Žurnalas „Žmonės" Nr. 7 by Media Bites

OSKARAI 2020 KINO IR STILIAUS VARŽYBOS

Nr. 7 (849) 2020 m. vasario 13 d.

Giedrius PAULAUSKAS Partizanų uniformos: gyva istorija dizainerio akimis

Eimutis

Elijas

MARTYNENKO ir Aušra GIEDRAITYTĖ Vienas kitam Kaina – 1,89 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,33 Eur

esame skolingi medaus mėnesį

KVOŠČIAUSKAS ištiesė pagalbos ranką karo pabėgėliams

Gabrielė

MARTIROSIAN Nevadinkite manęs svajonių nuotaka!

Sunkiausia išsivaduoti

iš savo pačios

sukalto narvelio viršelio istorija

Žiūrint iš šalies lengva pamanyti, kad televizijos ir radijo laidų vedėja Gabrielė MARTIROSIAN (28) gimė su sidabriniu šaukštu burnoje: kilusi iš geros šeimos, graži, išmintinga, lydima sėkmės absoliučiai visuose darbuose, kurių tik imasi... Toks mielas laimės kūdikis angelo balsu. Ir tik tada, kai ji prabyla apie vienatvę, skausmą, giliai įsišaknijusį nepasitikėjimą savimi, supranti: visos moterys turi dėl ko graužtis. Net ir tos tobulosios. GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ „Miglė Tareilytė Photography“ nuotraukos Meno redaktorė Lauryna Skrebytė Stilistė Šarūnė Skirmantaitė Stilistės asistentė Viktorija Ramanauskaitė Alinos Silivanovos makiažas Anželikos Wojc šukuosena 18

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

19 „Acne Studios“ („Mados linija“) kostiumėlis, „Ginger Tail“ aksesuarai, „Zara“ avalynė

įvykis

Dizaineris Giedrius Paulauskas atkreipia dėmesį, kad partizanų tema – vis dažnesnė ir kine, ir literatūroje. Tačiau menininkas įsitikinęs: „Negalime sau leisti apie laisvės kovų istoriją kalbėti bet kaip ir savo nekompetenciją ar biudžeto trūkumą slėpti meniniais sprendimais. Atkuriant partizanų istoriją be galo svarbu, kad ji iki smulkmenų atitiktų laikmečio dvasią ir idealus.“

Aktorė Gelminė Glemžaitė iš pradžių pamanė, kad jos tikras vardas ir taip skamba kaip slapyvardis. Bet kažkas pasiūlė, kad jai tiktų vadintis Adata. „Tolima giminaitė poetė Diana Glemžaitė buvo partizanė, dėl to fotografuotis vilkint atkurtas partizanų uniformas ir bent taip prisiliesti prie praeities buvo ne tik įdomu, bet ir garbė“, – sako.

Atgaivinti istoriją N

„Mano tikslas – įgyvendinti istoriškai vertingą projektą, o ne kurti naujas kolekcijas, kurios – tiesiog verslas, deja, be jokios išliekamosios vertės. O čia jaučiuosi atgaivinantis istoriją ateities kartoms“, – tikina drabužių dizaineris Giedrius PAULAUSKAS (41), pristatantis ne vienus metus rengtą atkurtos partizanų aprangos parodą „Laisvės kariai“. JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ 32

e kolekcija, o paroda. Ir jūsų darbai – visiškai nebūdingi drabužių dizaineriui. Kodėl ėmėtės tokio projekto? Karinių drabužių rekonstrukcija domiuosi jau apie dešimt metų. Į partizanų temą ėmiau labiau gilintis nuo 2013-ųjų. Nerti į šią sritį pirmiausia paskatino tai, kad mano senelis buvo partizanas. Tik gaila, kad daug daugiau istorijų apie tą laiką girdėjau iš Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos, Jolitos Verseckienės grimas ir šukuosenos

Režisierės Agnės Zalanskaitės istoriniame dokumentiniame filme „Partizanas“ aktorius Paulius Markevičius įkūnijo pagrindinį herojų – Prisikėlimo apygardos vadą Juozą Paliūną-Rytą. Aktorius ilgai gilinosi į tų laikų atmosferą, buvo dėmesingas detalėms. Net kino kritikai ir istorikai pripažįsta, kad šis filmas – kitoks, nes istorija jam suteikė kūną, o aktorius – širdį.

