Austėja Narusevičiūtė "Bagažinių turgus: Kalvarijos turgavietės įveiklinimas"

BAGAŽINIŲ TURGUS

KALVARIJOS TURGAVIETĖS ĮVEIKLINIMAS

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS

VILNIAUS FAKULTETO

Interjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 6121PX017

Austėjos Narusevičiūtės Bakalauro baigiamasis darbas

Bagažinių turgus: Kalvarijos turgavietės įveiklinimas

Kūrybinio darbo/projekto vadovas doc. Saulius Vingras

(parašas, data)

Aiškinamojo rašto konsultantas doc. dr. Eglė Bazaraitė

(parašas, data)

Konsultantas

(pedagoginis vardas/mokslinis laipsnis, Vardas, Pavardė)

T U R I N Y S

1. ĮVADAS.........................................................................................................

1.1. Tikslas, problema.......................................................................................

1.2. Hipotezė, uždaviniai, tyrimo klausimas.......................................................

2. TIRIAMOJI DALIS.........................................................................................

2.1. Patraukli viešoji erdvė................................................................................

2.2. Bagažinių turgus........................................................................................

2.3. Turgaus tipologija......................................................................................

2.4. Kalvarijos gyventojų apklausos rezultatų analizė......................................

3. LOKACIJOS TYRIMAS................................................................................

3.1. Nacionalinio konteksto schema................................................................

3.2. Kalvarijos rajono konteksto schema.........................................................

3.3. Transporto judėjimo schema...................................................................

3.4. Miesto situacijos schema........................................................................

3.5. Transposto judėjimo schema..................................................................

3.6. Šalies turizmo ir dviračių trasos..............................................................

3.7. Istorinė analizė........................................................................................

3.8. Kultūrinio paveldo analizė........................................................................

3.9. Socialinė analizė.....................................................................................

3.10. Gamtinis karkasas.................................................................................

3.11. Funkcinė analizė...................................................................................

3.12. Kalvarijos teritorijos naudojimo schema...............................................

3.13. Prekybos objektų sklaida.....................................................................

3.14. Užstatymo aukštis...............................................................................

3.15. Fotofiksacijos prekybos metu..............................................................

3.16. Fotofiksacijos darbo dienomis.............................................................

3.17.Turgavietės analizė..............................................................................

4. PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI...................................................................

4.1. Koncepcija.............................................................................................

4.2. Sklypo planas.....................................................................

4.3. Prekybinės zonos projektavimas...........................................................

4.4. Bagažinių turgaus prekyba.....................................................................

4.5. Paviljonų projektavimas.........................................................................

4.6. Maitinimo zonų projektavimas

4.7. Multifunkcinės aikštės projektavimas

4.8. Dangų planas

4.9. Vizualizacijos ..........................................................................................

5. IŠVADOS......................................................................................................

6. NAUDOTOS LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS..............................

Turgavietė visuomet buvo svarbi miesto gyvenimo dalis ir s prus bendruomenės kultūrinis reiškinys, tačiau dėl pasikeitusio žmonių gyvenimo tempo jis buvo nustumiamas į antrą planą. Tai lėmė prekybos centrų augimą ir populiarumą, o turgavietės, stokojančios este škumo ir reprezentacijos, pradėjo bluk prekybinės rinkos veiduose. Nuola nis žmonijos tobulėjimas ir didelis dėmesys ekologijai bei tvarumui sugrąžino mažmeninės prekybos svarbą ir atnešė jiems didelę populiarumo bangą. Nors Lietuvoje vis dar trūksta dėmesio turgaviečių įprasminimui ir pritaikymui šių dienų poreikiams, tarptau nė pa r s rodo, kad turgaus atnaujinimas gali padė gaivin viešąsias erdves ir suteik didelę įtaką bendruomenės socialiniam ir kultūriniam gyvenimui. Šiame tyrime keliama klausimų, tokie kaip: kokios papildomos funkcijos galėtų padė didin teritorijos patrauklumą? Kokia dizaino sprendimo forma sukurtų este šką erdvę, tačiau išlaikytų turgavietės unikalumą?

Pirmoje dalyje nagrinėjama miesto viešosios erdvės samprata ir aptariami pagrindiniai veiksniai, lemiantys erdvių patrauklumą. Antroje dalyje analizuojami Europos žinomi bagažinių turgaus analogai ir turgaviečių pologija su kslu pritaiky geriausiai a nkančią bagažinių turgaus pologiją. Trečiojoje dalyje atliktas socialinis tyrimas, siekiant išsiaiškin specialistų ir vietos gyventojų požiūrį į turgų kaip viešąją erdvę.

Remian s tyrimo duomenimis ir analizės rezultatais, pateikiami projek niai pasiūlymai ir vizija naujai Kalvarijos turgavietės struktūrai. Be to, darbe akcentuojama, kad bagažinių turgus yra tvarumo simbolis, turin s ryškų kultūrinį poveikį Kalvarijos gyventojams.

The marketplace has always been an essen al part of urban life and a strong cultural phenomenon within communi es, but due to the changing pace of life, it has been pushed into the background. This has been driven by the growth and popularity of shopping centers, while marketplaces, lacking aesthe cs and representa on, have started to fade into the background of the commercial market. The constant progress of humanity and the significant a en on to ecology and sustainability have reinstated the importance of retail trade and brought about a wave of popularity for marketplaces. Although there is s ll a lack of a en on to the significance and adapta on of marketplaces to the needs of today in Lithuania, interna onal experience shows that the revitaliza on of markets can help revitalize public spaces and have a significant impact on community social and cultural life. This study raises ques ons such as: what addi onal func ons could help increase the a rac veness of the area? What design solu on would create an aesthe c space while maintaining the uniqueness of the marketplace?

The first part examines the concept of urban public space and discusses the main factors influencing the a rac veness of spaces. The second part analyzes well-known European examples of marketplaces and market typology with the aim of adap ng the most suitable typology for the marketplace. The third part consists of a social study aimed at understanding the views of specialists and local residents on the marketplace as a public space.

Based on the research data and analysis results, project proposals and a vision for the new structure of the Kalvarija marketplace are presented. Addi onally, the study emphasizes that the marketplace serves as a symbol of sustainability, having a significant cultural impact on the residents of Kalvarija.

A D A S

Augan s susidomėjimas unikaliomis kolekcinėmis prekėmis ir vintažiniais drabužiais paska no bagažinių turgų veiklos iškilimą. Prekių mainai, pabrėžiantys tvarumo simbolį, tapo viena iš pagrindiniu traukos aspektu visoje Europoje, tačiau ši tendencija iškėlė naujus iššūkius ir klausimus, susijusius su turgaviečių patrauklumu ir jų vaidmeniu miesto erdvėje. Turgavietės visada buvo svarbios miesto zonos, kurių įtaka socialiniam ir kultūriniam gyvenimui yra nepaprastai didelė, jos dažnai buvo ignoruojamos, o dėmesys buvo sutelktas į naujų prekybos centrų plėtrą.

Turgaviečių pakilimas nėra atsi k nis reiškinys, o glaudžiai siejamas su visuo niu poreikiu keis vartojimo įpročius ir ska n tvarumą. Tai pabrėžia prekybos procese ne k kaip prekių pardavimą, bet ir kaip socialinį bei kultūrinį sąveikavimą. Turgaviečių įveiklinimui įtraukiamos ir naujos veiklos sritys: nuo tvaraus vystymosi principų įgyvendinimo iki viešųjų laisvalaikio erdvių organizavimo,o tai neabejo nai įtakoja jų patrauklumą ir kultūrinių mainų svarbą.

Be to, šis poky s ne k suteikia naujas galimybes turgaviečių plėtrai, bet ir kelia svarbius klausimus dėl jų vaidmens ir vietos miesto erdvėje. Ar tvaraus ir ekologiško gyvenimo propagavimas gali padė turgavietėms atgau jų buvusią reikšmę ir pritrauk platesnę auditoriją? Kokia papildoma funkcija įveiklintų teritoriją ir taptų bendruomenės gyvenimo centru, bet nesugriautų bagažinių turgaus iden teto? Šie klausimai tampa esminiais tyrime, skirtame supras turgaviečių vaidmenį šiuolaikinėje miesto kontekste ir galimus jų plėtros scenarijus ateityje.

TIKSLAS

Žvelgiant į šiuolaikines aplinkybes ir ekologiškumo aspektą svarbu turėtų bū ne miestų plėtra, o miestų prarastųjų erdvių konversija siekiant sukur erdves a nkančias visuomenės poreikius. Kaip k tokia yra Kalvarijos sendaikčių turgavietės teritorijoje. Tiklas - sukur vietą, kurioje vyktų intensyvūs socialiniai mainai ir atras kitokį požiūrį į mažmeninės prekybos turgų, kuris a ktų atei es vizijas ir sus printų kultūrinę reikšmę gyventojams.

PROBLEMATIKA

Turgavietės teritorijos esama infrastruktūra netenkina Kalvarijos žmonių poreikių. Bagažinių turgus turi didelę kultūrinę ir socialinę vertę bendruomenėje, tačiau vietoje seniausio pasaulyje mažmeninės prekybos formato atnaujinimo, miesteliai pasirenka staty naujus prekybos centrus, kurie naikina bendruomeniškumą. Kol miestai kenčia nuo deintastrulizacijos ir vartojiškumo padidėjimo, mažmeninės prekybos turgus yra demokra škas ir tvari alternatyva sus prinant kultūrinę vietovės reikšmę.

OBJEKTAS

Miesto turgus, kaip naujos ir patrauklios viešosios erdvės forma.

HIPOTEZĖ

Turgus greta prekybinės funkcijos gali įgy papildomas kultūrines funkcijas, kurios didintų turgaus patrauklumą.

