Ieva Stripeikaitė "Įkalinimo įstaiga - reintegracija"

ĮKALINIMO ĮSTAIGA

DARBO VADOVĖ : KAROLINA JAŠINSKAITĖ

RE IN TEGR ACIJA

I

, IDK, IV K STUD IEVA STRIPEIKAITĖ

VILNIAUSDAILĖSAKADEMIJOS

VILNIAUSFAKULTETO

INTERJERODIZAINOKATEDRA

IevosStripeikaitės

ĮKALINIMOĮSTAIGA-REINTEGRACIJA

Bakalaurobaigiamasisdarbas

Interjerodizainostudijųprograma,valstybiniskodas6121PX017

Bakalaurantė:IevaStripeikaitė (data)

(parašas)

(parašas)

Darbovadovė:lekt.KarolinaJašinskaitė (data)

Tvir nu,katedrosvedėjas:doc RokasKilčiauskas (data)

(parašas)

TURINYS

01 07 25

0203 0405 0405 0809 1011 1213 1415 1617 1821 2223 2627 2829 3031 3233 3435 3637 3839 4041 4243 4445 4651 5257 5859 6063 6465 6671 7279 8081 8283

ĮVADAS

Temosaktualumas Tyrimasirmetodai Uždaviniai, kslai

TEORINĖS PRIEIGOS PROJEKTINĖ DALIS

Įkalinimoįstaigųistorija Funkcija Struktūra Nuteistųjųreintegracija Resocializacija Architektūrosanalogai Išvados

ĮkalinimoįstaigosVilniuje Vilniaus2ųjųpataisosnamųsituacija Įvaizdžių žemėlapis Konceptas Tūriopaieškos Tūriopozicionavimas Nuteistųjųapgyvendinimosta s ka Medžiagiškumas Architektūrinėschema Įstaigosfunkcijosaiškinamojidalis Įstaigosplanai Įstaigospjūviai Konstrukcijosdetalizacija Architektūrosvizualizacijos Kalėjimointerjeras Kalėjimobendrosioserdvės Vienutėsdetalizacija Apibendrinimas Bibliografija

ĮVADAS

TEMOS AKTUALUMAS

Lietuvoje į įkalinimo įstaigas kasmet grįžta kalė  buvę nuteis eji. Pakarto nis asmenų įkalinimasrodo,kadnuteis eji nepasimoko iš savo klaidų, tad laikas, praleistas įkalinimoįstaigoje,nėrarezultatyvus Aukš recidyvizmo rodikliai nedaro valstybės saugesne. Pakarto nis kalinių išlaikymas apmokamasLietuvosRespublikosmokesčių mokėtojųpinigais Negana to, neteisingair nuteistųjų atžvilgiu - reikia didelių kalinio pastangų,kadjispasikeistų

Norintpakeis  sta s ką,Lietuvoje2021m. sausio mėn. 7 d. pasirašytas “Įsakymas dėl nuteistųjų laisvės atėmimo bausme reabilitacijos reformos Lietuvoje koncepcijos patvir nimo” Šio įsakymo esmė - nuoseklus įkalinimo įstaigų vidinės sistemos kei mas. Darbuotojų pagrindiniu kslu tampa kur  pasi kėjimu grįstą santykį sukaliniais

TYRIMAS IR METODAI

Naudojamas įkalinimo įstaigų anali nis nagrinėjimas. Vykdomas empirinis tyrimas, Lietuvos ir kitų šalių esamos situacijoslyginamasistyrimas

UŽDAVINIAI

1) Išnagrinė  Lietuvos įkalinimo įstaigų istorijąirfunkciją

2) Ras  įkalinimo įstaigų, veikiančių reintegracijosprincipu,analogus

3) Išanalizuo  pasirinkto pastato situaciją

4)Iden fikuo  galimus pokyčius

5)Pateik  galimus sprendinius

6) Pasiūly  principą, nkamą ir kitoms įkalinimoįstaigoms

TIKSLAI

Suras  naujus sprendinius esamos įkalinimo įstaigų situacijos gerinimui Pasiūly   principą, nkamą ir kitoms įkalinimoįstaigoms.

TEORINĖS PRIEIGOS

LIETUVOS ĮKALINIMO ĮSTAIGŲ ISTORIJA

Pirmosios įkalinimo įstaigos Lietuvoje atsirado Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje [1]. Pagautas nusikaltėlis būdavo uždaromas pilies požemyje arba bokšte tol, kol jam bus paskirta bausmė - dažniausiai viešas pažeminimas, kankinimas ir nužudymas [2] Tokiu būdu buvo siekiama atgrasy kitus žmones nuo nusikal mų, o dar svarbiau - šalies vadovui parody  savo galią.IkiXVIa.pab.pagrindinėkalėjimų funkcija buvo sulaikymas iki bausmės paskyrimo

Bėgant laikui, bausmės supra mas kito Įkalinimas tapo priim nu būdu atlik bausmę, tad XVIIIXIX a., Rusijos okupacijos laikotarpiu, Lietuvos teritorijoje pradėjo kur s modernieji kalėjimai [3], kuriuose kaliniai sunkiai dirbdavo. 1904 m. pastatytas Lukiškių kalėjimas, skirtas poli niams nusikaltėliams. Atsiradus kamerų sistemai, nuteis eji daug laiko praleisdavo vienumoje Tuo metu buvo manoma, kad kėjimas gali privers žmogų atgailau  ir supras , kokios vertybės yra teisingos. Žygimanto Digaičio knyga “7 kvadra niai metrai” liudija vieną tokių atvejų - Lukiškių kalėjime kėjimą atradusio kalinio istorijąirpasišven mą.

