ATEITIES GYVENAMOSIOS APLINKOS MODELIS BUVUSIO “GEROVĖS” KONSERVŲ FABRIKO KONVERSIJA UŽUPYJE, ZARASŲ G. 5, VILNIUS
VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS
VILNIAUS FAKULTETO
INTERJERO DIZAINO KATEDRA
Anos Baravykienės ir Viktorijos Krasickienės
ATEITIES GYVENAMOSIOS APLINKOS MODELIS
BUVUSIO “GEROVĖS” KONSERVŲ FABRIKO KONVERSIJA UŽUPYJE, ZARASŲ G. 5, VILNIUS
Baigiamojo bakalauro darbo aiškinamasis raštas Interjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 6121PX017
Bakalaurantė Ana Baravykienė (parašas)
(data)
Darbo vadovė: lekt. Laura Malcaitė
(parašas)
Bakalaurantė Viktorija Krasickienė
(parašas) (data)
Vilnius, 2018
Tvirtinu, katedros vedėjas: doc. Rokas Kilčiauskas (parašas)
(data)
..................................................
(data
..................................................
..................................................
..................................................
Tai apie ką svajojama pavieniui tėra svajonė. Tai apie ką svajojama drauge - realybė.
― John Lennon
ĮVADAS
TYRIMAS
UŽDAVINIAI
LOKACIJA
PASTATAS
PROJEKTAS
Koncepcija
Erdvės konstravimo principai
Pirmas aukštas
Antras aukštas
Trečias aukštas
Pjūviai
Stogas
SANTRAUKA
ŠALTINIAI
TURINYS
11
13
29
33
39
41
41
45
59
81
91
117
123
129
131
Ieškant projekto temos, mums buvo svarbu nustatyti ir išnagrinėti šiuolaikinei europietiškai visuomenei aktualią problemą kurios sprendimas galėtų būti sėkmingai įgyvendintas Vilniuje.
Urbanizacija, sparčiai augančios nekilnojamojo turto ir nuomos kainos, tradicinio šeimos modelio kitimas, ekologiškas resursų naudojimas ir perdirbimas, bei visuomeninio sąmoningumo vystymosi klausimai šiandien yra analizuojami įvairių sričių specialistų. Mums buvo įdomu įsigilinti šią problematiką ir išnagrinėti naujus, didžiuosiuose pasaulio miestuose besikuriančius, gyvenamosios aplinkos modelius.
Globalizacijos skverbimasis keičia miestiečių gyvenimo būdą. Kinta jų gyvenamoji aplinka, poreikiai bei norai, kurie, savo ruožtu, sąlygoja naujų architektūrinių formų atsiradimą. Mums buvo reikšminga suprasti veiksnius sąlygojančius gyvenimo būdo bei gyvenamosios aplinkos pokyčius, indentifikuoti naujas jos formas.
Nagrinėjome bei plėtojome co-living idėją kaip ekonomišką, ekologišką bei visuomenišką gyvenamosios aplinkos modelį. Šiuo projektu siekėmė išanalizuoti ir kritiškai įvertinti komunos principais grįstų gyvenamųjų pastatatų pavyzdžius. Kūrėmė bendruomeninio pobūdžio, tačiau tobulesnį, pritaikytą šių dienų žmogaus poreikiams, gyvenamosios erdvės Vilniaus centre modelį.
10 11 ĮVADAS
Kasmet didėjant žemės gyventojų skaičiui, jų vis daugiau keliasi gyventi į miestus bei priemiesčius. Gamtinių išteklių sąnaudos auga itin sparčiai. Kone visi žmonės tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi interneto ryšiu. Nors skaitmeninės technologijos suteikia laisvę judėti ir bendrauti nepriklausomai nuo geografinės lokacijos, vis daugiau jaunų žmonių patiria izoliuojantį vienatvės jausmą. Gyvenamųjų erdvių didžiuosiuose miestuose visiems nepakanka. Nauji gyvenamosios paskirties objektai yra pagrinde orientuoti pasiturinčius pirkėjus, o dauguma mažas ir vidutines pajamas gaunančiųjų neįstengia patenkinti visų būtinų poreikių, nesijaučia gyvenantys pilnavertį gyvenimą.
AUGANTI POPULIACIJA
Remiantis Jungtinių Tautų 2015 metų tyrimais ir prognozėmis, 2030 metais žemės gyventojų skaičius gali pasiekti 8,5 milijardų, o 2050 metais išaugti net iki 10 milijardų.
URBANIZACIJA
Jungtinių Tautų tyrimų išva dose teigiama, jog 2030 metais miestuose gyvens 60% žmonijos, 2050 metais - 70%, nors 1950-aisiais šis skaičius nesiekė net 30% (JT, 2015).
GAMTINIAI RESURSAI
Per ateinančius 15 metų, pasauliui reikės dvigubai daugiau energijos, 40% daugiau geriamo vandens ir 35% daugiau maisto nei šiandien (JT, 2015).
TYRIMAS
SOCIALINĖ ATSKIRTIS
Pastaraisiais metais tendencingai plinta vienatvės pojūtis tarp jaunų žmonių. Apklausos rodo, kad 27% 18–24 metų amžiaus žmonių save laiko „vienišais didžiąją laiko dalį“. Tai keturis kartus daugiau nei 70-ies ir vyresnių amžiaus grupėje.
EKONOMINĖ SKIRTIS
Žurnalo „The Economist“ teigimu, visuomenė yra pasidalijusi į dvi kategorijas: žmones, turinčius pakankamai finansinių resursų, bet stokojančius laiko; ir žmones turinčius užtektinai laisvo laiko, tačiau stokojančius pajamų.
TECHN. PERVERSMAS
Tiesiogiai ar netiesiogiai naudojančių internetą vartotojų skaičius greitai pasieks 100% (Scientific American; CIFS, 2015)
12 13
PROGNOZĖS
„One Shared House 2030“ - tai dizaino agentūros Anton & Irene bei ateities gyvenimo laboratorijos
Space 10 iniciatyva, kuri siekia išsiaiškinti, kaip šiuolaikinis žmogus rinktųsi gyventi, jei galėtų bendruomeniškai dalintis gyvenamąja erdve. „One Shared House 2030“ internetinėje svetainėje www.onesharedhouse2030.com vykdoma apklausa siekia nustatyti ir išnagrinėti projekto tikslinę auditoriją, jos poreikius, norus. Apklausa yra vykdoma atvirai bei anonimiškai, o surinkta informacija yra laisvai prieinama projekto internetinėje svetainėje. 2018 metų gegužės mėnesio duomenimis apklausoje jau yra dalyvę daugiau nei 74 tūkstančiai respondentų.
Anton & Irene yra Niujorko dizaino agentūra, vadovaujama Anton Repponen ir Irene Pereyra, dirba su didžiulėmis kompanijomis kaip Zumtobel, The Met ir National Geographic. Taip pat savo iniciatyva organizuoja įvairius projektus, rengia paskaitas skirtingose pasaulio šalyse. Irene yra užaugusi Amsterdame, Kollontai komunaliniame name, kur ji kartu su mama ir dar dešimčia kitų žmonių gyveno drauge, dalindamamiesi gyvenamąja erdve bei buitimi.