UŽDAVINIAI

- Analizuo turgaus pologiją, veikimo principus;

- Analizuo viešųjų erdvių ypatumus ir patrauklumą;

- Analizuo Kalvarijos miesto plėtrą, istoriją;

- Analizuo Kalvarijos turgaus veikimo principus;

- Pateik architektūrinius sprendinius Kalvarijos turgavietės teritorijos potencialui išnaudo ;

- Suprojektuo naujovišką turgavietės struktūrą papildant mul funkciškumu.

KLAUSIMAI

- Ar tokio mastelio turgus gali funkcionuo k surenkamų konstrukcijų pagalba?

- Kokia papildoma funkcija įveiklintų teritoriją ir taptų bendruomenės gyvenimo centru, bet nesugriautų bagažinių turgaus iden teto?

- Ar tvaraus ir ekologiško gyvenimo propagavimas gali padė turgavietėms atgau jų buvusią reikšmę ir pritrauk platesnę auditoriją?

T Y R I A M O J I D A L I S

SAULĖ VANDUO AUGALIJA BENDRUOMENĖ

Viešųjų erdvių kūrimui bei sampratai nagrinėjama urbanisto William H.Whyte knyga „ The Social Life of Small Urban Spaces ”.1 Analizuojant, kas paverčia lanky nas ir patrauklias viešąsias erdves, išskiriami keli pagrindiniai bruožai.

William H. Whyte savo knygoje nagrinėja, kaip žmonės išnaudoja viešąsias erdves, ką jose veikia, kaip juda bei kas lemia jų gyvybingumą. Remdamasis išsamiais tyrimais, stebėjimais ir vaizdinėmis medžiagomis, jis siūlo būdus, kaip kur šias erdves, kad jos taptų naudingos bei įkvepiančios miesto gyventojams. Dėmesio sutelkimas es viešosiomis erdvėmis padeda ne k prie gyventojų savijautos gerinimo, bet ir kuria miesto iden tetą.

1 pav. Fotografija iš William H.Whyte knygos "The Social Life of Small Urban Spaces"

1 William H. Whyte The Social Life of Small Urban Spaces New York: Conserva on Fouunda on, 1980

VIETOS SKIRTOS SĖDĖJIMUI

Vienu iš pagrindinių aspektų tampa - sėdimos vietos. William H. Whyte atlikdamas analizę pastebėjo, kad žmonės linkę prisės viešosiose erdvėse ir tai turi didelį indelį naturalaus bendravimo ska nime. Kai viešosios erdvės yra pakankamai erdvios, patogios ir patrauklios, žmonės linkę atsisės šalia kitų žmonių ir daugiau laiko praleidžia jose. Tyrimo autoriai teigia, kad „ Sėdimos vietos nebū nai turi a k įprastas sėdimos vietos formą: betono atraminės sienelės ar kitos patogios sėdėjimui plokštumos veikia lygiai taip pat, kaip įpras suoleliai.”2

2 pav. Sėdėjimui skirtų vietų socialinė reikšmė (Autorės iliustracija, 2024)

MAISTAS

Mai nimo įstaigų įkūrimas viešojoje erdvėje pritraukia lankytojus ir sukuria daugiau gyvybingumo. Tai funkcija, kuri padeda žmonėms bendrau , dalyvau įvairiose veiklose ar esiog išger kavos puodelį įkvepiančioje aplinkoje. Maistas yra ne k prak nis poreikis, bet ir svarbus socialinis faktorius, kuris gali ska n bendruomenės įtraukimą viešojoje erdvėje. Ši funkcija kuria pridė nę vertę kultūriniam gyvenimui ir kuria tarpusavio ryšius.

3 pav. Mai nimo įstaigų reikšmė (Autorės iliustracija, 2024)

2 Ibid ., p. 27

ŽMONĖS- PAGRINDINIS TRAUKOS FAKTORIUS

Viena iš žymiausių William H.Whyte frazių iš jo darbo „ The Social Life of Small Urban Spaces ” skamba taip: „ Žmonės labiausiai traukia žmones”.3 Ši frazė reiškia, kad didžiausias indėlis į viešųjų erdvių funkcionavimą yra žmonių buvimas jose. W.H. Whyte pastebėjo, kad žmonės yra linkę rink s aktyvų socialinį kontekstą, komunikuo tarpusavyje ar esiog judė drauge. Šis fenomenas yra svarbus urbanis nės plėtros ir miesto planavimo požiūriu, nes tai padeda supras , kaip žmonės naudojasi šiomis erdvėmis ir kokios jos turėtų bū . Tai taip pat parodo, kad pilnai funkcionuojan viešoji erdvė yra ta, kurioje žmonės nevaržomai gali būriuo s, komunikuo , dalin s pa r mis ir kur bendruomeniškumą.

TARPUSAVIOBENDRAVIMAS

TARPUSAVIO BENDRAVIMAS

4 pav. Žmonės - pagrindinis traukos faktorius (Autorės iliustracija, 2024)

3 Ibid ., p. 31

PIRKĖJO IR PARDAVĖJOBENDRAVIMAS

PIRKĖJŲ

PARDAVĖJŲ

VIEŠOSIOS ERDVĖS IR GATVĖS

SUSIJUNGIMO TAŠKAS

Tai svarbus urbanis nis ir architektūrinis elementas, kuris atspindi dinamišką santykį tarp viešosios erdvės ir gatvės mieste.

Susijungimo taškas turi svarbų vaidmenį formuojant erdves ir nustatant sąveikas tarp skir ngų erdvės pų. Ši vieta yra ne k fizinių ribų, bet ir kultūrinio bei socialinio sąveikavimo taškas. Ji gali turė įvairias funkcijas, tokias kaip: susi kimų vieta, laisvalaikio zona, prekybinės funkcijos taškas, miesto renginių vieta ir t.t. Pereinamasis taškas turėtų bū sunkiai iden fikuojamas, taip sukuriant vien sumą tarp skir ngų miesto zonų.

5 pav. Viešosios erdvės ir gatvės sujungimas (Autorės iliustracija, 2024)

SAULĖ, VĖJAS, VANDUO IR MEDŽIAI

W.H. Whyte išskiria ir gamtos elementų ju mo viešojoje erdvėje reikšmę bei svarbą. Tyrime pastebėta, kad žmonės leidžia daugiausiai laiko, kur yra natūralios saulės šviesos, mažiau šešėlių ar uždarų erdvių. Smulkaus mastelio paviljonai ir stoginių pasitelkimas kuriant pusiau atviras erdves, W.H.Whyte įvardija kaip labai ver nga priemonė, leidžian pilnai išnaudo viešąsias erdves. Pusiau atviri architektūriniai elementai paryškina gamtos elementų svarbą ir poveikį žmogaus sveikatai, emocinei būklei. Žaliųjų zonų įtraukimas į miesto erdvę yra svarbus reiškinys urbanis koje.

6 pav. Gamtos elementai (Autorės iliustracija, 2024)

Automobilių bagažinių turgus, žinomas kaip “boot fair” arba “boot sale”, ne k vieta, kur pardavinėjami sendaikčiai, kolekcinės vertės daiktai, bet taip pat yra tvarumo išraiška. Šis reiškinys, prasidėjęs Jung nėje Karalystėje XX a. viduryje ir tapęs populiarus 1970-aisiais ir 1980-aisiais, pabrėžia pakarto nio naudojimo principus ir atkreipia dėmesį į vartojimo globalią problemą.

Automobilių bagažinių turgus yra ne k vieta, kur galimi mažmeninės prekybos mainai, bet ir veikia kaip bendruomenės sąveikos erdvė, ska nan tvarų gyvenimo būdą.

7 pav.Sunbury An ques Market|Kempton Park, Racecourse, Sunbury-on-Thames TW16 5AQ, Jung nė Karalystė

8 pav.Sunbury An ques Market|Kempton Park, Racecourse, Sunbury-on-Thames TW16 5AQ, Jung nė Karalystė

Bagažinių turgaus yra populiarus laisvalaikio praleidimo būdas, todėl dažniausiai jis veikia savaitgaliais ar švenčių dienomis, kuomet lankytojų pagausėjimas yra labiausiai kė nas. Pardavėjai atvyksta į lokaciją su savo automobiliais ir šalia jų iš bagažinės iškrauna įvairius daiktus, kuriuos nori parduo , kaip: an kvariniai drabužiai, bui nė technika, furnitūra ar retų kolekcinės vertės daiktai.

Pirkėjai lanko šį turgų ne k norėdami įsigy išskir nį pirkinį, bet ir dėl kultūrinio aspekto. Dažnai atvykusieji nori k pasižvalgy , pabendrau su prekeiviais ir praleis dieną bendruomenės apsuptyje.

Prekyba vyksta įvairiose vietose, tokiose kaip automobilių stovėjimo aikštelės, gatvės, parkai, laisvalaikio zonos ir ūkių teritorijos, dažnai vadinamos laukais. Remian s didžiausiais Europos bagažinių turgų pavyzdžiais, kaip: El Rastro Ispanijoje ir Trench Lane Car Boot Sale Jung nėje

Karalystėje, prekyba tampa laikina teritorijos funkcija, kuri gali greitai keis s. Dėl šios priežas es, nors ir turgus nekeičia savo lokacijos, tačiau dėl trumpo veikimo laiko yra atviras, ne visada pilnai išnaudotas ir neturi nkamų sąlygų pastoviai mažmeninei prekybai.

9 pav. Kempton park an ques market, Surrey, Jung nė Karalystė

Dėl teritorijos nepritaikymo nuola niam bagažinių turguje, šie turgūs dažnai veikia sezoniškai. Neapsaugota nuo nepalankių oro sąlygų teritorija sumažina turgaus veikimo dienų skaičių. Dėl šios priežas es, labiausiai paplitęs turgus po atviru dangumi yra pie nėje Europos dalyje, kur šiltesnis klimatas leidžia jiems vyk dažniau ir ilgiau. Prekeiviai patys įrengia stalažus ir pavėsines, o didžioji dalis prekių eksponuojama esiog ant žemės, naudojant kartonus kaip paklotus.

