STOKOS PROBLEMATIKA ERDVĖJE ARBA...
Bakalaurantė: Saulė Andriulytė parašas data
Darbo vadovė: Karolina Jašinskaitė Tvirtinu, katerdos vedėjas: doc. Rokas Kilčiauskas
parašas data
VILNIAUS DAILĖS AKADEMI JOS VILNIAUS FAKULTETO INTERJERO KATEDRA
parašas data
Saulės Andriulytės baigiamojo bakalauro darbo aiškinamasis raštas Interjero dizaino studijų programa
Vilnius 2022
Šiuo projektu yra apsiverčiama stokos virsme, kuris tvyro dabartiniame miesto kontekste.
Projektas yra apie mažą dalį stokos, o gal apie ją visą. Apie stokos atsiradimą ir dingimą. Apie žmones stokojančius, iš ko gimsta aplinkoje tvyrantys stokos artefakai (nurašyti daiktai). Šie artefakai projekte at randa savo kelią ir yra atgaivimani. Projekto vystimo si eiga suponavo, kad, nardant filosofijoje, sprendini ai turi būti hipotetiniai. Tai tokie ir yra, tačiau dalykai yra hipotetiniai tol, kol tampa realiais.
Stoka suprantama įvairiapusiškai. Nėra vieno atsakymo, kuris būtų tas teisingiausias, tačiau pagal atsakymą, kas tai yra, galima susidaryti įspūdį apie pasisakiusijį. Stoka gali būti nepriteklius, žingeidumas, vedlys aukštesniam tikslui, bet, tikriausiai, iš esmės tai yra jausmas. Sto ka kaip ir meilė, džiaugsmas, nuovargis ar ilgesys. Ją galima tik pajausti. Ji gali vesti į priekį arba stabdyti. Šis jausmas stipriai veikia žmogų ir neretai būna tai labai neakivaizdu, nes dažnai tai būna kitų jausmų atsiradimo priežastimi, o gilinimosi ir suvokimo stoka neleidžia to suprasti. Stoka po viena nevaikšto, ji yra įsivėlusi į ritmą.
Ritmas - tai nuolatinis pasikartojimas, o vienaip ar kitaip, vi skas kartojasi. Su laiku ritmas keičiasi, bet nuo jo niekur nepasislėpsi, nes jis supa mus nuolatos. Kiekvi enas žmogus gyvena pagal tam tikrą ritmą, kurį vis keičia aplinka. Kaip yra ir tam tikrų dėsnių ritmas, kuris vis kartojasi, pavyzdžiui: valgymas -> virškinimas -> tuštinimasis -> valgymas ->; bloga savijauta -> gerėjanti savijauta -> gera savijauta -> blo gėjanti savijauta -> …
ir viskas susideda iš tokių grandinėlių, kurios, išėmus bent vi eną etapą, išvis ne beegzistuoja. Taip ir stoka dalyvauja ritmuose. Ji atsiranda iš pertekliaus ir virsta į pilnatvę. Pavyzdžiui: kai žmogus turi perdaug laisvės, pradeda jausti tvarkos stoką, tuomet kelia sau taisykles, kurios įveda tvarkos, toks planas priveda prie pilnatvės, tačiau ji nesitęsia amžinai ir žmogus pradeda jaustis per daug suvaržytas. Tokie tekėjimai vis pasikartoja ir yra natūralūs. Nesvarbu kiek yra išsilaikoma pilnatvės stadijoje, toks ratas sukasi be perstojo.
Žmogaus trūkumo ar stokos jausmas jau nuo senų senovės yra narpliojamas ir svarstomas kaip vienas pagrindinių žmogaus esybės aspektų. Čia kaip ir dabar labai populiarus klausimas: ar stiklinė pusiau tuščia, ar pusiau pilna, kuris vis tik klausia apie tai kaip žmogus mąsto apie trūkumą. Pats trūkumas siekia ieškoti pilnatvės, kad ir kas tai bebūtų ko trūksta. Neretai trūksta žinių, kas skatina mokytis, siekti ieškoti atsakymų į neatsakytus klausimu. Taip atsiranda ir aistra.¹ Suvokimas, jog ne viskas padė ta ant lėkštutės, o reikalauja pastangų ir užsidegi mo, iš kurių ir kyla džiaugsmo ir aistros jausmas. Pagal Platoną stoka tai kaip variklis žmogui veikti, ieškoti ir augti.² Jis teigia, kad edukacija yra neat siejama nuo žmogaus.
