4 minute read

Ken ta mas bèrdè di bèrdè mes?

Guia turístiko: ‘Na boso man robes, nos tin kadushi di kolebra, kadushi, i kadushi di pushi. Kadushi di kolebra ta famia di káktùs ku ta rama, e ta saka flor blanku anochi despues di nueb’or, i pa mainta sinku or di mardugá, ya e flor a marchitá kaba.

Esaki ta Kadushi, kadushi ta un káktùs forma di palu, ku por alkansá un altura di tres te ku dies meter altu. Sigui kana un tiki i boso por mira kadushi di pushi. Kadush’i pushi tambe tin forma di palu, e tin sumpiña hel, i lana riba tòp di su brasanan largu. Tambe e ta saka flor bèrdè i blanku.’

Impreshoná, tur hende tabata skucha ku hopi atenshon.

Guia turístiko: ‘Disfrutá aki di e beyesa di milon di seru, infrou, i tuna.

Milon di seru ta kai bou di e famia di káktùs rondó, i infrou i tuna, ta kai bou di káktùs di disko.

Tuna ta un káktùs ku tin hopi brasa, i e por bira kasi kuater meter altu’.

‘Wow, impressive,’ un turista ta bisa na bos altu.’

‘Tuna tin disko grandi, bèrdè skur i lombrá,’ e guia ta sigui menshoná.

‘Beautiful!’ ‘Beautiful! I love green!’ otro turista ta menshoná. Tuna ta yen di emoshon i alegria ku yen di gana di bula i baila, pero e no por move. Ku atenshon, Tuna ta sigui skucha. ‘Tuna su flor ta koló salmou, i su fruta ta kòrá skur’.

‘Hermosa esta Tuna,’ un otro turista ta bisa. Guia turístiko: ‘I nos ta sigui! Follow me everyone!’

Guia turístiko: ‘Bonbiní na Parke Kristòf Kòrsou! E parke di naturalesa mas grandi i mas diverso riba nos isla. Den nos parke, bo por disfrutá di un naturalesa impreshonante! Nos tin e seru di mas haltu, Seru di Kristòf, para bunita, mata- i palunan úniko, káktùs, i hopi bestia interesante, manera nos biná. Tambe boso por disfrutá di diferente ruta di ekskurshon, i hopi aktividat mas den nos parke. Den kurason di Parke Kristòf Kòrsou, tin un museo riku na historia, nos museo Savoneta. Sigui kana ku mi pa mi mustra boso kon bunita naturalesa di Kòrsou ta.’

‘Até, até nan ta bini! Shhhht! Vris!’ Kadushi a bisa. Mesora tur káktùs a para ketu, vris i sera wowo.

Guia turístiko: ‘Akinan nos ta den e hanchi di káktùs di Kòrsou. Famia di káktùs konosé mas ku dos mil sorto, den sùit i nort di kontinente merikano. Pues, na Kòrsou tambe nos tin hopi káktùs. Káktùs ku ta rama, káktùs forma di palu, káktùs disko, i káktùs rondó.

Aki na boso man robes, nos tin Datu. Datu ta famia di káktùs forma di palu. Datu tin un forma di pilá, ku ta krese stret bai ariba. Su flor koló blanku ta habri anochi, i su fruta dader ta rondó, kòrá skur i masha dushi pa kome. Korda kita e sumpiñanan sí!’

Datu ta habri su wowo lihé lihé, i ser’é bèk. Danki Dios niun turista no a ripará nada.

‘Ya! Nan a bai! Nos por kana i papia numa,’ Datu ta bisa. Tur káktùs a habri nan wowo i kuminsá move.

‘Boso a tende? Boso a tende kiko e turistanan a bisa?’ Ku hopi alegria i orguyo, Tuna a kuminsá broma. ‘Mi ta impressive, beautiful, hermosa i green! Boso sa ki ta green? Green nò! Bèrdè! Groen! Verde! Ami ta esun di mas bèrdè di boso tur!’ Tuna ta bisa.

‘Nunka di bo dushi kadushi bida!’ Kadushi ta bisa un tiki rabiá. ‘Ta siegu bo ta? Ta nos tur ta bèrdè!’ Kadushi a sigui menshoná. ‘Si, pero ami ta mas bèrdè!’ Tuna ta bisa orguyoso.

‘Bo kabes no ta bon!’ Milon di seru a grita. ‘Ki bo ta kere antó, Tuna?’ infrou tambe a bula aden. I den un ratu di ora, a forma un diskushon grandi entre e káktùsnan, pa wak ken ta esun mas bèrdè.

Prikichi ku tabata kome dader for di datu, a mira i skucha tur kos. Mesora Prikichi a bula baha, i para mei mei di e káktùsnan.

‘Silensio,’ Prikichi a bisa.

Niun káktùs no a tende prikichi, i nan a sigui diskutí.

‘Silensio!’ Prikichi a bisa ku un stem mas fuerte, pero sin éksito. Prikichi a hala un rosea grandi, yena su pulmon ku airu, i ku un stem hopi fuerte ela grita: ‘Silensioooooooo!’

Tur káktùs a para ketu, i pone atenshon na prikichi.

‘Mi tin un idea!’ Prikichi ta bisa kontentu. ‘Nos ta bai organisá un kompetensia!’

‘Kompetensia?’ Tur káktùs a bisa ku asombro.

‘Sí! Kompetensia! Mañan ku Dios ke, ora parke habri i turista drenta, nos lo wak ken ta mas bèrdè di bèrdè mes! Esun ku haña mas kòmplimènt, ta gana!’

‘Aaai, mi sa sigur ku lo mi gana,’ Tuna ta bisa kontentu.

‘Ha! Mañan nos ta wak!’ Kadushi di kolebra a bisa. Mesora, tur káktùs a kuminsá prepará pa e kompetensia grandi di mañan.

‘Un dos tres, pose! Un dos tres, pose!’ Infrou a kuminsá praktiká su posenan, miéntras kadushi a kuminsá lombra su sumpiñanan. Datu i Milon di seru a bai hasi manikür i pedikür, i Tuna a bai make up. ‘Ami ta bai saka mas tantu flor posibel!’ Kadushi di kolebra ta bisa ansioso. Prikichi a bula den henter e parke pa asina invitá tur bestia, palu i mata pa e sho grandi di mañan.

Mainta tempran gai a kanta, i porta di parke Kristòf a habri. Awe tur Káktùs tabata bunita yen di fruta i flor, i mas bèrdè ku nunka.

‘Até, até! Ata e hendenan ta bini! Shhhtt vris!’ Infrou a grita. Tur káktùs a vris den nan mihó pose, i sera wowo. E grupo di bishitante a drenta den e hanchi di Káktùs. Net ora e guia turístiko a bai splika tokante e káktùsnan, Shon Biná ku nunka no sa keiru mashá, a sali dal un keiru nèt den e hanchi di Káktùs. ‘Waw waw waw! Esta bunita! Gorgeous! Fantastic!’ Tur hende a bira loko di kontentu i saka potrèt di shon Biná. Ora tur hende a kaba di saka potrèt, nan a sigui ku nan eskurshon i sali for di hanchi di Káktùs.

‘Ya! Nan a bai!’ prikichi a bisa. Tur káktùs a keda desapuntá, i ku gana di sa ken ta mas bèrdè di bèrdè mes.

‘Boso ta mira? No ta importa si bo ta bèrdè, hel of maron. Nos tur ta bunita i spesial den nos mes manera,’ Biná a komentá.

This article is from: