Urban economy of innovative cities - LT edition by Donatas Baltrušaitis

INOVATYVIŲ MIESTŲ EKONOMIKA

XXI amžiaus ekonomika

Kūrybinė ekonomika

Žiedinė ekonomika

Žmonių ekonomika

1. Įžanga į naujas ekonomikos rūšis, kuriančias miesto ekonominį gyvybingumą. Remiamasi bendruomenių tarpusavio ryšiais bei miesto fiziniais parametrais 2. Kūrybinės dirbtuvės EASA 2016, Nida. Žiedinės ekonomikos galimybių studija Neringos regionui

19.09.2016

Turinys

Prologas

Įžanga į naujas ekonomikos rūšis, kuriančias miesto ekonominį gyvybingumą Riboti žemės ištekliai Žiedinė ekonomika Žmonių ekonomika Kūrybinė ekonomika Tradicinė architektūra prieš tvarią architektūrą Projektiniai pavyzdžiai BUUR - Genko žiedinė ekonomika

5 7 9 11 13 15 17 20 21 22 23 24 25 26 27 29 31 33 38 39 41

Kūrybinės dirbtuvės EASA 2016, Žiedinės ekonomikos galimybių studija Neringos regionui EASA 2016 - Nida, Lietuva Bring Nida full circle kūrybinės dirbtuvės Nida 2100 3 darbo grupės Ekskursijos Žiedinė EASA Žiedinė Architektūra Žiedinė Neringa Iššūkiai Game of Powers Multifunkcis apskritasis stalas Kūrybinių dirbtuvių rezultatai spaudoje EASA 2016 realizacijos

Reziumė

Leidinį sudaro dvi dalys: 1. Įžanga į naujas ekonomikos rūšis, kuriančias miesto ekonominį gyvybingumą. Remiamasi bendruomenių tarpusavio ryšiais bei miesto fiziniais parametrais.

2. Kūrybinės dirbtuvės EASA 2016, Nida. Žiedinės ekonomikos galimybių studija Neringos regionui 2-oji apžvelgia EASA 2016 (Europos Architektūros Studentų Asamblėja) kūrybines dirbtuves bei pristato Žiedinės ekonomikos galimybių studiją Nidos gyvenvietei bei Kuršių Nerijos regionui.

1-oji apžvelgia urbaistinio - ekonominio planavimo tendencijas per mokslinių tyrimų prizmę bei pasaulinę praktiką vedančią link gyvybingo ir tvaraus miesto.

Prologas ”Inovatyvi ekonomika tyrinėja ir ieško tinkamų erdvinių konfigūracijų rytojaus miestui. Mums reikia tokio ateities miesto, kuris į prioritetus iškelia tarpusavio solidarumą ir yra socialiai tvarus. Geras miestas visada turi pramonę, o dar geresnis kuria ne tik naują ekonomiką ir darbo vietas, bet taip pat naudoja energiją, kuri neteršia aplinkos. Toks miestas evoliucionuoja, kuria stiprią pridėtinę vertę, remiasi vietiniais ištekliais ir vadovaujasi socialinių grupių poreikiais.” (Maarten Hajer). Norint suprasti miesto kompleksinę struktūrą, svarbu suvokti miesto kaip gyvo organizmo sandarą, kuri yra ir ekonominė, socialinė ir be abejo fizinė. Pagrindiniai leidinio tikslai yra supažindinti skaitytoją su inovatyviais urbanistinio - ekonominio planavimo modeliais, kurie kuria tvarų, gyvybingą ir bendruomenės dalyavimu paremtą miestą. Urbanistika kaip disciplina ir mokslas nedaro daug įtakos natūraliai besivystančiai prekybai ar kitai pramoninei veiklai. Tačiau tiek prekyba, tiek pramonė priklauso nuo daugelio fizinių-erdvinių parametrų: suplanuotų komercinių teritorijų, sklypų dydžio, prieinamumo, fizinės infrastruktūros ir miesto plėtros vizijos. Ekonomika yra nepastovi, verslo kompanijos juda iš miesto į miestą link palankesnių verslo sąlygų. Urbanistikos mokslas ir miestų planuotojai turi reaguoti į ekonomikos kaitą bei kurti strategijas užtikrinančias ekonominį lankstumą, nedarant neigiamo poveikio sveikatai, saugai ir vietos kultūriniam integralumui. Miestai turi mokėti užtikrinti ne tik deramą finansinės politikos aplinką, bet ir palankias erdvines sąlygas verslų plėtrai, ypač naujos ekonomikos rūšims, kurios vis sparčiau populiarėja visame pasaulyje. Finansai, ekonomika ir politika – urbanistikos srities „kolonos“, į kurias urbanistai, architektai ir miestotyrininkai turi prisiversti pažvelgti ir jas įvertinti. Gera, miestą praturtinanti architektūra negimsta be ekonominio pagrindimo, aiškaus supratimo, kas už ką moka, kas yra visų, kas privatu ir be visuomenės pasitikėjimo.