Tai yra žemiški ir paprasti reikalavimai, logiški ir suprantami visiems. Kaip sakė senovės graikai, kad žmogui nereikia tapti dievu, o iki galo realizuoti žmogiškąjį potencialą.³ Iš esmės, žmogus gali rasti viską, jeigu ieško. O ieškojimas ir stoka yra neatsie jami nuo žmogaus prado.
Žmogaus protas yra be galo sudėtingas ir gerai išvystytas mechanizmas. Proto ribos visiškai nėra aiškios, todėl pats žmogus atranda vis naujus sprendimo būdus, išradimus, teorijas ir paties savo minčių užkampius, kurių niekas patikrinti dar nega li. Remiantis naujuoju ir senuoju testamentu žmo gus, turi atskirti gera nuo blogo ir rinktis visada tik gerą.⁴ Iš to kyla didelė stoka savo galimybių pilno potencialo nežinojimo ir negalėjimo sužinoti.
Stoka yra svarbi dėl pusiausvy ros išlaikymo. Visuomenė je gausu netikrų, primestų, bereikšmių, nesvarbių dalykų, kurie yra labai sureikšminami. Aplinka diktuoja taisykles, kurių žmogus pradeda laiky tis netyčia. Kada atsiranda pasirinkimo laisvė, o kada esi pats įkalintas, tarp visų rėki ančių galimybių? Šie laikai yra pertekliaus laikai. Perteklius daiktų, pastatų, žinių pasiek iamumo. Šie pertekliai augina suvokimo trūkumą. Iš taip sakant ,,per gero gyvenimo” žmogus pradeda nebesuprasti ir atskirti kas iš tiesų yra svarbu ir reikalinga. Suvokimo, kad niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Visi dalykai yra sukurti. Kaip ir suvokimas apie mus supančius daiktus ir jų nevertinimą. Seni daiktai nepasidaro nebeatliekantys savo paskirties vien dėl to, kad jie yra „seni”.Stalas lieka stalu, džiovykla lieka džiovykla, o vo nia lieka vonia. Kartais daiktai lūžta, tačiau jie palieka savas medžiagas, formas, tūrius ir detales. Kaip Valdas Ozarinskas yra pasakęs, kad viskas suside da iš detalių, tai taip ir visi tie daiktai „nebereikallingi” yra svarbūs ir reikalingi, nes kažkas skyrė laiko juos sugalvoti, pag aminti ir pritaikyti.
Reklamos, marketingas prade da darytis vienu svarbiausiu visuomeniniu fenomenu. Kai aplinka yra persunkta infor macijos kiekiu, išsiskirti jūroje su savo lašeliu yra sudėtinga, dėl to imamasi visokiausių prie monių, kad lašelis taptų mato mas. Pastangos, kurias dedama reklamą ir viešinimą yra prily ginamos praeitų laikų bažnyčių projektavimui. Kaip Juliano Rosefeldto filme „Manifestas” yra teigiama, kad praeities žmogus yra bažnyčių, katedrų, piramidžių, pilių ir šventyklų žmogus, kai mes esam beto no ir blokinių namų žmonės.
Taip pat reklamoms skiriama labai daug dėmesio, mokslų, pastangų, kūrybinių minčių ir žmogaus potencialo, tik tam, kad parduoti kažką. Ar tikrai verta tiek dėmesio skirti tokiam dalykui, kuris, žiūrint iš esminių aspektų, neturi prasmės ir kil naus tikslo? Žmogus po truputi tampa pirkimo mašina, kuri turi dirbti, tam kad uždirbtų pinigus ir pirktų daiktus, kuo daugiau dirba, tuo daugiau uždirba, kuo daugiau uždirba, tuo daugiau ar brangesnius daiktus gali nusipirkti. Kuo daugiau turi, tuo daugiau trūksta. Kapitalizmas yra užvaldęs žmogų, konsum erizmas tampa kaip laisvalaikis ir hobiai. Visa tai yra apie tikrųjų vertybių pametimą ir pamiršimą.
