Verslo centro N.Uosto g. 3, Klaipėdoje projekto konkursas by LAS KAO

VERSLO CENTRO NAUJOJI UOSTO G. 3 KLAIPĖDOJE PROJEKTO KONKURSAS

TECHNINĖ UŽDUOTIS

Vaizdas ÄŻ konkurso teritorijÄ&#x2026;

Konkurso rengėjas MEMELIO MIESTAS, UAB Liepų g. 4, LT-92114 Klaipėda Konkurso organizatorius Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija Bažnyčių g. 6-1, 91246 Klaipėda www.architektams.lt Konkurso koordinatorė arch. Gerda Antanaitytė memeliomiestas@architektams.lt Konkurso internetinė svetainė www.architektams.lt/memeliomiestas 4|

TECHNINĖ UŽDUOTIS

TURINYS KONKURSO TECHNINĖ UŽDUOTIS I. VIZIJA II. ESAMAS KONTEKSTAS III. ISTORINIS KONTEKSTAS IV. “MEMELIO MIESTO” TERITORIJA V. KONKURSO TERITORIJA VI. DIZAINO IR TECHNINIAI REIKALAVIMAI VII. PROGRAMA: SKLYPAS AUTOMOBILIŲ PARKAVIMAS IR DVIRAČIŲ SAUGYKLA PASTATAS PATALPŲ PLANAVIMAS VIII. ŠALTINIAI

7 8 15 16 18 20 24 24 25 26 27 28

VERSLO CENTRO NAUJOJI UOSTO G.3 KLAIPĖDOJE PROJEKTO KONKURSAS | 5

TECHNINĖ UŽDUOTIS

I. ĮŽANGA Memelio miestas. Projektas „Memelio miestas“ vystomas teritorijoje, esančioje dešiniajame Dangės upės krante, adresu Naujoji Uosto g. 3, Klaipėdoje. Teritorija apima daugiau kaip 5 ha. ploto. Pirminėje teritorijos vystymo strategijoje numatytos kelios pagrindinės kryptys: turistų traukos centras su išsaugotais kultūros paveldo objektais ir naujais akcentais; administracinių pastatų, pritaikytų tiek stambiam verslo subjektui, tiek ir smulkiai komercijai, kompleksas; paslaugų objektai – restoranai, butikai, salonai; atvira poilsio ir pramogų zona. [1] Projektuojamas verslo centras yra vienas pirmųjų konvertuojamos teritorijos pastatų, tapsiantis vizitine kortele, užduodančia kokybinius parametrus ir akcentuojančia teritorijos svarbą miesto atžvilgiu. Siekiama sukurti verslo centro pastatą, kuris savo architektūriniais, urbanistiniais ir dizaino sprendiniais taptų kokybiška ir išskirtine erdve vakarų Lietuvos regione, gebančia pritraukti aukščiausios kategorijos įmones. PROJEKTO KONKURSAS Projekto konkurso tikslas - Išrinkti kokybiškos architektūros, optimalaus kainos-kokybės santykio konkursinį darbą, kuris taps pagrindu konkrečiam statybos projektui paruošti. Naujojo pastato projektu siekiama: • Gerinti miesto regioninį ir tarptautinį įvaizdį sukuriant pastatą, galintį pritraukti į Klaipėdą progresyvių, aukštų standatų įmonių. • Atgaivinti teritoriją buvusioje pramoninėje zonoje dešniajame Dangės upės krante išlaikant vietos

• •

•

• • • • •

kultūros autentiškumą bei stiprinant miesto santykį su upe. Sukurti naują viešąją erdvę gyventojams, kuri papildytų miesto viešųjų erdvių tinklą ir taptų nauja patrauklia paupio zona. Maksimaliai įsilieti į Senamiesčio ir Naujamiesčio panoramas nesudarkant miesto silueto linijos žvelgiant iš pagrindinių apžvalgos taškų - Danės upės krantinės, Kuršių nerijos, Biržos tilto ir Klaipėdos senamiesčio. Įvertinti ryšį su aplinkiniu kontekstu sukuriant Dangės upės krantinės atkarpos nuo Pilies tilto iki Kuršių marijų, regeneravimo viziją, kuri galėtų būti naudinga visuomenės poreikiams. Sukurti ilgaamžį, gerai suplanuotą ir sklandžiai funkcionuojantį pastatą, pritaikytą besikeičiantiems ateities poreikiams. Pastato architektūriniais sprendiniais sukurti įkvepiančią darbo aplinką darbuotojams ir lankytojams. Tapti tvarių principų pritaikymo pavyzdžiu ir puoselėti darnios ekonomikos vertybes - nuo projektavimo iki eksploatavimo ir naudojimo. Užtikrinti visiems lygias prieigas ir judėjimo galimybes pastate ir jo prieigose. Tapti Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos “Klaipėda 2030” dalimi.

Poreikio nustatymas. Planuojama, kad naujas verslo centras taps vienas progresyviausių administracinės paskirties pastatų, gebantis prisitaikyti prie poreikių ir suteikti reikiamą infrastruktūrą aukštų standartų įmonėms. Klaipėdos mieste yra ženkli administracinės paskirties pastatų ir patalpų pasiūla, tačiau trūksta aukščiausios kategorijos administracinės paskirties pastatų, atitinkančių šiuolaikinius darbo kokybės ir pastato infrastruktūros kriterijus.

VERSLO CENTRO NAUJOJI UOSTO G.3 KLAIPĖDOJE PROJEKTO KONKURSAS | 7

II. ESAMAS KONTEKSTAS

KONTEKSTAS Lietuva - geografiškai didžiausia Baltijos šalis, įsikūrusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje ir ribojasi su Latvija, Baltarusija, Lenkija ir Rusija (Kaliningrado sritimi). Lietuva iš kitų Baltijos šalių išsiskiria mišria ekonomika ir yra viena iš sparčiausiai besivystančių šalių Europos Sąjungoje. Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, Pajūrio žemumoje abipus Dangės žiočių. Klaipėda yra svarbus vakarų Lietuvos ekonomikos centras. Šalia miesto veikiantis uostas lemia tai, kad Klaipėda yra kartu ir reikšmingas transporto mazgas. Kurortinis potencialas. Klaipėda turi didelį potencialą stiprinti kurortinio miesto charakterį. Tam itin palankūs esami gamtiniai ištekliai - Kuršių nerijos pusiasalis, vaizdingas Batijos pajūris, kurortinės Smiltynės ir Girulių teritorijos. Vandens turizmui palanki Dagės upė - vartai į Kuršių marias ir vidaus Pagrindiniai pėsčiųjų srautai Pagrindiniai dviračių srautai Ttaukos taškai

