ATRASK!

Ei, labas!

Mokslo metų karštinė ir naujojo etapo jaudulys nuslūgo.

Nauji įspūdžiai, nauji veidai, nauji tikslai, užmojai... Viskas lyg susidėliojo į savas vietas, pajutome rutinos ritmą, o galvose įkyriai zvimbia niekad nesibaigiantys reikalai. Žiūrėk, tuoj koks egzaminas ar grėsmingas kontrolinis neleidžia ramiai užmigti.

Vis mąstai, galvoji, narplioji, poteriauji, kad viskas baigtųsi laimingai.

Oras irgi nelepina. Rudeninių lapų krūvos nebegeltonuoja parkuose, nuogas medžių šakas baksnoja šalna, langus kone kasdien plauna lietūs. Tuoj bus ir sniego. Tačiau sutiksi, kad tokie vakarai turi savo magijos. Juk kiekviena net ir ilgiausia diena turi savo pabaigą. Garuojantis arbatos puodelis kambario prietemoje prie gero žurnalo, rekomenduotos knygos ar ilgai laukto filmo – pats geriausias poilsis po įtemptos dienos. O kitą dieną vėl viskas iš naujo: paskaitos, pamokos, namai...

Naujas „Atrask“ nekalbės apie paskaitas, pamokas, nemoralizuos, kaip turi elgtis, atrodyti, nežadės, kad rutina baigiasi jau šiandien ir nebegrįš niekados. Turi pats ją apgauti, išmokti valdyti ar pakeisti. O pakeisti ją tikrai yra kuo. Rašyk stilingą ir pretenzingą tinklaraštį, mokykis korėjiečių kalbos, šok liaudies šokius, lankyk įdomias parodas, domėkis tuo, kam iki šiol taip ir neatrasdavai laiko! Žiupsnis mėgstamos veiklos it ranka nuims egzaminų ir kontrolinių darbų baubą. O kai nugali baimes, pasiryžti drąsiai įveikti kliūtis ir gauni pelnytą įvertinimą, pasidaro be galo smagu. Ir širdis, žiūrėk, nurimsta.

Pasimatysime jau kitais, 2014-aisiais metais. Pasidžiaukime senaisiais ir apmąstykime, kokie galėtų būti Naujieji. Iki!

Nr. 5 ATRASK! ISSN 2029-8390 Šiaulių universiteto žurnalas jaunimui ATRASK! Numerį rengė: Zenonas Ripinskis (vyr. red.)

Karolina Šerytė Deimantė Zakarevičiūtė Enrika Valančiūtė Viktorija Raštutytė Lina Bivainienė Nijolė Veršinskienė Laima Juzulėnienė Maketavo Benas Jankauskas

Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“ Vasario 16-osios g. 52 LT-76291 Šiauliai Tiražas 4000 egz.

Redakcija www.su.lt redakcija@cr.su.lt tel. (8 41) 59 57 29, 8 685 33 142 Vilniaus g. 88 LT-76285 Šiauliai Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą arba tvirtą šiauliečio žodį.

ATRASK! • SAUSIS

1

kas stebina ir džiugina ERASMUS studentus Lietuvoje?

Studijų metu daugelio šalių studentai turi galimybę išvykti pagal ERASMUS mainų programą. Ką užsienio studentai atranda Lietuvoje? Savo patirtimi mūsų šalyje maloniai sutiko pasidalinti studen¬tės iš Čekijos, Baltarusijos, Olandijos ir Turkijos. 4 p.

kalbų mokėjimas – investicija į ateitį ir sėkmingą karjerą Šiandien įprasta turėti kitakalbių draugų, studijuoti užsienio uni¬versitetuose, vykti atostogauti į kitas šalis ar tiesiog apsigyventi svetur.

Todėl kalbų mokymasis yra raktas, atveriantis vartus į perspektyvią ir šviesią ateitį. 7 p.

Edita Burbulytė – „nestandartinė“ supermokytoja Prieš mėnesį naujienų portalo „Etaplius.lt“ organizuoto konkurso „Supermokytojas“ finaliniame renginyje paaiškėjo šių metų nugalėto¬ja – Edita Burbulytė. Ji – ne tik Šiaulių ,,Romuvos“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja, bet ir roko grupės „Irony Dawn“ vokalistė. 10 p.

šuolininkė galėtų pasigalinėti ir su kengūra Dovilė Dzindzaletaitė – Pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čem¬pionato vicečempionė, Lietuvos rekordininkė ir nacionalinės rinktinės narė. Dovilė – šiaulietė, baigusi Šiaulių „Vijolių“ vidurinę mokyklą ir pasirinkusi studijas Šiaulių universitete. 15 p.

2

ATRASK! • SAUSIS

tėvynės jausmą išreikšti vaizdu „Kas Tau yra Tėvynė?“ – tokiu klausimu Šiaulių universitetas kreipėsi į jaunuosius objektyvo meistrus kviesdamas juos meninė¬mis priemonėmis permąstyti Tėvynės sąvoką ir savo idėjas užsifiksuoti fotografijose. 19 p.

tinklaraštis – nevaržoma saviraiškos erdvė Ką daryti, jei turi puikių minčių, jei netveri savo kailyje, kaip nori pa¬pasakoti apie kilusią genialią idėją ar savo išskirtinį pomėgį, o gal išsa¬kyti savo nuomonę aktualia visuomenei tema? Išeitis paprasta – pradėk kurti tinklaraštį... 24 p.

jaunieji Šiaulių universiteto verslininkai: misija daryti gera Šiaulių universiteto studentai Verslo dieną minėjo savaip. Susi¬būrę į verslumo mugę, kuri vyko prekybos centre „Saulės miestas“, jaunieji verslininkai kvietė šiauliečius nelikti abejingais ir prisidėti prie kilnios iniciatyvos paremti beglobius gyvūnus. 27 p.

liaudies šokiai tinka ir XXI amžiaus jaunimui Didžioji dalis šiuolaikinių jaunuolių mano, kad liaudies šokiai yra nuobodu. Tačiau tie, kuriems yra tekę sudalyvauti liau¬dies šokių vakaronėje, atsakytų, kad tai pats geriausias pasilinksminimo būdas. Ir tai tikra tiesa. 30 p.

konkursas „Daina.lt 2013“ išdalijo prizus Lapkričio 14 d. Šiaulių „Forum Cinemas“ kino teatro salė buvo pilnutėlė – čia buvo surengtas baigiamasis antrojo tarptautinio mokslei¬vių ir studentų lietuvių liaudies dainos vizualizacijos konkurso „Daina. lt“ baigiamasis vakaras. 32 p.

ATRASK! • SAUSIS

3

kas stebina ir džiugina ERASMUS studentus Lietuvoje?

Melissa Jansen (Nyderlandai)

Deimantė Zakarevičiūtė Vilmantas Dambrauskas

4

ATRASK! • SAUSIS

Studijų metu daugelio šalių studentai turi galimybę išvykti pagal ERASMUS mainų programą. Šalies pasirinkimą nulemia įvairūs veiksniai – noras pažinti svetimos šalies kultūrą, patirti kitos aukštosios mokyklos studijų kokybę, patobulinti anglų kalbos žinias ar išmokti tos šalies kalbą, o gal tiesiog susirasti įdomių draugų ir smagiai pakeliauti. Ką užsienio studentai atranda Lietuvoje? Savo patirtimi mūsų šalyje maloniai sutiko pasidalinti studentės iš Čekijos, Baltarusijos, Olandijos ir Turkijos.

glų kalba) yra draugiški ir paslaugūs. Skiriasi mano šalies ir Lietuvos tradiciniai valgiai, atrandu ir kultūros skirtumų. Įdomu buvo pamatyti jūsų vienybę per krepšinio varžybas. Tai mane sužavėjo, nes krepšinis mano šalyje nėra toks populiarus kaip čia. Man patinka, kad čia pigu, o svarbiausia, suradau daug nuostabių draugų“.

Lena Zhabina (Baltarusija)

Pavla Umlaškova (Čekijos Respublika) Pavla Umlaškova (Čekijos Respublika): „Lietuva – šalis, į kurią atvykus jaučiuosi laiminga.

Atrodo, kad esu savo šalyje. Lietuva man patinka tuo, kad čia gražūs pastatai, sodai apsodinti gėlėmis. Man smagu, kad lietuviai (kurie kalba ir an-

Lena Zhabina (Baltarusija): „Pirmas įspūdis atvykus į Lietuvą geras. Pirmiausia man labai patiko maistas. Esu studentė, todėl gyvenimas Šiaulių universiteto bendrabutyje nenuvylė – susiradau draugų iš užsienio ir Lietuvos. Man labai patinka Lietuvos gamta, kai atvykau čia, visur buvo žalia ir ramu. Trūko tik didesnių pėsčiųjų takų. Džiaugiuosi, kad lietuviai labai draugiški. Vertinu tai, kaip jus vienija krepšinis. Buvo įdomu pamatyti, kaip šis sportas suvienija tiek daug žmonių. Manau, ERASMUS mainų programa – geras pasirinkimas pažinti jūsų šalį, paragauti skanių saldainių ir susipažinti su įdomiais žmonėmis.“ Melissa Jansen (Nyderlandai): „Atvykus į Lietuvą buvo keista. Čia daug kas skiriasi nuo mano šalies. Buvo sunku priprasti prie pilkų pastatų. Keista buvo ragauti ir jūsų tradicinių patiekalų, mat jie labai riebūs. Savo šalyje esame pratę valgyti sveikesnį maistą. Tačiau negaliu nepagirti jūsų „mėsos kukulių“. Tai vienas iš skaniausių patiekalų Lietuvoje! Nustebau, kad čia viskas pigiau. Labiausiai nustebino jūsų kalba. Buvo tikras ATRASK! • SAUSIS

5

atradimas žodžių galūnės, gramatika ir žodžių daugiareikšmiškumas. Džiaugiuosi, kad pasirinkau pagal ERASMUS mainų programą atvykti į Lietuvą ir pusei metų pakeisti savo gyvenimą.“ Zeynep Uslu (Turkija): „Pirmiausia, ką pastebėjau atvykusi į Lietuvą, tai jos žalumą.

