TEACHERS SAY ASIA GRAPPLING TO BALANCE MIGRATION, CRISIS-HIT LABOR MARKET DUYOG ITI SINGASING Nakaurnongan dagiti sinurat maipapan iti panagsurat iti daniw. Agorderkayon ken ni Jaime M. Agpalo, 125 Engineer's Hill, Baguio City; wenno umawag iti Tel. No. (074) 304-2493 ken E-mail: iddo82@hotmail.com
Ta wid (T he Heritage) (The
VOL. IX NO. 12 ( ENTERED AS SECOND
CLASS
MAY 25-31, 2009 TTER AT VIGAN POST MATTER MA
NEWS
MAGASIN M A PA G TA L K A N PA N G N A M N A M A A N OFFICE
ON
JUL JULYY
9,
P7.00 2002)
PAGE 3
TAWID NEWS MA GASIN MAGASIN
can be accessed at www .ta widne wsma www.ta .tawidne widnewsma wsmagg .com www .jasper espejo .com www.jasper .jasperespejo espejo.com www .kamalig .b lo gspot.com www.kamalig .kamalig.b .blo logspot.com
Task Force kontra swine flu, binuangay ti Vigan E-governance, maipakat iti Cabugao CABUGAO, Ilocos Sur Maipakaten ti e-governance para iti nasaysayaat a serbisio ti gobierno munisipal ditoy. Kanaig daytoy, nangaramid ti sangguniang bayan ditoy iti resolusion para iti pannakaipakat ti e-governance ken iti pannakailatang iti pondo para itoy. Karaman dagiti natratar iti naisayangkat itay nabiit nga Executive-Legislative Agenda meeting ti pannakaipakat ti egovernance ken iti competency assessment ti local government unit. Maysa a computerization program ti e-governance no sadino a mapadaras ti panagsingir iti buis ken pannakaproseso ti mayor’s permit para kadagiti negosiante ditoy nga ili. Segun ken ni Mayor Diocaesar Suero, ti Canadian Executive Services Organization (CESO), maysa a Canadian organization ti nangipaay iti training iti computer program idinto a ti gobierno munisipal ditoy ti nangipaay kadagiti maaramat a computer units. Segun iti maysa nga opisial, babaen ti e-governance, malapdan ti panagkusit iti panagbayadan iti buis ken dadduma pay a taxes. Ti nasao met laeng a Canadian organization ti nangipaay iti training iti gobierno munisipal ti Tagudin mainaig iti e-governance.#
VIGAN CITY - Maysa a task force ti binuangay ti gobierno ti siudad para iti pannakalapped ti iseserrek ti A H1N1 virus ditoy. Kinuna ni Mayor Eva Marie S. Medina a kasapulan ti panagtignay ti gobierno ti siudad nga idauluanna tapno malapdan ti posible nga iseserrek ti A H1N1 wenno swine flu virus ditoy siudad. Idauluan nga agpadpada da City Health Officer Loida Ranchez ken City Veterinarian Liborio Arca ti nasao a task force a kangrunaan nga annongenna ti pannakamonitor ken pannakasiput dagiti sangsangaili ditoy siudad, nangruna dagiti ganggannaet a bisita ken
Sinaitenians ti Hawaii, California, kinondenarda panagraira prostitusion, kriminalidad iti ilida FILE PHOTO. Sentro ti atension dagiti napintaan iti nabursi a maris a nuang kas iti ngato nga ukod ti maysa a partisipante iti Carbo painting competition a naangay iti malem ti Mayo 1, 2009 kas maysa kadagiti aktibidad iti Viva Vigan Festival of the Arts. (Salvador A. Espejo)
Damag a nakasarak nagreid a polis sangasako nga ulo ti pusa iti pagmikianna, saan a pudno, kuna ti akinkukua VIGAN CITY - Makasangsangit nga imbatad ti maysa a babai nga agnegnegosio iti miki nga awan ti kinapudnona ti agwarwaras a damag a maysa a reid ti insayangkat dagiti polis ditoy siudad ket mapapati a nakasukalda iti sangasako nga ulo ti pusa iti paglut-
lutuanda. Kinuna ni Marina Habab, mangimatmaton iti Christian Store, panganan iti miki a masarakan iti Barangay 3, nga awan ti kinaagpaysona ti damag idinto nga impeksana iti sakit ti nakemna iti pannakapadpadakesna.