jo sovietmečiu, kai buvau mažas, o ne vėliau, kai atgavome nepriklausomybę. Senelis dar būtų galėjęs daug papasakoti, bet man tuo metu tai atrodė neįdomu, nesvarbu. Gailiuosi, kad jo neklausinėjau, – praleidau tokią galimybę. Matau, kad mūsų valstybėje per mažai kalbama apie partizanus. Be to, dokumentai, istorija, archyvinė medžiaga yra viena, o drabužiai, daiktai, kuriuos gali daugiau nei po septyniasdešimties metų paliesti, pamatyti tikras jų spalvas, faktūrą, – visai kas kita. Rekonstrukcija leidžia atgaivinti istoriją. Muziejų saugyklose daug metų tyriau archyvinę medžiagą, nagrinėjau protokolus ir ypač – to meto fotografijas. Visa tai sujungiau ir gavau štai tokį rezultatą – atkūriau partizanų drabužius. Manau, kad to labai trūko: anksčiau to nedaryta profesionaliai – buvo tik keli bandymai entuziastų iniciatyva. Mano tikslas buvo sukurti istoriškai vertingą projektą, nes tai turi išliekamąją vertę ateities kartoms. Todėl kiekvienas siūlas, dygsnis, audinys, modelis – viskas svarbu ir autentiška. Žinoma, kol kas šie partizanų drabužiai atrodo nauji – juk ką tik pasiūti, bet jie bus naudojami istorinių įvykių rekonstrukcijose, filmuose, įvairiuose renginiuose, todėl įgaus savitą dėvėjimosi grožį. Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

Kino teatro „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė priklauso Lietuvos šaulių sąjungai, yra dirbusi filmą „Nematomas frontas“ platinant Lietuvoje, jai svarbios pilietinės iniciatyvos, todėl labai gerbia Giedriaus užsidegimą nepalikti istorijos tik vadovėliams. „Partizanai man – vieni labiausiai įkvepiančių XX amžiaus Lietuvos herojų, drąsos ir atkaklumo pavyzdys, – neslepia. – Fotosesijoje užsegtas diržas su ginklu ir žiūronai slėgė pečius. Tikiuosi, nepasikartos tie laikai ir nereikės rinktis tarp gyvybės ir gimtinės.“

Kodėl jus sudomino būtent partizanų uniformos? Paroda, kurią pristatau, iš tiesų yra partizanų uniformų, jų detalių, ženklinimo dizaino tyrimas. Per karą ir pokariu partizanai formavo savo įvaizdį, turėjo specialias uniformas. Tiesa, jų buvo labai daug, įvairių. 1949 metais susirinkę visų apygardų partizanų vadai suderino ir uniformų dėvėjimo taisykles. Aš atsirinkau tam tikrus dalykus, kurie, manau, svarbūs mūsų valstybės kariuomenės uniformos raidai. Atkūriau keletą švarkų iš skirtingų vietovių, palaidinių, karininko kepurių, skiriamuosius ženklus ir net karininko galifė kelnes. Tokių kelnių išliko labai mažai – Lietuvos nacionalinio muziejaus saugykloje radau tik vienas artilerijos karininko galifė, Vytauto Didžiojo karo muziejuje taip pat mačiau vienas. Atkūriau jas ir pateiksiu kaip lekalą – kad žmonės matytų, kokios buvo formos, kokios detalės. Pagal rastus senus to meto siuvėjų brėžinius atkūriau ir milinę. O baltas maskuojamasis žieminis apsiaustas buvo vienas svarbesnių daiktų tarpukario kariuomenėje. Padariau jį autentišką – pagal savo senelio apsiaustą, kurį jis nešiodavo ant palto lietui lyjant. Tas buvo brezentinis, rudas, tačiau galima daryti prielaidą, kad tokio pat modelio siūdavo ir baltus maskuojamuosius žieminius chalatus. 33

interviu

Noriu, kad

pabėgėliai

čia nesijaustų svetimi Aktorius Eimutis KVOŠČIAUSKAS (39) laisvas valandas ir gerą širdį dovanoja tiems, kuriems Lietuva turėtų tapti laisvės ir taikaus gyvenimo simboliu: karo pabėgėliams iš Sirijos ir Afganistano. Atvykėliams jis padeda ne tik pažinti svetimos šalies kultūrą, bet ir įveikti čia kilusius sunkumus. BEATRIČĖ JUREVIČIŪTĖ

