Po Amsterdamo sutarties: lytinė orientacija ir Europos Sąjunga by LGL Lietuvos gėjų lyga

1 skyrius: Kelias link Amsterdamo

Pirmasis skyrius:

Kelias link Amsterdamo

Jackie Lewis

Europoje turi uþtekti vietos visiems kitaip nieko nepasieksime.1 Ðiame skyriuje skaitytojas supaþindinamas su Amsterdamo sutartimi, o kituose skyriuose ðios sutarties nuostatos aptariamos iðsamiau aiðkinama, kaip galima kovoti prieð diskriminacijà ávairiose Europos Bendrijos gyvenimo srityse. Tam, kad skaitytojas galëtø geriau suvokti visà Amsterdame priimtø pataisø kontekstà, ðiame skyriuje visø pirma bus supaþindinama su istoriniu ðios problemos kontekstu bei nuolat stiprëjanèiais debatais dël diskriminacijos bei pagrindiniø þmogaus teisiø.

TAI, KAS BUVO IKI AMSTERDAMO A.

SOCIALINË POLITIKA

1958 metø Romos sutartyje (taip pat ir ðios sutarties skyriuje dël Europos socialinio fondo) apie socialinæ politikà uþsimenama vos keliose vietose. Rimèiau domëtis socialine politika buvo pradëta tik 1974 metais, priëmus Socialiniø veiksmø programà, kurioje pagrindinis dëmesys buvo skirtas darbo santykius reguliuojantiems ástatymams. Taèiau netgi tuomet ðios programos ágyvendinimas vyko labai lëtai daugelis pasiûlymø bûdavo atmetami, nes Taryboje jie galëjo bûti priimami tik vienbalsiai. Socialinës politikos plëtra naujà impulsà ágavo devintojo deðimtmeèio viduryje, kuomet buvo stengiamasi sukurti vieningà vidinæ ES rinkà (viena ið ðios rinkos funkcionavimo sàlygø buvo laisvas dirbanèiøjø, paslaugø, prekiø ir kapitalo judëjimas). Tuo metu Bendrijos nariø skaièius iðaugo iki dvylikos, buvo daromas nemaþas spaudimas, 1 European Commission (1996): For A Europe of Civic and Social Rights. Report of the Comite des Sages . Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities (OOPEC).

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Akte numatyti pagrindiniai socialinës sferos principai galiausiai buvo ágyvendinti - 1989 metais visø valstybiø nariai (iðskyrus Jungtinæ Karalystæ) formaliai patvirtino Bendrijos chartijà Dël dirbanèiøjø pagrindiniø socialiniø teisiø . Chartijos preambulëje teigiama: Atsiþvelgdami á tai, jog, norint uþtikrinti lygias galimybes, yra svarbu panaikinti bet kokios formos diskriminacijà (diskriminacijà dël lyties, odos spalvos, rasës, nuomoniø ir ásitikinimø) ir, atsiþvelgdami á tai, jog, veikiant solidarumo dvasioje, yra svarbu kovoti su socialine atskirtimi ( ) . Nors ði chartija neturëjo teisinës bazës, tai buvo svarbus þingsnis pripaþástant darbo srityje egzistuojanèias socialines problemas. Joje taip pat buvo uþsimenama apie jaunø asmenø, pagyvenusiø þmoniø, þmoniø su negalia ir bedarbiø socialinæ apsaugà. Chartija paruoðë dirvà Komisijos antrajai Socialiniø veiksmø programai. Raginimai iðplësti Bendrijos vaidmená socialinëje sferoje netilo iki pat derybø dël Mastrichto sutarties, kuria buvo ákurta Europos Sàjunga ir numatytas konkretus ekonominës bei pinigø sàjungos (EPS) ágyvendinimo bei bendrø pinigø ávedimo tvarkaraðtis, pradþios. Europos Sàjungai buvo iðkeltas uþdavinys skatinti subalansuotà ir stabilø ekonominá bei socialiná vystymàsi. Sutartis sustiprino ekonominës ir socialinës sanglaudos nuostatas ir Bendrijai suteikë naujà (nors ir ribotà) vaidmená ðvietimo ir sveikatos apsaugos srityse. Taèiau pasiûlymams Bendrijai suteikti daugiau galios socialinës politikos srityje nepritarë Jungtinë Karalystë. Kitos valstybës narës (kuriø tuo metu buvo 11, o vëliau ðis skaièius iðaugo iki 14) priëmë Socialinës politikos sutartá ir protokolà, kuris buvo prijungtas prie Mastrichto sutarties. Tai ágalino likusias keturiolika valstybiø nariø imtis tolimesniø veiksmø Bendrijos socialinës politikos plëtros srityje ir priimti visoms valstybëms narëms (iðskyrus Jungtinæ Karalystæ) privalomus þymiai platesnës galiojimo sferos Bendrijos ástatymus. Tai socialiniams partneriams taip pat suteikë formalø teisiná ir konsultaciná vaidmená socialinës politikos srityje numatant galimybæ, jog Taryba Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

1 skyrius: Kelias link Amsterdamo

stengiantis, kad Bendrija atkreiptø dëmesá á vieningosios rinkos átakà socialinei sferai. 1986 metais pasiraðytame Suvestiniame Europos akte buvo tiesiogiai uþsimenama apie socialinæ sferà ir teigiama, kad vienas ið Bendrijos tikslø yra pilieèiø ekonominës ir socialinës padëties pagerinimas kai kuriuos klausimus perkeliant á bendrosios politikos sritá ir numatant naujus Bendrijos tikslus.

1 skyrius: Kelias link Amsterdamo

galës suteikti ástatymo statusà tarp jø Bendrijos lygiu sudarytoms sutartims. Gilëjant ekonominës integracijos procesams, vis plaèiau pripaþástama, jog bendrosios politikos srièiai turi bûti perduota daugiau socialinës ir ekonominës sferos klausimø. Vis platesnio pripaþinimo susilaukia ir nuomonë, jog valstybëse narëse taikomø standartø ir poþiûriø skirtumai tampa kliûtimi, trukdanèia vystytis prekybai vieningoje ES rinkoje. Aukðtas ir nemaþëjantis nedarbo lygis bei neturto ir socialinës izoliacijos didëjimas prisidëjo prie to, jog dabar vis daþniau pripaþástama, kad socialines bei ekonomines problemas ES turi spræsti priimdama savo programas. Be to, socialiniø ir þmogaus teisiø srityje veikianèios nevyriausybinës organizacijos vis atkakliau skatina imtis bendrø veiksmø Europos mastu. 1995 metø rugsëjo mënesá nemaþai ðiø organizacijø sukûrë Europos Socialinës sferos nevyriausybiniø organizacijø platformà, kurios pagrindinis tikslas - uþmegzti nuolatiná dialogà socialinës politikos klausimais tarp nevyriausybiniø organizacijø ir ES institucijø. 1995 -1997 metø Socialiniø veiksmø programoje buvo skelbiama apie trijø iðminèiø komiteto, Comite des Sages , sukûrimà. Ðio komiteto tikslas buvo iðnagrinëti, koks likimas laukia 1989 metais pasiraðytos Bendrijos chartijos dël artëjanèio sutarèiø redagavimo. 1996 metø kovo mënesá Komitetas pateikë ataskaità Uþ pilietiniø ir socialiniø teisiø Europà . Joje buvo ryþtingai raginama kurti socialinæ Europà , su bendra socialine ir ekonomine darbotvarke ir akcentuojama, jog Sàjungoje socialines ir pilietines teises bûtina traktuoti kaip visumà ir tokiu bûdu stiprinti demokratijos bei pilietiðkumo jausmà. Ataskaitoje buvo siûloma pradëti nuo svarbiausiø þmogaus teisiø átraukimo á sutartis, áskaitant bet kokios formos diskriminacijos uþdraudimà. Vëliau turëtø bûti pradëtos iðsamios konsultacijos dël pilno pilietiniø, socialiniø ir politiniø teisiø sàraðo. Ataskaita susilaukë didelio pritarimo 1996 metø birþelio mënesá Komisijos organizuotame Pirmajame Europos socialinës politikos forume ir vëliau valstybëse narëse surengtose konferencijose.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

PAGRINDINËS TEISËS, DISKRIMINACIJA IR PILIETYBË

Pirmoji Bendrijos sutartis, kurioje pirmà kartà buvo aiðkiai paminëtos pagrindinës teisës, buvo 1986 metais priimtas Suvestinis Europos aktas. Kuriant Bendrijà niekas nepagalvojo, kad nors Bendrijos tikslai ir veikla visø pirma yra ekonominio pobûdþio, taip pat susijæ ir su pagrindinëmis þmogaus teisëmis. Valstybës narës - steigëjos kartu su kitomis ðalimis sukûrë atskirà struktûrà - Europos Tarybà. Buvo manoma, jog þmogaus teisiø apsaugà uþtikrina 1950 metais priimta Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencija bei Europos Þmogaus Teisiø Teismas. Bëgant metams, pagrindiniø þmogaus teisiø principai vis daþniau buvo pripaþástami neatsiejama Bendrijos teisës dalimi. Ið pradþiø pagrindinës þmogaus teisës toká pripaþinimà ágijo Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimø dëka, kai keliose bylose teismas nusprendë, jog þmogaus teisës turi bûti laikomos bendrøjø teisës principø, kuriuos Teismas privalo taikyti, dalimi. Europos Parlamentas vaidino svarbø vaidmená diskriminacijos ir þmogaus teisiø klausimus perkeliant á politinæ darbotvarkæ. Jis priëmë iðsamias rezoliucijas, kurios iðryðkino ávairiø diskriminacijos formø, áskaitant diskriminacijà dël seksualinës orientacijos, padarinius ir mastus, bei reikalavo imtis veiksmø kovojant su diskriminacija. Nors buvo þengti kai kurie labai svarbûs þingsniai, taèiau sutartyse nebuvo numatyta specifinë teisinë bazë, ir tai buvo svarbi kliûtis, trukdanti imtis esminiø priemoniø. Paskutiniu metu vis plaèiau pripaþástama, jog vidaus rinkos sukûrimui skirtos priemonës, tokios kaip judëjimo laisvë, nepasieks savo tikslo, jei nebus suvienodinta apsauga nuo ávairiø diskriminacijos formø. Tai atsispindëjo ir 1994 metais Komisijos paskelbtoje Baltojoje knygoje, skirtoje socialinei politikai. Joje buvo teigiama, kad, jei Sàjunga nori laisvo judëjimo principus ágyvendinti praktikoje, ji turi imtis veiksmø tam, kad þmonëms suteiktø garantijas apsaugos nuo diskriminacijos srityje. Ðie klausimai buvo susieti su debatais apie pilietybæ. Mastrichto sutartimi buvo sukurta ES pilietybë ir visi ES valstybiø nariø pilieèiai tapo ES pilieèiais. Taèiau tai turëjo daugiau simbolinæ nei praktinæ reikðmæ, nes Sutartis Sàjungos pilieèiams suteikë tik ribotas pilietines ir politines teises. Tarp jø buvo teisë gyventi ir dirbti bet kurioje Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

1 skyrius: Kelias link Amsterdamo

Europos Sàjungos vietoje ir teisë balsuoti bei iðkelti save kandidatu Europos Parlamento bei vietiniuose rinkimuose (abiem atvejais buvo numatyti ir tam tikri apribojimai). Paskutiniu metu pasigirsta vis daugiau reikalavimø iðplësti pilietybës sampratà ir teises uþtikrinti visiems ES gyventojams, o ne vien tik jos valstybiø nariø pilieèiams.

TARPVYRIAUSYBINË KONFERENCIJA

Tarpvyriausybinë konferencija (TVK) 1996 metais buvo surengta dël keleto prieþasèiø. Mastrichto sutartyje buvo numatytas reikalavimas iki 1996 metø pabaigos perþiûrëti tam tikras specifines sritis. ES ir jos institucijø veiklos analizei taip pat atsirado neatidëliotinø praktiniø prieþasèiø, ypaè atsiþvelgiant á numatomà Sàjungos plëtrà. Be to, buvo daromas stiprus politinis spaudimas perþiûrëti steigimo sutartis. Mastrichto sutartis nebuvo populiari tarp ES valstybiø pilieèiø. Valstybiø nariø vyriausybës pripaþino, jog reikëjo spræsti maþëjanèio ES integracijos populiarumo problemà ir reaguoti á visuomenës apklausø metu daþnai iðreiðkiamus susirûpinimus dël integracijos krypties ir padariniø. Todël buvo daromas nemaþas politinis spaudimas, siekiant sustiprinti socialiná Sàjungos aspektà ir Europà priartinti prie jos þmoniø. 1995 metø geguþës mënesá Parlamentas priëmë rezoliucijà, kvieèianèià bûsimà TVK priimti sutartá Sàjungos pilieèiams , kurioje bûtø numatyta daugiau teisiø ES pilieèiams ir kuri geriau apsaugotø visø ES gyventojø pagrindines teises. Daug kas ragino kurti socialinæ Europà , á Sutartá ávesti platesnes socialines nuostatas, stiprinti Bendrijos politikà darbo, aplinkosaugos ir kitose panaðiose srityse, uþdrausti diskriminacijà ir átvirtinti pagrindines pilietines bei socialines teises. Dar prieð TVK darbo pradþià ið kiekvienos valstybës narës, Komisijos ir Parlamento atstovø sudaryta apmàstymø grupë turëjo atrinkti svarbiausius klausimus ir atlikti parengiamàjá darbà. Jos ataskaitoje buvo iðreikðta nuomonë, jog TVK rezultatai turëtø padëti pasiekti trijø pagrindiniø tikslø: ES geriau patenkins jos pilieèiø lûkesèius, Sàjunga galës efektyviau veikti ir geriau pasiruoðti plëtrai, jai bus suteikta platesnë veikimo laisvë iðoriniø veiksmø srityje. Praneðime

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

SUTARTIS KELIAS Á SOCIALINÆ EUROPÀ? TVK savo darbà pradëjo 1996 metø kovo mënesá ir baigë 1997 metø birþelio mënesá Amsterdame, Europos Virðûniø Tarybos posëdyje priimdama Amsterdamo sutartá.

DISKRIMINACIJA IR PAGRINDINËS TEISËS

Be abejonës, ypaè svarbu yra tai, jog á Sutartá yra átrauktas naujas skyrius dël diskriminacijos (13 straipsnis), kuriame yra kalbama ir apie diskriminacijà dël lytinës orientacijos. Nors beveik visi sutarë, jog straipsnis dël diskriminacijos yra reikalingas, taèiau TVK metu buvo daug diskutuojama dël tokio skyriaus formos ir jame iðvardinamø diskriminacijos formø. Tai, jog galutinëje 13 straipsnio redakcijoje yra minima diskriminacija dël lytinës orientacijos, bent ið dalies yra vis efektyviau vykdomos lesbieèiø ir gëjø organizacijø kampanijos uþ lygybæ bei þmogaus teises ginanèiø organizacijø vienijimosi vaisius. Tolesniuose skyriuose bus aptariama 13 straipsnio prasmë ir trûkumai bei jo galimas poveikis ávairioms Bendrijos gyvenimo sritims. Lygybës skatinimas ir vyrø ar moterø diskriminacijos panaikinimas tapo vienu ið sutarties tikslø. Ðie klausimai jau nebepriskiriami vien tik darbo srièiai, o yra átvirtinami visose Bendrijos politikos srityse. Papildytas 12 straipsnis apie diskriminacijà dël pilietybës dar kartà skelbia tai, jog diskriminacija dël pilietybës yra draudþiama ir suteikia Tarybai teisæ kvalifikuota balsø dauguma priimti tokià diskriminacijà draudþianèias teisines normas. Amsterdamo sutartis padarë keletà pakeitimø, kurie dar labiau patvirtino ES ásipareigojimà ginti pagrindines teises, taèiau nesuteikë jokiø naujø konkreèiø teisiø, kurias Comite des Sages savo ataskaitoje kvietë numatyti. ES sutarties preambulë buvo papildyta pareiðkimu apie ES ketinimà gerbti Europos Tarybos 1961 metais Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

1 skyrius: Kelias link Amsterdamo

taip pat buvo rekomenduojama parengti naujà skyriø dël diskriminacijos.

1 skyrius: Kelias link Amsterdamo

priimtoje Socialinëje chartijoje ir 1989 metø Bendrijos chartijoje iðvardintas teises. Antrajame ðio leidinio skyriuje yra aptariami ES sutarties 6 straipsnio pakeitimai, kurie patikslina pagrindinius ES principus, o taip pat su valstybiø nariø vykdomais þmogaus teisiø paþeidimais bei reikalavimais valstybëms kandidatëms susijæ pakeitimai. B.

SOCIALINIS SKYRIUS

Vieninga socialinës politikos sistema buvo ið naujo atkurta á EB sutartá átraukiant kartu su Mastrichto sutartimi pasiraðytà susitarimà dël socialinës politikos. 136 straipsnyje apibrëþta Socialinio skyriaus paskirtis yra: skatinti uþimtumà, geresnes gyvenimo bei darbo sàlygas, kad, palaikant jø gerëjimà, jas bûtø galima suvienodinti, deramà socialinæ apsaugà, ámoniø vadovø ir darbuotojø dialogà, þmoniø iðtekliø plëtotæ, siekiant pastoviai didelio uþimtumo ir kovojant su socialine atskirtimi. 137 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Taryba taip pat gali taikyti kovai su socialine atskirtimi skirtas priemones. Svarbu, kad lesbieèiø ir gëjø organizacijos pradëtø lobistinæ veiklà ES ir vietiniame lygmenyje tam, kad diskriminacija dël lytinës orientacijos bûtø átraukta á socialinës atskirties panaikinimo programas. Taip pat yra paþymëtina, kad Amsterdamo sutartyje svarbesnis vaidmuo yra suteikiamas Europos lygmens socialiniams partneriams: Europos profesiniø sàjungø konfederacijai (EPSK) profesiniø sàjungø socialiniø ástatymø kûrimo srityje ir UNICE bei CEEP - darbdaviø ástatymø kûrimo srityje. Nuo ðiol Komisija, prieð pateikdama pasiûlymus socialinës politikos srityje, turi konsultuotis su socialiniais partneriais. Á sutartá taip pat buvo átraukta nuostata, jog tarp socialiniø partneriø sudarytos sutartys gali tapti norminiø aktø pagrindu. Todël yra gyvybiðkai svarbu, kad socialinis dialogas apimtø lygybës principà ir visø diskriminacijos formø panaikinimo klausimus. Ðiuo aspektu ypatingos reikðmës turës tarp EPSK ir Europos socialiniø NVO platformos besiplëtojantis glaudus bendradarbiavimas. ILGAEuropa yra ðios platformos narë.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

UÞIMTUMAS

Vyriausybës ir profesinës sàjungos, atsiþvelgdamos á tai, jog tuo metu Europos Sàjungoje buvo apie 18 milijonø bedarbiø, darë didelá spaudimà, kad á TVK darbotvarkæ bûtø átrauktas uþimtumo klausimas. Amsterdamo sutartyje yra visiðkai naujas uþimtumo skyrius. Nors pagrindinë atsakomybë uþ uþimtumo politikà ir toliau tenka valstybëms narëms, jos nuo ðiol privalo uþimtumo skatinimà laikyti bendru reikalu ir koordinuoti savo uþimtumo skatinimo politikà. Kiekvienais metais Taryba priims Uþimtumo gaires, kurias valstybës narës turës átraukti á savo nacionalinius veiksmø uþimtumui skatinti planus. Vyriausybës turës ðiø planø aptarimui organizuoti konsultacijas su socialiniais partneriais ir NVO nacionaliniame lygyje. Lesbieèiø ir gëjø organizacijos turës uþtikrinti, kad nacionaliniuose planuose bûtø taip pat sprendþiami konkretûs, lesbietes ir gëjus lieèiantys uþimtumo sferos klausimai. D.

SUBSIDIARUMAS

Bendrijos iðimtinei kompetencijai priklauso tik kelios sritys (pavyzdþiui, pinigø sàjunga). Visose likusiose srityse Bendrija ir valstybës narës kompetencija dalijasi tarpusavyje. Subsidiarumo principas remiasi idëja, jog tose srityse, kurios nepriklauso iðimtinei Bendrijos kompetencijai, sprendimus, jei tik galima, turi priimti valstybës narës. Bendrija imasi veiksmø tik tada, kai valstybës narës vienos negali pasiekti pasiûlyto veiksmo tikslø, o Bendrija, dël pasiûlyto veiksmo masto arba rezultatø , juos pasiektø geriau. Nors Sutarties straipsnis dël subsidiarumo (EB 5 straipsnis) nebuvo pakeistas, valstybës narës priëmë protokolà dël subsidiarumo ir proporcingumo principø taikymo, kuris valstybëms narëms yra privalomas, ir kuris tapo Sutarties dalimi. Proporcingumo principas reiðkia, jog Bendrija siekdama Sutartyje numatytø tikslø, turi naudoti tik tokias priemones, kokios yra nedidesnës nei tam yra bûtina. Protokolas reikalauja, kad Komisija prieð siûlydama ástatymus atliktø plataus masto konsultacijas ir, kai tai yra tikslinga, konsultacijø dokumentus skelbtø spaudoje . Galima visiðkai pagrástai teigti, kad, Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

1 skyrius: Kelias link Amsterdamo

pavyzdþiui, á plataus masto konsultacijas dël pasiûlymø diskriminacijos srityje turëtø bûti átrauktos ir konsultacijos su nevyriausybinëmis organizacijomis, atstovaujanèiomis gyventojus, kuriems tokie pasiûlymai turës tiesioginës átakos. Jackie Lewis yra viena ið ILGA-Europe vykdomosios tarybos pirmininkø

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Amsterdamo sutartis

Sejal Parmar

ÁÞANGA Amsterdamo sutartis, kuria buvo papildytos ES steigimo sutartys, yra nuo 1996 metø kovo iki 1997 metø birþelio vykusios Tarpvyriausybinës konferencijos (TVK) derybø iðdava. Ji ásigaliojo 1999 m. geguþës mën. 1 d., visoms penkiolikai valstybiø nariø jà ádiegus á savo teisës sistemas. Vienu ið svarbiausiø Amsterdamo sutarties pasiekimø buvo tai, jog ji ið naujo suþadino domëjimàsi pagrindinëmis þmogaus teisëmis. TVK metu vykusioms deryboms be jokios abejonës didelës átakos turëjo ávairiø politiniø jëgø daromas spaudimas, raginant ES deleguoti aiðkesnes ir didesnes galias pagrindiniø þmogaus teisiø srityje. Straipsnis dël nediskriminavimo visuomet buvo átrauktas á darbotvarkæ, labiausiai dël ávairiø ES institucijø, visø pirma Europos Parlamento, inicijuotø praneðimø ir rekomendacijø. Nereikia uþmirðti ir to didþiulio spaudimo, kurá institucijoms darë energingai uþ nediskriminavimo nuostatos átvirtinimà kovojanèios ávairios nevyriausybinës organizacijos. Ðio skyriaus tikslas yra bendrais bruoþais apibûdinti svarbiausias Amsterdamo sutarties papildymais ávestas teisines nuostatas, kurios gerina teisinæ lesbieèiø ir gëjø padëtá. Nors naujosios nuostatos turi tam tikrø trûkumø, tai, jog jos buvo patvirtintos, rodo þymø poslinká lygiø galimybiø bûtinybës pripaþinimo srityje. Pagrindinis dëmesys ðiame skyriuje bus kreipiamas á galimus naujojo 13 EB straipsnio dël nediskriminavimo privalumus ir trûkumus, kurie parodo, kiek ði nuostata prisidës prie gëjø ir lesbieèiø teisiø apsaugos. Ðiame skyriuje taip pat aptarsime paþangà, kurios buvo pasiekta þmogaus teisiø srityje.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

Antrasis skyrius:

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

1. EB SUTARTIES 13 STRAIPSNIS 1998 m. vasario mënesá Europos Bendrijø Teisingumo Teismas nagrinëjant bylà Grant prieð South West Trains priëjo iðvados, kad ES ástatymai darbo srityje nedraudþia diskriminacijos dël lytinës orientacijos.1 Ði byla susilaukë didelio þiniasklaidos dëmesio ir teismo sprendimas labai susiaurino gëjø ir lesbieèiø teises. Taèiau Teismo nutarimo pabaiga suteikë ir ðiek tiek vilties. Joje buvo sakoma, kad ateityje, pritaikius Europos Bendrijos steigimo sutarties naujajame 13 straipsnyje numatytas priemones, panaðiose bylose galbût bus priimami kitokie sprendimai. Ðis straipsnis ágalina lygiø galimybiø principà taikyti ávairesniais gyvenimo atvejais ir tai pirmoji tarptautinë sutartis kurioje yra atvirai uþsimenama apie lytinæ orientacijà.

NAUJA LYGIØ TEISIØ ÁTVIRTINIMO GALIMYBË

EB sutarties 13 straipsnyje yra tokia nuostata: Nepaþeisdama kitø ðios Sutarties nuostatø ir nevirðydama Bendrijai suteiktø ágaliojimø, Taryba, vienbalsiai pritardama Komisijos pasiûlymui ir pasitarusi su Europos Parlamentu, gali imtis atitinkamø veiksmø kovoti su diskriminacija dël lyties, rasinës arba etninës kilmës, religijos ar tikëjimo, negalios, amþiaus arba seksualines orientacijos. 13 straipsnis yra svarbus visø pirma tuo, jog jame pirmà kartà ðalia diskriminacijos dël lyties ir pilietybës yra minima diskriminacija dël lytinës orientacijos. 13 straipsnis áeina á EB sutarties dalá pavadintà principai , o tai pabrëþia ðio straipsnio esminæ svarbà visai EB teisei. Tuo pat metu 13 straipsnis lygiø galimybiø koncepcijà leidþia taikyti paèiose ávairiausiose srityse.

1 Case C-249/96, [1998] ECR I-621. Taip pat þr. [1998] IRLR; judgment delivered 17 February 1998 at para. 48. Ði byla buvo susijusi su lesbiete, kuri negalëjo gauti kelionës lengvatø savo partnerei, nors esant tokiai pat situacijai ðios lengvatos buvo suteiktos anksèiau tas paèias pareigas uþëmusio darbuotojo partnerei.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Maþø maþiausiai ðis straipsnis pripaþásta, kad diskriminacija dël lytinës orientacijos egzistuoja, ir tai reiðkia, kad tokia diskriminacija gali bûti pakankamu pagrindu ES veiksmams. Kitas neabejotinas dalykas yra tai, jog 13 straipsnis leidþia imtis veiksmø ne vien tik uþimtumo, bet ir ðvietimo ir sveikatos apsaugos sferose. Apie tai bus diskutuojama treèiajame skyriuje.

STRAIPSNIO TRÛKUMAI

(i) tai nëra savarankiðka lygiø teisiø sàlyga Tryliktasis straipsnis nëra savarankiðkas lygiø teisiø principas, kuris ástatymø leidëjui reikðtø pozityvià prievolæ imtis veiksmø. Tai yra bendrasis teisës principas, kuris ES siûlo priimti teisës aktus, jei, jos nuomone, jie bus reikalingi. Todël 13 straipsnis neturi tiesioginio poveikio, o tai reiðkia, kad valstybiø nariø teismuose juo negalima remtis taip, kaip EB steigimo sutarties 12 straipsniu 2 , kuris draudþia diskriminacijà pilietybës pagrindu, ir EB steigimo sutarties 141 straipsniu3 , kuris draudþia diskriminuoti uþ vienodà vyrø ir moterø darbà mokant skirtingà uþmokestá. Prieðingai nei tikëjosi bendro diskriminacijà draudþianèio straipsnio ðalininkai, rengiant sutarties projektà tiesioginio taikymo idëja nesulaukë valstybiø nariø pritarimo. Todël asmuo, kovojantis 2 12 straipsnis numato:

Ðios Sutarties taikymo srityje, nepaþeidþiant joje esanèiø specialiø nuostatø, draudþiama bet kokia diskriminacija pilietybës pagrindu. Komisijai pasiûlius, Taryba, pasitarusi su Asamblëja, nustatyta balsø dauguma gali priimti tokià diskriminacijà draudþianèius reglamentus. 3 141 straipsnis numato: 1. Kiekviena valstybë narë uþtikrina, kad bûtø taikomas vienodo uþmokesèio uþ vienodà vyrø ir moterø darbà principas. Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

Galima argumentuoti, kad þodþio kovoti vartojimas ðiame straipsnyje rodo, jog þmogaus teisës á nediskriminavimà uþtikrinimas yra suvokiamas labiau kaip proaktyvus veiksmas, kuris reiðkia daugiau nei lygybës uþtikrinimà formaliame ir teisës lygiuose. Tai yra taip pat pripaþinimas, kad kai kuriuos diskriminacinës praktikos metodus yra sunku iðskirti ir jiems pritaikyti diskriminacijos apibrëþimà.

