LGBTI šeimų kasdienių iššūkių vertinimo ataskaita

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

1

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programos lėšomis

Šis leidinys yra projekto „Sąmoningumo didinimas dėl vaivorykštės šeimų Europoje priėmimo įtraukiose visuomenėse“ (angl. Raising awareness for Inclusive Societies to Embrace rainbow families in Europe, R.I.S.E.) dalis.

Projektą įgyvendina nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL (Lietuva), LGBT ir jų draugų asociacija „Mozaika“ (Latvija), „ACCEPT“ (Rumunija), „Miłość Nie Wyklucza “ (Lenkija), „Bilitis “ (Bulgarija) ir „Iniciatíva Inakost“ (Slovakija).

Sudarytoja: Gloriya Filipova ©Nacionalinė LGBTI teisių organizacija LGL Vilnius, 2021 Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programos lėšomis

Šis leidinys finansuojamas Europos Komisijos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšomis pagal projektą „Sąmoningumo didinimas dėl vaivorykštės šeimų Europoje priėmimo įtraukiose visuomenėse“ (angl. Raising awareness for Inclusive Societies to Embrace rainbow families in Europe, R.I.S.E.) (sutarties Nr. 848879 — R.I.S.E — REC-AG-2018/REC-RDIS-DISC-AG-2018). Šio leidinio turinys yra išimtinė autorių atsakomybė ir negali būti traktuojamas kaip atspindintis oficialią Europos Komisijos ar kitos Europos Sajungos institucijos poziciją. Europos Komisija neprisiima atsakomybes už šio leidinio turinį.

ISBN 978-609-420-747-1 9786094207471

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

LGBTI šeimų kasdienių iššūkių vertinimo ataskaita

Notraukų autorius Przemysław Stefaniak 3

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

„Mes, LGBT žmonės, kurie esame šeima, nebeturėtume slėptis. Turėtume kovoti ir parodyti, kad mes egzistuojame, esame čia su jumis ir gyvename tokį patį gyvenimą kaip jūs, dauguma Rumunijos gyventojų.“ (Irene, Rumunija)

4

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

Turinys 1. Projekto santrauka......................................................................................................................6 1.1. Trumpas projekto aprašymas....................................................................................................... 6 2. Projekto konsorciumas................................................................................................................ 7 I dalis. LGBTI šeimos Europoje.........................................................................................................9 3. Lygių teisių į santuoką pripažinimo istorija ir vystymasis........................................................... 9 4. Teisinė LGBTI šeimų padėtis R.I.S.E. projekto partnerėse šalyse............................................... 9 4.1 Rumunija................................................................................................................................... 10 4.2.Bulgarija..................................................................................................................................... 11 4.3.Lietuva....................................................................................................................................... 11 4.4.Latvija........................................................................................................................................12 4.5.Slovakija....................................................................................................................................13 4.6.Lenkija...................................................................................................................................... 14 5. Priėmimo lygiai................................................................................................................................15 II dalis. Kasdieniai iššūkiai, su kuriais susiduria LGBTI šeimos ištirtose šalyse (lyginamoji analizė)...................................................................................................................... 17 6. Kasdieniai iššūkiai darbo, sveikatos, švietimo, vaikų priežiūros ir kitose srityse...................17 6.1. Darbas...................................................................................................................................... 18 6.2. Sveikatos priežiūra................................................................................................................. 18 6.3. Tėvų teisės.............................................................................................................................. 19 6.4. Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje ............................................................................21 6.5. Nuosavybės teisė ir socialinės išmokos.............................................................................. 22 6.6. Interesų konfliktas................................................................................................................. 23 7. LGBTI šeimų laisvo judėjimo teisių padėtis.................................................................................. 23 8. Iššūkiai artimoje aplinkoje (artimųjų požiūris)............................................................................ 24 9. LGBTI šeimų vaizdavimas žiniasklaidoje ir visuomenės požiūris į LGBTI šeimas................... 25 10. LGBTI šeimų naudojamos strategijos kasdieniams iššūkiams įveikti..................................... 26 III dalis. Tolesni veiksmai, skirti gerinti LGBTI šeimų gyvenimo kokybę.................................... 28 11. Gerosios praktikos, skatinančios LGBTI šeimų priėmimą......................................................... 28 12. Visuomenės sąmoningumo didinimas....................................................................................... 29

5

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

1. Projekto santrauka

1.

Trumpas projekto aprašymas

R.I.S.E. projektas atsirado dėl partnerių siekio (1) prisidėti prie LGBT šeimų teisių pripažinimo Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje skatinant įvairovę ir gerinant socialinį LGBT šeimų priėmimą, taip pat (2) užtikrinti judėjimo laisvę šeimos susijungimo pagrindu Europos Sajungoje (ES) praplečiant visuomenės supratimą apie egzistuojančių nacionalinių teisės aktų poveikį tos pačios lyties porų socialinėms – ekonominėms gyvenimo sąlygoms ir kokybei.

Projekto tikslinė auditorija:

•

300,000 gyventojų kiekvienoje šalyje;

•

25-30 sprendimų priėmėjų;

•

20-30 tos pačios lyties porų/šeimų kiekvienoje šalyje;

•

20,000 LGBTI asmenų kiekvienoje šalyje.

Laukiami rezultatai:

•

Didesnis visuomenės sąmoningumas apie nediskriminacinį LGBT šeimų vaizdavimą;

•

Geresnės valdžios institucijų atstovų žinios apie kasdienį LGBT šeimų gyvenimą;

•

Informacijos apie teisę į šeimos gyvenimą ir laisvą judėjimą Europos Sąjungoje suteikimas LGBTI žmonėms;

•

Didesnė LGBTI bendruomenės ir jos sąjungininkų parama ir dėmesys tos pačios lyties šeimų problemoms.

6

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

2. Projekto konsorciumas Pradinė projekto konsorciumo paskata buvo socialinė – teisinė aplinka projekto partnerių šalyse.

Konsorciumą sudaro 6 partneriai iš 6 ES šalių (Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Slovakijos), kurios yra laikomos vienintelėmis šalimis Europos Sąjungoje neturinčiomis jokio tos pačios lyties šeimos santykių teisinio pripažinimo, taip pat jų visuomenės mažiausiai priima LGBTI asmenis, pagal ES LGBT apklausą, kurią atliko ES Pagrindinių teisių agentūra (2013). Šios partnerystės vystymąsi paskatino ankstesnis sėkmingas bendradarbiavimas, reikšmingas partnerių įdirbis ir žmogaus teisių projektų įgyvendinimo patirtis.

7

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

2. Įžanga R.I.S.E. projektą finansuoja Europos Sąjungos teisių, lygybės ir pilietybės programa (2014-2020).

Projekto tikslas yra didinti supratimą apie kasdienius iššūkius bei kliūtis kylančias dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo, taip pat reaguoti į socialines stigmas, su kuriomis susiduria LGBTI šeimos.

Bendras R.I.S.E. projekto tikslas yra gerinti LGBTI šeimų teisių pripažinimą Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, paskutinėse 6 ES šalyse, kurios neturi nacionalinių teisės aktų, pripažįstančių šeimos teises LGBTI asmenims. Projektu siekiama prisidėti prie LGBTI piliečių teisės į šeimos gyvenimą ir judėjimo laisvės Europos Sąjungoje užtikrininimo bei didinti visuomenės supratimą apie praktinius iššūkius tos pačios lyties porų gyvenimo kokybei. Šioje vertinimo ataskaitoje pateikiami LGBTI šeimų kasdienių iššūkių partnerėse šalyse kokybinio tyrimo rezultatai. R.I.S.E. tyrimą sudaro dokumentų analizė, stuktūruoti interviu ir fokus grupių tyrimas (LGBTI šeimos narių grupinės apklausos šešiose partnerėse šalyse). Tyrimą atliko projekto partneriai „Bilitis“ Bulgarijoje, LGBT ir jų draugų asociacija „Mozaika“ Latvijoje, Lietuvos gėjų lyga (LGL), „Miłość Nie Wyklucza“ asociacija Lenkijoje, ACCEPT asociacija Rumunijoje ir „Iniciativa Inakost“ Slovakijoje.

Iš viso buvo apklausti 59 respondentai, iš kurių 49 dalyvavo fokus grupių tyrime. Tyrimas buvo grindžiamas standartiniais klausimynais ir metodologija. Iš pradžių buvo planuojama atlikti tyrimą bendraujant asmeniškai, tačiau dėl COVID-19 pandemijos, projekto partneriai turėjo prisitaikyti ir atlikti dalį interviu internetu, naudojant tokias platformas kaip „Zoom“, „Skype“ ir „Messenger“.

Tyrimas buvo atliktas 2020 m. sausio - rugsėjo mėnesiais. Tyrimo dalyviai buvo kviečiami asmeniškai, viešais skelbimais žiniasklaidos priemonėse ir bendruomenės grupėse, taip pat buvo taikomas „sniego gniūžtės“ atrankos metodas.

8

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

I dalis. LGBTI šeimos Europoje 3. Lygių teisių į santuoką pripažinimo istorija ir vystymasis 2001 m. balandžio 1 d., vos kelios sekundės po vidurnakčio, Amsterdamo meras pirmasis pasaulyje užregistravo tos pačios lyties poros santuoką. Tą naktį susituokė dar keturios tos pačios lyties poros, po jų sekė 382 poros, susituokusios tą patį mėnesį.

2021 m. III ketvirčio duomenimis, septyniolika Europos šalių yra įteisinusios tos pačios lyties asmenų santuoką, tuo tarpu trylika šalių pripažįsta santuokos alternatyvą, prieinamą tos pačios lyties poroms.

Tos pačios lyties poros gali bendrai įsivaikinti aštuoniolikoje Europos šalių.

Tačiau, praėjus penktadaliui amžiaus po proveržio Amsterdame, šešios ES valstybės narės visiškai nepripažįsta tos pačios lyties asmenų partnerystės. Bulgarija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija yra vienintelės šalys Europos Sąjungoje kurios vis dar nesuteikia ar suteikia minimalias teises LGBTI šeimoms. Taigi, šešios LGBTI teisių organizacijos, veikiančios atitinkamose šalyse, sujungė savo ilgametę patirtį, kad paskatintų šeimų įvairovę ir padėtų pagerinti socialines – teisines sąlygas LGBTI šeimoms.

4. Teisinė LGBTI šeimų padėtis R.I.S.E. projekto partnerėse šalyse Kaip minėta pirmiau, nėra jokio teisinio LGBTI šeimų pripažinimo Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, ar tai būtų santuoka, civilinė partnerystė ar kita forma. Tačiau yra tam tikrų skirtumų tarp išvardytų šalių. Visose šalyse rengiamos kampanijos, remiančios LGBTI šeimų teises, tačiau tuo pačiu metu joms dažnai priešinamasi iniciatyvomis, kurių tikslas yra užkirsti kelią teigiamiems pokyčiams arba dar labiau apsunkinti situaciją LGBTI žmonėms ir šeimoms. Vieni ryškiausių tokių iniciatyvų pavyzdžių yra laisvos nuo LGBTI zonos Lenkijoje ir šeimų referendumas Rumunijoje.

9

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

4.1 Rumunija

Rumunija neturi jokios formos LGBTI šeimų teisinės apsaugos, nepaisant Konstitucinio Teismo teigiamo sprendimo, priimto 2018 metais, numatančio, jog tos pačios lyties porų santykiai yra saugomi teisės į šeimos gyvenimą kontekste. Be to, 2018 metais Rumunijos LGBTI bendruomenė susidūrė su didele visuomenės kampanija, siekiančia pakeisti konstitucinį neutralų santuokos apibrėžimą į sąjungą tarp vyro ir moters. Siekiant apriboti šeimos apibrėžimą konstituciniame tekste, nacionalinio referendumo rengimas ir organizavimas 2018 metais sukėlė diskusiją apie šeimos santykių įvairovę ir šeimos sampratą. Piliečių iniciatyva, vadinamasis „šeimų referendumas“, buvo sąmoningai panaudota kaip skaldanti ir LGBTI asmenis ir jų šeimos narius niekinanti strategija.

LGBTI bendruomenė buvo tiesiogiai apkaltinta abejojimu „tradicine šeima“ ir pavojaus kėlimu jos stabilumui, kūrimui ir pačiam egzistavimui. Daugybė žmogaus teisių normų, standartų ir argumentų buvo panaudoti siekiant apkaltinti LGBTI tariamu universalių žmogaus teisių menkinimu, „tradicinių šeimų kopijavimu ir naikinimu“. LGBTI žmonės buvo paversti atpirkimo ožiais siekiant populiarinti „tradicines vertybes“. Iš kitos pusės, šeimų referendumas transformavo LGBTI šeimas į politinius subjektus, galinčius išreikšti save, reikalaujančius savo teisių bei kovojančius su homofobija didindami savo matomumą visuomenėje. Tariamų šeimos vertybių populiarinimas neigiant LGBTI asmenų šeimos teises nesulaukė pakankamo visuomenės palaikymo ir referendumas dėl šeimos koncepcijos neįvyko.

Viena iš reikšmingiausių bylų dėl LGBTI šeimų Europos Sąjungoje, žinoma kaip Coman byla, buvo pradėta Rumunijoje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byla „Relu Adrian Coman and Others v

Inspectoratul General pentru Imigrări and Ministerul Afacerilor Interne (C-673/16)“1 dėl tos pačios lyties sutuoktinių imigracijos teisių pripažinimo sudarė pagrindą panašioms byloms kitose šalyse, kurios pripažino LGBTI šeimų teisę į laisvą judėjimą Europos Sąjungoje. Byla nagrinėjama išsamiau skyriuje apie LGBTI šeimų laisvo judėjimo teisių padėtį. Adrian Coman, Rumunijos pilietis, vedė savo ilgametį partnerį, Clai Hamilton, JAV pilietį, Briuselyje 2010 metais. Porai buvo atsisakyta suteikti leidimą gyventi Rumunijoje. Coman ir Hamilton, atstovaujami ACCEPT, pateikė apeliaciją Rumunijos teismams apskųsdami Rumunijos institucijų sprendimą. Rumunijos Konstitucinis Teismas pateikė klausimą ES Teisingumo Teismui, ar Hamilton turėtų būti pripažintas kaip ES piliečio sutuoktinis ir ar jam turėtų būti suteikta teisė nuolatos gyventi Rumunijoje pagal ES teisę. ES Teisingumo Teismo Didžioji kolegija nusprendė, kad terminas „sutuoktinis“ apima tos pačios lyties sutuoktinius teisės į laisvą judėjimą ir gyvenimą Europos Sąjungoje tikslais. Ši reikšminga byla numato lygiavertį elgesį su tos pačios lyties susituokusiomis poromis jų teisių į laisvą judėjimą ir gyvenimą Europos Sąjungoje pagal laisvo judėjimo direktyvą2.

1

10

Europos Teisingumo Teismo sprendimas, bylos Nr. C673/16, 2018 m. birželio 5 d.

2 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje.

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

4.2. Bulgarija

Po Coman bylos Rumunijoje, Bulgarijai taip pat pavyko užtikrinti teisę į laisvą judėjimą LGBTI šeimoms. 2019 m. liepos 24 d. Bulgarijos vyriausiasis administracinis teismas parėmė Sofijos miesto administracinio teismo 2018 metų sprendimą, kuris suteikė teisę šalies teritorijoje gyventi tos pačios lyties ES piliečio sutuoktiniui – pagal Coman prieš Rumuniją spendimą. Sprendimas neįteisina tos pačios lyties asmenų santuokos, bet pripažįsta teisę į laisvą judėjimą ES piliečių sutuoktiniams ir tai yra pirmasis sprendimas, kuris atsižvelgia į santuokos tarp tos pačios lyties piliečių egzistavimą. Šiuo metu, jaunimo LGBTI organizacija „Deystvie“ veda bylą dėl pilietybės suteikimo Ispanijoje gimusiam vaikui santuokoje tarp Bulgarijos pilietės ir Jungtinės Karalystės pilietės, gimusios Gibraltare. Gimusi Sara gavo gimimo liudijimą, kuriame nurodytos abi jos motinos, tačiau nenurodyta, kuri yra biologinė vaiko motina. Pagal galiojančius Ispanijos įstatymus, vaikas negali gauti Ispanijos pilietybės, nes nė viena iš moterų nėra Ispanijos pilietė. Mergaitei taip pat nebuvo suteikta Jungtinės Karalystės pilietybė, nes pagal galiojančius Jungtinės Karalystės įstatymus, jos motina iš Gibraltaro negalėjo perduoti pilietybės. Plačiau apie mažylės Saros bylą rašoma skyriuje apie tėvų teises.

Daugiau teigiamų pokyčių Bulgarijoje matoma 2019 metų byloje, kurioje Sofijos regioninis teismas nusprendė, kad moteris tos pačios lyties asmenų santuokoje, sudarytoje užsienyje, gali pasiimti savo sutuoktinės pavardę. Kitas aktualus įvykis buvo 2019 metais, kai Bulgarijos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė palaikyti žemesnės instancijos teismo sprendimą, nenustačiusį diskriminacijos fakto byloje, kurioje Pagalbinio apvaisinimo centras neleido lesbiečių porai dalyvauti programoje, remiančioje šeimas ir asmenis, kurie turi reprodukcijos problemų, ir nesuteikė pagalbinio apvaisinimo paslaugų.

4.3. Lietuva

Lietuva šiuo metu yra vienintelė ES valstybė narė turinti civilinės partnerystės nuostatą išimtinai numatančią tik priešingos lyties porų turtinių santykių reguliavimą, taip

neužtikrinant jokios

įstatyminės apsaugos tos pačios lyties porų santykiams. Iki šiol neįgyvendintos civilinės partnerystės nuostatos buvo nustatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 2000 metais, bet jose nėra jokių konkrečių teisės normų, susijusių su tos pačios lyties asmenų santykiais.

2019 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė progresyvų nutarimą3 dėl tos pačios lyties asmenų santuokos, sudarytos užsienyje, teisinio pripažinimo migracijos tikslais, kas iš esmės atspindi jau minėtą ES Teisingumo Teismo sprendimą Coman prieš Rumuniją byloje.

Nepaisant to, kad nutarimas priimtas dėl labai siauro ir konkretaus klausimo – ar tos pačios lyties sutuoktiniai gali gauti leidimą gyventi šeimos susijungimo pagrindu – Konstitucinis Teismas pateikė svarbias pastabas dėl konstitucinės šeimos sąvokos. Jose pakartojama, kad konstitucinė šeimos

3 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT3-N1/2019, bylos Nr. 16/2016, 2019 m. sausio 11 d., https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1898/content.

11

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

samprata apima ne tik susituokusias poras, yra neutrali lyties požiūriu ir pagrįsta nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu (nutarimo [32.5] pastraipa).

Lietuvos lygių galimybių įstatymas be kita ko draudžia diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos.

2017 m. liepos 11 d. lygių galimybių įstatymas buvo pakeistas, įtraukiant pilietybę tarp saugomų pagrindų. Šis pakeitimas buvo atliktas siekiant įtraukti direktyvos 2014/54/ES nuostatas dėl priemonių, lengvinančių naudojimąsi teisėmis, suteiktomis darbuotojams judėjimo laisvės kontekste, į nacionalinius teisės aktus. Įstatymas apibrėžia šeimos narius tik kaip sutuoktinius ir tiesioginius palikuonis, taip aiškiai neapibrėžiant (registruotų) partnerių teisinės apsaugos diskriminacijos dėl pilietybės atveju. Asmenys, teisėtai sudarę partnerystę kitoje šalyje, nėra pripažįstami kaip šeima Lietuvoje ir tokie asmenys negali pateikti skundų dėl galimos diskriminacijos dėl pilietybės. 2019 metais, Seimo žmogaus teisių komitetas užregistravo pasiūlymą pataisyti lygių galimybių įstatymą paliekant tokį patį šeimos narių apibrėžimą. 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos vyriausybė pasiūlė išbraukti šį punktą ir apibrėžti šeimos narius pagal apibrėžimus, pateiktus užsieniečių teisinės padėties įstatyme, taip įtraukiant (registruotus) partnerius į šeimos narių apibrėžimą. Pakeitimai dar nebuvo patvirtinti.

4.4. Latvija

Latvijoje, 2019 metų birželį, naujo įstatymo projektas, kurį paskatino judėjimas „DZIVESBIEDRI“ ir kurį palaikė 10 parlamento narių, buvo pateiktas parlamento plenariniame posėdyje. Nors pasiūlymas buvo atmestas plenarinio posėdžio metu, Socialinių ir užimtumo reikalų komitetas, 2020 m. gegužę, kreipėsi į valstybės institucijas dėl tokio įstatymo būtinybės. Tuo tarpu 2020 metų birželį, kita iniciatyva buvo pateikta per ManaBalss.lv platformą parlamentui. Šį kartą, tai buvo ne įstatymo pasiūlymas, bet poreikio priimti teisinį sprendimą dėl toks pačios lyties partnerių santykių išreiškimas. 2020 m. liepos 22 d., Parlamento mandatų, etikos ir dokumentų teikimo komitetas pradėjo peržiūros procesą.

