Taurosta_nr.1 by Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešoji biblioteka

TAUROSTA

JONAVOS KRAŠTO KULTŪROS IR ISTORIJOS METRAŠTIS 2015 M. NR.1 (1)

Redakcinė kolegija. Pirmoje eilėje: G. Vaiciekavičiūtė, V. Venckūnas, S. Gajauskaitė, Jonavos savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė; antroje eilėje: R. Tarasevičienė, I. Nagulevičienė, M. Venckienė, I. Gleixner, A. Narkevičius, A. Jakutienė.

Mieli skaitytojai, tai – pirmasis kultūros, meno ir istorijos metraštis Jonavos krašto istorijoje. Simboliška, kad pirmasis metraščio numeris išvydo šviesą, atšventus Jonavos miesto 265-ąsias gimimo metines. Leidinio pavadinimas perimtas iš Jonavos Sąjūdžio grupės, gimusios iš entuziazmo ir meilės Tėvynei 1988 m., laikraštėlio. Perimame ne tik pavadinimą ir simbolį, bet ir tuometę tautinio Sąjūdžio šviesuolių dvasią ir energiją. Tikime, kad ateityje metraštis bus rašomas kasmet ir taps Jūsų laukiamas, kaip laukiama geros ir teisingos žinios. Redakcijos misija – pakylėti gabius poetus, rašytojus, menininkus, krašto istorijos puoselėtojus ir suteikti jiems galimybę bendrauti su Jumis, kritiškai vertinti meno, kultūros, istorijos įvykius, garsinti Jonavos vardą svetur. „Taurosta‘‘ atvira visiems, kurie nori, bet nedrįsta parodyti savo sukurtą eilėraštį, apsakymą, paveikslą ar seną nuotrauką. „Taurostos‘‘ redkolegija dėkinga autoriams, rėmėjams ir Jonavos rajono savivaldybei už leidinio finansavimą.

TAUROSTA

Taurosta. Negaliu abejingai tarti šio vardo. Daugiau nei ketvirtis amžiaus prabėgo nuo tų dienų, kai mes, grupelė entuziastų, pasitikdami Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, išleidome pirmąjį Lietuvos kultūros fondo klubo „Taurosta“ laikraštėlio numerį. Nesvarbu, kad tik rašomąja mašinėle spausdintą, kopijuokliu padaugintą, bet užtat savą, nepriklausomą, tikrą laisvo žodžio Jonavoje šauklį! Gyvenimas tada buvo toks intensyvus, kad jau maždaug po pusmečio laikraštėlis galėjo peršokti tarsi į kitą lygį – įsisupęs į poligrafinį drabužį tapo dvisavaitiniu LPS Jonavos rajono tarybos ir kultūros klubo leidiniu. Jį palydėjome tokiais žodžiais: „Kaip nedidelis Taurostos upelis, surinkęs Jonavos apylinkių vandenį, dovanoja jį Lietuvos upių motinai, taip ir mūsų kuklus leidinėlis, pajutęs ateities šauksmą, skuba įsilieti į Atgimimo upę, kad su ja visi mes pasiektume Naująją Lietuvą.“ Iš tiesų skubėjome, nes vėrėsi iki tol nematyti horizontai, nežinomi keliai, naujos patirtys… Ir gana greitai ėmė atrodyti, kad Naujajai Lietuvai „Taurosta“ tapo nebereikalinga, kad ji jau padarė savo… Tačiau, tačiau… Metai veja metus, gyvenimas keičiasi, tarsi jau ir pasiekėme tą Naująją Lietuvą (ar bent jos prieigas), o kaskart apie tai pagalvojus, darosi vis aiškiau, kad nerasime nei ramaus uosto, nei saugaus užutėkio. Iš tiesų, čia pati tikriausia upė, kuriai reikia tekėti, šniokšti ir kuri negali gyvuoti be didesnių ar mažesnių intakų, be jų teikiamos energijos. Kitaip viskas nuseks, išdžius, virs pelke… Kaip nuo neatmenamų laikų miškais į Nerį vandenis plukdo mažytė, bet savo vardu didi Lietava, kaip į tą pačią upę ir toliau lyg niekur nieko ramiai srovena mūsų gilios gamtinės pasaulėjautos kodą slepiantis Taurostos upelis, taip, tikiu, vėl atgimusi, dar solidesnė „Taurosta“ ras savo vagą suklestėjusiame Jonavos krašto kultūriniame peizaže ir jį deramai praturtins. Šiandien, kaip ir tais atmintinais metais, mūsų kultūros upelei pirmiausia linkiu sraunumo…

Vidmantas Jankauskas

2015 NR.1(1)

TURINYS TAUROSTA

JONAVOS KRAŠTO KULTŪROS IR ISTORIJOS METRAŠTIS

I. jubiliejiniŲ Metų renginiai IR ŽMONĖS Jonavos trečiojo amžiaus universitetui (TAU) – 5-eri M. Kokštienė, T. Galvydienė, I. Lauciuvienė, V. Vaicekauskas

Kartu su Jonava – jau 50 metų J. Sabaitė-Melnikovienė

Meno mūzų pilis pasitiko auksinį jubiliejų R. Jurgilienė

Gražiausia šventė Lietuvoj – Joninės Jonavoj! G. Vaiciekavičiūtė

265-oji jubiliejinė miesto šventė: Jonava – Jonavai G. Vaiciekavičiūtė

Jonavos krašto šviesuoliai: istorija ir tradicijos R. Tarasevičienė

2015 metų šviesuolė – Veronika Gabužienė R. Tarasevičienė

Jonavos krašto šviesuolė – Irena Nagulevičienė R. Tarasevičienė

Rudens popiečio pokalbiai V. Venckūnas

Gintarė Vaiciekavičiūtė

Aliona Jakutienė – dizainerė

Poezijos konkursas – ,,Neries kuždesiai“ I. Nagulevičienė

Meilutė Venckienė – korektorė

Jonavos teatro ieškotojų kelionė J. Andriulevičius

Adresas

Apie teatro siunčiamą žinią V. Truskauskaitė

Žeimių g. 9, LT-55158 Jonava

II. Jonavos krašto Garbės piliečiai

ISSN 2424-4317 2015 NR. 1 (1) Leidžiamas nuo 2015 m.

LeidėjA Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka Redakcinė kolegija Vytautas Venckūnas Ignas Gleixner Irena Nagulevičienė Artūras Narkevičius Rimantė Tarasevičienė

Tel. +370 614 68 838

El. p. taurosta.jonava@gmail.com www.jonbiblioteka.lt Spausdino UAB „Printėja“, Vytauto Didžiojo g. 114B, LT-56111 Kaišiadorys Viršelio nuotr. – Valerijaus Buklajevo Tiražas 500 egz.

12 16

55 61

Garbės piliečiai: istorija ir tradicijos R. Tarasevičienė

Garbės pilietis – rašytojas Grigorijus Kanovičius R. Tarasevičienė , V. Radionovienė

III. Kūrybinė mozaika G. Kanovičiaus premijos mokinių rašinių konkursas: istorija ir laureatai D. Deikienė

Ant praeities sparnų A. Kraptavičiūtė

74 76

TAUROSTA

Poezijos klubas,, Šaltinis“ – rajono kultūros ir istorijos dalis I. Nagulevičienė

Dailininkės Jolantos Grigienės portretas R. Kilinskaitė, I. Gleixner

Garsių Lietuvos sūnų motina A. Butkuvienė

V. Ištakos ir istorijos

„Gerasis angelas lai jus veda visais keliais...“ J. Puišo

106

Jonavos vidurinės mokyklos steigėjas – Jonas Kartanas (1890–1944 m.) A. Narkevičius, V. Venckūnas

122

Bajoriškų Petrauskų ir Butkevičių giminių istorijos J. Butkevičius

128

Pagirskių parduotuvėje D. Epšteinaitė

139

IV. Senų fotografijų albumas Senos nuotraukos pasakoja

104

VI. Iš mokslinių konferencijų

Šėtos mūšis: priežastys, eiga, pasekmės V. Banys

145

VII. Kronika

Naujausi leidiniai apie Jonavos kraštą ir žmones, kraštiečių kūryba R. Tarasevičienė

VIII. datos Jubiliejų kalendorius 2016 m.

151

157 RĖMĖJAI

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

Jonavos trečiojo amžiaus universitetui (TAU) – 5-eri Vytas Vaicekauskas, Teresė Galvydienė, Marija Kokštienė, Irena Lauciuvienė – universiteto steigėjai

Valerijaus Buklajevo nuotr.

Senjorai, sukruskim, vieningi būt galim, Ieškodami moksle pilnatvės prasmės… Širdies išmintim padabinkime šalį – Aukščiausias tikrai mums padės… (TAU himnas)

Trečiasis amžius – tai toks gyvenimo periodas, kai

Jonavoje

žmogus pasitraukia iš aktyvios profesinės veiklos,

Jonavos trečiojo amžiaus universiteto (Jonavos

tačiau turi nemažai interesų ir idėjų, todėl gali visa-

TAU) pirmasis steigiamasis renginys įvyko 2010 m.

vertiškai integruotis į visuomenę. Šiems žmonėms į

balandžio 27 d. Jo iniciatoriai ir steigėjai – a. a. Rita

pagalbą ateina Trečiojo amžiaus universitetas (TAU),

Domarkienė, Marija Kokštienė, Teresė Galvydienė,

kuris savo veikla užtikrina vyresnio amžiaus žmonių

Irena Lauciuvienė, Vytas Vaicekauskas. Jonavos TAU

geresnę socialinę integraciją į visuomenę, skatina jų

yra visuomeninė neformaliojo vyresnio amžiaus žmo-

produktyvų ir turiningą gyvenimą, kelia žinių ir kul-

nių švietimo organizacija. TAU tikslas – užtikrinti

tūros lygį, apsikeičiant gyvenimo patirtimi. Lietuvoje

geresnę senjorų integraciją į visuomenę, kelti jų žinių

prieš 20 m. įsteigtas pirmasis TAU – Medardo Čoboto

ir kultūros lygį, skatinti turiningą gyvenimą, plėsti

trečiojo amžiaus universitetas Vilniuje.

tarpusavio bendravimą.

TAUROSTA Nuo 2010 m. rudens Jonavos TAU veikė trys fakul-

bulėjimo „Alfa“ kursą; kurso vadovė – sesuo Pran-

tetai: Sveikos gyvensenos, Informacinio raštingumo, ciška Bubelytė). Užsienio kalbų.

Jonavos TAU veiklą 2 m. organizavo Marija

Užsiėmimai vyko Jonavos suaugusiųjų švietimo Kokštienė, Teresė Galvydienė, Irena Lauciuvienė, centro patalpose kartą per savaitę. Čia buvo skaitomos paskaitos, vyko praktiniai užsiėmimai, rank-

Vytas Vaicekauskas. Nuo 2012 m. rudens TAU fakultetų užsiėmimus

darbių, kulinarų, floristikos veiklos pagal pomėgius. lankė per 300 klausytojų, kurių amžius – nuo 40 Kiekvieną pavasarį senjorai poilsiavo gamtoje, keliavo

iki 95 m. Jonavos suaugusiųjų švietimo centre jiems

po Lietuvą.

sudarytos sąlygos lavintis ir tobulėti pagal pomėgius

2012 m. gegužės 8 d. įvyko I laidos diplomų įteikimo šventė. Joje dalyvavo ne tik klausytojai, universiteto organizatoriai, bet ir Jonavos rajono vadovai:

ir poreikius, suteikta galimybė bendrauti ir bendradarbiauti. 2013–2015 m. Jonavos TAU veikė jau šeši fakultetai:

meras Mindaugas Sinkevičius, mero pavaduotojas Sveikos gyvensenos (45 senjorai), Dvasinio ugdymo (32 Vytautas Venckūnas, LR Seimo nario padėjėja Laima

senjorai), Informacinio raštingumo (20 senjorų), Menų

Slovikienė.

(50 senjorų), Krašto pažinimo (35 senjorai), Užsienio

Jonavos TAU I laidą baigė 147 klausytojai: Infor-

kalbų (120 senjorų).

macinio raštingumo fakultetą – 30, Užsienio kalbų

Susibūrė trys kolektyvai: moterų ansamblis

fakultetą – 47 (ispanų, anglų ir vokiečių k.), Sveikos

,,Vakarė“ (15 senjorų), kapela ,,Lankesa“ (10 dalyvių),

gyvensenos fakultetą – 70 (iš jų 27 dar baigė dvasinio to-

Švietimiečių klubas (30 senjorų).

Naujieji mokslo metai. 2015 m., spalis.

Valerijaus Buklajevo nuotr.

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

Visi universiteto dėstytojai ir vadovai dirbo visuomeniniais pagrindais, be jokio atlygio. Senjorų veiklą rajone, respublikiniuose renginiuose ir užsienyje

14. Antanas Kirvelevičius (kapelos ,,Lankesa“ vadovas), 15. Inga Naujokienė (menų), 16. Gražina Vitkauskienė (menų),

pristatė kaimo kapela ,,Lankesa“, vadovaujama An-

17. Vaidas Dranseika (informacinio raštingumo),

tano Kirvelevičiaus, ir universiteto moterų ansamblis

18. Ramunė Dranseikienė (informacinio raštingumo),

,,Vakarė“ (vadovė Danutė Kasparavičienė). Jonavos TAU universiteto lankytojai – senjorai medikai, pedagogai, darbininkai, achemiečiai, inžinieriai, valstybės tarnautojai. Džiugu, kad Jonavos TAU veiklą remia Savivaldybės administracija ir rajono taryba, rajono meras Mindaugas Sinkevičius, administracijos direktorius Jonas Klemensas Sungaila, LR Seimo narys Rimantas Sinkevičius. Jonavos TAU dėstytojai 2010–2015 m. M.: 1. Donata Milimavičiūtė (italų k.), 2. Dana Astromskienė (ispanų ir anglų k.), 3. Jelena Šakelė (anglų k.),

19. Eugenijus Leonavičius (informacinio raštingumo), 20. Valentina Bereznaja-Demidenko (Sveikos gyvensenos fakulteto dėst.), 21. Regina Karaliūnienė (Sveikos gyvensenos fakulteto dėst.), 22. Danutė Snitkienė (Krašto pažinimo fakulteto vadovė), 23. Regina Gudonavičienė (Švietimiečių klubo vadovė), 24. Teresė Galvydienė (Sveikos gyvensenos fakulteto vadovė, Jonavos TAU įkūrėja), 25. Marija Kokštienė (Jonavos TAU įkūrėja), 26. Irena Lauciuvienė (Jonavos TAU įkūrėja), 27. Vytas Vaicekauskas (Jonavos TAU įkūrėjas). Senjorų veikla – tai dar vienas įrodymas ir paskatinimas, kad baigę darbinę veiklą žmonės neužsidary-

4. Stefanija Gibiežienė (prancūzų k.),

tų namuose tarp keturių sienų: jiems atsiveria naujos

5. Helena Naraškevičienė (vokiečių k.),

galimybės bendrauti su išvykusiais vaikais ir vaikai-

6. Aldona Matulevičienė (vokiečių k.),

čiais elektroniniu paštu, per skaipą pakalbinti jau lie-

7. Raimonda Jazukevičienė (vokiečių k.),

tuviškai nekalbančius anūkus ar giminaičius Europos

8. Erika Vaitkevičienė (anglų k.), 9. Asta Troja (anglų k.), 10. Dr. Marta Mėta Šiušienė (anglų k.), 11. Emilija Šupilienė (anglų k.), 12. Pranciška Bubelytė (Dvasinio ugdymo fakulteto vadovė),

šalių kalbomis, imtis tokios veiklos, kuriai anksčiau stigdavo laiko, taip pat keliauti, pasijusti įdomiais ne tik sau, bet ir kitiems. Gal prisijungsite prie mūsų? Visuomet laukiame.

13. Danutė Kasparavičienė (moterų ansamblio ,,Vakarė“ vadovė),

TAUROSTA

kartu su jonava – jau 50 metų Janina Sabaitė-Melnikovienė AB ,,Achema“ atstovė ryšiams su visuomene Jau pusšimtį metų Jonava savo gyvenimą skaičiuoja kartu su didžiausia Baltijos šalyse azotinių trąšų gamykla „Achema“. Vos už kelių kilometrų, Jonavos pašonėje, įsikūręs pramonės gigantas glaudžiai savo veiklą ir darbuotojų gyvenimą susiejo su miestu prie Neries krantų.

Bendruomeniškumo skatinimas „AB „Achema“ – aktyvi savo verslo aplinkos socialinė partnerė, mokanti ne tik uždirbti pinigus, bet ir išleisti juos taip, kad naudos turėtų kiekvienas bendruomenės narys, – teigė bendrovės generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas. – Mūsų nereikia raginti prisidėti prie Jonavoje ar rajone vykdomų socialinių, kultūrinių, edukacinių projektų, bendrovė dažnai juos pati ir inicijuoja – vidutiniškai kasmet tokioms bendruomenės reikmėms skiriama per 1 mln. eurų.“

Pagarba.

Kristinos Lukoševičiūtės nuotr.

unikalus leidinys, skirtas Skaruliams ir vieninte-

Jonavą Lietuvos vardo 1000-čio proga papuošė

lei Lietuvoje išlikusiai XVII a. amžiaus bažnyčiai

„Achemos“ finansuotas paminklas vienai žymes-

įamžinti, pasitelkus knygos autorę menotyrininkę

nių XVI a. asmenybių – lietuvių raštijos pradinin-

dr. Mariją Matušakaitę, fotografą Klaudijų Driskių,

kui, kultūros veikėjui Abraomui Kulviečiui; Jonavos

buvusius skaruliečius dr. Juditą Puišo, Alfredą Sa-

kraštą garsina istorinės ir menotyrinės vertės turintis

merdoką, Gintautą Žalėną ir kt.

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

Jonavos gyventojai ir miesto svečiai džiaugiasi dviračių takais prie Varnutės tvenkinių, jų įrengimui ir priežiūrai skirta beveik 600 tūkst. eurų; „Jonavos autobusų

parkui“

dovanotu

moderniu,

„Achemos“ jubiliejus – miestui ir jo gyventojams Bendrovės iniciatyva organizuojamos įvairios kas-

per

metės šventės. Tradiciškai paskutinę pavasario dieną

140 tūkst. eurų vertės autobusu. Iš viso Jonava nau-

rengiama profesinė Chemikų dienos šventė, į kurią

dojasi 12,5 km dviračių takais, kurie mieste nutiesti

įtraukiami ne tik įmonės darbuotojai, bet ir miesto

„Achemos“ ir Savivaldybės biudžeto lėšomis.

gyventojai. Tad šiemet iškilmingai paminėta bendro-

Nuo pat savo veiklos pradžios ir ypač atkūrus ša-

vės 50-mečio sukaktis tapo ne tik įmonės, bet ir viso

lies nepriklausomybę, „Achema“ yra aktyvi visuome-

miesto švente su įvairia kultūrine veikla, fotografijų

ninio gyvenimo dalyvė, telkianti miesto gyventojus,

parodomis, pramoginiais renginiais ir nemokamais

skatinanti jų bendruomeniškumą. Didžioji įmonės

koncertais.

darbuotojų dalis – jonaviečiai, todėl visi miesto kas-

Iškilus šventės akcentas – prieš Jonavos Janinos

dieniai rūpesčiai ir džiaugsmai glaudžiai persipina ir su

Miščiukaitės meno mokyklą atidengta skulptūra dr.

gamyklos gyvenimu. Prisidėdama prie ekonomikos ir

Bronislovui Lubiui, vienam ryškiausių Lietuvos versli-

infrastruktūros

vadovybė

ninkų ir mecenatų, koncerno „Achemos grupė“ įkūrė-

nepamiršta ir darbuotojų laisvalaikio, kuris susideda iš

jui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Jona-

aktyvaus socialinio, sportinio ir kultūrinio gyvenimo.

vos Garbės piliečiui, Kauno technologijos universiteto

vystymo,

bendrovės

Dovana miestui – dviračių takas. Valerijaus Buklajevo nuotr.

TAUROSTA

dviračių takus, kad Jonava taptų ilgiausius dviračių takus turinčiu miestu. Šiuo taku įmonės darbuotojai galės ir saugiau, ir patogiau pasiekti dviračiais darbovietę“, – sakė Ramūnas Miliauskas. „Achemos“ jubiliejaus proga sukurtas naujas filmas „Daugiau nei chemija“ apie Skaruliuose pusę amžiaus veikiančią įmonę ir jos žmones. „Parodyti bendrovės vystymąsi nuo jos susikūrimo dienos – didžiulis įsipareigojimas. Stengėmės įmonę parodyti Skulptorius A. Vaura.

Valerijaus Buklajevo nuotr.

docentui, Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetų Garbės daktarui, į Amžinybę išėjusiam 2011-aisiais. Kaip sakė skulptorius Alfonsas Vaura, kurdamas skulptūros kompoziciją joje siekė ne tik portretinio panašumo, bet ir atskleisti dr. Bronislovo

įvairiais pjūviais, nevengėme gamybos ir chemijos, o paskui atsivėrė žmonės ir jų istorijos, – kalbėjo iš Jonavos kilusi filmo režisierė Jūratė Samulionytė. – Nufilmuotos medžiagos pakaktų 80 valandų, turėjome „sutilpti“ į 35 min. kiną...“ Įmonės 50-mečio kulminacija tapo dovana jonaviečiams – įspūdingas Lietuvos popžvaigždžių koncertas rekonstruotame Joninių slėnyje.

Lubio energiją ir veržlumą. Todėl skulptūroje koncerno

Pagarba tradicijoms

prezidentas vaizduojamas ne stovintis, bet einantis ir

ir kultūros mecenatės vardas

tarsi kviečiantis visus judėti pirmyn.

„Achema“ savo prioritetinėmis rėmimo kryptimis

Jubiliejaus dieną oficialiai atidaryti įmonės lėšomis

jau nuo seno yra pasirinkusi Jonavos krašto visuome-

atnaujinti dviračių takai, nusidriekiantys nuo Jonavos

ninių organizacijų skatinimą ir socialinių esamų ir

iki tilto prie „Achemos“. Pasak bendrovės generalinio

buvusių darbuotojų ir jų šeimų poreikių tenkinimą.

direktoriaus Ramūno Miliausko, ilgai galvota, ką

Tvirtai duotas vieno ryškiausių bendrovės vadovų

įmonė savo jubiliejaus proga galėtų padovanoti mies-

a. a. dr. Bronislovo Lubio pažadas – puoselėti Jonavos

tui. „Nusprendėme, kad reikia tradicijas tęsti – mes

apylinkes ir dirbti savo kraštui – tęsiamas iki šiol.

rėmėme ir remiame sportą, pasisakome už sveiką

„Didžiausias mūsų dėmesys skiriamas esa-

gyvenimo būdą. Tad ir nusprendėme – reikia pratęsti

mų ir buvusių darbuotojų užimtumui skatinti ir

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

įvairiems socialiniams poreikiams užtikrinti, – sakė

Bendrovės paramos dažnai sulaukia Jonavos

AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Mi-

tinklinio, regbio, krepšinio mėgėjų klubai, taip pat

liauskas. – Nuolat bendradarbiaudami remiame įvai-

veteranų futbolo klubas, Lietuvos

rias nevyriausybines organizacijas, sporto klubus,

ciacija, „Achespo“ sporto klubas, pensininkų asocia-

neįgaliųjų ir veteranų draugijas, ugdymo, kultūrinės

cija, visuomeninė organizacija „Guoda“, Jonavos vai-

veiklos įstaigas, įvairias profesionalaus meno organi-

kų globos namai, Jonavos globos namai, Chemikų

zacijas, parodas, prisidedame prie knygų išleidimo,

veteranų klubas, Jonavos neįgaliųjų draugija ir kt.

aktyviai dalyvaujame ir padedame organizuojant miesto renginius.“

bėgimo aso-

„Achema“ ne kartą apdovanota rajono Savivaldybės įsteigta „Krištoline gulbe“ už didžiausią indėlį į rajono

AB „Achema“ – nuolatinė Jonavos kultūros centro,

biudžetą, už patikimo darbdavio socialiniame rajono

Jonavos savivaldybės teatro, Janinos Miščiukaitės meno

gyvenime statusą, o Jonavos rajono savivaldybės kultū-

mokyklos, Kūno kultūros ir sporto centro, visuomeninių

ros centro įsteigta „Jonuko“ nominacija „Kultūrnešio“

organizacijų, Savivaldybės organizuojamų iniciatyvų

šventės metu nuolat atitenka „Achemai“, kaip didžiau-

ir projektų rėmėja.

siai rajono kultūrinio gyvenimo mecenatei.

Svečias prof. V. Landsbergis.

Šventės akimirka.

Valerijaus Buklajevo nuotr.

TAUROSTA

Meno mūzų pilis pasitiko auksinį jubiliejų Roma Jurgilienė Janinos Miščiukaitės meno mokyklos direktorė, Lietuvos muzikos ir meno mokyklų asociacijos tarybos narė Nuotraukos iš mokyklos archyvo

„Be pilių ir be kuorų Ties Nerim Lietava Sau pasaulį sukūrė Meno mūzų svita.“ (I. Nagulevičienė )

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

Mokyklos filosofija: „Padaryk mane gerumo pirmiesiems 13 fortepijono specialybės absolventų. ženklu...“ Mokyklos misija: harmoninga ir demokratiška

Mažesnieji tuomet mokėsi groti jau ne vien pianinu ir akordeonu, bet ir trimitu (nuo 1966 m.), smuiku

meninio ugdymo institucija, ugdanti atsakingą ir ir fleita (nuo 1970 m.). savarankiškai kūrybingą asmenybę; suteikianti pra-

1976-aisiais mokykla persikėlė į naujas, erdves-

dinę meninę kompetenciją, skatinanti savarankišku-

nes patalpas (dabartinė „Neries“ pagrindinė mo-

mą ir iniciatyvumą, mokanti bendrauti.

kykla). 1978 m. buvo atidaryta klarneto, o 1979 m.

Mokyklos vizija: išlikti unikalia meninės krypties mokykla Jonavos rajone, garsinti Jonavos vardą respublikoje ir už jos ribų; projektuoti kaitą ir prisiimti atsakomybę už kiekvieno bendruomenės nario skatinimą MOKYTIS VISĄ GYVENIMĄ. Prabėgo 50 m. nuo to įsimintino rugsėjo, kai Mu-

– ir violončelės klasė. 1980 m. mokinių skaičius išaugo iki 259. Muzikos meno juos mokė 26 pedagogai. 1982 m. įkurtas Dailės skyrius (buvusiose rajono Kultūros skyriaus dirbtuvėse). 1983 m. mokyklai pradėjo vadovauti direktorius Fiodoras Jančenko. Be atsakingų mokyklos

zikos mokykla atvėrė duris muzikai gabiems Jonavos vadovo pareigų, jis entuziastingai dirbo ir trimivaikučiams. Pirmasis mokyklos direktorius Stasys

to instrumento mokytoju. Jo iniciatyva išplėstas

Stankus įdėjo nemažai pastangų, kad buvusiame Bal-

Pučiamųjų instrumentų skyrius: mokiniai mokėsi

dų kombinato klube prisiglaudusi mokyklėlė būtų groti fleita, klarnetu, trimitu, tenoru, altu, baritojauki, kad penkiose mažutėse klasėse užtektų vietos

nu, tūba, trombonu. Švenčių metu visiems nuotai-

mokytojams ir mokiniams, naujiems instrumen-

ką kėlė direktoriaus suburtas pučiamųjų orkestras

tams ir bibliotekai. 1965-ųjų rudenį mokytojai Joa-

(dabartinis vadovas – Tomas Poškus).

na Padgurskienė, Irena Ūsaitė, Mykolas Gadliaus-

Direktoriaus pastangomis durys atvertos Cho-

kas, Beatričė Mažonaitė-Stankienė, Bronė Railaitė reografijos ir Teatro skyrių ugdytiniams. pakvietė pirmuosius 67 mokinius į akordeono, fortepijono ir solfedžio pamokas. 1970-aisiais mokykloje mokėsi jau 100 moki-

1992 m. įkurtas Choreografijos skyrius (buvusio darželio „Gintarėlis“ patalpose, ten perkeltas ir Dailės skyrius).

nių, dirbo 13 mokytojų. Tais metais mokyklą bai-

1993 m. atidarytas Teatro skyrius.

gė pirmoji 12 absolventų – akordeonistų laida. Po 2

1994 m. direktoriaus iniciatyva Jonavos vaikų mu-

m. mokyklos baigimo pažymėjimai buvo įteikti ir

zikos mokyklai suteiktas Meno mokyklos statusas.

TAUROSTA

1998 m. prie mokyklos vairo stojo Roma Jurgilienė.

Mokiniai mielai muzikuoja ir kituose kolekty-

2008 m. dabartinis mokyklos pastatas renovuotas,

vuose. Didžiausi jų – pučiamųjų orkestras, mokyklos

jame visi skyriai įsikūrė po vienu „Meno pilies“ stogu.

chorai, „Ratilėlis“, kuris nuo pat įkūrimo sėkmingai

2009 m. Jonavos meno mokyklai suteiktas kraštie-

dalyvavo visose respublikinėse moksleivių ir dainų

tės Janinos Miščiukaitės vardas.

šventėse ir jų metu rengtuose konkursuose. Akorde-

MOKYKLOS KOMPETENCIJų

ono specialybės moksleiviai groja akordeonistų, kiti

PORTFELIS 1965–2015 M. M.

– smuikininkų ir kanklininkių ansambliuose.

• Mokyklos mokytojai paruošė 261 metodinį

•

Bene labiausiai visus džiugina kasmet rengiami

darbą;

šventiniai koncertai, kuriuose pasirodo patys geriausi

surengti 42 respublikiniai (tarptautiniai)

mokiniai ir mokyklos kolektyvai. Visi atskirų instru-

seminarai-praktikumai respublikos švietimo

mentų ar klasių moksleiviai kiekvieną pusmetį kon-

ir kultūros darbuotojams;

certuoja savo tėveliams, draugams.

• įvyko 280 profesionalių respublikos atlikėjų koncertų; • tėveliams pravesta per 1000 atvirų pamokų; • mokykloje įvyko per 2000 mokyklos ugdytinių koncertų; • Jonavos mieste ir rajone mokyklos ugdytiniai surengė per 1000 koncertų;

Koncertinis gyvenimas ypač suaktyvėja pavasarį, tradicinių muzikos savaičių metu. Tuomet Meno mokyklos moksleiviai surengia po 14–15 koncertų Jonavos mokyklose, vaikų darželiuose. Per 50 m. mokyklą baigė daugiau kaip 2000 absolventų. Daugelį jų sužavėjo muzikos meno paslaptys: daugiau nei 100 Jonavos auklėtinių toliau tęsia mokslus aukštesnėse muzikos mokymo įstaigose, dauguma

• surengta 90 mokyklinių konkursų;

jų tapo pedagogais. Mokytojų pradėtą darbą savoje

•

mokykloje ir rajone surengta per 200 dailės

mokykloje tęsia net 17 buvusių jos moksleivių. O tie,

parodų, žiūrovams parodyta

kuriems muzika netapo profesija, noriai groja ir dai-

per 50 spektaklių;

nuoja įvairiuose meno saviveiklos kolektyvuose, mu-

• 1998 m. suburtas tautinės muzikos ir šokių ansamblis „Ratilėlis“; •

zikuoja namuose, draugų būryje. Mokykla organizuoja įvairius konkursus. Iš jų

2015 m. istorinio šokio kolektyvui suteiktas

galima būtų paminėti respublikinį teatro skyrių

„Fiorreti“ vardas.

meninio skaitymo, tarptautinį jaunųjų pianistų

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

Styginių kamerinis ansamblis.

Klasikinio šokio grupė.

konkursą „Mano vaikystės draugas – fortepijonas“, Grigas, vyresnioji mokytoja Laima Stakeliūnienė; festivalius: pūtikų festivalį „Jonava“, choreografijos per 45 m. – mokytojas ekspertas Fiodoras Jančenko, – „Iš aplinkui – Jonava“ ir daugelį kitų. Skyrių ugdy-

o mokytojas metodininkas Nikolaj Kolesnikov mo-

tiniai yra įvairių užsienio ir šalies konkursų laureatai. kykloje netrukus pasitiks 55-ąjį rugsėjį. 45 m. raštinės 2007 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir moks-

vedėja dirba Zofija Zigmantienė.

lo ministerijos organizuotame konkurse, skirtame

Šiandien Jonavos Janinos Miščiukaitės meno

Vaikų kultūros metams, mokyklai suteiktas garbin-

mokykla – šiuolaikinė švietimo, mokslo, kultūros

gas Kultūros mokyklos vardas.

ir meno oazė, tęsianti meninės istorijos tradicijas,

Per 35 m. pedagoginį stažą mokykloje skaičiuoja mokytojos metodininkės Dalia Asadauskaitė, Roma

nugalėjusi žodį „provincialumas“ ir tapusi ryškiu vaikų ir jaunimo meninės raiškos centru.

Balienė, Liudmila Petrakova, Violeta Draskinienė,

Garbė ir didelė atsakomybė mums, pedagogams,

Loreta Valatkienė ir šios mokyklos ugdytinė, direk-

ir visai mokyklos bendruomenei būti gyvąja istorijos

torės pavaduotoja Rita Trimonienė; per 40 m. – mo-

dalimi.

kytojai metodininkai Regina Juškienė ir Leonas

TAUROSTA

Gražiausia šventė Lietuvoj - Joninės Jonavoj! Gintarė Vaiciekavičiūtė

Nuotraukos iš Kultūros centro archyvo

Joninės Jonavoje ir vėl „šlapios“

Tačiau koks bebūtų šventės scenarijus, visu rimtumu

Joninės Jonavoje jau tapo reprezentacine švente, kasmet iškyla pagrindinis klausimas: lis ar nelis? formuojančia patrauklų miesto, kaip Jonų ir Janinų sostinės, įvaizdį. Ir ypač nuo 2005 m., kai buvo įkurta Jonų Respublika, o 2006 m. inauguruotas ir Jonų Respublikos prezidentas Jonas Sirvydis. 2015 m. dešimtmetį šventusi Jonų Respublika turi tūkstančius piliečių ne tik Lietuvoje, bet ir vi-

Lijo aštuoniolika kartų 1989 m. Pirmosios Joninės prie I Varnutės tvenkinio. Lijo. 1990 m. Dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, prie

same pasaulyje. Per 26 šios šventės organizavimo I Varnutės tvenkinio. Nelijo. metus Jonavos kultūros centras išpuoselėjo Rasos

1991 m. Rajono folkloro kolektyvai ir kaimo kape-

šventės tradicijas, išpopuliarino Jonines visoje šalyje. lijos. Lijo.

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

1992 m. Dainų ir šokių ansamblis „Nemunas“.

2000 m. Pagoniškoji misterija su „Miraklio“ teatru.

Joninės perkeliamos prie III Varnutės tvenkinio, kur

Šventės rėmėjų skaičius – 80 įmonių ir privačių asme-

švenčiamos iki šiol. Pirmoji Joninių loterija. Didįjį pri-

nų. Lijo.

zą – miegamojo baldų komplektą „Lankesa“ – įsteigia AB „Jonavos baldai“. Lijo. 1993 m. LRTV ansamblis „Armonika“. Jonavos padangę pirmą kartą nušviečia fejerverkai. Nelijo. 1994 m. Kaimiškosios muzikos ansamblis „Jonis“. Šventės scenarijuje atsiranda pagoniškųjų papročių fragmentų. Lijo. 1995 m. LRTV ansamblis „Armonika“ ir kraštietė dainininkė Janina Miščiukaitė. Lijo. 1996 m. Dainų ir šokių ansamblis „Varsa“. Į Jonines pirmą kartą suvažiuoja aplinkinių rajonų folkloro ansambliai. Lijo.

2001 m. Kolektyvai iš Lenkijos, Latvijos ir Ukrainos. Jungtinėje kapeloje groja per 100 muzikantų iš Žiežmarių, Vilkaviškio, Širvintų, Prienų ir Jonavos. Nelijo. 2002 m. Meno kolektyvai iš Slovakijos, Austrijos ir Kroatijos. Šventės rėmėjų skaičius – per 100 įmonių ir privačių asmenų. Lijo. 2003 m. Kolektyvai, atstovavę Jonavai Pasaulio lietuvių dainų šventėje. Kolektyvai iš Ukrainos, Serbijos ir Latvijos. Jonaviečiai aktyviai dalyvauja ir organizuoja akciją „Laisvę Joninėms“. Lijo. 2004 m. Pirmą kartą šventėje įvardijami globėjai – režisierius Jonas Vaitkus ir poetas Jonas Mačiuke-

1997 m. Šventė organizuojama kartu su dainų ir

vičius. Pagoniškoji misterija įgauna platesnį mastą,

šokių ansambliu „Lietuva“. Akcentuojami Rasos šven-

slėnyje įvedama simbolinių scenografinių elementų.

tės papročiai. Pagoniškoji misterija teatralizuojama ir

Rajono poetai kuria eiles, dedikuotas Joninėms. Lijo.

pateikiama kaip vientisas reginys. Išleidžiamas pir-

2005 m. Šventės globėjai – poetas Jonas Striel-

masis laikraštis „Joninės Jonavoje“. Lijo. 1998 m. Pirmą kartą vyksta tiesioginė Joninių

kūnas ir AB „Achema“ generalinis direktorius Jonas Sirvydis. Organizuojamas vaistažolių turgus.

transliacija radijo kanalu „Pūkas“. Dainų ir šokių ansamblis iš Lenkijos „Komes“. Lijo. 1999 m. Pirmą kartą vyksta tiesioginė Joninių transliacija nacionalinės televizijos LRTV kanalu. Groja jungtinės kelių rajonų kapelos. Šventės svečiai – užsienio šalių ambasadų, reziduojančių Lietuvoje, pareigūnai. Lijo. Šventės akimirkos. 2015 m.

TAUROSTA

Šventės akimirkos. 2015 m. Kolektyvai iš Vokietijos, Čekijos, Baltarusijos ir

Lenkijos. Nacionalinių kostiumų pristatymas, šokių

Kroatijos. Įkuriama Jonų Respublika, kurios piliečiais

mokymas. Įregistruotas 1000-asis Jonų Respublikos

tampa ir pažymėjimus gauna per 400 Jonų ir Janinų iš

pilietis. Lijo.

visos šalies. Lijo.

2009 m. Pirmasis modernaus folkloro festivalis

2006 m. Šventės globėjai – dainininkė Janina

„Rasa lylio“. Kolektyvai iš Baltarusijos, Latvijos ir

Miščiukaitė ir Lietuvos kariuomenės vadas Jonas

Lietuvos. Slalomas Jonų Respublikos taurei laimėti.

Kronkaitis. Kolektyvai iš Lenkijos, Slovėnijos, Latvi-

Lijo.

jos, Nyderlandų ir Lietuvos. Jonų Respublikos piliečių

2010 m. Tarptautinis folkloro festivalis „Trys rati-

skaičius išauga iki 800. Inauguruotas Jonų Respubli-

lėliu“, kolektyvai iš Lietuvos, Estijos ir Baskijos. Išlei-

kos prezidentas Jonas Sirvydis. Pagoniškoji misterija

džiamas laikraštis „Jonų Respublikos naujienos“. Lijo.

„Esame baltai“ trunka 1 val. Lijo. 2007 m. Kolektyvai iš Meksikos, Rusijos, Kroatijos, Rumunijos, Čekijos ir Lietuvos. Šventės globėjas – kultūros ministras Jonas Jučas. Pirmasis tarptautinis folkloro festivalis „Trys ratilėliu“. Nelijo.

2011 m. Kolektyvai iš Estijos, Ukrainos, Rusijos, Rumunijos, Turkijos ir Lietuvos. Pirmą kartą veikia pirtininkų kiemelis. Nelijo. 2012 m. Tarptautinis folkloro festivalis „Trys ratilėliu“, kolektyvai iš Rumunijos, Rusijos, Ukrainos,

2008 m. Šventės globėjai – rajono tarybos narys

Estijos, Turkijos ir Lietuvos. Lietuvių liaudies instru-

Jonas Sungaila ir kino režisierė Janina Lapinskaitė.

mentų pristatymo ir sutartinių vakaras. Santarvės

Kolektyvai iš Portugalijos, Bulgarijos, Rusijos,

aikštėje pakeliama Jonų Respublikos vėliava. Nelijo.

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

2013 m. Modernaus folkloro festivalis „Rasa lylio“. Pirmasis respublikinis sūrininkų čempionatas „Šventas Jonas – pieno ponas“. Pirmoji masinė „Jontrepsio“ akcija „Jonaviečiai suks malūną – niekur taip smagu nebūna“. Nelijo. 2014 m. Šventė vyksta prie Kultūros centro (Joninių slėnis rekonstruojamas). Antrasis respublikinis sūrininkų čempionatas „Šventas Jonas – pieno ponas“. Įregistruotų Jonų Respublikos piliečių skaičius artėja prie 2000. Nelijo. 2015 m. Šventė vyksta rekonstruotame Joninių slėnyje. Trečiasis respublikinis sūrininkų čempionatas „Šventas Jonas – pieno ponas“. Masinė „Jontrepsio“ akcija, „paparčiamobilių“ karavanas, akcija „Surask paparčio žiedą“. Koncertuoja legendinė grupė „Antis“. Lijo. Jau 18-ąjį kartą per 26-erius Joninių metus...

Visi keliai vedė į Jonavą

Šventės akimirkos. 2015 m. Joninės Jonavoje sutraukia minias žiūrovų ir garbių svečių iš Lietuvos ir užsienio valstybių, tad šiai šventei ruošiamasi ištisus metus, stengiamasi kuo išradingiau pateikti senuosius Rasos šventės papročius ir diegti naujas tradicijas. Tūkstančiai Jonų ir Janinų, juos sveikinančių žiūrovų dalyvauja įvairiose apeigose, žaidimuose, amatininkų kiemeliuose, preky-

Tačiau į vakarą įsismarkavęs lietus Joninių šiemet

bos kermošiuje, gėrisi kasmet vis naujai paruošiama

nesugadino – skėčiais ir botais apsiginklavę ištiki-

Vasarvidžio misterija, aikčioja stebėdami ugnies,

miausi šventės dalyviai ir žiūrovai turėjo ką veikti iki

muzikos ir fejerverkų šou ir, kaip dera pagal seną-

pat trumpiausios nakties pabaigos.

sias tradicijas, šėldami sulaukia trumpiausios nakties

Tądien visi keliai, atvedę į Jonavą, informavo, kad

pabaigos. Senąsias Rasos tradicijas puoselėjantys

patekta į Jonų Respubliką, vienadienę valstybę, per

miestelėnai ir miesto svečiai laukiami tradicijų ir

šiemetes Jonines mininčią įkūrimo 10-metį. Dau-

apeigų kiemelyje, kur įsijungia į magijos, burtų,

giau nei 2000 piliečių turinčios – Jonų, Janinų, Janių,

kupoliavimo, aukojimo, vainikėlių plukdymo, šoki-

Ivanų, Džonų iš Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Kroati-

nėjimo per laužą ir kt. apeigas.

jos, Rusijos, Austrijos, Meksikos, Čekijos, Italijos, JAV

Šiemet per Jonines vyko jau trečiasis respubliki-

– Jonų Respublikos prezidentas Jonas Sirvydis šiemet

nis sūrininkų čempionatas „Šventas Jonas – pieno

tikėjosi 2500-ojo „globotinio“...

ponas“, sutraukęs sūrininkus iš Ukmergės, Alytaus,

TAUROSTA

Panevėžio, Širvintų, Varėnos ir Molėtų, veikė atski-

Gardžiausius sūrius

ras sūrių kiemelis, kuriame buvo galima susipažinti

spaudžia Butrimonyse

su šio tradicinio Joninių valgio gaminimo technolo-

Trečiojo sūrininkų čempionato dalyvių produk-

gijomis, paragauti ir įsigyti pagal įvairias receptūras

ciją vertinusi komisija, vadovaujama paties Jonų

pagamintų varškės ir brandintų sūrių.

Respublikos prezidento Jono Sirvydžio, po ilgų

Šventę pagerbė premjeras ir susisiekimo ministras Amatininkų kiemeliai sudomino Joninių šventėje apsilankiusį Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių ir susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių. „Džiugu, kad mūsų mieste tiek daug varduvininkų – kasdien darbe sutinku bendradarbį Joną, ma-

svarstymų paskelbė verdiktą: šiemet gardžiausi – Butrimonyse, netoli Alytaus, gaminami „Močiutės sūriai“. Šio šeimos verslo atstovei Vandai Petraškienei įteiktas čempionato rėmėjos – UAB „Agrochema“ – 300 eurų vertės prizas.

„Paparčiamobiliai“ – idėja iš Latvijos

tau kaimynę Janiną, neretai pavaišinančią blynais, o

Iš kaimyninės Latvijos atkeliavusi idėja šiemetėse

šiandien džiaugiamės atnaujintu Joninių slėniu, kurį,

Joninėse virto „paparčiamobilių“ karavanu: automo-

norisi tikėti, tausos ne tik Jonai, bet ir visi jonavie-

biliai, dviratukai, paspirtukai, vežimėliai ir kitokios

čiai. O kad šalies valdžia mūsų neužmirštų, pakvie-

transporto priemonės, papuoštos gėlėmis, ąžuolų

čiau po miestą pasidairyti ir šalies premjerą Algirdą

lapais, paparčiais, rikiavosi Joninių slėnyje žiūro-

Butkevičių“, – didžiojoje scenoje kalbėjo Jonavos rajo-

vų teismui – buvo renkami originaliausiai papuošti.

no meras Mindaugas Sinkevičius.

Bendrovės „Baldai Jums“ prizas atiteko įspūdingiau-

LR Vyriausybės vadovas, Jonų raštinėje tapęs Jonų

siai paparčiais, pievų gėlėmis papuoštam Sergejaus

Respublikos Garbės piliečiu, sveikino jonaviečius ir

Jefimenkos, „Bonus“ šokių klubo vadovo, automo-

jų svečius vasarvidžio šventės proga, linkėjo surasti

biliui. Nors mašinos savininkas ir tikino, kad jis čia

paparčio žiedą. Tačiau netikėtai Joninių scenoje pats

niekuo dėtas, kad idėjomis ir žolynais pasirūpino

jį surado – garbiam svečiui buvo įteiktas originalus

žmona...

Jonavos kalvio Andriaus Šukučio dirbinys su prašy-

Koncertinę Joninių Jonavoje programą keitė sma-

mu perduoti jį Algirdo Butkevičiaus žmonai p. Jani-

gios, dalyvius ir žiūrovus gausiai įtraukiančios ak-

nai, kviečiant ją kitąmet atvykti ir tapti tikra Jonų

cijos. Simbolines paparčio žiedo ieškojimo varžytu-

Respublikos piliete.

ves laimėjo Ž. Grinevičius, kuriam atiteko netikėtas

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

bendrovės „Kostiumų namai“ prizas, o masinė „Jon-

derliaus deivė Žemyna, trypiami prabočių šokiai,

trepsio“ akcija įtraukė šventės vietoje susibūrusius

juodaskverniai nevilties paukščiai maišėsi su bal-

žiūrovus į visuotinį smagaus liaudies šokio „Malū-

tasparniais vilties angelais, kuriuos gelbėjo deivės

nėlis“ sūkurį. Smagiais ir skaniais prizais apdalyti

Gabijos atsiųstosios ugnelės.

aktyviausi žaidimų ir atrakcijų dalyviai.

Artėjant vidurnakčiui, driokstelėjo trys Jonų

Užburianti

Respubliką šlovinančios patrankų salvės, ir Jonavos

Vasarvidžio misterija

padangę nutvieskė šimtapursliai fejerverkai, simbo-

Per Jonines Jonavoje koncertavo TV projekte išgar-

liškai užfiksavę vidurvasario virsmą.

sėjęs Jonavos „Pavasario“ choras, „Funny beat“, „Ro-

„Jei linksmybės tau galvoj, švęsk Jonines Jona-

llikai“ ir legendinė šalies nepriklausomybės šauklė

voj“; „Nusiprauskime rasoj per Jonines Jonavoj“;

– grupė „Antis“.

„Gražiausia šventė Lietuvoj – tai Joninės Jonavoj“, –

Garsioji Vasarvidžio misterija šiemet užbūrė muzikos ir šviesų šou: Joninių slėnyje buvo kalbinama

tvirtina Jonų Respublikos gyventojai, kviesdami ir kitąmet per Jonines neaplenkti Jonavos.

Šventės akimirkos. 2015 m.

TAUROSTA

jubiliejinė miesto šventė: Jonava - Jonavai Gintarė Vaiciekavičiūtė

Nuotraukos iš Kultūros centro archyvo

2015 m. rugpjūčio 8-ąją Jonava minėjo savo įkū-

Dovanų jubiliejaus proga Jonava gavo ir daugiau

rimo 265-ąsias metines. Anot istorinių dokumentų,

– jaunųjų socialdemokratų iniciatyva buvo perda-

1750 m. rugpjūčio 8-ąją Lenkijos karalius ir Lietuvos

žyta daugiau nei 50 Rimkų mikrorajono suolelių,

didysis kunigaikštis Augustas III šių kraštų didikei

Panerių gatvėje, prie dviračių takų, įrengtas granitinis

Marijonai Zabielaitei-Kosakovskienei oficialiai leido

šachmatų stalas su keturiomis sėdimomis vietomis,

kurti Jonavos miestelį, tad jubiliejinė miesto šventė

miesto centre vykusį šventinį sambūrį „Gyvas

iškalbingai bylojo apie tuomečio mažo medinio mies-

miestas“ taip pat galima laikyti dovana Jonavai –

telio virsmą erdviu šiuolaikiniu miestu.

jonaviečiai dalijosi viskuo, ką turi, ką moka, ką gali,

Jaunas dar mūsų miestas. Ypač jei lygintume su

dalyvaudami „Jonava – Jonavai“ principu suformuo-

visos Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiu – tai

toje kūrybinės veiklos mugėje. Šventinė jonaviečių

tik pati jaunystės pradžia, todėl tą rekordiškai karštą

eisena, sutraukusi per 30 kolektyvų, taip pat tapo

šeštadienį mieste kilęs šurmulys ir atspindėjo Jonavą

įspūdinga dovana, pademonstravusia meilę savam

kaip modernų, veržlų, dinamišką, sparčiai gražėjantį

miestui, pasididžiavimą juo ir jame gyvenančiais

ir puikia vieta gyventi tampantį miestą.

žmonėmis. Sambūryje „Gyvas miestas“ įvairios Jona-

Šventė prasidėjo puikios dovanos Jonavai įteikimu

voje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, įstai-

– tarp Jeronimo Ralio gimnazijos ir „Iki“ prekybos

gos, klubai siūlė įsitraukti į smagias, įvairiapusiškas,

centro esančiame plote, prie trijų naujai pasodintų skroblų,

perkirpta

būsimojo

Jonažolių

skvero

simbolinė juostelė. Tai unikali keturių Jonavos įmonių – UAB „Jonavos vandenys“, UAB „Jonavos autobusai“, AB „Jonavos šilumos tinklai“ ir UAB „Jonavos paslaugos“ – dovana, kurios visą grožį įvertinsime kitąmet, kai apželdinimo ir erdvės sutvarkymo projektas bus realizuotas.

2015 NR.1(1)

Jonažolių skvero atidarymas. 2015 m.

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

netikėtas ir dar nebandytas veiklas, demonstravo dir-

naudojamas transporto ir spec. operacijų priemones,

binius ir rankdarbius, organizavo linksmas pramogi-

informavo apie geros kaimynystės ir pilietiškumo

nes ir edukacines rungtis, parodomąsias programas, svarbą; Jonavos bibliotekininkai kvietė į vasaros skaisportines varžybas, koncertavo ir įtraukė į bendrą tyklą, knygų mainų turgelį, demonstravo, kaip prikelšurmulį kiekvieną atėjusįjį. Sambūrio metu Jonavos

ti laikraščius naujam gyvenimui. Į savo erdves jona-

socialdemokratinio jaunimo sąjungos organizuota

viečius kvietė Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo

nealkoholinio kokteilio gamyba sukvietė ne tik gau-

centras, Jonavos visuomenės sveikatos biuras, Jonavos

sų būrį jonaviečių – juo susidomėjo ir rekordus fik-

neįgaliųjų draugija, studija „Deko Resto“, sutrikusio

suojanti agentūra „Factum“. Nealkoholinis kokteilis

intelekto žmonių globos draugija „Jonavos viltis“,

buvo gaminamas akvariume, kurio talpa – 120 litrų.

Jonavos liberalus jaunimas, jaunimo organizacija

Iš sostinės atvykę raitosios policijos pareigūnai „Darbas“ ir Jaunųjų konservatorių lygos Jonavos skyjonaviečiams pristatė parodomąją programą; Ruklos rius, Jonavos automobilių sporto klubas „Žaibelis“ ir įgulos Lietuvos kariuomenės MPB „Geležinis Vil-

vairavimo mokykla „Rigveda“, autoklubas „Extreme

kas“ kariai įrengė tikrą šaudyklą, kur savo taiklu-

Drivers“, Jonavos krašto mėnraštis ir radijas MES,

mą galėjo išmėginti ir maži, ir dideli, demonstravo Krašto muziejus ir kitos Jonavoje veikiančios organikarinę techniką, pasakojo apie jos galimybes; ma-

zacijos.

