P. Gelumbickaitė "Leisti (pa)laikams (pa)likti. Erdvės atmintis ir atminties erdvė"

Bakalaurant ė:

Patricija Gelumbickait ė

Darbo vadovas:

d oc. Rokas Kil čiauskas p ara š as :

Tvirtinu, katedros ved ėjas:

d oc. Rokas Kil čiauskas

data :

Vilniaus dail ės akademija

Vilniaus fakultetas

Interjero dizaino katedra

LEISTI (PA)LAIKAMS (PA)LIKTI.

ERDV Ė S ATMINTIS IR ATMINTIES ERDV Ė – BUVUSIO KINO

TEATRO KLAIPĖ DOJE ATVEJIS.

Patricijos Gelumbickait ės baigiamojo bakalauro darbo ai š kinamasis ra š tas.

Interjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 6121PX017

Vilnius

Darbo tikslai ir už daviniai

Apie

Aktualumas

Architekt ūros ir kino paralel ės

Lokacija

Darbo prieigos

Savirefleksija

Vietos dokumentacija

Projektinės dalies į vadas

I aukš to planas

Kiemelis

Metaforinis teatras

Knygynas

Kavinė

II aukš to planas

Studija

III aukš to planas

Konferencij ų erdvė

Santrauka

Bibliografija

Tikslai :

Permą styti miesto griuvėsi ų santykį su

ž mogumi .

K ą ir kaip verta i š saugoti ?

Tirti erdvės, laiko ir ž mogaus sintez ę architekt ūroje

Ar į manoma sukurti asociatyvias erdves remiantis kit ų atsiminimais?

U ž daviniai :

I š analizuoti buvusio kino teatro “Baltija”

Klaip ėdoje teritorij ą.

Paraleli ų tarp architekt ūros ir kinematografijos s ą saj ų paieš ka, siekiant

atrasti kitokį erdvės formavimo metod ą .

Atminties kaip į rankio panaudojimas kuriant erdves .

Erdvėje esanči ų element ų, turinči ų s ąsaj ų su atsiminimais paieš ka .

Mums neatmenamos praeities

griuvėsiai pla čiai vertinami ir vartojami kaip nebeegzistuojanči ų pasauli ų

prisiminimai . Ta čiau pasenę bei nykstantys dabartini ų laikų pastatai

mums tampa na šta . Galb ūt taip yra d ėl to, kad „nauji” griuvėsiai pernelyg garsiai kalba apie mus pa čius, apie

mūs ų pa či ų benykstančius pasaulius .

Kult ūrai, kuri taip smarkiai susitelkusi į

pa ž ang ą ir visapus į tobulumą , kyla

sunkumų susidoroti su

nei š vengiamomis visuotini ų d ėsni ų

kreivėmis .

Tod ėl š is projektas pateiks daugiau

klausimų nei atsakymų, projekte

ieš kodama kiek ma ž iau į prast ų erdvinio

potyrio formų, kviečiama permą styti, ką

ir kaip verta i šsaugoti ateities kartoms.

Šiuolaikiniai griuvėsiai mus moko matyti

ir jausti aplinką kiek kitaip . Tai tarsi

netyčinis meno kūrinys, leid ž iantis

mintimis nusikelti kaž kur kitur, sukeliantis nusistovėjusi ų minči ų ir

veiksmų gri ūt į , skatinantis alternatyvius

erdvės panaudojimo b ūdus bei

netradicinį dizainą .

Jud ėjimas erdvėje reikalauja jud ėjimo

laike – tai viena pagrindini ų erdvinės

patirties s ą lyg ų. Architekt ūra derindama i š gyvent ą erdvę su iš gyventu laiku, tarnauja kaip atskaitos ta š kas ž mogaus

atminčiai . Šiuo at ž vilgiu atmintis tampa tarsi objektyvas, per kur į galime tirti nematerialius veiksnius, darančius į taką

ž mogaus erdvės suvokimui Suprasdami ir naudodami papildomą atminties

aspekt ą , architektai bei dizaineriai leist ų sau kurti ir atrasti naujas kūrybos praktikas .

Pasitelkiant a tsiminimus kaip į rankį interpretuojant erdvę bei perimant kino kūrybos principus ir procesus, tokius

kaip : erdvinis kadravimas, erdvini ų

epizod ų kūrimas, naratyvios jud ėjimo trajektorijos, vaizdo persistencija ir pan., projektas tampa erdvės ir minties rež is ūra, kurioje buvimas lankytojus atsiskleidž ia kaip ži ūrovus, bet kartu ir kaip savoti š ko performanso atlikėjus, apie kurio vyksmą jie patys nieko než ino . 7

ABOUT

Ruins from times long past are widely appreciated and consumed as memories of worlds that no longer exist . However, it becomes distressing, when we encounter decaying buildings from our own times . This is when it gets too close for some, because the "new" ruins speak more loudly about our vanishing worlds, about us . A culture so focused on progress and perfection has difficulties dealing with the inevitable downward curves of universal laws .

Therefore, this project will present more questions than answers, looking for somewhat less common forms of spatial experience, this project invites to rethink what and how it is worth preserving for future generations . The modern ruin evokes this different way of seeing . It is an unintentional artwork that elicits subversive thoughts and actions, alternative use of space and unconventional design. It allows people to dream of something different .

Movement in space requires movement time - this is one of the main conditions of spatial experience. By combining lived space with lived time, architecture serves as a reference point for human memory. In this regard, memory becomes like a lens through which we can study intangible factors that influence human perception of space. By better understanding the aspect of memory, architects and designers would allow themselves to create and discover new creative practices and work tools .

By using the principles and processes of cinematography, such as : spatial framing, creation of spatial episodes, narrative movement trajectories, image persistence, etc., the project becomes like a direction of some sort of movie script, except the script I am working on is my chosen space, in which the presence of the visitors creates continuously ongoing performance. Without visitors knowing, it reveals them not as spectators, but also as performers . 9

MES FORMUOJAME ARCHITEKT Ū R Ą , O ARCHITEKT Ū RA –MUS

Visai kaip ir ž mogus formuoja architekt ūr ą, galiausiai taip ir architekt ūra formuoja ž mog ų.

Tai, galima sakyti, viena pagrindini ų š ios disciplinos roli ų ž mogaus kasdienyb ėje. Kintant laikams, kinta ir ž moni ų po ži ūris bei suvokimas apie supanči ą aplinką , o š iais laikais da ž niau nei bet kada susimą stoma, jog architekt ūra tenkina ne tik praktinius poreikius

ūr galiausiai architekt mog . Tai, ios disciplinos ų mogaus ė ž po ū suvokimas supan ą ą o š niau nei susim stoma, architekt ūra praktinius ų geb mones tik ė ta ir ų ir i ų erdvi b nė akivaizdus retai stiprias ta veikia pas ę Tod iantis i ūriui į ūra, tur keistis ir nauj ų k rybos ranki gali ir

Architektai ir dizaineriai tur ėt ų geb ėti sujungti ž mones ne tik fizinėje erdvėje, ta čiau kartu ir emociniame lygmenyje. Pastat ų ir konkreči ų erdvi ų poveikis ž mogaus b ūsenai nėra akivaizdus – tai retai sukelia stiprias emocijas, ta čiau daugiausiai veikia pas ą monę Tod ėl kei čiantis po ž i ūriui į architekt ūra, tur ėt ų keistis ir tai, kaip ji yra kuriama . Architektai ir dizaineriai eksperimentuodami ir ieš kodami nauj ų kūrybos į ranki ų gali leisti pastatams ir erdvės prabilti kitaip apie save, o galb ūt ir apie tuos, kurie j ą lanko .

ėms prabilti kitaip apie save, o galb ūt ir apie tuos, kurie j ą lanko .

