Akvilė Stundytė "Ertmės virtù. Kamerinių miesto ertmių interjeras"

Ertmės Virtù:

KAMERINIŲ MIESTO ERTMIŲ INTERJERAS

VIRTÙ OF THE VOIDS: INTERIORS OF URBAN CHAMBERS

Akvilė Stundytė

mikro įvykiai_ jungtys_ porėtumas_ atviro kodo veiklos mieste

BAKALAURANTĖ

AKVILĖ STUNDYTĖ parašas

data

KŪRYBINIO

DARBO/PROJEKTO VADOVĖ

DOC. LAURA MALCAITĖ

parašas

data

AIŠKINAMOJO

RAŠTO KONSULTANTĖ

DOC. DR. EGLĖ BAZARAITĖ

parašas

data

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS

VILNIAUS FAKULTETAS

Interjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 6121PX017

Akvilės Stundytės

Bakalauro baigiamasis darbas

ERTMĖS VIRTÙ. KAMERINIŲ MIESTO ERTMIŲ INTERJERAS

VIRTÙ OF THE VOIDS: INTERIORS OF URBAN CHAMBERS

AKVILĖ STUDNYTĖ. ŠVELNUS URRBANIZMAS [en. SOFT URBANISM]. 2023.

Vilnius 2024

Akvilé Stundyté

Akvilė Stundytė. 2023. Ertmių tipologijos

TURINYS

0

0.0 KAMERINĖS MIESTO ERTMĖS [APIE] p.12

0.1 PROBLEMATIKA. KONTEKSTAS. AKTUALUMAS P.16

0.2 MISIJA. DIZAINO STRATEGIJA P.18

TUŠTUMA

1.1 ERTMĖ P.20

1.2 ERTMĖ KAIP JUNGTIS P.46

1.3 KAMERIŠKUMAS MIESTE P.50

1.4 ERTMIŲ TIPOLOGIJOS P.58

1.5 ERTMIŲ BUVIMO TIPAI. BŪTYS P.70

1.6 VEIKIMO JOSE TIPAI/BŪDAI P.74

1.7 PATILTĖS SCENARIJUS + VEIDRODŽIŲ GAMYKLOS ATVEJŲ ANALIZĖ P.76

1.8 ERTMIŲ MANIFESTAS P.78

JUNGTYS

2.0 LOKACIJOS ANALIZĖ P.80

2.1 URBANISTINIS AUDINYS / GATVĖS FRAGMENTO ANALIZĖ P.82

2.2 DARBO LAUKAS P. 96

2.3 ERTMIŲ DOKUMENTACIJA P. 98

ATVIRAS KODAS

3.0 ARCHITEKTŪRINIS KONTEKSTAS

3.1 SOCIALINIS ASPEKTAS / ŽMOGIŠKOJI DIMENSIJA P. 106

3.2 SUKABINIMAS/JUNGTIS P. 110

3.3 PERREGIMUMAS P. 138

3.4 MINI KALNUOTUMAS MIESTE P. 162

3.5 BENDRA AKSONOMETRIJA P. 178

3.6 IŠVADOS P. 182

3.7 REZIUMĖ/SUMMARY P. 184

3.8 BIBLIOGRAFIJA P. 186

„Vieša yra ne tik tai, kas yra atvira, bet ir tai, prie ko prisiliečia daugelis”1,- knygoje Apie teritoriją kaip santykį ir teisę kaip teritoriją, teigia erdvės ir kultūros sociologas Andrea Mubi Brighenti.

1Brighenti, Andrea M. (2006): On Territory as Relationship and Law as Territory. Canadian Journal of Law and Society, vol. 21:2, pp. 65-86.

Borio, Géraldine. 2023. Looking for the Voids. AG, Zurich, Switzerland. Park Books.

Diplominio darbo objektas - kamerinės miesto ertmėsinterjeras be stogo. Pasitelkus interjerinius dizaino įrankius - objektus, medžiagą, šviesą, spalvą, mastelį - miesto mikroklimato elementai siekiami būti identifikuoti, atgaivinti, prikelti ir oriai (at)-(su)kurti aplinkų kontekstuose. Epizodinės architektūros ypatumai, kriterijai bei [ir]racionalūs nutikimai kelia klausimus: ar viskas, kas yra ertmės mieste, turi poreikį būti užpildytomis? Ką ertmės gali duoti miestui, miesto žmonėms? Kokiais formatais? Kokiame intervencijos jautrumo lygmenyje? Kaip/ar kamerinės miesto ertmės turi/gali būti įveiklintos taip, kad būtų garbingas panaudotas (pabrėžtas, išskirtas) paklausus, autoritetingas įvaizdis vidiniame miesto-bendro kiemo gyvenime?

Darbe tiriamos kamerinės miesto erdvės ir jų pritaikymas kokybiškom, saugiom, novatoriškom bei adaptyviom/ dinamiškom veikloms/panaudojimams urbanistiniame interjere. Išanalizavus miesto teritoriją, suformuojamas vertingųjų sąvybių filtras padeda išrinkti įdomias, netikėtas, potencialą turinčias (pusiau) viešąsias miesto ertmes. Jose ieškoma pritaikymo būdų atviro kodo veikloms, kurios kuria naujas galimybes identifikuoti, testuoti, eksperimentuoti ir pasiūlyti lokacijoms galimus ateities scenarijus.

Borio, Géraldine. 2023. Looking for the Voids. AG, Zurich, Switzerland. Park Books.

PROBLEMATIKA. KONTEKSTAS. AKTUALUMAS

XX a. viduryje neplanuotos tuštumos, kurios pastūmėjo link urbanistinės (miesto) transformacijos, pradėjo kelti iššūkį suvokimams ir generuoti susidomėjimą tarp architektų. Masyvūs deindustrializacijos procesai, kurie prasidėjo Europoje, labiau apleidžiant industrines teritorijas miestų periferijose (pakraščiuose), paliko tikrus randus kraštovaizdyje. 1960-1980-taisiais, komanda Team X, kurią sudarė Alison ir Peter Smithson - kategorizavo jas kaip skyles mieste, sukurtas apleidus zonas ir miesto centruose. Po kelių dešimtmečių, knygoje Mutations (liet. Mutacijos), Rem Koolhaas pabrėžė miestų teritorijų transformaciją veikiant pasaulinei ekonomikos pertvarkai. Ertmės strategijoje kyla idėja poreikiui tuštumo, fundamentalaus komponento erdvės kūrimo procesuose.

PAGRINDINIAI TYRIMO KLAUSIMAI

Kas yra kamerinės ertmės mieste/urbanistinis interjeras?

Kas formuoja trauką/ skatina žmones susiburti?

Kaip galima kuruoti ertmiškumą jį išsaugant?

TIKSLAI

Komunikuoti tai, kas gali būti prarasta jeigu nekreipsime dėmesio.

Identifikuoti ertmes per tuštumos sąvoką ir permąstyti jas urbanistinio audinio kontekte.

Suprasti kokia forma miesto ertmės gali gyvuoti.

Kurti, skatinti, prisidėti prie miesto spalviškumo, urbanistinės įvairovės, mišrumo.

Mažo mastelio ertmėms suteikti jungčių funkciją.

Prisidėti prie miesto viešųjų žmogiškojo mastelio erdvių kūrimo.

Pateikti galimus pasiūlymus urbanistinio interjero scenarijus/režimus, papildančiąsias funkcijas.

Formuoti įtraukią, paveikią, aiškumo, patogumo ir saugumo suteikiančią aplinką.

Atkreipti dėmesį ir poreikį tokioms erdvėms klestėti ir gyvuoti.

Neužprogramuoti konkrečiai funkcijai, bet kartu palikti galimybes potecialiai (į)vykti bet kam (veikti atviro kodo principu).

Ertmė - kaip paveldas ar vertybė? Kaip galima kuruoti ertmiškumą jo nesunaikinant?

UŽDAVINIAI

Išanalizuoti Naujamiesčio ir Senamiesčio jungtįJ.Basanavičiaus gatvės fragmentą.

Identifikuoti ertmes ir jų tipus nagrinėjamame kontekste.

Išsigryninti (perfiltruoti) esminius vertybinius elementus artimoje aplinkoje.