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

tiek prieð vyriausybiø, tiek prieð darbdaviø, paslaugø teikëjø ir t.t. vykdomà diskriminacijà, ðio straipsnio nuostatomis remtis negali. Kita vertus, sutinkamai su 13 straipsniu priimtos teisiðkai privalomos priemonës gali suteikti teises á nediskriminavimà, ir tokiomis teisëmis asmenys gali pasinaudoti gindamiesi nuo kitø asmenø ar institucijø vykdomos diskriminacijos. (ii) politiniø priemoniø inicijavimas Vienbalsis Ministrø Tarybos pritarimas Norint priimti priemones remiantis 13 straipsniu visø pirma yra bûtina áveikti vienà procedûriná sunkumà: pasiekti, kad Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priimtø vieningà sprendimà. Politinë valia yra gyvybiðkai svarbi apsprendþiant kokio nors veiksmo uþmojus ir priimant sprendimus dël tokio veiksmo bûtinybës. Kai Taryba svarsto priemones prieð diskriminacijà dël lytinës orientacijos, gali bûti ypaè sunku pasiekti vienbalsio sprendimo, nes kai kuriose valstybëse narëse ðie klausimai iki ðiol yra vertinami prieðtaringai. Septyniose valstybëse narëse (Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Jungtinëje Karalystëje) iki ðiol dar nëra priimti tokià diskriminacijà draudþiantys ástatymai4. Ateitis po Europos Virðûniø Tarybos Kelne 1999 metø birþelio mënesá priimtø iðvadø atrodo ðviesesnë. Buvo nutarta, kad vienu ið svarbiausiø 2000 metais vyksianèios sekanèios tarpvyriausybinës konferencijos klausimø bus instituciniai klausimai, á kuriuos nebuvo atsakyta Amsterdame, ir kurie turës bûti iðspræsti prieð pradedant tolesná plëtros etapà 5. Tarp jø yra ir galimas kvalifikuota Tarybos balsø dauguma priimamø sprendimø sàraðo iðplëtimas. Tai palengvintø pagal 13 straipsná parengtø ástatymø priëmimà.

4 Appendix to Waaldijk, K.: What Legal Recognition of Same-Sex Partnerships Can Be Expected in EC Law and When? Lessons from Comparative Law for the conference Legal Recognition of Same-Sex Partnerships, King s College, University of London, 1 to 3 July 1999. 5Þr. Presidency Conclusions , Cologne European Council, 3-4 June 1999, para. 52.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Pagal dabartiná 13 straipsnio aiðkinimà, Parlamentui, paèiai progresyviausiai institucijai diskriminacijos dël lytinës orientacijos srityje, buvo suteiktas pats menkiausias vaidmuo: konsultuoti priimant sprendimus dël politikos ágyvendinimo6. Tai nesiderina su bendra Sutartyje pastebima tendencija, pagal kurià ðiai plaèiausiai atstovaujamai institucijai yra suteikiama vis daugiau galiø sprendimø priëmimo procese. Teisingumo Teismas árodinëja, kad netgi konsultacijø teikimo vaidmuo yra gyvybiðkai svarbus ES instituciniam balansui ir nurodo, kad tinkamas konsultavimas yra esminis formalus reikalavimas, kurio nepaisymas paèià priemonæ daro negaliojanèia . 7 Konsultavimasis reiðkia daugiau, nei Tarybos procedûriná ásipareigojimà Parlamento praðyti pateikti savo nuomonæ. Jei po konsultacijø procedûros priimtas galutinis tekstas ið esmës skiriasi nuo teksto, dël kurio [ji] buvo konsultuota ,8 su Parlamentu turi bûti konsultuojamasi ið naujo. Þvelgiant á ateitá reikia pastebëti, kad 2000 metø TVK gali taip pat praplësti Parlamento vaidmená 13 straipsnio taikymo srityje ir jam bus suteikta teisë dalyvauti sprendimø priëmimo procese bei vetuoti naujus ástatymus9. (iii) Sutarties kontekstas 13 straipsnis prasideda fraze Nepaþeisdama kitø ðios Sutarties nuostatø . Atrodytø, jog tai turi reikðti, kad naujasis straipsnis neturi suvarþyti kitø Sutarties daliø. Tokia formuluotë tarsi sumenkina ðio straipsnio, kaip pamatinio principo, bendrà poveiká.

6Taip pat Bell, M. (1998): Sexual orientation and anti-discrimination policy: the European Community in Carver, T. & Mottier, V. (eds.): The politics of sexuality identity, gender, citizenship, London: Routledge/ECPR Studies in European political science. 7 Case C-392/95, European Parliament v. Council of the European Union, ECR I-3213, Judgment of 10.6.1997, para. 14. 8 Ten pat, paragr. 15. 9 Þr. 5 pastabà Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

Europos Parlamento vaidmuo

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

Ðiame straipsnyje vartojama kalba taip pat skiriasi nuo tos, kuri yra pasitelkta EB steigimo sutarties 12 straipsnyje apie diskriminacijà dël pilietybës. Jei 12 straipsnio galiojimas apribojimas þodþiais Ðios Sutarties taikymo srityje, nepaþeidþiant joje esanèiø specialiø nuostatø , 13 straipsná riboja frazë nevirðydama Bendrijai jos [sutarties] suteiktø ágaliojimø, Taryba . Tai rodo, kad ðiems dviems straipsniams buvo numatyta skirtinga taikymo apimtis. Tryliktajame straipsnyje vartojamas þodis ágaliojimø leidþia imtis plaèiø veiksmø tik tuomet, jei jis yra aiðkinamas plaèiàja prasme. Taèiau panaðu, kad þodis ágaliojimai bus suprantamas kaip kompetencija , nes Sutarties vertimuose ið anglø á kitas kalbas yra vartojamas bûtent ðis terminas.10 Teisingumo teismas sutartyje vartojamam þodþiui srityje suteikë platesnæ reikðmæ nei Bendrijos kompetencija .11 Tokiu bûdu 13 straipsnis gali tapti pagrindu diskriminacijà draudþianèioms teisinëms priemonëms tik tose srityse, kurios jau yra priskirtos Europos Bendrijos kompetencijai.

KOKIO POBÛDÞIO VEIKSMØ GALIMA IMTIS REMIANTIS NAUJUOJU STRAIPSNIU?

Bendràjá lygiateisiðkumo principà iðreiðkianti nuostata taps reikðminga tik tuo atveju, jei 13 straipsnis paskatins imtis tolesniø veiksmø. Taèiau frazë atitinkami veiksmai , kuriø gali bûti imamasi kovai su diskriminacija, nëra aiðki. Atrodo, jog turima omenyje, kad remiantis ðiuo straipsniu galimos paèios ávairiausios priemonës. Tai galëtø bûti ir teisiðkai ápareigojantys ástatyminiai aktai, tokie kaip reglamentai (kurie tiesiogiai galioja visoje ES) bei direktyvos (kurias kiekviena valstybë turi ágyvendinti priimdama atitinkamus ástatymus). Taip pat yra galimybë priimti teisiðkai neápareigojanèius dokumentus, pavyzdþiui, veiksmø programas (kuriø pagrindu projektams ir iniciatyvoms yra skirstoma ES finansinë parama) ir profesinës etikos kodeksus (pareiðkimus dël rekomenduojamos praktikos, pavyzdþiui, procedûras, skirtas kovai su priekabiavimu darbe). Galima teigti, kad 10 Daugiau þr.: Bell, M.(1999): The New Article 13 EC Treaty:A Sound Basis for

European Anti-Discrimination Law? , Maastricht Journal of European and Comparative Law, Vol.6(1), pp.5-28. 11 Case C-152/82, Forcheri v. Belgium [1983] ECR2323

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

(i) Direktyva Artimiausia 13 straipsnio pritaikymo forma yra diskriminavimo panaikinimo direktyva. 249 EB steigimo sutarties straipsnyje sakoma, kad direktyvos ápareigoja visas valstybes nares, kurioms jos yra skirtos, siekti nurodytø rezultatø, bet formos ir priemoniø klausimus palieka spræsti nacionalinëms valdþios institucijoms . Kitais þodþiais tariant, nors valstybës narës yra ápareigotos savo ástatymais direktyvas ágyvendinti, jos yra sudarytos taip, kad valstybës turëtø tam tikrà laisvæ pasirinkdamos konkreèius bûdus, naudojamus siekiant jose nurodytø tikslø. Pavyzdþiui, direktyva dël kovos su diskriminacija galëtø reikalauti, kad visos valstybës narës ásteigtø institucijas, kurios padëtø individualiems asmenims ágyvendinti savo teises á nediskriminavimà. Taèiau kiekviena valstybë turëtø nuspræsti kokio tipo institucijas reikia steigti, pavyzdþiui, ar tai turëtø bûti tarnybos, ar ombudsmenai. Kaip matysime ið toliau pateikiamo treèiojo skyriaus, Komisija jau praneðë apie savo ketinimà atsiþvelgiant á 13 straipsná pateikti du pasiûlymus dël direktyvø. Viena ið jø draus bet kokià 13 straipsnyje minimà diskriminacijà darbe, antroji draus diskriminacijà ávairesnëse sferose, taèiau apsiribos tik diskriminavimu dël rasinës ar etninës kilmës. 12Article 249 EC. 13 Daugiau þr. Waddington, L. (1999): Testing the limits of the EC Treaty article on

non-discrimination , Industrial Law Journal, Vol. 28, pp. 133-151. Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

13 straipsnis leidþia priimti visø tipø EB Sutartyje tiesiogiai nurodytus teisinius dokumentus (reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas, nuomones), 12 o taip pat bendresnio pobûdþio dokumentus, kurie Sutartyje nëra iðvardinti, taèiau kuriais institucijos daþnai remiasi, ypaè - iðvadas ir rezoliucijas. Be abejo, ðie dokumentai nëra priskiriami prie privalomø ES teisës aktø, taèiau ið jø galima susidaryti nuomonæ apie valstybiø nariø pozicijà.13

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

Komisijos pasiryþimas parengti tokias direktyvas rodo, jog teisiðkai ápareigojantys ástatyminiai aktai yra suprantami kaip vieni ið galimø 13 straipsnyje minimø atitinkamø veiksmø .14 Tuo pat metu ES kovos su rasine diskriminacija politikoje buvo numatytos ir ðvelnios (neápareigojanèios) priemonës, tokios kaip 1998 metais parengtas Veiksmø prieð rasizmà planas 15 , kuris sekë po 1997 metø paskelbimo Europos kovos su rasizmu ir ksenofobija metais. Plane bendrais bruoþais nusakyti veiksmai, kuriø Komisija ketina imtis rasinës diskriminacijos srityje sutinkamai su 13 straipsniu, ir kurie taip pat gali bûti ákvëpimo ðaltiniu, siekiant paþangos kovoje su kitokiomis diskriminavimo formomis. Tarp siûlomø problemos sprendimo bûdø buvo diskriminacijos panaikinimo principo átvirtinimas visose pagrindinëse ES politikos sferose kuriant naujus apsikeitimo modelius ir stiprinant veiksmus informacijos ir ryðiø srityje. (ii) Netiesioginis poveikis EB ástatymams Svarbu tai, jog gali bûti, kad 13 straipsnyje iðdëstytas nediskriminavimo principas bus átraukiamas á kitus siûlomus EB ástatyminius aktus. Komisija jau pareiðkë ketinanti straipsnius apie nediskriminavimà átraukti, kai tai yra tikslinga, á naujai ruoðiamus teisës aktus.16 Ðios nuostatos netiesioginis teisinis poveikis jau yra jauèiamas laisvo darbuotojø judëjimo srityje. Siûlomas Tarybos 1612/68 Reglamento dël laisvo darbuotojø judëjimo papildymas yra parengtas pagal 13 straipsná ir todël jame yra tiesiogiai nurodoma, jog ðio reglamento taikymo srityje diskriminacija dël lytinës orientacijos yra viena ið draudþiamø diskriminacijos formø. 17 Net jei ðis pasiûlymas bus atmestas, pats jo pateikimo faktas reikð, kad yra daromas spaudimas ateityje á kitas ES ástatyminiø aktø dalis átraukti diskriminacijà draudþianèius straipsnius.

14Flynn, P. (1999): Vienna a new start for the fight against discrimination in Europaforum Wien: Article 13 anti-discrimination: the way forward, Vienna: Europaforum Wien, pp. 60-63. 15 COM(98) 183 final of 25 March 1998 16 Ten pat. 17 Proposal from the European Parliament and Council amending Council Regulation (EEC) No. 1612/68 on freedom of movement of workers within the Community, OJ [1998] C 344/9.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Pagrindiniø tendencijø nustatymo politika yra susijusi su lygiateisiðkumà skatinanèiø politiniø krypèiø integravimu á sprendimø priëmimo procesus ir politikos programas. Kiek tai lieèia lyèiø lygybës ástatymà, Komisija ðià sàvokà apibûdina ðitaip: sistemingas atsiþvelgimas á moterims ir vyrams tenkanèius sàlygø, situacijø ir poreikiø skirtumus visose Bendrijos politikos kryptyse planavimo, ágyvendinimo ir vertinimo etapuose .18 Nekelia jokiø abejoniø, kad ðis principas gali bûti iðplëstas átraukiant ir kitas 13 straipsnyje paminëtas diskriminacijos formas. Pavyzdþiui, diskriminacijos dël lytinës orientacijos atveju, tai gali reikðti ES ástatymuose vartojamos sàvokos sutuoktinis/sutuoktinë perþiûrëjimà, nes ði sàvoka neapima nesusituokusiø tos paèios (ir prieðingos) lyties partneriø. Vienu ið pagrindiniø tendencijø nustatymo politikos skatinimo privalumø yra tai, jog ði strategija neapsiriboja vien tik vyriausybinëmis organizacijomis ir skatina imtis proaktyviø veiksmø. Apibendrinant galima pasakyti, kad nors 13 straipsnis gali bûti taikomas tik tose srityse, kurios yra perduotos ES kompetencijai, jis suteikia galimybæ parengti plataus masto efektyvias teisines priemones ir daryti netiesioginæ átakà visai ES teisinei sistemai. Treèiajame skyriuje bus aptariami veiksmai, kuriø ES gali imtis kovodama su homofobija bei nelygiomis galimybëmis.

18Commission (1997): Annual Report from the Commission: Equal Opportunities for Women and Men in the European Union 1996 COM(96) 650, 12.2.97, p. 2.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

(iii) Pagrindiniø tendencijø nustatymo politika

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

2. KITI SVARBIAUSI POKYÈIAI ÞMOGAUS TEISIØ SRITYJE

Sekanèiame skyriuje yra aptariamos kitos Amsterdamo sutarties nuostatos, kurios stiprina ES, kaip pagrindiniø þmogaus teisiø gynëjo, vaidmená. Teisë á lygias galimybes yra pati pagrindinë þmogaus teisë. Tai patvirtina ir 1948 metais paskelbta Visuotinë þmogaus teisiø deklaracija, kurios 1 straipsnis sako: Visi þmonës gimsta laisvi ir lygûs savo orumu ir teisëmis. Jei yra manoma, kad naujose Sutartyse, kaip niekada anksèiau, pagrindinëms þmogaus teisëms teikiama ypatinga reikðmë, tai reiðkia, kad tie, kas turi teisæ priimti ES sprendimus, ruoðdami bûsimos politikos kryptis, didesná prioritetà turës skirti þmogaus teisiø apsaugai ir lygiø galimybiø principui. A.

ES SUTARTIES 6 STRAIPSNIS

Europos Sàjungos Sutarties 6 straipsnis teigia: 1. Sàjunga yra grindþiama laisvës, demokratijos, pagarbos þmogaus teisëms ir pagrindinëms laisvëms bei teisinës valstybës principais, t. y. principais, kurie yra bendri valstybëms narëms. 2. Sàjunga gerbia pagrindines teises, kurias uþtikrina 1950 m. lapkrièio 4 d. Romoje pasiraðyta Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencija ir kurios pagal valstybëms narëms bendras konstitucines tradicijas yra laikomos bendrais Bendrijos teisës principais. 3. Sàjunga gerbia savo valstybiø nariø nacionaliná savitumà. 4. Sàjunga pati pasirûpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai sëkmingai ágyvendinti reikalingais iðtekliais.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

ES SUTARTIES 7 STRAIPSNIS

1. Taryba, á kurià suðaukiami valstybiø ar vyriausybiø vadovai, vieningai pritardama treèdalio valstybiø nariø arba Komisijos pasiûlymui ir gavusi Europos Parlamento sutikimà, gali nustatyti, kad kuri nors valstybë narë ðiurkðèiai ir nuolat paþeidþia 6 straipsnio 1 dalyje minimus principus; prieð tai Taryba papraðo atitinkamos valstybës narës vyriausybæ pateikti savo pastabas. 2. Padariusi tokià iðvadà, Taryba nustatytàja balsø dauguma gali nuspræsti laikinai atimti ið atitinkamos valstybës narës tam tikras ðià Sutartá taikant atsirandanèias teises, áskaitant tos valstybës narës vyriausybës atstovo Taryboje balsavimo teises. Taip darydama Taryba atsiþvelgia á tokio laikino teisiø atëmimo galimus padarinius fiziniø ir juridiniø asmenø teisëms bei prievolëms. Atitinkamos valstybës narës ásipareigojimai pagal ðià Sutartá visais atvejais iðlieka tai valstybei privalomi. ( ) Ðis naujas straipsnis leidþia ið valstybës narës atimti jos teises, jei ði ðiurkðèiai ir nuolat paþeidþia ES Sutarties 6 straipsnio principus. Be abejo, tai yra kraðtutinë priemonë, ginklas, kuriuo bus naudojamasi tik kai niekas daugiau nebepadës ir jei susiklostys paèios netikëtiniausios aplinkybës. Nepaisant to, ðio straipsnio simbolinë prasmë yra ta, jog tolesnë narystë ES yra galima tik su sàlyga, kad valstybë narë gerbs þmogaus teisës. Tuo paèiu jis suteikia galiø Parlamentui (ir kitoms institucijoms) kruopðèiai tirti valstybiø nariø

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

ES Sutarties 6 straipsnio svarba yra ta, jog po Amsterdamo sutarties Teisingumo Teismas priimdamas sprendimus dël ES teisës normø teisëtumo gali tiesiogiai atsiþvelgti á ðiuos principus. Tai turi padëti sutvirtinti jau anksèiau Teismo turëtà nuostatà, kad ES norminiø aktø teisëtumo sàlyga yra pagarba pagrindinëms þmogaus teisëms. Be to, kai ES Sutarties 6 straipsnis yra aiðkinamas atsiþvelgiant á 13 straipsná, atsiranda galimybë pagrásti argumentà, jog teisë nebûti diskriminuojamam yra viena ið pagrindiniø þmogaus teisiø.

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

veiklà þmogaus teisiø srityje tam, kad bûtø galima nustatyti, ar kokia nors valstybë ðiurkðèiai ir nuolat nepaþeidinëja þmogaus teisiø. C.

ES SUTARTIES 49 STRAIPSNIS

Kiekviena Europos valstybë, gerbianti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, gali pareikðti norà tapti Sàjungos nare. Savo paraiðkà ji pateikia Tarybai, kuri, pasikonsultavusi su Komisija ir gavusi absoliuèia Europos Parlamento nariø balsø dauguma patvirtintà pritarimà, sprendþia vieningai. Remdamasi 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ES pareiðkia, kad viena ið ástojimo sàlygø yra pagarba pagrindinëms þmogaus teisëms. Galima teigti, kad nei vienai valstybei, kurioje yra akivaizdþiai ir nuolat paþeidinëjamos þmogaus teisës, neturi bûti leidþiama prisijungti prie ES. Tai papildo ES Sutarties 7 straipsnio nuostatas, kurios reikalauja, jog ástojusi á ES valstybë turi pastoviai rûpintis þmogaus teisëmis. Vëlgi, ástojimui gali sutrukdyti tik rimtas þmogaus teisiø paþeidimas, taèiau ðis straipsnis reikalauja, kad bûtø kruopðèiai tikrinama þmogaus teisiø padëtis narystës siekianèiose valstybëse, áskaitant ir lesbieèiø bei gëjø padëtá.19

19 þr. Commission (1997): Commission Opinion on Romania s application for membership of the European Union COM(97) 2003, 15.7.97.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Jau septintojo deðimtmeèio pabaigoje Teisingumo Teismas pradëjo skelbti, kad jo pareiga yra ginti pagrindines þmogaus teises, kurios yra átvirtintos bendruosiuose Bendrijos teisës principuose 20 Neilgai trukus Teismas pradëjo pagrindinëmis þmogaus teisëmis remtis pripaþindamas negaliojanèiais EB teisës aktus, kaip, pavyzdþiui, Internationale Handelgesellschaft atveju.21 Vëliau, Hauer byloje22 , remdamasis Nold23 byloje priimtu sprendimu, Teismas pareiðkë, kad: Pagrindinës teisës sudaro neatsiejamà bendrøjø teisës principø dalá ir ði teisë uþtikrina jø laikymàsi; siekdamas apsaugoti ðias teises Teismas privalo semtis ákvëpimo ið daugeliui valstybiø nariø bûdingø konstituciniø tradicijø tarptautiniø þmogaus teisiø apsaugos sutarèiø, kurias valstybës narës pasiraðë, arba prie kuriø ruoðimo prisidëjo 24 Vienu ið svarbiausiø ákvëpimo ðaltiniø yra Europos þmogaus teisiø konvencija (EÞTK), kuri laikoma vienu ið bendrøjø ES teisës principø.25 Taèiau iki ðiol nëra aiðku, kokie ágaliojimai ES yra suteikti pagrindiniø þmogaus teisiø apsaugos srityje. Buvo pareikðta nuomoniø, kad ES turi sudaryti savo atskirà pagrindiniø þmogaus teisiø katalogà, kuriame bûtø atsakymai á daugelá neatsakytø klausimø.26 Ðá argumentà visai neseniai savo praneðime Komisijai pateikë pagrindiniø þmogaus teisiø ekspertø grupë.27 20 Case Nr. 29/69, Stauder v. City of Ulm [1969] ECR 419, [1970] CMLR 112, para. 7. 21 Case Nr. 11/70, Internationale Handelsgesellschaft mbH v. Einfuhr-und Vorratsstelle

für Getreide und Futtermittel [1970] ECR 1125, [1972] CMLR 255.

22 Case Nr. 44/79, Hauer v. Land Rheinland-Pfalz [1979] ECR 3727, [1980] 3 CMLR 42. 23 Case 4/73, Nold v. Commission [1974] ECR 491,[1974] 2 CMLR 338. 24 Para. 15 of the judgment. 25 Case Nr. 155/79, AM. & S. Europe Ltd v. Commission [1982] ECR 1575, [1982] 2 CMLR

264. 26 Taip pat þr.: Andrew Clapham: A Human Rights Policy for the European Community (1990) YBEL 309; J. Coppel and A. O Neill: The European Court of Justice: Taking Rights Seriously , (1992) 12 Legal Studies 227; J. H. H. Weiler and N. Lockhart: Taking Rights Seriously : The European Court and its Fundamental Rights Jurisprudence (1995) 32 Common Market Law Review 51, 579; Gráinne de Búrca: Fundamental Human Rights and the Reach of EC Law (1993) 13 Oxford Journal of Legal Studies 28. 27 European Commission/Employment & Social Affairs (1999): Affirming fundamental rights in the European Union time to act , Report of the expert group on fundamental rights. Luxembourg: OOPEC. Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

3. PAGRINDINIØ ÞMOGAUS TEISIØ APSAUGA ES ATEITYJE: PAGRINDINIØ TEISIØ CHARTIJA?

2 skyrius: Amsterdamo sutartis

Padëtis gali tapti aiðkesnë Europos Virðûniø Tarybai Kelne priëmus sprendimà dël Pagrindiniø teisiø ir laisviø chartijos sudarymo. Ði chartija taptø aiðkiu ES þmogaus teisiø normø rinkiniu, á kurá bûtø átrauktos ir civilinës bei politinës teisës, kurias garantuoja EÞTK, tam tikros socialinës-ekonominës teisës, o taip pat Europos Sàjungos pilieèiams suteiktos teisës (tokios kaip judëjimo Sàjungos ribose laisvë). Nors dël chartijos buvo susitarta, dël dokumento turinio dar gali tekti diskutuoti. Dokumento projektas turës bûti paruoðtas iki Europos Virðûniø Tarybos susitikimo 2000 m. gruodþio mënesá pradþios. Ðiame susitikime bus apsvarstyta, kokiu bûdu chartija egzistuos, ir ar ið viso galës egzistuoti, integruota á steigimo sutartis . 28 Tokioje chartijoje, be abejonës, turëtø bûti straipsnis dël lygiø teisiø, kuris turëtø bûti platesnis nei dabartinis 13 straipsnis ir uþtikrintø, kad diskriminacija dël lytinës orientacijos bûtø laikoma þmogaus teisiø paþeidimu. Todël ðios chartijos ruoðimas ateityje turës bûti viena ið lobistinës veiklos, kovojant prieð diskriminacijà dël lytinës orientacijos, uþduoèiø. Sejal Parmar yra filosofijos daktarë, Europos universiteto instituto Florencijoje Teisës katedros mokslinë bendradarbë. Savo moksliniuose darbuose ji daugiausia tyrinëja lygiateisiðkumo ir ES teisës problemas.

28 Þr. 5 pastabà aukðèiau, Presidency Conclusions: Annex IV: European Council decision

on the drawing up of a charter of fundamental rights of the European Union.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Lygios teisës ir ES politika Mark Bell

ÁÞANGA Nors EB sutarties 13 straipsnis ásigaliojo visai neseniai (1999 m. geguþës mën. 1 dienà), nuo derybø dël Amsterdamo sutarties iki jos ratifikavimo praëjæ dveji metai leido iðvystyti gyvus ir konstruktyvius debatus apie tai, kaip Europos Sàjunga turëtø pradëti ðiomis galiomis naudotis. 13 straipsnyje nëra nurodyti jokie jo ágyvendinimo terminai. Taèiau tai, jog ES institucijos bei visuomenë jo laukë su nekantrumu, leidþia manyti, kad jis neliks vien popieriuje . Ið tikrøjø, noras kaip galima greièiau patobulinti ES diskriminacijos panaikinimo ástatymus yra toks stiprus, kad tiek Komisija, tiek Europos Parlamentas jau pateikë savo nuomonæ dël pirmøjø þingsniø 13 straipsnio ágyvendinimo srityje. Ankstesnis Socialiniø reikalø komisaras Padraigas Flynnas 1998 metø gruodþio mënesá pirmà kartà iðdëstë Europos Komisijos pozicijà, kuri buvo vëliau pakartota 1999 metø geguþës mënesá Generalinio socialiniø reikalø direktorato iðplatintame diskusijø dokumente.1 Ið dokumento matyti, kad Komisija ruoðiasi pasiûlyti priemoniø paketà, kurá sudarys tokios pagrindinës dalys: > direktyva dël diskriminacijos darbe, kurioje bus reikalaujama sudaryti lygias galimybes visiems nepriklausomai nuo jø etninës kilmës, religijos ar ásitikinimø, amþiaus, negalios ar lytinës orientacijos; > direktyva dël diskriminacijos uþdraudimo darbo, ðvietimo, socialinës apsaugos, sporto bei naudojimosi prekëmis ir paslaugomis srityse. Ji bus skirta vien tik diskriminacijai rasinës ar 1 Commission, DG V (1999): Discussion paper on the possible contents of the two

legislative proposals to implement Article 13 .

