V I L N I A U S D A I L Ė S A K A D E M I J A | I N T E R J E R O D I Z A I N O K A T E D R A B A I G I A M A S I S B A K A L A U R O D A R B A S
GAMTA ARCHITEKTŪROJE
SENOJI VARĖNA VARĖNA
VMIŠKAS ANDUO
ŽMOGUS ARCH TEKTŪRA
TYRIMAS GALIMYBĖS
VIDUS IŠORĖ
ĮVADAS
AKTUALUMAS PROBLEMA
TIKSLAS UŽDAVINIAI METODOLOGIJA TEORINĖS DARBO PR EIGOS GAMTA | ŽMOGUS M ŠKAS GAMTOS PATYR MAS PATYRIMINĖ ARCHITEKTŪRA DARBO IŠTEKL AI KŪRYBINIS DARBAS LOKACIJA DUOTYBĖS KONCEPCIJA METODAS MEDŽ AGA SITUAC JOS SCHEMA PAKRANTĖ VANDUO ŠLAPYNĖ
PUSIASALIS PUŠYNAS PRIEDAI SANTRAUKA LITERATŪROS R ŠALTINIŲ SĄRAŠAS
Š and en n ame, sparčia besike č anč ame pasau yje mes nuo a eškome pus ausvyros Žve giant iš is o inės pusės žmogus v sada buvo gamtos da im i anksč au tarp š ų dvie ų " aukų" v suomet vyravo natūral pusiausvyra Tačiau šiand en mes gyvename ge oka d rbt nesnė e ap nko e r mažesn ame są yty e su gam a ko paseko e su rinka žmogaus ut m n s ba ansas
G oba u požiū iu šis darbas ke ia klausimus, koks visg urė ų būt žmogaus r gam os san ykis š ų d enų kon eks e Atrodo s ek mas sus vieny i su gam a yra pu kus būdas pas ek pus ausvy ą r suprast gamtos ėgą r naudą Tačiau pusiausvyra pas ek , na ūra ame kraštova zdy e pro ektuo ama arch ek ūra turėtų ne ik at iep i tam t kras po ls u re ka ingas funkc as ač au reprezen uot tam ikrą poe in yr nė mą, turėt savy e užp ogramuotą gamt n nara yvą ku is mums suteikia ga mybę ne t k pabūt pasyviu gamtos var oto u r t k grožėt s kraštova zdž u iš atsa g os d stanc jos be r pat r i ą nekenkiant a Tok a a ch tektū a ormuo a mūsų pož ūr gamtą, kurdama gamtos pa y imo naratyvą, įrėm na gal mybes sąve ka su gam a ačiau kartu padeda paž n i š ą ap inką ar m au i o muo a k ok ą mūsų pat r kraštova zdy e Dabart nė kraštovaizdž o arch tektūra inksta ink spec fin o pož ūr o žmogaus i gamtos san ykį per pa rt Labiau ne be kada š and en kraš ova zdis suvok amas ka p ne kaino amas pave das, kurį arch tektūra ga r ur sust pr nt saugodama ate t es ka toms
Loka u pož ūr u emos aktualumas ap brėžiamas Varėnos m n rast uk ūros ge in mu maža urban zuo o e tvenk n ų er tor oje s ek an pa rt paž n i r š aus i gamtą
Š o darbo t ks as sukur i erdvin patyr m n pasako imą gam nėje ap nko e kur s ve ktų žmogaus po ūčius r e stų v sapusiška pan r i d a ogą su kraš ova zdžiu be o e ementa s
T ks u gyvend nt kel am uždaviniai permąstyt žmogaus gamt nės ap nkos ka p erdvių sekų percepc nius p inc pus i pas ūlyt sprend n us den ifikuot ve k as gamt nė e ap nko e be revizuo i gal mą arch tektūrą tokio po apl nkoje Ta p pa erdv nių sprend n ų r medž agų paga ba kurt nau ą žmogaus buv mo gamto e pat rt p ės egion n ų šal es m estų ku tūr nę va rovę kur an jų dent tetą o muo anč as pr emones
Teor nės r na ūr nės ana zės pagr ndu kur amas Varėnos m venk nių er tor os erdv nių e ementų pro ek as, kūryb n us sprend nius gr ndž ant ta komų metodų ir eor jų prakt ka Kū yb ne dė a įgyvend nt taikoma kokybinė eor nės medžiagos ana izė atve ų ana zė, v etos gam os erdvinės ipo ogi os ana zė be maketav mo metodas P ojekte š da es remiamas Varėnos m miškotvarkos pro ek u
Prancūzų fi osofas B a se Pasca y a sakęs kad "Žmogus gamto e yra n ekas p ieš bega ybę v skas pr eš n eką cen ras tarp v sko r nieko"
V sg šiuo metu mes šgyvename žmon ų v ešpatav mo pr eš gamtą azę kuomet gamta mūsų rankose vis ab au tampa da k u kur tyr nėja moks as o echn ka pave č a savo rank u