žąja kultūros sostine šiemet tituluojami Naisiai pri-

Santarvės aikštėje koncertavo Jonavos Janinos

statė projektą „Naisių dienos Tavo mieste“; Jonavos

Miščiukaitės meno mokyklos pučiamųjų orkestras

policijos komisariatas demonstravo tarnybos metu

ir šokėjų grupė, Lietuvos kariuomenės orkestras,

Šventės akimirkos. 2015 m.

TAUROSTA

Šventės akimirkos. 2015 m.

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

Šventės akimirkos. 2015 m.

TAUROSTA

Šventės akimirkos. 2015 m.

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

Kultūros centre įsikūrusioje Meno galerijoje „Homo ludens“

buvo

demonstruojama

Gabužienei įteikė Lietuvos Respublikos Seimo narys,

dailininkų susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, nuošir-

plenero „Dėmės“ darbų paroda, skirta Jonavos

džiai sveikindamas Jonavą ir jonaviečius tokio jau-

265-čiui, Kūno kultūros ir sporto centras organizavo natviško jubiliejaus proga. gatvės krepšinio turnyrą 3x3 „Mes už Jonavą“

Koncertinę dalį rekonstruotame Joninių slėnyje

ir šaškių turnyrą Jonavos mero taurei laimėti. Šventės simboliškai pradėjo dviračių takais pasklidę dviratimetu buvo vykdoma kilni kraujo donorystės akcija, ninkai su Jonavos vėliavomis, apsupę įspūdingą 35 per kurią Vilniaus Santariškių klinikų Kraujo centras kv. m dydžio Jonavos herbą-vėliavą, kurią aitvarų stebėjosi jonaviečių aktyvumu ir pilietinės pareigos meistras Tadas Surkys sėkmingai pakėlė aukštyn ir supratimu.

valdė Jonavos gulbę, tarsi stebinčią šventę iš viršaus,

Šventiniam sambūriui „Gyvas miestas“ nuslūgus, iki pat saulėlydžio. apdovanojus visus rungčių ir varžybų nugalėtojus,

Jubiliejinis koncertas „Mes mylim Jonavą“ taip pat

Žeimių gatvės atkarpoje rikiavosi šventinė jonaviečių buvo suformuotas neatsitiktinai: jame dalyvavo ir eisena. Nors apie 16 val. Jonavoje tvyrojo sunkiai

jonaviečiai – šokių klubas „Bonus“, vaikų popchoras

pakeliamas karštis, geros nuotaikos nepraradę „Kirvirbam“, aerobinės gimnastikos klubas „Ieva“, įvairiais saitais jungiamų kolektyvų nariai su sava šokių studija „Šok ir tu“, ir garsūs atlikėjai, vienaip ar atributika, specializuotomis ir išradingai papuoštomis kitaip susiję su Jonava, mylimi ir dažnai čia koncertransporto priemonėmis, jaunųjų Meno mokyklos tuojantys ar, kaip teigė renginio vedėjas Juozas Liemuzikantų vedami pajudėjo Joninių slėnio link. Itin

sis, šiaip jaučiantys Jonavai dideles simpatijas... Kon-

gausią – per 30 kolektyvų – eiseną šmaikščiai ir išsa-

certą gimtajam miestui dovanojo jonavietė operos

miai Joninių slėnio estradoje pristatė koncerto „Mes solistė Genovaitė Bigenytė ir jos kolega Mindaugas mylim Jonavą“ vedėjas Juozas Liesis. Miesto šventės metu buvo pagerbta 2015 m. Jona-

Gylys, koncertavo Violeta ir Vilius Tarasovai, popgrupė „Pinup Girls“, populiarieji „Liūdni slibinai“, tempera-

vos krašto šviesuolė Veronika Gabužienė, jonaviečių mentingieji „El Fuego“ atlikėjai, o Jonavą nutvieskęs balsais įvertinta už meilę Jonavos kraštui, jo istori-

įspūdingas pirotechnikos ir muzikos šou „265 pa-

nės atminties puoselėjimą, už rūpinimąsi buvusiais švaistės“ – taip pat staigmena Jonavai jos jubiliejaus tremtiniais ir politiniais kaliniais, už įvairių renginių

proga: šį reginį dovanojo Joninių slėnį rekonstravusi

ir išvykų organizavimą. Apdovanojimą Veronikai

UAB „Virmalda“.

TAUROSTA

Jonavos krašto šviesuoliai: istorija ir tradicijos Rimantė Tarasevičienė

Valerijaus Buklajevo nuotr.

M. K. Čiurlionio fondas vykdo įvairius projektus kultūros, švietimo, meno ir diplomatijos srityse. „Lietuvos šviesuoliai“ – visuomeniniai renginiai,

• Ivanas Dorošas (kapelos „Jonė“ įkūrėjas, aktyvus Kietaviškių kapelos „Volungė“ dalyvis), • Konstantinas Felicijonas Fedaravičius (įkūrė

vykstantys įvairiose visuomeninėse ar valstybinėms

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą,

institucijoms priklausančiose erdvėse. Šviesuolių

Jonavoje atkūrė dr. Vinco Kudirkos leistą žur-

pagerbimo šventės rengiamos bendradarbiaujant

nalą „Ūkininkas“),

su valstybinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis, kurios siūlo ir atrenka nominantus. Šventinių renginių metu

• Tomas Jončas (tautodailininkas, medžio drožėjas, muzikantas), • Leonas Kačinskas (už UAB „Atgaiva Tau“

pristatomos visoje Lietuvoje žymios, tačiau akcen-

pacientų gydymą menu – rengiamus poezijos

tuojamos ir nežymios asmenybės, kurios daugiau

vakarus, dailininkų plenerus, kt.),

laiko skiria savo srities darbams nei žinomumui. Nominantams yra skiriamas apdovanojimas – M. K. Čiurlionio taurė „REX“, koncertas ir padėkos žodžiai. Ši programa vykdoma nuo 2007 m. Jonavos krašto visuomenė į šviesuolių rinkimą

• Andriejus Kazlauskas (tautodailininkas, medžio drožėjas), • Janina Listvina (tautodailininkė, medžio drožėja), • Danguolė Miliauskienė (ilgametė pagyvenusių

įsijungė 2012 m. Pirmaisiais metais Jonavos kraš-

žmonių šokių kolektyvo „Mazgytinis“

to šviesuolių rinkimą organizavo rajono Savival-

vadovė),

dybė kartu su M. K. Čiurlionio fondu. Kandida-

• Irena Nagulevičienė (poezijos klubo „Šaltinis“

tus siūlė Jonavos rajono savivaldybės Kultūros ir

ilgametė pirmininkė, daugelio knygų

meno taryba (pirmininkas Vytautas Venckūnas).

sudarytoja ir autorė),

Buvo siūlomi šie kandidatai: • Rita Čiužienė (už novatoriškumą ugdant jaunąją kartą),

2015 NR.1(1)

• Jonas Petronis (tautodailininkas, tapytojas), • Edmundas Simanaitis (publicistas, politikas, visuomenės veikėjas),

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

• Jonas Sirvydis (Lietuvai pagražinti draugijos

„Vartai“ vadovė Inga Kuuzeorg-Petrikonienė, Upnin-

Jonavos skyriaus pirmininkas, Jonų Respubli-

kų seniūnė Laima Alechnavičienė. Kiekvienas, kuris

kos prezidentas),

paskambino ar parašė elektroninį laišką, turėjo pa-

• Rimantė Tarasevičienė (kraštotyrininkė),

grįsti savo nuomonę – kodėl jo siūlomas kandidatas

• Arnoldas Valkauskas (teologijos mokslų dak-

yra vertas šviesuolio titulo.

taras, Ruklos Šventosios Dvasios parapijos klebonas, egzorcistas).

2012 m. daugiausia balsų gyventojai atidavė už Ruklos Šventosios Dvasios parapijos kleboną, kariuo-

Rajono gyventojai buvo raginami aktyviai dalyvau-

menės kapelioną, teologijos mokslų daktarą, kunigą

ti rinkimuose, ne tik balsuoti už pasiūlytus kandidatus,

egzorcistą Arnoldą Valkauską. Jam be konkurencijos

bet ir siūlyti savo, jų nuomone, vertus Jonavos krašto

atiteko pirmoji vieta. Dar du verti pagarbos mūsų

šviesuolio vardo. Jonaviečių manymu, šviesuolio vardo

krašto žmonės – rašytojas, publicistas, buvęs Jona-

buvo verti šie kandidatai: tautodailininkas Lionginas

vos rajono meras ir krašto apsaugos viceministras

Sabaliauskas, Janinos Miščiukaitės meno mokyklos

Edmundas Simanaitis ir buvęs ilgametis AB „Ache-

pedagogė Stefanija Pukinskienė, klebonas Audrius

ma“ generalinis direktorius, Jonavos rajono Garbės

Mikitiukas, kunigas Gintaras Blužas, žurnalistas

pilietis, Jonų Respublikos prezidentas Jonas Sirvydis

Ričardas Adamonis, Lietuvos politinių kalinių ir

surinko beveik po lygiai balsų.

tremtinių sąjungos Jonavos skyriaus pirmininkė

Nedaug nuo pirmųjų krašto šviesuolių atsiliko

Veronika Gabužienė, Krašto muziejaus direktorė

poezijos klubo „Šaltinis“ ilgametė vadovė Irena Na-

Regina Karaliūnienė, katalikiško jaunimo centro

gulevičienė ir kraštotyrininkė Rimantė Tarasevičienė.

2012 METŲ ŠVIESUOLIAI

A. Valkauskas

J. Sirvydis

E. Simanaitis

TAUROSTA

Pirmųjų Jonavos krašto šviesuolių pagerbimo

• Raimundą Kazaitį (Kulvos ir Žeimių klebonas),

šventė vyko 2012 m. liepos 6-ąją, minint Valsty-

• Mykolą Kručą (poezijos klubo „Šaltinis“ narys),

bės dieną. Šviesuolius sveikino LR Seimo narys

• Artūrą Narkevičių (tautodailininkas),

Rimantas Sinkevičius, Lietuvos nacionalinės kul-

• Arūną Rimkų (Jeronimo Ralio gimnazijos

tūros ir meno premijos laureatas aktorius Vladas

direktorius),

Bagdonas, buvęs jonavietis, dainininkas Vladas Ko-

• Lionginą Sabaliauską (tautodailininkas).

valiovas. Koncertavo Vaida Genytė, Jeronimas Milius,

Rajono gyventojai buvo raginami siūlyti ir savo kan-

„Dainų dainelės“ laureatė Saulė Imbrasaitė, kvartetas

didatus, vertus Jonavos krašto šviesuolio vardo. Skam-

„4 tango“. Renginį vedė LTV žinių vedėjas ir dik-

binusių ir elektroninius laiškus siuntusių jonaviečių

torius Marijus Žiedas. Jonavos krašto šviesuoliai

nuomone, į šviesuolio titulą galėtų pretenduoti šie kan-

apdovanoti pagal japonų molio liejimo tradicijas paga-

didatai: Seimo narys, susisiekimo ministras Rimantas

mintomis taurėmis su M. K. Čiurlionio kūrybos sim-

Sinkevičius, Jonavos Senamiesčio gimnazijos direk-

bolika ir motyvais, jas sukūrė keramikė Ingra Miler

torės pavaduotoja Svetlana Glušniova, buvusi Krašto

ir dailininkas Galintas Laurišas.

muziejaus direktorė Regina Karaliūnienė, politikai

2013 m. buvo nuspręsta rinkti du Jonavos krašto

Vytautas Venckūnas, Vytautas Riaubiškis, klebo-

šviesuolius – moterį ir vyrą. Jonavos rajono savivaldy-

nas Audrius Mikitiukas. Taip pat siūlyti Danguolė

bės Kultūros ir meno taryba siūlė šias kandidatūras:

Miliauskienė, Inga Kuuzeorg-Petrikonienė, Anta-

• Janiną Celiešienę (Jeronimo Ralio gimnazijos

nas Damarackas, Rimantė Tarasevičienė, Veronika

dailės mokytoja), • Emiliją Markucevičienę (Jonavos rajono vaikų namų globos direktorė), • Ireną Nagulevičienę (poezijos klubo „Šaltinis“ pirmininkė),

Gabužienė, Aldona Skaisgirytė. Daugiausia gyventojų palaikymo sulaukė dailininkė, Jeronimo Ralio gimnazijos dailės mokytoja Janina Celiešienė ir Kulvos bei Žeimių parapijų klebonas kunigas Raimundas Kazaitis.

• Virginiją Noreikienę (Ruklos Carito vadovė),

Nedaug nuo išrinktų Jonavos krašto šviesuo-

• Konstantiną Felicijoną Fedaravičių (Lietuvos

lių atsiliko poezijos klubo „Šaltinis“ pirmininkė

kaimo rašytojų sąjungos pirmininkas), • Tomą Jončą (tautodailininkas),

2015 NR.1(1)

Irena Nagulevičienė ir Jeronimo Ralio gimnazijos direktorius Arūnas Rimkus.

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

2013 m. liepos 6-ąją Kultūros centro salėje šalia

anketas, kurios skelbiamos spaudoje ir Jonavos rajo-

Jonavos krašto šviesuolių buvo pagerbtas ir iški-

no savivaldybės interneto tinklalapyje (www.jonava.

lus kraštietis, rašytojas prozininkas, dramaturgas,

lt), jose nurodant siūlomo asmens nuopelnus. Viena

vertėjas, scenarijų autorius ir režisierius Grigorijus

anketa – vienas balsas, nepriklausomai nuo to, ar siū-

Kanovičius, neseniai išleidęs autentiškų prisiminimų

lo asmuo, ar kolektyvas.

romaną „Miestelio romansas“. Rašytojui skirtą taurę

Pagal naująją tvarką anketos perduodamos Jona-

„REX“ atsiėmė jo sūnus, rašytojas ir publicistas Sergejus

vos rajono savivaldybės Kultūros ir meno tarybai,

Kanovičius, specialiai atvykęs iš Briuselio. Taurių

kuri patvirtina Jonavos krašto šviesuolius.

„REX“ autorius – Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros studentas Vėjas Aliukas.

Jonaviečiai aktyviai siuntė anketas ir siūlė tuos, kurie, jų manymu, yra verti šviesuolio vardo.

Jonavos šviesuolių šventėje koncertavo Eva ir Egi-

Buvo pasiūlyta 10 moterų: Pranciška Bubely-

dijus Bavikinas, Artūras Anusauskas ir Aleksandras

tė, Rita Domarkienė, Veronika Gabužienė, Svetlana

Fedotovas. Šventę vedė Marijus Žiedas.

Glušniova, Joana Gudžiūnienė, Danutė Kasparavi-

2014 m. vasario 20 d. administracijos direktoriaus

čienė, Irena Nagulevičienė, Virginija Noreikienė,

įsakymu Nr. 13 B-259 buvo nustatyta Jonavos kraš-

Janina Šiušienė, Loreta Velch ir 8 vyrai: Valentinas

to šviesuolių rinkimų tvarka. Pagal ją kandidatus į

Dranseika, Konstantinas Felicijonas Fedaravičius,

Jonavos krašto šviesuolius gali siūlyti rajono gy-

Mykolas Kručas, Kęstutis Macionis, Audrius Miki-

ventojai ir organizacijos. Tam reikia užpildyti

tiukas, Vytautas Riaubiškis, Mindaugas Sinkevičius,

2013 METŲ ŠVIESUOLIAI

Arvydas Vilčinskas. Jonavos krašto šviesuolius rinko Kultūros ir meno tarybos nariai reitingavimo būdu. Daugiausia balsų gavo Jonavos rajono literatų klubo „Šaltinis“ pirmininkė Irena Nagulevičienė ir Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos įkūrėjas bei pirmininkas, „Dobilo“ leidyklos vadovas Kostas Felicijonas Fedaravičius. Krašto šviesuoliai 2014 m., skirtingai nei iki šiol, buvo

R. Kazaitis

J. Celiešienė

pagerbti miesto šventės „Mes mylim Jonavą“ metu.

TAUROSTA Šviesuolių veiklą pristatė diktorius Marijus Žie-

nario, susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus,

das. Meras Mindaugas Sinkevičius jiems įteikė

Šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebono dekano

M. K. Čiurlionio „REX“ taures. Scenoje skambėjo

Audriaus Mikitiuko, Šv. apaštalo Jono parapijos kle-

klasikinės muzikos kūriniai, kuriuos atliko vokalistė

bono Giedriaus Maskolaičio, jaunojo ūkininko iš

Ilons Pliavgo ir styginių kvartetas „Archi Quertett“.

Šilų Dariaus Gaigalo, Pauliukų žemės ūkio bendro-

2015 m. rajono gyventojai taip pat buvo ragina-

vės vadovo, rajono tarybos nario Andrejaus Štom-

mi dalyvauti rinkimuose ir siūlyti savo kandidatus,

bergo, lektoriaus (bažnyčios vargonininko) Egidi-

jų nuomone, vertus Jonavos krašto šviesuolio var-

jaus Olbrikio, muziejininko Artūro Narkevičiaus

do. Tai – asmenybės, puoselėjančios miesto ir rajono

kandidatūros.

švietimo, kultūros ir meno, žemės ūkio, aplinkosau-

Tapti šviesuolėmis siūlytos šios kandidatės: Lie-

gos, verslo, politinių, socialinių santykių, kt. verty-

tuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jonavos

bes, be atlygio globojantys ir remiantys talentingus,

skyriaus pirmininkė Veronika Gabužienė, Čičinų

neįgalius ir kitus žmones, kuriems reikalinga pagalba;

kultūros centro ilgametė direktorė Loreta Ratautienė,

visuomenės aktyvūs piliečiai, kurių veikla nesusijusi

pedagogė, išleidusi knygą „Langas į begalybę“ Aure-

su tiesioginiu darbu.

lija Buitvidienė, Ruklos Carito vadovė Virginija No-

2015 m. Jonavos rajono savivaldybės organi-

reikienė.

zuotų krašto šviesuolių rinkimų metu buvo pasiū-

Savivaldybės Kultūros ir meno taryba, vadovauda-

lytos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus, Seimo

masi Jonavos krašto šviesuolių rinkimo tvarka, nutarė nominaciją „Jonavos krašto šviesuolė 2015“ įteik-

2014 METŲ ŠVIESUOLIAI

ti Veronikai Gabužienei. Ši nominacija buvo įteikta rugpjūčio 8 d., miesto šventės, pirmą kartą vykusios rekonstruotame Joninių slėnyje, metu. Pirmajame almanacho „Taurosta“ numeryje kviečiame susipažinti su šiemet išrinktos šviesuolės Veronikos Gabužienės veikla, nuopelnais. Taip pat norime pristatyti Jonavos krašto šviesuolius, šventusius jubiliejus: pernai išrinktą Ireną Nagulevičienę ir 2013 m. išrinktą Raimundą Kazaitį. Kituose metraščio numeriuose paI. Nagulevičienė

2015 NR.1(1)

K. F. Fedaravičius

gerbsime šviesuolius, kurie švęs jubiliejines sukaktis.

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

2015 metų šviesuolė - Veronika Gabužienė Rimantė Tarasevičienė

Nominacija „Jonavos krašto šviesuolė 2015“ už meilę Jonavos kraštui, jo istorinės atminties puoselėjimą, už rūpinimąsi buvusiais tremtiniais ir politiniais kaliniais, už įvairių renginių ir išvykų organizavimą atiteko Veronikai Gabužienei. Kraštietei šiemet sukako 84-eri, tačiau ji be galo energinga, veikli, pasišventusiai ir nuoširdžiai darbuojasi Jonavos krašto ir jo žmonių labui. Ji nesavanaudiškai padeda kiekvienam, kuris tik į ją kreipiasi. Ir ne tik buvusiems politiniams kaliniams ar tremtiniams, bet ir kitiems, nukentėjusiems nuo 1939–1990 m. okupacijų, taip pat asmenims, nukentėjusiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje. Ištvėrusi tremties kančias ir vargą, Veronika Gabužienė surinko nemažai rezistencinio laikotarpio medžiagos, nagrinėjo rezistencijos dalyvių, taip pat

Nominacijos „Jonavos krašto šviesuolė 2015“ suteikimo akimirkos. Valerijaus Buklajevo nuotr.

tremtinių ir politinių kalinių bylas Lietuvos ypatingajame archyve. Jos rūpesčiu Jonavos krašte įam- Biografija žintas pokario metais žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas.

Veronika Gabužienė – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Jonavos rajono

Kraštietė bendrauja su jaunimu, dalyvauja vikto- komisijos pirmininkė, Lietuvos politinių kalinių ir rinose, steigia prizus, organizuoja išvykas partiza- tremtinių sąjungos (LPKTS) Jonavos filialo pirmininnų kovų keliais, ugdo jaunų žmonių patriotiškumą, kė, Jonavos rajono Rezistentų ir kitų asmenų, nužupilietiškumą.

dytų okupacinio režimo metu, palaikų perkėlimo ir

TAUROSTA kraštiečių atminimo įamžinimo komisijos, Tėvynės grįžo po metų, kai baigė medicinos studijas. Grįžusi sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ji įsidarbino Jonavos statybos treste SV-2 Planavimo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos frakcijos narė. skyriaus viršininke, vėliau dirbo vyr. ekonomiste, virGimė 1931 m. sausio 4 d. Knipų kaime (Bukonių sen.,

šininko pavaduotoja ir Ekonominės analizės labora-

Jonavos r.).

torijos viršininke.

1942–1949 m. mokėsi Jonavos gimnazijoje.

Atgimimo laikotarpiu Veronika Gabužienė buvo

1949–1967 m. buvo ištremta į Irkutsko sritį. Čia tęsė

Jonavos rajono Sąjūdžio sekretorė, Lietuvos politinių

mokslus ir studijavo. 1959 m. baigė Irkutsko finan-

kalinių ir tremtinių skyriaus sekretorė, nuo 1998 m. –

sinio ekonominio instituto neakivaizdinį skyrių ir LPKTS filialo pirmininkė. įgijo ekonomistės specialybę. Būdama tremtyje, dir-

Nuo 1989 m. Veronika Gabužienė – Jonavos rajo-

bo įvairiose Irkutsko srities įstaigose sąskaitininke,

no Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinio

ekonomiste, buhaltere. Tremtyje nepalūžti, išgyventi, režimo metu, palaikų perkėlimo ir kraštiečių atminilengviau pakelti kančias, vargą ir nepriteklius padė-

mo įamžinimo komisijos narė. Laisvalaikiu dainuoja

jo dalyvavimas meno saviveikloje. Veronika Vasi-

Jonavos kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių

liauskaitė šoko tautinius šokius, dainavo chore.

chore „Viltis“. Ji yra LGGRT (Lietuvos gyventojų ge-

Sibire susipažino su būsimuoju vyru Antanu Gabu-

nocido ir rezistencijos tyrimo) centro atstovė Jonavoje.

žiu. Čia sukūrė šeimą, gimė sūnūs Kęstutis, Audrutis

Ruošia dokumentus nukentėjusiems nuo 1939–1990 m.

ir dukra Birutė. 1967 m. Veronika Gabužienė, po 18

okupacijų atitinkamam statusui gauti. Kasmet daly-

m. tremties, su vaikais sugrįžo į gimtąjį kraštą. Vyras vauja moksleivių konkursuose „Ką žinai apie Lietuvos

Nominacijos „Jonavos krašto šviesuolė 2015“ suteikimo akimirkos. Valerijaus Buklajevo nuotr.

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

kariuomenę“ ir „Laisvės kovų bei netekčių istorija“. jono savivaldybės, Mokomojo pulko, Jonavos parapiDalyvauja vertinimo komisijos darbe, dovanoja kny-

jos, Jonavos krašto muziejaus, Kultūros centro ir kitų

gas apie laisvės kovas ir tremtį geriausiems dalyviams bei juos ruošusiems mokytojams.

KNYGOS Veronika Gabužienė išleido knygą „Būki versme“ (kartu su Eugenija Mockaitiene ir Regina Karaliūniene, 1999 m.), rinko medžiagą apie partizaninį pasipriešinimą Jonavos rajone ir tikslino duomenis saugumo archyvuose. Medžiaga buvo išspausdinta laikraščiuose „Jonavos balsas“, „Tremtinys“ ir istorijos

Atminimo taurė. Nominacija „Jonavos krašto šviesuolė 2015“. Rimantės Tarasevičienės nuotr.

žurnalo „Laisvės kovų archyvas“ 22-ame tome (1997 m.), Lietuvos kraštotyros leidinyje „Mūsų kraštas“

institucijų padėkomis. 2015 m. Veronikai Gabužienei

(2001 m., Nr. 13). Pagal jos surinktą medžiagą pareng-

suteikta nominacija „Jonavos krašto šviesuolė“.

tas straipsnis „Jonavos–Veprių–Panoterių–Žeimių partizanai“ knygoje „Didžiosios Kovos apygardos partizanai“ (2007 m.). Veronika Gabužienė yra knygų: „Didžioji Kova“ (1999 m.) ir „Sibiro Alma Mater: dimicandum!“ (2007 m.) bendraautorė.

apdovanojimai

PARTIZANŲ ŽŪTIES VIETŲ ĮAMŽINIMAS Veronika Gabužienė rinko rezistencijos dalyvių, tremtinių atsiminimus, duomenis tikslino saugumo archyvuose, vartė bylas, tad ji geriau nei kas kitas suprato, kurias vietas reikia įamžinti, kurių žmonių atminimą pagerbti.

Veronika Gabužienė apdovanota LPKTS žymeniu

Panerių gatvėje pokaryje buvo pakasti žuvusių ar

„Už nuopelnus Lietuvai“ (1991 m.), LPKTS I laipsnio

nukankintų partizanų kūnai. Sovietmečiu čia buvo

žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“ (1998 m.), Sąjūdžio

pastatyta aludė „Vėjelis“. Atgimimo metais susirūpin-

jubiliejiniu žymeniu „Lietuvos Sąjūdžiui 10 metų“

ta, kad ši vieta būtų sutvarkyta ir įamžinta koplytstul-

(1998 m.), LLKS I laipsnio partizanų žvaigžde (2007

piu. Visus organizacinius ir derinimo darbus sutiko

m.). 1998 m. suteiktas Laisvės kovų dalyvės statusas.

atlikti tuometis Politinių kalinių ir tremtinių klubo

Ji už aktyvią visuomeninę veiklą apdovanota Seimo

tarybos pirmininkas Antanas Gabužis ir tremtinė Ve-

pirmininko, LPKTS, Tėvynės sąjungos, Jonavos ra-

ronika Gabužienė.

TAUROSTA

Būki versme! / V. Gabužienė, E. Mockaitienė, R. Karaliūnienė. – [Jonava] : Jonavos rajono savivaldybės rezistencijos komisija, 1999. – 62, [2] p. : iliustr., portr.

Jonavos partizanai / Veronika Gabužienė. – Iliustr., portr. // Didžioji Kova / Stanislovas Abromavičius. – Kaunas : Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1999. – P. 138–152.

Iš gimnazijos suolo į Sibiro kančias / Veronika Gabužienė. – Iliustr., portr. // Sibiro Alma Mater : dimicandum! / Šiaulių universitetas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ; [sudarytojas Romualdas Baltutis]. – Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2007. – P. 81–85.

2015 NR.1(1)

Pasipriešinimo sąjūdžio Jonavos rajone istorijos puslapiai / Veronika Gabužienė. – Iliustr., portr. // Laisvės kovų archyvas / Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Istorijos sekcija. – T. 22. – Kaunas : Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1991. – P. 75–115.

Pasipriešinimo sąjūdžio Jonavos rajone istorijos puslapiai / Veronika Gabužienė. – Iliustr., portr. // Mūsų kraštas : Lietuvos kraštotyros draugijos leidinys / vyriausioji redaktorė Irena Seliukaitė – Nr. 13. – Vilnius, 2001. – P. 75–98.

Jonavos–Veprių– Panoterių–Žeimių partizanai : okupantų piktadarybės / Veronika Gabužienė. // Didžiosios Kovos apygardos partizanai. − Kaunas : Naujasis lankas, 2007. − P. 236–251.

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

Toje vietoje 1990 m. birželio 14-ąją, minint Gedulo

kainos. Projektinę dokumentaciją užsakė, derino, sta-

ir vilties dieną, buvo pašventintas pastatytas koplyts-

tybos reikalais rūpinosi ir aukas rinko paminklo par-

tulpis, skirtas 1945–1955 m. už Lietuvos laisvę žuvu-

tizanams statybos iniciatorė Veronika Gabužienė.

siems partizanams atminti.

1994 m. lapkričio 13 d. paminklas žuvusiems Jona-

Vėliau, būdama rajono Rezistentų ir kitų asme-

vos rajone partizanams buvo pašventintas. Paminklo

nų, nužudytų okupacinio režimo metu, palaikų per-

autorius – architektas Vytautas Juraška. Projektą iš

kėlimo ir kraštiečių atminimo įamžinimo komisijos

dalies keitė ir detalizavo tremtinys architektas Anta-

pirmininke, Veronika Gabužienė derino paminklo

nas Akelaitis, darbus atliko „Taurostos“ darbininkai

projektą, ieškojo rėmėjų, rūpinosi, kas pastatys me-

(vad. Gediminas Vaičaitis), darbams vadovavo Vy-

morialą Panerių gatvėje. Ji rinko aukas iš valstybinių

kintas Žuvelis. Granito plokštes gamino ir iškalė Val-

įstaigų, organizacijų ir asmenų, norinčių prisidėti prie

demaras Gilius. Pirmąją plokštę su Kristaus atvaizdu

šio paminklo statybos.

ir žodžiais iškalė dovanai.

1993 m. liepos mėn. visuotiniame LPKTS Jo-

navos skyriaus susirinkime buvo galutinai aptartas, patikslintas ir detalizuotas paminklo žuvusiems partizanams projektas. Paminklą numatyta statyti Neries pakrantėje, įrengiant amžinosios ugnies aukurą, elektros apšvietimą, takelius. Buvo aptartos darbų

Memorialo pašventinimo iškilmės. Nuotrauka iš V. Gabužienės asmeninio albumo.

V. ir A. Gabužiai prie memorialo Panerių g. Nuotrauka iš V. Gabužienės asmeninio albumo.

Bendras memorialo Panerių g. vaizdas. 2009 m. Rimantės Tarasevičienės nuotr.

TAUROSTA Lėšas paminklo statybai aukojo žuvusių partizanų šio būrio vadas Eugenijus Svilas-Slyva, Vladas Vincartimieji, rėmėjai ir geros valios žmonės, taip pat rajo-

kus-Kardys, Viktoras Titnagas (pavardė nežinoma),

no įmonės ir organizacijos. Šv. Mišias už kovojusius ir Gintautas (vardas ir pavardė nežinomi). žuvusius Jonavos apylinkėse partizanus aukojo ir pa-

1999 m. rugpjūčio mėn. Veronikos Gabužienės ini-

minklą pašventino monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

ciatyva ir pastangomis (finansavo rajono Savivaldybės

1995 m. pagal Veronikos Gabužienės surinktą me-

Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinio režimo

džiagą buvo įamžintos Didžiosios Kovos apygardos metu, palaikų perkėlimo ir kraštiečių atminimo įamžiSlyvos būrio partizanų kovų ir žūties vietos Upninkų

nimo komisija) buvo pastatytas stogastulpis Vanagiškių

seniūnijoje. Upninkuose, buvusios Stepšių sodybos kaime (Kulvos sen.), paskutiniųjų Žilvičio būrio partivietoje, pastatytas kryžius. Čia 1945 m. kovo 2 d. įvy-

zanų Jono Bartusevičiaus-Vėtrungės ir Vyto Žukaus-

ko partizanų ir liaudies gynėjų bei kariuomenės susi-

ko-Mėnulio žūties vietoje. Stogastulpio autorius – Artū-

šaudymas. Jo metu žuvo 19 Slyvos būrio partizanų ir ras Narkevičius, skulptūrėles kūrė Janina Listvina. 4 Stepšių šeimos nariai. Paminklo autorius – rezisten-

2002 m. lapkričio mėn. Bazilionių kaime (Šilų

tas Zigmas Koncevičius. Šis žmogus sukūrė panašų sen.) buvo pastatytas stogastulpis, skirtas partizano kryžių ir Vareikių miške, buvusio partizanų bunkerio Juliaus Vasiliausko-Balandžio žūties vietai atminti. vietoje, kur 1949 m. žuvo 4 Slyvos būrio partizanai:

Stogastulpis Vanagiškių k. Artūro Narkevičiaus nuotr.

2015 NR.1(1)

Stogastulpio autorius – Artūras Narkevičius.

Kryžius Svilonių k. Artūro Narkevičiaus nuotr.

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

2004 m. Karaliūnų kaime (Bukonių sen.) pastaty-

savivaldybės Švietimo skyriaus, LPKTS Ukmer-

tas ir pašventintas kryžius Žilvičio būrio partizanų gės ir Jonavos filialų bei atkurtos Didžiosios Kovos Romo Treščinsko-Lazdyno-Kardo ir Antano Bak-

apygardos vadovų iniciatyva buvo suorganizuota

šinsko-Aro-Džiugo atminimui jų žūties vietoje.

išvyka Didžiosios Kovos partizanų takais. Mūsų ra-

2007 m. spalio mėn. Svilonių kaime (Užusalių sen.) jone šio žygio organizavimu rūpinosi LPKTS Jonavos pastatytas ir pašventintas kryžius DKA (Didžiosios

filialo pirmininkė Veronika Gabužienė. Ji sukvietė

Kovos apygardos) partizanų būrio vadui Klemen-

į žygį moksleivius. Didžiąją žygio dalyvių dalį sudarė

sui Gurskui-Riešutui ir partizanui Jonui Simanavi-

„Lietavos“ pagrindinės mokyklos, R. Samulevičiaus

čiui-Mažyliui jų žūties vietoje. Kryžiaus autorius –

progimnazijos ir Senamiesčio gimnazijos mokslei-

Artūras Narkevičius.

viai. Žygis prasidėjo Ukmergėje, nusidriekė per Gel-

IŠVYKA DIDŽIOSIOS KOVOS

vonus. Žygio dalyviams atkeliavus į Upninkus, kur

PARTIZANŲ TAKAIS

19 Didžiosios Kovos apygardos Slyvos būrio par-

LPKTS

Jonavos

skyriaus

nariai

nuo-

tizanų žūties vietą žymi metalinis kryžius, LPKTS

lat dalyvauja įvairiuose renginiuose. Veronika

Jonavos filialo pirmininkė Veronika Gabužienė pa-

Gabužienė visada buvo ir yra aktyvi visuome-

pasakojo apie 1945 m. čia vykusias kovas ir žuvusius

nininkė. 2009 m. rugsėjo 18 d. LPKTS, Kauno

rezistentus.

Prie memorialo Panerių g. kalba LPKTS Jonavos skyriaus pirmininkė V. Gabužienė. Nuotrauka iš V. Gabužienės asmeninio albumo.

Padėka už pagalbą organizuojant žygį „Didžiosios Kovos apygardos partizanų takais“.

TAUROSTA

Žygis baigėsi Jonavoje, Neries pakrantėje, prie memorialo, kurio plokštėse iškalta 60 pavardžių. Apie tai, kur yra apytikrės partizanų palaikų pakasimo vietos, kur dūlėja jų kaulai, pasakojo LPKTS Jonavos filialo pirmininkė Veronika Gabužienė. Skambėjo ansamblio „Girių aidas“ įrašas, Jonavos kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choro „Viltis“ atliekamos dainos. Žuvusieji buvo pagerbti tylos minute, padėta gėlių, uždegtos žvakutės. LPKTS Jonavos skyriaus pirmininkė Veronika Gabužienė apdovano- Jonavos kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Viltis“ ta padėka už pagalbą organizuojant žygį „Didžiosios

Jonavos bažnyčioje. 2007 m. Nuotrauka iš V. Gabužienės asmeninio albumo.

Kovos apygardos partizanų takais“.

RENGINIAI, MINĖJIMAI

P. Veronika yra ilgametė (nuo pat jo susikūrimo)

Laisvės kovų dalyvės, tremtinės, Sąjūdžio akty-

ir aktyvi Jonavos kultūros centro politinių kalinių ir

vistės Veronikos Gabužienės veikla nuo Atgimimo

tremtinių choro „Viltis“ (vadovė Violeta Michelkevičie-

pradžios neatsiejama nuo LPKTS veiklos. Ji kiekvie-

nė) narė. Su šiuo kolektyvu dalyvauja ne tik mūsų rajone

nais metais rugpjūčio pradžioje organizuoja LPKTS

įvairių valstybinių švenčių minėjimuose, koncertuose.

Jonavos skyriaus narių išvykas į Ariogalą, kur vyksta Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.

LINKĖJIMAI Džiaugiamės garbinga nominacija „Jonavos krašto šviesuolė 2015“, kuri šiemet buvo skirta Veronikai Ga-

Veronikos Gabužienės sukviesti LPKTS Jonavos bužienei. Linkime jai stiprios sveikatos, neišsenkanskyriaus nariai nuolat dalyvauja Baltijos kelio minėji-

čios energijos – lai ir toliau garbioji kraštietė spindu-

muose, vyksta į tą vietą Ukmergės rajone, kur 1989 m.

liuoja meilę gimtajam kraštui, jo istorijai ir žmonėms.

jonaviečiai stovėjo gyvojoje žmonių grandinėje, kur Lai, nuolat bendraudama su jaunąja karta, perduoda yra išlikęs tą įvykį įamžinantis jonaviečių kryžius. jaunimui norą gyventi vadovaujantis tikrosiomis verŠviesuolė kasmet rūpinasi Gedulo ir vilties dienos tybėmis bei neiškeisti Tėvynės ir nepasirinkti savanopaminėjimu mūsų krašte.

2015 NR.1(1)

riškos tremties.

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

Sveikiname

mūsų Jubiliatus

65 Raimundui Kazaičiui – 45 Irenai Nagulevičienei –

Rimantė Tarasevičienė

Nuotraukos iš I. Nagulevičienės asmeninio albumo

Jonavos krašto šviesuolė– Irena Nagulevičienė

Nuo 2012 m. Jonavos krašto visuomenė renka šviesuolius ir nuo pat pirmųjų metų buvo siūloma Irenos Nagulevičienės kandidatūra. 2014 m. Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“ pirmininkė Irena Nagulevičienė išrinkta šviesuole kartu su Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos įkūrėju ir pirmininku Konstantinu Felicijonu Fedaravičiumi. Žmonės, siūlę rinkti šviesuole p. Ireną, anketose pabrėžė, kad ji puoselėja kultūrą ir meną, garsina mūsų miestą Lietuvoje.

BIOGRAFIJA Irena Būtėnaitė-Nagulevičienė – poetė, Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“ pirmininkė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė. Gimė 1950 m. gegužės 3 d. Paguriuose (Rokiškio r.). 1968 m. aukso medaliu baigė tuometę Rokiškio rajono Pandėlio vidurinę mokyklą. 1978 m. įgijo filologės (lietuvių kalbos ir literatūros) specialybę Vilniaus Po jubiliejaus šventės Krašto muziejuje.

valstybiniame universitete.

TAUROSTA 1968–1971 m. dirbo Pakruojo rajono „Auksinės

ta ir padėkos raštu už aktyvią žurnalistinę veiklą,

varpos“ laikraščio redakcijoje korespondente, laiškų

propaguojant moterų veiklą rajone. 2010 m. pel-

skyriaus vedėja. 1971–1979 m. – Pakruojo ir Jonavos

nė apdovanojimą „Už geriausią straipsnį savižu-

nepilnamečių reikalų inspekcijų inspektore. 1979–

dybių tema – „Kas sukliudys žingsniams į nebūtį“.

1999 m. – Jonavos statybininkų mokyklos lietuvių

2011 m. už įvairiapusiškumą žurnalistikoje, gražų,

kalbos ir literatūros vyr. dėstytoja. 1999–2005 m. –

vaizdingą lietuvišką žodį, už pasišventimą sun-

Jonavos rajono laikraščio „Naujienos“ koresponden-

kiai, tačiau reikalingai žurnalisto profesijai ji tapo

te, 2005–2007 m. – laikraščio „Alio Jonava“ redakto-

„Gintarinio parkerio“ laureate. 2014 m. Irena Na-

re. Nuo 2007 m. – laikraščio „Naujienos“ specialiąja

gulevičienė nominuota Jonavos krašto šviesuole.

korespondente, vėliau – atsakingąja sekretore. Nuo 2009-ųjų – redaktorės pavaduotoja, nuo 2014-ųjų sausio pabaigos – laikinai einanti pareigas vyriausioji redaktorė. 2009–2011 m. Irena Nagulevičienė išrinkta į Jonavos rajono savivaldybės tarybą. Buvo Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narė, Etikos komisijos pirmininkė. Dirbdama Statybininkų mokykloje Irena Nagule-

KŪRYBA Knygų autorė: Laiptai : [eilėraščiai] / Irena Būtėnaitė-Nagulevičienė. – Jonava : Linotipas, 1998. – 71, [3] p. : portr. Praeities gelmės : [poezija] / Irena Būtėnaitė-Nagulevičienė ; [iliustravo Valdas Venckus]. – Kėdainiai : Spaudvita, 2005. – 85, [3] p. : iliustr., portr.

vičienė vadovavo mokyklos satyros teatrui. Yra parašiusi daugiau nei pusšimtį scenarijų ne tik moksleivių satyros teatrams, bet ir kitoms Jonavos įstaigoms. Nuo 1976-ųjų įsiliejo į Jonavos rajono literatų gretas. 1991 m. išrinkta rajono poezijos klubo „Šaltinis“ pirmininke, jam vadovauja iki šiol. Nuo 1994 m. – Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė. 2000 m. kraštietė išrinkta į rajono populiariau-

Bendraautorė, sudarytoja:

sių žmonių dešimtuką. 2005 m. Irenai Nagulevi-

Prasmė ; Be tavęs ; Kaip niekada anksčiau... ; Metų

čienei suteikti Lietuvos kaimo kultūros šviesuolės ir

ašara ; Vejuosi balsą ; Tiktai rudenį ; Laikas : [eilė-

Šveicarijos bendruomenės Garbės pilietės vardai.

raščiai] / Irena Nagulevičienė // Papartyno kerai. –

2007 m. apdovanota Algirdo Brazausko tautine juos-

Jonava : Zlatkus, 1992. – P. 40–45.

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

Išeina metai ; Motinai ; Namų šiluma ; Tikėjimas

Kurti delčia ; Biliūno ruduo : [eilėraščiai] / Irena

; Šiandien ir visados ; Sudie ; Prie gimtojo slenksčio

Nagulevičienė. – Portr. // Kaimo rašytojo literatūri-

; Šulinys ; Lakštingalos giesmė : [eilėraščiai] / Irena

nis kalendorius. – Jonava : Jonava, 2007. – P. 92–93.

Nagulevičienė. – Portr. // Provincijos balsai. – Jonava : Zlatkus, 1992. – P. 3–8. Po ąžuolu senu : [eilėraštis] / Irena Nagulevičienė // Giesmės ąžuolui. – Jonava : Dobilas, 1995. – P. 13–14. Toks pasaulis / Irena Nagulevičienė // Angelo plunksna. – Jonava : Jonava, 1998. – P. 119. Laiko aidas : almanachas / Poezijos klubas „Šaltinis“ ; [almanachą sudarė ir eilėraščius, p. 3, 43–46, pa-

Gyvenimo ritmas ; Mamai ; Prisikėlimas ; Kurti delčia ; Biliūno ruduo ; Reikia : [eilėraščiai] / Irena Nagulevičienė. – Portr. // Iš duonos pateka saulė. – Jonava : Dobilas, 2008. – P. 137–140. Šulinys : [eilėraštis] / Irena Nagulevičienė // Švenčiausias vardas. – Jonava : Jonava, 2008. – P. 130. Meilės miestas : [eilėraštis] / Irena Nagulevičienė. – Portr. // Vagos. – Jonava : [Jonava], 2008. – P. 32.

rašė Irena Nagulevičienė]. – Jonava : Linotipas, 2000.

Namų šiluma ; Rauda ; Nebūtis : [eilėraščiai] /

– 102, [1] p. : iliustr., portr. – Skiriamas Jonavos miesto

Irena Nagulevičienė. – Iliustr. // Aš iš tos žemės, kuri

250 m. jubiliejui.

Lietuva vadinas. – Jonava : Dobilo leidykla, 2009. –

Juodasis angelas ; Ties pradžia ; Kas dieną ; Laiškas : [eilėraščiai]/ Irena Nagulevičienė. – Portr. // Veidu į Tėvynę. – Jonava : Jonava, 2003. – P. 162–163. Juodasis angelas ; Ruduo ; Išėjimas ; Laikas ; Taip

P. 75–76. Nostalgija : [eilėraštis] / Irena Nagulevičienė. – Portr. // Portretai. – Jonava : Dobilas, 2009. – P. 132–133.

viskas netikra : [eilėraščiai] / Irena Nagulevičienė //

Tarp praeities ir ateities. Jonava : [Jonavos rajono

Lėkimas virš žemės : Lietuvos mokytojų ir kultūros

savivaldybės ir poezijos klubo „Šaltinis“ almanachas

darbuotojų kūrybos almanachas / [sudarytojas Juozas

/ sudarė Irena Nagulevičienė, Kristina Lukoševičiū-

Žitkauskas]. – Vilnius : Ciklonas, 2005. – P. 224–229.

tė]. – Kėdainiai : Spaudvita, 2009. – 95, [1] p. : iliustr.,

Lyg krintantys lašai : [almanachas] / Jonavos rajo-

portr. – Kn. taip pat: Kūryba – tai istorijos dalis /

no poezijos klubas „Šaltinis“ ; [sudarė, redagavo ir ei-

I. Nagulevičienė, p. 7–8. – I. Nagulevičienės eilėraš-

lėraščius, p. 61–64, parašė Irena Nagulevičienė]. – Kė-

čiai, p. 3, 27–28.

dainiai : Spaudvita, 2006. – 145, [7] p. : iliustr., portr.

Baigta diena ; Mirksnis ; Vienatvė ; Gyvenimo ke-

Miražas ; Šaltas sausis : [eilėraščiai] / Irena Būtė-

lias ; Laiškas : [eilėraščiai] / Irena Nagulevičienė //

naitė-Nagulevičienė // Kaimo rašytojas. – [Kn. 2]. –

Laiko pašvaistės. – Jonava : Dobilo leidykla, 2010. –

Jonava, 2006. – P. 86.

P. 78–79.

TAUROSTA Žiedlapiai, pavirtę ašaromis / Irena Nagulevičienė

Pavasario valsas : pluoštelis Jonavos rajono poezi-

// Mano kaimas – vilčių ir svajonių atolas. – Jonava :

jos klubo „Šaltinis“ narių kūrybos / [sudarė ir eilėraš-

Dobilo leidykla, 2010. – P. 86–88.

čius, p. 20–21, parašė Irena Nagulevičienė]. − Jonava,

Kelias šaukia ; Diena vakarop / Irena Nagulevičienė : [eilėraščiai] // Žydėk, obelėle, sidabru žydėk be lapelių. – Jonava : Dobilo leidykla, 2011. – P. 75–76. Medaus skonis ; Laiko karaliai ; Suskilusi širdis ; Tolimi ; Nebūtis ; Už vartų susitingo laukimas : [eilėraščiai] / Irena Nagulevičienė // Du dešimtmečiai. – Jonava : Dobilo leidykla, 2012. – P. 99–100. „Gyvenimo ritmu…“ ; „Ant debesio krašto…“ ;

2014. − 40 p. Rudens preliudija : pluoštelis Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“ narių kūrybos / [sudarė ir eilėraščius, p. 21–22, parašė Irena Nagulevičienė]. − Jonava, 2014. − [38] p. Juodasis angelas : [eilėraštis] / Irena Nagulevičienė // Sušvieski, saule : žurnalistų vieno eilėraščio knyga : skiriama Lietuvos žurnalistų sąjungos 85-mečiui. –

„Kasdien gyvenimas atrodo vis juodesnis…“ : [eilė-

Vilnius, 2014. – P. 31–32.

raščiai] / Irena Nagulevičienė // Graži tu, mano bran-

Garso įrašai:

gi Tėvyne. – Jonava : Dobilo leidykla, 2012. – P. 86–89.

Šulinys / muzika Stasio Liupkevičiaus ; žodžiai Ire-

Rudens preliudija : saujelė Jonavos rajono poezijos

nos Nagulevičienės // Kaimynėli, svečias būk! [Garso

klubo „Šaltinis“ narių kūrybos / [sudarė ir eilėraščius, p. 12, parašė Irena Nagulevičienė]. − Jonava, 2012. − [24] p.

įrašas ]. – Vilnius : Lietuvos Radijas, [1999]. – Įr. 3. Dainą pagaus beržai... / muzika Vilimo Malinausko ; eilės Irenos Būtėnaitės-Nagulevičienės // Skambė-

Žodis ; Reikia ; Nupieščiau muziką ; Poetas : [eilėraščiai] / Irena Nagulevičienė // Lietuviškos kny-

kite dainos [Natos]. – Baisogala : Mokslo aidai, 2007. – P. 64.

gos kelias. – Jonava : Dobilo leidykla, 2013. – P. 90–91.

Imkite po snaigę : naujametinė daina / muzika

Baigta diena ; Kelias šaukia ; Gyvenimo kelias ;

Vilimo Malinausko ; eilės Irenos Būtėnaitės-Nagule-

Išdainuotas ruduo ; Už vartų sustingo laukimas ;

vičienės // Skambėkite, dainos [Natos]. – Baisogala :

Nebūtis ; Nebeateik ; Sudie netarsiu ; Tolimi ; Atsisvei-

Mokslo aidai, 2007. – P. 60.

kinimas : [eilėraščiai] / Irena Nagulevičienė // Atokios

Sudarytoja, redaktorė, rengėja

stotys. – [Kn. 4]. – Utena, 2014. – P. 195–204.

ar įžanginių straipsnių autorė:

Toks pasaulis ; Neišsiųsti laiškai Donelaičiui : [eilė-

J. Baltušio romano „Sakmė apie Juzą“ nagrinė-

raščiai] / Irena Nagulevičienė // Jau saulelė... – Jonava

jimas : (metodinės rekomendacijos) / LTSR vals-

: Dobilo leidykla, 2014. – P. 111–112.

tybinis profesinio-techninio mokymo komitetas.

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

Respublikinis mokymo metodikos kabinetas ; pa-

poezijos klubo „Šaltinis“, kuriam vadovauja ir šiuo

rengė I. Nagulevičienė, O. Viedrienė. – Vilnius : Res-

metu, veiklos. Klubo pirmininkė nuolat rūpinasi klu-

publikinis mokymo metodikos kabinetas, 1988. – 20 bo narių kūrybos sklaida. 1993 m. birželio 11 d. rap. – Bibliogr.: p. 16.

jono laikraščio „Naujienos“ literatūriniame puslapyje

Pavasaris žirgus balnojo : eilėraščiai / Rimantas „Žiedlapiai“ pradėta publikuoti rajono poetų kūryba. Ražinskas ; [sudarė ir redagavo Irena Nagulevičienė].

1994 m. rugsėjo 3 d. šiame puslapyje išspausdintas

– Jonava : Linotipas, 2004. – 155, [1] p. : iliustr., faks.,

Irenos Nagulevičienės straipsnis „Ačiū už rytojaus

portr. – Kn. taip pat: Pagarba nebaigtiems darbams / laiškus“. Jame skaitytojai buvo informuojami apie paI. Nagulevičienė, p. 6–7. Senas ąžuolas : [eilėraščiai, poema] / Mykolas Kru-

sikeitimus: „Nuo šiol bus skiriami du puslapiai, kurie išeis pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį.