Sukurti atitinkamą intervencijos jautrumo lygį, kuriam būtų būdingas erdvės neužbaigtumas, renesansinis non-finito principas.

Sukurti galimybę (sąlygas) neformalioms viešoms kamerinėms miesto ertmėms būti pastebėtoms ir įveiklintoms substruktūrų pagalba.

Mąstyti apie miesto ertmes kaip apie įrankį kultūriniams, socialiniams veiksmams akumuliuoti, aktyvuoti socialinį gyvenimą.

Identifikuoti skirtingusertmių naudojimo režimus bendruomeniniame ir visuomeniniame lygmenyje.

Parodyti/sukurti visuomenei galimybes naudotis kamerinėmis miesto ertmėmis.

Pabrėžti viešųjų erdvių urbanistinės įvairovės svarbą.

Pasirinktos lokacijos pagrindu, sukurti erdvinį ertmių pasakojimą/ naratyvą.

TYRIMO METODAI

Flâneur (slampinėjimas), fotofiksacija, literatūros studija, grafinė analizė.

ERTMĖS SAMPRATA

Mūsų gyvenimai nėra išbaigti ar pilnutiniai. Mes nepatiriame pasaulio kaip tobulai suformuotos medaus korio struktūros. Kasdienis gyvenimas mums tarsi šveicariškas sūris, matrica pilna ertmiųkultūrinė, socialinė aplinka vystymuisi. Šios ertmės nėra tušti oro burbulai; jos yra jungtys, buferinės zonos nuolatiniame sraute, judančios tarp skirtingų polių: vidus-išorė, vieša-privatu, kartais legalu-nelegalu. Ertmė (angl. the void - tuštumos pradas) skirtingu tiriamuoju požiūriu yra suprantama įvairiapusiškai.

ERTMĖ KASDIENYBĖJE

= ERTMĖ

TUŠTUMA

„Tuštuma” - tai, ko gero, didžiausia dviprasmiška frazė. Ji gali apibūdinti nieką arba bet ką, viską. Viskas = niekas. Sakome, kad kažkas yra „nulis ir tuštuma”tautologinis aforizmas, reiškiantis iš esmės nulinį, tuščią, neegzistuojantį, panaikintą. Tačiau tuštuma taip pat primena begalinę juodą juodą erdvę: didžiulį didelį nieką, kuris per staigų Didžiojo sprogimo akimirksnį sukūrė absoliučiai viską. Tuštuma - tai nebuvimas ir buvimas, abu vienu metu ir visada.

Meno srityje tuštuma man primena 1960 m. progresyvaus ir laikmečiui nepavaldaus prancūzų menininko Yves'o Klein'o „Šuolį į tuštumą” - genialų iki skaitmeninės fotografijos triuką, kuriame menininkas pagautas ore, krenta arba skrenda, arba ir krenta, arba skrenda, arba ir krenta, ir skrenda, ir skrenda. Tuštuma visuomet yra ribinė, kupina potencialo: joje gali nutikti bet kas.

ERTMĖS abc ertmių sąvokos ištakos, pagrindai

Nagrinėjant daugybę pavyzdžių, tuštumos architektūrinėje formoje skirstomos į dvi pagrindines grupes, atsižvelgiant į formai daromą poveikį: pažintinį ir funkcinį. Pažintinės tuštumos yra susijusios su suvokimu ir pakartotinai naudojamos įvairiems vizualiniams efektams sukurti. Funkcinės tuštumos kuriamos siekiant patenkinti tam tikrus poreikius ir troškimus. Kognityvinės tuštumos toliau yra skirstomos į tris pogrupius: konceptualias, percepcines / vizualines ir skulptūrines / monumentalias. Funkcinės tuštumos taip pat yra suskirstytos į šešias subpozicijas: įėjimas, kampas, balkonas / terasa, galerija / atriumas / kiemas, paviršius, perėjimas / cirkuliacija.

ERTMĖ ARCHITEKTŪROJE

Tuštuma yra bet kas, bet ne niekas. Simone Pizzagalli savo knygoje „Erdvė, poetika ir tuštumos” rašo, kad tuštuma „savyje talpina visą erdvės potencialą, visą neužrašytą ir nepatirtą santykį. [...] Tuštuma - tai kažko, kas bus, įtampos vieta, erdvė valdžioje, bet ir vienintelė vieta, kur gali įvykti tikrovės prisiminimas, gyvenimo dalių, fragmentų sudėliojimas.” Žvilgsnis į tuštumas kaip į erdvinį turtingumą, suponuoja gaivinančią perspektyvą, ir jei miestas, garsėjantis savo perkrautu, intensyviu ir hipervizualiniu kraštovaizdžiu, gali tai generuoti, gal vertėtų pradėti vertinti urbanistines tuštumas ir savo mieste?

Architektūrinės erdvės formos ir savybės daro didžiulę įtaką žmogaus patirčiai, o ne kietos sienos, stogai ir kolonos, kurios ją formuoja. Pozityvias erdves žmonės beveik visada renkasi ilgesniam laikui ir socialiniam bendravimui. Neigiamos erdvės labiau skatina judėjimą, o ne buvimą vietoje.

Kuomet esama atvira erdvė yra uždaroma, galimybė šią erdvę atverti yra sukuriant skylę pastogėje.

1 Išgaubta - teigiama kvadratinė erdvė

2 Neišgaubta - neigiama kvadratinė erdvė

1 Šią erdvę galima apčiuopti: ji yra aiški ir išgaubta

2 Ši erdvė yra neaiški, amorfiška, „niekas"

Teigiama erdvė yra iš dalies aprėpiama, bent jau tiek, kad jos plotai atrodo riboti, o „virtuali" erdvė, kuri atrodo egzistuojanti, yra išgaubta.

Kai atvira erdvė yra negatyvi, pavyzdžiui, L raidės formos -visada galima pastatyti nedidelius pastatus, pastatų išsikišimus (projekcijas) ar sienas taip, kad erdvė suskiltų į pozityvias dalis.

1 Viduramžių miesto žemėlapis

2 Šiuolaikinio „priemiesčio" miesto žemėlapis

Priemiesčio pastatai yra laisvai stovintys objektai erdvėje. Miestų pastatai dažnai yra erdvės projektuotojai.

1.Pastatai, kurie sukuria neigiamą, likutinę erdvę

2.Pastatai, kuriantys pozityvią lauko erdvę

Christopher, Alexander „106 Positive Outdoor Space" Oxford University Press, 1977.

Tuštumos cikle2 teigiama, kad tuštuma tampa konkrečia erdvėlaikio koordinate pasauliniame kapitalizmo ir valstybinės galios kraštovaizdyje, bei euristine politinių kovų priemone t.y. , tuštuma politikoje yra laikina/tarpinė būsena, eksperimentinių politinių kovų įrankis. Straipsniuose, kuriuose nagrinėjamos politinės ateitys Škotijoje, kreivos katės Indijoje, tušti butai Londone ir apleisti senelių namai Bosnijoje, tuštuma analizuojama kaip analitinis metodas, įspėjantis nesuteikti ateičiai formos, neatpažįstant prieš tai buvusio ekstremalaus intensyvumo, sunkumo. Tuštumos analitika kviečia apsigyventi tarpinėje erdvėje, kurioje pabaigos ir pradžios, destrukcijos ir kūrybos dar nėra surūšiuotos ir sutvarkytos. Ši erdvė nėra tuščia, ji pilna žmonių, gamtos, daiktų, santykių, lūkesčių ir spekuliacijų.

2Dzenovska, Dace, and Daniel M. Knight. 2020. "Emptiness." Theorizing the Contemporary, Fieldsights, December 15.

ERTMĖ

Šiuolaikiniam žmogui tuštuma turi daugybę reikšmių, pavyzdžiui, chaosas prieš tvarką arba egzistencinė tuštuma, kuri lydi gausų gyvenimą. Tai generatyvinė (padedanti atsirasti) sąvoka, leidžianti šiuolaikinį nerimą interpretuoti kaip potencialą: egzistencinė modernybės tuštuma virsta nušviečiančia budizmo tuštuma, neapgyvendintos erdvės, kuriose „yra drakonų", tampa pasienio gyvenvietėmis, griuvėsiai atgyja kaip meno projektai arba tušti kaimai tampa biologinės įvairovės teritorijomis (aliuzija į Gilles Clément'o trečiojo kraštovaizdžio manifestą).