Po Antrojo pasaulinio karo, SSRS okupavus Lietuvą [4], kalėjimų tvarka buvo pakeista - pradėtos taiky  fizinės bausmės, kaliniai buvo siunčiami į darbo kolonijas arba uždaromi kalėjimuose net už menkiausius nusikal mus.

Pradėjus masiškai kalin  žmones, iškilo nauja problema - kalėjimų perpildymas. Dėl to i n blogėjo kalinčiųjų sąlygos: prastas mai nimas, per mažos erdvės, ne nkamos sanitarinės sąlygos ir sparčiaiplintančiosligos

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę įkalinimo įstaigos pradėjo keis s. GriežčiausiorežimoįstaigabuvoLukiškių kalėjimas, kuriame kalėjo žiauriausi nusikaltėliai - iki gyvos galvos nuteis asmenys. Kalėjime buvo taikoma maksimali nuteistųjų priežiūra, izoliacija ir apsauga. Tam krus kriterijus a nkantys kaliniai,nekeliantysgrėsmės ki ems,galėjobū  perkeliami į pataisos namus Šiuose namuose įkalinimo sąlygos lengvesnės - nėra kamerų, galimas bendravimas su kitais nuteistaisiais Nesunkiai nusikaltę asmenys, kuriems taikoma laisvės atėmimo bausmė, galėjo kalė Atvirojoje kolonijoje - čia kaliniai gali atlik  bausmę su minimalia priežiūra, leidžiama dirb  už įstaigos teritorijos ribų[5].

1 pav Nuo XVII a Vilniaus Žemu nėje pilyje veikęs kalėjimas

2 pav Lukiškių kalėjimas, Vilnius

LIETUVOS ĮKALINIMO ĮSTAIGŲ PRINCIPAI

KALINIOATSKIRTIS

Atskir  kalinį nuo visuomenės, kuriai jis galikel  grėsmę Taippatsvarbuatskir nuteistąjį nuo grupuočių, organizacijų, kuriosužsiimanusikalstamaveikla.

ATGAILAVIMAS

Uždary  kalinį vienatvėje, kad jis galėtų atgailau

BAUSMĖIRATGRASYMAS

Žmogui padarius nusikal mą skiriama tokia bausmė, kad atgrasytų kalinį nuo nusikalstamumo

SAUGUMAS

Visuomenei leidžiama žino  kas padarė kokį nusikal mą Tam kram laikui nuteistasis izoliuojamas nuo visuomenės

REFORMACIJA

Keičiamos nusikaltėlio vertybės, kad jis galėtųgrįž  į visuomenę pasikeitęs

3 pav Vilniaus II ieji pataisos namai Vilnius

LIETUVOS ĮKALINIMO ĮSTAIGŲ STRUKTŪRA

KALĖJIMAS PATAISOSNAMAI

ATVIROJIKOLONIJA PUSIAUKELĖSNAMAI

TARDYMOIZOLIATORIUS

Įstaiga,kuriojelaikomiasmenys,kuriems paskirtas suėmimas iki teismo nuosprendžio Įsigaliojus laisvės atėmimo nuosprendžiui, nuteistasis gabenamas į paskirtą įkalinimo įstaigą [6].

KALĖJIMAS

2019 m buvo skubiai uždarytas pasku nis Lietuvos teritorijoje veikęs kalėjimas Tai įstaiga, kurioje buvo laikomi sunkius nusikal mus padarę kaliniai bei iki gyvos galvos nuteis asmenys “Kalėjime taikoma maksimali nuteistųjų apsauga, priežiūra ir izoliacija” [7] Čia nuteis eji įprastai kali po vieną arba du kameroje. Išei  iš kameros galima k į lauką, karštądušą, pamaldas arba kai to reikalauja teisėsauga Nuteis eji  “iki gyvos galvos” kalėjimoteritorijojeturigalimybędirb , moky s. Kalėjime grupės skirstomos į paprastąją ir drausmės. Priklausomai nuogrupės,skiriasi irkalinimosąlygos pavyzdžiui susi kimų, skambučių kiekis permėnesį

