Klaipėdos architektūra 2015 by LAS KAO

KLAIPĖDOS ARCHITEKTŪRA KLAIPĖDA ARCHITECTURE

2015

(Nr.15)

Klaipėdos architektūra 2015 / Klaipėda architecture 2015 (Nr. 15) Leidinį nuo 2001 m. leidžia / Published since 2001 by: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) / Lithuanian architect union’s Klaipėda county organization (LASKAO) Bažnyčių g. 6-1, LT-91246 Klaipėda www.architektams.lt Klaipėdos miesto savivaldybė / Klaipėda city municipality Liepų g. 11, LT-91502 Klaipėda www.klaipeda.lt Leidinio sudarytojas / Editor Vaidotas Dapkevičius Teksto redaktorė / Language editor Romualda Nikžentaitienė Dizainas ir parengimas spaudai / Design Aurimas Baužys Spaustuvė / Printing house UAB „BALTO print“ Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius Leidėjų ir autorių nuomonės gali nesutapti Už pateiktų projektų, tekstų turinį ir kokybę leidėjai neatsako © Aurimas Baužys, 2016 © LASKAO, 2016 ISSN 2029-9559 Teritorijų planavimo dokumentai Klaipėdos savivaldybės interneto puslapyje www.klaipeda.lt Klaipėdos architektų registras / Klaipėda architect registry www.architektams.lt/registras

KLAIPĖDOS ARCHITEKTŪRA KLAIPĖDA ARCHITECTURE

2015

(Nr.15)

Turinys / Table of contents

Įžanga / Foreword Vaidotas Dapkevičius, LASKAO valdybos pirmininkas Žvilgsniai / Views Edmundas Andrijauskas. Klaipėda – miestas tvirtovė Laimonas Bogušas. Architektūra kaip viešųjų pirkimų objektas. Sistema, problemos, siūlymai Almantas Mureika. Paveldo tyrimų įtaka kuriant miesto ir jo viešųjų erdvių unikalumą Akademiniai darbai / Academic projects Laima Čijunskaitė. Danės upės prieigų Klaipėdos centrinėje dalyje urbanistinė koncepcija Margarita Jarusevičiūtė. Atgimimo aikštės ir prieigų architektūrinė-urbanistinė koncepcija Aurėja Kuzminskaitė. Teritorijos tarp Jono kalnelio ir Mokyklos gatvės urbanistinė koncepcija Ernesta Bagužaitė. Komplekso S. Šimkaus gatvėje Klaipėdoje rekonstravimas Tomas Kudzmanas. Komplekso Klaipėdos senamiesčio prieigose rekonstravimas

8 12 18

22 24 26 28 30

Konkursiniai darbai / Competition projects Bastionų gatvės su nauju tiltu per Danės upę konkursas

E. Andrijausko projektavimo firma, Kelprojektas, Royal Haskoning DHV I vieta Pilis, ICS projektus group. Witteveen+Bos Latvia III vieta

32 34

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Danės g. 19 rekonstravimo projekto konkursas Studio Gollwitzer architekten, Inžinerinė mintis. I vieta Uostamiesčio projektas, Archko, Enero. II vieta G. Janulytės-Bernotienės studija. III vieta

36 38 40

Atviras architektūrinis idėjos konkursas poilsio namelio Dinozaurų parke Radailių k. (Klaipėdos r.) koncepcijai sukurti Andrius Daujotas, Tautvilė Džiugytė, Rūta Rakickaitė. I vieta Povilas Konkulevičius, Ieva Butkutė. II vieta Adomas Skiezgelas. III vieta

Laimonas Bogušas. II vieta

Nemuno deltos projektai. I vieta

Saulius Druskis. I vieta

Erdvilas Samuolis. Klaipėda – bendraujantis ir žaidžiantis miestas Šarūnė Gentvilienė. Sveikas! Pilis. Klaipėdos kultūros fabrikas

42 46

30 ha teritorijos, esančios prie Lakūnų pl. Kaune, panaudojimo supaprastinto atvirojo projekto konkursas Klaipėdos miesto bastionų dalies – Jono kalnelio ir prieigų – sutvarkymo projekto konkursas Vaikutėnų parko įrengimo projektas „Projekto idėja sveikam miestui“

Projektai / Projects A405. Administracinis pastatas Nemuno g. 163 Klaipėdoje A405. „Mercedes“ automobilių salonas su techninio aptarnavimo pastatu Sudmantų k. Klaipėdos r. sav. Andrijauskas ir partneriai. Daugiabučio gyvenamojo namo Bijūnų g. 9 Klaipėdoje statybos projektas Pilis. Pastato Naglių g. 16 Neringoje kapitalinio remonto su paskirties keitimu į maitinimo su transporto patalpomis projektinis pasiūlymas

56 58

60 62 64 66

Pilis. Buvusio silkių sandėlio Turgaus g. 37 Klapėdoje konversija į poilsio namus su prekybos,

administracinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis Progresyvūs projektai. Gyvenamųjų namų kvartalas „Paupiai“ Progresyvūs projektai. Blokuoti šeši vieno buto gyvenamieji pastatai Giruliuose sprik. Klaipėdos Naujojo turgaus lauko turgavietė TAU projektai. Pastato Liepų g. 48D Klaipėdoje architektūrinė koncepcija TAU projektai. Miesto vilų komplekso architektūrinė koncepcija Pilis. Klaipėdos Atgimimo aikštės raidos galimybių studija Nemuno deltos projektai. Klaipėdos miesto mažosios architektūros, aplinkotvarkos įrangos išdėstymo ir aplinkos estetinio formavimo, miestiškojo kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas

Realizacijos / Realizations A405. Didmeninės prekybos pastatas Baltijos pr. 8B Klaipėdoje A405. Mokslo paskirties pastatų – darželių rekonstravimas į gyvenamosios paskirties daugiabučius gyvenamuosius namus J. Zauerveino g. 16 Klaipėdoje Andrijauskas ir partneriai. Parduotuvė Vingio g. 21A Klaipėdoje Progresyvūs projektai. Kultūros pastato rekonstravimo į prekybos pastatą Klaipėdoje projektas Progresyvūs projektai. Administracinės paskirties pastato rekonstravimas į prekybos pastatą su administracinėmis patalpomis Progresyvūs projektai. Parduotuvės „Trip Shop“ Klaipėdoje paprastojo remonto projektas Progresyvūs projektai. Klaipėdos turizmo mokyklos rekonstravimas Studija 33. Gyvenamojo daugiabučio namo K. Donelaičio a. 4 Klaipėdoje kapitalinio remonto projektas atliekant kultūros paveldo objekto remonto ir restauravimo tvarkomuosius darbus Studija 33. Svečių namų kompleksas Šiaurės pr. 17 Klaipėdoje Studija 33. Vienbučių gyvenamųjų namų Žiobrių g. 2/2A Klaipėdoje statybos projektas Studija 33. Administracinio pastato rekonstravimo-restauravimo ir pritaikymo, keičiant paskirtį į daugiabutį gyvenamąjį namą, projektas Studija 33. Administracinio pastato Herkaus Manto g.14 Klaipėdoje statybos projektas TAU projektai. Kūrybinės dirbtuvės, Titnago g. 10, Klaipėda Uostamiesčio projektas. Delfinariumo rekonstrukcija (2-asis etapas) Uostamiesčio projektas. Palangos koncertų salė Architektų grupė. „Michaelson“ viešbutis

68 70 72 74 76 78 80 82

84 86 88 90 92 94 96 98 100 102 104 106 108 110 112 114

Procesai / Processes

Progresyvūs projektai. Daugiabučių modernizavimas Klaipėdos mieste

LASKAO-ERGOLAIN stipendijos konkursas 2015 Viltautė Zubrytė. Geriausias bakalauro darbas pastato kategorijoje Tomas Medzelas. Geriausias bakalauro darbas urbanistinio komplekso kategorijoje

116 122 124

Kolegos / Colleagues Algis Vyšniūnas. Architektas Saulius Stripinis

126

Įvykiai / Events 2015 metų architektūros įvykių kronika

132

Įžanga Foreword

Įžanga

Tradiciniu tapusiame leidinyje „Klaipėdos architektūra“ šį kartą apžvelgiami praėjusių – 2015-ųjų – metų Klaipėdos architektūros įvykiai: pradedant akademinėmis idėjomis, architektų projektais ir realizacijomis, baigiant galimybių studijomis ir architektūros konkursais. Pastarųjų organizavimo sėkmes ir nesėkmes autoriniame tekste apibendrina kolega Laimonas Bogušas. Tai gera proga išgirsti ir architektų siūlymais pasinaudoti besirengiantiesiems viešųjų pirkimų būdu pirkti ne tik projektavimo paslaugas, bet ir architektūrinę mintį. Klaipėdos miesto identiteto paieškos aktyviąją visuomenės dalį kaskart sugrąžina prie miesto-tvirtovės reminiscencijos. Su tuo susijęs ir siekis imtis Bastionų žiedo (ar jo elementų), kaip pagrindinės viešosios urbanistinės erdvės senajame miesto branduolyje dalies, atstatymo ir pritaikymo galimybės. Leidinyje rasite Jono kalnelio su prieigomis sutvarkymo projekto konkurso laimėtojų darbo iliustracijas ir išsamų architekto Edmundo Andrijausko tekstą šia tema. Daugiabučių modernizavimo praktika Klaipėdos mieste apžvelgiama publikacijoje, kurią leidiniui pasiūlė bene produktyviausia šioje srityje dirbanti uostamiesčio architektų kompanija „Progresyvūs projektai“. Jos atliktų darbų skaičius vertas pagarbos. Temą apie žymius architektus šįkart pratęsia Algio Vyšniūno straipsnis, kuriame autorius prisimena vieną gabiausių ir aktyviausių Klaipėdos architektų Saulių Stripinį. Jau dešimt metų šio kūrėjo nebėra tarp mūsų. 15-asis leidinio „Klaipėdos architektūra“ numeris – puiki proga pažvelgti atgal, palyginti ir įvertinti dabartines Klaipėdos miesto architektūrines ambicijas. Tai penktasis leidinys, kuriame ne tik publikuojami praėjusių metų architektų darbo rezultatai, bet ir skelbiamas šioks toks architektūros procesų bei rezultatų vertinimas. Leidinys pastaraisiais metais bandė „išlipti“ iš formato „taip pastatyta“, o autoriai, kurių daugelis yra architektai, kai kuriais savo tekstais mėgino užduoti gal ne visai patogius klausimus – visų pirma sau patiems. Tai reiškia, kad leidinys „Klaipėdos architektūra“ ir jį lydinti paroda suteikia galimybę ne tik parodyti, bet ir apmąstyti tai, ką mes, architektai, galime pasiūlyti visuomenei. Tai yra įgalina pereiti iš primityvaus paslaugos teikėjų sektoriaus į platesnį savirefleksijos ir edukacijos žanrą. Ar šia galimybe bus pasinaudota, parodys laikas. Vaidotas Dapkevičius LASKAO valdybos pirmininkas

Foreword

The already traditional publication „Klaipėda architecture“ covers the architectural events of 2015 – beginning with academic ideas, architect projects and realizations, finishing with feasibility studies and architectural competitions. The successes and failures of the later are described in a text by colleague Laimonas Bogušas. Its is a good opportunity to hear and use architect’s advice for those prepared to tender design services based on architectural ideas through the public procurement system. The frequent search for Klaipėda city identity usually brings the active part of the society back to the idea of a fortified city. This is related to the aspiration of turning the Bastion ring (its surviving elements) into the main public urban space in the core of the old town by rebuilding and adapting it. You will find the illustrations of the wining proposal of Jono hillock (Old ravelin) and its surroundings competition along with a comprehensive text on this topic by architect Edmundas Andrijauskas. Apartment house renovation practice in Klaipėda city is reviewed in a publication put forward by „Progresyvūs projektai”, a company of Klaipėda architects productively working in this field. The amount of realized projects is worthy of respect. The theme of notable architects is continued by Algis Vyšniūnas article in which he remembers the late talented and active Klaipėda architect Saulius Stripinis. For ten years the creator is no longer among us. The 15th edition of „Klaipėda architecture“ is a great opportunity to look back and appreciate the current architectural ambitions of Klaipėda city. It is the fifth issue, which is not only a catalogue of previous years architect work results but also features reviews on architectural processes and results. The publication in recent years tried to distance itself from the format of „built like that“ and the authors, mostly architects, in some of their texts tried to put forward the less convenient questions, to themselves also. This means that the publication „Klaipėda architecture“ and the accompanying exhibition gives an opportunity to display as well as reflect on what we as architects can offer the society. This allows for a transition from a primitive service provider sector to a broader genre of self-reflection and education. Time will tell if this opportunity is used. Vaidotas Dapkevičius Chairman of the Board, LASKAO

Žvilgsniai

Edmundas Andrijauskas, architektas

Klaipėda – miestas tvirtovė

Views

Klaipėdos miestą nuo sovietinių laikų įprasta vadinti „uostamiesčiu“. Šis kibus stereotipas uždeda pačiam miestui antrinę – aptarnavimo – funkciją. Per šią prizmę ne klaipėdiečiai žiūri ir į mūsų istoriją, senamiestį ir į bendruomenės gyvenimą apskritai. Norėtųsi sugriauti šį stereotipą, atskleidžiant dar vieną – o iki XVII a. vidurio esminį – miesto identiteto bruožą. Klaipėdos (vok. Memel) atsiradimas ir vystymasis yra unikalus lyginant su kitų dabartinėje Lietuvos teritorijoje esančių miestų. Memelio įkūrimas yra dokumentuotas 1252 metais, kai pelkėtoje Dangės upės deltoje Livonijos ordino magistras Eberhardas fon Zeinė įsakė pastatyti Memelburgo tvirtovę. Kitų didžiųjų miestų, esančių dabartinėje Lietuvos teritorijoje, atsiradimas skęsta miglose, o Klaipėda gimsta staiga – kaip vokiečių imperijos plėtros į rytus pasekmė. Strategiškai patraukli, nors statybai nepatogi, vieta Nemuno žiotyse buvo aiškus politinis pasirinkimas tvirtovei įrengti. 1250 m. nutrūkus Hohenštaufenų (vok. Hohenstaufen) dinastijai, aktyvioji imperatorių „Drang nach Osten“ politikos fazė baigėsi, ir ją toliau tęsti liko Vokiečių ordinas, kuris ilgiems šimtmečiams ir tapo mūsų miesto, o iki XV amžiaus – ir Lietuvos, likimo viena iš pagrindinių įtakos jėgų. Tvirtovė, arba kovos už Žemaitiją forpostas, tuo metu tebuvo vienintelė Klaipėdos paskirtis. Ji kartu su priešpiliu ištisus du šimtmečius išsiteko upės deltoje, nepretenduodama į dabartinio senamiesčio teritorijas. Laikai pradėjo keistis, sekuliarizavus Ordiną (1525 m.) į Prūsijos kunigaikštystę. Miestas ima kurtis abipus dab. Tiltų ir Turgaus gatvių, suplanuojama ortogonalinė romėnų karo stovyklos pavyzdžio miesto plano sistema. Klaipėda pradeda įgauti ne tik tvirtovės, bet ir miesto bruožų. Visgi nepaisant šios XVI a. transformacijos, tvirtovės statusas išliko, o XVII a., kylant Prūsijos galiai, vėl sustiprėjo. Būtent šio amžiaus 3-iasis dešimtmetis laikytinas olandų (pradžioje senosios, o po kelių dešimtmečių – ir naujosios) bastioninės sistemos apsupto miesto formavimosi pradžia. Galime teigti, kad būtent XVII a. ir susiformavo Klaipėdos senamiesčio urbanistinė struktūra, kuri, neskaitant kai kurių prarastų fragmentų, išliko iki šios dienos. Į „prarastus fragmentus“ tektų nurašyti du iš šešių bastionų (Marių ir Tilto), juos supusias fosas, vartus bei Minijos gatvės, atskyrusios miestą nuo citadelės, nutiesimo pasekmes. Tiek pilis, tiek ir miestas tarp Dangės upės atšakų turi savo autorystę. XV a. pradžioje miestelį planuoti buvo pavesta lokatoriui Johanui Lankau, kuris, kaip jau minėta, suplanavo stačiakampių gatvių tinklą tarp Dangės ir dab. Didžiosios Vandens gatvės (šios dabartinės gatvės vietoje buvo Dangės upės pietinė atšaka). 1538 m. Prūsijos hercogas jau siuntė Klaipėdai architektą Kristupą Ramerį. Nuo XVI a. antrosios pusės iki XVIII a. pirmosios pusės Klaipėdoje darbavosi daug fortifikacijos specialistų, rengusių citadelės ir miesto įtvirtinimų projektus. Tarp jų būta vokiečių, italų ir prancūzų fortifikacijos žinovų, ne tik projektavusių, bet ir prižiūrėjusių darbų vykdymą. Toks dėmesys Klaipėdos tvirtovei neatsitiktinis – Prūsijos hercogystei ji buvo viena svarbiausių ir gynybiniu požiūriu pirmavo šalyje, o tvirtovė netgi vadinta raktu į Prūsiją. Pradedant XVII amžiumi, pusantro šimtmečio miesto fortifikacijos sistema buvo tobulinama nuolat. Amžiaus pradžioje įtvirtinimai buvo kuriami pagal senąją olandų sistemą, o po 1686 m. bastionai pradėti iš esmės pertvarkyti pagal naująją olandų sistemą (tada, kaip trukdanti įtvirtinimams, buvo nugriauta ir naujoje vietoje pastatyta Jono bažnyčia), pagaliau po 1736 m. Klaipėda įtvirtinama pagal S. Vobano (Vauban) sistemą. Kaip turėjo atrodyti Klaipėdos tvirtovė iki galo įgyvendinus šiuos projektus, matome XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios ir XVIII a. 4-ojo dešimtmečio planuose (1, 2 pav.). 10

1 pav. XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios Klaipėdos fortifikacijos projektas

2 pav. XVIII a. 4-ojo dešimtmečio Klaipėdos fortifikacijos projektas pagal S. Vobano sistemą

„Tiek miesto, tiek pilies įtvirtinimai suprojektuoti pagal naująją olandų sistemą. Bastionai erdvūs, jų flankai statmeni gynybos linijai. Rytinėje pusėje, patogesnėje puolimui, bastionų flankai dvigubi. Į apatinį aukštą patenkama pro iki šiol išlikusias poternas. Antras nuo Danės bastionas pridengtas kontregarda. Kurtinos uždengtos ravelinais. Ypač išvystytas dengtas kelias (via coperta). Išpuoliams skirtos erdvios ginklų aikštės apsuptos traversais. Kai kurios iš jų pritaikytos artilerijai. Kovinis šlaitas išvestas dvigubų žnyplių frontais, ties Kūlių Vartais net dviem eilėm. Fosoje ties Dane įrengta užtvanka. Vandens horizontas fosoje aukščiau negu upėje. Danės vaga iš miesto pusės sureguliuota. Krantinėje pagal kremaljerę supiltas brustveras. Dešiniajame krante prieš Tilto vartus įrengtas ravelinas su flankais. Dar vienas ravelinas numatytas netoli žiogių. Jų fosos sujungtos su upe“ (Architektūros paminklai, VII. Restauravimo darbai Klaipėdos senamiestyje. Vilnius: Mokslas, 1982), – taip fortifikacijos darbus, numatytus amžių sandūroje, komentuoja architektas V. Šliogeris, rimčiausiai tyrinėjęs Klaipėdos įtvirtinimus XX a. 8-ajame dešimtmetyje. Prie šio šviesaus atminimo profesionalo darbų dar grįšime. Rusų kariuomenės šturmo 1757-aisiais metu visi numatyti tvirtinimo darbai (ypač antrojoje gynybos linijoje) dar nebuvo atlikti. Kaip atrodė tuo 11

Žvilgsniai Views 3 pav. Klaipėdos fortifikacijos sistema rusų kariuomenės okupacijos metu 1757 m.

metu bastioninė sistema, galima pamatyti rusų inžinieriaus pulkininko barono de Molinos sudarytame plane (3 pav.). Rusų okupacijos metu, nuo 1757 iki 1763 m., Klaipėdos įtvirtinimai dar buvo plėtojami, kol Prūsija vėl perėmė miestą. Kadangi karalystės galia ir agresyvumas po Septynmečio karo gerokai sumenko, nebeteko savo svarbos ir įtvirtinimai. 1770 m., karaliaus Frydricho Vilhelmo II („Netikėlio“) nurodymu, pradėtos užversti pilies ir miesto fosos, citadelės mūrai pardavinėjami miesto gyventojams. Tad kaip atrodė bastioninė Klaipėdos miesto-tvirtovės sistema savo didžiausio išvystymo metu? Neskaitant citadelės, kurią supo fosa ir penki ravelinai, miestas jau buvo apsaugotas penkių bastionų su trimis ravelinais, kurių vienas – Tilto – buvo dešiniajame upės krante, dab. Atgimimo aikštės vietoje. Beveik visą bastionų žiedą supo fosos, kuriose vandens lygis buvo palaikomas aukščiau Dangės lygio užtvankomis. Patekti prie miesto vartų buvo galima trimis tiltais, permestais per fosas ir upę. Bastionai buvo iškilę virš miesto tereno 5–6 metrus. Įvertinant dominuojantį vienaukštį-dviaukštį miesto užstatymą, Klaipėda driekėsi urbanistinėje duobėje, o daugelio gatvių perspektyvas uždarė pylimų šlaitai. Toks miesto „įkalinimas“ tęsėsi iki XVIII a. pabaigos ir kartu su statybos apribojimais, žinoma, nekėlė pasitenkinimo miestiečiams. Praradęs tvirtovės statusą, „išlaisvintas“ miestas, matyt, žvelgė į įtvirtinimus taip, kaip mes šiandien žiūrime į pramonines teritorijas. To meto konversija, nukreipta į įtvirtinimų sistemą, vyko sparčiai – užpilamos fosos į vandenį nuleidžiant pylimų gruntą, ardoma citadelė, tiesiog ant bastionų ima kilti pastatai, tiesiamos naujos gatvės. Šis procesas vyko kelis šimtus metų, kol 1978 m. pasiryžta restauruoti geriausiai išsilaikiusius Galdeno ir Purmarkto bastionus bei Senąjį raveliną. Jau minėto V. Šliogerio puikių ikonografinių, vietos ir archeologinių tyrimų pagrindu buvo parengtas bastionų su visa požemine infrastruktūra (poternos)

restauravimo projektas. Sprendinių pagrįstumas ir autentiškumo vertinimas šiandien stebina. Atlikus darbus, minėta įtvirtinimo žiedo dalis buvo atkurta tokia, kokia ji buvo XVIII a. viduryje. Deja, kiti įtvirtinimų ruožai nesulaukė didesnio dėmesio. Dėl šios priežasties įtvirtinimų žiedas nėra suvokiamas kaip senamiesčio erdvinės struktūros dalis, o puikiai restauruota dalis tėra periferinis elementas su Jono kalneliu ir tvenkiniu. Nepavyko net atsikratyti minėto provincialaus pavadinimo, atsiradusio dėl greta stovėjusios Jono bažnyčios. Strateginio požiūrio į įtvirtinimų svarbą Klaipėdos senamiesčiui ir apskritai miesto identitetui nepopuliarumas nepriklausomybės metais iki šiol stabdo įgyvendinimą bet kokių planavimo darbų, nukreiptų į bastioninės sistemos atnaujinimą. Pakanka paminėti, kad bandymas į 2005 m. rengto gretimos teritorijos detaliojo plano sprendinius įtraukti nedidelį fosos pratęsimą, apsiaučiant Purmarkto bastioną, buvo užblokuotas, nes... toje vietoje stovėjo keletas sandėliukų-malkinių... Net šiuo metu VĮ „Lietuvos paminklai“ rengiamame NKP apsaugos specialiajame-tvarkybos plane apie įtvirtinimų kaip visumos regeneraciją nekalbama. Nedidelę viltį teikia savivaldybės užsakymu pradedamas rengti Jono kalnelio ir prieigų sutvarkymo projektas. Autoriai siūlo bent perspektyvoje tęsti įtvirtinimų renovacijos (ar bent jau ženklinimo) darbus, užbaigiant atstatyti Purmarkto bastioną ir pereinant prie Prūsijos bastiono. Tai pareikalaus pertvarkyti Galinio Pylimo–Tiltų–Kūlių Vartų–Taikos pr. sankryžą, bet atvers senamiesčiui visą įtvirtinimų mastą ir semantinį svorį. Žinoma, savivaldybė, užsakydama Jono kalnelio ir prieigų sutvarkymo projektą, siekė daug paprastesnių tikslų (žolytė, suoliukas, takelis), bet visgi ir tai galėtų tapti pirmuoju nepriklausomybės laikų žingsniu į išskirtinio Klaipėdos urbanistinio formanto atgimimą. Edmundas Andrijauskas Klaipėda – a fortified city It is common to label Klaipėda a “port-city”. This cliché emerged during Soviet period and until now frames attitudes towards historical development of the city, as well as its urban values and communal life in general. The article aims to alter this situation by revealing a distinct feature, considered an essential part of Klaipėda’s identity up until the mid 17th century. The emergence and development of Memel represents a unique case in comparison with other Lithuanian cites. The city was established as a fortress in 1252 and for a long time this was the only function. The 17th century and particularly its third decade mark the beginning of Klaipėda’s formation, surrounded by a Dutch bastion system. It was at this time the spatial structure of old town emerged, and has survived till this day. “Imprisonment” of the city due to fortifications lasted until the end of 18th century. After losing its fortress status, gradual dissolution of defensive structures started. This process took several hundred years until in 1978 it was decided to preserve and restore few remaining elements: Galden and Purmarkt bastions and the Old ravelin. Validity and authenticity of the reconstruction works were astonishing, resulting to the restoration of the objects to their state in mid 18th century. Unfortunately, other sections of former fortifications did not receive enough attention. Therefore, currently old town’s defensive ring is not perceived as an original feature of its spatial structure, instead the restored part acts just as a peripheral element. After regaining Independence, the significance of fortifications for the old town and city identity is so far neglected. This situation hampers any activities aimed at restoring the former bastion system. However, there is some progress. Preparation of the design project for John’s hillock and its surroundings could be the first step towards revival of the once-exclusive spatial formation. 13

4 pav. 1930 m. iš dirižablio fotografuotoje nuotraukoje miesto urbanistinėje struktūroje dar dominuoja bastionų žiedas ir citadelė

Žvilgsniai Views

Laimonas Bogušas, architektas urbanistas

Architektūra kaip viešųjų pirkimų objektas. Sistema, problemos, siūlymai Straipsnio atsiradimą paskatino pastaraisiais metais įvykę Klaipėdos m. savivaldybės administracijos viešieji pirkimai, kurių baigtis visuomenėje vertinama prieštaringai arba apie įvykusius procesus visuomenė apskritai nebuvo informuota. Straipsnio tikslas – apžvelgti viešųjų pirkimų procesus ir rezultatus, identifikuoti probleminius aspektus, pateikti siūlymus, galinčius padėti pasiekti kokybiškesnių rezultatų ir racionalų finansinių bei intelektinių išteklių panaudojimą, atitinkantį visuomenės interesus.