Arch ektų r y ė ų due as Jurga Dauba a tė r Jonas Žukauskas žurnalo "Fores as a journa “ sudaryto a ormuo a nuomonę, kad m šką ga ma žve g , ka p žmogaus sukonstruotą erdvę ku i ne šveng ama p iklauso nuo o ve ksmų: „tai nebėra gamta, veik au n rast uk ūra natūra ių s stemų apl nka kur y a va doma, eksp oatuo ama ir regu uojama žmogaus n ervenc ų, techno ogi ų indus ri ų ns tuci ų r agentūrų" 1
Ta laba t ks iai š and en n kon ekstą apie gam ą ap brėžiant s sak nys ač au nepa sant visko, gam a v s dar yra gyvybiška svarbi cen r nė nfrastruktūra, kur ą žmogus p iva o saugot a e t es kartoms, ka p pa į svarb aus ą pave dą, o ne var o o iška naudo is os senkanč a s resursa s
Lie uvos gamta yra ypat nga subt , todė a ch tektū a gamt nė e ap nko e ta p pa tu ėtų "ka bėt " a pač a subt ia kalba
Ta p pa svarbu kad š infras ruk ūra ne aptų t es og unkcin a s ob ekta s, be bandytų perte kt men škumą atrandant šsk rt nę konkrečiai pro ek uo amam k aštova zdž u art mą estet ką
Po ūč us s imu iuo anč os erdvės kur amos tu in omenyje nepam rštamą pat r Š ą s mint ną pat r į skat na didž ausias įmanomas apl nkos si rauk mas provokuojant s v sus žmogaus po ūč us
Visg , įdomiau siva zduo tokias erdves ar ob ek us na ūra ame k aštova zdyje, nes č a j e g audž a susi ę ne t k su fiz niu patogumu, a sva a kio funkc om s, bet r gamtos paž n mu, grožė imusi ypat ngom s panoramom s Pasak š uolaik nės ku tū os tyr nėto o kr t ko r eseisto Jur j Dobr akov dažniausiai tokių ob ektų deolog nės unkc os r ps cho ogin s pove k s nesulauk a de a esnės ana izės ga bū dė apgau ngo e ementarumo i v zua n o š rpimo gamt nė e ap nko e Šie ob ekta nėra tai kas pirm aus a šky a m ntyse paga vo us ap e arch tektūrą, r v s dė o e re ka au a kr t nio apmąs ymo bū ent ka p reikšm ngos erdvės suvok mą s ipr a veikianč os archi ek ūr nės s stemos 1
Pa i t n o d za no esmė yra g us r nuodugnus žv lgsn s ta ka p žmonės sąve kau a su e dve r į ą reaguo a r ka p sukur amas ryšys arp va toto o i d za no daug as uoksnė e d nam koje D za nas tur ve kt s stem nga r der nt s su o po eik a s or entuo a s žmogų kad naudoto a pat r ų įs m n iną pat rt
Š ame darbe svarb a s aspekta s aps medžiaga r kur ama v etos i laik nio momen o atmosfera L etuvos gam a y a pakankama subt , todė am kad ob ekta sus ie ų su kraš ova zdžiu i var o o ui nesuku tų konfl k o su ap nka, daug dėmes o bus sk r ama medžiagai kur kartu su pro ek uo ama s ob ek a s turė ų sukurt sub i ą da ną r ypat ngą žmogaus jus es st mi uo anč ą a mosferą Medžiaga neats t k inai par nk a v ena na ūra aus ų š di b nių atv ra i pakankamai plas iška p is taiky i d de s dėmesys sk r amas r tam kaip ši medž aga bus panaudota, kok a techno og a pr ta ky a jai sukurt
Panaš a ideo ogi a savo darbuose rem as arch tektas Anne Ho rop Jo kūrybos šei es taškas dažniaus ai yra esamos medž agos ar o mos kaip pvz e je as) ku ios iš pradžių pačios savaime netur n eko bend a su a ch tektū a ač au ų panaudo imas padeda a rast ką ta gal su e k i arch tektūrai arba kaip j gal apt archi ek ūra Pa s au or us šį kū ybos būdą įvard na ka p kūrybą š medž agos r gesto Au o ius su e k a dėmes medž agos savybes r sąve ką su a gamybos p ocese erdv ų seką r ryš us ta p ų
