Ugdymo planas

PATVIRTINTA Direktoriaus 2011 m. rugpjūčio d. įsakymu Nr.V-

PAPILIO PAGRINDINĖS MOKYKLOS 2011–2013 METŲ UGDYMO PROGRAMOS PLANAS

PRIEŠMOKYKLINIS IR PRADINIS UGDYMAS:

PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I . Bendrosios nuostatos

1. Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašas (toliau vadinama – Tvarka) nustato priešmokyklinio ugdymo organizavimą bendrojo lavinimo mokykloje, vykdančioje priešmokyklinio ugdymo programą (toliau vadinama – Mokykla).

2. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin.1991, Nr. 23-593; 2003, Nr.63-2853), Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašu, pavirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 (Žin. 2004, Nr. 95-3510), Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo, profesinę mokyklą bendrųjų kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (Žin., 2004, Nr. 103-3809), Priešmokyklinio ugdymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1374, Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1478 (Žin., 2003, Nr. 111-4970), kitais teisės aktais ir šia Tvarka.

3. Tvarkoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin.1991, Nr. 23593; 2003, Nr.63-2853) vartojamas sąvokas.

II. Bendrieji reikalavimai

4. Priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.

Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų prašymu ir jei tokį ugdymą rekomenduoja pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai teisės aktų nustatyta tvarka įvertinę vaiko brandą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

5. Priešmokyklinis ugdymas nėra teikiamas jaunesniam nei 5 metų vaikui ir vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai.

6. Priešmokyklinio ugdymo trukmė – vieneri metai.

7. Priešmokyklinis ugdymas teikiamas daugiau nei vienerius metus vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais dar nesueina 7 metai, specialistams įvertinus vaiko galimybes ugdytis pagal pradinio ugdymo programą vadovaujantis Asmens specialiųjų ugdimosi poreikių įvertinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2000 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1221/527/83 (Žin., 2000, Nr. 85-2608) ir rekomendavus šiuo atveju, kai nėra mokyklos, galinčios tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius, ugdymas(-is) priešmokyklinėje grupėje padės sumažinti specialiuosius ugdymosi poreikius.

8. Priešmokyklinis ugdymas teikiamas pagal Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą (toliau vadinama – Programa), patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 1147, (Žin., 2003, Nr. 5 -214).

9. Programos įgyvendinimo minimali trukmė – 640 valandos.

10. Programos įgyvendinimo laikotarpiu organizuojamos vaikų atostogas pagal bendrojo lavinimo mokykloje nustatytą mokinių atostogų laiką.

11. Tėvams (globėjams) pasirašius mokymo sutartį, vaikui priešmokyklinės grupės lankymas yra privalomas.

12. Vaikas, kuris priešmokyklinio ugdymo grupės nelankė daugiau kaip du trečdalius šios Tvarkos aprašo 9 punkte nurodyto laiko, yra laikomas nedalyvavusiu priešmokyklinio ugdymo programoje.

13. Specialiojoje priešmokyklinio ugdymo grupėje, kurioje ugdosi vaikai, turinys žymų ir labai žymų protinį atsilikimą, dirba specialusis pedagogas.

14. Priešmokyklinio ugdymo grupėje ugdoma ne daugiau kaip 20 vaikų: 14.1. vienas sutrikusio, riboto intelekto, kurčias, neprigirdintis, aklas, silpnaregis, turintis judesio ir padėties, kompleksinių, emocijų, elgesio ir socialinės raidos ar žymių kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų vaikas, integruotai ugdomas priešmokyklinio ugdymo grupėje, prilyginimas 2 tos grupės vaikams – atitinkamai mažinamas maksimalus vaikų skaičius grupėje; 14.2. specialiojoje priešmokyklinio ugdymo grupėje vaikų skaičius nustatomas vadovaujantis Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo, pavirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 (Žin. 2004, Nr. 95-3510) 6.13 punktu.

15. Priešmokyklinio ugdymo grupės su pradinėmis klasėmis nejungiamos.

III. Priešmokyklinio ugdymo organizavimas

16. Mokykla: 16.1. pagal steigėjo nustatytus terminus priima ir registruoja tėvų (globėjų) prašymus ir teikia švietimo padaliniui informaciją apie vaikų priešmokyklinio ugdymo poreikį; 16.2. informuoja tėvus (globėjus) apie steigėjo patvirtintą (-us) priešmokyklinio ugdymo modelį (ius) Mokykloje; 16.3. mokyklos vadovas, atsižvelgdamas į steigėjo patvirtintą priešmokyklinio ugdymo modelį (ius), parengia ir tvirtina priešmokyklinio ugdymo pedagogo (-ų) pareigybės (-ių) aprašymą (-us);

16.4. pasirašo mokymo sutartį su tėvais (globėjais), kurioje įteisinami abiejų šalių susitarimai dėl priešmokyklinio ugdymo programos įgyvendinimo sąlygų ir/ar švietimo pagalbos, Mokyklos ir tėvų (globėjų) teisių ir pareigų.

17. Sutartis registruojama Mokymo sutarčių registracijos knygoje.

18. Sudarius sutartį vaikas įrašomas į mokinių registrą, formuojama asmens byla.

19. Priešmokyklinio ugdymo proceso organizavimas grupėje: 19.1. ugdomoji veikla grupėje pradedama 8 val. 55 min.; 19.2. grupės vaikų ugdomoji veikla yra vientisas procesas. Jis neskaidomas į atskiras sritis (atskirus dalykus) ir vyksta integruotai.

19.3. priešmokyklinio ugdymo pedagogas planuodamas grupės ugdomąją veiklą, individualizuoja ugdymo tikslus ir turinį atsižvelgdamas(i) į bendrą grupės specifiką ir individualius vaikų poreikius, mokyklos ir regiono ypatumus: 19.3.1. per 3 savaites nuo programos įgyvendinimo pradžios parengia grupės ugdomosios veiklos planą pagal patvirtintą priešmokyklinio ugdymo modelį. Planą tvirtina mokyklos vadovas; 19.3.2. mokyklos Mokytojų tarybai priėmus sprendimą, rengia pusmečio grupės ugdomosios veiklos planus; 19.3.3. planuoja savaitės veiklą.

20. Vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimas: 20.1 vaikų pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo standartu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. ISAK- 1015 (Žin.,2003, Nr. 77-3525); 20.2. vaikų pažangą ir pasiekimus vertina priešmokyklinio ugdymo pedagogas (-ai); 20.3. vaiko, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, pasiekimus vertina priešmokyklinio ugdymo pedagogas kartu su specialistu (-ais) (specialiuoju pedagogu, logopedu ir kt.), individualiai dirbusiu(-ais) su vaiku; 20.4. vaikų pažanga programos įgyvendinimo laikotarpiu yra vertinami nuolat, laisvai pasirenkant vertinimo būdus ir metodus; 20.5. pasiekimai fiksuojami tam skirtame Vaiko pasiekimų apraše; 20.6. vaikų pasiekimų įvertinimas turi būti atliekamas ugdomųjų metų pradžioje ir pabaigoje:

20.6.1. priešmokyklinio ugdymo pedagogas (-ai) per 4 savaites nuo ugdymo programos įgyvendinimo pradžios atlieka grupės vaikų pirminį pasiekimų įvertinimą.

20.6.2. įgyvendinus programą, priešmokyklinio ugdymo pedagogas (-ai) atlieka galutinį vaikų pasiekimų įvertinimą ir parengia laisvos formos išvadą – rekomendacijas pradinių klasių mokytojui.