Kalbant apie Latvijos teismuose ir kitose institucijose nagrinėjamas bylas, buvo pastebėta daug pokyčių. Regioniniame administracinių bylų teisme, Apygardos administracinių bylų teisme ir Aukščiausiajame teisme buvo nagrinėjamos penkios panašios bylos dėl LGBTI asmenų šeimos teisių. Šiuo metu, nagrinėjamos dvi bylos Konstituciniame Teisme. 2015 metų pabaigoje, teismui buvo pateikti penki pareiškimai. Juose buvo prašoma nustatyti prievolę Rygos Pardaugava metrikacijos skyriui registruoti santuokas tarp tos pačios lyties partnerių. Teismas nusprendė tenkinti vieną pareiškimą ir pradėjo bylą, tačiau teismas atmetė keturis pareiškimus, todėl skundai buvo teikiami Aukščiausiajam teismui.

Aukščiausiasis teismas atmetė žemesnės instancijos teismo sprendimą nepriimti pareiškimų dėl tos pačios lyties asmenų santuokų registravimo, teigdamas, kad pareiškimai turi būti interpretuojami plačiau, nes asmenys nesiekė tiesioginio ir išimtinio santuokos registravimo, bet norėjo pasiekti tos pačios lyties partnerių šeimos pripažinimą, registravimą ir apsaugą. Vis dėlto, išnagrinėjęs bylas uždarų posėdžių metu, teismas nusprendė atmesti pareiškimus.

12

2020 m. lapkričio 12 d. Latvijos Konstitucinis Teismas (Satversmes tiesa) priėmė istorinį sprendimą

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

ir pripažino motinystės/tėvystės atostogas tos pačios lyties asmenų porai (bylos Nr. 2019-33-01).

Balandžio 8 d. Konstitucinis Teismas pareiškė, kad reguliavimas, nustatantis, jog tos pačios lyties partneris turi mokėti didesnį mokestį valstybei už mirusio partnerio paliktą turtą, palyginus su sutuoktinių mokamais mokesčiais, turėtų būti panaikintas (bylos Nr. 2020-34-03). Konstitucinis Teismas nustatė terminą, iki kurio šis trūkumas turėtų būti išspręstas: 2022 m. birželio 1 d.

4.5. Slovakija

Slovakijoje, teisėkūros iniciatyvos dėl tos pačios lyties porų pripažinimo ir registruotos partnerystės buvo pateiktos parlamentui tris kartus (2001, 2012 ir 2018 metais). Nė vienas iš šių bandymų nepasiekė tolesnio teisėkūros proceso etapo. Slovakijos konstitucija buvo pakeista 2014 m. birželio 4 d. Du sakiniai, kurie buvo įtraukti į Slovakijos konstituciją, priėmus konstitucinį įstatymą Nr. 161/2014 yra

„Santuoka yra unikalus ryšys tarp vieno vyro ir vienos moters. Slovakijos Respublika gina santuoką universaliai ir prisideda prie jos gerovės.“ 2013 metais Slovakijos konservatyvi nevyriausybinė organizacija „Aljansas už šeimą“, remiama Katalikų bažnyčios Slovakijoje, inicijavo vadinamojo „referendumo šeimos apsaugai“ idėją ir pradėjo rinkti parašus referendumo organizavimui. Tai vyko 2015 metų vasario mėnesį ir pradžioje buvo keliami keturi klausimai: 1. „Ar sutinkate, kad santuoka turėtų būti vadinama vieno vyro ir vienos moters sąjunga, o ne koks nors kitas bendras gyvenimas?“ 2. „Ar sutinkate, kad tos pačios lyties žmonių poroms ar grupėms neturėtų būti leidžiama įvaikinti ir auginti vaikus?“ 3. „Ar sutinkate, kad jokiam kitam bendram gyvenimui, išskyrus santuoką, negali būti suteikta speciali apsauga, teisės ir pareigos, kurios teisės normomis nuo 2014 m. kovo 1 d. yra suteikiamos tik santuokai ir sutuoktiniams, ypatingai gyvenimo partnerių pripažinimas ir registracija viešoje institucijoje, galimybė įvaikinti motinos/tėvo sutuoktiniui? “ 4. „Ar sutinkate, kad mokyklos neturėtų reikalauti, kad vaikai dalyvautų mokymuose apie seksualinį elgesį ar eutanaziją, jei jų tėvai ar patys vaikai nesutinka su mokymo turiniu?“ Trečiąjį klausimą užginčijo Slovakijos Prezidentas Andrej Kiska, o Konstitucinis Teismas jo nepripažino, todėl referendumo turinį sudarė 1, 2 ir 4 klausimai. Referendumas buvo nesėkmingas.

Slovakijos Konstitucinis Teismas niekada nesprendė tos pačios lyties porų pripažinimo klausimo.

Slovakijos Aukščiausiasis teismas paskutinį kartą LGBTI asmenų šeimos teisėmis susijusį klausimą nagrinėjo 2013 metais, tirdamas valstybinių institucijų, atsisakiusių sutuokti tos pačios lyties poras, administracinių procedūrų konstitucingumą. Aukščiausiasis teismas nagrinėjo tik administracinių procedūrų teisėtumą ir neatsižvelgė į nediskriminavimo, lygių galimybių ar privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos principus. Šiuo metu nagrinėjamos kelios bylos skirtingais Slovakijos teismų sistemos lygmenimis. Jos yra susijusios su tos pačios lyties asmenų santuokų ar užsienyje registruotos 13

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

partnerystės pripažinimu ir susijusiais klausimais, pavyzdžiui, pavardės pakeitimu. Galutinio sprendimo nėra ir, kaip minėta anksčiau, Slovakijos Respublikos Konstitucinis Teismas, vienintelė institucija, galinti interpretuoti Konstituciją ar teigti, kad konkretus įstatymas yra nekonstitucinis arba prieštaraujantis tarptautinei sutarčiai, nenagrinėjo tokio pobūdžio bylos.

4.6. Lenkija

2020 metais Lenkija buvo įvertinta prasčiausiai tarp ES šalių pagal taprtautinės LGBTI organizacijos ILGA-Europe sudaromą vaivorykštės indeksą, surinkusi tik 16 taškų iš šimto. Be to, jei Lenkija būtų vertinama tik pagal tokius kriterijus kaip „šeima“ (kriterijus apima, pavyzdžiui, lygias teisės į santuoką, registruotą partnerystę, bendrą įvaikinimą ar įvaikinimą vienam iš tėvų) arba „neapykantos nusikaltimai ir neapykantą kurstanti kalba“, jos rezultatas būtų 0. Lenkijoje nėra teisinio tos pačios lyties asmenų sąjungos (santuokos, partnerystės) pripažinimo, taip pat įstatymai nepripažįsta LGBTI šeimų. Šeimos ir globos kodeksas, priimtas 1964 metais, numato tik vieną šeimos modelį: šeimą, kurią sudaro du skirtingos lyties žmonės galintys susituokti. Translytis asmuo, priėmęs sprendimą dėl teisinio lyties pripažinimo, gali tuoktis tik su priešingos lyties asmeniu. Kodeksas leidžia nustatyti tėvystę tik tuo atveju, jei tėvai yra du priešingos lyties asmenys biologiniu požiūriu. Panašiai, tik susituokusios poros turi teisę kartu įsivaikinti. Nevaisingumo gydymui naudojamos pagalbinio apvaisinimo technologijos prieinamos susituokusioms ir neformalius santykius palaikančioms poroms – bet ne tos pačios lyties asmenų poroms.

Dauguma teisės teoretikų sutinka, kad Lenkijos konstitucija tebėra kliūtis bet kokiems Šeimos ir globos kodekso pakeitimams, susijusiems su santuokos lygybės įtvirtinimu. Remiantis 18 straipsniu, „santuoka, vyro ir moters sąjunga, taip pat šeima, motinystė ir tėvystė, yra saugomos ir globojamos Lenkijos Respublikos“. Verta paminėti, kad teismai penkiuose sprendimuose dėl tos pačios lyties porų, kurios bandė sudaryti santuoką Lenkijoje, pasinaudojo 18 straipsniu (2020 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas pranešė Lenkijos vyriausybei, kad gavo tokių porų prašymus). Buvo daug bandymų registruoti tos pačios lyties porų užsienyje sudarytų santuokų liudijimus, tačiau iki šiol nesėkmingai.

Visos paraiškos dėl užsienio santuokos liudijimų įtraukimo į registrus buvo atmestos. Šiuo metu Lenkijoje yra nagrinėjamos bent penkios tokio pobūdžio bylos. Dvi iš jų yra susijusios su asmenimis, kurie naudojasi savo teisėmis į laisvą judėjimą. Be to, 2020 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas pranešė Lenkijos vyriausybei, kad gavo vieną tokį prašymą. Taip pat teisme nagrinėjama byla dėl Prancūzijos piliečio, kuris pareiškė reikalavimą dėl teisės į mirusio vyro, Lenkijos piliečio, pensijų išmokas.

14

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

5. Priėmimo lygiai

LGBTI šeimų teisinio pripažinimo trūkumas Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje yra susijęs su žemu socialiniu priėmimu. Remiantis 2019 metų LGBTI „Eurobarometro“4 duomenimis, R.I.S.E. projekto partnerės šalys demonstruoja žemiausią socialinį LGBTI žmonių priėmimo lygį ES. Šios šalys pasiekė žemiausias pozicijas beveik kiekvienu klausimu, susijusiu su LGBTI šeimomis. Paklausti, ar sutiktų su teiginiu „Tos pačios lyties asmenų santuokos turėtų būti leidžiamos visoje Europoje“, tik 16% bulgarų teigė, kad visiškai sutinka (žemiausias rezultatas ES), po to seka slovakai su 20%, latviai – su 24%, rumunai su 29% ir lietuviai su 30%. Lenkija rodo didžiausią priėmimo lygį – 48%.

Projekto partneriai teigia, kad problemas, susijusias su žemu priėmimo lygiu, dažnai sukelia kampanijos prieš LGBTI ir kraštutinių dešiniųjų, konservatyvių ir religinių jėgų retorika. Pavyzdžiui, šiuo metu opozicijai priklausančių politikų argumentai Lietuvoje bei Latvijoje yra pagrįsti vadinamosiomis „tradicinėmis vertybėmis“ ir jų pastebėtu visuomenės nepritarimu. Panaši retorika pastebima ir Bulgarijoje dėl diskusijų apie Stambulo konvencijos ratifikavimą. Rumunijoje, atsakant į 2018 metų konstitucinį referendumą dėl santuokos apibrėžimo pakeitimo, tapo vis akivaizdžiau, kad kelių Rumunijos šeimų priimtas sprendimas kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą dėl šeimos teisių pripažinimo yra būtina priemonė Rumunijos socialinėje, kultūrinėje ir teisinėje aplinkoje. Šio tyrimo dalyviai patyrė „vidinę tremtį“ heteronormatyvioje Rumunijos visuomenėje ir buvo priversti gyventi socialinio, teisinio ir emocinio pažeidžiamumo sąlygomis.

