T R E M T I E S M U S E U M
M U Z I E J U S O F
E X I L E
Projekto autorius: Edvinas Kaltanas Projekto vadovas: Gabrielis MalĹžinskas VDA 2017
Tematika Lokacija Problematika ir koncepcija Struktūriniai pokyčiai Funkcinės zonos Planai Pjūviai Erdvės ir jų sprendiniai Patekimas Holas Ekspozicinės erdvės Misija Sibiras Detalizacijos
4 6 8 9 10 12 22 28 30 32 34 54 60
T E M A T I K A Tremtis - vienas is skaudžiausių Lietuvos Respulblikos istorijos laikotarpių, kai Lietuvos piliečiai, per prievartą ir prieš savo valią įškeldinti iš savo namų ir išvežti į atšiauriausius Rusijos vietoves. Masiniai gyventojų trėmimai prasidėjo kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą 1940 m. birželio 15 d. Pagrindinis tikslas buvo sunaikinti Lietuvos suverenumo komponentus, sunaikinti gimtąja kalbą, religiją ir patriotizmą.
I
S T
U
A A
C
M I
J
A A
Š Sto
E S
.
lio nke leži Ge
Projektuojamo muziejaus patalpos yra Geležinkelio g. 6, Vilniuje, esančiame pastate tarp traukinių ir autobusų stoties. Nors tremtinius vežę ešelonai buvo formuojami Naujosios Vilnios traukinių stotyje, muziejaus vieta pasirinkta arčiau centrinės miesto dalies, kur didesnis žmonių judėjimas. Tai tranzitinė vieta, kuri itin tinka tremties muziejaus tematikai. Projektuojamose patalpose dabar įsikūrusios įvairios privačios įmonės, didžiausią jų dalį užima rusiškų knygų knygynas.
g.
P
P
P P g elio ink lež Ge
.
SITUACIJOS PLANAS
GSEducationalVersion
P
R
BARAS PERONAS
I
V
A
Č
I
O
S
T R E M T I E S L O Š I M Ų
Į
M
O
N
Ė
S
M U Z I E J U S
N A M A I
KEITYKLA
Cokolinis aukštas paliekamas kasdieninių srautų naudojimui. Muziejus planuojamas pirmame ir antrame aukštuose.
P R O B L E M A T I K A IZOLIAVIMAS
2 A.
Šiuo metu dalis ekspozicijos tremties tematika priklauso Genocido aukų muziejui (Aukų g. 2). Tai trys erdvės, kurios pasižymi faktine gausa, mažu erdvės plotu. Kasdien vis labiau aktualėjant tremtinių temai, pats reiškinys - tremtis - įgauna vis svaresnę reikšmę. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras įsikūręs Didžiojoje g. 17.
KLAUSTROFOBIJA
TREMTIS.
TAMSA
UŽDARUMAS
ATSIVĖRIMAS
ERDVUMAS
1 A.
LAISVĖ
ATVIRUMAS
ŠVIESA
GSEducationalVersion
T
I
K
S
L
A
I
Išskirti tremtį, kaip atskirą holokausto tematikos reiškinį, kuris nusipelno vien tik tai temai skirto muziejaus. Pati muziejaus kaupiamoji veikla palikta tyrimų centrui, muziejus atstovauja ekspozicinę funkciją. Taip pat, siekiama lankytojamas suteikti ne tik faktinę informaciją, bet ir sukurti jausminį įspūdį, įtraukti lankytoją. Vis populiarėjant “Misijos Sibiro” organizacijos veiklai, siūloma pritaikyti multifunkcinę erdvę šios organizacijos parodoms ar kuruojamiems renginiams, susitikimams.
K
O
N
C
E
P
C
I
J
A
Tremties muziejuje lankytojas ne tik susipažįsta su faktinę informacija, istorine chronologija, tačiau ir per erdvės suvokimą, jos pkyčius, šviesos-tamsos elementus, bei atraktyvumą, įsijaučia į tremtinių sąlygas, tam tikra prasme išgyvena jų patirtis. Pirmas aukštas, kuriame prasideda ir užsibaigia naratyvinė vienos krypties ekspozicija atveriamas į gatvę, jam suteikiama šviesos, jis simbolizuoja šiandienos laisvę, tuo tarpu antrame aukšte, kur projektuojama pagrindinė ekspozicija, erdvės uždengiamos nuo dienos šviesos, čia lankytojas izoliuojamas nuo išorinio, jam būdingo pasaulio ir kviečiamas trumpam pabūti “tremtyje”.
S P
T
R O
U
K
K
T Y
Ū
R Č
I
I
N
I A A
MONTUOJAMOS PAKABINAMOS LUBOS
2 UŽSIDENGIAMA NUO DIENOS ŠVIESOS
1
DEMONTUOJAMA ANTRESOLĖ
GSEducationalVersion
ATIDENGIAMOS LUBOS
ERDVĖS SUJUNGIAMOS ŠVIESOS RYŠIAIS
I I
F U N K C I N Ė S Z O N O S
1-ame aukšte per tambūrą patenkama į holą, kur projektuojama drabužinė ir kasa. Iš čia lankytojas gali patekti į san mazgą, pradėti ekspoziciją, arba prisėsti multifunkcinėje erdvėje – kavinėje. Šiek tiek aukščiau lišsidėsto personalo patalpos, kurios turi savo atskirą įėjimą iš bendros laiptinės, atskira konferencijų salė, taip pat numatomos pagalbinės. Prie jau esamo lifto, įrengiamas antras liftas, taip pat įrengiama nauja atvira laiptinė, šie trys vertikalūs ryšiai tarnauja muziejaus ekspozicijai. Antras aukštas pasiekiamas ekspoziciniais liftais ir laiptais, taip pat atsiranda galimybė evakuacijos poreikiui pasinaudoti trijomis bendromis laiptinėmis. Didžiausią dalį čia užima muziejaus nuolatinė ekzpozicija, taip pat sanitariniai mazgai ir sandėliavimui skirtos patalpos. GSEducationalVersion
C. UA AK EV
ND SA .
