STUDENTĖ :AISTĖ KUNDROTAITĖ VADOVAS: SAULIUS VINGRAS
BAIGIAMASIS BAKALAURO DARBAS 2017
TURINYS
ĮŽANGA KONTEKSTAS TRAKŲ KULTŪROS RŪMŲ SITUACIJA 2016 METŲ KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS „TRAKŲ KULTŪROS RŪMŲ IR JŲ PRIEIGŲ KONVERSIJA“ URBANISTINĖ PROBLEMATIKA APKLAUSOS REZULTATAI IDĖJA KONCEPTAS SITUACIJOS PLANAS VIZUALIZACIJA PIRMO AUKŠTO PLANAS ANTRO AUKŠTO PLANAS COKOLINIO AUKŠTO PLANAS PIRMO AUKŠTO APŠVIETIMO PLANAS ANTRO AUKŠTO APŠVIETIMO PLANAS COKOLINIO AUKŠTO APŠVIETIMO PLANAS PIRMO AUKŠTO GRINDŲ PLANAS ANTRO AUKŠTO GRINDŲ PLANAS COKOLINIO AUKŠTO GRINDŲ PLANAS PJŪVIAI VIZUALIZACIJA
6-9
INTERJERINĖ IŠRAIŠKA
48-49
10-11 12-13 14-15 16-17 18-19 20-21 22-23 24-25 26-27 28-29 30-31 32-33 34-35 36-37 38-39 40-41 42-45 46-47
MULTIFUNKCINĖS ERDVĖS: HOLAS
50-53
PARODŲ SALĖ
54-55
KAVINĖ
56-59
SALĖ
60-51
BIBLIOTEKA
62-67
VEIKLOS
68-71
ŠALTINIAI
72
ĮŽANGA
Baigiamajam bakalauriniui darbui pasirinkau temą ,,Trakų kultūros rūmų konversija''. Darbe yra pateikiami erdviniai, interjeriniai, funkciniai sprendiniai. Dėmesio centre yra kultūros rūmų erdvės, analizuojamos pastato savybės bei trūkumai. Pagrindinis projekto tikslas- rasti sprendimus ir sukurti koncepciją, kaip būtų galima tiek kultūros rūmus, tiek teritoriją aplink .juos transformuoti į patrauklią, šiuolaikinius poreikius atitinkančią erdvę
TRAKŲ KULTŪROS RŪMAI 1978M A. PAULAUSKO ESKIZAS
6
7
ĮŽANGA
Atsiminimai apie sovietmetį dažnai siejami su tam tikra negatyvia visuomenės patirtimi, ideologija, gal todėl to laikmečio architektūra nepelnytai nuvertinama / neįvertinta tačiau, sovietmečio pastatai, kaip modernizmo stiliaus simboliai, turi tokią pačią vertę kaip ir kitų istorinių laikotarpių pastatai. Pavyzdžiui, 1971 m. statyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, kurių konstrukcijos buvo pripažintos pasauliniu išradimu, tačiau tik 2006 m. pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Ar neseniai aistras kėlęs Kelių Policijos pastatas. Kaip teigia ''Architektūros fondo“ vadovė architektė Sandra Šlepikaitė:,, Moderni, postmoderni ar šiuolaikinė architektūra žmonėms nebūtinai kelia pasigerėjimą, kaip ir bet koks šiuolaikinis menas. Už to yra istorija, filosofinis kontekstas. Tą supratęs, pastatus vertini visai kitaip.“ Atmintis, kaip sako istorikai, yra daugiasluoksnė, o vertinant architektūrą socialiniai ir autentiškumo kriterijai gali būti tokie pat reikšmingi kaip estetiniai ir meniniai. Tad kultūros pastatai- teatrų salės, parodų salės, kultūros rūmai, tai savotiška laiko kapsulė, kuri byloja apie socialistinės epochos, kultūros politikos bei politinės ideologijos tarpsnį ,yra ir mūsų architektūrinės istorijos dalis, kuri negali būti ištrinta ar atsiejama nuo kitų architektūrinių istorinių objektų.
