Klaipėdos architektūra 2018

N

NR18 KLAIPĖDOS ARCHITEKTŪRA KLAIPĖDA ARCHITECTURE

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018 (Nr. 18) Leidinį nuo 2001 m. leidžia / Published since 2001 by Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) / Lithuanian architect union’s Klaipėda county organization (LASKAO) Bažnyčių g. 6-1, LT-91246 Klaipėda www.architektams.lt Leidinio sudarytojas / Editor Vaidotas Dapkevičius Teksto redaktorė / Language editor Romualda Nikžentaitienė Dizainas ir parengimas spaudai / Design Aurimas Baužys Viršelio nuotrakos autorius / Cover photographer Norbert Tukaj (norberttukaj.com) Spaustuvė / Printing house UAB „BALTO print“ Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius Leidėjų ir autorių nuomonės gali nesutapti Už pateiktų projektų, tekstų turinį ir kokybę leidėjai neatsako © Aurimas Baužys, 2019 © LASKAO, 2019 © Autoriai, 2019 ISSN 2029-9559 Klaipėdos architektų registras / Klaipėda architect registry www.architektams.lt/registras

TURINYS / CONTENTS Įžanga / Foreword 6 Gerda Antanaitytė, LASKAO valdybos pirmininkė Žvilgsniai, nuomonės / Views, opinions 8 Edmundas Andrijauskas. Regioninė architektų taryba - problema ar sprendimas ?

10 Gerda Antanaitytė. Klaipėdos miesto rytinės dalies kūrybinių dirbtuvių apžvalga 14 Tomas S. Butkus. Urbanistikos muziejus – miestui ir miestiečiams Tyrimai, analizės / Research, analysis 16 Dr. Vasilijus Safronovas. Buvusios bažnyčios klaipėdoje, turgaus g. 24, Istorinis tyrimas Konkursiniai projektai / Competition projects Modernus bendruomenės centro ir bibliotekos pietinėje klaipėdos miesto dalyje konkursas 26 Aketuri architektai. I vieta / Klap + Gintaras Kuginys. II vieta / YCL. III vieta / Heima. IV vieta 34 Modernus bendruomenės centro ir bibliotekos pietinėje klaipėdos miesto dalyje konkurso darbai Jūrininkų sveikatos priežiūros centro konkursas 40 Mes architektai. I vieta / Eventus PRO. II vieta / Metro architektūra. III vieta / Autorių grupė. IV vieta / Urbanistinė architektūra. V vieta 50 Jūrininkų sveikatos priežiūros centro konkurso darbai Senyvo amžiaus asmenų globos namų Melnragėje konkursas 54 Uostamiesčio projektas. I vieta / A405 / Altitudės Senojo turgaus aikštės, prieigų ir lauko paviljono konkursas 60 Altitudės. I vieta / Autorių kolektyvas. II vieta / Vakarų siluetas. III vieta Daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų komplekso Rygoje konkursas 66 Urbanistinė architektūra. I vieta Palangos jaunimo centro konkursas 68 Altitudės. II vieta Rusnės salos apžvalgos bokšto konkursas Altitudės. III vieta 70 Gyvenamųjų namų kvartalo konkursas Urbanistinė architektūra. III vieta 72 Projektai / Projects A405. Administracinis pastatas 74 A405. Neformaliojo vaikų švietimo įstaiga su ikimokyklinio vaikų ugdymo patalpomis 76 A405. Administracinio pastato rekonstravimas 78 Altitudės. Naujoji perkėla 80 Altitudės. Namas kolektyviniuose soduose 82 Baltas kvadratas. Vienbutis gyvenamasis namas 84 E.Andrijausko projektavimo firma. Vienbutis gyvenamasis namas 86 E.Andrijausko projektavimo firma. „Sostena“ automobilių centras 88 NTH projektai. Prekybos paskirties pastatas su administracinėmis, paslaugų ir sandėliavimo patalpomis 90 Senamiesčio projektai. Šv. Jono bažnyčios atkūrimo projektiniai pasiūlymai 92 Pilis. Gyvenamojo namo rekonstrukcija 94 Sunprojektai. Komercinės paskirties pastato rekonstravimo projektiniai pasiūlymai 96 Sunprojektai. Komplekso „Kopų žuvėdra“ architektūrinė-urbanistinė koncepcija 98 Sunprojektai. Komercinės paskirties pastato rekonstravimo projektiniai pasiūlymai 100 Sunprojektai. Vienbutis gyvenamasis namas 102 Uostamiesčio projektas. Buvusios spirito – alaus gamyklos statinių komplekso (KVR 25107) rekonstrukcija 104 Uostamiesčio projektas. Druskininkų daugiafunkcis kultūros centras 106 Uostamiesčio projektas. Gamybos paskirties pastato naujos statybos ir paprastojo remonto projektas 108 110 Uostamiesčio projektas. Buvusios „Laivitės“ teritorijos išvystymo urbanistinė koncepcija Realizuoti projektai / Built projects 112 E.Andrijausko projektavimo firma. Pėsčiųjų tako tarp Gedminų g. ir Taikos pr. rekonstrukcija 114 Slangen+Koenis-architecten + Cloud architektai. 50 Metrų baseinas su sveikatingumo centru 116 Pilis . XIX a. silkių sandėlio rekonstrukcija 118 Sprik. Klaipėdos naujasis turgus 120 TS Projects. Vienbutis gyvenamasis namas Įvykiai / Events 122 2018 Metų architektūrinių įvykių kronika

98

100

86 84 102

76

82

54 56 58

120 10

96 104

116 110

16 92 60 62 64 94 40

- 52

114 80 78

90

88

74

108 112

118 26

- 38

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

7

ĮŽANGA / FOREWORD Aštuonioliktas Klaipėdos miesto ir jo architektų kūrybos katalogas „Klaipėdos architektūra 2018” prisipildė kokybiškais konkursiniais projektais, projektiniais pasiūlymais ir realizuotais objektais. Tačiau 2018-ieji Klaipėdos miesto architektūriniame lauke pasižymėjo ir kaip iniciatyvų, skatinančių bendradarbiavimą tarp miesto, gyventojų ir architektų, metai.

Vis didesnis bendruomenės įsitraukimas į miesto planavimo procesus atskleidė, kad visuomenėje įsitvirtina supratimas, jog miestiečių indėlis ir atsakingas požiūris į savo aplinką yra viena esminių darnios miesto plėtros sudedamųjų dalių.

Klaipėdos miesto rytinės dalies kūrybinių dirbtuvių metu į projektavimo procesą įsitraukė ne tik profesionalūs architektai, bet ir mokslininkai, architektūros studentai, nekilnojamojo turto vystytojai bei miestiečiai, besidomintys Klaipėdos plėtra. Pasiektus kūrybinių dirbtuvių rezultatus numatoma naudoti kaip rekomendacinę medžiagą tolimesniame teritorijos planavime.

Tuo tarpu architektūrinių konkursų poreikis ir suformuota išsami užduotis parodė atsakingą miesto požiūrį į jautriausią – visuomeninės architektūros tipologiją. O konkursams pateikti darbai džiugino profesionaliu požiūriu ir išpildymu. Klaipėdoje įgyvendinus Klaipėdos bibliotekos bei Jūrininkų poliklinikos konkursus laimėjusius projektus miestas galėtų didžiuotis municipaline architektūra, turinčia itin sąmoningą požiūrį į žmogų.

Nenutrūkstantis dialogas tarp miesto valdžios, miestiečių ir architektų ne tik įteigia visapusiai atsakingą žvilgsnį į savo aplinką, bet daug svarbiau, jog šis bendradarbiavimas skatina gilesnį architekto amato suvokimą visuomenėje ir nuoširdų kokybiškos aplinkos poreikį.

The 18th Klaipėda and the cities architects work catalogue „Klaipėda archtiecture 2018“ filled up with quality competition projects, concept designs and realized projects. 2018 was also marked by initiatives stimulating cooperation between the city, citizens and architects.

An ever increasing community participation in the planning process exposed a forming understanding among citizens that their input and responsible attitude towards their environment is a cornerstone of sustainable urban development.

Klaipėda eastern district workshop saw the involvement in the planning process of professional architects along with scientists, students of architecture, property developers and citizens interested in Klaipėda’s development. The results of the workshop are planned to be used in further development of the district.

Meanwhile the need for architectural competitions and their comprehensive assignments point towards a responsible approach towards public architecture. The works produces for the New public library and community centre of southern Klaipėda and Seamen health clinic competitions delighted with professional attitude and fulfilment.

Upon building the winning projects Klaipėda could take pride in quality municipal architecture with a conscious attitude towards the people using them.

A continuous dialogue between the municipality, citizens and architects not only forms a mutual and responsible view towards our environment but more importantly this cooperation promotes a deeper understanding of the architects role in society and a sincere need for a quality environment.

Gerda Antanaitytė LASKAO valdybos pirmininkė

Gerda Antanaitytė Chairwoman of LASKAO board

8

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

9

EDMUNDAS ANDRIJAUSKAS

Architektas, LAS, LAR, Klaipėdos RAT pirmininkas

Regioninė architektų taryba - problema ar sprendimas ?

VIEWS, OPINIONS / ŽVILGSNIAI, NUOMONĖS

Regional architects council - a problem or a solution ?

2017 m. lapkričio mėnesį įsigaliojo Architektūros įstatymas, kurio pagrindinė idėja – Lietuvos architektūros kokybės gerinimas. Ištisą dešimtmetį kurtas dokumentas pagaliau architektūros ir urbanistikos kokybei suteikė teisinę bazę. Akivaizdu, kad vien dėl įstatymo atsiradimo mūsų projektai nešoktels į aukštesnį lygį, tačiau teisinis pagrindas tam pradėtas kurti. Vienas iš svertų, siekiant šio tikslo, yra Regioninių architektūros tarybų (RAT) atsiradimas ir įteisinimas Architektūros įstatyme.

Pusantrų metų Lietuvoje jau veikiančios tarybos susiduria su įvairiomis problemomis. Klaipėdos RAT, vertinusi projektus Neringoje, Palangoje ir, žinoma, mūsų mieste, jau sukaupė pirminę patirtį, identifikavo problemas, silpnąsias svarstymų puses. Bandysiu išskirti svarbesnius darbo aspektus.

Architektūros kokybės kriterijai Architektūros įstatyme nustatyti architektūros kokybei taikomi reikalavimai, pagal kuriuos tarybos formuluoja savo išvadas ir rekomendacijas, suteikia svarstymams apibrėžtumo. Kita vertus, šie kriterijai, perkelti iš užduoties Europarlamento pastatų kompleksui Strasbūre, šiek tiek siaurina vertinimų skalę. Ypač tai tampa akivaizdu, svarstant urbanistinius planus. Matyt, tik svarstymų praktika pamažu suformuos nuoseklesnę vertinimo kriterijų skalę ir jų turinį. Tad nuo tarybų darbo ir rezultatų apibendrinimo priklausys vertinimo kokybės augimas.

Svarstytinų objektų atranka Nors Architektūros įstatyme RAT funkcijos gana plačios, apimančios visą miestų plėtros skalę, realybėje svarstyti dažnai pateikiami atsitiktiniai, nereikšmingi objektai. Tuo tarpu svarbūs miestovaizdžiui kompleksai, atskiri statiniai ar urbanistinės plėtros planai neranda kelio į RAT. Dabartiniu metu tik imperatyvus miestų (rajonų) vyr. architektų ar Kultūros paveldo departamento (KPD) reikalavimas

10

išduodamose sąlygose yra priežastis teikti svarstyti projektinius pasiūlymus. Tokia padėtis suponuoja neigiamą projektų autorių ir užsakovų požiūrį į RAT kaip dar vieną barjerą ir taip sunkiai įveikiamame projekto įgyvendinimo kelyje.

Santykiai su savivaldybe Nors pati RAT veiklos idėja galėtų būti apibrėžiama kaip neinstitucinė parama, siekiant aukštesnės gyvenimo miestuose kokybės, savivaldybių administracijų santykiai su RAT tebėra atšiaurūs.

Panašu, kad Vilniuje ir Kaune jie apskritai įgavę konfrontacinį pobūdį. Mūsų mieste tik dėl Architektūros ir Miestų planavimo bei urbanistikos skyrių pastangų padėtis yra geresnė. Deja, nepavyko net nužymėti bendro darbo gairių nei su politikais (Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetu), nei su esminius sprendimus priimančiais administracijos pareigūnais.

Tokia situacija iš esmės pakerta bendradarbiavimo dvasią. Mano nuomone, kad ir kiek būtų svarbūs paskirų projektų architektūrinės kokybės vertinimai, ypač aktualūs miestui išlieka strateginių plėtros krypčių ir statinių plėtros pasirinkimas, užduočių tam parengimas ir pan. Pastaruoju metu priimti sprendimai dėl Muzikinio teatro vietos, Bastionų tilto statybos masto, Atgimimo aikštės ir Dangės skvero rekonstrukcijos realizacijos nepatvirtina savivaldybės gebėjimo priimti atsakingus ir apgalvotus nutarimus nei politiniame, nei administraciniame lygmenyse.

Manau, kad tokiame fone RAT ekspertų pagalba padėtų išvengti nepamatuotų sprendimų priėmimo.

Regioninės ekspertų tarybos veikla Pastaruoju metu RAT šalyje susiduria su didele kritikos banga. Aukščiau minėtą „barjerą“ siekiama pašalinti įtraukiant teismus, uždraudžiant finansavimą ir kitomis priemonėmis. Iš esmės tai suprantama, kai veiksmai sietini su agresyvaus verslo pozicija. Liūdina ne tai. Daug skaudesnė yra tarp kolegų architektų

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

paplitusi neigiama pažiūra į tarybas. Žinoma, objektyvios priežasties – papildomo svarstymo (nors tai nėra derinimas ar privalomos rekomendacijos) atsiradimas – erzina. Vis dėlto pažvelgus į vidinę tarybos veiklą ir svarstymų rezultatus, galima pastebėti ir subjektyvių negatyvios architektų pažiūros priežasčių. Dažnai perdėm kritiškas, pabrėžtinai smulkmeniškas vertinimas, dar ir reiškiamas aštriais pareiškimais, gulasi į protokolus ir išvadas. Tai savo ruožtu sukelia atgalinę reakciją, pavyzdžiui, kaip žiniasklaidoje nuvilnijęs architektūrinės inkvizicijos terminas. O juk visi žinome, kad nėra nieko lengviau kaip kritikuoti svetimą darbą, ir visi pažįstam skausmą, kai su pasimėgavimu sutaršomas mūsų darbas.

Imdamasis pirmininkauti Klaipėdos RAT, tikėjau, kad mūsų pasvertos ir korektiškos išvados, iškeliančios ne tik projektų trūkumus, bet ir gerąsias puses, bus priemonė ir argumentas kolegoms derinant savo darbą valdiškose ir savivaldos institucijose. Tikiu, kad subręsime, ir mūsų vertinimai taps tokiais dokumentais.

Būsiu labai laimingas, kai kolega architektas pateiks tarybai savo pasiūlymą ne „atvesdintas“, o norėdamas pasitarti su kolegomis, tikėdamas jų parama tolesniame kelyje į statybos leidimą.

November of 2017 saw the Architecture law came into force with its main objective of improving Lithuanian architecture quality. It is obvious that the passing of a new law will not automatically improve quality. One of the tools for achieving this goal is the emergence of Regional Architecture Councils (RAC) as stated in the law.

Since the first meeting of Klaipėda’s RAC this body ran into various challenges and fluctuations of public and professional opinion. The main identified issues are the Architectural quality criteria as stated in the law, their applicability and need for refinement, marginal reviewed projects, tense relations with local municipalities and last but not least a negative view towards the council by colleague architects and increasingly the public infused by interest groups.

Išsakytos pastabos dėl Regioninės architektų tarybos veiklos Klaipėdoje, žinoma, neapima visos problematikos, susijusios su prasidėjusia RAT veikla. Planuojami Statybos įstatymo, RAT nuostatų pakeitimai, finansavimo ir savivaldybės pozicijos problemų sprendimai, žinoma, gali iš esmės keisti tarybų darbą, tačiau kiek priklauso nuo mūsų, darysime viską, nuoširdžiai siekdami geriausio rezultato.

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

11

GERDA ANTANAITYTĖ

Teksto sudarytoja, architekė, LAS, LAR narė

Klaipėdos miesto rytinės dalies kūrybinių dirbtuvių apžvalga

VIEWS, OPINIONS / ŽVILGSNIAI, NUOMONĖS

Klaipėda eastern district workshop review

Miestiečių dalyvavimas planuojant teritorijas Klaipėdos miesto savivaldybė, pradėdama rengti didelės teritorijos mieste susisiekimo specialųjį planą, vykdė gyventojų įtraukimo projektą – kūrybines dirbtuves. Šių dirbtuvių procese dalyvavo miestiečiai, o dirbtuvių rezultatai ir toliau bus naudojami tiek kuriant planus, tiek kaip pagalbinė viešinimo medžiaga. Jaunieji urbanistai iš Klaipėdos siūlė savo vizijas, nekilnojamojo turto vystytojai kalbėjo apie problematiką ir teikė savo pasiūlymus.

Mieste projektuojantys architektai ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytojai konsultavo bei dalijosi įžvalgomis. Miestiečiai, besidomintys Klaipėdos plėtra, kėlė įvairius klausimus.

560 ha naujos plėtros teritorija mieste Analizuojama rytinės Klaipėdos miesto dalies – apie 560 ha – teritorija tarp Tauralaukio, magistralinio kelio A13, Paupių bei Dangės upės.

Teritorijos turimos savybės – turtingi gamtiniai ištekliai, istorinio paveldo inkliuzai ir patogi vieta miesto centro atžvilgiu – puiki perspektyva vystyti tvarų miesto rajoną. Tačiau kokybišką miesto plėtrą šiuo metu riboja susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trūkumas bei miesto plėtrai nepritaikyta žemės sklypų struktūra. Silpni ryšiai tarp agrarinio rytinio ir urbanizuoto vakarinio Danės kranto buvo nulemti reljefo – plataus Danės slėnio, pelkėtų smėlingų dirvožemių ir upės potvynių režimo, taip pat miesto raidos dinamikos. Iki Antrojo pasaulinio karo susiformavusi radialinė centrinės miesto dalies struktūra ir linijinė Smeltės gyvenvietės struktūra palei besivystantį uostą ir pramoninę Kuršių marių pakrantę po Antrojo pasaulinio karo generaliniais miesto planais buvo performuota į linijinę struktūrą, nusidriekusią į pietus nuo istorinės miesto dalies. Šis virsmas nulėmė rytinės Klaipėdos dalies ir Danės slėnio, iki tol dominavusio istorinio miesto raidoje, vaidmens sumažėjimą. Šiuo metu, prasidėjus neišvengiamai rytinės Klaipėdos dalies urbanizacijai, stinga koordinuotos plėtros, planuojami atskiri sklypai neformuojant darnios urbanistinės struktūros su rišlia susisiekimo ir inžinerinių tinklų sistema, socialine bei rekreacine infrastruktūra, kokybiškomis viešosiomis ir privačiomis erdvėmis.

12

Atsvara priesmiesčių driekai Viena iš priežasčių, kodėl miesto gyventojai ieško būsto priemiestyje, yra būsto pasiūlos įvairovės miesto teritorijoje stoka. Rytinės miesto dalies nauja plėtra gali pasiūlyti būstus skirtingus poreikius ir pajamas turintiems miestiečiams. Kokybiški aplinkos ir susisiekimo bei socialinės infrastruktūros sprendimai lemtų investicijų atsparumą ir teritorijos ilgaamžiškumą. Miesto tankinimas yra svarbus kokybiško gyvenimo prioritetas. Miestietiška aplinka, siūlytų komfortiškus atstumus iki socialinių, kultūrinių centrų, skatintų socialinį gyvenimą ir mažintų infrastruktūros priežiūros ir įrengimo kaštus.

Kūrybinės dirbtuvės Pradedamas rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialusis planas – viena iš priemonių, galinčių struktūruoti šią plėtrą, numatant darnią susisiekimo sistemą, formuosiančią šios miesto dalies urbanistinį karkasą bei kursiančią trūkstamas jungtis su esamais šiaurinės Klaipėdos dalies kvartalais bei viešosiomis erdvėmis. Siekiant kokybiškai vystyti teritoriją, būtina numatyti ne vien susisiekimo sistemos, bet ir būsimo užstatymo parametrus, jo charakterį.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija surengė Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybines dirbtuves, kurių metu miesto bendruomenė, architektai ir architektūros studentai buvo kviečiami prisidėti prie tolesnio teritorijos vystymo siūlant galimus scenarijus ir plėtros idėjas.

Kūrybinių dirbtuvių tikslas – supažindinti visuomenę su rytinės Klaipėdos miesto dalies teritorijos plėtros galimybėmis, probleminėmis situacijomis, kylančiomis plėtojant susisiekimo infrastruktūrą, akcentuoti procesų koordinavimo būtinybę ir informuoti visuomenę apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pradedamą rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialųjį planą.

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Kūrybinės dirbtuvės vyko dviem sesijomis.

Pirmosios sesijos metu architektai ir architektūros studentai kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros dėstytojais rengė galimus teritorijos vystymo scenarijus. Antrosios sesijos metu visuomenės atstovai susipažino su galimomis vystymo vizijomis.

Diskusijos ir kūrybinės sesijos metu išsakė savo nuomonę ir siūlymus dėl tolesnės teritorijos plėtros.

Abiejų sesijų rezultatai ir išvados pristatyti 2018 m. lapkričio 16 d. vykusiame Klaipėdos miesto savivaldybėje renginyje. Taip pat parengta ekspozicija ir skaitmeninis leidinys, išsamiai pristatantys apibendrintus kūrybinių dirbtuvių dalyvių siūlymus, planavimo eskizus, rezultatus ir išvadas.

Pirmosios kūrybinių dirbtuvių dalies tikslas buvo sukurti skirtingus teritorijos vystymo scenarijus.

Juos rengė trys komandos, sudarytos iš praktikuojančių jaunų architektų, VGTU architektūros studentų, padedant Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojams – dr. Daliai Dijokienei, dr. Matui Cirtautui ir Mildai Žekonytei. Apibendrinus visas pasiūlytas idėjas, kūrybinių dirbtuvių dalyviai parengė tris urbanistines koncepcijas, kurios perteikia potencialias teritorijos urbanistinio formavimo kryptis.

Antrojoje kūrybinių dirbtuvių dalyje dalyvavo suinteresuotosios visuomenės atstovai, teritorijos vystytojai ir miesto architektai. Diskusijos ir kūrybinės sesijos metu siūlytos idėjos iš dalies rodo tiesioginių teritorijos naudotojų interesą. Išsakytos pastabos turėtų būti vertinamos rengiant strateginius nagrinėtos teritorijos planavimo dokumentus, taip pat rengiant viso miesto ir jo prieigų vystymą.

Įvertinus diskusijos su visuomene metu išsakytus teiginius ir pateiktus atsakymus, matoma, jog vystant teritoriją svarbus prioritetas teikiamas upės pakrantėms, jas pritaikant rekreacinei veiklai.

Teritorija matoma kaip nauja dinamiška miesto dalis su dominuojančia skirtingos užstatymo tipologijos gyvenamąja funkcija, turinti unikalų charakterį (istorinių dvarelių įprasminimo prioritetas) ir kintančią architektūrą, taip pat turinti savo kultūrinius ir socialinius centrus – švietimo (aukštas prioritetas), gydymo, laisvalaikio, kultūros įstaigas. Diskusijos metu buvo išgrynintos pagrindinės probleminių klausimų grupės – susisiekimo, rekreacinė, inžinerinė, socialinė infrastruktūra ir urbanistinė plėtra.

Teritorijos lokacija – rytinė Klaipėdos miesto riba, esanti netoli miesto centro, ir jungtis su stipriai besiplečiančiais priemiestiniais gyvenamaisiais rajonais, diktuoja specifinę problematiką. Darnus teritorijos infrastruktūros integravimas į Klaipėdos miesto struktūrą ir sklandžių tranzitinių srautų iš priemiestinės dalies užtikrinimas yra kertiniai elementai, lemiantys kokybišką teritorijos kaip miesto, o ne priemiesčio, dalies vystymąsi. Teigiamas visuomenės požiūris ir rodomas interesas darnaus judumo principų taikymu, vystant teritorijos infrastruktūrą, yra skatinantis veiksnys.

Menkai išvystyta teritorijos infrastruktūra yra tiek iššūkis, tiek ir galimybė. Planuojant ir įgyvendinant susisiekimo infrastruktūros sprendinius, teritorija gali tapti itin patrauklia alternatyva priemiesčių driekai – miesto dalis, turinti kokybišką aplinką ir būstus, atitinkančius skirtingus poreikius. Visuomenės indėlis – kertinis tvaraus miesto augimo elementas. Įvykusių dirbtuvių metu surinkti siūlymai padės kokybiškiau planuoti teritoriją.

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

13

VIEWS, OPINIONS / ŽVILGSNIAI, NUOMONĖS

Komanda 1

Komanda 2

Emilija Deksnytė, Justina Radzevič, Edita Vilkelytė, Rūta Vitkutė

Julija Kodytė, Renata Mickevičiūtė, Aidas Kazakevičius, Benas Vencevičius

Komandos siūlomos teritorijos vystymo idėjos:

Komandos siūlomos teritorijos vystymo idėjos:

„Rytinės Klaipėdos centrinis parkas“ – šiame koncepcijos modelyje siūloma kurti centrinę žaliąją erdvę, aplink kurią formuojami gyvenamieji rajonai. Kvartalų užstatymo intensyvumas mažėja tolstant nuo „centrinio parko“. „Klaipėdos Eliziejaus (Šaulių) laukai“ – šiame koncepcijos modelyje siūloma suformuoti pagrindines žaliąsias juostas palei kairįjį Danės krantą ir palei intensyvaus eismo A13 magistralinį kelią. „Mažoji Kopenhaga“ – šiame koncepcijos modelyje siūlomas gatvių tinklas, formuojantis aiškią unikalių kvartalų struktūrą. Gyvenamųjų rajonų viduje numatomi paslaugų ir socialiniai centrai.

Pagrindinė koncepcinė schema sujungia tris koncepcinius modelius į bendrą visumą.

Trijų kaimynijų principas – nagrinėjamoje teritorijoje numatoma trečia naujai projektuojama kaimynija su savo centru. Visos trys kaimynijos atskiriamos žaliaisiais erdviniais kanalais, kurie sukuria tiesioginį gyvenviečių ryšį su Danės upės gamtiniu karkasu.

Dviejų kaimynijų principas – apibrėžtoje teritorijoje galima būtų išskirti dvi kaimynijas: į pietus besiplečianti Tauralaukio ir šiaurinėje Liepų gatvės pusėje jau pradėję kurtis nauji kvartalai. Pagrindinės susisiekimo ašys formuotųsi šiaurės–pietų kryptimi.

Jungtis su priemiesčiais – remiamasi ne tik kaimynijų kūrimo principu, bet siekiama įvertinti ir platesnį kontekstą. Ši Klaipėdos dalis galėtų tapti regioninės svarbos vieta, kuri sukurtų patogesnę ir geriau veikiančią Klaipėdos priemiesčių jungtį su miestu.

14

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Komanda 3 Monika Dvarionaitė, Justina Sakalauskaitė, Milda Urbonavičiūtė, Kęstutis Želnys Komandos siūlomos teritorijos vystymo idėjos: Du centrai. Žvelgiant į teritoriją lokaliai, siūloma ją vystyti jau prasidėjusia linkme ir tendencija. Stiprinti jau natūraliai susiformavusį mazgą šiaurinėje teritorijos dalyje, numatant aukštesnį, intensyvesnį užstatymą, orientyrus, kurie leistų identifikuoti šią Klaipėdos teritorijos dalį. Pietinėje dalyje siūloma atkreipti dėmesį į jau pradėtas statybas ir naujai formuojamus kvartalus, traktuoti tai kaip naujo pocentrio užuomazgą, tęsiant šioje teritorijos dalyje užstatymo vystymą.

Taigi remiantis esama situacija, nagrinėjamoje teritorijoje siūloma jos vystymą tęsti pagal jau susiklosčiusias aplinkybes ir formuoti du (vieną išplečiant, kitą suprojektavus) pocentrius, atskiriant juos želdynais, kurių miesto gyventojams nuolat trūksta.

Skaitmeninis leidinys, išsamiai pristatantis kūrybinių dirbtuvių siūlymus, rezultatus ir išvadas: https://issuu.com/laskao/docs/kmrd Straipsnis parengtras pagal Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO), Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros (VGTU AF UK) pateiktą medžiagą.

Klaipėda Eastern district workshop review Klaipėda municipality in preparation of preparing a large scale transport infrastructure master plan organized a citizen participation project - an idea workshop. The workshop saw young urban designers propose their visions, property developers talk about the problems they face in the district and introduce their proposals, professional architects alongside Vilnius Gediminas Technical University tutors advise and provide insights on the planning and design issues, residents inquire about the plan and its implications. The results of the workshop will be used in creating plans and as supplementary information material. A digital report of the results is accessible at https://issuu.com/laskao/docs/kmrd.

