Bakalaurantė Erika Petreikytė (parašas) (data)
Tvirtinu, katedros vedėjas doc. Rokas Kilčiauskas (parašas) (data)
Darbo vadovas doc.Dalius Striukas (parašas) (data)
Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto Interjero dizaino katedra
MENO PARKAS
Erikos Petreikytės baigiamojo bakalauro darbo aiškinamasis raštas Interjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 6121PX017
Vilnius, 2022
Įvadas
Žvelgiant istoriją galime matyti, kad menas ir jo kūrėjai susidurdavo su įvairiausiais sunk umais, būdingiems jų amžiaus kūrėjams. Paramos stoka ir skiriamas mažas finansavimas buvo vienos iš jų, o iš artimos perspektyvos žvelgiant, mažuose miesteliuose kūrėjas pr aranda potencialą, nes trūksta priemonių tobulėti. Kaip artimas pavyzdys Palangos Stasio
Vainiūno muzikos mokyklos dailės ,,skyrius’’ skiriama pirmojo aukšto pastato dalis t. y. 4 kabinetai- piešimui, tapybai, dailėtyrai ir skulptūrai. Tai akivaizdžiai yra per mažai, siekiant plėtoti meno edukaciją ir mokymąsi. Kūrėjas neturi galimybės išbandyti daugiau tech nikų, susipažinti su naujomis technologijomis, savo įgūdžių tobulinimas tampa sunkesnis, o naujų iššūkių paieškos ribotose erdvėse tampa varginančios ir monotoniškos. Todėl savo darbu analizuoju kaip atrodo kūrėjo erdvė, ko reikia/trūksta ir kaip galima sudo minti žmones pradėti kurti bei kelti sau naujus iššūkius. Šiuo kuriamu projektu siekiama suteikti sąlygas vaikams gyvenantiems provincijoje laisvai kurti ir pilnavertiškai tobulinti savo meno įgūdžius, sudominti, kad menas yra kuriamas ne tik su teptuku. Taip pat šio projekto vienas iš tikslų grąžinti pasirinktam pastatui jo pirminę paskirtį - kūrybos namai.
PROBLEMA IR TIKSLAS
Problema:
Palangoje nėra meno mokyklos. Palangos dailės skyrius su keturiais kabin etais nesugeba patenkinti miestelio kūrybinio poreikio, miestui besiplečiant ir daugėjant naujakurių, Palangos dailės skyriuje iki šiol nėra naujos įrangos ir erdvių kurti. Esančios Palangoje meno galerijos yra komercinės, o skatina mosios programos menininkams reziduoti ir kurti Palangoje nėra. Tuo pačiu, šiuo projektu yra siekiama išspręsti miesto ir projekto sezoniškumo problemas.
Tikslas:
Palangos mieste ir apinkiniuose rajonuose kelti dailės ir dizaino edukaciją bei diegti inovacijas meninio švietimo srityje. Skatinti tarptautinį bendradarbiavi mą sukurti palankias sąlygas originaliems šiuolaikinio meno projektų įgyvendin imui. Projekte yra numatyta sukurti erdves tinkamas įvairiausiems renginiams ir užsiėmimams: tarptautiniai seminarai, teminės pamokos, parodos, konferencijos, meno užsiėmimai vaikams ir suaugusiems, kviečiami studentai iš menų aukštųjų mokyklų ir pastato pritaikymas neįgaliųjų poreikiams. Išsaugoti istorines interjero vertybes. Įveiklinant erdves padidinti jų panaudojimo efektyvumą laiko atžvilgiu.