Space 10 - tai Kopenhagoje įsikūrusi, IKEA’ai priklausanti tyrimų būstinė ir inovacijų laboratorija. Čia dirbanti įvairių sričių specialistų komanda siekia suprasti, kaip netolimoje ateityje pasikeis miestuose gyvenančiųjų gyvenimo būdas. Pagrindinė laboratorijos užduotis - išsiaiškinti ir suformuluoti prasmingesnio bei ekologiškesnio gyvenimo principus, kuriais galėtų būti grindžiamas gyvenamosios aplinkos kūrimas.
14 15 TYRIMAS APKLAUSA
DEMOGRAF JA VYSTYMAS PATIRT S PASLAUGOS TOLERANC JA DYD S ENERG JA
D NAM KA PR VALUMAI TRŪKUMA NUOSAVYBĖ ASMENYBĖ KONFL KTAI SPRENDIMA
ERDVĖ BALDA PR VATUMAS MA STO RUOŠA ATSTUMAS LOKAC JA GYVŪNA
Išanalizavus apklausos duomenis, ryškėja tendencijos, atskleidžiančios žmonių, suinteresuotų gyventi kartu vienoje ervėje, mąstymą bei lūkesčius. Formuojant naują, tobulesnį, bendro gyvenimo principais grindžiamą gyvenamojo pastato modulį, mums buvo svarbu kritiškai įvertinti turimus apklausos rezultatus ir jais remiantis argumentuoti architektūrinius bei dizaino sprendimus.
bendruomenėje pirmenybę teiktų poroms, vienišoms moterims bei vyrams mano, jog co-living erdves turėtų organizuoti dizaino srities profesionalai nemano, kad bendruomenę kuriantys žmonės būtinai turi turėti gyvenimo co-living patirties mokėtų papildomai už teisininko paslaugas namo reikalams tvarkyti labiausiai linkę dalintis internetu, darbo erdve bei sodu galvoja, kad 4-10 yra teisingas bendruomenės narių skaičius norėtų, kad komunaliniai mokesčiai būtų dalinami kiekvienam pagal sąnaudas norėtų, kad bendruomenės nariai būtų įvairių pažiūrų ir priklausytų skirtingoms profesinėms sritims didžiausius gyvenimo bendruomenėje privalumus laiko didesnes galimybes socializuotis bei išlaidų pasidalijimą
norėtų dalintis nuosavybes teise
svarbiausiomis bendruomenės nario savybėmis išskirtų tvarkingumą, sąžiningumą bei atsižvelgimą kitų nuomonę
konfliktai turėtų būti sprendžiami tiesiogiai tarp bendruomenės narių
norėtų, kad nauji bendruomenės nariai būtų parenkami bendru sisitarimu
pirmenybę teiktų aiškioms riboms tarp privačių bei bendrų erdvių
pageidautų, kad bendrosios erdvės būtų pilnai įrengtos, o privačias erdves norėtų įsirengtų patys nesutiktų užleisti savo privačios gyvenamosios erdvės, kai būna išvykę galvoja, kad nereikia privačios virtuvės ir naudotų bendrą virtuvę, taip turėdami didesnę privačią erdvę norėtų gyventi miestuose
būtų lamingi, jei galėtų judėti tarp bendruomenės namų skirtingose pasaulio vietose neprieštarauja jei bendruomenėje gyventų naminiai gyvūnai labiausiai jaudinasi dėl privatumo stygiaus
16 17
TYRIMAS APKLAUSOS REZULTATAI
G G G G G
Gyvenimas bendrai, dalijantis namais su asmeniniais ryšiais nesusijusiais žmonėmis (angl. co-living) - tai gyvenamosios erdvės paskirtymo modelis, kuris, nors nėra naujas, vis labiau populiarėja tankiai apgyvendintuose megapoliuose.
Co-living sąvoka yra sudaryta iš dviejų anglų kalbos žodžių: co reiškia kolaboraciją, kooperaciją, bendradarbiavimą; living - apgyvendinimą, gyvenimo būdą.
Pastaraisiais metais šį modelį yra gilinamasi kaip ekonomišką, ekologišką ir visuomenišką būdą kurti naujas gyvenamąsias erdves miestuose. Co-living koncepcija yra grindžiama bendruomeniškumu, kolektyviniu atsakingumu bei resursų ir išlaidų pasidalijimu.
Šiuo metu pasaulyje egzistuoja ne vienas veikiantis co-living modelis, tačiau dauguma jų siūlo tik trumpalaikę narystę ir yra orientuoti jaunus žmones.
ŠIUOLAIKINIAI ANALOGAI
Niujorkas, Kristal Sitis, JAV Londonas, JK
Balio sala Londonas, JK Majamis, JAV Tokijus, Japonija
Niujorkas, JAV Amsterdamas, Olandija
Niujorkas, San Franciskas, Vašingtonas,Čikaga, JAV
Biaritcas, Prancūzija
Vilnius Co-living
Kopenhaga, Danija Vilnius, Lietuva
Kelios šiuo metu egzistuojančios co-living bendruomenės
18 19 TYRIMAS ANALOGAI
Dalijimosi ekonomika (angl. sharing economy) - tai kapitalizmo atmaina, kur dėl skaitmeninių technologijų teikiamų galimybių tampa įmanomas efektyvus perteklinių resursų panaudojimas už tai gaunant finansinę naudą. Dalijimasis prieigos teise privačią nuosavybę leidžia efektyviau panaudoti esamus išteklius, mažinti atliekų kiekį ir operatyviai keistis informacija. Tai skatina ekonomiškenį, ekologiškesnį vartojimą ir galėtų tapti vienu iš galimų globalizacijos įtakoje susiformavusių problemų sprendimu. Co-living modelio pagrindą sudaro dalijimosi ekonomikos teiginiai, taikomi gyvenamosios erdvės paskirstymo kontekste.
Vienas esminių tokios ekonomikos požymių yra gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių, ir dėl to skatina naujų verslų atsiradimą. Pasaulinėje rinkoje egzistuoja daugybė šiuo principu grįstų verslo modelių ir jų vis daugėja Lietuvoje.
Prekės
Transportas
Apgyvendinimas
Darbas
Paslaugos
Dalijimosi ekonomikos pagrindu veikiantys verslai Lietuvoje
20 21 TYRIMAS DALIJIMOSI EKONOMIKA
studentų
Paryžius, Prancūzija
Stewart’s Home būstas dirbančioms moterims Niujorkas, JAV
Kibbutz kolektyvinė bendrumenė grindžiama žemės ūkiu
Komunalinių butų projektas
Sąjunga
houses
imigrantų apgyvendinimui
Unité d’Habitation gyvenamųjų namų projektas
arch. La Courbusier Marselis, Prancūzija
Sættedammen pirmoji co-housing bendruomenė arch. Pale Dyreborg, Theo Bjerg Danija
Kollontai bendruomenė
arch. Sier van Rhijn Amsterdamas, Olandija
Co -living koncepcijos atsiradimas
22 23 TYRIMAS ISTORIJA Pirmasis
ben drabutis
1830 m.1257 m. 1909 m. 1918 m. 1930 m. 1952 m. 1972 m. 1982 m. 2015 m.