čas ; [redaktorė Irena Nagulevičienė]. – Kėdainiai : [...] Manytume, kad į „Žiedlapius“ galėtų rašyti ne Spaudvita, 2009. – 130, [1] p. : portr. – Kn. taip pat: tik poezijos ar prozos gerbėjai. Būtų malonu, jeigu į Gyvenimas – tai judėjimas / I. Nagulevičienė, p. 3–4.

redakciją atkeliautų laiškų, atspindinčių šių dienų li-

Ištirpę toliuos : poezijos ir prozos rinktinė / Albina teratūros problemas, paanalizuotų vieną ar kitą nauŠereikaitė-Jefimenko ; korektorė Irena Nagulevičienė. jai perskaitytą kūrinį. [...] O kad „Žiedlapiai“ būtų – Kaišiadorys : Printėja, 2010. – 201, [1] p. : portr. –

patrauklūs, kviečiame dalyvauti ir fotografijos my-

Kn. taip pat: Apie autorę / I. Nagulevičienė, p. 5–6.

lėtojus“, – rašė Irena Nagulevičienė. 1994 m. rugsėjo

Po lietuviškos Šveicarijos dangum : [Šveicarijos

17 d. „Naujienų“ laikraščio literatūriniame puslapyje

kaimo bendruomenės veiklos albumas] / [Šveicarijos

„Žiedlapiai“ atsirado įrašas: „Puslapį parengė Irena

bendruomenė, Jonavos rajono savivaldybė, Dumsių

Nagulevičienė.“ Tuo laiku Irena Nagulevičienė nedir-

seniūnija] ; [parengė Irena Nagulevičienė]. – Kėdai-

bo laikraščio redakcijoje, iniciatyvos ėmėsi kaip Jona-

niai : Spaudvita, 2014. – 74, [2] p. : iliustr.

vos rajono poezijos klubo „Šaltinis“ pirmininkė. Vė-

Upninkų kraštas : [informacinis leidinys] / Upnin-

liau, dirbdama „Naujienų“ laikraščio korespondente,

kų bendruomenė ; [redaktorė Irena Nagulevičienė]. – nuolat rūpinosi šio puslapio leidimu. Jonava : Orglita, 2014. – 56 p.

VEIKLA

2005–2007 m., kai Irena Nagulevičienė dirbo laikraščio „Alio Jonava“ redakcijoje, „Žiedlapių“ pus-

Didžiąją savo gyvenimo dalį (nuo 1976 m. rugsė-

lapį rengdavo Marius Glinskas, o nuo 2007 m. rugpjū-

jo mėn.) Irena Nagulevičienė gyvena ir dirba Jona-

čio iki 2010 m. – „Žiedlapių“ puslapį ir vėl rengė Irena

voje. Jos biografija neatsiejama nuo Jonavos rajono Nagulevičienė.

TAUROSTA

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos rašytojų būryje.

Poezijos pavasario šventė Jonavos kultūros centre. 2003 m.

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

Vėliau (nuo 2011 m.) rajono literatų kūryba laikraš-

poetinį žodį, už sielos šventę ir širdžių šilumą“, „už

tyje „Naujienos“ buvo pristatoma puslapyje „Kultū-

pagalbą ruošiant literatūrinius ir kultūrinius ren-

ros vingiai“. Nuo 2015 m. birželio „Naujienose“ pra-

ginius“, „už nesavanaudišką paramą ir nuoširdumą

dėtas spausdinti literatūrinis puslapis „Literatūrinė

formuojant Mokomojo pulko įvaizdį, už bendras pa-

svetainė“.

stangas ugdant pilietiškumo ir atsakomybės jausmus

Irena Nagulevičienė – aktyvi, iniciatyvi, nuolat bu-

mūsų visuomenėje“, „už įvairiapusiškumą žurnalisti-

rianti Jonavos krašto literatus, besirūpinanti poezijos

koje, gražų, vaizdingą lietuvišką žodį“, „už pasišven-

almanachų leidimu ir Jonavos rajono poezijos klubo timą sunkiai, tačiau reikalingai žurnalisto profesijai“, „Šaltinis“ narių kūrybos publikavimu, yra redagavusi

„už meilę poezijai, už gėrio ir taurumo sklaidą, už

kai kurių klubo narių knygas. Ji dosniai, be atlygio,

dvasingumo ugdymą“.

negailėdama laisvalaikio, dalija save organizaciniam

Pabaigoje noriu pacituoti Lietuvos Respublikos

darbui, „Šaltinio“ klubui, Poezijos pavasario ar Kai-

Seimo nario, susisiekimo ministro Rimanto Sinkevi-

mo rašytojų sąjungos renginiams. Klubo vadovė nuo-

čiaus padėkos žodžius: „nenuilstančiai poezijos klubo

lat organizuoja rajono literatų knygų pristatymus.

„Šaltinis“ vadovei ir įkvėpėjai Irenai Nagulevičienei

Poetė – ne tik Jonavos himno teksto autorė, bet ir už meile ir dvasingumu sušildytas vertybes, už neįyra sukūrusi tekstus Šveicarijos, Upninkų, Jonavos Ja-

kainojamas dovanas sielai, kurias altruistiškai dalijate

ninos Miščiukaitės meno mokyklos ir kitų bendruo-

aplinkiniams“ ir padėkoti Jonavos rajono savivaldy-

menių himnams.

bės teatro direktorės Reginos Kestenienės žodžiais:

PADĖKOS ŽODŽIAI

„Tariame ačiū už meilę poezijai, už amžiną nerimą

Irena Nagulevičienė apdovanota įvairių įstaigų,

ieškoti, kurti ir nesustoti. Tegul Jūsų širdžių kūry-

organizacijų padėkomis, nominacijomis, diplomais. binės laisvės pakanka visiems, esantiems šalia Jūsų Juose – daug šiltų, nuoširdžių padėkos žodžių: „už Poezijos Mūzos.“

TAUROSTA

Rudens popiečio pokalbiai Vytautas Venckūnas

Raimundo Kazaičio nuotr.

Bažnyčia, kaip ir Evangelija, nėra mano ar mūsų –

Griauti reikėjo, nes būtų pats nugriuvęs. O dar,

ją gavome kaip brangų tikėjimo lobį. Šiuo tikėjimu

neduokdie, prispaustų ką. Svirnas dar geras – stovės

norime ir privalome dalytis.

ir be klojimo. Antai sustiprinta ir altoriaus siena, kuri

Arkivyskupas metropolitas L. Virbalas SJ

buvo pradėjusi eižėti, sėdo pamatai. Dabar jau viskas gerai – ilgai stovės. Džiugu, kad senoji varpinė paaukštėjo, suremontuotos sienos, uždengti griuvėsiai. Koplyčia prie gatvės irgi atjaunėjo. Žinoma, būtų gerai ir pačią bažnyčią atstatyti, bet... Įstatymai tokie, kad kultūros paveldo objektams reikia dvigubai daugiau lėšų, nei paprastai statybai. O kur dar formalumų gausa. Vienam klebonui to neįveikti. Tačiau statysim. Kiek vėliau. Ramuma dvelkė senieji šventoriaus kapai, senoji bažnyčia šimtamečių medžių paunksmėje. Su tokiomis mintimis užėjome į parapijos raštinę, pro ją – į jaukią klebono svetainę. Po to pro kitas duris – tiesiai į bažnyčios salę. Tikrai nustebino,

Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios koplyčia.

kad klebonas gyvena bažnyčioje. Nedaug kur taip yra. Gal – niekur?

Dviejų parapijų – Kulvos ir Žeimių – kleboną, ra-

Matydamas mano nuostabą, kunigas Raimundas

jono šviesuolį, 45 m. kunigą Raimundą Kazaitį suti-

pajuokavo, kad taip gyventi patogu: girdi, nereikia

kau Kulvos bažnyčios kieme, kur darbininkai griovė

į šv. Mišias per lauką eiti, žiemą sniego kasti... Na-

seną klojimą.

mus saugo tikras kunigo draugas – Kaukazo aviganis

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

Brendis. Ramiu žvilgsniu nužvelgęs atėjusius svečius,

dabar lengviau, nes ir jaunimo daugiau, ir parapi-

toliau tęsė popiečio pogulį.

jos gausesnės. Anksčiau kaimas buvo tautiškumo ir

Kas šiandienĄ jaudina kunigą, kai tiek daug chaoso, netikrumo?

krikščionybės lopšys. Net per sovietmetį išlaikėme tikėjimo branduolį. Dabar kaimas kitoks – murkdomas ,,pilstuke“. Liūdna ir gaila, kad tie žmonės liko

Šiandienis kaimo gyvenimas – sodybų tuštėjimo anoje santvarkų lūžio pusėje ir nesugeba atsitiesmetas. Kaip kad Jono Avyžiaus romane. Netenkame

ti. Bet kur mes, kur valstybė, kad leidžiame klestėti

darbingų žmonių, jaunimo. Kitą kartą atrodo, kad negerovėms? jau pusė jų svetur. Antai Trakų kaimas beveik tuščias,

Kaip išgyvena kunigas,

nes senbuviai išmirė, jauni išvažinėjo kur kas. Tiesa,

kai reikia ir valgyti,

dar yra Kmitai, bet ir tie pas vaikus prisiglaudė.

ir bažnyčias remontuoti?

Gerai, kad nors sodybos tvarkomos, jas įsigijo mies-

Turbūt ne visi žino, kad pamaldų metu suren-

tiečiai. Vis geriau nei griuvėsiai. Apytuštis ir Nauja-

kamos aukos skirtos ne kunigo, bet parapijos

sodžio kaimas. Žeimiuose parapijiečiai paprašė darbo reikmėms. Nuo surinktos sumos penki procentai dienomis vakarinių pamaldų nelaikyti – mažai be-

patenka į vyskupijos solidarumo fondą. Fondo tary-

liko kam melstis, o tie, kurie ateina, kitaip negali – ba juos skirsto labiausiai nepasiturinčioms parapijuk klebonas laukia. Pirmi metai taip. Dar gegužinės,

joms pagal svarbą. Dar penki procentai pervedami

birželinės ir rožančiaus spalio mėnesį vyks. Mieste

į paramos fondą seniems, ligotiems kunigams.

Kulvos Švč. Mergelės Marijos koplyčios viduje.

TAUROSTA

Ko daugiau:

– be klebono nevyksta jokie ūkiniai darbai. Tikru

liūdesio ar džiaugsmo?

stebuklu galima laikyti aukų rinkimą Žeimių baž-

Liūdna, kai matai, kad žmogus tarsi tikintis, tarsi

nyčios langų remontui. Nuo Velykų jau surinkta per

tik palaikantis tradiciją ateiti į bažnyčią per didžiąsias

30 tūkstančių eurų! O ir darbai artėja prie pabaigos –

šventes, nes nesistengia nuoširdžiai tikėti. Kunigas,

visi bokšto langai bus suremontuoti. Klebono pagrin-

besiruošdamas homilijai, viliasi, kad Evangelijos žo-

diniai pagalbininkai – nuoširdūs vietos ūkininkai. Jei

džiai padės priartinti Dievą prie žmogaus. Pamokslas

ne įmonės – ,,Kauno keliai“, ,,Ekofrisa“, ,,Žilinskas

sakomas ne iš rašto, o iš širdies. Tuo kunigas gali pa-

ir Ko“, ,,Impex House“, seniūnija ir bendruomenė,

dėti žmogui. Reikia, kad žmogus norėtų įsiklausyti.

bažnyčią Žeimiuose būtų tekę uždaryti remontui. Jau

Didelis džiaugsmas, kai kunigo žodžiai pasiekia žmo-

yra blogų pavyzdžių Lietuvoje, kai bažnyčios uždaro-

gų ir šis pradeda tikėti nuoširdžiai. Yra ir kitų patir-

mos, nes bendruomenė neišgali jų išlaikyti. Tos ūki-

čių, kai žmonės po nelaimių, ligų pradeda nuoširdžiai

nės „pergalės“ suteikia tvirtumo, džiaugsmo ir ener-

tikėti. Be abejo, didžiausias džiaugsmas – žmonių

gijos eiti į priekį.

nuoširdumas: nuoširdumas neišduoda. Skaitai, mel-

Gilios kunigo Raimundo akys nušvinta, tampa

diesi ir tobulėji. Pradedi suprasti ir skaityti mintis

skvarbesnės... Matyt, mintyse jau dėlioja naujus

iš akių.

darbus.

Liūdesį nuveja ūkiniai darbai. Gal turėtų būti ki-

Toks šiandien yra Jonavos krašto šviesuolis kuni-

taip? Kunigo pašaukimas atlikti dvasinį darbą, lankyti

gas Raimundas Kazaitis, paniręs į kasdienius darbus,

parapijiečius, ruoštis liturgijai, ruošti jaunimą krikš-

nuoširdus ir paprastas, nekreipiantis dėmesio į pagy-

čioniškajam gyvenimui. Deja, praktika liudija kitką

ras, turintis ateities viziją.

Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

2015 NR.1(1)

Šiaurės Italijos kalnuose.

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

Poezijos konkursas – „Neries kuždesiai“ Irena Nagulevičienė

Valerijaus Buklajevo nuotr.

Miesto sukaktį

atrinko tris eiliuotus kūrinius ir paskirstė tris pirmą-

pagerbė eilėraščiais

sias vietas.

Rajono poezijos klubas „Šaltinis“ rugpjūčio pa-

Pirmoji vieta paskirta Upninkuose gyvenančiai

baigoje tradicinį poezijos ir muzikos vakarą sky-

Anai Aleksandravičienei už eilėraštį „Mano mieste“.

rė Jonavos jubiliejiniams metams. Todėl liepos

Antroji vieta atiteko „Šaltinio“ klubo nariui Vytautui

pradžioje buvo paskelbtas literatūrinis konkursas

Riaubiškiui už lyrinį žvilgsnį į Jonavą. Trečiojoje vie-

„Neries kuždesiai“, skirtas miesto 265-ajai sukakčiai.

toje – jonavietė Justina Kabakaitė, gyvenanti ir dir-

Į kvietimą atsiliepė šešiolika kūrėjų, pristačiusių ir

banti Vilniuje, konkursui pristačiusi gimtajam mies-

eilėraščių, ir prozos kūrinių. Vertinimo komisija, kurią sudarė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Marija Kokštienė, Viešosios bibliotekos bibliotekininkė Nijolė Degutienė, Jonavos kultūros centro direktorės pavaduotoja Jurgita Serapinė, pirmininkaujant aktoriui Petrui Venslovui,

tui skirtą eilėraštį iš ką tik išleistos pirmosios poezijos knygos „Kuždesiai“. Nugalėtojai paskatinti padėkomis ir piniginėmis premijomis. Visi konkurso dalyviai apdovanoti padėkų raštais ir proginiais „Šaltinio“ klubo almanachais.

TAUROSTA Širdis angelu alyviniuos soduos vešėjo ir vylėsi,

Ana Aleksandravičienė

amžinas gausmas sraunumo Neries, delnuose godas džiausčiau, į žiemą parneš lelijas ledo. Šaltos? Mieliausios. Burtažodžiais buvo, nes lūpų nukaltos gamtos ir dvelkimo dienų.

Man žadėjai: užaugsi, juk saugau nuo negandų vėjo. Pasek, mano mieste, šiąnakt savo datą. Kalbėk, kas vėl gimė, kas atilsį rado. Nubrauk ryto šukomis žvilgančią rasą, stebėjom abu, kaip į veidrodį laša rugpjūčio lietus, ne lietus krito, žvaigždės. Mes matėm rytais žvirgždas kaip jomis žaidžia.

Mano mieste

Pasenom abu? Netiesa! Tik pražilom.

Kuždėjai: godų plunksnele man šlamėsi,

Tu – gatvėm naujom, o aš – tais, kuriuos myliu.

krante rūkaną dėl tavęs juk išaudžiau.

Sakai, pamirštu? Netiesa! Jausmais bėgu.

Nubrauksiu šešėlį gesinantį šviesą –

Burtažodį įdavei, o jis – tarsi raktas,

Jokūbo varpai pažadus gaudė, gaudė.

kad muzikai mūsų atvertų vis taktą.

Ir rito nušvitusiom gatvėmis, žėrė.

Kontraktą kadaise abu pasirašėm, davei man sparnus. Jonava – vardą neša.

Melavai: ištekinsiu meilę už vyno,

Nutolsta ir grįžta, krantų pasigenda.

gelme skandins žvilgsnis ir bus vaiskiai žalias.

Kuždėjai: kas ieško, tas mylimus randa

Žibintai nakties juokės, Kauno gatvelė,

bet kur, nors sapne.

net Vilniaus ir Ralio, abi – tokios rimtos,

kretėjo: nuo gulbės sparnus nukabintų

Pakuždėk man dar, mieste,

ir puoštų. Tiek buvo gerumo tavo žodžiuos.

kai aš ant suolelio pareisiu prisėsti.

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

subridę vilnin

Vytautas riaubiškis

akmeniniai karoliai ją dienai šukavo, kaštonais kvepėjo padovanota Laiko šventinė pilnatvė, apkabinus Lubį, Kulvietį, Vaičiūną, gyvenančius mieste – jo kraują, kūną – ji vėl visus įsuks negęstančios aistros gyvent verpetan, nauja diena, jau rūko maršką nusimetus, svaigiąja rytmečio gaiva

JONAVAI

apgirtusias gatves apėjus,

pro debesų

karūną Šviesos bokštui,

baltasparnius vartus

būties palaimintą, uždėjo –

karamelinis rytas

viltingą skrydį ateitin,

miestą užliejo,

išskleidusi sparnus

paglostė šlavėją,

jam kyla

užsuko į parką –

grakščioji gulbė –

rasos vėriniuos,

Jonava...

kutenamas vėjo, jis laukė, lingavo, oranžinės versmės šviesos glamonėjo Neries nuvingiuojančias tolin pakrantes,

TAUROSTA

Justina KABAKAITĖ

vakar natos ir pažadai dėl nieko, netikri, tik išprašyti šiaip sau kaip mažo vaiko. Tas melas pasidaro tikras, kai žvaigždės jau sudėjo bluostus ir man nereikia guostis, kad vėl kaip svetimi sukritom guolin. Nes tik naktim taip norisi tikėt,

Rytinė tiesa

kad net jei kartą,

Pro katilinės kaminą

kitą,

verčiasi tirštas dūmas

trečią

kaip senas stambokas kaimynas.

svajonių ar geismų nesuvaldei,

Paskęsta rytas tylumoj,

išaušus rytui viskas baigias.

kai sklaidosi nakties kerai

Bet tai iliuzija,

ir melas pasidaro tikras.

ji netiesa

Kepyklos šviežias kvapas

ir viltis,

vilioja Sodų gatvėje

kad pasimirš nakties melai,

gyvenančius vaikus,

išaušus rytui,

ir tyras

keista,

pasidaro vakar vakaras,

nes atvirkščiai – nakties užsuptas melas

kuriam buvai

kaip dūmas katilinės tirštas

kaip niekad padorus.

patampa vėl kaip niekad

Neries čiurlenimu vilioja

tikras.

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

Jonavos teatro ieškotojų kelionė Jonas Andriulevičius Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos (LMTS) prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės teatro meno vadovas ir režisierius, Teatro mokytojas ekspertas, Pasaulinės mėgėjų teatro sąjungos Lietuvos nacionalinio centro prezidentas, Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) teatro ekspertas, konsultantas Kauno apskričiai, LLKC teatro žanro tarybos narys Nuotraukos iš teatro archyvo

Trisdešimt metų prabėgo kaip viena diena, nusi-

kultūros rūmams perėjus į ūkiskaitą, teatrui juo-

nešdami užmarštin spektaklius, renginius, patirtus

se vietos nebeliko. Teko patalpas „skolintis“ tuo-

įspūdžius, emocijas, sutiktus žmones...

metėje Meno mokykloje, dirbti visuomeniniais pa-

O pradžia – 1985-ieji, saulėtas rugsėjis, kai pra-

grindais, ieškoti rėmėjų. Nemažai to meto teatro

dėjau dirbti tuomečio Jonavos „Azoto“ kultūros rū-

pastatymų rėmė verslininkas Vygaudas Juknelis.

muose. Jonavoje jau būta teatro entuziastų, kuriems

Po atkaklių pastangų 1994 m. politiko Edmun-

trumpai vadovavo Gintautas Jaras, Laima Kubiliūtė,

do Gedvilos iniciatyva teatrui suteiktas oficia-

tad dauguma buvusių šių vadovų aktorių susirinko į

lus Jonavos rajono savivaldybės teatro statusas.

naujai kuriamą dramos studiją. Jonavoje tuomet „ka-

Nuo 1995 m. direktore dirbo režisierė Živilė Marti-

raliavo“ sportiniai šokiai, tad nei moralinės, nei mate-

naitienė, o 1996 m. vadovauti teatrui paskirta Regi-

rialios pagalbos nesitikėjome, reikėjo įrodyti, kad esa-

na Kestenienė – menotyrininkė, Pasaulinės mėgėjų

me reikalingi. Su entuziastais sutarėme dirbti rimtai,

teatro sąjungos AITA/NETA Lietuvos nacionalinio

iš meilės teatrui.

centro sekretorė. Živilė Martinaitienė dirbo režisiere,

Trupės nariai vaidybos pagrindų mokėsi studijo-

aš – teatro meno vadovu ir režisieriumi. Beje, abu

je, o teorinių žinių sėmėsi iš profesionalių teatro meno

baigėme mokslus pas tą patį dėstytoją – doc. Gedi-

korifėjų – prof. Irenos Vaišytės, kritiko Egmonto

miną Šimkų. Nors mūsų režisūrinis braižas skirtin-

Jansono ir kt. Keičiantis politinio gyvenimo situacijai,

gas, tačiau vienoda estetika, panašus teatro suvoki-

teko išgyventi sunkius laikus. Nuo 1991 m. „Azoto“

mas padeda susikalbėti ir vesti teatrą viena kryptimi.

TAUROSTA

2006 m. Živilė Martinaitienė įsteigė Jonavos savivaldybės teatro jaunimo studiją, kuri sėkmingai dirba iki šiol, yra pelniusi žiūrovų simpatijas ir ne kartą – šalies vaikų ir jaunimo teatrų šventės-apžiūros „Šimtakojis“ laureatės vardą. Per tris dešimtmečius pastatyta per 50 spektaklių. Šiuo metu teatre dirba trys aktorių grupės – pagrindinė, jaunimo ir saviraiškos, visos jos turi savo tikslų ir siekia juos sėkmingai įgyvendinti. Nuo 1993 m. kas antrus metus organizuojamas tarptautinis mėgėjų teatrų forumas „Aidas“, nuo 2008 m. įvyko keturi vaikų ir jaunimo teatrų festivaliai „DEK“; aštuoni socialinės integracijos projektai „Lygybės medis“ ir kt. Teatre spektaklius statė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto režisūros katedros absolventai, praktiką atliko Marienburgo (Švedija) kolegijos studentai. Jonavos teatro veiklos pagrindu bakalauro darbus apsigynė Eglė Skrolytė-Liesienė, Raimonda Jaloveckaitė, Regina Kestenienė; magistro darbus – Skaistė Vasiliauskaitė, Jurgita Serapinė.

Jonavos savivaldybės teatro aktoriai. 2015 m.

juokaujame, drauge švenčiame įvairias šventes, o kai reikia, gebame atsitraukti ir palikti asmeninės erdvės. Čia suradome draugų, tapome vieni kitiems svarbūs ir brangūs, jaučiame draugišką petį ir pagalbą, atsidavimą be išskaičiavimo. Per trisdešimtmetį nuveikti darbai – viso kolektyvo bendro darbo vaisiai. Teatro ieškojimas – nesibaigiantis procesas: ir naujų narių nuolat įtraukia, ir senųjų nebepaleidžia... Per trisdešimt metų Jonavos teatras dvasios namais tapo daugeliui kasdienybėje dar neatrastų spalvų beieškančių, stebuklo galia tebetikinčių žmonių. Vie-

Teatro ieškotojai

ni jų trumpam užsuko, apšilo ir tolyn patraukė, kiti

Jonavos teatro aktoriai – labai skirtingi žmonės: liko ištikimi pirmą kartą pajaustam saviraiškos, sceįvairaus išsilavinimo, amžiaus, skirtingų profesijų,

nos traukos virpuliui. Nuo pat pradžių su teatru iki

politinių pažiūrų ir t. t. Tačiau TEATRAS visus juos pat šiandienos susijusi Danguolė Lukošiūnienė, kiek sujungė į bendraminčių kolektyvą. Čia gali jaustis vėliau pradėję vaidinti Adelija Mykolaitienė, Vaiva Ansuprastas, įvertintas, gerbiamas. Kartais ir kibirkštys

driulevičienė, Živilė Antanavičienė, Lolita Vaškelienė,

sklando, bet ne dėl asmeninių ambicijų, o dėl kūry-

Povilas Sakalauskas, Valdas Antanavičius, Arūnas Simo-

bos – juk repeticijų procese vyrauja kraštutinės būse-

naitis, Darius Kačenauskas, Bronė Zubrickaitė, Vytautas

nos, nervinė įtampa. Kartais širdys kraujuoja, kartais

Šlajus, Renata Marcinkevičienė, nepamiršti Anapilin

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

Jonavos rajono savivaldybės teatro jaunimo grupės aktoriai ir režisierė Ž. Martinaitienė.

išėję Julius Kielė, Edvardas ir Marcelė Bružai. Daug metų mūsų scenoje žibėjo vėliau prisijungę Jolanta Kašienė, Saulius Andrikonis, Petras Bieliauskas ir kt.

Jaunimo studija Pasak Živilės Martinaitienės, Jonavos rajono savi-

Per tuos dešimtmečius Jonavos rajono savivaldy- valdybės teatro režisierės, teatro mokytojos metodibės teatro dvasią, kaip ugnelę, kurstė, neleido rusenti ninkės, Jonavos rajono savivaldybės teatro jaunimo per 130 repetavusių, vaidinusių aktorių, atsivedusių grupė susikūrė 2006 m. aktyvių ir labai kūrybingų ir šeimos narius, dirbusių teatre ištisomis šeimomis. jaunų žmonių, baigusių Jonavos Janinos MiščiukaiDabartinis kolektyvo branduolys jau ilgą laiką ne- tės meno mokyklos Teatro skyrių – Erikos Petrakinta. Jį sudaro talentingi, kūrybiški, jautrūs ir labai vičiūtės, Martynos Narkevičiūtės, Indrės Kaminsgražūs žmonės, didesnę savo aktyvaus gyvenimo dalį kaitės, Evaldo Kuprio ir Artūro Gaurio, dėka. „Jie atidavę scenai.

tiesiog pasiūlė sukurti spektaklį, nes, kaip patys tei-

Kūrybai reikia atsinaujinimo. Džiugu, kad teatrą gė, labai norėjo vaidinti, – pasakojo režisierė. – Tada nuolat papildo aktyvūs, smalsūs ir siekiantys tobu- ir kilo mintis prie teatro turėti ir jaunimo grupę. lėti naujokai. Darniai įsiliejo ir įsimintinus vaidme- Pasirinkome Žemaitės pjesę „Trys mylimos“. Kadannis jau sukūrė Jelena Galvydytė, Kristina Galvydytė, gi penketukas buvo labai kūrybingas, talentingas, Asta Petkutė, Tomas Bielo-Petravičius, Vilma Stepšie- mokantis improvizuoti, kūrybinis procesas virto nė, Dainius Palivonas ir kt. Vieni teatralai gali girtis tikru džiaugsmu. Spektaklį labai šiltai priėmė ir žiūįspūdingu vaidmenų kraičiu, kiti didžiuojasi vienu rovai, su juo respublikinėje vaikų ir jaunimo teatrų kitu epizodiniu vaidmeniu, tačiau visi jie – artistai, apžiūroje „Šimtakojis“ tapome laureatais, pasirodėme TEATRO ieškotojai.

įvairiausiuose festivaliuose, nuvykome net iki Indijos.“

TAUROSTA Jaunimo studiją papildė ne tik Meno mokyklos

dėl plačios edukacinės veiklos forumu vadinamas

Teatro skyriaus, bet ir kitų mokyklų ugdytiniai:

renginys pritraukia ne tik geriausius Lietuvos mėgėjų

Donata Telišauskaitė, Simona Klevinskaitė, Min-

teatrus, bet ir bendraminčius iš kitų kraštų, užsienio

daugas Kuprys, Evelina Smitriūtė, Jūratė Martinaitytė.

šalių. Kolektyvai į „Aidą“ patenka atrankos būdu. Fo-

Pasak Živilės Martinaitienės, didelį džiaugsmą iki šiol

rumo metu visi spektakliai yra aptariami padedant

teikia ne tik spektaklių kūrimas, laimėjimai konkur-

profesionaliems ekspertams: KU doc. Gediminui Šim-

suose, bet ir bendravimas repeticijose, pokalbiai rim-

kui, KU Režisūros katedros vedėjai dr. doc. Danutei

tomis ir nerimtomis temomis. „Su meile prisimenu

Vaigauskaitei, LLKC Teatro poskyrio vadovei Irenai

kiekvieną, kuris lankė studiją, didžiuojuosi jų pasieki-

Maciulevičienei, VDU dėstytojai teatrologei Vitalijai

mais. Smagu, kad tarp jų yra ir būsimųjų profesionalių

Truskauskaitei ir užsienio ekspertams; kūrybines labo-

aktorių – Ieva Pakštytė ir Rūta Kumpikaitė. Labai gera,

ratorijas veda garsūs teatro meno autoritetai: režisieriai

kai išėjęs jaunimas prisimena ir aplanko, padeda, kai

Jonas Vaitkus ir Gediminas Padegimas, Rusijos teatro

reikia, kaip kad Naglis Petkevičius. Dabartinį jaunimo

meno akademijos doc. O. Volyncev ir kt., forumo da-

studijos dešimtuką sudaro labai įdomūs ir talentingi

lyviai turi galimybę dalyvauti seminaruose-praktiku-

Gintarė Plukaitė, Evita Karietaitė, Aleksandra Pantele-

muose, klausytis žymių lektorių, kritikų, dramaturgų

jenkova, Aurelija Vyčaitė, Vasaris Statkevičius, Vikto-

ir jų kūrybos nagrinėtojų paskaitų. „Aido“ dalyvius

ras Karčikovas, Arūnė Vaivuckaitė, Jūratė Martinaitytė,

visada mielai priima Jonavos rajono savivaldybės me-

Simona Klevinskaitė, Evelina Smitriūtė.“

ras, svečiams organizuojamos kultūrinės ir pažinti-

Tarptautinis mėgėjų teatro forumas „Aidas“

nės ekskursijos po Lietuvą. „Aido“ forumų specifika – lietuviškosios dramaturgijos propagavimas – pastaruoju metu įgauna ir

„Jūs kuriate teatrinio bendravimo erdvę, kuri

laikmečio atspalvių: lietuviško žodžio ir kūrybos pa-

jungia, o ne skiria žmones. Taip suprantu teatro

plitimas itin aktualus vis gausėjančioje šiuolaikinių

paskirtį“, – padėkos laiške „Aido‘‘ forumo organizato-

emigrantų bendruomenėje, tarp dabartinių užsienio

riams 2007 m. rašė teatrologė Vitalija Truskauskaitė.

lietuvių. Antai 2009 m. „Aidas“ buvo skirtas naciona-

Festivalis skirtas kraštiečio dramaturgo Raimundo

linės dramaturgijos puoselėjimui, jis padėjo pagrindus

Samulevičiaus atminimui, jo kūrybos populiarini-

pradėti bendradarbiavimą su pasaulio lietuvių išeivių

mui, o tuo pačiu ir lietuviškosios dramaturgijos populia-

bendruomenėmis – gastroliavome Ballinrobe (Airi-

rinimui. „Aidas“ sparčiai peraugo vietinio renginio ribas:

ja), Niujorke, Vašingtone, Baltimorėje, St. Petersburge,

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

„DEK“ – tai ne tik savo spektaklių parodymas, bet ir kitokios kultūros teatro pažinimas. Jonavos savivaldybės teatro jaunimui festivalis „DEK“ suteikia ir renginio organizavimo patirties, kultūringo bendravimo įgūdžių. Tiesą sakant, „DEK“ festivalis tiesiog pasmerktas sėkmei – ten, kur jaunystę ir pozityvias emocijas sujungia kūryba, visada išlieka pėdsakas istorijoje.

Turtingas teatro kraitis Tai – vienintelis kolektyvas Jonavos rajone, turintis Lietuvos liaudies kultūros centro sertifikatą, patvirtinantį I mėgėjų meno kolektyvo kategoriją. Per trisFloridoje (JAV). Pasak Klaipėdos universiteto docen-

dešimt kūrybinio darbo metų Jonavos savivaldybės

to Gedimino Šimkaus, Jonava, turėdama tokį festivalį

teatre būta visko: šlovės, džiaugsmo, apdovanojimų,

kaip „Aidas“, tapo Lietuvos mėgėjų teatrų centru. Ne-

nuopuolio, nesėkmių, nusivylimo, abejonių, įspūdin-

matomas darbas buvo pastebėtas ir įvertintas: 2014 m.

gų kelionių... Sutikta daug ir įvairių žmonių, iš kurių

spalio 3 d. kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-687 fo-

mokytasi, kartu dirbta ir švęsta, keliauta, kartu tiesiog

rumas „Aidas“ patvirtintas prioritetiniu mėgėjų meno

gyventa.

2015–2017 m. renginiu.

Per šį laikotarpį sukauptas nemenkas garbingų apdovanojimų kraitis: 1996 m. mano, kaip režisie-

Tarptautinis vaikų ir jaunimo

riaus, indėlis puoselėjant nacionalinę dramaturgiją

teatrų festivalis „DEK“

įvertintas II respublikine Boriso Dauguviečio pre-

„DEK“ (Draugai, Emocijos, Kūryba) Jonavoje or-

mija; 1999 m. įteikta geriausio šalies mėgėjų teatro

ganizuojamas nuo 2008 m. Jo metu pristatomi ge-

ir režisieriaus nominaciją liudijanti „Aukso paukštė“;

riausi Lietuvos ir užsienio šalių jaunųjų teatro mėgėjų

Živilė Martinaitienė 2009 m. tapo geriausia Lietuvos

spektakliai, skirti vaikams ir jaunimui. Draugų, emo-

mėgėjų teatro antraeilio moters vaidmens atlikėja

cijų ir kūrybos šventėje vienminčiai ir teatro mylėtojai

ir pelnė statulėlę „Tegyvuoja teatras“; Vaiva Andriule-

pasidalija patirtimi, pasisemia naujų idėjų ir, žinoma,

vičienė 2010 m. nominuota geriausia moters vaidmens

susipažįsta su naujais draugais.

atlikėja.

TAUROSTA tuvos dainų šventėje „Čia mūsų namai“ parodyti Kristijono Donelaičio „Vasaros darbai“, o jaunimo grupės „Pavasaris“ transliuotas per LTV. Jonavos rajono savivaldybės teatras ne tik kaupia unikalią patirtį, bet ir mielai ja dalijasi: mano ir režisierės Živilės Martinaitienės vedamos kūrybinės laboratorijos labai paklausios tiek šalyje, tiek užsienyje; dalyvaujame įvairiuose bendruomenės ir tarptautiniuose projektuose. Pavyzdžiui, įsimintinas trijų kolektyvų – Kelmės mažojo teatro (rež. Algimantas Armonas), Jaegerspris (Danija) teatro (rež. L. Emcken) ir Jonavos savivaldybės teatro (rež. Jonas Andriulevičius) – projektas, interpretuojant danų dramaturgo Teatro gastrolės Vašingtone (JAV). 2009 m.

Kaj Nissen pjesę „Daina apie Dunojų“. 2011 m. įgy-

2011 m. ji tapo geriausia Lietuvos mėgėjų

vendinome trišalį projektą „Vaidiname Čechovą“, ku-

teatro moters vaidmens atlikėja ir pelnė laureatės

riame dalyvavo Didžioji Britanija, Rusija ir Lietuvai

vardą bei statulėlę „Tegyvuoja teatras“; 2013 m. pel-

atstovavusi Jonava.

niau statulėlę „Tegyvuoja teatras“ už nuopelnus Lie-

Visų teatro švenčių, sąskrydžių, festivalių, kuriuo-

tuvos mėgėjų teatrui, o 2015 m. už spektaklį „Namo“

se savo spektaklius rodė Jonavos aktoriai mėgėjai,

buvau pripažintas ryškiausiu sezono režisieriumi,

nė neišvardysi – gastroliavome Lietuvoje, Lenkijoje,

Lolita Vaškelienė – geriausia moters vaidmens atlikėja,

Rusijoje (Gatčine, Jekaterinburge, Sibire), Latvijo-

už geriausią scenografiją įvertinta Edita Januškevičienė.

je, Čekijoje, Švedijoje, Danijoje, Islandijoje, Indijoje,

Kasmet teatro istoriją papildo šūsnys prizų, diplomų

JAV (Niujorkas, Vašingtonas, Baltimorė, Florida),

ir padėkos raštų. Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų ap-

Airijoje, Austrijoje.

žiūros-šventės „Atspindžiai“ laureatais tapome devynis

Esame suskaičiavę, kad per trisdešimt metų tarp-

kartus, devynis – diplomantais, keturis – vaikų ir jau-

tautiniuose ir šalies mėgėjų teatrų festivaliuose

nimo teatro šventės-apžiūros „Šimtakojis“ laureatais.

Jonavos teatrui plota per 400 kartų.

Džiaugiamės, kad ir teatrams atsivėrė galimybė dalyvauti dainų šventėse. 2014 m. jubiliejinėje Lie-

2015 NR.1(1)

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

APIE TEATRO SIUNČIAMĄ ŽINIĄ Vitalija Truskauskaitė Vytauto Didžiojo universiteto Teatrologijos katedros lektorė Nuotraukos autorės

Dvyliktą kartą vykusiame tarptautiniame forume

Laimutė Pocevičienė (Telšių rajono savivaldybės Že-

„Aidas“ Lietuvos ir užsienio teatrinei bendruomenei

maitės dramos teatras), Gintaras Kutkauskas (Pasva-

išsiųsta žinia – Jonava yra draugiška vaikų, paauglių ir

lio kultūros centro Gintaro Kutkausko teatras), Vita

suaugusiųjų socialinių bendruomenių teatrui. Šiemet

Vorienė (Biržų kultūros centro Boriso Dauguviečio

teatro šventė buvo skirta meniniam pažinimui, ugdy-

mėgėjų teatras), Alex Linse (Abtenau teatras, Austri-

mui, vaidybos džiaugsmui. Savivaldybės teatras, va-

ja), Carmen Ruiz Mingorance (Teatreves teatras, Is-

dovaujamas direktorės Reginos Kestenienės ir meno

panija), Turgay Velizade (Geidaro Alijevo profesiona-

vadovo bei režisieriaus Jono Andriulevičiaus, mies-

lus Tbilisio valstybinis Azerbaidžano dramos teatras,

tui padovanojo šventę, o teatro esami ir buvę nariai,

Gruzija), Imants Jaunzems (Jūrmalos teatras, Latvija).

gausus šio teatro gerbėjų ratas pažymėjo Jonavos sa-

Atvykstantys svečiai integruojami į Jonavos sa-

vivaldybės teatro veiklos 30-metį. Globalizacijos lai-

vivaldybės teatro meninių ieškojimų ir atradimų

kais tarptautinis teatro festivalis virsta erdve, kurioje

kontekstą, supažindinami su kolegų iš Lietuvos ir

reprezentuojamos skirtingos kultūros, išryškinami

užsienio šalių kūryba. Meninio ugdymo procesuose

etniniai ir religiniai savitumai, pristatomi šiuolaiki-

dalyvaujanti mokytojų bendruomenė edukaciniuose

niai nacionaliniai naratyvai ir reflektuojamas asmens

festivalio projektuose išmoksta naujų darbo metodų,

būvis postmodernėjančiame pasaulyje.

aktorių, režisierių, teatro gerbėjų bendruomenė ak-

Dvyliktajame forume buvo suvaidinta dvyli-

tyviai dalyvauja spektaklių aptarimuose, teatro klube

ka spektaklių, kuriuos sukūrė teatro režisieriai: Jo-

keičiamasi esamais ir kuriami nauji bendradarbiavi-

nas Andriulevičius, Živilė Martinaitienė (Jonavos

mo planai. Lanksčios organizacinės forumo formos

savivaldybės teatras), Janina Baldauskienė (Ute-

nuolat tobulinamos – spektakliai vaidinami ne tik Jo-

nos kultūros centro lėlių teatras „Zuikis Puikis“),

navos kultūros centre.

TAUROSTA

Festivalio spektakliai rodomi ir atokesniuose ra-

forumų „Aidas“, pradėjo naują iniciatyvą – jaunimo

jono kultūros centruose, užkariauja publikos dėmesį

teatrų festivalį „DEK“, įkūrė jaunimo teatro studiją.

miesto aikštėse, prisijungia prie naujų kultūrinių Jo-

Festivaliuose, forumuose, gastrolėse suvaidino dau-

navos erdvių. Forumo informaciniame lauke kuriama giau nei 416 spektaklių Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijožinia apie naujausius bendruomenių teatre vykstan-

je, Latvijoje, Čekijoje, Švedijoje, Danijoje, Islandijoje,

čius procesus, o jų pažinimas lemia tolimesnes teatro Indijoje, JAV, Airijoje, Anglijoje, Austrijoje, Estijoje. raidos perspektyvas ir strategijas.

Teatro įkūrėjas ir režisierius Jonas Andriulevičius

Pagrindinė šio festivalio esmė – lokalių bendruo-

sugebėjo suburti kūrybingų teatro menininkų bran-

menių gyvensena, papročiai, siekiai, prabėgančio lai-

duolį. Šiame teatre mokomasi noriai ir su džiaugsmu.

ko iššūkiai. Mažų miestelių žmonės saugo savo isto-

Režisieriai Jonas Andriulevičius, Živilė Martinaitienė

riją ir aktyviai kuria savo ateitį. Modernios dramos

ir teatro direktorė Regina Kestenienė profesinį paty-

klasikai, šių dienų dramaturgijos kūrėjai, nepamirš-

rimą nuolat papildo įvairiomis, naujas veiklos sritis

tamieji lietuviškosios dramaturgijos pradininkai fo-

atveriančiomis studijomis. Forumo erdvę jie praplečia

rumo scenoje prakalbinti išraiškingai ir šiuolaikiškai.

edukaciniais seminarais, kuriuose susipažįstama su

Bendruomenių teatre atveriamos išbandytos psicho-

skirtingais spektaklių ir vaidmenų kūrybos metodais,

loginio teatro formos, kuriama autentiško, beveik bio-

plečiama teatrinės kalbos samprata. Šios patirtys inte-

grafinio pasakojimo teatrinė kalba.

gruojamos projektinėje teatro veikloje.

Jonavos rajono savivaldybės teatras per 30 veiklos

Globalus gastrolių ir teatrinių mainų kontekstas Jo-

metų sukūrė ir padovanojo miesto ir regiono bendruo-

navos savivaldybės teatrą praturtino gebėjimu keistis.

menei per 50 spektaklių, surengė 12 įspūdingų teatro Kintančio teatro procesų pažinimas tarsi nutiesia tiltus

AŠ ESU MEDĖJA. Abtenau teatras (Austrija), rež. A. Linse.

2015 NR.1(1)

E. Olbio TRYS AUKŠTOS MOTERYS. Jonavos savivaldybės teatras, rež. J. Andriulevičius.

I. Jubiliejinių metų renginiai ir žmonės

tarp ankstesnės patirties ir naujų iššūkių, kuriuos at-

Nacionalinio centro LMTS nariu. Išrinktiems prezi-

neša laikas.

dentui ir sąjungos sekretorei atiteko garbė ir pareiga

Jonavos rajono savivaldybės teatre puoselėjamas

kurti naują, globalų teatro mėgėjų komunikacijos

ryšys su regiono bendruomene. Kraštiečio dramatur-

lauką, kuriame nuolat atsinaujintų komunikacijos

go Raimundo Samulevičiaus kūryba nuolat aktuali-

kanalai, metodai ir retorika. Prisimenant, kaip to-

zuojama tiek teatro repertuare, tiek „Aido“ forume.

lerantiškai ir nuosekliai buvo puoselėjama komuni-

Miesto prie upės vaizdiniai atgyja spektakliuose.

kacijos su žiūrovu erdvė Jonavoje, galima teigti, kad

Tarptautiniuose projektuose teatro priemonėmis na-

nauji iššūkiai, plečiant tarptautinį komunikacijos

grinėjama kintanti lokalios bendruomenės tapatybė. lauką, sustiprins žinią apie miestą, kuriame puoselėTeatro repertuaras skirtas ir jaunam, ir vyresniam

jamas teatrinės kūrybos džiaugsmas.

žiūrovui, o režisierių Jono Andriulevičiaus ir Živilės

Teatro mylėtojai Jonavoje turi gerus vadovus,

Martinaitienės pedagoginė veikla Janinos Miščiu-

kurie jau 30 m. miesto bendruomenę lydi teatro pa-

kaitės meno mokykloje sutvirtina teatro ir miesto žinimo keliu. Lietuvos regionuose tokių ilgaamžių bendruomenės ryšius. Teatro vadyboje dominuoja

teatrinės kultūros puoselėjimo centrų nėra daug. Jų

siekis būti įdomiais miesto bendruomenei, ir šis siekis būtų dar mažiau, jei ne žmonės, kuriems rūpi juos bendruomenės nuolat remiamas.

supančios gyvenamosios erdvės kultūrinė tapatybė

Jonas Andriulevičius – Lietuvos mėgėjų teatro ir bendruomenės būvis. sąjungos prezidentas, Regina Kestenienė – šios sąjungos sekretorė. Jonavos savivaldybės teatras tapo Tarptautinės mėgėjų teatro asociacijos (AITA/IATA)

PLUNKSNOS. Jūrmalos teatras (Latvija), rež. I. Jaunzems.

F. G. Lorkos BERNARDOS ALBOS NAMAI. Ispanija.

TAUROSTA

GARBĖS PILIEČIAI: ISTORIJA IR TRADICIJOS Rimantė Tarasevičienė

Iš kairės į dešinę: S. G. Ilgūnas, B. Lubys, Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotoja V. Jagelavičienė, V. A. Pranckietis, Jonavos rajono savivaldybės meras E. Sinkevičius ir K. Bogdanas. 2000 m. Valerijaus Buklajevo nuotr.

Garbingiausi mūsų kraštiečiai – Jonavos rajono Garbės piliečiai. Pirmieji Jonavos rajono Garbės piliečiai pristatyti ir apdovanoti 2000 m. rugpjūčio 4 d., kai buvo

• Vincui Algirdui Pranckiečiui (gim. 1923 m. sausio 7 d.); • Konstantinui Bogdanui (1926 m. vasario 2 d.–2011 m. rugsėjo 26 d.);

minimos Jonavos miesto 250-osios įkūrimo metinės.

• Edvardui Prichodskiui (1936 m. vasario 29 d.–2012 m. spalio 2 d.);

Garbės apdovanojimai suteikti:

• Stanislovui Gediminui Ilgūnui (1936 m. kovo 29 d.–2010 m. gegužės 8 d.);

• Jeronimui Raliui (1876 m. spalio 10 d.–1921 m. gruodžio 17 d.);

2015 NR.1(1)

• Bronislovui Lubiui (1938 m. spalio 8 d.–2011 m. spalio 23 d.).

II. Jonavos krašto Garbės piliečiai

Šie Jonavos rajono Garbės piliečių vardai suteikti

už ilgametį darbą kuriant ir organizuojant Jonavos

pagal 2000 m. rugpjūčio 1 d. Jonavos rajono savival-

rajono sveikatos priežiūros sistemą Jonavos rajono

dybės tarybos sprendimą Nr. 76 „Dėl Jonavos rajono

Garbės pilietės vardas suteiktas gydytojai Teresei

Garbės piliečio vardo suteikimo nuostatų patvirtini-

Žižienei (gim. 1933 m. sausio 24 d.), aktyviai daly-

mo“. Tuo laiku tik vienas Jonavos rajono Garbės pilie-

vavusiai Maltos ordino veikloje.

tis – Jeronimas Ralys – buvo senokai miręs. Visi kiti

2006 m. sausio 26 d. už rajono vardo garsinimą ir

– gyvi, garbūs, aktyvūs žmonės, sėkmingai besidar-

filantropinę veiklą Jonavos rajono Garbės piliečio var-

buojantys ir garsinantys Jonavos vardą.

das suteiktas ilgamečiam AB „Achema“ generaliniam

2010–2012 m. mirtis „įsisuko“ į mūsų Garbės piliečių gretas. Vienas po kito į Amžinybę iškeliavo

direktoriui Jonui Sirvydžiui (gim. 1936 m. vasario 4 d.).

Gediminas Ilgūnas, Konstantinas Bogdanas, Bronislovas

2014 m. balandžio mėn. Jonavos rajono savival-

Lubys, Edvardas Prichodskis. Šiuo metu iš pirmųjų Garbės

dybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1 TS – 0095

piliečių gyvas likęs kunigas Vincas Algirdas Pranckietis.

„Dėl Jonavos rajono Garbės piliečio vardo sutei-

Ilgą laiką Jonavos rajono Garbės piliečio var-

kimo nuostatų patvirtinimo ir Garbės piliečio

das niekam nebuvo suteiktas. 2004 m. spalio 14 d. vardo kandidatų atrankos komisijos sudarymo“.

Jonavos rajono Garbės pilietė T. Žižienė. Nuotrauka iš asmeninio T. Žižienės albumo.

Jonavos rajono Garbės pilietis J. Sirvydis. Nuotrauka iš asmeninio J. Sirvydžio albumo.

TAUROSTA Naujoje tvarkoje reglamentuota, kas gali teikti siūlymus dėl Garbės piliečio vardo suteikimo. Kan-

Garbės pilietis – rašytojas GRIGORIJUS KANOVIČIUS

didatūras gali siūlyti Savivaldybės tarybos nariai, administracijos direktorius, Savivaldybės seniūnijos seniūnaičių sueiga, rajone veikiančios visuomeninės

Rimantė Tarasevičienė, Vita Radionovienė Viešosios bibliotekos vyr. bibliografė

organizacijos ir bendruomenės, taip pat gyventojų grupės (ne mažiau kaip 15 asmenų). Atrankos komisijai buvo pateikti 4 kandidatai: rašytojas, prozininkas, vertėjas, scenarijų autorius ir režisierius Grigorijus Kanovičius, visuomenės veikėjas Jonas Kartanas, žurnalistas, rašytojas, sporto meistras Ričardas Adamonis, pramonės įmonių elektros įrenginių inžinierius, ilgametis Jonavos rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Jonas Valys. Įvertinus nuopelnus ir Jonavos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje, pagal naująjį sprendimą 2014 m. rugsėjo 25 d. Jonavos rajono Garbės piliečio vardas suteiktas Grigorijui Jakovui Kanovičiui (gim. 1929 m. birželio GRIGORIJUS KANOVIČIUS: 18 d.). Kitų asmenų kandidatūros buvo grąžintos pa- „JAUČIUOSI ESĄS reiškėjams ir paprašyta papildyti turimą medžiagą.

LIETUVOS KULTŪROS DALIS“ 2014 m. rugsėjo 25 d. Grigorijui Kanovičiui Jona-

Pirmajame almanacho „Taurosta“ numeryje kviečiame susipažinti su Jonavos rajono Garbės piliečiu Grigorijumi Kanovičiumi. Kituose metraščio numeriuose papasakosime apie nuopelnus garsinant mūsų miesto vardą Lietuvoje ir pasaulyje tų Jonavos rajono Garbės piliečių, kurių bus minimos jubiliejinės gimimo metinės.

2015 NR.1(1)

vos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1TS259 suteiktas Jonavos rajono Garbės piliečio vardas. Prozininkas, dramaturgas, poetas, vertėjas, kino scenarijų autorius, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius, Lietuvos žydų bendruomenės garbės pirmininkas, Rusijos ir Izraelio PEN klubų narys Grigorijus Kanovičius gimė 1929 m. birželio 18 d. Jonavoje.

II. Jonavos krašto Garbės piliečiai

tarybos) deputatus. Būdamas deputatu Grigorijus Kanovičius inicijavo ir tuomečiam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui įteikė 200 deputatų pasirašytą laišką dėl rasizmo ir antisemitizmo grėsmės. Grigorijus Kanovičius skaitė paskaitų ciklą JAV ir Kanadoje, propaguodamas Lietuvos nepriklausomybės idėją. 1993 m. išvyko gyventi į Izraelį. Čia prisidėjo prie repatriantų judėjimo už moralinį Izraelio tautos atgimimą. Grigorijus Kanovičius rašo rusų ir lietuvių kalbomis (daugelis kūrinių pirmąkart skelbiami išversti į lietuvių kalbą). Paskelbė pjesių, apysakų, 12 romanų, kino scenarijų, poezijos, epigramų. 2014 m. lietuvių ir rusų kalbomis išleisti jo „Rinktiniai raštai“. G. Kanovičius. Jonava, 1934 m. Nuotrauka iš asmeninio G. Kanovičiaus albumo.

KŪRYBA Rašytojo vaikystė prabėgo Jonavoje, o prasidėjus II

Grigorijus Kanovičius spaudoje debiutavo 1948 m.,

pasauliniam karui Kanovičių šeima pasitraukė į Ka-

o pirmąjį eilėraščių rinkinį „Labas rytas“ (rusų k.) iš-

zachstaną. 1945 m. Kanovičiai grįžo į Lietuvą ir apsi-

leido 1955 m. Lietuvių kalba parašė epigramų, litera-

gyveno Vilniuje.

tūrinių parodijų rinkinių: „Linksma akim“ (1964 m.),

1953 m. Vilniaus universitete Grigorijus Kanovičius

„Nuogi Olimpe“ (1981 m.).

su pagyrimu baigė rusų kalbos ir literatūros studijas.

