Agnė Rubytė "GAMTINIŲ TERITORIJŲ PATYRIMO NARATYVAS ERDVINIŲ STRUKTŪRŲ KONTEKSTE"

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS VILNIAUS FAKULTETO

INTERJERO DIZAINO KATEDRA

Agnė Rubytė

GAMTINIŲ TERITORIJŲ PATYRIMO NARATYVAS ERDVINIŲ STRUKTŪRŲ KONTEKSTE. KURGI APŽVALGOS BOKŠTO ATVEJIS.

Baigiamojo bakalauro darbo aiškinamasis raštas. Interjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 6121PX017.

Bakalaurantė: Agnė Rubytė Darbo vadovas: doc. Rokas Kilčiauskas Vilnius, 2020

Tvirtinu, katedros vedėjas: doc. Rokas Kilčiauskas ....................

SKYRIUS. TEORINĖS DARBO PRIEIGOS.....................

II. SKYRIUS. KŪRINIO PRISTATYMAS........................

AKTUALUMAS.PROBLEMA.

Gamtinėse teritorijose susiduriame su įvairia rekreacine architektūra, nuo grįstų ar pakeltų takelių, medinių suolų, stalų bei pavėsinių iki medžių viršūnes supančių lajų takų bei šiuo metu ypatingai išpopuliarėjusių apžvalgos bokštų. Iš pirmo žvilgsnio elementari gamtos pažinimo ir laisvalaiko funkcijas tenkinanti “žalioji” infrastruktūra atrodo nesudėtingas ir dažnai detalesnės analizės nesulaukiantis reiškinys. Vis tik tai kritinio mąstymo reikalaujančios ir erdvės suvokimą stipriai veikiančios sistemos, kurios ne tik transliuoja, bet ir formuoja mūsų santykį su kraštovaizdžiu ir gamta iš esmės.

Gamtinės architektūros iš anksto užprogramuoto naratyvo dėka, dažnai esame tik gamtos svečiai arba medžių viršūnių stebėtojai, bet ne aktyvūs šių erdvių veikėjai. Panašu tokių objektų dėka iš tiesų kuriama saugi distancija žmogui būti šalia gamtos, bet ne gamtoje, gamtos patyrimą įspraudžiant į pažinimo ir grožėjimosi kategorijų rėmus.

KONKURSINĖS PROGRAMOS REIKALAVIMAI:

• 5-ių aukštų apžvalgos bokštas (iki 35m)

• pageidautina metalinė bokšto konstrukcija, kitos medžiagos gali būti pasiūlytos kaip dekoratyvios apdailos medžiagos.

• 4-ri apatiniai aukštai privalo turėti 360o matymo galimybę

• Viršutinis aukštas - uždaras, (iki 36 m2). Reikalingas šildymas, ventiliacija, galimybė naudoti patalpas bet kokiu oru. Pageidautinos stiklinės vitrinos.

• Balkonas viršutiniame aukšte.

• Visuose aukštuose pagal galimybę suprojektuotos atsisėdimo vietos.

• Galimybė į bokštą pakilti neįgaliems asmenims. Liftas - kaip galima alternatyvi pakilimo priemonė.

• Apšvietimas visuose aukštuose.

OBJEKTAS.

Šiai problemai analizuoti ir atskleisti pasirinktas objektas - apžvalgos bokštas, kaip vienas iš sudėtingesnių ir daugiaplanių gamtinės architektūros objektų.

KURGI rekreacinio centro apžvalgos bokšto projektas - Latvijos Šiaurės Vidžemės Biosferos rezervuate organizuojamas konkursas, kuriame kviečiama pateikti pasiūlymus suteikiančius šio centro lankytojams galimybę stebėti ir patirti gamtinio rezervuato teritorijas nauju būdu. KURGI apžvalgos bokštas taps šio rekreacinio centro koncepto dalimi, kuriame suteikiama galimybė pabūti harmonijoje su gamta ir jos įspūdingais vaizdais.

KURGI rekreacinio centro teritorija. Šiaurės Vidžemės Biosferos rezervuatas, Latvija.

TIKSLAS. UŽDAVINIAI.

Šiuo meninio tyrimo darbu siekiama permąstyti žmogaus santykį su gamta, bei rasti sprendimų, kaip erdvinio patyrimo naratyvo pagalba žmogus galėtų ateiti į lygiavertį vaidmenį bei dialogą su gamta.

TYRIMO IŠTEKLIAI

Tikslui įgyvendinti keliami uždaviniai remiantis teorinėmis prieigomis išanalizuoti žmogaus ir gamtos santykį, kilimo į viršų metu veikiančius potyrių mechanizmus, bei apžvalgos bokštų kaip potyrių vietovių ir daugiaplanių objektų veikimo principus. Teorinės analizės pagrindu sukuriams apžvalgos bokšto projektas, kūrybinius sprendimus grindžiant taikomų metodų ir teorijų praktika. Kūrybinei idėjai įgyvendinti taikoma kokybinė medžiagos analizė, eksperto interviu bei atvejų analizė.

Gamtos ir žmogaus santykiui analizuoti remiamasi prancūzų filosofo, antropologo ir sociologo Bruno Latour raštais klimato kaitos tema, “Facing Gaia. Eight Lectures on the New Climate Regime” (2017), bei darbo autoriaus atliktu žaliųjų teritorijų miestuose tyrimu1, kurio pagrindu imtas ir interviu iš biomokslininko Prof. Marco Roos, siekiant išsiaiškinti urbanizavimo įtaką naturaliąjai aplinkai.

Kūriniui sukurti remiamasi Cedric Price interaktyvios alternatyvios architektūros vizija, bei Rem Koolhaas kuruotos 14-osios Venecijos Bienalės tema ”Fundamentals”, kuriame atsigręžiama prie esminių ir fundamentalių architektūrinių elementų,

Erdvinio naratyvo programai sukurti ir patikrinti remiamasi Bernard Tschumi ir kitų autorių erdvės sampratos teorijomis ir judėjimo analizės principais.

1 Tiriamasis darbas atliktas studijų mainų programos metu 2019/2020 Hagos Karališkoje Menų akademijoje, Olandijoje.

I.TEORINĖS DARBO PRIEIGOS.

Tikėtina, kad šios Alpių viršūnės yra ne natūralus, bet jau daugiau sintetinės gamtos vaizdas, paveiktas Naujojo Klimato režimo.

ŽMOGUS IR GAMTA.

