Ramunė Mockapetrytė "Kita Birštono pusė"

Page 1

KITA BIRŠTONO PUSĖ TURISTINĖS BAZĖS PASTATO KONVERSIJA Į MENININKŲ REZIDENCIJĄ SU EKSPOZICIJŲ ERDVĖMIS

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS

VILNIAUS FAKULTETO

INTERJERO DIZAINO KATEDRA

Ramunės Mockapetrytės

KITA BIRŠTONO PUSĖ.

Turistinės bazės passtato konversija į menininkų rezidenciją su ekspozicijų erdvėmis

Bakalauro baigiamasis darbas

Interjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 621PX017

Bakalaurantas (-ė): Ramunė Mockapetrytė (parašas)

(data)

Darbo vadovas (-ė): lekt. Gabrielis Malžinskas (parašas)

(data)

Tvirtinu, katedros vedėjas (-a): doc. Rokas Kilčiauskas

(parašas) (data) Vilnius, 2022

..................................................
..................................................
..................................................

Summary 2

Santrauka 3

ĮVADAS

Tikslas 4 Uždaviniai 5

Problema 6

Aktualumas 7

TEORINĖS DARBO PRIEIGOS

Menininkų rezidencijos 8-11

Analogai 12-14

Turistinės bazės istorija 15-17 Lokacijos analizė 18-21 Esama situacija 22-23

PROJEKTAS

Funkcinė schema- pastato ryšiai 2429 Pjūviai 30-33

I a. planas 34-35

II a. planas 36-37

Rūsio planas 38-39 Bendravimo erdvė- administracija 4249

Ekspozicijų salė 50-59

Tamsioji ekspozicijų salė 60-67 Bendra darbo erdvė 68-75 Bendro naudojimo virtuvė 76-83

Sanitarinis mazgas 84-89

Dviejų vietų kambarys 90-97

Keturių vietų kambarys 98-105 Studijinis kambarys 106-115

FOTOGRAFIJOS 116-117

LITERATŪROS SĄRAŠAS 118-119

TURINYS
1.

The project chooses to renovate one of the buildings of the tourist base in Birštonas. In order to expand the context of the traditional leisure Birštonas, an artists’ residence with exhibition spaces is being designed.

Such a function was chosen after an alyzing the location and the context of Birštonas. Traditionally, Birštonas is dominated by the offer of physi cal recreation services, and the less urbanized other side of the Nemunas turned out to be suitable for the im plementation of the idea of “artistic escape”.

The natural environment with the pos sibility to escape from the hustle and bustle of everyday life is especially suitable for the residence of artists. In such an environment, the artist has the opportunity to distance himself and concentrate on the work.

Adapting to the existing structure of the building and taking into account the peculiarities of the location, the new functional scheme is developed by planning two exhibition spaces, common workspaces for artists and short-term and long-term accommodation rooms for artists.

The function developed in the designed building would expand the cultural context of Birštonas, organize the ac commodation of artists, organize exhi bitions, film screenings, plein airs, art festivals.

Projektu pasirenkama atnaujinti vieną iš turistinės bazės pastatų, esančių Birštone. Siekiant praplėsti tradicin io poilsinio Birštono kontekstą, pro jektuojama menininkų rezidencija su ekspozicijų erdvėmis.

Tokia funkcija pasirinkta išanalizavus lokacijos duotybes bei Birštono kon tekstą.Tradiciškai Birštone dominuoja ficinės rekreacijos paslaugų pasiūla, o mažiau urbanizuota kita Nemuno pusė pasirodė tinkama “meninio pabėgimo” idėjos įgyvendinimui.

Gamtinė aplinka su galimybe pabėgti nuo kasdienybės šurmulio yra ypač tin kama menininkų rezidencijoms įsikur ti. Tokioje aplinkoje menininkas turi galimybę atsiriboti ir susikaupti dar bui.

Prisitaikant prie esamos pastato struktūros ir įvertinus lokacijos ypa tumus naujoji funkcinė schema kuria ma planuojant dvi ekspozicijų erdves, bendros menininkų darbo erdves bei trumpalaikio ir ilgalaikio menininkų apsistojimo kambarius.

Projektuojamame pastate plėtojama funkcija praplėstų Birštono kultūrinį kontekstą, organizuojamas menininkų apgyvendinimą, rengiant parodas, kino seansus, plenerus, meninius festivali us.

