JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA. Šešėlinė ataskaita by LGL Lietuvos gėjų lyga

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) Šešėlinė Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ataskaita Apžvelgiamas laikotarpis: 2016–2020 m. 2021 m.

TURINYS

III

MIGRANTŲ IR TARPTAUTINĖS APSAUGOS GAVĖJŲ TEISĖS

Santrauka

1.1. Nacionalinės žmogaus teisių apsaugos ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje iniciatyvos

4.1 Nacionalinės žmogaus teisių apsaugos iniciatyvos ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje įgyvendinimas

1.2 Teisinės ir institucinės sistemos pokyčiai

4.2 Teisinės ir institucinės sistemos pokyčiai

1.3 Antrojo ciklo VPP rekomendacijų įgyvendinimas

4.3 Antrojo ciklo VPP rekomendacijų įgyvendinimas

1.4 Rekomendacijos

4.4 Rekomendacijos

NEGALIA

TAUTINIŲ MAŽUMŲ TEISĖS

Santrauka

5.1 Nacionalinės tautinių mažumų teisių apsaugos iniciatyvos

5.2 VPP antrojo ciklo rekomendacijų įgyvendinimas, įskaitant teisinės ir institucinės sistemos pakeitimus

5.3 Rekomendacijos

VAIKŲ IR JAUNIMO TEISĖS

Santrauka

6.1 Nacionalinės žmogaus teisių apsaugos iniciatyvos ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje įgyvendinimas

6.2 Teisinės ir institucinės sistemos pokyčiai

6.3 Antrojo VPP ciklo rekomendacijų įgyvendinimas

6.4 Rekomendacijos

MOTERŲ TEISĖS IR LYČIŲ LYGYBĖ

Santrauka

2.1 Nacionalinės žmogaus teisių apsaugos iniciatyvos ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje įgyvendinimas

2.2 Teisinės ir institucinės sistemos pokyčiai

2.3 Antrojo ciklo VPP rekomendacijų įgyvendinimas

2.4 Rekomendacijos

LGBTI

Santrauka

3.1 Nacionalinės žmogaus teisių apsaugos iniciatyvos ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje įgyvendinimas

3.2 Teisinės ir institucinės sistemos pokyčiai

3.3 Antrojo ciklo VPP rekomendacijų įgyvendinimas

3.4 Rekomendacijos

ŠALTINIAI

ĮŽANGA Nuo visuotinės periodinės peržiūros (VPP) mechanizmo sukūrimo 2006 m. Lietuva nuėjo ilgą kelią žmogaus teisių standartų gerinimo link ir savo indėliu prisidėjo prie pirmojo (2011 m.) ir antrojo (2016 m.) VPP ciklų. Trečiojo ciklo metu Seimo kontrolierių įstaigos akreditavimas A statuso nacionaline žmogaus teisių institucija buvo reikšmingas proveržis, tačiau daugelis žmogaus teisių klausimų lieka neišspręsti. Ši bendra Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ataskaita suskirstyta į šešias temas (moterų teisės ir lyčių lygybė, negalia, LGBTI, migrantų ir tarptautinės apsaugos gavėjų teisės, tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės, vaikų ir jaunimo teisės). Joje aptariamas antrojo VPP ciklo rekomendacijų įgyvendinimas, pateikiamas situacijos kontekstas. Ataskaitoje atsispindi įvairių regioninių ir nacionalinių Lietuvos NVO indėlis.

Ataskaitos parengimą parėmė Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo (www.eeagrants.lt) Aktyvių piliečių ̨ fondas (www.apf.lt) įgyvendinant projektą „Prioritetas gerovės valstybėje – žmogaus teisės“.

I MOTERŲ TEISĖS IR LYČIŲ LYGYBĖ

Santrauka Nuo 2016 m. iki šios dienos Lietuva nepadarė jokios reikšmingos pažangos užtikrinant lyčių lygybę. Nors Vyriausybė imasi tam tikrų priemonių smurtui artimoje aplinkoje sumažinti, pranešimų apie smurto atvejus skaičius nuolat auga. Iki šiol Lietuva neratifikavo Stambulo konvencijos ir nepriėmė įstatymų, kurie geriau apsaugotų smurto artimoje aplinkoje, persekiojimo ir išžaginimo santuokoje aukas. Lietuvos valstybėje dar nepriimtas reprodukcinės sveikatos ir teisių įstatymas. Tokia padėtis labai riboja jaunų moterų ir mergaičių sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę, saugius abortus ir būtinas kitas repordukcinės sveikatos paslaugas.

Visgi moterys Seime vis dar yra nepakankamai atstovaujamos: 27 % Seimo narių sudaro moterys, 73 % – vyrai. Savivaldybių tarybose proporcija panaši: 29 % moterų ir 71 % vyrų. Iš 60 Lietuvos savivaldybių miesto merėmis išrinktos tik 5 moterys.3

3.aIki šiol Lietuva nesiėmė jokių priemonių, įskaitant specialias priemones, tokias kaip lyčių kvotos, siekiant pagerinti moterų atstovavimą priimant sprendimus, taip pat nepašalino teisinių kliūčių įstatymu numatant galimą šių priemonių taikymą.4

4.aMoterų, turinčių vaikų, finansinė nelygybė Lietuvoje yra didesnė, palyginti

su ES vidurkiu.5 Lietuvoje du kartus daugiau moterų nei vyrų kiekvieną dieną skiria laiko vaikų, pagyvenusių žmonių bei žmonių su negalia priežiūrai.6 Tai daro tiesioginį neigiamą poveikį jų karjerai ir darbo užmokesčiui. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp moterų ir vyrų auga su amžiumi – jis siekia 15 % 40–49 metų amžiaus grupėje, kai bendras atotrūkis yra 12,4 %.7

Smurtas artimoje aplinkoje ir lyties pagrindu

1.1. NACIONALINĖS ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGOS IR TARPTAUTINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ ŽMOGAUS TEISIŲ SRITYJE INICIATYVOS Lyčių nelygybė 1.aRemiantis Lyčių lygybės indeksu, nuo 2005 m. Lietuva nepadarė jokios

pažangos lyčių lygybės srityje. 2020 metais paskelbta,1 kad tarp 27 ES šalių Lietuva užima 22 vietą su 56,3 balo iš 100. Nuo 2010 m. šalies reitingas nukrito keturiomis vietomis ir yra 11,6 balo žemiau ES vidurkio. Lyčių nelygybė ryškiausia valdžios (34,1 balo) ir laiko (50,6 balo) srityse – pastaroji nurodo laiko pasiskirstymą šeimos narių priežiūrai, namų ruošai ir kt.

2.aEkonominius sprendimus priimančiose institucijose Lietuvoje moterų yra dvigubai mažiau nei ES (12,9 %, palyginti su 26,6 %). Lietuvos banko valdyboje jų yra beveik 3 kartus mažiau (7,7 %, palyginti su 22,1 % ES).2 Lyčių balansas, susijęs su politinių sprendimų priėmimu, šiek tiek pagerėjo po 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų – dabartinę Vyriausybę sudaro 6 moterys ir 8 vyrai.

5.aSmurto artimoje aplinkoje mastas Lietuvoje nemažėja. Lietuvoje pranešimų

policijai apie smurtą artimoje aplinkoje skaičius didėja kiekvienais metais – nuo 38 tūkst. pranešimų 2015 m. iki 53 075 pranešimų 2019 m., tačiau ne visi atvejai registruojami kaip nusikalstamos veikos. Oficiali statistika parodo, kad per pastaruosius dvejus metus (2018–2020 m.) registruotų nusikaltimų skaičius sumažėjo 25 % – nuo 9 529 nusikaltimų 2018 m.,8 iki 7 133 – 2020 m.9 Intymių partnerių smurto aukų ir smurtautojų dinamika per paskutinius penkerius metus nepasikeitė. Iki 79 % aukų intymių partnerių smurto bylose yra moterys ir 90 % smurtautojų – vyrai.10

6.aSpecializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), veikdami kaip ne pelno

siekiančios viešosios organizacijos, teikiančios kompleksines paslaugas smurto artimoje aplinkoje aukoms, pastebi, kad policija daugelį pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje fiksuoja kaip „nepasitvirtinusią informaciją“. Paprastai taip nutinka todėl, kad moteris atsisako liudyti apie patirtą smurtą ar dalyvauti baudžiamajame procese.11 Dėl plačiai paplitusio aukų kaltinimo smurtą artimoje aplinkoje patiriančios moterys nėra linkusios atskleisti jį patyrusios. Atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 60 % nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje niekur nesikreipė ir tik 16 % iškvietė policiją.12

HUMAN RIGHTS COUNCIL UNIVERSAL PERIODIC REVIEW (THIRD CYCLE) | I. MOTERŲ TEISĖS IR LYČIŲ LYGYBĖ

7.aTrūksta sąveikinio požiūrio (intersectionality) sprendžiant moterų su negalia,

patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, apsaugos ir saugumo problemas. Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris su negalia nėra įtrauktas į strategines ir veiklos programas kaip svarbus klausimas. Žmonių su negalia teises ginančios institucijos, pavyzdžiui Neįgaliųjų reikalų departamentas, paslaugų teikėjai savivaldybėse ir NVO, nesprendžia pagalbos ir saugumo būtent moterų su negalia, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, klausimų. SKPC teikia kompleksinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusioms moterims, tačiau turi ribotas galimybes tenkinti specifinius moterų su negalia poreikius ir suteikti reikiamas paslaugas.13 Taigi, moterys su negalia, patiriančios smurtą artimoje aplinkoje, negauna specializuotų paslaugų, pritaikytų jų specifiniams poreikiams.

8.aKoordinuotas tarpinstitucinis bendradarbiavimas vietos lygiu vis dar

nepakankamai apibrėžtas ir priklauso nuo asmeninio atskirų pareigūnų įsitraukimo. Valstybė neinvestuoja į tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmo kūrimą. Nors SKPC ir policijos bendradarbiavimas labai pagerėjo, kiti savivaldybės paslaugų teikėjai, ypač vaikų teisių apsaugos pareigūnai, nėra linkę dirbti glaudžiai bendradarbiaudami su kitomis institucijomis.14

9.aJaučiamas didelis specializuotų teisininkų poreikis, kad būtų galima užtikrinti

smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugą. Valstybės garantuojama teisinė pagalba nėra veiksminga, nes teisininkai neturi specifinių žinių apie prievartinę kontrolę smurto artimoje aplinkoje atvejais ir savo pareigas atlieka labai formaliai. Valstybė turėtų investuoti į teisininkų pasirengimą ginti smurto artimoje aplinkoje aukas teismuose.15

Reprodukcinė sveikata ir teisės 10.aKontraceptinių priemonių prieinamumas Lietuvoje yra mažas, o infor-

macija apie modernius kontracepcijos metodus labai ribota.16 Apie 44 % jaunų žmonių pirmųjų lytinių santykių metu nenaudoja jokios apsaugos ar kontraceptinių priemonių, nes jos per brangios ar neturi apie jas informacijos.17 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nenumato priemonių, kurios pagerintų informuotumą apie kontraceptinius metodus ir jų prieinamumą bei teiktų konsultacijas, ypač pažeidžiamoms grupėms (pavyzdžiui romams, moterims su psichosocialine negalia) ir jaunimui.

11.aSąveikinis požiūris (intersectionality) nėra integruotas nė į vieno reprodukcinės sveikatos ir teisių politikos dokumento turinį ir neapima labiausiai pažeidžiamų grupių poreikių. Moterų su negalia reprodukcinės teisės apskritai ignoruojamos tiek politikoje, tiek praktikoje.

1.2. TEISINĖS IR INSTITUCINĖS SISTEMOS POKYČIAI Smurtas artimoje aplinkoje ir lyties pagrindu 12.aLietuvos Vyriausybė, siekdama tobulinti galiojančius teisės aktus ir

bendradarbiaudama su vyriausybinių bei nevyriausybinių organizacijų atstovais, parengė naują Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris įstatymą.18 Juo įvedamas apsaugos nuo smurto orderis, apibrėžiamas smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje, numatoma galimybė gauti pagalbą smurto aukoms nepriklausomai nuo įvykio vietos (namuose, darbe ar kitur) ir pateikiamos išsamios nuostatos dėl įvairių institucijų funkcijų prevencijos srityje.19

13.aBandymą įvesti apsaugos nuo smurto orderį, įpareigojantį smurtautoją

išsikraustyti iš gyvenamosios vietos, kurioje gyvena auka, ir nepalaikyti jokio kontakto, galima traktuoti kaip netiesioginį ryšį su Stambulo konvencijos nuostatomis. Nors moterų teisių NVO ir policija palaiko apsaugos nuo smurto orderio idėją, Teisingumo ministerija,20 Generalinė prokuratūra21 ir Teisėjų taryba22 teigia, kad policijos pareigūnų ir prokurorų įgaliojimas leisti apsaugos orderius be teismo sprendimo gali būti nesuderinamas su teisės į nuosavybę ir namų neliečiamumą apsauga.

14.aTeisingumo ministerija išreiškė susirūpinimą dėl esą dviprasmiško ir plataus

smurto prieš moteris apibrėžimo, teigdama, jog smurto prieš moteris apsaugos prioritetų nustatymas gali pažeisti konstitucinį lygybės principą, nes vyrai taip pat patiria smurtą.23 Todėl nauja įstatymo projekto versija (2020 m. lapkričio 11 d.) pašalino nuorodas į smurtą prieš moteris. Nors ir nurodoma į „smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje“, šios smurto rūšys apibrėžiamos identiškai, nedetalizuojant intymaus partnerio smurto prieš moterį specifikos.24

HUMAN RIGHTS COUNCIL UNIVERSAL PERIODIC REVIEW (THIRD CYCLE) | I. MOTERŲ TEISĖS IR LYČIŲ LYGYBĖ

15.aPakoreguotos nuostatos dėl apsaugos nuo smurto orderio išliko. Vis dėlto

žmogaus teisių ekspertai įspėjo, kad jo taikymas be papildomų svarstymų ir rizikos vertinimo gali būti problemiškas, nes orderis gali būti taikomas moterims, kurios, būdamos sisteminio smurto aukomis, pačios imasi smurto.25

16.aLietuva išlieka viena iš valstybių, kurioje persekiojimas nėra kriminalizuotas.

2019 m. liepos 25 d. LR Seimas užregistravo Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekiama kriminalizuoti persekiojimą, ir jos buvo perduotos aptarti Seimo komitetuose.26 Tačiau kol kas pakeitimai nėra priimti.

Reprodukcinė sveikata ir teisės 17.aIki šiol Lietuva nepriėmė jokio įstatymo dėl reprodukcinės sveikatos ir teisių,

reglamentuojančio šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos klausimus. Nuo 1994 m. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas leidžia abortus iki 12-os nėštumo savaitės. Tačiau geresnį sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę, saugius abortus ir būtinas paslaugas po abortų reikėtų įtvirtinti įstatymu, o ne ministro įsakymu. Jaunos moterys ir mergaitės kaimo vietovėse, ypač dėl jų etninės kilmės, pavyzdžiui romų tautybės, turi ribotas galimybes naudotis reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir šiuolaikinėmis kontraceptinėmis priemonėmis.

18.aMoterys Lietuvoje neturi galimybės įsigyti vaistų, padedančių nutraukti nepageidaujamą nėštumą. Medikamentinis nepageidaujamo nėštumo nutraukimas nėra patvirtintas LR Vyriausybės ir tam reikalingi vaistai nėra įregistruoti.

1.3. ANTROJO CIKLO VPP REKOMENDACIJŲ ĮGYVENDINIMAS Rekomendacijos 100.15–100.20 19.aIki šiol LR Seimas neratifikavo Europos Tarybos konvencijos dėl smurto

prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija). Nuolatiniai nesutarimai dėl Konvencijoje apibrėžtos „socialinės

lyties“ sąvokos yra pagrindinė šios aklavietės priežastis. Katalikų bažnyčia ir konservatyvūs politikai yra pagrindiniai Konvencijos priešininkai, kurie teigia, kad jos ratifikavimas įpareigotų Lietuvą pakeisti lyties kaip biologinės tikrovės sampratą ir propaguoti homoseksualumą.27

Rekomendacijos 100.48–100.49 20.aViena iš pagrindinių vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio priežasčių

yra neapmokamo darbo pasidalijimo disproporcija. Lietuvoje bent valandą skiria maisto gaminimui ar namų ruošai 79 % moterų ir tik 29 % vyrų.28 Stiprūs lyčių stereotipai apie vyrų ir moterų vaidmenis visuomenėje daro didelę įtaką moterų ir vyrų, kurie vis dar palaiko tradicinį maitintojo vyro ir globėjiškos moters šeimos modelį, požiūriui ir elgsenai.29 Tačiau Vyriausybė neinvestuoja į sistemines ir kompleksines priemones, skirtas keisti lyčių stereotipams ir išankstinėms nuostatoms dėl socialinių lyčių vaidmenų. Priemonės, nukreiptos į tėčius ir jų vaidmenį rūpinantis vaiku, yra atsitiktinės, fragmentuotos ir netvarios. Teikdama tėvystės atostogų schemas, valstybė konstruoja tėčio kaip asistento, padedančio motinai rūpintis vaiku, vaidmenį ir neprisideda prie atotrūkio tarp moterų ir vyrų skiriamo laiko rūpinantis šeimos nariais mažinimo Lietuvoje.