Izraelis
Sovietų
Boarding
skirti
JAV
Komunal
Un
Kol
Welive
The
24 25 TYRIMAS ANALOGŲ FUNKCINĖ MATRICA sveta nė Studentų bendrabut s
nis butas
te d Hab tation, La Corbusier, Marsel s
ontai bendruomenė Amsterdamas
co ivingas Niujorkas
Collective co l v ngas Londonas Funkc Tjos ipai vir tuvė vonia/dušas mwc iegamas s darbo v eta drabuž nė/spinta ūkinė patalpa ža iosios erdvės social nė erdvė visuomeninės erdvės terasa b b sioteka kalbykla pr vatu bendra nėra
Co-living privalumai
Co-living trūkumai
Didesnės socializacijos galimybės
Sumažėjusios buitinės išlaidos
Ekonomiški bei komfortiški namai patogioje miesto zonoje Galimybė gyventi su bendraminčiais
Galimybė dirbti ir gyventi vienoje erdvėje
Komfortas, lengva prieiga prie būtiniausių paslaugų
Emocinis saugumas
Bendradarbiavimas bei pagalba vienas kitam
Turiningo laisvalaikio galimybė
Mažiau privatumo nei įprasta
Galima netvarka bendrose erdvėse
Būtinybė tartis ir priimti vieningus sprendimus
Būtinybė svarstyti ir rinkti naujus narius
Didesnė konfliktų galimybė
Besikeičianti aplinka, gyvenimo sąlygos daro tiesioginį poveikį žmonių mąstysenai, elgesiui. Tai turi įtakos vartojimo pobūdžiui ir prekių bei paslaugų pasirinkimui. Globalizacija ir visi jos padariniai skatina ieškoti efektyvių, inovatyvių sprendimų, kurti tobulesnį šiuolaikišką gyvenamosios erdvės modelį.
Gyvenant bendruomeniškai tam tikri sunkumai yra neišvengiami. Tačiau toks gyvenimo būdas turi kur kas daugiau privalumų, nei įžvelgiamų trūkumų. Dalijantis gyvenamąja erdve su asmeniniais ryšiais nesusijusiais, tačiau panašiai mąstančiais, suteikia galimybę gyventi ekonomiškiau, sąmoningai tausoti aplinką, nuolatos bendrauti su skirtingais žmonėmis, jaustis bendruomenės dalimi ir spręsti gyvenimiškus klausimus kūrybiškai.
Vystydamos savo projektą, atidžiai analizavome įvairius komuninio gyvenimo pavyzdžius ir egzistuojančią co-living koncepciją. Remiantis apklausos rezultatais siekėme sukurti funkcionalų, žmonių poreikius atitinkantį ateities gyvenamosios aplinkos modelį Vilniuje.
26 27
TYRIMAS IŠVADOS
Prieš planuodamos ateities gyvenamosios aplinkos modelį, išsikėlėmė projekto tikslus, kuriuos formuluodamos rėmėmės surinktų tyrimų išvadomis.
Uždaviniai:
- Integruoti dalinimosi ekonomikos principus į ateities gyvenimosios aplinkos modelį.
- Eksperimentuoti su nusistovėjusia gyvenamosios aplinkos tipologija.
- Sukurti save išlaikančią / aptarnaujančią socialiniu aspektu sistemą.
- Ieškoti balanso tarp privačių, bendrų ir visuomeninių erdvių.
- Sukurti galimybę rinktis tarp kelių lygių bendravimo erdvių.
28 29
UŽDAVINIAI
Viena pagrindinių projekto užduočių buvo optimaliai paskristyti projektuojamą erdvę pagal jos funkcinį panaudojimą. Pastato plotą daliname į dvi kategorijas: gyvenamąją ir visuomeninę. Gyvenamosios erdvės skirstomos privačias, šeimos ir bendruomenės.
Kiekvienoje privačioje erdvėje projektuojame bazines funkcijas, tokias, kaip miegamasis, san. mazgas, spinta. Remiantis One Shared House 2030 apklausos rezultatais, kurie parodė, kad vieniems žmonės yra svarbu turėti privačią virtuvę, o kiti linkę jos atsisakyti ir naudotis bendra virtuve, privačios virtuvės funkcija yra numatyta ne visose gyvenamuosiuose moduliuose. Kiekvienoje privačioje erdvėje paliekame laisvą plotą papildomoms funkcijoms igyventinti pagal asmeninį poreikį, tai gali būti mini svetainė, valgomasis, darbo vieta ar kita.
Šeimos erdvėse yra organizuojama bendra virtuvė, valgomasis, poilsio ir bendravimo zona. Darbo funkcija gali būti patenkinama valgomojo ir svetainės ervėse. Virtuvė ir ūkinė patalpa suprojektuota viename tūryje.
Bendruomenės erdvėse numatėmė funkcijas skirtas visiems gyventojams, kurios suburtų bendrai veiklai, darbui ar poilsiui.
Visuomeninės erdvės skirtos įvairiai bendruomenės narių veiklai vykdyti. Yra numatomos parduotuvės, kavinės, dirbtuvės, gali būti teikiamos įvairios paslaugos. Kiekvienas modulis gali būti pritaikomas įvairiai funkcijai, pagal realų poreikį.
sodininkystė
BENDRUOMENĖS ERDVĖS VISUOMENINĖS ERDVĖS
vaikų priežiūra
ŠEIMOS ERDVĖS
poilsis/bendravimas kavinės
PRIVAČIOS ERDVĖS
aktyvi veikla skalbykla
miegas spinta virtuvėlė san. mazgas
darbo vieta
poilsis/bendravimas maisto ruoša/virtuvė valgomasis darbas sandėliavimas
darbas žaliosios zonos pagalbinės patalpos
parduotuvės dirbtuvės
30 31 FUNKCINĖ PROGRAMA
Renkantis lokaciją siekėme rasti tinkamą erdvę miesto centre, kurios duotybės kiek įmanoma labiau atitiktų projekto tikslus. Užupis – tai Vilniaus senamiesčio seniūnijos rytinė dalis, esanti šalia Vilnelės upės. Daugiau nei dvidešimt metų ši teritorija yra žinoma kaip Užupio Respublika. Tai nuolat besivystantis bendruomenės kolektyvinis kūrinys – kultūrinis, meninis ir socialinis. Jį galima palyginti su Paryžiaus Monmartru ar Kopenhagos Kristijanija. Užupio gyventojai, tiek menininkai, mokslininkai, tiek bendruomeninių ir pilietinių iniciatyvų organizatoriai, tiek studentai, moksleiviai – aktyvūs savosios bendruomenės nariai.
Užupis - progresyvi ir atvira naujoms idėjoms miesto dalis. Čia jau įgyvendintos buvusių pramoninių pastatų konversijos, tokios kaip Užupio krantinė, architektūros parkas, kurio teritoriją konversijos Paupys, P1 ir P9, taip pat Gerovės konservų fabriko transformavimas „Rimi” prekybos centrą.