KINAS –ARCHITEKT Ū RINIO KONTEKSTO LIUDININKAS

Nuo pat pradž i ų vystant projekto tyrimą , kai dar nežinojau, kokia bus mano pasirinkta lokacija , ž inojau, kad

š is projektas bus glaudž iai susij ęs su vietos atmintimi, aura, o vėliau

ieš kodama b ūd ų, kaip gal ėčiau geriau pa ž inti laiką , kuriame negyvenau, supratau, kad ne tik ž moni ų pasakojimai, ra š ytiniai š altiniai, bet ir kinas yra dar vienas svarbus į rankis, tiriant tam tikros vietos ar laikotarpio ypatybes

Kiekvienas miestas trokš ta filmo, kuris

į amž int ų j į tokį, koks jis buvo, yra ir galb ūt

bus Ta čiau tokio tro š kimo į gyvendinimui kino

kūr ėjas vis ų pirma turi rasti rakt ą į kinematografinį miesto atvaizdą . Kinas saugo

praeities laikotarpi ų architekt ūr ą bei į amžina

jos b ūvį kasdienyb ės kontekste. Tai yra tikras

architekt ūrinio konteksto liudininkas,

leid žiantis ne tik i š girsti, bet ir pamatyti, o

vėliau dar ir geriau suprasti tam tikro

laikotarpio estetiką ir tuo metu vyravusi ą

emocij ą

1971 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas

vaidybinis re žisieriaus Algirdo Aramino

filmas „Maža i špažintis” leido man ne tik

Architekt ūra yra labiau susijusi su kinu nei su bet kuria kita meno ar kūrybos forma, nes ir kiną , ir architekt ūr ą ž mogus patiria laiko t

km

dviej

disciplinų palyginimas taip pat

atskleid ž ia architekt ūr ą kaip naratyvo kūrimo formą , kurioje jud ėjimas erdvėje rei š kia tam tikro pasakojimo vystymą si . 12

pažinti savo gimtą miestą per kito laiko nuotaikas ir realijas, bet kartu ir pirmą

kartą pamač iau tą gyv ą eil ę prie “Baltijos kino teatro”, apie kuri ą man pasakojo

moč iutė ir prie kurios laukti mergin ą

paliko vienas pagrindini ų šio filmo veik ė j ų.

Kadrai iš 1971 m filmo „Maža išpažintis”

KINAS + ARCHITEKT Ū RA

Daugelio su kinu (ir ne tik) susijusi ų profesij ų atstovų, pavyzd žiui, ra š ytoj ų, prodiuseri ų, režisieri ų, aktori ų

bendradarbiavimo procesas taip pat turi apimti ir auditoriją ,

nes tai yra itin svarbi viso to bendradarbiavimo dalis

Architekt ūros reprezentavimas šiuo atveju pasitelkiant

kinematografinius principus, gali b ūti naudojamas kaip b ūdas priart ėti prie platesnės publikos, b ūti ar čiau visuomenės .

Architekt ūra yra visapusiš kai į traukianti ir eksperimentinė,

ta čiau konvencijos, kuriose ji atstovaujama, nesikeit ė daug laiko .

Tai kviečia permą styti tam tikr ų disciplinų i š anksto nusistatytas

veikimo prielaidas bei ribas, kurias daž nai nekvestionuojant pasirenkama sekti . O gal nauj ų kūrybos įranki ų atradimas kitose disciplinose š iek tiek iš laisvint ų nuo materialini ų ir technini ų suvar ž ymų?

14

Pieš imas yra dvimat ė praktika, ta čiau patirdami dvimat į kūrinį , mes dalyvaujame trimat ėje erdvėje.

ė dail ė

Architekt ūra

Kinas

Architekt ūra pradiniuose etapuose taip pat da ž niausiai b ūna dvimat ė, ta čiau trimat ę praktiką į traukia projekt ų realizavimo etapuose, o mes ją patys patiriame taip pat b ūdami trimat ėje aplinkoje, dalyvaudami kartu ir aplink j ą , kad i

vis

rakurs ų matyti vaizdai susijungt ų ir mintyse sudaryt ų ai

i atminties samprata yra tai, kas skatina „ keturmat ę ” kino praktik

, kuri ž engia

ingsnį toliau ir apima dar vieną dimensij

laik

Lygiai taip pat, kaip ž mogus mintyse kuria pastato model į , filmo ž i ūrovas sukuria mentalinę laiko juostą , kad gal ėt ų sujungti tai, ką ką tik mat ė ir ką š iuo metu mato – taip sukuriamas naratyvas .

Dvimat

VIETA

VIETA

Kino teatras „Baltija“ savo laiku buvo gražiausias ir moderniausias kino teatras Klaipė doje . Jo

istorija skai č iuojama nuo 1854 metų , kai po didžiojo

Klaipė dos gaisro Ž vej ų gatv ė je buvo atstatytas

Kino teatras „Baltija “ savo laiku buvo gra ž iausias ir moderniausias kino teatras Klaip ėdoje. Jo istorija skai čiuojama nuo 1854 met ų, kai po didž iojo

Klaip ėdos gaisro Žvej ų gatvėje buvo atstatytas mūrinis

mū rinis sandė lis. Kino sale jis virto 1912 metais, nes tuomet uostamiestyje ė mė kurtis kino teatrai.

sand ėlis Kino sale jis virto 1912 metais, nes tuomet uostamiestyje ėmė kurtis kino teatrai . Per Antr ą jį pasaulinį kar ą pastatas buvo gerokai sugriautas, ta čiau gana greitai atstatytas . Iš prad ž i ų jis pavadintas „Tėvynė“, 1958 metais pervadintas „Baltija“ . Filmai čia rodyti, kol Lietuvai atgavus nepriklausomyb ę pastatas paverstas prekyviete.

Per Antrąj į pasaulin į karą pastatas buvo gerokai sugriautas, tač iau gana greitai atstatytas . Iš pradži ų jis pavadintas „Tė vyn ė “, 1958 metais pervadintas „Baltija“. Filmai č ia rodyti, kol Lietuvai atgavus nepriklausomybę pastatas paverstas prekyviete .

Nuo 1995 – ųj ų met ų, kai ten kilo gaisras, buvęs kino

teatras nebuvo tvarkytas ir tapo miesto vaiduokliu.

Nuo 1995 – ų j ų metų , kai ten kilo gaisras, buv ę s kino teatras nebuvo tvarkytas ir tapo miesto vaiduokliu .

SUTARTINIAI ŽYMĖ JIMAI

Valstyb ės saugomo kult ūros paminklo 808, buv. 136K, Klaip ėdos pilies ir bastionų komplekso teritorija

Valstyb ės saugomo kult ūros paveldo objekt ų teritorijos: Bastionų kompleksas 10457, buv.G 139K, Pauliaus Lindenau laiv ų statyklos kompleksas G258K

Klaip ėdos pilies ir bastionų komplekso fortifikacijos ribos (XVIII- XIX a.)

Pilies ir miesto gynybinių įtvirtinim ų schematinės pylim ų ribos, pavaizduotos 1840 m. miesto plane

Archeologinės vietov ės – Klaip ėdos senojo miesto vieta su priemiesč iais 27077, buv. A1704K – senojo miesto vietos 27078, buv. A1704K1 ribos

Klaip ėdos senamiesč io (16075, buv. U17) teritorijos ribos

Tiriamo objekto žem

s sklypo Žvejų g. Nr. 3. vieta

Klaip ėdos senamiestyje

VIETA KLAIP Ė DOS SENAMIESTYJE

KARTOGRAFIN

PASTATO Ž VEJ Ų G. NR. 3 ., KLAIP ĖDOJE VERTINIMAS PAVELDOSAUGINIU ASPEKTU

OBJEKTO PAVADINIMAS: pastatas

ADRESAS: Ž̌vejų g. nr. 3 . Klaipėda

SAVININKAS : pastatas ( nudegęs) – kino teatras ( unikalus nr. 2190 -0011 -3012), kiemo statiniai – kiemo aik štelė (unikalus nr. 2190 -0011-3023 ) yra UAB „Fisanta“ nuosavybė

OBJEKTO APLINKOS ISTORIN Ė, URBANISTIN Ė CHARAKTERISTIKA

Pastatas yra Klaipėdos senamiestyje kvartale , tarp Tiltų g (Friedrich Wilhelm Str.) , Žvejų g.( Fischer Str.), Ve žėjų g. (Fuhrmans Str.), Kalvių g. ( Schmiesder Str.) susiformavusiame XVI a. ( istorin ė pažyma aut.