avanoriauti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje Eimutis svarstė ne sykį, tačiau kasdieniai darbai teat re, kine ar televizijos projektuose vis imdavo viršų. Galiausiai tam pasiryžęs aktorius apie norą padėti gyvenimo nuskriaus tiesiems kalba neiškeldamas savęs į padanges: „Nemanau, kad darau ką nors ypatingo, – tikiu, kad daug kas savanoriauja ir aukoja tiems, kam to labiausiai reikia.“ O viskas prasidėjo praėjusiais metais, kai jis vyko filmuotis į tikrą karo pabėgėlių stovyklą Serbijoje naujausiam režisieriaus Romo Zabarausko filmui „Advokatas“. Iš arti pamatęs karo siaubą patyrusias, be namų likusias šeimas su mažamečiais vaikais, aktorius akimirką sustingo: „Užplūdo neapsakomas gailestis, gerklėje tarsi gumulas strigo, ėmė kauptis ašaros, su vokiau karų beprasmybę ir kokias kančias kadaise patyrė mūsų tėvai ar seneliai tremtyje. Žiūrėjau į tuos nelaimingus, Pabėgėliams iš karo siaubiamų neapsakomai daug praradusius žmones Sirijos ir Afganistano Eimutis ir darsyk supratau, kaip mes nuostabiai kartu su savanoriais aprodė gražiausias Lietuvos vietas gyvename. Po savaitės filmavimo darbų grįžęs namo užpildžiau paraišką tapti savanoriu, suteikiančiu pagalbą į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams.“

Asmeninio albumo nuotrauka

Bendrauja lietuviškai

Eimutis padeda vienai afganistaniečių ir dviem sirų šeimoms. Aštuonių ir keturių asmenų šeimos iš Sirijos pirmiausia apsistojo Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, tada persikėlė į Vilnių. Kaip ir penkis vaikus auginanti afganistanietė. Čia jiems trejus metus suteikiama dalinė kompensacija už buto nuomą, psichologo, teisininko pagalbą, lietuvių kalbos pamokas. Žinomas kino ir teatro aktorius jiems padeda socialiniais klausimais, o labiausiai primena patį tikriausią draugą, kuriam skambinti drąsu dieną ir naktį. „Vienoje iš sirų šeimų auga net šeši vaikai – dalis jų pilnamečiai. Visi uoliai mokosi lietuvių kalbos, o per metus vaikai neįtikėtinai gerai prakalbo  Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

Redos Mickevičiūtės nuotrauka, Laurynos Skrebytės stilius, Rimutės Večeraitės grimas, „Zara“ drabužiai ir aksesuarai

in memoriam

Negali sakyti, kad žinia apie Kirko DOUGLASO (1916–2020) mirtį buvo netikėta – aktorius gruodį atšventė 103-iąjį gimtadienį. Tačiau dėl išskirtinio ilgaamžiškumo atrodė, kad legendinis Spartakas gyvens kone amžinai... Deja, praėjusią savaitę paaiškėjo, kad turbūt paskutinis Holivudo aukso amžiaus liudytojas – taip pat mirtingas.

Ilgaamžis aktorius sukūrė vaidmenis beveik šimte filmų, tačiau bene žymiausias – 1960-aisiais pasirodęs režisieriaus Stanley Kubricko „Spartakas“

