Dominyka Vizgirdaitė "Alzheimerio namai: senatvės priežiūros modelis"

ALZHEIMERIO NAMAI

SENATVĖS PRIEŽIŪROS MODELIS

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS

VILNIAUS FAKULTETO

INTERJERO DIZAINO KATEDROS

Dominykos Vizgirdaitės

ALZHEIMERIO NAMAI: SENATVĖS PRIEŽIŪROS MODELIS

Bakalauro baigiamasis darbas

Interjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 6121PX017

Darbo vadovas: prof. Alvydas Šeibokas

(parašas)

(data)

Aiškinamojo darbo konsultantė: doc. Eglė Bazaraitė

(parašas)

(data)

Tvirtinu, katedros vedėjas: doc. Rokas Kilčiauskas

(parašas)

(data)

2024 m.

SUMMARY

Alzheimer’s Home is a senior care facility that specializes in Alzheimer’s disease and helps slow the disease’s progression through cognitive system stimulation. The project analyzes how the environment affects the mental well-being of individuals with dementia and examines the characteristics of senior care homes. It aims to understand the architecture of safety and the issues related to senior care homes. Research methods include analysis of selected literature and case studies.

Senior care homes are created based on a village-like principle - a modern approach to eldercare aimed at improving quality of life and maintaining residents’ independence. This model allows seniors to move freely and independently in a specially adapted and safe environment where they can feel like equal members of society. This care home concept promotes community spirit and social engagement, allowing seniors to participate in various activities, interact with neighbors, and visit community spaces like cafes, parks, or stores. Not only does this strengthen their social connections, but it also positively affects their psychological well-being, reducing feelings of isolation and loneliness. In this way, senior care homes built on the village principle offer an innovative and humane alternative to traditional eldercare models, providing seniors with a dignified and active living environment.

SANTRAUKA

Alzheimerio Namai - tai senjorų globos namai, kurie specializuojasi Alzheimerio ligos srityje bei padeda pristabdyti ligos progresavimą, pasitelkiant kognityvinės sistemos stimuliacija. Projekte analizuojama, kaip aplinka veikia demencija sergančio žmogaus psichinę gerovę, tyrinėjami senjorų globos namų ypatumai. Siekiama suprasti, kas yra saugumo architektūra bei senjorų globos namų problematika. Tyrimo metodai - pasirinktos literatūros šaltinių ir atvejų analizės.

Senjorų globos namai kuriami miestelio principu - tai modernus požiūris į senatvės priežiūrą, skirtas gerinti gyvenimo kokybę ir išlaikyti gyventojų nepriklausomybę. Šis modelis leidžia senjorams judėti laisvai ir nepriklausomai specialiai pritaikytoje ir saugioje aplinkoje, kurioje jie gali jaustis lygiaverčiais visuomenės nariais. Tokia globos namų koncepcija skatina bendruomeniškumą ir socialinį įsitraukimą, leisdama senjorams dalyvauti įvairiose veiklose, bendrauti su kaimynais ir lankyti bendruomenės erdves, pavyzdžiui, kavines, parkus ar parduotuves. Tai ne tik sustiprina jų socialinius ryšius, bet ir teigiamai veikia psichologinę savijautą, mažindama izoliacijos ir vienišumo jausmą. Tokiu būdu, senjorų globos namai, sukurti miestelio principu, tampa inovatyvia ir žmogiška alternatyva tradiciniam senatvės priežiūros modeliui, teikdami senjorams galimybę gyventi oriai ir aktyviai.