Pasak Edward O. Wilson Biofilijos hipotezės (Bio -gamta, philiažavėjimasis sen. Graiku kalba), žmonės turi genetinį polinkį ieškoti ryšių su gamta ir viskuo kas gyva. Visgi žmogaus ir gamtos santykis yra daug sudėtingesnis. Urbanizavimo ir technologinių procesų augimo dėka, žmonės jau ilgą laiką gyvena atskirties sampratų suvokime. Atskiriama gamtinės ir ne gamtinės, arba kitaip urbanizuotos teritorijos. Ir būtent miestus galėtume įvardinti kaip absoliučias žmogaus veikimo, kontrolės ir įtakos teritorijas.

Pokalbio su biomokslininku Prof. Marco Roos metu atskleista, kad ne tik visa urbanizuotų teritorijų augmenija yra akivaizdžiai mūsų šiose erdvėse suplanuota ir įtakota, bet ir dėl didelės urbanizuotų teritorijų grunto ir oro taršos šie augalai niekada neužauga tokie, kokie jie augtų natūralioje aplinkoje.1

Visgi, pasak prancūzų filosofo ir antropologo Bruno Latour, Naujojo Klimato režimo (kitaip - Antropoceno) akivaizdoje jau nebegalime teigti, kad žmogaus kontroliuojama ir įtakojama teritorija yra tik miestai. Klimato atšilimo, oro ir grunto taršos pasekoje, net būdami ir labiausiai nutolusiuose gamtiniuose plotuose, negalime būti tikri ar matome naturalią ar sintetinę, žmonių veiklos paveiktą gamtą.2

1 Agnė Rubytė. Interviu su Prof. Marco Roos, Naturalis Biodiversity Center, Leiden, Olandija, 2019 12 18. 2 Bruno Latour. Facing Gaia. Eight Lectures on the New Climate Regime. Polity Press, 2017

Honkongas, vienas tankiausiai apgyvendintų miestų

Pats faktas, kad žmogus nori pakilti ir stebėti pasaulį iš viršaus yra laikomas natūraliu žmogišku instinktu. 1

Čia veikia keli mechanizmai - smalsumas, užkariautojo, medžiotojo instinktai, atitrūkimo nuo žemės galimybė. Pasak eseisto ir fotomeninko Jurijaus Dobriakovo “be papildomų techninių priemonių neįmanomas kraštovaizdžio regėjimas, praktiškai įgyvendina beveik dievišką perspektyvą” 2. Paradoksalu, vaizdo didybė leidžia suvokti jo neaprėpiamumą ir tuo pačiu savo menkumą, arba atvirkščiai, pasijusti erdvės šeimininku.

Iš esmės visi šie mechanizmai kalba apie erdvės kontrolę arba tos kontrolės nebuvimą, todėl kelia gan stiprius dviprasmiškus jausmus žmogui, kuris yra linkęs kontroliuoti savo aplinką.

Vaizdai nuo Noterdamo Katedros bokšto, Henri Cartier-Bresson fotografija. Paryžius, Prancūzija 1952.

1 Christopher Alexander et al. A Pattern Language. Oxford University Press, 1977 m. p.316

2 Jurij Dobriakov. “Gamtos metanaratyvai”. Literatūra ir menas. Nr. 7, 2020 m. p.12.

Analizuojant egzistuojančius apžvalgos bokštus, pastebima, kad šie rekreacinės architektūros statiniai yra tapę šiandienos traukos objektu, pritraukiantys ne tik galimybe pamatyti kraštovaizdį iš viršaus, aprėpti visą panoramą, bet ir tapę meninių bei technologinių idėjų įgyvendinimo pavyzdžiais. Apžvalgos bokštų įvairiapusis pritaikymas labiausiai matomas saugomose teritorijose – tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.

Pastebima, kad pačių bokštų paskirtis palaipsniui kinta – nuo pirminės paskirties susipažinti su saugomų teritorijų apylinkėmis iki potyrių vietovės sukūrimo su daugiaplane veikla.

Visgi išskiriamos 2 pagrindinės apžvalgos bokštų kategorijos:

• bokštai akcentuoti į patį kilimą ir visais su juo susijusiais potyriais. Tokie bokštai pasižymi sudėtingomis konstrukcinėmis sąvybėmis ir dažnai siekia kelias dešimtis metrų. Sparčiai populiarėjančių tokių apžvalgos bokštų galima nemažai aptikti ir Lietuvoje.

Birštono apžvalgos bokštas

Metelių apžvalgos bokštas

1. Vlooyberg Bokštas, Belgija.

2. Les Jetees. Didier Faustino. Brett, Prancūzija.

3. “Elastinė perspektyva”, NEXT architektai, Barendrecht, Olandija

4. Gaularfjellet apžvalgos aikštė, Norvegijos turistinis kelias.

Kita bokštų kategorija - bokštai - meninės instaliacijos, kurie be pačio gamtos patyrimo, ar kilimo ir gamtos stebėjimo turi papildomų tiesioginių ar netiesioginių funkcijų ir reikšmių. Tokių meno objektų apstu visame pasaulyje. Viena iš žinomesnių tokių teritorijų - Norvegijos turistinis kelias, garsėjantis ne tik gamtos vaizdais, bet ir architektų kuriama menine gamtine architektūra.

Pasak Norvegijos turistinio kelio meno kuratoriaus Knut Wold, žmogaus kūrybos objekto įkomponavimas atviroje gamtoje sudėtingas ir svarstytinas procesas. Kiekvieną kartą keliamas klausimas ar stiprios gamtos fone žmogaus kūryba dera ir ar tikrai yra reikalinga.1 Nežiūrint to, Norvegijos turistinis kelias, garsėja savo įspūdingais rekreacinės architektūros kūrinais ir kasmet sulaukia begalę turistų.

1 Franziska Herren. National Tourist Routes Project in Norway: Architecture and Artworks for Resting, Recollecting, and Reflecting. Prieiga per internetą: https://www.on-curating.org/is sue-41-reader/national-tourist-routes-project-in-norway-architecture-and-artworks-for-rest ing-recollecting-and-reflecting.html#.XqWKfdMzbRY

II.KŪRYBINIO DARBO PRISTATYMAS.

KŪRINIO IDĖJA. KONCEPCIJA.

Meninio kūrinio idėjos konceptui sukurti remtasi teorinės analizės išvada, kad Naujojo Klimato režimo akivaizdoje jau nebegalime skirstyti teritorijas į natūralias gamtines arba ne gamtines, ir būti tikri ar matome natūralią ar “sintetinę” aplinką, paveiktą klimato kaitos.