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

15

DR. TOMAS S. BUTKUS

Architektas-urbanistas, poetas, leidėjas

Urbanistikos muziejus – miestui ir miestiečiams

VIEWS, OPINIONS / ŽVILGSNIAI, NUOMONĖS

Museum of Urban design for the city and citizens

Ruošiantis konkursui dėl 2022 m. Europos kultūros sostinės vardo, svarstėme, kuo pasauliui būtų įdomi ir netikėta Klaipėda. Nors konkursas buvo pralaimėtas, tačiau tai tapo unikalia galimybe „supurtyti“ uostamiesčio (o kartu ir Palangos bei Neringos miestų) smegenis.

Buvo sukurta nemažai ambicingų idėjų ir scenarijų, o kultūrinei bendruomenei grąžinta viltis, kad kultūra ir jos žmonės miestui reikalingi ir svarbūs. Antra vertus, regis, buvo įsisąmoninta, kad būtinos sutelktos ir koordinuotos pastangos stipriau akumuliuoti kultūrinį potencialą ir miesto įvaizdžiui suteikti konkretesnį turinį. Koks tas turinys? Ir koks jo likimas? Pristatysime vieną pavyzdį. „Erdvės archyvas“, arba Atvirasis urbanistikos muziejus, – tai projektas, siekiantis sukurti gyvą ir autentišką kolektyvinės atminties ekspoziciją.

Jam įgyvendinti pasirinktas Klaipėdos miestas, turintis vieną turtingiausių Lietuvoje urbanistinės raidos ir kultūros pasakojimų ir artefaktų rinkinį.

Projektu atkreiptas dėmesys, kad Lietuva neturi nuolatinės miestų raidos ir architektūros tematikai skirtos ekspozicijos, o turtinga ir įdomi medžiaga yra išsklaidyta po įvairius archyvus arba nėra visai kaupiama – su tuo susidūrėme rengdami sovietmečio Klaipėdos urbanistinės raidos studiją (T. S. Butkus, V. Safronovas, V. Petrulis. Klaipėdos urbanistinė raida 1945–1990. Vilnius: VDA, 2014).

Lyginant su tradiciniais muziejais, urbanistikos muziejaus koncepcija skiriasi. Pirmiausia tai atvira duomenų platforma, erdvės archyvas, suteikiantis galimybę ekspozicijas kurti patiems žmonėms ir jų grupėms. Dar vienas netradicinis šio sumanymo bruožas – muziejus apima visą miesto teritoriją juridinėse savo ribose. Kiekvienas namas, futbolo aikštelė, pieva ir sandėlis traktuojamas kaip potenciali miestietiškos patirties erdvė, savotiška informacijos saugykla-kambarys, galintis pats tapti eksponatu arba ekspozicine erdve.

Projekto ambicija – sukurti analogų pasaulyje neturintį atvirą miesto muziejų, apimantį visą miesto teritoriją. Šiam tikslui padėtų išmanioji aplikacija ir internetinis puslapis. Vėliau mieste galėtų atsirasti unikali žymėjimo sistema, kuri skaitmeniniais kodais turistams ir vietos gyventojams galėtų teikti daug naudingos informacijos. Projektą vainikuotų originalios architektūros objektas, kurį projektuotų tarptautinį konkursą laimėjusi architektų komanda. Lygiagrečiai būtų organizuojami urbanistinei kultūrai dedikuoti renginiai, edukacinė veikla, rengiamos laikinosios parodos, kaupiami eksponatai ir rengiamos nuolatinės ekspozicijos.

16

Projektas sudėtingas, planuojamas jo įgyvendinimo laikas – 10–15 metų. Priklausomai nuo politinės valios, ekonominių ir socialinių aplinkos sąlygų, gali keistis tiek jo forma, tiek turinys. Todėl labai svarbu numatyti aiškius, ambicingus, tačiau pasiekiamus tikslus, kurių įgyvendinimu būtų suinteresuota ne tik miesto, bet ir valstybės kultūrinė bendruomenė.

Ilgalaikėje perspektyvoje projektas galėtų tapti naujo miesto įvaizdžio ir miesto prekės ženklo dalimi, centriniu kultūros flagmanu ir lietuviškos urbanistinės kultūros etalonu. Antras ilgalaikis projekto tikslas būtų suaktyvinti gyventojų įsitraukimą į miesto formavimo procesus – ne tik teikti skundus ar pageidavimus, bet ir burtis į savo interesus ginančias grupes bei jiems atstovauti. Vienas tokių interesų – urbanistika ir architektūra. Jei miestas nori susigrąžinti prarastą think tank‘ą, būtina žmones iš meno, mokslo ir verslo sektorių įtraukti į miestokūros procesus, kurie, be ekonominės vertės, skatintų ir urbanistinės kultūros formų įvairovę.

Trumpalaikėje perspektyvoje miestui labai praverstų kokybiška skaitmeninė aplikacija, į miesto kultūrinio ir socialinio gyvenimo aktualijas integruojanti svarbiausius miesto įvykius, objektus ir vietoves (Kaunas jau turi ganėtinai panašios struktūros interneto puslapį, žr. www.atmintiesvietos.lt). Garbės reikalu turėtų tapti istorinių miesto žemėlapių, projektų ir dokumentų rinkiniai, kuriuos papildytų skaitmeniniai įvairių laikotarpių miesto urbanistinės raidos modeliai, nuolatinės ekspozicijos, skirtos miestų kūrėjams, statiniams, technologijoms.

O kur dar edukacinės dirbtuvės, mokančios jaunimą ir senjorus, verslo ir valdžios atstovus geriau pažinti miesto formavimosi procesus (ir principus). Galų gale prestižo reikalas mieste turėti unikalios formos ir funkcijos urbanistikos muziejų realiu pavidalu, kuris sustiprintų miesto konkurencinę galią kitų Baltijos jūros miestų atžvilgiu.

Svarstant tokias galimybes vertėtų pažiūrėti, ką šioje srityje veikia kaimyniniai miestai – Gdanskas, Ščecinas, Liepoja, Ventspilis, Kaliningradas.

Kaip sekasi planuoti miestus ir juose organizuoti viešąjį gyvenimą, didžia dalimi priklauso nuo bendro kultūrinio fono ir susitarimų, kurie veikia tiek įstatymų, tiek bendro kolektyvinio sąmoningumo pavidalu.

Kad taisyklės būtų aiškesnės, kuriami įvairūs etikos principai ir kodeksai. Vienas iš svarbiausių tokių kodeksų arba taisyklių rinkinių yra Urbanistinė chartija – europinio lygmens nacionalinis susitarimas dėl urbanistinės politikos principų (kurį jau turi ir Lietuva, žr. www.urbanistinechartija.com). Urbanistine chartija grindžiamas miestų ir kitų

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

gyvenamųjų vietovių tvarus vystymasis. Pagrindinis jos tikslas atitinka Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi 11-ąjį tikslą ir skamba taip: „pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir tvarūs“.

Ar gali Urbanistikos muziejus prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo? Kad miestas taptų įtraukus, kad galėtų konkuruoti pritraukiant žmones, nepakanka turėti stabilias darbo vietas. Turi būti sukurta gana tanki socialinė ir kultūrinė infrastruktūra. Šiuo metu Lietuva neturi nacionalinio lygmens kultūrinio karkaso ir socialinės infrastruktūros vystymo plano. Tikėkimės, tokia sistema su pagrįstais miestų poreikiais atsiras šiuo metu rengiamoje naujojo respublikos bendrojo plano koncepcijoje (ten kalbama ir apie valstybės ambiciją iki 2050 metų).

Urbanistikos muziejus – auganti iniciatyva.

Mintis turėti organiškai besivystančią gyvo muziejaus struktūrą gimė gilinantis į Naujosios Zelandijos muziejaus ekspozicijas Velingtone. Šiame muziejuje įtaigiai ir jautriai perteikiama skausminga vietos gyventojų maorių istorija. Maoriai dar XX a. pradžioje buvo beišnykstanti tauta, turinti itin savitą pasaulio supratimą, kultūrą ir tradicijas. Tik įtemptomis kolektyvinėmis pastangomis, kovojant dėl savo teisių į žemę, kalbą ir papročius, jai pavyko išlikti. Tuo tarpu europiečiai, suvokę savo protėvių nusikaltimus ir padarytą žalą saloms bei jose gyvenusioms autentiškoms kultūroms (taip pat ir jau išnykusioms gyvūnų ir augalų rūšims), ėmėsi keisti pasaulyje retai pasitaikančią politinę elgseną ir revizuoti istorinį pasakojimą. Tokiame kontekste muziejininkystė tapo unikalia kolektyvinės išpažinties misija, rodančia visapusišką civilizacijos vaizdą. Toks muziejus atsisako selektyvaus, vartotojui įprasto ir pagražinto kultūros vaizdo. Jo paskirtis – lyginamasis pasaulio mokymas, kur miesto griūtis suvokiama kaip naujo miesto galimybė, o žmonijos nuopuolis – kaip potencialus prisikėlimas.

Perspektyvoje iki 2030 m. muziejus galėtų būti matomas kaip vienas iš ryškiausių Klaipėdos kultūros flagmanų. Tikslui pasiekti būtų galima tinkamai išnaudoti simbolinį vietos kapitalą (daugkartinis miesto sunaikinimas, išnykusios karalystės, tautos ir etniniai dariniai), kultūros paveldą (piliavietė ir senamiestis, istoriniai priemiesčiai ir dvarai), įtraukti į projektą kūrybinių industrijų ir kolektyvinės atminties išsaugojimu besirūpinančias bendruomenės, taip pat konsoliduoti viešojo ir privataus sektorių lėšas.

Tokio muziejaus atsiradimas – didžiulis išbandymas miestui, kultūrinei bendruomenei, architektų cechui. Kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, muziejaus atsiradimas ilgalaikėje perspektyvoje ne tik pagyvina miesto gyvenimą, suaktyvina turizmo sektorių, bet ir turi teigiamą poveikį miesto ekonomikai – kuriasi nauji aptarnavimo verslai, atsiranda išmaniosios specializacijos, urbanistinė erdvė prisipildo techniniais terminais nenusakomos „miesto dvasios“.

Plečiantis iniciatyvai, gausėjant „miesto dvasią“ įprasminančioms ekspozicijoms ir augant programų skaičiui, atsiras realus poreikis fizinei muziejaus plėtrai. Muziejus matytinas kaip svarbi miestovaizdžio dominantė, traukos objektas, strateginis urbanistinės struktūros mazgas. Ar tai būtų piliavietė, ar senoji

miesto elektrinė, ar naujas „kosminis“ objektas gyvenamuosiuose rajonuose miesto šiaurėje arba pietuose, šio „kultūros kūno“ lokacija priklausys nuo daugelio veiksnių: politinio ir administracinio palaikymo, Europos Sąjungos kultūros finansavimo, bendruomenės įsitraukimo.

Ekspozicijų miestų ir architektūros tema, edukacinės veiklos ir muziejininkystės vakuumas suponuoja unikalią galimybę šią idėją įgyvendinti Klaipėdoje artimiausiu laiku. Tam yra kelios tinkamos sąlygos: miesto noras pasinaudoti Europos kultūros sostinės konkurso įdirbiu, iniciatorių entuziazmas ir architektų cecho gyvybingumas bei palaikymas, neišnaudotas ir neįdarbintas kultūrinis miesto potencialas.

Kultūrinis potencialas yra glaudžiai susijęs su miestų funkcine specializacija. Net ir dideli miestai, turintys stabilų ekonominį užnugarį ir pelningai dirbančių įmonių, susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu.

Tačiau patenkinę šį trūkumą, jie turi pripažinti kitą faktą – šiuolaikiniame mieste darbas nėra viskas. Žmonėms reikia poilsio, pramogų, socialinio kontakto ir įvairovės.

Galiausiai – tapatumo. Visą šį poreikių kompleksą galima įvardyti urbanistine kultūra. Čia reikia aiškios politikos, strateginio mąstymo, konkretaus veiksmų plano. Miestas su biblioteka, muziejumi, teatru yra XX a. miestas. Šiuolaikinis miestas ir jo kultūrinė infrastruktūra kur kas sudėtingesnė. Kiekviename mieste ji skirtinga.

Tokia miestų ekonomikos ir socializacijos aksioma reikalauja permąstyti miesto idėją. Atvirasis urbanistikos muziejus, mūsų nuomone, yra tinkamiausia tam forma.

Miestas ir valstybė, nuosekliai investuodami į vieną sritį, apgalvotai ir metodiškai remdami į ją nukreiptas įvairias iniciatyvas, maždaug per 10 metų gali susikurti naują tapatybę. Ši tapatybė laiduoja pasitikėjimą miestu kaip patikimu partneriu. Kartu nauja tapatybė reiškia ir kokybiškai naujus miestiečių socialinius santykius, pasitikėjimo erdvę, saugumą.

Tokia socialinė erdvė yra susijusi su visuomenės sveikata, kuri didina produktyvumą ir prisideda prie gyvybingos ekonomikos. Gyvybinga ekonomika investuoja į technologijas, generuojami didesni mokesčiai, kurių nemenka dalis vėl grįžta į kultūrą ir įvairias kultūrines veiklas. Toks miestas, o kartu ir miestiečiai, visada laimi.

Projektą iš dalies remia: - Klaipėdos miesto savivaldybė - Lietuvos kultūros taryba Projekto partneriai: - Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija - Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas Projektą administruoja: - VšĮ „Vario burnos“ varioburnos@gmail.com

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

17

DR. VASILIJUS SAFRONOVAS

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas

Buvusios bažnyčios Klaipėdoje, Turgaus g. 24, istorinis tyrimas

RESEARCH, ANALYSIS / TYRIMAI, ANALIZĖS

Historical research of the former Lutheran church building in Klaipėda, Turgaus Str. 24

Čia skelbiama sutrumpinta versija studijos, kurią autorius parengė 2017 m. Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu. Ja siekta apibendrinti istorinius duomenis apie ketinamą atstatyti Klaipėdoje, dab. sklype Turgaus g. 24, iki 1946–1947 m. stovėjusią evangelikų liuteronų bažnyčią. Nuorodų šioje publikacijoje atsisakyta, tačiau kuo remiasi autorius, galima suprasti iš tekste minimų šaltinių ir ankstesnių autorių darbų.

Bažnyčios aprašymai ir tyrimai Pirmieji mums žinomi Vokiečių miesto bažnyčios ir parapijos aprašymai siekia XVII a. vidurį. Tai buvo Klaipėdos valsčiaus parapijų vizitacijų dokumentai.

Jie teikia duomenų apie parapijos kasdienį gyvenimą ir einamuosius reikalus. Pirmąjį išsamesnį pastato aprašymą 1726 m. paskelbė vietinis kunigas Georgas Reimeris. „Klaipėdos istorijos“ autorius Johannesas Sembritzkis minėjo naudojęsis „Trumpa Klaipėdos kronika“ (Kürze Chronik Memels), sudaryta nežinomo autoriaus apie 1790 m., kuri kaip rankraštinis priedas buvo prijungta prie „1756 m. Klaipėdos Vokiečių liuteronų miesto bažnyčios nuosavybės sąvado“ (Corpus Bonorum der Lutherischen Teutschen Stadt-Kirche in Memel 1756). Šis šaltinis, J. Sembritzkio dar vadintas bažnytine kronika, papildytas informacija iki 1840 m., 1852 m. paskelbtas laikraštyje „Memeler Dampfboot“. Kronika akivaizdžiai naudojosi Carlas Emilis Eduardas Reinertas savo apybraižoje apie Bažnyčios istoriją, kuri buvo paskelbta tiek minėtame laikraštyje (1857), tiek atskira brošiūra. J. Sembritzkis XIX–XX a. sandūroje panaudojo didelę dalį minėtos informacijos ir papildė ją nauja medžiaga. Tuo metu Agathonas Harnochas (1890), vėliau Adolfas Boetticheris (1895) paskelbė kelis trumpus bažnyčios aprašymus. Erichas Zurkalowskis 1909 m. publikacijoje patikslino Bažnyčios topografijos ir rekonstrukcijos XVI a. faktus. Paskui publikacijų, teikiančių naujų duomenų Bažnyčios istorijai, ilgą laiką nepasirodė. Įvairūs straipsniai spaudoje ir profesiniuose leidiniuose kartojo žinomus faktus. Papildomos, iki tol nežinotos ar neskelbtos medžiagos šios Bažnyčios istorijai tyrinėtojai vėl pateikė tik XX a. pabaigoje. Vladas Žulkus ir Bernhartas Jähnigas 1994 m. paskelbė seniausiąjį Bažnyčios istorijos periodą patikslinančių duomenų, Jonas Tatoris (1994) nagrinėjo Bažnyčią menotyriniu ir architektūriniu aspektais. Bažnyčios istorija taip pat domėjosi ir jau žinomą medžiagą

18

skirtingais mastais apibendrino Albertas Juška, Ingė Lukšaitė ir Dainius Elertas, archeologinius tyrimus senajame sklype (Turgaus g. 37) vykdę Gintautas Zabiela ir Raimonda Nabažaitė.

Parapinė tradicija ir bažnyčios pavadinimas Šv. Jono parapija Klaipėdoje XX a. pirmojoje pusėje savo istorijos atskaitos tašku laikė 1258 metus [1].

Iš tiesų žinomi keli XIII a. dokumentai, kuriuose Klaipėdoje minima Šv. Jono bažnyčia. Tačiau realus bažnyčios egzistavimas XIII a. negali būti patvirtintas, o jos tolesniam likimui rekonstruoti trūksta šaltinių.

Nuoseklus Klaipėdos miesto parapijos kunigų sąrašas yra žinomas nuo 1529 metų. Seniausi parapijos maldos namai, kurių vietą šiandien įmanoma tiksliai identifikuoti, tarp 1562 ir 1571 m. iškilo prie Dangės upės, dab. sklype Turgaus g. 37. Tiksliai žinoma, kad iš to sklypo į šioje studijoje nagrinėjamą vietą parapija persikėlė 1706 metais.

Parapija ir bažnyčia, buvusi Turgaus g. sklype, Šv. Jono pavadinimu ėmė naudotis tik 1857 metais.

Reikia pritarti E. Zurkalowskiui, kadaise pažymėjusiam, kad ankstesniuose šaltiniuose nuo pat Reformacijos laikų šitoks bažnyčios pavadinimas nėra minimas.

Nuo XVI a. vidurio iki XIX a. vidurio ji vadinama Vokiečių bažnyčia, Liuteronų bažnyčia, Miesto bažnyčia, kartais derinant šiuos pavadinimus į vieną. Pvz., prieš pakeičiant pavadinimą 1857 m., paskutinis parapijos pavadinimas buvo Deutsch lutherische Gemeinde, o bažnyčia vadinta Deutsch lutherische Kirche.

Vietos raida 1790 m. į užbaigto Vokiečių bažnyčios bokšto viršūnę įdėtoje kapsulėje buvo pateikta Klaipėdos magistrato informacija, iš kurios žinome, kad naujosios Šv. Jono bažnyčios statybai buvo panaudoti penki sklypai Didžiojo Turgaus gale, tiesiai priešais kunigų namus. Pirmadienį, 1696 m. gegužės 14 d., dieną prieš tai atlaikęs mišias senojoje bažnyčioje,

[1] 1806 m. bažnyčia minėjo savo pašventinimą prieš šimtą metų. 1906 m. miesto laikraštyje taipogi buvo užsiminta, kad Šv. Jono bažnyčia pašventinta prieš 200 metų, tačiau 1908 m. rugpjūčio 9 d. vyko dviejų parapijų įkūrimo 650-mečio šventės.

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

1 pav. Fragmentas iš apie 1650 m. sudaryto Klaipėdos valsčiaus rankraštinio plano, kurio nežinomas autorius būsimosios bažnyčios vietoje (pažymėta) nupaišė užstatymą. Stambus pastatas kairėje – patikimiausias šiuo metu turimas seniausios Miesto bažnyčios, nugriautos 1706 m., vaizdas. Šaltinis: Carte des terres devant le Curis Haffe de côté du Memmel. [s.l., ca. 1650] Staatsbibliothek zu Berlin – Preußischer Kulturbesitz, Kartenabteilung, Sign.: S Kart N 11999/50.

karališkojo dvaro vyresnysis pamokslininkas dr. Bernhardas von Sandenas naujoje bažnyčios statybvietėje padėjo kertinį akmenį.

Kas buvo bažnyčios vietoje iki 1696-ųjų?

Aišku tai, kad penkių į vieną kvartalą sujungtų sklypų situacija atsirado tik XVIII a. pradžioje. Iki tol per šiuos sklypus ėjo Mokyklos gatvelės tęsinys, kuris dar XVII a. viduryje kirto dab. Tomo gatvę ir išėjo prie tiltelio per senąją Dangės vagą (dab. maždaug Didžioji Vandens g.). Kvartalų struktūra dab. Turgaus gatvės pietinėje pusėje pirmiau visiškai atitiko kvartalų struktūrą šiaurinėje pusėje. Maža to, kvartalai pietinėje dab. Turgaus g. pusėje iki juose atsirandant bažnyčiai buvo visiškai užstatyti. Kokio dydžio ir kokios konstrukcijos pastatais, kiek tokių pastatų būta, nežinome.

Galime tik spėti, kad minėti pastatai sudegė per 1678 m. Klaipėdą nusiaubusį gaisrą. Būtent tai galėtų paaiškinti, kodėl būsimosios bažnyčios vietoje po gaisro nebuvo atstatomi gyvenamieji ir / ar ūkiniai pastatai, o buvo nutarta skirti vietą perkeliamai bažnyčiai statyti.

Pastatytieji maldos namai užėmė ne visus penkis sklypus: dar XX a. pirmojoje pusėje Šv. Jono bažnyčia turėjo trijų sklypų adresą (Marktstr. 23–25), kurie iki 1858 m., kai Klaipėdoje atsirado šiuolaikiniai gatvių pastatų numeriai, atitiko kadastrinius numerius 167–169. Kiti du iš minėtų penkių sklypų, matyt, atitiko vėlesnį Marktstr. 21–22 (sklypai 165, 166, kurie 1858 m. vadinami Komm. Kirchenplatz).

Fiziškai į pastaruosius du sklypus maldos namai niekuomet nebuvo išsiplėtę.

Senasis statinys Kadangi senasis bažnyčios statinys dabartiniame Turgaus g. 24 sklype kartu su beveik visu jame buvusiu turtu pradingo per 1854 m. gaisrą, šiai studijai aktualūs tik esminiai senojo statinio raidos momentai ir konstrukciniai sprendimai.

Lėšos naujos bažnyčios statybai buvo pradėtos rinkti 1682 m., paskelbus, kad statybos fondas

2–3 pav. 1854 m. gaisro metu sudegusios bažnyčios šiaurinio fasado ir pastato plano brėžiniai. Šaltinis: Karl Pfuhl, Uberblick über den protestantischen Kirchenbau in Preußisch-Litauen. Zeitschrift für Bauwesen, 1922, S. 301.

sudaromas iš įplaukų, gautų papildomai apmokestinus pirklių prekes ir vietoje vartojamą mėsą bei alų. Per 14 metų iki minėtos kertinio akmens padėjimo ceremonijos 1696 m. šitaip buvo surinkta 12 tūkst. guldenų. Pradėta statyba dėl lėšų trūkumo 1698–1699 m. ir 1703–1704 m. buvo sustojusi.

Atlikus svarbiausius įrengimo darbus, maldos namai pašventinti 1706 m. sausio 18 d., per Prūsijos karaliaus Friedricho I karūnavimo penktųjų metinių šventę. Tačiau bažnyčios bokštas dar ilgai liko neužbaigtas. Tik 1790 m., Klaipėdos pirkliams nusprendus finansuoti bokšto statybą, darbai buvo atlikti per aštuonis mėnesius, ir lapkričio 24 d. įvyko užbaigto bokšto vainikavimo šventė.

Iš buvusios bažnyčios kronikos medžiagos žinome, kad statybvietė užėmė 9,3 tūkst. kvadratinių pėdų plotą [apie 1244 m2]. Bažnyčia statyta iš smulkintų lauko akmenų ir plytų, statybai naudotos 9 ir 6–7 sieksnių sijos, Gotlando kalkės. Statybos darbams vadovavo Schoenwaldtas – meistras, dirbęs su kitais mūrininkais padėjėjais. Pastato konstrukcijos pagrindą sudarė 24 kolonos, iš kurių 12 dviem eilėmis buvo statinio viduje, dar po šešias šiaurinėje ir pietinėje išorinėse sienose. Pastarosios, matyt, atliko ir kontraforsų vaidmenį. Pasak G. Reimerio, bažnyčia buvo skliautuota, viduje kolonos apmūrytos plytomis,

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

19

RESEARCH, ANALYSIS / TYRIMAI, ANALIZĖS

o pastato matmenys tokie: ilgis 123 pėdos ir beveik 4 coliai [36,089 m[2]], plotis 76 pėdos [22,239 m], aukštis 37 pėdos [10,827 m] iki stogo.

Pastatas turėjo aukštoką dvišlaitį stogą, viduje dengusį virš skliautuotos pagrindinės navos buvusią pastogę ir šonines navas. Stogo šlaitai orientuoti šiaurės ir pietų kryptimis. Pagrindiniuose šiauriniame ir pietiniame fasaduose tarp kolonų per visą fasado aukštį buvo didelės arkinių langų angos (po 5 vnt.).

Galinį rytinį fasadą sudarė trys arkinių langų angos, panašiu principu išdėstytos tarp keturių kolonų, ir viena pusapskritimė lango anga virš pagrindinės navos arkinio lango angos. Pagrindinės navos apačioje, po arkinio lango anga, buvo įėjimas į altorinę dalį. Galinis rytinis fasadas buvo plokščias.

Kaip ir šoniniuose fasaduose, čia išsikišo į išorę tik kolonų atramos. Tačiau senosios bažnyčios pastato piešinys, XIX a. viduryje skurtas Gustavo Waldhauerio, rodo, kad šiauriniame fasade, ties pastato centru, buvo nedidelis dviejų aukštų priestatas. Tikėtina, kad jis atsirado vėliau, nei buvo pastatyta pati bažnyčia.

Dėl to, ar tai buvo zakristija, kaip teigė J. Tatoris, kyla abejonių, mat zakristijos funkciją turėjo atlikti tuo metu jau egzistavęs kunigo namas.

Bokštas iki apžvalgos aikštelės buvo stačiakampis. Pirminis jo aukštis buvo 58 pėdos [18,203 m[3]].

Kaip liudijo G. Reimeris, jis pastatytas iš stiprių, masyvių plytų, nors ir be Haube (baroko bažnyčioms būdingo varpo formos išlenkto stogo) bei jam būdingų ornamentų viršūnėje. Bokšte jau tuo metu, be laikrodžio, buvo įrengti keturi varpai. Iš ant varpų išraižytų gamybos metų (1620) akivaizdu, kad į šią bažnyčią jie buvo pernešti iš senųjų maldos namų, kaip ir didelė dalis liturginių reikmenų, epitafijos ir paveikslai. Bokštas 1790 m. buvo paaukštintas dar 95 pėdomis – iki 153 pėdų [48,019 m] aukštyje įrengtos apžvalgos aikštelės, kurią juosė 100 cnt sveriantys geležiniai turėklai. Virš aikštelės kilo smailė, kuri bendrą bokšto aukštį didino iki 195 pėdų [61,201 m]. Toji smailė iš pradžių buvo medinė. Tačiau mediena netrukus ėmė pūti, o smailės apdengimas vario skarda 1806 m. kovo mėn. problemos neišsprendė. Reikėjo galvoti apie visos smailės keitimą. 1823 m. ji buvo sumūryta pagal uosto statybos inspektoriaus Heinricho Karlo Veito projektą. Darbai užbaigti liepos 11 d. Smailę nuo to laiko vainikavo į kryžių peraugantis stulpas su ant rutulio tupinčiu ereliu išskleistais sparnais, kuris pakeitė iki tol smailę puošusį burlaivį.

[2] Šie matmenys pateikti apibūdinant 1706 m. padėtį, kai buvusioje hercogiškojoje Prūsijoje naudota vadinamoji naujoji Kulmo matų sistema. Skirtingai nei vėliau įvestoji Magdeburgo (Reinlando) pėda, pastaroji buvo trumpesnė. Pagal naująją Kulmo sistemą pėdos dydis konvertuojamas į 0,2926156 m. Viena pėda lygi dvylikai colių.

[3] XVIII a. pab. viena pėda Prūsijoje pagal tuo metu taikytą Magdeburgo (Reinlando) matų sistemą atitiko 0,313853 m.

20

Laidojimas bažnyčioje ir šventoriuje Kaip ir senojoje bažnyčioje, 1706 m. pašventintuose maldos namuose buvo laidojama. Spėtina, kad šiai funkcijai iš pradžių naudoti tik bažnyčios rūsiai.

Garbingiausiems bendruomenės nariams palaidoti jie buvo naudojami visą XVIII amžių.

Altoriuje masiškai pradėta laidoti XVIII a. pirmojoje pusėje, praėjus keliolikai metų po bažnyčios pašventinimo. Tą lėmė faktas, kad, rekonstruojant miesto gynybinius įtvirtinimus, buvo uždarytos senosios kapinės (prie dab. Senojo turgaus). Dėl to visi mieste mirę parapijiečiai apie 60 metų iki 1781 m. buvo laidojami Vokiečių bažnyčios šventoriuje.

