują aksesuarą, suknelę ar palaidinę, kuri puikiai tiks stilingam vakaro deriniui? Išsikelkite tikslą norimą daiktą rasti šalyje, į kurią keliaujate. Iš anksto pasidomėkite vietiniais gamintojais, ekologiškai kuriančiais šios šalies dizaineriais bei sudarykite krautuvėlių, sendaikčių turgelių sąrašus, kuriuose tikrai verta apsilankyti ieškant išskirtinių garderobo detalių. www.thisisedvin.com/eco-lifestyle

KUPRINĖ IŠ PLAUNAMO POPIERIAUS Elegantiška, subtilu, svarbiausia, ekologiška. Kuprinė – būtinas keliautojo atributas. Tai ne tik patogus aksesuaras, į kurį galime sutalpinti visą savo turtą, bet ir stilingas, šiuolaikiškas mados objektas. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad popierius nėra patvari medžiaga, neapsigaukite. Šios kuprinės yra atsparios vandeniui, jas galima skalbti ir jos tarnaus jums tol, kol nuspręsite pakeisti nauju modeliu. Iškeiskime odines kuprines, rankines bei krepšius į ekologišką, šiuolaikišką popierinį dizaino kūrinį. www.tatapaper.lt

IŠSKIRTINĖ GRŪDINTOJO PLIENO ATSISKAITYMO KORTELĖ

GAMTAI DRAUGIŠKAS MAUDYMOSI KOSTIUMĖLIS Ilgos, tingios poilsinės kelionės ne tik leidžia regeneruoti jėgas, bet ir suteikia progą įsigyti papildomą maudymosi kostiumėlį. Juk praeitų metų jau ne taip gerai atrodo, o ir madingos spalvos pasikeitė. Jeigu nusprendėte, kad naujas maudymosi kostiumėlis tiesiog būtinas, rinkitės stilingus, gamtai draugiškus kūrinius, pagamintus iš 100 proc. perdirbtų medžiagų. www.undswim.com

Mados egzistuoja net ir finansų pasaulyje, o šiuolaikinės technologijos atveria duris į dar patogesnes ir saugesnes keliones. Apie ekologiją galvojančios įmonės pamiršta plastiką. Su išskirtinio dizaino „Revolut Metal“ kortele, pagaminta iš 18-kos gramų grūdintojo plieno, bet kurioje šalyje jausitės kaip vietinis: galėsite atsiskaityti bet kuria valiuta be jokių keitimo mokesčių, nemokamai išsigryninti pinigų bankomatuose, be to, jų savininkams garantuojamas tarptautinis sveikatos, vėluojančių skrydžių ar bagažo draudimas. Keliaukite be rūpesčių! www.revolut.com/metal Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

71

Ką par(si)vežti LAUKTUVIŲ?

Keliaudami mėgaujamės įspūdingais vaizdais, ragaujame naujus skonius, užuodžiame daugybę kvapų, o grįždami namo taip norime lagamine parsivežti bent dalelę savo apčiuopiamų potyrių. Visuomet atkreipkite dėmesį į mažas krautuves ir vietines bendruomenes, kurios ne tik paperka savo nuoširdumu, bet ir pristato autentiškus produktus. Venkite masinės gamybos suvenyrų, kurie galimai net nėra gaminami šalyje, kurioje juos perkate. Visuomet pasidomėkite pasirinkto daikto kilme. Jeigu medžiagos, iš kurių jis pagamintas, draugiškos aplinkai ir gyvūnams, o kūrėjas galimai net tas pats asmuo, iš kurio perkate, – Jūs teisingame kelyje.

APLINKAI DRAUGIŠKI AKINIŲ RĖMELIAI Nuostabus karštų atostogų priminimas – akiniai nuo saulės. Jie galėtų tapti tiek puikia dovana sau, tiek nuostabia staigmena tiems, kurie dar tik ruošiasi saulės kupinoms kelionėms. Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau akinių rėmelių, gaminamų iš medžio, bambuko bei vandenyne surenkamų perdirbamų plastiko atliekų. Kas sekundę 265 kg plastiko nugula vandenyno dugne – rinkitės stilingą, bet kartu rimtus pokyčius skatinantį aksesuarą. Idėjų rasite www.sea2see.org ir www.citrussleep.com

RANKŲ DARBO PLAUKŲ ŠUKOS Aplanko neapsakomas malonumas, kai mūsų plaukus glosto švelnus vėjas, atsipalaiduojame ir pasineriame į svajones. Leiskime užplūsti kelionių įspūdžiams, kai natūralus, minkštas šepetys iššukuos visas susivėlusias mintis. Švelnūs šepečiai ne tik puiki dovana, bet ir labai patogus bei praktiškai pritaikomas dalykas. Bambukinės, medinės rankų darbo šukos bei šepečiai lengvai perdirbami, be to, kur kas sveikesni plaukams ir galvos odai. Idėjų rasite www.tek-italy.it ir www.livingprettynaturally.com.

BAMBUKINIAI STALO ĮRANKIAI Patogi ir sumani staigmena iškylauti mėgstantiems keliautojams – bambukiniai stalo įrankiai. Kompaktiška, stilinga pakuotė leidžia juos pasiimti visur ir visada. Kaskart užklupus alkiui galima ne tik patogiai susipjaustyti maistą, bet ir gerti mėgstamus gėrimus su daugkartinio naudojimo šiaudeliu. Įrankių dėklai gaminami iš perdirbamų medžiagų ir papuošiami stilingais raštais. Ši dovana tikrai gali sužadinti apetitą kelionėms bei naujų skonių paieškoms.

Idėjų rasite www.saidoniaeco.etsy.com.

TVARUS JOGOS KILIMĖLIS TV Meditacija, atpalaiduojanti mankšta – visa tai gali nukreipti malonių prisiminimų link. Įsivaizduokite, kaip būtų smagu nusikelti mintimis į jau aplankytas šalis, kaskart patiesus savo jogos kilimėlį. Jums bus ne tik patogu atlikti prattimus, bet ir gera suvokti, kad kilimėlis pagamin mintas iš biologiškai skaidžių medžiagų. Liesdami jį, tarsi susiliesite s su gamta, kurios grožiu mėgausitės ne tik prisiminimuose, prisim bet ir ateities kelionėse. Idėjų rasite www.cor www.corkleaf.com.au ir www.organicspamagazine.com.

72

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

TELEFONO DĖKLAS IŠ PERDIRBTŲ MEDŽIAGŲ Šiuolaikiškas žmogus be išmaniojo telefono apsieina labai retai. Nudžiuginkite tuos, kurie norėtų papuošti bei apsaugoti savo prietaisą. Telefono dėklas pagamintas iš perdirbtų medžiagų, sumažinančių į gamtą išmetamo plastiko atliekų skaičių. Pakeitus nauju, senas taip pat bus perdirbtas. Ekodėklas ne tik atliks praktišką funkciją, bet ir džiugins kaskart paėmus jį į rankas dėl žaismingo dizaino. Idėjų rasite www.instagram.com/ bycseradesign ir www.uniguide.com.

PARENGĖ MAŽENA GIEDRYTĖ

mada

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

73

keliautojo meniu

5v

populiariausi pasaulio egetariški ir eganiški restoranai Veganams ir vegetarams prasidėjo tikras aukso amžius. Parduotuvėse nuolat plečiamas augalinių produktų asortimentas, vis populiaresni tampa vegetariški ir veganiški restoranai. Pasaulyje dabar kaip niekada daugėja žmonių, savo mityboje sąmoningai atsisakančių žuvies, mėsos, kiaušinių ir net pieno produktų. Vieni tai daro dėl sveikatos, kiti – dėl religinių ar etinių priežasčių, dar kitiems svarbiausia – gyvūnų gerovė. Žinoma, yra ir tokių, kuriems tai – tiesiog mados reikalas.

TEKSTAS – vegetariško ir veganiško „Veg4U“ tinklaraščio autorė Viktorija Navickaitė-Kvietinskė

S

eniai jau praėjo tie laikai, kai restorane užsisakęs augalinį patiekalą lėkštėje rasdavai tiesiog garnyrą. Šiais laikais vegetariški ir veganiški patiekalai viešose maitinimo įstaigose nebėra tik beskonės daržovės su ryžiais ar bulvėmis. Priešingai – pasaulinių vegetariškų ir veganiškų restoranų šefai, atrodo, verčiasi per galvą norėdami įtikti savo klientams ir kaskart kuria naujus, neįtikėtinus skonių derinius. Nieko nebestebina meniu rastas arbūzo karpačio, riešutų sūris, mėsainis iš meliono, duonvaisių (angl. jackfruit) „mėsa“, morengai iš avinžirnių skysčio ar juodos spalvos desertas, kurio gamyboje naudojami bambuko anglies milteliai. O kur dar klientų poreikiai valgyti be cukraus, gliuteno ar baltų miltų!

Vegetariškų, veganiškų ir raw (žaliavalgiškų) restoranų skaičius visame pasaulyje auga tarsi ant mielių. Tad kur ir kokių vietų derėtų nepraleisti lankantis svečiose šalyse? Štai penkios iš jų.

