Žurnalas „Žmonės" 2022 m. Nr. 28 by Media Bites

Nr. 28 (973) 2022 m. liepos 14 d.

Nijolė OŽELYTĖ

Svajojau nebūti banalybe, nemegzti kojinių ir numirti už tėvynę

Liudas ir Sigita MIKALAUSKAI Idilę susikūrė kaime

IŠSKIRTINIS INTERVIU

Katie MELUA Kaina – 3,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,90 Eur

771648

059095

Vėl tikiu neblėstančia meile

Deividas

OLIMPIEČIAI

STAGNIŪNAS ir KavitaLORENZ Dėl šeimos Ameriką išmainė į Europą

viršelio istorija

Dėl jos padaryčiau viską Olimpiečių pora Kavita LORENZ (26) ir Deividas STAGNIŪNAS (37) ant ledo kartu nesisuko. Vienas kitą sutiko tarp bendrų pažįstamų. Baigę profesionalų karjerą, dailiojo čiuožimo virtuozai gyvenimą kūrė Kalifornijoje, tačiau svajonių vestuves atšoko... Berlyne! „Kavita man – svarbiausia, nenoriu, kad jos akys nustotų degusios“, – prisipažįsta dėl žmonos aistros JAV palikęs ir į Europą grįžęs Deividas. MO N I K A U R BO N A I T Ė

ŽMONĖS NR. 28 | www.žmonės.lt

Asmeninio albumo nuotrauka ŽMONĖS NR. 28 | www.žmonės.lt

interviu

Mano

akys žiūri į

priekį „Buvau pažadėjusi, kad knygą rašysiu tik kai pasensiu. Dabar neturiu laiko“, – prisipažįsta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, aktorė Nijolė OŽELYTĖ (68). Tačiau visai neplanuojant gimė knyga „Atatrankos“. JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

Prieš išvažiuodama į užsienį, jaunėlė dukra mamą prijungė prie feisbuko: netrukus Nijolės Oželytės profilyje susirinko penki tūkstančiai draugų ir 50 tūkstančių sekėjų. „Asmeniniams tikslams socialinių tinklų nenaudoju – rašau tik išties svarbias, suformuluotas mintis. Leidyklai patiko. Turėjau dukters prieš kelerius metus nupieštą paveikslą, pasiūliau – tegu būna viršelis. Vidurinei dukrai pasakoju: bus tokia trenkta knyga, kokį pavadinimą jai sugalvoti? „Mama, tai ir pavadink „Atatrankos“, – pasiūlė. – Čia gi tavo reakcija į viską“, – pasakoja ir tuoj pat priduria: – Bet aš jau naują knygą pradėjau rašyti.“