Kapines, sykiu ir šventorių, iš pradžių juosė lentų tvora, kuri 1739 m. jau buvo išgriuvusi. Po tam tikro susirašinėjimo šventorius buvo aptvertas mūrine tvora, kurios statyba datuojama 1740 m. J. Tatoris, matyt, spręsdamas tik vizualiai iš G. Waldhauerio piešinio, teigė, jog tvora buvusi „beveik dviejų metrų aukščio“.

Uždarius kapines, tolesniu laidojimo vietų puoselėjimu, regis, pernelyg nesirūpinta. Akivaizdu, kad antkapiniai paminklai šventoriuje buvo demontuoti: tai įvyko arba iškart uždarius kapines 1781 m., arba vėliausiai po 1854 m. gaisro.

Dalis kapų, matyt, buvo pažeisti 1925 m. rudenį įrengiant bažnyčioje naują šildymo sistemą ir kasant tam reikalingas specialias šachtas žemėje. To meto spaudoje pažymėta, kad, bevykdant šiuos darbus, paviršiun iškilo karsto dalių, griaučių, kaulų, kaukolių, o ant kai kurių iš jų dar buvo likę plaukų.

Pastato rekonstrukcija po Didžiojo gaisro 1854 m. spalio 4–6 d. gaisras Klaipėdai turėjo katastrofiškų padarinių. Jo metu, be kita ko, sudegė trys bažnyčios, įskaitant 1706 m. pašventintą Vokiečių bažnyčią. Tų įvykių liudininkas C. Reinertas rašė, kad po gaisro „Išoriniai bažnyčios ir bokšto mūrai, masyvios kolonos ir jungiančiosios arkos atrodė kaip įstabūs griuvėsiai, [išsiskyrę] tarp namų kaimynystėje, kurie visai sudegė ar sugriuvo“.

1857 m. rugsėjo 13 d. popietę įvyko atstatytosios bažnyčios pašventinimo iškilmės. Kaip ir 1706 m., ceremonija vyko dar nebaigus atstatymo darbų.

Bokštas, kuriam iškelti iki smailės pritrūko pinigų, buvo sumūrytas tik iš dalies, laikinai uždengiant šią dalį toliu.

Jo statyba galutinai užbaigta po šešerių metų, 1863 m. lapkričio 23 dieną. Paspartinti bokšto statybą tuomet leido pirklio Juliaus Ludwigo Wienerio mirtis. 1862 m. vasarį miręs turtingas pirklys dar 1860 m. papildė savo ankstesnį testamentą, išreikšdamas valią, kad dalis jo turto po mirties būtų palikta magistratui ir pirklių korporacijos valdybai, kurios galėtų naudoti tą turtą „negriežtai apibrėžtiems tikslams“. Iš beveik 135 tūkst. talerių tam skirtos palikimo sumos 6 tūkst. buvo nutarta panaudoti Šv. Jono bažnyčios bokšto statybai.

Daugiausia neaiškumų šiame etape kyla dėl bažnyčios rekonstrukcijos sumanymų ir eigos, kaip ir dėl projekto autorystės. A. Boetticheris, 1895 m. pirmasis pasisakęs atstatytosios bažnyčios projekto autorystės klausimu, nurodė, kad visi trys Klaipėdoje

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

per gaisrą sudegę maldos namai buvo atstatyti „pagal Stülerio projektus, kurių išbaigimui iš dalies asmeninę įtaką padarė karalius Friedrichas Wilhelmas IV“. Tačiau po statybos patarėjo Friedricho Augusto Stülerio (1800–1865) mirties paskelbtame jo darbų sąraše nurodyta, kad architektas Klaipėdoje projektavo tik Reformatų bažnyčią ir Lietuvių bažnyčios perstatymą, o 1913 m. Arturo Bittenso Klaipėdoje paskelbtas kraštotyrinis leidinys nurodė, kad Vokiečių bažnyčios atstatymu rūpinosi „uosto statybos inspektorius Bleekas pagal Stülerio brėžinius“. Nepaisant to, Augusto Stülerio autorystę nurodė tiek vėlesni autoriai, tiek šiuolaikiniai šio daug darbų palikusio Prūsijos architekto tyrinėtojai. Apie minėtojo uosto statybos inspektoriaus indėlį trumpai užsiminė tik J. Tatoris, pažymėdamas – su nuoroda į minėtą 1913 m. knygutę – esą jis vadovavo statybai.

Brėžiniai, kuriuos neįvardytame archyve aptiko buvęs klaipėdietis Linas Skwirblies, leidžia naujai svarstyti projekto autorystės klausimą. Du iš keturių jo rastų brėžinių yra parengti 1855 metais. Vienas (frontono ir profilio brėžinys) buvo pridėtas prie sausio 24 d. sąmatos pasiūlymo, kitas (sijų išdėstymo brėžinys) – prie kovo 4 d. pasiūlymo. Abu minėtus brėžinius parengė ne A. Stüleris, bet minėtas uosto statybos inspektorius, karališkasis statybų patarėjas Peteris Ludwigas Bleeckas (1801–1875). Šie du brėžiniai rodytų, kad būtent pastarajam buvo patikėta parengti bažnyčios atstatymo projektą ir sąmatą. Maža to, pirminis sumanymas, regis, buvo senąją bažnyčią atstatyti, o ne ją perstatyti. Idėja keisti projektą, matyt, atsirado projektą derinant. Ant abiejų šių brėžinių yra Johanno Carlo Augusto Klohto, vyriausybės ir statybų patarėjo Karaliaučiuje, rezoliucijos, o ant sijų išdėstymo brėžinio rezoliuciją uždėjo ir A. Stüleris.

Sijų išdėstymo brėžinys rodo, kad sąmata buvo parengta 1855-03-04, J. C. A. Klothas Karaliaučiuje uždėjo rezoliuciją 1855-05-14, o A. Stüleris Berlyne – 1855-06-20.

Galiausiai bažnyčia buvo atstatyta visai ne taip, kaip iš pradžių planavo P. L. Bleeckas. Vis dėlto kadangi iki šiol nėra rastas joks A. Stülerio darytas Klaipėdos Vokiečių bažnyčios projektas, mastas, kuriuo šis architektas prisidėjo prie visų korekcijų, lieka neaiškus. Ar A. Stüleris, būdamas Vyr. statybų deputacijos (Königliche Ober-Bau-Deputation) ir Karališkosios statybų akademijos direkcijos nariu, tik išsakė pastabas P. L. Bleecko projektui, bet pats jo nerengė?

O gal A. Boetticherio informaciją „pagal Stülerio projektus“ reikėtų suvokti kaip nuorodą į faktą, kad A. Stüleris tuo metu, kaip teisingai pažymėjo J. Tatoris, daug dirbo unifikuodamas Prūsijos bažnyčių planavimą ir stilistiką? Žinome, kad minėta Vyr. statybų deputacija Berlyne, kurioje jis dirbo, dar 1862 m. paskelbė tipinių projektų Prūsijos bažnyčioms, kunigo namams ir mokykloms rinkinį. Šiame rinkinyje yra ir 1844 m.

A. Stülerio nubraižytas tipinės trinavės 1,5 tūkst. vietų bažnyčios projektas, pagal kurį (šiek tiek modifikuotu variantu) 1845–1846 m. buvo pastatyta Šv. Mato bažnyčia Berlyno Tyrgartene. Esminiais vidinių erdvių planavimo principais šis projektas labai panašus į tą, kuris buvo įgyvendintas Klaipėdoje. Tiesa, jame nėra

šoninių frontonų, skiriasi stogo tipas, langų angos, bokšto viršūnė ir t.t. Tačiau neturime pamiršti, kad Klaipėdos bažnyčia nebuvo statoma tuščioje vietoje: esminis sprendimas buvo pastatyti ją naudojant išlikusias šonines sienas ir kolonas. Be to, projektuojant Klaipėdos bažnyčią, netiesiogiai dalyvavo Prūsijos karalius, kuris A. Stülerio tipinį projektą galėjo „patobulinti“.

Kaip Prūsijos monarchas įsitraukė į Klaipėdos bažnyčios projektavimą? A. Stüleris nuo 1842 m. buvo faktinis šio karaliaus architektas, o pats Friedrichas Wilhelmas IV vaikystėje vienerius labai įsimintinus metus praleido Klaipėdoje. Akivaizdu, kad šiam miestui valdantysis monarchas nebuvo abejingas.

Jau praėjus dešimčiai dienų po Didžiojo gaisro Friedrichas Wilhelmas IV pasiuntė piniginę paramą be namų likusiems Klaipėdos vargšams paremti, o 1857 m. net buvo kviečiamas į Klaipėdos bažnyčios pašventinimo iškilmes, į kurias, tiesa, neatvyko, bet atsiuntė „malonės kupiną atsisakymą“.

Ką konkrečiai projekte keitė karalius? A. Boetticheris „karaliaus idėjoms“ priskyrė penkių frontonų iš abiejų pusių įpaišymą į projektą pagal Magdeburgo katedros pavyzdį. A. Bittensas šią informaciją papildė, esą karaliaus paliepimu atsiradę ne tik frontonai, bet ir bokšteliai virš šoninių navų. 1898 ir 1905 m. išleistuose turistiniuose vadovuose po Klaipėdą minima, jog karaliaus nurodymu pastato viduje atsiradę ir tunelinės formos skliautai (Tonnengewölbe) bei konkreti stogo forma. J. Sembritzkis mini, esą karalius statybos projektą „savo ranka“ keitė „daug kartų“, dėl to bažnyčios sienas reikėję paaukštinti dešimčia pėdų. Šie duomenys gana prieštaringi. Tačiau jie rodytų, kad po Didžiojo gaisro atstatyta bažnyčia buvo kolektyvinis kūrinys: priderinta prie sudegusio statinio išlikusių konstrukcijų ir sienų; pritaikyta prie vieno iš karaliaus architekto A. Stülerio parengtų projektų, kaip turėtų atrodyti tipinė bažnyčia; vietoje projektuota uosto statybos inspektoriaus P. L. Bleecko, o Berlyne aprobuota su pataisomis tuometinio Prūsijos valdančiojo monarcho.

Galbūt tuo, kad kūrinys neturėjo vieno konkretaus autoriaus, galima paaiškinti faktą, jog 1867 m. lapkričio mėn., praėjus vos dešimčiai metų nuo bažnyčios pašventinimo, buvo parengtas vietinio mūrininko Franzo Fahrenholzo projektas, kurio tikslas, kaip galima spręsti iš dviejų brėžinių (juos irgi aptiko L. Skwirblies), buvo pašalinti tuo metu jau mirusio karaliaus „įvestus“ dekoratyvinius frontonus ir pinaklius tarp jų, grįžtant prie A. Stülerio pavyzdinių brėžinių idėjų. Tuo norėta sutvarkyti vandens nutekėjimo sistemą.

Bet šis klausimas galiausiai buvo išspręstas kitaip, nes ir frontonai, ir pinakliai Bažnyčios fasade liko.

Konstrukciniai sprendiniai ir pastato planas Esminius konstrukcinius atstatytosios bažnyčios sprendinius lėmė ankstesnis statinio palikimas ir tai, kad naują bažnyčią buvo nutarta „talpinti“ į senąją.

Tai liudytų du faktai: 1) žinome, kad kolonos ir išorinės sienos bent iš dalies išliko po gaisro, taigi logiška manyti, kad nebuvo prasmės jų demontuoti ir mūryti

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

21

RESEARCH, ANALYSIS / TYRIMAI, ANALIZĖS

naujai; 2) 24 kolonas, kurios, kaip liudija minėti aprašymai, sudarė konstrukcijos pagrindą senojoje bažnyčioje, taip pat randame minėtame P. L. Bleecko parengtame sijų išdėstymo brėžinyje. Iš jo matyti, kad pastato viduje būta dviejų eilių aštuoniakampių kolonų po šešias kolonas kiekvienoje eilėje, o išorinėse pastato sienose (šiaurinėje ir pietinėje) – dar po šešias kvadratines kolonas. Kolonos laikė masyvius žvaigždinius skliautus ir kartu buvo atrama mediniam balkonui, šoninėse navose skaidžiusiam aukštą bažnyčios erdvę apytiksliai į dvi dalis. Skliautuotos buvo visos trys navos, kiekvienoje navoje po penkis skliautus. Virš viršutinės navos, kuri buvo aukštesnė nei šoninės, galbūt dar būta pastogės, kaip ir senojoje bažnyčioje.

P. L. Bleecko brėžinyje pateikti ir kai kurie išmatavimai, kuriuos jau lengviau pritaikyti šiuolaikinei metrinei sistemai dėl to, kad XIX a. viduryje Prūsijoje naudotoje matų sistemoje įsigalėjo XIX a.

2-ajame dešimtmetyje visoje Prūsijoje įvesta dešimtainė pėda [0,3766 m]. Išorinių sienų kolonų, kurios atliko ir kontraforsų vaidmenį, išmatavimai buvo 2,5×2,5 pėdos [0,9415×0,9415 m].

Toks pat (2,5 pėdų) buvo galinės rytinės sienos storis. Bažnyčios rytinę sieną šiame brėžinyje nurodyta buvus 77,5 pėdų [29,1865 m] ilgio, šiaurinę sieną – 134 pėdų [50,4644 m] ilgio.

Bokšto ilgis vakarinėje sienoje 37,5 pėdos [14,1225 m], šiaurinėje sienoje 26,5 pėdos [9,9799 m]. Kitas brėžinys rodo buvusių navų plotį: pagrindinės navos plotis (vidinis atstumas tarp kolonų) sudarė 37 pėdas [13,9342 m], šoninių navų pločiai (atstumas tarp išorinės sienos ir vidinės kolonos į pagrindinę navą atsuktosios pusės) – 19 pėdų 6 colius, arba 19,6 pėdos [7,38136 m].

Pagal planą, ši bažnyčia buvo halinė.

Jos šoninės navos ir balkonas buvo skirti suolams sustatyti, pagrindinė nava skirta praeiti. Skirtingai nei 1854 m. sudegusioje bažnyčioje, atstatytojoje po gaisro pagrindinė nava baigėsi altorine apside, kuri atsirado projekto derinimo stadijoje kaip rytinės sienos priestatas. Viduje vizualiai didinusi altoriaus erdvę, ši apsidė priminė netaisyklingą ovalą, bet iš tiesų sudarė šešiakampį penkiasienį. Dar viena apsidė, kiek žemesnė, šešiakampė, penkių sienų, buvo įrengta šiaurinėje pastato sienoje (ją, skirdami nuo altorinės apsidės, toliau vadinsime šonine apside). Įėjimai į bažnyčią buvo trys: pagrindinis įėjimas (ar keli įėjimai) vakarinėje pusėje, bokšto apačioje; įėjimas šoninės apsidės vakarinėje sienoje iš Turgaus gatvės; įėjimas altorinės apsidės rytinėje sienoje iš dab. Pylimo gatvės.

Remiantis analogijomis, reikėtų manyti, kad laiptai į bokštą ir į chorą bei balkoną virš šoninių navų buvo įrengti bokšte ir turėjo būti dvipusiai.

Maldos namai turėjo autonominę šildymo sistemą. Iš pradžių pastatas šildytas dujomis, bet 1925 m. rudenį šildymo įranga ir sistema buvo pakeistos. Nuspręsta įdiegti rentabilesnę cirkuliuojančio oro šildymo sistemą, kurią suprojektavo vietinis inž. Marxas, o įrengė vietinė firma „Otto & Co.“ Įrangą, pargabentą iš Roterdamo, tiekė žinoma

22

kondicionavimo ir šildymo įrangos gamintoja „K. Thomsen & Co.“ iš Kopenhagos. Ją sudarė variklis ir du 3 m aukščio katilai, kurie buvo įrengti bažnyčios viduje (matyt, rūsyje), prie sienų abipus altoriaus.

Požemyje, maždaug 4–5 m atstumu įstrižai nuo dešiniojo katilo, įrengtas variklis, kuris vėsų bažnyčios orą pumpavo į katilus. Ten jis, pašildytas maždaug iki 50 laipsnių, į gramofoną panašiais piltuvėliais būdavo paskirstomas į pastato vidų. Lauke esant 20 laipsnių šalčiui, ši sistema buvo pajėgi užtikrinti 15 laipsnių šilumos temperatūrą bažnyčios viduje.

Eksterjero sprendiniai Kaip atrodė pastatas išorėje, leidžia rekonstruoti gana gausiai išlikusi ikonografinė medžiaga.

Esminiai elementai, kritę į akis bažnyčios išorėje, be iš daugelio miesto dalių matomo bokšto (jo funkcijas aptarsime atskirai), buvo pusapskritimės ir apskritos langų angos, dekoratyviniai trikampiai frontonai, sumūryti virš karnizo šiauriniame, rytiniame ir pietiniame fasaduose, bei reljefiniai rustai, išdėstymu priminę didžiules plytas, tolygiai skaidę bažnyčios fasadines sienas ir bokštą. Rustika plytinės bažnyčios tinke naudota ir langų bei durų apvadams paryškinti. Pastatą dengė dvišlaitis stogas, į kurį iš dviejų pusių statmenai rėmėsi po penkis dvišlaičius stogelius, dengusius dekoratyvinius frontonus.

Visą bažnyčią supo maždaug 2 m aukščio cokolis, kurį įvairino tik apsidės, durų angos ir išsikišę kontraforsai. Pietinis ir šiaurinis fasadai suplanuoti identiškai, išskyrus tai, kad šiaurinio fasado centre į gatvę išsikišo minėta šoninė apsidė. Šiuose fasaduose vyravo pailgos arkinės angos su jose įstatytais langais, kurių grakštūs rėmai buvo orientuoti vertikaliai.

Vientisumo įspūdį kūrė ne tik vertikalus langų ir jų rėmų ritmas, bet ir horizontali langų rėmų juosta, matoma visose langų angose palei pastato perimetrą, dengusi viduje užmūrytą lango ertmės dalį ties šoninių navų balkonu: taip langų angos, iš išorės atrodančios vientisos, viduje buvo suskaidytos balkono erdvės.

Dekoratyvinių frontonų centre, tiesiai virš kiekvienos pusapskritimės angos, buvo apskritimo formos langų angos. Tarp langų buvusios kolonos, kaip nurodė J. Tatoris, atliko ir piliastrų, ir kontraforsų vaidmenį, o viršuje peraugo į smailius bokštelius – pinaklius.

Po šešis tokius pinaklius buvo įrengta šiauriniame ir pietiniame fasaduose.

Rytinis fasadas tose vietose, kur jis dengė šonines navas, iš esmės kartojo šiaurinio ir pietinio fasadų sprendinius. Skyrėsi jis tuo, kad cokolio lygmeniu kontraforsai ne taip stipriai išsikišo į gatvę, viršuje piliastrai neperaugo į pinaklius, o trikampius dekoratyvinius frontonus vainikavo išsikišę stiebai su dekoratyviniais rutuliais. Rytiniame fasade stipriai išsiskyrė, lyginant su šiauriniu ir pietiniu fasadais, tik ta dalis, kuri dengė pagrindinę navą. Ji buvo aukštesnė, platesnė, o didžiąją jos dalį nuo žemės iki karnizo išorėje dengė altorinė apsidė. Šioje apsidėje kartoti tik pusapskritimių angų (langams ir durims) elementai.

Apsidės karnize aiškiai atpažįstamas A. Stülerio naudotas neoromaninės architektūros motyvas –

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

4 pav. Šioje Oskaro Schreiberio nuotraukoje matyti Šv. Jono bažnyčios rytinio ir šiaurinio fasado dalys, šoninė apsidė, bokšto sprendiniai, aplinka. Tarp 1901 ir 1908 m. Šaltinis: Album von Memel und Umgegend. 23 Ansichten nach Momentaufnahmen in Photographiedruck (Berlin: Globus Verlag, [apie 1905]).

5 pav. Nežinomo autoriaus nuotrauka detaliai atskleidžia Šv. Jono bažnyčios pietinį fasadą ir bokšto architektūrinius sprendinius. XX a. 3–4 dešimtmečiai. Šaltinis: Ostpreußen. Eine Erinnerung an Ost- und Westpreußen und Danzig mit 122 Fotografien (Frankfurt am Main: Wolfgang Weidlich, 1973).

visą penkiašonį karnizą juosusi ir pusapskritimio formą apsidei suteikusi arkatūra (arkatūrinį karnizą A. Stüleris naudojo Reformatų bažnyčios Klaipėdoje projekte). Šią centrinę rytinio fasado dalį virš apsidės užbaigė kryžiumi vainikuotas trikampis dekoratyvinis frontonas su apskritimo formos lango anga.

Prie šiaurinio fasado prigludusi šoninė apsidė buvo žemesnė nei altorinė. Altorinės apsidės karnizas sutapo su likusios rytinės fasado dalies karnizu, o šoninės apsidės daugiašlaitis stogelis viršuje baigėsi ties šiaurinio fasado pusapskritimių langų ertmės viršumi. Trijose iš penkių sienų šoninėse apsidėse buvo langų angos: po vieną nedidelę pusapskritimio formos angą apačioje, virš jų – dar po vieną apskritimo formos angą. Ketvirtoje (vakarinėje) sienoje buvo tik pusapskritimė durų anga, penkta (rytinė) siena palikta belangė.

Vakarinis fasadas smarkiai skyrėsi nuo visų kitų pirmiausia dėl masyvaus bokšto, uždengusio didelę šio fasado dalį palei pagrindinę navą. Į kitus bažnyčios fasadus vakarinis buvo panašus tik visuose fasaduose naudota plytų išdėstymą primenančia rustika ir pailgomis pusapskritimio formos langų angomis, abipus bokšto atliepusiomis šiaurinio ir pietinio fasadų ritmą.

Bokštą sudarė dvi dalys: viršutinė aštuoniakampė ir apatinė keturkampė. Jo išorėje irgi naudoti su kitais fasadais siejantys elementai: pusapskritimės angos ir reljefinis rustas. Šiaurinis ir pietinis bokšto fasadai, regis, buvo identiški. Juose būta penkiais aukštais (iki apžvalgos aikštelės) nevienodu atstumu viena nuo kitos išdėstytų pusapskritimių angų. Apatinė turėjo atlikti durų funkciją, bet galėjo būti ir užmūryta

(ikonografinės medžiagos šiai fasado vietai rekonstruoti nežinome); aukščiau išdėstytos angos buvo skirtos langams. Vakariniame fasade atitinkamu aukščiu buvo išdėstytos pusapskritimių angų langams poros (dvi angos kiekviename aukšte), išskyrus apatinę dalį, kuri galėjo išsiskirti durų anga (ar čia būta įėjimo, trūksta duomenų). Rytiniame bokšto fasade buvo tik viena analogiška langų angų pora po apžvalgos aikštele.

Likusią bokšto rytinio fasado dalį uždengė pagrindinį bažnyčios korpusą dengęs stogas.

Bokšto apžvalgos aikštelę, kurioje keturkampis bokšto tūris transformavosi į grakštesnį aštuoniakampį, dengė dvišlaitis stogelis rytų ir vakarų kryptimi orientuotais šlaitais. Pagrindinės ir dviejų šoninių navų ritmą rytinėje ir vakarinėje pusėse kartojo trys pusapskritimės atviros angos, iš kurių pagrindinė (kur buvo išėjimas į laiptinę) buvo kiek išsikišusi į priekį ir paryškinta nedideliu frontonu, šoninės (kur kabėjo po vieną varpą) įtrauktos. Šiaurinėje ir pietinėje pusėse buvo po vieną tokią angą.

Tarpus tarp angų paryškino pinaklius primenantys ažūriniai bokšteliai (iš viso aštuoni). Iš centrinės apžvalgos aikštelės dalies aukštyn kilo aštuoniakampė bokšto dalis su laikrodžiu ir aštuoniomis arkos formos angomis virš jo. Šios angos irgi buvo atviros ir dengė trečiąjį varpą. Dar toliau aukštyn kilo aštuoniakampė belangė smailė. Iš tarpukariu fiksuotų duomenų tiksliai žinoma, kad smailės viršūnėje buvo įrengtas 75 cm skersmens ir 1 m aukščio rutulys, iš kurio kilo į kryžių peraugantis stiebas. Prie stiebo tarp rutulio ir kryžiaus šarnyrais buvo pritvirtintas maždaug 20 kg sveriantis aitvaro formos vėjarodis (120 cm ilgio, 75 cm pločio).

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

23

RESEARCH, ANALYSIS / TYRIMAI, ANALIZĖS

6 pav. Daugelį funkcijų atlikęs Šv. Jono bažnyčios bokštas dominavo Klaipėdos miesto centrinės dalies panoramoje. Nežinomo aut. nuotrauka. XX a. 4-asis dešimtmetis. Šaltinis: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-16910.

Ant bažnyčios išorinių sienų buvo įrengta atminimo ženklų. Vienas toks – iš išdegto molio pagamintas apvalus medalionas su Klaipėdoje gimusio žinomo XVII a. poeto Simono Dacho (1605–1659) atvaizdu. Medalionas buvo įrengtas 1872 m. ir puošė vakarinį bokšto fasadą.

Bokštas

Pastato interjeras

Masyvus po gaisro atstatytos bažnyčios bokštas iki 1945 m. buvo aukščiausias Klaipėdoje visuomeninės paskirties statinys, miesto silueto dominantė, matoma veik iš visų pusių. Bokšto aukštis iki viršūnės siekė 75 m (kitur nurodoma 76 m). Iki aukščiausio smailės taško vedė laiptai, kurie iki smailės kilo aukštyn uždaroje erdvėje. Norint palypėti dar aukščiau, prie stiebo su kryžiumi ir vėjarodžiu, reikėjo naudotis 8 m žemiau smailės viršūnės stoge buvusia anga, nuo kurios toliau į viršų kilo atviri geležiniai laiptai.

Bokštas atliko kelias pagrindines funkcijas.

Pirma, tai buvo apžvalgos aikštelė. Aikštelė, kurios aukščio kol kas nustatyti nepavyko, vainikavo keturkampį bokšto tūrį. Ją juosė ažūriniai turėklai.

Iš čia Klaipėda buvo apžvelgiama į visas puses.

Antra, bokšte virš apžvalgos aikštelės buvo įrengtas laikrodis su keturiais ciferblatais, atsuktais atitinkamų senamiesčio gatvių kryptimis.

Laikas bokšte buvo ne tik rodomas, bet ir mušamas. Šią funkciją atliko ir bažnyčion tikinčiuosius kvietė trys varpai, kurie buvo pakabinti dar 1857 m. vasarį. Iš pradžių jie, matyt, kabojo uždaroje bokšto erdvėje, o bokštą 1863 m. užbaigus, buvo iškelti į atvirą erdvę: didysis varpas kabojo virš laikrodžio, du mažesni – apžvalgos aikštelėje. Tiesa, vienas

24

mažesniųjų varpų 1911 m. įskilo ir varpų liejikai jį kaipmat rekomendavo perlieti. Ką su šiuo varpu daryti, regis, kurį laiką nebuvo apsispręsta, tačiau galiausiai įskilusio varpo bažnyčioje nebeliko. Į didįjį bažnyčios varpą (48 cnt svorio) pasikėsinta Pirmojo pasaulinio karo metais. Paskutinį sykį jis suskambo 1917 m. birželio 19 d. ir buvo nuimtas perliejant jį karo pramonės reikmėms. Po to 14 metų bažnyčios bokšte skambėjo tik vienas varpas. Trys nauji varpai, kuriuos išliejo tuo metu visame pasaulyje žinoma firma „Schilling“ iš Tiuringijos miestelio Apoldos, buvo pašventinti bažnyčioje 1931 m. spalio 25 dieną.

Didžiausias jų (C tono) svėrė 36 cnt, vidurinis (Es tono) – 22 cnt, mažiausias (F tono) – 15,5 cnt. Jei vienas iš trijų senųjų varpų tebekabojo, prieš Antrąjį pasaulinį karą Šv. Jono bažnyčia Klaipėdoje turėjo keturis varpus.

Galiausiai bokštas buvo svarbus ir kaip navigacijos objektas. Įvairiuose uosto planuose, vėliau jūrlapiuose šis objektas žymėtas veik visą XIX amžių ne tik kaip vienas orientyrų, padedančių laivams įplaukti į uostą, bet ir kaip Klaipėdos atpažinimo jūroje ženklas: bokšto koordinatės jūrinėje navigacijoje buvo prilyginamos visos Klaipėdos koordinatėms. Neatsitiktinai, kai XIX a. pradžioje galvota, už kokias lėšas miesto bendruomenei iš esmės perstatyti bažnyčios bokšto viršūnę, vietinės prekybininkų korporacijos pirmininkas Johannas Adolphas Klempowas pasiūlė kreiptis į provincijos vyriausybę Karaliaučiuje su prašymu leisti tuo tikslu panaudoti uosto kasos pinigus. Vyriausybė atsižvelgė į argumentą, kad bokštas svarbus laivininkystei kaip navigacinis objektas, tiesa, skyrė lėšų ne visai bokšto viršūnei perstatyti, o tik jo smailei, kuri, jos teigimu, ir buvo navigacijos objektas kaip toks.