DWCLCAAH awards 9 Ilocano achievers communication; Pascua in education; Esther Balais Pascual, Domingo Pascual in real estate/investment/mortgage; Jesse P. Pascual in community service/voluntarism/humanitarian causes; Thom V. Pascual in entreprenuership/business management; Pasion in government/politics; and Yoro in leadership develop-ment. Dr. Aurelio S. Agcaoili HAWAII - Nine Ilocano achievers were recognzed by their colleagues during an alumni reunion held here recently. The Divine Word College of Laoag City Alumni Association of Hawaii (DWCLCAAH) gave the Achievers of the Year Award to Dr. Aurelio Solver Agcaoili, Byrne Munoz, Dr. Evelyn L. Pascua, Esther B. Pascual, Domingo Pascual, Jesse P. Pascual, Thom V. Pascual, Ernesto Pasion, and Amado I. Yoro during the 1st International Grand Reunion held at the Hilton Hawaii Village on May 2, 2009. Agcaoili was recognized for his contribution in arts, culture and literature; Munoz in media broadcasting/
kasangsangpet nga overseas Filipino workers. Naipaannong met ken ni Arca ti pannakasiput dagiti dingnguen a maiserrek iti siudad. Iti maysa nga interbiona iti media, indagadag ti beterinario ditoy siudad ti pannakaipasdek ti quarantine checkpoint iti Bantay, Ilocos Sur tapno masigurado nga awan ti makastrek nga adda sakitna a dingnguen nangruna iti baboy. Indagadag daytoy ni City Veterinarian Dr. Liborio Arca gapu iti mapapati a kaadda dagiti makalusot a baboy iti quarantine checkpoints iti Tagudin ken Sinait a saan a PANID 6
1. Dr. Aurelio Solver Agcaoili A multi-awarded writer in Ilokano, Tagalog, and English, Agcaoili currently coordinates the Ilokano Language and Literature Program of the University of Hawai`i at Manoa. He was awarded the Progress Awards for Education by the United Filipino Council of Hawai’i (UFCH) in 2007. This year, he received the Pedro Bukaneg Award from the GUMIL Filipinas in recognition of his exemplary achievement in literature and creative writing. Other awards and grants: President’s Award for Excellence in Creative Writing; Republic of the Philippines’ Centennial Literary Prize for the Novel; several Carlos Palanca literary awards;the Rizal
Awards in California-USA; the Collantes Prize for the Tagalog Essay; and the Commission on the Filipino Language for Tagalog essay, Ilokano poetry and fiction; the Centennial Prize for the novel in Filipino for his novel Dangadang; a number of prizes awarded by the GUMIL; the Belmonte grant for the novel, the Cultural Center of the Philippines poetry grant, and the International Library of Poetry. A university scholar at the University of the Philippines, he was awarded the Presidential Scholarship to complete his doctoral studies. He holds five degrees: Bachelor of Arts, Bachelor of Philosophy, Master of Arts in Philosophy, Master in Business Administration, and Doctor of Philosophy. Among other works, he hosts and produces his television program, Talkback with Dr Agcaoili and is editor in chief of the Fil-Am Observer. 2. Byrne Munoz He migrated to Hawaii in June 1970 and enrolled at Cannon's International PAGE 3