TURINYS

Santrauka.........................................................4

Įvadas..............................................................9

Alzheimerio ligos požymiai.........................11

Bendruomeniškumo svarba........................15

Aplinkos ir elgesio ryšys...............................21

Senjorų globos namų problematika...........27

Koncepcija.....................................................31

Bendrosios erdvės........................................37

Maitinimo patalpa - Restoranas..................45

Gyvenamasis namas.....................................61

Išvados...........................................................83

Bibliografija...................................................85

ĮVADAS

Problema ir jos aktualumas. Alzheimerio liga – tai progresuojanti liga, kuri sukelia atminties praradimą ir kitus su kognityvine funkcija susijusius sutrikimus, kurie, laikui bėgant bei būklei sunkėjant, reikalauja specializuotos ir individualios priežiūros, dažniausiai senjorų globos namuose. Šiomis dienomis Alzheimerio ligos problematika ir aktualumas yra svarbi sveikatos ir socialinės politikos dalis, kuri atspindi didėjantį poreikį rūpintis senstančia visuomene.

Viena iš pagrindinių problemų susijusių su Alzheimerio liga ir senjorų globos namais –pakankamų ir kokybiškų priežiūros paslaugų trūkumas. Ši liga yra būklė, reikalaujanti nuolatinės priežiūros bei asmeninio dėmesio pacientui. Senjorų globos namų trūkumai, kaip specializuotos bei individualios priežiūros stygius, aplinkos ir infrastruktūros nepakankamumas, psichologinio ir socialinio palaikymo trūkumas, neužtikrina aukštos kokybės priežiūros ir geresnės gyvenimo kokybės sergantiesiems bei jų šeimoms.

Projekte tyrinėjami klausimai:

1. Kokią įtaką daro senjorų globos įstaigų erdvinis planavimas Alzheimeriu sergančių žmonių psichologinei ir emocinei būsenai?

2. Kas yra saugumo architektūra ir kokia jos nauda senjorų globos įstaigose?

Tyrimo uždaviniai:

1. Išanalizuoti literatūros šaltinius, siekiant išsiaiškinti kaip aplinka veikia Alzheimeriu sergančio žmogaus psichologinę būklę.

2. Atliekant literatūros bei tyrimų analizę, atskleisti Alzheimerio ligos susijusios su senjorų globos namais esančiais Lietuvoje problematiką.

3. Išsiaiškinti Alzheimeriu sergančių žmonių priežiūros poreikius.

4. Išsiaiškinti kaip aplinka gali stimuliuoti Alzheimerio liga sergančio žmogaus kognityvines funkcijas.

Tyrimo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė- kas būdinga Alzheimerio ligai, saugumo pojutis aplinkoje, kognityvinių funkcijų stimuliavimas.

2. Atvejų analizė - tiesioginis stebėjimas senojorų globos įstaigose ilgesniu periodu (apie dešimt apsilankymų kiekviename objekte, bendravimas su paciente). Atvejai pasirinkti pagal objektų prieinamumą.

ALZHEIMERIO LIGOS POŽYMIAI

KAS YRA ALZHEIMERIO LIGA?

Alzheimerio liga yra neurodegeneracinė būklė, kuri dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 65 metų žmonėms, tačiau gali prasidėti ir anksčiau. Tai yra dažniausia demencijos forma, kuri sudaro apie 60 - 70% visų demencijos atvejų. Liga pasižymi pamažu progresuojančia smegenų ląstelių mirtimi, dėl kurios silpsta atmintis ir kitos kognityvinės funkcijos.

LIGOS POŽYMIAI

Alzheimerio ligos simptomai skirstomi į kelias stadijas:

Pradinė stadija: lengvi atminties sutrikimai, kaip trumpalaikės atminties praradimas, kurie nedaro didelės įtakos kasdieninei veiklai. Vidurinė stadija: didėjantys atminties trūkumai, kurie pradeda trukdyti kasdieninei veiklai, problemos atliekant pažįstamas užduotis, pasikartojantis ar painus kalbėjimas, klaidžiojimas, dezorientacija, miego sutrikimai, depresija bei haliucinacijos.

Pažengusi stadija: Labai sunkūs atminties sutrikimai, sunkumai valgyti bei judėti, didėjanti priklausomybė nuo pagalbos atliekant kasdienes veiklas.