Pav.1 Pagrindiniai pėsčiųjų ir dviračių srautai

vandenis. INFRASTRUKTŪRA Susisiekimas. Iš Klaipėdos eina magistraliniai keliai A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , A13 Klaipėda - Liepoja, krašto kelias 141 Klaipėda - Kaunas per Šilutę. Klaipėdoje yra stambus geležinkelių mazgas, aptarnaujantis uostą ir keleivius. Palangoje įsikūręs Klaipėdos miestą aptarnaujantis oro uostas, turintis reguliarius skrydžius į Rygos, Londono, Oslo miestus. Pėstieji, dviračių takai. Teritorija yra centrinėje miesto dalyje, senamiesčio ir naujamiesčio sandūroje. Aktyviausi pėsčiųjų srautai, besiribojantys su nagrinėjama teritorija eina rytų - vakarų kryptimis, Dangės upės krantinėmis. Dešniajame Dangės upės krante pagrindinis pėsčiųjų ir dviratininkų srautas sezoninis - keliamasi į Kuršių neriją ir Jūrų muziejų. Netoliese esantis senamiestis, šurmuliuojanti upės krantinė, kruizinių laivų terminalas yra aktyvūs pėsčiųjų traukos centrai, palankūs pėsčiųjų įtraukimui į ”Memelio miesto” teritoriją. (Pav.1) Viešojo transporto trasos su stotelėmis Perspektyvinės viešojo transporto trasos

Pav. 2 Viešojo transporto schema

TECHNINĖ UŽDUOTIS

Viešasis transportas. Klaipėdos viešojo transporto sistema yra logiška ir patogi dėl miesto geografijos ypatumų, dėl to, kad siaurame ruože miestas yra itin išplėstas iš šiaurės į pietus. N.Sodo gatve reguliariai kursuoja 4A ir 9 maršrutiniai autobusai. Už mažiau nei 500 metrų, Atgimimo aikštėje kursuoja visi pagrindiniai maršrutai (Pav.2). Darnus judumas. Klaipėdos miestas vystydamas susisiekimo sistemą siekia užtikrinti Klaipėdos gyventojams įvairias judėjimo galimybes ir padidinti svarbiausių miesto vietų pasiekiamumą įvairiomis transporto rūšimis, užtikrinti saugumą ir eismo saugą, sumažinti taršą ir energijos poreikį Klaipėdoje, pagerinti miesto aplinką, erdvinę urbanistinės aplinkos kokybę, didinti miesto efektyvumą gyventojų, ekonominei ir socialinei naudai. Šie tikslai įgyvendinami analizuojant Klaipėdos situaciją ir siūlant sprendinius viešojo transporto sistemai, pėstiesiems, dviratininkams, siūlant modalinį kelionių pasiskirstymą, optimizuojant eismo organizavimą, didinant eismo saugumą, gerinant logistikos mieste efektyvumą, skatinant naudoti mažiau aplinką teršiančias transporto priemones, siūlant įvarius kitus būdus ir priemones. [2]

Vandens judėjimo keliai. Senojoje ir Naujojoje perkėlose keliama į Smiltynę ir Jūrų muziejų. Senojoje perkėloje keliami tik pėstieji ir dviratininkai. Naujojoje perkėloje - pėstieji, dviratininkai, transporto priemonės, įvairūs kroviniai. Planuojamas atgaivinti keleivinis vandens autobusas Klaipėda -Nida. Gretimoje teritorijoje planuojama kruizinių laivų krantinė, jachtų uostas. Iš Klaipėdos jūrų uosto keleivių terminalo plaukia keltai maršrutu Klaipėda– Kylis ir Klaipėda–Karlshamnas. Kokybiškai pritaikyti pakeliami Pilies ir Biržos tiltai leistų labiau išnaudoti Dangės upės uosto potencialą. Pramoginė laivyba. Aktyvi pramoginė laivyba vyksta Dangės upe ir Kuršių mariomis šiltuoju metų laiku. Upėje aktyviausias judėjimas vyksta iki Piliavietės jachtklubo, kur švartuojami laivai. Nuo Kuršių marių iki Biržos tilto krantinės pritaikytos mažųjų laivų švartavimuisi, vietomis įrengti pontoniniai tilteliai patogesniam išlaipinimui. Aktyvinant laivybą upe numatoma nedidelių laivelių prieplauka Bastionų komplekse. Lokacija miesto atžvilgiu. “Memelio miesto” teritorija strategiškai itin palankioje vietoje Klaipėdos senamiesčio ir naujamiesčio sankirtoje, Iš

Pav. 3 Vaizdas į teritoriją nuo Biržos tilto

VERSLO CENTRO NAUJOJI UOSTO G.3 KLAIPĖDOJE PROJEKTO KONKURSAS | 9

II. ESAMAS KONTEKSTAS 1000 m atstumu esantys traukos objektai: 1. 2. 3. 4.

5. 6. 7. 8.

Teatro aikštė Atgimimo aikštė Piliavietė Muzikinis teatras

Jono bažnyčia (numatoma atkurti) Senasis turgus M.Mažvydo alėja Bastionų kompleksas

9. Kultūros fabrikas 10. Danės skveras 11. K.Donelaičio skveras

sto

uo ter

rija

ito

10 4 2

ia ng

500m

1000m

mo de

iojo

tal

pla a

rib

Pav.4 Konkurso objekto lokacija miesto atžvilgiu

10 |

TECHNINĖ UŽDUOTIS

dviejų pusių apjuosta vandens - pietų pusėje Dangės upė, vakarų - Kuršių marios. Svarbiausi miesto administraciniai, kultūriniai, rekreaciniai objektai pasiekiami 500 - 1000 m spinduliu. Susiformavęs aktyvus viešųjų erdvių karkasas, Dangės skvero Šiaurinio rago trasa, prie kurios ribojasi nagrinėjama teritorija. Šiaurinėje pusėje “Memelio miestas” ribojasi su uostu, KLASKO teritorija. (Pav.4)

pastatai, turintys vertingųjų savybių. Stipriausiai artimoje aplinkoje esantys ir veikiantys kultūros paveldo objektai, kuriuos būtina atidžiai įvertinti ir neužgožti projektuojant naujus pastatus yra:

•

KULTŪROS PAVELDAS Istoriškai Klaipėdos miestui būdinga santūri, funkcionali architektūra, pasižyminti paprasta lakoniška geometrija, gana stačiais šlaitiniais stogais, plytų, medžio konstruktyvo, metalo elementais, ribota puošyba. Teritorija, kurioje numatomas naujas administracinis pastatas yra saugomų senamiesčio ir naujamiesčio teritorijų sandūroje, senojo miesto su priemiesčiais teritorijoje (Pav.5). Taip pat stipriai jaučiamas ryškus iš XX amžiaus paveldėtas industrinis teritorijos charakteris. Tai vienas iš nedaugelio pleištų mieste, kur formuojamas priėjimas prie Kuršių marių ir atsiveria kontrastingos industrinio uosto gyvenimo ir UNESCO saugomos Kuršių nerijos panoramos. “Memelio miesto” teritorijoje yra trys

•

Teismo rūmų ir kalėjimo pastatas, Jūros g. 1 (kodas 30634). Vertingosios savybės, kurias būtina įvertinti projektuojant naują pastatą: tūrinė - erdvinė kompozicija, fasadų architektūrinis sprendimas - raudonų plytų mūro saikingai dekoruotas masyvus pastatas, turintis neogotikos elementų, Naujosios Uosto gatvės (PV) fasado kompozicija, centrinę 2-jų aukštų dalį paryškinant rizalitu su arkiniais langais ir laiptuotu frontonu, iš šonų komponuojant masyvaus tūrio 3-jų aukštų korpusus, kurie apjungiami bendru dalijamuoju karnizu. Klaipėdos piliavietė (kodas 10303), Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas (kodas 848). Kitoje Dangės upės pusėje numatoma atstatyti buvusį piliavietės kompleksą - atkurti buvusią salos geometriją, 47 m aukščio pilies bokštą. Vėlesniais etapais planuojama atkurti likusius pilies tūrius.