SUMMARY 2.
SANTRAUKA
3.

Projektuojant menininkų rezidenciją pasiūlyti galimą kryptį, atgaivinant kairįjį Nemuno krantą Birštone.

Apžvelgti vyraujančius rezidencijų architektūros ir interjero sprendi mus.

Paanalizuoti analogiškos paskirties pastatų specifiką.

Paanalizuoti kairiojo Nemuno kranto Birštone situaciją.

Surasti archyvuose esančią medžiagą apie pasirinktą statinį.

Trūkstamą informaciją papildyti pastato matavimais vietoje.

Išnagrinėti vidaus erdvių charak terį, jų vertingąsias savybes,iš siaiškinti pastato konstruktyvinę schemą.

Sukurti proporcingą kūrybinių, gyve namųjų bei pagalbinių erdvių funk cinę schemą, atitinkančią pastato galimybes.

Pasiūlyti optimalias išplanavimo ko rektūras ir patalpų įrangos sprendi mus.

Pasiūlyti natūralaus ir dirbtinio apšvietimo sprendinius vidaus erd vėms.

Pasiūlyti interjero paviršių medžiaginius, spalvinius sprendimus.

TIKSLAS
4. UŽDAVINIAI
5.

1959 m. įkurta Birštono turistinė bazė savo laiku buvo tikras turistų trau kos centras. 1992 m. turistinei bazei nutraukus savo veiklą, pastatai buvo apleisti ir tokie yra iki šiol- juose nebebuvo plėtojama jokia veikla.

Nustojus veikti Turistinei bazei, žmonės pamiršo kas yra kita Biršto no pusė. Visi džiaugiamės puikiomis gydyklomis, restoranais, viešbuči ais ir kitomis pramogomis, retai būna susidomėta kita Birštono puse- norisi ją atgaivinti ir grąžinti čia kažkada buvusią bendruomeniškumo dvasią.

Tai bandoma įgyvendinti pasirinkus me nininkų apgyvendinimo funkciją su ly giavertiškai veikiančia galerijos bei kitomis meninio pobūdžio funkcijomis.

Pasirinkta funkcija ne tik puiki ai tinka šiai lokacijai, bet ir pati yra labai svarbi ir labai aktuali šių dienų kontekste, kai gyvename dide liu tempu ir dažnai išsisemiame tiek fiziškai tiek emociškai.

Įsigilinus į Birštono kontekstą, gali ma pastebėti, kad čia plėtojamas tur izmas ir pramogos yra labiau orientuo tos į kūnišką poilsį.

O analizuojant kairįjį Nemuno krantą, akivaizdu, kad turizmas ten iš es mės nėra vystomas. Čia įsikūrusi Vila Luxuria, poilsio bazė „Birštono Nemuno vingis“ ir pėsčiųjų takas su medinių skulptūrų ansambliu.

Analizuojant kitą Birštono pusę gali ma pastebėti kylantį kontrastą- tradi cinis Birštonas kūniškam poilsiui, kitas Birštonas skirtas gilesniam poilsiui, įkvėpimo paieškoms.

Esamos savybės veda link to, kad pastatas turėtų būti tokios funkcijos, kokios dar nėra Birštone.

Pasirinkus šią lokaciją siekiama, kad tai kas vyks čia ne konkuruotų su Birštonu, o jį papildytų.

Norint palikti kūnišką poilsį tradi ciniam Birštonui, Pasirinkta kitoje Birštono pusėje esančios turistinės bazės pagrindinį pastatą panaudoti projektuojant menininkų rezidenciją su ekspozicijų erdvėmis.

Planuojant funkcija yra prisitaikoma prie esamos jo struktūros.

PROBLEMA
6. AKTUALUMAS
7.

Svarbiausios menininkų rezidencijų savybės:

Suteikiama galimybė skirtingose vietose užsiimti menine veikla.

Modernios darbo galimybės su galimybe pažinti skirtingas kultūras.

Būnant vietoje ilgesnį laiką, kūrinys įgauna vietovės en ergijos.

Rezidencijos užduotis yra sukurti optimalias sąlygas dar bui. Labai svarbus kainos ir kokybės santykis. Aplinkos pakeitimas suteikia įkvėpimo.

Dėl ko yra naudinga lankytis menininkų rezidencijose:

Tarp jaunų menininkų tampa populia ru kūrybą rezidencijoje įtraukti į gyvenimo aprašymą.