PATAISOSNAMAI Įstaiga, kurioje laikomi laisvės atėmimo bausme nuteis  asmenys Kaliniai čia skirstomi į lengvąją, paprastąją ir drausmės grupes Suim eji iš kamerų gali bū  išleidžiami į darbą, mokymosi įstaigą, valgyklą, paskirtam laisvalaikiui ir pan.[8] Čia kali daugiausia Lietuvos nuteistųjų

ATVIROJIKOLONIJA

Įstaiga, kurioje laikomi laisvės atėmimo bausme už neatsargius ir netyčinius nusikal mus nuteis  asmenys [9] Šioje įstaigojenuteis eji užrakinami kamerose k nakčiai, kitu metu leidžiama laisvai vaikščio  po atvirosios kolonijos teritoriją, turė  pinigų, gavus leidimą išvyk  iš teritorijos be lydinčio asmens

PUSIAUKELĖSNAMAI

Įstaiga, kurioje gyvena pavyzdingu elgesiu pasižymintys nuteis eji. Tai tarpinė stotelė tarp įkalinimo įstaigos ir laisvės Čia kaliniai visą veiklą (darbą, mokslus)atliekamieste,kuriameįsikūrę pusiaukelėsnamai Grįžtama k nakčiai

KITOSĮSTAIGOS

Kalėjimų departamentui taip pat priklauso Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Mokymo centras, Lietuvos probacijos tarnyba ir Valstybės įmonė “Mūsųamatai”.

,,

Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacija šioje koncepcijoje suprantama kaip kompleksiškas socialinio mokymosi procesas, kurio metu taikant įvairias individualizuotas arba grupines socialinio darbo, psichologinio konsultavimo, užimtumo, gydymosiirkitaspozityvųelgesįugdančiaspriemones siekiama motyvuo  ir ska n  nuteistąjį savo gyvenimo kslų siek   teisėtais būdais ir priemonėmis Resocializacija yra visą gyvenimą vykstančio socializacijos proceso dalis, ji negali bū  vykdoma prievarta prieš nuteistojo valią ar be jo motyvuoto įsitraukimo.10

,,

10 Įsakymas dėl nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacijosreformosLietuvojekoncepcijospatvir nimo

NUTEISTŲJŲ REINTEGRACIJA

Kalinių resocializacija ir reintegracija pradedama nuo pirmos kalinio dienos įstaigoje. Paleidimo į laisvę procesas vykdomas nuosekliai: lengvinant kalinimo sąlygas, analizuojant recidyvo riziką, pasakojant sėkmės istorijas bausmiųvykdymosistemose.

Nuteistųjų integravimui į visuomenę labai svarbus prižiūrėtojų požiūris ir nusiteikimas Pasak Alison Liebling, prižiūrėtojai dažnai brėžia ribą kalinius vadindami kitais ar sve mais. [11] Atskir  įrodo ir Philip Zimbardo atliktas Stanfordo kalėjimo eksperimentas Žmonėms sunku bū  galios pozicijoje ir nerody  perteklinės jėgos Būtenttodėl svarbus nuola nis pareigūnų ir kitų įkalinimo įstaigų darbuotojų bendradarbiavimas bei kvalifikacijos kėlimas

Reintegracija į visuomenę vyksta a nkamai nuosekliai. Sunkius nusikal mus padarę nusikaltėliai kali griežtame kalėjimo režime, tačiau, jei a nka tam  kras sąlygas,užpavyzdingą elgesį gali bū  perkeliami į pataisos namus. Ta pačia tvarka, po tam kro laiko, nuteis eji gali bū  perkeliami į atvirąjąkolonijąir,priešišeinantįlaisvę, pusiaukelėsnamus

KONTAKTINIŲPATAISOSPAREIGŪNŲ KOMANDA

Už krina betarpišką ir asmeninę nuteistųjųpriežiūrą.Šiaipareigybei skiriamaiki3040nuteistųjų Ši komandauž krina nuteistųjų priežiūrą kasdienėseveiklose Pareigūnaidirba dienosmetu,įskaitantirsavaitgalius.

NUTEISTŲJŲ RESOCIALIZACIJA

Užnuteistųjųresocializacijąatsakingos4 komandos: kontak nių pataisos pareigūnų, ver nimo ir analizės, socialinio darbo ir psichologinės intervencijosbeiužimtumokomandos.

Avejoanalizeireikalingasvisų4komandų darbas kartu. Kalinimo sistema veikia aktyviai planuodama kiekvieno nuteisto asmens resocializacijos individualią programą. Ši programa formuojama kartu su kaliniu siekiant kuo didesnio nuteistųjųįsitraukimoirnorokeis s Kad resocializacija ir reintegracija įvyktų, atsižvelgiama į daug aplinkybių: kalinio priklausomybių gydymą, savanorių atvykimo ska nimą, infrastruktūros su naujasistemakūrimąirpan.

