Lamų slėnis / Kokybiškas gyvenimas by Lamų slėnis

2019 RUGSĖJIS (92)

K G

O Y

K V

B E

I N

Š I

K M

A A

S S 1

LAMŲ SLĖNIS

L’ART & LA MATI�RE AUKŠTOJI PARFUMERIJA ATSKLEIDŽIA RAFINUOČIAUSIUS INGREDIENTUS PARFUMERIJOJE

GUERL AIN GALITE ĮSIGY TI TIK KRISTIANA SALONUOSE kristiana.lt

LAMŲ SLĖNIS

ALSUOJANTYS PRABANGA IŠSKIRTINIO STILIAUS APARTAMENTAI

Gedimino 22: nauja šiuolaikiškos prabangos samprata. Erdvi ramybė ir kokybiškas miesto šurmulys. 4

LAMŲ SLĖNIS

www.g22.lt

+370 686 23 888

LAMŲ SLĖNIS

Vyriausioji redaktorė

Karolina Aleksandravičiūtė

Eligijus Ramanauskas Laisvė Radzevičienė Vaida Jankūnaitė Lina jushke

Dovaldė Butėnaitė

Martynas Lagauskas

Aušra Ražanskienė

Mantė Jaruševičiūtė

Kūrybos vadovas Žurnalistė Kalbos redaktorė Fotografė Fotografė

Dizaineris

Reklamos projektų vadovė Stilistė

Viršelis : Nuotrauka: Dovaldė Butėnaitė

Kontaktai: reklama@lamuslenis.lt info@lamuslenis.lt www.lamuslenis.lt Reklaminiai projektai žymimi

Visos teisės saugomos. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Zubizu projects“ sutikimą. Už reklamos turinį redakcija neatsako.

LAMŲ SLĖNIS

10 01

Kimbra

10 11

Chromatics

10 23

Jacob Banks

LAMŲ SLĖNIS

REDAKCIJOS LAIŠKAS

Kiekvienais metais, vasarai skaičiuojant paskutiniąsias savo dienas, man norisi atidžiai permąstyti, kokia ji buvo. Mintimis leistis atgal, paskutinį kartą nerti į lengvabūdiškas saulės ir vėjo nugairintas akimirkas. Prisiminti ir... paleisti. Nes ruduo – tai naujas etapas. Ne mažiau jaudinantis nei tąkart, prieš daugelį metų, žengiant pirmuosius žingsnius į mokyklą. Simbolinė pabaiga ir pradžia. Kasmet pasikartojanti pirma klasė. Po karštų, tingių ir lėtų vasaros dienų atėjęs didžiulis noras keisti(s). Nusipirkti naują rudeninį paltuką ar fotelį, kurio atvaizdas sukiojasi galvoje jau kurį laiką. Galbūt užsirašyti į jogos pamokas, iš arčiau pažiūrėti į save, persikelti į naujus namus ar pagaliau spjauti į viską ir nusipirkti lėktuvo bilietus ten, kur nuvykti svajojate taip ilgai? Tyliai viliuosi, kad šio numerio herojų istorijos jums taps jaudinančiu rudeniniu įkvėpimu atrasti kitokius kasdienybės kampus. Ruduo – visai ne vasaros pabaiga. Tai naujas, tikiuosi, dar kokybiškesnis ir įdomesnis puslapis. It jaudinantis skrydis ten, kur taip ilgai norėjosi. Ir būtinai – pirmąja klase. Smagaus skaitymo! Karolina A. Instagram: @carolain_a

LAMŲ SLĖNIS

NAUJIENOS

Į Pakabinamas šviestuvas „Andrea House“

K V Ė P I M A I I Š

R Y T Ų

Vaza „H&M“

Paveikslas „Serious Dreamer“ „Paper Collective“, „Loulou Avenue“

Krėsla „Carl

Akmeniniai aksesuarai „Baliwood“

Kambario pertvara „Nordal“ „Norr11“ 10

LAMŲ SLĖNIS

Suolelis „Le Roi“ „Norr11“

Krėslas „Nomad“ „Norr11“

as „CH25“ Hansen & Son“

Vaza „Submarine“ „101 Copenhagen“

LAMŲ SLĖNIS

NAUJIENOS

DRABUŽIAI, KURIUOSE IŠTIRPSTA LAIKAS WWW.AUDIMAS.LT

Drabužių dizainerė Ieva Daugirdaitė rudenį pasitinka su aktyvaus laisvalaikio aprangos prekės ženklu „Audimas“ – kartu jie sukūrė skirtingas kartas jungiančią rudens-žiemos drabužių kolekciją. Kūrėja pasakoja kolekcijos įkvėpimą suradusi vartydama senus savo ir tėvų nuotraukų albumus. Kolekcijoje atgyja iš kartos į kartą keliaujančios detalės: rombais persiūtos medžiagos, pynių raštai, spalvos ir siluetai. Dirželiu sujuosiamas paltas, kelnės paaukštintu juosmeniu, laisvai krentantys marškiniai-suknelė, pynių raštais megztas megztinis – drabužiai, kurie šaltuoju sezonu kviečia prisiminti skirtingus dešimtmečius.

SKAIČIUOTI AKIMIRKAS WWW.NICENTRAS.LT

Pakabinami mediniai laikrodžiai „Decotoma“ – tai Lietuvoje sukurtas paprastas, į akis nekrintantis, tačiau iki mažiausių detalių apgalvotas išraiškingas namų aksesuaras. Tyliai veikiantis mechanizmas leis ramiai ilsėtis ir kartu pareigingai skaičiuos jūsų gyvenimo akimirkas.

Pamatyti laikrodžių kolekciją galite prekybos tinkle „Namų idėjų centras“, o įsigyti elektroninėje parduotuvėje www.decotoma.com

LAMŲ SLĖNIS

JAUDINANTYS AROMATAI WWW.CDSTYLE.LT

Nepaliekantys abejingų – taip apibūdinami itališki namų kvapai „Teatro Fragranze Uniche“. Didžiausių aplodismentų iš kvapų mylėtojų sulaukęs jų aromatas „Nero Divino“ pakeri žaismingai persipynusiomis vaisių natomis: saldų rafinuotą vynuogių aromatą papildo žemuogių ir gervuogių kvapai, o nosį maloniai kutena odos ir kedro akordai. Florencijoje sukurti meile parfumerijai ir gamtos gėrybėms alsuojantys namų kvapai – tai virpulį keliančios kelionių akimirkos, nauji potyriai, nostalgija praeičiai ir jaudulys ateičiai.

Įsigyti galite visuose „C&D Style“ salonuose ir www.cdstyle.lt

ATSAKINGI MEZGINIAI Tarp Vilniaus ir Niujorko kuriantis tvarios mados prekės ženklas „The Knotty Ones“ ir pasaulinio garso lietuvių modelis Giedrė Dukauskaitė sukūrė bendrą projektą. Kartu su savo geriausia drauge, modeliu ir psichologe Vaida Stankevičiūte, Giedrė pristato megztą kostiumą pavadinimu „Slabada“. Nedidelio Giedrės gimtojo miestelio vardu pavadinti mezginiai įkvėpti lietuviškos gamtos ir subtilių sãvo krašto peizažų. Į mezginius kūrėjos įpynė gerumo ir atsakomybės giją: kiekvienas nupirktas „Slabada“ mezginys – megztukas ar kelnės – padengs valandos trukmės psichologo konsultaciją nuo smurto nukentėjusioms moterims.

LAMŲ SLĖNIS

Drabužių dizainerė, stilistė IEVA DAUGIRDAITĖ vertina paprastumą, minimalizmą ir kokybę. Tuo sunku suabejoti pažvelgus į subtilų ir (ne?)paprastą jos įkvėpimų pasaulį, kurstantį kasdienį norą veikti.

DEŠIMTUKAS

12345678910

APIE (NE)PAPRASTUS KASDIENYBĖS ĮKVĖPIMUS Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: asmeninis archyvas Portretas: Aistė Daunoravičiūtė

VYRAS IR SŪNUS. Jie man – visko variklis.

LAMŲ SLĖNIS

ŽMONĖS. Jei žmogus pasaulyje liktų vienas, be kitų, jis netektų prasmės gyventi.

MUZIKA. Svarbu emocija, o muzika padeda ją išreikšti. Namuose turime vinilinių plokštelių grotuvą, tad rytus pradedame įsijungdami patinkančią melodiją.

MENAS. Visi žmonės savaip kuria arba bent kažkiek priartėja prie meno. Menas leidžia atitrūkti nuo kasdienybės, priverčia grožėtis arba stebėtis, sukrečia ar įkvepia. Tai laisva terpė kiekvienam save realizuoti arba tai stebėti.

LAMŲ SLĖNIS

KELIONĖS. Nesvarbu kur, nesvarbu, kuriuo metų laiku.

MIEGAS. Tik pailsėjęs kūnas ir protas yra naudingi.

STILIUS. Mane įkvepia stilingi aprangos, interjero sprendimai.

LAMŲ SLĖNIS

KURŠIŲ NERIJA. Kuršių nerija – tai tikras gamtos stebuklas. Dažnai su šeima ten nuvykstame.

MAISTAS. Tiesiog privalu valgyti skaniai. Tai džiaugsmas pilvui ir sielai. Ir akims!

ŽINIOS. Nauja informacija ne tik sujudina smegenis, bet ir pakursto norą veikti, eiti, kurti.

LAMŲ SLĖNIS

RYTOJAUS MADOS PASAULIS

PASIKLIAUTI SAVO INSTINKTAIS Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė

Drabužiai: „Flow“ Nuotraukos: Inga Jankūnaitė Modelis: Emilija Dagytė

Šiuolaikiniame pasaulyje rūbas nebėra tik apdan-

ma, - tokiais momentais mes sakome: „Just Flow“.

galas nuo lietaus ir šalčio. Šiandien jis – it antroji oda,

„Flow“ visad stebi savo klientes – visos jos nepa-

pasakojanti apie mūsų identitetą. Ilgaamžę madą

kartojamos, skirtingos, turinčios unikalią savo isto-

puoselėjančio drabužių prekės ženklo „Flow“ nau-

riją. „Flow“ klientė yra moteriška, sąmoninga ir ne-

joji kolekcijos kapsulė paremta kokybiškais audiniais,

priklausoma. Ji keliauja, mėgaujasi gyvenimu ir ją

laiko patikrintais siluetais ir patogiais apgalvotais kir-

supančiu pasauliu, renkasi išraiškingus, funkcionalius,

pimais. Kiekvienas rūbas - lakoniškas ir neapkrautas

minimalistinius drabužius ir nejučiomis, pasitelkdama

detalėmis, todėl lengvai integruojasi į jūsų gardero-

savo charizmą, paverčia juos stilingiausiais deriniais.

bą ir jį transformuoja. „Tą akimirką, kai nebestatai

Šį rudens sezoną „Flow“ duoda vertingą patarimą

savęs į kitų sukurtus rėmus ir pasikliauji instinktais,

– nepasiduoti tūkstančiui mados rekomendacijų,

ateina noras atrasti tikrąją save, atrasti kokybę, at-

o ramiai apmąstyti savo garderobą ir gyvenimo

rasti kažką, kas rytoj turės vertę ir prasmę“, – apie

įpročius. Siekdami sukurti tobulus stilingus rudens

naująją kolekciją pasakoja kūrėjos. „Kai sezonas kei-

derinius, formuokite juos kokybišku pagrindu, ne-

čia sezoną, o miesto ritmas užgožia mintis, kai nuo

apkraukite savo derinių keliais akcentais ir nereika-

stiliaus ir mados patarimų svaigsta galva, o mados

lingomis detalėmis. Perkrautas derinys tik užgoš

tendencijų tiek daug, kad išsirinkti beveik neįmano-

asmenybės individualumą, – dalijasi kūrėjos.

LAMŲ SLĖNIS

RYTOJAUS MADOS PASAULIS

IŠGIRSTI SAVE Drabužiai: „OHMY“, diz. Ugnė Martinaitytė | Fotografė: Gertrūda Varnaitė Modelis: Akvilė Žaliaduonytė

Progresyvi ir ryški jaunosios kartos drabužių dizainerė Ugnė Martinaitytė ir jos prekės ženklas „OHMY“ sugrįžta su naująja 2019-2020 m. rudens-žiemos kolekcija „Be garso“. Tai septintoji dizainerės kolekcija – ir pirmoji, kurioje kūrėja negvildena opių socialinių temų, o tiesiog pasineria į save ir analizuoja drabužio kūrimo procesą. Tam, sako dizainerė, būtina viena sąlyga: jokių išorinių dirgiklių, ypač garsų – tik visiška tyla. „Tai man visiškai nauja patirtis. Anksčiau galėdavau kurti ir triukšmingiausioje miesto aikštėje. O kurdama šią kolekciją intuityviai norėjau atsiriboti nuo aplinkos – vaizdų ir garsų, pailsėti nuo triukšmo, pabūti su savimi. Leisti rankai piešti apie nieką negalvojant“, – apie kolekcijos kūrimą pasakoja Ugnė. Taip, susitelkus į procesą, išryškėjo švarūs, itin minimalistiški siluetai, gimė skulptūriškos konstrukcijos ir priešingos – lengvos besiplaikstančios formos. Visus naujosios kolekcijos modelius vienija vizualinis aiškumas, simetrija, linijų ir formų švara, spalvų ir faktūrų vienovė. „Kurį laiką dirbdama negalėjau klausytis muzikos. Kad ir kokia gera ji būtų, muzika išblaško arba prideda savų spalvų. Šįkart norėjau girdėti save – suprasti, kas esu kaip dizainerė, kokiu keliu turiu eiti. Aišku viena – vis labiau tyrinėju minimalizmą, judu tikrumo, grynumo, savo kūrinių suasmeninimo link“, – pasakoja dizainerė. Naujojoje kolekcijoje kūrėja liko ištikima sunkesniems ir šiltesniems audiniams – kostiuminei vilnai, pusvilnei, medvilnei, viskozei ir trikotažui. Išskirtinės kolekcijos detalės – siluetą transformuojantys sutraukiami dirželiai, stačiakampio formos blokai, funkcionalūs diržai, kuriuos naudojant drabužis gali būti nešiojamas ir kaip kuprinė. Kolekcijoje vyrauja juoda ir balta, rudeninės melancholiškos chaki ir bordo spalvos. Ji įamžinta švarioje baltoje erdvėje, kur vienintele dekoracija tapo šešėliai, – tai harmoningai atspindi ir pačios kūrėjos, ir naujosios jos kolekcijos nuotaikas. 26

LAMŲ SLĖNIS

RYTOJAUS MADOS PASAULIS

MADA – TAI SUBTILUS VIDINIS POJŪTIS Drabužiai: „Viela“, diz. Joana Rožkovaitė Nuotraukos: Agnė Papievytė Modelis: Greta Rekšytė

Dizainerė Joana Rožkovaitė, besislepianti

nama mistika, o išskirtinės drabužių detalės ir

po drabužių ženklo „Viela“ vardu, pristato nau-

konstrukcijos išlaiko balansą tarp minimalizmo

jąją 2019–2020 m. rudens-žiemos kolekciją

ir harmonijos. Kaip ir anksčiau, šį sezoną „Vie-

„Intuicija“, užfiksuotą Dresdene, Vokietijoje. Šį

la“ skiria didelį dėmesį audiniams – jų kokybei,

kartą kolekcija pasakoja apie nuojautą – pa-

ilgaamžiškumui, tvarumui. Rudens kolekcijo-

slaptingą gebėjimą nujausti dalykus, subtilų

je vyrauja rafinuotumą simbolizuojanti juoda

vidinį pojūtį, tiesos suvokimą nepatyrus. Isto-

bei gyvybingumo šaltajam sezonui suteikian-

rija kviečia atidžiai stebėti aplinkoje esančius

ti mėlyna. Be to, dizainerė neatsisako savito

simbolius: „Padedami jų galime labiau priar-

braižo – naujojoje kolekcijoje matyti jos iš-

tėti prie savęs pačių, juk tai – mūsų stiprybės

skirtiniu bruožu tapę minimalistiniai asimetriš-

ir nuolatinio ieškojimo reiškiniai“, – pasakoja

ki kirpimai ir aštrios eleganciją pabrėžiančios

dizainerė. Kiekvienas šios šaltojo sezono ko-

detalės. Šįkart kolekciją pagyvina ir vienetinis

lekcijos kūrinys spinduliuoja sunkiai paaiški-

žemę siekiantis paltas iš vilnos.

LAMŲ SLĖNIS

RYTOJAUS MADOS PASAULIS

ATSAKINGAS PASIRINKIMAS Drabužiai: „Reda Paula“ Nuotraukos: Dovilė Adamonytė Modelis: Kotryna

Drabužių dizainerė Reda Paula kurdama nevengia

diniais dizainerė siekia atspindėti neatitikimą tarp

aktualių temų apie klimato pokyčius. Pristatydama

kalbų ir veiksmų klimato pokyčių tema, pavaizduo-

naująją 2019-2020 m. rudens-žiemos kolekciją kū-

ti nežinomybę dėl ateities. Švelnių ir šiltų spalvų ga-

rėja kelia klausimą „Ar tikrai darome pakankamai dėl

ma nuteikia pozityviai ir žymi viltį, kad žmonija pa-

tvaresnės ateities?“ Naujosios kolekcijos drabužiai

jėgi įveikti kintančio klimato iššūkius.

sukurti remiantis tvarios mados principais. Visi joje

Kūrėja nesiekia aklai pasikliauti tendencijomis ir

panaudoti audiniai – tai vilnos, šilko ir kitų natūralių

tiki, kad originalus rūbas turi tarnauti ilgai ir nepa-

pluoštų likučiai, surinkti iš masinės gamybos įmonių.

klusti mados (skers)vėjams. Kolekcijoje nemažai kla-

Kolekcijoje vyrauja melancholiškai romantiška nuo-

sikinio kostiumo detalių: apykaklių, atvartų, kišenių.

taika su trupučiu ironijos. Kontrastingų spalvų – pas-

Paskatinti rinktis atsakingai ir nelikti abejingiems

telinės rausvos, garstyčių, chaki, sodriai rudos – au-

aplinkai – tai pagrindiniai kūrėjos darbo tikslai.

LAMŲ SLĖNIS

APYNIŲ BURTAI Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: „Vilkmergės“ archyvas

Magiškiausi dalykai nutinka tada, kai susijungia dvi kūrybiškos mintys. Taip gimė burtais ir senosiomis tradicijomis apipintas „VILKMERGĖS“ alaus meistrų ir kvapų namų „SMELLS LIKE SPELLS“ bendras projektas – apyniais, šalaviju, mira ir tabako lapais kvepiančios, simbolinę alaus idėją atskleidžiančios riboto leidimo žvakės. Juk visi paslaptingiausi burtai visų pirma gimsta mūsų galvose.

IŠ PAGARBOS MEISTRYSTEI Ištobulintas meistrų darbas, kokybė, dėmesys detalėms, senųjų laikų tradicijos ir nuolatinės paieškos – tai pagrindinės „Vilkmergės“ vertybės. Būtent tai ir sujungė aludarius su žvakių kūrėjais „Smells Like Spells“. Juk kiekvienas pastarųjų produktas kuriamas pagal unikalius receptus, pasitelkiant tiek senuosius, tiek šiuolaikinius parfumerijos, žvakių ir smilkalų gamybos metodus. „Vilkmergės“ alaus meistrai nuolat ieško naujų skonių ir aromatų, o jų eksperimentai neapsiriboja tik alumi. Kiekvienas, artimiau susipažinęs su kvapų galia, pripažins, kad alaus ingredientai yra nepaprastai išraiškingi ir gali būti atskleisti ne vien tik alaus pavidalu. Viskas, ko reikia, – atrasti amatininkus, galinčius apyniams, parfumerijos pasaulyje kiek neįprastam aromatui, surasti tinkamą draugiją. Taip po ilgų paieškų ir bandymų gimė išskirtinis „Vilkmergės“ aludarių ir žvakių kūrėjų „Smells Like Spells“ projektas – riboto leidimo kvapioji žvakė su apyniais. „Tai natūralią sinergiją pajutusių meistrų kūrinys. Labai džiugu, kad abi pusės turėjo daug erdvės drąsiai atskleisti tai, ką moka geriausiai“, – džiaugiasi kūrėjai.

LAMŲ SLĖNIS

GILIOS ALAUS TRADICIJOS Alus visad buvo neatsiejama sėjos ar derliaus nuėmimo pabaigtuvių dalis. Pasakojama, kad tokie susibūrimai vadinti sambariais, o darbų pabaigos proga gamintas sambarinis alus. Pagal senovės ritualus žmonės aukodavo dievams ir taip rodydavo jiems savo dėkingumą, atsidėkodavo už pagalbą. Kiekvienas toks padėkos ritualas lydėtas degančia ugnimi, o pagrindine auka neretai tapdavęs alus. Alaus nuliejimai buvusi būtina dievų garbinimo ritualo dalis, dažniausiai skirta žemės deivei Žemynai ar derliaus, namų dievui Žemėpačiui. „Baltų kultūroje ir mitologijoje alus užėmė ypatingai svarbią vietą, todėl šis gėrimas organiškai dera ir su bendra „Smells Like Spells“ istorija bei mitologinėmis prasmėmis, kurias kruopščiai kuriame jau ketverius savo gyvavimo metus“, – pasakoja žvakių kūrėjai. APYNIŲ MAGIJA Apyniai parfumerijoje naudojami retai. Kvapų namų įkūrėjai atskleidžia, kad tai – ypač brangi esencija, turinti specifinį aromatą, kurio paprastai nepajusi nei kvepaluose, nei žvakėse. „Iki šiol su apyniais nebuvome dirbę, todėl buvo labai įdomu pamėginti surasti ingredientus, su kuriais šis kvapas atskleistų geriausias savo savybes. Tai – iššūkis, tik dar kartą įrodęs, kad nėra blogų kvapų – yra tik prastos jų kompozicijos.“ Taip po galybės bandymų kruopščiai atrinkus ingredientus, gimė unikalaus miros, tabako lapų, šalavijo ir svarbiausiojo alaus gamybos ingrediento – apynių – kvapo žvakė, simbolizuojanti alų ir jo idėją. Apyniai žvakei suteikia lengvumo, saugumo, atpalaidavimo pojūtį. Tabako lapai, nuo seno sodinti aplink namus siekiant atbaidyti velnius ir kitas piktąsias dvasias, saugo, šalavijas – apvalo, o mira turi šventumo savybių, padeda save suvokti naujoje šviesoje. Žvakės ingredientai parinkti ne atsitiktinai – kūrėjams buvo svarbu suderinti ne tik kvapiąsias jų savybes, bet ir simbolines prasmes. Šis kvapų junginys padeda artimiausiųjų rate jaustis saugiai, patogiai ir jaukiai. „Žvakės kvapas nėra tradicinis – jį reikia išbandyti, pajusti, su juo susigyventi. Jos aromaterapinis poveikis raminantis, gal net šiek tiek svaiginantis, kartu skatina išlaukti, sustoti.“

LAMŲ SLĖNIS

ŽVAKĖ, STIPRINANTI BENDRYSTĘ Žvakė, kurią „Vilkmergės“ meistrai sukūrė kartu su „Smells Like Spells“, skirta įprasminti šeimos, draugų ar partnerių susitikimams. Juk alus nuo senovės lydi įvairiausias progas, todėl įkvėpti šios idėjos meistrai nutarė priminti tai, ką dažnai pamirštame, ir sukurti progų pakviesti artimiausiuosius susitikti ir pabūti drauge. Meistrų tikslas buvo sukurti produktą, kuris nebūtų tiesiog gražus ir kvapnus. Ši žvakė skirta lydėti susibūrimus su pačiais mylimiausiaisiais – kaip padėka už tai, kad turime vienas kitą ir galime džiaugtis vienas kito draugija. Nors šios riboto leidimo žvakės, kurių sukurta vos penkiasdešimt, atitiks „Smells Like Spells“ asortimentą, jų pakuotėse bus ir „Vilkmergės“ alaus užuominų. Žvakės bus išpilstytos į ypatingą tarą – nupjautus kvortos dydžio „Vilkmergės“ alaus butelius. Kvorta – senas lietuvių matavimo vienetas, atitinkantis 820 mililitrų. Tai žavi mažytė aliuzija į praeitį ir senąsias tradicijas. Prie kiekvienos žvakės bus pridedamas ritualo, padėsiančio sustiprinti draugystės ir bendrystės ryšius, aprašymas. Kadangi vaškas bus pilamas į kvortos dydžio butelius, žvakės degs gerokai ilgiau – magišką šviesą namuose ji skleis maždaug aštuoniasdešimt valandų, taip dar prailgindama laiką su draugais ar šeimos nariais. Juk toks ir yra šios neįprastos, bet ypatingos meistrų draugystės tikslas – sukurti produktą, paskatinsiantį žmones atsigręžti į savo artimuosius. Kaip sako kūrėjai, burtai prasideda mūsų galvose, o „Vilkmergės“ alaus meistrai kartu su „Smells Like Spells“ kvapų namais sukūrė įrankį, padėsiantį šiuos burtus išleisti. Projekto sumanytojai džiaugiasi, kad ši neįprasta draugystė dar kartą įrodė, jog alus nėra tik į stiklo butelius supiltas skystis. Priklausomai nuo to, kuo kiekvienas iš mūsų tikime, alus gali būti įprasmintas įvairiais pavidalais. Nereikia apsiriboti vien tik įprastu požiūriu į alų ‒ juk pasitelkus truputį vaizduotės ir lašelį burtų galima išryškinti pačias magiškiausias jo formas.