Darbo vietos Atsakingas investavimas Importinių prekių pakeitimas vietinėmis

Vietos ekonomikos rezutlatai Ekonominės strategijos E K

E I K I S

Erdvinis lankstumas

O M I K A

Vykdymo išlaidos Mokesčiai

Finansiniai srautai

Investavimas Finansinė grąža

Vietos ekonomikos Ekonominiai centrai ir įvairovė tamprumas Įgūdžiai ir verslumas

Ekonominė fizinė Erdvė vietos ekonomikai aplinka

Ekonominė būklė ir patrauklumas

Ekonominio transporto infrastruktūra

Komercinis identitetas Rinka ekonominiam aktyvumui Moksliniai tyrimai ir plėtra Ekonominės prekės ir paslaugos

1 ĮŽANGA Į NAUJAS EKONOMIKOS RŪŠIS, KURIANČIAS MIESTO EKONOMINĮ GYVYBINGUMĄ. REMIAMASI BENDRUOMENIŲ TARPUSAVIO RYŠIAIS BEI MIESTO FIZINIAIS PARAMETRAIS. Autorius: Donatas Baltrušaitis Iliustracijos: Bring Nida full circle kūrybinių dirbtuvių komanda

RIBOTI ŽEMĖS IŠTEKLIAI

Pav. Linijinės ekonomikos principinė schema

PAGRINDINĖ EKONOMIKOS PROBLEMA RIBOTI ŽEMĖS IŠTEKLIAI Visų šalių ištekliai yra riboti. Nepriklausomai kokią šalį ar ūkį paimtume, visada iškyla ekonomikos problema – rasti efektyviausius ekonomikos paskirstymo būdus ir išspręsti išteklių stygiaus problemą, kuri atsiranda dėl beribių visuomenės poreikių ir ribotų išteklių. Ribotumas ir stygius reikalauja ekonominio sprendimo, kuris reiškia vieno daikto rinkimąsi kito sąskaita. Turėdami šitai galvoje, ekonomiką galime apibūdinti kaip socialinį mokslą, kuris aprašo ir tiria, kaip visuomenė pasirenka naudoti ribotus išteklius, siekdama patenkinti savo poreikius. Dėl ribotų išteklių problemos, tradicinė ekonomika negali gyvuoti amžinai, reikalingos naujos ekonomikos rūšys, kurios saugo ir rūpinasi mūsų gamta. Kapitalizmas tėra vienas „dabartinis“ (per pastaruosius pusę tūkstantmečio) rinkos ekonomikos variantas. Rinkos ekonomika egzistuoja nuo priešistorinių laikų: pomidorų, uogų ar žuvies perteklius visuomet buvo išmainomas į reikalingesnes prekes. Rinkos sąlygoja miesto tipo gyvenviečių kūrimąsi. Nors rinkos ekonomika pasitvirtino esanti veiksminga išteklių perskirstytoja, kapitalizmas atskleidė daugybę neigiamų bruožų, kurie dabar kelia pavojų žmonijai.

Pav. Riboti žemės ištekliai bei aplinkosaugos problemos

Pav. Energinis biologinių medžiagų deficitas arba rezervas. Šaltinis: Global Footprynt Network

Turime įvairių problemų: reikia pradėti geriau tvarkytis su ištekliu naudojimu ir nustoti naudotis linijine ekonomika (tai ekonomika, kai mes naudojame išteklius, kažką pagaminame ir greitai išmetame). Mes turime pereiti prie žiedinės ekonomikos. Tai tokia ekonomika, kur mes kuriame produktus tokiu būdu, kuris mums leistų juos vėliau perdirbti – išgauname medžiagą, kurią vėliau įvesime į ekonomiką. (Europos aplinkos agentūra, 2016). Mums reikia pakeisti savo energijos sistemą, nenaudoti anglies dioksido šaltinių, mums reikia labiau pasistengti apsaugoti biologinę įvairovę. Europa nėra sala – mes importuojame išteklius, mes teršiame, o tai daro įtaką kitiems. Šiltnamio dujų naudojimas yra labai didelis, nors ir mažėjantis, bet planetos mastu vis tiek labai didelis (Dr. Hans Bruyninckx).

Kai kuriose šalyse yra jau vėlu pradėti tvarkyti sąvartynus ar juos deginti. Visos Europos šalys turi dirbti ties atliekų rūšiavimu ir perdirbimu. Sąvartynai yra stipriai paplitę daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą. Padėtis gerėja, bet šiai problemai reikia ypatingo dėmesio. Reikia įstatymų, ir jų vykdymo, ir paskatos gamintojams bei vartotojam. Lietuva jau žengia pirmuosius žingsnius su konferencija „Žiedinės ekonomikos potencialas Lietuvoje, įgyvendinant sumanios specializacijos strategiją“ Renginio tikslas – paskatinti Lietuvos verslą ir mokslą, veikiantį bio-, maisto, atsinaujinančios energetikos ir panašiose srityse ir taikantį žiedinės ekonomikos principus, kartu spręsti kylančias problemas kuriant, vystant ar plėtojant prekes/paslaugas/procesus

Pav. Žiedinės-ciklinės ekonomikos principinė schema

ŽIEDINĖ EKONOMIKA Ekonomikai augant, tarša ir atliekų kiekiai tik didėja. Žiedinė ekonomikos strategija gali užtikrinti sąlygas ekonomikos augimui nedidindama taršos ir nenaudodama senkančių išteklių. Pagal žiedinę strategiją visi nauji gaminiai turėtų būti ilgaamžiai, nesunkiai pataisomi, gaminami iš perdirbimui tinkamų medžiagų. Jau projektavimo stadijoje turi būti numatytos būtent tokios naujų produktų savybės. Žiedinė ekonomika nėra vien aplinkosauginė strategija – tai yra išmanaus reguliavimo strategija. Jos tikslas – išvengti neigiamų ekonomikos augimo šalutinių padarinių, tokių kaip šiukšlės, ir sudaryti sąlygas ekonomikos augimui ateityje. Paprasta kalba tai reiškia atliekų mažinimą, jų pakartotinį perdirbimą šiandien, užtikrinant kad ir ateityje turėsime pakankamai gamtinių išteklių. Žiedinė ekonomika yra atsakingas požiūris į ekonomiką, kuris padeda užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų lėšomis vėliau nebus šalinami ekonomikos augimo pašaliniai efektai (užteršta aplinka, pablogėjusi sveikata ir pan.). Kalbant apie žiedinės ekonomikos potencialą Lietuvoje, tai verta paminėti krūvas apleistų ir nenaudojamų pastatų, kurių medžiagos laikui bėgant ir nieko nedarant tiesiog pūva.

