Migracija ir integracija. Erdviniai pri(si)taikymai buvusiame popieriaus fabrike
VDA. IDK. IV K. STUD. GABRIELA TYLINGOVILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS
VILNIAUS FAKULTETO
INTERJERO DIZAINO KATEDRA
Gabrielos Tylingo
MIGRACIJA IR INTEGRACIJA. ERDVINIAI PRI(SI)TAIKYMAI
BUVUSIAME POPIEIRAUS FABRIKE.
Bakalauro baigiamasis darbas
Interjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 6121PX017
Bakalaurantė: Gabriela Tylingo
.................................................. (parašas) .................................................. (data) (parašas)
Darbo vadovas: prof. Alvydas Šeibokas
Tvirtinu, katedros vedėjas: doc. Rokas Kilčiauskas
(data) (parašas) (data)
Vilnius, 2023
TURINYS
ĮVADAS
Temos aktualumas
Tikslas
Problema
Uždaviniai
TEORINĖS PRIEIGOS
Migracija 20/21 amžiuje
Migracija Lietuvoje
Pabėgėlių centrai Lietuvoje
PPC – Pabėgėlių priėmimo centras
Pabėgelių centrai Lietuvoje ir užsienyje
Centrų funkcijos
Konfliktas vaiko akimis – IEVA SKALIETSKA
„You don‘t know what war is“
Jaunimo centrai Lietuvoje ir užsienyje
„Atvirų jaunimo centrų praktinis gidas“
Jaunimo ir migracijos centro lokacija
PROJEKTINĖ DALIS
Balsiai
Naujieji Verkiai
Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas/ fabriko situacija
Fabriko katilinė
Fabriko katilinės analizė
Fabriko katilinės planai
Architektūrinės schemos
Pjūvis
1 aukšto planas
2 – 3 aukšto planas
4 – 5 aukšto planas
Vidaus aksonometrija
Medžiagiškumas
Migracijos centro recepcijos vaizdas
Kavinės vaizdas
Kavinės detalizacija
Varžybų žiūrėjimo erdvė/ pjūvis
Varžybų žiūrėjimo erdvių vaizdas
Laipiojimo erdvės detalizacija
Laipiojimo erdvės vaizdas
5 aukšto vaizdas
Apšvietimas
Apibendrinimas
Maketas
Bibliografija
TEMOS AKTUALUMAS
Žmonių migracija ne savo noru dažniausiai yra susijusi su priverstiniu išvykimu iš savo gimtosios šalies dėl politinių, ekonominių arba socialinių priežasčių. Šios priežastys gali apimti politinę represiją, karo konfliktus, persekiojimą, ekonomikos nuosmukį, skurdą, gamtos katastrofas ir kt.
Priverstinė migracija gali turėti rimtų padarinių tiek migrantams, tiek ir šalims, kuriose jie prieglobščio ieško arba kuriose persikėlė. Migrantai, kurie netenka savo gimtosios šalies, dažnai patiria psichologinę traumą, nesaugumą, vargą, skurdą ir netgi gyvybės pavojų keliaujant per pavojingus maršrutus. Jie taip pat gali susidurti su diskriminacija, nepilnavertiškumo jausmu ir sunkumais integracijos procese į naująją šalį
Prieglobščio prašymų skaičius visame pasaulyje nuolat auga, o atsakas į šią problemą vis dar yra nepakankamas ir neteisingas Tai yra pasaulinė problema, kuri reikalauja koordinuotos tarptautinės ir nacionalinės veiklos
TIKSLAS
Šiame projekte iškėliau du tikslus: padėti migrantams integruotis Lietuvoje ir sumažintį jaunimo socializacijos problemų kiekį sukuriant bedrą centrą
PROBLEMA
Projekto pagrindinė problema yra migracija, nes Lietuva per pastaruosius metus patyrė didelį emigrantų srautą, kuris dažnai kelia iššūkius tiek patiems migrantams, tiek ir Lietuvos gyventojams