LAMŲ SLĖNIS

MYLĖTI DAUGIAU Tekstas: Laisvė Radzevičienė Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

„Gyvenu tarp Barselonos ir kitų šalių“, – į kėdę tarsi įskrenda PETRAS MASIULIS. Dar priduria specialiai fotosesijai užsivilkęs švarką. Iš po jo kyšo šviesios trumpos kelnės ir sportbačiai. Atrodo, kad telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims bei Vokietijai ne eina, o bėga. Ir kalba lygiai taip pat greitai, lyg norėtų per minutę pasakyti kuo daugiau žodžių. Kiekvienas jų – aukso vertės tiems, kas svajoja skraidyti pirmąja klase.

LAMŲ SLĖNIS

– Ilgai derinome šį interviu. Jūs tai Barselonoje, kur gyvena jūsų šeima, tai Taline, tai Rygoje, o dabar dar ir Diuseldorfe. Smalsu, ar dažnai skrendate pirmąja klase? – Skrendu kartais. Kai nepavyksta gauti paprasto bilieto, o skirsti reikia. Tada mielai ir šampano atsigeriu, ir kitais verslo klasės malonumais pasinaudoju. Bet jei turiu galimybę rinktis, renkuosi paprastą skrydį. Man atrodo, kad skraidyti verslo klase būtų nesąžininga savo įmonės atžvilgiu. Europa – tokia maža, per tris valandas gali padirbti ar filmą pažiūrėti. Kai skrendu į Vokietiją ar iš jos, mane visada stebina, kad šiuose lėktuvuose verslo klasė visada ilgiausia. Vokiečiai įsitikinę, kad jei daug dirbi ir uždirbi, turi naudotis šia paslauga. Tokia jų verslo filosofija. – O kokia jūsiškė? Ir kaip ji keitėsi nuo tada, kai pradėjote savo karjerą? – Aš manau, kad darbas yra labai svarbi gyvenimo dalis, todėl jis turi būti prasmingas, džiugus ir neužgožti šeimos bei asmeninio gyvenimo. Turi dirbti taip, kad pažiūrėjęs atgal negalvotum, jog veltui praleidai laiką. Žmogaus laikas yra pernelyg brangus, pernelyg gerbtinas, kad būtų švaistomas veltui. Kiekvienais metais sausio pirmą dieną aš turiu pagalvoti, ar tapau geresnis. Geresnis darbuotojas, geresnis tėtis, geresnis vyras? Iš tiesų, juk nebūtinai tai turi būti sausis, bet kurią dieną svarbu galvoti kritiškai. Svarbiausias mano sau keliamas klausimas: ar žmona mane myli daugiau nei praėjusiais metais? Nes turi mylėti daugiau. Taip pat – netinka. Kiekvienais metais žmogus turi būti geresnis, nes jei neini į priekį, vadinasi, eini atgal. Lygiai tokios pat taisyklės galioja darbe.

LAMŲ SLĖNIS

„KIEKVIENAIS METAIS ŽMOGUS TURI B GERESNIS, NES JEI NEINI Į PRIEKĮ, VADINASI, EINI ATGAL. LYGIAI TOKIO PAT TAISYKLĖS GALIOJA DARBE.“

ŪTI

– Nuo pat mūsų pokalbio pradžios daug kalbate apie tai, kokia svarbi jūsų gyvenime šeima. Tačiau tiek daug verslo žmonių pasimeta kasdienybės lenktynėse, ir nugali verslas, o ne šeima... – Prioritetas visada yra šeima. Labai aiški piramidė – žmona, vaikai, artimieji. Ir ne kitaip! Problemos atsiranda tada, kai žmonės prioritetus sudėlioja atvirkščiai: pirma vaikai, o paskui ‒ vyras arba žmona. Kai taip nutinka, vaikams juk irgi blogai. Jie jaučiasi saugūs ir ramūs, kai mato, kad mama ir tėtis yra vienas kumštis, vienas kitą myli ir žavisi. Du yra šeimos branduolys. Kartais tas branduolys aukojamas verslui ar karjerai. – Ar niekuomet nebuvote paslydęs? – Man pasisekė: prieš septyniolika metų laimingai vedžiau, labai myliu savo žmoną ir intuityviai noriu nuolat jai daryti gerą įspūdį. Tačiau net ir turėdamas tokį prioritetą, savo darbe irgi galiu siekti maksimumo. Visada sakau: jei mažai nori, mažai ir

sieki, o jei nori daug, sieki irgi daug. Štai kodėl derinu visus savo prioritetus. Savo darbui turiu ribotą laiko kiekį, taigi stengiuosi suktis. Štai dabar turiu sėdėti su prekybininkais, bet žinau, kad nieko neprarasiu, jei manęs ten nebus, nes jie klauso pranešimų ir viską dedasi į galvą. Todėl galiu kalbėtis su jumis, taigi lyg ir darau du darbus iškart. Būna dienų, kai vienu metu dalyvauju dviejose vaizdo konferencijose arba sėdžiu pasitarime ir tuo pat metu dalyvauju konferencijoje telefonu. – Prie jūsų vadovo Baltijos šalims pareigų prisidėjo dar vienos – esate paskirtas vadovauti Vokietijos skyriui. Kiek dienų per savaitę jus mato keturi jūsų vaikai? – Tris dienas tikrai, o jei pavyksta, ir keturias. Stengiuosi laviruoti taip, kad jie matytų mane ne mažiau, nei turėtų matyti. Vyresnieji vaikai jau nebeužduoda klausimo, kodėl skrendu, tačiau mažoji Margarita klausia.

LAMŲ SLĖNIS

„AŠ NEABEJOJU, KAD LIETUVIAI VERSLE YRA TALENTINGESNI UŽ DAUGELĮ TAUTŲ: JIE VIS NEPATENKINTI IR VIS IEŠKO GERESNIO SPRENDIMO, O TAI – ITIN VERTINGA SAVYBĖ.“

LAMŲ SLĖNIS

– Kaip jai pasiaiškinate? – Sakau vaikams, kad myliu savo šeimą ir viską, ką darau, darau dėl jos ‒ kad mums visiems būtų gera gyventi. Dėl to ši maža auka – būtina. „Galiu neskristi, bet tuomet turėsiu keisti darbą ir mūsų gyvenimas irgi keisis“, ‒ sakau jai. Ji supranta ir leidžia: „Gerai, tada skrisk.“ – Jums yra ne kartą tekę priimti esminių sprendimų. Ar ilgai galvojate prieš priimdamas pasiūlymą? – Kai gavau pasiūlymą vadovauti „Tele2“ Lietuvos skyriui, su žmona Alanta gyvenome ir dirbome Rygoje. Netikėtas sutapimas: žmona pirmoji gavo pasiūlymą vadovauti kompanijos „L'Oréal“ Lietuvos skyriui, mane taip pat kvietė į Vilnių. Be to, beveik tuo pačiu metu atsirado galimybė karjeros laiptais lipti ir tarptautinėje bendrovėje „Colgate-Palmolive“ – man pasiūlė darbą Niujorke, kompanijos būstinėje. Tiesą sakant, Niujorkas buvo mano svajonių miestas – kažkada, kai Alanta laimėjo prestižinį kompanijos prizą ir mudu nuskridome ten jo pasiimti, sakiau jai: „Štai tarp tų dangoraižių aš norėčiau dirbti.“ Ir kaip tik tuo metu, kai aš jau beveik Niujorke, – pasiūlymas iš Lietuvos. Pasitariau su broliu, dvyniu Roku. „Tai tik Lietuvoje ši kompanija turi prastą vardą, pasaulyje „Tele2“ vertinama puikiai. Net negalvok ‒ eik ir padaryk, kad taip būtų ir čia.“ Mūsų su Alanta diskusija užtruko penkiolika minučių, ir buvo nuspręsta – važiuojam į Vilnių. Tegu vaikai auga ir mokosi Lietuvoje, tegu jų šaknys būna mūsų žemėje. Taip, pozicija Niujorke įdomi, bet kas toliau? Australija, Brazilija, Urugvajus, gal Vokietija... Nuolatinės kelionės išbalansuoja, o mes norėjome turėti savo namus. Niujorke manęs nesuprato... „Kodėl atsisakai, juk visada norėjai į Niujorką?“ – klausė kompanijos vadovai. – Kaip pradėjote dirbti tarptautinėse įmonėse? – Mokslus baigiau raganosio principu – tais pačiais metais apsigyniau magistro diplomus trijose aukštosiose mokyklose. Baigiau ekonomikos mokslus Vilniaus universitete, ekonomiką ir tarptautinius santykius Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute bei tarptautinį verslą Danijos Alborgo universitete. Nežinau, kaip man pavyko viską suderinti, bet, pri-

sipažinsiu, jaučiausi labai pavargęs. Vienu metu turėjau atiduoti diplominius darbus ir Lietuvoje, ir Danijoje, dirbau ir dieną, ir naktį. Paskutinę dieną prieš atiduodant darbą sugedo spausdintuvas. Kračiau jį, kad kažkaip baigčiau spausdinti. Spėjau, darbą paėmė ir į dekanatą nuvežė bičiulis, o man iš nosies pasipylė kraujas. Įtampa darė savo... Kai viskas baigėsi, nuvažiavau miegoti. Atsibudau tik kitos dienos popietę. O paskui dar liko trečiasis ‒ variau iš paskutiniųjų. Gavęs diplomus, parašiau gal du šimtus laiškų į pasaulio tarptautines kompanijas prašydamas, kad įdarbintų. Pakvietė tik į vieną interviu, tačiau ir ten nepatekau: jiems reikėjo gero finansininko, o finansai ‒ ne mano stiprioji pusė. Pamaniau, jei jau taip, tai geriau važiuoju pažvejosiu su draugais. O kai grįžau, vos įžengęs pro namų duris išgirdau skambant telefoną. Laidinį. Skambino bičiulis ‒ sakė, parašiau už tave laišką į „Colgate-Palmolive“ kompaniją, pamaniau, kad norėtum. Aišku, kad aš norėjau! – Tai kiek šiose karjeros peripetijose yra sėkmės ir kiek ‒ lemties? – Esu tikintis žmogus, tačiau manau, kad svarbiausia pastangos. Mus visus Dievas veda, bet kelias labai daug priklauso nuo mūsų – kiek pastangų patys įdedame. Gal mano draugas matė, kiek kentėjau, kokią krūvą laiškų atspausdinau, kaip juos kūriau naktimis? Pagalvojo – jis taip stengėsi, tai gal išsiųsiu vieną laišką už jį. O paskui... Juk galėjau nenueiti į tą interviu arba nespėti iš žvejybos... – Ar jus pradžiugino pasiūlymas vadovauti Vokietijos rinkai? – Labiau – pasitikėjimas ir tikėjimas lietuviu. Aš neabejoju, kad lietuviai versle yra talentingesni už daugelį tautų: jie vis nepatenkinti ir vis ieško geresnio sprendimo, o tai – itin vertinga savybė. Estui pasakai – jis padaro, o lietuvis vis ateina derėtis iš naujo. Tai reiškia, kad ieško geresnio, naudingesnio sprendimo. Vokietijos rinka man yra naujas karjeros šuolis: juk šalyje gyvena aštuoniasdešimt milijonų žmonių. Man akys raibsta ir nuo klientų kiekio, ir nuo jų perkamosios galios, be to, vokiečiai itin lojalūs ‒ jei jau kartą patikėjo, taip lengvai nepaliks.

LAMŲ SLĖNIS

– Jūsų žmona taip pat buvo itin sėkminga vadovė, tačiau šiandien ji augina vaikus?.. – Alanta dirbo labai sėkmingai, jai viskas sekėsi, prie ko tik prisiliesdavo. Ir nesvarbu, kas tai bebūtų – „Colgate“ dantų šepetėliai, kurių rinkos dalį ji pakėlė nuo dešimties iki trisdešimties procentų, ar prabangūs „L'Oréal“ produktai. Bet kai gimė antrasis mūsų sūnus Mykolas, ji nusprendė, kad norėtų vaikams skirti daugiau savo dėmesio, juk pirmąjį, Gabrielių, augino vos tris mėnesius. Esu už jos sprendimą nepaprastai dėkingas. Dabar turime keturis vaikus, su berniukais auga dvi mūsų dukros – Marija ir Margarita. – Ar tiesa, kad į Barseloną su šeima persikėlėte gyventi dėl vaikų? – Mykolui Lietuvoje puikiai sekėsi futbolas. Praėjusiais metais susitikome su argentiniečiu treneriu Pipo, kuris treniruoja vaikus Japonijoje. Jis pažiūrėjo, kaip žaidžia Mykolas, ir pasakė: jei tuojau pat neišvyksite iš Lietuvos, prarasite talentą, berniukui visiškai nėra sąlygų treniruotis. O vasarą Mykolas buvo futbolo stovykloje Ispanijoje. Trečią dieną mane pasikvietė treneris ir pasakė: „Norėtume, kad jūsų sūnus treniruotųsi mūsų akademijoje.“ Skambinu žmonai, reikalas toks ir toks. „Gerai, – sako, – kraustomės į Barseloną.“ Alanta tokia – jei reikia, iškart daro, nieko nelaukia. Labai tvirto charakterio moteris. Po metų Mykolas gavo pakvietimą į futbolo klubo „Barcelona“ vaikų futbolo mokyklą. Praėjo didžiulį konkursą – stojo gal trys ar keturi šimtai vaikų, o priėmė šešis. Mykolas buvo tarp jų. Sakau šeimai – gerai, pagyvenam dar metus. Vyresnysis Gabrielius Barselonoje įstojo į vieną geriausių tarptautinių mokyklų. Pirmieji metai buvo sunkūs, tačiau dabar matau, kad jo kontroliuoti nereikia, rūpinasi savo ateitimi pats. Abi mergaitės lanko darželį. Net jei ilgai Barselonoje negyvensime, per tą laiką vaikai išmoks ispanų ir prancūzų kalbas, o jos, neabejoju, šiuolaikiniame pasaulyje jiems labai pravers. Europoje dabar būtina mokėti bent dvi kalbas.

LAMŲ SLĖNIS

– Pinigai, kuriuos šiuolaikiniame gyvenime galima uždirbti, ‒ juk dar ne viskas. Pagal pasaulio dėsnius, turime ne tik imti, bet ir duoti... – Esu tikras: Dievas stebi, ką darau, nuo jo nieko nepaslėpsi. Darbe stengiuosi kurti tokią aplinką, kad žmonėms būtų gera dirbti. Gerbiu jų laiką ir vertinu talentus, manau, tai yra mano, vadovo, pareiga. Neabejoju, kad jei tobulėja žmonės, tobulėja ir įmonė. Lygiai taip pat esu atsakingas ir už gerą atmosferą savo šeimoje. Noriu, kad vaikai matytų gražų mūsų su žmona santykį, pasitikėjimą, pagarbą, atsakomybę ir kūrybą – labai svarbu vienam kitą pradžiuginti, prajuokinti. Jei jie tai matys, atsineš tokius santykius ir į savo šeimą. Esu atsakingas už vaikų išsilavinimą ir jų talentų puoselėjimą. Taip pat mudu su žmona padedame tiems, kurie turi mažiau. – Sakote, mėgstate prajuokinti žmoną. O kaip prajuokinti jus?

– Esu linksmas žmogus. Kartais į galvą šauna mintis: ir ko čia toks linksmas, kai aplink taip sunku? Bet viduje visada žinau: Dievas mane išves iš bet kokios situacijos. Taigi liūdėti tiesiog neapsimoka.

i d , u t

LAMŲ SLĖNIS

TAI, KĄ SUKURSIME ŠIANDIEN, TURĖSIME RYTOJ Konsultuoti, atnaujinti, kurti – tai trys raktiniai žodžiai, kuriais besiremdami LINETA RAMONIENĖ ir DONATAS RAMONAS sukūrė verslo konsultavimo įmonę „CRC Consulting“. Šiandien jiedu džiaugiasi atradę veiklą, kuri glaudžiai siejasi su pagrindiniais jų asmeninio gyvenimo principais: padėti kitiems gyventi geriau ir įkvėpti žmones atrasti balansą. Poros kasdienybėje nėra rutinos: juk kiekviena įmonė unikali, tad iš anksto paruošti receptai čia neveikia – kaskart reikia kurti naujus

– Lineta, Donatai, papasakokite nežinantiems, kokios yra jūsų

kasdienės darbo užduotys? Apskritai, ką daro „CRC Consulting“?

– Nelabai mėgstame sakyti, kad mūsų kasdienė veikla – konsul-

tuoti verslą, nes Lietuvoje tai gana nuvalkiota ir nedaug tiesos turinti frazė. Tikro verslo konsultavimo, kai kartu su įmone diagnozuojama problema, kai klausomasi ir analizuojama, kas įmonei skau-

da, kai kartu ieškoma sprendimų, yra mažai. Dažniausiai šioje srityje bandoma atkartoti, ką jau išmokai, o ne kiekvieną kartą drauge

LAMŲ SLĖNIS

Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė

ė | Nuotraukos: Lina Jushke

su klientu kurti unikalius sprendimus. O štai mūsų kasdienybėje dėl to

visai nėra rutinos! Kiekvieną dieną keliaujame į darbus nežinodami, kaip viskas pasisuks. Būna, ruošiesi, analizuoji duomenis savaitę, o nuėjęs pas

klientą ir išgirdęs atsakymą į pirmą klausimą supranti, kad tai, ką tiek laiko ruošeisi, netinka. Mūsų kasdienės užduotys – klausti tinkamų klausimų, klausytis ir kartu su klientais ieškoti atsakymų.

– Kas šioje srityje jus žavi labiausiai? Kas joje jus laiko?

– Labiausiai mums patinka akimirka, kai supranti – pokytis kliento gal-

voje įvyko! Tai gali užtrukti ilgai ir kartais laukti pritrūksta kantrybės, tenka

nusivilti. Vis dėlto iš patirties žinome, kad tikriems ir ilgalaikiams darbo rezultatams reikia beveik vienerių metų, – taip išmokome laukti ir atkakliai dirbti. Santykiai su klientais yra ilgalaikiai, grįsti pasitikėjimu ir pagarba, ne-

retai klientai tampa artimais bičiuliais, su kuriais bendraujame ir neformalio-

je aplinkoje. Nutinka ir atvirkščiai: kartais atsisakome dirbti, nes jaučiame, kad po kelių susitikimų vis dar norima imituoti darbą, slėpti tikrąsias problemas. Suprantame, kad taip ilgalaikės vertės nesukursime, tad traukiamės.

Mudu žavi, kiek daug šioje srityje galima išmokti! Atrodo, kad nėra

nė vienos kitos veiklos, kuri leistų mokytis taip visapusiškai. Kiekviena įmonė yra unikali, tad iš anksto paruošti receptai čia neveikia – kaskart reikia kurti naujus.

– Konsultuoti, atnaujinti, kurti – tai trys pagrindiniai žodžiai, apibūdi-

nantys jūsų veiklą. Papasakokite apie juos.

– Žodžių, kurie iš esmės apibūdintų tai, ką darome, ieškojome ilgai. Šiuos

sugalvojome kartu su savo dvasiniu vadovu – vienuoliu iš Prancūzijos. Pas jį lankomės ir kartu, ir atskirai. Jis žino mūsų stipriąsias ir silpnąsias vietas ir dažnai padeda sugrįžti ant gyvenimo bėgių.

Kai galvojome įmonės pavadinimą, norėjome, kad jis ne tik gražiai

skambėtų, bet ir būtų prasmingas, atspindėtų, kodėl šį verslą kūrėme. Vieną dieną, besiklausydamas, ką kalbame, vienuolis tai įvardijo lotyniškais

žodžiais: „consulere, renovare, creare“. Išvertus iš lotynų kalbos tai reiškia „konsultuoti, atnaujinti, kurti“. Žodis „konsultuoti“ atspindi mūsų verslo modelio ašį. „Atnaujinti“ – tai atsisakyti senųjų mąstymo šablonų ir įkvėp-

ti naujų, keisti požiūrį į nusistovėjusias tiesas. Žodyje „kurti“ slypi visa esmė – įpūsti naujų vėjų ir kartu sukurti sprendimus, didinančius įmonės pasitenkinimą darbu, suteikiančius daugiau prasmės ir galiausiai auginan-

čius finansinius rezultatus. Priimdami kiekvieną sprendimą ieškome balanso tarp prasmės ir finansinių rezultatų.

