LAIMĖ – 2021 lapkritis by Žurnalas LAIMĖ

Prenumeratoriams – nuo 2,90 Eur

2 0 2 1 L A P K R I T I S 4,89 Eur

GYVEN T I S U NARCI Z U

Pilkoji Libeskindo kardinolė VINTAŽI NĖ S AI STROS

T E MA

KAM PIRMENYBĖ: MOTINYSTEI AR KARJERAI?

Skaistė Vievesė:

„Trapi mano išvaizda – apgaulinga!“

LAI MĖ 2 0 2 1 LA P KRI T I S

Laimė TENDENCIJOS

Mada ir interjeras

KHAITE rankinė

PRADA megztinis

Podiumo įkvėpti interjero akcentai ir išskirtinės detalės atspindi naujausias mados tendencijas ir leidžia susikurti stilingus ir jaukius namus.

HANDS ON DESIGN vaza

A.P.C. diržas RAAWI šviestuvas

Tamsus mėlis Naujausia Giorgio Armani kolekcija gimė iš meilės jūrai ir saulei. Įvairūs mėlynos atspalviai dominuoja daugelyje drabužių modelių, audiniai lengvi ir plazdantys. Spalva tokia mėgstama, kad pats dizaineris nusilenkti po kolekcijos išėjo nuo galvos iki kojų apsirengęs tamsiai mėlynai.

COMME DES GARÇONS piniginė

TEKLA rankšluostis

AYTM padėklas

MAGIS kėdė

GIORGIO ARMANI

BOTTEGA VENETA paltas

JIL SANDER kojinės PULPO dubuo

THE ROW batai

20 2 1 L AP K R I T I S LA I MĖ

DAY BIRGER ET MIKKELSEN HOME pagalvėlė

HALCYON DAYS difuzorius

SAINT LAURENT skarelė

MAGDA BUTRYM megztinis

Leopardas

ROBERTO CAVALLI

R13 paltas

Pernai tapęs mados namų „Roberto Cavalli“ dizaineriu Fausto Puglisi įnešė naujo vėjo. Gyvūnų raštai nebeatrodo tokie primityvūs, atsisakyta anksčiau ant podiumo dažnai matytų kutų, drabužiai sukirpti minimalistiškiau.

©VIDA PRESS (4)

NUOTRAUKOS IŠ GAMINTOJŲ ARCHYVŲ

MARTA FERRI servetėlės DOLCE & GABBANA akiniai

VALENTINO diržas

NODALETO batai

STUDIO MALEKI kilimas

STAND STUDIO rankinė

PRADA suknelė L’OBJET arbatinukas

THE INSIDE sofa

LAI MĖ 2 0 2 1 LA P KRI T I S

Laimė VIRŠELIO VEIDAS

Mane užgrūdino gyvenimas Tekstas

DOVILĖ ŠTUIKIENĖ

Fotografė Ž Y M A N T Ė Š T A N K E L Y T Ė Stilistė Š A R Ū N Ė S K I R M A N T A I T E Vizažistė V I K A M I N C Ė Plaukų stilistė A N Ž E L I K A W O J C Plaukų stilistės asistentė R E N ATA K E Ž U N

20 2 1 L AP K R I T I S LA I MĖ

Drabužiai SPORTMAX („Max Mara“)

Smulkutei ilgaplaukei stirnos akimis dažnai buvo siūlomi paauglių ar naivių merginų vaidmenys. Ji juk atrodo tokia romantiška – tiek ekrane, tiek gyvenime. Tačiau iš serialų pažįstama aktorė SKAISTĖ VIEVESĖ sako, jog yra stipri, ryžtinga ir žino, ko nori. Realios jos svajonės pildosi: mylimas vyras ir du sūnūs, mėgstama veikla, neapsiribojanti tik aktoryste, o planuose... gyvenimas kaime. Viename Vilniaus viešbučių, po serialo „Monikai reikia meilės“ filmavimo, prieblandoje ji tyliai šneka apie savo vaikus: koks emocingas jos dvimetis Vėjas, kuriam tikra drama, jei kas netyčia užlipa ant kokio vabalėlio, ir koks ramus vos keturių mėnesių Vakaris, kurio vardas galėtų būti Rojus, – tylus ir viskuo patenkintas. O paskui pokalbis nuvingiuoja kitais keliais...

LAI MĖ 2 0 2 1 LA P KRI T I S

Laimė KALBA

Vejame stereotipus:

mama karjeristė – vargšai vaikai? Kalbino B E A T R I Č Ė J U R E V I Č I Ū T Ė

Taisyklę, kad politinėmis ir religinėmis temomis geriau nediskutuoti, išmokome, bet pašnekesiai motinystės ir karjeros suderinamumo klausimu irgi kelia aistrų. Augini vaikus ir dirbi – blogai; atsiduodi tik vaikų auklėjimui – „Nepabosta būti namų šeimininke?!“ Savo patirtimi rūpinantis vaikais ir nepamirštant darbų dalijasi „TV3“ generalinė direktorė LAURA BLAŽEVIČIŪTĖ, iniciatyvos „Moterų pasaulyje“ kūrėja INDRĖ STONKUVIENĖ, „Cosmoway“ bendraturtė JUSTĖ PINKEVIČIENĖ ir „Vaflių namų“ įkūrėja LAURA MAZALIENĖ. 34

20 2 1 L AP K R I T I S LA I MĖ

LAI MĖ 2 0 2 1 LA P KRI T I S

FOTOGRAFĖ GRETA SKARAITIENĖ („ŽMONĖS FOTO“), VIZAŽISTĖ RIMUTĖ VEČERAITĖ

Laimė IŠ ARČIAU

Fotografė ir stilistė R E D A

MICKEVIČIŪTĖ

Vizažistė

EMILIJA KASTEČKAITĖ

Drabužiai iš parduotuvės „Mados linija“ Batai ir rankinė – herojės nuosavybė

Emocijomis nesivadovauju Žvaigždžių agentė. Skambus apibūdinimas, tiesa? Jis idealiai tinka ne mažiau įdomiai už kuruojamus influencerius gyvenančiai KRISTINAI KULBUŠAUSKAITEI. Prieš kelerius metus ji pasirinko šią iš pažiūros keistą profesiją, galvą kraipė net tėvai, bet dabar daugelis mielai pakartotų jos sėkmę. Tekstas B E A T R I Č Ė J U R E V I Č I Ū T Ė