MENO VERTĖ ASMENYBEI MENO KŪRYBOS ĮVAIROVĖ
Pirmosios vizualaus meno apraiškos yra datuojamos nuo priešistorės laikų, o iki XIX a. viena iš pagrindinių meno šakų buvo laikoma architektūra. Pagrindinės dailės meno rūšis būtų – vaizduojamoji ir taikomoji, skirtingai nuo kitų meno formų, kaip muzika ir literatūra, turi materialinę bei tūrinę formą. Taipogi, menas yra laikomas ir saviraiškos forma, leidžianti žmogui išreikšti savo patirtis ir įvairias simbolines meta foras. Saviraiška yra vienas pagrindinių būdų, per kurį žmogus įprasmina savo mintis, pojūčius bei patirtis. Pagrindinės trys meno formos, pereinančios į psichoterapijos lauką yra dailė, šokis ir muzika. Meno psichoterapija prasidėjo nuo dailės, o konk rečiai – piešimo. Kūrybinis procesas tampa terapija, kai žmogus kurdamas į savo kurinį perteikia ir savo vidinius konfliktus, išgyvenimus, traumas ir kitus neramumus. Tokios terapijos tikslas yra, kad kuriančiajam šis procesas padėtu kisti bei išsilais vinti iš negatyvių emocijų, tuo pačių pažinti savę ir skatintu emocinį augimą. Meno terapijos pagrindinis tikslas – padėti kuriančiajam realizuoti savo kūrybinę jėgą ir per tos jėgos prizmę harmonizuoti emocinę ir kūno dinamiką. Daugiausia išplėto ta bei plačiausiai taikoma yra būtent dailės terapija, kuri yra priskiriama tiek vizual iesiems mena, tiek modeliavimo meno formoms. Dailės terapijos veiksmingumas ypač pasiteisino psichoterapinėje reabilitacijoje: kūrybiškumo lavinimas skatina at sakomybės jausmą, kaip rodo dailės terapijos praktika, atsisakant išorinės kontrolės kūrybiniame procese, žmogus jaučiasi laisvesnis priimant sprendimus, kas atitinka mai projektuojasi ir žmogaus kasdienybėje. Laisvė leidžia atsiskleisti ne tik kūry binėms idėjoms bet ir grąžinti pasitikėjimą savimi bei iš naujo pasitikėti savo jėgomis.
TYRIMAS
Tyrimas kaip atrodo kūrėjo erdvė? Kas svarbu kūrėjui? Kodėl Palangoje reikia kūrybos erdvės? Šiuos klausimus padeda atsakyti skaityta knyga, kurią parašė menotyros mokslų daktaras, dailės kritikas, parodų kuratorius ir tapytojas Vidas Poškus. „Menininko dirbtuvė: 42 istorijos” – knyga, skirta patenkinti smalsumą, praverti užsklandą, nuvesti į užkulisius, virtuvę, slapčiausią vietą. Nuomonė apie studijos dydį: „Tiesa sakant, didesniems formatams šioje studijoje trūks ta atsitraukimo.” - Andrius Zakarauskas. Erdvė turi būti erdvi, kad menininkas galėtų atsitraukti nuo darbo ir pasižiūrėti iš toli, nes taip pastebime daugiau de talių. Darbas Rekevičiūtės studijoje egzistuoja ir funkcionuoja (nes tai ir gyvena, ir veikia kaip svarbūs kūrybiniai impulsai) keli dalykai - darbo stalai (iš tiesų - tos vietos, kur menininkė dirba bei kuria), jos kūriniai (nuo klišių ar žaliavų iki baig tinių darbų) ir vaizdiniai (įvairūs daiktai, daikteliai, suteikiantys studijai specifinę atmosferą ir inspiruojantys kurti naujus objektus). Projekto lokacijos svarba-bu vimas gamtos apsuptyje kūrybingumas išauga 50 procentų. ,,Palangoje Gudaitis tapė kasdien (visgi Vilniuje šį ritmą galėdavo sutrikdyti ir kiti darbai bei reikalai).’’
ARCHITEKTAS
ALBINAS ČEPYS (1917-1989)
Albinas Čepys ir Palanga. 1963 m. pavasarį trečiuoju Pa langos miesto vyriausiuoju architektu tapo A. Čepys. Dar bas Palangoje – pats produktyviausias architekto kūrybos laikotarpis. Tuo metu kurorte buvo sudaryta visos Palangos poilsio zonos rajoninio planavimo schema, 1971–1972 m. parengtas Didžiosios Palangos generalinis planas, vysto ma Vanagupė, pastatyta daug poilsio namų, restoranų. Su jo vardu pirmiausia siejama atkakli kova už kurorto žalių jų plotų, želdinių, pastatų, skverų išlaisvinimą nuo erdvę ir žvilgsnį varžančių tvorų. Jo supratimu, Palanga – tai mi estas-parkas. A. Čepys Palangoje sukūrė ir įgyvendino 22 objektų projektus: parodų paviljoną „Kupeta“, vasaros ska ityklą, alaus barus „Molinis ąsotis“, „Laumės gryčia“, ka vinę „Šachmatinė“, gyvenamuosius namus ir kt. Kai kurie jo projektuoti statiniai neišliko, dalis pakeista, rekonstruo ta. A. Čepys rašė kurorto estetikos ir architektūros klausi mais, stengėsi puoselėti gyventojų meilę pajūrio gamtai.