C. UA AK EV
ND SA .
JA ICI OZ SP K E
WC ND SA .
C. UA AK EV
C. UA AK EV
. ND SA
Ė AL .S NF O K A CIJ RA C. IST UA MIN AK AD EV S./ R PE IUS OR RID KO
IJA ZIC PO S EK
Ė DV ER INĖ C NK S IFU IRA LT SIB MU IJA S MI
WC INĖ
UŽ
AB
DR
S LA HO TA MB ŪR AS
KA SA
/
. ND SA
A CIJ RA IST N I M AD
PLANAI
1. AUKŠTO PLANAS
ESAMOS SIENOS/KOLONOS P.P. 13.20 m2
EVAKUAC. LAIPT.
NAUJAI ĮNEŠAMOS SIENOS
EKSPOZICIJOS LANKYTOJŲ JUDĖJIMO KRYPTIS
PJŪVIS 2 BENDRAS KITAS1
EKSPOZICIJOS LANKYTOJŲ ĖJIMO KRYPTIS PO EKSPOZICIJOS
KONF. SALĖ 160.50 m2 S2
VIDINIS KIEMAS
KORIDORIUS 25 m2
D C
C
EKSPOZICIJA NR. 1. OKUPACIJA 121.60 m2
+0.00
NA
O SIE OS SIBIR
MISIJ
EKSPOZICIJOS PRADŽIA
DRABUŽINĖ 14.50 m2
EVAKUAC. LAIPT. IŠ 2 AUKŠTO
LIFTO ZONA 4.80 m2
D
h 5.00
MULTIFUNKCINĖ ERDVĖ 170.80 m2 KORIDORIUS 34.60 m2 H
KAVINĖ
P.P. 13.40 m2 ATRAS AMFITE
A
B
NUMATOMAS PANDUSAS
PJŪVISKITAS1 2 BENDRAS
h 4.30
ABIEJŲ AUKŠTŲ KVADRATŪRA: 1 588 m2
ESAMI LAIPTAI
52.50 m2
ADMINISTRACINĖS PATALPOS
S2
KASA
A
h 3.50
TAMBŪRAS 10.00m2
B
+1.50
S
HOLAS 83.20 m2
H
PERSONALO ZONA 37.00 m2
P.P. 5.20m2
S
BENDRAS2 PJŪVIS 1
LIFTO ZONA 4.50 m2
EVAKUAC./PERSONALO LAIPT.
WC 43.20 m2
+1.50
BENDRAS2 PJŪVIS 1
0
1
2
3
4
5
10
2. AUKŠTO PLANAS
EVAKUAC. LAIPT.
ESAMOS SIENOS/KOLONOS NAUJAI ĮNEŠAMOS SIENOS
EKSPOZICIJOS KRYPTIS
P.P. 27.4 m2
E5
E1
P.P. 8.90 m2
EKSPOZICIJA. NR.4 RYŠYS SU TĖVYNE 139.80m2 E4
E4
EKSPOZICIJA NR.3 TOLI NUO NAMŲ 238.30 m2
E1
PJŪVIS BENDRAS4
+5.20
LIFTO ZONA 4.80 m2
P.P. 60.80 m2
E2
LIFTO ZONA 4.80 m2 VR ZONA
E2
MAŽŲ LANGŲ SIENA
h 2.70
h 3.20
UŽDANGA NUO DIENOS ŠVIESOS
WC 38.40 m2
EKSPOZICIJA NR.2 IŠTRĖMIMAS
PJŪVIS 2 KITAS1 BENDRAS
E3
ATSTUMŲ SIENA
E5
EVAKUAC. LAIPT.
h 2.70
EVAKUAC. LAIPT.
h 3.20 SIENINĖ EKSPOZICIJA APIE TREMTINIŲ GYVENIMĄ PO TREMTIES
P.P. 21.4 m2
PJŪVIS 2 BENDRAS KITAS1
EKSPOZICIJA NR.2 IŠTRĖMIMAS
E3
BENDRAS4 PJŪVIS
241.80m2
P.P. 21.40 m2
0
1
2
3
4
5
10
1 AUKŠTO APŠVIETIMO PLANAS
ĮLEIDŽIAMAS DELTALIGHT SPLITLINE 29
PRIE LUBŲ TVIRTINAMI MAXISPY ON 95 HV ADM
PAKABINAMAS DELTA LIGHT UNILINE 70 PROFILE
PAKABINAMAS DELTA LIGHT B-LINER 65 P630 DIM1 Į LUBAS ĮLEIDŽIAMAS DELTA LIGHT CARREE MAX
ĮLEIDŽIAMAS DELTA LIGHT UNILINE 70 PROFILE
THORN PRIMATA LED
Į BĖGELIUS ĮSTATOMI PAKABINAMI MAXISPY ON 95 HV ADM
+1.50
h 2.80
h 5.00 +0.00
+1.50 h 3.10
h 5.00
0
1
2
3
4
5
10
2 AUKŠTO APŠVIETIMO PLANAS
ĮLEIDŽIAMAS DELTALIGHT SPLITLINE 29
CARREE MAX
ĮLEIDŽIAMAS DELTA LIGHT UNILINE 70 PROFILE
THORN PRIMATA LED
Į LUBAS ĮLEIDŽIAMAS SPLITLINE 16 PROFILIS
DIRO ST OK S1 (EKSPOZICIJOS METU IŠJUNGTI)
PRIE LUBŲ TVIRTINAMI MAXISPY ON 95 HV ADM
MINI REO OK 83010
KABANTYS DELTALIGHT UNILINE 70 PROFILIAI
LED PROFILIS, ĮLEIDŽIAMAS GRINDŲ AUKŠTYJE
EKSPOZICIJOS METU ŠVIESĄ SUTEIKIA ĮJUNGTI PROJEKTORIAI
PJ Ū V I A I
PJ Ū V I S 1
EKSPOZICIJA
PAGALBINĖS PATALPOS
EKSPOZICIJA
EKSPOZICIJA
EKSPOZICIJA EKSP. LIFTAS
EKSPOZICIJ A
LIFTO AIKŠT. EKSP. LAIPTINĖ
TAMBŪRAS EVAKUACINĖ LAIPTINĖ IŠ 2 AUKŠTO
P.P.