# 1.

„MAY KAIDEE’S“ RESTORANAS BANKOKE, TAILANDE

„May Kaidee's“ – tailandietiškas vegetariškas ir veganiškas restoranas, įkurtas tailandietės Sommay Jaijong, kurią ilgainiui visi pradėjo vadinti tiesiog May. Pirmasis jos restoranas, atidarytas Bankoke, turistiniame rajone, sulaukė neįtikėtinos sėkmės. Vėliau buvo atidarytas dar vienas restoranas Tailando Čiang Majaus mieste, o ne per seniausiai – ir Niujorke, Brodvėjuje. Įspūdinga ir pati May asmenybė. Užaugusi neturtingoje, skurde gyvenusioje šeimoje, kur, kaip ji pati pasakojo, buvo valgoma viskas, kas juda, niekada nepamiršo savo svajonės vieną dieną tapti šefe ir restorano savininke. Dabar May ne tik prižiūri ir valdo savo restoranus, bet turi ir maisto gaminimo mokyklų – veda tailandietiško veganiško maisto gaminimo kursus, leidžia receptų knygas, skaito paskaitas visame pasaulyje ir net moko geriausių restoranų šefus gaminti tailandietišką maistą. Jei pasiseka jos restorano lankytojams, kartais gali išvysti ir pačią savininkę, apsirengusią puošniaisiais tailandietiškais tautiniais rūbais, užsukančią į restoraną ar bėgančią į jos mokinių laukiančią klasę.

74

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

keliautojo meniu

#Â 2.

„ALCHEMY“ KAVINĖ-RESTORANAS UBUDE, BALYJE

ÄŽkurtas trijĹł bendraminÄ?iĹł, susitikusiĹł Balyje, „Alchemy“ tapo kultine vieta, kurios greiÄ?iausiai nepraleidĹžia nÄ— vienas Ubude apsilankÄ™s vegetaras, veganas ir Ĺžaliavalgis. Tai veganiĹĄka kavinÄ—-restoranas, kur gaminamos raw salotos, augaliniai padaĹžai, rieĹĄutĹł sĹŤriai, pasakiĹĄko skonio desertai, kokteiliai ir vadinamieji Budos dubenÄ—liai (angl. Budha bowls). „Alchemy“ yra ne tik kavinÄ— – jaukiose, namus primenanÄ?iose patalpose yra ir mokymo centras, ir bendraminÄ?iĹł susibĹŤrimo vieta. ÄŒia taip pat yra ir mini prekybos centras, kur galima nusipirkti ekologiĹĄkĹł ĹĄampĹŤnĹł, Balyje gamintĹł rankĹł darbo kremĹł, muilĹł, vietiniĹł menininkĹł kuriamĹł papuoĹĄalĹł, rieĹĄutĹł, dĹžiovintĹł vaisiĹł, ĹĄvieĹžiai spausto augalinio pieno bei ÄŻvairiausiĹł zero waste (perdirbtĹł ar gyvenimÄ… be atliekĹł skatinanÄ?iĹł produktĹł) naujienĹł, kurios daĹžnai pirmiausia atranda vietÄ… Balyje, o tik po to pasklinda po visÄ… likusÄŻ pasaulÄŻ.

#Â 4.

„CHICAGO RAW“ – RAW KAVINĖ-BISTRO ČIKAGOJE, JAV

„Chicago Raw“ ÄŻkĹŤrÄ— dvi draugÄ—s, bendramintÄ—s, kurios turÄ—jo vizijÄ… skleisti pasauliui sveiko gyvenimo bĹŤdo idÄ—jas ir dalytis aukĹĄÄ?iausios kokybÄ—s, nevirtu, t. y. termiĹĄkai neapdorotu, ĹžaliavalgiĹĄku maistu ir didinti sÄ…moningumÄ… visame pasaulyje.

Pirma jĹł kavinÄ—, atidaryta judriame ÄŒikagos turguje ĹĄalia traukiniĹł stoties, regis, sulaukÄ— nemaĹžo pasisekimo, nes po kiek laiko buvo atidaryta ir antra „Chicago Raw“ kavinÄ— ÄŒikagoje. PrisitaikÄ™ prie skubanÄ?iĹł ir keliaujanÄ?iĹł Ä?ikagieÄ?iĹł „Chicago Raw“ savo klientams siĹŤlo uĹžkÄ…sti vietoje arba nusipirkti jau supakuotĹł, iĹĄsineĹĄti skirtĹł maisto dÄ—ĹžuÄ?iĹł, kuriose galima rasti visko, ko gali prireikti pietums ar vakarienei – nuo ĹžaliavalgiĹĄkos duonos, traĹĄkuÄ?iĹł, padaŞų, sulÄ?iĹł, salotĹł, sumuĹĄtiniĹł iki desertĹł. Savo klientams „Chicago Raw“ siĹŤlo ir savaitinius maisto bei sulÄ?iĹł planĹł rinkinius.

Nuotraukos – iť restoranų, Instagram ir Facebook paskyrų.

#Â 3.

„VANILLA BLACK“ RESTORANAS LONDONE, JK

„Vanilla Black“ greiÄ?iausiai yra vienas praĹĄmatniausiĹł vegetariĹĄkĹł restoranĹł Londone, kuriame iĹĄeina tikrai graĹžios patiekalĹł nuotraukos „Instagram“! „Vanilla Black“ buvo ÄŻkurtas 2004 m. ĹĄefĹł, kurie patys jau buvo tapÄ™ vegetarais ir... net paÄ?iame Londone neturÄ—davo, kur skaniai pavalgyti. „Geriausia, kÄ… tuo metu galÄ—jai rasti Londono restoranuose iĹĄ vegetariĹĄkĹł patiekalĹł, buvo grybĹł rizotas arba kebabai su halumio sĹŤriu. TodÄ—l ir nusprendÄ—me atidaryti savo vegetariĹĄkÄ… restoranÄ…. TaÄ?iau nusistatÄ—me sau ir tam tikrus standartus: nÄ— viename patiekale nenaudoti makaronĹł, mÄ—sos pakaitalĹł ir aĹĄtriĹł prieskoniĹłâ€œ, – taip apie savo restorano idÄ—jÄ… yra pasakojÄ™ patys „Vanilla Black“ ÄŻkĹŤrÄ—jai.

#Â 5.

„YONG GREEN FOOD“ RESTORANAS MELBURNE, AUSTRALIJOJE

Melburne esanÄ?io „Yong Green Food“ nereikia pristatinÄ—ti vietiniams veganams – tai viena mÄ—gstamiausiĹł jĹł vietĹł mieste. Ĺ iame vegetariĹĄkame (dauguma patiekalĹł veganiĹĄki arba raw) restorane gaminamas ekologiĹĄkas ir biodinaminis maistas be gliuteno. Restorano ÄŻkĹŤrÄ—jai puoselÄ—ja socialiai atsakingo verslo idÄ—jÄ…, vadovaujasi supratimu, kad jokia gyva bĹŤtybÄ— neturÄ—tĹł nukentÄ—ti gaminant maistÄ… ir kad pasaulyje visiems bus uĹžtektinai maisto, jei tik atsakingai rinksimÄ—s, kÄ… valgome. Bandant sekti tokia filosofija „Yong Green Food“ restorane patiekalai gaminami kiek ÄŻmanoma labiau atsiĹžvelgiant ÄŻ aplinkai draugiĹĄkus metodus. Kalbant apie meniu, Ä?ia galima rasti paragauti grikiĹł miltĹł blynĹł su grybais, vasabiais ir sojĹł majonezo, gyoza virtiniĹł su kimchi, vegetariĹĄkĹł burgeriĹł, makaronĹł, raw desertĹł ir net biodinaminio vyno.

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

75

S

keliautojo meniu

u Ĺžurnalo skaitytojais Vytaras RadzeviÄ?ius dalÄłasi 5 kelioniĹł ÄŻkvÄ—ptais patiekalais („Kiekvienas receptas man – tarsi nuotykis. Tikiuosi, ir jums“), kuriuos lengvai pasigaminsite namie ar iĹĄkylaudami gamtoje.

VyriĹĄki atradimai virtuvÄ—s

geograďŹ joje

4 ACRATS KARIBIETIĹ KAI, ARBA LIETINIAI SU KREVETÄ–MIS (KARIBAI) 250 g nevirtĹł lukĹĄtentĹł kreveÄ?iĹł (tinka ir atĹĄildytos) 1 Ĺžaliosios citrinos kokosĹł aliejaus (galima naudoti ir alyvuogiĹł) svogĹŤnlaiĹĄkiĹł arba poro ĹĄvieĹžios aitriosios paprikos TeĹĄlai: 250 g miltĹł 1 kiauĹĄinio pieno pagal poreikÄŻ druskos

„Buvo ir mano kulinarinÄ—je biografijoje tarpsnis, kai maiĹĄiau viskÄ…, kas pakliuvo po ranka. Taip pat – ir maistÄ…. Dabar esu gryno ir natĹŤralaus skonio bei geleĹžiniĹł puodĹł ĹĄalininkas. Kai Argentinoje suvalgiau ant akÄ—Ä?iĹł disko iĹĄkeptos jautienos – gyventi tapo skaniau. Recepto paprastumas man – privalumas.