LAMŲ SLĖNIS

– Nemažai kalbate apie savo asmeninius tikslus.

tai bus destruktyvu. Konsultuodami sutinkame labai

ir su ne pelno siekiančiom

– Kiekvieno iš mūsų asmeninė misija tikrai sie-

tikslus tampa gana paprasta. Juk jie nukreipti į ap-

platesni nei verslo organi

Kokie jie?

jasi ir su mūsų darbine veikla. Donatui nepaprastai svarbu padėti kitiems gyventi geriau. Skamba pa-

prastai, bet realybėje tai praktikuoti be galo sudėtin-

ga. Lineta kasdieniu savo darbu stengiasi įkvėpti gyventi subalansuotą gyvenimą, padėti patikėti, kad žmogus gali daugiau, nei pats sau pripažįsta. Gana greitai ji gali identifikuoti asmens stipriąsias ir silpnąsias vietas – tai supratus, lengva žmogų įkvėpti.

linkinius. „CRC“ misija – tai strateginėmis įžvalgo-

mis stiprinti klientų vienybę ir rezultatyvumą. To ir

misiją, kuri suvienytų komandą. Darbuotojų kom-

strategijos klausimais. Ta

su organizacijos pamatiniu principu.

augti. Kartu su oro uostu

vienas iš pirmųjų tikslų yra išgryninti organizacijos petencijų, atlygio ir motyvacijos sistemos derinamos

– Su kokiais įdomiausiais klientais per šiuos

– Asmeninių misijų niekada nekūrėme galvoda-

gilių klausimų, kelia mums aukštus reikalavimus ir

įprasminti savo gyvenimus. Kai pamatėme, kad mū-

name tuos, kurie pasiūlo kartu dirbti ir spręsti rim-

sų abiejų mintys panašios, sėdome ir galvojome, kaip

galime jas perkelti į darbinę veiklą. Jeigu visą savo

energiją skirsime sau, tai nieko gero nesukursime ir

LAMŲ SLĖNIS

– Šiandien susitinkam

papasakokite, kokia istor

aštuonerius darbo metus jums teko susitikti?

mi vien apie darbą. Jas gryninome sau, siekdami

veiklos pobūdis mums įd

siekiame. Pradėjus strategijos atnaujinimo procesą,

– Jums nepaprastai svarbu suderinti asmeninius

ir darbo tikslus, ar ne?

daug žmonių, tad įgyvendinti kiekvieno iš mūsų

– Įdomiausi mums yra tie klientai, kurie klausia

atlieka jiems užduotus namų darbus. Labai vertitus iššūkius. Mums be galo įdomu gilintis į besi-

keičiančią jų verslo aplinką ir kartu ieškoti dar neatrastų sprendimų. Taip pat nemažai darbuojamės

–Lietuvos oro uostus š

entų, nebijantis keistis ir

artinti pasaulį prie Lietu

taip pat artimas. Patys d

kad ir kur bebūtume, atst

džiuojamės, kad esame iš

širdžiai norime, kad pasa

Na, o dirbdami su Lietu

tiesiogiai prie to prisidėt

– Vis dažniau kalbam

Panašu, kad XXI a. vers

mis organizacijomis – jų

tiesa? Papasakokite, kur link eina šiuolaikinio pa-

ti keldami panašius klausimus. Dabar turime gausų

izacijų.

lams ne tik orientuotis į finansinius tikslus, bet ir

nebeįsivaizduoja. O mūsų širdys dėl to džiaugiasi.

domus, o ir tikslai gerokai

me Vilniaus oro uoste ‒

saulio įmonės? Juk tam jūs ir esate – padėti verssuderinti juos su platesne misija?

– Tikrai taip! Pastaruosius kelis mėnesius visi

klientų ratą, kurie kitaip savo įmonių strategijos

– Tvarumas, sąmoningas gyvenimas – dar vie-

rija jus sieja su juo

didieji pasaulio verslo naujienų portalai mirga ži-

na svarbi jūsų darbo kryptis. Kokią reikšmę tva-

ai vienas mylimiausių kli-

svarbiausias siekis. Daug svarbiau rasti balansą tarp

– Tvarumo tema į mūsų darbinę veiklą atėjo

šiuo metu konsultuojame

r labai norintis tobulėti,

u išgrynintas tikslas „pri-

uvos“ mums asmeniškai

daug keliaujame – visada,

tovaujame Lietuvai ir di-

š šios šalies. Tikrai nuo-

aulis žinotų apie Lietuvą.

uvos oro uostais galime

ti.

ma apie atsakingą verslą.

slui svarbu ne tik pelnas,

nutėmis, kad organizacijoms pelnas nebėra pats

rumas turi versle?

visų suinteresuotų šalių (klientų, partnerių, visuo-

natūraliai. Besidarbuodami su organizacijomis, sie-

mesio vien pelnui, nes tai trumpalaikės sėkmės for-

kas padėtų geriau įprasminti į ne pelną orientuo-

menės, darbuotojų) poreikių. Krypstama nuo dė-

mulė, nemotyvuojanti darbuotojų, nekurianti ilgalaikių santykių su partneriais ir neprisidedanti prie visuomenės gerovės. Tokiame versle tiesiog nuobo-

du dirbti – nėra prasmės. Vien tik pelno siekis or-

ganizacijoje neišnaudoja viso jos potencialo. Iš tie-

sų, kad pinigai nėra pagrindinė darbo motyvacija, žinoma ne vieną dešimtį metų. Tačiau dabar šis

supratimas tampa kertine įmonių strategijos dalimi. Lietuvoje buvome vieni pirmųjų, pradėjusių dirb-

kiančiomis daugiau nei tik pelno, vis ieškojome, tas veiklas ir procesus. Ateityje sėkmingomis va-

dinsime ne tik tokias įmones, kurios bus pelningos, bet ir atsakingos, aplinką veikiančios teigiamai. Šiandien tokių praktiškai nėra, bet labai daug pasaulio įmonių, suprasdamos ne tik tvarumo būtinybę, bet ir naudą, ėmėsi pirmųjų žingsnių ir pra-

dėjo įtraukti tvarumo principus į savo kasdienius

sprendimus. Juk visiems žinoma tiesa: tai, ką sukursime šiandien, turėsime rytoj.

LAMŲ SLĖNIS

A P G A LV OTA S PA P R A S T U M A S STILIAUS KODAS

Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė | Nuotraukos: Lina Jushke

Dizainėrė, kultūrinių renginių kuratorė ir kūrybos vadovė, papuošalų „Misshapen“ ir „Newlery“ kūrėja MILENA ČERNIAKAITĖ niekada nesureikšmino savo asmeninio stiliaus – šiandien jai gražus ir jaukus juoda spalva ir kiek per dideliais drabužiais išreikštas paprastumas, nejučiomis tampantis siekiamybe tiek išvaizdoje, tiek kūryboje, tiek gyvenime.

LAMŲ SLĖNIS

„Žodžius „stilingas žmogus“ suvokiu savaip. Stilingas – nelygu stilingai apsirengęs. Asmenybės stilių, mano manymu, daug stipriau formuoja žmogaus vidinė savijauta. Kaip jis drąsiai ar kukliai žengia gatve, kaip palaiko pokalbį. Mėgstu stebėti žmones: kaip jie geria kavą, plepa su draugais, šoka ar vienumoje skaito. Gali daug sužinoti apie žmogų vien iš jo manierų.“

„Mėgstu drąsius žmones, jie dažniausiai būna patys stilingiausi, manieringai gestikuliuoja ir ryžtingai žengia per gyvenimą. Žinoma, apranga svarbi, bet tai jau antraeilis dalykas, ji gali arba sustiprinti stilingą žmogų, arba atvirkščiai – sumenkinti. Gerai, kad ji pakeičiama, o žmogus, jo manieros - daug stabilesnis ir sudėtingesnis dalykas.“

LAMŲ SLĖNIS

„Niekada nesureikšminau savo asmeninio stiliaus – jo nėra, nebent mana vizitine kortele galėtų vadintis per dideli rūbai ir juoda spalva. (Šypsosi.) Meluočiau sakydama, kad esu nepastebima,- daug kartų esu susilaukusi gražių žodžių apie savo išvaizdą, bet tai tikriausiai vėl dėl to, kaip jautiesi, kokias vibracijas skleidi. Taip, apranga man svarbi, bet labiau nes noriu patikti sau.“

„Nesu iš tų žmonių, kurie ryte bėga ir apsirengia, kas papuolė. Aš rytą dievinu ir niekada jo neskubinu, geriu rytinę kavą dvi valandas ir dažniausiai jau iš vakaro žinau, kaip atrodysiu kitą dieną. Tokią prabangą sau leidžiu, nes kai patinki pats sau, dienai taip pat patinki ir ji einasi daug sklandžiau.“

LAMŲ SLĖNIS

„Labiausiai sau patinku vilkėd

pirmiausiai parduotuvėje apžiūriu

į moterų. Šiandien mada susiniv

bet niekada nesijaučiu patogiai a

mėgstamiausia mano spalva be i

gu, žinau – nusibodusi, bet jei

įpusėjus dienai pakeičiu ta

„Rūbai turi įtakos mano nuotaikai, todėl tai, kaip atrodau, tampa svarbu. Neįtikėtina, kiek apranga gali daryti įtakos nuotaikai, veiksmams, pokalbiams. Labai gerai jaučiuosi avėdama aukštakulnius. Stebina, kiek daug jie suteikia mano vidinei būsenai, tik, deja, aviu juos retai – nes nepatogu!“

LAMŲ SLĖNIS

dama vyriškus drabužius. Visada

u vyrų skyrių, o tik po to keliauju

veliavusi. Gal nuskambės keistai,

apsirengusi kažką savo dydžio. O

išimčių yra juoda. Žinau – pato-

i apsirengiu kažką kito, vis vien

ai į juodą. Priklausomybė!“

„Manau, kad mano santykis su stiliumi ir atidžiai parinktais dalykais visada buvo artimas. Kiek save pamenu, visada buvau šiek tiek kitokia, pradedant vardu, būdo savybėmis, baigiant išvaizda. Vaikystėje tai formavo tėvai, vėliau įvairios subkultūros, aplinka, o galiausiai kažkas nusistovėjo ir liko ilgam. Šiandien man gražu ir jauku paprastumas.“

LAMŲ SLĖNIS

„Esu ne kartą kalbėjusi apie aksesuarų ir papuošalų (ne)būtinybę mūsų kasdieniame gyvenime. Kiek save pamenu, niekada nebuvau papuošalų mėgėja. O kuo toliau, tuo labiau galvoju ir keliu klausimą, kam mums jų apskritai reikia. Ar jie atlieka kokią funkciją, ar palengvina dieną? Buitį? Man tai vienas nepraktiškiausių susigalvojimų – be statuso ar „gražios išvaizdos“ gilesnės prasmės juose nematau. Iš to ir gimė mano pastarieji projektai: „Misshapen“ – gigantiški, nepraktiški porceliano papuošalai, nes, na, jei puoštis, tai taip, kad tai būtų pagrindinė aprangos detalė; ir „Newlery“ – visai kitokie, beveik nematomi papuošalai, kuriuose nėra nereikalingų detalių, išskyrus svarbiausiąjį – perlą. Man pačiai mėgstamiausias papuošalas yra kvepalai.“

„Newlery“ gimė atsitiktinai: dariau testus naujai „Misshapen“ kolekcijai ir, užuot ilgai degusi porcelianą, nusprendžiau pabandyti pasigaminti kelis žiedus su perlais. Kaip ir tikėjausi, rezultatas buvo puikus, tik nesitikėjau, kad šie ant pirštų nugulę lašeliai taip patiks, jog sukursiu dar vieną naują projektą, prekinį ženklą. Kadangi mintis kilo atsitiktinai, o žiedų unikalumas slypėjo paprastume, nusprendžiau visą likusią kampaniją ir gamybą vykdyti kuo paprasčiau: t. y. fotografuoti telefonu, o žiedų pakuotė – laminavimas – taip pat labai paprasta. Tai visai kitoks projektas nei „Misshapen“: pastarajam atiduota tiek kantrybės, laiko, net papuošalų dėžutę perkūrinėjau daugybę kartų, tai užtruko kelis mėnesius, - o su „Newlery“ viskas ypač paprasta.“

LAMŲ SLĖNIS

„Kūrybos estetika natūraliai gimsta mano viduje. Abu projektai yra asmeniški, nors ir skirtingi, jie abu išjausti ir apgalvoti. Stengiuosi savęs neapkrauti naujausiomis tendencijomis, netgi sąmoningai vengiu socialiniuose tinkluose sekti kitų dizainerių kūrybinį gyvenimą. Svarbiausias inspiracijos šaltinis man visada buvo ir bus menas, įkvepiantis pokalbis, sugebėjimas įsiklausyti ir buvimas ramybėje su savimi.“

LAMŲ SLĖNIS

„Kažkada esu sau svarbaus žmogaus paklaususi, ko jis nori iš gyvenimo. Atsakymas buvo paprastas, bet tuo pačiu ir sudėtingas – paprastumo. Daug apie tai galvoju ir iki šiol nesu tikra, ką tai reiškia, kiek daug gali įtilpti į šį žodį. Pastebiu, kad nejučiomis man tai tampa siekiamybe – gyvenime, kūryboje ir išvaizdoje.“

LAMŲ SLĖNIS

„Norėdamas išlaisvinti savo skonį, turi pasileisti plaukus. (Šypsosi.) Norėdamas jį išlavinti –ieškoti. Rasi. Jei esi jau susiformavusi asmenybė ir vis dar nejauti, kad tavo skonis išpuoselėtas, – paleisk, vadinasi, tai ne tau, ne visiems reikia šią būdo savybę turėti. Nebūkim vienas kito kopijomis, būkime skirtingi, juk taip daug įdomiau ir linksmiau gyventi.“

„Rugsėjo pirmoji man visada buvo ir bus tikrieji naujieji metai. Mėgstu šį laiką ir įprastai naujų metų tikslus sudėlioju būtent rugsėjį. Be to, ruduo toks ryškus: visi tie nesušluoti gražuoliai lapai parkelyje, braidymas po juos. Tai romantiškas, įdomus metų laikas. Gamta išties atrodo pasipuošusi. O aš galiu svajoti ir prisimeluoti sau ir jums, kad mano garderobas bus lygiai toks pat kaip šis metų laikas – spalvotas, ryškus... Bet tikriausiai, kaip ir kiekvienais metais, grįšiu prie savo stabilios, šiek tiek per didelės juodos eilutės. Kita vertus, kam varžytis su gamta. Tegul ji puošiasi, o aš liksiu ištikima sau.“

LAMŲ SLĖNIS

STILIUS

MODERNIOS MIESTIETĖS SPINTA Moderni elegancija – tai du raktiniai žodžiai, apibūdinantys italų prekės ženklo „Marella“ idėją. Kurdamas naują kolekciją, prekės ženklas kaskart permąsto modernios moters gyvenimo būdą, jos įpročius ir norus. Todėl kiekvienas jų kurtas drabužis idealiai tinka šiuolaikinei miestietei, dievinančiai funkcionalius, bet kartu ir elegantiškus drabužius bei aksesuarus.

Rudens naujienų ieškokite parduotuvėse „Marella“ PC „Europa“, Konstitucijos pr. 7 a, Vilniuje, PC „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, ir parduotuvėse „City men&women“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

SIJONAS

ŠVARKAS

SUKNELĖ

„MARELLA“, 179 EUR

„MARELLA“, 299 EUR

„MARELLA“, 229 EUR

Lengvai plazdantis ir mintimis į vasaros dienas sugrąžinantis vidutinio

Jau ne vieną sezoną populiarumo viršūnėje besilaikančios

Organiškais raštais marginta marškinių tipo suknelė su plačiu dvipu-

ilgio satininis „Marella“ sijonas. Tikras kapsulinės spintos pasididžiavimas

kupranugario spalvos dvieilis švarkas „Marella“ – kiekvienos mada

siu diržu, paslėptomis sagutėmis ir ilgomis rankovėmis, pagaminta

- universalus drabužis, kurį lengva derinti tiek su gracingomis aukšta-

besidominčios moters svajonė. Tiesus prailgintas siluetas ir dvi

iš itin lengvos medžiagos. Subtilus pasirinkimas rudens šventėms.

kulnėmis basutėmis, tiek su masyviais sportiniais bateliais ar grubiais

simetriškos kišenės šiam drabužiui suteikia elegancijos, o nepre-

storapadžiais auliniais. Viskas priklauso nuo jūsų nuotaikos!

tenzinga spalva leis kurti pačius įvairiausius stiliaus derinius..

LAMŲ SLĖNIS

STILIUS

ITALIŠKAS GYVENIMO DŽIAUGSMAS Italų mados ženklas „Coccinelle“ rudenį pasitinka švęsdami moteriškumą. Naujoji rudens-žiemos 2019- 2020 m. kolekcija atskleidžia keturis skirtingus stilius, keturis būdus būti moterimi, keturis kelius išgyventi momentą. Itališka precizika, dėmesiu detalėms ir rankų darbo meistryste garsėjantis prekės ženklas šį šaltąjį sezoną skatina atidžiau pažiūrėti į savo aplinką, įvertinti tai, ką turime geriausio, ir nuoširdžiai mėgautis kiekviena akimirka.

Rankinių ieškokite parduotuvėje „Coccinelle“ PC „Europa“, Konstitucijos pr. 7 a, Vilniuje, ir „City men&women“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

RANKINĖ „ARLETTIS“,

PINIGINĖ „JALOUSE“,

RANKINĖ „AMBRINE“,

„COCCINELLE“, 359 EUR

„COCCINELLE“, 169 EUR

„COCCINELLE“, 359 EUR

Apniukusio dangaus spalvos rankinė „Arlettis“ su ikoniška aukso

Talpi natūralios odos piniginė su atvartu, dekoruota aukso spalvos

It saldžiausia prinokusi slyva – rankinė „Ambrine“ sukurta

spalvos metaline sagtimi ir dviem skirtingo ilgio prisegamomis

sagtimi. Prie piniginės prisegama grakšti metalinė grandinėlė, tad

visoms rudens gerbėjoms. Aukso spalvos detalės rankinei

rankenomis – tai ypač talpi kiekvienos dienos palydovė. Iš natūralios

ją galima nešioti dviem būdais: kaip kasdienę piniginę ar nedidukę

suteikia subtilumo ir puošnumo, o prisegamos dviejų ilgių

odos sukurtas aksesuaras sutalpins visus reikalingiausius daiktus ir

rankinę prie elegantiško įvaizdžio. Galima rinktis iš kelių spalvų:

rankenos ją padaro praktišku ir funkcionaliu rudens pirkiniu.

papuoš tiek kasdienį, tiek šventinį modernios damos įvaizdį.

pilkos, sodriai vyšninės, alyvuogių žalios ar smėlio.

LAMŲ SLĖNIS

Šiaurietiškasis gyvenimo būdas pasaulį žavi subtiliu gebėjimu kasdienybėje prisijaukinti gamtos ritmą ir kiekviename žingsnyje pajausti itin artimą ryšį su aplinka. Atsinešti dalelę gamtos harmonijos į savo namus, pasak šiauriečių, yra darnaus gyvenimo esmė. Beveik pusantro šimto metų „Iittala“ kuria daugiau nei produktus – jie įprasmina šiaurietišką gyvenimo filosofiją ir patys pamažu tampa neatsiejama jos dalimi.

SUSIBŪRIMAS APLINK STALĄ – ŠIAURIETIŠKOS FILOSOFIJOS PASLAPTIS Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: „Iittala“ archyvas

GYVENIMO BŪDAS PAGAL „IITTALA“ Tai, kas kadaise prasidėjo kaip nedidelė stiklo gamykla

mažyčiame Italos miestelyje Suomijoje, šiandien didžiuo-

jasi įspūdingomis kolekcijomis, ištisus dešimtmečius tur-

tinančiomis kasdienį apgalvoto dizaino gerbėjų gyvenimą. „Iittala“ vadovaujasi šiaurietiška gyvenimo filosofija, todėl

kiekvienas jų sukurtas objektas yra nepabostantis ir aktualus šimtmečius. Jų tikslas – įkvėpti gyventi geresnį ir gražesnį gyvenimą vadovaujantis šiaurietiškomis vertybėmis: kurti balansą, susitelkti į esminius dalykus ir džiaugtis kasdieniu progresu.

Bendrystės jausmas – dar viena neatsiejama šiauriečių gy-

venimo dalis. Mėgautis buvimu kartu ir tarpusavio šiluma, švęsti kiekvieną susibūrimą – tai maži ritualai, siejantys pačius artimiausiuosius ir gerinantys mūsų gyvenimo kokybę.

LAMŲ SLĖNIS

ŠIAURIETIŠKAS STALAS Maistas suartina. Užuot koncentravęsi į materialius

dalykus, vis dažniau atsigręžiame į tai, kas svarbiausia –

švenčiame susitikimus su mylimiausiaisiais, kartu džiaugiamės pokalbiais ir santykiu. Maistas ir jo dalijimosi ritualas sėdint prie jaukaus atidžiai padengto stalo – tai

svarbūs šiaurietiško gyvenimo būdo elementai. Pripažin-

kite, kad ta stebuklinga akimirka, kai artimieji susiburia

vienas šalia kito, dalijasi ne tik maistu, bet ir idėjomis, svajonėmis, ateities planais, yra viena didžiausių harmo-

ningo gyvenimo sudedamųjų dalių. „Iittala“ įkvepia žmones kurti bendrauti skatinančią atmosferą. Jie siūlo ne tik

kruopščiai išpuoselėtus indus ir įrankius, stalui suteikian-

čius neperspaustos elegancijos, bet ir kur kas daugiau –

modernų valgymo ritualą, inspiruotą šiaurietiškos dvasios. BENDRYSTĖS SVARBA Būtent apie tai – bendrumo svarbą – ir kalba indų ko-

lekcija „Raami“. Tai garsiojo britų dizainerio Jaspero Mor-

risono sukurti indai, sekantys istorijas apie lėtus ir atmin-

tyje ilgam išliekančius ypatingus momentus. Tai indai, prie

stalo kuriantys ypatingą atmosferą. Kiekviena kolekcijos „Raami“ dalis yra individuali, todėl gali tarnauti kaip žavus vienetas arba kurti darnią visumą su kitais kolekcijos objektais. Tai it šeima, kur kiekvienas narys užima vienodai svarbią vietą ir įneša unikalumo, savų idėjų.

Kiekvienas „Raami“ kolekcijos indas apgalvotas iki ma-

žiausios detalės. Kurdamas juos dizaineris susitelkė ne tik į atskirų objektų, bet ir į bendros atmosferos kūrimą. Jauki

atmosfera prie stalo tarytum įrėmina akimirką, sėdintiesiems prie jo sukuria terpę mėgautis ne tik maistu, bet ir

kompanija. Tai indų kolekcija, įkvepianti gyventi gražiau ir kalbanti apie bendras vertybes. Kartu su „Iittala“ rudens naujiena – moderniais rausvojo aukso spalvos įrankiais

„Citterio 98“, sukurtais architekto ir dizainerio Antonio Citterio, – „Raami“ indai sudaro charakteringą derinį.

LAMŲ SLĖNIS

„Iittala“ salonus rasite PC „Ozas“ Vilniuje ir PLC „Mega“ Kaune, taip pat www.ginalasinterjeras.lt

KASDIENYBĖS ŽAIDIMAI „Taika Siimes“ – tai legendinės „Iittala“ kolekcijos

„Taika“ atgimimas. Šviesių spalvų įspūdingais raštais

marginta kolekcija sukurta Londone įsikūrusio suomių

dizainerio Klauso Haapaniemi. Išvertus iš suomių kal-

bos, „siimes“ reiškia „šešėlį“ – vietą, kur ilsisi ir nuo kai-

trių saulės spindulių slepiasi laukiniai gyvūnai. Būtent

gyvūnija bei folkloro elementai ir paskatino menininką sukurti įspūdingus piešinius, pasakojančius apie misti-

nius Šiaurės miškuose gyvenančius gyvūnus ir gamtą,

pasitelkti suomių folkloro ir tradicinio meno elementus. Tai mistinių motyvų ir švarių formų draugystė. Kadangi „Iittala“ puoselėja tęstinumą, naujoji kolekcijos variacija

puikiai dera su anksčiau buvusiąja. „Tikiuosi, kad „Taika“ sujauks žmonių vaizduotę ir įkvėps juos kurti savas kasdienes fantazijas“, – apie kolekciją pasakoja kūrėjas. ŠVIESOS IŠ ŠIAURĖS Ar pastebėjote, kaip pamažu kintanti gamta prana-

šauja apie artėjančius ilgus tamsius vakarus? Atėjęs ruduo

užžiebia vis daugiau šviesų, tad atidžiai apgalvotas ap-

švietimas leidžia savo mylimiausiose erdvėse sukurti jaukią atmosferą. Dekoruokite savo namų erdvę skirtingais

šviesos šaltiniais, permąstykite savo aplinką – tai idealus laikas šiek tiek sustoti, atsipūsti ir pasinerti į savo mėgs-

tamiausius ritualus. Ruduo įkvėpė švedų dizainerį Matti

Klenellį sukurti įspūdingą stalinį šviestuvą „Virva“, namams akimirksniu suteikiantį harmoningą atmosferą. Tai

delikatus abstrakčiais raštais raižyto stiklo šviestuvas su elegantiškomis metalinėmis kojelėmis, galintis papuošti bet kurį kampą – kavos stalelį, palangę ar miegamąjį. Prie

naujojo šviestuvo idealiai dera ir dizainerio Harri Koskineno sukurta žvakidė „Lantern“, kuri šį sezoną atgimsta

nauju dūminio stiklo pavidalu. Juk kas kitas, jei ne žvakių šviesa, namuose geriau sukuria intymią aplinką?