Europos parlamento pozicija ir siekiai ES šalims- narėms: Iki 2030 m. - 30 proc. padidinti išteklių naudojimo efektyvumą - perdirbti 70% komunalinių atliekų ir 80% pakuočių atliekų - sudegintų atliekų nebūtų įmanoma registruoti kaip perdirbtų atliekų iki 2020 - griežtai apriboti atliekų deginimą, jį taikyti tik neperdirbamoms ir biologiškai neskaidžioms atliekoms - privalomas atskiras biologinių atliekų surinkimas laipsniškai, trim etapais 2020 m., 2025 m. ir 2030 m - mažinti atliekų šalinimą sąvartynuose Žiedinės ekonomikos nauda Europai (sumažinus pirminių medžiagų sąnaudas): Sumažėtų priklausomybė importuojamų išteklių;

nuo

Pramonė sutaupytų apie 630 mlrd. eurų; Būtų sukurta 400.000 naujų darbo vietų; BVP padidėtų 3,9 %;

Pav. Žiedinės ekonomikos schema, biologinis ir techninis ciklai. Šaltinis: Ellen MacArthur Foundation

ŽMONIŲ EKONOMIKA

Visuomenėje vis labiau linkstama prie didesnio bendradarbiavimo ir bendruomeninio valdymo iniciatyvų ir tolstama nuo konkurencijos bei pelno siekiančių individų – homo economicus. Vietos ištekliais paremta ekonomika yra neatsiejama nuo globalizacijos ir pažymi lūžį tarp naujosios ir senosios

ekonomikos. Vietos ištekliais paremta ekonomika reiškia, kad reikia panaudoti vietinius išteklius ir telkti vietos žmones bei keisti požiūrį į bendruomenes. Žaliavos turi būti iš vietinių šaltinių, kad galėtų patenkinti vietos poreikius. Svarbia jėga tampa jaunimas ir visi veiksniai, užtikrinantys jų įsipareigojimus. Norint sukurti

tvarias, gyvas bendruomenes, į šį procesą būtinai reikia įtraukti vietos gyventojus. Tačiau į vietovę orientuotam valdymo metodui reikia kitokio lygio valdžios – tokios, kuri atsižvelgtų į gyventojų požiūrius ir atitinkamai į juos reaguotų. Verslui gyvybinės jėgos gali įkvėpti bendruomenės kultūrinių vertybių puoselėjimas.

”Vieta mus formuoja. Vieta mus apibrėžia. Vieta yra tai, kas sukuria mūsų asmenybes, mūsų požiūrius ir mūsų santykius.“ Peteris Kageyama

Pav. Visų suinteresuotų grupių dalyvavimas miesto planavimo procesuose atneša daug naudos ”vietos” ekonomikai

IŠ VISUOMENĖS KYLANČIOS INICIATYVOS Bendruomeniškumo idėjomis, „bottomup“ (iš visuomenės, ne iš valdžios kylančios) iniciatyvomis paremti miesto planavimo procesai yra problematiški tuo, kad jie veikia tik jei visa bendruomenė nusiteikusi optimistiškai ir entuziastingai, jei visi jos nariai stiprūs, veiklūs ir atsakingi, o socialinis kapitalas padalintas po lygiai.

Tačiau tokioms iniciatyvoms suveikus galutinis rezutlatas būna daug nuoširdesnis, atsakingesnis bei ilgiau trukantis, taip pat šie procesai kuria vietos ištekliais besiremiančią ekonomiką bei tampresnius tarpusavio santykius.

KŪRYBINĖ EKONOMIKA

Su informacinėmis technologijomis ateina dar viena ekonomikos rūšis ekonomika, pagrįsta mokslu, pilietiniu verslumu, kultūra, menu, dizainu, žiniomis. Dar daugiau, žinios ir kultūrinė veikla šiuo metu atlieka centrinį vaidmenį visuose versluose. Taip vadinama Kūrybos ekonomika pakeičia „paslaugų” ekonomiką ir pradeda naują pasaulio ekonomikos fazę. Kultūros ir ekonomikos jungtis paskatino Kūrybinės industrijos sektoriaus susiformavimą.

Kūrybiškumo įtaka ekonomikai yra akivaizdi, teritorijose kuriose kuriasi ir plėtojasi kūrybinės industrijos, auga nekilnojamo turto kaina, šalia esančios erdvės tampa gyvybingos ir judrios. Deja kūrybiškumo, inovacijų ir kūrybinės pramonės sąvokos dar menkai pripažintos Lietuvoje verslo ir kultūros kontekste. Kūrybiškumas dažniausiai vartojamas kalbant apie menininkų veiklą ir edukaciją. Tačiau žmogaus kūrybingumas yra pats didžiausias ekonominių išteklių šaltinis.

Kūrybinę industriją ir jai priskirtinų sričių sąrašus įvairios šalys supranta skirtingai. Lietuva dar neturi tiksliai apibrėžto kūrybinės industrijos sektorinio apibrėžimo ir vieningos statistinių vertinimų metodikos. Kūrybinė ekonomika sutalpina reklamą, architektūrą, meną, amatus, dizainą, madą, filmų, muzikos insdustriją ir kt.