UŽDAVINIAI
1. Ištyrinėti migracijos situaciją pasaulyje ir Lietuvoje
2. Sužinoti apie pabėgėlių centrus Lietuvoje
3. Konfliktas vaiko akimis
4. Migracijos ir jaunimo centrų palyginimai užsienyje ir Lietuvoje
5. Išanalizuoti pasirinktos lokacijos situaciją
6. Pateikti centro sprendinius.
MIGRACIJA 20 AMŽIUJE
Pradžioje pasaulyje kasmet buvo apie 3 mln tarptautinių imigrantų iš Italijos ir Kinijos, o imigracijos masto plėtimasis prisidėjo prie diasporos formavimosi. Po Antrojo pasaulinio karo, iki aštuntojo dešimtmečio, imigrantų iš Europos skaičius siekė apie 20 mln žmonių, daugiausia vokiečių, o kai kurie buvo ištremti į Rusijos rytus ir šiaurės Kazachstaną Daugelis žmonių dėl įvairių priežasčių persikėlė į kitus regionus, pavyzdžiui, kinai – į Tibetą ir Rytų Turkestaną, javiečiai – į
Vakarų Naująją Gvinėją ir Kalimantaną, afroamerikiečiai iš pietinių valstijų į šiaurines, vakarines ir centrines valstijas
MIGRACIJA 21
AMŽIUJE
Nelegali imigracija, siekianti gerų gyvenimo sąlygų, plinta, o pabėgėliai ieško politinio prieglobsčio. Dauguma Lotynų
Amerikos imigrantų vyksta į Jungtines Amerikos Valstijas, Vakarų Europos šalis – iš buvusių kolonijų ir skurdesnių Rytų Europos šalių, į Rusiją – iš Vidurinės Azijos (Tadžikistanas, Uzbekistanas, Kirgizija), Ukrainos, Moldovos, Gruzijos ir Armėnijos.
1 pav. Laivas su emigrantais iš Europos įplaukia į Niujorko jūrų uostą
2 pav Vaizdas iš laivo 18–tojo amžiaus antroje pusėje.
3 pav. Emigrantai į Ameriką išvykdavo didelėmis šeimomis, 1905m
MIGRACIJA LIETUVOJE
Žydai Lietuvoje apsigyveno nuo XIV amžiaus, XVIII amžiaus viduryje – apie 157 tūkst Nuo XIX a Prasideda migracija iš kaimo į miestą XX amžiaus pradžioje daugelis gyventojų keliavo į Vakarus, daugiausia JAV, Pietų Ameriką ir Vakarų
Europą. Po I pasaulinio karo 1915 m. daugelis Lietuvos gyventojų buvo ištremti arba palikti vieni Nuo 1930 iki 1940 metų kasmet imigravo apie 1000-2000 žmonių Į sovietų koncentracijos stovyklas buvo išvežta daugiau nei 142 500 lietuvių kalinių. Po 1990 metų dauguma sovietinių respublikų gyventojų buvo repatrijuoti Nuo 1990 metų Lietuvos gyventojai emigravo į Vakarų šalis
Pastaraisiais metais Lietuva yra tapusi pabėgėlių tranzito šalimi, per kurią keliauja pabėgėliai, bėgantys nuo karo ir persekiojimo, siekdami pasiekti Vakarų Europą Lietuva pernai sulaukė daugiausiai pabėgėlių iš Ukrainos – 2022 metais prasidėjus Rusijos agresijai daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti savo namus ir gyventi kitur. Lietuvos migracijos tarnybos duomenimis, tuo metu į Lietuvą atvyko apie 29 tūkst migrantų, beveik trigubai daugiau nei ankstesniais metais
Ukrainos pabėgėliai Lietuvoje yra viena iš didžiausių ukrainiečių bendruomenių šalyje. Dėl politinių ir ekonominių sunkumų Ukrainoje, daugelis žmonių pasirinko pabėgti į Lietuvą Čia jie gali rasti saugesnį ir stabilesnį gyvenimo būdą Lietuva taip pat yra labai arti Ukrainos, todėl ukrainiečiams lengviau sekti įvykius tėvynėje ir bendrauti su šeimomis bei draugais Nėra tikslių duomenų apie tai, kokių amžiaus grupių pabėgėlių iš Ukrainos atvyko į Lietuvą karo metu. Tačiau, pagal tarptautinę patirtį, karo pabėgėlių grupės gali skirtis, įskaitant ir vaikus, jaunimą ir suaugusiuosius. Kai kurie pabėgėliai yra šeimos su vaikais, kurioms reikia specialios pagalbos, o kiti yra vieniši jauni žmonės, kurie bando rasti naujas galimybes savo gyvenime. Todėl svarbu, kad būtų suteikta parama visoms pabėgėlių grupėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus, kad jie galėtų įgyti savarankišką gyvenimą ir integruotis į vietos benruomenes.
