D. Darulis "Manipuliacija erdvėmis. Virtualios ir papildytos realybės pritaikymas ekspozicijose"

Bakalaurantas:

Dominykas Darulis

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS

VILNIAUS FAKULTETO

INTERJERO DIZAINO KATEDRA

DOMINYKAS DARULIS

Bakalauro baigiamasis darbas

Interjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 6121PX017

Darbo vadovas:

lekt. Justinas Dūdėnas (parašas) (parašas) (parašas)

Tvirtinu, katedros vedėjas: Rokas Kilčiauskas

(parašas)

(parašas)

(parašas)

Santrauka

Įvadas

Kontekstas

Projekto ir tyrimo tikslai, tyrimo klausimai ir instrumentai

Temos aktualumas

Muziejų kritika šiais laikais

VR technologijos aktualumas

Tyrimas. Kas yra propaganda, muziejus

Muziejai

Šališkumas

Kritika

Interaktyvumas

Ar gali virtuali realybė pakeisti muziejus?

Propaganda

Kas tai yra?

Propaganda architektūroje

Manipuliacijos technikos

Kaip mes suprantame tiesą?

Eksperimentas “Kritinio Mąstymo Muziejaus” ekspozicijos fragmentas

Projektavimo virtualioje erdvėje metodai

Manipuliacijos metodų panaudojimas virtualioje erdvėje

Režisieriaus ir kuratoriaus vaidmuo

Kadruotės

Tyrimo išvados

Santrauka

Sudėtingame šiandieniniame geopolitiniame kontekste, vykstant

įvairiems tarptautiniams konfliktams ir esant gausybei manipuliatyvios ar net melagingos informacijos medijoje, vystomas Kritinio Mąstymo muziejus.

Muziejaus įkūrėjai kviečia Lietuvos visuomenę prisijungti prie diskusijų apie kritinį mąstymą ir analizuoti propagandos bei manipuliacijos technikas. Ši vieta taps ne tik muziejumi, bet ir edukaciniu centru, kuriame kūrėjai supažindins kaip istoriškai vystėsti propaganda, kaip ji naudojama, kokios yra manipuliacijos technikos ir kur jos yra naudojamos.

Virtuali realybė gali padėti išspręsti įtraukties į edukaciją klausimus ir praplėsti fizinės erdvės ribas. Per interaktyvius muziejaus eksponatus lankytojai gaus ir informacijos, ir patirs propagandos poveikį.

Šis muziejus yra puiki terpė tyrinėti virtualią erdvinę mediją dėl to, kad norint parodyti propagandos įtaką ar manipuliacijos technikas, mes turime manipuliuoti pačia erdve.

Projektuojant galimas ekspozicines erdves, buvo analizuojama kaip manipuliacija ir propaganda disponuojama architektūroje ir jos aplinkoje. Šios virtualios ekspozicijos tikslas buvo šaržuojant sukelti nepatogumo jausmus, sutinkamus kasdieniame gyvenime.

Sukurtos dvi ekspozicinės erdvės - viena linijinio pasakojimo stiliaus, kita - sferinio arba šakotinio stiliaus. Abu ekspozicinių erdvių pasakojimai turi savų skirtumų ir yra pritaikomi skirtingose situacijose, norint pasiekti skirtingų tikslų.

Projektuojant virtualiose erdvėse susidurta su problema, kuri nėra labai aktuali projektuojant fizinėse erdvėse - ekspozicinių erdvių režisūriniais sprendimais. Norint sukurti įsimintiną ir interaktyvią istoriją, virtualios ekspozicijos reikalauja ne tik erdvinių sprendimų, bet ir garso efektų, laiko juostos kuravimo, vaizdinių efektų bei kitų, vaizduotės išpildymui palankių sprendimų.

Apibendrinant, virtuali medija yra tokia terpė, kuri gali padėti spręsti problemas, kurios realybėje gali būti neišprendžiamos tiek technologiškai, tiek finansiškai, tuo tarpu ekspozicijos įgyvendinimas virtualiose erdvėse suteikia labai skirtingas technologines galimybes, todėl gali tapti reikšmingu įrankiu ne tik Kritinio mąstymo muziejui, bet ir įvairios tematikos edukacijai apskritai.

In today‘s complex geopolitical context, with various international conflicts and a plethora of manipulative or even false information in the media, the Museum of Critical Thinking is being developed.

The founders of the Museum invite the Lithuanian public to join the discussion on critical thinking and to analyse propaganda and manipulation techniques. This place will become not only a museum but also an educational centre where the creators will explain how propaganda has developed historically, how it is used, what the techniques of manipulation are and where they are used.

Virtual reality can help to address issues of inclusion in education and extend the boundaries of physical space. Through interactive museum exhibits, visitors will not only receive information but also experience the effects of propaganda.

This museum is the perfect medium to explore virtual spatial media because in order to show the influence of propaganda or techniques of manipulation, we have to manipulate the space itself.

In the design of the possible exhibition spaces, the ways in which manipulation and propaganda are disposed of in architecture and its environment were analysed. The aim of this virtual exposition was to evoke, through charades, the feelings of discomfort found in everyday life.

Two exhibition spaces have been created - one in a linear narrative style, the other in a spherical or branching style. The narratives of the two exhibition spaces have their own differences and are applicable in different situations in order to achieve different goals.

Designing in virtual spaces presents a problem that is not very relevant to designing in physical spaces: the staging of the exhibition spaces. In order to create a memorable and interactive story, virtual exhibitions require not only spatial solutions, but also sound effects, timeline curation, visual effects and other solutions that are conducive to the exercise of imagination.

In conclusion, virtual media is a medium that can help to solve problems that may be unsolvable in reality, both technologically and financially, while the implementation of an exhibition in virtual spaces offers very different technological possibilities, and can therefore become a significant tool not only for the Museum of Critical Thinking, but also for education on various topics in general.

Šiame darbe siekiama išsamiai išnagrinėti virtualios ir papildytos realybės technologijų poveikį ekspozicinėms erdvėms, ypač koncentruojantis į muziejus. Ši tema yra itin aktuali šiuolaikiniam kultūros sektoriui, nes technologijų įtaka muziejams ir jų veiklai pastaraisiais metais sparčiai didėja. Tikslas – įvertinti, kaip virtualios ir papildytos realybės technologijos gali transformuoti tradicines ekspozicines erdves ir kokią įtaka jos gali turėti muziejų veiklai bei lankytojų patirčiai.

Pirmoje dalyje atkreipiama dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria šios technologijos taikymas ekspozicinėse erdvėse. Nagrinėjama, kaip šios technologijos gali spręsti

arba kelti klausimus dėl fizinės erdvės kaip medijos ribotumo, individualizuotos patirties svarbos lankytojams, taip pat technologijų poveikio žmonių suvokimui ir mąstymui.

Ši analizė padės geriau suprasti, kaip virtualios ir papildytos realybės technologijos gali transformuoti tradicines ekspozicines erdves ir kurti naujas galimybes muziejų kontekste.

“Muziejus”

Vaizdas papildytas dirbtinio intelekto.

Antroje dalyje nagrinėjamas Kritinio Mąstymo Muziejus kaip tyrimo objektas. Šis muziejus pasirinktas dėl jo reikšmės tyrinėjant manipuliacijos ypatybes erdvėse, taip pat dėl jo tinkamumo tyrinėti virtualios erdvinės medijos potencialą. Aptardami šio muziejaus reikšmę ir jo ryšį su kritiniu mąstymu bei informacijos sklaida, siekiama išsiaiškinti, kaip šis muziejus gali būti naudingas tyrinėjant virtualios ir papildytos realybės technologijų pritaikymą ekspozicinėse erdvėse.

Kontekstas

Butkūnų kaime, Kaišiadorių rajone, vystomas projektas - Propagandos Muziejus. Šis

muziejus planuojamas įkurti buvusiame kaimo mokyklos pastate, kuris yra pasirinktas

strategiškai patogioje vietoje. Tai - Lietuvos vidurys, esantis trikampyje tarp Vilniaus, Kauno ir Panevėžio, netoli Ruklos miestelio su keliais kariniais batalionais. Šis

pasirinkimas yra labai svarbus, nes viena iš muziejaus tikslinių auditorijų yra Lietuvos kariuomenė.