LAMŲ SLĖNIS

NAMAI –TAI VIDINĖ BŪSENA Tekstas: Algė Ramanauskienė | Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

Ko gero, tai blaškymasis po pasaulį buvusį modelį, o dabar interjero dizaino studijos „Anòther Studios“ bendraįkūrėją GABRIELĘ JANKUTĘ išmokė minimalistinio požiūrio į save ir supančią aplinką. Pamažu išmokusi prisijaukinti įvairias vietas, kuriose nubusdavo, ji suprato, kad namai pirmiausia yra vidinė būsena, o ne fizinė erdvė. Tad ir šiandien gyvendama tarp gimtojo Kauno ir Vilniaus Gabrielė stengiasi prisirišti ne prie vietos, bet prie brangių žmonių. LAMŲ SLĖNIS

– „Mes suprantame, kad erdvę pripildo žmonės. Ir ty-

liai tikimės, kad yra priešingai“, – taip pristatote savo in-

terjero dizaino studiją „Anòther Studios“. Kada supratai, kad tau rūpi erdvės, jų dizainas, kad aplinka gali turėti įtakos ar net keisti žmogaus gyvenimą?

– Sunku būtų prisiminti tikslią datą ar įvykį, nukrei-

pusį mane būtent šios specialybės linkme, tačiau visada

buvau detalių žmogus. Man svarbu viskas, kas vyksta aplink, dažnai dalykus vertinu per savo pačios filtrą, kitaip tariant, pati formuoju save supančią aplinką. Galbūt

būtent mano charakteris nejučia ir pasufleravo rinktis

kūrėjos vaidmenį. Kita vertus, už šį pasirinkimą nemaža dalimi esu dėkinga savo mamai. Pastebėjusi mano po-

linkį tyrinėti aplinkoje esančius objektus, ji pasiūlė iš-

mėginti save A. Martinaičio dailės mokykloje ‒ ten ir prasidėjo mano kelias dizaino ir architektūros link.

– Iki interjero dizaino studijų dirbai grožio pasaulyje

‒ buvai modelis, keliavai po skirtingas pasaulio šalis. Ar ką nors iš tų patirčių šiandien pritaikai kurdama erdvių dizainą?

– Svetur įgytos patirtys iš dalies ir suformavo mane to-

kią, kokia esu šiandien, ir tai, ką galiu pasiūlyti pasauliui.

– Jūsų, dviejų draugių, studija gimė ne tik iš meilės

interjero dizainui, bet ir iš gražios, ilgai trunkančios

draugystės. Kiek metų su Aušra Maldžiūne esate pažįstamos ir kaip tu pati apibūdintum judviejų draugystę? Kokia ji?!

– Kaip pačios juokiamės, su Aušryte skaičiuojame

aštuoniolikos metų draugystės metines. Geriausias api-

būdinimas turbūt būtų tai, kad kiekvieną dieną dėkoju visatai už suteiktą galimybę užsiimti mėgstama veikla su

žmogumi, kurį aš laikau nedaloma savo gyvenimo dalimi. Tai unikali sinergija.

LAMŲ SLĖNIS

„GERIAUSIAS ĮKVĖPIMAS ATEINA, KAI PROVOKUOJAMAS SAVO PATIES SMALSUMAS APLINKAI“

LAMŲ SLĖNIS

– Ar nebuvo dvejonių, kad pradėjusios dirbti kartu

Juokinga tai, kad abi panašiai esame kiek fanatiškai at-

susidursite su iššūkiais, trintimi ir visais kitais pavojais,

sidavusios tam tikriems architektūros ir dizaino stiliams.

– Mūsų specialybė tokia, kad beveik kasdien susidu-

palikimo, šiandien stogą rauna bauhauzas, brutalizmas...

kurie draugystes paprastai pradeda griauti?

riame su įvairiais iššūkiais. Panašu, kad tai mus tik dar labiau suartino. Tačiau mes nepriimame savo partnerystės kaip duotybės ir išties stengiamės, kad abiem būtų gera šiuose (ne)darbiniuose santykiuose.

– Ar jūsų požiūris į estetiką, grožį, namų jausmą

Nesenai svaigome dėl „mid-century modern“ vizionierių Žinoma, tai atsispindi ir mūsų kūryboje.

– Kur ieškote įkvėpimo savo kuriamiems interjerams?

Ar juose vėliau apsigyvenantys žmonės, jų asmenybės, gyvenimo būdas padiktuoja daug sprendimų?

– Žinoma, užsakovai suformuluoja užduotį, todėl

identiškas, ar vis dėlto kiekviena turite savitą galutinio

kruopšti jų poreikių analizė dažnai lemia tam tikrus pro-

– Projektuodamos mes abi kvestionuojame kiekvieną

O įkvėpimo semiamės absoliučiai visur... Pradedant

rezultato viziją?

jektavimo sprendimus.

sprendimą iki mažiausių detalių, todėl išsigryniname iki

knygomis, kelionėmis, serialais, meile, baigiant vakaroji-

kitą. Jei retais atvejais ir nutinka, kad mūsų nuomonės išsiski-

Geriausias įkvėpimas ateina, kai provokuojamas savo pa-

mums abiem patinkančio rezultato. Tad tik papildome viena ria, užsakovams pasiūlome du variantus, kad rinktųsi patys.

mais mūsų draugių rate, su savo alter ego, bevalgant silkę. ties smalsumas aplinkai.

LAMŲ SLĖNIS

– Kaip apibūdintum „Anòther Studios“ filosofiją? Ko ieš-

ko, apie kokius namus svajoja į jus besikreipiantys žmonės?

– Norėčiau tikėti, kad mūsų kūryba yra nepavaldi laikui

ir kad ją aplenkia nūdienos tendencijos. Turbūt pagal tai atsisijoja ir užsakovai.

– Šiuose namuose, į kuriuos pakvietei mus užsukti, – vie-

nas iš jūsų kurtų interjerų. Kodėl pasirinkai būtent jį? Kuo

– Meile, juoku, jaukumu. Ir kava.

– Ar apskritai esi namų žmogus? Ar daug laiko juose

praleidi ir ką labiausiai mėgsti juose veikti?

– Mano namai yra kartu ir mūsų su Aušryte studija, todėl

juose bedirbdamos praleidžiame labai daug laiko.

Ar esu namų žmogus? Ir taip, ir ne... Pastaruoju metu

jis tau patinka? Ir kokia istorija slepiasi tarp šių namų sienų?

namai man tapo tam tikru atspirties tašku, asociacija su

realizacija. Kūrėme juos ypatingiems žmonėms, kurie visiš-

Esu gana lanksti pokyčiams ir mėgstu juos. Besiblaškyda-

– Šie namai yra naujausia įgyvendinta privataus objekto

kai tikėjo ir pasitikėjo mumis.

Nėra buvę projekto, neiškrėtusio įdomesnių pokštų.

Būtent šis patyrė nemažai techninių iššūkių, tačiau nuo to tapo tik brandesnis. Žinote, mūsų profesijoje yra šiokios tokios melancholijos. Projektas trunka mažiausiai pusę

metų, jam tenka daug energijos ir minčių. Ir kai viskas pasibaigia, reikia atiduoti savo kūrinį tikriesiems šeimi-

stabilumu, kurio, kaip pati supratau, dar nežinau, ar noriu. ma po pasaulį psichologiškai įpratinau save prisijaukinti

vietą, kurioje tą dieną prabundu. Filosofiškai manau, kad

namai yra labiau vidinė būsena nei fizinis būstas. Kas iš tos pilies, jei viduje nėra ko ginti? Mane labiau pririša mano gyvenimo žmonės.

– Ar tau niekada netrūksta tų laikų, kai mėgavaisi visais

ninkams. Prisipažinsiu, tas momentas ir džiugina, ir kiek

modelio gyvenimo privalumais? Ko iš tada pasiilgsti, o ko

(jeigu tai privati erdvė). Mums be galo pasisekė – su šių

– Ironiška, bet buvau modelis, kuriam nepatiko foto-

liūdina. Tiesiog nespėji pasidžiaugti galutiniu rezultatu

nenorėtum pakartoti?

namų užsakovais tapome bičiuliais.

grafuotis. Neypač patinka lig šiol, todėl to laiko labai ir

vento architektūros ir dizaino etapo nuotraukos. Tarsi žiūrė-

lumais nesimėgauju ir dabar: mano pagrindinė motyvacija

Visi mūsų projektuoti interjerai – tai tarsi tam tikro išgy-

čiau į užfiksuotą tam tikrą savo asmenybės raidos akimirką.

– Kol kas tavo pačios svajonių namai vis dar kuriami.

Kokie jie bus? Apie kokius juos svajoji?

– Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad mano namai bus

amžinas procesas... Aš pati keičiuosi ir tobulėju kaip kūrėja,

specialistė, todėl ir mane supanti aplinka, natūralu, keičiasi. Gal tai mano Sizifo darbas?

Jei reikėtų įvardinti prioritetus, tai būtų šviesa, erdvė, ko-

kybė, knygos, menas ir švara. Daiktų klausimu esu asketė, todėl praktiškai viskas turi turėti funkciją.

– Kuo galėtų kvepėti tavo namai?

LAMŲ SLĖNIS

nepasiilgstu. Be to, negaliu pasakyti, kad tais pačiais privatada buvo kelionės, finansinis savarankiškumas ir pažintys

su pasaulio žmonėmis. Tačiau esu be galo dėkinga už šią patirtį kaip vieną iš svarbiausiųjų gyvenime.

– Iš dalies dabar gyveni kur kas paprastesnį gyvenimą, už

Niujorką kur kas mažesniame Kaune... Ar tau čia patinka?

– Kaunas yra mano gimtasis miestas. Galima sakyti, esu

šio miesto patriotė (turbūt kaip ir dauguma kauniečių): kad ir kur bebūčiau, man visuomet smagu čia sugrįžti ir pamatyti, kaip miestas auga, keičiasi ir tobulėja.

„NAMAI YRA LABIAU VIDINĖ BŪSENA NEI FIZINIS BŪSTAS. KAS IŠ TOS PILIES, JEI VIDUJE NĖRA KO GINTI?“

LAMŲ SLĖNIS

100

LAMŲ SLĖNIS

101

102

LAMŲ SLĖNIS

Niujorką labai pamilau ir tikiu, kad su „Anòther Stu-

dios“ įgyvendinsime projektų ir ten. Tačiau gyvendamas

Niujorke, kur daugiau nei 8 milijonai sielų, gali pasijausti vienišiausias žmogus planetoje. Atsidavęs darbui ten tikrai gali įgyvendinti visas savo svajones, tačiau man labai

trūko šeimos ir draugų. Todėl į tai žvelgiu kaip į projektą, kaip į vieną iš savo gyvenimo etapų. Dar yra tekę pagyventi Londone, egzotiškajame Tailande ir Jamaikoje.

Šiandien gyvenu tarp sostinės ir Kauno. Matyt, vis

dar ieškau tobulo balanso...

– Minimalizmas, prislopintų žemės spalvų paletė ir

už kiekvieno daikto slypinti istorija – ar visa tai, kuo pasižymi jūsų su Aušra kuriami interjerai, artima ir tau

pačiai? Kaip apibūdintum savo stilių? Kokie daiktai ir drabužiai tau patinka?

– Galiu išduoti, kad nustebinsime savo naujojo projek-

to – verslo centro rekonstrukcijos Kaune – spalvų palete. Tai ir įdomiausia, kad mes keičiamės, evoliucionuojame. Bet šaknys lieka tos pačios – minimalistinė estetika, funkcija, konceptualumas, kontekstualumas, kokybė. Nėra nieko dirbtinai pridėto. Neorganiško. Laikino.

Ir tai nėra tiesiog kūrybos braižas – tai mūsų susikur-

ta filosofija, kuria išties gyvename. Iš mūsų asmenybių

tandemo ir gimsta projektuojami interjerai, ne atvirkščiai. Todėl, žinoma, visa tai, ką kuriu, yra man artima. Ir

tai atsispindi visur – tiek aprangos stiliuje, tiek klausomoje muzikoje, skaitomose knygose ir kitur.

– Kokiame laikotarpyje norėtum praleisti keletą sa-

vaičių, jei laiko mašina galėtum nusikelti į bet kur ir bet kada?..

– Norėčiau skirti daugiau laiko tiems, kurių šiandien

jau nėra tarp mūsų ir kurių pasiilgstu. O jei linksmiau, tai mano vidinis vaikas balsuotų už dinozaurus!

LAMŲ SLĖNIS

103

PENKETUKAS

GERO DIZAINO IR INTERJERO MYLĖTOJAMS

DĖMESYS DIZAINUI. Ar žinojote, k

zaino pradininkas buvo architektas

Nuotraukos: organizatorių archyvas

etveldas, XX a. pradžioje sukūręs

kuriuos, naudodami nemokamu

Spalio 3–5 d. parodų centre „Litexpo“ jau dvidešimt penktąjį kartą vyksianti paroda „Baldai Interjeras Dizainas“ ir vėl suburs visus dizaino ir interjero mylėtojus. Šiuolaikiškumas, funkcio-

Nyderlandų gyventojai galėjo pas

tys? Pasiskolinęs šią idėją lietuvių dizaineris Nauris sukūrė atviro dizaino ekspoziciją, į kurią pritraukti

nalumas, ergonomika ir estetika – tai keturi svarbiausi tobulos

fesionalai ir medžiagų tiekėjai, o parodos lankyto

erdvės burtažodžiai, kuriuos parodoje padės pritaikyti dizaine-

galimybę pamatyti, kaip patiems susikurti atviro di

riai ir architektai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų dizainui neabejingų šalių. Kodėl verta čia užsukti?

Čia rasite ir dizaino alėją – erdvę, kurioje įsikurs jaun

dizaineriai: „Emko“, „Virūna“, Rūta Būtėnaitė, „March

dio“ ir kiti. Dalis jų savo idėjomis ir patirtimi jau dali joje „Maison&Objet“ parodoje Paryžiuje.

INTERJERAI VERSLUI. Taip skamba pagrindinė šių metų parodos tema. Šia proga daugiau nei aštuoniasdešimties metų patirtį sukaupusi šveicarų įmonė „Vitra“ pristatys lanksčių darbo erdvių ekspoziciją. „Dizaino galia – gyvenimo kokybei“ – šia idėja besivadovaujanti įmonė siejama su tokiais dizaino grandais kaip Ray Eamesas, Jasperas Morrisonas ir kiti. „Vitra@Work“ ekspozicija iliustruos, kaip kurti lanksčias darbo erdves, skatinančias darbuotojų iniciatyvumą ir bendruomeniškumą, juk darbo erdvė – tai puikus įmonės atspindys. O vienos dienos konferencijoje „Baldai verslui – iššūkiai ir galimybės“ pranešimus šia tema skaitys svečiai iš Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės. 104

LAMŲ SLĖNIS

RENGINIAI SPECIALISTAMS. „Archzona“ – tai renginys, sutraukiantis būrį specialistų – architektų ir interjero dizainerių, kuriame pristatomos apdailos, apšvietimo, baldų, durų, fasadų, grindų, lubų, santechnikos ir sienų dekoro naujienos. Susipažinę su dizaino inovacijomis, specialistai bus kviečiami užsukti į renginį „Menas interjerui 2019: Vilniaus legendos“, kuriame galės dar daugiau sužinoti apie Lietuvos sostinėje ryškų pėdsaką palikusius meno ir kultūros reiškinius bei asmenybes. Renginio metu vyks meno kūrinių aukcionas, gyvi susitikimai su autoriais ir kūrybinės dirbtuvės visai šeimai.

MENO ERDVĖS. Parodoje bus įrengtos dvi „Amres Art“ galerijos erdvės. Potyrių erdvėje vyks organinės architektūros dirbtuvės, tikrumo degustacijos ir kiti renginiai, kuriuose parodos lankytojai turės galimybę patys įsitraukti į aktyvią veiklą ir išban-

kad atviro di-

dyti organizatorių paruoštus užsiėmimus. Tuo tarpu

s Gerritas Ri-

jaunųjų dizainerių erdvėje vyks dizaino darbų ekspo-

seriją baldų,

zicija, lankytojai galės pasigrožėti meninės fotografijos

us brėžinius,

paroda „Augalų portretai“, kurios tikslas – paskatinti

sigaminti pa-

žmones įsileisti į savo erdves gamtos.

s Kalinauskas dizaino pro-

ojai joje turės

izaino baldą.

nieji Lietuvos

h Design Stu-

ijosi ir garsio-

KONKURSAI. Parodos metu vyks „Dizaino konkursas“, kurio metu iš visų parodos dalyvių bus renkami keturi nugalėtojai. Konkurso dalyvių darbus vertins tarptautinė komisija, kurioje ir narys iš vienos garsiausių baldų dizaino kompanijų „Vitra“. Parodos lankytojai taip pat turės galimybę balsuoti ir išrinkti jiems labiausiai patikusį dizainą. Norėdami paskatinti dizainerius kurti interjerus, atliepiančius šiandieninio verslo iššūkius, „Amres Art“ ir „Litexpo“ organizuoja jaunųjų interjero dizainerių kūrybos darbų konkursą „Natūralumas ir meninė estetika biurų interjeruose“. Juk šiuolaikiniame pasaulyje siekiant išlaikyti balansą tarp technologijų ir natūralumo, unikalus dizainas tampa neatsiejama biurų interjerų dalimi. LAMŲ SLĖNIS

105

TIK TIEK, KIEK REIKIA Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Lina Jushke

Neslėpsiu, maloniai nustembu, kai keliautoja, dviejų vaikų mama, viešbučio „Pacai“ vadovė RŪTA PULKAUNINKAITĖ-MACIKĖ, darbe kasdien supama įspūdingų erdvių ir pavyzdinių dizaino objektų, atskleidžia, kad jos namuose daiktų yra tik tiek, kiek reikia. Ir iš tiesų, juk gyvename pasaulyje, kuriame prabanga jau seniai nebematuojama daiktų skaičiumi – už viską svarbiau patirtys. „Galbūt dėl to, kad neprisirišame prie daiktų, galime laisviau judėti. Vėją – į pažastį, Upę – ant pečių ir, žiūrėk, jau leidžiamės džiunglių takeliu!“

106

LAMŲ SLĖNIS

107

– Rūta, du dar visai ma

darbas, galybė renginių, ke

viską suspėjate?!

– Kas sakė, kad suspėju?! (

būna visko: lėkimo, bėgimo

Tada sustoji, pagydai sumu

kas gi tau svarbiausia, ka

džiaugsmo ir prasmės. Nu

veiklas, kurios plėšo ir st vertybių šakos išsigrynina,

kam iš tiesų nori skirti daug

nesvarbu. Žiūrėk, vieną die

žemėlapį, kuriame labai aiškia

dalykus: šeimą, sveikatą, kel aiškumas padeda susitelkti laiku reikiamoje vietoje.

– Esate dirbusi ne viena

beveik metus su šeima gyven

imate viešbučio vadovės pare

nestovi vietoje?

– Prisimenu savo vaikystė

108

LAMŲ SLĖNIS

aži vaikai, atsakingas

elionės... Ar jūs tikrai

( Juokiasi.) Jeigu atvirai,

o, vertimosi per galvą.

uštas vietas, permąstai,

as teikia daugiausiai

ugeni nereikšmingas

tabdo. Laikui bėgant

atsiranda suvokimas,

giausiai jėgų, o kas išvis

eną rankose jau laikai

ai matai tau svarbiausius

liones ir karjerą. Toks

ir spėti būti reikiamu

laužai, nuotykiai, draugai... Tai buvo mano mokykla,

pasakokite, kaip atrodo viešbučio vadovės darbas?

kai reikia – vesti būrį, prisiimti atsakomybę, ben-

– Niekada specialiai neplanavau savo karjeros tu-

kurioje išmokau imtis iniciatyvos, kai reikia – sekti, dradarbiauti su kitais ir tiesiog nuoširdžiai džiaug-

rizmo srityje. Ir nors visą gyvenimą dirbu svetingumo

ratį, moko pasiruošti netikėtoms situacijoms, ugdo

tą vieno viešbučio savininkai laikraštyje perskaitė ma-

tis pačiu žygiu. Juk kiekviena išvyka praplečia akigebėjimą planuoti ir pasiekti kelionės tikslą. Galbūt

todėl man ir šiandien toks artimas nuolatinis atvi-

rumas naujoms patirtims, be jokių išankstinių nuostatų. Drąsa įgyvendinti idėją, išbandyti kažką naujo, patirti nuotykį. Galbūt tai, kas vaikystėje suteikė pasitikėjimo savimi, vėliau išmokė drąsiai leistis į

keliones po nežinomus pasaulio kraštus, imtis naujų karjeros iššūkių, išmėginti save ekstremalaus sporto šakose ir, galiausiai, nuolat tobulėti, mokytis.

– Jūsų instagramo paskyroje akis užkliuvo už

ame viešbutyje, vėliau

minties: „Working hard for something we don't

eigas ‒ esate iš tų, kurie

thing we love is called passion.“ (liet. „Sunkus dar-

note Azijoje, dabar už-

ės skautų laikus: žygiai,

Kuo šis darbas jus traukia, žavi, jaudina?

care about is called stress. Working hard for some-

bas dėl to, kas nerūpi, vadinamas stresu. Sunkus darbas dėl to, ką mylime, vadinamas aistra.“) Pa-

versluose, į viešbutį patekau visiškai atsitiktinai. Karno straipsnį apie svečių aptarnavimą bei šypsenos

galią šioje srityje ir pasiūlė man prisijungti prie jų komandos. Esu dėkinga už šį gyvenimo posūkį, nes darbas viešbutyje niekada nebūna nuobodus, čia ne-

įmanoma sustoti, čia dvidešimt keturias valandas per

parą verda gyvenimas, keičiasi iš viso pasaulio atvyks-

tantys svečiai, kiekvieną dieną gimsta naujos idėjos, ką dar padaryti, kad jiems būtų sukurta unikali patirtis ir jie norėtų grįžti. Dirbdama tokiame auten-

tiškame viešbutyje, jaučiu daug didesnę prasmę nei tik nakvynės svečiams suteikimas. Į tai žiūriu daug

plačiau: man atrodo, kad ši vieta puikiai reprezentuoja Vilnių, o gal net ir visą Lietuvą. Ir kai pas mus pagyvenę svečiai kaip padėką atsiunčia gelių puokštę ar palieka raštelį džiaugdamiesi miela viešnage, aš didžiuojuosi, kad galiu būti viso to dalele.