KONFERENCIJŲ SALĖ DRABUŽINĖ
LIFTO AIKŠT.
MULTIFUNKCINĖ ERDVĖ "MISIJA SIBIRAS" KASA
LIFTO AIKŠT.
0
1
2
3
4
5
10
PJ Ū V I S 2
+8.70
EKSPOZICIJA +5.20
KIEMAS
EKSPOZICIJA
MISIJA SIBIRAS ERDVĖ
+1.50
0.00
0
1
2
3
4
5
10
PĖSČIŲJŲ SRAUTAO
TRAUKINIŲ STOTIS
ERDVĖS IR JŲ SPRENDINIAI
P A T E K I M A S +4.50 PAVADINIMO APŠVIETIMAS LED JUOSTOMIS
ĮLEIDŽIAMAS LED PROFILINIS ŠVIESTUVAS
TRAUKINIŲ STOTIS
PĖ SČ IŲJ Ų
MA TO MU MA S IŠ
0.00
- 0.10
GSEducationalVersion
200 "COR-TEN"ATSPARUS ATMOSFEROS POVEIKIUI PLIENAS
PJŪVIS B-B 0
1
2
200
MONTUOJAMAS LED PROFILINIS ŠVIESTUVAS
MONTUOJAMAS LED PROFILINIS ŠVIESTUVAS 2550
"COR-TEN"ATSPARUS ATMOSFEROS POVEIKIUI PLIENAS
"COR-TEN"ATSPARUS ATMOSFEROS POVEIKIUI PLIENAS
PJŪVIS A-A
0
1
2
SR AU TA I
GA TV ĖS
MUZIEJUS
Į muziejų patenkama pro jau esamą įėjimą, tačiau sukuriamas į lauko erdvę išsikišęs tambūras. Tai turi dvi priežastis. Pirmiausia, muziejaus įėjimas, kuris yra toliau nuo pagrindinių srautų, tampa labiau pastebimas. Taip pat, jo grubus monolitiškumas, kontrastuojantis su dekoratyviu fasadu, ir neįprastas aukštis, emociškai paruošia lankytoją ekspozicijai.
H
450
31
00
750
0 HPL PLOKŠTĖ SURUDIJUSIO METALO IMITACIJA
LIETAS BETONAS, DENGTAS SKAIDRIA EPOKSIDINE DANGA
HPL PLOKŠTĖ BALTA
HPL PLOKŠTĖ (SURUDIJĘS METALAS)
KASOS TŪRIO FORMAVIMAS MEDŽIAGŲ SANTYKIS GSEducationalVersion
PRIE LUBŲ TVIRTINAMI MAXISPY ON 95 HV ADM
PRIE SIENŲ/KOLON Ų MAXISPY ON 95 HV ADM
L
A
S
ORGANINIS STIKLAS BALTAI DAŽYTAS PAVIRŠIUS
280
O
SUPROJEKTUOTAS METALINIU PROFILIŲ ŠVIESTUVAS SU VIDINĖJE PUSĖJE MONTUOJAMOMIS LED JUOSTOMIS
DELTA LIGHT UNILINE 70 PROFILE
n
SOVIETIZACIJA Sovietinė okupacija pirmiausia pasireiškė nepriklausomos Lietuvos valstybės griovimu (sovietizavimu), tam, kad tas procesas vyktų greičiau būdavo pasitelkiama net ir labai drastiškų priemonių (pvz., trėmimai). Liaudies seimas buvo pervadintas į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, prezidento institucija pakeista LTSR AT prezidiumu, kurio pirmininku tapo J. Paleckis (baigėsi jo laikinasis prezidentavimas), Liaudies vyriausybė pervadinta į Liaudies Komisarų Tarybą. Į okupuotos Lietuvos vadovybę įėjo ne okupantai, o Lietuvos piliečiai daugiausia lietuviai kolaborantai, kurie vykdė Maskvos nurodymus. Pagrindinis sovietizacijos darbas buvo atliekamas Maskvos nurodymu per Lietuvos Komunistų Partijos Centro komitetą, kuris įkurtas 1940 rugsėjo 21 d. ir jo pirmuoju sekretoriumi paskirtas Antanas Sniečkus. Pradėti keisti gatvių pavadinimai, griauti paminklai ir monumentai, uždraustos lietuviškų švenčių minėjimas, dabar šventėmis tapo Naujieji Metai, balandžio 22 d. (Lenino gimtadienis ir 1905 m. revoliucijos diena), gegužės 1 ir 2 dienos (Darbo šventė), liepos 21 d., lapkričio 7 ir 8 dienos (1917 m. revoliucijos minėjimas) bei gruodžio 5 d. (Stalino konstitucijos diena). Lietuvos trispalvė pakeista raudona LTSR vėliava, Vytį pakeitė Lietuvos TSR herbas, o himnu tapo „Internacionalas“. Taip pat buvo uždraustos visos politinės partijos ir visuomeninės organizacijos išskyrus komunistines. Pakeista savivaldos sistema, atsirado apskričių, miestų, valsčių ir apylinkių vykdomieji komitetai. Visi šie pakitimai buvo vykdomi pagal Sovietų Sąjungos modelį.