Muziejaus įkūrėjai teigia, jog, steigdami šį centrą, jų tikslas yra parodyti lankytojams, kaip svarbu kritiškai mąstyti, suprasti istorinį kontekstą ir suvokti, kaip veikia propaganda. Jie siekia sukurti erdvę, kurioje žmonės galėtų įsigilinti į propagandos mechanizmus, išmokti atpažinti manipuliacijas ir ugdyti kritinį požiūrį į informaciją.

Muziejus edukuos plačiąją visuomenę ir ypatingai Lietuvos kariuomenės personalą apie propagandos poveikį ir būdus, kaip apsisaugoti nuo jo. Tai bus svarbus žingsnis kuriant kritiškai mąstančią ir informuotą visuomenę, galinčią atpažinti propagandos

įtaką ir jai pasipriešinti.

“Muziejus” Vaizdas papildytas dirbtinio intelekto.

Muziejaus kūrėjai siekia ne tik perteikti istorinius faktus ir propagandos poveikio

būdus, bet ir skatinti dialogą ir refleksiją. Muziejuje bus organizuojamos diskusijos, seminarai ir edukaciniai renginiai, kurie leis lankytojams aktyviai dalyvauti ir dalintis savo patirtimi bei įžvalgomis. Toks edukacinių veiklų spektras leis geriau suprasti propagandos reiškinį ir suteiks galimybę kritiškai įvertinti savo suvokimą apie tai, kaip veikia informacija ir kaip galime priimti informuotus sprendimus.

Projekto tikslai

Tyrimo tikslai

Sukurti eksperimentinį “Kritinio Mąstymo Muziejaus” ekspozicijos fragmentą, išbandant erdvinio pasakojimo galimybes VR ir AR technologijų pagalba.

Suprasti propagandą ir jos veikimo metodus

Suprasti virtualaus muziejaus gerąsias ir blogąsias savybes

Tyrimo klausimai

Kaip propaganda veikia muziejuose ir architektūroje?

Kaip virtualūs įrankiai gali papildyti ar praturtinti realių muziejų patirtį?

Tyrimo instrumentai

Virtualios realybės akiniai

Literatūra

Point-Cloud modeliai

Vystomas kritinio mąstymo muziejus

Propaganda

Temos aktualumas

Muziejų kritika šiais laikais

Nepakankamai įtraukianti edukacinė veikla:

Kai kurių muziejų edukacinė veikla kritikuojama už tai, kad nėra pakankamai įtraukianti ir interaktyvi. 1

Elitarizmas:

Muziejai dažnai kritikuojami už tai, kad yra neprieinami plačiajai visuomenei. Bilietų kainos, ekspozicijų sudėtingumas ir fizinis prieinamumas gali riboti galimybes lankytis muziejuose tam tikroms socialinėms grupėms.

Neprieinamumas neįgaliesiems:

Ne visi muziejai yra tinkamai pritaikyti neįgaliesiems. Tai gali apriboti galimybes lankytis muziejuose žmonėms su negalia.2

Nepakankamas skaidrumas:

Kai kurie muziejai kritikuojami už tai, kad nėra pakankamai skaidrūs dėl savo finansavimo šaltinių ir kolekcijų formavimo politikos.

Komercializacija:

Kai kurie muziejai kritikuojami už tai, kad pernelyg susikoncentravę į komercinę veiklą ir pamiršo savo edukacinę misiją.

VR technologijos aktualumas

Įtraukiantis potyris:

VR technologija leidžia muziejaus lankytojams plėsti kritinį mąstymą visiškai nauju

būdu. Jie gali pajusti papildomų potyrių, su kuriais lengviau įsisavinama informacija

Interaktyvumas:

Virtualus muziejus gali būti interaktyvus, leidžiantis lankytojams tyrinėti eksponatus

savo tempu ir pasirinkti, kokią informaciją jie nori pamatyti.

Asmeninis ryšys:

VR technologija gali padėti lankytojams užmegzti asmeninį ryšį su kritinio mąstymo

tema. Jie gali pamatyti, kaip propaganda gali paveikti mąstymą, kaip ji gali būti naudojama manipuliuoti žmonėmis bei skatina kritinį mąstymą.

Švietimas:

Virtualus propagandos muziejus gali būti naudojamas edukaciniais tikslais. Mokyklos

ir universitetai gali naudoti muziejų, kad mokytų mokinius apie propagandos pavojus

ir kaip kritiškai vertinti informaciją.3

Muziejus

Propaganda

Muziejai

Daugelis muziejų prasidėjo kaip asmeninės kolekcijos, kurias sukūrė turtingos šeimos arba karališkos dinastijos, siekdamos parodyti savo turtą, kultūrinį įspūdį ir socialinį prestižą. Pavyzdžiui, Uffizi galerija, įsikūrusi Florencijoje, pradėjo veikti 1581 metais kaip asmeninė galerija, kurioje buvo eksponuojama Medičių šeimos meno kolekcija. Tik po 162 metų Ana Marija Luiza Mediči daugelį šeimos turtų perdavė Toskanos valstybei, laikydama tai „neatimama viešąja gėrybe“.

Be to, daugelis gamtos istorijos kolekcijų pradėjo kaip būdas demonstruoti savo savininkų meistriškumą ir sugebėjimą suprasti pasaulį. Artefaktai ir pavyzdžiai buvo eksponuojami siekiant klasifikuoti gamtos stebuklus, nors kai kurie mano, kad tai buvo susiję su kolonializmo ideologija. Pagal šią perspektyvą, Vakarų visuomenė buvo laikoma civilizacijos viršūne, o kitos kultūros - kaip žemesnės ar prastesnės. Taigi, muziejai ne tik atskleidžia meną ar gamtą, bet ir atspindi tam tikras socialines ir politines sąlygas, iš kurių jie kildino.4

Nors muziejaus ekspozicijose retai veikia tiesioginė propaganda, daugelis jų gali būti laikomi šališkais dėl įvairių priežasčių. Vienas iš pagrindinių šališkumo veiksnių yra kuratorių ar muziejaus vadovų asmeninių pasirinkimų, kuruojant konkrečias ekspozicijas. Kai kurie muziejai gali pasirinkti pateikti tik tam tikrą istorijos versiją arba pasakoti tik vieną politinį arba socialinį naratyvą, ignoruodami kitas perspektyvas arba įvykius. Tai gali sukelti įspūdį, kad muziejus yra šališkas arba tendencingas.

Be to, muziejuose taip pat gali būti pastebimas šališkumas per eksponatų interpretaciją ir informacijos pateikimą. Tekstinė informacija, gidai arba instrukcijos gali būti formuluojami taip, kad palaikytų tam tikrą poziciją arba perspektyvą, kuri gali atitikti muziejaus arba kuratoriaus politinius arba ideologinius įsitikinimus. Toks šališkumas gali iškreipti lankytojų suvokimą apie pristatomus klausimus ir skatinti vienpusišką supratimą.

Kitas būdas, kaip muziejai gali būti šališki, yra per jų finansavimą ir partnerystes. Kai kurie muziejai gali būti priklausomi nuo privačių arba politinių grupuočių finansavimo, kuris gali turėti įtakos pristatomai informacijai arba ekspozicijoms. Tai gali sukelti įtarimą dėl muziejaus nepriklausomumo ir objektyvumo.

Galų gale, muziejuose šališkumas gali atsirasti ir dėl kultūrinės arba politinio konteksto, kurioje jie veikia. Tam tikroje šalyje arba regione gali egzistuoti politiniai arba socialiniai konfliktai, kurie gali paveikti muziejaus veikimą ir pateikiamą informaciją. Muziejai turi ne tik galimybę, bet ir pareigą pateikti savo informacijos šaltinius bei atskleisti įtakas.

Apie muziejų neutralumo nebuvimą rašo ir Muziejų naujienlaiškis Museum Next: 5

Galima teigti, kad muziejai nuo pat jų įkūrimo niekada negalėjo išlaikyti neutralios pozicijos.

Muziejai

Kritika

Katarzyna Muravska-Muthesiuss savo knygoje nagrinėja, kaip muziejai gali transformuotis iš elitistinių institucijų į kritinę ir įtraukiančią erdvę. Ji pabrėžia, kad nuo XIX a. pabaigos muziejai dažnai buvo kritikuojami kaip įrankiai imperializmo, kolonializmo, patriarchalizmo ir kitų socialinių neteisingumų palaikymui. 6

“Muziejus” Vaizdas sugeneruotas dirbtinio intelekto.