8
9
KONTEKSTAS
KULTŪROS RŪMAI. ISTORIJA Kultūros namai, kaip institucija ir kultūros politikos įgyvendinimo priemonė, pradėti steigti vos įsigalėjus sovietų valdžiai, šie procesai nuo pat pradžių buvo persmelkti politinės ideologijos. Jų institucinė plėtra buvo glaudžiai susijusi su planine ekonomika. Ideologizuota kultūra turėjo didinti socialinį ir ideologinį kultūros efektyvumą bei ugdyti brandų socialistinės šalies pilietį. Kultūros namai yra tapę vienu įdomiausiu to laikotaprio architektūros objektų tipų. Sovietmečiu kultūros namai Lietuvoje, ypač mažesniuose miesteliuose buvo vienu reprezantatyviausių visuomeninių pastatų tipų, savo ruožtu atspindinčiu ir visą sovietinės architektūros raidą- nuo tipinių ir monotoniškų pokario objektų iki didžiulių ir įmantrių vėlyvojo sovietmečio kompleksų. Mažesniuose miesteliuose pagal tipologiją šis pastatas buvo labiausiai multifunkcinis, kuris apjungdavo parodų, koncertų sales, būrelius ar net kaimo šokius. Kultūros namų gausa ir jų paplitimas Lietuvos miestuose liudija ir tuometinius šalies urbanizacijos bei modernizacijos mastus. KULTŪROS RŪMAI ŠIANDIEN Žlugus sovietinei sistemai, kultūros rūmai ėmė sparčiai nykti. Į jų erdves ėmė keltis įvairios verslo įmonės (barai, laidojimo biurai ar sporto klubai). Vienu laikotarpiu ši veikla praktiškai sunyko, tačiau šiandien į tokio tipo pastatus imta žvelgti iš visai kitos prizmės ir apie kultūros rūmų sąvoką kalbėti kaip apie erdvę, statusą, įstaigą, kuri atitiktų šiuolaikinius bendruomenės poreikius. KOKIE ŠIUOLAIKINIAI POREIKIAI? Šiandienos visuomenė kintanti, ji migruoja, jai yra reikalingas kultūros prieinamumas. Šiandien skirtingai nuo sovietmečio priverstinio kultūrinimo yra atsiradęs autentiškas kultūrinės veiklos poreikis. Tačiau esami pastatai neatitinka lūksečių, juose darosi sudėtinga sukurti pasiūlą, kai tam nėra tinkamų erdvių. Tad tikslas yra atsiliepti į poreikį. Kurti kultūros, užimtumo, edukacines erdves ir tokiu būdu esamas kultūros erdves, kurios šiandien be kultūros, paversti savo funkciją atlkiekančiu objektu.
10
11
TRAKŲ KULTŪROS
RŪMAI
SITUACIJA Neišimtimi laikomi Trakų kultūros rūmai. Nuomonės apie šį pastatą kontraversiškos. Jie pastatyti 1985metais (arch. Alfredas Paulauskas). Projekte nagrinėjamas vienas iš aštunto ir devinto dešimtmečio vėlyvojo modernizmo stilistikos kultūros namų. Sudėtingą tūrių geometriją ir fasadus skaidančią vertikalių linijų ritmiką paįvairina dekoratyviniai čerpių bokšteliai, kuriais, kaip istorinės architektūros simboliu, siekta integruoti objektą į miestelio aplinką. Klausimas kiek sėkmingai? Kultūros rūmai funkcionuoja ir šiandien, tai vieta, kurioje renkasi miesto kūrybinė bendruomenė. Tai svarbus objektas rajono ir miesto gyventojų visuomeniname, kultūriniame gyvenime. Rengiant pastato rekonstrukciją, atlikus tyrimus, apklausas yra įvardinti pagrindiniai pastato trūkumai: - Rūmų veikla negali plėstis dėl vietos stygiaus. - Pastatas yra uždaras, nėra prieigų prie pastato. - Pastatas suprojektuotas pusaukščių principu, todėl nėra pritaikytas neįgaliesiems. Emociškai labai nemalonus iėjimas į pastatą – įėjus reikia leistis laiptais žemyn, - Planinė struktūra išdėstyta chaotiškai, irracionaliai. - Rūmai stovi kultūriškai jautrioje aplinkoje- Trakų senamiestyje. Tad jų vieta miestelio planinėje struktūroje reikalauja naujo požiūrio ir įvairesnio pritaikymo, tenkinant visuomenės poreikius.
