G A I S R I N Ė S
S T O T I E S
D I Z A I N A S -
F U N K C I J O S I R
E S T E T I K O S
D E R M Ė
VILNIAUS
DAILĖS AKADEMIJOS VILNIAUS FAKULTETOInterjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 6121PX017
Gretos Kasputytės
Bakalauro baigiamasis darbas
Gaisrinės stoties dizainas – funkcijos ir estetikos dermė
(Baigiamojo darbo pavadinimas)
Kūrybinio darbo/projekto vadovas
Aiškinamojo rašto konsultantas
doc. Dalius Striukas
(Pedagoginis vardas/mokslinis laipsnis, Vardas, Pavardė)
doc. dr. Eglė Bazaraitė
(Pedagoginis vardas/mokslinis laipsnis, Vardas, Pavardė)
Konsultantas
(Pedagoginis vardas/mokslinis laipsnis, Vardas, Pavardė)
Vilnius, 2024
1. Įvadas
2. Santrauka Summary
3. Tyrimas
3.1. Temos aktualumas
3.2. Tyrimo procesas
3.3. Gaisrinių stočių istorija
3.4. Gaisrinių stočių situacija dabar
3.5. Projektavimo kryptis
3.6. Gaisrininkų poreikiai
3.7. Drabo specifika
3.8. Ugniagesio dienos užsiėmimai
3.9. Struktūra ir funkcijos/Efektyvumo išplanavimas
3.10. Ugniagesio kelias iškvėtimo metu
3.11. Greičiausio kelio problema
3.12. Architektūros/išplanavimo analogai
4. Projektas
4.1. Lokacija
4.2. Foto fiksacijos
4.3. Funkcinės schemos
4.4. Esamos gaisrinės išplanavimas ir kas keičiasi
4.5. Ap švieitmo planas
4.6. Gaisrinės aksonometrija
4.7. Eksplikacija
4.8. Vizualizacijos
5. Išvados
6. Bibliografija
1. Įvadas
Ugnis – milijonus metų naudojama žmogaus siekiant sušilti, gaminti maistą ar įrankius, tačiau žmogus iki galo taip ir nesugebėjo jos pažaboti. Kad ir kaip būtume pažengę šiandieną, vis dar kyla daug gaisrų. Po didžiojo Londono gaisro kilusio 1666m. buvo įkurta pirmoji moderni ugniagesių komanda. Iki Pirmojo pasaulinio karo gaisrinės stotys buvo itin paprasto išplanavimo – tik tai kas reikalingiausia, patalpa automobiliams/gyvuliams ir miegamasis. Visais laikais ugniagesio darbo tikslas išliko toks pat – suvaldyti ugnį ir gelbėti gyvybes. Specialybė reikalaujanti ypatingo pasiruošimo, nes visuomet yra didelė rizika sveikatai ir gyvybei. Norint užtikrinti maksimalų ugniagesių pasirengimą reikia sukurti tinkamą darbo aplinką – atsižvelgti į žmogų. Gaisrinių stočių dizainas mažai nagrinėjama tema, nors ir turi didelę įtaką ugniagesių gerovei. Šiame darbe atliekant interviu nustatomi gaisrininkų poreikiai ir esami trūkumai, vykdant skirtingų atvejų palyginimą bei nagrinėjant kitus šaltinius analizuojama poilsio zonų integracija į darbo zoną. Renovuojant ir praplečiant esamą gaisrinės pastatą Ternopilio mieste, vakarų Ukrainoje, dėmesys buvo kreipiamas į funkcionalumą, tačiau buvo atsižvelgiama ir į estetiką. Darbo rezultatas – moderni, funkcionali ir į darbuotoją orientuota gaisrinė. Nustatomos gairės kaip gaisrinėje tinkamai integruoti poilsio zonas į darbinę erdvę.