Knygoje tyrinėjama, kaip muziejai gali panaudoti savo kolekcijas, kultūrinį autoritetą ir išteklius siekdami atstovauti nuskriaustiesiems ir dalyvauti sprendžiant šiuolaikines problemas. Remiantis tyrimais iš įvairių pasaulio šalių ir žymiais muziejų specialistais, autorė nagrinėja kritinio muziejaus sampratą.

Antra, muziejai dažnai kritikuojami dėl šališkumo jų kuriamose ekspozicijose. Kritikai teigia, kad daugelis muziejų pateikia vienpusišką arba iškreiptą versiją istorijos arba meno, kuris atspindi tik tam tikrą politinį arba socialinį požiūrį. Tai gali būti dėl muziejaus vadovų arba kuratorių įtakos, finansinių interesų, arba tiesiog dėl nepakankamo objektyvumo ir kritinio požiūrio į turimą informaciją.

Šališkumas ekspozicijose gali skatinti stereotipus, iškreipti istorinę tiesą ir netgi skatinti politinę arba socialinę įtaką. Todėl muziejai turėtų būti atsakingesni ir objektyvesni savo ekspozicijų kuravime, siekdami užtikrinti, kad lankytojai gautų pilną ir įvairiapusišką vaizdą apie pristatomus klausimus. Tai padėtų skatinti kritinį mąstymą ir įvairiapusę diskusiją, kuri yra svarbi kuriant informuotą ir atviresnę visuomenę.

Muziejai

Interaktyvumas

Pastaruoju metu muziejai vis labiau siekia išsiskirti ir patraukti naująją auditoriją naudodami įvairias interaktyvias priemones. Vienas iš būdų tai pasiekti yra taikyti technologijų inovacijas. Dabar daugelis muziejų naudoja virtualią ir papildytą realybę (VR/AR) praturtindami savo ekspozicijas.

Štai kokius pavyzdžius pateikia Museum Next naujienlaiškis, kaip yra panaudojami

VR akiniai muziejuose:

Ar šiais metais virtualioji realybė (VR) pagaliau sulauks visuotinės sėkmės?

Atrodo, kad taip, nes technologijų milžinės “Apple”, “Microsoft” ir “Meta” 2024 m. stato ant “Virtualios realybės”. Tačiau nepamirškime, kad muziejai jau kurį laiką išnaudoja VR galimybes ir pasiekia įspūdingų rezultatų. 7

Straipsnyje kalbama apie muziejų pavyzdžius, kaip jie naudoja VR. Vienas iš jų yra

Filadelfijos Franklino institutas. Jau nuo 2016 metų šis institutas siūlo įvairias virtualios realybės patirtis. Jame lankytojai gali išbandyti įvairius scenarijus, pradedant nuotykiu po vandenyno gelmes ir baigiant tolimais kosmoso kraštais ar net žmogaus kūno vidaus tyrinėjimu. Ši technologija suteikia galimybę visiškai pasinerti į interaktyvų pasaulį. Institutas teigia, kad šios VR ekspozicijos keičia lankytojų požiūrį į pasaulį.

“Muziejus” Vaizdas sugeneruotas dirbtinio intelekto.

“Muziejus”

Vaizdas sugeneruotas dirbtinio intelekto.

Muziejai visada siekė suteikti gyvybės savo kolekcijoms, o VR yra unikali priemonė

šiam tikslui pasiekti. Tai suteikia lankytojams neįkainojamą ir įkvepiančią patirtį, kuri perkelia juos į naujas ekspozicijos dimensijas.

Pasaulinė muziejų bendruomenė su entuziazmu naudojasi VR galimybėmis, kurdama

įtraukiančias ekskursijas, interaktyvius eksponatus ir įspūdingus vaizdinius pasakojimus.

VR suteikia kuratoriams galimybę kontekstualizuoti eksponatus ir parodyti jų tikrąjį mastą, radikaliai keičiant lankytojų sąveiką su meniniais kūriniais ir istorija.

Štai ką mano Miglė Golubickaitė, rašiusi magistrinį darbą „Lietuvos muziejų virtualios parodos pasauliniame kontekste“:

Virtualus muziejus skatinamas rinkti ne tik suskaitmenintas kultūros vertybes, bet ir informaciją, duomenis susijusius su skaitmeninėmis kultūros vertybėmis.

Tokio tipo informacijos kaupimas parodytų, jog muziejus ne tik apjungia menotyrininkus, muziejininkus, bet ir šiuolaikinius menininkus, kuriančius kompiuterinėmis technologijomis, bei jomis besidominčius vartotojus. Taigi naujųjų medijų meno kaupimas iš tradicinių erdvių galėtų pereiti į virtualią erdvę ir tapti tokiu pat teisėtu virtualiame, kaip šiuo metu yra tradiciniame muziejuje. 8

Ar gali virtuali realybė pakeisti muziejus?

Virtuali realybė kelia daug klausimų dėl jos potencialaus poveikio muziejams. Nors

VR dažnu atveju gali praplėsti ekspozicijų edukacinę vertę, ji nevisada gali pasiteisinti.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad ne visi lankytojai yra patenkinti VR patirtimi, ypač jei ji nėra tinkamai pritaikyta konkrečiai temai ar auditorijai. Pavyzdžiui, muziejuose, kuriuose svarbios yra gyvos archeologinės vietos, VR gali nepateikti autentiškos patirties ir netenkinti lankytojų, kurie ieško tiesioginio sąveikavimo su istoriniais objektais. Be to, kai kuriems lankytojams gali būti sunku suvokti VR turinį arba jis gali sukelti diskomfortą, ypač žmonėms, turintiems judėjimo ar regėjimo apribojimų.

Kai kurie VR įrenginiai gali būti brangūs ir neprieinami mažesnėms muziejų įstaigoms, todėl jos gali vengti VR diegimo net jei tai potencialiai pagerintų lankytojų patirtį.

Be to, turint brangius įrenginius, reikalinga ir profesionali komanda, kuri programuoja virtualias ekspozicijas muziejams, tai taip pat gali būti finansinis veiksnys, stabdantis VR diegimą.

Kalbant apie potencialą ir pavojus, lyginant virtualias erdves su gyvomis erdvėmis, svarbu atsižvelgti į erdvės emocijas per medžiagiškumą, šviesą, spalvas ir erdvės formą. Gyvos erdvės gali sukelti autentišką, fizinį ryšį su eksponatais, kuris gali būti pranašesnis nei virtualių erdvių patirtis. Pavyzdžiui, muziejai, kuriuose svarbus tiesioginis sąveikavimas su tautiniais meno kūriniais, gali pasižymėti autentiška patirtimi ir fizinėmis eksponatų detalėmis, kurias sunku atkurti per virtualią erdvę.

Tačiau virtualios erdvės turi unikalią galimybę kurti fantastinius ir neįprastus pasaulius, kurie gali pritraukti naujas auditorijas ir suteikti unikalias patirtis. Pavyzdžiui, muziejai, kurie eksperimentuoja su futuristiniais ar mokslinės fantastikos temomis, gali sukurti unikalias VR patirtis, kurios leidžia lankytojams keliauti į skirtingas erdves ir laikus. Vis dėlto svarbu įvertinti ir atskleisti tiek realių, tiek virtualių erdvių potencialą ir pavojus, siekiant geriau suprasti, kaip VR gali paveikti muziejų patirtį ir lankytojų sąveiką su eksponatais.

“Muziejus” Vaizdas sugeneruotas dirbtinio intelekto.

Propaganda

Kas tai yra? “ “ ” ”

PROPAGANDA (lot. propago skleidžiu, platinu), pažiūrų, idėjų, teorijų, šūkių, programų skelbimas, siekiant jomis veikti žmonių pažiūras, skatinti tam tikrus veiksmus. Terminas sukurtas ir plačiausiai pradėtas taikyti per Pirmąjį pasaulinį karą, stengiantis priešus paveikti informacija apic savo pranašumą, išlaikyti, laimėti palankias nuotaikas tarp gyventojų.