Labiausiai matomas LGBTI žmonių nepriėmimo Europos Sąjungoje pavyzdys per pastaruosius kelerius metus yra vadinamosios „laisvos nuo LGBTI zonos“ Lenkijoje. Taip vadinami Lenkijos savivaldybės ir regionai, kurie paskelbė esą nepageidaujantys „LGBTI ideologijos“, siekdami uždrausti lygybės eitynes ir kitus LGBTI renginius savo teritorijoje. 2020 metų birželį apie 100 savivaldybių – maždaug trečdalis visos šalies - priėmė rezoliucijas, kurios leido joms pasivadinti „laisvomis nuo LGBTI zonomis“. Ši iniciatyva sukėlė nepritarimo bangą visoje Europoje ir pasaulyje bei paskatino daugybę kampanijų, palaikančių LGBTI bendruomenę Lenkijoje. Laisvos nuo LGBTI zonos Lenkijoje ir išpuolis prieš LGBTI teises Vengrijoje bei kitose ES šalyse privertė ES reaguoti ir 2021 metų kovą Europos Parlamentas paskelbė ES LGBTIQ laisvės zona.

Nors LGBTI teisės yra nuolat puolamos, kai kurios šalys pastebėjo priėmimo padidėjimą. Latvijoje, tyrimų centro S.K.D.S. tyrimas „Požiūris į seksualines mažumas“, atliktas 2020 metų birželio mėnesį, atskleidžia teigiamą socialinio požiūrio į LGBTI šeimas tendenciją. Lenkijoje, Viešosios nuomonės tyrimų centro tyrimas rodo, kad lenkų, teigiančių, kad negalima toleruoti homoseksualumo, procentas sumažėjo nuo 41% 2001 metais iki 34% 2005 metais, 31% 2008 metais ir 23% 2010 metais.

4 „Eurobarometras“ dėl socialinio LGBTIQ žmonių priėmimo ES – 2019 metais, pateikiama: https://ec.europa.eu/ info/policies/justice-and-fundamental-rights/combatting-discrimination/lesbian-gay-bi-trans-and-intersex-equality/ eurobarometer-social-acceptance-lgbtiq-people-eu-2019_en

15

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

Vis dėlto, nuo tada nebuvo jokių reikšmingų pokyčių: 2019 metais 24% respondentų teigė, kad homoseksualumo negalima toleruoti.

ES teisės ir politikos priemonės

Kaip svarbus dokumentas yra paminėtina 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, kuri yra žinoma kaip Laisvo judėjimo direktyva. Tai pirmasis dokumentas, kuriame pripažįstama visų ES piliečių ir jų šeimos narių, įtraukiant registruotus partnerius ir vaivorykštės šeimas, teisė laisvai judėti ir gyventi ES5. Laisvo judėjimo direktyva yra kelių labai svarbių teisinių procesų dėl laisvo LGBTI asmenų ir jų šeimų judėjimo pagrindas, pavyzdžiui, Coman byla (Rumunija), taip pat Cristina ir Mariama byla (Bulgarija).

2020 m. lapkričio 11 d., Europos Komisija žengė svarbų žingsnį į priekį priimdama 2020–2025 LGBTIQ lygybės strategiją. Tai yra pirmoji tokia Komisijos strategija dėl LGBTIQ lygių teisių, sustiprinanti Europos Komisijos įsipareigojimą sukurti lygybės sąjungą, siunčiant svarbią palaikymo žinią visoje ES. Strategija žymi naują etapą ES pastangomis ​​skatinti LGBTIQ asmenų lygybę, tuo pačiu metu daugiausia dėmesio skiriant prioritetinėms sritims, nustatant konkrečius siekius LGBTIQ lygybės gerinimui visose politikos srityse. Joje daugiausia dėmesio skiriama tiksliniams veiksmams keturiose pagrindinėse srityse: 1. Kova su LGBTI asmenų diskriminacija; 2. LGBTIQ žmonių saugumo užtikrinimas; 3. LGBTIQ įtraukių visuomenių kūrimas; ir 4. LGBTIQ lygybės visame pasaulyje siekis. Strategijoje atkreipiamas dėmesys į LGBTI šeimų problemas, ypač susijusias su judėjimo laisve, o vienas pagrindinių 3 srities punktų yra „vaivorykštės šeimų teisinės apsaugos tarpvalstybinėse situacijose gerinimas“.

16

5 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje keičiantis reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios direktyvos 64/221/EEC, 68/360/EEC, 72/194/EEC, 73/148/EEC, 75/34/EEC, 75/35/EEC, 90/364/EEC, 90/365/EEC 93/96/ EEC (OJ L 158, 30.4.2004, p. 77)

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

II dalis. Kasdieniai iššūkiai, su kuriais susiduria LGBTI šeimos tyrimo valstybėse (lyginamoji analizė) Teisės aktų spragos, susijusios su LGBTI asmenų šeimos teisių pripažinimu, sukelia daugybę sunkumų LGBTI asmenims kasdien įvairiose srityse – sveikatos priežiūros, švietimo, darbo, socialinių paslaugų, judėjimo laisvės ir artimiausioje socialinėje aplinkoje. Bulgarijoje atliktas tyrimas parodė, kad dėl LGBTI šeimų teisinio pripažinimo trūkumo pažeidžiama daugiau nei 300 teisių.

6. Kasdieniai iššūkiai darbo, sveikatos, švietimo, vaikų priežiūros ir kitose srityse

6.1. Darbas

Visose R.I.S.E. partnerėse šalyse galioja įstatymai draudžiantys diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu darbo (įdarbinimo) srityje. Tačiau, ne visos socialinės išmokos, susijusios su darbu, yra prieinamos tos pačios lyties šeimoms. Gerosios praktikos šioje srityje aptinkamos tik konkrečiose įmonėse, tačiau ne nacionaliniu mastu. Pavyzdžiui, 2018 metais, Slovakijos darbo, socialinių reikalų ir šeimos ministerija bei „Pontis“ fondas suteikė „Šeimai, lyčių lygybei ir lygioms galimybėms draugiško darbdavio“ vardą IT įmonei „Accenture Slovakia“ už nediskriminacinį šeimos išmokų skyrimą, įtraukiant ir LGBTI šeimas. Slovakijos įstatymai neužtikrina tokių išmokų. Bulgarijoje kai kurios įmonės leidžia savo darbuotojams naudotis tokiomis priemonėmis kaip antrasis sveikatos draudimas kartu su tos pačios lyties partneriais.

R.I.S.E. tyrimas rodo, kad LGBTI žmonės vis dar patiria didelę diskriminaciją ir kasdien darbe girdi homofobiškus ir transfobiškus pasisakymus. Daugelis tyrimo dalyvių atskleidė, kad bijo kalbėti apie savo šeimą darbovietėje, nes baiminasi neigiamos kolegų, vadovų ir darbdavių reakcijos ir diskriminacijos. Kai diskriminacija ir LGBTI nepalankus požiūris kyla iš vadovaujančias pozicijas užimančių žmonių, tokių kaip vadovai ar komandos lyderiai, LGBTI žmonėms dar sunkiau pranešti apie juos ir ieškoti pagalbos. Viena respondentė iš Bulgarijos pasidalijo apie homofobišką darbo vadovo požiūrį į jos santykius su tos pačios lyties asmeniu jam teigiant , kad dviejų moterų santykiai yra prastesni už heteroseksualius santykius: „tokie santykiai (tarp dviejų moterų) nėra vertinami

rimtai, kaip būtų tarp vyro ir moters, o tai yra labai nemalonu“. (5 respondentas, Bulgarija). Tas pats vadovas pasisakė apie respondentės ir jos partnerės negalėjimą turėti vaikų, demonstruodamas visišką neišmanymą apie reprodukcines galimybes ir jautrumo trūkumą diskutuojant apie tokius 17

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

asmeninius dalykus darbo vietoje.

Net tais atvejais, kai žmonės dirba savarankiškai arba patys yra verslo savininkai, jų seksualinė orientacija gali turėti įtakos jų verslui ir darbo procesui. Vienas respondentas iš Bulgarijos ir jo partneris turi verslą, todėl jiems nereikia jaudintis dėl galimos kolegų neigiamos reakcijos jų santykių atžvilgiu. Tačiau respondentas pasidalino, kad jų seksualinė orientacija kartais yra priežastis nutraukti verslo santykius, kai apie tai sužino rangovai. „Dabar, kai pagalvoju, buvo taip, kad verslo santykiai nutrūko, nes esame homoseksualūs“, - teigė jis ir tęsė: „Taip yra nutikę, pavyzdžiui, su agentais, ypač muzikos versle, bendradarbiavimas su mumis buvo nutrauktas, nes jie sužinojo tam tikrą asmeninę informaciją apie mus ir nusprendė, kad geriau nebetęsti verslo kontaktų.“ (1 respondentas Bulgarija)

6.2. Sveikatos priežiūra

Galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas vis dar yra viena iš problemiškiausių sričių kalbant apie LGBTI asmenis. Istoriškai, LGBTI tapatybė buvo apipinta tikrovės neatitinkančia informacija ir mitais. Šiandien daugybė sveikatos priežiūros paslaugų yra nepasiekiamos LGBTI žmonėms ir jų tos pačios lyties partneriams. R.I.S.E. tyrimas susidūrė su įvairiais lygių galimybių pažeidimų pavyzdžiais – nuo tos pačios lyties partnerių negalėjimo aplankyti savo partnerio lingoninėje ar priimti sprendimus dėl jų gydymo iki negalėjimo pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis ar gauti sveikatos priežiūros išmokas. Kai kurie tyrimo dalyviai išreiškė susirūpinimą dėl galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis savo vaikams ir dėl to, kad vienas iš tėvų, kuris nėra teisiškai susijęs su vaiku, negali atstovauti vaiko interesams ar priimti jokių sprendimų dėl jo gydymo. Kliūtys galimos net dėl paprastų dalykų, tokių kaip atsiprašymas iš darbo norint pasirūpinti sergančiu vaiku ar partneriu.

Kai kuriose šalyse galima spręsti tam tikras su sveikatos priežiūra susijusias problemas partneriams notariškai patvirtinant įgaliojimą ir (ar) atstovavimo sutartį, bet tai įmanoma padaryti ne visose partnerėse šalyse.