Ugnis – milijonus metų naudojama žmogaus siekiant sušilti, gaminti maistą ar įrankius, tačiau žmogus iki galo taip ir nesugebėjo jos pažaboti. Kad ir kaip būtume pažengę šiandieną, vis dar kyla daug gaisrų. Po didžiojo Londono gaisro kilusio 1666m. buvo įkurta pirmoji moderni ugniagesių komanda. Iki Pirmojo pasaulinio karo gaisrinės stotys buvo itin paprasto išplanavimo – tik tai kas reikalingiausia, patalpa automobiliams/gyvuliams ir miegamasis. Visais laikais ugniagesio darbo tikslas išliko toks pat – suvaldyti ugnį ir gelbėti gyvybes. Specialybė reikalaujanti ypatingo pasiruošimo, nes visuomet yra didelė rizika sveikatai ir gyvybei. Norint užtikrinti maksimalų ugniagesių pasirengimą reikia sukurti tinkamą darbo aplinką – atsižvelgti į žmogų Sovietų Sąjungoje gaisrinėje, kaip ir visose kitose srityse žmogus nebuvo vertinamas ir į jo poreikius nebuvo atsižvelgiama Po Sovietų Sąjungos griūties dauguma valstybinių įstaigų dar ilgą laiką išliko nepakitusios Modernėjant visuomenei keitėsi požiūris į darbuotoją, atsirado nauji poreikiai. Todėl didelė dalis naudojamų patalpų nebeatitinka keliamų reikalavimų. Tai yra labai aktualu gaisrinėms. Lyginant su Vakarų šalių gaisrinėmis matomas akivaizdus skirtumas. Vakarų gaisrinėse darbuotojas yra vertinamas labiau, suprantama, kad be jo nebus rezultato, todėl gaisrinės dizainas pritaikytas jam. Taip užtikrinama aukšta darbuotojo motyvacija ir pasirengimas.
Ternopilio miesto, kuris yra Ukrainoje, pirmoji ugniagesių komanda susiduria su šia problema Darbo tikslas naudojant įvairias tyrimo metodikas, kaip interviu, šaltinių ir analogų analizę, suprasti ugniagesių darbo specifiką ir pasiūlyti interjero sprendimus, kurie būtų efektyvūs, tačiau pagerintų darbuotojų gerovę, modernizuojant esamą infrastruktūrą Projekte būtų atsižvelgiama į darbuotojų saugą, laisvalaikį, saviugdą, hobius.
Fire has been used by man for millions of years to keep warm, to make food and tools, but man has never been able to fully control it. No matter how advanced we are today, there are still many fires. After the Great Fire of London in 1666, the first modern fire brigade was established. Before the First World War, fire stations had a very simple layout - just the essentials, a room for cars/horses and a bedroom. Throughout history, the purpose of a firefighter's job has remained the same - to control fires and save lives. It is a speciality that requires high preparation, as there is always a high risk to health and life. To ensure that firefighters are as well prepared as possible, right working environment is needed where focus is on the people In the Soviet Union, in the fire service, as in all other fields, the human being was not valued and his needs were not taken into account After the collapse of the Soviet Union, most state institutions remained unchanged for a long time The modernisation of society has led to a change in attitudes towards the worker and new needs. As a result, much of the premises in use no longer meet the requirements. This is very relevant for fire stations. There is a clear difference when comparing with fire stations in Western countries. In Western fire stations, the worker is valued more, it is understood that without him there will be no result, and the design of the fire station is therefore adapted to him. This ensures high motivation and training. The city of Ternopil, in Ukraine, is the first fire brigade faces this problem The aim of this work is to use different research methodologies such as interviews, source and analogue analysis to understand the specificities of the firefighters' work and to propose interior design solutions that would be effective but would improve the well-being of the employees by modernising the existing infrastructure The project would take into account the safety, leisure, self-education and hobbies of the employees.