”Žmogaus kūrybingumas yra pats didžiausias ekonominių išteklių šaltinis.“

ALTERNATYVŪS FINANSAVIMO MODELIAI Kaip kurti ir statyti miestus jeigu finansavimo šaltiniai išseko dėl finansinės krizės, savivaldybių skolų ar projektinis potencialas yra ignoruojamas, nes jis neatitinka tradicinio verslo normų? Šiandien atsiranda verslaus architekto praktika, kai ieškoti inovatyvių sprendimų kaip kurti ir statyti miestus finansinės recesijos akivaizdoje kai kuriems architektams ar planuotojams tampa normalia kasdienybe. Novatoriški architektūros ofisai jau gali sukurti ne tik materialų architektūrinį projektą, bet siūlo ir jo finansinį gyvendinimo planą. Vienas iš būdų - minios finansavimas. Nuo 2011 m. minios finansavimo apimtys išaugo daugiau nei 240 proc. ir, atrodo, sparčiai augs ateityje. Ši finansų inovacija patraukli verslo pasaulio mažiesiems – smulkiajam ir vidutiniam verslui, startuoliams, ne pelno siekiančioms organizacijoms, menininkams.

Prie šios finansų naujovės populiarumo augimo prisidėjo ir dėl kreditavimo krizės sumažėjusios smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo galimybės bei po finansų krizės smukęs pasitikėjimas tradicinėmis finansų institucijomis. Dėl nesudėtingo naudojimo, mažų sąnaudų ir beveik neegzistuojančio reguliavimo šis novatoriškas finansavimo būdas tampa ypač populiarus tarp startuolių, smulkių ir vidutinių įmonių bei kitų asmenų ir organizacijų, kurių tradicinės finansų institucijos paprastai nėra linkusios finansuoti. Toks finansavimo modelis pradedamas naudoti ir architektūrinių ar mažo mastelio urbanistinių projektų finansavimui. Finansuota idėja dažniausiai tikrai verta dėmesio, nes jeigu taip nebūtų niekas jos ir nefinansuotų.

Pav. Minios finansavimo iliustracija

TRADICINĖ ARCHITEKTŪRA PRIEŠ TVARĄ ARCHITEKTŪRĄ Tradicinės architektūros verslo schema iš esmės tarnauja tradicinei, jau minėtai, linijinei ekonomikai, kurios pagrindiniu tikslu tampa finansinis kapitalas nekreipiantis dėmesio į aplinkosaugos problemas. Tokio tipo architektūros objektas atitarnauja savo gyvenimą ir nebetenkina poreikių, jis tampa apleistas ir nebenaudojamas, galų gale jis nugriaunamas.

Prieš projektuojant pastatą, derėtų galvoti cikliškai parinkti ekologiškas statybines medžiagas, kurios galėtų būti pernaudojamos. O pastato funkcija galėtų derintis ir keistis priklausomai nuo poreikio. Tam reikalingos technologinės inovacijos, atitinkama funkcinių poreikių studija ir bendruomenės įtraukimas į objekto planavimo procesus.

Pav. Tvaraus miesto projektavimo principinė schema

Deja kartais verslas naudoja tvarios architektūros principus tik fiktyviai. Vis daugiau komercinių investuotojų inicijuoja didelius regeneracijos ar renovacijos projektus, naudodami tariamus ekologinio dizaino principus tam, kad nustelbtų, o gal net išvengtų pasipriešinimo iš bendruomenės.

Pav. Tradicinės architektūros gyvenimo ciklo schema

Pav. ”Žiedinės (ciklinės)” architektūros gyvenimo schema

PROJEKTINIAI PAVYZDŽIAI BUUR (URBANISTIKOS BIURAS): ŽIEDINĖS EKONOMIKOS VIZIJA: GENKO REGIONAS, BELGIJA

CIKLINIS GENKO MIESTAS

Integruotas požiūris į skirtingų mastelių poveikį šiukšlėms, vandens infrastrukūrai, energijai, medžiagoms bei maistui

Pav. Prioritetas 3: patraukli vietinė eko-pramonė

BUREAU URBANISME

Vis daugiau ir daugiau savivaldybių, miestų ir regionų nori pereiti prie žiedinės ekonomikos. Genk miestas taip pat pasiryžęs tam. Genk miestui tokia ekonomika yra būtina, nes postindustrinis miestas turi diversifikuoti savo ekonomiką ir pritaikyti ją prie besikeičiančių sąlygų. Tyrimas yra unikalus, nes jame

nagrinėti tiek erdviniai miesto parametrai, tiek verslo potencialas: tiriamąjį darbą bei viziją Genko regionui sukūrė skirtingų mokslinių veiklų kompanijos, BUUR (Urbanistikos biuras) ir Rock group (verslo galimybių tyrimai). Užsakovas: Flandrijos vyriausybė ir OVAM.

Prioritetas 1 Ciklinio dizaino laboratorija. Nuo mąstymo iki darymo

Prioritetas 4 Naujų potencialių verslų kuriančių žiedinės ekonomikos produkciją pritraukimas

GENKO REGIONO ATEITIES VIZIJA ŽIEDINĖJE EKONOMIKOJE, 2030

Prioritetas 3 Eko-pramonė kaip pagrindinis verslo variklis investicijų pritraukimui

4 pagrindiniai prioritetai Genko regionui, vizija 2030 metams

Pav. Genko pramoniniai klasteriai bei tolimesnis jų vystymosi potencialas

Prioritetas 2 Fizinis-socialinis-ekonominis traukos mazgas vietinei multimodalinei infrastruktūrai ir vietiniams tinklams

PROJEKTINIAI PAVYZDŽIAI

GARAŽO MUZIEJUS MASKVOJE Nekilnojamo turto pramonė gali būti viena didžiausių aplinkos teršėjų urbanizuotoje miestų aplinkoje. Taip atsitinka kai nekilnojamo turto rinka vietoj pastatų renovacijos griauna senus, išveža daug statybinių šiukšlių ir vėl iš naujų medžiagų stato naujus pastatus. Vienas geresnių pavyzdinių renovacijos projektų naudojant esamus medžiagų išteklius - OMA architektūros ofiso renovacijos projektas Maskvoje. Buvęs senas Sovietinis restoranas paverstas į šiuolaikinį muziejų, interjero medžiagos ir konstrukcijos išvalytos ir pernaudotos, vienintelė nauja architektūrinė intervencija - naujas fasadas.