A 3 1 2

4 B

Vizualinės apsaugos zonos Senojo miesto vieta su priemiesčiais k.27077 Senamiestis k.16075 Naujamiestis k.22012 Saugomi kultūros paveldo objektai

Pav. 5 Kultūros paveldo objektų ir teritorijų schema VERSLO CENTRO NAUJOJI UOSTO G.3 KLAIPĖDOJE PROJEKTO KONKURSAS | 11

II. ESAMAS KONTEKSTAS

A. Teismo rūmų ir kalėjimo pastatas iš N.Uosto g.

A. Teismo rūmų ir kalėjimo pastato fragmentai

B. Piliavietės atkūrimo vizualizacijos

12 |

TECHNINĖ UŽDUOTIS

1. Statybos uosto pastatų kompleksas Uosto g. 3 (kodas 43916)

2. Sandėlių kompleksas Žvejų g. 18,18A (kodas 15812)

3. Istoriškai vertingas statinys N.Uosto g. 5

4. Pasukamas tiltas (kodas 16673)

5. Pauliaus Lindenau laivų statyklos statinių kompleksas (kodas 25898) VERSLO CENTRO NAUJOJI UOSTO G.3 KLAIPĖDOJE PROJEKTO KONKURSAS | 13

II. ESAMAS KONTEKSTAS PLANAVIMO DOKUMENTAI Bendrasis planas. Benrdąjame plane numatyti šie pagrindiniai su teritorija susiję sprendiniai: • • • • •

Bendrajame plane teritorijoje numatyta keisti naudojimo profilį iš gamybinės į daugiafunkcę visuomeninę, komercinę ir gyvenamąją. Rekreaciniai ryšiai su Smiltyne. N.Uosto gatvei nurodyta B1 kategorija. Pagrindinės pėsčiųjų ir dviračių trasos atkarpa praeina N.Uosto gatve. Danės gatves atkarpa numatoma kaip teritorija, skirta bendram viešam naudojimui.

Bendrojo plano keitimas. Šiuo metu atliekamas Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimas. Patvirtintoje koncepcijoje teritorija žymima kaip pagrindinis centras (pagrindinio centro zona), istorinės dalies teritorija (valstybės saugoma kultūros vertybė u.k. 22012) - saugomi išlikusios vertingos urbanistinės struktūros kvartalai, jų užstatymo charakteris ir pastatų tipologija. Teritorija saugoma ir tvarkoma vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu. Teritorijos pietinėje dalyje praeina Europinės reikšmės dviračių trasos - Euroroute R1, Eurovelo 13 - geležinės uždangos trasa, Eurovelo 10 - pabaltijo trasa. Taip pat valstybinio turizmo departamento nurodoma trasa: Klaipėda (Smiltynė) - Nida. Aktuali informacija apie keičiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano eigą publikuojama Klaipėdos savivaldybės puslapyje: (https://bit.ly/2odazp2)

Keičiamo bendrojo plano (koncepcijos) sprendiniai

14 |

Susisiekimo sistemos Pagrindiniai pėsčiųjų ir dviračių takai, N.Uosto - B1 kategorijos gatvė. Liepų g. - C1 kategorijos gatvė, ją numatoma pratęsti iki Kuršių marių kaip C kategorijos gatvę. Danės g. - C2 kategorijos gatvė iki sankryžos su Pilies tiltu.

Kultūros paveldo objektai Kultūrinė vietovė U16 - Istorinė miesto dalis. Klaipėdos senojo miesto vieta su priemiesčiais A1704K

Miesto teritorijų funkciniai prioritetai Daugiafunkcė - visuomeninė, komercinė ir gyvenmaosios paskirties teritorija, nekoreguojant esminių BP sprendinių. Teritorijoje esanti Kuršių marių krantinė numatyta keleivių kaip kruizinių laivų terminalų, perkėlų, prieplaukų, visuomenei atviros teritorijos. Dangės upės krantinė numatyta kaip bendro naudojimo teritorijos - urbanizuotos teritorijos, viešosios erdvės.

Kraštovaizdžio tvarkymo sprendiniai Teritorija, kuriai siūloma keisti teritorijos naudojimo profilį iš gamybinės į komercinę visuomeninę.Uosto sanitarinėje zonoje.Bendro naudojimo teritorija. Planuojami rekreaciniai ryšiai su Smiltyne ir Kuršių mariomis. Smiltynė - Natūra 2000 teritorija.

Pav.5 Bendrojo plano sprendiniai

TECHNINĖ UŽDUOTIS

III. ISTORINIS KONTEKSTAS Teritorijos tarp danės upės, Kuršių marių, Žiemos uosto ir N. Uosto gatvės istorinės-urbanistinės plėtros analizė ir tolimesnio vystymo išeities sąlygų nustatymas

iki XVIII a pirmos pusės teritorijoje vyravo lentpjūvės, rytinėje teritorijos dalyje formuojasi neintensyvus sodybinio tipo užstatymas su miesto kvartalai. (Pav.6,7) Teritorijos tarp danės upės, Kuršių marių, Žiemos uosto ir N. U pavienėmis sodybomis. Teritorijoje dominavo Mažoji Locu gatvė dar vis skiria įmonės ribą bei uosto gamtinė aplinka su pavienėmis sodybomis, Pilnai susiformavusi 1885 - 1945 metų laikotarpiu suformuojama Malkų istorinės-urbanistinės plėtros analizė natūraliais gamtovaizdžio elementais. urbanistinę struktūrą nuo gatvė (dabartinė N.Uosto kuri galutinai atskiria miesto. Tačiau jau pradedag.), formuotis užstatymas ties ponustatymas ir tolimesnio vystymo išeities sąlygų uosto ir miesto Suformuojamos kelių dešimtmečių atsirasiančia gatve į teritorijas. naująjį Karolio tiltą (pastatytasgatvės 1829 m.). 1743-1885 ekonominio – prekybinio pakilimo rytų vakarų kryptimi su užstatymu, teritorijoje įmonėms atitekus Pažymėtina, kad nemaža dalis naujai sukurtoms Dešinysis -Danės krantas intensyviai užstatinėjamas vakarus nuostruktūra. Mažosios Locų laikotarpiu teritorija stipriai plečiasi. Pramoninė įsivyrauja aiški, gana tanki įurbanistinė miesto verslininkams. Tai užtikrino laisvą judėjimą vi logistinė veikla užima didžiąją dalį po 1757 gaisro išnaudoti Pastatyti teismo rūmai ragas. bei rekonstruotas muitinės gatvėsm. ir aukščiau smuklės. Apsodinamas Šiaurės Teritorijos tarp danės upės, Kuršių marių, Žiemos uosto ir N. Uosto gatvės istorinės-urbanistinės plėtros analizė medienos uostas, vėjinės išvalytos teritorijos. Kuriasi pastatas tampa teritorijos dominantėmis. (Pav.8,9) ir tolimesnio vystymo išeities sąlygų nustatymas Didžioji teritorijos dalis (iš esmės visa dabartinė “Laivitės” teritorija) išlaiko vakarų [3]krypties teritorijos ašyse. Malkų gatvės ašis galutinai urbanistiniu požiūriu atribojo miesto struktūrą nuo specifinių uosto įmonių. Rytų-vakarų krypties Naujo Sodo gatvės transportinė ašis (išskyrus Danės dešinįjį krantą) netgi nebeteko tąsos į miestą, nors tokios buvo iki gaisro.