[1] LR viešųjų pirkimų tarnyba. Prieiga internete: http://vpt.lrv.lt/lt/apie-tarnyba/ vizija-misija

[2] LR viešųjų pirkimų įstatymas. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/ legalAct/TAR.C54AFFAA7622/ eJMdGqxbgP

Temos aktualumas. Problemos Centralizuota viešųjų pirkimų sistema gali būti patogus įrankis norimam tikslui pasiekti, tačiau visuomenės lūkesčių neatitinkantys įvykusių pirkimų rezultatai (laimėtojas neišrinktas arba išrinktas neigiamai visuomenėje vertinamas pasiūlymas) verčia ieškoti nesėkmių priežasčių ir galimų problemų sprendimų būdų. Viešasis pirkimas, kaip priemonė rezultatui pasiekti, de facto nereiškia, kad rezultatas nebus pasiektas arba bus niekinis. Viešųjų pirkimų sistemos tikslas – racionalus ir skaidrus viešųjų finansinių išteklių naudojimas. Suprantama, kad procesą vykdyti viešųjų pirkimų sistemoje būtina dėl valstybės finansų naudojimo. Kaip nurodo savo interneto svetainėje[1] LR viešųjų pirkimų tarnyba, jos misija yra „Viešasis pirkimas – skaidru, paprasta, efektyvu“, vizija – „Viešųjų pirkimų tarnyba – pažangi, nepriklausoma profesionalų komanda, kuria pasitiki visuomenė“. Viešųjų pirkimų tikslas yra „vadovaujantis šio (viešųjų pirkimų – L. B.) įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“. Taigi, nepasirašius pirkimo sutarties, nebus pasiektas fundamentinis visuomenės tikslas, o valstybės biudžeto lėšos bus panaudotos neracionaliai ir neefektyviai. Neefektyvus valstybės biudžeto lėšų, visuomenės intelektinių išteklių naudojimas nėra visuomenės interesas. LR viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ)[2] pateikiama tokia konkurso sąvoka: „Projekto konkursas (arba supaprastintas projekto konkursas) – pirkimo procedūra, kai perkančiajai organizacijai suteikiama galimybė įsigyti konkursui pateiktą ir vertinimo komisijos (žiuri) išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo). Konkurso dalyviams gali būti skiriami prizai ar piniginės išmokos.“ VPĮ numatyta galimybė skirti pinigines premijas, tuo motyvuojant konkursų dalyvius, didinant tikimybę, kad procese dalyvaus stiprios kompanijos, gebančios pasiūlyti kokybiškus architektūrinius, urbanistinius sprendinius. Užsienio šalių (iš esmės daugumos Europos šalių) patirtis rodo, kad piniginės premijos ir geriausios idėjos realizavimo galimybė yra svarbūs veiksniai, norint pasiekti kokybišką rezultatą. Taigi formaliai viešųjų pirkimų sistema veikia, tačiau praktikoje susiduriama su ydingu ir kokybiško rezultato neleidžiančiu pasiekti VPĮ nuostatų taikymu ir interpretavimu. Nemalonia tendencija tampantys viešųjų pirkimų procesai be aiškaus (o dažnai – be apskritai jokio) rezultato yra problema, kurią reikia spręsti. Kita ne mažiau svarbi problema yra paties pirkimo proceso viešumo trūkumas. Dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių viešųjų pirkimų dalyvių darbai – architektūriniai ar urbanistiniai pasiūlymai – viešai nepristatomi, miesto gyventojai, profesionalų bendruomenės absoliučia dauguma atvejų 14

siūlomų idėjų neišvysta (tiek pirkimo vykdymo metu, tiek jam pasibaigus). Kaip viešumą užtikrinanti procedūra formaliai surengiamas viešas išrinkto konkurso nugalėtojo darbo pristatymas. Toks renginys turėtų prasmę, jeigu jo metu būtų pristatomi visi konkursui pateikti projektai. Aktuali problema yra apatiška visuomenė ir profesinės bendruomenės, nekeliančios klausimų, kodėl laikas ir viešieji pinigai švaistomi nekokybiškiems viešiesiems pirkimams, dažnai po keletą kartų tam pačiam objektui. Be abejo, proceso viešumo trūkumas dažniausiai atima iš aktyviosios visuomenės dalies realią galimybę kelti šiuos klausimus. Vieša paslaptis, kad nekompetentingas arba neigiama prasme politiškai motyvuotas konkursinių projektų (pasiūlymų) vertinimas taip pat nepadeda siekti kokybiško rezultato. Susiformavusi viešųjų pirkimų sistemos taikymo kultūra iš esmės eliminuoja profesines asociacijas (pvz., architektų, skulptorių, inžinierių bendruomenes) iš šio proceso, ypač – parengiamojo ir vertinimo etapų. Profesinių bendruomenių siūlymų ignoravimas konkursų (viešųjų pirkimų) rengimo etapuose užprogramuoja nekokybišką arba niekinį proceso rezultatą. Žemiau pateikiami pagrindiniai konkursų aspektai, kurių kokybė iš esmės lemia proceso rezultatą, o jų koregavimas gali padėti pasiekti kokybišką rezultatą. Konkurso sąlygos. Pirkimo sąlygose absoliučia dauguma atvejų detaliai aprašomi kvalifikaciniai reikalavimai pirkimo dalyviams, tačiau nepateikiama visiškai arba pateikiama tik minimali informacija apie projektinio pasiūlymo medžiagos sudėtį. Taip pat absoliučia dauguma atvejų nebūna nurodoma, kokia forma konkursinio projekto medžiaga turi būti pateikiama (pavieniai brėžiniai, albumas, brėžinių planšetai, maketai ir pan.). Siekiant kokybiško rezultato, konkurso (viešojo pirkimo) sąlygose būtina nurodyti aiškius reikalavimus pateikiamai projektinio pasiūlymo medžiagai. Būtina nurodyti pagrindinius brėžinius, jų pavadinimus ir turinio esmę, mastelius, taip pat – reikalavimus maketams. Jei tikimasi detalios projektinių pasiūlymų medžiagos, būtina nurodyti ir papildomos medžiagos apimtį, t. y. schemos, būtinos atskiroms teritorijos dalims (fragmentams) detalizuoti, mažosios architektūros elementai, siūloma jų stilistika ir pan. Sąlygose nenurodę šių reikalavimų konkurso dalyviai pasiūlymus teiks laisva forma, dėl to kyla grėsmė, kad pasiūlymų vertinimo komisija neturės galimybės objektyviai palyginti pateiktų projektų ir įvertinti siūlomų sprendinių kokybę. Kvalifikaciniai reikalavimai. Formuluojant reikalavimus konkurso dalyviams, dėmesys skiriamas kiekybiniams, o ne kokybiniams (profesiniams) kriterijams. Kiekybiniai reikalavimai absoliučiai dominuoja profesinių gebėjimų atžvilgiu. Pastarieji daugelio pirkimų atveju apskritai neaprašomi. Dominuojantys kiekybiniai vertinimo aspektai yra įmonės metinė apyvarta, suprojektuotų ar įgyvendintų objektų dydžiai, kaina ir t. t. Suprojektuotų ar įgyvendintų objektų architektūrinė vertė, urbanistiniai ar kiti profesinę kompetenciją rodantys gebėjimai iš esmės ignoruojami. Susidaro paradoksali situacija – pakanka būti suprojektavus didelį beveidį sandėlį, tačiau suprojektuotas nedidelis kokybiškos architektūros (pvz., įvertintas architektūros parodoje ar išsamiai pristatytas profesinėje spaudoje) pastatas nebus pakankamos kvalifikacijos įrodymas. Tokie pertekliniai kiekybiniai reikalavimai lemia mažą arba labai mažą dalyvių skaičių, tačiau absoliučiai nelemia siūlomų sprendinių kokybės (kokybiško pirkimo rezultato). P. S. Smuikininko ar skambintojo fortepijonu paslaugos pirkimas vadovaujantis kiekybiniais reikalavimais (pvz., būti 10 kartų ne mažesnei kaip 2 000 žmonių auditorijai sugrojus tam tikrą kūrinį), o ne profesiniais reikalavimais (kokybiniais, pvz., būti tarptautinio konkurso prizininku) būtų savotiškai įdomus eksperimentas. Vertinimo specifika. Viešųjų pirkimų įstatyme įrašyta nuostata: „jeigu projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip 15

Žvilgsniai Views

trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos.“ Tradicija tampantis atvejis – vertinimo komisijos sudėtis ir jos narių profesinė kompetencija viešai nežinoma viso pirkimo metu ir jam pasibaigus. Kyla klausimas, ar kvalifikaciniai reikalavimai praktiškai taikomi projektus vertinantiems asmenims? Kokiu principu vadovaujantis sudaroma projektų vertinimo komisija? Kokia vertinimo komisijos narių atsakomybė? Susidaro paradoksali situacija – pirkimo dalyviai atrenkami taikant itin aukštus ar net perteklinius kiekybinius reikalavimus, o vertinimo komisijos narių kompetencijos klausimas neidentifikuojamas ir negali būti patikrintas. Komisijos nariai bendru atveju lieka viešai neįvardyti asmenys. Architektų bendruomenė (LASKAO) gali įvardyti tik savo deleguotą atstovą ir jo kompetenciją. Kiekybinių reikalavimų dominavimas profesinių gebėjimų atžvilgiu atsispindi ir konkursinių projektų vertinimo procedūrų grandinėje. Dažnai vertinimo procedūrų grandinėje iki projektų vertinimo tiesiog neprieinama – dalyviai pašalinami anksčiau dėl procedūrinių dalykų (formali priežastis – nepakankama kvalifikacija). Projektai pašalinami iš pirkimo procedūrų ne dėl žemo architektūrinių sprendinių lygio, o dėl vieno ar kito dokumento trūkumo (pvz., neteisingai užpildyta forma, nepakankama dalyvio metinė apyvarta ir kt.). Paradoksalu, tačiau konkursinio sprendinio architektūrinė / urbanistinė kokybė nėra esminis vertinimo kriterijus. Kita svarbi VPĮ nuostata teigia: „vertinami tik anonimiškai pateikti planai ar projektai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto)“. Šiame kontekste keistai atrodo viešiesiems Klaipėdos m. savivaldybės Administracijos pirkimams pateiktų siūlymų pristatymai, kurių metu darbų autoriai vertinimo komisijai pristato ar išsamiau pakomentuoja siūlomus sprendinius. Svarbu pažymėti, kad šie pristatymai vykdomi PRIEŠ vertinimo komisijos posėdį, taigi tuo pažeidžiama viena svarbiausių VPĮ nuostatų. Tokie pristatymai įvyko naujo tilto (Bastionų g.) per Danės upę, Atgimimo aikštės sutvarkymo, Muzikinio teatro rekonstrukcijos pirkimų vykdymo metu. Kyla pagrįstas klausimas, ar pažeidus anonimiškumo principą konkursiniai projektai gali būti įvertinti objektyviai? Neanoniminis (atskleidžiant autorystę) projektų pristatymas galimas, tačiau tik po to, kai vertinimo komisija priima sprendimą – esant poreikiui, pasiūlymų autoriai gali būti kviečiami atsakyti į klausimus, kuriuos vertinimo komisija suformuluoja raštu savo posėdyje. Išankstinis viešas konkursui pateiktų darbų aptarimas galimas skiriant recenzentus. Tokiu atveju darbai pristatomi viešai nedalyvaujant autoriams (arba dalyvaujant, bet neatskleidžiant savo autorystės). Darbus aptaria recenzentai, viešai išsakomi pateiktų projektų privalumai ir trūkumai, pakomentuojama sprendinių esmė ir meninė, profesinė vertė. Darbų vertinimas, pasiūlymų atmetimas dėl profesine prasme nepaaiškinamų motyvų; komisijos viešo komentaro trūkumas – dėl šių priežasčių stipriausi architektūros biurai tiesiog ignoruoja viešuosius pirkimus-konkursus. Be to, galimybę dalyvauti panaikina kiekybiniai kvalifikaciniai reikalavimai – ankstesnių metų apyvarta (kiekybinis reikalavimas), anksčiau realizuotas konkretaus dydžio objektas (kiekybinis reikalavimas) ir pan. Pavyzdžiai Žemiau pateikiami reikšmingiausi pastarųjų metų Klaipėdos m. pirkimai, trumpai pakomentuota konkurso forma ir rezultatai. Pateikiamais pavyzdžiais iliustruojami teigiami ir neigiami VPĮ nuostatų taikymo atvejai. 16

Platesniam vaizdui susidaryti pateikiamas Kauno m. savivaldybės įvykdyto viešojo pirkimo komentaras bei aptariama analogiškų konkursų Vokietijoje sistema. Naujojo turgaus paviljono konkursas. Viešųjų pirkimų platforma, projekto konkursas. Skirtos dvi piniginės premijos. Architektų bendruomenė (LASKAO) dalyvavo procese kaip konkurso organizatorė. Konkursui pateikti du darbai. LASKAO patalpose įvyko vieša projektų ekspozicija ir projektų recenzijų pristatymas prieš vertinimo komisijos posėdį. Rezultatai: išrinktas nugalėtojas (laimėtojas)[3], parengtas techninis projektas, ruošiamasi realizuoti. Visuomenė informuota apie pirkimo eigą ir rezultatus spaudoje, interneto erdvėje. Atgimimo aikštės sutvarkymas. Viešųjų pirkimų platforma, projekto konkursas. Piniginių premijų neskirta. Architektų bendruomenė (LASKAO) dalyvavo procese tik kaip vertinimo komisijos narį delegavusi organizacija. Konkursui pateikti trys darbai. Vieša projektų ekspozicija nevyko. Projektų recenzentai nepaskirti. Projektų autoriai pristatė darbus prieš vertinimo komisijos posėdį. Rezultatai: nugalėtojas (laimėtojas) neišrinktas, pateikti projektai įvertinti neigiamai arba atmesti dėl nepakankamos kvalifikacijos. Vertinimo komisijos sprendimo komentarai nepateikti, projektų privalumai ir trūkumai nepakomentuoti. Visuomenė apie pirkimo eigą formaliai informuota spaudoje, informacijos apie rezultatus viešai nepateikta[4]. Bastionų g. tiltas per Danės upę. Viešųjų pirkimų platforma, projekto konkursas. Piniginių premijų neskirta. Ypač aukšti kiekybiniai kvalifikaciniai reikalavimai. Architektų bendruomenė (LASKAO) procese nedalyvavo. Konkursui pateikti trys darbai. Vieša projektų ekspozicija nevyko. Viešai žinomos informacijos apie recenzentų paskyrimą nėra. Projektų autoriai pristatė darbus prieš vertinimo komisijos posėdį. Rezultatai: nugalėtojas (laimėtojas) išrinktas. Vertinimo komisijos sprendimo komentarai viešai nepateikti, projektų privalumai ir trūkumai nepakomentuoti. Visuomenė apie pirkimo eigą ir rezultatus formaliai informuota spaudoje. Muzikinio teatro rekonstrukcija. Konkursui pateikti penki darbai. Viešųjų pirkimų platforma, projekto konkursas (perkančioji organizacija – VĮ „Lietuvos paminklai“). Piniginių premijų neskirta. Ypač aukšti kiekybiniai kvalifikaciniai reikalavimai. Architektų bendruomenė (LASKAO) procese nedalyvavo. Vieša projektų ekspozicija nevyko. Projektų recenzentai nepaskirti. Projektų autoriai pristatė darbus prieš vertinimo komisijos posėdį. Rezultatai: nugalėtojas (laimėtojas) išrinktas. Vertinimo komisijos sprendimo komentarai viešai nepateikti, projektų privalumai ir trūkumai nepakomentuoti. Visuomenė apie pirkimo eigą formaliai informuota spaudoje, informacijos apie rezultatus viešai nepateikta. Vieša projektų ekspozicija nevyko, visuomenei pristatytas tik konkurso laimėtojų darbas. Verta paminėti, kad LASKAO architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai buvo pristatyti rengiamo sklypo detaliojo plano sprendiniai. Ekspertų išsakytas pastabas realizavo nugalėjęs darbas (vertinimo komisija nugalėtoju išrinko darbą, kurio sprendiniai neatitinka rengiamo detaliojo plano sprendinių, be to, ignoruoja anksčiau parengtos teatro galimybių studijos išvadas). Urbanistinis-architektūrinis konkursas Kaune, buv. Aleksoto oro uosto teritorijoje. Konkursui pateikti šeši darbai. Viešųjų pirkimų platforma, projekto konkursas. Skirtos penkios piniginės premijos. Architektų bendruomenė (LAS Kauno skyrius, toliau – LASKS) dalyvavo procese kaip konkurso organizatorius. LASKS patalpose įvyko vieša projektų ekspozicija ir projektų recenzijų pristatymas prieš vertinimo komisijos posėdį. Rezultatai: išrinktas nugalėtojas (laimėtojas)[5], rengiamasi teritorijų planavimo procedūroms. Visuomenė informuota apie pirkimo eigą ir rezultatus spaudoje, interneto erdvėje. Užsienio šalių patirtis. Vokietija. Pateikiami komentarai paremti populiarių, viešai prieinamų susistemintos informacijos apie architektūrinius kon17

[3] Apie Klaipėdos Naujojo turgaus paviljono konkursą. Prieiga internete: http://www.architektams.lt/ konkursai/uab-naujasis-turgus-lauko-paviljono-ir-pagrindinio-pesciuju-tako-rekonstravimo-atviras-projekto-konkursas

[4] Vakarų ekspresas. Apie Atgimimo aikštės konkurso eigą. Prieiga internete: http://www.ve.lt/naujienos/ klaipeda1/klaipeda/tvarkyti-atgimimo-aikste-nori-trys-1442686

[5] Apie konkursą Kaune, Aleksote. Prieiga internete: http://www.laskaunas.lt/ naujienos/30-ha-teritorijos-esancios-prie-lakunu-pl-kaune-panaudojimo-konkursas

Žvilgsniai

[6] Wettbewerbe aktuell. Prieiga internete: https:// www.wettbewerbe-aktuell. de/de/ausschreibungen/ wettbewerbe.html; Competinionline. Prieiga internete: https://www.competitionline.

Views

com/de/ausschreibungen/ anzeigen/suche?activity[]=38&openBoxes=activity.

kursus talpyklų[6] duomenimis. Remiantis šių informacijos šaltinių duomenimis, absoliučia dauguma atvejų, taikant viešųjų pirkimų formą • savivaldos institucija proceso organizavimą perduoda tuo užsiimančiai organizacijai; • sudaroma ir viešai paskelbiama vertinimo komisijos sudėtis (dažniausiai komisijos sudėtis tarptautinė); • paskiriami recenzentai. Jų pavardės ir kompetencijos paskelbiamos viešai; • vertinimo komisijos sudėtis ir recenzentų pavardės įrašomos konkurso sąlygose; • kaip konkurso sąlygų priedai pateikiama išsami techninė informacija, reikalinga konkurso dalyviams; • aiškiai aprašoma konkursinio projekto medžiagos pateikimo forma; • paskiriamos piniginės premijos; • surengiama vieša projektų ekspozicija ir recenzijų pristatymas; • dalyviams keliami minimalūs kiekybiniai kvalifikaciniai reikalavimai; • projektui parengti reikalinga dalyvio kvalifikacija detalizuojama laimėjimo atveju (formuojama reikiamos kvalifikacijos vadovų, inžinierių ir kt. specialistų komanda). Išvados Viešųjų pirkimų sistema teoriškai veikia, tačiau de facto susiduriama su problemomis, pirkimų procedūros baigiasi be rezultatų arba pasiekti rezultatai neatitinka visuomenės lūkesčių ir interesų. Tai rodo, kad būtina ieškoti nesėkmių priežasčių ir kylančių problemų sprendimo būdų, keisti požiūrį į Viešųjų pirkimų įstatymą ir jo nuostatų taikymą realybėje. Sėkmingi įvykusių viešųjų pirkimų pavyzdžiai įrodo, kad pasiekti kokybišką rezultatą įmanoma, o centralizuota viešųjų pirkimų sistema gali būti patogus įrankis norimam tikslui pasiekti. Tiek viešųjų pirkimų sistemoje vykdomų pirkimų, tiek ir rengiant architektūrinį konkursą LAS nuostatų ribose esminis yra kokybiškas parengiamasis konkurso etapas. Šio etapo metu turi būti suformuluoti užsakovo tikslai, vizija, parengtos kokybiškos sąlygos su visais reikalingais priedais (techninė informacija, topografiniai pagrindai, fotofiksacijos, reikalavimai pateikiamai konkursinio projekto medžiagai ir kt.). Neturint aiškaus užsakovo tikslo (vizijos) ir suformuluoto uždavinio dalyviams, konkurso organizavimas tampa beprasmis. Siekiant kokybiško rezultato, būtinas atskirų valdžios institucijų bei visuomeninių organizacijų bendravimas ir sutarimas parengiamajame etape, prieš konkurso (pirkimo) paskelbimą. Priešingu atveju, neišsprendus visų klausimų pradinėje stadijoje, vėliau iškilsiančios problemos ar skirtingas situacijos bei konkursinių sprendinių traktavimas tėra laiko klausimas. Dažnai problemos atidedamos vėlesniam laikui, pvz., perkeliamos į projekto derinimo ar tikrinimo, pristatymo visuomenei etapą. Sprendžiant objekto statybos ar pertvarkymo architektūrinį-urbanistinį klausimą, esminis vertinimo kriterijus turi būti siūlomų sprendinių architektūrinė-urbanistinė vertė, o ne dalyvių anksčiau parengtų projektų finansiniai ar fizinio dydžio rodikliai. Pirkimo dokumentuose (sąlygose, užduotyje) turi būti aiškiai ir konkrečiai aprašyta pateikiamos projekto medžiagos sudėtis ir pateikimo forma. Siekiant kokybiško rezultato, konkurso (viešojo pirkimo) sąlygose būtina nurodyti aiškius reikalavimus pateikiamai projektinio pasiūlymo medžiagai. Būtina nurodyti pagrindinius brėžinius, jų pavadinimus ir turinio esmę, mastelius, taip pat reikalavimus maketams. Jei tikimasi detalios projektinių pasiūlymų medžiagos, būtina nurodyti ir papildomos medžiagos apimtį, t. y. schemos, būtinos atskiroms teritorijos dalims (fragmentams) detalizuoti, mažosios architektūros elementai, siūloma jų stilistika ir pan. Sąlygose nenurodžius šių reikalavimų, 18

konkurso dalyviai pasiūlymus teiks laisva forma, dėl to kyla grėsmė, kad pasiūlymų vertinimo komisija neturės galimybės objektyviai palyginti pateiktų siūlymų ir įvertinti siūlomų sprendinių architektūros kokybės. Siūlymai • Organizuojant architektūrinius, urbanistinius konkursus (viešuosius pirkimus), pasitelkti visuomenines organizacijas, profesines ir menininkų bendruomenes. • Konkurso sąlygose aiškiau aprašyti profesinius kvalifikacinius reikalavimus, turinčius įtakos siūlomų sprendinių kokybei. Iš esmės deklaratyvus reikalavimas pateikti atestuotų specialistų sąrašą nėra pakankamas. • Atsisakyti perteklinių kiekybinių kvalifikacinių reikalavimų, neturinčių įtakos siūlomų sprendinių kokybei. • Atsisakyti su esminėmis VPĮ nuostatomis nesuderinamų išankstinių projektų pristatymų, pažeidžiančių projektų pateikimo ir vertinimo anonimiškumą. • Į parengiamąjį pirkimo (konkurso) etapą įtraukti profesines, menininkų bendruomenes. Būtinas aktyvus architektų, urbanistų, menininkų, kitų sričių specialistų dalyvavimas rengiant konkurso sąlygas, nustatant profesinius kvalifikacinius reikalavimus dalyviams, skiriant kompetentingus recenzentus. • Proceso viešumas. Viešas vertinimo komisijos komentaras. Būtina surengti viešą konkursinių projektų ekspoziciją visuomenei laisvai prieinamose patalpose. Ekspozicijai skirti pakankamos trukmės laiką. • Projektų recenzijos. Būtina paskirti kompetentingus konkursinių projektų recenzentus, galinčius profesionaliai ir nešališkai išnagrinėti projektus bei referuoti komisijos nariams. Parengtas recenzijas pristatyti viešai. • Projektų vertinimas. Vertinimo komisiją sudaryti atsižvelgiant į konkurso objektą, į komisijos sudėtį įtraukiant įvairių sričių specialistus profesionalus: urbanistus, skulptorius, inžinierius, kultūros paveldo specialistus ir pan. Būtina iš anksto viešai paskelbti (pirkimo-konkurso sąlygose, skelbime, konkurso interneto puslapyje ir pan.) komisijos sudėtį. Natūralu, kad architektūrinio konkurso (pirkimo) atveju didžiąją komisijos dalį turi sudaryti architektai. Tokia nuostata įrašyta ir LAS Architektūrinių konkursų nuostatuose[7]. • Skirti pinigines premijas. Piniginės premijos didina konkurso dalyvių motyvaciją. Laimonas Bogušas Architecture as a public tender system object. System, problems, proposals The results of recently held public procurement competitions for construction, conversion or reconstruction of significant architectural object and urban spaces in Klaipėda are not encouraging. The article tries to answer why such projects and services are selected through the public procurement process, ignoring obvious advantages of architectural and urban design competitions. The analysis of recent cases in Klaipėda and overview of experience in other European countries, leads to the formulation of the following proposals for resolving current procedural and qualitative inadequacies of public procurement practice: • public bodies should be consulted during preparation and organization of competitions; • requirements for professional qualification of participants should be clear and adequate; • members of the jury should be competent and disclosed prior to the announcement of a competition; • anonymity of participants in the evaluation of proposals should be maintained; • experts should examine proposals and refer the jury members; • reports of the jury and experts should be issued and public exhibitions organized; • participants should be motivated by reasonable prize funds.