“Yamanek ti yaaymo, sir... ta nabayagen a kayatko a malawlawagan daytoy maipadpadamag maikontra kadakami,” makasangsangit nga imbalikas ni Habab ken ni Peter Rebunal, reporter ti DWRS, a naipatangatang iti programa ni Jun Ramos a Barangay Commando Brigada itay Mayo 23. Mapapati a naipatangatang ti nasao a damag iti maysa a radio station (saan a ti DWRS). Nupay kasta, saan nga imbaga ni Habab ti nagan ti anaunser ken ti radio station. PANID 6
Balaong, naipakatda manen iti karayan Mestizo
SINAIT, Ilocos Sur - Uray dagiti tubo daytoy nga ili nga agindegen iti sabali a pagilian, impeksada ti panangkondenarda iti mapapati a panagraira ti prostitusion ken kriminalidad ditoy nga ili. Maysa a manipesto a pinirmaan dagiti Sinaitenians iti Hawaii ken California iti Estados Unidos ti naipatulod iti opisina ti mayor ken iti sangguniang bayan ditoy a nangkondenaranda iti mapapati a panagraira dagiti videoke
bars ken balay-pagraragsakan a mapapati a front ti prostitusion ken kriminalidad. Nadakamat iti nasao a manipesto a kangrunaan a bugas ti sermon ti kura paroko ditoy nga ili idi pannakarambak ti Semana Santa a gapu iti kaadu dagiti videoke bars ken beerhouses, dagitoy ti mapapati ng ubbog ti prostitusion ken kriminalidad ditoy nga ili. Kinuna pay ti manipesto a dagitoy ti mangdadael iti PANID 6
750 ubbing, nabenepisiaran iti Operation Kugit VIGAN CITY - Agdagup iti 750 nga ubbing ti libre a nakugit itay Mayo 17 ken 18 ditoy iti babaen ti nagsina nga Operation Kugit nga insayangkat ti JCS-DWRS ken ti Ilocos Sur Medical Society ken ti gobierno probinsial. Daytoy ti damo a gundaway nga agbulig iti kastoy a gannuat ti DWRS ken ti JCS a programa ti salun-at ni Vice Gov. Jerry Singson. Kinuna ni Singson a marag-
sakan iti kaadu dagiti nagpakugit. Naikkan iti libre nga antibiotics dagiti nakugit nga ubbing. Kabayatanna, nakugit a libre ti sumurok kumurang 400 nga ubbing ken babbarito manipud iti agduduma nga ili iti Operation Kugit a nagkinnammayetan ti gobierno probinsial ken ti ISMS. Naangay ti operasion iti PANID 6
CAOAYAN, Ilocos Sur Kalpasan ti pannakaangay ti Karawayan Festival ditoy nga ili idi napan a bulan, nagsubli manen dagiti balaong iti karayan Mestizo a sakup daytoy nga ili. Segun iti maysa nga opisial ti barangay, adu manen dagiti balaong a naipakat iti katengngaan ti karayan awan pay makabulan kalpasan ti pannakawaknit ti karayan para iti Karawayan Festival a naangay ditoy nga ili idi Abril kas paset ti programa ti gobierno munisipal a mangidur-as iti turismo ditoy. Dagiti maipakpakat a balaong ti maysa kadagiti problema dagiti agtuturay ditoy agsipud ta dagitoy ti manglapped iti naannayas a panagtaray ti agus iti karayan. Kabayatanna, nabingay ti pagtaktakderan dagiti lumugar iti asideg ti sabangan no
PANID 6
FILE PHOTO. Gapu iti rigat ti panagbiag, adun dagiti agdendenna ken addaan payen iti annak ngem saan pay a nagkasar iti simbaan. Gapu iti daytoy, tinawen a proyekto ti Simbaan, Gunglo dagiti Babbai iti Vigan City ken iti gobierno ti siudad nga idadauluan ni Mayor Eva Marie S. Medina ti pannakaisayangkat iti mass wedding kas iti ngato tapno agtipon dagitoy iti sidong ti matrimonio. (Salvador A. Espejo)