Rekomendacijos 100.98–100.102 ir 100.104–100.106 21.aLR Vyriausybė patvirtino Nacionalinę smurto artimoje aplinkoje prevencijos

ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programą ir Nacionalinį programos įgyvendinimo 2017–2020 metų planą. Tačiau juose ir toliau vartojami lyties požiūriu neutralūs terminai, ignoruojant faktą, kad moterys neproporcingai dažnai patiria smurtą artimoje aplinkoje, bei nepateikiamos priemonės, kurios atlieptų būtent į smurtą nuo intymaus partnerio patiriančių moterų poreikius.30

22.aKoordinuotas tarpinstitucinis bendradarbiavimas vietos lygiu, siekiant

geriau apsaugoti smurto artimoje aplinkoje aukas, Lietuvoje nėra efektyvus. Moterų teisių NVO nėra laikomos lygiavertėmis tarpinstitucinės komunikacijos ir paslaugų teikimo partnerėmis, o tai sukelia nepasitikėjimą ir konkurenciją tarp valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių institucijų.

23.aAd hoc vykdoma smurto artimoje aplinkoje prevencija negarantuoja tvarių pokyčių siekiant sustabdyti smurtą ir neskatina nulinės tolerancijos jo atžvilgiu.

HUMAN RIGHTS COUNCIL UNIVERSAL PERIODIC REVIEW (THIRD CYCLE) | I. MOTERŲ TEISĖS IR LYČIŲ LYGYBĖ

Trūksta ilgalaikių, tvarių prevencijos programų, skirtų švietimui ir informuotumui didinti.31 Šių programų tvarumui užtikrinti reikalingo viešos lėšos.

24.aDabartinė valstybės garantuojama teisinė pagalba smurto artimoje aplinkoje

atvejais nėra veiksminga, nes teisininkai neturi specialių žinių apie prievartinę kontrolę. Savo pareigas jie atlieka labai formaliai. Moterų NVO teigia, jog reikia specializuotų teisininkų, kurie galėtų atstovauti aukai baudžiamajame procese. Moterų NVO yra pasirengusios bendradarbiauti rengiant šiuos teisininkus, jei valstybė suteiks pakankamai išteklių.32

Rekomendacija 100.103 25.aLietuva iki šiol nepriėmė įstatymo ar teisinių pataisų Baudžiamajame kodekse, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn už intymaus partnerio persekiojimą.

Rekomendacijos 100.107–100.111 26.aLietuva iki šiol nepriėmė teisinių pataisų Baudžiamajame kodekse, siekiant

patraukti baudžiamojon atsakomybės už išžaginimą ir seksualinę intymaus partnerio prievartą. Viešosios apklausos rodo labai paplitusį visuomenės požiūrį, jog žmonos vedybinė pareiga yra turėti lytinių santykių su savo vyru. 41 % apklaustųjų palaiko šią nuomonę. Vyrai (47 %) dažniau nei moterys (36 %) yra linkę sutikti su šiuo teiginiu.33

Rekomendacija 100.141 27.aLietuva nepriėmė jokio reprodukcinės sveikatos ir teisių įstatymo, o abortas yra galimas tik vadovaujantis 1994 m. priimtu LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Iki šiol Lietuvos vyriausybė nepatvirtina teisinių nuostatų, užtikrinančių galimybę įsigyti reikiamų vaistų, leidžiančių nutraukti nepageidaujamą nėštumą. Vadinamojo medikamentinio aborto metodas nėra patvirtintas.

1.4 Rekomendacijos Ratifikuoti Stambulo konvenciją ir atitinkamai suderinti teisės aktus, skirtus kovoti su smurtu lyties pagrindu prieš moteris, įskaitant civilinį apsaugos nuo smurto orderį. Priimti įstatymą, kuriame persekiojimas būtų kriminalizuotas o moterų, patyrusių intymaus partnerio persekiojimą, saugumas užtikrintas. Priimti teisės aktus, kurie įtvirtintų atsakomybę dėl išžaginimo santuokoje. Integruoti sąveikinį požiūrį (intersectionality) į apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemą, siekiant užtikrinti saugumą ir pagalbą moterims su negalia. Stiprinti teisininkų, teikiančių valstybės garantuojamą pagalbą ginant smurto artimoje aplinkoje aukas teismuose, kompetencijas. Investuoti į tarpinstitucinio bendradarbiavimo plėtrą, siekiant užtikrinti smurto artimoje aplinkoje aukų saugumą. Priimti įstatymą dėl reprodukcinės sveikatos ir teisių bei pagerinti reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Imtis visų teisinių veiksmų, užtikrinančių galimybę atlikti medikamentinį abortą. Gerinti visų moterų grupių, įskaitant romus ir jaunimą, informuotumą ir galimybę naudotis kontraceptinėmis priemonėmis.

Parengė: Lygių galimybių plėtros centras (LGPC) – NVO, siekianti keisti lyčių stereotipus, įtvirtinti moterų teises ir mažinti diskriminacijos apraiškas. Adresas: Didžioji g. 5-312, LT-01128 Vilnius, Lietuva, tel. +370 679 80 607, www.gap.lt, el. paštas: info@gap.lt, direktorė Virginija Aleksėjūnė, kontaktinis asmuo Vilana Pilinkaitė-Sotirovič.

HUMAN RIGHTS COUNCIL UNIVERSAL PERIODIC REVIEW (THIRD CYCLE) | I. MOTERŲ TEISĖS IR LYČIŲ LYGYBĖ

II NEGALIA

Santrauka 2016–2020 m. laikotarpiu žmonės su negalia turėjo daugiau galimybių dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Politinė aplinka buvo palanki ir draugiška NVO dalyvavimui, o tai turėjo įtakos kai kuriems teisiniams ir sisteminiams pokyčiams. Vis dėlto kyla abejonių dėl tokio dalyvavimo būdų, konsultacijų su NVO tikslų bei rezultatų efektyvumo. Taip pat išlieka nemažai nesprendžiamų kliūčių siekiant užtikrinti žmonių su negalia teises arba pažanga vyksta lėtai.

2.1. Nacionalinės žmogaus teisių apsaugos iniciatyvos ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje įgyvendinimas

„Lietuvos negalios organizacijų forumas“ pateikė alternatyvią ataskaitą38 ir vykdė advokaciją remdamasi gautomis rekomendacijomis.

31.a„Atskirties žemėlapis ir supratimas“39 yra unikalus tyrimas, kuriame

apžvelgiama psichikos sveikatos priežiūros paslaugų būklė visoje Europoje ir pateikiami išskirtiniai duomenys ir liudijimai apie psichikos sveikatos priežiūros sistemas Europoje, jose vykstančius žmogaus teisių pažeidimus ir galimus pokyčius. Tyrimą 2018 m. sausio mėn. parengė visoje Europoje veikianti skėtinė NVO „Mental Health Europe“. Duomenis apie Lietuvos situaciją surinko NVO „Psichikos sveikatos perspektyvos“, pabrėždama taikomas prievartines praktikas ir ribotus deinstitucionalizacijos pasiekimus.

COVID-19 32.aŽmonės, gyvenantys uždarose socialinės globos įstaigose ir patekę į

28.aRemiantis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos ataskaita,34 2019

psichiatrines ligonines ar priverstinai hospitalizuoti, buvo vieni iš labiausiai pažeidžiamų grupių pandemijos metu. Įvertinusi žmogaus teisių pažeidimų riziką karantino metu, taip pat atsižvelgdama į gyventojų ir jų artimųjų raginimus, Seimo kontrolierių įstaiga ėmėsi švietimo ir tyrimo priemonių.40 Tačiau reikia atlikti gerokai daugiau veiksmų norint užkirsti kelią bet kokio pobūdžio priverstinėms ir prievartinėms praktikoms, taip pat teisei gyventi bendruomenėje užtikrinti.

29.aStatistika rodo, kad žmonės su negalia dažniau susiduria su skurdo rizika.

2.3. Teisinės ir institucinės sistemos pokyčiai

Situacijos analizė metais buvo atliktas net 41 tyrimas dėl galimos diskriminacijos dėl negalios. Tai sudarė beveik 17 % visų tyrimų, atliktų tais metais.35

2018 metų statistika rodo, kad žmonių su negalia skurdo rizikos lygis yra 35 %, palyginti su 18 % bendrojoje populiacijoje36. Kai kurios specifinės asmenų su negalia grupės yra laikomos vienomis labiausiai diskriminuojamų grupių Lietuvoje.37

33.aLietuva yra viena iš ES šalių, turinti didžiausią skirtumą tarp žmonių su negalia

Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

ir be jos dalyvavimo darbo rinkoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. duomenimis, toks skirtumas yra 31,9 %. Iš 160 340 darbingo amžiaus žmonių su negalia dirba 47 206, taigi užimtumo lygis yra 29 %, palyginti su vidutiniškai 40,7 % ES.

30.a2016 m. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas (toliau – Komitetas)

34.aVis dar dominuoja valstybės finansinė parama žmonių su negalia įdarbinimui

pateikė rekomendacijas Lietuvai, pirmą kartą įvertinęs Lietuvos pažangą įgyvendinant JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Skėtinė nevyriausybinė organizacija

HUMAN RIGHTS COUNCIL UNIVERSAL PERIODIC REVIEW (THIRD CYCLE) | II. NEGALIA

segreguotose socialinėse įmonėse. Tai matyti iš finansinių duomenų – valstybės pagalba žmonių su negalia integracijai į darbo rinką 2018 m. sudarė 36,47

mln. Eur. Iš jų 29,3 mln. Eur panaudoti socialinėms įmonėms remti, 4,57 mln. Eur – aktyvioms užimtumo priemonėms atviroje darbo rinkoje ir 2,6 mln. Eur – profesinės reabilitacijos programoms.

35.aLietuvos įstatymuose nėra aiškiai nurodyta, kad „tinkamų sąlygų

nesuteikimas“ žmonėms su negalia darbo vietoje yra laikomas diskriminacija, nors tai rekomendavo Komitetas. Be to, nėra aiškių ir konkrečių apibrėžimų, kas laikoma „tinkamomis sąlygomis“, nes apskritai daugiausia dėmesio skiriama tik fizinės aplinkos, patalpų pritaikymui, o ne plačiau suvokiamoms ir apibrėžtoms sąlygoms.41

36.aVisiško teisinio veiksnumo reikalavimas, įtvirtintas Darbo kodekso 21

straipsnio 2 dalyje,42 atmeta bet kokias galimybes dalyvauti darbo santykiuose tiems žmonėms su intelekto ir (arba) psichosocialine negalia, kurie gali būti pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais tam tikrose gyvenimo srityse.

37.aLietuvoje yra techniniai statybos reglamentai, išsamiai išdėstantys

reikalavimus, užtikrinančius fizinį pastatų ir statinių prieinamumą asmenų su negalia poreikiams. Tačiau šie reikalavimai taikomi tik naujai statomiems ar renovuojamiems statiniams.

38.aBendras fizinės aplinkos prieinamumo vaizdas toli gražu nėra palankus.

Remiantis audito ataskaita,43 daugiau nei pusė (32) savivaldybių neužtikrino, kad bent 30 % viešųjų pastatų, teikiančių svarbias paslaugas asmenims (seniūnijos, socialinių paslaugų centrai, švietimo, sveikatos ir kultūros įstaigos), būtų prieinami. Prieinamumo sąlygos skiriasi priklausomai nuo viešųjų paslaugų sektoriaus: nuo 15 % švietimo ir teisingumo sistemose iki 60 % socialinių paslaugų sektoriuje.

39.aRinkimų įstatymo pakeitimai,44 įsigalioję 2019 m. viduryje, įpareigojo visas

rinkimų apylinkes pritaikyti žmonėms su negalia. Nepaisant to, nėra absoliučios prieigos prie balsavimo vietų, nors prieinamų balsavimo apylinkių skaičius auga. Remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktais duomenimis, žmonėms su negalia buvo prieinama 67 % balsavimo apylinkių45 per 2019 m. spalio mėn. Prezidento rinkimus ir 93 % balsavimo vietų46 per 2020 m. spalio mėn. rinkimus į LR Seimą.47 Vis dėlto, remiantis 2019 m. ir 2020 m. rinkimų stebėjimo rezultatais,48 apie 10 proc. balsavimo apylinkių, kurios buvo paskelbtos prieinamomis, iš tiesų nebuvo pritaikytos asmenų su negalia poreikiams. Blogiausioje padėtyje yra ilgalaikės globos įstaigose gyvenantys asmenys, kurie apskritai yra neįtraukti į nacionalinį rinkėjų registrą dėl neveiksnumo statuso.

HUMAN RIGHTS COUNCIL UNIVERSAL PERIODIC REVIEW (THIRD CYCLE) | II. NEGALIA

40.aSmurtas artimoje aplinkoje, kurį patiria žmonės su negalia, yra ypač latentiškas. Tai galėtų būti paaiškinta aukos negalia, gyvenimu izoliacijoje, fizine ir socialine atskirtimi nuo aplinkos, priklausomybe nuo smurtautojo. Visa tai lemia aukos pasyvumą, nenorą ir (arba) nesugebėjimą išeiti iš smurto artimoje aplinkoje situacijos.

41.aRemiantis oficialiais duomenimis, didžiulį rūpestį kelia moterų ir mergaičių

su negalia patiriamas smurtas, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje. Lietuvoje iš viso nukentėjo 285 moterys su negalia, tarp kurių 156 patyrė smurtą artimoje aplinkoje. Vidutiniškai tarp visų nukentėjusių moterų su negalia 60 % moterų tapo smurto aukomis. Vis dėlto statistika nevisiškai atspindi realų žmonių su negalia patiriamo psichologinio ir seksualinio smurto mastą, kuris akcentuojamas ir tarptautiniuose dokumentuose.

42.aPagal Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją, Valstybinių ligonių kasų (2018 m.) finansavimas buvo paskirstytas taip: 47,9 mlrd. Eur stacionariam gydymui ligoninėse, 12,4 mlrd. Eur ambulatorinėms psichikos sveikatos priežiūros paslaugoms ir 16,4 mlrd. Eur pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugoms. Tai rodo paslaugų disbalansą ir neatitinka žmogaus teisėmis pagrįsto požiūrio į psichikos sveikatą, kuris grindžiamas bendruomeninėmis paslaugomis.

43.aLietuvoje bendruomeninės paslaugos žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sunkumų, yra labai ribotos ir daugiausia apima grupinio gyvenimo namuose teikiamas paslaugas, kurias gali gauti tik dalis asmenų, gyvenančių globos įstaigose; tikslus jų skaičius nėra žinomas. Trumpalaikio atokvėpio paslaugos teikiamos ilgalaikiam apgyvendinimui skirtose įstaigose.

44.aNaujų Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatų derinimas49 su

esamomis Civilinio kodekso nuostatomis50 priverstinį hospitalizavimą ir (arba) priverstinį gydymą be teismo sprendimo leido taikyti iki 3 darbo dienų; per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pradžios turi būti kreipiamasi į teismą. Numatomi priverstinio hospitalizavimo kriterijai yra reali grėsmė asmens sveikatai ar jo gyvybei, taip pat kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba didelė žala turtui. Toks priverstinio hospitalizavimo ir gydymo sąlygų praplėtimas įtraukiant žalą turtui neatitinka JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų.

45.aLietuvoje deinstitucionalizacija vyksta labai lėtai.51 Susirūpinimą kelia, kad

per mažai dėmesio ir finansavimo skiriama faktinėms savarankiško gyvenimo

galimybėms sukurti. Vykdomas planas pastatyti 50 grupinių gyvenamųjų namų visoje šalyje (juose gyvena po 10 žmonių vienoje vietoje su personalo pagalba), o tai yra didelė dalis, palyginti su bendruomeninių paslaugų, skatinančių savarankišką gyvenimą, steigimu, nors savarankiškas gyvenimas skatinamas ir remiamas JT Neįgaliųjų teisių konvencijos. Bet net ir prieš tokias struktūras sukilo vietos bendruomenės, ypač Žiežmarių bendruomenė.52 Tai rodo, kad stinga sisteminio pasirengimo deinstitucionalizacijos procesui ir tinkamų stigmos bei diskriminacijos mažinimo visuomenėje priemonių.

vaikų su negalia diskriminacinės nuostatos. Pagal naujas nuostatas, vaikai su negalia galės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą savo gyvenamojoje vietoje, o mokyklos nebegalės atsisakyti priimti tokių vaikų ar siųsti juos į specialiąsias mokyklas. Bus teikiamas įtraukus švietimas ir pagalba vaikams su negalia. Naujos nuostatos būtų įgyvendinamos palaipsniui ir įsigalios nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. 57 (100.147 rekomendacija) Rekomendacij

46.aŽmogaus teisių stebėjimą socialinės globos namuose ir psichiatrijos

ligoninėse atlieka Seimo kontrolierių įstaiga pagal JT Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvinį protokolą.53 Tačiau dėl didelio sulaikymo vietų skaičiaus Lietuvoje (apie 450) dėmesys psichiatrijos ligoninėms ir socialinės globos namams galimai yra ribotas, ypač karantinų laikotarpiu, kai tokių įstaigų uždarumas dar padidėja.

