Respublikinė VILNIAUS psichiatrijos ligoninė 1903-2003 m. by VPSC, RVPL

UDK 616.89(474.5)(091) Re-196

Sudarytojas med. dr alentinas Maèiulis dr.. V Valentinas Redakcinë kolegija:

med. dr. Valentinas Maèiulis (mokslinis redaktorius), Alina Stigienë (atsakingoji redaktorë), Danguolë Straiþienë (kalbos redaktorë), Janina Utkuvienë (techninë redaktorë)

Virðelio dailininkas

Dainius Paðkevièius

Maketuotojas

Domantas Kareckas

Nuotraukos:

Antano Sutkaus, Oldino Sakalausko, Respublikinës Vilniaus psichiatrijos ligoninës archyvo

Virðelyje panaudotas Vaclovo Krutinio skulptûros motyvas (Oldino Sakalausko nuotr.)

Iðleido leidykla Presvika Pamënkalnio g. 25 11, 2001 Vilnius Spausdino UAB Sapnø sala , Jankausko g. 6, Vilnius

ISBN 9955-567-07-4 2

TURINYS

Pratarmë ....................................................................................................... 5 V. Maèiulis. Ligoninës istorija ....................................................................... 7 A. Ðiurkutë. Respublikinës Vilniaus psichiatrijos ligoninës gydytojø 1903 2003 metø moksliniø darbø apþvalga ............................... 57 Universitetinis ketvirtas psichiatrijos skyrius ............................................ 159 Universitetinë vaikø ir paaugliø psichiatrijos klinika ................................ 167 Priëmimo ir diagnostikos skyrius .............................................................. 173 Alzheimerio ligos ir somatopsichiatrijos skyrius ....................................... 177 Ûmiø alkoholiniø psichoziø skyrius ......................................................... 181 Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius ............................................ 185 Somatopsichiatrinis gerontologijos skyrius ............................................... 189 Pirmas moterø skyrius .............................................................................. 193 Antras vyrø skyrius ................................................................................... 197 Antras moterø skyrius ............................................................................... 199 Treèias vyrø skyrius .................................................................................. 201 Penktas vyrø skyrius ................................................................................. 205 Septintas vyrø skyrius ............................................................................... 209 Septintas moterø skyrius ........................................................................... 211 Aðtuntas moterø skyrius ............................................................................ 213 Devintas psichiatrijos skyrius ................................................................... 215

Tryliktas vyrø skyrius ................................................................................ 217 Konsultacinis metodinis skyrius ................................................................ 221 Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centras ............................. 225 Radiologijos skyrius .................................................................................. 231 Elektrofiziologiniø tyrimø ir gydymo metodø skyrius ............................... 233 Pagalbiniø diagnostikos, konsultacijø ir gydymo kabinetø skyrius ........... 237 Klinikinë diagnostikos laboratorija ........................................................... 239 Socialinës pagalbos skyrius ...................................................................... 243 Vaistinë ..................................................................................................... 247 Vidaus auditas .......................................................................................... 249 Informaciniø technologijø skyrius ............................................................ 251 Informacijos skyrius .................................................................................. 253 Spausdintas þodis medikams ir ligoniams ................................................ 257 Visuomeninë ir kultûrinë veikla ................................................................ 261

PRATARMË

Kiekvienos ástaigos ir jos kolektyvo gyvenime ðimtmeèio jubiliejus yra neeilinis ávykis, skatinantis apþvelgti ir ávertinti nueità kelià, pasverti profesinius laimëjimus, suvokti savo vietà medicinos istorijos ir mokslo raidoje. Psichikos ligoniø gydymas ir globa turi gilias tradicijas, siekianèias lietuviø liaudies medicinos iðtakas. Apie tai byloja liaudies medicinos priemoniø psichikos ligoms gydyti bei ðiø ligø apibûdinimø gausa. Treèiajame Lietuvos Statute, iðleistame 1588 m., mëginta teisiðkai sunorminti psichikos ligoniø padëtá, nustatyti jø vietà bendruomenëje. Teikti medicininæ ir psichiatrinæ pagalbà Lietuvoje pradëta palyginti vëlai, XVI a. pradþioje. Sveikatos reikalais pirmoji susidomëjo Baþnyèia. 1514 m. kunigas Martynas ið Duðnikø ásteigë pirmàjà ðpitolæ (dabartinës ligoninës prototipas), pavadintà Marijos Magdalenos vardu. Ðpitoliø tinklas gana greitai plëtësi visoje ðalyje. Á jas kartais patekdavo ir psichikos ligoniø. Vienuoliai bonifratrai 1635 m. Vilniuje ásteigë pirmàjà ðpitolæ psichikos ligoniams. Nuo tø metø ir pradëta teikti stacionarinæ pagalbà psichikos ligoniams. 1725 1799 m. ðpitolës buvo ásteigtos Varniuose, Gardine, Kaune, Vilniuje, o 1805 m. Vilniaus þydø ligoninëje ákurtas psichiatrijos skyrius. 1860 m. Vilniaus ðv. Jokûbo ligoninëje ásteigtas karinis psichiatrijos skyrius. Taikomas gydymas bei ligoniø suvarþymas atitiko to meto supratimà, taèiau, istorikø teigimu, Lietuvos psichiatrijos stacionaruose su ligoniais buvo elgiamasi ðvelniau negu analogiðkose Vakarø Europos ástaigose. Dirbti su psichikos ligoniais buvo kvieèiami gydytojai: 1750 m. gydytojà (pavardë neþinoma) turëjo Kauno rokitø ðpitolë, 1818 m. gydytojas Koþontovskis dirbo Vilniaus bonifratrø ðpitolëje, 1831 m. Vilniaus pamiðëliø namuose ligoniais rûpinosi pirmasis specialistas psichiatras Klementas Maleðevskis. Kituose Lietuvos psichiatrijos stacionaruose gydytojai psichiatrai pradëjo teikti paslaugas tik XX a. pradþioje. 1901 m. Vilniaus þydø ligoninës psichiatrijos skyriuje dirbo psichiatras A. Virðubskis, o Ðv. Jokûbo ligoninëje E. Savièius. XIX a. pabaigoje visose Lietuvos psichiatrijos ástaigose ið viso buvo apie 200 lovø, teikiama psichiatrinë pagalba neatitiko net minimaliø reikalavimø, todël 1903 m. atidarytà tuo metu modernià 1000 lovø Vilniaus apygardos psichiatri5

næ ligoninæ dera laikyti reforma psichiatrijoje. Psichikos ligoniø gydymas þymiai pagerëjo. Nuo 1903 metø mûsø ligoninë Lietuvos medicinos istorijoje ir mokslo raidoje paliko þenkliø pëdsakø. Apie tai ir raðoma ðiame leidinyje. Tikimës, kad èia pateikta medþiaga bus ádomi visuomenei, specialistams psichiatrams, studentams, istorikams, sveikatos apsaugos organizatoriams. Esame dëkingi visiems, padëjusiems parengti ir iðleisti ðá leidiná.

Dr. Valentinas Maèiulis

LIGONINËS ISTORIJA V. Maèiulis

Respublikinë Vilniaus psichiatrijos ligoninë yra viena didþiausiø gydymo ástaigø Lietuvoje. Per daugelá veiklos metø èia susiformavo praktinës ir mokslo psichiatrijos centras, kuriame rengiami gydytojai ir slaugytojai, rûpinamasi gyventojø sveikatingumu, diegiamos naujausios darbo formos, taikomi naujausi tyrimø ir gydymo metodai. Dabar ligoninëje dirba 789 þmonës, ið jø 84 gydytojai, 17 psichologø, 251 slaugytoja, 270 slaugytojø padëjëjø ir pagalbiniø darbuotojø, 32 socialiniai darbuotojai, 44 administracijos darbuotojai, inþinieriai, technikai, skaièiavimo technikos specialistai ir kt. Ligoninë teikia pagalbà 1 100 000 ðalies gyventojø. KasLigoninës direktorius met á stacionarà atvyksta beveik 8000 ligomed. dr. V. Maèiulis niø, ambulatoriðkai konsultuojama apie 5000 þmoniø. Pagal gydomø ir konsultuojamø pacientø skaièiø (per 10 tûkst. per metus) Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei negali prilygti jokia kita panaðaus profilio ðalies sveikatos prieþiûros ástaiga. Ligoninëje veikia 17 stacionaro skyriø 10 teritoriniø ir 7 specializuoti psichiatrijos skyriai: Alzheimerio ligos ir somatopsichiatrijos, Priëmimo ir diagnostikos, Ûmiø alkoholiniø psichoziø, Somatopsichiatrinis gerontologijos, Reanimacijos ir intensyvios terapijos, Vilniaus universiteto psichiatrijos klinikos suaugusiøjø, vaikø ir paaugliø skyriai. Kai kuriø profiliø psichiatrijos skyriai vieninteliai ðalyje: pavyzdþiui, Alzheimerio ligos ir somatopsichiatrijos, Ûmiø alkoholiniø psichoziø, Reanimacijos ir intensyvios terapijos. Á pastaràjá skyriø guldomi patys sunkiausi, kritinës bûklës psichikos ligoniai ið visos ðalies. Be to, ligoninëje yra Konsultacinis metodinis skyrius, Elektrofiziologiniø tyrimø ir gydymo metodø skyrius, Pagalbiniø diagnostikos, konsultacijø ir gydymo kabinetø skyrius, Psichologi7

nio konsultavimo ir psichoterapijos centras, Socialinës pagalbos skyrius, Radiologijos skyrius, vaistinë, biblioteka, Klinikinë diagnostikos laboratorija, Informacijos skyrius, Informaciniø technologijø skyrius. Respublikinë Vilniaus psichiatrijos ligoninë, turëdama didþiausià ir pajëgiausià ðalyje psichiatrijos mokslo ir praktikos Direktoriaus pavaduotoja medicinai A. Stigienë potencialà, daugelá metø vadovauja psichiatrijos specialistø metodiniam darbui, konsultuoja psichiatrijos ástaigas ir jø padalinius metodinio ir praktinio vadovavimo klausimais. Pusei Lietuvos gyventojø teikiamos skubios konsultacinës psichikos sveikatos prieþiûros paslaugos. Ðiuo metu ligoninëje yra 706 lovos. Pacientus á Respublikinæ Vilniaus psichiatrijos ligoninæ siunèia psichikos sveikatos centrø arba rajono poliklinikø psichiatrai, ligoninës Konsultacinis metodinis skyrius, greitosios medicinos pagalbos psichiatrai. Prireikus pacientai perkeliami á mûsø ligoninæ ið kitø gydymo ástaigø. Ligoninëje gydomi ávairiais psichikos sutrikimais sergantys pacientai. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 metø vasario 15 d. ásakymu Nr. 61 daugelis stacionaro skyriø aptarnauja paskirtø ðalies rajonø gyventojus, taèiau priima ligonius ir ið kitø regionø, jei to pageidauja patys pacientai ar jø artimieji. Ligoninëje nëra varþomos pacientø teisës, jas garantuoja Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos prieþiûros ástatymas. Ligoniai supaþindinami su jø teises ginanèiais ástatymais, ligoninës elgesio taisyklëmis, informuojami apie mûsø darbuotojø teikiamas sveikatos prieþiûros paslaugas. Paciento gerove rûpinasi skyriaus medikø kolektyvas. Já sudaro gydantis psichiatras, psichologas, slaugos specialistai, socialinis darbuotojas, uþimtumo terapeutai, kartais ir psichoDirektoriaus pavaduotoja medicinai J. Lengvenienë terapeutas. Kiekvienam pacien8

Respublikinë Vilniaus psichiatrijos ligoninë

tui sudaromas individualus tyrimo ir gydymo planas, atitinkantis paciento poreikius, galimybes, ligos ypatumus. Ligoninës personalas siekia teikti kokybiðkas sveikatos prieþiûros paslaugas, atitinkanèias profesionalumo standartus ir etikos reikalavimus. Ðiais metais ligoninë paþymi 100 metø sukaktá. Respublikinës Vilniaus psichiatrijos ligoninës istorija prasideda XIX ðimtmeèio pabaigoje, Rusijos valdymo metais, kai psichiatrija buvo Vieðosios globos valdybos þinioje. Tada psichikos ligoniai buvo labai apleisti. 1889 metais Vilniaus gubernijos medicinos departamento direktorius L. Ragozinas pasiûlë steigti dideles psichiatrijos ligonines, kuriose bûtø sutelkti specialistai psichiatrai, ligoniams árengtos darbo terapijos dirbtuvës, ákurti specializuoti kabinetai. Tik praëjus deðimtmeèiui, 1898 metais, ðá projektà pradëta realizuoti. Buvo statomos apygardø psichiatrijos ligoninës, tarp jø Rygos ir Vilniaus. Vilniaus apygardos 1000 lovø ligoninë pradëta statyti Rokantiðkiø dvaro þemëje, 0,5 km nuo Naujosios Vilnios geleþinkelio stoties. Statybai Vidaus reikalø ministerija skyrë vienà milijonà rubliø ið ministerijos sàmatos. 1902 m. statybos darbai buvo baigti, o 1903 metais priimti pirmieji ligoniai. Oficialiai ligoninë atidaryta 1903 metø geguþës 21 dienà. Kaip nurodoma ligoninës nuostatuose, ji priklausë Vidaus reikalø ministerijai. Pagalba buvo teikiama ligoniams ið Vilniaus, 9

Kauno, Gardino, Minsko ir Vitebsko gubernijø. Valstybës lëðomis galëjo gydytis ne daugiau kaip 200 ligoniø, kiti turëjo mokëti, 60 lovø leista skirti privatiems pacientams. Ligoninei skirtos lëðos buvo perduodamos gubernijø. Tai sunkino ligoninës veiklà, nes gubernijos laiku neatsiskaitydavo, ásiskolindavo. Pirmuoju ligoninës direktoriumi buvo garsus to meto psichiatras Nikolajus Krainskis (1869 1951), Ukrainos psichiatrijos mokyklos atstovas, profesorius. Jis sudarë ligoninës darbo programà, rëmësi V. Bechterevo, I. Pavlovo, S. Korsakovo ir kitø Europos fiziologø ir psichiatrø moksliniais darbais. N. Krainskis paraðë apie 200 moksliniø darbø psichikos ligø diagnostikos ir gydymo, psichologijos temoPirmasis ligoninës direktorius N. Krainskis mis. Pasak jo paties, gydymas turi bûti pagrástas sveiku protu ir humanizmu. Ligoniai buvo palyginti laisvi, galëjo vaikðèioti ne vien ligoninës teritorijoje, dalyvavo specialiai organizuojamuose susitikimuose su visuomene (3). 1903 m. pradëjus bendrauti su visuomene, ligoninës lankytojams N. Krainskis kalbëjo: Mes manome, kad mûsø darbo pamatas yra pagarba net ir sutrikusios sàmonës þmogui, ir mes mokome personalà gerbti þmogaus asmenybæ, slypinèià po pamiðimo kauke . Ligoninëje ið pat pradþiø buvo numatytos paþangios ir humaniðkos darbo kryptys. Daug dëmesio buvo skiriama darbo terapijai, todël, norëdamas jà tinkamai taikyti, N. Krainskis pradëjo statyti dirbtuves. Ligoniai dirbo darþe, sodino sodà. Itin plaèiai buvo taikoma psichoterapija. Pacientai buvo átraukiami á kultûriná ligoninës gyvenimà, dalyvavo spektakliuose, koncertuose, naudojosi bibliotekos fondais, vyko á ekskursijas. N. Krainskio nuomone, aktyvus dalyvavimas kolektyviniame gyvenime ypaè gerina ligoniø sveikatà. Gydymas Vilniaus apygardos psichiatrijos ligoninëje gerokai skyrësi nuo kituose Lietuvos psichiatrijos stacionaruose taikyto gydymo. Èia buvo visiðkai atsisakyta kankinamø vandens procedûrø, kraujo nuleidimo, paleidþiamøjø vaistø. Be bûtino reikalo nebuvo skiriama narkotikø ir migdomøjø vaistø. Ypaè buvo rûpinamasi didinti ligonio organizmo atsparumà: taikoma grûdinamoji terapija, ligoniams gaminamas geras vitaminingas maistas, daug dëmesio skiriama pasivaikðèiojimams gryname ore, mankðtai, nesunkiam darbui dirbtuvë10

se, darþe. Gana daþnai ligonis buvo izoliuojamas, jam taikomas gulëjimo reþimas. Apie ðá gydymo bûdà N. Krainskis raðë: Að nepritariu tokiai ligonio izoliacijai kaip kalëjime, bet esu ðalininkas tokios izoliacijos, kai ligoniui skiriamas atskiras ðviesus su baldais ir neuþrakinamomis bei neuþtrenkiamomis durimis kambarys tais atvejais, kai pacientà reikia apsaugoti nuo já erzinanèiø áspûdþiø . Varþomosios priemonës buvo laikomos visiðkai netaikytinomis. Daug dëmesio buvo skiriama ir mokslinei veiklai. Pradëtas leisti mokslinis þurnalas Vilniaus apygardos ligoninës mokslinis archyvas , tapæs pirmuoju psichiatrijos periodiniu leidiniu Lietuvoje. Gydytojø susirinkimuose daþnai buvo skaitomi moksliniai praneðimai. Ligoninëje dirbo daug paþangiø gydytojø ir kitø medicinos darbuotojø. Susibûrë kolektyvas, sugebëjæs ið esmës pakeisti psichiatrijos ligoninës darbo pobûdá, pertvarkyti psichiatrinës pagalbos organizavimà Lietuvoje. Taèiau tolesni ávykiai suþlugdë puikiai pradëtà darbà. N. Krainskio humaniðkoji psichiatrija buvo atmesta. Ligoninës darbuotojai uþsikrëtë revoliucinëmis idëjomis, personalas maiðtavo, platino atsiðaukimus. Revoliucingai nusiteikæ gydytojai á savo prieðiðkà veiklà átraukë Sveikatos departamentà ir net Generalgubernatoriaus kanceliarijà. 1902 m. Naujojoje Vilnioje gyveno apie 10500 þmoniø, veikë 3 gamyklos, 2 fabrikai, malûnas, geleþinkelio dirbtuvës. Darbo sàlygos gamyklose buvo labai sunkios, ir 1905 m. pradëjo bræsti darbininkø pasiprieðinimas. Revoliucinës idëjos plito ir psichiatrijos ligoninëje. 1905 m. jos darbuotojai susibûrë á slaptà tarybà, kuri prieðinosi esamai santvarkai, agitavo maiðtauti Naujosios Vilnios gyventojus. Felèerë Aloyza Paðkeviè telkë þmones, agitavo juos ásitraukti á revoliucinæ kovà. Gydytojai Aptekmanas, Klevezalis, Kozincevas kviesdavo ligoninës darbuotojus ir darbininkus á miðkà aptarti ekonomikos bei politikos klausimø. Su kanceliarijos darbuotoja Tatjana Krainskaja jie spausdino ir platino atsiðaukimus baltarusiø kalba, kvieèianèius nuversti carà. Ligoninës prieðgaisrinës apsaugos tarnybos darbuotojai sudarë ginkluotà kovinæ draugovæ. Naujosios Vilnios revoliucinëje veikloje aktyviai dalyvavo revoliucionierius P. Eidukevièius ir gydytojas J. A. Domaðevièius. Ligoninëje daugëjo pritarianèiøjø ginkluotam pasiprieðinimui. 1905 metø gruodþio mënesá Naujojoje Vilnioje vyko masiniai mitingai, neveikë gamyklos, geleþinkelis. Ginkluota ligoninës grupuotë palaikë revoliucinæ tvarkà ir dvasià keletà dienø, kol policija areðtavo jos narius (6). 1905 metais N. Krainskis atsistatydino ið ligoninës direktoriaus pareigø. Jas eiti buvo paskirtas gydytojas N. Chardinas. Pasikeitë ir ligoninës personalas. Ásivyravo protekcionizmas ir kalëjimo reþimas. Ligoniai buvo ilgiau laikomi, 11

nes gydymas tapo neveiksmingas. Tokia situacija iðsilaikë iki 1915 metø, kai ásiliepsnojus Pirmajam Ligoninës pastatai po karo pasauliniam karui ligoninæ perkëlë á Rusijos gilumà. Ligoninës pastatai buvo naudojami Rusijos, Lenkijos, Vokietijos kareiviø reikmëms, daugelis jø buvo sugriauti. 1915 m. rugsëjo 18 dienà vokieèiai okupavo Vilniø. Kartu miestà uþpuolë skurdas, ligos ir badas. Itin sunku buvo psichikos ligomis sergantiems ligoniams. Gydytojo psichiatro A. Virðubskio duomenimis, dar prieð vokieèiø okupacijà rusø valdþia evakavo á Rusijos gilumà Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninæ su 1000 ligoniø, o liepos mënesá buvo uþdaryta 100 vietø psichikos ligomis serganèiøjø prieglauda. Taigi Vilniaus kraðte liko tik du skyriai psichikos ligo12

niams Þydø ir Ðv. Jokûbo ligoninëse. Taip buvo du mënesius. Netrukus vokieèiai ðiuos ligonius pradëjo siøsti á Tauragës psichiatrijos ligoninæ, kuri labiau priminë kalëjimà. Vietos gyventojai pasakojo, kad neramius ir atsisakiusius valgyti ligonius nuogus uþdarydavo tamsiuose izoliatoriuose be maisto ir vandens. Gana greitai jie mirdavo. Apie nepakeliamas ligoniams sàlygas liudija ir oficialûs duomenys apie mirtingumà, kuriuos Vilniaus þydø ligoninë gaudavo ið Tauragës: 1917 m. ið 63 ið Þydø ligoninës ten perkeltø ligoniø per 4 mënesius mirë 40. A. Virðubskis atkreipë dëmesá, kad visi mirusieji buvo ne silpni ir paliegæ, o fiziðkai stiprûs, graþiai nuaugæ þmonës. Tauragës dvasininko liudijimu, ligoniai mirdavo staiga. Gydytojo A. Virðubskio manymu, taip nutikdavo perdozavus narkotikø, kurie buvo skiriami neramiems ligoniams numaldyti. Tokia padëtis truko iki 1918 metø vidurio (4). 1918 m. vokieèiø okupacinë valdþia ëmë silpti, atsklisdavo Rusijos revoliucijos atgarsiø. 1918 metø pabaigoje vokieèiai pasitraukë ið Vilniaus. 1919 m. Lenkijai okupavus Vilniaus kraðtà ligoninëje buvo ákurdintos kareivinës. 1939 m. joje bazavosi á Lietuvos Respublikà ávesti Raudonosios armijos bûriai. Hitlerinës okupacijos metais Naujojoje Vilnioje veikë Mogiliovo medicinos institutas, tarnavæs baltarusiø reikmëms. Já derëtø prisiminti kaip svarbø abiejø tautø kultûros ir medicinos istorijos faktà. Mogiliovo medicinos institutas pradëjo veikti 1943 metø birþelio 10 dienà, taèiau artëjantis frontas sutrukdë veiklà. Institutui buvo rasta to meto sàlygomis palyginti rami vieta kareivinës su karo belaisviø ligonine Naujojoje Vilnioje. 1943 metø lapkrièio 7 dienà institutas èia pradëjo veikti. Jam vadovavo direktorius otolaringologas Nikolajus Stepanovas. Dauguma instituto pedagogø dirbo ir Naujojoje Vilnioje ásteigtoje ambulatorijoje, aptarnavo vietos gyventojus. Studentai á ðià mokymo ástaigà buvo suvaþiavæ ið visos Baltarusijos. 1944 metø birþelio 10 dienà 32 absolventams buvo áteikti gydytojø diplomai. Po mënesio Naujoji Vilnia jau buvo naujø ðeimininkø sovietinës armijos rankose. Artëjant frontui, kartu su vokieèiais á Vakarus pasitraukë dalis studentø ir dëstytojø. Nei instituto iðduoti diplomai, nei èia praleisti darbo ir mokslo metai nebuvo áteisinti (1). Ligoninë atgimë 1961 metø liepos 1 dieLigoninës vyriausiasis gydytojas nà, kai vyriausiuoju gydytoju buvo paskirtas (1961 1982) J. Gliauberzonas 13

Ligoninës gydytojø kolektyvas, 1974 m.

Ligoninës gydytojai, 1972 m. Sëdi ið kairës: S. Lakickienë, O. Aranoviè, E. Balèiûnienë, J. Gutmanas, D. Poþërienë, M. Gutmanienë; stovi ið kairës: L. Gudelis, P. Vasiliauskas, Z. Dabuþinskienë, N. Bièkovskaja, G. Ðmuklerytë, L. Diomðinas, J. Gliauberzonas, R. Raþinskienë, E. Demidiukas

J. Gliauberzonas. Jis ëmësi atkuriamojo darbo, subûrë naujà kolektyvà ir jam vadovavo iki 1982 metø. Sugriautiems korpusams atstatyti prireikë 5 6 metø. Pirmaisiais veiklos metais á ligoninæ ið Paþaislio, Kauno ir Vilniaus psichiatrijos ligoniniø buvo atkelta 1136 ligoniai, sergantys chroninëmis ligomis ir reikalaujantys ilgalaikio gydymo ir globos. Tuo pat metu ásteigtas narkologijos skyrius, kuriame pirmaisiais jo veiklos metais gydësi 418 lëtiniu alkoholizmu ir alkoholinëmis psichozëmis serganèiø ligoniø. Taip pat buvo ásteigta klinikinë laboratorija, rentgeno kabinetas, vaistinë, stomatologijos kabinetas, o 1963 m. teismo psichiatrinës ekspertizës skyrius. Be to, pradëta teikti pagalbà vaikams. Vaikø skyriuose dirbo logopedai, auklëtojai, nuo 1972 metø rudens mokyklinio amþiaus vaikai ligoninëje galëjo mokytis. 1961 1974 metais Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei priklausë Kairënø pagalbinis ûkis, kuris beveik visiðkai aprûpino ligoninæ maisto produktais. Kairënø dvaro patalpose buvo ásikûræ du psichiatrijos skyriai. Jiems vadovavo gydytojos E. Balèiûnienë ir R. Raþinskienë. Ðiuose skyriuose buvo gydomi daugiausia chroninëmis ligomis sergantys pacientai, kuriems, be gydymo medikamentais, buvo taikoma ir darbo terapija ûkyje. Pamaþu stiprinama ligoninës materialinë bazë, didinamas lovø skaièius. Netrukus Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninë tapo didþiausia gydymo ástaiga Lietuvoje su 2000 lovø. Jos vyriausiasis gydytojas J. Gliauberzonas ir jo pavaduotojas E. Demidiukas paliko ryðkius pëdsakus to meto psichiatrijoje. 1982 metais pasikeitë ligoninës administracija. Jai vadovauti pakviesta keletas kitø psichiatrijos ástaigø vadovø. Vyriausiuoju gydytoju buvo paskirtas tuometinis Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis psichiatras narkologas gydytojas V. Maèiulis, pavaduotoju P. Navaðinskas, gamybiniø gydomøjø dirbtuviø direktoriumi A. Vainauskas. Ligoninës veikloje atsirado naujoviø, intensyvëjo gydomasis metodinis darbas, ásigalëjo nuostata, kad psichiatrijos srityje dirbantys medikai turi ne tik gydyti, bet ir padëti ligoniui gyventi. Buvo organizuota psichologinë socialinë tarnyba, padedanti ligoniams spræsti juridinius, socialinius, buities ir kitus klausimus. Sukurta origiVyr. gydytojo pavaduotojas nali ankstyvosios ir vëlyvosios reabilitacijos sis(1982 2002) P. Navaðinskas tema, organizuota klubinë pacientø veikla, 15

ádiegta psichologinë psichoterapinë, intensyvioji ir reanimacinë pagalba ligoniams, sukurta gera klinikiniø ir laboratoriniø tyrimø bazë (2). Ligoninës narkologijos stacionarai ir dispanserinis ambulatorinis skyrius 1983 m. buvo perorganizuoti á savarankiðkà ástaigà Respublikiná Vilniaus narkologijos dispanserá. Pagerëjo psichiatrinë narkologinë pagalba Vilniaus gyventojams ir metodinë pagalba respublikos psichiatrams narkologams. Nuo 1984 metø pradëta intensyviai rengti vidurinájá medicinos personalà Lietuvos psichiatrijos ástaigoms. Kvalifikacijos tobulinimo kurIð kairës: Ûmiø alkoholiniø psichoziø skyriaus suose kasmet mokësi po 70 80 vyr. medicinos sesuo Z. Navickienë, Ketvirto psichiatrijos skyriaus vyr. medicinos sesuo medicinos seserø, o ðiuo metu moV. Jakubèionienë, Antro vyrø skyriaus kosi maþdaug po 100 slaugytojø. Lievyr. medicinos sesuo V. Ðkikûnaitë, 1993 m. tuvos atgimimo metais ligoninës psichiatrijos slaugytojai buvo reformø, paþangiø slaugos metodø diegimo iniciatoriai, parengë Psichiatrijos slaugytojo normà, kurios privalo laikytis visi ðalies psichiatrijos slaugytojai. Stengiamasi ugdyti psichiatrijos slaugytojø profesionalumà, individualumà, kad jie galëtø dalyvauti gydymo ir reabilitacijos procesuose. Kaip gerinti slaugymo kokybæ, tebelieka ligoninës slaugytojams aktualus klausimas. Tam tikslui rengiamos naujos kvalifikacijos tobulinimo programos, organizuojami seminarai, konferencijos, skatinamas individualus mokymasis. Slaugai ligoninëje skiriamas prioritetinis vaidmuo, todël slaugytojams sudaromos kuo geresnës sàlygos mokytis. Ligoninëje organizuojami slaugytojø tobulinimosi kursai, paSlaugytojø mokslinë praktinë konferencija rengtos programos Depresija , 16

Ðizofrenija ir jos formos , Slauga psichiatrijoje . Psichikos sutrikimø simptomø iðmanymas padeda slaugytojams kvalifikuotai parinkti tinkamà slaugà. Dirbdami kartu, slaugytojai analizuoja objektyvius ir subjektyvius þmogaus psichikos sveikatos, socialiniø poreikiø duomenis, problemø sprendimo galimybes ir ávertina teikiamà slaugà. Ligoninës slaugytojai, vadovaujami direktoriaus pavaduotojos slaugai Irenos Jurelienës, sëkmingai áveikia naujus laiko keliamus uþdavinius, dalijasi patirtimi bei semiasi naujoviø kartu su Gotlando psichiatrijos klinikos kolegomis, Lundo universiteto psichiatrijos klinikos darbuotojais, Prancûzijos Angers psichiatrijos ligoninës personalu. Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, ligoninës darbuotojai netrukus patyrë jos kainà. Pirmasis sovietinës armijos iðpuolis 1990 metø kovo 27 dienà ávykdytas Respublikinëje Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninëje, kurioje tuo metu buvo 38 ið sovietinës armijos pasitraukæ ir stresà iðgyvenæ Lietuvos pilieèiai. Vandalizmo akto metu sumuðti darbuotojai ir pacientai. 1990 m. pradþioje mûsø ligoninës, turinèios ilgametæ karinio psichiatrinio ekspertinio darbo patirtá, gydytojams buvo

Bendrosios praktikos slaugytojø praktikos pedagogës, 1998 m.

Direktoriaus pavaduotoja slaugai I. Jurelienë

Bendradarbiaujame su ðvedais Gotlando psichiatrijos klinikos kolegomis

pasiûlyta sudaryti karinës psichiatrinës ekspertizës komisijà. Direktoriaus ásakymu sudaryta komisija (P. Navaðinskas, N. Petrauskienë, J. Jonikas) stacionariai tikrino Visagino atominæ elektrinæ staèiusiø kariø, Lietuvos miestø ir rajonø komisariatø ðauktiniø, ið kariniø daliniø pabëgusiø asmenø sveikatà. Vëliau komisijai buvo pavesta atlikti ir Kaliningrado srityje tarnavusiø kariø psichiatrinæ ekspertizæ. Komisija dirbo pusantrø metø. Ið viso buvo iðtirta ir komisuota 115 kariø, ið jø 67 Lietuvos gyventojai. Per kariniø komisijø pasitarimà 1990 metø spalio mënesá ligoninës karinës psichiatrinës ekspertizës komisija buvo pripaþinta pavyzdine (tinkamai raðanèia aktus). Komisija daug padëjo Lietuvos kariams, dël ávairiø prieþasèiø savavaliðkai palikusiems karinius dalinius. Ligoninës gydytojai buvo aktyvûs Nepriklausomybës Sàjûdþio ir LKP atsiskyrimo nuo sovietø partinës organizacijos dalyviai. Ligoninëje vyko Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono aktyvo pasitarimai, ðalies nepriklausomybæ remianèios akcijos, susirinkimai. Po 1991 metø sausio 13-osios ávykiø ligoninës gydytojai psichiatrai savanoriai budëjo Aukðèiausioje Taryboje ir teikë psichologinæ ir psichiatrinæ pagalbà ekstremaliose sàlygose buvusiems Aukðèiausiosios Tarybos gynëjams. 1990 m. ligoninë buvo pavadinta Vilniaus psichiatrijos klinika. Gerëjant ambulatorinei pagalbai ir bendrojo profilio ligoninëse atsiradus psichiatrijos skyriø, klinikoje sumaþëjo ligoniø, todël 1990 m. joje palikta 1500 lovø. Atsivërus durims á Vakarus, plûstelëjo profesinës informacijos banga. Uþsimezgë ryðiai su JAV, Lenkijos, Suomijos, Ðvedijos, Norvegijos, Bulgarijos, Danijos, Vokietijos psichiatrais. Daug literatûros ir praktiniø patarimø psichiatrijos plëtojimo, psichikos ligoniø prieþiûros, slaugos, standartø klausimais pateikë JAV psichiatrø asociacijos Tarptautiniø ryðiø departamento vadovë Ellen Mercer, PSO priklausomybës ligø koordinatorius J. Goso, Amerikos psichiatrø asociacijos sekretorius Melvin Sabshin. 1995 m. sveikatos apsaugos ministrui A. Vinkui pritarus buvo ásteigtas Psichikos sveikatos prieþiûros tyProfesoriaus J. Ðurkaus ir sveikatos apsaugos ministro A. Vinkaus diskusija, 1993 m. rimo ir planavimo centras 18

(PSPTPC). Ðis centras administraciniu poþiûriu padëjo spræsti psichiatrijos reformos bei metodinio vadovavimo uþdavinius tiek gydymo ástaigoms, tiek ir Sveikatos apsaugos ministerijai. PSPTPC padëjo SAM parengti daugelá ástatymà lydinèiø aktø, ruoðë ávairias programas, tarp jø ir psichikos ligø profilaktikos programà. Centre buvo numaValstybinio psichikos sveikatos centro direktorë O. Davidonienë tyti strateginiai darbai, sutvarkyta lovø fondo naudojimo tvarka, nuolat skaièiuojami psichiatrinës pagalbos kaðtai, jos ekonomiðkumas. PSPTPC akreditacijos ir standartø tarnyba tvarkë psichiatrijos standartus, stebëjo, kaip ligoninës atitinka ðiuolaikinius reikalavimus. Buvo sukurta Gydytojo psichiatro norma, Psichiatrijos slaugytojo norma, kiti teisës aktai. Stebima pagrindiniø psichikos sutrikimø epidemiologija Lietuvoje, palaikomas ryðys su visais rajonais ir miestais. Ádiegtas kompiuterinis psichiatrijos statistikos duomenø apdorojimas, kaupiama pasaulio psichiatrø darbo patirtis, siûlomos naujos darbo metodikos, analizuojama mûsø ðalies gyventojø sergamumo, ligotumo, mirtingumo nuo psichikos ligø dinamika. Sëkmingos reformos Lietuvos psichiatrijoje pavyzdþiu galima laikyti 1999 metais á savarankiðkà ástaigà Valstybiná psichikos sveikatos centrà (VPSC) iðaugusá mûsø ligoninës Psichikos sveikatos prieþiûros tyrimo ir planavimo centrà. Naujajam centrui vadovauja gydytoja O. Davidonienë. Profesiniø naujienø srautui ir informacijai apdoroti, sisteminti buvo ákurtas Informatikos skyrius, dabar vadinamas Informacijos skyriumi. Viena jo veiklos gairiø yra pacientø ir jø ðeimos nariø ðvietimas. Kitaip nei uþsienio ðalyse, Lietuvoje á psichikos ligonius þiûrima nepakanèiai. Visuomenë labai pamaþu atsikrato sustabarëjusio neigiamo poþiûrio á psichikos negalià. Todël Informacijos skyrius leidþia informacinius leidinius apie psichikos ligas, pataria, kaip jø saugotis ir kaip susirgus padëti sau ir savo artimui. Gyvenimo tempas, urbanizacija, informacijos gausa, transporto plëtotë ir ávairûs þalingi veiksniai didina nervinæ, psichinæ ir emocinæ visuomenës átampà, þaloja nervø ir psichikos sistemà. Pastaruoju metu þiniø apie psichikos negalavimus poreikis visuomenëje yra padidëjæs, todël Informacijos skyriaus veikla itin svarbi. Padedama suprasti, kad psichikos negalia yra tokia pat kaip ir kitos ligos, kurias bûtina gydyti, o 19

ligoniams reikia tinkamos slaugos ir visuomenës tolerancijos. Paþymëtina ligoninës mokslinës bibliotekos, kurioje sukaupta naujausia literatûra, veikla. Gausiu groþinës literatûros fondu gali naudotis tiek pacientai, tiek ligoninës personalas. Nuo 1971 m. bibliotekai vadovauja B. Nainienë. Atkûrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybæ, atsivërë ir pasaulio mokslo þiniø vartai. Uþsakomi uþsienio medicinos þurnalai, kaupiama tarptautiniø konferencijø medþiaga. Bibliotekoje yra gausi Lietuvos medicinos periodikos ir 11 uþsienio þurnalø straipsniø kartoteka. Psichiatrijos reformos gaires Baltijos ðalyse nubrëþë 1993 m. Estijoje, Lohusalu mieste, vykusi trijø Baltijos ðaliø psichiatrø ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos skyriaus ekspertø konferencija, kurioje dalyvavo ligoninës vadovai. Gairës suderintos su Europos Sàjungos direktyvomis. Daugiau ar maþiau ðiø principø laikomasi, taèiau sveikatos sistemos, o kartu ir psichiatrijos reforma stringa ne todël, kad stokotume minèiø, iðradingumo ar reikiamø ástatymø, o todël, kad pradëti darbai neatliekami iki galo. Paskutiniais metais dël sumaþëjusiø Valstybinës ligoniø kasos kvotø psichiatrijos paslaugoms RVPL neturi galimybës gydyti visø ligoniø, kuriems reikia stacionarinio gydymo. Teikiama tik bûtinoji pagalba. Ligoninë per septynerius metus daugiau kaip dvigubai (iki 706) sumaþino lovø skaièiø, uþdarë keletà korpusø, tokiu bûdu prasimanydama lëðø gydymo kokybei gerinti. Gydymo laikas sutrumpëjo trigubai iki 28 dienø (5). Daugelá psichikos negalavimø galima veiksmingai gydyti ambulatoriðkai arba dienos stacionare. Jei ambulatorinis gydymas bûtø efektyviai teikiamas savivaldybës gydymo ástaigose, psichiatrijos stacionare ligoniø sumaþëtø dar treèdaliu. Ðiuo metu ligoninë yra rentabiliausiai dirbanti psichiatrijos ástaiga. Respublikinëje Vilniaus psichiatrijos ligoninëje vis labiau populiarëja ambulatorinis ligoniø konsultavimas. Ðià paslaugà teikia ligoninës Konsultacinis metodinis skyrius, kuriame ðiuo metu ligonius priima trys psichiatrai. Skyriui vadovauja gydytojas A. L. Kaunas. Svarbiausias skyriaus darbas tebëra konsultuoti ðalies gyventojus pagal antrinio bei tretinio lygio paslaugø teikimo reikalavimus. PacienKonsultacinio metodinio skyriaus vedëjas A. L. Kaunas tams sudaromos individualios gydymo bei 20

ligø profilaktikos programos, ieðkoma socialiniø problemø sprendimo bûdø, teikiamos kokybiðkos bei operatyvios konsultacijos kolegoms psichiatrams. Per metus aptarnaujama apie 5000 þmoniø. Skyrius taip pat teikia konsultacinæ ir metodinæ pagalbà kitoms asmens sveikatos prieþiûros ambulatorinës grandies ástaigoms. Ambulatorinis psichikos ligoniø gydymas Vakarø ðalyse jau tapo vyraujanèiu ir prioritetiniu gydymo bûdu. Panaðiø tendencijø pastebima ir Lietuvoje, nes pastaraisiais metais ne tik RVPL, bet ir kitose ðalies psichiatrijos ligoninëse sumaþëjo lovø skaièius. PsichiatIð kairës: psichologës V. Mickutë, rija yra reformø metais bene labiausiai D. Visockienë, R. Morkûnienë laisvalaikio lovø fondà sumaþinusi medicinos srivalandëlæ ligoninës kavinëje, 1993 m. tis. Áspûdingus paskutinio deðimtmeèio psichiatrijos laimëjimus gerokai nulëmë naujieji vaistai antidepresantai, atipiniai neuroleptikai, padedantys patikimai kontroliuoti psichikos ligø simptomus, gràþinti pacientus á visavertá gyvenimà. Naujieji vaistai leidþia plëtoti ambulatorinæ psichiatrijos grandá. Ðiuo metu stacionare, be medikamentinio gydymo, plaèiai taikomas psichoterapinis bei socialinis gydymas (arba psichosocialinë reabilitacija). 1976 metais Respublikinëje Vilniaus psichiatrijos ligoninëje buvo ásteigta Psichologinë tarnyba. 1996 m. ði tarnyba pertvarkyta á Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centrà. Dabar centre dirba 4 psichoterapeutai ir 17 psichologø. Psichologai atlieka psichodiagnostikos, psichoterapijos darbà. Centre teikiama individuali bei grupinë, stacionarinë ir ambulatorinë psichoterapinë pagalba vaikams, paaugliams, suaugusiesiems. Kai kuriems ið ligoninës iðraðytiems pacientams taikoma tæstinë, arba palaikomoji, terapija. Individuali palaikomoji ir atskleidþiamoji psichoterapija taikoma naudojant psichodinaminës psichoterapijos metodus. Visi psichoterapeutai dalyvauja psichodinaminës psichoterapijos mokymo programose Suomijoje ir Olandijoje. Centre teikiamos ir mokamos psichoterapijos paslaugos. Ligoninëje keletà paskutiniø metø kuriamas ir diegiamas paþangus psichikos sveikatos prieþiûros modelis, susijæs su profilaktika, reabilitacija ir ligoniø uþim21

tumu. Prieð 16 metø ligoninëje buvo ásteigtas pirmas Lietuvoje socialinio darbuotojo etatas, o 1996 metais ákurtas Socialinës pagalbos skyrius, kuriame ðiuo metu dirba 32 socialiniai darbuotojai. Skyrius padeda spræsti ne tik socialines buitines, bet ir juridines problemas, plëtoja uþimtumo terapijà, kad ligoniams bûtø lengviau integruotis visuomenëje. Darbuotojai padeda pacientams geriau prisitaikyti, ugdyti bendravimo ágûdþius, organizuoja pagalbà namuose. Ligoninës uþimtumo studijoje renkasi bendravimo grupës, vyksta dailës uþsiëmimai, literatûros popietës, vakaronës, organizuojamos iðvykos á gamtà, teatrà. Kai kurie pacientai, lydimi psichiatro, pirmà kartà gyvenime pamato operos ar baleto spektaklá. 2000 m. ásteigtas socialinës reabilitacijos kompleksas. Já sudaro Buities ir laisvalaikio bei Kûrybos centrai. Kompleksà lanko ir ið ligoninës jau iðraðyti pacientai. Dabar, kai stacionarinis gydymas gerokai trumpesnis, socialiniams darbuotojams reikia kuo tiksliau ávertinti paciento socialinæ situacijà ir integruotumo laipsná, átraukti á bendrà darbà bendruomenës socialinius darbuotojus, mokyti pacientà savarankiðkai spræsti problemas ir naudotis socialinëmis paslaugomis. Socialiniai darbuotojai informuoja Psichikos sveikatos centro gydytojus apie ið ligoninës iðraðomus pacientus, jø gydymà ir tolesnio reabilitacinio darbo reikalaujanèias problemas. Pacientai ligoninëje buriasi á klubus, leidþia laikraðèius Bièiuliai , Klubo 13 ir Ko þinios . Tryliktame vyrø skyriuje ákurta meno terapijos studija. Tai pirmoji Lietuvoje tokio pobûdþio studija, veikianti psichiatrijos ligoninëje. 1993 m. taip pat Tryliktame vyrø skyriuje buvo suburtas pacientø klubas 13 ir Ko . Tai nevyriausybinë organizacija, vienijanti psichikos sutrikimø patyrusius asmenis, jø ðeimos narius. Ði organizacija veikia iki ðiol. Klubo nariai dalyvauja spaudos forumuose, reabilitacijos stovyklose, dailës pleneruose, konferencijose, rengia savo kûrybos parodas Lietuvoje bei uþsienyje, vyksta á ekskursijas. Klubo veikloje dalyvauja ir ligoniai, ir jø ðeimos nariai. Klubo iniciatorë yra skyriaus vedëja D. Survilaitë. Psichikos ligoniai ne tik buriasi á klubus vis populiaresni Lietuvoje tampa visuomeniniai psichikos ligoniø judëjimai, á kuriuos ásilieja ligoninës pacientø klubai. Mûsø ligoninë padëjo gimti tokiems visuomeniniams pilietiniams judëjimams kaip sutrikusio intelekto þmoniø globos bendrija Viltis , Lietuvos sutrikusios psichikos þmoniø globos bendrija. 1987 m. ligoniams integruoti á visuomenæ buvo ákurtas specialus skyrius Uþugiryje, buvusiame Lietuvos prezidento A. Smetonos ûkyje. Èia buvo gydomi ir mokomi ilgai sergantys ligoniai. Skyriui vadovavo A. Ðukys. Dël menko finansavimo 1994 m. skyriaus veikla buvo nutraukta. Ðiuo metu su Ukmergës 22

savivaldybe ûkyje bandome ágyvendinti visuomeniná projektà Pasaulio lietuviø namai . Gydydami psichikos ligonius, pirmieji Lietuvoje ádiegëme sanatorinës kurortinës reabilitacijos principus, kurie buvo taikomi ligoninës skyriuje, 1992 1996 m. veikusiame Druskininkø Eglës sanatorijoje. Mûsø ligoninës darbuotojams pavyko árodyti Ið kairës: ðiltnamio vedëja L. Gedvilienë, vyr. buhalterë M. Sinkeviè ðios reabilitacijos veiksmingumà, ir nuo 1999 m. ðios paslaugos vël teikiamos Eglës ir kitose sanatorijose. Ligoniø reabilitacijos sistema diegiama dviem strateginëmis kryptimis: skatinamas ligonio noras veikti ir padedama realizuoti jo poreikius. Reabilitacijai didelæ reikðmæ turi darbo terapija. Ja imta rûpintis 1961 metais. Ðiam darbui vadovavo ligoninës ûkvedys K. Garla. Tokia veikla pirmiausia buvo taikoma tuose ligoninës skyriuose, kuriuose gydësi ilgai sergantys ligoniai. Jie mezgë rezgines, klijavo popierinius maiðelius, siuvo patalynæ. Restauravus darbo terapijos pastatà, ligoninëje ásikûrë plastmasës ir biþuterijos cechas, staliø cechas, pacientai siuvo ðlepetes, taisë avalynæ. Daugelis ligoniø dirbo atstatytuose ðiltnamiuose. Ðia veikla rûpinosi gydytojas K. Panomariovas, jam padëjo medicinos sesuo V. Jaðkienë. 1982 m. darbo terapijai pradëjo vadovauti A. Vainauskas. Jis ið esmës pakeitë gydomøjø gamybiniø dirbtuviø veiklà. Buvo restauruoti pastatai, sutvarkytas dirbtuviø ûkis, organizuota ðiuolaikinë ámonë ligoniams, dirbama bendradarbiaujant su pramonës ámonëmis. Ágyvendintas palaipsnio ligoniø reabilitavimo principas nuo paprasto prie sudëtingo . Tam tikslui 1988 m. ákurtas gydomasis gamybinis su Atjautos ámonës siuvimo ceche, 1993 m. sivienijimas, kuris 1991 m. buvo pertvar23

kytas á savarankiðkà valstybinæ ámonæ Atjauta . Ðioje ástaigoje ligoniai ádarbinami kaip visaverèiai darbuotojai, jiems galioja visos áprastinës socialinës garantijos bei taikomas specialus tausojamasis darbo reþimas. Atjautos ámonei nuo 1990 m. vadovavo E. Subelis, medicinos darbà organizavo gydytoja psichiatrë L. Samavièienë. Taip dirbdami, ligoniai gali pamaþu integruotis á visuomenæ. Ði socialinë grandis turëtø bûti sudedamoji stacionarinio gydymo dalis, taèiau tai vienintelis tokio pobûdþio reabilitacijos þidi-nëlis. Psichikos ligoniø socialinë reabilitacija tebekelia rûpesèiø, per visà nepriklausomybës deðimtmetá ji taip ir netapo apèiuopiama pagalba ligoniams, kuri yra itin svarbi. Tam tiksLigoniø meno saviveikla lui reikëtø sutelkti Sveikatos apsaugos ir Socialinës pagalbos ir darbo ministerijø, savivaldybiø, ávairiø bendruomeniø, geros valios þmoniø pajëgas, kad bûtø galima ið esmës pagerinti serganèiø þmoniø psichikos sveikatà, jø gyvenimà (2). Su Respublikinës Vilniaus psichiatrijos ligoninës raida neatskiriamai susijusi ðalies vaikø psichiatrija. Ligoninëje 1962 m. pradëjo veikti pirmasis Lietuvoje 60 lovø Vaikø psichiatrijos skyrius. Devynerius metus jam vadovavo entuziastë, itin humaniðkø paþiûrø gydytoja O. Aranoviè. 1972 m. ásteigtas 60 lovø Antras vaikø psichiatrijos skyrius, á já priimami ikimokyklinio amþiaus vaikai. Pirmoji ðio skyriaus vedëja L. Malinauskienë buvo ilgametë Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji vaikø psichiatrë. Abiejø minëtø skyriø medikai laikësi nuostatos, kad svarbiausia gydant vaikø psichikos sutrikimus yra tinkamai derinti gydymà medikamentais su gydomàja pedagogika. Nuo 1972 metø mokyklinio amþiaus vaikai gali mokytis. Abiejuose skyriuose nuo pat jø ákûrimo dirba logopedai, auklëtojai. Paskutiná deðimtmetá vaikø skyriuose dirba psichologai, uþsiimantys patopsichologija ir psichokorekcija. 1998 metais Vaikø psichiatrijos skyrius tapo Universitetine vaikø ir paaugliø psichiatrijos klinika. 2000 m. pradëta skyriaus reorganizacija. Dabar ðiuolaikinei 24 lovø Universitetinei vaikø ir paaugliø psichiatrijos klinikai vadovauja doc. Dainius Pûras, jo pavaduotoja V. Poviliûnienë, skyriaus vedëja J. Kuzmenko. Ligoninëje vyko ðalies Psichiatrø asociacijos Vaikø psichiatrijos skyriaus

nariø konferencijos. Joms vadovavo pirmininkë, buvusi skyriaus vedëja E. Þelvytë. Èia taip pat veikë Sveikatos apsaugos ministerijos þinyboje dirbanèiø logopedø mokslinë draugija, vadovaujama logopedës M. Stro-pienës. Ligoninës vaikø psichiatrai ir administracija 1989 m. organizavo Visasàjunginæ vaikø psichiatrø mokslinæ konferencijà aktualiais vaikø psichiatrijos klausimais. Konsultaciniame metodiniame skyriuje veikia vaikø konsultavimo poskyris, á kurá atvyksta ligoniai ið visos ðalies. Vaikø psichiatrijos tarnyba yra vienas svarbiausiø Lietuvos vaikø psichiatrijos centrø. Valstybinës teismo psichiatrijos ir narkologijos Ligoninës psichiatrai aktyviai tarnybos vadovas K. Daðkevièius prisidëjo prie ðalies psichiatrijos, ypaè teismo psichiatrijos tarnybos pertvarkymo. 1992 metais ligoninës Teismo psichiatrijos tarnyba, ásteigus Teismo medicinos ir teismo psichiatrijos biurà, tapo savarankiðka. Dabartinei Valstybinei teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybai vadovauja gydytojas K. Daðkevièius. Gerokai pasikeitë darbas klinikinëje ir biochemijos laboratorijose. Dabar jose gausu naujos aparatûros, atliekami fermentø, mikroelementø, geleþies, kreatinfosfokinazës, nitratø koncentracijos kraujyje tyrimai, iðskiriamos baltymø frakcijos, nustatoma medikamentø koncentracija kraujo plazmoje. Atliekami skydliaukës hormonø, onkologiniø þymekliø, kiti sudëtingi tyrimai, nustatoma narkotiniø medþiagø koncentracija kraujo serume ir kt. Tyrimø atlikimo kokybë periodiðkai tikrinama Londono laboratorijø centre. Laboratorijai vadovauja Z. Puðkorienë. Ligoninëje ákurtas Pagalbinis diagnostikos, konsultacijø ir gydymo kabinetø skyrius, kuriame dirba 25 specialistø kolektyvas: tai gydytojai neurologai, terapeutai, chirurgas, stomatologai, okulistas, otorinolaringologas, ginekologas, dermatovenerologas, neurochirurgas, refleksoterapeutas, logopedai. Kiekvienas ligoninëje besigydantis asmuo turi galimybæ konsultuotis su vieno ar kito skyriaus specialistu. Papildomos paslaugos, nenumatytos paciento tyrimo ir gy25

dymo plane, teikiamos ligonio pageidavimu, taèiau yra mokamos. Sveikatos apsaugos ministerija yra nustaèiusi jø kainas. RVPL teikiamos ðios mokamos paslaugos: ambulatorinës psichiatro, psichologo, psichoterapeuto, logopedo konsultacijos; stacionarinis psichikos sutrikimø, priklausomybës nuo alkoholio ir narkotikø gydymas, detoksikacija; masaþas; stomatologo paslaugos; laboratoriniai tyrimai; echoskopinis tyrimas; rentgenologinis tyrimas; kompiuterinë tomografija; galvos smegenø kognityviniø sukeltøjø potencialø P300 registravimas; kompiuterinë EEG; akupunktûra; elektros impulsø terapija ir kt. Ligoninës veikla derinama su sveikatos sistemos reforma, diegiami naujausi tyrimø metodai. 1999 m. ákurtas Elektrofiziologiniø tyrimø ir gydymo metodø skyrius (ETGM). Jame atliekama kompiuterinë elektroencefalograma, reoencefalograma, registruojami galvos smegenø sukeltieji potencialai, atliekamos elektros impulsø terapijos (EIT) procedûros nauju, pasaulinius standartus atitinkanèiu EIT aparatu Thymatron DGx. Ðiuolaikinius reikalavimus atitinkanèios EIT procedûros su anestezija ir miorelaksantais Respublikinëje Vilniaus psichiatrijos ligoninëje atliekamos jau nuo 1988 metø. ETGM skyrius 1999 m. ásigijo naujà aparatûrà ir programinæ árangà galvos smegenø sukeltiesiems potencialams registruoti. Ðiuo metodu galima objektyviai tirti þmogaus paþintiniø funkcijø sutrikimus. Lietuvoje tai naujas, klinikoje dar netaikytas metodas. Atliekami ne tik klinikiniai tyrimai, bet tiriamas ir vaistø poveikis minëtiems potencialams, ieðkoma jø pakitimø esant ávairiems psichikos sutrikimams. 2002 m. ákurtas RadioloRVPL konferencijoje, 2002 m. Ið kairës: prof. A. Dembinskas, ligoninës direktorius gijos skyrius. Èia atliekami dr. V. Maèiulis kompiuterinës tomografijos, echoskopijos, fluorografijos, rentgeno tyrimai. Respublikinë Vilniaus psichiatrijos ligoninë pirmoji ið ðalies psichikos gydymo ástaigø ásigijo kompiuteriná tomografà. Skyrius ásikûræs ðiuolaikiðkai árengtose patalpose. Nauju spiraliniu kompiuteriniu tomografu Siemens Somatom Esprit atliekama galvos, stuburo, krûtinës làstos, pilvo organø kompiuterinë tomografija. Skyriuje yra ir naujas skaitmeninis rentgenodiagnostikos aparatas. Klinikinëje mokymo bazëje rengiami gydytojai psichiatrai, taèiau jø, paly26

ginti su iðsivysèiusiomis ðalimis, vis dar trûksta. 1991 metø rudená ásteigta 180 lovø Vilniaus universiteto psichiatrijos klinika, jai vadovauja prof. A. Dembinskas. Klinikoje tobulinasi gydytojai psichiatrai, kuriamos psichikos ligø gydymo, reabilitacijos, integravimo á visuomenæ programos. Ðiuo metu Vilniaus universiteto psichiatrijos klinikai mûsø ligoLigoninës vyriausiasis gydytojas V. Maèiulis ninëje priklauso 50 lovø suaugugina disertacijà, 1993 m. siøjø skyrius ir 24 lovø vaikø ir paaugliø skyrius (5). Respublikinë Vilniaus psichiatrijos ligoninë yra didelë medicinos mokslo bazë. 1991 m. gydytojai psichiatrai èia ásteigë Psichiatrijos problemø tyrimo laboratorijà. Jai vadovavo med. dr. V. Maèiulis. Laboratorijà sudarë du skyriai: Afektiniø sutrikimø tyrimo skyrius, vadovaujamas gydytojo A. Navicko, ir Elektrofiziologiniø laboratoriniø tyrimø ir netradiciniø gydymo metodø skyrius, kuriam vadovavo prof. G. Þukauskas. Laboratorijoje konsultantu dirbo habil. dr. prof. A. Dembinskas, gydytojai psichiatrai R. Milaðiûnas, G. Vindaðienë, D. Jonuðienë, E. Jonuðienë, M. Rusteika, A. Starkauskas, V. Mickelevièius, psichologë G. Gudaitë. Moksliniø tyrimø temos depresijø ir saviþudybiø epidemiologija bei klinikinë psichologinë analizë, afektiniø negalavimø visapusiðki tyrimai. Tyrimai buvo atliekami Vilniaus mieste, Ðalèininkø ir Ðakiø rajonuose. Bendradarbiaujama su Vilniaus universiteto Psichiatrijos katedra, Ðvedijos Lundo universiteto psichiatrijos klinika, Ðveicarijos Berno universiteto psichiatrijos klinika. 1993 metais gydytojas V. Maèiulis apgynë daktaro disertacijà Maniakinës depresinës psichozës katamnezës tyrimo duomenys , prof. Profesorius A. Dembinskas gina habilituoto daktaro disertacijà, 1993 m. A. Dembinskas apgynë habili27

tuoto daktaro disertacijà Girtavimo ir alkoholizmo tipologija ir prognozë Lietuvos Respublikoje . Tai vienos pirmøjø psichiatrijos srities disertacijø nepriklausomybæ atgavusioje Lietuvoje. Psichiatrijos problemø tyrimo laboratorijoje buvo atliekami nuotaikos sutrikimø, girtavimo ir alkoholizmo epidemiologiniai tyrimai, analizuoIð kairës: Antro vyrø skyriaus vedëjas A. Samuolis ir jama saviþudybiø skaièiaus diElektrofiziologiniø laboratoriniø tyrimø ir netradiciniø gydymo metodø skyriaus vedëjas dëjimo problema, dabartiniai prof. G. Þukauskas, 1993 m. statistikos duomenys lyginami su prieðkario Lietuvos duomenimis. Tyrinëta, kaip didëjantis alkoholiniø psichoziø skaièius siejasi su suvartojamo alkoholio kiekiu vienam gyventojui. Tyrimø medþiaga pateikta Lietuvos Respublikos prezidentui, Sveikatos apsaugos ministerijai. Antro psichiatrijos problemø tyrimo laboratorijos skyriaus, vadovaujamo prof. G. Þukausko, veikla buvo paremta ilgameèio darbo patirtimi. 1969 m. Respublikinëje Naujosios Vilnios psichoneurologinëje ligoninëje tuometinio sveikatos apsaugos ministro doc. V. Kleizos iniciatyva buvo ásteigta Centrinës nervø sistemos tyrimø laboratorija (CNSTL). Jai vadovauti buvo pakviestas neurochirurgas med. dr. A. Mickys. Laboratorijoje sukaupta gausi elektrofiziologiniø tyrimø (encefalogramø, reoencefalogramø, M-echoencefalogramø) medþiaga. Kita laboratorijos veiklos kryptis organø konservavimas ir persodinimas. Ði laboratorija paklojo organø persodinimo pamatus Lietuvos medicinoje. Buvo atlikta nemaþai skydliaukës (65), inkstø (2000) ir kepenø (73) konservavimo ir persodinimo eksperimentø. Praktikoje inkstø persodinimo operacijos jau tapo áprastos, jø iniciatoriai med. dr. V. Kleiza, prof. J. Dainys, prof. G. Þukauskas. Ðiuo metu Lietuvoje atlikta daugiau kaip 800 inkstø persodinimo operacijø lëtiniu inkstø nepakankamumu sergantiems ligoniams. G. Þukauskas 1987 m. medicinos daktaro disertacijoje apibendrino pagrindinius parenchiminiø organø konservavimo principus. Vienas svarbiausiø CNSTL darbø buvo bioelektrinës organizmo homeostazës (BEOH) apraðymas. Ðá fenomenà pirmasis 1981 m. apraðë med. dr. G. Þukauskas, po to du deðimtmeèius já ávairiais aspektais tyrinëjæs su biofiziku K. Dapðiu. Minëto fenomeno svarbà patvirtina per dvide28

ðimt spausdintø moksliniø darbø, praneðimai Lietuvos ir tarptautinëse konferencijose, iðradimo patentas, nemaþai ðia tema paraðytø K. Dapðio vadovaujamø studentø kursiniø bei diplominiø darbø (7). Atskirai reikëtø paminëti tyrimus su vadinamuoju dirbtiniu krauju perfluoroorganiniais junginiais. Ðie junginiai pasaulyje pradëti tyrinëti septintajame praëjusio amþiaus deðimtmetyje, o 1979 m. Centrinës nervø sistemos tyrimo laboratorijoje dirbtinis kraujas buvo panaudotas organams konservuoti. Ðie darbai buvo pirmieji visoje Sovietø Sàjungoje ir vieni pirmøjø pasaulyje. Ásteigus Intensyvios terapijos ir detoksikacijos (ITD) skyriø, dirbtinis kraujas ne kartà panaudotas kritiniais delyriniø bûsenø atvejais. Psichikos ligø diagnostikai didelæ reikðmæ turëjo laboratoriniai bioelektrinës organizmo homeostazës fenomeno tyrinëjimai. Buvo atliekami organizmo lëtinës ir ûminës intoksikacijos alkoholiu ir kitomis medþiagomis moksliniai tyrimai. Planuota, kad Psichiatrijos problemø tyrimo laboratorija iðaugs á psichiatrijos moksliniø tyrimø institutà, deja, 1997 m. psichiatrijos paslaugas pradëjus finansuoti ið

Sanitarø kursai, 1972 m. Pirmoje eilëje ið kairës: CNS tyrimø laboratorijos vedëjas A. Mickys, ligoninës vyr. medicinos sesuo A. Vasiljevienë, ligoninës vyr. gydytojas J. Gliauberzonas, vyr. gydytojo pavaduotojas medicinai E. Demidiukas

Valstybinës ligoniø kasos biudþeto, ðiems moksliniams darbams lëðø nebuvo skirta. Respublikinës Vilniaus psichiatrijos ligoninës specialistai tiria afektinius psichikos sutrikimus, impulsyviuosius veiksmus ir ákyriàsias bûsenas, pirmieji 1996 m. pradëjo daryti psichofarmakologinius klinikinius tyrimus, per 500 moksliniø darbø paskelbë LieDoc. A. Lapytë ir prof. J. Ðurkus tuvos ir uþsienio mokslo leidiniuose. Ligoninëje dirba penki mokslø daktarai, ið jø du docentai, vienas habilituotas mokslø daktaras profesorius, 68 aukðèiausios kvalifikacijos psichiatrai. Mokslinëje veikloje dalyvavo nemaþai moksliniø bendradarbiø ir gydytojø praktikø, daug nusipelniusiø medicinos mokslui. Didelæ paramà moksliniame ir praktiniame darbe savo konsultacijomis teikë prof. J. Ðurkus, doc. A. Lapytë, Rusijos medicinos mokslø akademijos akademikas A. Tiganovas, doc. T. Platonova, doc. L. Vidmanova, P. Baranovas.