Turint daug galimybių žmogus jaučiasi laisvas ir ne suvaržytas, tačiau kai yra tiek daug pasirinkimų, kurie bando vis kažką įrodyti, sunku nebūti prispaustam kažką pasirinkti. Neretai žmonės vartoja ar įsigyja dalykus, kurių jiems iš tikro nereikia, bet gražus pateikimas ir sureikšminimas instinktyviai nuperka žmogų. Galima sakyti, kad ne žmogus perka prekę, o prekė perka žmogų.
- Naudojama erdvė turi nebeturėti paskirties.
- Ši erdvė turi būti sukurta žmogaus.
- Ji turi gyventi savo gyvenimo tariamą pabaigą.
- Privaloma suprasti, kad ta erdvė nėra mirštanti, vien dėl to, kad kažkam jos nebereikia.
- Būtina atsižvelgti į surastos erdvės formą.
- Tokioje erdvėje turi dalyvauti objektai atsiran dantys iš pertekliaus.
- Tai gali būti: kėdės, stalai, žurnalai, batai, spintos, dėžės, indai, televizoriai, džiovyklos, skalbyklės, plytelės, rankenos, sąsiuviniai, tvoros, grotos, tušti plastmasiniai buteliai, foteliai, sofos, statybiniai ak sesuarai, pamesti daiaktai, visi daiktai, kurie išeina iš mados ir dėl to pasidaro nebenaudojami.
- Juos galima rasti internetinėse grupėse, kur žmonės atiduoda daiktus, dar galima rasti per skelbimu, kaimynų kraustymasi, paruoštus išmesti daiktus.
- Geriausia daiktų ieškoti senuose miegamuosiuose rajonuose.
- Galima ieškoti prie išmetimo punktų (net ir ne sakant buitiškai, skamba kaip benamių rituakas).
- Atsirinkti gerus daiktus reikia pagal jų galimybę transformuotis kitus dizaino objektus.
- Visi daiktai privalo būti perdaromi naujus objek tus.
- Objektai neturi visiškai prarasti savo savitumo, bet turi būti nebeatpažįstami nuo savo pirminės būsenos.
- Šie daiktai gali jungtis ne tik patys iš savęs, bet ir su kitomis medžiagomis, kurios pagal surinkėją yra tinkamos ir suderinamos su atrastu daiktu.
- Kuriamos naujos formos turi dalinai atliepti pasir inktos erdvės nuotaiką, proporcijas ar jausmą.
Pilnatvės jausmas yra viena didžiausių siekiamybių žmogaus gyvenime. Įveikus stoką ateina pilnatvė. Ji trunka tam tikrą laiko tarpą, kuris dažnai nebūna ilgas. Kekviena pilnatvė turi savo pradžią ir pabaigą.
Šis judėjimas kalba apie konsumerizmą, daiktų masinę gamybą ir žmogau žvilgsnį į tai iš kitos perspektyvos. Pagal ready made taisykles daikto pasirinkimas yra laiko mas meno aktu, jo nufuncinimas yra svarbus aspektas ir pavadinimo davimas verčiantis susimastyti taip pat neat siejamas nuo pagrindinio principo. Šis principas stokoje neša pilnatvės prieskonį. Naudojant jau esamus dalykus, pernaudojant juos kitiem tikslams ir skleidžiant žinutę, kad tai kas jau yra, yra pakankamai, numalšinama stoka.