Iš esmės, pasak filosofo ir antropologo Bruno Latour, turėtume keisti nuo seno romantizuotą “visagalės” gamtos įvaizdį, kuriuo važiuojame kilti ir žavėtis, į labiau pažeidžiamą ir stipriai įtakojamą mūsų pačių egzistavimo teritoriją.1

Klimato kaitos sąmoningumo skatinimo konceptui įgyvendinti pasirinktas iškirpto urbanizuoto motyvo elementas gamtoje, kaip žmogui aiškiai suvokiamas jo nuolatinės kūrimosi ir veikimo teritorijos pavyzdys.

1 Bruno Latour. Facing Gaia. Eight Lectures on the New Climate Regime. Polity Press, 2017. p.141

Bokšte projektuojamos erdvės, kurios kuria asociatyvų urbanistinį naratyvą. Būdami gamtinio rezervuato teritorijoje tuo pačiu metu “atsiduriame” ir savo daugiabučio laiptinėje, ir tamsiame prieangyje, ant miesto pastatų laiptų, aikštėje, balkone, ilgame koridoriuje ar net standartiniame bute.

Bokštas tampa heterotopine platforma1 - skirtingų erdvių rinkiniu vienoje vietoje, užprogramuoto erdvinio naratyvo pagalba vedantis žmogų nuo uždaros tamsios privačios namo tambūro erdvės iki viešos atviros aikštės gamtinėje aplinkoje.

Kūrybinė idėja. Heterotopinė platformaurbanistinių erdvių rinkinys.

1 terminas naudojamas pagal 3-ią Heterotopijos apibrėžimo principą, aprašytą Michel Foucault veikale Of Other Spaces, Heterotopias. (1984) “Heterotopija - kelių, tarpusavy je nesusijusių erdvių gretinimas vienoje realioje vietoje.” Plačiau: žr. naudotų terminų žodyną p.115

Miesto pulsas Ritmika Gridas Metalas Tvarkingas chaosas

Bokštas - metalinė konstrukcija, kaip didesnės struktūros dalis.

Ritmiškas pasikartojantis metalinio karkaso ir grotelių motyvas.

Metalinių sijų profiliai, kaip dominuojanti ir pagrindinė bokšto konstrukcijos dalis.

Šalta pilkai mėlyna spalva. Pusiau matiniais dažais dengiama visa metalinė bokšto konstrukcija.

Procesinis eskizas

Galutinis eskizas

TERITORIJOS PLANAS. OBJEKTAS PLANE.

Šiaurės Vidžemės Biosferos gamtos rezervuatas (teritorijos fragmentas)KURGI rekreacinis centras randasi miškingoje gamtos rezervuato teritorijoje. Visgi pačio centro teritorija yra atvira ir nutolusi nuo miško zonos. O bokštui numatyta statyti vieta nutolusi nuo pagrindinio kelio ir miško iki 82 metrų.

Vieta žemėlapyje

N

Apžvalgos bokštas Maniežo teritorija

Gyvenamieji pastatai

Kryptis: Riga, Latvija 167 km

TERITORIJOS PLANAS. OBJEKTAS PLANE.

Kryptis: Estijos siena - 6 km Tartu, Estija - 91 km

Kurgi Rekreacinio centro teritorija, Latvija M 1:4000

Bokštas pozicionuojamas lygiagrečiai su šalia einančiu keliu, tokį sprendimą motyvuojant skirtingais vaizdais priešingose bokšto pusėse. Šiaurės rytuose matomi tankūs miško plotai, pietvakariuose - atviros plačios erdvės.

Taip pat taip pozicionuojant bokštą, iš abiejų pusių atvykstantys lankytojai pirmiausia pamatys siaurąją bokšto projekciją, kuri artėjant keisis ir platės.

OBJEKTO POZICIONAVIMAS TERITORIJOJE.

Maniežo teritorija

Patekimas į bokštą - pro maniežo teritoriją. Insoliacija 10:00.

BOKŠTAS. ELEMENTAI.

“Fun Palace” grafika, 1961, Cedric Price

Objekto kūrybinei idėjai vystyti pasitelkiama Cedric Price alternatyvios interaktyvios architektūros vizija bei Rem Koolhass kuruotos 14-osios Venecijos Bienalės tema “Fundamentals”, kurioje atsigręžiama į esminius architektūrinius elementus, tokius kaip laiptus, sienas, grindis, koridorių ir kt. Sukuriamas kinetinis tūris, kuris prilygsta iškirptam miesto gyvenimo fragmentui.

sudaro 9 elementai:

Laiptinė.

Siena.

Balkonas.

Miesto laiptai.

Koridorius.

Aikštė.

ERDVINĖ PLATFORMA

Visi šie elementai kartu sudaro erdvinę platformą, kuri gali būti surenkama ir išrenkama. Laiptų ir aikštelių platformos uždedamos ir prtivirtinamos ant metalo konstrukcijos sienos viršaus.

Taip kuriamas kinetinis, struktūrinis, o ne monumentalus tūris erdvėje, leidžiantis gamtai netrukdomai ateiti ir praeiti.

ELEMENTAI

Siena Tambūras Laiptinė Balkonas Miesto laiptai Aikštė Liftas Koridorius Kambarys

SIENA.

Besitęsiančios konstrukcinės sijos į viršų ir šonus - asociatyvi iškirpto fragmento užuomina.

SIENA, kaip vienas iš pagrindinių ir labiausiai naudojamų bei emociškai veikiančių architektūrinių elementų, pasirinktas kaip leitmotyvas ir konceptuali išraiška gamtos stebėjimo statiniui pavaizduoti.

Sienos apibrėžia erdves, suteikia prieglobstį, atramą bei atskiria. Jų dėka suprantame kur yra vidus, kur išorė.

Metalinių konstrukcijų siena stovi viena, atviroje gamtinėje teritorijoje, nėra aišku ką ji skiria, kur yra vidus ir kur išorė. Šiuo atveju ji kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Galbūt ji tik atraminė konstrukcija, įveiklinta kaip stebėjimo bokšto dalis, o galbūt tai iš tiesų tik dalis didžiulės konstrukcinės struktūros.

Siena visada yra mįslė.1

1 Rem Koolhaas, et al. Fundamentals. 14th International Architecture Exhibition Venice: Marsilio, 2014. p.270

Idėjinis eskizas, Autoriaus piešinys.

VIDUS/IŠORĖ

Pasak filosofo Gaston Bachelard “Išorė ir vidus...visada gali pakeisti puses”.1

Kilimas į viršų platformoje projektuojamas pereinant iš vienos sienos pusės į kitą. Kuriama erdvinė patirtis priešingose platformos pusėse bei platformos vidinėje erdvėje.