Propaganda tai netikslios informacijos apie sumanymus, idėjas, programas platinimas arba šūkių, susijusių su tokiomis programomis, skleidimas.9

“Propaganda yra bendrų kolektyvinių nuostatų valdymas manipuliuojant svarbiais simboliais”10

“Propaganda” Vaizdas sugeneruotas dirbtinio intelekto.

V.Denisenko knygoje kalbama apie tris propagandos rūšis: juodąją, baltąją ir pilkąją:

Propagandos tipai

Juoda spalva atspindi tai, su kuo propaganda dažniausiai ir yra siejama. Juodosios propagandos principas paremtas melagingų žinių.

Specialistai kalba apie baltąją propagandą, kuri, atvirkščiai nei jos juodoji sesuo, remiasi būtent atviru faktų (tikros, neišgalvotos informacjos) pateikimu. Baltoji propaganda, kaip ir bet kuri kita propagandos rūšis, siekia poveikio, tačiau tas poveikis yra pozityvus, norima padaryti žmogaus gyvenimą bei pasaulį geresnį.

Be baltos ir juodos spalvų propagandos žinoma dar viena - pati klastingiausiapilkoji propaganda. Tai sudėtingiausias ir, ko gero, pavojingiausias informacinio poveikio reiškinys.

Pilkoji propaganda atsiranda ten, kur objektyvūs faktai sumaišomi su melaginga ir išgalvota informacija. Kartais užtenka tiesiog pakeisti įvykių kontekstą, kad būtų pasiektas pilkojo propagandinio pasakojimo efektas.11

Dezinformacija

Medijos klastotės

Socialinės medijos “troliai”

Manipuliacija

Faktai maišomi su melu

Paslėpta informacija

Anonimiškumas

Slepiami finansuotojai Emociniai veiksniai

Propaganda

Kas tai yra?

Pastovūs ir iš kartos į kartą besikartojantys pokalbiai apie propagandą, kuriais siekiama visuomenei geriau pažinti šio reiškinio esmę ir pavojus, gali turėti neigiamą poveikį. Dažnai vartojamas šis terminas viešojoje erdvėje praranda savo svarbą, tampa banalus, užplūsta prastais stereotipais, įspėjimai dėl propagandos pavojų kartais sukelia net atvirkštinę reakciją, pradedama neigti šios rizikos esmę ar netgi atmesti jos svarbą. Dažnai propagandos poveikio vertinimas laikomas per daug dideliu ir išpūstu. Nuolatinė propagandos atpažinimo pastanga yra lygiai taip pat žalinga kaip ir jos neigimas ar poveikio nepripažinimas.

Išspręsti šį reiškinį bandoma pradedant jo apibrėžimu, tačiau tai sudėtingas reiškinys, kuris per pastaruosius šimtmečius įgijo įvairias reikšmes ir interpretacijas. Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas, daktaras M. Martišius savo knygoje apie informacinį karą nagrinėja penkis skirtingus propagandos apibrėžimus ir pabrėžia, jog

propagandos apibrėžimai gali būti labai platūs ir nevienalyčiai.12

Problemos, susijusios su propagandos apibrėžimu, nėra naujiena. Jau 1997 metais “Žurnalistikos enciklopedijoje” propaganda apibrėžiama kaip “požiūrių, idėjų, teorijų, šūkių, programų viešinimas, siekiant veikti žmonių nuostatas ir skatinti tam tikrus veiksmus”.

Stebint autorių apibrėžimus, galima pateikti ir paprastesnį, bet įdomų P. Tayloro apibrėžimą:

Propaganda - tai būdas versti žmones daryti tai, ką jie paprastai nedarytų. 13

“ ”

Propagandos apibrėžimas turi savo istoriją. Jau 1927 metais, kai moderni, informaciniam amžiui būdinga propaganda buvo naujiena, mokslininkas politologas

H. Lasswell teigė, jog propaganda yra bendrų kolektyvinių nuostatų valdymas manipuliuojant svarbiais simboliais.14 Tai labai plačiai nagrinėtas reiškinys, ir kiekvienas apibrėžimas išsako tam tikrą propagandos aspektą. Todėl svarbiau atkreipti dėmesį į esminius žodžius, kurie kartojasi skirtinguose apibrėžimuose ir atskleidžia propagandos esmę: veikti, priversti, valdyti, manipuliuoti.

“Propaganda” Vaizdas sugeneruotas dirbtinio intelekto.

Propaganda architektūroje

Propaganda architektūroje gali pasireikšti per simbolius, pastatus ar viešąsias erdves, kurios siekia perteikti tam tikrą politinį, socialinį ar ideologinį pranešimą. Pavyzdžiui, grandioziniai pastatai gali būti naudojami kaip simboliai, kurie garbina valdžią arba propaguoja tam tikrą režimą.

A. Hitleris suprato architektūros galią kaip propagandinį įrankį. Štai ką jis rašė apie miesto plėtrą:

Didžioji statybos programa - tai tonizuojanti priemonė nuo vokiečių tautos nevisavertiškumo komplekso. Tas, kuris nori šviesti tautą, turi suteikti jai regimą priežastį didžiuotis. Taip siekiama ne pasirodyti, o suteikti tautai pasitikėjimo savimi. Valstybė su 80 mln. gyventojų turi teisę turėti tokių pastatų - mūsų priešai ir pasekėjai privalo suvokti, kad tokie statiniai stiprina mūsų valdžią.15

Naciai netgi naudojo neoklasicizmo stilių tam, kad susietų su senovės Graikijos ir Romos civilizacijomis, kurais laikė aukščiausiu kultūriniu standartu. Tai galime susieti su anksčiau aptarta pilkąja propaganda.

“Volkshalle” Vaizdas sugeneruotas dirbtinio intelekto.

Pastato vieta taip pat gali būti naudojama propagandos tikslams. Pavyzdžiui, sovietiniai paminklai dažnai buvo statomi centrinėse aikštėse ir kitose matomose vietose, siekiant pabrėžti komunizmo ideologijos svarbą.

Kai kurie pastatai gali būti suprojektuoti taip, kad atliktų tam tikras propagandines funkcijas. Pavyzdžiui, sargybos bokštai koncentracijos stovyklose buvo naudojami ne tik kaliniams sulaikyti, bet ir sukelti baimę bei bejėgiškumo jausmą.

Reprezentaciniai pastatai, kaip religinės architektūros objektai arba valdžios rūmai, siekia sukurti stiprų įspūdį ir pabrėžti tam tikrą simbolinę, socialinę ar kultūrinę reikšmę.

Jie išsiskiria iškilumu, prabanga ir grandioziškumu, siekdami atstovauti aukštąją galios arba prestižo lygį. Tai svarbi architektūros teorijos dalis, nagrinėjanti pastatų gebėjimą kurti įspūdį.16

Architektūros interpretavimas yra subtilus procesas, apimantis ne tik politinių režimų supratimą, bet ir kūrėjų įsitikinimus, siekius, atsargumo ar baimės jausmus, vertingumo suvokimą ir kitus faktorius, kurie įtakoja objekto kūrimą.

Propaganda

Manipuliacijos technikos

Propaganda ir manipuliacija yra glaudžiai susiję tiek terminais, tiek visuomenės

požiūriu į šiuos terminus. Įprasta manyti, kad manipuliacija - tai blogas darinys, kuriuo siekiama manipuliuoti žmonėmis arba juos apgauti siekiant politinės ar asmeninės naudos. Tačiau tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, kai psichologinė manipuliacija naudojama derybose ar gydyme, manipuliacija gali būti vertinama kaip naudingas ar būtinas reiškinys. Dėl to vertinimas priklauso nuo manipuliacijos aplinkybių ir tikslų.

Manipuliacija dažnai vertinama neigiamai, nes žmonės natūraliai priešinasi bandymams paveikti jų elgesį. Niekas nenori jaustis apgautas ar kontroliuojamas, todėl manipuliacija turi būti vykdoma subtiliai ir nepastebimai.

Jei manipuliacija atpažįstama, ji tampa nesėkminga. Kai žmogus supranta, kad juo siekiama manipuliuoti, jis pradeda priešintis ir manipuliacijos poveikis išnyksta. Tas pats galioja ir propagandai: atpažinta ir suprasta propaganda praranda savo galią.