Išnaudojant jau padarytus daiktus, tam tikra prasme, įprasminama žmogau būtis. Jeigu dalykai, kuriuos jis pagamina nupjaudamas medį, išpurvindamas vandenį ar žalodamas gyvūnus, išlieka naudojami ir naudingi, o ne išmetami ar sudeginami, tai užsidaro tas betrotiškas žmogaus dristrukcinis elementas. Aišku, žmogaus dis trukciškumas negali išnykti, bet senų daiktų perdarymas naujais mažina žmogiškąją benprotystę. Daiktai iš naujo įgauna prasmę ir jų vietos neužima nauji, iš esmės, toki patys daiktai. Pavyzdžiui: išmetama turima spinta ir nusiperkama kita spinta, atiduodama džiovyklė ir nusip erkama nauja džiovyklė, nusiperkama sofa ir išmetama sena sofa ir t.t. Manau visi esam susidūrę su tokiu atveju tiesiogiai ar per aplinkui.
Snoro bankas gimė su daugybe kioskelių, kuriuos naudojo savo paslaugom dalintis. Tačiau bankrutavusi įmonė (ir ta negraži istorija kaip tai įvyko) po savęs paliko masyvų neberei kalingą palikimą. Dalį kioskelių nupirko Lietuvos paštas, kuris kioskelius įdarbino mokesčių mokėjimui (PayPost). Šiuo metu po truputi užsidarinėja ir PayPost, dėl jų naudingumo su mažėjimo, nes dabar mokesčius galima laisvai susimokėti internetu pačiam. Tik užsidarius snorui ne visi kioskelei atiteko lietuvos paštui, kai kurie iškeliavo pas žmones į sodus kaip šiltnamiai, pas kitus kaip pirtys, dar kiti naudoja statybose a r laikinumo būdelės reikalau jančiose vietose. Tačiau didelė dalis šių kioskelių nebeturi savo paskirties ir tikslo.
Ši sekcija atsirado iš stokos taisyklių, kurias suformavo jos gimimo laikotarpis. Resursų, žinių prienamumo, pačių baldų stygius suformavo būtenyt tokią sekciją su visais jos mod uliais. Pati stilistika yra minimali, dalis detalių yra iš medž io drožlių plokščių, tuomet yra ir faneros. Paviršius padengtas riešuto famieruote. Kaip dizain o elementas ladyvauja ir dekoratyvinė medinė juosta sekcijos fasado duryse. metalinis vambzdelis kaip puošybinis elementas atskiria vertikaliuosius spintos skyrius. Iš tos pači os medžiagos yra ir mažutės durų rankenėlės. Tikriausiai ne retas yra pastebėjęs tokią sekciją, dažniausiai ji gyvena sen uose daugiabučių butuose.
Ši sekciją turi tryjų ir dviejų vertikalių segmentų modulius, taip pat yra tik ,,spintelinė“ versija, kuri turi tik apatinę sekcijos dalį su durimis. Yra ilgų durų segmentas, trumpesnių duru su stikline dalimi, taip pat stalčiai ir lentynos. Nugarinėje dalyje yra dengiamoji sienutė.
Tai yra didelis modulinis daiktas, kuris vis tampa nebereikalingas nau juose namuose ir yra išmetamas ar atiduodamas. Jo moduliškumas kuria didelį potencialą jį atgaivinti ir įprasminti iš naujo.
Šiais laikais, kaip niekada, perteklius pilasi per kraštus. Nuo jo bandydamas pabėgti žmogus, supranta, kad niekad nenutols, nebent tik sulėtins jo pilną potencialą.
Pasirinktas miestas yra perkrauta įvairiausiais pridėtiniais mi esto atributais. Vilnius pilnas visokiausių funkcijų objektais, tai įsipaišyti su naujaisiais stokos kioskeliais nėra sunku. Visi naujieji kioskai dėstomi rajonų tranzitinėse vietose, kurios ve ikia kaip praeinamosios, pra lekemos ar pravažiuojamos. Žemėlapyje sužymėtos apskritimais pasirinktos vietos.
Esama kioskelio plano situacija.
Dabartiniai plano pakitimai.
