Žurnalas „Žmonės" Nr. 36 by Media Bites

TIK RUGSĖJĮ! PRENUMERUOKITE ŽURNALĄ NET SU 50 % NUOLAIDA

Nr. 36 (878) 2020 m. rugsėjo 3 d.

Rokas

GARASTAS Iš senelio paveldėjau trenerio geną

Kaina – 2,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,25 Eur

IŠSKIRTINAI „ŽMONĖMS“

Greta ŠAPKAITĖ ir Dmitrijus POZAROVAS

Sukūrėme filmo vertą meilės šventę San Marine

viršelio istorija

„Ši santuoka – tikrai ne aklas susižavėjimas vienas kitu, o labai sąmoninga dviejų sielų sąjunga“, – prisipažįsta Monake gyvenanti Greta ŠAPKAITĖ (38). Fondo „GAP Management“ steigėja, projekto „World Influencers and Bloggers Awards“ vykdomoji prodiuserė San Marine ištekėjo už nekilnojamojo turto srityje verslą kuriančio Dmitrijaus POZAROVO (57). Tik mūsų žurnalui – jų meilės istorija ir fantastiškų vestuvių detalės. REMIGIJA PAULIKAITĖ ir GEDIMINAS ŽILINSKAS (nuotraukos – specialiai „Žmonėms“ iš San Marino ir Italijos) 18

Ž M O N Ė S N R . 3 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

Sukūrėme

filmo vertą

meilės šventę

Ž M O N Ė S N R . 3 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

pažintis

Keliaujantis

trenerio genas Kai kadaise dabar jau legendinis krepšinio treneris Vladas Garastas dvejojo, kurį kelią – futbolo ar krepšinio – pasirinkti, metė monetą: ši nukrito taip, kad tapo krepšinio treneriu. Du dešimtmečius Kauno „Žalgirį“ ir Lietuvos rinktinę jis vedė į pasaulines pergales. Vlado anūkas Rokas GARASTAS (32) nuo mažens degė futbolu: šiandien jis – talentingas Kauno „Žalgirio“ futbolo klubo vyriausiasis treneris. VALDAS PUTEIKIS 40

ar taip neseniai žaidei saugo pozicijoje: ir štai – treneris! Komandos stratego talentas pranoksta kažkada buvusį žaidėjo talentą – esi paskelbtas geriausiu liepos mėnesio nacionalinio čempionato treneriu. Kokia tavo eilinė darbo diena? Esu absoliutus vyturys: rytas saulės pasveikinimo mankšta man prasideda penktą valandą, o kartais net anksčiau, kai saulė dar nepatekėjusi. Man labai svarbu dieną pradėti tonuso įgavusiu kūnu, pratemptais raumenimis ir su vos vos aprasojusia nuo prakaito kakta. Jei vakare mano treniruojama komanda turi žaisti rungtynėse, esu išsiugdęs rutiną rytais dar ir smarkiai pabėgioti Kauno Ąžuolyno parko takais šalia namų. Tada – šaltas dušas. Propaguoju protarpinį badavimą, tad mano valgiaraštis gana specifinis: namuose pasigaminęs pusryčius vežuosi į darbą ir juos valgau apie vidudienį. Tarkime, tai gali būti plaktas kokosų pieno, alyvuogių aliejaus, avokadų, špinatų, kanapių baltymų ir riešutų sviesto kokteilis 

Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos



Anot Roko, šiandieninis treneris turi žinoti ne tik „tris ėjimus į priekį“, bet ir pats būti geros fizinės formos, laikytis drausmės ir nusistatyto režimo

Ž M O N Ė S N R . 3 4 | w w w . ž m o n ė s . l t

interviu

Negyvenu tokio pasipūtėliško gyvenimo Rugsėjo 1-ąją paslaptingiausios italų rašytojos Elenos FERRANTE gerbėjai šventė: pagaliau buvo galima griebti naująją knygą „Melagingas suaugusiųjų gyvenimas“. Ilgai laukta pasaulinė premjera įvyko, tačiau stebuklas – ne. Kūrėjos asmenybę vis dar gaubia paslaptis – kas ji? O gal – jis ar jie? Kokios jėgos sugebėjo sukurti Ferrante fenomeną?