Ukrainiečių pabėgėlių bendruomenė Lietuvoje yra labai aktyvi ir linkusi puoselėti savo kultūrą ir tradicijas. Jie organizuoja renginius, kuriuose galima dalyvauti, ir dalyvauja įvairiuose projektuose, skirtuose stiprinti bendruomenės ryšius. Tai leidžia jiems išlaikyti ryšį su savo kultūra ir tradicijomis, taip pat sujungti su kitais ukrainiečiais Lietuvoje.
Bendradarbiavimas tarp lietuvių ir ukrainiečių bendruomenių yra gerai įgyvendinamas Lietuvoje Daugelis lietuvių yra linkę padėti pabėgėliams, teikiant jiems reikiamą paramą ir pasirūpindami jų gerove Tai parodo, kad Lietuva yra atvira ir svetinga šalis, kurioje galima rasti saugų ir stabilų gyvenimo būdą.
Ukrainos pabėgėliai Lietuvoje yra svarbi ir reikšminga bendruomenė šalyje, kuri prisideda prie Lietuvos kultūros įvairovės ir ekonomikos augimo Jie yra atviri, linkę puoselėti savo kultūrą, o tai leidžia jiems deramai integruotis į lietuvišką visuomenę.
PABĖGĖLIŲ CENTRAI LIETUVOJE
Pabėgėlių centrai Lietuvoje yra įstaigos, skirtos padėti pabėgėliams ir jų šeimoms integruotis į lietuvišką visuomenę ir gyventi saugiai ir stabiliai Jie teikia įvairias paslaugas, įskaitant reikiamų dokumentų parengimą, kalbos mokymą, įdarbinimo ir gyvenamosios vietos paiešką, socialinę paramą ir kt
Pabėgėlių centrai taip pat vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad pabėgėliai būtų apsaugoti nuo diskriminacijos ir smurto, ir kad jie turėtų galimybę laisvai bendrauti ir išreikšti savo nuomonę Jie taip pat veda įvairias veiklas, kurios padėtų pabėgėliams geriau suprasti lietuvišką kultūrą ir gyvenimo būdą, ir atvirkščiai - padėtų lietuviams suprasti pabėgėlių kultūrą ir tradicijas
Tai yra svarbios institucijos, kurios padeda pabėgėliams ir jų šeimoms įgyti stabilią ir saugią gyvenimo bazę, ir padėti jiems integruotis į lietuvišką visuomenę. Jie teikia reikiamas paslaugas ir palaiko pabėgėlius ir jų šeimas, kol jie tampa savarankiškais ir įsitvirtina Lietuvoje.
4 pav. Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje.
5 pav. Pabėgėlių priėmimo centras Vilniuje.
6 pav. Pabėgėlių priėmimo centras Kaune.
7 pav. Užsienėčių registracijos centras Pabradėje.