Kai kurias bažnyčios interjero detales padeda atkurti negausiai išlikę ikonografiniai šaltiniai ir pavienių interjero elementų aprašymai. Kaip minėta, halinė bažnyčios erdvė buvo suskaidyta į tris dalis: pagrindinę ir dvi šonines navas, kurias atskyrė simetriškai išdėstytos kolonos. Dvi pirmosios kolonos buvo prigludusios prie bokšto, dvi paskutinės – altorinėje dalyje, prie galinės sienos. Taigi bažnyčios vidinėje erdvėje aiškiai išsiskyrė keturios kolonų poros. Aukštos kolonos virš kapitelių kilo aukštyn ir kryžiavosi skliautais, buvo tinkuotos, dekoruotos vertikaliais reljefiniais įrėžiais. Virš suolų, prie antrosios nuo altoriaus (arba trečiosios nuo rytinės sienos) pagrindinės navos kolonos, dešinėje kolonų eilėje žiūrint nuo bokšto, kilo akmeninė sakykla; prie jos pritvirtintos apaštalų figūros. Iš žvaigždinių skliautų sankirtų pagrindinėje navoje žemyn leidosi platūs sietynai. Šoninėse navose grindų lygmeniu buvo sustatyti mediniai suolai: jų eilės buvo atitrauktos nuo šoninių sienų, paliekant takus ir atitinkamai siaurinant taką pagrindinėje navoje: šios navos plotis buvo didesnis nei takas tarp suolų, tad suolų eilių ribos pagrindinėje navoje užėjo už kolonų ribojamos linijos. Šoninėse navose už kolonų antro aukšto lygmenyje buvo medinis balkonas, į kurį, matyt, buvo patenkama

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

7 pav. Šv. Jono bažnyčios altorinę dalį ir kai kurias interjero detales vaizduojantis atvirukas. XX a. pirmoji pusė. Nuotraukos autorius Staatl. Bildstelle Hessen, Frankfurt a. M. Šaltinis: Ostpreußen in 1440 Bildern (Leer: Gerhard Rautenberg, 1990).

per laiptus bokšte. Sprendžiant iš analogijų, balkone irgi turėjo būti sustatyti suolai. Balkonas, turėjęs medinį dekoruotą turėklą, juosė pagrindinę navą iš trijų pusių ir rėmėsi į gulsčias sijas, įrengtas tarp kolonų, o tarpuose tarp jų – į stačias medines dekoruotas sijas, kurios vertikaliai dalijo šoninių navų erdvę. Keturios stačios dekoruotos sijos prie pagrindinio įėjimo laikė ir vakarinėje bažnyčios dalyje buvusį chorą.

Chore buvo įtaisyti vargonai. Žinome, kad pirmieji vargonai po gaisro atstatytuose maldos namuose buvo pašventinti 1857 m. gruodžio 20 d. Šiuos vargonus, trijų manualų, su kojine klaviatūra ir 42 registrais, Klaipėdos bažnyčiai pagamino Berlyno vargonų dirbtuvės „Buchholz“. Carlas Augustas Buchholzas kartu su sūnumi Carlu Friedrichu Buchholzu tuo metu gamino šiuos instrumentus daugeliui Vokietijos bažnyčių. Matyt, šie vargonai ilgainiui nusidėvėjo ir / ar nebeatitiko laiko poreikių. 1912 m. spaudoje rašyta, kad bažnyčios vargonus jau reikėję keisti.

Naujiems vargonams parapija esą jau buvo surinkusi 5 tūkst. markių, 3 tūkst. dovanojo turtingas Klaipėdos pirklys komercijos patarėjas Hermannas Gerlachas.

Bet reikėję surinkti dar 6 tūkstančius. Naujieji vargonai, kuriuos sukūrė Karaliaučiaus firma „Bruno Goebel“, buvo pašventinti 1914 m. balandžio 5 d. Šios firmos gamintų vargonų dar yra likę Lietuvos bažnyčiose (Salake, Alantoje, Šilalėje, Panevėžyje, Leliūnuose).

Naujieji Klaipėdos vargonai buvę 45 registrų.

Pagrindinė bažnyčios erdvė buvo altorius.

Ne sykį įvairiais rakursais fotografuotą altorinę bažnyčios dalį nuo suolais išdalytos bažnyčios centrinės dalies skyrė keturiais šviestuvais „įrėminta“ stačiakampio formos aikštelė, kurios centre buvo krikštykla (Taufbecken) su šventintu vandeniu. Altorinė erdvė, užsibaigianti apside, tradiciškai paaukštinta, išskirta trijų pakopų laiptais.

Jos centre – medinis stalas žvakidėms padėti su stalo apatinėje dalyje išraižytu ir šviesiai nudažytu tekstu (ištraukos iš Laiško romiečiams): kairiau nuo krikštyklos „Žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems.“ (sk. 8, eil. 28), dešiniau „Džiaukitės viltyje, būkite kantrūs varge, ištvermingi maldoje“ (sk. 12, eil. 12). Originale vokiškai:

8 pav. Ši prastos kokybės nuotrauka – vienas retesnių vaizdų, plačiau atskleidžiančių Šv. Jono bažnyčios interjerą. XX a. viduryje nuotrauka priklausė „Memeler Dampfboot“ archyvui. XX a. pradžia. Šaltinis: Memeler Dampfboot, 1956, Nr. 10, S. 115.

Wir wissen dass denen die Gott lieben alle Dinge zum Besten dienen.

Seid fröhlich in Hoffnung geduldig in Trübsal haltet an am Gebet.

Virš stalo – paveikslas su kryžiumi virš jo. Žinome, kad tai Paryžiuje dailininko Friedricho Wilhelmo Bouterweko (1806–1867) nutapyta scena „Kristus Alyvų kalne“ (Christus auf dem Ölberge). Paveikslą 1859 m. sausio 6 d. bažnyčiai savo apsilankymui Klaipėdoje 1807 m. atminti padovanojo ne sykį minėtas prie bažnyčios projektavimo prisidėjęs Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas IV. Arkinės formos paveikslo rėmas kartojo bažnyčios skliautų ir arkinių langų angų kontūrus.

Abipus paveikslo – dvi medinės skulptūros, kurių autorius skulptorius Jakobas Alberty (1811–1870). Į kairę nuo paveikslo – laiminančio Kristaus su kryžiumi už jo, paveikslo dešinėje – Mozės, dviem rankomis virš galvos laikančio Dekalogą. Didesnes už įprastą žmogaus dydį skulptūras J. Alberty meniškai išdrožinėjo iš liepos. „Mozė“ buvo pagamintas 1854 m., „Kristus“ – šešeriais metais vėliau. Abi skulptūras Klaipėdos bažnyčiai dovanojo kitas vaikystę Klaipėdoje 1807 m. praleidęs Prūsijos monarchas Wilhelmas I, kuris pradėjo valdyti 1861 m.

Kairėje pusėje nuo altoriaus, prie šoninės navos rytinės sienos, buvo pritvirtinta atminimo lenta, kurioje įrašyta informacija apie karalienės Luizės ir karaliaus Friedricho Wilhelmo III gyvenimą Klaipėdoje 1807–1808 m. bei apsilankymą tuometinėje Miesto bažnyčioje 1807 m. kovo 27 d. laikytose Didžiojo penktadienio pamaldose. Dešinėje pusėje nuo altoriaus, prie kitos šoninės navos rytinės sienos, kabėjo kita atminimo lenta. Regis, tai J. Tatorio minima lenta su septyniolikos klaipėdiečių kareivių, žuvusių Prūsijos kare su Napoleono Prancūzija, pavardėmis. Tą patvirtintų vienoje nuotraukų šioje lentoje matomas Geležinis kryžius – 1813 m. įsteigtas Prūsijos apdovanojimas, pradėtas teikti pirmiausia kare su Napoleono Prancūzija pasižymėju-

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

25

siems piliečiams. Panašios atminimo lentos Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems parapijiečiams atminti, pagamintos skulpt. Bogumilo Slama’os iš Karaliaučiaus, bažnyčioje buvo pašventintos 1923 m. birželio 17 d. Jos buvo pakabintos abipus šoninės apsidės prie šiaurinės sienos. Tikėtina, kad tokia lenta, kaip būdinga Prūsijai, galėjo atsirasti ir po Prūsijos bei kitų vokiečių valstybių karo su Prancūzija (1870–1871).

Tačiau kurioje bažnyčios vietoje ji galėjo kabėti, duomenų neturime.

RESEARCH, ANALYSIS / TYRIMAI, ANALIZĖS

Bažnyčios aikštė Ši analizė būtų nepilna, jei keli sakiniai nebūtų tarti apie bažnyčios aplinką. Šv. Jono bažnyčia Klaipėdoje buvo labiausiai atpažįstamas dvasinio miesto centro žymuo. Aplink ją veikė mokykla, superintendantūra, gyveno kunigas ir jo padėjėjai.

1923 m. visą šį kompleksą papildė ant pylimo pastatyti parapijos namai, kuriuose šiandien įsikūrusi Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčia.

Būdama svarbiausiu šios miesto erdvės akcentu, Šv. Jono bažnyčia savo architektūriniais sprendiniais darė įtaką aplinkiniams pastatams. Toji įtaka pirmiausia pasireiškė arkinių formų kartojimu. Tai matyti dar išlikusio pastato Turgaus g. 22 fasade, kuriame kartotos ne tik arkinės angos, bet ir arkatūra bei reljefiniai rustai, taip pat pastato Tomo g. 24 fasade bei 1923 m. suprojektuotų minėtų parapijos namų fasade: juose kartojamos arkinės formos. Panašiai buvo sprendžiamas buvusios gimnazijos (vėliau Senamiesčio berniukų mokyklos), stovėjusios šiuo metu tuščiame sklype Tomo g., fasadas. Tai liudija, kad bažnyčia tapo centriniu erdvės formantu, ir tai erdvei buvo stengiamasi suteikti kompozicinį vientisumą.

Tai savo ruožtu verčia kalbėti apie sąmoningą bandymą aplink bažnyčią kurti vientisą viešąją erdvę, kurią neoficialiai būtų galima įvardyti Bažnyčios aikšte.

Judėjimą tokio sumanymo įgyvendinimo linkme Klaipėdoje pastebime po Didžiojo gaisro, kai buvo parengtas miesto atstatymo planas (Retablissementsplan). Pagal jį, Turgaus gatvė turėjo tapti senamiesčio ašimi, jungiančia dvi viešąsias erdves – Naujojo turgaus (dab. Teatro) ir Bažnyčios aikštes (nors pastaroji taip niekuomet nevadinta). Tai liudija ne tik faktas, kad prie teatro buvo nupirktas vienas sklypas, o prie Vokiečių bažnyčios du iki tol užstatyti sklypai skverams sukurti. Šventorių ribojusi tvora, kuri juosė Vokiečių bažnyčią iki gaisro, po gaisro buvo demontuota – vadinasi, pastatą siekta atverti aplinkai. Kita vertus, du priešais bažnyčios bokštą nupirkti sklypai, kuriuose iki gaisro buvo rektoratas ir druskos kontora, 1868 m. tapo skveru, kurį ketinta paversti reprezentacine miesto vieta. Mat būtent šiame skvere buvo svarstomas sumanymas statydinti paminklą Prūsijos karaliui Friedrichui Wilhelmui III. Šis planas nebuvo įgyvendintas tik dėl lėšų stokos. Nepaisant to, kaip ir kituose Vokietijos miestuose, aikštė aplink Šv. Jono bažnyčią Klaipėdoje funkcionavo kaip viešoji erdvė, kuri apėmė taip pat su erdve besiribojančias dab. Turgaus, Pylimo, Tomo ir Mažosios Vandens g. dalis.

26

9 pav. Miesto atstatymo po Didžiojo gaisro planas numatė viešosios erdvės formavimą aplink Šv. Jono bažnyčią. Tai ypač gerai parodyta šiame turistui skirtame plane, paskelbtame kartu su pirmuoju žinomu turistiniu vadovu po Klaipėdos miestą (1892).

Plano fragmentas. Šaltinis: Führer durch Memel und Umgebung (Würzburg und Wien: Leo Woerl; Memel: Robert Schmidt’s Buchhandlung, [1892]).

Išvados Šios studijos reziumuojančią dalį pagal taikomąjį studijos pobūdį tikslinga skirti ne pateiktai medžiagai apibendrinti, bet atsakyti į klausimą, ar esamos medžiagos pakanka Šv. Jono bažnyčiai atkurti.

Pirmiausia konstatuotina, jog archyvinių brėžinių kopijos, kurias visuomenei 2017 m. pateikė Linas Skwirblies, tik detalizuoja kai kuriuos bažnyčios sprendinius, bet nėra laikytinos jos architektūriniais projektais. Apskritai tikimybė, kad bus rastas vienas galutinis bažnyčios projektas, pagal kurį buvo realizuojamas visas sumanymas, labai menka. Taip yra todėl, kad bažnyčia buvo projektuojama bandant į 1854 m. sudegusių maldos namų erdvę įsprausti kartotinius, daugelyje Prūsijos bažnyčių taikytus A. Stülerio sprendinius, o pats projektas ne sykį koreguotas statybos metu. Tokia situacija suponuotų, jog yra tikslinga bažnyčios atstatymo projektą rengti ne ieškant originalaus projekto, kurį būtų galima pakartoti, bet stengiantis maksimaliai tiksliai atkurti galutinai realizuotus architektūrinius ir techninius sprendinius pagal istorinę, ikonografinę ir kartografinę medžiagą. Suprantama, tai nepaneigia fakto, kad bet kokio papildomo brėžinio, detalizuojančio bažnyčios architektūrinius ir techninius sprendinius, radimas galėtų suteikti papildomos informacijos, tad tikslinės paieškos vertėtų imtis.

Istoriniuose šaltiniuose pateikiami bažnyčios pločio ir ilgio matmenys prieštaringi: XVIII a. pradžioje fiksuoti dydžiai nesutampa su tais, kurie fiksuojami XIX a. viduryje. Todėl matmenis vertėtų tikslinti nustatant pastato ribas archeologinių tyrimų metu. Buvusios bažnyčios aukščiui nustatyti taip pat

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

prototipinį A. Stülerio projektą, kurio tam tikri vidinės pastato erdvės organizavimo principai taikyti ir Klaipėdoje, bei ikonografinę medžiagą.

Bokšto vidinėms erdvėms atkurti duomenų nepakanka. Visiškai nežinome, kaip buvo suplanuota ir kokiais tikslais naudota bokšto dalis tarp įėjimo ir apžvalgos aikštelės. Atkuriant bokštą tikslinga remtis analogijomis.

Projektuojant atkuriamos bažnyčios aplinką, atsižvelgtina į tai, kad iki Antrojo pasaulinio karo ji funkcionavo kaip viešoji erdvė.

Historical Research of the Former Lutheran Church Building in Klaipėda, Turgaus Str. 24

10–11 pav. 1963 m. uždarius rekonstrukcijai universalinę parduotuvę, buvusioje bažnyčios vietoje laikinai prekybai buvo įrengti mediniai paviljonai, gyventojų praminti „mediniu univermagu“, likę toje vietoje ir parduotuvės rekonstrukciją pabaigus. 1996 m. gegužės mėn. „univermago“ vietoje atidarytas skverelis, krūmais užsodinus buvusios bažnyčios pamatų kontūrus. „Medinis univermagas“ čia vaizduojamas apie 1975 m. sudarytame Klaipėdos miesto plane ir apie 1990 m. darytoje nuotraukoje (autorius nežinomas). Šaltinis: autoriaus kolekcija.

būtų reikalingi papildomi tyrimai: žinoma, koks buvo pastato aukštis iki stogo prieš 1854 m., tačiau projektuojant naują statinį karnizas buvo paaukštintas.

Aukščiui iki karnizo nustatyti būtų galima remtis vienu iš 1867 m. Franzo Fahrenholzo brėžinių.

Ikonografinės medžiagos visiškai pakanka bažnyčios išorinėms sienoms atkurti: pastato išorė yra fotografuota visais rakursais, o jo sienų puošyba ir kai kurie sprendiniai yra pavaizduoti nerealizuotame 1867 m.

Franzo Fahrenholzo brėžinyje. Bene vienintele „balta dėme“ išoriniams fasadams atkurti lieka erdvė aplink bokšto apatinę dalį. Tai neleidžia tvirtai teigti, kad pastatas turėjo pagrindinį įėjimą. Esmingesnė problema – tikslių langų ir durų angų pločio, aukščio bei atstumų tarp jų matmenų trūkumas.

Vidinei bažnyčios erdvei atkurti tikslinga naudoti 1855 m. P. L. Bleecko parengtus brėžinius,

Current publication is a shortened version of the research commissioned by the Klaipėda City Municipality in 2017. It was prepared with the aim to collect and analyse historical materials available and necessary for the reconstruction of the Lutheran Church in Klaipėda, at present-day Turgaus Str. 24. At the end of the Second World War the church was damaged and its ruins were dismantled in 1946–1947. Before that, St. John’s Church in Klaipėda (Memel) was the most important landmark of this city area, the tallest public building in Klaipėda, dominating the city’s silhouette, and visible from all sides. The church was first built on the parcel in 1706 and restored after the Great Fire (1854).

The author states that it is unlikely to find a single and final project for building design and construction, under which it was restored between 1855 and 1857.

This is because the restored church was designed in an attempt to adapt the solutions of August Stüler, repeatedly applied in many Prussian churches, to the walls and columns of the burned building, and the project itself was repetitively adjusted during the construction. An existing variety of photos, postcards, several layouts and descriptions could be used to restore the exterior of the building almost completely: the outside of the building is photographed at all angles, and its wall decorations and some solutions are depicted in the unrealized layouts by Franz Fahrenholz from 1867. A “blank spot” in our knowledge of the facades’ design seems to be the bottom area of the tower. However, the sources provide contradictory dimensions of the building and its individual elements.

There is also enough material to restore the inner space of the church, but the restoration of the inner spaces of the tower is impeded by the lack of relevant materials.

When designing an environment of the restored building, the study suggests considering that it functioned as a public space before the Second World War.

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

27

AKETURI ARCHITEKTAI Modernaus bendruomenės centro ir bibliotekos pietinėje Klaipėdos miesto dalyje konkursas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Modern community centre and library in southern Klaipėda competition Projekto pavadinimas / Project name „KMB018“ Objekto adresas / Address Statybininkų pr. 17A, Klaipėda Architektai / Architects Milda Rekevičienė, Lukas Rekevičius, Eglė Grežeckaitė, Eimantas Drapanauskis, Valdonė Mitkevičiūtė, Kazimieras Kasteckis Projektavimo firma / Office UAB „Aketuri architektai“ (www.aketuriarchitektai.lt) Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka

28

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

I vieta

Planai

Interjero vizualizacija

Aksonometrija

Siūlome žvelgti į biblioteką kaip į minčių debesį virš bendruomenės įvykių erdvės. Biblioteka – tai bendruomenės kuriamas informacijos debesis. Architektūrinės idėjos ašis – siekis sukurti jungties įspūdžio architektūros objektą, naudojant konsolinius tūrius fasade. Pastato forma – įkvėpta tilto metaforos, kuri atspindi filosofinės darbo idėjos prasmę sujungti, tai yra sujungiant bibliotekos praeities ir ateities funkcijas, sujungti vietos bendruomenes. Todėl šiuo darbu mes ieškome, kaip įprasminti bibliotekos svarbą, kaip pakviesti žmones į biblioteką, kaip sukurti bendruomenišką aplinką, kuri patogiai leistų žmonėms susiburti, socializuotis ir semtis žinių. Ieškome ne tik modernaus paprastumo, bet ir namuose patiriamo jaukumo jausmo bei siekiame architektūriniu tūriu skleisti žinią apie tokios vietos buvimą.

We propose the library as an idea cloud hovering above a community event space. The library is a community created information cloud.

The main architectural idea is about creating a linking architectural object by using cantilevered volumes. The form of the building is inspired by a bridge metaphor connecting the past and present functions of a library, connecting communities.

Thus with this project we strive to give meaning to the importance of a library, invite people to the centre, create a communal setting, which allows for comfortable gatherings, socializing and gather knowledge. We seek for modern simplicity complemented by comfort of one’s home in an architecture expressing a message of such a place.

Eksterjero vizualizacija Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

29

KLAP + GINTARAS KUGINYS Modernaus bendruomenės centro ir bibliotekos pietinėje Klaipėdos miesto dalyje konkursas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Modern community centre and library in southern Klaipėda competition Projekto pavadinimas / Project name „Projektas B“ Objekto adresas / Address Statybininkų pr. 17A, Klaipėda Architektai / Architects Kęstutis Lupeikis, Gintaras Kuginys Projektavimo firma / Office K. Lupeikio architektūrinio projektavimo įmonė + Gintaras Kuginys Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka

30

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

II vieta

Eksterjero vizualizacija

Interjero vizualizacija

Pirmo aukšto planas

Antro aukšto planas

Struktūros schema

„B“ – tai bendruomenė, tai biblioteka.

Tai „daiktas savyje“, „miestas“ mieste.

Tai kultūrinės paskirties struktūra, kuri yra tarsi autonominė sala gyvenamųjų daugiabučių apsuptyje.

Kontekstas, aplinka – neišraiškinga, nepatraukli, todėl nesiekiama tiesioginio ryšio su ja. Koncentruojamasi į vidines erdves (vidinis kiemas, vestibiulis, bendruomenės renginių erdvė, skaitykla, etc.), kurios yra maksimaliai atviros tarpusavyje (riboja skaidraus stiklo plokštumos), tačiau iš dalies izoliuotos nuo vizualiai agresyvios aplinkos (gatvė, sovietiniai daugiabučiai, etc.). Tai tarsi oazė dykumoje, kur galima pailsėti, pasisemti dvasinio peno po ilgos ir varginančios „kelionės“ (darbų). Išorinį kontūrą formuoja vientisa, maksimaliai „švari“, paprasta, minimalistinė „siena“. Metaforinė linija – „skruzdėlynas“. „L“ is a community, it is a library.

It is a „city“ in city, an introverted object.It is a cultural structure functioning as an autonomous island surrounded by blocks of flats.

The context is unappealing, uninviting thus close relations with it are avoided. The focus is shifted towards the inner spaces (courtyard, hall, community event space, reading rooms, etc.), which are made open transparent (divided by planes of glass) and partially isolated from the visually aggressive surroundings (street, soviet blocks of flats, etc.). The building is like an oasis in the desert to rest, acquire knowledge after a gruelling trip (jobs).

The perimeter is formed by a continuous clean and minimal wall, a metaphor of an anthill.

Aksonometrija Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

31

YCL Modernaus bendruomenės centro ir bibliotekos pietinėje Klaipėdos miesto dalyje konkursas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Modern community centre and library in southern Klaipėda competition Projekto pavadinimas / Project name „Brizas“ Objekto adresas / Address Statybininkų pr. 17A, Klaipėda Architektai / Architects Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis, Diana Markovskaja, Martynas Brimas, Justė Surplytė Projektavimo firma / Office UAB „YCL“ (www.ycl.lt) Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka

32

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

III vieta

Sklypo planas

Planai

Pagrindiniai koncepcijos idėjiniai akcentai: aiškumas, atvirumas, lankstumas, kontekstualumas.

Tvarką ir saugumą įprasmina kubo figūra. Kubas – vienas iš šešių stiklinių pastato segmentų, ant kurių laikosi išorinis kevalas. Skaitmuo 6 – tai ne tik matematiškai tobulas skaičius, jis taip pat simbolizuoja harmoniją ir išbaigtumą. Neakcentuojama nei pradžia, nei pabaiga. Projektuojama biblioteka įgauna pailgą stačiakampio gretasienio formą. Manome, kad tokiame rajone tai korektiška monumentali proporcija, tačiau įgaunanti sienos pavidalą. Siekiant išvengti šio įspūdžio, pirmą aukštą matome kaip demokratišką pereinamą erdvę, kuri skirta vietos bendruomenei, viešoms funkcijoms, renginiams.

Vienas iš pagrindinių projekto motyvų buvo susieti objektą su esančiais takais ir papildyti naujais.

Tuo glaudžiau „sukabinami“ rajonai abipus plataus prospekto. Dangų minkštumas kontrastuoja su kietu ir šiurkščiu kvartalo charakteriu ir sudaro įspūdį, kad pastatas pastatytas ant pievos.

The main ideas of the project - clarity, openness, flexibility, contextuality. A cube symbolizes order and security. A cube is one of the six building segments supporting the external shell. Number six being a mathematically perfect number symbolizes harmony and completeness. Neither the start nor the end is emphasized. The library building takes the form of an oblong rectangle. We believe that in such a residential area of blocks of flats a volume of such monumental proportions resembles a wall. In trying to avoid such impressions we envision the ground floor as a democratic open space dedicated to the community with public functions and event spaces.

One of the main objectives was to connect the object with existing paths and propose new ones thus linking the housing block on both sides of an avenue. The contrast between soft materials and a rough appearance of the housing blocks creates an impression that the building is set in a meadow.

Interjero vizualizacija Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

33

HEIMA Modernaus bendruomenės centro ir bibliotekos pietinėje Klaipėdos miesto dalyje konkursas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Modern community centre and library in southern Klaipėda competition Projekto pavadinimas / Project name „Šiandien taip elegantiškai“ Objekto adresas / Address Statybininkų pr. 17A, Klaipėda Architektai / Architects Tomas Vaičiulis, Povilas Daugis, Povilas Žakauskas, Kristijonas Skirmantas, Monika Gabrielė Žemaitytė Projektavimo firma / Office MB Studija „Heima“ (www.heima.lt) Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka

34

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

IV vieta

Eksterjero vizualizacija

Sklypo planas

Interjero vizualizacija

Biblioteka sklype pozicionuota atsižvelgiant į teritorijos urbanistinę struktūrą, užbaigiant Statybininkų prospekto perimetrinį užstatymą. Pastato atitraukimas nuo gatvės suteikia teritorijai privatumo ir leidžia išsaugoti sklype augančius vertingus želdinius.

Pasirinktas keturšlaičio stataus stogo siluetas, kontrastuojantis su aplinkiniais daugiabučiais, suteikia kultūriniam centrui aiškų identitetą.

Pagrindinės apdailos medžiagos – stiklas ir šviesi skarda. Interjere dominuoja šviesios spalvos, medis.

Pirmajame aukšte numatytos viešos pastato funkcijos, administracija, baldų ir rezervinių knygų saugyklos. Antrajame aukšte – edukacinės patalpos, atviras knygų fondas, lauko ir vidaus skaityklos. Įstiklinti balkonai ir stoglangiai aprūpina pastogės patalpas natūraliu apšvietimu.

The library building is placed according to the urban structure of the area, completing the perimeter of Statybinkų avenue. The set back from the street adds privacy and preserved important trees in the plot.

A steep hip roof silhouette provides the library with a clear identity contrasting with the surrounding blocks of flats. Glass and bright roofing sheets are used for exterior cladding with bright colours and wood dominating the interior.

The ground floor of the library house public functions: administration, book storage and auxiliary rooms. The second floor houses educational rooms, an open book collection, reading rooms and outside reading spaces in balconies. Glazed balconies and roof lights bathe the attic in natural lighting.

Pirmo ir antro aukšto planai Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

35

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Modernaus bendruomenės centro ir bibliotekos pietinėje Klaipėdos miesto dalyje konkursas

UOSTAMIESČIO PROJEKTAS Architektai / Architects Algirdas Stripinis, Kristina Milvidaitė-Striškienė, Petras Džervus, Tomas Vasilkevičius Projektavimo firma / Office UAB „Uostamiesčio projektas“ (uostamiescioprojektas.lt)

Rengiant projektinį pasiūlymą buvo kreiptasi itin didelis dėmesys į pastato patrauklumą, atvirumą visuomenei, į pastato „šviesą“, be ko šis projektas negalėtų būti sėkmingas. Tikslas – pritraukti kuo platesnį lankytojų spektrą, o ne tik tam tikrą nedidelę gyventojų grupę. Bendruomenės centro-bibliotekos paskirtis lemia kūrimą vidinių erdvių, kurių nemaža dalis turėtų turėti tam tikro intymumo, atsiribojimo nuo išorinių veiksnių poveikio, tačiau kartu pastatas turi būti skaidrus ir atviras. Vienas iš šios užduoties sprendimo būdų buvo dvigubo stiklo ir perforuoto aliuminio konstrukcijos fasado įrengimas, kuris prireikus leidžia viduje kurti reikiamą aplinką, bet kartu išlieka gana skaidrus iš išorės.

Dėl projektuojamo žaliojo amfiteatro lygiagrečiai Statybininkų pr. planuojamos pastato dalies pirmas aukštas yra atribotas nuo vizualinės taršos ir triukšmo, kas įgalina jį planuoti maksimaliai atvirą, pratęsiant vidines pastato erdves į išorę, išplečiant bendruomenės centro ribas į kuriamą gamtinę aplinką, taigi kuriant ne tik kokybišką vidaus vartotojų aplinką, bet kartu ir sprendžiant minėtą patrauklumo problemą.

Projekto pavadinimas / Project name „Lumine“

STUDIJA 501 Architektai / Architects Martynas Norvila, Viktorija Rimkutė, Kristijonas Nenartavičius, Tomas Valentinaitis, Mindaugas Karanevskis, Liucija Samuolytė Projektavimo firma / Office VšĮ „Studija 501“ (www.studija501.lt)

Projektuojama viešoji biblioteka ir modernus bendruomenės centras yra Statybininkų pr. 17A, Klaipėdoje, netoli Draugystės ir Reikjaviko parkų. Sklypas yra pietinėje miesto dalyje - strategiškai patogioje uostamiesčio vietoje.

