NLĮF narių poreikiais pagrįsta mokymų metodologija by LGL Lietuvos gėjų lyga

NACIONALINIO LYGYBĖS IR ĮVAIROVĖS FORUMO (NLĮF) NARIŲ POREIKIAIS PAGRĮSTA MOKYMŲ METODOLOGIJA

2017

APIE NLĮF Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas (NLĮF) – tai nacionalinis bendradarbiavimo tinklas, vienijantis nevyriausybines organizacijas, atstovaujančias diskriminacijos atžvilgiu pažeidžiamas gyventojų grupes, siekiant bendrųjų tikslų kovoje prieš diskriminaciją lyties, negalios, seksualinės orientacijos, amžiaus, religijos ir įsitikinimų, rasės ar etninės kilmės pagrindu. NLĮF buvo įsteigtas 2010 metais ir tinklo nariai veikia kartu tam, kad lygybė ir žmogaus teisių užtikrinimas Lietuvoje taptų realybe tiek valstybės politikoje, tiek praktikoje. Šiuo metu NLĮF veikloje dalyvauja šešios skirtingas pažeidžiamas visuomenės grupes atstovaujančios organizacijos: Vilniaus Bočiai, Tautinių bendrijų namai, Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras, Moterų informacijos centras, Lietuvos neįgaliųjų forumas, Asociacija LGL. NLĮF vizija – nuo diskriminacijos išsilaisvinusi visuomenė, kur kiekvienas asmuo yra lygus su kitais ir gali nekliudomas realizuoti savo potencialą, kur įvairovė yra skatinama ir žmonės yra laisvi reikšti savo individualumą be baimės patirti prievartą, kur žmogaus teisės yra gerbiamos, vyrauja laisvė ir lygybė. NLĮF misija: 

Telkti nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių pažeidžiamas gyventojų grupes (lyties, amžiaus, negalios, religijos, rasės ar etninės kilmės, lytinės orientacijos pagrindais), išteklius, informaciją, patirtį efektyviam antidiskriminacinių veiklų vykdymui;



Suteikti suinteresuotoms organizacijoms galimybę dalyvauti kuriant ir prižiūrint antidiskriminacinės politikos priemones, praktiką bei jų tobulinimo procesą;



Didinti toleranciją, ugdyti pagarbą žmogui, mažinti diskriminacijos apraiškas, kelti diskriminavimo problemos suvokimo lygį visuomenėje ir dirbti lygių galimybių užtikrinimo srityje.

METODOLOGIJOS PASKIRTIS Ši metodologija yra sukurta siekiant aptarti ir konsoliduoti NĮLF veiklos prioritetus artimiausiems metams, remiantis visų narių atstovų įžvalgomis ir ligšioline tinklo patirtimi. Jau septynerius metus veikiantis forumas užsiima švietimu, advokacijos veiklomis, tinklaveika, siekiant didinti visuomenės bei tikslinių visuomenės grupių sąmoningumą apie žmogaus teises, įvairovę, lygias galimybes bei daryti poveikį įstatymų leidėjams ir politikos formavimui šiose srityse. NLĮF iki šiol suformuluoti 2014 metais strateginiai tikslai ir uždaviniai yra vienijantys forumo dalyvius. Tačiau sutarimas dėl konkretesnių siekių ar tikslų artimiausių metų kontekste yra svarbus siekiant efektyvesnės ir tikslesnės advokacijos. Todėl 2017 m. spalio 18 d. buvo surengti NĮLF partnerių advokacijos mokymai, kurių metu buvo aptartos NLĮF advokacijos prielaidos, suderintos advokacijos kryptys, atlikta suinteresuotų asmenų analizė bei numatytas advokacijos planas artimiausiems metams.

PRIELAIDOS NLĮF ADVOKACIJOS VEIKLOMS Smegenų šturmo metodika naudota siekiant identifikuoti prielaidas NLĮF advokacijos veikloms 2018 metais:  NLĮF nariai veikia kartu tam, kad lygybė ir žmogaus teisių užtikrinimas Lietuvoje taptų realybe tiek valstybės politikoje, tiek praktikoje. Vizija – Lietuva be diskriminacijos.  NLĮF atstovaujamos diskriminacijos atžvilgiu pažeidžiamos gyventojų grupės, siekiant bendrųjų tikslų kovoje prieš diskriminaciją: lyties, negalios, seksualinės orientacijos, amžiaus, religijos ir įsitikinimų, rasės ar etninės kilmės pagrindu.  Lietuvoje stinga politinio strateginio dokumento – nediskriminavimo strategijos. Nediskriminavimo skatinimo 2017–2019 metų veiksmų planas yra patvirtintas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2017 m. gegužės 15 d., skatinant dalyvauti įgyvendinant Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir nevyriausybinėms organizacijas. Šio plano įgyvendinimas NLĮF narių yra vertinamas kaip menkai veiksmingas, stokojantis realių rezultatų.  Lygių