W C
1940 OKUPACIJA Dar birželio 15 naktį Raudonosios Armijos kariai bandė išprovokuoti susišaudymus Lietuvos pasienyje, nelegaliai kirsdami sieną ir manydami, kad lietuviai atsišaudys, tačiau taip neįvyko. Pagrindinės pajėgos turėjo įžengti į Lietuvą birželio 15 d., 15 valandą. Lietuvos armijai buvo įsakyta nesipriešinti žygiuojančiai Raudonajai armijai. Pajėgos gana greitai užėmė strategines vietas ir didžiausius miestus, taip pat karinius dalinius ir oro uostus. Į Lietuvą atvyko ir SSRS vyriausybės ypatingasis įgaliotinis Vladimiras Dekanozovas, kuris turėjo rūpintis kaip įteisinti Lietuvos okupaciją ir aneksiją, kitaip tariant kaip sudaryti marionetinę vyriausybę. Dekanozovas iš karto pareikalavo A. Smetonos, nes pagal visą sovietinį scenarijų A. Smetona turėjo pasirašyti pareigų perdavimo aktus ir suformuoti naują vyriausybę. Kadangi A. Smetonos nebuvo reikėjo įgyvendinti kitą scenarijų. Sovietai ministru pirmininku norėjo matyti Justą Paleckį.
MATINTAS ORGANINIS STIKLAS
KASA (DARBO PAVIRŠIUS PAŠVIESTAS LED JUOSTA)
IŠKLOTINĖ H-H 0
1
2
Pro tambūrą įėjus į vidų, lankytoją pasitinka didelė, šviesi erdvė su į tolį besitęsiančiu kolonų ir sijų ritmu. Kasos tūris čia lyg įsmigęs metalinis vagonas, dengtas parūdijusio metalo imitacija. Virš jo kabantis metalinis šviestuvas atkartoja kasos tūrio formą. Abu elementai tampa holo akcentu. Grindims naudojamas liejamas betonas su skaidria epoksidine danga, sienos ir lubos dažomos balta spalva.
EKSPOZICINĖS ERDVĖS
K O N C E P C I J A 1. OKUPACIJA 2. IŠTRĖMIMAS 3. TOLI NUO NAMŲ
Ekspozicijoje siekiama lankytojui pateikti ne tik faktinę informaciją apie tremtį ir tremtinius, bet ir sukurti jausminį įspūdį, pergyventi tremtinių emocijas. Todėl ekspozicija čia naratyvinė. Pradžioje lankytojas ekspoziciją pradedą šviesioje erdvėje pirmame aukšte, o toliau jis “ištremiamas” į antrą aukštą, kur ekspozicija užsidaro nuo išorinio pasaulio. Čia apšvietimas vien tik dirbtinis. Emociniam išgyvenimui projektuojamos klaidinančios, klaustrofobiškos, o kai kur spaudžiančios, plačios erdvės, taip išreiškiant tremtį kaip atsidurimą nežinioje. Lankytojas įtraukiamas į ekspoziciją: verčiamas pasilenkti aiškiau pamatyti informaciją, eiti ilgu, tamsiu, klaidžiu koridoriumi, projektorių ir ausinių pagalbą sukuriami audio ir vizualūs efektai dar labiau priverčia pajusti ryšį su tremtiniais.
4. RYŠYS SU TĖVYNE
EKSPOZICIJOS EILIŠKUMO SCHEMA
GSEducationalVersion
O K U P A C I J A Įvadinė ekspozicijos dalis – šviesi, erdvi. Formuojama pasukta vertikali plokštuma horizontaliai siaurina erdvę, o joje atsirandanti aukštėjanti ertmė dar labiau siaurina erdvę vertikaliai. Taip plati erdvė siaurėdama link tolimesnės ekspozicijos dalies lyg užsimena apie ten būsiančius sunkumus. Neveltui, įvadinėje ekspozicijos dalyje pateikiami tremties pradžios faktai, aplinkybės, supažindinama su pačiu tremties reiškiniu.
BALTAI DAŽYTAS PAVIRŠIUS
FOTO TAPETAI SOVIETIZACIJA PIRMI TRĖMIMAI
Sovietinė okupacija pirmiausia pasireiškė nepriklausomos Lietuvos valstybės griovimu (sovietizavimu), tam, kad tas procesas vyktų greičiau būdavo pasitelkiama net ir labai drastiškų priemonių (pvz., trėmimai). Liaudies seimas buvo pervadintas į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, prezidento institucija pakeista LTSR AT prezidiumu, kurio pirmininku tapo J. Paleckis (baigėsi jo laikinasis prezidentavimas), Liaudies vyriausybė pervadinta į Liaudies Komisarų Tarybą. Į okupuotos Lietuvos vadovybę įėjo ne okupantai, o Lietuvos piliečiai daugiausia lietuviai kolaborantai, kurie vykdė Maskvos nurodymus. Pagrindinis sovietizacijos darbas buvo atliekamas Maskvos nurodymu per Lietuvos Komunistų Partijos Centro komitetą, kuris įkurtas 1940 rugsėjo 21 d. ir jo pirmuoju sekretoriumi paskirtas Antanas Sniečkus. Pradėti keisti gatvių pavadinimai, griauti paminklai ir monumentai, uždraustos lietuviškų švenčių minėjimas, dabar šventėmis tapo Naujieji Metai, balandžio 22 d. (Lenino gimtadienis ir 1905 m. revoliucijos diena), gegužės 1 ir 2 dienos (Darbo šventė), liepos 21 d., lapkričio 7 ir 8 dienos (1917 m. revoliucijos minėjimas) bei gruodžio 5 d. (Stalino konstitucijos diena). Lietuvos trispalvė pakeista raudona LTSR vėliava, Vytį pakeitė Lietuvos TSR herbas, o himnu tapo „Internacionalas“. Taip pat buvo uždraustos visos politinės partijos ir visuomeninės organizacijos išskyrus komunistines. Pakeista savivaldos sistema, atsirado apskričių, miestų, valsčių ir apylinkių vykdomieji komitetai. Visi šie pakitimai buvo vykdomi pagal Sovietų Sąjungos modelį.