Viena Bulgarijos tyrimo dalyvių pasidalijo istorija apie tai, kad jos draugei neleido lydėti savo tos pačios lyties partnerės greitosios pagalbos automobilyje, nes jos nėra šeima įstatymo požiūriu: „jos

žmona pakliuvo į auto įvykį ir jie neįleido jos į greitosios pagalbos automobilį, nes ji buvo jai niekas.“ (Respondentas 12, Bulgarija).

Pastebime panašų susirūpinimą, kuriuo pasidalino respondentas iš Rumunijos: „Jie klausia savęs, ką daryti (…), jei vienas iš jų yra paguldomas į ligoninę, kaip medicinos personalas elgsis su jo gyvenimo

partneriu. Tai problema, kurios Rumunijos įstatymai visiškai neišsprendžia. Kitas dalykas yra galimybė vienam gyvenimo partneriui, neturinčiam pajamų šaltinio ir priklausančiam nuo apdrausto partnerio, gauti bendrą draudimą. Susituokusių partnerių atveju, jie turi galimybę pasinaudoti sutuoktinio draudimu; tos pačios lyties partnerių Rumunijoje atveju tai yra neįmanoma.“ (Iustina, Rumunija)

18

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

6.3. Tėvų teisės

Vaiko auginimas yra vienas iš pagrindinių LGBTI šeimų iššūkių tyrimo šalyse. LGBTI tėvai susiduria su tam tikromis problemomis dar prieš susilaukiant vaiko, jos yra susijusios su diskriminacija įvaikinimo ar pagalbinio apvaisinimo paslaugų srityje, toliau kyla problemų sveikatos priežiūros ir švietimo sistemose, taip pat trūksta visuomenės palaikymo. Kadangi LGBTI šeimos nėra teisiškai pripažįstamos visose šešiose R.I.S.E. partnerėse šalyse, tėvų teisių padėtis taip pat nėra reglamentuojama. Šioje situacijoje, tik biologiniai tėvai ar įtėviai yra laikomi savo vaikų tėvais, o jų partneriai neturi jokių teisių, pareigų ar teisinių santykių su šiais vaikais. Kaip teigė daugelis tyrimo dalyvių, nebiologiniai ar vaiko negalintys įsivaikinti tėvai yra tarsi nepažįstamieji vaikams, kuriuos jie augina.

Pagrindinės LGBTI žmonių galimybės susilaukti vaiko yra pagalbinio apvaisinimo procedūros, įvaikinimas ir bendra tėvystė. R.I.S.E. tyrimo metu buvo nustatyta diskriminuojanti praktika ir teisinio reguliavimo trūkumas tos pačios lyties tėvų teisių atžvilgiu visose trijose srityse.

Pagalbinio apvaisinimo procedūros yra galimos, bet ne visada prieinamos finansine prasme. Todėl egzistuoja programos, skirtos finansiškai remti reprodukcijos problemų turinčias poras. Pasirodo, kad kai kuriais atvejais tos pačios lyties poroms nėra leidžiama naudotis programomis, finansiškai remiančiomis šeimas, kurioms reikalingos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Toks atvejis buvo pastebėtas Bulgarijoje, kai Pagalbinio apvaisinimo centras neleido lesbiečių porai dalyvauti pagalbinio apvaisinimo programoje. Pora kreipėsi į teismą , kuris nusprendė, kad šioje byloje nėra diskriminacijos, o 2019 metų spalį Bulgarijos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą.

Kita pagrindinė LGBTI šeimų galimybė susilaukti vaiko yra įsivaikinti. Deja, visose šešiose R.I.S.E. šalyse LGBTI šeimoms įsivaikinti nėra galimybės. LGBTI žmonės kai kuriais atvejais gali įvaikinti vaikus kaip vieniši tėvai, tačiau negali pasidalinti tėvystės teisėmis ir pareigomis su kitu partneriu. Lenkijoje padėtis toliau blogėja dėl naujos iniciatyvos, kuria siekiama uždrausti įsivaikinimą net vienišiems LGBTI asmenims. 2021 metų kovą Lenkijos valdžios institucijos paskelbė apie savo planą panaikinti šią galimybę. Jei bus priimti nauji teisės aktai, valdžios institucijos turės patikrinti informaciją apie visus asmenis, kurie nori įsivaikinti kaip vieniši tėvai. Jei bus nustatyta, kad asmuo, kuris kreipiasi kaip vienišas tėvas ar motina, yra užmezgęs santykius su tos pačios lyties asmeniu, jam ar jai gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Be to, tyrimo respondentai iš Bulgarijos teigia, kad net ir kreipiantis kaip vienišam tėvui, LGBTI asmeniui gali būti neleista įsivaikinti dėl homofobiško įvaikinimo tarnybų požiūrio. Tarnybos negali teisiškai neleisti asmeniui įsivaikinti dėl jo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, todėl paprastai jie pateikia kitas prašymų atmetimo priežastis. Gėjų pora, dalyvavusi tyrime Bulgarijoje, pasidalino, kad vienas iš jų kreipėsi dėl įvaikinimo ir nenorėjo slėpti savo santykių, tačiau tam tikrame etape įvaikinimo tarnybų darbuotojai nusprendė pašalinti visą informaciją apie antrąjį partnerį iš dokumentų. „Ne, jie to net nepasiūlė. Jie tik pareiškė tai, nes jie susitiko su manimi, apsilankė mūsų

namuose, tuomet pareiškė, kad neketina manęs nurodyti dokumentuose,“ – sakė 13 respondentas, 19

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

Bulgarija, ir pridūrė: „mes girdėjome, kad jie pažymi žvaigždute ar varnele, ar kokiu kitu ženklu

(įvaikinimo paraiškoje) ir tu tiesiog, žinote, niekada negausi vaiko.“ Kitas respondentas, kuris yra visuomenės veikėjas ir atviras gėjus, pareiškė, kad jo atveju nėra prasmės kreiptis dėl įvaikinimo, nes įvaikinimo tarnybos žino, kad jis yra homoseksualus, todėl „visos pastangos yra beprasmės“.

Tyrimo dalyviai taip pat palietė problemą, kad egzistuoja didelis nusistatymas prieš bandančius įsivaikinti vyrus ir kad daugeliu atveju moterys iš tos pačios lyties asmenų poros įsivaikina kaip vienišos motinos, tačiau retais atvejais leidžiama įsivaikinti vienišam vyrui.

Atsižvelgiant į

įsivaikinimo, pagalbinio apvaisinimo paslaugų bei surogacijos neprieinamumą,

tiriamų šalių LGBTI šeimų bendros tėvystės galimybė tampa vis populiaresnė. Nors bendra tėvystė nėra teisiškai pripažįstama ir vis dar yra gana nauja samprata bendruomenėje, kai kurie LGBTI žmonės su kitais LGBTI žmonėmis kuria bendros tėvystės santykius, norėdami kartu auginti vaiką.

R.I.S.E. tyrimo metu apklausėme vieną bulgarų lesbiečių porą, kuri yra susisieta bendra tėvyste su gėjų pora. Viena iš moterų ir vienas iš vyrų yra biologiniai dukters tėvai, o jų partneriai vienodai dalyvauja jos auklėjime. Kadangi bendra tėvystė yra naujas dalykas Bulgarijos visuomenėje, tai gali sukelti didesnį nusistatymą prieš vaiką ir tėvus, tačiau jie teigia, kad iki šiol nesusidūrė su jokiomis diskriminacijos apraiškomis kreipdamiesi dėl kokių nors paslaugų. Vaikas lanko darželį ir nėra susidūręs su homofobišku darželio darbuotojų ar kitų vaikų požiūriu. Vienintelis iššūkis, su kuriuo susiduria partneriai, yra kai kurių kitų šeimos narių nepritarimas.

Tam tikrų šalių atsisakymas pripažinti tos pačios lyties porų šeimos tėvų teises pažeidžia vaikų teises ir stato juos į labai pavojingas ir neįprastas teisines situacijas. Toks pavyzdys yra mažylė Sara. Sara gimė 2019 m. gruodžio 9 d. Ispanijoje bulgarės ir Gibraltare gimusios britės šeimoje. Gimęs vaikas gavo gimimo liudijimą, kuriame buvo nurodytos jos dvi motinos, tačiau jame nenurodyta, kuri iš jų yra biologinė vaiko motina (Ispanijos gerosios praktikos pavyzdys, kuriame atsižvelgiama į vaiko santykius su abiem tėvais). Pagal galiojančius Ispanijos įstatymus, vaikas negalėjo gauti Ispanijos pilietybės, nes nė viena iš jos motinų nėra Ispanijos pilietė. Mergaitei nebuvo suteikta ir Jungtinės Karalystės pilietybė, nes pagal galiojančius Jungtinės Karalystės įstatymus jos motina iš Gibraltaro negalėjo perduoti pilietybės.

2020 m. sausio 29 d. bulgarė motina pateikė dokumentus dėl Saros gimimo liudijimo išdavimo Bulgarijoje, kad jai būtų suteikta Bulgarijos pilietybė. Sofijos savivaldybė nurodė bulgarei motinai pateikti įrodymus ir informaciją apie vaiko biologinę motiną. Po jos atsisakymo pateikti tokią informaciją, kovo 5 d., Sofijos savivaldybės Pancharevo rajonas atsisakė išduoti mažylės Saros gimimo liudijimą, motyvuodamas tuo, kad dvi motinos negali turėti biologinio vaiko ir kad tokio gimimo liudijimo išdavimas prieštarautų viešajai tvarkai, nes Bulgarija nepripažįsta tos pačios lyties asmenų santuokų, sudarytų užsienyje.

Sofijos savivaldybės sprendimas buvo apskųstas Sofijos miesto administraciniam teismui. 2020 m. spalio 2 d. Sofijos miesto administracinis teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir išsiųsti prašymą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl preliminaraus sprendimo priėmimo.

Posėdis įvyko 2021 m. vasario 9 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Didžiojoje kolegijoje. Ispanija, 20

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

Italija, Lenkija, Vengrija, Vokietija, Nyderlandai ir Europos Komisija pateikė savo pastebėjimus.

Bulgarijai vaizdo konferencijos metu atstovavo Užsienio reikalų ministerija. Pagrindiniai posėdžio metu aptarti klausimai: ES įstatymų užtikrinama sutuoktinių ir jų vaiko teisė į privatų ir šeimos gyvenimą; teisę į laisvą šeimos judėjimą Europos Sąjungoje, kurią užtikrina Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20 ir 21 straipsniai bei direktyvos 2004/38 nuostatos; valstybės narės Bulgarijos biologinės ar teisėtos giminystės, kurią atitinkama valstybė narė teisėtai nustatė pagal savo taikomus nacionalinius teisės aktus, pripažinimas; vaiko teisės, kurias užtikrina ES pagrindinių teisių chartija ir Juntinių Tautų vaiko teisių konvencija; teisė į privatų ir šeimos gyvenimą bei vaiko interesai (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis ir 24(2) straipsnis).