„GALBŪT TAI, KAS VAIKYSTĖJE SUTEIKĖ PASITIKĖJIMO SAVIMI, VĖLIAU IŠMOKĖ DRĄSIAI LEISTIS Į KELIONES.“

LAMŲ SLĖNIS

109

110

LAMŲ SLĖNIS

111

112

LAMŲ SLĖNIS

113

„KELIAUDAMAS NAUJŲ POTYRIŲ GAUNI DAUG DAUGIAU NEI KASDIENIAME GYVENIME. SUSIDURI SU TIKRUOJU SAVIMI.“

– Skaičiau, kad per daug neinvestuojate į daiktus, jų

pasaulis, o mes kaip šeima – artimi ir įdomūs vienas kitam.

– Tikra tiesa, namie televizoriaus neturime jau daugiau

– Todėl didžiausia jūsų šeimos vertybė – pamatyti pasaulį?

praktiški. Jų tik tiek, kiek reikia, ir ne daugiau. Jeigu daiktas

vo šeimai, savo aplinkai. Mes norime kartu tobulėti, iš-

sveikiname. Nesvarbu, ar tai gražus drabužis, kuris nepaju-

gauni daug daugiau nei kasdieniame gyvenime. Susidu-

nekaupiate, namuose net televizoriaus neturite!

nei dešimt metų. Mūsų namuose daiktų mažai, jie paprasti, netarnauja, neatlieka savo paskirties – lengvai su juo atsidintas kabo spintoje ne vieną sezoną, ar brangus įnagis, o gal seniai nebenaudojamas technikos prietaisas, ‒ jeigu jis neteikia mums nei džiaugsmo, nei naudos, be jokios grau-

mokti naujų dalykų, patirti. O keliaudamas naujų potyrių ri su tikruoju savimi.

– Kaip jums pavyksta susidėlioti gyvenimą, kad galėtu-

žaties daikto atsisakome. Pastebėjome, kad turint mažiau

mėte pabėgti ten, kur labai norisi? Kaip tokį gyvenimo

ką. (Šypsosi.) Turime taisyklę, kad nusipirkus vieną daiktą,

reigomis, šeima?

daiktų didėja šansas palaikyti namuose nors kažkokią tvar-

kitas daiktas turi užleisti jam vietą – iškeliauti. Galbūt dėl

būdą suderinti su kitais įsipareigojimais – aukštomis pa-

– Derinti nėra lengva, bet įmanoma, o tam reikalingos

to, kad neprisirišame prie daiktų, neturime nereikalingo ba-

dvi sąlygos: puiki komanda, kuria gali pasitikėti, ir galimy-

judėti. Taip jau yra, kad mažiau daiktų tiesiogiai susisieja su

svarbu, kaip greitai ir taikliai gebi priimti sprendimus. Lai-

lasto, patiriame mažiau išlaidų ir, svarbiausia, galime laisviau daugiau kelionių. Dvimetį Vėją – į pažastį, dukrą Upę – ant

pečių ir, žiūrėk, jau leidžiamės džiunglių takeliu! Į naują

pažintį su svetimomis kultūromis, papročiais, tradicijomis. Tam, kad vaikai pamatytų, koks didelis ir nuostabus yra

114

– Mūsų didžiausia vertybė – pagarba ir meilė sau, sa-

LAMŲ SLĖNIS

bė būti pasiekiamam internetu. Nėra taip svarbu, kur esi, kais, kai duomenys prieinami vieno mygtuko paspaudimu, tai yra įmanoma – todėl tampa ne taip svarbu, kur esi: tropikuose už kelių tūkstančių kilometrų ar visai čia pat – už sienos gretimame kabinete.

LAMŲ SLĖNIS

115

116

LAMŲ SLĖNIS

TAPKITE MAŽA, BET SVARBIA MŪSŲ KOMANDOS DALIMI ! TAPTI PATRONU

LAMŲ SLĖNIS

117

118

LAMŲ SLĖNIS

– Pati didžiausia prabanga – nustoti laukti penktadie-

nių, vasaros, atostogų ir gyventi šia diena. Kaip išmokti džiaugtis akimirka? Kokios jūsų patirtys?

– Iš tiesų, nemažai domėjausi ir toliau domiuosi šia

tema, daug apie tai skaitau ir bandau. Ir žinote ką? Kuo

toliau, tuo labiau darosi aišku, kad viskas labai paprasta –

tiesiog giliai įkvepi, ramiai iškvepi. Stabteli. Apsidairai. Akies krašteliu pasitikrini, kur ir su kuo dabar esi. Jeigu

išeina – įsiklausai. Į aplinką, į save. Pajauti. Išjungi protą, prognozes, planus ir nuogąstavimus.

– Rūta, iš ko susideda jūsų kokybiško gyvenimo ba-

lansas? Kokie maži mieli ritualai jums ir jūsų šeimai patys svarbiausi?

– Balansas susideda iš visumos, tarpusavyje suderintų

veiklų ir neveiklų, kurios man padeda jaustis sveikai ir lai-

mingai. Kadangi visur vienu metu nenubėgsi ir visko nepadarysi, tai tenka kaip trikovininkui labai gerai apskaičiuoti savo pajėgas, tikslingai paskirstyti energiją. Neišsitaškyti vienoje srityje, bet pasilikti jėgų ir kitoms. Man

vienas iš pagrindinių balansą palaikančių elementų – tai kokybiškas gilus miegas. Su šeima miegoti einame labai

anksti – apie dešimtą valandą vakaro. Ankstokai, bet užtat kokie pabundame pailsėję, laimingi, sveiki ir stiprūs! Kai tai darai reguliariai, tuomet protas aštrus, energija juda

laisvai, ji pavirsta nuveiktais darbais. Ir, žiūrėk, dar lieka laiko ir nuotykiams su šeima, ir sportui, ir knygai.

– Rūta, prasitarėte, kad jau greit leisitės į naujus

nuotykius. Kur planuojate keliauti šiemet?

– Netrukus vėl keliausime į Balio salą. Tai tarsi mūsų

antrieji namai, kuriuose mes ir mūsų vaikai labai gerai

jaučiamės: šiluma, saulė, bangos, švieži vaisiai. Tai it „restart“ mygtukas, kurį nuspaudžiame kelis kartus per

metus, ‒ tam, kad visiškai perkrautume savo galvos kietąjį

diską, o sugrįžę namo, į Lietuvą, vėl turėtume jėgų ir noro leistis į naujus gyvenimo žygius.

LAMŲ SLĖNIS

119

JAUDINANČIAIS ISTORIJOS VINGIAIS Neretai turtinga šalies istorija tampa pagrindine priežastimi, nulemiančia jūsų svajonių atostogų kryptį. Juk visiems smagu tingiai drybsoti baltutėliame paplūdimyje, bet niekas negali prilygti tam jaudinančiam pažinimo virpuliui. Prieš jūsų akis – penkios istorinės rudens atostogų kryptys, penkios kontrastingos šalys, kurias vienija tūkstantmečius menančios istorijos, įspūdingais architektūriniais ansambliais išpuošti miestai ir ne mažiau įspūdinga gamta.

120

LAMŲ SLĖNIS

Nuotraukos: redakcijos archyvas EGIPTAS. Egiptas – tai smagios šeimos atostogos, pagardintos žavingu istorijos prieskoniu. Ne veltui ši Afrikos šiaurės rytuose esanti valstybė tituluojama viena paslaptingiausių pasaulio krypčių. Bekraštės smėlio dykumos, mįslingi tūkstantmečius menantys pastatai, senųjų civilizacijų paveldas, nepaprastai turtinga kultūra, visame pasaulyje garsūs istoriniai paminklai: garsiosios Gizos piramidės, jas sergintis sfinksas ir didžiųjų faraonų kapai, o kur dar išskirtinis maistas ir turgaus kultūra... Išsklaidykite visus mitus, kad kelionė į Egiptą – tai tik tingus poilsis prie baseino. Dėl skaidraus it krištolas vandens, ypač gero matomumo, aikčioti verčiančios augmenijos ir gyvūnijos Raudonojoje jūroje Egiptas traukia nardytojus iš viso pasaulio. Kartu su „Turkish Airlines“ skriskite į Hurgadą, Šarm el Šeichą, šalies sostinę Kairą bei garsiojo karžygio Aleksandro Makedoniečio įkurtą antrąjį pagal dydį Egipto miestą Aleksandriją.

LAMŲ SLĖNIS

121

JORDANIJA. Jordanijos Karalystė Artimuosiuose Rytuose – tikrų tikriau tykių ieškotojų kryptis. Sugrįžusieji iš šios įspūdinga istorija alsuojanči sutartinai tvirtinva, kad tai iššūkius mėgstančių ir neatrastų potyrių ieška liautojų rojus. Jordanija garsėja ne vien didžiąją dalį šalies teritorijos ap ir veikiau tolimą planetą nei už trijų tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos n šalį primenančiu neįprastu dykumų kraštovaizdžiu - šalyje plyti ir didin keliautojus žavi įspūdingi tarpekliai, kanjonai, šalies vakaruose tyvuliuo gyvoji jūra... Jordanijos pasididžiavimas – jos istorija ir architektūra. tik 1812 m. atrastas Petros miestas, dar vadinamas dykumų rožės va mieste vyrauja rausvos uolienų spalvos pastatai, yra įtrauktas į naujųjų stebuklų sąrašą. Uolose iškalti milžiniški rūmai, laiptuoti takai, vedant statinius, – tai Jordanijos architektūros išskirtinumas, čia sutraukiantis m keliautojų iš viso pasaulio. Su „Turkish Airlines“ oro linijomis patogiai p šalies sostinę Amaną ir Raudonosios jūros pakrantėje esantį Akabą.

GRAIKIJA. Egėjo, Jonijos ir Viduržemio jūrų skalaujama pietinėje Balkanų pusiasalio dalyje esanti Graikija – daugiau nei šimtą salų turinti šalis – ideali rudens atostogų kryptis. Tai viena seniausių Europos valstybių, iki šiol išsaugojusi tūkstančius įspūdingų istorinių paminklų. Keliaudami į Graikiją nepraleiskite sostinės Atėnų – kovingosios graikų deivės vardu pavadinto miesto, kurį drąsiai galima tituluoti antikinės kultūros, filosofijos ir demokratijos židiniu. Priežasčių aplankyti šią šalį galybė. Keliautojus čia žavi ne tik garsūs architektūros ansambliai bei baltai melsvi miestai, bet ir puikios sąlygos turizmui: šviesūs paplūdimiai, skalaujami ramios ir šiltos jūros, romantiškos alyvmedžių giraitės, ryškiais rožiniais žiedais pastatus apgaubę vijokliai, statūs tarpeliai, unikalią augmeniją išsaugojusios salos... Dar viena priežastis aplankyti šią Pietų Europos dievaitę – abejingų nepaliekantis maistas. Savo nepamirštamas atostogas pradėkite nuskridę į šalies sostinę Atėnus ar pietuose esančius Salonikus – miestus, iš kurių lengvai pasieksite bet kurį šalies kampelį. 122 LAMŲ SLĖNIS

usia nuoios šalies ančių kepglėbusiu nutolusią ngi kalnai, ojanti NeGarsusis ardu, mat pasaulio tys į kitus milijonus pasieksite

TURKIJA. Visi žinome, kad Turkija – tikrų tikriausias atostogų rojus. Ne veltui ši Pietvakarių Azijoje stūksanti šalis yra viena populiariausių poilsinių kelionių krypčių. Patogūs viešbučiai, niekada nenuviliantis oras, smaragdinis vanduo – tai nepaprasto grožio kurortais garsėjanti šalis, kur kiekvienas keliautojas suras sau mėgstamą kelionių tipą. Antalija, Emeras, Alanija, Bodrumas, Marmaris – vos keli populiariausieji šalies miestai. Vis dėlto Turkija gali pasiūlyti gerokai daugiau nei vien išpuoselėtus viešbučius nerūpestingoms atostogoms. Turkija – gilią istoriją turinti valstybė, iki 1922 m. vadinta Osmanų imperija. Šioje šalyje kaip niekur kitur puikiai dera dvi skirtingos tradicijos – islamo ir Vakarų. Viena įspūdingiausių šalies vietų – sostinė Stambulas, kadaise vadintas Konstantinopoliu, skaičiuoja jau daugiau nei dviejų su puse tūkstančių metų istoriją. Tai istorinis miestas, buvęs net Rytų Romos imperijos sostinė. Jo žlugimą istorikai neretai sieja su svarbios istorinės epochos – Viduramžių – pabaiga. „Turkish Airlines“ siūlo skrydžius į visus veikiančius Turkijos oro uostus net penkiasdešimtyje miestų.

KINIJA. Tolimoji Kinija – tai šalis, kurioje susijungia senosios tradicijos ir nepaprasta pažanga, kur aukštus dangoraižius milžiniškuose metropoliuose keičia ramūs ryžių laukų kraštovaizdžiai, o nuolatinis skubėjimas dera su budizmo bei daoizmo ramybe ir garsiojo kinų mąstytojo Konfucijaus išmintimi. Viena seniausių civilizacijų, pasauliui davusi popierių, kompasą, paraką ir daug kitų išradimų, gali didžiuotis ir į septynių naujųjų pasaulio stebuklų sąrašą įtraukta šiaurinėje šalies teritorijoje išsidėsčiusia Didžiąja kinų siena. Šis iš kosmoso matomas statinys, turėjęs saugoti Kinijos imperiją nuo klajoklių antpuolių, šiandien yra vienas lankomiausių objektų visoje šalyje. Kinija – tai didžiausia pagal gyventojų skaičių šalis pasaulyje, todėl nenuostabu, kad keliautojus ji žavi savo kontrastais. Keliauti atvira širdimi ir be jokių išankstinių nusistatymų – tai geriausias patarimas visiems, planuojantiems kelionę į šią įspūdingąją pasaulio milžinę. „Turkish Airlines“ skraidina į keturis šalies miestus: sostinę Pekiną, didžiausią Kinijos ir septintą pagal dydį pasaulyje miestą Šanchajų, Guangdžou ir didelę autonomiją išlaikiusį Honkongą.

„Turkish Airlines“ pasirūpins jūsų poilsiu ir suteiks nemokamą nakvynę Stambule. Nemokama nakvynė suteikiama keleiviams, kurių artimiausias jungtinis tarptautinis „Turkish Airlines“ skrydis yra ne anksčiau nei po 12 valandų skrendant ekonomine klase ir 9 valandų skrendant verslo klase. Jeigu jūsų jungtinis tarptautinis „Turkish Airlines“ skrydis yra ne anksčiau nei po 6 valandų, galite sudalyvauti nemokamoje ekskursijoje po Stambulą. Vasaros sezonu ekskursijos vykdomos šešis kartus per dieną.

Daugiau informacijos rasite www.turkishairlines.com

LAMŲ SLĖNIS

123

124

LAMŲ SLĖNIS

INDAS JOS SIELAI Tekstas: Laisvė Radzevičienė Nuotraukos: Lina Jushke, asmeninis archyvas

Mokyklą ji baigė Velse, universitetą – Londone, dvejus metus malėsi po pasaulį, dar dvejiems sugrįžo į Vilnių, paskui trejus gyveno Vienoje, dabar jau beveik penkerius – Honkonge. „Kur mane veda kojos, ten ir einu“, – sako menininkė GEDVILĖ BUNIKYTĖ. Ji dažnai leidžiasi plukdoma intuicijos vandenyno ir neabejotinai laimi. Gyvenimą.

– Ar sunku išmokti klausytis širdies?

– Kai dažnai būni vienas, mokaisi su savimi kalbėtis. Iš Lietuvos išvykau, kai

man buvo šešiolika: mama dirbo Velso universitete, važiavau pas ją. Kiek prisimenu, mano tėvai visada daug dirbo, paskui skyrėsi, o aš dažnai laiką leisdavau gamtoje, viena pati. Buvau jautrus vaikas, nerimavau, mokiausi kalbėtis su savimi. Gerai

prisimenu: penkerių ar šešerių į galvą atėjo mintis – man čia niekas netinka, nenoriu būti šioje žemėje, pasiimkite mane atgal, iš kur atėjau. Ir staiga – toks stiprus balsas mano viduje, aiškiai sakantis, kad viskas bus gerai. Tik eik savo keliu, kiekvieną dešimtmetį bus geriau ir geriau.

LAMŲ SLĖNIS

125

„ESU MENININKĖ, NE DAILININKĖ. MOKU PIEŠTI LINIJAS IR RUTULIUKUS, TAČIAU SVARBIAUSIA JUK NE TAI.“

– Ar taip ir nutiko?

– Suvokiau, kad labai svarbu susikurti savo mikrokosmosą,

savo kiautą, kur galiu jaustis saugi. Dabar man visur gerai,

Londone grįžti į mažą, ramų Vilnių?

– Vilnius yra nuostabi vieta išsiperėti, išlįsti iš kokono

kur tik gyvenimas mane padeda. Suneriu savo energijos

ir leistis tolyn, į pasaulį.

ar Vilniuje, ‒ mano mintys ne geografijoje, o visatoje.

Jis labai daug duoda ir labai daug atima.

kamuolį ir keliauju. Visai nesvarbu, esu Honkonge, Niujorke,

– Visada atsiduodi tam, ką siūlo gyvenimas, ar kartais

Londonas, kai jame gyveni, atrodo viso pasaulio centras.

– Menininkui tame pasaulio centre išsilaikyti nėra labai

būna, kad sprendi pati?

lengva. Ką jame veikia, kai nekuria?

gyvenime būta. Be jų juk nežinotumei, į kurią pusę sukti.

Dieną darbas, vakare repeticijos. Internetiniam žurnalui

mokslai, o formulėse mačiau nepaprastą grožį. Bet visą laiką

jaučiausi, tarsi būčiau informacijos, emocijų ir kultūros

– Kryžkelių, traumų ir įvairiausių svarstymų mano

Mokykloje mokiausi labai gerai, man puikiai sekėsi tikslieji

aiškiai žinojau, kad siela mano kūne turi skleisti kažkokią

energiją. Visada jaučiausi taip, tarsi būčiau savo sielos indas.

2007 metais baigiau Londono Goldsmito universitetą.

Studijavau jame šiuolaikinį meną ir avangardinį teatrą bei

šokį. Mokykla puiki, joje gali būti tuo, kuo nori būti, kuo esi. Toji patirtis stipriai užsifiksavo ir kasdieniniame

gyvenime. Londone dirbau teatre, susipažinau su vaizdo

menu ir Jonu Meku. Vis dėlto atrodė, kad aš ir menas

– Ko tik neveikia! Dirbau ir kavinėje, ir parduotuvėje.

„Don’t Panic“ rašiau apie meną, kiną, dizainą. Tuo metu sugertukas. O paskui atėjo laikas, kai panorau pabūti savimi. Dešimt metų vaikščiojau po galerijas ir muziejus, o tada

trejus net jų durų nepravėriau, buvau gamtoje, sėdėjau

bažnyčiose. Man patinka jose ‒ jauti, kad energija tave įžemina, pastato į vietą. Ir tai pasiteisino, pradėjo kilti

mintys iš vidaus. Šiandien dar geriau žinau: reikia nebijoti

keistis, palikti vietų, nes viskas, ko mums reikia, yra viduje. Kai grįžau iš Londono į Vilnių, užsidariau studijoje

einame atskirai, skirtingais keliais, ir todėl grįžau į Lietuvą.

Subačiaus gatvėje. Ten ir pradėjau piešti. Nesakau, kad buvo

netikėtai atsirado visos linijos, struktūros, ritmai ir

prestižinėse mokyklose, o dabar paišysiu linijas ir rutuliukus?!

Metus laiko meditavau lovoje ant Subačiaus kalno ir

kompozicijos. Niekada nebuvau tapiusi, gal tik trejų, kai visai mažytė surengiau parodą namuose. Tapyba man yra

lengva, pirmiausia teko susitarti su savimi: mokiausi Bet kaip man buvo gera!

Vėliau paaiškėjo, kad mano kūrybą kiekvienas mato ir

būdas ne kurti savo ego, o perkelti į kūrinį emocijas. Esu

supranta savaip. Nemažai paveikslų yra įsigiję muzikantai.

tačiau svarbiausia juk ne tai.

negaliu pasakyti, kas čia yra, bet širdimi jaučiu.

menininkė, ne dailininkė. Moku piešti linijas ir rutuliukus,

126

– Ką reiškė po intensyvaus kūrybinio gyvenimo

LAMŲ SLĖNIS

Jie dažnai man sako: aš irgi taip daryčiau, jei pieščiau,

„Circle“ (Popierius, rašalas, akriliniai dažai, pieštukas. 75,5 x 56,5 cm, 2016 m.)

LAMŲ SLĖNIS

127

128

LAMŲ SLĖNIS

129

„S13“ (Popierius, raš

„KOL ESI J GYVENIMĄ D ŽMONIŲ NUO IR RĖMAI. P VISKAS TAMPA TAIGI VIS KLAUSYTI

130

LAMŲ SLĖNIS

šalas, akriliniai dažai. 45 x 55 cm)

JAUNESNIS, TAVO DAŽNAI LEMIA KITŲ OMONĖ, ĮSITIKINIMAI PO TRISDEŠIMTIES A GEROKAI AIŠKIAU, SAI NEBEBŪTINA I, KAS KĄ SAKO. “

– Tarsi ir atradusi save Vilniuje, vis dėlto čia nelikai, išvykai į Honkongą.

Kas tave traukė ten?

– Vilniuje atlikau genealoginį išsivalymą. Man buvo būtina čia pabūti – su

seneliais, močiutėmis, pusbroliais, kapais. Reikėjo pajausti savo šaknis. Išsibuvusi pagalvojau – kas toliau? Ir kai manęs kažkas to paklausė, net nepagalvojusi

atsakiau – Austrija arba Šveicarija. Kartais tikrai nežinau, kas gyvena mano

kūne ir kas už mane kalba, bet pasitikiu, kad ir kas tai būtų. Kol esi jaunesnis, tavo gyvenimą dažnai lemia kitų žmonių nuomonė, įsitikinimai ir rėmai. Po trisdešimties viskas tampa gerokai aiškiau, taigi visai nebebūtina klausyti, kas ką sako. Geriau eiti ten, kur kviečia širdis. – Ir kas nutiko, kai nuvykai į Austriją?

– Pirmiausia su draugais išskridome į Barseloną. Ten sutikau savo vaikiną.

Kai jis man pasakė, kad gyvena Vienoje, supratau, jog tai žinojau jau praėjusią savaitę. Di Ho ‒ muzikantas ir didžėjus, kilęs iš Honkongo. Vakarėlyje, kuriame

susipažinome, abu buvome vieninteliai, nevartoję alkoholio, sėdėjome su žaliosios

arbatos puodeliais ir kalbėjomės, o aplink mus tarsi skleidėsi graži, švari energija. „Man tinka“, ‒ pamaniau. Ir nuojautos vėl pasitvirtino. Susituokėme, esame

kartu, trejus metus pragyvenome Vienoje, o paskui suprastėjo tėčio sveikata ir išvykome į Honkongą. Jautėme, kad Vieną jau išgyvenome. – Austrija ir Honkongas – tokie skirtingi kraštai...

– Honkongas ‒ ypač savitas miestas, toks mikrokosmosas, azijietiškas

Niujorkas. Miestas, kuriame susiduria in ir jang. Man tai tinka, o kai koncentruota

miesto energija pabosta, skrendu į Los Andželą, kur atsiveria dar kiti horizontai. Honkonge kuriu, be to, dar dirbu trenere sporto klube. Mokau kovos menų,

bokso ir kaip taisyklingai kilnoti svarmenis. Visa tai – mano vidinis samurajus, išmokęs suvaldyti vidinę energiją.