PABĖGĖLIŲ CENTRAI LIETUVOJE IR UŽSIENYJE
PABĖGĖLIŲ PRIĖMIMO CENTRAS
PPC – biudžetinė įstaiga, teikianti socialines,apgyvendinimo paslaugas ir valstybės paramą integracijai užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimų nariams, atvykusiems į Lietuvos
Respubliką šeimų susijungimo atveju, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, perkeltiems bendradarbiaujant su kitomis Europos
Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis, asmenims, perkeltiems iš humanitarinės krizės ištiktos užsienio valstybės ar jos dalies ar iš karinių konfliktų apimtų teritorijų Lietuvos
Respublikos Vyriausybės pavedimu (toliau – prieglobsčio gavėjai); teikianti socialines, apgyvendinimo paslaugas ir užtikrinanti priėmimo sąlygas užsieniečiams, esantiems ar buvusiems su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukomis, jų apsisprendimo laikotarpiu, prieglobsčio prašytojams užsieniečiams, kaip pažeidžiamiems asmenims, laukiantiems sprendimo dėl grąžinimo ar išsiuntimo įgyvendinimo, užsieniečiams, gavusiems leidimą laikinai gyventi Lietuvoje PPC įkurtas 1994 m
Lietuva šiai dienai nėra pajėgi priimti didelį skaičių pabėgėlių.
Lietuvoje reikėtų atidaryti daugiau centrų skirtų pabėgeliams ir imigrantams Dėl didėjančios migrantų ir pabėgėlių skaičiaus, ypač iš Ukrainos, reikia didesnės paramos šioms žmonių grupėms, kad jie
galėtų įsilieti į Lietuvos visuomenę ir gauti reikiamą pagalbą. Jaunimo centrai skirti
pabėgeliams gali padėti šioms asmenybėms susirasti darbą, mokantis, įgyti socialinius įgūdžius ir integruotis į
visuomenę
Tačiau, visuomet yra reikalinga paramos ir pagalbos sistema pabėgėliams, kad jie
galėtų įsisavinti šalies kultūrą, kalbą ir integruotis į visuomenę. Tai padeda jiems
prisitaikyti prie naujos aplinkos Todėl, kaip manyčiau, reikėtų visada skirti
dėmesio ir ieškoti būdų, kaip padėti
pabėgėliams ir jaunimo centrai gali būti vienas iš jų.
Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje pabėgėlių centrų skaičius yra mažas. O didžiausias Lietuvos pabėgėlių priėmimo centras yra Rukloje Kitose Europos šalyse, kaip Vokietija ar Švedija, pabėgėlių centrų yra daug daugiau, o jie yra gerai išvystyti ir pasiskirstę visoje šalyje. Be to, palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvos pabėgėlių centrų ištekliai yra riboti, o finansavimas yra nepakankamas Kai kurie centrų poreikiai nėra pilnai patenkinti, ypač kai susiduriama su dideliu pabėgėlių srautu Kiti europos
šalių pabėgėlių centrų finansavimo šaltiniai yra daug gausesni Galima teigti, kad Lietuvos pabėgėlių centrų padėtis yra sunkesnė nei kitose Europos šalyse Nepaisant to, valdžios institucijos ir kitos organizacijos deda pastangas, siekiant pagerinti pabėgėlių centrų situaciją Lietuvoje. Vis dėlto, būtina daugiau dėmesio skirti šiai svarbiai temai, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pabėgėlių integraciją Lietuvos visuomenę
CENTRŲ FUNKCIJOS
Pagrindinės funkcijos, kurias atlieka jau veikiantys pabėgėlių centrai yra:
1. Prieglobščio teikimas : Centrai suteikia prieglobstį pabegeliams, kuriems reikia saugaus ir tvarkingo gyvenamojo ploto
2. Maitinimas
3. Medicininė pagalba : Centruose teikiama pagalba kadangi daugelis pabėgėlių atvyksta sergantys arba su traumomis
4. Socialinės paslaugos : Teikiamos socialinės paslaugos, tokios kaip konsultacijos, pagalba rašant prašymus, rekomendacijos dėl darbo, taip pat pabėgėliai gali gauti pagalbą sprendžiant ir kitas problemas
5. Psichologinė pagalba: Centruose dirba psichologai, kurie padeda pabėgėliams įveikti sunkumus ir stresą, su kuriuo jie susiduria
6. Ugdymas ir mokymasis
7. Kultūrinė veikla : Centruose organizuojama kultūrinės veiklos, kadangi tai padeda pabėgėliams integruotis ir susipažinti su vietine kultūra
KONFLIKTAS VAIKO AKIMIS
YEVA SKALIETSKA
„ YOU DON‘T KNOW WHAT WAR IS“
Visi žino žodį „karas“ Tačiau tik nedaugelis supranta, ką tai iš
tikrųjų reiškia Kai pamatai, kad turi su tuo susidurti, jautiesi visiškai pasimetęs, apimtas išgąsčio ir nevilties. Kol nebuvai ten, tu nežinai, kas yra karas. Tai įspūdingas ir jaudinantis
jaunos Ukrainos pabėgėlės Yevos Skalietskos dienoraštis Tai dvylika dienų Ukrainoje, kurios amžiams pakeitė 12-metės
Yevos gyvenimą.
