Klaipėdos miesto rytinės dalies kūrybinės dirbtuvės. Rezultatai

KLAIPĖDOS MIESTO RYTINĖS DALIES

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

Viešinimo renginys, skirtas suinteresuotos visuomenės informavimui apie pradedamą rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp Pajūrio g., Kelio A13, Liepų g. ir Danės upės) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialųjį planą ir teritorijos vystymo idėjų pateikimas Koncepcijų autoriai Emilija Deksnytė, Monika Dvarionaitė, Aidas Kazakevičius, Julija Kodytė, Renata Mickevičiūtė, Justina Radzevič, Justina Sakalauskaitė, Milda Urbonavičiūtė, Benas Vencevičius, Edita Vilkelytė, Rūta Vitkutė, Kęstutis Želnys Užsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Teikėjas Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija Koordinatoriai Gerda Antanaitytė Aurimas Baužys Laima Čijunskaitė Partneriai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedra Klaipėdos valstybinė kolegija Leidinį parengė Gerda Antanaitytė

0> TURINYS 1 > ĮŽANGA > 4 2 > KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS > 6 3 > ESAMA SITUACIJA > 10 4 > KLAIPĖDOS KVARTALAI > 12

5

>

PIRMOS SESIJOS REZULTATAI

K1 > KOMANDA > 14 K2 > KOMANDA > 24 K3 > KOMANDA > 36 6 > APIBENDRINTI PIRMOS SESIJOS REZULTATAI > 46 7 > APIBENDRINTI VISUOMENĖS PASIŪLYMAI > 48 8 > APIBENDRINIMAI: IŠVADOS IR PASIŪLYMAI > 50

1> ĮŽANGA VIETOS IR PROCESŲ TRUMPAS APRAŠYMAS Siekiant kokybiškai vystyti teritoriją būtina numatyti ne vien susisiekimo tačiau ir būsimo užstatymo parametrus, jo charakterį.

Rytinė Klaipėdos miesto dalis - galimybė kokybiškai miesto plėtrai, kurią šiuo metu riboja neracionali žemės ūkiui pritaikyta infrastruktūra stokojanti susisiekimo sistemos, kuri užtikrintų kokybišką miesto plėtrą.

PROBLEMINĖS SITUACIJOS

Istoriškai nagrinėjama teritorija susiformavo kaip žemės ūkio teritoriją, kurios pagrindiniai naudotojai buvo Bachmano, Tauralaukio dvarai, Šaulių dvarelis bei aplink įsikūrusios sodybos. Plečiantis Klaipėdos miestui Bachmano dvaras ir jo parkas virto Paupio gyvenamuoju kvartalų, Tauralaukio dvaras taipogi tapo mažaaukščių gyvenamųjų namų rajonu.

• • • •

Silpni ryšiai tarp agrarinio rytinio ir urbanizuoto vakarinio Dangės kranto buvo nulemti miesto raidos dinamikos bei landšafto - platus Dangės upės slėnis, pelkėti smėlingi dirvožemiai ir upės potvynių režimas. Iki Antrojo pasaulinio karo susformavusi radialinė centrinės dalies struktūra ir linijinė Smeltės gyvenvietės struktūra palei besivystantį uostą ir pramonę Kuršių marių pakrantėje po Antrojo pasaulinio karo generaliniai miesto planais buvo performuota į linijinę struktūra nusidriekusią į pietus nuo istorinės miesto dalies. Šis virsmas nulėmė rytinės Klaipėdos dalies ir Dangės upės slėnio vaidmens sumažėjimą dominavusį istorinio miesto plėtroje. Po Nepriklausomybės atgavimo įvykę žemės gražinimo procesai bei nevaldomi urbanistinės plėtros procesai nulėmė stichišką priemiesčių plėtrą, kuri nulėmė, kad rytinė Klaipėdos miesto dalis liko agrarine sala su žemės ūkio naudmenoms pritaikytais sklypais urbanizuotoje Klaipėdos miesto ir jo priemiesčių struktūroje.

• •

Susisiekimo sistemos ir naujos urbanistinės struktūros darna; Teritorijos susisiekimo sistemos jungtus su Klaipėdos miestu ir rajonu; Motorinio ir bemotorio transporto jungtys per Dangės upę; Magistralinio kelio Klaipėda - Liepoja A13 įtaka nagrinėjamai teritorijai ir galimi jos sprendimo būdai urbanistinėmis priemonėmis (paralelinės gatvės, komercinio užstatymo teritorijos kaip triukšmo ekranai) maksimaliai išsaugojant vizualinius ryšius su Klaipėdos miestu; Dangės upės panaudojimas viešajam upės transportui; Dangės upės slėnio erdvės, reljefo ir želdinių panaudojimas rekreacijai, įtraukimas į urbanistinį miesto audinį.

VIEŠINIMO RENGINIO TIKSLAI • •

•

Šiuo metu prasidėjusi neišvengiama rytinės Klaipėdos urbanizacija vyksta chaotiškai planuojant atskirus sklypus, neformuojant darnios urbanistinės struktūros su kokybiškomis viešosiomis ir privačiomis erdvėmis.

•

Specialusis susisiekimo planas - viena iš priemonių galinčių struktūruoti šią plėtrą, numatant darnią susisiekimo sistemą, kuri formuotį šios miesto dalies urbanistinį karkasą bei sukurtų trūkstamas jungtis su esamais šiaurinės Klaipėdos kvartalais bei viešosiomis erdvėmis.

-4-

Informuoti visuomenę apie pradedamą rengti planavimo dokumentą; Detaliau supažindinti suinteresuotą visuomenę su teritorijos plėtros galimybėmis ir koordinavimo būtinumu, su probleminėmis susisiekimo infrastruktūros plėtojimo situacijomis; Pateikti teritorijos planavimo eskizus, vystymo vizijų variantus, įtraukti planavimo specialistus ir jaunimą; Pateikti planavimo organizatoriui apibendrintus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir planavimo eskizus su išvadomis.

VIEŠINIMO RENGINIO UŽDAVINIAI Surengti kūrybines dirbtuves planavimo pasiūlymų parengimui ir visuomenės įtraukimui, parengti planavimo eskizus ir apibendrinti vizijas bei visuomenės pasiūlymus, surengti pristatymą ir aptarimą, parengti informacinį straipsnį ir medžiagą.

VIEŠINIMO RENGINIO REZULTATAI Renginys, kuriame suinteresuotos visuomenės atstovai ir specialistai bendradarbiaujant ir dalinantis informacija parengia eskizus planavimo dokumentui; pateikta apibendrinanti medžiaga ir informacinis straipsnis.

SPECIALIOJO PLANO PLANAVIMO TIKSLAI • • • •

Konkretizuoti ir detalizuoti Bendrojo plano sprendinius; Užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtrą; Nustatyti plėtros kryptis ir jungtis su gretimybėmis; Numatyti plėtrai reikalingas teritorijas, sudarant kokybiškas gyventojų susisiekimo, krovinių vežimo ir specialiosios paskirties transporto priemonių eismo sąlygas, vadovaujantis saugaus eismo reikalavimais.

-5-

2> KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS

DALYVIAI

Kūrybinių dirbtuvių tikslas - parengti teritorijos schematines teritorijos urbanistinės plėtros idėjas, papildytas jas iliustruojančiais analogais;

I sesijos dalyviai praktikuojantys architektai, architektūros studentai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojai, dirbtuvių kuratoriai. Bendras komandos narių kiekis – iki 4 asmenų.

Svarbiausi kūrybinių dirbtuvių uždaviniai: • Viešųjų ir užstatytų erdvių struktūra; • Gatvės - jų kategorijos ir charakteris; • Viešosios urbanistinės erdvės - jų charakteris; • Gyvenamieji kvartalai - jų užstatymo tipas (perimetrinis, sodybinis), charakteris • Multifunkciai kvartalai - jų užstatymo tipas , jų charakteris; • Rekreacinės teritorijos - jų charakteris

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros dėstytojai: doc.dr. Dalia Dijokienė doc.dr. Matas Cirtautas lekt. Milda Žekonytė Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros fakulteto studentai: Emilija Deksnytė Aidas Kazakevičius Julija Kodytė Renata Mickevičiūtė Justina Radzevič Milda Urbonavičiūtė Benas Vencevičius Edita Vilkelytė Rūta Vitkutė

Įtraukiant planavimo specialistus ir jaunimą kuriamos teritorijos planavimo ir vystymo vizijos. Planavimo eskizai turi apimti ne tik susisiekimo sistemos klausimus, bet ir bendras planuojamų dokumentų apimamos teritorijos plėtros kryptis (socialinė infrastruktūra, kultūros paveldas, želdynai, gyvenamosios ir paslaugų objektų statybos plėtra ir pan.). Pateikiant vizijas, kurios neatitinka dabar galiojančių planavimo dokumentų turi būti paaiškinamas neatitikimas.

Architektai Monika Dvarionaitė Justina Sakalauskaitė Kęstutis Želnys

Kūrybinės dirbtuvės skaidomos į dvi sesijas: • Pirmos sesijos metu architektai ir architektūros studentai kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros dėstytojais parengia galimus teritorijos vystymo scenarijus.

• Antrosios sesijos metu suinteresuota visuomenė supažindinama su parengtais scenarijais ir galimomis vystymo vizijomis. Diskusijos ir kūrybinės sesijos metu išsako savo nuomonę ir siūlymus.

II sesijos dalyviai - bendruomenės, suinteresuotos visuomenės nariai, Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus atstovai, dirbtuvių kuratoriai.

KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ PRIEMONĖS

Pristatymas visuomenei ir ekspozicija - atviras visuomenei renginys. Išsamiai pristatomi apibendrinti kūrybinių dirbtuvių dalyvių pasiūlymai, planavimo eskizai, rezultatai ir išvados.

Kūrybinių dirbtuvių medžiaga pateikiama kaip individualūs žemėlapio sluoksniai, kuriouse matoma vieno landšafto, užstatymo, inžinerinių tinklų elemento informacija. Šių elementų visuma sudaro vietą, formuoja jos charakterį, todėl itin svarbu suprasti kiekvieno elemento indėlį ir jų tarpusavio santykius.