Šioje miesto dalyje gausu saugomų žaliųjų zonų, išsidėsčiusių aplink Vilnelės upę. Ypatingas dėmesys skiriamas edukacinei ir meninei veiklai plėtoti. Užupio teritorijoje veikia trys vaikų darželiai ir tiek pat mokyklų. Taip pat čia įsikūrusi Vilniaus dailės akademija, veikia keli meno inkubatoriai. Aplink gausu viešojo transporto taškų, pastatas patenka dalijimosi automobiliais paslaugų, tokiu kaip Citybee, Spark teritorijas. Netoliese yra kelios dviračių nuomos Ciclecity stotelės.
32 33 Z a ų g t ė Z a ga Ol dųg B mont gDuo g SBtoo S vėsg BE MON A NAU O N UŽUP S P p g os M ū g o PPAUPYS aup g Maūn g Ma onog K ų A ų Paup ba Bat sk ia ųg LOKACIJA
34 35 U U S P LOKACIJA ANALIZĖ Ž U M ŽO M U M U S P Edukacija U U U S P U U Žaliosio zonosMaitinimo įstaigosViešasis transportasDalijimosi transportas (Citybee, Spark, Ciclecity) Konversijos Meno erdvės
ZBatorogatvė
Konvertuojamo pastato šiaurės vakarų pusėje driekiasi Bernardinų kapinių parkas, kurio šlaitą remiasi pirmojo aukšto siena. Šalia veikia didelis prekybos centras „Rimi” bei mažesni prekybos taškai.
Objekto teritorijoje stovi lengvos konstrukcijos neeksplotuojami sandėliukai.
36 37 Po ocko gatvė O l and ų gat v ė Sandė uka "Ge ovės konservų ab ko sandė ys PC R m Sk ypo r ba Tvo a Konver uo amas pasta as K t pas a a Ber na d nų kap nės S
a r as ų gat v ė Š
SITUACIJOS SCHEMA
Esami vertikalūs ryšiai
Konstrukcinis pastato modelis - vientiso tūrio, karkasinis, turintis aiškų kolonų tinklą, sudarytas iš sijų bei rygelių, laikančių numatytą pastato apkrovą. Esama architektūra suteikia galimybę demontuoti fasadines sienas, eksplotuoti stogo perimetrą. Esami vertikalūs ryšiai pritaikyti komercinei sandeliavimo funkcijai išpildyti, konvertuojant pastatą gyvenamosios paskirties, vertikalūs ryšiai turėtų būti reformuojami pagal STR reikalavimus.
Buvęs konservų fabriko „Gerovė“ sandėlys įsikūręs pramoniniame, trijų aukštų, 7191 m2 ploto pastate Vilniuje (Zarasų g. 5). Užbaigtas statyti 1964 metais, pastatas šiuo metu neeksplotuojamas. Ieškoma naujų šios erdvės panaudos galimybių.
38 39 PASTATAS ESAMA SITUACIJA
S a V
Pastato konstrukcija
S a V
SAU - KITIEMS - VISIEMS
Šiandien Vilniuje, kaip ir daugelyje Europos didžiųjų miestų, ekonomiškų gyvenamosios paskirties
patalpų stinga. Dauguma naujų būstų prestižiniuose rajonuose yra sunkiai prieinami vidutines pajamas gaunantiesiems. Todėl co-living modelis jau ir šiandien galėtų tapti realiu, šios problemos sprendimą palengvinančiu žingsniu. Tačiau, deja, Lietuva, kaip ir kitos postsovietinės šalys, turi nelengvą gyvenimo komunaliniuose butuose patirtį.
Mūsų projektu siekiame įtikinti, jog bendruomeninio gyvenimo principas yra dinamiškas, kintantis - jo transformavimasis gali tapti pagrindu, kuriant funkcionalų bei paklausų gyvenamosios aplinkos modelį Vilniuje.
Besiremdamos tyrimų išvadomis ir pasitelkusios architektūrinius bei dizaino įgūdžius, projektavome pastatą taip, kad jame atsiskleistų trys kertiniai bendruomeninio gyvenimo „aukštai”: sau, kitiems, visiems. Suprantama, jog ir socialiam žmogui būtina privati asmeninė erdvė. Tam tikromis erdvėmis galima dalintis, ir tai nebūtinai turi tapti neišvengiamu kompromisu, o kaip tik privalumu. Funkcionuojanti, gyva bendruomenė neturėtų būti hermetiška, bet veikti plačiau. Todėl mūsų co-living modelyje integravome komercinės paskirties patalpas, kurių panaudos pirmenybę teiktume bendruom enės nariams.
40 41 PROJEKTAS KONCEPCIJA
42 43 G Edu a on Ve o PROJEKTAS ARCHITEKTŪRA - POKYČIAI 2. Naikinami sandėliukai 4. Formuojami atriumai 3. Formuojamas uždaras kiemas 5. Formuojami nauji vertikalūs ir horizontalūs ryšiai Olandųgatvė Zarasųgatvė 1. Formuojamos prieigos
Konstruojant pastato erdvę, remiamasi esamu kolonų tinklu, pagal kurio išdėstymą organizuojama struktūrinė tinklo sistema Joje formuojamos uždaros bei atviros erdvės, kuriami privačios erdvės moduliai bei zonuojamos bendros paskirties patalpos. Esant poreikiui, moduliai prastūmiami horizontaliai pagal vieną ašį, arba vertikaliai tarp aukštų. Šalia esantys moduliai grupuojami ir jiems priskiriama bendra erdvė dalijimuisi.
Organizuojant privačios erdvės modulius, remiamasi vertikaliais pastato ryšiais ir formuojami keturių tipų tūriai: vieno aukšto standartinis, dvigubas horizontalus, pusantro aukšto vertikalu, dvigubas vertikalus.
Moduliai dėstomi pagal gridą, prastumiami vertikaliai, pilnai išnaudojant pastato struktūrines galimybes. Pusantro aukšto bei dvigubi vertikalūs moduliai formuojami tarp pastato aukštų. Miegamieji kambariai juose tesiekia pusę standartinio aukščio, kurio pakanka kokybiškam poilsiui.
1. Esama kolonų struktūra
2. Formuojamas tinklas 3. 66 plokštumos viename aukšte
4. Tūrių išsidėstymo schema plane
5. Tūrių grupavimas erdvėje
44 45 G Ed c n e n GS d c n V n 6 PROJEKTAS ERDVĖS KONSTRAVIMO PRINCIPAI
GS du a o a V s o 6 x 6 GS d c n V n 6 G Ed c o a e n
46 47 PROJEKTAS GYVENAMASIS MODULIS G E c n MODULIS 01 viengubas 4,80 x5,24 x 3,00 m MODULIS 02 dvigubas horizontalus 4,80 x 10,48 x 3,00 m MODULIS 03 1,5 vertikalus 4,80 x 5,24 x 4,85 m MODULIS 04 dvigubas vertikalus 4,80 x 5,24 x 7,30 m G Tūrių išsidėstymo schema pjuvyje
Surenkamoji arba modulinė architektūra (angl. prefabricated, modular architecture) - tai konstrukcinis metodas, kai skirtingi architektūriniai elementai yra gaminami fabrike, o statybos vietoje tik montuojami. Tai suteikia galimybę sumažinti statybai skirtą laiką, kvalifikuotos darbo jėgos poreikį ir, tokiu būdu, sumažinti projekto kaštus.