Kalbant apie tėvų teises, Lenkijoje galima pastebėti įdomią išimtį. Nors Lenkijos konstitucija neapibrėžia šeimos ar tėvystės, teismai, spręsdami bylas dėl vaikų, gimusių tos pačios lyties poroms užsienio šalyse, paprastai tvirtina, kad „tėvai“ gali būti tik du priešingos lyties žmonės.

Teismai paprastai remiasi ne tik Šeimos ir globos kodeksu, bet ir Liudijimų registravimo įstatymu.

Todėl Lenkija nepripažįsta asmens, kuris nėra biologiškai susijęs su vaiku, tėvystės, jo ar jos vardo negalima įrašyti į gyventojų registravimo sistemą (PESEL) kaip vaiko tėvo ar motinos, ar nurodyti vaiko asmens dokumentuose. Tačiau kai kurios metrikacijos įstaigos išduoda tapatybės dokumentus vaikams, kurių gimimo liudijimuose yra dvi motinos (Lenkijos pilietės) arba vienas tėvas (taip pat Lenkijos pilietis) nenurodant motinos. Jei gimimo liudijime yra nurodytos dvi motinos ir tik viena iš jų – ne biologinė motina – yra Lenkijos pilietė, arba jei yra nurodyti du tėvai, jie yra priversti kreiptis dėl savo vaiko Lenkijos pilietybės pripažinimo. Tokia paraiška nebūtinai bus patvirtinta. Tos pačios lyties poros, sukūrusios šeimas užsienio šalyse (dažnai ES), yra priverstos iškęsti sudėtingas teisines procedūras, trunkančias daugelį mėnesių ar net metų, kad gautų savo vaikų asmens dokumentus. Šiuo metu Lenkijoje yra nagrinėjamos mažiausiai devynios bylos dėl pilietybės pripažinimo ar atsisakymo išduoti vaikui asmens dokumentus.

6.4. Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje

Kalbant apie apsaugą nuo smurto šeimoje, tirtų šalių praktika skiriasi ir kartais būna prieštaringa. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Slovakija, nepripažįsta tos pačios lyties šeimų, tačiau apsaugo nuo smurto artimoje aplinkoje tos pačios lyties partnerius. Bulgarijoje, Šeimos kodekse, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme (03/2005) vartojama frazė „de facto bendras sutuoktinių gyvenimas“ ir teikiama apsauga heteroseksualiems partneriams, gyvenantiems ar gyvenusiems kartu (3 straipsnio 2 dalis), tačiau kai kuriais atvejais apsauga nesuteikiama, jei partneriai yra tos pačios lyties6. Teismo praktikoje galima pastebėti, kad kai homoseksualiam asmeniui buvo atsisakyta suteikti apsaugą pagal minėtą įstatymą, atsisakymas buvo pateisinamas teisinio šeimos, kurioje abu partneriai yra tos pačios lyties, pripažinimo stoka. Tai tik viena iš daugelio nepalankių teisinių pasekmių dėl

6 2014 m. spalio 26 d. Sofijos apygardos teismo III civilinio departamento, 83 teismo kolegijos teismo nutarime Nr. 8100486/2014-10-02, atsakant į teisinės apsaugos prašymą, nurodoma, kad pareiškėjo nėra tarp asmenų, kuriems gali būti suteikta apsauga pagal psaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. „Mūsų įstatymai pripažįsta teisėtą santuoką tik tarp vyro ir moters; taigi de facto santuokinis gyvenimas gali egzistuoti tik tarp vyro ir moters “.

21

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

vaivorykštės šeimų teisinio pripažinimo stokos Bulgarijoje.

6.5. Nuosavybė ir socialinės išmokos

LGBTI šeimų teisinio pripažinimo stoka lemia diskriminaciją kasdienėse srityse, tokiose kaip galimybė naudotis bankinėmis/finansinėmis paslaugomis, situacijose dėl bendros nuosavybės pasidalijimo ir paveldėjimo teisių. Pavyzdžiui, paskolos gavimo sąlygos yra sudėtingos LGBTI poroms, o finansinių įsipareigojimų padalijimas yra apsunkinamas, nes laiduotojas turi būti sutuoktinis arba artimas giminaitis. Taip pat ribojama prieiga prie kitų banko paslaugų, pavyzdžiui, siekiant atidaryti bendrą banko sąskaitą.

Tos pačios lyties asmenų porų atveju, jų bendroms reikmėms naudojamas turtas neįgija bendosios jungtinės nuosavybės statuso. Vienas galimas sprendimas tos pačios lyties poroms yra turto pirkimas kartu, nes abu partneriai gali būti nurodyti kaip bendraturčiai. Panaši problema yra ir su paveldėjimu.

Tos pačios lyties porų atveju galima bandyti testamentu palikti turtą partneriui, tačiau jų valia gali būti užginčyta teisme jų artimųjų, kaip tai daroma Bulgarijoje. Tas pats pasakytina ir apie vaikų, kurie nėra teisiškai susiję su tėvais, paveldėjimo teises: giminaičiai gali užginčyti tėvų valią teisme, o vaikas gali negauti viso turto, kurį paliko vienas iš tėvų. Situacija yra panaši ir Lietuvoje bei Latvijoje, kai pergyvenęs partneris negali būti įstatyminis paveldėtojas7, o partneris neturi teisės į privalomąją paveldėjimo dalį8. Lenkijoje tos pačios lyties poros taip pat gali sudaryti testamentus, leidžiančius paveldėjimą, tačiau pergyvenęs faktinis partneris turi sumokėti didelį paveldėjimo mokestį, nuo kurio atleidžiami susituokę asmenys. Be to, nepaisant šių testamentų, mirusio asmens artimieji turi teisę į įstatymų numatytą paveldėjimą.

Gėjų pora iš Bulgarijos turi labai neįprastą atvejį, susijusį su turtu. Abu vyrai gyvena bute, kuris priklauso vienam iš jų. Jie sudarė santuoką kitoje ES šalyje, tačiau jų santuoka nėra pripažįstama Bulgarijoje, todėl jų nuosavybė neturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso. Vienas iš jų pateikė prašymą dėl įsivaikinimo kaip vienišas tėvas, dėl įvaikinimo procedūros jam reikėjo pateikti dokumentą, kuriame būtų nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas ir teisės į gyvenamąją vietą.

Kadangi butas priklauso kitam partneriui, vyrui reikėjo pasirašyti nuomos sutartį su savo partneriu, ir jis šiuo metu gyvena kaip nuomininkas savo namuose. Jis turi mokėti simbolinę 100 BGN nuomą savo partneriui kiekvieną mėnesį, o pastarasis savo ruožtu turi mokėti mokesčius už gaunamą nuomą. Šis atvejis labai aiškiai parodo iššūkius, su kuriais susiduria LGBTI šeimos.

•

Geras pavyzdys, kaip suteikiamos galimybės sutvarkyti paveldėjimą tarp tos pačios lyties partnerių, buvo pastebėtas Slovakijoje. Slovakijos civiliniame kodekse numatytos kai kurios teisės, susijusios su nuomos ir paveldėjimo klausimais. Pergyvenęs LGBTI partneris gali paveldėti, jei miręs LGBTI partneris yra sudaręs testamentą ir nustatęs savo LGBTI partnerį kaip asmenį,

22

7

Latvijos civilinė teisė, straipsnis Nr. 391

8

Latvijos civilinė teisė, straipsnis Nr. 391

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

kuris būtų paveldėtojas mirties atveju. Jei nėra testamento, paveldėti galima pagal nuostatas, kurios numato paveldėjimą pagal įstatymą. Tačiau LGBTI partneriui būtų sunku tai pasiekti, nes jis/ji gali būti priskirti antrajai ar trečiajai paveldėtojų kategorijai.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lietuvoje ir Bulgarijoje, yra savivaldybių programų, kurios yra skirtos remti naujas šeimas, sumažinant mokesčius už paskolas. Šios programos gali sutaupyti nemažai lėšų jaunoms šeimoms, deja, jos nėra prieinamos LGBTI šeimoms, nes priemonės prieinamos tik sutuoktiniams.

6.6. Interesų konfliktas

Kita sritis, kurioje neatsižvelgiama į LGBTI šeimų egzistavimą ir kurioje gali kilti teisinių problemų, yra interesų konfliktas. Pavyzdžiui, Latvijoje teisės aktuose neatsižvelgiama į tai, kad gali kilti interesų konfliktas, nes asmenims nėra taikomi apribojimai dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ar kai vienas iš konkurso dalyvių yra pirkimo komisijos9 nario partneris, taip pat valstybės pareigūnų elgesio ir veiklos jų partnerio atžvilgiu10.

7. LGBTI šeimų laisvo judėjimo teisių padėtis

2004 metais ES priėmė svarbų dokumentą, kuris užtikrina Europos ekonominės erdvės (EEE) piliečiams, įskaitant Europos Sąjungos valstybes nares teisę laisvai judėti ES. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, dar vadinama Laisvo judėjimo direktyva, tapo reikšmingu dokumentu LGBTI šeimoms, nes ji suteikia galimybę ES piliečių sutuoktiniams taip pat gyventi ES. Buvo iškelta daugybė bylų dėl tos pačios lyties sutuoktiniams iš ES nepriklausančių šalių galimybės gyventi ES kartu su savo partneriais.

Rumunijos byloje „Relu Adrian Coman and Others v Inspectoratul General pentru Imigrări and

Ministerul Afacerilor Interne“ (C-673/16)11 dėl tos pačios lyties sutuoktinių laisvo judėjimo teisių pripažinimo, ES Teisingumo Teismo Didžioji kolegija nusprendė, kad terminas „sutuoktinis“ apima tos pačios lyties sutuoktinius ES laisvo judėjimo ir gyvenimo ES valstybės narės teritorijoje teisių suteikimo kontekste.

Byloje buvo pabrėžtas vienodas požiūris į tos pačios lyties sutuoktinių poras, kai jos naudojasi ES laisvo judėjimo teisėmis. Rumunijos pilietis Adrian Coman vedė savo ilgametį partnerį JAV pilietį, Clai Hamilton, 2010 metais Briuselyje. Porai buvo atsisakyta suteikti leidimą gyventi Rumunijoje. Coman

9

Latvijos viešųjų pirkimų įstatymas, straipsnis Nr. 25, dalis Nr. 1, punktas Nr. 2

10

Latvijos įstatymas dėl interesų konflikto prevencijos valstybės pareigūnų veikloje, straipsnis Nr. 1, punktas Nr. 6

11

Europos Teisingumo teismo sprendimas, bylos Nr. C673/16, 2018 m. birželio 5 d.