I sesijos kūrybinių dirbtuvių infopaketas pateikiamas užsiregistravusiems dalyviams: 1. Kūrybinių dirbtuvių užduotis. Tikslas, uždaviniai, programa, numatomų parengti pasiūlymų apimtis.

-6-

Kūrybinių dirbtuvių I-osios sesijos procesas

-7-

2> KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS • •

pdf 2. Įvadinė medžiaga. Istorinė, funkcinė, topografinė medžiaga - skaitmeninis leidinys su vienodos mastelio schemomis greitam eskizavimui. pdf + popierinis variantas dirbtuvių metu 3. Galiojančių planavimo dokumentų byla. pdf / jpg

Leidinio šablonas, indd / pdf (pateikiamas) Esant galimybei dalyviai atsiveža nuosavus kompiuterius

II sesijos dalyviai iki kūrybinių dirbtuvių susipažysta su esama situacija, pirmosios kūrybinių dirbtuvių sesijos rezultatais.

II sesijos kūrybinių dirbtuvių infopaketas: 1. Kūrybinių dirbtuvių užduotis. Tikslas, uždaviniai, programa 2. Įvadinė medžiaga. Istorinė, funkcinė, topografinė medžiaga. pdf + popierinis variantas dirbtuvių metu

KŪRYBINIŲ DIRBTUVIŲ REZULTATAI I kūrybinių dirbtuvių sesijos numatomi rezultatai: • Teritorijos vystymo viziją paaiškinanti schema su sprendiniais. Spausdinama ant kalkinio popieriaus, tokiu atveju lyginami skirtingi pasiūlymai uždėjus ant bendros situacijos schemos; • Sprendinius paaiškinantis planšetas, A1 formatas su eskizais, iliustracijomis, analogais ir pan.

• Vystymo vizijos komponavimas į pateikiamą leidinio šabloną, A4 formatas. Idėją paaiškinančios schemos, inspiraciniai analogai, aprašas iki 2000 simbolių.

DALYVIŲ PASIRUOŠIMAS KŪRYBINĖMS DIRBTUVĖMS I sesijos dalyviai iki kūrybinių dirbtuvių išnagrinėja esamos situacijos schema, pasiruošia medžiagą apie analogus.

Kūrybinėse dirbtuvėse naudojamos priemonės: • Fizinis maketas (pateikiamas) • Pagrindo schema su gretimomis teritorijomis, dwg (pateikiama) • Modeliavimo ir eskizavimo priemonės, kuriomis komandos naudojasi kūrybinių dirbtuvių metu (pateikiamos)

II kūrybinių dirbtuvių sesijos rezultatus numatoma konspektuoti ir publikuoti kūrybinių dirbtuvių leidinyje, kurio medžiagą Klaipėdos miesto savivaldybės administracija numato naudoti kaip rekomendacinę medžiagą tolesniam teritorijos vystymui.

I SESIJOS PROGRAMA 10.00 val.

10.15 val.

10.30 val.

11.00 val.

13.00 – 18.00 val.

18.00 – 19.00 val.

19.00 val.

Įvadas Kūrybinių dirbtuvių pristatymas Pristatymas - Klaipėdos miesto rytinės dalies urbanistinės aplinkos ir esamos situacijos apžvalga Ekskursija į teritoriją Darbas komandose Rezultatų aptarimas Dirbtuvių pabaiga

II SESIJOS PROGRAMA 17.30 val.

17.45 val.

18.15 val.

18.30 val.

19.00 – 19.30 val.

Kūrybinių dirbtuvių pristatymas Klaipėdos miesto rytinės dalies urbanistinės aplinkos ir esamos situacijos apžvalga I-oje sesijoje parengtų vizijų apžvalga Kūrybinė sesija – bendruomenių indėlis kuriant savo gyvenamąją aplinką Apvalaus stalo diskusija / rezultatų aptarimas

-8-

Kūrybinių dirbtuvių II-osios sesijos procesas

-9-

3> ESAMA SITUACIJA EKSPLIKACIJA Želdiniai Želdinių grupės Valstybiniai miškai Esami ir suplanuoti želdynai

ŽELDINIAI. Vertingiausi želdynai yra vakarinėje teritorijos dalyje, prie Danės RYTINĖ KLAIPĖDA upės. ŽELDYNAI, ŽELDYNŲ GRUPĖS, VALSTYBINIAI MIŠKAI, PLANUOJAMI ŽELDYNAI 1:15000

VANDENS TELKINIAI. Pagrindinis ir stipriausiai teritoriją veikiantis vandens RYTINĖ telkinys - Danės upėKLAIPĖDA ir į ją įtekantys kanalai.

TOPOGRAFIJA. Teritorijos topografinis ypatumas - upės slėnio kryptimi KLAIPĖDA besileidžiantisRYTINĖ terenas.

RELJEFAS

VANDENS TELKINIAI

1:15000

1:15000

- 10 -

PLĖTRA. Klaipėdos miesto bendrajame plane nubrėžiamos teritorijos funkcinės zonos, pagrindines gatves, socialinius objektus, vykdomas sklypų planavimas.

UŽSTATYMAS. Šiaurinėje dalyje mažaaukštis gyvenamosios paskirties RYTINĖ KLAIPĖDA užstatymas. Teritorijos pietinėje dalyje pradedamas formuoti mišraus užstatymo masyvas.

UŽSTATYMAS 1:15000

MAŽOJO TAURALAUKIO DVARO SODYBOS FRAGMENTAI (34170)

TAURALAUKIO KAIMO SENOSIOS KAPINĖS (22064)

VIRKUČIŲ KAIMO SENOSIOS KAPINĖS (22061)

DAUGALIŲ KAIMO KAPINAITĖS (turi paveldo požymių)

ŠAULIŲ DVARELIS (turi paveldo požymių) ŠAULIŲ KAIMO KAPINAITĖS (turi paveldo požymių)

PAUPIO DVARO SODYBOS IR LIGONINĖS PASTATO KOMPLEKSAS, VAD. BACHMANO DVARU (244)

SKLYPAI. Šiaurinėje ir pietinėje dalyse, kur esamas užstatymas arba numatytas KLAIPĖDA kompleksiškaiRYTINĖvystomas užstatymas suformuoti stačiakampio formos sklypai su privažiavimais. Likusioje teritorijos dalyje vyrauja pailgos formos sklypai (rėžiai).

PAVELDAS. Teritorijoje yra keturios istorinės kapinaitės, taip pat Šaulių dvarelis.

RYTINĖ Greta teritorijos yraKLAIPĖDA saugomų dvaro sodybų fragmentų.

DVIRAČIŲ TAKAI. Dviračių trasa praeina per žaliąją zoną - kitoje upės pusėje.

KELIAI. Šiaurinėje teritorijos dalyje, priklausančiose Tauralaukio gyvenvietei, gatvių tinklasRYTINĖ jau KLAIPĖDA suformuotas. Likusioje teritorijos dalyje dominuoja kaimo keliai.

Situaciją turėtų pakeisti suplanuotų tranzitinių gatvių tinklas.

PAVELDO OBJEKTAI

SKLYPAI

1:15000

1:15000

RYTINĖ KLAIPĖDA DVIRAČIŲ TAKAI

ESAMI IR PLANUOJAMI KELIAI

1:15000

1:15000

- 11 -

4> KLAIPĖDOS KVARTALAI Gatvių pločiai, užstatymo linijos, pastatų aukščiai ir želdiniai kuria charakteringus kvartalus, kuriuos įsimename ir identifikuojame. Palyginimui pateikiami keturių charakteringų Klaipėdos kvartalų - Smeltės, Gėlių, Senamiesčio ir Didžiosios Vitės plotai ir gatvių perspektyvos. Kiekvienas jų pasižymi savitu identitetu. Šių kvartalų užimama teritorija pavaizduota ant rytinės Klaipėdos dalies aerografinės nuotraukos atskleidžia nagrinėjamos teritorijos dydį ir svarbą Klaipėdos miesto kontekste.

01. SMELTĖ INFORMACIJA Užstatymas - Sodybinis perimetrinis (reguliarus) Viešos erdvės - Pušynas su pieva bei sporto aikštelėmis TERITORIJA Plotas - 32.5 ha Gyventojų skaičius - 500 Gyventojų tankis - 15. gyv/ha

- 12 -

02. SENAMIESTIS INFORMACIJA Užstatymas - perimetrinis, reguliarus Viešos erdvės - Aikštės, skverai, upės krantinė, fortifikaciniai įtvirtinimai.

TERITORIJA Plotas - 40 ha Gyventojų skaičius - 1740 Gyventojų tankis - 43.5 gyv/ha

03. DIDŽIOJI VITĖ INFORMACIJA Užstatymas - perimetrinis, reguliarus Viešos erdvės - Vidinis kvartalo parkas, skverai. Aiškiai išreikšta gatvės erdvė su atribotomis erdvėmis priešais pagrindinius fasadus TERITORIJA Plotas - 39 ha Gyventojų skaičius - 2590 Gyventojų tankis - 66.4 gyv/ha

04. GĖLIŲ KVARTALAS INFORMACIJA Užstatymas - sodybinis perimetrinis (reguliarus) Viešos erdvės - Kvartalas parengtas pagal vieningą arch.

Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą. Suprojektuotas reguliarus gatvių tinklas. Gatvės prasilenkia, todėl nesuformuoja tranzitinių koridorių. Sankryžose paliktos erdvės skverams.

TERITORIJA Plotas - 82 ha Gyventojų skaičius - 4710 Gyventojų tankis - 57.4 gyv/ha

- 13 -

K1> KOMANDA

Justina Radzevič

Emilija Deksnytė

Edita Vilkelytė

Rūta Vitkutė

- 14 -

“Rytinės Klaipėdos centrinis parkas” - šiame koncepcijos modelyje siūloma kurti centrinę žaliąją erdvę, aplink kurią formuojami gyvenamieji rajonai. Kvartalų užstatymo intensyvumas mažėja tolstant nuo „centrinio parko“.