VERTINIMOIRANALIZĖSKOMANDA

Atliekaindividualųnuteistųjų ver nimą ir taikytų priemonių veiksmingumoanalizę Atlieka nuteistųjųelgesiopokyčių,daromos pažangosirpakarto nio nusikalstamo elgesiorizikosver nimą Šikomanda sprendžiakaliniųperkėlimąišvienos grupėsįkitą

UŽIMTUMOKOMANDA

Rūpinasinuteistųjųužimtumuįstaigoje ir už jos ribų Rūpinasi įdarbinimu, mokymusi, kvalifikacijos kėlimu ir pan Pagrindinėužduo s siek  maksimalaus nuteistųjųužimtumodienosmetu

SOCIALINIODARBOIRPSICHOLOGINĖS INTERVENCIJOSKOMANDA

Atsakingaužresocializuojan  individualų irgrupinįdarbąsunuteistaisiais,jo planavimą,nuteistųjųmotyvavimąir konsultavimą Šioskomandos darbuotojaiyrapirminiainuteistųjų resocializacijabesirūpinantysasmenys.

ARCHITEKTŪROS ANALOGAI

ANSTALTEN kalėjimas - tai pirmasis griežto režimo kalėjimas Grenlandijoje. 8000kv m teritorijąirnaujaspatalpas 76 kaliniams suprojektavę architektai Schmidt Hammer Lassen ir Friis & Moltke, ruošdami projektą įsivaizdavojį kaip mažą miestelį, kuriame atsirado darbo, mokymosi, sporto erdvės, biblioteka, sveikatos centras bei koplytėlė [12]

Architektai, kalbėdami apie kūrybos procesąsako,kadkontrastastarpgrožio ir grubumo buvo dizainą vedan  tema Svarbiausi aspektai: atvirumas, šviesa, saugumas ir įtraukta Grenlandijos kultūra Kalėjimų interjere galima ras piešinius ant sienų, kuriuos ruošė vie niai menininkai.

Kiekvienaskalinysšiamekalėjimeturipo savo 12 kv m kamerą Asmenines kalinių kameras jungia bendri, platūs koridoriai su panoraminiais gamtos vaizdais

STORSTRØMkalėjimas,įsikūręsDanijoje, Lolland Falsterio mieste. Įstaiga talpina 250 nuteistųjų Teritorijoje yra 10 pastatų: kalinių lankytojų, laisvalaikio, nuteistųjų darbo bei darbuotojų pastatai Iš viso teritorija užima 35,000 m²ploto.

Suprojektuota architektūra kuria bendrumo jausmą Kamerų langai atver  į laukus, esančius “laisvėje” Projektas kurtas taip, kad kuo mažiau primintų piškai įsivaizduojamą

ins tuciją Fasadams naudojamas betonas, šviesios plytos, plienas bei s klas  - tai medžiagos, kurios gražiai senstairreikalaujanedaugpriežiūros

Kamerų interjeras ramus, neutralių spalvų, papildytas dienos šviesa Kamerose iškirstos dvi angos: į žalią aplinką ir dangų Langai suprojektuo tokiu kampu, kad pro juos nesimatytų kitų kalinių. Taip nuteis esiems suteikiamas privačios erdvės jausmas Kameroje baldai bei įranga komponuojami kampu, taip pareigūnai žiūrėdami produryse esančią akutęgali maty  visą patalpą

ANSTALTEN kalėjimas, Grenlandija

STORSTRØM kalėjimas Danija

ARCHITEKTŪROS ANALOGAI

PRISCHOOL kalėjijmas Glen J Santayana - Harvardo dizaino studentas, 2018 m. sukūrė naują sistemos modulį, apjungian  dvi funkcijas  - kalėjimą ir kriminologijos mokyklą Ši vieta sukurta būtent ems kaliniams, kurių nusikal mai ne smur niai, ems, kuriems sunku gyven  apibrėžtų įstatymųribose.

Projektas kuriamas Bruklino situacijai, kurioje nusikalstamumas toks didelis, kadvals ja kiekvienais metais skiria po 1 mln dolerių kalinių išlaikymui Glen, atkreipęs dėmesį į šią problemą, bando jąspręs  pasitelkdamas edukaciją.

Suprojektuo   4 pastatai su skir ngomis funkcijomis: kriminologijos mokykla, kalėjimas, pastatas, kuriame apgyvendinami kaliniai prieš išeidami į laisvę bei bendruomenės centras. Nors tai 4 atskiri tūriai bei funkcijos, juos tampriai jungia ltai, parodantys svarbą vienas kitam. Nauda kriminologijos studentams-galimybėstudijuo  “gyvus” pavyzdžius Tuotarpu nusikaltėliai gali iš arčiau pamaty  kokioje teisinėje struktūrojejiegyvena

NANTERRE kalėjimas - tai minimalaus saugumo kalėjimas įsikūręs Nanterre miestelyje. LAN Architecture įmonė, kurdama projektą, atsižvelgė į aplinką, tad kalėjimo nuo miesto neskiria aukšta tvora. Pats fasadas tampa a tvaru nuo miesto Gatvės pusėje esančioje pastato dalyje suprojektuota administracija ir dirbančių pareigūnų patalpos L formos pastatas leidžia atskir  nusikaltėlius nuo miesto teritorijos. Tokia kalėjimo architektūra leidžia lauke suformuotą erdvę pavers  vidiniu kiemu, prieinamu nuteis esiems.