WIKIHOUSE 4.0 00 Architetcture sukūrė atvirą visiems prieinamą internetinę platformą surenkamųjų konstrukcijų gyvenamiesiems būstams statyti. Remiamasi ciklinio dizaino, mažų kaštų ir greitos statybos principais. WikiHouse yra turbūt geriausias tvarios žiedinės architektūros pavyzdys, dėl to, kad toks statymo principas neteršia aplikos, statybos procesuose dalyvauja bendruomenė ir naudojamos medžiagos gali bet kada būti pernaudojamos bei projekto dizainas yra visiems nemokamas.

Paprastas ir ekonomiškas dizainas veda į galimybes perdirbti visas medžiagas arba jas pernaudoti kitame projekte ir sklype. Taip pat toks principas leidžia daugeliui inovatyvių įmonių bendradarbiauti ir kurti prieinamos kainos gyvenamuosius tvarius ir kokybiškus būstus.

Atliekos Tvarus atliekų tvarkymas

Vanduo Darnus vandens valdymas

Ciklinė Neringa Maistas Skatinama lokalaus maisto produkcija Medžiagos ir jos vartojimas Tvarių medžiagų gamyba ir medžiagų pernaudojimas

Energija Minimizuojamas energijos vartojimas

2 KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS EASA 2016, ŽIEDINĖS EKONOMIKOS GALIMYBIŲ STUDIJA NERINGOS REGIONUI Autoriai: Donatas Baltrušaitis Augustas Makrickas ir Bring Nida full circle kūrybinių dirbtuvių komanda

EASA 2016 - NIDA, LIETUVA

APIE EASA: Tai Europos Architektūros Studentų asamblėja (EASA), kuri buvo įkurta net prieš 35metus. Vieną kartą metuose vykstantis renginys pritraukia apie penkis šimtus architektūros studentų iš visos Europos. Šiais metais renginys vyko Nidoje, buvusiame Auksinių kopų viešbutyje, jame renginio metu dirbo net 36 kūrybinių dirbtuvių vadovai bei jų studentai. EASA metu būna sukuriami ir laikini fiziniai objektai – meninės instaliacijos, įvyksta kitų meno šakų – šokio, teatro, muzikos – kūrybinės dirbtuvės, diskusijos, mokymai. Renginio metu vyksta paskaitų ciklai, ekskursijos bei parodos. Europos architektūros studentų asamblėja – tai didelį kūrybinį užtaisą turinti bendruomenė, kurios tikslas pagerinti miestų gyvenimą, suprasti vietos problematiką ir savo kompetencijos ribose pasiūlyti profesionalius sprendimus problemoms spręsti.

EASA 2016, Nida, Lietuva. Nuotrau

Bring Nida Full Circle kūrybinių dirbtuvių komanda.

BRING NIDA FULL CIRCLE KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS: “Bring Nida Full Circle” teorinės-praktinės kūrybinės dirbtuvės EASA 2016 renginio metu pagrindinį dėmesį teikė žiedinės ekonomikos principams, tvaraus miesto planavimo modeliams bei edukacijai, organizuojamoms paskaitoms ir studentų mokymams. Pagrindiniu tikslu tapo komunikacija tarp EASA studentų bendruomenės ir Nidos visuomenės, diskusijų metu buvo siekiama darnaus kūrybinių dirbtuvių įsisavinimo bei tvaraus ilgalaikio matomo rezultato. Dirbtuvėse dirbo 15 studentų iš visos Europos su jų vadovais. Vadovai Donatas Baltrusaitis, Viacheslav Ivanov, Kviestinė dėstytoja Elena Aarchipovaite

uka: Alexandra Konochenko

Dalyviai Nastya Tsurkovskaya, Margarida N. Waco, Elina Torma, Paulius Kliucininkas, Krista Skujina, Michail Železniak, Augustas Makrickas, Remi Groenendijk, Panu-Petteri Kujala , Andon Cenollari, Anna Klimczak

3 DARBO GRUPĖS

ŽIEDINĖ EASA

ŽIEDINĖ NERINGA

ŽIEDINĖ ARCHITEKTŪRA

Žiedinė EASA, apžvelgė kaip šiuo Nidoje vykęs EASA (Europos Architektūros studentų asambla) renginys bei jo rezultatai būtų darniai pritaikyti itin jautriam vietiniam kontekstui bei kas iš juridinių ar privačių asmenų galėtų rūpintis sukurtomis architektūrinėmis instaliacijomis.

Žiedinė Neringa, analizavo regiono ekonominę situaciją priklausomą nuo sezoniškumo bei kintančių turistų srautų. Grupė siūlė užsienietiškomis patirtimis paremtas vizijas. Įkvėpimo studentai sėmėsi iš sėkmingų realizuotų urbanistinių projektų kaip Reikjaviko turistinis žiedas.