Argi galima kitaip galvoti turint Palangoje puikų Eduardo Andre suprojektuotą parką ? A.Čepys šešiasdešim ties metų kultūrinėje spaudoje buvo giriamas už protingą parko tvarkymą. Palanga kurortinis miestas, o gamta organiška kurorto dalis, manau visom valdžiom užteko proto puoselėti kurortą, o ne vystyti kokią nors pramonę. “Kupetos” kaip parodų erdvė buvo inspiruota menininkų kurie poilsiaudavo ir dirbdavo tuometiniuose Kūrybos namuose kurie buvo kitoje gatvės pusėje. Manau, kad dėdei Albinui įtakos turėjo kelionė su architektų grupe Suomiją, kuri jau tada garsėjo architektūros ir gamtos harmonija. Manau, architektui projektai, kai tėvams vaikai - visi brangūs ir svarbūs. Albinas daug metų buvo Palangos vyr.architektas, o tai ir administracinis darbas. Senieji palangiškiai atsimena dėdę ne kaip piktą prievaizdą o kaip geranorišką patarėją grąžinant Palangą.
-Viktoras Čepys
S. Dariaus ir S. Girėno gatvės pradžioje apsuptas žalumos stovi 1968 m. statytas me dinis parodų paviljonas, kuriame vasaromis veikia muzikos klubas, vyksta kultūros renginiai, parodos. Paviljono aukso amžiumi laikomas XX a. aštuntasis ir devintasis dešimtmečiai. Netoliese vasarodavo žymiausi tų laikų dailininkai, “Kupetoje” vykda vo jų parodos, susibūrimai. Vienas iš žymiausių ano meto įvykių – danų karikatūristo Herlufo Bidstrupo apsilankymas ir jo darbų paroda. Stačiakampį pastatą su vidin iu kiemu suprojektavo legendinis Palangos miesto vyriausiasis architektas Albinas Čepys. Jis garsėjo ne tik savo talentu, bet ir principingumu. Pasakojama, kad A. Čepys neleido kurorto darkyti prie aplinkos nederančiais pastatais. Jis buvo pasirengęs bet kada paaukoti savo pareigas užuot sutikęs pasirašyti leidimą statyti Palangos nepuošiantį statinį. Palangoje pagal jo projektus pastatyti net 22 objektai, deja, tik du iš jų – vasaros skaitykla ir “Kupeta” išsaugojo pirmykštį vaizdą. Paviljonas “Kupeta” savo architektūra netiesiogiai primena tradicinius Vakarų Lietuvai būdingus namus su fachverkais (vokiškiems pastatams būdingos medinės sienų atramos, matomos iš išorės), modernumo ir skaidrumo suteikia ažūriniai langai nuo grindų iki lubų.
Pastatas ,,Kupeta’’ visas pastatas skaidrus, nėra uždarų sienų tik stiklas ir medis. Netiesiogiai primena tradicinius Vakarų Lietuvai būdingus namus su fachverkais (vokiškiems pastatams būdingos medinės sienų atramos, matomos iš išorės), modernumo ir skaidrumo suteikia ažūriniai langai nuo grindų iki lubų. Šio pastato išskirtinumas, vidinis kiemas kuris primena parką.
PROJEKTAS
“Kupeta” matau kaip architektūrinį paveldą, šio pastato nesinori griauti nei iš vidaus, nei iš išorės. Ko siekiu? Kad pastatas veiktų visus metus, ne tik vasaromis, tai reikalau ja spręsti šilumos problemą, nes šiuo metu pastatas nėra šildomas, šios problemos sprendimas geoterminis šildymas, tai patalpų šildymas naudojant žemėje besikaupi ančią saulės energiją. Tokia energija visiškai nieko nekainuoja, be to, ji kasmet atsinauji na. Ją įsisavinti padedantis įrenginys – šilumos siurblys. Pagrindinė projektavimo užduo tis - modernizavimas. Visų pirma, dėmesys skiriamas erdviniam formavimui ir pastato funkcinės schemos pokyčiams. Numatyta suteikiančių paslaugų zona skirta lankyto jams su pavėsinėmis vakarinėje pastato pusėje laisvuose plotuose, tarp senų pušų.