Įstaigoje suprojektuotos 89 kameros, talpinami 92 kaliniai Kameros pasiekiamos plačiais koridoriais, kurie leidžia nuteis esiems apžvelg  bendrą “gyvą”žaliąerdvę

PRISCHOOL kalėjimas, JAV

NANTERRE kalėjimas, Prancūzija

IŠVADOS

Uždarius pasku nį Lietuvoje buvusį Lukiškiųkalėjimą,pataisosnamuosebuvo pritaikytos tam kros erdvės, kad sunkiausi nusikaltėliai galėtų atlik  savo bausmę Taireiškia, kad kaliniai, kuriems skirtas griežčiausias kalėjimo režimas, neturi infrastruktūros bausmės atlikimui, nes pataisos namų architektūra buvo kurta kitokiomis sąlygomis kalin ems asmenims

Kadangi šiuo metu Lietuvoje trūksta architektūros nkamos kalėjimo įrengimui ir nėra numatyta naujų galimų projektų, šiuo bakalauro darbu siūloma rekonstruo  esamą pataisos namų architektūrą integruojant į jį kalėjimą. Tokiubūdu kai kurios paslaugos projekte apjungiamos,tačiausukuriamosirnaujos erdvės - skirtos k sunkiausius nusikal mus padariusiems nuteis esiems

PROJEKTINĖ DALIS

ĮKALINIMO ĮSTAIGOS VILNIUJE

Vilniausmiestoteritorija

Vilniausmiestorajonai UpėNeris

VILNIAUS 2-ŲJŲ PATAISOSNAMŲ

Miesto situacija

1)Tarptau nė Amerikos mokykla Vilniuje

2)VilniausŠvč.JėzausŠirdiesbažnyčia

3)Lopšelis-darželisRASA

4)ParduotuvėLIDL

5)KultūroskompleksasSodas2123

Teritorijos situacija

1) Medicininė dalis ir Maldos namai

2)Administracija

3) Tardymo izoliatorius

4) Griaunamas gamybinis pastatas

5) Griaunamas gamybinis pastatas

Vietoje griaunamų gamybinių pastatų, numatytas Norway grants projektas, pagal kurį 2024 m teritorijoje atsiras patalpos nuteistųjų užimtumui, sportoaikštėbeigeresnėserdvėsprižiūrėtojams.

ĮVAIZDŽIŲ ŽEMĖLAPIS

Projektą įkvėpė įvairūs darbai, kuriuose jaučiama riba tarp kelių atskirų tūrių, vidausirišorės

Atsižvelgta į architektūros pavyzdžius, kuriuose ji integruojama skir ngomis medžiagomis. Svarbi matoma konstrukcija, kuri leidžia sukur  naują tūrįbeileidžiakitaippajaus  erdvę Kyla klausimas - ką ver name kaip vidų ar pastatą,okurvisdaryralaukas?Būtent šį jausmą siekta perteik  įkalinimo įstaigosprojekte

Ieškant erdvinių referencijų taip pat atsižvelgta į dekonstruktyvizmo laikotarpį, kuriame kalbama apie atvirą matomą konstrukciją Analizuo  Peter Eisenman, Bernard Tschumi, Zaha Hadidankstyviejidarbai

Eisenman Architects, Wexner Center for the Arts, JAV

Kipras Dubauskas, "Dienanakčiavimas" Lietuva

DO Architects MO Museum, Vilnius

PROJEKTO KONCEPTAS

Reintegracija - rak nis šio projekto žodis, tad architetktūroje ir interjere siekiama tai pabrėž Norima praplės kalinio suvokimą, kad laisvė yra pasiekiama ir pasaulis neapsiriboja kalėjimeesančiakamerospatalpa

Reintegracija konceptualiai vystoma architektūrinėmis ir funkcinėmis priemonėmis. Kuriamas naujas darinys, neskalėjimobeipataisosnamųfunkcija apjungiama

Kadangi pasirinkta labiausiai kalinį izoliuojan  įstaiga  - kalėjimas, projekte analizuojama vienatvės tema. Kaip nuteis esiems asmenims didžiausią laikodalįbūnantvieniems,atras  ryšį su aplinka Kalėjimo integracija į pataisos namus gali padė , nes už griežčiausios įstaigos langų, nors ir nesu nkami, matomi lengvesnėmis sąlygomis gyvenantysnuteis eji

Projekteišoręirvidųjungianaudojamos medžiagos,tačiautarpjųatsirandariba. Vienatvė analizuojama karcerio po kameroje(vienutėje).