2011–2013 METŲ PRADINIO UGDYMO PLANAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ugdymo plane vartojamos sąvokos: Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinių žinioms, gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė (mobilioji grupė) – mokinių grupė, sudaryta dalyko moduliui ar dalykui diferencijuotai mokytis, mokymosi pagalbai teikti.

Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumas ugdyti.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

Ugdymo planas – ugdymo programos įgyvendinimo aprašas.

2. Kitos Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

3. Mokykla, rengdama ugdymo planą pradinio ugdymo programai įgyvendinti, vadovaujasi Bendruoju ugdymo planu, pradinį ugdymą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

4. Mokyklos pradinio ugdymo planą (toliau – Mokyklos ugdymo planas) rengia direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė. Į Mokyklos ugdymo plano rengimą bendradarbiavimo pagrindais įtraukiami mokytojai, mokiniai, tėvai (globėjai).

5. Mokykla ugdymo planą rengia dviem metam.

6. Mokyklos ugdymo plano projektas derinamas su mokyklos taryba ir su steigėju.

7. Mokyklos ugdymo planą tvirtina mokyklos direktorius iki ugdymo proceso pradžios.

III. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

I. UGDYMO ORGANIZAVIMAS 2011–2013 METAIS

8. Mokslo metai prasideda:

8.1. 2011–2012 mokslo metais 2011 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2012 m. rugpjūčio 31 d. Ugdymo procesas prasideda 2011 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2012 m. birželio1 d.

8.2. 2012–2013 mokslo metai prasideda 2012 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2013 m. rugpjūčio 31 d..

Ugdymo procesas prasideda 2012 m. rugsėjo 1 d., baigiamas 2013 m. gegužės 31 d.

9. Vienų mokslo metų ugdymo proceso trukmė – 32 savaitės. Mokykloje mokomasi penkias dienas per savaitę.

10. Ugdymo proceso metu mokiniams skiriamos atostogos: rudens atostogoms – 7, žiemos atostogoms – 14, pavasario – 7 kalendorinės dienos.

10.1 Atostogų trukmė 2011–2012 mokslo metais:

Atostogos Rudens

Prasideda 2011-10-31

Baigiasi 2011-11-06

Žiemos (Kalėdų)

2011-12-27

2012-01-06

Žiemos

2012-02-17

2012-02-17

Pavasario (Velykų) Vasaros

2012-04-02 2012-06-04

2012-04 -08 2012 -08-31

10.2. Atostogų trukmė 2012–2013 mokslo metais:

Atostogos

Prasideda

Baigiasi

Rudens Žiemos (Kalėdų)

2012-10-29 2012-12-27

2012-11-04 2013-01-04

Žiemos

2013-02-18

2013-02-19

Pavasario (Velykų)

2013-03-25

2013-03-31

Vasaros

2013-06-03

2013-08-31

11. Papildomoms atostogoms skiriama 10 ugdymosi dienų (du kartus per metus):

11.1. Papildomas atostogas 2011–2012 mokslo metais organizuojamos:

Atostogos prasideda 2012-02-20 2012-04-09

Atostogos baigiasi 2012-02-24 2012-04-13

11.2. Papildomas atostogas 2012–2013 mokslo metais organizuojamos:

Atostogos prasideda 2013-02-11 2013-04-01

Atostogos baigiasi 2013-02-15 2013-04-05

12. 10 ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei (taip pat etninei), meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymosi dienų skaičių.

13. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius ypatingąją epideminę situaciją dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą mokiniai gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Mokyklos direktorius, suderinęs su mokyklos taryba, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

14. 2011–2013 mokslo metais pradinio ugdymo programai įgyvendinti ir neformaliojo švietimo programoms skiriama valandų, kai pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min.: 14.1. Bendrajai programai (ugdymo dalykams) ir neformaliojo švietimo programoms per metus skiriamos ugdymo valandos:

1–2 klasės

3–4 klasės

Iš viso valandomis

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Lietuvių kalba (gimtoji)

64 480

64 448

128 928

Užsienio kalba

64

128

192

Matematika

288

288

576

Pasaulio pažinimas Dailė ir technologijos

128 128

128 128

256 256

Dalykai

Muzika

128

128

256

Kūno kultūra Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti Iš viso pradinio ugdymo programai įgyvendinti

160 64

192 96

352 160

1504

1600

3104

Neformaliojo švietimo valandos

128

128

256

14.2. Atsižvelgusi į mokinių ugdymosi poreikius, mokykla gali iki 10 proc. koreguoti bendrą ugdymo dalykų ir atskiriems dalykams skiriamų valandų skaičių.

14.3. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę Bendrajai programai įgyvendinti:

Dalykai

Dalyko savaitinių pamokų skaičius pradinio ugdymo 1–2 klasės 3–4 klasės programa (1–4 klasės)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Lietuvių kalba (gimtoji)

2 15

2 14

4 29

Užsienio kalba (anglų)

Matematika

2 9

4 9

6 18

Pasaulio pažinimas Dailė ir technologijos

4 4

4 4

8 8

Muzika Kūno kultūra

4 5

4 6

8 11

1 kl. – 22

3 kl.– 24

92

2 kl. – 23

4 kl.– 23

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui Valandos, skiriamos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

Iš viso

5*

5*

1 kl. – 22

3 kl.– 24

2 kl. – 24

4 kl. – 24

94

97

Pastaba: *valandų, skiriamų mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, skaičius nurodytas 1–4 klasėms (keturioms klasėms) bendrai.

15. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai įgyvendinti, kai pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2– 4 klasėse – 45 min.:

Dalykai / klasės

1

2

3

4

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Kalbos:

1

1

1

1

Lietuvių kalba (gimtoji) Užsienio kalba

8 -

7 2

7 2

7 2

Matematika Pasaulio pažinimas

4 2

5 2

5 2

4 2

Dailė ir technologijos Muzika

2 2

2 2

2 2

2 2

Kūno kultūra Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui

3 22

2 23

3 24

3 23

Valandos, skiriamos mokinių ugdymo poreikiui tenkinti Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

22

1 24

24

1 24

Programai įgyvendinti skiriamos valandos

22

24

24

24

16. Ugdymo(si) valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: minimalus pamokų skaičius mokiniui, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti (2 kl. – anglų k., 4 k.. – matematika), neformaliojo švietimo valandos ir dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, pamokų skaičius.

Privalomų pamokų skaičių sudaro minimalus pamokų skaičius mokiniui.

17. Ugdymo procesas organizuojamas pamoka ir kitais būdais.

17.1. Ugdymo procesą organizuojant pamoka ugdymo(si) laikas: 1 - oje klasėje – 35 min., 2–4-ose klasėse – 45 min.; 17.2. Ugdymo procesą organizuojant ne pamoka, o kitaip (pvz.: projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt.): 17.2.1. ugdymo procesas gali būti skirstomas į skirtingos trukmės periodus, kai vieno periodo trukmė – ne ilgesnė nei 1 val. 30 min.; 17.2.2. ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną turėtų būti ne ilgesnė nei 6 ugdymo valandos per dieną; 17.2.3. numatomos pertraukos, skirtos mokinių poilsiui. Dvi pertraukos po 20 minučių. Kitų pertraukų trukmė – 10 minučių.