James Lipnickas „Seeking Confirmation” (2022)

BENDRUOMENIŠKUMO SVARBA

BENDRUOMENĖ

Bendruomeniškumas - tai bendravimo, bendradarbiavimo ir bendrų interesų puoselėjimo kultūra tarp žmonių, gyvenančių ar dirbančių kartu. Bendruomeniškumas padeda žmonėms mažinti vienišumą ir izoliacijos jausmą. Tai yra ypač svarbu žmonėms sergantiems Alzheimerio liga, nes žmonės gali jaustis nepatogiai ir nesaugiai bendraudami kartu su kitais. Atlikti tyrimai nurodo, kad žmonės, kurie reguliariai bendrauja su kitais žmonėmis ir dalyvauja socialinėse veiklose, gali palaikyti ir net prilėtinti kognityvinių funkcijų nuosmukį. Alzheimerio ligos draugija paaiškino, kad kai žmonės neturi galimybės išreikšti savo jausmų ir emocijų kitiems, tai sukelia frustraciją, kuri gali lemti dar didesnį atsiskyrimą nuo draugų ir šeimos (Alzheimerio ligos draugija, 2015).

KAIMO BENDRUOMENĖ IR JOS SVARBA

Bendruomenės pavyzyds - tradicinis kaimas, kuriame gyvena grupė žmonių, dažniausiai geografiškai izoliuotoje arba neurbanizuotoje vietoje. Dėl mažo gyventojų skaičiaus, būdingas glaudesnis ryšys, kuris skatina didesnį įsitraukimą į bendras socialines veiklas, stiprų priklausomybės bei saugumo jausmą ir abipusę pagalbą, o tai palaiko gyventojų

emocinę gerovę. Pasinaudojus šiomis kaimo bendruomenės stiprybėmis, bendruomenės, kurios orientuojasi į Alzheimerio ligos priežiūrą, gerinama sergančiųjų gyvenimo kokybė.

AOKI Tetsuo „Standing People” (2007)

DE HOGEWEYK

Olandijoje, 2009 m. buvo atidaryti senjorų slaugos namai De Hogeweyk, kurie yra suprojektuoti miestelio principu. Ten gyvena 152 senjorai, kurie serga sunkesne demencijos forma. De Hogeweyk pacientai po miestelį vaikšto laisvai - išlaikoma gyventojų nepriklausomybė. Vietoj senjorų slaugos namų, kuriuose vyrauja šalti koridoriai bei slaugytojai apsirengę baltai, šie pacientai gyvena gyven-

vietėje, kurioje vyrauja stiprus bendruomenės ryšys artimas praeities kasdienybei. Todėl, šis priežiūros modelis buvo sukurtas remiantis įsitikinimu, kad vyresnio amžiaus žmonės, net ir tie, kurie serga demencija, nori kuo ilgiau išlikti nepriklausomi ir įsitraukti į bendruomenės veiklą (Regnier, 2013).

Olandija, Weesp „De Hogeweyk”

APLINKOS IR ELGESIO RYŠYS

Saugumo jausmas yra vienas iš jaukiausių pojūčių, kuris gali kilti iš fizinio saugumo, kaip buvimas saugioje aplinkoje arba iš emocinio saugumo, kai žmogus jaučiasi laisvas reikšti save be baimės. Tai yra pagrindinis elementas santykių puoselėjime ir bendruomenės stiprinime, skatinantis pasitikėjimą, atvirumą ir bendradarbiavimą. Saugumo pojūtis Alzheimerio liga sergantiems žmonėms yra ypač svarbus, nes ši liga dažnai sukelia dezorientaciją ir sumišimą.