Žiedinė Architektūra, kėlė vietinių išteklių pernaudojimo klausimus ir siūlė variantus kaip tvariai panaudoti griaunamų pastatų statybines medžiagas pasitelkdami dabar apleisto buvusio Auksinių kopų viešbučio pavyzdį. Jame ir vyko didžiulis studentų suvažiavimas iš visos Europos.

Pav. Kūrybinių dirbtuvių ”Bring Nida Full Circle” komanda. Nuotraukos: Michail Železniak

Pav. Susistikimas su Neringos miesto savivaldybės atstovais

Pav. Interviu su vietiniais gyventojais bei aktyistais

Pav. Ekskursija po Nidą su architektu-urbanistu Anton Shramkov

EKSKURSIJOS Tyrinėjome Nidos kontekstą, jos naujausius architektūrinius projektus ir statybas mieste. Nidoje galima aptikti keistų kuriozų: dauguma ”istorinių” namų išties yra naujai pastatyti su imitaciniais fasadais, tuo tarpu tikri istoriniai takeliai keičiami į naujus. Rūkyta žuvis, kurią pardavinėja daugybė vietų yra pagauta ne Nidoje, o atvežama iš Klaipėdos ir parduodama turistams kaip ”vietoje” pagauta žuvis.

Apklausėme vietinius gyventojus bei aplankėme vietines institucijas: Neringos gimnaziją, Neringos dailės mokyklą, Neringos istorijos muziejų, Neringos miesto savivaldybę. Išsiaiškinome, kad dauguma vietinių gyvetojų apsirūpinti buitiniais produktais dažniausiai važiuoja į Klaipėdą dėl to, kad kai kurių namams reikalingų daiktų Neringoje nėra. Kita problema, kad mokinių Neringos gimnazijoje kasmet mažėja, gimnazijos moksleivių skaičius per paskutinius dešimt metų sumažėjo beveik perpus.

ŽIEDINĖ EASA KĄ SUKURIA EASA? Easa sukuria daug. Tai galime padalinti į bendruomenės dalį ir kūrbyinių dirbtuvių dalį. Bendruomenė skatina sąmoningumą ir edukaciją aplinkai. Tačiau, kadangi bendruomenę sudaro apie 500 žmonių ir jie visi gyvena ir

dirba vienoje vietoje, dalyvių buitis palieka daug liekanų. Taip pat įgyvendinus kūrybines dirbtuves lieka pagaminti objektai (kad ir kokia forma) bei projektų liekanos, tai yra, nepanaudotos medžiagos.

Pav. EASA turgaus renginio akimirkos. Nuotraukos: Michail Železniak

Pav. EASA komunikuoja

KAIP EASAI BŪTI TAVARESNEI? Visi dirbtuvių vadovai, kuriantys realius objektus nori bendradarbiauti su Neringos bendruomene. Mūsų užduotis buvo supažindinti projektų dalyvius bei vadovus su vietos bendruomene, savivaldybe bei kultūrinėmis institucijomis. Norėjome, kad kuo daugiau EASA kūrybinių objektų gyventų ilgai ir atrastų savo būsimus savininkus.

Vienas iš būdų, kaip tai padaryti - surasti kas iš bendruomenės prisimtų atsakomybę rūpintis objektu, naudojant jį visuomeniniais ar komerciniais tikslais. Po EASA pabaigos, lieka labai daug nebereikalingų daiktų, atlikusių medžiagų. Dėl šios priežasties mums kilo idėja sukurti EASA turgų, kur EASA dalyviai, vadovai ir svečiai

turėtų galimybę paaukoti ar parduoti nebereikalingus daiktus (palapinės, miegmaišiai, čiužiniai) bendruomenei, o atlikusios nenaudojamos medžiagos būtų padovanotos vietinei dailės mokyklai, kur moksleiviai galėtų panaudoti medžiagas savo ateities projektams.

ŽIEDINĖ ARCHITEKTŪRA AUKSINIŲ KOPŲ VIEŠBUTIS Jau beveik 10 metų praėjo kada paskutinį kartą svečius matė garsūs poilsio namai ”Auksinės kopos”, kurių vasaros estradoje prieš daug metų vykdavo legendinis tarptautinis Nidos džiazo festivalis. Šiuose poilsio namuose šalia jūros buvo net 90 kambarių ir apartamentų. Šiandien jis stovi apleistas ir pirmasis jo panaudojimas po apleidimo - EASA kūrybinių dirbtuvių laikinas štabas. Deja šio pastato ateitis neaiški, jis byra, po truputį griūva, o gamta neprižiūrimiems pastatams yra negailestinga. Unikali medinė interjero architektūra ir įspūdingi vitražai greičiausiai pražus. Pastato ateitis turi 3 galimus scenarijus: nugriovimą, renovaciją ar statybinių medžiagų pernaudojimą kitoms reikmėms. Žiedinės ekonomikos principai siūlytų rinktis trečiąjį variantą, nes renovacijos kaina būtų neadekvati bei urbanistinė aplinka ir funkcija turi taikytis prie kintančių sąlygų.

Pav. Tinkamos perdirbimui ar pernaudojimui Auksinių kopų viešbučio medžiagos

ŽIEDINĖ NERINGA BALTIJOS

JŪROS

REGIONAS

Nesusitelkiant ties pavieniais miestai, tačiau sujungiant juos ir pasiūlant keliautojams aplankyti visus miestus kaip grupę, turistai pasiliktų ilgesniam laikui, atsirastų naujų tvarių verslo idėjų, kurios užtikrintų įvairesnį keliautojų srautą. Sudarant geresnius transporto ryšius tarp kruizinių laivų ir keltų, įkūriant keltų infrastruktūrą tarp skirtingų miestų, kuriant turistinius maršrutus dviračiams lankytojai turėtų daugiau įvairovės, galėtų daugiau ir įvariau planuoti ir praleisti savo laiką.