K as kūrėjas šve carų arch tek as Peter Zum ho savo kūrybo e d dž aus ą dėmes sk r a medž ag škumui po ūč ų suak yvin mu , de a ų kokybe r atmos eros erdvė e kū imu Pasak P Zumthor o a mosfe a ur savybę paveikt ki ą nu eikt spec fine nuota ka 1 To siek ama i š uo darbu užp ogramuot scenar ų gamtos patyrimu s ekiant paveikt lankyto ą r atkre pt dėmes tai kad arp gam inių r urban zuotų te i or jų ur ast s ryšys o ne aug š ų dv e ų er tor ų atskirt s
Varėna
apskr
Varėna
Medžių
Varėnos
DRUSK N NKA VILN US ALYTUS VARĖNA
Š o e venk nių ter to i o e dent fikuojamos 5 pagr ndinės natū a ia sus kū usios duotybės pakran ė, pušynas šlapynė pus asa s r vanduo Š am pro ektu įgyvend n i kiekv enai gamt ne erdvei yra pr sk r ama v ena dominuojant jus ė kur r suponuo a oje erdvė e kur amą objektą ar erdvę V s ob ek a p ojektuo am v siška be j ems sukur os u l tar os unkc jos sąmon nga pal ekan v etos va toto u p i a kyt š uos ob ektus ta p ka p duo uoju momentu re kal nga a naudinga
Kūr nio pagr nd nė dėja remias teorinės ana zės mint m kad š and en niame kontekste g oba iu pož ūr u ne gam os ne m ško au negalėtumėme vad nt v s ška na ūra a s K mato ka ta r ki su žmogaus ve k a sus ję p ocesa veikia na ūra ą gam ą i š and en j daug au ar mažiau yra pave k a žmogaus egz stav mo
Ats žve g ant š ą švadą ga me e g , kad net i m škas š and en ga i būt va dinamas au ka p žmogaus sukonstruo a erdvė, o ne natū a ia sus kūrus ar besikur an i gamt nė erdvė
Varėna reprezentuo ama ka p mies as m ške arba m škas m este M estas, turint s visus m estu būdingus a ribu us, ač au yra įs kū ęs v s škai gamt nė e ap inko e Ats žve giant m esto lokaci ą be em ant s anksč au minėta teo inės ana izės išvada Varėnos m tvenkin ų te i or jos pro ektui suku t kur ama m ško ka p m esto koncepc ja
Š uo darbu s ek ama sukur erdves, ku ios st mu iuo ų žmogaus jus es a sižve g an v etos duotybes, tač au ob ekta sąmon nga nė a šba gt k de a ių, pa ikta v e a n erpretac a Ta ab au eksper men a ap e erdves r ų kuriamą a mosferą Tai abstrakčios formos, pav ršiai r erdvės ku ios per medžiagiškumą a kompoz c ą sukur a spec finę nuotaiką r atmosferą Ta lyg sustabdyta ak mi ka i k ekv enas ž ūrėto as š pro ek ą šba gia pa s Šis p ojektas ap e erdv ų kūr mą kompoz c ą medž agą i š ų e emen ų ta pusav o s nerg ą
Kūryb n am darbui gyvend nt ta komas make avimo me odas, kur s at epia p ėto amą atmos er nę percepc nę tema iką Maketams kur neatsi kt nai pasi enkamos rea os medž agos betonas med s Toks sprend mas le dž a per e k i rea a kur amą emoc ą o žiūrėto ams e dž a pa aus i prognozuojamą atmos erą r nuotaiką Be onas be ki a ko kuria kont asto nuota ką gamt nė e apl nko e i ko el uo a su koncepto dė a m škas ka p m estas i šiame m ške kur ama ka p m es e a yg m esto e ementų pri rauk mas gam inę er tor ą
Ob ek ų medžiagiškumo sp endimas p i mtas ne t k a s žve g an išvard ntas są ygas tač au ir s ek an š ų ob ektų i gaamž škumo r tvarumo a p pat pasir nktos medž agos mūsų kl mato są ygom s su laiku k s ka p, kis r juos supant gam a
Žve g ant iš isto inės pusės žmogus v sada buvo gam os da im r arp o r gamtos v suome vyravo natūral pus ausvyra Š andien mes gyvename ab au d rbt nesnė e ap nko e r mažesn ame są y y e su gamta ko paseko e sut inka žmogaus ju m n s ba ansas