medienos apdirbimo ir jos krovos funkciją. Ten urbanistinį kraštovaizdį formuoja

vėjo malūnai ir medienos aikštės.

marių, Žiemos uosto ir N. Uosto gatvės inės plėtros analizė šeities sąlygų nustatymas

kurtoms įmonėms atitekusių sandėlių buvo

ikrino laisvą judėjimą visose trijose rytų1839m

Pav.6 m. viduje. Muitinės EsminiaiTeritorijos perstatymai vyko irplanas, dirbtuvių bei 1839 muitinės sklypų

poreikiams buvo pajungti per gaisrą išlikę pirklio mūriniai ir mediniai sandėliai, pastatyta keletas naujų. 1857 m. muitinė nugriovė vėjinę lentpjūvę. Dirbtuvėms ir jų uostui atitekusioje dalyje (4,65 ha), vyko dar intensyvesnės statybos: nuo marių uosto baseinas buvo atitvertas medinių polių siena. Baseino rytinėje krantinėje pastatytas

Sklype stovėjo vaizdas trys vėjinės riedulinės konstrukcijos lentpjūvės. Riedulinių Pav.7 XIXa. vidurio į dabartinę “Memelio miesto” teritoriją. Šiaurinio rago funkcija. smaigalyje buvusi dervos virykla 1924 Vyrauja medienos apdirbimo ir krovos lentpjūvių mūrinis pamatas buvo maždaug metro aukščio. Ant jo gulėjo metalinis

joje sukant įsikūrėmalūno Statybos uosto beirieduliai. įrengtas žiedas – takas, kuriuo viršutinę dalįbiuras riedėdavo

m. b

vienas tarnybinis buta

18x80m pločio elingas medinių dirbtuvių kompleksas (55x7,7), kiti pastatai. Rytinėje uosto kiemo dalyje – prie pat viduriniosios ašies, stovėjo gyvenamasis namas su didžiuliu (0.37 ha) sodu (uosto inspektoriaus namas). Iki tol sklype stovėjusios vėjinės lentpjūvės kaip ir muitinės teritorijoje buvo nugriautos XIX a gale. 2010

architektas Edmundas Andrijauskas

2010 Pav.8 Teritorijos planas, 1916m.

Pav.9 Statybos uosto biuro pastatas Šiauriniame rage (XXa. vidurys)

Muitinės atsiradimas medienos apdirbimo ir logistikos te

VERSLO CENTRO NAUJOJI G.3 KLAIPĖDOJE KONKURSAS | 15įgavo naująjįUOSTO jos urbanizacijos etapą,PROJEKTO kuris periodo pabaigoje

dervos virykla 1924 m. buvo rekonstruota,struktūros bruožus:

gtas vienas tarnybinis butas.

•

planin

atskiro sklypo privažiavimui prie naujojo Žiemos uosto atsk

IV. “MEMELIO MIESTO” TERITORIJA Uosto reikmėms naudotą erdvę numatoma kompleksiškai konvertuoti į mišrią miesto centro teritoriją su administracinės, gyvenamosios, komercinės, kultūros paskirties pastatais - “Memelio miestą”. Ši teritorija turės esminį poveikį stiprinant miesto santykį su upe ir Kuršių mariomis (Pav. 1113). Projekto “Memelio miestas” autoriai: Edgaras Neniškis, Žilvinas Urbas, Ernesta Bagužaitė (UAB “Archtes”); Tomas Grunskis (UAB “AEXN”); Arūnas Kilišauskas (UAB “Ekotektonika”). ERDVINIS VIETOS CHARAKTERIS Teritoriją veikia šie pagrindiniai erdviniai - tūriniai veiksniai: • Dangės upės erdvinis kanalas. • Intensyvaus judėjimo trasa - N.Uosto gatvė su upę kertančiu Pilies tiltu. • Šiaurinėje dalyje uosto teritorija ir esami sandėliai.

Pav.10 Vystomo kvartalo vizualizacijos

16 |

•

• •

Šiaurinės - rytų pusėje foninis perimetrinis užstatymas - penkiaaukščiai sovietiniu laikotarpiu statyti daugiabučiai gyvenamieji namai. Rytinėje dalyje - Karlskronos aikštė ir Klaipėdos senamiestis. Pietinėje upės krantinės dalyje, arčiau tilto nesuformuotas užstatymas - šioje vietoje stovi apleistas buvusios prieplaukos pastatas. Toliau saugomas sandėlių kompleksas.

PLANUOJAMAS KVARTALAS Šiuo metu “Memelio miesto” teritorijoje, šalia būsimo verslo centro pastato planuojamas gyvenamosios paskirties kvartalas su komercinėmis patalpomis. Naują užstatymą formuoja skaidyti stačiakampio plano tūriai. Planuojama architektūrinė išraiška - siaurų aukštų siluetų pastatai šlaitiniais stogais (Pav.10).

TECHNINĖ UŽDUOTIS

Pav.12 Formuojama urbanistinė struktūra

Pav.12 Erdvinių kanalų argumentacija

Pav.13 Viešosios erdvės ir dominuojantys pastatai

Pav.11 Vizualiniai ryšiai

VERSLO CENTRO NAUJOJI UOSTO G.3 KLAIPĖDOJE PROJEKTO KONKURSAS | 17

V. KONKURSO TERITORIJA

Rengiamo detaliojo plano teritorija Formuojami sklypai Konkurso apimties riba Projektuojamo pastato vieta Detaliuoju planu formuojami kvartalai Demontuojami esami pastatai Saugomi pastatai teritorijoje Vystomas gyvenamasis kvartalas Paliekama elektros skirstykla SP-24 Įvažiavimai į konkurso objekto teritoriją

Pav.14 Rengiamo detaliojo plano teritorijos schema

18 |

TECHNINĖ UŽDUOTIS

KONKURSO TERITORIJOS DUOMENYS Naujojo verslo centro statybos vieta numatyta Danės ir Naujosios Uosto gatvių sankryžoje. Akcentinio pastato atsiradimas šioje teritorijoje taps vienu pagrindinių patekimų į konvertuojamą “Memelio miesto” teritoriją. Šiuo metu rengiamas teritorijos detalusis planas. Konkurso medžiaga parengta vadovaujantis patvirtinta detaliojo plano koncepcija. Teritorijos naudojimo reglamentai: • Teritorijos naudijimo tipas - mišri centro teritorija. • Teritorijos naudojimo būdas - komercinė, visuomeninė, gyvenamoji (K,V, G2, I1). • Leistinas pastatų aukštis (metrais) - 22 ir 26 metrai. • Leistinas žemės sklypų užstatymo tankis (proc.) - 80 %. • Leistinas sklypo užstatymo intensyvumas/tūrio tankis - 2,7. • Priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalys - 18 %. Maksimalus pastato aukštis. Projektuojamo pastato riba, kurioje numatomas verslo centras yra padalinta į dvi statybos zonas - VII ir VIII. Arčiau N.Uosto gatvės esančioje VII teritorijoje maksimalus galimas pastato aukštis – 22 m nuo žemės paviršiaus, arčiau marių esančioje VIII žymimoje teritorijoje numatytas maksimalus galimas pastato aukštis 26 metrai nuo žemės paviršiaus.