[7] Architektūrinių konkursų nuostatai, patvirtinti Lietuvos architektų sąjungos (LAS) tarybos 2014 m. rugsėjo 4 d. Prieiga internete: http://www.architektusajunga.lt/ uploads/File/konkursai/2014/ LAS_konkursu_nuostatai_2014.pdf

Žvilgsniai

Almantas Mureika, Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas

Paveldo tyrimų įtaka kuriant miesto ir jo viešųjų erdvių unikalumą

Views

Miestų savitumo išryškinimas, autentiškumo išsaugojimas labai priklauso nuo viešųjų urbanistinių erdvių istorinėse miesto dalyse. Tokios viešosios erdvės turi būti formuojamos remiantis urbanistiniais tyrimais. Tačiau rengiamuose specialiuosiuose tokių teritorijų planuose nėra sprendinių dėl tyrimų prioritetų, krypčių, neapibendrinama jau atliktų tyrimų medžiaga.

[1] Prof. A. Kuncevičiaus vadovaujamas projektas „Lietuvos valstybės ištakos Dubingių mikroregiono tyrimų duomenimis“.

[2] „Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga“

Kyla klausimas, kokių paveldo tyrimų pagrindu bus nustatomas elgsenos su paveldo objektais paveldo teritorijose būdas. Kaip tai bus įtvirtinta savivaldybių bendruosiuose planuose. Šis klausimas aktualus visiems planavimo ir statybos proceso dalyviams. Lietuvoje turime ir teigiamų pavyzdžių, kai siekiama atlikti sistemingus regiono archeologinius tyrimus nustatytomis pagrindinėmis kryptimis[1]. Dabartinė padėtis, kai archeologiniai, urbanistiniai tyrimai yra fragmentiški, atliekami ne urbanistinio paveldo ekspertų, dažniausiai visai be urbanistinio konteksto analizės, formuoja neigiamą požiūrį į tyrimus kaip į brangiai kainuojančią prievolę. Taip yra todėl, kad, užuot nukreipus tyrimų išvadas į kokybiškesnės urbanistinės, architektūrinės išraiškos galimybes, reikalaujama atlikti kitus, papildomus, tyrimus. Tai formuoja priešišką investuotojų požiūrį į paveldosaugininkus. Projektuojant saugomose urbanistinio paveldo teritorijose, vyksta ilgas ir sudėtingas vertinimo procesas, apimantis tyrimų, planavimo ir architektūros sprendinių vertinimą. Jame dalyvauja įvairių sričių mokslininkai, ekspertai, taip pat suinteresuotoji visuomenės dalis, derinančiosios institucijos. Bet tyrimų išvadų ir alternatyvų svarstymo diskusijų niekas nemato, nors nuo to priklauso tolesni etapai ir sprendinių kokybė, kryptis, investicijos, atsiperkamumas, viešasis interesas. Tyrimams skiriama didelė dalis projektavimo laiko ir pinigų, bet neproporcingai mažiausia dalis viešumo ir aptarimų. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnis nurodo, kad tvarkybos projektas rengiamas prieš projektavimą, vadovaujantis būtinų atlikti tyrimų išvadomis. Įstatymo 19 straipsnyje[2], be kita ko, nurodoma, kad saugomo objekto ar vietovės neištirtoms dalims galioja 17 straipsnio reikalavimai. Šio straipsnio 3 dalyje yra nuostata, jog moksliniam pažinimui neištirtame saugomame objekte valdytojas gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus. Taigi matome, kad be tyrimų skambus devizas „Viešajam pažinimui ir naudojimui“ realiai neveikia nei juridiškai, nei praktiškai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, svarstydama kokybiškas detaliųjų planų realizavimo galimybes, tam reikalingą investicijų poreikį, ieškodama, kaip jas paskatinti, dažnai susiduria su „gąsdinimais“ dėl archeologinių tyrimų būtinybės. Daugelis projektuotojų mąsto stereotipiškai – baiminasi, kad rengiant projektus senamiestyje, vertybių teritorijose, archeologiniai tyrimai užtruks metus, gal net ir dvejus, o jei bus rasta kas vertingo, tai ir saugoti reikės. Tačiau yra netradicinių tyrimo metodų, neintervencinių tyrimų, kurie leidžia sutaupyti daug laiko ir lėšų. Bet juos atliekant reikia turėti mokslinės patirties ir analitinį mąstymą, išmanyti technologijas, vykdant tokius tyrimus ir formuluojant išvadas turi dalyvauti ne tik archeologas. Pirmą kartą tokio masto tarpdalykiniai tyrimai buvo atlikti 2004 m., kai Dubingių piliavietės tyrimuose buvo nuspręsta taikyti neintervencinius skaitmeninių technologijų metodus ir priemones. Visi norime, kad Klaipėda skleistų savitą dvasią, kad turėtų ryškų identitetą, o architektai, urbanistai – realų pagrindą ir aiškumą, kaip kūrybiniame 20

procese tai pasiekti. Atlikome reikšmingesnių archeologinių tyrimų analizę, kas padaryta Klaipėdos mieste per paskutinius šešerius metus. Analizės tikslas buvo nustatyti, ar tyrimų išvados leidžia kurti naujas viešąsias erdves su paveldo ekspozicijomis, savita istorine informacija, kuri ypač aktuali turistui, miesto svečiui ir gyventojui. Atgimimo aikštėje 2014 m. vykdyti tyrimai kainavo apie 18 tūkstančių eurų. Iškastos aštuonios perkasos, bet tik trys iš jų aikštėje, planuojamoje tvarkyti teritorijoje. Išvadose nurodyta, kad tikslus buvęs užstatymas nenustatytas. Tokio tyrimo nauda architektams abejotina, jie patys daugiau gali nustatyti iš istorinių planų. Svarstant Atgimimo aikštės tvarkymo siūlymus, buvo pateikta labai įdomių idėjų eksponuoti senąją urbanistinę struktūrą, atodangas. Tokie analogai yra Vienos miesto aikštė, Genujos senojo uosto krantinės, eksponuojamos naujoje promenadoje. Tačiau minėti atlikti tyrimai tokių alternatyvų link neveda. Klaipėdos piliavietės detalusis planas, patvirtintas gerokai nukrypstant nuo istorinių vertybių ribų, neatlikus reikiamų tyrimų, buvo daromas iš naujo. Ir tik 2010 m. atliktas archeologinių tyrimų projektas (vadovas dr. G. Zabiela). Tyrimai ir išvados savivaldybei kainavo per 3 mln. litų. Kas šias reikšmingas išvadas matė, svarstė, ar jos buvo išdiskutuotos? Kodėl buvo pasirinkta muziejinė kryptis, nekuriant urbanistinės vertės, kaip tai sėkmingai atlikta Trakų pilies, Valdovų rūmų atvejais? Savitų unikalių sprendimų viešiesiems objektams pasigenda ne tik specialistai, bet ir turistai. Atlikti žvalgomieji tyrimai J. Janonio g., Daržų g., kvartalo tarp Tilžės g., Klemiškės g., magistralinio kelio A13 ir geležinkelio rodo papildomų tyrimų poreikį. Archeologiniai tyrimai prie Žardės piliakalnio tarp Jūrininkų prospekto ir Geležinkelio stoties, kainavę po kelis šimtus tūkstančių litų savivaldybei ir investuotojams, baigėsi muziejų ekspozicijų, archyvų papildymu. Nesukurta viešųjų erdvių, nepateikta savitų siūlymų viešajam pažinimui ir naudojimui. Daugelis šių tyrimų baigiama išvadomis, kad reikia papildomai atlikti kasinėjimus. Archeologai, rašydami išvadą, nesikuklina formuluoti paveldosauginius reikalavimus, kurie nieko aiškaus nepasako, – koks turi būti paveldosauginės elgsenos būdas konkrečiame projekte, dėl kurio realizavimo šie tyrimai buvo užsakyti. Akivaizdu, kad net formuluojant užduotis nėra aiškūs galutiniai tikslai. Argi tyrinėjama vien siekiant paremti archeologijos mokslą ir užpildyti radiniais muziejus? Kai archeologas lieka vienas su radiniais ir nesupranta bendrų projekto tikslų, nesikonsultuoja su urbanistinio paveldo ekspertais, išvados neprisideda prie savitų erdvių formavimo, vertybių kūrimo viešajam naudojimui. PTR2.12.01:2006 „Urbanistinės struktūros“ aiškiai nurodo, kad darbai atliekami tik turint išsamius tyrimus, tikslius duomenis apie saugomos vietovės elementus: žemės sklypų formavimo ir jų užstatymo principus, istoriškai susiformavusių gatvių, aikščių struktūrą, jų planinę bei erdvinę sandarą, gatvių išklotinių kompoziciją, užstatymo tankumą, intensyvumą... Labai mažai yra projektų, kuriuose į visa tai atsižvelgiama, o dažniausiai apsiribojama tik žvalgomąja archeologija. Tradiciniai intervenciniai tyrimai yra brangūs ir fragmentiški, trunka ilgai. Paveldo vietovių vertybių visumai trūksta tarpdalykinių kompleksinių tyrimų, jau atliktų paskirų objektų tyrimų apibendrinimų, kuriuos reikia naudoti rengiant planavimo dokumentus. Urbanistinių tyrimų išvados, kai tokie tyrimai atliekami skaitmeninių technologijų neintervenciniais metodais, turėtų būti formuluojamos ne siauros specializacijos pavienių ekspertų grupėse. Šiame etape ypač trūksta kompleksinio požiūrio, variantų svarstymo, lyginimo, viešumo. Todėl visuomenės reakcijos dažniausiai visai nebūna. Savival21

Žvilgsniai Views

dybė, privatūs turto vystytojai, skirdami ypač dideles lėšas tyrimams – ne tik mokslui paremti, bet ir tikėdamiesi viešųjų erdvių kokybės, objektų savitumo, unikalumo, – dažnai lieka nusivylę. Tyrimų išvados dažniausiai būna nekonkrečios, aiškiai neįvardijant vertybių. Tyrimuose retai taikomi modernūs metodai. Dažnai tyrimų išvadų pasekmes vertina ne mokslininkai ar kiti ekspertai, o tam kompetencijos neturintys suinteresuoti samdyti projektuotojai. Tai patogu primityviam investuotojui, bet ne viešajam interesui. Siūlymas – įteisinti kompleksinį tyrimų programų ir išvadų svarstymą su vertinimu, alternatyvių išvadų aptarimu, dalyvaujant nepriklausomiems ekspertams, architektams. Laikas kompleksinių tyrimų išvadas formuluoti modernių mokslinių tyrimų pagrindu, privalomai viešai jas išdiskutuojant. Patyrę nepriklausomi architektai ekspertai turėtų aiškiai įvardyti tyrimų išvadų pasekmes ir tolesnes galimybes jau pradiniame etape, visuomenę informuojant apie unikalių urbanistinių struktūrų, atskirtų erdvių ir objektų panaudojimo galimybes. Manome, kad unikali miesto ir jo viešųjų urbanistinių erdvių išraiška gali būti pasiekta tik tada, kai archeologai dirbs kartu su urbanistinio paveldo ekspertais. Almantas Mureika, Klaipėda city head architect Heritage research and the uniqueness of city and its public spaces Design of public urban spaces in the historic centre influences overall identity and uniqueness of the city. However, the present situation when research of these spaces is performed by experts without background in urban heritage, frequently leaving aside any analysis of urban context, forms a negative attitude towards this type of research activities in general. Designing in protected urban areas includes long and complex assessment of the results from research, planning and architectural design phases. Experts and scientists of various qualifications, members of concerned public bodies and official institutions take part in this process. However, dissemination of the discussion results is insufficient, despite the fact that they determine selection of the regeneration model, which in turn influences costs of the project and quality of design solutions. The article is based on analysis of recent archaeological investigations carried out in Klaipėda city. It aims to identify how these research activities contributed to formation of new urban public spaces and enrichment of their designs with historical traces, exposing local heritage to city residents and visitors. The author proposes to increase visibility of archaeological and other research activities by acknowledging complex nature of urban and architectural design in areas of high cultural value and legitimizing discussion and evaluation of alternative conclusions of research, ensuring involvement of independent experts and architects. Consequently, this could lead to better decision making, higher quality of urban spaces and a satisfactory public opinion.

Autorius /Author Darbo vadovas /Tutor Darbo pobūdis /Project type Mokslo įstaiga /University

: : : :

Academic projects

Akademniai darbai

Danės upės prieigų Klaipėdos centrinėje dalyje urbanistinė koncepcija

Koncepcijos brėžinys

Teritorijos vaizdas iš viršaus

Laima Čijunskaitė doc. dr. Edgaras Neniškis Magistro studijų baigiamasis projektas VGTU Urbanistikos katedra (www.vgtu.lt)

Magistro studijų baigiamajame darbe nagrinėjama Klaipėdos centrinės dalies teritorija. Kertinis darbo aspektas – Danės upė, kuri yra viena pagrindinių linijinio Klaipėdos miesto horizontaliųjų ašių. Išanalizavus teorinius miestų formavimo modelius, esamą upės prieigų urbanistinę struktūrą ir atsižvelgus į miesto aktualijas, uostamiesčio statusą, gamtinius ir istorinės raidos ypatumus pateikiama Danės upės prieigų urbanistinė koncepcija. Detalizacijai pasirenkamas Mokyklos tilto urbanistinis mazgas. Projektuojamas visuomeninės paskirties pastatų kompleksas, kuris sujungiamas į vieną struktūrą per kelis antžeminius lygius. Pagrindinė komplekso idėja – miesto viešųjų urbanistinių erdvių integracija į vidines pastato erdves.

A part of Klaipėda centre is analysed in the final masters project. The main aspect of the work is Danė river, one of the main horizontal axis of a linear city of Klaipėda. An urban master plan of Danės river approaches is proposed after analysing theoretic city formation models, existing urban structure of Danė river surroundings and relevant city development trends, port status, natural and historic evolution peculiarities. Mokyklos bridge urban node is selected for detailed design. A public building complex is designed which is merged into a structure at several overground levels. The main idea of the complex is the integration of public urban and interior building spaces.

Jungtys ir lygiai

Ekranai, nukreipti į senąji miestą

Komplekso vaizdais ir viršaus

Autorius /Author Darbo vadovas /Tutor Darbo pobūdis /Project type Mokslo įstaiga /University

: : : :

Academic projects

Akademniai darbai

Atgimimo aikštės ir prieigų architektūrinė-urbanistinė koncepcija

Maketo nuotraukos

Margarita Jarusevičiūtė prof. Algis Vyšniūnas Magistro studijų kursinis projektas VGTU Urbanistikos katedra (www.vgtu.lt)

Magistro studijų kursiniame darbe nagrinėjama Atgimimo aikštės ir jos prieigų teritorija. Sprendžiama reprezentatyvumo, panaudojimo strategijos nebuvimo ir erdvinės sistemos neužbaigtumo problema. Pagrindiniai aikštės projektavimo principai: baigiamas formuoti aikštės perimetras, esamos „K ir D“ dominantės papildomos naujais akcentais, tuo sukuriant urbanistinę kalvą, siūlomas naujas tiltas, jungiantis aikštės teritoriją su senamiesčiu, sukuriama istorinių ženklų sistema, skirta buvusiam užstatymui aikštės teritorijoje įprasminti – projektuojamas naujas kompleksas – lankytojų centras su ekspozicinėmis erdvėmis, konferencijų sale, eksponuojami istorinių pastatų pamatai, buvusio Biržos tilto vietoje siūlomas tiltas-monumentas, fiksuojantis istorinės gatvės trasą.

This master studies course work examines Atgimimas square and its surrounding territories. The study deals with problems of representativeness, lack of usage strategy and the incompleteness of the spatial system. The finalizing of the squares perimeter; current “K and D” dominants are complemented with new accents thus creating an urban hill; a new pedestrian bridge connecting the square with the old town; creation of a historic sign system giving a sense of the former built-up area in the square’s territory; a visitor centre with exhibition spaces, a conference hall with the foundations of historic buildings on display; a monument on the historic spot of Biržos bridge locating a historic street track are the main design objects.

Pjūvis

Požeminio aukšto plano schema

Pirmo aukšto plano schema

Autorius /Author Darbo vadovas /Tutor Darbo pobūdis /Project type Mokslo įstaiga /University

: : : :

Academic projects

Akademniai darbai

Teritorijos tarp Jono kalnelio ir Mokyklos gatvės urbanistinė koncepcija

Teritorijos vizualizacija

Aurėja Kuzminskaitė prof. Algis Vyšniūnas Bakalauro studijų baigiamasis darbas VGTU Urbanistikos katedra (www.vgtu.lt)

Projekte sprendžiama problemiška Klaipėdos istorinio branduolio prieiga. Reprezentacinis vietos potencialas neišnaudojamas dėl urbanistinės koncepcijos nebuvimo – chaotiškas pramoninis užstatymas dramatiškai nutraukia senamiesčio tąsą. Koncepcijos idėja – urbanistinė jungtis, susiejanti senamiestį, naujamiestį, laisvo planavimo Baltikalnės rajoną ir apibrėžianti senamiesčio ribas. Projekte siekiama vandens elementų bei urbanistinių viešųjų erdvių simbiozės, tuo įvedant naują kokybinį miesto identiteto parametrą. Projekte taip pat kuriama vizualinių ryšių sistema, atkurianti istorines dominantes, panaudojant esamas ir papildant naujomis.

The project proposes a solution to a problematic area near Klaipėda historic old town. As a result of an urban scenario absence, the representative potential of the area is not fulfilled as the chaotic industrial territory cuts off the of the historic centre. The concept idea - an urban link that defines the boundaries of the historic city, connects it with a new centre and a microdistict of Baltikalnė. The aim is to reach a symbiosis between the river and urban spaces creating a new quality factor for the identity of Klaipėda city. A system of visual connections is developed by recreating historical dominants, using the existing and adding new ones.

Esama situacija

Koncepcinė schema

Projektuojama struktūra

Koncepcijos brėžinys

Autorius /Author Darbo vadovas /Tutor Darbo pobūdis /Project type Mokslo įstaiga /University

: : : :

Academic projects

Akademniai darbai

Komplekso S. Šimkaus gatvėje Klaipėdoje rekonstravimas

Vizualizacija

Ernesta Bagužaitė prof. Algis Vyšniūnas Magistro studijų kursinis projektas VGTU Urbanistikos katedra (www.vgtu.lt)

Nagrinėjama teritorija S. Šimkaus gatvėje prie M. Mažvydo alėjos. Sprendžiama problema – pasikeitusi M. Mažvydo alėjos ašinė urbanistinė kompozicija. Santuokų rūmai nebėra kompozicinis akcentas, nes pastatytas komercinis kompleksas „Manto namai“ tarp S. Šimkaus ir Herkaus Manto gatvių. Urbanistinė analizė parodė, kad Santuokų rūmų vietoje galima suformuoti naują kompozicinį akcentą – aukštybinį pastatą, kuris būtų nominalių erdvių sistemos pagrindinis akcentas. Tai būtų iš esmės kitas naujamiesčio erdvinės kompozicijos formavimo principas.

A territory around S. Šimkus street near M. Mažvydas avenue is examined. An altered axial urban composition of M. Mažvydas avenue is the main problem. The Palace of marriages is no longer the main accent of the composition, because of the new commercial building “Manto namai” between S. Šimkaus and Herkaus Manto streets. Urban analysis shows that a new high-rise composition accent can be formed instead of the Palace, thus becoming the main accent of a nominal space system. A completely new spatial composition principle could be implemented in Klaipėda new town.

Komplekso schema. Kylanti į

Formuojamas užstatymas

Formuojamos erdvės – kylanti

pastatą aikštė

uždaro kvartalus.

aikštė, jungianti pastatus,

Akcentas. Pastatas erdvėje

pakylas ir kurdonerus

Teritorijos vizualizacija

Autorius /Author Darbo vadovas /Tutor Darbo pobūdis /Project type Mokslo įstaiga /University

: : : :

Academic projects

Akademniai darbai

Komplekso Klaipėdos senamiesčio prieigose rekonstravimas

Maketo nuotrauka

Tomas Kudzmanas prof. Algis Vyšniūnas Magistro studijų kursinis projektas VGTU Urbanistikos katedra (www.vgtu.lt)

Nagrinėjama teritorija yra prie Danės upės. Sprendžiama problema – devastuotos teritorijos urbanistinio formavimo galimybės, įvertinus vizualinius ryšius su senamiesčiu. Kuriamos naujos jungtys su gretimais rajonais. Nagrinėjama galimybė įkomponuoti kultūrinės paskirties objektą su žiūrovų sale. Siūloma regeneruoti šiluminės elektrinės kompleksą. Projektuojamas kompleksas suaktyvintų socialines funkcijas prie Danės upės. Šį darbą numatoma tęsti tolesnėse magistrantūros studijose.

A territory near Danė river is under investigation. The renovation of a devastated urban territory after an evaluation of visual connections with the old town is the main problem. New links are created to surrounding areas. The possibility of incorporating a new cultural object with an auditorium is examined. Regeneration is proposed for the historic thermal power plant complex. The design would liven the social functions along Danė river. The topic of this work will be continued during the rest of the masters studies.

Sklypo planas

Alt. +2.00 Alt. +2.00

Alt. +7.00 Alt. +2.00

Alt. +7.00

Alt. +2.00

Alt. +7.00

Alt. +2.00 Alt. +2.00

Alt. +7.00 Alt. +7.00

Alt. +7.00

Alt. 0.000

Urbanistinė koncepcija

Pavadinimas / Name : Bastionų tiltas / Bastion bridge Objekto adresas / Address : Bastionų g., Klaipėda Architektai / Architects : Edmundas Andrijauskas, Algimantas Varpučanskis,

Simona Skinkytė

Competition projects

Konkursiniai darbai

Bastionų gatvės su nauju tiltu per Danės upę konkursas

Projektavimo firma / Office : E. Andrijausko projektavimo firma (partneriai.com),

UAB „Kelprojektas“ ir „Royal Haskoning DHV“

Užsakovas / Client : Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Pjūvis

Vizualizacija

Formuojant planuojamo tilto idėją, remtasi ilga tiltų statybos Klaipėdoje istorija. Pasirinktas gervinis pakėlimo mechanizmas su skulptūriškais pilonais ir svertais geriausiai atspindi vartų į senąją Klaipėdą idėją – tai jungtis tarp senamiesčio ir naujamiesčio. Pagrindinis šios jungties tikslas – perkelti transporto srautą iš Tiltų gatvės. Projektu norima parodyti, kad pakeliamojo tilto mechanizmas pats savaime gali būti įdomus ne tik kaip veikianti konstrukcija, bet ir kaip estetiškai patrauklus skulptūriškas darinys, turintis istorinę ir simbolinę reikšmę.

The idea of the bridge is based on Klaipėda’s bridge building history. The chosen crane lifting mechanism with sculptural pylons and levers best fits the idea of gates to old Klaipėda – a connection between the new and old towns. The main purpose of this transport link is to divert transport from Tiltų street. The project aims to display the bridge lifting mechanism not only as an interesting functioning construction but as an aesthetically pleasing sculptural piece, bearing historic and symbolic meaning.

Vizualizacija

Pavadinimas / Name Objekto adresas / Address Architektės / Architects Projektavimo firma / Office

: : : :

Bastionų tiltas / Bastion bridge Bastionų g., Klaipėda Gerda Antanaitytė, Ramunė Staševičiūtė „Pilis“ (www.pilis.lt), UAB „ICS projectus group“ ir SIA „Witteveen+Bos Latvia“ Užsakovas / Client : Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Competition projects

Konkursiniai darbai

Bastionų gatvės su nauju tiltu per Danės upę konkursas

Vizualizacija

Pasirinkta projektuojamo tilto architektūrinė išraiška – aiški, charakteringo silueto struktūra. Medžiagiškumas ir forma reaguoja į istorinę aplinką ir užstatymo funkciją. Tiltas, atsirandantis rekreacinės, industrinės ir istorinės zonų sankirtoje, perima asketiškas, pirmines formas. Iš vandens išaugantys tvirti oksiduoto vario vartai įsileidžia į senamiestį, primindami apie gynybinę teritorijos praeitį ir Bastionų gatvės pavadinimo reikšmę. Vandenyje esančios skulptūrinės tilto atramos perima apkrovas, tuo atsisakoma šoninių krantinės atramų. Taip atveriamos upės perspektyvos pėstiesiems ir dviratininkams. Siūloma akcentinio elemento, vartų, apdaila – varis. 30 metų laikotarpiu (viena karta) tilto apdaila kinta, taip statinys tampa gyvu senamiesčio organizmu, augančiu kartu su miestiečiais.

A clear, specific silhouette is chosen as an architectural expression for the designed bridge. Materiality and form react to the historic surroundings and the structures function. The bridge situated on the intersection of recreational, industrial and historic areas adopts austere primal forms. Robust oxidized copper gates stemming from the water welcome into the old town reminding about the defensive history of the area and the meaning of Bastion street name. Sculptural bridge pillars placed in the water distribute the loads thus rejecting the lateral embankment supports. This opens up the perspective views of the river to pedestrians and cyclists. The proposed copper cladding will change its appearance during a 30 year period, thus becoming an organic part of the old town changing together with its residents.