1994 m. John Zeisel kartu su Joan Hyde ir Sue Levkoff, gydytojomis geriatrėmis, aprašė kas yra Aplinkos - Elgesio modelis (Environmental-Behaviour Model), taip pat žinomas kaip aplinkos ir elgesio ryšys. Šiuo modeliu buvo siekiama sužinoti kokie yra Alzheimeriu sergančių žmonių poreikiai erdvėje, kurie galėtų kompensuoti jau įgytus kognityvinių funkcijų nuostolius. Šis modelis nurodo, jog fizinė aplinka gali paveikti žmogaus elgesį ir sprendimus, bet tuo pačiu žmogus gali ir pakeisti fizinę aplinką sudarant abipusį ryšį.

APLINKOS IR ELGESIO MODELIS

Modelis pabrėžia 8 svarbiausias projektavimo charakteristikas:

1. Išėjimo kontrolė - Alzheimerio liga sergantys pacientai tampa susijaudinę, kai žino, jog yra užrakinti tam tikroje erdvėje.

2. Klaidžiojimo takai, kurie yra nuoseklūs ir palaiko paciento orientaciją. Tai ypač svarbu Alzheimerio liga sergančiam pacientui, kai noras klaidžioti užklumpa be tam tikro tikslo.

3. Asmeninės erdvės atsitraukimui, kurios suteikia pacientui privatumo, norint atsiriboti nuo socialinio kontakto.

4. Bendros erdvės struktūra, kurioje yra įvairovės.

5. Laisvė lauke - prieinama lauko erdvė, kuri

padeda nuraminti Alzheimerio liga sergantį pacientą.

6. Gyvenamojo masto dydis bei emocinis artumas - erdvė, tinkami baldai bei tinkamas apšvietimas nuramina slaugos namų gyventojus.

7. Nepriklausomybės palaikymas - sumažina nerimą ir sumišimą.

8. Jutiminis suvokimas - svarbus slaugos namų gyventojams, norint palaikyti jų susidomėjimą ir įsitraukimą į aplinką.

J. Zeisel teigia, jog taikant šį aplinkos ir elgesio modelį specialiosios priežiūros skyriuose, dizaineriai, tyrėjai ir paslaugų teikėjai gali keisti aplinkos charakteristikas - šis koregavimas padeda pagerinti gydymo rezultatus ir pagerinti įstaigos gyventojų gyvenimo kokybę (John Zeisel, 1994).

James Lipnickas „All That Is Gone” (2022)

SAUGUMO POJŪTIS

DIRBTINIS INTELEKTAS KAIP ĮRANKIS

Pasinaudojus dirbtiniu intelektu ir įvedus frazę „senjorų globos namų išdėstymas turintis nuoseklumą”, buvo sukurti šie modeliai (pav. 1), kurie leidžia optimizuoti patalpų išdėstymą ir dizainą atsižvelgiant į senjorų poreikius. Šie modeliai apima erdvės pritaikymo principus, kurie padeda užtikrinti

lengvą prieigą prie būtinųjų paslaugų ir skatina saugumo pojūtį. Be to, dirbtinis intelektas analizuoja duomenis apie gyventojų elgesį ir sveikatos būklę, todėl galima nuolat tobulinti aplinką, kad ji taptų dar funkcionalesnė ir patogesnė senjorams.

Pav. 1 - Autorės sugeneruoti modeliai naudojant DI kaip įrankį.

SENJORŲ GLOBOS NAMŲ PROBLEMATIKA

STEBĖJIMAS

Tyrimas, skirtas išsiaiškinti problematiką, susijusią su senjorų socialiniais globos namais Lietuvoje, buvo atliktas apsilankius trijose tokio tipo priežiūros įstaigose. Šis tyrimas leido giliau pažvelgti į gyventojų bei slaugytojų kasdienę veiklą, priežiūros standartus ir patiriamus iššūkius, taip pat suteikė galimybę tiesiogiai bendrauti su įstaigų darbuotojais ir gyventojais.