18. Valandos, skirtos mokinių ugdymo (si) poreikiams tenkinti, naudojamos: 18.1. užsienio kalboms mokyti;

18.2. individualiam darbui su mokiniu (-iais), kuriam (-iems) reikalinga papildoma mokytojo arba specialioji pedagoginė pagalba (nepadidinus mokiniui privalomų pamokų skaičiaus per savaitę, pvz., kai per pamokas dirba du mokytojai: mokytojas ir specialusis pedagogas; 18.3. individualioms ir grupinėms konsultacijoms ( mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų); 19. Klasės dalijamos į grupes: 19.1. doriniam ugdymui, jei vienos klasės mokinių tėvai (globėjai) mokiniams yra parinkę tikybą ir etiką; 20. Laikinosios grupės sudaromos atsižvelgiant į turimas mokymo lėšas, nustatomas 7 mokinių minimalus skaičius grupėje. Mokinių laikinosios grupės sudaromos: 20.1. doriniam ugdymui (tikybos, etikos); 20.2. grupinėms konsultacijoms ar kitai ugdymo veiklai (mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų); 20.3. specialiajai pedagoginei pagalbai teikti; 21. Bendrosios programos ugdymo dalykams (matematika, lietuvių kalba (gimtoji), pasaulio pažinimas, užsienio kalba, dailė ir technologijos, muzika) mokyti laikinosios grupės pagal mokinių gebėjimus iš kelių klasių nesudaromos.

II. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

22. Pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją programą.

23. Dorinio ugdymo organizavimas: 23.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą; 23.2. mokykloje nesusidarius mokinių grupei, sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių; 23.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą.

24. Užsienio kalbos mokymo organizavimas: 24.1. užsienio (anglų) (toliau – užsienio kalbos) kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais; 24.2. užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 pamokas per savaitę. Mokykla skiria 1 papildomą pamoką antros klasės mokiniams iš valandų, skiriamų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti; 25. Kūno kultūros ugdymo organizavimas: 25.1. viena kūno kultūros pamoka per savaitę skiriama šokiui (turint specialistą); 25.2. klasėse, kuriose kūno kultūrai skiriamos 2 pamokos per savaitę, sudaromos sąlygos mokiniams ne mažiau kaip vieną valandą per savaitę lankyti aktyvaus judėjimo pratybas mokykloje ar kitoje neformaliojo švietimo įstaigoje; 25.3. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės organizuojamos taip: 25.3.1. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas; 26. Meninio ir technologinio ugdymo organizavimas: 26.1. technologiniam ugdymui skiriama 1/3 dalykui „Dailė ir technologijos“ skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 20.1 punkte.

27. Mokiniai, besimokantys dailės, šokio, muzikos, menų mokyklose, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose nuo pamokų neatleidžiami.

28. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų turinį integruojama: 28.1. švietimo ir mokslo ministro patvirtintų Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, Mokinių mokėjimo mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių integruojamųjų programų pagrindai; 28.2. žmogaus sauga integruojama į gamtos pažinimo pamokas (18 valandų).

28.3. alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa(5 valandos).

29.Informacinių komunikacinių technologijų ugdymas: 29.1.1. informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė; 29.1.2. mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų.

III. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

30. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarka ir Bendrąja programa.

31. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, remdamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Planuodamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus (jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę).

32. Vertinant mokinių apibendrinamasis vertinimas:

pasiekimus

ir

pažangą

taikomas

formuojamasis,

diagnostinis,

32.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes; 32.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes; 32.2.1. atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas; 32.2.2. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.); 32.2.3. mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (pvz.: vertinimo aplanką, vertinimo aprašą, pasiekimų knygelę ar kt.); 32.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi:

32.3.1. pradinio ugdymo dienyne (toliau – Dienynas), išleistame vadovaujantis Pradinio ugdymo dienyno forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-3328 (Žin., 2008, Nr. 146-5879): 32.3.1.1. Mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“; 32.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“; 32.3.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pritaikytą programą ir nesiekiančių įgyti pradinio ugdymo išsilavinimo, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno skiltyje, įrašant „ p.p.“ arba „n.p.“; 32.3.2. mokyklos/mokytojo pasirinktoje pasiekimų vertinimo (informacijos fiksavimo) formoje (pvz.: Mokinių pasiekimų ir pažangos įvertinimo apraše, pasiekimų knygelėse ar kt.); 32.3.3. baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

IV. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

33. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skiriama meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti.

34. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgdama į juos siūlo neformaliojo švietimo programas. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgiant į bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro.

35. Mokinių skaičius neformaliojo švietimo grupėje ne mažesnis kaip 7 mokiniai.

V. IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, UŽSIENIEČIŲ, TURINČIŲ TEISĘ NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, LIETUVIŲ KILMĖS UŽSIENIEČIŲ IR IŠEIVIŲ VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

36. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos, kurioje jie mokėsi, vadovui, lietuvių kalbos ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis savarankiškai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pageidaujantieji mokytis nuotolinio mokymosi būdu kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą.

37. Užsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės užsieniečio, išeivio užsienio mokykloje įgytus pasiekimus mokykla pripažįsta remdamasi mokinio turimais dokumentais. Prireikus organizuoja įgytų pasiekimų patikrinimą ir teikia rekomendacijas dėl tolesnio mokymosi: sudaro mokiniui individualų ugdymo planą programų skirtumams likviduoti, numato, kaip ir kokią pagalbą gaus mokinys.

38. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, bet pageidaujančiam einamaisiais metais mokytis pagal Bendrąją programą, savivaldybėje nesusidarius nemokančių lietuvių kalbos mokinių išlyginamajai klasei ar laikinajai (mobiliajai) grupei, mokykla sudaro sąlygas tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus organizuodama papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą.

VI. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

39. Vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu namie mokomi pagal Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK1836 (Žin., 2007, Nr. 100-4088).

40. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas namie nustatomas ir organizuojamas pagal švietimo ir mokslo patvirtintą ir suderintą su sveikatos apsaugos ministru Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą: 40.1. Bendroji programa įgyvendinama ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį; 40.2. mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namie planą (pritaiko Bendrąją programą, numato pamokų ar ugdomųjų veiklų tvarkaraštį);

40.3. mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą; 40.4. 1–3 klasių mokiniui, mokomam namie, skiriama 9 savaitinės pamokos, 4 klasėje – 11 pamokų.

41. Mokinių savarankiškas mokymasis organizuojamas pagal švietimo ir mokslo ministro tvirtinamą Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą.

IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

I . BENDROSIOS NUOSTATOS

42. Mokykla, rengdama Mokyklos ugdymo planą, atsižvelgia į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymosi poreikius ir numato šių poreikių tenkinimo tvarką: priima sprendimus dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymosi krūvio (planuoti privalomas, specialiąsias pamokas), psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės ir (ar) specialiosios pagalbos teikimo, mokymosi aplinkos pritaikymo, aprūpinimo ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis ir specialiosiomis mokymo priemonėmis.

43. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdyti dalykų Bendrąją programą pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos vaiko gerovės komisijos, mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas.

44. Organizuodama specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą, mokykla atsižvelgia į: 44.1. mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir galimai juos sukėlusias priežastis (sutrikimus, negalias, aplinkos veiksnius); 44.2. ugdymo programą (Bendrąją programą, pritaikytą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių); 44.3. turimas mokymo lėšas;

44.4. mokymosi aplinką.