Gaisrinė yra viena iš nedaugelio įstaigų, kuri dirba 24/7 Ugniagesiams tenka greitai reaguoti į iškvietimą bet kuriuo paros metu Todėl efektyvus funkcinis išplanavimas yra itin svarbus Netinkami žmonių judėjimo srautų sprendimai, durų varčių kryptys, grindų dangos, nesaugūs laiptai gali padidinti tikimybę susižeisti ar prailginti reagavimo į iškvietimą laiką Tačiau ne tik efektyvus išplanavimas yra svarbus Kita problema, kuri matoma iš statistikos, pagal straipsnį “Mental health of UK firefighters”, yra stresas ir nerimas Pagal atliktas apklausas Jungtinėje Karalystėje: apie 12% ugniagesių patiria nerimo sutrikimus ir apie 5% potrauminį streso sutrikimą. O pagal pasaulio sveikatos organizaciją tik apie 4% visų pasaulio žmonių turi nerimo sutrikimus. Todėl projekte didelis dėmesys skiriamas laisvalaikio bei poilsio zonoms gaisrinių pastatuose. Pagrindinis tikslas modernizuojant gaisrinę stotį yra ne tik teisingi techniniai sprendimai, bet esminis dalykas yra tai, kad dėmesys skiriamas į personalo aplinką, saugumą Sprendžiant šias problemas sukuriamas funkcionalus, estetiškas ir į darbuotoją orientuotas gaisrinės stoties interjero dizainas
Tyrimo klausimai
Kokie yra gaisrininkų poreikiai
Funkcinės schemos ir poilsio zonų integravimas
Uždaviniai
Išnagrinėti modernių, vakarietiškų gaisrinių istoriją ir funkcijas
Pasiūlyti estetišką, tačiau ne mažiau efektyvų interjerą gaisrinei stočiai
Identifikuoti esamų interjerų/išplanavimo problemas
Atliekamas empirinis tyrimas, Ukrainos ir vakarų šalių esamos situacijos nagrinėjimas, remamasi apklausomis, statistika ir moksliniais tyrimais Metodai
Šiandien gaisrų gesinimas yra labai specializuota profesija, o ugniagesių tarnybos naudoja įvairią specializuotą įrangą, įskaitant automobilines kopėčias, termovizorines kameras ir pažangias gaisrų gesinimo putas Ugniagesių stotys - tai modernios, gerai įrengtos patalpos, skirtos greitam reagavimui į ekstremalias situacijas, kartu teikiant mokymo, administracines ir bendruomenės informavimo paslaugas
Apskritai gaisrinių stočių ir gaisrų gesinimo istorija atspindi nuolatinę raidą, kurią lėmė technologinės naujovės.
Gaisras Londone 1666m.Organizuotų ugniagesių istorija prasidėjo senovės Romoje, valdant Augustui. Pirmąją romėnų ugniagesių komandą įkūrė Markas Licinijus Krasas, iki tol Romoje nebuvo ugniagesių. Krassas sukūrė savo brigadą iš 500 ugniagesių, kurie pirmuoju pagalbos šauksmu skubėjo prie degančių pastatų. Atvykę į gaisrą ugniagesiai nieko nedarė, kol
Krassas derėjosi dėl savo paslaugų kainos su turto savininku. Jei Krassui nepavykdavo susitarti dėl jį tenkinančios kainos, ugniagesiai tiesiog leisdavo statiniui sudegti iki pamatų
Senovės laikai: Ankstyvosios civilizacijos gaisrų gesinimui naudojo primityvius metodus, tokius kaip kibirų brigados ir rankiniai siurbliai. Pavyzdžiui, senovės Romoje ugniagesiais dirbo vigilai, kurie patruliuodavo gatvėse ir gesindavo gaisrus naudodami rankinius siurblius ir kibirus.
XVII-XVIII a: 1666 m. kilęs didysis Londono gaisras parodė, kad reikia labiau organizuotos gaisrų gesinimo veiklos. Po gaisro 1667 m. Londone buvo įkurta pirmoji moderni savivaldybės ugniagesių komanda. Jo pavyzdžiu pasekė ir kiti miestai
Viduramžiai: Viduramžiais įvairiuose Europos miestuose buvo įkurtos elementarios gaisrų gesinimo organizacijos, dažnai sudarytos iš savanorių, aprūpintų pagrindiniais įrankiais, tokiais kaip kibirai, kabliai ir kopėčios.
XIX a: XIX amžiuje gaisrų gesinimo technologijos labai patobulėjo. Pradėtos naudoti garu varomos gaisrinės mašinos, kurios iš esmės pakeitė gaisrų gesinimo galimybes. Šiuo laikotarpiu išsivystė ir gaisrinės stotys, kuriose buvo statomos specialios patalpos, skirtos gaisriniams automobiliams ir ugniagesiams apgyvendinti.