Apsilankymų metu stebėtos sąlygos ir bendravimas su personalu leido suprasti, kad viena iš didžiausių problemų – finansavimo trūkumas. Tai pasireiškia per nepakankamą darbuotojų skaičių, o tai savo ruožtu lemia per didelį darbo krūvį likusiems darbuotojams ir ne visada pakankamą dėmesį kiekvienam gyventojui. Personalo stoka taip pat akivaizdžiai daro įtaką priežiūros kokybei. Tyrimo metu nustatyta, kad ne visada yra laikomasi optimalių slaugos standartų, o tai kelia riziką senjorų sveikatai ir gerovei. Tai apima ir nepakankamą medicininės priežiūros teikimą, ir psichologinės bei emocinės paramos trūkumą. Psichosocialinė aplinka šiose įstaigose buvo įvertinta kaip sritis, kurioje reikalingas nemažas dėmesys. Tyrimo metu paaiškėjo, kad gyventojai neretai jaučiasi socialiai izoliuoti, negali išeiti į lauką pasivaikščioti, dažnai jų erdvė apsiriboja tik ties jiem priskirtu priežiūros skyriumi.

PROBLEMATIKA

Šio tyrimo išvados atskleidė keletą svarbių aspektų apie senjorų socialinę būseną. Pagrindinė problema - socialinė izoliacija. Daugelis senjorų patiria socialinę izoliaciją, kuri dar labiau sustiprėja esant ribotam kon-

taktui su šeima ar draugais. Tyrimas parodė, jog tai dažnai neigiamai veikia šių gyventojų emocinę būklę. Socialinė izoliacija pasireiškia ir per socialinės veiklos trūkumą. Prasminga socialinė veikla skatina senjorų įsitraukimą į bendruomenę bei teikia saviraiškos galimybių. Taip pat vienas iš svarbiausių aspektųskatinti ir gerbti senjorų asmeninę nepriklausomybę, suteikiant jiems daugiau sprendimų priėmimo, kaip veiklos ar mitybos, galios kasdienybėje.

James Lipnickas „A Desolate View” (2020)

KONCEPCIJA

Senjorų globos namai kuriami miestelio principu - 18 individualių namukų, kurie susideda iš vienviečio ir dviviečio kambarių, slaugytojos poilsiui skirtos patalpos. Taip pat kuriamas bendrojo naudojimo erdvių pastatas miestelio centre, kuriame projektuojama valgykla, sveikatingumo centras, koplyčia bei pagalbinės patalpos. Šis modelis leidžia senjorams judėti laisvai ir nepriklausomai specialiai pritaikytoje, saugioje ir aptvertoje aplinkoje.

PERSONALO PARKAVIMO AIKŠTELĖ

Miestelis projektuojamas apskritas, kuris skatina tęstinumo jausmą ir sumažina aklavietes, kurios gali suklaidinti Alzheimerio liga sergančiuosius. Miestelio centre vyrauja atvira bendruomenės erdvė - bendrosios patalpos, kurių išorė apsupta pėsčiųjų alėja bei vidinis parkas. Iš pagrindinės alėjos išsišakoja takeliai, kurie veda senjorus atgal į gyvenamuosius namus, todėl gyventojai visada ras kelią atgal.

BENDROSIOS PATALPOS

INDIVIDUALŪS GYVENAMIEJI NAMUKAI

KELIAS TARNYBINIEMS AUTOMOBILIAMS

LANKYTOJŲ PARKAVIMO AIKŠTELĖ

PĖSČIŲJŲ TAKELIAI

TVORA

BENDROSIOS ERDVĖS

Pagrindinis pastatas projektuojamas oktagono formos, o namukai apstatomi aplink jį dvejomis eilėmis. Į pagrindinį pastatą galima patekti per 4 puses – per maitinimo patalpas, per vidinį kiemelį, per mankštos bei renginių salę ir per pagrindinį pastato įėjimą. Pats pastatas suprojektuotas dalimis, kurios parodo tęstinumą, kaip maitinimo patalpų bei koplyčios zona, sveikatingumo zona bei tarnybinės patalpos. Esant poreikiui, miestelis gali plėstis didinant bendrųjų patalpų dydį bei namukų eilių skaičių.