Galėjau grožėtis aplinka, nes aplink žydėjo gėlės. Lietuva mane sudomino ir savo istorinėmis vietomis, daugelį iš jų jau aplankiau. Tik keista,

6

ATRASK! • SAUSIS

Zeynep Uslu (Turkija) kai čia taip greitai atšąla oras. Neįprastas man ir jūsų maistas – labai riebus. Taip pat Lietuva labai skiriasi savo religija ir kultūra. Tai pagrindiniai dalykai, kuriuos pastebiu Lietuvoje. Tačiau džiaugiuosi turėdama galimybę studijuoti čia, nes Lietuvoje susipažinau su įdomiais žmonėmis, turėjau galimybę pažinti jūsų kultūrą ir pakeliauti.“

kalbų mokėjimas – investicija į ateitį ir sėkmingą karjerą Enrika Valančiūtė Vytautas Uldukis Kalba atlieka komunikacinę funkciją. Be jos būtų sudėtinga ne tik bendrauti, bet ir keistis informacija ar jos ieškoti. Tai galioja visoms pasaulio kalboms. Mokėdami kuo daugiau kalbų galime nevaržomi mėgautis kelionėmis, įvairių tautų literatūra, įdomių asmenybių draugija. Šiandien įprasta turėti kitakalbių draugų, studijuoti užsienio universitetuose, vykti atostogauti į kitas šalis ar tiesiog apsigyventi svetur.

Todėl kalbų mokymasis yra raktas, atveriantis vartus į perspektyvią ir šviesią ateitį.

Galimybė pažinti ir tobulėti Daugelį jaunuolių vilioja noras aplankyti užsienio šalis, pažinti jų kultūrą, ten praleisti atostogas ar padirbėti. Tačiau niekas negimė viską mokėdamas, todėl reikia atlikti tam tikrus „namų

darbus“ – pirmiausia išmokti užsienio kalbą. Tik ją pramokus galima drąsiau jaustis svetimoje šalyje ir laisvai domėtis jos kultūra.

Vienas geriausių būdų jaunimui susipažinti su užsienio šalimi – ERASMUS studijų mainų programa. Pasirinkę ją studentai turi progą tęsti

ATRASK! • SAUSIS

7

8

ATRASK! • SAUSIS

studijas pasirinktoje šalyje. Savaime suprantama, tai puiki galimybė patobulinti užsienio kalbos žinias, išmėginti studijų kokybę svetur ir praplėsti akiratį. Užsidaryti neverta – tokios nuomonės yra daugelis ERASMUS studentų. Grįžę į gimtinę, jie džiūgauja įgiję naudingos patirties ir nedvejodami ragina bendraminčius pasinaudoti galimybe pagyventi svetur. Šiuo metu daugelis pasiryžta pradėti gyvenimą užsienyje. Į visuomenę integruotis būna sudėtinga tiems, kurie menkai moka kalbą.

Turint reikiamos kalbos žinių pradėti gyvenimą svečioje šalyje daug paprasčiau. Žiniasklaidoje pateikta gausybė sėkmės istorijų apie gautą svajonių darbą užsienyje. Štai visai neseniai per televiziją buvo rodomas reportažas apie lietuvę, tapusią viena geriausių ir sėkmingiausių manekenių pasaulyje. Trisdešimtmetė Kristina Tučkutė būdama vos keturiolikos metų išvyko į Paryžių. Tuomet ji nemokėjo nei anglų, nei prancūzų, nei italų kalbų, bet, nepabūgusi kalbos barjero, ryžosi siekti savo užsibrėžtų tikslų. Vedama ryžto ir sėkmės, ji atvėrė duris į spindintį mados pasaulį ir greitu metu žada sukelti revoliuciją mados industrijoje. Šis įkvepiantis pavyzdys neturėjo palikti abejingų.

Darbdavių reikalavimai aiškūs Ne paslaptis, kad ir Lietuvoje kalbų mokėjimas yra labai vertinamas. Tiesa, šiais laikais, norint gauti darbą, neužtenka mokėti vien anglų kalbą – ji tapo pernelyg populiari, tad dauguma ją moka bent kažkiek. Nenuostabu, kad dėl to tarp kandidatai konkuruoja, todėl didžiuliu privalumu tampa dar vienos užsienio kalbos mokėjimas. Šalies verslas plečiasi į tarptautines rinkas, ieško užsienio partnerių, todėl kompanijų darbuotojai dažnai priversti gilinti savo kalbos žinias. Darbdaviai teigia, kad anglų kalba

vis dar pirmauja tarp pageidaujamų mokėti kalbų, bet vis dėlto nepaneigia fakto, jog daugiau galimybių gauti gerai apmokamą ir stabilią darbo vietą turi mokantieji retesnes užsienio kalbas. Šiuo metu, darbo rinkos atstovų teigimu, į Lietuvą atkeliauja vis daugiau užsienio kompanijų, todėl darbuotojų, mokančių skandinavų, ispanų, prancūzų ar kitas retesnes kalbas, poreikis nuolat auga. Be to, tai yra neginčijamas pranašumas, jei į vieną vietą pretenduoja didelis skaičius kandidatų su vienos kalbos bagažu.

Deja, nepakankamas užsienio kalbos lygis yra viena iš priežasčių, kodėl jaunuoliai priversti susikrauti lagaminus ir vykti laimės ieškoti svetur. Darbdaviai paprasčiausiai pasako „ne“, nemokanties ir neturintiems gerų kalbos įgūdžių, kurie kandidatui praverstų dirbant toje įmonėje.

Taigi reikia pažvelgti tiesai į akis – jei nemokėsi kalbos, beveik neturėsi šansų įrodyti darbdaviui, ko esi vertas kaip specialistas.

Mokykis kalbų Šiaulių universitete!

O kad svajonė taptų realybe, reikia šiek tiek pasistengti ir žinoti, kur galima kreiptis. Štai Šiaulių universitetas rūpinasi savo studentais ir siūlo galimybę papildomai mokytis užsienio kalbų.

Organizuojami net devynių užsienio kalbų kursai: anglų, prancūzų, ispanų, rusų, italų, švedų, korėjiečių, vokiečių, lenkų, kuriuos baigus išduodami pažymėjimai, nurodant įgytą Europos kalbų mokėjimo lygmenį. Be abejonės, tai puikus būdas investuoti į savo ateitį ir pamažu įgyvendinti visus tikslus bei svajones.

Daugiau informacijos apie kalbų kursus Šiaulių universitete: Tel. (8 41) 59 57 38 Mob. 8 685 655 99 El. p. kalbumokymas@hu.su.lt www.hu.su.lt/kalbu-mokymas

ATRASK! • SAUSIS

9

Edita Burbulytė – „nestandartinė“ supermokytoja

Oksana Laurutytė, savaitraštis „Šiauliai plius“ Editos Burbulytės asmeninis archyvas Prieš mėnesį naujienų portalo „Etaplius.lt“ organizuoto konkurso „Supermokytojas“ finaliniame renginyje paaiškėjo šių metų nugalėtoja – Edita Burbulytė. Ji ne tik Šiaulių ,,Romuvos“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja, bet ir roko grupės „Irony Dawn“ vokalistė. Ką reiškia būti supermokytoja? Kaip visur suspėti ir būti savo mokinių įkvėpėja?

Vo­ka­las – į nie­ką ne­pa­na­šaus temb­ro Gru­pė, ku­rio­je da­bar dai­nuo­ja Edi­ta – „Iro­ny Dawn“ (angl. me­ta­li­nė ar­ba iro­niš­ka auš­ra). Mo­ te­ris mu­zi­ki­nę kar­je­rą pra­dė­jo su gru­pe „BEST‘ija“.

Vė­liau ją pa­si­kvie­tė „nu me­tal“ sti­lių gro­jan­ti gru­pė P.O.L.L.Y. Čia Edi­ta bu­vo pri­ta­rian­ty­sis vo­ka­las ir su gru­pe įra­šė stu­di­ji­nį mi­ni al­bu­mą „Ar at­si­bu­ si ry­toj“. Vė­liau, iš­si­skirs­čius P.O.L.L.Y. ko­lek­ty­vui, Edi­ta tę­sė mu­zi­ki­nę veik­lą gru­pė­je „BEST‘ija“ ir įra­ šė EP „In­sa­ne in mad­ness“.