XX a. pradžia: XX a. Ugniagesių stotys tapo didesnės ir labiau specializuotos, jose atsirado patalpos įrangos priežiūrai, mokymams. Į gaisrų gesinimo operacijas buvo integruotos ryšių sistemos.
XX a. vidurys: Antrasis pasaulinis karas paskatino tolesnę gaisrų gesinimo technologijų pažangąPokario laikotarpiu išsiplėtė ugniagesių tarnybos ir buvo pradėta naudoti nauja gaisrų gesinimo technika - putų ir cheminiai gesintuvai.
Nuo XX a. pabaigos iki šių dienų: XX a. antrojoje pusėje toliau buvo diegiamos gaisrų gesinimo įrangos ir taktikos naujovės. Medžiagų mokslo pažanga leido sukurti veiksmingesnes ugniagesių apsaugos priemones, o patobulėjus ryšių ir informacinėms technologijoms pagerėjo koordinavimo ir reagavimo galimybės.
Daugumoje buvusių sovietinių valstybių gaisrinių stočių situacija net ir dabar yra bloga. Gaisrinės patalpos dažnai naudojamos neefektyviai, daug tuščių erdvių, gyvenamosios patalpos neatskiriamos nuo darbinės erdvės. Daugiausia laiko gaisrininkai praleidžia būdami garaže, kadangi nėra suprojektuotų laisvalaikiui skirtų zonų. Ugniagesiams miegui skirta viena bendra patalpa. Neatsižvelgta į tai, kad ugniagesiai turi nemažai laisvo laiko budėjimo metu ir dauguma ugniagesių turi papildomas veiklas. Į tai atsižvelgus reikia sukurti papildomų funkcijų, kurios modernizuojant gaisrines stotis jas papildytų.
Naujai sukurtose gaisrinėse į šias problemas atsižvelgiama. Tačiau ne visais atvejais yra galimybė atsisakyti seno pastato ir statyti naują, todėl itin svarbu šias problemas išspręsti modernizuojant senas gaisrines. Visos šios problemos aktualios ir toliau projektinėje dalyje nagrinėjamoje Ternopilio gaisrinėje.
Projektuojant atsižvelgiama į ugniagesių poreikius ir keliamus reikalavimus. Kuriant interjerą, medžiagiškumą, estetiką, siekiama sukurti jaukias ir harmoningas erdves Korpusiniuose balduose naudojama ąžuolo mediena padeda atrasti pusiausvyrą tarp lieto mikrocemento, kuris linkęs priduoti šaltumo Interjeras įgauna balanso ir vientisumo, o pasirinktos medžiagos svarbu, kad būtų lengvai prižiūrimos, ilgaamžės ir suteiktų jaukumo, nepaisant, kad tai tarnybinės paskirties pastatas Interjero spalvynas nėra platus, pasirinkti ramūs tonai, balta spalva, nesukeliant vizualaus triukšmo, projektuojami minimalistiniai baldai.
Pirmame aukšte interjeras griežtesnis, šaltesnis, nes tai darbo funkcijų zona O antrame aukšte esančioms zonoms kuriama šiltesnė ir šviesesnė aplinka Patalpos išdėstytos pagal aiškiai žinomą struktūrą ir žinomus ryšius.
Gaisrininkai budi 24h, pagal gaisrininkų dienos grafiką matome, kad vidutiniškai turi apie 6h laiko, kurį gali skirti įvairioms veikloms, o kitas laikas skiriamas mokymams, treniruotėms. Ternopilyje vidutiniškai per parą gali būti du iškvietimai, kurie trunka po 2h. Pagal tai matome kokios funkcijos reikalingos: mokymų klasė, sporto salė, užsiėmimų, laisvalaikio, poilsio vietos.