Knygoje „Tu nežinai, kas yra karas“ Yeva kas valandą įrašo, kas vyksta, ieškodama saugumo ir keliaujant iš Charkovo į
Dubliną Kiekvienas akis atveriantis dienoraščio įrašas papildytas asmeninėmis nuotraukomis, Jevos ir jos draugų žinučių ištraukomis ir kasdienėmis antraštėmis iš viso pasaulio, o trys nuostabiai detalūs žemėlapiai (kurią sukūrė iš
Charkovo kilusi Olga Shtonda) padeda skaitytojui sekti Yevos ir jos močiutės kelionę „Tu nežinai, kas yra karas“ – tai galinga įžvalga apie tai, kas yra konfliktas vaiko akimis, ir būtinas skaitymas suaugusiems ir vyresniems vaikams.
Paskelbta kartu su UNHCR, JT pabėgėlių agentūra, su Michael Morpurgo pratarme
Lietuvoje yra daug jaunimo centrų, kurie teikia jaunimui ne tik patalpas, bet ir įvairias paslaugas ir renginius, pvz., edukacinius seminarus, muzikinius koncertus ir sportinius turnyrus. Šie centrai yra itin populiarūs tarp jaunimo ir padeda jiems įgyti naujų patirčių ir draugų
Palyginus su užsienio šalimis, Lietuvoje yra mažiau jaunimo centrų, tačiau jie yra itin aktyvūs ir reikšmingi jaunimo gyvenime Kiti Europos šalių jaunimo centrai taip pat teikia platų paslaugų spektrą, bet dauguma jų yra daug didesni ir gali suteikti jaunimui daugiau resursų ir galimybių. Be to, užsienio šalių jaunimo centrai dažnai dirba su įvairiais tarptautiniais jaunimo projektais, kurie suteikia jaunimui galimybę susipažinti su kitomis šalimis ir kultūromis.
Taigi, Lietuvos jaunimo centrai yra itin svarbūs jaunimo bendruomenėje ir teikia jiems daugybę galimybių, bet yra mažesni ir turi ribotą paslaugų spektrą palyginus su užsienio šalių jaunimo centrais Vis dėlto, tiek Lietuvos, tiek užsienio jaunimo centrai yra itin svarbūs jaunimo gyvenime ir padeda jiems įgyti patirties ir ugdyti įvairias kompetencijas.
UŽSIENYJE
RITA ŠKRIADAITĖ
SAULENA PILITAUSKAITĖ
ZENAIDA PIKIOTIENĖ
„ ATVIRŲ JAUNIMO CENTRŲ PRAKTINIS GIDAS “ KAM TO REIKIA?
Kylant įvairioms įtampoms, veikiančioms jaunų žmonių vertybines nuostatas, elgesį, daugėja „nepatogių“, „kitokių“ jaunuolių, jie tampa iššūkiu mums visiems. Tada suprantame, kad esamų jaunimui paslaugų paletėje kažko trūksta Taip pradedame kalbėti apie kitų darbo formų su jaunimu diegimą, t. y. atvirus jaunimo centrus
CENTRO VIETA
Planuojant steigti atvirą jaunimo centrą reikėtų atsižvelgti ir į vietą, kurioje jis kuriamas. Centras ar mikrorajonas?