Po įvai­rių veik­los po­sū­kių ir vin­gių gru­pė pa­kei­tė pa­va­di­ni­mą į „Stran­ger Aeons“. Su šia

10

ATRASK! • SAUSIS

pro­gre­sy­vaus me­ta­lo gru­pe Edi­ta įra­šė pa­sau­ ly­je pla­ti­na­mą al­bu­mą „eN­nea­gon“. Edi­tai išė­jus iš gru­pės, per­nai va­sa­rą Ar­tū­ras Fi­še­ris Lio­lys, Gin­tas Gas­ce­vi­čius, To­mas La­vic­kas ir ji su­si­bū­ rė į gru­pę „Iro­ny Dawn“ ir atliko ne­stan­dar­ti­nius „ko­ve­rius“ – ge­riau­sius po­pso „ga­ba­lus“ ro­ko ver­si­ja.

Apie Edi­tą sakoma, jog jos vo­ka­las iš­si­ski­ria sa­vi­tu temb­ru ir bū­tent sun­kes­nio­sios mu­zi­kos sti­liui bū­din­gu bal­so stip­ru­mu. Dau­ge­ly­je pa­ sau­li­nių re­cen­zi­jų jos vo­ka­las yra ver­ti­na­mas dėl ki­to­niš­ku­mo, ne­tra­di­ci­nio dai­na­vi­mo sti­liaus ir į nie­ką ne­pa­na­šaus temb­ro.

Edi­ta pa­ti ku­ria dai­nų teks­tus ir sa­ko, kad jo­ kios dest­ruk­ci­jos juo­se nė­ra. Jos dai­nų teks­tai fi­ lo­so­fi­niai, eg­zis­ten­ci­niai, mis­ti­niai, daž­nai pa­sa­ ko­jan­tys apie reiš­ki­nius, ne­su­vo­kia­mus žmo­gaus pro­tu. Pa­ne­vė­žy­je gi­mu­si ir su­bren­du­si Edi­ta au­go mu­zi­ka­lio­je šei­mo­je ir net neuž­mig­da­vo, jei kam­ba­ry­je ne­skam­bėdavo mu­zi­ka. Jos ma­ma dai­na­vo cho­re, tė­tis yra me­lo­ma­nas, se­suo bai­gė mu­zi­kos pe­da­go­gi­ką.

Ji pa­ti bai­gė mu­zi­kos mo­kyk­lą – mo­kė­si gro­ti smui­ku. Sa­va­ran­kiš­kai iš­mo­ko gro­ti gi­ta­ra ir ėmė kur­ti dai­nas. „Nie­ka­da ne­gal­vo­jau, kad ro­kas ir me­ta­las – blo­gis. Mo­kiau­si J. Bal­či­ko­nio gim­na­ zi­jo­je, ku­rios mo­ki­niai – me­niš­kes­ni ir pla­tes­nių

pa­žiū­rų. Ro­kas ir me­ta­las pa­tin­ka tiems, ku­rie tu­ri di­des­nį su­vo­ki­mą, kas yra mu­zi­ka“, – sa­ko ji.

Bes­tu­di­juo­da­ma Šiau­lių uni­ver­si­te­te mu­zi­ kan­tė bu­vo pa­kvies­ta da­ly­vau­ti „Bar­dų fes­ti­va­ly­ je“. Daug kam Edi­tos dai­na­vi­mas pa­ti­ko, tad su bend­ra­min­čiais nu­spręs­ta su­bur­ti gru­pę.

Su „BEST‘ija“ da­ly­vau­ta dau­ge­ly­je kon­cer­tų ir fes­ti­va­lių – per mė­ne­sį vie­nas kon­cer­tas tik­ rai įvyk­da­vo. Vykstant jaunų talentų paieškoms laidai MTV buvo sukurtas vaizdo klipas. „Aš vi­ są lai­ką tu­rė­jau ką veik­ti. Man ne­su­vo­kia­ma, kai žmo­nės skun­džia­si, kad ne­tu­ri lais­va­lai­kiu ką veik­ti. Dirb­ti, mo­ky­tis ir kon­cer­tuo­ti man bu­vo ir yra la­bai įdo­mu“, – sa­ko ji.

ATRASK! • SAUSIS

11

„Esu ne­stan­dar­ti­nė“ Edi­ta mo­ky­to­jau­ja jau 12 me­tų ir sa­ko, kad pra­dė­jus dirb­ti ne­la­bai kas ži­no­jo, kad ji dai­nuo­ja ro­ką. Se­niau „Ro­mu­va“ bu­vo vi­du­ri­nė mo­kyk­la, vy­res­ni vai­kai ei­da­vo į kon­cer­tus. Pamatę dainuojančią mokytoją greit paskleidė žinią. „Vai­kai su pa­gar­ba, ne­tgi di­des­ne, ma­ne priim­da­vo, ta­čiau tė­vų ver­ti­ni­mų aš ne­ži­no­jau.

Aš per­ne­lyg ne­si­rek­la­ma­vau, nes ži­no­jau – dir­ bu ma­ža­me mies­te, kur liberalių pažiūrų žmonių nėra daug. Jie juk ga­lė­jo gal­vo­ti, kad esu „pa­ drai­ka“, nes žmo­nes val­do ste­reo­ti­pai. To­dėl sten­giau­si bū­ti to­kia kva­li­fi­kuo­ta, kad man nie­kas

12

ATRASK! • SAUSIS

ne­ga­lė­tų pri­kiš­ti, ką vei­kiu lais­va­lai­kiu. Juk nie­ko nu­si­kals­ta­mo ne­da­rau, tie­siog esu ne­stan­dar­ti­ nė“, – sa­ko mo­ky­to­ja.

Da­bar si­tua­ci­ja yra pa­si­kei­tu­si – mo­ki­nių tė­vai yra maž­daug jos am­žiaus ir ver­ti­na pa­pras­čiau. „Da­bar man yra leng­viau, žmo­nės ta­po li­be­ra­ les­ni, už­sie­nio ma­tę. O gal pa­gar­bą už­si­tar­na­vau tuo, kad pir­miau­sia esu sa­vo dar­bo sri­ties spe­ cia­lis­tė“, – sa­ko ji.

Edi­ta ang­lų kal­bos mo­ky­to­ja pra­dė­jo dir­bti bū­da­ma ant­ra­kur­sė. „La­bai no­rė­jau pa­keis­ti vy­ rau­jan­čią nuo­mo­nę apie mo­ky­to­jus. Skai­tau daug li­te­ra­tū­ros, da­bar ren­giuo­si se­mi­na­rui jau­niems mo­ky­to­jams, kaip tap­ti ge­ru mo­ky­to­ju. Ži­no­ma,

„

Edi­tos drau­gai iki šiol ste­ bi­si, kad ji vis dar mo­ky­to­ ja, nes to­kia kū­ry­bin­ga mo­ te­ris tu­rė­tų dirb­ti ko­kį nors ki­tą dar­bą. „Aš su­pra­tau, kad mo­ky­ to­ja­vi­mas – ma­no ke­lias, ma­no aist­ra, ma­no po­mė­gis. No­riu, kad vai­kai tu­rė­tų ko iš ma­nęs iš­ mok­ti. No­riu, kad vai­kai vi­sa­da gal­vo­tų, jog mo­ky­to­jas iš­ma­no dau­ge­lį da­ly­kų: nuo tech­no­lo­ gi­nių nau­jie­nų iki ang­liš­ko slen­ go“, – šyp­so­si ji.

vie­no­ re­cep­to nė­ra, ta­čiau bent gai­res jau­ nam spe­cia­lis­tui su­for­muo­ti ga­li­ma“, – sa­ko ji.

Edi­tai sti­mu­las dirb­ti bu­vo tai, kad vai­ kams jos me­to­dai la­bai pa­ti­ko. Ji aiš­kiai ži­ no­jo, ko­kio mo­ky­to­jo no­ri pa­ti, ir to­kia sten­ gė­si bū­ti. „No­rė­jau, kad į ki­tą mo­kyk­lą išė­jęs vai­kas ne­kal­tin­tų ma­nęs, kad ko nors neiš­ mo­kiau. Tė­vams net ne­ga­lė­jau sa­ky­ti, kad esu ant­ra­kur­sė – jie, ko ge­ro, ne­bū­tų dėl to apsidžiaugę. Bet aš bu­vau me­tus stu­di­ja­vu­si už­sie­nio kal­bų ko­le­dže Kė­dai­niuo­se, stu­di­ja­ vau Man­čes­te­ry­je ir nie­ka­da ne­lau­kiau, kad man vis­ką „su­kram­ty­tą“ pa­teik­tų ant lėkš­tu­ tės. Daug mo­kiau­si pa­ti, kad tik ma­no anks­

ty­vas „star­tas“ mo­kyk­lo­je ne­bū­tų man „mi­nu­sas“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.

2010-ai­siais Šiau­lių me­tų mo­ky­to­ja Edi­ta ta­po ne tik dėl vai­kų ug­dy­mo. Ji ren­gia ko­le­goms se­mi­na­rus, pra­kti­nius mo­ky­mus, re­da­guo­ja ang­lų kal­bos kny­ gas, o jos dės­ty­mo me­to­dai – neįp­ras­ti ir iš­ra­din­gi. „Džiau­giuo­si, kai atė­jus į mo­kyk­lą vai­kai šūk­čio­ja, kaip ma­nęs pa­siil­go. Mes su vai­kais net ap­si­ka­bi­na­me, nors gal mo­ky­to­jai pa­pras­tai taip ne­siel­gia“, – sa­ko ji.