Po interviu su ugniagesiais paaiškėjo, kad net 8 iš 10 ugniagesių turi papildomas veiklas Todėl svarbu į tai atsižvelgti ir įrengti darbo kompiuteriu vietas, suteikti galimybes saviugdai
Interviu metu dažniausiai minėtas hobis buvo filmų žiūrėjimas, sportas
Gaisrinėje iš viso dirba 40 ugniagesių:
be gaisrininkų dar dirba:
Pamainą sudaro10 ugniagesių: Budėjimas vyksta kas 3 paras Gaisrinėje stotyje viršininkas pavaduotojas kadrų skyrius7:30 pamainos priėmimas (apsirengimas darbiniais rūbais, pasiruošimas reaguoti į iškvietimus, įrangos patikrinimas)
8:30 – 10:00 teoriniai mokymai 10:00 – 11:30 fizinio pasirengimo treniruotė
13:00 – 14:00 tvarkymasis
14:00 – 16:00 praktiniai užsiėmimai ir įrangos priežiūra
12:00 – 13:00 pietūs
Nuo 16:00 laikas užsiėmimams
Savaitgaliais nevyksta mokymai, treniruotės. Ugniagesiams skiriama daugiau laiko, kurį gali skirti savo numatytoms veikloms, reikia pasirūpinti tvarka ir įrangos technine būkle.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (ugniagesių komandos) struktūra priklausomai nuo valstybės įstatymų gali šiek tiek kisti, tačiau strūktura išlieka panaši visur ir ji susideda iš šių esminių dalių: Viršininkas; Specialistai; Administracija; Pareigūnai (darbuotojai);
Tarnybos veiklos sritys: Organizuoti, vadovauti bei atlikti gaisrų gesinimo, kitus žmonių ir turto gelbėjimo darbus;
Vykdyti gaisrų prevenciją, informuoti visuomenę priešgaisrinės saugos klausimais;
Atlikti gaisrų tyrimus; Vykdyti eksploatuojamų statinių ir kitų objektų priešgaisrinę priežiūrą, dalyvauti statybos užbaigimo procedūrose;
Užtikrinti greitą reagavimą į pagalbos iškvietimus;
Bendradarbiauti su užsienio šalių priešgaisrinėmis tarnybomis, dalyvauti tarptautiniuose priešgaisrinių tarnybų mokymuose, pratybose, seminaruose ir kituose renginiuose, įgyvendinti bendrus tarptautinius projektus, kelti kvalifikaciją;
Ugniagesiai atvykti į iškvietimo vietą privalo, kiek įmanoma greičiau: “ ne mažiau kaip 80 procentų visų pirmųjų pajėgų atvykimo į įvykio vietą miesto gyvenamosiose vietovėse laikas būtų ne ilgesnis kaip 8 minutės”. Todėl norint užtikrinti greitą reagavimą efektyvus išplanavimas yra ypatingai svarbus.
Pagrindiniai kriterijai planuojant priešgaisrinės stoties patalpas yra: Užtikrinti, kad ugniagesys galėtų spėti laiku išvykti į iškvietimą (išvykimo laikas – laikas nuo aliarmo gavimo iki išvykimo pro garažo vartus); Atskirti patalpas kurių funkcijos drąstiškai skiriasi.
Nr. 1. ugniagesio kelio iškvėtimo metu pavyzdys:
Gyvenamosios patalpos -> Administracija -> Garažas;
Šiuo atveju ugniagesys reaguodamas į iškvietimą privalo praeiti administracinės paskirties patalpas, kad patektų į garažą iš kurio išvykstama
Gyvenamosios patalpos
Administracija
Garažas
Nr. 2. ugniagesio kelio iškvėtimo metu pavyzdys:
Administracija -> Gyvenamosios patalpos -> Garažas;
Šiuo atveju ugniagesys reaguodamas į iškvietimą neturi patekti į patalpas, kurios reagavimo metu nėra svarbios, todėl kelias yra trumpesnis, netrikdomas administracijos darbas.
Administracija
Gyvenamosios patalpos
Garažas
Ugniagesys iš patalpų, kuriose praleidžia daugiausia laiko (gyvenamosios patalpos) turėtų galėti trumpiausiu, tačiau saugiu keliu nueiti iki garažo iš kurio išvyksta į iškvietimą.