Minint ligoninës 90-ies metø jubiliejø,1993 m. Pirmoje eilëje ið kairës: doc. A. Ðiurkutë, akademikas A. S. Tiganov, A. Poðkus, O. Grimalauskienë, sveikatos apsaugos ministras A. Vinkus, B. Diomðina, prof. G. J. Èesnys, prof. A. Dembinskas

Ligoninës gydytojai nuolat tobulina profesinæ kvalifikacijà, dalyvauja ðalies ir tarptautinëse konferencijose, plëtoja uþsimezgusius ryðius su kitø ðaliø kolegomis. Su Prancûzijos Angers miesto psichiatrijos ligoninës kolektyvu bendradarbiaujama nuo 1996 metø. Kasmet keièiamasi specialistais, dalijamasi profesine patirtimi, ligoninës darbuotojai dalyvauja Angers gydymo ástaigoje organizuojamose konferencijose. Kai 1997 m. pirmà kartà apsilankëme Angers ligoninëje, nustebino tai, kad kiekviename skyriuje esama kompiuteriø. Ðiandien mûsø ligoninëje tai jau ágyvendinta svajonë. Mums padëjo farmacijos bendrovë Janssen-Cilag, tarptautinë farmacijos bendrovë Eli Lilly. Pastaroji ligoninei modernizuoti skyrë 100 tûkst. doleriø. Uþ ðias lëðas ádiegta moderni informacinë sistema, sukaupta duomenø bazë. Nuo 2002 metø ligoniø gydymo lapø apskaita tvarkoma elektroniniu bûdu. UAB Penki kontinentai teikia ligoninei interneto paslaugas. Ligoninës kompiuteriná tinklà tvarko Informaciniø technologijø skyrius, vadovaujamas R. Pilkauskienës. Respublikinëje Vilniaus psichiatrijos ligoninëje 1998 m. gruodþio 31 d. ásteigta Vidaus medicininio audito grupë, kuriai pavesta kurti ir ágyvendinti ligoninës kokybës vadybos sistemà. Vidaus medicininio audito grupæ sudaro grupës vadovë gydytoja Nijolë Petrauskienë, auditorë M. Venslavoviè, sekretorë E. Matijoðiûtë. Á Vidaus medicininio audito grupës darbà rotacijos bûdu átraukiami visø klinikiniø padaliniø vadovai. 2001 m. minëtoji audito grupë pertvarkyta á Vidaus medicininio audito tarnybà. Svarbiausi ðios tarnybos uþdaviniai ir veiklos sritys: - asmens sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumo, kokybës ir pagrástumo kontrolë, - kokybës vadybos sistemos kûrimas, diegimas ir veikimo kontrolë. Kokybës vadybos sistema sukurta ir ágyvendinama remiantis ISO 9001:2000 reikalavimais. RVPL kokybës sistema dokumentuota dviem lygiais: Kokybës vadovas nustato kokybës politikà ir tam tikroms procedûroms keliamus reikalavimus, o Procedûrø vadove apraðoma, kaip uþtikrinti kiekvienos veiklos srities kokybæ. 1998 m. ligoninëje buvo ásteigta Medicinos etikos komisija. Pagrindiniai ðios komisijos uþdaviniai stebëti, kaip ligoninëje laikomasi medicinos etikos normø, aiðkinti jø reikðmæ bei turiná ligoninës darbuotojams ir pacientams, teikti ástaigos administracijai rekomendacijas medicinos etikos klausimais, kai sprendþiami medikø ginèai ar konfliktinës situacijos su pacientais ir jø artimaisiais, teikti etiðkai tinkamo pacientø gydymo, slaugos rekomendacijas. Psichiatrijos ligoninëje ypaè svarbu pagarbiai þiûrëti á pacientà, paisyti konfidencialumo, informacijos apie pacientà teikimo principø, todël komisijos na31

riai nuolat stebi, ar nepaþeidþiami minëtieji principai, þmogaus teisës, mediko profesijos garbingumas. Komisija analizuoja ligoninës gydytojø, slaugos ir socialiniø darbuotojø profesinæ veiklà, kasdien nustatytu laiku konsultuoja medicinos etikos klausimais tiek ligoninës pacientus, tiek darbuotojus. Pasaulinë sveikatos organizaDirektoriaus pavaduotoja ekonomikai cija (PSO) rekomenduoja Europos N. Kostygova-Leiðienë ðalims vykdyti sveikatinimo projektus ir jiems vadovauja. Vienas tokiø projektø Sveikatà stiprinanèiø ligoniniø (SSL) judëjimas. Ðis Kauno medicinos akademijos (KMA) inicijuotas projektas pradëtas vykdyti 1988 metais Kauno akademinëse klinikose (KAK), o 1994 metais ðios klinikos tapo Europos SSL tinklo nare. Ðiuo metu Sveikatà stiprinanèiø ligoniniø judëjime dalyvauja 11 ðalies ligoniniø. 2001 metais á SSL tinklà priimta ir Respublikinë Vilniaus psichiatrijos ligoninë. Ligoninëje parengti keturi projektai: Ilgai serganèiø psichikos ligoniø reintegracijos á visuomenæ, pritaikant klubo 13 ir Ko patirtá, Psichikos ligoniø socialinës reabilitacijos komplekso, Serganèiøjø Alzheimerio liga ir jø artimøjø mokymo bei Serganèiøjø simptominiais psichikos sutrikimais bei jø artimøjø mokymo. SSL tinklo tikslas pagerinti teikiamø paslaugø kokybæ, ligoninës ir bendruomenës tarpusavio santykius bei sudaryti tokias veiklos sàlygas, kurios patenkintø ir ligoninës darbuotojus, ir pacientus, ir jø artimuosius. Sveikatà stiprinanèiø ligoniniø tinklo sukûrimas tai svarbus þingsnis siekiant gerinti ligoniø psichikos sveikatà, plëtoti naujus ryðius su kitomis gydymo ástaigomis, uþsienio kolegomis. 1999 2000 metais buvo rekonstruotas ligoninës ðilumos ûkis. Pastatø ir iðorës ðilumos tinklai nuo pat jø árengimo 1962 metais nebuvo rekonstruoti. Pertvarka buvo bûtina, kad dël didëjanèiø ðilumos ir termofikacinio vandens nuostoliø trasose nebûtø ðvaistomi ðilumos resursai ir pinigai. 1999 m. rugsëjo 21 d. ligoninë gavo Vilniaus miesto savivaldybës alternatyvaus ðildymo dujomis árengimo sàlygas. Buvo parengtas ðilumos ûkio rekonstravimo projektas. Atlikusi vieðojo pirkimo procedûrà, ligoninë pasiraðë sutartá su UAB Visaupra dël ðilumos ûkio rekonstrukcijos ir finansinio kreditavimo. Buvo árengtos 6 dujø katilinës. Taip pat pasiraðyta dujø tiekimo ir vartojimo sutartis su firma Vilniaus dujos , kuri savo lëðomis atliko iðorës dujotiekio dar32

bus. 2001 metø sausá pastatus pradëjome ðildyti dujomis. Ágyvendinus ðá projektà ðildymo iðlaidos sumaþëjo du kartus. Sutaupytos lëðos trejus metus bus naudojamos katiliniø árangai iðpirkti. Rûpesèiø këlë ir ligoniø maitinimas. 1978 m. statytas maitinimo blokas neatitiko ðiuolaikiniø reikalavimø, virtuvës áranga susidëvëjo. Jai atnaujinti investiciniø lëðø neturëjome. Iðeitá radome paskelbæ atviràjá tarptautiná konkursà ligoniø maitinimo paslaugoms teikti ir visiðkai naujai virtuvës árangai ásigyti. Konkursà laimëjo Vokietijos kapitalo ámonë Lietuvoje UAB P. Dussmann , turinti vieðojo maiInþinierius V. Garla tinimo sertifikatà ISO 9001. Ði bendrovë sumontavo naujà virtuvës árangà, o ligoninë paruoðë ðiai árangai patalpas. Taigi ligoninë 2001 m. pirmoji Lietuvoje pradëjo pirkti maitinimo paslaugas ligoniams. Ðis projektas ekonomiðkai atsipirks per penkerius metus. Ligoninës administracija decentralizavo valdymà, padidino padaliniø vadovø atsakomybæ uþ pavestà darbà. Ðiuo metu ligoninei vadovauja dr. Valentinas Maèiulis, pavaduotojos medicinai Jûratë Lengvenienë, Alina Stigienë, pavaduotoja ekonomikai Nadeþda Kostygova-Leiðienë, pavaduotoja slaugai Irena Jurelienë. Reformos sëkmæ paprastai lemia gebëjimas darniai kartu veikti, profesijos þinios, geranoriðkumas, kûrybiðkumas. Dþiugu, kad mûsø ligoninës kolektyvui to nestinga ir jis svariai prisidëjo prie visø minëtøjø darbø. Itin daug pastangø tam skyrë direktoriaus pavaduotojai Petras Navaðinskas, Nijolë Petrauskienë, Eugenijus DemiVirtuvës darbuotojos diukas, Irena Jurelienë, NaIð kairës: virëjos T. Armackienë, N. Staðko, L. Maceikianec, pagalbinë darbuotoja G. Maldis deþda Kostygova-Leiðienë, 33

Konsultacinio metodinio skyriaus vadovas Algirdas Leonas Kaunas, skyriø vedëjai doc. Aldona Ðiurkutë, Danutë Poþërienë, Marija Banaitienë, Danguolë Ðapalienë, Alina Aleksienë, Laima Malinauskienë, Danguolë Survilaitë, prof. Gediminas Þukauskas, Kastytis Dapðys, Zita Puðkorienë, Laima Dubauskienë, Algis Samuolis, Jonas Jonikas, Auðra Deksnytë, Algirdas Liausëdas, Leokadija Matelienë, Giedrë Vindaðienë, psichiatrai Nijolë Buèelytë, Vladas Ðimkûnas, Valius Sruoga, Asta Abaravièienë, Audrius Grigas, Sergiejus Andruðkevièius, psichologë doc. Graþina Gudaitë, slaugytojos Valerija Ðkikûnaitë, Aldona Seibutienë, Genovaitë Bulzgytë, Miroslava Venslavoviè, Rimutë Tarutienë, Auðra Bujokaitë, Rita Berlinskaitë, Informaciniø technologijø ir Informacijos skyriø darbuotojai Regina Pilkauskienë, Saulius Dudlauskas, Janina Utkuvienë, bibliotekos vedëja Bronë Nainienë, Vilniaus atjauta direktorius Alvydas Vainauskas, ligoninës bazëje iðaugusiø savarankiðkø psichiatrijos tarnybø vadovai Algis Kurtinaitis, Konstantinas Daðkevièius, Onutë Davidonienë ir kiti. Ligoninëje sudarytos palankios sàlygos specialistams tobulëti: turime ðiuo-

Ligoninës administracija ir skyriø vedëjai, 2000 m. Pirmoje eilëje ið kairës: prof. G. Þukauskas, direktorius dr. V. Maèiulis, Vidaus audito tarnybos vadovë N. Petrauskienë, direktoriaus pavaduotojai medicinai A. Stigienë ir P. Navaðinskas Antroje eilëje ið kairës: skyriø vedëjai A. L. Kaunas, S. Ankudavièiûtë, R. Samuolienë, J. Kuzmenko, Z. Puðkorienë, D. Survilaitë, L. Matelienë, S. Pukelis Treèioje eilëje ið kairës: skyriø vedëjos A. Kontrimavièienë, L. Dubauskienë, A. Aleksienë, doc. A. Ðiurkutë

laikinæ diagnostikos ir gydymo bazæ, universiteto specialistø potencialà ir ðimtmeèio tradicijà. Ligoninës darbuotojai ne tik gerai dirba, bet moka linksmai ir turiningai leisti laisvalaiká: daugelá metø veikë dramos bûrelis, ðiuo metu suburtas etnografiniø dainø ansamblis, moterø vokalinis ansamblis, Ligoninës darbuotojø etnografinis ansamblis vyksta dekoratyviniø puokðèiø, rankdarbiø parodos, tradicinës Naujøjø metø sutiktuvës, Medikø dienos ðventë, kiti renginiai. Personalà ir ligonius gerai nuteikia aplinka, nes ligoninë ásikûrusi Rokantiðkiø dvaro parke. Þalios vejos ir seni plaèiaðakiai medþiai teikia ramybæ ir kelia gerà nuotaikà. Vardan sielos ligoniø sveikatos ligoninës kolektyvas pasiryþæs ágyvendinti visus laiko keliamus reikalavimus.

LITERATÛRA 1. Andriuðis A., Tiðèenka E. Mogiliovo medicinos institutas Naujojoje Vilnioje // Vilniaus psichiatrijos klinikos istorija ir gydytojø mokslinë veikla 1903 1993 m. Mokslinës konferencijos medþiaga. Vilnius, 1993, p. 101 107. 2. Maèiulis V. Psichikos ligoniø ir invalidø darbinë reabilitacija Respublikinëje Vilniaus psichiatrijos klinikoje // Septintasis pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumas. Vilnius Kaunas, 1991, p. 295. 3. Maèiulis V., Ðurkus J. Vilniaus psichiatrijos klinikai 90 metø // Vilniaus psichiatrijos klinikos istorija ir gydytojø mokslinë veikla 1903 1993 m. Mokslinës konferencijos medþiaga. Vilnius, 1993, p. 4 13. 4. Mieþutavièiûtë V. Psichinëmis ligomis serganèiø ligoniø bûklë Lietuvoje I pasaulinio karo metu (1915 1918) // Vilniaus psichiatrijos klinikos istorija ir gydytojø mokslinë veikla 1903 1993 m. Mokslinës konferencijos medþiaga. Vilnius, 1993, p. 108 111.

5. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės statistiniai archyvo dokumentai. – 1961–1999 m. Ap. 1. B. 3–34. 6. Šurkus J. N. Krainskis – pirmasis Vilniaus apygardos psichiatrinės ligoninės direktorius // Vilniaus psichiatrijos klinikos istorija ir gydytojų mokslinė veikla 1903–1993 m. Mokslinės konferencijos medžiaga. – Vilnius, 1993, p. 66–82. 7. Žukauskas G. Psichiatrijos problemų tyrimo laboratorijos elektrofiziologinių laboratorinių tyrimų ir nestandartinių gydymo metodų skyrius // Vilniaus psichiatrijos klinikos istorija ir gydytojų mokslinė veikla 1903–1993 m. Mokslinės konferencijos medžiaga. – Vilnius, 1993, p. 83–88. 8. Краинский Н. В. Краткая историческая заметка о пастройке Виленской окружной лечебницы // Научный архив Виленской окружной лечебницы. – Вильна, 1904, Вып. 1 и 2, с. 282–321. 9. Научный архив Виленской окружной лечебницы. – Вильня, 1904, Вып. 3 и 4. 10. Шуркус И. История психиатрической науки в Литве. Автореферат на соискание ученой степени доктора медицинских наук. – Каунас, 1969, 80 с. 11. Якубович Л. Очерк деятельности Виленской окружной лечебницы для душевно больных. – Вильна, 1911.

ABOUT OUR HOSPITAL

The Republican Vilnius Psychiatric Hospital is one of the major health care institutions in Lithuania. During many years of work the Hospital has developed into a leading centre of psychiatric practice and research, a school for training of doctors and nurses, introducing advanced methods of psychiatrics and promoting mental health. At present the Hospital employs a staff of 789, including 84 doctors, 17 psychologists, 251 medical nurses, 270 assistant nurses, 32 social workers and 44 of administrative staff, engineers, technicians, IT specialists, etc. The Hospital has 706 in-patient beds and provides psychiatric care to 1/3 (about 1.1 million) of the RepublicÂ&#x2019;s population. Admissions to hospital make c. 8000, and c. 5000 more outpatients are advised yearly. The hospital has 17 in-patient departments: 10 territorial ones (according to subdivision of the catchment area) and 7 specialised ones, including 1) Admissions and Diagnostics; 2) AlzheimerÂ&#x2019;s Disease and Somatogenic Psychoses; 3) Gerontopsychiatry; 4) Acute Alcohol Psychoses; 5) Resuscitation and Intensive Care; 6) Vilnius University Clinical Department of Adult Psychiatry, and 7) Vilnius University Clinical Department of Child and Adolescent Psychiatry. In 2003 the Hospital is marking celebration of its 100th anniversary. The history of Vilnius Psychiatric Hospital goes back to the end of the I9th century when mental patients were getting next to no care in Lithuania, then under Czar regime. It was in 1889 that L. Ragozin, the Director of Vilna Province Medical Department, was first to suggest the idea of establishing large mental hospitals, well staffed by specialists in psychiatry, equipped with occupational therapy shops and specialised rooms. It was not until after a decade that the 37

project began to work in 1898. The Imperial Ministry of Internal Affairs had allotted one million roubles for the project. The construction of a regional mental hospital was started in the eastern outskirts of Vilna. In I902 the construction of the hospital was completed, and in January 1903 the first patients were admitted. The official inauguration of the Vilna Regional Mental Hospital took place on May 21, 1903. According to the regulations the Hospital was under the authority of the Ministry of Internal Affairs. The Hospital provided psychiatric care to patients from 5 provinces (Vilna, Kovno, Grodno, Minsk and Vitebsk). Up to 200 patients could be treated at the expense of the State, the others were required to pay. 60 beds were allotted to private patients. N. Krainsky, a well-known psychiatrist of that time, was appointed director of the Hospital. He followed the teachings of V. Bekhterev, I. Pavlov, S. Korsakov, as well as the ideas of other famous European physiologists and psychiatrists. According to N. Krainsky himself, treatment should be based on common sense and humanity. Restrictions were reduced to a minimum, patients were allowed to stroll even outside the premises of the hospital and attend special meetings with the community. Dr N. Krainsky s humane psychiatry revolted the officials, however, as revolutionary ideas started spreading among the staff of the hospital, leaflets were circulated, revolutionaries such as well-known doctor and socialist Dr J. A. Domaðevièius became a frequent visitor to the hospital on movement tasks. In I905 N. Krainsky had to resign, and doctor N. Khardin became the new director. The staff of the hospital changed because of political prosecution. Covering up practice and prison-like regime set in. Average hospital stay was prolonged the treatment being next to nothing. Such a situation in the hospital kept on until World War I, as the hospital was evacuated to the Ukraine in August 1915. The hospital buildings were occupied in turn by garrisons of foreign forces. The militaries used them for barracks, for a camp of prisoners of war, for a training centre. Much went to ruin until the militaries finally left the place in 1960. In I961 the second reinstatement of the Hospital began. On July 1st doctor J. Gliauberzonas (from Vilnius Psychoneurological Hospital downtown) was appointed the Head of the new Hospital then named the Republican New Vilna Psychiatric Hospital called by the name of the hospital precincts. First of all he started with the reconstruction of the buildings. He also made his best to rally the staff, whose leader he remained until 1982. During 5-6 years he managed to put into operation all the buildings remaining except of one wing completely demolished. 38

In the year of the re-establishment, 1136 patients were admitted to the hospital, mainly chronically ill patients, transferred from Kaunas and Vilnius hospitals. They required long-term treatment and care. Most admissions (418) were to the alcohol dependents department, the first specialised facility of the kind in the country. Gradually the number of beds increased as the material and technical resources of the hospital were growing stronger. In 1964 the whole mental hospital was evacuated from Paþaislis monastery near Kaunas to New Vilna. The then Republican New Vilna Psychiatric Hospital had over 2000 beds and became the largest hospital in Lithuania. The hospital s Chief Doctor and his Deputy J. Demidiukas left significant traces in psychiatry of that time. In I982, the governing body of the Hospital was renewed. Several excelling psychiatrists from other facilities were invited to New Vilna. V. Maèiulis, the Chief Psychiatrist and Narcologist at the Ministry of Health, was nominated to the post of the Chief Doctor of the Hospital, doctor P. Navaðinskas became his deputy, and Mr. A. Vainauskas was appointed as the Manager of the Work Therapy Department. New forms of work, new ideas arose at the hospital: the treatment and search for new methods were intensified, and the conception was established that psychiatric treatment does not consists in medication alone, but in helping the patients to solve their life problems as well. Psychological and social work service was set up to help the patients in solving their legal, social, everyday life and other problems. In 1990, just a fortnight after the Independence Declaration, the staff and the patients of the hospital experienced the price and fragility of the independence of Lithuania. On March 27 28, the Soviet militaries violently intruded into the buildings trying to kidnap 38 young citizens of our country who had abandoned the ranks of the Soviet Army on the declaration of Independence and were receiving treatment for stress reactions. The violators committed acts of assault and battery against the institution, its staff and inpatients. After opening the door to the West, an influx of professional information started to the hospital. Contacts with psychiatrists in USA, Sweden, Finland, Denmark, Norway, and Germany were established, or developed, as in case of Poland and Bulgaria. The Department of Organizing and Methodology of Psychiatric Care was set for processing and application of the information, the hospital s scientific library and database developed grew rapidly. The Department intensively stored the know-how from all over the world, new methods of work were introduced, the population indicators of morbidity, incidence, prevalence and lethality of mental diseases were analysed. A set of professional standards 39

for mental hospital nurses was worked out; computer programmes for processing of psychiatry statistics were created. The department worked in constant contact with all the mental facilities across the country. Under the guidance of doctor O. Davidonienë the Department was turned into the Centre of Mental Care Research and Planning, until in 1999 it became an independent institution the State Mental Health Centre. The scope of outpatient advising has become wider. Three psychiatrists are employed in the Consultative and Methodological Centre, headed by doctor A. Kaunas. The activities of the Hospital Scientific Library should be also mentioned. It is constantly replenished with modern psychiatric literature, and efforts are undertaken to make it accessible to every member of the staff. Both the personnel and the patients have equal access to the Library s rich collection of fiction in another wing of the hospital. The development of the hospital is closely associated with the beginnings of child psychiatry in this country. In 1962, the first in Lithuania Child Psychiatry Department of 60 beds was established at the hospital. Doctor O. Aranoviè was its enthusiastic organizer for nine years. It was in I972 that a new building for child psychiatry was constructed, and another department was opened for pre-school children. L. Malinauskienë, the former Chief Child Psychiatrist at the Ministry of Health, became its leader. The two departments maintain the view that in mental disorders of children, the proper coordination between medication and therapeutic pedagogy is necessary. Since I972, the instruction for school-age children has been introduced. Speech therapists and tutors have been working in both departments from their very opening. In 1982, psychological service had been supplemented not only for patho-psychological examination, but for psycho-correction as well. Since 1998, these two departments became University Child and Adolescent Psychiatry Clinics, guided by Associated Professor D. Pûras. After 2000, the Clinic moved into an overhauled modern building with 24 beds. Conferences of Child psychiatry section of the Lithuanian Association of Psychiatrists, chaired by Dr E. Þelvytë, the Manager of the Department, took place at the hospital. The Department s speech therapist M. Stropienë has been the President of the Society of Speech Therapists employed at health care facilities. The Department also renders consultative services on child psychiatry to outpatients from all the country. The Clinical and Biochemical laboratories of the hospital have made a significant progress over the last decade. They readily define the concentration 40

of enzymes, microelements, ferrum, nitrates, creatine phosphokinase in blood, separate the protein fractions and perform other tests. They are also ready to measure the concentration of neuroleptics and antidepressants in the blood plasma. The doctors of the Hospital support every public movement for mental health. They give incentive to the patients to organize clubs for socialization, occupational and art activities. Patient clubs at some departments have marked their 10th anniversary. Debates and psyhotherapeutically guided discussions take place during the meetings, where everybody can give a talk; participate in outings and sightseeing trips. Patients family members and former patients also attend club meetings. The longest tradition belongs to Club 13&Co, initiated and cared by Dr D. Survilaitë. The Hospital had founded sanatorium divisions for leaving patients to facilitate and integrate their return into society. Rehabilitation at health resorts was initiated in 1992, by setting up a department at the sanatorium Eglë in Druskininkai. It functioned until 1996. At present such a model of psychological and balneological rehabilitation is being accomplished at several health resorts The rehabilitation system in the hospital is founded on two strategies: to stimulate the patients will to act and to assist the patients in realization of their needs. Considerable concern is given to work therapy as an essential element in the system of rehabilitation. That had been developed since 1961 under the guidance of Mr. K. Garla, the then Assistant Manager. The implementation of work therapy was rather difficult in the first departments with mostly long-term chronic patients. They were taught to net string bags and weave nets, to glue paper bags. After having restored the workshop building, carpentry and plastic jewellery started. The patients also made slippers and fixed footwear. Many patients started working in the greenhouses. The first work therapy supervisor was Dr K. Ponomariov aided by nurse V. Jaðkienë. In I982 A. Vainauskas was appointed as the Managing Director of the Work Therapy Department. He made significant changes in the workshops: all the buildings were restored and turned into a modern enterprise for the patients; cooperation with industrial firms began; the economy of the shops was put in order. The step-by-step rehabilitation principle from simple to complex was being put into practice. According to this, in 1988 a rehabilitative-industrial association was established. In 199I it was reorganized into an independent State Enterprise Atjauta (Sympathy). It is at this firm that the patients are employed as regular workers with all social guarantees and application of special 41

protective routine of work. This equals to the return to life. In 2002 the enterprise started giving employment to outpatients. There are about 60 kinds of job in this enterprise. Since 1990, Atjauta has been managed by Mr. E. Subelis, while Dr S.Eiviene, succeeded by Dr L. Samavièienë, have been responsible for medical care. Since I984, the Hospital has been giving advanced training courses for mental care nurses. Annually about 70 80 hospital nurses complete this school. We aspire to instil professional skills taking into account every nurse s individual features, engaging them in the process of patients care and rehabilitation. Presently such an intensive course is organised by the Association of Mental Health Nurses under guidance of Ms. Irena Jurelienë, the Hospital s Deputy Director for Nursing. There was a clinical basis, created for training doctors in psychiatry. In 199I the Vilnius University Psychiatric Clinic was founded at the hospital s departments, totalling 180 beds. The clinic is lead by Prof. A. Dembinskas. Measures are taken to increase the number of psychiatrists in Lithuania to overcome significant shortage of these as compared with the number of psychiatrists in developed countries. Programmes of mental disease treatment, rehabilitation and integration into the society are being prepared, refresher courses for psychiatrists are going on. At present the Clinic s base comprises two departments Adult Department with 50 beds, and Children and Adolescent Department with 24 beds. The Hospital has become a major basis of medical science; since the psychiatrists of the Clinic set up a research laboratory of psychiatry problems, lead by Dr V. Maèiulis. Taking into account the trends of research, two sections have been established: the section of research into affective disorders under supervision of Dr A. Navickas, and the section of non-traditional treatment methods, then headed by Prof. G. Þukauskas. This second section originated from CNS laboratory, founded at the hospital as long ago as in 1969 by initiative of assoc. Prof. V. Kleiza, the then Minister of Health. Dr A. Mickys, a neurosurgeon, was invited to supervise the Laboratory. It collected plenty of elektrophysiological data including electroencephalograms, reo-encephalograms and M-echo-encephalograms. The experiments on the phenomenon of bioelectric homeostasis of the organism performed at the Laboratory are of great importance in diagnosing mental diseases. Another subject of research at the Laboratory was conservation of organs and transplantation. Experiments were performed on different organs: thyroid gland (65 cases), kidney (2000), and liver (73). Kidney transplantation, initiated by V. Kleiza, J. Dainys and 42

G. Þukauskas, became routine in this country. More than 800 kidney transplants were performed to patients suffering from chronic kidney insufficiency, as in 1987 Prof. G. Þukauskas summarized the parenchyma organs conservation principles in his doctorate. Prof. A. Dembinskas was the consultant of the laboratory; its co-workers were doctors R. Milaðiûnas, G. Vindaðienë, E. Jonuðienë, M. Rusteika, A. Starkauskas, V. Mickelevièius and G. Gudaitë, a psychologist. The main subjects of research were Epidemiology of Depression and Suicide: Clinical and Psychological Analysis and Multi-Subject Research into Affective Disorders . The research was carried out in the city of Vilnius and in the districts of Ðvenèionys and Ðakiai as well. The Laboratory worked in cooperation with the Departments of Psychology as well as Social and Clinical Psychology of Vilnius University, with Psychiatric Clinics of Lund University, Sweden, and Bern University, Switzerland. In I993, Dr V. Maèiulis defended his thesis Data of Research into Katamnesis of Maniacal Depressive Psychosis for the Doctor of Philosophy Degree, and Associate Professor A. Dembinskas defended the dissertation Heavy Drinking and Alcoholism in the Republic of Lithuania: Typology and Prognosis for the Habituated Doctor s Degree. Research into chronic and acute intoxication with alcohol and other substances are also going on. A number of research fellows and doctors of practice have made a great contribution to the history of medical science. Prof. J. Ðurkus and Associate Prof. A. Lapytë rendered a lot of support and advice in research activities. Researchers from Russian Academy of Medical Sciences Academician A. Tiganov, Assoc. Professors T. Platonova, L. Vidmanova, and doctor P. Baranov often come to our hospital with lectures and consultations. In addition to pharmaceutical treatment psychological and social therapy (psychosocial rehabilitation) is increasingly applied. In 1996, the Hospital s psychological service was reorganised into the Centre of Psychological Counselling and Psychotherapy, employing 4 psychotherapists and 17 psychologists. In 2000 there was established a social rehabilitation complex, consisting of 2 divisions (everyday life and leisure centre and creative work centre). The patients treated are advised by a number of specialists: neurologist, internist, surgeon, dentist, oculist, oto-rhino-laryngologist, gynaecologist, dermatologist, neurosurgeon, reflex therapist etc. Innovative methods of investigation have been introduced during recent years of electrophysiological investigation and treatment unit was established in 1999. Here are performed Computer EEG, reo-encephalography, and registration of cerebral evoked potentials, ECT with Thymatron DGx device. 43

Republican Vilnius Psychiatric Hospital acquired the first computer tomography device in psychiatric facilities of Lithuania. It is employed at the Radiology department, established in 2002, which performs also echoscopy, fluorography and X-ray investigations. Modern informational technology and data processing was introduced in the hospital for medical and financial statistics. The Hospital s computer network is operated by IT service. Internet services are rendered by A.S. 5 Continents In 2001, the Hospital joined the Health Promoting Hospital Network with a number of European countries. Our team maintains contacts with colleagues from abroad, participating international conferences. The Hospital s psychiatrists took an active part in the reorganization of the country s mental health care system, including forensic psychiatry. Since I992, the Forensic Psychiatry Service has become an independent institution headed by doctor K. Daðkevièius. In I983 the Narcological Department separated from the Hospital. It became the Republican Narcological Health Centre managed by Dr A. Kurtinaitis. Much attention is given to improving the patients care and working conditions of the personnel. The heating system and the kitchen of the hospital were totally reconstructed in 1999 2000, enterprise of German capital P. Dussmann UAB , certified for public catering, took over supplying meals to the patients. All this gave a substantial economy. There is a canteen and a drugstore established within the premises. Conference halls and rooms are set aside to create conditions for discussions and creative work. The staff not only can work well, they can also entertain themselves. They have set drama and ethnographic songs companies. Exhibitions of decorative art, bouquets, in-door plants, knitting and crocheting are being arranged. In I993, the Hospital s administrative body was reorganized in order to decentralise the control and management, to extend the responsibility of every managing body. It is the initiative, creativity and professionalism of strong individuals, their good will and mutual concord that have determined the progress of the hospital: its directors with medical deputies for many years doctors Jevgenijus Demidiukas, Petras Navaðinskas and Nijolë Petrauskienë, the first two presently succeeded by doctors Jûratë Lengvenienë and Alina Stigienë, Ms. Nadeþda Kostygova-Leiðienë, Director for Economy Management, and Irena Jureliene, Director for Nursing. The following were men and women whose names have entered into the history of our hospital as Algirdas Kaunas, the Head of the Consultative and Methodological Centre, a number of Department Leaders: Aldona Ðiurkutë, 44

Danguolë Daugirdienë, Marija Banaitienë, Danguolë Ðapalienë, Alina Aleksienë, Laima Malinauskienë, Danguolë Survilaitë, Gediminas Þukauskas, Kastytis Dapðys, Zita Puðkorienë, Laima Dubauskienë, Algis Samuolis, Jonas Jonikas, psychiatrists: Vladas Ðimkûnas, Nijolë Buèelytë, Valius Sruoga, psychologist Graþina Gudaitë, nurses: Valerija Ðkikûnaitë, Aldona Seibutienë, Genovaitë Bulzgytë, Miroslava Venslavoviè, Rimutë Tarutienë, Auðra Bujokaitë, Rita Berlinskaitë, IT and Information Units workers: Regina Pilkauskienë, Saulius Dudlauskas, Janina Utkuvienë, librarian Bronë Nainienë, Alvydas Vainauskas, the Enterprise director, and heads of separated psychiatric services: Algis Kurtinaitis, Konstantinas Daðkevièius, Onutë Davidonienë. The Hospital is situated in a picturesque 50 acres park with old trees and greenery that lend calmness and a good mood both to the patients and to the personnel. The staff of the Hospital is ready to meet and solve the new problems of our time in returning the mental patients to society, for the sake of humanism.

Valentinas Maèiulis, MD, PhD

ИСТОРИЯ БОЛЬНИЦЫ В. Мачюлис

Республиканская Вильнюсская психиатрическая больница – одно из крупнейших лечебных заведений в Литве. За многие годы здесь сформировалась колыбель практической и научной психиатрии, где много усилий прилагается к подготовке врачей и медицинских сестёр, оздоровлению населения и ориентации психиатрии на новые достижения. В настоящее время в больнице работает 789 работников, в том числе 84 врача, 17 психологов, 251 медицинская сестра, 270 помощников медицинских сестёр, 32 социальных работника, 44 работника администрации, инженеры, техники, специалисты по вычислительной технике и др. Больница оказывает помощь 1 100 000 жителям республики. Ежегодно в стационар прибывает около 8000 больных, амбулаторно консультируется около 5 тысяч человек. В больнице действует 17 стационарных отделений, среди которых 11 территориальных и 6 специализированных отделений психиатрии: приём и диагностика, болезнь Альцгеймера и соматопсихиатрический, геронтопсихиатрический, острых алкогольных психозов, реанимации и интенсивной терапии, психиатрические клиники Вильнюсского университета для взрослых, подростков и детей. В настоящее время в стационаре имеется 706 коек. В этом году больница празднует своё 100-летие со дня основания. История Республиканской Вильнюсской психиатрической больницы начинается с конца XIX столетия. Тогда Литва входила в состав Российской империи, которая мало заботилась о психических больных. В 1889 году директор Медицинского департамента Вильнюсской губернии Л. Рагозин впервые предложил создать крупные психиатрические больницыи и сосредоточить в них врачей-психиатров, оборудовать для больных мастерские трудовой терапии 47

и специализированные кабинеты. К реализации такого проекта приступили только по истечении десятилетия, в 1898 году. Было намечено строительство окружных психиатрических больниц, в том числе в Риге и под Вильной. Из сметы Министерства внутренних дел на строительство был выделен один миллион рублей. В 1902 году работа была завершена, а в 1903 году приняты первые больные. Официальное открытие больницы произошло 21 мая 1903 года. Больница подчинялась Министерству внутренних дел и обслуживала Виленскую, Ковенскую, Гродненскую, Минскую и Витебскую губернии. На средства государства бесплатно разрешалось лечить не более 200 больных, а с других взымалась плата. 60 коек было выделено для частных пациентов. Первым директором больницы был назначен выдающийся психиатр того времени Н. Краинский. Он был последователем В. Бехтерева, И. Павлова, С. Корсакова и других физиологов и психиатров Европы. По словам самого И. Краинского – в основе лечения должен лежать здравый ум и гуманизм. Изоляция больных была необязательной, разрешалось выходить даже за пределы больницы, организовывались встречи в обществе. Но гуманная психиатрия Н. Краинского была встречена враждебно. Среди сотрудников больницы зрели революционные идеи: персонал бунтовал, распространял листовки. Больницу посетили социалисты, в том числе врач И. А. Домашявичюс. В 1905 г. Н. Краинский вынужден был оставить пост директора больницы. Директором был назначен врач Н. Хардин. Изменился персонал больницы. Воцарился протекционизм и тюремный режим. Увеличился срок лечения, оно стало неполноценным. В таком состоянии больница существовала до 1915 года, с приближением фронта немецкой армии эвакуирована в глубь России. Здания больницы использовались под казармы, большинство из них было разрушено. Второе возрождение больницы началось 1 июля 1961 года, когда на должность главного врача был назначен И. Гляуберзонас. Он взялся за восстановительную работу, сплотил коллектив и руководил им до 1982 года. Для восстановления разрушенных корпусов требовалось 5–6 лет. В первый год после восстановления, больница приняла 1136 больных, переведенных из психиатрических больниц Вильнюса, Пажайслиса, Каунаса. Это были хронические больные, нуждающиеся в длительном лечении и уходе. В то же время было основано наркологическое отделение, где в первые годы деятельности лечилось 418 больных хроническим алкоголизмом и алкогольными психозами. Так было положено начало наркологической службе в республике. Постепенно увеличивалось количество коек, укреплялась материальная база больницы. В 1964 году сюда были переведены психические больные из ликвидируемой Пажайслисской психиатрической больницы. Тогдашняя 48

Н. Вильняская психиатрическая больница выросла до 2000 коек и стала крупнейшим лечебным заведением в Литве. В психиатрии того времени заметный след оставили бывший главный врач И. Гляуберзонас и его заместитель Е. Демидюкас. В 1982 году меняется администрация больницы. На работу приглашается несколько хороших руководителей из других психиатрических учреждений. На должность главного врача назначается тогдашний главный психиатрнарколог Министерства здравоохранения врач В. Мачюлис, заместителем – П. Навашинскас, директором производственно-лечебных мастерских – А. Вайнаускас и другие. В деятельности больницы появились новые формы работы, новые замыслы, более интенсивной становилась лечебно-методическая работа, утвердилось положение, что работающие в психиатрии должны не только лечитъ, но и помогать больному жить. Была организована институция психологов и социальных работников, оказывающая помощь больным в решении юридических, социальных, бытовых и других жизненно важных вопросах. После восстановления Независимости Литвы сотрудники больницы первыми ощутили её ценность и хрупкостъ, т. к. первая акция советской армии, которая произошла 27 марта 1990 года, была направлена на Н. Вильняйскую психиатрическую больницу. Здесь в стрессовом состоянии находилось 38 граждан Литвы, оставивших ряды советской армии. В больнице был осуществлён акт вандализма, жестоко избиты сотрудники и пациенты. После признания западными государствами независимости Литвы, на психиатров обрушился поток профессиональной информации. Завязалисъ профессиональные связи с психиатрами США, Польши, Финляндии, Швеции, Норвегии, Болгарии, Дании, Германии. Для обработки, сис-тематизации и использования информации был создан организационно-методический отдел психиатрической помощи, в ведении которого находятся компьютеры, научная библиотека. В отделе интенсивно накапливается опыт работы, анализируется динамика заболеваемости, смертности от психических заболеваний в нашей стране. Здесь подготовлены стандарты работы медицинских сестёр, внедрена компьютерная обработка данных психиатрической статистики, поддерживается связь со всеми районами и городами. Центр планирования и исследования присмотра за психическим здоровьем в нашей больнице вырос в самостоятельное учреждение и с 1999 г. он называется Государственным центром психического здоровья. Этим центром руководит врач О. Давидонене. Расширился объём амбулаторных консультаций. Они проводятся в консультационно-методическом отделении больницы, в котором больных 49

принимают 3 психиатра. Отделением руководит доктор А. Л. Каунас. Следует отметить деятельность научной библиотеки клиники, в которой накоплена новейшая литература по психиатрии. Библиотека служит фондом обширной беллетристической литературы, ею пользуются больные и персонал больницы. Библиотекой руководит Б. Найнене. С развитием Вильнюсской психиатрической клиники неразрывно связана детская психиатрия страны. С 1962 г. в клинике начало действовать первое в Литве детское психиатрическое отделение на 60 коек. Энтузиастом организации отделения была врач О. Аранович, которая на протяжении девяти лет заведовала данным отделеним, предназначенным для лечения детей дошкольного возраста. Первая заведующая этого отделения Л. Малинаускене была долголетним главным детским психиатром Министерства здравоохранения. Основным терапевтическим фактором при лечении расстройства психики у детей в отделениях считалось правильное сочетание медикаментозного лечения с лечебной педагогикой. С 1972 г. введено обучение детей школьного возраста. В обоих отделениях с первых дней их существования работают логопеды и педагоги-воспитатели. В течение последнего десятилетия усилена психологическая служба, в детских отделениях работают психологи, занимающиеся патопсихологией и психокоррекцией. В 1998 г. детские психиатрические отделения были преобразованы в Университетскую детскую и подростковую психиатрическую клинику. В 2000 г. была начата реорганизация отделения, на данном этапе это современная на 24 койки Университетская детская и подростковая психиатрическая клиника, которой руководит доцент Д. Пурас. В больнице проводятся конференции, на которые собираются члены отделений детской психиатрии Ассциации психиатров страны. Под руководством логопеда М. Стропене действует научное общество логопедов, работающих в ведении Министерства здравоохранения. В отделении психиатрических консультаций действует подразделение по консультации детей. Сюда прибывают больные со всех уголков страны. Служба детской психиатрии является одним из основных центров детской психиатрии Литвы. В течение последнего десятилетия значительно улучшили свою работу клиническая и биохимическая лаборатории. В них определяется концентрация ферментов, микроэлементов, железа, креатинфосфокиназы, нитратов. В крови выделяются фракции белков, определяется концентрация нейролептиков и антидепресантов в плазме крови, выполняются другие исследования. Лабораторией руководит З. Пушкорене. 50

Врачи больницы помогают больным объединяться в клубы, поддерживают общественное движение за здоровую психику. Открыт клуб для психических больных. Его занятия посещают больные, члены их семей, ведутся психотерапевтические беседы, организуются экскурсии на природу, в исторические места республики. Инициатором создания клуба является заведующая отделением Д. Сурвилайте. Для интеграции больных в общество был создан специальный филиал в Ужугирисе. В 1992 г. начато внедрение принципов санаторно-курортной реабилитации в отделении больницы, открытом в санатории «Эгле» в Друскининкай. Туда направляются больные для курортно-бальнеологической и психологической реабилитации. Создана система реабилитации больных, имеющая две стратегии: активизировать желание больных к действию и помощь в реализации потребностей больных. В системе реабилитации большое значение имеет трудовая терапия, которая стала создаваться в 1961 г. Этой работой руководил завхоз К. Гарла. Первые занятия начались в отделениях больницы, где находились в основном, хронические больные. Они вязали сеточки для детских домов, клеили бумажные меточки. После реставрации здания трудовой терапии на территории больницы был создан цех пластмассовой бижутерии, столярный цех. Больные шили домашние тапочки, чинили обувь. Многие больные стали работать в восстановленных теплицах. Первым врачом трудовой терапии был К. Пономарёв, ему помогала медсестра В. Яшкене. С 1982 г. трудотерапией начал руководить А. Вайнаускас. Он существенно изменил вид лечебно-производственных мастерских, реставрировал все здания, организовал для больных современное предприятие, кооперировал деятельность мастерских с промышленными предприятиями, упорядочил хозяйство мастерских. Был воплощён поэтапный принцип реабилитации больных «от простого к сложному», для этого в 1988 г. создаётся лечебнопроизводственное объединение, которое в 1991 г. преобразуется в самостоятельное государственное предприятие «Aтъяута». Здесь больных трудоустраивают, они получают все социальные гарантии и соблюдают специальный трудовой режим. На предприятии имеется выбор более 60ти разновидностей работ. С 1990 г. предприятием руководит Э. Субялис, медицинскую работу организoвала врач-психиатр Л. Самавичене. С 2000 г. производство работает с амбулаторными пациентами. С 1984 г. в больнице началась интенсивная подготовка среднего медицинского персонала на ежегодных курсах повышения квалификации. В течение года курсы заканчивают 70–80 сиделок (медсестер). Поощряется желание поднимать 51

профессиональный уровень, индивидуальности сиделок, использование их опыта в процессе лечения и реабилитации больных В настоящее время активно работают квалификационные курсы, организуемые ассоциацией по подготовке сиделок, которыми руководит заместитель директора больницы по уходу за больными Ирена Юрялене. Создается клинико-учебная база для подготовки врачей-психиатров, а осенью 1991 г. была организована Вильнюсская университетская клини ка психиатрии на 180 коек, которой руководит проф. А. Дембинскас. Осуществляется повышение квалификации врачей-психиатров, намечаются пути по увеличению их числа. Цель этой работы – возмещение значительного недостатка специалистов по сравнению с числом психиатров в развитых странах. Создаются программы по лечению психических заболеваний, реабилитации и интеграции больных в общество. Сейчас в Вильнюсской университетской клинике в нашей больнице находится отделение на 50 коек для взрослых и 24 койки для детей и подростков. Больница является крупной научно-медицинской базой. В 1991 г. была создана лаборатория по исследованию проблем психиатрии. Лабораторией руководил доктор медицины В. Мачюлис. Учитывая направления научной работы, в лаборатории организованы два отделения: отделение по исследованию аффективных расстройств и нестандартным методам лечения, которым руководит проф. Г. Жукаускас. В лаборатории работают врачи: консультант, д-р мед., проф. А. Дембинскас, врачи-психиатры Р. Милашюнас, Г. Виндашене, Э. Йонушене, М. Рустейка, А. Старкаускас, В. Мицкелевич, психолог Г. Гудайте. Темы научных исследований: «Эпидемиология депрессий, самоубийств, клинико-психологический анализ», «Мультидисциплинарные исследования аффективных заболеваний». Проводятся исследования в городе Вильнюсе, в Шакяйском и Шальчининкском районах. Осуществляется сотрудничество с кафедрой психологии Вильнюсского Университета, с кафедрой социальной и клинической психологии ВУ, психиатрической клиникой Лундского Университета в Швеции, психиатрической клиникой Бернского Университета в Швейцарии. В 1993 г. врач В. Мачюлис защитил диссертацию на тему: «Данные катамнестического исследования маниакально-депрессивного психоза». Диссертацию на соискание звания доктора медицины на тему: «Типология и прогноз пьянства и алкоголизма в Литовской Республике» защитил доц. А. Дембинскас. Это одни из первых защит диссертаций в Литве, вернувшей свою независимость. Многолетние трудовые традиции у отдела по исследованию 52

проблем психиатрии, которым руководил проф. Г. Жукаускас. В 1969 г. в Республиканской Н. Вильняской психиатрической больнице, по инициативе тогдашнего Министра здравоохранения доц. В. Клейзы, была создана лаборатория по исследованию центральной нервной системы. Руководить ею был приглашён нейрохирург д-р. мед. А. Мицкис. В этой лаборатории был накоплен обширный материал по электрофизиологическим исследованиям (энцефалограммы, роеэнцефалограммы, М-эхо-эн-цефалограммы). Другое направление лаборатории-консервация и пересадка органов положило начало пересадке органов больным в Литве. Были проведены эксперименты по консервации и пересадке щитовидной железы (65), почек (2000) и печени (73). В практику внедрена пересадка по-чек, инициаторами которой были д-р. мед. В. Клейза и д-р. мед. Й. Дайнис, проф. Г. Жукаускас. До настоящего времени в Литве осуществлена пересадка почек более 800 больным хронической недостаточносью почек. Г. Жукаускас в 1987 г. в диссертации на соискание звания доктора медицины обобщил основные принципы консервации паренхимных органов. В диагностике психических заболеваний большое значение имели проводимые в лаборатории научно-исследовательские работы о феномене биоэлектрической гемеостазы организма. Проводятся научно исследовательские работы по хронической и острой интоксикации организма алкоголем и другими веществами. В работе лаборатории принимали участие многие научные сотрудники и врачи-практики, вписавшие свои имена в историю медицинской науки. Большую поддержку в научной деятельности и в практической работе оказывали и оказывают своими консультациями проф. Й. Шуркус, доц. А. Лапите, академик Российской академии медицинских наук А. С. Тиганов, доц. Т. П. Платонова, доц. Л. Н. Видманова, П. А. Баранов и др. Психиатры больницы принимали активное участие в преобразовании служб психиатрии, в подготовке законов психического здоровья. С 1992 г. после создания Бюро судебной медицины и судебной психиатрии, служба судебной психиатрии стала самостоятельной. Сегодня эта служба существует при Министерстве здравоохранения и называется Государственной службой судебной психиатрии и наркологии. Ею руководит врач К. Дашкявичюс. В 1983 г. был создан Республиканский наркологический диспансер, которым руководит врач А. Куртинайтис. Руководство больницы много внимания уделяет улучшению условий лечения больных и работы персонала. Работает аптека, киоск печати, кафе. К творческой работе побуждают оборудованные аудутории, зал. 53

В больнице наряду с медикаментным широко применяется психотерапевтическая и психосоциальная реабилитация. С 1996 г. психологическая служба преобразована в центр психологической консультациии и психотерапии, в котором работают 4 психотерапевта и 17 психологов. В 1996 г. в больнице был сформирован отдел социальной помощи, в котором трудятся 32 социальных работника. В 2000 г. основан комплекс социальной реабилитации, который состоит из центра быта, отдыха и творчества. Больных консультируют врачи разных специальностей: неврологи, терапевты,хирурги, стомотологи, окулисты, оториноларинголог, гинеколог, дерматовенеролог, неврохирург, рефлексотерапевт и др. В 1999 г. основан отдел Электрофизиологических исследований и методов лечения (ЭИМЛ). В нём проводятся компьютерная электроэнцефалограмма, ЭО энцефалограмма, регистрируются вызванные потенциалы головного мозга, проводятся процедуры электроимпульсной терапии при помощи аппарата «Thуmatron DGх». В 2002 г. был основан радиологический отдел,в котором проводится компьютерня томография, эхоскопия, флюрография и другие рентгенологические исследования. Республиканская Вильнюсская психиатрическая больница – первое психиатрическое учреждение в Литве, которое приобрело компьютерный томограф. В больнице действует современная информационная система и база данных. С 2002 г. ведётся компьютерный учёт лечебных карт больных. ЗАО «Penki kontinentai» предоставляет больнице услуги интернета. Отдел информационных технологий следит за компьютерной сетью больницы, в которую подключены все подразделения и медперсонал. С 1998 г. в больнице действует служба медицинского аудита, которая должна создать и внедрить качественную систему управления РВПБ. За осуществлением принципов медицинской этики следит комиссия по медицинской этике. С 2001 г. больница принята в Европейскую сеть оздоровительных больниц. Коллектив больницы поддерживает связи с зарубежными коллегами, принимает участие в конференциях в других странах. В 1999–2000 гг. больница выполнила реконструкцию тепловых сетей, тем самым уменьшила расходы на отопление помещений. На работу в больницу пришло производство немецкого капитала в Литве ЗАО «P. Dussmann», у которого есть сертификат медицинского питания ISO 9001. Реорганизовано управление больницей, увеличена ответственность 54

руководителей за порученную работу. Директором больницы является В. Мачюлис, заместители директора по медицине Юрате Лянгвянене, Алина Стигене, заместитель директора по экономике Надежда Костыгова-Лейшене, заместитель директора по уходу за больными Ирена Юрялене. Работники больницы умеют не только хорошо работать, но и отдыхать. Они участвуют в драматическом кружке, ансамбле этнографической песни. Проводят выставки декоративных букетов, рукоделий и другие мероприятия. Успешное воплощение в жизнь реформ всегда требуют от людей большой самоотдачи, профессиональных знаний, доброжелательности, созидательности. Приятно, что у коллектива нашей больницы всё это есть. Совершенно понятно, что перечисленные работы выполнялись всем персоналом больницы, но успех большинства работ определила деятельность индивидуалов, сильных личностей. Они вписали свои имена в историю больницы, это: заместители директора Пятрас Навашинскас, Нийоле Пятраускене, Евгениюс Демидюкас, Ирена Юрялене, Надежда Костыгова-Лейшене, руководитель консультационнометодического центра Альгирдас Каунас, заведующие отделений доц. Алдона Шюркуте, Дануте Даугирдене, Мария Банайтене, Дангуоле Шапалене, Алина Аляксене, Лайма Малинаускене, Дангуоле Сурвилайте, проф. Гядиминас Жукаускас, Каститис Дапшис, Зита Пушкорене, Лайма Дубаускене, Альгис Самуолис, Йонас Йоникас, психиатры Нийоле Бучялите, Владас Шимкунас, Валюс Сруога, психолог доц. Гражина Гудайте, медсёстры Валерия Шкикунайте, Алдона Сейбутене, Геновайте Бульзгите, Мирослава Венславович, Римуте Тарутене, Аушра Буйокайте, Ри-та Бярлинскайте, работники информационных и информативных отделов Регина Пилкаускене, Саулюс Дудлаускас, Янина Уткувене, заведующая библиотекой Броне Найнене, директор «Vilniaus Atjauta» Альвидас Вайнаускас, руководители отделившихся психиатрических служб Альгис Куртинайтис, Константинас Дашкявичюс, Онуте Давидонене и многие другие. Больница расположена в живописном парке Рокантишского имения, где летняя зелень и старые деревья создают и хорошее настроение у персонала и больных. Коллектив больницы готов преодолевать возникающие трудности во имя возвращения душевнобольных в общество, во имя гуманизма.