12
A. PAULAUSKO ASMENINIO ARCHYVO NUOTRAUKA
13
2016 METŲ KŪRYBINĖS
DIRBTUVĖS
KOKIE GALIMI SPRENDIMAI? Svarstant galimybę rekonstruoti Trakų kultūros rūmus, prieš imantis rekonstrukcijos, buvo ieškoma kuo platesniam gyventojų ratui tinkamo sprendimo. Tam buvo pasitelkiama bene atviriausia įvairiems siūlymams forma – kūrybinės dirbtuvės, todėl 2016 m. Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ (KIP „Architektūros centras“) kartu su Trakų rajono savivaldybe, Trakų kultūros rūmais, pritariant Trakų bendruomenei „Santalka“ ir Trakų seniūnijos seniūnaičių sueigai, inicijavo architektūrines-urbanistines dirbtuves „Trakų kultūros rūmų ir jų prieigų konversija“. Jas iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija. Kūrybinių dirbtuvių komandas sudarė keturios profesionalios architektų komandos. Jų metų buvo analizuojama, svarstoma kaip būtų galima pertvarkyti Rūmus ir jų aplinką, kad jie taptų gyvybinga, lengvai pasiekiama vieta, kurioje kiekvienas miesto gyventojas rastų ką veikti. Kūrybinių dirbtuvių finale buvo surasti du sprendimo būdai. Esamą pastatą griauti visiškai ir statyti naują arba palikti esamą, tačiau transformuoti jį plečiant, statant priestatus ir kuriant naujas erdves. Didesnio tiek komisijos, tiek bendruomenės palaikymo sulaukė antrasis variantas. Juolab, kad Rūmai stovi kultūriškai jautrioje aplinkoje – Trakų senamiestyje. Taip pat, pačių trakiečių teigimu, pastatas savo fasado formomis iš nemalonaus, sovietinį laikotarpį primenančio tūrio laikui bėgant tapo atpažįstama ir savita miesto panoramos dalimi. KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ „TRAKŲ KULTŪROS RŪMŲ IR JŲ PRIEIGŲ KONVERSIJA“ LOGOTIPAS
14
15
UBRANISTINĖ
PROBLEMATIKA
TOTORIŠKIŲ EŽERAS
Vieta, kuri pasirinkta Trakų kultūros rūmams istorine ir socialine prasme buvo „tuščia“. Jie pastatyti ribinėje vietoje tarp pietinės ir šiaurinės Trakų dalių ir veikiau atstovauja tiems „Naujiesiems Trakams“, kurie statyti naikinant senąją miesto tapatybę. (Žiūrėti schemą nr.1) Dabartinėje situacijoje mastelis neatitinka miesto užstatymo stilistikos. Vytauto gatvei būdingas sodybinis užstatymas. (Žiūrėti schemą nr.2) Nutrūkęs ryšys su Totoriškių ežeru bei likusia miesto dalimi. (Žiūrėti schemą nr.3) Siekis sukurti ryši tarp Totoriškių ežero ir netoliese esančio stadiono su parku. Paversti pastatą atraktyvių traukos objektu, kuris taptų atviras visuomenei. (Žiūrėti schemą nr.4)
TOTORIŠKIŲ EŽERAS
SCHEMA NR.1
SCHEMA NR.2
STADION
AS
TOTORIŠKIŲ EŽERAS
TOTORIŠKIŲ EŽERAS
SCHEMA NR.3
SCHEMA NR.4
16
17
?
APKLAUSOS
?
75,5 proc. respondentų teigė, kad Trakų kultūros rūmai galėtų tapti jų laisvalaikio centru.
REZULTATAI
??
? ?
75,5 proc. respondentų teigė, kad Trakų PLOTO TRŪKUMAS
?
?
kultūros rūmai galėtų tapti jų laisvalaikio
?
centru. 75,5 proc. respondentų teigė, kad Trakų kultūros rūmai galėtų tapti jų laisvalaikio centru.
Tiek 2016 metais vykusių kūrybinių dirbtuvių rezultatais, tiek pateiktų anketų apibendrintais rezultatais, tiek dabartine esančia situacija trakiečiai ir Trakų kultūros rūmų bendruomenė pasigenda: papildomų užsiėmimų įvairaus amžiaus žmonėms, kavinės, knygyno, kino teatro vakarų, koncertų ar teatrų. Lauko teritorijoje pasigendama poilsio parko, amfiteatro, lauko scenos, pėsčiųjų tako pakrantėje.
?
?
?
MENINIŲ GEBĖJIMŲ BŪRELIAI SVEIKATINIMO PASKAITOS UŽSIENIO KALBŲ 75,5 proc. respondentųKINO teigė, kad Trakų TEATRO VAKARŲ MOKYMAI KONCERTŲ jų laisvalaikio JAUNIMO VEIKLOS kultūros rūmai galėtų tapti TEATRO SPORTO UŽSIĖMIMAI centru. RANKDARBIŲ BŪRELIAI
?