23

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

ir Hamilton, kuriuos atstovavo ACCEPT, pateikė skundą Rumunijos teismams, ginčydami Rumunijos valdžios institucijų sprendimą. Rumunijos Konstitucinis Teismas kreipėsi į ES Teisingumo Teismą, ar Hamilton turėtų būti pripažintas ES piliečio sutuoktiniu ir ar jam turėtų būti suteikta teisė nuolat gyventi Rumunijoje pagal ES teisę. ES Teisingumo Teismo Didžioji kolegija nusprendė, kad sąvoka „sutuoktinis“ apima tos pačios lyties sutuoktinius laisvo judėjimo ir gyvenimo Europos Sąjungoje tikslais. Ši reikšminga byla numato lygias galimybes tos pačios lyties susituokusioms poroms naudotis laisvo judėjimo ir gyvenimo ES teisėmis pagal Laisvo judėjimo direktyvą12.

Po šio sprendimo, 2019 m. liepos 25 d., Bulgarijos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad teisė laisvai judėti ES taip pat taikoma tos pačios lyties sutuoktiniams. Šis sprendimas taip pat atitiko Laisvo judėjimo direktyvą ir buvo priimtas dėl lesbiečių poros, gyvenančios Bulgarijoje. Prancūzijos pilietė Mariama Diallo susituokė su Australijos piliete Cristina Palma 2016 metais Prancūzijoje. Tais pačiais metais jos nusprendė persikelti į Bulgariją ir pateikė prašymą dėl leidimo gyventi suteikimo.

Mariamai Diallo buvo suteiktas leidimas gyventi ir ji pakvietė sutuoktinę gyventi su ja Bulgarijoje.

Jos pateikė prašymą Vidaus reikalų ministerijos Migracijos direktoratui, pateikė visus reikalingus dokumentus, įskaitant jų santuokos liudijimą, ir be jokių sunkumų Cristinai taip pat buvo suteiktas leidimas gyventi. Problemos šeimai prasidėjo 2017 metais, kai Cristina turėjo atnaujinti leidimą gyventi. Ji gavo oficialų laišką, kuriame buvo paaiškinta, kad jos leidimas gyventi nebuvo pratęstas, nes Bulgarijos įstatymai nepripažįsta tos pačios lyties asmenų santuokų. Pora apskundė šį sprendimą teismui ir Sofijos miesto administracinis teismas priėmė joms palankų sprendimą. Migracijos direktoratas apskundė šį sprendimą, tačiau vyriausiasis administracinis teismas patvirtino žemesnės instancijos sprendimą ir pripažino Cristinos teisę gyventi Bulgarijoje kaip ES piliečio šeimos nariui.

Tai buvo pirmas kartas, kai Bulgarijos teismas tam tikra apimtimi pripažino tos pačios lyties asmenų santuoką.

8. Iššūkiai artimoje aplinkoje (artimųjų požiūris)

Mes tikimės, kad mūsų šeimos ir draugai visada palaikys mus ir bus šalia mūsų. Atskleidę savo tapatybę, kai kurie LGBTI žmonės ir toliau gauna tokią paramą ir palaiko konstruktyvius santykius su savo šeimomis, tačiau labai dažnai LGBTI asmenys taip pat yra atstumiami. Auginant vaiką su tos pačios lyties partneriu, vyksta kitas atskleidimas, kurio metu LGBTI žmonių draugai ir šeimos turi priimti ne tik jų kitokią tapatybę, bet ir jų šeimą.

Mūsų tyrimas parodė, kad LGBTI žmonės vis dar susiduria su dideliu nepriėmimo lygiu artimoje aplinkoje. Paklausus apie teigiamus ar neigiamus priėmimo pavyzdžius, R.I.S.E. tyrimo dalyviai pasidalino ne tik daugybe priėmimo istorijų, bet ir nerimą keliančia patirtimi dėl atskirties, daugiausia jų

12 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje.

24

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

šeimose. Dauguma teigiamų pavyzdžių buvo susiję su teigiamu draugų požiūriu. Tačiau atsiskleidimas šeimai kelia baimę daugeliui LGBTI žmonių, kurie bijo atsiskleisti savo tėvams net būdami vyresni ir kurdami šeimą su savo partneriais. Kai kuriais atvejais prireikia daug laiko, kol LGBTI žmonių tėvai praplečia mąstymą ir priima savo vaikų tapatybę bei faktą, kad jie yra užmezgę santykius su tos pačios lyties asmeniu, bet galiausiai tą padaro: „Mano mama keletą metų su mumis nekalbėjo,

bet dabar neturiu šeimos problemų. Laikomės atokiau nuo tų, kuriems tai nepatinka.“ (Lavinia, Rumunija). Kitais atvejais jie įgyvendina „neklausk, nesakyk“ politiką ir niekada nekalba šia tema.

Nerimą kelia tai, kad vis dar egzistuoja manymas, kad kažkas „pavertė“ jų vaikus homoseksualiais, todėl kartais tėvai ieško savo vaikų homoseksualumo ar translytiškumo priežasties, taip pat būdų, kaip juos „išgydyti“. Pora lesbiečių moterų, dalyvavusių tyrime Bulgarijoje, teigė, kad jų šeimos tiki, jog įmanoma išgydyti homoseksualumą, ir viena iš jų šiuo tikslu buvo nuvesta pas gydytoją.

Translyčiai tyrimo dalyviai pasakojo savo partnerių šeimų istorijas apie nepritarimą jų santykiams, nepagarbų ir priešišką elgesį. Kaip pasakojo viena translytė moteris iš Bulgarijos: „Mes buvome pas

jo giminaičius, o jie manęs nepriima ir nepripažįsta mano lyties“ (Respondentas 2 Bulgarija, interviu).

Ji ir jos partneris yra translyčiai ir susidūrė su atskirtimi ne tik tarp šeimos narių, bet ir tarp draugų.

Jie pasidalijo istorija apie porą draugų, kurie „pasakė, kad nenori su mumis bendrauti, nes nenori

suklaidinti savo dukters“ (respondentas 2 Bulgarija, interviu).

Atvirai reikšti savo seksualinę ir lytinę tapatybę šalyse, kuriose yra didelė socialinė stigma, o žmogaus teisių apsauga yra maža, gali būti labai sunku ir net pavojinga. LGBTI žmonėms tai kelia papildomą iššūkį jų santykių dinamikoje. Kai kuriais atvejais vienas iš partnerių yra atviresnis ir labiau atsipalaidavęs kalbėdamas atvirai apie savo santykius ir rodydamas jausmus, o kitas nenoriai save išreiškia. Tai gali sukelti nusivylimą abiem partneriams, nes vienas jaučiasi tarsi sulaikomas, o kitas jaučiasi tarsi įstumtas į situacijas, kuriose abu jaučiasi nepatogiai. Tai patvirtina vienos respondentės pasakojimas apie atvejį, kai ji ir jos partnerė keliavo, o nepažįstamas žmogus pasiūlė jos partnerei surasti vaikiną: „Jaučiausi labai nemaloniai, nes šioje situacijoje ji negalėjo pasakyti „Man nereikia

nieko ieškoti, žmogus (su kuriuo susitikinėju) sėdi šalia manęs ant užpakalinės sėdynės“, tai labai dažna mūsų kasdieniniame poros gyvenime“ (respondentas 5 Bulgarija, interviu).

9. LGBTI šeimų vaizdavimas žiniasklaidoje ir visuomenės požiūris į LGBTI šeimas Atrodo, kad visose partnerėse šalyse didžiausias žiniasklaidos susidomėjimas LGBTI bendruomene yra dėl LGBTI lygybės eitynių, o jos dažnai suteikia galimybę iškelti ir LGBTI šeimų temą. Paprastai, žiniasklaidos susidomėjimas LGBTI lygybės iniciatyvų metu padidėja ir ji atkreipia dėmesį ir į politinės ar teisinės arenos įvykius, pavyzdžiui, priešrinkiminius debatus, įstatymų leidybos iniciatyvas, nagrinėjamas bylas, statistinius duomenis ir t.t. Nors vis dar yra daug žiniasklaidos medžiagos, vaizduojančios LGBTI žmones neigiamai, projekto partneriai R.I.S.E. ataskaitoje teigia, kad daugėja 25

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

žiniasklaidos priemonių, kurių tikslas – pateikti objektyvius reportažus šia tema, taip pat naudoti teisingą ir neįžeidžiančią terminologiją.

Kalbant apie LGBTI šeimų temą, žiniasklaida dažnai pageidauja pasakoti asmenines šeimų istorijas, kad paskatintų empatiją ir priėmimą. Bylinėjimasis, susijęs su lygiomis teisėmis į santuoką ir LGBTI vaikų auginimu, taip pat sukelia viešas diskusijas ir atkreipia žiniasklaidos dėmesį.

Kai kurie R.I.S.E. partneriai, tokie kaip LGL Lietuvoje, praneša, kad plėtojant atviras žiniasklaidos platformas, kurios suteikia erdvės asmeniškesnėms istorijoms, didėja teigiamo LGBTI atstovavimo galimybės. Tuo pačiu metu visose R.I.S.E. šalyse yra tam tikrų itin konservatyvių ar religinio pobūdžio žiniasklaidos kanalų ir organizacijų, kurios bando įtvirtinti stereotipus ir išankstinį nusistatymą. Kova „už“ ir „prieš“ LGBTI retoriką, „tradicinių šeimos vertybių“ diskursas vyksta visose šešiose šalyse.

10. LGBTI šeimų naudojamos strategijos kasdieniams iššūkiams įveikti Viena iš geriausių strategijų, padedančių LGBTI šeimoms išgyventi ir pagerinti savo aplinką, yra bendruomenių ir tinklų kūrimas. Tai yra puikus būdas keistis patirtimi, gerąja praktika, išmoktomis pamokomis ir idėjomis, kaip pagerinti kasdienius bendruomenės narių patyrimus. Bulgarijoje yra dvi labai sėkmingos bendruomenės iniciatyvos: paramos grupė LGBTI tėvams ir paramos grupė būsimiems LGBTI tėvams. Paramos grupė LGBTI tėvams buvo pradėta maždaug prieš 4 metus kaip Jaunimo LGBTI organizacijos „Deystvie“ iniciatyva. Ji organizuojama privačioje „Facebook“ grupėje, kur nariai planuoja savo susitikimus, dalijasi vertinga informacija apie gerąją praktiką ir iššūkius bei patarimais. Pasak R.I.S.E. tyrimo dalyvių, kurie yra LGBTI tėvų grupės nariai, grupės šeimos iš viso augina daugiau nei 100 vaikų. Kadangi LGBTI tėvų grupėje dalyvauti leidžiama tik tiems, kurie jau yra tėvai, buvo sukurta nauja paramos grupė, skirta būsimiems LGBTI tėvams. Keturi tyrimo grupės dalyviai iš Bulgarijos teigė, kad jie priklauso šiai grupei ir keičiasi informacija su kitais bendruomenės nariais, kurie bando įsivaikinti, pastoti ar suformuoti bendrą tėvystę.