47.aSeimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių skyrius atlikdamas patikrinimą rado vyrą su negalia, neteisėtai įkalintą Rokiškio rajono Skemų socialinės globos namuose, kur dvi savaites praleido už grotų.54

2.4. Antrojo ciklo VPP rekomendacijų įgyvendinimas 48.aViena iš pagrindinių Komiteto rekomendacijų yra žmonių su negalia

organizacijų įtraukimas į visus sprendimų priėmimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesus. Vadovaudamasi rekomendacijomis, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino priemonių 2016–2020 metų planą55. Deja, plano rengimo ir priėmimo procesas neužtikrino tinkamo negalios NVO bendradarbiavimo ir įsitraukimo. (100.145 rekomendacija)

49.a2019 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lygių galimybių įstatymo pataisoms, prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos buvo įsteigta Žmonių su negalia teisių stebėjimo komisija,56 kurios tikslas – stebėti, kaip įgyvendinama JT Neįgaliųjų teisių konvencija. (100.148 rekomendacija)

50.a2020 m. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis panaikinamos

HUMAN RIGHTS COUNCIL UNIVERSAL PERIODIC REVIEW (THIRD CYCLE) | II. NEGALIA

2.4 Rekomendacijos Spręsti žmonių su negalia skurdo problemą ir kovoti su jų diskriminacija Lietuvoje. Skatinti tinkamų sąlygų užtikrinimą bei užimtumą atviroje darbo rinkoje. Panaikinti priverstinį hospitalizavimą ir gydymą be asmenų su intelekto ir (arba) psichosocialine negalia sutikimo. Padidinti pastangas tirti žmogaus teisių pažeidimų atvejus uždarose įstaigose, būtent socialinės globos namuose ir psichiatrijos skyriuose, skatinti sisteminius pokyčius socialinės globos ir sveikatos priežiūros sistemose. Imtis priemonių užkirsti kelią smurtui prieš uždarų įstaigų gyventojus ir užtikrinti, kad pastarieji galėtų naudotis skundų teikimo mechanizmais, kai jų teisės yra pažeistos. Taikyti JT Neįgaliųjų teisių konvencijos standartus vykstančiame deinstitucionalizacijos procese ir kovoti su stigma bei diskriminacija bendruomenėse. Sukurti tokius paramos mechanizmus kaip savarankiško gyvenimo schemos ir bendruomeninės paslaugos negalią turintiems vaikams bei suaugusiesiems. Kovoti su vaikų bei suaugusiųjų su negalia patiriama prievarta (seksualine ar kitokia), smurtu, kurį patiria moterys ir mergaitės su negalia tiek įstaigose, tiek už jų ribų. Parengė: Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) – skėtinė organizacija, jungianti 15 nacionalinių organizacijų, atstovaujančių žmonėms su skirtingomis negalėmis. Adresas: Žemaitės g. 21, LT-03118 Vilnius, Lietuva, tel. +370 5 269 1309, info@lnf.lt, www.lnf.lt, prezidentė Dovilė Juodkaitė Psichikos sveikatos perspektyvos (PSP) – NVO, dirbanti psichikos sveikatos ir žmogaus teisių srityje. Adresas: Vasaros g. 3, LT-10309 Vilnius, Lietuva, tel. +370 699 77 669, vilnius@perspektyvos.org, www.perspektyvos.org, direktorė Karilė Levickaitė.

III LGBTI

Santrauka LGBTI asmenų apsauga Lietuvoje, nepaisant kelių teigiamų pokyčių, tebėra pavojuje. Didesnių teigiamų pokyčių LGBTI žmogaus teisių srityje 2020 m. nebuvo nustatyta.58 LGBTI asmenų padėtį tiesiogiai veikia tos pačios lyties asmenų šeimos teisių pripažinimo trūkumas, administracinės procedūros, susijusios su teisiniu lyties pripažinimu, dar nėra nustatytos, o tai lemia didelę translyčių asmenų diskriminaciją. LGBTI jaunimo padėtis Lietuvoje išlieka ypač pažeidžiama, kadangi nevykdomos jokios nacionalinio lygio priemonės, kurios atitiktų jaunų LGBTI asmenų poreikius, susijusius su jų emocine gerove švietimo įstaigose. Buvo keli atvejai, kai Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas buvo taikomas diskriminaciniu būdu, siekiant apriboti su LGBTI susijusį turinį, įskaitant ir edukacinį.

3.1. Nacionalinės žmogaus teisių apsaugos iniciatyvos ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje įgyvendinimas Statistikos ir tendencijos 51.aTyrimo išvados, kurias 2019 m. paskelbė Europos Sąjungos pagrindinių teisių

agentūra (FRA),59 atskleidė, kad LGBTI respondentai Lietuvoje visada (14 %) arba beveik visada (20 %) jaučiasi nuliūdę ar prislėgti. Taip pat 55 % respondentų asmeniškai jautėsi diskriminuojami aštuoniose gyvenimo srityse dėl savo LGBTI tapatybės, o tai yra vieni prasčiausių rodiklių iš visų ES šalių. Apklausos rezultatai taip pat parodė atvirumo stoką Lietuvoje. 51 % respondentų prisipažino darbe slėpę savo LGBTI tapatybę, o 59 % prisipažino, kad savo LGBTI tapatybės nėra atskleidę mokykloje. 44 % apklausos dalyvių teigė, kad viešai vengia susikibti rankomis su tos pačios lyties savo partneriu, bijodami sulaukti grasinimų, patirti užpuolimą ar priekabiavimą. FRA apklausa taip pat patvirtina, kad švietimo LGBTI temomis situacija mokyklose išlieka kritinė: respondentai pranešė, kad LGBTI temos aptariamos neigiamai (19 %) arba visai neaptariamos (65 %).

HUMAN RIGHTS COUNCIL UNIVERSAL PERIODIC REVIEW (THIRD CYCLE) | III. LGBTI

52.a2017 m. LGL visoje šalyje vykdytos LGBTQI vidurinių mokyklų moksleivių

apklausos rezultatai parodė, kad per pastaruosius metus 82 % respondentų patyrė patyčias dėl savo seksualinės orientacijos ir (arba) lytinės tapatybės.60 50 % apklaustųjų taip pat teigė, kad jų mokytojai arba nereagavo tinkamai į homofobiškas patyčias, arba apskritai nereagavo.

53.a2021 m. pradžioje LGL užregistravo mažiausiai 10 aktyvių teisinių procesų

dėl teisinio lyties pakeitimo (pripažinimo), o teisių gynimas teisminiu keliu yra vienintelė galimybė translyčiams asmenims, kadangi nėra administracinių teisinio lyties pakeitimo (pripažinimo) procedūrų. Tai, kartu ir translyčių sveikatos priežiūros paslaugų trūkumas, labai apsunkina Lietuvos translyčių asmenų bendruomenės situaciją.

3.2. Teisinės ir institucinės sistemos pokyčiai 54.a2019 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą,61 skelbiantį, kad sutuoktinis, su kuriuo tos pačios lyties asmenų santuoka sudaryta užsienyje, turi teisę gauti leidimą gyventi Lietuvoje remiantis šeimos susijungimo pagrindu, nors visapusiški teisės aktų keitimai dėl teisinės tos pačios lyties asmenų partnerystės pripažinimo dar nepradėti.

55.aŠeimos stiprinimo įstatymas62 apima motinystės ir tėvystės papildomumo

koncepciją, kuri prieštarauja LGBTI asmenų teisėms į privatų ir šeimos gyvenimą, jų lygybei ir nediskriminavimui (TPPTP 17 str., 26 str.), kadangi apibrėžiamas būtinas vaiko poreikis turėti du skirtingos lyties tėvus.

56.aTeisinės „lytinės tapatybės“ ir (arba) „lyties raiškos“ kategorijos

dabartiniuose Lietuvos teisės aktuose nepripažįstamos. Siūlomoje Lygių galimybių įstatymo naujojoje redakcijoje lytinė tapatybė nėra numatyta tarp saugomų pagrindų.63 2017 m. lapkričio mėn. LR Seimo grupė, susidedanti iš 31 nario, užregistravo teisėkūros pasiūlymą,64 kuriuo siekiama uždrausti teisinį lyties pakeitimą (pripažinimą) ir susijusias medicinines procedūras, o tai prieštarauja rekomendacijoms 100.77, 100.86, 100.93.

57.aNebuvo pradėta jokia teisėkūros procedūra dėl Nepilnamečių apsaugos

nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4.2.16 straipsnio, kad jo nebūtų galima naudoti diskriminaciniu būdu, nukreiptu prie LGBTI asmenis. Šio įstatymo pakeitimai65 priimti 2021 m. sausio 14 d., tačiau minėtas straipsnis nebuvo keičiamas.

58.aNepaisant bendro LGBTI piliečių pažeidžiamumo Lietuvoje, naujai priimtas

Nediskriminavimo skatinimo 2021–2023 metų veiksmų planas66 nenumato konkrečių strateginių priemonių kovoti su LGBTI asmenų diskriminacija.

3.3 Antrojo ciklo VPP rekomendacijų įgyvendinimas Išsamus nacionalinis žmogaus teisių veiksmų planas Rekomendacijos 100.37–100.39, 100.81 59.aŠiuo metu Lietuvos Vyriausybė neturi parengusi strategijos diskriminacijai

dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės panaikinti. Tai, kad visos veiklos, susijusios su LGBTI klausimais, priklauso nuo išorinio finansavimo, rodo sistemingo ir strateginio požiūrio trūkumą.

60.aTiek Nediskriminavimo skatinimo 2017–2019 metų veiksmų plane,67 tiek

Nediskriminavimo skatinimo 2021–2023 metų veiksmų plane nepakankamai atsižvelgiama į konkrečius LGBTI asmenų poreikius, nors tai yra pagrindiniai kovos su diskriminacija politikos dokumentai.

61.aMinėtuose nacionalinės politikos dokumentuose nepateikiami išmatuojami

pasiekimų, susijusių su LGBTI asmenų padėtimi, rodikliai. Pavyzdžiui, Veiksmų plane (2017–2019 m.) priemonės įgyvendinimo rodiklis buvo įvardintas translyčių asmenų padėties Lietuvoje tyrimas, tačiau ne konkrečių rekomendacijų, kuriomis būtų siekiama gerinti translyčių asmenų padėtį, įgyvendinimas.

Teisės aktai ir politikos priemonės kovai su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės

63.aLyties pagrindas nėra pakankamas translyčių asmenų apsaugai, nes įrodyti

diskriminaciją dėl lyties tais atvejais, kai diskriminacija yra susijusi tik su lytine tapatybe, dažnai gali būti tiesiog neįmanoma.

Įtrauki partnerystės samprata Rekomendacija 100.92 64.aRemiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.229 straipsnu, reglamentuojami turtiniai santykiai tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau nei vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą kurti šeiminius santykius.

65.aLietuva išlieka vienintelė Europos Tarybos valstybė, numatanti partnerystės institutą būtent priešingos lyties poroms, taip sudarant prielaidą diskriminacijai lytinės orientacijos pagrindu ir teisinį neapibrėžtumą tos pačios lyties santykiuose esantiems žmonėms.

Teisinė sistema translyčiams asmenims pripažinti ir apsaugoti Rekomendacijos 100.80, 100.93 66.aCivilinio kodekso 2.27 straipsnis, numatantis, kad “Nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma“, nebuvo įgyvendintas. T.y., nebuvo priimtas lyties keitimo (pripažinimo) procedūras reglamentuojantis įstatymas, todėl translyčiams asmenims iki šiol neprieinama administracinė teisinio lyties pakeitimo (pripažinimo) procedūra.

Rekomendacijos 100.75–100.76, 100.78 62.aTranslyčiai asmenys išlieka labai nepalankioje padėtyje dėl to, kad lytinė tapatybė ir (arba) lyties raiška nėra aiškiai įvardytos tarp saugomų pagrindų galiojančioje teisėnėje bazėje.

HUMAN RIGHTS COUNCIL UNIVERSAL PERIODIC REVIEW (THIRD CYCLE) | III. LGBTI

Priemonės kovai su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kurstymu, susijusiais su seksualine orientacija ir lytine tapatybe Rekomendacijos 100.73–100.74, 100.79 67.aPo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Beizaras ir Levickas

prieš Lietuvą68 Lietuvos valstybė ėmėsi kelių progresyvių institucinių priemonių dėl institucinio neefektyvumo tiriant homofobinius neapykantos nusikaltimus. Tačiau kai kurių ankstesnių galimai neapykantos atvejų baigtis išlieka neaiški. Pavyzdžiui, 2018 m. buvo padegtas įėjimas į LGL patalpas, ir nors tikslūs nusikaltimo motyvai nėra žinomi, ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas Rekomendacijos 100.87–100.91 68.aNepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio

įstatymo pataisos, keičiančios 4.2.16 straipsnį, buvo įregistruotos 2017 m. siekiant, kad jo nebūtų galima naudoti diskriminacijai dėl seksualinės orientacijos, tačiau nevyko jokie tolesni teisėkūros veiksmai.

3.4 Rekomendacijos Peržiūrėti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios infomacijos poveikio įstatymo 4.2.16 straipsnį, kad jis negalėtų būti taikomas diskriminaciniu būdu, siekiant nepagrįstai cenzūruoti su LGBTI susijusią viešą informaciją ir kad bet kokie saviraiškos laisvės apribojimai atitiktų teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo kriterijus bei būtų taikomi be jokios diskrminacinio pobūdžio intencijos. Parengti pagrindinį nacionalinės politikos dokumentą, kuriame būtų aiškiai nurodyti konkretūs LGBTI asmenų diskriminacijos vertinimo rodikliai, taip pat pasiekimų, susijusių su LGBTI situacija Lietuvoje, siektinos reikšmės. Priimti atitinkamus teisės aktus, kad būtų visiškai pripažintas tos pačios lyties porų lygiateisiškumas. Įtvirtinti lytinę tapatybę ir (arba) lyties raišką kaip teisinę kategoriją ir įstatymuose saugomą pagrindą, įskaitant neapykantos nusikaltimų, neapykantos kurstymo ir kovos su diskriminacija teisės aktus. Inicijuoti teisėkūros procesą, siekiant priimti veiksmingą ir prieinamą administracinę procedūrą siekiant teisinio lyties pripažinimo.

69.aMinėto įstatymo pataisos buvo priimtos 2021 m. sausio 14 d., tačiau pakeitimai neapėmė 4.2.16 straipsnio nuostatų.

70.aĮstatymas ir toliau taikomas diskriminuojančiu būdu, siekiant apriboti

LGBTI turinį: 2019 m. nacionalinio transliuotojo dokumentinis filmas apie vaikus auginančius tos pačios lyties tėvus buvo sustabdytas; 2021 m. pradžioje LGL gavo pranešimą iš studento, kurio baigiamasis darbas buvo atmestas, nes jo tema buvo susijusi su LGBTI švietimu.

HUMAN RIGHTS COUNCIL UNIVERSAL PERIODIC REVIEW (THIRD CYCLE) | III. LGBTI

Parengė: Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL – vienintelė NVO Lietuvoje, išskirtinai atstovaujanti LGBTQI+ bendruomenės interesams nuo 1993 m. Adresas: V. Šopeno g. 1-1, LT-3211 Vilnius, Lietuva. Vadovas Vladimir Simonko, vladimir@gay.lt, kontaktinis asmuo Monika Antanaitytė, monika@gay.lt.

IV MIGRANTŲ IR TARPTAUTINĖS APSAUGOS GAVĖJŲ TEISĖS

Santrauka Ataskaitinis laikotarpis rodo migracijos tendencijų pasikeitimą Lietuvoje: 2019 m. buvo pirmieji metai nuo 1990-ųjų, kai imigracija aplenkė emigraciją. Besikeičiančios migracijos tendencijos pabrėžia visapusiškų veiksmų svarbą migrantų integracijai užtikrinti. Aptariamu laikotarpiu buvo įgyvendinta svarbių migracijos ir migrantų integracijos politikos pokyčių, tačiau praktikoje vis dar pastebimos spragos įgyvendinant numatytas priemones. Be to, Lietuvoje įgyvendinama migracijos politika išlieka selektyvi, palankesnės atvykimo sąlygos yra taikomos tik tam tikrų profesijų ir valstybių piliečiams. Taip pat šalyje vis dar trūksta strateginio valstybės požiūrio į ilgalaikės integracijos priemonių įgyvendinimą.

4.1. Nacionalinės žmogaus teisių apsaugos iniciatyvos ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje įgyvendinimas Statistika ir tendencijos 71.aPastarieji metai žymi migracijos tendencijų pasikeitimą Lietuvoje. Emigracijai

dominuojant nuo 1990-ųjų, 2019-ieji buvo pirmieji metai, kai imigracija aplenkė emigraciją.69 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 87 269 užsienio piliečiai, o tai sudaro 3,12 % šalies gyventojų.70 Tiek skaičius, tiek jo procentinė dalis nuo 2016 m. išaugo daugiau nei dvigubai.71 Dauguma į Lietuvą imigruojančių užsieniečių yra ne ES piliečiai, atvykstantys iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos Federacijos, o įdarbinimas buvo pagrindinė leidimo laikinai gyventi išdavimo ir pratęsimo priežastis nuo 2016 m. iki 2019 m.