KOMANDOS SIŪLOMOS TERITORIJOS VYSTYMO IDĖJOS

“Klaipėdos Eliziejaus (Šaulių) laukai” - šiame koncepcijos modelyje siūloma suformuoti pagrindines žaliąsias juostas palei kairįjį Danės upės krantą, bei palei intensyvaus eismo A13 magistralinį kelią.

“Mažoji Kopenhaga” - šiame koncepcijos modelyje siūlomas gatvių tinklas, formuojantis aiškią unikalių kvartalų struktūrą. Gyvenamųjų rajonų viduje numatomi paslaugų ir socialiniai centrai.

Pagrindinė koncepcinė schema apjungia tris koncepcinius modelius į bendrą visumą.

- 15 -

K1> RYTINĖS KLAIPĖDOS

CENTRINIS PARKAS

Šiame koncepcijos modelyje siūloma kurti centrinę žaliąją erdvę, aplink kurią formuojami gyvenamieji rajonai. Kvartalų užstatymo intensyvumas mažėja tolstant nuo „centrinio parko“. Danės upės kairiajame krante rekreacinėmis zonomis ir žaliosiomis erdvėmis sutvarkoma pakrantė. Planuojamas tiltas, kuris jungtų Luizės rajoną su rytine Klaipėdos dalimi. Skirtingose teritorijos vietose išdėstomos socialinės infrastruktūros teritorijos. Palei intensyvaus eismo A13 magistralinį kelią formuojama komercinės paskirties zona, kaip triukšmo ekranai. Formuojamos pagrindinės vertikalios jungtys tarp Tauralaukio, bei Paupio rajonų. Kuriamas aiškus gatvių tinklas, kuris teritoriją dalina į tvarkingą kvartalų struktūrą.

- 16 -

2. “KLAIPĖDOS CENTRINIS PARKAS” M 1:20000

- 17 -

K1> KLAIPĖDOS ELIZIEJAUS

(ŠAULIŲ) LAUKAI

Šiame koncepcijos modelyje siūloma suformuoti pagrindines žaliąsias juostas palei kairįjį Danės upės krantą, bei palei intensyvaus eismo A13 magistralinį kelią.

Danės upės krantas sutvarkomas įrengiant žaliąsias zonas, rekreacinę teritoriją. Palei magistralinį kelią formuojama žalioji zona mažinanti mašinų triukšmą ir jų taršą. Šias dvi žaliąsias zonas jungia trys horizontalūs žalieji koridoriai, kurie taptų pėsčiųjų ir transporto jungtimis su kitu Danės upės krantu. Planuojami du nauji tiltai per Danės upę – vienas teritoriją sujungtų su Pakrantės sodais, kitas su Luizės rajonu. Siekiant išryškinti centrinį žaliąjį koridorių aplink jį formuojamos komercinės ir visuomeninės infrastruktūros teritorijos. Numatomi atskiri gyvenamųjų kvartalų paslaugų ir socialiniai centrai.

- 18 -

3. “KLAIPĖDOS ELIZIEJAUS LAUKAI” M 1:20000

- 19 -

K1> MAŽOJI KOPENHAGA

Šiame koncepcijos modelyje siūlomas gatvių tinklas, formuojantis aiškią unikalių kvartalų struktūrą.

Gyvenamųjų rajonų viduje numatomi paslaugų ir socialiniai centrai. Centrinis rajonas pasižymi intensyvesniu užstatymu, kuriame būtų sutelkta komercinė ir visuomeninė infrastruktūra. Danės upės kairiajame krante įrengiamos žaliosios erdvės su rekreacinėmis zonomis bei sutvarkyta pakrante. Planuojami tiltai, kurie jungtų Luizės ir Mažojo Kaimelio rajonus su rytine Klaipėdos dalimi. Palei intensyvaus eismo A13 magistralinį kelią formuojama komercinės paskirties teritorija, kaip pereinamoji zona.

- 20 -

1. “MAŽOJI KOPENHAGA” M 1:20000

- 21 -

K1> PAGRINDINĖ

KONCEPCIJOS SCHEMA

Pagrindinė koncepcijos schema sujungia Rytinės Klaipėdos centrinio parko, Klaipėdos Eliziejaus (Šaulių) laukų, Mažosios Kopenhagos scenarijus į bendrą visumą.

Išsaugoma centrinės žalios erdvės idėja su atnaujinama dvaro teritorija, formuojama didesnio intensyvumo komercine zona aplink parką, papildant ją žaliais koridoriais. Kaip ir „Mažojoje Kopenhagoje“, formuojama unikalaus charakterio kvartalų struktūra. Palei intensyvaus eismo A13 magistralinį kelią numatoma komercinės paskirties zona, kaip triukšmo ekranai su žaliais plotais, paliekant vizualinį ryšį nuo magistralės. Kuriami atskiri gyvenamųjų rajonų centrai su komerciniais ir socialiniais pocentriais.

Constellations bar, Liverpulis, Jungtinė Karalystė; 12. Rekreacinės teritorijos sutvarkymo idėja - pakelta dviračių trasa. Bicycle snake, Kopenhaga, Danija 13. Rekreacinės teritorijos sutvarkymo idėja amfiteatriniai laiptai. Idėja iš parodos “Rethinking the Urban Landscape” 14. Rekreacinės teritorijos sutvarkymo idėja - pakelti pasivaikščiojimo takai. New River Gorde, Vakarų Virdžinija, JAV 15. Rekreacinės teritorijos sutvarkymo idėja - sporto aikštynai. Paris park proposal, Paryžius, Prancūzija

TERITORIJOS SUTVARKYMO PAVYZDŽIAI 1. Erdvės sutvarkymo idėja - multifunkcinė aikštė.

Superkilen park, The Black Square, Kopenhaga, Danija; 2. Erdvės sutvarkymo idėja - multifunkcinė aikštė.

Superkilen park, The Red Square, Kopenhaga, Danija; 3. Socialinio centro sutvarkymo idėja - Kalėdų miestelis.

Rockefeller Center, Niujorkas, JAV; 4. Socialinio centro sutvarkymo idėja - koncerų salė.

Walt Disney koncertų salė, JAV; 5. Žaliosios zonos sutvarkymo idėja - miesto parkas.

Centrinis parkas, Niujorkas, JAV 6. Žaliosios juostos sutvarkymo idėja - pėsčiųjų promenada. Laisvės alėja, Kaunas, Lietuva; 7. Žaliojo koridoriaus sutvarkymo idėja. Eliziejaus laukai, Paryžius, Prancūzija; 8. Unikalių kvartalų struktūros pavyzdys. Kopenhagos kvartalų sistema, Danija; 9. Socialinio centro sutvarkymo idėja - žaismingi fontanai. Ogmios miestas, Vilnius, Lietuva; 10. Socialinio centro sutvarkymo idėja. IKC Zeven Zeeën, Amsterdamas, Olandija; 11. Socialinio centro sutvarkymo idėja - turgeliai.

- 22 -

2.

3.

1.

1. “MAŽOJI KOPENHAGA” M 1:20000 4.

5.

13.

7.

14.

12.

6.

15.

8.

9.

11.

10.

- 23 -

K2> KOMANDA

Julija Kodytė

Renata Mickevičiūtė

Aidas Kazakevičius

Benas Vencevičius

- 24 -

Trijų kaimynijų principas - nagrinėjamoje teritorijoje numatoma trečia naujai projektuojama kaimynija su savo centru. Visos trys kaimynijos atskiriamos žaliaisiais erdviniais kanalais, kurie sukuria tiesioginį gyvenviečių ryšį su Danės upės gamtiniu karkasu.

KOMANDOS SIŪLOMOS TERITORIJOS VYSTYMO IDĖJOS

Dviejų kaimynijų principas - apibrėžtoje teritorijoje galima būtų išskirti dvi kaimynijas - į pietus besiplečianti Tauralaukio ir šiaurinėje Liepų gatvės pusėje jau pradėję kurtis nauji kvartalai. Pagrindinės susisiekimo ašys formuotųsi šiaurės – pietų kryptimi.

Jungtis su priemiesčiais - remiamasi ne tik kaimynijų kūrimo principu, tačiau taip pat siekiama įvertinti platesnį kontekstą. Ši Klaipėdos dalis galėtų tapti regioninės svarbos vieta, kuri sukurtų patogesnę ir geriau veikiančią Klaipėdos priemiesčių jungtį su miestu.

- 25 -

K2> TRIJŲ KAIMYNIJŲ

PRINCIPAS

Tauralaukio ir Paupių rajonai laikomi atskiromis kaimynijomis su savo centrais palei pagrindines, atitinkamai Liepų ir Pajūrio gatves. Nagrinėjamoje teritorijoje numatoma trečia naujai projektuojama kaimynija su savo centru. Visos trys kaimynijos atskiriamos žaliaisiais kanalais, kurie sukuria tiesioginį gyvenviečių ryšį su Danės upės gamtiniu karkasu. Žaliosios jungtys galėtų tarnauti kaip pėsčiųjų ir dviračių susisiekimo kanalai su vidurinės kaimynijos centru ir jame kuriama socialine infrastruktūra kaip mokyklos ir darželiai.

Patogiausias ir intensyviausias susisiekimas su centrine kaimynija numatomas nutiesiant naują tiltą per Danės upę.

Sustiprėtų trys vakarų-rytų krypties iš Klaipėdos centro į kaimynijų centrus vedančios gatvės, o dvi pagrindinės šiaurė-pietūs trasos pagerintų kaimynijų tarpusavio ryšius.

Palei magistralę siūloma palikti plačią neužstatytą žaliąją juostą, kuri leistų nuo kelio atsiverti Klaipėdos panoramai ir sudarytų pakankamą apsaugos nuo triukšmo ir taršos zoną iki naujų gyvenamųjų kvartalų. Siūloma kaimynijų centrus formuoti iš daugiabučio užstatymo su komercine paskirtimi pirmuose aukštuose ir socialinės infrastruktūros, o aplinkinius kvartalus – sodybinio užstatymo, kaip būdinga Tauralaukio rajonui. Visos trys kaimynijos laikomos Klaipėdos miesto dalimi ir nesukuria tiesioginio ryšio su priemiesčiais kitoje kelio Klaipėda – Palanga pusėje.