Dar birželio 15 naktį Raudonosios Armijos kariai bandė išprovokuoti susišaudymus Lietuvos pasienyje, nelegaliai kirsdami sieną ir manydami, kad lietuviai atsišaudys, tačiau taip neįvyko. Pagrindinės pajėgos turėjo įžengti į Lietuvą birželio 15 d., 15 valandą. Lietuvos armijai buvo įsakyta nesipriešinti žygiuojančiai Raudonajai armijai. Pajėgos gana greitai užėmė strategines vietas ir didžiausius miestus, taip pat karinius dalinius ir oro uostus. Į Lietuvą atvyko ir SSRS vyriausybės ypatingasis įgaliotinis Vladimiras Dekanozovas, kuris turėjo rūpintis kaip įteisinti Lietuvos okupaciją ir aneksiją, kitaip tariant kaip sudaryti marionetinę vyriausybę. Dekanozovas iš karto pareikalavo A. Smetonos, nes pagal visą sovietinį scenarijų A. Smetona turėjo pasirašyti pareigų perdavimo aktus ir suformuoti naują vyriausybę. Kadangi A. Smetonos nebuvo reikėjo įgyvendinti kitą scenarijų. Sovietai ministru pirmininku norėjo matyti Justą Paleckį.
1940 NKVD Dar birželio 15 naktį Raudonosios Armijos kariai bandė išprovokuoti susišaudymus Lietuvos pasienyje, nelegaliai kirsdami sieną ir manydami, kad lietuviai atsišaudys, tačiau taip neįvyko. Pagrindinės pajėgos turėjo įžengti į Lietuvą birželio 15 d., 15 valandą. Lietuvos armijai buvo įsakyta nesipriešinti žygiuojančiai Raudonajai armijai. Pajėgos gana greitai užėmė strategines vietas ir didžiausius miestus, taip pat karinius dalinius ir oro uostus. Į Lietuvą atvyko ir SSRS vyriausybės ypatingasis įgaliotinis Vladimiras Dekanozovas, kuris turėjo rūpintis kaip įteisinti Lietuvos okupaciją ir aneksiją, kitaip tariant kaip sudaryti marionetinę vyriausybę. Dekanozovas iš karto pareikalavo A. Smetonos, nes pagal visą sovietinį scenarijų A. Smetona turėjo pasirašyti pareigų perdavimo aktus ir suformuoti naują vyriausybę. Kadangi A. Smetonos nebuvo reikėjo įgyvendinti kitą scenarijų. Sovietai ministru pirmininku norėjo matyti Justą Paleckį.
Dar birželio 15 naktį Raudonosios Armijos kariai bandė išprovokuoti susišaudymus Lietuvos pasienyje, nelegaliai kirsdami sieną ir manydami, kad lietuviai atsišaudys, tačiau taip neįvyko. Pagrindinės pajėgos turėjo įžengti į Lietuvą birželio 15 d., 15 valandą. Lietuvos armijai buvo įsakyta nesipriešinti žygiuojančiai Raudonajai armijai. Pajėgos gana greitai užėmė strategines vietas ir didžiausius miestus, taip pat karinius dalinius ir oro uostus. Į Lietuvą atvyko ir SSRS vyriausybės ypatingasis įgaliotinis Vladimiras Dekanozovas, kuris turėjo rūpintis kaip įteisinti Lietuvos okupaciją ir aneksiją, kitaip tariant kaip sudaryti marionetinę vyriausybę. Dekanozovas iš karto pareikalavo A. Smetonos, nes pagal visą sovietinį scenarijų A. Smetona turėjo pasirašyti pareigų perdavimo aktus ir suformuoti naują vyriausybę. Kadangi A. Smetonos nebuvo reikėjo įgyvendinti kitą scenarijų. Sovietai ministru pirmininku norėjo matyti Justą Paleckį.
"RUDUO" Dar birželio 15 naktį Raudonosios Armijos kariai bandė išprovokuoti susišaudymus Lietuvos pasienyje, nelegaliai kirsdami sieną ir manydami, kad lietuviai atsišaudys, tačiau taip neįvyko. Pagrindinės pajėgos turėjo įžengti į Lietuvą birželio 15 d., 15 valandą. Lietuvos armijai buvo įsakyta nesipriešinti žygiuojančiai Raudonajai armijai. Pajėgos gana greitai užėmė strategines vietas ir didžiausius miestus, taip pat karinius dalinius ir oro uostus. Į Lietuvą atvyko ir SSRS vyriausybės ypatingasis įgaliotinis Vladimiras Dekanozovas, kuris turėjo rūpintis kaip įteisinti Lietuvos okupaciją ir aneksiją, kitaip tariant kaip sudaryti marionetinę vyriausybę. Dekanozovas iš karto pareikalavo A. Smetonos, nes pagal visą sovietinį scenarijų A. Smetona turėjo pasirašyti pareigų perdavimo aktus ir suformuoti naują vyriausybę. Kadangi A. Smetonos nebuvo reikėjo įgyvendinti kitą scenarijų. Sovietai ministru pirmininku norėjo matyti Justą Paleckį.
1945
1941
OKUPACIJA
"PAVASARIS" Dar birželio 15 naktį Raudonosios Armijos kariai bandė išprovokuoti susišaudymus Lietuvos pasienyje, nelegaliai kirsdami sieną ir manydami, kad lietuviai atsišaudys, tačiau taip neįvyko. Pagrindinės pajėgos turėjo įžengti į Lietuvą birželio 15 d., 15 valandą. Lietuvos armijai buvo įsakyta nesipriešinti žygiuojančiai Raudonajai armijai. Pajėgos gana greitai užėmė strategines vietas ir didžiausius miestus, taip pat karinius dalinius ir oro uostus. Į Lietuvą atvyko ir SSRS vyriausybės ypatingasis įgaliotinis Vladimiras Dekanozovas, kuris turėjo rūpintis kaip įteisinti Lietuvos okupaciją ir aneksiją, kitaip tariant kaip sudaryti marionetinę vyriausybę. Dekanozovas iš karto pareikalavo A. Smetonos, nes pagal visą sovietinį scenarijų A. Smetona turėjo pasirašyti pareigų perdavimo aktus ir suformuoti naują vyriausybę. Kadangi A. Smetonos nebuvo reikėjo įgyvendinti kitą scenarijų. Sovietai ministru pirmininku norėjo matyti Justą Paleckį.