20 2 1 L AP K R I T I S LA I MĖ

LAI MĖ 2 0 2 1 LA P KRI T I S

Laimė SIMPTOMAI

Žvaigždžių pamėgta vintažo parduotuvė „What Goes Around Comes Around“ randama ir virtualioje erdvėje

V I N TA Ž I N Ė S AISTROS Tykiais rudens vakarais galima pakalbėti apie vintažą. Jis, dvelkiantis nostalgija, atsirado ne šiandien ir ne vakar, bet neketina niekur trauktis. 2020-ieji net buvo paskelbti vintažo metais, o ir dabar jo paklausa tik auga. MTV muzikos vaizdo klipų apdovanojimų vakarą daug jaunimo vilkėjo vintažą, įskaitant aštuoniolikmetę Olivią Rodrigo, nugalėjusią net trijose kategorijose. Milenialų ir Z kartos nebaido antrų rankų drabužiai ir nekankina su jais susiję kompleksai. Nors ir tėvai po truputį keičia nuomonę. Pandemijos metais vintažo pardavimas išaugo 30 procentų, o kadangi šios prekės – nepigios (nepainiokime jų su įprastu second handu), procentus kėlė ne tik paaugliai, bet ir jų gimdytojai. Nesinori kalbėti apie vintažą nutaisius rimtą veidą. Dabar jo populiarumą visi motyvuoja ekologija, o kitos priežastys lieka už borto. Tačiau tvarumo misionieriai gali artimiausioje parduotuvėje nusipirkti medvilninius džinsus ir nešioti juos iki antrojo Kristaus atėjimo arba vilkėti „Stella McCartney“. Vintažo mėgėjai – kita žmonių rūšis,

20 2 1 L AP K R I T I S LA I MĖ

juos gena ne idėja, o azartas. Pirkti Vintažą yra nuotykis. Didžiąją raidę parašiau, kad atskirčiau tikrąjį vintažą nuo to, ką bandoma prie jo priplakti. Todėl pirmiausia – termino patikslinimas. Vintažu vadinami rūbai ir aksesuarai, kurių gimimo data išsitenka tarp 1900 ir 2001 metų. Ankstesni daiktai charakterizuojami kaip istoriniai, o vėlesni netinka vintažo kategorijai, nes taip gali būti vadinamos tik senienos, kurioms daugiau nei 20 metų. Tai pirma sąlyga, bet – ne vienintelė. Yra ir kitų reikalavimų. Drabužiai turi atspindėti laiko stilių (koks nors sportinis megztinis ar klasikinis kostiumas netinka), būti vardiniai, visai nevilkėti ar užsimesti vieną kartą, kad atrodytų kaip nauji... Todėl tai, kad vintažinė Kim Kardashian suknelė (iš 1999 m. „Vivienne Westwood“ kolekcijos) kainavo 9 tūkstančius JAV dolerių, nestebina. >

Sarah Jessica Parker su modernia pižama ir vintažine skrybėlaite, 2021 m.

Gigi Hadid su vintažine „Versace“ suknia ir Bella Hadid, vilkinti 2000 m. „Dior“, 2018 m.

©VIDA PRESS (5)

Cardi B, pasipuošusi 1995 m. „Mugler Couture“, 2019 m.

Ashley Olsen ir vintažinis „Christian Dior“ 2013 m. Metropolitano puotoje

Amal Clooney ir 1981 m. „Yves Saint Laurent“, 2016 m.

LAI MĖ 2 0 2 1 LA P KRI T I S

Laimė MADA

Saugi

CELINE lietpaltis

20 2 1 L AP K R I T I S LA I MĖ

Artėja nejaukus metas, ir reikia nuo jo apsisaugoti. Būti vienai namuose? Tik ne tai! Patikimas apsiaustas ar tvido paltas, aukštakaklis megztukas, švelnutis šalikas, ryškus makiažas – „kapsulė“, kurios pakanka, kad nuotaika būtų gera, o darganos – nebaisios.

Fotografė V I K A P A Š K E L Y T Ė Stilistė E G L Ė B A B U N A Š V I L I Vizažistė V I K A M I N C Ė Plaukų stilistė E M I L I J A Š I M U K A U S K A I T Ė Modelis U G N Ė S A B A L Y T Ė Drabužiai: „Mados linija“

BOTTEGA VENETA akiniai CELINE lietpaltis, batai

LAI MĖ 2 0 2 1 LA P KRI T I S

Laimė GROŽIS

Rudens antidžiaugsmas –

pigmentinės

dėmės

Pigmentinės dėmės – į suplyšusį popierių negrabiai suvyniota ir išblukusiu kaspinu perrišta „dovana“, kurią šiltojo sezono metu dažnai pasidovanojame pačios. Įteikiame ją sau kiekvieną kartą sakydamos „Ai, kam tas kremas nuo saulės!“ ir galvodamos „Jei gerai svilina, vadinasi, įdegsiu!“. Šiltajam sezonui jau tarėme adiós – metas tvarkytis su grožio pasekmėmis.