Nuostabus ir negailestingas miestas Vezuvijaus papėdėje: Elenos Ferrante kūryba neatsiejama nuo Neapolio

urnalo „Time“ 2016-aisiais į įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuką įtraukta Elena Ferrante – viena mįslingiausių rašytojų. Nuo pat debiutinio, 1992 metais išleisto, romano „Pražūtinga meilė“ tikroji jos tapatybė kruopščiai slepiama, teigiama, kad skaitytojams neturi rūpėti asmeninis rašytojo gyvenimas, viską pasako knygos. Be abejo, tai dar labiau kursto gerbėjų susidomėjimą Ferrante kūryba ir asmenybe. Naujajai knygai dar nė nepasirodžius, skaitytojai ir kritikai nekantravo ją įvertinti, o gerbėjai diskutavo, ar rašytojai (slapyvardis ir knygų siužetai, kurie dėl įtaigumo atrodo sukurti žmogaus, turinčio panašios gyvenimo patirties,

GETTY nuotrauka

kaip mano knygos

tarsi sufleruoja, kad tai turėtų būti moteris) pavyks pralenkti pačiai save: keturių jos „Neapolietiškos sagos“ – ciklo apie dviejų moterų, užaugusių skurdžiame Neapolio kvartale, draugystę – romanų pasaulyje parduota daugiau nei 14 milijonų egzempliorių. Ferrante kūriniai virsta serialais ir filmais. Ne išimtis ir naujoji knyga – teisę ekranizuoti „Melagingą suaugusiųjų gyvenimą“ jau įsigijo „Netflix“. Atrodo, naujoji Ferrante knyga taip pat „pasmerkta“ bent finansinei sėkmei: „Melagingas suaugusiųjų gyvenimas“ jau parduotas 25-ių pasaulio šalių leidykloms, aštuonios iš jų autorei sumokėjo šešiaženklius honorarus. Gimtojoje rašytojos Italijoje romanas pasirodė pernai lapkritį ir iš karto tapo bestseleriu. Elenos Ferrante nuotraukų nėra, o į interviu klausimus ji (o gal jis ar jie) atsako tik raštu. Knygos „Melagingas suaugusiųjų gyvenimas“ vertėjų ir literatūros apžvalgininkų klausimai buvo sudėti į vieną didelį interviu. Žurnalui „Žmonės“ vieninteliam Lietuvoje suteikta galimybė jį publikuoti. Savo skaitytojams išrinkome įdomiausius klausimus.

ŽMONĖS NR. 36 | www.žmonės.lt

Dauguma mįslingosios rašytojos knygų nukelia į pietietiškų aistrų, įniršio kupiną gimtojo Neapolio pasaulį. Kadras iš serialo „Nuostabioji draugė“, sukurto garsiosios „Neapolio sagos“ motyvais

Kas jus įkvėpė parašyti „Melagingą suaugusiųjų gyvenimą“? Manote, kad suaugusieji nuolat meluoja? Vaikystėje buvau melagė, už tai dažnai užsitraukdavau bausmę. Būdama maždaug keturiolikos, po daugybės pažeminimų nutariau suaugti ir nebemeluoti. Tačiau pamažu išsiaiškinau, kad vaikiški mano melai tebuvo vaizduotės pratybos, o štai suaugusieji, taip besišiaušiantys prieš melą, kaip niekur nieko meluoja ir sau, ir kitiems. Tarsi melas užtikrintų jų asmenybės nuoseklumą, padėtų atsilaikyti prieš kitus, įtvirtinti autoritetą. Kai kas iš tokios paauglystės patirties ir padėjo atsirasti knygos herojės Džovanos istorijai. Jūsų pasakojimuose slypinti tiesa priverčia smarkiau plakti skaitytojų, priklausančių skirtingoms kultūroms, kilusių iš skirtingų geografinių vietovių, širdis – jus skaito ir Michelle Obama, ir, tarkime, įmonės direktorė kinė, popžvaigždė Madonna, ir jauna turkė... Kaip tai veikia jūsų santykį su tikrove, perteikiamą romanuose? Rašymas – labai asmeniška veikla. Aš visuomet rašydavau sau, daugybė tekstų taip ir liko gulėti stalčiuose. Bet visais