1948
1949
1945 TRĖMIMAI
"BANGŲ MUŠA"
Dar birželio 15 naktį Raudonosios Armijos kariai bandė išprovokuoti susišaudymus Lietuvos pasienyje, nelegaliai kirsdami sieną ir manydami, kad lietuviai atsišaudys, tačiau taip neįvyko. Pagrindinės pajėgos turėjo įžengti į Lietuvą birželio 15 d., 15 valandą. Lietuvos armijai buvo įsakyta nesipriešinti žygiuojančiai Raudonajai armijai. Pajėgos gana greitai užėmė strategines vietas ir didžiausius miestus, taip pat karinius dalinius ir oro uostus. Į Lietuvą atvyko ir SSRS vyriausybės ypatingasis įgaliotinis Vladimiras Dekanozovas, kuris turėjo rūpintis kaip įteisinti Lietuvos okupaciją ir aneksiją, kitaip tariant kaip sudaryti marionetinę vyriausybę. Dekanozovas iš karto pareikalavo A. Smetonos, nes pagal visą sovietinį scenarijų A. Smetona turėjo pasirašyti pareigų perdavimo aktus ir suformuoti naują vyriausybę. Kadangi A. Smetonos nebuvo reikėjo įgyvendinti kitą scenarijų. Sovietai ministru pirmininku norėjo matyti Justą Paleckį.
Dar birželio 15 naktį Raudonosios Armijos kariai bandė išprovokuoti susišaudymus Lietuvos pasienyje, nelegaliai kirsdami sieną ir manydami, kad lietuviai atsišaudys, tačiau taip neįvyko. Pagrindinės pajėgos turėjo įžengti į Lietuvą birželio 15 d., 15 valandą. Lietuvos armijai buvo įsakyta nesipriešinti žygiuojančiai Raudonajai armijai. Pajėgos gana greitai užėmė strategines vietas ir didžiausius miestus, taip pat karinius dalinius ir oro uostus. Į Lietuvą atvyko ir SSRS vyriausybės ypatingasis įgaliotinis Vladimiras Dekanozovas, kuris turėjo rūpintis kaip įteisinti Lietuvos okupaciją ir aneksiją, kitaip tariant kaip sudaryti marionetinę vyriausybę. Dekanozovas iš karto pareikalavo A. Smetonos, nes pagal visą sovietinį scenarijų A. Smetona turėjo pasirašyti pareigų perdavimo aktus ir suformuoti naują vyriausybę. Kadangi A. Smetonos nebuvo reikėjo įgyvendinti kitą scenarijų. Sovietai ministru pirmininku norėjo matyti Justą Paleckį.
1951
LIETAS BETONAS, DENGTAS SKAIDRIA EPOKSIDINE DANGA
IŠKLOTINĖ C-C
PAKABINAMI KRYPTINIAI ŠVIESTUVAI SUOLAS IŠ BALDINĖS MAXISPY ON 95 HV ADM PLOKŠTĖS
VALSTYBĖS PRIEŠAI
!
CHRONOLOGINĖ JUOSTA SU PAGRINDINIAIS TRĖMIMŲ PRADŽIOS FAKTAIS
B U O Ž Ė S
Todėl išleidus dar vieną nutarimą prie buožių būdavo priskiriami ir tie, kurie laikė samdinius anksčiau, vokiečių okupacijos metais. O žinių apie tai galima buvo gauti tik iš kaimynų, todėl juos kviesdavo į valsčių saugumo būstines ir geruoju ar piktuoju gaudavo jų patvirtinimą su parašais, kad valsčiaus valdžios pripažintas buože ūkininkas tikrai yra ar buvo išnaudotojas, nusipelnęs trėmimo… Panašių klastingų, žmones kiršinančių priemonių, kaip toliau matysime, valdžia sugalvodavo ir daugiau. Žinoma, tremiamųjų sąrašų sudarymas
!
VIDEO+AUDIO DOKUMENTIKA
B A N D I T Ų
TIESIOGINIS ŠVIESOS TILTAS
T A L K I N I N K A I
!
B A N D I T A I
E K S P O Z I C I J A Todėl išleidus dar vieną nutarimą prie buožių būdavo priskiriami ir tie, kurie laikė samdinius anksčiau, vokiečių okupacijos metais. O žinių apie tai galima buvo gauti tik iš kaimynų, todėl juos kviesdavo į valsčių saugumo būstines ir geruoju ar piktuoju gaudavo jų patvirtinimą su parašais, kad valsčiaus valdžios pripažintas buože ūkininkas tikrai yra ar buvo išnaudotojas, nusipelnęs trėmimo… Panašių klastingų, žmones kiršinančių priemonių, kaip toliau matysime, valdžia sugalvodavo ir daugiau. Žinoma, tremiamųjų sąrašų sudarymas
Todėl išleidus dar vieną nutarimą prie buožių būdavo priskiriami ir tie, kurie laikė samdinius anksčiau, vokiečių okupacijos metais. O žinių apie tai galima buvo gauti tik iš kaimynų, todėl juos kviesdavo į valsčių saugumo būstines ir geruoju ar piktuoju gaudavo jų patvirtinimą su parašais, kad valsčiaus valdžios pripažintas buože ūkininkas tikrai yra ar buvo išnaudotojas, nusipelnęs trėmimo… Panašių klastingų, žmones kiršinančių priemonių, kaip toliau matysime, valdžia sugalvodavo ir daugiau. Žinoma, tremiamųjų sąrašų sudarymas
STIKLAS ĮLEISTAS Į GRINDIS
!