- 26 -

RYTINĖ KLAIPĖDA

TRIJŲ KAIMYNIJŲ SCHEMA M1:20 000

Šaulių dvarelis RYTINĖ KLAIPĖDA TRIJŲ KAIMYNIJŲ SCHEMA M1:20 000 Virkučių kaimo senosios kapinės Šaulių dvarelis Virkučių kaimo senosios kapinės

SUTARTINIAI ŽENKLAI Kaimynijų centrai Kaimynijų teritorijos SUTARTINIAI ŽENKLAI Žaliosios Kaimynijųzonos centrai Keliai ir gatvės Kaimynijų teritorijos Žaliosios zonos Keliai ir gatvės

- 27 -

K2> DVIEJŲ KAIMYNIJŲ

PRINCIPAS

Galima teigti, jog vis intensyvėjantis eismas Pajūrio ir Liepų gatvėmis padalins esamus Tauralaukio ir Paupių rajonus į kelias kaimynijas. Nagrinėjamoje apibrėžtoje teritorijoje galima būtų išskirti dvi kaimynijas: į pietus besiplečianti Tauralaukio ir šiaurinėje Liepų gatvės pusėje jau pradėję kurtis nauji kvartalai. Pagrindinės susisiekimo ašys formuotųsi šiaurės – pietų kryptimi, viena artimesnė Danės upės slėniui, su retesniu sodybiniu užstatymu ir atsiverenčiais vaizdais į Klaipėdos panoramą. Kita gatvė vestų per vidinių kaimynijų naujai kuriamus centrus su intensyvesniu užstatymu ir socialine infrastruktūra. Šalia centrų, paveldo požymių turinčiose teritorijose (Virkučių kaimo kapinės, dvarelis) ir aplink jas formuojamos žaliosios erdvės/parkai. Per Danės upę magistralės link tiesiama nauja gatvė nukreipianti dalį transporto eismo nuo Pajūrio ir Liepų gatvių. Siekiant apsaugoti kaimynijas nuo intensyvaus eismo jų viduje, palei naują gatvę formuojamas triukšmą mažinanti žalioji juosta.

- 28 -

RYTINĖ KLAIPĖDA

DVIEJŲ KAIMYNIJŲ SCHEMA M1:20 000

Šaulių dvarelis RYTINĖ KLAIPĖDA TRIJŲ KAIMYNIJŲ SCHEMA M1:20 000 Virkučių kaimo senosios kapinės Šaulių dvarelis Virkučių kaimo senosios kapinės

SUTARTINIAI ŽENKLAI Kaimynijų centrai Kaimynijų teritorijos SUTARTINIAI ŽENKLAI Žaliosios zonos Kaimynijų centrai Keliai ir gatvės Kaimynijų teritorijos Žaliosios zonos Keliai ir gatvės

- 29 -

K2> JUNGTIS SU PRIEMIESČIAIS Šiuo atveju remiamasi ne tik kaimynijų kūrimo principu, tačiau taip pat siekiama įvertinti platesnį kontekstą. Ši Klaipėdos dalis galėtų tapti regioninės svarbos vieta, kuri sukurtų patogesnę ir geriau veikiančią Klaipėdos priemiesčių jungtį su miestu. Palei pagrindines Liepų ir Pajūrio gatves formuotųsi mišrios paskirties objektai.

Toliau nuo intensyviųjų gatvių kurtųsi retesnis gyvenamasis užstatymas ir žalieji intarpai, apimantys į paveldo savybių turinčių objektų sąrašą įtrauktų dvarelio bei kapinių teritorijas. Gatvės ir kvartalai formuojami atsižvelgiant į esamus teritorijos rėžius. Tauralaukio kaimynija iki žaliųjų kanalų plečiama jai būdingu mažaaukščiu gyvenamuoju užstatymu. Jos centras su mišrios paskirties objektais formuojamas palei Pajūrio gatvę.

Per nagrinėjamos teritorijos vidurį numatoma nauja gatvė vedanti į Slengių priemiestį. Palei ją planuojamas intensyvesnis mišrios paskirties užstatymas bei socialinė infrastruktūra galinti aptarnauti ne tik naująjį rajoną, bet ir gyvenamuosius priemiesčius.

Aktyvią jungtį virš kelio galima formuoti keliais būdais: a) kaip pėsčiųjų ir transporto tiltą b) virš kelio statyti komercinės paskirties pastatus c) virš kelio įrengti žaliuosius praėjimus (žiūrėti analogus).

Palei Danės upę paliekama žalioji apsaugos juosta, atsižvelgiant į galimus potvynius ir išsaugomas gamtinis karkasas. Verta atkreipti dėmesį į konversinę pramonės zoną vakariniame Danės krante, kuri taip pat galėtų būti siejama su planuojama teritorija.

- 30 -

RYTINĖ KLAIPĖDA

TRIJŲ KAIMYNIJŲ SU PRIEMIESČIŲ JUNGTIMI SCHEMA M 1:20 000

Šaulių dvarelis RYTINĖ KLAIPĖDA TRIJŲ KAIMYNIJŲ SCHEMA M1:20 000 Virkučių kaimo senosios kapinės Šaulių dvarelis Virkučių kaimo senosios kapinės

SUTARTINIAI ŽENKLAI Kaimynijų centrai Kaimynijų teritorijos SUTARTINIAI ŽENKLAI Žaliosios Kaimynijųzonos centrai Keliai ir gatvės Kaimynijų teritorijos Žaliosios zonos Keliai ir gatvės

- 31 -

A

A

2

K2> SCHEMOS

2

B

2

2

2

UŽSTATYMO FUNKCINĖ SCHEMA

B

UŽSTATYMO SCHEMA B

B

1

A

A

1 1

C 2

1

2

1

C B

C3 3

C

B

C

1

1

3

C

C 3

SUTARTINIAI ŽENKLAI Komercinės paskirties užstatymas Mišrios paskirties užstatymas RYTINĖ KLAIPĖDA UŽSTATYMO SCHEMA M 1:15 000 Gyvenamosios paskirties (su komerciniais intarpais) užstatymas A Tauralaukio kaimynijos centras A Tauralaukio kaimynijos centras Gyvenamosios paskirties mažaaukštis užstatymas B Naujai kuriamos KLAIPĖDA UŽSTATYMO SCHEMA M 1:15 000 kaimynijos centras SUTARTINIAI B Naujai kuriamos kaimynijos centras RYTINĖ ŽENKLAI 2 2 Gyvenamosios paskirties užstatymas su žaliųjų erdvių 2intarpais C Paupių kaimynijos centras C Paupių kaimynijos centras A Tauralaukio kaimynijos centras Esami kvartalai Šaulių dvarelis 1 SUTARTINIAI ŽENKLAI kuriamos kaimynijos centras Didelio tankumo kvartalas dvarelis B Naujai 1 Šaulių RYTINĖ KLAIPĖDA RYTINĖ KLAIPĖDA UŽSTATYMO SCHEMA M 1:15 000 SUTARTINIAI ŽENKLAI Komercinės paskirties užstatymas Želdinių teritorijos 2 Virkučių kaimo senosios kapinės UŽSTATYMO FUNKCINĖ SCHEMA M 1:15 000 A Tauralaukio kaimynijos centras užstatymas Paupių kaimynijos centras 2 Virkučių kaimo ŽENKLAI senosios kapinės MišriosCpaskirties SUTARTINIAI Didelio tankumo kvartalas

RYTINĖ KLAIPĖDA

UŽSTATYMO FUNKCINĖ SCHEMA

A B C 1 2

000

M 1:15 000

Gyvenamosios paskirties (su komerciniais B kuriamos kaimynijos centras 3 Naujai Pramoninė teritorija konvertuojama į gyvenamosios-komercinės RYTINĖ paskirties KLAIPĖDA UŽSTATYMO M 1:15intarpais) 000 užstatymas SUTARTINIAI ŽENKLAI Šaulių dvarelis 1 SCHEMA Komercinės užstatymas Gyvenamosios paskirties mažaaukštis užstatymas C Paupių kaimynijos centras paskirties teritoriją Gyvenamosios paskirties užstatymas su žaliųjų erdvių intarpais dvarelis 1 Šaulių A Tauralaukio VidutinioVidutinio tankumo kvartalas kaimynijos centras 2 Virkučių kaimo senosios kapinės Mišrios paskirties užstatymas tankumo kvartalas Esami kvartalai 2 Virkučių kaimo senosios kapinės Didelio Mažo tankumo kvartalas Mažo tankumo kvartalas Želdinių B Naujai kuriamos 3 Pramoninė teritorija tankumo konvertuojama kvartalas į gyvenamosios-komercinės centras 3 teritorijos Pramoninė teritorija konvertuojama į gyvenamosios-komercinės Gyvenamosios paskirtieskaimynijos (su komerciniais intarpais) užstatymas Pagrindinės gatvės ir keliai paskirties teritoriją Pagrindinės gatvės ir keliai C Paupių kaimynijos centras paskirties teritoriją Gyvenamosios paskirties mažaaukštis užstatymas 1 Šaulių dvarelis Gyvenamosios paskirties užstatymas su žaliųjų erdvių intarpais Vidutinio tankumo kvartalas 2 kvartalai Virkučių kaimo senosios kapinės Esami Mažo tankumo kvartalas 3 Pramoninė Želdinių teritorijos teritorija konvertuojama į gyvenamosios-komercinės Pagrindinės gatvės ir keliai paskirties teritoriją

Tauralaukio kaimynijos centras Naujai kuriamos kaimynijos centras Paupių kaimynijos centras Šaulių dvarelis Virkučių kaimo senosios kapinės