ERTMĖ PSICHOLOGIJOJE

Klinikinis pavyzdys iliustruoja tezę, kad tuštumos jausmo, kaip ir bet kurio kito psichinio įvykio, patirtį galima suprasti atsižvelgiant į prieštaringus norus, draudimus, kompromisus ir pasitenkinimą, kurie išryškina bet kokią patirtį ir paaiškina jos prasmę. Teorinės hipotezės, kuriose psichiniai įvykiai ir išgyvenimai aiškinami kaip struktūrų trūkumų rezultatas3, yra sunkiai perkeliami į terapinę praktiką. Tai ypač pasakytina apie tuštumos patirtį, kuri pati savaime ir dažnai energingai teigia turinio nebuvimą Struktūrų trūkumų, kad ir kaip jie būtų suformuluoti, tapatinimas su psichikos turinio ar veiklos trūkumais gali lemti, kad nesąmoningai „prisijungiant” prie tuščiavidurio paciento4, atmetant svarbius vidinio gyvenimo aspektus, galiausiai prisidedant prie palaikymo patologinių pasitenkinimų ir dažnai konstatuojant gydymo aklavietę, kurioje „turinio nebuvimui” dažnai teikiama pirmenybė prieš gąsdinančius norus, fantazijas ir prisiminimus.

3Levy, Steven T. M.D. Psychoanalytic perspectives on emptiness. 1984 Balandžio numeris. Journal of the American Psychoanalytic Association: National Library of Medicine: National Center for Biotechnology Information. p. 387.

4TUŠČIAVIDURIU PACIENTU psichoanalitikoje laikomas žmogumi, turinčiu platų problemų lauką. Tarp pacientų - sergantys boardline, narcisistine ir depresine patalogijomis. Subjektyvus skausmingos tuštumos išgyvenimas dažnai yra pagrindinis nusiskundimas, kuris kartais gali dominuoti paciento savivokoje ir sukelti sunkumų gydymo procese.

Ishigami, Junya. 2005. ROW HOUSE IN TOKYO

Japonijos kultūroje yra ypatingai įsišaknijusi Ma tuštumos samprata. Kengo Kuma atvykęs į Kauną, Europos kultūros sostinę, 2022 metais pabrėžė humaniško mastelio svarbą - žmogus pats yra nedidelis. Netgi Japonijoje žmonės manė jog dangoraižiai yra ateities simbolis, galios, gero gyvenimo simbolis. Milžiniškas mastelis yra nehumaniškas - mums reikia žmogiško mastelio ir natūralių medžiagų, nes patys neesame milžiniški (dideli). Ma yra tuščia erdvė, bet nebūtinai didelė, pakanka ir mažos - ten leidžiame pūsti vėjui, įleidžiama natūrali šviesa, tai negali būti dengta erdvė - ji turi būti atvira gamtos jėgoms, tai tokių tuštumų dėka, dideliuose miestuose (tokiuose kaip Tokijo ar Kijoto) galima ištverti. Miesto tuštumos - miesto aikštės, tačiau kartu - Ma turi būti ir kiekvieno žmogaus namuose. Kiekvienuose namuose turi turėti tokią tuščią vietą. Kyoto yra mažytės erdvės tradicija namuose. Kyoto yra labai tankiai apgyvendintas miestas, tai tokia erdve tampa augalų oaze. Šintoizmo požiūryje į pasaulį tikima, kad pastatai irgi turi sielą. Harmonijos jausmas svarbiau už monumentą. Įvairovė paverčia pastatą dinamiškesniu. Jeigu kontrolės bus per daugnepastatysime laimingo pastato. Istorija mus moko, kad žmonija gyvena su medžiu daugybę metų. Mes esame kilę iš miško, tad esame pripratę kalbėtis su medžiu. Laikui bėgant mes tai pamiršome, į miestus atėjo betonas, o su betonu pokalbis nėra toks smagus. Noriu kitokio jausmo - lietaus peizažas, lietingą dieną kontrastas sumažėja, matome šešėlio grožį.5

5Zemkauskas, Rytis . “Pasivaikščiojimai. Architektas Kengo Kuma Architektūrą Vertina Kaip Pokalbį Su Praeitimi: Projektuodami Mes PrisiliečIame Prie Istorijos.” LRT.Lt. Sausio 21, 2023.

Tuštumos studija

Socialinė erdvė, kurioje gyvename, yra tikslų ir kelių rinkinys, kasdienės tikrovės žemėlapis. Savasis kasdienybės pasaulis visada yra pats nuobodžiausias. Svetimi pasauliai, kuriuos žmonės retkarčiais aplanko (svetimos šalys, nepažįstamos organizacijos ir pan.), gali būti įdomūs ir egzotiški, bet vis dėlto daugumai žmonių susiveda į tikslų ir kelių rinkinį - tik turistinį. Tarp kasdienės tikrovės ir nuobodulio bei turizmo ir egzotikos yra tuščia, niekam konkrečiai nepriklausanti erdvė. Ji nepastebima ir gyventojams, ir lankytojams, ji yra už žmonių, kurie aktyviai neieško netradicinių dalykų įprastose vietose, interesų sferos. Tačiau tuštuma išlieka neatsiejama kiekvienos sutvarkytos erdvės dalis, nematoma įvairių jos aspektų jungtis. Būtent šiose tuščiose erdvėse slypi pokyčių galimybės, esančios už racionalių plėtros ir transformacijos projektų ribų.

THE VIRTÙ VIRTUE

VIRTUALUMAS

dorybė

aktyvi jėga

reali aktualybė privalumas gyvybingumas

rtmės Virtù _

Pavadinimas gimė svarstant apie

vertybės ir virtualumo kaip aktyvios jėgos ryšį / dviprasmybę /dichtomiją - atsiremiant į filosofo, doc. Viktoro Bachmetjevo įžvalgas, kurias jis iškėlė architektūrinių pokalbių cikle: „Kiek Virtuali Yra Realybė?” Nacionalinėje dailės galerijoje, 2023 m.

Marmuro luite potencialiai slypi skulptūra-figūra. Potencialiai slypi reiškia, kad turi nutikti kažkokia išorinė intervencija -šiuo atveju skulptorius, kuris iš to luito, išskaptuos, pagamins. Pats luitas niekuo nepavirstų, o jame esanti jėga nėra aktyvi pati savaime. Tuo tarpu, kai mes kalbam apie virtualumą - virtualumas, pasižymi aktyvia jėga, kuria nepasižymi potencialas.

Scenarijus - architektūrinis projektas yra virtualybės erdvė. Galimybių laukas yra apibrėžtas. Klausimas ar jis bus aktualizuotas, ir kaip bus aktualizuotas -net pats architektas to neretai nežino. Projektas nėra potencialas

Metro Vilniuje virtualiai egzistuoja. Jis egzistuoja iš to, kad jis niekaip nedingsta, jis atrodo turi pats savo energiją, turi savo jėgą, jis vis išlenda. Ką daryti? Metro Vilniuje. Ir mes žinome, kad kartais idėjos tiesiog sklando ore - turime tokias klišes. Kaip sakoma: paleido džiną iš butelio, po to nebeišeina. Diskusijos apie paminklą A. Smetonai -mums yra aišku, kad jį pastatys, nebeįmanoma, kad jo nepastatytų, ta idėja jau „važiuoja”.

Ji pati „dirba” [norėtųsi sakyti turi potencialo, bet reikia kalbėti apie virtualumą]; ji pati fermentuojasi, pati užkrečia, patinka tau tai ar nepatinka. Ir čia yra svarbu — ji yra svarbesnė už aktualumą. Metro egzistuoja dar iki tol, kol jis yra realiai įrengtas. Vilniuje 20 metų egzistuoja ši istorija, bet perskaičiavus bet kokiais parametrais - neapsimoka. Idėja turi savo gyvybę, geba išlikti.

VIRTUAL ir POTENTIAL

sąvokų skirtumai. Tiek vienas, tiek kitas rodo tam tikras tikrovės galimybes, bet virtualumo tikrovės galimybė, ji yra labai glaudžiam santykyje su aktualybe - bet kas, kas yra virtualu gali tapti realybe, tuo tarpu potential yra tai, kas yra nerealu ir reikia išorinės intervencijos, kad tai galėtų pereiti į realybės sferą.