Projekto pagrindinis tikslas refl ektuoti į esamą aplinką. To siekiama, atsižvelgiant į šioje miesto dalyje susiklosčiusį urbanistinį audinį, esančius gamtinius ir funkcinius centrus, architektūrinę raišką, bendramiestinę tokio statinio reikšmę, aplinkinių gyvenamųjų rajonų gyventojų bendruomenės poreikius.

Architektūrinė įdėja remiasi siekiu sukurti lakonišką pastatą - ženklą.

Pastato silueto kūrimui pasitelkiamas chrestomatinis namo kontūras. Šio sprendimo motyvas, ne tik pastato išorės įvaizdžiu, bet ir vidaus erdvėmis perteikti jaukų, minkštos institucijos ir namų aplinką, primenančios bibliotekos įspūdį.medžiagos - plytos, medis, molinės čerpės, tinkas.

36

Projekto pavadinimas / Project name „00221“

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Modern community centre and library in southern Klaipėda competition

Modernus bendruomenės centro ir bibliotekos pietinėje Klaipėdos miesto dalyje konkurso ataskaita: https://issuu.com/laskao/docs/ bibliotekoskonkursas_apzvalga

DUKART JOT Projektavimo firma / Office MB „Dukart jot“

Miesto dalyje, kur dominuoja uždari betoniniai daugiabučių pastatai, siūlome kurti visiškai kitokį - skaidrų ir atvirą pastatą, kuris atvertų savo jaukią vidinę erdvę į aplinką. Skaidrūs fasadai apjungiantys pastato vidų su išore nuolat „transliuos“ vidinio bibliotekos ir bendruomenės centro „miestelio“ vyksmą į kvartalo aplinką.

Naujasis pastatas ieško darnaus santykio su aplinka – jis tarsi pratęsia modernistinio planavimo logiką. Dviejų aukštų horizontalaus stačiakampio gretasienio formos pastatas papildo urbanistinę visuomeninių objektų ašį, kuri vingiuoja tarp vertikalių tipinių daugiabučių sekcijų išdėstytų ortogonalia kompozicija. Lakoniška pastato tūrio forma neskaidoma tikslingai - ji leidžia sukurti atsvarą masyviems daugiabučių tūriams ir taip pažymėti svarbią visuomeninę pastato funkciją.

Aplinkui pastatą formuojama aikštė, kuri leidžia išskirti aiškią viešosios erdvės zoną pabrėžiančią visuomeninę pastato funkciją ir reikalingą pastato prieigoms suformuoti. Vakarinėje dalyje formuojama bendruomenės aikštė, kurią papildo atviras paviljonas su šviečiančia stogo konstrukcija, kuri ne tik žymi pastato prieigas bet ir gali veikti kaip vasaros skaitykla, scena ar kita renginių erdvė.

Projekto pavadinimas / Project name „Akvariumas“

PUPA Architektai / Architects Tadas Jonauskis, Justina Muliuolytė, Ignas Račkauskas, Augustas Makrickas, Laima Čijunskaitė Projektavimo firma / Office MB „PUPA – strateginė urbanistika“ (pu-pa.eu)

Aplinkoje vyraujant tipiniam masinės statybos užstatymui, biblioteka turi ambiciją tapti unikaliu ir svarbiu centru, skatinančiu gyvybingumą, bendruomeniškumą ir edukaciją. Biblioteka tūrėtų tapti ženkliu architektūriniu simboliu visame regione.

Bibliotekos tikslas - stiprinti ir plėsti savo, kaip susitikimų ir bendravimo vietos vaidmenį, įtraukiant vis didesnį Klaipėdos miesto gyventojų skaičių. Tai nekomercinė miestiečių erdvė, skirta savišvietai, kūrybai, laisvalaikiui, bendravimui, darbui.

Didelis dėmesys projekte skiriamas sklypo sutvarkymui. Kadangi pastato vieta yra atskirta nuo gatvės ir yra žaliojoje zonoje be aiškios orientacijos, įvedama daugiau hierarchijos. Skirtingoms pastato pusėms priskiriami skirtingi miestietiški/gamtiški charakteriai, sukuriamos jungtys ir kokybiška viešoji erdvė. Sklypas projektuojamas ne kaip tranzitinė vieta, o kaip galutinis kelionės tikslas.

Projekto pavadinimas / Project name „Kalnas 000002“

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

37

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Modernaus bendruomenės centro ir bibliotekos pietinėje Klaipėdos miesto dalyje konkursas

KILD Architektai / Architects Ivane Ksenelashvilli, Petras Išora, Ona Lozuraitytė, Dominykas Daunys Projektavimo firma / Office Architektų kolektyvas KILD

Siūloma idėja kartu derina aplinkiniam modernistiniam kontekstui būdingus erdvinio konstravimo pricipus su šiuolaikinės gyvybingos, žmogaus mastelio ir įvairove užprogramuotos viešos erdvės poreikiais.

Paviljoniškas bibliotekos pastatas paslinktas arčiau gatvės dominuoja žaliojo bulvaro išklotinėje kaip viešas, naujos kokybės, gyvybingas ir bendruomeniško susibūrimo erdvių įvairovę siūlantis vietos ženklas. Terasuota įstrižai pasukta bibliotekos pagrindinės erdvės plokštuma, prasidedanti parke, pabrėžia erdvę “virš” ir “po” - ir skiria sklypą bei pastatą į dvi susijusias puses - biblioteką viršuje ir rytuose bei bendruomenės - edukacijos centrą apačioje bei sklypo vakaruose. Monumentalioje formoje pastato mąstelio išpjovimai-atodangos nužymi viešąsias vidaus funkcijas ir tūrio kraštinėse kuria lokalias erdves ties įėjimais. Didžiausia atodanga pabrėžia atviros bibliotekos įėjimą bei pagrindinės salės erdvės jungtį su parku.

Išpjovimai tūryje sekantys funkcija, bei pabrėžiantys viešos erdvės lauke ir viduje susiliejimą, kartu diktuoja savitą pastato formą, suteikia miestui įkvepiantį pastatą, kuris yra tvirtas tiek elegancijos, tiek logikos požiūriu.

Projekto pavadinimas / Project name „Atvira biblioteka“

EVENTUS PRO Projektavimo firma / Office UAB „Eventus Pro“ (www.eventuspro.lt)

Koncepcijoje numatyta išdėstymo forma, bei pastato dalių – kubų, aukštingumas užtikrina urbanistinį integralumą tiek į bendrą teritoriją, tiek ir į aplinkinį mikrorajono užstatymą. Projektuojamo objekto architektūrine idėja siekiama, kad vertybių ir kūrybos pažinimo pojūtis būtų sustiprintas potyrių, atsiskleidžiančių per pastato architektūrą ir sklypo sprendinius.

Projektuojamo statinio architektūra dinamiška, daugiasluoksnė ir organiška. Statinys įsilieja į supančią visumą, atsiskleidžia vis naujais tonais.

Konkretizuojant bendruomenės poreikius ir susitikimo pobūdį buvo pasirinkta modernaus miesto turgaus idėja. Kai visos pastato dalys funkcionuoja ir kartu, ir atskirai. KBC funkcionaliai pritaikytas visų amžių, socialinių grupių ir skirtingo fizinio aktyvumo žmonėms.

Lietuvos klimatinėse sąlygose, saulėtų dienų resursai yra nedideli, tačiau labai vertinami, vystant architektūrinę išraišką, ypatingas dėmesys skirtas lauko erdvėms. Patekimo į pastatą ir jo segmentus puikiai pritaikytą saulėtos dienos patyrimui.

38

Projekto pavadinimas / Project name „115211“

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Modern community centre and library in southern Klaipėda competition

Modernus bendruomenės centro ir bibliotekos pietinėje Klaipėdos miesto dalyje konkurso ataskaita: https://issuu.com/laskao/docs/ bibliotekoskonkursas_apzvalga

OFFICE DE ARCHITECTURA Architektai / Architects Jautra Bernotaitė, Ronaldas Pučka, Andrius Ropolas, Paulius Vaitiekūnas, Dalia Čiupailaitė Projektavimo firma / Office MB „De architectura“

Modernaus bendruomenės centro – bibliotekos pastato projektas siūlo žvelgti plačiau ir siūlo kurti 10 000 m2 naujos viešos erdvės Klaipėdos pietinėje dalyje. Ketvirtadalis šios erdvės būtų po stogu – naujame pastate, kuris savo forma ir funkcija aktyvuotų naujus ryšius ir jungtis tarp daugiabučių kvartalų. Ryškus ženkliškas knygų tūris iškyla virš projektuojamo pastato stogo ir tampa nauju Klaipėdos simboliu.

Tai optimistišką požiūrį siūlantis projektas, kuris stengiasi aktyvuoti paslėptą daugiabučių kvartalų potencialą ir sukurti darnų santykį su esama miesto struktūra.

Bibliotekos lankytojams ir bendruomenei skiriamos kruopščiai apgalvotos skirtingos erdvės, kuriose vienu metu sugyvens tiek aktyvūs vaikai ir jaunos šeimos, tiek susikaupimo ir ramybės ieškantys skaitytojai.

Projekto pavadinimas / Project name „Knygnamis“

ARCHITEKTŪROS LINIJA + TAEM Projektavimo firma / Office UAB Architektūros linija (www.architekturoslinija.lt) + UAB TAEM GROUP (www.taemgroup.lt)

Pastatas – jungtis, laipsniškas perėjimas tarp žaliojo skvero ir miesto kvartalo. Smailėjantis fasadas nesuardo susiklosčiusios srautų judėjimo infrastruktūros, reaguoja į esančius pėsčiųjų takus. Šis sprendimas apžvalgos rakursui, stebimam atvykstant iš miesto centro, suteikia papildomo ekspresyvumo, vizualiai dematerializuoja pastato formą. Pagrindinis fasadas suvokiamas kaip erdvėje virpanti plokštuma: skvero medžių idėja pratęsiama ir reflektuojama vertikalių medinių žaliuzi sistema. Kiti trys fasadai, įsiterpę tarp gyvenamųjų namų ir konceptualiai reflektuojantys jų architektūrai, formuojami iš kietesnių apdailos medžiagų – Klaipėdai būdingų raudono molio plytų. Galiniuose pastato fasaduose demonstruojama „tirpimo“ idėja. Įvyksta netikėtas laipsniškas apdailos pokytis.

Tarp vis labiau retėjančių medinių elementų daugėja plytų apdailos. Šis sprendimas dar labiau paryškina sumanymo kontekstualumą plačiąja prasme – šis sprendimas naujoje kokybėje pratęsia itin charakteringas pajūrio miesto fachverko tradicijas.

Projekto pavadinimas / Project name „555 555“

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

39

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Modernaus bendruomenės centro ir bibliotekos pietinėje Klaipėdos miesto dalyje konkursas

STUDIJA PLAZMA Projektavimo firma / Office UAB „Architektūros studija Plazma“ (plazma.lt)

Projektuojant objektą ieškota emociškai ramios ir racionalios architektūrinės išraiškos, atsparios trumpalaikėms architektūrinėms madoms.

Nuo Antikos laikų viešosios paskirties pastatai asocijuojasi su kolonada, tad siūloma architektūra intuityviai padeda suvokti pastato paskirtį.

Kolonoms jungiantis su griežta perdangos kesono struktūra, interjeras tampa eksterjero tąsa. Ši konstrukcijų visuma labai tinkama kurti atviras, universalias vidines erdves. Denginio kompoziciją praturtina tūriniai stoglangiai.

Dieną pro stoglangius natūrali šviesa patenka į abu pastato aukštus, o tamsiu paros metu jie tampa objekto „kelrodės šviesos“ simboliu.

Griežtoje fasadų sistemoje numatyti įgilinimai ties įėjimais, kuriais sukuriama trauka į vidaus erdves. Monotoniška kolonų sistema išbalansuojama metalinėmis ažūrinėmis langinėmis, tai - aliuzija į spaudos ženklus.

Langinės veikia ir kaip apsauga nuo saulės. Langinių ilgoji kraštinė tvirtinama vyriais, kad būtų patogu valyti langus. Kolonų vidinėms dalims bei aikštės ir kiemelio dangai naudojamos raudonos keraminės plytos, prie jų derinamas baltas fasadų tinkas.

Projekto pavadinimas / Project name „Bibliotheca publica“

EDWARD WILLIAMS ARCHITECTS Projektavimo firma / Office Edward Williams Architects LTD (www.edwardwilliamsarchitects.com)

Po detailios analizės buvo nuspręsta kad pastato projektas apibūdintas pateiktoja konkurso programoja yra per mažas lyginant su aplinkinių kvartalų dydžiu ir tankumu. Tuop pačiu tai butu per mažo dydžio pastatas kad jis pataptų ikoniniu. Todėl nuspredėme koncentruotis į pastato formą ir apdailą kuri isiskirtų savo išore ir forma nuo aplinkinių pastatų nežiurint į tai kad tai yra gan nendielis pastatas.

Nusprendėme kad mūsų pateiktas pastatas butu permatomas kaip atsakymas į aplinkinius blokinius betoninius sovietmečio statinius. Ir kaip atsakyma į kvadratinę forma kuri dominuoja šemia rajone mes nusprėdeme išplėsti organinės formos idėja ir koncentruotis į apskiritą formą.

Kadangi mūsų siūlmas pastas yra apvalus jisai yra atvirsnis ir prienamesnis lankytojams. Apvali forma taip pat leidžia matyti vidinių patalpų iždėstyma iš lauko ir tai leidžia suprasti pastato funkcija.

Bibliotekos ir kultūros centro patalpos yra išplanuotos išorinėja apskritimo dalyja todėl jo centras atsilaisvina bendram laisvam naudojimui.

40

Projekto pavadinimas / Project name „Žinių ratas“

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Modern community centre and library in southern Klaipėda competition

Modernus bendruomenės centro ir bibliotekos pietinėje Klaipėdos miesto dalyje konkurso ataskaita: https://issuu.com/laskao/docs/ bibliotekoskonkursas_apzvalga

URBANISTINĖ ARCHITEKTŪRA Architektai / Architects Laimonas Bogušas, Petras Džervus Projektavimo firma / Office MB „Urbanistinė architektūra“ (www.uarch.lt)

Bibliotekos pastatas sklype išdėstomas reaguojant į sistemingai suformuotą Statybininkų užstatymo liniją (frontą, perimetrą), plačią žaliąją juostą tarp pastatų fasadų ir intensyvaus eismo gatvės traktuojant kaip labai svarbią buferinę zoną, kurios išsaugojimas tiesiogiai lemia aplinkos kokybę.

Kitas siūlomai koncepcijai svarbus aspektas – pagrindinio įėjimo į pastatą traktavimas. Siūlome formuoti 2 lygiaverčius įėjimus pietiniame ir šiauriniame fasaduose, tokiu būdu suformuojant patogų patekimą į pastatą ir išvengiant „nugarinio“, ūkinio fasado įvaizdžio.

Bibliotekos sklypo gretimybėse stovi 5-9 aukštų gyvenamieji namai, iš kurių atsivers vaizdas į biblioteką „iš paukščio skrydžio“ perspektyvos.

Todėl siūlome didžiąją dalį formuojamo pastato stogo apželdinti, sudarant galimybes jį eksploatuoti.

Pastato tūrinė kompozicija suformuota iš 3 pagrindinių blokų – bibliotekos, universalių salių (bendruomenių, didesnių renginių funkcijoms) ir administracinio – ūkinio. Visus šiuos blokus į darniai funkcionuojantį organizmą jungia bendro naudojimo erdvių sistema – vestibiuliai, holai, universalios atviros erdvės, atvira laiptinė.

Projekto pavadinimas / Project name „Super B“

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

41

MES ARCHITEKTAI Jūrininkų sveikatos priežiūros centro konkursas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Seamen healthcare centre competition

Projekto pavadinimas / Project name „Du kiemai“ Objekto adresas / Address Birutės g. 5/5A, Klaipėda Architektai / Architects Paulius Vitkauskas, Vaida Sasnauskaitė - Čipkė, Marekas Mickevičius, Dovydas Čipkus Projektavimo firma / Office MB „Mes architektai“ (www.mesarchitektai.lt) Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Všį Jūrininkų sveikatos priežiūros centras

42

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

I vieta

Kiemas

Interjeras

Fasadas

Pjūvis

Antro aukšto planas

Pagrindinė pastato kūrimo idėja – tai pastato kompozicija iš smulkaus mastelio elementų, kurie struktūros viduje kuria vidines erdves, tokiu būdu pastato išorė susilieja su vidumi. Smulkūs elementai – tai skirtingų funkcijų korpusai, o vidinės erdvės – tai du žaliuojantys kiemai – šviesos šuliniai, kurie paverčia pastatą išskirtiniu. Žmogiškojo mastelio dviejų aukštų pastate lankytojai galės gėrėtis vaizdais laukiamuosiuose į žaliąsias erdves, o darbuotojai – patogiai dirbti jaukiose ir šviesiose patalpose.

The building is created as a composition of small scale elements, which create interior spaces in the structure of the building thus blending the inside with the outside. The elements constitute annexes for different functions are arranged around two inner courtyards doubling as light wells thus creating an exceptional building. The human scale of the two floor building will allow visitors to admire the views form the waiting spaces towards the green courtyards and the employees to work in comfortable and well lit rooms.

Pirmo aukšto planas Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

43

EVENTUS PRO Jūrininkų sveikatos priežiūros centro konkursas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Seamen healthcare centre competition

Projekto pavadinimas / Project name „Klaipėda“ Objekto adresas / Address Birutės g. 5/5A, Klaipėda Architektai / Architects Vytenis Gerliakas, Sigitas Sparnaitis, Arnas Deltuva, Viktoras Čeika, Jurgita Pakšienė Projektavimo firma / Office UAB „Eventus Pro“ (www.eventuspro.lt) Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Všį Jūrininkų sveikatos priežiūros centras

44

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

II vieta

Eksterjeras

Interjeras

Pjūvis

Trečio aukšto planas

Antro aukšto planas

Projektuojamas statinys yra dalinamas į 2 korpusus, pietinėje dalyje apjungtus vieno aukšto paskirstomosios erdvės su laukiamuoju, konferencijų sale ir vertikaliais ryšiais.

Pirmas reabilitacijos centro 2 aukštų korpusas glaudžiasi prie Birutės gatvės, iš čia numatomi ir visi pagrindiniai patekimai į pastatą. Pagal šį, vakarinį, fasadą yra projektuojamos ir laikino sustojimo vietos automobiliams, bei aptarnaujančiam transportui.

Antras, kiek trumpesnis, tačiau 3 aukštų korpusas yra sklypo gilumoje, rytinėje pusėje. Šios pastato dalies didesnis aukštingumas yra reakcija į foninį užstatymą, kur dominuoja 4-5 aukštai.

Jungiamoji, anksčiau minėta paskirstomoji, vieno aukšto dalis uždaro U formos pastato pietinę pusę, tačiau netrukdo insoliuoti tarp pirmo ir antro korpusų susidarančio vidinio kiemelio, skirto poilsiui ir želdynams.

The building is divided into two volumes on the south side joined by a ground floor circulation space with a waiting lobby, conference hall and vertical connections.

The rehabilitation wing, a two floor volume along Birutės street provides all the main entrances with temporary car parking and service transport areas along the facade. The second, shorter but higher three floor wing is on the eastern edge of the plot. This is in reaction with the higher buildings in the middle of the urban quarter.

The ground floor circulation area bridges the gap between the wings and creates a U shaped inner courtyard for relaxation and greenery with plentiful insolation. A covered entrance to an underground building is planned on the northern part of the plot.

Pirmo aukšto planas Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

45

METRO ARCHITEKTŪRA Jūrininkų sveikatos priežiūros centro konkursas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Seamen healthcare centre competition

Projekto pavadinimas / Project name „Pušynas“ Objekto adresas / Address Birutės g. 5/5A, Klaipėda Architektai / Architects Julius Biliūnas, Paulius Kisielis, Tautvilė Džiugytė, Justina Kovarskaitė Projektavimo firma / Office UAB „Metro architektūra“ (metroarchitektura.lt) Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Všį Jūrininkų sveikatos priežiūros centras

46

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

III vieta

Kiemas

Pjūviai

Antro aukšto planas

Interjeras

Projektuojamo objekto urbanistinė aplinka nepasižymi urbanistinės struktūros aiškumu, stokoja jautraus santykio su gamtine aplinka, nėra vyraujančio architektūrinio mastelio. Birutės gatvė yra kvartalo gilumoje, jos ašis užsibaigia akligatviu, todėl naujasis JSPC pastatas formuojamas taip, kad didintų kvartalo masę (tankį) ir perimetrą, formuotų gatvės užstatymo liniją. Savo tūriu ramiai įsilietų į margą aplinką. Užimamas beveik visas sklypo plotas, viešoji erdvė įtraukiama į vidų - formuojamas vidinis kiemas. Sukuriama gamtos oazė, apsaugota nuo siaučiančių pajūrio vėjų.

Architektūrinė pastato idėja kilo galvojant apie žmogaus, patekusio į gydymo įstaigą emociją.

Siekiama sukurti raminančią, malonią erdvę laukiantiems pacientams ir poliklinikoje dirbančiam personalui. Viso projekto ašimi tampa žalias kiemas kuriame gausu gamtos elementų: medžių ir kitų augalų, vandens, kalnelių, įvairių dangų.

Siekiama, kad žmonės esantys pastate nuolat jaustų gamtos artumą. Atsisakoma ilgų tamsių koridorių su kabinetais iš abiejų pusių ir formuojama galerija, kurios vienoje pusėje kabinetai, kitoje – gamta.

The surrounding urban structure lacks clarity and a dominating architectural scale. The new building is designed to increase the built-up area of the urban quarter, form a perimeter. A clear and reserved volume supplements the mixed surroundings.

The building footprint occupies most of the plot with the two large inner courtyards, two nature oasis shielded from the ever present offshore winds.

The architectural idea focuses on a patients experience with pleasant and calming spaces.

The green courtyards become focal points of the building providing a sense of ever present nature.

A gallery surrounding the courtyards allows for a naturally lit circulation as opposed to long and dark corridors with direct views to the greenery outside.

Pirmo aukšto planas Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

47

AUTORIŲ GRUPĖ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro konkursas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Seamen healthcare centre competition

Projekto pavadinimas / Project name „Hortus sanitas“ Objekto adresas / Address Birutės g. 5/5A, Klaipėda Architektai / Architects Tadas Sviderskas, Vladas Balsys, Tomas Medzelas, Viktorija Gričenaitė Projektavimo firma / Office Autorių grupė Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Všį Jūrininkų sveikatos priežiūros centras

48

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

IV vieta

Kiemas ir sodas

Birutės g. fasadas

Pjūvis

Sklypo planas

Antro ir trečio aukšto planas

Sveikatos priežiūros centro architektūrinė idėja – sveikatingumo sodas (lot. Hortus sanitas). Tai daugiasluoksnė metafora, apibūdinanti pastato architektūrinės erdvinės išraiškos formą su joje integruotais gamtiniais elementais.

Projekte siūloma vidinio sodo erdvinė koncepcija, kaip esamos istorinės raidos konteksto tąsa.

Pirmo aukšto planas

Hortus sanitas, Latin for wellness garden, is the main architectural idea of the building. It is a multilayered metaphor describing the architectural spatial qualities of a form with integrated natural elements.

The project proposes an inner courtyard spatial concept as a continuity of the existing historic development of the context.

Rūsio planas Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

49

URBANISTINĖ ARCHITEKTŪRA Jūrininkų sveikatos priežiūros centro konkursas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Seamen healthcare centre competition

Projekto pavadinimas / Project name „Poliklinika 2020“ Objekto adresas / Address Birutės g. 5/5A, Klaipėda Architektai / Architects Laimonas Bogušas, Petras Džervus Projektavimo firma / Office MB „Urbanistinė architektūra“ (www.uarch.lt) Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Všį Jūrininkų sveikatos priežiūros centras

50

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

V vieta

Eksterjeras

Interjeras

Pjūvis

Integralios architektūros objektas susiklosčiusioje urbanistinėje Klaipėdos miesto centrinės dalies aplinkoje. Tvarūs urbanistiniai ir architektūriniai sprendimai suformuoti reaguojant į aplinkinio užstatymo architektūrinį mastelį ir vyraujančio užstatymo principus, infrastruktūros kanalus, sklypo orientaciją ir būsimų naudotojų – tiek gydytojų personalo, tiek pacientų- lūkesčius.

Pagrindiniai projekto privalumai – architektūrinė ir urbanistinė darna, intuityvus ir patogus naudojimas, ekologinis ir ekonominis tvarumas.

Lakoniški apdailinio klinkerio fasadai, tikri medžiai ant natūralaus tereno žaliosiose teritorijos zonose ir vidiniame kiemelyje, inovatyvi pastato priežiūros sistema, racionalus automobilių aikštelės sprendimas – tai priemonės, vedančios šiuolaikinės poliklinikos link.

Pirmo aukšto planas

The object of integral architecture at the existing urban pattern of Klaipėda centre.

Sustainable urban and architectural solution is the layout for the scale of urban surroundings, built-up principles, infrastructure nets, northern orientation and future building operators’ needs.

Along with building sustainability there’s other advantages of this project – economic and ecological sustainability – there’s a separate car parking unit that lets to keep the un-build underground and to keep existing trees into natural soil as well. All these measures let this proposal be a prototype of the next public clinic.

Antro aukšto planas Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

51

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Jūrininkų sveikatos priežiūros centro konkursas

REGROUP PROJEKTAVIMAS Architektai / Architects Andrius Daujotas, Justina Sakalauskaitė Projektavimo firma / Office UAB „Regroup Projektavimas“ (www.regroup.lt)

Klaipėdos miesto centrinėje dalyje, tarp Bijūnų ir Birutės gatvių projektuojamas naujas VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras. Jau pati statinio paskirtis- sveikatos priežiūros centras, pasako, kad čia atėjęs žmogus nori jaustis sveikas, o paprastai, kuo žmogus būna arčiau gamtos tuo sveikesniu jis jaučiasi, tačiau projektuojant statinį , privalu įvertinti ne tik gamtą, bet ir jau esamą aplinką, taigi pagrindinė projekto idėja yra „Tvari jungtis tarp sveikatos, gamtos ir aplinkos“. Jungties idėja atsispindi ir urbanistiniame pastato sprendime, naujas tūris tarsi apjungia aplink esančius skirtingo užstatymo tipo kvartalus, bei suformuoja Birutės gatvės išklotinę. Pastato erdvinėje struktūroje tarp įvairių paskirčių patalpų numatomos jungtysbendrosios laukimo erdvės su fiziniais ir vizualiniais ryšiais į kiemelius, ir gamtos fragmentus.

Projekto pavadinimas / Project name „149725“

KONCEPTUS Architektai / Architects Arturas Žuravliovas, Andrej Pleškov, Vytautas Oželis, Rasa Urbonaitė Projektavimo firma / Office MB „Konceptus“

Pagrindinis projekto tikslas - suprojektuoti pastatą, kuris papildytų esamą urbanistinę situaciją, taptų aiškiai matomu ir lengvai pasiekiamu medicinos centru, atitinkančiu šiuolaikinės ergonomikos, funkcionalumo standartus bei būtų patogus visiems amžiaus lankytojams ir darbuotojams. Taip pat yra siekiama minkštai integruoti sudėtingos funkcijos objektą į Klaipėdos urbanistinį audinį, tuo pačiu metu išsaugojant aplink sklypą esančius želdinius. Pastatas yra projektuojamas atsižvelgiant į nagrinėjamos teritorijos urbanistinius ypatumus. Nagrinėjamojoje teritorijoje yra matoma išilginių ašių tendencija bei perimetrinio užstatymo dominavimas. Objektas yra nustumiamas į pietinę sklypo pusę norint sustiprinti Bijūnų ir Birutės gatvių sankryžą bei suformuoti aiškią kvartalo ribą. Taip pat, tai leidžia išryškinti paralelinę ašį, einančią pagal šalia esantį daugiabutį ir nukreipti ją link Bijūnų gatvės. Toks sprendinys užtikrins optimalų projektuojamo objekto matomumą ir pasiekiamumą iš visų judėjimo pusių.

52

Projekto pavadinimas / Project name „Kiemas“

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Seamen healthcare centre competition

Jūrininkų sveikatos priežiūros centro konkurso ataskaita: https://issuu.com/laskao/docs/jspc_apzvalga

STUDIJA 501 Architektai / Architects Martynas Norvila, Laura Gaižutytė, Mindaugas Karanevskis, Kristijonas Nenartavičius, Austėja Balčiūnaitė Projektavimo firma / Office VšĮ „Studija 501“ (www.studija501.lt)

Projekto idėja užkoduota dviejose minties gijose: konkrečioje ir abstrakčioje. Tai racionalios architektūrinės koncepcijos ir meninės intepretacijos mintys. Siekiant vientiso sprendinio šios iš prigimties skirtingos mintys veikia išvien. Planuojamo objekto - “Jūrininkų sveikatos priežiūros centro“ (JSPC) sklypas yra riboje tarp, įvairių tipų užstatymo teritorijų, kurios susiklostė dėl skirtingų istorinių aplinkybių. JSPC projekto ideja savo architektūrine išraiška margame urbanistiniame audinyje būti tarpine ramybės stotele. Žmogui pasiekus savo sveikatos ribas apsilankoma urbanistinėje riboje esančiame JSPC. Išlaikant Špichuto dvaro rajonui būdingą aukštingumą ir tankumą, išlaikomas 1-3 aukštų perimetrinis užstatymas, o ramia architektūrine išraiška sukuriame tarpinę ramybės stotelę daugiasluoksniame urbanistiniame audinyje. JSPC pastatas siekia pabrėžti ribą tarp sterilios pastato funkcijos ir daugiasluoksnio išorinio architektūrinio ir urbanistinio konteksto. Stačiakampio gretasienio forma simetriškai skaidoma į tris tūrius, pabrėžiant įėjimo į JSCP vietą.