Todėl išleidus dar vieną nutarimą prie buožių būdavo priskiriami ir tie, kurie laikė samdinius anksčiau, vokiečių okupacijos metais. O žinių apie tai galima buvo gauti tik iš kaimynų, todėl juos kviesdavo į valsčių saugumo būstines ir geruoju ar piktuoju gaudavo jų patvirtinimą su parašais, kad valsčiaus valdžios pripažintas buože ūkininkas tikrai yra ar buvo išnaudotojas, nusipelnęs trėmimo… Panašių klastingų, žmones kiršinančių priemonių, kaip toliau matysime, valdžia sugalvodavo ir daugiau. Žinoma, tremiamųjų sąrašų sudarymas
GSEducationalVersion
ŠVIESOS RYŠYS ATSKIRTAS STIKLU
GSEducationalVersion
PAKABINAMI KRYPTINIAI ŠVIESTUVAI MAXISPY ON 95 HV ADM
APRAŠYMAS
FOTO TAPETAS
IŠKLOTINĖ D-D 0
1
2
MEDŽIAGŲ SANTYKIS
GSEducationalVersion
I Š T R Ė M I M A S Antrame aukšte ekspozicija pradedama pasakoti per tamsų, žemą,ilgą ir siaurėjantį koridorių, kuris simbolizuoja ilgą, sunkią tremtinių kelionę gyvuliniuose vagonuose. Eksponavimui naudojamos abi koridoriaus sienos. Viena jų lyg linijinis žemėlapis, kuris pažymi trėmimų vietas, atstumą nuo Lietuvos ir apytikslį tremtinių skaičių. Kita siena simbolizuoja mažus langelius vagonuose, kurie kelionės metu buvo vienintelė tremtinių komunikacija su išorine aplinka. Lankytojas verčiamas pasilenkti prie kiekvieno langelio, norėdamas atidžiau pamatyti fotografijas ar video vaizdus. Taip pat, ausinės kontaktuoja su kiekvienu langeliu, taip gaunama ir audio informacija.
Į PAKABINAMAS LUBAS MONTUOJAMAS SPLITLINE PROFILIS
PAKABINAMOS AKUSTINĖS LUBOS
JUODAI DAŽYTAS PAVIRŠIUS
1150
450
180
Į AUSINES SKLINDA AUDIO BANGOS
AUDIO BANGOS SKLINDA IŠ KIEKVIENOS ANGOS, AUSINĖS PRIIMA JŲ SKLEIDŽIAMAS BANGAS
NUOTRAUKOS/VIDEO MATOMUMO SCHEMA JUODA BLIZGANTI EPOKSIDINĖ DANGA
GSEducationalVersion
Į SIENĄ MONTUOJAMAS PROFILIS
Į SIENĄ MONTUOJAMAS PROFILIS
PAGALBINĖS PATALPOS
ĮMONTUOJAMOS LED JUOSTOS SU RAUDONU FILTRU
IŠKLOTINĖ E1 0
LUBOSE MONTUOJAMI PROFILINIAI ŠVIESTUVAI
1
MEDŽIAGŲ SANTYKIS
2
GSEducationalVersion
0
60
2 9 4 1
1
60
LEBEDIOVKA
2 9 4 1
60
LEBEDIOVKA
BALKAŠAS
2700
4 1 9 2
2 5 0 4
AKTOBĖ 60
KELIAS
SIENOJE MONTUOJAMOS LED JUOSTOS SU RAUDONU FILTRU
KILOMETRŲ SKAIČIUS NUO LIETUVOS
TEKSTAS IŠTEMPTAS, TOLIAU TĘSIANT IŠTĘSTOS ERDVĖS ĮSPŪDĮ
TREMTIES VIETOVĖS PAVADINIMAS
APYTIKSLIS ŽMONIŲ KIEKIS MINIMOJE VIETOVĖJE (VIENAME VAGONE - APIE 60)
GRAFINIŲ ŽYMĖJIMŲ AIŠKINIMAS
IŠKLOTINĖ E2 0
1
2
GSEducationalVersion
2
T N
GSEducationalVersion
O
L I A
N M
U
O Ų
Iš ilgo, siauro vagono išeinama į taip pat žemą, tačiau plačią erdvę. Pagrindiniai jos akcentai – 5 skirtinguose aukščiuose kabantys, ar vizualiai į grindis įsmigę tūriai, kurių pasvirimas ir kritimo įspūdis simbolizuoja į naujas tremties vietas atgabentų žmonių įššūkius, pakitusį pasaulį, nesvarumo būseną. Įturius ir į sienas projektuojamos nuotraukos, filmų ištraukos, prie kiekvieno tūrio davikliai ausinėms transliuoja audio bangas, taip lankytojas gauna ir audio informaciją ar efektus.
JUODAI DAŽYTAS PAVIRŠIUS
BALTAI DAŽYTAS PAVIRŠIUS
PILKOS UŽUOLAIDOS
EKSPOZICIJA. NR.4 139.80m2 WC 38.40 m2
VIRTUALIOS REALYBĖS AKINIAI SUTEIKIA GALIMYBĘ PASIDAIRYTI PO SIBIRO ATŠIAURIAS VIETAS. AUSINĖSE GIRDIMAS VĖJAS IR KITI FONINIAI GARSAI.
LIETAS BETONAS, DENGTAS SKAIDRIA EPOKSIDINE DANGA
MEDŽIAGŲ SANTYKIS
VR ZONA
h 2.70
LAIPT.