2021 m Amerikos ugniagesiai iš viso patyrė 60450 sužeidimų, iš kurių 46 2% nutiko ne iškvietimo vietoje 4950 susižeidimų įvyko reaguojant į ar grįžtant iš iškvietmo
Dėl ugniagesių darbo specifikos visiškai užkirsti kelią susižeidimams gal ir nepavyks, tačiau prie jų skaičiaus mažinimo galima prisidėti ir tinkamais interjero sprendimais. Grindų dangos parinkimas, durų varstymo kryptis, laiptų įrengimas ir tinkamas apšvietimas gali prisidėti prie ugniagesių patiriamų traumų skaičiaus sumažinimo.
Pavyzdžiui, ugniagesys iš antrojo aukšto nusileisdamas laiptais užtruks ilgiau, nei kad nusileistų stulpu, tačiau sumažins traumos tikimybę Todėl laiptai gali būti tinkamesnis sprendimas, nei nusileidimo stulpas, jei tai vis tiek leidžia ugniagesiui reaguoti į iškvietimą per nustatytą laiką
Spain 2018m.
Oslo, Norway 2020m.
Gaisrinėje nėra miegamųjų, todėl akivaizdu, kad gaisrinė stotis skirta ugniagesiams savanoriams, kurie į gaisrinę atvyksta tik gavę iškvietimą arba mokymų metu. Nepaisant to, kad gaisrininkai nebudi nuolatos yra nemažai pagalbinių erdvių, vietos treniruotėms ir įgūdžių gerinimui
Oslo gaisrinė stotis gerokai didesnė, nei jau minėta savanorių gaisrinė. Abiejuose gaisrinėse daug pagalbinių patalpų. Oslo gaisrinėje įrengti miegamieji, kadangi ugniagesiai budi visą parą. Atskiri miegamieji ugniagesiams suteikia privatumo. Įrengtos erdvės tiek ugniagesių treniruotėms, tiek poilsiui.
Zaragoza, Pirmas aukš tasGaisrinė Kanadoje turi didelį garažą su išvažiavimais į skirtingas puses, tai yra aktualu miestuose, kur yra spūsčių tikimybė ir gaisrinės garažas yra orientuotas į kelią. Taip pat ir šioje komandoje matome didelį pagalbinių patalpų skaičių. Mažas miegamųjų skaičius todėl galima daryti prielaidą, kad tik dalis ugniagesių budi visą parą, likusieji atvyksta tik pagal iškvietimą
Išvados
Analizuojant šias gaisrines akivaizdžiai matome, kad stoties dizainas priklauso nuo ugniagesių darbo specifikos. Tačiau visur išlieką didelis pagalbinių patalpų skaičius ir zonos laisvalaikiui bei poilsiui. Numatytos erdvės ugniagesių treniruotėms ir mokymams. Visada siekiama geresnio reagavimo laiko, vis dar per mažai dėmėsio skiriama darbuotojo gerovei Tinkamais interjero dizaino sprendimais galima prisidėti prie šių problemų sprendimo.
Levis, Canada 2016m.4. Projektas
KOTLYAREVS’KOHO ST, 22 A, TERNOPIL, UKRAINE
Ternopilis – tai miestas vakarų Ukrainoje, Ternopilio regiono centras. Mieste yra didelis ežeras, kuris yra miestiečių ir turistų traukos centras.
Ternopilyje yra trys prišgaisrinės komandos. Nagrinėjamas pirmos komandos objektas. Dviejų aukštų pastatas yra miesto centre tarp daugiabučių.