galimybių

įstatymo

inicijuojami

pakeitimai

nėra

derinami

nevyriausybinėmis

organizacijomis, todėl reikalinga nuolatinė politinės darbotvarkės stebėsena bei nevyriausybinių organizacijų suvienytas reagavimas į šio įstatymo pakeitimus.  NLĮF

vienijamos

organizacijos

yra

pasirengusios

suinteresuotos

dalyvauti

vykdant

nediskriminavimo ir lygių galimybių politiką Lietuvoje, tačiau siekiant užtikrinti nuolatinę ir efektyvią NLĮF veiklą, reikalingas gebėjimų stiprinimas ir lėšų pritraukimas. Siekiant stiprinti NLĮF vaidmenį Lietuvos socialinėje politikoje, numatyta forumą registruoti pasirenkant juridinę formą – asociaciją.  Strateginis bendradarbiavimas su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba įgalina NLĮF dalyvauti nediskriminavimo ir lygių galimybių politikos klausimų darbotvarkėje. Tačiau be bendros veiklos, svarbus ir NLĮF strateginės partnerystės veikimo principas, kuomet kiekviena organizacija, veikianti savo atstovaujamos grupės interesams, kelia politinius klausimus ir pasiūlymus NLĮF strateginei paramai.

ADVOKACIJOS PLANAVIMAS Advokacijos proceso planavimas, įgyvendinimas ir vertinimas reikalauja nemažai resursų, ypatingai žmogiškųjų ir laiko. Sėkminga advokacija reikalauja nuolat analizuoti vykdomą politiką vietiniu ir nacionaliniu lygmeniu, laiko rengti rekomendacijas ir kreipimosi dokumentus, sekti, kokį poveikį turi organizacijos veiksmai (pvz., jeigu organizacija parengė kreipimosi laišką ir išsiuntė jį atitinkamai institucijai, būtina sekti, ar į laišką gautas atsakas, koks atsako turinys, kaip organizacija gali toliau reaguoti, kokių veiksmų toliau imtis ir pan.). Todėl advokacijos sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo to, kiek žmogiškųjų ir laiko išteklių organizacija gali ir yra pasiruošusi skirti. Didelės, nacionaliniu arba tarptautiniu lygmeniu veikiančios organizacijos dažniausiai turi atskirą komandos narį ar net kelis narius, atsakingus išskirtinai už advokacinę veiklą. Mažesnės organizacijos dažniausiai neturi tokių resursų, tačiau tai nereiškia, kad jos negali vykdyti advokacinės veiklos. Svarbiausias yra organizacijos įsipareigojimas bei objektyvus savo galimybių įvertinimas. Mažesnėms, mažiau patirties advokacijos srityje turinčioms organizacijoms rekomenduojama jungtis į tinklus ir koalicijas – tokiu atveju organizacijos apjungia savo resursus ir kompetencijas, ir gali sėkmingiau vykdyti advokacinę veiklą.

Siekiant suplanuoti advokacijos kampaniją, siūloma susirinkti visai komandai ir skiriant pakankamai laiko, atsakyti į šiuos klausimus. 1. Problema, kurią siekiama spręsti advokacijos veikla. Aprašykite dabartinę padėtį – tašką „A“; naudodami turimus įrodymus, duomenis, statistiką, parodykite, kodėl esama padėtis yra nepriimtina, kokias visuomenės grupes ir kaip tai paveikia, kokių neigiamų sveikatos, ekonominių, socialinių ar kitų pasekmių ji sukelia. Išskirkite pagrindines tokios padėties priežastis. 2. Advokacijos tikslas. Įvardinkite padėtį, kurią norite matyti ateityje – tašką „B“ (siekiama vizija, pokytis). Parodykite, kodėl ši padėtis yra geresnė už padėtį taške „A“. Kam ir kaip konkrečiai laimės. 3. Advokacijos uždaviniai. Trumpai suformuluokite siūlomą sprendimą(-us) situacijai „B“ pasiekti. Įvardinkite, ar siūlomu sprendimu sieksite visuomenės nuomonės, sprendėjų požiūrių, teisinės bazės, valstybės finansavimo pokyčių ir pan. Pokyčius vardinkite konkrečius ir išmatuojamus. Įvardinkite galimas rizikas ir pagrindinius iššūkius, su kuriais galite susidurti. Dažnai uždavinius padiktuoja advokacijos problemos priežasčių analizė. 4. Tikslinės grupės. Nurodykite, į ką nukreipta advokacijos veikla, kodėl pasirinkta būtent ši grupė(-ės), kaip ši grupė(-ės) susijusi su išsikeltų advokacijos uždavinių įgyvendinimu? Apgalvokite, kas turi galią įgyvendinti Jūsų siūlomus sprendimus. Kaip šiandien apibrėžtumėte konkrečias tikslines grupes – kaip šalininkus,

