euklidijos
guillevic
euklidijos Iš prancūzų kalbos vertė Eduardas Klimenka
aidai · 2011
UDK 840-1 Gu-118 Versta iš: Guillevic, Du domaine, (suivi de) Euclidiennes, Paris: Gallimard, 2007 Knygos leidimą parėmė Prancūzų kultūros centras Vilniuje (Oskaro Milašiaus programa knygų leidybai remti) ir „Culturesfrance“ – Prancūzijos Respublikos užsienio ir Europos reikalų ministerija Cet ouvrage, publié dans le cadre du Programme d’aide à la publication « Oscar Milosz », a bénéficié du soutien du Centre culturel français de Vilnius et de Culturesfrance – Ministère français des Affaires étrangères et européennes
Redaktorė Rima Malickaitė Knygos dailininkas Tomas Mrazauskas © Éditions Gallimard, 1967 © Eduardas Klimenka, vertimas, 2011 © Aidai, 2011 ISBN 978-9955-656-98-2
Skiriu Veronikai E. K.
droite
Au moins pour toi, Pas de problème. Tu crois t’engendrer de toi-même A chaque endroit qui est de toi, Au risque d’oublier Que tu as du passé, Probablement au même endroit. Ne sachant même pas Que tu fais deux parties De ce que tu traverses, Tu vas sans rien apprendre Et sans jamais donner.
6
tiesė
Nebent tau Jokių problemų. Tiki gimstanti pati iš savęs Kiekvienoj vietoj, kur tu esi, Rizikuodama užmiršti, Kad turi praeitį Turbūt toj pačioj vietoj. Nė nežinodama, Kad dalini į dvi dalis Tai, per ką tu praeini, Tu tęsi nieko neišmokdama Ir niekada neduodama.
7
ellipse
Détrompe-toi : je sais Que ce n’est pas facile D’avoir ton équilibre, Avec cette pression En chacun de tes points D’un extérieur informe, Toi qui n’as pas en toi De lieu où t’appuyer, Tiraillée que tu es Sur ton parcours entier Entre deux centres qui s’ignorent Ou qui s’en veulent.
8
elipsė
Nebeapgaudinėk savęs – aš žinau, Kad tau nelengva pusiausvyrą išlaikyti, Kai šitaip spaudžia Kiekvieną tavo tašką Beformė išorė, Tu, neturinti vietos Savyje kur atsiremti, Įtempta, kokia esi, per visą ilgį Tarp dviejų centrų, kurie vienas kito nepažįsta Ar pyksta vienas ant kito.
9
parallèles
I On va, l’espace est grand, On se côtoie, On veut parler. Mais ce qu’on se raconte L’autre le sait déjà, Car depuis l’origine Effacée, oubliée, C’est la même aventure. En rêve on se rencontre, On s’aime, on se complète. On ne va pas plus loin Que dans l’autre et dans soi.
10
paralelės
I Einame – didelė yra erdvė – Arti viena kitos, Norime kalbėti. Tačiau ką viena pasakoja, Kita tai jau žino, Nes nuo pradžios, Ištrintos, užmirštos, Nuotykis bendras. Susitinkame sapne, Mylime, papildom viena kitą. Neiname toliau, Tik į kitą ir save.
11
parallèles
II Vous criez dans l’espace Qui doit vous séparer. Vous criez aussi fort Au moins vers l’autre espace Que vous coupez en deux, Comme si vous étiez A tout jamais les seuls A ne pouvoir vous rencontrer.
12
paralelės
II Jūs šaukiate erdvėn, Kuri turi jus išskirti. Jūs šaukiate taip stipriai Nebent kiton erdvėn, Kurią pjaunate pusiau, Lyg būtumėt Vienintelės, niekada Negalinčios susitikti.
13
carré
Chacun de tes côtés S’admire dans les autres. Où va sa préférence ? Vers celui qui le touche Ou vers celui d’en face ? Mais j’oubliais les angles Où le dehors s’irrite Au point de t’enlever Les doutes qui renaissent.
14
kvadratas
Kiekviena tavo kraštinė Žavisi savimi kitose. Kam pirmenybę teikia? Tai, kuri ją liečia, Ar tai, kuri priešais? Bet užmiršau kampus, Kur išorė suirzta tiek, Kad atima tavo Atgimstančias dvejones.
15
losange
Un carré fatigué Qui s’est laissé tirer Par ses deux angles préférés, Lourds des secrets. Losange maintenant, Il n’en finira plus De comparer ses angles. – S’il allait regretter L’ancienne préférence ?
16
rombas
Pavargęs kvadratas, Kuris leidosi ištempiamas Per du mėgstamiausius kampus, Apsunkusius nuo paslapčių. Rombas dabar Niekada nesiliaus Lyginti savo kampų. – O jeigu jis gailėsis To, ką mėgo anksčiau?
17
angle droit
I Sans colère, attendant Ce qu’un hasard lui donne, Au plus profond de soi Amassant des reliques Que le moindre des vents Jette comme à des gouffres.
18
statusis kampas
I Be pykčio, laukiantis, Ką atsitiktinumas jam duos, Savoj gelmėj Kaupiantis relikvijas, Kurias net menkiausias vėjas Meta kaip į bedugnes.
19
angle droit
II Donné Comme le jour, Ouvert Comme le jour, Creusé comme à midi Par la lumière égale, Mais seulement Là où tu vois, Alors que la menace : Ténèbre, trahison, Est dans ton dos, Ce dos glacé, debout quand même Et malhabile.
20
statusis kampas
II Duotas Lyg diena, Atviras Lyg diena, Nutviekstas lyg vidudienį Vienoda šviesa, Tačiau tik ten, Kur tu matai, O grėsmė – Tamsuma, išdavystė – Tau už nugaros, Šios nugaros sustingusios, vis tiek stačios Ir nepaslankios.
21