Šiuo atveju kilimas į viršų yra ir perėjimas į kitą sienos pusę.

Tokiu sprendimu netiesiogiai siekiama trinti ribą tarp vidaus ir išorės, gamtinės ir ne gamtinės teritorijos, esame ir būname abejose sienų pusėse.

Rytinis fasadas.

1 Gaston Bachelard. The Poetics of Space. New York: Orion Press, 1964. p. 218

KONSTRUKCINĖ SIENOS IŠRAIŠKA:

- industrinis urbanistinis motyvas - nebaigtumo, laikinumo efektas - porėtumas - praeinamumas - kinetinis charakteris - struktūrinis konstrukcinis metodas leidžiantis gamtai ateiti ir praeiti.

Taip pat toks bokšto konstrukcijos parinkimas, suteikia galimybę vizualiame lauke matyti nuolatinį kintamą gamtinės ir ne gamtinės ma terijos santykį ir vaizdus.

JUNGTYS

Bokšto kolonos ir horizontalios dvitėjės sijos jungiamos varžtais. Tokiu sprendimu siekiama pabrėžti išrenkamos ir surenkamos konstrukcijos charakterį, ne monumentalų statinį gamtoje.

jungčių detalė.

Bokšto kolonoskvadratiniai metaliniai profiliuočiai, varžtiniai sujungimai.

0-2 aukštas - 250x250mm

3-6 aukštas - 200x200mm

7-8 aukštas - 180x180mm

Visos bokšto horizontalios sijos - dvitėjiniai profiliuočiai, varžtiniai sujungimai.

Bokšto konstrukcija tvirtinama vertikalių ryšių konstrukcijomis - skersiniais 60x60mm kvadratiniais profiliuočiais, virinamais prie kolonų. Horizontalius tvirtinimus atstoja kitos numatytos papildomos bokšto konstrukcijos dalys, kaip laiptų aikštelės ir pakopos.

KONSTRUKCIJOS DETALIZACIJA.

BOKŠTO MEDŽIAGIŠKUMAS - METALINĖ KONSTRUKCIJA.

Bokšto konstrukcijos medžiagiškumo sprendimas priimtas ne tik atsižvelgiant į konkursinės programos reikalavimus, siekiant šio objekto ilgaamžiškumo ir tvarumo, bet ir siekiant išpildyti klimatos kaitos sąmoningumo konceptą, pasirenkant metalą, kaip vieną ekologiškesnių statybinių medžiagų.

Neribotas 100% metalo perdirbimas, mažesnis CO2 dujų išmetimo kiekis santykinai lengvos statybinės medžiagos pervežimui ir perdirbimui, ilgaamžiškumas, bei ekonomiškumas tinka bokšto, kaip varžtinių jungčių būdu projektuojamos, surenkamos ir išrenkamos konceptualios konstrukcijos įgyvendinimui.

Bokšto konstrukcija dengiama milteliniais dažais.

PAMATAI. Įvertinus grunto savybes, būtų projektuojami atitinkami polinių pamatų sprendimai. Taip pat įvykdžius apkrovų, poveikių bei stabilumo skaičiavimus, pagal poreikį būtų projektuojami papildomi konstrukciniai tvirtinimai ir atotampos.

TAMBŪRAS.

TAMBŪRAS - pirmasis elementas bokšto kilime į viršų.

Tamsi siaura (120cm) uždara erdvė, vizualiame kadre dominuoja urbanistinė materija, kuriamas asociatyvus įėjimo į patalpas momentas.

Nors pati bokšto konstrukcija yra gana atvira, toks įėjimo projektavimas sustiprina patekimo į visiškai kitą erdvę įspūdį, kuriamas netikėtumo ir smalsumo efektas.

Lankytojas trumpam atsiranda beveik visiškai uždaroje tarpinėje patalpoje.

Elemento vieta bokšto kilimo sekoje.

Judėjimo bokšte kadravimo seka.

Patekimas į bokštą - per pievą. Nėra projektuojamas atskiras takas. Siekiama kontrastingos patirties. Iš visiškai gamtinės aplinkos ateinama į urbanistinę konstrukcinę platformą, per tarpinę tamsią jungtį.

Šiaurinis fasadas.

Rytinis fasadas. Įėjimas.

TAMBŪRO KONSTRUKCIJOS DETALIZACIJA.

VIDINĖ KONSTRUKCIJOS PUSĖ.

Plieno lakštai (2mm) sutvirtinami iš anksto privirintais statramsčiais 50x70mm bei kampiniais profiliais (90x90mm). M 1:100

Tambūro priekinė projekcija M 1:75

Jungties detalės M 1:10

Plieno lakštai tvirtinami prie konstrukcijos kampiniais profiliuočiais.Profiliai virinami prie vertikalių metalinių lakštų ir jungiami varžtais prie atitinkamų dalių Visa konstrukcija gali būti surenkama arba išrenkama.

Konstrukcijos stogo ir sienos jungtis. Kampinis profilis virinamas prie vertikalios plokštės, varžtais jungiama ant viršaus dedama stogo plokštė Taip pat varžtais tvirtinama ir prie konstrukcijos sijos

Apatinė vertikalios plokštės dalis tvirtinama kampiniu profiliu prie laiptinės aikštelės lovinės sijos rėmo

Tambūro detali aksonometrija M 1:200

Dengianti konstrukcija surenkama iš atskirų plieno lakštų (2mm) Lakštų išklotinės.M 1:200

LAIPTINĖ.

LAIPTINĖS elementas yra sienos viduje.

Tradicinis prasilenkiantis laiptų maršas bei tikslingas elemento pozicionavimas sienos viduje projektuojamas siekiant asociatyvaus standartinio gyvenamojo namo vidaus erdvių laiptinės motyvo.

Vizualiame lauke dominuoja konstrukciniai elementai. Ir nors jau esama atviroje konstrukcijos erdvėje, konstrukcinių elementų kiekis kuria gan uždarą urbanistinę erdvę.

Elemento vieta bokšto kilimo sekoje.

Judėjimo bokšte kadravimo seka.

BALKONAS.

BALKONAS yra pauzė. Jis pats iš savęs nekuria judėjimo, nebent tai yra Malūnų g. balkonas.

Todėl šiame balkone yra numatytas su projektuoti atsisėdimas. Ir Malūnų g. bei kitų miesto balkonų inspiracijos dėka - pelargonijų vazonų laikikliai.

Elemento vieta bokšto kilimo sekoje.

Judėjimo bokšte kadravimo seka.

Sėdima dalis - dažyta aliuminio plokštė (20 mm), tvirtinama varžtais iš apačios.