75,5 proc. respondentų teigė, kad Trakų kultūros rūmai galėtų tapti jų laisvalaikio
GSEducationalVersion
centru. GSEducationalVersion
PĖSČIŲJŲ TAKO PAKRANTĖJE
GSEducationalVersion
GSEducationalVersion
KAVINĖS BEI KNYGYNO
POILSIO PARKO AMFITEATRO/VASAROS ESTRADOS
? 18
? 19
GSEducationalVersion
SIŪLYMAI
IDĖJOS
Projekte nagrinėjamas vienas iš būdingo aštunto ir devinto dešimtmečio vėlyvojo modernizmo stilistikos kultūros namų. Sudėtingą tūrių geometriją ir fasadus skaidančią vertikalių linijų ritmiką paįvairina dekoratyviniai čerpių bokšteliai, kuriais, kaip istorinės architektūros simboliu, siekta integruoti objektą į miestelio aplinką. (Žiūrėti schemą nr.1) Dėl ploto trūkumo pastate numatomas išsiplėtimas pirmajame ir antrajame aukšte. Pirmasis aukštas plečiamas norint sukurti papildomų erdvių Antrasis aukštas plečiamas siekiant sukurti multifunkcinę bibliotekos zoną. bei įrengiant eksplotuojamą stogą- terasa, kuri būtų atvira visuomenei. (Žiūrėti schemą nr.2)
SCHEMA NR.1
SCHEMA NR.2
SCHEMA NR.3
SCHEMA NR.4
SCHEMA NR.5
SCHEMA NR.6
SCHEMA NR.7
SCHEMA NR.8
SCHEMA NR.9
Vienas pagrindinių projekto tikslų sukurti ryšį su šalia esančiu Totoriškių ežeru bei likusia miesto dalimi. Todėl formuojamas atviras praėjimas per pastatą, kuris veiktų kaip koridorius su vidumi ir išore bei aplink esančia aplinka. (Žiūrėti schemą nr.3) Taip pat numatomas cokolinio tūrio įveiklinimas papildomoms naujoms veikloms. (Žiūrėti schemą nr.4) Bei įgilintas vidinis kiemas, kuris sukuria tūriui atraktyvumo, kuria dar vieną socialinę erdvę bei sprendžia natūralios šviesos patekimą į cokolinę dalį. (Žiūrėti schemą nr.5) Dėl atsiradusio įgilinto vidinio kiemo, kuriamas tiltas, kuris veiktų kaip ryšio dalis su vidumi ir aplinka. (Žiūrėti schemą nr.6) Esamoje situacijoje dėl pastatui būdingų peraukštėjimų objekto erdvės nėra pritaikytos neįgaliesiems. (Žiūrėti schemą nr.7) Emociškai labai nemalonus iėjimas į pastatą – įėjus reikia leistis laiptais žemyn, dėl to prarandama galimybė, tiek vizualiai, tiek ir funkciškai kurti betarpišką ryšį tarp pastato vidaus ir išorės. Todėl numatomas kai kurių peraukštėjimų sulyginimas. (Žiūrėti schemą nr.8) Unikali Trakų kultūros rūmų situacija, leidžia kurti betarpišką ryši tarp išorės ir vidaus tūrių. Toks veiksmas kuria organišką žmogui alpinką, kurioje jis gali rinktis savo pažinimo ir tyrinėjimo erdves. (Žiūrėti schemą nr.9)
20
21
Viena iš kultūros atsinaujinimo ir gyvybingumo galimybių- išsilaisvinimas iš tų kūrybinių srautų, kurie iki šiol buvo blokuojami. Šio projekto tikslas atsiverti, išeiti iš standartinių kultūros rūmų rėmų bei sukurti erdvę, kurioje individas nepaliaujamai lavintusi, pažintų ir atrastų naujus potyrius. Koncepcijos tikslas remiasi - žmogaus laisve rinktis, pažinti ir tyrinėti.Žmonių lavinimas turėtų būti orentuotas į plačią veiklų pasiūlą, siūlant edukacinių, lavinamųjų, mokomųjų programų spektrą. Tai yra kultūros atsivėrimo ir prieinamumo, atsisakant buvusio instituciškumo, tapimo betarpiška bendruomenės gyvenimo dalimi.
22
23
SITUACIJOS
PLANAS
Trakų kultūros rūmai yra adresu Vytauto g. 69, Trakai. Pastatas stovi kultūriškai jautrioje aplinkoje – Trakų senamiestyje.Pietinė pastato teritorijos pusė ribojasi su Totoriškių ežeru, o šiaurinė su pagrindine Trakų arterija- Vytauto gatve. Pastatas strategiškai patogioje vietoje, projektuojamas atviras koridorius sukuria ryšį, tarp Totoriškių ežero ir likusios miestos dalies. Siekant išlaikyti Vytauto gatvės žemaaukščių pastatų stilistiką, šalia gatvės numatoma iškelti verslo sektorių (knygyną, nuomojamas patalpas) į sodybinio stiliaus formų priestatus. Pagal dirbtuvių iškristalizuotas tezes aplink pastatą numatomos atviros erdvės bendruomenei: piknikų zona, šeimos aikštė, vaikų žaidimų aikštelė, lauko scena su amfiteatru ir terasa.