neutraliuosius ar oponentus? Kaip kiekviena iš šių grupių laimėtų įgyvendinus Jūsų siūlomą sprendimą? Kokio konkrečiai elgesio, požiūrio pokyčio iš kiekvienos grupės tikitės? 5. Žinutė. Pagrindinė žinutė, kurią siekiama perduoti advokacijos veikla. Skirtingoms tikslinėms grupėms formuluojamos atskiros žinutės. Žinutės formuluojamos atsižvelgiant į tai, kas svarbu tikslinių grupių atstovams, taip pat, kokio elgesio, požiūrio pokyčio tikimasi iš tikslinės grupės. 6. Advokacinės veiklos metodai. Pasirinkite ir nurodykite advokacinės veiklos metodus. Pvz.: socialinė mobilizacija, siekiant daryti poveikį per pačios bendruomenės „balsą“; viešoji kampanija siekiant aktualizuoti problemą visuomenėje ir tokiu būdu spausti politikus; tiesioginis darbas su valstybės pareigūnais, siekiant įtikinti priimti siūlomą sprendimą ar tobulinti esamų sprendimų įgyvendinimą; teisės aktų ar jų pakeitimų inicijavimas ir pan. Kokią taktiką renkatės darbui su pasirinktomis tikslinėmis grupėmis? Kaip kiekvieną iš jų planuojate paveikti? 7. Advokacijos strategijos įgyvendinimo etapai.

Nurodykite, kokie bus jūsų advokacijos strategijos

įgyvendinimo etapai. Pavyzdžiui, pirmas etapas – problemos aktualizavimas visuomenėje, antras – bendruomenės mobilizavimas ir palaikymo kūrimas, trečias – darbas su politikais. Detaliai aprašykite, ką kiekviename etape planuojate daryti. Nurodykite laikotarpį, kiek kiekvienas truks. 8. Proceso vertinimo būdai ir rodikliai. Aprašykite, kaip vertinsite įgyvendinamos advokacijos procesą kiekviename iš advokacijos etapų. Tarkime, kiekybiniai rodikliai: konkrečiai įgyvendintų veiklų, pasiektų konkrečių tikslinių grupių atstovų skaičius. Kokybiniai rodikliai: požiūriai, vyravę susitikimų su sprendimų priėmėjais metu, suinteresuotų asmenų reakcijos, palankumo ženklai, priimant tam tikrą informaciją iš jūsų, dažnesnis jūsų įtraukimas į procesus ir pan. 9. Rezultatų rodikliai. Aprašykite, kaip vertinsite advokacijos rezultatus? Pavyzdžiui, suformuluotų ar priimtų norimų teisės aktų pakeitimų skaičius, nuomonės lyderių, palaikančių jūsų veiklą, skaičius, politikų, kalbančių apie jūsų problemą, skaičius, atliktų tyrimų su išvadomis skaičius ir pan. 10. Poveikio rodikliai. Aprašykite, kaip vertinsite advokacijos veiklos poveikį. Tarkime, iškeltos problemos mastas sumažėjo, nes tai rodo pakitę konkretūs visuomenės, asmens sveikatos, socialiniai rodikliai. 11. Kokių išteklių ir kompetencijų jums reikės, norint įgyvendinti advokacijos strategiją?

NLĮF ADVOKACIJOS PLANAS 2018 METAMS Rezultatas

Užduotys rezultatams pasiekti

Užduoties

atlikimo

terminas 2018 m. 1. Patvirtintas veiksmingas Nediskriminavimo skatinimo 2020– 2022 metų veiksmų planas.

1.1. Atlikta Nediskriminavimo skatinimo 2017–2019 metų veiksmų plano analizė.

I ketv.

1.2. Pateiktos Nediskriminavimo skatinimo 2017–2019 metų veiksmų plano rekomendacijos.

I ketv.

