Vilnius / 2016
UDK 910.4(55) Ab73
Kalbos redaktorius Vytautas P. Venslovas Viršelio autorius ir dailininkas Marius Zavadskis Fotografijos Mariaus Abramavičiaus Neboisia Maketuotoja Jurgita Čeberiakaitė
© Marius Abramavičius Neboisia, 2016 © Marius Zavadskis, dailininkas, 2016 © Leidykla DIDAKTA, 2016 Visos teisės saugomos įstatymo. Šis leidinys arba jo dalis negali būti reprodukuojama ir platinama jokiomis elektroninėmis ar kitomis priemonėmis, įskaitant fotokopijavimą, įrašymą į kitas informacijos kaupimo ir atgaminimo sistemas, kompiuterių tinklus (internete) be leidėjo išankstinio raštiško sutikimo. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeniniais tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
ISBN 978-609-442-093-1
Remiantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų bei Baudžiamuoju kodeksu, pažeidėjams numatytos griežtos sankcijos.
Su dėkingumu gyvenimo kelyje sutiktiems žmonėms, situacijoms, susijusiems ir sukibusiems, vienas kitą įjungiantiems įvykiams, kurie atveria vis naujus savęs ir pasaulio horizontus, moterims ir vyrams, kurie ėjo drauge, tiems, kurie kartais buvo kartu, o kartais atskirai, tiems, kuriuos sutikau akimirkai ar dešimčiai metų, tiems, iš kurių mokiausi, tiems, kurie mokėsi iš manęs, tiems, kurie šmėkštelėjo priešais akis, ir tiems, kurie dingo nepastebėti, tiems, kurie pamatė, ką aš matau, ir tiems, kurie praplėtė mano regėjimo lauką, tiems, kurių daugiau niekada gyvenime nebesutikau, ir tiems, su kuriais susipynė gyvenimo vijos, tiems, kurie nujaučiami šitos knygos erdvėje, ir tiems, apie kuriuos niekas nieko nežino, ir tiems, kurie minios šurmulyje, gatvės bruzdesy, nepažįstamame kelyje, tolimame turguje akimirką pažiūrėjo man į akis, ir sielos mūsų susitiko, tiems, kurie užfiksuoti šios knygos fotografijose, ir tiems, kas liko už kadro. Autorius
Padėka kelionių draugams – lukla.lt – už aprangą ir inventorių, kuris lydi ir džiugina.
Turinys Keredžas 11 Teheranas 15 Muziejai 16 Svečiuose; privatus gyvenimas. Šventės 26 Menas 30 Transportas 34 Geros ir kitos vietos 41 Televizija 51 Vyras baltais paukščio sparnais ir kiti „negalima“ 53 Rytinis išvažiavimas iš Teherano 57
Kelyje
59
Iš Teherano į pietus 60 No Šahras–Keredžas–Teheranas 64 Tebrizas–Kazvinas 64 Autobuse į Kermaną 67 Jazdas–Širazas 68 Tebrizas–Maku 71
Šiaurės vakarų provincijos
73
Bazarganas, Maku 73 Tebrizas 74 Ardabilis 76 Astara 76 Raštas 78 Kelionė į Fumaną ir Rudhano tvirtovę 79 Lahidžanas 84 Čalusas 90 Kandelus kalnai 97 Kazvinas 101 Zandžanas, Soltanijė 110
Centrinis Iranas
117
Kašanas 117 Isfahanas 131 Šahre Kordo miestukas netoli Isfahano 137 Dykumų miestas Jazdas 141
Farso provincija
165
Širazas 165 Senosios didybės paieškos 187
Toliau link rytų ir dykumos
201
Kermanas 201
Persijos įlankos pakraščiais
217
Hormozas 217 Bandare Abasas 233 Minabas 239 Kešmo sala 243 Laftas 245 Bušehras 251 Borazdžanas 266 Kelionė iš Bušehro į Asalujė 270 Asalujė 272
Senųjų civilizacijų pėdsakais
281
Šušas 281 Šuštaras 288 Dezfulas 290 Čoga Zanbilas 296 Seyed Razi kaimas 299 Kelyje į šiaurę. Dorudas 306
Lorestanas 313 Choramabadas 313
Kermanšahas, Kurdistanas
319
Sanandadžas 319 Kermanšahas 320
Hamadanas 325 Senojo pasaulio centras
Trumputis praktinių žinių žodynėlis
325
332
Iranas
8
Kita Mėnulio pusė
Pereidamas Turkijos–Irano sieną sutikau kentaurą, mano tapytą prieš dvidešimt metų. Pažiūrėjo į mane, nusišypsojo, ir aš jau kitoje Mėnulio pusėje.