Panašių bendruomenių iniciatyvų pavyzdžių galima rasti ir kitose partnerėse šalyse. LGBTI šeimos ir toliau stengiasi bei rizikuoja savo saugumu ir gerove vardan situacijos gerinimo savo šalyse. Šeimos ne tik remia viena kitą, bet ir bylinėjasi su institucijomis bei viešai dalijasi savo istorijomis, kad LGBTI šeima būtų pripažįstama plačiojoje visuomenėje.

„Mes investuojame savo energiją, kad turėtume šeimą ir sąmoningai vengiame konfliktų (…). Tačiau mes palikome savo komforto zoną, kai nusprendėme būti šeimų, kurios padavė valstybę į teismą, kad apgintų save, grupės dalimi.“ (Andreea, Rumunija) Nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir socialinės žiniasklaidos kanalų vystymasis suteikia LGBTI žmonėms puikias galimybes didinti LGBTI aktualių klausimų matomumą ir dalintis patirtimi. Dabar labiau nei bet kada lengviau perteikti LGBTI tapatybę, lengviau būti atpažįstamam platesnėje aplinkoje 26

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

per atvirus kanalus naudojant informacinių technologijų ir virtualaus bendravimo priemones, kurios gali padėti LGBTI šeimoms atsiriboti nuo heteronormatyvių standartų. Šia prasme LGBTI šeimos tampa socialinių pokyčių varikliu. Jos skatina teisinę sistemą siekti lygybės, meta iššūkį tradicinėms lyčių normoms ir praplečia erdves didesnei asmeninei autonomijai. Palaipsniui didėja pilietinis įsitraukimas ir saviraiška, kurią skatina naujos komunikacijos technologijos ir padidėjęs pasitikėjimas organizacijomis, pavyzdžiui, bendruomenės organizacijomis, kurios dalyvauja R.I.S.E. projekte.

„Mes, LGBT žmonės, kurie yra šeima, nebeturėtume slėptis. Turėtume kovoti ir parodyti, kad mes egzistuojame, esame čia su jumis ir gyvename tokį patį gyvenimą kaip jūs, dauguma Rumunijos gyventojų.“ (Irene, Rumunija) R.I.S.E. tyrimo dalyviai išreiškė susirūpinimą dėl savo šeimos saugumo ir dalinosi patarimais kaip jaustis saugesniais. Pagrindinė bendra strategija yra būti dėmesingu ir mokėti matyti, kokiose situacijose ir kokiems žmonėms yra saugu atsiskleisti ir kada reikia būti atsargesniam, nuslėpti savo tapatybę, kad apsaugotum save. Daugelis respondentų pasidalijo, kad labai atsargiai reiškia jausmus viešosiose erdvėse. Pavyzdžiui, respondentai iš Bulgarijos pripažino, kad gali sau leisti rodyti jausmus viešai kai kuriose Sofijos vietose, tačiau to nedarytų kitose miesto vietose, nes tai yra per daug pavojinga: „Man labai liūdna, kad gyvenimas yra vienoks Sofijos centre ir kitoks, pavyzdžiui,

Lyuline.“ (respondentas 7, interviu) LGBTI žmonės susiduria su agresija šeimoje, gatvėse, įsigydami prekes ir paslaugas, viešajame transporte ir kitose viešosiose erdvėse. Translyčiams žmonėms saugumo klausimas yra dar svarbesnis – kai jūsų išvaizda neatitinka biologinės lyties, išpuoliai yra gana dažni, o valdžios institucijos turi mažai arba visai neturi kompetencijos kovoti su neapykantos nusikaltimais:

„Švilpavimas, žmonės, kurie sustoja gatvėje ir pradeda rėkti, keiktis ar šaukti, jiems atrodo keista, jie mano, kad kažkas negerai ir pradeda elgtis gana agresyviai (…). Pavyzdžiui, naudojantis viešuoju transportu, geriausiu atveju iš tavęs gali būti tyčiojamasi, rodoma pirštais, tave gali apspjauti, stumdyti, iš tavęs gali šaipytis ar tave filmuoti.“ (Alexis, Rumunija)

27

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

III dalis. Tolesni veiksmai, skirti gerinti LGBTI šeimų gyvenimo kokybę 11. Gerosios praktikos, skatinančios LGBTI šeimų priėmimą Bulgarijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje vykdoma daugybė iniciatyvų, kurios skatina priimti ir palaikyti teisės aktų pakeitimus, susijusius su LGBTI šeimų pripažinimu. R.I.S.E. projekto partneriai vykdo sąmoningumo didinimo kampanijas, prisdeda prie teisėkūros iniciatyvų, dirba su bendruomene, palaikydami ir įgalindami ją kovoti už savo šeimos teises. Įvairių teigiamų pokyčių galima pastebėti bendruomenės lygmenyje, taip pat kai kuriose poitikos priemonėse ar praktikose.

Bulgarijoje pastebimi teigiami pokyčiai per pastaruosius porą metų, po to kai Vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą 2019 metais, kuriuo pripažino tos pačios lyties porų teisę laisvai judėti. 2019 m. rugsėjo mėnesį Sofijos apygardos teismas nusprendė, kad tos pačios lyties asmenų santuokoje gyvenanti moteris gali pasikeisti pavardę į savo partnerės pavardę. 2019 metais „Bilitis“ fondas išplatino ES lygio peticiją, ragindamas ES valdžios institucijas užtikrinti vaivorykštės šeimų teises, ši peticija surinko daugiau nei 17 000 parašų. Kitoje ES jurisdikcijoje pripažintų tos pačios lyties porų, gyvenančių ar keliaujančių į Bulgariją, padėtis analizuota ir aprašyta pranešime „Laisvas Europos piliečių judėjimas – teisės ir iššūkiai tos pačios lyties šeimoms Bulgarijos Respublikoje“, kuriame pateikiama ES piliečiams suteikiamų teisių apžvalga ir priemonių bei trūkumų, susijusių su direktyvos įgyvendinimu Bulgarijoje, analizė, administracinės ir teisminės praktikos šalyje apžvalga ir nacionalinės apklausos duomenys apie tos pačios lyties asmenų poras, kurios yra pripažintos ES valstybėse narėse, laikinai ar nuolatos gyvenančios Bulgarijoje.

Lietuvoje yra tam tikrų pokyčių praktiniu lygmeniu, pavyzdžiui, notarai gali tvirtinti įgaliojimus dėl sprendimų priėmimo partnerio vardu sveikatos priežiūros ir turto valdymo srityse.

Latvijoje judėjimas dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės yra ne tik teisėkūros iniciatyva, bet ir sąmoningumo didinimo kampanija, pasakojanti nesusituokusių šeimų, įtraukiant LGBTI šeimas, jų istorijas ir kasdienius iššūkius. Kampanija atskleidė vis didėjančią visuomenės paramą, nes 59% Latvijos gyventojų pritaria partnerystės įstatymo projektui; tačiau tik 37,7% pasisako už tos pačios lyties šeimų įtraukimą į teisėkūros pasiūlymą.

28

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

Slovakijoje „Life Partnership“ platforma buvo sukurta 2015 metų birželį. 39-ių NVO ir aktyvistų koalicija palaiko partnerystės įteisinimą tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties poroms – tokį, kuris pripažintų įsivaikinimo teisę partneriui. Pirmajame savo kampanijos etape 2015 metais, „Life Partnership“ rinko istorijas apie poras, kurioms būtų naudingas registruotos partnerystės įteisinimas. Įdomi situacija susiklostė Rumunijoje, kur „tradicines šeimos vertybes“ skatinančio referendumo kampanija buvo labai sėkminga sutelkiant ne tik LGBTI bendruomenę, bet ir visuomenę palaikyti LGBTI šeimų teises.

12. Visuomenės sąmoningumo didinimas

Daugelis R.I.S.E. tyrimo dalyvių mano, kad tvarių teigiamų pokyčių sukūrimui nepakanka tik teisėkūros iniciatyvų ir tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės ar santuokos įteisinimo. Šios pastangos turi būti didesnio proceso, skatinančio pripažinimą visuomenėje, dalis, įtraukiant LGBTI bendruomenės matomumo iniciatyvas, žiniasklaidą ir teigiamų pavyzdžių kampanijas, kurios normalizuos LGBTI tapatybes ir šeimas. Kai kurie respondentai pažymi, kad LGBTI žmonių motyvavimas būti atviriems ir atskleisti savo tapatybę kasdieniame gyvenime taip pat gali padidinti socialinį priėmimą, šiam tikslui siekti didelį vaidmenį vaidina aktyvi ir organizuota bendruomenė.

Išvados 2021 metais minime 20 metų nuo pirmosios oficialios tos pačios lyties asmenų santuokos Nyderlanduose. Per šį laikotarpį matėme didžiulį postūmį santuokos lygybės link Europos kontekste, tačiau vis dar reikia nemažai pokyčių, kol LGBTI šeimos įgis lygias galimybes ir vienodas gyvenimo sąlygas lyginant su kitomis šeimomis. LGBTI žmonės ir jų šeimos egzistuoja čia, dabar, ES ir visame pasaulyje, ir realybė turi atsispindėti ir teisėkūros lygmenyje. Be įstatymų pakeitimų, dar reikia daug nuveikti siekiant LGBTI šeimų socialinio pripažinimo ir saugumo. Tuo tarpu LGBTI bendruomenė turi kasdien žengti žingsnius savo lygiateisiškumo link.

29

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

Saugokime visas šeimas!

30

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

2021 m. taip pat išleistas Rekomendacinis dokumentas dėl LGBTI asmenų šeimos teisinių santykių pripažinimo Lietuvoje, Latvijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.

Leidinys yra projekto „Sąmoningumo didinimas dėl vaivorykštės šeimų Europoje priėmimo įtraukiose visuomenėse“ (angl. Raising awareness for Inclusive Societies to Embrace rainbow families in Europe, R.I.S.E.) dalis.

ISBN 978-609-420-746-4 9786094207464 31

LGBTI ŠEIMŲ KASDIENIŲ IŠŠŪKIŲ VERTINIMO ATASKAITA

32