GATVIŲ TINKLO SCHEMA

1

2

1

RYTINĖ KLAIPĖDA GATVIŲ TINKLO SCHEMA M 1:15 000 1 2

Šaulių dvarelis Virkučių kaimo senosios kapinės

1

1

PĖDA GATVIŲ TINKLO RYTINĖ SCHEMA KLAIPĖDA M 1:15 000 GATVIŲ TINKLO SCHEMA RYTINĖ M KLAIPĖDA 1:15ŽENKLAI 000 ŽALIOSIOS SUTARTINIAI ERDVĖS RYTINĖ KLAIPĖDA M ŽENKLAI 1:15 000 ŽALIOSIOS ERDVĖSSUTARTINIAI M 1:15 000 ŽENKLAI SUTARTINIAI Šaulių dvarelis Virkučių kaimo senosios kapinės

Vidutinio tankum Mažo tankumo Pagrindinės gat

2

1

1 2

Didelio tankumo 2

ŽALIOSIOS ERDVĖS

1

lis mo senosios kapinės

SUTARTINIAI Ž

Magistralinės gatvės ir keliai Magistralinės gatvės ir keliai 1 Šaulių dvarelis 1 Šaulių dvarelis Pagrindinės 2 Virkučiųgatvės 2 Virkučiųgatvės kaimo senosios kapinės Pagrindinės kaimo senosios kapinės Vietinės reikšmės gatvės Vietinės gatvės RYTINĖ KLAIPĖDA ŽALIOSIOS ERDVĖS M 1:15 000 SUTARTINIAIreikšmės ŽENKLAI Vidinės gatvės Vidinės gatvės Magistralinės gatvės ir keliai 1 Šaulių dvarelis Pagrindinės gatvės Vietinės reikšmės gatvės Vidinės gatvės

2

- 32 -

Virkučių kaimo senosios kapinės

Žaliosios erdvės Vandens telkiniai SUTARTINIAI ŽENKLAI Žaliosios erdvės Vandens telkiniai

SUTARTINIA

Žaliosios erd Vandens telk

Struktūros kelio analogai Struktūros viršvirš kelio analogai

K2> ANALOGAI

Struktūros virš kelio analogai Struktūros virš kelio analogai

STRUKTŪROS VIRŠ KELIO

,,Cube houses” Roterdame / Piet Blom

,,Cube houses” Roterdame / Piet Blom ,,Cube houses” Roterdame / Piet Blom

,,Cube houses” Roterdame / Piet Blom ,,Cube houses” Roterdame / Piet Blom

Westside project / Daniel Libeskind

Westside project / Daniel Libeskind Westside project / Daniel Libeskind

Westside project / Daniel Libeskind

Westside project / Daniel Libeskind

Pėsčiųjų bei Pėsčiųjų bei dviratininkų tiltasdviratininkų Lisabonoje / tiltas Lisabonoje /Maximina Almeida + Telmo Cruz Maximina Almeida + Telmo Cruz

Pėsčiųjų bei dviratininkų tiltas Lisabonoje /Maximina Almeida + Telmo Cruz - 33 - /Maximina Almeida + Telmo Cruz Pėsčiųjų bei dviratininkų tiltas Lisabonoje

Pėsčiųjų bei dviratininkų tiltas Lisabonoje /Maximina Almeida + Telmo Cruz

PASTATŲ BLOKŲ TIPAI Taškiniai aukštuminiai mišrios bei komercinės paskirties pastatai palei kelią: An Olympic and post-Olympic Village / MVRDV

Mišrios paskirties, tankaus užstatymo kvartalai Urban Hybrid Housing / MVRDV

Vienbučiai, dvibučiai gyvenamieji pastatai Traumhaus Funari / MVRDV

- 34 -

PARKŲ IR ŽALIŲJŲ PLOTŲ ANALOGAI Analogai žaliajai zonai prie Šaulių dvarelio Šaulių dvarelyje galėtų būti atkurtas buvęs uždaras kiemo užstatymas, keičiama funkcija. Link dvarelio nuo upės vestų takai, būtų išnaudojamos jau esami vandens tvenkiniai rekreacijai.

ANALOGAI ŽALIAJAI ZONAI PRIE VIRKUČIŲ KAIMO SENŲJŲ KAPINIŲ Šioje vietoje galėtų būti pėsčiųjų alėja su rekreacijai skirtomis zonomis. Takai, būtų išnaudojamos jau esami vandens tvenkiniai rekreacijai.

- 35 -

K3> KOMANDA

Justina Sakalauskaitė

Monika Dvarionaitė

Milda Urbonavičiūtė

Kęstutis Želnys

- 36 -

KOMANDOS SIŪLOMOS TERITORIJOS VYSTYMO IDĖJOS

Du centrai - Žvelgiant į teritoriją lokaliai, siūloma ją vystyti jau prasidėjusia linkme ir tendencija. Stiprinti jau natūraliai susiformavusį mazgą šiaurinėje teritorijos dalyje, numatant aukštesnį, intensyvesnį užstatymą, orientyrus, kurie leistų identifikuoti šią Klaipėdos teritorijos dalį.

Pietinėje dalyje siūloma atkreipti dėmesį į jau pradėtas statybas ir naujai formuojamus kvartalus, traktuoti tai, kaip naujo pocentrio užuomazgą, tęsiant šioje teritorijos dalyje užstatymo vystymą. Taigi, remiantis esama situacija nagrinėjamoje teritorijoje, siūloma jos vystymą tęsti pagal jau susiklosčiusias aplinkybes ir formuoti du (vieną išplečiant, kitą suprojektavus) pocentrius, atskiriant juos želdynais, kurių miesto gyventojams nuolat trūksta.

- 37 -

K3> DU CENTRAI

Tai yra pradinė detalizuoto ir konkretizuoto Klaipėdos rytinės miesto dalies varianto idėja, kuri pagrįsta vietos landšaftiniu ir istoriniu-kultūriniu karkasu. Zonuojant teritoriją pagal paskirtį, intensyvumą, norėjosi atsižvelgti į esamą vietos identitetą ir jo nesunaikinti: taikantis prie esamo upės slėniui būdingo reljefo ir mažų upelių rėvų planuojamos gatvės ir užstatymas. Pastebėta, kad iš teritorijos atsiveria vertinga miesto panorama, todėl sukurti žalieji koridoriai be jokio užstatymo kaip kokie vientiso audinio skirtukai, suteikiantys vizualinius kanalus į miestą. Šiais žaliaisiais koridoriais gamta sėkmingiau integruojasi į urbanizuotą teritoriją nei koks centralizuotas parkas, todėl aplink juos numatyti mažo užstatymo intensyvumo kvartalai. Tarp žaliųjų kanalų sukurta stipri urbanizuota jungtis kaip teritorijos pagrindinė arterija, jungianti tiltu miestą su Klaipėda-Palanga aplinkeliu.

Palei jį formuojasi perimetriniai, užstatymo intensyvumu ir didesniu aukštingumu išsiskiriantys komerciniai, gyvenamieji kvartalai. Čia telkiasi ir socialinė infrastruktūra. Žaliųjų koridorių ir senosios vertikaliai einančios gatvės susikirtimai sutampa su dviem istoriniaiskultūriniais vietos objektais: Virkučių kaimo senosiomis kapinaitėmis ir Šaulių dvareliu. Čia numatomi lokalieji centrai, veikiantys kaip lokalios socialinės infrastruktūros, rekreacijos, susibūrimo taškai. Palei aplinkelį numatytas komercinės ir industrinės paskirties užstatymas, kuris veiktų kaip ekranas ir atskirtis tarp intensyvaus kelio ir naujos urbanistinės struktūros.

- 38 -

Gatvės

Žemo intensyvumo užstatymas

Upė

Aukšto intensyvumo užstatymas

Žalieji koridoriai

Pramoninės - komercinės paskirties užstatymas

Vizualiniai kanalai

Kultūriniai - istoriniai objektai - 39 -

K3> JUNGTIS SU PRIEMIESČIAIS Rytinės Klaipėdos dalis tarp Danės upės, kelio KlaipėdaPalanga ir susiformavusių gyvenamųjų teritorijų pasižymi išskirtiniu reljefu, teritorijoje randama kultūros paveldo vertybių, atsiveria Klaipėdos miesto panorama, miestiečių pamėgtas Danės upės slėnis ir prieigos prie upės. Teritoriją išilgai dalina istorinė gatvė, praeinanti pro buvusius dvarus, kapines, kuri dabar formuoja fizinę jungtį tarp Liepų gatvės ir gyvenamųjų kvartalų šiaurinėje dalyje.

Teritorijos vystymą lemia pagrindiniai principai: užstatymas (aukštingumas, intensyvumas, tankumas), vertybių išsaugojimas (gatvė, dvarai, kapinaitės), želdynai, reljefas. Atsižvelgiant į pagrindinius kriterijus, parengtoje schemoje numatyta teritorijos plėtra. Formuojamos naujos jungtys su Klaipėdos miestu per Danės upę.

Centrinė ašis stipriai urbanizuojama, o jos sankirta su istorine gatve tampa nauju miesto pacentriu su traukos objektais, visuomeninės paskirties statiniais, visuomenės, bendruomenės centru, pagal poreikį, galima ir naujos bažnyčios statyba. Kiti du mažesni pacentriai formuojami taip pat ant pagrindinės ašies, lygiagrečiai keliui Klaipėda- Palanga. Pacentriuose numatomas aukštesnis, intensyvesnis ir tankesnis užstatymas, kuris, einant į periferiją mažėja. Vienas esminių užstatymo ir gatvių formavimą lemiančių veiksnių- išraiškingas reljefas, todėl formuojant užstatymą atsižvelgiama į terasas, šlaitus, upės rėvas, dėl to užstatymas tampa organiškas.

Tarp naujų urbanizuotų jungčių formuojami žalieji koridoriai- miesto gyventojų reikmėms pritaikyti parkai, skverai, sporto ir žaidimų aikštelės ir aikštynai, šios jungtys kaip skirtukai skiria visa urbanistinį audinį ir suteikia vertingas Klaipėdos panoramas ne tik kaimynijų gyventojams, bet ir keliautojams keliu Klaipėda-Palanga. Šiuose žaliuose koridoriuose taip pat išsaugomi keli istoriniai objektai (dvaras, kapinaitės). Numatant žalias jungtis pro šiuos objektus, išvengiama urbanizacija ir didesnė invazija, išsaugomas vietos identitetas ir autentiškumas. Užstatymas palei kelią Klaipėda-Palanga numatomas foninis, blokuojantis triukšmą, taršą, juo siekiama išsaugoti Klaipėdos miesto panoramą, paryškinti naujos kaimynijos siluetą.