Kiekvienos prekybinės dienos pabaigoje visi prekeiviai surenka savo prekes ir išgabena jas iki kito karto. Prekyba bagažinių turguje tampa ne k galimybė įsigy unikalių daiktų, bet veikia kaip socialinė veikla, kurioje žmonės gali susi k , dalin s pa r mi. Tokiu būdu automobilių bagažinių turgus tampa neatsiejama bendruomenės gyvenimo dalimi, prisidedančia prie vietos kultūros ir tradicijų puoselėjimo.

10 pav.Sunbury An ques Market|Kempton Park, Racecourse, Sunbury-on-Thames TW16 5AQ, Jung nė Karalystė

URGUS - MIESTO VIEŠOJI ERDVĖ: UŽSIENIO PAVYZDŽIŲ ANALIZĖ

TURGUS PO ATVIRU DANGUMI

Turgus po atviru dangumi yra vienas seniausių ir plačiausiai paplitusių prekybos būdų, kuriame prekiaujama lauke be pastovių sta nių. Šie turgūs veikia k tam kromis dienomis ir valandomis. Nors turgaus pobūdis priklauso nuo regiono, kultūros ir istorijos, dažniausiai jie įsikuria viešosiose erdvėse, tokiose kaip gatvės ir miesto aikštės. Pavyzdžiui, Nyderlanduose vykstan s sūrio turgus yra puikus tokio pobūdžio turgaus pavyzdys.

Nuo pasku nio kovo penktadienio iki pasku nio rugsėjo penktadienio kiekvieną penktadienį Waagplein aikštėje vyksta sūrio turgus.4 Šis istorinis renginys, prasidėjęs 1365 m., vis dar gyvuoja ir yra vienas iš pagrindinių lanky nų objektų Alkmaar mieste. Prekyba vyksta k šiltuoju metų laiku, taip išlaikant „turgaus po atviru dangumi“ konceptą ir išvengiant blogų oro sąlygų, kurios galėtų pakenk produkcijai.

11 pav.Sūrio turgus, Alkmaar miesto aikštėje, Nyderlanduose

4 Alkmaar's cheese market. Prieiga per internetą: h ps://www.kaasmarkt.nl/en-gb

GATVĖS TURGUS

Gatvės turgus turi panašumų su turgumi po atviru dangumi, tačiau jis pasižymi griežta linijine struktūra. H. Tangires pastebi, kad ši mažmeninės prekybos forma pasižymi aiškiu, tvirtu ir suspaustu išsidėstymu gatvės erdvėse.5 Vienas iš puikių pavyzdžių yra Portobello gatvės turgus Londone.6 Tai vienas seniausių ir populiariausių gatvės turgų pasaulyje, skaičiuojan s daugiau nei 150 metų istoriją. Šis turgus veikia visomis savaitės dienomis, kiekvieną dieną keisdamas savo funkcijas, pradedant sendaikčių prekyba, baigiant mados aksesuarais ir maisto produktais. Šurmuliuojančioje kultūrinėje aplinkoje dažnai galima su k ir gatvės muzikantus, kurie dar labiau sus prina Portobello gatvės unikalumą ir suteikia išskir nę pa r lankytojams.

GATVĖS PREKEIVIAI

H. Tangires apibūdina gatvės prekeivius kaip atskirą prekybos formą, kuri dažniausiai vyksta siaurose miesto vietose. Jų vaidmuo gali bū palygintas su įprastu turgaus pardavėju, tačiau esminis skirtumas yra tas, kad gatvės prekeiviai kuria unikalų prekybos vietos modelį, kuris lengvai perkeliamas iš vienos vietos į kitą.

5 Tangires Helen. Public Markets. New York: W.W.Norton & Company, 2008

6 Portobello Road Market. Prieiga per internetą: h ps://visitportobello.com/

12 pav. Portobello gatvės turgus, Londonas

13 pav. Roterdamo turgus (Market Hall), Roterdamas, Olandija

MIŠRIOS PASKIRTIES TURGUS

Didelis prekybos centrų pli mas pradėjo pakeis mažmeninės prekybos principus, o miesto centriniuose rajonuose mažėjo vietos tradiciniam turgavietėms. Šiame kintančiame prekybos kontekste turgus turėjo pritaiky naujus metodus ir konceptus, siekdami a k kintančius vartotojų poreikius ir sparčiai besikeičiančią aplinką. Dėl šios priežas es prekybos funkcija pradėjo derin s su papildomomis funkcijomis, siekiant pritrauk daugiau lankytojų ir pratur n jų prekybos pa r .

Vienas iš labiausiai reprezentatyvių šio naujo turgaus po pavyzdžių yra Roterdamo turgus (Market Hall). Remian s griežtesnėmis Europos taisyklėmis, ateityje nebebus leidžiama prekiau šviežiais ir atšaldytais maisto produktais po atviru dangumi. Be to, siekiant padidin gyventojų skaičių miesto centre ir teik daugiau paslaugų šioje teritorijoje, savivaldybė pradėjo keis miesto infrastruktūrą.7

Market Hall Ro erdam yra išskir nis turgus, kuris ne k prekiauja maisto produktais ir kitomis prekėmis, bet ir suteikia įvairių pramogų bei kultūrinių renginių galimybes. Šis modernus turgus tampa neatsiejama miesto gyvenimo dalimi, prisideda prie urbanis nio vystymosi ir patraukia ek vie nius gyventojus, ek turistus iš viso pasaulio. Tai yra vieta, kurioje susijungia dvi skir ngos funkcijos ir viena kitą papildo.

7 Markthal Ro erdam. Prieiga per internetą: h ps://www.archdaily.com/553933/markthal-ro erdam-mvrdv

TURGAUS STOGINĖS/PAVIL J ONAI

Prekyba po atviru dangumi susidurdavo su iššūkiais

dėl nepalankių oro sąlygų, ska nant kur naujas struktūras, kurios išlaikytų atviro turgaus idėją, bet tuo pačiu suteiktų apsaugą ir pastogę prekėms.

Tradicinės medžiagos, stelažai ir pačių prekiautojų pastatomos pavėsinės, nors ir prak ški sprendimai, tačiau retai sukurdavo prekybinio vien sumo jausmo. Šiuo siekiu pradėta kur vien sas struktūras, kurios pakėlė turgavietes į naują erą ir suteikė joms este škumo jausmą. Vienas iš tokių naujos kartos turgų yra Encants Barcelona Ispanijoje.

Encants Barcelona, taip pat žinomas kaip Mercat dels Encants, yra modernus turgus, įsikūręs

Barselonos mieste.8 Šis turgus yra žinomas, dėl savo inovatyvaus požiūriu į turgavietės architektūrą. Jo unikalus stogas, kuris vidinėje dalyje yra veidrodinis, sukūrė įspūdingą vizualinį efektą, pritraukian lankytojus ir suteikian turgui išskir nio charakterio. Encants Barcelona koncepcija yra puikus pavyzdys, kaip naujos kartos turgus gali harmoningai derin funkcionalumą sueste ka.

8 Mercat Encants. Prieiga per internetą: h ps://www.archdaily.com/453829/mercat-encants-b720-fermin-vazquez-arquitectos

14 pav. Encants Barcelona, Barcelona, Ispanija

15 pav. Encants Barcelona prekybos metu fotofiksacija

16 pav. Mercado San Miguel, Madrid, Spain

UŽDARI TURGAUS PASTATAI

XIX a. antroje pusėje siekiant pagerin prekybos sąlygas, uždari turgaus pastatai tapo alternatyva atviriems turgams. Architektai ir inžinieriai ėmė ieško būdų, kaip perkel gatvės turgus į uždaras patalpas, kad būtų galima išlaiky prekybinį susidomėjimą, bet leis turgui veik visus metus. Turgaus erdvė buvo organizuojama naudojant prekybos stendus, kurie buvo skirstomi pagal prekių pą.

Šis principas lėmė uždarų turgaus pastatų planinius sprendimus, kurie išliko iki šių dienų. Vienas iš populiariausių uždarų turgaus

pavyzdžių yra Mercado San Miguel turgus Madride.9 Tai ne k prekybinė vieta, bet ir kultūrinis bei socialinis centras, kuris suteikia galimybę pa r vie nę kultūrą ir gastronomiją. Pastato architektūra yra įspūdinga- s klo sienos leidžia natūraliam šviesai prasiskverb , suteikdamos turgui erdvumo ir šviesos jausmą, o jo istorinis išvaizda harmoningai dera su moderniomis detalėmis, sukurdama neįkainojamą atmosferą ir pritraukdama ek vie nius gyventojus, ek turistus iš viso pasaulio.10 Tai puikus pavyzdys, kaip turgaus pastatas gali tap neatsiejama miesto gyvenimo dalimi ir turistų lanky nu objektu.

9 Mercado de San Miguel. Prieiga per internetą: h ps://mercadodesanmiguel.es/

10 Mercado de San Miguel. Prieiga per internetą: h ps://www.introducingmadrid.com/mercado-san-miguel

IŠVADA

Per amžius turgų pologija patyrė didelius pokyčius ir tobulėjo, atsižvelgdama į besikeičiančius žmonių poreikius ir prekybos tendencijas. Mažmeninės prekybos įvairių formų kūrimas ne k paryškino turgaus reikšmę ir suteikė galimybę kur unikalias prekybos erdves, bet ir leido prisitaiky prie įvairių klima nių sąlygų ir vie nių poreikių.

Pritaikant prekybą konkrečioje erdvėje, ne k formavosi išskir nė struktūra ir išdėstymas, bet atsirado unikalūs dizaino sprendimai, kurie tapo svarbia turgaus charakterio dalimi. Šie dizaino elementai ne k atspindi vie nę kultūrinę, istorinę ir architektūrinę įtaką, bet ir pritraukia dėmesį bei kuria ypa ngą atmosferą.

Apibendrinant galima teig , kad turgus išlieka ne k prekybos vieta, bet ir svarbia kultūros bei socialinis centras, kur skir ngos tradicijos, įpročiai susipina, sudarant įdomią ir įvairiapusišką miesto gyvenimo dalį.