Išklotinėje nuo Naujosios Uosto gatvės, 3m pločio zonoje formuojama terasa 16m aukščio arba šlaitinis sprendinys nuo 16m iki leistino pastatų aukščio. Reljefas. Reljefas planuojamoje teritorijoje kinta minimaliai, ryšių perkirtimų neturi. Teritorijos aukštis nežymiai kyla šiaurės - rytų kryptimi Praėjimas. Detaliąjame plane teritorijoje numatytas rekomenduojamas praėjimas 1-3 aukštų ribose pėstiesiems, stiprinant pėsčiųjų srautų įtraukimą į “Memelio miesto” teritorijos gilumą. Silueto formavimas • Projektuojant būtina neviršyti maksimalaus leistino užstatymo aukščio. • Komponuojant tūrius sklypuose ar jų dalyse turi būti išlaikyta vertikali akcento proporcija iš pagrindinių apžvalgos taškų. Elektros skirstykla. Projektuojamame pastate būtina išsaugoti esamą ESO elektros skirstyklą SP24 ir sklandžiai integruoti į projektuojamą pastatą. (Pav.14) Papildomi teritorijos naudojimo reglamentai · • Taikomi aukštos kokybės reikalavimai architektūrai ir viešųjų erdvių tvarkymui. • Taikomi specialieji reikalavimai kultūros paveldo objektams, teritorijoms ir jų apsaugos zonoms. • Taikomi vandenviečių apsaugos juostų reikalavimai. Konkurso apimties riba

Pav.15 Išklotinė nr. 2 - ištrauka iš rengiamo detaliojo plano koncepcijos VERSLO CENTRO NAUJOJI UOSTO G.3 KLAIPĖDOJE PROJEKTO KONKURSAS | 19

VI. ARCHITEKTŪRINIAI IR URBANISTINIAI REIKALAVIMAI ERDVINIAI PLANINIAI SPRENDINIAI Pastato apimtį apibrėžia orientacinis pastato plotas 10000 kv.m. Projektuojant pastato erdvinę struktūrą aukštų planai turi nesudėtingai jungtis ir skaidytis. Nuomojamo ploto lankstumas ir prisitaikymas prie kintančių poreikių - projekto privalumas. Planiniai erdviniai sprendiniai turi užtikrinti sveiką ir šiuolaikinę darbo aplinką, prieinamas ir lanksčias bendro naudojimo erdves, įtraukiančią bendradarbiavimo aplinką, lanksčius dizaino sprendinius, prisitaikančius prie besikeičiančios demografijos, darbo kultūros ir įpročių. Vidiniu erdvių išplanavimu taikliai sudėti vaizdingiausius apžvalgos taškus į Dangės upę, piliavietę, Klaipėdos senamiestį ir naujamiestį. ARCHITEKTŪRINIAI IR DIZAINO SPRENDINIAI Pastatas turi pasižymėti išskirtiniais ir apgalvotais dizaino sprendiniais, taktiškai integruotais inovatyviais technologiniais sprendiniais. Tačiau architektūra neturėtų būti išsišokanti ar akivaizdžiai demonstruoti prabangą. Tiek savo gabaritais, tiek vizualiniais ir medžiaginiais sprendiniais pastatas turi sklandžiai integruotis į supančią aplinką, ilgam išlikti Klaipėdos miesto vietoženkliu. Pastato santykis su istorine miesto dalimi privalo būti atidžiai išnagrinėtas, užtikrinant jog naujasis verslo centras bus subtiliai integruotas į istorinę aplinką. FUNKCIJA Dominuojanti funkcija - administracinė. Pastato infrastruktūra turi būti pritaikyta kokybiškam, šiuolaikiškam, patogiam darbui. Projektuojamo pastato ir jį supančios aplinkos erdvės turi būti lanksčios ir efektyvios. Architektūriniai ir konstrukciniai patalpų išplanavimo sprendiniai turi lengvai adaptuotis prie ilgalaikėje naudojimo perspektyvoje kintančių srautų, patalpų poreikio, naujų biurų centrų tendencijų ir reglamentų atsiradimo. PRIEIGOS IR PIRMI AUKŠTAI Pastato prieigose ir pirmuose aukšte turi būti programuojamas atviro, šiuolaikinio verslo centro charakteris, galintis pasiūlyti platų paslaugų spektrą

20 |

- kavinės, ekspozicijų, renginių, konferencijų erdvės, susitikimų kambariai ir pan. Erdvių atmosfera turi būti neformali, įtraukianti ir demokratiška. RYŠYS SU UPĖS KRANTINE Patrauklios viešosios erdvės sukūrimas upės krantinėje. Krantinės sutvarkymas turi būti numatytas dviem etapais: 1. Tvarkoma krantinės dalis iki Danės gatvės ir darniai integruojama į teritoriją, paliekant gatvės trasą ir pravažiavimą automobiliais. 2. Ateityje Danės gatvę konvertavus į pėsčiųjų alėją, likusiai krantinės atkarpai turi būti numatyti pėsčiųjų promenados sprendiniai. VIRŠUTINIAI AUKŠTAI Viršutiniai pastato aukštai skirti skirtingo profilio nuomojamoms administracinėms patalpoms, susitikimų, bendradarbiavimo erdvėms. DARBO VIETŲ CHARAKTERISTIKOS, SUSIJUSIOS SU KOMFORTU IR SVEIKATA Visos darbo vietos, įskaitant susitikimo kambarius, privalo turėti prieigą prie natūralaus apšvietimo, t.y. turi atitikti gerosios praktikos vidutinį natūralios šviesos faktorių (NAK) ir tolygumą. Darbo vietose, kuriose bus dirbama su kompiuteriu, privalo turėti akinimo kontrolę (vidiniai roletai arba lauko žaliuzės). VIDAUS IR IŠORĖS RYŠYS Svarbūs vieningi dizaino sprendimai, pereinantys iš interjero į lauko erdves, ypač pirmame aukšte, skirtame visuomenės poreikiams - gyvybinga lauko aplinka ir šurmuliuojančios viešosios erdvės, atidus ir apgalvotas kraštovaizdžio elementų, aukštos kokybės miesto baldų, apšvietimo, informacinės sistemos integravimas. ILGALAIKIS IR TRUMPALAIKIS AUTOMOBILIŲ STATYMAS Ilgalaikis ir trumpalaikis automobilių statymas, aptarnaujantis pastatą privalo būti numatytas teritorijos ribose. Ilgalaikis automobilių laikymas numatomas požeminėje arba pusiau požeminėje aikštelėje. Numatoma galimybė privažiuoti aptarnaujančiam, specialiajam ir visuomeniniam