Ir vis dėlto jis mirtingas 52

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

irko Douglaso tėvai emigravo į Ameriką dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą, jis pats kariavo Antrajame. Šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose jo vardas afišoje garantavo eiles prie kino teatrų – net uždarą Sovietų Sąjungą pasiekė „Vikingai“ ir „Spartakas“. Vaidino bemaž 100 filmų ir gera jų dalis turi savo puslapius kino enciklopedijose. Jis viena iš pirmųjų didžių žvaigždžių neapsikęsdamas studijų diktato pradėjo prodiusuoti. Režisavo du vesternus. Parašė dvylika knygų. Buvo Jungtinių Valstijų geros valios ambasadorius ir dosnus filantropas: per 55 metus Douglasų fondas kilniems tikslams išdalijo apie 118 milijonų JAV dolerių. Dažnai cituodavo mamos Brynos žodžius: „Net elgeta turi duoti tam, kuris turi mažiau.“ Išsivadavęs iš skurdo – jo tėvai nemokėjo net rašyti – pasiekė aukštumų ne tik kine: apdovanotas garbingiausiu JAV civiliniu apdovanojimu – Prezidento laisvės medaliu. Pakeliui į šlovę susidūrė su antisemitizmu, vadybininko ir geriausio draugo buvo beveik nustumtas į bankrotą, vos nežuvo lėktuvo katastrofoje, išgyveno ir atsigavo po insulto. Prieš šešiolika metų palaidojo jauniausią sūnų Ericą, perdozavusį narkotikų. Keitė vardus, pavardę, moteris... „Prieš“ Isurą Danilovičių, arba tiesiog Izzy Demsky (Demsky buvo kiek anksčiau JAV apsigyvenusio būsimojo aktoriaus dėdės pavardė, ją Danilovičiai perėmė emigravę), buvo kilmė, aplinka, kurioje žydai, nors neprivalėjo būti pažymėti geltona žvaigžde, vis tiek laikyti tarsi antrarūšiais... Tačiau ne taip jau mažai veiksnių buvo „už“ – talentas, ryžtas, intuicija ir vyriškas žavesys (ak, ta smakro duobutė). Artimiesiems – žmonai Anne (100), su kuria nugyveno 65 metus, sūnums Michaelui (75), Joeliui (72) ir Peteriui (64), marčiai Catherine Zeta-Jones (50), anūkams, proanūkei – jis buvo vyras, tėtis, uošvis, senelis ir prosenelis. Publikai – tikrų tikriausia legenda, kurią lengviau suprasti pasidėjus po ranka istorijos vadovėlį: sunku įsivaizduoti, bet Douglaso tėvas bėgo iš carinės Rusijos (šeima gyveno Čavusuose, dabartinės Baltarusijos teritorijoje) norėdamas išvengti rekrūtų prievolės – 25 metų tarnybos kariuomenėje.

Skudurininko sūnus

Būsimoji kino žvaigždė gimė jau Amerikoje, Amsterdamo 1948-aisiais – filmuojant „Čempioną“

Dar vienas Stanley Kubricko filmas ir dar vienas puikus vaidmuo: „Šlovės keliai“

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

Kirkas Douglasas nepaisė niekieno nurodymų, dirbo su tais, su kuriais norėjo. Ir iki pat galo netapo ciniku...

mieste, Niujorko valstijoje. Gyvenimas čia nebuvo lengvas. Vietos gamyklos nesamdė žydų, todėl Kirko tėvas Herschelis nusipirko arklį bei vežimaitį ir pradėjo prekiauti sendaikčiais. Pats Douglasas yra pripažinęs, kad net skurdžiausioje jų gatvėje, kurioje vargo visos šeimos, skudurininkas stovėjo ant žemiausios pakopos... O ir uždirbti nedideli pinigai retai atitekdavo šeimai: dažniau likdavo vietos bare, ir septynetui Demskiukų eiti miegoti nevalgius buvo įprasta. Į vaikų darželį Izzy atėjo nemokėdamas nė žodžio angliškai (namie kalbėta jidiš). Bet iškart parodė talentą – salė plojo mažajam aktoriui, padeklamavusiam eilėraštį, ir jam ypač patiko nusilenkti. Mokyklos spektakliai buvo vienas iš nedaugelio būdų pamiršti „skudurininko sūnaus“ naštą. Atsirado mokytojų, palaikančių gabų vaikį, o sulaukęs bar micvos – iniciacijos

1954-ųjų juostoje „Odisėjas“

Su Burtu Lancasteriu vesterne „Susišaudymas O.K. Corral“. Kartu jie vaidino septyniuose filmuose

kelionės

Dvi savaites, kol Edvinas treniravosi ir rungtyniavo su komanda, Dalia tyrinėjo gražiausias Taivano vietas