Kad pigmentacija – nelengvai įveikiama estetinė problema, puikiai žino kosmetologė Rita Balčiūnienė. O ir pigmentinių dėmių, išties, ne visuomet nuo saulės atsiranda. Priežasčių – daugybė. Išeičių? Yra! Tad jei aktualu, pasiraitokite rankoves. Pigmentinės dėmės – menkas malonumas, nes užgyventi lengva, o atsikratyti – sudėtinga užduotis. Dėl kokių priežasčių jų atsiranda ir kaip greitai susiformuoja mūsų odoje? Taip, tiesa – pigmentinių dėmių atsikratyti tikrai nelengva, o priežasčių atsirasti – daugybė. Veiksniai, sukeliantys padidėjusią pigmentaciją, yra skirstomi į vidinius ir išorinius. Ar žinojote, kad pigmentacijai įtaką daro net vitaminų kiekis organizme? Pavyzdžiui, vitaminų A, C, PP trūkumas didina melanino sintezę. Taip pat yra su mikroelementais: variu, cinku, geležimi. Kai jų trūksta,

20 2 1 L AP K R I T I S LA I MĖ

pigmentinių dėmių atsiradimo tikimybė padidėja. Taigi, tik pašalinus vidinius veiksnius ir atkūrus vitaminų ir mikroelementų pusiausvyrą organizme galima sėkmingai kovoti su pigmentacija. Pigmentacija susijusi ir su lytinių hormonų pusiausvyra. Nėštumo metu arba vartojant kontraceptikus pigmentinių dėmių labai dažnai išlenda kaktos srityje ir aplink lūpas. Pigmentacija taip pat gali paūmėti menopauzės laikotarpiu ar sergant kepenų ligomis. Vargu ar ką nustebinsiu, bet pagrindinė išorinė pigmentinių dėmių atsiradimo priežastis yra ultravioletiniai spinduliai. Jie ne tik sukelia pigmentaciją, bet ir ardo mūsų jaunystės šaltinį kolageną. Atrodo, visi esame daug kartų girdėję, kad norint išvengti raukšlių, pigmentacijos ir onkologinių ligų būtina saugotis saulės spindulių. Bet dažnai noras įdegti būna gerokai stipresnis. Nenudžiuginsiu – oda turi atmintį. Jei jaunystėje mėgavotės saulės voniomis be kremo su SPF, dar blogiau – tai darėte nesaikingai, pigmentacijos tikimybė yra stipriai padidėjusi. >

Kenksmingi saulės spinduliai mus pasiekia net per mašinos ar biuro langą. LAI MĖ 2 0 2 1 LA P KRI T I S

Laimė SKANDALAS

Žavioji apgavikė

20 20 2 2 11 L L AP AP K KR R II T T II S S LA LA II MĖ MĖ

©VIDA PRESS

Ilgus metus ELIZABETH HOLMES vadinta novatore, kurios išrastas kraujo tyrimo būdas pakeis mediciną. Šiandien ji – buvusi verslininkė, kuriai gresia 20 metų kalėjimo už sukčiavimą.

iekas negali pasakyti, kiek truks paskutinę vasaros dieną Kalifornijoje prasidėjęs teismo posėdis. Žavi teisiamoji, be kita ko, neseniai tapusi motina, klapsi akutėmis ir vadina savo bendrovės „Theranos“ žlugimą ne sąmoninga apgaule, o nesėkme, kuri, kaip žinome, ne nusikaltimas. Kelias iš „Forbes“ įtakingiausių pasaulio moterų sąrašo į teisiamųjų suolą pasirodė ne toks jau ilgas. Prieš gerų dvidešimt metų pasaulis noriai tikėjo revoliuciniais atradimais ir jaunais genijais. Kaip kitaip paaiškinti, kad devyniolikmetė, įkūrusi bendrovę, dešimt metų vedžiojo už nosies klientus, gydytojus, valstybės tarnautojus, garsiausius investuotojus, pacientus. Kol galiausiai paaiškėjo, kad už skambių pareiškimų ir prabangių išnuomotų biurų nėra nieko – tik dailios dėžutės švirkštų ir konkurentų pagaminti ir laiko patikrinti įrenginiai, kuriais naudojosi novatoriai. Šiandien „Theranos“ įkūrėjai, vadintai naujuoju Steve’u Jobsu (ji pati mielai eksploatavo šį palyginimą, vilkėdama juodais „Issey Miyake“ golfais ir juodomis kelnėmis, – genijai neturi kada rūpintis tokiais niekais, kaip apranga), pareikšta gerų dešimt kaltinimų. Byla vadinama skandalingiausiu pastarojo dešimtmečio informacinių technologijų teisminiu tyrimu. Ką gi, net teisiamai damai užmojo netrūksta.

G E NIJAUS TAISY K LĖ S Elizabeth Holmes – gyvas amerikietiškos svajonės pavyzdys. Mama – Kongreso darbuotoja. Tėtis – diplomatas ir politikas. Susidomėję jo darbu Kinijoje, Elizabeth ir brolis Christianas, buvęs vienas iš sesers kompanijos vadovų, vaikystėje išmoko kinų kalbą, o pirmasis jos verslas buvo rašyti kompiuterių programas Kinijos universitetams. Paskui buvo chemijos studijos Stanfordo universitete ir 3000 dolerių prezidento stipendija puikiai studentei. Devyniolikos ji pateikė pirmąjį patentą – sukūrė išmaniąją apyrankę, kuri galėjo stebėti kraujo parametrų kitimą, pagal tai skirti vaistus ir kontroliuoti jų dozę. Dar prie jos buvo galima prijungti mobilųjį prietaisą ir persiųsti duomenis tiesiai gydytojui. Legenda sako, kad Holmes visada bijojo injekcijų. Būtent todėl buvo pasirengusi padaryti viską, kad jų nebereikėtų. Taip jai atėjo į galvą mintis: kodėl negalėtų pakakti vieno kraujo ėminio, iš kurio būtų galima atlikti visus reikiamus tyrimus? >

Elizabeth Holmes tapo ne tik technologijų žvaigžde, bet ir jauniausia istorijoje milijardiere, susikrovusia 4,5 milijardo dolerių kapitalą.

LAI MĖ 2 0 2 1 LA P KRI T I S

Laimė SVEIKATA

GAL UŽŠALDYTI? Gali užpulti bjaurus virusas, kilti kainos, priverstinai keistis gyvenimas, tačiau noras patirti motinystės ir tėvystės džiaugsmą – nekintamas. Kai kam jį patirti sutrukdo nenumaldomai bėgantis laikas, darantis poveikį žmogaus organizmui. Todėl, nepaisant nieko, dabar – metas pagalvoti ir apie palikuonis.