Tokios rezidencijos atveria galimy bes laisviau keliauti po pasaulį, ten dirbti. Kartu tai kūrėją daro patrauklesnį rinkoje, nes keli audamas jis reprezentuoja save, jo kūryba yra matoma.

Net ir nekeliaujant į kitas šalis, lankydamasis ir dirbdamas tokiose rezidencijose, menininkas pateikia save kitu kampu, atrodo profesio nalesnis.

Menininkų rezidencijos suteikia me nininkams galimybę lengvesniu būdu pletoti ryšius su kuratoriais, galerijomis, kritikais bei kole gomis.

8. MENININKŲ REZIDENCIJOS
9.

Dažniausiai menininkų rezidencijos būna orientuotos į kažkurią konkrečią menininkų grupę. Taip yra todėl, kad skirtingoms grupėms reikalinga skirtinga įranga. Žinoma, į tokias rezidencijas vistiek gali atvykti visi menininkai, tačiau jie nebūtinai bus aprūpinami jiems reikalinga įranga. Menininkų rezidencija projektuojama turistinės bazės pastate yra labiau orientuota Į fotografijos/ medijų meno atstovUS, čia projektuojamos šios grupes atstovams pritaikytos dirbtu vės- fotografijos studija, laboratorija, garso įrašų studija.

Naujai projektuojamoje menininkų rezidencijoje Birštone plė tojamos kelios skirtingos funkcijos:

1. Trumpalaikis menininkų pabėgimas.

2. Ilgalaikis menininkų pabėgimas.

3. Organizuojamos parodos.

4. Organizuojami meniniai renginiai (plenerai, festivaliai).

5. Čia esančių dirbtuvių (foto studija, garso įrašų studija, spaustuvė, laboratorija) nuoma.

Neretai menininkai susiduria su prob lema, kad užsiimant menine veik la, nuolat dirbant vienoje vietoje gali pasidaryti sunku kurti, tada la bai naudinga yra kur nors “pabėgti”. Būtent tokią galimybę menininkams su teikia menininkų rezidencijos. Pa keitęs vietą menininkas turi galimybę iš naujo pažvelgti į savo darbą, tęs ti savo paieškas kitokioje aplinko je, semtis įkvėpimo iš kitų tokioje aplinkoje dirbančių kūrėjų.

Tokios paskirties pastatai menininkams buvo svarbūs nuo seniausių laikų, Jų galima rasti net Renesanco laikotar piu. Vienas iš tokių pavyzdžių yra meno rėmėjų Medičių šeimos valdyta Villa Careggi Italijoje. Tokio tipo pastatų galima rasti visame pasaulyje, jie netgi turi visus juos vienijančių organizacijų, pavyzdžiui “Resartis”, “Transartis”.

Tokioms organizacijoms priklauso ir Lietuvoje esanti Nidos meno kolonija, žinoma ir populiari tarp daug užsienio šalių menininkų.

10. MENININKŲ REZIDENCIJOS
11.
12. ANALOGAI
Nidos meno kolonija Heima meno rezidencija MIET AIR menininkų rezidencija Mono Lisboa menininkų rezicencija Frans Masereel centrum
13.

ANALOGAI

Išanalizavus pasirinktusd analogus tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos, padarytos išvados:

Naudojamos paprastos medžiagos, dažnai bandoma rasti mažesnės kainos, tačiau vis dar geros kokybės santykį. Organizuojamas paprastas apgyvendinimas, dažnai su bendrais patogumais(keliems kambariams projektuojama viena virtuvė ir sanitariniai mazgai).

Ilgesnio apgyvendinimo kambariai turi atskirus patogumus. Projektuojamos bendros darbo erdvės, kurias galima išnau doti skirtingais būdais.

Laisvas judėjimas, lengvas susisiekimas tarp skirtingų erd vių.

Patalpos neapkrautos daiktais.

TURISTINĖS BAZĖS ISTORIJA

Birštono turistinė bazė savo veiklą pradėjo 1959 m.

Jos veikimo metu dėl didelio popu liarumo ji buvo praplėsta- pastatyti nauji gyvenamieji korpusai bei admin istracinis pastatas.

Atsiradus naujiems pastatams buvo išspresta ir sezoniškumo problema.