Planas M 1:20

Detalė M:10

Gėlių vazonų laikiklio konstrukcija.

BALKONAS.

SUOLIUKO IR GĖLIŲ VAZONŲ LAIKIKLIO KONSTRUKCIJA.

Tokiu pat ankerio tvirtinimo principu projektuojamas ir mobilus gėlių vazonų laikiklis.

Suoliuko konstrukcija projektuojama statybinių pastolių ankerių principu.

Suvirinama metalinių kvadratinių vamzdžių trikampė konstrukcija ir du ankerio tipo tvirtinimai. Detalė priveržiama prie turėklų statinių.

Toks suoliuko tvirtinimo projektavimas suteikia galimybę suoliukus tvirtinti įvairiose bokšto vietose, pagal poreikį.

Trikampė suoliuko detalė.

Suoliuko ir gėlių vazonų tvirtinimas. Balkono fragmentas.

MIESTO LAIPTAI.

Atitinkamo laikotarpio leitmotyvas, sutinkamas beveik kiekviename mieste - dideli platūs laiptai vedantys į svarbias viešas institucijas, kultūros, švietimo objektustų instancijų išaukštinimas ir nietiesioginis pagerbimas.

Šiuo atveju tokie laiptai suprojektuoti šioje platformos vietoje tikslingai. Jų pozicionavimas prieš pat pasiekiant viršutinę aikštelę yra šiek tiek ironiškas, pristatant laiptų gale aukščiausią platformos vietą kaip siekiamybę ir išaukštintą tikslą.

Funkcine prasme šie laiptai puikiai veikia kaip amfiteatrinis atsisėdimas.

Elemento vieta bokšto kilimo sekoje.

Judėjimo bokšte kadravimo seka.

AIKŠTĖ.

Elemento vieta bokšto kilimo sekoje.

Viršutinis platformos elementas, kaip kelionės į viršų “tikslas ir apdovanojimas” - atvira gamtines teritorijas apžvelgianti aikštelė.

Lankytojas susiduria su netikėtumu, nes apsisukus 190o laipsniu kampu, susiduria su kitais bokšto elementais, pratęsiančiais bokšto patirtį dar kitais aspektais.

Kaip ir miesto aikštės, ši aikštė apsupta kitais miesto objektais. Čia susikerta keliai ir prasilenkia žmonės. Aikštė jungia liftą (vertikalų ryšį), koridorių, kambarį ir miesto laiptus.

Judėjimo bokšte kadravimo seka.

Kelių susikirtimo vieta.

LIFTAS.

Elemento vieta bokšto kilimo sekoje.

Liftas - vienas pagrindinių urbanizacijos elementų. Tik liftų dėka, miestai plečiasi ne tik i plotį, bet ir į aukštį.1

Šiame objekte liftas taip pat kuria vertikalų ryšį. Kabina projektuojama atviroje gamtinėje erdvėje, be šachtos ar ją supančių konstrukcijų. Kylant į viršų patiriama pagreitinta kilimo patirtis ir besiplečiantis gamtinių horizontų vaizdas.

Toks vaizdas matomas tik neįgaliems asmenims arba vaikams. Siauras lifto langas tikslingai montuojamas 900 mm aukštyje nuo grindų,

Kitiems lifto keleiviams pakilimas į bokštą vyksta beveik “juodosios skylės” principu. Is 0 lygio atsirandama 6 lygyje, be tarpinės vizualios horizonto jungties, ir tik ribotu tolstančios žemės stebėjimu.

Kilimo liftu kadravimo seka.

1 Rem Koolhaas, et al. Fundamentals. 14th International Architecture Exhibition. Venice: Marsilio, 2014. p.1412

6 aukšte patenkama tiesiai ant apžvalginės aikštelės.

Liftas stoja tik 0 ir 6 aukštuose. Lifto kabina rakinama.

Kėlimo mechanizmas - kampinis, tvirtinamas prie konstrukcijos kolonos.

Variklis montuojamas ant lifto kabinos stogo.

Liftas 6-ame aukšte.

Lifto planas. M 1:75

KORIDORIUS.

“Corridore” žodžio pirminė reikšmė - žmogus, kuris turėjo nubėgti perduoti žinią, vėliau taip buvo vadinama erdvė juosianti miesto sienas arba jų viršų.1

Architektūrine prasme tai jungtis tarp erdvių, kelias kuris kažką jungia ir kažkur veda. Tai “in-between” erdvė. Apžvalgos bokšte koridorius nutrūksta, dar labiau sustiprindamas iškirpto urbanistinio elemento motyvą. Jis neveda niekur arba visur. Tai koridorius be pabaigos, iš kurio negalima ištrūkti.

Vizualiame lauke atsiranda tele skopinis matymas, vaizdo įrėminimas ir artėjimas.

Judėjimo bokšte kadravimo seka.

Koolhaas,

Fundamentals. 14th International Architecture Exhibition. Venice: Marsilio, 2014.

Elemento vieta bokšto kilimo sekoje.

KAMBARYS.

Elemento vieta bokšto kilimo sekoje.

Ši erdvė apžvalgos bokšte yra vienintelė iš tiesų turinti aiškiai apibrėžtas ribas ir galinti atitikti tradicinį erdvinį apibrėžimą - trijų dimensijų vientisą tūrį, kuris gali būti apskaičiuojamas metrine matavimo sistema pagal visas akademines taisykles.

Konkurso sąlygos nespecifikuoja šios viršutiniame bokšto aukšte projektuojamos 89m3 masės arba 36 m2 erdvės paskirties, tik aiškiai nurodo, kad ji tūrėtų būti uždara šildoma patalpa, pageidautina su stiklinėmis vitrinomis.

Daugiasluoksnės plokštės montuojamos sijų lygyje. Plokštės remiasi ant vidinių pertvarų ir fasadinių langų sistemos.

Plieno lakštai - atviro koridoriaus stogo danga.

Stoge montuojamas natūralios ven tiliacijos kaminas.

Lietui surinkti stogo plokštės pakeliamos 3 proc. Lietus surenkamas ir nuleidžiamas per prie stogo briaunos montuojamą lietlovį ir prie lango rėmo kampo tvirtinamo lietvamzdžio.

KONSTRUKCIJA.

Presuotų metalo grotelių plokštės.

L.į. 3%

Panoraminio dizaino (PD) fasadų sistema Schüco FWS 50.

Daugiasluoksnės, medinėmis sijom sutvirtintos plokštės montuojamos ant metalo sijų viršaus. Grindyse montuojamos ventiliacinės grotelės. Šildymas - grindinis elektrinis.