Projekto pavadinimas / Project name „Riba“

PONAMA Architektai / Architects Taura Šerkšnaitė, Vidmantas Kančiauskas Projektavimo firma / Office UAB „Ponama“

Pastato idėją inspiravo gydančios aplinkos (ang. healing environment) principų pritaikymas. Tyrimai rodo, kad gerai suplanuota ligoninės /poliklinikos aplinka gali sumažinti pacientų nerimą ir stresą, paspartinti sveikatos atsistatymą, mažinti skausmą ir skatinti gerovės jausmą. Nustatyta, kad gamta ir net jos vaizdai gali nuraminti, mažinti įtampą, sparčiau sveikti, pagerinti veiklos rezultatus. Remiantis šiais argumentais didžiausias dėmesys skiriamas gamtos aplinkos kūrimui įstaigos teritorijoje ir jo tūryje: projektuojamas parkas ir vidinis kiemas su augalais. Gamtos vaizdai matomi pro didžiulius langus tarsi tampa vidaus dalimi, o natūrali šviesa užtvindo vidaus erdves. Atvira architektūra, nedidelis pastato aukštingumas, vidinis kiemas su augalija, šviesus ir jaukus interjeras kuria patrauklų, šiuolaikišką sveikatos priežiūros centrą.

Projekto pavadinimas / Project name „KL0001“

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

53

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Jūrininkų sveikatos priežiūros centro konkursas

KLASIKINIS PORTIKAS Architektai / Architects Martynas Valevičius, Mečislovas Valevičius Projektavimo firma / Office UAB „Klasikinis portikas“

Pagrindinė architektūrinė idėja yra intuityvumas - sukomponuoti architektūrinius tūrius taip, kad pastatas būtų kuo paprasčiau naudojamas.

Kad žmonės neklaidžiotų ieškodami įėjimo, lifto ar kabineto, kad būtų galima kuo patogiau patekti pas specialistus.

Taip pat stengiamės sukurti originalią, vientisą ir estetišką architektūrinių tūrių kompoziciją, aiškiai vizualiai asocijuojamą su funkcine paskirtimi. Vizualinis ženkliškumas - kryžiaus motyvas, nuo seno daugeliui žmonių asocijuoja su medicina ir sveikatos priežiūra, nes ištisus dešimtmečius kryžiumi buvo žymimos ligoninės, poliklinikos, vaistinės, greitosios pagalbos automobiliai ir visa kita, kas turėjo bent menkiausią ryšį su sveikatos priežiūra. Kryžiaus kompozicijos ženklas nuosekliai pakartojamas plane, fasaduose ir interjere išgaunant viso objekto meninių priemonių vientisumą ir kompozicinę darną.

Projekto pavadinimas / Project name „(I)RH+“

ARCHIHALĖ Architektai / Architects Alvydas Šeibokas, Darius Zaida, Darius Petkevičius, Ingrida Jazukevič, Vaida Cromley Projektavimo firma / Office UAB „Archihalė“ (archihale.weebly.com)

Funkcionalus, bet kartu jaukus ir šviesus pastatas, darniai įsiliejantis į esamą urbanistinę situaciją bei kokybiškai ją papildantis ir turintis įsimenamą architektūrinį įvaizdį.

Projekto pavadinimas / Project name „Sveika jūra“

54

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Seamen healthcare centre competition

Jūrininkų sveikatos priežiūros centro konkurso ataskaita: https://issuu.com/laskao/docs/jspc_apzvalga

A01 ARCHITEKTAI Architektai / Architects Vytautas Lelys, Marius Morkūnas, Saulius Griguola, Darius Romanovskij, Živilė Putrimaitė Projektavimo firma / Office UAB „A01 architektai“ (www.a01.lt)

Modernaus bendruomenės centro – Sveikatos priežiūros centro pastato projektas siūlo žvelgti plačiau ir siūlo kurti 10 000 m2 naujos viešos erdvės Klaipėdos pietinėje dalyje. Ketvirtadalis šios erdvės būtų po stogu – naujame pastate, kuris savo forma ir funkcija aktyvuotų naujus ryšius ir jungtis tarp daugiabučių kvartalų. Ryškus ženkliškas knygų tūris iškyla virš projektuojamo pastato stogo ir tampa nauju Klaipėdos simboliu. Tai optimistišką požiūrį siūlantis projektas, kuris stengiasi aktyvuoti paslėptą daugiabučių kvartalų potencialą ir sukurti darnų santykį su esama miesto struktūra.

Sveikatos priežiūros centro lankytojams ir bendruomenei skiriamos kruopščiai apgalvotos skirtingos erdvės, kuriose vienu metu sugyvens tiek aktyvūs vaikai ir jaunos šeimos, tiek susikaupimo ir ramybės ieškantys skaitytojai.

Projekto pavadinimas / Project name „Gija“

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

55

UOSTAMIESČIO PROJEKTAS Senyvo amžiaus asmenų globos namų Melnragėje konkursas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Elderly nursing home in Melnragė competition

Objekto adresas / Address Aušros g. 41, Klaipėda Architektai / Architects Snieguolė Stripinienė, Kristina Striškienė, Petras Džervus Projektavimo firma / Office UAB „Uostamiesčio projektas“ (uostamiescioprojektas.lt) Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Plotas / Area 4 777 m2 Aukštis / Height 10 m Sklypo plotas / Site area 7 747 m2

56

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

I vieta

Planai

Eksterjeras

Eksterjeras

Projektuojamų senyvo amžiaus globos namų architektūrinės idėjos centrine ašimi pasirinkta 1846 m. statyta Melnragės mokykla. Planuojant globos namų korpusų išdėstymą buvo remtasi kvartalo tankumo, mastelio, aukštingumo, užstatymo tipo analize, kartu nuosaikiai inkorporuojant atkuriamą buvusios mokyklos pastatą į naują užstatymą. Korpusai dėstomi formuojant aiškią ir tvarkingą kvartalo struktūrą, taip pat sukuriant tam tikrą užnugarį atkuriamo pastato tinkamam integravimui ir jo istorinio užstatymo struktūros išsaugojimui.

Rengiant projektinius siūlymus siekta ne tik naujo komplekso urbanistinio integralumo supančioje aplinkoje, bet ir pasitelkiant tradicinės architektūros principus sukurti nuosaikiai modernų užstatymą, kartu su formuojamais vidiniais kiemeliais, pasivaikščiojimo takais kuriantį draugišką ir jaukią aplinką tiek komplekso gyventojams, tiek Melnragės bendruomenei.

Projektuojamas pastatas skirstomas į du korpusus. Pirmąjį korpusą sudaro atkuriamas mokyklos pastatas ir projektuojamo pastato rytinė dalis. Antrąjį korpusą sudaro projektuojamo pastato vakarinė dalis.

The architectural idea of the new nursing home for elderly people revolves around an old Melnragė school building from 1846. The design of the new wings is based on the surrounding quarter density, scale, height and urban fabric analysis and a careful incorporation of the old built. The wings form a clear and orderly urban quarter, thus creating a specific backdrop for the integration of the old building and the preservation of historic urban fabric.

The design aims to integrate the new buildings into the urban surroundings. to create a restrained modern architecture by using principals of local traditional architecture and to form inner courtyards and leisure paths creating a friendly and inviting atmosphere not only for the inhabitants of the complex, but to Melnragė community.

The new building is divided into two wings.

The first is comprised of the restored former school building and the eastern part of the new building and the second wing is the western part of the new building.

Eksterjeras Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

57

A405 Senyvo amžiaus asmenų globos namų Melnragėje konkursas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Elderly nursing home in Melnragė competition

Objekto adresas / Address Aušros g. 41, Klaipėda Architektai / Architects Gintaras Čičiurka, Saulius Plungė, Valdas Janulis Konstruktorės / Structural engineers Virginija Miniotienė, Svetlana Sidorkina Projektavimo firma / Office UAB „A405“ (a405.lt) Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Plotas / Area 4 390 m2 Tūris / Volume 19 800 m3 Sklypo plotas / Site area 7 747 m2

58

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Kiemelio erdvė

Eksterjeras

Fasadai

Aukšto planas

Šalia ūksmingo pirmosios Melnragės pušyno, esančio šiaurinėje gyvenvietės dalyje, projektuojami šiuolaikiški pagyvenusių žmonių globos namai.

Gera sklypo dislokacija šiaurinėje gyvenvietės dalyje, šalia miško masyvo, užtikrins gyventojams ramų, patogų ir visavertį gyvenimą. Pušyno ir jūros artumas padiktavo senyvo amžiaus žmonių globos namų tūrių kompoziciją, organiškai įsiliejančią į išskirtinę gamtinę aplinką. Komplekso kompozicija – tai du paukščiai, skrendantys į jūrą pasitikti „saulėlydžio“. Paukščių „sparnai“ – tai gyvenamieji korpusai, orientuoti rytų–vakarų kryptimi, užtikrinantys gerą įkomponuotų vidinių kiemelių insoliaciją ir sukuriantys jaukią, ramią gyvenimo aplinką.

A new nursing home for the elderly is designed along a shady pine forest in the northern part Melnragė. A perfect location on the northern edge of the settlement will ensure a calm, comfortable and satisfying life. The proximity of the sea and the forest directly inspired an organic composition of the complex that blends into the exceptional natural surroundings. The composition symbolizes two birds, flying towards the sea to greet the sunset. The wings of the birds are the living annexes, oriented along the west-east axis, thus ensuring a good insolation of the courtyards and creating a calm and comfortable living environment.

Sklypo planas Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

59

ALTITUDĖS Senyvo amžiaus asmenų globos namų Melnragėje konkursas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Elderly nursing home in Melnragė competition

Objekto adresas / Address Aušros g. 41, Klaipėda Architektai / Architects Gerda Antanaitytė, Aurimas Baužys, Andrius Laurinaitis Projektavimo firma / Office MB „Altitudės“ Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Plotas / Area 3 500 m2 Tūris / Volume 13 750 m3 Sklypo plotas / Site area 7 747 m2

60

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Eksterjeras

Pirmo aukšto planas

Uždaras kiemas

Antro aukšto planas

Atvirų ir uždarų erdvių balansas architektūriniame komplekse kuria jaukaus miestelio, o ne didelės ligoninės įvaizdį. Korpusai su aiškia ir nesudėtinga struktūra padeda lengvai orientuotis ir nepasiklysti. Uždari sodai, skirti atminties sutrikimų turinčių senelių buvimui lauke, kuria tiesioginį ryšį su aplinka ir patogias sąlygas personalui.

Projektuojamos bendravimo, maisto ruošos, renginių erdvės kuria tiesioginį ryšį su vienu svarbiausių teritorijoje esančių terapijos priemonių – gamta.

Kambarys – pagrindinė ląstelė, iš kurios kuriamas pastatas. Kambariai gerai pritaikyti judėti neįgaliesiems, turi terasas arba balkonus. Lovos orientuotos taip, kad galima būtų stebėti vaizdą pro langus.

Statinių architektūroje naudojamos natūralios vietinės medžiagos – plytos, medis, molinės čerpės, tinkas.

A fine balance of open and closed spaces creates an impression of a small hamlet instead of a large hospital. The wings of the building with their clear and simple structure allow for good orientation.

Private gardens dedicated to the elderly with memory deficit are directly linked with the interior ensure comfortable conditions for the personnel.

The communal areas for communication, dinning and events are designed to have direct links with nature - the main therapeutic means in the area.

A room is the main cell that forms the building.

Rooms are adapted for the less abled, have balconies and terraces and beds oriented to have direct view from the windows.

The architecture is created with traditional natural materials - bricks, wood, ceramic tiles and plaster.

Sklypo planas Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

61

ALTITUDĖS Senojo turgaus aikštės, prieigų ir lauko paviljono konkursas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Old market square, approaches and outdoor pavillion competition

Objekto adresas / Address Turgaus a., Klaipėda Architektai / Architects Gerda Antanaitytė, Aurimas Baužys, Andrius Laurinaitis Projektavimo firma / Office MB „Altitudės“ Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Teritorijos plotas / Site area 12 500 m2

62

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

I vieta

Sklypo planas

Gatvelių pjūviai ir plano schemos: Šaltkalvių g. / Skerdėjų g. / Turgaus a. abipus turgaus halės

Paviljono interjero vizualizacija

Frydricho turgus skaičiuoja daugiau 300 metų istoriją. Pirmoji Klaipėdos visuomeninė aištė, talpinusi tiek kasdienį prekybos šurmulį, tiek karinius paradus ir monarchų priėmimo ceremonijas.

Teritorijos sutvarkymo idėja - ne naujų funkcijų ir elementų kūrimas, o šiuolaikinis istorinės viešosios erdvės interpretavimas.

Atvira turgaus aikštė, skirta prekiauti sezoniniu derliumi ir ūkininkams, atvykusiems savo transportu, bei pop-up prekybai. Prekybai nevykstant, aikštė pritaikoma bendruomenės poreikiams ir renginiams.

Aikštės akcentas – atspindžių šulinys Prie Tiltų gatvės ir Taikos prospekto sankryžos, kur yra didžiausias srautų judėjimas - įrengiamas miestietiškas turgus - pusiau atviras paviljonas su autonomiškai veikiančiomis parduotuvėlėmis, kavinėmis, gastronomijos krautuvėlėmis, dirbtuvėlėmis.

Frydricho market has a history of 300 years and counting. It is the first urban public square Klaipėda and has seen the everyday bustle of the market, military parades and official royal welcoming ceremonies.

The main idea of the projects is a modern interpretation of a historic public space.

The open market square is dedicated to seasonal produce and farmers arriving with their personal transport, pop-up markets with mobile stalls.

After market hours the square is used for community events and leisure activities.

A semi-open market pavilion with autonomous shops, cafes, tiny stores selling local produce and small artisan workshops is proposed on the eastern side of the plot near the main artery of the city - Tiltų street / Taikos avenue.

Paviljono schema Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

63

AUTORIŲ KOLEKTYVAS Senojo turgaus aikštės, prieigų ir lauko paviljono konkursas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Old market square, approaches and outdoor pavillion competition

Objekto adresas / Address Turgaus a., Klaipėda Architektai / Architects Saulius Druskis, Tadas Sviderskas Projektavimo firma / Office Autorių kolektyvas Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

64

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

II vieta

Teritorijos planas

Aksonometrija

Turgaus aikštė – daugiafunkcė erdvė, aktyvi nuo ryto iki vakaro. Pirminė ir pagrindinė aikštės funkcija – prekyba, gretutinės: renginiai, mugės, šventės, parodos. Aikštės erdvė sprendžiama kaip senamiesčio elementas – natūralios dangos ir senamiesčio tipo mažosios architektūros formos, dangų piešinys reguliarus ir pritaikytas funkcijai – pagal piešinį organizuojamas prekyviečių išdėstymas, automobilių judėjimas ir statymas, renginių zonos.

Siekiant išryškinti vertingus istorinius elementus, siūloma pažymėti buvusio šulinio vietą. Paviljonas – daugiafunkcis pastatas, greta pagrindinės funkcijos (prekyba) galimos ir kitos: mugės, parodos. Teritorijoje prioritetas teikiamas pėstiesiems, pėsčiųjų ir automobilių judėjimas neatskiriamas, aikštės dangų paviršiai kuriami „shared space“ principu.

Aikštė

Market square - a multifunctional space active from morning to evening. Trade is the primary function and events, fairs, festivals and exhibitions are the secondary functions. The space of the square is designed as an old town element - natural pavings and street furniture forms, a regular pattern of the paving used for organizing the stalls, traffic, and event spaces. In order to emphasize valuable historic elements an architectural element marks the sport of the old well. The new pavilion is a multipurpose building with the ability to house exhibitions and fairs alongside everyday trade. The priority in this part of the old town is given to pedestrians, pedestrian and car traffic is integrated with the implementation of shared space principles.

Paviljonas Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

65

VAKARŲ SILUETAS Senojo turgaus aikštės, prieigų ir lauko paviljono konkursas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Old market square, approaches and outdoor pavillion competition

Objekto adresas / Address Turgaus a., Klaipėda Architektai / Architects Mantas Daukšys, Algimantas Rybelis, Inga Daukšienė, Domantė Požytė, Eglė Vainoriūtė Projektavimo firma / Office UAB „Vakarų siluetas“ Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Plotas / Area 600 m2 Tūris / Volume 1 800 m3 Sklypo plotas / Site area 14 000 m2

66

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

III vieta

Teritorijos planas

Turgaus sutvarkymo vizija: 1. Viešųjų erdvių vėrinys.

Dalyje esamo sendaikčių paviljono kuriama nauja vieša erdvė. Turgaus a. įleidžiamais stulpeliais organizuojami naudojimo scenarijai, pritaikoma renginiams.

Skveras prie Sinagogų g. įtraukiamas į erdvių tinklą.

2. Autentiškas vietos charakteris.

Prie Tiltų g. rekonstruoto esamo paviljono dalies tūris su antru a. formuoja fasadą kvartalui. Nauja lauko erdvė prekybai vasarą. Prie Sinagogų g. perkelta prekyba sendaikčiais, naujas paviljonas.

3. Gatvėms – aktyvūs pakraščiai.

Pėsčiųjų gatvėmis jungiamos turgaus dalys ir trasos Tiltų ir Pilies gatvėse. Turgaus a. važiuojamoji dalis patraukiama nuo fasadų, sukuriant erdvę čia įsikūrusiesiems vystyti prekybą ir paslaugas aikštėje, taip ją aktyvinant.

Paviljonas

Market renovation vision: 1. A necklace of public urban spaces.

The part of the old pavilion is transformed into a new public space. The market square space is organized with retractable metal guideposts and adapted for various events. A square near Sinagogų street is incorporated in the urban grain.

2. Authentic character of the place.

The reconstructed two storey pavilion along Tiltų street form a new façade of the urban quarter. The new public space is used for summer trade. The flea martket is moved to a new square and pavilion near Sinagogų street.

3. Active edges for the streets.

Pedestrian streets link different parts of the market, Tiltų and Pilies streets. The roadway is redesigned further from the buildings in the Market square creating a space for outdoor commetre and leisure.

Aikštės perimetras Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

67

URBANISTINĖ ARCHITEKTŪRA Daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų komplekso Rygoje konkursas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Highrise apartment building complex in Riga competition

Objekto adresas / Address Juglas krastmala 13, Juglas krastmala 15 ir Dzirnupes 5, Ryga, Latvija Architektai / Architects Petras Džervus, Laimonas Bogušas, Aleksejs Cars (LV) Projektavimo firma / Office MB „Urbanistinė architektūra“ (www.uarch.lt) + Cara Studija, SIA Užsakovas / Client SIA „Vidzemes virsotnes“ Vizualizacijos / Visualizations Pixel Guardian Plotas / Area 29 000 m2 (3 800 m2 – požeminė automobilių saugykla) Tūris / Volume 136 270 m3 Sklypo plotas / Site area 19 471 m2

68

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

I vieta

Vizualizacija

Aukšto planas

Sklypo planas

Architektūrinė koncepcija kilo dėl gero vietos apžvelgiamumo iš tolimų perspektyvų ir greta esančio stambaus buvusios laivų gamyklos tūrio architektūros.

Projektuojamo komplekso pirmųjų 4–6 aukštų fasadai iš klinkerio plytų – taip pratęsiamas laivų gamyklos architektūrinis pojūtis iki Juglos ežero pakrantės. Aukštosios pastatų dalys – stiklo fasadų sistemos su vertikaliu dalijimu.

Stilobatinėse dalyse įrengiamos automobilių saugyklos ir visuomeninės patalpos. Stilobatų stogai naudojami kaip kiemai su mažais skverais.

Pastatai suprojektuoti taip, kad iš kiekvieno apartamento atsivertų vaizdai į ežerą, pietuose esantį parką.

Sklypo geometrija diktuoja kompozicinį dalijimą į dvi dalis – atveriama ašis tarp ežero ir laivų gamyklos bokštelio. Pakrantėje projektuojama pėsčiųjų promenada, pasibaigianti nedidele motorinių laivų prieplauka.

The concept is influenced by good visibility from distant panoramas and the proximity of the old boat factory. Ground floor facades are designed with masonry The higher parts are designed as glassed facades with vertical fins.

Car parking and public premises are placed in the stylobate. The roof of stylobate serves as inner yard and small square.

Every apartment has a lake or park view.

Responding to the geometry of the plot, it was divided into northern and southern parts. In between the main open area of the compositional axis towards the lake Jugla from the old boat factory building is formed. The special character was introduced for the lakeside promenade which invites passers-by for a slow walk to enjoy magnificent lake views. Promenade ends with a small marina pier Fasado detalizacija Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

69

ALTITUDĖS Palangos jaunimo centras

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Palanga youth centre

Objekto adresas / Address Vytauto g. 110, Palanga Architektai / Architects Gerda Antanaitytė, Aurimas Baužys, Algimantas Rybelis Projektavimo firma / Office MB „Altitudės“ Užsakovas / Client Palangos miesto savivaldybės administracija Plotas / Area 249 m2 Tūris / Volume 1 250 m3 Sklypo plotas / Site area 2 088 m2

70

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

II vieta

Interjeras

Būsimo Jaunimo centro sklype auga didžiuliai gluosniai, buvusio sodo vietą mena obelys. Naujojo centro architektūra įtraukia buvusius sodo elementus į naujai formuojamus vidinius pusiau uždarus kiemelius. Rekonstruojamas esamas buvusios bokso salės tūris tampa centriniu pastato tūriu.

Uždaros fasado dalys atsuktos link Vytauto gatvės sukuria privatumo įspūdį, galimybę pasislėpti, tačiau atviros ir perregimos vidaus erdvės sukuria saugią jaunimui aplinką, kurioje galima matyti kas vyksta visuose pastato kampuose.

Trijų tūriu kompozicija sukuria tris skirtingo intensyvumo tačiau tarpusavyje susijusias erdves, pritaikytas prie skirtingų naudotojų poreikių. Pietinė pasatato ir aplinkos dalis aktyvesnė, šiaurinė ramesnė.

Atviras sklypo erdves - pievą ir sodą apjungia medinė terasa. Panaudojus nuo perimetro į centrą žemėjantį sklypo reljefa sukuriama iki 45 cm aukščio perkritimas tarp terasos lygio ir žemės - natūralus laiptelis vasaros metu prisėsti ir pailsėti. Terasa kartu veikia kaip priėjimo iki Jaunimo centro takas.

Planas

The new architecture of the youth centre incorporated the remnants of the old garden - trees into the new semi-open courtyards. The volume of a former boxing hall becomes the central volume.

The closed walls facing the main Vytauto street create privacy while the transparent interiors create a safe and observable environment.

The three volume composition creates spaces of increasing use intensity from the cafe in the south wing to the workspaces in north connected together by a gallery.

A wooden terrace joins the various inner and outer spaces of the site. The natural topography of the site creates a natural 45 cm seat along the perimeter of a central opening in the terrace - perfect place to relax in the middle of the summer.

Sklypo planas Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

71

ALTITUDĖS Rusnės salos apžvalgos bokštas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Rusnė island viewing tower

Objekto adresas / Address Uostadvario k., Rusnės sen., Šilutės raj.

Architektai / Architects Gerda Antanaitytė, Aurimas Baužys, Algimantas Rybelis Projektavimo firma / Office MB „Altitudės“ Konstruktorius / Structural engineer Artūras Preikšaitis (UAB „Statinių Konstrukcijų Projektavimo Biuras“) Užsakovas / Client Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos Bokšto aukštis / Tower height 27 m Pakelto tako ilgis / Raised footpath length 1.07 km

72

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

III vieta

Apžvalgos bokštos aplinkoje

Takas ir bokštas

Bokštas ir landšaftas

Aplinkos vaizdas iš bokšto

Kertinė projekto idėja - pažintinis takas, pasakojantis Nemuno deltos istoriją pačia įtaigiausia forma - per autentišką patirtį, vaizdus ir pajautą.

Kintantis, įtraukiantis, atveriantis vaizdus, supažindinantis su gamtos gyvenimu ir ciklais.

Tako architektūriniai ir konstrukciniai sprendiniai – dinamiški ir kintantys, priklausomai nuo aplinkos pro kurią veda. Prasisedantis laukuose, ažūrinis takas veda pro medžių tankmę, išlikusią alėją ir augmeniją, leidžia betarpiškai stebėti gamtą.

Pasiekus nendrynus, takas virsta į aiškiai atribotą, saugų taką, vendantį pro ribinę erdvę, kai nejauti kur baigiasi žemė, o kur prasideda vanduo. Pojūčius užlieja nendrių jūra.

Buvę lygus takas patampa pandusiu, nuvedančiu iki apatinės apžvalgos terasos, kurioje virsta į laiptus, vedančius į apžvalgos bokšto viršutinę terasą, pakeliui skirtinguose lygiuose atveriamos perpektyvos į apylinkes.

The key concept is the cognitive pathway that communicates the story of Nemunas’ delta in the most convincing way – through authentic experience, vistas and feelings. Ever changing, enhancing, open, connecting to the life and cycles of nature.

The architectural and structural design solutions are dynamic and changes depending on the surroundings at each particular moment.

The beginning lies in the fields and then perforated path goes through woods while enhancing close relationship with nature.

When the reeds are reached, the pathway becomes a safe path that leads through threshold where the water and earth meets. All the experiences are surrounded by sea of reeds.

Previously flat path becomes a ramp that leads to the lower observation deck, where it transforms into stairs to the top deck. On the way the surrounding areas are opened up for the observation.

Konstrukcinė schema Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

73

URBANISTINĖ ARCHITEKTŪRA Gyvenamųjų namų kvartalo konkursas

COMPETITION PROJECTS / KONKURSINIAI PROJEKTAI

Residential complex competition

Objekto adresas / Address S. Lozoraičio g. 17, Vilnius Architektai / Architects Petras Džervus, Laimonas Bogušas, Eglė Činčikaitė Projektavimo firma / Office MB „Urbanistinė architektūra“ (www.uarch.lt) Užsakovas / Client UAB „Delira” Plotas / Area 3 pastatų tipai: 198.2 m2, 187.5 m2, 63.5 m2 Tūris / Volume 3 pastatų tipai: 928 m3, 880 m3, 256 m3 Sklypo plotas / Site area 13 Sklypų: 919–1 670 m2

Koncepcija

74

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

III vieta

Eksterjeras

Planai ir pjūviai

Fasadai

Vaizdas iš oro

Urbanistinis sprendinys – erdvės tekėjimas neužgožtomis gamtos perspektyvomis, lokaliose erdvėse sutekantis į jaukius vidinius kiemus, formuojamus reljefo aukščių skirtumų, skirtingo užstatymo ir augmenijos, užpildomus šeimos gyvenimu. Kvartalo užstatymas subyrėjęs, atskirais tūriais siekiantis įkopti į Rokantiškių kalvą.

Tekanti erdvė – pagrindinė urbanistinė idėja ir landšafto formavimo principas. Užstatymu formuojamos lokalios kiemų erdvės, kurių charakterį kuria erdvinė organizacija, pastatų fasadų tekstūros, augmenija.

Pastatai išdėstomi taip, kad kiekviename sklype būtų suformuotos privačių kiemų erdvės, naudojant natūralų reljefą, išlaikoma geriausia patalpų orientacija ir maksimaliai atvertas vaizdas į gamtinę aplinką.

Architektūra – moderni, išlaikanti šiaurietiškos tradicijos estetiką.

Sklypo planas

An urban concept presents free spatial flow into natural landscape where differences of relief heights, different building type and landscape solutions form cosy local inner yard spaces. This extensive building principle surrounds the hill of Rokantiškės and allows for a design of inner yards and premises oriented towards the best views.

Architecture of buildings remains modern and holds tradition of Nordic aesthetics.

Teritorijos pjūvis Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

75

A405 Administracinis pastatas

PROJECTS / PROJEKTAI

Office building

Objekto adresas / Address Dubysos g. 27, Klaipėda Architektai / Architects Valdas Janulis, Saulius Plungė, Gintaras Čičiurka Konstruktorės / Structural engineers Svetlana Sidorkina , Virginija Miniotienė Projektavimo firma / Office UAB „A405“ (a405.lt) Užsakovas / Client UAB „Perdanga“ Plotas / Area 6500 m2 Tūris / Volume 25 000 m3 Sklypo plotas / Site area 133 000 m2

76

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Vizualizacija

Sklypo planas

Vizualizacijos

Planas

Pjūvis

Pastato architektūrinės idėjos leitmotyvas – betonas. Dviejų „betoninių“ tūrių susikirtimas orientuotas Taikos gatvės kryptimi su „vartais“ pėstiesiems ir dviratininkams. Visos išorės sienos trisluoksnių betoninių plokščių su reljefiniu paviršiumi.