1992 m. turistinė bazė sustabdė savo veiklą, pastatai nebebuvo naudojami.

Šiuo metu įspūdingos gamtinės aplin kos apsuptyje stovi apleistu pastatų kompleksas.Visi pastatai yra avarinės būklės. Administracinis pastatas yra mažiausiai apgriuvęs, todėl pasirink ta atnaujinti būtent jį ir išvalyti aplinką nuo senų gyvenamųjų korpusų ir itų avarinės buklės pastatų bei griu vėsių.

14.
15.

“Pastaraisiais metaisBirštonas vis plačiau garsėja ne tik kaip gydomasis kurortas, bet ir kaip puiki vieta poilsiui ir turizmui.

1959 m. kairiajame Nemuno kran te, tyliame Alksniakiemio šile įsikūrė Birštono turistinė bazė. Įsikūrė mažame namelyje, tur istų “Pilaite” vadinamame. Tada tai buvo vienintelis turistinės bazės pastatas (dabar čia turis tinės bazės administracija). Jame vienu metu galėjo poilsiauti 60 turistų. Metai iš metųturistinės bazės teritorija plėtėsi. Atsir ado nauji korpusai, pastatyti 28 dviviečiai ir keturviečiai namu kai, šokių ir kino paviljonai, skalbykla.

1970 m. vaizdingoje Nemuno pa krantėje baigtas statyti nau jas modernu 200 vietų gyvenama sis korpusas, 300 vietų valgykla. 1972 m. turistams duris atvėrė 200 vietų plačiaekranis kinote atras. 1973 m. Alksniakienio šile baigtas įrengti “Saulės takas” su originaliomis pavėsinėmis , staleliais suoleliais, lieptais.

Metai iš metų, augant turis tinei bazei, didėja ir joje be siilsinčių turistų skaičius. 1966 m. joje jau galėjo vienu metu ilsėtis 220, 1969 m.- 260 tur istų. Dabar bazės gyvenamieji korpusai vienu metu talpina apie 600 turistų.Ilgą laiką buvusi se zoninė, turistinė bazė šiuo metu ir žiemą gali priimti apie 300 svečių.”

Ištrauka iš 1975 m. J. Šleikaus leidinio apie Birštoną

Atvykusiems be kelialapių nakvo ti pastatyta turistinių nameliu, veikia sportinio inventoriaus nuomojimo punktas. Valgį turistai gali užsisakyti bazės valgyklo je. Turistai keliaujantys maršru tu “Birštonas”, 15 dienų išbūna šiame miestelyje ir jo apy linkėse.

Birštono turistinėje bazėje yra sudaryti ir kiti ne mažiau įdomūs maršrutai: Dzūkijos partizanin io judėjimo takais, Aukštadvario ežerais ir kt.

Birštono turistinė bazė turi savo tradicijas. Joninių naktį tur istai išeina į alksniakiemio šilą ieškoti paparčio žiedo. Nemuno pakrantėje suliepsnoja laužai, o aplink juos skamba muzika, dainos ir juokas.”

Ištrauka iš 1970 m. A.Vaičiūno “Lietuvos TSR turistinės bazės”

TURISTINĖS BAZĖS ISTORIJA 16. 1973 m. 1970 m. 1971 m. 1970 m.
17. 1971 m.

NEMUNAS

BIRŠTONAS
18. 19.

Buvusi turistinė bazė įsikūrusi kairiajamą Nemuno krante, Turistų gatvėje.

Važiuojant automobiliu, turistinė bazė yra už 10 km. nuo Prienų miesto. Norint iš Birštono į Tur istinę bazę nuvykti automobiliu taip pat reikia važiuoti per Prienus.

Šalia yra prieplauka į kuria at plaukia keltukas, kuris perkelia žmones iš vienos Birštono pusės į kitą.

Išanalizavus lokaciją ir jos duotybes galima išskirti ryškiau sias savybes: Gamtinė aplinka. Didelis privatumas. Sudėtingas patekimas.

Daug baigiančių griūti pastatų. Įspūdinga Birštono panorama. Nemuno kilpa juosianti lokaciją.

TURISTŲ G. KREPŠINIOAIKŠTELĖ

PAGRINDINISPASTATAS

IEJI KORPUSAI

-

PĖSČIŲJŲ TAKAS

LOKACIJOS ANALIZĖ
20. BUVĘ GYVENAM
21.
Laiptai
į antra aukštą Esama situacija pirmame aukšte Kino- šokių salė Laiptai į rūsį Valgyklos patalpos 22. ESAMA SITUACIJA Buvusi valgykla Vaizdas iš lauko 23.