Sporto salėje dirbu ir asmenine trenere. Daug skaitau apie kūno geometriją,

mokau žmones išsitiesti ir geriau jaustis. Paklaidžiojus kosmose, šis darbas

priverčia nusileisti ant žemės. Tai tik stereotipas, kad menininkai – silpni ir alkani. Man reikia, kad ilgame kūrybos kelyje gerai veiktų ir kūnas, ir galva.

Honkonge turime namus, mane atstovauja „Sin Sin Fine Art“ meno galerija.

Šiame mieste vienoje parodoje susipažinau su Tomu Ivanausku, kuris mano darbus atvežė ir parodė Lietuvai. Spalį vėl būsiu čia – rengiame bendrą projektą

su konceptualiąja parduotuve V2 Vilniuje ir „Kapok“ Honkonge. Vienu metu

jose bus galima rasti mano ribotos kolekcijos spaudinių. Nuostabu, kad ryšiai ne nutrūksta, o vis stiprėja.

LAMŲ SLĖNIS

131

132

LAMŲ SLĖNIS

„Physical/ Non Physical (Composition II)“ (Popierius, akriliniai dažai, pieštukas, rašiklis. 29,7 x 42 cm, 2013 m.)

LAMŲ SLĖNIS

133

– Koks buvo jausmas, kai pamatei, kad tavoji kūryba

įdomi ir kitiems?

– Buvo gana keista – žmonės iškart pradėjo pirkti

mano paveikslus. Pirmoji mano kritikė buvo keturmetė

pusseserės dukra, ji atėjo į studiją, apžiūrėjo paveikslus

ir pasakė: „Gedvile, čia yra gerai.“ Pirmoji asmeninė paroda įvyko Vienoje. O meno mugėje „Art Vilnius“ šiais metais priėjo viena šeima, vyras sako: „Man šita aplinka patinka. Imam visus keturis paveikslus.“

Nežinau, kas nutinka: gal žmonės pajunta vibracijas, pasąmonės kalbą. Nors aš pati tikrai niekuomet nejaučiu, kad darau kažką ypatingo.

– Manai, kad linijos ir rutuliukai nėra ypatingi? Kas

tave įkvepia juos paišyti?

– Mikrokosmosas ir makrokosmosas. Visa tai, kas

yra mūsų viduje ir išorėje, kas danguje ir kas žemėje. Kitaip sakant, visas mus supantis pasaulis. – Ir ką tau šis pasaulis atveria?

– Pasaulis mane išmokė, kad visos emocijos yra geros.

Net jei tai melancholija, skausmas ar liūdesys. Pasaulis man padėjo pažinti jį per emocijas, o jame gyvenantys

žmonės – subalansuoti savo energiją, darbą, charakterį, pasirinkimus ir gyvenimo filosofiją. Kartais atsikeli –

liūdna. Pradedi galvoti: o gal visai ne, gal aš puikiai

jaučiuosi, gal esu linksma? Prisišildai nuo tokių savo minčių ir vėl jautiesi gerai. Iš tiesų kiekvienas iš mūsų

esame daug jautresnis ir galingesnis, nei leidžiame sau būti. Tai gal verta nebesibaiminti atverti širdį ir leisti sau švytėti?

134

LAMŲ SLĖNIS

„Origin“ (Popierius, rašalas, akriliniai pieštukai. 56,5 x 75,5 cm, 2016 m.)

„PASAULIS MAN PADĖJO PAŽINTI JĮ PER EMOCIJAS, O JAME GYVENANTYS ŽMONĖS – SUBALANSUOTI SAVO ENERGIJĄ. “

LAMŲ SLĖNIS

135

„Beginning“ (Skirtingos technikos ant popieriaus. 102 x 66,5 cm, 2018 m.)

136

LAMŲ SLĖNIS

„Seed“ (Skirtingos technikos ant popieriaus. 102 x 66,5 cm, 2018 m.)

LAMŲ SLĖNIS

137

POKYČIAI DĖL SVAJONĖS Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: Golomigo Photography

Pati pirmoji kokybiško gyvenimo taisyklė, kad ir kaip banaliai beskambėtų, yra labai paprasta: daryti tai, ką myli labiausiai, visai nesvarbu, kuriame gyvenimo etape tai atrasi. Prieš penkerius metus fotografė KRISTINA ŠĖŽIENĖ metė saugų darbą ir įkūrė fotografijos studiją „Kristina Seza Photography“. Ir – paklauskite jos – dar niekada nebuvo laimingesnė.

138

LAMŲ SLĖNIS

139

KELIAS Į FOTOGRAFIJĄ Fotografiją atradau prieš 5 metus, gimus du-

krytei. Iš pradžių tiesiog įsigijau fotoaparatą tam, kad galėčiau įamžinti, kaip ji auga, todėl kiekvieną kartą ištaikiusi laisvesnę minutę skaitydavau knygas ir stengiausi savarankiškai išmokti foto-

grafuoti. Po truputį fotografija taip įtraukė, kad

knygų nebeužteko, – pradėjau dalyvauti įvairiuose mokymuose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, o kai po vaiko auginimo atostogų atėjo laikas grįžti į darbą, sugrįžau tik trumpam – kad atsisvei-

kinčiau ir pradėčiau naują etapą. Neneigsiu, kad tokį sprendimą priimti buvo labai sunku, ypač

nes turėjau gerą darbą ir daug metų dirbau ES

projektų rengimo ir administravimo srityje. Ta-

čiau tuo gyvenimo etapu ne tik atradau aistrą fotografijai, bet ir išgyvenau sunkius asmeninius

išbandymus. Jie padėjo suvokti gyvenimo trapumą ir kaip svarbu gyventi dabartimi, mažų ma-

žiausiai užsiimant mėgstama veikla. Tai ir buvo

pagrindinė priežastis nieko neatidėlioti ir elgtis ryžtingai. Labai džiaugiuosi, kad vyras labai pa-

laikė ir tikėjo manimi bei mano idėjomis. O įdo-

miausia, kad kai atradau fotografiją ir visa pasinėriau į šią veiklą, pradėjo pildytis svajonės, net

ir tos, kurios jau buvo primirštos. Pamenu, buvo

net šiek tiek nejauku, bet tuo pačiu ir labai gera. Tada ir supratau, kad einu tinkamu keliu. KASDIENIAI GYVENIMO STEBUKLAI Šeima ‒ mano ramstis ir didžiausia palaikymo

komanda, tiek tada, kai buvo labai sunku, tiek ir

dabar. O ypač dukrytė, dėl jos turėjau atsitiesti ir eiti pirmyn. Tada sau buvau davusi žodį, kad ir

kaip bebūtų sunku, negaliu ir nenoriu pražiop-

140

LAMŲ SLĖNIS

soti jos gražiausių akimirkų, jos pirmųjų kartų. Tai ir buvo didžiausia paskata koncentruotis į

mažus kasdienius stebuklus ir jais džiaugtis. To-

dėl nenuostabu, kad ji buvo ir yra mano įkvėpimas kurti ir džiaugtis gyvenimu. O fotoaparatas visada šalia, pasiruošęs tai įamžinti.

Šiandien dažnai atkreipiu dėmesį, kaip foto-

grafuodama jaučiuosi, kokios emocijos užplūsta, ir kaip tai daro įtaką bendrai mano būsenai. Ir

kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad nesvarbu,

kaip besijausčiau prieš pradėdama fotografuoti, ‒ tuo metu, kai fotografuoju, ir po to jaučiuosi labai laiminga.

FOTOGRAFIJA VEIKIA TERAPIŠKAI Būtent taip ir yra. Tais etapais, kai fotografijos

ir tuo pačiu kūrybos mano gyvenime yra labai

daug, kai užimtumas didelis ir gyvenimo tempas

kiek greitesnis, jaučiuosi daug energingesnė ir tai atitinkamai teigiamai veikia ir mano nuotaiką. FOTOGRAFAVIMO STILIUS Mano fotografijos stilius yra reportažinis.

Visada susitikimo su klientais metu akcentuoju, kaip man svarbu perteikti tikras jų šventės

ar fotosesijos metu vyraujančias nuotaikas ir emocijas. Todėl stengiuosi kiek įmanoma mažiau daryti įtaką veiksmų eigai ‒ kad nuotrau-

kos būtų tikros ir pasakotų tikrą, nesuvaidintą

istoriją. Noriu, kad klientai po daugelio metų

vartydami nuotraukas vėl išgyventų tai, ką jautė tą dieną, o ne prisimintų, kaip sunkiai dirbo

pozuodami. Todėl stengiuosi tą dieną iš žmonių ne kažko reikalauti, o būti jų šventės dalimi, jų drauge ir kartu su jais smagiai leisti laiką.

LAMŲ SLĖNIS

141

142

LAMŲ SLĖNIS

„FOTOGRAFUODAMA STENGIUOSI AKCENTUOTI ŽMONIŲ JAUSMUS IR EMOCIJAS JŲ ŠVENTĖS DIENĄ, TAI YRA PAGRINDINIS MANO TIKSLAS.“

FIKSUOTI TIKRAS EMOCIJAS Man labai svarbu, kad nuotraukose atsispindėtų tikros tos

akimirkos nuotaikos, todėl fotografuodama būtent į tai labiausiai ir koncentruojuosi. O jei žmonių santykiuose vyrauja tar-

pusavio švelnumas ir rūpestis, man tai yra kažkas nuostabaus.

kaip viskas išeis, ar rezultatas mums patiems patiks. Kadangi

abu esame perfekcionistai, daugelį studijoje esančių interjero detalių ir baldų siuntėmės iš kitų šalių arba gaminome indi-

vidualiai. Ir nors, atvirai tariant, įsirengti pareikalavo daug mūsų energijos, rezultatu dabar esame labai patenkinti. VESTUVĖS RUDENĮ

SOBORO BOKŠTAS PRO STUDIJOS LANGUS Vestuvių fotografija yra mano pagrindinė sritis ir, kaip mi-

Viskas prasidėjo prieš kokius dvejus metus, kai kilo idėja

nėjau, fotografuodama stengiuosi akcentuoti žmonių jausmus

susitikus su klientais šnekučiuotis prie kavos puodelio ar leis-

ka ir metų laikas taip pat suteikia nuotraukoms žavesio, bet

turėti savo studiją, kur būtų gera ne tik fotografuoti, bet ir

ti laiką su šeima ir draugais. Norėjosi įsirengti studiją kiek

kitaip, nei jos įprastai atrodo, ir kad būtų galima ją naudoti

universaliau ir praktiškiau. Tad kai su vyru nusprendėme įsigyti patalpas studijai, visiškai atsitiktinai nuvykome apžiūrėti

tada dar renovacijai ruošto istorinio XIX a. pastato Kauno centre. Ir, žinot, tas jausmas tik įėjus vidun: kai nebegirdi, kas

ką tau pasakoja, tiesiog nori čia likti, o visa kita nebe taip svar-

bu... Taip netrukus tas patalpas įsigijome ir pradėjome darbus. Kadangi interjerą kūrėme kartu su vyru, tai įsirengti už-

truko gana ilgai ir iki paskutinio momento nebuvome tikri,

ir emocijas jų šventės dieną, tai pagrindinis mano tikslas. Aplin-

nėra pagrindinis akcentas, nebent aplinka kažkuo išskirtinai jauniesiems ypatinga. Kalbant apie vestuvines fotosesijas rudenį, ypač jei jos vyksta gamtoje, rudens spalvų paletė neabejotinai

pati plačiausia, o man tai atrodo labai romantiška. Tuo rudens

vestuvės išskirtinės, bet, žinoma, kiekvienas metų laikas kažkuo žavus, o visų svarbiausia visad jaunieji ir jų jausmai. KRISTINOS ĮAMŽINTŲ AKIMIRKŲ IEŠKOKITE WWW.KRISTINASEZA.LT

LAMŲ SLĖNIS

143

SVINGUOTI GYVENIMU Tekstas: Adelė Galdikaitė | Nuotrauka: Antanas Minkevičius

Pūstos taškuotos suknelės, dryžuotos liemenės ir grindinį šluojančios kelnės, į trečiąjį dešimtmetį nukelianti muzika, ore skraidantys šokėjai ir daug laimės bei juoko. Lindihopas vadinamas džiaugsmo šokiu, jis moko ne tik šokti, bet ir bendrauti. LUKUI DELTUVYČIUI ir JUSTAI ŽEBRAUSKAITEI kokybiško gyvenimo samprata pirmiausia siejasi su galimybe šokti. Prieš kelerius metus pamilę muziką ir atradę šį šokį, dabar jie ne tik vakarais jo paslapčių moko kitus ir keliauja po pasaulį, bet ir su kiekvienu šokio žingsneliu augina save.

144

LAMŲ SLĖNIS

145

Nuotrauka: Marija Šalaševičiūtė – Papasakokite, kaip atradote lindihopą?

Lukas: Pirmiausiai atradau muziką. Mėgstu žaisti kompiu-

terinius žaidimus, vienas jų –„Fallout 3“. Žaidime klajodavau po dykynę ir klausydavau skambančio radijo, o ten grodavo se-

nas dainas, kurių skambesys man labai patiko. Prisimenu, vieną

vasarą išgirdau svingo muziką eidamas Laisvės alėja Kaune. Nuėjęs pažiūrėti, iš kur sklinda svingas, pamačiau žmones, šokančius lindihopą! Tą vakarą pirmą kartą pabandžiau šokti ir

jau tada supratau, kad nuo rugsėjo pradėsiu lankyti pamokas. Taip viskas ir prasidėjo – vienuoliktoje klasėje.

Justa: Man taip pat visada patiko svingas, džiazas. Mamai

vis sakydavau, kad turėjau gimti šimtu metų anksčiau! Lindihopą pirmą kartą pamačiau mokykloje, prisimenu, išgirdusi svin146

LAMŲ SLĖNIS

go muziką, supratau: tai mano šokis. Tačiau neturėdama par-

tnerio, negalėjau lankyti pamokų, tad pradėjau mokytis ten, kur šokti galėjau viena, – pas lindihopą į Lietuvą atvežusio Ichtiandro Valiulio dukrą. Po kelerių metų užsiregistravau į pamokas

studijoje, kurioje viena mergina man perdavė savo partnerį –

Luką. Atėjau tiesiai į pažengusiųjų grupę, nenutuokdama, kaip man ten seksis, bet su labai dideliu noru ‒ ir štai, likau čia šok-

ti. Labai ilgai mokiausi, kol vėliau pradėjau pati vesti pamokas. – O ką šis šokis jums reiškia? Kaip pradėjus šokti pakito

jūsų gyvenimas ir vidinė būsena?

Justa: Šokis yra mano kasdienybė, mano gyvenimas. Visas

savo veiklas derinu prie šokių. Jei galėčiau gauti darbą, kuris

„NORIU, KAD ŠOKIS TAPTŲ PAGRINDINIU MANO DARBU, IR VĖL MANIMI NIEKAS NETIKI.“

– Panašu, kad svingas įsisuko į visą jūsų kasdienybę ir tapo

neatsiejama gyvenimo kokybės dalimi? Lukai, juk tu net VGTU vedei paskaitas apie lindihopą!

Lukas: Tai buvo labiau šokių pamokos nei paskaitos, jas man

pasiūlė vesti mūsų šokių studija. Pagalvojau: „Kodėl gi ne!“

Lindihopas mano gyvenime užima tikrai svarbią vietą. Net

nebeturiu draugų, kurie nešoka. Visi jie šoka arba bent bando

tai daryti. Aš dirbu laboratorijoje, tad mano darbe daug ben-

dravimo nebūna: visą dieną sukuosi tarp įvairiausių skysčių, neleistų man vesti pamokų, jo nesirinkčiau.

kristalų, o vakare einu į studiją – dievinu šį kontrastą. Šokti yra

mosi. Šokdamas vadovaujiesi tam tikromis taisyklėmis, bet

daug nuostabių žmonių, jog mano bendravimo poreikis būna

ugdymas. Nebesigėdiji, kaip atrodai, kokį judesį atlieki, len-

Justa: Iš tiesų, su nešokančiais draugais ir aš susitinku rečiau.

Lukas: Lindihopas prisidėjo prie mano asmenybės vysty-

taip smagu, kad net nebelieka noro daryti kažką kito, čia tiek

turi galimybę ir save išreikšti – tai savęs tyrinėjimas, vystymas,

labiau nei patekintas.

gviau komunikuoji.

Šokiai tapo visu mano gyvenimu, radau čia savo bendruomenę.

man padėjo žmonės, kuriuos šokdama sutikau. Prisimenu, ko-

pamokų ir gerai praleisti laiką. Labai norėčiau, kad tai taptų ma-

O dabar mokausi bendrauti, kalbėti prieš auditoriją. Kartais

kiau, kad noriu mokyti šokti, – visi iš manęs juokėsi. O dabar

pranti, kad privalai tai daryti, tad persilauži. Aš šokdama to-

uždirbti, noriu, kad šokis taptų pagrindiniu mano darbu, ir vėl

Justa: Man svarbiausias yra asmenybės kismas, o pasikeisti

Mes visi kartu keliaujame, leidžiame laisvalaikį. Ateinu čia vesti

kia atėjau į šokius: nedrąsi, bijojau ką nors pasakyti, pasiūlyti.

no pagrindiniu darbu. Pamenu, per vieną šeimos susibūrimą sa-

būna baisu vesti pamoką ar pasirodyti konkursuose, bet su-

ateinu ir visiems sakau: mokau šokti. Ir kartoju, kad noriu iš to

bulėju ir save auginu.

manimi niekas netiki. Bet aš įrodysiu, kad taip gali būti. (Šypsosi.) LAMŲ SLĖNIS

147

Nuotrauka: Glasses'n beard

148

LAMŲ SLĖNIS

149

– Svingo legenda Frankie Manningas yra pasakęs „Niekada

nemačiau lindihopą šokančio žmogaus, kuris nesišypsotų. Tai – laimingas šokis. Jis priverčia jaustis gerai.“ Kuo ypatingas šis šokis ir visa svingo bendruomenė?

Justa: Man atrodo, tam, kad ateitum ir pradėtum šokti, tau

turi patikti muzika. Svingo muzika dažniausiai yra linksma, nepriklausomai nuo dainos žodžių. Kalbant apie patį šokį –

čia gali daryti viską. Lindihope nėra griežtų taisyklių, gali

improvizuoti, daryti įvairiausius judesius, imituoti dramblį, atrodyti juokingai, kartais kvailai, bet esi laisvas ir nesuvaržytas, būtent todėl ir yra labai gera. Netikėtos improvizacijos suteikia daug laimės. Ir laisvės.

Mes nuolat keičiamės partneriais, taip atsiranda daugiau ben-

druomeniškumo, dažnai visi šokėjai yra jau šokę kartu ar bent jau žino vienas kitą. Lindihopas ‒ labai socialus šokis, žmonės

ateina ne tik šokti, bet ir bendrauti. Be to, čia mažiau standartų, nebūtinai turi būti gražiai nulietas, kad galėtum šokti. Šoka aukštas su žemu, lieknas su apkūnesniu, ir niekam tai nerūpi.

„LAISVĖ IŠ TIESŲ LABAI NESAME SUVARŽYTI IR G

Lukas: Laisvė iš tiesų labai svarbus aspektas – nesame su-

varžyti ir galime improvizuoti. Improvizuodamas kiekvienas susikuria savo šokio stilių.

– Papasakokite apie lindihopo istoriją – kaip atsirado šis

energingas šokis?

Lukas: Lindihopo istorija, sakyčiau, prasidėjo nuo džiazo. Šo-

kis užgimė trečiajame dešimtmetyje, Didžiosios depresijos metu, Niujorke, juodaodžių Harlemo rajone. Šiame rajone buvo vienas

didžiausių naktinių klubų „The Savoy Ballroom“, kuriame gro-

davo gyvi bigbendai, vykdavo jų kovos, o šokėjai šokdavo per visą Tais laikais, kai trūko darbų, maisto, buvo uždraustas alko-

holis, svingo šokiai buvo pats geriausias būdas sunkiai dirbantiems ir rūpesčių slegiamiems amerikiečiams atsipalaiduoti ir užsimiršti. Būtent dėl to neretai šis šokis buvo prilyginamas kokainui ar kitoms narkotinėms medžiagoms.

Lindihopą galėjo šokti visi. Šokių aikštelėje šokėjams nerū-

pėdavo, kokia tavo odos spalva, svarbiausia – ar moki šokti. Mano nuomone, šis šokis prisidėjo prie segregacijos mažinimo. 150

LAMŲ SLĖNIS

Nuotraukos: Antanas Minkevičius

naktį. Taip žmonės išgirdo svingo muziką ir pradėjo svinguoti.

I SVARBUS ASPEKTAS – GALIME IMPROVIZUOTI.“

Lindihopas suklestėjo ir išpopuliarėjo 1933-aisiais, kai lin-

dihopo legenda Frankie Manningas atliko triuką ir pirmą

kartą išmetė savo partnerę į orą. Prie šokio populiarumo prisidėjo ir jo rodymas Holivudo filmuose.

Po Antrojo pasaulinio karo svingo muzika pradėjo keistis:

pasikeitė ritmas, jis tapo sudėtingesnis, atsirado daugiau mu-

zikinių improvizacijų, solo partijų, jos tapo ilgesnės. Taip iš

svingo gimė bibopas. Vėliau atsirado rokenrolas, ritmenbliuzas, o lindihopas apmirė.

Šokio atgimimu laikomas devintasis dešimtmetis. Tuo pa-

čiu metu lindihopas atkeliavo ir į Europą. Svingas pirmiausia

išpopuliarėjo Švedijoje, maždaug prieš keturiasdešimt metų, kai švedai, žiūrėdami senus vaizdo įrašus, tikriausiai atsivežtus iš Amerikos, taip susižavėjo šokiu, jog nusprendė išmokti jį

patys. Jie į Europą atsivežė ir legendinį Frankie Manningą. Frankie kartu su senaisiais savo trupės nariais pradėjo mokyti europiečius lindihopo. Buvo įkurta lindihopo vasaros stovykla „Herräng Dance Camp“. Iš šios stovyklos lindihopą į Lietuvą, Klaipėdą, atvežė šokėjas Inchtiandras Veliulis.

– Kokios svingo tradicijos Lietuvoje? Ar šis šokis populiarus?

Justa: Viskas vyksta bangomis, prieš ketverius ar penkerius

metus buvo labai daug šokančiųjų, šiandien jų gerokai mažiau ir sunku prognozuoti, kokie bus ateinantys metai.

Kalbant apie tradicijas, Lietuvoje vyksta vadinamieji soci-

aliniai vakarai, į kuriuos gali pakviesti seniai matytą draugą ir

kartu šokti visą vakarą, improvizuoti. Gali tiesiog užsukti pa-

sipraktikuoti, pasišokti, gerai praleisti laiką. Kadangi Vilniuje vyksta du socialiniai lindihopo vakarai per savaitę ir dar vienas

‒ kitų svingo šokių, ši socialinių vakarų tradicija yra suakty-

vėjusi. Tokio dažnumo beveik niekur kitur nerasi. Ypač daug žmonių pritraukiame, kai šokame lauke.

Lukas: Kauno ir Vilniaus bendruomenės turi ir savo grupes,

grojančias gyvai. Kadangi dauguma muzikantų yra šokėjai, jie

supranta, kokia muzika tinkama šokiams, koks turėtų būti ritmas. Reta šalis Europoje turi tokias grupes. Taigi dar viena Lietuvos tradicija – grupės, kurių nariai irgi šoka.