45. Mokykla, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio individualų ugdymo planą: 45.1.vadovaujasi Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų, nurodytų Bendrojo ugdymo plano 20.3, 20.4 punktuose, skaičiumi; 45.2. turi išlaikyti mokiniui Bendrajame ugdymo plane nurodytą minimalų pamokų skaičių pradinio ugdymo programai įgyvendinti.

45.3. bendrą pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičių gali mažinti ar didinti 1–2 pamokomis, išskyrus atvejus, kai ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 92 punktu; 45.4. per mokslo metus mokyklos vaiko gerovės komisijai ar pedagoginei psichologinei tarnybai įvertinus ir rekomendavus, gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių; 45.5. intensyvindama mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar mokytojo papildomą pagalbą, nustatytam laikotarpiui gali skirti papildomų pamokų kiekvienam mokiniui individualiai ar mokinių grupei; 45.6. turi užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo tęstinumą ir nuoseklumą; 45.7. specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, atsižvelgdama į mokinio sveikatos sutrikimus ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, gali trumpinti pamokų trukmę 5 minutėmis, o sutaupytą laiką skirti mokinių veiklai keisti, pertraukoms organizuoti.

46. Mokykla, vykdydama formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičių grupėje, atsižvelgusi į mokymo lėšas, mokinių poreikius, turimas mokymo (-si) sąlygas ir mokymo priemones gali nustatyti pati.

47. Turintiesiems kompleksinių sutrikimų, kai intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą, vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 90–92 punktais, planuojant specialiąją pedagoginę pagalbą kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti.

47.1. bendrojo ugdymo klasėse besimokantiems mokiniams visi ugdymo plano keitimai, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami direktoriaus įsakymu.

II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMAS

48. Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal Bendrąją programą arba specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui pritaikytą Bendrąją programą, atsižvelgiant į programos pritaikymo lygį, mokinio mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 37–39 punktų nuostatomis.

III. PSICHOLOGINĖS PAGALBOS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS PAGALBOS, SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS

49. Psichologinė pagalba, specialioji pedagoginė pagalba, socialinė pedagoginė pagalba, specialioji pagalba teikiamos vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro tvirtinamomis tvarkomis.

IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

50. Dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymo namie ugdymo turinys formuojamas parenkant ugdymo sritis, pritaikant dalykų programas pagal šių mokinių gebėjimus, ugdymosi poreikius ir atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas.

51. Dėl ligos ar patologinės būklės negalintiems mokytis mokykloje specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, neturintiems intelekto sutrikimų, skiriamas Bendrojo ugdymo plano 60.4 punkte nurodytas valandų skaičius, iš jų 1–2 pamokas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

52. Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams mokyti namie skiriamos 6 valandos per savaitę. Šios valandos skiriamos kalbiniam, matematiniam, socialiniam ugdymui ir specialiosioms pamokoms mokinio specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti.

53.1. Ugdymas organizuojamas atskiromis veiklos –komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės sritimis.

53.2. Mokinį namie ugdo specialusis pedagogas, kuris, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius, kartu su tėvais (globėjais) individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina jo gebėjimus ir įgūdžius, konsultuoja tėvus (globėjus);

SUDERINTA: Mokyklos taryba 2011 m. birželio 22 d.

Protokolas Nr.MP1-3

PRIEDAS

UGDOMOJI VEIKLA 1-4 KLASIŲ MOKINIAMS

2011 – 2012m.m.

Eil.

Pavadinimas

Klasės

Atsakingi

Data

Nr. 1.

R Mokslo ir žinių diena

1-4

Koordinatorės L.

09-01

Žibelienė 1-4 kl. klasių mokytojos 2.

Tau, Mokytojau

1-4

Koordinatorė V.

10- 05

Januševičienė

3.

Rudenėlio šventė

1-4

Koordinatorė R. Kirslienė

10-22

4.

Renginys, patyčių

1-4

Koordinatorės

11-18

pradinių kl.

prevencijai

5.

Kalėdų belaukiant...

mokytojos

1-4

Koordinatorės

12-23

pradinių. kl. mokytojos 6.

Žemės diena, Velykų

1-4

Koordinatorės

04-10

pradinių kl.

šventė

mokytojos

7.

Saugaus eismo diena

1-4

Koordinatorė V.

04-27

Didzinskienė

8.

Veikla mokytojo

1-4

mokytojos

nuožiūra 9.

Turizmo ir kelionių

Pradinių kl.

1-4

Pradinių kl. mokytojos

diena

Balandžiogegužės mėn.

10.

Mokslo metų baigimo ir

1-4

Koordinatorės prad.

06-01

Vaikų gynimo dienos

kl. mokytojos

šventė

PATVIRTIN TA Direktoriau s 2011 m. rugpjūčio d. įsakymu Nr.V-

PAGRINDINIS UGDYMAS:

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ugdymo plane vartojamos sąvokos: Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinio žinioms, gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių. .Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

2. Ugdymo organizavimas: 2.1. 2011–2012 mokslo metais:

2011-2012 mokslo metai Klasės Ugdymo proceso pradžia Pusmečių trukmė

5

6

7

8

9

09-01 1-asis 09-01 – 01-13 2-asis 01-16 – 06-09 (6-10 klasei) ir 06-01 (5 klasei)

Rudens atostogos Žiemos (Kalėdų) atostogos

10-31 – 11-04 12-27 – 01-06

Žiemos atostogos Pavasario (Velykų) atostogos

02-17 04-02 – 04-06

Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

06-01 32

06-08 35

Vasaros atostogos

06-04

06-11 – 08-31

– 08-31 2.2. 2012–2013 mokslo metais:

10

2011-2012 mokslo metai Klasės Ugdymo proceso pradžia

5 09-01

6

7

Pusmečių trukmė

1-asis 09-01 – 01-18

8

9

10

2-asis 01-21 – 06-07 (6-10 klasei) ir 05-31 (5 klasei) Rudens atostogos Žiemos (Kalėdų) atostogos

10-29 – 11-02 12-27 – 01-04

Žiemos atostogos Pavasario (Velykų) atostogos

02-18 – 02-19 03-25 – 03-29

Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

05-31 32

06-07 35

Vasaros atostogos

06-03

06-10 – 08-30

– 08-30

3. Ugdymo procesas įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą skirstomas pusmečiais.

4. Mokyklos dirba penkias dienas per savaitę.

5. 5 klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų atostogos (po 5 mokymosi dienas 2 kartus per mokslo metus). Atostogų laikas: 5.1. 2011–2012 mokslo metais:

Atostogos prasideda 2011-11-28

Atostogos baigiasi 2011-12-02

2012-02-20

2012-02-24

5.2. 2012–2013 mokslo metais:

Atostogos prasideda 2012-11-26

Atostogos baigiasi 2012-11-30

2013-02-11

2010-02-15

6. Jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–10 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

7. Mokykla priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią situaciją.

II. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS FORMUOJANT IR ĮGYVENDINANT MOKYKLOS UGDYMO TURINĮ

8. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.

9. Formuojant mokyklos ugdymo turinį remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis.

10. Dalyko turinys pateikiamas dvejiems mokslo metams ir pamokų skaičius ugdymo plane taip pat nurodomas dvejiems mokslo metams.

11. Mokyklos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė, sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė ir kitos veiklos, siejamos su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Šioms veikloms per mokslo metus skiriama 44 pamokos (iki 10 mokymosi dienų) (priedas).

12. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose (toliau – Bendrosios programos) apibrėžtais mokinių pasiekimais, Bendraisiais ugdymo planais ir mokykloje priimtais susitarimais.