Plieno lakštai - atviro koridoriaus grindų danga.

Atviras koridorius ir uždaras 36 m2 tūris. 6 a. (alt.17000mm)

Keliamas klausimas, kas gi šiuolaikinėje visuomenėje yra 36 m2 erdvė?

BUTAS.

Butas.Planas.6 a. Grindų altitudė 17 m. M 1:100

36-rių m2 uždaroje erdvėje gali būti įveiklintos beveik visos miesto žmogaus patiriamos vidaus erdvių patirtys, nuo asmeninės gyvenamosios iki viešos komercinės, pramoginės ar darbo paskirties.

Visgi projektuojant apžvalgos bokšto regyklą, nuspręsta ją įrengti kaip standartinį dviems asmenims skirtą butą, apeliuojant į gamtinių teritorijų patirtį per asmeninę lankytojo gyvenamos erdvės prizmę. Tokiu sprendimu siekiama, kad lankytojas ateitų į atvirą asmeninį santykį su gamta. Namuose esame “saugūs” ir ramūs, juos tausojame ir saugome.

Toks regyklos įrengimo sprendimas, konceptualiai išpildo urbanistinio elemento gamtoje viziją, pasitelkiant papildomą, asmeninės privačios uždaros miesto erdvės elementą.

Butas, įrengtas stikliniame kube, trina ribas tarp lauko ir vidaus, o sugretintas ypatingai priešingas gamtinės ir asmeninės buitinės gyvenamos erdvės charakteris kuria naujas buvimo gamtoje patirtis. Šiuo sprendimu tikimasi praplėsti lankytojų suvokimo ribas, kas iš tiesų yra mūsų “namai”.

Kavinė Kirpykla Biuras

TEST test 2,82

TEST test 2,82

SIENOS atitrauktos nuo langų vitrinų, VIDINIŲ DURŲ nėra, tik tuščios angos.

ĮĖJIMO DURYSstandartinio daugiabučio stiliaus , su akute ir rakinama spyna.

KONCEPTUALUS BUTO ĮRENGIMAS.

About A Stool AAS32, Hay Poäng kėdė, IKEA

BALDŲ PARINKTYS - atpažįstamos formos minkšti ir sėdimi baldai, bei dažname bute įrengiami korpusiniai virtuvės ir svetainės baldai bei atviros lentynos.

VONIOS KAMBARIO aksesuarai klijuojami prie stiklo.

Test TEST test 2,82

Test TEST test 2,82

Siekiant konceptualaus instaliacinio, bet vis dar figuratyvaus miesto buto vaizdavimo efekto, erdvėje projektuojamas standartinis butas, tačiau visi objektai, įskaitant sienas, lubas ir grindis, padengiami purškiamais guminiais (epoksidiniais) dažais, tamsiai pilkos spalvos, siekiant sukurti vieningą charakterį su kitais bokšte esančiais asociatyviais miesto elementais. Tokia danga taip pat leistų sukurti ir akustinį vakumą, kaip priešingybę visai kitai bokšto erdvių garsinei patirčiai.

Visi objektai TVIRTINAMI prie grindų ir yra nejudinami. Spintelės neatsidaro.

PVC GRINDŲ DANGA, siekiant vientisumo ir gumos efekto.

Rytinis buto fasadas. Insoliacija 11:00.

Projekcija iš buto vidaus. Insoliacija 11:00.

PLANAI IR FASADAI.

0-2 LYGIS. RYTŲ PUSĖS FASADAS.

Planas. 3 lygis (alt. 8600mm)

1:200

Planas 4 lygis (alt 11400mm)

1:200

Planas 5 lygis (alt 14200mm)

1:200

PLANAI.

LYGIS. VAKARŲ PUSĖS FASADAS.

Planas. 6 lygis (alt 17000mm) M 1:200

Planas. 7 lygis (alt. 20000mm) M 1:200

PIETŲ PUSĖS FASADAS.

ŠIAURINĖS PUSĖS FASADAS.

Šiaurinės pusės fasadas M

APŠVIETIMAS.

Pildant iškirpto urbanistinio elemento viziją, projektuojamas šaltas industrinio tipo linijinis apšvietimas.

Šviestuvai montuojami kiekvieno aukšto grindų lygyje, dvitėjų sijų profilių šonuose. Vienoje pusėjesekant kilimo taką iki viršaus (0-5 lygis). 6 lygyje - koridoriuje - šviestuvai montuojami priešinga kryptimi.

Artėjant prie bokšto iš įėjimo pusės, horizontalių linijų šviesa kyla kartu su laiptais. Artėjant iš priešingos pusės, matoma tik ore pakibusi šviesos juosta.

Bokštas tampa kelrodžiu aplinkiniams. Atvykstantys nuo Rygos ir pajūrio pusės matys šviesos juostą pakibusią ore, Lankytojai atvykstantys iš Estijos pusės matys nuo žemės kylančią nutirpstančią šviesą viršuje.

Šviesos srauto vizualizacija. Rytų pusės fasadas.

ŠVIESTUVŲ SPECIFIKACIJA IR PLANAI.

Planas. 5 lygis M 1:300

Planas. 5 lygis M 1:300

Planas 4 lygis M 1:300

Planas 4 lygis M 1:300

PARINKTIES ANALOGAS

THORN industrinio dizaino ir pritaikomumo šviestuvas FEROZ. Su galimybe dimeriuoti, matinio stiklo, plataus spindulio, gaubtas (WB) 2000, 5000, 10 000 lm 4000 K 80 Iki 135 lm/W IP66 IK10

Planas. 3 lygis M 1:300

Planas. 3 lygis M 1:300

Planas. 2 lygis M 1:300

Planas. 2 lygis M 1:300

Šviestuvų valdymas nuotolinis, Dali sistema. Valdomos 4 šviestuvų grupės:

Šviestuvų valdymas nuotolinis, Dali sistema. Valdomos 4 šviestuvų grupės:

0 5 aukšto su laiptais kylantys šviestuvai

01 0 5 aukšto su laiptais kylantys šviestuvai

6 aukšto koridoriaus šviestuvai.

02. 6 aukšto koridoriaus šviestuvai.

Buto apšvietimas

03. Buto apšvietimas

Lifto 0 lygio šviestuvas.