ŽMONĖS NR. 28 | www.žmonės.lt

uk tik ką pristatėte knygą „Atatrankos“! Taip, bet Joninių naktį Pervalkoje niekaip negalėjau miegoti, nes tiek kažkas gėrė ir linksminosi, tiek rėkė, kad neapsikenčiau ir ketvirtą valandą ryto atsisėdusi lovoje parašiau pirmą būsimos knygos pastraipą. Įsivaizduokite, gerą mėnesį atostogavote tolimoje egzotiškoje šalyje, pabudote paskutinę atostogų dieną, bet lėktuvas – tik vakare. Viską, ką turėjote padaryti, jau padarėte, ką norėjote pamatyti – pamatėte. Kas dar? Turbūt tokia ir yra mano savijauta dabar: vaikai užauginti, darbai padaryti, karjeros pabaigtos. Priešais – tik išėjimo durys, bet iki jų dar reikės paėjėti. Parašiau tą pastraipą ir tokia laiminga pasijutau. O paskui galvoju: palauk palauk, o kaip tu visą gyvenimą jauteisi? Iš tiesų, kaip jautėtės? Iki galo taip ir nepripratau – nei prie savo vardo, nei prie gyvenimo. Iki galo net negimiau. Atsimenu, kad būdama visai maža klausdavau: „Mama, kur aš?“ Net suduodavau sau per rankas, tarsi bandydama save apčiuopti. Mama rodydavo: čia tavo širdelė, čia ranka, koja... O manęs vis tiek neapleisdavo pojūtis, kad nejaučiu savęs. Kiti žmonės gyvena, valgo, geria, dauginasi ir visko jiems gana. O aš niekad nemokėjau gyventi autopilotu. Būdama jau suaugusi, turėdama vaikų, prisiskaičiau knygų ir trisdešimt dienų badavau – vėlgi, kad pajausčiau save. Nuo vaikystės bijojau mirties ir visai neseniai suvokiau, kad nieko baisaus būti šioje žemėje tik laikinai. Baisiau, jei mirties išvis nebūtų. Pirmą kartą šią mintį perskaičiau psichoterapeuto Viktoro Franklio knygoje: įkalintas žydų koncentracijos stovyk– loje jis išnaudojo tą laiką tirdamas žmogaus psichiką. Įsivaizduokite, jei nebūtų mirties: žinai, kad turi ką nors padaryti, bet galėsi tai atlikti ir po dešimties, ir po šimto tūkstančių metų. Tai kam daryti šiandien? Kai gyvenimas neturi ribų, praranda vertę.

ŽMONĖS NR. 28 | www.žmonės.lt

Gretos Skaraitienės nuotrauka

Kalbu tik tada, kai manęs klausia. Nes kai šneki neklaustas, vėjas nešioja tavo žodžius ir niekam jie nereikalingi.

pažintis

Kuo sunki tuo man

Savo kuklumą bokso ringe pamirštanti ir varžoves galingais smūgiais talžanti naujoji pasaulio čempionė Gabrielė STONKUTĖ (21) vos grįžusi į Lietuvą iškart pateko ne tik į šeimos, bet ir į pirmųjų trenerių glėbį. Jiems mergina dėkinga už įskiepytą meilę boksui, kuris ne tik išugdė charakterį, bet ir padėjo lengviau įveikti likimo smūgius. ARN AS ŠARKŪN AS 48

aauglystėje Gabrielė kone kasdien sėsdavo ant dviračio ir mindavo apie aštuonis kilometrus iš gimtojo Tolių kaimelio iki bokso salės Kretingos centre. Nesvarbu, kaitindavo saulė, lydavo ar žvyrkelį padengdavo pirmasis ledas. Kai važiuoti dviračiu tapdavo neįmanoma, mergina iki bokso salės kulniuodavo pėsčia, laukdavo retai kursuojančio autobuso, prašydavo tėčio ar pirmųjų trenerių Aivaro ir Tomo Balsių pagalbos. Nesikeisdavo tik viena – ji kasdien turėjo planą, kaip patekti į bokso salę. ŽMONĖS NR. 28 | www.žmonės.lt

„International Boxing Association“ (IBA) nuotrauka

iau,

geriau „Į šią sporto šaką, atrodytų, įžengiau natūraliai: buvau aktyvi, su Toliuose augančiais vaikais nuolat rinkdavomės parungtyniauti krepšinio aikštelėje. Tačiau norėjau sportu užsiimti rimčiau. Nors niekada nebuvau peštukė, visada žavėjo karatė. Deja, mieste nebuvo jos treniruočių, bet sužinojau apie boksą... Iškart paprašiau visada mane palaikančio tėčio nuvesti į treniruotes ir jau kitą dieną plušau sporto salėje. Nuo tada praleidau vos vieną treniruotę – kai pakeliui nutrūko dviračio grandinė“, – pasakoja pasaulio čempionė. Tuomet trylikos metų sulaukusios merginos kelias iki bokso olimpo prasidėjo kuklioje salėje, kurioje vaikai sunkiai tilpdavo, o kabančius senus odinius maišus tekdavo nuolat lopyti, klijuoti ŽMONĖS NR. 28 | www.žmonės.lt

