VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS
VILNIAUS FAKULTETO
INTERJERO DIZAINO KATEDRA
Ramunės Mockapetrytės
KITA BIRŠTONO PUSĖ.
Turistinės bazės passtato konversija į menininkų rezidenciją su ekspozicijų erdvėmis
Bakalauro baigiamasis darbas
Interjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 621PX017
Bakalaurantas (-ė): Ramunė Mockapetrytė (parašas)
(data)
Darbo vadovas (-ė): lekt. Gabrielis Malžinskas (parašas)
(data)
Tvirtinu, katedros vedėjas (-a): doc. Rokas Kilčiauskas
(parašas) (data) Vilnius, 2022
Summary 2
Santrauka 3
ĮVADAS
Tikslas 4 Uždaviniai 5
Problema 6
Aktualumas 7
TEORINĖS DARBO PRIEIGOS
Menininkų rezidencijos 8-11
Analogai 12-14
Turistinės bazės istorija 15-17 Lokacijos analizė 18-21 Esama situacija 22-23
PROJEKTAS
Funkcinė schema- pastato ryšiai 2429 Pjūviai 30-33
I a. planas 34-35
II a. planas 36-37
Rūsio planas 38-39 Bendravimo erdvė- administracija 4249
Ekspozicijų salė 50-59
Tamsioji ekspozicijų salė 60-67 Bendra darbo erdvė 68-75 Bendro naudojimo virtuvė 76-83
Sanitarinis mazgas 84-89
Dviejų vietų kambarys 90-97
Keturių vietų kambarys 98-105 Studijinis kambarys 106-115
FOTOGRAFIJOS 116-117
LITERATŪROS SĄRAŠAS 118-119
The project chooses to renovate one of the buildings of the tourist base in Birštonas. In order to expand the context of the traditional leisure Birštonas, an artists’ residence with exhibition spaces is being designed.
Such a function was chosen after an alyzing the location and the context of Birštonas. Traditionally, Birštonas is dominated by the offer of physi cal recreation services, and the less urbanized other side of the Nemunas turned out to be suitable for the im plementation of the idea of “artistic escape”.
The natural environment with the pos sibility to escape from the hustle and bustle of everyday life is especially suitable for the residence of artists. In such an environment, the artist has the opportunity to distance himself and concentrate on the work.
Adapting to the existing structure of the building and taking into account the peculiarities of the location, the new functional scheme is developed by planning two exhibition spaces, common workspaces for artists and short-term and long-term accommodation rooms for artists.
The function developed in the designed building would expand the cultural context of Birštonas, organize the ac commodation of artists, organize exhi bitions, film screenings, plein airs, art festivals.
Projektu pasirenkama atnaujinti vieną iš turistinės bazės pastatų, esančių Birštone. Siekiant praplėsti tradicin io poilsinio Birštono kontekstą, pro jektuojama menininkų rezidencija su ekspozicijų erdvėmis.
Tokia funkcija pasirinkta išanalizavus lokacijos duotybes bei Birštono kon tekstą.Tradiciškai Birštone dominuoja ficinės rekreacijos paslaugų pasiūla, o mažiau urbanizuota kita Nemuno pusė pasirodė tinkama “meninio pabėgimo” idėjos įgyvendinimui.
Gamtinė aplinka su galimybe pabėgti nuo kasdienybės šurmulio yra ypač tin kama menininkų rezidencijoms įsikur ti. Tokioje aplinkoje menininkas turi galimybę atsiriboti ir susikaupti dar bui.
Prisitaikant prie esamos pastato struktūros ir įvertinus lokacijos ypa tumus naujoji funkcinė schema kuria ma planuojant dvi ekspozicijų erdves, bendros menininkų darbo erdves bei trumpalaikio ir ilgalaikio menininkų apsistojimo kambarius.
Projektuojamame pastate plėtojama funkcija praplėstų Birštono kultūrinį kontekstą, organizuojamas menininkų apgyvendinimą, rengiant parodas, kino seansus, plenerus, meninius festivali us.
Projektuojant menininkų rezidenciją pasiūlyti galimą kryptį, atgaivinant kairįjį Nemuno krantą Birštone.
Apžvelgti vyraujančius rezidencijų architektūros ir interjero sprendi mus.
Paanalizuoti analogiškos paskirties pastatų specifiką.
Paanalizuoti kairiojo Nemuno kranto Birštone situaciją.
Surasti archyvuose esančią medžiagą apie pasirinktą statinį.
Trūkstamą informaciją papildyti pastato matavimais vietoje.
Išnagrinėti vidaus erdvių charak terį, jų vertingąsias savybes,iš siaiškinti pastato konstruktyvinę schemą.
Sukurti proporcingą kūrybinių, gyve namųjų bei pagalbinių erdvių funk cinę schemą, atitinkančią pastato galimybes.
Pasiūlyti optimalias išplanavimo ko rektūras ir patalpų įrangos sprendi mus.
Pasiūlyti natūralaus ir dirbtinio apšvietimo sprendinius vidaus erd vėms.
Pasiūlyti interjero paviršių medžiaginius, spalvinius sprendimus.