AT ID Ė TAS NĖ Š T U MAS Jei moteris dėl kokių nors priežasčių atideda nėštumą, gali nutikti, sako demografai ir vaisingumo specialistai, kad ji neturės tiek vaikų, apie kiek svajojo, arba jų išvis nebus. Nuo trisdešimties moters vaisingumas palengva mažėja ir iki keturiasdešimt penkerių akivaizdžiai sumenksta. Statistika rodo, kad tarp sveikų keturiasdešimtmečių porų tik 1 iš 10 moterų taps nėščia per menstruacinį ciklą (tarp sveikų dvidešimtmečių trisdešimtmečių porų – 1 iš 4). Taip, šiuolaikinė medicina pajėgi padėti pastoti toms, kurioms nepavyksta to padaryti, kai jos jau panori, tačiau toli gražu ne visoms. Be to, pastangų bandyti tapti mama talkinant medikams gali prireikti labai daug. Dar verta turėti omeny, kad vyresnis moters amžius dažniau lemia nėštumo komplikacijas. > LAI MĖ 2 0 2 1 LA P KRI T I S

Laimė SVEIKATA

NEVAIS IN GUMO PRIEŽ AS ČIŲ DAUG. PAGAL BA TOBU L ĖJA Apie nevaisingumo priežastis (o kalti ne tik sveikatos sutrikimai!) ir nevaisingiems žmonėms padedančius metodus, tarp jų – pasaulyje populiarėjantį lytinių ląstelių, embrionų ir audinių užšaldymą, kalbamės su „Northway“ vaisingumo centro Klaipėdoje akušere-ginekologe, vaisingumo gydymo specialiste RASA DARGIENE.

20 2 1 L AP K R I T I S LA I MĖ

kantrybės, nuoseklumo. Pacientams, būna, prireikia ir psichologo pagalbos. Dėl viso to atsiradusi įtampa gali lemti žalingų įpročių sustiprėjimą ir atitinkamus gyvenimo būdo pokyčius. Gali blogėti poros tarpusavio santykiai, o tai turi įtakos vaisingumui.

Perskaičiau teiginį, kad nevaisingumo priežastys pastaruoju metu kinta. Atsirado tokių, kurių nebuvo praeityje? Nevaisingumo priežastys išlieka tos pačios. Moterų nevaisingumą lemia kiaušintakių pažeidimai, nepratekamumas, ovuliacijos sutrikimai, endometriozė, hormonų sutrikimai, gimdos ar gimdos kaklelio patologija, sąaugos pilvo ertmėje, sunkios gretutinės ligos ir neaiškios priežastys. Vyrų – spermos

Vyrų spermos kokybė prastėja nuo 40–45 metų, tad efektyviausia lytines ląsteles šaldyti jaunesniame amžiuje. kiekio, judrumo, morfologijos pakitimai, ejakuliacijos problemos, hipogonadizmas (juo susergama, kai trūksta lytinių hormonų), sėklidžių ligos. Tačiau atliekant pirminį porų tyrimą vienai iš keturių nustatomas neaiškios kilmės nevaisingumas. Tai tikrai nereiškia, kad „su mumis viskas gerai, nes nieko blogo

gydytojai nerado“. Per pirminį poros tyrimą galime nustatyti, ar vyksta ovuliacija, kiek bręsta folikulų, tačiau nepasakysime, kokia kiaušialąsčių kokybė. Galime suskaičiuoti spermatozoidus, matyti jų formą, judrumą, tačiau nepasakysime, ar nėra DNR pakitimų, koks spermatozoidų gebėjimas apvaisinti. Galime nustatyti, ar kiaušintakiai pratekami, tačiau neįvertinsime jų funkcijos, lemiančios embriono kelionę į gimdą. Nepasakysime ir apie gimdos gleivinės gebėjimą priimti embrioną, o nuo jo taip pat priklauso, ar embrionas įsitvirtins. Daugelį atsakymų į šiuos klausimus atrandame gydymo metu. Gerėjant diagnostikos galimybėms tikslėja nevaisingumą lemiančios priežastys ir galbūt mažiau lieka atvejų, kai konstatuojamas neaiškios kilmės nevaisingumas.

Kokie nevaisingumo gydymo būdai šiuo metu laikomi efektyviausiais? Ar visi taikomi Lietuvoje? Lietuvoje taikome visus galimus nevaisingumo gydymo būdus ir pastojimo rezultatais galime didžiuotis Europos ir pasaulio kontekste. Efektyviausias gydymas porai parenkamas individualiai pagal indikacijas ir nevaisingumą nulemiančias priežastis. Kartais matome, kad pirmo pasirinkimo gydymas – koreguoti gyvenimo būdą, kūno masės indeksą ar hormonų sutrikimus. Kartais būna aišku, kad pirmo pasirinkimo gydymas – pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje.

NUOTRAUKA IŠ ASMENINIO ALBUMO

tresas ir gyvenimo būdas bene dažniausiai minimi kaip tie išoriniai veiksniai, kurie skatina įvairias sveikatos problemas. Kaip jie veikia vaisingumą? Tirdami porą dėl nevaisingumo, visuomet klausiame apie gyvenimo būdą, žalingus įpročius, vartojamus vitaminus ir maisto papildus. Tai svarbi anamnezės dalis. Įrodyta, kad rūkymas (tiek pasyvus, tiek aktyvus), alkoholio vartojimas (daugiau nei 2 vienetai per dieną), didelis kofeino kiekis (daugiau nei 5 puodeliai per dieną) mažina pastojimo galimybes, didina persileidimo riziką. Jei žmogaus fizinis aktyvumas per mažas arba per intensyvus, jei yra valgymo sutrikimų, gali išsireguliuoti endokrininė sistema, padidėti ligų, kurios apsunkina pastojimą, nėštumo ir gimdymo eigą, rizika. Streso įtaka tyrinėjama nuo seno. Atlikta gausybė tyrimų, bet jų apžvalgose nepakanka įrodymų, kad stresas lemia nevaisingumą. Sakyčiau, situacija būna persipynusi, nes pati nevaisingumo diagnozė sukelia didelį stresą porai. Žmonės linkę ją slėpti, nesidalyti informacija su aplinkiniais, net artimaisiais. Porai dažni vizitai pas gydytoją, ilgai trunkantys gydymo ciklai, rezultato laukimas kelia įtampą. Medikamentai gali keisti moters savijautą, ką jau kalbėti apie invazines procedūras... Vaisingumo tyrimo ir gydymo kelionė neretai užtrunka ir pareikalauja didelės