Gedmanto Kropio nuotrauka

Ne pirmas kartas, bet pats maloniausias – šįsyk Lietuvos himno Gabrielė klausėsi jau su pasaulio čempionės medaliu ant kaklo

atsirandančius įplyšimus. Ringas taip pat nebuvo toks, kokį dažniausiai įsivaizduojame, – tiesiog virvėmis būdavo užtveriama dalis salės. „Turėjome tik pačius būtiniausius bokso įrankius, bet to pakako – svarbiausia buvo motyvacija. Dabar pakeisti maišai, įrengtas normalus ringas, tad vietos dar mažiau, – juokiasi. – Smagu, kad, nepaisant gana prastų sąlygų, atsiranda sportuoti norinčių vaikų, didėja ir valdžios dėmesys šiam sportui. Galbūt mano iškovotas medalis paskatins dar aktyviau imtis pokyčių, merginas įkvėps lankyti bokso treniruotes, nes dabar gerokai atsiliekame nuo kitų šalių.“ Kone kasdien lipdama į ringą ji dar rasdavo laiko ir krepšinio treniruotėms, bet broliai Balsiai paragino auklėtinę susitelkti į vieną sporto šaką. Pasirinkimas Gabrielei pasirodė paprastas. Nors paauglę dažnai per varžybas „papuošdavo“ mėlynės po akimis, o mokykloje atsirasdavo pasigalynėti su ja norinčių vyresnių moksleivių, mergina džiaugiasi, kad klasiokai buvo supratingi, mokyklos laikų draugai palaikymo žinutes siunčia iki šiol.

PADĖJO UŽSIMIRŠTI

Pačioje karjeros pradžioje, kai buvo keturiolikos, būsimąją pasaulio čempionę sukrėtė mamos netektis. Sportininkė tikina iki šiol nežinanti, kas pasiglemžė mamą. „Atrodo, kad sustojo širdis, – spėja ji. – Kadangi tėtis dirbo nuo ryto iki vakaro, daug darbų krito ant mano pečių: maisto gaminimas, namų ruoša, septyneriais metais jaunesnio brolio priežiūra... Boksas labiausiai padėjo užsimiršti. Grįždavau namo iš treniruočių ir krisdavau be jėgų, daugiau apie nieką negalvodavau. Mamos iki šiol trūksta, bet bėgant laikui vis labiau susigyvenu su netektimi.“ 49

in memoriam

Amerikietiški kalneliai

Viena iš paskutinių Holivudo veterano nuotraukų pasidalijo aktorius Pierce’as Brosnanas – jiedu su Jamesu Caanu filmavosi trileryje „Fast Charlie“

Garsenybių biografijos dažnai lyginamos su šiuo atrakcionu. Bet aną savaitę išėjusio aktoriaus Jameso CAANO (1940–2022) gyvenimą, aprėpusį ir „Oskaro“ nominaciją, ir dalyvavimą profesionaliose rodeo varžybose, šis kiek nuvalkiotas palyginimas apibūdina itin taikliai. 64