1959 m. įkurta Birštono turistinė bazė savo laiku buvo tikras turistų trau kos centras. 1992 m. turistinei bazei nutraukus savo veiklą, pastatai buvo apleisti ir tokie yra iki šiol- juose nebebuvo plėtojama jokia veikla.
Nustojus veikti Turistinei bazei, žmonės pamiršo kas yra kita Biršto no pusė. Visi džiaugiamės puikiomis gydyklomis, restoranais, viešbuči ais ir kitomis pramogomis, retai būna susidomėta kita Birštono puse- norisi ją atgaivinti ir grąžinti čia kažkada buvusią bendruomeniškumo dvasią.
Tai bandoma įgyvendinti pasirinkus me nininkų apgyvendinimo funkciją su ly giavertiškai veikiančia galerijos bei kitomis meninio pobūdžio funkcijomis.
Pasirinkta funkcija ne tik puiki ai tinka šiai lokacijai, bet ir pati yra labai svarbi ir labai aktuali šių dienų kontekste, kai gyvename dide liu tempu ir dažnai išsisemiame tiek fiziškai tiek emociškai.
Įsigilinus į Birštono kontekstą, gali ma pastebėti, kad čia plėtojamas tur izmas ir pramogos yra labiau orientuo tos į kūnišką poilsį.
O analizuojant kairįjį Nemuno krantą, akivaizdu, kad turizmas ten iš es mės nėra vystomas. Čia įsikūrusi Vila Luxuria, poilsio bazė „Birštono Nemuno vingis“ ir pėsčiųjų takas su medinių skulptūrų ansambliu.
Analizuojant kitą Birštono pusę gali ma pastebėti kylantį kontrastą- tradi cinis Birštonas kūniškam poilsiui, kitas Birštonas skirtas gilesniam poilsiui, įkvėpimo paieškoms.
Esamos savybės veda link to, kad pastatas turėtų būti tokios funkcijos, kokios dar nėra Birštone.
Pasirinkus šią lokaciją siekiama, kad tai kas vyks čia ne konkuruotų su Birštonu, o jį papildytų.
Norint palikti kūnišką poilsį tradi ciniam Birštonui, Pasirinkta kitoje Birštono pusėje esančios turistinės bazės pagrindinį pastatą panaudoti projektuojant menininkų rezidenciją su ekspozicijų erdvėmis.
Planuojant funkcija yra prisitaikoma prie esamos jo struktūros.
Svarbiausios menininkų rezidencijų savybės:
Suteikiama galimybė skirtingose vietose užsiimti menine veikla.
Modernios darbo galimybės su galimybe pažinti skirtingas kultūras.
Būnant vietoje ilgesnį laiką, kūrinys įgauna vietovės en ergijos.
Rezidencijos užduotis yra sukurti optimalias sąlygas dar bui. Labai svarbus kainos ir kokybės santykis. Aplinkos pakeitimas suteikia įkvėpimo.
Dėl ko yra naudinga lankytis menininkų rezidencijose:
Tarp jaunų menininkų tampa populia ru kūrybą rezidencijoje įtraukti į gyvenimo aprašymą.
Tokios rezidencijos atveria galimy bes laisviau keliauti po pasaulį, ten dirbti. Kartu tai kūrėją daro patrauklesnį rinkoje, nes keli audamas jis reprezentuoja save, jo kūryba yra matoma.
Net ir nekeliaujant į kitas šalis, lankydamasis ir dirbdamas tokiose rezidencijose, menininkas pateikia save kitu kampu, atrodo profesio nalesnis.
Menininkų rezidencijos suteikia me nininkams galimybę lengvesniu būdu pletoti ryšius su kuratoriais, galerijomis, kritikais bei kole gomis.
Dažniausiai menininkų rezidencijos būna orientuotos į kažkurią konkrečią menininkų grupę. Taip yra todėl, kad skirtingoms grupėms reikalinga skirtinga įranga. Žinoma, į tokias rezidencijas vistiek gali atvykti visi menininkai, tačiau jie nebūtinai bus aprūpinami jiems reikalinga įranga. Menininkų rezidencija projektuojama turistinės bazės pastate yra labiau orientuota Į fotografijos/ medijų meno atstovUS, čia projektuojamos šios grupes atstovams pritaikytos dirbtu vės- fotografijos studija, laboratorija, garso įrašų studija.
Naujai projektuojamoje menininkų rezidencijoje Birštone plė tojamos kelios skirtingos funkcijos:
1. Trumpalaikis menininkų pabėgimas.
2. Ilgalaikis menininkų pabėgimas.
3. Organizuojamos parodos.
4. Organizuojami meniniai renginiai (plenerai, festivaliai).
5. Čia esančių dirbtuvių (foto studija, garso įrašų studija, spaustuvė, laboratorija) nuoma.