Todėl gyvenamosios bei komercinės paskirties modulių projektavimui rinkomės būtent šį surenkamosios architektūros konstrukcinį metodą ir naudojome sluoksniuotos medienos CLT plokštes, kurios pasižymi daugeliu, puikiai atitinkančių projekto tikslus bei galimybes, savybių:
Ekologiška, natūrali konstrukcinė medžiaga, gamyboje nesusidaro atliekų
Sandari, tačiau pralaidi medžiaga, dėl kurios pastato mikroklimatas švarus bei komfortiškas
Kokybiška medžiaga, greitai ir įvairiai montuojama
Puiki garso izoliacija
Kryžminio klijavimo technologija suteikia medžiagai patvarumo
Konstrukcijos stabilios, sandarios, pasižyminčios gera šilumine varža
Lengva bei elastinga medžiaga suteikia laisvę nestandartiniams architektūriniams sprendimams
Optimali užstatomo ploto kvadratūra.
Suteikia berėmio stiklinimo galimybę
48 49 PROJEKTAS PREFAB ARCHITEKTŪRA / CLT
Pastato aksonometrija vaizduoja modulių išsidėstymą aukštuose. Pirmasis pastato aukštas yra atviras visuomenei, čia projektuojamos parduotuvės, kavinės bei dirbtuvės, kuriamos aikštės, žaliosios zonos. Siekdamos užtikrinti naturalios šviesos patekimą į pastatą, formuojame atriumius. Numatoma, kad pastate gyvenantys bendruomenės nariai, pirmame aukšte galės vykdyti savo veiklas, užsiimti prekyba, amatais, teikti maitinimo bei kitas paslaugas bendruomenės bei Užupio ir miesto gyventojams.
Antras, trečias aukštai ir stogas, yra skirti tik bendruomenės nariams, čia projektuojamos gyvenamosios erdvės. Antro ir trečio aukšto erdvės projektavome tuo pačiu principu. Šalia esančius gyvenamuosius modulius grupuojame šeimas. Šeimą sudaro šalia, privačiose erdvėse gyvenantys, nariai. Jie dalinasi bendra virtuve, valgomuoju, svetaine. Turi bendrą ūkine patalpą, kuriame yra sandėliuojami bendro naudojimo buities reikmenys. Kiekviename aukšte susikuria po 5 šeimas. Jas gali sudaryti nuo 4 iki 12 žmonių.
Norėdamos išnaudoti pastato duotybes, pasirinkome ekplotuoti stogą ir jame įrengti multifunkcinę erdvę, bendro naudojimo terasą ir nedidelį daržą. Taip pat dalį stogo perimetro skyrėmė vertikaliam modulių prastumimui įgyvendinti
50 51 PROJEKTAS AKSONOMETRIJA 1A - visuomeninis 2A - gyvnamasis 3A - gyvenamasis Stogas - gyvenamasis
PROJEKTAS
san mazga s n ma agas um s a kuma a b k a mas a mas
bend s o e vė pa duo uvė
1A - visuomeninis
paga b ės pa pos ve a ū y a e k ūs yš a ka nė ka nė
dv a ų s ugyk a
d b u ės d b vės d b uv s
be dr s o e vė b nd os s e v s
ka nės kav pnės a duo u ės pa duo u ės pa du uvė
uma a umas
pa du kuvė a nė av ės
p a rd ė
pr va e dvė
p va e pdvė r va e pdvė va e dvė v ka ūs r š a a umas
p va rdvė p a e d ė
a um s
še mos rdvė p a e d ė
b nd uomen s e dv e ka ūs r š
p va e dvė p va e dvė p v e dv p va e dvė p v e dv
3A - gyvenamasis
pr va e dvė
v r ka ūs š a
pr va e dvė še mos e d ė e m s e dv e mo e dvė
Še m s e dv še mos dvė
p v e dvė
pr va e dvė p v e dvė
2A - gyvenamasis
d b uvė a umas a mas
p a e dv
p va e dvė
ve a ūs yš a e ka ūs r š
p va e dvė p a e d ė
p va e dvė p va dvė
š mo e dvė š mo e dvė še mos rd ė e m s e dv
e m s e dv še mos e d ė bend uom nės e d ės ve a ū y a
p va e dvė
p a e d ė p a rd pė a e d pė va e dvė p v e dv p v e dv
p a rd ė p va e dvė pr va e dvė
e a a da ža da ž s
ve ka s š a v r ka ūs yš a a um s
Stogas - gyvenamasis
p va rdvė p a e d ė uma
a umas
bend u menė e dvė e asa
52 53 G Ed c n e n
G Ed c n e n
FUNKCINIS ZONAVIMAS
54 PROJEKTAS FASADAS
56 PROJEKTAS ATVERTAS FASADAS
PIRMAS AUKŠTAS
59
60
EKSPLIKACIJA
ĮĖJIMO HOLAI
ATRIUMO ERDVĖS
BENDROSIOS ERDVĖS
PARDUOTUVĖS
KAVINĖS
DIRBTUVĖS
LIFTŲ HOLAI
LAIPTINĖS
SAN. MAZGAI
SKALBYKLA
PAŠTO DĖŽUTĖS
DVIRAČIŲ SAUGYKLA
PAGALBINĖS PATALPOS
KIEMAS
62 63 0 1 2 0 0 0 1 0 0 1 0 1 1 4 1 1405 0 0 0 0 0 0 0 0 0 00 5 0 0 1 6 1 9 1 9 0 0 1 1 0 1 6 1 6 1 6 1 2 1 2 1 1 1 1 1 A01 A B B m PROJEKTAS PIRMO AUKŠTO PLANAS PATALPŲ
101
102
103
104
105
106
107
108
109
110
111
112
113
114
VISO: 113,19 m2 416,37 m2 584,17 m2 287,39 m2 265,26 m2 221,58 m2 19,42 m2 65,26 m2 64,87 m2 79,52 m2 4,50 m2 28,45 m2 153,14 m2 1112,25m2 2303,12 m2
PATALPŲ EKSPLIKACIJA
ĮĖJIMO HOLAI
ATRIUMO ERDVĖS
BENDROSIOS ERDVĖS
PARDUOTUVĖS
KAVINĖS
DIRBTUVĖS
LIFTŲ HOLAI
LAIPTINĖS
SAN. MAZGAI
SKALBYKLA
PAŠTO DĖŽUTĖS
DVIRAČIŲ SAUGYKLA
PAGALBINĖS PATALPOS
KIEMAS
m2
m2
m2
m2 265,26 m2
m2
m2 65,26 m2 64,87 m2
m2 4,50 m2
m2
m2
m2
64 65 1 2 4 1 4 1 1 0 0 1 0 0 0 0 5 1 6 1 9 1 9 0 0 0 0 1 6 1 1 1 2 0 0 1 1 1 0 0 1 0 0 4 1 10 0 0 0 0 0 0 1 6 51 0 0 m PROJEKTAS PIRMO AUKŠTO APŠVIETIIMO PLANAS
101
102
103
104
105
106
107
108
109
110
111
112
113
114
VISO: 113,19
416,37
584,17
287,39
221,58
19,42
79,52
28,45
153,14
1112,25m2 2303,12
Apšvietimas projektuojamas, atsižvelgiant į panaudos specifiką. Bendroje daugiafunkcinėje erdvėje gausu dirbtinių šviesos šaltinių. Šviestuvai montuojami ant lubų, šviesa sklinda visomis kryptimis, atsispindėdama nuo grindų bei kitų paviršių. Tai suteikia erdvei aiškumo, skaidrumo pojūtį. Svetainėms apšviesti pasirinkti toršerai. Jų skleidžiama lokali šviesa - kryptinga. Dėl to patalpa atrodo jaukesnė, joje lengviau atsipalaiduoti ir pailsėti. Saulėtą dieną atriumus užlieja natūrali šviesa, o tamsiu paros metu, ar apsiniaukus, atriumų erdves apšviečia ant kolonų sumontuoti šviestuvai.