ŽMONĖS NR. 28 | www.žmonės.lt

odeo jis atidavė devynerius metus ir net buvo pramintas žydų kaubojumi – mat augo Kvinse, žydų atvykėlių iš Vokietijos šeimoje. Tėvas prekiavo košerine mėsa, motina – kaip priimta – rūpinosi namais. Svarbaus bendruomenės nario vaiką (Jamesas dar turėjo brolį ir seserį) labiausiai domino gatvės universitetai: metė net kelias mokyklas, galiausiai baigė Rod Ailando parengiamąją. Ir net įstojo į Long Ailando Hofstros universitetą. Šį irgi greitai paliko, bet spėjo susidomėti gyvenimo veikla – aktoryste. Penkerius metus studijavo gerbiamoje „Neighborhood Playhouse“ teatro mokykloje Manhatane – ir jau tada išgarsėjo gabumais ir... skandalingu būdu. Vieno iš dėstytojų žodžiais, jaunuolis vaidino puikiai, tačiau bet kokios pastangos patobulinti jo improvizacijas baigdavosi smurtu. Negana to, tame pačiame universitete mokėsi metais vyresnis Francis Fordas Coppola, kuris vėliau tapo Caano gyvenimo režisieriumi. Žinoma, jei aktoriaus gyvenimo vaidmeniu laikysime tragiško likimo aršųjį Sonį Korleonę iš „Krikštatėvio“. 1969-aisiais nufilmavęs trisdešimtmetį Jamesą dramoje „Lietaus žmonės“, Coppola norėjo matyti jį ir juostoje apie Amerikos italų mafiją. Tik iš pradžių jam numatytas pagrindinis Maiklo Korleonės vaidmuo galiausiai atiteko Alui Pacino. Neturintis nė lašo itališko kraujo Caanas pasirodė toks įtaigus, kad „Lega anti-diffamazione degli italoamericani“ (Italų kilmės amerikiečių lyga pilietinėms teisėms ginti), kurią 1970 metais įsteigė vieno iš Niujorko organizuotą nusikalstamumą kontroliuojančių klanų galva Joe Colombo, dukart išrinko jį garbės nariu! Žinant tai, nestebina ir faktas, jog Jameso sūnaus krikštatėviu tapo vienas iš Colombo „šeimos“ žmonių Andrew Russo. Kartais aktorių net painiodavo su personažu – nepažįstami žmonės dar ilgai perspėdavo Caaną nevažiuoti pro rinkliavų būdelę Long Biče – turėdami galvoje vietą, kur buvo sušaudytas Sonis. Apsirikdavo ir policija – aktorius buvo ne kartą sustabdytas vairuojantis ar tiesiog einantis gatve, nes pasirodydavo panašus į „kažkur matytą mafiozą“ (tiesa, neretai – tiesiog norint gauti autografą). Kartais – turint rimtesnį pagrindą. 1993-iaisiais Los Andželo name, kuriame gyveno ir Caanas, nukritęs nuo priešgaisrinių kopėčių užsimušė vyras. Tai buvo nelaimingas atsitikimas, bet aktoriui teko važiuoti į apklausą. Po metų jis įkliuvo Šiaurės Holivude, viešai parodęs užtaisytą pistoletą. Sakė stvėręs ginklą norėdamas nutraukti muštynes; kaltinimai buvo panaikinti. Pats kartą laidavo už seno bičiulio iš Kvinso, teisme kaltinto banditizmu, reputaciją – Caano žodžiais, galvos nelenkiantys vyrukai draugų neišduoda. Žurnalistėms ausys linkdavo nuo angliško necenzūrinio žodžio, prasidedančio „f“ raide, ir kreipinio „brangute“ (regis, šiandien tai vadinama „toksišku vyriškumu“). Ne paslaptis, kad jis mėgavosi tokiu kietu įvaizdžiu ne tik filmavimo aikštelėje. Rizikinga veikla už aikštelės ribų: nuo minėto dalyvavimo rodeo pasirodymuose iki šeštojo karatė dano – Caano kūnas buvo išmargintas tiek siūlių, kad sporto žurnalistai praminė jį Išsiuvinėtuoju. Ir vis dėlto išeivis iš Kvinso rado bendrą kalbą su intelektualu Coppola. „Francis buvo ne Viduržemio jūros, o Bruklino italas, – aiškino peripetijas Caanas. – Nieko neišmanė apie nusikalstamą pasaulį; jo šeima buvo muzikai, draugavo su dirigentu Arturo Toscanini. Coppola nebuvo žmogžudysčių, teritorijos dalybų, sąskaitų suvedimo žinovas.“ ŽMONĖS NR. 28 | www.žmonės.lt

Per šešis dešimtmečius trukusią karjerą Jamesas Caanas vaidino beveik 140 filmų ir TV serialų. Ryškiausias jo vaidmuo – Sonis Korleonė, tragiškai dienas baigęs mafijos boso vyresnysis sūnus, Francio Fordo Coppolos klasikiniame „Krikštatėvyje“