Edi­tos drau­gai iki šiol ste­bi­si, kad ji vis dar mo­ ky­to­ja, nes to­kia kū­ry­bin­ga mo­te­ris tu­rė­tų dirb­ti ko­kį nors ki­tą dar­bą. „Aš su­pra­tau, kad mo­ky­to­ja­vi­mas – ma­no ke­lias, ma­no aist­ra, ma­no po­mė­gis. Dau­ge­ lis jau­nuo­lių tam­pa mo­ky­to­jais, nes jiems ne­pa­vy­ko įsto­ti ki­tur, o ne iš pa­šau­ki­mo. No­riu, kad vai­kai tu­ rė­tų ko iš ma­nęs iš­mok­ti. No­riu, kad vai­kai vi­sa­da gal­vo­tų, jog mo­ky­to­jas iš­ma­no dau­ge­lį da­ly­kų: nuo tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų iki ang­liš­ko slen­go“, – šyp­ so­si ji.

Edi­ta ma­no, kad jos mu­zi­ki­nė veik­la ir pa­tir­tis tik pa­si­tar­nau­ja jos pro­fe­si­jai. Kal­bė­jo su vai­kais apie sa­va­no­rys­tę ir ga­lė­jo pa­pa­sa­ko­ti, kad pa­ti bu­vo sa­ va­no­rė fes­ti­va­ly­je. „Su­si­ti­kau per „Šiau­lių nak­tis“ dvi sa­va­no­riau­jan­čias mo­ki­nes ir džiau­giuo­si – va, kal­ bė­jo­me, o jos tai pa­da­rė“, – šyp­so­si mo­ky­to­ja.

ATRASK! • SAUSIS

13

14

ATRASK! • SAUSIS

šuolininkė galėtų pasigalinėti ir su kengūra Zenonas Ripinskis Alfredas Pliadis Dovilė Dzindzaletaitė – Pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionato vicečempionė, Lietuvos rekordininkė ir nacionalinės rinktinės narė. Dovilė – šiaulietė, baigusi Šiaulių „Vijolių“ vidurinę mokyklą ir pasirinkusi studijas Šiaulių universitete. Šiuo metu ji yra Edukologijos fakulteto kūno kultūros studijų programos antro kurso studentė. Vaikystėje žaidė tenisą, tačiau nuo 12 metų susižavėjo lengvąja atletika. Į šuolių sektorių ją pakvietė treneris Juozas Tribė.

Sėkminga pradžia „Viskas prasidėjo nuo to, kai per kūno kultūros pamoką mane pastebėjo treneris, praeityje garsus šuolininkas J. Tribė. Jis, matyt, pastebėjo, kad aš turiu tam tikrus fizinius duomenis, reikalingus šuolininkams. Lankyti treniruotes pradėjau ne iškart, o

tik po pusės metų“, – pradžią prisimena Dovilė.

Iš pradžių merginos rezultatai nebuvo įspūdingi, tačiau, patikėjusi savo galimybėmis, ji pradėjo juos gerinti. Vienas po kito krito šalies jaunučių, jaunių rekordai. Dar po kelerių atkaklaus darbo metų buvo pagerintas ir Lietuvos jaunimo rekordas.

ATRASK! • SAUSIS

15

„

Bendraamžiams, galvojan­ tiems apie studijas, norė­ čiau palinkėti įsiklausyti savo širdies ir siekti užsibrėžto tikslo. Jeigu žmogus ko nors nori ir atkakliai to siekia, tai pasieks.

Galbūt užsienyje kartais sąlygos būna geresnės, tačiau ir čia, Lie­ tuvoje, tikrai galima daug ką pa­ siekti. O sau labiausiai norėčiau palinkėti nebepatirti daugiau traumų ir sveikatos.“

16

ATRASK! • SAUSIS

Sėkmė ir iššūkiai Sėkmingiausias kol kas Dovilei buvo 2012 metų sezonas. Tuomet Pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionate Barselonoje trišuolio rungtyje nušokusi 14,17 m ne tik iškovojo sidabro medalį, bet ir 40 cm pagerino nacionalinį Lietuvos rekordą. Ji yra pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvos šuolininkė, nušokusi daugiau kaip 14 metrų. „Iškovotos pergalės skatina siekti dar aukštesnių rezultatų. Trišuolio rungtis man labai patinka. Galbūt todėl, kad šiai rungčiai tinka mano fizinės savybės – greitis, šoklumas, jėga. Šiomis savybėmis, beje, pasižymi ir kengūros, galinčios išvystyti net 60 km/val. greitį ir nušokti iki 10 metrų“, – juokauja Dovilė.

2013 metais per Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybas patirta trauma ir dviejų mėnesių pertrauka neleido sportininkei gerai pasirengti Europos čempionatui, todėl jame buvo užimta tik 9-oji vieta. „Iki pat šio čempionato traumos neleido dar anksčiau pasiekti tokio aukšto rezultato. O šiemet dėl traumų irgi negalėjau pasiekti geriausios sportinės formos, bet tikiuosi, jog dabar rezultatai vėl gerės. Tokios nesėkmės stiprina sportininką – norisi kuo skubiau atsitiesti ir parodyti, ką gali“, – nenusimena sportininkė.

Paklausta, kaip įveikia iššūkius, Dovilė sako, kad valia ir pasiryžimas visada padeda. „Aš save laikau stipria, motyvuota. Šiuo metu dėl susiklosčiusių aplinkybių tenka treniruotis vienai be

trenerio. Varžybose visada nusiteikiu tik nugalėti ir pasiekti kuo geresnį rezultatą. Į varžoves visai nekreipiu dėmesio. Paprasčiausiai stengiuosi padaryti tai, ką turiu padaryti.“ Ar užtenka laiko studijoms?

Studijos Šiaulių universitete studentei sekasi sėkmingai. Antrakursė Dovilė sako, kad čia sportininkams sudarytos visos sąlygos. „Dėstytojai supranta, kad nuolat turiu dalyvauti stovyklose, varžybose, todėl labai palaiko, skiria individualias užduotis. Šiaulių universitete sąlygos tikrai geros, jaučiu didelį palaikymą. Visada pasveikina su gerais rezultatais, nesvarbu, ar ginu Universiteto garbę, ar miesto, ar šalies“, – sako studentė.

ATRASK! • SAUSIS

17

Merginos ar vaikinai sportiškesni?

Dovilės nuomone, merginos šiandien yra sportiškesnės už vaikinus. „Merginos daugiau pajuda, o vaikinai daugiausia laiko praleidžia prie kompiuterių. Štai, kad ir mūsų lengvosios atletikos manieže trenerėmis daugiausia dirba moterys – Eglė Balčiūnaitė, Remalda Kergytė, Rasa Drazdauskaitė ir kt. Geriausius rezultatus pasiekia taip pat merginos, o štai vaikinams reikėtų labiau pasistengti. Pernelyg dideli tinginiai pasidarė…“, – dėsto rekordininkė.

Artimiausi tikslai 2014 metų vasarą Šveicarijoje vyks Europos lengvosios atletikos čempionatas. Dovilė tikisi gerai pasirengti šioms pagrindinėms kitų metų varžyboms. „Mano pagrindinis tikslas ten patekti į geriausių šuolininkių aštuntuką. Be to, keliu sau tikslą patekti ir į Pasaulio uždarųjų patalpų čempionatą, kuris žiemą vyks Sopote (Lenkija). Tam reikia įvykdyti aukštą normatyvą. Jau vien patekimas į Pasaulio čempionatą – didelis laimėjimas kiekvienam sportininkui! Mano geriausias rezultatas trišuolio rungtyje – 14 m 17 cm. Kaip ir kiekvienas

18

ATRASK! • SAUSIS

sportininkas, keliu sau tikslą pagerinti jau pasiektą rezultatą, tačiau apie jį treniruotėse stengiuosi negalvoti, geriau atkakliai treniruojuosi.“ Svarbu atrasti talentus Dažnai klausiama, kodėl tarp stipriausių pasaulio lengvaatlečių mažai matome Lietuvos sportininkų. Dovilės nuomone, Lietuvoje treneriai pernelyg mažai ieško jaunųjų talentų, neįtraukia sportuoti jaunimo. „Aš manau, kad talentų Lietuvoje tikrai yra, tačiau treneriai jų neatranda. Sąlygos sportuoti Lietuvoje po truputį gerėja. Štai Šiauliuose pagaliau sutvarkytas lengvosios atletikos maniežas, kuriame galima puikiai treniruotis žiemos metu. Reikia tik daugiau jaunimo iniciatyvos.“ Savybės Apie save Dovilė kalba nenoriai. „Sunku kalbėti apie savo savybes ir charakterį. Šiaip esu draugiška, laikausi savo žodžio. Galbūt kartais esu perdaug kukli. Laisvalaikio beveik neturiu, nes kasdien laukia treniruotės, studijos. Labai mėgstu keliauti“, – trumpai atsako Dovilė.

tėvynės jausmą išreikšti vaizdu

Edgaras Samušas. „Mano gimtas miestas naktyje“. Šiauliai

Karolina Šerytė „Kas Tau yra Tėvynė?“ – tokiu klausimu Šiaulių universitetas kreipėsi į jaunuosius objektyvo meistrus kviesdamas juos meninėmis priemonėmis permąstyti Tėvynės sąvoką ir savo idėjas užsifiksuoti fotografijose. Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dailės katedros organizuotame konkurse dalyvavo daugiau nei 100 Šiaulių apskrities ir Panevėžio 16–25 metų jaunųjų menininkų. Dalyviai turėjo galimybę vizualizuoti Tėvynės sąvoką pasirinkdami sau artimą žanrą: portretą, socialinę, gatvės, gamtos ir eksperimentinę fotografiją, fotoreportažą.