RYŠIAI

Pirmame aukšte pastatas dalinamas į keturias pagrindines dalis: šviesiąją salę, tamsiąją salę, ilgalaikio apsis tojimo kambarius bei trumpalaikio ap sistojimo kambarius su bendro naudoji mo erdvėmis.

Pastate siekiama išvystyti kuo pato gesnį judėjimą su galimybe kuo lengvi au patekti iš vienos patalpos į kitą.

PRIVAŽIAVIMAS

ATĖJIMAS NUO PARKINGO

FUNKCINĖ SCHEMA- PASTATO
24.
ŠVIESIOJI EKSPOZICIJŲ SALĖ STUDIJINIAI KAMBARIAI VIRTUVĖVALGOMASIS TAMSIOJI EKSPOZICIJŲ SALĖ
BENDRI
SAN. MAZGAI
PAGALBINĖS
PATALPOSAPARATINĖ
BENDROS
DARBO ERDVĖS
KETURIŲ
VIETŲ KAMBARIAI
DVIEJŲ VIETŲ KAMBARIAI SAN. MAZGAI- DUŠAI KORIDORIAI
BENDRAVIMO ERDVĖADMINISTRACIJA
ARDOMI PASTATAI PARKINGAS PRIĖJIMAS NUO NEMUNO ĮĖJIMAS Į GALERIJĄ ĮĖJIMAS ATVAŽIAVUS AUTOMOBILIU M 1:300 25.

RYŠIAI

Ilgalaikio apsistojimo kambariai pro jektuojami per du aukštus, todėl dalis antrojo aukšto yra privati.

Likusi antrojo aukšto dalis yra pa skirta bendram pastato gyventojų nau dojimui- pagrindinė funkcija- darbas.

FUNKCINĖ SCHEMA- PASTATO
26. ARDOMI PASTATAI BENDRA
DARBO VIETA- SKAITYKLA KORIDORIAI STUDIJINIAI KAMBARIAI
M 1:300 27.

RYŠIAI

Rūsio aukšte projektuojamos dirbtu vės bei pagalbinės patalpos. Kadan gi dirbtuvės gali būti naudojamos ne tik pastato gyventojų, bet ir išorinių lankytojų, rūsys turi atskirą patekimą iš lauko. Taip pat patenkama ir iš pirmo aukšto, judant per bendro naudo jimo patalpas.

FUNKCINĖ SCHEMA- PASTATO
28.
FOTO
STUDIJA M 1:300 SPAUSTUVĖ FOTO LABORA TORIJA GAR SO ĮRAŠŲ STUDIJALABORAN TO DARBO VIETASKALBYKLA PA GALBINĖS PATALPOS 29.
PJŪVIAI Vieta plane M 1:500 30. Esamos pastato situacijos pjūviai. M 1:200 31.
PJŪVIAI Vieta plane M 1:500 32. Esamos pastato situacijos pjūviai. M 1:200 33.

EKSPLIKACIJA:

1. Šviesioji ekspozicijų salė- 220 kv. m

2. Tamsioji ekspozicijų salė- 223 kv. m

3. Bendravimo erdvė- administracija80 kv. m

4. Bendro naudojimo virtuvė- 16 kv. m

5. Bendro naudojimo valgomasis- 32 kv. m

6. Laiptinė 1- 16 kv. m

7. Bendri san. mazgai- 2x 12 kv. m., neįgaliųju- 5 kv. m

8. Bendra darbo erdvė- 55 kv. m

9. Dviejų vietų kambarys- 4x 12 kv. m

10. Keturių vietų kambarys- 16,5 kv. m

11. Studijinis kambarys 1 a.- 4x 15 kv. m

12. Bendri san. mazgai- 2x 4 kv. m

13. Bnedri dušai- 2x 6 kv. m

14. Pagalbinės patalpos- 24 kv. m

15. Aparatinė- 24 kv. m

16. Koridorius 1- 15 kv. m

17. Koridorius 2- 30 kv. m

18. Laiptinė 2- 20 kv. m

19. Laiptinė 3- 9,5 kv. m

20. Koridorius 3- 9,6 kv. m

21. Koridorius 4- 31 kv. m

I A. PLANAS
Esama situacija M 1:500 34. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 15. 14. 16. 17. 20. 18. 19. 21. M 1:300 35.