Neretai menininkai susiduria su prob lema, kad užsiimant menine veik la, nuolat dirbant vienoje vietoje gali pasidaryti sunku kurti, tada la bai naudinga yra kur nors “pabėgti”. Būtent tokią galimybę menininkams su teikia menininkų rezidencijos. Pa keitęs vietą menininkas turi galimybę iš naujo pažvelgti į savo darbą, tęs ti savo paieškas kitokioje aplinko je, semtis įkvėpimo iš kitų tokioje aplinkoje dirbančių kūrėjų.
Tokios paskirties pastatai menininkams buvo svarbūs nuo seniausių laikų, Jų galima rasti net Renesanco laikotar piu. Vienas iš tokių pavyzdžių yra meno rėmėjų Medičių šeimos valdyta Villa Careggi Italijoje. Tokio tipo pastatų galima rasti visame pasaulyje, jie netgi turi visus juos vienijančių organizacijų, pavyzdžiui “Resartis”, “Transartis”.
Tokioms organizacijoms priklauso ir Lietuvoje esanti Nidos meno kolonija, žinoma ir populiari tarp daug užsienio šalių menininkų.
ANALOGAI
Išanalizavus pasirinktusd analogus tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos, padarytos išvados:
Naudojamos paprastos medžiagos, dažnai bandoma rasti mažesnės kainos, tačiau vis dar geros kokybės santykį. Organizuojamas paprastas apgyvendinimas, dažnai su bendrais patogumais(keliems kambariams projektuojama viena virtuvė ir sanitariniai mazgai).
Ilgesnio apgyvendinimo kambariai turi atskirus patogumus. Projektuojamos bendros darbo erdvės, kurias galima išnau doti skirtingais būdais.
Laisvas judėjimas, lengvas susisiekimas tarp skirtingų erd vių.
Patalpos neapkrautos daiktais.
TURISTINĖS BAZĖS ISTORIJA
Birštono turistinė bazė savo veiklą pradėjo 1959 m.
Jos veikimo metu dėl didelio popu liarumo ji buvo praplėsta- pastatyti nauji gyvenamieji korpusai bei admin istracinis pastatas.
Atsiradus naujiems pastatams buvo išspresta ir sezoniškumo problema.
1992 m. turistinė bazė sustabdė savo veiklą, pastatai nebebuvo naudojami.
Šiuo metu įspūdingos gamtinės aplin kos apsuptyje stovi apleistu pastatų kompleksas.Visi pastatai yra avarinės būklės. Administracinis pastatas yra mažiausiai apgriuvęs, todėl pasirink ta atnaujinti būtent jį ir išvalyti aplinką nuo senų gyvenamųjų korpusų ir itų avarinės buklės pastatų bei griu vėsių.
“Pastaraisiais metaisBirštonas vis plačiau garsėja ne tik kaip gydomasis kurortas, bet ir kaip puiki vieta poilsiui ir turizmui.
1959 m. kairiajame Nemuno kran te, tyliame Alksniakiemio šile įsikūrė Birštono turistinė bazė. Įsikūrė mažame namelyje, tur istų “Pilaite” vadinamame. Tada tai buvo vienintelis turistinės bazės pastatas (dabar čia turis tinės bazės administracija). Jame vienu metu galėjo poilsiauti 60 turistų. Metai iš metųturistinės bazės teritorija plėtėsi. Atsir ado nauji korpusai, pastatyti 28 dviviečiai ir keturviečiai namu kai, šokių ir kino paviljonai, skalbykla.
1970 m. vaizdingoje Nemuno pa krantėje baigtas statyti nau jas modernu 200 vietų gyvenama sis korpusas, 300 vietų valgykla. 1972 m. turistams duris atvėrė 200 vietų plačiaekranis kinote atras. 1973 m. Alksniakienio šile baigtas įrengti “Saulės takas” su originaliomis pavėsinėmis , staleliais suoleliais, lieptais.
Metai iš metų, augant turis tinei bazei, didėja ir joje be siilsinčių turistų skaičius. 1966 m. joje jau galėjo vienu metu ilsėtis 220, 1969 m.- 260 tur istų. Dabar bazės gyvenamieji korpusai vienu metu talpina apie 600 turistų.Ilgą laiką buvusi se zoninė, turistinė bazė šiuo metu ir žiemą gali priimti apie 300 svečių.”
Ištrauka iš 1975 m. J. Šleikaus leidinio apie Birštoną
Atvykusiems be kelialapių nakvo ti pastatyta turistinių nameliu, veikia sportinio inventoriaus nuomojimo punktas. Valgį turistai gali užsisakyti bazės valgyklo je. Turistai keliaujantys maršru tu “Birštonas”, 15 dienų išbūna šiame miestelyje ir jo apy linkėse.
Birštono turistinėje bazėje yra sudaryti ir kiti ne mažiau įdomūs maršrutai: Dzūkijos partizanin io judėjimo takais, Aukštadvario ežerais ir kt.
Birštono turistinė bazė turi savo tradicijas. Joninių naktį tur istai išeina į alksniakiemio šilą ieškoti paparčio žiedo. Nemuno pakrantėje suliepsnoja laužai, o aplink juos skamba muzika, dainos ir juokas.”
Ištrauka iš 1970 m. A.Vaičiūno “Lietuvos TSR turistinės bazės”
Laiptai
