Angelai

B e at r i č ė K l e i z a i t ė - Va s a r i s

Angelai

Aukso pieva Vilnius, 2013

UDK 23/28(084) Kl-59

Redaktorė

R a sa Br a ž ėna i t ė

Dailininkė

J u d i ta Ž i d ž i ū n i e n ė

A n t r o j i l a i da

Viršelyje – P ie t r o D a Co rto na . Angelas sargas. (1656), Galleria Nazio­ nale d'Arte Antica, Roma.

1 p. – P e r u g ino . Mergelė Marija su kūdikiu (detalė). (1500–1503), Nacionalinė galerija, Londonas.

2 p. – F r a A ng e l ic o . Angelas (detalė iš Apreiškimo). (1430), Museo del Prado, Madridas.

4–5 p. – L u c a d i Pa o l o . Besimeldžiantys angelai. (1470–1480), Galleria Nazionale d’Arte antica, Palazzo Barberini, Roma.

6 p. – P e t r i Cava l l ini. Paskutinis teismas (detalė). (1293), Santa Cecilia in Trastevere, Roma.

© Beatričė Kleizaitė-Vasaris, 2013 © Apipavidalinimas, Judita Židžiūnienė, 2013 © Leidykla „Aukso pieva“, 2013 ISBN 978-609-8105-02-5

T urinys Įvadas

/7

5

Angelų kelionė žemiškajame laike Angelai judėjų tikėjime

/ 21

Angelai krikščionybėje

/ 47

Angelai islame

/ 91

Angelai krikščionybės mene

/ 103

Angelai istorijoje ir šiandien

/ 153

Susitikimai su angelais Laiko bangos Post Scriptum

/ 215 / 240

Sąvokų žodynas Bibliografija

/ 242

/250

/ 191

/9

I vadas

Unikali knyga apie angelus

Popiežius Benediktas XVI pokalbių knygoje Dievas ir pasaulis, paklaustas, ar nepasikeitė Bažnyčios požiūris į Viešpaties angelus, atsakė, jog ne, nepasikeitė. Pontifiko mintim, „žmoguje gyvas pirmapradis įsitikinimas, kad mes ne vienintelės dvasią turinčios būtybės.“ Popiežiaus teigimu, „angelai yra krikščioniškojo pasaulėvaizdžio dalis, išreiškia Dievo kūrybos užmojį, kuris atsispindi ir kitose, nematerializuotose dvasią turinčiose būtybėse. Taigi yra tiesioginė Dievo aplinka, į kurią žmogus turi būti įtrauktas“.

Beatričė Kleizaitė-Vasaris pernai Lietuvą nustebino vertingą angelus įkūnijančių dailės kūrinių kolekciją padova­ no­dama Anykščiams, kur įkurtas unikalus jos sukauptą vertybių rinkinį pristatantis Angelų muziejus. Šiemet ji mūsų visuomenei dovanoja naują savo knygą apie angelus – pirmą mūsų kultūroje studiją ir asmeninės patirties paliudijimų knygą, kuri pateikia universalų požiūrį į angelus kultūroje, istorijoje, mene, ir ne tik krikščionių, bet ir judėjų bei islamo religijose. Nors Lietuvoje turime keletą menotyros institutų ir teologijos katedrų bei gausų kultūros istorijos tyrinėtojų būrį, bet tik dabar plataus akiračio ir išskirtinio veiklumo kultūrininkės Beatričės Kleizaitės-Vasaris knyga mums pateikia pilnavertį istorinį, kultūrinį, menotyrinį ir teologinį požiūrį į angelus. Knyga yra ne tik pirmoji Lietuvoje populiariai ir įtaigiai parašyta angelologijos studija, bet ir garsiausių pasaulyje meno vertybių, kuriose įkūnyti angelai, kanoninis albumas. Objektyvųjį žvilgsnį į angelus knygoje labai ryškiai papildo autorės esė Susitikimai su angelais – savo ir kitų patirties paliudijimas, kviečiantis kiekvieną iš mūsų permąstyti ir savąją patirtį.

