Problema

1959 m. įkurta Birštono turistinė bazė savo laiku buvo tikras turistų traukos centras. 1992 m. turistinei bazei nutraukus savo veiklą, pastatai buvo apleisti ir tokie yra iki šiol- juose nebebuvo plėtojama jokia veikla.

Nustojus veikti Turistinei bazei, žmonės pamiršo kas yra kita Birštono pusė. Visi džiaugiamės puikiomis gydyklomis, restoranais, viešbučiais ir kitomis pramogomis, retai būna susidomėta kita Birštono puse- norisi ją atgaivinti ir grąžinti čia kažkada buvusią bendruomeniškumo dvasią.

Tai bandoma įgyvendinti pasirinkus menininkų apgyvendinimo funkciją su lygiavertiškai veikiančia galerijos bei kitomis meninio pobūdžio funkcijomis. Pasirinkta funkcija ne tik puikiai tinka šiai lokacijai, bet ir pati yra labai svarbi ir labai aktuali šių dienų kontekste, kai gyvename dideliu tempu ir dažnai išsisemiame tiek fiziškai tiek emociškai.

AKTUALUMAS

Įsigilinus į Birštono kontekstą, galima pastebėti, kad čia plėtojamas turizmas ir pramogos yra labiau orientuotos į kūnišką poilsį.

O analizuojant kairįjį Nemuno krantą, akivaizdu, kad turizmas ten iš esmės nėra vystomas. Čia įsikūrusi Vila Luxuria, poilsio bazė „Birštono Nemuno vingis“ ir pėsčiųjų takas su medinių skulptūrų ansambliu.

Analizuojant kitą Birštono pusę galima pastebėti kylantį kontrastą- tradicinis Birštonas kūniškam poilsiui, kitas Birštonas skirtas gilesniam poilsiui, įkvėpimo paieškoms.

Esamos savybės veda link to, kad pastatas turėtų būti tokios funkcijos, kokios dar nėra Birštone.

Pasirinkus šią lokaciją siekiama, kad tai kas vyks čia ne konkuruotų su Birštonu, o jį papildytų.

Norint palikti kūnišką poilsį tradiciniam Birštonui, Pasirinkta kitoje Birštono pusėje esančios turistinės bazės pagrindinį pastatą panaudoti projektuojant menininkų rezidenciją su ekspozicijų erdvėmis.

Planuojant funkcija yra prisitaikoma prie esamos jo struktūros.