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

Treèiasis skyrius:

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

etninës kilmës pagrindu; > veiksmø programa, skirta bendradarbiavimui su valstybëmis narëmis ir pilietine visuomene stiprinti. Joje daugiausia dëmesio bus skiriama bendradarbiavimui ir kontaktø uþmezgimui tarp institucijø ir organizacijø, kovojanèiø su diskriminacija visoje Europos Sàjungoje.2 Europos Parlamentas nuo seno remia kovai su diskriminacija skirtø ES lygmens ástatymø sugrieþtinimo idëjà, taèiau, ði institucija anksèiau daþniausiai apsiribodavo bendro pobûdþio pareiðkimais ir tik visai neseniai pradëjo konkreèias diskusijas apie galimà tokio ástatymo sandarà. Aiðkiausiai Parlamento vizija buvo iðdëstyta jo 1998 metø gruodþio mënesá priimtoje rezoliucijoje dël Komisijos kovos su rasizmu veiksmø programos. Joje buvo sakoma, jog Komisija, atsiþvelgdama á fundamentaliai skirtingas diskriminacijos prieþastis bei á diskriminacijos skirtingose gyvenimo sferose specifikà, pirmenybæ turi teikti ne bendro pobûdþio nuostatoms, bet taisyklëms, kuriose bûtø aiðkiai kalbama apie konkreèias diskriminacijos formas.3 Praneðëjo ataskaitoje visa tai buvo suformuluota dar aiðkiau. Jis kvietë parengti konkreèioms sritims skirtas specifines direktyvas dël diskriminacijos panaikinimo , nes tai galës padëti Taryboje greièiau pasiekti susitarimà dël konkreèiø priemoniø .4 Platesne prasme Darbo ir socialiniø reikalø komiteto5 darbiniame dokumente buvo pasiûlyta sukurti kontrolës mechanizmà, kuris valstybes nares ápareigotø reguliariai teikti ataskaitas apie veiksmus, kuriø buvo imamasi kovojant su visø 13 straipsnyje iðvardintø formø diskriminacija. Toks mechanizmas uþtikrintø pastovø dëmesá lygiø 2 Flynn, P. (1999): Vienna a new start for the fight against discrimination in Europaforum Wien: Article 13 antidiscrimination: the way forward, Vienna: Europaforum Wien, p. 62. 3 Para. 17, Resolution on the communication from the Commission An action plan against racism (COM (1998) 183), OJ [1999] C 98/491, adopted 18.12.98. 4 European Parliament (1998): Report for the Committee on Civil Liberties and Internal Affairs on the communication from the Commission An action plan against racism [Oostlander], EP Doc. A4-478/98, 3.12.98, para. 4.2. 5 European Parliament, Committee on Employment and Social Affairs (1999): Working document: A Framework for Action on Non-Discrimination at EU Level Based on Article 13 of the Amsterdam Treaty , 25 March 1999, PE 229.570/fin.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

VIENAS BENDRAS ÁSTATYMAS AR KELI ATSKIRI DISKRIMINACIJOS UÞDRAUDIMO ÁSTATYMAI? Buvo labai netikëta tai, jog tiek Parlamentas, tiek Komisija pritarë idëjai rengti skirtingus diskriminacijos panaikinimo ástatymus. Tai reiðkia, jog kurios nors formos diskriminacijà, pavyzdþiui dël rasinës arba etninës kilmës, draudþianèios direktyvos bus derinamos su tam tikrose gyvenimo sferose, pavyzdþiui uþimtumo srityje, galiojanèiomis direktyvomis. Pirmojo tipo direktyvos kartais yra vadinamos vertikaliosiomis , antrojo horizontaliosiomis . 13 straipsnis yra pagrindinio lygybës principo iðraiðka, todël buvo galima tikëtis, kad Komisija ieðkos vieno bendro arba koordinuoto sprendimo, kuris padëtø kovoti su visomis straipsnyje paminëtomis diskriminacijos formomis ne vien tik uþimtumo, bet ir visose kitose srityse. Tokiu bûdu bûtø iðvengta lygybës principo sumenkinimo, áteisinant skirtingus apsaugos lygius ir tokiu bûdu skatinant hierarchijà kovos su diskriminacija srityje. Ðis vertikalusis metodas, pagal kurá kiekvienai diskriminacijos formai bûtø parengtas atskiras, visose gyvenimo srityse (iðskyrus uþimtumà) galiojantis ástatymas, remiasi nuostata, jog Ministrø Taryboje bûtø lengviau pasiekti vieningos nuomonës dël rasizmà ðiose srityse draudþianèios direktyvos. Todël bûtø tikslinga pradþioje priimti ðá dokumentà, o vëliau palengva rengti ir kitus vis naujas diskriminacijos formas (tokias kaip diskriminacijà dël lytinës orientacijos) draudþianèius dokumentus. Pagrindinis ðio poþiûrio trûkumas yra tas, Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

galimybiø uþtikrinimui, keitimuisi patirtimi bei geriausiø metodø atrinkimui nacionaliniame lygmenyje. Be ðio ásipareigojimo teikti ataskaitas, darbiniame dokumente taip pat buvo pabrëþiama bûtinybë priimti papildomus ES lygio ástatymus. Jame, be kita ko, buvo siûloma parengti horizontalias ir specifinëms visuomenës grupëms pritaikytas priemones, kurios nediskriminavimo principus átvirtintø visose ES politikos srityse ir programose; tarp tokiø priemoniø turëtø bûti bendro pobûdþio horizontalioji pagrindø direktyva ir veiksmø planai, skirti konkreèioms, 13 straipsnyje iðvardintø visuomenës grupiø patiriamoms problemoms spræsti .

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

jog esminá principà ágyvenanèius ástatymus sàlygos nuolat besikeièianèios politinës srovës, o ne pats lygiateisiðkumo principas. Gali atsitikti ir taip, kad Tarybai nebus daromas pakankamas spaudimas tartis dël tolesniø diskriminacijos uþdraudimo ástatymø, ypaè turint galvoje tai, jog Komisijos parengtas paketas nenumato jokiø tolesniø 13 straipsnio ágyvendinimui skirtø veiksmø. Taèiau visà ðá sudëtingà diskriminacijos klausimà efektyviau iðspræstø horizontalios priemonës, kurios bûtø susijusios su konkreèiais klausimais, tokiais kaip darbas, mokslas ir t.t., ir bûtø taikomos visoms 13 straipsnyje iðvardintoms diskriminacijos formoms. Galbût pavyzdþiu galëtø tapti Airijos parlamentui pateiktas svarstyti ástatymo projektas. 1999 metais parengtas ástatymo dël vienodo statuso projektas apima, be kitø srièiø, naudojimosi prekëmis ir paslaugomis, apsirûpinimo gyvenamuoju plotu ir mokymosi sritis, bei draudþia devyniø formø diskriminacijà lyties, vedybinës padëties, ðeimyninës padëties, lytinës orientacijos, religiniø ásitikinimø, amþiaus, negalios, rasës arba priklausomybës klajokliø bendruomenei pagrindu.6 Reikëtø paminëti ir Nyderlandø patirtá, kur 1994 metais buvo priimtas Lygiø galimybiø ástatymas, draudþiantis diskriminacijà ádarbinimo ir naudojimosi prekëmis bei paslaugomis srityse. Jame yra iðvardintos aðtuonios draudþiamos diskriminacijos rûðys: diskriminacija dël poþiûrio á religijà, ásitikinimø, politiniø nuostatø, rasës, lyties, heteroseksualinës ar homoseksualinës orientacijos ir civilinës padëties. Likusioje ðio skyriaus dalyje bus aptariamos ávairios ES politikos sritys bei veiksmai, kuriø ES gali imtis tam, kad padëtø kovoti su ávairiausiomis diskriminacijos formomis. Jos bus skirstomos á dvi dalis: 1. diskriminacija darbe 2. diskriminacija su uþimtumu nesusijusiose srityse.

6 Paèià naujausià informacijà apie ástatymo projektà galite rasti Internete: http://

www.irlgov.ie

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Europos Sàjunga turi daug patirties kovodama su diskriminacija darbe. Dabartiniai ES ástatymai draudþia dviejø formø diskriminacijà: diskriminacijà dël lyties ir dël ES pilietybës. Kalbant apie diskriminacijà dël lyties, EB sutarties 141 straipsnis reikalauja, kad bûtø taikomas principas uþ vienodà ar vienodos vertës darbà vienos ir kitos lyties darbuotojams mokëti vienodà uþmokestá . Be to, 1976 metais priimta lygiø galimybiø direktyva numato, kad darbe negali bûti jokios diskriminacijos lyties pagrindu .7 Po 1996 metais Teisingumo teismo priimto sprendimo, ðios taisyklës buvo pradëtos taikyti ir transseksualø diskriminacijai.8 ES ástatymai taip pat draudþia kitø ES pilieèiø diskriminacijà. EB sutarties 39 straipsnyje sakoma, kad yra panaikinama bet kuri valstybiø nariø darbuotojø diskriminacija pilietybës pagrindu uþimtumo, darbo uþmokesèio ir kitø darbo sàlygø atþvilgiu. Praktinë ðiø ástatymø nauda yra tokia, kad jie leidþia asmenims, manantiems, jog yra patyræ neteisëtà diskriminacijà, kreiptis á teismus ir prisiteisti kompensacijas. Teisingumo Teismas nustatë, jog ðios dvi nuostatos dël diskriminacijos lyties pagrindu ir dël diskriminacijos ES pilietybës pagrindu galioja tiesiogiai,9 todël individualûs asmenys gali priversti savo ðalies vyriausybæ ágyvendinti diskriminacijà draudþianèius reikalavimus, jei jie nebuvo átraukti á tos ðalies ástatymus, arba buvo átraukti neteisingai. Todël ES diskriminacijà draudþiantis ástatymas yra galingas ginklas, kuriuo remdamiesi asmenys gali reikalauti, kad bûtø pakeistos jø ðaliø nacionalinës teisës diskriminacinës ar netobulos nuostatos. 13 straipsnis suteikë nuostabià galimybæ ðiuos ástatymus pritaikyti kovai su þymiai ávairesnëmis diskriminacijos formomis, tarp jø ir su diskriminacija lytinës orientacijos pagrindu. 7 Article 2(1), Council Directive on the implementation of the principle of equal treatment for men and women as regards access to employment, vocational training and promotion and working conditions; 76/207/EEC, 9.2.76 (OJ [1976] L 39).9.2.76 (OJ [1976] L 39). 8 C-13/94, P. v. S. and Cornwall County Council [1996] ECR I-2143. 9 Pavyzdþiui, C-167/73, Commission v. France [1974] ECR 359; C-43/75, Defrenne v. SABENA [1976] ECR 455; C-152/84, Marshall v. Southampton and South West Hampshire Health Authority [1986] ECR 723.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

1. DISKRIMINACIJA DARBE

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

Toms visuomenës grupëms, kuriø ES teisë ðiuo metu dar negina nuo diskriminacijos, yra svarbûs du su uþimtumo sfera susijæ tikslai: > pasiekti toká pat teisinës apsaugos lygá, koks ðiuo metu yra numatytas dël diskriminacijos lyties ar ES pilietybës pagrindu; > perimti patirtá, kuri buvo sukaupta, taikant ástatymà dël diskriminacijos lyties pagrindu, ir uþtikrinti, kad teisinë struktûra veiktø efektyviai ir bûtø prieinama nuo diskriminacijos nukentëjusiems asmenims. Kaip jau buvo minëta, ðiuo metu Komisija planuoja parengti horizontaliàjà direktyvà dël diskriminacijos darbe. Ji draustø visø 13 straipsnyje nurodytø formø diskriminacijà, iðskyrus diskriminacijà dël lyties, kurià jau draudþia galiojantys ES ástatymai. Diskriminacija bus panaikinta priëmimo á darbà, profesinio lavinimo, darbo sàlygø, atleidimo ið darbo, darbo uþmokesèio ir narystës profesiniø sàjungø organizacijose srityse.10 Viktimizacija, (skundà padavusio arba su skundu dël diskriminacijos susijusiame teisminiame procese dalyvaujanèio asmens persekiojimas), turi bûti uþdrausta. Komisija taip pat pareiðkë apie savo pasiryþimà iðplësti ðiuo metu galiojanèias nuostatas dël árodinëjimo pareigos diskriminacijos dël lyties bylose taip, kad jos apimtø ir kitas diskriminacijos formas. Jos yra iðdëstytos direktyvoje 97/80/EC11 ir numato, jog nustaèius tiesioginæ arba netiesioginæ diskriminacijà liudijanèius faktus, árodinëjimo pareiga gali bûti perkeliama darbdaviui. Svarstant ðá pasiûlymà, yra labai svarbu, kad nuostatos bûtø suformuluotos labai tiksliai ir kartu iðsamiai, nes tik tokiu bûdu bus galima iðvengti su jø ágyvendinimu susijusiø problemø. Norint uþtikrinti, kad diskriminacijos dël lytinës orientacijos problema bûtø sprendþiama efektyviai, turi bûti atidþiai iðnagrinëti trys klausimai:

10 Þiûr. aukðèiau, 1 pastaboje, nurodytà DG V diskusijø dokumentà. 11 Council Directive 97/80/EC on the burden of proof in cases of discrimination based

on sex, OJ [1998] L 14/6.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

SEKSUALINIS PRIEKABIAVIMAS

Apie lesbieèiø ir gëjø patirtá darbe yra sukaupta labai nedaug statistiniø duomenø. Taèiau tie keli tyrimai, kurie buvo atlikti, ið esmës patvirtina, jog ðioje srityje seksualinis priekabiavimas yra viena ið labiausiai paplitusiø diskriminacijos formø. 1997 metais Ðvedijoje 27 procentai ið 650 á anketos klausimus atsakiusiø lesbieèiø, gëjø ir biseksualø prisipaþino, kad darbovietëje yra patyræ seksualiná priekabiavimà. Reikia paþymëti, jog didþiausia problema yra bendradarbiø seksualinis priekabiavimas.12 1993 metais Jungtinëje Karalystëje buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1873 respondentai. 48 procentai teigë, jog savo darbovietëse yra patyræ su jø lytine orientacija susijusá seksualiná priekabiavimà.13 Todël tai, jog seksualinis priekabiavimas tapo viena ið tø srièiø, kur ES jau pripaþino gëjø ir lesbieèiø patiriamas problemas, teikia daug vilèiø. Komisijos 1991 metais priimtose Elgesio taisyklëse dël seksualinio priekabiavimo sakoma: lesbietëms ir rasiniø maþumø atstovëms tenkanti rizika yra neproporcingai didelë. Gëjai ir jauni vyrai taip pat daþnai tampa seksualinio priekabiavimo objektu. Nëra jokios abejonës, kad priekabiavimas lytinës orientacijos pagrindu paþeidþia já patirianèiø asmenø orumà, ir toks elgesys darbo vietoje yra visiðkai netinkamas. 14 Taèiau Elgesio taisyklës nëra privalomas ástatymas. Todël, nors jos ir gali bûti laikomos svariu árodymu, jog seksualinis priekabiavimas prie 12 Skolander, B. (1998): Sweden in ILGA-Europe: Equality for Lesbians and Gay Men: A relevant issue in the civil and social dialogue , Brussels: ILGA-Europe, p. 87. 13 Palmer, A. (1993): Less equal than others a survey of lesbians and gay men at work , London: Stonewall, p. 10. 14 Introduction, Para. 5, Commission Recommendation on the dignity of women and men at work, adopted 27 November 1991, OJ [1992] L 49/1.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

> seksualinis priekabiavimas > tos paèios lyties partnerysèiø áteisinimas > iðimtys, kai diskriminacijos uþdraudimas negalioja.

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

moterø prieðtarauja lygiø galimybiø direktyvai, tai nëra tokia veiksminga teisinë priemonë priekabiavimo lytinës orientacijos pagrindu atvejais.15 Nepaisant to, taisyklës yra geras pagrindas reikalauti, kad á bet kurià naujà diskriminacijos panaikinimo direktyvà bûtø átraukta aiðki visø tipø priekabiavimà draudþianti nuostata. Priekabiavimo motyvai gali bûti ávairûs. Kaip matyti ið aukðèiau pateiktos citatos, taisyklës pripaþásta, jog egzistuoja ryðys tarp priekabiavimo ir rasiniø maþumø. Jei pabandytume ásigilinti, tarkim, á neágalios lesbietës situacijà, bûtø sunku nustatyti, ar prie jos yra priekabiaujama dël lyties, dël seksualinës orientacijos, ar dël negalios. Lygiai taip pat taisyklëse yra atkreipiamas dëmesys á tai, jog nuo priekabiavimo yra ypaè neapsaugoti jauni vyrai ir gëjai. Norint, kad naujoji diskriminacijos panaikinimo direktyva bûtø efektyvesnë ir labiau atitiktø konkreèias darbo vietose iðkylanèias situacijas, joje turi bûti aiðkiai nurodyta, jog priekabiavimas dël kurios nors ið 13 straipsnyje nurodytø prieþasèiø yra laikomas neteisëta diskriminacija. B.

TOS PAÈIOS LYTIES PARTNERYSÈIØ PRIPAÞINIMAS

Lesbieèiø ir gëjø partneriø nepripaþinimas yra viena ið pagrindiniø prieþasèiø, dël kurios jie kasdien patiria diskriminacijà. Ádarbinimo sferoje tai gali reikðti nemaþà diskriminacijà uþmokesèio prasme. Pavyzdþiui, tos paèios lyties partneriai nëra pripaþástami kai yra svarstomi su teisëmis á pensijas bei sveikatos draudimà susijæ klausimai. Bylos Grant prieð South West Trains16 atveju diskriminacija buvo susijusi su geleþinkelio bendrovës darbuotojø partneriams teikiamais lengvatiniais bilietais. Bendrovë pripaþino tiek vedusias, tiek nevedusias poras, jei tai buvo skirtingø lyèiø poros. Lesbieèiø ir gëjø poroms tai nebuvo vien tik simbolinis áþeidimas, dël to jos taip pat prarasdavo lengvatas, ir ðios bylos nagrinëjimo metu buvo paskaièiuota, kad nuostoliai sudarë vidutiniðkai 1000 Didþiosios Britanijos svarø sterlingø per metus. Po 1998 metais atliktos ES vidaus darbuotojø taisykliø reformos ðis klausimas tapo ypaè aktualus. Naujose taisyklëse yra sakoma, kad: 15 Dël to buvo bylinëjamasi JK: Smith v. Gardner Merchant Ltd. [1996] IRLR 342 HC, [1998] 3 All ER 852 CA. 16 C-249/96, [1998] ECR I-621.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Ði straipsnio baigiamoji nuostata panaikina daugelá praktiniø lesbietëms ir gëjams naudingø diskriminacijos uþdraudimo teisës privalumø. Todël, nors ES darbuotojo/darbuotojos atleidimas ið darbo dël jo ar jos lytinës orientacijos bûtø suprantamas kaip personalo reglamento paþeidimas, ES institucijoms iki ðiol yra leidþiama lesbieèiø ir gëjø partneriams netaikyti vienodø galimybiø principo. Be to, 1999 metø sausio mënesá ES Pirmosios instancijos teismas ES institucijø taikomà nevedusiø porø nepripaþinimo praktikà pripaþino teisëta netgi tais atvejais, kai tai yra susijæ su gëjø partnerystëmis, kurioms jø ðalyse galiojantys ástatymai suteikia toká pat statusà kaip ir áregistruotoms santuokoms.18 Dël ðio teismo sprendimo ðiuo metu yra pateiktas apeliacinis skundas Teisingumo teismui. Ðis klausimas greièiausiai sukels daug diskusijø ruoðiant direktyvos dël diskriminacijos panaikinimo projektà. Ðiuo metu tik nedaugelis valstybiø nariø (Danija, Ðvedija, Nyderlandai) tos paèios lyties partnerystëms yra suteikusios pilnà teisiná pripaþinimà. Taèiau yra taip pat nemaþai valstybiø, kurios svarsto galimybæ savo nacionaliniuose ástatymuose ðioms partnerystëms numatyti didesná pripaþinimà. Todël bûtina sekti nacionalinës teisës ir praktikos tendencijas, bei daug dëmesio skirti tam, kad naujieji ástatymai ðá klausimà kuo efektyviau spræstø.

17 Article 1a, Council Regulation (EC, ECSC, Euratom) No. 781/98 of 7 April 1998 amending the Staff Regulations of Officials and Conditions of Employment of Other Servants of the European Communities in respect of equal treatment, OJ [1998] L 113/4, 15.4.98. Paryðkinta autoriaus. 18 T-264/97, D. v. Council, judgment of the Court of First Instance, 28 January 1999. Appeal reference: C-122/99P.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

Ðis Personalo reglamentas pareigûnams suteikia teisæ, nepriklausomai nuo jø rasës, politiniø, filosofiniø ar religiniø ásitikinimø, lyties ar lytinës orientacijos, nepaþeidþiant nuostatø, numatanèiø reikalavimus dël ðeimyninës padëties, á lygias galimybes. 17

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

IÐIMTYS, NUMATYTOS DISKRIMINACIJOS PANAIKINIMO ÁSTATYMUOSE

Paskutinis klausimas, kurá dar reikia apþvelgti, yra diskriminacijos panaikinimo ástatymuose numatytos iðimtys. Iðimtys yra áprastas daugelio diskriminacijos panaikinimo ástatymø reiðkinys. Daþnai jos yra skirtos paèiø asmenø, galinèiø tapti diskriminacijos aukomis, labui. Pavyzdþiui, lygiø galimybiø direktyvoje iðimtis buvo numatyta tam, kad bûtø sudarytos sàlygos imtis tam tikrø pozityviø veiksmø.19 Kitais atvejais iðimtys yra susijusios su tam tikromis sritimis, kuriose, ástatymø leidëjø nuomone, ástatyminis nediskriminavimo reikalavimas bûtø nereikalingas ir netinkamas. Kai kalbama apie lytinæ orientacijà, ruoðiant diskriminacijà draudþianèius ástatymus nuolatos daug diskusijø sukeldavo religiniø organizacijø prerogatyvos. Todël tokiems darbdaviams yra numatytos iðimtys dabartiniuose Airijos, Nyderlandø, Danijos ir Ðvedijos ástatymuose. Pavyzdþiui, Airijoje, 1998 metais priimto Lygiateisiðkumo darbe akto 37 skirsnis numato, jog yra leistina: religiniams tikslams tarnaujanèiø religiniø, ðvietimo ir medicinos institucijø vykdoma diskriminacija, kai palankesnës sàlygos yra sudaromos darbuotojui, arba bûsimam darbuotojui, ir kai tai yra pateisinama noru iðsaugoti institucijos religinæ dvasià, arba bûtinybe imtis veiksmø prieð kurá nors ðià dvasià menkinantá darbuotojà.20 Danijoje 1996 metais priimto ástatymo dël diskriminacijos darbo rinkoje panaikinimo 6 skyriaus 1 dalyje yra numatyta, kad diskriminacijà draudþianèios nuostatos:

19 2 straipsnio 4 dalyje yra sakoma: ði direktyva neturi paþeisti priemoniø, skirtø lygioms vyrø ir moterø galimybëms skatinti, ypaè paðalinant ðiuo metu egzistuojanèià nelygybæ, kuri daro átakà moterø galimybëms (...) . 20 Rose, K. (1998): Ireland in ILGA-Europe, þr. 12 pastabà aukðèiau, p. 61.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Tokios iðimtys, jei á jas paþvelgtume uþ lesbieèiø ir gëjø teises kovojanèiø organizacijø akimis, yra nepriimtinos. Jos kelia visiðkai pagrástà susirûpinimà, kad gëjø ir lesbieèiø mokytojø diskriminacija ir toliau bus tæsiama bûtent ten, kur teisiø apsauga yra labiausiai reikalinga. Taèiau në viena ið aukðèiau paminëtø valstybiø nariø nenorëtø, kad ES ástatymai panaikintø jos nacionaliniuose ástatymuose numatytas nuostatas. Be abejo, nors prioritetà reikia teikti tam, kad diskriminacijos panaikinimo ástatymuose tokiø iðimèiø iðvis nebûtø, blogiausiu atveju reikia pasistengti nors uþtikrinti, kad tokios iðimtys bûtø grieþtai apribotos. Jei Danijoje religiniø organizacijø vadovams ðis ástatymas iðvis nëra taikomas, Airijoje ir Nyderlanduose jis yra privalomas, taèiau yra numatyta galimybë diskriminacijà pateisinti savo religinës dvasios iðsaugojimu. Ði religinei institucijai uþdedama prievolë reiðkia, kad bent jau kraðtutiniai diskriminacijos atvejai teismams nebus priimtini. Atrodo, kad diskriminacijà draudþianèios ES direktyvos nuostatos yra gana pozityvios. Tiek ankstesnës sudëties Komisija, tiek ankstesnis Europos Parlamentas vieðai pareiðkë apie savo pasiryþimà remti tokius ástatymus. Nors dar anksti spræsti, kokia bus jø ápëdiniø pozicija, atrodo, kad horizontalioji diskriminacijos darbe panaikinimo direktyva ir toliau susilauks plaèios paramos. Todël nevyriausybinës gëjø ir lesbieèiø organizacijos turi daugiau galvoti apie tai, ko jos konkreèiai norëtø ið ðio naujojo ástatymo, ir kaip ðiuos reikalavimus bûtø galima suderinti su kitø nevyriausybiniø organizacijø tikslais. Èia trumpai aptarti trys pagrindiniai klausimai, bet nëra abejoniø, kad be ðiø klausimø lieka dar daug kitø neaptartø klausimø, kaip diskriminacijà patyrusiems asmenims pagalbà teikianèiø institucijø, 21 Lov om forbud mod forskelsbehandling på ar-bejdsmarkedet m. v.; Law no. 459 of 12 June 1996, Lovtidende, pp. 2526-2527. Didelis aèiû Kimui Jensenui ið Danijos nacionalinës gëjø ir lesbieèiø asociacijos uþ tai, kad man parûpino ðio ástatymo vertimà á anglø kalbà.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

neturi bûti taikomos darbdaviui, kurio ámonës tikslas yra konkreèiø politiniø arba religiniø ásitikinimø populiarinimas, iðskyrus atvejus, kai tai prieðtarauja Europos Sàjungos ástatymui.21

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

pavyzdþiui, ombudsmenø ir lygiateisiðkumo agentûrø, kûrimas. ES dar neprisiëmë tvirtø ásipareigojimø kovoti su diskriminacija dël lytinës orientacijos su uþimtumu nesusijusiose srityse. Taèiau 13 straipsnio dëka atsirado daug naujø galimybiø ir dabar mes bûtent jas ir aptarsime.

2. DISKRIMINACIJA SU UÞIMTUMU NESUSIJUSIOSE SRITYSE Kalbant apie diskriminacijos darbo vietose panaikinimà, jokiø abejoniø nekelia tai, jog ES turi visà teisinæ galià priimti valstybëms narëms privalomus ástatymus. Ðiuo atveju lieka neaiðku tik tai, ar ES nuspræs ðiomis galiomis pasinaudoti ir, jei taip, - tai kokiu bûdu. Visiðkai kitaip yra su ES galiomis kitose sferose, kur jos nëra tokios akivaizdþios. Ið esmës jas galima suskirstyti á tris lygmenis: 1. sritys, kur ES gali priimti visoms valstybëms narëms privalomus diskriminacijos panaikinimo ástatymus; 2. sritys, kur ES veikimo laisvë suvarþyta; ji gali skatinti vienodas galimybes, taèiau valstybiø nariø negali priversti, kad ðios tokias sàlygas átrauktø á savo ástatymus; 3. sritys, kurios nëra priskirtos ES kompetencijai. Diskriminacija yra galima paèiose ávairiausiose srityse, taèiau ðiame skyriuje daugiausia dëmesio bus skiriama keturioms ið jø: galimybei ásigyti prekes ir naudotis paslaugomis; ðvietimui; sveikatos apsaugai ir apsirûpinimui bûstu. A.

GALIMYBË ÁSIGYTI PREKES IR NAUDOTIS PASLAUGOMIS

Diskriminacijos panaikinimo ástatymuose daþnai yra kalbama apie galimybæ ásigyti prekes ir naudotis paslaugomis. Pavyzdþiui, apie teisæ susirinkimams nuomotis savivaldybei priklausanèias patalpas, patekti á barà, arba apsistoti vieðbutyje. Galima gana pagrástai árodinëti, jog pagal 13 straipsnio nuostatas visa tai turi bûti priskirta ES kompetencijai.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Diskriminacija patenka á EB sutarties veikimo sferà tiek, kiek ji trukdo naudotis paslaugomis arba jas teikti. Ðiø nuostatø poveikio pavyzdá galime rasti viename Teisingumo teismo sprendime. Byloje Komisija prieð Graikijà24 norintiems ásiregistruoti Graikijos laivybos registre taikomi apribojimai dël pilietybës buvo pripaþinti neteisëta diskriminacija dël pilietybës. Ðis sprendimas lygiai tokià pat galià turëjo ir nepramoninei laivybai, nes Teismas nusprendë, jog ES darbuotojai emigrantai taip pat turi teisæ naudotis toje ðalyje teikiamomis pramogomis . Be to, netgi tada, kai tai yra susijæ tik su viena ðalimi, ði sritis irgi priklauso ES kompetencijai. Pavyzdþiui, EB sutarties 153 straipsnio 1 dalyje yra numatytas tikslas uþtikrinti vartotojø aukðto lygio 22 Pavyzdþiui, studentø asociacijos teikiamos nemokamos konsultacijos apie nëðtumo

nutraukimo klinikas; C-159/90, Society for the protection of the unborn child v. Grogan [1991] ECR I-4685. 23 Daugiau informacijos ðia tema rasite: Craig, P. and de Búrca, G. (1999): The evolution of EU law , Oxford: OUP, pp. 769- 770 24 C-62/96, [1997] ECR I-6725. Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

Visø pirma, galimybë ásigyti prekes ir naudotis paslaugomis labai aiðkiai priklauso Sàjungos kompetencijai kai yra kalbama apie prekiø ásigijimà ar naudojimàsi paslaugomis tarpvalstybiniame kontekste. Kuriant Sàjungà vienu ið pagrindiniø principø buvo kliûèiø laisvam prekiø, paslaugø, kapitalo ir asmenø judëjimui panaikinimas. EB sutarties 4955 straipsniuose yra numatyta teisë laisvai judëti teikiant ar naudojantis paslaugomis. Pagal ðià sutartá paslaugos - tai tokios paslaugos, kurios paprastai yra teikiamos uþ uþmokestá ir nëra reglamentuojamos nuostatø dël laisvo prekiø, kapitalo ir asmenø judëjimo (50 straipsnis). Èia yra svarbu paaiðkinti, kad EB sutartyje numatytas reikalavimas, jog paslaugos turi bûti teikiamos uþ mokestá, yra netaikomas nekomercinio pobûdþio22 , ypaè visuomeniniame sektoriuje teikiamoms, paslaugoms, pavyzdþiui, vieðajai sveikatos apsaugai ir valstybiniam ðvietimui.23 Antra vertus, reikia paþymëti, kad nacionaliniuose ástatymuose, reglamentuojanèiuose diskriminacijos panaikinimà, sveikatos apsauga ir aprûpinimas gyvenamuoju plotu labai daþnai yra priskiriami prie teisës naudotis paslaugomis. Atrodo, kad Komisijai derëtø tà paèià struktûrà iðlaikyti ir ES diskriminacijos panaikinimo teisëje.