Dešimt dienų rojuje 56

Filipinuose visas laikas priklausė tik jiems

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

Asmeninio albumo nuotraukos

„Rojus! Pasaka! Ten viskas tobula!“ – komplimentus Filipinams beria krepšininkė, laidos „Time Out Žalgiris“ vedėja Dalia BELICKAITĖ (23). Jos širdies draugas krepšininkas Edvinas ŠEŠKUS (24) pasistengė, kad šių atostogų mylimoji nepamirštų niekuomet: vienoje iš salų pasipiršo. REMIGIJA PAULIKAITĖ

dvinas antrą sezoną rungtyniauja Taivane. Dalia nepraleidžia progos iš arčiau pažinti tolimą kraštą ir aplankyti išsiilgtą mylimą žmogų. Kai pas jį viešėjo pernai, nuskristi dar ir į Filipinus abu sumanė ekspromtu, sužinoję, kad Edvinas turės šiek tiek atostogų. Ten taip patiko, kad sau pasižadėjo po metų grįžti. Tad sausio pradžioje beveik mėnesiui skrisdama į Aziją Dalia žinojo, kad per kinų Naujuosius metus Edvinas vėl atostogaus ir jie lėks, aišku, į Filipinus! Šįsyk pora turėjo daugiau laiko pasiruošti, pasidomėjo, kokių įspūdžių ten dar galima patirti. Dešimties dienų atostogoms išsirinko tris nuostabaus grožio salas, kur galima nardyti, šokinėti nuo krioklių. „Mums patinka atostogauti aktyviai, – pasakoja Dalia. – Būtų gaila keliauti į Filipinus vien pagulėti paplūdimyje.“ Nardymas – didelė Edvino aistra. Tad kur tik buvo galimybių, jis išbandė šią pramogą. Dalia juokiasi, kad tuo metu ji galėdavo pasideginti. O paskui abu sėsdavo ant motorolerio ir lėkdavo ieškoti nuotykių. Filipinų salos, po kurias jiedu keliavo, garsėja kriokliais. Pora buvo turuose, kurie veda nuo vieno krioklio iki kito. Nusileisti Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

Ko negavau augdamas, „Nesu iš tų, kurie labai norėtų verkti...“ – besikalbant šią mintį vis kitais žodžiais kartoja virtuvės šefas Ruslanas PUSKEPANIS (29). Nors skaudūs vaikystės išgyvenimai, prieš kelis mėnesius išgirsta sunkios ligos diagnozė tylų vaikiną, dirbantį pasaulinio garso virėjo Gordono Ramsay komandoje, galėjo sugniuždyti ne kartą...

pažintis

REMIGIJA PAULIKAITĖ

asvalio rajone, Saločių miestelyje, gimusio Ruslano vaikystė nebuvo paprasta. Vos trijų mėnesių jis su dviem vyresniais broliais atsidūrė Panevėžio kūdikių globos namuose... Paaugęs vylėsi, kad rado užuovėją pas globėjus, bet jie suteikė ne šilumos, o dar daugiau skausmo: nuolatos jį mušė. Išsigelbėjimu tapo vaikų namai. Laimė, kita globėja tylų, liesą vaiką apgaubė šiluma ir rūpestingumu. Ją Ruslanas vadina mama. Iš jos, konditerės, jis užsikrėtė aistra virtuvei. „Tas laikas – kaip baigta rašyti knyga: užverčiau ir stengiuosi nebegalvoti, – tarsteli. – Nes jei tik gyvensi prisiminimais, nieko nebus. Tačiau jei tokia būtų dabartis, būtų baisu...“ Nuo 2016 metų dėl darbo keliauji po pasaulį, bet atostogauti visada grįžti į Lietuvą – juk čia turėtų laukti niūrūs vaikystės prisiminimai?.. Vis tiek Saločiuose mano namai. Iš giminaičių nuomoju kambarį – man to užtenka. Turiu globėją, du tikrus brolius ir brolį iš globėjos pusės. Su visais gerai sutariu. Man Lietuvoje patinka. Čia turiu ir draugų, pabendrauju su jais, aplankau restoranus, jiems atvežu naujų idėjų. Jau tampa tradicija kartą per metus Pasvalyje surengti labdaringą degustacinę vakarienę. Taip pat Vasario 16-ąją arba Kovo 11-ąją – savo gimtadienio išvakarėse – rengiu Trispalvį vakarą. Beje, šiemet tokias degustacines vakarienes darysiu dvi: kovo 14-ąją Amerikoje, Jutos valstijoje, kur dabar dirbu, o balandžio pabaigoje – Pasvalyje. Man smagu padėti kitiems. Mėgstu bendrauti. Tačiau nemoku atsirinkti žmonių, būnu pernelyg atviras ir dėl to kartais nukenčiu. Grįžęs į gimtąjį miestelį matai mamą? Taip, bendraujame, susitinkame. Aplankau ją, nors manęs neaugino, nes turėjo bėdų dėl alkoholio. Matyt, todėl nemėgstu stipriųjų gėrimų. Galiu nebent taurę vyno išgerti. Ir nekaltini jos dėl sugadinto gyvenimo? Ne, aš neteisiu žmonių. Tačiau negalėčiau pasielgti taip, kaip ji. Neįsivaizduoju, kaip įmanoma savo atžalas atiduoti į vaikų namus. Juk tarsi dalį savęs atplėši. Apie tai negaliu net pagalvoti... 66