04. Lifto 0 lygio šviestuvas.

Planas 1 lygis M 1:300

Planas 1 lygis M 1:300

Šviestuvai montuojami dvitėjės sijos profilio šone. Visi šviestuvai montuojami nurodyto lygio 140mm aukštyje, t.y. to lygio grindų dvitėjės sijos profilyje

Šviestuvai montuojami dvitėjės sijos profilio šone. Visi šviestuvai montuojami nurodyto lygio 140mm aukštyje, t.y. to lygio grindų dvitėjės sijos profilyje

Planas 0 lygis M 1:300

Planas 0 lygis M 1:300

Planas. 6 lygis M 1:300

Planas. 6 lygis M 1:300

šviestuvų grupė.

šviestuvų grupė.

srautai.Šoninė projekcija BB

1:300

Priešingomis kryptimis skirtinguose lygiuose šviečiantys šviestuvai dengia beveik visą bokšto konstrukciją. Be tiesioginės šviesos, bokšte atisranda ir netiesioginės, nuo konstrukcijų atsispindinčios šviesos.

srauto vizualizacija.

01 ir 02 šviestuvų grupės.

srauto vizualizacija.

Laiptinė.

Šviesos srauto vizualiazacija. Įjungta prigesinta 01 šviestuvų grupė.

BUTO APŠVIETIMAS.

Bute projektuojamas nuotoliniu būdu valdomas RGB užliejančios šviesos apšvietimas. Šviestuvai montuojami prie lubų arba grindyse. Apšvietimas ir jo stiprumas kontroliuojami nuotoliniu būdu.

Prie lubų montuojamas šviestuvas. Nurodyta šviesos srauto kryptis.

Prie grindų montuojamas šviestuvas. Nurodyta šviesos srauto kryptis.

Buto

PARINKTIES ANALOGAS

prožektorinis šviestuvas. Matinis

nuotolinio valdymo

Kontroliuojamas šviesos stiprumas.

Išmatavimai: 126*120*35mm.

Buto

prigesinta raudona spalva.

balta spalva 4000K. Projekcija iš koridoriaus.

ERDVINĖ JUDĖJIMO IR VIZUALIŲ LAUKŲ ANALIZĖ.

“Kadangi laike judame per erdvių sekas, erdves suvokiame tik santykyje su vietomis iš kurių atėjome ir į kur einame.” 1

Erdvės jungiasi į seką ir lyg video montažo pagalba yra sutrauktos į nedidelę laiko ir realios erdvės atkarpą (86,6 metrų )- taip leidžiančios lankytojui per trumpą laiką ir beveik vienu metu būti ir daugiabučio laiptinėje ir ant “Operos ir Baleto” teatro laiptų ir viduryje Šiaurės Vidžemės gamtinio rezervuato. Šis elementarių bet labai skirtingų urbanistinių erdviu sugretinimas į vieną atkarpą sukuria intensyvius dinamiškus judėjimo ir emocinius ryšių, kurie neįmanomi patys sau vieni, ne sekoje.2

Salvan, George S. Architectural Theories of Design. Goodwill Trading Co., Inc., 1999.

286.

Rem Koolhaas, et al. Fundamentals. 14th International Architecture Exhibition. Venice: Marsilio, 2014.

SENSORIKA

Pagrindinis buvimo erdvėje įrankis - kūnas ir jo reak cijos. Iš 5 juslių stipriausiai kylant į bokštą veikia dvi: regėjimas ir judesys.

JUDĖJIMAS

Patyrimas erdvėje ir visame bokšte konstruojamas ne tik akcentuojant galimybę matyti gamtą iš aukštai, bet ir projektuojant kūno dinamiką erdvėje.

Nors judėjimas bokšte yra linijinis, siekiama, kad jis nebūtų monotoniškas ir nuobodus, suaktyvinant bokšto kopimo patirtį. Erdvė pasidaro materiali, reali ir tikra, kūnui vis keičiant poziciją: kylant, apsisukant, sukant, simetrija, asimetrija, pauzė, etc.1

Kilimo į viršų judėjimo grafinis vaizdavimas

1 Bernard Tschumi, Architecture and Disjunction. Cambridge: The MIT Press, 1996. p. 39.

JUDĖJIMO ANALIZĖ. STOP KADRAS.

Kilimo

viršų vizualinio lauko analizė, stop kadro metodu. Proncentinė ne gamtinės materijos išraiška kadre.

Apskaičiavus kiekvieno kadro gamtinės ir ne gamtinės ma terijos santykį vizualiame lauke - patirčių įvairovės am plitudė siekia nuo 0% iki 98%.

Platformoje atsiranda galimybė būti ir visiškai atviro je gamtinėje arba beveik visiškai uždaroje urbanistinėje aplinkoje.

Bokšte patiriamų erdvinių patirčių amplitudė.

Taigi konstrukcinio formato siena/platforma savo vizualine erdvių patirtimi prilygsta 3-ijų plokštumų erdvei. Nors ir labai atviras, toks kontrukcinis sprendimas suteikia žmogui sieną ir tiesiogine, ir netiesiogine prasme. O žmogui atviroje gamtinėje aplinkoje “sienos” reikia, nes “tik jausdamas saugų užnugarį, jis gali jaustis ramus ir stebėti”.1

48%. Nors platformoje suteikiama galimybė išbandyti savo erdvės kontrolės ribas ir vizualiame lauke turėti labai skirtingą patirtį, apskaičiavus visų kadrų kylant santykinį dviejų materijų (gamtinės ir ne gamtinės) vizualiniame lauke procento vidurkį, gauname 48,4 % urbanistinio elemento visame bokšte. Kas reikštų beveik 0,5 kubo, arba 3 kubo plokštumas iš 6-ių gamtinėje aplinkoje.

48% gamtinės ir ne gamtinės materijos santykio grafinis vaizdavimas.

1 Christopher Alexander et al. A Pattern Language. Oxford University Press, 1977 m. p.558

Grafinė erdvės vizualinio lauko analizė patvirtina nuolatinę vaizdų kaitą ir dinamiką, skirtingą ritmiką ir pauzes.

Kilimo į viršų suskaidymas skirtingo vizualinio lauko erdvėmis tampa savipakankmai įdomus ir ne monotoniškas.

Grafinė vizualinių laukų išraiška

IŠVADOS

Išanalizavus žmogaus ir gamtinių teritorijų santykį, kilimo į viršų metu veikiančius erdvės kontrolės, sąlyginio komforto ir saugumo potyriminius mechanizmus, prieinama išvada, kad žmogaus ir gamtos santykis iš esmės turėtų keistis iš svečio gamtinėje teritorijoje į savos - “namų” - erdvės sampratą.