Nesu geresnis ĹĄefas uĹž bet kurÄŻ ar kuriÄ… iĹĄ jĹŤsĹł – tik siĹŤlau pamÄ—ginti tai, kÄ… pats iĹĄbandĹžiau ir atradau svetur, o grįŞęs pagaminau Lietuvoje“, – sako didelio populiarumo sulaukusiĹł kulinarijos knygĹł „Pasaulio puodai“ ir „Pasaulio puodai. Dar 50“ autorius, Ĺžurnalistas, redaktorius, prodiuseris, aistringas keliautojas VYTARAS RADZEVIÄŒIUS. RECEPTAI – iĹĄ knygos „Pasaulio puodai. Dar 50“ NUOTRAUKOS – Lina Jushke

766

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

1.

IĹĄ miltĹł, kiauĹĄinio, pieno, druskos paruoĹĄiame tÄ…siÄ… sklindĹžiĹł teĹĄlÄ… (kad varvÄ—tĹł iĹĄ ĹĄaukĹĄto). TeĹĄlÄ… sumaiĹĄome su smulkintais svogĹŤnlaiĹĄkiais ir aitriÄ…ja paprika. Jei yra laiko, teĹĄla bus geresnÄ— kokiÄ… valandÄ… palaikyta kambario temperatĹŤroje.

2.

3.

Ant kreveÄ?iĹł iĹĄspaudĹžiame citrinos sultis ir marinuojame apie 10 min. Sudedame krevetes ÄŻ teĹĄlÄ… ir iĹĄmaiĹĄome.

Keptuvėje įkaitiname kokosų aliejų, ťaukťtu teťloje gaudome krevetę, semiame kartu su teťla ir iťleidŞiame keptuvėje. Kepame abi puses, kol sklindis bus iťkepęs. Krevetė per tą laiką parausta.

4.

Valgant dar rekomenduoju uĹžspausti citrinos sulÄ?iĹł arba paĹĄlakstyti mÄ—gstamu aĹĄtriu padaĹžu.

Beje, lygiai taip pat galima kepti ir sklindĹžius su ĹĄvieĹžia menke. Karibuose vietiniai ĹĄiuos sklindĹžius verda aliejuje giliose keptuvÄ—se ant atviros ugnies. Galite ir taip pabandyti. Tada jie bus labiau apskrudÄ™ ir primins ĹžagarÄ—lius su krevetÄ—mis. Gero apetito!

keliautojo meniu

Ĺ ÄŻ patiekalÄ… galima gaminti ir ant lauĹžo, ir namie.

4

KAPOTA JAUTIENA PICADILLO (KUBA)

800 g liesos kapotos jautienos 3 kubeliais supjaustytĹł paprikĹł 2–3 susmulkintĹł svogĹŤnĹł 3–4 traiĹĄkytĹł Ä?esnako skilteliĹł 6–8 ĹžaliĹł ketvirÄ?iais supjaustytĹł alyvuogiĹł druskos ir pipirĹł pagal skonÄŻ 1 ĹĄaukĹĄtelio kumino 2–3 ĹĄaukĹĄtĹł alyvuogiĹł aliejaus arba sviesto 4–5 pomidorĹł arba pomidorĹł savo sultyse chereso vyno ½ puodelio juodĹłjĹł razinĹł ½ puodelio grĹŤstĹł migdolĹł

1.

KeptuvÄ—je ant riebalĹł pakepinkite sutraiĹĄkytus Ä?esnakus ir smulkintus svogĹŤnus, kol viskas suminkĹĄtÄ—s. Smulkiai sukapotÄ… jautienÄ… sudÄ—kite ÄŻ keptuvÄ™ ir kepkite maiĹĄydami iki 10 min., kol jautiena ÄŻgaus rudÄ… spalvÄ….

2.

AtidÄ—kite paprikÄ…, o kitas patiekalo dalis sudÄ—kite ÄŻ troĹĄkinÄŻ. Jei dedate nekonservuotus pomidorus, prieĹĄ tai juos nulupkite ir susmulkinkite.

3.

Ĺ liĹŤkĹĄtelÄ—kite chereso, pamaiĹĄykite ir uĹždengÄ™ kepkite ant maĹžos ugnies apie 10 min. RetkarÄ?iais pamaiĹĄykite. PrieĹĄ pabaigÄ… sudÄ—kite paprikÄ… ir kaitinkite pamaiĹĄydami troĹĄkinÄŻ, kol ji bus karĹĄta.

4.

Patiekite su virtais ryĹžiais.

keliautojo meniu

6

POMIDORŲ SALOTOS SU GRANATAIS ŠAKAROB (UZBEKISTANAS)

Ĺ is patiekalas gali bĹŤti valgomas kaip uĹžkandis arba kaip pagrindinis patiekalas. RuoĹĄdami uĹžkandÄŻ supjaustykite viĹĄtienÄ… degtukĹł dÄ—ĹžutÄ—s dydĹžio gabalÄ—liais, pagrindiniam patiekalui pjaustykite stambesniais gabalais.

2 svogōnų galvų 5–6 prinokusių pomidorų ťvieŞių kalendrų arba bazilikų ťaukťtelio maltos kalendros grōstų juodųjų pipirų ir druskos pagal skonį 1 granato sėklų

1.

IĹĄ granato iĹĄlukĹĄtenkite sÄ—klas. SvogĹŤnus supjaustykite plonais grieĹžinÄ—liais ir „nugesinkite“ – pamerkite ÄŻ ĹĄaltÄ… sĹŤdytÄ… vandenÄŻ.

2.

3.

Supjaustykite pomidorus grieĹžinÄ—liais. ÄŽdÄ—kite smulkintĹł kalendrĹł arba bazilikĹł, pipirĹł, maltos kalendros, druskos.

Nusausinkite svogĹŤnus, uĹždengÄ™ dubenÄŻ lengvai pakratykite (kad grieĹžinÄ—liai iĹĄirtĹł) ir sudÄ—kite ÄŻ pomidorus. Saujoje virĹĄ pomidorĹł iĹĄspauskite dalÄŻ granatĹł sÄ—klĹł ir kartu su likusiomis sÄ—klomis sudÄ—kite ÄŻ pomidorus. IĹĄmaiĹĄykite.

Šios salotos patiekiamos prie plovo, ťaťlykų, mėsos patiekalų. Ir Şinokite paslaptį – skystis, kuris lieka suvalgius salotas, irgi labai skanus.

VIĹ TIENOS TIKKA (INDIJA)

4

0,5 kg viĹĄtienos be kaulĹł 1 ĹĄaukĹĄtelio tarkuoto imbiero 1 ĹĄaukĹĄtelio trinto Ä?esnako 1 ĹĄaukĹĄtelio aitriosios paprikos 1 ĹĄaukĹĄtelio ciberĹžolÄ—s milteliĹł 1 stiklinÄ—s natĹŤralaus jogurto 4 ĹĄaukĹĄtĹł citrinĹł sulÄ?iĹł 1 ĹĄaukĹĄtelio smulkintĹł kalendrĹł 1 ĹĄaukĹĄto aliejaus Garnyrui: salotĹł citrinos skilteliĹł ĹĄvieĹžiĹł kalendrĹł Ĺžiedais pjaustytĹł svogĹŤnĹł

1.

2.

Inde sumaiĹĄykite viĹĄtienos gabalÄ—lius, imbierÄ…, Ä?esnakÄ…, aitriÄ…jÄ… paprikÄ… ir ciberĹžolÄ™.

SumaiĹĄykite jogurtÄ…, citrinos sultis ir pjaustytas kalendras. Apipilkite miĹĄiniu viĹĄtienÄ… ir palikite marinuotis maĹžiausiai 2 valandoms.

3.

4.

Kepkite pavartydami ant groteliĹł virĹĄ ĹžarijĹł arba ant ieĹĄmĹł.

Patiekite lÄ—kĹĄtÄ—je su salotomis, kalendromis, svogĹŤnais ir citrina.

78

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

keliautojo meniu

4–6

NEKTARINAI SU NEKTARU (KINIJA) 6 nektarinĹł 1 kiauĹĄinio 3 ĹĄaukĹĄteliĹł rudojo cukraus 2 ĹĄaukĹĄteliĹł kokosĹł pieno

1.

2.

3.

SumaiĹĄykite kiauĹĄinÄŻ su cukrumi ir kokosĹł pienu.

Plakite, kol iĹĄtirps cukrus.

4.

AtvÄ—sinkite ir valgykite.

Perpjaukite nektarinus per pusÄ™. Ĺ aukĹĄteliu iĹĄskobkite kauliukÄ… ir kaulavietes.

Ď iťskobtas kaulavietes ťaukťtu sklidinai įpilkite plakinio. Sudėkite nektarinų puseles į garintuvą ir kaitinkite garuose 15–20 min.

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

79

hobis

POMĖGIŲ ĎKVĖPTOS KELIONĖS.

Buriavimas RAIMUNDAS DAUBARAS buriuoja jau daugiau nei 14 metĹł, yra organizavÄ™s plaukimÄ… aplink pasaulÄŻ su jachta „Ambersail“ ir kasmet iĹĄsirengia ÄŻ 1–2 keliones laivu. KaribĹł, PrancĹŤzĹł Polinezijos, HavajĹł, FidĹžio ir daugybÄ— kitĹł egzotiĹĄkĹł kampeliĹł, kuriuos jis pamatÄ— kitu kampu, iĹĄ laivo denio perspektyvos.