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

apsaugà . 153 straipsnio antroje dalyje yra numatyta, kad á vartotojø apsaugos reikalavimus atsiþvelgiama nustatant bei ágyvendinant kitas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis . Atrodytø, kad vartotojø apsauga nuo diskriminacijos naudojantis prekëmis ir paslaugomis visiðkai atitiktø ðiuos uþdavinius. Todël naudojimasis prekëmis ir paslaugomis jau patenka á EB sutarties galiojimo sritá. Esant tokiai situacijai, nëra sunku ásivaizduoti, kad 13 straipsnis galëtø bûti pakankamu pagrindu diskriminacijà dël lytinës orientacijos ðioje srityje draudþianèiai direktyvai. Ðiuos argumentus dar sustiprina Komisijos pareikðtas ketinimas naudojimosi prekëmis ir paslaugomis sritá átraukti á direktyvà dël rasinës diskriminacijos uþdraudimo. Jei tokia direktyva bûtø sëkmingai priimta, natûraliai iðkiltø klausimas, kodël panaði teisinë apsauga negalioja kitø 13 straipsnyje paminëtø diskriminacijos formø atþvilgiu.

ÐVIETIMAS

Visiðkai kitokia padëtis yra ðvietimo srityje, kur ES teisinë kompetencija nëra tokia akivaizdi. EB sutarties 149 straipsnio 2 dalyje kvieèiama skatinti studentø ir dëstytojø judëjimà, inter alia, skatinant mokymo ástaigas pripaþinti diplomus ir studijø trukmæ bei plëtoti keitimàsi informacija ir patirtimi bendrais valstybiø nariø ðvietimo sistemø klausimais. Taèiau, kalbant apie priemones, kuriomis ES gali naudotis siekdama ðiø tikslø, suteikiamos kompetencijos ribos iðaiðkinamos be galo rûpestingai ir tuo paèiu duodama suprasti, kad Bendrijos vaidmuo yra vien tik patariamasis . 25 Ið tikrøjø, 149 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad ES gali imtis skatinamøjø priemoniø, iðskyrus koká nors valstybiø nariø ástatymø ir jø papildanèiøjø aktø derinimà . Sunku tiksliai nustatyti, koká poveiká ðis apribojimas daro diskriminacijos panaikinimo priemoniø apimèiai. Aiðkinant siauràja prasme, tai gali bûti suprantama tik kaip draudimas ES suvienodinti 25 Dashwood, A. 919960: The limits of European Community powers , European Law Review, Vol. 21, pp. 113-128, 122. Ypatinga padëka Gisellai Gori uþ jos pagalbà ðioje srityje.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Be abejo, dar yra neiðnaudotø galimybiø priimant domëjimàsi diskriminacijos problemomis skatinanèias priemones. Pavyzdþiui, bûtø galima parengti nediskriminaciniø mokymo priemoniø kûrimo projektus arba dalijimosi kovos su homofobija mokyklose patirtimi programas. Ypaè svarbus yra Komisijos ásipareigojimas siûlyti, remiantis 13 straipsniu, veiksmø programas ðvietimo ir kitose panaðiose srityse. Veiksmø programa dël lytinës orientacijos, arba dël diskriminacijos ðvietimo srityje gali pasitarnauti kaip pagrindas aukðèiau paminëtø projektø finansavimui. Tai sukurtø geras sàlygas ruoðiant dirvà ES direktyvai dël visø formø diskriminacijos, áskaitant ir diskriminacijà lytinës orientacijos pagrindu, panaikinimo ðvietimo ástaigose. C.

SVEIKATOS APSAUGA

Situacija sveikatos apsaugos srityje yra gana panaði á tà, kuri susiklosèiusi ðvietimo sferoje. EB sutarties 152 straipsnis patikslina ES teises visuomenës sveikatos srityje: 1. Þmoniø sveikatos aukðto lygio apsauga uþtikrinama nustatant ir ágyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis. Bendrija, savo veikla papildydama valstybiø nariø politikà, siekia gerinti visuomenës sveikatà, uþkirsti kelià þmoniø negalavimams ir ligoms bei paðalinti pavojaus þmoniø sveikatai ðaltinius. Tokia veikla apima kovà su labiausiai sveikatà pakertanèiomis ligomis, skatinant jø prieþasèiø, plitimo ir profilaktikos tyrimus, taip pat skleidþiant informacijà ir plëtojant ðvietimà sveikatos klausimais. 26 C-293/83, Gravier v. City of Liège [1985] ECR 593; C-152/82, Forcheri v. Belgian State and asbl Institut Supérieur de Sciences Humaines Appliquées École Ouvrière Supérieure [1983] ECR 2323.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

pagrindinæ ðvietimo sistemos struktûrà. Dera prisiminti, kad ES teisëje jau yra átvirtinta nuostata, draudþianti diskriminacijà dël pilietybës26 , nors ði teisës norma negali bûti tiesiogiai taikoma pagal 13 straipsná. Turbût labiausiai padràsinantis þenklas yra Komisijos sprendimas ðvietimà átraukti á jos siûlomà direktyvà dël rasinës diskriminacijos panaikinimo. Tai rodo, kad bent jau ðiai institucijai 149 straipsnio 4 dalis nëra kliûtis imtis diskriminacijos uþdraudimo priemoniø.

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

Straipsnyje 152 (4) numatyta, kad Taryba ir Parlamentas ðiø tikslø siekia imdamiesi skatinamøjø priemoniø, skirtø saugoti bei gerinti þmoniø sveikatingumà, iðskyrus bet koká valstybiø nariø ástatymø ir ástatymø lydimøjø aktø derinimà [paryðkinta autoriaus].Tokiu bûdu, kaip ir ðvietimo srityje, lengviausiai pasiekiamais atrodo skatinamieji projektai, tuo tarpu, kai valstybëms narëms privalomi diskriminacijà draudþiantys teisës aktai turës bûti suformuluoti taip, kad valstybëms narëms irgi bûtø suteikiama tam tikrà veiksmø laisvë. Turbût yra reikðminga tai, kad prieðingai nei ðvietimo sritis, sveikatos apsauga nëra tiesiogiai minima Komisijos siûlomoje direktyvoje dël rasizmo. Taèiau ligðiolinë ES sveikatos apsaugos politika nuteikia optimistiðkiau. Kovos su AIDS programose yra nuolat pabrëþiama kovos su diskriminavimu svarba. Pavyzdþiui, Parlamento ir Tarybos sprendimas 647/96/EC nustatë veiksmø prieð AIDS ir kai kurias kitas uþkreèiamas ligas sistemà (1996-2000).27 . D priede yra numatytas tikslas uþtikrinti, kad ÞIV/AIDS sergantys asmenys gautø tokià paramà, kokia jiems yra reikalinga, ir nebûtø kokiu nors bûdu diskriminuojami. Nors tokios programos negali tapti teisinëmis apsaugos nuo tokios diskriminacijos priemonëmis, jos gali nemaþai prisidëti, skatinant domëjimàsi ðiuo klausimu valstybiø lygmenyje. Pats betarpiðkiausias 13 straipsnio poveikis bûtø tai, jog tokios programos galëtø bûti geriau pritaikytos konkretiems lesbieèiø ir gëjø poreikiams sveikatos apsaugos srityje, o platesne prasme ðis straipsnis atkreiptø dëmesá á tai, jog atsirado bûtinybë á sveikatos iniciatyvas integruoti lygiø galimybiø principà. D.

APRÛPINIMAS BÛSTU28

Jei ðvietimas ir sveikatos apsauga gali bûti laikomos ES kompetencijai ið dalies priklausanèiomis sritimis, aprûpinimo bûstu sferoje ES galios yra labai ribotos. Galimybë apsirûpinti bûstu tiesiogiai nëra paminëta nei viename EB sutarties straipsnyje. Artimiausià prasmës atþvilgiu uþuominà galime rasti 136 straipsnyje, kur yra sakoma, kad ES uþdavinys yra siekti geresniø gyvenimo ir darbo sàlygø [paryðkinta autoriaus]. Jà papildo 137 straipsnio 2 dalyje esanti uþuomina apie kovà su socialine atskirtimi ; blogos kokybës bûstas ir benamystë 27 OJ [1996] L 95/16, adopted 29 March 1996. 28 Smulkiau ES kompetencija ðioje srityje yra aptariama: Bell, M. (1999): The New

Article 13 EC Treaty: A Sound Basis for European Anti-Discrimination Law? , Maastricht Journal of European and Comparative Law, Vol. 6 (1), pp. 5-28.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

ES galiø ðioje srityje ribotumà parodo ir tai, jog aprûpinimas bûstu nëra átrauktas á Komisijos siûlomas direktyvas dël diskriminacijos panaikinimo. Parlamentas savo ruoþtu yra pasiûlæs Komisijai parengti Elgesio taisykles dël nediskriminavimo bûsto rinkoje 29 , taèiau lieka neaiðku, ar tokià priemonæ bûtø galima pagrásti dabar galiojanèiomis EB sutarties nuostatomis. Taèiau ðis pasiûlymas mums primena apie tai, jog neápareigojantys teisiniai dokumentai, tokie kaip elgesio taisyklës, irgi gali bûti naudingi. Tarp kita ko, ði strategija galbût pasitarnautø sveikatos apsaugos ir ðvietimo srityse.

ES ANTIDISKRIMINACINË TEISË IR LYTINË ORIENTACIJA - SANTRAUKA Ðiame skyriuje daugiausia dëmesio buvo skiriama Europos Sàjungos galimybëms ágyvendinti naujas diskriminacijà ávairiausiose gyvenimo srityse draudþianèias priemones. Kaip matëme, vienose srityse ES ðiø galiø turi daugiau, kitose maþiau. Darbo sferoje ES kompetencija yra átvirtinta ir tai, jog ES ruoðiasi uþdrausti diskriminacijà darbe, jau niekam nebekelia abejoniø. Dabar yra diskutuojama tik dël tokio uþdraudimo formø. Kitose srityse atsakomybë ið dalies priklauso ES, ið dalies - valstybiø vyriausybëms. Todël tam tikrais atvejais ES gali nuspræsti priimti privalomus teisinius aktus, o kai kada daugiau sprendimo laisvës palikti valstybëms narëms. Nëra jokios abejonës, jog dar praeis kaþkiek laiko kol ES lygmenyje bus sukurta iðsami diskriminacijà naikinanèiø ástatymø bazë, todël neprivalomi dokumentai, tokie kaip elgesio taisyklës arba rekomendacijos, gali bûti naudingi kaip priemonës, padedanèios átvirtinti privalomas normas. Svarbu nesumenkinti to vaidmens, kurá ðalia teisiniø iniciatyvø gali suvaidinti ES priimti veiksmø planai. Keitimosi patirtimi programos ir kiti panaðûs projektai gali tapti be galo svarbiu árankiu, kuriuo bus galima sukryþminti ávairiø valstybiø nariø ástatymus, o 29 Para. 25, þiûr. 3 pastabà aukðèiau

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

yra susiejami su kova prieð socialinæ atskirtá. Nepaisant to, 137 straipsnio 2 dalyje yra numatoma priimti tik keitimàsi informacija ir geriausia patirtimi skatinanèias priemones, o ne ápareigojanèius teisinius dokumentus.

3 skyrius: Lygios teisës ir ES politika

tai, tikëkimës, leis pagerinti bendrà apsaugos nuo diskriminacijos situacijà. Didþiulë 13 straipsnio nauda yra ta, jog jame iðaiðkinama pamatinë Europos Sàjungos pareiga dirbti diskriminacijos panaikinimo linkme ir sukuriamas lankstus pagrindas, kuris leidþia ðio tikslo siekimui pasitelkti paèias ávairiausias priemones. Svarbiausia yra tai, jog netgi tose srityse, kur pagrindinë atsakomybë tenka valstybëms narëms, bendrame politinës strategijos formavimo procese bûtina atkreipti dëmesá á lytinæ orientacijà ir apskritai á lygiø galimybiø uþtikrinimà. Jei jau paèiuose pradiniuose politikos formavimo proceso etapuose bus atsiþvelgiama á lygiø galimybiø principà, bus galima iðvengti netyèinës diskriminacijos ir jautriai atsiþvelgti á ávairiø bendruomeniø poreikius. 13 straipsnyje yra skatinama prioritetà teikti lygybës klausimams ir (tai yra ypaè svarbu) apie lytinæ orientacijà kalbama kaip apie vienà ið su ðiuo klausimu susijusiø aspektø. Markas Bellas yra Anglijos Lesterio Universiteto teisës katedros dëstytojas. Anksèiau ðis autorius yra paskelbæs savo mokslines studijas apie ES diskriminacijos panaikinimo ástatymà ir ES imigracijos ir prieglobsèio ástatymus.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Lygybës laisvo asmenø judëjimo srityje besiekiant Kees Waaldijk

ÁÞANGA Nëra abejoniø, kad Europos Sàjungai suteikta kompetencija leidþia priimti teisiðkai ápareigojanèius ástatymus migracijos ar laisvo asmenø judëjimo srityje (EB sutarties 3 ir 14 straipsniai). Tai galioja ne tik darbuotojams ið ES ðaliø (39 ir 40 EB sutarties straipsniai), bet taip pat bet kuriam kitam ES pilieèiui (17, 18 ir 43 EB sutarties straipsniai), taip pat treèiøjø ðaliø pilieèiams. Bûtent dël to migracija yra ta sritis, kur bet kokia kovos su diskriminacija dël lytinës orientacijos priemonë neabejotinai pateks á 13 straipsnio galiojimo sferà. Kaip laisvas asmenø judëjimas yra vienas pagrindiniø ES principø, taip ir laisvo asmenø judëjimo apribojimai yra vienas pagrindiniø diskriminacijos dël lytinës orientacijos elementø. Beveik visose ES ðalyse yra priimtos ir galioja imigracijos taisyklës, kurios yra labiau palankios skirtingø lyèiø (vedusiems) nei vienos lyties partneriams. Daþnai ðios taisyklës tos paèios lyties partneriø iðvis nepripaþásta.1 Daugelyje nacionaliniø imigracijos ástatymø taip pat yra ávairiø diskriminacijos dël lyties, tautinës kilmës, sveikatos ar amþiaus apraiðkø, todël migracija yra viena ið tø srièiø, kurioje antidiskriminacinës priemonës (numatytos 13 straipsnyje) yra ypaè reikalingos. Taèiau 13 straipsnio pagrindu parengta privaloma teisinë priemonë, kuri ES valstybes ápareigotø uþdrausti diskriminacijà dël lytinës orientacijos (ir t.t.) migracijos srityje, iðspræstø tik dalá ðios problemos. Gëjus ir lesbietes diskriminuojanèias imigracijos taisykles yra priëmæ ne tik valstybës narës, bet ir pati ES. Viename svarbiausiø savo reglamentø, Tarybos reglamente dël darbo judëjimo laisvës Bendrijos ðalyse (1612/68 EEC), numatytos kai kurios imigracijos teisës yra 1 þr. K. Waaldijk: The Legal Situation in the Member States , K. Waaldijk and A.

Clapham (eds.): Homosexuality: A European Community Issue, Dordrecht/Boston/ London: Martinus Nijhoff Publishers 1993, pp. 71-130; taip pat þiûr. nuolat atnaujinamà World Legal Survey ILGA interneto svetainëje http://www.ilga.org

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

4 skyrius: Lygybës laisvo asmenø judëjimo srityje besiekiant

Ketvirtasis skyrius:

4 skyrius: Lygybës laisvo asmenø judëjimo srityje besiekiant

iðskirtinë heteroseksualiø sutuoktiniø privilegija. Ði tos paèios lyties partnerius (ir skirtingø lyèiø nevedusius partnerius) iðskirianti nuostata nuo 1968 metø buvo atkartojama ávairiose EB taisyklëse dël nevarþomo judëjimo.2 Todël 13 straipsnis turi bûti suprantamas ne tik kaip papildomas teisinis pagrindas, draudþiantis ES valstybëms taikyti diskriminacinius ástatymus, taèiau ir kaip átikinamas kvietimas panaikinti arba pakeisti diskriminacines nuostatas paèios EB teisëje. Pastarojo tikslo turëtø bûti siekiama iðleidþiant naujus ástatymus, taèiau ið dalies ðio rezultato galima pasiekti ir teismine atitinkamø reglamentø ir direktyvø interpretacija. 13 straipsnis turi bûti suprantamas ir kaip pagrindinis principas, kuriuo remiantis turëtø bûti ruoðiamos naujajame 63 EB sutarties straipsnyje numatytos imigracinës politikos priemonës. Homoseksualø diskriminacija migracijos sferoje gali pasireikðti ávairiomis formomis. Uþsienieèiø partneriø imigracijos taisyklëse galima aptikti maþiausiai keturias diskriminacijos formas. Daugiau imigracijos teisiø gali bûti suteikiama (arba jos yra suteikiamos lengviau): 1. vedusiems (skirtingø lyèiø) sutuoktiniams nei nevedusiems partneriams ði nuostata yra EB ir daugelio valstybiø teisës normose; praktiðkai tai reiðkia netiesioginæ diskriminacijà dël lytinës orientacijos, dël to kad tos paèios lyties partneriams kol kas dar nëra leidþiama tuoktis; 2. vedusiems skirtingos lyties sutuoktiniams nei registruotiems tos paèios lyties partneriams taip yra tø ðaliø ástatymuose, kurios nepripaþásta uþsienio partnerysèiø registracijos; tokia diskriminacija galëtø bûti vadinama tiesiogine diskriminacija dël lytinës orientacijos, nes pagrindinis skirtumas tarp santuokos ir registruotos partnerystës yra tai, jog pastaroji yra prieinama tos paèios lyties poroms; 3. vedusiems skirtingos lyties sutuoktiniams nei tos paèios sutuoktiniams ði tiesioginës diskriminacijos dël lytinës orientacijos forma pradës egzistuoti tik tada, kai nors vienos ðalies ástatymuose tos paèios lyties poroms bus leista sudaryti santuokà;

2 Þr. ðias direktyvas: 73/148, 75/34, 90/364, 90/365, 90/366, 93/96.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Atrodo, kad pirmojo tipo diskriminacijos paskelbimas uþ ástatymo ribø teisminiu keliu ar priimant naujus ástatymus bus didesnis perversmas, ir jo pasiekti bus sunkiau nei antrojo, treèiojo ar ketvirtojo diskriminacijos tipø uþdraudimo. Ðiø paskutiniøjø trijø tipø diskriminacijos uþdraudimas bus naudingas tik maþoms þmoniø grupëms ir turës labai ribotà átakà tik kai kurioms nacionalinëms ar europinëms imigracijà reguliuojanèioms normoms. Taèiau tokie riboti pakeitimai gali paruoðti dirvà visiðkam heteroseksualiø sutuoktiniø ir nevedusiø homoseksualiø partneriø teisiø suvienodinimui. Taèiau yra ir daugelis kitø lesbieèiø ir gëjø laisvà judëjimà Europos Sàjungoje varþanèiø kliûèiø. Pavyzdþiui, homoseksualius santykius reguliuojantieji ástatymai yra grieþtesni, tos paèios lyties partneriams nëra suteikiamas toks pat pripaþinimas ðeimos ir socialinio saugumo ástatymuose, jiems nëra prieinamas sveikatos draudimas ir pensijos. Visi ðie apribojimai gali þenkliai varþyti gëjø ir lesbieèiø galimybes bei sumaþinti norà persikelti á kità ðalá. Kai kurias kliûtis galima bandyti paðalinti tiesiogiai remiantis aukðèiau paminëtomis EB sutarties nuostatomis dël laisvo asmenø judëjimo. Taèiau èia nebus aptariamas nei ðis sudëtingas klausimas, nei tai, kiek 13 straipsnis gali pasitarnauti reikalaujant tokiø nuostatø panaikinimo. Likusioje ðio skyriaus dalyje bus apþvelgiama Europos Sàjungos pilieèiø ir treèiøjø ðaliø pilieèiø padëtis pagal ES imigracijos ástatymus. Kalbant apie ES pilieèius, daugiausia dëmesio bus skiriama vienoje kurioje nors ES valstybëje dirbantiems kitos ES valstybës pilieèiams. Kadangi panaðios normos yra taikomos kitø pilieèiø kategorijø (pavyzdþiui, studentø, pensininkø) judëjimui ES ribose, atskirai ðios kategorijos nebus aptariamos.

3 Taèiau ji nuo 1985 iki 1994 metø galiojo Jungtinëje Karalystëje.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

4 skyrius: Lygybës laisvo asmenø judëjimo srityje besiekiant

4. nevedusiems skirtingos lyties partneriams lyginant su nevedusiais tos paèios lyties partneriais atrodo, kad ði tiesioginës diskriminacijos dël lytinës orientacijos forma yra gana reta imigracijos srityje (nors gana daþnai pasitaiko darbo ir aprûpinimo bûstu srityse).3

4 skyrius: Lygybës laisvo asmenø judëjimo srityje besiekiant

1. ES PILIEÈIAI: DARBUOTOJAI A.

TEISINIS TOS PAÈIOS LYTIES PARTNERIØ STATUSAS

Imigracines ES pilieèiø partneriø, besinaudojanèiø ES ástatymuose numatyta judëjimo laisve, teises visiðkai reguliuoja ES teisë. Ðie pilieèiai turi teisæ bûti kartu su savo vedusiais partneriais. Darbuotojams ði teisë yra numatyta Tarybos reglamento dël darbo judëjimo laisvës Bendrijos ðalyse (1612/68 EEC) 10 straipsnyje:4

10 straipsnis 1. Asmenys, nepriklausomai nuo jø tautybës, turi teisæ gyventi kartu su valstybës-narës pilieèiu, kuris dirba kitos valstybës-narës teritorijoje, jeigu jie yra: (a) jo sutuoktinis ir vaikai iki 21 metø arba tokie, kuriuos jam reikia iðlaikyti; (b) jo iðlaikomi giminaièiai pagal kylanèià tokio darbininko ir jo sutuoktinio genealogijos linijà. 2. Valstybës-narës turi stengtis priimti ir kitus 1 punkte nepaminëtus tokios ðeimos narius, jeigu jie yra iðlaikomi tokio darbininko arba gyvena jo namuose, kurie yra toje ðalyje, ið kurios jis atvyko. 3. Dël prieþasèiø, nurodytø 1 ir 2 punktuose, toks darbininkas savo ðeimà turi aprûpinti tokiu bûstu, kokiuose paprastai gyvena vietiniai darbininkai to rajono, kuriame jis yra ásidarbinæs; taèiau dël ðios nuostatos neturi bûti diskriminacijos tarp vietiniø darbininkø ir ið kitø valstybiø-nariø atvykusiø darbininkø. Reed atveju Teisingumo teismas nusprendë, kad reglamente 1612/68 naudojamas terminas sutuoktinis reiðkia tik vienà ið santuokoje gyvenanèiø asmenø.5 Todël atrodytø, kad su tos paèios lyties partneriu gyvenanèiam darbuotojui ðis reglamentas neduoda jokios naudos. Daugeliu atvejø lengviausias kelias bûtø jiems abiems atskirai remtis judëjimo laisve. Tokiu bûdu jie abu atskirai vienas nuo kito gautø teisæ apsigyventi toje ðalyje, pavyzdþiui, kaip darbuotojai, 4 Official Journal [1968] L 257/2. 5 C-59/85, Netherlands v. Ann Florence Reed [1986] ECR 1283, para. 15. Þodis tik

kursyvu paryðkintas autoriaus.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Jeigu Reed byloje priimtas sprendimas dar galioja, tos paèios lyties partneriams lieka vienintelë iðeitis susituokti. Gali bûti, kad gana greit tai bus ámanoma, jei tarkim Havajø ar Vermonto Aukðèiausiasis teismas nuspræstø, kad tos paèios lyties santuokos yra leistinos. Be to, labai gali bûti, kad dar iki 2000 metø pabaigos Olandijos parlamentas priims ástatymo projektà, kuris suteiks teisæ tuoktis tos paèios lyties poroms7 . Þinoma, Teisingumo teismas gali ignoruoti naujausius poslinkius Ðiaurës Amerikos regione ir þodþio sutuoktinis reikðmæ susiaurinti palikdamas jam tik tradicinæ santuokos tarp heteroseksualiø asmenø reikðmæ. Taèiau ástatymiðkai ignoruoti Nyderlanduose áregistruotà tos paèios lyties santuokà Teismui bus gana sudëtinga, nes ðeimos teisë neabejotinai priklauso valstybiønariø kompetencijos srièiai. Todël reikia manyti, kad Teismas gerbs tokios santuokos teisëtumà. Tokiu atveju tos paèios lyties sutuoktinis reglamento 1612/68 prasme reikð sutuoktiná ir treèiojo tipo diskriminacijos (þiûr. aukðèiau) bus iðvengta. Tokio rezultato bûtø galima greièiau pasiekti á reglamentà átraukus skirsná dël diskriminacijos panaikinimo. Taèiau vien ðitoks sàvokos sutuoktinis prasmës iðplëtimas nebus pakankama priemonë. Tam, kad bûtø panaikinta antrojo tipo diskriminacija, ði sàvoka maþø maþiausiai turi apimti ir registruotuosius partnerius. Daugelá santuokos poþymiø turinti registruotoji partnerystë jau buvo áteisinta Danijoje, Ðvedijoje, Nyderlanduose ir uþ ES ribø Norvegijoje, Islandijoje bei Grenlandijoje. Panaðûs ástatymai yra ruoðiami Prancûzijoje, Belgijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir kai kuriose ES nepriklausanèiose ðalyse: Èekijos Respublikoje, Ðveicarijoje ir Slovënijoje. ES negali ignoruoti ðiø, daugelyje ðaliø vykstanèiø, tendencijø. Teisiniu poþiûriu tarp santuokos ir registruotosios partnerystës yra daug panaðumø, todël Teisingumo teismui nebus sunku iðplësti sàvokos sutuoktinis prasmæ, á jà átraukiant ir 6 Deja, vyriðkos giminës ávardþiai ES teisinëse normose yra labai daþnai vartojami

kalbant tiek apie vyrus, tiek apie moteris.

7 Ástatymo projektas Nr. 26672, Parlamentui buvo pristatytas 1999 m. liepos mën. 8

d.; jo vertimà á anglø kalbà ir santraukà galite rasti 1999 m. rugpjûèio mën. EuroLetter ; naujausia informacija apie ðá ruoðiamà ástatymà yra pateikiama Internete: www.coc.nl/index.html?file=marriage.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

4 skyrius: Lygybës laisvo asmenø judëjimo srityje besiekiant

savarankiðkai dirbantys asmenys, studentai arba pensininkai. Taèiau kartais gali atsitikti taip, kad tokio darbuotojo partneris negalës gauti darbo, neturës reikiamø ágûdþiø, lëðø ir/arba priklausys tam tikrai amþiaus grupei, arba jis nebus ES pilietis ir jie negalës disponuoti ðia teise. Todël kyla klausimas: ar pagal reglamento 1612/68 nuostatas6 tos paèios lyties partneris kaip nors gali bûti laikomas jo sutuoktiniu ?