U S A

KALVARIJOS GYVENTOJŲ APKLAUSOS REZULTATŲ ANALIZĖ

Šiame tyrime siekta išsiaiškin Kalvarijos miesto gyventojų požiūrį į bagažinių turgų. Tyrimui naudota kiekybinė metodika, kurioje buvo suformuluota 12 klausimų anoniminė anketa ir patalpinta Google Forms pla ormoje.

Apklausoje dalyvavo 122 respondentai iš Kalvarijos bei gyventojų, dirbančių, besimokančių ar studijuojančių kituose miestuose. Tyrime buvo orientuotasi į Kalvarijos gyventojus, o anketos pla nimui buvo pasirink socialiniai nklai bei forumai, kuriuose aptariamos miesto aktualijos, naujienos ir problemos. Tarp šių socialinių nklų buvo įtrauk facebook puslapiai „Kas vyksta Kalvarijoje“ ir „Kalvarijos savivaldybė“.

Pastebėtas greitas grįžtamasis ryšys iš Kalvarijos gyventojų rodo, kad šis kultūrinis įvykis miesteliui yra svarbus ir sukelia didelį susidomėjimą.

Respondentų ly s:

Apklausoje dalyvavo 81,1% moterų ir 18,9% vyrų.

Respondentų amžius:

Mažiausiai dalyvavusių apklausoje yra iki 21 metų ir nuo 60 metų atstovų (8,2%)

21-30 metų atsakusiųjų amžiaus grupę sudaro 15 žmonės

41-50 metų atsakiusiųjų amžiaus grupę sudaro 26 žmonės

Antroji pagal aktyvumą 51-60 metų amžiaus grupė, kurią sudaro 28 žmonės (23%)

Aktyviausiai apklausoje dalyvavo 31-40 metų amžiaus grupė, kurią sudaro 29 žmonės (23,8%)

Respondentų socialinė padė s:

Mažiausiai dalyvavusių apklausoje yra bedarbiai(1,7%) ir studentai (3,3%)

Moksleivių ir pensininkų dalyvavo apklausoje po 7 žmones (5,8%)

Aktyviausiai apklausoje dalyvavo dirbantys asmenys (83,5%)

Ar dažnai respondentai lankosi turguje?

Po 0,8% apklausos sudaro asmenys, kurie nesilanko turguje arba apsilankymai priklauso nuo poreikių, oro sąlygų, laikino apsistojimo kitame mieste.

Kiekvieną sekmadienį turguje apsilanko 23 žmonės (19,2%)

Kartą per mėnesį apsilanko 41 žmonės (34,2%)

52 respondentai turguje lankosi kelis kartus per metus (43,3%)

1. LYTIS:

2 AMŽIUS:

3. SOCIALINĖ PADĖTIS:

4. AR DAŽNAI LANKOTĖS TURGUJE?

VYRAS MOTERIS

17 pav.

IKI 21 METŲ 21-30 M.

31-40 M.

41-50 M.

51-60 M. NUO 60 METŲ

18 pav.

MOKSLEIVIS STUDENTAS DIRBANTIS BEDARBIS PENCININKAS

19 pav.

KIEKVIENĄ SEKMADIENĮ KARTĄ PER MĖNESĮ

KELIS KARTUS PER METUS NESILANKAU

KAI GYVENAU KALVARIJOJE, TAI BUVO KIEKVIENO SAVAITGALIO RITUALAS

LANKAUSI PAGAL POREIKĮ

VASARĄ- KIEKVIENĄ SEKMADIENĮ, KITUS SEZONUS- RETAI

20 pav.

5. KOKIAME TURGUJE MIELIAU LANKOTĖS/ LANKYTUMĖTĖS?

6. AR TURGAVIETĖS TURI ĮTAKOS MIESTO KVARTALŲ ĮVAIZDŽIUI?

7. AR KALVARIJOS MIESTO TURGUI TRŪKSTA PATRAUKLUMO?

8. AR TURGUS GALI BŪTI PATRAUKLIA VIEŠĄJA ERDVE MIESTE?

TURGUJE ATVIRAME ORE

TURGUJE UŽDAROJE ERDVĖJE

TINKA ABU VARIANTAI

ESANT PALANKIOMS ORO SĄLYGOMIS- LAUKE, KAI ŠALTA IR LYJA- PATALPOJE

pav.

pav.

NUOMONĖS

pav.

NUOMONĖS NETURIU NUOMONĖS

pav.

Apklausos duomenys rodo, kad gyventojai pritaria mišraus formato turgavietės vystymui: ek atvirame ore, ek uždaroje erdvėje. Kalvarijos bendruomenė mano, kad turgavietės daro įtaką miesto kvartalų įvaizdžiui, tačiau šiuo metu bagažinių turguje trūksta patrauklumo ir este kos. Nepaisant neigiamų atsiliepimų apie esamą situaciją, mies ečiai ki, kad ši teritorija gali tap patrauklia viešąja erdve Kalvarijoje.

Tiesioginį bendravimą su žmonėmis kaip labai svarbų aspektą

įvardijo 20 respondentų, o 53 teigė, kad tai yra svarbu. Taip pat svarbi yra galimybė gau išsamią informaciją apie parduodamą prekę esiai iš prekeivio. Be pažin nės dalies, gyventojams i n svarbu

įsigy šviežių bei ekologiškų produktų ar išskir nių vintažinių

sendaikčių, už tai pasisako 66 respondentai. Abipusiai mainai ir galimybė derė s dėl prekių taip pat yra svarbi ir pabrėžia

mažmeninės prekybos privalumus. Apibendrinant galima teig , kad Kalvarijos bendruomenė yra linkusi palaiky miestelio puoselėjimą ir ska n smulkaus verslo augimą.

9. AR TRUMPALAIKĖS ARCHITEKTŪRINĖS PRIEMONĖS GALI GERINTI URBANISTINIŲ VIEŠŲJŲ ERDVIŲ KOKYBĘ?

10. KAS SKATINA LANKYTIS TURGUJE? (PAŽYMĖKITE, KIEK SVARBUS JUMS YRA KIEKVIENAS TEIGINYS LANKANTIS TURGUJE)

LABAI SVARBU SVARBU NETURIU NUOMONĖS NESVARBU VISAI NESVARBU

TIESIOGINIS BENDRAVIMAS SU ŽMONĖMIS

GALIMYBĖ GAUTI INFORMACIJĄ APIE PARDUODAMĄ PREKĘ/ PRODUKTĄ TIESIOGIAI IŠ PREKEIVIO/GAMINTOJO

GALIMYBĖ DERĖTIS, ĮSIGYTI PIGESNĘ PREKĘ

TAIP

NE NETURIU NUOMONĖS

SMULKAUS VERSLO PALAIKYMAS 25 pav. 26 pav.

GALIMYBĖ ĮSIGYTI VIETINIŲ, ŠVIEŽIŲ MAISTO PRODUKTŲ, IŠSKIRTINIŲ SENDAIKČIŲ

11.

KAS YRA SVARBU URBANISTINĖS VIEŠOSIOS ERDVĖS PATRAUKLUMUI?(GALIMA PASIRINKTI KELIS VARIANTUS)

GAMTOS ELEMENTAI (SAULĖ, MEDŽIAI, VĖJAS, VANDUO)

MAISTAS

SĖDIMOS VIETOS

KULTŪRINĖ VEIKLA VIEŠOSIOSE ERDVĖSE

KINTANTI, STEBINANTI VIEŠOJI ERDVĖ

MEDIJOS

AKTYVIOS VEIKLOS GALIMYBĖS

(75,2%)

27 pav.

Apklausoje iškeliamas urbanis nės viešosios erdvės klausimas, siekiant išsiaiškin , kas ska na jos susidomėjimą ir patrauklumą.

Galimų atsakymų variantai buvo parink remian s William H. Whyte patrauklios viešosios erdvės teorijoje minimais esminiais elementais, lemiančiais viešosios erdvės sėkmę.11 85 respondentai nurodė, kad gamtos elementai yra svarbūs kuriant patrauklią viešąją erdvę.

Kalvarijos gyventojai taip pat mano, kad sėdimos vietos užima svarbią vietą viešojoje erdvėje, su tuo su ko 44,2% respondentų. Mai nimo įstaigų sukūrimas taip pat ska na erdvės įveiklinimo sėkmę – 37 respondentai teigė, kad galimybė papietau viešojoje erdvėje jiems yra svarbi.

Pasirinkimo variantai buvo atrink ir pagal Ian Borden „Trylikos socialinės erdvės kūrimo tak kų” pasiūlymus.12 51 respondentas nurodė, kad aktyvios veiklos galimybės pritrauktų daugiau dėmesio. Kintan , stebinan viešoji erdvė taip pat būtų naudinga – su tuo su ko 34,5% respondentų. Apjungus šias dvi galimybes, medijos taip pat galėtųprisidė prie viešosios erdvėsįveiklinimo (14,2%).

Tyrimo išvados:

Apklausoje dauguma dalyvių buvo moterys. Nors dalyvavo visų amžiaus grupių žmonės, aktyviausi buvo 31-40 metų dirbantys asmenys. Iš to galima dary prielaidą, kad Kalvarija yra socialiai aktyvus miestas. Kalvarijos gyventojai pripažįsta, kad šiuo metu turgavietė neturi patrauklios infrastruktūros ir nėra pritaikyta nuosekliam veikimui, tačiau supranta šios zonos įveiklinimo svarbą ir pritaria atnaujinimui. Respondentai kisi kintančios, stebinančios urbanis nės viešosios erdvės, kurioje, be pagrindinės prekybos funkcijos, atsirastų mai nimo įstaigos, sėdimos vietos su gam niais elementais.