RESPUBLIKINËS VILNIAUS PSICHIATRIJOS LIGONINËS GYDYTOJØ 1903 2003 METØ MOKSLINIØ DARBØ APÞVALGA A. Ðiurkutë

Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei 2003 metais sukako 100 metø. Nuo ligoninës ásteigimo iki ðiø dienø jos gydytojai dirbo moksliná darbà ir áneðë didelá indëlá á medicinos mokslo raidà. N. Domanskis, lankæsis ligoninëje, 1903 metais apybraiþoje Tarp dvasios ligoniø apraðë, kaip atrodë Vilniaus apygardos ligoninë, kaip buvo iðdëstyti skyriai, paskirstyti ligoniai, koks buvo ðios gydymo ástaigos reþimas ir pan. (189). Pirmasis ligoninës direktorius buvo N. Krainskis (1869 1951), dirbæs klinikoje 1903 1905 metais. Mokslininkas ir pedagogas N. Krainskis skaitë fiziologinës psichologijos kursà, 1896 m. apgynë disertacijà Epilepsijos patogenezë , o 1899 m. gavo tarptautinæ Briuselio akademijos premijà. N. Krainskis buvo epilepsijos metabolinës teorijos ðalininkas, teigë, kad priepuoliø metu pasiðalina ið organizmo susikaupusios kenksmingos medþiagos. N. Krainskis raðë teismo psichiatrijos, psichiatrijos istorijos klausimais, buvo etiopatogenezinës ligø klasifikacijos ðalininkas. Be to, N. Krainskis domëjosi psichikos ligoniø prieþiûra, globa, atliko psichiniø ir fiziniø reakcijø á taktilinius ir skausmo dirgiklius tyrimus. Jis raðë apie baisià psichikos ligoniø padëtá Rusijos psichiatrijos ligoninëse, kur kartu buvo laikomi ûmiomis ir chroninëmis ligomis sergantys pacientai, sveikstantys ir nevalyvi ligoniai, personalas nebuvo specialiai paruoðtas, nemokëjo slaugyti psichomotoriðkai sujaudintø ligoniø, nebuvo paisoma elementarios higienos, ant grindø arba po du lovoje voliojosi buvusiø þmoniø ðeðëliai . Autorius raðo, kad yra daug ligoniniø, kuriø gydytojai visiðkai nesidomi pacientais, jø nepaþásta, neþino net pavar57

dþiø, á skyriø uþeina vos 10 15 minuèiø, ligoniai ten muðami ir netgi uþmuðami. N. Krainskis susirûpinæs apraðo visiðkai beteisæ ligoniø padëtá, kai skaitoma jø korespondencija, neleidþiama pasimatyti su giminëmis. Nuodugniai su N. Krainskio moksline veikla galima susipaþinti prof. J. Ðurkaus habilituoto medicinos daktaro disertacijoje Lietuvos psichiatrijos mokslo istorija , publikacijoje N. Krainskis pirmasis Vilniaus apygardos ligoninës direktorius (464; 465). 1904-aisiais, tepraëjus metams po Vilniaus apygardos ligoninës atidarymo, jau leidþiamas jos mokslo þurnalas Vilniaus apygardos ligoninës mokslinis archyvas , tapæs ið esmës pirmuoju psichiatrijos periodiniu leidiniu Lietuvoje (J. Ðurkus, 1993). Þurnalo pratarmëje pabrëþiama, jog bus pateikiami skirtingi poþiûriai, laikomasi visiðkos þodþio laisvës principo. Ðiame periodiniame leidinyje N. Krainskis paskelbë du darbus. Vienas jø filosofinio pobûdþio traktatas apie materijà ir energijà, jø kitimà, psichinæ energijà. N. Krainskio paþiûros atsispindi praneðime apie psichiatrijos sekcijos darbà IX Pirogovo suvaþiavime, vykusiame 1904 metais. Èia autorius kritikuoja sumanymà steigti maþas apskrièiø ligonines, tvirtina, kad zemstvos nepajëgios jø iðlaikyti, kad Rusijoje dar maþa humanizmo ir per anksti kalbëti apie decentralizacijà, kad psichiatrijos ligoninës atrodanèios blogiau negu arklidës. Minëtame þurnale (330; 331) buvo publikuojami gydytojø moksliniai darbai, apibendrinami kai kuriø ligø tyrimø duomenys. Vyresnysis ordinatorius A. Frikenas raðë teismo psichiatrijos klausimais: jis aiðkiai nurodë, kokiais atvejais skiriama ekspertizë, pabrëþë, kad gydytojas turi gauti visà tardymo medþiagà. Autoriai iðsamiai raðë apie ligos atvejus, analizavo patologinio afekto, psichopatinio charakterio, melancholijos, katatonijos, chroniðkos paranojos ir kitø ligø simptomatikà. M. Majevskis apraðë retà Akinesia algera atvejá (sunki isterijos forma). I. Raicheris, remdamasis gausiais literatûros ðaltiniais, nagrinëjo saviþudybiø psichologinius ir socialinius aspektus, pateikë ádomiø istoriniø faktø, ávairiø psichiatrø, raðytojø, poetø, filosofø poþiûrá á saviþudybæ. Pats autorius ðá veiksmà laikë laisvos valios aktu. P. Mysovskis analizavo dekadentizmo elementus psichikos ligoniø kûriniuose, pateikë ligonio ligos istorijà ir jo kûrybà. Autorius raðë, kad dekadentizmui bûdingas ámantrus, mistinis turinys, fantazija, asociacijø keistumas, neiðbaigtumas, màstymo nenuoseklumas, dël to kalba darosi nesuprantama. Tai greièiau esàs graþiø, emocijomis nuspalvintø þodþiø kratinys. P. Mysovskio nuomone, dekadentizmas turi psichopatologiniø poþymiø. Minimame moksliniame archyve randame V. Andrijevskio, A. Vladimirskio, J. Jundzilo straipsniø, kuriuose analizuojamos kai kurios ligos. Skaitant ðiuos darbus kyla didelës pagarbos jausmas tiems gydytojams, kurie, dirbdami sunkiomis sàlygomis (juk gydymui tebuvo naudojama morfijus, opijus, vonios 58

ir pan.), buvo humaniðki, domëjosi psichiatrijos mokslu, apibendrino savo klinikinæ patirtá, palikdami ir mûsø klinikai moksliná palikimà. Deja, ligoninë gyvavo iki 1915 metø ir buvo atkurta tik 1961 metais. Jai iki 1982 metø vadovavo Lietuvos nusipelnæs gydytojas J. Gliauberzonas. Respublikinë Naujosios Vilnios psichoneurologinë ligoninë 1971 m. liepos 1 dienà ðventë atkûrimo deðimtmetá. V. Ðimkûnas (428) apraðë ðiai sukakèiai skirtà gydytojø mokslinæ konferencijà, kurioje praneðimus skaitë ilgametis vyr. gydytojo pavaduotojas medicinai E. Demidiukas, taip pat O. Aranoviè, V. Ðimkûnas, P. Vasiliauskas, R. Talaèkienë, A. Rudzkis, V. Banaitis, sveèiai ið Centrinio gydytojø tobulinimosi instituto Psichiatrijos katedros. Galime didþiuotis, kad prasmingà N. Krainskio tradicijà tæsia dabartinis ligoninës direktorius medicinos daktaras V. Maèiulis, sëkmingai ir kûrybiðkai vadovaujantis ligoninei nuo 1982 metø. 1993-iaisiais jis apgynë daktaro disertacijà Maniakinës depresinës psichozës katamnezinio tyrimo duomenys , yra paskelbæs 42 mokslinius darbus. Dr. V. Maèiulio disertacijos tikslas buvo katamneziniu klinikiniu bûdu iðtirti maniakinës depresinës psichozës (MDP) eigà, ávertinti suicidiniø bandymø ir suicidø daþnumà, nustatyti provokuojamus ligos veiksnius, pacientø prisitaikymo gyventi visuomenëje galimybes, iðanalizuoti sisteminio gydymo poveiká ligos raidai. Darbas iliustruotas 56 turiningomis lentelëmis, pateikta anketø MDP ir psichiniø socialiniø stresø tyrimams atlikti. Vertinga ir ádomi literatûros apþvalga, pateikiama klasikinë MDP (dabar dvipolis afektinis sutrikimas) samprata, supaþindinama su naujausiais uþsienio mokslininkø darbais. Raðydamas minëtàjá darbà, V. Maèiulis iðtyrë 51 pacientà, sergantá MDP. Autorius pateikë naujø vertingø duomenø apie ligos eigos ypatumus, inicialiná, manifestacijos laikotarpius, reabilitacijà, psichiniø socialiniø veiksniø átakà ligos raidai. V. Maèiulis nustatë, kad vidutinë inicialinio periodo trukmë yra 2,18 metø, kad vyrams ðis laikotarpis ilgesnis ir ankstyvesnis negu moterims. Klinikiniai tyrimai padëjo nustatyti inicialinio laikotarpio ypatumus. Tai turi didelæ praktinæ klinikinæ reikðmæ, leidþia anksti diagnozuoti ligà. Pastebëta, kad moterys inicialiniu laikotarpiu patiria tokius negalavimus kaip depresija, ciklotimija, subdepresija, psichastenija ir tik 6,45 proc. moterø pasitaiko dirglumo lydima psichopatologija. Vyrams inicialiniu laikotarpiu bûdinga ávairesnë psichopatologija: be depresijos, pasireiðkia manijos ir hipomanijos, isterijos, paranojos simptomai, kuriø beveik nepastebëta tiriant moteris. Ðio laikotarpio psichopatologija daþniausiai buvo nustatoma tik retrospektyviai. Didelá poveiká ligos manifestacijai turëjo psichikà traumuojantys veiksniai, stresinës situacijos. Beje, tiriamieji sirgo ir somatinëmis ligomis, daþniausiai ðirdies ir krauja59

gysliø, kurios sudarë 34,88 proc. visø somatiniø ligø. Ádomu tai, kad antrojo ligos priepuolio, palyginti su pirmuoju, psichopatologija 33 proc. pacientø buvo intensyvesnë. Autorius, iðanalizavæs 18 metø trukusio katamnezinio tyrimo duomenis, nustatë, kad dvipolës ir vienpolës ligos priepuoliø skaièius tolygiai maþëja, kuo ilgiau sergama, tuo retesni tampa nauji priepuoliai. Nustatytas statistiðkai patikimas ligos regresijos koeficientas (r = 1,47 ± 0,9) rodo, kad per metus priepuoliø sumaþëja 1,47 atvejo. Disponuodamas ilga katamneze, t. y. ligos raidos analizës duomenimis, autorius priëjo prie prognozei, reabilitacijai svarbiø iðvadø: pavyzdþiui, kad ligai ilgai tæsiantis maþëja maniakiniø, miðriø afektiniø faziø, o tiems ligoniams, kurie patyrë daugiau kaip 15 ligos priepuoliø, lieka tik depresinë simptomatika. Stebëjimø duomenys padëjo atskleisti, kad net 79,73 proc. pacientø tarp ligos priepuoliø turëjo neiðreikðtø psichikos sutrikimø, dël kuriø maþëjo jø darbingumas, socialinë adaptacija. Nustatyta, kad 41,27 proc. ligoniø remisijos metu turëjo ciklotiminiø nuotaikos svyravimø, 26,98 proc. buvo bûdingi premorbidiniai psichikos ypatumai, o 11,11 proc. turëjo kitokiø psichikos sutrikimø, daþniausiai piktnaudþiavo alkoholiu. Pasveikimui prilygstanti intermisija nustatyta 20,63 proc. ligoniø. Po vieneriø ligos metø pasveikimui prilygstanèià remisijà patyrë 20 pacientø, vëliau jø skaièius maþëjo ir deðimtaisiais ligos metais jø buvo tik 7, o per paskutiná tyrimà padaugëjo iki 12. Tai rodo, kad didëjant ligos trukmei didëja ir pacientø kompensacinës galimybës, juoba kad kiti psichikos sutrikimai lieka pastovûs ir laikui bëgant maþai kinta. Psichikà traumuojantys veiksniai daro átakà ligos raidai ir recidyvams. Tà rodo ir tas faktas, kad net 97,26 proc. pacientø buvo patyræ ávairiausiø stresø. Tirdamas pacientø reabilitacijos problemas, V. Maèiulis átikinamai parodë, jog daugumai pacientø (80,4 proc.) reabilitacija buvo nepakankama. Autoriaus padaryta iðvada, kad tinkamai gydomi pacientai geriau adaptuojasi gyvenime, yra labai svarbi. Apibendrinant glaustai iðdëstytas V. Maèiulio disertacinio darbo tezes, paþymëtina, kad tai vertinga mokslo studija, kurioje atsispindi brandaus klinicisto màstysena ir didelë kvalifikuota klinikinë patirtis. Dr. V. Maèiulis su bendraautoriais (A. Lapyte, J. Ðurkumi) baigia rengti fundamentalø Psichiatrijos terminø aiðkinamàjá þodynà. Dar trylika ligoninës darbuotojø yra apgynæ medicinos, psichologijos ir biologijos daktaro disertacijas (276; 41; 380; 75; 378; 88; 501; 218; 456; 374; 208; 95; 26), G. Þukauskas ir A. Dembinskas habilituoto daktaro disertacijas (502; 181). 60

O. Aranoviè 1967 metais apgynë disertacijà Ûmiø psichoziø, iðsivysèiusiø pogimdyminiu periodu, klinikinis-katamnezinis tyrimas . Vienai ligoniø grupei puerperalinio laikotarpio metu buvo nustatytos infekcinës kilmës pogimdyminës psichozës, kitai ðizofrenija. Pogimdyminës psichozës iðtikdavo per 6 savaites po gimdymo, reikðdavosi ûmiai, su sàmonës sutrikimo bûsenomis amenciniu, delyriniu oneiroidiniu sindromais, apkvaitimu, pereinanèiu á gilià astenijà. Amencinis sindromas daþniausiai bûdavo esant sepsiui. Pogimdyminës psichozës maniakinë ir depresinë bûsenos skyrësi nuo analogiðkø sindromø sergant maniakine depresine psichoze, ðizofrenija: afektiniø faziø nestabilumu, bûdingu piktumu, sutrikusios sàmonës epizodais, astenija. Infekciniø psichoziø po gimdymo eiga buvo gërybinë, ligonës pasveiko. Po kitø nekomplikuotø gimdymø psichozës nesikartojo. Antrosios grupës ligonëms, kai po gimdymo pasireikðdavo arba paûmëdavo ðizofrenija, sàmonës sutrikimo reiðkiniai buvo ne tokie ryðkûs, o psichozei bûdinga senestopatijos, psichosensoriniai sutrikimai, taktilinës haliucinacijos, hipochondrinio kliedëjimo idëjos su psichinio automatizmo reiðkiniais. Vëliau pasireiðkë pakartotiniai ligos priepuoliai su katatonijos simptomais bei ðizofrenijai bûdingais asmenybës pakitimais. Autorë pateikë pogimdyminio laikotarpio psichoziø gydymo principus. R. Rudzkienë (1970) biologijos kandidato disertacijoje Kai kuriø angliavandeniø ir tiamino rodikliø kitimai taikant alkilinanèius prieðnavikinius preparatus ir B grupës vitaminus eksperimentuose tyrë antinavikiniø alkilinanèiø medþiagø, B grupës vitaminø ir jø deriniø átakà kai kurioms angliavandeniø apykaitos grandims. Autorë nustatë, kad alkilinantieji preparatai, vartojami terapinëmis dozëmis, sukelia angliavandeniø ir tiamino apykaitos sutrikimø, taip pat iðtyrë, kurie preparatai toksiðkesni, atskleidë difosfotiamino bei kitø B grupës vitaminø normalizuojantá poveiká kai kuriems angliavandeniams, árodë, kad vitaminø bei alkilinanèiø preparatø deriniai gali bûti taikomi kompleksiðkai gydant navikus chemioterapija. D. Barðtienë (1972) disertacijoje Ligoniø, serganèiø nepertraukiamos ir priepuolinës eigos ðizofrenija, cholinesteraziø aktyvumas tyrë tikràjà cholinesterazæ (Ache) ir pseudocholinesterazæ (Che), ardanèias neuromediatoriø acetilcholinà, kurio metabolizmo sutrikimai turi átakos ðizofrenijos etiopatogenezei. Autorë iðtyrë, kad su ðiø fermentø aktyvumu susijæ ligos klinika, eiga ir gydymas. Nustatyta, kad sunkëjant psichikos bûsenai, cholinesteraziø aktyvumas maþëja, o pats maþiausias Ache ir Che aktyvumas bûna hebefreninio, katatoninio ir depresinio paranoidinio sindromø atvejais. Ache ir Che aktyvumas, esant progresuojanèios eigos ðizofrenijai, patikimai sumaþëja, o progresuojan61

èios eigos su priepuoliais atvejais patikimai padidëja. Esant ryðkiems asmenybës pakitimams, tirtø cholinesteraziø aktyvumas maþëja. Gydant fermentø aktyvumas didëja. R. Raþinskienë (1973) disertacijoje Vëlyvo amþiaus ligoniø su psichikos veiklos sutrikimais teismo psichiatrijos ypatumai gvildeno vyresnio amþiaus þmoniø, turinèiø ávairiø psichikos veiklos sutrikimø, nusikalstamumo temà, tyrë nusikaltimø ryðá su psichikos ligomis, amþiumi, alkoholio vartojimu. Autorë nustatë, kad nusikaltimus padarë 3,77 proc. vyresnio amþiaus asmenø ið tø, kuriems buvo atlikta teismo psichiatrinë ekspertizë; 72,4 proc. ligoniø nusikaltimus padaro bûdami 50 60 metø amþiaus; daþniausiai nusikalsta sergantieji ðizofrenija, galvos smegenø kraujagysliø ateroskleroze su psichikos veiklos sutrikimais, trauminëmis psichozëmis ir psichopatijomis. Klinikai bûdinga nerimo ir depresijos sindromas, nerimo hipochondrijos bûsenos su kliedëjimo reiðkiniais. Vyresnio amþiaus þmonëms bûdingesni ðie nusikaltimai: chuliganiðki poelgiai, kûno suþalojimai, vagystës, padegimai, tvirkinamieji veiksmai. Pakartotinai jie nusikalsta reèiau. R. Raþinskienë yra dar paskelbusi 14 moksliniø darbø, daugiausia teismo psichiatrijos klausimais. A. Ciunys (1975 ) disertacijoje Ávairiø vëlyvo amþiaus psichoziø nerimastingos depresijos sindromo klinikiniai ypatumai nagrinëjo serganèiøjø involiucine melancholija, maniakine depresine psichoze, vëlyvàja ðizofrenija, kraujagyslinës genezës psichozëmis nerimo ir depresijos sindromo klinikinius ypatumus. Klinikos ir katamnezës duomenys padëjo autoriui padaryti iðvadà, kad nerimo ir depresijos sindromo pobûdis priklauso tiek nuo bendrø ðio sindromo bruoþø, tiek ir nuo tam tikrø nozologijos sindromo ypatumø. Ðia tema A. Ciunys yra paskelbæs 5 mokslinius straipsnius. J. Ilgevièiûtë (1986) disertacijoje Farmakologinio paruoðimo ir konservanto sudëties reikðmë hipoterminës perfuzijos reþimu izoliuotam inkstui iðlaikyti biologijos mokslo daktaro laipsniui gauti tyrë hipoterminës perfuzijos inksto konservavimà, optimizavo ðá metodà. Autorë nustatë, kad hipoterminës (+7° C) perfuzijos oksigenuotais albuminø druskø tirpalais metodu per 3 val. 50 proc. atvejø galima atgaivinti transplantuoto inksto funkcijà. A. Ðiurkutë (1987) disertacijoje Ðizofrenijos su ákyrumais psichopatologija ir klinika nagrinëjo serganèiøjø ðizofrenija ákyriøjø bûsenø ypatumus. Skirtingai nuo tradiciniø fenomenologiniø klasifikacijø, iðskirti du obsesijø tipai: ákyriosios bûsenos su tikslingais gynimosi veiksmais ir obsesijos, kurios transformuojasi á motorinius ákyrumus, o ðie reiðkiasi panaðiai kaip katatoninës stereotipijos. Tyrimas parodë, kad sergantiems ðizofrenija ákyrumai atsiranda depresijos struktûroje. Nustatyta, koks ryðys sieja ávairiø rûðiø ákyriàsias bûsenas ir 62

ávairiø tipø depresijas. Ákyrumai glaudþiai susijæ ir su kitais psichopatologiniais sutrikimais, tokiais kaip ûmi depersonalizacija, pervertinimo idëjos, senestopatijos, bendro jutimo haliucinacijos. Pastebëta, kad yra ryðys tarp kai kuriø tipø ákyriøjø bûsenø ir ðizofrenijos progresavimo. Tirtas ðizofrenijos su ákyriosiomis bûsenomis ikimanifestinis laikotarpis, svarbus norint atskirti ðizofrenijos pradþià nuo premorbidiniø ypatumø. Mûsø klinikos universitetiniame vaikø ir paaugliø skyriuje dirbantis doc. D. Pûras 1988 metais apgynë medicinos daktaro disertacijà Sunkus protinis atsilikimas miesto vaikø populiacijoje . Ðiame darbe autorius analizavo protinio atsilikimo (PA) paplitimà tarp Vilniaus miesto vaikø, tyrë intelekto defekto struktûrà, jo psichopatologinius ypatumus ávairiø ligø atvejais, aptarë medicinos socialinæ pagalbà. 0,3 proc. Vilniaus 5 14 metø amþiaus vaikø buvo nustatytas sunkus protinis atsilikimas. Ið 221 tiriamojo 57,5 proc. pacientø buvo konstatuota PA etiologija: Dauno liga, medþiagø apykaitos sutrikimai, vaikø cerebrinis paralyþius, mikrocefalija ir kt. Tyrimo objektas buvo nediferencijuotos PA formos. Ádomu tai, kad ið 127 vaikø su nediferencijuotu PA berniukø ir mergaièiø santykis buvo kaip 2,1:1. Buvo ieðkoma biologiniø PA prieþasèiø. Retrospektyviai tiriant ðiø atvejø diagnostikos procesà aptikta nemaþai problemø, nes vaikai neturëjo ryðkesniø fizinës raidos anomalijø ir þidininës neurologinës simptomatikos. Kompleksiniø tyrimø metu 45 vaikams pavyko nustatyti PA etiologijà. Daþniausiai pastebëti trapiosios (fragiliosios) X chromosomos ir alkoholinës embriopatijos sindromai. Autoriaus nuomone, egzogeniniai veiksniai klinikinëje praktikoje neretai pervertinami. Vertinant intelekto defekto klinikos struktûrà, alkoholinës embriopatijos atvejais nustatytas hiperdinaminis sindromas, paþymëta, kad kartu reikia ávertinti ir anamnezës reiðkinius, somatinius sklaidos trûkumus. Ypaè daug dëmesio skirta trapiosios X chromosomos sindromo klinikai. Ði patologija nustatyta 9,3 proc. berniukø, kuriems prieð tyrimà kliniðkai buvo diagnozuotas nespecifinis PA. Ðiems ligoniams, be psichikos raidos atsilikimo, bûdinga greitesnë su perseveracija kalba, á ðizofrenijà panaði simptomatika, kaip antai, autistinis elgesys, neadekvaèios emocijos, stereotipijos, echolalija. Taèiau kai kurie ligos poþymiai ið esmës skiriasi nuo vaikø ðizofrenijos. Trapiosios X chromosomos sindromo (kitaip dar vadinamo Martino-Belo sindromu) atvejais nepastebëta klinikos progresavimo, emocinio ðaltumo ir neadekvatumo. Buvo nagrinëjami ir egzogeninës kilmës PA psichopatologiniai ypatumai. Ðiais atvejais klinikai bûdinga psichoorganinio sindromo simptomatika dirglumas, afektinis sujaudinimas, astenija, daþniau pasitaikë elgesio sutrikimø, traukulinis sindromas. 82 pacientams PA prieþastis liko nenustatyta, o 4,6 proc. 63

ið jø buvo bûdinga á ðizofrenijà panaði simptomatika. D. Pûras savo darbe nagrinëjo ir ne maþiau svarbius socialinës reabilitacijos klausimus. Visa apibendrinant reikia paþymëti, kad ávertinti intelekto defektà yra gana sunku. 1991 2002 metais mûsø ligoninëje dirbo garsi klinicistë, mokslininkë, talentinga pedagogë docentë A. Lapytë, tyrusi ligonius, kuriø klinikoje vyravo ákyriøjø bûsenø sindromas. Disertacijoje Ligoniø, serganèiø ákyrumais, katamneziniai tyrimo duomenys (1962) A. Lapytë analizavo serganèiøjø ákyriøjø bûsenø neuroze, psichastenija ir ðizofrenija psichopatologinius ypatumus ir dinamikà. Autorë nurodo, kad ákyriøjø bûsenø neurozës pirmieji simptomai daþniausiai atsiranda jaunystëje, veikiant ávairioms egzogenijoms, o pasireiðkia ûmiai, poûmiai ar pamaþu. Ákyriøjø bûsenø turinys visuomet psichologiðkai aiðkus, vyrauja ákyrios abejonës, daþniausiai hipochondrinio turinio, bet pasitaiko ir ákyriø minèiø, ákyraus skaièiavimo, ákyriø prisiminimø, potraukiø. Ákyrumams bûdingi psichologiðkai suprantami gynimosi bûdai. Autorës teigimu, sergantiems ákyriøjø bûsenø neuroze bûdinga daugybë ávairiø tarpusavyje susijusiø ákyrumø, jie trumpalaikiai, nepastovûs. Kartais dël susilpnëjusios kritikos ákyriosios bûsenos trumpai tampa panaðios á pervertinimo ir kliedëjimo idëjas. Nustatyta priepuolinë gërybinë ir nepalanki ligos eiga. Psichastenijai bûdingas poþymis vaikystëje atsirandanèios ákyriosios bûsenos, nors kai kuriems ligoniams jos iðryðkëja ir vëliau. Ákyrumai iðtikdavo poûmiai, neretai juos nulemdavo egzogeniniai veiksniai, taèiau psichastenijos atvejais ákyrumai buvo ne tokie intensyvûs, neatspindëjo traumuojanèiø dalykø, buvo maþiau ryðkus afektinis iðgyvenimas. Ákyriosioms bûsenoms bûdingas abstraktus turinys, nestabilumas. Iðryðkëjus galvos smegenø kraujagysliø aterosklerozei, jos paaðtrëdavo. Treèià ligoniø grupæ sudarë sergantieji ðizofrenija. Kartais ákyriøjø bûsenø pobûdis priminë neurozës klinikà, ir tik remiantis progresuojanèio proceso simptomais buvo galima diagnozuoti ðizofrenijà. Kitiems ligoniams ákyriosios bûsenos atsirasdavo jau esant akivaizdiems ðizofrenijos simptomams, tokiems kaip vangumas, emocinis blausumas. Ðizofrenijos atveju ákyrumams buvo bûdingas spontaniðkumas, daþnai keistas, absurdiðkas turinys, stabilumas, polinkis plëtotis, gausûs ritualai, o sumaþëjus kritiðkumui ákyrumai ágavo kliedëjimo bruoþø, transformavosi á kitus psichopatologinius sindromus. Paþymëtina, kad vyravo priepuolinë ðizofrenijos eiga. Doc. A. Lapytë yra paskelbusi 36 mokslinius darbus, ið jø atskirais leidiniais: Psichotropiniø vaistø vartojimas psichiniø ligø gydymui , Paprotys, áprotis ar liga , taip pat metodinius nurodymus apie psichikos ligoniø ambulatoriná gydymà palaikanèiomis neuroleptikø dozëmis. A. Lapytë yra vadovëlio Nervø 64

ir psichinës ligos bendraautorë, su prof. J. Ðurkumi paraðë ðias mokymo priemones: Darbo ir buities psichohigiena , Psichikos liga serganèiojo ligos istorija ir psichiatrijos terminø þodynëlis , taip pat Trumpà psichiatrijos terminø þodynà . G. Þukauskas 1979 m. apgynë medicinos daktaro (chirurgijos srities) disertacijà Inkstø konservavimo hipotermija ir VNIIK tirpalais tyrimo galimybës , o 1986 m. habilituoto daktaro disertacijà Parenchiminiø organø konservacijos pagrindiniai principai . Autorius uþ sukurtà dirbtinæ kraujotakos sistemà 1995 11 27 gavo patentà LT-3492B. Prof. G. Þukauskas 1969 1988 m. dirbo CNS laboratorijoje, kuri buvo ákurta mûsø ligoninëje, 1988 1993 m. vadovavo Psichiatrijos problemø tyrimo laboratorijos Elektrofiziologiniø laboratoriniø tyrimø ir netradiciniø gydymo metodø skyriui, vëliau Intensyvios terapijos ir detoksikacijos skyriui, dar vëliau Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriui, kartu dirbdamas Lietuvos teisës universiteto Teisës fakulteto Teismo medicinos katedros vedëju. Jis yra paskelbæs net 113 moksliniø darbø, skaitë praneðimus tarptautiniuose kongresuose, iðleido kelias monografijas, kolektyvinæ mokslinæ studijà Teisininkams apie stresà . Autorius nagrinëjo pareigûnø patiriamo streso prieþastis ir darbo specifiðkumà, policininkø ir kitø specialistø, dirbanèiø ekstremaliomis sàlygomis, problemas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, analizavo nusikalstamumo policijoje ir kariuomenëje prieþastis, supaþindino su JAV patirtimi kuriant kuo optimaliausias policininkø darbo sàlygas, gvildeno streso sukeliamus sveikatos sutrikimus, reabilitacijos klausimus. Autorius nustatë egzistuojant akivaizdø ryðá tarp alkoholizmo, depresijos, endokrininiø sutrikimø ir saviþudybës, o svarbiausiu veiksniu ðioje grandinëje nurodo stresà. Nuolatiná stresà daþniausiai patiria policijos darbuotojai, gaisrininkai, budintis medicinos personalas, apsaugos darbuotojai, teisëjai ir daugelio kitø profesijø þmonës. Autorius nagrinëjo potrauminio streso sindromo kilmæ, klinikà, gydymà, daug dëmesio skirdamas suicidø klausimams, ypaè policininkø saviþudybëms. Gvildeno alkoholizmo ir narkomanijos temà, pateikë iðkalbingø Lietuvos statistikos duomenø. Profesorius supaþindino su abilitacijos (gebëjimo pasirengti stresinëms situacijoms) ir reabilitacijos klausimais, sukûrë specialistø, dirbanèiø ekstremaliomis sàlygomis, rengimo ir sveikatos prieþiûros programà. G. Gudaitë 1993 metais apgynë disertacijà Serganèiøjø ðizofrenija savæs vaizdo kitimas psichologijos daktarës vardui gauti. Autorë tyrë serganèiøjø ðizofrenija savæs vaizdo kitimà ligos debiuto atveju, ligai progresuojant ir esant ávairiems sindromams. Savæs vaizdo samprata apima savæs vertinimà, sëkmës átakà savæs vertinimui, nesëkmës patyrimà ir kritiðko poþiûrio á save formavi65

màsi ir pan. Savæs vaizdo diagnostikai taikomos projekcinës metodikos. Tiriamieji sirgo lëtai progresuojanèia ðizofrenija, ligos klinika pasiþymëjo depresine simptomatika, senestopatijomis, hipochondrija, paranojiniu sindromu. Iðtyrusi 48 pacientus, autorë nustatë, kad serganèiøjø ðizofrenija savæs vaizdo specifika yra susijusi su savæs ásisàmoninimo sunkumais. Pacientams ligos debiuto atveju bûdingi tokie krizës poþymiai kaip neaiðkus poþiûris á save, kitus ir aplinkà, neaiðkus savo galimybiø suvokimas, sumiðæ jausmai, nepasitikëjimas savimi, nerimas. Pastebëta savæs vaizdo fragmentiðkumas ir vienpusiðkumas. Ðizofrenijai progresuojant iðryðkëja savæs vaizdo nestabilumas, jis tampa ne tik vienpusiðkas, bet ir nerealus: vis labiau ásijauèiama á fantazijas, nerealias koncepcijas ir planus, savæs vaizdas vis menkiau ásisàmoninamas, vis maþiau atitinka tikrovæ. Autorës nuomone, savæs vaizdas sutrinka dël specifinës premorbido raidos ir asmenybës regreso, kuris iðtinka susirgus ðizofrenija. V. Danilevièiûtë 1993 m. apgynë medicinos daktaro disertacijà Psichikos pakitimai sergant raudonàja vilklige . Autorë 1989 1992 metais tyrë sistemine raudonàja vilklige (SRV) serganèius pacientus, kurie buvo gydomi Vilniaus Raudonojo Kryþiaus ligoninëje. Per minëtà laikotarpá iðtirta 80 tokiø ligoniø, ið jø 75 moterys ir 5 vyrai. Palyginamàjà grupæ sudarë 35 ligoniai, sirgæ sistemine sklerodermija (ið jø 33 moterys ir 2 vyrai), vidutinë ligos trukmë buvo 7,8 metø. Serganèiøjø SRV ligoniø grupëje psichopatologiniø sutrikimø turëjo 66,3 proc. pacientø, o serganèiøjø sistemine sklerodermija grupëje 48,1 proc. ligoniø (statistiðkai patikimo skirtumo nebuvo p>0,05). Abiejø grupiø pacientams daþniausiai buvo padidëjæs jautrumas já ligoniai siejo su bendru adaptacijos sutrikimu ir nerimas. Pasitaikë nuotaikos, emocinio labilumo. Abiejø grupiø pacientams buvo bûdinga nepsichozinë psichopatologija. Dalá abiejø grupiø pacientø vargino nemiga, kamavo suicidinës mintys, paprastai susijusios su situacija. Autorë atkreipia dëmesá á galimà saviþudybës pavojø. Psichozinë psichopatologija (kliedëjimai, haliucinacijos) pasitaikë tik sergantiems SRV pacientams. V. Danilevièiûtë suformulavo sisteminës raudonosios vilkligës ir sklerodermijos gydymo psichotropiniais vaistais principus. Apie serganèiøjø raudonàja vilklige psichikos sutrikimus autorë yra paskelbusi nemaþai darbø. S. Andruðkevièius atvyko á mûsø ligoninæ dirbti 1993 metais, Maskvos psichiatrijos MTI apgynæs medicinos daktaro disertacijà Vegetaciniai kraujagysliniai sutrikimai ir jø korekcija gydant ûmius ðizofrenijos priepuolius . Autorius tyrë afektiniø kliedëjimo, ûmiø kliedëjimo priepuoliø vegetaciniø kraujagysliniø sutrikimø ypatumus sergant ðizofrenija ir jø gydymà. Buvo iðtirta 90 pacientø. Vienai pacientø grupei buvo taikyta haloperidolio monoterapija, kitai haloperidolio terapija derinta su beta-adrenoblokatoriaus anaprilino vartojimu (40 66

80 mg per parà), o treèiosios grupës pacientai buvo gydomi haloperidoliu ir alfa-adrenoblokatoriumi piroksanu (45 75 mg per parà). Nustatyta, kad vegetaciniams kraujagysliniams sutrikimams ûmiø ðizofrenijos priepuoliø atvejais bûdingas simpatikotoninis vegetacinis nestabilumas. Autorius tyrë nuolatinius ir paroksizminius (susijusius su ûmiais ekstrapiramidiniais ðalutiniais reiðkiniais) bei miðrios struktûros vegetacinius kraujagyslinius sutrikimus. Jis nustatë, kad tradicinës psichofarmakoterapijos ir beta-adrenoblokatoriaus anaprilino derinys padeda stabilizuoti vegetacinæ sistemà, ypaè esant ryðkiai simpatikotonijai. Gydant tokiu deriniu sunormalëja hemodinamika, apsisaugoma nuo lydimojo somatiniø ligø paûmëjimo. Be to, anaprilinas, turintis ir anksiolitiná efektà, kartais teigiamai veikë akatizijà. Taèiau anaprilinas nepaðalino paroksizminiø vegetaciniø kraujagysliniø sutrikimø, atsiradusiø dël ðalutiniø ekstrapiramidiniø sutrikimø (tokiais atvejais efektyvesnis buvo ciklodolis). Tradiciniø neuroleptikø ir alfa-adrenoblokatoriaus piroksano derinys taip pat pasiþymëjo vegetacinæ sistemà stabilizuojanèiu poveikiu, gydë ir miðrios struktûros vegetacinius sutrikimus, apsaugojo nuo somatiniø ligø paûmëjimo. Autorius teigia, kad piroksanui bûdingas ir akivaizdus antidepresinis bei antiasteninis poveikis. Taèiau piroksanas, kaip ir anaprilinas, netinka paroksizminiams vegetaciniams kraujagysliniams sutrikimams gydyti. Ávertindamas anaprilino ir piroksano vegetotropiná ir psichotropiná poveiká, S. Andruðkevièius rekomenduoja juos skirti tradicinei ûmiø ðizofrenijos priepuoliø psichofarmakoterapijai optimizuoti: anaprilinà geriau skirti esant hipersimpatikotonijai bei generalizuotø vegetaciniø sutrikimø rizikai, kai vyrauja nerimo ir baimës afektai, o piroksanà miðriems vegetaciniams sutrikimams ðalinti, kai vyrauja depresija, taip pat esant astenijai, lydimajai ðirdies ir kraujagysliø patologijai. 1991 m. mûsø ligoninëje buvo ákurta Vilniaus universiteto psichiatrijos klinika, kuriai vadovauja habil. dr. prof. A. Dembinskas. Klinikai buvo priskirti trys skyriai, turintys 180 lovø. 1998 metais mûsø ligoninëje liko du universitetiniai skyriai. Juose dabar mokosi psichiatrai rezidentai, slaugos specialistai, organizuojami gydytojø tobulinimosi kursai, prof. A. Dembinskas nuolat konsultuoja pacientus sudëtingais ligø diagnostikos atvejais. Prof. A. Dembinskas 1993 metais apgynë habilituoto daktaro disertacijà Girtavimo ir alkoholizmo tipologija ir prognozë Lietuvoje . Jis analizavo alkoholizmà kaip sudëtingà medicininæ, psichologinæ ir socialinæ problemà. Darbo tikslas remiantis epidemiologiniais ir klinikiniais tyrimais pagerinti ðalyje alkoholizmo pirminæ, antrinæ ir tretinæ profilaktikà. 1980 1985 metais profesorius tyrë 6247 Lietuvos gyventojus, pateikë iðsamià 1072-iejø alkoholizmu serganèiø pacientø ligos klinikiniø duomenø analizæ. Autorius nagrinëjo priklau67

somybës nuo alkoholio variantus, pagrindiniø simptomø ir sindromø formavimàsi. Nustatyta, kad alkoholizmo eiga esti ávairi: labai greita, kai abstinencijos sindromas susiformuoja per 2,3 metø, ji sudarë 40,7 proc. visø ligos atvejø; vidutiniðkai progresuojanti eiga bûdinga 41,8 proc., o lëta 17,5 proc. pacientø. Svarbi iðvada: pagal pirmøjø alkoholizmo simptomø formavimosi tempà galima prognozuoti tolesnæ ligos eigà. Nustatyta, kad greitai liga plëtojasi tais atvejais, kai pradedama girtauti jaunystëje, esant asmenybës sutrikimams, kai veikia nepalankûs socialiniai veiksniai. Prof. A. Dembinskas nurodë didesnës rizikos þmoniø grupes ir ðiuo klausimu iðleido metodines rekomendacijas. Disertacijos autorius tyrë ir alkoholizmo remisijø trukmæ, jas veikianèius veiksnius, galimybæ ágyvendinti profilaktikos programas. Minëtàja tema profesorius iðspausdino 37 mokslinius darbus ir tezes, iðleido keturis metodiniø rekomendacijø leidinius, su bendraautoriais knygà Alkoholizmo ir girtavimo problemos . A. Dembinsko mokslinë veikla apima labai daug nagrinëjamø temø, profesorius yra paskelbæs 140 mokslo darbø. Pastaraisiais metais prof. A. Dembinskas daugiausiai dëmesio skiria suicidologijos problemoms Lietuvoje nagrinëti. Per paskutiná deðimtmetá ligoninës gydytojai yra iðleidæ 2 monografijas ir 8 mokymo priemones. Monografijos: 1. G. Þukauskas. Abilitacija, stresas, reabilitacija, 1998, 130 p. 2. G. Þukauskas. Psichosocialinës pareigûnø problemos, 2000, 88 p. Mokymo priemonës: 1. A. Ðiurkutë. Antidepresantai ir normotimikai, 1994, 57 p. 2. A. Ðiurkutë. Prolonguoto veikimo neuroleptikai, 1996, 31 p. 3. V. Danilevièiûtë. Benzodiazepinai. Bendrieji benzodiazepinø vartojimo principai. Daþniausiai vartojami benzodiazepinai, 1998, 60 p. 4. V. Sruoga su bendraautoriais. Stacionarinës narkomanø psichologinës socialinës reabilitacijos metodinës rekomendacijos, 1999, 27 p. 5. A. Gudelis, A. Liausëdas. Valgymo sutrikimai, 1999, 37 p. 6. A. Kaunas, A. Grigas. Aktyvi ambulatorinë psichikos sveikatos prieþiûra, 2000, 16 p. 7. A. Ðiurkutë. Potraukiø sutrikimai: klinika, etiopatogenezë, gydymas. Vilnius, 2000, 54 p. 8. A. Ðiurkutë, A. Gudelis, A. Abaravièienë. Ðizofrenijos gydymas ilgai veikianèiais neuroleptikais, 2001, 48 p.

V. Sruoga, B. Jakubkaitë iðleido programà Emocinë, fizinë ir seksualinë prievarta prieð vaikus (Vilnius, 2002, 65 p.). Ði knyga skirta emocinio, fizinio ir seksualinio smurto prevencijai gerinant vaikø psichologiná ir socialiná iðprusimà, ugdant saugios ir sveikos elgsenos ágûdþius. V. Danilevièiûtë, D. Survilaitë, A. Ðiurkutë yra Psichiatrijos vadovëlio bendraautorës. Toliau glaustai apþvelgsime ligoninës gydytojø mokslo darbus pagal nagrinëjamà tematikà.

Ðizofrenija ir ðizofreninio spektro sutrikimai: klinika, gydymas Ankstesnëse psichikos ligø klasifikacijose buvo nurodomos á neurozes ir psichopatijas panaðios ðizofrenijos formos. Jø sudëtingà diferencinæ diagnostikà 1964 m. tyrë J. Gliauberzonas, J. Kaðèenevskis, A. Maþelienë (202), vëliau (1974) A. Matulionienë su bendraautoriais (317). Autoriai nurodo, kad ðios klinikinës ðizofrenijos formos esminiai diferenciniai poþymiai yra tokie asmenybës pakitimai kaip emocijø blësimas, autizmas, rezonieriðkas màstymas, bendravimo formalumas, valios nykimas. Hipertoksinës ðizofrenijos klinikà nagrinëjo ilgametis ligoninës direktoriaus pavaduotojas medicinai P. Navaðinskas su bendraautoriais (83). Jø tirtais atvejais klinika reiðkësi oneiroidiniu, amenciniu sindromais ir katatonijos simptomatika. Ðiai ðizofrenijos formai buvo bûdinga ir somatiniai sutrikimai, aukðtesnë nei áprastai temperatûra, intoksikacijos poþymiai, kraujo pakitimas. Ðizofrenijos defekto ypatumus nagrinëjo R. Galdikas (197). Autorius nurodë, kad ilgai defekto bûsenà patiriantiems ligoniams pasireiðkë atminties bei intelekto sutrikimai, panaðûs á organinæ demencijà. Propfðizofrenijos klausimu 1962 m. raðë O. Kudreðova (244). Ðiai ligai bûdingi ðizofrenijos ir oligofrenijos simptomai. Oligofrenija reiðkësi ávairaus laipsnio debilumu, o ðizofrenijos simptomai labiausiai iðryðkëdavo (manifestavo) 17 27 metø amþiaus ligoniams. Nurodomi katatonijos, paranoido, depresijos ir hipomanijos sindromai, hebefreninë simptomatika. Nagrinëdama klinikos ypa69

tumus, autorë teigia nepastebëjusi katatoniniam stuporui bûdingo vaðkinio lankstumo, o negatyvizmo reiðkiniai buvæ neryðkûs. Paranoido klinika pasiþymëjo fragmentinëmis konkretaus turinio kliedëjimo idëjomis, o haliucinacijø pasitaikë retai. Liga gali bûti ûmi, poûmë, nuolat progresuojanti, recidyvuojanti. Visais atvejais dël ryðkiø asmenybës pakitimø ligoniai buvo nedarbingi. O. Kudreðova 1967 m. analizavo ir cerebrinës aterosklerozës átakà ðizofrenijos klinikai (247). Ligoniams, kurie ðizofrenija susirgo jauni, akivaizdesnës cerebrinës aterosklerozës átakos ðizofrenijos defektui nenustatyta. Jei ðizofrenija susirgdavo vyresnio amþiaus þmonës, be ðiai ligai bûdingø asmenybës pakitimø, atsirasdavo ir tokiø organinio pobûdþio asmenybës pakitimø kaip astenija, atminties sutrikimai, galvos skausmai, svaigimas, silpnadvasiðkumas, taèiau organinës kraujagyslinës demencijos reiðkiniø nepastebëta. Apie tai, kad ðizofrenijos diagnostikà apsunkina simptominis alkoholizmas, raðë A. Lapytë, J. Ðurkus (278). Autoriai tyrë 79 ðizofrenija serganèius ligonius, kurie inicialiniu ligos laikotarpiu piktnaudþiavo alkoholiu. Tokiais atvejais psichikos ligà nelengva atskirti nuo alkoholizmo, alkoholiniø psichoziø. Cirkuliarinës ðizofrenijos atveju girtaujama periodiðkai, o tarp tø periodø pasitaikantys proginiai iðgërimai nesukelia ilgalaikio girtavimo. Prieðingai nei alkoholinëms psichozëms, paranoidinei ðizofrenijai bûdinga poveikio kliedëjimo idëjos, itin didelë vidinë átampa, autizmas, nekritiðkumas, o kai kuriems ligoniams rezidualinis kliedëjimas. Esant cirkuliarinei ðizofrenijai periodinis girtavimas paprastai yra susijæs su nuotaikos svyravimais, nerimu, pablogëjusia nuotaika, nemiga. Patys ligoniai apie tuos dalykus nepasakojo, tai teko kruopðèiai ir nuosekliai tirti. Itin sunku alkoholizmà diagnozuoti, kai pacientas serga paprastàja ðizofrenija, nes liga lëtai progresuoja, o procesiniai sutrikimai iðryðkëja tik po 10 ir daugiau metø. Ðiuo atveju autizmas, emocijø bukumas, neadekvatumas, lëtai, bet nuolat progresuojantys valios sutrikimai padeda diagnozuoti ðizofrenijà. Ðizofrenijos alkoholinius debiutus nagrinëjo L. Aksomitaitë-Dembinskienë su bendraautoriais (2). Teigiama, kad simptominio piktnaudþiavimo alkoholiu atvejais dalis pacientø girtavo vieni, be motyvacijos, gana greitai iðryðkëdavo jø emocinis ðaltumas. Neretai endogeninës psichozës nepavyksta diagnozuoti, vietoj jos klaidingai nustatoma alkoholinë haliucinozë, baltoji karðtligë, alkoholinis paranoidas. Tyrimai parodë, kad ðiems ligoniams greit atsirasdavo procesiniø asmenybës pakitimø. Ðizofrenijos ir veneriniø ligø derinio klausimu darbà paskelbë A. Kaunas (233). Nustatyta, kad tarp serganèiøjø venerinëmis ligomis 14,5 proc. ligoniø sirgo ðizofrenija. Pabrëþiama, kad, nustaèius ðizofrenijà, po specifinio gydymo 70

nuo venerinës ligos bûtina pacientà perkelti á psichiatrijos stacionarà. Ðizofrenijos paûmëjimus, pakartotinæ hospitalizacijà, jø dinamikà ir svarbiausias prieþastis, ðizofrenijos ankstyvuosius simptomus analizavo G. Daubaras, O. Davidonienë, E. Baumilienë, S. Pukelis, J. Þiukienë (138; 145). Buvo nustatyta, kad per metus pakartotinë hospitalizacija sudarë 68,9 proc. Tà lemia nepalankios ligoniø gyvenimo sàlygos, psichikà traumuojantys veiksniai, alkoholis, nepakankamas medikamentinis gydymas ir bloga reabilitacija. Autoriai ragina gydytojus geriau supaþindinti ligonius ir jø artimuosius su ligos prodrominio laikotarpio simptomais, kad prireikus jie anksèiau kreiptøsi pagalbos ir bûtø galima laiku skirti intensyvesná ambulatoriná gydymà. Taip galima iðvengti stacionarinio gydymo. Nurodomi ir daþniausiai pasitaikantys prodromo simptomai, kaip antai, miego sutrikimai, nerimas, nuotaikos pablogëjimas, nemalonûs kûno pojûèiai, irzlumas, baimë, piktnaudþiavimas alkoholiu. A. Dembinskas, V. Sruoga ir kt. (173) tyrë serganèiøjø ðizofrenija intelekto ypatumus ir nustatë, kad labiausiai nukenèia konstrukcinis màstymas, aktyvus dëmesys, maþëja þodþiø atsarga. Apie serganèiøjø ðizofrenija letaliðkumà duomenø pateikë A. Kaunas su bendraautoriais (162). Jø tirtame stacionare per 16 metø mirë 108 ðizofrenija sirgæ ligoniai. Ið jø 32,4 proc. ligoniø mirties prieþastis buvo ðirdies ir kraujagysliø ligos, 19,5 proc. kvëpavimo organø ligos, 8,3 proc. infekcinës ligos ir kt. Autoriai atkreipë dëmesá á tai, kad jø duomenys nesutapo su literatûroje skelbiamomis iðvadomis, jog ilgai sergantys ir nuolat psichiatrijos stacionaruose besigydantys ligoniai daþniau mirðta nuo kvëpavimo organø ligø ir plauèiø tuberkuliozës. D. Survilaitë su bendraautoriais (1970 m.) nustatë, kad vyresnio amþiaus tëvø vaikai daþniau serga ðizofrenija (163). Tyrimø duomenis apie saviþudybes Lietuvoje psichiatrijos klinikoje pateikë D. Survilaitë su bendraautoriais (164), V. Danilevièiûtë, N. Buèelytë, A. Dembinskas (92), V. Maèiulis, A. Ðiurkutë (294). D. Survilaitës duomenimis, ið 1965 1967 metais Lietuvoje mirusiø psichikos ligoniø 4,25 proc. nusiþudë, pusë ið jø sirgo ðizofrenija. Daþniausiai þudësi kenèiantys nuo depresijos, kliedëjimo idëjø, patiriantys imperatyvaus bei grasinamojo pobûdþio klausos haliucinacijø ir pseudohaliucinacijø. Buvo atvejø, kai visiðkai netikëtai nusiþudë deðimtmeèiais stacionare gydyti ligoniai, turintys iðreikðtø asmenybës pakitimø. Autorë konstatavo, kad psichiatrijos klinikoje saviþudybiø padaugëjo. Kaip matome, ankstyvieji ligoninës gydytojø moksliniai darbai svarbûs ir ádomûs ne tik istoriniu poþiûriu, jie nëra praradæ ir klinikinës reikðmës. Paskutiná deðimtmetá susidomëjimas ðizofrenijos klinika buvo gerokai su71

maþëjæs, nes ðiuo laikotarpiu atsiradæ naujieji (atipiniai) antipsichoziniai vaistai tapo moksliniø tyrimø objektu. A. Ðiurkutë (461) tyrë serganèiøjø ðizofrenija impulsyviø potraukiø psichopatologijos ypatumus ir dinamikà. Nustatyta, kad egzistuoja glaudus ryðys tarp impulsø kontrolës sutrikimø ir vegetaciniø, depersonalizacijos-derealizacijos reiðkiniø, senestopatijø, elementariø klausos, endosomatiniø haliucinacijø, sensityviø santykio pervertinimo ir kliedëjimo idëjø. Tokia impulsyviø potraukiø psichopatologijos struktûra leidþia juos priskirti ûminëms psichozinëms bûsenoms. A. Ðiurkutë paskelbë tris mokslinius darbus apie serganèiøjø ðizofrenija, kuriø klinikoje vyravo ákyrumø sindromas, Zeigarnik efektà (440; 460). Ðio pasaulyje þinomo fenomeno esmë ta, kad nebaigtos uþduotys atsimenamos geriau negu baigtos. Ligoniams, kurie kentëjo nuo ákyrumø su tikslingais gynimosi veiksmais, remiantis patikimais statistikos duomenimis, bûdingas Zeigarnik efektas, o ligoniams, kuriems ákyrumai transformuodavosi á motorinius ákyrumus, minëtojo efekto nepastebëta. Eksperimentinis psichologinis tyrimas, atliktas su 76 pacientais, atskleidë asmenybës motyvacinës srities pakitimus. Jie antrosios grupës ligoniams buvo ryðkesni. Ðiuo metu pasaulio mokslininkus domina serganèiøjø ðizofrenija paþintiniø funkcijø tyrimai. Jau E. Krepelinas, E. Bleuleris atkreipë dëmesá á paþintines funkcijas. Kognityviniai sutrikimai yra svarbûs ðizofrenijos poþymiai, net 85 proc. atvejø jie nustatomi jau ankstyvoje ligos stadijoje. Menksta gebëjimai sutelkti dëmesá, suprasti, màstyti, stokojama iðradingumo, sumanumo, sutrinka abstraktaus màstymo gebëjimai, sunkiau iðmokstama nauja medþiaga, sunkiau sekasi planuoti, atskirti svarbià informacijà nuo nesvarbios, skursta kalba. Ðioje srityje dagiausia dirbo Elektrofiziologiniø tyrimø ir gydymo metodø skyriaus vedëjas biologas (biofizikos specializacija) K. Dapðys, mûsø ligoninëje dirbantis nuo 1981 metø. Á tyrimus 1999 m. kûrybingai ásitraukë neurobiologijos specialybës magistrë M. Korostenskaja. Bendradarbiaudami su psichiatrais, K. Dapðys ir M. Korostenskaja tyrë atipiniø antipsichotikø átakà kognityvinëms funkcijoms. Buvo tiriami sukeltøjø kognityviniø potencialø (P300 bangos) parametrai. Apie gydymo risperidonu pirmuosius rezultatus K. Dapðys skaitë praneðimà VII pasaulio biologinës psichiatrijos kongrese Berlyne (2001). Ðiuo metu tyrimai atliekami su kitais atipiniais antipsichotikais. Jie akivaizdþiai parodë, kad prieð gydymà risperidonu P300 bangos latencija buvo ilgesnë, o amplitudë paranoidinës ðizofrenijos ir ðizotipinio sutrikimo atveju, palyginti su depresijos pobûdþio ðizoafektiniu sutrikimu, maþesnë. Gydymas risperidonu sergantiems paranoidine ðizofrenija ir ðizotipiniu sutrikimu padidino P300 amplitudæ ir sutrumpino latencijà kaktinëje smegenø srityje. Nustatyta, kad risperidonas didi72

na P300 bangos amplitudæ ir trumpina latencijà nepriklausomai nuo to, ar prieð pradedant gydymà buvo ðiø parametrø pakitimø. Besidomintiems ðizofrenijos gydymo klausimais istoriðkai ádomus S. Lakickienës (250) mokslinis darbas apie uþsitæsusiø psichoziø gydymà rezerpinu (1960 m.). Skiriant dideles rezerpino dozes iki 15 mg per parà, pastebëti geri gydymo rezultatai. Nustatyta, kad ðizofrenijos forma neturi átakos terapiniam efektui. S. Lakickienë ir J. Razaliûnas (251) taip pat analizavo serganèiøjø chronine ðizofrenija gydymo liogenu rezultatus. Liogeno buvo skiriama 4 6 mg per parà, ir jau pirmomis gydymo dienomis pastebëtas teigiamas terapinis efektas. Gerø rezultatø sulaukta gydant haliucinacines paranoidines bûsenas su katatonijos reiðkiniais, prastesniø gydant depresiná paranoidiná sindromà, ir visiðkai neþymus poveikis gydant chroninæ parafrenijà. Prieita prie iðvados, kad liogeno poveikis gydant impulsyvius sutrikimus, psichomotoriná sujaudinimà, iðreikðtà defektà yra menkas. Gydomø psichiatrijos stacionare ligoniø, serganèiø ðizofrenija, gydymo taktikà pirmà kartà 1967 m. tyrë A. Dembinskas, A. Kaunas, L. Radavièius (172). Vertindami gautus gydymo rezultatus pagal remisijø kokybæ, autoriai rekomendavo ðizofrenijos debiutà gydyti insulino komomis, elektros impulsais ir psichotropiniais vaistais. Jø nuomone, tik tokia gydymo taktika gali duoti ilgalaiká ir stabilø terapiná efektà. O. Aranoviè, B. Suchorukovienë, A. Protas 1967 m. pateikë 50 vaikø ir paaugliø nuo 4 iki 16 metø, serganèiø uþsitæsusios eigos ðizofrenija, tyrimo rezultatus (42). Gydant insulino komomis, aminazinu, rezerpinu terapinio poveikio nebuvo pastebëta, taèiau gydymas stelazinu (vidutinë paros dozë 15 20 mg) davë rezultatø. Akivaizdþiai pagerëjo 31 pacientui, 12 ligoniø kiek pagerëjo, bet iðliko pozityvi psichopatologija, 7 pacientams jokio poveikio nepastebëta. A. Salyga (382; 383) tyrë hipofizës ir antinksèiø sistemos funkcinæ bûsenà ðizofrenija serganèiø ligoniø, kurie gydomi aminazinu. Autorius stebëjo 48 ligonius, serganèius branduoline, periodine ir paranoidine ðizofrenija. Gydymo metu buvo tiriami ketosteroidai ir hidrokortikosteroidai, atliekamas AKTH mëginys. Tyrimo duomenys parodë, kad parenterinë aminazino terapija slopina organizmo streso reakcijas, AKTH. A. Ðiurkutë, A. Bernadiðius, Z. Puðkorienë, M. Guðèienë (433) tyrë kreatininfosfokinazës (KFK) fermento aktyvumo padidëjimà kraujyje gydant serganèiuosius ðizofrenija. Nustatyta, kad KFK aktyvumo padidëjimas gali bûti tik pagalbinis laboratorinis diagnozinis testas psichotropiniø vaistø ðalutiniam poveikiui ávertinti. E. Demidiukas 1967 m. paskelbë publikacijà apie miego terapijos derinimà su kitais gydymo metodais (183). Sergantieji katatonine ðizofrenija buvo gydomi insulino komomis; áveikus hipoglikeminæ bûsenà, po keliø valandø 73

skiriama miego terapija. Miegas suþadinamas barbamiliu. E. Demidiuko tyrimas parodë, kad vyraujant CNS slopinimo procesams uþmiegama lengviau, o CNS sujaudinimo atvejais sunkiau. Autoriaus klinikinio tyrimo duomenimis, insulino terapija kartu su miego terapija, taikant barbamilá, sumaþina organizmo intoksikacijos reiðkinius, todël terapinis efektas yra geresnis. Tai jau istorinës reikðmës darbas, bet vertas prisiminti. Vëliau ávairius ðizofrenijos gydymo metodus, jø derinius nagrinëjo A. Matulionienë su bendraautoriais (6). Cirkuliarinæ ðizofrenijos formà autoriai rekomendavo gydyti neuroleptikais ir jø deriniais, vangios eigos ðizofrenijà insulino komas derinant su elektros impulsø terapija arba neuroleptikais, priepuolinës progresuojanèios eigos ðizofrenijà neuroleptikais arba insulino komas derinant su gydymu neuroleptikais. Klinikoje 1988 metais buvo pradëta ðizofrenijà gydyti insulino komomis, taikant intraveniná (forsuotà) laðiná bûdà (L. Dembinskienë, A. Ðiurkutë). Atlikusi klinikiná tyrimà, A. Ðiurkutë nustatë, kad, deja, ðis bûdas, palyginti su tradiciniu gydymo insulino komomis bûdu, ið esmës nëra pranaðesnis. Ávertinusi kad ir nedidelæ forsuotos insulino komø terapijos patirtá, autorë ðá gydymo bûdà rekomendavo taikyti tais atvejais, kai ligonis atsparus insulinui (434). Beta-adrenoblokatoriø taikymà kartu su neuroleptikais ir antidepresantais ðizofrenijai gydyti tyrë A. Stigienë (394). Nustatyta, kad beta-adrenoblokatorius vartojantiems ligoniams iðnykdavo tachikardija, greièiau sumaþëdavo baimë, nerimas, vegetaciniai reiðkiniai, vaistai teigiamai veikë neuroleptinæ akatizijà. Imunomoduliatoriø (dekario ir propermilio) poveiká nepalankiàja ðizofrenija sergantiems ligoniams tyrë J. Andriuðkevièienë, V. Danilevièiûtë su bendraautoriais (5). Taikant gydymui minëtus imuninæ sistemà stimuliuojanèius ir psichotropinius vaistus, rezultatai buvo itin geri, nepastebëta jokiø ðalutiniø reiðkiniø. Ir paskutiniais metais gydytojai daug dëmesio skyrë ðizofrenijos gydymo klausimams. Bene nuosekliausiai ðioje srityje dirbo A. Gudelis, tyræs tioksantenø grupës neuroleptikø terapiná poveiká, klinikinio poveikio ypatumus (213; 214; 215). Tioksantenø grupës neuroleptikai, nors cheminiu poþiûriu ir panaðûs, klinikiniu poveikiu vienas nuo kito gerokai skiriasi. Ûminei psichozës fazei gydyti gana sëkmingai ligoninëje taikomas zuklopentiksolio acetato eteris Cisordinol® Acutard. Pirmoji jo injekcija pacientus veikia skirtingai. Daugumai po 3 5 val. prasideda nespecifinë sedacija ir miegas. A. Gudelis paþymi, kad zuklopentiksolio acetatas daþnai pradeda veikti ne ið karto, o tik po 2 valandø. Maþesnei daliai pacientø stipriausias terapinis poveikis pasireiðkia po 12 24 val., o afektiniai psichozës reiðkiniai, agresyvumas, prieðiðkumas labiausiai susilpnëja po paros. A. Gudelio nuomone, gydytojai daþnai daro klaidà, skirdami per maþà Cisordi74

nol® Acutard dozæ. Jei pacientas serga endogenine psichoze ir jau ne pirmà kartà gydomas neuroleptikais, nereikëtø bijoti ir didesniø 100 150 mg pradiniø doziø. Autoriaus teigimu, ðalutiniø reiðkiniø ðvirkðèiant didesnæ dozæ beveik nepadaugëja, tuo tarpu terapinis poveikis gerokai sustiprëja. Gydymà galima papildyti Cisordinol® depot injekcijomis. Cisordinol® tableèiø ûminiais atvejais paprastai skiriama 50 100 mg per dienà, jo pusinës eliminacijos laikas yra 20 valandø, todël ðá vaistà uþtenka vartoti vienà kartà per parà. Greitai atsiranda nespecifinio sedacinio poveikio tolerancija, todël somnolencija maþëja arba visiðkai iðnyksta, iðlieka tik selektyvus antipsichozinis afektà stabilizuojantis vaisto poveikis. A. Gudelis pastebi, kad zuklopentiksolis itin gerai veikia tada, kai psichozës struktûroje vyrauja afektinis komponentas: palyginti su kitø grupiø klasikiniais neuroleptikais, ðalutiniai reiðkiniai bûna ðvelnesni, raminamasis ir psichozæ slopinantis poveikis labiau subalansuotas. Autorius pabrëþia svarbià flupentiksolio atipiðkumo savybæ. Flupentiksolis blokuoja ir D1 receptorius tai svarbi ir iðskirtinë jo savybë. Be to, flupentiksolis blokuoja 5-HT2 receptorius ir ðiuo poþiûriu nesiskiria nuo naujos kartos neuroleptikø, manoma, kad jis netgi veikia negatyviuosius ligos simptomus. Turëdamas nemaþà klinikinæ patirtá gydydamas tioksanteno grupës neuroleptikais, autorius straipsniuose apraðo ávairius klinikinius atvejus. Sergantiems ðizofrenija ar manija neretai bûdingas agresyvus, smurtinis elgesys. Tokiø sutrikimø farmakoterapinio gydymo galimybes nagrinëjo A. Liausëdas (287; 288). Jis siûlo taikyti maþas stipraus psichotropinio poveikio neuroleptikø dozes arba silpnesnio poveikio antipsichotikus, kuriø dozes reikia tinkamai parinkti. Esant blogam compliance indikuotini ilgai veikiantieji neuroleptikai. Zuklopentiksolio acetatas ypaè tinka psichozëmis serganèiø pacientø aþitacijai slopinti, o palaikomajai terapijai ilgai veikianèio zuklopentiksolio injekcijos. Paskutiná deðimtmetá, kai buvo pradëta gydyti ligonius naujos kartos antipsichotikais, gydytojai mielai juos skyrë sergantiems ðizofrenija gydyti, kartu tirdami ir analizuodami klinikiná vaistø poveiká. Ligoninës gydytojai paskelbë nemaþai moksliniø darbø apie ðizofrenijos gydymà naujaisiais antipsichoziniais vaistais. Pirmasis ið atipiniø antipsichotikø Lietuvoje buvo áregistruotas risperidonas (1996). V. Danilevièiûtë (115) iðanalizavo net 1657 gydymo ðiais vaistais atvejus. Gauti duomenys parodë, kad ilgiau vartojant risperidonà daþnai pakanka monoterapijos, be to, per ilgesná laikà ðalutiniø vaisto sukeltø reiðkiniø maþëja. Dauguma pacientø risperidono efektyvumà bei toleravimà subjektyviai vertino labai gerai ir gerai. Straipsniø apie gydymo risperidonu rezultatus paskelbë ir A. Ðiurkutë (448; 453). O. Davidonienë gvildeno R. Conley su bendraautoriais darbà (150): jame teigiama, kad risperidonas ir olanzapinas yra efektyvûs, gerai toleruojami vaistai, bet po 8 savaièiø risperidonas geriau uþ olanzapinà veikia pozityvius 75

tiek nerimo, tiek depresijos simptomus. O. Davidonienë publikacijose, daþniausiai lygindama risperidonà, olanzapinà, klozapinà su haloperidoliu, analizavo farmakoterapijos derinius (146), (148) antipsichoziniø vaistø sukeliamus ðalutinius reiðkinius. G. Gruodis pateikë Kanadoje atlikto klinikinio neuropsichologiniø pokyèiø tyrimo, kai 12 mënesiø pacientai buvo gydomi olanzapinu, risperidonu bei haloperidoliu, duomenis (207). Paaiðkëjo, kad olanzapinas veiksmingiau nei risperidonas ir haloperidolis pagerina pacientø paþintines funkcijas. Ádomu tai, kad olanzapinas, nepaisant jo potencialiø anticholinerginiø savybiø, akivaizdþiai pagerino trumpalaikæ atmintá. M. Banaitienë supaþindino su amisulpridu, selektyviuoju limbinës sistemos dopamino receptoriø D2/D3 antagonistu, pateikë du sëkmingo gydymo amisulpridu pavyzdþius (45). Aktuali iðlieka ðizofrenijos elektros impulsø terapija (EIT). Tai efektyvus ir saugus gydymo metodas. EIT yra svarbiausias gydymo bûdas piktybinës (febrilinës) katatonijos atveju, taip pat taikomas afektiniams sutrikimams su sunkiais psichozës simptomais gydyti, esant didelei suicido rizikai, stuporui, iðtikus piktybiniam neuroleptiniam sindromui. Mûsø ligoninëje EIT taikoma naudojant labai saugø, pasaulio standartus atitinkantá aparatà Thymatron DGx, beje, kol kas vienintelá Lietuvoje. Apie EIT svarbà raðë I. Ruèinskienë. Ji priminë ðio gydymo metodo raidà, EIT veikimo bûdà, taikymo indikacijas, ðalutinius reiðkinius, pateikë klinikiná pavyzdá, kai pacientas buvo atsparus medikamentams (379). EIT aktualumà patvirtino ir mûsø ligoninëje ðiuo klausimu organizuota respublikinë konferencija, kurioje praneðimus apie EIT klinikinius aspektus skaitë J. Lengvenienë, A. Ðiurkutë (281; 451). R. Kaukënas ir G. Gruodis pademonstravo EIT seansà, paèiø áraðytà á vaizdajuostæ. J. Lengvenienë pateikë tæstinës ir profilaktinës EIT sampratà, aptarë jø taikymo indikacijas. Didelis darbas buvo atliktas kuriant algoritmus ðizofrenijai ir kitiems psichikos sutrikimams gydyti (452).