Kokią Tėvynę mato ir savo mintyse ją puoselėja jaunas žmogus gali išvysti ir visi norintys bei besidomintys fotografija. Konkursų dalyvių darbai bus eksponuojami medijų meno parodoje nuo gruodžio 3 dienos Šiaulių universiteto

Dailės galerijoje (Vilniaus g. 141, Šiauliai).

Konkurso dalyvių fotografijas vertino profesionali ir kompetentinga komisija: Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė ir Šiaulių universiteto fotografijos dėstytoja asist. Regina Šulskytė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariai Aleksandras Ostašenkovas ir Ričardas Dailidė. Komisijoje aktyviai dalyvavo ir Šiaulių universiteto Audiovizualinio meno studijų programos studentai Lina Jakubauskaitė, Giedrė Kazlauskaitė, Jonas Bartkus, ir Jonas Žilinskas.

Konkurso nugalėtojai apdovanoti Lietuvos fotomenininkų sąjungos diplomais ir Šiaulių universiteto pažymėjimais, organizatorių bei rėmėjų prizais.

Daugiau informacijos apie fotografijų konkursą „Tėvynė“ galite rasti internete www.projektastevyne.lt.

ATRASK! • SAUSIS

19

20

ATRASK! • SAUSIS

Dovilė Skačkovaitė. „Vienu ritmu“. Šiauliai

Arnas Savickas. „Brolybe“. Panevėžys Domantė Macijauskaitė. „Gerasim, filosofijos dėstytojas. Svajoja aplankyti visas pasaulio šalis“

ATRASK! • SAUSIS

21

Eglė Terminaitė. „Visi skirtingi, visi vienodi“. Šiauliai

Mindaugas Karalius. „Ilguma“. Šeduva

Radvilė Juozapaitytė. „Kelyje“. Šiauliai

22

ATRASK! • SAUSIS

KŪRYBA Dovilė Arlikevičiūtė Šiaulių universitetas, Humanitarinis fakultetas Anglų filologija ir ispanų kalba, II k.

Matematiką MYLIU

Krenta žemėn angelai

Matematiką ar išmanai?

Kiekvieną lygtį moki?

O kosinusus ar žinai Ir tangentą kažkokį?

Krenta žemėn angelai, Jų sparnai pradingę.

Trenkiasi į akmenis jie tobulai, Deimantai akių sustingę.

O aš visai nesuprantu Kaip galima taip suskaičiuoti Ir logaritmų nekenčiu Kaip trikampius man išrikiuoti?

Krisdami žaloja jie medžius, Ir gėles trapias naikina.

Jie sutraiško neprinokusius vaisius, Kuriuos seniai kažkas brandina.

Bet vieną lygtį išmanau Ir niekada jos nesuklysiu Atsakymą į ją seniai radau Jei nori – tau aš pasakysiu.

Išsibarsto plunksnos tarp žolių, Švelnios, aštrios ir nuodingos.

Jos kaip oras tyras angelų, Ir kaip bausmės nevertingos.

Kai „My“ pridėsime prie „Liu“ Mes gausime nuostabų žodį „Myliu“ – atsakymą turiu Ar tokią sudėtį tu moki?

Ten, kur krenta angelai, Žemėje išmuštos duobės.

Pasilikę raudonai pilki lašai...

Virsta jie sustingę lobiais.

Išmoksime skaičiuot kartu Sunkiausią šiam pasauly lygtį Nors matematikos nesuprantu...

Bet esame juk mes drauge.

Krenta Žemėn angelai, Jau pradingę jų juodi sparnai.

Ak, jūs, nelaimingi padarai...

Krenta žemėn ištremtieji angelai...

ATRASK! • SAUSIS

23

tinklaraštis – nevaržoma saviraiškos erdvė Enrika Valančiūtė Zenonas Ripinskis Ką daryti, jei turi puikių minčių, jei netveri savo kailyje, kaip nori papasakoti apie kilusią genialią idėją ar savo išskirtinį pomėgį, o gal išsakyti savo nuomonę aktualia visuomenei tema? Išeitis paprasta – pradėk kurti tinklaraštį (angl. blog). Tai lengvai prieinamas, nesudėtingai valdomas ir nemokamas būdas, leidžiantis realizuoti save ir išreikšti savo požiūrį. Tad kviečiu pasvarstyti, kuo tinklaraštis yra svarbus ir naudingas kiekvienam, mėgstančiam pasidalinti savo mintimis.

24

ATRASK! • SAUSIS

Dienoraštis pasauliui Kodėl atsiranda būtinybė rašyti tinklaraštį?

Kokią naudą iš to gauna rašantysis? Daugelis mano, kad tinklaraštis atsirado iš dyko buvimo ir noro kalbėti „apie nieką“. Tačiau, anot pačių tinklaraštininkų, tai nėra tiesiog tuščias laiko praleidimo būdas. Prisiekęs tinklaraštininkas pasistengs, kad temos būtų aktualios ne tik autoriui, bet ir visam pasauliui.

Pirmąjį tinklaraštį pasaulis išvydo 1994 metais.

Jo autorius Džastinas Holas (angl. Justin Hall) net neturėjo minties, kad jo sukurtas įrašas taps perversmu ir leis ateities kartoms turėti nevaržomą erdvę minties jėgai ir kūrybai. Netrukus užsieny-

je populiarūs tinklaraščiai užkariavo ir Lietuvos jaunimo dėmesį. Tinklaraščių kūrimas ir rašymas tapo nauja mada, patraukiančia mūsų dėmesį ir skatinančia pasidalinti savo mintimis su kitais.

Tinklaraštis – tai internetinis dienoraštis. Jame dažniausiai komentuojama pasirinkta tema – muzika, menas, kinas, politika, kulinarija ar koks kitas asmeninis pomėgis. Šiame informacinių technologijų amžiuje – tai puiki galimybė virtualiems draugams ar skaitytojams perteikti savo požiūrį, pasiūlyti idėjas ar papasakoti savo patirtį.

Be abejo, po kiekvienu įrašu skaitytojai gali palikti savo komentarą, todėl neretai yra sudaromos galimybės įvertinti, plėtoti temą bei diskutuoti.

ATRASK! • SAUSIS

25

„

Daugeliui jau­ nų žmonių tai tampa greita ir efektyvia priemo­ ne, kuria galima in­ formuoti skaitytojus apie savo pažiūras ir patirtį. Išgyvenimai, kuriuos patiria ra­ šantieji, perteikiami kitiems ir jie tampa vieši.“

Tokia susikurta komunikacinė erdvė leidžia pasidalinti patirtimi ir susikurti unikalią internetinę terpę, kuri būtų pasiekiama bet kuriame pasaulio krašte.

Padeda ugdyti asmenybę Išties dauguma tinklaraščių egzistuoja kaip asmeniniai dienoraščiai, tačiau reikia paminėti, kad jų kūrimo tikslai yra gana skirtingi. Daugeliui jaunų žmonių tai tampa greita ir efektyvia priemone, kuria galima informuoti skaitytojus apie savo pažiūras ir patirtį. Išgyvenimai, kuriuos patiria rašantieji, perteikiami kitiems ir jie tampa vieši. Bet, kita vertus, tokio pobūdžio tinklaraščiai, skirti nuolat autoriumi besidomintiems draugams ir artimiesiems, yra įdomi komunikacinė priemonė. Pavyzdžiui, toks bendravimo būdas yra paplitęs tarp išvykusių gyventi į užsienį ir pasilikusiųjų gimtinėje. Kaip teigia autoriai, tokiose situacijose jie pradedami rašyti iš praktinių sumetimų – sukūrus įrašą tinklaraštyje nereikia vargintis ir kartoti kiekvienam besidominčiam atskirai, kaip sekasi gyventi savarankiškai toli nuo namų.

Tačiau yra dar kelios svarbios tinklaraščio kūrimo priežastys. Tai noras pasidalinti savo požiūriu į meną ir galimybė atskleisti skaity-

26

ATRASK! • SAUSIS

tojams savo kūrybą. Anoniminio internetinio dienoraščio autorė teigia, kad mintis kurti tinklaraštį gimė sąmoningai. Tai lėmė noras išmokti reikšti savo mintis efektyviau ir greičiau.

Asmeninis tinklaraštis jai pasirodė tinkamas būdas tobulinti savo gebėjimus, nes jį turint, atrodo, nebėra kur trauktis – turi rašyti. Tai tobulina gebėjimą kokybiškai ir taisyklingai raštu dėstyti mintis. Pasak rašytojos, tinklaraštis, kaip ir bet kuri kita saviraiškos forma, ugdo asmenybę, skatina ieškoti. Tačiau, jos nuomone, kai ko tobulai išugdyti vis tiek nepavyks – arba turi tą „asmenybės grūdą“, kuris tavyje auga, arba ne. Mat rašymas pačiai autorei yra lyg kova su savimi – jaučiama baimė tiek dėl kūrybos, tiek dėl savo asmenybės. Tačiau tinklaraštyje išsakytos asmeninės mintys yra lengvai prieinamos kitiems, todėl, galima sakyti, tai yra priemonė priimti kritiką, nugalėti baimes ir įgyti pasitikėjimo savimi.