11 William H. Whyte The Social Life of Small Urban Spaces . New York: Conserva on Fouunda on, 1980

12 Iain Borden. The Unknown City: Contes ng Architecture and Social Space . MIT Press, 2000

L O K A C I J O S T Y R I M A S

Kalvarijos savivaldybė yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Marijampolės apskrityje. Pietuose ji ribojasi su Lenkijos Respublika, vakaruose – su Vilkaviškio rajono savivaldybe, šiaurėje – su Marijampolės savivaldybe, rytuose – su Lazdijų rajono savivaldybe.

Kalvarijos savivaldybės plotas sudaro 0,7 proc. Lietuvos ir 9,9 proc. Marijampolės apskri es teritorijos.

ŠIAULIAI PANEVEŽYS

KAUNAS

KALVARIJA

ALYTUS VILNIUS

28 pav. Nacionalinio konteksto schema (autorės iliustracija, 2024)

KLAIPĖDA

Tai, kad Kalvarijos savivaldybė yra pasienio teritorija, daro didelę įtaką jos plėtros vizijai. Kalvarija dažnai vadinama „vartais į Lietuvą“, nes yra pirmoji stotelė atvykstant iš Lenkijos. Tai nedidelė, tačiau strategiškai svarbi savivaldybė, kuri reprezentuoja Lietuvą ir turi didelį potencialą turizmo ir verslo plėtrai.

Kalvarija yra patraukli vieta ek vie niams gyventojams, ek lankytojams dėl savo geografinės padė es ir istorinės reikšmės. Jos artumas prie pagrindinių miestų ir transporto arterijų už krina lengvą prieigą ir galimybes vysty s įvairioms veikloms.13 Pavyzdžiui:

- Valstybinėsiena su Lenkija yra k už 12 km; - Marijampolės miestas yra vos už 19 km; - Kauno miestas, kuris yra 79 km atstumu; - Vilniaus miestas, esan s už 159 km.

3 Kalvarijos miesto vietos veiklos grupė. Kalvarijos miesto vietos plėtros strategija , 2018

KALVARIJOS

SANDRŪDOS

LIUBAVO

AKMENYNŲ

29 pav. Kalvarijos rajono konteksto schema (autorės iliustracija, 2024)

Kalvarija yra Lietuvos pietvakarių miestas, nuo Marijampolės nutolęs 18 km, savivaldybės centras, šalia vieno svarbiausių šalies I-ojo tarptau nio koridoriaus Via Bal ca (magistralinis kelias A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai). Tai E67 (HelsinkisTalinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-VroclavasPraha) atkarpa.14

Magistralinis kelias veikia ir kaip Kalvarijos miesto aplinkelis. Taip pat miesto susisiekimui pagerin yra parengtas Valstybinės reikšmės Krašto kelio Nr. 131 Alytus-Simnas-Kalvarija ruožo 57, 12-58, 15 km rekonstravimo specialusis planas.

14 Kalvarijos savivaldybės administracija. Kalvarijos miesto teritorijos bendrasis planas. Strateginio pasekmių aplinkai ver nimo ataskaita, 2023

KALVARIJA

MARIJAMPOLĖ

30 pav. Kalvarijos užmiesčio kelių nklo schema (autorės iliustracija, 2024)

Kalvarijos turgaus teritorija yra pietvakarinėje miesto dalyje. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad turgavietės lokacija nėra patraukli, tačiau atsižvelgiant į planuojamo transporto judėjimo schemas pastebime, kad turgavietės teritorija yra prie vienos iš judriausių gatvių Kalvarijoje. Turgaus teritoriją nuo projektuojamojo gyvenamojo kvartalo atskiria planuojamas kelias su dviračių trasa.

Dviračių trasos apjungia miesto žaliąsias zonas, kurios turi jung prie Kalvarijos turgavietės teritorijos.

TURGAVIETĖS TERITORIJA

CENTRINĖ MIESTO TERITORIJA

KROSNA

SUVALKAI

MARIJAMPOL

MARIJAMPOL

31 pav. Miesto situacijos schema (autorės iliustracija, 2024)

DVIRAČIŲ TRASOS

ESAMA D KATEGORIJOS GATVĖ

PLANUOJAMA D

KATEGORIJOS GATVĖ

RAJONINIS KELIAS

KRAŠTO KELIAS/ B

KATEGORIJOS GATVĖ

KRAŠTO KELIAS

MAGISTRALINIS KELIAS

32 pav. Transporto judėjimo schema (autorės iliustracija, 2024)

KROSNA

SUVALKAI

MARIJAMPOL

MARIJAMPOLĖ

AUTOBUSŲ STOTIS

TURGAVIETĖS TERITORIJA

REGIONINĖ DVIRAČIŲ TURIZMO TRASA "SUVALKIJOS

DVIRAČIŲ ŽIEDAS"

NACIONALINIO REPREZENTACINIO KULTŪRINIO TURIZMO

MARŠRUTAS "LIETUVOS ISTORIJOS IR KULTŪROS VĖRINYS"

AUTOTURIZMO MARŠRUTAS "SUVALKIJOS ŽIEDAS"

DVIRAČIŲ TRASOS

TURGAVIETĖS TERITORIJA

33 pav. Šalies turizmo ir dviračių trasos (autorės iliustracija, 2024)

KROSNA

SUVALKAI

Atliekant istorinę analizę siekiama geriau supras miesto tapatybę ir raidą. Vienas iš svarbių aspektų, tyrinėjant Kalvarijos miesto istoriją, yra turgaus lokacijos pakei mas. Kalvarijos miestas buvo įkurtas 1765 m., o XVII a. pabaigoje dažnai vadintas „Žydų Kalvarija“.15

Interviu su Kalvarijos krašto muziejaus darbuotoja atskleidė, kad iki Antrojo pasaulinio karo turgaus prekyba vyko Laisvės gatvėje, centrinėje miesto gatvėje. Per Antrąjį pasaulinį karą 70 procentų miesto buvo sunaikinta ir sudeginta. Kadangi Kalvarija buvo naudojama kaip kalėjimas, belaisvių stovyklos ir kareivinės, po nepriklausomybės atgavimo liko daug nenaudojamų pastatų. Turgavietės teritorija nėra išim s. Lokacija mažmeninei prekybai buvo pasirinkta laisva forma, kai patys gyventojai natūraliai įsikūrė toje erdvėje. Prekyba čia vyksta jau daugiau nei 70 metų.

15 Kalvarijos miesto atsiradimas ir raida. Prieiga per internetą: h ps://www.kalvarija.lt/kalvarijos-istorija/

34 pav. 1912 m. Kalvarijos bažnyčia, fotografas Višnevskis/ Nuotrauka iš asmeninio A.Totorio archyvo

35 pav. 1912-1914m. Kalvarija. Turgaus aikštė (nuotrauka daryta iki 1914 m.) Nuotrauka iš asmeninio A.Totorio archyvo

REGISTRINIS SAUGOMAS KOMPLEKSAS

VALSTYBINIAI SAUGOMI OBJEKTAI

VALSTYBINĖ SAUGOMA VIETOVĖ

TURGAVIETĖS TERITORIJA

INŽINERINIAI STATINIAIIR TECHNOLOGINIAI

KROSNA

SUVALKAI

MARIJAMPOL

MARIJAMPOL

36 pav. Kultūrinio paveldo analizė (autorės iliustracija, 2024)

PENSINIO AMŽIAUS

GYVENTOJAI

VAIKAI

VAIKAI SU NEGALIA

SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOSE

DARBINGO AMŽIAUS ASMENYS

GYVENTOJŲ

IR SUDĖTIS

37 pav. Sta s kos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kalvarijos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus, Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centro duomenų lentelė (autorės iliustracija, 2024)

SAV.

KALVARIJOS SAV.

ŠAKIŲ R.SAV.

BEDARBIŲ SKAIČIUS KALVARIJOS SAVIVALDYBĖJE

38 pav. Užimtumo tarnyba prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Bedarbių skaičius Kalvarijos savivaldybėje sta s ka (autorės iliustracija, 2024)

39 pav. Lietuvos sta s kosdepartamento duomenys. (autorės iliustracija, 2024)

Atliekant kokybinį tyrimą, pusiau struktūrizuotų interviu metodu, su Kalvarijos savivaldybės vyr. architektu Valdu Naumavičiumi ir ekonominės plėtros bei inves cijų skyriaus vedėja Rūta Kučinskiene, buvo akcentuojama Kalvarijos miesto žaliųjų zonų įprasminimo svarba bei kultūros ir sporto įstaigų kūrimas.

BENDRO NAUDOJIMO ERDVIŲ, ŽELDYNŲ TERITORIJA

KROSNA

SUVALKAI

MARIJAMPOL

MARIJAMPOL

40 pav. Gam nio karkaso analizė (autorės iliustracija, 2024)

KITOS VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ ĮSTAIGOS

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTAIGOS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS

KULTŪROS, SPORTO IR LAISVALAIKIO ĮSTAIGOS IR INFRASTRUKTŪRA

ŠVIETIMO ĮSTAIGOS

41 pav. Funkcinė analizė (autorės iliustracija, 2024)

KROSNA

SUVALKAI MARIJAMPOL

MARIJAMPOLĖ

BENDRO NAUDOJIMO ERDVIŲ, ŽELDYNŲ TERITORIJA

VANDENYS

VANDENVIETĖ

INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪROS TERITORIJA

PRAMONĖS IR SANDĖLIAVIMO

TERITORIJA

AIKŠTĖ

PASLAUGŲ TERITORIJA

MIŠRI GYVENAMOJI TERITORIJA

SPECIALIZUOTŲ KOMPLEKSŲ TERITORIJA

VIENBUČIŲ IR DVIBUČIŲ GYVENAMŲJŲ PASTATŲ TERITORIJA

GYVENAMOJI TERITORIJA

42 pav. Kalvarijos teritorijos naudojimo schema (autorės iliustracija, 2024)

KROSNA

SUVALKAI

MIŠRI CENTRO TERITOIJA

43 pav. Prekybos objektų sklaida (autorės iliustracija, 2024)

KROSNA

SUVALKAI MARIJAMPOL

MARIJAMPOL

U Ž S T A T Y

VERTIKALUS CENTRAS

(DOMINANTĖ)

44 pav. Užstatymo aukš s (autorės iliustracija, 2024)

KROSNA

SUVALKAI

MARIJAMPOL

MARIJAMPOLĖ

IKI 12 M

IKI 16 M

IKI 20 M

Kalvarijos turgus vyksta sekmadieniais.