Vitualumas turi visiškai, pagarbiai savo vietą tikrovėje. Čia virtualumas yra tikras, be jokių išlygų-sąlygų. Tikras savo virtualumu. Pats virtualumas yra tikrovės sąjungininkas. Kas yra bendrąšaknis žodis su „virtual”

Virtu - tai jėga, leidžianti paimti tą fortūną, tą likimą {kažkokią tai forza} ir pakreipti savo linkme.

Čia virtualumas yra tikras, be išlygų ar sąlygų.

Tikras savo virtualumu. Pats virtualumas yra tikrovės sąlyga.

+

TIKROVĖS SCHEMA

Šiame projekte svarstomas kamerinių ertmių likimas miesto gyvenime. Ertmė kaip vertybė, ir virtualumas kaip jėgos įgalinti atviroms papildomoms socialinėms jungtims/ryšiams/ daugiasluosksniškumams ar dichtomijoms urbanistiniuose sluoksniuose.

ERDVĖ

Filosofo Gille Deleuze schemoje svarbu akcentuoti,kad virtualumas nėra nei nerealus, nei juolab antrinė, simuliuota realybė - JIS TURI VISIŠKAI, PAGARBIAI, SAVO VIETĄ TIKROVĖJE.

VIRTÙ abc _

virtù sąvokos ištakos, pagrindimai

VIRTUALUMO

AKTUALU

ĮMANOMA

NEREALU REALU

Remiantis viduramžių Europos ir Afrikos pavyzdžiais, archeologijoje siūlomas požiūris į atvirų miesto erdvių supratimą. Teigiama, kad naujosios skaitmeninės ir didelės raiškos metodikos kartu su interpretacinėmis sistemomis, kurios pabrėžia afektines materialaus pasaulio galimybes, skatina iš naujo įvertinti atviras erdves kaip sutrikimų, kūrybiškumo ir besiformuojančio miestietiškumo vietas. Atviro priėjimo (angl. open access) autoriai taikydami Deleuze'o ir Guattari sklandžios / dryžuotos erdvės koncepciją, siūlo intensyvų metodą, kuriuo remiantis sukuriamas metodologinis pagrindas, leidžiantis iš naujo įsivaizduoti tuštumą kaip sąveikos stimulą. Pagrindinės temos - atvirų erdvių vaidmuo derybose dėl galios, jų gebėjimas palengvinti susitikimus ir jų kaip išteklių, iš kurių gali atsirasti savitų urbanistinių formų, vaidmuo.

Deleuze,Gilles. Guattari, Felix. „Lygus ir dryžuotas "

Plateau 14. 1440.

Nors tuštuma skirtingose diciplinose apibūdinama kaip daugiasluoksnė būtybė, tačiau suprantama ji vienodai - ertmė - tai vieta, kurioje susitinka visas galimas erdvinis potencialas veikti. Ertmė - tai kažko, kas bus, įtampos vieta, pradžios taškas - erdvė pilna žmonių, gamtos, daiktų, santykių, lūkesčių, spekuliacijų ir vienintelė vieta, suteikianti saugumo, patogumo bei gylio pojūtį.

ERTMĖ

KAIP JUNGTIS

„Miesto+interjero” jungtis apjungia dvi sąlygas, kurios dažnai pateikiamos kaip dichotomijos (gr. dicha – pusiau + tomē – pjovimas). Dažniausiai vyrauja neišvengiamo pasirinkimo santykis arba miestas/ arba interjeras (angl. either/or) – galimybė egzistuoti tik vienam kintamajam. Tačiau čia, šiame projekte analizuoju teiginį/problemą, kurio bendroje jungtyje „miestas+interjeras” dalyvauja vienos sąvokos papildymo, sudėjimo, „sumavimo” santykiu kitos atžvilgiu, kartu sudarydamos propozicinę nuostatą.

Figure 2. Debord's psychogeographical map The Naked City (1957) (4).

Jungtis tarp interjero ir miesto nėra naujas reiškinys, ypač interjero dizaino ir interjero architektūros diskursuose. Filosofo Walter'io Benjamin'o interjerų istorijų raštų teorijoje6 dinamika tarp interjero ir urbanizmo išreiškiama santykyje tarp privataus interjero ir urbanistinio industrinio miesto; taip pat Flâneur klaidžiojimu po miestą betiksliais miesto vingiais ir žvilgsniu į išorę. Praėjus daugiau nei šimtui metų klausimas kaip gyventi mieste, tebėra aktualus, tačiau sąlygos yra kitokios. XX a. viduryje neplanuotos tuštumos, vedė link urbanistinės miesto transformacijos. Industrializacijos, globalizacijos, migracijos ir skaitmeninių technologijų paveiktos privačių ir viešų, erdvinių ir laiko santykių ribos pakeitė vidaus bei miesto aplinką. Jau XX a. pabaigoje knygoje Mutations (liet. Mutacijos) Rem Koolhaas suformuotoje ertmių strategijoje teigiama, kad auga tuštumo poreikis, o ertmės tampa fundamentalaus erdvės kūrimo-formavimo komponentu(elementu) miesto procesuose.

6Suzie Attiwill, Elena Enrica Giunta, Davide Fassi, Luciano Crespi andBelén Hermida "URBAN+INTERIOR". 1969 Gruodžio numeris. IDEA journal p. 2 https://www.researchgate.net/ publication/337960720_URBAN_INTERIOR

Junginys „miestas + interjeras" pasiūlymas kviečia svarstyti ir eksperimentuoti klausimais susijusiais su gyvenimu miesto aplinkoje ir kaip miestas gali įsiskverbti į interjero aplinką. Tai reiškia, kad reikia ne tik mąstyti apie interjero dizaino jungtį, susijusią su urbanistiniu dizainu, bet ir apie interjero transformaciją urbanistiniu požiūriu.

Nolli, Giambattista. Romos planas. 1748.

INTIMACY IN CAMERA a room

Saint-Vincent-de-Paul (Paris 14th). Another Kindof Paris. Paris & Métropole aménagement. 2024.

KAMERIŠKUMAS = KAMBARIŠKUKMAS

KAMERIŠKUMAS MIESTE/ kambariškumas

Kameriškumo mene sąvokos esmė nuo XVI a. vidurio reiškė atlikimo vietą. Vėliau sąvokos reikšmė kito, plėtėsi. Ji buvo taikoma ansamblių sudėčiai, kompozicinei technikai apibūdinti. Kameriškumo raiškos ir kriterijų mokslinės konferencijos pranešime7 XX a. pradžioje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje teigiama, kad kameriškumo sąvokos reikšmėje glūdi reiškinio ypatybė, buvimo būdas, o būtent ne itin konkretus žodis išgyvenimas atspindi kameriškumo raiškos kilmę. Kameriškumo išgyvenimas yra subjektyvus dalykas.

7Gerulis, Saulius. Kameriškumo raiška ir kriterijai. Skyrius: Požiūris į kameriškumą įvairovė. 2005 balandžio 14d. p.54

Bernard Rudofky. Cover for the magazine „INTERIORS". 1946.

KURIOS ERDVĖS YRA LINKUSIOS Į KAMERIŠKUMĄ?

Kameriškumo pajautai urbanistinėje aplinkoje būdingos šios charakteringos savybės:

Mastelis ir ritmas yra kompaktiškas, pasižymi įspūdžių gausa, mažais segmentais ir daug „durų”(įėjimo/ išėjimo taškų).

Erdvinis kontrastas padeda identifikuoti ryškius tūrinius masteliškumo „šuolius”.

Matomumas arba net „kiauras” perregimumas (matomumas kiaurai) vertikalaus fasadų ritmų grandinėse, leidžia patirti ryškesnių įspūdžių.

Žmogiškosios dimensijos aktyvumas.

Apytiksliai, tai ertmė talpinanti nuo 1-2 asmenų iki x

Nuo 2 kv.m

≥ (daugiau arba lygu) 2 kv.m

ERTMĖS artimoje aplinkoje

Egzistuoja keistas ertmių kultūrinis fenomenas, kuriam būdingos šios būdo sąvybės: epizodiškumas, kameriškumas, atvirumas, laikinumas, kintamumas, būtis „tarp”, „po”, „ant”, dalinė priklausomybė nuo aplinkos elementų, reliatyvus atstumo santykis su supančiais objektais.