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotrauka

noriu patirti dabar Ar ten, kur augai, kada nors esi grįžęs? Tų vaikų namų nebėra. Kaip juose gyvenome mes ir kaip dabar gyvena globojami vaikai – du skirtingi dalykai. Šiandien valstybė jiems duoda viską. Tačiau man atrodo, kad šioks toks materialinis trūkumas yra geriau. Tada esi priverstas stengtis ką nors daryti. Atsimenu, paaugliui man būdavo gėda gauti pašalpą. Galvodavau, juk esu jaunas, turiu rankas, kojas – galiu pats užsidirbti. Nevertinu žmonių, kurie viską nori gauti be pastangų. Kai matau, kaip lengvai kas nors viską pasiekia, jaučiuosi keistai, nelygus jam, nes man teko tikrai daug ištverti. Kas iš artimųjų pirmas sužinojo, kad užklupo grėsminga liga – vėžys? Buvau nusprendęs, kad kol nebus visai blogai, niekam nesakysiu. Tačiau tas blogumas užklupo gana greitai. Tada ir teko prisipažinti, kad kai kas negerai... Esu pozityvus žmogus, atsikeliu ryte ir šypsausi. Kiekviena diena man prasideda puikiai, o darbas yra visas gyvenimas. Todėl iš pradžių stengiausi ligos nesureikšminti. Pozityvumas nedingo ir sužinojus, kad sergi ne juokais? Liga mane privertė sustoti: per ilgai ėjau be atokvėpio. Viskas įvyko atsitiktinai. Vieną dieną dirbdamas virtuvėje nusipjoviau piršto pagalvėlę. Man nuo vaikystės kraujas nekreša – bandžiau jį stabdyti, bet nepavyko. Teko važiuoti į ligoninę, ten buvo atlikti nuodugnesni kraujo tyrimai. Paskui susitikau su hematologu. Tada ir sužinojau, kad man leukemija... Anot gydytojų, turėjau suprasti, jog tai, kad nuolat jaučiuosi pavargęs, kad iš nosies dažnai bėga kraujas, – ne atsitiktinumai. Jiems atsakiau, kad gal vengiau tai suvokti, nes norėjau dirbti. Manau, man žiauriai pasisekė, kad gydymas buvo pradėtas nepraėjus nė savaitei. Taip ramiai pasakoji, lyg tai būtų nutikę ne tau. O kaip reagavai gydytojo kabinete išgirdęs diagnozę? Kokias penkias minutes tylėjau, bandžiau išgirstą žinią suvirškinti, suprasti, ką medikai norėjo pasakyti. Tada paklausiau, kiek man liko... Išgirdau, kad tai priklauso nuo manęs. Pirmiausia turėjau pasirinkti, gydausi ar ne. Neslėpė, kad jei nesigydysiu, gyvensiu du tris mėnesius. Be abejo, pasirinkau gydytis. Buvau išleistas namo susirinkti daiktų ir po valandos grįžau į ligoninę. Šiandien esi apsirišęs skarele – ne dėl stiliaus... Juk negali visada sektis... Plaukai nuslinko dėl chemoterapijos... Tai šlykščios procedūros. Po pirmos buvo labai bloga, visas maistas neskanus, per antrąją organiz mas ne taip reagavo ir mane ištiko koma...

Nevertinu žmonių, kurie viską nori gauti be pastangų.