Rašytojas išleido ir kūrinių vaikams: apysa-

1953–1956 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros insti-

ką „Dukart du“ (1962 m.), pjesę „Tegul išeina“

tute, 1962–1972 m. – Lietuvos kino studijoje. Aktyviai

(1965 m.). Vėliau kūrė teatro ir kino dramaturgiją,

dalyvavo kuriant Lietuvoje žydų bendruomenės veiklą.

stambiąją prozą.

Grigorijus Kanovičius buvo aktyvus Atgimimo

Pjesėse „Ričardas plius Monika“ (pastatyta 1967 m.,

meto publicistas. 1989 m. Lietuvos Sąjūdis iškėlė ra-

išleista 1969 m.), „Niekas nepasibels“ (pastatyta 1968

šytoją kandidatu į paskutiniosios TSRS (Tarybų So-

m.), „Ilgas mirusiųjų gyvenimas“ (pastatyta 1971 m.),

cialistinių Respublikų Sąjungos) AT (Aukščiausiosios

„Ugnis užantyje“ (pastatyta 1972 m., išleista 1973 m.),

TAUROSTA

G. Kanovičiaus seneliai Rocha ir Dovydas Kanovičiai su vaikais. Jonava, 1920 m. Nuotrauka iš asmeninio G. Kanovičiaus albumo.

G. Kanovičiaus seneliai Rocha ir Dovydas Kanovičiai. Jonava, apie 1928 m. Nuotrauka iš asmeninio G. Kanovičiaus albumo.

„Akvariumas“ (rusų k. 1974 m., liet. k. 1975 m.),

Didžiausią pripažinimą pelnė romanai. Už juos

„Niekada nesakyk sudie“ (pastatyta 1976 m.), „Slap-

Grigorijui Kanovičiui įteiktas ne vienas apdovanoji-

tažodis „Mūza“ (pastatyta 1978 m., išleista 1979

mas. Romanuose dažniausiai vaizduojamas Lietuvos

m.), „Katė už durų“ (pastatyta 1980 m.) ir kt. vy-

žydų likimas prieškaryje, karo metu, aprašomi tragiš-

rauja moralinės atsakomybės klausimai. Pjesės sta-

ki vaizdai, atskleidžiama žydų gyvenimo buitis.

tytos Lietuvos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Armėnijos ir kituose teatruose. Kita produktyvi Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos

Romanai, išleisti lietuvių kalba: • „Paukščiai virš kapinių“ (1977 m.);

sritis – kino scenarijai Lietuvos, Rygos, Talino kino

•

studijoms. Tai įvairių žanrų kūriniai – komedijos,

• „Lopšinė seniui besmegeniui“ (1982 m.);

dramos, istoriniai paveikslai: „Marš, marš, tratata“

• „Kvailių ašaros ir maldos“ (1985 m.);

(1964 m.), „Ave, vita“ (1969 m.), „Žaizdos žemės mūsų“

• „Žvakės vėjyje“ (1989 m.);

(1972 m.), „Už stiklo durų“ (1979 m.), „Palinkėk

• „Ir nėra vergams rojaus“ (1990 m.);

man blogo oro“ (1980 m.), „Ilgiausias šiaudelis…“

• „Nenusigręžki nuo mirties“ (1992 m.);

(1983 m.), „... ašaros ir maldos“ (1995 m.) ir kt.

• „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1991 m.);

Rašytojas išvertė į rusų kalbą daugelį lietuvių li-

„Palaimink ir lapus, ir ugnį“ (1980 m.);

• „Ožiukas už porą skatikų“ (1996 m.);

teratūros klasikos kūrinių. Tai ir Balio Sruogos

• „Žydų parkas“ (1998 m.);

„Dievųmiškas“,„Apyaušriodalia“,BroniausRadzevičiaus

• „Šėtono apžavai“ (2008 m.);

„Priešaušrio vieškeliai“, Jono Avyžiaus „Degimai“ ir kt.

• „Miestelio romansas“ (2013 m.).

2015 NR.1(1)

II. Jonavos krašto Garbės piliečiai

G. Kanovičiaus tėvai Chena ir Saliamonas Kanovičiai. Jonava,1928 m. Nuotrauka iš asmeninio G. Kanovičiaus albumo.

Grigorijaus Kanovičiaus romanai išversti į dvylika galinti padėti įveikti mums savo ribotumą, bent per kalbų: anglų, čekų, hebrajų, lenkų, vokiečių ir kt.

žodį prisiliesti prie to buvusio gyvenimo su savais

Dėmesio ir pripažinimo sulaukė naujausias ra- džiaugsmais ir rūpesčiais.“ (D. Puslys: „Miestelio rošytojo autentiškų prisiminimų romanas „Miestelio mansas“ – paminklas tarpukario Jonavos žydams; priromansas“, kuris dalyvavo ir akcijoje „Metų knygos eiga per internetą: <http://www.bernardinai.lt/straipsrinkimai 2013“. Ypatingas dėmesys knygoje skiriamas nis/-/103389>). Jonavai. Ši knyga – tarsi paminklas, įamžinantis tar-

„Grigorijaus Kanovičiaus kūrinių pasaulis – XIX a.

pukario Jonavos žydų gyvenimą, o taip pat ir Jonavos pab.– XX a. žydiško štetlo gyvenimas. Pats kilęs iš istorijos tarpsnį.

amatininkų šeimos, rašytojas subtiliai perteikia nedi-

,,Nereikia man jokio Paryžiaus su jo karaliais delio Lietuvos miestelio siuvėjų ir batsiuvių, kirpėjų ir rotšildais. Mano Paryžius – čia, šitas miestelis, kur ir bakalėjininkų, elgetų ir vandenvežių kasdienybę. gimiau ir kur, nepaisant mano bjauraus būdo, kai kas Ankstyvuosiuose romanuose tai tiesiog miestelis prie mane mylėjo...“ – prisimena senelės žodžius autorius upės, vėliau – prie Neries, o naujausiose knygose jis savo knygoje.

aiškiai įvardijamas kaip Jonava. Grigorijaus Kanovi-

„Žmogus gyvas tol, kol prisimena tai, ko niekada čiaus kūryboje atsiranda naujas žanras – „nepramaneturi pamiršti“, – knygoje skamba autoriaus ma- nyti apsakymai“: „Mano dėdė amerikonas“, „Vivat mos žodžiai, kurie gali būti laikomi ir pagrindiniu Levitija“, „Neblėstančio liūdesio šviesa“, „Codikas viso kūrinio moto. Tai – meilės gimtajai Jonavai ir Cypkinas, Dievo patikėtinis“, „Kvėša Aizikas“, „Kaartimiesiems inspiruota knyga. Kartu tai ir knyga, manų žvangesys saulėlydyje“, – kuriuose minimos

TAUROSTA

kai kurios realiai gyvenusių žmonių pavardės, tikri dinčio Jonavos tautinių mažumų gyvenimo pėdsakus, įvykiai, Jonavos miestelio aplinka ir kraštovaizdis. konkurse. 2014 m. įvyko pirmasis rašinio konkursas, pirŽinoma, autentiški faktai persipynę su menine iš-

moji vieta buvo skirta Senamiesčio gimnazijos moksleivei

mone, grožinės literatūros kūrinių negalima trak-

Liudmilai Timofejevai (darbo vadovė lietuvių k. mokytoja

tuoti kaip istorinių šaltinių. Kita vertus, jie daug

metodininkė Jolanta Sedleckienė). Pasveikinti ir įteikti

įtaigiau nei sausi skaičiai perteikia prieškario Jo-

prizus nugalėtojams atvyko rašytojo sūnūs Dmitrijus ir

navos atmosferą.“ Atsiminimais apie savo vaikys-

Sergejus, kurie perdavė tėvelio sveikinimą Jonavos visuo-

tę Jonavoje rašytojas dalijasi ir režisieriaus Vytauto menei. Išskirtinį dėmesį Grigorijaus Kanovičiaus vardo V. Landsbergio sukurtame filme „Iš niekur, į niekur“. premijos dalyviams ir jų mokytojams parodė ir šalies Prieiga per internetą: <(http://www.zydai.lt/lt/content/ Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsiuntusi sveikinimą. viewitem/703/>.

LIETUVOS IR JONAVOS VARDO GARSINIMAS Grigorijaus Kanovičiaus kūryba yra pristatinėjama įvairiose užsienio šalių televizijų laidose, knygų mugėse: tarptautinėje Jeruzalės knygų mugėje, Leipcigo knygų mugėje, Lietuvos ambasadoje Berlyne, Lietuvos ambasadoje Izraelyje, Briuselyje, Žydų muziejuje ir Tolerancijos centre (Maskva), kt. Šių pristatymų

„Konkursas skirtas ne tam, kad nuolat kalbėtume apie žydus ar apie praeitį. Jo akcentas – visos tautinės mažumos, kad nebūtų pamirštas jų indėlis į Lietuvos kultūros ir ekonomikos plėtrą“, – teigė rašytojo sūnus Dmitrijus Kanovičius.

APDOVANOJIMAI 1979 m. Grigorijui Kanovičiui suteiktas LTSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas. 1988 m. už romanus „Kvailių ašaros ir maldos“,

metu Grigorijus Kanovičius visada prisimena, kad jo „Ir nebus vergams rojaus“ apdovanotas Lietuvos navaikystė prabėgo „mylimoje Jonavoje“, o „Lietuvoje

cionaline premija.

galėjo gyventi pilnavertį kūrybinį gyvenimą, jaustis

1994 m. Lietuvos teatro kritikai Grigorijaus Ka-

esąs reikalingas“. Rašytojas vaizduoja ir garsina gim-

novičiaus spektaklį „Nusišypsok, mums Viešpatie“

tąjį kraštą įvairiuose grožinės literatūros kūriniuose.

išrinko geriausiu sezono spektakliu.

2013 m. rašytojo šeimos iniciatyva Jonavos rajono

1995 m. tarptautiniame teatro festivalyje „Bal-

savivaldybėje įsteigta Grigorijaus Kanovičiaus premi-

tijskij dom“ Sankt Peterburge (Rusija) spektaklis

ja. Ji yra skiriama Jonavos rajono gimnazijų moks-

„Nusišypsok mums, Viešpatie“ apdovanotas Grand

leiviams, dalyvaujantiems skelbiamo rašinio, atspin-

Prix.

2015 NR.1(1)

II. Jonavos krašto Garbės piliečiai

1995 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai rašyto-

2014 m. Grigorijui Kanovičiui įteiktas Vilniaus vi-

jui įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedi-

suomeninių organizacijų įsteigtas apdovanojimas „Už

mino III laipsnio ordinas.

nuopelnus Vilniui ir tautai“.

1996 m. tarptautiniame teatro festivalyje „Auk-

2014 m. paskirta Liudo Dovydėno premija už „Mies-

sinis liūtas“ Lvove (Ukraina) spektaklis „Nusišyp-

telio romansą“ – geriausią naują lietuvišką romaną, lei-

sok mums, Viešpatie“ apdovanotas „Auksinio liū-

dyklose išleistą per praėjusius kalendorinius metus.

to“ prizais.

2014 m. rugsėjo 25 d. suteiktas Jonavos rajono Gar-

Už geriausią Izraelyje 1997 m. sukurtą literatūrinį

bės piliečio vardas. Šis garbingas apdovanojimas – Jo-

kūrinį rusų kalba – romaną „Žydų parkas“ Grigo-

navos rajono Garbės piliečio vardo regalijos – įteiktas

rijui Kanovičiui paskirta Izraelio rašytojų sąjungos

tradiciniame Jonavos rajono savivaldybės mero pa-

premija.

dėkos vakare. Apdovanojimą atsiėmė rašytojo sūnus

2005 je

tarptautiniame

„Baltijskij

sija)

dom“

Grigorijaus

Sankt

teatro

festivaly-

Peterburge

Kanovičiaus

(Ru-

Sergejus Kanovičius. Jis perskaitė ir tėvo laišką Jonavos krašto žmonėms.

spektaklis

„Nusišypsok mums, Viešpatie“ pelnė žiūrovų simpatijų prizą. Autoriaus knygos buvo kelis kartus pristatomos tarptautinei Bookerio premijai. 2010 m. Grigorijui Kanovičiui už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2014 m. Valstybinė kalbos inspekcija įteikė diplomą už romano „Miestelio romansas“ parašymą taisyklingiausia kalba. 2014 m. už nuopelnus puoselėjant santarvę tarp tautų ir ugdant humanistines vertybes Grigorijus Kanovičius apdovanotas garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Jonavos rajono Garbės piliečio vardas – G. Kanovičiui. 2014 m. Artūro Narkevičiaus nuotr.

TAUROSTA

Gerbiamas Mere, pone Mindaugai Sinkevičiau! Gerbiamos ponios ir ponai, gerbiami Jonavos savivaldybės tarybos nariai! Gerbiami jonaviečiai! Nuoširdžiai dėkoju Jums už mano kūrybos ir veiklos įvertinimą. Dėkoju Jonavos dangui, po kuriuo augau ir kuriame šykštuolė saulė šildė mano jaunas dienas. Dėkoju neužmirštamajai Vilijai, kuri gaivino mano sielą ir mano vaikiškas svajones. Dėkoju tų tolimų laikų žmonėms – visiems visų religijų Jonavos gyventojams, kurie savo gerumu nuspalvino ir praturtino mano vaikystę, žiauriai nutrūkusią baisaus karo pradžioje. Dėkoju Viešpačiui Dievui už tai, kad su Jūsų pagalba Jis vėl grąžino mane į gimtąją ir mylimą Jonavą nebe mažu berniuku, o Jonavos Garbės piliečiu. Ačiū Jonavai ir jonaviečiams! Jonava man nėra provincijos miestelis, Jonava man buvo visas pasaulis. Karo audros išgintas į begalines Kazachstano stepes, vėliau į ledinį Uralą, aš atsidūriau kitokiame pasaulyje – nykiame ir svetimame, gyvenau jame ne tik ir ne tiek duona kasdiene, o prisiminimais apie mano gimtinę. Ten, Kazachijos stepėse ar už Uralo kalnų, man atrodė, kad girdžiu, kaip teka mano mylima Vilija, kaip tarška į turgų skubančių valstiečių vežimai, kaip kaukši mano protėvių išklotu grindiniu bažnyčion einančių maldininkų batai. Atrodydavo, kad užuodžiu mano senelės Rochos garuojantį šeštadieninį pyragą su cinamonu. Vakarais girdėdavau, kaip krebžda pelės mūsų paskubomis paliktoje troboje. Visur, kad ir kur būčiau, Ji, mano gimtinė, neišsiskyrė su manimi, o aš niekuomet nesiskyriau su Ja, su Jos žmonėmis – žydais, lietuviais, rusų sentikiais, totoriais ar lenkais, kurie gyveno drauge ir draugiškai, dirbo savęs negailėdami ne tik dėl duonos kąsnio, bet ir Lietuvos labui. Darbas vienija žmones. Mano amžinąjį atilsį tėvas Šloimė Kanovičius, tapęs Jonavos siuvėju jau trylikos metų, man nuolat kartodavo, kad darbas yra vienintelis priešnuodis nuo neapykantos, nuo nesantaikos. Kas dirba iš peties, sakydavo jis, tas nelieja svetimo kraujo, nes Dievas sukūrė pasaulį ne žudymui, o kūrybai. Tad dirbkime mūsų Tėvynės labui, nes jai visada reikia mūsų pagalbos. Būkime vieni kitiems pakantūs, nes didžiausia pasaulio vertybė yra taikus sugyvenimas. Gyvenkime kaip broliai, rokuokimės... kaip broliai. Tegyvuoja Jonava, tegyvuoja Lietuva, kurios laiminga ateitimi tikiu. Grigorijus Kanovičius

2015 NR.1(1)

II. Jonavos krašto Garbės piliečiai

„Man tikrai nusišypsojo Viešpats. Turiu Lietuvoje Jonavos rajono Garbės piliečio vardo regalijos G. Kanovičiui Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus rankose, šalia jo – G. Kanovičiaus sūnus Sergejus. 2014 m. Artūro Narkevičiaus nuotr.

daug skaitytojų. Dauguma mano knygų išverstos į lietuvių kalbą. Ir čia, salėje, sėdinčių žmonių akių spindesys – man didelis avansas. Mano kūryba gal suformuos patvaresnį požiūrį į žydų gyvenimą. Remkime, palaikykime visa, kas žmones vienija, o ne atitolina, ne gniuždo. Lengva išauginti neapykantą, sunkiau – meilę. Mano tėvas siuvėjas sakydavo: mumyse nusė-

GRIGORIJAUS KANOVIČIAUS MINTYS

da šiukšlės, būtina jas iškuopti. Gydymąsi pradėkime

„Gal ir likčiau tokiu vidutinioku amatininku, jei nuo savęs. Literato žodis gydo taip pat.“ nesiryžčiau parašyti apie savo tautiečius, apie savo senelius, apie savo vaikystę, apie mylimą Jonavą, dar

Prieiga per internetą: <http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/5577-grigorijui-kanoviciui--80>.

nesuniokotą, dar kupiną žydiškos gyvybės ir žydiško klegesio. Trumpai tariant, po karo bene pirmas išdrįsau antisemitinėje Sovietų Sąjungoje rusiškai prabilti

„Jaučiuosi esąs Lietuvos kultūros dalis, galbūt net

apie savo tautos likimą. Tematika padiktavo ir stilių

daugiau negu Lietuvos kultūra laiko mane savo dali-

– lyrinį pasakojimą, atmiežtą buitiniu siurrealizmu...“ mi. Dvidešimt metų atidaviau Lietuvos kinui, manau, Prieiga per internetą: <http://literaturairmenas.lt/

kad tariau su režisieriais ir savo žodį Lietuvos teatre,

pokalbiai/543-rasytojas-g-kanovicius-tik-myleti-gali-

parašiau ir teberašau Lietuvos žydų gyvenimo sagą,

ma-be-atsako-neapk-sti-be-atsako-neimanoma>.

išverčiau didesnę lietuvių literatūros klasikų kūrybos dalį į rusų kalbą. Viliuosi, kad Lietuvos kultūroje esu

„Lietuva vaikystėje buvo man rojus, nes čia gimiau, kiekvienąsyk, kai rankose turiu plunksną. Kartą, grįaugau, buvau laimingas. Antra vertus, bėgau iš Lietu-

žus į Lietuvą, buvau paklaustas Eimunto Nekrošiaus:

vos, nes norėjau išlikti, mačiau, kad požiūris į žydus vis

„Kaip jaučiatės grįžęs į Tėvynę“? Atsakiau, kad grįžti

blogėja. Ir tamsu, ir šviesu man Lietuvoje. Šio krašto ne-

galima tik ten, iš kur esi išvažiavęs. Kol rankoje turiu

išsižadėjau, aš jį myliu, ir mano vaikai, ir žmona myli. plunksną, nesu niekur išvažiavęs. Esu čia ir dabar.“ Linkiu, kad jis būtų tarp laimingiausių pasaulio kraštų.“

Prieiga per internetą: <http://www.tekstai.lt/zurna-

Prieiga per internetą: <http://www.veidas.lt/tag/ka-

las-metai/813-poiriai-icchokas-meras-grigorijus-ka-

novicius>.

novicius)>.

TAUROSTA

GRIGORIJAUS Kanovičiaus premijos mokinių rašinių konkursas Danguolė Deikienė Jonavos r. savivaldybės vyr. specialistė Valerijaus Buklajevo nuotr.

2015 m. balandžio 15 d. vykusio Jonavos rajono mokinė (darbo vadovė Vijoleta Isiūnienė, lietuvių kalsavivaldybės tarybos posėdžio pradžioje pasveikinti bos mokytoja metodininkė) – III vieta. ir apdovanoti rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus premijos skyrimo konkurso dalyviai ir jų mokytojos.

Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo padėkos raštai, knygos ir gėlės įteikti kitiems

Mero padėkos raštais, piniginiais čekiais, kny- konkurso dalyviams:

gomis ir gėlėmis apdovanotos 2015 m. konkurso laimėtojos:

Aurelijai Vyčaitei, Senamiesčio gimnazijos mokinei (mokytoja Jolanta Sedleckienė),

Aistė Kraptavičiūtė, Senamiesčio gimnazijos mokinė (rašyta savarankiškai) – I vieta; Emilija Milašiūtė, Jeronimo Ralio gimnazijos

Arūnei Bardiševičiūtei, Senamiesčio gimnazijos mokinei (mokytoja Vijoleta Isiūnienė), Gabrielei Griesiūtei, Jeronimo Ralio gimnazijos

moksleivė (darbo vadovė Nijolė Rimkuvienė, lietuvių mokinei (mokytoja Danutė Stankevičienė), kalbos mokytoja metodininkė) – II vieta;

Žilvinui Galimovui, Jeronimo Ralio gimnazijos

Indrė Kontrimavičiūtė, Senamiesčio gimnazijos mokiniui (mokytoja Vida Budraitienė),

Konkurso dalyviai ir mokytojai. 2015 m.

2015 NR.1(1)

I vietos laimėtoją A Kraptavičiūtę sveikino meras.

III. Kūrybinė mozaika

Dominykai Krutkevičiūtei, Jeronimo Ralio gimnazijos mokinei (mokytoja Eglė Krutkevičienė), Nedai Freitakaitei, Jeronimo Ralio gimnazijos mokinei (mokytoja Alvida Maciulevičienė). Konkurso dalyvių mokytojoms skirti padėkos žodžiai, knygos ir gėlės.

Premija įsteigta rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus šeimos iniciatyva ir skiriama trijų geriausiai įvertintų rašinių autoriams premijuoti bei mokytojams – rašinių vadovams paskatinti. Premijos fondą sudaro rašytojo šeimos ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos skiriamos lėšos.

Gerbiamas Mere! Brangūs mokiniai! Gerbiami mokytojai! Gerbiami Jonavos savivaldybės tarybos nariai! Mane labai pradžiugino Jūsų dalyvavimas mano vardo konkurse. Man atrodo, kad savo rašiniais Jūs ne tiek pagerbiate mane, kiek išreiškiate Jūsų meilę mūsų gimtajam miestui – Jonavai. Ne tik Jonava verta mūsų visų meilės, jos verti ir visi jos daugiataučiai gyventojai – buvę, esami ir būsimi. Nuoširdžiai dėkoju visiems konkurso dalyviams, dėkoju mokytojams, kurie atliko jų gyvenimo vedlio pareigas, dėkoju Jonavos savivaldybei, kuri padeda rengti ir vykdyti šį konkursą. Linkiu Jums visiems sėkmės pačiame sunkiausiame – gyvenimo konkurse. Iki kitų metų. Pagarbiai G. Kanovičius

TAUROSTA

Ant praeities sparnų Aistė Kraptavičiūtė Senamiesčio gimnazijos moksleivė

„Hidra. Kai sąlygos palankios, ant jos susiformuoja kauburėlis, iš kurio išauga savarankiškas individas, ir, atėjus laikui, jis atsiskiria. Prisimink, pri-si-mink tai! Tiek daug visko dar reikia išmokti... Kontroliniai, olimpiados, rašiniai, o svarbiausia – vis greičiau artėjantys, nepaaiškinamą siaubą keliantys egzaminai. Taip norėčiau viską mesti, sprukti iš šio nykaus miesto, kur nieko įdomaus jau nebeįmanoma rasti, greičiau išvažiuoti, atsiskirti nuo šios pilkos vietelės, kaip atsiskiria tas naujas individas nuo hidros. Jau greitai mano troškimai bus patenkinti: dar keli mėnesiai juodo darbo ir aš keliausiu studijuoti į išsvajotąją sostinę, kur verda kultūra, nauji veidai, pramogos...“ – štai tokios mintys man, sėdinčiai ant Neries kranto ir lesinančiai gulbes, tądien sukosi galvoje. Ir ne tik tądien – dažnai svajodavau apie tolimus kraštus, nepažintus žmones, spalvingą, kažkur ateityje manęs laukiantį gyvenimą, į kurio glėbį nedvejodama pulsiu palikusi savo „nušiurusį“ miestelį Jonavą. Įmerkiau kojas į vandenį ir atsidusau: „Ak, gulbės, gera jums gyventi – galite laisvai skraidyti debesų takais ir matyti tą neapsakomą pasaulio žavesį...“ „Ir tu gali – šok ant sparnų ir skrendam“, – netikėtai pratarė viena iš gulbių. Kai dabar mąstau apie tą akimirką, prisimenu Senojo Testamento pasakojimą apie pranašą Balaamą ir jo prabilusią asilę. Juk jos žodžiai skambėjo būtent tam, kad pakeistų piktojo Balaamo tikslus. Gulbė kalbėjo man taip pat ne be priežasties. Tokios didelės dar niekada gyvenime nebuvau mačiusi – ji atrodė didi ne tik savo išore, bet ir kažkuo, kas slypėjo jos giliose akyse. Tai sukėlė man pasitikėjimą ja, ir aš išdrįsau leistis į kelionę, kuri pakeitė mano visą paauglišką mąstyseną. Ant paukščio sparnų nebesijaučiau visagalė – buvau lyg maža Coliukė, kuri po gulbės sparnais matė atsiveriančius, kvapą gniaužiančius besikeičiančios Jonavos vaizdus. Nusileidome vietoje, kur buvo labai daug žmonių. Girdėjosi skardus arklių žvengimas ir kiaulių žviegimas, o iš vietos gyventojų – įvairių kalbų mišinys: girdėjau ir lenkiškų, ir rusiškų, pasirodė, net ir hebrajiškų žodžių. Ko gero, tai buvo turgavietė, nes žmonės čia pardavinėjo įvairiausius dalykus: nuo kvepiančių muilų – iki milžiniškų cukraus luitų, kuriuos prekiautojai plaktuku atskeldavo perkantiesiems. Į kokią šalį aš patekau ir... kelinti dabar metai? Į mano klausimą netrukus buvo atsakyta – prie manęs priėjo besišypsantis vyriškis

2015 NR.1(1)

III. Kūrybinė mozaika

ir tarė: „Sveika atvykusi į senąją Jonavą. Mano vardas Ibrahimas Šmuilovičius. Kaip jūsų laikais Konstitucija leidžia tautelėms puoselėti savo papročius, kultūrą, kalbą, taip ir man prieš kelis amžius garbingasis vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis leido statyti čia namus, laisvai gyventi ir naudotis visomis teisėmis. Čia tu matai senosios Jonavos gyventojus: žydus, lietuvius, rusus ir kitų tautybių žmones. Kad ir kokie skirtingi, jie sutaria – atvykėliai juokauja, kad net kalba vienodai – pu janovsku.“ Negalėjau patikėti tuo, ką išgirdau... Kodėl tai man nutiko, ką aš dabar darysiu? Pakėlusi akis į dangų pamačiau savo gulbę – ji nepaliko manęs, o sklandė virš tos vietos, kur stovėjome. Tai suteikė man daugiau drąsos, pamažu pradėjau įsijausti į miestelio ritmą, atrodė, kad net suprantu vietos žmonių kalbą. „Mes laimėjom, mes laimėjom!“ – iš kažkur atbėgę krykštė maži žydų vaikai. „Nieko jūs nelaimėjot, buvo lygiosios!“ – atkirto jiems lietuviukai. Žydai nesutiko: „Maccabi drąsesni – pirmi į aikštę išbėgo, tai reiškia ir laimėjo!“ Tačiau vaikus kaipmat suvienijo pagarbi baimė pro šalį praėjusiam būriui rabinų. Ibrahimas man paaiškino, kad jie Jonavoje kasmet organizuoja savo susirinkimą. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad mano miestas prieš kelis šimtmečius buvo toks judrus ir įvairus. Nuo daugybės žmonių kalbų, juoko, derybų su prekeiviais man sukosi galva, o parduodamų skanėstų kvapai pažadino alkį. Nujausdamas tai Ibrahimas nuvedė mane į kur kas ramesnę ir jaukesnę vietelę ir, pažadėjęs, kad viskas bus gerai, iškeliavo. Tai buvo vienos žydų šeimos namai. Šeimininkai pasitiko mane lyg garbingiausią viešnią: dėliojo prabangiausius namų indus, traukė neapsakomai skaniai atrodančius patiekalus. Vienas jų ypač patraukė mano akis – moteris paaiškino, kad tai įdarytas ūsorius, populiarus šabo patiekalas. Tik tada aš supratau: gražios lėkštės ir patiekalai skirti pagerbti visai ne mane, o Dievą. Ir apskritai buvo keista, kad mačiau žydus šabo dieną prekiaujant – susivokiau esanti ne paprastoje praeityje, o pasaulyje, kur susipina istorinės erdvės, atmintis ir legendos, laiko ribos čia neturėjo reikšmės. Vieną sekundę galėjai matyti eilinę darbo dieną, o kitą – jau švęsti šabą. Netrukus mano apmąstymus pertraukė dūžtančių indų garsas. „Turbūt ir vėl Maušienė vestuves kelia“, – spėliojo šeimos vyras. Pažvelgusi pro langą iš tiesų pamačiau žydų sutuoktinių porą, jie su džiaugsmu daužė indus. „Šukės ir anais laikais laimę nešė“, – pamaniau. O ką man atneš šis nuotykis? Nusprendžiau eiti atgal į miestą – vakaro saulė tiesiog traukte traukė pasivaikščioti, be to, šis mažas, bet spalvingas miestelis žadino mano smalsumą, o galiausiai užsibūti ilgiau būtų buvę paprasčiausiai nemandagu. Žingsniavau Jonavos gatvelėmis ir jaučiau, kad čia man labai gera. Tas miestelio pulsavimas, natūralūs žmonių tarpusavio santykiai suteikė mano širdžiai harmoniją ir ramybę. Ir juk tai buvo ta pati Jonava, kurioje aš gyvenu, einu į mokyklą, susitinku su draugais, leidžiu didžiąją dalį savo laiko, kurioje tvyranti rutina ir nykumas pastarosiomis dienomis baigė mane išvesti iš proto. Žinoma, čia viskas atrodė kitaip – jei ne Ibrahimas,

TAUROSTA niekada nebūčiau atpažinusi, kad tai mano miestas. Mane nustebino faktas, kad anksčiau dauguma gyventojų čia buvo žydai. Jie neabejotinai spalvino miestelį savo gyvybingumu ir aistra gyvenimui. Galbūt šių dienų Jonava jau prarado pirmapradį savo vitališkumą? O gal tai aš buvau nejautri ir nepastebėjau savo gimtojo krašto grožio? Gal dėl to man ir reikėjo čia atvykti? Tačiau nei šie klausimai, nei pamatyta ypač skurdi, kaip vėliau sužinojau jos pavadinimą, – Bravoro gatvė neišsklaidė mano vidinės harmonijos. Tą gatvę priėjau, kai žemę gaivino paskutinieji tos dienos auksiniai saulės spinduliai. Toks auksas turbūt buvo vienintelė prabanga, kuria galėjo mėgautis Bravoro gatvės gyventojai. Prie medinių namų su kiaurais stogais sėdėjo moterys, aplink jas lakstė vaikai, kuriems, panašu, vargingas gyvenimas nesugebėjo sunaikinti entuziazmo ir gyvenimo džiaugsmo: „Mamyte, kai aš užaugsiu, tai prikaupsiu daug pinigų ir nusivesiu tave į Cilkės restoraną! Tada tos didelės ponios pamatys, kad mano mamytė irgi moka būti ponia.“ Mama liūdnai nusišypsojo sūneliui ir paglostė juodus jo plaukus. „Nelengva mums gyventi. Bet verčiamės kaip tik galim, galų gale, juk ne piniguose laimė. O ir miestelėnai padeda – štai, pažiūrėk, kokį čiulptuką aną dieną mano mažyliui padovanojo vienas lietuvis. Jis susuko ryšulį iš marlės, į kurią pribarstė duonos trupinių ir cukraus. Mano kūdikėlis iškart ramesnis tapo“, – pasipasakojo moteris. Kol mudvi šnekučiavomės, vakaro tamsa pasiglemžė paskutinius saulės blyksnius ir vieninteliais šviesos nešėjais danguje liko mėnulis su mažomis žvaigždelėmis. Atėjo metas susirasti nakvynę. Nenorėjau apsunkinti ir taip vargingai gyvenančios Bravoro gatvės moters, todėl nesiprašiau pernakvoti pas ją. Tikriausiai ji net nebūtų radusi man vietos, mat su aštuoniais vaikais glaudėsi viename kambarėlyje. Tačiau ji man labai pagelbėjo – paprašė vieno pro šalį važiavusio pažįstamo lietuvio, kad šis priimtų mane permiegoti savo troboje. Sėdome į traukiamą arklio vežimą ir iškeliavome į visai prie pat Jonavos esantį ir Neries vandenis glaudžiantį Mykoliškių kaimą. Taip įdomiai turbūt niekada dar nekeliavau: vežime buvau aš, vienas žydas su savo manta ir kažkoks maišas, skleidžiantis nosį riečiantį kvapą. Visi šnekučiavomės, buvo taip gera, siela prisipildė palaimos ir šilumos. Kai atvykome, mus pasitiko vyro žmona. „Na, štai, sutvarkiau visus reikalus: 10 kilogramų silkių už 25 kilogramus bulvių. Juk žinai žydus, kas jau kas, bet jie savo pažadų paiso. Ir šiąnakt dviem lovomis daugiau paklok – priimsime du keliauninkus pernakvoti“, – paliepė žmonai. Visi įėjome į trobą ir susėdome už stalo. Prie manęs pripuolė smalsios ir linksmos namų šeimininko dukterys. Jos klausinėjo, iš kur aš atvykau, bet nieko joms negalėjau atsakyti – juk šis klausimas sukosi ir mano pačios galvoje. Mergytės kažkur išėjo, bet greitai grįžo nešinos plaukų segtukais. Jos paaiškino, kad gavo juos gimtadienio proga iš tėčio, kuriam „gelas dėdė zydas“ skolon pardavė. Miela buvo matyti žmonių bendrystės žiedus šiame praeities sode.

2015 NR.1(1)

III. Kūrybinė mozaika

Net nepastebėjome, kaip greit atklydo nakties vėluma. Visi suskubome ruoštis miegoti. Žydas, kuris atvyko su manimi, buvo prekeivis ir iš pat ankstaus ryto turėjo išvykti į didmiestį parsivežti naujų prekių. Jis pasiėmė savo mantą ir išsitraukė iš jos patalynę. Namų šeimininkė, pamačiusi tai, tuoj pradėjo priekaištauti: „Ak, ir vėl jūs su tom savo patalynėm... Juk sakiau – nesivežkit, mes turim, mums negaila. Bet jie niekada neklauso, būtinai jiems savo visą mantą temptis.“ Ir pati susimąsčiau, kodėl jis taip elgiasi, bet mąstymai ilgai netruko – nuovargis ir dienos įspūdžiai palengva užmerkė mano akis ir paskandino į miego pasaulį. Pabudau nuo šūvių garsų. Nesupratau, kas vyksta, todėl greitai apsirengiau ir išbėgau iš kambario. Namų šeimininkas atrodė labai sunerimęs, jis skubėdamas krovė į krepšį duonos kepalą, marškinius, indą su sriuba ir, atrodė, net nepastebėjo manęs. „Kas čia vyksta?“ – paklausiau, bet jis neatsakė, tik išskubėjo į kiemą, o aš paskui jį. Nors buvo jau vėlyvas rytas, žemę gaubė tiršta tamsa. „Vyrai, atriškit valtis, dar vieną žydą atvežė, greičiau plukdom jį į salą, jis labai nusilpęs!“ – šaukė šeimininkas. Aš nujaučiau, kas čia vyksta. Spėjau, kad atsibudau keliais dešimtmečiais į priekį. Nebenorėjau čia būti, gailėjausi apskritai čia patekusi, todėl pasileidau bėgti miesto link, tikėjausi ten surasti savo gulbę ar bent jau Ibrahimą, kurie padėtų man grįžti namo. Nežinau, kaip man pavyko surasti kelią atgal, nes tamsa vis labiau ir labiau apėmė dangų. Miestas buvo nebe toks, kokį mačiau vakar: čia girdėjosi žmonių aimanos, garsūs automatų šūviai, žemė maišėsi su dangumi, viską gaubė raudonas rūkas. Prie manęs priėjo basa žydė. Ji ant savo nugaros laikė drobinį ryšulį, kuriame glaudėsi jos vaikelis. „Mergele, būk gailestinga, pašelpk duonos kepalėliu, mano dukrelė vargšė alkana“, – dejavo moteris, bet aš niekuo jai negalėjau padėti, nes nieko su savimi neturėjau. Ji išnyko lyg miražas man iš akių, ir aš jau nebesuvokiau, ar tai sapnas, ar realybė ir kur aš esu apskritai. Dar vakar mane užbūręs paprastumo džiaugsmas šiandien atrodė nebepasiekiamas. Blaškiausi po miestą, bet nei gulbės, nei Ibrahimo neradau. Pamatęs mano kančias prie manęs priėjo labai keistos išvaizdos vyras. Jis nederėjo su baisia karo aplinka, atrodė ramus ir žinantis, ką daro. „Laba diena. Aš esu Abraomas Kulvietis. Esu įpareigotas jus nuvesti iki gulbės, kuri jus parskraidins namo“, – prisistatė jis. Tai man buvo visiškai nesuvokiama. Abraomas Kulvietis? Jis su manimi kalba? Kur aš patekau? Tačiau apmąstymams nebuvo laiko – norėjau kuo greičiau grįžti namo. Mes ėjome per miestą, darėsi vis šviesiau, rūkas traukėsi. Šūviai nutilo, nebesigirdėjo žmonių verksmo, aš pasijutau kur kas saugiau. Kulvietis mane nuvedė į Santarvės aikštę, kurios viduryje stovėjo Lenino skulptūra. Supratau, kad patekome į kitą laikmetį. Tik staiga, mano didžiausiai nuostabai, Leninas nulipo nuo pakylos, paspaudė ranką Kulviečiui ir kažkur iškeliavo. „Jūs spaudžiate ranką Leninui? Argi ką tik nematėte karo siaubo? Juk būtent

TAUROSTA tokių asmenų diktatūros ir sukėlė milžinišką skausmą milijonams žmonių!“ – savo nusivylimą išreiškiau aš. Abraomas Kulvietis nesutriko: „Taip, karas buvo pasaulio katastrofa. Tačiau Anapus dingsta visos ideologijos. Ten visi lygūs. Ten nebelieka, ko slėpti. Kaip sako sena italų patarlė, po šachmatų partijos karalius ir karalienė keliauja į tą pačią figūrų dėžutę.“ Jo žodžiai mane pribloškė. Pradėjau mąstyti apie viską, kas man nutiko per pastarąsias dienas. Iš tiesų, žiaurios žmonių teorijos bandė pakeisti pasaulį, nepatenkintieji ryžosi imtis žiauriausių priemonių, kad būtų taip, kaip nori jie. Tačiau jie juk naikino patį žmogiškumą, naikino žmones, kurie tiesiog ramiai kūrė savo gyvenimus, padėjo kitiems ir miesteliui. Ir mano giminių neaplenkė karo siaubas – jiems teko iškentėti Juodąjį birželį, mat kažkas norėjo įvesti savo tvarką. Grožėtis šiuo pasauliu, džiaugtis tuo, ką turime, vertinti paprastus žmones, kuriančius mūsų aplinką, – tai tikslas, kurio turėčiau siekti, tikriausiai tai ir yra pamoka, kurios mane norėjo išmokyti gulbė. O kurgi ji? Tuo metu Kulvietis užlipo ant pakylos, ant kurios anksčiau stovėjo Leninas, ir pamatė atskrendančią gulbę. „Štai ta nedorėlė! Parnešk šią vargšelę namo“, – mielai paliepė paukščiui jis. Aš užsiropščiau ant gulbės, ir mes leidomės į kelionę. Matydama miškus, Neries vandenis, Jonavos namus ir gatves mąsčiau apie savo miestą. Ar sugebėsiu ir jame įžvelgti grožį? Žydai, lietuviai, kuriuos teko sutikti, buvo patys nuostabiausi mano matyti žmonės – jie lyg lašas vandens paviršiuje sukėlė mano sieloje lengvo virpulio, malonumo bangeles. Nebuvo nei daug pasiekę, nei žinomi pasaulyje, tačiau sugebėjo skleisti gėrio, šviesos žiburėlius visur, kur tik galėjo. Ar aš galėčiau surasti tokių žmonių tarp šių laikų jonaviečių? Bet juk ir aš pati iš Jonavos. Ir mano pareiga yra kurti savo miestą ir skleisti tą grožį. Su tokiomis mintimis užmigau ant gulbės sparno ir pabudau savo kambaryje. Dabar, praėjus keliems mėnesiams po šio įvykio, aš žingsniuoju savo miesto gatvėmis ir matau jį jau visai kitomis akimis. Laipteliais pasiekiu žydų kapinių kalną. Čia randu ramybę. Randu kažką daugiau, nei tik tvarkingai išdėliotus antkapius. Jaučiu, kaip čia besiilsinčiųjų pasėtos gerumo sėklos dygsta Jonavos miesto gatvėse. Girdžiu jų istorijos aidus pušų ošime. Čia slypi tai, ko laikas nesunaikina, – praeitis, kuri tiesia tiltus į ateitį ir kuria mūsų miestą. Ir šiandien, eidama palei Nerį, matau išskrendančias iš savo krašto gulbes. Ir aš išskrisiu. Bet tikrai žinau – grįšiu.

2015 NR.1(1)

III. Kūrybinė mozaika

Poezijos klubas „Šaltinis“- rajono kultūros ir istorijos dalis Irena Nagulevičienė

Prieš tris dešimtmečius Jonavos rajono poezijos klubas „Šaltinis“ – tai

Šiandien galima tik paspėlioti, ar turėtume tokį

sambūris, vienijantis per dvidešimt bendraminčių,

stiprų ir daugelyje mūsų šalies kampelių žinomą

knygų lentynas papildančių naujomis eilėraščių

klubą, jeigu prieš jį nebūtų išarta literatūrinė dirva.

ir prozos knygomis, su rajono bendruomene pasi-

Praėjusio amžiaus antroje pusėje, apie 1985-uosius

dalijančių iš sielos išplaukiančiu literatūriniu žo-

metus, jau veikė literatų būrelis, kurio įkūrėja buvo

džiu, laukiamu įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Ši

Jonavos bibliotekos darbuotoja Vlada Paškauskienė.

visuomeninė organizacija, susikūrusi iš poezijos

Energinga ir veikli moteris, išgirdusi, kad vienas ar

mylėtojų to paties pavadinimo klubo, kitais metais

kitas jonavietis kuria apsakymus, eilėraščius, kitokio

minės savo veiklos 25-metį.

žanro kūrinius, kalbindavo ateiti į susitikimus toje pa-

Tad pasižvalgykime po „Šaltinio“ literatūros lankas.

čioje bibliotekoje – pasidalyti mintimis apie literatūrą, kūrybą ir t. t.

TAUROSTA Taip gimė pavadinimo neturintis poezijos mylėto-

piais sninga...“ Šventės dažniausiai vykdavo gegužės

jų klubas, kurio veikloje dalyvavo per dvidešimt vie-

mėnesį buvusios Statybininkų mokyklos sodelyje,

tos kūrėjų. Vieno tokio susirinkimo metu Vlada pa-

po atviru dangumi. Jonaviečiai teigiamai įvertino ir

siūlė išrinkti sambūrio pavadinimą. Išdalijo lapelius, antrą respublikinę šventę „Palydėkim rudenį“, orgakad kiekvienas dalyvis įrašytų klubui tinkamą vardą. nizuojamą spalio mėnesį. Erdvė, kurioje skambėdavo Likimas lėmė, kad mano pasiūlytas „Šaltinis“ tenkino rudeniniai poezijos posmai ir muzika, būdavo įvairi visus – jam buvo vieningai pritarta, o 1986 m. balan-

– Viešoji biblioteka, Statybininkų mokyklos salė, da-

džio 16 d. patvirtinti pirmieji poezijos mylėtojų klu-

bartinė Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykla.

bo „Šaltinis“ nuostatai, pirmininke išrinkta pedagogė O paskui sueigos imtos organizuoti Jonavos kultūros Milda Šveckienė. Tada sambūris vienijo 19 moterų ir 6 vyrus, dir-

centro Meno galerijoje „Homo ludens“ arba Mažojoje salėje.

bančius švietimo, kultūros srityje, plušančius azoti-

Septynerius metus „Šaltinis“ nebuvo juridiškai

nių trąšų gamykloje. Literatai analizuodavo vieni kitų

įteisintas ir įregistruotas. 1998 m. balandį Jonavos

kūrybą, aptardavo išleistas knygeles (tuo laiku tai bū-

rajono savivaldybė oficialiai pripažino ir įteisino

davo labai didelis įvykis), rengdavo poezijos pavasarė-

mūsų klubo veiklą, tad sambūris įgijo visas teises

lius, organizuodavo susitikimus su poetais, aktoriais, veikti ir puoselėti kultūros barus. Nuo to laiko kiekleidyklų vadovais. 1988 m. respublikinio žurnalo „Bibliotekų darbas“ antro numerio straipsnyje „Susumuoti 1987 m. bibliotekų darbo apžiūrų rezultatai“ tarp geriausių rajonų centrinių bibliotekų mėgėjų klubų įrašytas Jonavos centrinės bibliotekos poezijos mylėtojų klubas „Šaltinis“. Sunegalavus sambūrio vadovei Mildai Šveckienei ir atsisakius toliau jam vadovauti, nuo 1991-ųjų klubo pirmininkės pareigos patikėtos man.

Nauji sumanymai

vienais metais rašomi projektai, sudarantys galimybę gauti paramą konkretiems renginiams. Pastaraisiais metais abi šventės vadinamos kitaip – „Pavasario valsas“ ir „Rudens preliudija“.

Veiklos pobūdis „Šaltinio“ klubo tikslas – puoselėti literatūrinį žodį, Jonavos visuomenei rengti dvasines šventes, kurių metu jonaviečiai iš arčiau susipažintų su mūsų šalies aktoriais, Lietuvos rašytojų sąjungos nariais, kitų rajonų kūrėjais ir, žinoma, įsiklausytų į poezijos žodį.

Siekdami paįvairinti veiklą, „Šaltinio“ literatai pra-

Šventėse įvairių poetų ir jonaviečių kūrybą ne kar-

dėjo rengti respublikines poezijos šventes „Kai žiedla-

tą skaitė aktorius Petras Venslovas, kurį klubas lai-

2015 NR.1(1)

III. Kūrybinė mozaika

ko bendraminčiu ir tarsi savo sambūrio garbės nariu.

ti, o 2015 m. šiltai prisimintas poetas Justinas Marcin-

Jausmingus posmus dovanojo aktorė Virginija Ko-

kevičius – skambėjo jo tekstais sukurtos dainos, Lie-

chanskytė, Dalia Michelevičiūtė, Henrikas Kurauskas,

tuvos dainiaus eilėraščius skaitė Savivaldybės teatro

Undinė Nasvytytė, daugelis kitų. Jonaviečiai turėjo

aktoriai.

progą išgirsti poetų Rimgaudo Graibaus, Petro Keido-

2015 m. Jonavos miesto 265-ųjų metinių proga klu-

šiaus, Vytauto Kazielos, kadaise Jonavoje baigusio pro-

bas pakvietė Jonavos bendruomenę į renginį „Neries

fesinę mokyklą, Kęstučio Navako, Alfo Pakėno, Vlado

kuždesiai“, kurio metu apdovanojo to paties pavadi-

Vaitkevičiaus, kitų Lietuvoje žinomų poetų eilių.

nimo literatūrinio konkurso nugalėtojus ir dalyvius,

Klubas, pradėjęs draugystę su kaimyninių rajo-

jų poeziją skaitė aktorius Petras Venslovas, koncertą

nų – Ukmergės, Kėdainių, Kauno – panašaus pobū-

dovanojo Edvardo Ratauto šeimos ansamblis iš Veprių.

džio sambūriais, paskutinį dešimtmetį susibičiuliavo su Vilniaus, Elektrėnų, Šiaulių, Kupiškio, Raseinių,

Sambūrio komanda

Šakių, Kelmės, Pakruojo, Rozalimo, Kaišiadorių, Ma-

Šiuo metu sambūris „Šaltinis“ vienija 21 kūrėją.

rijampolės, kitų kraštų kūrėjais.

Iš pirmtako – poezijos mylėtojų klubo – iki šių dienų

Poezijos negalima atsieti nuo muzikos – kiekvienoje šventėje koncertuodavo vis kiti kolektyvai iš įvairių Lietuvos kampelių. Siekiant jonaviečius supažindinti su kaimo kultūros centrų meno mėgėjais, kviečiami koncertuoti vietos dainininkai. Respublikinėse šventėse savo programas parodė Kulvos, Dumsių muzikantai, Šveicarijos bibliotekos klubo „Prie kavos“ artistai, dainomis žavėjo Panoterių kultūros centro ansamblis „Pianissimo“, estrados solistė Leonora Veselkienė, kt.

veikloje dalyvauja tik keturi jonaviečiai. Per 24-erius metus narių sąrašas pasikeitė – vieni išvyko iš Jonavos, kiti ilsisi Amžinojoje ramybėje. Kasmet lapkričio 1-ąją tyloje prisimename lyrikę Stasę Bilienę (1948–2012 m.), satyriką Viktorą Junkaitį (1927–1994 m.), nuoširdų ir labai produktyvų eiliuotoją Zigmą Pavilonį (1925–2005 m.), dailininkę ir poetę Stasę Kuzerytę-Ragelienę (1936–2006 m.), šachmatininką Stasį Saldūną (1921–2004 m.). „Šaltinio“ komandą sudaro šie jonaviečiai: Ana

Pasikeitė ir renginių pobūdis, nes viena jų dalis

Aleksandravičienė, Marius Glinskas, Albina Jefimen-

skiriama mirusiam Lietuvos poetui paminėti. Pavyz-

ko, Algimantas Katilius, Valentina Kašauskienė, Da-

džiui, 2014 m. šventė „Rudens preliudija“ buvo skirta

nutė Kuliavienė, Vitalija Kraučelienė, Mykolas

Pauliaus Širvio 35-osioms mirties metinėms paminė-

Kručas, Irena Nagulevičienė, Albinas Pavasaris,

TAUROSTA Vytautas Riaubiškis, Nijolė Smolina, Laimutė Šatienė,

Džiugu, kad 2015 m. respublikinio konkurso „Žy-

Gražina Švėgždė, Mindaugas Švėgžda, Erikas Vaikš-

dinčios vyšnios šakelė“, kurį organizuoja Žemės ūkio

noras, Rūta Vaikšnorienė, Ema Vosylienė, Viktorija

ministerija, laureatu pripažintas „Šaltinio“ klubo na-

Vosyliūtė, Justina Zaleckaitė, Petras Zlatkus. Jauniau-

rys Albinas Pavasaris. Beveik visi šio sambūrio kūrėjai

siai klubo narei yra 25-eri, o vyriausiam – 80 metų.

yra išleidę po kelias savo poezijos knygas. O „Šaltinis“

Tapti „Šaltinio“ klubo nariu norą pareiškė dar trys Jonavoje gyvenantys kūrėjai.

Išliekamoji vertė Dažnas klausia: kokią įtaką organizacija daro jo nariams? Atsakymas vienas – kūrėjas tobulėja, dalyvauja įvairiuose konkursuose, yra skatinamas išleisti knygas, klubas organizuoja jų pristatymus – pateikia vietos bendruomenei, gali palyginti jonaviečių ir kituose rajonuose gyvenančių kūrėjų poeziją, semtis patirties rengiant šventes ir t. t.

2015 NR.1(1)

džiaugiasi trimis klubo almanachais: „Laiko aidai“, „Lyg krintantys lašai“ ir „Tarp praeities ir ateities. Jonava“.

Prieš pavasario ir rudens šventes klubas parengia ir išleidžia proginį leidinį, turintį išliekamąją vertę. Parašyto žodžio neįveiks vėjai ir audros, jis neišnyks, kaip tie vieniši, kadaise sodybos viduryje vėsa gaivinę šuliniai. „Šaltinio“ narių kūryba tegul bus Lietuvos kultūros ir istorijos dalis.

III. Kūrybinė mozaika

Pluoštelis „Šaltinio“ klubo narių

Marius GLINSKAS

eilėraščių

Joninių luotas palaimintas tas laikas kada čiulba užu Varnakos lajose varnėnai kada virš Kulvos viršum kaimo Čiūdų nusklendžia angelai it gulbės vienas

kitas šimtai tų dvasių susirinkę aure pavasarį lumzdeliais trimituoja pragysta Nagio sutartinėmis cituoja Rilkę net Verterio kančias paduoda tuojau

pat nereikia tam orkestrui dirigento

Ana ALEKSANDRAVIČIENĖ

čia veiksmas rojuj ne paplentės smuklėj

Tėvo gandrai

su Dievuliu šis suokalbis nešventas

Kanda speigas, apmirę laukai,

suderintas seniai it Paganinio smuikas

nuoskaudas naktimis verpia pūgos. Širdyje – ilgesys, kai blogai –

su upės akmenukais sustyguotas

susapnuoju gandrus, tėvo plūgą.

kadai čia šniokštusiu vandens malūnu paparčiuos slepiasi tykus Joninių luotas

Tįsta vagos lyg stygos, o jis

tebūna žalias jis ir liūdnas tenebūna

šypsosi man toks tolimai artimas. Čia – aušra neregėtai graži,

Albina JEFIMENKO

čia – šalis, kur širdies neapkartina.