13. Mokyklos vadovas organizuoja mokyklos ugdymo plano rengimą. Mokykloje susitariama dėl mokyklos ugdymo plano turinio, struktūros ir formos. Mokyklos ugdymo planas rengiamas dvejiems mokslo metams.

14. Mokyklos ugdymo plano projektas derinamas su mokyklos taryba ir su steigėju.

15. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki ugdymo proceso pradžios.

III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

16. Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, esant būtinybei, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę dėl sąmoningo mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.

17. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniui, besimokančiam savarankiškai ar mokomam namie.

18. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, gali būti sudaromas individualus ugdymo planas, atkreipiant dėmesį į besimokančiuosius, kurie patiria mokymosi sunkumų, itin sėkmingai mokosi, siekia pagerinti vieno ar kelių dalykų pasiekimus ir pan. Mokykloje susitariama dėl individualaus ugdymo plano sudarymo besimokančiajam pagal pagrindinio ugdymo programą.

19. Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovams, švietimo pagalbos specialistams.

IV. MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA

20. Mokyklos mokymosi aplinka – tai mokyklos aplinka, kurioje įgyvendinamas mokyklos ugdymo turinys (toliau – mokymosi aplinka). Mokymosi aplinka yra mokyklos kultūros dalis ir kuriama atsižvelgus į mokyklos tikslus ir vertybes. Ji orientuota į bendrųjų ugdymo tikslų įgyvendinimą, mokinių mokymosi poreikių įvairovės tenkinimą, individualių mokymosi tikslų nusistatymą, įsivertinimą, refleksiją.

Mokyklos ugdymo plano įgyvendinimas siejamas su mokyklos mokymosi aplinka.

21. Mokymosi aplinką sudaro fizinių, psichologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių visuma.

21.1. Fizinei aplinkai priskiriami mokyklos pastatai, patalpos, teritorija, mokymo ir mokymosi priemonės. Visa fizinė aplinka tarnauja mokinių aktyviam ugdymui(si), mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei ir teorinei veiklai. Mokytojams sudaromos galimybės (kiek leidžia ištekliai) dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: spartesnį internetą, interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią kabinetų įrangą, biblioteką ir kt. Mokyklos įgyjamos ir kuriamos mokymo ir mokymosi priemonės padeda mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų.

21.2. Mokyklos psichologinę ir socialinę aplinką lemia mokyklos bendruomenės nuostatos mokytis ir bendradarbiauti, mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų emociniai santykiai, jų darbo krūviai, mokyklos vadovo, mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) bendravimas, aiški ir laiku gaunama informacija įvairiais mokyklos bendruomenės veiklos klausimais, atviri mokyklos ryšiai su vietos bendruomene.

21.3. Kultūrinė aplinka apima mokyklos puoselėjamas ir kuriamas tradicijas, mokyklos bendruomenės renginius, aplinkotyros, aplinkotvarkos, kraštotyros veiklą ugdant meilę ir pagarbą savo gyvenamajai, gimtajai vietai.

22. Mokyklos vadovas ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje.

V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

23. Ugdymo diferencijavimas – tai yra ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.

24. Mokiniai skiriasi turima patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į šiuos poreikius pritaikant mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką. Diferencijuotas ugdymas taip pat kompensuoja brendimo, mokymosi tempo netolygumus, atsirandančius mokinių amžiumi grįstoje vertikalaus skirstymo klasėmis sistemoje.

VI. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

25. Mokykla gali integruoti: kelių dalykų ugdymo turinį, kai kurias kelių dalykų temas ar problemas, integruojamųjų programų ir dalykų ugdymo turinį.

Integracija vykdoma: 25.1. 5-10 klasėse-bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas dalyko pamokose; 25.2. alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa( 6 valandos 5-10 klasės) integruojama: 5-6 kl.- gamta ir žmogus dalyką, 7-8 kl. – į žmogaus saugą, 9-10 kl. –į chemiją.

26. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir priima sprendimus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo.

27. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba du mokytojai) būtina integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

VII. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

28. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), mokyklos susitarimais. Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

29. Ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.

30. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir mokyklos susitarimai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

31. Mokykla, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų: 31.1. užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje klasėje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą; 31.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą; 31.3. informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus žodžiu ir raštu; 31.4. numato būdus ir galimybes mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu peržiūrėti gautus pasiekimų įvertinimus.

32. Mokykla priima sprendimus dėl mokinių pažangos ir pasiekimų dalykų modulių vertinimo (modulio įvertinimas pridedamas prie dalyko įvertinimo).

33. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programą, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą.

34. Dorinio ugdymo, žmogaus saugos, pilietiškumo pagrindų dalykų pasiekimus vertina įrašu „Įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

35. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

VIII. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

36. Mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui organizuoja mokyklos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu: 36.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę; 36.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

36.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų.

37. Mokinys neatleidžiamas nuo menų (dailės, muzikos) ir kūno kultūros savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jeigu mokosi dailės, muzikos, sporto, menų mokyklose.

38. Mokykla, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, siekia optimizuoti mokinių mokymosi krūvį, todėl gali priimti sprendimus integruoti dalykus ir pan.

39. Per dieną negali būti daugiau kaip 7 pamokos.

40. Besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį negali būti daugiau kaip vienos pamokos trukmės laiko tarpas per savaitę.

IX. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

41. Atsižvelgiant į neformaliojo švietimo ypatumus, veikla vykdoma: 41.1. vykdyti aplinkose, kurios padeda įgyvendinti neformaliojo švietimo tikslus; 41.2. neformaliojo švietimo veiklai įgyvendinti skirti valandas, atsižvelgus į veiklos pobūdį, periodiškumą, trukmę. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai.

42. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgusi į juos siūlo neformaliojo švietimo programas.

43. Neformaliojo švietimo grupės mokinių skaičius nemažiau 7 mokiniai.

X. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS

44. Ugdymas karjerai organizuojamas ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai.

45. Informavimo karjerai tikslas – rinkti, teikti ir vertinti informaciją, reikalingą planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį ar darbą (informaciją apie švietimo ir mokslo institucijas, priėmimo taisykles, studijų ir mokymo programas, kvalifikacijas, profesijas, darbo rinką,

profesinės karjeros galimybes ir kt.). Šioje veikloje gali būti naudojamos įvairios specializuotos interneto svetainės, spausdinti leidiniai, žinynai, organizuojami susitikimai su įvairių profesijų atstovais, išvykos į įmones, įstaigas, organizacijas ir pan.

46. Profesinio veiklinimo tikslas – organizuoti mokinių veiklą naudojant realaus ar virtualaus darbo kontekstą ir aplinką, plėtojant mokinių žinias ir įgūdžius apie įvairias darbo veiklos sritis, darbą, įsidarbinimą, darbdavius ir darbuotojus.

47. Vertinimo karjerai tikslas – padėti mokiniams pažinti individualias savybes (nuostatas, žinias, supratimą, gebėjimus) ir juos įvertinti atsižvelgus į karjeros (mokymosi, studijų ir profesinės veiklos) galimybes ir reikalavimus; šioje veikloje naudojami įvairūs klausimynai, užduotys, testai, skirti individualioms savybėms, interesams, jų sąsajoms su profesine karjera, karjeros planavimu, įgyvendinimu ir vertinimu padėti pažinti.