Žymė mas p Nane uo Aauka p ašymas
PROJEKTAS
APŠVIETIIMAS - PARINKTYS
La p n ų apšv e mas S en n a um n senc n a vamzde a NEWAY 360o 1200mm D 70mm 3000K
Loka us apšv e mas bendros ose e dvėse F os A co oršeras D z Ach e & P er G acomo Cas g on 1962 1 x LED E27 8W 2700K 560 m
K emo r stogo auko šv es uva Fosca n G egg e a LED re rofit Ha o 1x205W, E27 M D 31/27 L D47 40, XL D 59 51
Bendras pa a pos apšv e mas Apšv eč ama pa a pa be ubos L um n senc n a vamzde a NEWAY 360o 1000mm x 3 D 70mm 3000K A r umų apšv e mas Thor n 2 LED asymmet ca 43W / 3000K / 2444 m / med um
Paga b n ų pata pų apšv et mas Thor n Pr sma LED 39W/4000K 4183 m P44
Auga ų apšv e mas Thor n Con ras 2 LED 11W 218 m, S 32o sma
66 67
68 69 PROJEKTAS APŠVIETIIMAS - SCENARIJAI Bendras patalpų apšvietimas
70 Atriumų apšvietimas
72
75 PROJEKTAS VISUOMENINĖS ERDVĖS - KAVINĖS 6 0 0 930 2 350 2 320 570 5 240 4 8 0 0 6 0 0 3 6 0 0 6 0 0 930 2 350 2 320 570 5 130 4 8 0 0 6 0 0 4 2 0 0 930 2 350 2 320 570 105 Kavinės modulio planas M 1:100 JUNGTIS SANDĖLIAV MAS ARBA KOMUNIKAC JOS PREKYSTAL S BARAS JUNGTIS SANDĖL AV MAS ARBA KOMUN KAC JOS Apšvietimas: universali Flos bėgelių sistema “The Tracking Magnet”, prie kurios, pagal poreikį, gali būti tvirtinami skirtingi šviesos šaltiniai.
77 PREKYSTALIS JUNGTIS SANDĖLIAV MAS ARBA KOMUNIKAC JOS LENTYNOS PREK Ų EKSPONAV MAS PREK Ų SANDĖL AV MAS PROJEKTAS VISUOMENINĖS ERDVĖS - PARDUOTUVĖS Parduotuvės modulio planas M 1:100 5 240 4 8 0 0 6 0 0 3 6 0 0 6 0 0 930 2 350 2 320 570 5 240 4 8 0 0 6 0 0 3 6 0 0 6 0 0 930 2 350 2 320 570 5 130 105 Flos “The Tracking Magnet”
79 PROJEKTAS VISUOMENINĖS ERDVĖS - DIRBTUVĖS Dirbtuvės modulio planas M 1:100 GS du a na V o 4 6 0 0 3 930 2 350 2 320 570 5 130 4 8 0 0 6 0 0 4 2 0 0 930 2 350 2 320 570 S EN NĖ SP NTA DARBO VIETA JUNGTIS SANDĖL AV MAS ARBA KOMUNIKAC JOS Flos “The Tracking Magnet”
ANTRAS AUKŠTAS
81
PATALPŲ EKSPLIKACIJA
PRIVAČIOS GYVENAMOSIOS ERDVĖS
SVETAINĖS
ERDVĖS
ERDVĖS
82 83 PROJEKTAS ANTRO AUKŠTO PLANAS GSE uc o a e n 2 1 1 20 1 2 210 1 01 22 1 0 0 20 1 2 1 1 1 0 2 2 0 0 2 2 0 2 2 3 2 2 8 7 0 0 3 20 6 0 0 2 3 3 4 2 0 2 4 2 4 0 0 5 5 0 0 AA 0 0 m
201
202
203 VIRTUVĖS 204 VALGOMIEJI 205 DARBO
206 LODŽIJOS 207 LIFTŲ HOLAI 208 LAIPTINĖS 209 BENDRUOMENĖS
VISO: 516,10 m2 254,25 m2 236,16 m2 169,56 m2 100,07 m2 35,52 m2 19,42 m2 16,68 m2 546,10 m2 1893,86 m2
84
PATALPŲ EKSPLIKACIJA
PRIVAČIOS GYVENAMOSIOS ERDVĖS
SVETAINĖS
VIRTUVĖS
VALGOMIEJI
ERDVĖS
HOLAI
BENDRUOMENĖS ERDVĖS
86 87 GS du a n V o 2 2 1 20 2 1 2021 1 01 22 0 0 21 2 1 2 1 2 1 2 1 0 0 0 2 2 0 0 2 2 0 2 8 2 7 0 0 2 3 20 0 6 2 2 3 2 4 2 0 2 2 0 5 2 5 2 5 5 2 6 2 0 2 6 0 m PROJEKTAS AUKŠTO APŠVIETIMO PLANAS
201
202
203
204
205 DARBO
206 LODŽIJOS 207 LIFTŲ
208 LAIPTINĖS 209
VISO: 516,10 m2 254,25 m2 236,16 m2 169,56 m2 100,07 m2 35,52 m2 19,42 m2 16,68 m2 546,10 m2 1893,86 m2
88
TREČIAS AUKŠTAS
91
PATALPŲ EKSPLIKACIJA
PRIVAČIOS GYVENAMOSIOS ERDVĖS
SVETAINĖS
VIRTUVĖS
VALGOMIEJI
DARBO ERDVĖS
LODŽIJOS
LIFTŲ HOLAI
LAIPTINĖS
BENDRUOMENĖS ERDVĖS
92 93 PROJEKTAS TREČIO AUKŠTO PLANAS 3011 1 0 1 0 1 3 1 0 0 0 0 0 0 0 2 3 2 33 2 3 3 2 0 3 3 3 3 3 0 3 3 3 0 4 3 4 0 3 5 3 5 0 0 0 0 3 66 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 A 0 A B B m
301
302
303
304
305
306
307
308
309
VISO: 564,44 m2 254,25 m2 236,16m2 135,33 m2 234,30 m2 49,47 m2 19,42 m2 16,68 m2 537,89 m2 2011,87 m2
PATALPŲ EKSPLIKACIJA
301 PRIVAČIOS GYVENAMOSIOS ERDVĖS
SVETAINĖS
VIRTUVĖS
VALGOMIEJI
DARBO ERDVĖS
LODŽIJOS
LIFTŲ HOLAI
LAIPTINĖS
BENDRUOMENĖS ERDVĖS
96 97 G Ed c n Ve n 3131 1 3 1 1 3 1 0 3 1 3 1 0 0 0 0 0 0 1 3 2 0 3 2 30 0 3 2 3 0 3 3 3 3 0 0 0 3 4 3 4 0 3 5 3 5 0 3 5 0 0 30 6 0 0 8 7 0 0 0 0 0 0 0 m PROJEKTAS TREČIO AUKŠTO APŠVIETIIMO PLANAS
302
303
304
305
306
307
308
309
VISO: 564,44 m2 254,25 m2 236,16m2 135,33 m2 234,30 m2 49,47 m2 19,42 m2 16,68 m2 537,89 m2 2011,87 m2
98
Baltai dažyti paviršiai ( lubos, konstrukcijos) Pusiau matiniai dažai RAL 9016
Stalas Stan, Viccarbe, H 72 cm Diz. Studio VCCB