Taigi tinklaraštis – nevaržoma, tačiau įpareigojanti erdvė, kurią gali valdyti tik tu pats. Žiūrėk, kaip smagu dalintis mezginių raštais, fotografijomis, savo straipsniais, apžvalgomis ar kūryba.

Tokios saviraiškos tau niekas negali uždrausti!

Tik nuo žmogaus priklauso, ką tinklaraštis gali jam duoti.

jaunieji Šiaulių universiteto verslininkai: misija daryti gera

Karolina Šerytė Donatas Kaliginas Šiaulių universiteto studentai Verslo dieną minėjo savaip. Susibūrę į verslumo mugę, kuri vyko prekybos centre „Saulės miestas“, jaunieji verslininkai kvietė šiauliečius nelikti abejingais ir prisidėti prie kilnios iniciatyvos paremti beglobius gyvūnus. Tiesa, toks Socialinio fakulteto iniciatyva organizuojamas renginys vyksta jau trečius metus iš eilės, tačiau šiemet studentai įtraukė ir visuomenę, kuri turėjo galimybę tiesiogiai prisėdėti prie itin reikalingos pagalbos gyvūnams.

ATRASK! • SAUSIS

27

Suvienijo bendras tikslas Kasmet antrą lapkričio penktadienį minima Verslo diena. Šiais metais lapkričio 8 dienos popietę tradiciškai susirinkę verslūs Šiaulių universiteto studentai drąsiai kreipėsi į visuomenę ir su jos pagalba prisidėjo prie kilnaus tikslo išgelbėti gyvūnus. Į šurmulingą mugės sūkurį sukviestą nemažą būrį šiauliečių linksmino įvairiomis pramogomis, siūlė įvairius rankdarbius, paslaugas, o surinktus pinigus skyrė beglobiams gyvūnams. Netrūko juoko, šypsenų, gražių žodžių, padėkų ir, svarbiausia, bendro užsidegimo padėti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos.

Stebino originalumu ir kūrybingumu Vieni į „Saulės miestą“ plūdo smalsumo vedami, kiti norėdami įsigyti kokį originalų rankdarbį, pamatyti gabių jaunų ir kūrybingų žmonių darbus. O jaunųjų verslininkų originalumui ribų nebuvo.

Kas siūlė gydomųjų žolelių, kas ragino įsigyti kokį rankdarbį, kas kvietė pasitikrinti regą... Daugelis trypė šalia stalų, nuklotų megztomis pirštinėmis, kojinėmis, skirtukais, mėgino įsigyti už jiems patrauklią kainą.

28

ATRASK! • SAUSIS

Prekybos centro lankytojus studentai pasitiko pozityviai nusiteikę – užsukti į studentų darbų mugę kvietė būsimi aktoriai-mimai ir muzikantai, dainininkai. Surengtas ir aukcionas, kuriame buvo sėkmingai parduotos dovanos: už gėlių puokštę paaukota 20 litų, už „Saulės tortą“ – 33, už kavos, arbatos ir saldumynų rinkinį – 26 Lt ir t. t.

Iš užsienio atvykę studijuoti studentai irgi aktyviai dalyvavo iniciatyvoje. Jie mokė valgyti lazdelėmis, demonstravo magijos stebuklus, maloniai bendravo ir pasakojo apie savo gimtąją šalį.

Lankytojai balsavimu išrinko labiausiai patikusius mugės dalyvius. Prizas atiteko išradingiems ir mokslą pristačiusiems Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto studentams. Versliausi pripažinti Socialinių mokslų fakulteto studentai, už savo paslaugas ir darbus surinkę daugiausiai pinigų.

Beglobiai gyvūnai – skaudi tema Šiandien visos šalies gyvūnų globos organizacijos gyvena tik iš žmonių skiriamų aukų ir padaro didelį darbą spręsdamos opias beglobių gyvūnų problemas. Tokių gyvūnų prieglaudų Lietuvoje yra apie 30. Deja, to neužtenka. Šiandien beglobių gyvūnų nemažėja, ir tokio pobūdžio organizacijoms našta tikrai nemenka. Šiaulių universiteto studentų organizuotos iniciatyvos metu surinkta apie 2 000 Lt. Organizatoriai neslėpė džiaugsmo, kad surinkti pinigai Šiaulių miesto beglobiams gyvūnams bus labai svarbūs ir padės suteikti reikalingiausią pagalbą gyvūnams. Be to, ši iniciatyva kasmet sulaukia vis daugiau susidomėjimo, todėl tikimasi, kad ji bus tęsiama ir kitąmet.

ATRASK! • SAUSIS

29

liaudies šokiai tinka ir XXI amžiaus jaunimui

Viktorija Raštutytė Alvydas Januševičius Didžioji dalis šiuolaikinių jaunuolių paklausti, ką mieliau rinktųsi – vakarėlį naktiniame klube ar nuotaikingą vakaronę, kurioje skamba lietuvių liaudies muzika, nedvejodami atrėžtų, kad lietuvių liaudies šokiai nemadinga ir nuobodu. Tačiau tie, kuriems yra tekę sudalyvauti liaudies šokių vakaronėje, atsakytų, kad tai pats geriausias pasilinksminimo būdas. Ir tai tikra tiesa.

30

ATRASK! • SAUSIS

Universitetas tęsia tradicijas Viskas, kas nauja, – tai gerai užmiršta sena! Šis posakis puikiai atspindi Lietuvoje populiarėjantį reiškinį – diskotekas, kuriose skamba lietuvių liaudies muzika ir į šokių aikštelės vidurį kviečia armonininko šūktelėjimas: „Polka su ragučiais!“ Galime tik pasidžiaugti, kad prie tokių vakaronių organizavimo prisidėjo ir Šiaulių universitetas, kuris pritraukė jaunimą ne tik iš Šiaulių miesto, bet ir iš visos Šiaulių apskrities.

Liaudies šokių vakaronės tampa gražia Šiaulių universiteto tradicija, ir, kuo toliau, tuo daugiau dėmesio sulaukiama iš jaunimo. Tai argi neverta išbandyti savo jėgas trypiant smagią polką?

Lietuvių liaudies šokių vakaronės yra puiki galimybė šių dienų jaunimui pasinerti į gyvai atliekamos lietuviškos muzikos skleidžiamą dvasią ir įsijungti į siautulingus šokių ratelius.

Be to, lietuviški šokiai yra struktūrizuoti ir kiekvienas jų turi savo siužetą, savaip įtraukiantį į šokių sūkurį. Tad šokti skirtingus šokius nėra nuobodu.

Pagal Jurgį – ir kepurė Tradicinio šokio ir visuomenės santykis yra labai skirtingas. Daugiausia tai priklauso nuo žmogaus pasaulėžiūros ir vertybių. Būtent tradiciniai lietuvių liaudies šokiai puoselėja jaunimo tautiškumą ir pagarbą lietuvių kultūrai. Šokdamas smagius lietuvių liaudies šokius jaunimas priartėja prie tradicijų, kurios lietuvių tautą daro unikalią. Kiekvienas turime puoselėti tai, ką paveldėjome iš protėvių. Taip ugdomas tautinis savitumas ir meilė savam kraštui. Nereikėtų pamiršti, kad folkloras bei tradicijų puoselėjimas buvo viena iš kelio į Lietuvos Nepriklausomybę varomųjų jėgų, todėl liaudies šokių vakaronės yra ne tik puikus būdas praleisti niūrius rudens vakarus, bet ir vieta, kurioje visus sieja viena idėja – noras pažinti ir puoselėti tai, kas lietuviška, sava ir artima.

„

Lietuvių liaudies šokių va­ karonės yra puiki galimybė šių dienų jaunimui pasiner­ ti į gyvai atliekamos lietu­ viškos muzikos skleidžiamą dva­ sią ir įsijungti į siautulingus šokių ratelius. Be to, lietuviški šokiai yra struktūrizuoti ir kiekvienas jų turi savo siužetą, savaip įtraukiantį į šokių sūkurį. Tad šokti skirtingus šokius nėra nuobodu.“ Taigi liaudies šokių vakaronės – ne prievolė ar pareiga. Tai smagus ir nuotaikingas būdas pasprukti nuo pabodusios kasdienybės ar naktinių klubų kulto. Be to, liaudiškų šokių vakaronės leidžia jaunimui suprasti, kas yra unikalumas, ir išsiskirti iš pilkos masės. Atrask naujų ir įkvepiančių įspūdžių!

ATRASK! • SAUSIS

31

Grand Prix moksleivių grupėje laimėtojai Goda Mazrimaitė ir Edvinas Budraitis su vadove mokytoja dr. Rasa Stoškuviene (viduryje).

konkursas „Daina.lt 2013“ išdalijo prizus

Ze­no­nas Ripinskis Lapkričio 14 d. Šiaulių „Forum Cinemas“ kino teatro salė buvo pilnutėlė – čia buvo surengtas baigiamasis antrojo tarptautinio moksleivių ir studentų lietuvių liaudies dainos vizualizacijos konkurso „Daina. lt“ baigiamasis vakaras. Šiemet konkursas tapo tarptautiniu. Šiaulių universiteto gimnazijos organizuotas konkursas pritraukė 152 moksleivius ir studentus iš Lietuvos bei Lenkijos.