24
25
26
27
PIRMO AUKŠTO
PLANAS
Svarbiausi pokyčiai rekonstruojant kultūros rūmus atliekami multifunkcinėse erdvėse. Projektuojamos atviros, visuomenei prieinamos erdvės, kurios kuria vizualinį ryši tarp vidaus ir lauko aplinkos. Esamoje situacijoje erdvės uždaros, išdėstytos chaotiškai, irracionaliai. Pastatas praradęs ryšį su aplinka. Papildomi tūriniai planinės struktūros sprendiniai pirmajame aukšte leidžia sukurti tris patekimus į pastatą: teatrinį (patekimą, kuris naudojamas, kai vyksta renginiai), ir kasdieninį, kurie yra praėjime po dengtu stogu į likusius kultūros rūmus ir biblioteką. Dengtas praėjimas, kuris toliau tęsiasi kaip tiltas, tai zona, kurioje vyksta pastovus judėjimas. Tai viena pagrindinių pastato arterijų, kuri kuria ryšį tarp Totoriškių ežero, pėsčiųjų tako ir likusios miesto dalies. Multifunkcinė parodų/ renginių erdvė gali būti įvairiai transformuojama pagal poreikį. Šalia multifunkcinės erdvės numatoma kavinė, kuri šiltuoju metų laiku gali atsiverti ir po dengta terasa, taip sunaikintant ribą tarp lauko ir vidaus erdvės. Esamoje situacijoje dėl pastatui būdingų peraukštėjimų objekto erdvės nėra pritaikytos neįgaliesiems. Todėl renginių/ parodų salės perdanga projektuojama viename lygyje ir yra numatomas liftas į teatrinį holą ir rūbinę. Administracinių patalpų vieta nekeičiama, projektuojamos patalpos pagal šios dienos poreikius. Taip pat numatoma mažoji renginių erdvė, kurioje gali vykti tiek įvairūs renginiai, tiek įvairios repeticijos. Pagrindinė salės vieta nėra keičiama, plečiami užkulisiai, projektuojamos papildomos erdvės repeticijoms, plečiamos grimerinių patalpos(taip pat ir antrajame aukšte).
JAU NIMO ERDVĖ
KAVINĖ 28
ŠOKIŲ SALĖ
VEIKLOS
SALĖ
ESAMA SITUACIJA
WC
PARODOS VEIK LOS
HOLAS
TEATRAS
VERS LAS
SCENA
BENDRUO MENĖ
TEATRAS
ADMINIS TRACIJA
PIRMO AUKŠTO SUVESTINĖ Multifunkcinės erdvės 1487,16m2 Teatro patalpos 192.74m2 Administracinės patalpos 211.91m2 Techninės patalpos278.21m2 Viso 2110.95m2
RŪBINĖ TEATRAS
29
ANTRO AUKŠTO
PLANAS
Pakilus laiptais į antrą aukštą patenkama į bibliotekos erdves. Projektuojama bendra skaitykla su bibliotekos abonementu suaugusiems. Skaidraus stiklo pertvarose formuojamos: interneto skaitykla suaugusiems, žaisloteka, vaikų interneto skaitykla, vaikų abonemento skyrius. Taip pat numatomas amfiteatras, kuris perauga į terasą ant stogo ir sukuria ryšį su aplinka. (žiūrėti išklotinę 3-3, psl 63.) Projektuojama terasa ant stogo, tai atvira bendruomenei erdvė, kuri pasiekiama ir iš kavinės zonos lifto pagalba, todėl yra pasiekiama iš visų pastato pusių.