Stalas Torino, BoConcept L 120/180 cm
Valgomojo kėdė Visu, Muuto Diz. Mika Tolvanen
Pusbario kėdė, Visu, Muuto Diz. Mika Tolvanen
Liejamos poliuretano grindys Liquidfloor spalva: winter ice
CLT plokštė
Kėdė Elementaire, HAY Diz. Ronan & Erwan Bouroullec
Darbo kėdė ABOUT A, AAC 10, HAY Staliukas Eiffel, HAY
Modulinė sofa Carmo, Bo Concept Diz. Anders Norgaard
100 101 PROJEKTAS MEDŽIAGIŠKUMAS / PARINKTYS
102 103G Ed c n e n 5 240 5 240 4 8 0 0 650 900 290 1 000 1 530 600 270 2 24006190 50 650 2 320 2 270 4 8 0 0 8 0 0 1 8 1 0 3 5 0 1 6 0 0 A A M NI V RTUVĖ SAN MAZGAS MIEGAMAS S ĖJ MAS SP NTA M EGAMAS S 1 PROJEKTAS PRIVAČIIOS ERDVĖS - MODULIS 01 Viengubas 1/ 2 asm. 23,38 m2 01 B - su virtuvėle Planas M 1:100 01 A - konsolinis Planas M 1:100 01 C - su papildoma spinta Planas M 1:100 Asmeninis pasiūlymasBazinis pasiūlymas 01 B01 A 01 C
104 G Ed c on e n 0 20 2 80 0 00 +0 40 +3 00 0 00 +3 00 0 00 +0 40 +2 30 +2 80 A B A B 01 B apšvietimo planas M 1:100 Pjūvis A-A, M 1:100
106 107 MIN V RTUVĖ SP NTA SP NTA ĮĖJ MAS SAN MAZGAS JUNGT S SP NTA M EGAMAS S 1 M EGAMAS S 2 PROJEKTAS PRIVAČIIOS ERDVĖS - MODULIS 02 0 20 2 80 0 00 +0 40 +3 00 0 00 +3,00 5 240 760 5 240 11 240 4 8 0 0 400 4 840 760 650 900 1 290 1 530 600 270 A B A B Apšvietimo planas M 1:100 Pjūvis B-B M1:100 Bazinis pasiūlymas Dvigubas 2 / 3 / 4 asm. 43,95 m2 02
108 109 MIEGAMAS S 1 SAN MAZGAS ĖJ MAS M EGAMAS S 2 SANDĖL UKAS DA KTAMS PROJEKTAS PRIVAČIOS ERDVĖS - MODULIS 03 Bazinis pasiūlymas 1,5 Viengubas 2 / 3 /4 asm. 31,26 m2 Asmeninis pasiūlymas G Ed c n Ve n 550 1 620 3 070 2 7 4 0 1 5 0 0 5 6 0 5 240 550 1 620 1 592 988 490 793 1 000 2 577 600 270 8 0 0 1 3 2 1 8 0 0 8 3 9 8 0 0 0 00 1 65 A +1 65 Planas M 1:100 (-1,65) Planas M 1:100 (0,00) 03
110 SE u a o a V s o 1 65 0 00 +0 95 +2 80 1 85 0 00 +3 00 1 85 0 00 +0 95 +3 00 1 65 0 00 +2 10 +2 80 B 0 00 1 65 1 8 2 4 h 1 5 h 5 h 50 A A B A B A B +0 95 Pjūvis B-B M 1 :100Planas M 1:100 (0,00) Planas M 1:100 (-1,65) Pjūvis A-A M 1 :100
112 113 SIEN NĖ SPINTA MIEGAMAS S 1 M EGAMAS S 2 DARBO V ETA SAN MAZGAS ŠĖJ MAS ANT STOGO PROJEKTAS PRIVAČIOS ERDVĖS - MODULIS 04 Bazinis pasiūlymas Dvigubas vertikalus 3/ 4 asm. 44,22 m2 Asmeninis pasiūlymas 5 5240 240 120 1 025 1 195 2 300 600 4 8 0 0 2 290 900 400 600 1 050 4 8 0 0 400 1 040 1 000 2 960 400 8 2 0 1 5 0 0 1 0 4 0 1 0 0 0 1 0 0 0 5 800 5 3 6 0 4 640 600 0 00 +2 78 +4 68 04 Planas M 1 :100 (+2,78)Planas M 1 :100 (0,00) Planas M 1 :100 (+4,68)
Privačiose erdvėse gyventojai patys turi galimybę pasirinkti jiems tinkamiausius šviesos šaltinius. Funkciniam apšvietimui, modulių lubų strateginėse vietose įmontuojami magnetiniai apšvietimo bėgeliai, kuriuose gali būti tvirtinami įvairių tipų šviestuvai. Skirtingi šviestuvų parametrai leidžia rinktis išskaidytą, atsispindintį ar lokalų erdvių apšvietimą, keisti šviesos intensyvumą bei kurti namų atmosferą pagal situaciją ir poreikį.
Apšvietimas - tai ne tik funkcionalus šviesos srauto paskirstymas. Kai kurioms patalpoms, tokioms kaip miegamasis ar darbo vieta, bendras apšvietimas nebūtinas, tokiu atveju, visas apšvietimo krūvis tenka vietiniams šviesos šaltiniams. Rinkdamasis šviestuvą, žmogus dažniausiai atkreipia dėmesį šviestuvo stilių ir formą. Todėl lokalios šviesos šaltinių pasirinkimas paliekamas gyventojui.
Funkcinis gyvenamųjų patalpų apšvietimas. Flos universali bėgelių sistema “The Tracking Magnet”
114 115 PROJEKTAS PRIVAČIŲ ERDVIŲ APŠVIETIMAS GSE u a o a V s o 0 00 +2 78 +4 48 +7 48 +1 38 +4 68 +7 08 A A A A 0 00 +2 78 h 0 h 78 5 A A +4 68 Planas M 1 :100 (+2,78)Planas M 1 :100 (0,00) Planas M 1 :100 (+4,68)
Pjūvis A-A , M 1:100
PROJEKTAS PJŪVIS A-A
118
Ant anksčiau neeksplotuojamo stogo įrengtos bendro naudojimo daugiafunkcinės zonos: uždara bei atvira terasos, nuo kurių atsiveria vaizdas Užupio kalvas, ir nedidelis daržas. Čia bendruomenė, gali susiburti bendram poilsiui ar veiklai, renginiams, darže - auginti ekologiškas daržoves.