EKSPLIKACIJA:

1. Skalbimo patalpa

2. Švarių skalbinių patalpa

3. Nešvarių skalbinių patalpa

4. Maitinimo patalpa

5. Virtuvė

6. Sandėliavimas

7. WC

8. Dušas

9. Tambūras

10. Personalo patalpa

11. Kunigo kambarys

12. Išpažinčių kambarys

13. Koplyčia

15,78 m2

9,44 m2

7,16 m2

113,70 m2

48,33 m2

9,21 m2

2,30 m2

2,30 m2

5,60 m2

11,44 m2

12,90 m2

7,35 m2

60,44 m2

14. WC - žn

15. WC

16. Registratūra

17. Administracija

18. Holas

19. Dez. priemonių sandėliavimas

20. Valytojos patalpa

21. Dušas

22. WC

23. Personalo patalpa

24. Masažo kabinetas

25. Gydytojo kabinetas

26. Gydytojo kabinetas

5,17 m2 4,03 m2 13,08 m2

20,92 m2

4,21 m2 6,78 m2

2,78 m2 2,11 m2

2,66 m2

19,64 m2 18,70 m2

20,64 m2 18,99 m2

27. Procedūrinis kabinetas

28. Sanitarinė patalpa

29. Sandėliavimas

30. Mankštos / renginių salė

31. Moterų persirengimo k.

32. WC

33. WC

34. Vyrų persirengimo k.

35. Holas

36. Holas Iš viso:

20,51 m2

9,28 m2

9,45 m2

113,70 m2

14,24 m2

3,44 m2

3,08 m2

11,44 m2

5,06 m2

157,93 m2

793,80 m2

Bendrosios erdvės apjungiamos koridoriumi iš kurio galimas patekimas į vidinį kiemą. Koridoriaus išorinėje sienoje suprojektuoti vitrininiai langai, įleidžiantys daug natūralios šviesos.

BENDRŲJŲ PATALPŲ HOLO APŠVIETIMO PLANAS

7 W/10 W, CRI 92, 960 lm, 83 mm

Moon Series recessed downlights

Epistar 2835 LED juosta 24 V, 6500 K, 120 LED/m, 20 W

ALPHALUCE

MAITINIMO

PATALPA - RESTORANAS

PLANAS

Maitinimo patalpa sukurta restorano pagrindu. Senjorai yra aptarnaujami, gali pasirinkti sėdėjimo vietas. Interjeras kuriamas paremtas jaukumu, per abipusius vitrininius langus patenkama gausu natūralios šviesos (patalpos langai orientuoti rytinėje bei vakarinėje pusėse).

INTERJERO MEDŽIAGIŠKUMAS

KERAMIKINĖS PLYTELĖS

TEKSTILĖ

TAMSUS ĄŽUOLAS

ŠLIFUOTAS BETONAS

Maitinimo patalpoje - Restorane natūralus medžiagiškumas apjungia patalpą su pro vitrininius langus matomais medžiais.

BALTO ĄŽUOLO PLOKŠTĖS

INTERJERO IŠKLOTINĖ

LAMMHULTS

Penne Armchair

Icons of Denmark Bank Table

Tom Dixon

Fat 3 Seater Sofa Upholstery

Ideagroup ASOLA Mirror

Tom Dixon

Lighting Pendant Globe Opal

MAITINIMO PATALPOS - RESTORANO APŠVIETIMO PLANAS

Maitinimo patalpoje - Restorane sukurtas jaukus apšvietimas, kuris gali pagerinti senjorų nuotaiką, maisto suvartojimą ir bendrą patirtį valgymo metu.