Netikėtumas - Richardo Senett‘o, šimtmečio sociologijos profesoriaus teigimu - taip pat yra idealus urbanistikos tipas, apimantis jo terminą „poringumas”. Poringos vietos yra neužbaigtos, atviros nenumatytiems veiksmams ir neplanuotoms funkcijoms. Laikui bėgant jos vystosi, kaip kempinė, gali sugerti įvairovę ir suteikti žmonėms galimybę stabtelti, susiburti ar tiesiog pabūti.8

Intensyvumas, socialinis mišrumas yra šių zonų siekiamybė. Poringumas būdingas ertmių tyrinėjime.

Kraštovaizdžio ir urbanistikos tyrinėtojai Marieluise Jonas, Heike Rahmannknygoje veikale „Tokyo Void: Possibilities in Absence” tuštumas siūlo interpretuoti kaip išsiraizgiusį dinamišką miesto tinklą. Sudarydamos šį mikro tinklą miesto aplinkoje ertmės skleidžia teigiamą konotaciją ir žadina sociumo akumuliaciją. Miestas ir jo įsitraukiantys gyventojai gali ((pa)(si))naudoti šia vertybe.

8Mark Minkjan and René Boer. Filtro burbulo tironija ir viešosios erdvės ateitis. 2016 m. birželio 3 d.

Meninio tyrimo pradžioje kalbame apie ertmes, niekieno žemes, neefektyvius civilizacijos ruožus, sukurtus žmogaus ir/ar paliktus, neeksploatuojamus ir kartais net drastiškai pakitusios paskirties ob-sub-jektus / lokacijas / erdves / būtis, pauzes (būties pauzes), intarpus, trūkius, industrinius plyšius betono perdangose, platformas, tekstūras, vizualinio poilsio stoteles pilkojoje masėje, laikinai apleistas zonas (pvz., statybų aikšteles), raibų (patikslinimasužterštų ideologiškai ir/ar istoriškai susiklosčiusių kontekstų) pastatų (pvz., Koncertų ir Sporto rūmai Vilniuje, kavinė Nendrė Trakų tranzitinėje Karaimų gatvėje) ateities perspektyvas bei naratyvus.

Viršuje išvardyti tvariniai, o dažniausia tai yra dariniai, tampa oro plyšiais pastato, statinio, patalpos ir / arba miesto gyvenimo architektūriniame, socialiniame kontekstuose.

Akvilė Stundytė. Tyrimo dokumentinis koliažas. 2023/24

konceptualios, percepcinės / vizualinės ir skulptūrinės / monumentaliosios perregimosios įėjimas, kampas,

jutiminė ertmė

funkcinė ertmė

tūrinnės galerija / atriumas / kiemas, paviršius, perėjimas / cirkuliacija

pastato formuojama ertmė

pastato elementų suformuota ertmė antrasisi fasadas / broma bromoje / brroma 2

ERTMIŲ BUVIMO TIPAI. BŪTYS / tyrimo išvados

tūrinė ertmė

STATINIO FORMUOJAMA ERTMĖ FUNKCINĖ ERTMĖ

TŪRINĖ ERTMĖ

JUTIMINĖ ERTMĖ KITA

BUVIMO TIPAI. BŪTYS / tyrimo išvados

ERTMIŲ

ERTMIŲ INTERVENCIJŲ TIPAI. KOKIAIS BŪDAIS JIE VEIKIA?

Autorės fotofiksacijos /

VEIKIMO JOSE TIPAI. BŪDAI

ERTMĖ KAIP JUNGTIS. ATVEJAI

PATILTĖS SCENARIJUS

1 BANKOKAS GREITKELIS

„Bankoko greitkelis” - tai tyrimo projektas, kurį paskatino noras įvairiose srityse supriešinti urbanistinio skaitymo priemones, įgytas Šveicarijos kontekste, su Azijos ir trijų kontekstų logika. Lauko stebėjimai leido aptikti keletą pustuščių plotų po pakeltais greitkelio tiltais, kurių didžioji dalis buvo palikta apleista. Atlikus šių erdvių analizę, buvo parengtas pakabinamos laisvalaikio infrastruktūros po greitkelio tiltais, kurių dauguma buvo apleisti, projektinis pasiūlymas. Tyrimų ir projektavimo projektai buvo surinkti kaip magistro darbas Šveicarijos federaliniame technologijos institute Lozanoje, Šveicarijoje".

BUVUSI VEIDRODŽIŲ GAMYKLA

4 ERDVIŲ SUSIJUNGIMAS

„Connecting Spaces Hong Kong - Zu-ology rich” -tai Ciuricho menų universiteto, kuris veikė kaip Honkongo meno mokyklos filialas, inicijuotas tarpdisciplininės ir tarpkultūrinės meno erdvės projektas. Buvusio veidrodžių fabriko pirmame aukšte, tankiai apgyvendintame North Point rajone, buvo sumanyta daugiafunkcė platforma, kurioje būtų galima rengti įvairius su menų ugdymu susijusius renginius, pavyzdžiui, kūrybines dirbtuves, seminarus, parodas ir performansus. *Honkongo „Atgalinės juostos" tyrimą”.

KAMERINIŲ MIESTO ERTMIŲ MANIFESTAS'24/3

ERTMĖS DIZAINO STRATEGIJA

-ertmė yra vertybė, nes talpina savyje potencialą (gali tapti kažkuo). Ji tampa platforma įvairiems kultūriniams, socialiniams reiškiniams. Tuštuma iki (įveiklinimo).

-ertmės tarp pastatų traktuojamos kaip interjeras

-ertmės yra universaliai prienamos. Kartais tai gali būti pusiau privati erdvė

-tai dažnai yra dinamiškos, nuolatos kintančios veiklų scenarijais erdvės (atviro kodo)

-tai yra intymios ir aiškiai apibrėžtos erdvės

-galimų funkcijų potencialą užduoda ertmių mastelis

-ertmių proporcijos turi atliepti žmonių poreikius ir funkcijas

-būtina atsižvelgti į surastų ertmių formą ir kontekstą

-sutvertos skaidrioms (transparent), o ne kietoms veikloms

-tokioje erdvėje turi dalyvauti (yra kuriamos) substruktūros, pritaikomi dizaino objektai

-į šią erdvę sąmoningai ir jautriai įsikišama (įsibraunama) - kuriama minimalistinė intervencija

-ertmėms būdingas erdvinis ir funkcinis neužbaigtumas ir atvirumas (open-ended). Pasiūloma veikla, neužprogramuojama 100 proc., paliekamas potencialas bet kam (į)vykti (mikro įvykiai, smulkūs urbanistiniai nusikaltimai).

-kuriamos naujos struktūros turi dalinai atliepti pasirinktos ertmės nuotaiką, proporcijas, jausmą, socialinius ir kultūrinius žmonių poreikius

-ertmės tampančios stimulu mutacijai ir generacijai miesto spalviškumui ir mišrumui

JUNGTIS

Pasirinkta lokacija - jungtis tarp naujojo ir senojo miesto - dalis Vilniaus miesto J. Basanavičiaus gatvės (nuo Senojo teatro) iki Trakų g.,buvusių vartų į miestą vieta.

Šiose gatvėse nagrinėju žmogiškosios dimensijos ertmes ir porėtumus9.

9Filtro burbulo tironija ir viešosios erdvės ateitis. Mark Minkjan and René Boer 2016 m. birželio 3 d.

Reljefo pokytis per visą gatvės ruožą: ertmių tyrinėjimo lauke atsispindi unikalus gatvės reljefo perkritimas 15m nuo pradžios taško (J. Basanavičiaus g. 1 > J. Basanavičiaus x).

J.Basanavičiaus gatvės fragmento šiaurinių fasadų išklotinė

1.0 Laisvalaikio infrastruktūros / Jungčių ertmė

1.1 Pusiau privatus įėjimas/ išėjimas

1.2 Pusiau privatus įėjimas/ išėjimas

2.0 Lauko viešbutis / Perregimumo ertmė

3.0 Observacijos aikštelė/ platforma

Pusiau privatus įėjimas/ išėjimas

3.1 Menas be stogo - atvira pusiau privati kaimynų lauko galerija Pusiau privatus įėjimas/ išėjimas

Gastrobaras Spyglys

1.2

Galerija Meno nisa

Pylimo gatve

Trakų gatve

VIETOS ANALIZĖ / 1840 M.