72.aNepaisant didėjančios darbo jėgos imigracijos, prieglobsčio prašytojų skaičius išliko gana mažas. 2016–2019 m. pateiktų prieglobsčio prašymų skaičius svyravo nuo 423 iki 646 per metus; 2020 m. jis sumažėjo iki 321. Daugiausia

prieglobsčio prašytojų buvo Rusijos (2019 ir 2020 m.), Tadžikistano (2018 m.) ir Sirijos (2016 m. ir 2017 m.) piliečiai. 2020 m. taip pat išaugo prieglobsčio prašytojų iš Baltarusijos skaičius.72

73.aKasmetinės viešosios nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad pirmenybė teikiama toms etninėms ir migrantų grupėms, kurios yra kultūriškai panašesnės, o į kultūriškai tolimomis laikomas grupes žiūrima gana neigiamai. Per ataskaitinį laikotarpį socialinė distancija musulmonų ir pabėgėlių atžvilgiu tebėra reikšminga: 2020 m. apie 41 % Lietuvos gyventojų teigė nenorintys gyventi musulmonų, o beveik 27 % – pabėgėlių kaimynystėje. Tačiau 68 % pasisakė už Baltarusijos piliečių, atvykstančių dėl humanitarinių priežasčių, priėmimą.73

74.a2020 m. pavasarį buvo uždarytos valstybių sienos, draudžiama užsienio

piliečiams atvykti į Lietuvą, išskyrus ribotas išimtis ir turinčius galiojantį ilgalaikį leidimą gyventi Lietuvoje. Deportacijos buvo sustabdytos, o asmenys, kurių legalaus gyvenimo Lietuvoje laikas pasibaigė per pirmąjį karantiną ir kurie negalėjo išvykti iš Lietuvos, nebuvo deportuojami ar patraukti administracinėn atsakomybėn. Pasibaigus karantinui, minėtiems užsienio piliečiams buvo suteiktas 2 mėnesių tolerancijos laikotarpis, leidžiantis jiems išvykti be teisinių ar administracinių pasekmių. Pagrindinė informacija apie koronavirusą ir su juo susijusius apribojimus anglų kalba buvo prieinama Užsienio reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vyriausybės įsteigtoje oficialios informacijos apie COVID-19 interneto svetainėse ir visą parą veikiančioje pagalbos linijoje, taip pat nevyriausybinių organizacijų, tokių kaip „Human Aid“ ir „SocialTalk“, iniciatyva – arabų, darių, anglų ir rusų kalbomis.

4.2. Teisinės ir institucinės sistemos pokyčiai 75.aPer ataskaitinį laikotarpį Lietuvoje buvo įgyvendinti svarbūs migrantų integracijos teisinės ir institucinės sistemos pokyčiai.

76.a2018 m. rugsėjo 20 d. Seimas patvirtino „Demografinės, migracijos ir

integracijos politikos 2018–2030 metų strategiją“ (toliau – Strategija)74, o gruodžio 5 d. Vyriausybė patvirtino šios strategijos Tarpinstitucinį veiksmų planą75. Strategijoje išdėstyti pagrindiniai šalies demografinės, migracijos ir integracijos politikos plėtros tikslai, kryptys ir uždaviniai. Vienas iš Strategijos tikslų yra susijęs su tokiu migracijos srautų valdymu, kuris atitiktų šalies poreikius, o vienas iš uždavinių yra skatinti proporcingą užsieniečių, atitinkančių valstybės interesus,

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) | IV. MIGRANTŲ IR TARPTAUTINĖS APSAUGOS GAVĖJŲ TEISĖS

pritraukimo, priėmimo, integracijos ir ryšių politiką (2.1 uždavinys). Tačiau reikia pažymėti, jog Strategijoje daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos Respublikos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų grįžtamajai migracijai ir tik iš dalies minimos tam tikros užsienio piliečių grupės (Lietuvoje studijuojantys užsienio piliečiai, aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir užsieniečiai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai). Strategijoje nėra konkrečių ilgalaikių priemonių, skirtų ne ES piliečių integracijai, o tai atspindi migracijos politikos prioritetus Lietuvoje.

77.a2018 m. gruodžio 21 d. priimtas Užsieniečių integracijos į visuomenę

2018–2020 metų veiksmų planas.76 Šis veiksmų planas yra ankstesnio 2015– 2017 metų veiksmų plano dėl užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo atnaujinta versija.77 Svarbu pažymėti, kad, skirtingai nei ankstesniame veiksmų plane, 2018–2020 metų veiksmų plano tikslinė grupė apima ne tik ES piliečius, bet ir tarptautinės apsaugos gavėjus. Šiuo veiksmų planu siekiama toliau gerinti užsienio piliečių integracijos priemonių įgyvendinimą Lietuvoje ir užtikrinti sėkmingą jų integraciją į visuomenę. Planas apima priemones tarpinstituciniam bendradarbiavimui skatinti ir prieigai prie darbo rinkos, švietimo, taip pat socialinių ir sveikatos paslaugų gerinti. Taip pat siekiama skatinti užsieniečių ir vietos bendruomenių bendradarbiavimą mažinant užsienio piliečių diskriminaciją. Dar vienas 2018–2020 metų veiksmų plano uždavinys yra pagerinti moterų migrančių integraciją ir sukurti sistemą, kuri stebėtų migrantų integracijos procesus ir su migracija susijusios politikos įgyvendinimą.

78.aAtaskaitiniu laikotarpiu Lietuva ir toliau vykdė savo kaip ES valstybės narės

įsipareigojimus ir įgyvendino užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos Respubliką programą. 2019 m. spalio 23 d. Vyriausybė priėmė nutarimą pratęsti prieglobsčio prašytojų perkėlimo į Lietuvos Respubliką terminą iki 2021 m. birželio 30 d.78 Lietuva įsipareigojo iki šio laikotarpio perkelti 1077 asmenis.

79.aAsmenų, kuriems suteikiamas prieglobstis, integracija Lietuvoje vykdoma

(1 str. 2 p.), o nuo 2018 m. sausio 1 d. Šalpos pensijų įstatymas (1 str. 4 p.) papildyti punktais, kad šių įstatymų nuostatos galioja visiems užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Iki šių papildymų papildomą apsaugą turintiems asmenims šių įstatymų nuostatos negaliojo.

81.a2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai80, suteikiantys prieglobsčio prašytojams teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės (71 str.).

82.aNepaisant aktualių teisinių ir politinių migrantų integracijos pokyčių,

Migrantų integracijos politikos indeksas (MIPEX 2020) atskleidė, kad Lietuvoje įgyvendinima integracijos politika sukuria daugiau kliūčių nei galimybių integracijai.81 Šalies požiūrį į integraciją MIPEX 2020 apibūdina kaip „lygybę ant popieriaus“. Nors imigrantai naudojasi pagrindinėmis teisėmis ir apsauga Lietuvoje, jie neturi lygių galimybių dalyvauti visuomenės gyvenime. Lietuvos požiūris į migrantų integraciją yra panašus į daugumos Vidurio ir Rytų Europos šalių požiūrį. Ribotos galimybės dalyvauti šalies politiniame gyvenime ir taikomi griežtų reikalavimai įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, lemia tai, kad užsienio šalių piliečiai visuomenėje išlieka mažiau girdimi ir matomi.

83.aMigrantų integracijos politika Lietuvoje išlieka labai selektyvi. Palaikomos

tam tikros migrantų grupės, pavyzdžiui, kai kurių profesinių sričių atstovai ar tam tikrų šalių (ypač dideles pajamas gaunančių, tokių kaip Australija, Japonija, Naujoji Zelandija, JAV, Kanada ir Pietų Korėja) piliečiai.82 Tuo tarpu 2021 m. sausio 1 d. pristatytos ne ES darbuotojų migrantų kvotos, tokiu būdu siekiant reguliuoti užsieniečių, atvykstančių dirbti į Lietuvą, srautą83, kurios labiausiai palies migrantus iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos.

vadovaujantis 2016 m. spalio 5 d. priimtu LR Vyriausybės nutarimu Dėl valstybės prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo.79 Atitinkami nutarimo pakeitimai patvirtinti 2020 m. spalio 15 d.

4.3. Antrojo ciklo VPP rekomendacijų įgyvendinimas

80.aKalbant apie tarptautinės apsaugos gavėjų integracijos teisinės sistemos

Rekomendacija 100.159

raidą, pagrindiniai pokyčiai yra susiję su suvienodintu užsieniečių, turinčių pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, statusu. Nuo 2017 m. spalio 1 d.Išmokų vaikams įstatymas“ (1str. 2.9 p.) ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas

84.aUžsieniečių integracijos į visuomenę 2018–2020 metų veiksmų planas84

numato priemones, skirtas užsieniečių integracijai į švietimo sistemą pagerinti (7 uždavinys), įskaitant: a) mokymosi paramą studentams iš užsienio šalių (7.1);

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) | IV. MIGRANTŲ IR TARPTAUTINĖS APSAUGOS GAVĖJŲ TEISĖS

b) užsienyje įgytų žinių kokybės vertinimo metodikos tobulinimą ir patvirtinimą (7.2); c) mokymosi pagalbą užsienyje gimusiems vaikams, paskiriant lydintį mentorių (7.3); d) kultūrinio bendradarbiavimo skatinimą įtraukiant į užsienyje gimusių vaikų ugdymo procesus ir jų tėvus; e) tarpkultūrinių pagrindinių mokymosi modulių įtraukimą į pedagogines studijų programas.

buvo pratęstas vieneriems metams, trūksta stebėsenos, kaip sėkmingai jis įgyvendinamas praktikoje. Be to, pagrindiniu šio plano finansiniu šaltiniu išlieka Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (AMIF). Taigi migrantų integracija praktikoje tebėra fragmentiška ir pagrįsta projektiniu finansavimu, o tai neužtikrina jame numatytų veiklų tęstinumo.

85.aDemografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų

strategija85 numato priemones, skirtas padėti į Lietuvą grįžusiems vaikams (Lietuvos piliečiams) ir į šalį atvykstantiems užsienio šalių piliečiams integruotis į mokyklos bendruomenę (2.1.10).

86.aNepaisant aktualių politikos pokyčių, specialistai, dirbantys su migrantų integracija, pastebėjo, kad praktikoje išlieka sisteminės problemos, susijusios su migrantų vaikų integravimu į švietimo sistemą, pavyzdžiui, dėl mokytojų kompetencijų spragų ir kai kurių mokyklų bendruomenių pasirengimo stokos.

Rekomendacija 100.164 87.aPrieš tai minėtame 2018–2020 metų veiksmų plane86 siekiama įgyvendinti

priemones, mažinančias užsieniečių diskriminaciją (10 uždavinys), įskaitant informacinių kampanijų, kuriomis siekiama skatinti socialinę toleranciją, supratimą apie įvairovę ir tarpkultūrinį dialogą (10.2), įgyvendinimą ir informacinės platformos, kurioje būtų skelbiama ir reguliariai atnaujinama specialistams ir visuomenei aktuali informacija apie užsieniečių integracijos klausimais, priežiūrą (10.3).

88.aNors po 2015–2016 m. pabėgėlių krizės požiūris į musulmonus ir pabėgėlius

šiek tiek pagerėjo, socialinė distancija išlieka reikšminga: 2020 m. atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, apie 41 % respondentų nenorėtų, kad kaimynystėje gyventų musulmonai, ir beveik 27 % teigė nenorintys, kad kaimynystėje gyventų pabėgėliai. Beveik 1 iš 5 (18 %) apklaustųjų nesitiktų gyventi kaimynystėje su juodaodžiais asmenimis, o 12 % – su lietuvių kalba nekalbančiais asmenis. 87

Rekomendacija 100.165 89.aToliau ęsiamas Užsieniečių integracijos veiksmų plano įgyvendinimas. Tačiau svarbu pažymėti, kad nors 2018–2020 metų veiksmų plano įgyvendinimas

Rekomendacija 100.166 90.aLietuva nėra priėmusi pabėgėlių integracijos strategijos; tačiau sveikintina

yra tai, kad tarptautinės apsaugos gavėjai įtraukiami į tikslinę 2018–2020 metų veiksmų plano grupę. Vis dėlto tiek MIPEX 202088, tiek NIEM89 ataskaitos atskleidžia LR Vyriausybės strateginio požiūrio trūkumą užtikrinant ilgalaikės integracijos priemones tiek tarptautinės apsaugos gavėjams, tiek ne bendrai migrantams.

Rekomendacija 100.167 91.a2019 m. Seimo kontrolierių įstaigos atliktas tyrimas parodė, kad Užsieniečių

registracijos centre gyvenančių užsieniečių teisės nėra tinkamai užtikrintos, o kalbos barjeras trukdo Centre dirbantiems darbuotojams atliepti sulaikytų asmenų poreikius. Apsvarstęs minėto tyrimo metu nustatytas problemas, Seimo kontrolierius pateikė rekomendacijas, kaip užtikrinti, kad Centre gyvenantiems asmenims būtų tiekiamas pakankamas kiekis higienos priemonių, užsieniečiai gautų maistą, kuris atitiktų jų religinius įsitikinimus, taip pat būtų skiriama pakankamai lėšų centre dirbančių darbuotojų užsienio kalbų įgūdžiams gerinti, būtų užtikrintas užsieniečių gyvenimo sąlygų gerinimas ir jų specialių poreikių tenkinimas.90

Rekomendacija 100.168 92.a2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai91, suteikiantys prieglobsčio prašytojams teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės (71 str.).

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) | IV. MIGRANTŲ IR TARPTAUTINĖS APSAUGOS GAVĖJŲ TEISĖS

4.4. Remomendacijos Užtikrinti 2018–2020 metų veiksmų plano dėl užsieniečių integracijos į visuomenę tęstinumą ir stebėti jo įgyvendinimą praktikoje. Pagerinti migrantų pilietinį ir politinį dalyvavimą įgyvendinant reguliarias ir oficialias konsultacijas su migrantais vietos ir nacionaliniu lygiu. Atsižvelgti į jų poreikius ir interesus, remti migrantų bendruomenių vykdomą advokaciją ir NVO steigimąsi. Apsvarstyti ne ES piliečių teisę tapti politinių partijų nariais. Pagerinti migrantų galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas teikiant informaciją apie jų teises įvairiomis kalbomis ir pritaikant sveikatos priežiūros paslaugas migrantų poreikiams (pavyzdžiui, reguliariai informuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus apie migrantų teises; taikyti įvairius aiškinimo metodus ir kt.); pagerinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų, atliepiančių kultūrinę įvairovę, teikimą didinant prieinamumą įvairiomis kalbomis ir (arba) siūlant naudotis vertimo paslaugomis. Pagerinti infrastruktūrą, kad būtų galima priimti naujus moksleivius visose šalies mokyklose, taip pat suteikti išteklius, reikalingus mokyklose migrantų vaikų poreikiams tenkinti – ne tik mokinant juos kalbos, bet ir tobulinant mokytojų bei visos mokyklos bendruomenės gebėjimą užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį. Imtis priemonių, mažinančių neigiamas nuostatas migrantų ir prieglobsčio prašytojų ir gavėjų atžvilgiu: organizuoti valstybės finansuojamas informavimo kampanijas, vykdyti švietimo programas, pasitelkti žiniasklaidos projektus, tam skirti pakankamą finansavimą ir kt. Įgyvendinti išsamius ir naujausiais duomenimis grįstus tyrimus apie migrantų darbuotojų išnaudojimą / prekybą žmonėmis priverstiniam darbui Lietuvoje. Apsvarstyti galimybę pradėti įrodymais pagrįstą išnaudojimo prevenciją, reaguojant į besikeičiančius migracijos modelius, orientuotus į ne ES darbo jėgos migrantus (migrantus vyrus ir migrantes moteris).

Parengė: Diversity Development Group (DDG) – NVO, įkurta 2012 m., kurios tikslas – vykdyti socialinius (mokslinius, taikomuosius ir infrastruktūrinius) projektus ir tyrimus žmogaus teisių, švietimo, lygių galimybių, įvairovės, migracijos ir integracijos srityse. Strateginis DDG uždavinys – vystyti įvairovę siekiant darnios, tolerantiškos ir socialiai atsakingos visuomenės. Adressas: Lukiškių g. 5-527, LT-01108 Vilnius, Lietuva, www.diversitygroup.lt. Tyrimų direktorė Giedrė Blažytė, giedre@diversitygroup.lt, kontaktinis asmuo Akvilė Krisčiūnaitė, akvile@diversitygroup.lt.

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) | IV. MIGRANTŲ IR TARPTAUTINĖS APSAUGOS GAVĖJŲ TEISĖS

V TAUTINIŲ MAŽUMŲ TEISĖS

Santrauka Lietuvos vyriausybinės ir viešosios institucijos tampa vis sąmoningesnės ir deda pastangas gerinti tautinėms mažumoms priklausančių žmonių teises. Valstybė pripažįsta, kad diskriminacija yra vienas iš pagrindinių elementų, trukdančių įvairių tautinių mažumų grupių integracijai į visuomenę ir kad neapykantos nusikaltimams tautinių mažumų atžvilgiu reikia skirti daugiau institucinio dėmesio, nes oficialūs nusikalstamumo rodikliai neparodo tikrosios situacijos. Nors bandoma pagerinti tautinėms mažumoms priklausančių žmonių teises, sisteminio požiūrio į integraciją, švietimo prieinamumą ir kokybę trūkumas, neapykantos nusikaltimų mastas ir visuomenės netolerancija tebėra pagrindiniai tautinių mažumų rūpesčiai Lietuvoje. Net ir tokie pamatiniai klausimai kaip tautinių mažumų įstatymas ar originalios kalbos vartojimas vardų rašyboje ir viešojoje erdvėje nejuda iš vietos. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija reaguojant į rekomendacijas, kurias Lietuvos institucijos gavo per ankstesnį VPP ciklą.