TŪRIO PAIEŠKOS

Tūriopaieškaprasidėjonuodviejų figūrų derinimo ek kompoziciškai, ek funkciškai.Pagrindinis kslas -a m  kuo mažiau erdvės iš pataisos namų tūrio beipraplės  kalėjimo patalpas

Atsirinkus kelis variantus, tūris turėjo praei  dar kelis kriterijus:

POZICIJATERITORIJOJE

Atsižvelgiamaįkiemosituaciją,gre mus pastatus bei, svarbiausia, teritoriją juosiančią aukštą tvorą. Stengtasi ne k įkomponuo  tūrį, kad jis lptų kieme, tačiauirpratęs  architektūros formą

POZICIJA PATAISOSNAMŲPASTATE

Ieškant kalėjimo tūrio, taip pat atkreiptas dėmesys į pataisos namuose esančias funkcijas. Svarbu, kad tūris neatsirastų tokiose vietose, kaip laiptai, bendriejisanitariniaimazgai

KONCEPCIJOSATITIKMUO

Taip pat projekte svarbi koncepcija. Tūrio forma griežta, sta ška, susijungian  su pataisos namų tūriu

TŪRIO POZICIONAVIMAS

Tūrisįkertamas į Pataisos namų pastatą arčiau teritorijos centro Tokiu būdu siekiama sukur  geresnį ryšį su kitais pastatais.Architektūraturipanašumųsu medicinos paskir es pastatu. Kalėjimo dalis izoliuojama, paliekant patekimą į kitas dalis k tose vietose, kur jis bū nas

Pataisos namuose iškertant skylę ir ten formuojant kalėjimą ryškėja reintegracijos konceptas - dviejų funkcijųsusi kimas skiriant ribai

NUTEISTŲJŲ APGYVENDINIMAS

Pataisos namuose iki rekonstrukcijos projekto gyventojai buvo apgyvendin 6viečiose, 4viečiose ir 2viečiose kamerų po patalpose. Buvo apgyvendin  216nuteistųjų

Po rekonstrukcijos liko 6viečių bei 2 viečių kamerų pai. Apgyvendin   168 nuteis eji.

Naujai suformuotame tūryje apgyvendin   36 nuteis eji Tai yra 21% pataisos namų gyventojų skaičiaus Po rekonstrukcijos įstaigoje apgyvendin 204nuteis eji.

namų gyventojai iki rekonstrukcijos

Pataisos namų gyventojai po rekonstrukcijos

Pataisos namų ir kalėjimo gyventojų skaičiaus santykis

MEDŽIAGIŠKUMAS

Projekte naudojama metalinė rėminė koknstrukcija,kuriyraatveriama

Interjere taip pat naudojama metalinė konstrukcija, kuri yra matoma Ji tampa interjero ir architektūros pagrindiniu veikėju Naudojant metalines konstrukcijas ek architektūroje, ek interjere, siekiama išplės  nuteistojo erdvės suvokimą. Viduje jaučiamas tęs numas, vien sumas su išore, ir užuominaapielaisvėjeesan  pasaulį

Ne k kaip dekoro elementas, tačiau ir kaip apsauginė priemonė naudojamas dažytas plieninis nklelis, neleidžian s įmes  į kalėjimo dalį neleis nų daiktų

Betonas, kaip tvirčiausia šio pastato medžiaga,simbolizuojaribątarp"čia"ir "ten". Storos betoninės sienos ir yra skiriančiojidalistarpizoliacijosirlaisvės.

Medžiagiškumo koliažas

AKSONOMETRINĖ SCHEMA

Po rekonstrukcijos, įstaiga formuojama iš3elementų.

PATAISOSNAMAI

Senąjame pastate iškertama skylė, paruošiamavietanaujamtūriui

KALĖJIMAS

5 aukštų kalėjimo pastatas talpinamas į paruoštąvietą

TINKLAS

Uždedamas apsauginis, konstrukcinis nklas

Pastaba: architektūros aksonometrija yra konceptuali schema Esama pastato konstrukcija negriaunama, fasadas nėra pažeidžiamas,nešančiossienosišlieka.

Architektūros aksonometrija

ĮSTAIGOS FUNKCIJOS AIŠKINAMOJI DALIS

Pataisos namų pastate atsiradus kalėjimo tūriui, vienos funkcijos išsiskyrė,okitossusijungė

Formuojant kalėjimo tūrį, atsižvelgta į tai, kad griežčiausiam kalėjimo režimui nuteis  kaliniai didžiausią laiko dalį praleidžia vienutėse Jiems priklauso 1 val perparąlaukebei1kartasįsavaitę karšto dušo, kurį, dėl patalpoje susidarančių garų, Lukiškių kalėjimo kaliniai vadindavo pir mi. [16] Projektuojant kalėjimo erdves, buvo aišku, kad šie kaliniai turi netrukdomi lik  naujame tūryje. Funkcijos, kurios nėra formuojama kalėjime, tačiau yra reikalingos šiems kaliniams - medicinos skyriusbeimaldosnamai Šiosfunkcijos nėra projektuojamos, nes yra gre mame pastate Todėl pirmame kalėjimo aukšte atsiranda kaliniams skir  laukiamieji bei sanitariniai mazgai.