Tilto schemos

Sklypo planas

Vizualizacija

Pavadinimas / Name : Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras /

Klaipėda state musical theatre

Objekto adresas / Address : Danės g. 19, Klaipėda Architektai / Architects : Wolfgang Gollwitzer, Tomas Burokas,

Competition projects

Konkursiniai darbai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Danės g. 19 rekonstravimo projekto konkursas

Nomeda Karolina Petniūnienė, Eimantas Pranevičius

Projektavimo firma / Office : „Studio Gollwitzer architekten“ gmbH, „Inžinerinė mintis“ Užsakovas / Client : Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras

Vestibiulio interjero vizualizacija

Salės interjero vizualizacija

Sklypo planas

Vizualizacija

Muzikinio teatro rekonstrukcijos projektas numato išsaugoti esamą vertingą tūrinę-erdvinę kompoziciją. Rekonstruojant teatrą bus išsaugotas bokštas, kuris, kaip architektūrinis paminklas, laikytinas kultūros paveldo vertybe. Jame ketinama įrengti apžvalgos aikštelę. Joje lankytis galės klaipėdiečiai ir miesto svečiai. Taip pat ketinama išlaikyti Herkaus Manto gatvės fasado ir Danės gatvės vertikalios dalies fasado stilistiką, architektūrinę formą, medžiagiškumą ir spalvinę gamą. Naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro priestato fasadas su pagrindiniu įėjimu bus nukreiptas į Danės upės pusę. Projektuojama 700 vietų didžioji salė su natūralia akustika bei 200 vietų mažoji „juodosios dėžės“ tipo salė.

The design of the musical theatre reconstruction focuses on preserving the current valuable volumetric-spatial composition. During reconstruction the tower will be preserved as is a cultural heritage object. A new viewpoint will be installed adapted to the members of the public and guests. The appearance, style, composition, materiality and colouring of Herkaus Manto street façade and the vertical façades of the tower will be preserved. The new Klaipėda state musical theatre annex façade with the main entrance will be oriented towards Dane street. A new 700 seat main hall with natural acoustics will be accompanied by a 200 seat “black box” auditorium.

Atgimimo aikštės fasadas

Danės g. fasadas

Salės aksonometrija

Pavadinimas / Name : Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras /

Klaipėda state musical theatre

Objekto adresas / Address : Danės g. 19, Klaipėda Architektai / Architects : Algirdas Stripinis, Stanislovas Lukšas,

Competition projects

Konkursiniai darbai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Danės g. 19 rekonstravimo projekto konkursas

Snieguolė Stripinienė, Danguolė Ručinskaitė, Laimonas Bogušas, Petras Džervus, Kristina Jurkutė Projektavimo firma / Office : „Uostamiesčio projektas“, „Archko“, „Enero“ Užsakovas / Client : Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras

Vizualizacija

Interjero vizualizacija

Vizualizacija

Pastato funkcijos plėtrai naudojamas esamas tūris, jį papildant naujais tūriniais elementais, tuo išlaikant originalią architektūrinę pastato kompoziciją, suvokiamą stebėtojo akių lygmenyje, pabrėžiant Danės g. užstatymo liniją. Siekiant sušvelninti esančius fizinius barjerus tarp pastato ir Danės skvero erdvių, siūloma pastato išklotinės plotyje įrengti naują gatvės dangą, artimą naujai formuojamo skvero dalies dangai. Siūloma erdves susieti naudojant vienodas grindinio dangas, tuo praplečiant suvokiamą ir kokybiškai išnaudojamą prieigų erdvę, ją integruojant į bendrą miesto erdvinę struktūrą. Projekte numatomas įvažiavimas į pastatą iš Danės g. Architektūriniai eksterjero sprendiniai suformuoti siekiant išsaugoti esamo pastato tūrinę-erdvinę kompoziciją.

The existing volume is used for the buildings functional expansion by supplementing the volume with new sculptural elements while preserving the original architectural composition perceived at eye level. Danės street building line is accented. A new paving similar to the materiality of the newly designed Danės square is proposed for Danės street to minimise the barrier effect the street creates between the building and surrounding spaces. The use of uniform paving material should expand the perception and quality usage of access areas thus integrating them into the cities spatial structure. The new theatre delivery entry is designed from Danės street. The architectural exterior solutions are designed to preserve the current volumetric spatial composition.

Danės g. išklotinė

Antro aukšto planas

Pavadinimas / Name : Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras /

Klaipėda state musical theatre

Objekto adresas / Address : Danės g. 19, Klaipėda Architektai / Architects : Gražina Bernotienė, Guoda Zykuvienė, Algimantas Grigas,

Competition projects

Konkursiniai darbai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Danės g. 19 rekonstravimo projekto konkursas

Justina Žuravliovaitė, Edvinas Stašys, Aurelija Daugėlaitė

Projektavimo firma / Office : UAB G. Janulytės-Bernotienės studija Užsakovas / Client : Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Bendrasis plotas / Net internal area : 7 824 m² Pastato tūris / Building volume : 34 293 m³ Pastato aukštis / Building height : 33,35 m

Eskizas

Salės vizualizacija

Vizualizacija

Pastato idėja grindžiama Klaipėdos semantinių ženklų identifikavimu. 6-uoju dešimtmečiu, brutaliojo modernizmo laikotarpiu, sukurtas Žvejų kultūros centras – dabar Klaipėdos muzikinis teatras (arch. Algimantas Mikėnas) yra tapęs neatsiejamu Klaipėdos miestovaizdžio ženklu, būtinu išsaugoti ir perduoti ateinančioms kartoms. Pasirinkta projekto idėja – ieškoti kontrasto racionaliai, kietai, stabiliai 6-ojo dešimtmečio architektūrai. Kas tai galėtų būti – gal laivas, išmestas į Danės uosto pakrantę? Gal legendinė Nojaus arka, kurioje viskas gali tilpti, kartu sugyventi, keistis, rodyti arba slėptis. Naujai kuriamas Mažosios salės tūris yra kitos prigimties, ženkliškas, atpažįstamas. Transformacija nevyksta – vyksta dviejų laikmečių sinergija.

The idea of the building is based on the identification of Klaipėda’s semantic symbols. The former Fishermen cultural centre design by Algimantas Mikėnas during the 1960’s brutal modernism period, today Klaipėda Musical theatre, has become an inseparable part of Klaipėda’s cityscape in need of preservation for the future generations. The chosen idea is to seek for a contrast to the rational, solid, stable architecture. Could that be a ship thrown ashore Danė river harbour? Maybe the legendary Noah’s ark, which can fit, hold, get along, exhibit or hide. The newly designed Small hall volume is of different descent, iconic. A synergy between two periods is chosen instead of transformation.

Vizualizacija

Didžiosios salės pjūvis

Mažosios salės pjūvis

Pavadinimas / Name Objekto adresas / Address Architektai / Architects Užsakovas / Client

Competition projects

Konkursiniai darbai

Atviras architektūrinis idėjos konkursas poilsio namelio Dinozaurų parke Radailių k. (Klaipėdos r.) koncepcijai sukurti : : : :

Akis / Eye Pušyno g. 11, Radailių k., Klaipėdos r. Andrius Daujotas, Tautvilė Džiugytė, Rūta Rakickaitė Vita Aušrienė

Vizualizacijos

Idėja kilo įvertinus Dino parko temą ir tikslinę auditoriją. Pagrindinis namelio fasadas – dinozauro akis, tykiai stebinti aplinką. Parko lankytojų tikslas – stebėti, išmokti, pažinti, todėl ir pasirenkama žvilgsnio tema. Namelis-akis intriguoja ne tik naktį, bet ir dieną. Fasadų apdaila – iš vario ir surūdijusio metalo plokščių, kurios imituoja dinozauro žvynus ir sukuria tarp medžių besislepiančio gyvūno iliuziją. Vidaus apdailai naudojamos faneros plokštės, kuriančios geltonos rainelės įspūdį, o žmogus (stebėtojas) tampa vyzdžiu. Į namelį patenkama nuo viršutinės terasos ekspozicijos tako. Namelis pakeliamas tako atžvilgiu, kad būtų užtikrinamas patogus priėjimas žemutine terasa ir ežero krantu.

2.05

2.00

The design idea arose after evaluating Dino park and the target audience. The main façade of the hut is a dinosaur eye quietly observing the surroundings. The aim of the parks visitors is to observe and learn thus the theme of a gaze. The hut – eye – intrigues both at day and night. Copper and core-ten steel plate façades imitate dinosaur scales and create an illusion of a hiding animal among the trees. Plywood interior creates a yellow iris effect and the person becomes the pupil. The hut is accessed from the exhibition trail on the upper terrace. The hut is raised in relation to the path allowing for a comfortable use of the lower terrace and the lake shore.

1.59

3.20

1.10

5.38

Konstrukcinė schema

Planas

+2.95

+2.70

±0.00

±0.00 -0.80

-0.80

-4.00

Pjūvis

Pavadinimas / Name Objekto adresas / Address Architektai / Architects Užsakovas / Client

Competition projects

Konkursiniai darbai

Atviras architektūrinis idėjos konkursas poilsio namelio Dinozaurų parke Radailių k. (Klaipėdos r.) koncepcijai sukurti : : : :

Vizualizacijos

Trilapis / Shamrock Pušyno g. 11, Radailių k., Klaipėdos r. Povilas Konkulevičius, Ieva Butkutė Vita Aušrienė

„Keliaujant vingiuotais krašto keliais, seni koplytstulpiai, kaip nebylūs tarnai iš praeities, sveikino naujus atvykėlius...“ Įkvėpimo architektūrinei idėjai semtasi iš vietos elementų ir natūralistinio konteksto, mažosios architektūros, tradicijų ir medžiagų. Taip forma virto trikampių kodifikacija: netaisyklingas trikampis tūris ir laikančiosios kolonos, sudarančios trikampių „V“ grupes. Projektu norėta pasiūlyti „sugrįžti“ į laukinę gamtą. Nameliai medyje tarsi „sodai“, kuriuose naujosios kartos galėtų vystyti jautrų kontaktą su aplinka, o senosios – atpažinti tai, kas pamiršta. Tai tarsi edukacinis projektas: nutolus nuo miesto, atrasti primityvią būtį gamtos glėbyje.

“Travelling the winding roads, old wayside shrines, like silent servants from the past, welcomed new visitors...” Architectural idea gathers inspiration from the surrounding elements, natural context, small scale architecture, traditions and materials. The form became a composition of triangles: an irregular triangular volume and support column triangles grouped into V shapes. The design suggests “returning” to the wild nature. Tree huts are like “gardens”, where new generations could nurture a sensitive contact with the surroundings, older ones remember what was forgotten. The hut is like an educational project where one can find primitive existence in nature’s embrace far away from the city.

Planas

Fasadas

Pavadinimas / Name Objekto adresas / Address Architektas / Architect Užsakovas / Client

Competition projects

Konkursiniai darbai

Atviras architektūrinis idėjos konkursas poilsio namelio Dinozaurų parke Radailių k. (Klaipėdos r.) koncepcijai sukurti : : : :

Maketo nuotrauka

Lizdas / Nest Pušyno g. 11, Radailių k., Klaipėdos r. Adomas Skiezgelas Vita Aušrienė

Konkursinio darbo idėja sukurti poilsio namelį vienai šeimai gamtinėje aplinkoje netradicinėmis priemonėmis – namelį medyje. Siekiant išsaugoti natūraliai susiformavusį esamą gamtinį karkasą kuriamas namelis dirbtiniame medyje. Erdvinė 9,5 m aukščio ir 7,5 m pločio kompozicija iš lenktų metalinių vamzdžių (Ø 75, 50, 32 mm) išreiškia lizdo įvaizdį. Centre statoma pagrindinė kolona su mediniais sraigtiniais laiptais. Prie vamzdžių sodinami žilvičiai, vijokliniai augalai.

The idea of the competition project is to design a chalet for one family in natural surroundings by using unorthodox means – a tree hut. In order to preserve the present natural surroundings the tree hut is designed in an artificial tree. A spatial composition 9.5 m high by 7.5 m wide is made from bent tubular steel (Ø 75, 50, 32 mm) that expresses an image of a nest. A central steel column is used as a structure for a spiral staircase. Willows and creepers are planted near the tubular structure and during time will form a green canopy.

Planai

Vizualizacija

Pavadinimas / Name Objekto adresas / Address Architektas / Architect Užsakovas / Client

Competition projects

Konkursiniai darbai

30 ha teritorijos, esančios prie Lakūnų pl. Kaune, panaudojimo supaprastinto atvirojo projekto konkursas : : : :

Vizualizacija

Urban Alexot / Urban Alexot Lakūnų pl., Aleksotas, Kaunas Laimonas Bogušas Kauno miesto savivaldybės administracija

Vizija – urbanizuota teritorija su bendramiestinės reikšmės viešosiomis vietomis, visuomeniniais objektais ir urbanistinėmis erdvėmis. Urbanistinė struktūra ir kompozicija formuojama teritoriją skaidant įvairaus dydžio kvartalais su vidinėmis erdvėmis. Teritorijos urbanistinė koncepcija sukurta reaguojant į svarbiausias gretimybes, suformuoti perspektyviniai urbanistinės struktūros vystymo ir tobulinimo principai bei plėtros kryptys. Urbanistinės kompozicijos stuburą sudaro dvi statmenos viena kitai bendro naudojimo erdvės šiaurės–pietų ir rytų–vakarų kryptimis, apie kurias išdėstomi įvairaus dydžio kvartalai (urbanistinės masės) su įvairaus aukščio pastatais. Užstatymo intensyvumas ir pastatų dydžiai tolstant nuo Europos pr. mažėja ir pereina į ekstensyvų užstatymą švietimo įstaigų statiniais ir mažaaukščiais gyv. namais.

Vision – an urbanized territory with inter-town relevance public places, public objects and urban spaces. The urban structure and composition of the territory are formed by dividing into various sized quarters with internal spaces. The urban concept of the area is formed by responding to important surroundings. Prospective development, improvement principles and expansion trends are accounted for. The spine of the urban composition is made of two perpendicular communal use spaces with north-south, west-east orientation with various size urban quarters and ranging height buildings placed along them. Built-up area intensity and building size decreases moving away from Europos avenue and dissolves into an extensive built-up area with educational institutions and low-rise housing.

Vizualizacijos

Teritorijos planas

Konkursiniai darbai

Klaipėdos miesto bastionų dalies – Jono kalnelio ir prieigų – sutvarkymo projekto konkursas Objekto adresas / Address : Turgaus, Pylimo, Grįžgatvio, Bangų g., Klaipėda Architektai / Architects : Mantas Daukšys, Inga Daukšienė, Aurimas Baužys,

Eglė Vainoriūtė (kraštovaizdžio architektė)

Competition projects

Projektavimo firma / Office : UAB „Nemuno deltos projektai“ (www.ndp.lt) Užsakovas / Client : Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Teritorijos planas

Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu pradedamas rengti Klaipėdos miesto bastionų dalies – Jono kalnelio ir prieigų – sutvarkymo projektas, sukuriant išskirtinį kultūros ir turizmo traukos centrą, siekiant paskatinti smulkųjį ir vidutinį verslą. Architektų pateikti siūlymai sutelkti į tris pagrindines veiksmų kryptis: 1. Atkurti ir pristatyti bastioninių įtvirtinimų unikalumą, 2. Panaudoti vandens telkinį laivybai, įkuriant valčių prieplauką, 3. Pritaikyti ir įtraukti teritoriją į masiniams renginiams skirtų erdvių žiedą Klaipėdos senamiestyje.

Bastioninės sistemos dalis

Klaipėda city municipality has commissioned the implementation of the project Klaipėda city bastion know as “Jono kalnelis” and its surroundings renovation by creating an exceptional cultural and tourist attraction centre stimulating small and medium businesses. The proposed concept is focused on three main courses of action: 1. Recreate and exhibit the uniqueness of Klaipėda’s bastions; 2. Use the water (moat) for recreational navigation by establishing a boat harbour; 3. Adapting and incorporating the territory into Klaipėda’s public space ant paths system that encircle the old town.

Vandens transporto sistemos dalis

Traukos objektų sistemos dalis

Vizualizacijos

Pavadinimas / Name Objekto adresas / Address Architektas / Architect Užsakovas / Client

Competition projects

Konkursiniai darbai

Vaikutėnų parko įrengimo projektas

Plotas / Area

: : : :

Vaikutėnų parkas / Vaikutėnai park Vaikutėnų k., Utenos r. Saulius Druskis (www.druskis.architektas.org) Utenos rajono savivaldybės administracija

: 4,7 ha

Situacijos planas

Idėja – sukurti erdves poilsiui, sportui, kultūrai, sujungiant jas organiškais takais. Išplečiama esamo vandens telkinio šiaurinė dalis – ten numatoma paplūdimio ir tinklinio aikštelės zona, iškyšulys performuojamas į salelę, joje statoma altana. Aplink vandens telkinį vingiuoja riedutininkų takas, besijungiantis su kitais parko takais ir funkcinėmis zonomis. Šalia esamo medžių masyvo iš esamų ir naujų želdinių suformuojama jauki erdvė kultūros ir sporto renginiams. Rytinėje parko dalyje esančio sklypo teritorijoje gali būti įrengiami Vaikutėnų krašto bendruomenės namai, muziejus, kavinukė.

Idea. Spaces for recreation, sports, culture connected with organic paths. The northern shore of the existing water feature is extended and supplemented with a beach and volleyball area. The existing cape is converted to and islet with a newly constructed summerhouse. A path designed for roller-skating surrounds the lakelet and connects all the parks footpaths and functional areas. A new space suitable for cultural and sports events is formed by an existing tree array and new greenery. The eastern side of the park can be used for erecting Vaikutėnai region community home, museum and cafe.

Parko planas

Pavadinimas / Name : Klaipėda – bendraujantis ir žaidžiantis miestas /

Klaipėda – interacting and playing city

Objekto adresas / Address : Klaipėda Architektas / Architect : Erdvilas Samuolis Konkurso organizatorius / : Lietuvos architektų sąjungos Competition organizer Klaipėdos apskrities organizacija

Competition projects

Konkursiniai darbai

„Projekto idėja sveikam miestui“

Idėjos schemos

Vizualizacija

Projekte siūloma monotoniškos architektūros miegamųjų kvartalų pertvarka ir patrauklių žaliųjų jungčių su miesto centru vystymo galimybė, būtina, siekiant padidinti mikrorajonų patrauklumą, rūpinantis gyvenimo kokybės juose gerinimu. Šių tikslų siekiama minimaliomis pertvarkos priemonėmis. Siūloma pastatus renovuoti remiantis kvartaliniu principu, kad visa aplinka būtų tvarkoma kompleksiškai: automobilių statymas, šiukšlių konteinerių vietos, želdynai. Projekte siūloma sukurti požeminę automobilių statymo sistemą, ant kurios būtų įrengiamos įvairiai paskirčiai tinkamos terasos. Siūloma žaliąja jungtimi sujungti pietinėje mieto dalyje esančius mikrorajonus su senamiesčiu ir Danės upės krantine.

The project proposes a renovation of the monotonous sleeper micro-districts coupled with a development of green corridor to the city centre vital for an increase of the appeal of the micro-districts, as a means of improving quality of life. These goals are pursued with minimal conversion measures. The buildings are to be renovated based on an urban quarter principle in order to maintain a uniform renovation of the surroundings – car parking, garbage container spots, greenery. The project proposed the creation of an underground parking system with terraces of various functions arranged on top. A green corridor is to connect the micro-districts to the south with the old town and Danė river embankments to the north.

Žalioji jungtis

Vizualizacijos

Situacijos planas

Pavadinimas / Name Objekto adresas / Address Architektė / Architect Konkurso organizatorius / Competition organizer

Competition projects

Konkursiniai darbai

„Projekto idėja sveikam miestui“ : : : :

Vizualizacija

Sveikas! / Hello! Tiltų g., Klaipėda Šarūnė Gentvilienė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija

Tiltų gatvės tranformacija. Tiltų gatvė – jauki ir draugiška, kiekvienam norisi nusišypsoti, pasisveikinti su nepažįstamuoju. Tiltų gatvė – pėsčiųjų alėja, išskirtinė visuomeninė erdvė Klaipėdos senamiestyje, unikali miesto gyventojų ir turistų pamėgta vieta. Gatvę dengia vieno lygio grindinys – spalvota mozaika, tarsi grindys, kuriomis saugu ir patogu judėti, važiuoti neįgaliojo vežimėliu, riedlente, riedučiais, dviračiu, eiti silpnai matančiam, turinčiam judėjimo sunkumų… Spalvos įkvepia, teigiamai veikia savijautą, nuotaiką, sveikatą.

Tiltų street transformation into a cozy and friendly pedestrian street where everyone wants to smile and greet a stranger. Tiltų street as a pedestrian avenue and an exceptional public space in Klaipėda old town, a unique place loved by locals as well as tourists. The street is paved with a level, colourful mosaic as if a floor which is safe and comfortable for moving with a wheelchair, skateboard, roller skates, bicycle, walking for visually impaired and with movement difficulties … Colours inspire, have a positive effect on feelings, mood, health.

• • • •

• Avenue – appealing, chairful public space • Universal design principles guarantee comfortable

• • • • • •

Alėja – patraukli, nuotaikinga visuomeninė erdvė Universalaus dizaino principai užtikrina patogų judėjimą Veiklų ir funkcijų gausa Vietos patrauklumas įvairių amžiaus grupių ir interesų žmonėms Vietos patrauklumas turistams Šiuolaikiniai sprendimai derinami su istorine atmintimi Aktyvumas įvairiu paros metu Aktyvumas visais sezonais Alėja – atpažįstama mieste kaip orientyras, yra išskirtinė, patraukli, estetiška, fotogeniška Dėmesys mažosios architektūros estetikai

movement Variety of activities and functions Appeal of the place to various age and interest people Appeal to tourists Modern solutions combined with historic memory Liveliness during various times of day Liveliness during the seasons Avenue as a recognizable landmark should be exceptional, appealing, aesthetic, photogenic • Attention to street furniture aesthetics

• • • • • • •

Koncepcija

Pavadinimas / Name : Klaipėdos kultūros fabrikas / Klaipėda culture factory Objekto adresas / Address : Bangų g. 5A, Klaipėda Architektai / Architects : Ramunė Staševičiūtė, Monika Knipienė,

Gerda Antanaitytė, Dina Timonina, Rusnė Šilerytė, Vaida Petkutė-Jatkauskienė Projektavimo firma / Office : „Pilis“ (www.pilis.lt) Užsakovas / Client : Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija

Competition projects

Konkursiniai darbai

„Projekto idėja sveikam miestui“

Pastato struktūra

Klaipėdos kultūros fabrikas – erdvė, skatinanti dalintis, bendrauti ir kurti. Pagrindinė objekto vystymo idėja – sukurti mieste išskirtinę zoną, kuri, būdama išoriškai ryški, funkcine prasme būtų maksimaliai įvairi ir kartu stilistiškai vientisa. Klaipėdos kultūros fabrikas – sveiko miesto tikslus įgyvendinantis objektas: 1. Pastato erdvės skatina socializaciją, bendravimą ir bendradarbiavimą. 2. Naudojimo universalumas ir daugiafunkciškumas. 3. Sveika ir draugiška aplinka neįgaliesiems.

Klaipėda culture factory – a space stimulating sharing, communicating and creation. The main idea of the building is to create an exceptional place in the city that is bright on the exterior and as functional as possible on the interior. Klaipėda culture factory is an object implementing healthy city criteria: 1. Spaces of the building stimulate communication and collaboration 2. Multifunctional and universal use 3. Healthy and friendly environment for the disabled

Naudojimo universalumas ir daugiafunkciškumas

Sveika ir draugiška aplinka neįgaliesiems

Erdvės, skatinančios socializaciją, bendradarbiavimą, bendruomeniškumą

Projektai Projects

Administracinis pastatas Nemuno g. 163 Klaipėdoje Objekto adresas / Address Architektai / Architects Konstruktoriai / Structural engineers Projektavimo firma / Office Užsakovas / Client Statytojas / Contractor

: : : : : :

Nemuno g. 163, Klaipėda Gintaras Čičiurka, Valdas Janulis, Saulius Plungė Virginija Miniotienė, Mindaugas Bliudžius UAB „A405“ (www.a405.lt) UAB Birių krovinių terminalas UAB „Aldasta“

Pagrindinis plotas / Net internal area Pastato tūris / Building volume Pastato aukštis / Building height Aukštų skaičius / Number of floors

: : : :

1 483,30 m² 6 710 m³ 22,70 m 6

Vizualizacija

Administracinis pastatas projektuojamas uosto teritorijoje. Sklypas yra gamybinėje teritorijoje, apsuptas geležinkelio atšakų, pilkų gamybinių pastatų ir banguojančių Kuršių marių. Šešių aukštų projektuojamame pastate įsikurs BKT administracijos darbuotojai. Statinio planas trikampio formos su lenktomis kraštinėmis. Pastato architektūra plastiškos formos, dinamiškų trijų „sparnų“ su skirtingos spalvos veidrodiniais stiklais.

The new office building is designed in Klaipėda port territory. The plot is in an industrial area surrounded by railway tracks, dull industrial buildings and the waves of the Curonian lagoon. JSC “Birių krovinių terminalas” administration will move into the six floor building. The plan of the building is triangular with curved edges. The architecture hosts a plastic form with a composition of three “wings” with different colour mirrored glass.