5.1. Nacionalinės tautinių mažumų teisių apsaugos iniciatyvos Atitinkama nacionalinė teisinė ir institucinė sistema Lygių galimybių įstatymas. Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas. Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015–2020 metų veiksmų planas. Vilniaus romų integracijos į visuomenę 2020–2023 metų programa.

Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategija. Tautinių mažumų istorijos Lietuvoje reprezentavimo 2020–2022 metų veiksmų planas. Generalinės prokuratūros parengtos Ikiteisminio tyrimo dėl neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančios kalbos atlikimo, organizavimo ir vadovavimo jam ypatumų metodinės rekomendacijos.

Apžvalga 93.aTautines mažumas Lietuvoje sudaro apie 14,1 % (393 600) iš maždaug 2

milijonų 792 tūkstančių Lietuvos gyventojų.92 Didžiausias mažumų grupes sudaro lenkai (5,7 %) ir rusai (4,5 %), o baltarusių, ukrainiečių, žydų, latvių, totorių, vokiečių, romų ir kitos tautybės bendrai sudaro apie 3,9 %.

94.a2020 m. sukako 10 metų, kai Lietuvoje nėra Tautinių mažumų įstatymo. Europos Taryba nuolat primena Lietuvai, kad šiuo klausimu nėra pakankamo nacionalinio teisinio reglamentavimo,93 ir akivaizdu, kad pagrindinio tautinių mažumų teisių apsaugos įstatymo trūkumas trukdo iki galo atliepti etninius ir religinius mažumų bendruomenių poreikius. Kitas teisės aktų trūkumas yra susijęs su neužtikrinta teise į originalią asmenvardžių rašybą, taip pat nėra tinkamai atsižvelgiama į tautinių mažumų kalbų vartojimą viešojoje erdvėje.

95.a2020-ieji taip pat buvo paskutiniai Romų integracijos į Lietuvos visuomenę

2015–2020 metų veiksmų plano metai.94 Vis dėlto visuomenės nuomonės tyrimų duomenys rodo, kad romai (kartu su musulmonais ir čečėnais) tebėra mažiausiai toleruojama mažumų grupė. Etninių tyrimų instituto tyrimas, atliktas 2020 m., rodo, kad daugiau nei pusė respondentų nenorėtų gyventi romų, 41 % – musulmonų, 36 % – čečėnų kaimynystėje.95 Kokybiniai tyrimai taip pat atskleidžia, kad romai išlieka viena iš labiausiai pažeidžiamų mažumų grupių ir kasdien patiria diskriminaciją.96 Be to, 2020 m. Vilniaus savivaldybė išardė anksčiau atskirtą Kirtimų gyvenvietę, iki galo neužtikrindama alternatyvaus būsto.

96.aNeapykantos nusikaltimai ir neapykantos kurstymas ir toliau lieka dideliu

iššūkiu, kadangi dauguma oficialiai užregistruotų neapykantos nusikaltimų yra susiję su tautine tapatybe; vis dėlto aukos dėl įvairių priežasčių nelinkusios

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) | V. TAUTINIŲ MAŽUMŲ TEISĖS

pranešti apie savo patirtį, taip pat yra institucinių kliūčių nustatant ir tiriant neapykantos nusikaltimus.

97.aLietuvoje galimybė mokytis tautinių mažumų kalbomis yra užtikrinta

pakankamai gerai. Vis dėlto iškyla problemų dėl mokymo kokybės – pastebimi mokinių, kurie mokosi tautinių mažumų kalbomis, ir mokinių, kurie mokosi lietuvių kalba, rezultatų skirtumai. Kita svarbi problema – tinkama mokinių, ypač romų vaikų, integracija į švietimo procesą. Vyriausybės atstovai nepripažįsta, kad reikia atskirų integracijos priemonių romų vaikams, kenčiantiems nuo tarpsektorinių kliūčių, susijusių su jų etnine tapatybe, kalba, socialine padėtimi ir visuomenės požiūriu į juos.

pagalbos organizavimo, kai šeimos negalėjo jos sulaukti. Socialinės paslaugos romų šeimoms nebuvo pakankamai prieinamos per paskutinį būsto išardymo laikotarpį romų gyvenvietėje Kirtimuose. Žmonėms pandemijos metu nebuvo suteikta pakankamai alternatyvių būstų ar pagalbos juos susirandant, per pandemiją socialinė pagalba nebuvo garantuota.102

101.aTaip pat verta atkreipti dėmesį į sąmokslo teorijų, siejančių žydus su

COVID-19 virusu, populiarėjimą. Kelių antisemitinių tropų naudojimas labai paplito per socialinės žiniasklaidos tinklus ir pasiekė Lietuvos visuomenę. Nors sąmokslo teorijos Lietuvoje kur kas retesnės nei Vakarų Europoje, jos gali turėti įtakos antisemitinių įsitikinimų plėtrai.

98.aŠvietimas apie įvairias Lietuvos etnines mažumas (įskaitant Lietuvos žydų

istoriją) nėra tinkamai integruotas į formalią Lietuvos švietimo sistemą. Tai atveria kelią pavojingoms antisemitizmo, romafobijos, ksenofobijos formoms plisti, nors tai daugeliu atvejų tėra nepakankamo išsilavinimo rezultatas.97 Kita vertus, 2019 m. LR kultūros ministrės patvirtintą tautinių mažumų istorijų reprezentavimo Lietuvoje koncepciją98 galima vertinti palankiai. Ja siekiama reprezentuoti Lietuvos tautinių mažumų istoriją kaip kultūriškai, religiniu ir kalbiniu atžvilgiu svarbią dinamiškos lietuviškos tapatybės dalį.99 Tai ketinama naudoti kaip Tautinių mažumų istorijos atstovavimo Lietuvoje veiksmų plano pagrindą.

5.2. VPP antrojo ciklo rekomendacijų įgyvendinimas, įskaitant teisinės ir institucinės sistemos pakeitimus Lietuvos žydai Susijusios rekomendacijos: 100.56, 100.71, 100.72

COVID-19 poveikis tautinėms mažumoms 99.a2020 m. balandžio mėn. Lietuvos NVO atstovų atliktoje apklausoje tautinių

mažumų grupės buvo įvardytos tarp tų, kurios gali patirti sunkesnes COVID-19 pandemijos sukeltos ekonominės krizės pasekmes ir specifinius sunkumus.100 Nors aktualių duomenų apie situaciją vis dar stinga, ankstesni ekonominių krizių Lietuvoje tyrimai rodo didelį poveikį etninių mažumų padėčiai darbo rinkoje101 ir tikėtina, kad ši pandemija netaps išimtimi.

100.aRemiantis organizacijos gauta informacija, karantinai smarkiai paveikė

romų vaikų dalyvavimą švietime, kadangi dauguma jų neturėjo nuotoliniam mokymuisi reikalingų techninių priemonių, ypač tokio mokymo pradžioje, ir prieigos prie interneto. Karantinai paveikė ir romų vaikų emocinę gerovę: su integracija susijusios problemos tapo dar skaudesnės dėl neveiksmingo

Holokausto švietimas

102.aKalbant apie formalų istorinį / Holokausto švietimą Lietuvoje, Nacionalinėje

švietimo 2013–2022 m. strategijoje 103 nėra numatoma siekti antisemitizmo prevencijos ir švietimo apie holokaustą. Nors Holokausto studijos yra nacionalinės ugdymo programos dalis, praktikoje mokymas išlieka netolygus: dažnai viskas priklauso nuo to, kaip konkretus mokytojas supranta Holokausto konteksto svarbą.104 Todėl pedagogų žinios, paremtos faktais ir edukacinėmis metodikomis aiškinant sudėtingą Holokausto istoriją, turėtų būti plėtojamos veiksmingomis ugdymo programomis (pavyzdžiui, atsižvelgiant į 2019 m. IHRA Holokausto mokymo ir mokymosi rekomendacijas).105

103.aŠiuo metu kyla Holokausto iškraipymo žiniasklaidoje ir kitose socialinių

tinklų platformose problema. Nebaudžiamumas už rimtus Holokausto neigimo

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) | V. TAUTINIŲ MAŽUMŲ TEISĖS

ar niekinimo bruožus pasireiškia net instituciniu ir politiniu lygmeniu. Kadangi Holokausto neigimas laikomas antisemitizmo forma, formalioje ugdymo programoje reikia skirti daugiau dėmesio švietimui apie Holokaustą, kad mokiniai būtų parengti atpažinti ir pažaboti faktų iškraipymus (atsižvelgiant į 100.71, 100.72 rekomendacijas).

104.aNeformalus švietimo apie Holokaustą sektorius, apimantis paminklus ir muziejus, nėra iki galo įgyvendintas. Lietuvoje nėra nei nacionalinio paminklo Holokausto aukoms, nei paminklo žydų gelbėtojams. Be to, nebuvo įgyvendintas Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinio muziejaus projektas. Siekiant pagerinti istorinį supratimą (atsižvelgiant į 100.56 rekomendaciją), turėtų būti įsteigtas nacionalinio lygio Holokausto muziejus / švietimo įstaiga.

tyrimo108 ir patvirtino specializuotų prokurorų sąrašą. Tai ypač svarbu, nes didelė neapykantos nusikaltimų dalis neatsispindi statistikoje dėl nepakankamo valstybės tarnautojų parengimo ir neigiamo požiūrio – pažeidimo motyvas neteisingai įrašomas informacinėje formoje ar kyla problemų tyrėjui klasifikuojant nusikalstamas veikas.109 Vis dėlto akivaizdu, kad neapykantos nusikaltimų aukos vis dar dažnai nusprendžia nepranešti apie neapykantos sukeltus incidentus.110 Nepaisant to, dažniausiai oficiali neapykantos nusikaltimų statistika rodo nusikaltimų etniniu pagrindu dominavimą – jie sudaro 410 atvejų, užregistruotų 2012–2020 m.111 Todėl svarbu pagerinti neapykantos nusikaltimų atpažinimą ir apskritai pažaboti dabartinį diskriminacijos lygį užtikrinant nuolatines strategines pastangas kovojant su neapykantos nusikaltimais ir kreipiantis į bendruomenes (atsižvelgiant į 100.50, 100.61, 100.62, 100.63, 100.64, 100.69, 100.74 rekomendacijas).

Turto grąžinimas

105.aLietuva

įsipareigojo kompensuoti žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą ir 2011 m. priėmė Geros valios įstatymą dėl žydų religinės bendruomenės nekilnojamojo turto kompensavimo.106 Tačiau privačios nuosavybės klausimas išlieka sudėtingas: turintys teisę į nekilnojamąjį turtą jį gali susigrąžinti tik per teismą. Kiti negali visiškai jo susigrąžinti 2001 m. pasibaigus restitucijos laikotarpiui. Taip pat Lietuvoje nėra įstatymo, kuris garantuotų nekilnojamojo turto grąžinimą įpėdiniams.

Neapykantos nusikaltimai ir diskriminacija Susijusios rekomendacijos: 100.50, 100.52, 100.61, 100.62, 100.63, 100.64, 100.67, 100.69, 100.72, 100.74, 100.85 Neapykantos nusikaltimai

Antisemitizmas

107.aAntisemitizmas plačiai atsiskleidžia socialinės medijos platformose ir per vandalizmą / chuliganizmą pastatuose / memorialinėse lentose / paminkluose, susijusiuose su žydų tautine mažuma. Su tokio tipo antisemitinėmis atakomis dažniausiai susiduriama miestuose, o regionuose ši problema yra gerokai mažesnė. Vis dėlto trūksta oficialių duomenų apie konkrečius antisemitinius incidentus, nukreiptus prieš Lietuvos žydų tautybės atstovus. Todėl prokurorai ir teisėsaugos institucijų pareigūnai turėtų būti veiksmingai apmokyti reaguoti ir nustatyti tokius nusikaltimus, taip pat turėti veiksmų planą kovai su neapykantos nusikaltimais (atsižvelgiant į 100.56, 100.67, 100.72 rekomendacijas).

108.aLietuvos baudžiamais kodeksas tik abstrakčiai paliečia antisemitizmo

apraiškų problemą. Todėl teisinis pagrindas turėtų būti peržiūrėtas ir išplėstas numatant individualią baudžiamąją atsakomybę už antisemitinius nusikaltimus, siekiant užtikrinti veiksmingesnes sankcijas ir procedūras kovojant su antisemitizmu (atsižvelgiant į 100.66, 100.72 rekomendacijas).

106.aVyriausybės institucijos vis labiau supranta, kad oficialus užregistruotų

neapykantos sukeltų nusikalstamų veikų skaičius neatitinka neapykantos nusikaltimų ir diskriminacijos faktinio masto, todėl stengiasi spręsti šią problemą.107 Verta pripažinti, kad 2020 m. Lietuvos generalinė prokuratūra atnaujino metodines rekomendacijas dėl ikiteisminio neapykantos nusikaltimų

Romafobija

109.aRemiantis neapykantos nusikaltimų paveiktų bendruomenių kokybiniu

tyrimu112 romai yra labiausiai pažeidžiama mažumų grupė (tarp penkių tirtų

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) | V. TAUTINIŲ MAŽUMŲ TEISĖS

grupių: žydų, romų, musulmonų, LGBT, taip pat juodaodžių ir mažumų etninių bendruomenių). Romai, kaip rodo tyrimas, patiria diskriminacinę kalbą ir elgesį įvairiomis formomis ir daugelyje gyvenimo sričių, dažniausiai įžeidinėjami viešosiose vietose (t. y. gatvėje), susiduria su neapykantos kalba ir fiziniu smurtu iš kaimynų ar vietos gyventojų, taip pat patiria oficialioms institucijoms atstovaujančių asmenų ignoravimą. Neapykantos kalbos atvejai turi įtakos daugeliui romų gyvenimo aspektų, nes dėl to gali sumažėti mokinių motyvacija mokykloje; kilti diskomfortas darbo rinkoje, oficialiose ir medicinos įstaigose (atsižvelgiant į 100.85 rekomendaciją).

Lietuvos romai Susijusios rekomendacijos: 100.152, 100.55, 100.57, 100.159, 100.162, 100.163 110.aBendrai Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015–2020 metų veiksmų

planą galima vertinti teigiamai, daugiausia dėl to, kad tai padėjo sukurti tarpinį švietimo tinklą.113 Sujungtos mokyklos, kuriose mokosi romų vaikai, organizuoti mokymai apie lytinį ugdymą ir ankstyvų vedybų prevenciją, taip pat paskirti socialiniai darbuotojai, padedantys romų mokiniams integruotis į švietimo įstaigas. Nors šiuos pozityvius žingsnius verta pripažinti, lieka daugybė problemų, susijusių su integracija.

111.aTautinių mažumų departamentas parengė Nacionalinį romų integracijos

į Lietuvos visuomenę veiksmų plano projektą 2021–2023 m. Deja, projekte beveik nėra jokių priemonių švietimo ir būsto srityje, o būsto ir užimtumo srityje priemonės ribotos (atsižvelgiant į 100.152, 100.162, 100.163 rekomendacijas). Romų būstas

112.aIš mažos populiacijos, susidedančios iš maždaug 2100 žmonių, 96 % Lietuvos

romų gyvena žemiau skurdo ribos ir 61 % gyvena namų ūkiuose, patiriančiuose didelį materialinį nepriteklių.114 2020 m. Vilniaus miesto savivaldybė priėmė Vilniaus romų integracijos į visuomenę 2020–2023 m. programą.115 Programa numato priemones, skirtas integracijai į švietimą, sveikatos apsaugą, kultūrą,

būstą, saugumą, taip pat numatoma stebėti plano įgyvendinimą (atsižvelgiant į 100.152 ir 100.163 rekomendacijas).

113.aPastebėta, kad išardant romų gyvenvietę Kirtimuose Vilniaus savivaldybėje (išardymas baigtas 2020 m.) dėmesys teisei į būstą užtikrinti buvo nepakankamas. Kai kurios šeimos negalėjo gauti pakankamai socialinių paslaugų, įstaigos neužtikrino pakankamo veiksmų koordinavimo, o tai pablogino nukentėjusių asmenų galimybes integruotis į visuomenę ir užtikrinti savo vaikų tęstinį mokymąsi arba patekti į darbo rinką, taip pat pablogino sveikatos paslaugų ir kitų nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų prieinamumą. Romų vaikų švietimas ir integracija

114.aAtsižvelgiant į romų švietimo problemas, svarbu pažymėti, kad vaikai ir

jaunimas iki 20 metų sudaro 49 % visų romų gyventojų. Nors pagal 2020 m. apklausą bendro išsilavinimo rodikliai yra šiek tiek mažesni, palyginti su 2015 m., švietimo rodikliai iš tikrųjų pagerėjo tarp 10–19 metų ir 20–29 metų amžiaus grupių.116 Nepaisant teigiamų pokyčių, daugumai romų moksleivių pradinis ir vidurinis išsilavinimas išlieka iššūkiu. Žmonės, dirbantys su romų mokiniais, atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad socialiniai pedagogai nuolat dirbtų po pamokų (atsižvelgiant į 100.159 rekomendaciją).