Justa: Lietuvos lindihopo bendruomenė yra ganėtinai jauna, LAMŲ SLĖNIS

151

152

LAMŲ SLĖNIS

Nuotrauka: Mantas Repečka

Kaune šoka daugiausia paskutiniųjų klasių moksleiviai

ir tie, kurie lieka studijuoti, Vilniuje – vyresni studentai, bakalaurai, magistrantai ar baigę studijas ir jau dirban-

tys. Tačiau pastaruoju metu turėjome ir vyresnių grupių, kurioms labai puikiai sekėsi.

Lukas: Labai įdomu, kad neretai lindihopą pasiren-

ka šokti sudėtingus mokslus studijuojantys ir baigę

žmonės – medikai, IT specialistai. Galbūt tokiems

žmonėms darbe trūksta bendravimo, jie patiria daug

įtampos, o šokių aikštelėje gali atsipalaiduoti, nebijoti improvizuoti, bendrauti, atsiskleisti ir pailsėti.

– Esu girdėjusi, kad Lietuva garsėja kaip puikių,

profesionalių, greitai tobulėjančių svingo šokėjų šalis. Kokią Lietuvą mato pasaulinė lindihopo bendruomenė?

Lukas: Nors manęs tekste ir nesimato, keliu abie-

jų rankų nykščius į viršų – labai gerai! Kiek yra tekę bendrauti ir šokti lindihopą su šokėjais iš viso pasau-

lio, jei šoki labai gerai, retas nustemba, kai pasakai, kad esi iš Lietuvos. Lietuviai tikrai garsėja kaip puikūs lindihoperiai.

Justa: Kodėl taip yra? Manau, daug lemia tai, kad

mes turime sąlyginai jauną bendruomenę, kuri turi daugiau energijos, dega noru šokti.

– Kokybiškas gyvenimas neretai siejamas su gali-

mybė keliauti. Ar šokis – tai būdas pažinti kitas kultūras, miestus, šalis?

Justa: Tikrai taip. Mūsų pirmasis seminaras su Lu-

ku vyko Belgijoje. Net jei važiuoji ne dėl šokių, vis tiek susirandi galimybę pašokti.

Lukas: Beveik pusė mano kelionių, aplankytų ša-

lių buvo dėl šokių.

LAMŲ SLĖNIS

153

RŪŠINĖS KAVOS ATRADIMAI Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė

Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

Nusikelti į Indonezijos džiungles, Kenijos aukštikalnes, Brazilijos žemumas ar Etiopijos uolynus paprasčiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: keliauti po pasaulį mėgaujantis aukščiausios kokybės rūšine kava kviečia „Her Excellency by Vero Cafe“ kavos laboratorija.

Žmonių, geriančių, o dar smagiau ‒ suprantančių,

nomijoje ir ne tik, noras žinoti, iš kur atkeliauja mūsų

3‒4 metus besilankančių kavinėse ir rūšinę, išskirti-

kavamedžių auginimo preciziška priežiūra, kontrolė vi-

kas gi yra toji rūšinė kava, vis daugėja. Per pastaruosius

nę kavą besirenkančių žmonių padaugėjo nuo mažiau

nei 10 iki 25 procentų. Taip atsiranda galimybė savo kavinėje tiekti TIK rūšinę kavą. „Rūšinis“ – tai dau-

gumai pažįstamas, iš vyno pasaulio perimtas terminas, reiškiantis išskirtinį produktą, pagamintą kokybiškiau

nei įprastai. Kalbant apie kavą, plantacijoje jos pupelės renkamos ir apdirbamos rankomis, o atkeliavusios

vartojami maistas ir gėrimai, kitokio skonio poreikis, suose pupelių atsiradimo etapuose (arba, kitaip tariant, aukštesnė kokybė lyginant su regioninėmis, papras-

tomis pupelėmis) ar dar galybė priežasčių. Mes labai džiaugiamės, jog mūsų klientai turi vis didesnį žinių

bagažą apie kavą ir maloniai klausosi baristos, galinčio pasidalyti vis daugiau kavos istorijų.

pas mus – skrudinamos taip pat rankomis, taigi tai ne

PIETŲ PERTRAUKA SU GEROS KAVOS AROMATU

jaučiame stipresnį aromatą, įvairesnę ir įdomesnę sko-

Kokybės poreikis sparčiai auga ir renkantis pietų

masinės gamybos produktas. Rūšinės kavos puodelyje

nių paletę. Nors kavos pasaulyje šis terminas dėl senų

vietą – žmonėms ne tik norisi geresnės kavos, bet ir

sparčiai populiarėja.

kamas pietų variantas. Tačiau, nors situacija po truputį

įpročių ir mažo pasirinkimo žinomas ne taip seniai, jis Vieno atsakymo, kodėl klientas nori gerti rūšinę

kavą, nėra: tai visuotinis kokybės ieškojimas gastro-

sumuštinis iš maisto prekių parduotuvės jau nebėra tin-

kinta, prie gero maisto ar užkandžių retai pasitaiko ir aukštą kartelę atitinkančios geros kavos. „Her Excellen-

KAVOS LABORATORIJA „HER EXCELLENCY BY VERO CAFE“ ĮSIKŪRUSI GEDIMINO PR. 44A, VILNIUJE. 154

LAMŲ SLĖNIS

155

cy by Vero Cafe“ pradėjome nuo kavos, tai mūsų

arkliukas ir juodasis eliksyras, kuriuo kurdami

kavinę kvėpavome. Vėliau prisidėjo ir maistas, mūsų šefo kurtas su didele meile ir iš rinktinių

produktų, ištobulintas ir priderintas prie geros kavos. „Her Excellency by Vero Cafe“ kavinėse

siūlome pusryčių visą dieną idėją – košės, blynai, kiaušinienė ir gurmaniški užkandžiai stebins savo skoniais ir aukšta kokybe. Juk nusprendus

pasimėgauti lėtais vėlyvaisiais pusryčiais, norisi tokios pat geros kavos ‒ ir atvirkščiai.

PASAULIS KAVOS PUODELYJE „Her Excellency by Vero Cafe“ siūlome

plačią paletę kavų, atkeliavusių iš skirtingų egzotiškų šalių, – šias kavas naudojame tiek visų

pamėgtame espreso bare ruošdami klasika ta-

pusias lates bei kapučinus, tiek ir gamindami

filtrinę juodą kavą. Šiuo metu turime pupelių, atkeliavusių iš Indonezijos džiunglių, Kenijos aukštikalnių, Salvadoro plantacijų, geriausių

ūkių Brazilijoje ir kavos tėvynėje Etiopijoje. Taip pat visai šviežia naujiena – pupelės iš Nikaragvos, kurias atsivežėme tiesiai iš ūkio: ma-

tėme, kaip ir kur kava auga, kaip plantacijoje puoselėjama jos kultūra. Visų šių kavų skoniai labai skirtingi, todėl galime kiekvienam svečiui atrasti tobulą puodelį.

KAVOS PASAULIO TENDENCIJOS LIETUVOJE Pastebime, kad klientai domisi ir mėgaujasi

ne tik rūšinėmis pupelėmis, bet ir gazuota kava

‒ ji tampa modernios, šiuolaikinės kavos klasika. Gazuotą kavą deriname su įvairiais papildo-

156

LAMŲ SLĖNIS

mais ingredientais, pavyzdžiui, „Her Excellency by Vero Cafe“ vizitinė kortelė – gazuota kava su

mūsų pačių ruošta juodųjų serbentų ir vyšnių tyre. Šis gėrimas ‒ it kokteilis, tačiau ne per daug

nutolęs nuo mums pažįstamo skonio. Taip pat

populiari filtrinė kava – visiems pažįstama nuo vaikystės, bet visai kitokia baristos rankose.

Šie kavos gėrimai išskirtiniai savo skoniu,

jie mažiau panašūs į įprastą ir visiems pažįsta-

mą „juoda kava“ vadinamą gėrimą: kartais jie labiau primena stiprią juodą arbatą nei kavą, o

kartais būna panašūs į džiovintų vaisių kompotą ar uogienę. Galime tik pasidžiaugti, jog vis daugiau žmonių nebijo lėtos tokios kavos gėrimo ceremonijos, subtilesnio gaminimo proceso ir su filtrine kava praleidžiamo laiko. KAVOS GĖRIMO YPATUMAI Kavos ritualas – visiems puikiai pažįstamas,

ir nėra vieno teisingo būdo, kaip juo mėgautis: juk dėl skonio nesiginčijama. Mes, savo ruožtu, visuomet skatiname svečią pasinerti į kavos

pasaulį šiek tiek giliau, o norint visu grožiu atrasti rūšinę kavą – pasitikėti savo barista. Jis ar ji tikrai padės išsirinkti kavos pupeles, artimas

jūsų pamėgtam skoniui, ar paruošimo būdą, kurio tą dieną labiausiai norisi. Įžengus į aukš-

tesnės klasės kavos pasaulį nebūtina į subtily-

bes ir profesionalumą nerti stačia galva: pra-

dėkite nuo klasikinio skonio pupelių, tarkime, iš Brazilijos ar Salvadoro, kurios leis palengva

įsijausti ir pajusti skirtumą nuo įprastinės ma-

sinės gamybos kavos. Rūšinė kava tuo ir ypa-

tinga, kad net klasikinėje pupelėje, kuri, atrodo, jau nebegali nustebinti, atrasite naujų aromatų, stipresnių skonių ir išraiškingesnių poskonių.

LAMŲ SLĖNIS

157

BON AP

PASITIKĖ INTUI

Tekstas: Mantė

Maisto receptai ir nuotr

(iš knygos „Valgyti n

Maisto fotografė ir stilistė INDRĖ

magistrė TOMA DVELYTĖ skaičiuo

metus, nors abi jaučiasi, it maisto

žavėtųsi jau visą gyvenimą. Savo n

susilaikyti“ tinklaraščio „nomnom.l

ką dediesi į lėkštę, labai svarbu

mokame pasirinkti tai, kas mums

tai tiesiog įsiklausym

– Indre, Toma, mums smalsu, kok

note savo knygoje?

Toma: Knygoje pasakoju savo istor

lus, kaip dėliojosi mano kelias link ž

dabartinį savo gyvenimo būdą. Savo p

ieško įkvėpimo vidiniam ir galutiniam

metu aplink mus gausu įvairiausių ži

todėl pastebiu, kad žmonės yra pasim kaip puoselėti savo sveikatą, vis tiek Portretas: Eglė Juzumas

‒ o tai juk irgi kenkia. Aš noriu paž knygoje vadinu, padėti atrasti „mygtu

visam gyvenimui, o ne dviejų savaičių čių programai. Noriu, kad skaitytojas

su savimi dialogą, stengtųsi save supr neleidžia rūpintis savimi ir gyventi vi 158

LAMŲ SLĖNIS

PPÉTIT

ĖTI SAVA UICIJA

ė Jaruševičiūtė

raukos: Indrė Kazėnaitė

negalima susilaikyti“)

Ė KAZĖNAITĖ ir sveikatos mokslų

oja dar tik trečius savo draugystės

o paprastumu ir šviežumu drauge

naujoje knygoje „Valgyti negalima

lt“ kūrėjos pasakoja, jog renkantis,

u klausyti ir savo intuicijos: „Visi

s geriausia. Intuityvus valgymas –

mas į savo poreikius.“

kias mintis, idėjas ir jausmus sutalpi-

riją, kodėl pasirinkau mitybos moks-

žinių apie sveikatą ir kaip pasirinkau

pasakojimu siekiu padėti tiems, kurie

m apsisprendimui rūpintis savimi. Šiuo

Portretas: Monika Markevičiūtė

inių apie sveikatą ir gyvenimo būdą,

metę. Žinodami tiek įvairiausių būdų, ja nesirūpina arba rūpinasi perdėtai

žadinti žmoguje apsisprendimą, kaip ką“, kurį paspaudęs priimi sprendimą

ų mitybos planui ar mėnesio treniruo-

dažniau užduotų sau klausimus, vestų

rasti ir taip atrasti atsakymus, kas jam saverčio gyvenimo.

LAMŲ SLĖNIS

159

„INTUITYVUS VALGYMAS – TAI VALGYMAS REAGUOJANT Į FIZINIUS ALKIO IR SOTUMO, O NE EMOCINIUS, APLINKOS AR SOCIALINIUS POJŪČIUS.“

Indrė: Labai norėčiau, kad knyga skaitytoją ramintų.

aplinkos spaudimo, atsisakyti dietų laikymosi mentaliteto,

skirtingai siekiame tikslų, kokie esame unikalūs ir kaip

atpažinti sotumo jausmą, priimti savo kūno sudėjimą ir

Tomos istorija ir patarimai padeda įsisąmoninti, kaip stipriai tai turime puoselėti. Noriu, jog žmogus nustotų

save sprausti į kampą galvodamas, kad nuobodu valgyti morkas, kai parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių pa-

traukliose pakuotėse gausos, ar kad sveikesni pasirinkimai tėra turtingų ir nieko neveikiančių žmonių privilegija.

– Knygoje pasakojate apie intuityvų valgymą. Kas tai?

išvaizdą. Intuityvaus valgymo metodas unikalus tuo, kad

jis ugdo motyvaciją valgyti ir skatina fizine veikla užsiimti

dėl to, kad ja mėgaujamasi, o ne siekiant numesti svorio. Pastebėta, kad besimaitinantieji intuityviai rečiau patiria

emocinio persivalgymo momentų, teisingiau suvokia savo kūną, turi mažesnį kūno masės indeksą.

Intuicija yra patirtis. Sutikę įvairių žmonių, mes iš-

Nuo ko pradėti norint įsiklausyti į savo kūno poreikius?

mokstame jų kūno kalbą, prisimename, koks elgesys

kalorijų kiekį, kaip ir paties maisto pasirinkimą, intuity-

o su kuo ne. Išmokstame atpažinti žmones, vietas, savo

Toma: Priešingai dietoms, kurios riboja suvartojamų

vaus valgymo idėja moko, kaip susidraugauti su maistu ir atsiriboti nuo svorio mažinimo manijos. Intuityvus

valgymas – tai valgymas reaguojant į fizinius alkio ir so-

tumo, o ne emocinius, aplinkos ar socialinius pojūčius. Pagrindiniai jo elementai – neriboti valgymo, valgyti

atsižvelgiant į fiziologinius, o ne emocinius pojūčius,

pasitikėti alkio ir sotumo jausmais. Tačiau tai nereiškia, kad valgysi viską, kas papuola. Intuityviam valgymui reikia žinių apie būtent tau tinkamą maistą. Valgyti galima viską, kas nesukelia blogos savijautos.

Kiti komponentai, iš kurių susideda intuityvus val-

gymas: vengti valgyti veikiamam emocinio, socialinio ar

160

užsiimti reguliaria ir mėgstama fizine veikla, sąmoningai

LAMŲ SLĖNIS

eina po kito, suprantame, su kuo toliau bendrausime, aplinką, pasaulį. Taip ir su maistu. Visi turime šį sugebėjimą – pasirinkti tai, kas mums geriausia. Tik veikia-

mi išorinių faktorių, dažnai į jį nebekreipiame dėmesio, elgiamės autopiloto režimu, vedami įpročio. Intuityvus

valgymas – tai tiesiog įsiklausymas į savo poreikius, tik į tuos, kurie mus tausoja, o ne mums kenkia. Intuityviai

valgydamas renkiesi maistą, nuo kurio tau nesidaro blo-

ga, valgai tam, kad jaustumeisi žvalus, energingas, patenkintas savimi. Taip pat ir su fiziniu aktyvumu – judi

tam, kad jaustumeisi žvalus, stiprus ir energingas gyven-

ti, atlikti reikiamus darbus, pasirūpinti savo šeima, praleisti laiko su draugais ir savimi.

LAMŲ SLĖNIS

161

162

LAMŲ SLĖNIS

Indrė: Sakyčiau, reikia pradėti klausyti ir išgirsti. Mūsų

venant skaudžius potyrius ar tiesiog būnant blogos nuo-

kada užmigti, kada nubusti, kada valgyti ar atsigerti. Deja,

verkiant. Tačiau naujausi tyrimai atskleidė, kad žmonės

organizmas yra nuostabi ir be galo įdomi sistema. Jis žino, dažnai esame labai nuo savęs nutolę ir renkamės mums

nepalankius elgesio modelius, dažnai patys nežinodami

kodėl. Aš einu miegoti 22 valandą, nes taip noriu, nes taip jaučiuosi gerai. Jeigu paklusčiau aplinkai, šią valandą tek-

tų gerokai pavėlinti, nes juk „dar labai anksti“, „pamiegosim pasenę“, „gaila dienos“ ir t. t. Taip pat ir su mityba

– nutildžius cukraus, perdirbto, rafinuoto maisto keliamą triukšmą, save išgirsti bus kur kas lengviau.

– Knygoje remiatės tiek asmenine patirtimi, tiek su-

kauptomis žiniomis?

Toma: Taip. Šiandien esu tokia, kokia esu, ir gyvenu

būtent taip, kaip gyvenu, ne tik dėl savo įgytų žinių apie sveikatą, bet ir dėl gyvenimiškos patirties. Knygoje kalbu su žmogumi, todėl ir pati norėjau būti gyvas, atviras žmogus, o ne mokslinis straipsnis.

– Taip pat kalbate apie emocinį valgymą, o su juo ‒ ir

apie emocinį persivalgymą, badavimą ir nesąmoningą valgymą. Papasakokite apie tai plačiau.

Toma: Pati emocinio valgymo sąvoka skamba papras-

tai ir aiškiai, tačiau tai ne visada gerai suprantama. Emo-

cinis valgymas susideda iš įvairių aspektų, tai gan painus fenomenas. Ilgą laiką manyta, kad emocinis valgymas

– tai atsakas į neigiamas emocijas, persivalgymas išgy-

taikos, kaip tas populiarus vaizdinys apie ledų valgymą

ne tik emociškai persivalgo, bet ir emociškai badauja. Emocinį persivalgymą ar badavimą gali iššaukti ne tik

blogos, bet ir geros emocijos. Tuo jis ir painus. Tai iš tie-

sų sutrikęs mitybos mechanizmas, kai mūsų mityba keičiasi pagal aplankiusias emocijas ar situacijas. Emocinis

persivalgymas ar badavimas yra išmokta emocinė savireguliacija, o kai šis sutrikęs mechanizmas tampa kasdie-

niu įpročiu, jis gali kenkti žmogaus sveikatai ir tapti net valgymo sutrikimu. Emocinis persivalgymas dažnai pa-

tiriamas su persidirbimu, persisportavimu, išlaidavimu. Galbūt žmogaus šeimoje buvo nelengva ar nepriimtina, gal netgi nesaugu reikšti emocijas ‒ tada jis nemoka jų atpažinti ar su jomis dorotis, pasirenka jas slopinti.

Indrė: Aš į sąvoką „emocinis valgymas“ pažvelgiau

per kūrybinę prizmę. Mat maistas yra asociatyvus, daž-

nai atspindi patirtis ar žadina emocijas. Su skaitytoju dalinuosi savo vizija, jog kurti galime visi – iš rudeninio obuolio ar iš grikių. Tam tereikia šiek tiek tylaus ir sąmoningo atsidavimo, minutės stabtelėjimo ir pagalvojimo, kas teikia džiaugsmą. Gal pagaliau ateis diena, kai

nuspręsite pietauti iš porcelianinio prosenelės servizo, kurį laukdami progos slepiate po penkiais stiklais, o

maistą dekoruosite taip, kaip esate matę tą darant garsiuosius šefus? Pirmyn!

„KNYGOJE KALBU SU ŽMOGUMI, TODĖL IR PATI NORĖJAU BŪTI GYVAS, ATVIRAS ŽMOGUS, O NE MOKSLINIS STRAIPSNIS.“

LAMŲ SLĖNIS

163

„GYVENIMAS, VEDAMAS VIDINIO ŽINOJIMO, YRA DAUG DAUGIAU NEI VIENAS RECEPTAS KNYGOJE.“

– Priminkite, kaip judvi susitikote?

Toma: Manau, kad susipažinome seniau nei seniai.

Bandžiau kažkada atsekti mūsų bendravimo pradžią,

nes atrodo, kad Indrę pažįstu visą gyvenimą. Ir atsekiau. Pasirodo, tu man atsiuntei atsiliepimą po mano seminaro apie augalinę mitybą ir nuo tada mes nesustojome viena su kita kalbėtis.

Indrė: Parašiau tau žinutę, kai tinklaraštis „nomnom.lt“

skaičiavo antrąją gyvavimo dieną. Tai buvo prieš daugiau

rime gyventi visavertiškai, pasiimti iš kiekvienos dienos, kiek galime daugiausiai. Jausdamiesi gerai mes kuriame, tikime, matome perspektyvas. Tikime šiandiena ir ateitimi, globojame savo aplinką ir save.

– Kurį receptą iš knygos rekomenduotumėte žmogui,

tik pradedančiam intuityvaus valgymo kelionę?

Indrė: Visą knygą rekomenduočiau kaip receptą – juk

nei trejus metus. Nuo tada pokalbis veja pokalbį. Visada

mes tokie skirtingi. Vieni mėgsta aštriau, kiti rūgščiau. Aš

kai kurios dar laukia savo laiko. Mūsų draugystė organiš-

mi pasitikrinant, kas kelia geriausius jausmus ar potyrius.

abi springstam nuo idėjų, nedidelę dalį jų įgyvendinome, ka, joje nėra buvę sprendimų „būti ar nebūti“. Mudvi tiesiog buvom, darėm, kalbėjom ir valgėm. (Šypsosi.)

– Tad ir knygoje nugulė net šimtas receptų, kuriuos

gaminate ir sau, kasdien namuose?

kviečiu eksperimentuoti, bandyti, nuolat kalbėti su savi-

Gyvenimas, vedamas vidinio žinojimo, yra daug daugiau

nei vienas receptas knygoje. Tai kelionė į savęs pažinimą. Kur ji nuves, atsakyti negaliu, bet tai labai įdomu.

– Galbūt turite patarimų ir kaip gaminti augalinį mais-

Indrė: Tikrai taip. Norėjau pateikti kuo įvairesnių

tą? Gausu mitų, jog pasirinkus tokią mitybą virtuvėje teks

krepšelis nėra gausus, tačiau tarpusavyje derinant pries-

Indrė: Prisiminus savo kelią, panašu, kad pirmiausiai

augalinio maisto galimybių. Mano kasdienių produktų konius ar ingredientus galima išgauti nemažai patiekalų variacijų. Tą knygoje ir bandžiau parodyti.

– Kaip manote, kaip mityba prisideda prie kokybiš-

ko gyvenimo kūrimo?

Toma: Mityba yra vienas iš elementų, darančių įtaką

mūsų savijautai. Kai jaučiamės gerai, dažniau priimame tinkamus sprendimus, taip pat lengviau susidorojame su netinkamų sprendimų pasekmėmis, neigiamais išgyve-

164

nimais. Gerai jausdamiesi esame sveiki ir energingi, no-

LAMŲ SLĖNIS

praleisti valandų valandas, – kaip su tuo susidraugauti?

reikėtų paklausti savęs – kokius produktus aš iš tikrųjų

mėgstu ir kokius man būtų įdomu paragauti. Esu girdėjusi

skundų, jog dažnai žmonės atmeta augalinius receptus, nes nėra girdėję apie vienus ar kitus ingredientus. Tokiems aš

atsakau – būk smalsus. Šiandien turime visas įmanomas galimybes mokytis – naudokis jomis. Ieškok, bandyk, ra-

gauk. Atmesk tai, kas nepatinka, nebijok eksperimentuoti. Tokiu būdu užmegsi savąjį santykį su virtuve, netruksi pastebėti, kaip smalsumas nugali įvairius „negaliu“.