Šaltuoju metų sezonu:

- Daugiau nei pusė teritorijos skiriama prekybos veiklai;

- Turgus veikia atsižvelgiant į oro sąlygas;

- Turgaus lankomumas sumažėja, palygin su šiltuoju metų laiku;

- Žmonės atvyksta į turgų su konkrečiais kslais, žinodami, ko jiems reikia;

- Prekybininkai pradeda rink s nuo 06:00 val.;

- Turgaus darbo laikas: 08:00-13:00.

pav.Teritorijos

45

fotofiksacijos (dabar nė padė s)

Šiltuoju metų sezonu:

- Prekybininkams trūksta vietos teritorijoje, todėl prekyba plečiasi už jos ribų;

- Kiekvieną sekmadienį teritorija užplūsta pirkėjų, įtraukdama ne k vie nius gyventojus, bet ir miesto svečius, turistus, kempingų lankytojus ir net kaimyninių valstybių gyventojus;

- Žmonės ne k atvyksta, dėl prekybinės funkcijos, bet mielai skiria laiką pasivaikščiojimams teritorijoje, komunikavimui tarpusavyje;

- Prekybininkai pradeda rink s nuo 03:00 val;

- Turgaus veiklos laikas: nuo 06:00 iki 15:00 val.

46 pav. Teritorijos fotofiksacijos (dabar nė padė s)

47 pav. Teritorijosfotofiksacijos (dabar nė padė s)

Darbo dienomis teritorija neįveiklinta

Darbo dienomis teritorija neįveiklinta

Darbo dienomis teritorija neįveiklinta

Darbo dienomis teritorija neįveiklinta

Darbo dienomis teritorija neįveiklinta

Darbo dienomis teritorija neįveiklinta

48 pav. Teritorijosfotofiksacijos (dabar nė padė s)

Atliekant kokybinį tyrimą pusiau struktūrizuoto intervių metodu su prekeiviais pastebima šios svarbios tendencijos:

- Turgus neapsiriboja k mažmenine prekyba, bet taip pat įgyvendina svarbią socialinės sanglaudos funkciją bendruomenėje;

- Turguje susirenka žmonės švęs ir minė įvairias šventes, o taip pat ilgiau laikosi teritorijoje nei nustatytos darbo valandos;

- Lankytojai domisi sendaikčių prekyba;

- Pastebimas prekybininkų iš kitų miestų skaičiaus didėjimas, kas taip pat traukia žmones iš kitų vietovių apsipirk .

KALVARIJOS DVARO TERITORIJA

KALVARIJOS VANDENS MALŪNAS

49 pav. Turgavietės esamos situacijos schema (autorės iliustracija, 2024)

PROJEKTUOJAMAS GYVENAMŲJŲ NAMŲ KVARTALAS

KARALIŠKAS PARKAS

PROJEKTUOJAMAS KEMPINGAS

Šiaurinėje dalyje yra planuojamas naujas gyvenamųjų namų kvartalas; Ry nėje dalyje numatoma kemperių aikštelė; Pie nėje dalyje vyksta žemdirbystės veikla; Vakarinėje dalyje yra dvaro malūnas, kuris yra kultūrinio paveldo dalis, kartu su buvusio dvaro komplekso saugojimo objektais. Turgaus teritorija yra sujungimo vieta tarp Karališkojo parko ir dvaro žaliosios zonos.

Minusai:

- Teritorija neturi nkamos prekybai pritaikytos infrastruktūros, įskaitant kelio dangą, todėl turgaus veikla priklauso nuo oro sąlygų;

- Medinės pavėsinės yra nepakankamai efektyviai panaudojamos arba visai nenaudojamos prekybai, nes trūksta patogaus prekių eksponavimo paviršiaus, kas neprisideda prie žmonių aktyvumo lanky s šiose erdvėse;

- Prekybinių zonų prastas suskirstymas ir neaiškus jų iden fikavimas;

- Maisto ekimo infrastruktūra nebuvo įtraukta į planą, todėl ilgai turguje perleidžian ems žmonėms trūksta vietos pailsė ir papietau ; - Turgus pastoviai susiduria su higienos standartų pažeidimais.

KALVARIJOS DVARO TERITORIJA

KALVARIJOS VANDENS MALŪNAS

50 pav. Turgavietės prekybinių zonų analizė (autorės iliustracija, 2024)

PROJEKTUOJAMAS GYVENAMŲJŲ NAMŲ KVARTALAS

KARALIŠKAS PARKAS

PROJEKTUOJAMAS KEMPINGAS

Teritorijoje yra 3 mūriniai pastatai (sandėliavimas, administracinis ir wc), 8 medinės konstrukcijos pavėsinės. Didžiąją turgaus teritoriją užima sendaikčių/ drabužių prekyba, likusę maisto sektorius. Šiltuoju metų sezonu atvyksta ūkininkai su grūdų, naminių paukščių prekyba bei augalų prekiautojai.

ESAMI PASTATAI

MAISTO ZONA

SENDAIKČIŲ/DRABUŽIŲ PREKYBOS ZONA

AUGALŲ ZONA

ŪKININKŲ ZONA (NAMINIŲ PAUKŠČIŲ PREKYBA, GRŪDAI)

P R O J E K T I N I A I P A S I Ū L Y M A I

Ažūrinės konstrukcijos stoginis pas, vadinamas atvira forma, yra vienas iš paprasčiausių, patogiausių ir greičiausiai pastatomų turgaviečių variantų. Ši konstrukcija ne k išlaiko bagažinių turgaus pologiją, bet ir leidžia planuo įėjimus iš visų pusių, suteikiant prekeiviams patogumą atsivež ir išvež prekes. Atvira forma už krina prekybos erdvės vizualinį ryšį su aplinka, kas yra svarbu harmonijai ir sąveikai su kontekstu. Toks dizainas įtraukia vie nę bendruomenę, ska ndamas socialinį ir kultūrinį gyvenimą. Be to, ažūrinės konstrukcijos pavėsinės gali tap tvariu ir patraukliu sprendimu turgui, prisidedant prie auten škumo išsaugojimo ir prisitaikymo prie urbanis nių bei socialinių poreikių. Smulkios konstrukcijos stoginė suteikia dizaino pojū ir neapkrauna erdvės, gražiai apjungdama projektuojamus paviljonus su žaliosiomis zonomis.

51 pav. Ažūrinės konstrukcijos stoginės transformavimas (autorės iliustracija, 2024)

52 pav. Bagažinių turgaus veikimo schema (autorės iliustracija, 2024)

Esama išplanavimo struktūra netenkina prekybininkų poreikių.

Automobilių zonos nebuvimas ir jungčių tarp linijinės struktūros stoka silpnina prekybinę funkciją. Lankytojams tenka judė stačiais kampais per teritoriją nuo vieno galo iki kito, o tai sukuria nepatogumų. Pirmasis projektavimo žingsnis yra automobilių aikštelės ribų nubrėžimas, taip atskiriant prekybinį plotą. Visgi, šachmatų principo išdėstymas nesukuria vien sumo jausmo. Prekyba sukoncentruota k į vieną pusę ir tampa uždara tarp išsidėsčiusių transporto priemonių. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad tarp vien sų prekybinių struktūrų numaty intarpai leidžia lankytojams judė laisvai. Transporto priemonių sugrupavimas centrinėje modulio dalyje atveria didesnius prekybinius plotus. Ažūrinė konstrukcija apvelka juos, sukuriant vien sumo ir este škumo jausmą.

MULTIFUNKCINĖ AIKŠTĖ

SENŲKNYGŲ PAVILJONAS

ŽALIOJIZONA

BAGAŽINIŲ TURGUS VERTIKALUS ŪKIS

SEZONINĖ PREKYBA

MOBILIOS PREKYVIETĖS FURGONAI WC

PAGALBINIO ŪKIO PASTATAS

KAVINĖ KEPYKLA

ADMINISTRACIJA

VAIKŲ ŽAIDIMŲ AIKŠTELĖ

53 pav. Sklypo planas (autorės iliustracija, 2024)

MULTIFUNKCINĖ AIKŠTĖ WC

PAVILJONAS

SEZONINĖ PREKYBA

VERTIKALUS ŪKIS

KAVINĖ PAVILJONAS FONTANAS

PARKAS

ŽALIA ZONA

BAGAŽINIŲ TURGUS

SEZONINĖ PREKYBA

MAISTO FURGONŲ ZONA

DVIRAČIŲ TAISYKLA

SEZONINĖ PREKYBA

PARKAS SU STALIUKAIS

SEZONINĖ PREKYBA

WC

54 pav. Laisvalaikio zonos vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

Bagažinių pagrindine prekybine zona tampa sendaikčių ir drabužių prekyba. Šios zonos užima didžiausią teritorijos plotą ir veikia visus metus. Antroji pagal svarbumą yra maisto prekyba, kuriai skirta vakarinė teritorijos dalis, kartu su maisto furgonų atliekama funkcija. Maisto prekyba gali išsikel ir į centrinę aikštę, taip apjungiant teritorijos mažmeninės prekybos zonas. Iš teritorijos šonų išsidėsto sezoninė prekyba: augalų ir žemės ūkio produkcijos zona Teritorijos šiaurės vakarinėje dalyje, dėl higienos normų reikalavimų a kimo, numatoma aptverta naminių paukščių zona su atskiru patekimu į ją.