30
ESAMA SITUACIJA
BIBLIOTEKA
SALĖ
GARSO VAIZDO APARATINĖ
TEATRAS
VERS LAS
SCENA
VERSLAS
SIUVY KLA
ADMINIS TRACIJA
BIBLIOTEKA
ANTRO AUKŠTO SUVESTINĖ Multifunkcinės erdvės 392.18M2 Bibliotekos erdvės 569.31M2 Teatro patalpos 193.29m2 Administracinės patalpos 223.44m2 Techninės patalpos 219.16m2 Viso 1597.38M2
SERVE RINĖ VEIKLOS
31
COKOLINIO AUKŠTO
PLANAS
Cokolinė pastato dalis įveiklinama papildomomis multifunkcinėmis erdvėmis, kuriose gali vykti įvairūs užsiėmimai, renginiai, menų dirbtuvės, kulinarinės paskaitos, bendruomenių susirinkimai ir t.t. Taip pat cokolinėje dalyje numatomos zonos jaunimo erdvei bei vaikų dienos centrui. Papildomų veiklų centre - įgilintas vidinis kiemas, kuris nenutrūkstamai kuria ryšį su aplinka bei sprendžia natūralios šviesos patekimo problematiką. COKOLIO AUKŠTO SUVESTINĖ Multifunkcinės erdvės 934.09M2 Techninės patalpos 281.33m2 Viso 1216.23M2
32
ESAMA SITUACIJA
33
PIRMO AUKŠTO APŠVIETIMO
PLANAS
ALIUMINIAI LED PROFILIAI
34
APŠVIETIMAS Visame interjere projektuojama tolygiai išsklaidyta šviesa, šviesos šaltinius išdėstant vienodais atstumais. Naudojami skirtingo skersmens lubose montuojami kvadratiniai užglaistomi, berėmiai LED šviestuvai. Kavinės baro zonoje naudojamos įtempiamos lubos, per visą baro perimetrą. Teatrinio holo zonoje montuojami aliuminiai led profiliai. Multifunkcinėje parodu salėje numatomi bėgeliuose montuojami prožektoriniai šviestuvai, kuriu kiekis ir pozicijos gali buti parenkamos pagal poreikį. Dengtame praėjime montuojami pakabinami lauko šviestuvai. Administacinėse patalpose montuojamos pakabinamos liuminescencinės LED lempos .Salės erdvėje montuojami Led profiliai ir į lubas įleidžiami šviestuvai.
35
ANTRO AUKŠTO APŠVIETIMO
PLANAS
36
COKOLINIO AUKŠTO APŠVIETIMO
PLANAS
37
PIRMO AUKŠTO GRINDŲ
PLANAS
GRINDŲ DANGA Bendrose ir tarpinėse erdvėse naudojama lengvai prižiūrima epoksidinė danga. Teatrinio holo, mažojoje renginių erdvėje,bibliotekoje bei administracinėse patalpose naudojama akustinė vinilinė grindų danga. Pagrindinėje salėje dengiama kilimine grindų danga. Dengtam praėjimui naudojamos terasinės lentos. Įgilintas vidinis kiemas ir terasa ant stogo dengiama betoną imituojančiomis plytelėmis. bibliotekos zonoje, vaikų abonemento skyriuje naudojamos trisluoksnės parketlentės. Visi san. mazgai dengiami plytelėmis.
38
39
ANTRO AUKŠTO GRINDŲ
PLANAS
40
COKOLINIO AUKŠTO GRINDŲ
PLANAS
41
PASTATO
PJŪVIAI
A
Rekonstruojant kultūros rūmus, projektuojamos atviros, visuomenei prieinamos erdvės, kurios kuria ryšį tarp vidaus ir lauko aplinkos. Pjūviuose išryškėja pastato charakteris, struktūra. Esamoje situacijoje dėl pastatui būdingų peraukštėjimų objekto erdvės nėra pritaikytos neįgaliesiems. Todėl renginių/ parodų salės perdanga projektuojama viename lygyje ir yra numatomas liftas į teatrinį holą ir rūbinę. Bibliotekos, parodų ir veiklų zonose projektuojami stoglangiai, kurie kuria vertikalius ryšius su aplinka bei erdves užlieja natūralia šviesa.
B A
42
B
PJŪVIS A-A
43
PASTATO
A
PJŪVIAI
B A
44
B
PJŪVIS B-B
45
46
47
INTERJERINĖ.MEDŽIAGINĖ
IŠRAIŠKA
INTERJERINIAI SPRENDINIAI. MEDŽIAGOS. Formuojant kultūros rūmų interjerą buvo orientuotasi į Trakų miesto aplinką, kultūros rūmų lankytoją. Atsižvelgiama ir į pastato istorinį laikotarpį. Siekiama sukurti santykį tarp pastato istorinių ir šiuolaikinių sprendinių. Naudojamos aptakios, minimalistinės formos, kuriomis siekama neužgožti pačių pastato erdvių, siekiama įnešti skaidrumo į pastatą . Naudojamos gamtinės, pastelinės spalvos, kurios kuria ryšį su aplink supančio objekto aplinka. Bendrose erdvėse apdailai naudojama natūralaus lukšto faneruotė (ąžuolas), grindims- epoksidas, akustinė vinilinė grindų danga. Lauko terasos dengiamos betoną imituoajnčiomis plytelėmis, dengtas praėjimas- terasinėmis lentomis, Baldams – baldinės plokštės, kurios dengiamos natūralaus betono sluoksniu taip pat mdf plokštės dengtos natūraliu ąžuolo lukštu, bibliotekoje ir veiklų erdvėse- faneros plokštės, kurios dažomos žaliais dažais RAL 6005 bei pilkais dažais RAL 7037. Likusios sienos dažomos baltais dažais. Teatriniame hole pagrindinė siena dengiama dolomito plytelėmis, o lubos dekoruojamos ąžuolo lukšto apdaila pastato istoriniam laikotarpiui užfiskuoti. Teatro salės autentiškumui išlaikyti sienos ir lubos formuojamos atsižvelgiant į autentišką salės interjerą, akustikai suvaldyti formos dengiamos akustinėmis plokštėmis.