TEKSTAS – Ieva RimkutÄ— NUOTRAUKOS – iĹĄ asmeninio herojaus albumo Raimundai, pasidalykite savo patirtimi, kaip, kada iĹĄplaukÄ—te ÄŻ plaÄ?iuosius vandenis? Kurios kryptys garantuoja kÄ— garantuo oja daugiausia kurios iĹĄbandydaugia iaus usia ia ÄŻÄŻspĹŤdĹžiĹł, spĹŤd sp ĹŤdĹži ĹžiĹł, Ĺł, o k urio ur ioss Ĺža Ĺžada da daugiausia dau augi giau ausi sia a iĹĄ iĹĄba bandymĹł buriuojant?

Prieťť 12–14 metų lietuviai atrado b l d Şydruosius Ş d vandenis VidurŞemio jōroje. Tuomet prasidėjo kelionės, į kurias leidosi draugų kompanijos, netgi ťeimomis nuomodavosi 8–10 vietų jachtas. Tai daugiausia buvo paŞintinės, poilsinės kelionės su garantuota saule ir vaizdingais kraťtovaizdŞiais. Tuomet mes buvome vieni pirmųjų, kurie iťbandė ir Karibų akvatorijas.

PrieĹĄ deĹĄimtmetÄŻ ÄŻ TĹŤkstantmeÄ?io odisÄ—jÄ… iĹĄplaukÄ— „Ambersail“ jachta, turÄ—jusi net 11 ÄŻgulĹł. Tiesa, ĹĄios kelionÄ—s tikslas buvo dedikuotas Lietuvos tĹŤkstantmeÄ?io paminÄ—jimui, tad ÄŻgulos turÄ—jo misiją pakviesti lietuvius visame pasaulyje giedoti tautiĹĄkÄ… giesmÄ™ liepos 6-Ä…jÄ…. Taigi bĹŤtent buriuotojĹł iniciatyva tai tapo tradicÄła ne tik Lietuvoje, bet ir bendruomenÄ—se uĹžsienio ĹĄalyse. „Ambersail“ jachta atvÄ—rÄ— vartus ÄŻ plaÄ?iuosius vandenis, nes buvo skirta plaukioti vandenynu, visos akvatorÄłos tapo ÄŻdomios ir pasiekiamos. Per visus ĹĄiuos metus „Ambersail“ jachta plaukÄ— daugybÄ— ĹžmoniĹł, bet bene daĹžniausiai buvo pasirenkama KaribĹł salĹł akvatorÄła. Juokaujama, kad Karibai jau tapÄ™ buriuotojĹł KurĹĄmarÄ—mis – tiek gerai Ä?ia paŞįstamos salos, uosteliai, ĹžmonÄ—s...

Be abejo, traukÄ— ir kiti neatrasti kraĹĄtai: ne kartÄ… perplauktas Panamos kanalas, pasiekti PrancĹŤzĹł PolinezÄłos vandenys, Havajai, AustralÄła, Naujoji ZelandÄła, FidĹžio sala ir daugybÄ— kitĹł egzotiĹĄkĹł vietĹł, ÄŻ kurias atkeliauti laivu yra visai kitoks patyrimas. GrÄŻĹžti iĹĄ egzotiĹĄkĹł kraĹĄtĹł tenka per atĹĄiaurĹł RamĹłjÄŻ vandenynÄ…. „Ambersail“ jachta net keturiskart perplaukÄ— ypaÄ? pavojingÄ… Horno ragÄ…. Tuo mes lenkiame ne tik kaimynus estus ar latvius, netgi buriuojantys norvegai neslepia nuostabos suĹžinojÄ™, kad lietuviai tiek kartĹł ÄŻveikÄ— ruoŞą, vadinamÄ… buriuotojĹł Everestu. Sakoma, kad tiems, kurie perplaukÄ— Horno ragÄ…, galima pasidÄ—ti alkĹŤnes ant pietĹł stalo AnglÄłos karalienÄ—s akivaizdoje.

Stiprios buriuotojĹł patirtys leidĹžia pajausti gamtÄ…, vandens stichiją visa savo jÄ—ga. Galiausiai, buriavimÄ… sunku vadinti tiesiog hobiu – tai greiÄ?iau gyvenimo bĹŤdas, netgi mÄ…stysena, poĹžiĹŤris ÄŻ gamtÄ…, pasaulį‌

80

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

Kiek kainuoja buriavimo malonumas?

Buriuotojai juokauja, kad buriavimo kainÄ… atspindi tokia alegorÄła: nueini ÄŻ prabangiausiÄ… parduotuvÄ™, nusiperki „Armani“ kostiumÄ…, apsiauni prabangius batus, uĹžsisegi laikrodÄŻ ir taip apsirengÄ™s nueini ÄŻ ĹĄaltÄ… duĹĄÄ…, visu stiprumu paleidi vandenÄŻ ir kas deĹĄimt minuÄ?iĹł plÄ—ĹĄai po 100 Eur kupiĹŤrÄ… ( juokiasi). EsmÄ— ta, kad gali neturÄ—ti savo jachtos, iĹĄplaukti galima netgi nemokamai, jei pakvieÄ?ia draugai, taÄ?iau kainuoja susipirkti specialiÄ… aprangÄ…, pasiruoĹĄti kelionei. Jachtos nuomos kainos, pavyzdĹžiui, pasiplaukioti savaitÄ™ LenkÄłos eĹžeruose svyruoja maĹždaug nuo 300 Eur, VidurĹžemio jĹŤroje – 1 500–2 000 Eur (8 ĹžmonÄ—ms). LenktyniĹł dalyviams dar kitaip – ten kainos prasideda nuo 2 000 Eur vienam Ĺžmogui.

Kaip buriavimas paveikia asmenybę? Ko iťmokstama kelionėse laivu? Buriuotojai sako, kad negali nugalėti vandenyno – gali tik jį perplaukti. Negali nugalėti audros, bet gali jai tinkamai pasiruoťti. Pradėjus buriuoti atsiranda didelė pagarba gamtai ir stichijai. Atsiranda suvokimas, kad esi ir privalai bōti harmoningas su tuo, kas tave supa: tausoti, gerbti, saugoti. Tarkime, labai grieŞtai neťiukťliname – buriuotojas nieku gyvu neiťmes plastiko buteliuko į vandenį. Apskritai, keliaudamas laivu pradedi galvoti, kaip sumaŞinti ťiukťlių.

Dar svarbus mokymasis iťgyventi minimaliais resursais, planuojant, kad įgula visko turėtų pakankamai iki kito uosto. Kartais be sustojimo laivas plaukia savaitėmis... Be to, Şmogus, patekęs į gamtos apsuptį, viduryje vandenų, savaime iťsigrynina – buriuotojai sako, kad tiek dvasinis pasaulis, tiek natōra, charakteris atsiskleidŞia visomis spalvomis. Galiausiai, tokiomis sąlygomis iťmokstama daryti sprendimus, galvoti į priekį: jei neŞinai, kuria kryptimi plaukti, joks vėjas nebus palankus.

Atostogos – maloniausia gyvenimo dalis!

Atraskite Graikijos grožį su „Travel Boat“ jachta – jos nuoma savaitei tekainuos nuo 790 Eur

Laivų nuoma visame pasaulyje www.travelboat.lt º el. p. info@travelboat.lt º tel. +370 698 34089

hobis

Viename lėktuve kartu SU SVAJONIŲ KOMANDA Turbūt nerasime lietuvio, kurio kraujo nors kartą nebūtų užviręs krepšinis. Gal tai Europos pirmenybių rungtynės, o gal olimpinės žaidynės. Ūžiančios arenos ir lemiamą akimirką pataikytas metimas – rimta adrenalino dozė. Šis jausmas suvienija ir įkvepia, o proga pabūti arčiau savo komandos gali pradžiuginti kone kiekvieną. Šįkart apie keliones ir krepšinį kalbame su Kauno „Žalgirio“ direktoriumi PAULIUMI MOTIEJŪNU ir buvusiu krepšininku bei „Žalgirio“ sporto direktoriumi ROBERTU JAVTOKU. TEKSTAS – Lina Matiukaitė NUOTRAUKOS – Mato Baranausko ir Euroleague.net

Gal nuskambės banaliai, tačiau tai nenuginčijama tiesa – krepšinis yra antroji Lietuvos religija. Kokią žinutę šis sportas siunčia pasauliui?

Robertas: manau, pagrindinė kiekvienos sporto šakos ir visų sportininkų žinutė – tai sveika gyvensena ir disciplina. Šias vertybes svarbu ugdytis kiekvienam. Kartu krepšinis – tai ir komanda, bendras tikslo siekimas, vienybė.

Ką krepšininkui reiškia sirgaliai? Koks jų vaidmuo?

Robertas: be sirgalių nebūtų krepšinio, o ypač kai žaidi svečiuose. Pats gerai žinau, ką reiškia žaisti priešiškoje arenoje.

Kai girdi savų palaikymą, žaidimas kitoks. Atsiranda azartas, prisimeni, už ką žaidi, atrodo, net energijos padaugėja.