Š uo da bu s ek ama a sakyt į k aus mą koks v sg urė ų bū i žmogaus r gam os san ykis šių d enų kon ekste, s ek ama permąs y i žmogaus gamt nės apl nkos ka p erdv ų sekų pe cepcin us princ pus r pasiū yt gal mą arch tektūrą, ok o po apl nkoje r os paga ba suku t erdv n patyrim n pasako imą ku is veiktų žmogaus pojūč us r eis ų v sapus škai pan r i d a ogą su kraš ova zdžiu
From he h s or ca side human has always been a part o nature and there has a ways been a na ura ba ance be ween human and natu e Today we l ve in a more ar ific a env ronmen and n ess contact w th nature and t a fects human sens ive balance
The purpose o his paper s o answer the quest on o wha he re a ionsh p be ween a human be ng and na ure should be in oday s con ex The paper seeks o re h nk the perceptua pr nc ples o a human being s na ura env ronmen as a sequence of spaces and to of er poss ble arch ec ure for his type o env ronment as we as o use t fo creat ng a sensua spat a s ory wh ch would a fect an ndiv dua s senses and would enab e fu immersion n a d a ogue w th the andscape
Li era ūra
1 Jou na or arch tecture w h Juhan Pal asmaa & Pete Zumtho "Bu d ng a mosphere"
2 E croqu s 206 "S ud o Anne Hol rop 2009 2020"
3 Fores as a ournal no 1 2021
4 Space caviar "Non ex ract ve arch tecture/on des gn ng wi hout deplet on " vo 1
5 Formuo ant a e t E dv nės A eksandros Kasubos ap nkos 2020 m
6 Ju i Dobr akov "Gamtos metanaratyvai" L era ūra r menas n 7 2020 m
7 Barbara E w ne "Creat ng sensory spaces the arch tecture o he inv sib e "
8 Sco t Jenn ngs Melbourne "Refining na ure The andscape arch ec ure of Pe er Wa ker B rkhauser" 2020 m
9 Mart n Peck "Mode n concrete cons ruc ion manual"
10 A res Mateus "Book of mode "
nte net nės p ie gos:
1 Ka p mes o au kartu gyvens me Pr e ga per in erne ą: h tps:// te atu a rmenas /da le toma gude y e ka p mes to iau kar u gyvens me ž ūrėta 2022 vasa io 22 d
2 Nepastovumo stab umas tą ga t k gamta Pr e ga per interne ą h tps:/ l era ura rmenas l / /se emonas pa tanav cius nepastovumo s abi umas a gal k gam a [ž ūrėta: 2022 vasar o 22 d ]
3 Apžva gos bokšta etuvo e Pr e ga per in erne ą: ht ps //www maka ausl e uva t ka ve kt etuvoje apzva gos bokstai l e uvo e/ ž ūrėta 2022 vasa io 24 d
4 L etuvos apžva gos bokšta Pr e ga per nte netą https: /www maka iausl e uva t/ka ve k ietuvo e/ etuvos apzva gos boks a / [ž ūrėta: 2022 vasar o 24 d
5 Zarazų apžva gos ratas P ie ga pe in erne ą ht ps //www r l /nau enos/gyven mas/13 1189502/ke iones p ane zarasu apzvalgos ratas ka dar aplankyt ne o iese ž ūrė a 2022 kovo 9 d
6 A ytaus krašto pažin niai akai veda tūks ančius metų į praei P ieiga per nternetą ht ps //www r l /nau enos/gyven mas/13 1179867/ a ostogos l e uvo e a y aus k asto paz n in a taka veda ukstanc us metu prae i [ž ūrė a 2022 kovo 9 d
7 P ie ga per nte netą ht ps /www bcmater a s org/en 32 produc s html?fbc d= war1drhkzdzd2 octhbgswgs c flocqgnrqu9a r zc7nnwuragzsgz644 žiū ėta: kovo 16 d ]
8 ht ps //www r eg com/sweeden harads dragonfly treeho e 2013
9 Prieiga pe nterne ą ht ps //www bernard na t/2012 10 01 miesto tapatybes zenklu sistema arba m esto poez ja ne teratur ska / ž ūrėta kovo 30 d ]
V deo/aud o
1 Apžvalgos bokšta pr eiga per nte netą: ht ps //a kš ė e t a017 apzva gos bokstai/ k ausy a 2022 vasa io 26 d
2 Apžva gos bokštai nte v u su audr um nov cku pr eiga per n ernetą: https://aikštė e l /a018 apzvalgos boksta nterv u su audr um novicku k ausyta 2022 vasario 26 d