GYVENAMASIS NAMAS

1. Vienvietis kambarys

2. Terasa

3. WC - žn

4. Personalo kambarys

EKSPLIKACIJA: 27,49 m2 8,13 m2 6,50 m2 25,90 m2

5. WC

6. Dvivietis kambarys

7. Terasa

8. WC - žn

Iš viso:

4,40 m2 34,47 m2 8,13 m2 6,50 m2

m2

Individualūs namukai susideda iš trijų dalių –vienvietis kambarys, dvivietis kambarys bei personalo patalpos. Kiekvienas zona turi savo sanitarinį mazgą. Taip pat, gyventojų kambariai turi atskiras terasas, esant norui pabūti lauko erdvėje.

M 1:50

PJŪVIS 1 - 4

PJŪVIS 2 - 4

PJŪVIS 3 - 4

PJŪVIS 4 - 4

INTERJERO MEDŽIAGIŠKUMAS

TEKSTILĖ

BALTO ĄŽUOLO PLOKŠTĖS

BALTO ĄŽUOLO PARKETAS

DEKORATYVINIS TINKAS

INTERJERO IŠKLOTINĖS

Alphabet Sofa

Cajal Table

Soner

Eight Table

Namuko interjeras kuriamas remiantis minimalizmu, kad gyventojas galėtų atsivežti savo asmeninių daiktų, kaip nuotraukos ir knygos, kurie ir suteiks individualiam kambariui namų pojūtį.

Fritz Hansen

LAMMHULTS

Fritz Hansen Night-Owl

SKANDIFORM KS-253

Karl Andersson

NAMO APŠVIETIMO PLANAS

Fritz Hansen NIGHT OWL

230 V, 50-60 Hz, IP20

ALPHALUCE Moon Series recessed downlights

7 W/10 W, CRI 92, 960 lm, 83 mm

Zoe Z2 Duo 12 W, 1200 lm, 35 V, 3000 K

LUISA 60 wall black 230V LED 12W IP54 3000K

Epistar 2835 LED juosta

24 V, 6500 K, 120 LED/m, 20 W

Namų apšvietimo kūrimas su jaukumo akcentais ženkliai pagerina gyvenamosios erdvės patrauklumą ir komfortą. Taip pat, dirbtinis apšvietimas, kuris imituoja natūralios šviesos ritmą, gali padėti reguliuoti cirkadinį ritmą, kuris yra svarbus sveikam miegui. Tokios technologijos kaip šviesos terapijos lempos yra naudojamos gydyti miego sutrikimus ir gali padėti senjorams geriau jaustis ir miegoti.

FASADŲ IŠKLOTINĖS

M 1:25

Namukų durys dažytos skirtingomis spalvomis bei pažymėtos skaičiais, kad kiekvienas gyventojas spalvos ir skaičiaus pagalba atskirtų savo gyvenamąjį kambarį. Taip išvengiama klaidžiojimų po svetimus namukus.

SAN. MAZGO DETALIZACIJA

M 1:20

Terrazzo Multicolor Matt 60 x 60 x 0.8

Ąžuolinė baldinė plokštė

Šviestuvas LUISA 60 wall black

Vandens maišytuvas Niagara Albury Brass

Pakabinama kriauklė neįgaliesiems Goman

IŠVADOS

Alzheimerio Namai - inovatyvus modelis senatvės priežiūrai. Šis modelis ne tik palaiko senjorų nepriklausomybę, bet ir skatina jų įsitraukimą į bendruomeniškas veiklas, kurios neleidžia sergančiajam jaustis izoliuotam bei vienišam. Tai stimuliuoja Alzheimeriu sergančių senjorų kognityvines funkcijas ir padeda atidėti ligos progresavimą.

Globos namai, suprojektuoti miestelio principu, tampa žmogiška alternatyva tradiciniam senatvės priežiūros modeliui, teikdami senjorams galimybę gyventi oriai ir aktyviai.

MENO KŪRINIAI:

James Lipnickas, „Seeking Confirmation”, 2022 m.

AOKI Tetsuo, „Standing People”, 2007 m.