*** Duok, Dieve, man stiprybės iš gamtos,

Tėvas aria, gandrai vis ratus,

Iš šilo medžių, saulės spindulių,

lyg lemties angelai, danguj suka.

Iš žemuogėlės, šlaituose nokintos,

Regint juos lėgsta laikas nykus,

Ir ištryškusios versmės iš pat gelmių,

mokinuosi skraidyt lyg gandriukas.

Motulės Žemynėlės žolelių išaugintų.

TAUROSTA Ir iš skalsios riekės ruginės duonos,

Aštria,

Ir iš ąsočio kvepiančios giros,

Kaip kardo ašmenys

Ir iš medaus auksinio korio,

Pakirtusia tave,

Ir iš naktigonių dainos.

Nespėjusia suprasti praradimo...

Duok, Dieve, visa tai širdim pajusti, Parodyk grožį tėviškės šventos, Leisk rankomis paliesti anūkėlių sapną, Leiski gėrėtis rytmečio aušrom. Leisk, Dieve, svajoje pakilti, Romantikos sparnais skrajot, Mylėti leisk ir savo meile nenuvilti Manim pasitikėjusio žmogaus...

Valentina KAŠAUSKIENĖ

Algimantas KATILIUS Gyvenimas – daina Gyvenimo daina – iš kūdikėlio juoko, Kregždutės išskleistų sparnų, Lėlės galvelės sušukuotos, Šunelio, šaukiamo vardu. Gyvenimo daina – elementorius Mokyklos durų atvertų, Ir mokytojos linksmo žodžio, Skambučio, kviečiančio pietų.

Praradimas Apkvailintas likimo

Gyvenimo daina – darbai pirmieji

Nagais atšipusiais

Ir atestatas prieš akis,

Grumstus renki

Pavasario naktis bemiegė...

Virš prarajos

Stebuklas – meilės bučinys.

Stovėdamas... Trapius ir saujoj byrančius...

Gyvenimo daina – studentų linksmos dainos, Diplomas – raktas nuo darbų,

Riba ties išsekimu,

Kai tu eini jau nebe vienas –

Mainais už nuodėmes,

Ar su drauge, ar su draugu.

Tamsoj išnyrančias...

Gyvenimo daina – sparnuoti metai Iš rūpesčių, iš džiaugsmo trupinių...

Save peiki,

Kada sidabras pasimato

Save keiti

Tau ant auksinių smilkinių...

Aršia kova,

2015 NR.1(1)

III. Kūrybinė mozaika

Gyvenimo daina – tai ilgesys beribis,

kurios jokie žiniuonys

Jaunystės, tolių ateities,

nepajėgtų nuskausmint.

Tai šauksmas nemarios gyvybės...

Esi vabalėlis,

Tai arija nesenstančios širdies.

skruzdėlytė mažytė,

Mykolas KRUČAS Meilė Buvo gyvenime visko, Buvo ir meilės po truputį, Nesupratau tada kai ko – Didelė ji buvo ar mažutė.

Mes buvome tada jauni, Žali berneliai, nepatyrę, Kas yra seksas nežinojom, Užteko bučinio, jei myli.

Menu – jaunystėje mylėjau, Dienos ir naktys prasvajotos. Tie laikai jau seniai praėjo, Liko tik nuotrupos miglotos. Galėčiau ir dabar pamilti Senelio meile paskutine, Jeigu surasčiau jautrią širdį, Kuri sušildytų krūtinę.

ir nieks neskubės pagailėti, užjausti.

Skauda gyvenimą... Kruvinais keliais eitos Kalvarijos, klūpėta po kryžiais, praustasi ašarom išeinant ir grįžtant, keliantis, krintant, kylant iš naujo.

Skauda gyvenimą – tamsų, be prošvaisčių, o juk tikėta, juk šitiek laukta vieno stebuklo – pakilt išsitiesus į saulės šviesą, į dangaus aukštį.

Danutė KULIAVIENĖ

Taip ir pabaigsi...

Skauda gyvenimą

vienąkart kritus

Skauda gyvenimą

nebepakilsi –

lyg tvinkstančią votį,

liksi ilsėtis.

TAUROSTA Tik patalėlis,

Albinas PAVASARIS

deja, toks kietas –

***

akmeniui sunku

Kai saulė vakarop,

žemėj gulėti.

kai dienos tirpsta greitai,

Irena NAGULEVIČIENĖ Atleisk man, Žeme Atleisk man, Žeme, už nerūpestingumą. Nespėjau dobilo nupraust pakirdus paukščiui. Lašų rasos nesurinkau, kad įdienojus atgaivinčiau tavo širdį, nepakilau aukščiau už mintį, lietaus išplautą ir vaivorykštėn įpintą, nudilgiusią lyg žaibo kirtis.

Vis pažeme ir pažeme, kad tik arčiau, arčiau tavęs – ne aš tave, o tu mane globotum, kad, kai ateis lemties diena, man taptum amžinybės luotu.

Tik tiek tavęs prašau: atleisk man, Žeme, už nerūpestingumą.

2015 NR.1(1)

kaskart einu namo ir neskubu išeiti.

Sunkoka kartais lėkt be atramos per lieptą, bet norisi apglėbt berželį, uosį, liepą.

Kad tik juose palikt dalelę savo būvio ir ilgesį išliet, ir neviltį išbūti

kad augtų nuolatos svajonių toliai gilūs ir kad pratęstų juos tokie kaip aš – pamilę.

Tada sodrioj žolėj lengvai užmigt galėčiau šalia melsvos žolės, žemiau dangaus gėlėto...

III. Kūrybinė mozaika

Vytautas RIAUBIŠKIS

tik milijardai laikinumo

Milijardai tylėjimo

ir tikėjimo...

milijardai tylėjimo yra žmoguje – begalybė neleidžia mums atsiliept į vardus, kurių prasmės dar nežinome tolumos sušukuota ramybė tik praveria langus žvaigždynų koriams, mėnulio pilnaties jūrai ir mūsų sielų paatviravimams – tiek daug šilumos ir laisvės juose, išsikirpk, apsisiausk ir eik guosti medžių –

Nijolė SMOLINA Neris pavasarį Ir skamba, ošia, burbuliuoja, Neša ledų salas Neris. Dejuoja, džiaugiasi, dainuoja Ji kaip gyvenimas, ji kaip daina gaivi. Ar rūpesčiuos, ar džiaugsmo valandoj, Aš čia grįžtu. Žilvičiai šakom moja, O jei išeiti jau reikės – tokia dalia, Kiti žvaigždes susems jos Lietuvoje. Tačiau pavasario svaigi gaiva, Laukai, miškai ir gojai paliks mainais. Nors ir nebūtų ant smilgos jau sausos Lašų rasos. Atmintyje, pavasario dienoje Žemė pavasarį dainuos.

juos prirakino šaknimis,

Laimutė ŠATIENĖ

kad pavargę būti

Tėviškei

neišsibėgiotų

Pavasario šaukly,

rasa paryčiais

Pašauk mane keliu į tolį.

vėl sukris

Suteikęs norą man

į Žemės vystyklus,

Pasiekt žvaigždes.

po to

Pajusti kvapą bundančios gamtos,

šaus į dangų

Ranka paliest berželio gyvą tošį

ir dienos žydėjime klausysis

Ir švelnią žalumą žolės.

vėjo šėlionių erdvėje –

Pavasario šaukly, leisk pamatyti

mums joje

Upės sraunų vingį

TAUROSTA Manoj gimtinėj

Rūta VAIKŠNORIENĖ

Ties krantais senos Šešupės,

Malda

Kur užtvanka dar vandenį iškošia

Nulenkė galvą maldoj,

Ir kur vis ąžuolai dar ošia.

Draskomą abejonių.

Pavasario šaukly, padėki dar

Žemės druska pamaitinta.

Praeit jaunystės takeliu,

Vieniša, liūdinti siela.

Sustot ties protėvių kapais,

Kyrie eleison atskriejo.

Pabūt gimtam kieme,

Tarsi lietus prausė širdį,

Kur tik viena dar obelis

Pumpuras galvą pakėlė,

Gyvom šakom tesugeba pamoti.

Verdamas žiedlapius meilei,

Mindaugas ŠVĖGŽDA Eilėraštis negražioms moterims Negražiosios, Dar negražesnės, Negražiausiosios, Nebekaltinkit vyrų, kad Jų paukščiukai, Paukščiai, Paukščiūnai Neišskleidžia sparnų ir neskrenda, Ir nenutupia Į lizdelius jūsų. Jie – neapsėsti kipšelio, Vardu Impotencijus. Tiesiog Kaip danguj, Taip ir šiam apskritam veidrodėly...

2015 NR.1(1)

Gliori Gliori aukštybėj. Marija, Regina mundi Dangiškas, Dieviškas balsas Pakėlė nuo žemės, pagirdė.

Ema VOSYLIENĖ Skriauda už vienintelę audrą klūpėjai net mirti nevertas maigė molinos rankos ką tik pastatytas pilis: nyko sienos iš melo ir vėrėsi krištolo karstas, – gal tik man dar atrodė, kad buvusios dienos išgis ir aš eisiu tikra, įtikėjus į gailestį vergui ir į ašarų grožį, be nuodėmės vaiko sapnus, iškalbėdama garsiai, kad aš nusipelniusi skriaudą vien už tai, kad prausiau supelijusius tavo žodžius.

III. Kūrybinė mozaika

Justina ZALECKAITĖ

Petras ZLATKUS

Gyvenimas

Jeigu atvertum man duris

Skubu ir vis lekiu kaip vėjas,

Benamis katinas gatve

Dienom, sekundėm, valandom.

Šlubuodamas nukiūtino...

Aplink margi peizažai liejas,

Nėra šviesos tavam lange –

O aš kopiu stačiom kalvom.

Vilties gurkšnelio būtino.

Ir basos kojos pievoj tviska,

Sustoja gumulas gerklėj –

Ataidi aplenkti garsai.

Buvau tau šaltu Sibiru.

Ar kas suvokti gali viską?

Jeigu atvertum man duris –

Margi kur neša aitvarai

Aš tapčiau tavo žiburiu.

Regiu save tarsi per miglą, Žygiuojančią painiais takais.

Iki tavęs – ranka paduot.

Per trapų, išraižytą stiklą

Kas metrą žingsnį retinu.

Plazdename visi drugiais.

Ir tai, ko aš lemties prašau, – Svajonės raišo katino.

Daug juoko, liūdesio ir pykčio Už rankos lydi kelyje.

Jei būtų galima atgal

Ir tik užtenka vieno mirksnio,

Atsukti laiko ratą,

O metai tirpsta akyse.

Aš nepraeičiau pro tave, Kaip praėjau kada tai.

Troškimai verčia mus gyventi, Ieškot neatrastų spalvų, O stiklo šukėm drąsiai žengti Pagelbsti meilė artimų.

TAUROSTA

dailininkės jolantos grigienės portretas Renata Kilinskaitė Jonavos krašto muziejaus muziejininkė, Ignas Gleixner

Šiais metais Jonavos krašto menininkė, mokytoja Jolanta Grigienė paminėjo gražią 60 metų sukaktį. Ta proga Jonavos krašto muziejuje buvo surengta septintoji personalinė profesionalios menininkės paroda – anksčiau dailininkės darbai eksponuoti grupinėse parodose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Marijampolėje, Jonavoje, ji yra nuolatinė tarptautinio meno forumo „Homo ludens“ dalyvė. Visas Jolantos Grigienės profesinis gyvenimas glaudžiai susijęs su menu: kelerius metus ji ėjo dailininkės apipavidalintojos pareigas Jonavos kultūros centre, o nuo 1982 m. dirba Meno mokyklos Dailės skyriaus mokytoja. Jos mokiniai yra tapę daugelio konkursų laureatais. Tokiu intensyviu kūrybiniu keliu menininkę veda jos gyvenimo moto – gyventi ir nepavargti. Dailininkės kūryboje vyrauja portretai, eksperimentavimų su technikomis ir tapybos stiliais, peizažai, figūrinės ir abstrakčios kompozicijos. Jolan-

ir dabartinį, kuriame vyrauja šviesios spalvos ir gam-

tai Grigienei nesvetima ir taikomoji dailė – ji sukūrė

tos motyvai.

vėliavas ne vienam Kultūros centro kolektyvui, Meno

Pirmuosius žingsnius į meno pasaulį dailininkė

mokyklai, išbandė jėgas scenografijoje, taikomojoje žengė būdama 15-os, kai įstojo į Antano Martinaičio grafikoje, stiklo ir sienų tapyboje.

dailės mokyklą Kaune, vėliau sekė studijos VDA Klai-

Pati menininkė, retrospektyviai apžvelgdama pėdos fakultete. Studijuojant pajūrio mieste kurį laiką savo kūrybą, išskiria du etapus – ankstyvąjį, kupiną menininkei buvo aktuali jūros tematika, tačiau ji taip

2015 NR.1(1)

III. Kūrybinė mozaika

ir liko tik nedideliuose etiuduose, kurie galbūt kada rašytojas Grigorijus Kanovičius su delegacija. Rašynors išaugs į rimtesnius darbus. Pradėjus dirbti Meno tojas asmeniškai pažinojo operos primadoną ir labai mokykloje, atsirado daugiau laiko tapybai. „Norėjau

gyrė šį paveikslą. „Aš pati esu didelė jos meno gerbėja,

parodyti pavyzdžių iš visų savo kūrybinių laikotar-

o pačią Eleną Čiudakovą buvau mačiusi tik per nespal-

pių, nuo pat atvykimo į Jonavą. Pagrindinis kūrybinis voto vaizdo televizorių ir nuotraukose spaudoje. Porlaikotarpis prasidėjo 1982 m., kai įsidarbinau Meno trete bandžiau sukurti nuotaiką – kaip aš ją įsivaizdamokyklos Dailės skyriuje. Tada ir nutapiau pirmuo-

vau. Džiugu, kad ją pažinojusiems portretas pasirodė

sius etiudus. Tuo metu mokykla buvo įsikūrusi dabar-

tikslus ir gyvas“, – dalijosi prisiminimais apie debiu-

tinės „Neries“ pagrindinės mokyklos pastate, iš kurio tinę parodą autorė. viršutinių aukštų atsiveria nuostabūs vaizdai į upę ir miestą.“

Antroji asmeninė paroda surengta Jonavos krašto muziejuje. Joje vyravo ekspresyvūs, dramatiški darbai

Nors gamta yra mėgstamas paveikslų motyvas,

– tai susiję su tam tikru gyvenimo etapu. Ekspresyvia

dailininkę labiausiai traukia tapyti portretus. Daž-

tapymo maniera buvo sukurtas „Kryžiaus kelio sto-

niausiai pagrindiniais modeliais tapdavo šeimos na-

čių“ ciklas. „Kristaus apraudojimas, arba Pieta“ – tai

riai, vaikai. Vaikus tapyti labai sudėtinga, nes jie ne-

vienas šio ciklo darbų, kurį pati menininkė laiko vie-

mėgsta pozuoti, juos sunku išlaikyti vienoje vietoje, nu geriausių savo kūrinių. Šalia kitas to paties ciklo todėl, kaip prisipažino pati dailininkė, dažniausiai

darbas – „Susitikimas su motina“.

juos tapydavo miegančius. Jolanta Grigienė nutapė

Dabartiniam kūrybos etapui būdingos šviesesnės

savo šeimos portretą, turintį įdomią atsiradimo isto-

spalvos, švelnesnis tapymo stilius. Pati dailininkė teigė

riją: „Vos gimus jauniausiai dukrai, vyresnioji įstojo

besistengianti išsaugoti šviesų, optimistišką, pavasariš-

į Kauno dailės gimnaziją ir apsigyveno pas močiutę.

ką koloritą. Tokį koloritą iš dalies padiktavo ir šiuolai-

Taigi šeimai teko išsiskirti... Tuo metu ir sukūriau šį kiško dažo – akrilo atsiradimas jos kūryboje. Autorė šeimos portretą. Tai tarsi bandymas apjungti šeimą,

prisimena savo ankstesnius eksperimentus su dažais:

sujungti į ratą – todėl ir forma tokia pasirinkta.“

„Anksčiau dauguma medžiagų buvo deficitinės. Dirb-

Vieni seniausių dailininkės paveikslų yra iš pa-

dama Kultūros centre ir kurdama vėliavas chorams, iš-

čios pirmosios parodos, kuria ji 1989 m. debiutavo bandžiau tekstilinius dažus, kuriais tapydavau mažesJonavoje. Turbūt žymiausias paveikslas iš šios paro-

nius paveikslus ant audinio, stambesniems peizažams

dos yra primadonos Elenos Čiudakovos portretas. rinkdavausi aliejinius. Vėliau paplitęs akrilas patogus Kai buvo atidaryta paroda, Jonavoje kaip tik lankėsi

tuo, kad greitai džiūsta, yra atsparus.“

TAUROSTA

PIETA; 25x36, švitrinis popierius, pastelė. 1991 m.

2015 NR.1(1)

III. Kūrybinė mozaika

VIDURVASARIO TYLA; 50X70, drobė, akrilas. 2010 m.

ŠEŠI DRUGELIAI; 30x90, drobė, akrilas. 2014 m.

TAUROSTA

ELENA ČIUDAKOVA; 65x92, švitrinis popierius, pastelė. 1988 m.

2015 NR.1(1)

III. Kūrybinė mozaika

GUNDYMAS; 60x80, drobė, akrilas. 2006 m.

TAUROSTA

Jolanta Grigienė atviravo, kad laiko kūrybai šiuo

savo darbuose niekada nebando atkartoti grynosios

metu turinti itin mažai. Tačiau šio pomėgio neaplei-

gamtos: „Tai – mano asmeninis įspūdis, to įspūdžio,

džia, kasmet pasaulį išvysta bent 2–3 nauji darbai. akimirkos perteikimas. Mano darbai nėra labai „Pagrindinis darbas yra pedagoginis, šiuo metu su realistiški: deformuota perspektyva, labai išryškinvisa šeima įgyvendiname bendrą šeimyninį projektą, tas pirmas planas – visa tai tam, kad būtų perduota tad laiko kūrybai lieka labai mažai. Kurti vis tiek no-

tam tikra nuotaika.“ Iš natūros dailininkė tapanti

risi – tai ir įdomu, ir malonu. Kurdama atsipalaiduo-

tik mažus etiudus, o pagrindiniai, didieji darbai – tai

ju: galvoje tvenkiasi vaizdiniai, tam tikra nuotaika, o

apibendrinti vaikystės prisiminimai. Vienas darbas

atsiradus galimybei bandau visa tai perteikti drobėje.“

taip ir pavadintas – „Vaikystės peizažas“. Vaikystėje

Kas gi dar naujo atsirado šiame kūrybos etape? Su

Jolanta Grigienė visas vasaras praleisdavo mamos tė-

šviesiu, pavasarišku koloritu iškyla ir seniai prabė-

viškėje, Žiežmarių apylinkėse, kur į atmintį įsirėžė

gusios vaikystės idiliški vaizdiniai. Juos autorė ban-

kalvotas Strėvos upės slėnio peizažas, tolumoje stūk-

do perteikti per detales – pienės pūką, gėlės žiedą ar santys miestelio bažnyčios bokštai, žydinčių pienių pievoje sklandančio drugelio lengvumą. „Anksčiau pievos. dominavo didelę erdvę apimantys perspektyviniai

Nors apie ateities planus menininkė kalba nedrą-

peizažai, o prieš keletą metų pradėjau kreipti dėmesį siai, prasitarė ketinanti sukurti dar ne vieną paveikslų į mikropasaulį. Tada ir atsirado šie darbai su pienių laukais ir drugeliais. Tai yra dalykai, kurie trunka labai trumpai, tik akimirką, tačiau detaliai nutapyti užtrunka daug laiko.“ Nors labiausiai menininkė mėgsta tapyti veidus, stengiasi portretais neapsiriboti: „Tiesiog portretai labai statiški, schematiški, jie galiausiai supanašėja. Pradžioje tapydavau man svarbius žmonės ir iš nuotraukų – kaip kad Maironį ar Eleną Čiudakovą. Dabar kuriu simbolines figūras.“ Nors gamta nuo pat pradžių buvo pagrindinis įkvėpimo šaltinis ir toks išliko, autorė pabrėžia, kad

100 2015 NR.1(1)

ciklą, kur vyraus simboliniai vaizdiniai.

III. Kūrybinė mozaika

Garsių lietuvos sūnų motina Anelė Butkuvienė Rašytoja

XVIII a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė gyveno

niūnio ir LDK kariuomenės raitelių pulko leitenanto

saulėlydžio laikus. Tebeveikė visos valstybės instituci-

Dominyko Kosakovskio. Šeima apsigyveno Šilų dvare

jos, seimeliuose posėdžiavo bajorai, tačiau jų politinė

(7 km nuo dabartinės Jonavos), susilaukė keturių

savimonė jau buvo išblėsusi: jie buvo susirūpinę tik

sūnų – Mykolo, Antano, Juozapo, Simono – ir dukters

savo „aukso laisvėmis“ ir asmenine gerove. Viena iš

Onutės. Santuokoje jiedu išgyveno vienuolika metų.

nedaugelio didikų šeimų, puoselėjusių senuosius aris-

1743 m. Marija Kosakovskienė liko našlė su maža-

tokratinius, nors ir nebeatitinkančius laiko dvasios,

mečiais vaikais: vyriausiam sūnui buvo dešimt metų,

LDK valstybingumo idealus, buvo Kosakovskiai.

jauniausiam – dveji.

Šios giminės istorijoje iškili asmenybė buvo Marija

Jaunajai našlei teko vienai valdyti dideles Kosa-

Zabielaitė-Kosakovskienė. Ji gimė 1711 m. Kauno že-

kovskių žemes, auginti vaikus. Ponia Marija labai

mės raštininko Mykolo Zabielos ir Onos Bialozaraitės

sumaniai ūkininkavo, prisipirko naujų žemės plo-

šeimoje. Zabielos buvo įtakingiausia XVIII a. vidurio

tų. Ji buvo pragmatiškai mąstanti moteris, ne kar-

ir antrosios pusės šeima. Marijos broliai atstovavo

tą jau suaugusiems sūnums patarusi, kokius pre-

pavietui Abiejų Tautų Respublikos Seime, buvo LDK

kybinius sandorius sudaryti, kokias žemes įsigyti.

Vyriausiojo tribunolo deputatais. Brolis Antanas tapo

Dar 1740 m. Kosakovskiai iš savo giminaičių bajorų

pavieto maršalka, Lietuvos kariuomenės generolu lei-

Skorulskių įsigijo valdas dešiniajame Neries kran-

tenantu. Valstybės žlugimo išvakarėse visi trys broliai

te, kur Varnelė įteka į Nerį, ir pasistatė dvaro rū-

Zabielos buvo tapę senatoriais. Jie valdė didelius tur-

mus. Dominyko tėvo garbei dvaras buvo pavadintas

tus ir buvo įtakingi. Marija buvo lavinama namuose.

Jonava. Mirus vyrui, Marija Kosakovskienė nutarė

Ji mėgo literatūrą, turėjo literatūrinių gebėjimų, pui-

įamžinti jo atminimą ir dvaro vietoje įkurti miestelį.

kiu stiliumi rašė laiškus. Dvidešimt vienerių ištekė-

1750 m. ji išsirūpino ATR valdovo Augusto III pri-

jo už vienmečio Kauno pavieto Pilies teismo pase-

vilegiją, suteikiančią teisę „kurti Jonavos miestelį,

101

TAUROSTA leisti jame turgus ir prekymečius. Apgyvendinti lais-

buvo laikai, kai išgerto vyno kiekis liudijo bajoro šau-

vus įvairių religijų žmones, t. y. krikščionis, totorius,

numą: kuo daugiau bajoras išgeria, tuo yra šaunesnis.

žydus“ (1, 2). LDK istorijoje – tai vienas iš tų retų atve-

Sūnus Juozapas „Atsiminimuose“ prisipažino, kad

jų, kai privilegiją miesteliui įkurti gavo moteris.

degtinės jis pirmą kartą paragavęs tik būdamas dvi-

Vienas pirmųjų Marijos Kosakovskienės statinių

dešimt vienerių. Niekada nesigriebė rykštės, didžiau-

Jonavoje buvo medinė bažnyčia. Jau prieš mirtį ji pra-

sia bausmė būdavo, kai neleisdavo vaikui pabučiuoti

šė sūnaus Juozapo, kad bažnyčios frontone būtų nu-

rankos.

tapytas paukščio lizdas su penkiais iš jo pakylančiais

Kartą, kai vienas iš jos jaunėlių maisto podėly-

paukščiukais ir užrašu: „Kai tėvas ir motina miršta, je nugvelbė saldumynų ir neprisipažino tai padaręs, Dievas juos globoja.“ Tai buvo aliuzija į Kosakovskių

Marija Kosakovskienė susikvietė visus vaikus, dva-

giminės herbo paukštį – naktikovą. Marijos rūpesčiu

ro tarnus ir pažadėjo pastaruosius išplakti, net buvo

miestelis gana sparčiai augo ir 1773 m. buvo pradėtas paruošusi tam rykštes. Tada mažasis „nusikaltėlis“ žymėti žemėlapyje. Kosakovskių namuose dažnai viešėdavo Kauno jėzuitų kolegijos rektorius, Vilniaus jėzuitų akademijos profesoriai, Kuršo kunigaikštis. Tai byloja

susigraudino, puolė ant kelių ir atsiprašė motinos. Jau suaugusiam sūnui ji prisipažino žinojusi, kas tai padarė, tačiau norėjo pažadinti jo sąžinę. Sūnus Juozapas „Atsiminimuose“ rašė, kad ant lo-

apie neeilinę ponios Marijos asmenybę. Didžiausias velių motina švenčių progomis pakabindavo plakatėMarijos Kosakovskienės rūpestis buvo vaikai. Ji lius su savo kūrybos eilėraštukais. buvo didžiai atsidavusi motina, turėjusi neeilinį pe-

Ponia Marija priglaudė ir kartu su savo vaikais au-

dagogės talentą. Vaikams auklėti ponia Marija sam-

gino šešis Žemaitijos dvaro Kosakovskiukus, kai šie

dė guvernerį prancūzą, namų mokytojus. Namuose

liko našlaičiai, globojo giminaičių Odinecų vaikus.

buvo turtinga biblioteka, kartais knygas skolinda-

Jau senatvėje savo vaikams sakė: „Tikiuosi, kad Die-

vosi iš Raudondvario Zabielų. Vaikai išmoko ne tik vas jus, mano vaikai, laimins, nes aš globojau našlaiskaityti, rašyti, katekizmo, matematikos, bet ir lotynų kalbos. Istorijos žinių jie sėmėsi iš Motiejaus Strij-

čius nelaukdama iš jų dėkingumo“ (3, 4). Marijos Kosakovskienės sūnūs mokėsi Kauno jė-

kovskio „Kronikos“. Visus vaikus vienodai mylėjo, zuitų kolegijoje, Vilniaus jėzuitų akademijoje, o Sivisomis išgalėmis ugdė jų sąžiningumą, panieką monas – Karaliaučiuje. Leisti į mokslą vaikus seseriai netiesos sakymui. Didžiausiomis ydomis Marija Ko-

padėjo jos broliai Zabielos. Juozapas tapo kanonų

sakovskienė manė esant melą ir girtavimą. O juk tai

teisės daktaru. Knygoje „Akademijos laurai“, kurioje

102 2015 NR.1(1)

III. Kūrybinė mozaika

surašyti visi asmenys, apgynę mokslo laipsnius Vil-

yra labai sunku, todėl paprašė palaukti ir apsispręsti

niaus jėzuitų akademijoje, randame įrašą, kad 1772

po penkerių metų. Kai po dvejų metų sūnus paprašė

m. filosofijos magistrui, Vilniaus katedros prelatui palaiminimo kunigystei, ši su didžiausiu džiaugsmu Juozapui de Korvin Kosakovskiui suteiktas teologi-

jį suteikė.

jos daktaro laipsnis (5, 6). Marija Kosakovskienė pa-

Marijos Kosakovskienės sūnūs tapo įžymiais LDK

dėjo sūnums pasirinkti gyvenimo kelią. Kai aštuonio-

valstybininkais: Mykolas – Breslaujos vaivada, Anta-

likmetis Juozapas pasisakė norįs būti kunigu, mama

nas – Uždauguvio kaštelionu, 1792-aisiais, jau Tar-

taip sureagavo: „Ką tau blogo padariau, kad nori taip govicos konfederacijos metais, Simonas tapo LDK mane nuliūdinti, gal net į kapą nuvaryti?“ (7, 8). Šių

didžiuoju ir paskutiniuoju etmonu, Juozapas – Už-

žodžių nereikia paraidžiui suprasti. Būdama įžvalgi dauguvio vyskupu. psichologė ir mylinti motina, pažįstanti savo sūnaus

Marija Kosakovskienė mirė 1776 m., būdama

būdą, ponia Marija suprato, kad aštuoniolikmečiui šešiasdešimt penkerių. Mirties patale ją supo sūnūs, priimti sprendimą, kuriam reikalingas pašaukimas, marčios, vaikaičiai.

M. Zabielaitė-Kosakovskienė. Nežinomo XVIII a. pabaigos Lietuvos dailininko paveikslo nuotr.

103

TAUROSTA Prieš mirtį ji kreipėsi į savo vaikus šiais žodžiais:

„Visus

jus

myliu,

pasidalykite

pastatyta taip pat klasicistinių formų bažnyčia, kurią

projektavo Laurynas Gucevičius (1934 m., vykdant re-

lygiai turtą. Apdovanokite tarnus ir melskitės už

konstrukcijos darbus, bažnyčios architektūra sudar-

mano ir tėvo sielas“ (9, 10). Buvo palaidota savo pasta-

kyta, jai pristatyti bokštai). Prie bažnyčios pastatytas

tytoje bažnyčioje. Po motinos mirties sūnus Juozapas

ir vienuolynas, kuris iki mūsų dienų neišliko.

rašė: „Mirė geriausia iš motinų, giliai dievobaiminga,

Vyskupas Juozapas buvo garsus to meto rašytojas,

be jokio davatkiškumo. Ji buvo šviesaus proto, didelės

polinkį į literatūrą paveldėjęs iš motinos. Vienas gar-

išminties ir gyvenime nepadarė nieko tokio, kad apie

siausių jo kūrinių – didaktinio turinio apysaka „Kuni-

ją būtų galima blogai atsiliepti“ (11, 12).

gas klebonas“, išleista Vilniuje. Juozapo Kosakovskio

Jos vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai paliko ženklų

„Atsiminimai“ neprarado savo istorinės vertės ir mūsų

pėdsaką Lietuvos politiniame gyvenime ir kultūroje.

dienomis. Marijos Kosakovskienės vaikaitis Juozapas

Visi keturi sūnūs siekė išsaugoti LDK valstybingumą,

Antanas Kosakovskis po Napoleono karų grįžo į Lie-

deja, labai pavojingomis priemonėmis, Rusijos pade-

tuvą, domėjosi archeologija, vykdė kasinėjimus. Savo

dami. Jie tapo prorusiškosios Targovicos konfedera-

sukauptus rinkinius perdavė Vilniaus archeologijos

cijos organizatoriais, ir du iš jų už tai sumokėjo savo

komisijai.

gyvybėmis. 1794 m. Tado Kosciuškos sukilėliai vys-

XIX a. ypač garsėjo Marijos Kosakovskienės pro-

kupą Juozapą kaip tėvynės išdaviką pakorė Varšuvoje,

vaikaitis Stanislovas Fortunatas Kosakovskis (1795–

o Jokūbo Jasinskio sukilėliai didįjį etmoną Simoną –

1872 m.), vienas turtingiausių Lietuvos didikų. Jis

Vilniuje. Išniekinti jų palaikai vėliau buvo palaidoti

praturtėjo vesdamas prancūzų kilmės grafaitę Alek-

Jonavos bažnyčioje. Jų brolio Antano Kosakovskio

sandrą de Laval. Stanislovas Fortunatas buvo gam-

sūnus Juozapas Antanas buvo artimas Tado Kosciuš-

tos apdovanotas įvairiausiais talentais: suprojektavo

kos bičiulis, sukilimo metu vadovavęs sukilėlių briga-

ir pastatė puošnius neogotikinius Vaitkuškio dvaro

dai. Vėliau jis buvo Napoleono adjutantu ir vienu iš

(dab. Ukmergės r.) rūmus, įkūrė juose paveikslų ga-

ištikimų imperatoriui žmonių, lydėjusių jį iki tremties

leriją, be to, pats tapė ir restauravo senus paveiks-

į Elbos salą. Amžinojo poilsio Juozapas Antanas irgi

lus. Vaitkuškio savininkai sukaupė daugiau kaip

atgulė Jonavos bažnyčioje.

12 tūkst. tomų biblioteką, giminės archyvą. Rū-

1789 m. Mykolas Kosakovskis pastatė Pašilėje

muose buvo koplyčia, teatro salė, kurioje vykdavo

(dab. Ukmergės r.) klasicizmo stiliaus bažnyčią. 1793

spektakliai. Joje suvaidintos pirmosios Gabrielės

m. buvo konsekruota Juozapo Kosakovskio Jonavoje

Giunterytės pjesės. Prie rūmų buvo puošnus parkas.

104 2015 NR.1(1)

III. Kūrybinė mozaika

Aleksandra Kosakovskienė buvo Evelinos Hans-

Naudoti šaltiniai:

kos, didžiojo prancūzų rašytojo Honorė de Balzako

1. Miškinis. Jonavos statybos bruožai. Lietuvos TSR architektūros klausimai, VII(I), 1981, p. 117–126.

(Balzac) mylimosios, o vėliau ir žmonos, pusseserė. Stanislovas Fortunatas Kosakovskis susirašinėjo su Balzaku. Manoma, kad savo kelionių į Rusiją metu rašytojas galėjo viešėti ir Vaitkuškyje. Stanislovas Fortunatas Kosakovskis pasižymėjo ir labdaringa veikla: įkūrė ligoninę, našlaičių prieglaudą, steigė mokyklas valstiečių vaikams, įvedė dvaro valstiečių savivaldą, sumažino lažo dienų skaičių. Jo sūnus Stanislovas Kazimieras domėjosi heraldika, buvo pirmasis Lietuvoje fotografas mėgėjas. Jis taip pat parašė ir XIX a. viduryje Varšuvoje išleido labai vertingą trijų tomų veikalą „Istorinės-genealoginės kai kurių Lenkijos šeimų monografijos“. Pirmajame tome pateikiama Kosakovskių giminės istorija su giminės genealoginiu medžiu (13). Po I pasaulinio karo Vaitkuškio paveldėtojai išvyko į Lenkiją. Kosakovskių dvaro žemės buvo išdalytos valstiečiams, o praradusiuose didybę rūmuose įkurta našlaičių prieglauda. Dabar iš Vaitkuškio rūmų likę tik apgailėtini griuvėsiai.

Redakcijos prierašas Straipsnyje rašoma, kad Marija Zabielaitė-Kosakovskienė gimė 1711 m. Daugelyje šaltinių yra minima kita jos gimimo data – 1704 m. Apie tai Šv. Jokūbo bažnyčioje Jonavoje liudija epitafinė lenta, skirta bažnyčios fundatoriui Juozapui Kazimierui Kosakovskiui ir jo motinai Marijai Zabielaitei-Kosakovskienei (1704–1769 m.).

2. Cz. Jankowski, Powiat oszmianski, t. 2, Petersburg, 1897. 3. A. Baranauskas. Dienoraštis. Vilnius: Baltos lankos, 1996. 4. J. Basanavičius. Mano gyvenimo kronika. Vilnius: Baltos lankos, 1997. 5. Akademijos laurai: arba laipsnių teikimo ir daktaro, licenciato, magistro ir bakalauro siekiančiųjų Vilniaus Jėzaus Draugijos Akademijoje knyga, surašyta ir sudaryta 1650 metais. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997. 6. Slownik biograficzny teatru polskiego. 1765–1965, Warszawa, Panstwowe wydawnictwo naukowe, 1973. 7. J. Kossakowski, Pamietniki Josefa Kossakowskiego biskupa inflanckiego. 1733–1788, Wilno, 1891. 8. J. Dlugosz, Roczniki czyli Kroniki slawnego Ktrolewstwa polskiego, kn. 9, Warszawa, 1975. 9. J. Kossakowski, Pamientniki Jozefa Kosakowskego biskupa inflanckiego. 1733–1788, Wilno, 1891. 10. V. Gustainytė, Atsiminimai, užrašyti 2002, 2 l., aut. asm. arch. 11. J. Kossakowski, Pamientniki Jozefa Kosakowskego biskupa inflanckiego. 1733–1788, Wilno, 1891. 12. J. Juškytė, 1901 vasario 20 laiškas P. Višinskiui, VUB RS, f. 1, E 86; J. Juškytė, 1921 spalio 27 laiškas J. Tumui-Vaižgantui, VUB, f.1–f.615. 13. S. K. Kosakowski. Monografie historyczno-geologiczne niektorych rodzin polskich, t. 1, Warszawa.

105

TAUROSTA

Senos nuotraukos pasakoja Mieli skaitytojai, kiekvienas fotoaparato blyksnis yra svarbus ir įdomus ateities kartoms. Neišmeskime senų fotografijų, saugokime, gerbkime jas. Kreipkitės ir mes išspausdinsime įdomiausias nuotraukas iš Jūsų šeimos albumo, kolekcijos.

Kosakovskių giminės Martiniškių dvaras. 1940 m. Iš Zigmundo Kosakovskio albumo.

Tarpukario vilnų karšykla (dabar DNB bankas). Iš Vaclovo Slivinsko albumo.

Vytauto Didžiojo kuopos sutikimas prie Šaulių kryžiaus Jonavoje. 1930-09-09. Iš Čiurlionio DMF DS Ta5099/23.

106 2015 NR.1(1)

IV. Senų fotografijų albumas

Tarpukario Jonavoje. Pirmame plane – Ana Epšteinaitė su aukle. Iš D. Epšteinaitės-Kyjv albumo.

Jonavos geležinkeliečiai geležinkelio stotyje apie 1950 m. Iš Janinos Žilionienės albumo.

107

TAUROSTA

„GERASIS ANGELAS LAI JUS VEDA VISAIS KELIAIS...“

( Iš A. A. Skorulskio laiško) Dr. Judita Puišo

Minėdami kunigo jėzuito, laisvųjų menų ir filosofijos, teologijos ir kanonų teisės daktaro, Vilniaus universiteto profesoriaus ir rektoriaus Antano Adomo Skorulskio gimimo 300 m. sukaktį, pabandykime šiandien bent mintimis, žvelgdami į nuotraukas, aplankyti vietas, kuriose mokėsi, mokė, dirbo A. A. Skorulskis, ir atrasti jo darbų pėdsakus.

Kada ir kur gimė Antanas Adomas Skorulskis Kun. Antanas Adomas Skorulskis (Antoni Adam Skorulski; Kosciešos – Kosciesza – herbas) gimė 1715 m. lapkričio 22 d., tikėtina, Skarulių miestelyje (dab. Jonavos dalis) prie Neries. XVII a. pab.–XVIII a. Skorulskis minimas taip pat Veliuonos parapijoje ir Didžiosios Žemaitijos kunigaikštystės Viduklės paviete bei Rietave kaip patijūnis. Tikslios kun. A. A. Skorulskio gimimo vietos nustatyti greičiausiai nepavyks, nes neišliko 1715 m. Viduklės ir Skarulių bažnyčių krikšto įrašų knygų. Prof. Romanas Darovskis SJ kun. A. A. Skorulskio gimimo datą ir biografiją grindžia Romoje esančiais 1730–1774 m. Archivum Romanum Societatis Iesu (ARSI)1 dokumentais.

Skarulių Šv. Onos bažnyčia.

108 2015 NR.1(1)

V. Ištakos ir istorijos

Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.

Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčia.

Pirmosios studijos Apiе kun. A. A. Skorulskio studijas sužinome iš išlikusio jo paties ranka rašyto 3 m. Naugardo Jėzaus draugijos katalogo (1761–1764 m.), kuriame užsimena apie įstojimą į Lietuvos provincijos Jėzaus draugiją (lot. Societas Jesu). A. A. Skorulskis į Jėzaus draugiją įstojo 1730 m. rugpjūčio 20 d. Kražiuose (kitas šaltinis3 nurodo, kad Vilniuje). Prieš įstodamas į Jėzaus Kražių kolegija (autorius nežinomas)5.

draugiją, jis buvo baigęs šiuolaikinės poetikos mokslus nenurodytoje jėzuitų kolegijoje. Tikėtina, kad pirmuosius mokslus jis ėjo Kražių jėzuitų kolegijoje. Ši kolegija, įkurta 1616 m. , buvo 4

antrasis jėzuitų įkurtas švietimo ir mokslo židinys

Jėzaus draugijos Lietuvos provincijos katalogai.

Encyklopedia wiedzy o jezuitach na ziemiach Polski i Litwy, 1564–1995, p. 622. 3

Lietuvoje po Vilniaus universiteto. Ji prilygo Brauns-

http://www.vu.lt/site_files/InfS/Spectrum10_ kraziai.pdf.

bergo (dabar Branievo), Varšuvos, Polocko, Nesvy-

http://zam.mch.mii.lt/Parodos/parodos_zemaic_dvaru16.htm.

žiaus kolegijoms.

109

TAUROSTA Vilniaus jėzuitų noviciatas

Noviciatą sudarė gyvenamieji korpusai, ūkiniai pas-

Kun. A. A. Skorulskis jėzuitų noviciatą atliko Vil-

tatai, amatų dirbtuvės, kepykla, skerdykla, nuosava

niuje. Čia jis praleido 2 m. Vilniaus jėzuitų noviciatas

alaus darykla, salyklinė, infirmerija, grūdų laikymo

(naujokynas) (Domus Probationis Vilnensis; Domus

sandėlis, malūnas, kalvė, tvartai gyvuliams laikyti

Primae et Secundae Probationis Vilnensis) Šv. Ignoto

ir puošnus reflektoriaus korpusas. Nors vienuolynas

bažnyčioje veikė 1604–1773 m. Vilniaus senamiesčio

buvo skirtas ne daugiau nei 20–50 žmonių, tačiau

šiaurinėje dalyje, netoli buvusių Totorių vartų.

paprastai jame gyvendavo žymiai daugiau – nuo

Šie jėzuitų noviciato namai įsteigti karaliui

69 iki 114 novicijų.

Zigmantui III Vazai jiems išlaikyti paskyrus Kundzi-

XVII–XVIII a. Vilniaus jėzuitų noviciatas garsė-

no ir Sudervės palivarkus. Jėzuitų noviciatas Vilniuje

jo amatų (auksakalių, stalių, dailidžių) dirbtuvėmis.

buvo atidarytas 1605 m. Šv. Jono kolegijos namuose.

Vilniaus jėzuitų noviciato meistrai ypač garsėjo origi-

Šiuos namus nupirko provincijolas Povilas Bokša ir

nalių bažnytinių baldų gamyba7,8.

rektorius Mykolas Bekanus6.

Noviciate novicijai mokėsi retorikos, poetikos.

Jėzuitų noviciatui lėšas skyrė ir didikai. Nau-

Jiems dėstė du profesoriai. Nemažai laiko novicijai

jokynas užėmė gana didelę teritoriją, riboja-

praleisdavo bibliotekoje, kuri tuo metu garsėjo savo

mą Šv. Ignoto, Benediktinių ir Totorių gatvių

asketinio turinio knygomis. 1737 m. biblioteka sude-

(senasis posesijos Nr. 422). Įvairiu metu jė-

gė, po gaisro jėzuitai ją atkūrė. 1748 m. atskiroje nau-

zuitų

jokyno patalpoje buvo sukauptos 2742 knygos.

naujokynui

priklausė

apie

dvarai.

Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčia.

110 2015 NR.1(1)

V. Ištakos ir istorijos

Jėzuitų noviciato kiemas.

Šiandien jėzuitų noviciato namai ir pastatai prie

Prie nupjautų bažnyčios kampų glaudėsi ketu-

buvusios Jėzuitų gatvės priklauso Krašto apsaugos

rios aukštos, kvadratinės formos su bokštais koply-

ministerijai, o buvusiame noviciate įsikūrė Lietuvos

čios. Ant koplyčių kryžiai sugretinti su „fliugeriais“

technikos biblioteka9.

(vėjarodėmis). Bažnyčia buvo apkalta vertikaliai

Studijos už Lietuvos

nukreiptomis lentomis. Remiantis skirtingais skai-

Po studijų jėzuitų naujokyne kun. A. A. Skoruls-

čiavimais, joje buvo iki 103 langų. Bažnyčios vidus

kis, kaip ir visi to meto novicijai, jėzuitų naujokyne

ištapytas freskomis, kurių autorius, tikėtina, buvo

praleidę pirmuosius 2 m., tapo klieriku ir postulantu.

dailininkas jėzuitas Jokūbas Bretzeris. Koplyčias

Per kitus metus A. A. Skorulskis įgijo vidurinį išsi-

puošė raižiniai, o didysis altorius padengtas juodu

lavinimą mokydamasis retorikos Slucko kolegijoje

laku, sidabruotas ir auksuotas. Deja, visi vienuoly-

(dab. Baltarusija). Ši kolegija įkurta 1696 m.10

no pastatai 1840 m. buvo išardyti12 .

1731–1735 m. jai vadovavo rektorius tėvas Józefas Bombiakas SJ. Jėzuitai savo misiją Slucke pradėjo 1693 m., 1703 m. įkūrė rezidenciją, o 1704 m. Slucko senamiestyje, šalia Aušros vartų, pastatė medinį vienuolyno gyvenamąjį korpusą ir medinę Šv. Dvasios bažnyčią. Šios bažnyčios projekto autorius – architektas vienuolis J. Klausas. Kvadratinio plano Slucko Šv. Dvasios bažnyčia buvo vienos navos, užsibaigianti šalmo formos kupolu.

http://proveniencijos.lnb.lt/noviciatas.

http://vienuolynai.mch.mii.lt/V47-54/Vilnnoviciat.htm. 7

http://www.gidas.mb.vu.lt/2009/11/04/jezuitu-naujokyno-ir-sv-ignoto-baznycios-architekturinis-ansamblis. 8

http://www.panoramio.com/photo/7410310.

http://www.laiskailietuviams.lt/index. php/1956m-7-liepa-rugp/919-lietuvos-jezuitai. 10

http://www.radzima.org/ru/object_ comm/6905.html. 11

111

TAUROSTA Be šio vienuolyno jėzuitai Slucke, Naujajame mies-

Antrajame kolegijos pastato aukšte buvo įrengti ka-

te, Senatorių (Plačiojoje) gatvėje, vietoje Jeronimo binetai, salės, o pirmajame – celės. 1732 m. šalia bažKlokockio Jėzuitų ordinui paaukotos sodybos, 1710– nyčios ir kolegijos iškilo varpinė. Vienuolyno viduje 1720 m. pastatė dar vieną medinį vienuolyną. Šio vie-

buvo pastatytos mokyklos ir studentų bendrabučiai

nuolyno Švč. Trejybės bažnyčia buvo pastatyta pagal (bursos), atskiri pastatai skirti bibliotekai ir vaistinei. architekto Rygoro Engelio projektą. Išore ji priminė

Palei tvorą buvo pastatyti ūkiniai pastatai: kepykla,

Šv. Dvasios bažnyčią. Vienuolyno aukštis siekė 37 m, kalvė ir tvartai. Šiandieną Slucką puošęs vienuolynas bažnyčios vidų puošė freskos ir 11 altorių, čia skambėjo vargonai, viename iš bokštų 1717 m. jėzuitai buvo įrengę laikrodį.

virto Slucko miesto katilinės korpusais. Nuo 1705 m. veikė jėzuitų įsteigta vidurinė mokykla, o nuo 1714 m. – ir Slucko jėzuitų kolegija.

Dešiniau nuo bažnyčios, 1710 m. perstačius Klokoc-

Kadangi kolegija ruošė būsimuosius retorikos moky-

kio rūmus, iškilo dviaukštis, stačiakampio plano me-

tojus, kurie turėjo darbuotis Jėzuitų ordine, šalia mo-

dinis kolegijos pastatas su aukštu, sudėtingos formos kyklos jėzuitai studijuojančiųjų retorikos įgūdžiams stogu. Pagal visą jo perimetrą jungėsi atviros galerijos. tobulinti įsteigė teatrą.

Slucko jėzuitų vienuolynas.

112 2015 NR.1(1)

Slucko Švč. Trejybės bažnyčia ir kolegija.

V. Ištakos ir istorijos

Nesvyžius 1733–1736 m. kun. A. A. Skorulskis studijavo filosofiją Nesvyžiaus jėzuitų kolegijoje. Tuo metu joje dėstė garsus profesorius Antoni Loupia SJ. Nesvyžius kun. A. A. Skorulskiui buvo labai artimas – ne viena Skorulskių karta susijusi su šiuo Radvilų išpuoselėtu miestu. Nesvyžiuje darbavosi ir kartu su žmona Sofija buvo palaidotas Skarulių bažnyčios fundatorius ir

\Nesvyžiaus Dievo kūno bažnyčia.

statytojas Kauno maršalka Andriejus Skorulskis, čia mokėsi jo vaikai Zacharijus ir Paulius, tapę jėzuitais, taip pat vėlesnis Skarulių globėjas Rapolas Zigmantas Skorulskis.

Pedagoginis darbas Vilniuje ir Varšuvoje Kun. A. A. Skorulskis studijavo ne tik logiką, fiziką (gamtos filosofiją) ir metafiziką, bet ir matema-

Varšuvos jėzuitų kolegija buvo įkurta Jėzuitų gatvėje šalia Šv. Jono katedros. Varšuvos jėzuitų mokyklos įkurtos 1668 m. rugsėjį. Tačiau netrukus, 1671 m., jos buvo reorganizuotos į kolegiją ir aukštąsias mokyklas. Čia buvo mokoma nuo gramatikos iki retorikos. XVII a. jose mokėsi apie 400 mokinių.

tiką bei etiką. Savo pedagoginę praktiką kun. A. A. Skorulskis atliko Vilniaus universitete (Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu – Jėzaus draugijos Vilniaus akademija ir universitetas). Jis 2 m. vedė gramatikos klasę, vėliau metus – poetikos klasę. Teologijos studijas (1739–1741 m.) tęsė Vilniaus universitete (6 pav.) ir Varšuvos jėzuitų kolegijoje (1741–1743 m.). Vilniaus universitetas.

Trečiaisiais savo studijų metais jis ne tik studijavo, bet ir dėstė matematiką, nes, anot amžininkų, išsiskyrė išskirtiniais gebėjimais matematikai. Nebaigęs studijų Vilniaus universitete, greičiausiai dėl matematikos mokytojų trūkumo Varšuvos kolegijoje, kun. A. A. Skorulskis išsiųstas į Varšuvą.

Varšuvos jėzuitų kolegija (Gymnasium Zaluscianum).

h t t p : // w w w. e - r e a d i n g . c l u b /c h a p t e r . php/1034547/112/Tatarinov_-_Goroda_Belarusi_v_ nekotoryh_interesnyh_istoricheskih_svedeniyah._ Minschina.html. 13 h t t p : // w w w. e - r e a d i n g . c l u b /c h a p t e r . php/1034547/112/Tatarinov_-_Goroda_Belarusi_v_ nekotoryh_interesnyh_istoricheskih_svedeniyah._ Minschina.html. 12

113

TAUROSTA Vienoje Jėzuitų gatvės pusėje 1729–1732 m. pers-

Terciatas Vilniuje

tatytas kolegijos pastatas, o kitoje glaudėsi Gymna-

Kun. A. A. Skorulskio trečioji probacija – meti-

sium Zaluscianum mokykla, pavadinta fundatoriaus

nės šv. Ignoto dvasingumo ir religinės teisės studijos

Liudviko Zaluskio garbei. Prie kolegijos nuo pat jos

1743–1744 m. vyko Vilniuje, jėzuitų terciato namuose.

įkūrimo veikė mokyklinis teatras, muzikos bursa.