115.aKaip numatyta 2015–2020 metų veiksmų plane, Švietimo, mokslo ir sporto

ministerija organizavo mokymus mokytojams, mokyklų vadovams, švietimo pagalbos specialistams, taip pat organizavo ilgalaikę veiklą kompetencijoms ir įgūdžiams tobulinti, kad pagerėtų romų vaikų poreikių supratimas. Naujame 2021–2023 metų veiksmų plano projekte nenumatyta jokių priemonių, skirtų integracijai švietimo srityje. 2020 m. Nacionalinių mažumų departamentas ir romų bendruomenei atstovaujančios NVO paprašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengiant nacionalinių plėtros programų priemones numatyti konkrečias romų mokinių integracijos priemones. Tačiau ministerija nematė poreikio imtis specialių priemonių, skirtų romų moksleivių tarpsektorinėms problemoms spręsti (atsižvelgiant į 100.162 ir 100.163 rekomendacijas)

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) | V. TAUTINIŲ MAŽUMŲ TEISĖS

Tautinių mažumų įstatymo ir su kalba susijusių teisės aktų priėmimas Susijusios rekomendacijos: 100.151, 100.153, 100.154, 100.155, 100.156, 100.157, 100.158, 100.161 Tautinių mažumų įstatymas

116.aIki šiol Lietuvoje nėra tautinių mažumų įstatymo, nes ankstesnis Tautinių

mažumų įstatymas nustojo galioti 2010 metais. Lietuva yra ratifikavusi Tautinių mažumų pagrindų konvenciją, taip išreikšdama sutikimą dėl dokumente išvardytų teisių. Deja, kai kurios nuostatos dar nebuvo perkeltos į nacionalinę teisę (atsižvelgiant į 100.151, 100.153, 100.154, 100.155, 100.156, 100.157 ir 100.158 rekomendacijas).

117.aKad būtų panaikinta ši teisėkūros spraga, 2019 m. buvo įsteigta Tautinių

mažumų departamento darbo grupė, kuriai pavesta parengti naują tautinių mažumų įstatymo projektą.117 Po atnaujintų darbo grupės posėdžių118 ir po pirmojo Vyriausybės komisijos tautinių mažumų klausimais posėdžio 2020 m. rugsėjo mėn.119, dabartinė vyriausybė įtraukė šį klausimą į LR Seimo 2021 m. pavasario sesijos darbotvarkę120, o tai rodo, kad įstatymas turėtų būti netrukus parengtas (atsižvelgiant į 100.153 ir 100.157 rekomendacijas). Mažumų kalbų vartojimas oficialiuose dokumentuose ir viešojoje erdvėje

118.aKitas svarbus teisės aktų trūkumas susijęs su asmens tapatybės, sutuoktinio

ar kitokio ryšio su asmeniu įrodymu, kadangi oficialiuose dokumentuose originalaus asmenvardžio rašyba dar nėra teisiškai užtikrinta – teisę į originalią vardo formą galima iškovoti tik teisme121. Nuolat bandoma užtikrinti šią teisę į privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumą įstatymu dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose (pavyzdžiui, naujas įstatymo projektas buvo užregistruotas 2020 m. gruodžio mėn.122), tačiau nesėkmingai, nes įstatymo projektas buvo atmestas LR Seimo.123 Nors teismuose yra keletas sėkmingų atvejų, kai oficialiuose dokumentuose buvo leidžiama naudoti originalius vardus, praktika išlieka priklausoma nuo teismo sprendimo kiekvienu konkrečiu atveju,124 o ne reglamentuojama įstatymų. Mažumų kalbos vartojimo viešojoje erdvėje ir

topografinių nuorodų mažumų gyvenamose teritorijose klausimas taip pat lieka neišspręstas (atsižvelgiant į 100.154 ir 100.161 rekomendacijas).125

Tautinių mažumų teisės į (kalbinį) švietimą Susijusios rekomendacijos: 100.159, 100.161 119.a2019–2020 m. mokinių, priklausančių tautinėms mažumoms, skaičius siekė

31 306 (15 489 mokėsi rusų kalba, 11 870 – lenkų, 225 – baltarusių).126 Remiantis 2018 m. ataskaita apie Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklę, Lietuva vykdo tarptautinius ir nacionalinius įsipareigojimus gindama tautinių mažumų teises, sudarydama sąlygas mokytis savo gimtąja kalba, įgyti išsilavinimą gimtąja kalba ir išmokti lietuvių kalbos pakankamai, norint sėkmingai dalyvauti šalies gyvenime.127 2018 m. Lietuvoje veikė 20 daugiakalbių neformaliojo švietimo mokyklų, kurias lankė 5 320 mokinių. Taigi tautinėms mažumoms priklausantys mokiniai turi galimybę neformaliai mokytis tautinių mažumų kalbomis, o tai praplečia jų integracijos į šalies kultūrinį gyvenimą galimybes (atsižvelgiant į 100.159 ir 100.161 rekomendacijas).

120.aNors mokyklos, mokančios tautinių mažumų kalbomis, yra finansuojamos

daugiau nei vidutiniškai šalyje (kaip numatyta oficialiame reglamente), labai trūksta vadovėlių tautinių mažumų kalbomis, taip pat stinga kvalifikuotų pedagogų (palyginti didelis ikimokyklinio ugdymo pedagogų, mokančių lenkų kalba, trūkumas, o didžiausias kvalifikuotų auklėtojų trūkumas pastebimas pagrindinio ugdymo mokyklose, kuriose mokoma rusų kalba). Lietuvos mokyklose paprastai nėra galimybės gauti logopedo, psichologinės ir kitokios pagalbos, tačiau padėtis palaipsniui gerėja128 (atsižvelgiant į 100.161 rekomendaciją).

121.aBe to, yra reikšmingų skirtumų, susijusių su mokinių rezultatais, atsižvelgiant

į jų ugdymo kalbą. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra atliko tautinių mažumų švietimo būklės analizę, kuri parodė, kad mokyklos, mokančios lenkų kalba, buvo įvertintos aukščiau vidurkio visose išmatuotose pamokos sudedamosiose dalyse; o mokyklose, kuriose mokoma rusų kalba, visi atitinkami komponentai įvertinti prasčiau nei vidurkis. Vis dėlto PISA 2015 metų ataskaita parodė, kad lenkų kalba besimokančiųjų rezultatai daugelyje sričių yra daug prastesni nei vidurkis. Tai gali būti susiję su tuo, kad 41 % jų lanko mokyklas kaimo vietovėse, kur švietimo kokybė yra daug žemesnė.129 Nacionalinių egzaminų rezultatai rodo,

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) | V. TAUTINIŲ MAŽUMŲ TEISĖS

kad lietuvių kalbos egzaminą išlaiko didesnis procentas lietuvių nei mokinių, besimokančių tautinių mažumų kalbomis.130 Pasak Europos žmogaus teisių fondo (EFHR), tai rodo, kad tautinių mažumų mokiniai vis dar susiduria su sunkumais prisitaikydami prie vieningos egzaminų sistemos ir pereinamasis laikotarpis buvo per trumpas.131 Šių spragų šalinimas tebėra viena iš pagrindinių Lietuvos užduočių132 (atsižvelgiant į 100.161 rekomendaciją.).

122.aVisgi vyriausybinės institucijos stengiasi išspręsti pagrindines tautinių

mažumų problemas švietimo srityje. 2020 m. gruodžio mėn. tuometinis Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Tautinių mažumų švietimo komisijos įsteigimą.133 Pagrindinis Komisijos uždavinys yra pateikti politinius pasiūlymus, siekiant formuoti ir įgyvendinti tautinių mažumų švietimo politiką, taip pat stebėti, kaip įgyvendinama Varšuvoje pasirašyta Deklaracija dėl lenkų tautinės mažumos ugdymo Lietuvoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje (atsižvelgiant į 100.159 rekomendaciją). Rekomendacijos

2.4 Rekomendacijos Priimti priemones neapykantos nusikaltimams, nukreiptiems prieš tautines mažumas, pašalinti: organizuoti valstybės finansuojamas informavimo kampanijas ir inicijuoti švietimo programas, pasitelkti visuomenės informavimo priemones, skirti pakankamai lėšų užtikrinti, kad nacionaliniuose teisės aktuose ir praktikoje būtų užtikrintas tinkamas neapykantos nusikaltimų nustatymas ir reagavimas į juos. Stiprinti formalų ir neformalų švietimą apie Holokaustą. Inicijuoti restitucijos įstatymo pakeitimus arba naują restitucijos įstatymą, kuris leis Lietuvoje gimusiems žydų piliečiams kreiptis dėl kompensacijų už neteisėtai per Antrąjį pasaulinį karą nusavintą privatų nekilnojamąjį turtą. Priimti naują tautinių mažumų įstatymą pagal tarptautinius įsipareigojimus. Priimti įstatymą dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose (arba kitaip užtikrinti teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, rašant vardus ir pavardes originaliomis tautinių mažumų kalbomis). Stiprinti švietimo kokybę tautinių mažumų kalbomis ir atkreipti dėmesį į vieningo lietuvių kalbos egzamino poveikį mokinių rezultatams. Romų integracijos strategijose tinkamai atsižvelgti į būsto, švietimo ir užimtumo sąsajas.

Parengė: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė – skėtinė organizacija, atstovaujanti Lietuvos žydų teisėms ir interesams. Adresas: Pylimo g. 4, LT-01117 Vilnius, Lietuva, tel. +370 5 261 3003, www.lzb.lt, el. paštas: info@lzb.lt, kontaktinis asmuo Rūta Ribinskaitė, pirmininkė Faina Kukliansky Lietuvos žmogaus teisių centras (LCHR) – NVO, orientuota į žmogaus teisių švietimą, mokslinius tyrimus ir propagavimą įgyvendinant ES ir tarptautinius žmogaus teisių standartus, pagarbą įvairovei, lygybės ir nediskriminavimo principus. Adresas: A. Smetonos g. 5-311, LT01105 Vilnius, Lietuva, tel. +370 5 262 8858, www.lchr.lt. Direktorė Birutė Sabatauskaitė, birute@lchr.lt, kontaktinis asmuo Kristina Rūkaitė, kristina@lchr.lt.

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) | V. TAUTINIŲ MAŽUMŲ TEISĖS

VI VAIKŲ IR JAUNIMO TEISĖS

Santrauka Nuo visuotinės periodinės peržiūros (VPP) mechanizmo sukūrimo 2006 m. Lietuva nuėjo ilgą kelią žmogaus teisių standartų gerinimo link ir pateikė savo indėlį į pirmąjį ir antrąjį VPP ciklus 2011 m. ir 2016 m. Trečiojo ciklo metu Lietuvos Seimo kontrolierių įstaigos kaip „A“ tipo nacionalinės žmogaus teisių institucijos akreditavimas buvo reikšmingas įvykis šalies istorijoje, tačiau lieka daugybė neišspręstų žmogaus teisių klausimų, ypač dėl vaikų ir jaunimo. Klausimai sugrupuoti į temas, o tose temose analizuojamas atitinkamų antrojo ciklo VPP rekomendacijų įgyvendinimas. Analizėje taip pat atsispindi įvairių regioninių ir nacionalinių Lietuvos NVO indėlis.

6.1. Nacionalinės žmogaus teisių apsaugos iniciatyvos ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje įgyvendinimas 123.aVaiko teisių konvencijos fakultatyviniame protokole (toliau – OPCP) dėl

komunikacijos procedūros pripažįstama, kad vaikai turi teisę paasinaudoti jiems skirtu tarptautiniu mechanizmu, kai nacionaliniais mechanizmais nepavyksta veiksmingai pašalinti pažeidimų. Antrojo VPP ciklo metu Lietuvai buvo pasiūlyta ratifikuoti OPCP (žr. Albanijos, Andoros ir Ispanijos rekomendacijas Nr. 100.9 ir 100.10134), tačiau šiuo metu Lietuva dar neratifikavo OPCP, nors Konvencija pasirašyta 2015 m. rugsėjo 30 d.135 Taigi protokolas netapo neatsiejama ir vykdytina nacionalinės teisės dalimi visa apimtimi.

124.aOPCP nėra vienintelis tarptautinis dokumentas, kurio vengia Lietuvos

politikos formuotojai. Daug ginčų ir diskusijų sukėlė ir kitų svarbių tarptautinių dokumentų priėmimas, kurie yra nepaprastai svarbūs gerinant vaiko teises, jaunimo ir apskritai žmogaus teises, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolas Nr. 12136, kuris įtvirtiną bendrąjį diskriminacijos draudimą, bei vadinamoji Stambulo konvencija137, kuri pagerina moterų ir mergaičių apsaugą nuo smurto.

125.aLR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nustato pagrindines šios

srities nacionalines nuostatas. Antrojo VPP ciklo metu Gruzija pasiūlė peržiūrėti šį įstatymą (žr. 100.42 rekomendaciją138), ir pakeistą įstatymo redakciją 2017 m. priėmė LR Seimas,139 o vėliau buvo priimti keli papildomi pakeitimai. Taigi ši rekomendacija buvo tinkamai įgyvendinta, tačiau nacionalinė teisės sistema apima ir kitus specifinius įstatymus, kurie kai kuriais atvejais yra pasenę arba kuriuose yra žalingų vaikų teisių užtikrinimui nuostatų.

126.aPavyzdžiui, liūdnai pagarsėjusiame Nepilnamečių apsaugos nuo

neigiamos viešosios informacijos įstatymo 4 str. 2 d. 12 p. yra nuostata, ribojanti informacijos sklaidą nepilnamečiams, jei ta informacija „niekina“ neapibrėžtas „šeimos vertybes“ arba propaguoja kitokį šeimos ar santuokos modelį nei įtvirtintą Lietuvos konstitucijoje ar civiliniame kodekse. Ši nuostata buvo plačiai naudojama cenzūrai ir teisei į žodžio laisvę, saviraiškos laisvę ir informacijos apie LGBT+ asmenis, ypač LGBT+ vaikus, skleidimui apriboti, taip diskriminuojant šią pažeidžiamą socialinę grupę. Diskriminacinis šios nuostatos taikymas paskatino reikšmingą strateginę bylą Lietuvoje, vadinamąją Neringos Dangvydės bylą140, kai garsi knygų vaikams autorė turėjo išimti iš viešo platinimo vaikams skirtą knygą ir ją pažymėti kaip „netinkamą nepilnamečiams“ vien dėl tos priežasties, jog kai kuriose jos pasakose aprašyta dviejų vyriškosios lyties personažų meilės istorija. Teisinė kova truko nuo 2014 m. iki 2019 m., o galiausiai Lietuvos teismai atmetė autorės ieškinį ir palaikė diskriminacinę praktiką, grindžiamą minėta įstatymo nuostata,141 o pati autorė mirė 2020 m.

6.2. Teisinės ir institucinės sistemos pokyčiai Dalyvavimas priimant sprendimus 127.aLietuvai buvo rekomenduojama užtikrinti didesnį jaunimo dalyvavimą

priimant sprendimus (žr. 100.43 rekomendaciją142). Šiuo metu yra trys organai, skatinantys jaunimo įtraukimą į sprendimų priėmimą: Jaunimo reikalų taryba,143 savivaldybių jaunimo reikalų tarybos144 ir Nacionalinė darbo grupė jaunimo struktūriniam dialogui plėtoti; pastaroji, atrodo, nėra veikianti ir net neturi interneto svetainės. Šios struktūros, kaip matyti iš jų įstatų, yra gana nominalios ir

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) | VI. VAIKŲ IR JAUNIMO TEISĖS

128.aVilniaus universiteto mokslininkų 2017 m. paskelbtame moksliniame

globėjų šeimose nedidėja, šeimoms trūksta paslaugų kritinėms situacijoms ir su vaikais susijusioms problemoms spręsti. Be to, nacionalinė sveikatos priežiūros krizė dėl COVID-19 pandemijos gali padidinti smurto prieš vaikus namuose ir artimoje aplinkoje riziką ir sukelti kitus neigiamus padarinius, tačiau šiuo metu duomenų nepakanka ir vaiko teisių apsaugos institucijos yra nuolat stebimos aukščiausiosios audito institucijos.

129.aRegioninės NVO nurodė, kad trūksta informacijos, ypač regioniniu

6.3. Antrojo VPP ciklo rekomendacijų įgyvendinimas

atlieka tik informacines funkcijas be faktinių įgaliojimų daryti poveikį sprendimų priėmimui. straipsnyje buvo padaryta išvada145, kad institucinė struktūra suteikia jaunimui tik ribotas galimybes dalyvauti priimant sprendimus. Jaunimo vaidmuo apsiriboja informacijos teikimu, ir nors jaunimas gali tiesiogiai (per apklausas, rinkimus) ar netiesiogiai (per NVO) reikšti politinę nuomonę, dalyvavimas formuojant politiką yra susijęs su didžiulėmis išlaidomis ir labai nereikšminga nauda. lygmeniu, apie dalyvavimo priimant sprendimus galimybes, neoficialių jaunimo grupių galimybės yra nepakankamos ir daugeliu atvejų jaunimo nuomonė nėra svarstoma.146

Instituciniai pokyčiai 130.a2017 m. Lietuvos Seimo kontrolierių įstaiga buvo akredituota kaip „A“

tipo nacionalinė žmogaus teisių institucija147, tačiau pagrindinė vaiko teisių institucija yra Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga. Antrojo VPP ciklo metu Lietuvai buvo rekomenduojama stiprinti paramą Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigai (žr. 100.34 ir 100.35 rekomendacijas148). Tačiau iš Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos įstatymo matyti (žr. įstatymo 12 straipsnį149), kad kontrolieriaus kompetencija iš esmės apsiriboja rekomendacijų teikimu ir teise kreiptis į kitas institucijas bei prašyti tolesnių procesinių veiksmų. Taigi įstaiga neturi pakankamai priemonių ir kompetencijos leisti ir priimti privalomus sprendimus, užtikrinančius veiksmingą vaiko teisių apsaugos sistemos veikimą.