J. Valan čiūtė, 2008 ). Žvejų gatv ės pietin ė u žstatymo kraštin ė susiklostė XVI a. IIp. – XVI a. pab.. Joje vyravo amatinink ų, pirklių gyvenamieji pastatai, kurių patalpų dalis istorijos eigoje pritaikoma prekybinei ir kt. komercinei paskirčiai ( bankai, u žeigos, parduotuv ės). Kvartalas nudegė per 1678 m., 1854 m. gairus. Po 1854 m. gaisro susiklosčiusi Žvejų g. pietin ės pusės u žstatymo struktūra – be didesnių poky čių išliko iki XXa. vidurio.

Pagrindiniai poky čiai kvartale vyko nuo XXa. vidurio – dab. Kalvių gatv ės atkarpa nuo Tiltų iki Ve žėjų

gatv ės sunyksta, sklypų ribos eina gatv ės viduriu ( 1942 m. plane).

Pokaryje kvartale susiformuoja dabartinis Žvejų g. 3 . sklypas ir jo u žstatymas.

OBJEKTO ARCHITEKT ŪRIN Ė CHARAKTERISTIKA

Pastatas Žvejų g. 3 . statytas XIXa. antroje pusėje ant nudegusio pastato per 1854 m. gaisrą pamatų. Tiksli statybos data ne žinoma. Iki 1854 m. stov ėjusio pastato paskirtis ne žinoma. Po 1854 m. gaisro pastato paskirtis – sandėlis.

Statinio rekonstrukcijos: 1 ) XXa. pr. , pritaikant sandėlio patalpas kino teatrui; 2 ) XXa. pirmoje pusėje

rekonstruojant fasadus; 3 ) XXa. antroje pusėje , išple čiant kino salę, įrengiant perdangos ant metalinių sijų konstrukciją, auk štinant stogo kraigą ( besiblokuojan čioje su Tiltų g. 2 . pastatu dalyje).

XXa. pr. po rekonstrukcijos ( apie 1912 m.) pastatas pritaikytas pirmajam Klaipėdos kino teatrui

„Weltkino“. Nuo XXa. 3 de š. – veik ė kino teatras „Kammer Lichtspiele“, nuo 1945 m – kino teatras

„T ėvyn ė“, nuo 1958 m. – „Baltija“. XXa. pab. kino teatrą u ždarius, patalpos naudotos pramonių prekių prekyvietei.

1999 m. pastatas sudegė Šiuo metu išlikusi pastato Žvejų gatv ės fasado dalis – XXa. pradžios. Fasado kompozicija – nekontekstuali.

KVARTALO RAIDA

Kvartalas, kuriame yra sklypas , tarp Tiltų g (Friedrich Wilhelm Str.) , Žvejų g.( Fischer Str.) , Ve žėjų g. (Fuhrmans Str.), Kalvių g. ( Schmiesder Str.) susiformavo XVI a. ( istorin ė pažyma aut. J. Valan

, 2008 )

Kvartalas yra vertingiausioje Klaipėdos senamiesčio dalyje , turin čioje karo stovyklos gatvių struktū

Tiriant urbanistiniu aspektu kvartalą , lyginant įvairių laikotarpių Klaipėdos miesto planus , matosi, kad kvartalas susiformav ęs XVI a. toks išliko iki XXa. vidurio.

Pagrindiniai pakitimai kvartale vyksta nuo XXa. vidurio – dab. Kalvių gatv ės atkarpa nuo Tilt

gatv ės sunyksta, sklypų ribos eina gatv ės viduriu ( 1942 m. plane).

Pokaryje kvartale susiformuoja dabartinis Žvejų g. 3 . sklypas ir jo u žstatymas.

Raida :

1630 m. ir 1759 m. planuose – kvartalas stačiakampio formos, „aprėmintas“ taisyklingu Klaipėdos senamiesčio gatvių tinklu.

1854 m. plane - kvartalą sudaro du panašaus dydžio, beveik kvadratiniai sklypai.

1870 m. plane - kvartale parodyti du nevienodo dydžio sklypai. Dabartiniame sklype Tiltų g. 2 . – pastatas didesnis , o sklype Žvejų g. 3 . – mažesnis pastatas su kiemeliu tarp pastatų .

1923 m. plane – sklypų dydžiai kaip 1870 m. plane, tačiau sklype dab. Žvejų g. 3 . – atsiranda, galima numanyti, priestatas.

1934 m. plane - kvartalo sklypų struktūra pakitusi lyginant su 1923 m. planu. Kvartale matomi du sklypai, tačiau gretimame sklype (dabartinis adresas Tiltų g. 2 .) atsiranda priestatas Friedrich Wilhelm Str.(dab. Tiltų g.) išklotin ėje „u ždarantis“ Schmiesder Str. ( dabartin ė Kalvių ) gatv ę.

1942 m. plane – dab. Kalvių gatv ės atkarpa nuo Tiltų iki Ve žėjų gatv ės sunyksta, sklypų ribos eina gatv ės viduriu.

1958 m. po buvusio kino teatro „Baltija“ rekonstrukcijos , išple čiant kino teatro salę u žstatyta dab. Kalvių gatv ė, pastatas Žvejų g. 3 . priblokuotas prie dab.pastato Kurpių g. 11 .

Apie 1975 m. , parengus Klaipėdos senamiesčio regeneravimo projektą ( 1975 m. N. Zubovien ė, V. Zubovas), nugriautas pastatas Tiltų g., buv ęs priblokuotas prie Tiltų g. 2 ., tuo pačiu atkuriant dalį Kalvių g. atkarpos tarp nuo Tiltų g. iki Ve žėjų g.

Nuo 1975 m. iki šių dien ų kvartalo ribos ir struktūra nekito.

PASTATO – KINO TEATRO

GRIUV Ė SIAI

PASTATAS – KINO TEATRAS (1942)

Kino teatras ,,Baltija” K Demerecko fotografija / Nuotrauka iš Kę stu č io Demerecko ir

Vasilijaus Safronovo knygos ,,Klaipė da 1945-1965ʺ

Primityviai vertinant, atrodo, keista, jog ž monės praleid žia kelias valandas

XX a . pradž ioje kino teatrai itin retai buvo

specialiai statomi – jiems daž niausiai pritaikydavo patalpas jau pastatytame name, tod ėl architekt ūriniu praš matnumu grei čiausiai nelabai i š siskyr ė. Kadangi ir buvusio kino teatro „Baltija”

steb ėdami š ešėli ų ž aismą ant drob ės, ta čiau kino teatras kaip atskir ą funkcij ą turinti vieta mieste yra labai svarbi

Kino teatr ų darbas nenutr ūko ir istori š kai sud ėtingais laikais, o kinas visada ž monėms buvo galimyb ė pab ėgti į kit ą –iliuzinę tikrovę. Tai yra pramoga, ta čiau esant poreikiui ir galimyb ė bent trumpam

pastatas ka ž kada buvo sand ėlis, jo vidinė strukt ūra nebuvo įsp ūdinga ar ka ž kuo i š skirtina, ta čiau pastato aura gimsta i š ten patirt

institucija, formuojanti vietos atmintį Tai asmenini ų ir bendr ų patir či ų apgyvendinta erdvė, kuri dar labiau prisipildo, nusprendus prat ęsti jos istoriją.

pamir šti kasdienius iš gyvenimus Vieta, skirta prarasti arba praleisti laiką 27

KAIP Į MANOMA ATKURTI TAI, K Ą

MOGUS MATO

SAVYJE, SAVO ATSIMINIMUS?

Andrejaus Tarkovskio filmų kūrimo stilius da ž nai remdavosi atminties

tyrinėjimu bei jos daroma į taka ž mogui erdvės suvokime. Savo filmuose jis panaudojo atmint į kaip į rankį formuojant ir atkuriant erdves, sukeldamas savistab ą , nostalgijos jausmą bei emocinį susitapatinimą

Tarkovskis manė, kad atmintis yra ne tik praeities į vyki ų prisiminimas, bet ir dinamiš ka j ėga, formuojanti mūs ų dabartinę patirt į . Jis pabr ėžė

asmeninės ir kolektyvinės atminties ryšį ir tai, kaip smarkiai tai gali

paveikti mūs ų supratimą apie fizines erdves . Savo filmais jis siekė už fiksuoti vietos esmę ne tik jos fizi š kumu, bet ir tuo, kaip ji rezonuoja su asmenine ir kolektyvine atmintimi .