NAMINIŲ PAUKŠČIŲ PREKYBA

56 pav. Prekybinės zonos planas (autorės iliustracija, 2024)

AUGALAI

MAISTO PRODUKTAI

AIKŠTĖS PREKYBA

DRABUŽIAI

ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJOS PREKYBA

Bagažinių turgaus moduliai yra projektuojami kaip šešiaviečiai ir keturviečiai. Šoninės prekybinės zonos atsiveria į pagrindinius srautus per ilgąją kraš nę, taip padidindamos prekybinį plotą. Centrinėje dalyje prekybininkai gali išsipirk po vieną arba du modulius. Dviejų modulių panaudojimas yra ypač nkamas didžiagabaričių daiktų prekybai, pavyzdžiui, sofoms, krėslams, medžio dirbiniams ir pan. Centrinėje pavėsinės dalyje lankytojai gali užei ir judė išilgai per prekybinę zoną, taip matydami daugiau parduodamų produktų.

PREKYBOS KRYPTIS

G A U S P R E K Y B A

KRYPTIS

PREKYBOS KRYPTIS

PREKYBOS KRYPTIS

57 pav. 6-ie s bagažinių turgaus modulis su didžiagabaričių daiktų prekyba centrinėje dalyje(autorės iliustracija, 2024)

KRYPTIS

KRYPTIS

KRYPTIS

58 pav. 6-ie s bagažinių turgaus modulis(autorės iliustracija, 2024)

PREKYBOS

PREKYBOS

PREKYBOS

PREKYBOS

PREKYBOS KRYPTIS

SANDĖLIUKAS SANDĖLIUKAS

59 pav. 4-ie s bagažinių turgaus modulis (autorės iliustracija, 2024)

60 pav. 6-ie s bagažinių turgaus modulis su sandėliuku centrinėje dalyje (autorės iliustracija, 2024)

Atsižvelgiant į ekologiškumo aspektus, vienas iš turgaus modulių projektuojamas su sandėliuku centrinėje dalyje. Šiuo modeliu prekybininkams siūloma atsisaky automobilių naudojimo ir produkciją laiky sandėliuose, esančiuose užrakinamoje erdvėje, siekiant didesnio prekybinio ploto. Tokiu būdu siekiama sumažin pavienių automobilių laikymą prekybos metu ir tap ne k tvariu, bet ir ekologišku turgumi. Toks sprendimas yra orientuotas į aplinkos apsaugą ir a nka šiuolaikinius ekologinės atsakomybės principus, prisidedant prie gamtos išsaugojimo. Tikimasi, kad ateityje tokių struktūrų moduliuose atsirastų vis daugiau.

PREKYBOS KRYPTIS

PREKYBOS KRYPTIS

PREKYBOS KRYPTIS

PREKYBOS KRYPTIS

PREKYBOS KRYPTIS

PREKYBOS KRYPTIS

Moduliai projektuojami skir ngų aukščių, kurių rezultatas yra dinamiškumo ir žaismingumo jausmas struktūroje. Konstrukcija statoma iš medinių tašų, kurie sukuria atviros, tačiau transformuojamos prekyvietės privalomus. Prekybos metu iš konstrukcijos išskleidžiami stelažai, kurie apjungia struktūrą bei palengvina prekiautojų darbą. Taip pat, pavėsinės tampa nepriklausomos nuo oro sąlygų. Tam pasitelkiama ten nė medžiaga, kuri apsaugo prekiautojus ir prekeivius ne k nuo saulės spindulių karštą vasaros dieną, bet ir nuo kritulių. Atsižvelgiant į prekiautojų atvykimo laiką, numatomas bū nas modulio apšvie mas. Tarp tašų montuojami LED apšvie mo profiliai taip paryškinant ažūriškos konstrukcijos koncepto idėją ir atliekant pagrindinę apšvie mo funkciją.

61 pav. Išskleidžiamų stelažų detalizacija (autorės iliustracija, 2024)

Apšvie

2024)

ARCHITEKTŪRINIS PJŪVIS, M 1:100

63 pav. Bagažinių turgaus modulių pjūvis (autorės iliustracija, 2024)

KONSTRUKCINIAI TAŠAI MATMENYS: 50X50 mm; 50X150 mm

TENTINĖ MEDŽIAGA

64 pav. Bagažinių turgaus pavėsinių medžiagiškumas(autorės iliustracija, 2024)

TAI

KAINUOJA?

DIEDUKAI, NORIU TOKIO MEŠKIUKO

TIKA IŠ SODO NUSKINTI OBUOLUKAI. PARAGAUK, KOKI SALDOKAI.

LABAI DAILŪS OBUOLĖKAI

DAR GREIT BLIUSKIŲ SUSTOJAM PAŽIŪRĖT

MAŽUM PAŽIŪRIM MAŽESNĮ DYDĮ?

KUR ŠITAS JAUNIMAS TEP SKUBA?

PAŽĖK, ČIA VINTAŽINIS LOUIS VUITTON! IR KOKIA KAINA GERA!

GREIČIAU LOUIS BIDDON

67 pav. Išklo nė bagažinių turgaus (autorės iliustracija, 2024)

Atsižvelgiant į poreikį už krin teritorijos funkcionalumą visus metus, projektuojami uždaros erdvės paviljonai. Juose planuojama vykdy įvairias veiklas, kaip: ver kalus ūkis, vinilinių plokštelių ir muzikos įrašų pardavimas bei taisykla, senovinių knygų prekyba, dviračių taisykla ir šaldytuvų maisto produktų pardavimas Paviljonų integravimas į bagažinių turgaus struktūrą suteiks ažūriško miestelio išvaizdį ir visapusiškai patenkins mažmeninės prekybos poreikius. Atsižvelgiant į paviljonų paskir , jie bus dviejų aukštų, suteikiant galimybę turė daugiau prekybinio ploto, o atsiverian panorama įkvėps ne vieną lankytoją.

68 pav. Paviljono išklo nė (autorės iliustracija, 2024)

PAVILJONO PIRMO AUKŠTO PATALPŲ EKSPLIKACIJA

01 PREKYBINĖ ERDVĖ- 33,50 KV.M

02 SAN.MAZGAS- 1,40 KV.M

IŠ VISO: 62,8 KV.M

ANTRO AUKŠTO PLANAS, M 1:100

PAVILJONO ANTRO AUKŠTO PATALPŲ EKSPLIKACIJA

03 PREKYBINĖ ERDVĖ- 27,90 KV.M

IŠ VISO: 62,8 KV.M

69 pav. Paviljono aukšto planai (autorės iliustracija, 2024)

70 pav. Paviljonų vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

71 pav. Ver kalaus ūkio vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

72 pav. Paviljonų vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

73 pav. Senų knygų parduotuvės vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

Didėjant teritorijos užimtumui, iškyla bū nybė įkur papildomų mai nimo įstaigų. Šiam kslui naudojamas esamas pavėsinės kompleksas, kuris šiuo metu nėra op maliai pritaikytas prekybai.

Teritorijoje planuojami trys maisto ekimo šal niai: paviljono kavinė šiaurinėje sklypo dalyje, esamų pavėsinių adaptavimas uždaromoms kavinėms ir maisto išsinešimui skirtoms kepyklėlėms, bei vakarinėje sklypo dalyje maisto furgonų prekyba, kuri būtų lanks ir prisitaikytų prie paklausos.

NR. 1 KAVINĖS PATALPŲEKSPLIKACIJA

01 VIRTUVĖ- 45,22 KV.M

02 SAN.MAZGAS- 3,07 KV.M

03 SANDĖLIUKAS- 3,90 KV.M

04 ADMINISTRACIJA- 3,79 KV.M

05 SAN.MAZGAS- 2,94 KV.M

06 SAN.MAZGAS- 2,94 KV.M

07 TAMBŪRAS- 24,64 KV.M

08 SALĖ- 57,63 KV.M

IŠ VISO: 144,13 KV.M

NR. 2 KAVINĖS PATALPŲEKSPLIKACIJA

01 VIRTUVĖ- 45,22 KV.M

02 SAN.MAZGAS- 3,07 KV.M

03 SANDĖLIUKAS- 3,90 KV.M

04 ADMINISTRACIJA- 3,79 KV.M

IŠ VISO: 55,98 KV.M

NR. 3 KAVINĖS PATALPŲEKSPLIKACIJA

01 VIRTUVĖ- 45,22 KV.M

02 SAN.MAZGAS- 3,07 KV.M

03 SANDĖLIUKAS- 3,90 KV.M

04 ADMINISTRACIJA- 3,79 KV.M

IŠ VISO: 55,98 KV.M

74 pav.Mai nimo įstaigų komplekso aukšto planas (autorės iliustracija, 2024)

75 pav. Mai nimo įstaigų komplekso išklo nė (autorės iliustracija, 2024)

76 pav. Mai nimo įstaigų komplekso vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

77 pav. Kavinės interjero vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

110 78 pav. Kavinės vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

Centrinėje sklypo dalyje kuriama mul funkcinė aikštėm kuri veikia visais metų laikais. Tai erdvė, kurioje gali vyk parodos, koncertai, įsikur lauko kinas, vyk prekyba, fes valiai ir kitos pramogos, o žiemos metu aikštė gali tap ledo čiuožykla su eglute centrinėje jos dalyje.