EKSPLIKACIJA:

1. Bendra darbo erdvė- 63 kv. m

Bendri san. mazgai- 14.4 kv. m

Studijinis kambarys 2a.- 4x 15 kv.

4. Laiptinė- 13 kv. m

II A. PLANAS
2.
3.
m
Esama situacija M 1:500 36. 1. 2. 3. 4. M 1:300 37.

EKSPLIKACIJA:

1. Laboranto darbo vieta- 39,6 kv. m

Spaustuvė- 24,5 kv. m

Skalbykla- 14,7 kv. m

Pagalbinės patalpos- 14,7 kv. m

Fotografijos studija- 49 kv. m

Pagalbinės patalpos- 3 kv. m

Garso įrašų studija- 30 kv. m

Fotografijos laboratorija- 30 kv. m

RŪSIO PLANAS
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
Esama situacija M 1:500 38. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.8. M 1:300 39.
40. 41.
1. Perforuotas metalas 1. 2. 3. 4. 5. 2. Plienas 3. Balta užuolaida 4. Fanera 5. Lietas betonas 42. BENDRAVIMO ERDVĖADMINISTRACIJA Vieta plane M 1:500 43.

Bendra administracijos- bendravimo erdvė projektuojama jungiant kavinės ir darbo erdves į vieną. Kavinės įranga paslepiama baldinėmis durelėmis siekiant išvengti buitiškumo. Adminis tracijos darbo vieta orientuota taip, kad pasitiktų lankytojus ateinančius per pagrindinius įėjimus.

Išklotinės M 1:75 44. BENDRAVIMO ERDVĖADMINISTRACIJA Vaizdas plane M 1:75 45.
46. APŠVIETIMO PLANAS Vaizdas plane M 1:75 1. 2. 3. 4. ZERO LIGHTING Ginza - Horisontal pakabinamas šviestuvas 4. 3. ZERO LIGHTING Ginza - Vertical pakabinamas šviestuvas 2. DELTALIGHT BOXY Rlubinis šviestuvas 1. DELTALIGHT LOGIC R į grindis montu ojamas šviestuvas 47.
48. 49.
1. 2. 3. 4 5. 50. 1. Perforuotas metalas 4. Fanera 5. Lietas betonas 2. Plienas 3. Balta užuolaida EKSPOZICIJŲ SALĖ Vieta plane M 1:500 51.

EKSPOZICIJŲ SALĖ

Šviesioji ekspozicijų salė skir ta eksponatų, kuriems reikalinga natūralus apšvietimas, eksponavi mui.

Lubose projektuojami stoglangiai, suteikiantys patalpai papildomą natūralią šviesą iš viršaus.

Norint ekspozicinę erdvę dalinai atskirti nuo didesnės buities, pasirinkta naudoti užuolaidą, kuri dalinai prigesina vaizdą bei garsą iš kitų zonų.

52. Vaizdas plane M 1:100 53.

DELTALIGHT LOGIC R

grindis mon tuojamas šviestuvas

DELTALIGHT SPY 90 lubinis švi estuvas

DELTALIGHT LOGIC R

grindis mon tuojamas šviestuvas

DELTALIGHT LOGIC DOX 100 lubinis šviestuvas

2. 1. 3. 4. 54. APŠVIETIMO PLANAS 1.
į
2. 3.
į
4.
55. Vaizdas plane M 1:100
56. 57.
58. 59.
1. 2. 3. 4. 5. 60. 1. CLEANEO LINEAR Perforuota akustinė gipskartonio plokštė. Dažoma juodai 2. Juoda užuolaida 3. Sienos dažomos juodai 4. Fanera 5. Lietas betonas TAMSIOJI EKSPOZICIJŲ SALĖ Vieta plane M 1:500 61.

Vaizdas

Vaizdas plane M 1:100 62. TAMSIOJI EKSPOZICIJŲ SALĖ
plane M 1:100 63.

DELTALIGHT

64. APŠVIETIMO PLANAS Vaizdas plane M 1:100 1.
SPY 90 lubinis šviestuvas 65.
66. 67.
1. 2. 3. 4. 5. 6. 68. 1. Mėlynas audinys 2. oranžinis audinys 3. LOOL DESIGNS NORM kėdė 4. Užmatintas stiklas 5. Fanera 6. Lietas betonas BENDRA DARBO ERDVĖ Vieta plane M 1:500 69.