Vizualizacija

Pastato aksonometrija

Pirmo aukšto planas

Šešto aukšto planas

Projektai

„Mercedes“ automobilių salonas su techninio aptarnavimo pastatu Sudmantų k., Klaipėdos r. sav. Objekto adresas / Address : Vilniaus pl. 8, Sudmantų k., Klaipėdos r. sav. Architektai / Architects : Valdas Janulis, Saulius Plungė, Andrius Laurinaitis,

Gintaras Čičiurka

Konstruktoriai / Structural engineers : Svetlana Sidorkina, Virginija Miniotienė,

Mindaugas Bliudžius

Projects

Projektavimo firma / Office : UAB „A405“ (www.a405.lt) Užsakovas / Client : UAB „Silberauto“ Statytojas / Contractor : UAB „Aldasta“ Pagrindinis plotas / Net internal area : 3 631,38 m2 Pastato tūris / Building volume : 26 350 m³ Pastato aukštis / Building height : 9,66 m

Sklypo planas

Vizualizacija

Suprojektuotas UAB ,,Silberauto“ atstovybės pastatas yra šalia magistralinio kelio A1 Vilnius–Klaipėda. Pastatas suprojektuotas vadovaujantis „Mercedes-Benz“ korporacijos tapatybės reikalavimais. Pastatas komponuojamas kaip dviejų tarpusavyje sujungtų tūrių kompozicija: tai automobilių salono su lengvųjų automobilių servisu tūris, šalia priblokuotas sunkvežimių serviso tūris, kuriuos jungia lengva konsolinė stogo karnizo linija. Suprojektuoto pastato fasadų medžiaginis spalvinis sprendimas numatytas remiantis „Mercedes-Benz“ stiliaus standartais.

The new JSC „Silberauto“ branch building is located by the A1 motorway Vilnius–Klaipėda. The building is designed in accordance with „Mercedes-Benz“ corporation identity requirements. It is composed of a two inter-connected volume composition – a car showroom with a garage volume and a truck service volume joined by a light cantilevered roof cornice line. The façade colour scheme acknowledges „Mercedes-Benz“ identity standards.

Pirmo aukšto planas

Antro aukšto planas

Interjero vizualizacija

Projektai

Daugiabučio gyvenamojo namo Bijūnų g. 9 Klaipėdoje statybos projektas Objekto adresas / Address : Bijūnų g. 9, Klaipėda Architektai / Architects : Algimantas Varpučanskis, Vilmanta Vaupšienė,

Edmundas Andrijauskas

Projects

Projektavimo firma / Office : UAB „Andrijauskas ir partneriai“ (www.partneriai.com) Užsakovas / Client : UAB „YIT Kausta būstas“

Pagrindinis plotas / Net internal area : 3 934,02 m2 Butų skaičius / No. of flats : 52

Vizualizacija

Sklype planuojamas daugiabutis gyvenamasis namas yra U formos, ilgąja fasado kraštine orientuotas pietvakarių kryptimi. Išlaikoma vientisa fasado linija ties Bijūnų gatve. Kartu su šalia esančiu daugiabučiu gyvenamuoju namu formuojama bendra kompozicija ir pusiau uždaras vidinis kiemas, kuriame numatoma vaikų žaidimo aikštelė. Pastatas yra 4 aukštų su požemine automobilių aikštele. Name yra 52 butai – nuo vieno iki trijų atskirų gyvenamųjų kambarių. Fasado apdailai pasirinktos klijuojamos klinkerio plytelės ir faktūrinis tinkas.

The planned apartment building is U-shaped with the long edge of the façade oriented towards the south-westerly direction. A continuous building line is kept on Bijūnų street. The building in connection with the adjoining building forms a coherent composition arround a semi-enclosed yard with a planned playground. The building has 4 floors with an underground parking. There are 51 flats in the building ranging from one to three rooms. The façade is clad in glued clinker tiles and textured plaster.

Fasado fragmentas

Pietinis fasadas

Projektai

Pastato Naglių g. 16 Neringoje kapitalinio remonto su paskirties keitimu į maitinimo su transporto patalpomis projektinis pasiūlymas : : : :

Projects

Objekto adresas / Address Architektės / Architects Projektavimo firma / Office Užsakovas / Client

Vizualizacija

Naglių g. 16, Nida, Neringa Gerda Antanaitytė, Ramunė Staševičiūtė „Pilis“ (www.pilis.lt) UAB „Fatalitas“

Projektiniai sprendiniai pastato architektūrinę išraišką maksimaliai priartina prie originalaus autorinio projekto. Pakitusiai fasadų apdailai grąžinama pirminė išvaizda – medžio, atviro betono ir didelių stiklo plokštumų derinys. Naikinami vėlesniu periodu atsiradę priestatai, grąžinamas pirminis įėjimas rytų pusės fasade, priėjimas prie bokštelio, pirmo ir antro aukšto terasos bei stoglangiai – šiauriniame stogo sparne.

Project solutions bring the architectural expression of the building nearer the original project. The changed façade is returned to its primary appearance – wood cladding, exposed concrete and large glass plane combination. Previously built annexes are demolished. The main entrance is reinstated in the eastern façade along with an access to the tower. First and second floor terraces and roof windows on the northern plane of the roof are also reinstated.

Šiaurinis fasadas

Rytinis fasadas

Pirmo aukšto planas

Antro aukšto planas

Projektai

Buvusio silkių sandėlio Turgaus g. 37 Klapėdoje konversija į poilsio namus su prekybos, administracinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis Objekto adresas / Address : Turgaus g. 37, Klaipėda Architektai / Architects : Ramunė Staševičiūtė, Rusnė Šilerytė, Vytautas Grykšas,

Projects

Konstruktorius / Structural engineer Projektavimo firma / Office Užsakovas / Client Statytojas / Contractor

: : : :

Gerda Antanaitytė, Vaida Petkutė-Jatkauskienė Mindaugas Naglys „Pilis“ (www.pilis.lt) UAB „Danės gildija“ UAB „Rekosta“

Pagrindinis plotas / Net internal area : 929,94 m2 Pastato tūris / Building volume : 5 955 m³ Pastato aukštis / Building height : 7,34 m, 1 a. + mansarda

Sklypo planas

Vizualizacija

Dėl pernelyg reto gyventojų pasiskirstymo ir didelio atstumo tarp gyvenamųjų kvartalų ir miesto centro gyvenimas senamiestyje merdi. Tankinamas apgyvendinimas ir kuriamos lokalios darbo vietos su kokybiška infrastruktūra pritrauktų veiklius gyventojus į miesto širdį. Teritorija yra gana rami ir žalia gyventi, kartu ideali vystyti smulkųjį verslą. Planiniai erdviniai sprendimai integruoja pastato funkciją į Danės upės pakrantę – miesto pramoginę trasą. Autentiškas pastato konstruktyvas išryškinamas tiek eksterjero, tiek interjero sprendiniais.

The life in the old town is dwindling due to the scarce distribution of inhabitants and a sizeable distance between the sleeper micro-districts and the city centre. Densified housing and local workplaces with quality infrastructure would attract active people to the heart of the city. The area is quite calm and green to live in and ideal for small businesses. Spatial and plan features integrate the buildings function with Danė river embankment – the main entertainment route. Authentic wood structure is exposed on the interior and exterior of the building.

Fasadas

Pirmo auksto planas

Vizualizacija

Projektai

Gyvenamųjų namų kvartalas „Paupiai“ Objekto adresas / Address : Klemiškės g. 32, 32a, Klaipėda Architektai / Architects : Danutė Zubavičienė, Viktorija Vizgintaitė,

Projects

Paulius Adomaitis, Aleksandra Michno, Reda Bulsytė, Ana Belousova Konstruktoriai / Structural engineer : Gytis Zubavičius, Robertas Čerlinskas, Justas Arlauskas Projektavimo firma / Office : UAB „Progresyvūs projektai“ (www.pprojektai.lt) Užsakovas / Client : Stanislava Gražina Puodžiukaitienė, Aivaras Kazlauskas

Situacijos planas

Vizualizacija

Šalia Klemiškės gatvės apie 3 ha teritorijoje, vadovaujantis įsigaliojusiais naujais Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimais, projektinių pasiūlymų būdu buvo suprojektuotas mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalas. Gyvenamoji erdvė sukomponuota racionaliai išnaudojant turimą aplinką ir sudarant kuo patogesnes, jaukesnes gyventojams bei integruotas į gamtinę ir esamą urbanistinę aplinką sąlygas. Lygiagrečiai Klemiškės gatvei suprojektuoti mažaaukščiai daugiabučiai su didelėmis terasomis. Įvairaus planavimo blokuoti gyvenamieji namai su nedideliais kiemeliais-terasomis, orientuotomis į pietvakarius. Pagrindinis šios gyvenamosios teritorijos bruožas – maksimalus orientavimas pagal pasaulio šalis, jauki šiuolaikiška architektūra, kurioje dominuoja pulsuojantis siluetas.

A new low-rise housing development is designed on a 3 hectare territory along Klemiškė street according to the new planning guidelines through a design proposal procedure. The living areas of the development rationally merge into the existing natural and urban surroundings. Low-rise apartment buildings with terraces are designed parallel to Klemiškės street along with various layout terraced houses with small courtyards, terraces oriented towards the south-west. The main aspects of the design are the maximum orientation to cardinal directions, cozy modern architecture dominated by a pulsating skyline.

Fasadai

III etapo blokuoti namai

IV etapo blokuoti namai

Vizualizacija

Projektai

Blokuoti šeši vieno buto gyvenamieji pastatai Giruliuose Objekto adresas / Address : Turistų g. 8, Klaipėda Architektės / Architects : Danutė Zubavičienė, Viktorija Vizgintaitė,

Eglė Petraitytė, Ana Belousova

Projects

Konstruktoriai / Structural engineer : Gytis Zubavičius, Robertas Čerlinskas, Justas Arlauskas Projektavimo firma / Office : UAB „Progresyvūs projektai“ (www.pprojektai.lt) Užsakovas / Client : UAB „Pakruojo parketas“

Fasadai

Vizualizacija

Gyvenamosios paskirties objekto pasiūlymas. Šiame objekte buvo kuriama pastato išraiška, atspindinti pasikartojančią pastato funkciją ir buvusią aplinką, naudojant fasaduose medžio apdailą, klinkerio plytas, kartu siekiant išlaikyti rekreacinę Girulių pušyno dvasią.

A design proposal for a terraced house. The design of the object focuses on the recurrence of the single terrace and the surrounding natural environment. The façades are clad in wood, clinker brick to preserve the recreational character of Giruliai pinewood.

Vizualizacijos

Vizualizacija

Projektai

Klaipėdos Naujojo turgaus lauko turgavietė Objekto adresas / Address : Taikos pr. 80, Klaipėda Architektai / Architects : Mantas Olšauskas, Mindaugas Reklaitis, Ieva Cicėnaitė,

Projects

Kristina Puidokaitė, Donatas Cesiulis

Konstruktoriai / Structural engineer : UAB „Devi PSP“ Projektavimo firma / Office : MB sprik (www.sprik.lt) Užsakovas / Client : UAB: „Naujasis turgus“ Sklypo plotas / Plot area : 3,25 ha Prekybos vietų skaičius / Number of trading places : 270

Vizualizacija

Interjero vizualizacija

Vizualizacija

Naujos lauko prekyvietės koncepcija – universalios lauko prekyvietės erdvės sukūrimas. Tai šiuolaikiška tradicinės turgaus aikštės interpretacija. Lauko prekyvietė kuriama kaip analogų neturinti turgaus erdvė, kurioje prekybos vietos susilieja su rekreaciniais plotais, vaikų žaidimo aikštele, renginių erdve, želdynais, kavinėmis ir sukuria unikalią turgaus atmosferą. Aplink turgaus aikštę, po banguojančia stogine, projektuojama ūkinių prekių prekyvietė, vaisių ir daržovių prekyvietė, sodinukų prekyvietė, viešasis tualetas, lauko kavinė. Pietinėje sklypo dalyje kuriamas naujas įėjimas į turgavietę per lauko pasažą. Teritorija išilgai Taikos prospekto pertvarkoma į miesto rekreacinę erdvę su mobiliais prekybos kioskais ir Naujojo turgaus simboliu – laikrodžio bokštu.

The main concept is the creation of a new universal space for the outdoor market. It is a modern interpretation of a traditional market square. The outdoor market is designed as an authentic market space where trading spots meet recreational areas, a playground, event space, greenery, cafés thus creating a unique market environment. Household goods, fruit and vegetable, seedling markets, a public toilet and outdoor cafe are designed under an undulating canopy surrounding the market square. A new entrance through an outdoor arcade is designed on the south side of the market. The area along Taikos avenue is renovated into a public recreational space with mobile kiosks and a clock tower – a new symbol of the New market.

GSPublisherVersion 0.0.100.100

Pjūvis

Funkcinė schema

Erdvių schemos

Projektai

Pastato Liepų g. 48D Klaipėdoje architektūrinė koncepcija : : : :

Liepų g. 48, Klaipėda Romas Gailius, Mindaugas Savickas UAB „TAU projektai“ (www.tauprojektai.lt) UAB „Kegesa“

Projects

Objekto adresas / Address Architektai / Architects Projektavimo firma / Office Užsakovas / Client

Liepų g. išklotinė – esama

Liepų g. išklotinė – siūloma

Vizualizacija

„Gulbės“ teritorijoje nuo seno kūrėsi industrija ir komercija. Čia kadaise stovėjo lentpjūvė, kuriai mediena buvo tiekiama baržomis Danės upe. Šiuo metu pastatas Liepų g. 48 – tai komercinis objektas. Jame įsikūrusios įvairiausio profilio įmonės: statybinių, inžinerinių prekių, apdailos medžiagų parduotuvės, architektūros, IT specialistai, grožio paslaugų teikėjai. Siekiant pagerinti komplekso naudojimą, koncepcijoje siūloma sutvarkyti neracionalius funkcinius ryšius, gerinti patalpų suplanavimą, didinti komercinių vienetų fizinį ir emocinį komfortą.

„Gulbės“ territory has long housed industry and commerce. A sawmill once stood here with wood supplied from Danė river. Today Liepų street 48 is a commercial building and houses various businesses: a household and building material supplier, architecture and IT professionals, beauty parlour. As a means of improving the complex usage the concept proposes to sort out irrational functional ties, improve the plan arrangement and improve the emotional and physical comfort of the occupants.

„Gulbės” kvartalo koncepcija

Vizualizacija iš kiemo pusės

Projektai

Miesto vilų komplekso architektūrinė koncepcija : : : :

Tauralaukio g. 1, Klaipėda Romas Gailius, Mindaugas Savickas UAB „TAU projektai“ (www.tauprojektai.lt) UAB „Saulės kupolas“

Projects

Objekto adresas / Address Architektai / Architects Projektavimo firma / Office Užsakovas / Client

Sklypo planas

Vizualizacija

Lietuvio svajonė – gyvenamasis namas ir kuo daugiau žemės. Bet ar kas susimąsto, kad žemę reikia prižiūrėti, pjauti žolę. Ar tikras miestietis turi tam laiko? Ši koncepcija siūlo naują gyvenamojo būsto tipologiją, skirtą miestiečiui, t. y. vilos lygio gyvenimo kokybę be ūkinių rūpesčių. Numatyta programa: 4-ių miestiečių šeimų bendruomenė. 1 aukšte numatytas uždaras vidinis kiemas su automobilių statymo vietomis, įėjimai, sandėliukai, techninės patalpos. Antras ir trečias aukštai yra gyvenamieji – 300m2 vilos lygio gyvenamojo ploto. Ant stogų projektuojamos terasos „medžių lajose“. Komplekse integruojamos komercinės patalpos su didelėmis vitrinomis į gatvės pusę.

The Lithuanian dream – a house with as much land as possible. Does anyone take into account that the land needs to be looked after, the lawn mown? Does a real town dweller have time for that? This concept offers an apartment block typology dedicated to a town dweller – the comfort of a villa without previously mentioned concerns. The programme is for a four family community. First floor houses enclosed courtyards and parking, entrances, pantries and technical rooms. The second and third floors are 300 sq. m. each living areas. The roof are designed as terraces in the tree canopy. Commercial rooms with showcase windows are oriented towards the surrounding streets.

„Urban Vila” aksonometrija

Terasos orientacija į vakarus

Vidinis kiemas. Stogų terasos

Projektai

Klaipėdos Atgimimo aikštės raidos galimybių studija : : : :

Atgimimo a., Klaipėda Ramunė Staševičiūtė, Gerda Antanaitytė „Pilis“ (www.pilis.lt) Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Projects

Objekto adresas / Address Architektės / Architects Projektavimo firma / Office Užsakovas / Client

Renginių erdvės

Žaliosios erdvės

Variantas A

Variantas B

Studijos tikslas – išnagrinėti galimas aikštės sutvarkymo alternatyvas ir pateikti optimalų, ekonominiais apskaičiavimais ir ekspertų vertinimu pagrįstą pasiūlymą dėl aikštės regeneravimo. Studijoje pristatyti keturi skirtingi aikštės sutvarkymo scenarijai: A – aikštė su atkuriama užstatymo linija, B – išplečiama aikštės erdvė, C – aikštė su atkuriama gatvės linija bei D – aikštė su užstatymu šiaurinėje dalyje. Savivaldybė, atsižvelgusi į visuomenės nuomonę, pasirinko B variantą, kuriame numatoma tvarkyti aikštės teritoriją jos papildomai neužstatant ir atsisakant požeminės automobilių stovėjimo aikštelės.

The aim of the study is to analyse the possible Atgimimo square reconditioning alternatives and to propose an optimal renovation solution based on economic calculations and expert evaluation. The study delivered four square reconditioning scenarios: A – the square with a restored building line, B – expansion of the square space, C – a square with a restored old street line, D – square with new built-up area on the north edge. The municipality having taken the public opinion into account selected scenario B which proposes renovating the square without new built-up areas and without underground parking.

Transporto mazgas

Užstatymas

Variantas C

Variantas D

Projektai

Klaipėdos miesto mažosios architektūros, aplinkotvarkos įrangos išdėstymo ir aplinkos estetinio formavimo, miestiškojo kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas Objekto adresas / Address : Klaipėda Architektai / Architects : Alma Čepienė (PV), Mantas Daukšys,

Projects

Šarūnė Bagdonaitė, Tomas Medzelas

Projektavimo firma / Office : UAB „Nemuno deltos projektai“ (www.ndp.lt) Užsakovas / Client : Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Miesto kraštovaizdžio išraiškos tipai: I – tipo pavadinimas, II – savybių apibūdinimas

Gamtiškas

Mišrus gamtiškas

Mišrus miestiškas

Miestiškas

Natūralios, pirminės, laisvos Pritaikytos, išsaugant Pertvarkytos, keičiant Dirbtinės, reguliarios, konfigūracijos teritorijos natūralias, pirmines savybes, natūralias, pirmines savybes, geometrizuotos teritorijos ir erdvės teritorijos ir erdvės ir erdvės, dominuojamos konfigūracijos teritorijos I Gamtiškas Mišrus gamtiškas Mišrus miestiškas Miestiškas gamtinių elementų ir erdvės, dominuojamos II Natūralios, pirminės, laisvos Pritaikytos, išsaugant Pertvarkytos, keičiant Dirbtinės, reguliarios, antropogeninių elementų konfigūracijos teritorijos natūralias, pirmines savybes, natūralias, pirmines savybes, geometrizuotos Erdvė arba Dominuojantis elementų charakteris teritorijos ir erdvės teritorijos irMIŠRUS erdvės MIESTIŠKASkonfigūracijos erdvės, dominuojamosGAMTIŠKAS teritorijos ribojantiirplokštuma MIŠRUS GAMTIŠKAS MIESTIŠKAS gamtinių elementų ir erdvės, dominuojamos Miesto kraštovaizdžio skirstymas pagal urbanizavimo intensyvumą: T1 – natūralus neurbanizuotas; T2 – mažai sukultūrintas, beveik pagal charakterį antropogeninių elementų neurbanizuotas; T3 – sukultūrintas, mažai urbanizuotuas; T4 – intensyviai urbanizuotas, vyraujančio miesto užstatymo; T5 – labai GAMTIŠKA > 55 proc. < 20 proc. < 10 proc. < 5 proc.

T1 T2 pocentrių užstatymo; T3 T6c T6 – labiausiai T6 urbanizuoto,T7urbanistinio intensyviai urbanizuotas, miesto T6c –T4istorinio miestoT5centro užstatymo;

ištirpdinimas

pritaikymas

paryškinimas

priešinimas

< 25 proc. pritaikymas

> 55 proc. ištirpdinimas

< 15 proc. pritaikymas arba paryškinimas

< 15 proc. paryškinimas arba priešinimas

branduolio, aukštybinio užstatymo; T7 – specializuotos paskirties, neapibrėžiamo ir ūkinio-technogeninio užstatymo teritorijos

MIŠRIAI GAMTIŠKA T1

MIŠRIAI MIESTIŠKA

MIESTIŠKA

< 15 proc.

< 15 proc. pritaikymas

paryškinimas arba priešinimas

arba paryškinimas

< 5 proc. priešinimas

< 10 proc. paryškinimas

T6c

> 55 proc. ištirpdinimas

< 25 proc. pritaikymas

< 20 proc. pritaikymas

> 55 proc. ištirpdinimas

Siektini dominuojantys objektų išraiškos tipai kraštovaizdžio tvarkymo zonose: 1 – kraštovaizdžio tvarkymo zonos, 2 – siektinas erdvės charakteris

1 2

Gamtiškas

Mišrus gamtiškas

T6c

Mišrus miestiškas

T7 Miestiškas

Siektinos skirtingo pobūdžio elementų naudojimo proporcijos ir derinimo būdai skirtingo pobūdžio erdvėse (jas ribojančiose plokštumose)

Erdvė arba ribojanti plokštuma

Dominuojantis elementų charakteris GAMTIŠKAS

MIŠRUS GAMTIŠKAS

MIŠRUS MIESTIŠKAS

MIESTIŠKAS

pagal charakterį GAMTIŠKA MIŠRIAI GAMTIŠKA MIŠRIAI MIESTIŠKA

MIESTIŠKA

> 55 proc.

< 20 proc.

< 10 proc.

< 5 proc.

ištirpdinimas

pritaikymas

paryškinimas

priešinimas

< 25 proc. pritaikymas

> 55 proc. ištirpdinimas

< 15 proc. pritaikymas arba paryškinimas

< 15 proc. paryškinimas arba priešinimas

< 15 proc.

< 15 proc. pritaikymas

> 55 proc. ištirpdinimas

< 25 proc. pritaikymas

paryškinimas arba priešinimas

arba paryškinimas < 20 proc. pritaikymas

> 55 proc. ištirpdinimas

< 5 proc. priešinimas

< 10 proc. paryškinimas

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. AD1-3561 patvirtino Klaipėdos miesto mažosios architektūros, aplinkotvarkos įrangos išdėstymo ir aplinkos estetinio formavimo, miestiškojo kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą. Plano rengėjas UAB „Nemuno deltos projektai“, projekto vadovė Alma Čepienė, architektai Mantas Daukšys, Šarūnė Bagdonaitė, Tomas Medzelas. Planas rengtas nuo 2013 m. pabaigos, įtraukiant suinteresuotą visuomenę, viešai pristatant tarpinius rezultatus. Plano vizija – mieste sukurta savita miestovaizdžių mozaika, sudaryta iš teritoriniuose vienetuose kompoziciškai baigtų ir vizualiai vientisų struktūrų (užstatymo, susisiekimo, želdinimo), kurias toliau puoselėja ir tobulina ten gyvenančios bendruomenės, naudodamos menines tvarkymo priemones.

Klaipėda municipality administration director approved Klaipėda city street furniture, aesthetic formation of the environment, cityscape management planning document on the 3rd of December 2015. The plan was carried out form the end of 2013 involving the public and presenting intermediate results. The plan envisions a creation of a mosaic of cityscapes compiled of compositionally complete and visually integral structures (built-up area, transport, greenery) into territorial units that are maintained and improved by local communities with the use of artistic management measures.

Klaipėdos gamtinių ryšių plėtros schema. Gamtinių elementų vystymą stimuliuojantys svarbiausi ryšiai – pagrindinės želdynų jungčių plėtros ašys: 1 – Danės upės koridorius (1a – Senamiesčio pylimų žiedo atšaka, 1b – Medelyno upelio atšaka) ; 2 – Smeltalės upės koridorius; 3 – „Žaliasis kanalas“; 4 – Žardupės–Stariškių miško koridorius; 5 – Bevardžio upelio – Ąžuolyno koridorius; 6 – Purmalės–Ringelio upių koridorius (6a – Kalotės atšaka)

Trasų vaizdingumas

Trasos šaligatvio skyrimas 1 – pastato naudojimo juosta, 2 – tranzitinio judėjimo juosta, 3 – aplinkos elementų juosta, 4 – dviračių eismo juosta (jei tokia numatoma)

Objekto adresas / Address Architektai / Architects Konstruktoriai / Structural engineers Projektavimo firma / Office Užsakovas / Client Statytojas / Contractor

Realizations

Realizacijos

Didmeninės prekybos pastatas Baltijos pr. 8B Klaipėdoje : : : : : :

Baltijos pr. 8B, Klaipėda Saulius Plungė, Valdas Janulis, Gintaras Čičiurka Svetlana Sidorkina, Mindaugas Bliudžius UAB „A405“ (www.a405.lt) UAB „Klarksonas“ UAB „Rekosta“

Pagrindinis plotas / Net internal area : 2 116,57 m² Pastato tūris / Building volume : 16 100 m³ Pastato aukštis / Building height : 10,10 m

Sklypo schema

Fotofiksacija

Tūrinė kompozicija rodo statinio funkcinę paskirtį. Pastatas sukomponuotas iš trijų tarpusavyje susijusių tūrių. Dominuojantį prekybos salės tūrį iš trijų pusių supa administracinių patalpų blokas su paryškinta centrine dalimi, kuri akcentuoja pagrindinius įėjimus į prekybos salonus. Sandėliavimo patalpų blokas foninis. Antras aukštas konsolinis, tuo suteikiant pastatui grakštumo. Architektūra ir spalvinė išraiška derinama prie esamo užstatymo bei įmonės firminių spalvų.

The spatial composition exhibits the retail function of the building. It is composed of three interconnected volumes. The dominating trade hall volume is flanked on three sides by and office block with an accentuated central part which directs to the main entrance. The warehouse block is in the background. The second floor is cantilevered thus providing grace to the building‘s expression. Architecture and colour scheme complements the existing built-up area and the livery of the company.