4 skyrius: Lygybës laisvo asmenø judëjimo srityje besiekiant

registruotuosius partnerius.8 Sprendimas, kurá Teismas priims byloje D. ir Ðvedija prieð Tarybà,9 parodys ar Teismas nori þengti toká þingsná. Nëra reikalo laukti precedentinës imigracinës bylos: 13 straipsnis yra svarus argumentas uþ tai, kad reglamentas 1612/68 bûtø pakeistas ir registruotiesiems partneriams bûtø suteiktos lygiai tokios pat teisës, kokias ðiuo metu turi vedæ heteroseksualûs partneriai. Ðiuo metu sàvoka sutuoktinis neapima nevedusiø (ir neregistruotø) partneriø. Tai buvo pagrindinis Reed bylos rezultatas. Taèiau toje byloje nagrinëjamas atvejis buvo susijæs su skirtingø lyèiø sugyventiniais, o ne su tos paèios lyties sugyventiniais, kurie galimybës susituokti neturi. Be to, ðis sprendimas buvo priimtas 1986 metais, o nuo to laiko jau daug kas yra pasikeitæ tiek socialinëje, tiek teisës sferoje.10 Reed byloje Teisingumo Teismo priimtame sprendime yra sakoma: reglamentas 1612/68 yra pilnai ápareigojantis ir tiesiogiai galioja visose ES valstybëse. Taigi, Teismo pateikta ðio reglamento nuostatos interpretacija galioja visose valstybëse-narëse, ir, formuluojant naujausiais socialinës sferos poslinkiais pagrástà bet kokio teisinio termino interpretacijà, bûtina atsiþvelgti á visoje Bendrijos teritorijoje, o ne vien tik kurioje nors vienoje valstybëjenarëje, susiklosèiusià situacijà. Toliau Teismas daro iðvadà, kad nëra jokio socialinio pagrindo, kuriuo bûtø galima pateisinti ðio termino traktavimà platesne prasme . 11 Turint omenyje vëliau ávykusius pokyèius daugelio ES valstybiø teisëje, ðie þodþiai suteikia ðiokios tokios vilties, taèiau, atsiþvelgiant á Teismo sprendimà Grant byloje (þr. 2 skyriø), dar nëra visiðkos garantijos, kad Teismà pavyks átikinti panaikinti Reed byloje priimtà sprendimà. Atrodo, kad norint uþkirsti kelià pirmojo ir ketvirtojo tipø diskriminacijai, þymiai patikimesnis bûdas bûtø parengti reglamento 1612/68 ástatymines pataisas. Reikalavimà átraukti sugyventinius á reglamento 1612/68 galiojimo sferà galima bûtø argumentuoti 10(2) straipsniu, kuris numato, 8 K. Waaldijk: Free Movement of Same-Sex Partners , Maastricht Journal of European

and Comparative Law, 3/1996, pp. 271-285; and K. Waaldijk: La libre circulation des partenaires de même sexe , in D. Borrillo (ed.): Homosexualités et Droit, Paris: Presses Universitaires de France 1998, pp. 210-230. 9 D. yra Tarybos darbuotojas ir reikalauja, kad jo registruotam partneriui bûtø suteiktos darbuotojø sutuoktiniams numatytos lengvatos. Ðiuo atveju Pirmosios instancijos teismas savo 1999 m. sausio mën. 28 d. sprendimu (T-264/97) atsisakë (mano nuomone, neteisëtai) gerbti Ðvedijos ðeimos ástatymà ES personalo ástatymo srityje. 10 Nuo to laiko buvo daug kartø siûloma sàvokos sutuoktinis aiðkinimà praplësti átraukiant ir nevedusius/neregistruotus sugyventinius. Þr. taip pat: H. C. Taschner: Free movement of students, retired persons and other European citizens , in H. G. Schermers et al. (eds.): Free Movement of Persons in Europe, Dordrecht/Boston/London: Martinus Nijhoff Publishers 1993, pp. 427-436; H. U. Jessurun d Oliveira: Lesbians and Gays and the Freedom of Movement of Persons , in K. Waaldijk and A. Clapham, 1 pastaba aukðèiau, pp. 289-316. 11 1986 m. balandþio mën. 17 d. sprendimo 12, 13 ir 15 paragrafai.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

SIÛLOMI ÁSTATYMO PAKEITIMAI

Komisija pripaþino, kad reglamentas 1612/68 (taip pat ir jo nuostatos dël ðeimos nariø) turi bûti papildytas. Tuo tikslu 1998 m. spalio mën. 14 d. Tarybai ji pateikë pasiûlymà.14 Pasiûlymas remiasi EB sutarties 40 ir 251 straipsniais, ir jam priimti Taryboje uþtektø kvalifikuotos balsø daugumos. Naujasis siûlomo 10 straipsnio pirmojo paragrafo tekstas yra toks:

12 Þr. daugiau: M. Supperstone ir D. O Dempsey: Immigration: The Law and Practice ,

London: Longman 1994; A. Clapham and J. H. H. Weiler: Lesbians and Gay Men in the European Community Legal Order , in K. Waaldijk and A. Clapham, above note 1, pp. 7-69; N. Blake: Family Life in Community Law: The Limits of Freedom and Dignity , in E. Guild (ed.): The Legal Framework and Social Consequences of Free Movement of Persons in the European Union, The Hague/Boston/London: Kluwer Law International 1999, pp. 7-17. 13 Þr. : ECHR judgment of 22 April 1997 in the case X, Y and Z v. the United Kingdom. 14 COM (1998) 394 final 98/0229(COD), adopted by the Commission on 22 July 1998; Official Journal [1998] C 344/9. Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

4 skyrius: Lygybës laisvo asmenø judëjimo srityje besiekiant

valstybës-narës turi stengtis priimti ir kitus 1 punkte nepaminëtus tokios ðeimos narius, jeigu jie yra iðlaikomi darbininko arba gyvena jo namuose, kurie yra toje ðalyje, ið kurios jis atvyko . Visa problema yra dviejuose þodþiuose. Þodis stengtis reiðkia, kad tokie ðeimos nariai tikros teisës imigruoti neturi ir valstybëms-narëms tenka tik neapibrëþta pareiga stengtis padëti ðeimoms vël susijungti. Kitas þodis - ðeimos - kelia abejoniø, ar ði nuostata yra taikytina sugyventiniams, juo labiau, jei jie yra tos paèios lyties sugyventiniai. Buvo árodinëjama, kad tos paèios lyties asmenys turi bûti laikomi ðeimos nariais.12 Tai puikiausiai derintøsi ir su Europos Þmogaus Teisiø Teismo palaipsniui pleèiama Europos þmogaus teisiø konvencijos 8 straipsnyje naudojamos sàvokos ðeimyninis gyvenimas prasme.13 Ið 10 straipsnio 1 dalies formuluotës taip pat yra aiðku, kad tuomet, kai antroje to paties straipsnio dalyje kalbama apie ðeimà, turima galvoje platesnë ðio þodþio samprata nei jau ir taip platus sutuoktiniø, tëvø, vaikø, seneliø ir anûkø ratas. Todël ðios nuostatos aiðkinimas, jog ji apima ir bet kurios lyties sugyventinius, atitiktø EB sutarties 13 straipsnio principus. Atitinkama ástatyminë pataisa èia taip pat bûtø geriausias lygiateisiðkumo átvirtinimo bûdas. Tuo pat metu prievolë stengtis turi bûti paversta pilnateise. Atrodo, kad papildomos sàlygos, kuriose kalbama apie darbuotojo iðlaikomus arba jo namuose gyvenanèius asmenis, yra daugiau nei pakankama garantija, jog ðia teise nebus galima naudotis netinkamu bûdu.

4 skyrius: Lygybës laisvo asmenø judëjimo srityje besiekiant

1. Asmenys, nepriklausomai nuo jø tautybës, turi teisæ gyventi kartu su valstybës- narës pilieèiu, kuris dirba kitos valstybësnarës teritorijoje, jeigu jie yra: (a) jo sutuoktinis arba bet kuris kitas asmuo, kuris pagal priimanèios valstybës- narës ástatymus yra prilyginamas sutuoktiniui, bei jø vaikai; (b) giminaièiai pagal kylanèià tokio darbininko ir jo sutuoktinio genealogijos linijà; (c) bet kuris kitas darbininko arba jo sutuoktinio ðeimos narys, jeigu jis yra ðio darbininko iðlaikomas arba gyvena jo namuose, kurie yra toje valstybëje-narëje, ið kurios jis atvyko. Komisija taip pat pasiûlë á reglamentà 1612/68 átraukti naujà straipsná:

1a straipsnis Taikant ðá reglamentà, bet kokia diskriminacija dël lyties, rasinës ar tautinës priklausomybës, religijos, ásitikinimø, negalios, amþiaus ar lytinës orientacijos turi bûti draudþiama. Priëmus siûlomas pataisas, bus þengti tam tikri þingsniai áteisinant ES darbuotojø tos paèios lyties partneriø lygias teises. Nors ðis pasiûlymas tiesiogiai nesiremia 13 straipsniu, Komisija veikiausiai já supranta kaip vienà ið ðio straipsnio ágyvendinimo etapø. Taèiau pasiûlymas yra per daug neapibrëþtas, todël negali garantuoti pilno diskriminacijos dël lytinës orientacijos panaikinimo. Dël ketvirtojo tipo diskriminacijos 1a straipsnyje siûloma nediskriminavimo nuostata turëtø bûti pakankama kliûtis, trukdanti kuriai nors valstybei-narei nevedusiems tos paèios lyties partneriams teikti maþiau teisiø imigracijos srityje nei vedusiems prieðingø lyèiø partneriams. Ið sprendimo Grant byloje seka, jog Teisingumo teismas toká skirstymà vadina diskriminacija dël lytinës orientacijos. Siûlomas 1a straipsnis valstybëms-narëms leis aiðkiai suprasti, jog laisvo dirbanèiøjø ir jø partneriø judëjimo srityje yra draudþiama skirstyti asmenis ðiuo pagrindu. Ðis straipsnis turëtø bûti taip pat pakankama priemonë treèiojo diskriminacijos tipo atveju, jei nevienodos teisës bus suteikiamos vedusiems tos paèios lyties sutuoktiniams ir prieðingos lyties sutuoktiniams.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Kalbant apie pirmojo tipo diskriminacijà (nevedusiø sugyventiniø diskriminacija vedusiø sutuoktiniø atþvilgiu), pasiûlymas nëra pakankamai konkretus. Jame ir toliau yra vartojamas þodis ðeima , kurá valstybinës valdþios ástaigos gali ir toliau interpretuoti kaip neapimantá nevedusiø (tos paèios lyties) partneriø. Nëra garantijø, kad Teismas bus pasiruoðæs þodá ðeima interpretuoti sutinkamai su siûlomame 1a straipsnyje numatytomis nediskriminavimo nuostatomis. Todël turi bûti áterptas punktas, kuriame bûtø nurodyta, jog 10(1) straipsnyje esanti frazë ðeimos narys taip pat reiðkia ir bet kurios lyties kartu gyvenantá partnerá. Ðio siûlomo teksto privalumas yra tas, jog tai kitiems ðeimos nariams suteikia konkreèias teises, o ne vien tik ápareigoja valstybes nares stengtis . Taèiau, 1999 m. geguþës mën. 4 d. Parlamentas ðá pasiûlymà gerokai suðvelnino, iðbraukdamas þodþius arba gyvena jo namuose, kurie yra toje valstybëje-narëje, ið kurios jis atvyko .16

15 Amendment 6 to the Hermange Report of the European Parliament: A4-0252/99. 16 Amendment 7 to the Hermange Report of the European Parliament: A4-0252/99.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

4 skyrius: Lygybës laisvo asmenø judëjimo srityje besiekiant

Taèiau, kalbant apie registruotø partneriø diskriminacijà vedusiø sutuoktiniø atþvilgiu (antrojo tipo diskriminacija), pasiûlymas nëra pakankamai konkretus. Þodþiai bet kuris kitas asmuo, kuris pagal priimanèios valstybës narës ástatymus yra prilyginamas sutuoktiniui reiðkia, kad vienos valstybës-narës registruotieji partneriai kitoje valstybëje gaus tas paèias teises kaip ir vedæ sutuoktiniai tik tuo atveju, jei joje bus priimtas partnerystës ástatymas. Tai, be abejo, apribotø ES darbuotojø registruotøjø partneriø judëjimo laisvæ, nes toks ástatymas kol kas yra priimtas tik keliose ES valstybëse. Ðá apribojimà galima paðalinti áterpiant þodþius arba tos valstybës narës, ið kurios jis atvyko , arba iðbraukiant þodþius pagal priimanèios valstybës-narës ástatymus . Pirmasis bandymas tokiu bûdu padaryti siûlomà pataisà 1999 m. geguþës mën. 4 d. ES Parlamente buvo atmestas nedidele balsø persvara.15

4 skyrius: Lygybës laisvo asmenø judëjimo srityje besiekiant

2. TREÈIØJØ ÐALIØ PILIEÈIAI Kol kas dar nëra ápareigojanèiø ES teisiniø normø, kurios reglamentuotø ne ES pilieèiø uþsienio partneriø imigracijà. Taèiau naujasis 63(3) straipsnis numato, kad per penkerius metus nuo Amsterdamo sutarties ásigaliojimo turës bûti priimtos ES teisës normos, reglamentuojanèios kelis imigracijos teisës aspektus, áskaitant ir ðeimø susijungimà. Tokiu bûdu imigracijos politika buvo perkelta ið taip vadinamo treèiojo ramsèio á pirmàjá ramstá, t.y. á Europos Bendrijø institucijø kompetencijà. Dabar tam tikras vaidmuo ðioje srityje yra suteiktas tiek Parlamentui, tiek Teisingumo teismui. Tokiø teisiniø normø projektø ruoðimui ákvëpimo greièiausiai suteiks ir 1993 m. birþelio mën. 1 d. ES valstybiø imigracijos ministrø priimta teisiðkai neápareigojanti rezoliucija Dël valstybiø-nariø ðeimø susijungimo politikos harmonizavimo nacionalinëse teisës sistemose 17 ir Komisijos pasiûlymas Dël Konvencijos, reguliuojanèios treèiøjø ðaliø pilieèiø priëmimà á Europos Sàjungos valstybes-nares normø , kuris Tarybai buvo pateiktas 1997 m. liepos mën. 30 d.18 1993 metø rezoliucijoje yra septyniolika principø, reglamentuojanèiø valstybiø nariø politikà ðeimø susijungimo srityje . Ðie principai nëra teisiðkai privalomi, bet ministrai susitarë uþtikrinti, kad iki 1995 m. sausio mën. 1 d. jø valstybiø nacionalinë teisë bus priderinta prie ðiø principø (penktasis preambulës paragrafas). Principai galioja tik ne EB valstybiø pilieèiø ðeimø nariams, kurie teisëtai gyvena valstybësnarës teritorijoje, ir kuriø statusas jiems leidþia tikëtis gauti pastovø arba ilgalaiká leidimà gyventi . Sutinkamai su 2 principu, valstybës narës greièiausiai suteiks leidimà gyventojo sutuoktiniui (tai yra su juo/ja priimanèioje valstybëje-narëje pripaþintais santuokiniais ryðiais susijusiam asmeniui) ir jø vaikams. Kai dël kitø ðeimos nariø , valstybës-narës tik pasilieka galimybæ leisti jiems ávaþiuoti ir pasilikti, jei yra nenuginèijamos prieþastys, kurios pateisina tokiø asmenø buvimà (10 principas). 1997 metais pateiktas Komisijos pasiûlymas dël konvencijos dar aiðkiau atskiria nevedusius partnerius. Sutinkamai su 26(1) straipsniu, teisëtai gyvenanèio treèiosios ðalies pilieèio sutuoktinis bus priimamas tik

17 SN 2828/1/93 WGI 1497 REV 1; pilnà tekstà ir komentarus galite rasti: E. Guild: The Developing Immigration and Asylum Policies of the European Union , The Hague/ Boston/London: Kluwer Law International 1996. 18 COM(97) 387 final 97/0227 (CNS), Official Journal [1997] C 337/9; komentarø ieðkokite: S. Peers: Raising Minimum Standards, or Racing for the Bottom? The Commission s Proposed Migration Convention , in E. Guild, above note 12, pp. 149166.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Akivaizdu, kad iki ðiol, ruoðiant ES teisinius tekstus dël ðeimø susijungimo, nebuvo atsiþvelgiama á nediskriminavimo principà, kurá numato 13 straipsnis. Dabar 13 straipsnis gali vaidinti svarbø vaidmená, uþtikrinant, kad 63 EB sutarties straipsnio pagrindu priimamose EB imigracijos normose bûtø numatytos tos paèios teisës ir treèiøjø ðaliø pilieèiø tiek vedusiems ar registruotiesiems, tiek nevedusiems skirtingos lyties, bei nevedusiems tos paèios lyties partneriams. Diskriminacijà dël pilietybës draudþiantis 12 EB sutarties straipsnis gali padëti uþtikrinti, jog nebus diskriminuojamos ES ir treèiøjø ðaliø pilieèiø ðeimø susijungimo teisës.19 Pabëgëliø pripaþinimas yra jau kitas klausimas, taèiau su aptariama tema turi ir kai kà bendro. EB sutarties 63 straipsnio pirmojoje dalyje taip pat reikalaujama, kad per penkerius metus (skaièiuojant nuo 1999 m. geguþës mën. 1 d.) bûtø priimtos EB normos, nustatanèios minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti pabëgëlio statuso praðantys treèiøjø ðaliø pilieèiai . 1999 m. vasario mën. 10 d. Parlamentas priëmë rezoliucijà Dël ávairiø apsaugos formø, papildanèiø pabëgëlio statusà Europos Sàjungoje, derinimo (A4-0450/ 98). 14 paragrafe Parlamentas siûlo, kad papildoma apsauga bûtø taikoma asmenims, kurie pabëgo ið savo ðalies ir/arba negali sugráþti, nes pagrástai bijo, jog dël jø lytinës orientacijos galës tapti smurto aukomis. Asmens, bijanèio, jog savo ðalyje bus persekiojamas dël homoseksualumo, neáleidimà klasifikuoti kaip tiesioginæ diskriminacijà dël lytinës orientacijos, bûtø sunku, taèiau 13 straipsnis gali bûti panaudotas kaip stiprus argumentas, jog toks asmuo ið tikrøjø turi teisæ gauti pabëgëlio statusà.20

19 Þr. M. Bell: The New Article 13 EC Treaty: A Sound Basis for European AntiDiscrimination Law? , Maastricht Journal of European and Comparative Law, 1/1999, pp. 5-28. 20 Þr. A. Tanca: European Citizenship and the Rights of Lesbians and Gay Men in K. Waaldijk and A. Clapham, 1 pastaba auk èiau, pp. 267-288

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

4 skyrius: Lygybës laisvo asmenø judëjimo srityje besiekiant

tuo atveju, jei santuoka yra suderinama su pagrindiniais valstybësnarës teisës principais . Ið kitø ðeimos nariø, ðeimos susijungimo teisës praðyti galës tik iðlaikomi vaikai ir tëvai (26 straipsnio 3 dalis).

4 skyrius: Lygybës laisvo asmenø judëjimo srityje besiekiant

Apibendrinant reikëtø pasakyti, jog 13 straipsnis turi tarnauti tiek kaip teisinis pagrindas, tiek kaip politinis stimulas, pleèiant ir stiprinant vienà ið svarbiausiø EB teisës principø- laisvà asmenø judëjimà. Jis turi garantuoti, jog ði laisvë bûtø vienodai prieinama, nepriklausomai nuo pilietinio statuso arba lytinës orientacijos tiek ES pilieèiams, tiek treèiøjø ðaliø gyventojams, o taip pat jø partneriams, nepriklausomai nuo jø tautybës ar lyties.

Dr. Keesas Waaldijkas yra teisës mokslø magistras, Nyderlandø Leideno universiteto Teisës fakulteto dëstytojas ir mokslinis bendradarbis. Jis dësto kursà apie teisinius metodus ir specializuojasi teisës bei homoseksualumo srityje, yra Olandijos ðeimos reikalø tarybos narys, dirbæs teisës ekspertø komisijoje, kuri Olandijos vyriausybæ konsultavo teisës á santuokos suteikimà tos paèios lyties partneriams klausimais.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Lobistinë veikla Europos Sàjungoje: galimybë susipaþinti su dokumentais Madeleine de Leeuw

Savaime suprantama, jog tuo metu kai ES pradeda ágyvendinti naujas 13 straipsnio suteikiamas galias, lesbieèiø ir gëjø teises ginanèioms organizacijoms yra labai svarbu kontroliuoti politikos formavimo ir ástatymø leidybos procesus. Viena ið 1996/7 metø Tarpvyriausybinës konferencijos pamokø buvo tai, jog efektyvi lobistinë veikla neámanoma neþinant ES institucijose vykstanèiø debatø eigos, o tam savo ruoþtu yra bûtina turëti informacijà apie naujausius pasiûlymus politikos srityje. Ðiame skyriuje skaitytojas trumpai supaþindinamas su praktiniais dalykais, kuriuos bûtina þinoti norint susipaþinti su Europos Sàjungos dokumentais.

SPRENDIMØ PRIËMIMO PROCESO SKAIDRUMAS IR ATVIRUMAS Jei sprendimø priëmimo proceso skaidrumo ir atvirumo klausimas Sàjungoje anksèiau praktiðkai iðvis nebuvo gvildenamas, tai nuo 1992 metø jis tapo viena ið pagrindiniø diskusijø temø. Visuomenës debatai dël Mastrichto sutarties ratifikavimo ir tai, jog Danijoje surengtame referendume nebuvo surinkta pakankamai balsø ðios sutarties ratifikavimui, o Prancûzijos referendume uþ jos ratifikavimà pasisakë tik neþymi dauguma atëjusiø balsuoti, parodë, kad pilieèiai nutolo nuo Sàjungos bei nuo joje vykstanèiø sprendimø priëmimo procesø, bei prarado pasitikëjimà. Valstybës narës pagaliau suprato, kad tolesnis integracijos procesas neámanomas be pilieèiø pritarimo. Todël Sàjunga turëjo bûti priartinta prie jos gyventojø. Vienas ið bûdø ðito pasiekti yra skaidrumo ir atvirumo skatinimas. Tai ne tik pasitarnaus institucijø demokratizavimui, bet ir sustiprins Sàjungos teisëtumà paprastø pilieèiø akyse. Nuo 1992 metø institucijos ëmësi priemoniø tam, kad Sàjunga taptø atviresnë. Viena ið svarbiausiø priemoniø buvo 1993 metais priimtos Elgesio taisyklës dël visuomenës teisës susipaþinti su Komisijos ir 1 Code of Conduct (93/730/EC), O.J. 1993 L 340/41 (adopted on 6 December 1993).

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

5 skyrius: Lobistinë veikla Europos Sàjungoje: galimybë susipaþinti su dokumentais

Penktasis skyrius:

5 skyrius: Lobistinë veikla Europos Sàjungoje: galimybë susipaþinti su dokumentais

Tarybos dokumentais.1 Kita priemonë yra susijusi su Tarybos darbo tvarkos pakeitimu tam, kad esant tam tikroms aplinkybëms bûtø numatyti atviri debatai ir iðimtys, kai neturi bûti taikomas jos svarstymø konfidencialumo principas. 1995 metais, po dviejø ðiaurës ðaliø, kuriose tradiciðkai yra susiklosèiusi atvira vyriausybës sistema, prisijungimo ir naujo Ombudsmeno paskyrimo, skaidrumo ir atvirumo skatinimo tendencija ið dalies sustiprëjo. Ðie klausimai taip pat buvo pagrindiniu diskusijø objektu 1996 metais, kai buvo rengiamasi Tarpvyriausybinei konferencijai. Tai, jog Amsterdamo sutartyje atvirumo principui buvo suteiktas konstitucinis statusas rodo, jog pripaþástama ðiø klausimø svarba Sàjungai. Pagal papildytà 1 straipsná ES sprendimai turi bûti priimami kaip galima atviriau ir sprendimø procesas turi bûti kaip galima labiau priartintas prie pilieèiø. Be to pirmà kartà visi Sàjungos pilieèiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, nuolat gyvenantys ar turintys registruotà buveinæ valstybëje narëje ágavo teisæ susipaþinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (EB sutarties 255 straipsnis). Pagrindinius ðios teisës principus ir apribojimus Taryba ir Parlamentas nustatys iki 2001 metø geguþës mën. 1 d. Dabartiniu metu Komisija ruoðia ástatyminá pasiûlymà ðiuo klausimu. Elgesio taisyklës liks galioti iki naujø ástatymø priëmimo ir ásigaliojimo.

ELGESIO TAISYKLËS Elgesio taisyklës dël visuomenës teisës susipaþinti su Komisijos ir Tarybos dokumentais yra teisiðkai neprivaloma tarp institucijø sudaryta sutartis, kurioje yra numatyta paraiðkø dël susipaþinimo svarstymo tvarka ir prieþastys, dël kuriø ðios paraiðkos gali bûti atmetamos. Ðias taisykles institucijos ágyvendino atskirais sprendimais. Praðymai susipaþinti su dokumentais turi bûti pateikti laikantis ðiuose sprendimuose numatytø reikalavimø.2 Bendrasis taisyklëse iðdëstytas principas skelbia, kad visuomenei turi bûti suteikta teisë kuo plaèiau susipaþinti su Komisijos ir Tarybos turimais dokumentais. Taèiau, kaip yra nurodoma taisykliø 3 paragrafe, tai yra taikoma tik ðiø dviejø institucijø sudarytiems 2 Council Decision (93/731/EC) on public access to Council documents, O.J. 1993 L 340/

43 (adopted on 20 December 1993); Commission Decision (94/90/ECSC, EC, Euratom) on public access to Commission documents, O.J. 1994 L 46/58 (adopted on 8 February 1994). Pirmajame Komisijos sprendimo straipsnyje yra skelbiama, kad buvo priimtos Elgesio taisyklës, o likusioje ðio dokumento dalyje yra detaliau iðdëstoma paraiðkø dël susipaþinimo su dokumentais nagrinëjimo tvarka. Tuo tarpu Tarybos sprendime ið esmës yra atkartojamos, su kai kuriais pakeitimais, Elgesio taisyklëse iðdëstytos susipaþinimui su dokumentais taikomos taisyklës ir sàlygos.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Pagal ðias taisykles bet kuris asmuo, norëdamas susipaþinti su dokumentais, gali (raðtu) kreiptis nenurodydamas jo susidomëjimà paskatinusiø prieþasèiø. Atsakymai á tokius paklausimus turi bûti pateikti per vienà mënesá. 4 Jei teisë susipaþinti yra suteikiama, pareiðkëjas gali su dokumentu susipaþinti vietoje, arba papraðyti, kad jam bûtø atsiøsta dokumento kopija. Komisija gali savo nuoþiûra nustatyti dokumentø kopijø kainø nustatymo sistemà, taèiau Tarybos dokumentø kopijø kaina yra fiksuota. Jos dokumentas kainuoja 10 eurø, taèiau jei jo apimtis yra didesnë negu 30 puslapiø, papildomai dar priskaièiuojama po 0,036 euro uþ puslapá. 5 Jei praðymas atmetamas, pareiðkëjas yra informuojamas apie neigiamo atsakymo prieþastis ir jis per vienà mënesá gali, pateikdamas taip vadinamà patvirtinamàjá pareiðkimà , reikalauti sprendimà perþiûrëti. Komisijoje pirminius praðymus susipaþinti su dokumentais svarsto atitinkamas generalinis direktoratas arba departamentas, patvirtinamuosius pareiðkimus generalinio sekretoriato skyrius. Praðymai susipaþinti su Tarybos dokumentais svarstomi Tarybos sekretoriato F generaliniame direktorate.6 Jeigu patvirtinamasis pareiðkimas yra atmetamas, pareiðkëjas per vienà mënesá gali paduoti skundà Ombudsmenui, arba sutinkamai su EB sutarties 195 ir 230 straipsniuose nurodytomis sàlygomis iðkelti bylà Teisingumo teisme. Kelias per Ombudsmenà turi tà privalumà, jog yra paprastas ir nieko nekainuoja. 3 Þr. Citizen s Guide on access to Commission documents, p. 15. 4 Atsakymui á Tarybai pateiktus pirminá praðymà ir á patvirtinamàjá pareiðkimà skirtas

laikas iðimties tvarka gali bûti pratæstas vienam mënesiui, þr. Council Decision of 6 December 1996 amending Council Decision 93/731/EC, O.J. [1996] L 325/19. 5 Commission Decision of 19 September 1996 amending Decision (94/90/ECSC, EC, Euratom) of 8 February 1994 on public access to Commission documents; þr. Decision of the Secretary General of the Council of 27 February 1996 relating to fees in the context of public access to Council documents, O.J. [1996] C 74/3. 6 Patvirtinamøjø praðymø atveju atsakymà parengia generalinis sekretoriatas, taèiau sprendimà dël patvirtinamojo pareiðkimo priima Informacijos darbo grupë (viena ið pastoviø darbo grupiø, ji atlieka parengiamàjá Tarybos darbà). Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

5 skyrius: Lobistinë veikla Europos Sàjungoje: galimybë susipaþinti su dokumentais

dokumentams, o tais atvejais kai kurioje nors ið ðiø institucijø esantis dokumentas buvo parengtas fizinio ar juridinio asmens, valstybës narës, kitos Bendrijos institucijos arba bet kokios nacionalinës arba tarptautinës organizacijos, paraiðka turi bûti siunèiama tiesiogiai to dokumento autoriui. Pavyzdþiui, prie Komisijos sudarytø (tarnybiniø) dokumentø yra priskiriami parengiamieji dokumentai, tokie kaip ástatymø projektø pasiûlymai, tarpiniai praneðimai ir aiðkinamieji dokumentai, tokie kaip memorandumai ir studijos. 3 Taryboje platinami dokumentai, pavyzdþiui, generalinio sekretoriato parengtos pastabos, Pirmininkaujanèios valstybës narës pastabos/ praneðimai ir suvestinës ataskaitos.