TECHNINĖ UŽDUOTIS

transportui. Automobilių statymas ir automobilių judėjimas turi būti atidžiai įvertinti ir išplanuoti taip, kad automobiliams skirti plotai neužgožtų pastato kompozicijos. PROJEKTAVIMAS, SKLYPO PLANAVIMAS IR TECHNINIAI REIKALAVIMAI • Tankaus užstatymo teritorija. • Pirmas aukštas visuomenei. • Srautų pralaidumas. • Viešųjų erdvių tinklas. • Iš visų pusių matomo pastato architektūra. • Viešosios funkcijos prieinamumas. • Pasiekiamumas įvairiomis transporto priemonėmis. • Apžvalgos ir rekreacinės erdvės skirtinguose pastato lygiuose. • Stogo panaudojimas. PROJEKTO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS Atlikus teritorijos tarp Danės upės, Naujosios Uosto g., Naujojo Sodo gatvės tęsinio ir Kuršių marių detaliojo plano koncepcinių sprendinių pasekmių įvertinimą tvaraus vystymosi principais matyti, kad galimos pasekmės tiek sprendinių įgyvendinimo, tiek įgyvendinus sprendinius būtų labiau teigiamos, nei neigiamos. Įgyvendintų detaliojo plano sprendinių pasekmių teigiamas reikšmingumas būtų ilgalaikis ir labiausiai įtakotų planuojamos teritorijos socialinėsekonominės aplinkos sąlygas. Tam, kad išvengti ar sumažinti galimas neigiamas pasekmes atskiriems aplinkos elementams būtina taikyti strateginio pasėkmių aplinkai vertinimo ataskaitoje siūlomas prevencines priemones. [4]

KONSTRUKCINIAI SPRENDIMAI Turi įvertinti vietos specifiką ir apribojimus, taip pat kontekstą. Užbaigtas projektas turi būti vientisas patikimo dizaino ir tvarumo pavyzdys. • Požeminė statinio dalis numatoma monolitinio gelžbetonio (perimetro laikančios sienos, vidaus laikančios sienos, kolonos, perdangos) • Požeminės statinio dalies perimetro laikančias sienas numatyti apie 0,80 cm geometrinio storio. • Požeminės statinio dalies (autosaugyklos patalpose) rekomenduojamos apvalios kolonos ir suapvalintos laikančios sienos-siekiant patogesnio patalpų naudojimo, važiuojant su automobiliais (arba pagrįsti kitokį sprendinį) • Požeminės statinio dalies patalpose (autosaugyklos patalpose) aukštis nuo grindų iki žemiausio konstrukcijos ar inžinerinio tinklo taško 2,20 m. • Antžeminė statinio dalis numatoma monolitinio gelžbetonio (vidaus laikančios sienos, kolonos, perdangos).

ATITIKTIS TEISĖS AKTAMS Projektą rengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Architektūros įstatymo, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo, statybos normų ir taisyklių, Statybos techninių reglamentų ir kitais teisės aktų galiojančiais reikalavimais. STATYBOS KAINA Orientacinė statybos kaina neturi viršyti 1400 – 1800 eur/kv.m.

Vaizdas iš projektuojamos teritorijos į Klaipėdos senamiestį VERSLO CENTRO NAUJOJI UOSTO G.3 KLAIPĖDOJE PROJEKTO KONKURSAS | 21

TVARUMAS IR PASTATO SERTIFIKAVIMAS Patogi ir kokybiška aplinka, atitinkanti joje dirbančių žmonių poreikius, tausojanti gamtą ekologijos požiūriu. Tvarus pastatas ir jo aplinka, sertifikuoti pagal tarptautinę tvarių pastatų vertinimo sistemą BREEAM. ENERGETINIS EFEKTYVUMAS • Identifikuoti pasyvaus dizaino sprendinius (architektūrinius: lamelės, stogeliai, pastato forma, orientacija; technologinius: žaliuzės, stiklo charakteristikos, pan.), mažinančius šilumos ir vėsos poreikius. • Parinkti tinkamiausias atsinaujinančių energijos šaltinių sistemas ar jų kombinacijas, kurios mažintų CO2 išsiskyrimą.

PROCEDŪROS, PLANAVIMO IR REALIZAVIMO TVARKARAŠTIS Numatomi preliminarūs projekto įgyvendinimo etapai (Pav.16): 1. Vieno etapo projekto konkurso paskelbimas, laimėtojo išrinkimas 2. Derybos, techninės užduoties tikslinimas 3. Detaliojo plano tvirtinimas 4. Techninio projekto rengimas (sąlygų išėmimas, projektiniai pasiūlymai, derinimas su visuomene, projekto ekspertizė, statybos leidimo gavimas) 5. Rangovo parinkimas, darbo projekto rengimas 6. Statybos darbai, statybos vykdymo priežiūra

Detaliojo plano tvirtinimas 2020

2021

2022

Techninis projektas • Projektavimo sąlygų išėmimas • Projektiniai pasiūlymai • Projekto derinimas su visuomene • Techninio projekto rengimas • Projekto ekspertizė • Statybos leidimo gavimas

Sutartis su projektuotoju • Derybos su konkurso nugalėtoju • Techninės užduoties tikslinimas

Architektūrinis konkursas • Konkurso parengiamieji darbai • Projekto konkurso paskelbimas • Laimėtojo išrinkimas

Pav.16 Projekto įgyvendinimo kalendorius

22 |

2023

Statybos darbai • Rangovo parinkimas • Darbo projekto rengimas • Statybos darbai • Statybos vykdymo priežiūra • Statybos užbaigimas

Vaizdas iš konkurso teritorijos į Dangės upę ir Kuršių marias

APRAŠYMAS

PROJEKTAVIMO PROGRAMOS DALIS

EILĖS NR.

VII. PROGRAMA. SKLYPAS

I. SKLYPAS 1

Užstatymas

Sklype pastatą projektuoti vadovaujantis “Teritorijos tarp Danės upės, Naujosios Uosto g., Naujojo Sodo gatvės tęsinio ir Kuršių marių detalaus plano“ koncepcijos sprendiniais (15095-00-DTP-K-01).

Pastato ir aplinkos sutvarkymo reitingavimo ir poveikio aplinkai vertinimas

BREEAM nauja statyba siekiant mažiausiai „Very good“ įvertinimo. Vertinimas ir sertifikavimas bus atliekamas pagal naujausią BREEAM metodiką: BREEAM International New Construction 2016: SD233. 2.0. Siekti, kad projektiniai sprendiniai maksimaliai atitiktų reikalavimus, pateikti aiškinamąjame rašte numatomas priemones.