Esama kioskelio situacija yra gana individuali, tačiau visas individualumas slepesi remonto skyriuje. Dalis kioskelių struktūriškai yra likę sveiki, tačiau kai kuriem būtina atsinaujinti. Visa likusi grafika ant kioskelio sienų šiame projekte nuimama ir viskas liejama mėlyna spalva. Fasadas spalviškai nud ažomas mėly nai, stogo konstruktyvas tamsesne mėlyna spalva. Šiomis spalvomis kioskelis dalinai grįžta į savo pradinę Snoro išvaizdą, tačiau atsisakios grafikos, kioskelis įgauna vientisumo.
Kiosko viduje pašalinamos vidinės pertvaros ir visa nors nedidelė erdvė yra at veriama ir paliekamas atviras planas. Vidaus sienos dažomos RAL 5017 dažais. Siekiant suteikti vizualiai daugiau erdvės grindys liejamos mėl ynu epoksidu, kuris turi atspindžio efektą.
Naujiems dizainams iš sekcijos kurti reikalinga priedų pagalba. Šie elementai dalyvauja pačiose konstrukcijose, tačiau gali atsiliepti kaip naujas dizaino ir estetinis elementas išsiryškinantis ir akcentuojantis erdvę.
VIETA NR. 1 :
Pilaitės rajono viešojo transporto pagrindinis taškas. Šalimais yra parduotuvės, Lietuvos spaudos kioskelis. Vi eta apsupta gyvenamaisiais namais ir nemažai darželių, žolinėlių, kurie visaip įveiklinami (ar skulptūrų sodas, ar gėlių daržinėlis, ar pikniko kampelis). Šioje vietoje yra įveiklinama pieva.
Geltonai pažymėtos seksijos detalės bus įveiklintos papilėnų gatvės kioskelio projektui.
Bare projektuojama barmeno darbo vieta su priega ir minimaliu prisėdimu viduje. Šiltai lauko temperatūrai vyraujant yra suprojektuoti staliukai su kedėmis. Kadangi visi lauko baldai yra suproektuoti taip, kad būtų lengvai surenkami ir išrenkami, išardyti baldai laikomi baro viduje.
Vidaus sienos dengiamos ne tik mėlynais dažais, bet ir dedama tekstūra taip įvedamas kontrastas tarp spindžių epoksido grindų ir šiurkštaus sienų paviršiaus.
Darbo zonos ašviečiamos prisitaikant prie darbinio apšvietimo palei darbo zonų sienas. Taip pat planuojamas budintis apšvietimas fasadui pabrėžti ir išryškinti.
Dekoratyvisi apšvietimas erdvės charakteriui pabrėžti formuojamas po stalviršiais, užliejant erdvę slenk ančia šviesa.
Viena stalo koja yra iš dviejų lentynų, kurios jungiasi per apvalų domino kaištuką ir sutvirtinamos diržu per išpjovas stalviršyje.
Stalo kojos plokštumos persisukusios atsižvelgiant į kioskelio geometriją.
Pašilaičių rajono pereinamoji vieta. Netoliese yra resto ranas, parduotuvės, vieta visiškai tranzitinė apsupta daugiabučiais, tačiau medžiais apaugę pėsčiūjų keliai, įžymieji Pašilaičių išplanavimo žiedai ir aplinkui slankio jantys katinėliai vietą daro savotiškai patrauklę.
Geltonai pažymėtos seksijos detalės bus įveiklintos pašilaičių gatvės kioskelio projektui.
Patalpa projektuojama laukinėm katėm pernakvoti, miegoti ar šiaip poilsiauti. šalimais abiejų sienų projektu ojamos karstyklės, kurios veikia kaip ir gultai pakilėti nuo žemės. Baldinės plokštės vienos su kita jungiamos diržų pagalba, bei prie stoko tvirtinami metaliniai vamzdeliai, kurie prilaiko diržą.
Vidaus erdvė paliekama kaip ir visur, lejamos mėlyno epoksido grindys, mėlyno dažo sienos. Centrinė zona paliekama laisva taip atsiveria pramatomumas žmogui iš išorės stebėti viduje palei sienas besiilsinčias kates.