Iranas mums – tolimas ir nežinomas tarsi Mėnulis ir nematomas tarsi kita Mėnulio pusė. Kaip gyventi ten, kitoje Mėnulio pusėje, kaip būti, keliauti, valgyti ir miegoti? Kaip iš ten siųsti laiškus ir žinutes, kaip bristi į sūrius Persijos įlankos vandenis ir eiti senu Tebrizo turgumi, kaip laukti traukinio ir kaip važiuoti autobusu, ką valgyti rytais ir kaip likti vienam pietų metu, kaip klausti kelio ir kaip išmokti tikėti, kodėl žodžiai kitokių formų ir prasmių ir kodėl jie vartojami gyvenimo papuošimams? Viskas čia įmanoma ir įsigyvenama, tik tas taruf. Klausausi tų žodžių ir taip sunku priimti, kad visa tai, kas kalbama kitoj Mėnulio pusėje, yra tik kalba, tik tuščios formos, tik žodžiai, skraidantys po erdvę tarsi mėtomas kamuoliukas. Ping pongas. Visi tie žodžiai su realybe turi tiek nedaug bendro, kiek pienių pūkai, skraidantys pievoje, su traktoriaus varikliu. Čia juos matai, čia jie jau nuskrido, nebėra. Nesikabink į pienių pūkus, nesureikšmink žodžių, klausyk kaip pasakos, jauskis 1001 nakties herojumi, įžengusiu į pilną paslapčių realybę. Kas žino, kur kuris pūkas nukris ir sudygs, iš kurio išaugs žydinti gėlė. Aš nežinau. Tik kartais imu ir patikiu pasakytais žodžiais, – gal čia toks įprotis, kad tik atėjus rytojui išvystu. Ir vėl stoviu vienui vienas prieš realybę, o tie vakarykščiai žodžiai taip ir liko žodžiais. O realybė griūna į mane kas akimirką vis naujomis bangomis. Tik po mėnesio buvimo Irane viskas pasikeitė. Staiga pasijutau kaip namie, laikas nustojo lėkti, imu visur spėti neskubėdamas, dovanos krinta į rankas, o nauji draugai nepasidalija – visi kviečia į svečius. Atsirado dar daugiau spalvų, o lėčiau tekantis laikas leidžia pamatyti niuansus ir subtilybes. Gatvės tapo platesnės, autobusai gražesni, o bulvaruose sutinku labai įdomių žmonių, atkeliavusių iš tolimų Irano pakraščių. Atsiduriu netikėtose situacijose – vieną dieną šoku kurdų vestuvėse, o kitą rašau savo dienoraštį keturiolikos bachtiarų akių stebimas, labai skvarbių akių, labai susidomėjusių, teigiančių, kad nieko įdomesnio už mane nėra. Ir kaip aš to anksčiau nesupratau ir nepastebėjau? Kaip toli reikia nukeliauti, kad į save pasuktum?