Nedidelę dalį stogo užima vertikaliai prastumtos modulinės konstrukcijos. Šioms, virš stogo iškylanči oms privačioms erdvėms tenka papildoma natūralios dienos šviesa.
STOGAS
120 121
EKSPLIKACIJA
122 123 GSE u a o a V s o 6 5 0 0 0 0 4 2 0 A 0 m 0 4 3 33 33 0 PATALPŲ
401 PRIVAČIOS GYVENAMOSIOS ERDVĖS 402 MEDINĖS TERASOS 403 GLUDINTOS SKALDOS TERASOS 404 DARŽAI 405 LIFTŲ HOLAI 406 LAIPTINĖS VISO: 43,26 m2 514,42 m2 1125,84 m2 127,72 m2 19,42 m2 16,68 m2 1847,34 m2 PROJEKTAS STOGO PLANAS
Globalisation has played a major role in evolving urban lifestyle, development of thinking patterns and changing modes of consumption. A shift in the way modern life is organised subsequently causes new architectural forms to emerge. It is widely known that densely populated cities face significant housing crisis, where affordable living spaces are scarce and insufficient. Increasing number of young people feel overwhelmed by the strong sense of loneliness. Thus, communal living might serve as an effective solution to this contemporary issue.
Over the course of the project, we have investigated various shared living arrangements and analysed findings of several internationally conducted research studies to create our version of co-living community building.
Having located an abandoned industrial warehouse in Uzupis area, we have converted the structure to comply with residential building requirements. Newly built architectural elements such as walls, ceilings and fittings were prefabricated using cross-laminated timber. The space has been divided into three sections as per their function: private, shared and public.
The ground floor has been utilised for shared and public use, thus commercial modules are implemented here. Private and shared areas are located on the first and second floors. Communal spaces are fully fitted out to comply with ergonomic design standards, while private areas are kept rather clean and impersonal for individual ideas of home to be realised. Previously unused courtyard and roof areas have been converted as safe and comfortable spaces for residents to relax or engage in communal activities.
The main goal of this project has been to present a proposal for a contemporary functional co-living accommodation which could be successfully built in Vilnius.
Globalizacijai plintant, keičiasi gyvenamoji aplinka, žmonių mąstysena ir poreikiai. Šių pasikeitimų įtakoje atsiranda ir naujos architektūrinės formos. Miestuose stinga ekonomiškos gyvenamosios erdvės, aštrėja vienatvės pojūtis, susvetimėjimas. Bendruomeniškais principais grindžiamas gyvenamosios aplinkos modelis galėtų tapti efektyviu būdu jauniems žmonėms spręsti šią urbanistinę problemą.
Šiuo projektu mes nagrinėjome komuninių pastatų analogus, gilinomės tarptautiniu mastu atliktus tyrimus ir kūrėme savąjį bendro gyvenimo drauge (angl. co-living) modelį. Suradusios neeksplotuojamą pramoninį pastatą Užupyje, pasinaudojome jo struktūrinėmis duotybėmis ir pritaikėme gyvenamajai paskirčiai.
Naujų architektūrinių elementų formavimui taikėme surenkamovios architektūros metodą, projekto pagrindine konstrukcine medžiaga pasirinkdamos klijuotos medienos CLT plokštes. Konvertuojamo pastato erdvę suskirstėme tris funkcines zonas - privačią, bendrą, visuomeninę.
Pirmajame aukšte, atvirame visiems, kūrėme komercinės paskirties modulius, o antrajame bei trečiajame - formavome tiek uždaras, tiek atviras privačios ir bendros paskirties erdves. Tas zonas, kuriomis bendruomenės nariai dalijasi tarpusavyje, projektavome ergonomiškai, nuodugniai suplanuodamos interjerą.
Privačiuose moduliuose suprojektavome tik būtiniausius vidaus apdailos elementus, patikėdamos galutinius sprendimus patiems gyventojiems. Anksčiau nenaudojamus kiemą bei stogą pritaikėme bendruomenės poreikiams, numatydamos saugias, komfortiškas aktyvaus laisvalaikio bei poilsio vietas.
Vienas pagrindinių projekto tikslų - pasiūlyti funkcionalų šiuolaikišką co-living modelį, kuris galėtų būti sėkmingai įgyvendintas Vilniuje.
124 125 SANTRAUKA
Co-living 2030: Are you ready for the sharing economy? https://archinect.com/features/article/150042590/co-living-2030-are-you-ready-for-the-sharing-economy
IKEA lab Space10 launches website to “revamp” co-living for 2030 https://www.dezeen.com/2017/11/14/one-shared-house-2030-ikea-space10-lab-anton-irene-co-livingwebsite-platform/ http://onesharedhouse2030.com
Co-working company WeWork unveils its first co-living apartments in New York https://www.dezeen.com/2016/04/06/wework-welive-co-working-company-co-living-apartments-new-york/
World’s largest co-living complex promises residents “everything at their fingertips” https://www.dezeen.com/2016/04/28/collective-old-oak-common-co-living-plp-architecture-willesdenjunction-london-housing/
Alexis Dornier completes co-living complex in Bali with communal areas on its roof https://www.dezeen.com/2016/06/09/alexis-dornier-architecture-roam-co-living-housing-residential-complexbali-indonesia-communal-roof/
MINI’s co-living destination in Shanghai “brings know-how from vehicles into places where we live” https://www.dezeen.com/2017/11/23/mini-co-living-destination-shanghai-china-industrial-architectureresidential/
MINI presents shared living spaces as a solution to the affordable housing crisis in cities https://www.dezeen.com/2016/04/14/mini-living-shared-spaces-solution-affordable-housing-crisis-milandesign-week/ studio-p10/ https://arzamas.academy/materials/591
Miel Arquitectos and Studio P10 design Barcelona apartment for “shared micro living” https://www.dezeen.com/2014/08/04/salva46-apartment-barcelona-shared-micro-living-miel-arquitectoshttps://inforr.ru/news/70.php
Student-style accommodation for adults “is going to be the next market” says Naomi Cleaver https://www.dezeen.com/2015/09/11/student-style-accommodation-adults-next-market-london-uk-naomicleaver/
Concretizing the Global Village: How Roam Coliving Hopes to Change the Way We Live https://www.archdaily.com/788147/concretizing-the-global-village-how-roam-coliving-hopes-to-change-theway-we-live https://www.roam.co https://www.thecollective.com/co-living/ https://www.welive.com
Share House LT Josai by Naruse Inokuma Architects https://www.dezeen.com/2013/08/29/share-house-by-naruse-inokuma-architects/
Studiomama on how to live better on a small scale https://thespaces.com/2018/04/16/studiomama-micro-neighbourhood-mini-living-milan/
Inside the weird world of co-living, Silicon Valley’s attempt to solve the housing crisis http://www.wired.co.uk/article/coliving-housing-wework-pure-house
126 127 ŠALTINIAI
VDA Interjero dizaino katedra
2018 m. Bakalauro baigiamasis darbas
Stud.: Ana Baravykienė, Viktorija Krasickienė
Darbo vadovė lekt. Laura Malcaitė