Pagrindinis kriterijus pasirenkant jaunimo centro darbo laiką yra jaunimo poreikių bei dienotvarkės atitikimas Nėra prasminga , kad centras būtų atviras lankytojams pirmoje dienos pusėje, kadangi tuo metu daugelis jaunuolių privalo būti mokyklose. Taigi jaunimo centro darbo valandos greičiausiai bus orientuotos antrąją dienos pusę, į laiką po pamokų
VEIKLŲ KRYPTYS
ATVIRAME
JAUNIMO CENTRE
Laisvalaikio; Veiklos, kurias jauni žmonės pasiūlo patys; Centro darbuotojo inicijuojamos veiklos; Asmenybės stiprinimo;
Pagrindiniai veiksniai, kuriuos reikia apsvarstyti renkantis vietą, yra šie:
1. Prieinamumas: svarbu, kad pabėgelių centras būtų lengvai pasiekiamas, t y jo lokacija turėtų būti patogi ir gerai susisiekusi viešuoju transportu.
2. Saugumas: vietą reikia pasirinkti atsižvelgiant į saugumo klausimus. Tai reiškia, kad centro aplinka turėtų būti saugi ir ramybės zona.
3. Tarpkultūrinis kontekstas: svarbu, kad pabėgelių centras būtų statomas toje vietoje, kurioje jau yra panašių bendruomenių arba jau yra įprastas tarpkultūrinis dialogas.
4. Pastato būklė: pabėgelių centras turėtų būti saugioje vietoje
BALSIAI
Balsiai - tai teritorija, kuri iš pietų ir vakarų ribojasi su Verkių regioniniu parku, iš rytų apjuosta Neries, o šiaurėje baigiasi ties Vilniaus miesto riba Čia patenka ir senosios gyvenvietės Naujieji Verkiai, Verkių Riešė, Staviškės, Ožkiniai, Babiniai, Kryžiokai, Naujaneriai, Krakiškės, Pagubė, Bireliai ir ten esančios sodų bendrijos Teritorija gana didžiulė, suvienijo ją Balsių mokykla, nes tik jos gyventojams ji priskirta. Be to, Balsių bendruomenės nariais yra tapę daugelio sodų bendrijų gyventojai
Balsiai - sparčiai augantis miesto rajonas, vidutinė statistinė balsiečių šeima augina tris ir daugiau vaikų, todėl Balsiuose itin aktuali darželio steigimo klausimas.
Vaikai - neatsiejama bendruomenės dalis, todėl labai svarbu, kad atitolusiuose nuo miesto centro mikrorajonuose būtų darželiai, mokyklos, vaikų dienos centrai Taip ne tik taupomas gyventojų laikas, bet ir užtikrinamas vaikų ugdymas, saugumas bei užimtumas
Sostinės savivaldybė pakvietė Balsių ir visos Verkių seniūnijos gyventojus dalyvauti patariamojoje apklausoje –kaip galėtų atrodyti skveras pačiame Balsių centre Antras populiariausias pasiūlymas – užimtumo ir laisvalaikio centras vaikams (29,6 proc.).