131.aDėl vaiko teisių apsaugos efektyvumo Lietuvoje (žr. 100.41 rekomendaciją150)

pažymėtina, kad Lietuvos aukščiausioji audito institucija 2017 m. padarė išvadą151, kad vaiko teisių apsaugos sistema yra neveiksminga, todėl problemos šeimoje yra nustatomos per vėlai, laiku negaunama reikiamos pagalbos, o regionų savivaldybių vietos valdžios institucijos dažniausiai neskiria reikiamo dėmesio ir finansavimo. 2020 m. Lietuvos aukščiausioji audito institucija pažymėjo, kad po vaikų apsaugos sistemos reformos 2018 m.152 įvyko ir tebevyksta daugybė pokyčių, tačiau tinkamai reformuota tik 14 iš 93 vaikų globos įstaigų, vaikų dalis

Sveikatos apsauga 132.aLietuvai buvo rekomenduojama stiprinti prievartos prieš vaikus ir

savižudybių prevenciją, užtikrinti galimybę naudotis specialistų pagalba jauniems žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sunkumų, taip pat spręsti nepageidaujamo nėštumo klausimus (žr. 100.119 ir 100.140 rekomendacijas153). Lietuva padarė keletą pakeitimų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme154, kuriame oficialiai įtvirtintas reikalavimas apsaugoti vaikus nuo neigiamos socialinės aplinkos (žr. įstatymo 23 straipsnį). Be to, 2020 m. Lietuva priėmė nacionalinį savižudybių prevencijos planą.155

133.aTačiau Pasaulio sveikatos organizacijos156 ir Eurostato157 duomenys rodo,

kad Lietuva išlieka tarp lyderių pasaulyje pagal savižudybių rodiklius, o 2017 m. Lietuva tapo absoliučia lydere Europos Sąjungoje (ES-28) pagal savižudybių skaičių tarp 15–19 m. amžiaus grupės jaunuolių. Kol kas neįvertintas su COVID-19 susijusių apribojimų poveikis psichikos sveikatai. Regioninės NVO nurodo158, kad trūksta galimybės naudotis psichologų paslaugomis, ypač regionuose, mokyklos neturi savo psichologų, kurie būtų kvalifikuoti ir įgytų vaikų pasitikėjimą.

134.aNacionalinės Lietuvos LGBT+ organizacijos LGL (NVO) 2017 m. apklausa

parodė, kad tik apie 5 % vidurinių mokyklų mokinių (vaikų, priklausančių LGBT+) niekada nebuvo paveikti homofobiškos, bifobiškos ar transfobiškos neapykantos kalbos. Net valstybinių mokyklų mokytojai neheteroseksualią orientaciją dažnai pristato kaip „ligą“.159

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) | VI. VAIKŲ IR JAUNIMO TEISĖS

135.aKalbant apie nepageidaujamą nėštumą ir reprodukcinę sveikatą, reikia

pažymėti, kad ši sritis vis dar kelia didžiulius politinius ginčus, dėl kurių vaikų ir jaunimo, ypač mergaičių, padėtis yra netinkama. Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas160 buvo parengtas 2014 m. ir iki šiol nebuvo priimtas dėl politinės opozicijos ir ginčų dėl seksualinio gyvenimo ir aborto klausimų. Visa sritis šiuo metu nėra tinkamai reglamentuota, todėl jaunimas, ypač merginos, negali tikėtis tinkamų sveikatos paslaugų. NVO ir žiniasklaida dažnai praneša, kad mergaitės ir jaunos moterys dažnai patiria spaudimą, patiria netinkamą elgesį ir yra bauginamos net sveikatos priežiūros specialistų, jei jos nusprendžia nutraukti nepageidaujamą nėštumą.161 Laikas nuo laiko atsiranda politinių iniciatyvų, norinčių riboti ar drausti teisę į abortus Lietuvoje.162 Su COVID-19 susiję apribojimai padarė priėjimą prie sveikatos priežiūros įstaigų (įskaitant aborto procedūrą) labai ribotą arba neįmanomą, ir užuot ieškojęs sprendimų, kaip užtikrinti moterų teisę veiksmingai ir per įstatymuose nustatytą laiką nutraukti nepageidaujamą nėštumą, LR sveikatos ministras viešai patarė visoms moterims tiesiog persvarstyti savo sprendimą dėl abortų.163

136.aKalbant apie bendrą vaikų ir jaunimo sveikatą, reikia pažymėti, kad padėtis

blogėja. Lietuvos aukščiausioji audito institucija padarė išvadą, kad valstybinės institucijos net tinkamai nestebi situacijos dėl vaikų ir jaunimo sveikatos būklės, mitybos, veiklos ir poilsio režimo.164 2016 m. Higienos instituto tyrimai parodė, kad tik 9,7 % Lietuvos moksleivių kasdien po pamokų užsiima ilgiau nei 60 minučių trunkančia fizine veikla.165 2019 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrimai pabrėžė kritiškai žemą Lietuvos paauglių sveikatos raštingumo lygį.166

Smurtas, prekyba žmonėmis ir seksualinė prievarta 137.aDaugybė šalių rekomendavo Lietuvai stiprinti kovą su prievarta ir smurtu,

įskaitant seksualinį smurtą prieš vaikus ir jaunimą (žr. 100.40, 100.97, 100.113, 100.120 rekomendacijas167). Toliau nurodyti nacionalinės vaikų teisių apsaugos institucijos statistiniai duomenys apie smurtą prieš vaikus168. Institucija pripažįsta, kad faktiniai skaičiai gali būti daug didesni.

Metai

Fizinis smurtas (atvejų skaičius)

Nepriežiūra Psichologinis Seksualinis Bendras Smurto Smurto (atvejų smurtas smurto prieš prieš smurtas skaičius) (atvejų atvejų berniukus mergaites (atvejų skaičius) skaičius per (atvejų (atvejų skaičius) metus skaičius) skaičius)

2018 m.

1290

847

303

153

2593

1393

1200

2019 m.

1870

1342

408

223

3843

2192

1651

2020 m. Sausis– rugsėjis

1104

732

140

132

2108

1169

138.aNVO ir žiniasklaidos pranešimuose taip pat nurodoma, kad per su COVID-19

susijusių apribojimų laikotarpį Lietuvoje smurto atvejų prieš vaikus skaičius smarkiai išaugo169, kai kurios NVO nurodo, kad per pirmąjį karantino etapą (2020 m. pavasarį) skundų skaičius dėl smurto artimoje aplinkoje padidėjo 28 %.170

139.aLGBT+ vaikai ir jaunimas yra ypač pažeidžiami. NVO praneša, kad

dažnai LGBT+ vaikai ir jaunimas patiria traumuojantį elgesį net savo šeimose, kai jie yra priversti dalyvauti egzorcizmo ritualuose, lytiškai santykiauti su neteisėtų seksualinių paslaugų teikėjais arba gauti psichiatrinį „gydymą“ ir t. t., siekiant „išgydyti“ nuo seksualinės orientacijos ar tapatybės ir atversti juos į tariamai „normalią“ heteroseksualumo būseną.171 Nustatomi ir fizinio smurto atvejai, pavyzdžiui, tos pačios lyties vyrų pora buvo užpulta dėl viešo jausmų demonstravimo.172 Lietuvos teisėsaugos institucijos dažnai nesugeba arba atsisako tirti neapykantos nusikaltimus ar neapykantos kalbos atvejus, o aukos lieka neapsaugotos, taigi Lietuva pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme 2020 m., dėl to, kad neužtikrino tinkamos teisėsaugos reakcijos į neapykantos kalbos ir grasinimų susidoroti veikas, padarytas tos pačios lyties jaunuolių poros atžvilgiu.173

140.aApskritai, bet kokie smurto artimoje aplinkoje atvejai iš teisėsaugos

institucijų Lietuvoje nesulaukia tinkamo atsako, o aukos dažnai lieka bejėgės ir be tinkamos paramos ar pagalbos, kaip pažymima naujausiame Lietuvos Seimo kontrolierių įstaigos tyrime.174 Tyrime pabrėžiama, kad ši problema ypač aktuali regionuose, kur pagalba yra dar mažiau prieinama, o priežastys, be kita ko, yra namų, kuriose apgyvendinamos aukos, transporto paslaugų, kvalifikuotų ir apmokytų specialistų, kurie nori ir gali padėti, trūkumas.

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) | VI. VAIKŲ IR JAUNIMO TEISĖS

141.aLietuvai pateikta visa grupė rekomendacijų dėl fizinių vaikų bausmių (žr.

100.114, 100.115, 100.116, 100.117, 100.118 rekomendacijas175). 2017 m. buvo priimtas įstatymo pakeitimas, draudžiantis bet kokias fizines vaikų bausmes,176 tačiau vis dar yra daug latentinio smurto prieš vaikus atvejų, nes visuomenė susiskaldžiusi fizinių bausmių klausimu, todėl, norint išvengti tokios praktikos, reikalingas švietimas ir sąmoningumo ugdymas.

142.aDėl prekybos žmonėmis, ypač vaikais (žr. 100.21, 100.22 ir 100.23

rekomendacijas177), reikia pažymėti, kad Lietuva priėmė Kovos su prekyba žmonėmis 2017–2019 metų veiksmų planą,178 o vėliau buvo priimtas 2020–2022 metų veiksmų planas.179 Abiejuose planuose yra specialių nuostatų ir priemonių, skirtų vaikams ir jaunimui. Remiantis oficialia Vidaus reikalų ministerijos ataskaita,180 2019 m. Lietuvoje buvo 39 žmonės, gavę prekybos žmonėmis aukos statusą (18 vyrų, 17 moterų ir 4 vaikai). Pagal Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komiteto ataskaitą,181 2019 m. daugiau nei 200 asmenų, kurie buvo ar galėjo būti prekybos žmonėmis aukos, gavo įvairią pagalbą ir daugiau nei 500 valstybės pareigūnų ir valstybės institucijų darbuotojų dalyvavo įvairiuose mokymuose, skirtuose didinti kompetencijoms dirbant su prekybos žmonėmis aukomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (baudžiamųjų bylų skyriaus) teisėjas įvertino kaip „pakankamai gerą“ Lietuvos teisėsaugos institucijų gebėjimą atpažinti prekybos žmonėmis atvejus ir pažymėjo, kad nacionaliniai teismai priima sprendimus prieš kaltininkus, tačiau Generalinės prokuratūros atstovė nurodė akivaizdžią ikiteisminių tyrimų, susijusių su prekyba žmonėmis, mažėjimo tendenciją: 35 tyrimai 2017 m., 14 – 2018 m., 13 – 2019 m. ir tik 3 – 2020 m.182 Nėra atlikta tyrimų, kurie paaiškintų tokį atvejų mažėjimą, tačiau, pasak Generalinės prokuratūros atstovės, tai iš dalies gali paaiškinti prevencinis teisėsaugos darbas. Didelis tokių nusikaltimų tyrimų latentiškumas (ir aukų vengimas kreiptis pagalbos) taip pat turi didelės reikšmės statistikai.

143.aNors NVO svarba veiksmingai kovai su prekyba žmonėmis pripažįstama

vyriausybės lygmeniu,183 NVO įsitraukimo nepakanka, o Lietuvos Vyriausybė daug dėmesio skiria religinio tipo organizacijoms (susijusioms su Romos katalikų bažnyčia), taigi pasaulietinės pilietinės visuomenės organizacijos turėtų būti labiau įsitraukusios. Kita problema – nėra stabilaus ir nuoseklaus nevyriausybinių organizacijų finansavimo prekybos žmonėmis ar apskritai žmogaus teisių srityje. NVO šiuo metu yra priverstos konkuruoti įvairiuose projektų konkursuose net dėl bazinio finansavimo, kad padengtų esmines (minimalias) administracines

išlaidas, ir neturi išteklių, kad iš esmės pagerintų ar išplėstų savo indėlį į žmogaus teisių padėtį šalyje.

Švietimas ir integracija 144.aLietuvoje buvo rekomenduojama stiprinti migrantų, etninių mažumų,

moterų, vaikų ir ypač romų švietimą (žr. 100.159 rekomendaciją184). Lietuvoje yra keli šiam tikslui skirti teisės aktai: Vaikų švietimo veiksmų planas,185 Nediskriminavimo veiksmų planas186, Romų integracijos veiksmų planas187. Šiuose dokumentuose minimos pažeidžiamos grupės (įskaitant vaikus ir jaunimą), pvz. romai, žmonės su negalia, LBGT+ asmenys, migrantai, nurodomos įvairios su šiomis grupėmis susijusios švietimo ir integracijos problemų sprendimo priemonės.

145.aVisgi, kaip pažymėjo daugelis NVO, trūksta bendros politinės valios

veiksmingai spręsti stigmatizuotų ir pažeidžiamų grupių problemas ir užtikrinti realų užsibrėžtų švietimo ir integracijos tikslų įgyvendinimą.

146.aPavyzdžiui, kalbant apie romų vaikus, yra netikėta romų vaikų ir jaunimo

gerovės neatitiktis regionuose ir Vilniuje: regionuose romų vaikai yra geriau integruoti į bendruomenę, reguliariau lanko mokyklas, o Vilniuje romai daugelį metų gyveno dideliame tabore, jie labiau kenčia nuo atskirties ir stereotipų188. Šiuos duomenis patvirtina ir NVO189. Vadovaujantis Vilniaus romų integracijos planu190, Kirtimų taboras Vilniuje buvo likviduotas 2020 m., o jo gyventojai gavo įvairias kompensacijas ir alternatyvų savivaldybės būstą, tačiau, kaip pažymima žiniasklaidoje191, fizinis romų perkėlimas automatiškai neišsprendė visų socialinių ir ekonominių klausimų, todėl reikėtų didinti pastangas siekiant integracijos.

147.aKitas didelis švietimo sistemos trūkumas yra progresyvios ir įtraukios

nacionalinės švietimo programos trūkumas, kad būtų tinkamai įgyvendintas JT vaiko teisių konvencijos 29 straipsnis (parengti vaiką sąmoningam gyvenimui laisvoje visuomenėje, pagrįstam supratimo, taikos, pakantumo, vyrų ir moterų lygiateisiškumo, visų tautų, etninių, nacionalinių ir religinių grupių, taip pat vietinės kilmės asmenų draugystės principais). 2016 m. Lietuvoje buvo priimta Sveikatos, lytinio švietimo ir pasirengimo šeimos gyvenimui programa192, kuri, nors ir draudžia diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, tačiau neįpareigoja švietimo sistemos realiai šviesti vaikus apie seksualinės orientacijos įvairovę, seksualines

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) | VI. VAIKŲ IR JAUNIMO TEISĖS

tapatybes ir raišką, apie kultūrų, etninių grupių ir pasaulėžiūros įvairovę. 2017 m. regioninėje Lietuvos mokykloje (Telšiuose) užfiksuotas skandalingas atvejis, kai valstybinės mokyklos katalikų tikėjimo mokytoja pateikė moksleiviams skaidrių ir įvairių nepagrįstų pareiškimų, kaltindama homoseksualius žmones kanibalizmu, vaikų tvirkinimu, amoraliu ir žalingu seksualiniu elgesiu ir kitais tariamais nenormalumais.193 Tačiau teisėsaugos institucijos atsisakė tirti tariamą neapykantos kurstymo ir diskriminacijos kurstymo atvejį pagal NVO skundą194, o mokyklos administracija paprasčiausiai liepė mokytojai daugiau nekalbėti apie LGBT+.195 Regioninės NVO praneša, kad net ir po šio įvykio valstybinės institucijos tinkamai nereagavo ir nepagerino švietimo kokybės.196

148.aNegalios srityje dirbančios NVO nurodo, kad yra daugiau nei 40 tūkstančių

šeimų, auginančių vaikus su negalia. Pasak NVO197, tokios šeimos kenčia nuo netinkamo valstybės požiūrio ir dėmesio bei socialinių paslaugų trūkumo, ypač regionuose. Tokios šeimos ir vaikai negauna pakankamos paramos, socialinių paslaugų, dažnai negali įsigyti brangios įrangos, reikalingos vaikams su tam tikromis negaliomis. Jaunuoliai su taip pat yra nepalankioje padėtyje, kenčia nuo socialinės atskirties, nes neturi galimybių dalyvauti visaverčiame gyvenime dėl nepakankamai pritaikytų viešųjų sąlygų ir švietimo sistemos. Viešosios aplinkos ir švietimo įstaigų, kurios nėra pritaikytos prie asmenų su negalia poreikių, problema buvo pripažinta net Nacionalinėje neįgaliųjų integracijos programoje.198 Maždaug pusė žmonių su negalia susiduria su skurdo rizika ir tik apie ketvirtadalis jų dirba.199

Nepilnamečių justicija 149.a1999–2002 m. buvo pradėta pirmoji Lietuvoje nepilnamečių justicijos

150.a2016–2020 m. nepilnamečių Lietuvoje padarytų nusikalstamų veikų

skaičius mažėjo201, o tai atitinka ilgalaikę mažėjimo tendenciją, kuri, regis, sutampa su ta pačia tendencija regionuose.202 Šiuo metu COVID-19 pandemijos poveikis šiai tendencijai nėra įvertintas. Tačiau kriminologiniu požiūriu Lietuvos teismų sprendimų analizė rodo, kad nėra visiškai ar tinkamai atsižvelgiama į konkrečius nepilnamečių justicijos aspektus, o bausmės skiriamos tinkamai neatsižvelgiant į sąlygas, kuriomis nepilnamečiai auga, jų sveikatą ir psichikos būseną bei socialinę brandą.203

151.aŠiuo metu Lietuvoje yra tik trys teisės pažeidimus darančių nepilnamečių

resocializacijos įstaigos, kurios visos kartu gali priimti 80 asmenų (dvi yra skirtos tik berniukams, viena – 24 mergaitėms). Dauguma vaikų, prižiūrimų tose įstaigose, kenčia nuo priklausomybės ir (arba) turi kitų specialių poreikių dėl emocijų ir elgesio sutrikimų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pateikusi minėtus duomenis, taip pat teigia, kad paauglių, atsidūrusių nepilnamečių justicijos sistemoje, trauminė patirtis dažnai nėra vertinama, trūksta psichologinės pagalbos ir siūlomos paslaugos neatitinka paauglių poreikių.204

152.aKita vertus, visuomenė įsitikinusi, kad nusikaltę nepilnamečiai yra

nekontroliuojami ir bausmės nėra pakankamai griežtos. Mažesnio regiono (Vilkaviškio) teisėjas nurodė, kad paaugliai nenori vykdyti teismų jiems paskirtų poveikio priemonių.205 Taigi akivaizdu, kad nepilnamečių justicijos sistema nėra veiksminga: poveikio priemonėmis nepasiekiamas numatytas efektas, resocializacijos įstaigoms trūksta išteklių ir kompetencijos, kad būtų tenkinami tikrieji sunkumų patiriančių paauglių poreikiai, o visuomenė verčia institucijas elgtis su nepilnamečiais dar griežčiau. 1.4

programa, remiama ir finansuojama Jungtinių Tautų plėtros programos. Vėliau antroji programa buvo paskelbta 2004–2008 m., o trečioji – 2009–2013 m.200 Nors per daugelį metų buvo padaryta didelė pažanga reformuojant nepilnamečių justicijos teisinę sistemą (siekiant, kad ji būtų veiksmingesnė ir humaniškesnė), tai, kad nuo 2013 m. nebuvo priimta jokio nacionalinio lygmens strateginio dokumento (nepilnamečių justicijos programos), vertintina kaip ypač neigiamas veiksnys Lietuvos vaikų gerovei.