Nuotaikos sutrikimai: klinika, neurofiziologija, gydymas Tenka apgailestauti, kad nepavyko aptikti iki 1970 metø raðytø ligoninës gydytojø moksliniø darbø apie afektinius sutrikimus, o nuo 1990 metø nuotaikos sutrikimai yra daþniausias gydytojø tyrimo objektas. Ðie labiausiai paplitæ 76

sutrikimai daþnai yra saviþudybiø prieþastis. Tai gydytojus skatino imtis moksliniø tyrimø. Be to, atsirado naujø antidepresantø, susidurta su gydymui atspariø depresijø problema ir pan. Pirmieji mûsø gydytojø darbai apie saviþudybes paskelbti 1970 m. (163), V. Danilevièiûtë, N. Buèelytë, A. Dembinskas 1991 m. nagrinëjo suicidus Vilniaus psichoneurologijos ligoninëje (92), uþmaskuotos depresijos variantà 1988 m. apraðë A. Dembinskas, R. Milaðiûnas (165). Ðie autoriai gvildeno narkomaniná uþmaskuotos depresijos variantà, neretai gydytojø klaidingai traktuojamà kaip priklausomybæ nuo alkoholio. Tai ið esmës yra tik komorbidiðkumas su pirminiu afektiniu sutrikimu, o paþinti ligà gali padëti tai, kad afektiniai ir somatiniai vegetaciniai sutrikimai atsiranda dar prieð pradedant girtauti. Be to, ðiais atvejais girtavimui bûdingas periodiðkumas, sezoniðkumas, daþni nuotaikos svyravimai, neefektyvi antialkoholinë terapija. Afektiniø sutrikimø studijos ið esmës prasideda nuo V. Maèiulio disertacinio darbo, jo pagrindines iðvadas jau pateikëme anksèiau (300). Labai svarbià klinikinës praktikos poþiûriu publikacijà apie atipiniø depresijø klinikà paskelbë doc. A. Lapytë su prof. J. Ðurkumi (272). Autoriai kritiðkai vertina naujus, ne visada kliniðkai pagrástus psichopatologijos terminus, apraðo paslëptø depresijø klinikà, jø formas, pateikia labai vertingø, didele klinikine patirtimi pagrástø pavyzdþiø, nurodo atipiniø depresijø klinikos polimorfiðkumà, uþsitæsusià ligos eigà. Apie uþsitæsusiø ir chroniðkø depresijø klinikà, gydymo problemas raðë A. Ðiurkutë ir J. Lengvenienë (439). Autorës linkusios pritarti tiems mokslininkams, kurie mano, kad ne depresijos trukmë lemia chroniðkà eigà, o jos struktûros pakitimas, kitaip tariant, psichopatologijos pasikeitimas, kai simptomai ir sindromai praranda aðtrumà, ryðkumà, darosi monotoniðki, rigidiðki. Paþymima, kad uþsitæsusios ir chroniðkos depresijos atsparios gydymui, aptariami gydymo metodai. Su ðiuolaikiniu depresijos modeliu supaþindino V. Danilevièiûtë (118). Nuotaikos sutrikimus lemia ne tik genetiniai, neurobiologiniai veiksniai, bet ir socialiniai stresai, taip pat pati asmenybë. Autorë analizuoja depresijos ypatumus, kai trûksta serotonino ir noradrenalino, parodo, kaip depresiniai sutrikimai veikia centrinæ nervø sistemà, endokrininæ ir imuninæ sistemas. A. Ðiurkutë tyrinëjo afektiniø sutrikimø psichopatologijà ir jø átakà ákyriø ir impulsyviø potraukiø atsiradimui (462). Autorë nustatë, kad ákyriø ir impulsyviø potraukiø formavimàsi skatina afektiniai sutrikimai. Klinikiniø duomenø analizë parodë, kad prieð minëtø potraukiø manifestacijà pasireiðkia afektiniai sutrikimai. Stipriausia depresinë simptomatika bûdinga pacientams, patirian77

tiems agresyvaus turinio ákyriàsias bûsenas, kurios iðsirutulioja esant melancholinei depresijai, o tikrosios kompulsijos pasireiðkia esant adinaminei depresijai. Kai vyrauja impulsyvûs potraukiai, pasireiðkia ávairiø tipø depresija: apatinë adinaminë, melancholinë su nerimu, anestezinë, o kartais depresijai bûdinga polimorfinë simptomatika. Stebëta ligos eiga parodë glaudø afektiniø sutrikimø ryðá su ákyriais ir impulsyviais potraukiais; paaðtrëjus depresijai sustiprëdavo ir potraukiai, pasireikðdavo á paroksizmus panaðios bûsenos su impulsyviø potraukiø realizacija. Afektiniai sutrikimai, daþniausiai depresiniai, buvo tarsi dirva, kurioje atsirasdavo patologiniai potraukiai. Nuotaikos sutrikimai daþnai atsiranda sergant ávairiomis somatinëmis ligomis, neretai kyla somatogeninës ir endogeninës kilmës depresijø diagnozavimo sunkumø. Ðiais klausimais raðë A. Deksnytë. Ji taip pat apraðë somatogeniniø afektiniø sutrikimø gydymo principus ir jø ypatumus (154). Serganèiøjø nuotaikos ligomis miego sutrikimus nagrinëjo A. Liausëdas (283). Miego sutrikimai nustatomi net 90 proc. ligoniø, serganèiø didþiàja depresija: daþnai prabundama, trumpiau miegama, paþeidþiamas delta miego pasiskirstymas jis trumpesnis nei REM miegas (REM latencija). Be to, REM miegas pasislenka á pirmà nakties pusæ, jo metu maþëja akiø judesiø skaièius per minutæ. Maniakiniams ligoniams gana daþnai bûdingi polisomnografiniai nukrypimai, labai panaðûs á tuos, kurie esti pasikartojanèia depresija sergantiems ligoniams. Trumpa REM latencija depresijos metu rodo didesnæ recidyvo rizikà klinikinës remisijos metu. A. Liausëdas primena, kad visi antidepresantai slopina REM miegà ir ilgina lëtosios bangos miego fazæ. Taèiau sergantiems endogenine depresija sedaciniai antidepresantai ne visada pakankamai efektyvûs. Tokiais atvejais reikëtø pasirinkti tokius silpno psichotropinio poveikio ir maþiausiai nepageidaujamø reiðkiniø sukelianèius neuroleptikus kaip melperonas, chlorprotiksenas, levomepromazinas, tioridazinas. Vyresnio amþiaus þmoniø depresijos ypatumus nagrinëjo V. Maèiulis (306). Jis atkreipë dëmesá, kad atpaþinti depresijà vyresnio amþiaus pacientams kartais bûna sunkiau negu jauniems, nes vëlyvosios depresijos yra gana heterogeniðkos. Jas gydymo priemonës menkai veikia, o eiga daþnai bûna lëtinë. Vyresnio amþiaus þmonëms depresijà daþnai slepia somatiniai simptomai, o tais atvejais, kai kartu reiðkiasi ir demencija, ligà diagnozuoti itin sunku. Autorius apraðë 68 metø pacientës, serganèios uþsitæsusia depresija, sëkmingo gydymo koaksiliu klinikiná atvejá. Moterø nuotaikos sutrikimø diagnostika bei gydymu domëjosi V. Danilevièiûtë (112). S. Andruðkevièius nuosekliai ir sistemingai tiria serganèiøjø depresija vegeta78

cinës nervø sistemos funkcijos kitimus, sezoninius ir paros svyravimus (12; 15; 27). Tyrimø duomenys parodë, kad cirkadiniai vegetacinës (autonominës) nervø sistemos aktyvumo ypatumai priklauso nuo metø laiko: rudens ir pavasario vakarais simpatikotonija sustiprëja, o parasimpatinis poveikis sumaþëja; vasaros ir þiemos vakarais simpatikotonijos lygis pastebimai sumaþëja. Autoriaus nuomone, sezoninë þmogaus biologiniø ritmø desinchronizacija yra fiziologinë. Kartais ji sukelia laikinà psichinæ fiziologinæ dezadaptacijà, o tai gali turëti glaudø patogeneziná ryðá su psichikos ligø paûmëjimø rudená ir pavasará fenomenu, nulemianèiu suicidiná elgesá. S. Andruðkevièiaus tyrimai atskleidë sezono átakà vegetacinio aktyvumo cirkadiniams ritmams endogeniniø depresijø metu, taip pat parodë, kad vyksta pagrindiniø cirkadiniø ritmø ir miego-budrumo ritmo desinchronizacija (16; 17; 18; 28; 29). Autorius tiria chronobiologiniø pakitimø ir depresijos pasireiðkimø koreliacijà, kai taikomas ðirdies ritmo variabiliðkumo spektrinës analizës tyrimo metodas (19; 20; 21). Tyrimo duomenys parodë, kad gydant depresijas chronobiologiniai pakitimai iðnyksta jau treèios savaitës pabaigoje, nors aukðtas simpatikotonijos lygis iðlieka iki pat iðraðymo ið stacionaro. Nustatyta, kad sergantiems sunkia depresija bûdingi ryðkesni chronobiologiniai sutrikimai. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidë didelæ depresijos simptomø ir chronobiologiniø sutrikimø tarpusavio koreliacijà. S. Andruðkevièius tiria sezoniðkumo átakà cirkadiniams vegetacinio aktyvumo ritmams gydant depresijas ávairiais antidepresantais, kaip antai, amitriptilinu, klomipraminu, mianserinu, fluvoksaminu, citalopramu, mirtazapinu (8; 10; 11; 14; 15). Autorius uþ depresijø gydymo antidepresantais efektyvumo prognozavimo metodà 2001 01 10 gavo atradimo patentà Nr. 2161440. Tikimës, kad dr. S. Andruðkevièiaus atliekami moksliniai tyrimai greit iðsirutulios á habilitaciná darbà. Kaip þinoma, depresijos yra susijusios su didele suicido rizika. Saviþudybiø klausimus gvildena ir mûsø ligoninës gydytojai. Ðia tematika publikacijø paskelbë V. Maèiulis, A. Dembinskas, A. Navickas, E. Jonuðienë, M. Rusteika, R. Milaðiûnas (166; 167; 168; 169; 170; 171; 326; 327). Autoriai analizavo saviþudybiø dinamikà Lietuvoje, vyrø ir moterø, kaimo ir miesto þmoniø saviþudybiø dësningumus, nagrinëjo atskirø miestø ir rajonø duomenis, tyrë pacientø socialinæ padëtá, aptarë pasirinktus saviþudybiø bûdus. Apibendrinus 1992 metais ávykdytø saviþudybiø Vilniaus kraðte duomenis nustatyta, kad vyrai þudosi daug daþniau negu moterys, paprastai kariasi namuose. 55 59 metø vyrai þudosi apsvaigæ nuo alkoholio, daþniausiai vasarà ir ðeðtadieniais. Iðnagrinëjus duomenis apie Vilniaus gyventojø mëginimus nusinuodyti nustatyta, kad daþniau nuodijasi moterys, paprastai jaunesnës kaip 35 metø amþiaus. Daugiau kaip pusë bandþiusiø þudytis asmenø buvo vieniði. Nuodijamasi medikamentø miðiniais ir trankvi79

liantais. Þengti toká þingsná skatina konfliktai namuose ir darbe, taip pat kitos problemos. A. Dembinskas, A. Navickas uþ lyginamàjà suicidø analizæ Lietuvoje 1930 1940, 1980 1990 ir 1990 1996 metais XXII tarptautiniame saviþudybiø prevencijos kongrese Adelaidëje (Australija) buvo apdovanoti didþiuoju prizu. A. Dembinsko ir A. Navicko iniciatyva 1995 metais Vilniaus universitetinëje psichiatrijos klinikoje buvo ádiegtas ðviesos terapijos metodas depresijoms gydyti. D. Survilaitë, iðanalizavusi per vienerius metus á skyriø atvykusiø 234 pacientø ligos istorijas, nustatë, kad 6,84 proc. pacientø hospitalizuoti po mëginimo nusiþudyti (403). Didþiausias bandþiusiø nusiþudyti skaièius, sudarantis net 50 proc. visø mëginimø, uþregistruotas balandþio ir lapkrièio mënesiais. Daþniausiai pacientams diagnozuota ûminë stresinë reakcija, 2/3 ið jø nustatytas organinis galvos smegenø paþeidimas. Kiti pacientai sirgo priklausomybe nuo alkoholio, psichoaktyviø medþiagø, turëjo asmenybës sutrikimø. Devyni ið 16 pacientø bandë þudytis pakartotinai. Policijos pareigûnø saviþudybëmis domëjosi, jas analizavo ir ðia tematika praneðimus tarptautiniuose kongresuose skaitë prof. G. Þukauskas (499; 500). Autorius konstatavo, kad ið 20000 Lietuvos policininkø 1999 m. 10 nusiþudë. Apklausus mëginusius þudytis paaiðkëjo, kad taip elgtis paskatino iðgyvenimai darbe (net 65 proc. respondentø nurodë darbo problemas) ir ðeimoje. Profesorius sukûrë suicidø prevencijos programà policininkams (499). Dr. V. Maèiuliui vadovaujant paraðytas Valstybinës Lietuvos sveikatos 1997 2010 m. programos skyrius apie psichinæ sveikatà ir suicidus. Jame teigiama, kad suicidø skaièiø bûtina sumaþinti iki Europos ðaliø vidurkio 25 atvejø ðimtui tûkstanèiø gyventojø. Ðiuo metu diskutuojama apie nerimo sutrikimø ir depresijos santyká, t. y. depresijos ir nerimo susibendrinimà, arba komorbidiðkumà. Nerimas tipiðkas depresijos simptomas, jis pasireiðkia 80 proc. depresijos atvejø. Koks ryðys sieja depresijà ir nerimà, nagrinëjo A. Deksnytë (160). Autorë aptarë literatûroje pateikiamus duomenis apie koaksilio terapijos poveiká pacientams, sergantiems nerimu ir depresija. Ðiø kartu pasireiðkianèiø ligø teorinius ir praktinius aspektus gvildeno V. Danilevièiûtë ir O. Davidonienë (120). Susibendrinimo klausimams skirta dëmesio A. Ðiurkutës publikacijoje apie endogeniniø afektiniø sutrikimø reiðkimàsi kartu su priklausomybe nuo alkoholio (441). Mûsø gydytojai nemaþai yra raðæ depresijø gydymo klausimais. Publikacijose apibendrinta naujausia psichiatrijos literatûroje skelbiama informacija ir klinikiniø stebëjimø duomenys. Gydant psichikos ligas, tarp jø ir depresijà, iðkyla labai svarbi compliance 80

(sukalbamumo, susitarimo laikymosi) ir adherence (prisiriðimo, iðtikimybës) problema. Ðiuos klausimus analizavo A. Gudelis (216). Autorius nuodugniai aptarë selektyvios serotonino reabsorbcijos inhibitoriø veikimà (209). V. Danilevièiûtë nagrinëjo noradrenerginio ir specifinio serotoninerginio poveikio antidepresanto mirtazapino veikimà (102; 104; 107), aptarë jo klinikinæ charakteristikà, apibendrino gydymo remeronu dvejø metø darbo patirtá, pabrëþë ðio vaisto anksiolitiná ir miegà gerinantá poveiká, itin palankø poveiká sergantiems ðizoafektiniu sutrikimu. Derinamas su klasikiniais bei atipiniais antipsichotikais, remeronas tinka negatyviai ðizofrenijos simptomatikai ðalinti, nerimui ir somatoforminiams sutrikimams gydyti. Mirtazapinas, turintis miegà gerinanèiø savybiø, labai svarbus vaistas nuo depresijø. Jis sutrumpina uþmigimo laikà, pailgina bendrà miego trukmæ, padidina REM miego fazës latentiðkumà, gilaus lëto miego trukmæ. Mirtazapinas yra daþniausiai taikomas antidepresantas, kai depresijos struktûroje esti ryðki seksualinë disfunkcija. Autorë aptarë mirtazapino su kitais antidepresantais derinius, pateikë praktiniø rekomendacijø. V. Danilevièiûtë taip pat nagrinëjo vieno naujausio antidepresantø klasës (NARI) vaisto reboksetino veikimà, apraðë jo klinikinæ charakteristikà, paskelbë darbø apie depresijø gydymà edronakso ir kitø psichotropiniø medikamentø deriniais (108; 109; 113). Autorë apibendrino duomenis apie edronakso efektyvumà gydant 99 pacientus ir konstatavo, kad jis veiksmingai gydo vidutinio sunkumo bei sunkias depresijas, tinkamas derinti su kitais psichotropiniais vaistais. V. Danilevièiûtë apþvelgë naujuosius antidepresantus, apibûdino jø klinikines charakteristikas, nagrinëjo antidepresantø veikimo mechanizmus. Ji yra Vaistø þinyno (1999) bendraautorë. N. Buèelytë pateikë savo vertingà depresijø gydymo paroksetinu klinikinæ patirtá (79). Autorë pati iðtyrë 25 klinikinius vidutinio sunkumo ar sunkios depresijos be psichozës simptomø atvejus ir nustatë, kad pirmasis pagerëjimo poþymis paprastai bûna atslûgæs nerimas, subjektyviai juntamo diskomforto, átampos sumaþëjimas. Ji pastebi, kad, prieðingai nei nurodoma literatûroje, paroksetinà vartojæ pacientai në karto nepatvirtino, kad pagerëjo miegas, todël 9 pacientams antràjà gydymo savaitæ teko skirti benzodiazepinø nakties miego sutrikimams ðalinti. Autorë atkreipia dëmesá á tai, kad në vienas ið 25 pacientø nepriaugo svorio, nors literatûroje svorio padidëjimas nurodomas kaip vienas ið nepageidaujamø vaisto ðalutiniø poveikiø. Svarbus gydymo metodas tebëra elektros impulsø terapija. Ji taikoma sunkioms depresijoms ir depresijoms su psichoze, continua eigos afektinëms fazëms, rezistentiðkoms depresijoms gydyti (379; 281; 451).

Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai asmenybës sutrikimai Dvideðimto amþiaus ðeðtuoju ir septintuoju deðimtmeèiais ðià patologijà tyrë J. Svideravièius (427), O. Kudreðova (245), A. Mikalkevièius (320), R. Tiðkienë, A. Paurienë (466), A. Lapytë (257; 258). Nustatyta, kad involiuciniame amþiuje vyrauja neurastenija, reèiau isterinë neurozë ir labai retai pasitaiko ákyriosios neurozinës bûsenos. Psichopatinëms reakcijoms, kai psichikà veikia traumuojantys veiksniai, alkoholis, bûdinga ûmumas, afektinis sujaudinimas, grubumas, autoagresija, demonstratyvumas. Reakcijos trunka nuo keliø valandø iki keliø dienø. Paþymëtina, kad 43,7 proc. tirtø asmenø neturëjo psichopatiniø charakterio bruoþø. Isterinës psichopatijos atvejais reiðkësi ávairûs somatiniai vegetaciniai ir afektiniai sutrikimai. Neurozinës asmenybës vystymàsi nulëmë ne tiek ilgalaikë nepalanki situacija, kiek asmenybës ypatumai. Ðiais atvejais neurastenijos klinika uþtrukdavo 5 7 metus, o gydymas tik neþymiai ir tik trumpam pagerindavo sveikatos bûklæ. A. Lapytë nustatë du patologinës asmenybës raidos mechanizmus. Vienais atvejais patologiniai reiðkiniai bûna glaudþiai susijæ su charakterio ypatybëmis tai psichopatinis asmenybës vystymasis; kitais atvejais jie labiau primena neuroziø raidos mechanizmà tai neurozinis asmenybës vystymasis. Tirdama psichopatijos dinamikà esant galvos smegenø aterosklerozei, A. Lapytë nustatë, kad ankstyvose aterosklerozës stadijose paaðtrëja psichopatijos simptomatika, o vëlyvose, ryðkëjant silpnaprotystës reiðkiniams, psichopatijos simptomai nyksta. Autorë nagrinëjo ir ávairiø psichopatijos formø dinamikos ypatumus. Lietuvoje nuo 1997 m. sausio 1 d. pradëta taikyti nauja tarptautinë psichikos ligø klasifikacija (TLK-10), pasikeitë kai kuriø ligø pavadinimai ir jø samprata, atsisakyta psichikos sutrikimus skirstyti á neurozes ir psichozes. Norëtøsi atkreipti dëmesá á tai, kad kai kurie dabartiniai TLK nurodomi diagnozës-sindromai nëra pagrásti fundamentaliais klinikiniais ir ypaè katamneziniais duomenimis. Straipsná apie socialinës fobijos diagnostikà ir gydymà parengë M. Banaitienë (46). Autorë atkreipia dëmesá á tai, kad socialinë fobija yra paplitæs darbingumà maþinantis sutrikimas, taèiau jis retai diagnozuojamas. M. Banaitienë pateikia socialinës fobijos diagnozës kriterijus, klinikà. Jos nuomone, turimi duomenys apie socialinæ fobijà leidþia tvirtinti, kad ðiam sutrikimui gydyti pirmiausia reikëtø rinktis SSRI grupës antidepresantus.

A. Kaunas, analizuodamas generalizuoto nerimo sutrikimà, taip pat pastebi, kad jis retai laiku diagnozuojamas, o benzodiazepinai nëra tinkamiausi ilgalaikës terapijos vaistai, ir rekomenduoja gydyti buspironu, o ið antidepresantø pirmenybæ teikia paroksetinui, mirtazapinui ir venlafaksinui (230). Nuo 1980 metø imta skelbti daug darbø apie panikos sutrikimà, nors klinicistams jis þinomas labai seniai, tik kitaip buvo vadinamas. Ðia patologija susidomëjo ir mûsø gydytojai. A. Stigienë paskelbë publikacijà apie panikos sutrikimo patogenezæ, diferencinæ diagnostikà (395), A. Ðiurkutë (438) apie jo gydymà, A. Ðiurkutë ir J. Lengvenienë apraðë jo patofiziologinius mechanizmus (439). A. Ðiurkutë ir A. Stigienë (435; 447) tyrë 30 stacionare gydytø pacientø, sirgusiø endogenine liga (pasikartojanti depresija, dvipolis afektinis sutrikimas, ðizofrenija). Klinikoje vyravo panikos priepuoliai ir afektiniai sutrikimai. Panikos priepuoliø psichopatologijos analizë atskleidë sudëtingà dinaminá simptomø ryðá su afektiniais, vegetaciniais sutrikimais, ûmia depersonalizacija, derealizacija, psichosensoriniais, fobiniais, dismorfofobiniais reiðkiniais, senestopatijomis, visceralinëmis, elementariosiomis akustinëmis haliucinacijomis, màstymo sutrikimais (minèiø trûkiai, mentizmas, hipochondrinë interpretacija). Tai ypaè akivaizdu panikos priepuoliø kulminacijoje. Klinikinio tyrimo duomenys parodë, kad panikos priepuoliai iðtinka depresijos inicialiniu laikotarpiu (daþnai dar jos nediagnozavus) ir daþniausiai reiðkiasi adinamine, neretai su nerimu depresija, o manifestacijos laikotarpiu transformuojasi á nerimastingà arba melancholinæ su nerimu depresijà. Potrauminio streso sutrikimo (PSS) tema Lietuvoje labai aktuali, nes ðalies gyventojai yra patyræ sunkiø stresø, kaip antai, tremtis, dalyvavimas Afganistano kare, Èernobylio AE avarijos padariniø likvidavimo darbuose, Sausio 13-oji. PSS diagnozë pirmà kartà átraukta á ligø klasifikacijà 1980 metais, nors su sunkiais iðgyvenimais susijæ psichikos sutrikimai apraðyti jau XIX amþiaus literatûroje. Kryptingai ðià temà nagrinëjo V. Danilevièiûtë. Publikacijoje, paraðytoje su bendraautorëmis N. Buèelyte ir I. Bartkevièiûte (76), nurodo, kad PSS iðryðkëja tik po labai sunkiø ar katastrofiðkø psichologiniø traumø ir susiformuoja po psichikà traumuojanèio ávykio praëjus ne daugiau kaip 6 mënesiams. Pasak autoriø, kuravusiø pacientus, kurie dirbo Èernobylyje po atominës elektrinës avarijos, nukentëjo per Sausio 13-osios ávykius, jiems daþniau buvo diagnozuojamas lëtinis PSS. Ligos diagnostika bei diferencinë diagnostika yra gana sudëtinga. Pacientai daþnai patys bando palengvinti savo bûsenà alkoholiu ar psichoaktyviomis medþiagomis, todël PSS simptomatika persipina su atsiradusios priklausomybës simptomais. Kitoje publikacijoje (103) V. Danilevièiûtë pateikë 86 pacientø, dalyvavusiø Èernobylio darbuose, klinikinius duomenis. Ið jø 47,7 proc. pacientø buvo 83

nustatytas PSS, o susibendrinimas su alkoholiu sudarë 56,1 proc. Tokiems pacientams reikalingas ilgalaikis gydymas vaistais, psichoterapija, psichosocialinë reabilitacija. Apie reakcijas á sunkø stresà ir adaptacijos sutrikimus galima suþinoti perskaièius iðsamià V. Danilevièiûtës publikacijà moksliniame leidinyje Teisininkams apie stresà (110). Prof. G. Þukauskas dirbdamas moksliná darbà daug dëmesio skyrë policijos pareigûnø stresø ir su jais susijusiø pasekmiø tyrimams. Autorius paskelbë ðia tema nemaþai darbø (491; 494; 496; 497), skaitë praneðimø tarptautiniuose forumuose. Lietuvoje yra apie 20000 policijos pareigûnø. Policija yra savita uþdaros struktûros organizacija, dirbanti specifiná darbà. G. Þukauskas tyrimais nustatë, kad pareigûnø stresø prieþasèiø gana daug. Nuolatiniai streso palydovai yra piktnaudþiavimas alkoholiu, depresija, saviþudybë. Dabartinëje ligø klasifikacijoje nurodomi somatoforminiai sutrikimai. Tai nëra kas nors nauja. Apie somatizacijà pirmasis raðë Steckelis (1908), tik dabar ji perkrikðtyta somatoforminiu sutrikimu. Dabartinë ligø klasifikacija labai netobula. Pavyzdþiui, prie somatoforminiø sutrikimø nurodyti ir isterijai priklausantys simptomai, hipochondrija taip pat atsidûrë somatoforminiø sutrikimø skirsnyje, o ji vienais atvejais gali bûti neurozinio, kitais psichozinio registro ir, þinoma, tada nubloðkiama á kliedëjimo sutrikimø vietà. Bet ðiandien turime susitaikyti su ðia madinga diagnoze. Tikimës, kad ilgametë klinikinë patirtis patikrins jos pagrástumà. Á ðià patologijà gilinosi V. Danilevièiûtë, apie tai paskelbë darbø (100; 117). Autorë raðo, kad pacientai su somatoforminiu sutrikimu save laiko ypaè sunkiais somatiniais ligoniais, kuriø ligos negali suprasti ir nustatyti gydytojai. Negana to, jeigu somatoforminiai sutrikimai prasideda be akivaizdesniø psichikos sutrikimø poþymiø, tiek patys pacientai, tiek gydytojai tokiø bûsenø ið pradþiø nelaiko psichikos liga. Autorë supaþindino su somatoforminiø sutrikimø (somatizacinis, hipochondrinis, nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas) klinika ir gydymu. Atskirà straipsná V. Danilevièiûtë skyrë galvos skausmo problemoms. Ðis negalavimas priskiriamas somatoforminiams skausmo sutrikimams (100). Autorë pabrëþia, kad tokiu atveju visada reikia ieðkoti ir kitø simptomø, ypaè afektiniø.

Valgymo sutrikimai Apie valgymo sutrikimø fiziologijà, etiologijà, patogenezæ, klinikà, diagnostikà, medicinines komplikacijas, diferencinæ diagnostikà, epidemiologijà, eigà, prog84

nozæ ir gydymà iðsamiai raðë A. Gudelis ir A. Liausëdas (210). Autoriai rëmësi naujausia literatûra, yra gerai iðstudijavæ valgymo sutrikimø klinikà, jà pateikë su nuodugnia psichopatologine analize. V. Poviliûnienë iðdëstë valgymo sutrikimø problemà Lietuvoje (337). Autorë teigia, kad 1970 1990 metais vaikø ir paaugliø skyriuje gydësi tik 20 nervine anoreksija serganèiø vaikø, o 2000 metais tiek vaikø buvo gydoma per metus. Be to, anksèiau buvo nustatoma vien nervinë anoreksija, o ðiuo metu atsirado nervinës bulimijos bei patologinio persivalgymo atvejø, pastebima ðiø sutrikimø plitimo tendencija. Serganèiøjø I tipo cukriniu diabetu valgymo sutrikimus nagrinëjo A. Deksnytë (159). Nustatyta, kad 91 proc. pacienèiø nervinë anoreksija atsirado joms jau susirgus cukriniu diabetu. Valgymo sutrikimais nuosekliai domëjosi psichologë I. Kajokienë. Ji staþavo uþsienio klinikose, dalyvavo tarptautinëse konferencijose, skaitë praneðimus. Autorë tyrë pacientus, negaluojanèius dël valgymo sutrikimø patologijos, gydydama taikë psichoterapijà, vadovavo psichoterapijos bûrelio studentëms, tyrinëjusioms ðià patologijà. Nervinë anoreksija yra seniai þinoma ir tyrinëta liga, taèiau, kaip nurodo autorë, tik nuo ðeðtojo deðimtmeèio ji ëmë sparèiai plisti iðsivysèiusiose ðalyse, mutuodama á nervinæ bulimijà, kompulsiðkà persivalgymà ar á pastaruoju metu plintanèià bulimijà su impulsyviu elgesiu (savæs þalojimu, piktnaudþiavimu alkoholiu). I. Kajokienë supaþindino su valgymo sutrikimø teorijomis (225), o kartu su B. Balèiûniene Dietinio gydymo vadove (226) paraðë 24 puslapiø skyriø apie nervinës anoreksijos ir nervinës bulimijos etiologijà, klinikà, diferencinæ diagnostikà, susibendrinimà, valgymo sutrikimø koregavimà dieta ir jø gydymà. I. Kajokienë nagrinëjo ir vaikø valgymo sutrikimø ypatumus (223). Ji nurodo, kad vaikai greièiau iðsenka dël maþo poodinio riebalø sluoksnio, kad bulimija vaikai serga labai retai, o gydymo rezultatai geresni nei suaugusiøjø. Autorë apgailestauja, kad ligoniø kasø nustatytas 32 dienø gydymo laikas yra tikrai per trumpas. Pavyzdþiui, Ðvedijos, Anglijos bei kitø ðaliø klinikose valgymo sutrikimai gydomi ne trumpiau kaip 6 mënesius ir gydymas tæsiamas klinikø dieniniuose stacionaruose.

Or ganiniai ir simptominiai Organiniai psichikos sutrikimai Ðia tematika paraðyta gana ádomiø ir vertingø darbø. Pirmieji jø pasirodë jau pirmàjá deðimtmetá po ligoninës atkûrimo 1961 metais. M. Gutmanienë 85

(217) nagrinëjo smegenø navikø diagnostikos vyresnio amþiaus þmonëms ypatumus, vëliau ðia tema raðë E. Jonuðienë, V. Maèiulis, A. Ðiurkutë (220). Nesant ðiuolaikiniø tyrimø priemoniø kartais ið tiesø bûdavo ganëtinai sunku vyresnio amþiaus þmonëms diagnozuoti galvos smegenø auglá dël neurologinës simptomatikos skurdumo, ilgai nepasireiðkianèiø klinikiniø simptomø, juo labiau kad baigties stadijoje progresuojantys psichikos sutrikimai buvo labiau panaðûs á kraujagyslinës genezës psichopatologijà. J. Gliauberzonas 1960 m., vëliau A. Lapytë raðë apie galvos smegenø kraujagysliø aterosklerozës su psichikos sutrikimais gydymo aminazinu, amitriptilinu efektyvumà (199; 266). O. Aranoviè 1966 m. tyrë 5 pacientus, kurie vaikystëje sirgo sunkia tuberkuliozinio meningito forma; po 5 11 metø jiems atsirado epizodinës psichozës su trumpalaikiais sàmonës sutrikimais, apimdavo depresinës ir maniakinës bûsenos su psichomotoriniu sujaudinimu, katatoniniu stuporu (40). E. Demidiukas 1967 m. analizavo gripo sukeltø psichoziø klinikà (184). Vieniems gripu persirgusiems pacientams pasireikðdavo psichosensoriniai sutrikimai, kitiems neurozinio pobûdþio negalavimai, o tretiems, praëjus savaitei po to, kai nukrisdavo temperatûra, iðsivystydavo psichozës, kurios reiðkësi regos haliucinacijomis, agresyvumu, nemotyvuotu verksmu arba juoku, dirglumu, nemiga. Du ligoniai, susirgæ encefalitu, mirë. Mikroskopiniai patologinës anatomijos duomenys patvirtino gripo encefalitui bûdingus pakitimus. Ligos klinika reiðkësi klausos ir taktilinëmis haliucinacijomis, vangumu, kamuojanèiomis mintimis apie saviþudybæ. Ðizofrenijos ir reumatiniø psichikos sutrikimø diferencinës diagnostikos klausimus nagrinëjo A. Lapytë, J. Ðurkus (254). Autoriai teigia, kad ligos pradþioje labai sunku atskirti ðizofrenijà nuo reumatiniø psichikos sutrikimø, tik atsiradæ procesiniai simptomai leidþia diagnozuoti ðiuos negalavimus. Ryðkios psichozës bûdingos tik sunkioms reumato formoms. Reumatiniø psichoziø klinikai bûdingi depresinis, maniakinis, paranoidinis, amencinis sindromai. Latentinio reumato atvejais autoriams neteko stebëti reumatiniø psichoziø. A. Lapytë (259) apraðë itin sunkiai diagnozuojamà, retà, patologinës anatomijos duomenimis verifikuotà Vilsono ligos su psichikos sutrikimais atvejá, taip pat ðizofreninio pobûdþio Piko ligos sutrikimus (261). Autorë raðë epilepsiniø psichoziø klausimu, apibûdino epilepsinio paranoido klinikà: jis trunka trumpai, 1 8 dienas, o psichozëms kartojantis sparèiai daugëja asmenybës sutrikimø, gresia silpnaprotystë (255). A. Lapytë tyrë ir pogimdyminiø psichoziø klinikà (279). Stebëtàsias pacientes psichozës iðtiko praëjus savaitei po gimdymo. Vienoms ið jø reiðkësi simptominës psichozës, kai paûmëja pagrindinë liga. Jas kamavo reumatinës psichozës su haliucinaciniu oneiroidiniu sindromu, sàmonës sutrikimo bû86

senomis bei ryðkiais afektiniais sutrikimais. Kitos pacientës dël sepsio susirgo encefalitu. Ðios ligos klinikai bûdingas amencinis delyrinis sindromas. Kartais ðiø moterø paranoidinæ bûsenà su psichinio automatizmo elementais lemia ir endokrininiai pakitimai. Treèiai ligoniø grupei gimdymas iðprovokavo ðizofrenijà su greitai besiformuojanèiais procesinio pobûdþio asmenybës pakitimais. Dar kitoms ligonëms nustatyta pogimdyminë psichozë, kuri reiðkësi nemiga, nerimu, baime, prislëgta nuotaika, bûgðtavimais dël kûdikio, vëliau savæs kaltinimo ir persekiojimo kliedëjimo idëjomis. Maþdaug po mënesio ligonës pasveiko. Autorë mano, kad tikslinga iðskirti pogimdymines psichozes á atskirà ligø grupæ, nors jos pasitaiko gana retai. Apie galvos smegenø kraujagysliø aterosklerozæ, jos klinikinius duomenis, ligoniø darbingumo ir profilaktikos klausimus, girtavimo átakà insulto eigai raðë L. Aksomitaitë-Dembinskienë su bendraautoriais (71), A. Matulionienë su bendraautoriais (317), J. Andriuðkevièienë, V. Danilevièiûtë (4), R. Milaðiûnas, A. Navickas (324). 1977 1990 metais pastebëta ateroskleroziniø psichoziø maþëjimo tendencija. Ið psichoziniø sutrikimø vyravo demencija, reèiau pasitaikë ir depresijø, paranoidø. Ið nepsichoziniø sutrikimø daþnesni buvo asteninis, hipochondrinis, asteninis depresinis sindromai. Autoriø atlikti tyrimai parodë, kad I ir II stadijø galvos smegenø aterosklerozës gydymas esti efektyvus, iðgijæ ligoniai daþniausiai vël gali dirbti. Tik iðtikti insulto ligoniai greitai tampa nedarbingi. Cerebrinës aterosklerozës atveju labai svarbi antrinë profilaktika: svorio kontrolë, judëjimas, tinkamas darbo ir poilsio reþimas, nerûkymas. Rekomenduojama nuolat arba du kartus per metus vartoti kraujagysles pleèianèius, kraujotakà gerinanèius, kraujospûdá maþinanèius, cholesterino koncentracijà kraujyje maþinanèius vaistus, patartinos autotreniruotës, psichoterapija. Tiriant ligonius, serganèius iðeminiu insultu ir negaluojanèius dël praeinanèio galvos smegenø kraujotakos sutrikimo, ávertinta girtavimo þala, nustatyta, kad alkoholio vartojimas skatina sunkesnius struktûrinius ir bendrojo pobûdþio protinio produktyvumo sutrikimus. Apie naujas somatiniø ligø diagnostikos galimybes psichiatrijos klinikoje raðë K. Dapðys, A. Bernadiðius, J. Ilgevièiûtë (125). Autoriø tikslas buvo aptarti elektrofiziologiniø tyrimø galimybes diagnozuoti psichiniø ligoniø somatines ligas: naudojant elektroencefalografo-integratoriaus kompleksà deðimtyje biologiðkai aktyviø odos taðkø, atitinkanèiø ávairius vidaus organus, bei dviejuose su vidaus organais nesusijusiuose indiferentiniuose odos taðkuose. Ávertinus 22-iem ligoniams elektrofiziologiniu bûdu atliktø tyrimø rezultatus pasirodë, kad septyniolikos ið jø somatinës bûklës ávertinimas sutapo su klinikiniø tyrimø duomenimis. 87

Mûsø ligoninës gydytojai apraðë kai kuriø ligø sudëtingus klinikinius atvejus. Þ. Dobrovolskienë, V. Maèiulis, I. Petraitienë, S. Pukelis raðë apie insulinomos klinikà (188). Ðia liga serganèiam pacientui buvo pripaþinta epilepsija ir net 10 metø nepavyko nustatyti teisingos diagnozës. Liga diagnozuota tik atlikus operacijà. G. Vindaðienë, A. Èyþiûtë, A. Dembinskas pateikë ir labai sudëtingo organinio psichosindromo klinikinæ analizæ (471). A. Lapytë apraðë galvos smegenø smilkininës srities psichopatologijà (273). Autorës teigimu, ðios srities patologijai bûdingi ávairaus pobûdþio psichikos sutrikimai, kurie ilgà laikà bûna vieninteliai arba vyraujantys ligos poþymiai. Tai daþnai ir nulemia neteisingà diagnozæ. Labai svarbu laiku juos ávertinti, kad bûtø galima kuo anksèiau diagnozuoti ligà ir jà gydyti. Simptominiø psichikos sutrikimø diagnostika visada yra sudëtinga. A. Deksnytë ir A. Bagdonaitë (43) pateikë klinikiná atvejá, kai greitai kintantys, sunkëjantys, polimorfiðki psichikos sutrikimai atsirado dël apsinuodijimo medþiagomis, á kuriø sudëtá áëjo ðvinas. Diagnozë buvo patvirtinta autopsijos bûdu. Sistemine raudonàja vilklige (SRV) serganèiøjø psichikos sutrikimus nagrinëjo V. Danilevièiûtë, ðia tema paraðiusi ir 1993 m. apgynusi medicinos daktaro disertacijà (89; 90; 91; 93; 94; 95; 96). Psichosomatinius sutrikimus nagrinëjo G. Daubaras su bendraautoriais (142; 143). Nustatyta, kad daþnai psichikos sutrikimø pasitaiko ir neurologinëmis, gastroenterologinëmis ligomis sergantiems ligoniams. Be neurozinio pobûdþio sutrikimø, somatiniø klinikø pacientai (net 14,5 proc.) palyginti daþnai kenèia nuo endogeninës depresijos. Dalis jø turëjo ketinimø þudytis. Parkinsono liga serganèiøjø psichikos sutrikimus analizavo A. Liausëdas. Jis nurodo, kad ði liga arba jai gydyti vartojami medikamentai daþnai sukelia psichikos ir elgesio sutrikimus: nerimà, depresijà, psichozes, demencijà. Depresija nuo lengvos distimijos iki sunkios depresijos pasireiðkia net 30 50 proc. pacientø. Daþnai atsiranda nerimo ir psichozës simptomø (iki 30 proc.), kurie gali bûti Parkinsono ligos manifestuotë. Autorius aptaria ir ðios ligos psichofarmakoterapijà. D. Survilaitë apraðë retai pasitaikanèios intoksikacinës psichozës, kai buvo vartojamas esperalis, atvejá (407). Psichozë iðtiko staiga, iðgërus vaisto 17 gramø (34 tabletes). Ji reiðkësi kaip delyrinis kliedëjimo sindromas. Pacientas pasveiko per 10 dienø. Autorë taip pat pateikë psichozës ir Klinefelterio sindromo derinio klinikinæ analizæ (400). D. Survilaitë su bendraautoriais (198) nagrinëjo ir epilepsija serganèiøjø pieðiniø ypatybes. Pieðiniø analizë parodë, kad jiems bûdinga: màstymo klampumas ir aplinkybiðkumas pieðiniuose daug detaliø, tos 88

paèios krypties neramiø tiesiø; pieðinys neiðsitenka popieriaus lape ar pasiûlytuose rëmuose; kompozicijoje palaikoma pusiausvyra ir harmonija; pieðiniø tematika daþniausiai atspindi pacientø iðgyvenimus; spalvos grynos arba kontrastingos. Autoriai atkreipë dëmesá á tai, kad retai kada tematikoje atsispindi psichopatologiniai iðgyvenimai, o pieðiniø kopijos atrodo geriau uþ originalus. Straipsnyje pateikta ir klinikinio atvejo analizë. Mûsø klinikos gydytojai raðë ir demencijø klausimais. Ilgëjant þmoniø gyvenimo trukmei, jie darosi vis aktualesni, o naujausi neurobiologiniai tyrimai atskleidþia naujø etiopatogeneziniø, neurobiologiniø duomenø. Ið visø diagnozuojamø demencijø daugiau kaip 60 proc. sudaro Alzheimerio liga. Mûsø klinikoje ákurtas Alzheimerio ligos ir somatopsichiatriniø sutrikimø diagnostikos bei gydymo centras. Apie jo uþdavinius ir darbo metodus raðë skyriaus vedëja A. Deksnytë (158). Paaiðkëjo, kad 2000 metais, palyginti su 1999-aisiais, dvigubai padaugëjo Alzheimerio liga serganèiø ligoniø. A. Liausëdas savo publikacijose (282; 284) apraðë ávairiø demencijø (Alzheimerio ligos, kraujagyslinës demencijos, Creutzfeldto-Jakobo ligos, AIDS) klinikà, diferencinæ diagnostikà ir gydymà. A. Gudelis ir D. Stasiûnas (212) nurodë demencijoms bûdingus ir daþniausiai pasitaikanèius psichopatologinius sindromus, kurie sutrikdo pacientø elgesá: tai organinës depresijos, ávairûs psichoziniai sutrikimai, sunkinantys demencija serganèiøjø socialinæ adaptacijà ir bloginantys paèios demencijos eigà. Straipsnyje supaþindinama su Lietuvoje atsiradusiais vaistais (melperonu, zuklopentiksoliu), kurie rekomenduotini gerontologijoje psichoziniams simptomams ðalinti. A. Deksnytë (155) pateikë demencijø metu iðsivysèiusiø psichoziø su sàmonës sutrikimu (delyro, amencijos, prieblandinës bûsenos, oneiroido) klinikà bei gydymo taktikà. Ðios psichozës trunka trumpai, labiau reiðkiasi naktimis, ligoniui sutrinka miego-budrumo ciklas.

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholá ir psichoaktyviàsias medþiagas Didelá indëlá á narkologijos mokslà áneðë V. Maèiulis, 1977 1985 metais dirbæs Sveikatos apsaugos ministerijoje vyr. psichiatru narkologu. Per tà laiko89

tarpá buvo sukurta savarankiðka narkologijos tarnyba. V. Maèiulis kartu su prof. A. Dembinsku, P. Bakðiu ir E. Zareckiu sprendë ne tik organizacinius tarnybos klausimus, bet ir nuolat dirbo moksliná darbà (308; 309; 310; 312; 313) raðë apie serganèiøjø alkoholizmu klinikà, gydymà, antialkoholiniø klubø reikðmæ, recidyvø profilaktikà, priverstiná gydymà, su psichologe L. Makarova analizavo asmenybës ypatumus (291; 311; 314). Alkoholizmo problemomis labai domëjosi ir daug ðioje srityje padarë V. Banaitis, 1965 1985 metais mûsø ligoninëje vadovavæs Narkologijos skyriui. Jis paskelbë daugiau kaip 17 moksliniø darbø. Autorius paraðë metodiná laiðkà apie ambulatoriná alkoholikø gydymà, antialkoholinius klubus, piktnaudþiaujanèiø alkoholiu asmenø profilaktiná stebëjimà bei serganèiøjø alkoholizmu aktyvià dispanserizacijà, dispanserines grupes ir dinaminá stebëjimà, taip pat iðplatino rankraðèius apie Narkologijos skyriaus darbo organizavimà ir kt. Alkoholizmo klausimais raðë ir S. Pukelis su bendraautoriais (353), A. Mikalkevièius (321; 322; 323), S. Eivienë su bendraautoriais (193), J. Ciunytë su bendraautoriais (7). Ðiø autoriø darbuose nagrinëjami alkoholiniø psichoziø gydymo klausimai, nurodoma, kad neuroleptikai tik pablogina somatinæ pacientø bûklæ, o svarbiausias vaistas yra diazepamas. Gydyti Torpedo siûloma tik átaigai pasiduodanèius, gydytoju pasitikinèius ir tvirtai tikinèius ðiuo gydymo metodu pacientus, nuolat stimuliuojant jø psichologinæ motyvacijà. Nustatyta, kad galvos smegenø traumos blogina alkoholizmo ligos eigà, be to, patyræ galvos smegenø traumas asmenys daþnai pradeda piktnaudþiauti alkoholiu, dël to vyksta asmenybës psichopatizacija, ilgainiui silpsta intelektas, ligoniai tampa vangûs, pasyvûs. A. Lapytë, J. Ðurkus (268) apraðë ligonius, kurie paauglystëje vartojo narkotines medþiagas. Autoriai pateikë vertingø 10 35 metø nuolatinio katamnezinio stebëjimo duomenø. Vieni pacientai, narkotines medþiagas vartojæ atsitiktinai, ið smalsumo, kaip rodo katamnezë, vëliau buvo pripaþinti sveiki. Kitai grupei ligoniø buvo nustatyta nuolat progresuojanti ðizofrenija su hebefrenijos elementais. Vieni ið ðiø ligoniø nuolat gydësi psichiatrijos ligoninëse, kiti gyveno tëvø iðlaikomi. Treèià ligoniø grupæ sudarë sergantieji cirkuliarine ðizofrenijos forma. Jiems potraukis narkotinëms medþiagoms periodiðkai atsirasdavo ir tartum savaime iðnykdavo. Jie gerai adaptavosi visuomenëje, buvo stabilios remisijos po 5 ir net 30 metø nuo ligos pradþios. Autoriai pabrëþia, jog bûtina skirti tikràjà narkomanijà nuo simptominës, atkreipia dëmesá á narkotiniø medþiagø vartojimo motyvus, asmenybës bruoþus, procesinio pobûdþio asmenybës pakitimus. Savanoriðko gydymo nuo narkomanijos ir toksikomanijos organizacines 90

problemas gvildeno A. Matulionienë su bendraautoriais (318). A. Navickas analizavo narkomanijos paplitimà ir medicininæ pagalbà narkomanams, tyrë paþintinës srities sutrikimus alkoholiniø abstinencijø metu (328; 329). 1986 m. mûsø klinikoje pradëta taikyti hemosorbcija. Dvideðimties ligoniø, serganèiø narkomanijos abstinencija, baltàja karðtlige ir hipertoksine ðizofrenijos forma, gydymo hemosorbcijos metodu rezultatus apraðë B. Lakickas, V. Maèiulis, D. Survilaitë (249). Nemaþai moksliniø darbø apie priklausomybæ nuo alkoholio ir psichoaktyviøjø medþiagø yra paraðæs prof. G. Þukauskas. Jo teigimu, alkoholizmas didelá susirûpinimà kelianti problema. Kol kas situacija Lietuvoje tik blogëja, daugëja alkoholiniø psichoziø atvejø, narkomanø, atvykstanèiøjø gydytis nuo sunkios abstinencijos. G. Þukauskas ir N. Petrauskienë apraðë 53 mirusiøjø nuo alkoholinio delyro (23 30 metø amþiaus vyrø), atsiradusio dël surogatø vartojimo, pakitimus, nustatytus autopsijos bûdu: ryðkûs inkstø distrofiniai pakitimai ir hepatocitø steatozë, o pagrindinë mirties prieþastis buvo hemodinamikos sutrikimai ir inkstø, kepenø funkcijø nepakankamumas. Per pastaruosius kelis metus padaugëjo ligoniø su lydimàja patologija: smegenø hematomomis, augliais, pneumonija, kaulø lûþiais, simptomine epilepsija, infekcinëmis ligomis, ypaè daug tuberkuliozës atvejø. Nustatyta, kad pailgëjo delyrø trukmë. Prof. G. Þukauskas, dirbdamas ir Lietuvos teisës universitete, domëjosi, kokiø alkoholio vartojimo problemø turi policijos pareigûnai (498). Iðtyræs 1500 serganèiøjø priklausomybe nuo alkoholio, autorius nustatë esant tarpusavio sàveikà tarp alkoholizmo, streso ir endokrininiø sutrikimø (489). Reikðminga prof. G. Þukausko mokslinës veiklos sritis darbai apie dirbtiná kraujà ir jo taikymà praktikoje, kaip antai, alkoholiniø psichoziø intensyviai terapijai. Kas yra dirbtinis kraujas? Tai organiniai perfluoro junginiai, galintys perneðti dujas kraujo pakaitaluose. Vienas toks dirbtinio kraujo preparatas yra Perftoran, kurio poveiká autorius tyrë ne tik dirbdamas chirurgo darbà, bet ir nuo 1997 metø mûsø klinikos Intensyvios terapijos ir detoksikacijos skyriuje gydydamas alkoholines psichozes. Perftoranas tai perftoroorganinis junginys, kurio daleliø diametras yra 0,07 0,11mkm, ph 7,4 7,6. Jis perneða deguoná ir anglies dvideginá. Ið organizmo iðsiskiria daugiausia per plauèius, pusinio eliminavimo laikas 14 parø. Kraujo pakaitalø su O2 ir CO2 neðikliais indikacijos: hipovolemija, mikrocirkuliacijos ir periferinës kraujotakos sutrikimai, audiniø metabolizmo ir dujø apykaitos sutrikimai (sepsis, riebalinës embolijos, smegenø kraujotakos sutrikimai), kardioplegija. Prof. G. Þukauskas pradëjo taikyti perftoroorganinës emulsijos, tai yra perftorano, kaip deguonies neðiklio, intraveninæ terapijà ypaè sunkiems ligoniams. G. Þukauskas su ligoninës bendradarbiais Þ. 91

Dobrovolskiene, K. Vaièiuliu (469) paskelbë darbà apie perftorano taikymà alkoholinëms psichozëms gydyti. Preparatas 5 ml/kg kûno svorio buvo skiriamas laðinti á venà mikrocirkuliacijos sutrikimams gydyti. Pakartotinai preparatas laðinamas tris kartus su 1 4 dienø pertraukomis. Autoriai perftoranà taikë tiems pacientams, kuriems áprastiniais detoksikacijos bûdais nepavykdavo stabilizuoti hemodinamikos: tai buvo sunkios abstinencijos bûsenos ligoniai, iðtikti sunkaus delyro, opiatinës abstinencijos, netgi komos. Teigiamas efektas pastebëtas nuo pat pirmøjø perftorano infuzijos minuèiø. Ðis preparatas padeda stabilizuoti hemodinamikà, nuslopinti psichomotoriná jaudrumà, kokybiniu ir kiekybiniu poþiûriu pagerinti kraujà. Pradëjus pacientà gydyti, buvo galima su juo uþmegzti normalø kontaktà. 1995 metais prof. G. Þukauskas uþ dirbtinës kraujotakos sistemos sukûrimà gavo patentà.

Teismo psichiatrija Teismo psichiatrijos ekspertizës klausimus epilepsijos, reaktyviniø psichoziø atvejais viena pirmøjø nagrinëjo O. Kudreðova (242), 1964 m. apie tai raðë A. Maþelienë su bendraautoriais (319). Sergantys epilepsija, turintys neryðkiø charakterio bei intelekto pakitimø pacientai buvo nepagrástai pripaþástami nepakaltinami. Atkreipiamas dëmesys á reaktyvines psichozes ir psichiatriná jø vertinimà esant oligofrenijai, teigiama, kad tik iðnykus psichozei galima teisingai nustatyti silpnaprotystës laipsná. Teismo psichiatrijos klausimams daugiausia dëmesio skyrë R. Raþinskienë (375; 376; 377; 378). Be jau minëtos daktaro disertacijos ðiais klausimais, ji raðë ir apie patologinio girtumo teismo psichiatrinæ ekspertizæ, serganèiøjø ðizofrenija visuomenei pavojingà elgesá, lytinius iðkrypimus ið teismo psichiatrijos praktikos, reakcinius psichikos sutrikimus, pasikartojanèio visuomenei pavojingo elgesio po ligoniø priverstinio gydymo pobûdá, jø prieþiûrà ir priemones iðvengti visuomenei pavojingø veiksmø, psichikos ligoniø pakartotiniø nusikaltimø veikos ypatumus, teismo psichiatriniø ekspertiziø kokybæ ir pan.

Vaikø ir paaugliø psichiatrija Vaikø ir paaugliø ðizofrenijos klausimus analizavo O. Aranoviè (39), B. Diomðina (185; 187), A. Protas, V. Monèiauskaitë-Poviliûnienë, B. Rukðtelienë (350), E. Þelvytë (478). Vaikams, kurie anksti suserga ðizofrenija, daþnai atsiranda silpnaprotystës poþymiø, kitiems bûdinga pseudoneurozinë simptomatika su organiniais reiðkiniais. Pubertatiniame amþiuje vyrauja á psichopatijà panaðûs sutrikimai ir paranoido simptomatika. Kartais atsiranda astenija, galvos skausmai, svaigimas, vegetaciniai sutrikimai. Ankstyvos vaikø ðizofrenijos eiga sunkesnë, palyginti su vëlesniame vaiko amþiuje iðsivysèiusia ðizofrenija. Gydant vaikø ir paaugliø ðizofrenijà stelazinu nustatyta, kad ðis vaistas teigiamai veikia depresiná paranoidiná, hipochondriná ir pseudoneuroziná sindromus. B. Diomðina nagrinëjo ðizofrenijos psichopatologinius ypatumus nëðtumo patologijos ar gimdymo traumos atvejais (187). Paþymima, kad, palyginti su 1968 1972 metø duomenimis, diagnozuojama vis maþiau vaikø ðizofrenijos atvejø. B. Diomðina apraðë dvylikametës mergaitës febrilinës ðizofrenijos atvejá (185). Vaikø autizmo klinikà, katamnezæ analizavo E. Þelvytë, L. Kildienë (477), A. Lapytë, V. Ðurkutë (269). Vaikai ðia liga suserga pirmaisiais gyvenimo metais. Atsiranda kalbos patologija, jie nebendrauja su kitais vaikais, tampa abejingi motinai arba, prieðingai, pernelyg prisiriða prie ðeimos nariø. Taip pat reiðkiasi ambivalentiðkumas, stereotipijos, vaikai per daug judrûs arba pasyvûs, agresyvûs arba emociðkai blausûs, turi dëmesio, miego sutrikimø. Tokie vaikai paprastai mëgsta monotoniðkus þaidimus be þaislø. E. Þelvytë ir L. Kildienë stebëjo vaikus, turinèius iðreikðtà oligofrenijos defektà. Jie buvo pripaþinti invalidais, turëjo socialinës adaptacijos problemø. A. Lapytë ir V. Ðurkutë, remdamosi 15 20 metø katamnezës duomenimis, tiriamiesiems nustatë tokias diagnozes: akcentuota asmenybë, psichopatija, ðizofrenija. Vieni vaikai mokësi labai gerai, dalis net baigë aukðtàjá mokslà, kiti vos patenkinamai. Pasitaikë ir nepalankios, piktybinës eigos ðizofrenijos atvejø. A. Protas (338) analizavo sveikø ir serganèiø ðizofrenija vaikø ir paaugliø pieðinius. Autorius nustatë, kad pastarøjø vaikø pieðiniams bûdinga perseveracijos, grubios disproporcijos, simboliðkumas, neoformizmai, vienpusiðkas kryptingumas. Manoma, kad vaikø pieðiniai gali padëti diagnozuoti ðizofrenijos ligà. Vaikø ir paaugliø epilepsijos klausimais raðë O. Aranoviè (32; 34), A. Protas (340; 344 348). Autoriai paþymi, kad itin sunku diagnozuoti pradiniø formø epilepsijà. Jai bûdinga hiperkinezës, kloniniai trûkèiojimai, trumpalaikës 2 3 min. prieblandinës bûsenos, alpimai, enurezë, galvos skausmai, svaigi93

mas, miego sutrikimai ir pan. Periodiðkai besikartojantys tie patys sutrikimai, traukuliø komponentai, elementarûs automatiniai judesiai, po traukuliø apimantis miegas visi ðie poþymiai leidþia ligoniui diagnozuoti epilepsijà. Be paroksizminiø sutrikimø, pastebëta ir epilepsijai bûdingø asmenybës pakitimø. Kartais prodrominiai epilepsijos simptomai labai panaðûs á ðizofrenijos simptomus. Tokiais atvejais reikëtø atkreipti dëmesá á sutrikimø paroksizminá pobûdá, EEG duomenis, antikonvulsantø teigiamà poveiká. Vaikø ir paaugliø neuroziø ypatumus analizavo O. Aranoviè (37; 38), A. Protas (339; 341; 342; 343), E. Þelvytë (474; 479). Vaikams neurozës daþniausiai pasireiðkia asteniniu sindromu, ávairiomis baimëmis, ákyriosiomis bûsenomis, tikais, mikèiojimu. Stebëta isterinës reakcijos, traukuliø priepuoliai, mutizmas, blefarospazmas, vëmimas. Uþtrukusiø ir pasikartojanèiø psichogenijø atvejais iðsivysto asteninë hipochondrinë, isterinio tipo patologinë asmenybë. Todël ypaè svarbu laiku pradëti ligà gydyti, ðalinti jà sukëlusias prieþastis. Tam tikslui taikoma ir psichoterapija, koreguojamas auklëjamasis, pedagoginis darbas. Sunkaus protinio atsilikimo klinikos ypatumus tyrë doc. A. Pûras. Ðia tema jis paraðë medicinos daktaro disertacijà jà aptarëme ankstesniame skirsnyje, publikavo nemaþai straipsniø (354; 359; 373; 374). Autorius pabrëþia biologiniø þymekliø svarbà. Pavyzdþiui, pacientai, kuriems citogenetiðkai identifikuotas protinis atsilikimas, pasiekæ brandos amþiø savo elgesiu tampa panaðûs á ðizofrenija serganèius ligonius. Suklaidina ir traukulinis sindromas, neretai imantis varginti nemaþai ligoniø (apie 25 proc.), todël daþnai galvojama apie ðizoepilepsijà. Vertas dëmesio A. Lapytës darbas apie oligofrenijos diagnozavimo ypatumus (280). Autorë iðtyrë 37 pacientus, kuriems mokykliniame amþiuje buvo nustatyta oligofrenija, taèiau katamneziniai klinikiniai duomenys jos nepatvirtino. Svarbiausios prasto mokymosi prieþastys, lëmusios ir klaidingà diagnozæ, buvo: nedarnûs santykiai ðeimoje, ryðki psichogeninë ir somatogeninë astenizacija, psichopatinës reakcijos. B. Rukðtelienë, V. Poviliûnienë (381) nagrinëjo nervinës anoreksijos klinikà, jos gydymo galimybes, ðios patologijos plitimo prieþastis. Skaudi socialinë problema yra seksualinis vaikø iðnaudojimas, apie jà anksèiau buvo vengiama kalbëti. Ðia tema straipsniø paskelbë V. Sruoga (387; 388). Autorius raðo, kad 90 proc. aukø niekada niekam nepasakoja apie patirtà prievartà, savo iðgyvenimus ir, þinoma, negauna jokios psichologinës ar medicininës pagalbos. Atlikto tyrimo duomenimis 1994 metais Lietuvoje seksualinæ prievartà patyrë net 25 proc. mergaièiø (1 2 proc. lytinius santykius) ir 10 proc. berniukø. Ið jø du treèdaliai vaikø buvo 6 12 metø amþiaus. Autorius apraðo seksualinës prievartos formas, pateikia rekomendacijø, kaip kovoti su ðia blogybe. 94

V. Sruoga ir B. Jakubkaitë parengë ir iðleido knygà programà, kurioje nagrinëjama emocinë, fizinë ir seksualinë prievarta prieð vaikus, pateikiamos praktinës uþduotys (392). L. Malinauskienë (315) paraðë atmintinæ apie vaikø mikèiojimà, E. Þelvytë apie vaikø nervingumà (474). E. Þelvytë, L. Kildienë, L. Malinauskienë tyrë vaikø, kuriø tëvai piktnaudþiauja alkoholiu, psichikà ir nustatë, kad jie daug daþniau nei kiti vaikai serga oligofrenija, neurozëmis, turi elgesio sutrikimø. Autorës pastebi, kad daugëja vaikø ir paaugliø, kilusiø ið asocialiø ðeimø. Vaikø psichikos sveikatos prieþiûros idëjas Lietuvoje nuolat skleidë ir siekia jas ágyvendinti doc. D. Pûras (360; 362; 363; 364; 365; 370; 371; 372). Mûsø ðalyje yra sukurtas vaikø raidos sutrikimø ankstyvosios reabilitacijos tarnybø tinklas, klinikinëje praktikoje taikoma per 50 naujø diagnostikos ir gydymo metodø, parengtos ir sëkmingai ágyvendinamos prieðdiplominio ir podiplominio rengimo programos. Pirmenybæ pradedama teikti ambulatorinëms paslaugoms, ypaè individualiam ir grupiniam specialistø darbui su vaikais ir tëvais. D. Pûras nuolat domisi ir vaikø reabilitacijos klausimais. Jo iniciatyva buvo ákurta Lietuvos sutrikusio intelekto þmoniø globos bendrija Viltis , aktyviai padedanti skiepyti naujà poþiûrá á protiðkai atsilikusius þmones ir kurti civilizuotà pagalbos ðiems þmonëms sistemà. Vaikø, turinèiø raidos problemø, reabilitacijos tikslas rasti bûdø ir galimybiø skatinti bendràjà vaiko raidà ir kompensuoti sutrikimus.