Kita grupė asmenų - įstaigos prižiūrėtojai, pareigūnai bei ki darbuotojai. Ši grupė turi prieigą į visas įstaigos patalpas, dėl to naujai suformuotas tūris turi ne trukdy , o nukreip  darbuotojus ten, kur jiems reikia patek Po pokalbio su buvusia Lukiškių kalėjimo pareigūne išaiškėjo problema - per mažai patalpų įstaigos darbuotojams. [17] Trūko darbo vietų kasdieniui tarnybinių pranešimų pildymui,poilsioerdvės

Tiek Lukiškių kalėjimo ekskursijoje, ek kalbant su valstybės tarnautoja bei Vilniaus 2ųjų pataisos namų direktoriumi vis labiau aiškėjo, kad darbas kalėjime yra intensyvus dėl įvairios nuteistųjų pologijos. Atsižvelgus į komentarus, įstaigos darbuotojų erdvės projektuojamos nuošaliau nuo pataisos namų bei kalėjimo gyventojų patalpų. Vardan geresnio santykio su kaliniais, numatoma, kad prižiūrėtojai visada dirba dviese Taip pat pareigūnams sukurtos bendros poilsio, sporto, bei darboerdvėskiekvienameaukšte.

Pataisos namų gyventojai mažiau laiko praleidžia uždary  kamerose, jie gali judė  po pataisos namus Pagrindinė projektavimo užduo s  - formuojant naują tūrį a m  kuo mažiau patalpų iš šių gyventojų bei už krin  netrukdomą judėjimą Problema ška tai, kad sanitariniai mazgai Vilniaus 2uosiuose pataisos namuose yra skir ngose pastato pusėse ir kalėjimo tūris juos skiria.Kadangipataisosnamųgyventojai neturi prieigos į kalėjimo erdves, patekimas šiems gyventojams iš vienos pusės į kitą - formuojamas lauke Tokiu būdu siekiama išveng  nuteistųjų "klaidžiojimo"paskituskalinius.

EKSPLIKACIJA

namų darbuotojų

namų darbuotojų

patalpa

mazgas

patalpa 17m2

Lyginimo bei patalynės sandėliavimo patalpa 21m2

Nuteistųjų daiktų sandėliavimo patalpa 27m2

528 m2

KALĖJIMAS

Koridorius 44m2

Kalėjimo prižiūrėtojų punktas 13m2

San mazgas 3m

Kalinio vienutė - laukiamasis 5m2

darbuotojų srauto studija

namų gyventojų srauto studija

gyventojų srauto studija

Įstaigos darbuotojų srauto studija

Pataisos namų gyventojų srauto studija

Kalėjimo gyventojų srauto

PLIENINIS

LAIKANČIOSIOS KONSTRUKCIJOS DETALIZACIJA

BETONO

KALĖJIMO INTERJERAS

Kalėjimo interjere pratęsiama architektūros tema. Viole nės spalvos metaliniaiprofiliai, nklelis bei betonas  tos pačios medžiagos, kurios naudojamos ir architektūroje Taip pat interjere, kaip papildoma medžiaga, atsirandanerūdijančioplienoapdaila.Ši medžiaga naudojama atspindžiams išgau   - tokiu būdu vizualiai praplečiamoserdvės

Kalėjimo interjeras sta škas, monotoniškas. Bendrose erdvėse jaučiamas ritmiškumas, kurį sukuria atsikartojančios detalės, kaip aiškiai viole ne spalva išsiskiriančios durys

Privačios nuteistųjų erdvės taip pat sta škos. Siekiant vizualiai padidin erdvę - naudojamos poliruoto bei šlifuotonerūdijančioplienoplokštės

Kalėjime suprojektuotos36 iden škos  8 kv. m. kameros, kuriose nuteis eji kali po vieną. Taip pat 5 aukšte įrengta 12 privačiųnuteistųjųkiemelių

Aksonometrinė

SUMMARY

Reintegra on is considered in the interior design bachelor's thesis Both theinternal reintegra on of the convict into society and the func onal  architectural expression of reintegra on.

An analysis of the history and func on of Lithuanian prisons has shown that condi ons for convicts are becoming more humane. Analogues of prisons opera ng on the principle of reintegra on speak of unusual architectural solu ons, such as the combina on of different materials or severalfunc ons.A er an ar s c study and analysis of the situa on in the selected building, possible changes were iden fied A new solu on was found - to "bring" the prison into the correc onal facility and combine some func ons. This methodology could be appliedtootherprisons.

APIBENDRINIMAS

Interjero dizaino baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjama reintegracija. Tiek vidinė nuteistojo reintegracijaįvisuomenę, ek funkcinė  architektūrinėreintegracijosišraiška.