Manipuliatoriai naudoja įvairias priemones, o propaganda turi tam tikras įprastas technikas.

Manipuliãcija (pranc. manipulation < lot. manipulus – sauja), slaptas pasinaudojimas tam tikromis socialinėmis, finansinėmis, psichologinėmis ir kitomis aplinkybėmis, faktų ar duomenų iškraipymas, melavimas, sukčiavimas, gudrybės norint ką nors paveikti, valdyti, gauti naudos sau ar kitam asmeniui, grupei, organizacijai, institucijai. Manipuliacija vadintinas bet koks veiksmas, kuriuo vienas asmuo siekia priversti kitą asmenį savo noru padaryti tai, ko nori pirmasis, ir ko manipuliuojamasis, žinodamas visas aplinkybes, pats savo noru nedarytų. 17

“Pagalba”. Vaizdas sugeneruotas dirbtinio intelekto.

Manipuliacijos technikos

Argumentas prieš žmogų

Lotyniškas terminas, reiškiantis opozicionuoti varžovui, kritikuojant jo asmenybę užuot kritikavus jo teiginius.

Argumentas iš kartojimo

Šis metodas naudojamas nepailstant kartojant vieną idėją. Idėja, dažniausiai paprasčiausias šūkis, kuris yra kartojamas daugybę kartų, gali būti priimtas kaip tiesa. Ši technika geriausia yra tada, kai yra medijų kanalų trūkumas arba jie yra kontroliuojami propagandos skleidėjo.

Apeliavimas į autoritetą

Naudojant šią techniką yra cituojami garsūs, žinomi autoritetai, kurie remia propagandisto idėją, argumentus, poziciją ir veiksmus.

Apeliavimas į baimę

Apeliaciją į baimę reiškia, jog propagandistai, siekdami sustiprinti paramą, visuomenėje sėja paniką ir nerimą.

Pavyzdžiui, Joseph Goebbels, Antrojo pasaulinio karo metu, pasinaudodamas nacionaline spauda, teigė, jog sąjungininkai siekia sunaikinti vokiečius.

Apeliavimas į prietarus

Naudojant emocionalius išsireiškimus, siekiama paveikti žmonių vertybes ir moralinį pasitenkinimą. Tam yra pasitelkiami šališki ir klaidinantys būdai.

Apeliavimas į mases

Masiniais renginiais siekiama įtikinti tikslinę auditoriją prisijungti prie taip pat besielgiančių žmonių.

Prisijungimas prie minios

Šis metodas sustiprina žmonių natūralų norą būti pergalingoje pusėje. Technika yra naudojama įtikinti auditoriją, jog programa yra nenugalimo masinio judėjimo išraiška ir jų pačių labui geriau prisijungti.

Gražūs žmonės

Tai propagandos tipas, kai yra vaizduojami įžymūs ar gražūs, laimingi žmonės. Tai padeda auditorijai galvoti, jog jei ji perka produktą ar seka tam tikra ideologija, taip pat bus laiminga ir sėkminga.

Melas

Tai tikslingas įvairių įvykių propagavimas, kuris yra pagrįstas tolesnių veiksmų seka. Tiesa ir melas yra sujungti į vieną didelę propagandinę mašiną, kurios tikslas yra visuomenėje pakeisti pagrindinių reiškinių suvokimą. Po Pirmojo pasaulinio karo programa „Dūris į vokiečių nugara“ tapo jų pralaimėjimo priežastimi ir tapo pateisinimu militaristinei, revanšistinės agresijos politikai.

Juoda-balta

Pristatant tik dvi produkto ar idėjos puses: blogąja ir gerąją, yra propaguojama, jog geresnioji yra vienintelis tinkamas pasirinkimas. Pavyzdžiui: „Tu arba su mumis, arba prieš mus…“

Klasikinis poveikis

Visi stuburiniai, įskaitant žmonės, reaguoja į „klasikinį poveikį“. Tai reiškia, jog, jei yra pristatomi du objektai: „A“ ir „B“, o „B“ žmogui sukelia neigiamą fizinę reakciją (pvz., pasibjaurėjimą), tuomet vėliau, kai bus pateikiamas objektas „A“, o „B“ – nebus, jis vis tiek sukels tokią pat būseną.

Nuoseklumas

Žmonės mėgsta būti nuoseklūs. Tarkim, kad apklausiantysis randa tam tikrą žmonių grupę, kuri neapkenčia jų pasirinkto kandidato į senatorių, bet myli aktorių X. Apklausiantieji naudoja aktoriaus X reklamą, kurioje jis palaiko kandidatą. Taip siekiama pakeisti žmonių požiūrį į kandidatą, kadangi žmonės negali pakęsti nenuoseklumo.

Taip žmonės yra priversti arba nemėgti aktoriaus, arba pamėgti jiems siūlomą kandidatą.

Kognityvinis disonansas

Tapatinimasis, tai propagandininko bandymas supanašėti su auditorija, taip siekiant įgauti pasitikėjimą. Tapatumo pagrindas yra bendrų interesų ieškojimas bei tikslingas jų panaudojimas.

Dažniausiai ir efektyviausiai tapatumas naudojamas tikslinėse auditorijose. Pavyzdžiui, politikas, priklausantis Vilniaus apskričiai, savo kalboje skirtoje Kretingos rajono gyventojams, gali naudoti žemaitiško tarimo ypatumus, su sąlyga susigretinti su gyventojais.

Asmenybės kultas

Asmenybės kultas atsiranda tada, kai asmuo naudoja žiniasklaidą tam, kad sukurtų idealizuotą ir didvyrišką viešą atvaizdą, dažnai naudodamas visišką meilikavimą ar pagyras. Tada sukurta didvyrio asmenybė pradeda ginti pozicijas, kurias propagandininkas trokšta skatinti. Pavyzdžiui, šiuolaikiniai propagandininkai samdo populiarias asmenybes, kad jos skatintų jų mintis ir/ar produktus.

Diktatūra

Ši technika tikisi supaprastinti auditorijos sprendimų priėmimo procesą vartojant atvaizdus ir žodžius, tiksliai nurodant kokius veiksmus reikia atlikti, šalinant bet kokius kitus galimus pasirinkimus. Dėdės Semo „aš noriu jūsų“ (angl. I want you) atvaizdas, skirtas šaukti žmones į armiją, yra šios technikos pavyzdys.

Dezinformacija

Dezinformacijos sukūrimas ar informacijos panaikinimas iš viešųjų išteklių, siekiant pateikti neteisingą informaciją apie asmens ar organizacijos veiks-

mus, apimant tiesioginę fotografijų, kino filmų, laidų, garsinių įrašų bei spausdintų dokumentų klastotę. Taip gadinant konkurento reputaciją bei keliant savąją.

„Geruolio“ vaidmuo

Dažniausiai ši technika naudojama pardavimų agentų. Tarkime, kad agentas nori parduoti prekę už 100 litų, nors žmonės už ją pasiryžę mokėti tik 50 litų. Agentas suprasdamas situaciją pakelia kainą iki 200 litų ir leidžia pirkėjui nusiderėti iki jo nustatytos 100 litų sumos. Taip sukuriamas „geruolio“ vaidmuo, padedantis pateikti viliojantį pasiūlymą.

Euforija

Šiai technikai naudojamas žmonių pasitenkinimo jausmas. Įvairūs renginiai, šventės, paradai, padedantis skatinti moralinę laimę.

Vėliavos kėlimas

Tai pastangos pateisinti veiksmą remiantis patriotiškumu ar teisinantis, kad veiksmas kai kuriuo atžvilgiu duos naudos šaliai ar grupei žmonių.

Pusiau tiesa

Pusiau tiesa yra apgaulingas tvirtinimas, kuris gali būti naudojamas keliomis formomis ir ir įtraukia dalį tiesos. Tvirtinimas galėtų būti dalinai arba visiškai teisingas, taip pat įmanoma naudoti skyrybą ar dviprasmybes kaip apgaulės elementus, ypač jei ketinama apgaudinėti, apeiti, apkaltinti ar iškreipti tiesą.