- 40 -

Kaimynijos branduolys

Analizuojamos teritorijos riba

Lokalūs traukos centrai

Gamtiniai skirtukai

Gatvės

Vizualiniai kanalai

Upė

Žemo intensyvumo užstatymas

Žalieji koridoriai

Aukšto intensyvumo užstatymas Neutralus užstatymas arba želdynai - 41 -

K3>

ANALOGAI

SENŲJŲ DVARŲ IŠSAUGOJIMAS Siūloma išsaugoti istorinius dvarus , paliekant juos natūralioje gamtos apsuptyje, suteikiant jiems funkciją, kad tai taptu vienu iš traukos taškų. Tai galėtų būti mini žirgynai, nedideli ekologiniai ūkiai, rekreacijos ar poilsio centrai, kurių neužgožtų naujai urbanizuojamos teritorijos.

Esamus dvarus siūloma rekonstruoti, pertvarkyti išsaugant jų vertybes (planinę struktūrą, tūrį ar kitą (pagal KPV registrą)) ir pritaikyti šiandienos poreikiams.

PERIFERINIS UŽSTATYMAS Žemesnio aukštingumo pastatai (2-3 aukštai), tačiau čia labai svarbu suformuoti patrauklias, žalias erdves ir jaukius kiemus, sukurti privačių ir visuomeninių erdvių, poilsio zonų, vaikų žaidimų aikštelių, jaukią ir darnią kaimynystę.

Svarbu tinkamai parinkti teritorijas vienbučiams namams, blokuotam užstatymui ir daugiabučių teritorijoms.

- 42 -

Helsinge Haveby - Village of Tomorrow (2016, Danija) HELSINGE HAVEBY VILLAGE OF TOMORROW (2016, DANIJA) Situacija - labai panašaus ploto žemės dirbamų laukų teritorija, esanti Kopenhagos periferijoje, lyginant su Klaipėdos rytine dalimi, kiek toliau nuo miesto branduolio. Šios teritorijos identitetą formuoja ne tik žemės dirbami laukai, bet ir išskirtiniai kraštovaizdžio bruožai, kurie, kaip ir Klaipėdos rytinės dalies sprendime, duoda atspirtį Helsingeploto Havebyžemės - Village of Tomorrow Danija) Situacija - labai panašaus dirbamų laukų (2016, teritorija, formuojant naują teritorijos charakterį.

ge of Tomorrow (2016, Danija) esanti Kopenhagos Helsinge Havebykaip - Village of Tomorrow (2016,periferijoje, Danija) Tai taip pat pavyzdys, gali atrodyti žaliųjų koridorių Situacija - labai

lyginant su Klaipėdos rytine dalimi, k

panašaus ploto žemės dirbamų laukų teritorija, Teritorijos situacija naudojimas rekreacinėms reikmėms, kaip identitetą sukuriant teritorijos formuoja neperiferijoje, tik žemės dirbami laukai, bet kiek ir išs esanti Kopenhagos lyginant su Klaipėdos rytine dalimi, tol pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriant zonas sportui, lysvėms teritorijos identitetą formuoja ne tik žemės dirbami laukai, bet ir išskirtinia ir Klaipėdos dallies sprendime, duoda atspirtį formuojan organinio maisto auginimui, kaip erdvėms poilsiui, vaikųrytinės kaip ir Klaipėdos rytinės dallies sprendime, duoda atspirtį formuojant naują žaidimams galima atitikti skirtingus ten susikursiančios Tai taip pat bendruomenės poreikius.

Tai ta žaliųjų korido Šis analogas pasakoja, kaip galėtų atrodyti sprendinio žaliųjų reikmėms, ka žalieji koridoriai ir šalia jų esantys neintensyviai užstatyti takus, skiria reikmė ir gamtą integruojantys kvartalai. organinio ma vaikų žaidima takus, Šiuo sprendiniu taip pat būtų galima spręsti privačiųjų ir Situacija - labai panašaus ploto žemės dirbamų laukų teritorija,ten susikurs bendruomeninių žaliųjų erdvių kiekio ir masės santykį. esanti Kopenhagos periferijoje, lyginant su Klaipėdos rytine dalimi,organi kiek tol o žemės dirbamų laukų teritorija, Analoge rekomenduojama kvartalams turėti atvirus Situacija labai panašaus ploto žemės dirbamų laukų teritorija, Teritorijos išskirtiniai kraštovaizdžio bruožai teritorijos identitetą formuoja ne tik žemės dirbami laukai, bet ir išskirtinia lyginant su Klaipėdos rytine dalimi, kiek toliau nuo miesto branduolio. Šios vaikų kiemus, turinčius tiesioginį ryšį su lyginant gamta.

Kopenhagos periferijoje, Klaipėdos rytine kaip dalimi, kiek toliau nuo miesto branduolio. ir Klaipėdos rytinės dallies sprendime,Šios duoda atspirtį formuojant naują ne tik žemės dirbamiesanti laukai, bet ir išskirtiniai kraštovaizdžiosubruožai, kurie, Šis analogas pasakoja, kaip galėtu ten su identitetąnaują formuoja ne tikcharakterį. žemės dirbami laukai, bet ir išskirtiniai kraštovaizdžio bruožai, s sprendime, duoda teritorijos atspirtį formuojant teritorijos atrodyti sprendinio žalieji koridoriai ir kurie, Tai taip pat kaip ir Klaipėdos rytinės dallies sprendime, duoda atspirtį formuojant naują teritorijos charakterį. šalia jų esantys neintensyviai žaliųjų korido Tai taip pat pavyzdys, kaip gali atrodyti užstatyti gamtą integruojantys Tai taipirpat pavyzdys, kaip gali atrodyti reikmėms, ka žaliųjų koridorių naudojimas rekreacinėms kvartalai. žaliųjų koridorių naudojimas rekreacinėms takus, skiria reikmėms, kaip sukuriant pėsčiųjų ir dviračių

ėtu oriai ir

ys

galima ninių antykį. alams

reikmėms, kaiptaip sukuriant takus, skiriant zonas sportui, lysvėms Šiuo sprendiniu pat būtųpėsčiųjų galima ir dviračių Šis analogas pasakoja, kaip galėtu takus, skiriant zonas sportui, lysvėms organinio maisto auginimui, erdvėms poilsiui, spręsti privačiųjų ir bendruomeninių atrodyti sprendinio žalieji koridoriai ir organinio vaikų žaidimams galima atitikti skirtingus žaliųjų erdviųmaisto kiekio auginimui, ir masės erdvėms santykį. poilsiui, vaikų žaidimams galima atitikti skirtingus ten susikursiančios bendruomenės poreikius.

Analoge rekomenduojama kvartalams šalia jų esantys neintensyviai ten susikursiančios bendruomenės poreikius. turėti atvirus kiemus, turinčius

užstatyti ir gamtą integruojantys Šis analogas kaip galėtu tiesioginį ryšįpasakoja, su gamta. Žaliųjų koridorių naudojimas įvairioms gyventojų atrodyti sprendinio žalieji koridoriai ir reikmėms kvartalai. Šis analogas pasakoja, kaip galėtu

šalia jų esantys neintensyviai atrodyti sprendinio žalieji koridoriai ir užstatyti ir gamtą integruojantys Šiuo sprendiniu taip pat būtų galima šalia jų esantys neintensyviai kvartalai. užstatyti ir gamtą integruojantys spręsti privačiųjų ir bendruomeninių Šiuo sprendiniu taip pat būtų galima kvartalai. spręsti privačiųjų ir bendruomeninių žaliųjų erdvių kiekio ir masės santykį. Šiuo sprendiniu taip pat būtų galima žaliųjų erdvių kiekio ir masės santykį. spręsti privačiųjų ir bendruomeninių Analoge rekomenduojama Analogekvartalams rekomenduojama kvartalams žaliųjų erdvių kiekio ir masės santykį. turėti atvirus kiemus, turinčius turėti atvirus kiemus,tiesioginį turinčius Analoge rekomenduojama kvartalams ryšį su gamta. turėti atvirus kiemus, turinčius tiesioginį ryšį su gamta.

Neintensyviai užstatyti, į gamtą integruoti gyvenamieji tiesioginį ryšį su gamta. kvartalai

Atviri kiemai, turintys tiesioginį ryšį su gamta - 43 -

organinio ma vaikų žaidima ten susikurs

HANINGE CITY (ŠVEDIJA, 2016) Mandaworks architektai Šis analogas yra Stokholmo priemiesčio konversija ir naujo regioninio centro kūrimas. Nors tai nėra nauja urbanistinė struktūra tuščioje teritorijoje, skirtingai, nei Klaipėdos miesto rytinė dalis, tačiau čia aiškiai matomi principai, kokiais užstatymo būdais pabrėžiama gatvės erdvė, izoliuojami vidiniai kvartalai, sukuriamos naujos kišenių pavidalo viešosios erdvės.

Iš nejaukių, bekraščių ir dėl to nefunkcionalių erdvių papildomu užstatymu sukuriama aiški, konkreti ir aktyvi gatvės erdvė bei ramios, jaukios rekreacinės erdvės ar privatūs gyvenamieji kvartalai. Šiuo principu galėtų formuotis naujas Klaipėdos rytinės miesto dalies tranzitas, jungiantys miesto branduolį su aplinkeliu ir Paupiu bei Tauralaukio jungtis.