Dominuojantis natūralus, grynas ir atviras betonas atspindi statinių paskirtį, atvirą ir šiuolaikišką architektūrą, pagaliau užsakovo, kaip betoninių gaminių gamintojo, galimybes.

The key motif of the architectural approach is the concrete. The junction of two concrete volumes is focused towards Taikos avenue with the gates for the pedestrians and cyclists.

All the external walls are clad with triple-layered concrete panels if textured surface.

The dominant natural, raw and open concrete reveals the use of the building, open and contemporary architecture, and last but not least, the capabilities of the client as the manufacturer of the concrete products.

Fasadai Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

77

A405 Neformaliojo vaikų švietimo įstaiga su ikimokyklinio vaikų ugdymo patalpomis

PROJECTS / PROJEKTAI

Informal education facilty with a kindergartern

Objekto adresas / Address Šarlotės g. 6, Klaipėda Architektai / Architects Saulius Plungė, Valdas Janulis, Gintaras Čičiurka Konstruktorė / Structural engineer Svetlana Sidorkina Projektavimo firma / Office UAB „A405“ (a405.lt) Užsakovas / Client UAB „Pamario troba“ Plotas / Area 1 663 m2 Tūris / Volume 7 850 m3 Sklypo plotas / Site area 3 307 m2

78

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Eksterjeras Sklypo planas

Pirmo aukšto planas

Eksterjeras Ketvirto aukšto planas

Fasadas

Pastato kompozicija, atsižvelgiant į sklypo formą ir pastato funkcinius reikalavimus, pasirinkta dviejų perstumtų tūrių, viename iš jų numatomos ikimokyklinio vaikų ugdymo patalpos, kitame – neformaliojo vaikų švietimo įstaiga. Tūrius jungiančioje dalyje suprojektuotos žaidimų ir aktyvaus poilsio erdvės.

Fasadų apdailai naudojamos įvairiaspalvės HPL plokštės, derintos prie bendros Dragūnų gyvenamojo kvartalo pastatų fasadų spalvinės gamos.

The volumetric composition reflects upon the site conditions and functional needs, therefore two overlaying volumes were chosen. One volume contains primary school, where as other – informal education facilities. The connecting space between volumes contains playgrounds and active rest spaces. The facades are clad with colourful HPL panels which reflect upon the character of the surrounding residential buildings.

Fasadas ir pjūvis Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

79

A405 Administracinio pastato rekonstravimas

PROJECTS / PROJEKTAI

Office building reconstruction

Objekto adresas / Address Minijos g. 90, Klaipėda Architektai / Architects Saulius Plungė, Gintaras Čičiurka, Valdas Janulis Konstruktorė / Structural engineer Svetlana Sidorkina Projektavimo firma / Office UAB „A405“ (a405.lt) Užsakovas / Client UAB „Viremidos investicijos“ Plotas / Area 7 250 m2 Tūris / Volume 29 000 m3 Sklypo plotas / Site area 2 562 m2

80

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Fasadas

Maketas (2001)

Pjūvis

Sklypo planas

Pirmo aukšto planas

2001 m. buvo parengta sklypo Minijos g.

90 Klaipėdoje užstatymo koncepcija, kurioje buvo numatyta statyti trijų skirtingų tūrių administracinį pastatą. 2003 m. buvo įgyvendintas pirmas trijų aukštų administracinio pastato statybos etapas.

2019 m. parengtas projektas, kuris iki galo įgyvendins sklypo užstatymo koncepciją.

In the year 2001 the proposal was made for the site in Minijos street 90, Klaipėda, for the office block made out of three various height volumes.

The first stage was completed in 2003. The project for the remaining buildings was completed in 2019.

Vizualizacija Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

81

ALTITUDĖS Naujoji perkėla

PROJECTS / PROJEKTAI

New ferry terminal

Objekto adresas / Address Varnėnų g. 8, Klaipėda Architektai / Architects Gerda Antanaitytė, Andrius Laurinaitis, Aurimas Baužys Projektavimo firma / Office MB „Altitudės“ Užsakovas / Client AB „Smiltynės perkėla“ Plotas / Area 2150 m2 Tūris / Volume 24 500 m3 Sklypo plotas / Site area 23 400 m2

82

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Vaizdas nuo Kuršių marių

Aukštų planai

Interjere

Esminis motyvas, kuriuo remtasi kuriant pastato charakterį - judėjimas. Siekta sukurti ne statišką, o dinamišką objektą, papildantį nepertraukiamą uosto gyvenimą ir į jį įsileidžiantį miestiečius.

Laivai ir uosto kranai, traukiniai ir automobiliai, pėstieji ir dviratininkai - visada kintantis, dinamiškas krantinės gyvenimas. Naujajam perkėlos pastatui gyvybę įkvepia žmonės - pastate dirbantys ir laivus atėję išlydėti, pėstieji ir dviratininkai, išvykstantys ir grįžtntys automobiliais. Skirtingi masteliai, skirtingas greitis, tačiau žmonės kuria pulsuojantį ir atvirą pastatą, kurį visada įdomu stebėti laukiant kelionės į kitą krantą.

The key notion that informed the character of the building is movement. The goal was to achieve dynamic design that would enhance the continuous and never stopping life of port and inviting people to join in.

Ships, port cranes, trains and cars, pedestrians and cyclist – ever changing and dynamic life of wharf. The residents and visitors of the building breathe life into the building. Different scales and different speed but people are creating lively and open building which is always nice to see while waiting for the journey to the other side.

Sklypo planas Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

83

ALTITUDĖS Namas kolektyviniuose soduose

PROJECTS / PROJEKTAI

A house in allotment gardens

Objekto adresas / Address Mažasis kaimelis, Klaipėda Architektai / Architects Aurimas Baužys Projektavimo firma / Office MB „Altitudės“ Užsakovas / Client Privatus asmuo Plotas / Area 103.29 m2 Tūris / Volume 525 m3 Sklypo plotas / Site area 560 m2

84

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Interjeras

Aksonometrija

Anksčiau buvo sodai. Nedideliuose nameliuose žmonės leido vasaras, prižiūrėjo augalus, mėgavosi gamta. Palaipsniui šios žaliosios utopijos pavirto miestais, kuriuose namai užgožė gamtą, užpildė sklypus, žolę pakeitė trinkelės, augalus negyva veja.

Nedidelis gyvenamasis namas Klaipėdos mieste esančioje sodų bendrijoje projektuojamas kaip žalioji oazė, kurios centre kuriama jauki privati erdvė poilsiui.

Pailgame sklype gyvenamasis namas, nedidelis ūkinis pastatėlis ir lengva ažūrinė konstrukcija, apauginama vijokliniais augalais, sukuria sodą sode, galimybę pabėgti nuo miesto šurmulio. Didelis vitrinis langas įleidžia uždaro sodo erdvę į namo vidų.

Namas vieno aukšto su mansarda, kurioje numatomos poilsio patalpos ir miegamasis kambarys. Pirmą aukštą ir mansardą svetainėje apjungia bendra erdvė.

There used to be allotments where people spent their summers in little house, looked after plants, enjoyed the artificial nature. Gradually these green utopias turned into cities, where houses filled up the allotments overshadowing nature, grass replaced by concrete tiles, nature with lawns.

A tiny single family house in allotments in Klaipėda city is designed as a green oasis with a central private space for leisure.

The house on a narrow plot, a tiny outhouse and a frame overgrown with creepers create a garden inside the allotments, an opportunity to escape the bustle of the city. A large window blends the outside with the inside.

The attic is used as a recreational space with spacious bedrooms. A small atrium joins the attic to the first floor space.

Mansardos ir pirmo aukšto planai Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

85

BALTAS KVADRATAS Vienbutis gyvenamasis namas

PROJECTS / PROJEKTAI

Single family house

Objekto adresas / Address Austėjos g. 38, Klaipėda Architektai / Architects Vytis Cibulskis Projektavimo firma / Office MB „Baltas kvadratas“ Užsakovas / Client Privatus asmuo Plotas / Area 260 m2 Tūris / Volume 2000 m3 Sklypo plotas / Site area 1 470 m2

86

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Pirmo aukšto planas

Pjūvis

Sklypo planas

Urbanistinė aplinka Pastatas projektuojamas naujame gyvenamųjų namų kvartale Tauralaukyje. Pastatas projektuojamas taip, kad vertikalus jo tūris, būdamas paskutiniame sklype, kuris yra apribotas akligatvio ir kanalo, taptų šios gatvės dominane ir akcentu naujai formuojamame urbanistiniame audinyje.

Architektūra Pastatas susideda iš dviejų tūrių – vieno aukšto su mansarda dvišlaičiu stogu (vertikalė) ir vieno aukšto plokščiu stogu (horizontalė). Koncepciškai tūriai tarpusavyje kontrastuoja forma, bet niuansuoja apdaila. Didesniam tūriui parinkta šviesi medžio dailylenčių apdaila, kuri pereina į stogo apdailą, tuo pabrėžiant formą ir vertikalumą. Horizontalus tūris dengtas tekstūriniu baltu tinku. Abu tūrius jungiantis elementas – betono plokščių apdaila šiaurinėje sienoje, pagyvinta apvaliais langais ir ertmėmis.

Fasadas

Urban environment.

The building is designed in a new housing estate in Tauralaukis. The building is designed so that it‘s vertical volume, being on the last plot and limited by the blind and canal, would become the dominant and accent of this street in the newly formed urban fabric.

Architecture.

The building consists of two volumes: one floor attic with gable roof (vertical) and one floor attic with flat roof (horizontal). Conceptually, the volumes contrast with each other in form, but their finishing nuances.

Light wood panelling finis has been selected for larger volumes that merge into the roof finish, in this way emphasizing the shape and verticality. Horizontal volume is covered with textured white plaster. The concrete panel finishing in the northern wall joins two volume elements; it is enlivened by round windows and voids.

Vizualizacija Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

87

E.ANDRIJAUSKO PROJEKTAVIMO FIRMA Vienbutis gyvenamasis namas

PROJECTS / PROJEKTAI

Single family house

Objekto adresas / Address Plytinės g.14, Klaipėda Architektai / Architects Edmundas Andrijauskas, Aivaras Janulaitis Konstruktoriai / Structural engineers Rimantas Rybelis Projektavimo firma / Office IĮ „E. Andrijausko projektavimo firma“ (www.partneriai.com) Užsakovas / Client Privatus asmuo Plotas / Area 285,78 m2 Tūris / Volume 957 m3 Sklypo plotas / Site area 898 m2

88

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Eksterjeras

Eksterjeras

Fasadai

Vienbutis gyvenamasis namas Klaipėdoje, Plytinės gatvėje. Pastatas yra U formos, su uždaru vidiniu kiemu sklypo centre. Jo formą padiktavo užsakovo noras turėti uždarą vidinį kiemą. Sklypo vidinę erdvę formuoja medinė terasa ir klombos. Šio namo pagrindinis akcentas yra dvigubas židinys, jungiantis dvi pagrindines erdves: svetainę ir vidinį kiemą. Vidaus erdvės lengvai pereinamos, išsidėsčiusios aplink vidinį kiemą. Fasadų medžiagiškumui pasirinktos dvi pagrindinės medžiagos: faktūrinis vertikalus tinkas ir vertikalios medinės lentelės.

Vertikalumu pabrėžiamas išilginis pastato tūris, o medinių lentelių intarpai pabrėžia pastato skaidymą.

Pirmo aukšto planas

The designed single family house in Klaipeda is in the shape of U with the closed inner space in the middle of the site, which followed the needs of the client. The inner space is formed by wooden terrace and planters. The main accent of the project is double fireplace which joins two main spaces – living room and inner courtyard. The inner spaces are open and arranged around the courtyard. There are two main materials for facade: vertical textured stucco and vertical wood cladding. The verticality enhances the longitudinal volume where as cladding inserts supports the notion of scale and division.

Antro aukšto planas Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

89

E.ANDRIJAUSKO PROJEKTAVIMO FIRMA „Sostena“ automobilių centras

PROJECTS / PROJEKTAI

„Sostena“ car showroom

Objekto adresas / Address Šilutės pl. 32, Klaipėda Architektai / Architects Edmundas Andrijauskas, Kristina Vitkauskaitė, Andrius Jašinas, Laimonas Grauslys, Vilmanta Vaupšienė Konstruktoriai / Structural engineers UAB „Struktūra ir forma“ Projektavimo firma / Office IĮ „E. Andrijausko projektavimo firma“ (www.partneriai.com) Užsakovas / Client UAB „Sostena“ Plotas / Area 1 903 m2

90

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Vizualizacija

Fasadai

Pagrindinis fasadas

Šalia Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedo esantis UAB „Sostena“ atstovybės pastatas rekonstruojamas vadovaujantis atnaujintais „Volvo“ ir „Renault“ korporacijų tapatybės reikalavimais. Prie esamo automobilių serviso korpuso projektuojamas naujas automobilių salono tūris kurio fasadų kompozicijoje apjungiami „Volvo“ ir „Renault“ fasadų apdailos stiliaus standartai. „Volvo“ dalies vidinis apšvietimas ir matinių stiklų fasadas tamsiuoju paros metu kuria šviečiančio tūrio efektą.

Ypatingas dėmesys projekte kreipiamas į interjero sprendimus. Vidaus erdvėse kuriama šilta ir jauki aplinka, suteikianti klientams netrukdomos relaksacijos ir apmąstymo pojūtį.

The new UAB “Sostena” dealership is designed in accordance to the new “Volvo” and “Renault” corporate identity requirements. The new volume is designed next to the existing car workshop section, while incorporating corporate design languages from both “Volvo” and “Renault”. The internal lighting and matte glass of “Volvo” creates the glowing volume perception in the late night. Extra attention is paid towards the interior design. Internal spaces are cosy and warm while allowing customers to relax and contemplate.

Sklypo planas Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

91

NTH PROJEKTAI Prekybos paskirties pastatas su administracinėmis, paslaugų ir sandėliavimo patalpomis

PROJECTS / PROJEKTAI

Multifunctional commercial building

Objekto adresas / Address Dubysos g. 25A, Klaipėda Architektai / Architects Tomas Žiulys Konstruktoriai / Structural engineers Raimonda Gumuliauskienė Projektavimo firma / Office UAB „NTH projektai“ (www.nthprojektai.lt) Užsakovas / Client UAB „Ratuva“ Rangovas / Contractor UAB „Lyderio grupė“ Plotas / Area 5 200 m2 Tūris / Volume 35 000 m3 Sklypo plotas / Site area 12 000 m2

92

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Fasadai

Sklypo planas

Pirmo ir antro aukšto planai

Pastatas plane projektuojamas stačiakampio formos, sudarytas iš skirtingų aukščio ir dydžio tūrių - 3 aukštų pastato dalis, numatoma prie Dubysos gatvės (lygiagrečiai gatvei), ir 1 aukšto pastato dalis, numatoma už 3 aukštų pastato, žemės sklypo gilumoje, suformuojant vidinį pusiau uždarą kiemą.

Projektuojamo pastato tūris - paprastas ir nekomplikuotas, tai lėmė statytojo užduotis ir sklypo situacija – sklypas plane yra netaisyklingos trapecijos formos.

Pastate vykdoma įvairi komercinė ūkinė veikla (prekybos, administracinė, paslaugų, sandėliavimo paskirties), teikiamos įvairios skirtingos paslaugos.

The building is designed as a rectangle in the plan, while containing different heights in the volume – 3 storeys high next to the Dubysos street and one storey high behind it. This allows to create internal and semi-closed courtyard.

The volume is simple and not complicated in order to follow the site requirements.

The building contains commercial use.

Vizualizacija Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

93

SENAMIESČIO PROJEKTAI Šv. Jono bažnyčios atkūrimo projektiniai pasiūlymai

PROJECTS / PROJEKTAI

St. John church rebuilding conceptual design

Objekto adresas / Address Turgaus g. 24, Klaipėda Architektai / Architects Aurimas Širvys, Ramūnas Buitkus (PV) Projektavimo firma / Office UAB „Senamiesčio projektai“ (www.senamiescio.lt) Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Plotas / Area 1756 m2 Tūris / Volume 31 793 m3 Sklypo plotas / Site area 1 996 m2

94

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Šiaurinis fasadas

Vakarinis ir rytinis fasadai

Bokšto planas

Projektiniai siūlymai rengti siekiant atstatyti Antrojo pasaulinio karo metais apgriautą, pokariu nugriautą Klaipėdos Šv. Jono bažnyčią. Remiantis istoriniais, ikonografiniais bei archeologiniais tyrimais, numatoma maksimaliai atkurti buvusį tūrį, architektūrines formas ir detales. Siūloma: bažnyčios tūrį atkurti naudojant gelžbetonio konstrukciją, ją apšiltinant ir apmūrijant, tinkuojant. Atlikus archeologinius tyrimus ir radus architektūrinių elementų, numatyti galimybę juos eksponuoti greta atkurtųjų elementų fasade bei interjere. Stogų ir bokšto smailės konstruktyvas – metalo konstrukcijų, danga – akmens skalūno plokštelės. Siūloma atkurti 76 m (82 m su kryžiumi) aukščio bokštą, viršutinėje dalyje įrengiant apžvalgos aikštelę. Atkuriamas interjeras analogiškas buvusiam istoriniam.

Antro aukšto planas

Project proposals were prepared in order to rebuild Klaipėda’s St. John’s Church which was dilapidated during the World War II and demolished during post-war. According to research, it is planned to restore the former volume, architectural forms and details to the maximum. The design proposals are: to restore the volume of the Church using reinforced concrete structures, insulating and fronting them, plastering them. After finding any architectural elements, to foresee the possibility to exhibit them in the facade and in the interior. Roof and tower top construction should consist of metal constructions, the coating - of stone slate plates. It is proposed to restore the height of 76 m (82 m with the cross) to the tower by installing an observation deck in the upper part. The interior is restored duplicate to the former historical one.

Pirmo aukšto planas Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

95

PILIS Gyvenamojo namo rekonstrukcija

PROJECTS / PROJEKTAI

Appartment building reconstruction

Objekto adresas / Address Žiedų skg. 2, Klaipėda Architektės / Architects Ramunė Staševičiūtė, Vaida Petkutė-Jatkauskienė Konstruktoriai / Structural engineers Artūras Šlapelis Projektavimo firma / Office R.Staševičiūtės projektavimo firma „Pilis“ (www.pilis.lt) Užsakovas / Client UAB „Patriksona“ Rangovas / Contractor UAB „Arnimoja“ Plotas / Area 667 m2 Tūris / Volume 3 054 m3 Sklypo plotas / Site area 815 m2

96

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Žiedų skersgatvio išklotinė

Aukšto planas

Stogo planas

Fasadas

Žiedų skersgatvio (Wallstrasse) trasa, nepakitusi nuo XIX a. pradžios, reprezentuoja išorinį įtvirtinimą – Malūnų bastiono ir ravelino kontūrą.

Gyvenamasis namas, pastatytas 1914 m. ir daug kartų perstatytas, po pertvarkymų tapo utilitarios, vienadienių poreikių padiktuotos architektūrinės išraiškos pavyzdžiu. Rekonstruojamas mažos architektūrinės vertės, blogos fizinės būklės namas, išplečiant jį ir suteikiant daugiau architektūrinės kokybės bei stiliaus. Projektuojant laikytasi saikingai modernios architektūros principų, atsižvelgta į sklypo padėtį senamiesčio atžvilgiu, šalia esančią fortifikacinę sistemą ir Žiedų skg. istorinės užstatymo linijos svarbą. Atkuriami buvę dekoro elementai ir perkeliami į modernios architektūros audinį. Skirtingomis fasadų apdailos medžiagomis atskiriami naujos ir senos architektūros elementai.

Žiedų backstreets track, unchanged from the 19th century, represents the external reinforcement of Klaipėda - the contour of bastion and the ravelin.

The living house was built in 1914 and rebuilt many times. After the transformation, it became utilitarian, „one-day needs“ architecture example. The building had a low architecture value and poor physical condition.

The aim of reconstruction was to expand the house, to give it better architectural quality and style. The design was based on moderately modern architectural principles. The former elements of the decor are being restored, some of which are being converted to modern architecture. Different facade finishing materials separate elements of new and old architecture.

Eksterjeras Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

97

SUNPROJEKTAI Komercinės paskirties pastato rekonstravimo projektiniai pasiūlymai

PROJECTS / PROJEKTAI

Commercial building reconstruction conceptual design

Objekto adresas / Address Herkaus Manto g. 33, Klaipėda Architektai / Architects Algis Vyšniūnas, Tomas Medzelas Projektavimo firma / Office UAB „Sunprojektai“ (www.sunprojektai.lt) Užsakovas / Client UAB „Armitana“ Plotas / Area 1 243 m2 Tūris / Volume 6 315 m3 Sklypo plotas / Site area 772 m2

98

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Fasado vizualizacija

Fasadas

Pjūvis

Numatoma rekonstruoti esamą pastatą, padidinant jo aukštį. Rekonstruojamas objektas yra Herkaus Manto gatvės išklotinės dalis, bet kartu yra ir Lietuvininkų aikštės rytinės išklotinės formantas.

Išklotinėje dominuoja J. Janonio ir Herkaus Manto gatvių kampas, kuris nėra tinkamai suformuotas.

Naujamiesčio rajonas – tai vertingas istorinis rajonas, turintis savitą erdvinę struktūrą, įdomią architektūrą, bet ji yra pažeista daugelio sovietmečiu įvykusių urbanistinių deformacijų, kurias įmanoma minimizuoti keičiant esamų pastatų architektūrinę stilistiką, didinant foninį aukštingumą. Principas – Naujamiesčio urbanistinė plėtra vykdoma derinant naujos architektūrinės išraiškos galimybes su istoriškai susiklosčiusio urbanistinio konteksto savitumu. Ši miesto dalis yra ir istoriška, ir moderni, todėl taikomas principas „nauja architektūra istorinėje aplinkoje“.

It is planned to reconstruct existing building while increasing the height. The building is part of H.Manto street envelope but it also is a cornerstone for the eastern envelope Lietuvininkų plaza. The envelope is dominated by the corner of J.Janonio and H.Manto streets which is not resolved. New Town neighborhood is a valuable are with its own spatial structure, architecture but it is heavily affected by the urban transformation during soviet times. The latter effect could be reduced by changing the architectural style of existing buildings and increasing the height in the background.

Design key – the urban development in the New Town is processed while negotiating new architectural expression possibilities with the authenticity of historical urban conditions.

This part of town is historic and modern therefore the notion of “new architecture in historical context” is used.

Antstato planas Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

99

SUNPROJEKTAI Komplekso „Kopų žuvėdra“ architektūrinė-urbanistinė koncepcija

PROJECTS / PROJEKTAI

„Kopų žuvėdra“ complex masterplan

Objekto adresas / Address Pamario g. 11, 13 Klaipėda Architektai / Architects Algis Vyšniūnas, Tomas Medzelas, Robertas Bardauskas, Alma Macijauskaitė, Vytenis Rudokas, Simona Pielikytė Projektavimo firma / Office UAB „Sunprojektai“ (www.sunprojektai.lt) Užsakovas / Client UAB „Kopų žuvėdra“ Sklypo plotas / Site area 83 684 m2

100

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Eskiziniai teritorijos maketai

IV zonos detalizacijos aksonometrija

Parengti architektūrinio-urbanistinio komplekso erdvinio formavimo principai, kurių tikslas – reglamentuoti ervinio formavimo principus ir konkretizuoti komplekso bendrą estetinį vaizdą. Erdvinis formavimas grįstas prielaida, kad kalbame apie miestą. Pagrindinis morfotipas – kvartalinė sistema, o ne „laisvasis planavimas“. Teritorija tvarkoma miesto erdvinio formavimo principais, bet ne kaimo architektūros principais. Atitinkamai skiriasi ir pastatų architektūra „kaime“ ir „priemiestyje / miesto pakraštyje“. Svarbu parengti tinkamą erdvinę koncepciją, kurią būtų galima vertinti pagal architektūrinės-urbanistinės kompozicijos kriterijus. Detaliojo plano rodikliai, reglamentuojantys užstatymą, sukuria prielaidas urbanizuoti teritoriją. Samprata „pastatai gamtoje“ turi būti keičiama principu „gamtiniai elementai urbanizuotoje aplinkoje“.

IV zonos pastato eskizinis maketas

The project area is within „Kopų žuvėdra“ complex, next to the old concrete path leading up to the sea. The buildings are arranged in accordance to the general spatial organisation principles.

Recreational buildings are laid out in alternating chess-like way in order to minimize visual obstruction from neighbouring buildings and to create attractive access path while maintaining consistency.

The western side contains separate horizontal fence elements that are transforming into semi transparent fence segments. These design decisions allow to create private yard spaces while avoiding typical fence visual banality. In the future, internal divisions should be done by using plants and greenery.

Teritorijos maketas Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

101

SUNPROJEKTAI Vienbutis gyvenamasis namas

PROJECTS / PROJEKTAI

Single family house

Objekto adresas / Address Žemynos g. 29, Klaipėda Architektai / Architects Algis Vyšniūnas, Tomas Medzelas, Robertas Bardauskas, Alma Macijauskaitė Konstruktoriai / Structural engineers Artūras Preikšaitis Projektavimo firma / Office UAB „Sunprojektai“ (www.sunprojektai.lt) Užsakovas / Client UAB „Uno“ Plotas / Area 480 m2 Tūris / Volume 2 215 m3 Sklypo plotas / Site area 1 304 m2

102

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Vakarinis fasadas

Pietinis fasadas

Pjūviai

Sklypo planas

Stačiakampio plano, kombinuotos konfigūracijos vienbutis gyvenamasis namas su pagrindinėmis patalpomis pietvakarinėje ir pagalbinėmis šiaurės rytų pusėse. Projektuojant pastatą buvo siekiama jį išskaidyti į kelis tūrius – pagrindinį su šlaitiniu stogu ir papildomus tūrius plokščiais stogais. Pastate vyrauja dideli langai ir vitrinos, suteikiant patalpoms daug natūralaus apšvietimo. Viduje namas projektuojamas su holo erdve per du aukštus. Holas yra pagrindinė pastato ašis, iš jo patenkama į visas patalpas. Antrame aukšte suformuotas galerijos tipo koridorius, iš kurio patenkama į tėvų miegamojo, vaiko poilsio zonas ir įstiklintą žiemos sodą bei atvirą terasą. Iš holo pirmame aukšte patenkama į rūsį su baseinu, laisvalaikio zoną bei pagalbines patalpas. Iš rūsio numatytas išėjimas į žemutinės terasos kiemą pro vitrininius langus.

The designed project is a single family house of a rectangular floor plan and combined configuration, with main spaces that are arranged in South-West and auxiliary functions in North-East. The approach while designing was to separate the building into multiple volumes – Main volume with sloped roof and supporting volumes with flat roofs. Big windows and curtain walls are predominant to ensure the flow of natural light to the interior. Inside the building is designed with double-height hallway. It is the main axis element which provides access to all the rooms. The corridor on the first floor is designed as a gallery type corridor leading into master bedroom, childs recreational areas, glazed winter garden and external terrace. The basement with swimming pool, leisure zone and technical rooms are accessed from the hallway on the ground floor.

The lower terrace can be accessed through the curtain wall in the basement.

Eskizinis maketas Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

103

UOSTAMIESČIO PROJEKTAS Buvusios spirito – alaus gamyklos statinių komplekso (KVR 25107) rekonstrukcija

PROJECTS / PROJEKTAI

Former spirits - beer factory building complex (KVR 25107) reconstruction

Objekto adresas / Address Šaulių g. 25, Herkaus Manto g. 38, Klaipėda Architektai / Architects Snieguolė Stripinienė, Petras Džervus, Vigilija Paulionienė, Eglė Činčikaitė Konstruktoriai / Structural engineers Jolanda Bartkuvienė Projektavimo firma / Office UAB „Uostamiesčio projektas” (uostamiescioprojektas.lt) Užsakovas / Client UAB „Clinicus Klaipėda“ Plotas / Area 1 362 m2 Aukštis / Height 6.9 – 11.2 m

104

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Istorinis ir naujas fasadai Istorinis Šaulių g. fasado vaizdas

Istorinis ir naujas fasadai

Rekonstruojami komplekso kiemo statiniai

Pradedamas tvarkyti dar vienas išskirtinis uostamiesčio istorinis objektas – Spirito-alaus gamyklos statinių kompleksas (KVR kodas 25107) Šaulių g. 25.

2018 m. gautas statybos leidimas pirmojo etapo darbams. Buvusi spirito varykla, atlikus paveldo tvarkybos darbus vertingoje pastato dalyje, rekonstruojama ir pritaikoma gydymo paskirčiai. Šalia esantys mažieji pasažo pastatai restauruojami, remontuojami, pritaikomi svečių namams, paslaugų paskirčiai. Didelis žemės sklypas organizuojamas taip, kad būtų atvertas ir išryškintas pėsčiųjų pasažas tarp Herkaus Manto ir Šaulių gatvių. Kiemas taps atviras lankytojams.

Komplekso aksonometrija iš Šaulių g. pusės

„Spirit–Beer factory complex“ is yet another special historical building which has begun the reconstruction process and obtained building permission for the Stage I works. When the refurbishment works of the listed part of the building are complete, it will be reconstructed and adapted for the health facilities.