Naudodamas į vairias technikas, tokias kaip kadro užlaikymas viename vaizde, l ėtas ž ingsniavimas ir sapną primenančios veiksmo sekos, Tarkovskis sukurdavo

atmosfer ą , kurioje ribos tarp praeities ir dabarties, tikrovės ir vaizduot ės tapdavo miglotos Jis daž nai naudojo vaizdinius ir klausos signalus, simbolinius vaizdus ir subjektyvias perspektyvas, kad sužadint ų

ž i ūrovo prisiminimus ir emocijas . Šia prasme Tarkovskis gali b ūti vertinamas kaip erdvi ų atkūrimo per atmint į meistras . Jis panaudojo asmenini ų ir kolektyvini ų prisiminimų gali ą , į traukdamas juos į savo kinematografinius peiza ž us ir leisdamas

ž i ūrovams į sitraukti į erdves gilesniu, introspekciniu lygmeniu Jo filmai kviečia ž i ūrovus susimą styti apie savo prisiminimus ir tai, kaip jie formuoja j ų suvokimą apie juos supant į pasaul į . 29

„ Prieš ais namą driekėsi laukas . Pamenu, tarp dviej ų namų ir kelio, vedančio į kit ą kaimą , augo grikiai . Jie labai gra žūs, kai

ž ydi . Baltos g ėl ės, sudarančios apsnigto lauko įsp ūdį , i šliko mano atmintyje kaip viena i šskirtini ų ir esmini ų mano

vaikyst ės detali ų Bet kai atva žiavome apsispr ęsti, kur

filmuosime, griki ų nesimat ė – met ų metus kol ūkio laukas

buvo s ėjamas dobilais ir aviž omis Kai kol ūkio ž moni ų

paprašėme pas ėti mums lauką grikiais, jie steng ėsi į tikinti, kad grikiai ten neaugs, nes toji dirva jiems visiš kai

netinkama . Nepaisant to, lauką i šsinuomojome ir rizikuodami už s ėjome grikiais . Kol ūkio ž monės negal ėjo

nusl ėpti nuostabos, kai pamat ė juos dygstant . Ir tą s ėkmę

pri ėmėme kaip ger ą ž enkl ą . Atrod ė, kad visa tai mums ka ž ką pasako apie ypating ą mūs ų atminties ypatyb ę – apie jos geb ėjimą prasiskverbti už laiko užtraukt ų š yd ų, o b ūtent

apie tai ir tur ėjo b ūti filmas . “ – A . Tarkovskis apie pasiruo š imą kino „Veidrodis” filmavimui

Kadrai iš 1975 m filmo „Veidrodis”

Geografas ir raš ytojas Yi- Fu Tuanas knygoje ,,Space and Place” svarst ė, kaip ž monės jaučia ir mą sto apie erdvę, kaip jie prisiri š a prie namų, kaiminyst ės ir tautos bei kaip laiko poj ūtis veikia jausmus erdvės arba vietos atž vilgiu. Jis teigia, jog vieta yra saugumas, o eredvė

laisv

: esame prisirišę prie vieno, o ilgimės kito Jis taip pat pabr ėžė, kad nors ,,erdvės” ir ,,vietos” s ą vokos neretai vartojamos pakaitomis kalbant apie t

pat

fizinį reiš kinį , š ios są vokos, nors ir susijusios, rei š kia gana skirtingus dalykus

Mokslininkas ai š kina : Praeityje erdvės prasmė da ž nai susilieja su vieta . ,,Erdvė” yra abstraktesnė nei ,,vieta” . Tai, kas iš pradž i ų mums yra nediferencijuota erdvė, ilgainiui tampa vieta po to, kai j ą geriau pažį stame ir suteikiame jai vert ę. Architektai kalba apie vietos erdvines savybes ; jie lygiai taip pat s ėkmingai gali kalb ėti apie erdvės lokalias (vietines) savybes ,,Erdvės” ir ,,vietos” id ėjoms reikia viena kitos tam, kad gal ėtume jas apibr ėž ti . I š vietos saugumo ir stabilumo įgyjame supratimą apie atvirumą , laisvę ir erdvės keliamų pavoj ų bei atvirkščiai. Be to, kai mą stome apie erdvę kaip kaž ką , kas leidž ia jud ėti, tuomet vieta rei š kia pauz ę; kiekviena pauz ė jud ėjime leid ž ia lokalumą transformuoti į viet ą (Tuan (1977 : 6 ).

Filosofas Edwardas S. Casey’us , kurio darbai padar ė nemenką į taką fenomenologinei vietos sampratai, taip pat pritar ė tokiai diferenciacijai, nes erdvė visuomet abstraktus dalykas, nepasi ž ymintis prasmėmis, o vieta –akivaizdž iai konkreti, ap čiuopiama, suvokiama ir apmąstoma, tod ėl susijusi su prasme (Casey 1996 : 13 – 52 ).

K ū no gebė jimas jausti bei suprasti aplink ą,

generuoja žmogaus reakcij ą į tam tikras erdves bei

sąveik ą su jomis. Viena j ų – atmintis, formuojanti

jausmus i š patirč i ų . D ė l to vietos jausmo beveik

ne į manoma nulemti i š anksto, nes kiekvieno

žmogaus prisiminimai formuojasi individualiai .

Ž mon ė s patys pripildo erdves energija, kuri ą v ė liau

architektū ra per savo bū v į sugr ąžina. Todė l

architektū ra yra lyg atminties saugykla, kuri ne tik

saugo, bet ir kuria prisiminimus savyje . Apie tai

rašė ir J . Malpas tirdamas architektūros ir atminties

ry šį , teigdamas, jog “n ė ra vietos be atminties ir

n ė ra atminties be vietos; o kadangi n ė ra

architektū ros susijusios su vieta, n ė ra architektū ros, nesusijusios su atmintimi”.

ATSIMINTI PER KIT Ų ATSIMINIMUS

Šmaikš tus paradoksas, kad uverti ūra į šį projekt ą į vyko man dar to než inant, kai

vaikyst ėje, įsikibusi mo čiutei į ranką , praeinant miesto griaučius sugalvojau paklausti, kas čia buvo Nes b ūtent mo čiut ės pasakojimai apie tai, kas kaž kada buvo mieste, kuriame dar nebuvo manęs, suteikė jau gerai pa žįstamiems takams kitok

jausm

prasm

A

tarsi i š mokau susitapatindama matyti vietas per kito ž mogaus ž vilgsnį ir atmintį . Dėl to ne tik tos vietos, kurios yra smarkiai susijusios su manimi, bet ir tos, kurios man yra pa žįstamos tik i š kit ų ž moni ų atsiminimų, skleidž ia savit ą jausmą , kur į specifi š kai jaučiu tik

eidama tiems pastatams pro šal į . Tas jausmas yra pastato skleid žiamos auros padarinys .