Laimė VEIDO DIENORAŠTIS

Svarbiausia – SUTARTI su SAVIMI

„Mano gyvenimo kredo – kažkada išgirsti žodžiai: „Niekada nepriklausyk nuo savo užpakalio. Jeigu guli – stok, jeigu stovi – eik, jeigu eini – bėk, jeigu bėgi – skrisk!“ Stengiuosi juo vadovautis, bet būna, kad patingiu. Aš gi nesu kažkokia antžmogė“, – juokiasi dainininkė ARINA BORUNOVA.

„Matyt, visos vaikystėje dažėmės mamų dažais, kai jos nematydavo. Nusidažai lūpas ir tau atrodo gražu, o iš tiesų visa išsiterlioji... Mamos makiažo pamokų neprisimenu, bet ji, inžinierė, labai gerai siuvo. Idėjų semdavosi iš madų žurnalų, apsiūdavo ir save, ir mus su broliu. Su juo pešdavomės, kas turės didesnius kelnių kliošus. Jie buvo madingi, todėl kuo tavieji buvo didesni, tuo kietesnis jauteisi. O teta, kuri gyveno Ukrainoje ir ėjo savo mieste labai geras pareigas, nuolat aprūpindavo mus madingais batais – su platformomis ir kitkuo, kas buvo madoje.

Paauglystėje buvau nepėsčia. Jei žmogus prie manęs dėl ko nors kibdavo, gaudavo atgal. Konfliktų kildavo, pavyzdžiui, todėl, kad kažkam atrodydavau per daug aktyvi, o aš turėjau drąsos susigrumti su keliais priešininkais iškart. Ir pati apsigindavau, ir kitus apgindavau reikalui esant. Ir užsispyrusi buvau. Jei mama pastatydavo į kampą, galėjau ten stovėti savaitę! Išeidavau iš kampo tik tada, kai mama kone atsiprašydavo manęs už tai, kad taip nubaudė už pražangą. Neapsikentusi ji atnešdavo lėkštę koldūnų...“

Š IRD IS LINKS TA P RIE ĮD O M E S N I Ų MARŠ K INĖ LIŲ, DŽINS Ų, ŠVA R KO „Dažytis kaip kitos mergaitės paauglystėje nemėgau, tiesiog tingėjau. Kai prasidėjo sceniniai pasirodymai, makiažo reikėjo, bet jis man nekėlė teigiamų emocijų dėl alergiškos odos. Grimuotojai paruošdavo mano veidą scenai, tačiau skubėdavau dažus pašalinti iškart, kai tik būdavo galima. Drabužiais rūpinausi pati. Žinoma, apsiėjau be raukinukų, iki šiol nemėgstu. Manau, jie man visai netinka. Patinka laisvo stiliaus, patogi apranga, tik jos nei karjeros pradžioje, nei dabar labai nesureikšminu. Esu sportiška ir širdis linksta prie įdomesnių marškinėlių, džinsų, švarko... Galbūt man tiktų ir suknelės, bet reikėtų atrasti savo stilių – tokį, kad gerai su suknele jausčiausi.“

DAR NĖRA METŲ „Mes su mama. Ką tik buvau išmokusi laikyti galvą. Kai ūgtelėjau, dainavau visur, taip pat tualete ir vonioje, kur gera akustika. Tėvai turėjo daug plokštelių, mūsų namuose dažnai skambėjo muzika, o aš mėginau ją pakartoti balsu.“

20 2 1 L AP K R I T I S LA I MĖ

NUOTRAUKA IŠ ASMENINIO ALBUMO

GAL Ė JAU KA MPE STOV ĖTI SAVAIT Ę

KRISTINOS SABALIAUSKAITĖS NUOTRAUKA

Laimė KŪNAS IR SIELA

KITOJE S VA R S T Y K L I Ų PUSĖJE „Valgyk, valgyk. Tau reikia. Nes jau, dievaži, net negražu tas tavo plonumas...“ – sako kolegė kraudama papildomą torto gabalą man į lėkštę. Nekenčiu tortų. Bet dar labiau nekenčiu tokių komentarų. Kiekvieną kartą gundausi pasielgti analogiškai – stumtelėti kolegei lėkštę su perpus sumažintu torto gabalėliu ir ištarti: „Nevalgyk daugiau, tau negalima. Nes jau, dievaži, net negražu tas tavo storumas...“ Bet neišdrįstu, nes žinau – įsigyčiau priešę visam gyvenimui ir prisilipinčiau pagiežingos, piktos ir beširdės bobos etiketę. Tai jau seniai tapo nerašyta taisykle. Atrodo, šaipytis iš liesų moterų ir merginų ne tik galima – net ir reikia, nes tokiu būdu užkertamas kelias plisti nesveiko kūno kultui, kompleksams ir valgymo sutrikimams. O štai elgtis atvirkščiai ir šaipytis iš nutukusių moterų šiukštu nevalia, nes tai yra diskriminacija. Be abejo, pasakysite jūs, svarbiausia – ne kas, o kaip pasakoma. Bet pabandykime sudaryti lygiaverčių antonimų grandinę: stora – plona, riebi – liesa, nutukėlė – anorektikė, lašinių paltis – kaulų vyniotinis, karvė – džiūsna ir pan. Antonimai lyg ir lygiaverčiai, bet, oi, kaip nelygiai jie sveria! Todėl vienoje svarstyklių lėkštėje lieka liesos anorektiškos džiūsnos, o kita kažin kaip palengvėja ir ten atsiduria apvalainos, moteriškų formų damos.