9
Iranas
10
Kita Mėnulio pusė
Keredžas Tai miestas, į kurį retas keliautojas užsuka be reikalo, o ir aš nežinau, dėl ko čia užsukau. Nuotykiai, įspūdžiai besitikint kažko... Vienas draugas persas, Lietuvoje sutiktas, kvietė užsukti, bet pasirodė, kad tai tik taruf, tai ir kapanojuosi keistoje situacijoje klaidžiodamas po miestą – dabartinį Teherano satelitą, įsikūrusį arčiau kalnų ir šacho laikais garsėjusį privačiais parkais, kurie dabar jau visiems prieinami. Regiu duonos kepyklas temstančiame mieste, prie jų belaukiančius žmones, plačius prospektus, vietomis aukštais medžiais apsodintus. Bus man pamoka iš serijos iranietiškas svetingumas. Tarsi ir nori padėti, o nepadeda, tarsi ir sako, kad padės, o nežino kaip. Tarsi įsivaizduoja, kad žodžius sakydamas sukuria kažką realaus. Sako: – Aš tau padėsiu, – ir tai tarsi tampa veiksmu. Dairausi aplink, ogi netampa, stoviu vienas prieš naktį nejaukiame mieste. – Ryt važiuosim keliu per kalnus, – sakė vakar telefonu, o šiandien: – žinai, aš labai užimtas, nieko negaliu padaryti. Bent arbata dar galėčiau pavaišinti. Gerk, gerk, atsipalaiduok. Tai geriau jau paukščių giesmė miesto parkuose. Taip ir likau vienuoliktą vakaro vienas prie kelio į Teheraną.
11
Iranas
12
Kita Mėnulio pusė
Greitas artėjimas Tokiu greičiu ir dar tokia sena mašina dar niekad nevažiavau – tiesiog ji greičiau važiuoti negali. Jei pagalvoji realiai. Pasaulis pro šalį lekia nesuvokiamu tempu. Mašinos salonas nedidelis, abu priekyje sėdintys vaikinukai labai stilingi, šukuosenos ir kvapai pastarųjų madų vėjų atpūsti. Vairuotojas, labai primenantis herojų iš japoniško animacinio filmo. Trys autostrados juostos atrodo kaip kompiuterinių žaidimų ekranas. Akivaizdu – jis nuo mažens treniravosi. Lekiam visomis juostomis, staigiai persirikiuodami iš trečios į pirmą ir taip pat staigiai atgal iš pirmos į trečią. Visus kitus važiuojančius lenkiam tarsi vietoje stovinčius, nors jie rieda gal 130 km per valandą. Stebiu pro langą pakely sustingusius Peykanus – naujus ir senus autobusus, ir begalę visokių naujesnių mašinų. Akimirksniu akyse šmėkšteli ir nutolsta vaizdelis, kaip kažkas kelkraščiu stumia Peykaną su foteliu ant stogo. Sapnas iš kito laiko akių tinklainėj per sekundės dalį užsifiksavęs. Iš pradžių į viską žiūrėjau kaip į žaidimą, tik paskui tapo baisu. Nė viena rodyklė vairuotojo skydelyje nieko nerodo, tik gražūs skaičiukai ratu sudėlioti. Kelyje kartais pasirodo ribojantys greitį ženklai – 135 raudoname apskritime, bet tai tinka tik toms aplinkui „stovinčioms“ mašinoms. Bjauriausias jausmas apima, kuomet priekyje „stovinti“ mašina artėja, artėja, artėja, nereaguodama į tolimų šviesų spiginimą, mirksėjimą, ji vis tiek artėja, kol atsiduria už kokio metro ir tada sustoja. Viskas sustoja, erdvė susitraukia, laikas sustingsta, taip viskas sustingę kurį laiką ir būna, tik pastebiu, kad kojų raumenys baisingai įsitempę, tarsi stabdį paspausti norėtų. Po to staiga ji (stovinti priekyje mašina) pasuka dešinėn ir mums priešais atsiveria kelias, naujo laiko kelias. Ir net jokių garsinių signalų, tik šviesomis pamirksi. Kuomet dažnai mirksint niekas nepraleidžia, tenka iš pirmos juostos nerti į antrą, vėl į pirmą, o kai visos trys užimtos, kartais pavyksta prasisprausti padarant ketvirtą juostą. Anksčiau maniau, kad taip galima tik žaidimuose ar fantazijose. Pasirodo ir realybėje. Laimingas. Gyvas. Išlipęs. Teherane. Šalia Azadi skvero ir šviečiančios Laisvės arkos prisėdu.