Manau, kad pastat ų aura yra svarbus architekt ūros neap čiuopiamas elementas, kuris

dalyvauja erdvės patyrime ir atsiranda b ėgant laikui d ėl mūs ų pa či ų erdvės

interpretacij ų, s ą saj ų, patir či ų, kurios kiekvienam ž mogui yra skirtingos

Mano mo čiut ės pasakojimuose apie lankymą si kino teatre iš siskyr ė ir pats

ėjimas į kiną kaip ritualas, kuris i š pl ėš davo i š kasdienyb ės rutinos gerokai

ilgesniam laiko tarpui nei trunka filmas – prieš kino seans ą stovėjimas lauke, prie kasos langelio besidriekiančioje gyvoje eil ėje, laukiant bilieto, galvojant, ar pavyks gauti pakankamai ger ą viet ą , ar už teks biliet ų, kol galiausiai patekus į

tams ų prieangį , besispraud žiant ž moni ų minioje, sutinkant t ų pa či ų eil ėje

stovėjusi ų ž moni ų ž vilgsnius, aplanko bendryst ės ir dalinimosi viena patirtimi

jausmas . O galiausiai pasitikdavo i š lauktas įėjimo į sal ę momentas ir po kino

seanso kiet ų kėd ž i ų paliktas skausmas nugaroje. Kartu atsimenu ir savo pirmą

kino teatro patirt į, kuri susiformavo, kai man buvo ketveri Mane nuved ė į

animacinį filmą , tuo metu Klaip ėdoje dar veikusiame kino teatre „ Žemaitija“, suprojektuotame 1975 m pagal architekto Ramūno Kraniausko ir

konstruktoriaus Tautvydo Tubio projekt ą . Gerai pamenu laukimą , tamsi ą sal ę, vėlgi tas kietas kėdes, o savaranki š kai s ėd ėdama savo vietoje negal ėjau matyti ekrano pro priekyje s ėdinči ų ž moni ų galvas . Pamenu ir to kino teatro kvap ą ,

kuris susidar ė i š kaž koki ų paslapting ų ingredient ų, kuri ų iki šiol než inau. Galvoju, kur dabar formuojasi pirmi vaikų atsiminimai apie kino teatr ą . Turb ūt daž nai prekybos centruose, kur daug minkš tesnės kėd ės, bet kuo tas kino teatras skiriasi nuo kitos kino sal ės kitame prekybos centre? Kaip kei čiasi lankymosi

kine ritualas, kai vos tik i šėjus iš seanso pasitinka parduotuvi ų reklamos ir afi šos apie nuolaidas . Be to ir mano pirmasis kino teatras, š iandien yra parduotuvė.

Daug viet ų, apie kurias daugiausiai man pasakojo mo čiut ė, b ėgant laikui irgi keit ė tipologij ą . Lygiai taip pat nutiko ir su buvusiu “Baltijos” kino teatru – š io pastato man niekada neteko matyti veikiančio, nes po virsmo dar viena parduotuve, gaisras jį nusiaub ė iki man gimstant . Tod ėl b ūtent tik i šgirsti pasakojimai man nutap ė tos vietos atmosfer ą ir jausmą . Vis

savo gyvenimą aš mintyse pati projektavau t ą erdvę kaip įrankį naudodama kit ų atsiminimus, ir tik visai neseniai, sukaupusi dr ąs ą sugriauti savo iliuzij ų projekcijas, patekau į vid ų ir pama čiau ne tai, kas ten ka ž kada buvo, o tai kas po tiek met ų liko . Pasirodo, viskas, ką mums sukuria ir suteikia laikas, vėliau jo paties vėl yra atsiima . Ne tik erdvės, kurias ka ž kada taip gerai paž inojome vaikyst ėje, š iandien mintyse i š lieka tik j ų fragmentiš kų nuotrup ų pavidalu, bet ir atsiminimai . Nes turb ūt net ir ta netikra erdvė, kuri ą a š pati susikūriau vaikyst ėje, š iandien žinant esamą situacija prad ės nykti .

DOKUMENTACIJA. KELIAUTI ERDVE KITO Ž VILGSNIU

Pagrindiniai tyrimo metodai naudojami š iame projekte yra dokumentacija

ir savirefleksija . Jie yra reikš mingi, nes kviečia skaitytoj ą , klausytoj ą ar

ž i ūrovą pa žinti nagrinėjamą erdvę per mano prizmę, kas š iuo atveju yra

itin svarbu – tai b ūdai per kuriuos a š nagrinėju savo atmint į , patirtį ,

percepcij ą , ryšį Vietos fiksavimas man leido ne tik i š sigryninti svarbiausius

pastato fragmentus, simbolius, skleidž iamas emocijas, bet kartu tai ir

b ūdas atvesti kitus į tiriamą j ą erdvę, nes fotografij ų seka yra lygiai tokia

pati, kaip ir mano keliavimas per j ą Tai yra seka mano vedamo ž vilgsnio, kuris kviečia susipa ž inti, atpa žinti, o kai kuriuos galb ūt ir prisiminti .

Dabartinis mar šrutas nebuvo toks pat, kaip seniau čia lankiusi ų kiną – mintyse aš kaip ir jie pirmiausia į pastatą patekdavau pro pagrindines duris, o toliau vesdavo vaizduot ė. Ta čiau galimyb ės patekti tokiu b ūdu į vid ų nebuvo – pastatas už dengtas ž aliu tinklu, durys už kaltos Kino teatro nutrup ėj ęs fasadas kaip randuotas veidas slepiasi nuo praeivi ų ž vilgsni ų. Tod ėl ap ėjusi pastat ą pirmiausia patenku

galin

kiem

, kur

l dengian

atitvar ų dabar retai aplanko saul ė. Pasitinka medis, kurio prieš deš imt met ų dar nebuvo, o š alia jo – sklindanti š viesa iš

jimo į ka

kada čia buvusi

tamsi ą kino sal

. Per gaisr ą stogas visi š kai sudeg ė, tod ėl kiek ironi š ka, jog erdvė, kurioje buvimą visi prisimena tamsoje, š iandien yra š viesiausia ir pasitinka saul ę. Milž iniš ka tuščia erdvė savo sienomis mane apsupo oranž ini ų plyt ų nuotrupomis ir įtrukimų mozaikomis. Akys ils ėjosi pakėlus galvą į tolygiai mėlyną dang ų Tada i š girdau viską , kas vyksta šalia esančioje gatvėje: kas vaikš to pro š alį , kas kalba, kas groja – buvo keista jausti j ų nežinojimą , kad a š esu „kine” . Einu toliau, iš abiej ų pusi ų matau duris, vedusias į balkoną , ta čiau š iandien jos veda į niekur

Apgriuvusioje operatorinės sienoje i šraiš kinga ertmė ž i ūr ėjo į mane Visos vidinės kino teatro erdvės kalbino š ešėliais, o pavargusi ų sienų ni šų ritmas liep ė eiti toliau. Foje pasitiko laiptai, kuriais lankytojai keliavo į balkoną . Aplankiusi visas vidaus erdves, galiausiai trečiame aukš te, jau i š vir š aus matydama buvusi ą kino sal ę, dar kart ą nuž velgiau sienas ir dang ų.

Nuvarg ęs kino teatras kvėpuoja ir atsiveria vėjams .

ERDV Ė S RE Ž IS Ū RA

Buvęs kino teatras temai apie vietos atmintį , griuvėsi ų

prasmę ir nauj ų erdvės kūrimo princip ų paieš kas

pasirinktas neatsitiktinai. Šis objektas savyje talpina

visus esminius tyrimo aspektus – tai mano asmeninis

ryš ys su vieta, praeities są sajos su kinu, kurio kūrybos

principai atsispindi per atsiminimų nuotrupas

formuojamoje erdvėje Kartu tai yra ž aizda centrinėje

miesto dalyje, ta čiau ir vietos potencialas esant tokio tipo erdvi ų tr ūkumui Klaip ėdoje.

Ateidama į ši ą situacij ą toki ą , kokia ji yra, formuoju

erdvę griuvėsi ų apsuptyje nedengdama ir

negra ž indama j ų per laiką suformuoto sluoksni š kumo .

Griuvėsiai š ioje situacijoje man padeda kalb ėti apie

atmint į , o naujos strukt ūros pagiliną buvimo ten patirt į

Hubertas Robertas (1733– 1808 ) buvo prancūz ų tapytojas romantizmo mokykloje, ypa č pasiž ymėj ęs savo peiza žiniais paveikslais ir capricci arba pusiau fiktyviais vaizdingais

Italijos ir Prancūzijos griuvėsi ų vaizdiniais.

Būtent filosofas Denisas Diderot (1713 –1784) savo ra štuose apie saloną 1767 m. sukūr ė fraz ę „Robert des Ruines“ arba „Robert of the Ruins“, pabr ėž damas menininko

specialyb ę. Jo kritika Roberto kūriniams i š 1767 m. Salono tam tikrais momentais nusikelia į kontempliatyvią , galb ūt net ni ūri ą poetiką : „Id ėjos, kurias man sukelia griuvėsiai, yra didingos Viskas tampa niekais, viskas žūva, viskas praeina, lieka tik pasaulis, i š lieka tik laikas . ” Į domu per ž velgti, kaip ž ymiausias griuvėsių tapytojas už pildo juos veiklomis .