Pirmo aukšto planas

Fotofiksacija

Realizacijos Realizations

Mokslo paskirties pastatų – darželių rekonstravimas į gyvenamosios paskirties daugiabučius gyvenamuosius namus J. Zauerveino g. 16 Klaipėdoje Objekto adresas / Address Architektai / Architects Konstruktorės / Structural engineers Projektavimo firma / Office Užsakovas / Client Statytojas / Contractor

: : : : : :

J. Zauerveino g. 16, Klaipėda Gintaras Čičiurka, Valdas Janulis, Saulius Plungė Virginija Miniotienė, Svetlana Sidorkina UAB „A405“ (www.a405.lt) UAB „Veino NT“ UAB „Minestas“

Pagrindinis plotas / Net internal area Pastato tūris / Building volume Pastato aukštis / Building height Butų skaičius / No of flats

: : : :

1 201,76 (2 557,60) m² 5 748 (10 887) m³ 15,5 m, 3 a. + mansarda (15,9 m, 3 a. + mansarda) 11 (36)

Sklypo planas

Vizualizacija

J. Zauerveino g. 16 buvę vaikų darželio pastatai pastatyti 1952 m. ir 1972 m. rekonstruoti, keičiant jų paskirtį į daugiabučių gyvenamųjų namų. Pastatas, esantis prie J. Zauerveino gatvės, rekonstruotas pristatant mansardinį ir trečią su mansarda aukštus. Šiame pastate suprojektuota 11 butų. Pirmo aukšto butai turi atskirus įėjimus ir kiemelius su terasa. Centrinėje statinio dalyje numatyti butai per du aukštus. Pastatas, esantis kiemo gilumoje, rekonstruotas pristatant trečią aukštą su mansarda bei du trijų aukštų su mansarda priestatus šiaurinėje ir pietinėje sklypo dalyse. Šiame statinyje suprojektuoti 36 butai. Nauja rekonstruojamų pastatų architektūra ir detalės naujomis priemonėmis atliepia Klaipėdos miesto senamiesčiui būdingas formas bei detales.

J. Zeuerveino street 16 are former kindergarten buildings built in 1952 and 1972 and today reconstructed into apartment buildings. The building near J. Zauerveino street is reconstructed by building a new third and attic floors and houses 11 flats. First floor flats have separate entrances and small courtyards with terraces. The central part has double height flats. The building at the back of the plot is reconstructed by building a third floor and attic and adding two annexes to the north and south of the volume. This building houses 36 flats. The architecture and details of the reconstructed buildings pay homage to the forms and details of Klaipėda old town.

Trečio aukšto planas

Pirmo aukšto planas

Fotofiksacija

Objekto adresas / Address : Vingio g. 21A, Klaipėda Architektai / Architects : Laimonas Grauslys, Vilmanta Vaupšienė, Konstruktorius / Structural engineer Projektavimo firma / Office Užsakovas / Client Statytojas / Contractor

Realizations

Realizacijos

Parduotuvė Vingio g. 21A Klaipėdoje

: : : :

Edmundas Andrijauskas UAB „Struktūra ir forma“ UAB „Andrijauskas ir partneriai“ (www.partneriai.com) UAB „Eriadas“ UAB „EDM statyba“

Pagrindinis plotas / Net internal area : 1 897,22 m²

Sklypo planas

Fotofiksacija

Pastato architektūrą padiktavo pastato funkcinė paskirtis, sklypo parametrai ir esamo užstatymo pobūdis. Pastato spalvinės išraiškos nesistengta derinti prie aplinkoje dominuojančio klinkerio spalvos kolorito – pasirinktas minimalistinis horizontalus pastato tūrio dalijimas į tamsiai pilką apatinę ir šviesią viršutinę dalį, kuri savo ruožtu pagyvinama termomedienos dailylenčių intarpais.

The architecture of the building was influenced by the function of the building, plot parameters and current built-up area. The colour expression of the building does not try accommodate the dominating clinker brick colour motif of the area. A minimalistic horizontal division into a dark grey lower part and bright upper part is designed which is livened by thermowood panelling inserts.

Aukšto planas

Fotofiksacija

Objekto adresas / Address Architektės / Architects Konstruktoriai / Structural engineers Projektavimo firma / Office Užsakovas / Client

Realizations

Realizacijos

Kultūros pastato rekonstravimo į prekybos pastatą Klaipėdoje projektas : : : : :

Herkaus Manto g. 11, Klaipėda Danutė Zubavičienė, Viktorija Vizgintaitė Gytis Zubavičius, Robertas Čerlinskas UAB „Progresyvūs projektai“ (www.pprojektai.lt) UAB „Tilžės projektai“

Pagrindinis plotas / Net internal area : 1 744,29 m² Pastato tūris / Building volume : 14 556 m³ Pastato aukštis / Building height : 12,22 m, 3 a.

Situacijos schema

Fotofiksacija

Buvęs „Vaivos“ kino teatro pastatas buvo rekonstruotas kaip prekybos paskirties pastatas, kuriame numatyta parduotuvė, vaistinė ir biurų patalpos. Aktyviai nuomonę reiškiant projekto sprendinius derinančioms ir projektavimo sąlygas nustatančioms institucijoms ir Klaipėdos architektų bendruomenei, buvo nuspręsta išsaugoti esamą pastato tūrį, jį pritaikant prie pasikeitusio gyvenimo diktuojamos naujos prekybinės funkcijos. Įvertinus simbolinę buvusio kino teatro prasmę miesto ir jo gyventojų kontekste bei naujuosius pastato savininkų poreikius, rekonstrukcijos metu buvo stengiamasi sukurti kuo labiau į Klaipėdos centro audinį integruotą pastatą.

The former „Vaiva“ cinema was reconstructed into a retail building with a shop, pharmacy and office spaces. After energetic opinions from the heritage institution, Klaipėda municipality and Klaipėda architect community the building volume was preserved and adapted to the current day situation and demand of commercial spaces. After evaluating the symbolic meaning of the former cinema to the city, its residents and the new demands of the owner the design of the building was interwoven as much as possible into Klaipėda centre’s urban fabric.

Vizualizacija

Objekto adresas / Address Architektės / Architects Konstruktoriai / Structural engineers Projektavimo firma / Office Užsakovas / Client

Realizations

Realizacijos

Administracinės paskirties pastato rekonstravimas į prekybos pastatą su administracinėmis patalpomis : : : : :

Liepų g. 48, Klaipėda Danutė Zubavičienė, Viktorija Vizgintaitė Gytis Zubavičius, Ramūnas Čepas UAB „Progresyvūs projektai“ (www.pprojektai.lt) UAB „Naujosios statybų idėjos“

Pagrindinis plotas / Net internal area : 281,52 m² Pastato tūris / Building volume : 1 627 m³ Pastato aukštis / Building height : 11,93 m, 2 a. + mansarda

Teritorijos schema

Fasado detalė

Fotofiksacija

Klaipėdoje, Liepų g. 48, administracinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas į prekybos pastatą su administracinėmis patalpomis. Rekonstrukcijos projekte išsaugotas esamas pastato fasadas iš Liepų gatvės pusės: nutrupėjęs tinkas atnaujintas, atstatyti nutrupėję karnizai, išsaugotos esamos langų ir durų angos. Pastato architektūrinėje kompozicijoje išsaugoti senojo pastato fragmentai su šiuolaikinių medžiagų (veidrodinio stiklo ir plieninių plokščių) plokštumomis. Pastato architektūroje buvo įpintas šiuolaikinio grafiko M. Jonučio sukurtas meninis raižinys – pasakų motyvas kaip simbolinis buvusio pastato ženklas. Šiais sprendimais buvo siekta vienovės su šalia esančiu didelio tūrio viešbučio pastatu.

An office building on Liepų str. 48, Klaipėda, was reconstructed into a retail and office building. The existing Liepų street façade was preserved by renewing the plaster façade, cornices and preserving existing window and door openings. The architectural composition was supplemented with fragments of modern material planes - mirrored glass and steel panels. An architectural work of art created by contemporary graphic artist M. Jonutis representing a symbolic old post stamp was incorporated into the façade. These solutions were used as a means of achieving unity with the neighbouring large hotel building.

Fasadai

Fotofiksacija

Objekto adresas / Address Architektai / Architects Projektavimo firma / Office Užsakovas / Client

Realizations

Realizacijos

Parduotuvės „Trip Shop“ Klaipėdoje paprastojo remonto projektas : : : :

Herkaus Manto g. 13, Klaipėda Danutė Zubavičienė, Paulius Adomaitis UAB „Progresyvūs projektai“ (www.pprojektai.lt) UAB „Manfredas ir Ko“

Bendrasis plotas / Net internal area : 199,68 m²

Fotofiksacijos

Herkaus Manto gatvėje yra įsikūrusi moderni riedlenčių sporto parduotuvė, burianti jaunus žmones aktyviam laisvalaikiui. Juodos spalvos fone išryškinti reklaminiai vardai, išgrynintose stiklo vitrinose vietas randa šiuolaikinis prekių reklamų dizainas ir pačios parduotuvės prekės. Prieigos: laiptukai, pandusas, aikštelės traukia riedlentininkus tuoj už parduotuvės durų aktyvaus judesio impulsui. Baltos ir juodos spalvų kontrasto principu sudaryta „Trip Shop“ parduotuvė papildo šio pastato pirmojo aukšto komercinių įstaigų sprendimus panašiu žaidimu.

A modern skateboard sport shop bringing together young people for active leisure is located on Herkaus Manto street. A black background brings out the advertising of corporate names while large windows also display the actual products on sale. Stairs, a ramp and platform at the door of the shop point skateboarders towards active movement. The idea of „ Trip Shop“ is based on a contrast of black and white colours and supplements the existing first floor shop designs.

Vizualizacija

Fotofiksacija

Objekto adresas / Address Architektės / Architects Konstruktoriai / Structural engineers Projektavimo firma / Office Užsakovas / Client

Realizations

Realizacijos

Klaipėdos turizmo mokyklos rekonstravimas : : : : :

Baltijos pr. 24, Taikos pr. 69, Klaipėda Danutė Zubavičienė, Viktorija Vizgintaitė Gytis Zubavičius, Ramūnas Čepas UAB „Progresyvūs projektai“ (www.pprojektai.lt) Klaipėdos turizmo mokykla

Pagrindinis plotas / Net internal area : 3 497,94 m² Pastato tūris / Building volume : 18 761 m³ Pastato aukštis / Building height : 7,8 m, 2 a.

Fotofiksacijos

Atliktas profesinės mokyklos mokomųjų dirbtuvių dalies rekonstravimas. Keletą metų vienoje pagrindinių miesto arterijų stovėjęs apleistas korpusas išdužusiais langais šiandien turi moderniausias virtuves būsimiems virtuvės šefams rengti. Už stiklinių vitrinų šiuolaikiškai įrengtuose jaukiuose restorano, kavinukės, baro patalpose su erdviu vaizdu į besikeičiantį miestą ruošiami būsimieji barmenai. Pastato išorės architektūros sprendimais buvo kuriamas modernios mokymosi įstaigos Klaipėdoje įvaizdis.

The training workshop section of a vocational school was reconstructed. A formerly derelict building with broken windows along Klaipėda’s main artery today houses a modern kitchen used in the training of prospective chefs. Bartenders are trained in modern restaurant, cafe and bar classes with large windows displaying the busy city life. The architectural solutions of the exterior create an image of a modern educational facility in Klaipėda.

Situacijos schema

Fasadai

Interjeras

Objekto adresas / Address Architektas / Architect Projekto vadovas / Project manager Konstruktorius / Structural engineer Projektavimo firma / Office

Realizations

Realizacijos

Gyvenamojo daugiabučio namo K. Donelaičio a. 4 Klaipėdoje kapitalinio remonto projektas atliekant kultūros paveldo objekto remonto ir restauravimo tvarkomuosius darbus : : : : :

K. Donelaičio a. 4, Klaipėda Nerijus Mikulis Marius Šeškauskas Egidijus Pučkorius UAB „Studija 33“ (www.33.lt)

Pagrindinis plotas / Net internal area : 926 m² Pastato tūris / Building volume : 4 560 m³

Fotofiksacija

100

Pastatas yra nekilnojamoji kultūros vertybė, statytas 1904 metais kaip daugiabutis namas. Pastatas turi moderno, arba jugendo, stilistinių bruožų. Pastatas restauruotas atliekant tvarkybos darbus, nekeičiant pastato gabaritų: stogas atkurtas pagal esamą, stogo danga – molio čerpės; kapitalinės sienos išsaugotos, sunykusios jų dalys restauruotos; fasadai restauruoti, aikštės fasado mūro dalis nekeista; suprojektuoti (atkurti) trys tūriniai stoglangiai; pagal išlikusias detales atkurti dekoro elementai; turėklai pagaminti pagal išlikusius pavyzdžius; kiemo fasadas restauruotas; durų, langų angos išsaugotos, palangės restauruotos; įvesti nauji elementai – dvi lodžijos mansardiniame aukšte.

The building is a heritage object built in 1904 as an apartment building and displays traits of Art Nouveau style. It was restored by carrying out heritage management works without changing the shape of the building: the existing roof was renovated and covered in roof tiles; structural walls were preserved and ruined fragments restored; façades were restored and Donelaičio square façade was preserved; three dormer windows were recreated; details and handrails were recreated based on surviving elements; the courtyard façade was restored; the existing door and windows openings were preserved and windowsills restored; two new loggias were added on the attic floor.

Aikštės Mansardinio fasado aukšto vizualizacija planas

Aikštės fasado vizualizacija

Pirmo aukšto planas

Kiemo vizualizacija

101

Objekto adresas / Address Architektai / Architects Konstruktorius / Structural engineer Projektavimo firma / Office Statytojas / Contractor

Realizations

Realizacijos

Svečių namų kompleksas Šiaurės pr. 17 Klaipėdoje : : : : :

Šiaurės pr. 17, Klaipėda Nerijus Mikulis (PV) Egidijus Pučkorius UAB „Studija 33“ (www.s33.lt) UAB „Tameka“

Pagrindinis plotas / Net internal area : 2 792 m² Pastato tūris / Building volume : 11 065 m³

Fotofiksacija

102

Suprojektuoti pastatai – daugiabutis namas ir svečių namų pastatas. Planinė struktūra – pastatai plane sudaro L formą, sklypo dalyje prie Šiaurės prospekto numatyta automobilių stovėjimo aikštelė, giliau sklype – poilsio, laisvalaikio erdvė ir įėjimai į pastatus. Pastatai yra tradicinės architektūros stilistikos, trijų aukštų su mansarda. Fasadams naudotos tradicinės apdailos medžiagos – tinkas ir plytų mūro imitacija. Stogas dengtas betoninėmis čerpėmis.

An apartment building and a guest house are designed in an L shaped plan and the parking is situated along Šiaurės avenue. A leisure area and entrances to the buildings are placed away from the busy avenue. The buildings with three floors and an attic are designed in a traditional style. Traditional finishing materials are used – plaster and brickwork imitation. The roof is covered in concrete roof tiles.

Fasadai

Vizualizacijos

Pirmo aukšto planas

Mansardinio aukšto planas

103

Objekto adresas / Address Architektai / Architects Konstruktorius / Structural engineer Projektavimo firma / Office Statytojas / Contractor

Realizations

Realizacijos

Vienbučių gyvenamųjų namų Žiobrių g. 2/2A Klaipėdoje statybos projektas : : : : :

Žiobrių g. 2/2A, Klaipėda Nerijus Mikulis, Mindaugas Žemgulys Egidijus Pučkorius UAB „Studija 33“ (www.s33.lt) UAB „Laivys“

Pagrindinis plotas / Net internal area : 520 m² Pastato tūris / Building volume : 2 200 m³

Fotofiksacija

104

A two floor – first and attic – terraced house is designed with four single family flats. The volumes of the building represent traditional architecture with accented sloped roofs. Pushed through volumes create a playful and modern façade expression. The shape of the plot dictated the placement of the building. The plot is divided into two areas – a private part with a small enclosed courtyard and a green lawn oriented towards the west along with the living areas and a more public part to the east with a parking space and approach to the building. The northern part of the building houses auxiliary rooms.

1 A

Pirmo aukšto planas

Mansardinio aukšto planas

FASADAI TARP AŠIŲ A-D, D-G,a-e, e-h M1:100

105

PIRMO AUKŠTO PIRMO PLANAI AUKŠTO M1:100 PLANAI M1:100

a a

e e

1' 1'

MANSARDOSMANSARDOS PLANAI M1:100 PLANAI M1:100

Suprojektuoti du blokuoti vienbučiai gyvenamieji namai. Vienbučiai yra vieno aukšto su mansarda. Pastatų tūriai – tradicinės architektūros, kurios akcentais pasirinkti daugiašlaičiai stogai. Pastumdytos fasadų plokštumos tūriams suteikia žaismingumo, kuriančio saikingo modernumo išraišką. Pastatų išdėstymą padiktavo sklypo konfigūracija. Sklypo teritorija skaidoma į dvi zonas: privati – vakarinė sklypo dalis su nedideliu vidiniu kiemu, žalia veja rekreacijai (į šią pusę orientuotos pagrindinės namo patalpos); vieša – tai privažiavimas su automobilių aikštelėmis rytinėje sklypo dalyje. Šiaurinėje pastato dalyje išdėstytos pagalbinės patalpos.

Fasadų išklotinės

Objekto adresas / Address Architektė / Architect Projekto vadovas / Project manager Konstruktorius / Structural engineer Projektavimo firma / Office Statytojas / Contractor

Realizations

Realizacijos

Administracinio pastato rekonstravimo-restauravimo ir pritaikymo, keičiant paskirtį į daugiabutį gyvenamąjį namą, projektas : : : : : :

Klaipėdos g. 5, Klaipėda Giedrė Zakarackaitė-Gudaitienė Marius Šeškauskas Egidijus Pučkorius UAB „Studija 33“ (www.s33.lt) UAB „Minestas“

Pagrindinis plotas / Net internal area : 1 040 m² Pastato tūris / Building volume : 4 817 m³ Pastato aukštis / Building height : 13,30 m, 2 a. + mansarda

Fotofiksacija

106

Mažojo Tauralaukio dvaro rūmai, pastatyti XIX a. pab., priskiriami istorizmo stilistikai. 1955 m. rekonstruoti rūmai, pristatant salės priestatą, prarado savo autentiškumą. Pastaruosius dešimtmečius pastatas buvo neekpslaotuojamas. 2012 m. rengiant rekonstravimo-restauravimo projektą pastatas pertvarkytas pritaikant jį daugiabučiam gyvenamajam namui. Rūmuose išsaugota planinė struktūra, konstrukcijos, fasado apdaila ir puošyba. Priestatas pertvarkomas, suteikiant jam naują architektūrinę išraišką, vizualiai atitraukiant tūrį nuo esamos vertybės – rūmų. Priestatas suprojektuotas lakoniškos architektūros, fasadų apdailai parinktos tamsios spalvos medžiagos.

Mažojo Tauralaukio manor house, built at the end of the 19th century is attributed to historicism style. The manor lost its authenticity when a new annex for a hall was added during the 1955 reconstruction. The building stood abandoned for two decades. In 2012 the reconstruction-restoration project adapted the building to an apartment building. The plan of the building, its structural system and façade decorations are preserved. The annex is reconstructed and given a modern appearance thus distancing it from the architecture of the manor house. The annexe’s architecture is laconic, dark coloured materials are used on the façades.

Rytinis fasadas

Šiaurinis fasadas

Vakarinis fasadas

Pietinis fasadas

Pjūvis

Pirmo aukšto planas

107

Objekto adresas / Address Architektė / Architect Projekto vadovas / Project manager Konstruktorius / Structural engineer Projektavimo firma / Office

Realizations

Realizacijos

Administracinio pastato Herkaus Manto g.14 Klaipėdoje statybos projektas : : : : :

Herkaus Manto g. 14, Klaipėda Giedrė Zakarackaitė- Gudaitienė Marius Šeškauskas Egidijus Pučkorius UAB „Studija 33“ (www.s33.lt)

Pagrindinis plotas / Net internal area : 190 m² Pastato tūris / Building volume : 969 m³ Pastato aukštis / Building height : 10,20 m, 3 a.

Fotofiksacija

108

Pagrindinėje Klaipėdos gatvėje tarp pastatų įterptas naujas administracinis statinys, formuojantis gatvės išklotinę. Herkaus Manto g. 14 sklype yra išlikęs administracinis pastatas. Pagrindiniu pastato akcentu pasirinktas gatvės fasadas, kuris atstatytas pagal buvusį Herkaus Manto g. 16 pastatą, nugriautą 1988 m. Pagal išlikusius nugriauto pastato brėžinius atstatyta gatvės fasado plokštuma, likusi dalis suprojektuota iš stiklo-aliuminio konstrukcijų. Kiemo fasadai lakoniški, mūriniai, dengti tinku. Pastate laiptinė suprojektuota iš kiemo pusės, didesnę vidaus erdvę paliekant prie Herkaus Manto gatvės pusės. Iš gatvės pusės suprojektuota kavinė, o likusiuose aukštuose – biurų patalpos.

Herkaus Manto str. 14 building is reconstructed and is a part of Klaipėda’s main street façade. The main accent of a building is a restoration according to the drawing of the former building on the plot demolished in 1988. The remaining part of the building façade is designed as a glazed aluminium curtain wall structure. The courtyard façade is a laconic, plastered. A staircase is place at the courtyard side of the building thus opening up the space towards Herkaus Manto street. The first floor houses a cafe and the of the space is dedicated to offices.

Pirmo aukšto planas

Fasado išklotinė

109

Objekto adresas / Address Architektai / Architects Projektavimo firma / Office Užsakovai / Clients Statytojai / Contractors

: : : : :

Titnago g. 10, Klaipėda Romas Gailius, Mindaugas Savickas UAB „TAU projektai“ (www.tauprojektai.lt) Romas Gailius, Mindaugas Savickas Romas Gailius, Mindaugas Savickas

Realizations

Realizacijos

Kūrybinės dirbtuvės, Titnago g. 10, Klaipėda

Fotofiksacija

110

Kūrybinės dirbtuvės Titnago g. 10, Klaipėdoje, – tai eksperimentinė platforma, vienijanti kūrybą ir statybą. Statybininkų lygis mūsų netenkina, todėl patys mokomės, statome, meistraujame, kuriame savo aplinką, darome klaidas ir tobulėjame. Dažnas „popierinis“ architektas užmiršo architekto amato prasmę ir tai, ką reiškia paimti į rankas plaktuką, kelnę, suvirinimo aparatą, kompresorių ar teptuką; ar visą darbo dieną praleisti ant pastolių. Šiame objekte realizuoti sprendimai – tai pačių čia įsikūrusių architektų rankų darbas. Vitės vėjarodė – tai priminimas, atskleidžiantis Vitės kvartalo istoriją, ir provokacija, siekiant atkreipti dėmesį į tai, kad pastato aksesuarai ir viešųjų erdvių elementai gali atlikti įvairiausias funkcijas ir turėti gilesnę prasmę.

The workshop at Titnago str. 10 in Klaipėda is an experimental platform merging creation and construction. The quality of construction work does not satisfy us, thus we learn ourselves: build, tinker, create our environment, make mistakes and improve. Most „paper“ architects have forgotten the meaning of architects craft and what it means to handle a hammer, trowel, welding machine, compressor or a brush or to spend the whole day on scaffolding. The solutions realised in this object are the handicraft of the architects occupying this building. Vitė weather vane is a reminder revealing Vitė quarter history and a provocation, trying to draw attention to the fact that building decoration and public space elements can perform various functions and have a deeper meaning.

Interjero fotofiksacija

Procesas

111

Realizacijos

Delfinariumo rekonstrukcija (2-asis etapas) Objekto adresas / Address : Smiltynės g. 4, Klaipėda Architektai / Architects : Algirdas Stripinis, Snieguolė Stripinienė,

Elvyra Kaltanaitė, Ingrida Mendelson

Konstruktoriai / Structural engineers : Renata Narmontienė, Jolanda Bartkuvienė,

Mindaugas Kasiulevičius

Realizations

Projektavimo firma / Office : „Uostamiesčio projektas“ (www.uostamiescioprojektas.lt) Užsakovas / Client : Lietuvos jūrų muziejus Pagrindinis plotas / Net internal area : 5 570,16 m² (vidaus baseinas 1 022,66 m²) Pastato tūris / Building volume : 38 598 m³ Pastato aukštis / Building height : 15,45 m

Vakarinis fasadas

Lauko baseinas

Pietinis fasadas

112

Rengiant delfinariumo rekonstrukcijos projektą siekta išsaugoti ir pratęsti architekto Petro Lapės (1924–2012) stilizuoto reduto idėją. Projektas parengtas minimaliai keičiant pietinį fasadą, kuriam kaip reveransas naujai suprojektuota šiaurinė statinio dalis. Kuriama plastiška, į specifinę Kopgalio gamtinę ir urbanistinę aplinką įsiliejanti pastato forma, organiškai pereinanti į atvirą lauko baseiną su dengtu amfiteatru. Ant naujojo korpuso stogo įrengta kavinė su terasa, iš kurios atsiveria marių ir jūros vartų panorama, virš delfinų gyvenimo baseinų suprojektuotas 370 m2 ploto stoglangis, įleidžiantis maksimalų kiekį šviesos į baseinų erdves.

The reconstruction project of the Dolphinarium seeks to preserve and extend on architect’s Petras Lapė (1924-2012) idea of a stylized redoubt. The south façade is renovated with minimal interventions while the new north annex is designed in respect of the later. Plastic forms of the building blend into the specific natural and urban environment of Kopgalis flowing into the space of the outdoor pool with a covered amphitheatre. A cafe with a terrace is place on the annexe’s roof with a panorama of the Curonian lagoon and the breakwaters. A 370 m2 rooflight is designed over the dolphin living pool allowing a maximum amount of light into the interior.