KONCERTAI

TURGAVIETĖ

FESTIVALIAI

ŽIEMOS AIKŠTĖ

79 pav.Mul funkcinės aikštės scenarijai (autorės iliustracija, 2024)

PARODA

MIESTELIO GYVENTOJŲ SUSIBŪRIMAI

LIEJAMA GRINDINIO DANGA SUTARTINIS ŽYMĖJIMAS

LIEJAMA AKMENUKŲ GRINDINIO DANGA

VEJA

GRANITO PLOKŠTĖS

AŽŪRINĖ TRINKELIŲ DANGA

80 pav. Dangų planas (autorės iliustracija, 2024)

81 pav. Bagažinių turgaus vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

82 pav. Bagažinių turgaus vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

83 pav. Bagažinių turgaus vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

pav. Bagažinių turgaus vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

Atlikus išsamų tyrimą paaiškėjo, kad turgaviečių atnaujinimas ir jų integracija į miesto struktūrą yra esminis gyventojų socialinio ir kultūrinio gyvenimo veiksnys. Stebint sėkmingai išvystytų viešųjų erdvių atvejus, maty , kad naujos funkcijos, atsirandančios tokiose teritorijose, papildo esamą struktūrą ir ją įveiklina. Kalvarijos gyventojų aktyvus dalyvavimas šiame procese parodo, jog bagažinių turgus yra svarbus kultūrinis reiškinys, kuriame žmonės susirenka ne k dėl prekybos, bet ir dėl tvyrančios atmosferos. Architektūrinėje koncepcijoje remiamasi ažūrinės konstrukcijos principu, kuris suformuoja struktūrą, už krinančią prekybos vien sumą ir este škumą, o ažūro smulkumas kuria vizualinį ryšį su aplinka, įprasminant daugiau nei 50 metų gyvuojančią turgaus funkciją. Taigi, bagažinių turgus tampa miesto transformacijos simboliu, kur susipina praei s ir dabar s, tradicija ir inovacija, o kultūrinis paveldas įgyja naują gyvybę ir perspektyvą atei es kartoms.

KNYGOS/ DOKUMENTAI:

William H. Whyte The Social Life of Small Urban Spaces. New York:Conserva on Fouunda on, 1980

Tangires Helen. Public Markets. New York: W. W. Norton & Company, 2008

Iain Borden. The Unknown City: Contes ng Architecture and Social Space. MIT Press, 2000

Kalvarijos miesto vietos veiklos grupė. Kalvarijos miesto vietos plėtros strategija, 2018

Kalvarijos savivaldybės administracija. Kalvarijos miesto teritorijos bendrasis planas. Strateginio pasekmių aplinkai ver nimo ataskaita, 2023

INTERNETO ŠALTINIAI:

Alkmaar's cheese market. [žiūrėta 2024 03 05] Prieiga per internetą: h ps:// www.kaasmarkt.nl/en-gb

Portobello Road Market. [žiūrėta 2024 03 06] Prieiga per internetą: h ps:// visitportobello.com/

Markthal Ro erdam. [žiūrėta 2024 03 06] Prieiga per internetą: h ps:// www.archdaily.com/553933/markthal-ro erdam-mvrdv

Mercat Encants. [žiūrėta 2024 03 14] Prieiga per internetą: h ps:// www.archdaily.com/453829/mercat-encants-b720-fermin-vazquez-arquitectos

Mercado de San Miguel. [žiūrėta 2024 03 14] Prieiga per internetą: h ps:// mercadodesanmiguel.es/

Mercado de San Miguel. [žiūrėta 2024 03 16] Prieiga per internetą: h ps:// www.introducingmadrid.com/mercado-san-miguel

Kalvarijos miesto atsiradimas ir raida. [žiūrėta 2024 03 16] Prieiga per internetą: h ps:// www.kalvarija.lt/kalvarijos-istorija/

NEPUBLIKUOTI ŠALTINIAI:

Pusiau struktūruotas, esioginis interviu su Valdu Naumavičiumi – Kalvarijos miesto vyr.architektu, 2024 03 27

Pusiau struktūruotas, esioginis interviu su Rūta Kučinskiene - Kalvarijos miesto savivaldybės ekonominės plėtros ir inves cijų skyriaus vedėja, 2024 03 27

Nestruktūruotas, esioginis interviu su Kalvarijos turgavietės prekeiviais, 2024 03 02

Nestruktūruotas, esioginis interviu su Kalvarijos turgavietės administracija, 2024 03 02

85 pav. Vaikų žaidimo aikštelės vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

TIRIAMOJI DALIS

1 pav.Fotografija iš William H.Whyte knygos "The Social Life of Small Urban Spaces"

2 pav. Sėdėjimui skirtų vietų socialinė reikšmė (Autorės iliustracija, 2024)

3 pav.Mai nimo įstaigų reikšmė (Autorės iliustracija, 2024)

4 pav. Žmonės- pagrindinis traukos faktorius (Autorės iliustracija, 2024)

5 pav. Viešosios erdvės ir gatvės sujungimas (Autorės iliustracija, 2024)

6 pav. Gamtos elementai (Autorės iliustracija, 2024)

7 pav. Sunbury An ques Market|Kempton Park, Racecourse, Sunbury-on-Thames TW16 5AQ, Jung nė Karalystė

8 pav. Sunbury An ques Market|Kempton Park, Racecourse, Sunbury-on-Thames TW16 5AQ, Jung nė Karalystė

9 pav.Kempton park an ques market, Surrey, Jung nė Karalystė

10 pav. Sunbury An ques Market|Kempton Park, Racecourse, Sunbury-on-Thames TW16 5AQ, Jung nė Karalystė

11 pav. Sūrio turgus, Alkmaar miesto aikštėje, Nyderlanduose

12 pav. Portobello gatvės turgus, Londonas

13 pav. Roterdamo turgus (Market Hall), Roterdamas, Olandija

14 pav. Encants Barcelona, Barcelona, Ispanija

15 pav.Encants Barcelona prekybos metu fotofiksacija

16 pav. Mercado San Miguel, Madrid, Spain

17-27 pav. Apklausos anketos duomenų grafikai. Prieiga per internetą: h ps://docs.google.com/ forms/d/e/1FAIpQLSfId7mFdulc8kGmS4XcBW7hkpYcgQKRuY0MzcFViXDDWTbr_w/viewform? usp=sf_link

VIETOS TYRIMAS

28 pav. Nacionalinio konteksto schema (autorės iliustracija, 2024)

29 pav. Kalvarijos rajono konteksto schema (autorės iliustracija, 2024)

30 pav.Kalvarijos užmiesčio kelių nklo schema (autorės iliustracija, 2024)

31 pav. Miesto situacijos schema (autorės iliustracija, 2024)

32 pav. Transporto judėjimo schema (autorės iliustracija, 2024)

33 pav. Šalies turizmo ir dviračių trasos (autorės iliustracija, 2024)

34 pav. 1912 m. Kalvarijos bažnyčia, fotografas Višnevskis/ Nuotrauka iš asmeninio A.Totorioarchyvo

35 pav. 1912-1914m. Kalvarija. Turgaus aikštė (nuotrauka daryta iki 1914 m.) Nuotrauka iš asmeninio A.Totorioarchyvo

36 pav. Kultūrinio paveldo analizė (autorės iliustracija, 2024)

37 pav. Sta s kos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kalvarijos savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriaus, Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centro duomenų lentelė (autorės iliustracija, 2024)

38 pav. Užimtumo tarnyba prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Bedarbių skaičius Kalvarijos savivaldybėje sta s ka (autorės iliustracija, 2024)

pav. Vaikų žaidimo aikštelės vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS:

39 pav. Lietuvos sta s kos departamento duomenys. (autorės iliustracija, 2024)

40 pav. Gam nio karkaso analizė (autorės iliustracija, 2024)

41 pav. Funkcinė analizė (autorės iliustracija, 2024)

42 pav. Kalvarijos teritorijos naudojimo schema (autorės iliustracija, 2024)

43 pav. Prekybos objektų sklaida (autorės iliustracija, 2024)

44 pav. Užstatymo aukš s (autorės iliustracija, 2024)

45-48 pav. Teritorijos fotofiksacijos (dabar nė padė s)

49 pav. Turgavietės esamos situacijos schema (autorės iliustracija, 2024)

50 pav. Turgavietės prekybinių zonų analizė (autorės iliustracija, 2024)

PROJEKTINĖ DALIS

51 pav. Ažūrinės konstrukcijos stoginės transformavimas (autorės iliustracija, 2024)

52 pav. Bagažinių turgaus veikimo schema (autorės iliustracija, 2024)

53 pav. Sklypo planas (autorės iliustracija, 2024)

54 pav. Laisvalaikio zonos vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

55 pav. Bagažinių turgaus vizualizacija(autorės iliustracija, 2024)

56 pav. Prekybinės zonos planas (autorės iliustracija, 2024)

57 pav. 6-ie s bagažinių turgaus modulis su didžiagabaričių daiktų prekyba centrinėje dalyje(autorės iliustracija, 2024)

58 pav.6-ie s bagažinių turgaus modulis(autorės iliustracija, 2024)

59 pav.4-ie s bagažinių turgaus modulis (autorės iliustracija, 2024)

60 pav. 6-ie s bagažinių turgaus modulis su sandėliuku centrinėje dalyje (autorės iliustracija, 2024)

61 pav. Išskleidžiamų stelažų detalizacija (autorės iliustracija, 2024)

62 pav. Apšvie mo detalizacija (autorės iliustracija, 2024)

63 pav. Bagažinių turgaus modulių pjūvis (autorės iliustracija, 2024)

64 pav. Bagažinių turgaus pavėsinių medžiagiškumas(autorės iliustracija, 2024)

65-66 pav. Prekybinių mainų vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

67 pav.Išklo nė bagažinių turgaus (autorės iliustracija, 2024)

68 pav.Paviljono išklo nė (autorės iliustracija, 2024)

69 pav. Paviljono aukšto planai (autorės iliustracija, 2024)

70 pav. Paviljonų vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

71 pav. Ver kalaus ūkio vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

72 pav. Paviljonų vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

73 pav. Senų knygų parduotuvės vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

74 pav.Mai nimo įstaigų komplekso aukšto planas (autorės iliustracija, 2024)

75 pav.Mai nimo įstaigų komplekso išklo nė (autorės iliustracija, 2024)

76 pav.Mai nimo įstaigų komplekso vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

77 pav. Kavinės interjero vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

78 pav. Kavinės vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

79 pav.Mul funkcinės aikštės scenarijai (autorės iliustracija, 2024)

80 pav. Dangų planas (autorės iliustracija, 2024)

81-84 pav. Bagažinių turgaus vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

85-86 pav. Vaikų žaidimo aikštelės vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

87 pav. Maisto furnogų zonos vizualizacija (autorės iliustracija, 2024)

87 pav. Maisto furgonų zonos

iliustracija, 2024)