48. Konsultavimo karjerai tikslas – teikti pagalbą mokiniams planuojant karjerą, renkantis mokymąsi, studijas, profesinės veiklos sritį ar darbą, sprendžiant karjeros trikdžių problemas: pažinti ir įvertinti individualias savybes, profesijos ypatumus, karjeros galimybes, situaciją darbo rinkoje ir kt.

49. Ugdymo karjerai veiklos mokykloje organizuojamos asmens, atsakingo už profesinio orientavimo veiklos koordinavimą mokykloje ir vykdomos dalyvaujant klasių vadovams, įvairių dalykų mokytojams, kitiems švietimo pagalbą teikiantiems specialistams, turintiems kompetencijų vykdyti mokinių ugdymą karjerai, siekiant veiksmingiau padėti mokiniams pasirengti gyvenimui ir darbui, pasirinkti mokymosi (studijų) kryptį.

XI. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE IR SAVARANKIŠKO MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS

50. Mokiniui, negalinčiam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos sąlygos mokytis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savarankiškai ar mokytis namie. Mokymas namie vykdomas organizuojant pamokas namie ar mokinys lankosi mokykloje.

51. Mokiniui, mokomam pamokose, organizuojamose namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo rekomendacijas, rengia individualų ugdymo planą. Namie mokomam mokiniui 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15. Dalį pamokų gydytojo leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu būdu.

52. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane įrašoma „atleista“ prie mokinio nesimokomų dalykų. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų papildomai, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

XII. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

53. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programas, nustato laikinosios (mobiliosios) grupės dydį (ne mažiau 7 mokiniai). Mokinių skaičius laikinojoje (mobiliojoje) grupėje negali būti didesnis, nei nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje. Nesant galimybių sudaryti laikinosios (mobiliosios) grupės, mokiniai mokosi savarankiškai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

54. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama: 54.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką. Grupės sudėtis ne mažiau 7 mokiniai. Nesant reikiamo skaičiaus mokinių iš vienos klasės, grupė jungiama su gretimos klasės grupe.

III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

55. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau – pagrindinio ugdymo bendrosios programos).

56. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama mokyklos ugdymo turinį užtikrina pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą Bendrųjų ugdymo programų 111 punkte.

57. Mokykla skiria adaptacinį laikotarpį naujai atvykusiems mokiniams ir pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą (2 mėnesiai). Adaptacinio laikotarpio pirmą mėnesį mokinių

pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami, antrą mėnesį pažanga ir pasiekimai vertinami tik teigiamais pažymiais.

58. Socialinė veikla vykdoma ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, savanorystės veikla, vykdomais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis.

59. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali didinti ar mažinti iki 10 procentų (perskirstyti) dalykui skiriamų pamokų ir derinti su pagrindinio ugdymo bendrųjų programų turiniu. Didinamas pamokų skaičius 5 klasėje (1 valanda skiriama antrajai užsienio kalbai) ir 9, 10 klasėse (po 1 valandą skiriama moduliams).

60. Mokiniui pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje sudaromos sąlygos pasirinkti dalykų modulius (lietuvių kalba, matematika, informacinės technologijos, kūno kultūra) pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 (Žin., 2008, Nr. 35-1260).

II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

61. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi vieną dorinio ugdymo dalyką. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10 klasėms).

62. Lietuvių kalba.

62.1. Mokykla, formuodama ugdymo turinį, suteikia galimybę: 62.1.1. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaryti sąlygas išlyginti mokymosi spragas (skirti konsultacijas, siūlyti mokymąsi laikinojoje (mobiliojoje) grupėje ir kt.; 62.1.2. skirti papildomų pamokų, konsultacijų, išnaudojant neformaliojo švietimo, savarankiško mokymo galimybes; 62.2. mokyklos nustatytu laikotarpiu pasiekimus vertinti pagal individualius mokymosi pasiekimus.

63. Užsienio kalbos.

63.1. Antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų renka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: rusų, vokiečių. Mokykla sudaro galimybę rinktis antrąją užsienio kalbą iš ne mažiau nei dviejų užsienio kalbų (neįskaitant mokinių pirmosios užsienio kalbos) ir sąlygas mokytis pasirinktos kalbos.

63.2. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu antrosios užsienio kalbos pradedama mokyti nuo 5 klasės, atsižvelgus į Bendrųjų ugdymo planų 54 punktą.

63.3. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, pageidaujant tęsti pradėtos užsienio kalbos mokymąsi: 63.3.1. sudaromos sąlygos kalbos mokytis savarankiškai, vadovaujantis savarankiško mokymosi tvarkos aprašu; 64. Užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, jei mokinys yra atvykęs iš užsienio mokyklos ar kitos mokyklos ir mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi ir yra gavusi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimą raštu.

Mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė ir įveikti programų skirtumus: 64.1. vienerius mokslo metus jam skiriama 1 papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę; 64.2. jei mokinys yra atvykęs iš užsienio valstybės ir mokykla nustato, kad jo užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla užskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja mokinio pasiekimų vertinimą į 10 balų vertinimo sistemą. Mokiniui sudaromos galimybės tuo metu lankyti lietuvių kalbos ar kitas pamokas kitose klasėse.

65. Informacinės technologijos.

65.1. 7–8 klasėse skiriamos 35 dalyko pamokos. Pirmą pusmetį informacinių technologijų mokyti 7 klasėje, o antrą pusmetį – 8 klasėje.

65.2. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Modulį renkasi mokinys.

66. Socialiniai mokslai.

66.1. Pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokomasi pilietiškumo pagrindų. Šiai programai skiriama 70 valandų, jos organizuojamos 9, 10 klasėse.

67. Gamtos mokslai.

Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą:

67.1. vadovautis nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais bei rekomendacijomis; 68. Menai.

68.1. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos ir pasirenkamieji teatro, šokio arba šiuolaikinių menų dalykai.

68.2. Organizuoti kryptingą dalykų meninį ugdymą.

69. Technologijos: 69.1. Mokinius, besimokančius pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą, po kurios mokiniai renkasi vieną technologijos programą.

70. Kūno kultūra: 70.1. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, dėl mažo mokinių skaičiaus 9-10 klasės jungiamos, sudaromos sąlygas visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (stalo tenisas, krepšinis, tinklinis, judrieji žaidimai) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar sporto mokykloje. Mokykla tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.

70.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriamai pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą; 70.2.1. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje; 70.2.2. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas; 70.2.3. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą ( stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ).

70.3. Kūno kultūros mokymas neintensyvinamas pagrindinio ugdymo programoje.

71. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje organizuojamas vadovaujantis: Saugaus eismo programa bendrojo lavinimo mokyklos I–VIII klasėms, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1030 (Žin., 2006, Nr. 61-2235), Civilinės saugos mokymo programa bendrojo ugdymo mokykloms, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-2117 (Žin., 2006, Nr.

5-169), ir Priešgaisrinės saugos mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-820/IV-208 (Žin., 2003, Nr. 60-2743).