Viduje yra ir pilnas apšvietimas vietos aptvarkymui, apžiūrai ar katiniškų atsargų papildymui. Lauke kaip ir visuose kioskeliuose montuojamas naktinis budintis apšvietimas.
Visa konstrukcija yra surišama prie metalinių vambzdelių laikomaisi ais diržais. Diržai suse gami tarpusavy arba prisegami prie plokštės.
met
Stotis yra miesto pagrindinis išvykimo taškas, čia diena nuolatos zuja žmonės, o nakti atgyja naktinis gyvenimas.
Geltonai pažymėtos seksijos de talės bus įveiklintos geležinkelio gatvės kioskelio projektui.
Skambanti budelė. Joje projektuojamas atsisėdimas palei kioskelio sienas, vieta garso aparatūrai ir pakabinamu ekranu. Yra ir nešiojami staliukai, daiktam pasidėti.
Grojant muzikai šviečia ir smagieji šviestuvai, o kadan gi yra stoglangis, tai spalvo ta šviesa sklinda ir į lauką.
Dominuoja akcentinis apšvietimas tiek viduje, tiek išorėje. Viduje montuojami smagiejį įvairių spek trų šviesą skleidžiantys diskotekos šviestuvai.
Visa konstrukcija yra surišama laikomaisiais diržais. Vertikalioms plokštėms yra pridėtinė detalė dalyvaujanti kaip atremtis ir suveržus laiko kėdės konstrukciją.
Viršutinė plokštė tvir tinama kampainiais.
Ofisų vietovė. Aplink nėra jokių parkų, suoliukų ar kitų, vietą darančia neprabėgama, objektų. Puiki kekvieną dieną vis tų pačių prbėgimo vieta!
Geltonai pažymėtos seksijos de talės bus įveiklintos geležinio vilko gatvės kioskelio projektui.
Kavos stotelė, greitam kavos pasipildymui. Edvė projek tuojama baristos darbui, klientam palikta erdvė tik užeiti, užsisakyti, pasiimti ir išeiti.
Darbinis apšvietimas su ak centiniu lauke kaip ir visur.
Akcentinė šviesa montuo jama po stalviršiu, kaip ir užliejamos sienos.
Visa konstrukcija sulaikoma diržais, naudojami du diržai, kuriem yra pjaunamos angos stalviršyje. Su diržu apjuosiama abi kojas.
Viena stalo koja yra iš dviejų lentynų, kurios jungiasi per apvalų domino kaištuką ir sutvirtinamos diržu per išpjovas stalviršyje.
Šnipiškių turgus. Visi turguje rėkauja ir perka viską. Perka ne tik daiktus, bet ir paslaugas. Pasirinkta vieta nėra pačiame turguje, o galima sakyti už jo. Ši vieta yra visiškai tranzitinė.
Geltonai pažymėtos seksijos de talės bus įveiklintos turgaus gatvės kioskelio projektui.
sukama kėdė su staliukais ant ratukų mobilumui. Erdvė atskiriama spintų durų ažūrine sienele, kuri tvirtinama prie lubose projektuojamų bėgelių ir sut
diržu.
Apšviečiama ažūrinė sinelė.
Dominuoja darbinis apšvietimas.
konstrukcija
Barbara & Michael Leisgen „MIMESIS”.
Platonas. 2000. Valstybė. Iš senosios graikų kalbos vertė Jonas Dumčius. Vilnius.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas Lietuvos kultūros tyrimų institutas „STOKOS
REIŠKINYS: BŪTIS, ŽMOGUS IR BENDRUOMENĖ” 2016 Vilnius.
Juliano Rosefeldto filmas „Manifestas”.
Ernestas Parulskis „Tuštumos ekspertizė” 2020 Vilnius.
Aistės Vieverskytės straipsnis „Sovietinis dizainas: vertybė ar atgyvena?” 2014.
Simon J. Evnine „Ready-Mades: Ontology and Aesthetics”
Apibendrinant ir pasikartojant, šiuo projektu yra apsiverčiama stokos virsme, kuris tvyro dabartiniame miesto kontekste.