Šie namai įkurti 1702–1709 m. prie Šv. Rapolo bažny-

Nuo 1716 m. pradėjo veikti jėzuitų spaustuvė – lietu-

čios Šnipiškėse, dviejų kelių sankryžoje, ties nedidele

vių rašytojas Michalas Puzyna Gdanske ją nupirko ir

kalva.

paaukojo Varšuvos kolegijai. Varšuvoje jėzuitai pir-

Ant kalvos apie 1710 m. Vilniuje siautusio maro

mieji (nuo 1654 m.) pradėjo sisteminius meteorolo-

metu buvo pastatytas koplytstulpis su kryžių

ginius tyrinėjimus, kurie buvo pirmojo tarptautinio

nešančio Kristaus stebuklingąja figūra. Vilniaus

meteorologinio tinklo, vadinamo fluorescencijos var-

priemiestyje koplyčia kartu su Šv. Rapolo bažnyčios

du, dalis.

ir jėzuitų vienuolyno pastatais sudarė vientisą

Varšuvos jėzuitų kolegijos dėstytojui jėzuitui

ansamblį. Bažnyčia statyta 1702–1730 m. funda-

A. A. Skorulskiui kunigystės šventimai 1742 m.

toriaus Vilniaus žemės teismo raštininko Myko-

balandžio 13 d. suteikti Varšuvoje.

lo Koščico lėšomis. Statybas rėmė Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega, lauko etmonas Mykolas Kazimieras Radvila. Konsekruota 1730 m. rugsėjo 28 d. 1752 m. bažnyčios bokštus trečiuoju ir ketvirtuoju tarpsniais paaukštino architektas Jonas Valentas Dyderšteinas, priklausęs Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei. J. V. Dyderšteino brolis Jonas Tobijas 1752 m. dirbo prie bažnyčios didžiojo altoriaus. 14

http://niasvizh-kasciol.by/pl/historia.

http://www.warszawska.info/stare-miasto/jezuicka/jezuicka4.html 1944 m. II p. k. metu kolegija ir mokykla virto griuvėsiais, tačiau 1953 m. buvo atstatyti. 15

Terciatas – baigusiųjų mokslus jėzuitų dvasinė branda. http://vienuolynai.mch.mii.lt/V47-54/Vilnrapolo.htm. 16

Plocko vyskupas pagalbininkas jėzuitas M. Zaluskis (1700–1768 m.).

114 2015 NR.1(1)

http://www.jesuit.lt/straipsnis/t-antanas-saulaitis-sj-jezuitu-istorijos-ir-veiklos-atspindziai. 17

V. Ištakos ir istorijos

Trečiosios probacijos jėzuitų namai ir Šv. Rapolo bažnyčia Vilniuje.

Po šios rekonstrukcijos bažnyčia dar kartą konsekruo-

vadovavo jėzuitas stalius Jonas Klimavičius, sukūręs

ta 1764 m. spalio 21 d. Panaikinus Jėzuitų ordiną,

meniškus baldus Vilniaus jėzuitų bažnyčioms.

1773 m. bažnyčia ir vienuolynas atiduoti pijorams.

Deja, po Jėzuitų ordino panaikinimo trečiosios

Vėliau, 1791 m., ji tapo parapine ir veikia iki šių

probacijos vienuolyno biblioteka atiteko pijorams.

dienų.

Dabar buvusiuose jėzuitų trečiosios probacijos na-

Vienuolyno namai statyti 1713–1730 m., vadovaujant jėzuitui Hiacintui Ptakui. Ūkiniai pastatai,

muose veikia Kultūros vertybių apsaugos departamentas, kitos įstaigos18.

išsidėstę žemutinėje terasoje ir supantys pusiau uždarą kiemą nuo upės pusės, pastatyti 1715–1739 m.

Latgala

Trečiosios probacijos jėzuitų namai skirti Ordino

Po trečiosios probacijos kun. A. A. Skorulskis

vienuoliams, besiruošiantiems tapti profesais (pro-

1744–1745 m. mokė retorikos ir poetikos Daugpilyje

fessio), t. y. duoti paskutiniuosius iškilminguosius

(Latvija). Jam suteiktas profesoriaus vardas. Daugpi-

įžadus. Čia gyveno jėzuitai, turintys paprastą pro-

lyje jis buvo ir šventinis pamokslininkas, ir misionie-

fesiją, t. y. 10 m. stažą ir paprastus vienuoliškus

rius, besikeičiantis su kitu kunigu Laukiesoje (Kur-

šventimus – skaistybės, neturto ir paklusnumo,

landija, Latvija, 1746–1747 m.).

vad. Coadjutores spirituales Formati. Jie jau pri-

Būdamas

misionieriumi

už

Lietuvos

ribų,

klausė draugijai, tačiau dar apie 7 m. turėjo siekti

1746–1747 m. dirbo ir Kražių jėzuitų kolegijos retori-

aukščiausios pakopos. Šiuose namuose, kaip ir novi-

kos profesoriumi. Vėliau, 1748–1749 m., dirbo draugi-

ciate, buvo skaitomos paskaitos, pvz., retoriką dėstė

jos Hilzeno misijoje ir tuo pat metu buvo Smolensko

Martynas Flaščinskis. Prie Šv. Rapolo bažnyčios vei-

vyskupo Jurgio Mikalojaus Hilzeno (Jerzy Mikolaj

kė stalių ir drožėjų dirbtuvės, kurioms 1739–1749 m.

Hylzenas) teologu Daugpilyje.

115

TAUROSTA Iškilmingieji įžadai Daugpilyje Po studijų, praktikos ir misijų 1749 m. vasario 2 d.

KAUNE Dar Daugpilyje būdamas šventiniu pamokslinin-

kun. A. A. Skorulskis davė keturis iškilminguosius ku ir Laukiesos (Kurlandija, Latvija) misionieriuįžadus Daugpilyje – svarbiausiame jėzuitų veiklos mi (1746–1747 m.), tėvas A. A. Skorulskis neapleido centre Latgaloje. Daugpilio jėzuitų namams priklausė

ir Kauno. Jis buvo Kauno jėzuitų kolegijos mi-

Aulos, Dagnos, Indrico, Kraslavos, Pušo, Užvalgos,

nistru, rūpinosi šių namų materialiais dalykais.

Rygos ir kt. misijos.

Po kelerių metų (1749–1751 m.) jis Kaune pasaulie-

To meto amžininkai savo laiškuose ir prisimini-

čiams studentams dėstė filosofiją ir ėjo žemesniųjų

muose išskiria tėvo A. A. Skorulskio matematikos mokyklų prefekto (direktoriaus) pareigas, mokė etiir spekuliatyvumo gebėjimus. Tačiau jis buvo gabus ne tik tiksliesiems mokslams, bet ir kalboms: mokėjo lenkų, lietuvių ir lotynų kalbas.

kos, geometrijos ir istorijos. Po metų tapo ne tik žemesniųjų, bet ir aukštesniųjų mokyklų prefektu, geometrijos ir bendrosios isto-

Norėdami šiandien aplankyti Daugpilio kolegi-

rijos profesoriumi bei sekmadieniniu pamokslininku.

ją, kurioje jėzuitai įsikūrė 1625 m., nei kolegijos, nei

Tėvą A. A. Skorulskį ir Kauno jėzuitus siejo ne tik

bažnyčios nerasime. Galime ją tik įsivaizduoti, nes

broliški ryšiai.

1749 m. liepos 23 d. gaisras sunaikino Daugpilio

Norėdamas, kad sūnūs Zacharijus ir Paulius, ku-

jėzuitų bažnyčią ir vienuolyną. Per jį jėzuitai neteko rie buvo Nesvyžiaus Jėzuitų ordino nariai, persikeldaugelio savo dokumentų 19. Jėzuitų rezidenciją Daug- tų į Kauną, Kauno maršalka Andriejus Skorulskis pilyje fundavo LDK Smolensko vaivada Aleksandras

(1554–1637 m.) 1627 m. lapkričio 20 d. sūnums ir

Gosievskis20.

visam būsimajam Kauno jėzuitų vienuolynui padovanojo savo pačią svarbiausią tėvoninę Skarulių valdą21. Tačiau prieš pat mirtį pakeitė savo valią: 1637 m. sausio 7 d. jis Skarulius paliko jauniausiam sūnui, būsimajam Kauno maršalkai Rapolui Zigmantui, o broliams jėzuitams ir Kauno jėzuitų vienuolynui užrašė Musninkus ir Bartkuškį Vilniaus paviete. Šios valdos turėjo atitekti jėzuitams po A. Skorulskio mirties su sąlyga, kad Kaune bus pastatyta jėzuitų

Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia apie 1926–1927 m.

116 2015 NR.1(1)

bažnyčia ir išliks jėzuitų vienuolynas.

V. Ištakos ir istorijos

Jeigu Kaune jėzuitai neišsilaikytų, tuomet jo sūnūs turėjo pasitenkinti gavę po 3000 auksinų22. Deja, jėzuitai Kaune įsikūrė jau po A. Skoruls-

istorija ir geografija. Mokykla turėjo savo teatrą, orkestrą. 1702 m. mokykla pavadinta kolegija, tačiau faktiškai ja tapo tik 1761 m.

kio mirties, kai Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina

Nors jėzuitai Kaune įsikūrė XVII a., tačiau

1639 m. balandžio 14 d. raštu leido įsteigti vienuolyną.

savo bažnyčią statė iki pat XVIII a. pradžios.

Jėzuitai turėjo apsigyventi Kauno benediktinių vie-

1660 m. pradėjo statyti medinę koplyčią ir rezi-

nuolyno abatės, A. Skorulskio dukters Onos Eufemi-

denciją. Manoma, kad bažnyčia pradėta statyti dar

jos Skorulskytės tam reikalui išnuomotame naujame

1666 m., tačiau 1688 m. sudegė. Po dešimtmečio

mūriniame name23. Tačiau jėzuitai į Kauną atvyko tik

(1698 m.) buvo išmūrytos sienos ir apdengta zakristija.

1642 m. ir apsigyveno pačioje Kauno širdyje – Rotu-

1699 m. rugpjūčio 15 d. kunigas jau laikė progines,

šės aikštėje, mūriniuose brolių Alberto, Kazimiero ir

iškilmingąsias ordino tikėjimo išpažinimo mišias dar

Petro Kojalavičių namuose. Kol pastatė Šv. Pranciš-

nebaigtoje bažnyčioje, tiksliau – presbiterijoje, nes

kaus Ksavero bažnyčią, jėzuitai dažniausiai melsda-

centrinės navos sienos, bokštai ir frontonas dar nebu-

vosi Kauno benediktinių Šv. Mikalojaus bažnyčioje.

vo pradėti mūryti25.

1643 m. buvo įsteigta jėzuitų rezidencija, o netrukus pastatyta Šv. Stanislovo Kostkos koplyčia. Ji ir rezidencija 1655 m. buvo sunaikintos24.

Visą šalį apėmęs maras neaplenkė ir Kauno. 1709–1710 m. Kaune slaugydami sergančius maru ligonius išmirė visi jėzuitai. Kaunan atvykę nauji jė-

Nuo 1646 m. prie Kauno jėzuitų vienuolyno pra-

zuitai tęsė bažnyčios atstatymo darbus. Kunigo Pran-

dėjo veikti keturklasė mokykla, vėliau peraugusi į

ciškaus Milvydo rūpesčiu pastatyta bažnyčia 1720 m.,

kolegiją. 1666 m. mokykloje pradėta dėstyti poetika,

nors ir bebokštė, buvo pašventinta. Baigus pagrin-

1678 m. – retorika, o 1725 m. – filosofija. Kolegijo-

dinius bažnyčios statybos darbus, 1722 m. gruodžio

je buvo dėstoma pagal Šv. Ignaco Lojolos parengtą

3 d. bažnyčia buvo konsekruota. 1722 m. buvo pašven-

studijų (Ratio et Institutio Studiorum) programą.

tintas didysis Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios alto-

Ypatingas dėmesys skirtas lotynų kalbai ir retorikai,

rius. Bažnyčios bokštų statyba užsitęsė iki pat 1725 m.

taip pat buvo dėstoma filosofija, suteikiama geogra-

1732 m. Kauną nusiaubęs gaisras neaplenkė ir Jėzuitų

fijos ir istorijos, matematikos ir metafizikos žinių.

bažnyčios. Gaisras sunaikino kolegiją su oficinom,

XVIII a. antrojoje pusėje pradėta dėstyti prancūzų

mokyklą, bažnyčios stogą, varpus bokštuose, langus.

kalba ir kaip atskiros disciplinos – astronomija,

Po gaisro bažnyčia gerokai apgriuvo.

117

TAUROSTA Vykstant nuolatinėms statyboms nuo 1722 iki cijų, perdengtas stogas, sutaisyti skliautai, sakykla. 1759 m. buvo keičiamos dešiniosios navos rūsio

Cerkvė 1843 m. pavadinta Aleksandro Nevskio soboru.

patalpos, perstatyti bažnyčios pilioriai, po presbi-

1857 m. suremontuoti bokštai. Vykstant I pasauli-

terija įrengtas naujas rūsys. Po ilgamečių bažnyčios

niam karui, 1915 m. apgadinti bokštai, sienos, vidus.

remontų, kuriais, tikėtina, rūpinosi ir A. A. Sko-

Jėzuitams bažnyčia grąžinta jau Lietuvos nepri-

rulskis, Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius

klausomybės laikais (1923 m). 1924 m. pradėtos lai-

1759 m. konsekravo Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčią kyti pamaldos, įsteigta gimnazija. Prie bažnyčios su dvylika joje esančių altorių26. Bažnyčią puošė didysis

1930 m. įkurtas Lietuvos jėzuitų viceprovincijos

Nukryžiuotojo Jėzaus altorius, kurio autorius – jėzui-

centras. Po II pasaulinio karo vienuolynas ir bažny-

tas Tomas Žebrauskas. Sekdami bažnyčios atstatymo čia uždaryti, pastatai paskirti bendrojo lavinimo ir istoriją sužinome, kad 1752 m. buvo naujai suskliaus-

technikos mokykloms. 1990 m. bažnyčia grąžinta

tas rūsys po presbiterija su kriptomis vienuoliams, tikintiesiems. Po daugelio perstatymų, rekonstrukci1753–1754 m. išmūryti nauji altoriai, pagrindinį jų tin-

jų nuo 1990 m. Kauno Rotušės aikštėje veikia Kau-

ko darbų meistras iš Vilniaus Jonas Kerneris išpuošė

no jėzuitų gimnazija, o bažnyčioje meldžiasi sugrįžę

marmuro imitacija27. Jėzuitų kronikose rašoma, kad

jėzuitai29.

1737 m. suremontuotas ir uždengtas vienas bokš-

A. A. Skorulskis – Vilniaus

tas. Darbai prie kito bokšto baigti tik 1751 m. Vėliau

akademijos profesorius

darbai persikėlė į vidų: buvo statomi altoriai, kloja-

Iš Kauno tėvas A. A. Skorulskis 1752 m. buvo

mos grindys, ruošiami gipso lipdiniai, paveikslai. perkeltas į Vilnių. Čia iki 1755 m. jis – Vilniaus aka1762 m. visi bažnyčios statybos ir apdailos darbai demijos filosofijos profesorius. 1752–1755 m. – Vilbaigti. 1761–1768 m. kvartalo rytiniame pakraštyje,

niaus akademijos Filosofijos fakulteto „asistentas“,

dviejų miestiečių valdų vietoje, iškilo Kauno jėzuitų o 1754–1755 m. – šio fakulteto „senjoras“. 1752 m. vienuolyno naujasis mūrinis dviaukštis pastatas ir

spalio 17 d. A. A. Skorulskis įgijo Vilniaus akademi-

kolegijos rūmai28. Jėzuitų kolegija ir bažnyčia Kaune

jos laisvųjų menų ir filosofijos magistro laipsnį, atitin-

1773 m. perduota pranciškonams, o 1806 m. tapo apskri- kantį tuometį daktaro laipsnį. To meto jo filosofijos ties mokykla. 1819–1823 m. joje mokytojavo poetas paskaitų rankraštinį palikimą sudarė didaktikos darAdomas Mickevičius. 1812 m. karo metu bažnyčia bai: filosofijos veikalai (diktatai) ir spausdinta knyga buvo nusiaubta, 1821 m. ją nuspręsta atiduoti stačia- „Commentariolum philosophiae“ („Mažasis filosofijos tikiams. 1824 m. pakeista dalis medinių konstruk- komentaras“).

118 2015 NR.1(1)

V. Ištakos ir istorijos

Žiemgala Tėvas A. A. Skorulskis išsiųstas iš Vilniaus į Žiemgalą. Nuo 1755 iki 1759 m. jis dirbo Alūkstos (Ilūkste)

mėn.), o 1755 m. liepos 15 d. Auloje oponavo prakilniajam ponui Karoliui Rahozai iš akademinės Kilmingųjų kolegijos ginant matematikos tezes.

kolegijoje (Latvija). Be to, dar ir sekmadieniniu pa-

Pirmieji jėzuitai Alūkstoje įsikūrė 1690 m.,

mokslininku ir mokyklų prefektu, dėstė geometri-

kai Zyberkai fundavo medinę rezidenciją ir medinę

ją. Dirbdamas Alūkstoje glaudžiai bendradarbiavo

bažnytėlę. Ji tapo Jėzuitų kolegijos pirmtaku. 1747

su Vilniaus universitetu. Anot Vilniaus akademijos

m. pradėtos mūrinės kolegijos statybos baigtos

1752–1766 m. dienoraščio įrašų, fizikos profesorius

1753 m. Nuo 1754 m., prižiūrint kun. T. Žebraus-

tėvas A. A. Skorulskis išmintingai oponavo matema-

kui, pradėta statyti barokinė mūrinė bažnyčia, kuri

tikos klausytojo magistro Lenkevičiaus matematikos

baigta 1766 m. jau be jo. Pirmosios šv. Mišios auko-

egzaminui, kuris įvyko sekmadienį (1754 m. liepos

tos 1769 m.

Alūksta30. 18

http://vienuolynai.mch.mii.lt/V47-54/Vilnrapolo.htm.

http://repcyfr.pl/Content/2403/32_jeziorski.pdf?handler=pdf.

http://www.algirdassaudargas.lt/UserFiles/File/apzvalga_2010-rugsejis.pdf.

LVIA. LM-303 l226–l228.

Vilniaus vyskupo A. Vainos raštas. Vilnius, 1639-04-14, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 273–2567, l. 1; Varsackytė R. Kauno miesto bažnyčios ir kultūrų sąveika XVI a. pab.– XVIII a. pab. Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2006, p. 65. 23

24 25

http://www.eimiz.com/b-istorija.

http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1711#_ftn2.

Varsackytė R. Kauno miesto bažnyčios ir kultūrų sąveika XVI a. pab.–XVIII a. pab. Daktaro disertacija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2006, p. 181–182. 26

119

TAUROSTA Gaila, tačiau šiandien, nuvykus Alūkstą, nepavyks pamatyti šios bažnyčios: ji buvo sugriauta I pasaulinio

Naugardukas Apie 1760 m. A. A. Skorulskis paskirtas

karo metais, o jos griuvėsiai išardyti XX a. 60-aisiais

Naugarduko

metais.

gas jis ėjo iki 1764 m. Vos tik pradėjęs vadovau-

A. A. Skorulskis sugrįžta į Vilniaus universitetą 1757–1759 m. tėvas A. A. Skorulskis – Vilniaus universiteto profesorius. Jis ne tik dėstė Vilniaus universitete, bet tuo pačiu ir neapleido Kauno: čia jis

kolegijos

rektoriumi.

Šias

parei-

ti Naugarduko kolegijai Ostrovo vietovėje, netoli Naugarduko kolegijos pastatė medinę koplyčią. 1761–1762 m. rūpinosi, kad iškiltų nauji pastatai netoli Naugardo esančiame Molodovo palivarke.

Sugrįžimas į Kauną

– sekmadieninis pamokslininkas, mokyklų prefektas,

Po Naugarduko 1764 m. tėvas A. A. Skoruls-

seminarijos prefektas ir bibliotekininkas. 1759–1760

kis paskirtas Kauno jėzuitų kolegijos rektoriumi.

m. jis scholastinės arba dogmatinės ir teigiamo-

Šias pareigas ėjo labai trumpai, iki 1765 m.

sios teologijos Vilniaus universiteto profesorius, ėjo Vilniaus universiteto filosofijos dekano, vyresniojo jaunimo brolijos prefekto pareigas. Nepaisant įsipareigojimų gausos, 1759 m. spalio mėn. įgijo Vilniaus universiteto teologijos daktaro laipsnį. Vilniaus universitete jis dėstė apie vienerius metus teologiją.

Vilniaus Kilmingųjų kolegijos rektorius Iš Kauno tėvas A. A. Skorulskis vėl perkeltas į Vilnių. Nuo 1765 iki 1766 m. jis – Vilniaus jėzuitų kilmingųjų kolegijos (Collegium Nobilium) rektorius. Tėvas A. A. Skorulskis 1756 m. Jėzuitų ordino generolo paskirtas ne regenstu, o rektoriumi, suteikiant Kilmingųjų kolegijai savivaldos teises. Šią Vilniaus mokyklą, skirtą didikų vaikams, jėzuitai Vilniuje atidarė 1740 m. 1751 m. rugpjūčio 31 d. ji pervadinta į Jėzuitų (Collegium Nobilium Societatis Jesu). Šios mokyklos pastatas buvo įsikūręs Pilies g. Mokslas joje trukdavo 7–9 m. Joje buvo mokoma ne tik lotynų, prancūzų, vokiečių kalbų, geografijos, retorikos, filosofijos, geometrijos, poetikos,

Naugarduko Jėzuitų bažnyčia ir kolegija.

120 2015 NR.1(1)

bet ir civilinės bei karinės architektūros, istorijos,

V. Ištakos ir istorijos

Vilniaus kilmingųjų kolegija.

Jėzuitų ordino generolas Lorenzo Ricci SJ (1703–1775 m.).

teorinės ir praktinės mechanikos. Šioje mokyklo-

Lietuvos jėzuitų

je mokėsi bajorijos elito atžalos31. Remiantis Vlado

provincijos provincijolas

Drėmos tyrimais, šis namas yra Pilies Didžiosios

Po pusmečio sėkmingo vadovavimo Vilniaus

gatvės atkarpoje tarp Literatų ir J. Biliūno g. penk-

kilmingųjų kolegijai, Jėzuitų ordino generolas pasiūlo

tas iš aštuonių esančių namų (pos. 127, dab. Pilies g.

tėvui A. A. Skorulskiui užimti provincijolo postą.

22). Tai trijų aukštų pastatas 16 sąramų fasadu. Isto-

Šešerius metus eidamas provincijolo pareigas,

riškai jis susiformavo iš kelių namų, sujungtų į vieną.

tėvas A. A. Skorulskis ir toliau rūpinosi Vilniaus kil-

Apatiniame aukšte yra dveji vartai, vieni jų papuoš-

mingųjų kolegija. Iš kitų provincijos jėzuitų kolegijų

ti barokiniu portalu. Pastato fasadas nepasikeitė nuo

jis surinko 40 000 auksinų Vilniaus kilmingųjų ko-

XVIII a. vidurio, kai čia veikė prie Vilniaus akademi-

legijai. Tačiau dėl pinigų devalvacijos profesoriai ir

jos jėzuitų organizuota Kilmingųjų kolegija. Šimtme-

ugdytiniai kentė nepriteklių.

čio pabaigoje, panaikinus Jėzuitų ordiną, pastatas ati-

Lietuvos jėzuitų provincijolas

duotas Medicinos kolegijai (Collegium Medicum), čia veikusiai iki 1842 m.

Lietuvos provincijolu tėvas A. A. Skorulskis tapo 1766 m. kovo 23 d. Šias pareigas jis ėjo iki 1772 m.

121

TAUROSTA lapkričio 4 d., iki buvo paskirtas Vilniaus universi-

Tėvas A. A. Skorulskis 1774 m. spalio 2 d. įgijo Vil-

teto rektoriumi. A. A. Skorulskis Vilniaus rektoriu-

niaus universiteto kanonų teisės doktoranto laipsnį.

mi tapo 1772 m. lapkričio 5 d. Tiek ėjęs provincijolo,

Eidamas Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas,

tiek rektoriaus pareigas jis rūpinosi universiteto vys-

jis rūpinosi Šv. Jonų Dievo kūno koplyčios, nuken-

tymu, siekė, kad į mokymo programas būtų įtrauk-

tėjusios ir per gaisrą netekusios visos įrangos ir in-

tos naujos filosofijos ir gamtos mokslų tendencijos. ventoriaus, atstatymu. Po gaisro pavyko išsaugoti tik Eidamas provincijolo pareigas 1768 m. jis kreipėsi į

stebuklingąją Dievo kūno koplyčios Nukryžiuotojo

Ordino generolą Laurent Ricci su prašymu, kad ma-

Kristaus medinę skulptūrą ir keletą kitų daiktų.

tematika, teologija ir filosofija nebūtų diktuojama iš

Trakų vaivada Tadas Pranciškus Oginskis (1712–

skriptų, o būtų leista naudoti klasikinių autorių va-

1783 m.) pasiūlė jėzuitams Dievo kūno koplyčią

dovėlius, klausytojams aiškinant sunkesnes vietas. perimti savo globon ir pažadėjo ją atstatyti su sąA. A. Skorulskio rašyti laiškai pavaldiniams parodo

lyga, kad jos rūsyje bus įrengtas Oginskių mauzo-

jo reiklumą. Jis reikalavo, kad pavaldiniai būtų lanks-

liejus. 1768 m. Dievo kūno brolija Nukryžiuotojo

tūs ir disciplinuoti.

skulptūrą perleido Oginskiams. Vilniaus rektorius

Jo kadencijos metu 1773 m. liepos 21 d. buvo A. A. Skorulskis sutiko su dosniojo globėjo pasiūlymu. panaikintas Jėzuitų ordinas, o lapkričio 12 d. Vil-

Koplyčios rekonstrukcijos projektą parengė architekto

niaus kolegija ir universitetas (be kolegijai priklau-

T. Žebrausko mokinys G. Lekevičius. Trakų vaivada

sančių misijų namų) jungė 141 jėzuitą, 39 kunigus, koplyčios rekonstrukcijai skyrė 30 000 auksinų. Ogins5 klierikus, besimokančius žemesnėse mokyklose, kių koplyčioje apie 1760 m. buvo įrengti vargonai32. 32 – 4 m. teologijos studijų studentus, iš kurių 17 – kunigai. Norėdamas, kad mokykla funkcionuotų net ir panaikinus ordiną, tėvas A. A. Skorulskis Vil-

http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1795. 27

niaus universiteto rektoriaus pareigas ėjo iki 1774 m. 251. A. A. Skorulskis buvo paskutinysis Vilniaus universiteto rektorius jėzuitas. Nors tais pačiais metais iš jo Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas perėme eksjėzuitas Ignacy Žaba, A. A. Skorulskis ne-

Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p.

http://www.eimiz.com/b-istorija.

http://www.gidas.mb.vu.lt/page/30/].

http://www.delfi.lt/archive/1751-08-31-vilniuje-ikurtu-jezuitu-collegium-nobilium-mokykla-bajoru-vaikams.d?id=23508942. 31

http://elibrary.lt/resursai/Ziniasklaida/Zemaipaliko Vilniaus universiteto ir dar kurį laiką buvo ciu_zeme/2005/ZZ_2005_04_31_40.pdf. Teologijos fakulteto dekanas, dėstė gamtos mokslus.

122 2015 NR.1(1)

V. Ištakos ir istorijos

Vilniaus katedros kanauninkas

Vilniaus mieste, čia, eidamas 63 m., 1777 m. sausio 28 d. mirė. Jo mirties datą ir vietą patvirtina Kroku-

Panaikinus Jėzuitų ordiną ir kun. A. A. Skorulskiui palikus rektoriaus postą, už ilgametę tarnystę 1774 m.

vos tėvų jėzuitų archyve saugomas „Elenchus Nostrotum defunctorum ab Anno 1777“ leidinys.

Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Po-

Tikėtina, kad A. A. Skorulskis palaidotas Vilniaus

niatovskis A. A. Skorulskį paskyrė Vilniaus katedros

universiteto bažnyčios rūsiuose, kuriuose buvo lai-

kanauninku. Nepaisant Vilniaus kapitulos ir kan-

dojami garbūs asmenys ir senojo universiteto pro-

didato į šį postą Smolensko kanauninko Francisze-

fesoriai. Kadangi Šv. Jonų bažnyčios šventoriuje ne-

ko Gzovskio prieštaravimų, remiamas jaunesniojo

buvo kapinių, o perpildyti bažnyčios rūsiai buvo ne

giminaičio iš Skorulskių giminės ir artimo bičiulio,

kartą tvarkomi, kun. A. A. Skorulskio kapas sunyko.

gimusio Skarulių parapijoje, Šilų dvare, Livonijos

Tačiau negalima atmesti ir kitos versijos, kad pa-

vyskupo sufragano Juozapo Kosakovskio, A. A. Sko-

naikinus Jėzuitų ordiną ir perėmus Skarulius Livo-

rulskis šį postą gavo 1775 m. gruodžio 16 d. Jau kitą

nijos vyskupui Juozapui Kazimierui Kosakovskiui,

dieną jis buvo „instaliuotas“, nors kapitula vyskupo

kun. A. A. Skorulskis palaidotas Skarulių Šv. Onos

Mykolo Chminskio prašymu pripažino jam tik „dis-

bažnyčios Skorulskių rūsyje, išmūrytame po Dievo

tribuciją“. F. Gzovskis kanauninku tapo tik 1777 m.

Motinos Aplankymo altoriumi, garsiu stebuklinguo-

kovo 3 d., po A. A. Skorulskio mirties. 1775 m. balandį

ju Skarulių Dievo Motinos – Išminties motinos ir

A. A. Skorulskis paliko Jėzuitų kolegiją ir apsigyveno

daktarų globėjos – paveikslu.

Šv. Onos bažnyčios vadinamasis Jeruzalės kryžius – Šv. Kapo riterio ženklas. XVII a. I ketvirtis.

123

TAUROSTA

JONAVOS VIDURINĖS MOKYKLOS STEIGĖJAS – JONAS KARTANAS (1890–1944 m.) Artūras Narkevičius, Vytautas Venckūnas

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos švieti-

privalo sukurti prielaidas švietimo erdvėje visapusiš-

mo ministras Jonas Yčas 1918 m. vasario 16 d. skelbė,

kai reikštis privačiai iniciatyvai. Vis dėlto pagrindinė

kad žmonių švietimas – tai mūsų gyvybės ir ateities

našta teko miestų ir valsčių savivaldoms, kurios rūpi-

klausimas. Neeilinį vaidmenį, kuriant tarpukario

nosi mokyklų išlaikymu.

Lietuvos švietimo sistemą, suvaidino nemažas bū-

1918 m. valstybė perėmė 8 gimnazijas ir 11 pro-

rys intelektualų. 1919 m. pirmąjį Lietuvos švietimo

gimnazijų. 1920 m. sausio pradžioje jau veikė 16

reformos projektą parengė suomių ir lietuvių tauto-

gimnazijų, 22 progimnazijos, 16 vidurinių mokyklų,

sakininkas, filosofas, istorikas, Helsinkio universiteto

iš jų 15 buvo privačios. 1922 m. Steigiamasis Seimas

profesorius Augustas Robertas Niemis. Tarp geriau-

priėmė Pradžios mokyklų įstatymą, kuriuo įtvirtin-

sių švietimo sistemos kūrėjų buvo lietuvių kalbos

ta nuostata, kad pradžios mokslas yra privalomas.

pradininkas, vadovėlių autorius Jonas Jablonskis, ra-

Jei 1923 m. net 32,6 proc. Lietuvos gyventojų buvo

šytojai Pranas Mašiotas, Vilius Storosta (Vydūnas),

beraščiai, tai jau 1940 m. tokių beliko tik 2 proc.

Marija Pečkauskaitė (Šatrijos Ragana) ir daugelis kitų to meto tautiškai nusiteikusių šviesuolių. Filosofas Stasys Šalkauskas sukūrė originalią ,,pilnutinio ugdymo“ sistemą, skatinusią ugdyti žmogų visoms gyvenimo sritims, lavinant ir turtinant visas jo galias. Tuo metu vyravusios dvi skirtingų ideologijų partijos (krikščionys-demokratai ir socialdemokratai) dėl svarbiausių švietimo reikalų buvo vieningos. Buvo diskutuojama, ar valstybė turi teisę monopolizuoti ugdymą ir nustatyti ugdymo turinį, ar, priešingai,

124 2015 NR.1(1)

Jonavos vidurinės mokyklos direktorius J. Kartanas tarp moksleivių. Sėdi antroje eilėje 2-as iš dešinės. Prieškario nuotrauka iš Pajaujų šeimos albumo.

V. Ištakos ir istorijos

Reikia pripažinti, kad tai buvo didžiulė pažanga,

Jonas Kartanas gimė 1890 m. Jonavos valsčiuje,

integruojantis Lietuvos valstybei į Europos tautų šei-

Aukštosios Kulvos kaime. Netrukus šeima persikėlė į

mą. 1936 m. Švietimo įstatymas pabrėžė, kad mokykla tėvų pirktą Koncepolio dvarelį, šalia Jonavos ir Koncepturi suteikti ne tik mokslo žinių, bet ir ugdyti jaunimo to kaimo. Jonavos apylinkėse praleidęs jaunystę, vaidvasios ir kūno jėgas, mokyti mylėti Tėvynę, o gim-

kinas suprato, kad gimtajam kraštui trūksta mokyklų,

nazija – dar ir parengti mokinius mokytis aukštosiose o didžiausia jo svajonė buvo, kad tose mokyklose būtų mokyklose. Šis įstatymas vadovavosi Europos moky-

mokoma gimtąja lietuvių kalba.

mo praktika ir atitiko to meto pasaulio edukologijos ir valdymo lygį. Įstatymo vykdytojais tapo jauni, tautiškai nusiteikę piliečiai, sugebėję savo mokiniams perduoti krikščioniškąsias, tautines vertybes ir tuo sustiprinti Lietuvos valstybės vieningumą. Vienas iš jų – Jonas Kartanas, Jonavos krašto sūnus. Po I pasaulinio karo į Jonavos miestą pradėjo grįžti emigravę išsilavinę miestelėnai. Karininkai papildė savanorių gretas ir stengėsi sustiprinti krašto apsaugą, o mokytojai kūrė naujas lietuviškas mokyklas arba J. Kartano tėviškė – Koncepolio dvarelis, Jonavos v. (šalia Koncepto k.). Prieškario nuotrauka iš Pajaujų šeimos archyvo.

stiprino jau veikiančias. Miesto turguje dažniausiai buvo girdima žydų tautybės prekiautojų kalba pramaišiui su ją nurungti mėginančia vietinių sentikių laužyta lenkų–rusų kalba. Užmiesčio dvareliuose

Matydami jaunuolio troškimą mokytis, tėvai

vyravo lenkų kalbos hibridas, taip vadinamas „po ja-

nedvejodami išsiuntė sūnų į Veiverių mokytojų se-

novski“. Steigti aukštesnio lygio keturmetę mokyklą

minariją, kurią jis sėkmingai baigė 1913 m. Pirmąjį

tokiame mieste buvo tikras iššūkis. Reikėjo patrio-

paskyrimą dirbti mokytoju Jonas Kartanas gavo į Vi-

tiškai nusiteikusio ir šį kraštą mylinčio pedagogo,

šakio Rūdos pradžios mokyklą.

kuris suburtų visus lietuvininkus, norinčius moky-

Jaunas, perspektyvus mokytojas greitai pradėjo

ti ir mokytis gimtojo žodžio. Grįžęs iš emigracijos,

burti jaunimą į lietuviškas organizacijas, skatino mo-

Jonas Kartanas iš karto suprato to laikmečio lietuviš-

kytis. Didelius siekius sutrukdė prasidėjęs I pasaulinis

ko švietimo svarbą ir ėmė uoliai tuo rūpintis.

karas.

125

TAUROSTA 1915 m. vasarą, artėjant vokiečių kariuomenei,

kad būtų paskirtas šios mokyklos vedėju mokytojas

teko pasitraukti į Penzą. Ir ten neapleido savo pa-

Kartanas. Lig šiol jis yra pradedamosios mokyklos ve-

šaukimo, dirbo lietuvių pradžios mokyklos mo-

dėju Jonavoje.“

kytoju. Vos Lietuva išsikovojo nepriklausomybę,

Švietimo ministerija atsižvelgė į gyventojų nuomo-

Jonas Kartanas 1918 m. grįžo į Lietuvą ir pradėjo rū-

nę ir vieną iš aktyviausių vidurinės mokyklos įsteigi-

pintis aukštesnio cenzo mokyklos įkūrimu Jonavoje.

mo organizatorių Joną Kartaną paskyrė pirmuoju šios

1919 m. gavo leidimą kurti keturių klasių vidurinę

mokyklos vedėju.

mokyklą. Ne viskas vyko sklandžiai: trūko patalpų, lėšų mokyklai išlaikyti. Buvo įsteigta tik dviejų klasių pradžios mokykla. Savo ataskaitoje 1920 m. vasario 23 d. Jonas Kartanas rašė: ,,Pernai laikraštyje ,,Lietuva“ buvo skelbiama, kad Jonavoje steigiama keturių klasių mokykla, bet iki šiam laikui jos dar nėra, nors pastaroji čion labai reikalinga.“ Vedėjas rašo, kad nėra lėšų butui, kurui, šviesai, sargui, baldams – pinigų minėtoms reikmėms galėtų sušelpti miesto ir valsčiaus valdžia. Pradžios

mokslo

departamento

direktorius

1920 m. vasario 28 d. Jonui Kartanui taip atsakė: ,,Norint įsteigti vidurinį mokslą, reikia sušaukti vietos gyventojų susirinkimą, kuriame nutartų keturių klasių mokyklos reikalingumą, ir tada vietos savivaldybė skirtų lėšų jos išlaikymui.“ Minėtas susirinkimas buvo sušauktas, ir jau rugpjūčio 4 d. Švietimo ministerijos įsakymu Nr.

451

paskirtas

naujas

vedėjas

Silvestras

Naudžius. Tačiau netikėtai jis rugpjūčio 11 d. atsisakė pareigų motyvuodamas taip: ,,Jonavos žmonės nori,

126 2015 NR.1(1)

Savo ataskaitoje vedėjas rašė: ,,Jonavos vidurinė mokykla buvo įkurta 1920 m. rugsėjo 27 d., dėstomoji kalba – lietuvių. Mokyklos patalpos (dar vadinamos butu) – Judelevičiaus namas Jonavoje, Plento g. 32, metinė nuoma už naudojimąsi patalpomis – 3200 auksinų. Patalpos išnuomotos vieneriems metams.“ Mokykloje dėstė penki mokytojai, iš jų nė vienas neturėjo aukštojo pedagoginio išsilavinimo. Archyve laiko dulkėmis užklotos guli ir pirmųjų mokytojų trumpos charakteristikos: Jonas Kartanas, 29 metų, baigęs Veiverių mokytojų seminariją ir Mokyklų instituto I kursą. Mokytojauja nuo 1913 m. Lietuvis. Pilietybė – Lietuvos. Katalikas. Mokyklos vedėjas. Šeimos neturi. Dėstomas dalykas – matematika. Stanislovas Irtmanas, 38 metų, baigęs Kauno kunigų seminariją. Mokytojauja nuo 1906 m. Žemaitis. Pilietybė – Lietuvos. Katalikas. Pareigos – kapelionas. Dėstomas dalykas – tikyba. Eleonora Avižienytė-Sruogienė, 21 metų, baigusi Vilniaus moterų gimnaziją. Mokytojauja nuo

V. Ištakos ir istorijos

1919 m. Lietuvė. Pilietybė – Lietuvos. Katalikė. Šeima sutartis su Jonavos klebonu, šios mokyklos kapelio– ,,dviese“. Dėstomas dalykas – gamta, vokiečių kalba, nu Stanislovu Irtmanu dėl bažnyčios dviejų aukštų paišyba, dailyraštis.

mūrinio pastato Vilniaus gatvėje Nr. 12 (šalia baž-

Filomena Kisielytė, 20 metų, baigusi Vilniaus mo- nyčios, dabar Parapijos namai) nuomos vieneriems terų gimnaziją. Lietuvė. Pilietybė – Lietuvos. Katali- metams su teise ją pratęsti. Sutartis buvo tęsiama kė. Šeimos neturi. Dėstomas dalykas – lietuvių kalba, iki pat 1941 m. geografija.

Trumpai aprašyti Jono Kartano 12-os metų darbą

Mykolas Kulikauskas (Kulakauskas), 37 metų, baigęs Jonavos vidurinėje būtų sudėtinga, nes tektų nagrinėSt. Naujalio muzikos mokyklą. Mokytojauja nuo 1920 ti to laikotarpio švietimo sistemos reformas. Vienas iš m. Lietuvis. Pilietybė – Lietuvos. Katalikas. Gyvena su aktyvių reformų organizatorių, turinčių svarų balsą tėvais. Dainų mokytojas. Jonavos bažnyčios vargoninin- sostinėje Kaune, buvo Jonas Kartanas. Šią jo veiklą kas. Dėstomas dalykas – daina ir muzikos teorija. Tuo metu mokėsi 36 mokiniai. Dviem mokslei-

galima būtų pristatyti atskiru leidiniu. 1928 m. už nuopelnus Lietuvai Jonas Kartanas

viams teko palikti mokyklą, nes prastai kalbėjo lie- buvo apdovanotas Lietuvos 10-mečio jubiliejiniu metuviškai. Per savaitę mokiniai privalėjo dalyvauti daliu. Be savo tiesioginio darbo, jis aktyviai dalyvavo 69 pamokose: tikybos, lietuvių kalbos, istorijos, dai- Lietuvių tautininkų sąjungos veikloje, įsteigė ,,Jaunolyraščio, gamtos, fizikos, geografijos, rankdarbių, vo- sios Lietuvos sąjungos“ Jonavos skyrių, buvo draugijos kiečių kalbos, piešimo, gimnastikos, buhalterijos, ,,Pagražinkim Lietuvą“ steigėjas Jonavoje ir pirmasis aritmetikos, geometrijos, algebros ir dainavimo.

pirmininkas. 1929 m. Lietuvos Respublikos Preziden-

1921 m. miesto savivaldybės tarybos posėdyje tas Antanas Smetona už ypatingus nuopelnus Lietusvarstytas pagrindinis klausimas – kur išnuomoti vai Joną Kartaną apdovanojo Didžiojo Kunigaikščio mokyklai patogesnes patalpas. Vasario 1 d. protokole Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. pasiūlyta išrūpinti naujas patalpas iš grafienės Kosa-

Šalyje trūkstant patyrusių mokytojų ir švieti-

kovskos Lipniakų dvaro (Jonavos), mat šis greitu laiku mo sistemos pertvarkos organizatorių, Švietimo bus parceliuojamas. Dar siūlyta prie pastato priskirti ministerija nusprendė Joną Kartaną perkelti į kitą 10 dešimtinių žemės, kuri pasitarnautų ateityje stei- mokyklą: 1932 m. jis paskirtas Kėdainių gimnagiant Žemdirbystės skyrių. Dvaro pastatai jau tada zijos direktoriumi. Čia neteko ilgai darbuotis, nes buvo nuniokoti laiko ir reikalavo didelio kapitalinio jau kitą rudenį gavo paskyrimą į Šiaulių berniukų remonto. Tam nebuvo lėšų. Rugsėjo 21 d. sudaryta gimnaziją.

127

TAUROSTA Dirbdamas direktoriumi Jonas Kartanas akty- vai, ir mokiniai. Būdamas aktyvus visuomenininviai rėmė įvairias tautines jaunimo organizacijas, kas, Raseiniuose Jonas Kartanas vėl įsiliejo į vietinę organizavo gimnazijos išplėtimo ir remonto darbus. Lietuvių tautininkų sąjungą, skatino jaunimą dirbti Jo nuoširdus atsidavimas savo darbui neliko nepa- Tėvynės labui. stebėtas: mokykla tapo nacionalinių kadrų kalve.

Visus ateities planus sujaukė ir nutraukė sovietinė

Ją baigę gimnazistai buvo aktyvūs valstybininkai, okupacija – gyvenimas sustojo. 1940 m. liepos 17 d. sportininkai, kultūros veikėjai. 1935 m. Jonas Kar- Jonas Kartanas buvo suimtas ir po poros savaičių attanas apdovanotas Didžiojo Kunigaikščio Gedimino leistas iš direktoriaus pareigų. Apie jo suėmimą ilgai 3-ojo laipsnio ordinu. Dirbdamas Šiauliuose jis nepa- nieko nebuvo žinoma. Net jo tiesioginis viršininkas, miršo ir Jonavos, dažnai parvažiuodavo, nes Jonavoje naujai paskirtas švietimo ministras Antanas Venclogyveno tėvai ir mylima moteris, vėliau tapusi jo žmo- va ir kiti naujai paskirti pareigūnai neturėjo tikslios na Eleonora Simanavičiūtė.

informacijos. Tik rugsėjo 2-ąją apie direktoriaus areštą

Jonas Kartanas puoselėjo viltį kada nors apsistoti pastatytuose namuose ant Neries kranto, Vytauto gatvėje, čia praleisti likusį gyvenimą, atiduoti savo žinias ir patirtį Jonavos jaunimui. Grįžęs būtinai užsukdavo ir į savo įsteigtą Jonavos vidurinę mokykla, kur mielai mokslo naujienomis pasidalydavo su kolegomis, klebonu Petru Vaitiekūnu. Nepastebimai prabėgo 5 m. direktoriaujant Šiauliuose. Ir vėl – naujas paskyrimas. Švietimo ministeri-

Paskutinė J. Kartano nuotrauka, daryta Raseinių kalėjime (paimta iš bylos).

ja nusprendė puikų mokytoją paskirti Raseinių gim- buvo pranešta Švietimo ministerijos Vidurinio moksnazijos direktoriumi. 1939 m. Jonas Kartanas su šeima išvyko į Rasei-

lo departamentui. Suimtą direktorių uždarė Raseinių kalėjime.

nius. Čia dar teko įdėti nemažai triūso, kad naujosios Per tris mėnesius nuo sovietinės okupacijos pradžios gimnazijos statybos darbai būtų tinkamai baigti, o šiame kalėjime buvo kalinti ir tardyti 127 kaliniai. patalpos pritaikytos studijoms.

Mokytojas kalėjime praleido gerą pusmetį. Kaip dau-

To meto Raseinių mieste gimnazijos pastatas guma to laikotarpio politinių kalinių, jis kalintas tapo vienu ištaigingiausių, mokytojus gerbė ir tė- už priklausymą Lietuvių tautininkų sąjungai, kurią

128 2015 NR.1(1)

V. Ištakos ir istorijos

nepakeliamo darbo, ligų. Per trumpą laiką šviesiausi ir gabiausi Lietuvos piliečiai – Lietuvos tautinis genofondas – buvo išvežti toli nuo Tėvynės. Daugelis amžiams pasiliko tolimose Šiaurės platybėse, jų kapai iki šiol nežinomi. Tarp jų – ir šviesuolis, tarpukario žymus mokytojas, jonavietis Jonas Kartanas. 2014 m. sukako 70 m. nuo tos dienos, kai nepelnytai praradome šį iškilų žmogų. Pagerbiant jo nuopelIšrašas iš teisminio protokolo (iš J. Kartano bylos).

sovietų valdžia priskyrė prie fašistinių organizacijų. Be to, kratos metu buvo rasta pasirašytų kalbų rankraščių, Lietuvių tautininkų sąjungos dokumentų.

nus Jonavai ir Lietuvai, pravartu būtų pagalvoti apie jo šviesaus atminimo įamžinimą atminimo lentoje, pavadinant jo vardu gatvę ar mokyklą. Viskas turi prasmę, jei neprasilenkiama su žmogiškąja išmintimi ir atmintimi.

1941 m. balandžio 19 d. pasitarimo metu nuspręsta buvusį Raseinių gimnazijos direktorių nuteisti 8 m. kalėti, jam pritaikytas garsusis RSFSR BK 58 straipsnis ,,Už kontrrevoliucinius nusikaltimus“. Po nuosprendžio Jonas Kartanas buvo perkeltas į Kauno IX fortą, iš čia netrukus išvežtas į Pečioros, o vėliau – į Vorkutos lagerius (Komijos ASSR). Palaužtas nežmoniškų gyvenimo sąlygų, buvęs keturių Lietuvos gimnazijų direktorius 1944 m. sausio 15 d. mirė. Jo nežinomu kapu tapo šalta Sibiro žemė. Jono Kartano likimas buvo toks pats kaip ir tūkstančių kitų Lietuvos gyventojų pirmosios sovietinės okupacijos metu. Genocidas masinį pobūdį įgavo 1941 m. birželio mėnesį. Lietuvių tautos inteligenti-

Naudoti šaltiniai: Pasakoja Eleonora Kartanienė. Tie baisūs metai. Taurosta, 1989 m. liepos 13–14 d. Nr. 7–8 J. Krivickas. Šiaulių berniukų gimnazijos – J. Janonio vidurinės mokyklos istorija (1851–1991). Kaunas, 1991. Vidmantas Jankauskas. Ko nenusinešė laikas. Jonava, 1992. Lietuvos gyventojų genocidas A–Ž 1939–1941. Vilnius, 1999. Jonavos krašto žmonės. Jonava, 2000. Viktoras Alekna. Raseinių gimnazija 1919–1949. Raseiniai, 2009. Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Jonava, 2009. Lietuva ir Čekija. Nr. 22–24. Vilnius, 2013. LCVA. F.391. Ap.2. B.157. LCVA. F.391. Ap.7. B.2460.

jos, politinio ir karinio elito ateitis buvo aiški – mir-

LCVA. F.1250. Ap.2. B.291

tis kalėjimuose, lageriuose, tremtyje nuo šalčio, bado,

LYA. F.K-1 A p. 58 B.37602/3

129

TAUROSTA

BAJORIŠKŲ PETRAUSKŲ IR BUTKEVIČIŲ GIMINIŲ ISTORIJOS Jonas Butkevičius Profesorius, technikos mokslų daktaras Nuotraukos iš J. Butkevičiaus asmeninio albumo

Noriu papasakoti savo bajoriškų giminių – Petrauskų iš mamos pusės ir Butkevičių iš tėvo pusės – istorijas. Abi jos artimai susijusios su Jonavos kraštu. Kai kalba pradeda suktis apie bajorus, dažnas pašnekovas užduoda klausimą: o kas tie bajorai? Remdamasis istoriniais šaltiniais, pasistengsiu glaustai aprašyti, kada ir kaip susidarė šis luomas.

Bajorai Lietuvoje Bajorų luomas ir luominė monarchija Prancūzi-

ir prastuosius? Profesorius M. Jučas išskiria kelis pagrindinius veiksnius tokio žmonių pasiskirstymo. Pirmiausia, viešpataujant agrariniam ūkiui, žmonių pasiskirstymą į kilminguosius ir prastuosius rodė jų santykis su žeme. Kilmingieji turėjo paveldimą žemės nuosavybę – tėvoniją. Kilmingųjų sodybos buvo daug didesnės, jose buvo daugiau inventoriaus, pastatų, gyvulių ir juos prižiūrinčių vasalų. 1387 m. Jogaila suteikė privilegiją apsikrikštijusiems bajorams – tai buvo bajorų luomo formavimosi pradžia3. Šioje privilegijoje Lietuvos bajorams

joje formavosi XII a., Lenkijoje – XIV a., Lietuvoje – patvirtinama nuosavybės teisė į jų jau turimas pilis, XV–XVI a.1 Lietuvos bajorija – tai per keletą šimtmečių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje veikiamas

valsčius, kaimus ir namus4. Antra, kilmingųjų dalis atsirado ir dėl karo tarny-

socialinių, ekonominių ir politinių veiksnių susifor- bos. Iki XIV a. pabaigos į karą dar buvo šaukiami visi mavęs ir išaugęs bajorų luomas su savo tradicijomis, vyrai. Vytautas pertvarkė kariuomenę – ji tapo propareigomis valstybei ir elgsenos normomis.

fesionalia, joje tarnavo vien bajorai. Tam, kad būtų

Profesorius M. Jučas bajoro vardą sieja su turkiš- padidintas bajorų karių skaičius, Vytautas iš prastųku kario pavadinimu. Lenkai bajorus vadino szlach- jų žmonių rinko tinkamus karui vyrus ir darė juos ta, vokiečiai – eldisten, vakaruose jų atitikmuo buvo bajorais kariais. Pastarieji buvo atleidžiami nuo ūkinobilis – kilmingasis2. Kilmingieji daug metų buvo visuomenės elitu.

nių darbų ir prievolių. 1447 m. Kazimiero privilegijoje bajorams garan-

Kodėl istorijos eigoje visuomenė suskilo į kilminguosius tuota teisė disponuoti žeme ir suteikta asmens laisvė3.