Paulius: taip, sirgaliai turi didelę reikšmę kiekvienoms rungtynėms. Tai jaučia tiek žaidėjai, tiek visa komandos administracija. Sirgaliai yra energija, kuri įkvepia ir motyvuoja. Didelis, galingas stimulas. Ypač tai pastebi komandos legionieriai. Jie nustemba, kad komandą taip gausiai visur seka sirgaliai. Tai ypač gerai matyti dabar, kai sirgaliai turi galimybę į rungtynes su komanda keliauti tuo pačiu lėktuvu. Tokius skrydžius šiame Eurolygos sezone organizuoja „West Express“.

82

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

Turbūt tokiose kelionėse netrūksta nuotykių?

Paulius: būna visko, skanduočių, nuotraukų, pokalbių. Žinoma, prieš rungtynes žaidėjai stengiasi išlaikyti rimtį.

Tuomet ir sirgaliai ramesni.

Robertas: nuotaikos grįžtant namo taip pat priklauso nuo rezultato. Jei rungtynės pralaimėtos – visi skrenda susi-

R. JAVTOKAS: JEI RUNGTYNÄ–S PRALAIMÄ–TOS – VISI SKRENDA SUSIMÄ„STĘ, SANTĹŞRĹŞS, SVARSTO, KAS BUVO PADARYTA IR KODÄ–L. JEI PARSIVEĹ˝AME PERGALĘ – GIRDIMAS Ĺ URMULYS. NORS PERGALÄ– PERGALEI NELYGI.

P. MOTIEJĹŞNAS: SIRGALIAI YRA ENERGIJA, KURI ÄŽKVEPIA IR MOTYVUOJA. YPAÄŒ TAI PASTEBI KOMANDOS LEGIONIERIAI. JIE NUSTEMBA, KAD KOMANDÄ„ TAIP GAUSIAI VISUR SEKA SIRGALIAI, JUOLAB KAI DABAR YRA GALIMYBÄ– ÄŽ RUNGTYNES SU KOMANDA KELIAUTI TUO PAÄŒIU LÄ–KTUVU. mÄ…stÄ™, santĹŤrĹŤs, svarsto, kas buvo padaryta ir kodÄ—l. Jei parsiveĹžame pergalÄ™ – girdimas ĹĄurmulys. Nors pergalÄ— pergalei nelygi. Nereikia uĹžsimigdyti po jĹł, geriau kuo greiÄ?iau pradÄ—ti ruoĹĄtis kitoms rungtynÄ—ms.

Tiek daug keliaujant su komanda, ar dar lieka laiko asmeninÄ—ms kelionÄ—ms? Kokius tuomet kraĹĄtus renkatÄ—s?

Robertas: vis dÄ—lto dabar labiausiai norisi bĹŤti Lietuvoje. ÄŒia turime graĹžiausiĹł kampeliĹł. AiĹĄku, ĹĄeimoje bandome prisitaikyti ir prie vaikĹł. Norisi jiems parodyti pasaulio, supaĹžindinti su ÄŻvairiomis kultĹŤromis. Ĺ˝inoma, reikia ir paatostogauti, todÄ—l ieĹĄkome aukso vidurio, kai Lietuvoje ĹĄalta – saulÄ—s, kai geras oras – nuotykiĹł.

Paulius: kai turiu tiek daug darbo kelioniĹł, net ir atsiradus progai ne visada norisi keliauti. Nors mÄ—gstu ieĹĄkoti naujĹł vietĹł. TĹł, kuriose dar nesu buvÄ™s. Norisi pajusti dideliĹł ir maŞų miesteliĹł skirtumus. Ir, Ĺžinoma, neabejotinai ieĹĄkau vietos prie vandens. MÄ—gstu nardyti ir mielai tai darau ne tik Egipte, bet ir Lietuvoje. Nors daugelis sako, kad Ä?ia jiems per ĹĄalta.

Kai tiek ťalių apkeliavote, turbōt pastebėjote, kad vienos ar kitos labiau rōpinasi savo aplinka, gamta. Kokios ťalys – jōsų ekofavoritės?

Paulius: nors nesu ekologÄłos ekspertas ir su ekoturizmu tiesiogiai dar neteko susidurti, man ÄŻspĹŤdÄŻ daro OlandÄła ir jos dviraÄ?iĹł kultas. DviratininkĹł skaiÄ?ius OlandÄłoje – sektinas pavyzdys. SkandinavÄłos ĹĄalys, EstÄła taip pat. Lietuviai irgi ima atsigręŞti ÄŻ savo gamtÄ… ir save paÄ?ius. Vis daĹžniau girdĹžiu „kurkime miestÄ… be automobiliĹłâ€œ, „rĹŤĹĄiuokime“. Judame teisinga linkme.

Robertas: aĹĄ turbĹŤt iĹĄskirÄ?iau Vokietiją. IĹĄ pirmo Ĺžvilgsnio puikiai sutvarkyta turizmo infrastruktĹŤra, ĹĄvara, tvarka. O dÄ—l Lietuvos galiu tik pritarti. Turime puikiÄ… gamtÄ… ir visas galimybes jÄ… iĹĄsaugoti bei didĹžiuotis.

O kaip „Žalgiris“ skatina ekologiją? Juk vis dÄ—lto Ĺžalias?

Paulius: mes ekologiją ir tvarĹł gyvenimo bĹŤdÄ… daugiausia skatiname per „Žalgirio“ arenos prizmÄ™. Ji turi tarptautinÄŻ tvariĹłjĹł pastatĹł sertiďŹ katÄ… „BREEAM In-Use“. Tai reiĹĄkia, kad naudojame ĹžaliÄ…jÄ… energiją. RungtyniĹł metu susirinkusiems primename, kad ÄŻ rungtynes galima atvykti vieĹĄuoju transportu, kad nepamirĹĄtĹł rĹŤĹĄiuoti atliekĹł. KvieÄ?iame juos palaikyti ne tik savo Ĺžaliai baltÄ… komandÄ…, bet ir patiems gyventi „Şaliau“.

Skaitytojams primename, kad 2018–2019 m. Eurolygos sezonas jau ÄŻgavo pagreitÄŻ, tad visi krepĹĄinio aistruoliai kvieÄ?iami keliauti su „West Express“ ir palaikyti savo svajoniĹł komandÄ… – Kauno „ŽalgirÄŻâ€œ! Tai iĹĄskirtinÄ— proga skristi privaÄ?iu 56 vietĹł Boeing 737 Corporate lÄ—ktuvu, specialiai pritaikytu krepĹĄininkams. VIP aptarnavimas, patogios bei erdvios sÄ—dynÄ—s leis mÄ—gautis greita tiesiogine kelione kartu su Kauno „Žalgirio“ krepĹĄininkais bei treneriĹł ĹĄtabu ÄŻ Eurolygos iĹĄvykos rungtynes!

Daugiau informacijos www.westexpress.lt arba tel. 1312.

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

83

hobis

SAULĖ IR SNIEGAS TAMPA GERIAUSIAIS DRAUGAIS, O SLIDĖS – KAI

PATOGESNĖS UŽ BATUS Slidinėjimo entuziastas VAIDAS SAVUKYNAS ant slidžių pirmą kartą atsistojo būdamas dvejų.

Nuo to karto slidės prie kojų tarsi prilipusios, o visus Vilniaus ir jo apylinkių kalnus, pakalnes bei kelmus Vaidas galėjo įveikti užsimerkęs. Anuomet jis slidinėjo Sapieginėje, o dabar iššūkį meta daug didesniems kalnams visame pasaulyje.

TEKSTAS – Lina Matiukaitė

Vaidai, Vaid Va id dai ai,, slidinėjimas slid sl idin id inėj in ėjim ėj imas daugeliui imas im dau auge auge g liui liiui u – tai tai ai greitis, gre reit itis it itis i , iššūkiai iššū iš šūki šū kiai ki ai ir ai ir ririiri zika. man begalinis maloz zika ika a. O kas ka as tai tai Jums?

Jums Ju ms? Slidinėjimas S id Sl din inėj ėjim ėj imas im as m an n–b egal eg alin inis is m a oal o numas. nee pa kontrolė. numa nu as JJįį suteikia i n pats ts ggreitis, reit re itis o jo j k on ntr trol olėė Be ol Be to, to malom loma nus ne tik pats čiuožimas. Išvyka slidinėti – tai ir aktyvus laisvalaikis, linksma draugų kompanija, graži gamta, pusnys ir tyras šaltas oras. Kartu tai ir nuoširdūs prisiminimai apie vaikystę, kai koks dėdė pakeldavo į kalną su bugeliu. Kokia laimė vaikui! Dar pamenu, kaip varvindavau seilę žiūrėdamas į tėvų draugų – slidinėjimo entuziastų, kalnų slidinėjimo ekipiruotes. Kai sulaukiau dešimties, iš tėvelio išsiprašiau dovanų „PolSport“ su „Neva“ apkaustais. Pritaikiau jiems antikvarinius batus su dviem eilėmis batraiščių. Iki laimės užteko tik tiek.

Dabar jau pats turite vaikų, kuriuos taip pat stengiatės užkrėsti aistra šiam sportui. Ant slidžių pastatėte net savo sūnų dar jam tebūnant trejų. Ir ne bet kur, o Tian Šanio kalnuose. Tiesa, porą žiemų gyvenau Kirgizijoje, o Biškeke iš bet kurios miesto vietos matyti snieguotos Tian

IŠVYKA SLIDINĖTI – TAI IR AKTYVUS LAISVALAIKIS, LINKSMA DRAUGŲ KOMPANIJA, R GRAŽI GAMTA, PUSNYS IR TYRAS ŠALTAS ORAS.