20 2 1 L AP K R I T I S LA I MĖ

TA PATI PAN E LĖ , T IK K ITA SU K NE LĖ Aš žinau, ką reiškia būti džiūsna, gysla ir kaulų vyniotiniu. Šie vardai mane lydėjo nuo vaikystės. „Ei, nusiimk siūlus nuo sijono! – šaukdavo man pavymui koks nors vaikinukas iš paralelinės klasės. – Oi, atsiprašau, čia ne siūlai, čia tavo kojos...“ Mokiausi kaimo mokykloje. Modelių grožio standartai anuomet dar nebuvo įsigalėję, o kaime, ko gero, nėra įsigalėję iki šiol, nes ten gražus yra stiprus, tvirtas, didelį fizinį krūvį pajėgus pakelti kūnas. Mano laimei, mieste grožio standartai pasikeitė pačiu laiku – kaip tik tuomet, kai atvažiavau studijuoti į Vilnių. Kai vaikinai vadindavo mane gražia ir girdavo mano nuostabias ilgas kojas – tuos pačius siūlus, kuriuos dar neseniai man buvo siūloma nusiimti nuo sijono, manydavau, kad jie juokauja. Prireikė nemažai laiko, kad atsikratyčiau kompleksų. Labiausiai padėjo mano vyras, jau gerus 30 metų nepaliaujantis žavėtis ir mano laibomis kojomis, ir mažomis krūtimis. Dar labiau pasitikėjimą savimi užaugino sportas: kilnodama sporto salėje tokius pat, o kartais ir didesnius svarmenis nei gerokai stambesnės draugės, supratau, kad liesas kūnas gali būti ir sveikas, ir stiprus. Apie grožį nekalbu sąmoningai, nes tai labai jau subjektyvus dalykas. Nebūtina sėsti į laiko mašiną ir skristi į XVII amžių, kai grožio etalonu buvo laikomos barokinių formų gražuolės su dailiomis duobutėmis vilnijančiu celiulitu ant pilvo ir šlaunų. Užtenka įlipti į lėktuvą ir nukeliauti į kokią nors islamišką šalį. Kai prieš keletą metų su grupe žurnalistų lankėmės Egipte, didžiausio vyrų dėmesio sulaukė dvi apkūniausios mūsų grupės blondinės (viena, beje,

jau ganėtinai brandaus amžiaus). Joms einant per turgų visi vyrai atsigręždavo neslėpdami susižavėjimo. Iš turgaviečių jos išeidavo pilnais glėbiais nemokamų dovanų ir švytėdamos nuo gauto dėmesio bei komplimentų. Aš gi išsinešiau tik vieną „berberų sidabro“ pakabutį, ir tą patį – pirktą už dvigubai didesnę kainą, nei iš tiesų buvo vertas. Išties labai svarbu gimti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Nors turbūt jokiais laikais kova su kilogramais nebuvo tokia arši kaip dabar. Kalti grožio standartai? Nebūtinai. Pasirodo, priežastys, kodėl mums tokie svarbūs tie kilogramai, yra ir psichologinės. Pasak valgymo sutrikimų specialistės psichoterapeutės Brigitos Baks, šiuolaikiniam žmogui labai svarbu viską kontroliuoti, o kontroliuoti svorį yra lengviau nei visa kita. „Kai žmogus pajunta, kad viskas griūva, įsikimba į mitybą kaip į gelbėjimosi ratą, – sako ji. – Skaičiuoti kalorijas, atsirinkinėti tinkamus produktus paprasčiau, nei atsakyti į klausimus, kas su manimi darosi, kodėl žlunga mano santykiai, kodėl negaliu realizuoti savęs darbe.“ Veikiausiai, laimingi žmonės neskaičiuoja ne tik valandų, bet ir kilogramų.

ŠVY T U O K LĖ S P RIN C I PAS Perlenkimai paprastai sukelia švytuoklės efektą. Tarkim, kuo labiau visuomenė liberalėja, tuo triukšmingiau į valdžią grįžta radikalai. Panašiai nutiko ir su nesveiku lieso kūno kultu. Nenuostabu, kad su liesumo virusu imta kovoti pačioje jo irštvoje – ant mados podiumų. Prieš kelerius metus Niujorko mados savaitėje buvo pristatyta mados namų „Addition Elle“ kolekcija, kurta kartu su garsiausiu XXL formų modeliu Ashley Graham. >

Atrodo, šaipytis iš liesų moterų ir merginų ne tik galima – net ir reikia. LAI MĖ 2 0 2 1 LA P KRI T I S

Laimė PATIRTIS

Pilkoji Libeskindo kardinolė Tekstas G R Y T Ė L I A N D Z B E R G I E N Ė

Architektą Danielį Libeskindą vieni vadina genijumi, kiti – maištaujančiu chuliganu, tačiau niekas neabejoja, kad jis yra žvaigždė. Jo žmona NINA LIBESKIND galėtų skųstis, kaip sunku gyventi aštriabriaunio menininko – ir dar žvaigždės – šešėlyje, bet nė nemano to daryti: ji tvirtai stovi greta vyro, Niujorke ant savo pečių laiko architektūros studiją „Studio Libeskind“ ir tiki meilės galia net po pusšimčio drauge praleistų metų.