130 2015 NR.1(1)

V. Ištakos ir istorijos

Karo vadams ir valstybės pareigūnams buvo dalijami

bės reikalus sprendžia ponų ir bajorų atstovai Seime.

ištisi valstybės dvarai. Taip susidarė dvarų komplek-

1588 m. Lietuvos statutas galutinai padalijo visuome-

sai – latifundijos. XV a. išplito stambioji žemėvalda. nę į šlėktos ir prastųjų žmonių – miestiečių ir valsBajorų viršūnė pradėjo save vadinti ponais. Jie ėmė

tiečių – luomus. Jis garantavo kilmingiesiems trigubą

dalyvauti valstybės gyvenime. Nuo XV a. vidurio imunitetą – mokestinį, teisinį ir administracinį. Bajoatsirado Ponų taryba. Bet kai XVI a. pabaigoje visi bajorai ėmė dalyvauti valstybės valdyme ir vadintis ponais, tuomet buvę ponai tapo didikais5. Kunigaikščiai ir bajorai dalyvavo sprendžiant vals-

ro tėvonija tapo jo dominija6. Nuo 1566 m., kai įsigaliojo II Lietuvos statutas, bajorai kaip luomas vadinosi šlėkta. Šlėkta juos vadino ir visi teisiniai aktai. Bajorai liko neprivilegi-

tybės reikalus dar Algirdo ir Kęstučio laikais. 1358 m. juoti. Pagal prof. M. Jučą, „bajorais mes vadiname Lietuvos sutartyje su Mozūrija ir 1379 m. sutartyje

privilegijuotojo luomo Lietuvos piliečius tik sąlygi-

su Ordinu dalyvavo kunigaikščiai ir bajorai. 1398 m.

nai, nes mums nepatinka iš lenkų atėjęs šlėktos ter-

Salyne bajorai paskelbė Vytautą Lietuvos karaliumi,

minas. Ir ne tik tai. Painiavą sudaro ir tai, kad dvarų

vėliau jie buvo Vytauto pasiuntiniais. Bajorai taip pat

inventoriuose ar kontraktuose bajoras jau laikomas

dalyvavo pakeliant didįjį Lietuvos kunigaikštį į Lietu-

neprivilegijuotojo luomo žmogumi. Toliau varto-

vos sostą.

sime ir šlėktos, ir bajoro pas mus paplitusį terminą,

1492 m. Aleksandro privilegijoje Ponų tarybai įstatymu perduota leidžiamosios valdžios galia. Lietuvos kilmingųjų elitas įgijo teisę valdyti valsty-

bet visuomet turėdami mintyse tik Lietuvos pilietį šlėktą7“. Unijos su Lenkija metu Lietuvos bajorai neišsiža-

bę. Lietuvos didikai susiformavo dėl beneficijų (dona- dėjo savo valstybės reikalų. Jie reikalavo saugoti valstiones), kurios buvo dalijamos užimtose rusų žemėse. tybės sienas, išlaikyti savąją kariuomenę, formuoti Per Ponų tarybą didikai apribojo monarcho valdžią ir savo valstybės iždą, ginti savo teisę – Lietuvos statutą ją susilpnino. Valdžios siekė ir politinė lietuvių tau- ir kt.8 ta – bajorai (šlėkta). Ji 1563 m. iškovojo pergalę prieš ponus.

Bajorai paliko labai ryškius pėdsakus tiek dvasinėje, tiek materialinėje Lietuvos kultūroje. Dėl ribotos

1522 m. galutinai patvirtintas bajorystės įrodymo straipsnio apimties aš nevardysiu pavardžių žymiaupagal kilmę principas. II Lietuvos statute, įsigalioju- sių bajorų, kurie prisidėjo prie mūsų šalies valstysiame 1566 m. kovo 11 d., sulygintos eilinių bajorų ir

bingumo, kultūros, mokslo, architektūros, meno

ponų teisės. Jame įtvirtinta nuostata, kad visus valsty- plėtros. Tiktai paminėsiu, kad bajorai statė bažnyčias,

131

TAUROSTA steigė prie jų mokyklas, kaupė bibliotekas, kūrė parkus. sijai galėjo bajorija, organizuodama šalies gyventoPer bajorus į Lietuvą atėjo reformacija, kuri paveikė jus kovai už savo šalies valstybingumą. Nepaisydami intelektualųjį gyvenimą. Bajorai siuntė savo vaikus

žiaurių represijų bajorai kilo kovon prieš okupantus.

studijuoti į Europos universitetus, o pastarieji, grįžda-

Numalšinus 1831 ir 1863 m. sukilimus, tūkstančiai

mi į tėvynę, vežė meno, mokslo, ekonominių žinių. Iš

bajorų buvo sušaudyti ar ištremti į Sibirą. Iš luomo

bajorų yra kilę daug žymių Lietuvos mokslo veikėjų.

išbraukta daugiau kaip 42 000 bajorų, jie įrašyti į įvai-

Lietuvos bajorai nepriėmė graikiškosios krikščiony-

rius prievolininkų sluoksnius.

bės. „Bajorų tautos išsaugota sąmonė buvo pagrindas

Nepriklausomoje Lietuvoje 1928–1940 m. veikė

ir Lietuvos valstybingumui“. „Būrelis lietuvių bajorų Lietuvos bajorų draugija. liuteronų Prūsijoje 1547 m. išspausdino pirmąją lietuvišką knygą (Martyno Mažvydo katekizmą)“9.

Pati didžiausia tragedija Lietuvos bajorų palikuonims prasidėjo 1940 m., kai Lietuvą okupavo Sovie-

Bajorai ženkliai prisidėjo ir prie Jonavos krašto tų Sąjunga. Pastaroji užsimojo visiškai sunaikinti vystymosi. Norint išvardyti visus šio krašto bajorų bajorus – daugelis jų buvo nužudyti arba ištremti nuveiktus darbus, reikėtų atskiro didelio leidinio, to-

į lagerius, nusavinti jų ūkiai ir dvarai, sunaikintas

dėl paminėsiu tik kelis žymiausius bajorus:

turtas.

– tai garsi Kosakovskių giminė, kurios atstovas

Tačiau bajorų palikuonys išliko. Lietuvai atkūrus

Dominykas (1711–~1743 m.) – Jonavos įkūrėjas; Juo-

nepriklausomybę, 1993 m. pabaigoje, po J. Stankaus

zapas Kazimieras (1737–1794 m.) – Jonavos bažnyčios ir E. Čerškaus kreipimosi per žiniasklaidą, prasidėjo fundatorius;

Lietuvos bajorų atgimimo sąjūdis. 1994 m. balandžio

– Vaclovas Michnevičius (1862–1947 m.) suprojek-

23 d. Vilniaus m. savivaldybės salėje įvyko Lietuvos

tavo ir pastatė apie 30 bažnyčių, tarp jų ir Žeimių baž-

bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) I suvažiavimas.

nyčią (1906–1908 m.);

LBKS pasiskelbė Lietuvos bajorų draugijos visų teisių

– Andrius Skorulskis – Skarulių bažnyčios (1620– 1622 m.) statytojas. Lietuvių bajorai 1817 m. Vilniaus Seimelyje, vadovaujant M. Pliateriui, pasiūlė naikinti baudžiavą. Rusijos carinė valdžia, 1795 m. likvidavusi lietu-

ir pareigų paveldėtoja. Į I LBKS suvažiavimą susirinko ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje, Australijoje ir kitose šalyse gyvenantys bajorų palikuonys. Šiame suvažiavime dalyvavo ir šių eilučių autorius, jo mama Janina Petrauskaitė-Butkevičienė, tėvo brolis Juozas

vių ir lenkų konfederacinę valstybę, stengėsi naikinti Butkevičius su žmona Valentina Žukauskaite-Butlietuvių valstybingumą. Labiausiai pasipriešinti Ru-

132 2015 NR.1(1)

kevičiene ir jų sūnus Stanislovas Butkevičius. Deja,

V. Ištakos ir istorijos

mano tėvas bajoras Pranas Butkevičius, labai laukęs bo savininko skiriamasis ženklas, vadinamas figūra. šio suvažiavimo, jame dalyvauti jau nespėjo – prieš

Pradžioje vyravo vieno lauko skydai, vėliau dalies her-

tris dienas sustojo širdis...

bų skydai, norint parodyti asmenų giminystės ryšius,

Bajorų palikuonis į LBK sąjungą sutelkė ne tik fizi-

kilmingumą, valdomas žemes, pradėti dalyti į mažes-

nis, bet ypač dvasinis ryšys su praeitimi, noras gerbti nius laukus (net iki devynių laukų). Didelę reikšmę savo šalies praeitį ir rūpintis jos ateitimi. Pirmaisiais gyvavimo metais LBKS turėjo 300,

turi herbų spalvos. Naudotos keturios grynosios spalvos – raudona, mėlyna, žalia ir juoda bei du metalai

o 2015 m. joje jau yra per 3 tūkst. narių, gyvenančių – auksas ir sidabras. Kiekviena spalva ar metalas turi ne vien Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių.

savo simboliką: mėlyna simbolizuoja tvirtumą, są-

2014 m. rudenį, minint 20-tąsias LBKS atkūrimo žiningumą, ištikimybę, žalia – laisvę, viltį, sveikatą, metines, Lietuvos bajorai (dalyvavo ir šių eilučių au-

grožį, raudona – drąsą, meilę, narsą, juoda – liūdesį,

torius) pasodino 20 ąžuoliukų Skinderiškio dendro-

išmintį, auksas – protingumą, dorumą, kilmingumą,

loginiame parke, Kėdainių rajone, prie Šušvės upės. sidabras – teisingumą, džiaugsmą. Simboliška, kad šiuos ąžuoliukus iškasėme mano mamos bajoriškoje sodyboje Dumsiškiuose, o šalia Skinderiškio yra Angirių kaimas, kur gimė ir augo mano tėvas ir kiti Butkevičių giminės atstovai.

Bajorų herbai

Lietuvoje pirmieji herbai atsirado XIV a. pabaigoje. Juos nagrinėjo garsus istorikas ir Lietuvos heraldikos pradininkas Albertas Vijūkas-Kojelavičius. Pirmuosiuose lietuviškuose herbuose buvo suheraldinta daugelis giminių nuosavybės ženklų – liniji-

Kiekviena bajorų giminė turi savo herbą. Vienas nės figūros (pvz., vartai – vad. Gedimino stulpais), žymiausių heraldikos specialistų Lietuvoje Edmundas

strėlės (Lietuvoje per 150 giminių herbų yra vis

Rimša taip apibūdina herbus: „Herbai – tai pagal heral-

kitaip pavaizduotas strėlės motyvas), kryžiai, pus-

dikos taisykles sudaryti sąlygiškai nekintami teisinio mėnuliai, žvaigždės, saulė, žalčiai, geometrinės figūarba fizinio asmens skiriamieji ženklai, paprastai gina-

ros. Iki XVII a. pradžios tokių herbų buvo jau keletas

mi įstatymo. Herbu galima vadinti tik tą ženklą, kuris tūkstančių. yra paveldimas, turi spalvas ir bent herbo skydą.“10

Kitą Lietuvos bajorų herbų grupę sudaro herbai,

Bajorų herbai susideda iš dviejų dalių – skydo atkeliavę Horodlės unijos aktu. 1413 m. rudenį Horodlėje (tai herbo pagrindas) ir ant jo uždėto šalmo. Skydo

įvyko bendras Vytauto ir Jogailos ir jų valdomų vals-

paviršius vadinamas lauku. Lauke talpinamas her-

tybių bajorų suvažiavimas, kuriame buvo surašyti

133

TAUROSTA

trys dokumentai, vadinami Horodlės unijiniais ak- name lauke – auksinė pasaga galais į viršų, joje – auktais11. Šiais aktais 47 lietuvių bajorų ir didikų šeimos

sinis riterio kryžius, karūnoje virš šalmo – vanagas

formaliai buvo lenkų bajorų adaptuotos, t. y. priimtos

su auksiniais skambučiais prie kojų, dešinės jo pusės

į lenkų bajorų korporacijas ir gavo jų šeimų herbus12.

pirštuose – tokia pati pasaga su kryžiumi. Šis herbas

Lenkų heraldika turėjo specifinius bruožus, kokių neturėjo kiti Europos kraštai. Pirmiausia, Lenkijoje tą patį herbą turėjo ne viena, o daugelis giminių, kurios galėjo būti visai nesusietos kraujo ryšiais. Antra, beveik visi lenkų herbai turėjo vardus, pvz., Wąž – Žaltys. Vardai kilo įvairiai: nuo bajorų kilimo vietovių, nuo asmenų vardų ar pavardžių, nuo kovos šūkių, nuo herbo figūros (pvz., Gulbė). Buvo paplitusi herbinė adaptacija – kai kilmingesnė giminė priimdavo į savo herbą mažiau kilmingą giminę, ir nobilitacija – kai nekilmingas asmuo buvo pakeliamas į bajorus ir jis būdavo priimamas į kurios nors giminės herbą (dažniausiai tos, kuri rūpinosi jo nobilitacija). Istorikas Z. Ivinskis pažymi, kad dar iki Horodlės unijos Lietuvos bajorai jau yra turėję specialius ženklus, tik jie dar nebuvo įgiję Vakarų Europos kilmingųjų herbų reikšmės12. Lietuvos bajorai, priimdami lenkų herbus, dažnai keisdavo jų pavadinimus, truputį pakeisdavo herbo figūras, parinkdavo kitas skydo lauko spalvas. Taip susidarė daug herbų vietinių atmainų. XV a. savo herbus (vietinius ar lenkiškus) įsigijo visi kilmingieji.

pirmą kartą paminėtas 1386 m.13 Į Lietuvą šis herbas atkeliavo Horodlės unijos aktu14. Kitos šiame straipsnyje aprašomos Butkevičių giminės herbas yra Skiedra, Balana (Trzaska). Herbo skydo mėlyname lauke – auksinis pusmėnulis tarp dviejų sidabrinių kardų, išdėstytų vienas prieš kitą, žalioje karūnoje virš šalmo – povo uodegoje tokie patys pusmėnulis ir kardai. Šis herbas pirmą kartą paminėtas 1396 m.15 Į Lietuvą herbas taip pat atkeliavo Horodlės unijos aktu16. Pažymėtina, kad paveiksle, vaizduojančiame Butkevičių herbą, yra padaryta klaida. Profesorius bajoras Konstantinas Bogdanas, perpaišydamas šį herbą iš istorinių šaltinių, sumaišė ir viršutinį kardą skyde pavaizdavo ašmenimis aukštyn – o turėtų būti ašmenimis žemyn.

Petrauskų giminės istorija Petrauskams bajorų titulas patvirtintas 1804 m. kovo 22 d. Vilniaus bajorų deputatų susirinkime. Pirmieji giminės atstovai, minimi istoriniuose šaltiniuose: Jonas (gim. apie 1800 m.) ir Dominy-

Šiame straipsnyje aprašomos Petrauskų giminės kas (gim. apie 1825 m.). Pastarasis vedė Marijoną herbas yra Vanagas (Jastrzębiec). Herbo skydo mėly-

134 2015 NR.1(1)

Jurevičiūtę ir 1850 m. gruodžio 26 d. Žemaitijoje,

V. Ištakos ir istorijos

Nuskendo Pavelo laivas, ir jis žuvo, o Ona, nors ir turėjo daug pasiūlymų tekėti, liko ištikima savo gyvenimo meilei. Senatvėje ji mano mamai užrašė savo namą, kurį mes su tėvais kelis kartus restauravome ir dabar jame ant sienos kabo šios taurios bajoraitės ir jos sužadėtinio nuotraukos... O ant jos tėvų Vincento ir Zofijos Petrauskų (mano prosenelių) kapo stovi mano projektuotas ąžuolinis kryžius Petrauskų giminės nuotr. 1912 m. Iš dešinės sėdi Bronislava Petrauskienė su sūnumi Leonardu, Vladislovas Petrauskas.

su šv. Onos ir Petrauskų herbo bareljefais. Šios giminės atšakos tęsėjas – Vladislovas

Laukuvoje, susilaukė dvynukų – Juozo ir Vincento. Petrauskas buvo išsilavinęs, šviesus, nuoširdus Petrauskai, caro valdžios persekiojami už dalyva-

žmogus. Apie 10 m. dirbo Liepojos metalurgijos

vimą 1863 m. sukilime, persikėlė gyventi į Jonavos

gamykloje mechaniku, vėliau 4 m. kariavo I pa-

valsčių.

sauliniame kare, aktyviai įsijungė į Jonavos vals-

Vincentas Petrauskas (1850–1922 m.) vedė Zofiją

čiaus savivaldos kūrimąsi – 1920 m. sausio mėne-

Žukauskaitę (1859–1946 m.). 1885 m. jie išsinuomojo sį pirmuose nepriklausomos Lietuvos rinkimuose žemę iš dvarininkės Popovos Dumsių kaime, Jona-

buvo išrinktas į Jonavos valsčiaus tarybą (iš viso

vos valsčiuje. Jie susilaukė penkių vaikų: Vladislovo

tarybą sudarė 22 nariai)17. Jis organizavo Jonavos

(1877–1965 m.), Antano (1880–žuvo 1918 m. kare),

tilto statybą. Nepriklausomos Lietuvos laikais 10 m.

Onos (1886–1960 m.), Michalinos (1891–1978 m.) ir tarnavo Jonavos valsčiaus viršaičiu, po to – ilgameVeronikos (1895–1951 m.).

čiu Dumsių seniūnu ir ūkininkavo. Sovietų Sąjungai

Bajoraitės Onos Petrauskaitės (mano senelio se-

1940 m. okupavus Lietuvą, buvo suimtas ir uždary-

sers) gyvenimą nulėmė romantinė istorija. Ji buvo

tas į daboklę. Tačiau jį išlaisvino vietiniai sentikiai,

graži, tauri, elegantiška mergina. I pasaulinio karo

pareiškę, kad seniūnas Petrauskas buvo griežtas, bet

metais kartu su Barborlaukio dvaro savininke Po-

teisingas žmogus, daugelis šių žmonių iš jo skolinosi

pova kelerius metus gyveno Sankt Peterburge, kur pinigų, bet ne visi grąžino, todėl neverta šio piliečio susipažino, įsimylėjo ir susižiedavo su jūrų karinin-

kalinti. Taip mano senelis išvengė trėmimo į Sibirą.

ku Pavelu. Abu prisiekė, kad jei kuris iš jų žūtų, kitas

1910 m. jis vedė Bronislavą Naudinytę (1891–1978 m.).

liks ištikimas savo mylimajam visą likusį gyvenimą.

Jie susilaukė šešių vaikų: Leonardo (1912–1999 m.),

135

TAUROSTA

Jonas Petrauskas (~1800–?) Dominykas Petrauskas (~1825–?) žmona Marijona Jurevičiūtė (? – ?)

Juozas (1850–?)

Antanas (1880–1918)

Vincentas (1850–1922)

Ona (1886–1960)

Vladislovas (1877–1965) žmona Bronislava Naudinytė (1891–1978)

Veronika (1895–1951)

Leonardas (1912–1999) žmona Veronika Pocevičiūtė (1909–1995)

Janina (1921–2010) vyras Pranas Butkevičius (1920–1994)

Liucija (1947) vyras Konstantinas Mažeika (1946)

Jonas (1948)

Michalina (1891–1978)

Jadvyga (1923–1965) vyras Jonas Baranauskas (1924–2008)

Bronislovas (1956)

Petrauskų giminės genealoginis medis.

136 2015 NR.1(1)

V. Ištakos ir istorijos

Janinos (1921–2010 m.), Jadvygos (1923–1965 m.),

ištekėjo už Jono Baranausko (1924–2008 m.), Kau-

o trys mirė būdami maži.

no autobusų parko tarnautojo. Jų sūnus Bronislovas

Leonardas Petrauskas (1912–1999 m.) baigė miš-

Baranauskas (gim. 1956 m.) – technikas mechanikas,

kų pramonės technikumą ir dirbo įvairiose Lietuvos dirbo Kaune. girininkijose girininku bei Telšių urėdijoje urėdu,

Mano mama Janina Petrauskaitė-Butkevičienė

vėliau – Telšių vykdomajame komitete kelininku. buvo bajorė pagal tėvą Vladislovą. Ji ištekėjo taip pat Pasodino pirmąjį sodą tėvų sodyboje Dumsiuose.

už bajoro Prano Butkevičiaus. Taip susiliejo dvi ba-

1941 m. vedė Veroniką Pocevičiūtę (1909–1995 m.),

joriškos giminės, kurios paliko pėdsaką ir Jonavos

kuri baigė Kauno mokytojų seminariją ir dirbo mo-

žemėje. Apie tai – kitame skyrelyje.

kytoja. Jų dukra Liucija Petrauskaitė-Mažeikienė (gim. 1947 m.) 1970 m. baigė Kauno politechnikos

Butkevičių giminės istorija

institutą, dirbo Panevėžyje inžiniere. Mano mama Janina Petrauskaitė (1921–2010 m.) atkakliai siekė mokslo – pėsčia apie 8 km ėjo į mo-

Butkevičiams bajorų titulas patvirtintas 1779 m. kovo 1 d. Vilniaus bajorų deputatų susirinkime (6-ta knyga).

kyklą Jonavoje – vaikai eidavo kartu grupele, kad ne-

Pirmieji giminės atstovai, minimi istoriniuose šal-

užpultų vilkai, pavojingiausia būdavo žiemą. Vėliau tiniuose: Andrius (gim. apie 1700 m.), Andrius (gim. mama kasdien važinėjo į Kauną, kur baigė Kauno

apie 1730 m.), Nikodemas Juozapas (gim. 1760 m.)

3-iąją gimnaziją. Karo metais 1940–1945 m. dirbo ir

Andrius

Florijonas

(gim.

apie

1790

m.).

geležinkelyje Gaižiūnuose ir Jonavoje – čia geležinke-

Pastarasis turėjo septynis vaikus, iš kurių Andrius

lio stotyje ir susipažino su savo būsimu vyru Pranu

(1827–1889 m.) – aprašytosios giminės prosenelis.

Butkevičiumi (1920–1994 m.), kuris taip pat dirbo

Andrius Butkevičius (1827–1889 m.) baigė Kėdai-

geležinkelyje – iš pradžių budėtoju Kėdainiuose, vė-

nių apskrities gimnaziją, dirbo valstybiniu tarnautoju

liau – dispečeriu Kaune. 1947 m. jie susituokė Kaune.

Vilniuje, Lydoje ir Kaune, įgijo kolegijos registrato-

Čia 1948 m. gimė jų sūnus Jonas, šio straipsnio au-

riaus ir tarėjo vardus. Vėliau, iš tėvo paveldėjęs pusę

torius. Plačiau apie šios šeimos narius bus aprašyta

ūkio (kita pusė atiteko Julijonui), valdė 26 dešimtines

kitame skyriuje.

žemės Angirių kaime, Kėdainių apskrityje. Čia vedė

Jadvyga Petrauskaitė (1923–1965 m.) baigė tuometę Kauno dailiųjų amatų mokyklą. Gyveno Dumsiuose, dirbo geležinkelyje. 1954 m.

bajoraitę Malviną Račkauskaitę, 1881 m. jie susilaukė sūnaus Hermano Nikodemo. Butkevičių giminė aktyviai dalyvavo 1863 m.

137

TAUROSTA Adomavičiaus (1908–1990 m.). Jų dukra Elena Lidija Simonovičienė (gim. 1938 m.) – inžinierė konstruktorė. Kita dukra Marija Nijolė Pakulienė (gim. 1942 m.) – inžinierė statybininkė. J. Butkevičius su tėvu prie kryžiaus dėdei Jonui atminti Angirių kapinėse (Kėdainių r.).

Juozas (1915–1996 m.) baigė žemės ūkio technikos mokyklą Dotnuvoje. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje karininku, už tai bolševikų represuotas ir 1949–1956 m. kalintas Ekibaztuzo ir Džezkazgano lageriuose. Grįžęs Švenčionėliuose dirbo buhalteriu. Poetas (eilėraščiai spausdinti almanachuose ir perio-

sukilime. Štai ką apie Butkevičius rašė dr. J. Tumas dinėje spaudoje), muzikantas (grojo smuiku ir akor„...Lietuvos bajorija, ypač smulkioji, pajuto istori-

deonu), skulptorius, drožėjas (dalyvavo respublikinėse

nį savo uždavinį eiti su liaudimi, iš kurios ji nebuvo

parodose, jo drožti koplytstulpiai puošia Švenčionė-

išrauta... Ji drąsiai ir lietuviškai atkakliai ėmė grįžti

lius, namą pavertė muziejumi). Žmona Valentina Žu-

atgal į liaudies lietuviškumą, tuo pačiu silpnindama kauskaitė (1918–1999 m.) – bajoraitė, dirbo medicinos lenkiškąjį elementą Lietuvoje. ...Minėti Butkevičiai,

seserimi, aktyvi bažnyčios choristė. Dukra Regina

Panceržinskiai...“18

Rastenienė (1942–2005 m.) – medicinos felčerė aku-

Hermanas Nikodemas (1881–1956 m.) baigė Kau-

šerė. Sūnus Stanislovas (gim. 1944 m.) – inžinierius

no klasikinę gimnaziją ir grįžo ūkininkauti į Angi-

tiltininkas, nusipelnęs Lietuvos statybininkas, pastatė

rius. Pirmasis valsčiuje pradėjo sėjomainą. Išsilavinęs, per 50 tiltų Lietuvoje, nusipelnęs Lietuvos kelininmėgo gamtą, puikus medžiotojas ir žvejys. Vedė bajo-

kas, buriuotojas (2008 m. dalyvavo lietuvių buriuo-

raitę Mariją Vilkevičiūtę (1882–1975 m.). Jie susilaukė

tojų 1000-mečio odisėjoje, „Ambersale“ laivu plaukė

4 vaikų: Jono, Jadvygos, Juozo ir Prano.

aplink pasaulį), dvi kadencijas buvo LBKS senato-

Jonas Butkevičius (1908–1993 m.) tarnavo kari-

riumi, LBKS Vilniaus tarybos narys. Jo žmona Irena

ninku Lietuvos kariuomenėje. Po karo, persekiojamas Paulauskaitė (gim. 1946 m.) baigė VU, ekonomistė, bolševikų, pasitraukė į Lenkiją, gyveno Gdynėje. Išsilavinęs, apsiskaitęs, turėjo sukaupęs puikią biblioteką. Žmona Judita (gim. 1915 m.).

vyr. profesijos mokytoja. Mano tėvas Pranas Butkevičius gimė 1920 m. vasario 23 d. Angirių kaime, Kėdainių apskrityje.

Jadvyga (1912–1999 m.) ištekėjo už Leonardo Baigęs Kėdainių gimnaziją, vėliau – Vilniaus gele-

138 2015 NR.1(1)

V. Ištakos ir istorijos

Andrius Butkevičius (1827–1889) žmona Malvina Račkauskaitė (?–?) Hermanas Nikodemas (1881–1956) žmona Marija Vilkevičiūtė (1882–1975)

Jonas (1908–1993) žmona Judita Kamienska (1915)

Jadvyga (1912–1999) vyras Leonardas Adomavičius (1908–1990)

Pranas (1920–1994) žmona Janina Petrauskaitė (1921–2010)

Juozas (1915–1996) žmona Valentina Žukauskaitė (1918–1999)

Elena Lidija Adomavičiūtė (1938) vyras Zigfridas Simonovičius (1940)

Marija Nijolė Adomavičiūtė (1942) vyras Stasys Pakulis (1942)

Jonas (1948)

Stanislovas (1944) žmona Irena Paulauskaitė (1946)

Regina (1942–2005) vyras Algis Rastenis (1939–1999)

Butkevičių giminės genealoginis medis.

Nuorodos 1

Bumblauskas A. Senosios Lietuvos istorija. 1009–1795. „Bajorų respublika“. R. Paknio leidykla 2007, p. 252.

Jučas M. Lietuvos bajorai/Lietuvos bajorų palikuoniai. Sudarytojas Jonas Stankus. Vilnius: leidykla „Danielius“, 2000, p. 15. 2

Bumblauskas A. Senosios Lietuvos istorija. 1009–1795. LDK bajorų luomo raida R. Paknio leidykla 2007, p. 252.

3 4

Jučas M. Lietuvos bajorai/Lietuvos bajorų palikuoniai. Sudarytojas Jonas Stankus. Vilnius: leidykla „Danielius“, 2000, p. 15.

Ten pat, p. 16./ 6Ten pat, p. 17–18./ 7Ten pat, p. 18., 8Ten pat, p. 23./ 9Ten pat, p. 28.

139

TAUROSTA

žinkeliečių technikumą, mokėsi Kauno meno mo-

Pagal savo projektus pastatė 5 koplytstulpius ir kryžių

kykloje. 1938–1943 m. dirbo geležinkelio budėtoju,

Lietuvoje (iš jų 3 koplytstulpius ir kryžių – Jonavos

1943–1975 m. inžinieriumi-dispečeriu Kaune (iki

rajone). Pagal jo projektus pastatytas koplytstulpis ir

1955 m.) ir Vilniuje. Išėjęs į pensiją 1975 m., su mano

įrengtas akmenų parkas Šveicarijos kaime. Sukūrė

mama Janina atvažiavo gyventi į jos tėviškę – Dum-

Šveicarijos bendruomenės herbą, yra šios bendruo-

siškių kaimą (Jonavos r.). Čia gyvendamas pasišventė

menės garbės pilietis.

menui – tapė peizažus, natiurmortus, drožė kryžius,

Ne vienas iš mūsų susimąstome – o ką reiškia būti

koplytstulpius, bareljefus, baldus. Palaipsniui su žmo-

bajoru? Manau, kad pirmiausia reikia ne tik gerbti

na Janina įkūrė nuostabų kampelį prie savo namų, ir

Tėvynės garbingą praeitį, bet ir savo veikloje diegti

sodyba Dumsiškiuose virto muziejumi19.

moralines vertybes – sąžiningumą, padorumą, atsa-

Gyvendamas Dumsiškiuose, nutapė gražiausius

komybę, pagarbą savo kraštui, vystyti švietimą ir me-

savo kūrinius. Vieni gražiausių Jonavos rajono kryžių

nus, ugdyti kultūros tapatumą, dirbti ne tik savo, bet

– jo drožinėtas Ruklos kaimo kryžius ir kryžius, skir-

ir visos šalies gerovei.

tas Sąjūdžiui. Jo darbai eksponuoti 8 personalinėse parodose, iš jų 1993 m. – „Vartų“, 1994 m. – „Šiaurės Atėnų“, 1995 m. – „Arkos“ galerijose Vilniuje, 1995, 2000 ir 2008 m. – parodose Jonavos krašto muziejuje. Šio straipsnio autorius – bajoras Jonas Butkevičius 1971 m. baigė tuometį Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir jame dėstė iki 2011 m. vidurio. Technikos mokslų daktaras (1980 m.), profesorius (1997 m.). Išleido tris monografijas ir vadovėlį, parašė per 130 mokslinių straipsnių. Dvi kadencijas buvo LBKS senatoriumi, vieną – Vilniaus apskrities bajorų vado pavaduotoju, dvi kadencijas – Legitimacinės komisijos nariu. Aktyvus keliautojas – apkeliavo per 70 valstybių, įkopė į Monblaną, Kilimandžarą ir kitas viršūnes.

140 2015 NR.1(1)

Nuorodos:

Rimša E. Kilmingųjų herbai Lietuvoje/Lietuvos bajorų palikuoniai. Sudarytojas Jonas Stankus. Vilnius: leidykla „Danielius“. 2000, p. 35–36. 10

Ivinskis Z. Lietuvos istorija. Iki Vytauto Didžiojo mirties. Vilnius: „Mokslas“, 1991, p. 366. 11

Ivinskis Z. Horodlės aktai. LE, t. 8, p. 310.

Ulanovski B. Inscriptiones devolinles..., Nr. 1192.

Semkowicz W. O litewskich rodach... MH t. VII, p. 96–97. 14

Ten pat, Nr. 1341 i 1342.

Ten pat, RTH t. IX s. 254.

Venckūnas Vytautas, Narkevičius Artūras. Jonavos valsčiaus ir miesto savivaldos kūrimasis 1918–1920 m. Jonava, Naujienos, 2015 m. vasario 3 d. 17

Dr. Tumas J. Žurnalas „Vairas“, 1932 m., Nr. 11.

Išsaugokime kultūros paveldą. 2-a dalis. Jonavos rajono savivaldybės leidinys. Sudarė Gražina Mrazauskienė. Jonava, 2008, p. 84–92. 19

V. Ištakos ir istorijos

PAGIRSKIŲ PARDUOTUVĖJE Dalija Epšteinaitė-Kyjv

Trumpai apie autorę Gimė 1937 m. kovo 23 d. Jonavoje, inžinieriaus Jokūbo Epšteino ir Bliumos Pagirskytės šeimoje. II pasaulinio karo metais buvo evakuota į Rusiją. 1945 m. grįžo į Lietuvą. 1954 m. baigė Vilniaus 6-ąją vidurinę mokyklą, 1956–1962 m. studijavo ir baigė Maskvos M. Gorkio literatūros instituto Vertimų fakultetą. 1961–1965 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos komitete. 2000–2005 m. – almanacho „Žydų muziejus“ sudarytoja ir vyriausioji redaktorė. 2005–2008 m. – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja. Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Vertėja. Iš lietuvių kalbos į rusų verčia lietuvių klasiką ir šiuolaikinius kūrinius.

Pagirskių šeima. Jonava, 1937 m. Pirmoje eilėje iš kairės: Sorė ir Abelis Pagirskiai, duktė Maša Pagirskaitė; antroje eilėje: Elias ir Levas Šlapoberskiai, Nadia ir Ana Granevičiūtės; trečioje eilėje: duktė Taubė Pagirskaitė (Judelevičienė), duktė Bliuma Pagirskaitė (Epšteinienė), duktė Frida Pagirskaitė, Estera Granevičiūtė (Šlapaberskienė); ketvirtoje eilėje: Abraomas Judelevičius, Jokūbas Epšteinas, Borisas Šlapoberskis. Nuotrauka iš autorės albumo.

141

TAUROSTA linkęs bendrauti su pirkėjais. Visus parduotuvės reikalus tvarkė žmona Sorė Pagirskienė, kalvio Krasko duktė. Būdama kone beraštė, ji puikiai mintyse atlikinėjo reikalingus aritmetikos veiksmus. Ji ir namus valdė, ir devynis vaikus augino, visus leido į mokslus. Kai šie, kiek paaugę, vienas po kito pradėjo lankyti gimnaziją, Pagirskis vaikams sakė: „Mokslas – svarbus dalykas, be mokslo nieko gyvenime nepasieksite. Bet yra dar svarbesnių dalykų: tai – protas. Be proto ir mokslas nepadės. Taigi, žinokite, ne kiekvienas mokytas yra už nemokytą protingesnis. O girtis savo išsimokslinimu negarbinga.“ Savo motiną Pagirskiukai nepaprastai gerbė. SusėSorė Pagirskienė, apie 1935 m. Nuotrauka iš autorės albumo.

dę aplink didelį stalą, visi laukdavo, kol Sorė kiekvienam įpils į lėkštę sriubos. O dar prie stalo pietavo ir

PAGIRSKIŲ PARDUOTUVĖJE

kiti – tarnaitės, darbininkai, pažįstami. Būdavo, kad

Gimiau Kaune, bet, matyt, iškart buvau išgabenta Sorė ko nors nepastebėdavo, bet vaikas tylėdamas į Jonavą, nes gimimo liudijimą surašė ten ir gimimo

sėdėjo prie stalo, kai kiti valgė. Sorė sau įsipildavo

vietą nurodė – Jonava. Taigi, esu jonavietė. Beje, iki pati paskutinė. Tą jos įprotį buvo perėmusi ir mano trejų metų ten ir gyvenome – visa gausi Pagirskių gi-

motina Bliuma, jaunesnioji Sorės duktė, pavadin-

minė erdviame dviejų aukštų name, statytame mano ta Sorės motinos Bliumos vardu. Apie Sorę sakydavo: prosenelio kalvio Jankelio Krasko. Pasakojo, kad Bliumos Sorė, o apie mano motiną: Bliumos Sorės Bliunamo sienos buvo iš devynių plytų, o dar namas pa-

ma (jidiš kalboje tai skamba kiek grakščiau: Bliumė Sorl

sižymėjo tuo, kad nagingas kalvis buvo įsivedęs vie-

Bliumės). Sorė turėjo savo auklėjimo sistemą. Ji vaikus

tos kanalizaciją. Gyvenamieji kambariai – viršuje, gimdydavo kas dvejus metus, tad vyresnieji vaikai priapačioje – parduotuvė. Virš durų – santūri iškaba: žiūrėdavo jaunesnius. Jauniausios Bliumos auklėtoja „A. PAGIRSKIS. GELEŽIES PREKYBA“. Tačiau patį

buvo šešeriais metais vyresnė, labai griežta Frida. Bliu-

Abelį Pagirskį žmonės nedažnai matydavo parduotu-

ma mėgdavo žiūrinėti spintoje sukabintus drabužius, o

vėje. Tai buvo romus, orus, išsilavinęs žmogus, ne itin ypač jos dėmesį traukė motinos vestuvių suknia.

142 2015 NR.1(1)

V. Ištakos ir istorijos

Kartą ji, įkvėpimo pagauta, iškirpo iš tos sukne-

Segalovskių, tačiau joms savo žavesiu nenusileido

lės gerą gabalą ir pasiuvo tokią pat suknelę savo lėlei. ir Pagirskaitės. Tėvas Abelis – šviesiaplaukis, mėTačiau gėrėtis pačiai vienai buvo neįdomu, savo dar-

lynakis, ir juodaakė Sorė tarsi „pasidalindavo“ vai-

bą mergaitė parodė. Pamačiusi lėlę, aprengtą vestuvi-

kus: vieni gimdavo panašūs į tėvą, kiti – į motiną.

ne suknele, Frida, netarusi nė žodžio, stvėrė siuvėją

Štai tiesia pirkėjui dalgį ašmeniu į save baltaplaukė

už rankos ir bėgte per kambarių anfiladą nuvilko

Maša, o šalia vinis sveria juodaakė Malka, abi – san-

pas Sorę – teismui. Visi, drebėdami iš baimės, laukė tūrios, rimtuolės, o Frida, nukeldama nuo lentynuosprendžio. „Kokia gabi mano dukrelė, – tarė Sorė.

nos žvilgantį virdulį, spokso šviesiomis tarsi alyvos

– Reikės jai mokytis siuvimo.“ Vėliau, studijuodama akelėmis. Prancūzijoje, mano mama baigė aukštosios mados

Ko tik nebuvo ant tų lentynų! Tėvai ne ką tepasa-

sukirpėjų kursus. Pažymėjimas su dideliame lakšte

kojo apie tuos spalvingus metus, kai klestėjo šeimos

įmantriomis raidėmis užrašytu pavadinimu, akan-

verslas, o Kranto gatvėje, 14 numeriu pažymėtame

to lapais ir visokiais vingiavimais atrodė kur kas

name, virte virė intensyvus, dvasingas gyvenimas.

įspūdingiau, nei asketiškasis Strasbūro universiteto Per daug buvo to nutylėjimo priežasčių – tiek asmenidiplomas. Sorė Pagirskienė ne tik valdė namus ir aptarnauda-

nių, tiek politinių. Atsimenu, kaip nusiminė motina, kai gavau pasą su nurodyta gimimo vieta – Jonava.

vo pirkėjus – į ją dažnai kreipdavosi įvairiais, kartais Paklausta, kiek tas turi reikšmės, motina atsakė: „Jeinetikėtais kausimais. Štai vežėjas, daugiavaikis Avro-

gu trems pagal gimimo vietą, turėsi gyventi Jonavoje,

mas, visų vadinamas Avromėliu, atėjo patarimo, kaip

bet juk ten nieko neliko...“

pavadinti naujagimę dukrelę. Sorė, pažvelgusi į suvar-

Ne toks jau didelis miestas, ta Jonava, bet ir ne

gusį neūžaugą, tarė: „Gana – štai kaip pavadink. Juk

toks jau mažas, kad visi visus pažinotų. Aišku, ten

tokią krūvą vaikučių jau turi.“

egzistavo kontrastų – vienur spietėsi turtingesni gy-

Sako, Jonavoje veikė apie 250 parduotuvių. Tarp di-

ventojai – verslininkai, pirkliai, inteligentai, kitur –

delių ir visai mažų – maisto, galanterijos, popieriaus, vargingesni. Senojoje arba Bravoro gatvėje, žydų variestainių ir kitų – Pagirskių prekyba nepasimetė.

dintoje „Braizergas“, gyvenęs paauglys Pogėris mėgo

Pirmadieniais, kai iš aplinkinių kaimų žmonės suva-

vaikščioti atokiau nuo savo namų – mažos, į žemę

žiuodavo į turgų, padėti Sorei ateidavo vyresniosios

susmukusios lūšnos su mažyčiais langeliais – iki

dukros Maša, Frida ir Malka. Nors jonaviečiai vienin-

puošnios Kėdainių gatvės („Kadanergas“) su gražiais

gai pripažindavo, kad pačios gražiausios dukros yra

sodais, gėlynais, kur gyveno policijos viršininkas,

143

TAUROSTA o jo kieme vaikščiojo pasakiški paukščiai – povai ir lojo jo vardas, atsakė: „Srolka“. Tačiau Sorė pastebėjo: „Esi piktas šuo... Nukeliaudavo jis iki Svajonių kalno Sodų

didelis bernas, mes tave vadinsime Israeliu. O kiek

gatvėje, kur šeštadieniais vaikštinėdavo šventiškai norėtum algos?“ Į tai berniukas atsakė: „Man pinigų pasipuošęs jaunimas. Nuo Neries kranto stebėjo sie-

nereikia. Jų reikia motinai, todėl eisiu jos paklausti.“

lius, plukdomus į Nemuną, toliau – į Vokietiją. Galbūt

Sorė buvo sužavėta: „Esi geras sūnus. Ateik rytoj dirb-

čia išgirdo ką nors minint Pagirskių pavardę. Magėjo ti, o po savaitės nustatysim tau atlygį.“ Tai buvo lemsužinoti, o gal Pagirskiai yra kokie giminės? Israelio tingas įvykis Israelio Pogėrio gyvenime, apie jį vėliau, Pogėrio išties būta talentingo. Iki 13 metų lankyda-

gyvendamas JAV, Pitsburgo metalo apdirbimo fabri-

mas pradžios Talmud-Toros mokyklą berniukas pasi-

ko specialistas rašė savo prisiminimuose. O tada, po

žymėjo puikiais gabumais. Tėvas norėjo leisti jį stu-

savaitės, jis kaip pagalbinis darbininkas imdavo dvie-

dijuoti iešivoje – rabinų seminarijoje, tačiau jaunuolis jų rublių algą, bet po pusantrų metų nusprendė monenorėjo tapti rabinu ir įsitaisė mokiniu pas siuvėją

kytis kalvystės amato. Bet ir čia jo ryšiai su Pagirskių

Leizerį. Praėjus keliems mėnesiams, tėvas paprašė

parduotuve ir jos žmonėmis nenutrūko. Jam galime

siuvėjo mokėti paaugliui už paslaugas, bet tas atsisakė. dėkoti už detaliai aprašytą parduotuvės interjerą. Tuomet Israelis pasisamdė už vieną rublį per savaitę

„Aukštai ant lentynos švytėjo gražiai išsirikia-

Pilvinskio parduotuvėje priešais bažnyčią. Vakarais vę vario ir nikelio virduliai, žemiau – ketaus puošeimininkas siuntė jaunuolį pažvelgti, ar jau užsida-

dai, balti iš vidaus ir juodi išorėje, sudėlioti pagal

rė konkurento Lozerio Judelevičiaus parduotuvė. Jei-

dydžius, o jų buvo 24. Mažiausiuose, vienos kvortos

gu dar ne, tuomet ir jis neuždarys. Tačiau ir Lozeris (0,5 litro), puodeliuose motinos virdavo sriubeles laukė, kad Pilvinskis užsidarytų pirmas – taigi dėl to mažiems ar sergantiems vaikams, o didžiausias, lenktyniavimo Israelis Pogėris turėjo suktis parduo-

Nr. 24, buvo toks sunkus, kad jį, net ir tuščią, tekda-

tuvėje iki sutemų. Tačiau paauglys nenuobodžiavo.

vo nešti dviese. Kieme stovėjo didelės svarstyklės, o

Vakarais į parduotuvę rinkdavosi savininko draugai.

iš trijų pusių kiemą juosė sandėliai. Iš stoties prekes

Ateidavo Leibas Granevičius, Jeklas Veicšteinas, Alte-

vežimu gabeno Alteris-Michė. Artėdamas prie Kran-

ris Unteršacas. Tai buvo vietos inteligentai, kurie įdo-

to 14 vartų, vežėjas nuleisdavo vadeles, o arklys ra-

miai kalbėdavosi įvairiomis temomis, aptarinėjo sio-

miausiai įžengdavo į kiemą ir sustodavo tiesiai prie

nistinės spaudos straipsnius. Paprašęs, kad Pilvinskis svarstyklių, kur siunta būdavo iškraunama. Apie kai pakeltų algą, o kai šis atsisakė, Pogėris įsidrąsinęs nu-

kuriuos jonaviečius sakydavo: „Jis proto turi mažiau

ėjo į Pagirskių parduotuvę. Ten Sorės paklaustas, koks už Alterio-Miches arklį.“

144 2015 NR.1(1)

V. Ištakos ir istorijos

Iš Pogėrio prisiminimų sužinome apie parduotu-

vo arklys, tuoj puldavo pas Sorl Bliumes. Pagirskiai

vės tarnautojus. Čia dirbę Avromas Feferis, pravar-

arkliais neprekiavo, bet visuomet buvo pasiruošę

de Feferl (pipiriukas), ir Leiba Gordonas iškraudavo,

padėti pinigais.“

atnešdavo ir kitaip tvarkydavosi su prekėmis, buhal-

Giliai į buvusio berniuko-pastumdėlio atmin-

teris buvo Mišelevičius, valytoja ir namų tvarkytoja tį įsirėžė ir jo asmeniškų santykių su darbdaviais – Chankė Don, vėliau išvykusi į JAV ir ten sutikusi epizodas. prisiminimų autorių. Nepamiršo Pogėris ir pirkėjų. „Dažnai apsilankydavo Mošė Zakas, smulkių pre-

„Vieną šeštadienio rytą vaikštinėjau Neries pakrante ir ten sutikau Pagirskius su dukra Maša ir

kių parduotuvės savininkas – visuomet elegantiškas, jos vyru, dar su jais ėjo buhalteris Mišelevičius. Visi nepriekaištingai švariai apsirengęs. Bet užeidavo ir grįžinėjo nuo geležinio tilto statybos. Nepaprastai susijo tėtušis, kuris valdė druskos ir silkių krautuvėlę, – gėdau – per šabą vilkėjau tuos pačius darbo drabužius, nuo jo visada trenkdavo silkėmis. Sakydavo: „Išsivi-

nes išeiginių dar neturėjau. Rytdieną Sorė pasakė, kad

rę bulvių, jas pridėkite prie Zako švarko, atrodys, jog

ponas Pagirskis liepė man nueiti pas Šejelą ir paimti

valgote bulves su silke...“ Įdomios yra „Geležies pre-

Pagirskių sąskaita medžiagos eilutei. Tai būtų dovana

kybos“ savininkų charakteristikos, kurias, praėjus už mano stropų darbą. Mudu su motina nuėjome pas keliasdešimčiai metų, pateikė buvęs darbininkas.

Šejelą, kur mama išrinko labai brangią medžiagą. Kitą

„Abelis Pagirskis – aristokratas. Tylus žmogus. dieną pasakojau Sorei, kad mama išsirinko pernelyg O jo žmona Sorė – labai aktyvi. Iš esmės ji viskam

brangią medžiagą – už 10 rublių, todėl paprašiau tuos

vadovavo. Duktė Frida kasdien ateidavo padirbėti pinigus, nors pusę jų, išskaičiuoti iš mano algos. „Esi parduotuvėje, o Maša ir Malka – tik pirmadieniais, protingas berniukas, – atsakė Sorė, – tačiau mano vyro tai yra turgaus dieną. Pogėriui dirbant parduotuvėje, dovana tau yra dovana, o ne pusdovanė.“ Maša ištekėjo už Leibos Granevičiaus. Vestuvės buvo

Iš devynių Pagirskių vaikų aštuoni mažiau ar

keliamos Kašiadoryse, Leibos mieste, o iškart po to ir

daugiau sėkmingai išėjo į didelį gyvenimą, tik

Jonavoje, kad mažų vaikų nevargintų kelionė. Grane-

21 metų Chava nuskendo Neryje... Vyresnieji – Frida

vičius gražiai įsiliejo į šią labdaringą šeimą. Kai dar

ir Benjaminas išvyko į Palestiną savo pasiaukojamu

besimokiau Talmud-Toroje, jis puikiai organizavo

darbu kurti būsimosios žydų valstybės. Vyresnioji

Purim šventę mokykloje ir sinagogoje, kur dalyva-

Maša anksti tapo našle ir liko prie senstančių tėvų,

vo kone visi Jonavos žydai. Patys gi Pagirskiai buvo bet palaimino tris savo dukras vykti į užsienį: Nažinomi kaip labdariai. Jei pas kokį vargšą nugaišda-

dia ir Ana įsikūrė Palestinoje, Estera – Prancūzijoje.

145

TAUROSTA

Taip atrodė firminis blankas.

Malka su šeima apsigyveno Vilniuje. Tania ištekėjo

valstybę 1948 m. kare. Sugrįžusios į Lietuvą pabėgėlės

už jonaviečio advokato Judelevičiaus. Duktė Bliu-

Tania ir Bliuma buvusioje Kranto gatvėje rado dykvietę

ma studijavo Prancūzijoje, ten ištekėjo už šiauliečio

ir išniekintas žydų kapines.

inžinieriaus Epšteino. Atvykę aplankyti tėvų ir pa-

Tačiau nedingo tam tikri saitai, vienijantys visus

dėti prekyboje – pasiliko. II pasaulinis karas išdras-

jonaviečius, tarp kurių egzistuoja kažkokia trauka.

kė Pagirskių lizdą. Kauno gete žuvo Sorės jaunėlis

Sugrįžęs iš Sibiro tremties buvęs parketo fabriko sa-

ir numylėtinis Dovydas. Po to ji pati, per „didžiąją

vininkas Icchakas Buršteinas ėmė rinkti buvusių jo-

akciją“ atrinkta į „gerąją“ pusę, numojo ranka ir

naviečių prisiminimus ir 1972 m. išleido įspūdingą

išėjo su pasmerktaisiais. Malka su visa savo šeima

„Jonavos knygą“. Ten įdėtas pluoštelis Israelio Pogėrio

sušaudyta Paneriuose. Maša, iš Kauno geto išgabenta

prisiminimų, Anos Granevičiūtės (Zimrani), taip pat

į Štuthofo koncentracijos stovyklą, žuvo „mirties

nemažai rašinių kitų jonaviečių, pažinojusių šią gar-

žygio“ metu... Išgyveno tie, kurie buvo išvykę į Pa-

bingą šeimą.

lestiną, bet ir čia būta netekčių: sūnus Chaimas, gydytojas, žuvo gindamas ką tik susikūrusią Izraelio

146 2015 NR.1(1)

VI. Iš mokslinių konferencijų

Šėtos mūšis: priežastys, eiga, pasekmės Vaidas Banys Kėdainių krašto muziejaus istorikas

Po 1918 m. lapkritį Vokietijoje įvykusios revoliu-

nevėžį ir Ukmergę ir nuo šių punktų slinko į šiaurę,

cijos neseniai susikūrusios Baltijos šalys ir Lenkija

vakarus ir pietvakarius. Nemaža dalis dabartinio

atsidūrė vokiečių ir rusų socialistinių revoliucijų su-

Jonavos rajono buvo užimta Raudonosios armijos pa-

sijungimo kryžkelėje. Tapo aišku, kad bolševikinės

jėgų. Ypač kentėjo apylinkės, esančios šiaurinėje da-

Rusijos kariuomenė netrukus pajudės naujųjų vals-

bartinio rajono dalyje, atsidūrusios pafrontės zonoje.

tybių sienų link. Taip ir įvyko: 1918 m. lapkričio 15

1919 m. sausio 6 d. Raudonajai armijai buvo iškel-

d. iš Vakarų gynybos rajono ir kairiojo Šiaurės fronto

ta užduotis užimti Mintaują ir rajoną iki linijos Jo-

flango – 7-osios armijos Vakarų, Pskovo ir Vitebsko

niškis–Bauskė–Panevėžys–Šiauliai. Vakarų armijos

divizijų buvo sudaryta Vakarų armija. Savo veiklą ji

vadovybės direktyvoje (jos kopija buvo išsiųsta

pradėjo užimdama atsitraukiančios Vokietijos armi-

Leninui) buvo nurodyta dešiniajam armijos flangui

jos teritorijas.

užimti geležinkelio linijas Šiauliai–Radviliškis ir Kė-

1918 m. gruodžio 29 d. Šiaurės fronto vadas Dmi-

dainiai–Jonava. Lietuvą puolančių Latvijos ir Vaka-

trijus Nadiožnyj (Дмитрий Надежный; nuo 1919 m.

rų armijų veikimo zonos buvo paskirstytos taip, kad

vasario 19 d. – Vakarų fronto vadas ), turėdamas tiks-

Kėdainiai ir Jonava (Ukmergės kryptis) buvo Vakarų

lą sujungti Šiaurės ir Vakarų frontų karinius veiks-

armijos rajone.

mus, nustatė liniją nuo Bologojė miesto šiaurėje iki

Nors bolševikų divizijos dar nebuvo pilnai su-

Palangos. Lietuvos pusėje nuo Dvinsko linija buvo to-

komplektuotos bei pakankamai kariškai parengtos

kia: Panevėžys–Radviliškis–Šiauliai–Palanga. Šiaurės

ir aprūpintos, jos supamuoju manevru turėjo užimti

fronto vado žinioje Lietuvoje veiksmus pradėjo dar

Kauną iš šiaurės ir pietų. Siekdami šio tikslo, bolševi-

viena – 7-oji armija, kurios sudėtyje buvo Ypatingoji

kai nesilaikė su Vokietijos vyriausybe 1919 m. sausio

latvių grupė. Armijos kairiajam flangui buvo įsakyta

18 d. pasirašytos sutarties, kuria buvo nustatyta laiki-

pulti Mintaujos (dab. Jelgavos)–Panevėžio kryptimi.

noji demarkacijos linija, ėjusi pro Daugus, Stakliškes

Sausio 5 d. bolševikai užėmė Vilnių, sausio 9 d. – Pa-

ir 10 km į rytus nuo geležinkelio linijos Kaišiadorys–

147

TAUROSTA Jonava–Kėdainiai . Ši linija nebuvo detaliai išryškinta,

nu ir 4 lengvomis patrankomis) turėjo užimti Jonavą,

todėl bolševikai minėtos sutarties dažnai nesilaikė.