Palanga - kurortas. Projektas nutolęs nuo miesto pagrindinių šurmuliuojančių gatvių. S. Dari aus ir S. Girėno gatvės kampe apsuptas žalumos, vienu iš gražiausių parkų Šiaurės Europoje –Birutės plano parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX amžiaus pabaigoje sukūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė. 1897 metais parko viduryje buvo pastatyti neo renesansinio stiliaus rūmai, kuriuose šiuo metu įsikūręs garsusis Gintaro muziejus. 290 metrų iki jūros, pasiekiama per 4 minutes, baltijos jūra – tai jauniausia jūra pasaulyje, o jos ekosiste ma – viena iš unikaliausių jūrinių ekosistemų Žemėje. Patogus susisiekimas, palei jūrą einantys takai leidžia atsiriboti nuo gatvių triukšmo, o pasirinktą objektą galima lengvai leidžia pasiek ti tiek pėsčiomis tiek dviračiu ar paspirtuku. Kodėl būtent ši lokacija? Remiantis šio pastato is torija, XX a. Palangoje lankėsi žymūs menininkai, rengdavo savo personalines parodas, tai toli ,,nebėgant’’ nuo šio pastato istorijos, norima atkurti šias veiklas, todėl ,,Kupeta’’ skiriu menininkams.
Projektuojant eksterjero renovacijos darbus, buvo atsižvelgta pastato architektūrines verstingąsias savybes, siekiant išsaugoti “fachverka” stilių. Naudoju medžiagas, atsižvelgiant supančią aplinką. Pagrindinė medžiaga lauko fasade, natūralus lakuotas medis, stiklas.
Grindų danga - poliruo tas betonas, interjero akcentai- bal dai ir šviesa, o tolimesnės detalės yra kuriamos siekiant jų mobile sniam prisitaikymui prie dirbančių meninkų poreikių bei patogumo.
Pagrindinėse kūrybos erdvėse naudojami moduliniai baldai, kuriuos galima susidėti esant reikiamybei, pvz: molbertas, darbo stalas, o juos sandėliuoti skiriu dalį ,,box’’ erdvės. Pastatas permatomas, ne tik iš lauko pusės, bet ir iš vidaus. Kuriamai erdvei nereikia nieko daugiau - „Čia viskas ir vyksta”. Nes studija yra ne tik kūrybinė laboratorija, degimo dirbtuvė, tačiau atlieka ir ekspozicijos funkcijas. „Kai kas ir sako: čia kaip kokia instaliacija.” - Audrius Janušonis. Erdvė skirta menininkui - ,,Bet kurio tapytojo studijoje daug ką pasako grindys. Tai tikrų tapybinių grumtynių liudininkės!’’ Antanas Gudaitis. Projekto analogą galime matyti ,,Nidos meno koloni ja’’, architektai Algimantas Kančas, Tomas Petreikis, Gustė Kančaitė, Tomas Kučinskas. “Meno kolonija” skirta menininkų rezidencijai. Bendrosios gyvenamosios patalpos, virtuvė, dvi daugi afunkcės erdvės, skirtos meniniams ir edukaciniams renginiams, terasa ant stogo bei laboratorija.
Vidinio kiemo centre nuolatinis veiksmas. Renginių erdvės pritaikytos gyvos muzikos koncertams tiek profesionalams tiek pradedantieks kūrėjams, renginių erdvėse taip pat nu matomi ir kitos kūrybinės raiškos renginiai kaip knygų pri statymai ar poezijos skaitymo renginiai, meno informac inės paskaitos. Dienos metu, kol renginiai nevyksta zona išnaudojama kaip ramesnė vieta darbui, poilsiui, plener ams. Vidinis kiemas yra prieinamas visą savaitę kiekvie nam norinčiam jį aplankyti. Kiemas tarsi parkas, apželdintas augalais ir iš seniau išlikusiomis augančiomis skėtinėmis pušimis. Lauko baldai derinami prie supančios aplinkos.