8 84 4

Ž V I L G S N I S Į PA ASAULĮ

Šanio viršūnės.

Laisvomis dienomis negalėjome atsispirti Ša Š aniio vi virš ršūn rš ūnės ūn ės.. La ės Lais issvo vomi vomi mis is di d enom en om m is is n eg gal alėj lėj ėjom jom omee at atsi sisp spir irti ir ti pagundai Tipagu pa gund gu ndai nd ai aplankyti apl plan an n ky k yti ti vietinius v ie ieti tini ti nius ni us sslidinėjimo lidi li d inė nėjjii mo „„kurortus“. nė k u ro kuro rort rtus u “. us “. T i ikrais žiemos kurortais nevadinu, nes k kr raiis ži žiem emos em o k os u orta ur tais jų nevadinu n s dauguma ne daug ug gum ma išš miesm ie iess sto automobiliu pasiekiami per 1–2 valandas, juose nėra viešbučių, keltuvai sulipdyti iš išmontuotų Alpių kurortų griuvenų. Vis dėlto sniego kokybė ir kalnų aukštis (viršūnės – 4 000 m ir daugiau) atperka nepatogumus. Išimtis tik Karakolas, kuris nuo Biškeko nutolęs per 400 km. Čia stovi neblogas viešbutis, yra slidininkams nuomojamų namukų. Ten veikia dar prieš Albertville žiemos olimpiadą išmontuoti ir iš Les Menuires atvežti keltuvai. Būtent čia ir pabandžiau ant slidžių pastatyti vyresnįjį sūnų. Dabar jam devyneri ir jis jau senokai yra puikus mano slidinėjimo partneris. Kartu ryžtamės įveikti net ir labai sudėtingas trasas.

O kaip dėl kitų šeimos narių? Ar juos taip pat pavyko užkrėsti aistra sniegui ir slidėms? Žmoną pirmą kartą į Alpes atsivežiau dar prieš vedybas. Prisimenu, kad ne tik savo, bet ir mano slidinėjimo akinius gailių ašarų priverkė pirmo rimtesnio nusileidimo metu. Na ir ką, slidinėja iki šiol. Nelaikau savęs geru instruktoriumi, neturiu sportininkams reikalingų įgūdžių, bet mėgėjiškam slidinėjimui man visiškai pakanka to, ką moku. Ir kitiems kažką patarti kartais galiu – svarbu, kad klausytų.

Tuomet patarkite šeimoms, kurios pirmą kartą ruošiasi slidinėti. Kur vykti? Kaip tam paruošti vaikus? Jei tai ti-

hobis

Ĺ˝IEMÄ„ KALNUOSE, KALBU APIE Ĺ˝ „CIVILIZUOTAS“ MASINIAM TURIZMUI PRITAIKYTAS VIETAS, IR BE SLIDINÄ–JIMO YRA KÄ„ VEIKTI: ROGUTÄ–S, SPA, AKVAPARKAI, GASTRONOMIJA, VAIKĹ ÄŒIOJIMAS KALNŲ TAKAIS, PAÄŒIĹŞĹ˝OS, SNIEGOMOBILIAI IR PAN. melÄŻ su traukiamais trosiniais keltuvÄ—liais. Daugumai pradedanÄ?iĹłjĹł (ypaÄ? vaikĹł) jie – sunkesnis iĹĄbandymas uĹž patÄŻ nusileidimÄ… nuo kalno. Apsistojus tokiame pravartu turÄ—ti automobilÄŻ. Su juo pasieksite kaimyninius kurortus, didesnÄ™ parduotuvÄ™ ar ĹĄiaip aplankysite ÄŻdomias vietas. Pradedantiesiems (tiek vaikams, tiek suaugusiesiems) patartina bent kelias valandas padirbÄ—ti su instruktoriumi ir pasikartoti pagrindinius dalykus. MaĹži vaikai, kaip ir suaugusieji, vertina bendraamĹžiĹł kompaniją. Vaikai greiÄ?iau mokosi vieni iĹĄ kitĹł, todÄ—l dirbant kartu progresas greitesnis. Dar vienas patarimas – nevaĹžiuokite besimokanÄ?iam vaikui (ir ne tik vaikui) iĹĄ paskos. Jei jau mokote – rodykite pavyzdÄŻ vaĹžiuodami priekyje.

SHUTTERSTOCK SHU HUTTTE H TTTTERS RST R S OCK OCK n nuo nuotr. uotr. tr

O kaip dÄ—l inventoriaus? Jeigu vykstate pirmÄ… kartÄ… – nuosavo inventoriaus neturÄ—site, o pasiskolintas iĹĄ draugĹł gali bĹŤti netinkamas, netgi nesaugus. TodÄ—l pirmÄ… kartÄ… kreipÄ?iausi ÄŻ nuomos punktÄ…. Jame specialistai parinks jums tinkamÄ… ÄŻrangÄ…. Jei nepatiks, jÄ… galÄ—site nemokamai pasikeisti.

krai pirmas kartas, nesiĹŤlyÄ?iau iĹĄkart lÄ—kti ÄŻ kalnus. PradĹžioje verta iĹĄmÄ—ginti jÄ—gas vietinÄ—se trasose (Liepkalnyje ar DruskininkĹł „Snow Arena“). Po to geriausia susirasti ĹžmoniĹł, kurie vaĹžiuoja slidinÄ—ti ne pirmÄ… kartÄ…. Jie patars, pagelbÄ—s. Ĺ˝inoma, bĹŤna, kad net ir kalnuose potraukio slidinÄ—ti vis tiek neatsiranda. TaÄ?iau Ä?ia ĹžiemÄ…, kalbu apie „civilizuotas“ masiniam turizmui pritaikytas vietas, ir be slidinÄ—jimo yra kÄ… veikti: rogutÄ—s, SPA, akvaparkai, gastronomÄła, vaikĹĄÄ?iojimas kalnĹł takais, paÄ?iĹŤĹžos, sniegomobiliai ir pan. IĹĄ patirties Ĺžinau, kad kalnuose laikÄ… puikiai leisti gali tiek besilaukianÄ?ios moterys, tiek neslidinÄ—jantys ĹžmonÄ—s, tarkime, fotoĹžurnalistai. Antra, svarbu iĹĄsirinkti vietÄ…. ÄŒia fantazÄłai ribĹł nÄ—ra, todÄ—l lengviau patarti, ko tikrai vengÄ?iau. VaĹžiuodamas pirmÄ… kartÄ… ÄŻ kalnus su maĹžais vaikais nesirinkÄ?iau didelio ir populiaraus kurorto. Juose brangĹŤs skipass’ai, o visĹł jĹł galimybiĹł vis tiek neiĹĄnaudosite. Jei vis dÄ—lto renkatÄ—s tokÄŻ, siĹŤlyÄ?iau vengti high-season laikotarpiĹł (KalÄ—dĹł, NaujĹłjĹł metĹł, UĹžgavÄ—niĹł). Daug laiko sugaiĹĄite laukdami eilÄ—se prie keltuvĹł, ÄŻrangos nuomos ar paprasÄ?iausios picos kalnĹł restorane. Kita vertus, negerai patekti ir ÄŻ maŞą kai-

Kalbant apie slidinÄ—jimÄ…, daugumai mintyse daĹžniausiai iĹĄkyla AustrÄłos, Ĺ veicarÄłos kalnai. KokiĹł dar egzotiĹĄkĹł ĹĄaliĹł ar vietĹł ÄŻmanoma rasti slidinÄ—jimo entuziastams?

DÄ—l AustrÄłos – visiĹĄkai sutinku, dÄ—l Ĺ veicarÄłos – linkÄ™s abejoti. DÄ—l savo brangumo ĹĄi nuostabi ĹĄalis nÄ—ra masiĹĄkai lankoma lietuviĹł (ir ne tik lietuviĹł, matyt). Tarp mĹŤsiĹĄkiĹł su AustrÄła populiarumu labiau konkuruoja ItalÄła. Kalbant apie egzotikÄ…, slidinÄ—ti galima visuose Ĺžemynuose. Jei Atlaso kalnais Maroke gali nustebinti ne visus, tai tikrai yra lietuviĹł entuziastĹł, bent simboliĹĄkai nusileidusiĹł nuo kalniuko Antarktidoje. Man asmeniĹĄkai labai knieti paslidinÄ—ti JaponÄłoje. Esu girdÄ—jÄ™s, kad ten yra vietĹł su ypatingo gylio ir purumo pusnimis. ÄŽdomiĹł vietĹł slidinÄ—ti galima rasti ÄŒilÄ—je, Argentinoje, JAV, Kanadoje, KorÄ—joje. KaĹžkodÄ—l maĹžiausiai traukia AustralÄła. GÄ—da prisipaĹžinti, bet SlovakÄłoje taip pat dar nesu slidinÄ—jÄ™s.