13
Trumputis praktinių žinių žodynėlis Anar – granatas, o pažodžiui – ugninis augalas Man micham – aš noriu Man micham anar – aš noriu granato Apie meilę: Dustet doran – aš myliu tave, nors tiesiogiai verčiant – tu man patinki Aešet – mylintis (toks, kaip sufijus totaliai įsimylėjęs) Mašuk – mylima, dažniausiai ji nors gali būti ir jis – mylimas Kaip gyveni? Ar esi laimingas? Kaip sekasi? – Khošaly? galimi atsakymai: Labai gerai – Kheyly khob Ab – vanduo Neblogai – Bad nistan Barbari – duona Laimingas – Hošal Aš – tai ne aš, o labai skani sriuba Lietuva – Litvania Lenkija – Lahestan Kaip rasti mečetę? Kur yra mečetė? – Mordžet kodža e? Kaip rasti metro? Kur čia yra metro? – Metro kodža e? Kaip rasti turgų? Kur čia yra turgus? – Bazar kodža e? Tinka naudoti turguje: Kur aš galiu nusipirkti datulių? – Kodža mitaram khorma bekharam? Kur aš galiu nusipirkti prieskonių? – Kodža mitaram adviyeh bekharam? Kur aš galiu nusipirkti šafrano? – Kodža mitaram zaferan bekharam? Kur aš galiu nusipirkti vyno? – Kodža mitaram šarap bekharam? Po pirties arba išėjus iš dušo sakoma – Afyat boše (afyat – reiškia ir kūno ir sielos sveikatą, o boše – sutinku su tavimi, tavo mintimis ir pasiūlymais.) Norėčiau paklausyti iranietiškos muzikos (galima ir taksisto klausti) – Mišeh mosike Irany pakhš konid. Kur čia rasti kelią i laisvę?– Rahe Azadi az kodom tarafe? (pačiame Teherane jei taip paklausi gali sulaukti tokio atsakymo – Tu turi kirsti, pereiti ir palikti revoliuciją (aikštę) ir tada priešais save pamatysi Laisvę (Laisvės arka).
332
Irano mėnesiai
Dienos
1. Farvardin (31 diena) 2. Ordibehesht (31 diena) 3. Khordad (31 diena) 4. Tir (31 diena) 5. Mordad or Amordad (31 diena) 6. Shahrivar (31 diena) 7. Mehr (30 dienų) 8. Aban (30 dienų) 9. Azar (30 dienų) 10. Dei (30 dienų) 11. Bahman (30 dienų) 12. Esfand (29/30 dienų)
0. Šeštadienis: Shanbe 1. Sekmadienis: Yek-Shanbe (Yek reiškia 1) 2. Pirmadienis: Do-Shanbe (Do reiškia 2) 3. Antradienis: Se-Shanbe (Se reiškia 3) 4. Trečiadienis: Char-Shanbe (Char reiškia 4) 5. Ketvirtadienis: Panj-Shanbe (Panj reiškia 5) 6. Penktadienis: Jom-eh (atostogų šventa diena)
Skaičiai mano vizualioje interpretacijoje Nulis – sefr Kaip mažas rombinis taškelis, keleivis tolumoje prie pat horizonto pasirodantis. Vienas – yek Kaip vienas žmogelis truputį pasviręs, vėjo papūstas į kairę. Du – duo Pušis prie jūros, jei žiūrėsi iš šiaurės. Trys – se Vešli pušis su banguotomis šakomis. Keturi – chahar Labai išraiškinga pušis, tokia pat, kaip ir ankstesnės, kiek pasvirus prie jūros nuo vėjų. (Kitas keturių variantas – tai tokia gyvatukė, vingiuojanti į tolumas.) Penki – panj Kaip moteris, iš kurios pusės bežiūrėtum, arba kaip širdis, kuri ją pamačius apsiverčia. Šeši – šeš Irgi turi du variantus. Septyni – haft Kaip paukščiukas, pakilęs skristi. Aštuoni – hašt Kaip palapinė, vigvamas plačiuose laukuose. Devyni – noh Visai kaip devyni, tik labiau su polėkiu, toks pasiruošęs skristi devynetas. Dešimt – dah Kaip du keleiviai – vienas tolumoje prie pat horizonto, kitas truputį pasviręs, vėjo papūstas į kairę.