Melas ir apgavystė

Pozicija ir apgavystė gali būti daugelio propagandinės technikos pagrindu, apimdamos Ad Homimen argumentus, didelį melą, šmeižtą, pusiau tiesą ar bet kokią kitą techniką, kuri yra pagrįs-

ta nesąžiningumu ar apgavyste. Pavyzdžiui, buvo manyta, kad daug politikų dažnai pagražindavo tiesą.18

Žinių valdymas

Anot Adolfo Hitlerio, sumaniausia propagandinė technika neduos jokios naudos, jei vienas pagrindinis principas nebus naudojamas pastoviai – propaganda turi apsiriboti keliais punktais, kurie nuolatos bus kartojami. Ši mintis yra suderinta su klasikinio sąlygojimo principu taip pat, kaip mintimi apie „žinutės užtrukimą“.19

Aplinkos kontrolė

Socialinės aplinkos bei idėjų kontrolė, naudojant socialinę žiniasklaidą. Painiava, tyčinis neaiškumas, sutrikdymas

Pranešimas yra sąmoningai miglotas, kad auditorija galėtų susidaryti savas interpretacijas. Ketinimas suvilioti auditoriją neapibrėžtų frazių pagalba, neanalizuojant jų galiojimo ar nebandant nustatyti jų protingumo. Tai bandymas skatinti auditoriją susidaryti savas interpretacijas, neperteikiant aiškios žinutės.

Supaprastinimas

Palankus bendrumas auditorijoje yra panaudotas pateikti paprastus atsakymus į sudėtingas socialines, politines, ekonomines, ar karines problemas.

Racionalizacija (pasiteisinimai)

Asmenys ar grupės gali panaudoti palankų auditorijos bendrumą, kad racionalizuotų abejotinus aktus ar tikėjimus. Miglotos ir malonios frazės yra dažnai naudojamos, kad pateisintų tokius veiksmus ar tikėjimus.

Kartojimas

Tai yra tam tikro simbolio ar šūkio kartojimas, kad auditorija atsimintų tai. Tai gali būti atvaizdo, šūkio ar žodžių derinio formoje.

Šūkiai

Šūkis yra santrauka, žymi frazė, kuri gali apimti žymėjimą ir šabloninimą. Kitą vertus, šūkiai gali būti sukurti tam, kad palaikytų samprotautas mintis, praktiškai jie yra linkę veikti tiktai kaip emocionalūs kreipimaisi.

Stereotipų naudojimas

Šis metodas bando žadinti auditorijos prietarus išskiriant propagandinės kampanijos objektus, kurių tikslinė auditorija bijo, nekenčia, bjaurisi arba nepageidauja. Pavyzdžiui, aprašant apie užsienio šalį ar socialinę grupę galima sutelkti dėmesį į stereotipinius požymius, kurių skaitytojas tikisi, nors jie toli gražu neperteikia visos šalies ar tam tikros grupės.

Grafikos propagandoje, įskaitant karo plakatus, gali būti vaizduojami priešai su stereotipiniais rasės bruožais.

Šiaudinė baidyklė

Šiaudinės baidyklės argumentas yra neformalus klaidinimas, pagrįstas oponento pozicijos iškraipymu. „Pulti šiaudinę baidyklę“ (to attack a straw man) reiškia sukurti iliuziją: siekiant paneigti teiginį, iš tikrųjų jį pakeisti paviršutiniškai panašiu teiginiu (šiaudinė baidyklė) ir tada jį paneigti, o iš tikrųjų pirminis teiginys nebuvo paneigtas.

Atsiliepimas, rekomendacijos

Atsiliepimai yra citatos (nebūtinai pagal kontekstą), ypač siekiant paremti arba atmesti tam tikrą politinę kryptį, veiksmus, programą arba asmenybę. Asmenybės reputacija ar vaidmuo (ekspertas, gerbiamas visuomenės veikėjas, ir t. t.), kuris yra cituojamas, yra specialiai išnaudojami. Propagandinėje žinutėje gerbiamų žmonių ar autoritetų atsiliepimai turi ypatingą poveikį. Tai daroma siekiant paskatinti tikslinę auditoriją identifikuoti

save su autoritetu arba priimti autoriteto nuomones ir įsitikinimus lyg jų pačių. Trečiosios šalies technika

Veikia principu, kad žmonės yra labiau linkę sutikti su iš pažiūros nepriklausomo informacijos šaltino argumentais nei su tam tikrų suinteresuotųjų šalių argumentais. Tai yra rinkodaros strategija, naudojama ryšiuose su visuomene, kai iš anksto apgalvota žinutė yra paskleidžiamą lyg „iš žiniasklaidos lūpų“. Trečiosios šalies technika gali būti įvairių formų: nuo žurnalistų samdymo, kurie praneštų teigiamą žinutę apie organizaciją iki mokslininkų pasitelkimo organizacijos viduje, kurie gali iš anksto suformuoti išvadas ir jas pateikti visuomenei.

Simbolika

Taip pat vadinama – asociacija, tai yra technika, kuri apima vieno asmens, objekto ar vertybių teigiamų ar neigiamų savybių primetimą kitam, siekiant, kad antrasis būtų labiau priimtinas arba diskredituotas. Tai auditorijai sukelia emocinį atsaką, kuris skatina identifikuoti save su pripažintu autoritetu. Dažnai panaudojamos vizualinės priemonės – naudojami simboliai (pvz., svastikos), uždėti ant kito vizualinio vaizdo (pvz., logotipai). Šie simboliai gali būti naudojami vietoj žodžių.

Atrankinė tiesa

Richard Crossman, Didžiosios Britanijos Psichologinio karo tarnybos (PWD) Aukščiausios vadavietės ekspedicinėse pajėgose (SHAEF) direktoriaus pavaduotojas Antrojo pasaulinio karo metu sakė: „Propagandoje tiesa apsimoka. Tai visiškai iliuzija galvoti apie puikų propagandistą kaip apie profesionalų melagį. Puikus propagandistas yra žmogus, kuris sako tiesą, arba atrinktą tiesą, kuri yra būtina pasiekti jo tikslui bei pasakoja to-

kiu būdu, jog gavėjas nemano, kad susiduria su propaganda. Propagandos menas nėra mokėti meluoti, tačiau atsirinkti reikalingą tiesą ir perduoti ją sumaišytą su tiesa, kurią auditoriją nori išgirsti“.20 Vertybiniai žodžiai

Tai yra tikslinės auditorijos vertybių sistemoje esantys žodžiai, kurie sukuria teigiamą įvaizdį, kai pridedamas prie asmens ar iškelto klausimo. Taika, laimė, saugumas, išmintingas vadovavimas, laisvė, tiesa ir t. t. yra vertybiniai žodžiai. Dauguma religingumą laiko vertybe, todėl naudoti asociacijas su šia savybe yra naudinga. Šių žodžių naudojimas laikomas pervedimo propagandos technika.

Kaip mes suprantame tiesą?

Informacija yra faktų, duomenų ar idėjų rinkinys, kuris perteikiamas ir suprantamas tam tikru būdu. Tai gali būti bet koks pranešimas, kuris perduodamas arba priimamas per ženklus, simbolius arba kalbą su tikslu perspėti, pranešti arba pakeisti žinias, įsitikinimus arba elgesį.

Žmogus supranta informaciją ir atskiria ją kaip tikrą, kai informacija priimama su kuo daugiau juslių - uosle, rega, klausa, pusiausvyra ir lytėjimu.

Informacija

Tikra Netikra

Uoslė Rega

Klausa Pusiausvyra

Filtras Lytėjimas

Kritinio Mąstymo Muziejaus ekspozicijos fragmentas

Projektuojant virtualias erdves susidurta su problema - kaip projektuoti muziejaus ekspozicijas erdvėje, kurioje galima sukurti tai, kiek leidžia kūrybinės ir technologinės galimybės. Projektuojant prieta prie dviejų galimų kelių - šakotinio pasakojimo ir linijinio/sferinio.

Projektavimo virtualioje erdvėje metodai Šakotinis pasakojimas

Šakotinis pasakojimas - muziejus, kuriame stebėtojas vaikšto tarsi po realaus muziejaus erdves su papildomais virtualios realybės elementais. Jis mato muziejaus architektūrinę struktūrą, jaučia jos mastelį, mato muziejaus medžiagiškumus. Stebėtojas gali laisvai judėti po erdvę, su ja susipažinti ir turėti patirtis kaip ir realiame muziejuje. Jis gali judėti kuratoriaus nubrėžta judėjimo trajektorija ir suprasti istoriją tam tikrais taškais.