AUTENTIŠKOS FORMOS
DOLOMITAS
48
49
MULTIFUNKCINĖS ERDVĖS
HOLAS
Esamoje situacijoje dėl pastatui būdingų peraukštėjimų objekto erdvės nėra pritaikytos neįgaliesiems. Todėl renginių/ parodų salės perdanga projektuojama viename lygyje Dėl to atsiranda erdvė per du aušktus, kuri išryškina pastato charakterį, struktūrą, atveria ryšius tarp zonų, bei įneša skaidrumo į pastatą. Projektuojamiems naujiems laiptams naudojamas betonas, turėklams baldinė plokštė dengta ąžuolo lukštu bei ąžuolo masyvas. Holo zonoje numatomas teatrinis patekimas, kuris naudojamas vykstant įvairiems renginiams. Pagrindinė siena dekoruojama dolomito apdaila, o lubos dekoruojamos MDF plokštėmis dengtomis ąžuolo lukštu, pastato istoriniam laikotarpiui pabrėžti.
20
ĄŽUOLO MASYVAS 18
KONSTRUKTYVAS FANERA 18MM FANERA 18MM FANERA 18MM DENGTA ĄŽUOLO LUKŠTU
150 18 18 78 18 18
PLANO FRAGMENTAS
D1-1 D1-1
KONSTRUKTYVAS FANERA 18MM FANERA 18MM FANERA 18MM DENGTA ĄŽUOLO LUKŠTU
150 18 18 78 18 18
AS 18
40
20
ĄŽUOLO MASYVAS 18
KONSTRUKTYVAS FANERA 18MM FANERA 18MM FANERA 18MM DENGTA ĄŽUOLO LUKŠTU
D2-2
BETONAS P1-1
0.00
D2-2
D1-1 D1-1
40
FANERA 18MM
ENGTA
KONSTRUKTYVAS FANERA 18MM FANERA 18MM FANERA 18MM DENGTA ĄŽUOLO LUKŠTU
D2-2
BETONAS P1-1 D2-2
FANERA 18MM
ENGTA ĄŽUOLO
D1-1 -2.80
P1-1
50
P1-1
D2-2
-4.10
51
MULTIFUNKCINĖS ERDVĖS
HOLAS
52
53
MULTIFUNKCINĖS ERDVĖS
PARODŲ SALĖ
Projektuojama multifunkcinė erdvė, kuri gali būti transformuojama pagal poreikį. Tai erdvė, kurioje numatomos parodos bei įvairūs renginiai, susibūrimai. Šioje erdvėje gali vykti įvairios edukacinės paskaitos.
PLANO FRAGMENTAS
54
55
MULTIFUNKCINĖS ERDVĖS
KAVINĖ
Projektuojama kavinė atsiranda tranzitinėje zonoje- prie įėjimo tarp parodų salės ir pagrindinės salės. Šiltuoju metų laiku kavinė gali išsiplėsti ir po dengtu praėjimu taip sunaikinant ribą tarp lauko ir vidaus. Kavinė skirstoma ir dvi zonas, lounge ir baro/kavinės zoną. Naudojamos aptakios, sturktūriškos formos. Baldai tampa tarsi mažoji architektūra. Tai sąsajos pastato istoriniam laikotarpiui užfiksuoti.
IŠKLOTINĖ PJŪVYJE 1-1
PLANO FRAGMENTAS
56
57
58
59
MULTIFUNKCINĖS ERDVĖS
SALĖ
Salės interjere siekiama moderniai interpretuoti esamą situaciją. Sienų ir lubų formos formuojamos atsižvelgiant į autentišką salės situaciją. Akustikai suvaldyti sienos ir grindys dengiamos akustinėmis medžiagomis, o lubose montuojami LED profiliai pabrėžia erdvės formas.