Intensyvios + mišrios teritorijos

Sujungtos + uždaros teritorijos

- 44 -

Žalios + aktyvios teritorijos

ÖREBRO HOLMEN (ŠVEDIJA, 2017) Mandaworks architektai Šis analogas savo masteliu nuotraukose labai gerai atskleidžia, kaip galėtų aktualioje teritorijoje atrodyti intensyvus užstatymas, kuriame atsirastų ir vertikalių dominančių, ir skverų, aikščių. Čia gali sėkmingai vystytis naujosios kaimynijos socialinė infrastruktūra, komerciniai centrai.

Daugiau nei šešiasdešimčiai savininkų priklausanti teritorija sudaro biurų, pramonės šakų ir komercinės paskirties rajonus.

Pramoninė teritorija. 70ha teritorija - izoliuota nuo aplinkinio konteksto savo funkcija ir forma.

Keturi vystymo scenarijai numato skirtingus metodus, skirtus įgyvendinimo etapiškumui, gatvių tinklo tankumui, ekologiškos infrastruktūros vystymui ir pramoninių funkcijų išsaugojimui.

Naujasis rajonas įsilieja į miesta su išreikštu įėjimu, įrėmintu dominante - bokštu ir jo išraiškinga kvartalų įvairove.

Žalioji infrastruktūra ir dinamiška architektūra sujungta, kad teritorija būtų pritaikyta vandens lygio pokyčiams ir apsaugotų nuo potvynio rizikos.

- 45 -

5> PIRMOSIOS SESIJOS

APIBENDRINIMAS

Klaipėda – vienintelis Vakarų Lietuvos didmiestis, pasižymintis išskirtine istorija, savitu charakteriu ir gyvybinga ekonomika. Tačiau tai nesustabdė ketvirtadalio gyventojų pasirinkti kitą gyvenamąją vietą Lietuvoje ar užsienyje. Demografinį nuosmukį nulėmė bendrieji šalies socialinės ir ekonominės raidos procesai, tačiau ne mažiau reikšmingu veiksniu galima laikyti ir nepakankamą dėmesį miesto vystymo ir planavimo klausimams. Šios priežastys lėmė vidinių miesto teritorijų patrauklumo mažėjimą, priemiesčių augimą ir kitų tvarios plėtros požiūriu neigiamų procesų suaktyvėjimą.

Nors pastaruoju metu mieste stebima daug teigiamų pokyčių (tvarkomos miesto viešosios erdvės ir želdynai, atnaujinami viešieji ir gyvenamieji pastatai, gerinamos susisiekimo sąlygos), dauguma jų vyksta tik centrinėje miesto dalyje. Tuo tarpu istoriškai formavęsis kaip kompaktiškas, vėliau kryptingo planavimo eigoje įgijęs linijinę struktūrą, Klaipėdos miestas šiuo metu yra „apsuptas“ fragmentiškomis priemiestinėmis gyvenvietėmis, kurios formuojasi neatsižvelgiant į tai, kad mieste dar yra didelių neužstatytų žemės plotų. Šios neužstatytos miesto teritorijos gali tapti labai svarbios jau netolimoje ateityje dėl kelių priežasčių. Pirma, jos yra geriau pasiekiamos nei priemiestinės gyvenvietės, todėl jų patrauklumas augant susisiekimo kaštams turėtų didėti.

Antra, priešingai nei urbanizuotose teritorijose, vystant neužstatytą teritoriją galima pasiūlyti savitus urbanistinius, architektūrinius ir kraštovaizdžio formavimo sprendimus, eksperimentuojant su naujais būsto tipais, diegiant inovatyvias inžinerines bei susisiekimo sistemas ir pan., taip formuojant šiuolaikinei gyvensenai pritaikytą kokybišką ir patrauklią urbanizuotą aplinką. Trečia, vystant tokias teritorijas gali būti įtraukiamos įvairios visuomenės grupės, užtikrinant proceso skaidrumą ir viešųjų interesų tinkamą atstovavimą. Todėl kokybiškas didelių neužstatytų teritorijų vystymas sudaro prielaidas nukreipti miesto raidos procesus teigiama linkme.

IDĖJOS IR PASIŪLYMAI Pirmojoje kūrybinių dirbtuvių dalyje dalyvavo jaunieji architektai ir architektūros studentai. Jų pasiūlytos idėjos nebūtinai atskleidžia visą teritorijos potencialą, tačiau atitinka šiandienines urbanistikos tendencijas (kompaktiškumą, daugiafunkciškumą ir kitus miestų planavime taikomus principus) ir gali būti panaudotos platesnėje diskusijoje apie nagrinėtos teritorijos ir kartu viso miesto bei jo prieigų vystymą.

Kūrybinių dirbtuvių metu vykusiose diskusijose siūlytos idėjos gali būti apibendrintos siejant jas su gatvių tinklo, užstatymo struktūros ir želdynų sistemos formavimo sprendimais.

Gatvių tinklas: • • • •

laikomasi teritorijų planavimo dokumentais suplanuoto pagrindinių gatvių tinklo; numatomos 3 pagrindinės (struktūrinės) gatvės: 2 – šiaurės-pietų kryptimi, 1 – rytų-vakarų kryptimi; šalutinių gatvių tinklas formuojamos atsižvelgiant į siūlomą teritorijos charakterį (kaimynijų kiekį, erdvinę struktūrą ir funkcinę organizaciją); akcentuojamas ryšių per Danės upę poreikis.

Užstatymo charakteris: • •

• •

Aiški teritorijos vystymo vizija, sukurta apsvarsčius visas galimybes, nustačius esamų ir galimų teritorijos naudotojų poreikius, yra atsakingo požiūrio į miesto planavimą pagrindas. Todėl surengtos Klaipėdos rytinės dalies kūrybinės dirbtuvės, apjungusios savivaldybės specialistus, profesionalus ir vietos bendruomenę, yra pirmasis žingsnis tinkamiausio teritorijos išvystymo scenarijaus paieškų link.

- 46 -

numatomas daugiafunkcis teritorijos naudojimas; detalesnė funkcinė organizacija siejama su siūlomu teritorijos charakterio, dažniausiai išskiriant gyvenamąsias ir paslaugų teritorijas, numanant tolygų socialinės infrastruktūros objektų išdėstymą; siekiama užstatymo įvairovės (užstatymo tankio, intensyvumo, tipologijos ir kitais aspektais); užstatymas formuojamas įvertinus Danės slėnio ir kitapus esančių miesto rajonų apžvalgos galimybes.

Želdynų sistema: • • •

•

pagrindine rekreacine erdve įvardinamas Danės slėnis, kurio intensyviau urbanizuoti nenumatoma; vystant želdynų sistemą, įvertinama vietovės topografija, kultūros paveldo objektų ir išlikusių istorinio užstatymo fragmentų (dvarviečių) padėtis; atsižvelgiant į siūlomą teritorijos charakterį, želdynų pleištais siekiama skaidyti teritoriją į kaimynijas arba viršutinėje Danės slėnio terasoje formuoti atskirus želdynus (parkus); pagrindiniai siūlomų želdynų tipai: Danės slėnio rekreacinė erdvė, centrinis parkas, žalieji pleištai, palei pagrindines gatves besitęsiančios želdynų juostos, buferinis želdynas išilgai magistralinio kelio A13.

VYSTYMO KRYPTYS (KONCEPCIJOS) Apibendrinus visas pasiūlytas idėjas, kūrybinių dirbtuvių dalyviai parengė tris urbanistines koncepcijas, kurios perteikia potencialias teritorijos urbanistinio formavimo kryptis.

Trečioji kryptis (žr. K2) yra susijusi su teritorijos periferine lokacija ir geru pasiekiamumu. Tai verčia teritoriją matyti platesniame kontekste ir plėtoti ją kaip Klaipėdos miesto periferines ir priemiestines zonas aptarnaujantį paslaugų mazgą. Aukštesnio rango daugiafunkcio centro formavimui tinkamiausi greta magistralinio kelio A13 esantys plotai. Magistralinių kelių ir pagrindinių gatvių sankirtos zonose taip pat galėtų būti statomi išskirtiniai architektūriniai akcentai (pvz., aukštybiniai pastatai), įrengiami patogų susisiekimą abipus magistralinio kelio užtikrinantys tiltai ar platformos. Šių teritorijos urbanistinio formavimo krypčių pagrindu gali būti rengiama Klaipėdos miesto rytinės dalies tolesnio vystymo vizija. Jos kertiniais bruožais turėtų tapti teritorijos, kaip visumos, išskirtinumas, atskirų jos dalių architektūrinis individualumas, taip pat darnus santykis su vietos istorija bei sąsajos su aplinkiniu urbanistiniu ir gamtiniu kontekstu.

Pirmoji kryptis (žr. K1) nurodo, kad teritorija turėtų būti plėtojama siekiant atskirų jos dalių charakterio įvairovės. Šiam tikslui pasiekti gali būti pasitelkiamas teritorijos skaidymas į zonas, kurios skiriasi dominuojančia funkcija, užstatymo tankiu bei intensyvumu, taip pat užstatymo morfologija, būstų tipologija, architektūriniu įvaizdžiu ir kitais sprendimais.

Antroji kryptis (žr. K3) numato poreikį vystant teritoriją sudaryti sąlygas aktyvių teritorinių bendruomenių formavimuisi. Pagrindine šį tikslą realizuojančia priemone laikytinas kaimynijų, kaip teritoriją organizuojančių struktūrinių darinių, formavimas. Kaimynijų išskirtinumo ir individualumo gali būti siekiama išsaugant teritorijoje išlikusius istorinio užstatymo kompleksus, kelių tinklo fragmentus bei paveldo objektus.

- 47 -

Milda Žekonytė, VGTU Architektūros fakultetas, Urbanistikos katedra

6> ANTROSIOS SESIJOS

APIBENDRINIMAS

Antroje kūrybinių dirbtuvių dalyje dalyvavo suinteresuotos visuomenės atstovai, teritorijos vystytojai ir miesto architektai. Diskusijos ir kūrybinės sesijos metu siūlytos idėjos atspindi tiesioginių teritorijos naudotojų interesą.

Išsakytos pastabos turėtų būti vertinamos rengiant strateginius nagrinėtos teritorijos planavimo dokumentus, taip pat rengiant viso miesto bei jo prieigų vystymą.