P.P. 21.4 m2
PROJEKCIJA
UŽUOLAIDOS
ANT LANGŲ KABINAMOS TAMSIOS ŽALIUZĖS 0
1
2
3
4
PER VISĄ SIENĄ KABINAMOS UŽUOLAIDOS
PAKABINAMI LENGVOS KONSTRUKCIJOS TUŠČIAVIDURIAI TŪRIAI
PATEKIMAS Į VR ZONA KORIDORIŲ, IŠ KURIO PATENKAMA Į SAN MAZGUS GSEducationalVersion
PRIE LUBŲ TVIRTINAMI MAXISPY ON 95 HV ADM
PROJEKTUOJAMOS TŪRIU VIDUJE MONTUOJAMI VIDEO IR FOTO PROJEKTORIAI, PROJEKCIJOS PROJEKTUOJANTYS VAIZDĄ PRO VIRŠUTINĘ IR APATINĘ KIAURYMĘ
5
0
PLANO FRAGMENTAS
IŠKLOTINĖ E3
1
2
R T
Y Š Y Ė V
S Y
S N
U E
Šios erdvės pradžioje eksponuojami įvairūs tremtinių daiktai, artefaktai, tai, kas juos siejo su Lietuva - kūryba, laiškai ir t.t.. Mažesni daiktai slepiami mažose atidaromose lentynėlėse, kiekvienas išskiriamas kaip vertybė. Ekspozicinis akcentas - interaktyvios projekcijos, kurios simbolizuoja tremtinių Tėvynės ilgesį. Ši dalis baigiasi šviesioje patalpoje, kurioje pasakojimas užbaigiamas paskutiniais tremties metais, tremtinių grįžimu.
ANT SIENOS MATOSI 1 PROJEKCIJA
ANT SIENOS MATOSI 2 PROJEKCIJOS DALIS
2
ANT SIENOS MATOSI 2 PROJEKCIJOS DALIS
1
1 projekcija vaizduoja atšiaurią Sibiro gamtą, sunkų tremtinių gyvenimą, antroji projekcija Lietuvos idilišką kaimo gyvenimą, gamtą. Pirmoji projekcija ryškesnė, tad antroji išryškėja tik tada, kai lankytojas užstoja 1 projekcijos židinį, taip savo šešėlyje jis mato 2 projekciją.
2
2
2
1
ANT SIENOS MATOSI 1 PROJEKCIJA
1
1
1
1
JUODAI DAŽYTAS PAVIRŠIUS
PLOKŠTUMA, Į KURIĄ NUKREIPIAMOS PROJEKCIJOS
PROJEKTORIUS
KRYPTINIAI ŠVIESTUVAI
PILKOS UŽUOLAIDOS
KILIMINĖ DANGA
GSEducationalVersion
ANT LANGŲ KABINAMOS TAMSIOS ŽALIUZĖS
PER VISĄ SIENĄ KABINAMOS UŽUOLAIDOS
SIENOJE MONTUOJAMAS PROJEKTORIUS
ATIDAROMOS SPINTELĖS SU ARTEFAKTAIS VIDUJE
LED JUOSTA, MONTUOJAMA SIENOJE
EKSPONUOJAMI TREMTINIŲ DAIKTAI
ATIDAROMA LENTYNA SU ARTEFAKTAIS VIDUJE
LED JUOSTA
STIKLAS
IŠKLOTINĖ E 5
IŠKLOTINĖ E 4 0
1
2
MEDŽIAGŲ SANTYKIS
MULTIFUNKCINĖ ERDVĖ “MISIJA SIBIRAS”
GSEd ucatio nalVersion
M S
I
I
B
S
I
I
R
J A
A S
Po ekspozicijos aplankymo, nusileidus į pirmą aukštą, pasitinka šviesi multifunkcinė erdvė, kuri skirta diskusijoms, pasisedėjimui su kavos puodeliu. Erdvė pritaikoma Misijos Sibiro keičiamoms parodoms ir pristatymams. Neveltui, įkvėptas Misijos Sibiro veiklos, čia projektuojamas kabantis profilinis stilizuoto kryžiaus formos šviestuvas Projektuojamas amfiteatras, numatoma mini kavinės baro erdvė. Iš šios erdvės lankytojai per stiklinį šviesos tiltą mato ką tik pradėjusius ekspoziciją. Tai lyg jungiamoji praeities ir dabarties erdvė.
KABANTYS PROFILINIAI ŠVIESTUVAI
KABANTYS PROFILINIAI ŠVIESTUVAI
+ 5.00
BALTAI DAŽYTAS PAVIRŠIUS
FOTO TAPETAI
+1.40
LMDP PLOKŠTĖS BALINTAS BERŽAS
0.00
IŠKLOTINĖ S2-S2
MATINIS ORGANINIS STIKLAS
ERDVĖ KEIČIAMAI EKSPOZICIJAI
PAKABINAMI KRYPTINIAI ŠVIESTUVAI MAXISPY ON 95 HV ADM
LIETAS BETONAS, DENGTAS SKAIDRIA EPOKSIDINE DANGA
ŠVIESOS RYŠYS ATSKIRTAS STIKLU KABANTYS PROFILINIAI ŠVIESTUVAI
TIESIOGINIS ŠVIESOS TILTAS
+ 5.00
+ 4.20
GSEducationalVersion
GSEducationalVersion
0.00
MATINIS ORGANINIS STIKLAS
ERDVĖ KEIČIAMAI EKSPOZICIJAI
FOTO TAPETAS
ŠVIESOS RYŠYS ATSKIRTAS STIKLU
IŠKLOTINĖ S-S 0
1
2
DETALIZACIJOS
Į PAKABINAMAS LUBAS MONTUOJAMAS SPITLINE PROFILIS
2700
A
1150
B
Į SIENĄ MONTUOJAMAS PROFILIS
GPK PLOKŠTĖ DENKTA TINKU IR DAŽŲ SLUOKSNIU
PAKABA MONTAVIMO PROFILIS
IZOLIACIJOS SLUOKSNIS FANEROS PLOKŠTĖ 18mm ILIUMINUOTA NUOTRAUKA
KRYŽMINĖ JUNGTIS
LED JUOSTA APLINK PERIMETRĄ
450
180
FANEROS PLOKŠTĖ 18mm
CW PROFILIS
AKUSTINĖ PLOKŠTĖ
SAVISRIEGIS
ŠVIESTUVO PROFILIS AKUSTINĖ PLOKŠTĖ
220
A MAZGAS 1:5
GSEducationalVersion
B MAZGAS 1:10
VDA 2017