Aukščių planavimas

Administracinio pastato užimamos sklypo dalies žemės paviršiaus aukštis planuojamas alt. ~ +3.8- 4.2 (Išklotinė Nr.2 koncepcijoje (15095-00-DTP-K-01). Statinio pirmo aukšto grindų altitudes nustatyti vertinant esamą gatvių ir šaligatvių tinklą prieigose. Įvertinti žmonių su negalia reikmėms taikytinus norminius pandusus bei laiptelius, siekti minimalaus perkritimų skaičiaus.

Apželdinimas

Aplinkotvarka

Įvažiavimas/ išvažiavimas į / iš teritorijos

Mažiausiai 15 proc. nuo viso žemės sklypo ploto. Projektuoti gyvatvores, dekoratyvinius krūmus, teritorijos apželdinimą veja, apželdintas terasas. Želdinius parinkti pritaikytus mūsų regiono klimatinėms sąlygoms, nereikalaujantiems daug priežiūros, rūšys turi būti vietinės kilmės. Galimai numatyti buveines pritraukiant bioįvairovę, pvz. inkilai, bičių aviliai, vabzdžių viešbučiai, krūmynai, medžiai ir kt. Projektinėje teritorijoje numatyti pėsčiųjų ir dviračių eismo takus: Numatyti atskirus dviračių takus. 1. Atskiri dviračių takai turi turėti tiesioginę prieigą nuo objekto įėjimų iki objekte planuojamų dviračių laikymo vietų, jungtis su kitais takais už objekto ribų. 2. Pėsčiųjų takai turi turėti tiesioginę prieigą prie pastato įėjimų ir jungtis su viešaisiais takais už objekto ribų (jei tokie yra), teikti praktišką ir patogią prieigą prie vietinių transporto mazgų ir kitų patogumų (jei tokie yra). 3. Jei įmanoma, numatyti keleivių išleidimo vietas prieigos kelyje arba šalia jo, įrengti tiesioginę prieigą iki pėsčiųjų takų, kad pėstiesiems nereikėtų pereiti automobilių kelio. 4. Projektuojant pastato prieigas įvertinti reikalingas gaisrinių mašinų ir gaisrinių kopėčių privažiavimo kelių vietas. 5. Numatyti šiukšlių konteinerių vietas ir išvežimo privažiavimo kelius. Šiukšlių konteinerius integruoti į aplinką taip, kad vizualiai būtų nepastebimi. 6. Numatyti pastatą aptarnaujančio transporto privažiavimus ir laikino sustojimo pakrovimuiiškrovimui vietas. Numatomi du patekimai automobiliams į požeminį garažą po administraciniu pastatu ir atskirai planuojamą gyvenamųjų namų zoną. Iš N. Uosto gatvės patenkama ties planuojamu administraciniu pastatu. Kitas įvažiavimas pirmuose teritorijos užstatymo etapuose planuojamas per įmonės teritoriją iš šiaurinės pusės. Pėstiesiems priėjimas neribojamas. 1.

24 |

Projektuojamame sklype esami pastatai

2. 3.

Administracinis pastatas (4B3p) – egzistuojantis administracinis pastatas griaunamas, išsaugant jame esančią elektros skirstyklą SP-24. Ji turi būti integruota į projektuojamo pastato tūrį. Autogaražas (2G1p) – pastatas griaunamas. Mechaninės dirbtuvės (6P1p) – pastatas griaunamas.

TECHNINĖ UŽDUOTIS

APRAŠYMAS

PROJEKTAVIMO PROGRAMOS DALIS

EILĖS NR.

VII. PROGRAMA. AUTOMOBILIŲ PARKAVIMAS IR DVIRAČIŲ SAUGYKLA

II. AUTOMOBILIŲ PARKAVIMAS IR DVIRAČIŲ SAUGYKLA II.I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Automobilių parkavimo vietų skaičius sklype

Automobilių stovėjimo vietų skaičiaus poreikis nustatomas remiantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ automobilių stovėjimo reglamentavimu. Pagrindinė automobilių stovėjimo aikštelė numatoma po projektuojamu pastatu. Automobilių kiekis, viršijantis požeminės aikštelės vietų skaičių, bus planuojamas esamoje teritorijos dalyje, šalia vystomo administracinio pastato. Automobilių vietų išdėstymas požeminėje aikštelėje turi būti racionalus, maksimaliai išnaudojant tam skiriamą plotą, siekiant geriausio vietų skaičiaus / bendrojo ploto santykio.

Parkavimo vietos plotis

Ne mažiau 2,50 m. Gylis ir privažiavimo plotis - pagal normas; įvertinti laikančių kolonų, laikančių sienų bei inžinerinių tinklų užimamus plotus.

Elektromobiliai ir ŽN

Numatyti 10 elektromobilių stovėjimo bei įkrovimo vietas ir norminį kiekį žmonių su negalia (ŽN) automobilių parkavimo vietų.

Patekimas iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės į pastatą

Numatyti tiesioginį patekimą į administracinio pastato holą laiptinėmis ir liftais.

Automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientai

Projektuojant automobilių stovėjimo vietas netaikyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytų koeficientų įrengiant automobilių stovėjimo vietas senamiesčio ir centrinėje miesto zonoje.

Reikalavimai požeminei automobilių stovėjimo aikštelei

Administracinio pastato požeminę automobilių stovėjimo aikštelę projektuoti pateiktame Memelio miesto požeminės stovėjimo aikštelės kontekste (žiūrėti prieduose).

Požeminės aikštelės aukštų skaičius

Vieno aukšto požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

II.II. DVIRAČIŲ SAUGYKLA 15

Dviračių saugykla

Dviračių stovėjimo vietų skaičius nustatomas remiantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ dviračių stovėjimo vietų reglamentavimu. Dviračių saugykla turi būti numatyta pirmo aukšto lygyje, aptverta, saugoma. Iki dviračių saugyklos turi būti pažymėtas dviračių takas.

Persirengimo patalpos

Numatyti atskiras vyrų ir moterų persirengimo patalpas su rakinamomis persirengimo spintelėmis. Vieta projektuojama šalia dviračių saugyklos, tiesioginis patekimas į pastato pirmo aukšto holą. Numatyti rakinamas persirengimo spinteles.

VERSLO CENTRO NAUJOJI UOSTO G.3 KLAIPĖDOJE PROJEKTO KONKURSAS | 25

APRAŠYMAS

PROJEKTAVIMO PROGRAMOS DALIS

EILĖS NR.

VII. PROGRAMA. PASTATAS + PATALPŲ PLANAVIMAS

III. PASTATAS III.I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 17

Siektinas bendras plotas (antžeminis)

~10 000 m2

Siektinas nuomojamas plotas (antžeminis)

~9 300 m2 (93 proc.). Pagalbinis plotas 700 m2 (7 proc.). Pastato aukštis turėtų būti toks, kuris darniai papildytų urbanistinį kontekstą. Pagal “Teritorijos tarp Danės upės, Naujosios Uosto g., Naujojo Sodo gatvės tęsinio ir Kuršių marių detalaus plano“ koncepciją (15095-00-DTP-K-01), pastatas pagal aukščio galimybes sudalintas į dvi dalis: 1. 4.8 dalis (aukštis iki 26 m.); 2. 4.7 dalis (aukštis iki 22 m.);

Pastato aukštis

Aukštų skaičius

Pagal pasirinktą architektūrinę koncepciją

Patalpų aukštis (nuo grindų iki lubų)

Pirmo aukšto ~ 3,90 m. Antro ir likusių aukštų ~3,60 m. (nuo apatinės perdangos iki viršutinės perdangos apačios).