32

ATRASK! • SAUSIS

Dalyviai galėjo išbandyti jėgas lietuvių liaudies dainos vizualizacijos ir rašinio konkursuose.

Vaizdo klipo konkurse vertinimui buvo pateiktas 21 vaizdo klipas. Komisijos sprendimu į baigiamąjį konkurso etapą pateko 15 darbų. Festivalyje-konkurse dalyvavo moksleiviai iš Kėdainių, Kretingos, Šilalės, Joniškio, Panevėžio, Šiaulių, Šeduvos ir Punsko (Lenkija).

Peržiūrėjusi visus darbus konkurso vertinimo komisija, kuriai vadovavo Keistuolių teatro aktorė Ilona Balsytė, paskelbė nugalėtojus. Mokinių grupėje nugalėjo Šiaulių universiteto gimnazijos mokiniai Goda Mazrimaitė ir Edvinas Budraitis, sukūrę filmą pagal dainą „Ant kalno karklai“.

Studentų grupėje geriausiu filmu pripažintas Šiaulių universiteto absolvento Emilio Jucio ir Šiaulių universiteto Menų fakulteto dailės ir dizaino studijų programos II k. studentės Monikos Grigaitės darbas „Dūno upė“. Taip pat apdovanoti trijų nominacijų – „Jaučiu dainą“, „Girdžiu dainą“ ir „Matau dainą“ – nugalėtojai.

Festivalį globojo Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vidas Gedvilas.

Visi konkurso dalyviai tvirtino, kad vizualizuoti liaudies dainą buvo labai sunki užduotis.

Tai patvirtino ir konkurso sumanytoja bei organizatorė Šiaulių universiteto gimnazijos muzikos mokytoja dr. Rasa Stoškuvienė: „Konkursas „Daina.lt“ yra tarsi muzikos pamokos projektinio

darbo tęsinys. Svarstėme, ką padaryti, kad lietuvių liaudies daina įgautų naujas formas, naujų šią dieną atitinkančių spalvų. Moksleiviams buvo pateikta užduotis sukurti liaudies dainai vaizdą. Jeigu Selui koncertuojant dainos prasideda nuo vaizdo, tai kodėl to nepadarius su liaudies daina? Taip ir gimė idėja surengti liaudies dainos vizualizacijos konkursą. Dalyviams teko panaudoti įgytas kompiuterinės vaizdo ir garso apdorojimo kompetencijas: filmuoti, montuoti, ir tokiomis priemonėmis pamėginti atskleisti pasirinktos lietuvių liaudies dainos turinį, tematiką.

Dalyvių konkurse vis daugėja. Pernai rengdami pirmąjį konkursą šiek tiek nerimavome, ar bus norinčiųjų dalyvauti, tačiau bijojome be reikalo. Šiemet buvo daug lengviau – padėjo ir praėjusių metų konkurso dalyvių reklama. Dalyvauti šiame konkurse kvietėme ir savo partnerius užsienyje, tačiau iš jų išgirdome atsakymą, kad jiems kol kas gal kiek per sudėtinga. Iš pradžių jie norėtų tik pažiūrėti. Dalyvauti konkurse panoro tik Punsko atstovai. Aš manau, kad kitais metais dalyvių bus dar daugiau – ir iš Europos, ir iš Lietuvos. O mums, organizatoriams, dar tikrai užteks jėgų ir noro šį konkursą organizuoti. Svarbu, kad padėtų žmonės ir organizacijos, galinčios prisidėti finansiškai. Šiemet sugalvojome greta liaudies dainos vizualizacijos konkurso surengti ir rašinių konkursą. Jeigu žmonės geba girdėti, klausyti ir iš to kurti vaizdą, tai gali pabandyti perteikti savo jausmus ir žodžiais.“

ATRASK! • SAUSIS

33

Vertinimo komisijos narys Gediminas Beržinis apdovanoja Kovo 11-osios liecėjaus (Punskas, Lenkija) moksleivį Luką Bernecką (nominacija „Girdžiu liaudies dainą“).

Kokia liaudies dainos ateitis?

Rasa Stoškuvienė: „Jeigu mes turėsime ambicijų, lietuvių liaudies daina, ta mūsų geroji močiutė, apsiaus gražius batus ir sėkmingai vaikščios. Tik nevenkime įvairių šiuolaikiškų transformacijų, neleiskime tai močiutei būti tokiai nelaimingai, pavargusiai, kaip dažnai vaikai ją piešia. Leiskime liaudies dainai būti madingai, nes širdis išlieka ta pati.

Vizualizacijos konkurso „Daina.LT 2013 laureatai: A grupė (gimanzistai) GRAND PRIX – Šiaulių universiteto gimnazija. Darbo autoriai: Goda Mazrimaitė, Edvinas Budraitis.

Nominacija „MATAU liaudies dainą“ – Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija. Darbo autoriai: Grėtė Vaičiulytė, Klaudija Indriliūnaitė.

Nominacija „GIRDŽIU liaudies dainą“ – Punsko Kovo 11-osios licėjus (Lenkija). Darbo autorius Lukas Berneckas.

Nominacija „JAUČIU liaudies dainą“ – Joniškio „Aušros“ gimnazija. Darbo autorė Monika Pundzaitė.

Interneto balsavimo NOMINANTAS, išrinktas Daina.LT internetinėje svetainėje – Šiaulių Didždvario gimnazija. Darbo autoriai: Benas Girininkas, Vilius Kvedaras. Žiūrovų simpatijų NOMINANTAS – Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija. Darbo autorius Mindaugas Rimkus.

B grupė (studentai) GRAND PRIX – Šiaulių universitetas. Darbo autoriai: Emilis Jucys, Monika Grigaitė.

34

ATRASK! • SAUSIS

Konkurso laureatų mintys Edvinas Budraitis (Šiaulių universiteto gimnazijos 4A kl. moksleivis): „Visus metus mokytoja įkalbinėjo dalyvauti, kol pagaliau sutikome. Kurdami savo vaizdo klipą pasirinkome modernizuotą liaudies dainą „Ant kalno karklai“. Daug konsultavomės su savo mokytojais, diskutavome, kaip meniškiau įgyvendinti idėją.“ Nominacija „JAUČIU liaudies dainą“ – Šiaurės Lietuvos kolegija, Šiauliai. Darbo autorės: Ieva Bertulytė, Monika Rulinskaitė.

Rašinio „Daina.LT 2013“ nugalėtojai Žemesniųjų klasių moksleivių grupė I vieta – Inesa Burkevičiūtė „Paskui liaudies dainą eičiau ir eičiau“ (Šiaulių Dainų progimnazija, 8b).

II vieta – Andrėja Vasiliauskaitė „Miniatūrų diptikas“ (Gegužių progimnazija, 8b).

III vieta – Goda Gailiūnaitė „Jaučiu, girdžiu, matau“ (Gytarių progimnazija, 7a).

Vyresniųjų klasių moksleivių grupė I vieta – Emilija Venckutė „Neišsiųstas laiškas Avižėlei“ (Šiaulių universiteto gimnazija, 2c).

II vieta – Gabrielius Jankauskas „Kaip auga dagilėlis“ (Didždvario gimnazija, Iim).

III vieta – Jurgita Dominauskaitė „Jaučiu, girdžiu, matau“ (Šiaulių universiteto gimnazija, 4a).

Goda Mazrimaitė (Šiaulių universiteto gim­ nazijos 4A kl. moksleivė): „Iki gimnazijos liaudies dainų neklausiau ir nemėgau. Gimnazijoje muzikos mokytoja sugebėjo jas pateikti taip, kad kuo toliau, tuo labiau pradėjo patikti liaudies dainos – tiek tradicinės, tiek modernizuotos. Išgirdus modernizuotą, patraukliai pateiktą liaudies dainą, dažnai norisi išgirsti ir tradicinį jos variantą.

Gaila, kad liaudies daina tarp jaunimo nėra labai populiari, nes ji nepateikiama arba pateikiama nepatraukliai. Kai liaudies muzika ar daina pateikiama moderniai, tai žymiai geriau supranti ją, pajauti jos prasmę.

Didelę dalį mokyklos meno kolektyvų repertuaro sudaro liaudies dainos. Taigi po truputį prie jų pripratome ir jas pamilome.“

mano darbas.“ Monika: „Su Emiliu dirbome kartu. Siūliau idėjų. Visi klipe panaudoti elementai yra mano kūryba. O šiaip liaudies muziką mėgstu, tačiau daugiau klausau šiuolaikinės muzikos.

Tokie konkursai yra naudingi tuo, kad padeda neužmiršti mūsų liaudies dainų, skatina domėtis tradicine liaudies kultūra. Jeigu žmogus nori ką nors gerai padaryti, turi nuolat kažkur dalyvauti. Aš jau esu baigusi informatiką Šiaulių universitete ir dabar studijuoju antrą specialybę – dailę ir dizainą. Tokie konkursai, manau, tik padeda tobulėti.“

Studentų grupėje Grand Prix atiteko filmo „Dūno upė“ kūrėjams – Šiaulių universiteto absolventui Emiliui Juciui ir Šiaulių universiteto Menų fakulteto dailės ir dizaino studijų programos II k. studentei Monikai Grigaitei.