PATARIAMOSIOS BALSIŲ
APKLAUSOS REZULTATAI
Daugiafunkcinis bendruomenės centras
Užimtumo ir laisvalaikio centras vaikams
Pėščiųjų ir dviračių takai
Sporto aikštelės
Vaikų darželis
Parkas
NAUJIEJI VERKIAI
Naujieji Verkiai – Vilniaus miesto dalis, esanti Verkių seniūnijoje, šiaurės rytus nuo Verkių, 9 km į šiaurę nuo miesto centro Naujuosius Verkius aptarnauja 35 ir 65 maršrutų autobusai (Vaikų darželio, Naujųjų Verkių st ) Naujieji Verkiai šiaurėje ribojasi su Krempliais, rytuose ir pietuose su Staviškėmis („Verkių“ sodais), iš vakarų supa Verkių miškas. Pro Naujuosius Verkius teka Turniškių upelis, šiaurėje įtekantis į Riešę, o taip pat yra keletas apleistų tvenkinių. Naujieji Verkiai patenka į Verkių regioninį parką
NAUJIEJI
VERKIAI
SANTARIŠKĖS
BALTUPIAI
FABIJONIŠKĖS
ŽIRMŪNAI
JUSTINIŠKĖS
PILAITĖ
KAROLINIŠKĖS
ŽVĖRYNAS
CENTRAS
LAZDYNAI NAUJAMIESTIS
NAUJININKAI
ANTAKALNIS
Gyvenvietės
Verkių regioninis parkas
Popieriaus fabriko teritorija
Automobilių/ autobusų keliai: Pagrindinis kelias
Autobusų maršrutai
Autobusų stotelės
Viniaus žemėlapis
Naujųjų Verkių žemėlapis
NAUJŲJŲ VERKIŲ POPIERIAUS FABRIKAS
Naujųjų Verkių - 1934-tais, ant Turniškės upelio kranto, Vilniaus burmistro Prano Juozapo Opitro ir jo partnerio, popieriaus gamybos meistro Vilhelmo Langebacho, įkurta įmone, dabar nenaudojama ir įtraukta Kultūros vertybių registrą. Fabrikas turėjo daug pakilimų ir nuopolių –daug kartų buvo degęs, atstatomas, modernizuotas. XIX a. pabaigoje jis net tapo didžiausiu popieriaus gamybos fabriku Vakarų Rusijos imperijoje, gaminančiu 1300 tonų popieriaus per metus. Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą, kai dauguma įrangos buvo išvežta, fabrike buvo įrengtas naujas cechas, pagerinęs popieriaus gaminių iš medienos kokybę, o tarp 1909 ir 1911 metų buvo įdiegtas elektrinis apšvietimas. Vėliau, 1929-1941tais, jis iš viso neveikė dėl ekonominių sunkumų ir pilnai pradėjo veikti tik 1946tų metų pavasarį, atstatytas po apgriovimo Antrojo pasaulinio karo metu. Vėliau jis buvo du kartus rekonstruotas - 1953 ir 1984-tais metais
14 pav. Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas
15 pav. Katilinė ir naujas kaminas
16
17 pav. Dabar fabriko įkūrimo data puošia prie įėjimo paliktą girnų akmenį.
Pastatas yra didelis ir turi daug erdvių patalpų, kuriose galima organizuoti įvairius renginius ir visos bendruomenės susitikimus.
Erdvė kurioje galima įkurti bendruomenės centrą, kur žmonės galėtų susirinkti, pabendrauti ir organizuoti renginius
Erdvė nuomoti patalpas biurams ar kūrybinėmis dirbtuvėms.
Erdves galima panaudoti sporto, koncertų ar seminarų salėms
Patalpos skirtos administracijai, vadovybei ir personalo skyriams, mokymo ir rengimo patalpos darbuotojams, bei kitoms reikalingoms tarnyboms. Tokie erdvių panaudojimo sprendimai priklauso nuo poreikių ir resursų, o erdvės skirtos centro darbuotojams gali būti svarbus elementas užtikrinant sėkmingą centro veiklą.
Vaikų darželio erdvė - patalpos yra skirtos valgyti, žaisti, mokytis, miegoti ir kitoms veikloms. Didelis dėmesys yra skiriamas šviesos, oro ir garso kokybei, nes tai turi tiesioginį poveikį vaikų sveikatai, koncentracijai ir nuotaikai
Patalpas galima panaudoti kaip sandėliukas
POPIERIAUS FABRIKO KATILINĖ
Senų fabrikų katilinės buvo reikalingos, kad būtų galima palaikyti darbo procesus, pvz., pagaminti reikiamą šilumą ar garą. Viduje dažnai būdavo daug laiptų, kurie vingiuodavo per visą katilinę ir vedę į viršų link katilo kamerų. Tai buvo būtina, kad būtų lengviau prieiti prie katilo, reguliuoti jo temperatūrą ir prireikus jį valyti