Nearby smaller buildings are restored and then adapted for the guest houses and services.

The site is organised in a way to ensure the pedestrian promenade in-between Herkaus Manto and Šiauliai streets. The courtyard will be open to the public.

Komplekso aksonometrija iš Herkaus Manto g. pusės Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

105

UOSTAMIESČIO PROJEKTAS Druskininkų daugiafunkcio kultūros centras

PROJECTS / PROJEKTAI

Druskininkai multifunctional culture centre

Objekto adresas / Address T. Kosciuškos g. 4 ir Maironio g. 7, Druskininkai Architektai / Architects Algirdas Stripinis, Kristina Jurkutė, Kristina Milvidaitė-Striškienė, Snieguolė Stripinienė Konstruktoriai / Structural engineers Jolanda Bartkuvienė, Artūras Preikšaitis, Renata Narmontienė Projektavimo firma / Office UAB „Uostamiesčio projektas” (uostamiescioprojektas.lt) Užsakovas / Client Druskininkų savivaldybės administracija Plotas / Area 8 330 m2 Aukštis / Height 20 m

106

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Techninio aukšto aksonometrija

Salės vaizdas

Parterio aksonometrija

Salės pjūvis

Salės aksonometrija

Druskininkų kultūros centras projektuojamas kaip vientisa kultūrinė erdvė, apimanti galimybę suteikti įvairaus spektro, aukščiausios kokybės kultūrinius renginius tiek miestiečiams, tiek miesto svečiams.

Virš pirmojo aukšto iškylančių atskirų tūrių kompozicija projektuota, siekiant pabrėžti buvusio taškinio kvartalo užstatymo charakterį, užstatymo kompozicija, atsižvelgiant į urbanistinę analizę, parinkta derinantis prie miesto istorinės dalies planinės, tūrinės erdvinės struktūros, nekeičiant kvartalo ribų.

Pirmojo aukšto fasadams naudojama berėmio stiklo konstrukcija, pereinanti į pakabinamą ventiliuojamą fasadinę sistemą. Mažosios salės tūrio apdailai numatomi rūdinto plieno perforuoti lakštai, didžiosios salės tūris išryškinamas kabinamosiomis rūdinto plieno perforuotomis lamelėmis, suteikiančiomis fasadams peršviečiamą subtilų siluetą.

Eksterjeras

Druskininkai Cultural Centre is designed as continuous cultural space that connects the possibility to provide the variety of highest quality cultural activities both for city residents and city guests.

The volumetric composition raised above the ground floor in accordance to emphasise former loose block layout. Building composition was chosen in order to comply with urban analysis, historical and volumetric layout while maintaining the site perimeter.

The ground floor facades are created with frameless glass structure which proceeds into hanged ventilated facade system. Oxidized perforated steel panels will be used for the smaller hall, meanwhile the main hall volume will be accented through the use of oxidized perforated steel finds.

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

107

UOSTAMIESČIO PROJEKTAS Buvusios „Laivitės“ teritorijos išvystymo urbanistinė koncepcija

PROJECTS / PROJEKTAI

Former „Laivitė“ territory regeneration urban masterplan

Objekto adresas / Address N. Uosto g., Klaipėda Architektai / Architects Algirdas Stripinis, Petras Džervus, Snieguolė Stripinienė, Algis Vyšniūnas, Kristina Milvidaitė-Striškienė, Gintautas Datkūnas Projektavimo firma / Office UAB „Uostamiesčio projektas” (uostamiescioprojektas.lt) Užsakovas / Client UAB „Stemma Group“ Teritorijos plotas / Site area 70 000 m2

108

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Urbanistinės struktūros pagrindimo istoriniais duomenimis schema

Aplinkinio užstatymo schema / Svarbūs apžvalgos kanalai

Erdvinio karkaso integralumo schema / Įvairios tipologijos erdvės

Erdvinio karkaso integralumo ilgalaikėje perspektyvoje schema

Teritorijos užstatymo ir edvių planas

Teritorijos urbanistinės koncepcijos sprendinys pagrįstas urbanistine – istorine analize. Teritorijos užstatymo pasiūlymas remiasi žinomais vykdytos veiklos požymiais ir iš jos susiklosčiusiais užstatymo principais – Danės upės dešiniojo kranto užstatymo linija, takas – alėja nuo marių krantinės link Teismo pastato, skersiniai ryšiai.

Pasiūlyme atsižvelgiama į gretimybes, visų pirma į Danės upių prieigų užstatymą, reaguojama į planuojamo atstyti miesto pilies komplekso vertikales, svarbius apžvalgos kanalus iš ir į projektuojamą teritoriją. Sprendiniais siekiama kuo labiau integruoti projektuojamą teritoriją į bendrą miesto viešųjų erdvių sistemą. Teritorija projektuojama užprogramuojant aiškias urbanistines jungtis su šiaurėje esančia „Klasco“ teritorija. Urbanistinio sprendinio pagrindas - erdvinė struktūra ir užstatymas savo masteliškumu pereinantis iš senamiesčiui būdingo į naujamiestinio kvartalinio tipo užstatymo.

Tarp Danės upės krantinės ir alėjos dengtos galerija projektuojamos Klaipėdos senamiesčio masteliui artimos pastatų grupės, pažyminčios buvusio upės krantinės užstatymo liniją. Į šiaurę nuo alėjos projektuojami naujamiesčio mastelio kvartalai.

The master plan design is based on historical development and character analysis. The main identified principles: Danė river right embankment building line, footpath - avenue form lagoon embankment towards the Court building, transversal connections.

The proposals aims are integrating the area into the existing urban fabric and the city’s urban space system. New links are planned for connections with the northern „Klasco“ shipping company territory.

The backbone of the master plan is a proposed spatial structure and urban fabric transferring from the scale of the Old town to the New town. An enclosed gallery is proposed in the path of the new pedestrian avenue.

Bendros užstatymo koncepcijos ir masteliškumo schema Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

109

2L ARCHITEKTAI Biurų pastatas su bendradarbystės erdve

BUILT PROJECTS / REALIZUOTI PROJEKTAI

Office building with co-working space

Objekto adresas / Address Liepų g. 83. Klaipėda Architektai / Architects Julius Lapinskas, Paulius Latakas, Rasa Jasaitė Konstruktoriai / Structural engineers Ramūnas Giedrys ir UAB Ugira Projektavimo firma / Office UAB „2L Architektai“ (www.2larchitektai.lt) Interjero architektai / Interrior architects Živilė Putrimaitė, Darius Romanovskij (UAB „A01 ARCHITEKTAI“) Fotografas / Photographer Norbert Tukaj Užsakovas / Client UAB „Uosto verslo centras“ Rangovas / Contractor UAB „Viremida“ Plotas / Area 6 000 m2 Tūris / Volume 28 000 m3 Sklypo plotas / Site area 2 800 m2

110

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Interjeras

Fasado elementai ir kaminas

„Light house” pastatas projektuotas kiek įmanoma atviresnis, orientuotas į seniau čia stovėjusios katilinės kaminą. Todėl pasirinktas L formos pastatas, įrėminantis kamino erdvę. Kaminas tampa vietos simboliu, įprasminančiu istoriją, ir kartu yra įdomus objektas, teritorijos dominantė. Pastato eksterjerui parinktos klinkerio plytos, kurios buvo derintos su kaminu. Dideli langai, išdėstyti vienodu ritmu per visą fasadą, užtikrina puikią insoliaciją net ir giliose patalpose. Langai įrėminti juodos spalvos aliuminio kompozito kasetėmis (apvadais), kurie pabrėžia griežtą fasado struktūrą ir kontrastuoja su raudonomis plytomis. Pastato centrinė ašis yra šalia įėjimo esanti tarpaukštinė skirstomoji erdvė, susiejanti skirtingas pastato funkcijas.

Buvusi katilinė Klaipėdoje virto viena didžiausių bendradarbystės erdvių Baltijos šalyse ir Lietuvoje.

Interjeras

The „Light house“ building was designed as open as possible oriented at the preserved chimney of a former power station. The L shaped volume of the building frames the chimney turning it into a place mark, preserving the history of the site and acting as a landmark. The facade is clad in red clinker matching bricks. Large windows equally spaced on the facade provide perfect insolation throughout the building.

The windows are framed by black aluminium composite panel trim, which highlights the strict structure of the facade and contrasts with red bricks. An atrium space forms the core of the building and connects all the parts of building.

A former power plant in Klaipėda was converted into one of the biggest co-working spaces in Lithuania and the Baltic states.

Eksterjeras Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

111

E.ANDRIJAUSKO PROJEKTAVIMO FIRMA Pėsčiųjų tako tarp Gedminų g. ir Taikos pr. rekonstrukcija

BUILT PROJECTS / REALIZUOTI PROJEKTAI

Pedestrian avenue between Gedminų str. and Taikos av. reconstruction

Objekto adresas / Address Gedminų g., Taikos pr., Klaipėda Architektai / Architects Edmundas Andrijauskas, Kristina Vitkauskaitė Inžinieriai / Engineers Inesa Čubarova, Viačeslavas Zbrujevas Projektavimo firma / Office UAB „Kelprojektas“ (www.kelprojektas.lt) + IĮ „E. Andrijausko projektavimo firma“ (www.partneriai.com) Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Rangovas / Contractor UAB „Kauno keliai“ Tako ilgis / Avenue length 490 m

112

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Taikos pr.

Vaikų žaidimų aikštelė

Poilsio aikštelė

Projektu rekonstruojama 500 metrų ilgio pėsčiųjų alėja tarp Taikos pr. ir Gedminų gatvės.

Alėja nusidriekusi tarp gyvenamųjų namų, tad projektas orientuotas į įvairaus amžiaus gyventojų poreikius, siekiant jiems sukurti patrauklią, bei saugią poilsio ir laisvalaikio erdvę. Čia atnaujinamos šaligatvių dangos, įrengiama vedimo sistema žmonėms su regėjimo negalia, projektuojamas dviračių takas, tvarkomos automobilių stovėjimo aikštelės, įrengiamos ramaus poilsio, vaikų žaidimų ir sporto aikštelės. Atnaujinamas apšvietimas, mažoji architektūra ir želdynai.

Gedminų g.

This project reconstructs 500 metre long pedestrian avenue in-between Taikos avenue and Gedminų street. The avenue goes in-between residential blocks, that is why the project is focused on the needs of various age groups. Pavement was refurbished, and tactile paving installed. Cycling routes and playgrounds are designed. The lighting, small architecture and planting is refurbished.

Sklypo planas Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

113

SLANGEN+KOENIS-ARCHITECTEN + CLOUD ARCHITEKTAI 50 metrų baseinas su sveikatingumo centru

BUILT PROJECTS / REALIZUOTI PROJEKTAI

50 meter swimming pool with wellness centre Objekto adresas / Address Dubysos g. 12, Klaipėda Architektai / Architects Erik Slangen, Jovilė Porvaneckaitė – Dagelienė, Antanas Dagelis, Andrius Vilčinskas, Dean Moran Konstruktoriai / Structural engineers UAB „Sweco Lietuva“, AB „Axis Industries“ Projektavimo firma / Office Slangen+Koenis-Architecten (www.slangenkoenis.nl), UAB „Cloud architektai“ (cloudarchitektai.lt) Fotografas / Photographer Norbert Tukaj Užsakovas / Client Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Plotas / Area 7 415 m2 Tūris / Volume 53 200 m3

114

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Prieigos ir stogas

Interjeras

Klaipėdos miesto baseino su sveikatingumo centru parinkti sprendiniai, kurie sujungia keletą statiniui svarbių aspektų: pastato funkcinius poreikius, tvarumą bei integraciją į miesto architektūrinį kontekstą.

Ties įėjimu yra suformuota aikštė su nuolydžiu landšafte su mažosios architektūros elementais.

Taip kuriamas įspūdis, kad pastato tūris yra ant kalvos ir taip yra pabrėžiama įėjimo erdvė.

Fasadų koncepcija įkvėpta vietos architektūros - uostui būdingais elementais. Jie sukurti kaip metalo blokas ant betoninio pagrindo.

Pastatytas itin funkcionalus baseinas, su pakeliamų dugnų sistema, leidžiantis vienu metu sportuoti skirtingoms tikslinėms lankytojų grupėms.

Taip pat, pastate numatytas unikalus 9m gylio nardymo baseinas, spa zona.

Eksterjeras

The pool with wellness centre in Klaipėda contains design decisions that connect multimple important aspects: functional needs, sustainability and integration into the architectural context. The plaza with slope within the landscape and the elements of small architecture is formed along the antrance.

That creates an impression that the volume is on the hill while the entrance point is emphasized.

The facades are inspired by the local architecture together with typical port elements. They are created as a block of steel on concrete plinth.

The swimming pool itself is exeptionally functional – with the raising floor system that allows the accessibility to various groups of visitors.

Also it contains an unique 9 metre deep diving pool, SPA zone.

Eksterjeras Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

115

PILIS XIX a. silkių sandėlio rekonstrukcija

BUILT PROJECTS / REALIZUOTI PROJEKTAI

XIX c. herring warehouse reconstruction

Objekto adresas / Address Turgaus g. 37, Klaipėda Architektai / Architects Ramunė Staševičiūtė,Vaida Petkutė-Jatkauskienė,Gerda Antanaitytė, Rusnė Šilerytė, Vytautas Grykšas Konstruktoriai / Structural engineers Skirmantė Lukočiūtė, Martynas Urbikas, Mindaugas Naglys Projektavimo firma / Office R.Staševičiūtės projektavimo firma „Pilis“ (www.pilis.lt) Užsakovas / Client UAB „Inreal“ Rangovas / Contractor UAB „Rekosta“ Fotografas / Photographer Arimantas Knašas Plotas / Area 1 430 m2 Tūris / Volume 6 306 m3 Sklypo plotas / Site area 5 321 m2

116

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Sandelio vaizdas archeologinių kasinėjimų ir rekonstrukcijos metu (archeologės dr. R.Nabažaitės nuotrauka)

Bažnyčių liekanos (archeologės dr. R.Nabažaitės brėžinys)

Silkių sandėlis pastatytas po 1857 m. vietoje sunaikintų vertingų statinių Klaipėdoje – XVII a. vid. nugriautos Šv. Mykolo bažnyčios liekanų ir sunaikinus Danės bastiono šiaurinį flanką. Pastarojo dalis panaudota kaip laikančiosios autentiškos medinės vidinės konstrukcijos pamatas. Rekonstruojant pastatą atkurti medžio konstrukcijų elementai, vidinės dalys, integruotos į patalpų interjerą, tapo dominuojančiu elementu viduje. Sklype autentiškais akmenimis, atrastais pastate ar jo teritorijoje, pažymėtas senosios bažnyčios kontūras. Atskiriant sena ir nauja, išorės laikančiosios sienos su naujais langais įtrauktos į vidų eksponuojant fachverką.

Visi nauji laikantieji elementai turi savo atskirą konstruktyvą, senieji papildomai neapkrauti. Pagal tradiciją, apšviečiant mansardinį aukštą, įrengti nauji mansardiniai langai su balkonais.

Iš paukščio skrydžio

Herring Warehouse was built after 1857 in place of the destroyed St. Michael’s Church‘s remains in Klaipėda in the middle of the 17th century, by destroying the Northern flank of Dane river Bastion-the part of which has been used as the foundation of the holding authentic wooden interior construction.

During the reconstruction, elements of wooden constructions were restored, the inner parts were integrated into the interior, became the dominant element inside. The plot with authentic stones, found in the building or its territory, is marked by the outline of the old church. Separating the old and new, exterior walls with new windows are inserted inwards by displaying the timber frame construction. All new holding elements have their own construction, the old are not overloaded. According to the tradition, the attic floor is equipped with new windows.

Pastatas ir Dangės krantinė Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

117

SPRIK Klaipėdos Naujasis turgus

BUILT PROJECTS / REALIZUOTI PROJEKTAI

Klaipėda New market

Objekto adresas / Address Taikos pr. 80, Klaipėda Architektai / Architects Irena Olšauskienė (PV). Mantas Olšauskas, Donatas Cesiulis, Ieva Cicėnaitė, Kristina Puidokaitė, Mindaugas Reklaitis Konstruktoriai / Structural engineers Benediktas Dervinis, UAB „Devi PSP“ (TP); Artūras Preikšaitis, UAB „Statinių Konstrukcijų Projektavimo Biuras“ (DP) Projektavimo firma / Office MB „Sprik“ (www.sprik.lt) Užsakovas / Client UAB „Naujasis turgus“ Rangovas / Contractor UAB „Konsolė“ Fotografas / Photographer Andrej Vasilenko Plotas / Area 495 m2 Tūris / Volume 1 964 m3 Sklypo plotas / Site area 32 519 m2

118

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Uždaro ir atviro prekybos paviljonų planas

Sklypo planas

Lauko turgus – ne tik prekybos vieta, bet ir itin socialus potyris, kiekvieną kartą vis kitoks. Šiam potyriui sukurta erdvė – savotiška klasikinės turgaus aikštės interpretacija, kur ekspresyviai lūžtančios stogų plokštumos tarsi popieriaus karpiniai nutįsta virš aikštės, o po jomis pinasi prekybos vietos, poilsio ir žalieji plotai, vaikų žaidimo aikštelė, erdvės renginiams, kavinėms. Šių skirtingų funkcijų koliažas universalioje viešojoje erdvėje kuria autentišką turgaus atmosferą.

The outdoor market is not only a retail space, but also an especially social space constantly offering up a new experience. The architects sought to create a space for this specific experience, a distinctive interpretation of a classic market square.

The expressively refractive lines of the roofs that look like paper cut outs extend above the square, and beneath them is an array of retail spaces, recreational and green areas, a children’s playground, and spaces for events and cafes. The architects strove for an authentic market atmosphere within this collage of varied functions in a universal public space.

Prekybos paviljonai Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

119

TS PROJECTS Vienbutis gyvenamasis namas

BUILT PROJECTS / REALIZUOTI PROJEKTAI

Single family house

Objekto adresas / Address Veterinarijos g. 37, Klaipėda Architektai / Architects Osvaldas Jankauskas Konstruktoriai / Structural engineers Edmondas Gudavičius Projektavimo firma / Office UAB „TS projects” (www.tsprojects.lt) Užsakovas / Client Privatus asmuo Plotas / Area 124,87 m2 Tūris / Volume 617 m3 Sklypo plotas / Site area 481 m2

120

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Eksterjeras

Projektuojamas pastatas yra Veterinarijos gatvėje. Statinys formuoja teritorijos urbanistinę struktūrą, gatvių užstatymo liniją. Pastato apdailos medžiagos – dažyta profiliuota skarda, spalvos ramios, nedominuojančios. Pastatui aptarnauti numatytas privažiavimas iš pietinės sklypo pusės.

Fasadų apdailai parinktos ilgaamžės apdailos medžiagos, spalviškai derančios prie esamų statinių.

Sklypo planas

The designed building is in Veterinarijos street.

The building is forming the urban structure and the outline of the street. The materials that are chosen are profiled and tin-plated, painted with calm colours.

The access road is designed on the southern part of the site. The materials are with the long life span and fitting the surroundings.

Planai Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

121

EVENTS / ĮVYKIAI

2018 METŲ ARCHITEKTŪRINIŲ ĮVYKIŲ KRONIKA 2018 ARCHITECTURAL EVENT LIST

Paskaita / Lecture 02.26

Paskaitų ciklas „Šiuolaikinė architektūra ir urbanistika“ Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje. Pranešėjas prof. Algis Vyšniūnas

Renginys / Event 04.28

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos visuotinis susirinkimas. Išrinkta nauja pirmininkė architektė Gerda Antanaitytė ir valdyba

Renginys / Event 04.19

Klaipėdos architektų senjorų susirinkimas

Projektas / Project 04.26-04.29

Architektūros mokyklų kūrybinės dirbtuvės Latvijoje „Aizputės ateities įvairovė šiandien“. Dalyvavo architektai Vladas Balsys, Augustė Bujokaitė, Giedrius Bujokas

Konkursas/ Competition 06.13 - 07.03

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriumi skelbtam „Klaipėdos miesto modernaus bendruomenės centro + bibliotekos pietinėje miesto dalyje“ atviram projekto konkursui pateikta 15 darbų. Vieša ekspozicija vyko Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos salėje. Viešas darbų aptarimas, recenzijų pristatymas ir uždaras vertinimo komisijos posėdis vyko 2018 m. liepos 3 d.

Ekskursija / Tour 06.26

Ekskursijos „Uosto gatvė ir kas toliau?“ metu kartu su istoriku dr. Vasilijumi Safronovu buvo gilinamasi į sunykusio Vitės kvartalo istoriją, miesto ir uosto santykius Klaipėdos dalyje tarp Dangės upės ir dab. J. Janonio gatvės.

Partneris: UAB „Stemma Group“

Irklavimas / Rowing 06.28

Vyko šeštoji architektų irklavimo regata. Regatos organizatoriai: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Irklavimo klubas „Gigas“. Regatos partneris ir prizų steigėjas UAB „VELUX Lietuva“

Renginys / Event 06.29

Parodos „Klaipėdos architektūra 2017“ atidarymas Parodos instaliacijos „Architektūros laukas“ autorius – architektas Aurimas Baužys. Parodos partneris Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Kasmetinio leidinio „Klaipėdos architektūra 2017“ pristatymas

Renginys / Event 07.01

Tradiciniai architektų dienos renginiai TEMA erdvėje, „Laivitės“ teritorijoje LASKAO / ErgoLAIN stipendijos konkurso darbų laureatų paskelbimas.

Konkurso partneris UAB „ERGOLAIN“ Kūrybinė sesija „Naujas miestas“ Meninkų Remigijaus Treigio ir Beno Šarkos keliaujančios parodos „Vidurnakt ir giliau“ pristatymas

Renginys / Event 07.12

Leidinio „Architektas Arnas Dineika“ (autorius architektas dr. Tomas S. Butkus) pristatymas ir filmo „The Competition“ peržiūra

Renginys / Event 07.14

Architektas Tomas S. Butkus vedė kūrybines dirbtuves vaikams ir jaunimui „Miesto gidas vaikams“

122

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

Renginys / Event 09.07-09.08

Nidoje tradiciniame„Zavišinių“ renginyje vyko simpoziumas „Kintančios perspektyvos“ bei Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo organizuojamo konkurso „Geriausias 2016 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ nominantų pristatymas bei laureato apdovanojimas

Paroda / Exhibition 09.17

Interjero architektūros paroda „Mano erdvė 2017“ (parodos rengėjas Lietuvos architektų sąjunga)

Paroda / Exhibition 10.07

Klaipėdos kultūros fabrike vyko Lietuvos architektų sąjungos ir „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės trečius metus iš eilės inicijuojamo didžiausio architektūros-interjero projekto „Mano erdvė 2017“ konkurso darbų paroda

Renginys / Event 10.04

Kultūros fabrike įvyko „Klaipėda ID“ ir žurnalo IQ organizuotas forumas „Vakarų galia 2018: kaip Klaipėdai tapti Baltijos regiono žvaigžde?“

Įvykis / Event 10.05 ir 10.12

Vyko Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybinės dirbtuvės ir aptarimas su visuomene bei vieša ekspozicija.

Renginio organizatoriai: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Urbanistikos skyrius

Paroda / Exhibition 10.07

Šiaulių universiteto bibliotekoje atidaryta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) paroda ir pristatytas leidinys „Klaipėdos architektūra 2017“

Paroda / Exhibition 10.26

Panevėžio miesto savivaldybėje atidaryta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) paroda ir pristatytas leidinys „Klaipėdos architektūra 2017“

Įvykis / Event 11.12

Klaipėdos miesto rytinės dalies vystymo idėjų kūrybinių dirbtuvių rezultatų pristatymas

Konkursas/ Competition 12.19 - 01.11

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija skelbtam Jūrininkų sveikatos priežiūros centro atviram projekto konkursui pateikta 12 darbų. Vieša ekspozicija vyko Kultūros fabrike. Viešas darbų aptarimas, recenzijų pristatymas ir uždaras vertinimo komisijos posėdis vyko 2019 m. sausio 11 d.

Klaipėdos architektūra 2018 / Klaipėda architecture 2018

123

Stogo langų valdymas balsu ar mygtuko paspaudimu

VELUX išleido į rinką išmaniesiems namams skirtą produktą, kad pernelyg daug laiko patalpose praleidžianti karta būtų sveikesnė. Nuo šiol būstų savininkai galės balsu uždaryti ar atidaryti stogo langus, kad jų gyvenamoji aplinka būtų sveikesnė.

Pasaulinės stogo langų rinkos lyderis VELUX pradeda prekiauti produktu „VELUX ACTIVE with NETATMO“.

Tai pirmasis toks savaiminio diegimo (angl. plug and play) sprendimas, skirtas jutikliais paremtu nuotoliniu stogo langų, užuolaidėlių ir žaliuzių valdymu.

Mokslinių tyrimų duomenimis, mes neįtikėtinai daug laiko praleidžiame patalpose ir dažnai pamirštame išvėdinti namus. Tačiau nuo šiol, jei namuose per karšta ar per šalta, jei oras juose darosi pernelyg drėgnas ar nemalonaus kvapo, naujoji išmanioji VELUX sistema automatiškai išvėdins kambarius.

Norint daugiau komforto, pakaks valdymo balsu asistentės „Siri“ paprašyti pagalbos, nes tai pirmoji išmanioji stogo langų sistema, kurią galima prijungti prie „Apple HomeKit“ programos.

Naudojant balso komandas ar mobiliąją programėlę „Home“, stogo langus bus galima uždaryti ar atidaryti net nesant namuose.

Jutikliais paremtas automatinis valdymas Bendradarbiaujant su prancūzų įmone NETATMO ir taikant naujausią išmaniaisiais jutikliais paremtą technologiją, buvo sukurta sistema „VELUX ACTIVE with NETATMO“, kuri galvoja ir veikia už vartotoją. Išmanieji jutikliai matuoja temperatūrą, drėgnį ir CO2 koncentraciją namuose bei aktyvuoja tinklų sietuvą, kad atsidarytų ar užsidarytų stogo langai ir patalpų mikroklimatas pagerėtų.

Patalpų mikroklimato kokybė yra labai svarbi sveikatai ir gerai savijautai. Oras, kuriuo kvėpuojame, yra toks pat svarbus, kaip ir maistas, kurį valgome, ar vanduo, kurį geriame. Suaugęs žmogus įkvepia apie 15 tūkst. litrų oro kiekvieną dieną ir praleidžia iki 90 proc. savo laiko uždarose patalpose. Sveikas namų mikroklimatas, kurį užtikrina naujasis VELUX sprendimas išmaniesiems namams, yra kur kas daugiau nei elementarus patogumas.

Išmaniųjų namų įrenginys iš anksto užprogramuotas taip, kad prireikus stogo langai automatiškai atsidarytų ir įleistų šviežio oro į namus. Įrenginys taip pat apsaugo namus nuo įkaitimo, iniciatyviai uždarydamas išorines žaliuzes ir markizes.

Pastangų nereikalaujantis valdymas išvaduoja nuo rūpesčių VELUX ACTIVE darniai veikia su mobiliąja valdymo programėle „iOS“ ir „Android“ sistemoms.

Todėl vos keliais išmaniojo telefono palytėjimais galima valdyti ir stebėti langus per programėles „Apple Home“ ar VELUX ACTIVE. Sistema „VELUX ACTIVE with NETATMO“ sujungia dvi puikias technologijas: aukštos kokybės stogo langus VELUX ir NETATMO patirtį, kuriant paprastus bei naudingus produktus ir programėles.

Automatizuojant stogo langų atidarymą, uždarymą bei uždengimą užuolaidėlėmis, galima smarkiai pakeisti situaciją ir patalpų mikroklimatą pagerinti taip, kad naudotojams nereikėtų sukti dėl to sau galvos. Sukūrėme jutikliais paremtą sprendimą, kuris yra ne tik patikimas ir paprastai naudojamas, bet ir prisideda prie geros naudotojų savijautos.

Sveikata ir gera savijauta išmaniuosiuose namuose Išmaniųjų namų sprendimų, kai elektros įrenginiai prijungiami prie interneto, rinka klesti.

Numatoma, kad pasauliniu mastu iki 2022 metų išmaniųjų namų rinka augs maždaug iki 53,45 milijardų dolerių (Statista, 2018). Išmaniųjų namų technologijos suteikia galimybę tokius namų ūkio prietaisus kaip šaldytuvai, šaldikliai, skalbyklės, džiovyklės, kavos virimo aparatai ar virduliai valdyti per programėles ir reguliuoti juos automatiškai.

Išmanieji namai ir toliau išlieka svarbi vartotojų tendencija. Tikimasi, kad per artimiausius ketverius metus ji taps vyraujanti. Skaitmenizuodami stogo langų valdymą, kai automatiškai gerinama patalpų mikroklimato kokybė, pridedame dar vieną dimensiją išmaniesiems namams – sveikatą ir gerą savijautą, kartu pakeldami inovacijas šioje srityje į naują lygmenį.

Leidėjas / Publisher

Partneriai / Partners

KLAIPĖDOS K U L T Ū R Ų KOMUNIKACIJŲ C E N T R A S

Rėmėjai / Sponsors

www.architektams.lt