PomÄ—giai daĹžnai nuveda paÄ?iais netikÄ—Ä?iausiais keliais. ÄŽ kokiÄ… ÄŻdomiausiÄ… vietÄ… jus nuvedÄ— slidinÄ—jimas? Nors esu visiĹĄkas mÄ—gÄ—jas, man ÄŻdomu iĹĄbandyti trasas, kuriomis leidĹžiasi, tarkime, pasaulio taurÄ—s etapĹł dalyviai. Jos daĹžniausiai bĹŤna uĹžtvertos nuo masinÄ—s publikos, bet nutaikius progÄ… teko pabandyti daugelÄŻ AlpÄ—se esanÄ?iĹł tokiĹł trasĹł. ÄŽspĹŤdingiausios iĹĄ jĹł, Ĺžinoma, esanÄ?ios Lauberhorn Wengen ir Streif KitzbĂźhel. Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

8 855

hobis

KokÄŻ ÄŻsimintiniausiÄ… nuotykÄŻ slidinÄ—damas esate patyrÄ™s? PrieĹĄ porÄ… deĹĄimtmeÄ?iĹł buvau labai pamÄ—gÄ™s Ischgl AustrÄłoje. Tuo metu tai buvo labai linksmas kurortas.

Jame daugiausia atostogavo austrai ir vokieÄ?iai. Baruose visi iki gilios nakties traukdavo DJ Ă–tzi ĹĄlagerius. Su kompanÄła gyvendavome puikiame vieĹĄbutyje su puikiu restoranu ir vyno rĹŤsiu. Deja, to vieĹĄbuÄ?io jau nebÄ—ra, o Ischgl tapo perkrautas. Mano kelionÄ—s ÄŻ tÄ… vietÄ… baigÄ—si, kai pasiklydÄ™s rĹŤke atsipeikÄ—jau ant skardĹžio kraĹĄto, nuo kurio gelbÄ—tojai mane „nukrapĹĄtė“ tik pradÄ—jus temti. ÄŽsivaizduokite, prasÄ—dÄ—jau pusdienÄŻ ant penkiaaukĹĄÄ?io namo stogo nuo atbrailos tabaluodamas slidÄ—mis. O atrodÄ—, kad visas trasas ten mintinai Ĺžinojau. Dar vienas patarimas – ryte prieĹĄ stodamiesi ant slidĹžiĹł pasitikrinkite, ar telefono baterÄła visiĹĄkai ÄŻkrauta, nes ĹĄaltyje ji senka gerokai greiÄ?iau. Taip pat pravartu turÄ—ti slidinÄ—jimo drabuĹžiuose ÄŻsiĹŤtÄ… „Recco“ reektoriĹł. Tai kraĹĄtutiniam atvejui, bet nepakenks.

Ar slidinÄ—jimÄ… galima vadinti ekologiĹĄku hobiu? Gaila, bet vis dar negalima. Buvo laikai prieĹĄ gerÄ… ĹĄimtmetÄŻ, kai norvegai vienas pas kitÄ… ÄŻ sveÄ?ius su slidÄ—mis ĹžiemÄ… Ä?iuoĹžinÄ—davo (sako, taip atsirado slalomas), tada slidinÄ—jimas buvo ekologiĹĄkas. Vis dÄ—lto tikiu, kad vÄ—l toks bus. Kai keltuvus kalnuose suks vandens, saulÄ—s ar vÄ—jo energÄła pagaminta elektra, o retrack gamins „Tesla“. Ĺ iandien kalnĹł slidinÄ—jimas ir ekologÄła jau dabar turi opiĹł, iki galo neiĹĄsprÄ™stĹł klausimĹł. Tarkime, kai kurios AlpiĹł valstybÄ—s (ta pati Ĺ veicarÄła) trasĹł sniegui stabilizuoti naudoja druskos miĹĄinius, kurie su tirpstanÄ?iu sniegu pavasarÄŻ nuteka ÄŻ slÄ—niĹł upes. Austrai burnoja, nes pas juos ĹĄios druskos uĹždraustos dÄ—l gamtosauginiĹł sumetimĹł. Dar viena

86

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

ekologinÄ— problema – tirpstantys ledynai. Vis dÄ—lto Ä?ia atsiranda nauja galimybÄ—: vietiniai fermeriai kalnĹł ganyklose ĹžiemÄ… pradeda gamintis ir saugoti sniegÄ… slidinÄ—jimo kurortams. Tai ÄŻmantriai vadinama snow-farming.

Manau, jei visa energija, sunaudojama kriptovaliutų kasimui, bōtų nukreipta į snow-farming’ą, globalus atťilimas greitai pavirstų į naują ledynmetį.

KUR VERTA KELIAUTI SLIDINĖJIMO AISTRUOLIAMS V. Savukynas: „verta“ kiekvienas supranta skirtingai.

SlidinÄ—jimo „fanai“ patys iĹĄsirinks, o man patinka: ď‚&#x; KitzbĂźhel AlpÄ—s. Galima nuvykti trumpam (lÄ—ktuvu ar automobiliu), kelios trasos pradeda veikti jau ankstyvÄ… rudenÄŻ, yra Kaprun ledynas, graĹžiĹł miesteliĹł; ď‚&#x; PietĹł Tirolis ir Trentino regionas. DidelÄ— kurortĹł ir trasĹł ÄŻvairovÄ—, puikus maistas, patogus susisiekimas lÄ—ktuvais; ď‚&#x; PrancĹŤzijos AlpÄ—s. Jose puiki infrastruktĹŤra ir nemaĹžai ÄŻdomiĹł trasĹł.

SHUTTERSTOCK nuotr.

BUVO LAIKAI PRIEĹ GERÄ„ Ĺ IMTMETÄŽ, KAI NORVEGAI VIENAS PAS KITÄ„ ÄŽ SVEÄŒIUS SU SLIDÄ–MIS Ĺ˝IEMÄ„ ÄŒIUOĹ˝INÄ–DAVO (SAKO, TAIP ATSIRADO SLALOMAS), TADA SLIDINÄ–JIMAS BUVO EKOLOGIĹ KAS. VIS DÄ–LTO TIKIU, KAD VÄ–L TOKS BUS. KAI KELTUVUS KALNUOSE SUKS VANDENS, SAULÄ–S AR VÄ–JO ENERGIJA PAGAMINTA ELEKTRA, O RETRACK GAMINS „TESLA“.

hobis

IŠ

PAUKŠČIO ASAULIS

SKRYDŽIO,

ARBA BEPROTIŠKA AISTRA ŠUOLIAMS PARAŠIUTU Nenustygstanti vietoje 38 metų VIRGINIJA MICEVIČIŪTĖ gali valandų valandas pasakoti, kaip atrodo Nemuno vingiai, daugiabučių namų stogai ir miestų gatvės iš... 3 ar 4 kilometrų aukščio. Tie vaizdai pakeri! Per dešimtmetį ji atliko daugiau nei 870 šuolių parašiutu ir kiekvienam, kuris kažko nori, bet nedrįsta, sako: „Daryk tai, kas baisu, nes kitaip ir liksi ten, kur esi.“ TEKSTAS – Aistė Jasinskaitė NUOTRAUKOS – iš asmeninio herojės albumo

P

arašiutininkų bendruomenės tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje turi labai stiprias bendravimo tradicijas. Tad nusprendus rimtai užsiimti šiuo sportu, gyvenimas nejučia ima suktis nuo vieno šuolio iki kito, svarbių datų sąrašą papildo bendri parašiutininkų pasirodymai, susitikimai, o bendraminčiai neretai tampa tarsi šeima.

SUJUNGIA BENDRAS POMĖGIS Virginija irgi nebuvo išimtis. Nuo to laiko, kai 2009 m. atliko pirmąjį šuolį (kuris tiesiog užbūrė!), ji ne tik pakeitė gyvenimo būdą, bet ir gyvenamąją vietą. „Gimiau ir užaugau Vilniuje, dar mokydamasi universitete išlėkiau ieš-

88

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

koti savęs Japonijoje. Ten užsibuvau kelerius metus. Grįžau ir vėl krausčiausi. Šįkart į Klaipėdą. Gyvendama joje, nuolat važinėdavau į Pociūnus, aerodromą, kuriame šokinėjau parašiutu ir jaučiausi namie. Taigi galiausiai čia ir persikrausčiau“, – pasakoja Virginija.

Vasarą ji gyvena šalia aerodromo – pamiškėje įsikuria namelyje ant ratų, o žiemą kraustosi gyventi į šalimais esantį Prienų miestą. Ji kasdien važiuoja į darbą, kuris yra šalia aerodromo. „Darbas taip pat susijęs su skraidymu – šiuo metu dirbu aviacijos įmonėje vadybininke.

Mano darbas apima visą orlaivių remonto ir priežiūros procesą. Pradedu tuo, kad suderinu su užsakovu jo pageidavimus, priimu atskrendančius orlaivius, užsakau remontuoti reikalingas atsargines dalis ir galiausiai išleidžiu juos namo“, – sako ji.

Nuo to laiko, kai 2009 m. atliko pirmÄ…jÄŻ ĹĄuolÄŻ (kuris tiesiog uĹžbĹŤrÄ—!), ji ne tik pakeitÄ— gyvenimo bĹŤdÄ…, bet ir gyvenamÄ…jÄ… vietÄ….

SHUTTERSTOCK nuotr. (2)

Per deĹĄimtmetÄŻ V. MiceviÄ?iĹŤtÄ— paraĹĄiutu leidosi daugiau nei 870 kartĹł, vidutiniĹĄkai – 100 ĹĄuoliĹł per metus.