J. BASANAVIČIAUS

G-VĖ

XIX A. 5 DEŠ PR. MIESTO VAKARINĖS DALIES ERTMĖS

______________XIX A. 5 DEŠ. PR. VILNIAUS MIESTO PLANO FRAGMENTAS____________

1840 m. miesto topografijoje matome realią to meto ertmiškumo situaciją J.Basanavičiaus, Trakų ir Domininkonų gatvėse.

VIETOS ANALIZĖ / 2024 M.

ERTMIŲ JUNGTYS

PUSIAU PRIVATUS KIEMASTRANZITINĖS BROMOS ERTMĖS

JUNGČIŲ ZONOS

PRAĖJIMAS/ TRANZITINĖ BROMA

POTENCIALIOS „ŽALIOSIOS” ERTMĖS

ŽELDYNAI

PARKINGAS

ĮVAŽIAVIMAS

3 DEŠ.

PLANO

2024 m. miesto topografijoje matome esamą ertmiškumo situaciją J.Basanavičiaus Trakų ir Domininkonų gatvėse.

VIETOS ANALIZĖ / 1845 + 2024 M.

XIX AMŽIUJE IR DABAR

Perdengus 1845 ir 2024 metų dalies J. Basanavičiaus, Trakų, Domininkonų gatvių kartografinius žemėlapius, galime pastebėti naujas ertmių apraišas analizuojamoje miesto užstatymo teritorijoje. A dalyje - gatvių porėtumas ganėtinai gausus (smalsumą skatinantis); B dalyje - matome likusį vos vieną „siauruką" Trakų gatvėje; C - dalyje įvykęs pokytis Vokiečių gatvės zonoje (dėl po karo griaunamo senamiesčio suformuotos bene didžiausios ir sunkiai įveiklinamos ertmės). Domininkonų ir Šv. Ignoto gatvėse regimi nekardinalūs pokyčiai.

XXI A. 3 DEŠ PR. MIESTO VAKARINĖS DALIES ERTMĖS

XIX A. 5 DEŠ PR. MIESTO VAKARINĖS DALIES ERTMĖS

DARBO LAUKAS

ADARBO LAUKAS

ERTMĖS

ERTMIŲ JUNGTYS

PUSIAU PRIVATUS KIEMASTRANZITINĖS BROMOS

JUNGČIŲ ZONOS

PRAĖJIMAS/ TRANZITINĖ BROMA

POTENCIALIOS „ŽALIOSIOS”

ERTMĖS

LOKACIJOS

Sutapdinusi 1845 ir 2024 metų dalies J. Basanavičiaus, Trakų, Domininkonų gatvių kartografinius žemėlapius ir remdamasi ertmių charakteringomis savybėmis - kameriškumu, netikėtumu, erdviniu smalsumu - miesto klajotojui yra sukuriamas Perec'iškas gatvės naratyvas(Perec. 1974: 47) per skirtingo rėžimo viešumo/privatumo porėtumus.

ĮVAŽIAVIMAS

PARKINGAS

ŽELDYNAI

ŠIAURĖ

1 NARATYVAS

2 NARATYVAS

3 NARATYVAS

ANALIZAUOJAMAS FRAGMENTAS

TRAKŲ G-VĖ

J. BASANAVIČIAUS G-VĖ

PYLIMO G-VĖ

ERTMĖ - JUNGTIS

MINI KALNUOTUMO ERTMĖ ERTMIŲ DOKUMETACIJA

PERREGIMUMO ERTMĖ

AKVILĖ STUNDYTĖ. PERREGIMUMO ERTMĖ. 2024

ŽMOGIŠKOJI DIMENSIJA

Viešosios erdvės, judėjimas pėsčiomis, miesto, kaip jo gyventojų susitikimo vietos reikšmė pastaraisiais metais išaugo ir tapo svarbiu urbanistinės gyvenimo kokybės rodikliu. Miestų, praktiškai pritaikytų žmonėms, filosofijos kūrėjas, architektas, urbanistas Jan Gehl, kelia ir šiame projekte svarbius vertybinius klausimuskaip miestai kviečia elgtis žmogų, kaip žmogus jaučiasi mieste, ar miestas tarnauja žmonėms [apie ką galvoja miestas]?!

Miesto gyvenimo ir pėsčiųjų sąlygos su kiekvienais metais vis labiau žeidžia žmogaus orumą. Nuo XX a. pradžios, įsigalėjus automobiliui, masinei gamybai, ir masiniam apgyvendinimui, žmogus tapo mase, o ne asmeniu <…> , - knygos Miestai žmonėms įvade teigia architektė Gilma Teodora Gilytė: „Nuo šiol svarbiausiu uždaviniu privalo tapti ne kas kita, kaip rūpinimasis žmonėmis, kurie tuose miestuose gyvena. Tai pagrindas, <... > , kuriuo gilinamasi į žmogiškosios dimensijos reikšmę planuojant miestus. Tam, kad sukurtume gyvus, saugius, sveikus ir tvarius miestus, nepaprastai svarbu, kad žmonės būtų skatinami vaikščioti pėsčiomis ir kad tai taptų bendros miesto politikos dalimi. Ne mažiau svarbu, kad, siekiant socialinio tvarumo ir atviros, demokratiškos visuomenės, sustiprėtų miesto, kaip susitikimų erdvės, socialinė funkcija.” Gehl pabrėžia, kad „Socialinės ir kultūrinės miesto erdvės funkcijos sumenko ne ką mažiau. „Tradiciškai miesto erdvė buvo miestiečių susitikimų ir socialinio formumo vieta, tačiau dabar ši funkcija sunykusi, patiria grėsmę arba yra sistemiškai šalinama.”

„ <..> kaip svarbu daug ryžtingiau rūpintis žmogiškąja dimensija. Gyvi, saugūs, tvarūs ir sveiki miestai tapo visuotiniu troškimu, kuris verčia imtis veiksmų10."

10Gehl, Jan. 2023. Miestai žmonėms. Leidykla LAPAS..

Šiame projekte vykdoma eksperimentinė spekuliacija yra orientuota į daugiatikslį žmonių judėjimą pėsčiųjų gatvėmis, gatvelėmis, klystkeliais, todėl kamerinės miesto ertmės yra išlaisvinamos nuo įsigalėjusių masinių automobilių kiekių. Naujai projektuojami objektai ertmėse yra kuriami pėsčiųjų poreikiams atliepti. Taip pat, atsižvelgiama į aštuonis pscihologinius žmonių poreikius urbanistinėje aplinkoje, kuriuos 1971 m. išdėstė Ingrid Mundt-Gehl knygoje Gyvenamoji aplinka: kontakto, izoliacijos, patirties, atsiskleidimo, žaidimo, struktūrizavimo, identifikavimo ir estetikos.

SANDĖLIUKAS/ GARAŽAS

Kultūros ministerijios parkingas...

STOTELĖ

OFISAI/ GYVENAMIEJI

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA

ARCHITEKTŲ STUDIJA SANDĖLIUKAI

darbuotojų vidinis kiemas

KAVINĖS/OFISAI/ GYVENAMIEJI

KAVINĖS/ GYVENAMIEJI

GYVENAMASIS

GYVENAM

gyventojai

GYVENAMASIS/ PIRMO AUKŠTO KOMERCIJA

A. PR.

GYVENAMASIS/ PIRMO AUKŠTO KOMERCIJA

ĮĖJIMAS

ĮVAŽIAVIMAS

BROMA

PRIVATUS ĮVAŽIAVIMAS

ŽALIOSIOS ZONOS

KIETOSIOS DANGOS

ŠALIGATVIS

PASTATAI, STATINIAI

ŠIAURĖ

ERTMĖ

„SUKABINIMAS” +SLUOKSNIŠKUMAS

[interconecting+ overlapping] NO.1

Pylimo x J. Basanavičiaus gatvių sankirta

Ertmių grupė tarpusavyje apjungia persidengenčius viešumo/privatumo lygmenis, įvairialypius/ pavienius žmonių srautus bei multifunkcines veiklų zonas.