20 2 1 L AP K R I T I S LA I MĖ

„Laikui bėgant sutuoktiniai supanašėja“, – dingteli mintis žiūrint į Danielį ir Niną. Trumpai kirpti žili plaukai, akiniai, juodi drabužiai – abu atrodo kaip vienas. Ir ne tik atrodo: jiedu ir darbe, ir gyvenime laikosi išvien jau penkis dešimtmečius. „Nina – mano meilė, įkvėpėja, patikimiausia partnerė, trijų mano vaikų motina“, – nenuilsdamas kartoja Libeskindas. Rodos, nei Žydų muziejaus Berlyne, nei Karališkojo Ontarijo muziejaus Toronte, nei MO muziejaus Vilniuje nebūtų, jei architekto štrichams nediriguotų ramus žmonos balsas ir tvirta moteriška ranka. „Na, nereikia manęs pervertinti, – šypteli Nina, telefonu duodama interviu iš Berlyno, kur įsikūrusi Libeskindų europietiškoji rezidencija. – Danielis – labai talentingas kūrėjas, o aš net nesu architektė!.. Bet kad be manęs jo gyvenime būtų kur kas daugiau chaoso – tai tiesa.“

anielio šeimos istorija daugeliui žinoma: tėvai išgyveno holokaustą ir tremtį, iš Lodzės emigravo į Izraelį, galiausiai įsikūrė Niujorke. Jūsų giminės istorija galbūt mažiau skausminga? Panašumų tikrai yra. Mano motinos šaknys – Balstogėje, visai netoli Lietuvos, o tėvas gimė mažame miestelyje, kuris dabar yra Baltarusijoje, o anuomet priklausė Rusijai. Jis pabėgo į Kanadą, ten baigė universitetą ir pradėjo sėkmingą karjerą. Visi mūsų šeimoje nuo mažens domėjosi politika, nes tėvas buvo vienas iš socialdemokratų partijos įkūrėjų. Mano brolis Stephenas – partijos lyderis Ontarijuje, brolis Michaelas – generalinis sekretorius, sesuo – partijos prezidentė. Man irgi teko dirbti su politika susijusių darbų, bet tada Danielis laimėjo konkursą Berlyne statyti Žydų muziejų, ir mano kelias staiga nukrypo visai kitur. >

LAI MĖ 2 0 2 1 LA P KRI T I S

Laimė ŽVILGSNIS

I Š S VA J O TA S I S

NARCIZAS Neatimsi iš jo žavesio! Tik paskui imsi pastebėti, kad pati bliūkšti kaip balionėlis, iš kurio išleido orą. Gal dar bandysi save įtikinti: jei būsiu geresnė, atlaidesnė ir kitokia -esnė, JIS vėl bus toks, kaip pažinties akimirką... Sveika atvykusi į svajonių pasaulį!

102

20 2 1 L AP K R I T I S LA I MĖ

al jie pastaruoju metu dauginasi? Nes vis girdžiu iš pažįstamų, kad ta išsiskyrė su narcizu, o kita tik dabar suprato, su kuo gyvena. Su vyru, kuris turi tą paslaptingą NAS (narcisistinį asmenybės sutrikimą). Atrodo, buvę vienstypiai, dabar jie sudaro kolonijas – tokias, kaip narcizų laukas Druskininkuose pavasarį. Apie juos rašomos knygos ir straipsniai, dėl jų liejamos ašaros. Tačiau kur lygybė? Kur moterys narcizės? Kai to paklausiau vieno psichologo, jis patylėjo, paskui pakraipė galvą: „Na, dar neteko konsultuoti vyro, kuris būtų įvardijęs problemą „Ką daryti, jei gyvenu su narcize?“ ar „Kaip atpažinti narcizę, kad daugiau neapsirikčiau?“. O moterys apie vyrus to klausia dažnai. Šiaip ar taip, manoma, kad narcizų vyrų yra 80 procentų, gi moterų – tik 20. Sutrikimas nėra toks jau nekaltas ir juokelius atidėkime į šalį. Knygos „Narcizas tavo gyvenime. Kaip atpažinti jo elgesio modelius ir iš jų išsilaisvinti“ autorė žurnalistė Julie L. Hall apibūdina narcizus kaip asmenis, kurie, norėdami nuslopinti gėdos ir nepakankamumo jausmus vaikystėje, susikuria asmenybę, skirtą apsisaugoti nuo kritikos, dirbtinai sukurtą aš – patį puikiausią ir nuostabiausią. Tačiau dvilypis gyvenimas kelia įtampą tiek jiems, tiek artimiausiems žmonėms. Pati Julie L. Hall yra ir reabilitacijos po narcisistinės prievartos trenerė, konsultuojanti nukentėjusius nuo tokių toksiškų santykių. Galima įtarti, kad artimas ryšys su narcisistine asmenybe – savotiškas kalėjimas, iš kurio ir norisi ištrūkti, ir bijoma, kad be to žmogaus galima pražūti.



„Buvau jauna svajotoja, o jis – gražiausias mano kursiokas, apie kurį vijosi visos merginos. Aš net nebandžiau gretintis – tik žvilgčiojau iš tolo. Dėmesį pradėjo rodytis jis – ir tokį, nuo kurio lydžiausi: romantiškos vakarienės, siurprizai, dovanėlės, milžiniškos gėlių puokštės mano mamai... Jis buvo charizmatiškas, išsilavinęs, iškalbingas, kiekvienos kompanijos siela. Mama kažkada išsitarė: „Žinai, meldžiausi, kad tik neišsiskirtumėt, apie geresnį žentą nė nesvajojau.“ Net pati nesupratau, kaip pamažu po vestuvių kažkur ėmė ir dingo mano interesai, mano norai, mano planai, – juos išstūmė JO poreikiai. Jo darbas, jo karjera gi svarbesni („Ką tu darbe doro veiki – tik kvaksi su bendradarbėmis“; „Ne, tokiu metu AŠ atostogų imti negaliu, sukis, kaip nori“; „Tavo krikštamotės gimtadienis? Na, ir kas? Ji man ne giminė – nesiruošiu kankintis“). Bandžiau jį suprasti... Vaikystėje augęs pas senelius, tėvai išsiskyrę, gal neturėjo darnios šeimos pavyzdžio? Bet ilgainiui jam ėmė kliūti viskas – mano figūra: „Išstorėjai per žiemą gerokai, mieloji!“, mano skonis: „Šita suknelė tikrai nekažką, patikėk!“. Nesivaržydavo manęs kritikuoti net prie draugų. Paskutinis lašas buvo mano tėčio liga ir mirtis – buvo beprotiškai sunku, o jis įsigudrino tyčia užtęsti komandiruotę, kad negrįžtų į laidotuves, ir vietoj paguodos išgirdau: „Taigi tiek ligų turėjo, senas jau buvo.“ Skyrybos buvo pragariškos – jis nesuprato, kaip jį, tokį lobį, galima palikti. Prieš mane buvo panaudota viskas, kas įmanoma, bet radau jėgų išsilaisvinti.“ Agnė