Tie, kurie nuo Atgimimo metų pažįsta į Lietuvą iš JAV sugrįžusią ir išeivijos dailės kūrėjų Vytauto Kašubos, Adomo Galdiko, Vytauto Igno ir daugelio kitų autorių vertingiausias meno kolekcijas muziejams parvežusią režisierę, kultūros istorikę ir kultūros programų iniciatorę Beatričę Kleizaitę-Vasaris, kurie pamena jos unikalųjį projektą – Gedimino paminklo Vilniuje sukūrimą, kurie skaitė jos puikias knygas apie mūsų dailininkų kūrinius JAV šventovėse, įtaigią ir nepamirštamą jos studiją – albumą apie vitražų kūrėją JAV šventovėse Albiną Elskų, turbūt nepamiršo ir jos interviu bei rašinių Dienovidyje, kur ji paskelbė ciklą rašinių apie angelus mene, kultūroje bei pasidalino asmenine angelo sargo pajauta tais nepamirštamais momentais, kai jis išgelbėjo Beatričės gyvybę. Įstabu, kad knygoje Beatričė Kleizaitė-Vasaris sugebėjo aprėpti visumą – ir pateikti svarbiausias patikimas žinias apie angelus ne tik krikščionių religijoje, bet ir judėjų tikėjime bei islame, ir pristatyti angelų vaizdavimo mene vertingiausias ir įspūdingiausias išraiškas, ir paliudyti modernaus pasaulio žmonių liudijimus apie angelus, ir supažindinti su gausia šiuolaikine literatūra apie angelus.

Gimusi Rytų Europoje, subrendusi Romoje, gyvenusi Lotynų Amerikoje ir Kanadoje bei JAV, knygą apie angelus Beatričė Kleizaitė-Vasaris kūrė tiek gimtojoje Lietuvoje – Vilniaus senamiesčio erdvėje bei Dzūkijos kaimo tyloje, tiek viešėdama JAV netoli Atlanto šalia Bostono, tiek Ispanijoje, žvelgdama į Viduržemio jūros platybes. Gal todėl jos knyga yra toks erdvus ir tikras pasaulio patirtį sukaupusio žmogaus žvilgsnis į angelus.

Beatričės Kleiziatės-Vasaris knyga kviečia mus ne tik pažinti ir pajusti per amžius žmogų lydinčių angelų pasaulį, bet ir įsiklausyti į savo sielą, kurioje lemtingais momentais prabyla ir angelo sargo balsas.

Dėkodamas autorei už unikalią knygą, linkiu, kad ji kiekvienam iš mūsų, siekiančiam pažinti pasaulį ir save, taptų svarbi, brangi ir artima. Šiaulių vyskupas E u g e n i j u s B a r t u l i s

7

F r a nc is c o Goya. Juozapo sapnas.

(1771), Museo de Bellas Artes, Saragozza.

Yra gaji nuomonė, kad serafimai – meilės angelai, todėl šventieji, kurie gyvenime liepsnojo Dievo meile – šv. Pranciškus Asyžietis, šv. Teresė Avilietė, šv. Kot­ry­na Sienietė – yra vadinami serafimais. Serafimai supa Dievo sostą – yra arčiausiai jo. Jie sklando Viešpaties akivaizdoje kaip artimiausi tarnai. Jų balsai – amžinas Dievo garbinimo himnas.

Evangelija mums sako, kad visa būtybė yra pilna Dievo garbės.

Niekas jos daugiau negali duoti kaip serafimai – tobuliausi Dievo kūriniai.

60

Angelų regėtoja seselė Magdalena nuo Kryžiaus Vokietijoje su didžiausia pagarba kalba apie aukščiausiąjį serafimų chorą: „Sunku išaiškinti jų kilmingumą, grožį. (...) Jie sukurti tik vienam tikslui – mylėti Meilės Dievą. Nepaliaudami jie šlovina, garbina ir myli Švenčiausiąją Trejybę. Jie nieko kito negali daryti – tame glūdi jų laimė. Jų meilė nuolatos vis labiau įsiliepsnoja iki naujų aukščiausių aukštumų. Meilės Dievas paskyrė juos, kad jie amžinai jį garbintų ir mylėtų. Jie nuolat dega nesudegdami ir jiems leista pasinerti į vis gilesnes gelmes...“ (J. Burkus cituoja Frederick von Lama, Angelai, p. 31.).

CHERUBINAI. Tai – Dievo sosto saugotojai ir nešiotojai bei švenčiausių vietų ir daiktų sergėtojai. Jie yra patys pirmieji angelai, paminėti Šventraštyje: „Išvaręs žmogų, jis pastatė į rytus nuo Edeno sodo kerubus ir liepsna švytruojantį kalaviją – kelio prie gyvybės medžio saugoti“ (Pr 3,24). Jie saugojo pačią pirmąją šventą vietą žemėje – Gyvybės medį Rojuje, panašiai kaip pagonių dievaičiai gynėjai saugojo asirų, persų ir egiptiečių šventyklas ir kapinynus...

Angelai Krikščionybėje

61

G i otto. Jėzaus gimimas. (XIII–XIV a.), Capella degli Scrovegni, Paduva.

Angelai Krikščionybėje