Vidaus baseinas

Delfinariumo interjeras

113

Objekto adresas / Address : Vytauto g. 43, Palanga Architektai / Architects : Algirdas Stripinis, Snieguolė Stripinienė, Kristina Jurkutė, Konstruktorius / Structural engineer Projektavimo firma / Office Užsakovas / Client Statytojas / Contractor Fotografas / Photographer

Realizations

Realizacijos

Palangos koncertų salė

: : : : :

Gintautas Datkūnas, Kristina Stalmokaitė Artūras Preikšaitis „Uostamiesčio projektas“ (www.uostamiescioprojektas.lt) Palangos miesto savivaldybės administracija UAB „Conresta“ Leonas Garbačiauskas

Pagrindinis plotas / Net internal area : 4 891 m² Pastato tūris / Building volume : 31 317 m³ (antžeminis), 10 550 m³ (požeminis) Pastato aukštis / Building height : 14,6 m

-2 aukšto planas

-1 aukšto planas

Eksterjero fotofiksacija

114

Naujoji Palangos koncertų salė pastatyta buvusios Vasaros estrados vietoje, viename iš centrinių Palangos kvartalų, apribotų J. Basanavičiaus, S. Daukanto, J. Simpsono, Vytauto gatvėmis. Specifinė vieta, centras kvartalo, formuojamo skirtingo laikotarpio ir skirtingos stilistikos disonuojančios architektūros, suponavo paprastą ir aiškią apskritą naujojo pastato formą, kuri savo taisyklingumu sujungtų įvairialypį supantį užstatymą. Apvalus baltas fasadas ne tik suteikia pastatui lengvumo ir vizualiai mažina tūrį, bet taip pat sudaro kontrastingą foną istorinės vertybės – Palangos kurhauzo – pastatui, tuo išryškindamas jo išskirtinumą. „World Architecture Community“ apdovanojimas. 2016 m.

The new Palanga concert hall is built in place of the former Summer concert hall in one of central Palanga’s urban quarter limited by J. Basanavičiaus, S. Daukanto, J. Simpsono, Vyrauto streets. The specific place, centre of the quarter surrounded by different period architecture imposes a clear and simple round shape of the new building which mitigates the effect diverse buildings create. The round white façade gives the building lightness, visually reduces the volume and creates a contrasting background highlighting the existing heritage building – Palanga kurhaus (summer house). „World Architecture Community“ award. 2016

1 aukšto planas

2 aukšto planas

Salės interjero fotofiksacija

115

Objekto adresas / Address : Žvejų g. 18A, Klaipėda Architektai / Architects : Snieguolė Stripinienė (rekonstrukcijos projektas);

Ivano Ghirlanda (Šveicarija) (pritaikymo idėja); Dalius Dainys, Kęstutis Mikšys; UAB „Adelonas“ – Gediminas Rožanskas, Lolita Mikalauskienė, Dovilė Sitavičiūtė (interjero projektas) Užsakovas / Client : UAB „Sphaera“ Statytojas / Contractor : UAB „Pamario restauratorius“, UAB „Mirigita“

Realizations

Realizacijos

„Michaelson“ viešbutis

Pastato pjūvis

Danės krantinės fasadas

116

Michaelsono sandėliai – istoriniai pastatai Danės krantinėje Klaipėdoje. Juos, anksčiau besiribojusius su vandeniu, galima vadinti Venecijos sandėliais. Laivai priplaukdavo ir švartuodavosi tiesiog prie sienos. Tai lėmė šių pastatų architektūros charakterį ir savitumą. Pastato istorija turėjo įtakos rekonstrukcijos ir pritaikymo naujai paskirčiai sprendiniams. 16-os kambarių viešbutis su restoranu ir baru bei konferencijų sale – naujas etapas šio pastato istorijoje. Išsaugotas autentiškas interjeras papildytas moderniais sprendimais. Vienas iš pagrindinių akcentų – didelės erdvės pirmame aukšte suskaidymas į keturias dalis. Centrinėje aukšto dalyje erdvė įgilinta. Tai konferencijoms, parodoms, prekių ir paslaugų pristatymams organizuoti skirta daugiafunkcė erdvė. Antresolėje virš jos – restorano zona. Erdvės šonuose išnaudotos viešbučio registratūrai (nuo bastiono pusės) ir barui (nuo upės pusės) įrengti. Šios interjero idėjos autorius – arch. Ivano Ghirlanda iš Lugano (Šveicarija).

Michaelson warehouses are historic building on river Danė embankments in Klaipėda. They can be referred to as Venetian warehouses having been situated directly on the historic embankment. Ships moored directly against the wall. This determined their architecture and uniqueness. The history of the building was shaped by reconstructions and adaptations to new functions. A sixteen room hotel with a restaurant, bar and a conference hall are a new stage in this buildings history. The historic interior is preserved and complemented with modern elements. The main element is a large space on the first floor divided into four parts. The central part of the space is recessed. The multifunctional space is designed for conferences, exhibitions and presentation events. A raised mezzanine is the restaurant area. The areas on to the sides of the main space are used as a hotel reception and bar. The author of the interior idea is architect Ivano Ghirlanda from Lugano, Switzerland.

Pusrūsio ir pirmo aukšto planas

Antro aukšto planas

Žvejų g. fasadas

Interjero erdvė

117

Procesai Processes

UAB „Progresyvūs projektai“. Architektės Danutė Zubavičienė. Viktorija Vizgintaitė

Daugiabučių modernizavimas Klaipėdos mieste

Įvadas Įsibėgėjantis daugiabučių modernizavimas keičia ne tik atskirų kvartalų, bet ir viso miesto vaizdą. Viena iš svarbiausių būsto politikos sričių Lietuvoje šiuo metu yra daugiabučių namų atnaujinimas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje atnaujinimas (modernizavimas) apibrėžiamas taip: „...statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas“. Kol kas kvartalinis daugiabučių modernizavimas tik įsibėgėja, o iki šiol vyravo fragmentiškas atskirų daugiabučių pastatų atnaujinimas. Klaipėda – vienas iš miestų lyderių daugiabučių namų modernizavimo srityje. 2016 m. gegužės 20 d. duomenimis, pagal įgyvendintų projektų skaičių Klaipėda yra ketvirta respublikoje, joje iš viso įgyvendinti 48-i daugiabučių modernizavimo projektai. Tarp Lietuvos miestų renovacijos srityje lyderė yra Ignalina, kuriai buvo taikoma speciali, labiau namų savininkams paramą teikianti Vyriausybės programa, pagal kurią įgyvendinti 68 projektai. Vilniuje įgyvendinti 55 tokie projektai, Kaune – 51. Klaipėdos mieste daugiausia daugiabučių pavyko modernizuoti namų administravimo įmonei UAB „Paslaugos būstas“.

Klaipėdos Pramonės gatvė deklaruoja įdomią ir įkvepiančią pramoninę aplinką – išilgai gatvės eina dviračių takai ir autobusų stotelės, suprojektuotos kartu su poilsio erdvėmis, šalia esančią jūrą primena pušys, pajūrio smilgos ir konteinerinė fasadų estetika.

Valstybė remia daugiabučių pastatų atnaujinimą, teikdama paramą šioms priemonėms: • Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas. • Ventiliacijos ir rekuperavimo sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas. • Stogo šiltinimas. • Fasado sienų šiltinimas. • Balkonų ar lodžijų įstiklinimas. • Laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimas. • Butų ir kitų patalpų langų keitimas. • Rūsio perdangos šiltinimas. • Liftų atnaujinimas. • Kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (nuotekų sistemos, taip pat ir namui priklausančių lokalinių įrenginių, elektros instaliacijos, priešgaisrinės saugos įrenginių, geriamojo vandens vamzdynų ir įrenginių keitimas ir (ar) pertvarkymas, drenažo sutvarkymas). Atnaujinant daugelyje pastatų šios atskiros valstybės remiamos priemonės įgyvendintos. Tačiau esminis pastato atnaujinimas, kompleksiškai peržiūrint daugiabučio pastato aplinką inžineriniu, ekonominiu ir socialiniu aspektais, peržiūrint butų suplanavimą, keliant didesnius tikslus dėl gyvenimo aplinkos kokybės bei daugiabučio racionalizavimo, perplanuojant butus, galbūt kai kur, esant galimybei, juos padidinant ar sumažinant, padidinant balkonus ar jų atsisakant, įrengiant terasas, liftus, pritaikant žmonėms su negalia, senjorams ne tik patekti į pastato įėjimo lygį, bet ir į butus, kompleksinio pastatų aplinkos sutvarkymo, sprendžiant automobilių statymo, želdinių, vaikų žaidimo vietų, kitus žmonių užimtumo ir bendravimo klausimus, lieka neišspręstas. Architektūrinės priemonės Kalbėti apie kvartalinę renovaciją kol kas negalime, nebent sėkmingai įgyvendinamas atskirų pastatų atnaujinimas sukuria kvartalinio modernizavimo urbanistinį įvaizdį. Vienas sėkmingai įgyvendintas projektas ir ženkliai suma118

žėjusi šildymo sąskaita, sausas bei šiltas būstas įkvepia ir kaimynus atnaujinti savo daugiabutį. Tokiu geros kaimynystės būdu atnaujinti beveik visi Panevėžio gatvės daugiabučiai Klaipėdos mieste. Atnaujinami Miško kvartalo daugiabučiai, renovacija plečiasi ir į kitus gyvenamuosius rajonus. Daugelis įgyvendintų ir rengiamų daugiabučių modernizavimo projektų apima tik neesminį pastato išorės atnaujinimą, kai apšiltinus pastato išorės atitvarą naudojamos naujos medžiagos ir spalviniai sprendimai. Dėl inžinerinių pastato sistemų atnaujinimo mažėja pastato eksploatavimo, butų išlaikymo išlaidos, bet tai neatsispindi pastato išorėje. Pastato išorėje nematyti, kad ant stogo sumontuotos saulės baterijos arba kad įrengti geoterminiai šilumos siurbliai, o liftų šachtose – modernūs šiuolaikiški liftai.

1 pav. Miško kvartalo Klaipėdoje daugiabučių modernizavimas

2 pav. Miško kvartalo Klaipėdoje daugiabučių modernizavimas. Kretingos g. išklotinė

Miško kvartalo pastatų fasaduose siekiama išlaikyti Klaipėdos bendrajame plane užkoduotą raudoną spalvą, kurios atspalviais varijuojama tiek tinku, tiek plokštėmis apdailintų sujungtų pastatų virtinėse: nuo sodraus molio raudonio iki pilkšvo raudonumo. Panevėžio gatvės daugiabučių kvartale pasirinkta išlaikyti vyraujančią šviesaus tinko spalvą, ją papildant ryškesnių spalvų akcentais. Panevėžio g. 5 name pavyko visus senus balkonus pakeisti naujais, taip pat išplėsti laiptinių aikšteles, padidinti laiptinių langus, tuo bent iš dalies pagerinant bendro naudojimo patalpų kokybę. Klaipėdos miestas neturi parengęs miesto gyvenamųjų namų kvartalų rekomendacinio spalvinio sprendimo kaip Gargždai ir Šiauliai. Mūsų mieste daugelis sprendimų gimsta tiesiogiai bendradarbiaujant su Savivaldybės architektais A. Mureika, M. Mockumi, ieškant renovuojamo pastato įvaizdžio sąsajų su konkrečiam kvartalui būdingais bruožais arba juos sukuriant. UAB „Progresyvūs projektai“ architektai, rengdami daugiabučių modernizavimo projektus, ieško įvairių architektūrinės kokybės gerinimo priemonių.

3 pav. Panevėžio g. 5 namo išvaizda prieš jo ir po jo modernizavimą

119

Procesai Processes

4 pav. Panevėžio g. 7 daugiabučio modernizavimas. Lodžijos ir fasadas

5 pav. Panevėžio g. 5 ir 7 daugiabučių modernizavimo projektai. Fasadai

Kretingos gatvės atskirų zonų (erdvinių teritorijų) daugiabučių sprendimuose šviesaus tinko apdaila derinama su pasirinkta akcentine spalva: Kretingos g. 41 ir 48 namams pasirinkta ryškesnė geltona, Kretingos gatvės pradžioje, Kretingos g. 11 ir 15 namuose, atsižvelgiant į esamą spalviškumą, naudojama daugiau ir ryškesnių spalvų.

6 pav. Kretingos g. 46 ir 48 daugiabučių modernizavimas

Pietiniame miesto rajone, Vyturio ir Vingio gatvėse, modernizuojant daugiabučius Vyturio g. 1, 5, 19, 21, 25 ir Vingio g. 39 namus, buvo stengtasi išlaikyti kvartale vyraujančią plytų raudonumo spalvą bei išsaugoti pradinį architektūrinį sumanymą šiek tiek paįvairinant. Pagrindinis modernizuotų daugiabučių bruožas – tik šio kvartalo daugiabučių balkonų atitvarų apdailai naudotos fibrocementinės lentelės, kurios leido minimaliomis sąnaudomis (nedemontuojant esamų išraiškingų balkonų atitvarų) sukurti estetiškai patrauklų ir ilgaamžį balkonų atitvarų apdailos sprendimą.

7 pav. Vyturio g. daugiabučių modernizavimas. Įrengta saulės kolektorių sistema

120

8 pav. Daugiabučio Taikos pr. 97 modernizavimas

Renovuojant senus daugiaaukščius gyvenamuosius namus Taikos pr. 97 ir 107 buvo siekiama kitaip pažvelgti į esamą urbanistinį pilkšvų stambiaplokščių namų foną: modernizuojami daugiabučiai tapo savotiškais esamos urbanistinės aplinkos akcentais – vertikaliomis dominantėmis, kurios pabrėžiamos kontrastuojančia spalva (priešinga vyraujančiai pilkai).

Rengiant daugiabučio namo Joniškės g. 14 modernizavimo projektą, buvo remiamasi esamos urbanistinės aplinkos spalvine gama: vienintelio penkiaaukščio daugiabučio tarp mažaaukščių vienbučių pastatų spalvinis sprendimas buvo derintas su greta esančių gamybinių pastatų vyraujančiomis tamsiai žalia ir geltona spalvomis. Sportininkų g. mikrorajone, kuriame vyrauja silikatinių plytų pilkšvai baltos spalvos aplinka, pagrindinė problema yra medžių gausa, o tiksliau – jų žiedadulkės, kurios nusėda ant pastatų fasadų, o šie laikui bėgant padengiami žaliai rusvu sluoksniu. Sportininkų g. mikrorajone, rengiant daugiabučių gyvenamųjų namų Švyturio g. 8, Sportininkų g. 12, 28, Pušyno g. 29 ir 29A moderni-

9 pav. Daugiabučio Joniškės g. 11 modernizavimas. Fasadai, balkonai ir laiptinės įėjimo detalės

10 pav. Daugiabučio Pušyno g. 29A modernizavimas. Fasadas ir balkonų detalės

121

Procesai Processes

zavimo projektus, pagrindinis spalvinių sprendinių parinkimo motyvas buvo artima medžių kaimynystė: pastatams parinkta viena dominuojanti pastelinė švelniai rusvo tinko spalva. Renkant bazines pastatų fasadų spalvas, buvo vengta labai šviesių ir skaisčių spalvų tonų. Fasadų žaismingumas kuriamas akcentinėmis balkonų, langų rėmų ir tinko siūlių spalvomis. Be minimalių architektūrinių priemonių, kai nekeičiant tūrinių-erdvinių planinių sprendimų galima tik varijuoti spalvomis – ir tik tokiomis, kurios neviršija numatyto renovacijos biudžeto, – džiugu, kad kai kuriuose projektuose energingų ir iniciatyvių modernizavimo projektų administratorių dėka pavyksta numatyti, įtikinti gyventojus, suderinti institucijose ir įgyvendinti alternatyvios energijos – geoterminės, saulės – naudojimą ir kokybinį pagerinimą, pakeičiant visus pastato balkonus pagal bendrą sistemą, išskirtiniais atvejais juos padidinant. Modernizavimo būdo įtaka pastato ir jo aplinkos kokybei Kokybiški pažangūs sprendiniai galimi sąmoningoje visuomenėje, kurios kritinė masė kelia kitus tikslus nei mažiausia kaina. Pačioje pradinėje modernizavimo stadijoje, tvirtinant daugiabučio namo investicijų planą, kol dar nedalyvauja projektų rengėjai, nustatomi pagrindiniai pastato atnaujinimo kriterijai ir apskaičiuojama galutinė investicijoms skiriama kaina. Praktikoje vyrauja du daugiabučių namų modernizavimo būdai. Pirmas, kai parengiamas modernizavimo darbų techninis darbo projektas, pagal kurį skelbiamas konkursas ir perkami rangos darbai. Antras, kai iš karto perkami rangos darbai pagal CPO (centrinės perkančiosios organizacijos) sudarytą darbų katalogą, kuriame yra projekto parengimo darbai. Daugeliu atvejų perkama jungtinė statybos darbų paslauga, į kurios sudėtį, sudarydami mažą procentinę dalį, įeina ir projektavimo darbai. Pagal šį modelį modernizuojamuose daugiabučiuose projektuotojų, taip pat ir architektų, laukia ne kūrybiniai ir techniniai sprendimai, kokybiškesnių ir progresyvesnių idėjų siūlymai bei įgyvendinimas, o svarbiausias projekto tikslas – išlaikyti mažiausią kainą, nesvarbu, kokios laukia eksploatavimo išlaidos. Kai perkami rangos darbai, sprendžiami mažiausios kainos klausimai, pvz., pigiausias tinkas su mažiausiai pigmentų turinčiomis spalvomis, ventiliuojami fasadai, kuriuose plokščių skaidymą diktuoja ne estetinė išvaizda, bet optimalus plokščių išnaudojimas, langų ar balkonų rėmų spalvas lemia pigiausia balta spalva. Kai projektavimo darbai perkami atskirai, galimi pažangesni inžineriniai sprendimai, kokybiškesnis pastato apšiltinimas ir ekonominis naudingumas, taip pat galima estetiškesnė bei originalesnė pastato išorinė išvaizda, kokybiškesnė išorės apdaila. Svajojame, kad projektavimas būtų atskirtas nuo rangos, o turėtume svajoti apie tokius daugiabučių atnaujinimo projektus, kad būtų pagerinta aplinka racionaliai ją išnaudojant, optimizuotos automobilių statymo galimybės, funkciškai ir estetiškai paskirstyti želdinių plotai, gyventojų ramaus poilsio ir triukšmingesnių žaidimų erdvės. Kad būtų galima drąsiai racionalizuoti pačius pastatus, pagal galimybes, poreikį, ekonominį naudingumą juos padidinant ar sumažinant, vietoje minimalių balkonų įrengiant terasas, kai kur prie butų pasiūlant įrengti ant žemės kiemelius-terasas, pastatyti antstatus ar pastoges, tuo atnaujinant ir miesto kvartalų siluetą. Sprendimai turėtų būti kompleksiški ir darnūs, apimti ne tik energetinių išteklių sumažinimo priemones, bet ir gerinti socialinę aplinką. Turėtų būti plačiau taikomos inovacinės idėjos, pasirenkami ne tik pigiausi projektai, bet ir ekonomiškai naudingi bei aplinką reprezentuojantys estetinio pastatų atnaujinimo sprendimai.

122

JSC „Progresyvūs projektai“. Archtiects Danutė Zubavičienė, Viktorija Vizgintaitė Renovation of apartment houses in Klaipėda city Currently, major goal of housing policy in Lithuania is renovation of existing apartment stock. Implementation of state-wide modernization programme transforms not only separate housing blocks, but changes overall image of cities. Unfortunately, the latter is not the result of coordinated activities, but outcome of more or less successful renovation of individual buildings. Klaipėda city has not adopted any aesthetic guidelines for housing renovation. Therefore, most design solutions result from direct cooperation with municipality and residents, trying to respect existing or establish new unique character of individual houses and urban blocks. The article presents various renovation projects of apartment buildings and describes implemented architectural and technological solutions. Without opportunities to change inner layout of residential buildings and model its volumetric characteristics, the process of modernization is simplified to adaptation of unified technological solutions for reducing energy consumption and selection of colour schemes. Even in this context, satisfactory results can be achieved when target of lower price is withdrawn. Advanced architectural and technological solutions can be adopted by purchasing separate design services, too. Housing policy in Lithuania should be oriented towards more ambitious goals. Architects frequently discuss the need for preparation of complex modernization projects. These projects could solve various tasks, ranging from landscaping of open spaces to modelling silhouette of the city, leading to formation of higher quality living environment, as well as solving related social and economic issues.

123

Procesai

LASKAO-ERGOLAIN stipendijos konkursas 2015 Geriausias bakalauro darbas pastato kategorijoje

Jūros terapijų centras Kopgalyje

Autorius /Author Darbo vadovas /Tutor Jūros terapijų centras Kopgalyje Darbo pobūdis /Project type Vieta ir uždavinys Mokslo įstaiga /University Projektuojamas rekreacinės paskirties maudynių kompleksas Kuršių nerijos šiauriausioje

Processes

dalyje – Kopgalyje. Esamas kontekstas natūraliai kuria architektūrinę idėją ir išraišką. Sklypas yra pailgas stačiakampis, kurio ribas formuoja žuvivaisos baseinas. Supanti aplinka yra itin unikali. Žvelgiant į rytus nuo sklypo matyti Senoji perkėla iš uostamiesčio centro, šiek tiek piečiau – delfinariumas bei jūrų muziejus, įkurtas sename forte, tad urbanistinis užstatymas nors ir minimalus, tačiau turi stiprią išraišką. Priešingas sklypo dalis supa spygliuočių miškas, už kurio prasideda kopos ir paplūdimys (pav. 1). Tad galima teigti, jog sklypą formuojantis žuvivaisos baseinas tarsi atskiria natūralų gamtinį audinį nuo urbanistinio užstatymo (pav. 2). Iškeliamas uždavinys – įsilieti į aplinką, apjungiant prieplauką bei esamus vertingus pastatus su unikalia Kuršių nerijos gamta.

: : : :

Viltautė Zubrytė Vieta ir uždavinys

prof. Gintaras Čaikauskas Projektuojamas rekreacinės Bakalauro studijų baigiamasis darbas paskirties maudynių kompleksas K dalyje – Kopgalyje. Esamas kontekstas natūraliai kuria architektūrinę idėją ir iš Vilniaus Gedimino technikos universitetas

stačiakampis, kurio ribas formuoja žuvivaisos baseinas. Supanti aplinka yra itin u sklypo matyti Senoji perkėla iš uostamiesčio centro, šiek tiek piečiau – delfina įkurtas sename forte, tad urbanistinis užstatymas nors ir minimalus, tačiau turi sklypo dalis supa spygliuočių miškas, už kurio prasideda kopos ir paplūdimys (pa sklypą formuojantis žuvivaisos baseinas tarsi atskiria natūralų gamtinį audinį n (pav. 2). Iškeliamas uždavinys – įsilieti į aplinką, apjungiant prieplauką bei su unikalia Kuršių nerijos gamta.

Idėja ir išpildymas

pav. 1

pav 2.

Schemos

pav. 3 Projekto uždaviniui išpildyti, t.y. apjungti urbanistinę ir gamtinę Kopgalio dalis, parenkama tako, vedančio nuo prieplaukos link pajūrio, koncepcija. Pastatas veikia ne tik funkciškai. Jis tampa kraštovaizdžio architektūros dalimi - ryšys tarp abiejų nerijos krantų (pav. 3). Takas kyla stogu aukštyn nuo prieplaukos. Užkilus į aukščiausią pastato dalį įrengta apžvalgų aikštelė, nuo kurios vienoje pusėje matosi uostamiestis, marios, prieplauka bei aplinkiniai pastatai, o kitoje - pušų viršūnės, kopos ir jūra (pav.4). Nuo aikštelės, nulipus laiptais, toliau veda takelis spygliuočių mišku per kopas į paplūdimį. Siekiant kuo natūraliau integruoti pakankamai didelių gabaritų statinį, parenkamos atitinkamos apdailos medžiagos. Gamta, formuojanti pastato idėją, atveriama kaip įmanoma labiau iš pastato vidaus – projektuojamos skaidrios lauko atitvaros. Stiklas numatomas tamsintas, grūdintas, kad apsaugotų nuo kaitrios saulės. Fasadų ir stogo išraiška taip pat siejama su pajūrio aplinka – apdailai naudojamos šviesios natūralaus medžio žaliuzės, turinčios tankėjantį ritmą. Jomis taip pat pridengiamas pastato vidus nuo tiesioginių spindulių. Takas bei stogo terasa tvirtinami aliuminio profiliais, kurie taip pat dengti medžiu.

pav. 1 Sklypo planas

pav. 4

pav 2.

Eskterjero vizualizacija

124

Projektuojamas pastatas ant urbanistinės ašies – žuvivaisos baseino. Tūris kuriamas pailgos kylančios formos, palei baseino viršutinės dalies ribas, taip uždengdamas jo duobę (kuri išsaugoma cokoliniame aukšte). Projekto uždaviniui išpildyti, t. y. sujungti urbanistinę ir gamtinę Kopgalio dalis, parenkama tako, vedančio nuo prieplaukos link pajūrio, koncepcija. Pastatas veikia ne tik funkciškai. Jis tampa kraštovaizdžio architektūros dalimi – ryšiu tarp abiejų nerijos krantų. Takas kyla stogu aukštyn nuo prieplaukos. Užkilus į aukščiausią pastato dalį įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios vienoje pusėje matyti uostamiestis, marios, prieplauka ir aplinkiniai pastatai, pušų viršūnės, kopos ir jūra. Nuo aikštelės nulipus laiptais, toliau veda takelis spygliuočių mišku per kopas į paplūdimį.

The building is designed on an urban axis – the fish breeding pool. An elongated and gently rising volume is created along the upper limits of the pool thus covering the existing pit which is preserved on the lower ground floor. The concpet of a path leading from the pier to the seaside merges the urban and natural parts of Kopgalis. The building is not only a functional object it also becomes a part of the landscape – a link between the two shores of the spit. The path rises from the pier along the length of the roof. A viewpoint is situated at the highest point of the building which offers generous views of the pine canopies, sea and breakwaters on one side and the pier, lagoon, port and city on the other. After descencing a flight of stairs from the viewpoint the path continues through the pine forrest to the beach.