Ofisai, kuriuose dirba viršininkas, pavaduotoja, buhalterė, kadrų skyrius
Įvažiavimas į teritoriją
Sporto salė Gaisrinė Budėtojas Garažas Pagalbinės patalposPirmo aukšto funkcinės schemos
Gražas
Persirengimo kambariai
San. mazgai
Darbo vietos/ofisai
Laiptinė
Sandėlis
Koridorius
Virtuvė/laisvalaikio zona
Antro aukšto funkcinės schemos
Mokymų klasė, sporto salė
Virtuvė, sauna, biblioteka, kompiterinė, kino salė
Persirengimo kambariai
San. mazgai
Miegamieji
Laiptinė
Sandėlis
Koridorius
Darbo vieta
Laisvalaikio zona/virtuvė
Miegamieji
San. mazgai
Priedangos funkcinės schemos
Laiptinė
Sandėlis
Koridorius
I aukštas prieš rekontrukciją
I aukštas po rekonstrukcijos
Pirmame aukšte garažas išlieka nepakitęs, bet po rekonstrukcijos padaugėja pagalbinių patalpų, mažos patalpos apjungiamos, o dalis kitų patalpų yra perkeliama į kitą aukštą. Pagrindinis pakeitimas tai, kad miegamieji kambariai projektuojami antrame aukšte Suprojektuota atskira rūbinė vyrams ir moterims. Taip pat pirmame aukšte atsiranda naujos darbo vietos gaisrinės personalui. Šalia gaisrinės esančio pastato darbuotojų darbo vietos perkeliamos į gaisrinės pastatą, taip visai atisakant atskiro pastato.
II aukštas prieš rekontrukciją
II aukštas po rekonstrukcijos Stogas
Pagrindinis pakeitimas objekte yra, kad antras aukštas priskiriamas gaisrinei stočiai. Taip pastatas įgauna vientisumo, naujos funkcijos papildo darbuotojų darbo aplinką. Antrame aukšte yra suprojektuojamas naujas išplanavimas bei dalis aukšto yra praplėčiama. Pirmame aukšte esantis stogas leidžia praplėsti antrą aukšta suprojektuojant priestatą Suprojektuotos naujos erdvės – dviviečiai miegamieji, mokymų klasė, kino salė, sporto salė, virtuvės/valgomojo erdvė, sauna, kompiuterinė
1. Rūbinė (vyr.) – 84,2m2
2. Dušas (vyr.) – 4,7m2
3. Wc (vyr.) – 4,7m2
4. Laiptinė –22,3m2
5. Laisvalaikio zona – 38m2
6. Rūbinė (mot.) – 11,1m2
7. Dušas (mot.) –4m2
8. Wc (mot.) – 3,1m2
9. Koridorius – 114,5m2
10. Wc (1) –2,7m2
11. Kvėpavimo aparatų kambarys (kompresorinė) – 12,2m2
12. Skalbykla/Džiovykla – 20,5 m2
13. Žarnų saugykla – 16m2
14. Įrangos sandėlis – 30,4m2
15. Garažas – 175m2
16. Dispečerinė – 26,4m2
17. Darbo zona (1) –14,6m2
18. Darbo zona (2) –21,7m2
19. Drabo zona (3) – 22,7m2
20. Wc (2) – 4m2
21. Posėdžių kambarys – 18,6m2
22. Laiptinė – 14,3m2
23. Wc (3) – 3,7m2
1. Sporto salė – 7,3m2
2. Wc – 2,8m2
3. Dušas – 2,5m2
4. Sandėlis – 4,4m2
5. Laiptinė – 14,1m2
6. Virtuvė/Valgomasis – 62,3m2
7. Koridorius – 121,3m2
8. Miegamasis – 17m2
9. Sandėlis – 7,3m2
10. Kino salė – 67m2
11. Mokymų klasė – 63m2
12. Laiptinė – 14,3m2
13. Sauna – 15,7m2
14. Mot. dušas – 2,3m2
15. Mot. wc – 2m2
16. Mot. rūbinė – 13m2
17. Vyr. rūbinė – 6,1m2
18. Vyr. dušas – 2,6m2
19. Vyr. wc – 2,5m2
20. Skaitykla/Biblioteka – 72,5m2
21. Kompiuterinė – 17,5m2
22. Wc – 3,5m2
1. Laiptinė – 12,5m2
2. Koridorius – 53m2
3. Miegamasis – 54,6m2
4. Laisvalaikio zona – 20m2
5. Sand ėlis – 7m2
6. Darbo kambarys – 6m2
7. Wc – 2,4m2
8. Dušas – 4,2m2
Garaže telpa 4 ugniagesių mašinos. Patalpoje yra sumontuota automobilių išmetamųjų dujų ištraukimo sistema. Prie kiekvieno automobilio yra padėtos metalinės kontrukcijos lentynos, kuriuose ugniagesiai laiko aprangas.