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

stilius Mados redaktorė Stephanie Broek su įspūdingu lakuotu „KASSL Editions“ paltu

Influencerė Annabel Rosendahl. Žalias zebrinis švarkas – „Isabel Marant“

Dar

žalesnė 82

Sunku įsivaizduoti, kad tai įmanoma, bet Kopenhagos mados savaitė pasiskelbė būsianti dar draugiškesnė gamtai. Nors tvari mada ir taip vyrauja Danijos sostinėje, tobulėti visada yra kur. RAIMONDA KULIKAUSKIENĖ – specialiai „Žmonėms“ iš Kopenhagos (nuotraukos)

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

„ROTATE Birger Christensen“ kūrybos direktorė Jeanette Madsen

Mados žurnalistės Katarina Petrovic ir Guri Heli su prekių ženklo „Envelope1976“ įkūrėja Celine Aagaard

Ispanų influencerė, vintažo gerbėja María Bernad vilkėjo dirbtinio kailio detalėmis puoštą žydrą „Shrimps“ paltą, įkvėptą legendinės kantri muzikos atlikėjos Dolly Parton

Tinklaraštininkė Tine Andrea ir mados žurnalistė Darja Barannik demonstruoja šio sezono hitą – rusva nuo galvos iki kojų

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

Kas geriausias

orakulas? Kino apdovanojimų sezonas šiemet baigėsi neįprastai anksti – antrą vasario sekmadienį Los Andžele jau 92-ą kartą išdalyti „Oskarai“.

Vasario 9-oji tapo korėjiečio Bong Joon-ho triumfo vakaru

Didinga Salma Hayek kaip visada specialiai jai siūdintu „Gucci“ ir neįkainojamais „Boucheron“ papuošalais, tarp jų – ir diadema plaukuose

Puikiai nusiteikę Salma Hayek, Camila Morrone ir Leonardo DiCaprio. „Oskaruose“ aktorius su mergina pasirodė pirmąkart

Aukštosios mados protestas – žinutė „Oskarų“ dalytojams: ant Natalie Portman „Dior“ apsiausto aukso siūlais siuvinėtos šiemet „Oskarui“ nenominuotų moterų režisierių pavardės 88

ŽMONĖS NR. 7 | www.žmonės.lt

raudonas kilimas Trys nugalėtojai: geriausias aktorius Joaquinas Phoenixas, geriausia aktorė Renée Zellweger ir geriausias antraplanis aktorius Bradas Pittas

rąžinusios mados namams pasiskolintus apdarus ar sukabinusios į drabužinę savuosius, žvaigždės gali traukti ilsėtis į Šventojo Bartolomėjaus salą ar į kitas amžinos vasaros žemes, Kino akademijos nariai – toliau rūpintis kino pramonės likimu, o publika – įvertinti „Auksinius gaublius“ teikiančios Holivudo užsienio spaudos asociacijos įžvalgą: „Oskarų“ pranašais pavadinama kone kiekviena svarbesnė kino premija, bet geriausia metų juosta išrinkusi „Parazitą“ asociacija ir šįkart pataikė. Juodajai Pietų Korėjos komedijai atiteko geriausio filmo „Oskaras“ – pirmą kartą šių apdovanojimų istorijoje geriausiu filmu išrinkta juosta ne anglų kalba, Bong Joon-ho tapo geriausiu režisieriumi. „Parazitas“ dar pelnė „Oskarus“ už geriausią originalų scenarijų ir kaip geriausias tarptautinis filmas. Ką gi, nuo Kanų „Auksinės palmės šakelės“ pradėjusi juosta gražiai užbaigė įspūdingų pergalių taką. Šis triumfas ir tapo didžiausiu vakaro „Dolby“ teatre netikėtumu (daugiausia – net vienuolika – nominacijų gavęs „Džokeris“ galiausiai pelnė tik du apdovanojimus, dešimtyje kategorijų į „Oskarus“ pretendavusi juosta „1917“ – tris). Smagių akimirkų netrūko: Natalie Portman „Dior“ apsiaustu protestavo prieš moterų režisierių ignoravimą; mažoji filmo „Vieną kartą Holivude“ aktorė Julia Butters rankinėje atsinešė sumuštinį su kalakutiena – austrės ir šampanas patinka ne visiems, Keanu Reevesas į ceremoniją atsivedė vieną elegantiškiausių šiųmetinių „Oskarų“ viešnių – savo mamą, o garbaus amžiaus kino metrui Martinui Scorsese snausti netrukdė net (dar vienas netikėtumas!) Eminemo pasirodymas. 

Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

Saulėtoji Mindy Kaling su „Dolce & Gabbana“ suknia ir „Chopard“ papuošalais. Vien vėrinys – 124 karatų

Lily Aldridge su „Ralph Lauren“ apdaru iš 2013-ųjų pavasario kolekcijos. Auskarai – „Bvlgari“