Gyvybingi kavinių ir ofisų fasadai, architektų studija, gyventojai, pusiau viešas Senamiesčio kiemas, spygliuočiai, lapuočiai, palydinčiosios bromos, skvarbus skveras.

ERTMĖS ŽVELGIANT IŠ PYLIMO GATVĖS

KAMERINIS MIESTO ERTMĖS

INTERJERAS „[K]MEI 1”

Įėjimo taškas - kamerinio koncerto erdvė mieste + šiuo metu užkoduotos kavinės veiklos pratęsimas, įgalinant papildančiąsias funkcijas.

Fortepijonas tampa aliuzija į Bernard'o Rudofky interjero, struktūrų paieškas už konvencinės architektūros ribų miesto aplinkoje. Erdvė kuriama atviro veikimo principu - visi norintys gali užeiti ir stabtelti, prisėsti, įsitaisyti, apsitarti, pasiklausyti ar išklausyti, ir tęsti savo kelionę toliau >> 3

JUNGTIS TARP KAMERINĖS KONCERTO ERTMĖS IR INTYMIOS

PASIMATYMO

VIETELĖSalcova'os

Alcova terminas, kilęs iš lotyniško žodžio, reiškiančio „mažą kambarį”. Raktinės erdvės savybės tokios kaip: aukščių kontrastas, glaudumas, žalumynų gausa, tarsi savaime užkoduoja intymumo ir jaukumo fizinę išraišką pasimatymų vietelei. Atrasta jau egzistuojanti skelbimų lentelė kviečia kurti iniciatyvas [ne]kasdieniškų nuotykių [be]ieškantiems užklydėliams:

„STOGYNĖ” - platforma laisvalaikio dirbtuvėms,sportui, lauko virtuvei ar kitoms galimoms kaimynų iniciatyvoms.

1.TERASA

2.LAIPTINĖ

3.KAIMYNŲ ORANŽERIJA / LAUKO GĖLININKYSTĖ

4.DVIRAČIŲ TAISYKLA / DYI DIRBTUVĖS

5.SPORTO KLUBAS

PO ATVIRU DANGUMI

6.LAUKO VIRTUVĖ / SALA

7.ATVIRO KINO PIEVA

PUSIAU PRIVATUS

SENAMIESČIO KAIMINYSTĖS

KIEMAS

Čia susitinka/prasilenkia kiemo/lauko draugai - kaimynai, vidiniame kiemelyje vietos sau ieškantys restoranų darbuotojai, Senamiestį „naršantys” smalsuoliai užklydėliai turistai, slampinėtojai. BENDRAS PLOTAS: 303.14 m2

AKSONOMETRIJA

kreiva PIEVA / ertmė pievoje

Šiauriau bendro kiemo gyvenime dislokuota pieva, regima pro Pylimo gatvės plyšį, užkabina miestietišką žvilgsnį ir įtraukia į seno kiemo, naują socialiai/kultūriškai gyvybingą ertmę. Egzistuojančio pastato fasado nišoje integruotas mobilus kinas, laisvai pastatomos ir surenkamos kėdės, individualūs pripučiami dekiai tampa malonia platforma stebėjimui, klausymui, žiūrėjimui. Ažūriška konstrukcija tarsi skėtis ertmėje apgaubia supančią laisvalaikio infrastruktūrą.

Reformatų skveras

Bromoje įrengiama šviesos instaliacija arba supynės. Praverti vartai kviečia į plačiąją, skvarbią skvero aplinką.

BENDRUOMENĖ

OFISAI/ GYVENAMIEJI

GASTROBARAS „SPYGLYS”

OFISAI/ GYVENAMIEJI

STOTELĖ

GYVENAMIEJI

ĮĖJIMAS

ĮVAŽIAVIMAS

BROMA

PRIVATUS ĮVAŽIAVIMAS

ŽALIOSIOS ZONOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA

KIETOSIOS DANGOS

ŠALIGATVIS

PERDANGOS

PASTATAI, STATINIAI

ŠIAURĖ

ERTMĖ

OFISAI/ GYVENAMIEJI

PERREGIMUMAS [transperancy]NO.2

J.Basanavičiaus g. 7

Du atsiveriantys šviesos šuliniai išsiskiria savitu aukštingumo kontrastu. Pirmoji ertmė gyvena savo pasyvų gyvenimą, būvį, antroji - tampa kambariu be stogo šalia viešbučio gyvenimo ir kviečia užklydelius ar piligrimus kopti ir žvelgti aukštyn.

Horizontalusis ryšys - šio kameriškumo unikali savybė. Matymas kiaurai išilgai. Viduryje stovintis žmogus gali pasirinkti, kurio gyvenimo trokšta šiandien - ramaus skveriško ar tranzitinės Seno ir Naujo miesto jungties patirties.

Gastrobaras Spyglys, eglė, bendruomenė, laiptuotumas, skveras.

ERTMIŲ 1 AUKŠTAS

1.GASTROBARAS

2.KAVINĖS KIEMAS

3.PRATĘSIAMA KAVINĖS FUNKCIJA

4.ERTMĖ SKVERO OBSERVACIJAI

5.LAUKO VIEŠBUČIO AUKŠTAS

J. BASANAVIČIAUS G-VĖ PYLIMO

LAUKO VIEŠBUČIO AKSONOMAETRIJA

6.MIESTO SVETAINĖ VIETINIAMS

IR PILIGRIMAMS

7.[SELF-SERVISE] BARAS

8. POILSIO KAMBARYS

9.ATVIRA PILATES STUDIJA I

10. ATVIRA YOGA STUDIJA II

11.[SELF-SERVISE] BARAS

LAUKO VIEŠBUTIS

J.BASANAVIČIAUSG-VĖ

METALINĖ KONSTRUKCIJA

DRĖGMEI ATSPARUS AUDINYS

METALINIAI TURĖKLAI

Ø121CM METALINĖS KOLONOS/METALINIAI VAMZDŽIAI

S-05

S-05

LAUKO VIEŠBUČIO PLANAS M 1:70

SULYGINTI

PRAMONINIS KELTUVAS

LAUKO VIEŠBUČIO ELEMENTO JUNGIMO KONSTRUKCINIS PRINCIPAS

METALINIŲ KOLONŲ/ VAMZDŽIŲ JUNGINMAS

METALINIŲ PROFILIŲ TVIRTINIMAS PRIE KOLONOS

LAUKO VIEŠBUČIO AKSONOMETRIJA

TECHNINĖ SPECIFIKACIJA

Lauko viešbučio konstruktyvui formuoti naudojama virinta metalo konstrukcija, kurią sudaro: dažyti nerūdijančio plieno vamzdžiai/kolonos [Ø121], dažytos nerūdijančio plieno grotelės, turinčios vidinę skairią tarpinę membraną. Pramoninis keltuvas naudojamas neįgaliesiems aptarnauti.

kaimynai

ĮVAŽIAVIMAS

BROMA ĮĖJIMAS

PRIVATUS ĮVAŽIAVIMAS

ŽALIOSIOS ZONOS

KIETOSIOS DANGOS

ŠALIGATVIS

PASTATAI, STATINIAI

ŠIAURĖ

ERTMĖ

MINI KALNUOTUMAS [unique identity]

NO.3 J.Basanavičiaus g. 5

Reljefas formuoja miestą, veiklas, tempą ir vietos identitetą.

Žaliausioji aukštesniu privatumo lygmeniu išsiskirianti ertmė tampa lauko ofisu [galbūt ornitolog-ei/ ui/daktar-ei/ui/akvarelist-ei/ui]. Savo aukštingumu suponuoja apie kulminacinę naratyvo dalį.

Broma apjungia dvi kaimminystes ir prievačią kaimynų lauko galeriją.

LAUKO OFISAS/ OBSERVATORIJA

Kaiminystės iniciatyvos lemia požiūrį, kad ši erdvė yra minimaliai eksplotuojama - šalia savadarbis sukaltas suoliukas; kiek atokiau palikta daili, vieniša kėdė. Sodria geltona spalva nudažyta broma pro barberių vidinį kiemelį, žvilgsniu užkabindama kaimynų atvirą lauko galeriją mus palydi atgal į judrią Basanavičiaus gatvę.