2
2
RŪBINĖ 53.76m2
PLANO FRAGMENTAS
IŠKLOTINĖ PJŪVYJE 2-2
60
61
MULTIFUNKCINĖS ERDVĖS
BIBLIOTEKA
Pakilus į antrą aukštą patenkama į bibliotekos erdves. Projektuojama bendra skaitykla su bibliotekos abonementu suaugusiems. Skaidraus stiklo pertvarose formuojamos: interneto skaitykla suaugusiems, žaisloteka, vaikų interneto skaitykla, vaikų abonemento skyrius. Taip pat numatomas amfiteatras, kuris perauga į terasą ant stogo ir sukuria ryšį su aplinka. Projektuojama terasa ant stogo, tai atvira bendruomenei erdvė, kuri pasiekiama ir iš kavinės zonos, lifto pagalba, todėl yra pasiekiama iš visų pastato pusių.
IŠKLOTINĖ PJŪVYJE 3-3
PLANO FRAGMENTAS
62
IŠKLOTINĖ PJŪVYJE 4-4
63
64
65
MULTIFUNKCINĖS ERDVĖS
BIBLIOTEKA
Vaikų abonemento zonoje projektuojamas amfiteatras, kuris interaktyviai pritraukia vaiką skaityti knygas, per visą sieną projektuojamose lentynose numatomi kvadratiniai boxai, kuriuose vaikas gali atsisėsti, skaityt ar tiesiog pabūti su savimi. Amfiteatro pakopose taip pat numatomos lentynos knygoms laikyti. Šoninėse sienose projektuojamos kvadratinės skylės, taip kuriamas ryšys su likusia bibliotekos dalimi. Tuo pačiu galima stebėti vaikus iš likusios bibliotekos zonos ir patys vaikai gali stebėti aplinką iš visų juos supančių pusių.
IŠKLOTINĖ PJŪVYJE 5-5
5
5
PLANO FRAGMENTAS
66
67
MULTIFUNKCINĖS ERDVĖS
VEIKLOS
RŪBINĖ 30.60m2
Cokolinė pastato dalis įveiklinama papildomomis veiklomis. Projektuojama multifunkcinė erdvė su atvira virtuve, kurioje gali vykti įvairūs bendruomenių susitikimai ar kulinarinės studijos. Taip pat numatomos įvairiai transformuojamos auditorijos kūrybinėms dirbtuvėms, įvairiems užsiėmimams bei viena didelė auditorija, kurioje gali vykti nedideli renginiai ar įvairios edukacinės paskaitos. Taip pat cokolinėje dalyje numatomos erdvės jaunimo erdvei bei vaikų dienos centrui. Cokolio centre atsiranda įgilintas vidinis kiemas į kurį galima patekti iš visų cokolio pusių. Jis nenutrūkstamai kuria ryšį su lauku bei sprendžia natūralios šviesos patekimą.
PLANO FRAGMENTAS
68
69
70
71
Sovietmečio architektūra iki šiol yra nepelnytai nuvertinama. Tačiau kultūros pastatai tai savotiška laiko kapsulė, kuri byloja apie tam tikrą istorinį laikotarpį. Juolab, šie objektai yra tapę miesto visumos dalimi, per juos galime matyti, kaip ir kuria kryptimi vystėsi modernistinės architektūros idėjos. Tad šiandien svarbu nenusigręžti nuo sovietinio modernizmo architektūros, o stengtis suvokti ją bei pritaikyti objektus šiandienos poreikiams. Šiuo projektu aš pateikiau savo poziciją į tai, kokie turėtų būti šiuolaikiniai kultūros rūmai, bei pateikiau pasiūlymą kaip tokio tipo objektas galėtų geriau atlikti savo funkciją miesto, bendruomenės atžvilgiu.
ŠALTINIAI Projektas parengtas remiantis medžiaga bei architektų projektiniais pasiūlymais kūrybinių dirbtuvių metu „Trakų kultūros rūmų ir jų prieigų konversija“. Įvairiais užsienio ir Lietuvos analogais. Filosofinėmis diskusijomis su projekto vadovu, Trakų kultūros rūmų bendruomėne, Trakų savivaldybės vyriausuoju architektu. Medžiaga kuri suteikta iš KIP Architektūros centro. Įvairiais straipsniais, grožine literatūra bei dokumentika. Šaltiniai: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai http://www.7md.lt/ http://www.mmcentras.lt http://sa.lt/zyma/sovietmecio-architektura/ http://www.parkwestinc.com/gallery/central-park-playa-vista-3/ http://www.archdaily.com/174300/levinson-plaza-mission-park-mikyoung-kim-design interjero dizaino katedra
72
73