1.3. Atliktos analizės pristatymas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių departamento atstovams.

1.4. Parengtas kreipimasis į LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl nediskriminavimo strategijos (programos )parengimo, pateikiant geriausias Vakarų Europos valstybių praktikas, siūlant tvirtinti vyriausybės nutarimu. 1.5. Susitikimas su LT Užsienio reikalų ministerijos Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento atstovais, siekiant paramos dėl nediskriminavimo strategijos (programos) parengimo bei veiksmingo Nediskriminavimo skatinimo plano. 1.6. Parengtas kreipimasis į LR Seimo kontrolierių įstaigą bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą siekiant paramos dėl nediskriminavimo strategijos (programos) parengimo bei veiksmingo Nediskriminavimo skatinimo plano. 2. Lygių galimybių įstatymo pakeitimai atitinka žmogaus teisių ir nediskriminavimo

2.1. Registruotų LR Seime siūlymų Lygių galimybių įstatymo pakeitimams stebėsena ir analizė bei pateikimas NLĮF narių svarstymui. 2.2.

Identifikavus teisės akto keitimo 6

II ketv.

III ketv.

I, II, III, IV ketv.

politiką ir praktiką.

3. Įkurta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patariamoji NVO Taryba.

siūlymo neatitikimą žmogaus teisių ar nediskriminavimo politikos atžvilgiu, parengta bendra NLĮF pozicija ir pateikta sprendimų priėmėjams.

3.1. Organizuota apvalaus stalo diskusija su Lygių galimybių kontroliere, pateikiant siūlymą įkurti patariamąjį organą – NVO Tarybą prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos.

Pagal poreikį

I ketv.

II ketv.

3.2. Pateiktas siūlymas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai organizuoti susitikimus su NLĮF narėmis, siekiant identifikuoti nediskriminavimo ir lygių galimybių politikos kontekstą kiekvienos organizacijos veiklos ribose pagal atstovaujamą pažeidžiamos grupės nediskriminavimo pagrindą. 4. Visuomenės švietimas dėl nediskriminavimo ir lygių galimybių užtikrinimo.

4.1. Bendradarbiauti su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba organizuojant Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus.

I ketv.

I ketv. 4.2. Užtikrinti informacijos sklaidą apie Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus bei jų nominantus. 4.3. NLĮF internetinės svetainės bei Facebook paskyros palaikymas.

I, II, III, IV ketv.

SUINTERESUOTŲ ASMENŲ ANALIZĖ Advokacija užsiimančiai organizacijai būtina identifikuoti, kas yra tie asmenys, kurie turi priimti tam tikrus sprendimus, kad būtų pasiekta norimų pokyčių. Dažnai yra aišku, kas yra tie pagrindiniai asmenys, nuo kurių priklauso sprendimai, tačiau kartais organizacija gali susidurti su aplinka, kurioje egzistuoja ir tam tikros paslėptos politinės galios, o atstovaujamas klausimas yra susijęs su keliais skirtingais sprendimų priėmėjais, kurie turi skirtingą įtaką, svarbą, ir organizacija turės priimti sprendimą, į kuriuos sprendimų priėmėjus nukreipti savo advokacinius veiksmus. Sprendimų priėmėjų identifikavimas yra vienas iš svarbiausių advokacijos plano komponentų, kadangi nors spragos ir tobulintinos sritys egzistuoja mechanizmuose, sistemose ir struktūrose, sprendimai yra priimami žmonių, kurie turi tokią galią. Analizuojant sprendimų priėmėjus, pirmiausia būtina atsakyti į klausimą – kas yra pagrindiniai sprendimų priėmėjai, kurie turi pakankamai galios priimti sprendimus, būtinus siekiamiems pokyčiams? Svarbu įvardinti ne šių asmenų galimas pozicijas, bet konkrečius vardus ir pavardes. Jeigu organizacija negali įvardinti konkrečių vardų tų asmenų, kurie turi galios priimti sprendimus, tai reiškia, kad būtina atlikti papildomą analizę ir surinkti daugiau informacijos, arba pasikonsultuoti su tais, kurie tokią informaciją gali turėti. Identifikavus konkrečius asmenis, kurie turi galią priimti sprendimus, svarbius atstovaujam klausimui (problemai), vertinama, kurie asmenys yra: a) įtakingiausi ir svarbiausi; b) su kuriais būtų paprasčiausia užmegzti santykius; c) kurie yra susidomėję ar galėtų būti sudominti atstovaujamu klausimu (problema). Identifikavus tokį asmenį ar kelis asmenis, būtina apgalvoti, kokiu būdu būtų galima susisiekti ar kreiptis į šiuos asmenis? Gali būti, kad reikės identifikuoti papildomus asmenis, kurie gali padėti susisiekti su sprendimų priėmėju – tarkime, tai gali būti jo patarėjas ar asistentas. Oficialaus kreipimosi į sprendimų priėmėją sėkmė priklauso nuo daugelio faktorių – be abejo, svarbu, kad problema būtų aiškiai apibrėžta, pateikiant objektyvius, patikimus faktus ir argumentus bei pasiūlymus ir rekomendacijas dėl problemos sprendimo. Tačiau tai nėra vieninteliai sėkmę užtikrinantys veiksniai. Prieš kreipdamasi į sprendimų priėmėją, organizacija turi įvertinti savo reputaciją, įvaizdį, įtaką visuomenėje (kiek organizacija yra žinoma ir stipri lyginant su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis), turimas kompetencijas, susijusias su advokacija. Visa tai gali turėti reikšmingą poveikį tam, kaip sprendimų priėmėjas reaguos į kreipimąsi. Parengus kreipimosi tekstą, labai svarbu įvertinti, ar jame pateikta informacija, duomenys ir faktai yra pakankamai stiprūs ir ar atkreips sprendimų priėmėjo dėmesį. Ar pateikiamos rekomendacijos dėl problemos sprendimo yra pakankamai realistiškos ir įgyvendinamos, t. y., ar sprendimų priėmėjui bus aišku, kokių konkrečių sprendimų reikia ir tikimasi iš jo, kad reikšmingai pasikeistų esama nepriimtina situacija. 8