Emilis: „Pievos“ – mano mėgstama grupė, todėl ir pasirinkau konkursui šios grupės dainą.

Galvojau padaryti tai, ko niekas iki šiol nedarė – sukurti liaudies dainos vizualizaciją panaudojant vien kompiuterinę techniką. Žodžiu, pabandžiau padaryti daugiau negu įmanoma ir manau, kad pasisekė. Šis vaizdo klipas – pirmas rimtesnis

Vyresniųjų klasių moksleivių rašinių konkurso geriausiu darbu pripažintas Šiaulių universiteto gimnazijos moksleivės Emilijos Venckutės rašinys „Neišsiųstas laiškas Avižėlei“.

Rašinių konkurso vertinimo komisijos pirmininkė Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėja prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė pasidžiaugė moksleivių bandymais perteikti savo požiūrį į liaudies dainą.

ATRASK! • SAUSIS

35

Prof. dr. Džuljetos Maskuliūnienės pastebėjimai: „Konkurso devizas skelbė: „Jaučiu, girdžiu, matau“. Konkurse matėme moksleivių ir studentų sukurtus vaizdo klipus. Liaudies dainą buvo bandoma įprasminti vaizdų sistema. Manoma, kad XXI a. yra vizualizacijos amžius. Mėgstame labiau žiūrėti, nes, pavyzdžiui, skaityti, užima daugiau laiko. Verbalinė ženklų sistema yra sunkiau perskaitoma. Konkurso dalyviai bandė liaudies dainą paversti vaizdu, kitaip tariant, bandyta ją konvertuoti į visiškai kitą ženklų sistemą. Matėme, kaip tai sunku padaryti, kiek reikia išmanumo, kūrybiškumo. Į liaudies dainą sudėta tautos patirtis. Kiekvienas žodis, kiekviena frazė, kiekviena metafora ar, atrodytų nereikšmingas žodžių darinys, iš tikrųjų yra labai daug reiškiantis. Todėl yra labai sunku tai parodyti vaizdais.

Rašinio konkursas paprašė visai ko kito: kad liaudies daina būtų aptarta žodžiais, kad ji būtų konvertuota į verbalinę ženklų sistemą, nors

36

ATRASK! • SAUSIS

liaudies daina turi ir žodžius, ir melodiją. Žodžiu pasakyti, ką jaučiame klausydami liaudies dainą, nėra lengviau negu sukurti vaizdo klipą. Tiesiog reikia visai kitokių sugebėjimų ir kitokių galių.

Rašytoju gali būti ne kiekvienas. Čia reiškiasi tie, kurie valdo žodį, stilių, raštą. Bet ir jie dainą girdi, jaučia ir mato. Šis konkursas liepė kitaip pažiūrėti į dainą.

Neslėpsiu, konkurso rašiniuose buvo tam tikrų štampų, klišių. Bet kai kurie darbai sužavėjo autentiškumu, savo santykiu su liaudies daina. Šiais laikais jaunimas iš tiesų vis mažiau žino liaudies dainų. Anais laikais, kai žmonės neturėjo kompiuterių, televizijos, vakarus leido su sakmėmis, pasakojimais arba dainomis, ir visi jas mokėjo. Tai yra fenomenalus mūsų liaudies bruožas, kad mokėta tiek daug liaudies dainų!

Kitos tautos to neturi. Aš labai norėčiau, kad liaudies dainos Lietuvoje išliktų. Neabejoju, kad etnokultūrinis ugdymas Lietuvoje turėtų būti jei ne šeimoje, tai bent darželyje. Turėtų būti privalomai mokoma lietuvių liaudies dainų. Tik gaila, kad kol kas to nėra, kad neužtenka pedagogų noro ir švietimo politikos kūrėjų politinės valios.“

FOTOGRAFIJA kai žmogus atranda save Per tris studijų metus dabartiniai Šiaulių universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno ketvirtakursiai atrado savo pomėgius, savitą požiūrį į meną, kūrybinį stilių. Spalio 23 d.–lapkričio 11 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje surengtos fotografijų parodos „#3“ metu jie atskleidė savo trijų studijų metų meninį augimą, profesinį pasirengimą kurti meninę fotografiją.

Studentams buvo pateikta užduotis – konceptualus peizažas, konceptualus portretas.

Parodai pateikti darbai parodė, koks unikalus ir savitas kiekvieno audiovizualinį meną studijuojančio studento požiūris į jį supantį pasaulį.

Kodėl „#3“? Todėl, kad studentų darbai buvo eksponuojami 3 kartus: per darbų peržiūras, sesijos ir parodos metu.

Susipažinkite su Jono Žilinsko, Giedrės Kazlauskaitės, Linos Jakubauskaitės darbais.

Giedres Kazlauskaitės nuotr.

ATRASK! • SAUSIS

37

neišsiųstas laiškas Avižėlei Emilija Venckutė Šiaulių universiteto gimnazijos 2C klasės mokinė 38

ATRASK! • SAUSIS

Sveika gyva, gerbiama Avižėle, rašo Tau Šiaulių universiteto gimnazijos 2C klasės moksleivė Emilija. Pirmiausia noriu Tau padėkoti, kad ir dabar – XXI amžiuje – Tu augi, maitini mus. Kaip sakoma, teiki džiaugsmą ne tik mūsų kūnui (Tave valgyti sveika), bet ir sielai (teiki energijos, dėl to mes pasiruošę kalnus nuversti). Tai suprasdamas noriu išreikšti didžiulę pagarbą Tau. Avižėle, o kad Tu žinotum, kad mes apie Tave, augančią laukuose, nieko nežinom. Žinau, kad gėda, bet juk mes – miesto vaikai. Važiuojam į Vilnių, Taliną, Stokholmą ar dar kažin kur… Bet kas ir kada mums Tave parodys? Tačiau prižadu Tau, kad aplankysiu Tave laukuose.

O dabar nustebinsiu. Ar žinai, ką radau internete? Neatspėsi! „Aviža“ itališkai [it. Awiso] reiškia pranešimą! Pranešimas apie tarpusavio atsiskaitymų pasikeitimą. O enciklopedijoje yra duomenų, kad senovėje avižomis buvo gydomos virškinimo, odos ligos – nudegimai, pūliniai.

Ir dar šį tą radau apie Tave. Jeigu vyrai 8 savaites valgys avižinius sausainius, jų cholesterolio kiekis kraujyje sumažės 26 procentais! Bet ką aš dabar apie tai...

Man rūpėjo šiame laiške, Avižėle, parašyti Tau dainos „Aviža prašė“ žodžius. Dainos nepadainuosiu. Kol kas. Bet kai kas nors pamokys mane dainuoti, tada prižadu padainuoti, o dabar skaityk:

„Aviža prašė, Kad gražiai pasėtų.

To to to, ligo rito, To to to, ligo rito.

Ligo rita, to to to.

Ligo rita, to to to.

Aviža prašė, Kad gražiai suvežtų.

To to to, ligo rito, To to to, ligo rito.

Ligo rita, to to to.

Ligo rita, to to to

Aviža prašė, Kad gražiai nupjautų.

To to to, ligo rito, To to to, ligo rito.

Ligo rita, to to to.

Ligo rita, to to to.

Aviža prašė, Kad gražiai iškultų.

To to to, ligo rito, To to to, ligo rito.

Ligo rita, to to to.

Ligo rita, to to to.“

Avižėle, žinai, kas mane stebina? Du žodžiai. Vienas žodis – „prašė“. Kokia puiki, mandagaus bendravimo forma. Kiek čia šilumos, džiaugsmo, grožio. Prašai pasėti, nupjauti, suvežti, iškulti... Tai Tavo kelias į mūsų namus, ant mūsų stalo! Todėl ir girdžiu vežimo ratų bildesį – to to to... o kaip jie subarška – ligo rito, ligo rita. Atrodo, vienodai sukasi vežimo ratai, bet melodingi jų sąskambiai: li, ri, go, to, ta...

Avižėle, Avižėle, o kitas žodis, kurio negaliu nepastebėt, – „gražiai“: gražiai pasėtų, gražiai nupjautų, gražiai suvežtų, gražiai iškultų. Gražiai ir gražiai. Kodėl? Man rodos, avižėle, kad mes, šio amžiaus vaikai, gyvenantys „žvaigždžių“ amžiuje, tą grožį suprantame kitaip ir apie save labai gerai galvojame. Niekad negirdėjau, kad kas nors tyliai sau pasakytų: esu gražiai pasėjęs avižėlę ir dėl to aš žvaigždė. Paaiškinsiu šią mintį taip: esu gražiai nudirbęs darbus...

Taigi, Avižėle, trokštu Tave pamatyti, lietaus pamaitintą, saulės pabučiuotą, vėjų nuglostytą...Tai, ko gražiai prašai šioje dainoje, išsiūbuoja: „To to to, ligo rito. / Ligo rita, to to to“...

Dar kartą prižadu – aplankysiu Tave ir išmoksiu dainuoti „Aviža prašė“.

Sudie, Avižėle. Aš tavęs neužmiršiu.

ATRASK! • SAUSIS

39

40

ATRASK! • SAUSIS

Linos Jakubauskaitės nuotr.