+2150

PJŪVIS 1:75

LAUKO PLATFORMOS AKSONOMETRIJA

MENAS BE STOGO

Kaimynų ir Meno nišos galerijos erdvių išplėtimas. Kuruojama vieša meno erdvė ir galimybė atsirasti meno objektams. Patirčių kupiną slampinėtoją išlydi į netikėtumų kupiną miesto gyvenimą.

PYLIMO

MENO NIŠOS GALERIJOS + KAIMYNŲ MENO BE STOGO BENDRADARBYSTĖ Siūloma Tado Gutausko skulptūra Didžioji Šamanė. 2024

KURIAMOS INFRASTRUKTŪROS ATVIRO KODO VEIKLOMS KAMERINĖSE MIESTO ERTMĖSE

Šiuo projektu yra atskleidžiamas kamerinio ertmiškumo kaip vertybinės jungties kuravimas puoselėjant socialinį žingeidumą, įtrauktumą, urbanistinės įvairovės mišrumą ir daugiasluoksniškumą lauko/vidinio bendro miesto-kiemo gyvenimo klestėjimui.

[LT] PROJEKTO REZIUMĖ

„Ertmės strategijoje, kyla idėja tuštumos poreikiui -fundamentalaus komponento erdvės kūrimo procese”,–teigia architektas Koolhaas knygoje Mutacijos [en. Mutations].

Atrastuose kameriniuose miesto porėtumuose [ertmėse] kuriamos trys laisvalaikio infrastruktūros/platformos. Kurdama lokacijoms galimus ateities scenarijus remiuosi atviro kodo / skaidrių [transparent activities] veiklų filosofija, ertmiškumo kaip fundamentalaus komponento erdvės kūrime svarba bei žmogiškosios dimensijos faktoriumi miesto aplinkoje. Atviro kodo veikloms būdinga charakteristika - skirtingi panaudojimo rėžimai -bendruomeniniame ir visuomeniniame lygmenyse –laisvė rinktis zoniškumą, bei jų paskirtis. Projekte siūlomi galimi objektų panaudojimo scenarijai, tačiau veikla nėra užprogramuojama konkrečioms nuolatinėms funkcijoms. Tai reiškia, kad žmonės gali patys nutarę tarpusavyje inicijuoti praktikas ir bendradarbiauti sukurtose infrastruktūrose.

Objektų projektavimo procese pasitelkti dizaino įrankiai – medžiagos, šviesa, spalva, mastelis – padeda sukurti įdomias ir novatoriškas struktūras ertmėse, osugalvotas Flâneur [liet..slampinėtojo] naratyvumo pasakojimas, kamerinėms miesto ertmėms suteikia papildančiąsias erdvinių jungčių funkcijas. Šiuo projektu yra atskleidžiamas kamerinio ertmiškumo kaip vertybinės jungties kuravimas visuomenei akumuliuoti, išsaugant ertmiškumo trapumą ir kameriniuose porėtumuose kuriant dizaino/architektūros minimaliomis intervencijos priemonėmis.

[EN] SUMMARY

„In Strategy of the Void, the idea emerges of the need for emptiness, a fundamental component in the process of making space”, as architect Rem Koolhaas outlines in his book Mutations

Within the discovered urban chambered porosities [voids] of the city, three leisure infrastructures/ platforms are created. In developing potential future scenarios for these locations, I draw on the philosophy of open-source/transparent activities, the importance of voidness as a fundamental component of spatial design, and the factor of the human dimension in urban environments. The defining feature of open-ended activities is a number of distinct modes of use, both at the community and societal levels. These include the freedom to choose zoning and the purpose of such activities. The project proposes potential usage scenarios for the objects, although the activities are not pre-programmed for specific permanent functions. This implies that individuals have the capacity to initiate practices and collaborate in the infrastructures that are created as a result of their own decisions.

In the object design process, design tools such as materials, light, colour, and scale are employed to facilitate the creation of interesting and innovative structures within the voids, and the conceived narrative of the Flâneur [wanderer] provides supplementary spatial connections to the chambered urban voids. This project reveals the curation of chambered voids as a valuable link for societal accumulation, while simultaneously preserving the fragility of the voids and creating design/architecture in the chambered voids with minimal intervention.

Bibliografija / nuorodos ir šaltiniai

Borio, Géraldine. 2023. Looking for the Voids. AG, Zurich, Switzerland. Park Books.

Grossman, Vanessa . 2022. Everyday Matters. Contemporary Approaches to Architecture. Ruby Press.

Gehl, Jan. 2023. Miestai žmonėms. Leidykla LAPAS.

Brighenti, Andrea M. (2006): On Territory as Relationship and Law as Territory. Canadian Journal of Law and Society, vol. 21:2, pp. 65-86.

Glinska, K., & Vitkauskienė, B. R. 2024. Atrastas Vilnius. Kartografiniai ir sociotopografiniai miesto maketo šaltiniai. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

Pastoureau, Michel. 2023. White: The History of a Color. Princeton University Press.

Perec, Georges. Species of Spaces and Other Pieces. 1997. England. Penguin (Classics) Group.

Koolhaas, Rem. 2001. Mutations. Harvard Design School of Design: Actar.

Clément, Gilles . 2004. The Third Landscape Manifesto. GG.

Wigley, Mark, The Canadian Centre for Architecture , and And the Columbia University GSAPP. 2018. Cutting Matta-Clark: The Anarchitecture Investigation. Columbia: Lars Müller Publishers.

Koolhaas, Rem. 2018. Elements of Architecture. Harvard Graduate School of Design: Taschen.

Palekas, Rolandas . 2022. PAS. Paleko Architektų Studija 2. Leidykla LAPAS.

Vilniaus universiteto biblioteka: skaitmeninės kolekcijos. https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/search/ detailed?term=vilniaus+miesto+planas

maps4u.lt: Vilniaus miestas planuose. https://www.maps4u.lt/lt/viewpage.php?page_id=59

Leite, João S. “Start-Up Buildings: The Built Space as Connector between Public Space and Infrastructural Axes.” Conference: ARCC 2018, Philadelphia, January, 2018.

Magnusson, Jesper. Clustering Architectures: The Role of Materialities for Emerging Collectives in the Public Domain. Lund University, 2016.

Dzenovska, Dace, and Daniel M. Knight. Emptiness. Theorizing the Contemporary, Fieldsights, December 15, 2020.

Levy, Steven T. M.D. Psychoanalytic perspectives on emptiness. 1984 Balandžio numeris. Journal of the American Psychoanalytic Association: National Library of Medicine.

Gerulis, Saulius. (2005 balandžio 14d.)Kameriškumo raiška ir kriterijai. Skyrius: Požiūris į kameriškumą įvairovė p.54.

Attiwill, S., Giunta, E. E., Fassi, D., Crespi, L., & Hermida, B.(1969 December.) IDEA journal(URBAN+INTERIOR) p. 2

Minkjan, M., & Boer, R. 2016, June 3. Filtro burbulo tironija ir viešosios erdvės ateitis. FA Failed Architecture. https:// failedarchitecture.com/the-tyranny-of-the-filter-bubble-andthe-future-of-public-space/

Bachmetjevas, Viktoras. “Kiek Virtuali Yra Realybė?” Pokalbių ciklas „Virtuali erdvė“, Vilnius, Nacionalinė dailės galerija, February 23, 2023. Video: https://apokalbiai.lt/pokalbis/ kiek-virtuali-yra-realybe/?fbclid=IwAR2SGdyu04GMfHS7cbvOVsO1d8mS1_fNLRkItD72j85kvFCcIlm9Qo2CA8 (žiūrėta 2024 04 14)

Zemkauskas, Rytis . “Pasivaikščiojimai. Architektas Kengo Kuma Architektūrą Vertina Kaip Pokalbį Su Praeitimi: Projektuodami Mes PrisiliečIame Prie Istorijos.” LRT.Lt. Sausio 21, 2023. Video:https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000254547/ pasivaiksciojimai-architektas-kengo-kuma-architekturavertina-kaip-pokalbi-su-praeitimi-projektuodami-mesprisilieciame-prie-istorijos-subtitruota. (žiūrėta 2024 04 14)