5 skyrius: Lobistinë veikla Europos Sàjungoje: galimybë susipaþinti su dokumentais

Taisyklës numato, kad kuo platesnio susipaþinimo principui gali bûti taikomos dviejø kategorijø iðimtys. Pirmosios kategorijos iðimtys galioja tais atvejais, kai dokumento atskleidimas galëtø pakenkti: (a) visuomenës interesams (jei dokumentuose yra informacijos apie visuomenës saugumà, tarptautinius ryðius, valiutos stabilumà, teisminius procesus, ekspertizes ir tyrimus); (b) asmens ir asmeninio gyvenimo privatumo apsaugai; (c) konfidencialumo, kurio reikalauja tà informacijà pateikæs fizinis ar juridinis asmuo, arba kurio reikalauja informacijà pateikusios valstybës narës ástatymai, apsaugai. Kadangi ði kategorija yra privalomo pobûdþio, susiklosèius tam tikroms aplinkybëms, institucijos privalo neleisti susipaþinti su dokumentais.7 Pagal antràjà kategorijà institucijos gali atsisakyti leisti susipaþinti su dokumentais tam, kad apsaugotø institucijos interesus ir savo darbo konfidencialumà. Institucija gali savo nuoþiûra spræsti, ar leisti susipaþinti su susijusiais su jos darbu dokumentais. Carvel byloje8 Teismas pastebëjo, jog besinaudodamos laisve elgtis savo nuoþiûra institucijos turi pasverti pilieèiø interesus bei savo interesus savo darbo konfidencialumo iðsaugojimo srityje. Carvel bylos atveju Taryba automatiðkai atsisakë leisti susipaþinti su ávairiø Tarybos susirinkimø protokolais ir dokumentais remdamasi paprasèiausiai tuo, jog ðiuose dokumentuose buvo pateikta medþiaga apie Taryboje vykusias diskusijas. Vëliau ðá automatiðkà atsisakymà Teismas anuliavo, nes Taryba neávykdë savo ásipareigojimo pasverti abiejø pusiø interesus.

KOMISIJOS KOMITETAI Su Komisija susijusius komitetus galima padalinti á dvi grupes: á tuos, kuriuos ákûrë pati Komisija ir á tuos, kuriuos ákûrë Taryba. Á pirmàjà grupæ áeina daug konsultaciniø ir ekspertø grupiø, kurios padeda Komisijai diskusijose bei formuluojant politines iniciatyvas. Pagal susipaþinimo su dokumentais tvarkà apibrëþianèiø taisykliø nuostatas ðie komitetai yra laikomi Komisijos dalimi. Todël ðiø komitetø 7 Þr., pavyzdþiui, WWF bylà, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendë, kad

tyrimo dël galimos paþeidimo procedûros dokumentai, siekiant apsaugoti visuomenës interesus ir uþtikrinti konfidencialumà, kurio esant tokioms aplinkybëms valstybës narës turi teisæ tikëtis ið Komisijos, negali bûti pateikti. Case T105/ 95 WWF UK v. Commission [1997] ECR II313. 8 Þr. Case T194/94, John Carvel and the Guardian newspapers Ltd v. Council [1995] ECR II2765.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Antrajai kategorijai priklausantys taip vadinami komitologijos komitetai kontroliuoja ir padeda Komisijai ágyvendinti Tarybos sprendimus. Dar visai neseniai praðymai leisti susipaþinti su ðiø komitetø dokumentais (t.y. komitetø protokolais ir vidaus taisyklëmis) turëjo bûti pateikiami patiems komitetams, nes buvo laikoma, jog tai yra ne Komisijos, bet komitetø dokumentai. Ði padëtis pasikeitë priëmus naujà sprendimà, kuriame yra iðdëstyta Komisijai suteiktø galiø ágyvendinimo tvarka ( komitologijos sprendimas )9 ir yra numatyta, jog tokie dokumentai patenka á Elgesio taisykliø bei Komisijos sprendimo dël susipaþinimo su dokumentais galiojimo sritá. Be to, pagal ðá sprendimà Komisija privalo komitetø sàraðà skelbti Oficialiajame leidinyje ( Official Journal ) ir ásteigti vieðàjá registrà, kuriame bûtø renkami duomenys apie visus su komiteto veikla susijusius ir Parlamentui nusiøstus dokumentus.

VIEÐASIS TARYBOS REGISTRAS Nuo 1999 metø Taryba tvarko dokumentø registrà, pagal kurá galima surasti dominantá dokumentà. Registre yra nurodytas neáslaptintø dokumentø pavadinimas, numeris, autorius ir adresatas, jo sukûrimo ir archyvavimo data ir, kai dokumentas yra susijæs su kokiu nors susirinkimu, tokio susirinkimo data. Taèiau dokumento tekstas nëra pateikiamas, nes á sàraðà átraukti dokumentai pateikiami tik po to, kai sutinkamai su Tarybos sprendimu dël teisës susipaþinti su dokumentais yra priimamas atitinkamas nutarimas. Registre nëra nuorodø á dokumentus, kurie buvo parengti iki 1999 m. sausio mënesio.

9 Council Decision of 28 June 1999 laying down the procedures for the exercise of

implementing powers conferred on the Commission (1999/468/EC), O.J. [1999] L 184/ 23.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

5 skyrius: Lobistinë veikla Europos Sàjungoje: galimybë susipaþinti su dokumentais

dokumentai laikomi Komisijos dokumentais ir jiems galioja Elgesio taisyklës ir Komisijos sprendimas dël teisës susipaþinti su dokumentais.

5 skyrius: Lobistinë veikla Europos Sàjungoje: galimybë susipaþinti su dokumentais

KITOS INSTITUCIJOS IR ORGANIZACIJOS Po Europos Ombudsmeno savo iniciatyva pateikto uþklausimo dauguma kitø institucijø ir ástaigø priëmë susipaþinimo su vieðais dokumentais taisykles, panaðias á tas, kurias yra priëmusios Komisija ir Taryba. Praðymai susipaþinti su dokumentais turi bûti pateikti tiesiogiai toms institucijoms ir organizacijoms.10

10 The European Parliament Decision (97/632/ECCS, EC, Euratom) of 10 July 1997 on public access to documents, O.J. [1997] L 263/27; The European Monetary Institute Decision No 9/97 concerning public access to administrative documents of the European Monetary Institute, O.J. [1998] L 90/43; The Court of Auditor s Decision No. 18/97 laying down internal rules for treatment of application for access to documents held by the Court, O.J. [1998] C 295/1; The European Investment Bank rules on public access to documents, O.J.1997 C 243, p. 13; The Economic and Social Committee Decision on public access to ESC documents, O.J. [1997] L 339/18; The Committee of Regions Decision of 17 September 1997 concerning public access to documents of the Committee of the Regions, O.J. [1997] 351/70; The Decision of the Governing board on public access to European Training Foundation documents, O.J. [1997] C 369/10; European Environmental Agency Decision of 21 March 1997 on public access to European Environment Agency documents, O.J. [1997] C 282/5; Europos Profesinio lavinimo plëtros centras ir Europos Narkomanijos kontrolës centras yra priëmæ Komisijos taisykles dël susipaþinimo su dokumentais; The Translation Centre for the Bodies of the European Union rules for access to translation Centre documents, O.J. [1998] C 46/5; Europos Gyvenimo ir darbo sàlygø gerinimo fondas 1997 m. lapkrièio mën. 21 d. yra priëmæs taisykles susipaþinimui su Fondo dokumentais (kurios Oficialiame leidinyje nebuvo spausdintos). Europos Bendrijø Teisingumo Teismas dar nëra priëmæs tokiø teisiniø normø. Ðiø institucijø adresus galima rasti Information handbook of the Council (þiûr. 54 psl.) ir Interneto svetainëje: http://europa.eu.int/ en/agencies.html.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

TARYBA

Paraiðkos susipaþinimui su tarnybiniais Tarybos dokumentais turi bûti pateikiamos raðtu, viena ið oficialiø Sàjungos kalbø, þemiau nurodytu adresu: The General Secretariat of the Council of the European Union Rue de la Loi 175 B1048 Brussels Phone: (322) 285.61.11 Fax: (322) 285.73.97 ir 285.73.81. Tarybos registrà galima rasti internete ðiuo adresu: http://register.consilium.eu.int. Rekomendacijas dël praðymø susipaþinti su Tarybos dokumentais pateikimo ir Tarybos sprendimà 93/731/EC dël visuomenës teisës susipaþinti su Komisijos ir Tarybos dokumentais galima rasti internete: áveskite Tarybos svetainës adresà: http://ue.eu.int/index.htm, pelës mygtukà spragtelëkite ties pavadinimu public register , tada pasirinkite how to submit a request for access to Council documents . Taryba taip pat yra iðleidusi knygà

Information handbook of the Council of the European Union kurioje yra kalbama apie galimybes susipaþinti su Tarybos dokumentais. Knygà galima gauti ið Europos Bendrijø oficialiø publikacijø biuro (EBOPB): Office for Official Publications of the European Communities (OOPEC) 2 rue Mercier L2985 Luxembourg Telefonas (352) 29.291 Faksas (352) 49.57.19. Ðiame vadove rasite daug praktinës informacijos apie esamus informacijos ðaltinius ir apie atvirumo ir skaidrumo priemoniø ágyvendinimà (áskaitant visuomenës teisæ susipaþinti su Tarybos dokumentais). Joje taip pat yra daug naudingø adresø (áskaitant agentûrø, Teisingumo teismo, Ombudsmeno ir kt. adresus). Klausimus dël galimybës susipaþinti su dokumentais galima pateikti: Ms I. Van Rooyen (General Secretariat): telefonas (322) 285.63.32, faksas (322) 285.63.61,

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

5 skyrius: Lobistinë veikla Europos Sàjungoje: galimybë susipaþinti su dokumentais

KELI NAUDINGI ADRESAI:

5 skyrius: Lobistinë veikla Europos Sàjungoje: galimybë susipaþinti su dokumentais

arba elektroniniu paðtu: public.relations@consilium.eu.int

KOMISIJA Paraiðkos susipaþinti su tarnybiniais Komisijos dokumentais turi bûti pateikiamos raðtu, viena ið oficialiø Sàjungos kalbø, þemiau nurodytu adresu: The European Commission Rue de la Loi 200 B1049 Brussels Phone: (322) 299.11.11 Fax: (322) 295.01.38 The European Commission Bâtiment Jean Monnet Rue Alcide de Gasperi L 2920 Luxembourg Telefonas (352) 43.011 Faksas (352) 43.61.24

Komisija yra iðleidusi bukletà Citizen s Guide on public access to Commission documents kuriame yra iðdëstyta paraiðkø pateikimo tvarka. Joje taip pat rasite Elgesio taisykles dël visuomenës teisës susipaþinti su Komisijos ir Tarybos dokumentais ir Komisijos sprendimà dël visuomenës teisës susipaþinti su jos dokumentais (94/90/ECSC, EC, Euratom). Bukletà galima gauti ið Europos Bendrijø Europos Bendrijø oficialiø publikacijø biuro (þr. aukðèiau). Jis taip pat yra paskelbtas internete: atsidarykite Komisijos svetainæ: http://europe.eu.int/comm/ index.htm, spragtelëkite ties antraðte Citizen s Guide on public access to Commission documents .

Praðymai susipaþinti su Komisijos dokumentais (arba su bet kokiu EBOPB iðleistu leidiniu) gali taip pat bûti pateikiami Komisijos atstovybëms valstybëse narëse arba Komisijos delegacijoms kitose ðalyse (adresai yra nurodyti Citizen s Guide on public access to Commission documents , þr. þemiau).

Tolesnæ informacijà apie susipaþinimo su Komisijos dokumentais tvarkà galite gauti ið: The Secretariat-General of the European Commission Unit SG/C/2 Europe and the Citizen 1 N9, 2/11 Rue de la Loi 200 B1049 Brussels.

Madeleine de Leeuw yra filosofijos mokslø daktarë ir Europos Universiteto Instituto Florencijoje mokslinë bendradarbë. Ji ruoðia disertacijà Europos Sàjungos sprendimø priëmimo skaidrumo ir atvirumo klausimu. Á ðá projektà taip pat áeina ir teisinës situacijos Nyderlanduose ir Jungtinëje Karalystëje lyginamasis tyrimas.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Ðeðtasis skyrius:

Mark Bell

Ðiuo metu Europos Sàjungos plëtra - vienas sudëtingiausiø Europos uþdaviniø. 1999 m. Helsinkio Europos virðûniø tarybai priëmus sprendimà iðplësti valstybiø, su kuriomis deramasi dël narystës, sàraðà iki dvylikos, ðiam uþdaviniui buvo suteiktas dar didesnis prioritetas.1 Be to, tai, jog Turkija buvo formaliai pripaþinta valstybe kandidate, rodo bûsimos Sàjungos uþmojus geografine, socialine, ekonomine ir politine prasmëmis.2 Ðiame skyriuje aptarsime, kokià átakà plëtros procesas gali padaryti ES narëmis pretenduojanèiose tapti valstybëse gyvenantiems lesbietëms ir gëjams. Tiksliau sakant, bus kalbama apie tai, kokius ásipareigojimus ir prievoles naujai prisijungianèios valstybës turës prisiimti seksualiniø maþumø teisiø srityje. Ðiuos ásipareigojimus galima suskirstyti á dvi pagrindines kategorijas. Visø pirma, tai bûtø tie jau priimti ES dokumentai, kurie suteikia apsaugà nuo diskriminacijos dël lytinës orientacijos ir kuriuos visos naujos valstybës narës turës ágyvendinti. Antra, valstybëms kandidatëms yra keliami papildomi reikalavimai dël bendros situacijos þmogaus teisiø srityje. Taèiau, prieð pereinant prie kitø klausimø, ðiame skyriuje skaitytojas bus trumpai supaþindinamas su tuo, kaip lytinës orientacijos klausimai yra traktuojami dabartinëje ES teisëje. 1Par. 10, Helsinki European Council, Presidency conclusions, Press Release Brussels (11-

12-1999), Nr. 00300/99. Ðá dokumentà galite rasti Internete: <http://ue.eu.int/ newsroom/index.htm>. Derybos dël narystës ðiuo metu vyksta su Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Èekijos Respublika, Slovakija, Vengrija, Slovënija, Rumunija, Bulgarija, Malta ir Kipru. 2 Ten pat, 12 paragrafas. 3 Plaèiau skaitykite: Bell, M (1998) Sexual orientation and anti-discrimination policy: the European Community in Carver, T & Mottier, V (eds.) The politics of sexuality identity, gender, citizenship, London: Routledge/ECPR Studies in European political science. 4 European Parliament (1994) Report for the Committee on Internal Affairs and Citizens Rights on Equal Rights for Homosexuals and Lesbians in the European Community [Roth] EP Doc. A3 - 0028/94. Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

6 skyrius: Europos Sàjunga naujas teisiø ðaltinis ðaliø kandidaèiø pilieèiams?

Europos Sàjunga naujas teisiø ðaltinis ðaliø kandidaèiø pilieèiams?

6 skyrius: Europos Sàjunga naujas teisiø ðaltinis ðaliø kandidaèiø pilieèiams?

1. ES ir diskriminacija dël lytinës orientacijos: kur mes esame? Nors debatai Europos Sàjungoje dël lesbieèiø ir gëjø teisiø prasidëjo jau paèioje devintojo deðimtmeèio pradþioje,3 ðio klausimo svarba ES iki paskelbiant 1994 m. Roth ataskaità nebuvo plaèiau aptarta.4 Ðioje ataskaitoje pirmà kartà buvo smulkiai iðanalizuotos paèios ávairiausios diskriminacijos formos, su kuriomis lesbietës ir gëjai susiduria Europos Sàjungoje. Remdamasis ðia ataskaita, Parlamentas pakvietë valstybes nares kartu parengti Rekomendacijà dël visø formø diskriminacijos dël lytinës orientacijos uþdraudimo.5 Po ðio praneðimo tokios grupës kaip ILGA-Europa ir Egalite 6 ëmësi kampanijos tam, kad steigimo sutartyse bûtø átvirtintos konkreèios ES galios priimti teisës aktus dël visø diskriminacijos formø, áskaitant ir diskriminacijà dël lytinës orientacijos, panaikinimo. Ði kampanija sutapo su panaðiomis kitø prieð rasizmà, diskriminacijà dël negalios ir diskriminacijà dël amþiaus kovojanèiø grupiø iniciatyvomis. 7 Tokiu bûdu atsirado nauja EB steigimo sutarties nuostata, 13 straipsnis, kuriame sakoma: Nepaþeisdama kitø ðios Sutarties nuostatø ir nevirðydama Bendrijai jos suteiktø ágaliojimø, Taryba, vienbalsiai pritardama Komisijos pasiûlymui ir pasitarusi su Europos Parlamentu, gali imtis atitinkamø veiksmø kovoti su diskriminacija dël lyties, rasinës arba etninës kilmës, religijos ar tikëjimo, negalios, amþiaus arba seksualinës orientacijos. Ði nuostata galutinai ásigaliojo 1999 m. geguþës mën. 1 d. Reikðminga tai, jog per laikotarpá nuo susitarimo dël pataisø pasiraðymo iki tol, kol jos buvo visø penkiolikos valstybiø nariø pilnai ratifikuotos, ávyko du ávykiai, kurie parodë ES teisës reformø bûtinybæ. Ið pradþiø byloje Grant prieð South-West Trains8 Europos Teisingumo teismas nusprendë, kad pagal galiojanèius ES ástatymus dël lyèiø lygybës diskriminacija dël lytinës orientacijos nëra draudþiama.9 South-West Trains teikdavo kelionës lengvatas tam tikriems darbuotojø giminaièiams, áskaitant vedusius bei nevedusius prieðingos lyties partnerius, kuriø vertë sudarydavo maþdaug 1500 eurø per metus. Taèiau kai 1995 m. sausio mën. Lisa Grant pabandë praðyti tokiø pat kelionës lengvatø savo partnerei, jai buvo atsakyta. Nors kelionës lengvatomis galëjo naudotis nevedæ prieðingos lyties 5 OJ [1994] C 61/40. 6 Uþ lygias gëjø ir lesbieèiø teises Europos institucijose (Equality for Gays and Lesbians

in the European Institutions).

7 Apþvalgos ieðkokite: Flynn, L (1999) The implications of Article 13 EC - after

Amsterdam, will some forms of discrimination be more equal than others? Common Market Law Review Vol. 36 p. 1127. 8 C-249/96, Grant v South-West Trains [1998] ECR I-621. 9 Ankstesnis EB sutarties 119 straipsnis (dabar 141 straipsnis).

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Vëliau, D prieð Tarybà byloje11 , vienas ðvedas apskundë ES Tarybos (jo darbdavio) sprendimà jo partneriui nesuteikti lengvatø. ES Pirmosios instancijos teismas atmetë visus jo pareiðkime iðdëstytus argumentus ir ið esmës rëmësi Grant byloje priimtu sprendimu. Todël jis priëjo iðvados, kad ðiuo atveju pagrindinës þmogaus teisës nebuvo paþeidþiamos, nes nëra reikalaujama, jog tos paèios lyties partnerystëms bûtø taikomas lygiø galimybiø su vedusiomis poromis principas. 12 Dël D prieð Tarybà bylos ðiuo metu yra paduotas apeliacinis skundas Teisingumo teismui,13 taèiau atrodo, jog prieð pakeisdamas savo nuostatà, Teismas turës perþiûrëti savo sprendimà Grant byloje. Grant ir D bylø baigtys dar kartà pademonstravo bent jau tai, jog yra bûtina imtis neatidëliotinø veiksmø, stiprinant lesbieèiø ir gëjø teisiø apsaugà ES ástatymais. EB sutarties 13 straipsnis yra svarbus tuo, jog jis sukûrë bûtinà teisiná pagrindà, kuriuo remiantis galima rengti naujø ástatymø projektus. Tuo tikslu 1999 m. lapkrièio mën. 25 d. Europos Komisija pateikë savo pasiûlymus dël naujø ES diskriminacijos panaikinimo ástatymø. Komisija pasiûlë dvi kovos su diskriminacija direktyvas, kurios abi buvo priimtos 2000-aisiais metais. Visø pirma, 2000 m. liepos mën. Taryba priëmë direktyvà, kuria buvo uþdrausta diskriminacija dël rasinës ar tautinës kilmës paèiose ávairiausiose srityse, taip pat ir darbo, ðvietimo, socialinës apsaugos, sveikatos apsaugos ir galimybës naudotis prekëmis ir paslaugomis (áskaitant bûstà), srityse.14 Ðià direktyvà papildë 2000 m. gruodþio mën. priimta lygiø galimybiø darbo srityje bendrø pagrindø direktyva. Ji draudþia diskriminacijà darbo vietose dël religijos ar ásitikinimø, amþiaus, negalios arba lytinës orientacijos.15 10 Par. 35. 11 T-264/97, ECR-SC [1999] II-1. 12 Par. 39. 13 C-122/99P. Þodinis nagrinëjimas buvo baigtas 2001 m. sausio mën. 23 d. 14 Council Directive 2000/43/EC of 29 June 2000 implementing the principle of equal

treatment between persons irrespective of racial or ethnic origin, OJ [2000] L 180/22. 15 Council Directive 2000/78/EC of 27 November 2000 establishing a general framework for equal treatment in employment and occupation, OJ [2000] L 303/16. Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

6 skyrius: Europos Sàjunga naujas teisiø ðaltinis ðaliø kandidaèiø pilieèiams?

partneriai, jos nebuvo suteikiamos nevedusiems tos paèios lyties partneriams. Teismas nustatë, kad tol, kol su homoseksualios orientacijos vyrais ir moterimis yra elgiamasi vienodai (nepriklausomai nuo to, kiek tas elgesys bûtø negatyvus), tai negali bûti laikoma diskriminacija dël lyties. Be to, Teismas nustatë, kad pagal dabartines Bendrijos teisës nuostatas, pastovûs santykiai tarp dviejø tos paèios lyties asmenø nëra laikomi lygiaverèiais dviejø skirtingø lyèiø santuokai arba pastoviems nevedybiniams ryðiams.10

6 skyrius: Europos Sàjunga naujas teisiø ðaltinis ðaliø kandidaèiø pilieèiams?

Be to Taryba priëmë Sprendimà dël Bendrijos kovos su diskriminacija veiksmø programos 2001-2006 metams . 16 Ja yra siekiama su diskriminacija dël rasinës ar etninës kilmës, religijos arba ásitikinimø, amþiaus, negalios ar lytinës orientacijos kovoti ne ástatymais, bet kitais keliais. Bus finansuojama geresná su diskriminacija susijusiø klausimø supratimà skatinanti veikla, sudaromos sàlygos keistis informacija ir patyrimu bei skleisti kovos su diskriminacija vertybes ir patyrimà .17 Yra svarbu tai, jog Sprendimo 9 straipsnyje yra nurodoma, jog ðioje veikloje galës dalyvauti ir valstybës kandidatës. Programai 2001-2006 metams yra skiriamas 98,4 milijonø eurø biudþetas. Pagrindø direktyvos, kaip naujo teisinës apsaugos nuo diskriminacijos dël lytinës orientacijos dokumento svarba yra pati betarpiðkiausia. Joje yra draudþiama diskriminuoti dël lytinës orientacijos visose su darbo santykiais susijusiose sferose, áskaitant ir profesiná mokymà bei veiklà profesinëse sàjungose bei kitose profesinëse asociacijose.18 Tiesioginë ir netiesioginë diskriminacija yra draudþiama ir á neteisëtos diskriminacijos sàvokà yra átrauktas taip pat ir priekabiavimas.19 Yra draudþiamas skundà padavusio asmens persekiojimas.20 Sankcijos uþ bet koká diskriminacijos veiksmà turi bûti efektyvios, proporcingos ir atgrasanèios .21 Be to, bet kuri su tuo susijusi organizacija gali, kurio nors ieðkovo vardu, su jo arba jos sutikimu, pateikti skundà teismui dël direktyvoje nurodytø ásipareigojimø ágyvendinimo.22 Direktyva ápareigoja ne tik dabartines valstybes nares, bet ir visas bûsimas nares po jø ástojimo. Po ðios Europos Sàjungos pozicijos diskriminacijos dël lytinës orientacijos atþvilgiu apþvalgos galima pereiti prie plëtros . Ið pradþiø aptarsime plëtros mechanizmà.

2. Plëtros procesas Turint omenyje ðio sprendimo svarbà, stebina tai, jog ES teisës aktuose reikalavimai dël ástojimo yra taip netiksliai suformuluoti. Iki 1999 metø Amsterdamo sutartimi padarytø pakeitimø ES sutartyje paprasèiausiai buvo nurodyta, jog priëmimo sàlygos ir sutarèiø, kuriomis grindþiama Sàjunga, pakeitimai, reikalingi tokiam priëmimui, iðdëstomi valstybiø 16 Council Decision of 27 November 2000 establishing a Community action programme to combat discrimination (2001 to 2006), OJ [2000] L 303/23. 17 Ten pat, Article 2(c). 18 Article 3(1), Framework Directive. 19 Ten pat, Article 2. 20 Ten pat, Article 11. 21 Ten pat, Article 17. 22 Ten pat, Article 9(2).

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

- joje stabiliai dirba demokratijà, teisëtumà, þmogaus teises ir pagarbà maþumoms bei jø apsaugà garantuojanèios institucijos; - joje yra susiformavusi pilnai funkcionuojanti rinkos ekonomika, o taip pat ji sugebëtø atsilaikyti konkurenciniam spaudimui ir rinkos jëgoms Sàjungos viduje; - ji sugebëtø prisiimti narystës ásipareigojimus, áskaitant politinës, ekonominës ir pinigø sàjungos tikslø siekimà.24 Be to, valstybë kandidatë taip pat turi bûti per savo administraciniø struktûrø reformas sukûrusi sàlygas integracijai, kad atitinkamos administracinës ir teismo struktûros sugebëtø efektyviai diegti á nacionalinæ teisæ perkeltus Europos Bendrijos ástatymus.25 1999 m. Amsterdamo sutartyje Kopenhagos susitikime nustatyti kriterijai buvo plëtojami toliau, papildant atitinkamas sutarèiø nuostatas. Todël naujoje 49 straipsnio redakcijoje yra numatoma, kad: Kiekviena Europos valstybë, gerbianti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, gali pareikðti norà tapti Sàjungos nare. Savo paraiðkà ji pateikia Tarybai, kuri, pasikonsultavusi su Komisija ir gavusi absoliuèia Europos Parlamento nariø balsø dauguma patvirtintà pritarimà, sprendþia vieningai. Priëmimo sàlygø ir sutarèiø, kuriomis grindþiama Sàjunga, pakeitimai, reikalingi tokiam priëmimui, nustatomi valstybiø nariø ir paraiðkà pateikusios valstybës susitarimu. Ðis susitarimas pateikiamas visoms susitarianèioms valstybëms ratifikuoti pagal jø atitinkamas konstitucines normas. Pati svarbiausia ðio papildymo naujovë yra uþuomina á EB sutarties 6 straipsnio 1 dalá. Joje yra sakoma, kad Sàjunga yra grindþiama laisvës, demokratijos, pagarbos þmogaus teisëms ir pagrindinëms laisvëms bei teisinës valstybës principais, t. y. principais, kurie yra bendri valstybëms narëms . Todël EB sutarties 49 straipsnis reikalauja, kad bet kuri prisijungianti valstybë gerbtø þmogaus teises. 23 Article O. 24 Bulletin-EC, 6-1993. 25 Ten pat.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

6 skyrius: Europos Sàjunga naujas teisiø ðaltinis ðaliø kandidaèiø pilieèiams?

nariø ir paraiðkà pateikusios valstybës susitarime .23 Norint tiksliau suformuluoti narystës ES siekianèioms Vidurio ir Rytø Europos ðalims taikomus reikalavimus, Virðûniø Tarybos susitikime Kopenhagoje 1993 metais buvo sutarta parengti detalesná stojimo kriterijø sàraðà. Jame buvo nurodyta, kad valstybë kandidatë gali bûti priimta á Sàjungà tik su sàlyga, jei:

6 skyrius: Europos Sàjunga naujas teisiø ðaltinis ðaliø kandidaèiø pilieèiams?