Situacijos vizualizacija

Eksterjero vizualizacija

Interjero vizualizacija

125

Procesai

LASKAO-ERGOLAIN stipendijos konkursas 2015

Geriausias bakalauro darbas urbanistinio komplekso kategorijoje : : : :

Tomas Medzelas lekt. Vytenis Rudokas Bakalauro studijų baigiamasis darbas Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas (www.vda.lt)

Processes

Autorius /Author Darbo vadovas /Tutor Darbo pobūdis /Project type Mokslo įstaiga /University

Komplekso maketas

126

Kuriama erdvių ir pastatų kompozicija, tolygiai pereinanti nuo senamiesčio „šerdies“ link senamiesčiui mažiau būdingos struktūros. Pagrindiniai segmentai – ašis, kiemas, perimetras. Projektuojamą kompleksą sudaro dvi pagrindinės dalys – ekspozicinė rytinėje pusėje ir utilitari „kasdieninė“ vakarinėje. Prie esamų Parodų rūmų projektuojamos ekspozicijų salės, vertikalių ryšių korpusas ir daugiafunkcė kino-konferencijų salė. Kitoje dalyje projektuojamos auditorijos, daugiafunkcė erdvė studentų laisvalaikiui, paskaitoms ir renginiams, gyvenamasis korpusas. Nauji projektuojami pastatai komunikaciniais „žiedais“ jungiami su esamu mokyklos pastatu.

A composition of spaces and buildings is created, that uniformly proceeds from the old town “core” to a less characteristic structure. The main elements – axis, courtyard, perimeter. The complex is composed of two major parts exhibition area in the east block and a daily use area in the west block. Exhibition halls, vertical connection area and a multifunctional film / conference hall are designed near the city Exhibition hall. Auditoriums, multifunctional spaces for student recreation, lectures and events are designed in the other part of the complex along with a dormitory annex. The new buildings are connected with communication „rings” to the existing school building.

Koncepcinė schema

Pjūvis

127

Kolegos Colleagues

Algis Vyšniūnas

Architektas Saulius Stripinis Atrodytų, kad Apvaizda specialiai suformavo juodąjį sąrašą ir pasišaukė pas save pačius spalvingiausius ir reikšmingiausius mūsų amato atstovus. Sužibėję tarsi meteorai, vieni net penkiasdešimtmečio nesulaukę, kiti vos dešimčia metų vyresni... Tie, kuriems dar būtų lemta kurti, gyventi, garsinti savo kraštą bei puoselėti savo gebėjimus... L. Vaitys. Eklektika, Vilnius, Ex Arte, 2013, 227 p.

[1] Knyga, skirta G. Baravyko, G. Telksnio, A.Aleknos, S. Šarkino, Ž. Drėmos, H. Šilgalio, G. Likšos, G. Ramunio atminimui. Tai buvo tikri architektūros grandai, sovietinės epochos „žvaigždės“, gimusios ir gyvenusios netinkamu laiku, t.y. sovietmečiu. Leidinyje labai subtiliai pateikti kolegų eskizai, piešiniai. Tai atrodė daug efektingiau, negu unikalių objektų nuotraukos.

Taip rašė L. Vaitys apie architektūros parodą „Našlaičiai“, kurioje buvo pristatytas anksti išėjusių žymių architektų kūrybinis palikimas[1]. Išleistas parodos katalogas, kuriame labai subtiliai, be jokios pompastikos pateikti architektų piešiniai ir eskizai. Įdomu tai, kad G. Baravyko atsitiktinai pavartotas terminas našlaičiai tapo visos kartos pavadinimu. Karta, turėjusi laimę ar nelaimę gimti sovietmečiu, gyveno iškreiptos moralės ir ribotų galimybių santvarkoje, vis dėlto kūrė, gyveno savo gyvenimą, augino vaikus. Į šią liūdną „našlaičių kolekciją“ patenka ir 2006 m. birželio mėn. mus palikęs architektas Saulius Stripinis (1959–2006). Visados apima keistas jausmas, kai išeina žmonės pačiame kūrybinių jėgų žydėjime. Taip jau būna, kad egzistuoja nelogiški, neteisingi dalykai. Šis trumpas tekstas yra pagarbos ženklas kolegai, kurį pažinojau nuo 1977 metų, kai jis įstojo į VISI Architektūros fakultetą. Nuo 1982 m. rudens dirbo Klaipėdos PKI, MSPI Klaipėdos skyriuje. 1997 m. buvo vienas pagrindinių projektavimo įmonės „Uostamiesčio projektas“ įkūrėjų ir vadovų. Saulius Stripinis gimė ir augo Plateliuose, buriavo, puikiais pažymiais baigė mokyklą. Užsienio kalba Platelių vidurinėje buvo prancūzų. Gal todėl vėliau taip traukė keliauti po Prancūziją, nakvoti palapinėje Bolonės miške, o dieną pėsčiomis vaikščioti po Paryžių. Tokios kelionės prasidėjo Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, o iki tol pėsčiomis išvaikščioti kalnai Kaukaze, Tian Šanyje. Sulaukęs keturiasdešimt ketverių buvo vienas geriausių ir patikimiausių Klaipėdos architektų. Tai buvo geras metas. Kai gyvenimas pradėjo klostytis išties puikiai, – avarija. Ir likimo skirti dar dveji metai, kasdien didvyriškai kenčiant skausmą ir suvokiant neišvengiamybę. Tai ištvertų ne kiekvienas. Keistas jausmas, kai stebi tos pačios kartos kolegas ir kuo toliau, tuo labiau matai skirtumus tarp architekto kūrėjo / demiurgo ir verslininko su architekto diplomu. Nors istorijos mokslas nemėgsta kalbėti tariamąja nuosaka („kas būtų, jeigu būtų“), akivaizdu, kad šiuolaikinis Klaipėdos architektūrinis pei-

1 pav. Teritorijos ties Baltijos ir Taikos pr. užstatymo pasiūlymai (eskizai). Architektas S.Stripinis

128

zažas tikrai būtų kitoks, jeigu Klaipėdos urbanistinio formavimo procese būtų dalyvavęs Saulius Stripinis. Nuo kitų kolegų, dirbančių Klaipėdoje, Saulius skyrėsi stipriais profesiniais pagrindais. Akivaizdus buvo urbanistinis pasirengimas. Architektūrinis ir ypač urbanistinis laukas būtų kitoks, jeigu būtų buvę daugiau urbanistinės logikos ir mažiau kai kurių individų asmeninės nuomonės, nes ne kiekvienas žmogus sugeba mąstyti struktūrinėmis kategorijomis. Saulius buvo protingas, stiprus, garbingas, patikimas žmogus. Tokie būna žmonės, turintys vidinę pusiausvyrą, aiškią vertybinę dimensiją, išvystytą atsakomybės ir pareigos jausmą. Dažnai savanoriškai nešdavo daug sunkesnę naštą nei įprasta. Degė fakelu, skubėjo. Stengėsi nieko nenuvilti. Gal kas tuo pasinaudojo, bet nemėgstančių Sauliaus nebuvo. Nors ką žinai... Reikėtų rimtos monografijos apie vidurinės kartos architektus, nes tai karta, dirbusi sudėtingomis politinių transformacijų sąlygomis. Tai karta, kūrusi pirmas individualias projektavimo įmones ir išplaukusi į audringą rinkos okeaną, kur galioja ne vien profesionalumo, bet ir politinės konjunktūros, teisinės / procedūrinės demagogijos, ciniško verslo logika. Jeigu kas parašytų knygą apie XX a. pabaigos architektūrą Lietuvoje, S. Stripinis užimtų tinkamą vietą vien dėl suprojektuoto ir realizuoto „Navalio“ viešbučio. Puikus naujos architektūros istorinėje aplinkoje pavyzdys. Šis objektas rodo profesinę brandą, netgi, sakyčiau, meistriškumą. Kad viešbučio „Navalis“ projektas yra ne atsitiktinė sėkmė, rodo daugiabučio gyvenamojo namo su parduotuvėmis Herkaus Manto g. 40 realizuotas projektas. Šiuolaikinė architektūra, iliustruojanti optimalų paveldo apsaugos ir urbanistinės plėtros balansą. Nauja stilistika ir išlaikyti fundamentalūs miesto erdvinio formavimo postulatai. Tai rodo, kad laikomasi tam tikrų metodinių principų, kurių turi laikytis bet kuris save gerbiantis architektas.

2 pav. Architektas Saulius Stripinis (1959-10-01 † 2006-06-26)

3 pav. Viešbučio „Navalis“ rekonstrukcijos projektas (fasado spalvinis eskizas). Architektas S. Stripinis, S. Stripinienė, R. Narmontienė. 2000 m.

4 pav. Viešbučio „Navalis“ rekonstrukcijos projekto realizacija. Architektas S. Stripinis, S. Stripinienė, konstruktorė R. Narmontienė. 2000 m.

129

Kolegos Colleagues

5 pav. Gyvenamasis namas su parduotuvėmis Herkaus Manto g. 40 Klaipėdoje (nauja statyba). 2000. Architektai: S.Stripinis, Sn.Stripinienė, konstruktorė: K.Kliukienė.

Dėl ribotos straipsnio apimties nėra galimybių atlikti išsamią architekto S. Stripinio darbų apžvalgą, o ypač – plačią analizę. Atrodo, kad daug žinojau apie kolegą, bet buvau maloniai nustebęs, pamatęs jo eskizus, piešinius, brėžinius, atliktus ranka. Sužavėjo aukšta grafinė kultūra, kuria naujoji architektų karta tikrai nepasižymi. Galima apgailestauti dėl ankstyvos puikaus architekto mirties – labai trūksta paprasto, doro žmogaus, bendraminčio, draugo, Lietuvos patrioto Sauliaus Stripinio. P. S. Rašydamas šį tekstą, mintyse suskaičiavau, kiek architektų, gyvenusių ir dirbusių Klaipėdoje, paliko mus. Pasirodo, gana nemažai: R. Lajus, A. Arkušauskas, G. Tiškus, V. Guogis, S. Stripinis, G. Galdikienė, R. Valatka, J. Baltrėnas, V. Šliogeris, V. Trimonis. Gal verta pagalvoti apie paminklą architektui? Architektų sąjungos kiemelis būtų tinkama vieta. Kartu tai būtų profesinio cecho kokybės indikatorius – pamatysime, ar architektai sugebės tai padaryti? Baikeriai juk sugebėjo.

7 pav. Piliavietes teritorijos vystymo konkursinis pasiūlymas (I-a vieta)

130

6 pav. Grūšlaukės bažnyčia (projektiniai pasiūlymai). Architektas S.Stripinis

Architekto S.Stripinio darbai (duomenis pateikė architektas A.Stripinis): 1995-2008 Ford „Vista“ centro nauja statyba. Ekspozicijų salės statyba Klaipėdos r. sav., Sudmantų k., Žiedo g. 2 Architektas S. Stripinis; Konstruktorė K. Kliukienė

1996-2006 Gyvenamasis namas su ofisu Kuršių a. 1 - rekonstrukcija Architektai: S. Stripinis - su S. Stripiniene, V. Paulioniene, E. Andrijausku; Konstruktorė K. Kliukienė

1999 Administraciniai pastatai Nemuno g. 2 - rekonstrukcija

Architektai: S. Stripinis - su S. Stripiniene, E. Andrijausku; Konstruktorė R. Narmontienė

2000 Individualių namų kvartalas Giruliuose Sūkurio g. - nauja statyba Architektai: S. Stripinis su - S. Stripiniene, S. Lukšu; Konstruktorė R. Narmontienė

2000 Viešbutis „Navalis“ Herkaus Manto g. 23 Klaipėdoje - rekonstrukcija Architektai: S. Stripinis su - S. Stripiniene; Konstruktorė R. Narmontienė

2000 Gyv. namas su parduotuvėmis Herkaus Manto g. 40 Klaipėdoje - nauja statyba Architektai: S. Stripinis su - S. Stripiniene; Konstruktorė K. Kliukienė

2001 Gyv. namas Zembricko 4 - rekonstrukcija

Architektai: S. Stripinis su - S. Stripiniene; Konstruktorė J. Bartkuvienė

2004 Daugiabučių namų kompleksas Paryžiaus Komunos g. 1 - nauja statyba Architektai: S. Stripinis su - S. Stripiniene, R. Rakevičiumi; Konstruktorė R. Narmontienė

2005 Daugiabutis Palangos g. 3b - nauja statyba

Architektai: S. Stripinis su - S. Stripiniene; Konstruktorė R. Narmontienė

2006 Klaipėdos m. apylinkės teismo pastatai S. Daukanto g. 6, 8 - rekonstrukcija Architektas: S. Stripinis su - R. Amšiejumi; Konstruktorė J. Bartkuvienė

2006 Daugiabučiai Sportininkų g. 38, Klaipėdoje - nauja statyba Architektai: S. Stripinis su - S. Stripiniene; Konstruktorius A. Suško

2006 Namo inžinerijos centras (NIC) Minijos g. 42, Klaipėdoje - nauja statyba Architektai: S. Stripinis su - G. Datkūnu, S. Lukšu, I. Mendelson; Konstruktorius V. Kupė

2006 „Ryžių malūnas“, „Keltininko namas“ - viešbučiai su restoranais Žvejų g. 20; Žvejų g. 22 Klaipėdoje - rekonstrukcija Architektai: S. Stripinis su - S. Stripiniene, E. Kaltanaite; Konstruktoriai: J. Bartkuvienė, A. Suško

2006 Jachtų uosto aptarnavimo centras Žvejų g. 24, Klaipėdoje

Architektai: S. Stripinis su - S. Stripiniene, E. Kaltanaite; Konstruktorė J. Bartkuvienė

Daugybė inžinerinių statinių – sandėlių, cechų, krantinių, kruizinių laivų terminalo projektai. Daugybė detaliųjų planų miesto centre, uosto akvatorijoje, Klaipėdos senamiesčio regeneravimo galimybių studija. Su kolegomis laimėti konkursai, tarptautiniai konkursai... 131

Kolegos Colleagues

8 pav. Elingo pritaikymo projektiniai pasiūlymai

9 pav. Ryžių malūnas, Keltininko namas – viešbučiai su restoranais Žvejų g. 20, Žvejų g. 22 Klaipėdoje rekonstrukcija ir Danės krantinių rekonstrukcija

10 pav. Ryžių malūnas, viešbutis Žvejų g. 22, Klaipėda

132

11 pav. Namo inžinerijos centras (NIC). Minijos g. 42, Klaipėda

Algis Vyšniūnas Architect Saulius Stripinis I find myself stuck in a strange felling, when people leave this world at the peak of their creativity. This short text honours a colleague and architect Saulius Stripinis (1959-2006). Saulius Stripinis was born and grew up in Plateliai. At the age of forty-four he already was one of the most successful and reliable architects in Klaipėda. It goes without saying, that current architectural scenery of Klaipėda would certainly be different without active involvement of Saulius Stripinis in the city-making process. He was intelligent, strong, honourable and trustworthy person. These are people who follow clear values and have a developed sense of duty and responsibility. Saulius Stripinis had an exceptional architectural and urban design background. The project of Navalis Hotel is a great example of new architecture in historic surroundings, which testifies the author’s professional maturity. The project of apartment house with commercial premises in Herkaus Manto str. 40 is an example of modern architecture, representing balance between heritage protection and urban development. His architectural legacy also include other building projects, detailed plans for sites in city centre and port area, feasibility study for regeneration of Klaipėda old town, several winning entries of national and international competitions. Today we can only regret the early death of a great architect. But, at first, we feel a serious lack of a decent man, like-minded person, friend and patriot of Lithuania Saulius Stripinis.

133

2015 metų architektūros įvykių kronika

Events

Įvykiai

Klaipėdos architektūra

Skulptūra / Sculpture 01.15

Danės upės dešiniojoje krantinėje prie Biržos tilto Klaipėdoje atidengta skulptūra „Undinėlė“. Autoriai: arch. D. Piparienė, skulpt. K. Pūdymas

Galimybių studija / Feasibility Study 02.20

Parengta Klaipėdos tikslinės teritorijos ir gretimų visuomeninių erdvių tvarkymo galimybių studija. Rengėjas MB „PUPA – strateginė urbanistika“

Koncepcija / Concept 02.06–04.08

Parengti ir viešai pristatyti senamiesčio ir naujamiesčio nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų koncepciniai sprendiniai. Rengėjas „Lietuvos paminklai“

Paroda / Exhibition 04.07

Fotografijų parodos „Klaipėdos bauhauzas“ pristatymas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute. Rengėjai: LASKAO, KU BRIAI

Galimybių studija / Feasibility Study 04.09

Parengta Jonų bažnyčios galimybių studija. Rengėjai: MB „PUPA – strateginė urbanistika“, UAB „Civitta“

Konferencija / Conference 05.22

Renginys, skirtas Klaipėdos miesto vystymo prioritetams aptarti. Organizatorius Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (KMSA)

Paroda / Exhibition 06.06

Atidaryta paroda „Klaipėdos architektūra 2014“ ir visą birželio mėnesį trunkantis renginių ciklas architektūros tema: architektūros ir fotografijos dirbtuvės, knygų pristatymai, ekskursijos, architektų paskaitos, filmų peržiūros. Parodoje pristatyti pirmosios Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto architektūros bakalauro studijų laidos baigiamieji darbai. Organizatoriai: KMSA, LASKAO, VDA

Galimybių studija / Feasibility Study 06.09

Parengta Atgimimo aikštės galimybių studija. Rengėjas UAB „Eurointegracijos projektai“, bendraautoris UAB „Pilis“

Konferencija / Conference 05.22

Mokslinė konferencija ir leidinio „Terra Urbana: Miesto architektūra“ pristatymas. Organizatorius Vilniaus dailės akademijos Urbanistikos, architektūros ir dizaino institutas (VDA UADI)

Irklavimas / Rowing 06.28

Tradicinė „Architektų irklavimo regata 2015“ Danės upėje. Varžybos organizuotos kartu su Klaipėdos irklavimo meistrų klubu „Dangės yriai“ 134

Stipendija / Scholarship 07.01

2015 metų LASKAO-ERGOLAIN stipendijos konkurso „Klaipėda. Aktuali architektūra“ pristatymas, nugalėtojų apdovanojimas. Organizatoriai: ERGOLAIN, LASKAO

Architektų diena / Architect day 07.01

Tradiciniai Architektų sąjungos renginiai

Pristatymas / Presentation 07.13

Pristatyta teritorijos tarp Tilžės gatvės, geležinkelio, Klemiškės gatvės ir kelio A13 Klaipėdoje detaliojo plano koncepcija ir teritorijos vystymo etapai. Rengėjas UAB „Dujų sfera“

Anonsas / Announcement 07.23

Pradėta rengti Kultūros paveldo apsaugos strategija. Rengėjai: MB „PUPA – strateginė urbanistika“, UAB „Civitta“

Atidarymas / Opening 07.24

Baigta naujojo Policijos pastato statyba. UAB „COWI Lietuva“. Autoriai: architektai S. Juškys, V. Kličius, L. Shapas, projekto vadovė B. Gasiūnienė

Atidarymas / Opening 08.06

Rekonstruota pietinė Danės upės pakrantė nuo Biržos tilto iki Jono kalnelio.

Anonsas / Announcement 08.12

Pradedamas rengti Uosto bendrasis planas. Rengėjas: UAB „Sweco Lietuva“

Renginys / Event 09.04

Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo renginys Nidoje. Įteiktas „Geriausio 2014 metų rekreacinės architektūros kūrinio“ apdovanojimas. Organizatorius: Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondas

Paroda / Exhibition 09.10

Instaliacijos „Alchemija“ (autoriai: A. Baužys, Š. Gentvilienė) pristatymas LASKAO patalpose Galerijų dienų Klaipėdoje metu. Partneriai: LASKAO, UAB „VudVa“

Paminklas / Memorial 09.18

Europos paveldo dienų renginys, kurio metu pristatytas restauruotas paminklas 1923 metų sukilimo dalyviams atminti. Organizatoriai: KMSA, KPD. Architektai UAB „Klaipėdos projektas“

Paroda / Exhibition 09.10

Parodos ir leidinio „Klaipėdos architektūra 2014“ pristatymas Telšių menų inkubatoriuje. Organizatoriai: LASKAO, Telšių menų inkubatorius 135

Įvykiai Events Projektas / Project 10.05

Klaipėdos baseino (50 metrų) su sveikatingumo centru statybos pradžia (išduotas statybos leidimas). Rengėjas UAB „Cloud architektai“

Atidarymas / Opening 10.21

Baigtas įrengti dviračių takas palei Danės upės pakrantę nuo Jono kalnelio iki Gluosnių skg. Projekto autoriai: R. Gailius, L.Nemeikšytė, N. Vaišnoraitė (UAB „Pamario projektai“). Darbo projekto autorius architektas R. Šneideris

Paroda / Exhibition 09.10

Galerijoje „si:said“ atidaryta architekto Vlado Balsio „Nematoma paroda“

Konkursas / Competition 10.26

Bastionų tilto techninio projekto viešojo pirkimo konkursas. Darbai pristatomi kataloge

Atidarymas / Opening 11.02

Baigta Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija. Autoriai: architektas Stanislovas Lukšas, Kristina Jurkutė, Saulius Manomaitis. Rangovas UAB „Pamario restauratorius“

Konkursas / Competition 11.09

Futbolo mokyklos techninio projekto viešojo pirkimo konkursas. Dalyviai: UAB „Eksploit“: L. Deikuvienė, D. Kriaučiūnienė; UAB „Hidroterra“ V. Karoblienė; UAB „Hidrostatyba“, UAB „2L architektai“, UAB „Cloud architektai“

Pristatymas / Presentation 11.12

Pristatytas Naujojo turgaus rekonstrukcijos architektūrinis projektas. Organizatoriai: UAB „Naujasis turgus“, LASKAO

Seminaras-dirbtuvės / Seminar-workshop 11.13–11.14

„Velux“ seminaras / kūrybinės dirbtuvės „Šviesa transformuoja architektūrą“ VDA Nidos meno kolonijoje. Organizatoriai: LASKAO, „Velux“

Konkursas / Competition 11.16

„Projekto idėja sveikam miestui“ konkurso rezultatai. Organizatoriai: LASKAO, SĮ Klaipėdos sveikatos centras

Pristatymas/ Presentation 11.23

Pristatytas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstravimo projektas. Rengėjas VĮ „Lietuvos paminklai“

Konferencija /Conference 12.10

Mokslinė-praktinė konferencija „Žmogus ir aplinka: kraštovaizdžio architekto iššūkiai“ Klaipėdos universiteto Aula Magna salėje. Organizatorė Klaipėdos universiteto Menų akademijos Architektūros, dizaino ir dailės katedra. 136

Knyga / Book 12.11

Išleistas istorinių Klaipėdos vaizdų albumas. Autorius Kęstutis Demereckas

Anonsas / Announcement 12.14

Klaipėdoje pradedamas rengti naujas bendrasis miesto planas. Rengėjas UAB „Urbanistika“

Skulptūra / Sculpture 12.21

Parengtas pastato Liepų g. 4 fasado mozaikos projektas. Autoriai: arch. Vytenis Mazurkevičius, skulpt. Gintautas Jonkus

137

Leidėjai / Publishers KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖ

Leidinį iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba / Publication is part funded by Ministry of Culture of the Republic of Lithuania and Lithuanian council for culture

Partneriai / Partners

KLAIPĖDOS K U L T Ū R Ų KOMUNIKACIJŲ C E N T R A S Rėmėjai / Sponsors

ISSN 2029-9559

Rankose laikote garbingą 15-ąjį leidinio „Klaipėdos architektūra“ numerį. Penkiolika metų miestui ir pasauliui pristatomi Klaipėdos architektūros objektai ir tendencijos. Kaip ir kasmet tekstus bei darbus pateikiame jau tradicinėse kategorijose. „Žvilgsnių“ rubrikoje rasite architekto Edmundo Andrijausko tekstą apie Klaipėdos bastioninę sistemą, architekto Laimono Bogušo – viešųjų pirkimų sistemos analizę ir siūlymus jai tobulinti, tradicinį Klaipėdos miesto vyr. architekto Almanto Mureikos aktualios architektūrinės problemos aprašymą. „Procesų“ rubrikoje pateikiamas informatyvus UAB „Progresyvūs projektai“ architekčių Danutės Zubavičienės ir Viktorijos Vizgintaitės tekstas apie daugiabučių modernizavimo Klaipėdos mieste iššūkius ir galimybes, paremtas praktikoje atliktais darbais. Rubrikoje „Kolegos“ architektas Algis Vyšniūnas pristato anapilin išėjusio architekto Sauliaus Stripinio kūrybą. Rubrikose „Konkursiniai darbai“, „Projektai“ ir „Realizacijos“ pristatomi leidiniui pateikti 2015 metų architektų darbai. Verta pažymėti pasikeitusią architektūrinių darbų dinamiką – sumažėjo konkursinių darbų, tačiau užderėjo realizacijų. Padėkos nusipelno ir LASKAOERGOLAIN studentų stipendijos laureatų darbai. Leidinį užbaigia tradicinė Klaipėdos architektūros 2015 metų įvykių suvestinė. Gero skaitymo!

A respectable 15th edition of “Klaipėda architecture” has landed in your hands. Fifteen years in the running the publication presents Klaipėda’s architectural objects and trends to the world and the city. Texts and projects are presented in traditional categories. The Views category presents a text by architect Edmundas Andrijauskas about Klaipėda’s bastion system, architect Laimonas Boušas delivers an analysis of the public procurement system and improvement recommendations and head architect of Klaipėda municipality Almantas Mureika gives a traditional review of topical architectural problems. The Process section brings insight by architects Danutė Zubavičienė and Viktorija Vizgintaitė into the challenges and opportunities of Klaipėda’s apartment building renovation based on practical experience. Architect Algis Vyšniūnas presents the work of the late architect Saulius Stripinis in the Colleagues section. The projects of 2015 sent in by the architects themselves are divided into Competition projects, Projects and Realizations categories. It is worth noting a change in the dynamic of architectural projects - a decrease in competition projects and an increase in realized objects. The winning student projects of the LASKAO-ERGOLAIN scholarship deserve gratitude. The publication is traditionally concluded by a summary of Klaipėda’s architectural events of 2015. Have a nice read!