•

•

• • •

SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA •

SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA

Stiprinti jungtis su kitoje magistralinio kelio pusėje esančiais priemiesčiais, užtikrinant didesnį srautų pralaidumą. Esamos jungtys netenkina dabartinių poreikių, piko metu susidaro didelės spūstys Nauji dviračių ir pėsčiųjų tiltai suformuotų kokybiškus ryšius su Mažuoju kaimeliu ir Miško kvartalu, pagyvintų susisiekimą su miestu bemotorėmis priemonėmis bei užtikrintų darnią teritorijos plėtrą.

Svarstyti galimybę atsisakyti vienos iš suplanuotų aukštos kategorijos gatvių, numatytos arčiau upės. Dėl gatvėms taikomų apsaugos zonų sumažėja užstatymo plotas.

URBANISTINĖ PLĖTRA •

•

REKREACINĖ INFRASTRUKTŪRA • • • •

Gyva upės krantinė. Upės paplūdimiai, žalioji paupio zona - rekreacinės erdvės, lokalūs traukos centrai aplinkinių gyvenamųjų rajonų gyventojams Dviračių ir pėsčiųjų takų tiesimas per upę suaktyvintų upės slėnio panaudojimą rekreacijai.

Mažųjų laivelių prieplaukos. Patikslinti specialiajame Danės upės plane numatomas prieplaukų įrengimo vietas.

Istorinio „aukso kelio” įprasminimas.

•

INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA • • •

Mokyklos gali atsirasti privačioje arba valstybinėje žemėje. Siūloma identifikuoti laisvos valstybinės žemės sklypus vakarinėje teritorijos dalyje.

Mokyklų poreikis atsiras, vystantis gyvenamiesiems kvartalams.

Mokyklos galėtų būti skirtos priemiesčių gyventojams.

Aukštos įtampos elektros linijos. Ties A13 keliu praeinančių aukštos įtampos elektros oro linijų keitimas požeminiais kabeliais.

Magistraliniai inžineriniai tinklai. Tikslingas inžinerinės infrastruktūros planavimas ir įrengimas stipriai paspartintų teritorijos plėtrą. Aiškiai išdėstyti pagal prioritetus ir jų svarbą įgyvendinimo planai svarbūs veiksniai, leidžiantys teritorijos vystytojams planuoti investicijas.

- 48 -

Didelės apimties teritorijos vystymas - pulsuojantis, kintantis procesas, todėl derėtų vengti griežto, visa apimančio urbanistinio planavimo. Naujus teritorijos planavimo sprendinius būtina derinti prie esamų sprendinių.

Teritorijos užstatymo tankumas ir intensyvumas smulkėja ir mažėja artėjant prie upės. Intensyviausias teritorijos užstatymas galėtų būti numatomas prie magistralinio kelio A13 kaip triukšmą ir taršą blokuojantys logistikos ir komercijos objektai, statiniai. Artėjant prie upės pastatų mastelis ir užstatymo tankis retėja. Teritorijos centre daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalai, arčiausiai upės - individualūs gyvenamieji namai.

Prie Liepų gatvės - mišrios paskirties sklypai.

Planuojant teritorijos plėtrą vengti monofunkcinių teritorijų, taip užtikrinant operatyvų planavimą ir investicijas.

Rrasos su pirmenybe pėstiesiems

Dviračių magistralės

Pirmenybė viešąjam transportui

Riboto transporto gatvės

Vienpusis eismas - siauros gatvelės

Aklgatviai

Užmiesčio gatvelės su atitrauktu užstatymu

Gatvės su mišria funkcija - komercija, paslaugos ir gyvenmimas

Miestietiškos gatvės su intensyviu užstatymu

- 49 -

Pozityviai vertinamas teiginys

Negatyviai vertinamas teiginys

Miestas - sodas

Isorinių dvarelių įprasminimas

Regioninis centras šalia magistralinio kelio

Privatūs (uždari) gyvenamieji kvartalai

Daugiabučiai gyvenamieji namai

Individualūs gyvenamieji namai

Naujas multifunkcinis miesto centras

Miegamasis rajonas

gydymo įstaigos

biblioteka, teatras

vaikų darželis, mokykla

viešosios erdvės - skverai, aikštės, promenados

rekreacinė upės krantinė

darbo vietos netoli namų

parkai

sporto centrai

pramogų, prekybos centrai

FUNKCIJA TERITORIJOS VYSTYMO LEITMOTYVAS

SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA

Susitikimo su visuomene metu parengta matrica greitai apklausai, kurios metu siekta išsiaiškinti teritorijos vystymo prioritetus. Pateiktose diagramose matoma suinteresuotos visuomenės atstovų nuomonė dėl priimtinų ir nepriimtinų teritorijos vystymo teiginių.

7> IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

PLANAVIMO DOKUMENTUI RENGTI ESMINIAI TERITORIJOS VEIKSNIAI • • • • •

Esami Paupių ir Tauralaukio rajonai ir kokybiški ryšiai su jų struktūra Priemiestiniai rajonai Dangės upė ir jos slėnis Magistralinis A13 kelias Išraiškingas reljefas

ESMINIAI SCENARIJŲ SIŪLOMI AKCENTAI Komandų siūlomuose scenarijuose dominuojantys teiginiai, kuriuos rekomenduojama iškelti kaip vertybinius tikslus rengiant planavimo dokumentus: • • • • • • • • •

Tauralaukio ir Paupių rajonų centrų su komerciniais socialiniais pocentriais stiprinimas; Charakteringų, architektūriškai savitų, kvartalų struktūros kūrimas; Multifunkcija; Buferinės zonos, apsaugančios nuo magistralinio kelio taršos, formavimas; Jungčių su priemiesčiais stiprinimas; Naujų jungčių su Klaipėdos centu per Dangės upę formavimas; Rekreacinių teritorijų prie upės formavimas; Žaliųjų jungčių link upės formavimas; Istorinių teritorijos sluoksnių respektavimas.

REKOMENDACIJOS PLANAVIMO DOKUMENTUI RENGTI •

•

•

C kategorijos gatvės. Aukšto intensyvumo gatvėms, kurios yra numatytos detaliajame plane, rengiant specialųjį susisiekimo planą rekomenduojama parengiami detalius planavimo sprendinius, taip pat įvertinant gatvių pjūvius.

D kategorijos gatvės. Žemo intensyvumo gatvių planavimui siūloma planavimo dokumente nurodyti ne konkrečius sprendinius, o projektavimo principus, neužduodant griežtų planavimo reglamentų ir paliekant planavimo lankstumą.

Dėl komplikuoto teritorijos sklypų sudalinimo siaurų rėžių, itin skatinamos privačios iniciatyvos.

Koreguojant sklypų tinklą ir teritoriją pritaikant gyvenamajai ir komercinei paskirčiai, skatinamas efektyvesnė ir darnesnė teritorijos plėtra.

Bendrai sutariama, kad kokybiškas ir aiškiai suplanuotas susisiekimo sistemos ir greta jos einančių magistralinių tinklų išvystymas yra būtinas tolimesnei darniai teritorijos plėtrai bei investicijų pritraukimui. Įvertintus diskusijos su visuomene metu išsakytus teiginius bei pateiktus atsakymus matoma, jog teritoriją vystant svarbus prioritetas teikiamas upės krantinės įveiklinimui, ją pritaikant rekreacinei veiklai.

Teritorija matoma kaip nauja dinamiška miesto dalis su dominuojančia skirtingo užstatymo tipo gyvenamąja funkcija, turinti unikalų charakterį (istorinių dvarelių įprasminimo prioritetas) ir kintančią architektūrą, taip pat turinti savo kultūrinius ir socialinius centrus – švietimo (aukštas prioritetas), gydymo, laisvalaikio, kultūros įstaigas.

Teritorijos lokacija - rytinė Klaipėdos miesto riba, esanti netoli miesto centro ir jungtis su stipriai besiplečiančiais priemiestiniais gyvenamaisiais rajonais, padiktuoja specifinę problematiką. Darnus teritorijos infrastruktūros integravimas į Klaipėdos miesto tinklą bei sklandžių tranzitinių srautų iš priemiestinės dalies užtikrinamas yra kertiniai elementai lemiantys efektyvų teritorijos vystymąsi. Teigiamas visuomenės požiūris ir rodomas interesas į darnaus judumo principų taikymą vystant teritorijos infrastruktūrą yra skatinantis veiksnys.

Projektuojant rekomenduojama prioritetą teikti sveikoms, aplinkos neteršiančioms judėjimo priemonėms ir kokybiškam miestietiškam gyvenimo būdui. Rengiant planavimo dokumentus kaip esminį infrastruktūros vystymo prioritetą įvardinti darnių judumo principų taikymą. Kokybiškų dviračių, vandens, viešojo transporto trasų sklandus integravimas į esamą sistemą – pagrindinis prioritetas.

Menkai išvystyta teritorijos infrastruktūra yra tiek iššūkis, tiek ir galimybė. Įvertinus aukščiau įvardintus teritorijos bruožus - turtingus gamtinius išteklius, patogią lokaciją miesto centro atžvilgiu ir besiribojančius priemiestinius rajonus, kompleksiškai planuojant bei įgyvendinant susisiekimo infrastruktūros sprendinius, teritorija gali tapti pavyzdine miesto dalimi, suprojektuota taikant tvaraus judumo principus ir tampančia nauju traukos centru.

- 50 -

CHARAKTERINGŲ, ARCHITEKTŪRIŠKAI SAVITŲ KVARTALŲ KŪRIMAS

REKREACINĖS TERITORIJOS PRIE UPĖS NAUJŲ JUNGČIŲ SU KLAIPĖDOS CENTRU PER DANGĖS UPĘ FORMAVIMAS.

JUNGČIŲ SU PRIEMIESČIAIS STIPRINIMAS

BUFERINĖS ZONOS, APSAUGANČIOS NUO MAGISTRALINIO KELIO TARŠOS

TAURALAUKIS

MAZŪRIŠKIAI

SLENGIAI

GINDULIAI

PAUPIAI

- 51 -