Aktorius kartą laidavo už seno bičiulio iš Kvinso, teisme kaltinto banditizmu, reputaciją – Caano žodžiais, galvos nelenkiantys vyrukai draugų neišduoda. 65

ŽMONĖS NR. 28 | www.žmonės.lt

į svečius

Džiaugsmo čia netrūksta

Jis visada norėjo gyventi kaime, ji – arčiau gamtos. „Ši vieta – kompromisas: kur kaimas susitinka su gamta“, – juokiasi prieš devynerius metus netoli Kazlų Rūdos esančiame Plutiškių kaime kurtis pradėję operos solistas Liudas MIKALAUSKAS (36) bei meno vadybos ir viešųjų ryšių specialistė Sigita MIKALAUSKIENĖ (34). Išpuoselėtoje sodyboje ant tvenkinio kranto bėga jų Gintarės (8) ir Jono (5) vaikystė. RE M I G I JA PAU L I K A I T Ė Fotografas G E DM A N TA S K R O P I S

ŽMONĖS NR. 28 | www.žmonės.lt

Nuomonės formuotoja Natalia Verza

Per aukštosios mados savaitę į fotografų objektyvus pakliuvo ne tik garsiausios garsenybės ir jų atžalos, bet ir pažįstamos gatvės stiliaus žvaigždės bei žavingos nepažįstamosios. Specialiai „Žmonėms“ iš Paryžiaus – fotografė RA IMONDA KULIKAUS KIE N Ė 92

Tinklaraštininkė Leonie Hanne vilki „Elie Saab“. Rankinė ir auskarai – „Fendi“, bateliai – „Amina Muaddi“

ŽMONĖS NR. 28 | www.žmonės.lt

stilius

Drabužių kūrėja Sarah Monteil pakeliui į „Jean Paul Gaultier“ mados šou

Liepos adresas –

Leonie Hanne suknelė – iš pavasariui skirtos „Alexandre Vauthier“ aukštosios mados kolekcijos, rankinė ir auskarai – „Balenciaga“

Paryžius G yvąja mados savaitės legenda, tiksliau – memu, išsyk tapo penkiasdešimt pirmasis „Balenciaga“ pristatymas ir vakarienė mados ženklo draugams. Vėl šviesiaplauke tapusios Kim Kardashian dėvėtas uždaras šalmas buvo bene labiausiai apkalbamas aksesuaras liepos 3–7 dienomis. Didžiausia mįslė – kaip su tokiu valgyti?! O Kim sėdėjo prie stalo ir rankose laikė šakutę! Neliko nepastebėti ir dainininkės Anittos dygliuota liemenėlė bei beretė per „Schiaparelli“ šou, Julios Fox naktinė plaštakė – Iris van Herpen suknia ir spalvas atkartojantis makiažas, Ritos Oros krūtinė, sprūstanti iš brangakmeniais dosniai siuvinėtos liemenėlės-juostos, ir Valentinos Ferragni visiškai perregima palaidinė su auksiniais lipdukais ant labiausiai akį traukiančių vietų. Jos sesutė Chiara Ferragni irgi pateikė seksualumo mįslių: „Jean Paul Gaultier“ kūno spalvos korseto ir Alexandre’o Vauthier plunksnų boa, pereinančio į, sakykim, siaurikes ir pėdkelnes, derinys – priešakinė tendencija, stiliaus faux pas ar gyvūnų grožio salonų meistrų įtaka?.. Kad ir kaip būtų, aukštosios mados savaitės gatvės stilius sufleruoja: oda, plunksnos, blizgios detalės (be kita ko, ir fantastiškas blizgus makiažas), nuo galvos iki kojų balta ir apskritai vienos spalvos bei atspalvio deriniai toliau lieka su mumis. Kaip ir padidinti pečiai, įvairios darbo drabužių variacijos ir grįžę mokyklinės uniformos motyvai. 

ŽMONĖS NR. 28 | www.žmonės.lt