Ar Nida gali išgyventi pati viena ar ne? Baltijos jūros regionas turi įvairių miestų ir miestelių išsidėsčiusių palei Kuršių marias ir Baltijos jūrą. Čia yra 3 didesni miestai: Klaipėda, Palanga ir Nida bei 7 mažesni; Kiekvienas iš šių miestų gali pasiūlyti lankytojams skirtingas pramogas ir kultūrinius užsiėmimus neskaitant gamtinių objektų. Klaipėda – uostamiestis, kuris priima kruizinius laivus, Palanga aktyvaus turizmo vieta su ypač daug įvairių pasiūlymų jaunesniems žmonėms. Taip pat Nida, pasyvaus poilsio gyvenvietė įsikūrusi tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Karklės regionas yra žinomas dėl naujų ekstremalaus sporto šakų. Ventės ragas, gamtinė vieta, kur žieduojami ir tyrinėjami paukščiai.

Diversifikuojant ekonomiką, miestai taip pat galėtų kurti ir dalintis logistiniais centrais, daryti glaudesnius gamtinių išteklių mainus tarpusavyje. Taip būtų kuriami žiedinės ekonomikos principai, mažinantys importo ir eksporto išlaidas bei užtikrinantys transporto susisiekimo efektyvumą regione.

Pav. Kuršių Nerija. Nuotrauka: B. Barauskas

Pav. Baltijos jūros regiono schema

Pav. Miestų ir gyvenviečių apjungimas į uždarą sistemą

IŠŠŪKIAI - Neringos ekonomika priklausoma nuo sezoniško turizmo - Neringos ekonomika yra monofunkciška ir yra 100% priklausoma nuo turizmo - Nidos gyvenvietėje nepakanka materialiųjų išteklių, ji priversta juos gabentis iš Kuršių Nerijos ir Klaipėdos regionų - Jaunimas bėga iš Nidos gyventi svetur - Mokslininkų teigimu jau per artimuosius 60 metų Nidos kopos nuslinks į marias - ES parama regionui pasibaiks 2020 metais - Lengvai pastebima socialinė atskirtis “Nidoje gyventi gera iki kol tau sueina 12metų!”

GALIMAS ATEITIES SCENARIJUS: KOPOS NUSLINKO Į MARIAS, UNESCO CHARTIJA PRARANDA REIKŠMĘ, TURIZMO SEKTORIUS SMARKIAI NYKSTA, EKONOMIKA SMUNKA. KOKS PLANAS B? Kaip užtikrintinti, kad Nidos ekonomika būtų daug tvaresnė ir tvirtesnė ateityje? Norint sukurti stiprią ir atsparią finansinėms krizėms ekonomiką, ją būtina diversifikuoti.Nida kol kas 100% priklausoma nuo turizmo sektoriaus. Įsiviazduokime Nidą ateityje, 2100 – aisiais metais. Mūsų vaizdinys – Kuršių Nerija, tuomet, kai kopų nebėra ir regiono turistai nebelanko vien tik dėl gamtos grožio. Kaip ir iš ko gyventų miestas, jei netikėtai turizmo sektorius žlugtų?

kurie buvo susikoncentravę tik ties vienu verslo sektoriumi, o jam dingus, ekonomika drastiškai smuko, masės žmonių neteko darbo, miestas tampa apleistu vaiduokliu. Tai tokie miestai, kaip Detroitas, JAV (automobilių industrija), Charleroi, Belgijoje (Anglies kasyba), Nova Huta, Lenkijoje (Metalurgijos pramonė), Visaginas (Atominė jėgainė). Visi šie miestai smarkiai nukentėjo, kai pelno šaltinis sumažėjo ar dingo - privatus kapitalas renkasi patogesnį finansinį klimatą ir dažniausiai nėra socialiai atsakingas.

Nida neturėdama jokių kitų verslo sričių, tik turizmą įspraudžia save į kampą - miestas negali išsilaikyti pats ir yra priklausomas nuo regiono politikos. Turėti tik vieną verslo sektorių yra rizikinga. Daug stiprios ekonomikos miestų,

Norint miestą planuoti efektyviai bei atsakingai, reikalingas planas B bei ekonominis diversifikavimas, paremtas vietiniais ištekliais.

STRATEGINIS MIESTŲ PLANAVIMO ŽAIDIMAS

STRATEGINIS MIESTŲ PLANAVIMO ŽAIDIMAS PRAKTIKOJE Strateginiai miestų planavimo žaidimai naudojami kuriant realius, rimtus bei didelio mastelio architektūrinius bei urbanistinius projektus. Tokie urbanistiniai žaidimai naudojami kaip svarbus įrankis planuojant tvarią aplinką ir Briuselyje, Delyje, Stambule, Keiptaune bei kituose inovacijas kuriančiuose miestuose. Nepaisant to, tokie žaidimai yra šiuolaikinio miesto planavimo ateitis, juos žaisti taip pat yra labai smagu. Miestų planavimas gali būti tiek rimtas, tiek pat ir žaismingas tuo pačiu metu. Tai buvo įrodyta tarptautinių architektūros studentų bei urbanistų kūrybinių dirbtuvių renginio metu. Pristatymas vykęs Nidos meno kolonijoje pritraukė Neringos savivaldybės bei Kuršių Nerijos nacionalinio parko atstovus, įvairių sričių aktyvistus bei kitus suinteresuotus.