Kodėl moterys taip lengvai užkimba ant žavaus narcizo kabliuko? Psichologė Ramunė Murauskienė, netrukus pasirodysiančios knygos „Rytinė kava su narcizu“ autorė, sako, kad nėra lengva atpažinti narcisistinį asmenybės tipą. Išoriškai jie labai žavūs, gražūs, įdomūs, bet daug ką suklaidina mitas apie narcizus – esą jie itin savimi pasitiki ir labai save myli. Iš tikrųjų, jie yra lūzeriai, kurie nuolat reikalauja dėmesio, nes neturi adekvataus pasitikėjimo savimi ir sveikos meilės sau. Ne veltui sakoma, kad santykiai su tokia asmenybe – tarsi amerikietiški kalneliai: kartais narcizas atkreipia dėmesį į save maloniuoju būdu, o kartais – labai nemaloniai. Tai žmogus su pyragu ir lazda rankose. >

LAI MĖ 2 0 2 1 LA P KRI T I S

103

Laimė DAILĖS GALERIJA

Jeanas-François Millet. Nadaro fotografija

G Y VA S I R M I R Ę S Pjesė „Jis miręs?“ daugiau nei šimtmetį gulėjo stalčiuje, kol galiausiai ją pastatė Brodvėjuje. Kad niekas neabejotų, jog spektaklis – apie Jeaną-François Millet (1814–1875), scena buvo apkabinėta jo paveikslais. Kaip atrodė herojus, geriau nepasakoti: publika visą laiką kikeno stebėdama vyruką, kuris neva mirė, kad pralobtų ir išgarsėtų, bet persirengė moteriške ir toliau gyveno lyg niekur nieko. Regis, Twainui prireikė tik Millet pavardės, visa kita buvo iš piršto laužta...

110

20 2 1 L AP K R I T I S LA I MĖ

Tikėtina, kad kuri nors Millet žmona ir kalė vyrui į galvą, jog jis – nevykėlis, nes nemoka gyventi. Tapytojas nuolat neturėjo pinigų, slapstėsi nuo kreditorių ir antstolių, dirbo nešildomoje studijoje ir ne kasdien pavalgydavo. Bet kalbėti apie jį kaip apie amžininkų nepripažintą talentą būtų klaida. Amerikiečiai jį dievino. Prancūzai – mažiau, nors kiekvienas jo kūrinys sulaukdavo dėmesio: piktos reakcijos ar komplimentų. Galiausiai pripažino ir oficialios instancijos

– Millet buvo pakviestas į Salono žiuri, gavo Garbės legiono ordiną. Kas pasikeitė jam mirus? Millet išgarsėjo kaip Barbizono mokyklos pradininkas, jo paveikslai įkvėpė van Goghą ir Claude’ą Monet, o Salvadoras Dalí sukūrė paveikslą „Archeologinis Millet L’Angélus atminimas“; dideliu jo gerbėju tapo fotografijos legenda Henri Cartier-Bressonas. Nors išties istorijai labiau pasitarnavo ne Millet menas, o šoktelėjusios kūrinių kainos. >

Kartą Markas Twainas nutarė parašyti pjesę apie tai, kad daugelis talentingų dailininkų išgarsėja tik po mirties. Sumanymas buvo geras, medžiagos – nors vežimais vežk: drąsiai buvo galima kurti apibendrintą nuskriausto genijaus paveikslą. Bet rašytojas pasirinko konkretų menininką.

VARPŲ RINKĖJOS. 1857. Orsė muziejus, Paryžius

Millet augo harmoningai derindamas aukštas materijas su melžiamomis karvėmis.

DUONĄ KEPANTI MOTERIS. 1854. Kröller-Müller muziejus parke prie Oterlo, Nyderlandai

BULVIŲ DERLIUS. 1955. Walterso meno muziejus, Baltimorė LAI MĖ 2 0 2 1 LA P KRI T I S

111

Laimė INTERJERAS

Džiunglių ir dangoraižių

paunksnėje „Ką tik po dviejų mėnesių atostogų Lietuvoje su žmona parskridome į Malaiziją. Europoje mums be galo patiko, bet kai įžengiau į savo butą Kvala Lumpūre, pasidarė taip gera! Pasijutau grįžęs namo. Nemaniau, kad visko, ką čia buvau palikęs, taip pasiilgsiu“, – prisipažįsta fotografas PAULIUS STANIŪNAS. R E M I G I J A PA U L I K A I T Ė

116

20 2 1 L AP K R I T I S LA I MĖ

TAY KEEN MENG NUOTRAUKA

Aziją Paulius atrado 2007-aisiais, kai Vilniaus universitete baigęs verslo informacijos vadybos studijas išvyko tęsti mokslų į Indoneziją. Paskui mokėsi kinų kalbos ir dirbo Kinijoje. Iš ten buvo grįžęs į gimtąjį Vilnių, bet netrukus gavo įdomų darbo pasiūlymą Kvala Lumpūre – tarptautinėje kompanijoje kūrybos direktoriaus pareigas

LAI MĖ 2 0 2 1 LA P KRI T I S

117

Laimė MAISTAS

I L G I V A K A R A I Nesiūlome jų praleisti tarp keturių sienų. Bet jei taip nutiktų, lapkričio vakarus trumpinti padės skanus maistas. Kiek sotesnis nei įprastai – paskutinis rudens mėnuo, atveriantis duris žiemai, skirtas troškiniams, karštoms sriuboms ir svajingiems desertams.

Fotografė ir stilistė J U R G I TA VA S K E L @duonos.ir.zaidimu

124

20 2 1 L AP K R I T I S LA I MĖ

BU LVIŲ S LU O KS NIU OT I S SU SŪRIU 3–4 porcijos Gaminti 1 val. 10 min.

LAI MĖ 2 0 2 1 LA P KRI T I S

125