Bendroje darbo erdvėje projektuo jami amfiteatriniai laiptai, bei darbo vietos. Erdvė puikiai tin ka komandiniam darbui, darbų pri statymui.Antrame aukšte esanti biblioteka- skaitykla irgi išnau dojama darbui.

Išklotinės M 1:75 70.
BENDRA DARBO ERDVĖ Vaizdas plane M 1:75 71.
72. APŠVIETIMO PLANAS Vaizdas plane M 1:75 1. DELTALIGHT SPY S lubinis šviestuvas 1. 73.
74. 75.
1. 2. 3. 4. 5. 6. 76. 1. CLEANEO LINEAR Perforuota akustinė gipskarto nio plokštė 3. Mėlynai dažytas perforuotas metalas 2. Plienas 4. Fanera 5. Lietas betonas 6. OSB plokštė BENDRO NAUDOJIMO VIRTUVĖ Vieta plane M 1:500 77.

Bendra virtuvė naudojama šalia esančių kambariu gyventojų. Vykstant didesnio mąsto renginiui, virtuvė naudojama bendram maisto ruošimui.

Gamybinė erdvė atskirta siena, valgomojo zona įgilinta erdvė je.

Išklotinės M 1:75 78.
BENDRO NAUDOJIMO VIRTUVĖ Vaizdas plane M 1:75 79.
80. DELTALIGHT LOGIC R į grindis montuojamas šviestuvas APŠVIETIMO PLANAS 1. 2. 3. 4. ZERO LIGHTING Ginza - Horison tal pakabinamas šviestuvas 4. 3. 2. Led linear XOOLINE 1. DELTALIGHT SPY S lubinis švi estuvas 81.
82. 83.
1. 2. 3. 4. 84. 3. Juodi matiniai maišytuvai 2. Plytelės 1. Plienas 4. Lietas betonas SANITARINIS MAZGAS Vieta plane M 1:500 85.

Projektuojami neapkrauto dizaino san. mazgai, kurie taip pat gauna natūralią šviesą iš viršaus.

Išklotinė M 1:50 1. LAUFEN PRO pakabinamas unitazas 2. LAUFEN LIVING praustuvas 600 mmx 340 mm 3. LAUFEN vandens nuleidimo mygtukas 4. KARTELL BY LAUFEN potinkinis maišytuvas 5. HEWI popierinių rankšluosčių laikiklis 6. HEWI skysto muilo dozatorius 1. 2. 3. 4. 5. 6. 86. SANITARINIS MAZGAS Vaizdas plane M 1:50 87.
88. 89.
3. LOOL DESIGNS NORM kėdė 1. 2. 3. 4. 2. Dažytas metalas 1. Kamštinė sienų danga 5. Lietas betonas 5. 6. 90. 4. Fanera DVIVIETIS KAMBARYS Vieta plane M 1:500 91.

Dviviečiame kambaryje projektuojamos dvi lovos ir dvi darbo vietos, es ančios po lovomis. Prieš lovas pro jektuojama vieta prisėdimui. Langas aprėminamas- pabrėžiamas gražus gamtos vaizdas.

Išklotinės M 1:75 92. DVIVIETIS KAMBARYS Vaizdas plane M 1:40 93.
94. APŠVIETIMO PLANAS Vaizdas plane M 1:40 1. 2. 3. ZERO LIGHTING Silo wall sieninis šviestu vas VIBIA TEMPO sieninis šviestuvas 1. DELTALIGHT SPY S lubi nis šviestuvas 2. 3. 95.
96. 97.
1. 2. 3. 4. 5. 6. 98. 3. LOOL DESIGNS NORM kėdė 2. Dažytas metalas 1. Kamštinė sienų danga 5. Lietas betonas 4. Fanera 6. Dažyta baldinė plokštė Vieta plane M 1:500 99.

Keturių vietų kambaryje projektuojamos dvi dviaukštės lovos, atskira s darbo stalas bei vieta prisėdimui. Vieta prisėsti yra atskiriama ažūrine, medines lango žaliuzes atkartojančia pertvarėle.