Antrasis projektavimo kelias yra kiek kitoks - linijinis arba sferinis. Tai toks patyrimo būdas, kuriame veiksmas vyksta aplink stebėtoją. Stebėtojas užsidėjęs akinius stebi vietoje ir klauso pasakojimo tarsi kine. Istorija vyksta nuosekliai, pagal nustatytą scenarijų.

Linijinis/sferinis pasakojimas

Projektavimo virtualioje erdvėje metodai

Lankytojas pats gali pasirinkti ką nori pamatyti

Šakotinis pasakojimas

Lankytojas gali eiti savo tempu, įsižiūrėti į visas detales ir užduoti jam rūpimus klausimus

Lankytojas ekspoziciją gali eiti ne iš eilės ir ne taip suprasti ekspozicijos sumanymą

Lankytojų sesijos laikas gali labai varijuoti, sunku suderinti sesijos prieinamumą didesniai lankytojų grupei

Dėl laisvo stiliaus vaikščiojimo, lankytojui suteikiama daugiau interakyvumo

Lankytojas netyčia gali praleisti tam tikras ekspozicijos detales

Linijinis / sferinis pasakojimas

Lankytojui skiriama visa informacija apie ekspoziciją

Lankytojai negali pasižiūrėti ekspozicijos savo tempu

Galima tiksliai papasakoti ekspoziciją taip, kaip norėjo

režisierius ar kuratorius

Dėl aiškaus ekspozicijos peržiūros laiko galima lengviau planuoti lankytojų užimtumą

Lankytojai savo klausimus gali užduoti tik po sesijos

laiko

Lankytojui suteikiama mažiau interaktyvumo

Manipuliacijos metodų panaudojimas virtualioje erdvėje

Projektuojant erdves norima hiperbolizuojant pasižiūrėti, kaip architektūros lauke yra

naudojami manipuliacijos metodai. Dažnu atveju, naudos gavėjas net nežino, jog naudoja vieną ar kitą metodą, tačiau galimai suvokia savo norą pakeisti kitų asmenų, dažniausiai klientų ar visuomenės elgesį ar mąstymą.

Ekspozicijose bandoma šaržuoti nekilnojamojo turto brokerių, architektų, dizainerių, statybų rangovų specialybes ir darbo praktikas. Kiekvieno iš jų darbo specifika yra labai skirtinga su skirtingais norais ir požiūriais. Suprantama, jog kiekvienos iš šių specialybių profesionalai turi aiškais priežastis vienais ar kitais aspektais, tačiau noras perteikti savo idėjas kartais atsiduria po manipuliavimo termino apibrėžimu.

Projektavimui pasirinkti keli manipuliacijos metodai, kuriais kuriama ekspozicija: Juoda-balta, pusiau tiesa, supaprastinimas, kartojimas, šūkiai, simbolika.

“Manipuliacija”.

Vaizdas sugeneruotas dirbtinio intelekto.

Juoda-balta

Pristatant tik dvi produkto ar idėjos puses: blogąja ir gerąją, yra propaguojama, jog geresnioji yra vienintelis tinkamas pasirinkimas. Pavyzdžiui: „Tu arba su mumis, arba prieš mus…“

Pusiau tiesa

Pusiau tiesa yra apgaulingas tvirtinimas, kuris gali būti naudojamas keliomis formomis ir ir įtraukia dalį tiesos. Tvirtinimas galėtų būti dalinai arba visiškai teisingas, taip pat įmanoma naudoti skyrybą ar dviprasmybes kaip apgaulės elementus, ypač jei ketinama apgaudinėti, apeiti, apkaltinti ar iškreipti tiesą.

Supaprastinimas

Palankus bendrumas auditorijoje yra panaudotas pateikti paprastus atsakymus į sudėtingas socialines, politines, ekonomines, ar karines problemas.

Kartojimas

Tai yra tam tikro simbolio ar šūkio kartojimas, kad auditorija atsimintų tai. Tai gali būti atvaizdo, šūkio ar žodžių derinio formoje.

Šūkiai

Šūkis yra santrauka, žymi frazė, kuri gali apimti žymėjimą ir šabloninimą. Kitą vertus, šūkiai gali būti sukurti tam, kad palaikytų samprotautas mintis, praktiškai jie yra linkę veikti tiktai kaip emocionalūs kreipimaisi.

Simbolika

Taip pat vadinama – asociacija, tai yra technika, kuri apima vieno asmens, objekto ar vertybių teigiamų ar neigiamų savybių primetimą kitam, siekiant, kad antrasis būtų labiau priimtinas arba diskredituotas. Tai auditorijai sukelia emocinį atsaką, kuris skatina identifikuoti save su pripažintu autoritetu. Dažnai panaudojamos vizualinės priemonės – naudojami simboliai (pvz., svastikos), uždėti ant kito vizualinio vaizdo (pvz., logotipai). Šie simboliai gali būti naudojami vietoj žodžių.

Režisieriaus ir kuratoriaus vaidmuo

Virtualioje erdvėje kuratorių ir režisierių vaidmuo tampa ypač svarbus dėl to, kad jiems tenka suvokti ir atkurti įvairias erdvines detales ir subtilybes, kurias žmonės jaučia ir suvokia realiame pasaulyje. Tai apima ne tik vizualinius elementus, bet ir judesio trajektorijas, aplinkinių garsų ir triukšmų buvimą, net smulkius dalelių judėjimus, kurie suteikia jausmą realiam gyvenimui. Kuratoriai ir režisieriai turi sugebėti suprasti, kaip šie elementai veikia lankytojų suvokimą ir patirtį bei kaip juos atkurti virtualioje erdvėje.

Projektuojant virtualią ekspoziciją, nepakanka įdėti elementų, kurie fiziškai atitinka realaus pasaulio struktūras. Būtina atsižvelgti į tai, kaip šie elementai sąveikauja tarpusavyje ir su lankytojų judėjimu bei pojūčiais. Šiuo atveju tenka įsikūnyti į režisieriaus ir kuratoriaus vaidmenis, nes jie turi sugebėti suprasti ir atkurti šias erdves ir jų subtilybes virtualioje aplinkoje. Tai reiškia ne tik kūrybinį procesą, bet ir techninę ir meninę galimybių derinimą, siekiant sukurti autentišką ir įtraukiančią virtualią patirtį.

Įsikūnijus į šiuos vaidmenis, pasirinktą vizualią medžiagą sudėta į režisieriams pažįstamą kadruočių formatą. Šiame formate telpa laiko juosta, propagandinio ir vidinio-kritinio balso dialogai ir kadrai iš ekspozicijos.

“Režisieriaus ir kuratoriaus amplua”. Vaizdas sugeneruotas dirbtinio intelekto.

Propagandinis balsas:

Informacija labai gerai įsisavinama, kai ji yra trumpa ir įliustruoja gražų vaizdinį. Tuomet galime kurti gražius, greitai įsimenamus projektų šūkius. Kartojimas per šūkius

00:07

Ar tikrai tie visi trumpi šūkiai, kuriuos girdime nekilnojamo turto projektuose, yra tokie naudingi, kaip teigiama? Juk jie dažnai skamba pernelyg optimistiškai ir atrodo labiau kaip marketingo triukas nei tikslus atspindys to, ko galima tikėtis.

Kartojimas per šūkius

Vidinis kritinio mąstymo balsas:

Propagandinis balsas:

00:40

Žinoma, kad naudingi! Šie šūkiai padeda žmonėms greitai ir lengvai suprasti projekto esmę ir išskirti jį iš kitų pasiūlymų. Jie tarsi patraukli antraštė, kuri priverčia žmones susimąstyti apie projektą ir norėti sužinoti daugiau.

kritinio mąstymo balsas:

Bet ar jie nėra klaidinantys?

Kartojimas per šūkius 01:05

Vidinis

Propagandinis balsas:

Simbolika irgi yra puikus būdas skleisti reklamą! Kai asocijuoji gerus projektus su simboliais, jie tampa kokybės ir patikimumo garantu.