Išnagrinėjus Lietuvos įkalinimo įstaigų istoriją ir funkciją paaiškėjo, jog sąlygos nuteis esiems humaniškėja. Įkalinimo įstaigų, veikiančių reintegracijos principu, analogai kalba apie neįprastus architektūrinius sprendinius, tokius kaip skir ngų medžiagų derinimas, kelių funkcijųjungimas.Atlikusmeninįtyrimą ir išanalizavus pasirinkto pastato situaciją, pavyko iden fikuo  galimus pokyčius bei pateik  naują sprendimą  "įneš " kalėjimo tūrį į pataisos namus, tokiu būdu kai kurias funkcijas sujungiant. Šią metodologiją galima taiky  ir kitoms įkalinimo įstaigoms.

BIBLIOGRAFIJA

TEKSTEESANČIOS NUORODOS:

1) Dermontas J. Kalėjimas. Visuo nė Lietuvių Enciklopedija. h ps://www.vle.lt/straipsnis/kalejimas/ [žiūrėta 2022kovomėn.04]

2) Valiukevičiūtė K. (2011). Ar naujų kalėjimų gyventojams teks baimin s labiauneisąvartynų Delfi h ps://wwwdelfi lt/news/daily/lithuania/arnaujukalejimugyventojams teksbaimin s labiauneisavartynud?id=50746778 [žiūrėta 2022 kovo mėn 05]

3) Coyle A. G. Prison. Britannica. h ps://www.britannica.com/topic/prison/Typesofprisons [žiūrėta 2022 kovomėn 05]

4) Virtualiosios parodos Lietuvos Ypa ngasis Archyvas h ps://wwwarchyvailt/lt/lya parodos/pokarionkvdmvd 2a1n/pratarmehtml[žiūrėta 2022kovomėn 05]

5) Atviroji kolonija Vikipedija h ps://ltwikipediaorg/wiki/Atviroji kolonija [žiūrėta 2022kovomėn.05]

6) Laikinas sulaikymas ir suėmimas. Žmogaus teisių gidas h ps://www.zmogausteisiugidas.lt/lt/temos/laikinas sulaikymas ir suemimas/suemimas-(kardomasis kalinimas)/trukme [žiūrėta 2022 kovo mėn.06]

7) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas dėl kardomojo kalinimovietų vidaus tvarkostaisykliųpatvir nimo. 2001

8) Įsakymas dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvir nimo.(2020)

9) Atviroji kolonija. Visuo nė Lietuvių Enciklopedija. h ps://www.vle.lt/straipsnis/atviroji kolonija[žiūrėta2022kovomėn.05]

10) Įsakymas dėl nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacijos reformos Lietuvoje koncepcijospatvir nimo,2021

11) Liebling A. (2011) Moral performance, inhuman and degrading treatmentandprisonpain.Punishment&Society.Vol.13(5)p.530 550

12) Atsbury J. (2012) Schmidt Hammer Lassen and Friis & Motke design "humane prison" in Greenland's capital. Dezeen. h ps://www.dezeen.com/2021/07/27/anstalten prison nuuk greeland schmidt hammer lassen friis moltke/[žiūrėta2022kovomėn.06]

13) C. F. Møller Architects Storstrøm prison Falster. Divisare. h ps://divisare.com/projects/373466 c f moller architects torben eskerod storstrom prison falster[žiūrėta2022kovomėn.06]

14) Santayana G. J. (2013) PriSchool: A Prison + School Hybrid. h p://www.glensantayana.com/PriSchool A Prison School Hybrid? utm medium=website&utm source=archdaily.com[žiūrėta2022kovomėn. 07]

15) Minimum Security Prison of Nanterre / LAN Architecture, Arcdaily, h ps://www.archdaily.com/927544/minimum security prison of nanterre lan architecture?ad source=search&ad medium=projects tab [žiūrėta 2022kovomėn.10]

16,17)IšpokalbiosubuvusiaLukiškiųkalėjimopareigūne.Pareigūnėsvardas autoreižinomas,tačiauišliekaanonimiškas.

KNYGOS:

Digai s Ž.(2014).7kvadra niai metrai.Bernadrdinai.lt

LobellJ.(1985).BetweenSilenceandLight.SpiritintheArchitectureofLouis I.Kahn.Shambhala,Boston

TanizakiJ.(2022).Odėšešėliams.Lapas

Zumthor P. (2006). Atmospheres, Architectural Environments, Surrounding Objects.BirkhauserVerlag,AG

DISERTACIJOS:

Samalavičius A. (2004). Idėjos ir struktūros architektūros istorijoje. Vilniaus Gediminotechnikosuniversitetas

VIDEO/AUDIO:

Mickevičius A. ir Milerius N. (2019) Pavyzdingas elgesys. Prieiga per internetą:h ps://www.kinofondas.lt/filmas/pavyzdingas elgesys/ Integracijos centras (2020) Kiaurai grotas. Prieiga per internetą: h ps://open.spo fy.com/show/4GkGiHCqpltvXJxAnntbiC? si=dfd1f0678bf64498