72.1. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius per dvejus metus

Klasė

5

6

7

8

Pagrindinio ugdymo programos I-oje dalyje

9

10

Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso)

Dalykai (5–8 klasė) Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Lietuvių kalba (gimtoji)

67 (1;1)

70 (1;1)

137 (4)

70 (1;1)

207 (6)

335 (5;5)

350 (5;5)

685 (20)

315 (4;5)

1000 (29)

Užsienio kalba (1-oji) Užsienio kalba (2-oji) Matematika

201 (3;3) 70 (0;2) 268 (4;4)

210 (3;3) 140 (2;2) 280 (4;4) 35

411 (12) 210 (6) 548 (16)

210 (3;3) 140 (2;2) 245 (3,5;3,5)

621 (18) 350 (10) 793 (23)

Informacinės technologijos

64 (1; 1)

99 (3)

70(1;1)

172 (5)

(0,5;0,5) Gamta ir žmogus

134 (2;2)

-

-

-

134

Biologija

-

105 (2;1)

105 (3)

105(2;1)

210 (6)

Chemija

-

70 (0;2)

70 (2)

140 (2;2)

210 ( 6)

Fizika

-

105 (1;2)

105 (3)

140 (2;2)

245 (7)

Istorija

134 (2;2)

140 (2;2)

274 (8)

140 (2;2)

414 (12)

Pilietiškumo pagrindai

-

-

-

70(1; 1)

70 (2)

Geografija

70 (0;2)

140 (2;2)

210 (6)

105 (2;1)

315 (9)

Ekonomika ir verslumas

-

-

-

35 (0;1)

35 (1)

Dailė Muzika

67 (1;1) 67 (1;1)

70 (1;1) 70 (1;1)

137 (4) 137 (4)

70 (1;1) 70 (1;1)

207 (6) 207 (6)

Technologijos

134 (2;2)

105 (2;1)

239 (7)

88/87 (1,5;1)

326 (9,5)

Kūno kultūra

166 ( 3;2 )

140 (2;2)

306 (9)

140 (2;2)

446 ( 13)

Žmogaus sauga Pasirenkamieji /dalykų moduliai

32 (1;0)

35 (0,5;0,5)

70 (2)

17 (0;0,5)

84 / 87 (2,5)

dalykai

1;0

1;1

27 - 28 Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę

26

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę

27

28

29 - 30

32 - 32

29

30

113

30

31

117

31

31

175

29

32

5-8 klasėse Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

Neformalusis (val. skaičius)

švietimas

32

181

9-10 klasėse

12;

12;

14;

26;

8; 274 **

8; 274**

5; 174***

13; 448

Pastabos: **per mokslo metus 5–8 klasėms, *** per mokslo metus 9–10 klasėms (Lentelėje pateikiami duomenys: dalykai ir jiems skiriamų pamokų maksimalus skaičius per dvejus metus (atskiroje klasėje dalykui skiriamų savaitinių pamokų skaičius rekomenduojamas), minimalus pamokų skaičius – privalomas, maksimalus – mokiniui neprivalomas; neformaliajam švietimui skiriamų valandų skaičius mokslo metams; pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti.)

Pamokos trukmė mokiniui – 45 minutės.

72.2. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę 2011-2013 m.m.:

Dalykai / klasės Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

5 1

6 1

7 1

8 1

9 1

10 1

Kalbos: Lietuvių kalba (gimtoji)

5

5

5

5

4

5

Užsienio kalba (1-oji) Užsienio kalba (2-oji)

3

3 2

3 2

3 2

3 2

3 2

Matematika Gamtamokslinis ugdymas:

4

4

4

4

3,5

3,5

Gamta ir žmogus Biologija

2

2 2

1

2

1

1

2 2

2 2

2 2

Fizika Chemija Informacinės technologijos Socialinis ugdymas:

1

1

0,5

0,5

1

1

Istorija Pilietiškumo pagrindai

2

2

2

2

2 1

2 1

Geografija

2

2

2

2

Ekonomika Meninis ir technologinis ugdymas:

1 1

Dailė Muzika

1 1

1 1

1 1

1 1

1 1

1 1

Technologijos Kūno kultūra

2 3

2 2

2 2

1 2

1,5 2

1 2

Žmogaus sauga Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai

1 1

-

0,5

0,5

1

0,5 1

Programai įgyvendinti skiriamos valandos Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui

27 26

28 28

29 29

30 30

32 31

32 31

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

27

29

30

31

32

32

III. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

73. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 44–52 punktų rekomendacijomis.

74. Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus.

IV. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS 75. Specialiąją pedagoginę pagalbą mokykla organizuoja ir teikia švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokykloje nesant tiflopedagogo, surdopedagogo, mokiniui, kuriam rekomenduota papildoma specialioji pedagoginė pagalba, skiriama nuo 2 iki 4 valandų per savaitę individualioms specialiojo pedagogo konsultacijoms ir/ar papildomai dalyko mokytojo pagalbai.

76. Specialioji pagalba teikiama mokiniui, turinčiam negalių/sutrikimų ir kuriam jos reikia: 76.1. teikiamos mokytojo padėjėjo (specialiojo pedagogo) paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą;

76.2. pagalbą teikia mokytojo padėjėjas ar kitas pagalbos specialistas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

77. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie organizuoja mokykla, pagal vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

78. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 80 punkte nurodytu valandų skaičiumi, iš kurių 1–2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.

79. Mokiniui, besimokančiam pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie: 79.1. turinčiam nežymų intelekto sutrikimą skiriamos 8 valandos per savaitę kalbiniam, matematiniam, socialiniam ugdymui ir specialiosioms pamokoms, mokinio specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti ar specialiajai pagalbai teikti; 79.2. turinčiam vidutinį intelekto sutrikimą skiriamos 6–8 valandos per savaitę kalbiniam, matematiniam, socialiniam ugdymui bei specialiosioms pamokoms; 79.3. turinčiam žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą ugdyti namie skiriamos 6–8 valandos per savaitę. Mokymas organizuojamas atskiromis veiklos sritimis (komunikacinės, pažintinės ir orientacinės, meninės, darbinės veiklos kryptimis); 79.4. mokinį, turintį vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, namie ugdo specialusis pedagogas; 79.5. mokinį, turintį klausos sutrikimą, namie ugdo logopedas; 79.6. specialusis pedagogas, atsižvelgęs į individualius kiekvieno mokinio gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) sudaro individualią ugdymo programą, konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus); 79.7. mokiniui, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų, mokymui namie 1– 2 valandas per savaitę skirti gydomajai mankštai;

VI. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ IR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, UGDYMAS

80. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo programą (taip pat ir modifikuotą) ir turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 111 ar 151 punktuose dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas ar didinamas 1–2 pamokomis.

81. Sutrikusios klausos mokiniui ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 111 ar 151 punktu: 81.1. atsižvelgus į kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius ir gebėjimą bendrauti kalba, ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti; 81.2. 9–10 klasėse iš mokinio ugdymo(si) poreikius tenkinančių pamokų skiriamos 3 pamokos per savaitę individualizuotai ir diferencijuotai mokyti bei karjeros valdymo kompetencijoms ugdyti; 81.3. mokiniui tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo specialiosioms pratyboms skiriama 5 klasėje 2 pamokos, 6–10 klasėse po 1 pamoką per savaitę, kochlearinių implantų naudotojams – po 2 pamokas per savaitę. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti. Pratybos 5 ir 6 klasėse vedamos per lietuvių kalbos pamokas, kitose klasėse – ne pamokų metu.

82. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniui ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 111 ar 151 punktu. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti: 82.1. specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriama po 2 pamokas trims mokiniams per savaitę, 9– 10 klasėse po 0,5 pamokos mokiniui kalbai ir komunikacijai lavinti; 82.2. mokiniui, bendraujančiam alternatyvios komunikacijos būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 0,5–1 pamoką per savaitę individualiai ar diferencijuotai mokyti.