Elektrofiziologiniai tyrimai Ligoninëje yra Elektrofiziologiniø tyrimø ir gydymo metodø skyrius. Jam dabar vadovauja K. Dapðys, nuo 1981 metø dirbæs ligoninës Psichiatrijos problemø tyrimo laboratorijos Netradiciniø gydymo metodø ir elektrofiziologijos skyriuje biofiziku. K. Dapðys tobulinosi Manèesterio universiteto mokslo ir technologijos institute (1997 m.), Maskvos Burdenko neurochirurgijos institute (1997 m.). Savo mokslinæ veiklà K. Dapðys pradëjo mûsø ligoninës CNS tyrimø laboratorijoje. 1981 1988 metais ðioje laboratorijoje G. Þukauskas ir tuometinis Lietuvos sveikatos apsaugos ministras V. Kleiza nagrinëjo organø transplantavimo ir konservavimo problemas, vertino persodintø organø funkcinæ bûklæ elektrofiziologinës akupunktûrinës diagnostikos metodu. K. Dapðio mokslinio domëjimosi sritis neurofiziologiniø metodø taikymas psichopatologijos diagnostikoje, elektroencefalografija (EEG), galvos smegenø sukeltieji potencialai (SP) ir kt. (128; 95

130; 131). Kartu su ligoninës psichiatrais jis analizavo EEG ypatumus impulsø kontrolës sutrikimø atvejais. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti 1999 metais vykusiame XI pasaulio psichiatrø kongrese Hamburge (127). Didelës apimties darbas apie galvos smegenø SP (P300 banga) skirtas atipiniø antipsichotikø poveikiui paþintinëms serganèiøjø ðizofrenija funkcijoms iðtirti (130; 132). Praneðimas apie ðio tyrimo su risperidonu rezultatus buvo perskaitytas 2001 metais VII pasaulio biologinës psichiatrijos kongrese Berlyne. Lyginamieji bandymai atliekami ir su kitais naujais antipsichotikais. Elektrofiziologiniø tyrimø ir gydymo metodø skyrius bendradarbiauja su Vilniaus universiteto Gamtos mokslø fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros neurobiologais, Lietuvos teismo medicinos institutu. Kartu su minëtøjø mokslo ástaigø darbuotojais K. Dapðys yra paskelbæs darbø apie reakcijos á stresà matavimus (129), pareigûnø streso, psichofiziologinës reabilitacijos ir psichosocialines problemas (493; 494; 498). Kartu su M. Korostenskaja raðë apie þmoniø, pasiþyminèiø agresyviu ir smurtiniu elgesiu, paþintiniø funkcijø tyrimus taikant neurofiziologinius metodus. K. Dapðys yra daugelio magistrantø mokslinis vadovas. Jo vadovaujamame skyriuje studentø atlikti darbai turi mokslinæ ir praktinæ reikðmæ. Bendradarbiaujant su RVPL Intensyvios terapijos ir detoksikacijos skyriaus vedëju prof. G. Þukausku, skyriaus gydytojais, buvo pradëti taikyti nauji detoksikacijos metodai naudojant perfluorochemines emulsijas (vadinamuosius dirbtinius deguonies neðiklius, arba dirbtiná kraujà) (509; 510), tiriamos alkoholio, kaip stresà sukelianèios medþiagos, savybës, elektrinës stimuliacijos taikymo intensyvios terapijos metu galimybës (505; 506). Elektrofiziologiniø tyrimø ir gydymo metodø skyriuje atliekamos ir elektroimpulsø terapijos procedûros. K. Dapðys su bendraautoriais yra tyræs ðio metodo taikymo praktinius aspektus. Minëtame skyriuje dirba neurobiologë M. Korostenskaja. Diplominá darbà ji paraðë Manèesterio universitete. Jos mokslinio darbo sritis neurofiziologiniø metodø (galvos smegenø sukeltøjø potencialø, EEG) taikymas psichikos sutrikimams tirti (236; 237; 240). Bendradarbiaudama su Manèesterio universiteto Regos mokslø katedros darbuotojais, M. Korostenskaja paskelbë darbø apie þmogaus regimosios informacijos apdorojimo ypatumus, naudojamus regos sukeltøjø potencialø tyrimo metodus (238; 239). Ji tobulino kvalifikacijà daugelyje uþsienio mokslo ástaigø, o 2003 metais Europos Leonardo da Vinèio projekto dëka staþavo Helsinkio universiteto Psichofiziologijos katedroje. M. Korostenskaja raðo moksliná darbà apie neuroziø, ðizofrenijos ir epilepsijos tyrimus psichofiziologiniais metodais daktaro laipsniui gauti. K. Dapðys, M. Korostenskaja 2002 metais paskelbë publikacijà Tiesioginiai neurofiziologiniai metodai þmogaus kognityvinëms funkcijoms tirti ir prak96

tinio jø pritaikymo galimybës . Autoriai átikinamai árodë EEG ir NÁPP (nuo ávykio priklausanèiø potencialø) metodø plëtros ir tobulinimo svarbà, juos taikant paþintinëms funkcijoms tirti, jø praktinæ klinikinæ reikðmæ. Abu minëtieji mokslininkai 2002 m. parengë Leonardo da Vinèio programos projektà Neurobiologø profesinio rengimo, tobulinimo ir ásidarbinimo galimybiø plëtojimo programa ir laimëjo konkursà.

Kiti psichikos sutrikimai D. Survilaitës (398) moksliniø darbø objektas impulsyvieji potraukiai. Kartu su prof. A. Dembinsku (179; 180) ji paskelbë dvi publikacijas, kuriose nagrinëjo kleptomanijos aspektus, analizavo paèios stebëtus ðizofrenijos, isterinës, mozaikinës psichopatijos klinikinius atvejus. Impulsyviøjø potraukiø psichopatologinës raidos dësningumus ir ypatumus tyrinëjo A. Ðiurkutë (443). Impulsyvieji potraukiai paprastai apraðomi kaip savarankiðki ir TLK-10 ðiems sutrikimams skiriamas atskiras skyrius, taèiau autorës apraðytais atvejais jie reiðkësi kartu su endogeninëmis ligomis. Tai patvirtino ir katamneziniai duomenys. Psichopatologinë analizë parodë, kad impulsyvieji potraukiai plëtojasi etapais, kad dar prieð impulsyviøjø poelgiø pasirodymà retrospektyviai iðaiðkinami subklinikiniai dvipoliai faziniai sutrikimai ar pasikartojantys depresijos epizodai. Inicialiniu, realizaciniu ir porealizaciniu laikotarpiu impulsyvieji potraukiai turi jø raidai bûdingà psichopatologijos simptomatikà. Autorë aptarë psichopatologinius impulsyviøjø ir ákyriøjø potraukiø skirtumus. A. Liausëdas nagrinëjo agresijos psichopatologiniø sindromø raiðkà (285; 287). Nustatyta, kad vaikà nuþudþiusioms pacientëms depresija daþniausiai pasireiðkia po agresijos akto. Statistikos duomenys rodo, kad dauguma nuþudytøjø vaikø yra savo motinø aukos. A. Liausëdas pateikë moterø agresijos ir psichikos sutrikimø tyrimø duomenis. 2002 m. autorius paskelbë ðia tema nuodugnià publikacijà Á agresyvø ir smurtiná elgesá linkusiø individø diagnostika ir gydymas (288). Agresijà jis analizuoja ir psichoanalitiniu, ir bihevioristiniu poþiûriu. A. Liausëdas atkreipia dëmesá á tai, kad psichikos ligoniø padaryti nusikaltimai dabar labai domina visuomenæ, spaudoje daþnai smulkiai apraðomos psichikos ligoniø ávykdytos þmogþudystës. Taèiau ið tikrøjø psichikos sutrikimø turintiems ligoniams tenka labai nedidelis visø ðalyje padarytø nusikal97

timø procentas. Þinoma, kai kurie psichikos sutrikimai akivaizdþiai susijæ su didesne nusikaltimø rizika. Todël labai svarbu kuo anksèiau pradëti gydyti á nusikaltimus ir agresijà linkusius ligonius. Publikacijoje autorius nagrinëja tokiø ligoniø psichoziniø ir nepsichoziniø sutrikimø klinikinius ypatumus, agresyvaus ir smurtinio moterø elgesio psichopatologijà, agresyvaus elgesio gydymo principus. Apie agresijà, smurtà ir jø teisinius bei medicininius aspektus nemaþai publikacijø paskelbë prof. G. Þukauskas (491; 495). Agresijà, atsispindinèià psichikos ligoniø pieðiniuose, analizavo D. Survilaitë (410). Autorës nuomone, pieðiniai gali padëti diagnozuoti ligà. Juose savaip atsiskleidþia depresija, nerimas, manija, agresija. Pavyzdþiui, agresija psichikos ligoniø pieðiniuose gali bûti reiðkiama forma, spalva arba turiniu arba visais trim elementais ið karto. Formos poþiûriu agresijà atskleidþia aðtrios, kampuotos, daþnai plonos linijos. Spalva reiðkiamos emocijos. Ðtai raudona spalva laikoma kraujo, ugnies spalva. Kraujas kelia baimæ, nerimà, provokuoja agresijà. Pastebëta, kad á agresijà linkæ pacientai renkasi rëkianèias spalvas: ryðkiai raudonà, skaudþià geltonà ar oranþinæ. Daþnai pacientai pieðia juoda spalva, tai labiau bûdinga sergantiems ðizofrenija. Agresijà atspindi ir pieðinio turinys paprastai vaizduojamos kokios nors baisios scenos: sprogimai, gaisrai, fantastiðki gyvûnai, pabaisos praþiotais nasrais, aðtriais dantimis, ilgais nagais. Kai kurie pacientai pasirenka tiesioginæ agresijos iðraiðkà, vaizduodami ginklus, medicinos árankius. Autorë ðiame straipsnyje nagrinëjo keturiø pacientø, turinèiø polinká á agresijà, pieðinius, o skaitydama praneðimà demonstravo pieðiniø skaidres. D. Survilaitës vadovaujamoje studijoje sukaupta nemaþa ávairiø psichikos sutrikimø turinèiø pacientø darbø kolekcija.

Reabilitacija Mûsø ligoninëje nuolat skiriamas didelis dëmesys ligoniø reabilitacijai. 1967 m. ðiuo klausimu raðë A. Kaunas su bendraautoriais (231; 232). Su psichikos ligoniø reabilitacija visuomenæ supaþindino S. Eivienë (191). Vaikø auklëjimui nepalankius socialinius klinikinius veiksnius psichikos ligoniø ðeimose tyrë S. Pukelis su bendraautoriais (353). Itin daug dëmesio ligoniø reabilitacijai skyrë V. Maèiulis (295; 296). Jam vadovaujant ligoninei buvo kuriama optimali psichikos ligoniø reabilitacijos sistema. Jo nuomone, anksèiau vyravusi darbo terapija nesukuria 98

psichologinio komforto, pacientas nesijauèia visaverèiu darbuotoju. Todël 1988 metais klinikoje buvo ásteigta valstybinë ámonë, kurioje buvo ádarbinami psichikos ligoniai. Juos gynë darbo ástatymai, ligoniai naudojosi socialinëmis garantijomis. Reabilitacijos klausimus gvildeno D. Survilaitë, G. Þukauskas. Analizuodamas policijos pareigûnø patiriamus stresogeninius veiksnius, G. Þukauskas rûpinosi policininkø psichologine abilitacija bei reabilitacija, sukûrë programà, pagal kurià ruoðiami teisës specialybës studentai. D. Survilaitë 1993 m. ákûrë pacientø klubà 13 ir Ko , jam su meile bei dideliu entuziazmu ir vadovauja. Klubø idëjà 1948 metais suformulavo Roklando psichiatrijos centro Niujorke ligoniai. D. Survilaitës vadovaujamo klubo nariai nuolat dalyvauja Lietuvos nevyriausybiniø organizacijø konferencijose, yra dalyvavæ tarptautiniuose forumuose Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Slovënijoje, Maltoje, vyksta á tarptautines stovyklas, dailës plenerus. 2001 m. klubas 13 ir Ko priimtas á tarptautinæ organizacijà GAMIAN Europe (pasauliná psichikos ligoniø gynimo tinklà), turi jos sertifikatà. D. Survilaitës ákurta dailës studija yra pirmoji tokio pobûdþio Lietuvoje. Studijoje sutiko dirbti architektë I. BarauskaitëPuþauskienë. Pasak autorës, pirmà kartà Lietuvos psichiatrijos istorijoje atsirado nauja meno terapeuto specialybë. Meno taikymas kartu su psichoterapija bei medikamentiniu gydymu padeda pacientams greièiau pasveikti ir áprasminti gyvenimà. Klubo nariø pieðiniai buvo eksponuojami dailës parodose ávairiuose Lietuvos miestuose, taip pat Baltstogëje, Hamburge, Kopenhagoje, netgi Paryþiuje! Nuo 1998 metø klubas leidþia savo laikraðtá Klubo 13 ir Ko þinios , jame spausdinami ir pacientø raðiniai, eilëraðèiai. Apibendrinusi savo ilgametæ patirtá ir 1998 metais atlikusi tyrimà, D. Survilaitë nustatë, kad dalyvavimas klubo veikloje akivaizdþiai keièia á geràjà pusæ jo nariø gyvenimà, stiprina savo vertës pajautimà, tarpasmeninius santykius, lavina bendravimo ágûdþius. Klubo nariai daug reèiau nei kiti ligoniai hospitalizuojami. Deja, D. Survilaitës profesionaliai atliekama nepaprastai svarbi reabilitacinë veikla gali padëti tik nedaugeliui pacientø. Psichiatrijos vadovëlyje, G. Þukausko sudarytoje knygoje Teisininkams apie stresà D. Survilaitë paraðë skyrius Psichosocialinë reabilitacija (415). Ligoninës Socialinës pagalbos skyriaus vedëja A. Buginytë pateikë projektà Psichikos ligoniø socialinës pagalbos kompleksas . Jis skirtas padëti ilgai sergantiems ligoniams integruotis visuomenëje, stiprinti ryðius su bendruomene ir ðeima (81; 82). Socialinës pagalbos skyrius ligoninëje pradëjo veikti 1996 metais. Jo teikiamos socialinës pagalbos apimtis nuolat didëja nuo readaptacijos planavimo ir vykdymo iki plataus masto uþimtumo terapijos ir pacientø integravimo á visuomenæ.

Psichiatrijos istorija, psichikos sveikatos prieþiûra Su Lietuvos psichiatrijos istorija galima susipaþinti dr. V. Maèiulio, prof. J. Ðurkaus moksliniame straipsnyje Pirmosios psichiatrinës gydymo ástaigos Lietuvoje (298). Ðiame straipsnyje supaþindinama su ligoniniø raida Lietuvoje nuo pirmosios ðpitolës psichikos ligoniams 1635 metais iki Vilniaus apygardos psichiatrijos ligoninës ásteigimo 1903 metais ir mûsø klinikos atidarymo. Su ðia ádomia ir labai vertinga medþiaga vertëtø susipaþinti kiekvienam psichiatrui. V. Maèiulis, J. Ðurkus (293) paskelbë reikðmingus darbus apie þymø psichiatrà Antanà Smalstá. Apie mûsø ligoninës raidà raðë J. Gliauberzonas (201), V. Ðimkûnas (428), V. Maèiulis, J. Ðurkus (297; 299). V. Ðimkûnas, dirbæs mûsø ligoninëje skyriaus vedëju, buvo ir bibliografas. Kaip raðo prof. Z. Zinkevièius, V. Ðimkûnas atliko svarbø mûsø kultûrai ir Lietuvos medicinos istorijai darbà sudarë trijø tomø rodyklæ Lietuviðkoji medicininë bibliografija . Jis laikytinas medicinos bibliografijos Lietuvoje pradininku. Mûsø ligoninëje dirbo gerai þinomas Lietuvoje chirurgas docentas J. Platûkis, paskelbæs darbø ne tik apie chirurgijà, bet ir medicinos darbuotojø profesinës etikos bei deontologijos klausimais (334). Klinikoje dirbo bei darbo organizavimo, psichiatrijos problemø, visuomenës ðvietimo klausimais yra raðæ O. Grimalauskienë (204; 205), B. Grinbergienë (206), V. Semaðka (385), D. Domarkas (190). Psichikos sveikatos prieþiûros temomis nemaþai darbø paskelbë G. Daubaras (136; 137; 140). Jam rûpëjo psichiatrijos decentralizavimas, psichiatro konsultanto darbo somatinëje ligoninëje, poliklinikoje pobûdis. Jis supaþindino su konsultacinës ir gydomosios psichiatrijos raida Amerikoje ir Europoje. Vaikø psichinës sveikatos ir pagalbos jiems problemos Lietuvoje nuolat rûpëjo doc. D. Pûrui. V. Poviliûnienë, J. Kuzmenko ðiuos klausimus svarstë Torunëje (Lenkija) vykusioje tarptautinëje konferencijoje (335). Psichikos sveikatos prieþiûrai daug dëmesio skyrë O. Davidonienë, vadovaujanti Valstybiniam visuomenës psichikos sveikatos centrui (149; 151; 152; 153). Jos straipsniuose galima rasti vertingø duomenø apie ðalies gyventojø sergamumà ir ligotumà, ávairias psichikos ligas. O. Davidonienë supaþindina su psichikos sveikatos prieþiûros reformomis: valstybine psichikos ligø profilaktikos programa, valstybine alkoholio kontrolës programa, nacionaline narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos programa. Strateginë kryptis laips-

100

niðkas psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø decentralizavimas ir deinstitucionizavimas, bendruomeniniø psichikos sveikatos prieþiûros tarnybø tinklo stiprinimas. Nuo ávairiø priklausomybiø Lietuvoje gydosi 2,1 proc. gyventojø. Kadangi epidemiologiniø tyrimø ðalyje nëra atlikta, apie tikràjá ðiø ligø paplitimo mastà sunku spræsti. O. Davidonienë raðë apie pagalbà sergantiems priklausomybës ligomis, pateikë siûlymø, kaip ðá darbà pagerinti. Apie kai kuriø ástatymø netobulumus, rezidentø ruoðimo problemas aðtriai ir kritiðkai raðë D. Survilaitë (402; 416). Su bendraautoriais 1970 metais ji paskelbë moksliná darbà apie psichikos ligoniø mirtingumà (164). Ið tuo metu mirusiø psichikos ligoniø daugiausia buvo sirgusiø oligofrenija, senatvinëmis psichozëmis, epilepsija ir kt. Psichikos ligoniai mirë nuo ðirdies ir kraujagysliø bei kvëpavimo organø ligø. Apie psichiatrinës pagalbos teikimo ir psichikos ligø prevencijos Lietuvoje programà ir prioritetus raðë V. Maèiulis (303). Jis nuolat kûrybiðkai analizuoja dinamiðkus psichikos sveikatos prieþiûros, jos reformø klausimus, dalyvauja tokios tematikos televizijos, radijo laidose, publikuoja straipsnius laikraðèiuose, medicinos þurnaluose. Ligoninës Informacijos skyriui vadovaujanti J. Utkuvienë nemaþai raðë apie leidybos darbà ligoninëje. Jai vadovaujant iðleista nemaþai ðvietëjiðkø patariamojo pobûdþio knygeliø, skirtø sergantiems depresija, fobijomis, ðizofrenija ir jø ðeimos nariams. Leidiniai susilaukë didelio skaitytojø dëmesio, teko leisti pakartotinius leidimus.

Visuomenei ðviesti skirti straipsniai Beveik visi ligoninës gydytojai yra raðæ ðvieèiamøjø, mokslo populiarinimo straipsniø, kurie ádomûs ne tik negalavimø turintiems þmonëms ar jø ðeimos nariams, bet ir visai visuomenei. Psichikos liga sergantis þmogus, N. Buèelytës teigimu (78), neretai tampa paþenklintas , greitai pasijunta visuomenës izoliuotas. Ligoninës gydytojai A. Stigienë, A. Aleksienë, V. Petravièiûtë, S. Eivienë, A. Grigas, R. Aranauskas, V. Danilevièiûtë, A. Deksnytë, V. Poviliûnienë, A. Gudelis raðë apie liguistà nerimà, baimæ ir nerimo sindromà, depresijà, saviþudybes, valgymo, somatoforminius sutrikimus, psichosomatinius negala-

101

jevskis apraðë retà Akinesia algera (sunki isterijos forma) atvejá. I. Raicheris nagrinëjo saviþudybiø psichologinius, socialinius aspektus. P. Mysovskis tyrë dekadentizmo elementus psichikos ligoniø kûriniuose, nustatë, kad dekadentizmas turi psichopatologijos poþymiø. Minëtame moksliniame þurnale randame V. Andrijevskio, A. Vladimirskio, J. Jundzilo darbø. Deja, ligoninë 1915 metais buvo uþdaryta ir atkurta tik 1961 metais. Didþiuojamës, kad prasmingà N. Krainskio tradicijà tæsia dabartinis direktorius medicinos daktaras V. Maèiulis. Jis yra paskelbæs 42 mokslines publikacijas, skatina ligoninës gydytojus dirbti moksliná darbà. Nuo ligoninës atkûrimo apginta 14 daktaro disertacijø: A. Lapytës (1961), O. Aranoviè (1967), R. Rudzkienës (1970), D. Barðtienës (1972), R. Raþinskienës (1973), A. Ciunio (1975), G. Þukausko (1979), J. Ilgevièiûtës (1986), A. Ðiurkutës (1987), D. Pûro (1988), G. Gudaitës (1993), V. Danilevièiûtës (1993), V. Maèiulio (1993), S. Andruðkevièiaus (1993). G. Þukauskas (1986), A. Dembinskas (1993) apgynë habilituoto daktaro disertacijas. Ligoninës gydytojai iðleido dvi monografijas (G. Þukauskas), aðtuonias mokymo priemones (A. Abaravièienë, V. Danilevièiûtë, A. Grigas, A. Gudelis, A. Kaunas, A. Liausëdas, V. Sruoga, A. Ðiurkutë). V. Danilevièiûtë, D. Survilaitë, A. Ðiurkutë yra Psichiatrijos vadovëlio bendraautorës (2003). Dr. V. Maèiulis su bendraautoriais (A. Lapyte, J. Ðurkumi) baigia rengti fundamentalø psichiatrijos terminø aiðkinamàjá þodynà. Gydytojø nagrinëtø temø spektras labai platus. Ðizofrenijos klinikà ir bûdingumus tyrë J. Gliauberzonas, J. Kaðèenevskis, A. Maþelienë, O. Kudreðova, A. Lapytë, P. Navaðinskas, A. Matulionienë, L. Aksomitaitë. Ðizofrenijos defekto ypatumus nagrinëjo R. Galdikas, apie ðizofrenijos ir veneriniø ligø ryðá, serganèiøjø ðizofrenija letaliðkumà darbø paskelbë A. Kaunas, ðizofrenijos paûmëjimus, pakartotinæ hospitalizacijà, paûmëjimø dinamikà ir pagrindines prieþastis analizavo G. Daubaras, O. Davidonienë, E. Baumilienë, S. Pukelis, J. Þiukienë. Ðiuo metu pasaulio mokslininkus itin domina serganèiøjø ðizofrenija paþintiniø funkcijø sutrikimai. Tarptautinëje mokslo spaudoje reikðmingø darbø ðia tema paskelbë Elektrofiziologiniø tyrimø ir gydymo metodø skyriaus vedëjas K. Dapðys kartu su M. Korostenskaja. Bendradarbiaudami su ligoninës psichiatrais, jie tyrë, kaip naujieji antipsichotikai veikia paþintines funkcijas sukeltaisiais potencialais (P300 banga). Besidomintiems ðizofrenijos gydymo istorija gali bûti ádomus S. Lakickienës mokslinis darbas apie ilgai trunkanèiø psichoziø gydymà rezerpinu. S. Lakickienë su J. Razaliûnu paskelbë chroninës ðizofrenijos gydymo liogenu, O. Aranoviè, B. Suchorukovienë, A. Protas gydymo stelazinu rezultatus. A. Salyga tyrë serganèiøjø ðizofrenija, kurie gydomi aminazinu, hipofizës ir 140

antinksèiø sistemos funkcinæ bûklæ. E. Demidiukas paskelbë darbà apie miego terapijos derinimà su kitais gydymo metodais. Beta-adrenoblokatoriø, taikomø kartu su neuroleptikais ir antidepresantais ðizofrenijai gydyti, poveiká tyrë A. Stigienë. 1988 metais klinikoje pradëta gydyti ðizofrenijà insulino komomis, laðinant já á venà (L. Dembinskienë, A. Ðiurkutë). Paskutiná deðimtmetá gydytojus itin domino naujieji neuroleptikai, apie jø taikymo klinikinæ praktikà raðë M. Banaitienë, V. Danilevièiûtë, O. Davidonienë, A. Gudelis, A. Liausëdas, A. Ðiurkutë. Ðiandien iðlieka aktuali ir elektros impulsø terapija. Mûsø ligoninëje ðis gydymo metodas taikomas naudojant labai saugø, pasaulio standartus atitinkantá aparatà Thymatron DGx. Apie elektros impulsø terapijos svarbà raðë I. Ruèinskienë, o 2002 m. ligoninëje ðiuo klausimu buvo surengta respublikinë konferencija. Gana daþnai gydytojø mokslinio tyrimo objektas yra nuotaikos sutrikimai. V. Maèiulis apgynë daktaro disertacijà Maniakinës depresinës psichozës katamnezinio tyrimo duomenys . Klinikine praktika pagrástà darbà apie atipiniø depresijø klinikà paskelbë A. Lapytë ir J. Ðurkus. A. Dembinskas ir R. Milaðiûnas apraðë uþmaskuotos depresijos variantà. Uþsitæsusiø ir chroniðkø depresijø klinikà, gydymo klausimus aptarë A. Ðiurkutë ir J. Lengvenienë. A. Ðiurkutë tyrë afektiniø sutrikimø psichopatologijà ir jø reikðmæ ákyriesiems ir impulsyviesiems potraukiams atsirasti. Nuotaikos sutrikimus, bûdingus sergantiems ávairiomis somatinëmis ligomis, nagrinëjo A. Deksnytë, serganèiøjø afektinëmis ligomis miego sutrikimus A. Liausëdas. Vyresnio amþiaus þmoniø depresijos ypatumus apraðë V. Maèiulis, moterø depresijø savitumais domëjosi V. Danilevièiûtë. S. Andruðkevièius nuosekliai ir sistemingai tiria vegetacinës nervø sistemos aktyvumo parametrø funkcijos kitimus, jø sezoninius ir paros svyravimus depresijos atveju. Saviþudybës klausimus gvildeno A. Dembinskas, A. Navickas, V. Maèiulis, R. Milaðiûnas, M. Rusteika, E. Jonuðienë. Autoriai analizavo saviþudybiø dinamikà Lietuvoje vyrø ir moterø, kaimo ir miesto þmoniø suicidø skaièiaus santyká, apibendrino atskirø rajonø ir miestø duomenis. A. Dembinskas ir A. Navickas uþ lyginamàjà suicidø analizæ Lietuvoje XIX tarptautiniame saviþudybiø prevencijos kongrese Adelaidëje buvo apdovanoti didþiuoju prizu. D. Survilaitë pateikë á ligoninæ dël bandymo þudytis patekusiø pacientø vieneriø metø klinikinæ analizæ. Policijos pareigûnø saviþudybëmis nuosekliai domëjosi ir jas analizavo G. Þukauskas, paskelbæs ðia tema nemaþai publikacijø, skaitæs praneðimø tarptautiniuose kongresuose. Apie depresijos ir nerimo ryðá raðë A. Deksnytë. V. Danilevièiûtë ir O. Davidonienë analizavo kartu pasireiðkianèiø ligø teorinius ir praktinius aspektus. Mûsø gydytojai nemaþai raðë depresijø gydymo klausimais. Tai veikiausiai 141

susijæ su per paskutiná deðimtmetá atsiradusiais naujos kartos antidepresantais, kuriuos gydytojai su entuziazmu ir didelëmis viltimis ëmë taikyti savo klinikinëje praktikoje, o klinikinius stebëjimus apibendrino publikacijose (N. Buèelytë, A. Gudelis, V. Danilevièiûtë). Kita tyrimø sritis neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai. Pirmieji apie ðiuos sutrikimus raðë J. Svideravièius, A. Lapytë, O. Kudreðova, R. Tiðkienë, A. Paurienë, vëliau A. Mikalkevièius. Lietuvoje nuo 1997 m. sausio 1 d. pradëta taikyti nauja ligø klasifikacija (TLK-10), pasikeitë kai kuriø ligø pavadinimai ir jø samprata. Panikos sutrikimo klinikinio tyrimo duomenis paskelbë A. Ðiurkutë ir A. Stigienë, obsesinio kompulsinio sutrikimo gydymo klausimais raðë A. Ðiurkutë ir J. Lengvenienë, generalizuoto nerimo sutrikimus analizavo A. Kaunas, apie socialinës fobijos diagnostikà ir jos gydymà straipsná iðspausdino M. Banaitienë. Aktuali tebëra potrauminio streso sutrikimo tema, nes mûsø ðalies þmonës patyrë nemaþai skaudþiø likimo smûgiø, tokiø kaip tremtys, dalyvavimas Afganistano kare ir likviduojant Èernobylio AE avarijos padarinius, Sausio 13-oji. Nuosekliai ðià temà nagrinëjo N. Buèelytë, I. Bartkevièiûtë, V. Danilevièiûtë. Somatoforminiø sutrikimø patologija domëjosi ir apie tai raðë V. Danilevièiûtë. Valgymo sutrikimø problemas gvildeno V. Poviliûnienë, I. Kajokienë. A. Gudelis ir A. Liausëdas iðleido mokymo priemonæ Valgymo sutrikimai . Ádomiø ir vertingø darbø paraðyta apie organinës genezës psichikos sutrikimus. Straipsniuose aptariami smegenø navikø diagnostikos ypatumai, analizuojami galvos smegenø kraujagysliø ateroskleroze, tuberkulioziniu meningitu serganèiøjø psichikos sutrikimai (M. Gutmanienë, O. Aranoviè, J. Gliauberzonas, A. Lapytë, J. Andriuðkevièienë, V. Danilevièiûtë, L. Aksomitaitë, A. Matulionienë, R. Milaðiûnas, A. Navickas, V. Maèiulis, A. Ðiurkutë, E. Jonuðienë). E. Demidiukas nagrinëjo gripo sukeltø psichoziø klinikà, A. Lapytë, J. Ðurkus ðizofrenijos ir reumatiniø psichikos sutrikimø diferencinës diagnostikos klausimus. Paskelbta ádomiø, itin retø, diagnostiniu poþiûriu labai sudëtingø klinikiniø atvejø apraðymø (insulinomos, Vilsono ligos, organinio psichosindromo). Serganèiøjø sistemine raudonàja vilklige psichikos sutrikimus tyrë V. Danilevièiûtë, ðia tema apgynë daktaro disertacijà. Psichosomatinius sutrikimus nagrinëjo G. Daubaras. Parkinsono liga sergantiesiems bûdingus psichikos sutrikimus analizavo A. Liausëdas, simptominiø psichoziø atvejus apraðë D. Survilaitë, A. Deksnytë ir A. Bagdonaitë. D. Survilaitë nagrinëjo epilepsija serganèiø ligoniø pieðinius, demencijø klausimais publikacijø paskelbë A. Deksnytë, A. Gudelis, A. Liausëdas. Didelá indëlá á narkologijos mokslà áneðë prof. A. Dembinskas. Jis apgynë 142

habilituoto daktaro disertacijà Girtavimo ir alkoholizmo tipologija ir prognozë Lietuvoje , iðanalizavæs alkoholizmà kaip sudëtingà medicininæ, psichologinæ ir socialinæ problemà. V. Maèiulis 1977 1985 metais dirbo nuolatiniu Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiuoju psichiatru narkologu, su bendraautoriais paskelbë ávairiø publikacijø. Per tà laikotarpá buvo sukurta savarankiðka narkologijos tarnyba. Alkoholizmo problemomis ypaè domëjosi V. Banaitis, alkoholizmo ir narkomanijos klausimais raðë A. Mikalkevièius, S. Pukelis, A. Navickas, V. Sruoga, L. Makarova. 1986 metais mûsø klinikoje pradëta taikyti hemosorbcija. Dvideðimties ligoniø, serganèiø narkomanijos abstinencija, baltàja karðtlige ir hipertoksine ðizofrenija, gydymo hemosorbcija rezultatus apraðë B. Lakickas, D. Survilaitë, V. Maèiulis. Teismo psichiatrijos klausimus epilepsijos, reaktyviniø psichoziø atvejais nagrinëjo O. Kudreðova, A. Maþelienë. R. Raþinskienë 1973 m. apgynë disertacijà Vëlyvo amþiaus ligoniø su psichikos veiklos sutrikimais teismo psichiatrijos klausimai . Autorë nagrinëjo patologinio girtumo teismo psichiatrinës ekspertizës ypatumus, serganèiøjø ðizofrenija visuomenei pavojingà elgesá, apraðë lytinius iðkrypimus, su kuriais susidurta teismo psichiatrijos praktikoje, reaktyvinius psichikos sutrikimus ir pan. Vaikø ðizofrenijos klausimais raðë O. Aranoviè, B. Diomðina, A. Protas, V. Poviliûnienë, B. Rukðtelienë, E. Þelvytë. Vaikø ir paaugliø epilepsijos klinikos ypatumus nagrinëjo O. Aranoviè, A. Protas. Sunkaus protinio atsilikimo klinikos savitumus tyrë D. Pûras. Jis apgynë medicinos daktaro disertacijà Sunkus protinis atsilikimas miesto vaikø populiacijoje . Autorius ieðkojo biologiniø þymekliø, kurie padëtø nustatyti tikràsias sunkaus protinio atsilikimo prieþastis. Pavyko nustatyti du sindromus: trapiosios X chromosomos ir alkoholinës embiopatijos. Vaikø ir paaugliø neuroziø klinikà analizavo O. Aranoviè, A. Protas, E. Þelvytë, L. Malinauskienë. D. Pûras nuolat rûpinosi vaikø psichikos sveikatos prieþiûros Lietuvoje klausimais. Elektrofiziologiniø tyrimø ir gydymo metodø skyriaus mokslininkai K. Dapðys ir M. Korostenskaja yra paskelbæ darbø Lietuvos ir uþsienio moksliniuose leidiniuose. K. Dapðio darbø pagrindinis objektas neurofiziologiniø metodø, tokiø kaip elektroencefalografija, galvos sukeltieji potencialai, taikymas psichikos sutrikimams tirti. M. Korostenskaja, bendradarbiaudama su Manèesterio universiteto Regos mokslø katedra, paskelbë darbø apie þmogaus regimosios informacijos apdorojimo ypatumus, kai tyrimams naudojami regimøjø potencialø metodai. K. Dapðys ir M. Korostenskaja 2002 m. parengë Leonardo da Vinèio programos projektà Neurobiologø profesinio rengimo, tobulinimo ir ásidarbinimo galimybiø plëtojimo programa ir laimëjo konkursà. Kalbant apie kitas psichiatrijos mokslo sritis paminëtini A. Dembinsko ir 143

D. Survilaitës darbai apie impulsyviuosius potraukius, A. Ðiurkutës apie impulsyviøjø potraukiø psichopatologijà, G. Þukausko apie agresijà, smurtà ir jø teisinius aspektus, A. Liausëdo apie agresijos psichopatologijà, D. Survilaitës apie agresijos analizæ psichikos ligoniø pieðiniuose. Mûsø ligoninëje nuolat skiriama daug dëmesio ligoniø reabilitacijai. Publikacijø reabilitacijos klausimais paskelbë D. Survilaitë. 1993 m. ji ákûrë klubà 13 ir Ko , kuriam ir vadovauja, negailëdama nei jëgø, nei laiko. Klubo nariai psichikos ligoniai daþnai vyksta á ávairius tarptautinius forumus. D. Survilaitës ákurta Dailës studija yra pirmoji tokio tipo studija Lietuvoje. Studijos nariø pieðiniai buvo eksponuojami dailës parodose Lietuvoje, uþsienyje. A. Buginytë parengë projektà Psichikos ligoniø socialinës pagalbos kompleksas , jo tikslas padëti ilgai sergantiems pacientams integruotis visuomenëje. Svariø moksliniø darbø apie Lietuvos psichiatrijos istorijà yra paskelbæ V. Maèiulis ir prof. J. Ðurkus. Psichikos sveikatos prieþiûros klausimus gvildeno V. Maèiulis, O. Davidonienë, D. Pûras, G. Daubaras. Beveik visi ligoninës gydytojai yra raðæ ðvieèiamøjø, mokslo populiarinimo straipsniø, ádomiø ne tik sergantiems psichikos ligomis, bet ir jø ðeimos nariams, visuomenei. Taigi per ðimtmetá ligoninës gydytojai dirbo ne tik savo tiesioginá darbà, bet ir domëjosi ávairiais psichiatrijos mokslo klausimais, paskelbë daug moksliniø straipsniø, skaitë praneðimø Lietuvos mokslinëse konferencijose, tarptautiniuose ir pasaulio kongresuose.

144

SUMMARY

From the first steps the Hospital s medical staff have been conducting research work, making valuable contributions to the development of psychiatry in Lithuania. The very first director N. Krainsky was a renowned researcher and educator. To university students, he had been giving a course of physiological psychology; in 1896 he had defended a thesis The Pathogenesis of Epilepsy and had been awarded an international prize by the Brussels Academy of Sciences in 1899. He also investigated psychic and physical reactions to tactile and painful irritants, and cared very much for mental patients conditions in the hospital and further guardianship. In 1904, only a year after the opening of the Hospital, a journal The Scientific Archive of the Vilna Regional Hospital started by contributions of the hospital s doctors. A. Friken wrote on forensic psychiatry, pathologic affect, personality pathology, catatonia, and chronic paranoia. M. Mayevsky described a rare case of Akinesia algera (severe form of hysteria). I. Raikher analysed psychological and social aspects of suicide. P. Myssovsky investigated decadent elements in the creative production of mental patients; he stated psychopathologic traits in decadentism. In this journal we find papers by V. Andriyevsky, A. Vladimirsky, I. Yundzill. Unfortunately, the hospital was evacuated at the approach of military actions in 1915. In 1961 it was revived in the old buildings. The present director V. Maèiulis, D. Phil. Being the author of 42 scientific writings, is continuing the significant tradition of N. Krainsky he encourages research work among the staff. Since the reinstatement of the hospital, 14 dissertates have been doctorised: A. Lapytë (1961), O. Aranoviè (1967), R. Rudzkienë (1970), D. Barðtienë (1972), R. Raþinskienë (1973), A. Ciunys (1975), G. Þukauskas (1979), J. Ilgevièiûtë (1986), A. Ðiurkutë (1987), D. Pûras (1988), G. Gudaitë (1993), V. Danilevièiûtë (1993), V. Maèiulis (1993), S. Andruðkevièius (1993). Theses for the habituated 145

doctor s degree were defended by G. Þukauskas (1986) and A. Dembinskas (1993). G. Þukauskas published two monographs. Eight educational manuals have been written by a number of doctors (A. Abaravièienë, V. Danilevièiûtë, A. Grigas, A. Gudelis, A. Kaunas, A. Liausëdas, V. Sruoga, A. Ðiurkutë). A fundamental explanatory dictionary of psychiatric terms is being completed by V. Maèiulis with co-authors (A. Lapytë and J. Ðurkus). The scope of the themes investigated is very broad. Clinical signs and characteristics of schizophrenia were analysed by J. Gliauberzonas, J. Kaðèenevskis, A. Maþelienë, O. Kudreðova, A. Lapytë, P. Navaðinskas, A. Matulionienë, L. Aksomitaitë. R. Galdikas looked into peculiarities of schizophrenic deficit. A. Kaunas wrote on the relation between schizophrenia and venereal diseases, lethality of schizophrenic patients. G. Daubaras, O. Davidonienë, E. Baumilienë, S. Pukelis, J. Þiukienë analysed exacerbations and readmissions to hospital in schizophrenia, trying to highlight the main factors. At present the scientific world is much concerned about the impairment of cognition in schizophrenia. K. Dapðys, the head of the Electrophysiological Investigation and Treatment Laboratory, with co-author M. Korostenskaja, thereon published some pieces of work in international scientific periodicals. The impact of the new antipsychotics on the cognitive functions was researched by means of evoked potentials (wave P300). Those interested in the history of treatment of schizophrenia may notice the work of S. Lakickienë on the use of Reserpine in the treatment of resistant psychoses S. Lakickienë together with J. Razaliûnas reported on the effects of Lyogen (Fluphenazine hydrochloride) in schizophrenia; O. Aranoviè, B. Suchorukovienë, and A. Protas, on Stelazine. A. Salyga researched into the hypophyseal-adrenal function of schizophrenic patients treated with Aminazine (Chlorpromazine). E. Demidiuk published a paper of sleep therapy combined with other treatments. A. Stigienë investigated the effect of beta-blockers applied together with neuroleptics and antidepressants in schizophrenia. In 1988, the modification of hypoglycaemic shock therapy by administering of insuline via IV catheter was initiated (L. Dembinskienë, A. Ðiurkutë). In the recent decade, the doctors have been enthusiastic about the new neuroleptics. M. Banaitienë, V. Danilevièiûtë, O. Davidonienë, A. Gudelis, A. Liausëdas, and A. Ðiurkutë reported their effect in clinical practice. ECT keeps in use today; I. Ruèinskienë has highlighted its importance. In our hospital this method is performed by means of the Thymatron DGx device, high safety and high standard. In 2002, a conference on ECT was held at the Hospital. Affective disorders make quite a frequent topic of research in the hospital. 146

V. Maèiulis has defended a thesis Data of Research into of Maniacal Depressive Psychosis for the Doctor of Philosophy Degree. A. Lapytë and J. Ðurkus have reported on atypical depressions in their clinical practice. A. Dembinskas and R. Milaðiûnas described a variety of masked depression. A. Ðiurkutë and J. Lengvenienë discussed clinical characteristics and treatment problems of protracted and chronic depression. A. Ðiurkutë researched into the psychopathology of affective disorders and their significance for the onset of obsessive and impulsive control disorders. Mood disturbances, characteristic to various medical conditions, were analysed by A. Deksnytë, and A. Liausëdas inquired into sleep disturbances in patients with affective disorders. V. Maèiulis described peculiarities of old age depressions, and depression features characteristic to women were addressed in the works of V. Danilevièiûtë. The problems of suicidology were scrutinised by A. Dembinskas, A. Navickas, V. Maèiulis, R. Milaðiûnas, M. Rusteika, and E. Jonuðienë. The statistics of suicides in Lithuania were cross analysed by a number of relations temporary and geographical, age, gender, marital, familial, residential and health status. A. Dembinskas and A. Navickas were awarded Grand Prix for a comparative study of suicides in Lithuania at the XIX International Congress on Suicide Prevention in Adelaide (1997). D. Survilaitë presented a clinical analysis of patients admitted to the hospital after suicide attempt. G. Þukauskas has collected and analysed comprehensive data on suicides among police staff with a number of papers, printed in periodicals and reported at international conferences. A. Deksnytë, V. Danilevièiûtë, and O. Davidonienë wrote on the relation of depression and anxiety, and analysed theoretical and practical aspects of their comorbidity. The treatment of depression is broadly presented in the writings of our doctors. The introduction of the new generation of antidepressants into practice gave a lot of hopes for effect and incentives for examination. The clinical observations were summarized in publications (N. Buèelytë, A. Gudelis, and V. Danilevièiûtë). One more field of research neurotic, stress and somatoform disorders. The first to write on this topic were J. Svideravièius, A. Lapytë, O. Kudreðova, R. Tiðkienë, and A. Paurienë, then A. Mikalkevièius. After the introduction of the new international classification of diseases (ICD-10), there was a shift in the terms, definitions and conception of some disorders. A. Ðiurkutë and A. Stigienë published a clinical examination of panic disorder; A. Ðiurkutë and J. Lengvenienë discussed issues of obsessive-compulsive disorder treatment. Generalised anxiety was analysed by A. Kaunas, and M. Banaitienë wrote a paper on the diagnostics and treatment of social phobia. 147

Post-traumatic stress disorder is still of concern. Our people have experienced a lot of severe trials as exile, deportations, camps, guerrilla, forced service in Afghanistan and in Chernobyl after the crash of the atomic power plant, the Soviet terror acts in 1990-1991. N. Buèelytë, I. Bartkevièiûtë, and V. Danilevièiûtë carefully reviewed this topic. V. Danilevièiûtë gave a lot of attention to the pathology of somatoform disorders. Eating disorders were studied by V. Poviliûnienë and I. Kajokienë. A. Gudelis and A. Liausëdas published a handbook on eating disorders. Works of interest and value have been written on psychiatric disturbances of organic genesis. M. Gutmanienë, O. Aranoviè, J. Gliauberzonas, A. Lapytë, J. Andriuðkevièienë, V. Danilevièiûtë, L. Aksomitaitë, A. Matulionienë, R. Milaðiûnas, A. Navickas, V. Maèiulis, A. Ðiurkutë, and E. Jonuðienë produced papers discussing the peculiarities of brain tumour diagnostics mental disturbances due to cerebral atherosclerosis, and tuberculous meningitis. E. Demidiuk analysed the clinical picture of influenzal psychoses. A. Lapytë and J. Ðurkus considered the issues of differential diagnostics of schizophrenia and rheumatic psychiatric disturbances. Some interesting cases, very rare and intricate from the diagnostic point of view, have been described (insulinoma, Wilson disease, organic psychosyndrome). V. Danilevièiûtë investigated psychical disturbances in lupus erythematodes, thereon her doctoral thesis was defended. G. Daubaras analysed psychosomatic disturbances; A. Liausëdas discussed symptoms, characteristic to Parkinson disease. D. Survilaitë, A. Deksnytë, and A. Bagdonaitë described some cases of symptomic psychoses. A. Survilaitë analysed drawings by epileptic patients. A. Deksnytë, A. Gudelis, and A. Liausëdas published on dementia. Prof. A. Dembinskas made a valuable contribution into the research of dependencies by his thesis for the Habituated Doctor s Degree Heavy Drinking and Alcoholism in the Republic of Lithuania: Typology and Prognosis , in which the complexity of the problem was analysed from the medical, psychological and social points of view. V. Maèiulis, in 1977-1985 the Chief Psychiatrist on Dependencies, at the Health Ministry, published some writings with fellow authors. In the meantime, the separate narcological service was set up. A lot of research into the organization of alcoholism treatment was made by V. Banaitis. A. Mikalkevièius, S. Pukelis, A. Navickas, V. Sruoga, and L. Makarova wrote on the issues of alcohol and drug dependencies. In 1988, the hospital started applying hemosorption. B. Lakickas, D. Survilaitë and V. Maèiulis reported the results of twenty cases of drug withdrawal, delirium tremens, and hypertoxic 148

schizophrenia, treated with hemosorption. Forensic psychiatry issues in epilepsy and reactive psychosis were discussed by O. Kudreðova, and A. Maþelienë. In 1973, R. Raþinskienë defended a thesis Forensic Psychiatry Issues in Old Age Patients with Psychical Disturbances . The same author analysed the peculiarities of forensic examination in idiosyncratic alcohol intoxication., socially dangerous acts by schizophrenic patients, sexual perversions, reactive psychical disturbances, etc. O. Aranoviè, B. Diomðina, A. Protas, V. Poviliûnienë, B. Rukðtelienë, and E. Þelvytë wrote on child psychiatry problems. Clinical peculiarities of child and adolescent epilepsy were analysed by O. Aranoviè and A. Protas. D. Pûras investigated peculiarities of severe mental retardation in his doctoral thesis Severe Mental Retardation in Urban Children Population . While looking for biologic indicators of possible causes of severe mental deficiency, the author succeeded in spotting two syndromes: the fragile X chromosome, and alcohol embriopathy. O. Aranoviè, A. Protas, E. Þelvytë, and L. Malinauskienë analysed the clinical picture of child and adolescent neuroses. D. Pûras gave continuous attention to the child mental care in Lithuania. The researchers of the Department of Electrophysiological Investigation and Treatment Methods K. Dapðys and M. Korostenskaja published papers in Lithuanian and foreign scientific periodicals. The chief object of K. Dapðys s research is investigation of psychical disturbances by means of neurophysiological methods such as EEG, cerebral evoked potentials. M. Korostenskaja in collaboration with the Visual Sciences Laboratory of Manchester University, U. K., published some works on the peculiarities of human visual information processing in investigations with the method of visual potentials. In 2002, K. Dapðys and M. Korostenskaja worked out the Programme for Development of Professional Training, Refreshing and Employment of Neurobiologists, which, won a competition in Leonardo da Vinci Programme. Speaking about other fields of psychiatry it is worth to mention the works of A. Dembinskas and D. Survilaitë on impulse control, the writings of A. Ðiurkutë on the psychopathology of impulsive disorders. G. Þukauskas wrote on aggression, violence, and their forensic aspects; A. Liausëdas, on the psychopathology of aggression. D. Survilaitë analysed aggression in the drawings by mental patients. A lot of attention is given to patient rehabilitation in our hospital. There are some publications, published by D. Survilaitë. In 1993, she established the Club 13&Co at her department and continues working with her ex-patients, not sparing herself. Mental patients, the members of the club, frequently go to 149

international meetings. The Art-therapy studio, founded by D. Survilaitë, is the first of the kind in Lithuania. The patients paintings have been on exhibitions in Lithuania and abroad. A. Buginytë developed the project Complex of Social Rehabilitation of Mental Patients with the aim to assist long-term patients in their reintegration in society. Important scientific works on the history of Lithuanian psychiatry have been published by V. Maèiulis and J. Ðurkus. V. Maèiulis, O. Davidonienë, D. Pûras, and G. Daubaras discussed problems of mental health care. Almost all the doctors of the hospital wrote educational, popular scientific papers intended not only for patients, but also for their family members and the society. Over decades the doctors of the hospital have been not only performing their own direct tasks, but also gave attention to the problems of psychiatric science, published a number of scientific papers, delivered reports at conferences in Lithuania, international and world congresses.

150

ОБЗОР НАУЧНЫХ РАБОТ ВРАЧЕЙ РЕСПУБЛИКАНСКОЙ ВИЛЬНЮССКОЙ ПСИХИАТРИЧЕСКОЙ БОЛЬНИЦЫ В 1903–2003 ГОДАХ

Резюме С самого начала существования больницы врачи вели и научную работу, внесли значительный вклад в развитие психиатрической науки в Литве. Первый директор Виленской окружной психиатрической лечебницы Н. Краинский был уже известный ученый и педагог. Он читал студентам курс физиологической психологии, в 1896 г. защитил диссертацию на тему «Патогенез эпилепсии», а в 1899 г. получил международную премию Брюссельской академии. Кроме того, Н. Краинский писал об уходе за психическими больными, их опеке, исследовал психические и физические реакции на тактильные и болевые раздражители. Спустя всего лишь год после открытия больницы, в 1904 г., был начат выпуск научного журнала «Научный архив Виленской окружной лечебницы». В нем публиковали научные статьи врачи больницы. А. Фрикен писал по вопросам судебной медицины, анализируя симптоматику патологического аффекта, психопатического характера, меланхолии, кататонии, хронической паранойи и других болезней. М. Маевский описал редкий случай Akinesia algera

151

(тяжелая форма истерии). И. Райхер исследовал психологические, социальные аспекты самоубийств. П. Мысcовский, анализируя элементы декадентства в произведениях психических больных, установил, что в декадентстве есть признаки психопатологии. В упомянутом научном журнале находим труды В. Андриевского, А. Владимирского, И. Юндзила. С приближением фронта в 1915 г. больница была эвакуирована и вновь учреждена в старых зданиях лишь в 1961 г. Замечательную традицию Н. Краинского продолжает теперешний директор больницы доктор медицинских наук В. Мачюлис. Являясь автором 42 научных публикаций, он поощряет развитие научной работы в больнице. За период после восстановления больницы диссертации защитили 14 сотрудников: А. Лапите (1961), О. Аранович (1967), Р. Рудзкене (1970), Д. Барштене (1972), Р. Ражинскене (1973), А. Цюнис (1975), Г. Жукаускас (1979), Я. Ильгявичюте (1986), А. Шюркуте (1987), Д. Пурас (1988), Г. Гудайте (1993), В. Данилявичюте (1993), В. Мачюлис (1993), С. Андрушкявичус (1993). Г. Жукаускас (1986) и А. Дембинскас (1993) защитили диссертации на соискание ученой степени габилитированного доктора наук. За последнее десятилетие врачами больницы изданы две монографии (Г. Жукаускас), восемь учебных пособий (А. Абаравичене, В. Данилявичюте, А. Григас, А. Гудялис, А. Каунас, А. Ляусэдас, В. Сруога, А. Шюркуте). В. Данилявичюте, Д. Сурвилайте и А. Шюркуте написали разделы большого пособия по психиатрии (2003). Д-р В. Мачюлис с соавторами (А. Лапите, И. Шуркусом) завершают составление фундаментального толкового словаря психиатрических терминов. Спектр рассматриваемых врачами тем весьма широк. Клинику шизофрении и ее характерные признаки исследовали Й. Гляуберзонас, Я. Кащеневскис, А. Мажялене, О. Кудрешова, А. Лапите, П. Навашинскас, А. Матулёнене, Л. Аксомитайте. Специфику дефекта шизофрении анализировал Р. Гальдикас, работы о связи шизофрении и венерических заболеваний, о летальности больных шизофренией опубликовал А. Каунас, обострения шизофрении, повторные госпитализации, динамику обострений и их причины исследовали Г. Даубарас, О. Давидонене, Э. Баумилене, С. Пукялис, Ю. Жюкене. В настоящее время ученых всего мира особенно интересуют нарушения познавательных функций у больных шизофренией. В международной научной прессе весомые работы по данной теме опубликовал заведующий Отделением электрофизиологических исследований и методов лечения К. Дапшис совместно с М. Коростенской. Сотрудничая с психиатрами больницы, они исследовали воздействие новых антипсихотиков на познавательные функции методом вызванных потенциалов мозга (волна P300).