Atsižvelgiant į teorines išvadas ir konkursines apžvalgos bokšto sąlygas, sukuriama apžvalgos platforma, kurios idėjinis konceptas remiasi iškirpto urbanistinio motyvo gamtinėje aplinkoje principu. Čia žmogus “atsiduria” jam pažįstamose erdvėse ir į dialogą su gamtine aplinka ateina gretindamas atitinkamas savo urbanistines patirtis gamtinės teritorijos kontekste.

Bokštas tampa heterotopine platforma - skirtingų erdvių rinkiniu vienoje vietoje, užprogramuoto erdvinio naratyvo pagalba vedantis žmogų nuo uždaros privačios erdvės iki viešos atviros aikštės gamtinėje aplinkoje.

Vakarinis fasadas. Aikštė.

SANTRAUKA

Gamtinės rekreacinės architektūros iš anksto užprogramuoto erdvinio naratyvo dėka dažniau esame šių teritorijų svečiai ir medžių viršūnių stebėtojai, nei aktyvūs veikėjai. Vystant KURGI apžvalgos bokšto projektą siekiama iš esmės peržvelgti žmogaus santykį su gamta, bei erdvinių struktūrų pagalba sukurti lygiavertį dialogą tarp žmogaus ir gamtos. Meninio kūrinio idėjos konceptui sukurti remtasi teorinės analizės išdava, kad Naujojo Klimato režimo akivaizdoje jau nebegalime skirstyti teritorijas į natūralias gamtines arba ne gamtines, ir būti tikri ar matome natūralią ar “sintetinę” aplinką, paveiktą klimato kaitos.

Klimato kaitos sąmoningumo skatinimo konceptui įgyvendinti pasirinktas iškirpto urbanizuoto motyvo elementas gamtoje, kaip žmogui aiškiai suvokiamas jo nuolatinės kūrimosi ir veikimo teritorijos pavyzdys. Projektuojamos erdvės, kurios kuria asociatyvų urbanistinį naratyvą. Bokštas tampa heterotopine platforma - skirtingų erdvių rinkiniu vienoje vietoje, užprogramuoto erdvinio naratyvo pagalba vedantis žmogų nuo uždaros privačios erdvės iki viešos atviros aikštės gamtinėje aplinkoje.

TERMINAI

•

HETEROTOPIJA - šiame darbe heterotopijos terminas naudojama pagal 3-ią šio termino apibrėžimo principą, minimą MICHEL FOUCAULT veikale

“Of Other Spaces: Utopias and Heterotopias”(1984): “Heterotopija - tai kelių, tarpusavyje nesusijusių erdvių gretinimas vienoje realioje vietoje.” Kaip pavyzdys minimas kinoteatras, kur vienu metu egzistuoja ir dvimatė ir trimatė erdvė, arba seniausiai egzistuojančios heterotopijos pavyzdys - sodas, kuriame galima rasti augalų iš viso pasaulio susodintų kartu viename realiame žemės sklype.

Nuotraukų ir vizualų šaltiniai:

• Visi šiame darbe piešti ir grafiniai vaizdai yra autoriaus kūrybinis darbas.

Nuotraukos:

• p.2 autoriaus fotomontažas

• p.4 beebreaders.com konkurso organizatorių suteikta vizuali medžiaga

• p.6 autoriaus fotomontažas

• p.10 autoriaus

• p.12 http://www.artnet.fr/artistes/henri-cartier-bresson/vue-des-tours-denotre-dame-paris-2rKsVYiui-0FHz8OgYGg4w2

• p.15 https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/meteliu-apzvalgos-bokstas/1411

• p.15 https://madeinvilnius.lt/lietuvos-naujienos/kauno-regionas/lankytojamsatveriamas-birstono-apzvalgos-bokstas/

• p.16 https://beebreeders.com/iconic-nature-observation-landmarks

• p.16 http://obsessivecollectors.com/wp-content/uploads/2017/10/obsessive_ Didier-Faustino-Les-Jetees_01.jpg

• p.17 https://divisare.com/projects/253237-next-architects-sander-meisner-theelastic-perspective

• p.17 https://www.archdaily.com/793615/utsikten-viewpoint-code-arkitektur

• p.36 http://hiddenarchitecture.net/interaction-centre/

• p.57 https://www.flickr.com/photos/francisco_fernandes/21916259941

• p.79 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuvos-civilinesmetrikacijos-istaigos-isdavines-daugiakalbes-formas-56-1098758

ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS

Literatūra:

• Alexander, Christopher et al. A Pattern Language. Towns. Buildings. Construction. New York: Oxford University Press, 1977.

• Bachelard, Gaston. The Poetics of Space. New York: Orion Press, 1964

• Koolhaas, Rem, et al. Fundamentals. 14th International Architecture Exhibition Venice: Marsilio, 2014.

• Latour, Bruno. Facing Gaia. Eight Lectures on the New Climate Regime. Cambridge: Polity Press, 2017.

• Salvan, George S. Architectural Theories of Design. Goodwill Trading Co., Inc., 1999

• Tait, James. The Architecture Concept Book. London: Thames & Hudson, 2018.

• Tschumi, Bernard. Architecture and Disjunction. Cambridge: The MIT Press, 1996.

Straipsniai periodiniuose leidiniuose:

• Cortes, Juan Antonio. Drawing Connections, Building Guidelines. Territory and Landscapes in the Architecture of Joao Luis Carrilho Da Graca. In El Croquis. 2014, Nr. 170, p.7-36.

• Cortes, Juan Antonio. “The Attributes of Nature”. in: El Croquis. 2007, Nr. 138, p. 7-24.

• Dobriakov, Jurij. “Gamtos metanaratyvai”. in: Literatūra ir Menas. 2020, Nr. 7. p. 12-13.

Internetinės prieigos:

• Foucault, Michel. Of Other Spaces, Heterotopias. Versta iš Architecture, Mouvement, Continuité no. 5 (1984): 46-49. Prieiga per internetą: https://foucault.info/ documents/heterotopia/foucault.heteroTopia.en/

• Herren, Franziska. National Tourist Routes Project in Norway: Architecture and Artworks for Resting, Recollecting, and Reflecting. Prieiga per internetą: https:// www.on-curating.org/issue-41-reader/national-tourist-routes-project-in-norwayarchitecture-and-artworks-for-resting-recollecting-and-reflecting.html#.XqWKfdMzbRY

• Weilacher, Udo. Green Infrastructure and Landscape Architecture, 2015/03/20 Prieiga per internetą: https://www.researchgate.net/publication/274013318_Green_ Infrastructure_and_Landscape_Architecture

Interviu:

• Agnė Rubytė. Interviu su biomokslininku Prof. Marco Roos. Naturalis Biodiversity Centre. Leidenas, Olandija. 2019 12 18