Hubert Robert, Ruins of a Roman Bath with Washerwomen, 1766

ERDVI Ų INTERLIUDAS

Kiemelis, esantis pietrytinėje objekto pus ėje, než ymi nei prad žios, nei pabaigos . Tai veikiau

interliudas , ž ymintis erdvi ų ir ž moni ų susijungimą . Tiek d ėl savo fizinės pozicijos – i š čia

galima patekti į dvi atskiras pastato erdves, kurios kalba viena apie kit ą , tiek d ėl konceptinės i šraiš kos, kurią galima interpretuoti b ūnant ir jaučiant susijungimą tarp ž mogaus ir vietos bei ž moni ų tarpusavyje Šis intarpas suteikia pauz ę, kuri leid ž ia

lankytojams stabtel ėti, apmą styti ir pasiruo š ti b ūsimiems potyriams. Trumpas atokvėpis, leid ž iantis susijungti su supančia aplinka bei sutelkti d ėmes į

savo mintis bei prisiminimus

Tams ūs tuneliai, veda į vid ų kaip padidinti kameros objektyvai, pro kuriuos ne tik akimis, bet ir visu kūnu pereinama i š vienos sferos į kit ą . Šis dizainas kelia asociacij ąs su pa čia kino

patirtimi – tai sukuria laukimo jausmą , primenant į ž engim

kino sal ę ir leidim

si

kino kelionę. Taip suformuotas įėjimas už mezga ryšį tarp praeities erdvės kaip kino teatro naudojimo ir naujai persitransformuojančios tapatyb ės, primindamas lankytojams apie į traukianči ą ir psichologi š kai da ž nai pakei čianči ą kino ir naratyvo gali ą Taip pat tai tarsi fizi š kas ir metafori š kas persikėlimas iš iš orinio pasaulio į transformuot

erdv

jimo kuriamas kontrastas i

ryš kina patirties pasikeitim

, kvie

iant

ž mones palikti

prast

ir pasinerti į unikalią erdvės atmosfer ą Lankytojai tokiu b ūdu simboli š kai pozicionuoja save kaip steb ėtojus ir/arba dalyvius besiskleidž iančiame transformuotos kino erdv

s pasakojime. Dizainas skatina padid ėjusį d ėmesingumo jausmą ir suvokimą apie laukiančius potyrius, pabr ėž iant steb ėjimo ir aktyvaus į sitraukimo

svarb

Stal ų forma seka griuvėsiuose

aptikt ų į tr ūkimų bei ang ų

sienose kont ūrus . Šis sprendinys

savaip kuria dialog ą tarp seno ir

naujo . Tai tampa vizualia

už uomina, iliustruojančia

tiesioginį buvimą tarp pastato

likuči ų. Netaisyklingos stalo

formos ir į tr ūkimai kartu

simbolizuoja suskaidyt ą ir laiko

t ėkmėje toliau vis skylanį

prisiminimų pob ūd į bei

sluoksni š kumą

Ši vaizdinė kalba skatina

lankytojus prisiminti ne tik vietos

praeitį , bet kartu permą styti ir

savo nuolat skylanči ų

prisiminimų seką . Šis dizainas

pas ą moniš kai sustiprina vietos

poj ūtį , nukreipdamas ž mones

leistis į pokalbį su aplinka,

tyrinėti esamus fizinius ir

istorinius elementus .

METAFORINIS TEATRAS

Patekus į buvusi ą kino sal ės erdvę, pasitinka raudonų plyt ų sienos Tarsi

nekantraudamos po ilgo laiko vėl prabilti, savo apdriskusi ų tekst ū

kim

sluoksni ų mirguliavimu kelia triukš mą lankytojo akyse Plytos, kaip ž mogaus sukurta med ž iaga, tampa tarsi lyt ėjimo priminimu apie jo buvimo svarbą ir vaidmenį formuojant bei apgyvendinant erdvę. Netolygi plyt ų tekst ū

susid ėvėjimas gali paskatinti lankytojus susimą styti apie savo patirt

aplinka, apie laiko t ėkm

ir jo paliekamas ž ymes .

ius

Siekiant sustiprinti erdvės vizualinį pulsavimą , plytos pasitelktos ir kaip med ž iaga grindiniui Tai kuria t ęstinumo jausmą – sujungiamos skirtingos erdvės plokštumos tarnauja kaip vienijantis elementas, apjungiantis praeit į ir dabart į

Plyt ų buvimas čia i š ryš kina keli ų laikotarpi ų samb ū vį . Tai primena, kad praeitis nėra visi š kai i š trinta, o tebeegzistuoja su dabartimi .

Buvusi kino sal ė mano mintyse atgimė kaip foj ė miestui, neformalus gatvės prat ęsimas arba ... metaforinis teatras . Būnant šioje erdvėje pirmą kartą , akys tarsi ved ė ten, kur fizi š kai negal ėjau patekti . Aukš tai esančios durys tiek i š gatvės pus ės, tiek i š pastato, anks čiau vedusios į kino sal ės balkoną, dabar veda į niekur Tod ėl leidau savo intuicijai formuoti naujus takus, vedančius i š pirmo ž vilgsnio tarsi irgi į niekur . Ta čiau tai galimyb ė eiti ten, kur be jokio loginio pagrindo norisi b ūti

galb

vald

iusio smalsumo ap

ti apa

ioje nepasiekiamus sienų, per laiką atsivėrusius, sluoksnius, steb ėti kitus lankytojus, savaip patiriančius erdvę. Šiuo atveju erdv

s ir jud

jimo s ą veika tampa svarbia metaforinio teatro mizanscenos dalis, kuri už fiksuoja nuolat besit ęsiantį veiksmą – buvimo ir nebuvimo poetiką , dalyvavimo ir steb ėjimo naratyvą .

PRAEITIS KURIA DABART Į

Siekiant sukurti dar labiau įtraukianči ą patirtį , erdvės centre pozicionuojamas aplinką atspindintis levituojantis kubo paviljonas . Veidrodiniai pavirš iai atspindi ir s ą veikauja su aplinkinėmis strukt ūromis, už fiksuodami j ų formas . Kubas tampa dinami š ku erdvės elementu, reaguojančiu į nuolat kintančias

viesos, oro

lygas .

skatina ž i ūrovus persvarstyti savo santykį su pastatyta aplinka, kviečia giliau dom

tis

architekt ūra ir jos poveikiu mūs ų suvokimui ir patir čiai . Veidrodinės sienos gali sulieti ribas

tarp paviljono ir aplinkos, tai vėlgi seka t

stinumo ir tarpusavio s

saj ų iliuzij

, i

trina skirtumą tarp praeities ir dabarties . Kubo veidrodinio pavir šiaus sienos atspindi aplinką ,

tod ėl kiekviena š io paviljono plokš tuma pasisl ėpdama visumoje tampa griuvėsi ų paveikslu.

Ta čiau kartu fiziš kai jaučiamo kubo geometrinio tikslumo, simbolizuojančio stabilumą , pusiausvyrą ir tvarką, buvimas organi š ko irimo ir griuvėsi ų nelygumo kontekste kuria psichologinį kontrastą , kuris i šryš kina dialog ą tarp pastovumo ir nepastovumo, tvarkos ir chaoso, seno ir naujo, praeities ir dabarties Kubo forma tampa vizualiu ir konceptualiu elementu, atkreipiančiu d

mes

kontrasting

styti pokyči ų ir transformacijos prigimt į . Yranč

sienų apsuptyje lankytojas gali pasteb ėti ir save pat į Tai kviečia susidurti su savo paties vaidmeniu nykimo, praeities, ateities naratyve

Paviljono stogo viduryje, esanti kvadratinė ertmė, atverianti dang ų, sukuria stipr ų kontrast ą tarp ž mogaus kuriamų strukt ūr ų ir gamtos. Ši tyčinė tuš tuma tarnauja kaip pauz ė ir portalas, kviečiantis lankytoj ą pa ž velgti aukštyn ir patirti dangaus ramyb ę ir platyb ę už daroje erdvėje. Tai br ėžia atskirt į tarp sukonstruotos erdvės ir nuolat kintanči ų dangaus stichij ų.