Kėdainius ir pulti Kauną iš šiaurės rytų. Dar sausio 14

1919 m. vasario pradžioje Raudonosios armijos divizijos pradėjo veržtis vakarų kryptimi. Bolševikai tikėjosi, kad žygiuojant į vakarus juos aktyviai

d. 2-ojo Vilniaus lietuvių pulko žvalgai pasiekė Šėtą, o kitą dieną užėmė miestelį ir jo apylinkes.

Vasario 7 d. bolševikai staiga puolė Kėdainius.

parems vietiniai raudonieji partizanai, svarbiausiose

Vokiečiai gavo duomenų, kad norima pulti ir Jonavą,

vietose – Kaune, Kėdainiuose ir Suvalkijoje – įvyks

todėl į Jonavą buvo pasiųsta 18-ojo pėstininkų pulko

masiniai gyventojų sukilimai prieš Lietuvos vyriau-

kuopa ten stovinčiam prūsų batalionui pastiprinti.

sybę, o vokiečiai neateis jai į pagalbą. Naktį iš vasario

Vasario 8 d. vokiečiai atmušė miestą puolusius raudo-

8-osios į 9-ąją sovietai buvo suplanavę visuotinį „dar-

narmiečių dalinius. Kauno komendantūros vokiečių

bininkų ir darbo valstiečių“ sukilimą, kuriam visame

savanorių batalionai apie vasario vidurį buvo pakeisti

fronto Kėdainiai–Kaunas–Alytus–Gardinas ruože

XLV ats. divizijos dalimis, kurių 210 pulko štabas ir

į pagalbą turėjo ateiti armija.

I batalionas su 1 baterija stovėjo Jonavoje, o 212 pul-

Lietuvių (Pskovo) divizijai užimti Kauną buvo

ko I batalionas dislokavosi prie Kėdainių. Lietuvių

nurodyta vasario 15 d. Divizija (6 pulkai, apie 8000

pajėgos, padedamos vokiečių, vasario 8–9 d. atmušė

karių) buvo suskirstyta į tris brigadas. I brigada (1-as

Kėdainius puolusį Raudonosios armijos 2-ąjį pėsti-

ir 2-as šaulių pulkai su Vitebsko kavalerijos eskadro-

ninkų pulką.

Šėtos mūšio schema.

148 2015 NR.1(1)

VI. Iš mokslinių konferencijų

Tačiau Šėtoje dislokuotos Raudonosios armijos pa-

Sunkiai sekėsi ir dešiniajam būriui, kuriame buvo

jėgos tebekėlė nuolatinę grėsmę Kėdainiams ir gele-

sunkiai sužeistas savanoris Antanas Sereika. Ampu-

žinkelio atkarpai Jonava–Kėdainiai. Po sėkmingo bol-

tavus koją, jis tapo pirmuoju Lietuvos Nepriklauso-

ševikų sulaikymo Kėdainių prieigose buvo nuspręsta mybės kovų invalidu. pasinaudoti patogiu momentu ir kontratakuoti priešą.

Dešinysis būrys pradėjo slinkti Bogumilavos miš-

Kėdainių ir Panevėžio sričių apsaugos būrių vadai su ko grioviais vietove, susidedančia iš trimis laukais Kėdainiuose dislokuotų vokiečių savanorių dalinio perskirtų nedidelių miško masyvų. Paskutiniame jų vadais nedelsdami aptarė Šėtos puolimo planą. Vasario 11 d. Panevėžio ir Kėdainių sričių ap-

buvo įsitvirtinę raudonarmiečiai. Pastarieji atakuojančiuosius pasitiko intensyvia ugnimi, tačiau atkakliau

saugos būriai, padedami 40-ies vokiečių kareivių su nesipriešino ir skubiai atsitraukė, net nebandydami 3 kulkosvaidžiais, tarp 11–12 val. išžygiavo Šėtos

išnaudoti dėkingos gynybai miško priedangos prieš

link, pasiruošę užimti miestelį šturmu. 14 val. pasie-

pasiruošusias durtuvų kautynėms lietuvių ir vokie-

kę Žemuosius Kaplius, pasiskirstė puolamąsias jėgas čių dalis. Atsitraukimas virto chaotišku bėgimu, o tai į 3 grupes: dešinioji, vadovaujama paties Panevėžio lėmė nemažus bolševikų gyvosios jėgos nuostolius. srities apsaugos būrio vado Jono Variakojo, ir vokie-

Sumušti raudonarmiečiai per Bukonis atsitrau-

čių leitenanto Franz su jų kulkosvaidininkų parama,

kė Ukmergės link, palikdami nukautuosius, sužeis-

turėjo pulti per Pakščius iš pietų, užkirsdama priešui

tuosius ir karišką turtą. Tai buvo pirmasis mūšyje

galimo atsitraukimo kelią; vidurinė grupė, vedama lietuvių kariuomenės paimtas karo trofėjus: 3 RauKazio Dragunevičiaus, su vokiečiais keliu Kėdainiai– donosios armijos vėliavos, keliasdešimt šautuvų, keŠėta turėjo užimti Šėtą iš vakarų; kairioji, vedama liolika tūkstančių šovinių, 18 lauko telefono aparatų, karininko Juozo Mikoliūno, per Žemuosius Kaplius, 10–15 km kabelio, rankinės granatos, dviratis šaudmeNarbutiškius ir Petraičius – iš šiaurės vakarų. 2 vokiečių patrankos ir kulkosvaidis buvo pastatyti Žemų-

nims vežti, antklodės, milinės ir avižos. Lietuviai skubėjo paimti ginklus ir amuniciją, o

jų Kaplių pakraštyje. 15 val., po trumpo artilerijos vokiečiai – pašarą. Nukautuosius buvo įsakyta palaiapšaudymo, visi būriai ėmėsi vykdyti užduotis. Sunkiausia užduotis atiteko kairiajam būriui: rei-

doti, o sužeistieji išgabenti į Kėdainius. 7 sunkiai sužeisti belaisviai mirė Kėdainių ligoninėje arba pake-

kėjo atakuoti priešpriešinės pūgos metu, plyname liui į ją. Iškilmingai, su kariškomis apeigomis, lydimi lauke, įkalnėje. Puolantieji, norėdami įveikti ugnies Kėdainių Šv. Andriejaus cerkvės popo, žuvusieji buvo liniją, iki miestelio prieigų turėjo šliaužti apie 1,5 km. palaidoti Kėdainių stačiatikių kapinėse.

149

TAUROSTA

Kėdainių srities apsaugos būrys. Antroje eilėje iš kairės: 4-as būrio vadas Juozas Šarauskas; 6-as savanoris Mykolas Sereika; 7-as savanoris Flioras Lukšys (žuvęs 1923 m. Klaipėdos sukilimo metu). Kėdainiai [?], 1919 m. Šaltinis http://kvitrina.lt/lietuviskos-aviacijos-pradzia-prie-jiezno/

Raudonosios armijos Lietuvių šaulių divizijos kariai, po nesėkmingo puolimo prie Jiezno 1919 m. vasario 13 d. paimti į nelaisvę. Šaltinis http://robertas-balakauskas.blogspot.lt/

150 2015 NR.1(1)

VI. Iš mokslinių konferencijų

Šėtos puolimo metu miestelyje buvo dvi Raudo-

Juo labiau, kad dar prieš Kėdainių ofenzyvą lietuvių

nosios armijos 2-ojo šaulių pulko kuopos – apie 200

agentūriniai šaltiniai perdavinėjo pranešimus apie

kareivių. Nors jie buvo gerai įsitvirtinę, tačiau prana-

blogą rusų karių nuotaiką. Čia dislokuotose Lietuvių

šumo, buvusio dar prieš savaitę aktyvaus Kėdainių

divizijos dalyse tarnavo daugiausia Pskovo guber-

puldinėjimo pradžioje, jau neliko. Tuomet jų pajėgos

nijoje mobilizuoti vyrai, kurie į mūšius ėjo neva tik

buvo 10 kartų gausesnės ir turėjo 5 kartus didesnį

„komunistų komisarų varomi“.

kiekį kulkosvaidžių. Galbūt bolševikai, patyrę nesėkmę Kėdainių puolimo metu, nusprendė šio miesto daugiau nebepulti ir pagrindines jėgas permesti į kitas fronto vietas. Atsitraukimui jie turėjo visą laisvą dieną. Tuo pat metu raudonarmiečiai veržėsi ir Jiezno–Prienų kryptimi, siekdami užimti Alytų. Vasario 12 d., vakare, didelėmis pajėgomis jie pradėjo ten veržtis ir iš kitos pusės, Švobiškių kryptimi. Kad, nepavykus Kėdainių puolimui ir lietuvių kariuomenei juos stumiant tolyn, šie nesiruošė duoti rimtesnio pasipriešinimo ir ruošėsi trauktis per Vilnių Smolensko pusėn, buvo žinoma iš agento raudonarmiečių štabe pranešimo. Apie būsimą Šėtos šturmą žinojo visi lietuvių ir, ko gero, vokiečių kareiviai. Tačiau prastokas bolševikų žvalgybos ir operatyvinės informacijos rinkimo darbas nestebina, todėl Šėtoje dislokuota jų įgula galėjo ir nelaukti tokio ryžtingo puolimo. Galbūt suveikė ir demoralizacijos veiksnys po neseniai pralaimėtų kautynių: raudongvardiečių daliniams galėjo būti žinomas ir vakarykštis – skaudus vasario 10 d. pralaimėjimas vokiečių „Grenzschutz Nord“ pajėgoms ties Seda.

Jonas Variakojis

151

TAUROSTA

Po balandžio pirmomis dienomis vykusios raudonarmiečių ofenzyvos lietuvių dalys turėjo palikti Šėtą ir kuriam laikui atsitraukti iki Kėdainių. Nepaisant to, Šėtos mūšis turėjo tiek taktinę, tiek psichologinę reikšmę kovose su bolševikais. Šėtoje buvo raudonarmiečių atramos punktas ne tik gretimų apylinkių, bet ir Kėdainių miesto puldinėjimui. Miestelio užėmimas ne tik sunaikino priešo karinę bazę, bet ir taktiniu požiūriu nustūmė fronto liniją nuo Kėdainių dabartinių Jonavos ir Ukmergės rajonų link, o lietuviams turėjo dar ir psichologinės reikšmės. Buvo galutinai panaikinta Kauno apsupimo grėsmė, o Kėdainiai tapo saugiu užfrontės miestu su lauko ligonine, intendantūra ir rotuojančiomis karinių dalių įgulomis.

šaltiniai ir literatūra: 1. Raporte pažymima, kad „raudonarmiečiai su vokiečiais sutaria. Vokiečių laisvanoriai prieš ateisiant bolševikams pašaudo ir traukiasi.“ Žr.: Raportas Generaliniam štabui, Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA), f. 929, ap. 3, b. 25, l. 108; Taip pat: „[Bolševikų], Apskričio komitetui vokiečių valdžia, nežiūrint reikalavimų, ginklų nedavė. [...], Vienok tuojau po to bolševikams išdavė 200 šautuvų. [...], Vietos bolševikai vokiečių palaikomi faktinai valdo Kaišedorius“, 1919-01-19 Lietuvos spaudos biuro pranešimas, ten pat, l. 114. 2. Дмитрий Николаевич Надежный [interaktyvus], [žiūrėta 2011 m. balandžio 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.hrono.ru/biograf/ bio_n/nadezhnyi.php

152 2015 NR.1(1)

3. 1918-12-29 Приказ армиям фронта о задачах и районах действий армий и групп войск, Директивы командования фронтов Красной Армии (1917–1922 г.). Cборник документов в 4-х томах, т. 1: ноябрь 1917 г.–март 1919 г., Москва, 1971, p. 492. 4. 1919-01-05 Директива Главного командования командованию Северного фронта [...], Директивы Главного командования Красной Армии (1917–1920): cборник документов, Москва, 1969, p. 185. 5. 1919-01-06 Директива Главного командования командованию Западной Армии [...], Директивы командования фронтов..., ten pat, p. 186. 6. Lietuvių enciklopedija, t. 15, Bostonas, 1968, p. 95. 7. Сводка нр. 5 агентурных сведении с 16 по 22 февpаля 1919 года, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 25, l. 7. 8. Iš raudonojo komandieriaus žygių užrašų, Karys, 1922, Nr. 8 (144), p. 90–91; Šio šaltinio kilmė nežinoma. Akivaizdu, kad iš jo duomenis ėmė ir K. Ališauskas; žr. plačiau: ALIŠAUSKAS, K. Pirmieji Nepriklausomybės kovų žygiai, Mūsų žinynas, 1939, Nr. 2, p. 192. 9. Kpt. Jakštas [JAKŠTAS, Petras]. Saksų savanorių dalys Lietuvoje 1919 m., Karo archyvas, t. 6, Kaunas, 1935, p. 206; 189. 10. VARIAKOJIS, Jonas. 4 pėst. Lietuvos karaliaus Mindaugo pulkas, New York, 1965, p. 25. 11. KUBILIUS, K. Taip pradėjome kovas, Karo archyvas, t. 9, 1938, p. 228. 12. KUBILIUS, K. Kaip mes ėmėme Šėtą, Savanorių žygiai: Nepriklausomybės karų atsiminimai. Red. P. Ruseckas, t. 1, Kaunas, 1937, p. 104. 13. ČAPLIKAS, J. [Julius] Pirmi Lietuvos kariuomenės kūrimo žingsniai (1 p. D. L. K. Gedimino pulko istorijos bruožai), Mūsų žinynas, 1921, Nr. 2, p. 83. 14. 1919-03-01 Žinios iš fronto, LCVA, f. 929, ap. 3, b.25, l. 15. MIKOLIŪNAS, J. [Juozas]. Kovos dėl Kėdainių, Savanorių žygiai: Nepriklausomybės karų atsiminimai, ten pat, p. 94.

VII. Kronika

NAUJAUSI LEIDINIAI APIE JONAVOS KRAŠTĄ IR ŽMONES, KRAŠTIEČIŲ KŪRYBA

Istorija

Prikeltas laikas : Jonava žemėlapiuose ir fotografijose / Jonavos krašto muziejus; [sudarytojai Vidmantas Jankauskas, Artūras Narkevičius, Vytautas Venckūnas]. – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, [2015]. – 183, [1] p. : iliustr., faks., portr., žml. Knygos pratarmėje (p. 7–8) Vidmantas Jankauskas rašo: „Kol kas nėra patvaresnio ir patikimesnio istorijos, tautos kolektyvinės atminties sargybinio už spausdintą žodį, knygą. Nepaneigsi ir to, kad per pastarąjį ketvirtį amžiaus įvyko rimtų poslinkių kaupiant ir skelbiant Jonavos krašto istorinę medžiagą. Džiaugiuosi galėjęs bent šiek tiek prie to prisidėti. Tiesa, nors daugiau ar mažiau profesionaliai paruoštų įvairių populiarių ir proginių leidinių apie Jonavą bei Jonavos kraštą susidarytų gal jau visa lentyna, rimtų mokslinių tyrinėjimų, šaltinių publikacijų gausa jonaviečiai kol kas pasigirti negali. Spėju, kad savotiško noro atsigriebti paskatinta radosi ir ši knyga. [...] Joje sugulusias šiandien žinomų vertingiausių jonavietiškos kartografijos bei ikonografijos paminklų reprodukcijas palydi pora bene išsamiausių Jonavos istorijai skirtų mokslinių tekstų. Pirmąsyk lietuviškai skelbiamas ir visas 1750-ųjų Jonavos miestelio įsteigimo privilegijos tekstas.“ Knygoje, be minėtos privilegijos teksto, skaitytojai ras papildytus, pataisytus ir šiam leidiniui paruoštus mokslinius straipsnius: Vydo Dolinsko „Kosakovskiai Lietuvos ir Jonavos istorijoje XVI–XVIII a.“ ir Algimanto Miškinio „Istorinė ir urbanistinė Jonavos raida“, taip pat Onos Balkevičienės sudarytas asmenvardžių ir vietovardžių rodykles. Leidinyje panaudotos iliustracijos iš privačių Vidmanto Jankausko, Artūro Narkevičiaus ir iš valstybinių įstaigų (archyvų, bibliotekų, savivaldybių, muziejų) kolekcijų. Knyga išleista 1000 egz. tiražu.

Nepažinti gyvenimai : Jonavos istorijos apybraiža, 1750–2015 / Giedrė Milerytė-Japertienė. – Vilnius : G. Milerytė-Japertienė, 2015. − 232 p. : iliustr. Leidinio autorė Giedrė Milerytė-Japertienė „Kreipinyje į malonųjį skaitytoją“ pristato šios knygos sandarą. „Knyga susideda iš keturių dalių: senoji istorija (nuo ištakų iki Pirmojo pasaulinio karo), nepriklausomos Lietuvos istorijos laikotarpis (1918–1940 m.), okupacijų periodas (1940–1990 m.) ir dabartiniai laikai (nuo 1990 m. iki šių dienų). Kiekviena dalis suskirstyta pagal temas į skyrius, juose medžiaga išdėstyta chronologine tvarka. Skaitytojui siūlomas tarsi turistinis maršrutas po dabartinį miestą ir, sustojus prie dabar egzistuojančių objektų, leidžiamasi į ekskursiją po praeities Jonavą. Tokių atskirų pasakojimų yra 27. O tai reiškia, kad 27 kartus į Jonavos istoriją pasižiūrėta iš šiandienos perspektyvos.“

Knyga išleista 1000 egz. tiražu.

153

TAUROSTA Jonavos žydų kultūros pėdsakai : lankstinukas / projektą remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. − [S.l.] : [Jonavos krašto muziejus], [2015]. − 1 spalvotas lapas. Lankstinuke pristatomas žydų įsikūrimas Jonavoje, Kauno gatvė – geriausiai išlikusi Jonavos gatvė, atspindinti to meto žydų prekybininkų gyvenimo būdą. Leidinuke pateikiama informacija apie išlikusias ir neišlikusias žydų sinagogas. Taip pat čia galima rasti informacijos apie kitus žydų pastatus: gaisrinę, mokyklą, pirtį, senąsias kapines, degtukų fabriką. Pateikiama informacija ir apie neišlikusius pastatus: malūną, keltus. Talpinama nuotrauka ir pateikiama informacija apie žydų masinių žudynių vietą – Girelę. Lankstinuke pristatomas žydų gyvenimo būdas, aprašoma, kaip atrodė senoji Jonava. Leidinuke taip pat perspausdinamas Jonavos miesto 1920–1940 m. planas iš knygos Yanova, Tel-Aviv, 1972. Čia pateikiamas ir vietovių, konstrukcijų, visuomeninių įstaigų sąrašas, šie objektai pažymimi plane. Šį lankstinuką Jonavos krašto muziejus išleido Europos žydų kultūros dienai skirtiems renginiams. 2015 m. rugsėjo 4 d. Jonavos viešojoje bibliotekoje susirinko žmonės, norintys prisiminti ir gilintis į žydiškojo paveldo ir tradicijų turtingumą. Čia vyko Jonavos krašto muziejaus parengtos Kauno apskrities archyve saugomų tarpukario Jonavoje gyvenusių žydų dokumentinių nuotraukų parodos „Jonavos žydų veidai“ atidarymas (iniciatorius Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Eugenijus Sabutis) ir žydų kultūros tyrinėtojos, gidės Asios Gutermanaitės paskaita „Istoriniai tiltai į Jonavos žydų praeitį“.

Karinis paveldas Jonavos rajone (1914–1940) : žemėlapis / projektą remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. – [s.l.] : [Jonavos krašto muziejus], [2015]. − 1 iliustruotas lapas.

Jonavos krašto muziejaus projektą „Karinis paveldas Jonavos rajone (1914–1940 m.)“ parėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Pagal šį projektą išleistas žemėlapis „Karinis paveldas Jonavos rajone (1914–1940 m.)“, parengta paroda „Karinis paveldas Jonavos rajone – praeities pėdsakais“. Lankstinuke pristatomi 1914–1940 m. karinio paveldo objektai Jonavos krašte: Lietuvos karių kapai, vokiečių karių kapai senosiose Jonavos miesto kapinėse, kareivinių pastatas Jonavoje, Šaulių kryžius (stogastulpis), Atminimo laukas, Jonavos geležinkelio tilto gynybiniai įtvirtinimai, kareivinės ir poligonas Rukloje, paminklinis akmuo, skirtas Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai, Rukloje, paminklas Batėgaloje, Žeimių dvaro arklidės ir parkas, Naujasodžio kryžius, Juškonių kryžius, Normainių Šėtos mūšio vietoje esantis akmuo, paminklas Bukonyse ir nemažai savanorių kapų Skarulių, Šmatų, Žeimių, Bukonių kapinėse ir kt. vietose. Lankstinuke pateikiamas rajono lankytinų vietų žemėlapis, kuriame pažymėti ir karinio paveldo objektai Jonavos rajone 1914–1940 m.

Žmonės Pulkininkas Liudas Butkevičius : mokytojas, karininkas, rezistencijos vadovas / Vilius Kavaliauskas. – Vilnius : [Petro ofsetas], 2015. – 255, [1] p. : iliustr., faks., portr. – (Nepriklausomybės kovų didvyriai). – Tekstas liet., rus. – Turinyje aut.: Liudas Butkevičius. – Kn. taip pat: Įžanga / Audrius Butkevičius, p. 7. – Bibliogr.: p. 251–252. – Asmenvardžių vardynas: p. 253–254. – Skiriama 1918–1920 m. Lietuvos savanoriams. Tai pirmasis serijos „Nepriklausomybės kovų didvyriai“ leidinys. Knyga skirta pulkininko Liudo Butkevičiaus atminimui. Šis Nepriklausomybės kovų didvyris 1907–1915 m. gyveno Žeimiuose (Jonavos r.). Iki 1914 m., t. y. iki I pasaulinio karo pradžios, čia dirbo kilnų mokytojo darbą. Jonavos krašto skaitytojus labiausiai sudomins skyrius „Pradžios mokyklos mokytojas Žeimiuose“ (p. 43–54), kuriame pateikiami paties Liudo Butkevičiaus aprašyti gyvenimo Žeimiuose fragmentai. Čia paviešintas ir evakuotos Butkevičių šeimos turto sąrašas yra neparastai vertingas istorinis dokumentas, ryškiai nutapantis Lietuvos kaimo mokytojo buitį konkrečiu istoriniu etapu. Leidinys iliustruotas Butkevičių šeimos archyvo, knygos autoriaus, archyvinėmis nuotraukomis ir nuotraukomis iš interneto. Skyrius „Pradžios mokyklos mokytojas Žeimiuose“ gausiai iliustruotas to laikotarpio istorinėmis nuotraukomis ir dokumentų kopijomis iš Butkevičių šeimos archyvo.

154 2015 NR.1(1)

Knyga išleista 1000 egz. tiražu.

VII. Kronika

Kraštiečių kūryba Dainuoju sodui : eilėraščiai / Ana Aleksandravičienė ; [iliustracijos autorės]. − Kaišiadorys : Printėja, 2015. − 163, [1] p. : iliustr. Ši knyga „Dainuoju sodui“ – penktoji. Į ją autorė sudėjo Upninkų kaimo gamtos grožį, žmogaus širdies gerumą. Joje atrasite meilę ir skausmą, kasdienybę ir šventes. Ši knyga skirta žmonėms, kurie gyvena šalia, į kurių petį galima atsiremti. Knyga iliustruota autorės piešiniais. „Šią knygą aš skiriu Žmonėms, kurie paskatino ją išleisti. Poete savęs niekada nevadinau, tesu paprasta kaimo „giedorka“, tad ir mano kūrinėliai yra paprasti, gimę stebint aplinkinius. [...] Tai nėra mano vienos knyga, juk galiu didžiuotis, kad esu laiminga, kad šalia manęs – Draugai, kurie man padovanoja Viltį. O viltis virto į sielos dainą“, – rašo Ana Aleksandravičienė. Knyga išleista 100 egz. tiražu.

Kai laša dienomis į širdį : lyrika / Eglė Miliušytė-Brazdžiūnė (Egmilė) ; [iliustracijos Ingos Brazdžiūnaitės-Šišovienės]. − Kaišiadorys : Printėja, 2015. − 131, [1] p. : iliustr. E. Miliušytės-Brazdžiūnienės (Brazdžiūnės) lyrikos knyga „Kai laša dienomis į širdį“ – jausmų knyga. Joje vyrauja visiems žmonėms būdingi išgyvenimai įvairiose gyvenimo situacijose, jų jausminė išraiška atitinkamais gyvenimo momentais, santykis su artimais žmonėmis, meilė gamtai, žmogui ir gyvenimui. Viršelio ir iliustracijų autorė – Inga Brazdžiūnaitė-Šišovienė. Knyga išleista 200 egz. tiražu.

Sveikinkime, dėkokime, užjauskime / Eglė Miliušytė-Brazdžiūnė (Egmilė) ; [iliustracijos Ingos Brazdžiūnaitės-Šišovienės]. − Kaišiadorys : Printėja, 2015. − 170 p. : iliustr. Anotacijoje autorė E. Miliušytė-Brazdžiūnienė (Brazdžiūnė) rašo: „Šis rinkinukas skirtas kiekvienam iš jūsų. Manau, kad jame sau artimus ir reikalingus žodžius atras kiekvienas, kuris ieško tokių tekstų. Tebus tai mažas pagalbininkas, kai ko nors prireiks greitai, o savo mintyse neatrasite reikalingų žodžių. Tad sveikinkite, dėkokite, užjauskite...“ Knygoje gausu sveikinimų visiems metų laikams, gimtadienio šventei, vardo dienai, meilei, vestuvėms, mamai, močiutei, tėčiui, gimus kūdikiui, vaikų nuo 1 iki 10 metų gimtadieniams, Pirmosios Komunijos proga, šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams, šv. Velykoms. Taip pat pateikiami bendri sveikinimai, padėkos ir užuojautos. Viršelis – Ugniaus Brazdžiūno, iliustracijos – Ingos Brazdžiūnaitės-Šišovienės. Knyga išleista 300 egz. tiražu.

Vėlyvi drugiai : [eilėraščiai, piešiniai] / Apolinaras Pakalniškis ; Apolinaro Pakalniškio piešiniai. − Vilnius : Trys žvaigždutės, 2015. − 160 p. : iliustr. Autorius, pergyvenęs sudėtingą ir permainingą istorinį laikotarpį, savo išgyvenimus ėmė reikšti poetiniu žodžiu, menine kūryba virtusiais piešiniais. Pristatydamas savo biografiją skaitytojams tarsi atveria vartus į meninį pasaulį, kuris tampa ir artimesnis, ir suprantamesnis. Knyga iliustruota autoriaus darbais. Nuotraukos – iš šeimos archyvo. Knyga išleista 500 egz. tiražu.

155

TAUROSTA Langas į begalybę : Gabrielė : fantastinis romanas / Aurelija Butkutė. − Utena : Utenos Indra, 2015. − 462, [1] p. Tai romanas, kurio mistikos, fantastikos ir realybės pynėje sukasi praeities, dabarties ir ateities konkrečių Lietuvos didmiesčių, miestų ir miestelių jaunimo gyvenimas. Viršelyje – Romo Kačiulio (autorės mokinio) piešinys. „Jeigu jūs esate paauglys arba norėtumėte grįžti į tuos nuostabius, jaudinančius, pilnus nuotykių paauglystės metus, tai imkite šią knygą ir mėgaukitės tikra laiko ir erdvės begalybe. Ji puikiai tiks tam, kuris mėgsta fantastiką, nes pagrindiniai veikėjai savo paauglyste mėgaujasi XXI a. viduryje, jie mato ir kalba su angelo sargo siela. Ši knyga patiks ir tam, kuris skaito apie realų gyvenimą, nes joje ras įvairiausių tikrų XX ir šio amžiaus istorijų. Aš nuoširdžiai tikiu, kad paaugliai, perskaitę šį kūrinį, ne tik žavėsis Ajanos ir Tomo drąsa, jų stipria valia, sugebėjimu įvertinti ir naudotis mokslo, gerosiomis meno ir sporto savybėmis, bet ir pasisems idėjų, kaip sukurti ateities mokyklą. Laukiu Jūsų gimnazistų – Ajanos ir Tomo – gyvenime“, – kviečia Aurelija Butkutė-Buitvydienė.

Knyga išleista 1000 egz. tiražu.

Bohemijos fragmentai : [esė] / Ramūnas Čičelis. – Vilnius : Versus aureus, 2015. – 71, [1] p. : iliustr.

Trumpose poetinėse esė autorius gvildena žmogaus ir vietos – miesto ar vietovės – santykį, kurio metu randasi unikalios egzistencinės patirtys. Miestai ir vietovės yra personifikuojami, su jais kalbamasi, į juos kreipiamasi. Sąmonės srauto technika knygoje savitai derinama su siužetiškumu, veiksmo raida. Siužetas vystomas neskubant, fragmentiškai, tačiau įsižiūrint į detalę, nukreipiant žvilgsnį į savo emociją ar mintį. Tekstų įtaigos galia yra ir stilistinė, ir prasminė – trumpi sakiniai, kai kur vieno žodžio sakiniai kuria įtampą, kuri laipsniškai auga, kol yra išsprendžiama pasakotojo sąmonės ir pasąmonės susiliejimu, tuo, ką Karlas Gustavas Jungas vadino individuacija – visišku savo integralumo suvokimu. Ši knyga – tai bandymas ribotomis kalbos galiomis apšviesti tas žmogaus buvimo kertes, kurios paprastai nesileidžia apšviečiamos. Knyga išleista 400 egz. tiražu.

Kuždesiai : [eilėraščiai] / Kabakų mergaitė. – Vilnius : Homo liber, 2015. – 131, [4] p. – Tikrasis aut. vardas: Justina Kabakaitė. Tai pirmoji Justinos Kabakaitės poezijos knyga, pasirašyta Kabakų mergaitės slapyvardžiu, kurį padiktavo šeimos pavardė. Autorė kviečia skaitytoją į slaptų minčių, svajonių pasaulį intymiam pokalbiui. Ji kalba tyliai, pašnibždomis. Knygą sudaro penki skyriai, bet eilėraščiai sunumeruoti. Skaitytojui siūloma išsiaiškinti eilėraščių grandinę, surasti pirmuoju numeriu pažymėtą eilėraštį ir knygą skaityti sekant autorės kūrybinio braižo kaitą. Dailininkė Monika Jasnauskaitė. Štai ką rašo pati Kabakų mergaitė 4-ame knygos viršelio puslapyje: „Ši knyga – karščiausia mano svajonė, ilgai puoselėta ir daug laiko marinta abejonėmis. Joje, kaip turbūt ir įprasta pirmai knygai, daug atvirumo, intymaus kalbėjimo apie poeziją, žmonių santykius, bendražmogiškąsias tiesas. Čia sutilpo itin asmeniški žodžiai ir eilutės, kurios ištariamos tyliai, pašnibždomis. Knygoje spausdinami ir dar kelios savaitės prieš leidimą, ir pernai, ir prieš keletą metų rašyti eilėraščiai. Visus juos vienija nuolat besikeičianti miesto mergaitė, pasakojanti savo istoriją.“ Knyga išleista 300 egz. tiražu.

156 2015 NR.1(1)

VII. Kronika

Pavasario želmenys : lyrika su pašmaikštavimais / Mykolas Kručas. – Kaišiadorys : Printėja, 2015. – 113, [1] p. „Pavasario želmenys“ – ketvirta Mykolo Kručo knyga. 2002 m. pasirodė pirmasis poezijos rinkinys „Saulėlydžiai prie Šventosios“, 2009 m. išleista knyga „Senas ąžuolas“, o pernai leidinių sąrašą papildė „Paliūnės sodžius“. „Pavasario želmenys“ – kelių literatūros žanrų kokteilis. Šalia lyrinių eilėraščių – dainų, romansų – spausdinamas pluoštas šmaikščių, satyros bruožų turinčių kūrinių, išjuokiančių mūsų gyvenimo negeroves. Šiame leidinyje autorius atsiskleidžia ir kaip komedijų kūrėjas. Vaidinti skirti kūriniai „Senbernio piršlybos“, „Linksmos kiaulystės“ nestokoja kritikos šiuolaikinėms ydoms. Skyrelyje „Tautosaka. Pasakojimai“ pateikiami keli pasakojimai, užrašyti Panevėžio tarme. „Pavasario želmenys“ – knyga, atspindinti autoriaus poziciją įvairiais nūdienos klausimais. Viršelio nuotraukos – Egidijaus Tamaševičiaus. Knyga išleista 200 egz. tiražu.

Rudens preliudija : Jonavos rajono poezijos klubas „Šaltinis“ / [sudarė Irena Nagulevičienė]. − Jonava, 2015. − 23 p. Šiame leidinyje savo žodžiais iš sielos dalijasi: Ana Aleksandravičienė, Ričardas Juozas Drabavičius, Juozas Čičirka, Marius Glinskas, Albina Jefimenko, Valentina Kašauskienė, Algimantas Katilius, Mykolas Kručas, Danutė Kuliavienė, Irena Nagulevičienė, Albinas Pavasaris, Vytautas Riaubiškis, Nijolė Smolina, Laimutė Šatienė, Mindaugas Švėgžda, Rūta Vaikšnorienė, Ema Vosylienė, Justina Zaleckaitė, Petras Zlatkus. Leidinys skiriamas Jonavos 265-ajam jubiliejui.

Saldus Birutės Skopės gyvenimas : mažasis romanas, novelės / Petras Zlatkus ; [iliustracijos Vladimiro Rodinos]. − Kaišiadorys : Printėja, 2015. − 59, [1] p. : iliustr. Turinys: Saldus Birutės Skopės gyvenimas: mažasis romanas. Ties riba; Kelio atgal nėra; Šėtoniškos „vedybos“: novelės. Jonavietis Petras Zlatkus – žinomas krašto literatas, penkių poezijos rinkinių autorius. Šioje, jau ketvirtoje, trumposios prozos knygoje kūrėjas, neatsisakydamas tradicinio pasakojimo, veda skaitytojus netikėčiausių situacijų labirintais, vietomis liūdnu sarkazmu ir makabriškomis detalėmis parodo mūsų aplinkos paradoksus, moralinį paklydimą. Knygos iliustracijos – Vladimiro Rodinos. Redaktorius – Marius Glinskas. Knyga išleista 50 egz. tiražu.

157

TAUROSTA Kiti leidiniai Aukštaitijos partizanų eilės ir dainos / sudarė Vaclovas Slivinskas. − Kėdainiai : Spaudvita, 2015 (Spaudvita). − 284 p. : iliustr.

Kraštietis Vaclovas Slivinskas domisi pokario įvykiais ir rezistencine veikla. Jis yra knygos „Partizaninis judėjimas Vidurio Lietuvoje“ (2012 m.) autorius ir knygų: „Vyčio apygardos partizanų vadas Danielius Vaitelis-Briedis“ (2013 m.) bei „…pergyventų jausmų atogarsis“: partizano Balčio dienoraštis, laiškai ir eilėraščiai“ (2014 m.) rengėjas. Knyga „Aukštaitijos partizanų eilės ir dainos“, kurią sudarė Vaclovas Slivinskas, išleista iš Jonavos rajono integruotai vietos plėtros strategijos „Gyvenimo kokybės gerinimas Jonavos rajono kaimo vietovėse“ paramos lėšų. Knygoje publikuojamos 1988–1992 m. Ukmergės apylinkėse Vaclovo Janušio surinktos dainos, taip pat Vadokliuose gyvenančios Kazimieros Kisielienės padainuotos ir užrašytos partizanų dainos. Kitas dainas surinko Kostas Lunys, Vytautas Ilekys, Onutė Atkočiūnaitė, Valė Adamonienė. Renkant dainas talkino Vaidas Banys ir Kėdainių krašto muziejaus darbuotojai, taip pat Ukmergės krašto muziejaus darbuotojai Vaiva Vaitelytė ir Vladas Kazlauskas. Knyga išleista 500 egz. tiražu.

Apie pulką ir mergelę : [autobiografinis pasakojimas] / Undinė Nasvytytė ; užrašė Loreta Paškevičienė. − Vilnius : Alma littera, 2015. − 262, [2] p. : iliustr., portr. „Barborlaukio godų“ organizatorė, palaikanti ryšius su Jonava Undinė Nasvytytė išleido knygą „Apie pulką ir mergelę“, kurios pristatymas 2015 m. birželio pradžioje vyko Jonavos krašto muziejuje. Pasak pačios knygos autorės, už kelių kilometrų nuo Jonavos esančiame dėdės Stepono Nasvyčio dvare Barborlaukyje (Dumsių sen.) ji dažnai viešėdavo. Undinė Nasvytytė – garsi Lietuvos radijo diktorė, aktorė, ilgametė bajorų sąjungos vadė, architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių sesuo. Autobiografinėje knygoje ji pasakoja apie nerūpestingą vaikystę, prabėgusią Vilkaviškyje, Dautartų dvare ir Vilniuje, apie nuostabius savo tėvus – Eleną Lukoševičiūtę-Nasvytienę ir Lietuvos kariuomenės medicinos pulkininką Kazį Nasvytį, apie kaimynus pulkininkus ir pulkininkienes, apie savo draugus, išdaigas, šventes ir paprastus žmones. Tai knyga apie praradimus ir atradimus, susitikimus su prieškario Lietuvos inteligentija ir menininkais. Šeimoje įskiepytos amžinosios vertybės – tėvynės meilė, garbė, orumas – padėjo Undinei išlikti ištikimai savo įsitikinimams, būti stipriai net sunkiausių išbandymų metu, niekada neprarasti geros nuotaikos ir optimizmo. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė

Knyga išleista 2200 egz. tiražu.

Teatro ieškojimas / Jonavos rajono savivaldybės teatras ; [leidinio idėjos autorius ir sudarytojas Jonas Andriulevičius]. − Jonava : Jonavos rajono savivaldybės teatras, 2015. − 99 p. : iliustr.

Knyga „Teatro ieškojimas“ išleista Jonavos rajono savivaldybės teatro 30-mečio proga. Knygos įvade Jonas Andriulevičius rašo: „Mums svarbūs ne tik daiktai ir vartojimas, bet ir sąsajos tarp žmonių. Mėgėjų teatras užsiima ne tik spektaklių gamyba, bet ir kultūros bei ugdymo darbu. Su laiku viskas pasislepia po užmaršties dulkėmis, o kartu išgyvento laiko teatre vertę atspindi ne tik „gaminiai“ (spektakliai), bet ir santykiai tarp žmonių spektaklio kūrybos, bendravimo metu, pateikti šioje knygoje – apie tris dešimtmečius trunkantį TEATRO IEŠKOJIMĄ.“ Knygoje pasakojama teatro istorija, pristatomi teatro ieškotojai, spektakliai, projektai: „Aidas“, Tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „DEK“ (Draugai, Emocijos, Kūryba) ir „Lygybės medis“. Leidinyje spausdinami atsiliepimai apie Jonavos rajono savivaldybės teatrą, pristatomos šio teatro gastrolės. Leidinio idėjos autorius ir sudarytojas Jonas Andriulevičius, leidinyje panaudotos Valdo Antanavičiaus, Odetos Balčiūnaitės, Valerijaus Buklajevo, Reginos Kestenienės, Gintauto Tiškos, Jonavos rajono savivaldybės teatro archyvo nuotraukos.

158 2015 NR.1(1)

VIII. Datos

Jonavos rajono jubiliejinės datos 2016 m. Sausio 4 d. sukanka 85 metai, kai gimė Veronika GABUŽIENĖ – tremtinė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jonavos skyriaus tarybos pirmininkė, Jonavos krašto šviesuolė (2015 m.). Gimė 1931 m. Knypuose (Jonavos r.). Sausio 12 d. sukanka 80 metų, kai gimė Edvardas SATKEVIČIUS – technikos mokslų daktaras. Gimė 1936 m. Užusalių k. (Jonavos r.). Sausio 31 d. sukanka 60 metų, kai gimė Kęstutis KAKANIS – girininkas, straipsnių ir knygų miškininkystės temomis autorius. Gimė 1956 m. Kaune.

Vasario 5 d. sukanka 90 metų, kai gimė Klemensas PALAIMA – agronomas, agrarinių mokslų daktaras, docentas. Gimė 1926 m. Upninkuose (Jonavos r.). Vasario 5 d. sukanka 60 metų, kai gimė Vytautas BUTAS – dailininkas. Gimė 1956 m. Lauksvyduose (Kauno r.). Vasario 22 d. sukanka 110 metų, kai gimė Stasė SAMULEVIČIENĖ – liaudies menininkė, dailininkė animalistė. Gimė 1906 m. Stavropolio krašto Arzgiro mieste. Mirė 1988 m. liepos 25 d. Kaune. Kovo 29 d. sukanka 80 metų, kai gimė Stanis-

Vasario 2 d. sukanka 50 metų, kai gimė Edita

lovas Gediminas ILGŪNAS – istorikas, kultūros

DANIELIENĖ – keramikė, tapytoja. Gimė 1966 m.

tyrinėtojas, knygų autorius, Lietuvos Nepriklauso-

Plungėje.

mos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, Jonavos

Vasario 4 d. sukanka 90 metų, kai gimė Kons-

rajono Garbės pilietis. Gimė 1936 m. Kantališkiuose

tantinas BOGDANAS – dailininkas, skulptorius,

(Marijampolės r.). Mirė 2010 m. gegužės 8 d. Vilniuje.

humanitarinių mokslų, menotyros daktaras, profe-

Balandžio 13 d. sukanka 80 metų, kai gimė

sorius, Jonavos rajono Garbės pilietis. Gimė 1926 m.

Edvardas PRICHODSKIS – Jonavos rajono Garbės

Žeimiuose (Jonavos r.). Mirė 2011 m. rugsėjo 26 d.

pilietis. Gimė 1936 m. Noškūnų k. (Varėnos r.). Mirė

Vilniuje.

2012 m. spalio 2 d. Jonavoje.

Vasario 4 d. sukanka 80 metų, kai gimė Jonas

Gegužės 15 d. sukanka 40 metų, kai gimė

SIRVYDIS – AB „Achema“ generalinis direktorius,

Remigijus JANUŠKEVIČIUS – dailininkas. Gimė

Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos pre-

1976 m. Jonavoje.

zidentas, Jonavos rajono Garbės pilietis, Jonavos kraš-

Gegužės 24 d. sukanka 80 metų, kai gimė Algir-

to šviesuolis (2012 m.). Gimė 1936 m. Barkiškio k.

das RADVILAVIČIUS – rašytojas. Gimė 1936 m. Grei-

(Rokiškio r.).

tužės k. (Jonavos r.).

159

TAUROSTA Birželio 12 d. sukanka 65 metai, kai gimė

Rugpjūčio 24 d. sukanka 95 metai, kai gimė

Gražina MRAZAUSKIENĖ – Jonavos rajono savi-

Ona DOBKEVIČIENĖ – tapytoja, akvarelistė. Gimė

valdybės vyriausioji specialistė paminklosaugai, kny- 1921 m. Laukogaliuose (Jonavos r.). Mirė 2012 m. gų sudarytoja. Gimė 1951 m. Šiuoriškių k. (Kauno r.). Mirė 2013 m. vasario 10 d.

vasario 28 d. Kaune. Palaidota Karmėlavos kapinėse. Rugpjūčio 24 d. sukanka 80 metų, kai gimė

Birželio 13 d. sukanka 135 metai, kai gimė Danutė KULIAVIENĖ – poetė. Gimė 1936 m. Jonas ILGŪNAS – publicistas, prozininkas, pedago-

Rugsėjo 20 d. sukanka 50 metų, kai gimė Aidaras

gas. Gimė 1881 m. Vaivadiškiuose (Jonavos r.). Mirė MERKEVIČIUS – dailininkas. Gimė 1966 m. Sta1956 m. gegužės 28 d. Kaune. Liepos 7 d. sukanka 90 metų, kai gimė Juozas

lupėnuose (Karaliaučius). Spalio 3 d. sukanka 120 metų, kai gimė

Jaunutis MAČIULIS – dailininkas. Gimė 1926 m. Viktoras VAIČIŪNAS – gydytojas psichiatras, proČičinuose (Jonavos r.). Mirė 2008 m. liepos 30 d. fesorius. Gimė 1896 m. Piliakalniuose (Jonavos r.). Palaidotas Kulvos kapinėse. Liepos 17 d. sukanka 95 metai, kai gimė

Mirė 1945 m. rugsėjo 3 d. Kaune. Spalio 10 d. sukanka 140 metų, kai gimė

Lidija MAČIULYTĖ-SKREBUTĖNIENĖ – dai- Jeronimas RALYS – vertėjas, prozininkas, gydylininkė. Gimė 1921 m. Kulvoje (Jonavos r.). Mirė tojas, Jonavos rajono Garbės pilietis. Gimė 1876 m. 2006 m. spalio 15 d. Kaune. Palaidota Romainių ka- Antkapinyje (Kelmės r.). Mirė 1921 m. gruodžio 17 d. pinėse. Liepos 20 d. sukanka 75 metai, kai gimė Pranas

Jonavoje. Spalio 11 d. sukanka 65 metai, kai gimė Laimutė

SMAILYS – liaudies menininkas, Lietuvos tautodai- ŠATIENĖ – poetė. Gimė 1951 m. lininkų sąjungos narys. Gimė 1941 m. Širvių k. (Jonavos r.).

Spalio 15 d. sukanka 150 metų, kai gimė Vaclovas MICHNEVIČIUS – inžinierius architek-

Liepos 26 d. sukanka 45 metai, kai gimė Auksė tas. Gimė 1866 m. Vaitkuškio dvare (Ukmergės r.). DRAUGELIENĖ – menininkė. Gimė 1971 m. Mirė 1947 m. sausio 14 d. Strebeikiuose (Jonavos r.). Kaune.

Spalio 17 d. sukanka 125 metai, kai gimė Petras

Rugpjūčio 21 d. sukanka 115 metų, kai gimė VAITIEKŪNAS – kanonų teisės licenciatas, Jonavos Vaclovas ŠLIOGERIS – pulkininkas, Respublikos klebonas (1927–1942 m.), Jonavos miesto burmistras Prezidento asmens sargybinis. Gimė 1901 m. Petrapi- (1937–1940 m.). Gimė 1891 m. Kikonių k. (Kupiškio lyje. Mirė 1978 m. gegužės 13 d.

160 2015 NR.1(1)

r.). Mirė 1946 m. gegužės 22 d.

VIII. Datos

Spalio 29 d. sukanka 45 metai, kai gimė Jurgita Ele-

Sukanka

275

metai,

kai

gimė

Simonas

na ALKSNYTĖ-RIMKEVIČIENĖ – menotyrininkė.

KOSAKOVSKIS – LDK etmonas, politinis, karinis

Gimė 1971 m. Jonavoje. Mirė 2012 m. gruodžio 24 d.

veikėjas, bajoras. Gimė 1741 m. Šilų dvare (Jonavos r.).

Lapkričio 15 d. sukanka 70 metų, kai gimė Elena 1794 m. balandžio 25 d. pakartas Vilniuje, Rotušės TAUJANSKAITĖ – dailininkė, Lietuvos dailininkų aikštėje. sąjungos narė. Gimė 1946 m. Svolkenių k. (Jonavos r.).

Sukanka

155

metai,

kai

gimė

Jonas

Gruodžio 18 d. sukanka 120 metų, kai gimė Bo-

LAURINAVIČIUS – knygnešys. Gimė 1861 m.

leslovas GARMUS – mokytojas, Jonavos pradinės

Kvietkučių k. (Jonavos r.). Mirė 1943 m. spalio 20 d.

mokyklos vedėjas, vienas žymiausių lietuvybės sklei-

Kaišiadoryse.

dėjų ir platintojų Jonavoje. Gimė 1896 m. Patrakiemio

Sukanka 145 metai, kai per Jonavą nutiestas Rom-

k. (Pakuonio valsč., Kauno apskr.). Mirė 1942 m. rug- nų–Liepojos geležinkelis (1871 m.). Sukanka 145 metai, kai iš Rumšiškių į Jonavą buvo

sėjo 12 d. lageryje.

Gruodžio 21 d. sukanka 75 metai, kai gimė perkelta pradinė mokykla, prie kurios įsteigta speciali Aldona BIGENYTĖ-KAIRIENĖ – fizikos mokytoja ekspertė, knygų autorė. Gimė 1941 m. Karaliūnų k. (Jonavos r.).

amatų klasė su Stalių ir račių skyriumi (1871 m.). Sukanka 100 metų, kai buvo nutiesta siaurojo geležinkelio linija Jonava–Ukmergė. Nustojo veikti 1961

Gruodžio 22 d. sukanka 135 metai, kai gimė Kazys ALYTA – vertėjas, dramaturgas, pulkininkas lei-

m. gruodžio 31 d. Sukanka 85 metai, kai pastatytas paminklas

tenantas. Gimė 1881 m. Karklupėnuose (Vilkaviškio r.). „Odisėjos“ ir „Iliados“ vertėjui, visuomenės veikėjui Nužudytas 1942 m. liepos 1 d. Jonavoje.

dr. Jeronimui Raliui (1931 m.). Architektas – A. Ne-

Gruodžio 24 d. sukanka 40 metų, kai gimė Gytis NORVILAS – poetas, vertėjas, eseistas. Gimė 1976 m. Jonavoje.

tiksa. Sukanka 75 metai, kai birželio 14-osios naktį sovietiniai saugumiečiai suėmė ir ištrėmė per 60 Jonavos ir jos apylinkių šeimų (1941 m.).

Kitos datos Dominykas

Sukanka 75 metai, kai vokiečiai užėmė Jonavą

KOSAKOVSKIS – Jonavos miesto įkūrėjas, kaip

(1941 m. birželio 25 d.). Genocido metu Jonavoje nu-

manoma, pavadinęs jį savo tėvo (Jono Mykolo

žudyta per 2000 žmonių. Iš jų daugiausia buvo Jona-

Kosakovskio) vardu. Gimė 1711 m. Mirė apie 1743 m.

vos žydai.

Sukanka

305

metai,

kai

gimė

161

TAUROSTA Sukanka 65 metai, kai pradėjo eiti rajoninis laikraštis „Pergalės vėliava“ (1951 m.). 1965–1997 m. – „Jona-

Sukanka 20 metų, kai patvirtintas Jonavos miesto herbas (1996 m. spalio 18 d.).

vos balsas“. Sukanka 45 metai, kai pastatyta 335 vietų ligoninė

Parengė Regina Lukoševičienė Jonavos viešosios bibliotekos

ir poliklinika (1971 m.). Sukanka 30 metų, kai Jonavoje pastatytas naujas

Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja

tiltas per Nerį (1986 m.).

Popiežius Pranciškus 2016-uosius paskelbė Šventaisiais Gailestingumo metais.

Būti gailestingiems ir atlaidiems, niekada nesitenkinti tuo, kas matosi tik išorėje, bet visada žiūrėti Į širdį linki JUMS metraščio „T A U R O S T A“ redakcija Naujaisiais, 2016 Metais.

162 2015 NR.1(1)

Joninių slėnio amfiteatras tampa jonaviečių visuotinių renginių centru. Pirmoji slėnio gimtadienio liudytoja buvo AB „Achema“, pakvietusi miestiečius į įmonės 50-mečio šventę gegužės 30 d.

KAS?

2012 m. vasario 27 d. Marijos Zabielaitės-Kosakovskienės atminimo skulptūros idėjos konkursą laimėjo skulptorius Mindaugas Junčys. Idėja – miestas ant moters rankų...

KUR?

Ar atsiras vieta skulptūrai projektuojamame miesto parke ties Ramybės skveru arba buvusio Jonavos dvaro teritorijoje (dabar Panerių g.)?

KADA?

Ar lauksime miesto 270 metų jubiliejaus?