Stojimo procedûros Bet kokie sprendimai dël naujø nariø priëmimo turi bûti tvirtinami ávairiose institucijose. Tarp kita ko, 49 straipsnyje yra reikalaujama, kad: a. toká sprendimà savo vieningai priimtu sprendimu patvirtintø Ministrø Taryba; b. jam absoliuèia balsø dauguma pritartø Europos Parlamentas; c. já ratifikuotø kiekviena ið dabartiniø valstybiø nariø (ir pati narystës siekianti valstybë). Taigi, norint patvirtinti kurios nors naujos valstybës ástojimà, reikia maþø maþiausiai aðtuoniolikos atskirø sprendimø. Kalbant apie ásipareigojimø dël þmogaus teisiø ágyvendinimà, Europos Parlamentas jau seniai remia þmogaus teises, áskaitant ir lesbieèiø ir gëjø teises. 1998 m. rugsëjo mën. Parlamentas pareiðkë, kad jis nepritars ðalies, kurios ástatymai ir politika paþeidþia lesbieèiø ir gëjø teises, narystei Europos Sàjungoje. 26 1999 m. birþelio mën. iðrinktas penktasis Parlamentas irgi patvirtino, kad laikysis tokio poþiûrio.27 Stojimo á ES sàlygas ir tvarkà mes jau aptarëme, todël dabar pabandykime iðsiaiðkinti, kaip tai siejasi su antidiskriminacine teise. Yra du pagrindiniai klausimai. Visø pirma, bet kuri narystës ES siekianti valstybë turi á savo teisinæ sistemà perkelti ES teisës nuostatas. Ðis teisës aktø rinkinys paprastai yra vadinamas acquis communautaire. Tokiu bûdu tais atvejais, kai ES teisë jau reikalauja laikytis antidiskriminaciniø reikalavimø, valstybiø kandidaèiø vidaus ástatymai turi bûti suderinti su ðiais ásipareigojimais. Be to, kiekviena narystës siekianti ðalis turi ásipareigoti gerbti þmogaus teises ir pagrindines laisves, áskaitant ir maþumø apsaugos teises. Kaip matysime vëliau, nei Kopenhagoje suformuluotuose kriterijuose, nei ES steigimo sutartyje nëra bandoma apibrëþti, kà reiðkia sàvoka þmogaus teisës , arba kurios maþumos turi teisæ á apsaugà. Nepaisant to, dabar jau galima argumentuotai teigti, kad á ðá reikalavimà turi bûti átraukti ir su lytine orientacija susijæ klausimai. Likusioji ðio skyriaus dalis yra skirta iðsamesniam ðiø dviejø reikalavimø aptarimui. Pradësime nuo acquis communautaire. 26 Urgency Resolution on equal rights for gays and lesbians in the European Community;

adopted 17 September 1998, par. J, B4-0824 & 0852/98, PE 272.005/79. 27 Par. 76, European Parliament resolution on respect for human rights in the European Union (1998-1999), OJ [2000] C 377/344.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Tai, jog iki 1999 metø ES veiksmams kovojant su diskriminacija dël lytinës orientacijos nebuvo tvirto teisinio pagrindo, labai trukdë plëtoti veiksmingesnes ðios srities politines kryptis ir tai atsispindi paèiame acquis. Vis dëlto buvo priimta daugybë privalomø ir neprivalomø dokumentø, kuriuose ðie klausimai yra tiesiogiai ar netiesiogiai sprendþiami.

Teisiðkai ápareigojantys dokumentai Pagrindiniu teisiðkai ápareigojanèiu dokumentu yra 2000 metø gruodþio mënesá priimta Pagrindø direktyva, kuri jau buvo iðsamiau aptarta. Ádomu tai, kad kai kurios narystës ES siekianèios ðalys (Rumunija bei Èekijos Respublika ) jau patvirtino priemones, kurios galëtø bûti laikomos ðios direktyvos perkëlimu á nacionalinæ teisës sistemà. Nors yra sveikintinos bet kokios diskriminacijos dël lytinës orientacijos srityje pateiktos iniciatyvos, reikia paþymëti, jog Pagrindø direktyva yra ypatinga tuo, jog joje numatomi gana konkretûs ásipareigojimai. Pagal ðià direktyvà bendro pobûdþio diskriminacijos uþdraudimas nëra laikomas pakankama ágyvendinimo priemone. Prieðingai, ið valstybiø bus reikalaujama, kad jos galëtø árodyti, jog ëmësi tinkamø veiksmø, sprendþiant tokius sudëtingus klausimus kaip priekabiavimas, netiesioginë diskriminacija bei darbas religinëse organizacijose. Turint omenyje tai, jog pati direktyva valstybes ápareigoja plëtoti dialogà su atitinkamais nevyriausybiniais dalyviais,28 reikia manyti, kad valstybiø pareiga, prieð priimant jà ágyvendinanèius teisinius aktus, yra konsultuotis su lesbietes, gëjus ir biseksualus atstovaujanèiomis nacionalinëmis grupëmis. Apie diskriminacijà dël lytinës orientacijos nëra tiesiogiai uþsimenama nei vienoje kitoje teisiðkai ápareigojanèioje priemonëje. Taèiau yra keli teisës aktai, kurie gali bûti netiesiogiai naudingi lesbietëms ir gëjams. Pavyzdþiui, tëvystës atostogø direktyva 96/34/EC29 numato teisæ po vaiko gimimo arba ávaikinimo iðeiti trijø mënesiø apmokamø atostogø, o vaikui susirgus arba ávykus nelaimingam atsitikimui, kai darbuotojas bûtinai privalo bûti ðalia vaiko, teisæ gauti atostogas dël ðeimyniniø aplinkybiø (compassionate leave). Èia iðkyla svarbus klausimas: ar ði direktyva bus taip pat taikoma ir lesbieèiø bei gëjø partneriams. Pavyzdþiui, ar galës atostogas dël ðeimyniniø aplinkybiø gauti tos 28 .Article 14, Framework Directive. 29 OJ [1996] L 145/4, 19.6.96.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

6 skyrius: Europos Sàjunga naujas teisiø ðaltinis ðaliø kandidaèiø pilieèiams?

3. Acquis communautaire nuostatos diskriminacijos dël lytinës orientacijos srityje

6 skyrius: Europos Sàjunga naujas teisiø ðaltinis ðaliø kandidaèiø pilieèiams?

paèios lyties partneriai, ir ar po vaiko gimimo ar ásivaikinimo tëvystës atostogos bus suteikiamos kitam tos paèios lyties partneriui? Svarbu, kad Komisija á Tarybos susirinkimo, kuriame buvo priimta ði direktyva, protokolà átraukë pareiðkimà, jog direktyva turi bûti ágyvendinama be jokios diskriminacijos dël rasës, lyties, lytinës orientacijos, odos spalvos, religinës priklausomybës ar nacionalinës kilmës.30 Kitas lesbietëms ir gëjams palankaus dokumento pavyzdys yra direktyva Dël asmenø apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dël laisvo tokiø duomenø judëjimo 31 , kuri garantuoja specialià su asmens intymiu gyvenimu susijusiø duomenø apsaugà (8 straipsnis). Nëra jokios abejonës, jog ði nuostata privaèioms organizacijoms, taip pat ir darbdaviams, neleidþia kaupti slaptø bylø apie lytinæ orientacijà.32

Teisiðkai neápareigojantys dokumentai Prie teisiðkai neápareigojanèiø dokumentø yra priskirtinos, pavyzdþiui, rekomendacijos, rezoliucijos ir nuomonës. Nors teismo keliu jø ágyvendinti negalima, taèiau Teisingumo teismas pripaþino, jog jos visvien turi bûti laikomos teisinëmis priemonëmis ir gali turëti teisiniø pasekmiø.33 Be to, yra kai kuriø þenklø, jog neprivalomos priemonës yra laikomos acquis communautaire dalimi.34 Lesbietëms ir gëjams paèiu svarbiausiu neprivalomu dokumentu yra neseniai priimta ES pagrindiniø þmogaus teisiø chartija. Europos Sàjungoje niekad nebuvo susisteminto pagrindiniø þmogaus teisiø rinkinio. Todël Teisingumo teismas iki ðiol turëjo remtis ið valstybiø nariø konstitucijø ir kitø tarptautiniø þmogaus teisiø dokumentø iðplaukianèiais bendraisiais principais.35 1999 m. birþelio mënesá Europos Virðûniø Taryba nutarë ðià spragà uþpildyti ir ákûrë ið valstybiø nariø parlamentarø bei Europos Parlamento nariø sudarytà 30 Kursyvu iðryðkinta autoriaus, EU-Council (1996) Draft Minutes of the 1914th meeting

of the Council (Labour and Social Affairs) held in Brussels on 29 March 1996 6262/96 LIMITE. Brussels: 23 April 1996. Nors byloje C-292/89, R v Immigration Appeal Tribunal ex parte Antonissen [1991] ECR 745 at 778 Teismas nusprendë, jog tokios deklaracijos neturi juridinës reikðmës. 31 Directive 95/46/EC, OJ [1995] L 281/40, 23.11.95. 32 Þr. daugiau: Clapham, A & Weiler, J (1992) Human dignity shall be inviolable: the human rights of gays and lesbians in the EC legal order Collected Courses in the Academy of European Law Vol. III Book 2 Martinus Nijhoff: Dordrecht. 33 C-322/88, Grimaldi v Fonds des Maladies Professionnelles [1989] ECR 4407 34 Noll, G & Vedsted-Hansen, J (1999) Non-communitarians: refugee and asylum policies in Alston, P; Bustelo, M & Heenan, J The EU and human rights, Oxford: OUP, pp. 375-376. 35 C-4/73, Nold v Commission [1974] ECR 491.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Ðiuo metu chartija turi neprivalomo dokumento statusà. Nicos virðûniø susitikimui pirmininkaujanti valstybë savo iðvadose sveikina tokios chartijos atsiradimà ir pastebi, jog ji apjungia pilietines, politines, ekonomines, socialines ir visuomenines teises, kurios iki ðiol buvo iðsklaidytos daugelyje tarptautiniø, Europos ir nacionaliniø dokumentø. 38 Atrodo, jog labai panaðu, kad ateityje interpretuodamas ES teisës aktuose numatytas pagrindines þmogaus teises Teisingumo teismas atsiþvelgs á chartijos tekstà. Todël, nors chartija dar nëra ápareigojanti, jos teisinis poveikis ið esmës yra labai panaðus á tà, kuriuo pasiþymi privalomi dokumentai. Daugybë chartijoje numatytø teisiø yra aktualios lesbietëms ir gëjams, pavyzdþiui, - teisë á tai, kad bûtø gerbiamas privatus ir ðeimyninis gyvenimas. 39 Taèiau pati svarbiausia nuostata yra teisë á nediskriminavimà, kurioje diskriminacija dël lytinës orientacijos yra aiðkiai nurodyta kaip viena ið draudþiamø diskriminavimo formø.40 Chartija neiðpleèia Europos Sàjungos galiø, todël ðia teise á nediskriminavimà galima naudotis neperþengiant dabartinës ir bûsimos ES teisës ribø. Pavyzdþiui, Lenkijoje gyvenanti lesbietë negalëtø remdamasi chartija reikalauti, kad Lenkijoje tos paèios lyties poroms bûtø priimti registruotos partnerystës ástatymai. Taèiau jei jos partnerei gimtø vaikas ir jai nebûtø suteiktos tëvystës atostogos, toká sprendimà ji galëtø uþginèyti remdamasi tuo, jog ði teisë yra numatyta ES ástatymuose ir turi bûti suteikiama nepriklausomai nuo lytinës orientacijos. Kitas teisiðkai neápareigojanèiø lesbieèiø ir gëjø teisiø ðaltinis yra Europos Parlamento rezoliucijos. Parlamentas nuolat, daþniausiai savo metinëje ataskaitoje apie þmogaus teisiø padëtá ES, reikalauja, jog lygios galimybës ávairiausiose srityse bûtø suteikiamos nepriklausomai 36 OJ [2000] C 364/1. 37 Annex IV, Treaty of Nice; Declaration on the future of the Union. 38 Par. 2, Press Release: Brussels, 8.12.2000 - Nr. 400/00. Ðio dokumento ieðkokite:

http://ue.eu.int/en/summ.htm 39 Article 7. 40 21 straipsnio 1 dalis: Bet kokia diskriminacija tokiais pagrindais kaip lytis, rasë, spalva, etninë ar socialinë kilmë, genetiniai bruoþai, kalba, religija ar tikëjimas, politinë ar kitokia nuomonë, priklausymas tautinei maþumai, nuosavybë, gimimo statusas, negalia, amþius ar lytinë orientacija turi bûti uþdrausta. Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

6 skyrius: Europos Sàjunga naujas teisiø ðaltinis ðaliø kandidaèiø pilieèiams?

grupæ, kuri turëjo parengti Europos Sàjungos pripaþástamø pagrindiniø þmogaus teisiø sàraðà. Ði chartija buvo paskelbta 2000 metø gruodþio mënesá Nicos Europos Virðûniø Tarybos susitikime.36 Taèiau jos teisinio statuso klausimo svarstymas buvo atidëtas vëlesniam laikui ir prie jo bus sugráþta 2004 metø tarpvyriausybinëje konferencijoje, kurioje bus perþiûrimos Europos Sàjungos steigimo sutartys.37

6 skyrius: Europos Sàjunga naujas teisiø ðaltinis ðaliø kandidaèiø pilieèiams?

nuo lytinës orientacijos. Parlamento pasiryþimà ginti lesbieèiø ir gëjø teises liudija ir jo 2000 m. kovo mën. 16 d. rezoliucija Dël þmogaus teisiø Europos Sàjungoje . Joje yra kreipiamasi á valstybes nares, kad ðios priimtø registruotas tos paèios lyties asmenø partnerystes pripaþástanèius ástatymus ir joms suteiktø tas paèias teises bei prievoles, kurios egzistuoja registruotos vyro ir moters partnerystës atþvilgiu.42 Negalima neávertinti ir neápareigojanèiø teisiniø normø paskatinamojo poveikio. Norëdamos árodyti savo pasiruoðimà bûti Sàjungos narëmis, valstybës kandidatës gali stengtis sudaryti ðaliø, entuziastingai ágyvendinanèiø netgi neápareigojanèius ES dokumentus, ávaizdá. Pavyzdþiui, savo sprendime dël mirties bausmës teisëtumo Lietuvos Konstitucinis Teismas uþsimena apie tai, jog Europos Parlamentas pasisako prieð mirties bausmæ ir Europos Tarybos bei Europos Sàjungos dokumentø analizë rodo, kad mirties bausmës panaikinimas Europoje tampa privaloma norma . 42 Tai rodo, jog netgi neápareigojantys ES teisiniai dokumentai slepia savyje daug galimybiø.

4. Þmogaus teisës ir diskriminacija dël lytinës orientacijos Kita aktuali iðankstinë ástojimo sàlyga yra pagarba þmogaus teisëms, áskaitant ir maþumø apsaugà. Pagrindinis sunkumas yra nustatyti, kas sudaro þmogaus teises. Juo labiau, kad ES steigimo sutartyse niekur nëra nei vieno jø apibrëþimo. Labiausiai su ðiuo klausimu susijusi yra ES sutarties 6 skyriaus 2 dalis, kurioje yra numatoma: Sàjunga gerbia pagrindines teises, kurias uþtikrina 1950 m. lapkrièio 4 d. Romoje pasiraðyta Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencija ir kurios pagal valstybëms narëms bendras konstitucines tradicijas yra laikomos bendrais Bendrijos teisës principais. Reikðmë, kuri þmogaus teisëms yra suteikiama Europos þmogaus teisiø konvencijoje (EÞTK) taip pat atsispindi ir Teisingumo teismo precedentinëje teisëje. Pavyzdþiui, Grant byloje, kai teismas bandë nustatyti, ar egzistuoja pagrindinë teisë á lygias galimybes tos paèios lyties poroms, jo pagrindiniu atramos taðku buvo galiojanti Konvencijos precedentinë teisë ðeimos apibrëþimo srityje. 43 Konvencija yra ypaè svarbus þmogaus teisiø dokumentas ES plëtros 41 Par. 57, European Parliament resolution on respect for human rights in the

European Union (1998-1999), OJ [2000] C 377/344.

42 Compliance of the death penalty with the Constitution of the Republic of Lithuania,

2/98, 9.12.1998; in Butterworths Human Rights Cases Vol. 6 pp. 283-305. Konstitucinis Teismas priëjo iðvados, kad mirties bausmë prieðtarauja Konstitucijai. 43 C-249/96 [1998] ECR I-621, 647.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Lytinë orientacija ir Europos þmogaus teisiø konvencija (EÞTK) Në vienoje ið Europos þmogaus teisiø konvencijos nuostatø nëra kalbama apie lytinæ orientacijà. Neþiûrint á tai, ji kuo toliau, tuo labiau pasitarnauja ginant lesbieèiø ir gëjø teises. Galimybe konvencijà pritaikyti ðioje srityje pirmà kartà buvo pasinaudota tada, kai keliose bylose ið eilës Europos Þmogaus Teisiø Teismas nustatë, jog visiðkas savanoriðko lytinio santykiavimo tarp dviejø suaugusiø vyrø privaèioje aplinkoje uþdraudimas prieðtarauja EÞTK 8 straipsniui, kuris numato teisæ á tai, jog bûtø gerbiamas kiekvieno þmogaus asmeninis gyvenimas.44 Dar vienas þingsnis ðios precedentinës teisës srityje buvo þengtas 1997 metais, kai Europos Þmogaus Teisiø Komisija nustatë, jog tai, kad lytinës brandos amþius homoseksualiems santykiams yra aukðtesnis nei heteroseksualiems santykiams, yra EÞTK 14 straipsnyje numatytà teisæ á privatø gyvenimà paþeidþianti diskriminacija.45 Nors aukðèiau paminëti sprendimai turëjo lemiamos reikðmës, taèiau EÞTK galimybës lesbieèiø ir gëjø atþvilgiu pilnai atsiskleidë tik vëliausiose precedentinës teisës bylose. Byloje Lustig-Prean as ir kt. prieð JK, 46 Þmogaus Teisiø Teismas turëjo iðnagrinëti, ar JK draudimas homoseksualams tarnauti armijoje yra teisëtas. Þmogaus Teisiø Teismas nustatë, kad draudimas homoseksualams tarnauti armijoje paþeidþia EÞTK 8 straipsná. Tarp kita ko, teismas atmetë JK argumentà, jog lesbieèiø ir gëjø buvimas armijoje sukels negatyvià kitø kariðkiø reakcijà: tiek, kiek ðis negatyvus poþiûris kyla ið iðankstinio tam tikros heteroseksualios visuomenës dalies nusistatymo prieð homoseksualià maþumà, jis pats savaime, taip pat kaip ir negatyvus poþiûris á kitos rasës, kilmës ar spalvos asmenis, teismo negali bûti laikomas pakankamu pagrindu apriboti aukðèiau iðdëstytas kandidato teises.47 44 EÞTK 8 straipsnyje yra skelbiama: Kiekvienas turi teisæ á tai, kad bûtø gerbiamas jo privatus ir ðeimos gyvenimas . Su ðiuo klausimu yra susijæ tokios bylos: Dudgeon v UK; 22.10.81, Series A, No. 45; Norris v Ireland; 26.10.88, Series A No. 142; Modinos v Cyprus; 22.4.93, Series A No. 259. 45 Sutherland v UK; (1997) 24 European Human Rights Reports Commission Supplement, CD 22. 47 Lustig-Prean and Beckett v UK, (2000) 29 European Human Rights Reports 548. Taip pat þr., Smith and Grady v UK, 29 European Human Rights Reports 493. 47 Lustig-Prean and Beckett v UK, p. 583.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

6 skyrius: Europos Sàjunga naujas teisiø ðaltinis ðaliø kandidaèiø pilieèiams?

kontekste. Ðià konvencijà yra pasiraðæ tiek visos valstybës kandidatës, tiek dabartinës ES valstybës. Todël reikalavimas, kad naujosios ES valstybës narës gerbtø konvencijoje iðdëstytas þmogaus teises yra ne daugiau kaip reikalavimas laikytis ásipareigojimø, kuriuos valstybës kandidatës jau yra prisiëmusios prieð Europos Tarybà.

6 skyrius: Europos Sàjunga naujas teisiø ðaltinis ðaliø kandidaèiø pilieèiams?

Tai, jog teismas tiesiogiai palygino ir susiejo diskriminacijà dël lytinës orientacijos su kitomis diskriminacijos formomis, reiðkia, jog jis priëjo iðvados, kad ið homofobijos kylanti diskriminacija yra taip pat neleistina, ir tai yra sveikintinas poþymis. Be to, teismas nurodë, jog ateityje precedentinë teisë turi bûti toliau plëtojama: teismas negali neatsiþvelgti á plaèiai paplitusius ir nuolat besikeièianèius poþiûrius bei su tuo susijusius pakeitimus ðios srities susitarianèiø valstybiø vidaus ástatymuose.48 Ið tikrøjø, po sprendimo Lustig-Prean o byloje tepraëjus tik trims mënesiams, teismas priëmë kità naujas gaires nuþymintá sprendimà Salgueiro da Silva Mouta prieð Portugalijà byloje.49 Byla buvo susijusi su tuo, jog vaikà buvo atsisakyta perduoti tëvo globon, motyvuojant tëvo homoseksualumu. Be to, Portugalijos Apeliacinis teismas ðá sprendimà aiðkiai siejo su tuo, jog tëvas gyveno su kitu vyru.50 Teismas nustatë, kad tuo buvo kësinamasi á EÞTK 8 straipsnyje numatytà tëvo teisæ á ðeimyniná gyvenimà, bei paþeidþiamas EÞTK 14 straipsnis lytinës orientacijos atþvilgiu.51 Be galo svarbu yra tai, jog teismas patvirtino, jog EÞTK 14 straipsnis dël nediskriminavimo turi bûti aiðkinamas taip, tarsi jame netiesiogiai bûtø minima ir lytinë orientacija.52

Þmogaus teisës ir ES plëtra Besiplëtojanèios konvencijos precedento teisë palengva iðsklaido bet kokias abejones dël to, ar tarptautinai þmogaus teisiø ástatymai apima ir lesbieèiø bei gëjø teises. Turint omenyje tai, jog ES sutarties 6 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad Sàjungoje turi bûti gerbiamos EÞTK teisës normos, dabar atsirado tvirtas pagrindas reikalauti, kad valstybës kandidatës árodytø, jog seksualiniø maþumø teisinë padëtis jose bent neprieðtarauja Þmogaus teisiø teismo precedentinei teisei. Tiksliau sakant, nekelia jokiø abejoniø tai, kad bet kokia baudþiamuosiuose ástatymuose numatyta diskriminacija dël lytinës orientacijos greièiausiai neatitiks 8 straipsnio nuostatos dël teisës á asmeninio gyvenimo pagarbà.53 48 Ten pat, p. 585. 49 Application No. 33290/96, 21 December 1999. Ðio dokumento ieðkokite: http://

www.echr.coe.int 50 Ten pat, par. 14. 51 Ten pat, par. 43. 52 Ten pat, par. 28. 53 Taip pat þr. A.D.T. v UK, Application no. 35765/79, judgment of 31 July 2000. Ðio dokumento ieðkokite: http://www.echr.coe.int

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Kalbant platesne prasme, Komisijos reguliariuose vertinimuose apie valstybiø kandidaèiø atitikimà plëtros kriterijams nëra skiriama daug dëmesio pripaþintoms EÞTK diskriminacijos dël lytinës orientacijos teisës normoms. Pavyzdþiui, Komisijos 2000 m. praneðime apie Kiprà nebuvo uþsiminta apie Kipro teisës nuostatas dël homoseksualumo57 , nors ankstesniais metais ðioje ðalyje homoseksualiems asmenims buvo áteisintas skirtingas lytinës brandos amþius, o taip pat lesbieèiø ir gëjø organizacijø atþvilgiu buvo priimtos represinës priemonës.58 Komisija savo praneðime pateikë iðvadà, jog Kipras ir toliau gerbia þmogaus teises ir laisves. 59 Komisijos 2000 m. praneðime yra pastaba apie ástatymø pataisas, kurios yra reikalingos kai kuriems elementams, kuriems nepritaria Europos Taryba, paðalinti.60 Jame yra sakoma, kad spaudimas padaryti ðias ástatymø pataisas kyla ne ið Europos Sàjungos, bet ið Europos Tarybos. 54 European Commission (1997) Commission Opinion on Romania s application for membership of the European Union COM (97) 2003, 15.7.97; p. 13. 55 COM (1999) 510. 56 Commission (2000) Regular report from the Commission on Romania s progress towards accession COM (2000) 710, p. 22. Plg. su vertinimu, kuris yra pateikiamas: Human Rights Watch and the International Gay and Lesbian Human Rights Commission (1998) Public scandals: sexual orientation and criminal law in Romania, New York: Human Rights Watch. 57 Commission (1999) Regular report from the Commission on Romania s progress towards accession COM (1999) 502, p. 17. 58 ILGA-Europe (2000) Discrimination against lesbian, gay and bisexual persons in Europe, Brussels: ILGA-Europe, p. 6. 59 COM (1999) 502, p. 10. 60 Commission (2000) Regular report from the Commission on Cyprus s progress towards accession COM (2000) 702, p. 15.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

6 skyrius: Europos Sàjunga naujas teisiø ðaltinis ðaliø kandidaèiø pilieèiams?

Iki tam tikros ribos Komisija savo nuolatiniuose valstybiø kandidaèiø ávertinimuose tai jau yra pripaþinusi. Pavyzdþiui, 1997 metais Komisijos nuomonëje apie Rumunijà buvo pastebëta, jog homoseksualûs asmenys tampa piktnaudþiavimo ástatymu aukomis dël termino vieðas skandalas , kuris sutinkamai su Baudþiamojo kodekso 200 straipsniu yra taikomas homoseksualiems lytiniams aktams, neapibrëþtumo.54 Be to, savo 1999-øjø metø ataskaitoje apie Rumunijà Komisija nurodë, jog Rumunijos baudþiamasis kodeksas dar turi bûti priderintas prie Europos baudþiamosios teisës normø tokiose srityse kaip homoseksualumas, ðmeiþtas, áþeidimas, valdþios ástaigø áþeidimas, þodinis áþeidimas, smurtas ðeimoje ir prievarta.55 Nors tokie pareiðkimai rodo ilgai lauktà pripaþinimà, jog lesbieèiø ir gëjø teisinë padëtis yra vienas ið kriterijø, lemianèiø ðalies ástojimà á Sàjungà, bet kontrolë, kaip ði sàlyga yra vykdoma, tebëra labai pavirðutiniðka. 2000 m. praneðime apie Rumunijà yra pastebima, jog nors siûlomus su homoseksualumu susijusiø baudþiamosios teisës nuostatø pakeitimus visvien bûtina priimti, taèiau tai netrukdo Komisijai prieiti iðvados, jog Rumunija ir toliau gerbia þmogaus teises ir laisves.56

6 skyrius: Europos Sàjunga naujas teisiø ðaltinis ðaliø kandidaèiø pilieèiams?

Be abejonës, vienintelë institucija, kuri rimtai kelia lytinës orientacijos klausimus plëtros kontekste, yra Europos Parlamentas. Visø pirma, 1998 metais Parlamentas paskelbë bendrà perspëjimà, jog jis nepritars bet kokios ðalies ástojimui, jei ta ðalis savo ástatymais arba politika paþeis lesbieèiø arba gëjø teises.61 Artimesnëje praeityje, 2000 metø kovo mënesá, Parlamentas atkreipë ypatingà dëmesá á lesbieèiø ir gëjø padëtá, kviesdamas Bulgarijà, Kiprà, Estijà, Vengrijà, Lietuvà ir Rumunijà ið savo baudþiamøjø kodeksø iðbraukti visus ástatymus, kurie diskriminuoja lesbietes ir homoseksualus.62 Jis taip pat pareikalavo Tarybà ir Komisijà, kai tai reikalinga, iðkelti klausimà dël homoseksualiø asmenø diskriminacijos derybø dël narystës metu.63

Lytinë orientacija ir narystë: kelias á ateitá Ið esmës dabartinës ES valstybës narës ir institucijos nëra labai linkæ homoseksualø padëtá valstybëse kandidatëse laikyti vienu ið pagrindiniø kriterijø priimant su ES plëtra susijusius sprendimus. Tai yra susijæ su skirtumais dabartiniø valstybiø nariø nacionaliniuose ástatymuose. Kai kuriose ðalyse, pavyzdþiui, Nyderlanduose, Danijoje ir Ðvedijoje, diskriminacijà dël lytinës orientacijos draudþia ástatymai, o tos paèios lyties poros yra teisiðkai pripaþástamos. Taèiau yra ðaliø, kaip, pavyzdþiui, Austrija, Graikija ir JK, kur apsauga nuo diskriminacijos yra labai neþymi ir kur tebegalioja diskriminaciniai baudþiamieji ástatymai. Europos Sàjunga negali daryti rimtesnio spaudimo valstybëms kandidatëms, kad ðios pagerintø gëjø ir lesbieèiø padëtá, nes kai kuriose dabartinëse valstybëse narëse teisinë situacija yra panaði, o gal netgi dar blogesnë. Taèiau nors á ðià aplinkybæ yra bûtina atsiþvelgti, ja negali bûti naudojamasi bandant pateisinti nieko neveikimà. Plëtrà reikia suvokti kaip galimybæ tiek dabartinëms valstybëms narëms, tiek kandidatëms ið naujo perþiûrëti savo nacionaliniø teisës sistemø nuostatas, kurios apsprendþia gëjø ir lesbieèiø padëtá. Atrodo, kad iki ðiol su ástatymais lytinës orientacijos srityje susijæ sprendimai buvo priimami remiantis Europos Tarybos mechanizmais, kuriø paskirtis yra panaikinti paèias sunkiausias diskriminacijos formas. Taèiau ðito nepakanka, ypaè dël to, jog ðioje teisinëje struktûroje numatyti ágyvendinimo mechanizmai nëra tokie efektyvûs. Nors 1997 m. buvo nustatyta jog nevienodas lytinës brandos amþius paþeidþia 61 Par. J, Urgency Resolution on equal rights for gays and lesbians in the European Community; adopted 17 September 1998, B4-0824 & 0852/98, PE 272.005/79. 62 Ten pat, par. 76. 63 par. 28, Resolution on the annual report on international human rights and European Union human rights policy (1999), OJ [2000] C 377/336.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Visø pirma, tam, kad Europos Sàjunga turëtø átakos ðioje srityje, reikia daugiau aiðkumo. Konkreèiai, homoseksualai kiekvienoje valstybëje kandidatëje turi turëti daugiau tiek teisinës, tiek faktinës informacijos apie ðià situacijà. Naudingas þingsnis bûtø oficialus komunikatas dël lytinës orientacijos ir plëtros. Precedentas jau yra 1999 m. Komisijos ataskaita apie kovà su rasizmu ðalyse kandidatëse. 65 Joje buvo iðaiðkinta, jog kova su rasizmu sudaro vienos ið stojimo sàlygø, pagarbos þmogaus teisëms, dalá. 66 Komunikatas apie lytinæ orientacijà ir plëtrà galëtø padëti nustatyti minimalius standartus, kuriuos Sàjunga taikytø valstybëms kandidatëms lesbieèiø ir gëjø padëties prasme. Verhoevenas pastebi, kad demokratijos ir þmogaus teisiø koncepcijø tema yra jautri, nes glaudþiai susijusi su visuomenës konkreèiu identitetu bei vertybëmis .67 Be abejonës, homoseksualumas yra viena ið tø srièiø, kur gali iðryðkëti nemaþi nuomoniø skirtumai tiek tarp dabartiniø ES valstybiø, tiek tarp ES ir valstybiø kandidaèiø. Taèiau vien tai, jog ðiuo klausimu yra sunkiau pasiekti bendro susitarimo, nereiðkia, kad jis yra iðbrauktas ið darbotvarkës. Pagrindiniø þmogaus teisiø chartija yra aiðkus pavyzdys, kuris rodo, jog diskriminacija dël lytinës orientacijos yra nepriimtina kaip ir bet kurios kitos formos diskriminacija. Ðá poþiûrá savo sprendimais vis labiau palaiko Europos Þmogaus Teisiø Teismas. Tiek esamos, tiek bûsimos valstybës narës dar turi nemaþai nuveikti, kol ðis principas bus pilnai átvirtintas jø nacionaliniuose ástatymuose ir politinëse nuostatose. Plëtros procesas yra puiki proga pradëti dialogà apie tai, kaip lygybës principas gali bûti ágyvendintas visoje Europoje ir kaip jis gali bûti panaudotas kovojant su visomis diskriminacijos formomis.