Išklotinės M 1:75 100.
KETURIŲ VIETŲ KAMBARYS Vaizdas plane M 1:40 101.

VIBIA TEMPO

DELTALIGHT SPY S lubinis

LIGHTING Sprinkle

102. APŠVIETIMO PLANAS Vaizdas plane M 1:40 1. 2. 3. ZERO
pak abinamas švi estuvas
sieninis švi estuvas
šviestuvas 2. 3.1. 103.
104. 105.
1. 2. 3. 4. 5. 6. 106. 3. Plienas 2. Dažytas perforuotas metalas 1. Fanera 5. Lietas betonas 4. Dažyta baldinė plokštė 6. Dažyta baldinė plokštė Vieta plane M 1:500 107.

Pirmas per du aukštus projektuojamo kambario aukštas išnau dojamas buitinėms funkcijoms- vonios kambarys, valgymo ir prisėdimo zona bei virtuvėlė. Antras aukštas skirtas darbui ir poilsiui.

Kadangi studijinios kambario pirmas aukšas neturi langų, pro jektuojamas natūralios šviesos patekimas per stoglangį ir ma tinio stiklo durys bei pertvara.

Išklotinės M 1:50 108.
STUDIJINIS KAMBARYS Vaizdas plane M 1:40 109.
110. STUDIJINIS KAMBARYS Išklotinės M 1:50 111.

ZERO LIGHTING Silo wall sie ninis šviestuvas

DELTALIGHT SPY S lubinis švi estuvas

LIGHTING Sprinkle paka binamas šviestuvas

VIBIA TEMPO sieninis šviestu vas

1. 2. 3. ZERO
3.
2. 3. 1.1. 112. APŠVIETIMO PLANAS Vaizdas plane M 1:40 113.
114. 115.

Projektuojamoje ekspozicijų salėje ek sponuojamos augalų fotografijos yra Vilniaus technologijų ir dizaino ko legijos Fotografijos technologijos studijų III k. studentės Rūtos Mock apetrytės bakalauro baigiamojo darbo

“Skaitmeninės fotografijos ir cianoti pijos jungtis fotografiniuose atviru kuose” dalis.

Ačiū Rūtai

118. 119. FOTOGRAFIJOS

LITERATŪROS SĄRAŠAS

INTERNETINIAI ŠALTINIAI

NIDA ART COLONY. Prieiga per internetą: https://www.tran sartists.org/en/air/nida-art-colony

HEIMA ART RESIDENCY. Prieiga per internetą: https://www.tran sartists.org/en/air/heima-art-residency

MIET air. Prieiga per internetą: https://www.transartists. org/en/air/miet-air

MONO lisboa. Prieiga per internetą: https://resartis.org/ listings/mono-lisboa/

Frans Masereel Centrum. Prieiga per internetą: https://resar tis.org/listings/frans-masereel-centrum/ Elektroninio archyvo informacinė sistema. Prieiga internete: https://eais.archyvai.lt/

TV laida (Pra)rasta karta. Sovietiniai kurortai, ypatingos privilegijos bei plakatų cenzūra. 2022.04.14. Prieiga in ternete: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000210074/ pra-rasta-karta-sovietiniai-kurortai-ypatingos-privilegi jos-bei-plakatu-cenzura

LITERATŪRA

Grausam, Alexandra. AWAY - The Book about Residencies. Viena: Verlag für moderne Kunst, 2019

Macneil, Robert,The Alliance of Art ists’ Communities. Artists Communi ties: A Directory of Residencies that Offer time and Space for Creativity. trečiasis leidimas.Niujorkas: Allworth Press, 2005

Elfving,Taru. Contemporary Artist Res idencies: Reclaiming Time and Space. Amsterdamas:Valiz, 2019

Marincola, Paula. What Makes a Great Exhibition? Londonas: Reaktion Books, 2007

Martini, Vittoria. Federica - Marti ni. Just another exhibition. Histories and politics of biennials. Postmedia Books, 2011

Šleikus, Juozas. Birštonas.Vilnius: Mintis, 1975

Vaičiūnas, Albinas. Lietuvos TSR tur istinės bazės, Vilnius: Mintis, 1970

KITI ŠALTINIAI

Birštono muziejus. Prieiga internete: https://www.visitbirstonas.lt/lankyti nos-vietos/birstono-muziejus/

Kauno centrinis Valstybės archyvas

116.
117.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.