Kubo viduje į rengiama meninė instaliacija, kuri veikia remdamasi vaizduojamojo meno

kūr ėjo ir kuratoriaus Dan Graham meninės instaliacijos " Present Continuous Past (s )" (1974)

principu. K ūrinys tiria laiko ir atminties suvokimo santykį. Instaliacija į veiklinama į vairiuose

paviljonuose arba konstrukcijose, kuriose yra atspindintys pavir šiai . Šis aspektas yra svarbus

kuriant ryšį tarp ž i ūrovo, supančios aplinkos ir paties meno kūrinio .

Projektas si ūlo savo erdvės interpretaciją , kurioje gal ėt ų veikti š i meninė instaliacija.

Būtent š is meno kūrinys pasirinktas levituojančio kubo paviljonui d ėl savo konceptualiai

artimos iš rai š kos bei aktyvaus į sitraukimo į architekt ūrinį ir aplinkos kontekst ą , kuriame jis

yra . Meninė instaliacija nagrinėja skirting ų laiko dimensij ų samb ūvį ir s ą veiką, skatina

ž i ūrovus susimą styti, kad praeitis yra nuolatinė ir susipynusi su mūs ų patirtimi dabarties

akimirkoje. Menininkas meta i ššūkį linijiniam laiko suvokimui, kviečia susimą styti apie

atminties sud ėtingumą ir praeities į taką mūs ų dabartinei patirčiai.

Grahamo instaliacijoje naudojami veidrodiniai pavir š iai skatina savirefleksij ą ir savęs

suvokimą Reflektyvios meno kūrinio savyb ės rezga dialogą tarp ž i ūrovo ir jo paties

atvaizdo, kviečia domėtis savistaba ir kelia klausimus apie tapatyb ę ir savimonę.

Veidrodiniai pavir š iai taip pat susilieja su aplinka, i š trindami ribas tarp ž i ūrovo, meno

kūrinio ir i š orinio pasaulio

NAUDOJAMI PRIETAISAI IR MEDŽ IAGOS: Poliruoti nerū dijan č io plieno lak štai – naudojami vidin ė s ir išorin ė s konstrukcijos apdailai;

Cetrio plok štė – naudojama viduje esan č ių dažytų pertvarų montavimui ir vidiniam lubų sluoksniui;

Aliuminio profiliai – naudojami karkaso konstrukcijai;

Elektriniai servo varikliai–įrengiamos vidin ė je stogo konstrukcijoje, instaliacijos pak ė limui; Metalinis trosas – naudojamas instaliacijos tvirtinimui prie pastato sien ų ; Skriemulys – konstrukcijos tvirtinimui prie sien ų ;

Kabliai – konstrukcijos tvirtinimui prie sien ų

MENIN Ė S INSTALIACIJOS “PRESENT CONTINUOUS PAST(S)” (1974 )

VEIKIMO PRINCIPAS, KURIUO REMIASI LEVITUOJANTIS KUBAS

Veidrod žiai atspindi dabartinį laiką Vaizdo kamera už fiksuoja tuos, kas tuo metu stovi

prieš ais ir viską , kas atsispindi prieš ingoje pus ėje esančioje veidrodinėje sienoje Kameros už fiksuotas vaizdas (atspindintis viską , kas yra patalpoje) vėluodamas a š tuonias sekundes

pasirodo vaizdo monitoriuje Jei ž i ūrinčiojo kūnas tiesiogiai neuž stoja objektyvo vaizdo į

atsukt ą veidrodį , kamera už fiksuoja kambario atspindį ir atspind ėt ą monitoriaus vaizdą

(kuris rodo aš tuoni ų sekund ž i ų už fiksuot ą laiką , prieš tai atsispind ėjusį nuo veidrod žio).

Žmogus, ži ūrintis į monitori ų, mato savo vaizdą prieš a š tuonias sekundes ir tai, kas atsispind ėjo veidrodyje iš monitoriaus a š tuonias sekundes prieš tai – š eš iolika sekund ži ų praeityje (kameros vaizdas prieš a š tuonias sekundes buvo atkurtas monitoriuje aš tuoniomis sekund ėmis anks čiau, ir tai atsispind ėjo veidrodyje kartu su tuometiniu atspindž iu ž i ūrovui)

Sukuriamas begalinis laiko kontinuumų regresas laiko kontinuume (nuolat atskiriamas a š tuoni ų sekund ži ų intervalais). Veidrodinė siena, esanti šone kitos veidrodinės sienos ir monitoriaus sienos, atspindi esamo laiko vaizd ą apie instaliacij ą , tarsi b ūt ų stebima iš „objektyvios“ i š or ės į subjektyvi ą ž i ūrovo patirtį ir instaliacijos veikimo mechanizmą .

Dan Graham, “Present Continuous Past(s)”, 1974 eskizas | © Dan Graham

Kitas svarbus elementas – laiptai, kurie formuojami buvusios

kino sal ės balkono vietoje, virš anks čiau buvusios

operatorinės . Laiptai tiesiogiai iliustruoja jud ėjimą i š vieno

lygio į kit ą , o tai simbolizuoja augimą , transformaciją ir

asmeninį tobul ėjimą . Ši simbolika dera su prisiminimų, kaip

kelioni ų laiku ir kontempliacijos bei savirefleksijos , kaip

asmeninio augimo id ėja .

Laiptai i š prigimties sukuria erdvinę hierarchiją – jie jungia

skirtingus lygius arba sritis, pabr ėždami progreso jausmą ir

kurdami vizual ų bei patirtinį pasakojimą . Tai galima sieti su

prisiminimų erdvėje samprata, nes prisiminimai da ž nai

sluoksniuojasi atmintyje pagal reikš mingumo lygį arba

susiejami su konkrečiomis vietomis . Jud ėjimas per skirtingus lygius ar zonas, sujungtas laiptais, gali sudaryti į sp ūdį , kad

ž mogus keliauja per savo prisiminimus ir apmą sto juos skirtinguose kontekstuose

Laiptai taip pat yra tarpinės erdvės, kurios nat ūraliai skatina

pauzes ir kontempliacijos akimirkas . Kylant ar leidž iantis,

galima sustoti norimoje pozicijoje arba atsis ėsti ir steb ėti

aplinką .

René Magritte, Golconda ( Golconde ) , 1953

Kadras iš A. Tarkovskio filmo Nostalgija, 1983

Knygynas, esantis pirmame pastato aukš te, sudaro

nepertraukiamo tyrinėjimo patirt į – funkcionuodamas

savitarnos principu, i šlaiko kontempliatyvią atmosfer ą ,

kuri yra svarbi vis ų pastato erdvi ų jungiamoji dalis .

Knyg ų i š sirinkimo ir pirkimo procesas tampa vidini ų

min

i ų, emocij ų ir tyrinėjimo metafora . Lankytojai gali

pasinerti į knyg ų paieš kas, klausydami savo minči ų bei

emocij ų Knyg ų pasirinkimo veiksmas tampa reflektyvia

ir introspektyvia patirtimi

Plytos, rastos apleistoje teritorijoje, virsta knyg ų lentyna, kuri kompozici š kai suskirsto erdvę ir diktuoja jud ėjimo

sraut ą. Lentynos dizainas pabr ėž ia tvarumo ir atsinaujinimo potencialo svarbą , kartu tai referencija į

pat į vietos kontekstą – apleista ir pamir šta vieta

paver čiama gyvybinga ir tikslinga aplinka

Kaip kinematografijoje komponuojamos ir

kadruojamos scenos, šios kavinės dizainas panaš iai

į r ėmina kavos ritualo procesą ir reikš mę erdvėje kaip

pagrindinį objekt ą . Są moningas bald ų, apš vietimo,

interjero element ų iš d ėstymas veda lankytojo ž vilgsnį ir

sukuria vizualiai netikėt ą kompozicij ą Kavinės dizainas

tampa vaizdiniu pasakojimu. Pasl ėpti ž moni ų veidai

leid žia lankytojams kurti savo istorijas ir patirtis

erdvėje, patiems susikurti mintyse tai, ko negali matyti .