RENGINIAI
POILSIS
KŪRYBA
Projekte parkas yra numatytas kaip kultūros objektas, todėl fasadas yra išsaugomas. Siūlomas “box” sprendimas, tai pade da sukurti nenutrūkstamą erdvės srautą, projektuojami san mazgai bei pagalbinės patalpos norint išlaikyti pastato per matomumą, geras analogiško sprendimo pavyzdys yra “Glass House”, architektas Philipas Johnsonas. “Glass House” paviljo nas stovintis gamtos apsuptyje, atskleidžia gana tradicinę gyve namąją erdvę, sienų praktiškai nėra, išimtis vonios kambaris, kuris kaip atskiras paviljonas, pozicionuojamas pastato vidury je. “Box” šiame projekte tampa naujadaru, nors atkreipiantis į savę dėmesį, jis nėra iššaukiantis. Grįžtant prie interjero idė jos, pagrindinėse kūrybos erdvėse naudojami moduliniai bal dai, kuriuos galima susidėti esant reikiamybei, pvz: molber tas, darbo stalas, o juos sandėliuoti skiriu dalį ,,box’’ erdvės.
Meno krautuvėlė skirta čia kuriantiems menininkams, kurioje yra galimybė par duoti savo kūrinius lankytojams, bei prisėsdus atsigerti gaiviuosius gėrimus.
Baro erdvė yra projektuojama šalia ,,Kupe tos’’ sukuriant atskirą tūrį pačiame komplekse. Pastatas skirtas techninėm patalpoms ir li kusiai baro erdvei, kuri naudojama tik vasa ros sezono metu. Baras aptarnauja tik klien tus sėdinčius įrengtose lauko pavėsinėse.
APŠVIETIMAS
GALERIJOS ERDVĖ
Prie šio kuriamo meno komplekso siūloma išnaudoti apleistą ,,Palangos daile’’ viešbučio baro-klubo dalį. Šiaurės vakar inėje pastato pusėje per du aukštus vitrininiai langai per kuriuos patenka natūralios saulės šviesos. Skaidrioje erdvėje be papildomų sienų parodas galima modeliuoti funkcionalaus baldo pagalba, kuris yra įvairiai pritaikomas skirtingų dydžių kūriniams pagal kūrėjo įgeidžius. Menininkai turės galimybę patys susikurti sau tinkamą apšvietimo scenarijų, nes apšviet imui naudojamas profilis, kuris leidžia keisti šviestuvų lokaciją, ryškumą, kryptį bei kiekį. Šio pastato interjerą puošia sraig tiniai laiptai kurie suteikia pastatui modernumo. ,,Palangos daile’’ viešbutyje, kuris yra sujungtas įstiklintu plačiu koridoriumi su pastato baro-klubo dalimi, projektuojama meno leidinių skaitykla su poilsio erdvėmis kurios numatomos viduje ir lauke.
LUKŠTAS SKARDA
POLIRUOTAS
VIEŠBUTIS
Viešbučio idėja siekiu suteikti naujas patirtis. Poilsio namai aktyviai veikia ne tik vasarą, tačiau visus metus, kadangi čia sukur tos ir darbo erdvės, kurias galima išsinuomoti, taip kviečiant atvykti į miestą visais metų laikais. Norint padidinti miegamųjų kambarių skaičių antrame aukšte įrengiu šešiaviečius, bei vieną keturvietį miegamąjį kambarį. Šis aukštas būtų skirtas jaunat viškoms asmenybėms, kurie kambarį naudoja tik miegui, o laiką išnaudoja poilsiui prie jūros ar darbui pirmo ir penkto aukšto ofisuose. Viešbučio privačiame kieme bei ant stogo įrengtose terasose esančios kavinės kviečia visus norinčius patirti nau
pajūrio skonių. Nuolatiniams klientams pamėgusiems mūsų viešbutį skiriame ekonominės klasės privačius kambarius iki
miegamųjų vietų. Penktame aukšte yra privačios darbo erdvės, kavinė, bei erdvi terasa, nuo kurios atsiveria
ŠALTINIAI
https://theglasshouse.org/explore/the-glass-house/2/ https://energera.lt/paslaugos/geoterminis-sildymas/veikimo-principas/ https://www.archfondas.lt/files_uploaded/A[ekskursijų]F/ekskursiju%20ze melapiai/Palanga_sovietmetis_zemelapis.pdf https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2019/02/323-1170-1-PB.pdf https://andrewtboyne.com/boxtheory.html ,,Palanga: architektūros gidas’’ Viltė Migonytė-Petrulienė, Liutauras Nekrošius, Martynas Mankus „Menininko dirbtuvė: 42 istorijos” - Vidas Poškus Miško maudynės Shinrin-Yoku