65 Commision (1999) Countering racism, xenophobia and anti-semitism in the candidate countries COM (1999) 256, 26.5.99. 66 Ten pat, p. 2. 67 Verhoeven, A (1998) How democratic need European Union members be? Some thoughts after Amsterdam European Law Review Vol. 23 pp. 217-234, 228.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

6 skyrius: Europos Sàjunga naujas teisiø ðaltinis ðaliø kandidaèiø pilieèiams?

Konvencijà, bet, praëjus ketveriems metams, dauguma ES valstybiø nariø vis dar nëra suderinæ savo nacionaliniø ástatymø su ðiuo standartu.64 Sàjunga galëtø bent reikalauti, kad valstybës kandidatës (ir narës) ágyvendintø dabartinæ Konvencijos precedentinæ teisæ.

Rekomendacijos

REKOMENDACIJOS Ðias rekomendacijas galima suskirstyti á dvi pagrindines grupes: rekomendacijos dël veiksmø remiantis dabar galiojanèia Amsterdamo sutartimi ir rekomendacijos dël veiksmø artëjanèios tarpvyriausybinës konferencijos kontekste.

VEIKSMAI, KURIØ GALIMA IMTIS REMIANTIS DABAR GALIOJANÈIOMIS SUTARTIES NUOSTATOMIS

A. EUROPOS KOMISIJA

Europos Komisija privalo - iki 1999 m. pabaigos priimti siûlomas ástatymines priemones, draudþianèias visø 13 straipsnyje nurodytø formø diskriminacijà (iðskyrus tuos atvejus, kai atitinkami EB ástatymai jau yra priimti) visose Bendrijos kompetencijai perduotose srityse - uþtikrinti, kad ðios siûlomos ástatyminës priemonës - apimtø tiek tiesioginæ, tiek netiesioginæ diskriminacijà ir priekabiavimà - reikalautø parengti atitinkamas efektyvias procedûras, kurios ágalintø diskriminacijà patyrusius asmenis reikalauti skriaudos atitaisymo (áskaitant atvirkðtiná árodinëjimo pareigos taikymà), paskirti nacionalinius ombudsmenus/ástaigas, priimti priemones, skirtas skundà pateikusiø asmenø apsaugai nuo persekiojimo (viktimizacijos) ir suteiktø asociacijoms galimybæ pateikti kolektyvinius skundus - apimtø diskriminacijos tarp skirtingos ir tos paèios lyties partneriø uþdraudimà - patvirtinti jau numatytus pasiûlymus daugiametei projektø, skirtø kovai prieð visas 13 straipsnyje nurodytas diskriminacijos formas, finansavimo Programai,

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

- nediskriminavimo straipsniø átraukimà á ES ástatymø projektus - tinkamus mechanizmus, kurie kovà prieð diskriminacijà dël lytinës orientacijos, rasinës ir etninës kilmës, religijos ar ásitikinimø, amþiaus arba negalios paverstø viena pagrindiniø visø atitinkamø Bendrijos programø ir iniciatyvø krypèiø (taip kaip ðiuo metu yra dël diskriminacijos lyties pagrindu) - á savo pasiûlymus átraukti Europos Parlamento Darbo ir socialiniø reikalø komiteto nuomonæ, kurioje yra kvieèiama parengti nacionalinius veiksmø planus ir teikti Komisijos ataskaitas apie nuveiktus darbus - iðplësti Uþimtumo gairiø Lygiø galimybiø ramsèio tikslus átraukiant lygiø galimybiø bei kovos prieð visas 13 straipsnyje paminëtas diskriminacijos formas skatinimà - kovà prieð visø formø diskriminacijà paversti viena ið pagrindiniø visø kitø Uþimtumo gairiø krypèiø - iðplësti Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolës centro ágaliojimus átraukiant ir visø 13 straipsnyje nurodytø formø diskriminacijos kontrolæ - uþtikrinti, kad visais 13 straipsnio ágyvendinimo etapais bûtø tinkamai konsultuojamasi su visomis su 13 straipsniu susijusiose sferose veikianèiomis Europos nevyriausybinëmis organizacijomis bei Europos Socialiniø nevyriausybiniø organizacijø platforma ir tuo tikslu padëti nevyriausybinëms organizacijoms ir atitinkamiems Tarybos ir valstybiø nariø komitetams bei darbo grupëms keistis informacija. - pripaþinti, jog yra bûtina remti, paskiriant atitinkamo lygio ES finansavimà, Europos nevyriausybiniø organizacijø, federacijø ir tinklø, kurie tinkamai atstovauja tam tikras, 13 straipsnyje paminëtø diskriminacijos formø tiesiogiai veikiamas visuomenës grupes, steigimà ir/arba tolesnæ veiklà.

B. TARYBA

privalo nedelsiant priimti priemones. Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Rekomendacijos

- patvirtinti iniciatyvø rengimo bûdà, skatinantá lygiø galimybiø principà, áskaitant ir

Rekomendacijos

C. EUROPOS PARLAMENTAS

Europos Parlamentas privalo - kviesti Komisijà, Tarybà ir valstybes nares imtis neatidëliotinø ir efektyviø veiksmø, kad 13 straipsnis bûtø pilnai ágyvendintas - Tarybai informavus apie aukðèiau nurodytas priemones iðreikðti savo pritarimà arba, jei Komisijos siûlomos priemonës yra nepakankamos ir/arba neapima diskriminacijos dël lytinës orientacijos ir/arba kitø formø diskriminacijos, pasiûlyti pataisas tam, kad priemonës pilnai atitiktø 13 straipsnio, kaip esminio lygybës principo iðraiðkos, dvasià.

D. VALSTYBËS NARËS

Valstybës narës privalo - nedelsiant priimti vidaus ástatymus ir, reikalui esant, atðaukti arba pakeisti bet kokius ástatymus, reglamentus arba vykdomosios valdþios ásakus, kurie prieðtarauja 13 straipsnyje iðdëstytai visø formø diskriminacijos panaikinimo nuostatai - teikti pagalbà ir bendradarbiauti rengiant projektus ir iniciatyvas daugiametës programos pagrindu.

E. SOCIALINIAI PARTNERIAI

Socialiniai partneriai privalo - lygiø galimybiø skatinimà bei visø formø diskriminacijos uþdraudimà paversti viena ið pagrindiniø socialinio dialogo krypèiø - á kolektyvines sutartis, áskaitant sutinkamai su 139 EB straipsniu Bendrijos lygiu sudaromas sutartis, átraukti nediskriminavimo straipsnius (apimanèius visas 13 straipsnyje iðvardintas diskriminacijos formas) - apsvarstyti kitas geros praktikos ir diskriminacijos uþdraudimo darbo vietose institucijø lygiu iniciatyvas.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

SEKANTI TARPVYRIAUSYBINË KONFERENCIJA

Sekanèià tarpvyriausybinæ konferencijà yra numatyta surengti 2000 metais. Joje bus toliau perþiûrimos sutartys ir turës bûti priimamos sutarèiø pataisos, kurios : - kovotø prieð visas 13 straipsnyje iðvardintas diskriminacijos formas skatinimà padaryti vienu ið specifiniø ES tikslø - reikalautø, kad vienodø galimybiø bei visø 13 straipsnyje iðvardintø formø diskriminacijos panaikinimo skatinimo nuostatos bûtø átrauktos á visas Bendrijos politikos kryptis - sustiprintø 13 straipsná taip, kad jis turëtø tiesioginá poveiká, suteiktø teisæ á lygias galimybes ir galiotø visiems asmenims nepriklausomai nuo to, ar jie yra ES pilieèiai - sustiprintø Europos Parlamento vaidmená diskriminacijos panaikinimo priemoniø priëmimui panaudojant bendro sprendimo procedûrà - leistø ðias priemones priimti kvalifikuota Tarybos balsø dauguma - átrauktø Teisiø bilá, kuris visiems Europos Sàjungoje gyvenantiems asmenims garantuotø pilietines, politines, socialines, ekonomines ir kultûrines teises.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Rekomendacijos

Priedas: Nicos sutartis

Priedas

Nicos sutartis

Europos Tarybos susitikimas 2000 metø gruodþio 7-10 dienomis baigë Tarvyriausybinæ konferencijà (TVK) ir patvirtino Nicos sutartá. Ðio Tarybos susitikimo rezultatai ir nauja Sutartis - labai svarbûs gëjams ir lesbietëms.

Pagrindiniø teisiø chartija Chartija buvo formaliai pasiraðyta Nicoje, taèiau neátraukta á Sutartis, todël nëra teisiðkai ápareigojanti. Vis dëlto Teisingumo teismas Liuksemburge negali ignoruoti Chartijos ir jau rëmësi ja savo nutartyse. Chartija ragina bendrai drausti visas diskriminacijos formas, inter alia, ir lytinës orientacijos pagrindu. 21 straipsnio pirmas paragrafas skelbia: Bet kokia diskriminacija tokiais pagrindais kaip lytis, rasë, spalva, etninë ar socialinë kilmë, genetiniai bruoþai, kalba, religija ar tikëjimas, politinë ar kitokia nuomonë, priklausymas tautinei maþumai, nuosavybë, gimimo statusas, negalia, amþius ar lytinë orientacija turi bûti uþdrausta.

Europos socialinë darbotvarkë Nicoje Europos Taryba taip pat patvirtino Europos socialinæ darbotvarkæ 2001-2005 metams. Visas darbotvarkës tekstas pridëtas prie Europos Tarybos susitikimo iðvadø. Ði naujos socialinës politikos darbotvarkë irgi remiasi Amsterdamo sutarties 13 straipsniu. Treèiame skyriuje, pavadintame Kova prieð skurdà ir visas atskirties bei diskriminacijos formas, siekiant ágyvendinti socialinæ integracijà , suformuluotas toks tikslas:

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

SVARBÛS INERNETO TINKLAPIAI: Chartija: http://europarl.eu.int/df/default.asp?lang=en Nicos sutartis: http://ue.eu.int/en/summ.htm Europos Tarybos susitikimo iðvados: http://ue.eu.int/en/info/eurocouncilindex.htm

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Priedas: Nicos sutartis

f) Uþtikrinti efektyvø Bendrijos ástatymø prieð bet kokià diskriminacijà dël lyties, rasinës arba etninës kilmës, religijos ar tikëjimo, negalios, amþiaus arba lytinës orientacijos ágyvendinimà. Daþniau keistis patirtimi ir gera praktika, kad ðios politikos nuostatos sustiprëtø.

Priedas: Daugiau informacijos apie ES

Priedas

Daugiau informacijos apie ES

KAI KURIOS SVARBIOS BENDRIJØ STEIGIMO ARBA SUTARÈIØ PASIRAÐYMO DATOS 1952: 1958: 1958: 1987: 1993: 1999:

Europos angliø ir plieno bendrija (EAPB) Europos atominës energetikos bendrija (EURATOMAS) Europos ekonominë bendrija (EEB ) - Romos sutartis Suvestinis Europos aktas Europos Sàjunga (ES) - Mastrichto sutartis Amsterdamo sutartis

Mastrichto sutartimi buvo ásteigta Europos Sàjunga. Amsterdamo sutartis papildë tiek Europos Sàjungos, tiek Europos Bendrijos steigimo sutartis.

VALSTYBËS NARËS 1995 metais Sàjungà sudarë 15 valstybiø nariø: 1958: Belgija, Prancûzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai 1973: Danija, Airija, Jungtinë Karalystë 1981: Graikija 1986: Portugalija, Ispanija 1995: Austrija, Suomija, Ðvedija.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Nuo Mastrichto sutarties pasiraðymo Sàjungos struktûrà sudaro trys ramsèiai: Pirmasis ramstis: Romos sutarties ir jos vëlesniø papildymø pagrindu egzistuojanti Europos Bendrija, kuri apima laisvu prekiø, asmenø, kapitalo ir paslaugø judëjimu pagrástà bendràjà rinkà, ekonominæ ir pinigø sàjungà, bendrà politikà ir veiklà. Pasiraðius Amsterdamo sutartá, ðiam ramsèiui buvo priskirti vizø, prieglobsèio, imigracijos bei teisinio bendradarbiavimo civiliniø bylø srityje kausimai. Antrasis ramstis: Europos Sàjungos steigimo sutartimi pagrásta bendroji uþsienio ir saugumo politika. Treèiasis ramstis: Europos Sàjungos steigimo sutartimi pagrástas policijos ir teismø bendradarbiavimas sprendþiant su nusikalstamumu susijusius klausimus.

INSTITUCIJOS

(ir jø Interneto svetainës)

[Europos Virðûniø Taryba = valstybiø ir vyriausybiø vadovø susitikimas] Europos Sàjungos Taryba Europos Komisija Europos Parlamentas Europos Teisingumo teismas Audito rûmai Ekonomikos ir socialiniø reikalø komitetas Regionø komitetas Europos Ombudsmenas

http://ue.eu.int/index.htm http://www.europa.eu.int/ http://www.europarl.eu.int/ http://curia.eu.int/ http://www.eca.eu.int/ http://www.ces.eu.int/ http://www.cor.eu.int/ http://www.euroombudsman.eu.int/

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Priedas: Daugiau informacijos apie ES

TRYS RAMSÈIAI

Priedas: Daugiau informacijos apie ES

EUROPOS PARLAMENTAS Europos Parlamentas yra 370 milijonø Sàjungos pilieèiø renkama atstovø asamblëja. Já sudaro 626 Europos Parlamento nariai, atstovaujantys kiekvienos valstybës narës pilieèius. Jø skaièius yra nustatytas, atsiþvelgiant á ðalies gyventojø skaièiø.

Parlamentas atlieka tokias pagrindines funkcijas: · svarsto Komisijos pasiûlymus ir bendrauja su Taryba ástatymø leidimo srityje; yra nustatytos ávairios teisës aktø priëmimo procedûros (bendro sprendimo, bendradarbiavimo, konsultacijø ir t.t.); · jis turi teisæ priþiûrëti Sàjungos veiklà; tai jis atlieka tvirtindamas (arba atsisakydamas patvirtinti) paskirtus Komisijos pirmininkà ir narius ir Komisijai ir Tarybai pateikdamas raðtiðkus ir þodinius uþklausimus; · Parlamentas su Taryba dalinasi savo biudþetinius ágaliojimus, jis kasmet balsavimu tvirtina Sàjungos biudþetà ir priþiûri, kaip jis yra vykdomas.

Jis taip pat skiria Ombudsmen¹, kuris yra ágaliotas ið Sàjungos pilieèiø gauti skundus dël neteisingai vykdomos Bendrijos institucijø ir ástaigø veiklos. Galiausiai, jis gali steigti laikinus tyrimø komitetus, kuriø galios neapsiriboja vien Bendrijos institucijø veiklos tyrimu, taèiau taip pat gali apimti su Bendrijos politikos ágyvendinimu susijusius valstybiø nariø veiksmus. Didþioji Parlamento darbo dalis yra atliekama jo komitetø, kurie ruoðia praneðimus dël Komisijos siûlomø ástatymø aktø ir pateikia juos svarstyti Parlamento posëdþiuose. Komitetai taip pat gali parengti praneðimus ir savo iniciatyva.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Sàjungos Taryba (arba trumpiau Taryba, kuri kartais taip pat yra vadinama Ministrø Taryba) yra Sàjungos pagrindinë sprendimus priimanti institucija. Jà sudaro penkiolikos valstybiø nariø ministrai, kurie yra atsakingi uþ dienotvarkëje svarstomus klausimus: uþsienio reikalus, þemës ûká, pramonæ, transportà ir t.t. Nors ir jos sudëtis keièiasi priklausomai nuo svarstomø kausimø, Taryba vis tik yra laikoma vieninga institucija. Tarybai rotacijos tvarka pirmininkauja viena ið valstybiø nariø. Pirmininkaujanèiø valstybiø rotacija vyksta kas pusæ metø. Sprendimus rengia Nuolatiniø atstovø komitetas (Koreperas), kuriam padeda ið nacionaliniø vyriausybiø pareigûnø sudarytos darbo grupës. Tarybai padeda jos Generalinis sekretoriatas.

EUROPOS VIRÐÛNIØ TARYBA Tai yra reguliarûs valstybiø nariø arba jø vyriausybiø vadovø susitikimai. Taryba renkasi du kartus metuose ir jos susitikimuose kaip pilnateisis narys dalyvauja Europos Komisijos Prezidentas. Europos Sàjungos steigimo sutartyje sakoma, kad Taryba deramai skatina Sàjungos plëtotæ ir nustato jos politines gaires (4 straipsnis).

EUROPOS KOMISIJA Komisija turi ágaliojimus ástatymø leidybos iniciatyvos, ágyvendinimo, Bendrijos politikos, programø ir iniciatyvø valdymo ir kontrolës srityje. Ji yra sutarèiø sergëtoja. Komisijoje yra dvideðimt nariø (po du ið Prancûzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Jungtinës Karalystës ir po vienà ið kitø ðaliø), kurie ásipareigoja tarnauti visos Bendrijos interesams. Komisija yra skiriama penkeriø metø laikotarpiui valstybiø nariø susitarimu. Be to, naujos sudëties Komisijà, prieð nariø prisaikdinimà, savo balsavimu turi patvirtinti Parlamentas, kuriam ji yra atskaitinga. Komisijos nariams padeda ið generaliniø direktoratø bei uþ atskiras Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Priedas: Daugiau informacijos apie ES

EUROPOS SÀJUNGOS TARYBA

Priedas: Daugiau informacijos apie ES

Bendrijos politikos sritis atsakingø specializuotø departamentø sudaryta administracija, kurios dauguma ástaigø yra ásikûrusios Briuselyje. Darbo, pramonës ryðiø ir socialiniø reikalø generalinis direktoratas yra visø pirma atsakingas uþ socialinæ politikà. Jis rengia Komisijos socialiniø veiksmø programas ir skelbia veiksmø planus, kuriuose yra smulkiai iðdëstyti visi darbai.

EKONOMIKOS IR SOCIALINIØ REIKALØ KOMITETAS Ekonomikos ir socialiniø reikalø komitetas yra ið trijø atstovø grupiø, darbdaviø, darbuotojø ir ávairius interesus atstovaujanèios grupës (pvz. þemës ûkio, vartotojø apsaugos organizacijø, mokslo ir technologijos), sudaryta konsultacinë asamblëja. Jos narius ið valstybiø nariø iðkeltø kandidatø skiria Taryba ketveriø metø laikotarpiui. Komisija su ðiuo komitetu turi konsultuotis, rengdama su labai ávairiomis Bendrijos politikos sritimis susijusius pasiûlymus. Jis taip pat gali ruoðti praneðimus ir savo iniciatyva.

REGIONØ KOMITETAS Regionø komitetas yra dar viena konsultacinë institucija, kuri padeda Tarybai ir Komisijai. Jà sudaro regioniniø ir vietiniø valdþios ástaigø atstovai. Juos vienbalsiai priimamu sprendimu, remdamasi valstybiø nariø pasiûlymais, skiria Taryba. Savo veikloje jie yra visi kai nepriklausomi.

TEISINGUMO TEISMAS Europos Bendrijø Teisingumo teismà sudaro penkiolika teisëjø ir devyniolika jiems talkininkaujanèiø generaliniø advokatø, kuriuos bendru sutarimu skiria valstybës narës ðeðeriø metø laikotarpiui. Jis atlieka dvi pagrindines funkcijas: tikrina ar Europos institucijø ir vyriausybiø dokumentai neprieðtarauja sutartims ir, nacionalinio

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Teismui padeda Pirmosios instancijos teismas, kuris buvo ásteigtas 1989 metais ir kuris yra konkreèiai ágaliotas svarstyti Europos institucijose kylanèius administracinius ginèus ir ið Bendrijos konkurencijos teisës kylanèius ginèus.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Priedas: Daugiau informacijos apie ES

teismo praðymu, skelbia iðvadas dël Bendrijø teisës nuostatø interpretavimo ar teisëtumo.

Priedas: Daugiau informacijos apie ES

KITI SVARBÛS DALYKAI

TEISËS AKTØ TIPAI Gali bûti priimami keliø tipø ápareigojantys ástatymø aktai: reglamentai, direktyvos ir sprendimai. Reglamentai yra taikomi tiesiogiai ir galioja visose valstybëse narëse - tam nëra reikalingi jokie papildomi nacionalinës teisës aktai. Direktyvø reikalavimai valstybëms narëms yra privalomi, taèiau jos paèios savo nuoþiûra gali nuspræsti kokià tokiø reikalavimø ágyvendinimo formà ir metodus pasirinkti. Tam, kad direktyva ásigaliotø, ji turi bûti perkelta á nacionalinæ teisæ. Sprendimai yra teisiðkai privalomi tik tam tikram adresatui. Parlamentas, Taryba arba Komisija taip pat gali priimti rekomendacijas arba rezoliucijas, taèiau jos nëra privalomos.

BENDRO SPRENDIMO PROCEDÛRA Bendro sprendimo procedûrà átvirtino Mastrichto sutartis (251 EB straipsnis). Ji Parlamentui suteikia ágaliojimus dokumentus priimti kartu su Taryba. Praktikoje ði procedûra sustiprino Parlamento galias ðiose ástatymø leidimo srityse: laisvas dirbanèiøjø judëjimas, verslo steigimo teisë, paslaugos, vidaus rinka, ðvietimas (skatinanèiosios priemonës), sveikatos apsauga (skatinanèiosios priemonës), vartotojø teisës, transeuropiniai tinklai (gairës), aplinkosauga (bendrø veiksmø programos), kultûra (skatinanèiosios priemonës) ir mokslo tyrimai (bendroji programa). Savo 1996 m. prane ime apie bendro sprendimo procedûros galiojimo sritá Komisija procedûros taikymo sritá pasiûlë praplësti taip, kad ji apimtø visà Bendrijos ástatymø leidimo veiklà. Amsterdamo sutartis bendro sprendimo procedûrà supaprastino ir praplëtë jos taikymo ribas apimant ir tokias sritis kaip socialinë atskirtis, visuomenës sveikata ir kova su sukèiavimu.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Ði procedûra numato, jog Taryba turi konsultuotis su Parlamentu ir atsiþvelgti á jo nuomonæ. Taèiau ji nëra ápareigota laikytis Parlamento pozicijos, ji privalo tik konsultuotis. Bûtent ði procedûra yra taikoma 13 straipsnio pagrindu rengiamoms priemonëms.

TARPVYRIAUSYBINË KONFERENCIJA (TVK) Ðiuo terminu yra vadinamos derybos dël sutarèiø pakeitimo, kurios vyksta tarp valstybiø nariø vyriausybiø. TVK yra begalo svarbi Europos integracijai, nes bûtent tarpvyriausybinëse konferencijose buvo priimami sprendimai dël institucinës ir teisinës struktûros, arba, kitaip tariant, dël sutarèiø turinio pakeitimø (pvz. Suvestinis Europos aktas ir Europos Sàjungos sutartis). 1997 m. birþelio mën. 16 ir 17 dienomis Amsterdamo Europos Virðûniø taryboje pasibaigusi TVK, kurios metu buvo priimta Amsterdamo sutartis, buvo ðeðtoji tokia konferencija visoje Bendrijos istorijoje. Kita konferencija turi prasidëti 2000 m. pradþioje.

SOCIALINIAI PARTNERIAI Socialiniai partneriai yra darbdaviai ir profesinës sàjungos. Bendrosios visas pramonës ðakas apimanèios organizacijos, kurias Komisija pripaþásta kaip organizacijas, su kuriomis turi bûti konsultuojamasi socialinio dialogo procese yra Europos Profesiniø sàjungø konfederacija (atstovaujanti profesines sàjungas), Europos Pramonës ir darbdaviø konfederacijø sàjunga ir Europos Vieðøjø ámoniø centras (kurie atstovauja atitinkamai privataus ir vieðojo sektoriaus darbdavius)

EUROPOS SOCIALINIØ NEVYRIAUSYBINIØ ORGANIZACIJØ PLATFORMA Europos socialiniø nevyriausybiniø organizacijø platforma buvo sukurta 1995 m. rugsëjo mën. ir dabar vienija 25 Europos nevyriausybines organizacijas, federacijas ir tinklus, áskaitant ir ILGA-

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga

Priedas: Daugiau informacijos apie ES

KONSULTACINË PROCEDÛRA

Europa. Platformos tikslas yra plëtoti ir stiprinti pilietiná dialogà tarp Europos nevyriausybiniø organizacijø ir ES institucijø. Platformos organizacijos narës sprendþia konkreèius socialinius klausimus (tokius kaip socialinë atskirtis, skurdas, visuomenës sveikata arba benamystë) arba konkreèios þmoniø grupës (pavyzdþiui, þmoniø su negalia, migrantø, bedarbiø ir moterø) problemas. Jos visos aktyviai siekia prisidëti prie stipresnës ir teisingesnës visuomenës kûrimo tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Platformos nariai atstovauja tûkstanèius ávairiausiose srityse vietiniu, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu veikianèiø organizacijø.

EUROPOS TARYBA Europos Sàjungos (arba jos Europos Virðûniø Tarybos) nereikia painioti su Europos Taryba, Strasbûre ásikûrusia tarptautine organizacija, kurià ðiuo metu sudaro 41 Europos valstybë narë. Jos pagrindinis tikslas yra stiprinti demokratijà, þmogaus teises ir teisëtumà visose savo valstybëse narëse. Ji taip pat rûpinasi Europos kultûrinio paveldo stiprinimu visoje jo ávairovëje ir tyrinëja ávairiausias socialines problemas, tokias kaip socialinë atskirtis, nepakantumas, migrantø integracija, naujø technologijø keliamas pavojus asmeninio gyvenimo privatumui bei biotechniniai klausimai. Europos Taryba yra priëmusi eilæ svarbiø konvencijø ir chartijø, tarp kuriø paminëtinos Europos þmogaus teisiø konvencija bei Europos socialinë chartija. Ji taip pat, remdamasi tarptautinëmis sutartimis, yra ákûrusi ávairiø ástaigø ir institucijø.

EUROPOS ÞMOGAUS TEISIØ KONVENCIJA 1950 m. lapkrièio mën. 4 d. Romoje pasiraðyta Europos þmogaus teisiø konvencija pirmà kartà istorijoje suformulavo tarptautinæ þmogaus teisiø apsaugos sistemà. Asmenims, norintiems apginti savo teises, ji suteikia galimybæ kreiptis á Strasbûre ásikûrusá Europos Þmogaus Teisiø Teismà. Ðio teismo nereikia painioti su Liuksemburge ásikûrusiu Europos Bendrijø Teisingumo Teismu.

Po Amsterdamo sutarties: lytinë orientacija ir Europos Sàjunga