SUINTERESUOTI ASMENYS NLĮF KONTEKSTE

Įtaka O SADM X ŽTK

X FM

URM O

X V. Čmilytė-Nielsen

O LGKT

X LSDP

X LRSKĮ Palaikymas

ŽTOK X

Žymėjimai: FM – Lietuvos Respublikos Finansų ministerija LGKT – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba LRSKĮ – LR Seimo kontrolierių įstaiga LSDP – Lietuvos socialdemokratų partija SADM – LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija URM – LR Užsienio reikalų ministerija V. Čmilytė Nelson – Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen ŽTK – LR Žmogaus teisių komitetas ŽTOK – Žmogaus teisių organizacijų koalicija

Iš vizualiai pateiktos koordinačių ašies, kur suinteresuoti asmenys pasiskirsto į grupes pagal įtakingumą ir palaikymą nediskriminavimo ir lygių galimybių politikos formavime, yra pažymėti trys pagrindiniai suinteresuoti asmenys. Tai – LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba bei LR Užsienio reikalų ministerija, o būtent jos Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamentas. Pastarasis skyrius bei Žmogaus teisių organizacijų koalicija – kitas analogiškoje srityje veikiantis tinklas, yra labiausiai NLĮF palaikantys suinteresuoti asmenys įgyvendinant nediskriminavimo ir lygių galimybių politiką Lietuvoje, taigi gali būti kviečiamos kaip sąjungininkės ieškant palaikymo ar teikiant pozicijas. Pastebime tokių svarbių suinteresuotų asmenų, kaip LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei LR Seimo kontrolierių įstaigos padėtį NLĮF vertybių palaikymo kontekste, todėl yra svarbu su šiomis įstaigomis bendrauti ir teikti savo pasiūlymus bei vertinimus. Lietuvos socialdemokratų partija bei Seimo narė Viktorija Čmilytė Nelson yra identifikuoti kaip suinteresuoti asmenys, galintys padėti vykdyti nediskriminavimo ir lygių galimybių politikos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę. LR Finansų ministerija taip pat yra suinteresuotas asmuo šioje politikoje, kadangi jos akiratyje yra NVO finansavimo mechanizmai bei jų strateginių prioritetų formavimas. Suinteresuotų asmenų analizės metu nustatyti interesai įvertinti ir atsispindi NLĮF advokacijos plane 2018 metams. 10

Metodologija parengta remiantis šiais šaltiniais: 1. www.advokacija.lt 2. Stepanova, Kristina. Advokacijos gairės nevyriausybinėms organizacijoms. Nevyriausybinių organizacijų ir valstybinių institucijų bendradarbiavimas. Vilnius: „Gelbėkit vaikus“, 2014 3. Strateginis Nacionalinio lygybes ir įvairovės forumo (NĮLF) planas 2015-2018, 2014

Metodologiją parengė Karilė Levickaitė.

Metodologija parengta įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektą (2017) NOBR-135.