Po didelio pasisekimo ir visų dalyvaujančių bei žaidžiančių išreikšto entuziazmo Nidos meno kolonijoje, strateginis žaidimas vainikavo EASA renginio uždarymą bei buvo sužaistas 2-ą kartą priešais Neringos miesto savivaldybę kartu su miesto meru Dariumi Jasaičiu. Nidos aikštė tapo žaidimo arena. Jau 2-ąjį kartą savo jėgas ant minėto ypatingojo stalo išbandė architektai, urbanistai, tarptautiniai studentai iš visos Europos. Žaidimo metu visiems susirinkusiems buvo keliami klausimai liečiantys regiono ateitį ir viziją, žiedinės ekonomikos įgyvendinimo galimybes. Apsvarstyta ir EASA kūrybinių dirbtuvių rezultatų ateitis. Strateginį miestų planavimo žaidimą sukūrė bei pristatė kūrybinių dirbtuvių vadovas Donatas Baltrušaitis. Strateginis žaidimas paremtas Amsterdamo pavyzdžiu ‘Play the City’.

Pav. 1-asis Strateginis miest킬 planavimo 탑aidimo etapas

Pav. 2-asis Strateginis miest킬 planavimo 탑aidimo etapas

Game of powers: žaidėjai

Aktyvistas (vieša figūra) Žaidimo prižiūrėtojas

Politikas (vietinė savivalda)

Žaidimo vadovas

Verslininkas (kompanija)

Amatininkas (individualus asmuo)

Gyventojas

Architektas

Game of powers: žaidėjų rolės Tarpininkaujantys agentai

Žaidimo prižiūrėtojas

Žaidimo vadovas

Žaidimo prižiūrėtojas stebi ar viskas vyksta pagal taisykles ir dokumentuoja žaidimo procesą

Žaidimo vadovas veda žaidimą bei išlieka neutralus kiekvieno atžvilgiu URBANISTO ROLĖ

Sprendimų priėmėjai

veto

patvirtinta

Aktyvistas (vieša figūra)

Politikas (vietinė savivalda)

Aktyvistas iškelia jautrius klausimus bei gali paprieštarauti projektui VETO teise

Vietinės savivaldos atstovas, politikas, išsako savo nuomonę bei tvirtina projektus

Viešo intereso gynėjai

Architektas

Gyventojas Vietiniai gyventojai išreiškia savo poreikius ir gina viešą gyvetojų interesą

Architektas pataria architektūrinės ir erdvinės kokybės klausimais, teikia projektinius pasiūlymus

Projektų finansuotojai

Verslininkas (kompanija)

Amatininkas (individualus asmuo)

Investuotojas gali finansuoti projektą, turi finansinę galią statyti didelio mastelio projektus

Vietinis amatininkas-verslininkas naudojasi savo turimais žmogiškaisiais ištekliais

MULTIFUNKCIS APSKRITASIS STALAS ”Bring Nida Full Circle” kūrybinių dirbtuvių komanda sukūrė žemėlapį, kuriame galima susipažinti su ”EASA Lietuva” kūrybinių dirbtuvių rezultatais. Komanda susidedanti iš studentų ir architektų-urbanistų taip pat pagamino ir apskritojo stalo žemėlapįžaidimą. Jame medžio degikliais įdegintos visos EASA kūrybinių dirbtuvių lokacijos bei pati Nida. Šiuo metu interaktyvų eskponatą galima išvysti kultūros centre Agila, o vėliau jis bus perkeltas į Neringos miesto savivaldybę ir Nacionalinio parko direkciją.

EASA kūrybinių dirbtuvių uždarymo metu, Nidos apskritojo stalo žaidimas-žemėlapis pristatytas ir platesnei vietos bendruomenei. Stalas buvo specialiai pagamintas tik iš perdirbtų EASA kūrybinių dirbtuvių medžiagų liekanų naudojant žiedinės ekonomikos principus. Stalas padovanotas visai Neringos bendruomenei.

KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ REZULTATAI SPAUDOJE 15MIN naujienų portalo publikacija: Ateitis - miestų planavimas per strateginį stalo žaidimą

Pilotas.lt publikacija: Miestų planavimas per strateginį žaidimą

EASA REZULTATŲ ŽEMĖLAPIS 15MIN

EASA 2016 KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ REZULTATAI

Reziumė Miestų gebėjimas reaguoti į dinamiškus ekonominius procesus yra ypač būtinas šiandien, kai miestų fizinė struktūra nespėja keistis kartu su globaliais ekonominiais pokyčiais. Urbanistika, kaip miesto tyrinėjimo studijos, privalo kurti adaptyvų miestą, kuris gebėtų reaguoti ir prisitaikyti prie esamų socialinių ir ekonominių poreikių. Geras miestas visada turi pramonę, o dar geresnis kuria ne tik naują ekonomiką ir darbo vietas, bet taip pat naudoja energiją, kuri neteršia aplinkos. Šis leidinys yra edukacinis, supažindantis su naujos ekonomikos pasaulietinėmis tendencijomis ir kviečiantis kolaboruoti visus susidomėjusius. Leidinio informacija neapsaugota jokiomis autorinėmis sutartimis, priklauso ”Creative Commons” teisėms ir skirta naudotis bei dalintis. Leidinys taip pat padovanotas Neringos miestui.

Baltrušaitis Architecture Urbanism www.bau.lt

Ypatingas ačiū EASA LITHUANIA organizatoriams ir kūrybinių dirbtuvių dalyviams: Viacheslav Ivanov, Augustas Makrickas, Nastya Tsurkovskaya, Margarida N. Waco, Elina Torma, Paulius Kliucininkas, Krista Skujina, Michail Železniak, Remi Groenendijk, Panu-Petteri Kujala , Andon Cenollari, Anna Klimczak, Elena Archipovaitė