152

Внимание тех, кто интересуется историей лечения шизофрении, может привлечь научная работа С. Лакицкене о лечении длительных психозов резерпином. С. Лакицкене совместно с И. Разалюнасом опубликовали результаты лечения хронической шизофрении лиогеном, а О. Аранович, Б. Сухоруковене и А. Протас – лечения стелазином. А. Салига исследовал функциональное состояние гипофиза и системы надпочечников больных шизофренией при лечении аминазином. Е. Демидюк опубликовал работу о сочетании лечения сном с другими методами терапии. Воздействие бета-адреноблокаторов, применяемых совместно с невролептиками и антидепрессантами для лечения шизофрении, исследовала А. Стигене. В 1988 г. в клинике было начато капельное внутривенное введение инсулина при лечении шизофрении инсулиновыми комами (Л. Дембинскене, А. Шюркуте). В последнее десятилетие врачей особенно интересовали новые невролептики. О клинической практике их применения писали М. Банайтене, В. Данилявичюте, О. Давидонене, А. Гудялис, А. Ляусэдас, А. Шюркуте). По сей день остается актуальной и электросудорожная терапия. В нашей больнице этот метод лечения применяется с использованием вполне безопасного, соответствующего международным стандартам аппарата «Thymatron DGx». О важности электросудорожной терапии писала И. Ручинскене, а в 2002 г. в больнице состоялась республиканская конференция, посященная этой проблеме. Довольно часто объектом научного исследования врачей становятся расстройства настроения. В. Мачюлис защитил докторскую диссертацию на тему «Данные катамнестического исследования маниакально-депрессивного психоза». Работу о клинике атипичных депрессий, основанную на клиническей практике, опубликовали А. Лапите и И. Шуркус. А. Дембинскас и Р. Милашюнас описали вариант маскированной депрессии. Клинику затяжных и хронических депрессий, вопросы их лечения рассматривали А. Шюркуте и Ю. Лянгвянене. А. Шюркуте исследовала психопатологию аффективных нарушений и их значение для появления навязчивых и импульсивных влечений. Расстройства настроения, характерные для пациентов с различными соматическими заболеваниями, анализировала А. Дяксните, нарушения сна пациентов с аффективными заболеваниями – А. Ляусэдас. Особенности депрессии лиц старшего возраста описал В. Мачюлис, спецификой женских депрессий интересо¬валась В. Данилявичюте. С. Андрушкявичус последовательно и системати¬чески изучает изменения параметров функциональной активности вегета¬тивной нервной системы, их сезонные и суточные колебания при депрессии. Вопросами самоубийств занимались А. Дембинскас, А. Навицкас,

153

В. Мачюлис, Р. Милашюнас, М. Рустейка, Э. Йонушене. Авторы анализировали динамику самоубийств в Литве среди мужчин и женщин, городских и сельских жителей, обобщили данные по отдельным районам и городам. А. Дембинскас и А. Навицкас были удостоены Гран-При за сопоставительный анализ суицидов в Литве на XIX Международном конгрессе по превенции самоубийств (Аделаида). Д. Сурвилайте представила годовой клинический анализ пациентов, госпитализированных после попытки самоубийства. Г. Жукаускас публиковал работы и читал доклады на международных конгрессах о самоубийствах среди полицейских. О связи депрессии с тревогой писала А. Дяксните. В. Данилявичюте и О. Давидонене анализировали теоретические и практические аспекты коморбидных расстройств. Наши врачи немало писали о лечении депрессий. Это, скорее всего, связано с появлением в последнее десятилетие антидепрессантов нового поколения. Врачи с энтузиазмом и большими надеждами стали применять их в своей клинической практике, а клинические наблюдения обобщили в публикациях (Н. Бучялите, А. Гудялис, В. Данилявичюте). Еще одна область исследований – невротические, стрессовые и соматоформные расстройства. Их анализировали еще Ю. Свидеравичюс, А. Лапите, О. Кудрешова, Р. Тишкене), А.Паурене, позднее – А. Микалькявичюс. В Литве с 1997 г. введена новая Междурародная Классификация Болезней (МКБ-10), изменились наименования некоторых болезней и их понимание. Данные о клинических исследованиях панических расстройств опубликовали А. Шюркуте и Ю. Лянгвянене, проявления генерализованной тревоги анализировал А. Каунас, статью о диагностике социальной фобии и ее лечении опубликовала М. Банайтене. По-прежнему актуальна тема посттравматического стресса, так как население нашей страны подверглось немалым тяжким испытаниям судьбы, таких как массовая ссылка и лагеря, партизанщина, поневольное участие в афганской войне и ликвидации последствий аварии на Чернобыльской АЭ, террор 13 Января. Эту тему разрабатывали Н. Бучялите, И. Барткявичюте, В. Данилявичюте. Патологию соматоформных расстройств изучала и описывала В. Данилявичюте. Проблемами расстройства приёма пищи занимались В. Повилюнене, И. Кайокене. А. Гудялис и А. Ляусэдас издали учебное пособие «Расстройства приёма пищи». Интересные и ценные работы написаны о нарушениях психики органического происхождения, специфике диагностики церебральных новообразований, психическич нарушениях у больных, страдающих атеросклерозом сосудов головного мозга, туберкулёзным менингитом

154

(М. Гутманене, О. Аранович, Й. Гляуберзонас, А. Лапите, Ю. Андрюшкявичене, В. Данилявичюте, Л. Аксомитайте, А. Матулёнене, Р. Милашюнас, А. Навицкас, В. Мачюлис, А. Шюркуте, Э. Йонушене). Е. Де-мидюк исследовал клинику психозов, вызванных гриппом, А. Лапите и И. Шуркус занимались вопросами дифференциальной диагностики шизофрении и ревматических нарушений психики. Опубликованы описания интересных, особо редких и сложных в диагностическом отношении клинических случаев (инсулиномы, болезни Вильсона, органического психосиндрома). Нарушения психики страдающих системной красной волчанкой исследовала В. Данилявичюте, которая защитила докторскую диссертацию по этой теме. Психосоматические расстройства изучал Г. Даубарас. Психические нарушения, характерные для страдающих болезнью Паркинсона, анализировал А. Ляусэдас, случаи симптоматических психозов описали Д. Сурвилайте, А. Дяксните и А. Багдонайте. Д. Сурвилайте изучала рисунки больных, страдающих эпилепсией, работы по вопросам деменции опубликовали А. Гудялис и А. Ляусэдас. Большой вклад в наркологическую науку внес проф. А. Дембинскас, который защитил диссертацию на соискание ученой степени габилитированного доктора наук «Типология пьянства и алкоголизма и их прогноз в Литве». Он исследовал алкоголизм как сложную медицинскую, психологическую и социальную проблему и опубликовал ряд статей в соавторстве с В. Мачюлисом, главным психиатром-наркологом Министерства здравоохранения в 1977–1985 гг., когда в республике создавалась самостоятельная наркологическая служба. Об организации стационарного и амбулаторно лечения больных алкоголизмом много писали В. Банайтис, А. Микалькявичюс, С. Пукялис, А. Навицкас, В. Сруо¬га, Л. Макарова. В 1986 г. в нашей клинике начали применять гемосорбцию. Б. Лакицкас, Д. Сурвилайте и В. Мачюлис описали результаты лечения гемосорбцией двадцати случаев наркотической абстиненции, белой горячки и гипертоксической шизофрении. Вопросы судебно-психиатрической экспертизы при эпилепсии, реактивных психозах анализировали О. Кудрешова и А. Мажелене. Р. Ражинскене в 1973 г. защитила диссертацию на тему «Вопросы судебной психиатрии больных преклонного возраста с нарушениями деятельности психики». Автор исследовала специфику судебнопсихиатрической экспертизы патологического пьянства, общественно опасные действия больных шизофренией, описала половые извращения, отмечаемые в судебно-психиатрической практике, реактивные расстройства и т.п. О вопросах детской шизофрении писали О. Аранович, Б. Демшина, А. Протас, В. Повилюнене, Б. Рукштялене, Э. Жяльвите. Клиническую

155

специфику эпилепсии у детей и подростков исследовали О. Аранович и А. Протас. Клинические особенности тяжелой умственной отсталости анализировал Д. Пурас. Он защитил докторскую диссертацию на тему «Тяжелая умственная отсталость в городской детской популяции». Автор искал биологические индикаторы возможных причин тяжелой умственной отсталости. Ему удалось установить два синдрома: ломкой Х-хромосомы и алкогольной эмбриопатии. Клинику неврозов у детей и подростков анализировали О. Аранович, А. Протас, Э. Жяльвите, Л. Малинаускене. Д. Пурас постоянно не выпускал из внимания психическое детей в Литве. Научные исследователи Отделения электрофизиологических исследований и методов лечения К. Дапшис и М. Коростенская публикуют работы в научных изданиях страны и за рубежом. Основной объект трудов К. Дапшиса – исследование психических нарушений с помощью нейрофизиологических методов как электроэнцефалография, вызванные потенциалы мозга. М. Коростенская, сотрудничая с кафедрой зрения Манчестерского университета, опубликовала работы о специфике обрабо¬тки зрительной информации человека в исследовании с применением методов зрительных потенциалов. В 2002 г. К. Дапшис и М. Коростенская в рамках программы Леонардо да Винчи разработали проект «Программа развития профессиональной подготовки, совершенствования и воз-можностей трудоустройства нейробиологов», который выиграл конкурс. Говоря о других научных областях психиатрии, следует упомянуть о трудах А. Дембинскаса и Д. Сурвилайте об импульсивных влечениях, А. Шюркуте – о психопатологии импульсивных влечений, Г. Жукаускаса – об агрессии, насилии и их правовых аспектах, А. Ляусэдаса – о психопатологии агрессии, Д. Сурвилайте – об анализе агрессии в рисунках психических больных. Больница уделяет большое внимание вопросам реабилитациии. О реабилитационной работе с больными в стационаре и после выписки постоянно пишет Д. Сурвилайте. В 1993 г. она основала клуб бывших пациентов «13&Cо», которому не жалеет ни сил, ни времени. Члены клуба часто бывают на культурных мероприятиях, на встречах с подобными клубами в стране и за рубежом. Основанная Д. Сурвилайте студия арт-терапии – первая студия лечения художественным творчеством в Литве. Рисунки членов клуба экспонировались на художественных выставках в Литве и за границей. А. Бугините руководила созданием студий занятости в каждом отдедении, а в 2001 г. разработала проект «Комплекс социальной реабилитации психически больных», цель которого – помочь долго болеющим пациентам интегрироваться в обществе. Значительные научные труды по истории психиатрии в Литве опубликовали

156

В. Мачюлис и проф. И. Шуркус. Вопросами психиатрической помощи занимались В. Мачюлис, О. Давидонене, Д. Пурас, Г. Даубарас. Многие врачи больницы писали просветительские, научно-популярные статьи, адрессованные страдающим психическими расстройствами, их близким и общественности. Работающие в такой больнице не могут ограничиться оказанием непосредственных лечебных услуг во время психического кризиса, но должны заботиться о профилактике и оздоровлении среды, в которую возвращаеся пациент, постоянно интересоваться близкими и отдаленными результатами оказываемой помощи, обмениваться опытом с коллегами в стране и в мире.

157

158

UNIVERSITETINIS KETVIRTAS PSICHIATRIJOS SKYRIUS

Ketvirtas vyrø skyrius atidarytas 1966 metø sausio mënesá, atstaèius karo metu sugriautà pastatà. Tada skyriuje buvo 60 lovø, jam vadovavo gyd. Danutë Poþërienë, atëjusi èia dirbti ið Vilniaus psichoneurologinës ligoninës. Gydytoja D. Poþërienë (1928 1988) buvo aukðtos kvalifikacijos specialistë, konferencijose jos praneðimai iðsiskyrë ligø analizës profesionalumu. Tvarkingai ir kvalifikuotai suraðytos ligos istorijos ir katamnezës liudija, kad gydytoja daþniausiai teisingai diagnozavo ligas dar ankstyvoje stadijoje. Jos pacientai visada prisimena gydytojà su pagarba. D. Poþërienë daug metø buvo Gydymo ir darbingumo ekspertizës komisijos (GDEK) pirmininkë. Nuo 1970 metø ji vadovaPirmoji skyriaus vedëja vo gydytojø internatûrai. Danutë Poþërienë Gyd. D. Poþërienë, plaèiø interesø, kûrybinga, veikli ir reikli specialistë, sumani organizatorë ir administratorë, subûrë su didele atsakomybe dirbusá pavyzdingiausià ligoninës kolektyvà. Skyriaus profilis iðliko nepakitæs iki dabar: èia gydomi pacientai su neurozinio, afektinio spektro patologija, neagresyvûs ðizofrenija sergantys ligoniai, daþnai esant prodromui, prepsichozinei stadijai, poûmei ðizofrenijos formai, organinës genezës ligoms. Kartu su skyriaus vedëja D. Poþëriene pradëjo dirbti ir vyresnioji medicinos sesuo Vlada Jakubèionienë. Ði sàþininga, darbðti, rûpestinga ir pareiginga darbuotoja daug prisidëjo, kad skyrius ágytø gerà vardà. 2000 m. V. Jakubèionienë iðëjo á pensijà. Praëjus metams po skyriaus atidarymo jame pradëjæs dirbti gydytojas Al-159

pas Bernadiðius pelnë didelá bendradarbiø ir pacientø autoritetà. Epizodiðkai skyriuje talkino gydytojai A. Rudzkis, M. Banaitienë, M. Balèiûnienë, J. Razaliûnas ir kiti. Nuo pat skyriaus ákûrimo pradþios èia dirbo medicinos seserys Aldona Ðaltytë (1927 2000), Ona Pranckevièienë, ElIð kairës: D. Belevièienë, vyr. medicinos sesuo V. Jakubèionienë, V. Jakðtienë zë Dþiuvaitë, Stasë Bagþdþiûnienë, G. Pið, S. Kryþevièiûtë-Meðkel, E. Markevièienë, J. Augûnaitë, M. Luðèik, G. Þilevièienë, I. Ðuopienë, pirmoji skyriaus sesuo ðeimininkë Þ. Jemeljanova, vëliau ðias pareigas ëjusi L. Lemboviè, sanitarës G. Starukeviè, G. Logvinova, Z. Petroviè, B. Milevskaja, M. Sipoviè, A. Dainavec, J. Deniuð, A. Bieliajeva, R. Samoiliuk, J. Lygina, I. Kuneckienë, N. Sadovska ir kt. Medicinos sesuo E. Rybalèenko skyriuje dirba nuo 1985 m., o ligoninëje jau nuo 1965 metø. Visi darbuotojai su pagarba prisimena medicinos seserá O. Pranckevièienæ, iðsiskyrusià ypatingu nuoðirdumu, rûpestingumu ir jautrumu. Ligoniams ið namø já daþnai neðë maistà, drabuþius, mokëjo uþjausti, padëti, ákvëpti vilties ir optimizmo. O. Pranckevièienë ir dabar, bûdama pensininkë ir pati sirgdama, ne vienà nudþiugina telefono skambuèiu, geru þodþiu. Pirmoji skyriaus darbuotojø karta dirbo ið tikrøjø pasiaukojamai, juo labiau kad tada psichotropiniai vaistai tik pradëjo rastis, ir dauguma pacientø buvo gydomi insulino komomis. Ðis gana sudëtingas gydymo bûdas reikalavo itin rûpestingos slaugos. Paþymëtina, kad jau tada gydytojas Vladas Ðimkûnas naudojo psichoterapijos metodà. Buvo skatinama taikyti darbo terapijà tam buvo skirtas atskiras kambarys, darbinei veiklai vadovavo darbo instruktorius. Pacientø daugëjo, todël lovø skaièiø teko padidinti iki 80. Maþdaug 1976 metais á skyriø atëjo dirbti naujø darbuotojø juos galëtume pavadinti viduriniàja karta: medicinos seserys Marija Vladimirova, Svetlana Lobaðova, Laima Kauðylaitë-Sokol, sanitarës T. Samoroko, R. Èerniavskaja, M. Kisel, G. Paðkeviè ir kt. Skyriuje visada buvo reikiama darbo drausmë, sutarimas, nebuvo darbuotojø kaitos. 1986 metais skyriaus vedëjai D. Poþërienei iðëjus á pensijà pusmetá jam vadovavo gyd. A. Bernadiðius. 1986 m. liepos 15 d. vedëja pradëjo dirbti gyd. Aldona Ðiurkutë. Po metø (1987 06 15) Maskvoje, SSSR medicinos mokslø 160

akademijos Sàjunginiame psichikos sveikatos mokslo centre, ji apgynë medicinos mokslø kandidato disertacijà Ðizofrenijos su ákyrumais psichopatologija ir klinika (klinikinis katamnezinis tyrimas) . Skyriaus gydytojø gretas netrukus papildë jaunos, kà tik mokslus baigusios gydytojos Alina Stigienë, Giedrë Vindaðienë, kiek vëliau Dalia Jonuðienë, Mindaugas Rusteika. 1994 metais G. Vindaðienë buvo paskirta vadovauti naujam Devintam psichiatrijos skyriui, M. Rusteika perëjo dirbti vedëju á Sapiegos ligoninës Psichiatrijos skyriø, gyd. A. Stigienë 1997 m. paskirta klinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai, slaugytoja R. Berlinskaitë Devinto psichiatrijos skyriaus vyresniàja slaugos administratore, sanitarë Regina Lygina to paties skyriaus ûkio reikalø tvarkytoja. Tuo laiku pradëta taikyti gydymà insulino komomis intraveniniu laðiniu bûdu. Apie gydymo rezultatus raðyta þurnale Sveikatos apsauga (1990, Nr. 7 8). Skyriaus vedëja dr. A. Ðiurkutë nuosekliai domëjosi impulsø kontrolës sutrikimais, naujøjø vaistø terapiniu poveikiu, publikavo ir skaitë ðia tema praneðimus Rusijos medicinos mokslø akademijos Psichinës sveikatos mokslo centre, kelis darbus iðspausdino Korsakovo vardu pavadintame þurnale Neurologija ir psichiatrija , su bendraautoriais rengë stendinius praneðimus tarptautiniuose kongresuose, skaitë praneðimus Lietuvos psichiatrø konferencijose,

Bendras skyriaus vaizdas

161

Prof. A. Dembinskas (antras ið deðinës) ir doc. A. Ðiurkutë (pirma ið kairës) konsiliumo metu su gydytojais rezidentais

parengë mokymo priemones Antidepresantai ir normotimikai (1994), Prolonguoto veikimo neuroleptikai (1996), Potraukiø sutrikimai: klinika, etiopatogenezë, gydymas (2001), su bendraautoriais Ðizofrenijos gydymas ilgai veikianèiais neuroleptikais (2001). 1991 m. reorganizavus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto katedras buvo sukurta Psichiatrijos klinika, jos vadovu paskirtas habil. dr. prof. Algirdas Dembinskas. 1991 m. Ketvirtam vyrø skyriui suteiktas universitetinio skyriaus statusas, o lovø skaièius sumaþintas iki 55. Vadovaudama skyriui, dr. A. Ðiurkutë kartu pradëjo dirbti pedagoginá darbà. Èia pacientus nuoGyd. A. Stigienë ir doc. A. Ðiurkutë Europos lat konsultuoja prof. A. Dembinspsichiatrø asociacijos kongrese Kopenhagoje 1998 m. prie savo stendinio praneðimo kas, ruoðiami rezidentai, vyksta 162

gydytojø tobulinimosi kursai, slaugos specialistai atlieka praktikà. 1991 2002 metais ligoninëje dirbusi garsi klinicistë, mokslininkë ir talentinga pedagogë doc. Aldona Lapytë konsultavo pacientus ir padëjo profesiðkai bræsti jauniems psichiatrams. Jaunieji specialistai ásitraukë á mokslinæ veiklà: gyd. A. Stigienë susidomëjo panikos psichopatologija ir klinika, M. Rusteika saviþudybiø problemomis, G. Vindaðienë paskelbë sudëtingo ligos atvejo klinikinæ analizæ. Skyriuje sukurta nemaþai mokomøjø filmø. A. Ðiurkutei 1997 metais suteiktas docento vardas. 1994 metais ásteigus Devintà psichiatrijos skyriø, teko burti naujà, kûrybingà kolektyvà. Jo branduoliu tapo dalis Ketvirto skyriaus darbuotojø. 1996 m. Ketvirtame skyriuje pradëjo dirbti jau turintis klinikinio darbo patirties medicinos daktaras Sergejus Andruðkevièius. Jis entuziastingai ir nuosekliai dirba moksliná darbà, raðo disertacijà habilituoto daktaro laipsniui gauti apie depresijø sezoniðkumà, cirkadinius ritmus, terapijos dinamikà. Dr. S. Andruðkevièiaus darbai skelbiami tarptautiniø kongresø leidiniuose. 1995 m. po rezidentûros skyriuje pradëjo dirbti gyd. Jûratë Lengvenienë, pasiþyminti darbðtumu, nuoðirdumu, profesiniu áþvalgumu, klinikiniu imlumu. Ji greitai tapo gera kliniciste, noriai ásitraukë á mokslinæ veiklà, yra keliø publikuotø darbø bendraautorë, skaitë praneðimà tarptautiniame simpoziume, dalyvavo tarptautiniø klinikiniø tyrimø studijose, 2001 metais gavo tarptautinës Klinikiniø tyrimø profesionalø asociacijos (ACRP) Geros klinikinës praktikos klinikinio tyrëjo paþymëjimà. J. Lengvenienë pelnytai konkurso bûdu 2002 m. sausio 7 d. tapo ligoninës direktoriaus pavaduotoja medicinai. A. Stigienë ir J. Lengvenienë administratoriø pareigas suderina su klinikiniu darbu skyriuje. 1996 metais skyriuje pradëjo dirbti rezidentûrà baigusi gydytoja Asta Abaravièienë. Ji itin daug dëmesio skiria nuoðirdiems santykiams su pacientais, pasiþymi atsakingumu ir rûpestingumu, yra sumani klinicistë. Gydytoja A. Abaravièienë yra mokymo priemonës Ðizofrenijos gydymas ilgai veikianMed. dr. S. Andruðkevièius Pasaulinës èiais neuroleptikais (2001 m.) bendraautopsichiatrø asociacijos tarptautiniame rë, dalyvauja tarptautiniø klinikiniø tyrimø kongrese Madride 2001 m. prie savo stendinio praneðimo studijoje. 163

Nuo 1998 iki 2003 metø skyriuje dirbo gyd. Gintas Gruodis, jau prieð tai turëjæs klinikinio darbo patirties. G. Gruodþio darbo kryptis psichoterapija. Ypaè daug dëmesio gydytojas skiria psichodinaminei terapijai, 2000 m. jis baigë trejø metø trukmës ávadiná psichodinaminës psichoterapijos kursà, kurá organizavo Kauno medicinos universitetas ir Oslo psichoterapijos institutas pagal ðio instituto programà. 2001 m. G. Gruodis gavo Lietuvos Respublikoje galiojantá psichoterapeuto paþymëjimà. Nuo 1999 m. skyriuje dirba gyd. Erikas Stankûnas. Ligoninës direktoriaus dr. Valentino Maèiulio pastangomis 1999 m. skyrius buvo ið esmës atnaujintas: deðimties vietø palatos pertvarkytos á keturvietes, ðiuolaikiðkai árengti kabinetai, auditorija, vonios kambariai, valgykla, jauki poilsio patalpa, uþsiëmimø kambarys, pagalbinës patalpos. Buvæs uþdaras vyrø skyrius reorganizuotas á atvirà 55 lovø vyrø ir moterø skyriø. Atnaujinto skyriaus oficialus atidarymas ávyko 1999 metø geguþës 21dienà. Anoniminë skyriaus pacientø apklausa parodë, kad net 92 proc. jø pritaria pertvarkai, o 8 proc. norëtø, kad èia bûtø gydomi vienos lyties asmenys. Pacientai pabrëþë, kad miðriame skyriuje daugiau galimybiø ádomiai bendrauti, geresnë tarpusavio santykiø atmosfera, kuri neleidþia sustabarëti, teigiamai veikiama gyvensenos kultûra, yra galimybiø atsiskleisti. Ligoniai daugiau dëmesio skiria iðvaizdai, vieniðieji gali susirasti partnerá. Vienos lyties asmenø skyriai pacientams primena kolonijà ar vienuolynà. Taèiau tokiø skyriø ðalininkai teigë, kad miðriame skyriuje ne taip ramu ir patogu, vyrai daug rûko. Vladai Jakubèionienei iðëjus á pensijà, vyresniàja slaugos administratore tapo Auðra Bujokaitë. Jà ðioms pareigoms kryptingai rengë pati V. Jakubèionienë. A. Bujokaitë mëgsta savo darbà, yra sumani ir kûrybinga administratorë, kvalifikuota slaugos specialistë, daþnai skaito praneðimus ligoninës ir ðalies slaugos specialistø konferencijose, daug dëmesio skiria slaugos specialistø ruoðimui. Ûkio reikalø tvarkytoja 1990 1999 metais dirbo L. Malyðeva, o nuo 1999 metø ðias pareigas eina K. Dukel. Jos ir valytojø pastangomis skyrius visada ðvarus ir tvarkingas, já puoðia gerai priþiûrimos gëlës. 164

Skyriaus kolektyvas, 2000 m. Pirmoje eilëje ið kairës: pagalbinës darbuotojos T. Samoroko, G. Logvinova, L. Malyðeva, valytoja R. Samoiliuk, ûkio reikalø tvarkytoja K. Dukel Antroje eilëje ið kairës: valytoja G. Paðkeviè, slaugytoja E. Kiauðaitë, socialinë darbuotoja A. Jankauskienë, slaugytojos K. Bagdonaitë, O. Sprogienë, M. Vladimirova, S. Lobaðova, E. Rybalèenko, skyriaus vedëja A. Ðiurkutë, gydytojos J. Lengvenienë, A. Stigienë, pagalbinës darbuotojos T. Juchneviè, K. Romeiko, vyr. slaugos administratorë A. Bujokaitë, gydytojas E. Stankûnas, pagalbinë darbuotoja J. Gudelaitienë Treèioje eilëje ið kairës: slaugytojos R. Poðevecka, Dþ. Serapinienë, gydytojas G. Gruodis, valytoja L. Sulima, gydytojas S. Andruðkevièius, slaugytojø padëjëja T. Melko, valytoja A. Andruðkeviè, slaugytojø padëjëja J. Zacharevskienë, pagalbinë darbuotoja E. Dzengo, slaugytojø padëjëja I. Berlinskienë, valytoja G. Jarmolajevienë

Kaip sveiksta pacientai, labai priklauso nuo slaugos: vaistø vartojimo kontrolës, sugebëjimo profesionaliai bendrauti su pacientais, rûpinimosi jø uþimtumu. Galima dþiaugtis, kad tai suvokia ir savo darbà gerai atlieka jaunieji skyriaus specialistai, kaip antai: slaugytojos E. Kiauðaitë, K. Bagdonaitë, Dþ. Serapinienë, R. Poðevecka, N. Zinkeviè, R. Sokolovskaja, L. Bazareviè. Joms savo patirtá perduoda vyresniosios specialistës M. Vladimirova, E. Rybalèenko, O. Sprogienë, S. Lobaðova. Skyriuje dirba ir pagalbinës darbuotojos: A. Andruðkeviè, T. Melko, J. Zacharevskienë, I. Berlinskienë, T. Juchneviè, L. Malyðeva, K. Romeiko, N. Pristavko, E. Dzengo, A. Grabovskaja, valytojos R. Samoiliuk, L. Sulima, G. Jarmolajevienë. 165

Psichologë Birutë Jakubkaitë reguliariai du kartus per savaitæ veda grupës psichoterapijos seansus, pataria personalui, dalyvauja skyriaus pasitarimuose, ávertina psichoterapijos efektyvumà, dinamikà. Paskutiniais metais atsirado socialinio darbuotojo pareigybë. Mûsø skyriuje ðá darbà dirba Saulë Ðtilinytë. Ji sumaniai rûpinasi pacientø uþimtumu (organizuoja ekskursijas, sporto þaidimus, poezijos ir muzikos popietes, vakarones, iðvykas á teatrà ir pan.), skyriaus pasitarimuose aptaria pastebëtus pacientø elgesio ypatumus. Skyriaus darbuotojø pasitarimai vyksta kasdien ir trunka 30 45 minutes. Jø metu gydantys gydytojai supaþindinami su naujø pacientø psichopatologija, ligos eiga, jø socialinëmis problemomis, aptariami slaugos ypatumai, gydymas. Slaugos specialistës referuoja apie pastebëtus ligoniø psichikos sutrikimus, aptariama nauja literatûra psichiatrijos klausimais, sprendþiami skyriaus darbo reikalai. Gydytojai gali naudotis ðiuolaikine ligoninës diagnostikos bei laboratorine áranga, dideliu ðiuolaikiniø psichotropiniø vaistø asortimentu. Taikoma elektros impulsø terapija (EIT) su anestezija. Procedûra atliekama moderniu Europoje ir JAV pripaþástamu visiðkai saugiu aparatu Thymatron DGx. Numatoma toliau dirbti tiriamàjá darbà, stebëti naujø vaistø terapiná poveiká, taip pat jø poveiká paþintinëms funkcijoms, atlikti katamneziná tyrimà gydant valprojinës rûgðties preparatais dvipolá afektiná sutrikimà, ávertinti kognityvines funkcijas gydant EIT. Skyrius turi kompiuterinæ árangà, personalas gali naudotis internete esama informacija. Pasitikdami garbingà klinikos ðimtmeèio jubiliejø dþiaugiamës, kad turime puikias sàlygas dirbti, gydyti, kurti.

166

UNIVERSITETINË VAIKØ IR PAAUGLIØ PSICHIATRIJOS KLINIKA

Po metø, kai 1961-øjø liepos 1 d. buvo atkurta Respublikinë Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninë, duris atvërë pirmas Lietuvoje 60 lovø vaikø psichiatrijos skyrius. Jame buvo gydomi ûmiomis psichozëmis, depresija, neurozëmis, epilepsija sergantys 7 16 metø amþiaus vaikai. Skyrius aptarnavo visà respublikà, buvo teikiama ir ambulatorinë pagalba. Jam vadovavo gydytoja O. Aranoviè. 1967 metais ji apgynë disertacijà Ûmiø psichoziø, iðsivysèiusiø pogimdyminiu periodu, klinikinis katamnezinis tyrimas . Skyriuje dirbo gyd. B. M. Diomðina, gyd. A. Protas, kartu dirbæs VU psichikos ir nervø ligø katedroje asistentu, vedæs vaikø psichiatrø tobulinimosi kursus, paraðæs nemaþai moksliniø ir populiariøjø straipsniø laikraðèiams ir þurnalams. 1972 m. 120 lovø vaikø skyrius ásikûrë naujame pastate. Èia gydësi ikimokyklinio amþiaus vaikai ið visos respublikos ir mokyklinio amþiaus vaikai ið Vilniaus, Panevëþio ir Ðiauliø kraðto. Pirmame aukðte buvo konsultacinis skyrius ir priëmimo kambarys. Viename skyriuje buvo gydomi 3 12 metø, kitame 12 16 metø vaikai. Jaunesniøjø vaikø skyriui vadovavo gydytoja L. Malinauskienë, tuomet dirbusi ir Sveikatos apsaugos ministerijoje vyriausiàja vaikø psichiatre. Gydytoja L. Malinauskienë analizavo ligas, suprato, kad be gy- I vaikø skyriaus vedëja (1971 1992) B. Diomðina 167

II vaikø skyriaus vedëja (1972 1988) L. Malinauskienë

II vaikø skyriaus vedëja (1988 1993) E. Þelvytë

168

dymo medikamentais svarbu nuoseklus auklëjimas ir reabilitacija. Skyriuje dirbo gyd. I. Kovner, 1979 m. iðvykusi á Izraelá ir ten tæsianti psichiatro darbà. Nuo skyriaus ákûrimo pradþios gydytoja E. Þelvytë analizavo febrilinei ðizofrenijai bûdingus poþymius bei kai kuriuos psichopatologijos ypatumus. Gydytoja 15 metø vadovavo Vaikø psichiatrø mokslinei draugijai. Skyriuje auklëtojomis dirbo defektologës. Daugelis èia gydomø vaikø turëjo sunkià kalbos patologijà, ankstyvo amþiaus raidos sutrikimø, sirgo sudëtingomis neurologinëmis ligomis. Skyriuje taip pat dirbo vaikø neurologë D. Rudþionienë, logopedës M. Stropienë ir V. Orlovienë. Vyresniøjø vaikø skyriui vadovavo gydytoja B. M. Diomðina. Èia dirbo medikø komanda: gydytojas, psichologas, logopedas, auklëtojas, medicinos sesuo. Nuo 1972 metø mokyklinio amþiaus vaikai èia galëjo tæsti mokymàsi. Personalas rûpinosi ir vaikø uþimtumu: buvo ðvenèiami gimtadieniai, rengiami koncertai. Skyriuje gydomi ûmiomis psichozëmis, ðizofrenija, depresija, elgesio patologija sergantys, bandæ þudytis vaikai. Nuo 1972 m. skyriuje dirbo gydytoja B. Rukðtelienë, analizavusi vaikø valgymo sutrikimus. 1971 m. ákurtas Respublikinis organizacinis metodinis konsultacinis skyrius, jame ásteigtas vaikø psichiatro etatas. Ðias pareigas einanti gyd. V. Poviliûnienë buvo vyresniøjø vaikø skyriaus ordinatorë. Darniame kolektyve dirbo logopedë Z. Dobuþinskienë, psichologai A. Kuras, L. Ðilainytë, auklëtojos V. Balkienë, O. Baniûnienë, K. Sadikova, J. Ðeduikienë, R. Prapiestienë, I. Matulienë. 1979 metais èia dirbti pradëjo gydytojos L. Kildienë ir J. Kuzmenko.

1988 metais gyd. L. Malinauskienei iðëjus á pensijà, skyriaus vedëja buvo paskirta E. Þelvytë, o 1993 m. jam pradëjo vadovauti gyd. V. Poviliûnienë. Keièiantis poþiûriui á psichikos ligonius, skyriuje liberalizuotas gydomasis reþimas, pacientams leista dëvëti savo drabuþius, skambinti telefonu, stengiamasi sukurti jaukesnæ aplinkà. Daug dëmesio skiriama vaikø uþimtumui, ásteigti papildomi psichologø ir auklëtojø etatai. Vaikø elgesys vertinamas balais. Uþ gerà elgesá vaikai paskatinami: veþami á ekskursijas, koncertus, kinà. 1993 m. vyresniøjø vaikø skyriui pradëjo vadovauti gyd. J. Kuzmenko. Daug dëmesio buvo skiriama pacientø uþimtumui, lavinimui, mokymui, taikoma þaidimø terapija, teikiama psichologinë pagalba tëvams ir vaikams. Pagerëjus ambulatorinei pagalbai poliklinikose, ásteigus vaikø skyrius kitø miestø ligoninëse, pacientø sumaþëjo, todël lovø nuo 80 sumaþinta iki 50. 1999 metais sujungus abu vaikø skyrius ásteigta Universitetinë vaikø ir paaugliø psichiatrijos klinika. Jos vadovu tapo doc. D. Pûras, pavaduotoja gyd. V. Poviliûnienë, skyriaus vedëja J. Kuzmenko, vyr. slaugos administratore A. Seibutienë. Skyriuje mokosi vaikø psichiatrai rezidentai, dirbdami tobulina kvalifikacijà vaikø psichiatrai. 2000 m. skyrius ásikûrë naujai suremontuotose patalpose. Èia gydomi 6 18 metø pacientai. Pagerëjo jø buities sàlygos. Vaikai gyvena 2 4 vietø palatose, sutvarkyti tualetai, árengtos duðo kabinos. Sukurta jauki namø aplinka: palatose yra veidrodþiai, ki-

Universitetinës vaikø ir paaugliø psichiatrijos klinikos vadovo pavaduotoja, buvusi I vaikø skyriaus vedëja (1993 1999) gydytoja V. Poviliûnienë

Universitetinës vaikø ir paaugliø psichiatrijos klinikos vedëja J. Kuzmenko

169

Pacientø pamëgtas Þaliasis kampelis . Vyr. slaugos administratorë A. Seibutienë kvieèia pasëdëti prie spalvingo akvariumo ir atsipalaiduoti

Jaukioje skyriaus valgyklëlëje pacientai valgo ðeðis kartus per dienà

Kûrybiðkai nuteikianti aplinka

170

limai, spintos asmeniniams daiktams susidëti. Vaikai turi galimybæ þiûrëti televizijos laidas, klausytis muzikos, skambinti pianinu, þaisti stalo þaidimus, jie priþiûri akvariumà, mëgsta stebëti þuvytes. Vaikø keramikos darbeliai, iðdegti degimo krosnelëje, puoðia visà skyriø. Naujosios Vilnios vidurinës mokyklos pedagogai moko besigydanèius vaikus. Su psichologais ir socialiniais darbuotojais vaikai stebi ir aptaria meninius bei mokomuosius filmus. Turintys literatûriniø gebëjimø pacientai savo kûrybà spausdina socialiniø darbuotojø rengiamame leidinyje Bièiulis . Skyriuje veikia vaikø taryba, vadovaujama paèiø iðrinkto seniûno, padedamo vyr. slaugos administratorës A. Seibutienës. Pasitarimuose, kuriuose dalyvauja ir skyriaus slaugytojos bei socialiniai darbuotojai, aptariami vaikø tarpusavio santykiai ir santykiai su ligoninës personalu, iðklausomi pacientø pageidavimai. Skyriuje kaip viena komanda dirba gydytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai. Pakito ligø pobûdis, daugiau vaikø serga ûmiomis psichozëmis, valgymo sutrikimais, sunkia depresija, turi nekompensuotø asmenybës ir elgesio sutrikimø, bando þudytis. Be biologinio gydymo, taikomi ir kiti metodai: elgesio, uþim-

tumo, socialinës adaptacijos, grupinës ir individualios psichoterapijos ir kt. Vaikams su elgesio patologija taikoma kryptinga dienotvarkë, skiriama daug dëmesio jø uþimtumui. Vaikai mankðtinasi sporto salëje, þaidþia stalo tenisà, biliardà, iðbando treniruoklius. Dailës studijos uþsiëmimams vadovauja profesionali dailininkë. Pacientai kartu su skyriaus personalu rengia ávairias ðventes, ðvenèia gimtadienius, skatinami domëtis gyvàja gamta, kultûros vertybëmis. Daþnai rengiamos iðvykos á gamtininkø stotá, planetariumà, Vilniaus muziejus, áþymias vietas, kinà. Ðiuo metu itin aktuali tapo valgymo sutrikimø problema. Vis daugiau paaugliø serga bulimija ar anoreksija. Ðiems pacientams gydyti sukurta speciali programa. Atsiþvelgus á ligos sunkumà taikoma tam tikra dienotvarkë. Pacientëms gydyti skirtos atskiros palatos. Yra galimybë atlikti masaþà, taikoma individuali ir grupinë terapija. Konsultuojami ir tëvai, jiems padedama spræsti iðkilusias ðeimos problemas. Ûmiomis psichozëmis sergantiems vaikams skiriami naujausi vaistai, stengiamasi juos átraukti á uþimtumo ir reabilitacijos programà, padedama tëvams áveikti psichologiná stresà dël vaiko ligos. Sudëtingesniø ligø atvejais konsultuoja Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos katedros vedëjas

Spalvø gydomosios terapijos seansas. Meniðka skyriaus aplinka teigiamai veikia pacientø emocinæ bûsenà, suteikia dvasinës ramybës

Muzikos valandëlë psichologo kabinete

171

Universitetinës vaikø ir paaugliø psichiatrijos klinikos darbuotojai Pirmoje eilëje ið kairës: slaugytojø padëjëjas G. Brazdilis, vyr. slaugos administratorë A. Seibutienë, skyriaus vedëja J. Kuzmenko, vedëjos pavaduotoja V. Poviliûnienë, gydytoja neurologë A. Ðeredega, logopedë M. Stropienë Antroje eilëje ið kairës: slaugytojos M. Voitiukeviè, T. Koroliova, G. Mucharskaja, L. Kolenda, pagalbinë darbuotoja I. Sosnovskaja, psichologë I. Kajokienë, socialinë darbuotoja A. Kudzmanienë, psichologë L. Ðilainytë, slaugytojos padëjëja L. Taraðkeviè, socialinë darbuotoja A. Lûþienë, psichologë R. Naudþiuvienë Treèioje eilëje ið kairës: slaugytojos L. Jackevièienë, J. Makovska, pagalbinë darbuotoja L. Taraðkeviè, A. Ginoviè, ûkio reikalø tvarkytoja O. Peisachoviè

prof. A. Dembinskas, doc. A. Ðiurkutë, doc. D. Pûras. Skyriui vadovauja gyd. J. Kuzmenko, dirba gydytojos V. Poviliûnienë, A. Zalubienë, psichologës R. Naudþiuvienë, I. Kajokienë, vyr. slaugos administratorë A. Seibutienë, du socialiniai darbuotojai, du logopedai, dvylika slaugytojø, trys slaugytojø padëjëjai, keturi pagalbiniai darbuotojai, ûkio reikalø tvarkytoja. Maþieji pacientai nestokoja personalo dëmesio ir sparèiai áveikia sveikatos sutrikimus.

172

PRIËMIMO IR DIAGNOSTIKOS SKYRIUS Priëmimo ir diagnostikos skyrius, toks koks yra dabar, ásteigtas 1996 metais. Per savo gyvavimo laikà jis ne kartà restruktûrizuotas. 1961 m. atkurtoje psichiatrijos ligoninëje árengtas ligoniø priëmimo kambarys. 1968 m. ákurtas vyrø priëmimo skyriaus blokas su nauju savarankiðku 25 lovø Deðimtu vyrø skyriumi. Èia buvo gydomi neurozëmis, vangios eigos psichinëmis ligomis sergantys ligoniai. Skyriui vadovavo A. Aleksienë. 1971 m. ákurtas moterø priëmimo skyriaus blokas su analogiðku 25 lovø psichiatrijos skyriumi moterims. Skyriaus vedëja dirbo D. Poþelienë. 1986 m. Deðimtas vyrø skyrius tapo pirmu ir tuo metu vieninteliu laisvo reþimo psichiatrijos skyriumi respublikoje. Jame dirbo gydytoja ir psichologë L. Juozaitytë, buvo taikomi psichoterapijos, reabilitacijos ir dieninio stacionaro gydymo bûdai. Skyriaus iniciatyva buvo leidþiamos ir kiekvienam ligoniui áteikiamos atmintinës, supaþindinanèios su skyriaus tvarka ir ypatumais. ATMINTINË Besigydantiems Deðimtame vyrø skyriuje

173

Priëmimo ir diagnostikos skyrius Pirmoje eilëje ið kairës: vyr. slaugos administratorë G. Ravdanoviè, slaugytoja V. Petkevièienë, slaugytojø padëjëja S. Mozyro, pagalbiniai darbuotojai V. Buèaitë, V. Lukoit, I. Grochiacka, J. Paleviè Antroje eilëje ið kairës: slaugytoja V. Dorochina, pagalbinis darbuotojas H. Matys, slaugytoja A. Barysienë, ûkio reikalø tvarkytoja S. Grigoroviè, pagalbinë darbuotoja S. Tomaðeviè, slaugytoja M. Bazienë Treèioje eilëje ið kairës: vedëjos pavaduotoja gydytoja I. Ruèinskienë, skyriaus vedëja A. Aleksienë Ketvirtoje eilëje ið kairës: slaugytojos I. Galvelytë, V. Peèiunaitienë, gydytoja psichiatrë D. Poþelienë, pagalbinis darbuotojas O. Èepulkovskij

1995 m. Deðimtas vyrø skyrius reorganizuojamas á 10 lovø 2 postø vyrø Priëmimo ir diagnostikos skyriø. 1996 m. minëtieji vyrø ir moterø skyriai sujungiami á vienà padaliná 3 postø Priëmimo ir diagnostikos skyriø. Dabar skyriø sudaro ligoniø priëmimo ir diagnostikos poskyriai. Priëmimo poskyris veikia pagal ligoninës darbo reglamentà ir atlieka ðias funkcijas: priima pacientus á Respublikinæ Vilniaus psichiatrijos ligoninæ su siuntimais ir atsiþvelgus á medicinines indikacijas, dël kuriø pacientà bûtina gydyti stacionare; bet kuriuo paros metu konsultuoja ir teikia gydymo rekomendacijas psichikos problemø turintiems pacientams; 174

atsiþvelgus á indikacijas, nukreipia pacientus iðsamesnëms konsultacijoms á RVPL Konsultaciná metodiná skyriø; teikia visà informacijà apie ligoninëje teikiamas nemokamas bûtinosios pagalbos paslaugas ir mokamas paslaugas bei jø ákainius; supaþindina pacientus su gydymo stacionare tvarka ir sàlygomis, teikiamomis paslaugomis; supaþindina pacientus su asmens teises ir laisves reglamentuojanèiais teisës aktais, teisiø ir laisviø apribojimo teisiniais aspektais. Priëmimo poskyrio darbo ðûkis:

Kiekvienam besikreipianèiam þmogui, turinèiam psichologiniø ar psichikos problemø, bet kuriuo paros metu suteikti kvalifikuotà ir nemokamà psichiatro konsultacijà ar stacionarinæ pagalbà!

Priëmimo ir diagnostikos skyrius Ið kairës: slaugytoja V. Dorochina, gydytoja psichiatrë I. Ruèinskienë, slaugytoja V. Petkevièienë, vyr. slaugos administratorë G. Ravdanoviè, pagalbinë darbuotoja S. Tomaðeviè, skyriaus vedëja A. Aleksienë, gydytoja psichiatrë D. Poþelienë, ûkio reikalø tvarkytoja S. Grigoroviè

175

Diagnostikos poskyryje diferencijuojamos diagnostiðkai neaiðkios ligos ir psichopatologiniai sindromai. Po trumpo stacionarinio tyrimo ir gydymo paaiðkëjus diagnozei, ligoniai nukreipiami gydytis á reikiamà ligoninës skyriø ar kitas gydymo ástaigas. Ðiame skyriuje konsultuoja aukðèiausios kvalifikacijos psichiatrai doc. A. Ðiurkutë, prof. A. Dembinskas, Konsultacinio metodinio skyriaus psichiatrai, reanimatologai, taip pat terapeutai, neurologai, okulistai, logopedai, kiti specialistai. Prireikus skyriuje ðiuolaikine aparatûra atliekami diagnostiniai tyrimai: rentgeno tyrimai; kompiuterinë tomografija; kompiuterinë elektroencefalografija; echoskopija; visi laboratoriniai tyrimai; klinikiniai, hematologiniai, skydliaukës hormonø tyrimai. Pacientui pageidaujant gali bûti atliekami papildomi diagnostiniai tyrimai pagal mokamø paslaugø ákainius. Diagnostikos skyriuje teikiama mokama intensyvios detoksikacijos paslauga, kai intoksikacija alkoholiu ar narkotikais nereikalauja bûtinosios pagalbos. Priëmimo ir diagnostikos skyriuje dirba 43 darbuotojai: skyriaus vedëja A. Aleksienë, vedëjos pavaduotoja I. Ruèinskienë, gydytojos ordinatorës D. Poþelienë, B. Rukðtelienë, B. Diomðina, vyresnioji slaugos administratorë G. Ravdanoviè ir kiti specialistai.

176

ALZHEIMERIO LIGOS IR SOMATOPSICHIATRIJOS SKYRIUS

Daug metø psichiatrijos srityje pirmenybë buvo teikiama didþiøjø endogeniniø psichikos ligø gydymui. Pagerëjus gyvenimo sàlygoms, pailgëjus gyvenimo trukmei, atsiradus naujiems diagnostikos bei gydymo metodams padaugëjo ligoniø, kenèianèiø dël organiniø psichikos sutrikimø, senatvinës silpnaprotystës, simptominiø psichoziø. Tokie pacientai sunkiai pritampa ûmiø psichoziø sky-

Sëdi ið kairës: vyr. medicinos sesuo T. Ðpejerienë, skyriaus vedëjas V. Ralys, medicinos sesuo G. Bulzgytë; stovi ið kairës: sanitarë K. Peremeta, medicinos seserys V. Èernousova, J. Èuprinskaja, D. Þolobova, sanitarë M. Kucko, 1982 m.

177

Somatopsichiatrijos skyriaus vedëja (1983 2001) A. Kontrimavièienë

Skyriaus vedëja A. Deksnytë ir slaugytojos su pacientais

178

riuose, nes jø poreikiai ir gydymas yra kitokie. Todël psichiatrijos klinikoje buvo ásteigti gerontologijos ir somatopsichiatrijos skyriai. 1971 m. spalio 21 d. ákurtas Somatopsichiatrijos skyrius. Jame tuo metu ið karto galëjo gydytis 60 ligoniø, serganèiø psichikos ir somatinëmis ligomis, alkoholine psichoze. Ðiam skyriui ilgai vadovavo gydytojas terapeutas V. Ralys. 1983 2001 metais skyriaus vedëja buvo gydytoja terapeutë A. S. Kontrimavièienë. Jame yra dirbæ gydytojos psichiatrës N. Petrauskienë, D. Survilaitë, S. Ankudavièiûtë, A. Tvaskienë, terapeutai D. Domarkas, O. Iljinskaja, reanimatologas B. Lakickas. Nuo 2001 metø skyriui vadovauja gydytoja psichiatrë A. Deksnytë. Skyriuje vienu metu gali gydytis 30 ligoniø. Dabar èia dirba psichiatrai A. Bagdonaitë ir R. Aranauskas, terapeutës A. S. Kontrimavièienë, N. Maèiulienë, psichologë V. Dapðienë, socialinës darbuotojos L. Kildienë ir D. Verþboviè, kineziterapeuto padëjëja G. Driaunevièiûtë, vyr. slaugos administratorë A. Daubarienë, slaugytojos G. Berþinienë, A. Grinèenko, L. Gaidej, K. Falèik, V. Èernousova, G. Lavrinoviè, E. Matijoðiûtë, A. Remeikienë, J. Riumðina, N. Poliakova, I. Vizgirdienë, M. Orlovskaja. Keletà paskutiniø metø daugiau dëmesio skiriama ávairios kilmës de-

Pirmoje eilëje: slaugytoja M. Orlovskaja, skyriaus vedëja A. Deksnytë, gydytoja terapeutë A. S. Kontrimavièienë, vyr. slaugos administratorë A. Daubarienë Antroje eilëje ið kairës: slaugytojos N. Poliakova, V. Èernousova, ûkio reikalø tvarkytoja L. SokolSokolovskaja, slaugytojos K. Falèik, E. Matijoðiûtë, gydytoja psichiatrë A. Bagdonaitë Treèioje eilëje ið kairës: slaugytojos A. Remeikienë, A. Grinèenko, slaugytojø padëjëjos M. Kucko, T. Koiroviè, S. Juckeviè, F. Biznia, 2001 m.

mencijomis bei sunkiais somatopsichiatriniais sutrikimais serganèiø ligoniø gydymui ir slaugai. Pusë pacientø serga Alzheimerio liga. Skyriuje sëkmingai gydomi pacientai sutrikus psichikai po sunkiø ðirdies ir neurochirurginiø, vidaus organø transplantavimo operacijø. Organizuojamos mokymo programos pacientams ir jø artimiesiems. Daþnai pacientai po gydymo vël gráþdavo á skyriø, ir ne todël, kad bûtø pablogëjusi jø psichikos sveikata, o todël, kad negalëjo pritapti visuomenëje, këlë namiðkiams daug rûpesèiø. Ligonio artimieji skundësi, kad jiems baugu bûti kartu su serganèiais giminaièiais, kad jie negali susitaikyti su progresuojanèia brangiø þmoniø silpnaprotyste, sielojasi dël jø destruktyvaus elgesio. Jie pabrëþdavo, kad maþai iðmano apie Alzheimerio ligà, jos simptomus, slaugos ir prieþiûros ypatumus, tinkamà elgesá su ligoniu. Atsiþvelgdami á pacientø ir jø artimøjø poreikius, 2000 metais pradëjome Alzheimerio liga serganèiøjø ir jø artimøjø mokymo programà. Tikimës, kad mokymas ne tik padës pagerinti jø gyvenimo sàlygas, bet ir sumaþins hospitalizavimo trukmæ bei rehospitalizavimo atvejø skaièiø. 179

180

ÛMIØ ALKOHOLINIØ PSICHOZIØ SKYRIUS

Tai pirmasis Lietuvoje narkologijos skyrius, ásteigtas 1961 m. Privati stacionarinë serganèiøjø alkoholizmu gydykla veikë Vilniuje 1907 1915 metais. Dvylikos lovø prieglaudai Þvëryne vadovavo psichiatras A. Virðubskis. Tarpukario laikotarpiu Lietuvoje nebuvo stacionarinës gydymo ástaigos alkoholizmu sergantiems pacientams. Pokario metais alkoholio sukeltos psichozës gydytos psichiatrijos ligoninëse Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje. Pirmasis specializuotas Narkologijos skyrius ásteigtas 1961 m. balandþio 25 d. atkurtoje Naujosios Vilnios psichiatrinëje ligoninëje. Skyriui vadovavo gydytojas J. Svideravièius, vëliau A. Feleris. 1965 m. ordinatoriumi èia pradëjo dirbti V. Banaitis, 1968 m. jis paskirtas eiti skyriaus vedëjo pareigas. Vyresniàjà skyriaus medicinos seserimi 1965 m. tapo Zenona Navickienë. Ji iki ðiol sëkmingai vadovauja skyriaus slaugos specialistams, puoselëdama geràsias darbo tradicijas, perduodama savo patirtá naujiems darbuotojams. 1969 metais, skyriuje dirbant gydytojams V. Banaièiui ir A. Jofei, buvo pradëta taikyti grupinës psichoterapijos gydymo metodus. Tais paèiais metais surengtas pirmasis buvusiø pacientø susitikimas, paskatinæs ákurti pirmà Baltijos ðalyse antialkoholiná klubà, gyvavusá iki 1991 metø. Skyriuje dirbo daug gerø specialistø: gydytojos O. Grimalauskienë, L. Samavièienë, D. Survilaitë, J. Grebelienë ir kt. 1977 1983 metais V. Banaièio taikytas stacionarinis gydymas buvo derinamas su ambulatorine pacientø kontrole. Ðis metodas apraðytas keliuose moksliniuose straipsniuose. 1991 metais, didëjant serganèiøjø alkoholine psichoze skaièiui, Narkologijos skyrius buvo pertvarkytas á Ûmiø alkoholiniø psichoziø skyriø. Árengta 6 lovø intensyvios terapijos palata. Skyriui vadovauti pradëjo gydytoja E. Dzienaitë, o intensyvios terapijos palatoje dirbo gydytojas anesteziologas B. Lakickas. 181

Ûmiø alkoholiniø psichoziø skyriaus darbuotojai, 1998 m. Stovi ið kairës: vyr. slaugos administratorë Z. Navickienë, slaugytojos È. Jonienë, M. Agarkova, gydytojas A. Kuzmin, slaugytojos A. Sutkaitienë, J. Luperkova, sëdi gyd. J. Petraitienë

Nuo 1995 metø Ûmiø alkoholiniø psichoziø skyriuje dirba gydytojai I. Petraitienë, A. Kuzmin, skyriaus vedëjas S. Pukelis. Kiekvienà mënesá èia priimama 100 120 sunkia alkoholine abstinencija ar alkoholine psichoze serganèiø ligoniø. Daug jø atvyksta ið kitø ligoniniø, kuriose gydymas nedavë gerø rezultatø. Skyriaus medikai stengiasi kuo greièiau suteikti reikiamà pagalbà sergantiems abstinencija, kad neiðsivystytø alkoholinë psichozë. Visi gydytojai turi darbo psichiatrijos skyriuose patirtá. Daþnai alkoholiu piktnaudþiauja sergantieji depresija, kitomis psichikos ligomis. Pacientø mirtingumas skyriuje sumaþintas maksimaliai. Nuo pat pirmos dienos ligoninëje pacientams skiepijamos blaivybës nuostatos. Svarbø darbà dirba skyriaus psichologë L. Makarova. Individualiø ir bendrø uþsiëmimø metu ji padeda pacientams pasirengti blaiviam gyvenimui iðëjus ið ligoninës. Skyriaus socialinë darbuotoja N. Dlugauskienë padeda ligoniams spræsti socialinius klausimus, aptaria jø ðeimynines problemas, palaiko ryðá su Anoniminiø alkoholikø klubu (AA), pacientams teikia in182

formacijà, kur jie gali kreiptis pagalbos. Kuriama anoniminiø alkoholikø grupë, kurios susitikimai vyktø ligoninëje. Juose galëtø dalyvauti ir skyriaus pacientai. 2001 m. pradëta teikti mokamas paslaugas: gydoma ilgai veikianèiais antialkoholiniais vaistais, intensyvaus gydymo palatoje atliekama detoksikacija. Visø skyriaus medikø bendras darbas ðimtams pacientø padëjo gráþti á normalø gyvenimà.

Pirmoji eilëje ið kairës: slaugytoja J. Lupenkova, pagalbinë darbuotoja V. Agejenkova, gydytoja I. Petraitienë, skyriaus vedëjas S. Pukelis, ûkio reikalø tvarkytoja V. Masalskaja Antroje eilëje ið kairës: vyr. slaugos administratorë Z. Navickienë, gydytojas A. Kuzmin, gydytoja L. Samavièienë, slaugytoja È. Jonienë, pagalbiniai darbuotojai A. Judickaja, M. Bogdanoviè, I. Èiþik, slaugytoja A. Sutkaitienë, virtuvës darbuotojos B. Ðip ir M. Papkovska, slaugytoja D. Karnaðnikovienë Treèioje eilëje ið kairës: slaugytoja M. Agarkova, pagalbinë darbuotoja J. Golombovskaja, slaugytojø padëjëja T. Stefanoviè, slaugytoja L. Lisenkova, slaugytojø padëjëja J. Dadelo, slaugytojos J. Lajevskaja, J. Mackoit, pagalbinë darbuotoja T. Kryðtul

183

184

REANIMACIJOS IR INTENSYVIOS TERAPIJOS SKYRIUS

2001 metais ásteigtas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius turi ilgà prieðistoræ. 1969 m. tuometinio sveikatos apsaugos ministro doc. V. Kleizos iniciatyva buvo ákurta Centrinës nervø sistemos tyrimo laboratorija, gyvavusi iki 1993 metø. Jai vadovavo neurochirurgas dr. A. Mickys. Galima iðskirti kelis jos veiklos etapus, tyrinëjimø kryptis.

Ið kairës: pagalbinis darbuotojas R. Barovskij, vyr. slaugos administratorë M. Skvarèevskaja, skyriaus vedëjas R. Kaukënas, syriaus vedëjo pavaduotoja G. Jarienë, gydytoja terapeutë Þ. Dobrovolskienë

185

Dr. A. Mickys ir gyd. S. Radavièius konsultavo ligonius, turinèius neurochirurginiø negalavimø, tyrë ðunø galvos smegenø kraujotakà. Doc. V. Kleiza tobulino chirurginæ skydliaukës operavimo, kraujagysliø siuvimo technikà. Jiems talkino biofizikë A. Mironèikienë, inþinierius E. Ginkas. Ligoninëje besigydantiems pacientams buvo atliekami EEG, REG tyrimai. Doc. V. Kleizos iniciatyva 1974 m. pradëti organø persodinimo eksperimentai. Inkstø, vëliau kepenø persodinimo ir konservavimo eksperimentus (ið viso jø atlikta per 3500) atliko gydytojai G. Þukauskas, L. Viðèiulytë, E. Ginkas, A. Mironèikienë, A. Stankûnas, R. Ptaðekas, D. Braþiûnas, V. L. Goldenberg, A. Þelvys, biochemikai P. Stakënas, J. Ilgevièiûtë, biofizikas K. Dapðys. Per 19 metø, iki 1993-iøjø, buvo atlikta 3500 operacijø ir eksperimentø, paskelbta daugiau kaip 70 moksliniø publikacijø uþsienio ir Lietuvos leidiniuose, dalyvauta daugelyje konferencijø ðalyje ir uþsienyje. Moksliniai darbuotojai G. Þukauskas, J. Ilgevièiûtë 1986 metais ir A. Þelvys 1990 metais apgynë biomedicinos mokslø daktaro disertacijas, 1987 m. habilituoto mokslø daktaro disertacijà apgynë G. Þukauskas. 1988 ir 1991 m. mokslinius darbus apgynë ir ðios laboratorijos darbuotojai V. Asejev ir L. Noreika. Eksperimentai buvo atliekami su ðunimis gerai árengtoje operacinëje.

Skyriaus vedëjas R. Kaukënas ir slaugytoja T. Bagdonavièienë rengiasi elektrotraukulinës terapijos seansui

186

Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius Pirmoje eilëje ið kairës: vedëjo pavaduotoja G. Jarienë, gydytoja terapeutë Þ. Dobrovolskienë, skyriaus vedëjas R. Kaukënas, vyr. slaugos administratorë M. Skvarèevskaja, slaugytoja S. Vornik Antroje eilëje ið kairës: slaugytojø padëjëjas H. Symonoviè, pagalbinis darbuotojas A. Maèionis, slaugytojø padëjëjas I. Vrublevskij, slaugytojos O. Zamaro, R. Kareivaitë, T. Bagdonavièienë, H. Dainoravièienë, pagalbinë darbuotoja J. Andriuðkeviè, slaugytoja L. Lapteva, pagalbinis darbuotojas H. Rynkeviè, ûkio reikalø tvarkytoja E. Peèiulienë, pagalbinis darbuotojas P. Dubickij, slaugytoja N. Matiuðonok, pagalbinë darbuotoja Z. Kozlovska, slaugytojø padëjëja I. Èerniavskaja

Atskirai reikëtø paminëti vadinamojo dirbtinio kraujo perfluoroorganiniø junginiø tyrimus. Ðiais junginiais pasaulyje susidomëta septintajame praëjusio amþiaus deðimtmetyje, o 1979 m. Centrinës nervø sistemos tyrimo laboratorijoje buvo atlikti pirmieji moksliniai eksperimentai: dirbtinis kraujas buvo panaudotas organams konservuoti. Tai buvo pirmieji darbai Sovietø Sàjungoje ir vieni pirmøjø pasaulyje. Vëliau, ásteigus Intensyvios terapijos ir detoksikacijos skyriø, dirbtinis kraujas ne kartà padëjo kritiniais delyrinës bûklës atvejais. Prie eksperimentinio darbo su ðiuo preparatu ir jo taikymo klinikoje daug prisidëjo gydytojai K. Vaièiulis, Þ. Dobrovolskienë, L. Januitienë, N. Petrauskienë, S. I. Vorobjov, profesoriai F. F. Belojarcev, H. R. Ivanickij. 187

1993 metais Centrinës nervø sistemos tyrimo laboratorija pertvarkyta á 6 lovø Intensyvios terapijos ir detoksikacijos skyriø. Jo vedëju paskirtas prof. G. Þukauskas. Iki 2001 m. jame dirbo gydytojai K. Vaièiulis, Þ. Dobrovolskienë, M. Rusteika, J. Dumanskis, G. Jarienë, A. Virbickas, konsultavo gydytojai N. Petrauskienë, L. Januitienë, doc. J. Platûkis. Per metus skyriuje gydësi vidutiniðkai 500 ligoniø, iðtiktø baltosios karðtligës, sunkios abstinencijos bûklës. Nuo 1996 metø sparèiai didëjo nuo narkotinës abstinencijos gydomø ligoniø skaièius. 2001 metais jie sudarë net 25 proc. skyriaus ligoniø. Skyriaus darbuotojai yra paskelbæ daug moksliniø straipsniø, dalyvavæ daugelyje ðalies ir tarptautiniø konferencijø, staþavæ uþsienyje. Vyresniosios slaugos administratorës M. Skvarèevskajos dëka mokslinës veiklos ëmësi ir slaugytojos. 2001 m. skyrius buvo pertvarkytas á Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriø. Konkursà skyriaus vedëjo pareigoms eiti laimëjo R. Kaukënas. Èia gydomi ligoniai, sergantys baltàja karðtlige, sunkia abstinencija nutraukus vartoti alkoholá, narkotikus ar kitas centrinæ nervø sistemà veikianèias medþiagas, teikiama intensyvi terapinë pagalba sunkios somatinës patologijos su psichikos sutrikimais, piktybinio neurolepsinio sindromo, febrilinës ðizofrenijos, katatonijos ir kitais atvejais. Skyrius turi visà reikiamà árangà ir tyrimø bazæ reanimacijos paslaugoms teikti. Skyriuje dirba gydytoja psichiatrë G. Jarienë, gydytoja terapeutë Þ. Dobrovolskienë, gydytojai anesteziologai-reanimatologai D. Buèas, R. Valinskas, G. Berþanskis, S. Grubliauskas, Þ. Karaliûnaitë, vyresnioji slaugos administratorë M. Skvarèevskaja, kiti specialistai.