Ž M O N Ė S N R . 3 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

tais kartais, kai nutardavau pasiūlyti publikuoti kokį nors kūrinį, tikėdavausi, kad jis nutols nuo manęs, kalbės kitomis kalbomis, atsidurs erdvėse ir namuose, nepasiekiamuose mano žvilgsniui, pakeis meninę formą – virs spektakliu, filmu, serialu, komiksu... Nepakeičiau nuomonės ir dabar. Kol rašau, mano tekstai būna drovūs, bet vos jie nutaria virsti knygomis, tampa ambicingi. Noriu pasakyti, kad aš – tai ne mano knygos. Aš negyvenu tokio pasipūtėliško gyvenimo, kokį gyvena jos. Knygos atsiduria ten, kur sugeba patekti, o aš ir toliau rašysiu, kaip norėsiu ir kada norėsiu. Mano nepriklausomybė ir parašyti tekstai nuo tos akimirkos, kai įgauna knygos pavidalą, nebeturi nieko bendra. Kokią įtaką jums, kaip rašytojai, padarė Italija? Čia esu praleidusi reikšmingą gyvenimo dalį. Šioje šalyje yra mano širdžiai brangių dalykų, pirmiausia kalba, kurią vartoju nuo tada, kai išmokau kalbėti, skaityti ir rašyti. Tačiau paauglystėje mane erzino Italijos kasdienybė. Tai, apie ką verta rašyti, visad būdavo toli nuo mano namų, ne po mano langais, ne mano kalboje, o kitose vietose: Anglijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Šiaurės ar Pietų Amerikoje... Rašydavau egzotiškas istorijas, ištrinančias geografinę Italijos vietą ir pavadinimą. Negalėjau šių dalykų pakęsti, buvau įsitikinusi, kad jie palaidotų bet kokį vos prasidėjusį pasakojimą. Didžioji literatūra, kuria žavėjausi, buvo ne itališka, o jei itališka, tai tokia, kuri sumaniai apeidavo savo miestų, žmonių, tarmių itališkumą. Tai buvo vaikiškas elgesys. Pamažu ėmiau domėtis savo šalies literatūrine tradicija, išmokau semtis įkvėpimo iš man įspūdį darančių knygų ir rašyti apie tai, kas iki tol atrodė pernelyg lokalu, pernelyg 

Tikras kaimiškas

į svečius

gyvenimas!

„Nuo karantino pradžios su sūnumi Abraomu čia ir gyvename!“ – sodyboje ežeringame Zarasų krašte pasitinka temperamentingoji aktorė Emilija LATĖNAITĖ-BELIAUSKIENĖ (34). GERDA PRANCŪZEVIČIENĖ ir GRETA SKARAITIENĖ / „ŽMONĖS Foto“

ŽMONĖS NR. 36 | www.žmonės.lt

„Tėvai šią sodybą įsigijo, kai man buvo ketveri, – prisimena Emilija. – Dažnai su pussesere ir kolege Elžbieta Latėnaite čia leisdavome vasaras, švęsdavome jos gimtadienius, per visus nuotykius ir paslaptis čia ir užsimezgė mūsų artimas ryšys“

ovo 15-ąją su aštuonmečiu sūnumi čia atsikraustėme, vyras gyvenimą sodyboje derino su darbu Vilniuje, – pasakoja Emilija. – Anksti ryte Abraomas žygiuodavo į namelį medyje ant kalno, į „mokyklą“, – ten internetas geresnis. Mokyklose atšaukus karantiną, sūnus grįžo į Vilnių, tai čia aš daugiausia viena gyvenu, vyras su Abraomu prisideda savaitgaliais. „Domino“ teatro sceną įkūrus Adomo Mickevičiaus bibliotekos kieme, nuvažiuoju į Vilnių, suvaidinu spektaklyje ir vėl atgal į sodybą – taip