MEILÄ– NUO PIRMO Ĺ UOLIO Kad ĹĄuoliai paraĹĄiutu VirginÄłai nÄ—ra tik trumpalaikis susiĹžavÄ—jimas, ji Ĺžinojo vos nusileidusi pirmÄ… kartÄ…. Ji yra baigusi AFF (angl. Accelerated freefall) kursÄ…, kurio metu iĹĄmoko, kaip iĹĄgyventi ore. Kai bĹŤdavo sunku – nÄ—ra lengva iĹĄmokti atsipalaiduoti naujoje stichÄłoje – ore, jÄ… guosdavo instruktoriaus ĹžodĹžiai. „Jis man kartodavo: „Jei sugebÄ—tume iĹĄstumti karvÄ™ pro lÄ—ktuvo duris, tai ir ji galiausiai imtĹł skristi.“ Taip ir aĹĄ galiausiai iĹĄmokau“, – pirmuosius ĹĄuolius prisimena VirginÄła.

Nuo 2009 m. ji ťoko daugiau nei 870 kartų, vidutiniťkai – 100 ťuolių per metus. Pasak Virginijos, tai – visai nedaug, daugybė jos draugų paraťiutininkų ťokinėja kur kas daugiau. „Šokinėti pradėjau Kyviťkių aerodrome, prie Vilniaus. Ten sutikau nuostabių Şmonių, iť kurių daug ko iťmokau ir suŞinojau.

Tarkime, kaip saugiai ir paprastai susidÄ—ti paraĹĄiutÄ…, nusileisti“, – pasakoja VirginÄła. Ĺ uoliai KyviĹĄkÄ—se vyksta iĹĄ „An-2“ lÄ—ktuvo, 3 km aukĹĄÄ?io.

PociĹŤnĹł aerodrome ĹĄokinÄ—jama iĹĄ „L410“ lÄ—ktuvo, aukĹĄtis – 4 km. Paprastai ĹĄuoliai vyksta savaitgaliais, taÄ?iau kasmet rengiamas renginys „PociĹŤnai Boogie“, kurio metu ĹĄokinÄ—jama visÄ… savaitÄ™. „Man, kÄ… tik baigusiai paraĹĄiutinÄ™ rengimo programÄ…, galimybÄ— ĹĄokinÄ—ti visÄ… savaitÄ™ atrodÄ— kaĹžkas neÄŻtikÄ—tino. Taip prasidÄ—jo mano jau beveik 10 metĹł trunkanti meilÄ— ĹĄiam aerodromui“, – ĹĄypsosi ji.

GRAŽIAUSIA ŠALIS – LIETUVA Šuoliai paraťiutu – nėra pigus pomėgis, be to, brangiai kainuoja paraťiutinė įranga. Paprastai kiekvienas profesionalas (ar rimtai besidomintis ťiuo sportu) turi savo paraťiutą ir visą reikalingą įrangą, kurią visada veŞasi kartu. Virginija savąją įrangą susipirko per laiką. Pasak jos, ťuoliai paraťiutu yra toks pomėgis, kurį galima suderinti su kelionėmis: jei yra

noro, galima keliauti per ÄŻvairiĹł ĹĄaliĹł aerodromus ir ĹĄokinÄ—ti.

Be to, daugelyje aerodromĹł vyksta ÄŻvairĹŤs renginiai, ÄŻgĹŤdĹžiĹł lavinimo programos ir kt.

Lietuvoje yra bent keli aerodromai, kuriuose galima ĹĄokinÄ—ti: KlaipÄ—doje, KyviĹĄkÄ—se, MarÄłampolÄ—je, Ĺ iauliuose ir, aiĹĄku, PociĹŤnuose. „Man graĹžiausia ĹĄalis yra Lietuva. IĹĄĹĄokusi PociĹŤnuose, matau Nemuno kilpas, aptakiai iĹĄsiraizgiusias ir taip ÄŻtraukianÄ?ias, kad norisi skristi ten, kur jos veda. KlaipÄ—doje matosi jĹŤra, KurĹĄiĹł nerÄła ir taisyklingai nubrÄ—Ĺžtos gatvÄ—s bei daugiabuÄ?iĹł stogai. Man teko ĹĄokti ÄŻ paplĹŤdimÄŻ – SmiltynÄ™. NuostabĹŤs vaizdai, iĹĄ virĹĄaus matosi plonytÄ— juosta tarp vandens ir sausumos“, – ÄŻspĹŤdĹžiais dalÄłasi VirginÄła.

Lietuvoje dÄ—l klimato sÄ…lygĹł ĹĄuoliai paraĹĄiutu paprastai vyksta ĹĄiltuoju sezonu. Tiesa, trokĹĄtantiems ekstremaliĹł pojĹŤÄ?iĹł KyviĹĄkÄ—se kartais organizuojami ir Ĺžieminiai ĹĄuoliai.

LAUKIA NAUJAS ETAPAS „ŠokinÄ—dama paraĹĄiutu radau vietÄ…, kurioje gera gyventi, Ĺžmones, kurie tapo mano ĹĄeima, ir gyvenimo bĹŤdÄ…, kuris tiko nerimstanÄ?iam mano bĹŤdui. Tai buvo nuostabi kelionÄ—. Etapas, kurio neiĹĄkeisÄ?iau ÄŻ jokÄŻ kitą“, – sako VirginÄła ir prisipaŞįsta, kad ĹĄis pomÄ—gis jÄ… subrandino naujiems skrydĹžiams, tad ĹĄie metai jai yra savotiĹĄkas atsisveikinimas – laikas naujai krypÄ?iai ir naujiems potyriams, naujam kelionÄ—s etapui.

VirginÄła ÄŻsitikinusi, kad tik paleidus senÄ… atsiranda vietos naujam, nors paleisti mintis apie ĹĄuolius paraĹĄiutu nÄ—ra lengva... „Per gyvenimÄ… pakeiÄ?iau daug specialybiĹł, niekur ilgai neuĹžsibĹŤdama. Nuolat ieĹĄkodama naujĹł patirÄ?iĹł ir ĹžiniĹł leidĹžiuosi ten, kur mane veda gyvenimas“, – gebÄ—jimÄ… ir norÄ… judÄ—ti pirmyn pabrÄ—Ĺžia VirginÄła ir prisipaŞįsta, kad atÄ—jo subrendimo ir iĹĄsigryninimo etapas – perĹžengti dabartines baimes, ĹĄokti... ÄŻ kitÄ… gyvenimÄ…, kupinÄ… naujos magÄłos ir aistros.

Ĺ˝ V I L G S N I S ÄŽ PA S A U L ÄŽ

89

NUSPALVINK MANDALĄ

pramogos

AR ŽINOJOTE, KAD:  mandala (iš sanskrito k. išvertus reiškia ratas) yra apskritimo arba kvadrato formos geometrinė kompozicija, simboliškai vaizduojanti tam tikrą dvasinę, kosminę arba psichologinę tvarką;  mandalos buvo ir yra kuriamos beveik visose pasaulio tautose, jų modelis labiausiai susijęs su įvairių kultūrų religinėmis tradicijomis. Plačiausiai naudojama hinduistinėje ir budistinėje tantroje;  mandaloje simboliškai atsispindi visos visatos arba atskirų jos dalių pilnatvė;  mandalų piešimas ar jų spalvojimas – kūrybinis, terapinis užsiėmimas, viena iš meditacijos praktikų, kurios metu protas yra koncentruojamas ir perkeičiamas nukreipiant į harmoningą schemą;  psichoanalitikas C. G. Jungas laikė mandalą „pasąmoninio „aš“ atspindžiu ir manė, kad mandalų piešimas jam leidžia išsiaiškinti emocines problemas bei siekti asmenybės pilnatvės.

90

Ž V I L G S N I S Į PA S A U L Į

ġVLPLQWLQLDXVLD NHOLRQĊ SUDVLGHGD VX /XIWKDQVD 1RQVWRS \RX

GERIAUSIA KELIONĖS DALIS

SUSTOJIMAS

STAMBULE

HOTEL

1 NAKTIS 4* VIEŠBUTYJE EKONOMINĖS KLASĖS KELEIVIAMS

2 NAKTYS 5* VIEŠBUTYJE NEMOKAMA NAKVYNĖ VIEŠBUTYJE VERSLO KLASĖS KELEIVIAMS

SKRENDANT IŠ VILNIAUS Į AZIJĄ, TOLIMUOSIUS RYTUS, VIDURIO RYTUS, ŠIAURĖS IR PIETŲ AMERIKĄ (JAV, KANADĄ, KOLUMBIJĄ, VENESUELĄ, PANAMĄ, KUBĄ, ARGENTINĄ, BRAZILIJĄ)

DAUGIAU INFORMACIJOS

TURKISHAIRLINES.COM

PASAULIS M ( \ 1bQcǺ f WM e 4 Ȗ ÈƦ ÂÌ ¯ f QW kJM QQ ¦ © µ¯ Ø © ¯ ¤uǽ

W ©ǽ ƼƾƼƽ / ÛÛÛǽÛ ÆÌ à¿Â ÆÆǽ©Ì W ©ǽ ǃ ǀ ƽƼƽƾƾDŽDŽ / ÛÛÛǽÛÂ Æ© Ìǽ©Ì