Pastato energetinio naudingumo klasė

A+

Pastato ir aplinkos sutvarkymo reitingavimo ir poveikio aplinkai vertinimas

III.II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

Fasadai

Pageidautina išskirtinė, deranti prie istorinės aplinkos fasadų išraiška. Sprendiniai turi būti racionaliai pagrįsti, fasado elementai atlikti patalpų klimato kontrolės funkciją. Parenkamos ilgaamžės, neteplios, patogiai eksploatuojamos medžiagos. Skaidri fasado dalis ne daugiau kaip – 50 proc. bendro fasado ploto. Numatyti principinius sprendinius fasado valymo įrangos tvirtinimui.

IV. PATALPŲ PLANAVIMAS IV.I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 25

26 |

Evakuacinės laiptinės

Reikalingas minimalus laiptinių skaičius parenkamas pagal architektūrinę koncepciją. Laiptinių vietos parenkamos taip, kad, esant poreikiui, skaidant biuro patalpas kelioms įmonėms aukšte, neatsirastų papildomi evakuaciniai koridoriai, skirtingoms įmonėms nereiktų evakuotis per kitos įmonės patalpas.

Sanitariniai mazgai (WC)

Sanitarinius mazgus projektuoti prie evakuacinių laiptinių, visuose aukštuose tose pačiose vietose. WC vietos ir patekimas į WC patalpas turi būti parinktos taip, kad esant kelioms įmonėms aukšte, jos galėtų naudotis suprojektuotais WC. Numatyti mažo vandens debito sanitarinius prietaisus. Pasiūlyti sprendimus, sumažinančius geriamojo vandens vartojimą. Pvz.: pilkojo vandens panaudojimo sistema, lietaus vandens panaudojimo sistema.

TECHNINĖ UŽDUOTIS

APRAŠYMAS

PROJEKTAVIMO PROGRAMOS DALIS

EILĖS NR.

VII. PROGRAMA. PATALPŲ PLANAVIMAS

IV.II. PATALPŲ PLANAVIMAS 1 AUKŠTE 27

Holas, recepcija

Pirmo aukšto patalpas projektuoti taip, kad 50-100 m2 recepcijos erdvė būtų per visą pirmojo ir antrojo aukštų aukštį, o likusi dalis būtų ne mažiau 3,50 metro aukščio. Numatyti recepcijos vietą su 2 darbo vietomis.

Administratorės / apsaugos darbuotojų persirengimo patalpa

Iki 10 m2. Numatyti rakinamas persirengimo spinteles, virtuvėlę.

Valytojos/-o patalpa

Iki 6,00 m2

Rūkomojo patalpa

Numatyti iki 20 m2 rūkomojo vietą su numatytu vėdinimu. Rūkomojo vieta parenkama toliau nuo pagrindinio įėjimo (bent 20 m atstumu nuo pagrindinio įėjimo) ir šalia numatyti lauko rūkomojo zoną. Viena rūkomojo patalpa numatoma 1 aukšte, kita – viename iš viršutinių pastato aukštų.

Inžinieriaus patalpa

Viena 6,00 m2 darbo vieta.

Sanitariniai mazgai

Numatyti 2 viešo naudojimo sanitarinius mazgus, pritaikytus žmonėms su negalia (ŽN).

Kavinė

Iki 200 m2, įskaitant virtuvės patalpas. Kavinės patalpas projektuoti su vitrininiais langais ir įėjimu iš lauko bei pirmo aukšto holo. Kavinė turi turėti galimybę aptarnauti terasą ir/ar terasas ant stogo.

IV.III. TECHNINĖS PATALPOS PIRMAME AUKŠTE, POŽEMINIAME AUTOMOBILIŲ PARKINGE 34

Vandens apskaitos mazgo įvadas

Iki 8,00 m2, prie lauko sienos

Šilumos punktas

Iki 8,00 m2, prie lauko sienos

Elektros skydinė

Iki 10,0 m2 (šalia išsaugomos elektros skirstyklos).

Ryšių patalpa

Iki 10,0 m2

Dyzelinio generatoriaus patalpa

Iki 15,00 m2 (vertinti tai, kad dyzelgeneratorius periodiškai aptarnaujamas, išvežamas-parvežamas sunkiasvoriu transportu.

Gaisro gesinimo stotis

Apie 18,00 m2, prie vandentiekio apskaitos mazgo įvado.

ŠVOK patalpos, esant centralizuotai sistemai

IApie 80 m2 stogo ploto šalčio mašinoms; Apie 70 m2 požeminiame aukšte prie kitų techninių patalpų;

IV.IV. PATALPŲ PLANAVIMAS 2-6 AUKŠTUOSE

2-6 aukštai

Pateikti tipinio aukšto plano variantus, kuriuose numatyta principinis aukšto ploto skaidymas: vienam nuomininkui; dviem nuomininkams; keturiems nuomininkams; Biuro administratorių vietas numatyti prie liftų, kad administratorės/-iai galėtų matyti ateinančius darbuotojus/klientus. Parinkti WC ir valymo inventoriaus vietas tamsiose zonose, numatyti galimas virtuvėlių vietas (po 3 vietas aukšte). Numatyti susitikimo sales aukšte 10-15 m2 ir vieną didesnę 20-30 m2. Darbo vietas projektuoti atviro tipo (open space), dirbti komandomis po 6-10 žmonių – 70 proc. ir kabinetais, po 1-3 darbo vietas kabinete – 30 proc. Numatyti telefoninių pokalbių patalpas (2-3 po 3,0-5,0 m2). Numatyti galimybę skaidyti atviro planavimo erdves kabinetais. Pateikti baldų išdėstymo sprendinius.

VERSLO CENTRO NAUJOJI UOSTO G.3 KLAIPĖDOJE PROJEKTO KONKURSAS | 27

VIII. ŠALTINIAI [1] www.stemma.lt [2] Klaipėdos miesto darnaus judumo planas [3] Teritorijos tarp Danės upės, Naujosios uosto g., Naujojo sodo gatvės tęsinio ir Kuršių marių detalusis planas. Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas [4] Z.Genienė – AB „Laivitė“ teritorijos istoriniai tyrimai 2007m. Iliustracijos: Pav.3 - autorius A.Baužys Pav. 10-13, 15 - UAB “Arches”, UAB “Aexn”, UAB “Ekotektonika” Pav. 5-9, Kultūros paveldo objektų fotografijos viešai publikuotos iliustracijos Pav. 15 - Detaliojo plano koncepcijos fragmentas, UAB “Sweco Lietuva”, PV A.Kazlaitė, arch. E.Neniškis

28 |

TECHNINĖ UŽDUOTIS

VERSLO CENTRO NAUJOJI UOSTO G.3 KLAIPĖDOJE PROJEKTO KONKURSAS | 29