83. Judesio ir padėties sutrikimų turinčiam mokiniui ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 111 ar 151 punktu. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos gydomajai kūno kultūrai, sensomotorikai lavinti, kompiuteriniams įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti.

VII. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ IR BESIMOKANČIŲ PAGAL PRITAIKYTAS BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, UGDYMAS

84. Mokiniui, besimokančiam pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą ir turinčiam nežymų intelekto sutrikimą, ugdymo planas sudaromas: 84.1. besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo pritaikytą programą ugdymo planas sudaromas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 111 punkto dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, gali būti koreguojamas iki 25 procentų; 84.2. technologijų dalyko gali būti siūloma tik viena technologijų programa arba technologijų kryptis; 84.3. specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 0,5–1 pamoką per savaitę mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, įvairiapusių raidos sutrikimų, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų.

85. Mokiniui, besimokančiam pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą ir turinčiam vidutinį intelekto sutrikimą, ugdymo planas sudaromas: 85.1. integruotai besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo pritaikytą programą mokykla sudaro mokinio individualų ugdymo planą, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 111 punkte nurodytu dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 30 procentų; 85.2. specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę mokiniui, naudojančiam alternatyvią komunikaciją. Tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti.

86. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo pritaikytą programą ir turinčiam žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, ugdymas organizuojamas veiklomis pagal lentelėje nurodytą pamokų skaičių atskiriems ugdymo metams (klasei). Šios veiklos mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos atsižvelgus į mokinio poreikius, sveikatą:

Ugdymo metai, klasė

5–6

7–8

9–10 Iš viso per 6 ugdymo metus

Veiklos sritis Dorinis ugdymas

2

2

2

6

Pažintinė veikla

8–10

8–10

8–10

24–30

Orientacinė veikla

6–8

6–8

6–8

18–24

Meninė veikla

8–9

8–9

8–9

24–27

Fizinė veikla Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti Pamokos mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti:

4–9

4–9

4–9

12–27

4-10

4-16

4-16

12-42

Minimalus pamokų skaičius mokiniui Maksimalus mokinio pamokų skaičius

20/20 24/24

20/20 26/26

20/20 26/26

120 152

Neformalusis švietimas

4

4

4

12

Specialioji veikla3 Gydomoji kūno kultūra Regos lavinimas Klausos lavinimas Komunikacinių gebėjimų ugdymas Pažintinių gebėjimų ugdymas

Pastabos: 3

skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pagalbai teikti atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį.

86.1. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę naudojimosi kompiuteriu ir specialiomis mokymo priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, kalbiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti; 86.2. 5–10 klasių mokiniui, bendrauti naudojančiam alternatyvią komunikaciją, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos pamokas. Pratybų, komunikacinės ir pažintinės veiklų, lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti.

87. Socialinių įgūdžių (darbinio) ugdymo programai, skirtai vidutiniškai, žymiai ar labai žymiai sutrikusio intelekto mokiniui, įgyvendinti skiriamų valandų skaičius per savaitę:

Ugdymo metai I

II

III

Iš viso I–III mokymosi metais

Bendrasis ugdymas Komunikacinė veikla arba

14 3

14 3

14 3

42 9

Pažintinė veikla

2

2

2

6

Orientacinė veikla

2

2

2

6

Meninė veikla

4

4

4

12

3 16

3 16

9 46

Dalykai

Fizinė veikla 3 Mokinių specialiesiems ugdymosi 14 poreikiams tenkinti skiriama veikla2 Darbinio ugdymo veikla 3 Savarankiškumo ugdymas4 Iš viso

14 28

16 30

16 30

46 88

Neformalusis švietimas

2

2

2

6

Pastabos: Įvairių darbinio ugdymo ir/ar savarankiškumo ugdymo veiklos pamokų per savaitę skaičių galima keisti atsižvelgus į mokinių gebėjimus, mokyklos galimybes ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bei mokinių pageidavimus.

2

mokykla planuoja ir organizuoja, atsižvelgusi į turimą ugdymo aplinką, mokinio galimybes ir poreikius;

3

veikla, skiriama mokinių meniniams ir technologiniams darbams, buities kultūrai/savitvarkai, namų ruošai/namų ūkio darbams; 4

veikla, skirta pagrindinių funkcijų lavinimui, specialiųjų priemonių (ugdymui, skirtos techninės pagalbos priemonių, kompiuterinių technologijų, buities įrangos, buitinių įrankių) naudojimo ar kitų kasdienių savarankiškumą didinančių įgūdžių formavimui, orientacijai erdvėje, mobilumo įgūdžių ugdymui, alternatyvios komunikacijos mokymui.

87.1. logopedinėms arba kitoms specialiosioms pratyboms skiriamos 2 pamokos 3 mokiniams per savaitę; 87.2. individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms gali būti skiriama iki 2 pamokų per savaitę mokiniui, turinčiam cerebrinį paralyžių, judesio ir padėties sutrikimų; 87.3. veiklos gali būti integruojamos, jungiamos, keičiamos atsižvelgus į mokinių ugdymosi poreikius, situacijas, dėl kurių koreguojamas ugdymo procesas.

SUDERINTA: Mokyklos taryba 2011 m. bir탑elio 22 d.

Protokolas Nr.MP1-3

PRIEDAS

UGDOMOJI VEIKLA 5-10 KLASIŲ MOKINIAMS 2011-2013 m.m.

il.

Nr.

Klasės

Atsakingi

Data

kalba, socialiniai

5-10

Koordinatorius direktoriaus pavaduotoja ugdymui

09-01

(4 val.)

Lietuvių muzika, mokslai

2.

Rudens krosas rašytojo K. Binkio takais (4 val.)

Lietuvių kalba, kūno kultūra

5-10

Koordinatorius mokytojas

kultūros

09-16

3.

Mokytojų diena

Lietuvių k., muzika, dailė, technologijos

5-10

Koordinatorius 10 kl. mokiniai ir auklėtoja, Mokinių taryba

10-05

1.

Pavadinimas

Mokslo ir žinių diena

Integruojami dalykai

kūno

(4 val.)

4.

Kalbų savaitė (4 val.)

Lietuvių k., anglų k., rusų k.

5-10

Koordinatorius mokytoja

k.

10-14

5.

Kalėdų belaukiant...

Dorinis ugdymas, muzika, dailė, socialinė veikla

5-10

Koordinatorius dorinio ugdymo mokytojai

12-23

Istorija, pilietinis ugdymas, lietuvių k., muzika, dailės ir technologijos

5-10

Koordinatorius mokytojas

istorijos

02-15

Gamtos mokslai, dailė, technologijos, informacinės

5-10

Koordinatorius mokytoja

technologijų

03-30

(6 val.)

6.

Lietuvos valstybės atkūrimo diena (4 val.)

7.

Žemės diena, Velykos (6 val.)

lietuvių

technologijos socialinė veikla 8.

Vaikų gynimo diena (4 val.)

Muzika, dailė, kūno kultūra, dorinis ugdymas

5-10

Koordinatorius muzikos mokytoja

06-01

9.

Turizmo ir diena (4 val.)

sporto

Kūno kultūra, istorija, geografija, socialinė veikla

6-10

Koordinatorius mokytojas

geografijos

06-05

10.

Mokslo metų užbaigimo šventė

Muzika, lietuvių k., dailė, technologijos

6-10

Koordinatorius 9 kl. mokiniai ir auklėtoja

06-08

(4 val.)