188

SOMATOPSICHIATRINIS GERONTOLOGIJOS SKYRIUS

Skyrius ásteigtas 1971 metø rugpjûèio 1 dienà. Tai vienas pirmøjø gerontopsichiatrinio profilio skyriø Lietuvoje. Ðio skyriaus ákûrëjas, pirmasis vedëjas ir tuo metu vienintelis gydytojas buvo P. Gudynas, dirbæs iki 1977 metø. Á naujàjá skyriø buvo perkeltos ligoninës pacientës nuo 65 metø amþiaus, taip pat ligonës ið Kairënuose likviduojamo RNVP ligoninës padalinio. Ðioms pacientëms reikëjo ilgalaikio gydymo, globos ir slaugos. Mirus vedëjui P. Gudynui, 1977 m. skyriui pradëjo vadovauti jaunas energingas gyd. R. Galdikas, o 1985 m. vadovavimà perëmë gyd. M. Vailionienë. Tais paèiais metais skyriuje ásteigtas psichiatro ordinatoriaus etatas. Ðias pareigas ëjo gyd. L. Strimaitienë Gerontologijos skyriaus vedëjas ir gyd. E. Demidiukas, dirbæs iki 1987 metø, (1977 1985) R. Galdikas 1987 1999 m. gyd. L. Ismailova. 1988 metø sausio 28 d. staiga mirus skyriaus vedëjai M. Vailionienei, ðias pareigas eiti paskiriama iki ðiol dirbanti gydytoja L. Matelienë. Ðiuo metu skyriuje yra 52 lovos. Èia dirba vedëjos pavaduotoja O. Jerofejeva, psichiatrës ordinatorës A. Strigockaitë, E. Gruodienë, gydytoja terapeutë D. Masolienë ir gydytoja asistentë J. Grimalauskienë. Prireikus konsultuoja kitø skyriø specialistai: okulistas, neurologas, psichologas, chirurgas, ginekologas ir kiti. Skyriuje hospitalizuojamos pacientës ið visos Lietuvos dël ávairios kilmës demencijø, sutrikus áprastai gyvenimo veiklai, socialinei adaptacijai ir pan., dël 189

Rytinis pasitarimas, 1986 m. Ið kairës: gydytoja psichiatrë L. Strimaitienë, skyriaus vedëja M. Vailionienë, medicinos seserys S. Petravièiûtë, S. Jankauskienë, vyr. medicinos sesuo R. Tarutienë

ávairiø psichoziø, sàmonës sutrikimo, nuotaikos sutrikimø, endogeniniø psichikos sutrikimø senyvame amþiuje. Gerontologijos ligoniams taikomi ðiuolaikiniai diagnostikos ir gydymo metodai, nauji psichotropiniai vaistai, vyresnio amþiaus þmonëms tinkami antidepresantai. Pacientës ne tik gydomos, joms reikia ir daug iðmanymo, ðirdies ðilumos bei pasiaukojimo reikalaujanèios slaugos. Ðiam darbui nuo skyriaus veiklos pradþios vadovauja vyr. medicinos sesuo (dabar vyr. slaugos administratorë) R. Tarutienë. Ðalia atsidavusiø, daug patirties turinèiø slaugytojø M. Þaliukienës, D. Funikovienës sëkmingai dirba jaunos slaugos specialistës A. Sakalauskaitë, M. Grodzkaja, pirmuosius þingsnius tvirtai þengia I. Lukaðeviè. Be pagalbiniø darbuotojø slauga nebûtø tokia profesionali, todël labai dþiugu, kad ðá darbà su meile ir atsidavimu dirba T. Peènikova, J. Grod, ûkio reikalø tvarkytoja N. Matuðkevièienë, nuo jø neatsilieka ir kitos darbuotojos. Skyriuje taikoma reabilitacija ir readaptacija. Nuoðirdþiai dirba uþ uþimtumà atsakingas socialinis darbuotojas E. Bieliauskas ir socialinëmis pacientø problemomis besirûpinanti D. Veþboviè. Bendraujama su kiekvienu pacientu individualiai arba su grupe pacientø, taikoma muzikos terapija, organizuojamos iðvykos á gamtà, kultûriniai religiniai renginiai ir pan. Efektyviai dirba kinezite190

rapeuto padëjëja G. Draunevièiûtë, jos tikslas aktyvinti pacientø organizmo funkcijas. Per daugelá metø nuo 1971 iki 2002-øjø keitësi personalas, daug darbuotojø iðëjo á uþtarnautà poilsá. Ypaè geru þodþiu minime amþinos atminties skyriaus vedëjus P. Gudynà, R. Galdikà, M. Vailionienæ, gydytojus E. Demidiukà, L. Ismailovà, iðëjusias á poilsá slaugytojas E. Jengalyèevà, N. Gikienæ, A. Redko, E. Kiburienæ, sanitares J. Padleckajà, Z. Puchovà. Dël ðiuolaikinës diagnostikos metodø, efektyvesnio ligoniø gydymo, tinkamos kvalifikuotos slaugos, galimybiø operatyviai spræsti socialines problemas ir uþimtumo terapijos taikymo labai sutrumpëjo gydymo laikas, pagerëjo jo kokybë. Visi skyriaus darbuotojai stengiasi dirbti taip, kad daþniau ið pacientø ir jø artimøjø girdëtø padëkos þodþius. Jie aptarnaujanèiam personalui ir yra pats geriausias atpildas uþ pastangas.

Skyriaus kolektyvas, 1999 m. Pirmoje eilëje ið kairës: slaugytoja D. Funikovienë, vyr. slaugos administratorë R. Tarutienë, gydytoja psichiatrë O. Jerofejeva, skyriaus vedëja L. Matelienë, gydytoja psichiatrë V. Juknienë, gydytoja terapeutë D. Masolienë, gydytoja asistentë J. Grimalauskienë Antroje eilëje ið kairës: pagalbinë darbuotoja B. Tomaðeviè, slaugytojos M. Þaliukienë, J. Stankevièienë, pagalbinës darbuotojos J. Okuneviè, J. Aleksiuk, V. Pripans, I. Petruleviè Treèioje eilëje ið kairës: valytoja V. Valeiko, pagalbinë darbuotoja M. Grod, slaugytoja V. Drozd, ûkio reikalø tvarkytoja B. Ðulcienë, pagalbinës darbuotojos A. Kozlovskaja, G. Tkebuèava

191

192

PIRMAS MOTERØ SKYRIUS

1961 m. spalio 16 d. pradëjo veikti 50-ies lovø psichozëmis serganèiø ligoniø skyrius. Laikinai eiti skyriaus vedëjo pareigas buvo paskirta gyd. S. Lakickienë, skyriaus vyresniàja medicinos seserimi E. Ravaitienë. 1962 m. skyriuje lovø skaièius buvo padidintas iki 60, vëliau iki 110. Èia buvo gydomos ûmiomis psichozëmis serganèios pacientës. 1963 1968 m. skyriaus vedëju dirbo gyd. J. Svideravièius, 1968 1984 m. gyd. O. Danilevièiûtë. 1974 1984 m. skyriaus vyresniàja medicinos seserimi buvo I. Venckienë. 1969 m. pakeistas skyriaus profilis, nuo tada jis veikia kaip teritorinis skyrius. Skyriaus vedëja (1968 1984) 1984 m. atlikus kapitaliná remontà skyrius O. Danilevièiûtë padalytas á du poskyrius. Tai patogu, nes viename poskyryje teikiama pagalba ûmesniais psichikos sutrikimais serganèioms ligonëms, o kitame gydomos neuroziniais, stresiniais sutrikimais serganèios ar po ûminiø sutrikimø sveikstanèios pacientës. Ilgametis skyriaus gydytojas A. Jievaltas (pirmas ið deðinës) su kolegomis V. Ðimkûnu, D. Poþëriene, J. Razaliûnu Lovø skyriuje liko 193

Skyriaus vyr. medicinos sesuo (1974 1984) I. Venckienë

Pirmo moterø skyriaus vedëja D. Ðapalienë

194

53, dël to þymiai pagerëjo gydymo ir darbo sàlygos. 1991 1997 m. Pirmas moterø skyrius priklausë Universitetinei klinikai. Nuo 1984 m. skyriaus vedëja dirba gyd. D. Ðapalienë, vyresniàja slaugos administratore G. Bulzgytë. Ðiuo metu skyriaus personalà sudaro 34 darbuotojai: vedëjos pavaduotojas gydytojas A. Jievaltas, gydytojai ordinatoriai A. Gudelis ir M. Janulionienë, 12 slaugos specialisèiø, pagalbiniai darbuotojai. Daugelis jø yra profesiniø asociacijø Lietuvos psichiatrø asociacijos, Lietuvos slaugos specialistø organizacijos nariai. Gydytojai bei slaugos specialistai nuolat tobulina profesinæ kvalifikacijà, dalyvauja ðalies ir tarptautinëse konferencijose, seminaruose, tobulinimosi kur-

Sëdi ið kairës: vyr. slaugos administratorë G. Bulzgytë, vedëjos pavaduotojas A. Jievaltas, skyriaus vedëja D. Ðapalienë, ûkio reikalø tvarkytoja O. Grinkeviè Stovi ið kairës: gydytojas ordinatorius A. Gudelis, slaugytoja Z. Kazlauskienë, gydytoja ordinatorë M. Janulionienë, pagalbinë darbuotoja A. Èaikauskienë, socialinë darbuotoja A. Lukoðevièienë, slaugytoja J. Glavdo, pagalbinë darbuotoja S. Basova, slaugytojos V. Putnienë, L. Ðekðtelienë

suose, susipaþásta su psichiatrijos ir psichoterapijos naujovëmis, prestiþiniuose medicinos þurnaluose spausdina straipsnius. Iðleista keletas gydytojø paraðytø metodiniø rekomendacijø, kitø leidiniø aktualiais psichiatrijos klausimais. Gydytojams daþnai talkina psichiatrijos specializacijà pasirinkæ gydytojai rezidentai, besimokantys RVPL. Pirmame moterø skyriuje teikiama stacionarinë pagalba pacientëms, gyvenanèioms Vilniaus Naujininkø, Naujosios Vilnios, Rasø ir Vilkpëdës seniûnijose, Molëtø, Ðirvintø ir Ignalinos rajonuose. Skyriuje kasmet gydosi daugiau kaip 500 pacienèiø. Ligoms diagnozuoti naudojamas visas ligoni195

nës diagnostikos priemoniø potencialas, taikomi naujausi gydymo metodai. Gydymo procese dalyvauja uþimtumo bei socialiniai darbuotojai, klinikiniai psichologai ir psichoterapeutai. Medikamentinis gydymas svarbiausia terapijos dalis. Naudojami naujausi, beveik nesukeliantys ðalutinio poveikio, veiksmingai ðalinantys ligø simptomus vaistai.

196

ANTRAS VYRØ SKYRIUS

1961 metais atkûrus Respublikinæ Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninæ Antras vyrø skyrius buvo Pirmo vyrø skyriaus filialas, o 1963 m. tapo savarankiðkas. Jam vadovavo gyd. J. Gliauberzonas, vyr. medicinos seserimi dirbo A. Maslauskaitë. 1964 m. skyriaus vedëja paskirta gyd. V. Paurienë, o vyr. medicinos seserimi V. Èernousova. Pirmaisiais ligoninës veiklos metais á jà ið Vilniaus ir Paþaislio psichiatrijos ligoniniø buvo perkelti ilgai sergantys psichikos ligoniai. 1967 m. skyriui pirmajam buvo nurodyta aptarnauti paskirtos teritorijos Panevëþio miesto ir Panevëþio, Ukmergës, Pakruojo, Akmenës bei Trakø rajonø gyventojus. 1969 metais skyrius persikëlë á dabartines patalpas. Jame ávairiu metu dirbo gydytojai A. Samuolis, Z. Markulis, N. Naujokaitytë, D. Survilaitë, N. Ðopauskienë, E. Morkûnas, J. Þiukienë, V. Gliauberzonas, medicinos seserys R. Tarutienë, J. Zabalevièienë, A. Girèytë, D. Trumpelienë, M. Mozurienë. Nuo 1969 metø iki ðiol skyriaus vyr. medicinos seserimi, dabar vyr. slaugos administratore dirba V. Ðkikûnaitë. 1983 1989 m. skyriui vadovavo gyd. N. Maèiûnienë, o nuo 1989 m. vadovo pareigas eina gyd. A. Samuolis. Ðiuo metu skyriuje dirba slaugytojos D. Trumpelienë, A. Karpova, G. Paukðtytë, B. Simonoviè, ûkio reikalus tvarko A. Jarmalavièienë, slaugytojoms padeda T. Ðkikûnaitë, S. Bogdanoviè, M. Gulbickij ir kiti. Skyriuje lovø nuo 120 sumaþinta iki 53. Ðiuo metu jame gydomi ávairiomis psichikos ligomis sergantys vyrai ið Vilniaus, Ukmergës ir Molëtø rajonø, Vilniaus Rasø ir Naujininkø seniûnijø, atliekamos karinës psichiatrinës ekspertizës ðaukiamiesiems ir tarnaujantiems kariuomenëje asmenims. Skyriuje taikomi naujausi diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos metodai: gydymas medikamentais, elektros impulsø terapija, psichologiniai tyrimai, individuali ir grupinë psichoterapija, uþimtumo bei meno terapija. 197

Dirbama intensyviai: per metus skyriuje gydosi 500 600 pacientø. Èia dirba gydytojai Irina Kuzmina, Dalia Pocienë, Ramunë Ruseckienë, psichologë Danguolë Dadurkevièienë, 12 kvalifikuotø psichiatrijos slaugytojø, 18 slaugytojø padëjëjø. Dvi socialinës darbuotojos rûpinasi pacientø socialinëmis problemomis ir uþimtumu. Skyriuje árengtas maldos kambarys, patalpos ávairiai ligoniø veiklai.

Pirmoje eilëje ið kairës: gydytoja ordinatorë D. Pocienë, psichologë D. Dadurkevièienë, skyriaus vedëjas A. Samuolis, vyr. slaugos administratorë V. Ðkikûnaitë, gydytoja ordinatorë N. Barðtienë Antroje eilëje ið kairës: slaugytoja A. Karpova, valytoja S. Lanevskaja, pagalbinë darbuotoja V. Taraðkeviè, ûkio reikalø tvarkytoja A. Jarmolovièienë, pagalbinë darbuotoja I. Ðupo, valytoja S. Spiridoviè, slaugytoja G. Paukðtytë, pagalbinë darbuotoja J. Sarakovskaja, slaugytojos B. Simonoviè, B. Araminienë Treèioje eilëje ið kairës: pagalbinë darbuotoja D. Slavinska, slaugytojos V. Briaunytë, D. Dainovska, slaugytojø padëjëja S. Bogdanoviè, slaugytoja M. Kolokina, pagalbinë darbuotoja V. T. Kisel, valytoja A. Novickaja, slaugytoja D. Trumpelienë, pagalbinis darbuotojas M. Èerniavskij Ketvirtoje eilëje ið kairës: pagalbiniai darbuotojai R. Suchodolski, S. Kikiliè, slaugytojø padëjëjas M. Gulbickij

198

ANTRAS MOTERØ SKYRIUS

Skyrius ákurtas 1962 m. rugpjûèio 1 d. Tuo metu jis buvo vadinamas Chroniniø ir uþsitæsusiø ligos formø, neramiø ligoniø skyriumi. Jame buvo 70 lovø. Ðio ir Pirmo moterø skyriaus vedëja buvo gydytoja S. Lakickienë, vyresnioji medicinos sesuo L. Garbatavièiûtë, 1962 m. vyresniàja medicinos seserimi tapo E. Daugilienë. Keitësi ir skyriaus vedëjai: ðias pareigas ëjo E. Dzienaitë, I. Kuzmina, R. Jekentaitë. Nuo 1994 m. skyriui vadovauja R. Samuolienë, vyresnioji slaugos administratorë yra M. Ðemèuk, vedëjos pavaduotoja V. Petravièiûtë, gydytoja ordinatorë S. Eivienë, dirba gydytojai rezidentai. Per paskutiná deðimtmetá ávyko daug permainø: skyrius graþiai suremontuotas, lovø sumaþinta iki 52, taikomi nauji tyrimo metodai, gydoma naujausiais vaistais, padaugëjo teikiamø paslaugø, pagerëjo jø kokybë, daugiau dëmesio skiriama pacientø slaugai ir prieþiûrai. Skyriuje gydomos Vilniaus rajono, Varënos rajono ir miesto, Druskininkø miesto, Vilniaus Paðilaièiø, Fabijoniðkiø mikrorajonø pacientës, turinèios neuroziniø, stresiniø, somatoforminiø, nuotaikos, asmenybës ir elgesio sutrikimø, serganèios ðizofrenija ir kitais lëtiniais psichikos sutrikimais, priklausomybe nuo psichoaktyviøjø medþiagø. Visø ligoniø gerove rûpinasi skyriaus medikø kolektyvas. Kiekvienai pacientei sudaromas individualus tyrimo ir gydymo planas. Medikamentinis ir psichoterapinis gydymas taikomas kartu su psichosocialine reabilitacija. Neseniai pradëti naudoti nauji medikamentai, kuriais saugiai ir efektyviai gydomi pacientai. Kai kurioms ligoms gydyti taikoma elektros impulsø terapija, refleksoterapija, masaþas, kitos nemedikamentinës procedûros. Pacientø bûklæ prireikus operatyviai ávertina kitø specialybiø gydytojai. Be psichoterapijos ir psichosocialinës reabilitacijos, taikoma uþimtumo ir meno terapija. Socialiniai darbuotojai padeda ligonëms spræsti socialinius, buitinius rûpesèius. Pacientës mielai dalyvauja klubinëje veikloje, kartu su uþimtumo tera199

peutu vyksta á ekskursijas, muziejus, parodas, klausosi ligoninëje rengiamø koncertø, dalyvauja kituose kultûriniuose renginiuose. Skyriuje, kaip ir visoje ligoninëje, grieþtai laikomasi konfidencialumo, kitø medicininës etikos principø.

Pirmoje eilëje ið kairës: slaugytojos B. Afanasjeva, A. Bubnel, gydytoja ordinatorë S. Eivienë, skyriaus vedëja R. Samuolienë, vedëjos pavaduotoja V. Petravièiûtë, vyr. slaugos administratorë M. Ðemèuk, slaugytoja D. Þukauskienë Antroje eilëje ið kairës: slaugytojø padëjëja A. Suchodolska, slaugytojos E. Juraseva, R. Kovaliova, L. Rastenienë, valytoja L. Rudova, pagalbinë darbuotoja L. Meþanec, slaugytojø padëjëja K. Mozyro, slaugytojos A. Novickaja, J. Trapnauskaitë, R. Dubickienë, R. Burkutë, pagalbinë darbuotoja S. Ðipkovskaja, valytoja L. Lazdovskaja, ûkio reikalø tvarkytoja L. Klievinska, socialinë darbuotoja F. Mickienë

200

TREÈIAS VYRØ SKYRIUS

1960 m. lapkrièio mënesá Naujojoje Vilnioje buvo atidarytas Vilniaus psichoneurologinës ligoninës chroniðkø ligoniø skyriaus filialas. Ligoniai èia perkelti lapkrièio 4 5 dienomis. Skyrius uþima du pastato aukðtus. 1961 metø sausio 2 dienà filialas padalijamas á du skyrius. Vyrø skyriaus vedëju paskiriamas dirbti gydytojas Petras Vasiliauskas, o vyr. medicinos seserimi A. Stankevièiûtë. 1961 m. liepos 1 d. ásteigiamas 100 lovø Treèias vyrø skyrius. Skyriaus vedëju iðlieka P. Vasiliauskas, vyr. medicinos seserimi A. Stankevièiûtë. 1962 m. gyd. Regina Tiðkienë skiSkyriaus vedëja L. Dubauskienë riama laikinai eiti vyr. gydytojo pavaduotojos ir gydytojos ordinatorës pareigas. 1963 m. sausio 28 d. skyriaus administratoriai pereina dirbti á Penktà vyrø skyriø, o Treèio vyrø skyriaus vedëja tampa R. Tiðkienë. Vyr. medicinos seserimi skiriama A. Veiverytë. 1963 m. gydytoju ordinatoriumi dirbo A. Goðtautas. 1964 m. vyr. medicinos seserimi skiriama I. Degutienë, o skyriaus vedëja K. Barðtienë, dirbusi iki 1973 metø. 1967 1983 m. vyr. medicinos broliu dirbo K. Sriubas. Nuo 1973 m. skyriui vadovauja L. Dubauskienë. Pamaþu maþëjo ilgai serganèiø ligoniø, dalis jø buvo perkelta á psichoneurologijos pensionatus. Daugiausia gydomi ligoniai ið aptarnaujamø rajonø. 1983 1988 m. skyriaus vyr. medicinos seserimi dirbo dabartinë direktoriaus pava201

duotoja slaugai I. Jurelienë. Jà pakeitë iki ðiol skyriaus vyresniàja slaugos administratore dirbanti E. Zdanevièiûtë. Skyriaus ordinatoriais buvo gydytojai V. Stropus, B. Urbonienë, A. Stigienë, P. Remeikis, M. Raistenskaja, K. Daðkevièius, G. Pajedaitë-Kavalnienë, A. Rudzkis, A. Aranauskas, D. Pocienë, I. Borisova-Kuzmina, Skyriaus vyr. medicinos sesuo A. Daubarienë ir V. Ivanauskienë, G. Þimedicinos sesuo A. Veiverytë (Vilkaitienë), 1961 m. linskienë, psichologais N. Vainoriûtë-Daugienë, I. Masiulienë. Ðiuo metu psichologe dirba Z. Stonienë. Skyriaus seserimis ðeimininkëmis yra buvusios G. Usonienë, B. Garlienë, M. Starikoviè, nuo 1996 metø iki ðiol ûkio reikalø tvarkytoja dirba G. Dmitrijeva.

1987 metø vasarà prie Treèio vyrø skyriaus Pirmoje eilëje ið kairës: medicinos sesuo S. Þilionienë, sanitarë M. Paðkeviè, sesuo ðeimininkë M. Starikoviè, gydytoja ordinatorë G. Þilinskienë, sanitarai A. Lukatijevska, J. Kizeviè Antroje eilëje ið kairës: sanitarë J. Kozak, pagalbinë darbuotoja L. Olechnoviè, medicinos seserys M. Zimnickaja, A. Sviridova, psichologë N. Vainoriûtë, gydytoja ordinatorë V. Ivanauskienë, skyriaus vedëja L. Dubauskienë, vyr. medicinos sesuo I. Jurelienë, medicinos sesuo L. Vasiljeva, sanitarë S. Banel

202

Treèio vyrø skyriaus personalas, 2000 m. ruduo Pirmoje eilëje ið kairës: gydytojas E. Stankûnas, gydytoja D. Vaièekonytë, skyriaus vedëja L. Dubauskienë, skyriaus vedëjos pavaduotojas A. Bernadiðius, gydytoja E. Vidugirienë Antroje eilëje ið kairës: pagalbiniai darbuotojai V. Klevinskij, T. Sadovskaja, slaugytoja L. Poðkienë, pagalbinë darbuotoja T. Tomaðeviè, slaugytojos G. Kumeliauskienë, B. Ðvaboviè, pagalbinë darbuotoja G. Zemenèiuk, slaugytojos R. Bartnikienë, L. Ðip, pagalbinis darbuotojas L. Stefanoviè, vyr. slaugos administratorë E. Zdanevièiûtë, slaugytojos T. Andriuðkeviè, E. Blaþevièienë Treèioje eilëje ið kairës: pagalbinë darbuotoja T. Jankovskaja, valytoja J. Kozak, pagalbinis darbuotojas V. Jakovukas, valytoja A. Lukatijevska, pagalbinë darbuotoja J. Oskolkova, ûkio reikalø tvarkytoja G. Dmitrijeva, pagalbinës darbuotojos I. Ðèiuèko, L. Juðkeviè, slaugytoja V. Zenkeviè, pagalbinë darbuotoja G. Muraðko

Dabar skyriuje yra 53 lovos. Jame gydomi ligoniai ið Ignalinos, Druskininkø, Varënos, Lazdijø rajonø ir Vilniaus Naujamiesèio, Ðeðkinës bei Vilkpëdës seniûnijø. Teikiamos ir psichologinës, psichoterapinës paslaugos, padedama spræsti pacientams socialines problemas. Ðiuo metu gydytojais ordinatoriais dirba A. Bernadiðius, E. Vidugirienë, A. Tvaskienë.

203

204

PENKTAS VYRØ SKYRIUS

Penkto vyrø skyriaus istorija prasideda 1963 metø sausio 28 dienà. Naujai ákurto skyriaus personalas rûpinosi lëtinëmis psichikos ligomis serganèiø neramiø ligoniø gydymu. Ið pradþiø skyrius ásikûrë originalios architektûros ligoninës bokðte, jo patalpos buvo ðildomos krosnimis. Skyrius ne kartà këlësi á naujas patalpas. 1971 metais jis galutinai ásikûrë centrinio pastato kairiojo fligelio antrame aukðte. Penktas teritorinis ûmiø bûkliø skyrius aptarnavo Alytaus, Radviliðkio ir Varënos rajonus. Pirmas skyriaus vedëjas gydytojas P. Vasiliauskas (dirbo iki

Puokðèiø parodoje Antroje eilëje treèia ið kairës skyriaus vyr. medicinos sesuo O. Abariûnienë

205

Pirmoje eilëje ið kairës: gydytoja V. Rudinskaitë, pagalbinë darbuotoja T. Marcinkeviè, gydytoja R. Judelevièienë, skyriaus vedëjas J. Jonikas, vyr. slaugos administratorë V. Glodenienë, slaugytoja R. Biliukienë, ûkio reikalø tvarkytoja M. Petroviè, gydytojas P. Janulionis Antroje eilëje ið kairës: psichologë E. Ilgiuvienë, slaugytojos T. Kildiðienë, V. Stefanoviè, O. Stankeviè, valytoja D. Gerfolveden, slaugytoja G. Ðkolina, pagalbinës darbuotojos L. Paltanavièienë, O. Buinevièienë, V. Grabovskaja, valytoja Z. Vasko, pagalbiniai darbuotojai N. Brazevièienë, O. Kaminskij

1983 m.), amþininkø liudijimu, buvo labai ûkiðkas, reiklus personalui, daug dëmesio skyrë darbuotojø bendravimui su ligoniais. Jo paraðytas su ðmaikðèiais komentarais ligos istorijas kolegos cituoja ir dabar. Skyriuje dirbo gydytojai ordinatoriai L. Dubauskienë, G. Þilinskienë, R. Fabijonavièienë, vyr. medicinos sesuo A. Stankevièiûtë-Daubarienë, sesuo ðeimininkë J. Garlienë, medicinos seserys G. Ðkolina, M. Paulauskaitë, O. Majauskienë, A. Burokaitë, G. Kundrotienë, A. Vaièytë, medicinos broliai P. Kilbauskas ir J. Medvedevas, sanitarai H. Juckeviè, A. Kuðleviè, M. Dengo, S. Juckeviè, J. Lemboviè, Z. Sadovskij, E. Suboè, S. Korvel, M. Kaèkan, S. Anciperoviè, A. Noreika, M. Seniut. Greta Penkto skyriaus patalpø atidarytas chirurgijos kabinetas (chirurgas J. Malinauskas, medicinos sesuo B. Pirþ). Èia buvo atliekamos ávairios chirurginës manipuliacijos. 1978 m. lapkrièio 14 d. pasikeitë skyriaus vyr. medicinos sesuo: vietoj A. Daubarienës atëjo dirbti O. Kuodytë-Abariûnienë. Kelis metus (1983 1985) 206

skyriaus vedëju buvo gyd. J. Razaliûnas. Skyriuje dirbo nemaþai metø vienintelë ligoninës psichologë gydytoja psichiatrë L. Juozaitytë. 1985 m. balandþio 10 d. Penkto vyrø skyriaus vedëju paskirtas gyd. J. Jonikas. 1986 metais psichiatru, chirurgu ir anesteziologu dirbo itin spalvinga asmenybë gyd. B. Lakickas. Tais paèiais metais pirmà kartà ligoninës istorijoje sunkia delyro forma serganèiam ligoniui buvo atlikta hemosorbcijos procedûra. Tuo metu skyriaus psichiatrø komandà sudarë puikios klinicistës, garsios psichiatrës N. Petrauskienë (vëliau tapusi ligoninës direktoriaus pavaduotoja medicinai, ðiuo metu RVPL vidaus audito tarnybos vadovë), J. Grebelienë, V. Ivanauskienë. 1987 m. Penktame vyrø skyriuje pagal ûkiskaitinæ sutartá ásteigtas stacionarinës karinës ekspertizës poskyris Snieèkaus karinio dalinio kariams tirti. Tai buvo pirmas stacionarinis karinës ekspertizës padalinys. Jame psichiatrais ekspertais dirbo skyriaus vedëjas J. Jonikas ir gyd. N. Petrauskienë. Su SAM siuntimais atëjo dirbti daug jaunø medicinos seserø. 1980 metais skyriaus seserimi ðeimininke paskiriama M. Petroviè, 1993 m. lapkrièio 2 d. vyr. slaugos administratore pradëjo dirbti V. Glodenienë. Ðiuo metu skyriuje dirba gydytojai psichiatrai P. Janulionis, V. Rudinskaitë, R. Judelevièienë, VVU psichologijos doktorantë V. Pakalniðkienë, slaugytojos V. Stefanoviè, R. Biliukienë, O. Stankeviè, V. Treigienë, F. Zdanoviè, G. Ðkolina, M. Èerniauskienë, J. Golikovienë, T. Kildiðienë, V. Suboè, A. Ragovska, G. Pometko, L. Ramanovskaja, R. Vyðniauskienë, slaugytojø padëjëjos S. Staceviè, D. Grigaroviè, pagalbiniai darbuotojai H. Simanoviè, L. Gatovskaja, V. Grabovskaja, N. Brazevièienë, O. Buinevièienë, V. Stefanoviè, V. Makovski, E. Grybauskas, O. Kaminskij, A. Volujeviè, valytojos J. Kamarauskienë, J. Oliuðkeviè, Z. Vasko, D. Gerfolveden.

207

208

SEPTINTAS VYRØ SKYRIUS

RVPL Septintas vyrø skyrius atidarytas 1964 m. rugsëjo 8 d. Jame gydomi uþsitæsusiomis ir chroninëmis ligomis sergantys ligoniai. Ásteigtas ir 60 lovø ðio skyriaus filialas, kuris 1965 metø rugsëjo mënesá buvo pertvarkytas á Aðtuntà vyrø skyriø.

Pirmoje eilëje ið kairës: gydytojas A. Rudzkis, skyriaus vedëja S. Ankudavièiûtë, vyr. slaugos administratorë K. Maslovskaja, slaugytoja H. Rakovskaja Antroje eilëje ið kairës: valytoja A. Èerniavskaja, slaugytoja L. Juckeviè, slaugytojø padëjëja R. Baranovskaja, gydytoja M. Staðinskienë, slaugytoja R. Ðimaitytë, socialinë darbuotoja V. Balkienë, ûkio reikalø tvarkytoja G. Grabovskaja, slaugytoja R. Skurko, dr. V. Maèiulis Treèioje eilëje ið kairës: pagalbinis darbuotojas V. Paleviè, slaugytojos A. Gulbinoviè, A. Antanoviè, J. Chmieliauskienë, pagalbiniai darbuotojai D. Lazdovskaja, T. Vitkeviè, È. Èerniavskij

209

Nuo skyriaus ákûrimo iki 1985 metø jam vadovavo gyd. M. Vailionienë, 1985 1988 m. vedëju buvo gyd. R. Galdikas, 1988 1995 m. gyd. S. Pukelis. 1995 metø vasario mënesá skyrius reorganizuotas á specializuoto profilio ilgai serganèiø ligoniø, kurie dël psichikos sveikatos bûklës negali gyventi psichoneurologiniuose pensionatuose, klinikiná padaliná. Èia gydomi ne tik ûmiais psichikos sutrikimais sergantys ligoniai, bet ir sergantieji rezistentiðkos formos ligomis. Ilgai psichikos ligomis serganèiø asmenø gydymas yra psichiatrijos problema, todël ðio skyriaus gydytojai gerai iðmano ne tik urgentinës psichiatrijos gydymo metodus, bet yra ávaldæ ir socialinës reabilitacijos, pacientø darbinio integravimo bûdus. Skyriui vadovauja gydytoja S. M. Ankudavièiûtë, jos pavaduotoja D. Vaièekonytë, gydytojais ordinatoriais dirba A. Rudzkis ir dr. V. Maèiulis. Kadangi ilgai sergantiems psichikos ligoniams reikia ypatingos prieþiûros ir dëmesio, gydymo procese dalyvauja kvalifikuoti slaugos specialistai, socialiniai darbuotojai, uþimtumo terapeutas. Aptariama kiekvieno ligonio bûklë, parenkamas kompleksinis ir individualus gydymo bei slaugos planas. Socialinis darbuotojas padeda pacientams áveikti socialinius ir buities rûpesèius. Sudëtingo gydymo, ligoniø integravimo problemos daþnai sprendþiamos gydytojø konsiliumø ar konsultaciniø komisijø. Taikomi ðiuolaikiniai tyrimo metodai: atliekamas pacientø kognityviniø funkcijø tyrimas, kompiuterinës tomografijos tyrimas, moderniu elektroencefalografu ávertinamas smegenø bioelektrinis aktyvumas ir kt. Rezistentiðki psichikos sutrikimai gydomi naujausiais vaistais, veiksmingai ðalinanèiais ligø simptomus ir beveik nesukelianèiais ðalutinio poveikio. Sëkmingai taikoma elektros impulsø terapija. Aukðta gydytojø ir slaugos specialistø kvalifikacija ir specializacija uþtikrina gydymo kokybæ. Rûpinamasi ir tolesne socialine pacientø veikla bei gyvenimu.

210

SEPTINTAS MOTERØ SKYRIUS

1961 m. atkurtoje ligoninëje buvo ásteigtas Septintas moterø skyrius. Nuo pat pradþiø iki ðiol jame teikiama ávairaus profilio neatidëliotina psichiatrinë pagalba. Daug metø skyriui vadovavo gydytoja psichiatrë Jevgenija Gruodie-

Pirmoje eilëje ið kairës: pagalbinë darbuotoja G. Þilinska, slaugytoja S. Kliuènikova, pagalbinë darbuotoja T. Petroðienë, skyriaus vedëjo pavaduotoja L. Juozaitytë, gydytoja ordinatorë N. Buèelytë, vyr. slaugos administratorë I. Jakeliûnienë, ûkio reikalø tvarkytoja A. Koroliova Antroje eilëje ið kairës: pagalbinës darbuotojos V. Jegor, V. Mikulska, slaugytoja R. Makaèinienë, pagalbinë darbuotoja T. Suboè, slaugytoja L. Stakauskienë, pagalbinë darbuotoja A. Pozleviè, slaugytoja A. Golubauskienë, skyriaus vedëjas A. Liausëdas, slaugytoja R. Tervydavièiûtë, valytoja V. Gavrilenko, pagalbinë darbuotoja T. Maseviè, slaugytojos K. Bogdanoviè, L. Topol, valytoja R. Kikiliè

211

në, slaugos personalui vyresnioji medicinos sesuo A. Maors. Per 40 veiklos metø skyriuje ávyko daug pasikeitimø, taikomi nauji gydymo metodai, gerokai padaugëjo slaugos personalo, lovø sumaþinta nuo 120 iki 53, pagerëjo buities sàlygos. Dabar skyriuje dirba gydytojai psichiatrai L. Juozaitytë, N. Buèelytë, E. Raiðienë, G. Danytë, vyr. slaugos administratorë Irena Jakeliûnienë, 14 aukðtos kvalifikacijos psichiatrijos specializacijà turinèiø slaugytojø, socialinë darbuotoja, uþimtumo terapeutë. Nuo 2002 m. skyriui vadovauja gydytojas psichiatras A. Liausëdas. Èia gydomos ávairios kilmës psichikos sutrikimais, priklausomybës ligomis serganèios ligonës, taikoma individuali, grupinë ir ðeimos psichoterapija. Didelë dalis pacienèiø negaluoja dël ilgalaikiø psichikos sutrikimø. Ligones prireikus konsultuoja aukðèiausios kvalifikacijos gydytojai konsultantai, atliekami medicininiai biocheminiai, instrumentiniai ir neurokompiuteriniai tyrimai. Organizuojama socialinë ir psichologinë reabilitacija, kolektyvinës iðvykos, ekskursijos, koncertai. Pacientës turi galimybæ turiningai praleisti laisvalaiká naujai árengtoje uþimtumo studijoje, ágyti siuvimo, mezgimo, pieðimo ágûdþiø, klausytis muzikos, þiûrëti mëgstamas televizijos laidas.

212

AÐTUNTAS MOTERØ SKYRIUS

75-iø lovø moterø skyrius ásteigtas 1966 metø pabaigoje. Jam pirmajam buvo priskirta aptarnauti tam tikros teritorijos Trakø, Vilniaus ir Ukmergës rajonø gyventojus. Tokiu bûdu buvo stiprinamas ryðys su ambulatoriniu psichiatrinës pagalbos tinklu, uþuot profiliavus skyrius pagal ligos pasireiðkimà. Stebëdami ávairias ligos stadijas ir tardamiesi su apylinkiø ir rajonø psichiatrais, gydytojai galëjo geriau paþinti savo pacientus ir jø aplinkà, lankydamiesi aptarnaujamø rajonø psichiatrø kabinetuose, konsultuoti ligonius ir psichiatrus. Vadovauti skyriui buvo paskirta viena geriausiø to meto psichiatriø MiSkyriaus vedëja M. Banaitienë riam Gutmanienë reikli, principinga, ligoniams atsidavusi specialistë. Su ja dirbo Marija Banaitienë ir Leokadija Matelienë. Skyriaus vyresniàja medicinos seserimi buvo Aldona Gaiþauskaitë-Vaickienë. M. Gutmanienei iðvykus á Izraelá, nuo 1974 metø skyriui vadovauja M. Banaitienë. 1975 m. vyr. medicinos seserimi paskiriama Vanda Marcinkeviè-Spiridoviè. Skyriuje ilgai dirbo dabartinis Konsultacinio metodinio skyriaus vadovas Algirdas Leonas Kaunas, gydytojai psichiatrai Kæstutis Grigas, Audrius Grigas, Þivilë Ilgevièiûtë, Jonas Razaliûnas, Graþina Kavalnienë. 1989 m. L. Matelienë paskirta Devinto moterø skyriaus vedëja. Skyriuje buvo 110 lovø, o prireikus sutalpindavo net iki 125 ligoniø. Per 213

metus skyriuje gydësi maþdaug 450 ligoniø, serganèiø ðizofrenija, depresija, epilepsija, alkoholizmu. Buvo taikoma insulino terapija, skiriamas chlorpromazinas. 1980 m. pradëta gydyti leponeksu, lièio karbonatu. Serganèiosios alkoholizmu buvo gydomos apomorfinu, esperalio implantacijomis. Ligoniø reabilitacijai skatinti pradëta taikyti pacienèiø savivaldà ir saviruoðà, gydomàjà sandraugà. Pacienèiø taryba padëjo keisti autoritariná personalo poþiûrá á ligonius, ugdyti ligoniø savarankiðkumà. Buvo organizuojami pacienèiø rankdarbiø konkursai. Skyriaus vedëja, psichologë V. Ðikaitë ir slaugytoja L. Èaplinska lankësi V. Bechterevo psichoneurologijos institute Leningrade ir gráþusios skyriuje subûrë literatûrinio atpasakojimo, elgesio, psichogimnastikos terapines grupes. 1985 m. skyrius pelnë Vilniaus medicinos darbuotojø klubo tarybos diplomà uþ atvirukø ið dþiovintø augalø parodà. Per paskutinius keliolika metø skyriuje ávyko pasikeitimø, pavyzdþiui, dabar ligoniai gydomi daug trumpiau. Skyrius aptarnauja Vilniaus Karoliniðkiø, Lazdynø ir Paneriø seniûnijø, Ukmergës, Ðirvintø ir Trakø rajonø gyventojus. Pacientës daþnai paèios pageidauja gydytis ðiame skyriuje. Ðiuo metu jame yra 53 lovos. Trumpesnis gydymo laikas reikalauja suteikti ir kuo geresnæ socialinæ pagalbà, todël nuo 1999 m. skyriuje dirba socialinë darbuotoja Rasa Raðkevièiûtë. Ji vadovauja uþimtumo studijai, talkininkauja psichologei Sonatai Maèënienei per grupines psichoterapijos sesijas, organizuoja kultûriná pacienèiø laisvalaiká, ekskursijas. Sutrumpëjus vidutiniam gydymo laikui, per metus skyriuje gydosi iki 500 pacienèiø, serganèiø ðizofrenija, nuotaikos sutrikimais, epilepsija, priklausomybe alkoholiui. Skyriaus vedëjos pavaduotoja dirba Violeta Vaitoðkienë, gydytojomis ordinatorëmis Graþina Kavalnienë ir Julija Ragelienë. Visos slaugytojos turi ne maþesná kaip 10 metø, o vyresnioji slaugos administratorë Vanda Spiridoviè net 35-eriø metø darbo staþà. Skyriaus darbuotojai yra ávaldæ tradicinius ir modernius gydymo metodus. Nuo 2001 m. pacientës gali lankyti uþsiëmimus ligoninës socialinës reabilitacijos komplekso Kûrybos bei Buities ir laisvalaikio centruose. Gydytojos ordinatorës mokosi geðtaltinës psichoterapijos, jà taiko savo pacientëms. Skyriaus vaizdas per paskutinius metus neatpaþástamai pasikeitë ne tik dël patalpø rekonstrukcijos, bet ir dël bendros psichologinës atmosferos. Anksèiau atvykëlá prislëgdavo beprasmio, nerimastingo moterø vaikðèiojimo koridoriuje vaizdas, o dabar pasitinka áprastinis ligoninës gyvenimas. Pacientës paprastai kà nors veikia, daugiau bendrauja tarpusavyje, rûpinasi viena kita, labiau suvokia savo vertæ. 36-eriø metø skyriaus gyvavimo istorija akivaizdþiai atspindi psichiatrijos progresà, naujas gydymo ir reabilitacijos galimybes. 214

DEVINTAS PSICHIATRIJOS SKYRIUS

Susipaþinus su JAV psichiatrijos tarnybø darbu, Devintas psichiatrijos skyrius ligoninës direktoriaus V. Maèiulio iniciatyva buvo renovuotas pagal JAV psichiatrijos skyriø modelá. Atnaujintas skyrius atvërë duris 1994 metø pabaigoje. Nuo pat pradþios jam vadovauja G. Vindaðienë, dirba gydytoja D. Rustei-

Sëdi ið kairës: slaugytoja S. Mickienë, skyriaus vedëjos pavaduotoja D. Rusteikienë, psichologë N. Daugienë, slaugytoja S. Dulko, skyriaus vedëja G. Vindaðienë, slaugytoja L. Sokol, slaugytoja Þ. Dembovskaja Stovi ið kairës: vyr. slaugos administratorë R. Berlinskaitë, slaugytoja L. Biekðaitë, ûkio reikalø tvarkytoja R. Lygina

215

kienë ir vyresnioji slaugos administratorë R. Berlinskaitë, psichologë N. Daugienë, slaugytojos L. Sokol, L. Kovalevskienë, E. Urbanovièienë, D. Aukðtikalnytë, Þ. Dembovskaja. 1996 m. skyriuje pradëjo dirbti slaugytojai S. Dulko, V. Novoslavskij ir D. Lesevièienë, 1997 m. S. Mickienë, 1998 m. socialinë darbuotoja D. Pugþlienë. Kolektyvas jaunas, darnus, kadrø kaita nedidelë. Skyriuje gali gydytis 22 pacientai, vyrai ir moterys, sergantys ávairiomis psichikos ligomis: ðizofrenija, dvipoliais nuotaikos sutrikimais, depresijomis, valgymo, adaptacijos ir kitais psichikos sutrikimais. Gydytojas, psichologas, slaugytojas ir socialinis darbuotojas dirba kaip viena komanda, siekianti kuo greièiau ir efektyviau padëti pacientui. Skyriuje sukurta rami, jauki, namus primenanti aplinka, padedanti pacientams greièiau sveikti. Bendravimas su ligoniais pagrástas pagarba kiekvieno asmens orumui ir ásitikinimams. Pacientai gydomi ðiuolaikiniais psichotropiniais vaistais, taikoma individuali ir grupinë psichoterapija, prireikus elektros impulsø terapija. Atsiþvelgus á indikacijas ligoniai yra visapusiðkai iðtiriami, juos konsultuoja ávairiø srièiø specialistai, naudojamasi ligoninës ðiuolaikine diagnostikos ir laboratoriniø tyrimø baze. Skyriaus slaugytojos ir socialinës darbuotojos rûpinasi pacientø gerove, buitimi, laisvalaikiu. Ákurta meno studija, veikia buvusiø pacientø savitarpio pagalbos klubas Uþuovëja . Tokio skyriaus modelis yra sektinas pavyzdys, o jo aplinka sukuria gerà emociná poveiká pacientams ir darbuotojams.

216

TRYLIKTAS VYRØ SKYRIUS

2000 m. geguþës 1 d. Tryliktas vyrø skyrius minëjo savo 15 metø jubiliejø. Ðiame skyriuje dirba darnus kolektyvas, taikomi ðiuolaikiniai gydymo ir reabilitacijos metodai. Per ilgà laikà susiklostë darbo, bendravimo bei kultûrinës tradicijos. Skyriaus darbuotojos pirmosios ligoninëje (o galbût ir visoje ðalyje) dar 1992 m. tobulino kvalifikacijà uþsienyje (Lenkijoje). Daug psichikos ligø gydymo idëjø gimë bûtent ðiame skyriuje: meno terapijos studija, pacientø klubas, serganèiøjø psichikos ligomis psichoterapinës grupës, muzikos ir vaizdo terapija. Buvo organizuota pirmoji Lietuvoje pacientø dailës paroda, leidþiamas laikraðtis, iðleista pacientø poezijos rinktinë, kalendorius su pacientø pieðiniais. Tryliktas 105-iø lovø vyrø skyrius ásteigtas 1985 m. geguþës 1 d., pakeitus Penkto moterø skyriaus profilá. To reikalavo aplinkybës gerokai padaugëjo psichikos ligomis serganèiø vyrø. Buvusio skyriaus personalà sudarë vienos moterys. Ið pradþiø joms buvo sunku priprasti prie visiðkai pasikeitusio darbo pobûdþio, teko mokytis, keistis, tobulintis. Bëgant metams ligoninëje lovø skaièius maþëjo. Tryliktame skyriuje jø liko 52. Èia gydomi ávairiø psichikos sutrikimø turintys vyrai ið Vilniaus Lazdynø, Karoliniðkiø, Paneriø, Paðilaièiø seniûnijø, Ðalèininkø ir Ðvenèioniø rajonø. Èia gali gydytis ir mûsø ligoninæ pasirinkæ pacientai ið visos reso Klubo 13 ir K parodos atidarymas publikos. 1991 1997 m. 217

skyrius priklausë Vilniaus universiteto psichiatrijos klinikai, èia buvo mokomi studentai ir rezidentai. Dabar per metus skyriuje gydosi apie 500 ligoniø. Nuo ásteigimo pradþios skyriui vadovauja kvalifikuota psichiatrë Danguolë Survilaitë. 1970 m. ji baigë VU Medicinos fakultetà ir nuo tada dirba gydytoja RVPL. 1984 m. buvo paskirta skyriaus vedëja. Svarbiausios D. Survilaitës domëjimosi sritys psichikos sutrikimø diagnostika, kazuistika, psichosocialinë reabilitacija, pacientø klubinë veikla, psichikos ligoniø menas, meno terapija. D. Survilaitë tobulinosi ávairiose staþuotëse ir kursuose VU, Maskvoje, Sankt Peterburge, Minso ke, Simferopolyje, Varðuvoje, KrokuKlubo 13 ir K nariai prie Kryþiø kalno voje, paraðë apie 50 moksliniø ir populiariøjø straipsniø. D. Survilaitë skaitë praneðimus konferencijose Lietuvoje ir uþsienyje: Krokuvoje, Vroclave, Hamburge, Londone, Paryþiuje, Kopenhagoje, Maltoje, Bratislavoje, Taline. Ji paraðë teisës ir medicinos studentams skirtø vadovëliø skyrius apie ligoniø psichosocialinæ reabilitacijà. Skyriuje dirba jaunos ir gabios gydytojos Auðra Stankûnienë, Aistë Èerniauskaitë, Aistë Adomaitytë, Jurgita Ðorienë, psichologë Ieva Povilaitienë, 12 kvalifikuotø, turinèiø licencijas psichiatrijos slaugytojø, socialinë darbuotoja Aldona Jankauskienë, 17 pagalbiniø darbuotojø. Nuo pat skyriaus ákûrimo pradþios jame dirba licencijuota, Krokuvos universiteto psichiatrijos klinikoje staþavusi slaugos administratorë Nijolë Menèinskienë. Slaugytojos Jadvyga Petruseviè ir Jolanta Prantnickienë taip pat staþavo Krokuvos universiteto psichiatrijos klinikoje. Slaugytojomis dirba Diana Gaurilèikienë, Liongina Kikilièienë, Jolanta Sinickaja, Jelena Naumenko, Angelë Bruþienë, nuo pirmøjø skyriaus gyvavimo dienø Marija Jaroðienë, taip pat valytojos Marjana Radzeviè, Marija Èerniavska, Janina Paleviè, pagalbinis darbuotojas Martynas Rynkun. Bûtina paminëti ir kitas darbuotojas, daugiau kaip 35 metus pasiaukojamai dirbusias ligoniø labui ir atidavusias jiems daug dvasinës ðilumos: tai slaugytojos Laimutë Paðkevièienë, Elzë Dþiuvaitë, sanitarës Marija Èepienë, Marija 218

Trylikto vyrø skyriaus personalas Pirmoje eilëje ið kairës: pagalbinë darbuotoja J. Kolpak, valytoja M. Èerniavskaja, vyr. slaugos administratorë N. Menèinskienë, pagalbinis darbuotojas V. Makovskij, skyriaus vedëja D. Survilaitë, pagalbinis darbuotojas M. Rynkun, slaugytoja L. Kikilièienë, pagalbinis darbuotojas J. Kuðleviè Antroje eilëje ið kairës: slaugytojos A. Bruþienë, A. Lozinovienë, skyriaus vedëjos pavaduotoja A. Èerniauskaitë, rezidentë T. Kutelija, gydytoja ordinatorë A. Adomaitytë, slaugytoja D. Gaurilèikienë, psichologë I. Povilaitienë, pagalbiniai darbuotojai S. Makovska, R. Þilinski Treèioje eilëje ið kairës: valytoja M. Radzeviè, socialinë darbuotoja A. Jankauskienë, slaugytoja J. Sinickaja, valytoja J. Paleviè, ûkio reikalø tvarkytoja R. Kalesnikienë, pagalbinë darbuotoja J. Keþun, slaugytoja J. Petruseviè, pagalbinë darbuotoja I. Aðkeloviè, slaugytoja J. Prantnickienë, pagalbinis darbuotojas A. Lukoit

Petravièienë, Zofija Ðablovska, Jadvyga Jurgelianec, Janina Seniut, Teresa Sinkeviè, Marija Ceiko. Garbingo ligoninës jubiliejaus nesulaukë ðviesios atminties sanitarës Marija Palinska, Zofija Lemboviè ir Janina Derevliova. 1993 metø vasario mënesá D. Survilaitës pastangomis Tryliktame vyrø skyriuje ásteigta meno terapijos studija. Tai pirmoji Lietuvoje tokio pobûdþio studija, veikianti psichiatrijos skyriuje. Pacientø pieðiniais iliustruojami ávairûs leidiniai. 1995 m. meno terapijos studija Technikos bibliotekoje surengë pirmàjà Lietuvoje psichikos ligoniø tapybos parodà Sielø paðnekesiai . Nuo studijos ákûrimo pradþios surengta daugiau kaip 30 pacientø kûrybos parodø Respublikinëje Vilniaus psichiatrijos ligoninëje, kitose Lietuvos ir uþsienio ligoninëse bei ástaigose. 219

1993 metø kovo 23 dienà D. Survilaitës iniciatyva ákurtas buvusiø skyriaus o pacientø klubas 13 ir K . Tai respublikinë nepriklausoma nevyriausybinë organizacija, telkianti psichikos sutrikimø patyrusius asmenis, jø ðeimos narius, psichiatrijos ástaigø darbuotojus bei organizacijos rëmëjus. Tai pirma tokio pobûdþio organizacija Lietuvoje. Klubo nariai bendradarbiauja su panaðiomis organizacijomis Lietuvoje ir uþsienyje, nuolat dalyvauja nevyriausybiniø organizacijø mugëse, spaudos forumuose, reabilitacijos stovyklose, dailës pleneruose, konferencijose, rengia savo kûrybos parodas. o Nuo 1998 m. klubas leidþia ketvirtiná laikraðtá Klubo 13 ir K þinios . Jame pateikiama klubo veiklos kronika, populiarinamos psichiatrijos þinios, pasakojama apie panaðiø Lietuvos ir uþsienio organizacijø veiklà, spausdinama pacientø kûryba. Laikraðtis nemokamai platinamas panaðiose nevyriausybinëse organizacijose, psichiatrijos ástaigose, pensionatuose. 1999 m. klubas pirmasis Lietuvoje iðleido savo nariø poezijos rinktinæ Vëjo malûnai . Ji iliustruota taip pat pacientø pieðiniais. Iðleisti trys sieniniai kalendoriai su psichikos ligoniø pieðiniais: 1998 m. Vizijos , 2002 m. Atspindþiai , 2003 m. Þenklai . Klubas yra surengæs daug savo nariø kûrybos parodø Lietuvoje ir uþsienyje. Apie psichikos ligoniø menà, psichikos sutrikimø diagnostikos ir pacientø o pieðiniø ypatumus, ligoniø dalyvavimà parodose, klubo 13 ir K veiklà ir kita parengta nemaþai moksliniø darbø ir praneðimø.

220

KONSULTACINIS METODINIS SKYRIUS

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos potvarkiu 1983 m. Respublikinëje Vilniaus psichiatrijos ligoninëje buvo ásteigtas Konsultacinis metodinis skyrius. Jam iðkeltas uþdavinys spræsti psichikos ligomis serganèiø asmenø sudëtingas diagnostikos, gydymo bei socialines problemas, teikti organizacinæ metodinæ pagalbà ðalies psichiatrijos ástaigoms. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ buvo svarbu esamus norminius aktus pritaikyti naujomis sàlygomis, rengti naujus psichiatrijos norminius dokumentus. Parengta ir iðplatinta instrukcija gydytojams apie psichikos ligoniø neatidëliotinà hospitalizavimà, psichopatologines pacientø bûsenas, kai ligonis gali kelti pavojø sau ar aplinkiniams, nustatyta neatidëliotino hospitalizavimo tvarka, keitimosi informacija tarp ambulatorijos, konsultacinio centro bei stacionaro psichiatrø principai. Matydami, kad mûsø ligoniams nepagrástai draudþiama vairuoti automobilius, psichiatrai konsultantai parengë pacientø galimybës vairuoti tam tikros kategorijos mechanines transporto priemones klinikinius kriterijus. Prioritetiniu metodiniu darbu laikoma ambulatorijos psichiatrijos darbuotojø kvalifikacijos bei kompetencijos tobulinimas. Psichiatrai metodininkai lankësi ðalies psichiatrijos ambulatorijose, tikrino darbo sàlygas, gydytojø profesinæ kompetencijà, darbo kokybæ ir teikë siûlymus jam gerinti. Aktualiomis ambulatorijos psichiatrijos temomis rengiami rajoniniai ir respublikiniai psichiatrø seminarai. Psichiatrø kvalifikacijà ypaè padëjo tobulinti iðplëstinës klinikinës pacientø ligø analizës, seminarams vadovavo geriausi Lietuvos, Maskvos, Peterburgo, Rygos, Talino psichiatrai ir pedagogai. Skyriuje nuolat organizuojami psichiatrijos slaugytojø specializuoti bei teminiai tobulinimosi kursai, dirbama net Palangoje ir Druskininkuose. Á psichiatrø rezidentø mokymo programas átraukta tema apie ambulatorinës ir konsultacinës psichiatrijos principus. 221

Konsultacinis metodinis skyrius Sëdi ið kairës: medicinos seserys A. Apoèkina, V. Treigienë, vyr. medicinos sesuo A. Kezienë, skyriaus vedëjas A. L. Kaunas, medicinos sesuo E. Bradelienë Stovi ið kairës: sanitarës A. Èaikauskienë, R. Karmazo, sesuo ðeimininkë J. Pristavko, psichiatrë konsultantë N. Buèelytë, psichiatras konsultantas V. Sruoga, psichiatrë konsultantë S. Eivienë, psichiatras konsultantas A. Grigas

Pamaþu susiformavo pagrindinë skyriaus veiklos kryptis ðiuolaikinë ambulatorijos psichiatrija: efektyvus gydymas, socialinë pagalba ir reabilitacija, kad ligonio gyvenimas taptø visavertis. Laikantis psichiatrinës pagalbos prieinamumo, konfidencialumo, socialinio konteksto svarbumo, humanizmo ir etikos principø, pagerëjo reabilitacijos efektyvumas, sumaþëjo socialiniø apribojimø pacientams, ligos atkryèio pavojus, retesni tapo psichikos ligø paûmëjimai. Minëtos veiklos iniciatorius buvo ligoninës direktorius dr. Valentinas Maèiulis. Jis rûpinosi sudaryti ðiuolaikines ambulatorinio konsultavimo sàlygas, padëjo parinkti ir ugdyti ambulatorijos psichiatrijos specialistus. 222

Daugiausia ðioje srityje nuveikë Konsultacinio metodinio skyriaus vadovas Algirdas Leonas Kaunas, buvæs Organizacinio metodinio kabineto vedëjas Gintautas Daubaras, skyriaus vedëjo pavaduotojas Audrius Grigas, ilgus metus dirbusi psichiatre konsultante Nijolë Buèelytë, vyresnioji slaugos administratorë Adastra Kezienë, psichiatrijos slaugytoja Roma Ðalkauskienë. Dabar svarbiausias darbas tebëra ðalies gyventojø konsultavimas remiantis antrinio ir tretinio lygio paslaugø teikimo reikalavimais. Pacientams sudaromos individualios gydymo bei antrinës ir tretinës psichoprofilaktikos programos, ieðkoma galimybiø spræsti socialines problemas. Organizuojama skubi tretinio lygio psichiatrijos konsultacinë pagalba Panevëþio, Ðiauliø, Utenos ir Vilniaus apskritims. Sveikatos apsaugos ministerijos ápareigojimu parengtos aktyvios ambulatorinës psichikos sveikatos prieþiûros medicininiø kriterijø, gydymo ir profilaktikos priemoniø, bûtinø laboratoriniø tyrimø, apþiûrø daþnumo bei trukmës metodinës rekomendacijos Aktyvi ambulatorinë psichikos sveikatos prieþiûra . Skyriaus darbuotojai teikia siûlymus ligoninës administracijai, Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos prieþiûros specialistams konsultantams, rûpinasi tinkama psichiatrø klinicistø kvalifikacija, rengia su tuo susijusius dokumentus ligoninei bei kitoms ðalies institucijoms. Prireikus ligoná hospitalizuoti bûtina gauti jo bei jo artimøjø sutikimà, todël skyriaus darbuotojø uþdavinys átikinti juos hospitalizavimo bûtinumu. Gydytojai konsultantai konsiliumuose sprendþia sudëtingus, ginèytinus klinikinius ir socialinius uþdavinius: dël civilinio ginklo ásigijimo, vairavimo, galimybës dirbti, nëðtumo nutraukimo, sveikatà gràþinanèio gydymo ir kt. Kad konsultacijos kolegoms psichiatrams bûtø kokybiðkesnës bei operatyvesnës, pirminës asmens sveikatos prieþiûros psichiatrai turëtø kvalifikuoèiau pateikti iðsamius duomenis apie pacientø ligos istorijà, gydymà, susibendrinimo patologijà ir pan. Pastebima kolegø, dirbanèiø ambulatoriná darbà, profesinio izoliavimosi tendencija, nepakankamai ryþtingai tikslinamos diagnozës, nustatomas gydymo reglamentas. Neretai tinkamai iðspræsti pacientø socialinius klausimus trukdo menkas teisës normø iðmanymas. Kita problema ta, kad dabar gerokai sustiprëjusios interesantø ir pacientø psichikos 223

Konsultacinio metodinio skyriaus kolektyvas naujose patalpose, 2000 m. pabaiga Sëdi ið kairës: vyr. slaugos administratorë Adastra Kezienë, skyriaus vedëjas Algirdas Leonas Kaunas Stovi ið kairës: slaugytojos Roma Ðalkauskienë, Antanina Apoèkina, skyriaus vedëjo pavaduotojas psichiatras konsultantas Audrius Grigas, psichiatrë konsultantë Asta Abaravièienë, psichiatrë konsultantë Vitalija Rudinskaitë

bûklës agravacijos tendencijos, padaugëjo grasinimø nusiþudyti, manipuliavimo suicidu, verþimosi gydytis bet kokio profilio psichiatrijos skyriuje, siekiant iðvengti atsakomybës, tikintis atleidimo ið darbo atidëjimo, invalidumo, ilgalaikës nedarbingumo paþymos bei kitø lengvatø. Vykstant sveikatos apsaugos reformai nepagrástai uþmirðtamas konsultacinis metodinis darbas. Dël to daþnai nukenèia mûsø pacientai. Rûpesèiø kelia ir dabartinë ambulatorinë psichiatrija, ne visada darniai dirba psichiatrijos paslaugø teikëjai bei savivaldybës, apskritai ðalies ir universitetinës ástaigos. Ðiø institucijø darnus bendradarbiavimas yra Konsultacinio metodinio skyriaus darbuotojø siekiamas tikslas.