Ž M O N Ė S N R . 3 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

Senovinės durys virto lauko stalu

traukia. Anksčiau su šeima tik vasaromis priešokiais čia leisdavome ilgus savaitgalius, daugiausia – kelias savaites, nes man vasara būdavo pats darbymetis. O dabar sodyba tapo antrais namais. Per karantiną pradėjau atrasti kaimą – tikrą kaimišką gyvenimą!“ Šį vienkiemį prieš trisdešimt metų nusipirko Emilijos tėvai – aktorė Elvyra Piškinaitė ir aktorius, režisierius Algimantas Latėnas. „Tais laikais tėvų atostogos būdavo ilgos, čia leisdavome vasaras. Paskui buvo pauzė – tėvai įsigijo namus gyvenvietėje prie ežero, o ir mano amžius jau buvo toks, kad atostogauti su tėvais nesinorėjo. Vėliau su vyru pradėjome svarstyti, kaip būtų smagu kaime vasaroti... ir tėvai pasiūlė šią 

objektyve LAURA MIZGIRYTĖLATOUR MADOS APŽVALGININKĖ

Miesto gyvenimas

Šokėja Viktorija Pocienė apsilankė tinklaraštininkės Simonos Lipnės parduotuvės „Simitri.lt“ atidarymo vakarėlyje

Nauji aromatai, miesto rožynai ir kolekcijos, kinas po žvaigždėmis, nauji filmai ir parduotuvių atidarymai: vasarai pasibaigus vėl įsibėgėja miesto gyvenimas, o su juo – ir ryškiausios rudens tendencijos.

Atlikėja Anžela AdamovičGečienė

Choreografė Karina JeremianDaniškevičė

RYŠKIAUSI Devintasis dešimtmetis toliau neužleidžia sezono populiariausio stiliaus (bent jau vakarėliuose) pozicijų: šią savaitę – akcentuoti siluetai, holograminis spindesys, neono blyksniai, vištų kojelių raštas, aukštakulniai ir ilgos kojos.

Žmogaus teisių ekspertas Tomas Vytautas Raskevičius filmo „Advokatas“ premjeroje Ž M O N Ė S N R . 3 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

Irmanto Gelūno / „ŽMONĖS Foto“, Deimantės Rudžinskaitės ir Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos

Filmo „Advokatas“ dailininkės asistentė Aurelija Koerfer su broliu Aaronu Koerferiu ir drauge Greta Zaveckaite

IŠ RĖMŲ Net kai atrodo, kad gatvės mada – nykstantis fenomenas, atsiranda nuostabių prietrankų, paneigiančių pesimistinius pabumbėjimus ir stebinančių į jokius rėmus netelpančiu stiliumi.

Pagrindinė „Advokato“ grimo dailininkė Aurelija Krebsaitė į juostos premjerą atėjo su vaikinu Augustu Radziuku

ODA

Tinklaraštininkės Simonos Lipnės parduotuvės „Simitri.lt“ atidarymo vakarėlio viešnia

Aktorė Virginija Kelmelytė

Oda – viena tradicinių rudens tendencijų sudedamųjų, ji aktuali ir šiais metais, ypač shacket (naujadaras iš angliškų žodžių „shirt“ – „marškiniai“ ir „jacket“ – „švarkas, striukė“) stiliaus marškiniams-švarkams: nuo „Matricos“ juodulių iki jaukių aštuntojo dešimtmečio žemės spalvų. Ieva Dumašiūtė

ŽMONĖS NR. 36 | www.žmonės.lt