01:10

Kartojimas per šūkius

Vidinis kritinio mąstymo balsas:

Sutinku, bet ar nėra taip, kad kai mes matome simbolių per daug, tuomet atsiranda dirbtinis pasitikėjimas brand’u vien iš perdetinės simbolikos naudojimo?

Simbolika

Bet tai tik reklama. Vėliavos, iškabos, nekilnojamo turto reklamos yra tik būdas pasireklamuoti

Simbolika

Propagandinis balsas:

O ar reklama nėra šališka? Reklama išduoda tik geriausias savybes, tačiau mes negalime įvertinti objektyviai. Ypač iš logotipų. Tai mums nepasako nei vertės, nei patikimumo, mums tik įkala į galvą, kad mes juos kuo daugiau matytumėme viešai.

Vidinis kritinio mąstymo balsas:

Propagandinis balsas:

Tai jūsų ieškomas kambarys nuomai. Pigiai išnuomojamos nedidelis, jaukus ir šiltas 9kv kambarys gyvenimui žaliakalnyje šalia hyper maximos ir Kauno klinikų, prie buto yra bendras balkonas kuriuo galėsite naudotis. Nuoma 120+mokesčiai. Depozitas 300

Vidinis

Jūs čia labai supaprastinote. O kaip kaimynai, kaip aplinka, ar dideli komunaliniai mokesčiai, kokia buitinė technika? Ar galiu jį apžiūrėti, kad įsitikinti, kad yra taip kaip sakote?

Supaprastinimas

kritinio mąstymo balsas:

Supaprastinimas

Propagandinis balsas:

Aš nemeluoju. Man šis kambarys jaukus ir šiltas. Man daug nereikia. Yra stogas virš galvos, yra langai, lovą pasistačius galima puikiai gyventi.

03:10

Supaprastinimas

Vidinis kritinio mąstymo balsas:

Pusiau tiesa

Propagandinis balsas:

Vidinis kritinio mąstymo balsas:

Tu nori parodyti vieną pusę. Tavo tikslas yra įtakoti mane vienais ar kitais klausimais. Tu sieki naudos sau. Tu negali pardavinėti produktų nuoširdžiai ir objektyviai, nes niekas jų nepirks.

Pusiau tiesa

Aš rodau taip kaip man atrodo geriausiai. Va, pažiūrėk. Tai nuostabus miestas, autentiškos senamiesčio gatvelės, išlaikyti fasadai... Kiek daug istorijų saugo šie pastatai!

04:07

Pusiau tiesa

Propagandinis balsas:

Bet tu parodai pusę tiesos. O kur kita pusė? Galbūt tu man rodai tik melą?

Pusiau tiesa

Vidinis kritinio mąstymo balsas:

Pusiau tiesa

Propagandinis balsas:

Šiandienos pasaulyje, kai informacijos srautas yra didžiulis ir nuolat kinta, kritinio mąstymo gebėjimai tampa gyvybiškai svarbūs. Informacijos gausa atveria neišsenkančias galimybes mokytis ir tobulėti, tačiau kartu kelia ir didžiulius iššūkius. Tokiame kontekste kritinis mąstymas tampa esminiu įrankiu, leidžiančiu atskirti patikimą informaciją nuo melagingos

Pusiau tiesa

Vidinis kritinio mąstymo balsas:

Tyrimo išvados

Kintant muziejų edukacijos poreikiams, muziejai privalo prisitaikyti ir keistis, atsižvelgdami į švietimo proceso įvairiapusiškumą. Šiame kontekste, virtuali erdvė tampa svarbi ir efektyvi muziejų plėtros kryptimi.

Projektuojant virtualią erdvę, pastebimas iššūkis - didžiulis skirtumas tarp realios ir virtualios aplinkos projektavimo proceso. Realioje erdvėje mums nereikia vystyti daug sudėtinių erdvės elementų, pavyzdžiui, laiko tėkmės, aplinkos garsų ar efektų, tačiau virtualiame pasaulyje jie turi būti kruopščiai sukuriami ir integruoti į aplinką, kuri turi savo unikalius bruožus. Šis procesas reikalauja pasinerti į kuratorystės ir režisūros pasaulį ir suprasti šių profesijų vertę ekspozicinėse erdvėse.

Tyrinėjant manipuliacijos technikas, atsirado poreikis perteikti jas virtualioje

erdvėje ir parodyti jų veikimo principą, pasirenkant architektūros lauką kaip žaidimų aikštelę. Šiuo principu stengtasi parodyti, kaip mes galime virtualiose ekspozicijose šaržuoti tam tikrus kontekstus ir sukurti unikalią ekspoziciją.

Toks kritiškas požiūris padeda atskleisti srities ypatumus, kuriuos galbūt retai pastebime, tačiau yra svarbūs ne tik architektūriniame, bet ir plačiąjame pasaulyje.

Šiuo eksperimentu bandoma atskleisti, kaip galime plėsti savo kritinį mąstymą, hiperbolizuojant mus supančias manipuliacijas.

Kritinio mąstymo muziejus, vystomas Butkūnų kaime, turi potencialo tapti svarbia edukacine platforma, skatinančia visuomenės informuotumą apie propagandos pavojus ir ugdyti kritinio mąstymo įgūdžius. Virtuali erdvė suteikia unikalią galimybę kurti interaktyvias ir įtraukiančias ekspozicijas, kurios skatina lankytojus analizuoti informaciją, įvertinti jos patikimumą ir daryti savarankiškas išvadas.

1

Innovation in business. (2023, October 23). Https://Www.Innovationinbusiness.Com/Museums-of-the-Future-Making-Exhibitions-More-Interactive-with-

2 Voon, C. (2019, October 14). Artsy. Https://Www.Artsy.Net/Article/Artsy-Editorial-Museums-Finally-Accessibility-Visitors-Disabilities-Seriously.

3 Richardson, J. (2024, January 24). Museum Next. Https://Www.Museumnext.Com/Article/How-Museums-Are-Using-Virtual-Reality/.

4 Murawska-Muthesius, K., & Piotrowski, P. (2015). From Museum Critique to the Critical Museum. Routledge.

5 Carlsson, R. (2023, January 9). Museum Next. Https://Www.Museumnext.Com/Article/Can-Museums-Be-Neutral-or-Should-They-Take-a-Stance/.

6 Murawska-Muthesius, K., & Piotrowski, P. (2015). From Museum Critique to the Critical Museum. Routledge.

7 Richardson, J. (2024, January 24). Museum Next. Https://Www.Museumnext.Com/Article/How-Museums-Are-Using-Virtual-Reality/.

8 Golubickaitė, M. (2014). LIETUVOS MUZIEJŲ VIRTUALIOS PARODOS PASAULINIAME KONTEKSTE.

9 Burneikienė, G., Dirvonaitė, D., & Urbonas, J. V. (1997). Žurnalistikos enciklopedija (p. 403). Vilnius Pradai.

10 Denisenko, V. (2021). Propagandos apsupty. Vilniaus Universiteto leidykla

11 Denisenko, V. (2021). Propagandos apsupty. Vilniaus Universiteto leidykla.

12 Martišius, M. (2022). Atsargiai – propaganda. Vilniaus Universiteto Leidykla.

8 Philip M. Taylor. (2003). Munitions of the mind: A history of propaganda. Manchester University Press.

14 Lasswell, H. D. (1946). Propaganda, communication, and public opinion; a comprehensive reference guide. Princeton, Princeton University Press.

15 Sudjic, D. (2023). Galios Architektūra. Lapas.

16 Sudjic, D. (2023). Galios Architektūra. Lapas.

17 Bagdonas, A. (n.d.). Visuotinė Lietuvių Enciklopedija. Https://Www.Vle.Lt/Straipsnis/Manipuliacija-1/.

18 Joel H. Spring (2006). Pedagogies of globalization: the rise of the educational security state. Psychology Press. p. 60. ISBN 978-0-8058-5557-9.

19 Hilmar Hoffmann; John Broadwin; Volker R. Berghahn (1997). The triumph of propaganda: film and national socialism, 1933–1945. Berghahn Books. p. 140. ISBN 978-1-57181-122-6.

20 Scot Macdonald (2007). Propaganda and information warfare in the twenty-first century: altered images and deception operations. Taylor & Francis. p. 35. ISBN 978-0-415-77145-0.