224

PSICHOLOGINIO KONSULTAVIMO IR PSICHOTERAPIJOS CENTRAS

Kûrimosi etapai

Psichologinë tarnyba mûsø ligoninëje ásteigta 1976 metais. Pirmieji Psichologijos kabineto darbuotojai buvo Ligija Juozaitytë (vedëja), Antanas Danielius, Laima Ðilainytë. Netrukus jø gretas papildë Vilniaus universiteto Psichologijos katedros absolventai Aldona Baèiulienë, Arûnas Kuras, Liudmila Andrikienë, Sigita Karvelienë, Rûta Naudþiuvienë, Violeta Ðikaitë, Auðra Kurienë, Roma Pivorienë, Graþina Gudaitë. 1986 metais kabinetas buvo reorganizuotas á Psichologijos laboratorijà, jai vadovavo Graþina Gudaitë. Laboratorija dirbo psichodiagnostiná darbà, plaèiai taikë psichokorekcijos ir

Dr. Graþina Gudaitë Nuo 1983 m. dirbo psichologe, 1986 1998 m. vadovavo ligoninës Psichologijos laboratorijai, nuo 1998 m. yra Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centro konsultantë. 1993 m. G. Gudaitë apgynë socialiniø mokslø daktaro disertacijà Serganèiø ðizofrenija savæs vaizdo kitimas . Dësto Vilniaus universitete, yra supervizorë psichologë psichoterapeutë, tarptautinës Analitinës psichologijos asociacijos narë. Paraðë knygas Ávadas á psichoanalitinæ psichologijà , Asmenybës transformacija sapnuose, pasakose, mituose , paskelbë 15 moksliniø straipsniø.

225

psichoterapijos metodus. 1996 metais laboratorija pertvarkyta á Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centrà. Jam iki 1998 metø vadovavo Graþina Gudaitë, vëliau psichologas Ernestas Lapinskas, o 2000 m. vadove tapo psichologë Liudmila Makarova. 1998 m. centrui perduotas Psichoterapijos kabinetas, kuriame dirba gydytojas psichoterapeutas Valius Sruoga. 1999 metais dirbti psichoterapiná darbà priimti gydytojai Nomeda Barðtienë, Steponas Pukelis, Gintas Gruodis. Suomijoje ir Olandijoje jie studijuoja psichodinaminæ psichoterapijà.

Skyriaus veikla

Ðiuo metu centre dirba 23 darbuotojai, ið jø 17 psichologø ir 4 gydytojai psichoterapeutai. Psichologai kartu kuruoja RVPL priskirtus klinikinius skyrius, pacientams teikia psichologinæ pagalbà. Visi psichologai dirba psichodiagnostiná darbà. Tiriamos psichikos ligoniø arba asmenø, kuriems átariama psichikos liga bei kuriems paskirta karinë, darbinë ar kitokia ekspertizë, paþintinës funkcijos, vertinami asmenybës struktûros, emociniai ypatumai. Kita darbo kryptis psichologinis konsultavimas ir psichoterapija. Teikiama individuali ir grupinë, stacionarinë ir ambulatorinë psichoterapinë pagalba vaikams, paaugliams bei suaugusiesiems. Dalis ið stacionaro iðraðytø pacientø centre lanko tæstinës ir/ar palaikomosios terapijos seansus. Individualios psichoterapinës pagalbos tikslai konkreèiø, trumpalaikiø, siSkyriaus vedëja L. Makarova ir psichoterapeutas V. Sruoga tuaciniø konfliktø sprendimas ar globali226

Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centro darbuotojai Pirmoje eilëje ið kairës: ûkio reikalø tvarkytoja È. Gerasim, psichologës A. Musteikienë, D. Petroðienë, slaugytoja V. Sruogienë Antroje eilëje: psichologë I. Povilaitienë, centro vadovë L. Makarova, psichologës Z. Stonienë, N. Daugienë, D. Dadurkevièienë, V. Dapðienë, gydytojas psichoterapeutas V. Sruoga, psichologës B. Jakubkaitë, D. Servaitë

niø, egzistenciniø problemø analizë priklauso nuo besikreipianèiø asmenø poreikiø. Parenkama ir taikoma tinkama terapija: racionalioji emocinë, á asmenybæ orientuota, egzistencinë, psichoanalitinë, elgesio terapija. Plaèiai taikoma grupinë terapija. Jos tikslai ir bûdai taip pat priklauso nuo pacientø poreikiø. Suburtos elgesio terapijos, bendravimo ágûdþius ir tarpusavio santykius lavinanèiø, saviraiðkos ir savarankiðkumo ugdymo, emocinio aktyvinimo, meno terapijos, priklausomybës problemø turinèiø asmenø grupës. Individualiai ir grupëmis pacientai mokomi atsipalaidavimo technikos. Daug dirbama su pirmà kartà susirgusiais asmenimis. Itin svarbu ugdyti adekvatø ligos vertinimà, jos pripaþinimà, motyvacijà gydytis, padëti integruotis á visuomenæ postacionariniu laikotarpiu. Sergantieji psichikos ligomis ir jø artimieji konsultuojami psichologiniø problemø, kylanèiø dël hospitalizavimo ir ligos, klausimais.

227

Sëdi ið kairës: slaugytoja V. Sruogienë, psichologës V. Dapðienë, B. Jakubkaitë, Z. Stonienë Stovi ið kairës: psichologës E. Ilgiuvienë, D. Dadurkevièienë, D. Servaitë, D. Petroðienë, S. Marèënienë, N. Daugienë, A. Baèiulienë, ûkio reikalø tvarkytoja È. Gerasim

Gydytojai psichoterapeutai Nomeda Barðtienë, Gintas Gruodis, Steponas Pukelis, Valius Sruoga, remdamiesi psichodinaminës psichoterapijos metodais, taiko individualià palaikomàjà ir atskleidþiamàjà psichoterapijà, ðeimos psichoterapijà, priklausomybës ligø gydymo programà ir Minesotos modelá , asertyviàjà treniruotæ, intervencijà, priklausomybës ligø atvejais ugdo motyvacijà gydytis. Ilgametë centro darbuotoja slaugytoja Valentina Sruogienë rûpinasi darbo organizavimo, tvarkos palaikymo reikalais, aktyviai dalyvauja planuojant centro darbus, padeda kurti ðiltà savitarpio pagalbos ir pasitikëjimo atmosferà. Ûkio reikalø tvarkytoja Èeslava Gerasim uþtikrina racionalø darbo priemoniø paskirstymà ir prieþiûrà.

228

Kvalifikacijos tobulinimas ir mokslinë veikla Centro darbuotojai nuolat tobulina savo kvalifikacijà ðalies ir uþsienio mokslo bei sveikatos apsaugos ástaigose. Graþina Gudaitë 1994 1995 metais Èikagos C. G. Jungo institute studijavo analitinæ psichologijà, 1997 2001 metais Ðveicarijoje baigë analitinës psichologijos studijas. Ðiuo metu centro psichologus konsultuoja profesiniais klausimais. Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) V. Bechterevo psichoneurologijos moksliniø tyrimø institute staþavo Aldona Baèiulienë, Nijolë Daugienë, Liudmila Makarova, Danutë Petroðienë, Ðvedijos, Prancûzijos psichiatrijos klinikose Vitalija Mickutë, Nijolë Daugienë, Danutë Petroðienë. Centro darbuotojai baigë studijas arba mokosi pagal ávairias podiplominio mokymo programas: hipnozës Violeta Dapðienë, Ilona Kajokienë, Rûta Naudþiuvienë, Dalia Servaitë, transakcinës analizës Aldona Baèiulienë, Nijolë Daugienë, ðeimos konsultavimo Danutë Petroðienë, egzistencinës terapijos Birutë Jakubkaitë, Asta Musteikienë, Zita Stonienë, geðtaltinës terapijos Danguolë Dadurkevièienë, Vilmantë Pakalniðkienë, Ieva Povilaitienë, Dalia Servaitë, psichodramos Rûta Naudþiuvienë, analitinës psichoterapijos Ilona Kajokienë. Visi gydytojai psichoterapeutai tæsia psichodinaminës psichoterapijos studijas Suomijoje ir Olandijoje. Apibendrinæ praktinio darbo patirtá, centro darbuotojai Aldona Baèiulienë, Ilona Kajokienë, Liudmila Makarova, Rûta Naudþiuvienë, Vilmantë Pakalniðkienë, Steponas Pukelis, Valius Sruoga paskelbë nemaþai moksliniø publikacijø, skaitë praneðimø tarptautinëse bei ðalies konferencijose. 1993 m. Graþina Gudaitë apgynë sociologijos daktaro disertacijà Serganèiø ðizofrenija savæs vaizdo kitimas .

Ryðiai su kitomis institucijomis Psichologai ir psichoterapeutai dalyvauja ðvieèiamojoje veikloje, bendradarbiauja su þiniasklaida, ávairiø þinybø darbuotojams skaito paskaitas, veda praktinius uþsiëmimus. Ðá darbà aktyviai dirba Valius Sruoga, Birutë Jakubkaitë, Nijolë Daugienë, Vilma Joneliûkðtienë, Sonata Marèënienë, Danutë Petroðienë. Staþuoti priimami kitø ligoniniø bei psichikos sveikatos centrø psichologai. 229

Palaikomi ryðiai su VU Klinikinës ir socialinës psichologijos katedra. Jos studentai ligoninëje renka duomenis kursiniams ir diplominiams darbams, atlieka gamybinæ praktikà ir susipaþásta su darbo psichiatrijos ligoninëje specifika. 2002 m. kartu su minëtos katedros darbuotojais buvo surengta respublikinë mokslinë praktinë konferencija Psichodiagnostikos aktualijos .

230

RADIOLOGIJOS SKYRIUS

1961 m. Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninëje buvo árengtas rentgeno kabinetas. Iki 1982 m. jam vadovavo gydytojas rentgenologas Ignas Savickas, o nuo 1982 iki 2001 m. gydytoja rentgenologë M. Liubèenko. Pastaruoju laikotarpiu buvo atliekami svarbiausi krûtinës làstos organø, virðkinamojo trakGydytoja echoskopuotoja N. Maèiulienë to, skeleto sistemos rentgenologiniai tyrimai. 1988 m. rentgeno kabinetas buvo prijungtas prie Elektrofiziologiniø tyrimo ir gydymo metodø skyriaus. 2000 m. ligoninei ásigijus echoskopà, gydytoja N. Maèiulienë pradëjo echoskopinius tyrimus. Nuo 2001 m. rentgeno kabinete dirba gydytojai radiologai L. Smilgevièius ir G. Petreikienë. 2002 m. Respublikinë Vilniaus psichiatrijos ligoninë pirmoji ið Lietuvos psichiatrijos ligoniniø ásigijo kompiuteriná tomografà. 2002 m. sausio 8 d. ásteigtas Radiologijos skyrius. Konkursà vedëjo pareigoms eiti laimëjo gydytojas radiologas L. Smilgevièius. Skyriuje taip pat dirba gydytoja radiologë G. Petreikienë, gydytoja echoskopuotoja N. Maèiulienë, radiologijos laborantës A. Romanovskaja ir A. Drëgûnienë. Skyrius ásikûræs ðiuolaikiðkai árengtose patalpose, turi kompiuterinës tomografijos, rentgeno, echoskopijos kabinetus. Nauju spiraliniu kompiuteriniu tomografu Siemens Somatom Esprit atliekama galvos, stuburo, krûtinës làstos, pilvo organø kompiuterinë tomografija. Skaitmeniniu rentgenodiagnostikos aparatu atliekami svarbiau231

si krûtinës làstos, virðkinamojo trakto organø, skeleto rentgenologiniai tyrimai, echoskopu tiriama skydliaukë, pilvo ir dubens organai. Skyriuje tiriami ne tik ligoninës pacientai, bet ir ambulatoriðkai besikreipiantys asmenys. Pacientø pageidavimu teikiamos ir mokamos paslaugos.

Ið kairës: radiologijos laborantë A. Drëgûnienë, skyriaus vedëjas gydytojas radiologas L. Smilgevièius, gydytoja radiologë G. Petreikienë, pagalbinë darbuotoja V. Chariûnienë, radiologijos laborantë A. Romanovskaja

232

ELEKTROFIZIOLOGINIØ TYRIMØ IR GYDYMO METODØ SKYRIUS

Ðis skyrius ákurtas 1999 metø kovo 1 dienà sujungus Psichiatrijos problemø tyrimo laboratorijos Netradiciniø gydymo metodø ir elektrofiziologijos tyrimø padaliná bei rentgeno kabinetà. Dabar viename skyriuje atliekami elektroencefalografijos (EEG), reoencefalografijos (REG), elektrokardiografijos (EKG) ir rentgeno tyrimai, taip pat itin atsakingos elektros impulsø terapijos (EIT) procedûros. Kiekvienas ið ðiø metodø turi savo istorijà. 1964 metais atskirame kabinete elektroencefalografijos tyrimus pradëjo daryti gydytoja neurologë Liuba Januitienë, padedama slaugytojos Elzës Dþiuvaitës. Tame kabinete EEG tyrimai buvo atliekami iki 1991 metø. Nuo 1992 metø geguþës EEG registruojama jau Netradiciniø gydymo metodø ir elektrofiziologijos tyrimø padalinyje. Ðá darbà pradëjo dirbti medicinos biologas Kastytis Dapðys. Iki 1997 m. sausio EEG buvo regist- Ið kairës: skyriaus vedëjo pavaduotoja medicinos ruojama 8 kanalø raðaliniu elektro- biologë M. Korostenskaja, slaugytoja T. Bagdonavièienë, skyriaus vedëjas K. Dapðys, vyr. slaugos encefalografu. Ligoninës direktoriaus administratorë V. Syðèikova, slaugytoja A. KliuèV. Maèiulio iniciatyva ásigyta moder- nikovienë 233

ni kompiuterinë EEG sistema Galileo Sirius (firma Esaote-Biomedica, Italija). 1997 metais pradëta skaitmeninë EEG registracija ir analizë, leidþianti kiekybiðkai apdoroti galvos smegenø bioelektrinio aktyvumo kreives, tiksliai spalvotomis kartogramomis pavaizduoti aktyviø srièiø iðsidëstymà. Galimybës archyvuoti informacijà apie pacientus, jø tyrimø duomenis tapo beveik neribotos. Reoencefalografija, neinvazinis elektrofiziologinis galvos smegenø kraujotakos tyrimo metodas, ligoninëje pradëtas taikyti 1969 metais CNS tyrimo laboratorijoje. Ðá tyrimà atliko gydytoja neurologë Audronë Mironèikienë, o 1982 metais darbà perëmë medicinos biologas Kastytis Dapðys. Elektrokardiografijos tyrimas ligoninëje taip pat atliekamas seniai, taèiau nuolat EKG kabinete daromas nuo 1975 metø. EKG registravo slaugytoja Laima Gaidimavièienë. Ilgus metus (nuo 1975 iki 2000 m.) EKG apraðinëjo gydytoja Olivija Gaidamavièienë. Nuo 2001 m. EKG registruojama ligoninës Priëmimo skyriuje, todël atskiro EKG kabineto nebereikia. Ðiuolaikinës elektros impulsø terapijos procedûros su anestezija ir miorelaksantais RVPL atliekamos nuo 1988 metø CNS tyrimo laboratorijoje. Iki 1992 metø jas atliko psichiatrai, padedami gydytojo reanimatologo Broniaus Lakicko. 1999 m. ligoninë ásigijo naujà, pasaulinius standartus atitinkantá EIT aparatà Thymatron DGx (firma Somatics, Inc., JAV). Ðiuo aparatu dirbo gydytojas reanimatologas Aivaras Virbickas ir slaugytoja Teresë Bagdonavièienë. Nuo 2001 metø rudens EIT procedûros atliekamos padedant gydytojui reanimatologui Rolandui Kaukënui. 1999 metais ETGM skyrius ásigijo naujà aparatûrà ir programinæ árangà galvos smegenø sukeltiesiems potencialams tirti. Remiantis ðiuo neurofiziologiniu tyrimo metodu galima objektyviai nustatyti þmogaus paþintiniø funkcijø sutrikimus. Lietuvoje tai naujas, klinikoje dar netaikytas metodas. Paþintiniø sukeltøjø potencialø tyrimus atlieka medicinos biologë Milena Korostenskaja. Per trumpà laikà skyriaus darbuotojai surinko duomenø apie sveikø Galvos smegenø sukeltøjø potencialø tyrimas þmoniø paþintinius sukeltuo234

sius potencialus. Atliekami ne tik klinikiniai pacientø tyrimai, bet ir stebima, kaip vaistai veikia minëtuosius potencialus, ieðkoma jø pakitimø esant ávairiems psichikos sutrikimams. 2002 metø sausio 1 d. ásteigtas atskiras Radiologijos skyrius, jam priskirtas ir buvæs rentgeno kabinetas. Ðiuo metu skyriuje dirba patyræ ir kvalifikuoti darbuotojai. Skyriaus vedëjas medicinos biologas Kastytis Dapðys staþavo Sveiko þmogaus (A) ir demencija serganèiojo (B) P300 potencialo Didþiojoje Britanijoje, Manèesterio univerpavyzdþiai siteto mokslo ir technologijos institute, Maskvos Burdenkos neurochirurgijos institute. Medicinos biologë Milena Korostenskaja neurobiologijos magistro darbà raðë Manèesterio universiteto mokslo ir technologijos institute, vëliau staþavo Maskvos neurologijos instituto Klinikinës neurofiziologijos laboratorijoje ir Sankt Peterburgo Bechterevo psichoneurologijos institute. Skyriuje dirba patyrusi slaugos administratorë Valentina Syðèikova, slaugytojos Anþelika Kliuènikovienë, Teresë Bagdonavièienë, Laima Gaidimavièienë.

235

236

PAGALBINIØ DIAGNOSTIKOS, KONSULTACIJØ IR GYDYMO KABINETØ SKYRIUS

Pagalbiniø diagnostikos, konsultavimo ir gydymo kabinetø skyrius yra jaunas, ásteigtas tik 1998 metais, taèiau prielaidos já kurti atsirado þymiai anksèiau. Nuo 1961 metø ligoninëje dirbo ávairiø specialybiø gydytojai, veikë dantø gydymo, ginekologijos kabinetai. Ilgus metus atkakliai ir pasiaukojamai dirbo tokie pagarbà pelnæ gydytojai kaip chirurgai J. Malinauskas ir doc. J. Platûkis, ftiziatras V. Semaðka, terapeutas D. Domarkas, stomatologë G. Demidiuk, neurologai Skyriaus vedëja A. Ðeredega, gydytoja neurologë L. Januitienë N. Bièkovskaja ir L. Januitienë. 1996 m. doc. J. Platûkio iniciatyva buvo ásteigtas ðiuolaikiðkai árengtas chirurgijos kabinetas. 1998 metais reorganizavus kabinetus buvo ákurtas Pagalbiniø diagnostikos, konsultavimo ir gydymo kabinetø skyrius, atsirado geresnës kvalifikuotos ir kokybiðkos pagalbos ligoniams teikimo galimybës, pagërëjo administracinis valdymas. Ðiuo metu skyriuje dirba 25 asmenø kolektyvas: 15 gydytojø, 2 logopedai, 7 slaugos specialistai, 2 valytojai. Skyriui vadovauja vaikø neurologë Ala Ðeredega. Svarbiausias darbuotojø uþdavinys teikti ligoniams kvalifikuotà, koky237

biðkà ir efektyvià medicininæ pagalbà. Skyriuje konsultuoja, tiria ir gydo gydytojai specialistai: neurologai, terapeutas, chirurgas, stomatologai, okulistas, ausø, gerklës, nosies gydytojas, ginekologas, dermatovenerologas, neurochirurgas, refleksoterapeutas. Ðiuolaikiðkai árengtame stomatologijos kabinete dirba Gydytoja refleksoterapeutë M. Janulionienë aukðtos kvalifikacijos gydytojai L. Vindaðius ir A. Mazurkevièienë, akiø ligø kabinete S. Pakarklienë. Masaþo kabinete procedûras atlieka patyrusi masaþuotoja. 2001 m. skyriuje pradëjo dirbti gydytoja refleksoterapeutë M. Janulionienë. Esant tam tikroms medicininëms indikacijoms, ligoniams atliekama akupunktûra. Nuo 2002 m. skyriuje dirba logopedai, konsultuojantys kalbos, kalbëjimo ir Gydytojas stomatologas L. Vindaðius komunikavimo sutrikimø turinèius asmenis. Taigi visi ligoninës pacientai turi galimybæ konsultuotis su ávairiø srièiø specialistais. Siekdami kuo tiksliau nustatyti diagnozæ, gydytojai konsultantai gali paskirti atlikti reikiamà tyrimà. Tam tikslui naudojama moderni aparatûra. Skyriaus darbuotojai glaudþiai bendradarbiauja su psichiatrais ir psichologais. Bendromis pastangomis siekiama svarbiausio tikslo teikti pacientui visavertæ pagalbà.

238

KLINIKINË DIAGNOSTIKOS LABORATORIJA

Klinikinë diagnostikos laboratorija ásteigta 1961 m., jai vadovavo gydytoja D. Savickienë. Tuo metu laboratorijoje dirbo laborantai J. Savèenko ir E. Ivanovskaja. Buvo atliekami tik bendro pobûdþio kraujo, ðlapimo ir keli biocheminiai tyrimai. 1974 m. atidaromas klinikinës laboratorijos mikrobiologijos poskyris. Jame dirbo medicinos biologai G. Latonaitë ir K. Sriubas, mikrobiologës laborantës V. Gavrilova ir V. Ðiauèiûnienë. Nuo 1995 m. visus klinikinius mikrobiologinius, serologinius, parazitologinius tyrimus pagal sutartis atlieka Vilniaus visuomenës sveikatos centras. Nuo 1976 m. ligoninëje pleèiama klinikinës laboratorijos veikla, ásigyjama naujos aparatûros, taikomos naujos darbo metodikos. Tuo metu laboratorijoje dirbo gydytojos laborantës O. Oleinikova, E. Laðkova, laborantës V. Ðiauèiûnienë, N. Choloðvij, G. Pèiolkina, A. Buchvalova, N. Sokolovskaja. Nuo 1983 metø laboratorijai vadovauja medicinos biologë Zita Puðkorienë. Suremontuotos laboratorijos patalpos atitinka visus metrologijos reikalavimus, yra erdvios, ðviesios, gerai vëdinamos. Ðiuo metu Klinikinæ diagnostikos laboratorijà sudaro trys poskyriai: hematologijos, biochemijos, bendrosios klinikos. Laboratorija aprûpinta naujausia ðiuolaikine aparatûra, èia taikomos naujos technologinës metodikos, atliekamos ávairios hematologinës, biocheminës analizës. Tiriamas veninis kraujas, já á laboratorijà pristato skyriø slaugytojos. Kraujas tyrimams imamas naudojant vakuumines sistemas. Laboratorijoje dirba daug kvalifikuotø specialistø: medicinos biologës K. Barauskienë, biologijos daktarë R. Rudzkienë, Z. Andþiuvienë, T. Jeremova, klinikos laborantës E. Duvienë, M. Kulienë, T. Kazlauskienë, D. Daniulevièienë.

239

Pirmoje eilëje ið kairës: medicinos biologë T. Jeremova, laboratorijos vedëja Z. Puðkorienë Antroje eilëje ið kairës: laborantës D. Daniulevièienë, V. Gavrilova, N. Sokolovskaja

Kraujo analizë atliekama firmos ABBOTT (JAV) automatiniu hematologiniu analizatoriumi CELL-DYN 1700. Juo skaièiuojamos kraujo làstelës ir elektros varþa arba impedanso principu matuojamas jø dydis. Tyrimø rezultatai rodo leukopoezës, eritropoezës bei trombopoezës grandis. Rezultatai pateikiami skaitiniu bûdu bei grafiðkai histogramomis. ABBOTT analizatoriumi TDxFLx laboratorijoje atliekama gydomøjø ir narkotiniø medþiagø kontrolë: liepsniniu fotometru nustatoma ðiø vaistø karbamazepino, valproinës rûgðties, tricikliniø antidepresantø bei lièio koncentracija kraujo serume. Imunofermentiniu analizatoriumi IMx system atliekami skydliaukës hormonø bei onkologiniø þymekliø tyrimai. Biocheminiu analizatoriumi Behring Diagnostics Inc. (JAV, COBAS MIRA) atliekamos sudëtingos biocheminës analizës, liepsniniu fotometru IL-243 elektrolitø tyrimai. Reanimacijos skyriaus ligoniams tiriamas ðarmø ir rûgðèiø balansas. Ðlapimo tyrimas atliekamas ne tik mikroskopijos bûdu, bet ir analizatoriumi CLINITEC-100. Klinikinëje diagnostikos laboratorijoje kasdien tikrinama visø tyrimø kokybë: jà ávertina gydytojai laborantai. Be vidaus kontrolës, laboratorijoje vykdoma ir tarptautinë hematologiniø ir biocheminiø tyrimø kokybës kontrolë kartu su Anglijos laboratorija RIQAS. 240

Gydytojai laborantai, medicinos biologai aktyviai dalyvauja Lietuvos laboratorinës medicinos draugijos rengiamose konferencijose, skaito praneðimus laboratorinës diagnostikos temomis. Valstybinës akreditavimo sveikatos prieþiûros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vertinimu Klinikinë diagnostikos laboratorija atitinka asmens sveikatos prieþiûros ástaigø laboratorijø atestavimo reikalavimus ir gali atlikti antrinio ir tretinio lygio medicininius tyrimus. Tai liudija 1997 ir 2001 metais iðduoti atestavimo paþymëjimai.

241

242

SOCIALINËS PAGALBOS SKYRIUS

1989 metais Respublikinëje Vilniaus psichiatrijos ligoninëje buvo ásteigti pirmieji Lietuvoje slaugytojø socialinei pagalbai etatai. Ðiems darbuotojams buvo pavesta tvarkyti pacientø dokumentus, lydëti juos á globos institucijas, palaikyti ryðá su ðeimos nariais. 1996 metais buvo ásteigtas Socialinës pagalbos skyrius. Jame dirbo socialinio darbo patirties jau turinèios Alma Buginytë bei Regina Matijoðienë ir ilgameèiai ligoninës darbuotojai Henrika Lojko ir Kæstutis Sriubas. Skyrius ásikûrë viename kabinete. Vadovauti buvo paskirta Alma Buginytë, socialine pagalba ligoninëje ji rûpinosi jau nuo 1989 metø. Skyriaus darbuotojai padëjo pacientams ne tik spræsti socialines buitines ir juridines problemas, bet ir integruotis visuomenëje, plëtojo uþimtumo terapijà. Sukaupus patirties buvo parengta skyriaus nuostatai, pareiginës darbuotojø instrukcijos, dokumentacija. 1999 metø rugsëjo mënesá skyriui buvo skirtos naujos rekonstruotos patalpos, ið jø iðsikëlus Teismo psichiatrijos skyriui. Skyriuje dirbo 19 darbuotojø, trys ið jø Loreta Nalivaikienë, Dalia Svidinskaitë, Auðra Savickaitë ágijusios socialiniø mokslø specialybæ, dvi medikës Asta Lukoðevièienë ir Daiva Veþboviè. Keturiems socialiniams darbuotojams buvo pavesta spræsti sudëtingesnes priskirtø skyriø pacientø socialines problemas, kurios ligoninëje tik ir iðaiðkëja ir daþnai prieð ligonio hospitalizavimà nebûna þinomos net vietos socialinëms tarnyboms. Kiti socialiniai darbuotojai rûpinasi pacientø uþimtumu, padeda prisitaikyti prie aplinkos, ugdo bendravimo ágûdþius, skatina kuo visavertiðkesná pacientø socialiná gyvenimà. Visuose ligoninës skyriuose pradëjo veikti uþimtumo studijos, aprûpintos reabilitacinës veiklos reikmenimis. Jose renkasi bendravi243

Socialinës pagalbos skyriaus socialiniai darbuotojai Pirmoje eilëje ið kairës: F. Mickienë, E. Valavickaitë, J. Grinbergienë, G. Ivanauskienë, skyriaus vedëja A. Buginytë, A. Kudzmanienë, D. Veþboviè Antroje eilëje ið kairës: N. Vaièiulionis, V. Zdanavièienë, I. Cicënienë, V. Balkienë, V. Koðelap, R. Matijoðienë, L. Nalivaikienë Treèioje eilëje ið kairës: E. Bieliauskas, A. Savickaitë, D. Pugþlienë, A. Lukoðevièienë, I. Barauskaitë-Puþauskienë, A. Lûþienë, R. Raðkevièiûtë, K. Sriubas

mo grupës, klausomasi muzikos, vyksta rankdarbiø ir dailës uþsiëmimai, literatûrinës popietës, arbatëlës su sveèiais kitø skyriø pacientais. Organizuojamos vakaronës, sporto renginiai, iðvykos á gamtà, ekskursijos. Nauji ligoninës pacientai supaþindinami su uþimtumo galimybëmis, skatinami pasirinkti reabilitacinæ veiklà. Pacientø aktyvumo pokyèiai registruojami ir vertinami. Ligoninëje vyksta ir didesni renginiai vakaronës, koncertai, susitikimai, sporto ir kalendorinës ðventës (Naujieji metai, Uþgavënës, Joninës ir pan.). Juose dalyvauja nuo ðimto iki dviejø ðimtø pacientø, apsilanko jø ðeimos nariai, atvyksta buvæ pacientai, Lietuvos sutrikusios psichikos þmoniø globos bendrijos atstovai. Nuo 1998 metø leidþiamas almanachas Bièiuliai . Jame spausdinami pacientø raðiniai, pieðiniai, nuotraukos, savo mintimis dalijasi buvæ pacientai. Siekiant gerinti pacientø reabilitavimo ir integravimo á visuomenæ procesà, 2000 metais ligoninëje ásteigtas psichikos ligoniø socialinës reabilitacijos kompleksas. Já sudaro Buities ir laisvalaikio bei Kûrybos centrai. Komplekse dirba didelæ meno terapijos darbo patirtá turinèios Irma Barauskaitë-Puþauskienë ir 244

Jolanta Grinbergienë, socialiniai darbuotojai Nerijus Vaièiulionis ir Loreta Nalivaikienë. Kûrybos centre siûlomi mezgimo, grafikos, pieðimo guaðu ir akvarele, koliaþo, keramikos, darbo su kompiuteriu uþsiëmimai. Buities ir laisvalaikio centre pacientai gali þaisti stalo þaidimus, ðaðkëmis, ðachmatais, domino, biliardà, tenisà. Centrø darbuotojai organizuoja vakarones, viktorinas, poezijos popietes, sporto ðventes, koncertus, parodas. Kompleksà lanko ir jau ið ligoninës iðraðyti pacientai. Þmones traukia ne tik veikla centruose, bet ir galimybë susirasti panaðiø interesø turinèiø bendraminèiø, pasitarti su personalu dël gyvenimiðkø, socialiniø, buitiniø, finansiniø problemø. Ðiuo metu skyriuje dirba 32 socialiniai darbuotojai, gydytojas konsultantas ir juristas. Sutrumpinus stacionarinio gydymo trukmæ, socialiniams darbuotojams tenka per trumpesná laikà ávertinti paciento socialinæ padëtá ir integruotumo laipsná, bendruomenës socialinius darbuotojus supaþindinti su paciento problemomis ir átraukti juos á veiklà, mokyti pacientus savarankiðkai spræsti savo problemas ir naudotis socialinëmis paslaugomis.

Þiemos palydëtuvës

Sporto ðventës akimirkos

Uþsiëmimai Kûrybos centre

245

Socialinio darbuotojo profesija Lietuvoje dar nauja. Mûsø ligoninës specialistai tobulina savo kvalifikacijà Socialiniø darbuotojø rengimo centro organizuojamuose mokymuose, Socialiniø darbuotojø asociacijos konferencijose ir seminaruose, Anger miesto Prancûzijoje psichiatrijos ligoninëje pagal keitimosi patirtimi programà. Ketverius metus dalyvavo ðvedø kolegø parengtame projekte Socialinio darbuotojo mokymas . Projekto dalyviai lankësi Vaxjo miesto psichiatrijos ligoninëje bei bendruomenës dienos centruose. Daugelis skyriaus darbuotojø, turinèiø praktikiniø socialinio darbo ágûdþiø, universitetuose ir kolegijose siekia ágyti ir teoriniø þiniø.

246

VAISTINË

Ligoninës vaistinë ásteigta 1962 metø sausio 1 d. Iki 2001 metø gruodþio jai vadovavo provizorë A. Panavaitë-Kriðèiûnienë. Kuriantis paèiai ligoninei, kai vaistinës dar nebuvo, jau reikëjo rûpintis steigiamø skyriø ir kabinetø medicininiu inventoriumi ir medicinine áranga. Ið pradþiø vaistinë ásikûIð kairës: vaistinës vedëja E. Bûgienë, vedëjos rë 100 m2 patalpoje. Èia vaispavaduotoja T. Dailidienë tai buvo ir gaminami, ir priimami, ir parduodami. Steriliø tirpalø gamybai buvo árengtas atskiras boksas, kitose patalpose plovykla vaistø indams plauti. Vaistinëje dirbo provizorës T. Ostaðèenko, V. Vaitoðkaitë ir Z. Bytautaitë. Ilgus metus vaistinës vedëjos pavaduotoja buvo E. BrazdþiûtëJakubkienë. 1964 m. á Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninæ perkëlus pacientus ið Paþaislio ligoninës, reikëjo plësti ir vaistinæ. Jai buvo skirtos papildomos patalpos. Vaistinë aptarnavo 660 lovø stacionarà. 1973 m. ligoninëje gydësi jau 2020 ligoniø. 1991 m. vaistinës patalpos buvo padidintos ir sudarë 469,2 m2. Didëjo ir darbuotojø kolektyvas. Daug metø vaistinëje dirbo provizorë I. Jotautaitë-Ðukvietienë, farmakotechnikës G. Bykova, D. Andziulevièiûtë-Lukaðevièienë ir fasuotoja I. Kaplevska. Dabar vaistinëje dirba ðeði farmacijos specialistai: trys vaistininkës ir trys farmako247

technikës. Visos turi kvalifikacines kategorijas: vedëja E. Bûgienë ir pavaduotoja T. Dailidienë pirmàjà, A. Kriðèiûnienë aukðèiausiàjà. Vaistinëje dirba ir medicininiø autoklavø aparatininkë I. Kaplevska bei keturios pagalbinës darbuotojos. Respublikinës Vilniaus psichiatrijos ligoninës vaistinë aptarnauja 17-os skyriø stacionarà, gamina pramoniniu bûdu negaminamus injekcijø tirpalus, ávairius miltelius, mikstûras, tirpalus, dezinfekcinius skiedinius ir kt. Vaistinë aprûpina pacientus ávairiais vaistais, tvarsliava, slaugos ir pagalbinëmis medicinos priemonëmis, deguonies balionais, dezinfekcinëmis medþiagomis. Ligoninës skyriams ir kabinetams vaistinë sterilizuoja pagalbines medþiagas ir tvarsliavà, aprûpina juos destiliuotu vandeniu.

Pirmoje eilëje ið kairës: medicininiø autoklavø aparatininkë I. Kaplevska, farmakotechnikës G. Bykova, V. Þalnerukienë, pagalbinë darbuotoja S. Venckienë Antroje eilëje ið kairës: pagalbinë darbuotoja M. Kozak, vaistininkë A. Krikðèiûnienë, vaistinës vedëjos pavaduotoja T. Dailidienë, vaistinës vedëja E. Bûgienë, pagalbinë darbuotoja R. Gelaþecienë, farmakotechnikë D. Lukaðevièienë, pagalbinë darbuotoja L. Servetkienë

248

VIDAUS AUDITAS

Respublikinës Vilniaus psichiatrijos ligoninës direktoriaus V. Maèiulio 1998 12 31 ásakymu Nr. 64 ásteigta Vidaus medicininio audito grupë. Jai buvo pavesta kurti ir ágyvendinti RVPL kokybës vadybos sistemà. Vidaus medicininio audito grupæ sudarë grupës vadovë gydytoja Nijolë Petrauskienë, sekretorë Eglë Matijoðiûtë. Visø klinikiniø padaliniø vadovai rotacijos bûdu átraukiami á Vidaus medicininio audito grupës atliekamus tikrinimus. RVPL direktoriaus V. Maèiulio 2001 01 31 ásakymu Nr. 14 Vidaus medicininio audito grupë pertvarkyta á Vidaus medicininio audito tarnybà. Tarnybos etatine darbuotoja taVidaus audito tarnybos vadovë N. Petrauskienë po slaugytoja Miroslava Venslavoviè. Vidaus audito tarnybos vadovë N. Petrauskienë atsakinga uþ tarnybos darbo organizavimà ir jo kokybæ, tarnybos slaugytoja atsako uþ slaugos audità, o sekretorë uþ vidaus audito dokumentø techniná parengimà, archyvavimà, informacijos pateikimà RVPL darbuotojams. Vidaus medicininio audito tarnyba tiesiog pavaldi RVPL direktoriui V. Maèiuliui.

249

Pagrindiniai Vidaus medicininio audito tarnybos uþdaviniai ir veiklos sritys: asmens sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumo, kokybës ir pagrástumo kontrolë; kokybës vadybos sistemos kûrimas ir diegimas bei jos funkcionavimo kontrolë. Pagrindinis Vidaus audito tarnybos tikslas kurti ir tobulinti veiksmingà RVPL veiklos kokybës uþtikrinimo ir jos kontrolës sistemà, kuri garantuotø: teikiamø asmens sveikatos prieþiûros paslaugø kokybæ, atitinkanèià profesionalumo standartus ir etikà; racionalø resursø naudojimà; pacientø ir personalo saugumà; darbo sàlygas, skatinanèias medicinos personalà tobulinti kvalifikacijà bei kûrybiðkai dirbti. Kokybës vadybos sistema sukurta ir ágyvendinama remiantis ISO 9001:2000 reikalavimais. RVPL kokybës sistemà sudaro Kokybës vadovas, nustatantis kokybës kriterijus ir susiejantis juos su konkreèiomis procedûromis, ir Procedûrø vadovas, kuriame apraðoma, kaip siekti reikiamos darbo kokybës.

250

INFORMACINIØ TECHNOLOGIJØ SKYRIUS

Ligoninës skaièiavimo centras ákurtas 1990 metø lapkritá. Tada buvo sumontuotos dvi skaièiavimo maðinos CM 1420. Kitø metø kovo mënesá buvo pradëta eksploatuoti darbo uþmokesèio skaièiavimo programa. Tuo metu tai buvo moderni sistema, sukurta ADABAS DB kalbos pagrindu. Skaièiavimo centre dirbo trys programuotojai ir du inþinieriai elektronikai. Po metø pradëta skaièiuoti ligoninës meniu, o dar vëliau eksploatuoti elementarià ligoninës pacientø apskaitos ir statistikos programà. Pirmà personaliná kompiuterá ligoninë ásigijo tik 1991 metø pabaigoje. 1993 m. jis buvo sujungtas su skaièiavimo maðina CM 1420, kad joje esanèius duomenis bûtø galima panaudoti atsiskaitymams su SODRA. Visi duomenys buvo persiunèiami á personaliná kompiuterá, o èia formuojamos reikiamos duomenø bazës. Tik 1999-aisiais, iðkilus 2000 metø laiko skaièiavimo problemai, teko atsisakyti CM tipo skaièiavimo maðinø. Skaièiavimo centre sumaþëjo darbuotojø, bet tas nesukliudë patiems nutiesti vietiná kompiuteriná 10 darbo vietø tinklà ir, neradus tinkamos ir nebrangios programos ligoninës darbuotojø darbo uþmokesèiui skaièiuoti, sukurti jà patiems. 2000 metus ligoninë pasitiko jau turëdama naujà darbo uþmokesèio ir kadrø apskaitos programà. 2001 metø pradþia buvo dar ásimintinesnë, nes rëmëjø pagalba visoje ligoninëje buvo nutiesti optiniai kompiuterinio tinklo kabeliai ir papildomai sukurtos 38 darbo vietos. 2002 metø sausio mënesá pradëjome elektroniniu bûdu tvarkyti ligoniø gydymo lapø apskaità. Baigus diegti ðias programas bus galima monitoriuje matyti visus ligonio gydymo lapus, skaityti epikrizes, tvarkyti statistinæ apskaità. 2002 251

metø balandá UAB Penki kontinentai pradëjo teikti mûsø ligoninei interneto paslaugas. Tà patá mënesá, pasikeitus darbo technologijoms, Skaièiavimo centras buvo pavadintas Informaciniø technologijø skyriumi. Informaciniø technologijø skyriui vadovauja Regina Pilkauskienë. Ðiuo metu skyriuje dirba S. Dudlauskas, A. Polevojus, E. Kibildis, E. Miðeikytë, N. Semaðkienë, R. Gruzdienë, J. Maèiulaitytë.

Informaciniø technologijø skyrius Pirmoje eilëje ið kairës: operatorë J. Maèiulaitytë, vyriausiasis programuotojas S. Dudlauskas, skyriaus vedëja R. Pilkauskienë, tinklo administratorius E. Kibildis, baziø administratorë N. Semaðkienë Antroje eilëje ið kairës: operatorë R. Gruzdienë, interneto puslapio administratorë E. Miðeikytë

252

INFORMACIJOS SKYRIUS

1995 m. kovo mënesá ligoninëje buvo ásteigtas Psichikos sveikatos prieþiûros tyrimo ir planavimo centras (PSPTPC). Vienas jo padaliniø Informacijos ir ryðiø skyrius ëmësi sveikatos informacinës sistemos kûrimo darbø. Nuo 1996 metø rudens jam vadovauja Janina Utkuvienë. Nors skyrius ir nedidelis, norëta aprëpti kuo daugiau darbo srièiø: pacientø informavimo, sveikatos þiniø propagavimo, duomenø bazës kûrimo, naujø informaciniø technologijø diegimo, visuomenës ir sveikatos prieþiûros specialistø informavimo. Pirmieji leidiniai buvo skirti plaèiajai visuomenei. Jø tikslas informuoti ir ðviesti visuomeInformacijos skyriaus vedëja J. Utkuvienë næ, keisti nusistovëjusá poþiûrá á psichikos ligonius ir juos supanèià aplinkà. Suprantama, psichikos ligomis sergantys asmenys nesugeba kritiðkai vertinti savo bûklës, poelgiø, aplinkos. Jø artimieji lengvesnes psichikos ligas bando gydyti patys, taèiau ligoniui tai gali tik pakenkti. Atvirai kalbëti apie ligà su serganèiuoju sunkia somatine liga yra áprasta ir nieko negàsdina, taèiau psichikos ligos vis dar kelia baimæ, neþinià, jø nepagrástai gëdijamasi, vengiama lankytis pas psichiatrus. Jausdami atsakomybæ dël tokio netinkamo visuomenës poþiûrio, ëmëmës ðvieèiamosios veiklos. Naudodamiesi ligoninës bibliotekos fondais, parengëme patariamojo pobûdþio knygelæ sergantiems depresija ir jø ðeimos nariams. Sulaukæ didelio skaitytojø palankumo, iðleidome antrà ir treèià pataisytà ir pa253

tikslintà knygelës leidimà. Panaðaus pobûdþio knygeliø ir lankstinukø iðleidome apie ðizofrenijà, socialines fobijas, nerimà ir baimæ, alkoholizmà, saviþudybes, senatvines demencijas ir kt., nes visuomenæ psichikos sveikatos problemos dabar itin domina. Neapsiribojame leidybos darbu. Iðtobulëjus elektroninëms informacijos pateikimo ir perdavimo sistemoms, atsirado ir poreikis gauti informacijà elektroniniu bûdu, mokytis kompiuterinio raðtingumo. 1996 m. ligoninës direktorius V. Maèiulis kreipësi á VU Skaièiavimo centro direktoriø A. Malickà, praðydamas suteikti teisæ naudotis VU kompiuteriø tinklo resursais. Ligoninës darbuotojai ið pradþiø gavo 10 elektroninio paðto adresø ir galimybæ naudotis internetu studijoms ir mokslo tiriamajam darbui. Tapæ interneto vartotojais, prie VU elektroninio paðto serverio jungëmës modemais. Ryðys dar nebuvo spartus, taèiau pradiniams poreikiams jo pakako. Apie ádiegiamas naujoves ir automatizuotas informacijos paieðkos galimybes buvo informuojami ligoninës specialistai. Tais paèiais metais uþmezgëme ryðius su Lietuvos medicinos bibliotekos Informacijos skyriumi (LMB IS), kuriam vadovauja Regina Vaið254

vilienë. Mums labai pravertë LMB IS darbuotojø pagalba ir ilgametë patirtis. Ið jø nuolat gauname bibliografinius informacinius leidinius Current contents: Clinical medicine (nuo 1974 m.). Ðio skyriaus darbuotojai ne tik iðmokë mus atlikti paieðkà duomenø bazëse, bet ir leido naudotis Grateful Med programa. Turëjome galimybæ naudotis JAV Nacionalinës medicinos bibliotekos resursais. Ásisavinus naujausias technologijas ligoninës specialistus informacija pasiekia operatyviai ir kvalifikuotai. Informacijos skyriaus specialistai ligoninës darbuotojø pageidaujamà medþiagà randa ir uþklausas atlieka tiksliai ir greitai. Vertëjas V. Banaitis Pasikeitus darbo pobûdþiui, 1999 m. pradþioje Informacijos ir ryðiø skyrius pavadintas Informatikos skyriumi. Pasikeitë ir jo komanda: liko dirbti tik skyriaus vedëja J. Utkuvienë ir vertëjas V. Banaitis. Ðiuo metu skyriaus pavadinimas vël pakoreguotas dabar jis vadinamas Informacijos skyriumi (IS). Darbø bei idëjø netrûksta. 2000 m. Respublikinë Vilniaus psichiatrijos ligoninë buvo pristatyta internete (www.rvpl.lt). Èia pateikiama informacija apie ligoninës istorijà, struktûrà, teikiamas paslaugas, renginius, leidinius ir kita.

255

Dþiaugiamës, kad visø ligoninës skyriø darbuotojai jau turi galimybæ gauti reikiamà informacijà kompiuterizuotose savo darbo vietose arba ligoninës mokslinëje bibliotekoje. Ateityje planuojame leisti ir elektroninius leidiniø variantus. Be abejo, sveikatos informacijos srityje dar daug galima padaryti, kad visuomenë ir pacientai kuo greièiau gautø reikiamà informacijà ir pagalbà.

256

SPAUSDINTAS ÞODIS MEDIKAMS IR LIGONIAMS

1903 m. naujoje, tuo metu modernioje Naujosios Vilnios ligoninëje ásikûrë ir biblioteka. Gydytojai, administracija, ypaè ligoninës direktorius N. Krainskis daug dëmesio skyrë mokslui, gydytojø bei kito medicinos personalo saviðvietai, jaunesniojo medicinos personalo mokymui. Moksliniai straipsniai buvo iðspausdinti þurnalo Nauènyj archiv Vilenskoj okruþnoj leèebnicy 1904 metø dviejuose numeriuose. Tada bibliotekai vadovavo Jevgenija Kobþeva. Duomenø, kokie buvo bibliotekos fondai ir kokio turinio literatûra buvo kaupiama, nepavyko rasti. Tik þinoma, kad daug dëmesio buvo skiriama ligoniø uþimtumui. Kiekvienà ketvirtadiená buvo rengiami ðokiø, poezijos vakarai. Beje, tuo metu ligoninëje felèere dirbo baltarusiø poetë Aloyza Paðkeviè-Ciotka. Iðsilavinusiø ir mokanèiø skaityti ligoniø tuo metu veikiausiai buvo nedaug, todël tikëtina, kad vakaroniø metu kûriniai buvo garsiai skaitomi. E. Kobþeva ásitraukë á politinæ veiklà ir buvo areðtuota. 1961 metais atkûrus ligoninæ ásteigta ir biblioteka, o 1964 m. ið Paþaislio perveþta nemaþai knygø. Medicininë literatûra daugiausia buvo rusø kalba. Bibliotekininke iki 1962 metø sausio 16 dienos dirbo Angelë Kauðilienë. Jai perëjus dirbti á Statistikos skyriø, neilgai bibliotekai vadovavo 257

Ið kairës: E. Borisova, bibliotekos vedëja B. Nainienë, N. Riaubaitë

Vidas Miliûkðtis, o nuo 1962 metø rugsëjo R. Kiburys. Ligoninei pleèiantis ir gaunant nemaþà finansinæ paramà didëjo ir biblioteka. Jos vedëja nuo 1963 m. spalio 18 d. iki 1971 m. kovo dirbo B. Bingelytë. Nuo 1971 m. kovo bibliotekai vadovauja Bronislava Nainienë. Bibliotekoje kaupiama gydytojams bei viduriniajam medicinos personalui skirta medicininë literatûra ir groþinës literatûros fondas, kuriuo naudojosi tiek pacientai, tiek ligoninës darbuotojai. Groþinës literatûros knygø esama lietuviø (70 proc.), rusø (20 proc.), lenkø (8 proc.), anglø, vokieèiø, prancûzø ir baltarusiø (2 proc.) kalbomis. Beveik taip pat pagal tautybæ pasiskirstæ ir ligoninës pacientai. Knygø tematika ávairi, nes ir ligoniø bûna ávairiausiø profesijø. Beje, pacientai daug skaito: galbût knygose ieðko atsakymø á rûpimus klausimus, o gal tiesiog nori pabëgti nuo savo minèiø. Pagerëjus sveikatai, domisi moksline informacine literatûra, mëgsta laisvalaikio skaitinius. Psichologë L. Juozaitytë dirbdama taikë toká psichoterapijos metodà kaip biblioterapija ji parinkdavo ligoniui tinkamà literatûrà. Dabar tarp ligoniø didelæ paklausà turi periodika, ypaè þurnalai. Jø biblioteka gauna nemaþai, taèiau vis tiek nepakankamai. Iðskirtiniai skaitytojai vaikai. Jie nori visko: pasakø, poezijos, sporto leidiniø, o patys maþiausi renkasi graþiai iliustruotas knygutes. 258

Pleèiantis ligoninei didëjo ir bibliotekos fondai, darbo apimtis. Buvo organizuojami ávairûs renginiai: beveik tradicinëmis tapo naujametiniø puokðèiø, rankdarbiø, pieðiniø parodos, ádomiausio kulinarinio recepto, kitos ðventës. Atëjo naujø darbuotojø. Dvejus metus dirbo stropi, darbðti, savo profesijà gerai iðmananti Edita Leskauskienë. Turëdama gerø pieðimo ágûdþiø, ji padëjo apipavidalinti bibliotekà, ligoninëje vykstanèius renginius. Deja, dël ðeimyniniø aplinkybiø ji turëjo iðvykti ið Vilniaus, ir biblioteka neteko geros specialistës. 1996 m. kovo 1 d. bibliotekoje pradëjo dirbti kruopðtumu ir pareigingumu pasiþyminti Edita Borisova. Ji greitai ásitraukë á veiklà ir perprato ligoninës gyvenimà, sugebëjo rasti kontaktà su ligoniais, yra mëgstama personalo. Intensyvëjant darbui su ligoniais, medikams iðkilo naujø uþdaviniø ir bûtinybë ieðkoti naujø sprendimø. Didëjo informacijos poreikis. Respublikinë Vilniaus psichiatrijos ligoninë tapo pirmaujanèia tarp kitø Lietuvos psichiatrijos ligoniniø. Ji ëmësi organizuoti specialistø konferencijas, daugelis gydytojø dirbo ir moksliná darbà, rengë praneðimus, raðë mokslinius straipsnius. Padidëjus medicininës literatûros poreikiui, knygas psichiatrijos tematika biblioteka uþsakinëja ið leidyklø tiek bibliotekai, tiek asmeniðkai gydytojams. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ atsivërë ir vartai á platesná mokslo þiniø pasaulá. Gydytojai, vykstantys á tarptautines konferencijas, atveþa literatûros ir bibliotekai. Uþsakomi uþsienio þurnalai, daugëja literatûros anglø kalba. Per metus bibliotekos fondas papildomas maþdaug 4000 naujø straipsniø psichiatrijos, psichologijos, genetikos, farmakologijos ir kitomis temomis. Já padeda tvarkyti vertëja Nijolë Riaubaitë. 1994 m. medicininës literatûros fondas buvo perkeltas á naujas patalpas ir atidaryta erdvi, patogi skaitykla. Ypaè buvo nelengva tvarkyti sparèiai gausëjanèià periodinæ literatûrà, straipsniø kartotekø daugëjo vos ne geometrine progresija, sunkëjo ir reikiamos medþiagos paieðka. 2001 metais biblioteka gavo kompiuterá. Informaciniø technologijø skyriaus tinklo administratorius Edvinas Kibildis sukûrë straipsniø tvarkymo ir paieðkos programà. Dabar biblioteka turi 13595 groþinës ir 4422 medicininës literatûros knygas bei 2230 medicinos þurnalø. Sudarytos Lietuvos medicininës periodikos ir 11 uþsienio þurnalø straipsniø kartotekos. Nemaþa bibliotekos 259

dalis jau kompiuterizuota. Skaitytojai gali naudotis knygø abëcëliniu ir sisteminiu katalogais. Kaupiama personalijø kartoteka. Nors informacijos srautas didëja, paradoksalu nuolat jauèiamas jos stygius. Ligoninëje buvo ásteigtas Informacijos skyrius. Viena jo darbo gairiø yra visuomenës ðvietimas ir informavimas. Kitaip nei uþsienio ðalyse, Lietuvoje poþiûris á psichikos ligoná dar nëra tinkamas. Todël Informacijos skyrius ëmësi leisti visuomenei skirtus leidinëlius apie ávairias psichikos ligas. Juose skaitytojai gali rasti patariamø, kaip tø ligø saugotis, o susirgus kaip padëti sau ir artimui. Svarbu suprasti, kad psichikos negalia nëra negarbinga liga, o tokia pat kaip ir kitos ligos, kurioms reikia gydymo ir atitinkamos slaugos. Biblioteka dirba skaitytojams, kad atëjæ èia jie galëtø rasti atsakymus á rûpimus klausimus, galëtø jaukioje aplinkoje perskaityti dominantá straipsná, perþvelgti naujà laikraðtá, surinkti medþiagà naujam straipsniui ar moksliniam darbui. Biblioteka visada laukia savo skaitytojø.

260

VISUOMENINË IR KULTÛRINË VEIKLA

Ne veltui sakoma, kad þmogus ne vien duona sotus. Nedera uþmirðti ir turiningo poilsio, gerø emocijø, kad kità dienà ateitum á darbà geros nuotaikos, þvalus, pailsëjæs, nusikratæs rûpesèiø naðtos. Darbas psichiatrijos ligoninëje sunkus, reikalauja daug iðmanymo, patirties, kruopðtumo, atidumo, Spektaklis Dëdë prieð dëdæ supratingumo, jautruPriekyje G. Jasiukynas, antroje eilëje ið kairës V. Semaðka, V. mo. Tai suprasdama, liÐidlauskytë, K. Dapðys, P. Peèiûra, A. Samuolis goninës administracija sudaro sàlygas darbuotojams gerai pailsëti, dalyvauti meno saviveikloje, visuomeniniame kultûriniame kolektyvo gyvenime. Ansambliams nupirkta reikiama apranga, tautiniai drabuþiai. Kasmet visas ligoninës kolektyvas rengia jau tradicija tapusias ðventes Naujøjø metø sutiktuves ir Medikø dienà. Programà paprastai rengia dramos bûrelis, ligoninës moterø ansamblis ar Socialinës pagalbos skyriaus darbuotojai. Ligoninëje rengiamos naujametiniø puokðèiø, kitos parodos. Meno saviveiklos kolektyvai dþiugina ne tik ligoninës kolektyvà, bet ir aktyviai dalyvauja apþiûrose, konkursuose, neatsisako vykti koncertuoti á kitas ligonines, ástaigas. 261

Vilniaus medicinos darbuotojø meno saviveiklos apþiûrose jø veikla ávertinta diplomais, pagyrimo raðtais. A. Derkinèiaus vadovaujamas moterø ansamblis yra uþëmæs III vietà, o moterø trio I vietà. Ilgai gyvavæs dramos bûrelis, vadovaujamas A. Vizgirdos, ne kartà buvo apdovanotas diplomais. Moterø etnografinis ansamblis 1984 metais Vilniaus saviStovi O. Abariûnienë, sëdi ið kairës D. Danilevièienë, veikliniø dramos kolektyL. Barðketienë, O. Lungevièiûtë, D. Trumpelienë, D. Visockienë, V. Balkienë, I. Jurelienë vø konkurse jis uþëmë II vietà. Vëliau dramos bûreliui vadovavusi S. Rimeikienë pastatë K. Sajos pjesæ Mamutø medþioklë . Ðá spektaklá Vilniaus miesto kultûros valdyba apdovanojo II laipsnio diplomu. 1986 metais Vilniaus gydymo ir profilaktikos ástaigø meno saviveiklos kolektyvø apþiûroje buvo uþimta I vieta. Moterø etnografiná ansamblá ligoninëje subûrë ir jam vadovavo I. Borisevièienë. Ðiuo metu vokalistams ir moterø ansambliui vadovauja A. Vaièiulionis. Kultûrinë visuomeninë veikla ligoninëje buvo ir tebëra puoselëjama. Keièiasi kolektyvø vadovai, atlikëjai, klausytojai, atliekami kûriniai, bet iðlieka graþios tradicijos ir þmoniø meilë dainai, ðokiui, kûrybai.

262

Buhalterijos ir Informaciniø technologijø skyriaus darbuotojai Pirmoje eilëje ið kairës: buhalterës T. Gerasimoviè, J. Kulakauskienë, R. Kuckienë, finansininkë V. Vidrevièienë, buhalterë J. Turkienë Antroje eilëje ið kairës: ekonomistë I. Tamoðevièiûtë, buhalterë K. Buzan, inþinierë metrologë V. Vichareva, buhalterës H. Volkova, G. Vysockienë, D. Petruðkienë, R. Krulikovskaja Treèioje eilëje ið kairës: programuotojos R. Pilkauskienë, E. Miðeikytë, registratorë R. Gruzdienë

Raðtinës ir Statistikos skyriø darbuotojai Pirmoje eilëje ið kairës: kanceliarijos darbuotoja M. Stefanoviè, kanceliarijos vedëja I. Davidoviè, slaugytoja O. Lunavièiûtë Antroje eilëje ið kairës: juristas J. Biþokas, registratorë M. Chadosevièienë, ûkio reikalø tvarkytoja M. Starikoviè, registratorë R. Korsak, kompiuterininkë A. Jarmalkoviè, juristas T. Muèinis

263

Pirmoje eilëje ið kairës: rûðiuotoja G. Navickaja, siuvëja D. Melnikova, registratorë S. Krivodud, dezinfektorë M. Aðkeloviè, sandëlio vedëja V. E. Ivko Antroje eilëje ið kairës: ðaltkalvis A. Romanovas, sandëlininkës J. Puchalskaja, I. Borovskaja, valytoja L. Macijevskaja, sandëlininkë T. Ðpuntova, siuvëja Z. Blaguð, sandëlininkës S. Pakalkienë, L. Boþerockaja, J. Kulvincka, ûkio reikalø tvarkytoja M. Starikoviè Treèioje eilëje ið kairës: vairuotojas I. Bubleviè, transporto vedëjas J. Ðapnagis, vairuotojai I. Radzeviè, J. Lapko, dispeèerë J. Stakauskaitë, vairuotojai S. Peisachovièius, J. Ðabanoviè

Ûkio skyrius Ið kairës: ðaltkalvis santechnikas S. Kucko, darbininkas V. Stanèik, santechnikas suvirintojas V. Laurelis, inþinierius V. Garla, darbininkas V. Ðapnagis, ûkio skyriaus vedëjas G. Èedrauskas, darbininkai F. Rodeviè, R. Krekënas, staliai S. Borovko, J. Ðukeviè, ðaltkalvis santechnikas J. Starikoviè, darbininkai A. Savèiukas, H. Bizunoviè, V. Èerniavskis, elektromonteris V. S. Belevièius, suvirintojas elektra N. Sebekin

264