Olandija, Weesp, De Hogeweyk

James Lipnickas, „All That Is Gone”, 2022 m.

Autorės dirbtiniu intelektu generuotos nuotraukos, 2024 m.

James Lipnickas, „A Desolate View”, 2020 m.

KNYGOS:

Algase, D. L., Beck, C., Kolanowski, A., Whall, A., Berent, S., Richards, K., & Beattie, E. (1996). Need-driven dementia-compromised behavior: An alternative view of disruptive behavior. American Journal of Alzheimer’s Disease and Other Dementias, 11,6: 10-19.

Alzheimer’s Society. (2015). Dementia 2015: Aiming higher to transform lives.

Regnier, V. (2013). USC Apartment for Life, Blurb, San Francisco.

Zeisel, John & Hyde, Joan & Levkoff, Sue. (1994). Best practices: An Environment Behavior (EB) model for Alzheimer special care units. American Journal of Alzheimers Disease and Other Dementias. 9. 4-21.

Gramegna, S. (2021). Interior design as a tool for dementia care : experiences and guidelines for the Therapeutic Habitat Model.

World Health Organization. (2012). Dementia, a public health priority, World Health Organization

Fuggle, Liz, and Richard Pollock. (2013). Designing Interiors for People with Dementia.

INTERNETINIAI PUSLAPIAI:

Weller, C. (2017). Inside the Dutch ‘dementia village’ that offers beer, bingo, and topnotch healthcare. Prieiga per internetą: https://www.businessinsider.com/inside-hogewey-dementia-village-2017-7

Alzheimer’s disease - Symptoms - NHS. (2021). Prieiga per internetą: https://www.nhs. uk/conditions/alzheimers-disease/symptoms/

Bunn, T. (2021). Being Safe vs. Feeling Safe. Prieiga per internetą: https://www.psychologytoday.com/us/blog/conquer-fear-flying/202110/being-safe-vs-feeling-safe

Alzheimer’s Association. What is Alzheimer’s Disease? Prieiga per internetą: https://www. alz.org/alzheimers-dementia/what-is-alzheimers

Ratnakaran, B. (2023). What Are Dementia and Alzheimer’s Disease? Prieiga per internetą: https://www.psychiatry.org/patients-families/alzheimers/what-is-alzheimers-disease

National Institute of Aging. (2017). Adapting Activities for People With Alzheimer’s Disease. Prieiga per internetą: https://www.nia.nih.gov/health/alzheimers-caregiving/adapting-activities-people-alzheimers-disease

National Institute of Aging. (2021). Caring for a Person With Late-Stage Alzheimer’s Disease. Prieiga per internetą: https://www.nia.nih.gov/health/alzheimers-caregiving/caring-person-late-stage-alzheimers-disease

National Institute of Aging. (2020). Cognitive Health and Older Adults. Prieiga per internetą: https://www.nia.nih.gov/health/brain-health/cognitive-health-and-older-adults

National Institute of Aging. (2023). How the Aging Brain Affects Thinking. Prieiga per internetą: https://www.nia.nih.gov/health/brain-health/how-aging-brain-affects-thinking

Dementia Care Central. (2023). What are the Alternatives to Nursing Homes for Persons with Alzheimer’s / Dementia? Prieiga per internetą: https://www.dementiacarecentral. com/nursing-homes/alternatives/

Washburn, R. (2023). Dementia villages: A new way to approach memory care. Prieiga per internetą: https://www.research.colostate.edu/healthyagingcenter/2023/09/26/dementia-villages-a-new-way-to-approach-memory-care/

Hutchinson, S. (2023). Landais Alzheimer - the village where everyone has dementia. Prieiga per internetą: https://www.bbc.com/news/health-67703848

Schwab, K. (2018). This “city” for people with dementia is the future of memory care. Prieiga per internetą: https://www.fastcompany.com/90220683/this-city-for-people-withdementia-is-the-future-of-memory-care

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA / VILNIUS ACADEMY OF ARTS