LAMŲ SLĖNIS

165

166

LAMŲ SLĖNIS

„VILIUOSI, KAD MITYBA TAPS SĄMONINGA, KAD MAISTAS IŠLIKS PAPRASTAS, TAČIAU VERTINGAS, AUTENTIŠKAS IR ARTIMAS.“

– Jums abiem svarbus maisto paprastumas ir švie-

ir po truputį suvokia, kad tam reikia resursų. Tam, kad

Indrė: Tiesa. Mintyse turiu surinkusi nemažą juokin-

sakyti savęs. Pirmiausia turi pasirūpinti savimi, o tinkama

žumas, tiesa?

gų susirašinėjimų kolekciją, kuriuose abidvi svaigstam iš

serijos „kokie skanūs yra grikiai“. Jie išties labai skanūs. Švelniai pasūdyti, su tarkuota česnako skiltele ir sezamų

padažu, o jei dar saldžiarūgštis šviežių daržovių dubuo šalia – pasaka! (Šypsosi.)

– Kaip manote, kokie dar, be mitybos, yra kokybiško

gyvenimo komponentai? Ar tai galėtų būti ir tam tikri

pasiektum nusistatytus tikslus sau ir pasauliui, negali atsimityba ir yra vienas iš šio rūpesčio elementų. Sunku pasa-

kyti, kas išliks aktualu, kadangi viskas labai sparčiai keičia-

si, tačiau viliuosi, kad mityba taps sąmoninga, kad maistas išliks paprastas, tačiau vertingas, autentiškas ir artimas.

– Kokie nauji nuotykiai jūsų laukia šį rudenį? Toma,

jūs savo virtuvės pasaką kursite kitoje šalyje?

Toma: Taip, nusprendžiau kasdienybę tęsti arti savo šei-

kasdieniai įpročiai?

mos. Kadangi didžioji jos dalis dabar gyvena Turkijoje, tai

vaizdai, tačiau jis tėra viena iš sudedamųjų mūsų sveikatos

nų neturiu, kaip viskas vyks, taip man bus gerai. Jei nebus

Indrė: Maistas yra labai svarbus mūsų savijautai ir iš-

dalių. Streso kontrolė, nuolatinis judėjimas, sąmoningumas, minčių dieta, kokybiškas miegas, žalingų įpročių at-

sisakymas – visa tai suplaukia į visumą. Teigiami pokyčiai prasideda žmogui nusprendus dėl savęs stengtis.

– Kaip manote, kokia yra mitybos ateitis? Kas išliks

aktualu kad ir po šimto metų?

Toma: Žmogus žengia į priekį didžiuliais žingsniais

su savo vaikais čia atsikrausčiau ir aš. Grandiozinių pla-

gerai, kažką keisiu. Mokysiuosi turkų kalbos ir gyvenimo

čia. Jau vien tai man labai įdomu ir džiugina. Kalbant apie

„Valgyti negalima susilaikyti“, planuoju grįžti vėlų rudenį,

susitikti su žmonėmis, pasikalbėti apie knygą. Džiaugiuosi, kad dabar, po vasaros atostogų, visi po truputį prisijaukina

rudenį, rutiną, knyga palaipsniui keliauja į žmonių rankas.

Labai noriu, kad ji pasiektų būtent tuos, kuriems jos reikia. Juk knygos išsirenka žmones, o ne mes jas. (Šypsosi.)

LAMŲ SLĖNIS

167

SĖKLŲ DUONA SU ROZMARINAIS • Stiklinė saulėgrąžų branduolių • ½ stiklinės linų sėklų • ½ stiklinės migdolų ir lazdyno riešutų mišinio • 1 ½ puodelio avižinių dribsnių • 2 v. š. ispaninio šalavijo sėklų • 4 v. š. balkšvojo gysločio luobelių • 1 a. š. druskos • 1 v. š. klevų sirupo • 3 v. š. kokosų aliejaus • 1 a. š. rozmarinų • 1 ½ stiklinės vandens

Sumaišome visus sausus ingredientus. Kokosų aliejų pašildome, kad ištirptų, maišome su klevų sirupu ir vandeniu ir pilame ant sausų ingredientų. Pasūdome, beriame rozmarinus ir labai gerai išminkome. Tešla turi išeiti labai kibi. Geriausia, kad bent porą valandų pastovėtų kambario temperatūroje. Duonos kepimo formą patepame kokosų aliejumi. Kepame duoną 180OC temperatūroje apie 1 valandą.

168

LAMŲ SLĖNIS

169

170

LAMŲ SLĖNIS

BULVIŲ KOŠĖ SU ŠITAKIAIS • 4-5 bulvės • 2 lauro lapeliai • 3/4 džiovinti šitakiai, kelias

valandas mirkyti vandenyje • Nedidelė svogūno galvutė • 1 v. š. lukštentų kanapių branduolių • 100 ml kokosų pieno • 1 a. š. kokosų aliejaus • Žiupsnelis druskos • Žiupsnelis juodųjų pipirų

Ištirpiname kokosų aliejų ir kepame smulkintus svogūnus bei šitakius, kol svogūnai suminkštės, o grybai apskrus. Pasūdome, barstome pipirais. Verdame bulves pasūdytame, lauro lapais pagardintame vandenyje. Bulvėms išvirus, nupilame vandenį ir supilame kokosų pieną. Grūdame košę, kol neliks gumulėlių. Kepintus grybus ir svogūnus įmaišome į košę. Barstome kanapių sėklomis.

LAMŲ SLĖNIS

171

ŠALTOJI BALTOJI SRIUBA • 1 v. š. minkšto tofu („silken“) • 2 v. š. brinkintų anakardžių riešutų • 2-4 ridikėliai • Agurkas • 2 puselės saulėje džiovintų pomidorų • 60 ml vandens • Kelios šakelės šviežių krapų • Keli svogūno laiškai • 1/3 a. š. kumino • Žiupsnelis druskos • Šlakelis alyvuogių aliejaus papuošti

Susmulkiname agurką, ridikėlius, svogūno laiškus ir saulėje džiovintus pomidorus. Į maisto smulkintuvą pilame vandenį, dedame brinkintus riešutus ir tofu. Pasūdome, beriame žiupsnelį kumino ir susmulkiname iki vientisos konsistencijos. Į tofu masę beriame daržoves ir smulkintus žalumynus. Išmaišome. Prieš patiekdami apšlakstome alyvuogių aliejumi.

172

LAMŲ SLĖNIS

173

Rasos lašais pasidengę voratinkliai, skruostus dar šiek tiek kutenantys saulės spinduliai, toks pažįstamas, tačiau kiekvienąkart maloniai pasitinkamas lapų čežėjimas po kojomis ir skrydžiui pasiruošusių gervių klegesys – kad šių nuostabių rudens akimirkų lauke nesugadintų netikėtai suprastėjusi savijauta, kviečiame pasirūpinti savo sveikata su karštu puodeliu „Coldactive“ gėrimo.

DAUGIAU NEI ARBATA Stilius: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

„Coldactive“ – tai daugiau nei arbata. Karštų gėrimų

sudėtyje esantis didelis vaistažolių ekstraktų kiekis ir vi-

taminas C, esantis paprastųjų erškėčių ekstrakte, padės palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, organizmo apsaugą ir gerklės funkciją.

„Coldactive Complex“ – tai imunitetui ir kvėpavimo ta-

kams skirtas gėrimas, pasižymintis kompleksiniu poveikiu: juoduogių šeivamedžių ir paprastųjų erškėčių ekstraktai padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, afrikinių

pelargonijų ekstraktas – kvėpavimo takų ir gerklės funkciją,

mažalapių liepų ekstraktas – apsauginę organizmo funkciją. „Coldactive Complex“ pasirūpins, kad galėtumėte džiugiai mėgautis ilgais pasivaikščiojimais lapais nukloto senamiesčio gatvelėmis ar trumpomis iškylomis miesto parke.

„Coldactive Gerklei“ padės pasirūpinti gerkle, kai to la-

biausiai reikia. Šio maisto papildo sudėtyje esantys islandinių kerpenų ir afrikinių pelargonijų ekstraktai padeda palai-

kyti normalią gerklės ir ryklės funkciją, vaistinių svilarožių

gerti norint pasirūpinti savo imunitetu ir gerklės funkci-

tųjų erškėčių ekstraktas – imuninės sistemos veiklą, tad su

karšto puodelio vandens, todėl šiuos maisto papildus išties

paukščių garsus rudenėjančiame miške be jokių rūpesčių.

lyje ar tiesiog rankinėje. „Coldactive“ maisto papildai – pa-

ekstraktas – gerklės, ryklės ir balso stygų funkciją, o papras-

ja paprasčiau: kad galėtumėte paruošti gėrimą, prireiks tik

„Coldactive Gerklei“ galėsite gaudyti savo aidą ar atkartoti

patogu gerti tiek namuose, tiek turėti su savimi automobi-

Malonaus aviečių skonio karštuosius gėrimus naudinga

174

LAMŲ SLĖNIS

prasta, skanu ir pagaminta iš vaistažolių.

MAISTO PAPILDAI

LAMŲ SLĖNIS

175

SVAJONIŲ PIRKINIŲ KREPŠELIS

DELIKATI P Tai mados prekės ženklas, pasakojantis lakonišką, tačiau dėl to ne mažiau intriguojančią istoriją apie kitonišką prabangos apibrėžimą. „The Row“, įkurtas garsiųjų amerikiečių sesių aktorių Ashley ir Mary-Kate Olsen, orientuojasi į esmines vertybes: išskirtinę medžiagų kokybę, nepriekaištingai suderintas detales ir preciziškus kirpimus. Kiekviena 2006-aisiais Niujorke sukurto prekės ženklo kolekcija šlovina paprastumą, iš naujo tyrinėja subtilias formas ir kuria visą pasaulį aikčioti verčiančius nesenstančius mažyčius šedevrus.

www.therow.com

Viena šilko – ta idea sukn nu. Š kišen puo

176

LAMŲ SLĖNIS

PRABANGA

aeilis iš natūralios vilnos ir sukurtas švarkas „Murray“ ai griežto kirpimo rūbas, aliai derantis su lengvute nele ar šilkiniu „Saio“ sijoŠvarkas dekoruotas dviem nėmis, o jo rankovės paoštos keturiomis dailiomis sagomis.

Klasikinio kirpimo „Ladan“ kelnės iš itin plono natūralaus audinio – tai pats ištikimiausias „Murray“ švarko draugas. Kartu šie ramios smėlio spalvos drabužiai sukurs įsimintiną derinį.

„Mora“ palaidinė – tai berankovis iš faktūrinio šilko sukurtas drabužis, kurio pagrindinis akcentas – išraiškingas piltuvėlio formos kaklas, bet kuriam įvaizdžiui suteiksiantis išskirtinumo ir įdomumo.

Kelius dengiantis susiaučiamas sijonas „Saio“ – tai neišskiriamas šilko ir vilnos duetas. Šis švelniai vėjyje plazdantis gražuolis tobulai derės su šviesiais rudeniniais ilgaauliais, stambiomis pynėmis dekoruotu megztiniu ar griežto kirpimo švarku. LAMŲ SLĖNIS

177

KUR GIMSTA MADA? Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė Nuotraukos: Raimonda Kulikauskienė

Danijos sostinėje gyvenanti gatvės stiliaus fotografė RAIMONDA KULIKAUSKIENĖ, šiemet aplankiusi net keturias mados savaites, pasakoja, kad šie renginiai ją traukia dėl didžiausios jos aistros – gatvės mados. Juk būtent garsiausių mados namų pristatymų prieigos ir yra vieta, kur gimsta pasaulinių mados tendencijų užuominos.

178

LAMŲ SLĖNIS

179

180

LAMŲ SLĖNIS

„ĮSPŪDINGAS ARCHITEKTŪRINIS FONAS – PUIKUS PAGALBININKAS SUKURTI GERĄ KADRĄ.“

– Raimonda, kiek mados savaičių šiemet aplankėte? – Šiemet dalyvavau jau keturiose, o rugsėjo pabaigo-

je keliauju į dar dvi!

– Ar galėtumėte papasakoti apie kiekvieno miesto

mados savaitę? Kur pati kasmet vykstate mieliausiai?

– Mados pasaulio metai skirstomi į du sezonus – pa-

vasario-vasaros ir rudens-žiemos. O kiekviena mados sostinė – Londonas, Milanas, Paryžius, Kopenhaga ir

kitos – skiriasi savo stiliumi ir jausmu. Per vasario mė-

nesį vykusį rudens-žiemos mados sezoną lankiausi Kopenhagoje, Londone ir Paryžiuje, o per dabar vykstantį pavasario-vasaros sezoną jau buvau Kopenhagoje, greit

nereikia stumdytis su kitais fotografais ‒ priešingai nei

Milane. Italijos mados sostinėje kartais tenka gelbėti kolegas nuo gatve važiuojančių automobilių ir tramva-

jų – neretai renginio durys atsiveria tiesiai į gatvę, ant šaligatvių bando sutilpti dešimtys fotografų ir šimtai

smalsaujančių praeivių. Prisimenu, vieną fotografą vos

spėjome pačiupti už kuprinės ir patraukti nuo gatvės, kai jam iš už nugaros bėgiais atvažiavo tramvajus. O kur dar dėl trikdomo eismo pasipiktinę vairuotojai ‒ juk

dažnai mados savaičių dalyviai bando pozuoti gatvės viduryje. Tuo tarpu Paryžiuje pasirodymai dažniausiai vyksta uždarose teritorijose.

Nepaprastai myliu Kopenhagą. Šio miesto mados savai-

planuoju vykti į Milaną ir Paryžių.

tė – tai renginys, kuriame viskas aišku ir paprasta. Pristaty-

Nors Paryžiuje pristatymų lokacijos paskelbiamos tik

susiplanuoti visas savaitės dienas. Kopenhagoje bent kelis

Paryžius – mėgstamiausias miestas fotografuoti.

išvakarėse, o tai kuria papildomą įtampą ir nerimą, šis stebuklinga dvasia alsuojantis miestas, užauginęs vie-

nus talentingiausių mados kūrėjų visame pasaulyje, man

labai patinka. Įspūdingas architektūrinis fonas – puikus pagalbininkas sukurti gerą kadrą. Be to, dauguma

vietų, kuriose vyksta pristatymai, yra labai erdvios, tad

mų adresai ir laikai pranešami iš anksto, todėl galima ramiai kartus mažiau fotografų nei Paryžiuje ar Milane – mažiau grūsčių, kovų dėl patogiausios vietos, tad gerą kadrą pagauti paprasčiau. Juk dėl nuotraukos kartais gali vykti tikra

kova! (Šypsosi.) Medžiojant įspūdingiausius kadrus svarbu

ne tik žmogus ar fonas už jo, bet ir prekiniai ženklai: mados ikonų rankinės, suknelės, bateliai.

LAMŲ SLĖNIS

181

182

LAMŲ SLĖNIS

183

„KASDIEN NAMO GRĮŽTI SU 2-3 TŪKST. NUOTRAUKŲ O ŽURNALAMS TEREIKIA VOS DVIDEŠIMTIES AR TRISDEŠIMTIES GERIAUSIŲJŲ.“

– Kurie pasaulio miestai, jūsų akimis, pa-

pabaigos – tada turi antrą šansą užfiksuoti

kitaip: pamatyti gatvėje ant d

– Be jokios abejonės ‒ Paryžius ir Kopen-

to visi šoka ant dviračio, į autobusą, metro,

moterį ten – įprasta. Tai ties

tys stilingiausi?

haga. Kopenhaga užburia savo laisvumu ir tolerancija, šio miesto mada pulsuoja subti-

lumu, funkcionalumu. Čia idealiai dera stilius

ir patogumas. Na, o Paryžius – tai klasika,

miestas, visame pasaulyje garsus savo mada. Atmosfera ten įkvepia būti stilingiems.

– Gal galėtumėte nupasakoti ir padėti

taksi ar tiesiog sparčiu žingsniu keliauja į

kito pasirodymo vietą. Taip per dieną nuke-

liaujama bent dešimt kilometrų ‒ su keturis

kilogramus sveriančiu fotoaparatu rankose. Kasdien namo grįžti su 2‒3 tūkst. nuotrau-

kų, o žurnalams tereikia vos dvidešimties ar trisdešimties geriausiųjų.

Mane visada įkvepia matyti tiek daug

mums įsivaizduoti atmosferą prieš mados pri-

madą mylinčių žmonių vienoje vietoje. Ko-

– Mados savaitės metu kasdien vyksta

išmokė, jog visai nesvarbu, kokiu transportu

statymus?

bent dešimt skirtingų pristatymų įvairio-

se miesto vietose. Į pristatymų vietas gatvės stiliaus fotografai turi atvykti prieš praside-

dant šou, kad suspėtų įamžinti ateinančius svečius. Dažniausiai jie išlaukia ir renginio

184

tai, ko nepavyko prieš šou prasidedant. Po

LAMŲ SLĖNIS

ne suknele vilkinčią ir aukštak

Gali visą dieną sėdėti šalia di ir stebėti pro šalį einančius ar skriejančius žmones.

– Ar visi mados savaičių dal

noriai? Ar tenka pakovoti dėl

prikalbinate madingiausias pa

ris ir vyrus papozuoti?

– Mados savaičių dalyviai

penhagos mados savaitė ir pats miestas mane

malonūs, atsisuka, šypsosi ir m

keliauji, ‒ rengtis stilingai gali bet kada. Nuo

pasirodymo pavyko sumedžioti

seno dviratis man labiau sportas nei transporto priemonė, todėl kaskart sėsdama ant

dviračio noriu apsirengti patogiai. Tačiau Danijos sostinės gyventojai mąsto visiškai

Paryžiuje po mados namų „L

sey Lohan, Londono mados s

vau britų aktorius Damianą Lew

McCrory, Paryžiuje pavyko n

garsų lietuvių modelį Giedrę D

Ų,

dviračio šilki-

kulnius avinčią

siog nuostabu!

idžiųjų gatvių

dviračių taku

lyviai pozuoja

l kadro? Kaip

asaulio mote– draugiški ir

mielai pozuoja.

Louis Vuitton“

i aktorę Lind-

savaitėje paga-

wisą ir Heleną

nufotografuoti

Dukauskaitę.

LAMŲ SLĖNIS

185

186

LAMŲ SLĖNIS

187

188

LAMŲ SLĖNIS

189

190

LAMŲ SLĖNIS

„MADA MANE TRAUKĖ VISADA, TAČIAU NIEKADA NEDRĮSAU PRIPAŽINTI, KAIP STIPRIAI NORIU SU JA DIRBTI.“

– Raimonda, kodėl būtent mada? Kaip susidomėjote

jojau, bet nedrįsau garsiai to pasakyti, kol dar po kelių metų

– Dauguma nustemba sužinoję, kad Kauno technologi-

ma – mudu ir du mūsų vaikai – išvykome gyventi į Daniją.

mados fotografija?

jos universitete studijavau duomenų bazių programavimą. Vos pabaigusi studijas ir pradėjusi dirbti pajaučiau – būti uždaryta biure tikrai nenoriu. Pirmą kartą į rankas fotoaparatą paėmiau 2010-aisiais, po trejų metų įkūriau savo

įmonę ir pradėjau fotografuoti vestuves, portretus. Mada

mane traukė visada, tačiau niekada nedrįsau pripažinti, kaip stipriai noriu su ja dirbti. Nuolatinis važinėjimas po

skirtingus miestus atrodė nesuderinamas su šeima, skirtas tik išrinktiesiems, turintiems ypatingų gabumų. Tyliai sva-

mano vyras gavo darbą „Lego“ įmonėje ir taip su visa šei-

Nieko nepažinojau, neturėjau darbo – tai buvo galimybė atversti visiškai naują lapą. Pradėjau dalyvauti renginiuose, susitikimuose – susipažinau su žmonėmis, padėjusiais suprasti, kaip šioje šalyje viskas vyksta. Po metų pradėjau dirbti su „Lego“, „De 5 Gaarde“, „Naledi Copenhagen“ ir

vykti į mados savaites. Turėjau svajonę, kad kada nors mano nuotraukos pateks į mados žurnalus, o dabar jau skaičiuoju

ne vieną publikaciją Danijos, Lietuvos ir Italijos žurnaluose bei internetiniuose portaluose.

LAMŲ SLĖNIS

191

192

LAMŲ SLĖNIS

193

194

LAMŲ SLĖNIS

195

„SKANDINAVAMS VISADA BŪDINGAS PATOGUMAS IR PRAKTIŠKUMAS.“

– Kuo mada jums įdomi? Kiek vietos jūsų gyveni-

me ji užima?

– Tai laisvė save išreikšti. Mėgstu atrodyti kitaip, derinti

skirtingus stilius, neretai sau pritaikau naujų drabužių. Juk

kiekvienas turime teisę patys nuspręsti, ko norime, ir nebijoti bandyti. Kaipgi kitaip sužinoti, kas tau patinka?

– Ar turite mėgstamiausių jus įkvepiančių gatvės

mados fotografų?

– Neretai patariama nežiūrėti kitų fotografų darbų – juk

taip lengva pasiduoti savo dievuko įtakai. Vis dėlto man pa-

čiai nepaprastai įdomu stebėti, ką kitas žmogus sugeba padaryti tokioje pačioje situacijoje kaip tu, – ypač kai žinai, kad

jis stovėjo visai šalia tavęs, fotografavo tą patį žmogų. Įdomu 196

LAMŲ SLĖNIS

analizuoti, kaip jis gavo tokį rezultatą. Tai padeda tobulėti. – Gatvės mada iš esmės pati pirmoji padiktuoja

mados pasaulio tendencijas… Tai kokie mados vėjai siaučia gatvėse šį rudenį?

– Visai neseniai praūžusios Kopenhagos mados savai-

tės prieigos mados mylėtojus žavėjo žaismingais raštais, pačių įvairiausių atspalvių šilko klostėmis, odos ar jos imitacijos gaminiais ir, žinoma, nuo Danijos sostinės ne-

atsiejamais sportiniais bateliais – šiame mieste tai nepamainomi batai, derinami tiek prie puošnių suknelių, tiek prie kasdienių džinsų ar kostiumų. Skandinavams visada būdingas patogumas ir praktiškumas. Šias stiliaus vertybes jie sėkmingai skleidžia po visą pasaulį.

LAMŲ SLĖNIS

197

AKIMIRKŲ DIEVAI #september #fashion Maria Chervotkina Instagram: @mariecher Drabužių ženklo „31 Gate“ kūrybos vadovė, žurnalistė Sankt Peterburgas, Rusija

198

LAMŲ SLĖNIS

199

AKIMIRKŲ DIEVAI #september #fashion Elin Kling Instagram: @elinkling Drabužių ženklo „Totême“ įkūrėja, tinklaraštininkė Stokholmas, Švedija

200

LAMŲ SLĖNIS

201

AKIMIRKŲ DIEVAI #september #fashion Aylin Koenig Instagram: @aylin_koenig Tinklaraštininkė, drabužių dizainerė Hamburgas, Vokietija

202

LAMŲ SLĖNIS

203

AKIMIRKŲ DIEVAI #september #fashion Annemiek Kessels Instagram: @modedamour Platformos „Modedamour“ įkūrėja ir redaktorė Nyderlandai

204

LAMŲ SLĖNIS

205

IKI PASIMATYMO

SPALĮ !

www.lamuslenis.lt 206

LAMŲ SLĖNIS