333
Abramavičius, Marius Ab73
Iranas – kita Mėnulio pusė : [kelionių apybraižos] / Marius Abramavičius. – Vilnius : Didakta, 2016. – 336 p. : iliustr. ISBN 978-609-442-093-1 Lietuvoje nedaug žinoma apie Iraną, jo gamtą, papročius, istoriją, nors persai, svarbiausi valstybės gyventojai, yra netolimi mūsų, indoeuropiečių palikuonių, giminaičiai. Knygos autorius, dailininkas ir fotografas, keliaudamas po Iraną į kraštą žvelgia ne istoriko ar žurnalisto akimis, o tarsi impresionistas fiksuoja ryškius, įspūdingus buities vaizdus, mini svarbius praeities ženklus – mauzoliejus, paminklus, subtiliai tapo kraštovaizdžius, perteikia dabartinio Irano režimo atmosferą, vadinamosios revoliucijos sukeltą nerimą ir įtampą, gerai pažįstamą vyresniosios kartos lietuviams. Tai laisvo žmogaus laisvas žvilgsnis į pasaulį, kuris pamažu atsiveria mums.
UDK 910.4(55)
www.didakta.lt +370 5 2137701
Marius Abramavičius Neboisia
IRANAS – KITA MĖNULIO PUSĖ Kalbos redaktorius Vytautas P. Venslovas Viršelio autorius ir dailininkas Marius Zavadskis Fotografijos Mariaus Abramavičiaus Neboisia Maketuotoja Jurgita Čeberiakaitė 10,5 sp. l. Užsakymas 160171 Tiražas 1300 vnt. Išleido leidykla „Didakta“, Architektų g. 184–3, LT-04206 Vilnius Tel. (+370 5) 213 77 01, faks. (+370 5) 213 79 14, el. paštas: info@didakta.lt, Interneto svetainė: www.didakta.lt Spausdino Standartų spaustuvė, Dariaus ir Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius
Marius Abramavičius Neboisia – dailininkas, poetas, fotografas, keliautojas, rašytojas, video menininkas, aitvarų meistras ir Užupio Respublikos diplomatas, šiuo metu Užupio ambasadorius Persijoje (Irane) ir Santus Spiritus. 13 metų dirbo Užupio Respublikos ambasadoriumi Tibete.
Per savo gyvenimą, būdamas šiame kūne, pristatė daugiau nei 70 autorinių fotografijos ir tapybos parodų Lietuvoje, Gruzijoje, Norvegijoje, Danijoje ir kitose pasaulio šalyse. Organizavo ne vieną akciją, festivalį, plenerą, kultūrinį renginį kviesdamas skirtingų pasaulio šalių menininkus į Užupį ir kitas pasaulio erdves. Stato vertikales-bokštus lygumose ir kalnuose, dykumoje ir vandenyje. Keliaudamas aplankė apie trisdešimt pasaulio šalių. Be viso to, ėmė rašyti knygas. Moka dainuoti tamsoje. Šiuo metu kuria vaizdais ir leidžia į dangų su aitvarais didžiules vėliavas.
ISBN 978-609-442-093-1
9 786094 420931 www.didakta.lt