Kiekvienas lankytojas tampa kavinės istorijos veikėju, o

j ų pasl ėpti veidai tampa tuščia drobe individualiai interpretacijai .

Kaip filmo kūr ėjas daug d ėmesio skiria detal ėms, fiksuodamas ir pateikdamas galutinius vaizdus, taip

kavinės dizainas pabr ėž ia meistri š kumą ir meni š kumą ,

susijus į su kavos gamybos procesu. Sutelkiant d ėmes į

į tikslum

ą ir įg ūd žius, reikalingus ruoš iant kavą ,

dizainas sustiprina id ėją , kad net ma ž i veiksmai gali

b ūti itin svarb ūs .

Bendras plotas

Kylant į vir šų, laipt ų mar šas trumpam nutr ūksta – pauz ė.

Ta čiau š viesa sklindanti i š vir š utinio aukš to kviečia lipti toliau,

praleid ž iant š ešėlyje atsiribojusi ą erdvę.

Tod ėl šiame pastato sluoksnyje pauz ė į rengiama erdvės pavidalu. Tai studija, skirta vienam ž mogui studijuoti save, pasitraukti į nuo š ali ą savistabos zoną . Erdvė, pritaikyta

patogiai b ūti vienam, skatina leistis į savistabos ir kūrybini ų

tyrinėjimų kelionę.

Erdvę suskirsto centre esantis kubas, kurio kiekviena

plokštuma rei š kia kitokį buvimą su savimi . Šis erdvės

formavimo principas t ęsia pagrindinėje pastato dalyje

esančios instaliacijos id ėją , ta čiau minėtoje instaliacijoje

ž mogaus buvimas viduje reiš kė buvimą savyje, o šioje

erdvėje ž mogus dalyvauja aplink ši ą formą , kas rei š kia jo

vidinį i š silaisvinimą b ūnant tik su savimi

Susijungusios atviros zonos aplink kubą formuoja sklandž i ą

gyvenamųj ų ir kūrybini ų erdvi ų integracij ą. Asmuo gali

ner ūpestingai pereiti prie skirting ų veikl ų, iš trindamas

veiklumo ir neveiklumo rib ą . Ši integracija skatina holistinį

po

kūrybi š kum

ir savistab ą , kai menininkas

neribojamas gali lengvai pereiti nuo savo kūrybini ų veikl ų

prie atsipalaidavimo ir apmą stymų toje pa čioje aplinkoje.

Ryš kus skirtumas tarp griuvėsi ų savaimingai susiklos čiusio

b ūvio ir s ą moningai formuoto dizaino kuria į tamp ą ,

skatinanči ą ž i ūrovus susimą styti apie dichotomij ą tarp

nepriež i ūros ir atsinaujinimo, praeities ir dabarties bei

pokyči ų potencialo

Banguojantys atspindž iai panardina erdvės dalyvius į vidinės ir iš orinės tikrovės paieš kas, sukuria prieš priešą ir rib ą tarp

apleist ų sienų ir kitoje atspindž io pus ėje esan

dalyvi ų. Tai tarsi fizinės erdvės ir introspektyvaus pasaulio

sankirta

Sprendinys į kvėptas dizainer ės Petra Blaisse kurto “ Re- set ”

Oland ų paviljono 13 - toje Venecijos architekt ūros bienal ėje.

Ši instaliacija atspindi atsinaujinimo ir transformacijos id ėj ą ,

si ūlo nukrypti nuo nusistovėjusi ų normų ir prad ėti i š naujo

Instaliacija kviečia ž i ūrovus kvestionuoti i š ankstines erdvi ų

nuostatas ir svarstyti alternatyvias j ų galimybes. Petra Blaisse

„ Re- set “ taip pat gvildena laikinumo ir nepastovumo id ėj ą .

Instaliacijos pritaikomas pob ūdis rei š kia, kad erdvės nėra

fiksuotos ar statinės b ūtyb ės, bet laikui b ėgant gali b ūti

transformuojamos ir perkonfig ūruojamos . Tai skatina

dinami š kus ir besikei čiančius santykius tarp architekt ūros ir

jos vartotoj ų, taip pat pabr ėžia erdvės galimyb ę reaguoti į

kintančius poreikius ir kontekst ą

‘ t Hart fotografija

Rob

Architekt ūra yra tylus mediumas, kol jos nesuaktyvina

ž mogaus buvimas . Jos iš rai š kos galia slypi mūs ų

interpretacijose ir s ą veikose b ūnant ir dalyvaujant aplink.

Vedančios poj ūčiais erdvės tampa pasakojimo, savirefleksijos ir ryšio terp ėmis, kviečian

pajausti ir patirti . Sutelkiant d

mes

sitraukimą aplinkoje, architekt ūra

iomis prasmingai

emocin

ir juslin

gauna kur kas gilesnę prasmę nei tik funkcini ų strukt ūr ų visuma . Būtent

už pildydami erdves savo pasakojimais, prisiminimais ir emocijomis mes formuojame aplinką , kuri vėliau formuoja ir mus

Projekte kuriamas į traukiantis potyris siekia panaikinti ribas tarp meno, architekt ūros ir ž mogaus patirties Skatina dabarties ir praeities dialog ą , transformacijos ir atminties potencialo tokiose erdvėse s ą veiką . Šis projektas taip pat siekia atskleisti architekt ūros b ūvį laiko ir mūs ų atminties kontinuume. Taip pat akcentuoja ir į vairi ų disciplinų integravimo poreikį , tokiu b ūdu suteikiant architekt ūrai

nauj ų perspektyvų, metodikų ir po

rio taš kų projektavimo procesuose, kas kartu inicijuot ų priart ėjama prie platesnės auditorijos, kuri tikisi patirtimi į sitraukti į erdvinius pokalbius .

Architekt ūra kalba, jei mes patys suteikiame jai bals ą

LITERAT ŪRA

Casey, E . ( 1996 ) . “How to Get from Space to Place in a Fairly Short Stretch of Time: Phenomenological Prolegomena”, In Steven Feld and Keith H. Basso, Eds . , Senses of Place. Santa Fe: School of American Research Press .

Dunne N . , Sartre J. P. , Forster M . ( 2008 ) . Tarkovsky. Black Dog Publishing .

Koeck, R ( 2013 ) Cine-scapes : Cinematic Spaces in Architecture and Cities New York: Routledge

Malpas, J. ( 2012) . Building Memory. Interstices : Journal of Architecture and Related Arts, 13 ( 13 ), 11 - 21 .

Tawa, M . ( 2011 ) . Agencis of the Frame: Tectonic Strategies in Cinema and Architecture. Cambridge Scholars Publishing .

Tarkovsky, A . ( 2010 ) . Sculpting in time. Twelfth University of Texas Press printing .

Tarkovsky, A . ( 2019 ) . Tarkovsky: Films, Stills, Polaroids & Writings . Thames & Hudson.

Tuan J ( 1977 ) Space and Place: The Perspective of Experience Minneapolis : University of Minesota Press

Yee, A ( 2007 ) Depth Perception Architecture and the Cinematic Ottawa: Library and Archives Canada .

Zumthor, P. ( 2010 ) . Thinking Architecture. Birkhäuser Architecture.

INTERNETINIAI Š ALTINIAI

Aamodt, M . (kovo 18 , 2019 ). The Metaphysics of Time, Space and Architecture.

Medium https ://medium com/the- slow - space- movement/the- metaphysics -of- timespace- and - architecture- a 0e46859ad 7

DOKUMENTAI

L . Bartkienės projektavimo firmos med ž iaga apie sklype

planuojamus sveči ų namus .

MENO KŪRINIAI

Dan Graham (1974 ). Present Continuous Past(s).

Gordon Matta - Clark (1974 ). Splitting .

Hubert Robert (1766 ) Ruins of a Roman Bath with Washerwomen

Petra Blaisse (2012 ) Re- set

Rene Magritte (1953 ). Golconda .

FILMAI

Tarkovsky, A . (1983 ). Nostalghia .

Tarkovsky, A . (1975 ). Mirror .

Klaip