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) | VI. VAIKŲ IR JAUNIMO TEISĖS

2.4 Rekomendacijos Ratifikuoti Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl pranešimų teikimo. Ratifikuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 protokolą. Ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, kitaip vadinamą Stambulo konvencija. Panaikinti diskriminacinę Lietuvos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymo 4 str. 2 d. 12 p. nuostatą, ribojančią informacijos apie šeimos ir asmeninių santykių bei modelių įvairovės sklaidą. Stiprinti neformalių jaunimo grupių ir individų, taip pat su jaunimo klausimais dirbančių NVO dalyvavimą priimant sprendimus, nustatant privalomų konsultacijų su pilietinės visuomenės atstovais mechanizmus ir privalomą pilietinės visuomenės atstovų pateiktų nuomonių svarstymą. Žymiai padidinti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių žmogaus teisių ir vaikų teisių srityje, finansavimą ir sukurti naują nekonkurencinį papildomo stabilaus ir nuoseklaus minimalaus (garantuoto) finansavimo mechanizmą tokioms organizacijoms, kurios atitinka tam tikrus pagrįstus kriterijus. Stiprinti Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigą, plečiant jos kompetenciją ir suteikiant jai teisę priimti privalomus sprendimus ir nurodymus, pareikšti ieškinius ir inicijuoti teisminius ginčus viešojo intereso apsaugai tiek, kiek tai susiję su vaiko teisėmis. Padidinti nacionalinės vaiko teisių apsaugos sistemos finansavimą ir pajėgumus, taip pat jos galimybes ir išplėsti globėjų šeimoms ar šeimoms, susiduriančioms su vaikų priežiūra susijusiais sunkumais, teikiamas paslaugas.

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) | VI. VAIKŲ IR JAUNIMO TEISĖS

Stiprinti jaunimo savižudybių prevencijos sistemą užtikrinant geresnę prieigą prie profesionalių psichologinių paslaugų visą parą, ypač regionuose.

Tęsti viešosios aplinkos ir patalpų pritaikymą žmonėms su negalia.

Priimti pažangų reprodukcinės sveikatos įstatymą, kuriame būtų ypač atsižvelgiama į mergaičių ir jaunų moterų teises ir poreikius.

Priimti atnaujintą nacionalinę nepilnamečių justicijos programą ir sustiprinti prevencines priemones, kad vaikai ir jaunimas gautų tinkamas socialines ir specialiąsias paslaugas ir priežiūrą dar prieš jiems įvykdant nusikalstamą veiką ar teisės pažeidimą.

Pagerinti vaikų ir jaunimo sveikatos raštingumą ir skatinti jų fizinį aktyvumą priimant nacionalinį veiksmų planą.

Stiprinti nacionalinę nepilnamečių justicijos sistemą didinant resocializacijos centrų finansavimą, pajėgumus ir efektyvumą.

Užtikrinti veiksmingą teisės aktų taikymą prieš smurtą artimoje aplinkoje, ypač prieš vaikus, ir tuo tikslu padidinti teisėsaugos institucijų gebėjimus ir kompetenciją, taip pat padidinti finansavimą socialinėms ir laikino apgyvendinimo paslaugoms. Sustiprinti kovą su neapykantos kurstymu ir patyčiomis prieš vaikus ir jaunimą, priklausančius pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip romai, LGBT+, etninės ir kultūrinės mažumos ir kt., mokant teisėsaugos institucijas ir vykdant visuomenės informavimo kampaniją. Pradėti visuomenės informavimo kampaniją dėl fizinių bausmių nepriimtinumo. Stiprinti kovą su prekyba vaikais ir jaunimu bei jų išnaudojimu, mokant pareigūnus ir sprendžiant šios nusikalstamos veikos latentiškumo problemą. Tobulinti nacionalines švietimo programas, ypač kalbant apie seksualinį švietimą, seksualinę orientaciją, seksualinį tapatumą ir raišką, taip pat nustatant pažeidžiamų grupių (pvz. romų, žmonių su negalia, LGBT+, etninių ir kultūrinių mažumų ir kt.) teisių ir įtraukimo temas kaip neatskiriamas ir privalomas visų ugdymo dalykų ir veiklos dalis. Tęsti nacionalines ir regionines pastangas siekiant užtikrinti veiksmingą romų vaikų integraciją į visuomenę ir tinkamą dalyvavimą formaliame ir neformaliame švietime. Pagerinti vaikų ir jaunimo su negalia integraciją į visuomenę, didinant finansavimą įstaigoms, teikiančioms socialines paslaugas asmenims su negalia, taip pat didinant kompensacijas vaikams, kuriems reikalingos specialiosios priemonės ar įranga.

Parengė: Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) – pirmoji ir vienintelė jaunimo organizacija Lietuvoje, kuri visų pirma siekia skatinti žmogaus teises ir įtrauktį. TJA veikia nacionaliniu lygmeniu, spręsdama įvairius žmogaus teisių klausimus. Organizacija daugiausia dėmesio skiria migrantų, ne ES / ne EEE šalių piliečių (TCN), pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, LGBT+ asmenų ir kitų pažeidžiamų grupių teisių gynimui. Adresas: Lukiškių g. 5-536, LT-01108 Vilnius, Lietuva, tel. +370 612 01 192, www.tja.lt, el. paštas: info@tja.lt, pirmininkas Artūras Rudomanskis Ante Litteram (AL) – NVO, įsikūrusi Lietuvoje, daugiausia dėmesio skirianti švietimui ir moksliniams tyrimams žmogaus teisių, inovacijų ir progresyvių socialinių, ekonominių ir kultūrinių iniciatyvų srityse, taip pat lygybės, įtraukties, įvairovės principų ir idėjų, padedančių sukelti institucinius, visuomenės ir bendros mąstysenos pokyčius ir spręsti pasaulinius, nacionalinius ir regioninius iššūkius, advokacijai. Adresas: J. Galvydžio g. 11A-42, LT-08236 Vilnius, Lietuva, tel. +370 676 93 825, el. paštas: litteramante@gmail.com, įkūrėjas Aivaras Žilvinskas.

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS) | VI. VAIKŲ IR JAUNIMO TEISĖS

ŠALTINIAI European Gender Equality Institute (EIGE). Gender Equality Index: Lithuania, 2020, https://eige. europa.eu/publications/gender-equality-index-2020-lithuania. 2 Ten pat. 3 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, „Moterų ir vyrų atstovavimas sprendimų priėmime“, 2021, https://www.lygybe.lt/lt/lyciu-lygybes-statistika. 4 Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), Žmogaus teisės Lietuvoje 2018–2019, 2020, http://hrmi. lt/wp-content/uploads/2020/06/ZmogausTeisesLietuvoje_galutinis.pdf, p. 55. 5 Ten pat, p. 56. 6 European Gender Equality Institute (EIGE). Gender Equality Index: Lithuania, 2020, https://eige. europa.eu/publications/gender-equality-index-2020-lithuania. 7 Reingardė, J., „Pekino veiksmų platformai 25: ar Lietuva turi kuo didžiuotis?“, pristatymas Nacionalinio žmogaus teisių forumo metu, 2020 m. gruodžio 10 d. 8 Lietuvos statistika, „Smurtas artimoje aplinkoje“, 2019 m. sausio 30 d., https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=6104470. 9 Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Duomenys apie ikiteisminio tyrimo įstaigose užregistruotas nusikalstamas veikas, įtariamus (kaltinamus) asmenis nusikalstamų veikų padarymu, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, nuo 2020 m. sausio iki gruodžio, https://ird.lt/lt/reports/view_item_datasource?id=8918&datasource=55210. 10 Lietuvos statistika, „Smurtas artimoje aplinkoje“, 2020 m. sausio 30 d., https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=7155309. 11 ŽTSI, „Žmogaus teisės Lietuvoje 2018–2019“, p. 110. 12 Moterų informacijos centras (MIC), „Lietuvoje didėja nepakantumas smurtui“, 2020 m. gruodžio 7 d., http://www.lygus.lt/lietuvoje-dideja-nepakantumas-smurtui/. 13 Interviu su Jurgita Cinskienė, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo vadove, 2021 m. sausio 22 d. 14 Ten pat. 15 Ten pat. 16 United Nations Committee on the Elimination of Discrimination against Women (CEDAW), “Concluding Observations on the Sixth Periodic Report of Lithuania“, CEDAW/LTU/CO/6, 12 November 2019, https://tbinternet.ohchr.org/_layouts/15/treatybodyexternal/Download.aspx?symbolno=CEDAW/C/LTU/CO/6%20&Lang=En. 17 ŽTSI, „Žmogaus teisės Lietuvoje 2018–2019“, p. 41. 18 Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkis, „Potvarkis dėl darbo grupės sudarymo“, Nr. 78, 2019 m. balandžio 15 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/8836cef05f4b11e98b599e654d7d03a0. 19 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo projekto“, 2020 m. balandžio 28 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/114dfcc1896411eaa51db668f0092944?jfwid=zjgvrwc4c/. 20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvados, „Dėl Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris įstatymo projekto“, 2020 m. gegužės 19 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/f6ff255099b811eaa51db668f0092944?jfwid=zjgvrwc4c. 21 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, „Dėl teisės akto projekto Nr. 20-6276“, 2020 gegužės 12 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAN/386a3010944c11eaa51db668f0092944?jfwid=zjgvrwc4c. 22 Lietuvos Respublikos teisėjų taryba, „Dėl pastabų teisės projektui Nr. 20-6276“, 2020 m. gegužės 27 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/0ea084009fe111eaa51db668f0092944?jfwid=zjgvrwc4c 1

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS)

23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvados, „Dėl Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris įstatymo projekto“, 2020 m. gegužės 19 d., https:// e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/f6ff255099b811eaa51db668f0092944?jfwid=zjgvrwc4c 24 Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nr. Xi-1425 pakeitimo įstatymas, registracijos Nr. 20-15061, 2020 m. lapkričio 11 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ d04a887123f411eb8c97e01ffe050e1c. 25 ŽTSI, „Pateikėme pastabas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektui”, 2020 m. lapkričio 11 d., http://hrmi.lt/pateikeme-pastabas-apsaugos-nuo-smurto-artimoje-aplinkoje-istatymo-projektui/. 26 Baudžiamojo kodekso papildymo 167(1) straipsniu įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIIP-3746, 2019 m. liepos 25 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/e3556130aec311e9b43db72f2154cfa0?. 27 Andrukaitytė, M., „Nepaisant Bažnyčios kritikos, grupė parlamentarių į Seimo darbotvarkę sieks grąžinti Stambulo konvenciją“, Lrt.lt portalas, 2019 m. gruodžio 29 d., https://www.lrt.lt/ naujienos/lietuvoje/2/1128862/nepaisant-baznycios-kritikos-grupe-parlamentariu-i-seimo-darbotvarke-sieks-grazinti-stambulo-konvencija 28 EIGE, “Gender Equality Index 2019: Work-life balance“. Luxembourg: Publications Office of the European Union, https://eige.europa.eu/publications/gender-equality-index-2019-work-life-balance, page 93. 29 Pilinkaite Sotirovič, V., Kontvainė V., „Šiuolaikiniai vyrai ir lyčių lygybė: paskatos ir kliūtys vyrams įsitraukti į vaiko priežiūrą“, 2020, http://gap.lt/wp-content/uploads/2021/02/%C5%A0iuolaikiniai-vyrai-ir-ly%C4%8Di%C5%B3-lygyb%C4%97.pdf. 30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, „Dėl Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programos patvirtinimo“, Nr. 485, 2014 m. gegužės 28 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/b2368b30ea2711e3abf5c17841df37a3. 31 Interviu su Jurgita Cinskienė, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo vadove, 2021 m. sausio 22 d. 32 Ten pat. 33 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, „Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa apie lyčių stereotipus ir smurtą“, 2018, https://www.lygybe.lt/data/public/uploads/2019/09/visuomenes_nuomones_apklausa_vilmorus.pdf. 34 Lygiu galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2019 Metinė ataskaita, 2020 m. kovo 13 d., https://www. lygybe.lt/data/public/uploads/2020/03/lr_lygiu_galimybiu_kontrolieriaus_2019_m._veiklos_ataskaita. pdf. 35 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2019 Metinė ataskaita, infografikas, 2020 m. kovas, https:// www.lygybe.lt/data/public/uploads/2020/05/veiklos_ataskaita_2019_infografikas.pdf 36 Lietuvos statistika, statistinių rodiklių analizė, https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/. 37 Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Gyventojų nuomonės tyrimas“, 2020 m. lapkritis, http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/Ataskaita-Neigalieji-202011. pptx. 38 Lietuvos negalios organizacijų forumas, „JT Neįgaliųjų teisių komitetui parengta alternatyvi ataskaita, skirta aptarti pirminę Lietuvos Respublikos ataskaitą apie JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą“, 2015, https://www.lnf.lt/leidiniai/. 39 Mental Health Europe (MHE), “Mapping & Understanding Exclusion in Europe“, December 2017, https://www.mhe-sme.org/mapping-exclusion/.

40 LR Seimo kontrolieriaus įstaiga, „Seimo žmogaus teisių komitete aptarti žmogaus teisių pažeidimai socialinės globos namuose“, 2020 m. spalio 5 d., https://www.lrski.lt/naujienos/seimo-zmogaus-teisiu-komitete-aptarti-zmogaus-teisiu-pazeidimai-socialines-globos-namuose-2/. 41 Lietuvos negalios organizacijų forumas, Lietuvos žmogaus teisių centras, „Galimos diskriminacijos dėl sąlygų nepritaikymo analizė“, pagal Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymą, 2019, http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/2019_Diskriminacijos_del_salygu_nepritaikymo_analize_visas-galutinis.pdf. 42 Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. XII2603, 2016 m. rugsėjo 14 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/10c6bfd07bd511e6a0f68fd135e6f40c. 43 Aukščiausia audito institucija, „Asmenų su negalia socialinė integracija“, Nr. VAE-9, 2020 m. rugsėjo 7 d., file:///C:/Users/Akvile/Downloads/Santrauka_Asmenu_su_negalia_socialine_integracija.pdf. 44 Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3, 7, 10, 22, 23, 30, 39, 66, 67, 68, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymas, 2018 m. gruodžio 13 d., https://www.e-tar.lt/portal/ lt/legalAct/0d3534b0047b11e9a5eaf2cd290f1944 (Įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., kai kurios dalys įsigaliojo 2019 m. liepos 19 d.). 45 LR Vyriausioji rinkimų komisija, „2019 m. rinkimuose daugiau apylinkių prieinama rinkėjams su negalia”, 2019 m. kovo 1 d., https://www.vrk.lt/naujienos/-/content/10180/1/2019-m-rinkimuose-daugiau-apylinkiu-prieinama-rinkejams-su-negalia. 46 Giedrius Gaidamavicius, „Dalis neįgaliųjų vis dar negalės patekti į kai kurias balsavimo apylinkes“, Lrt.lt, 2020 m. rugsėjo 27 d., https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1240008/dalis-neigaliuju-vis-dar-negales-patekti-i-kai-kurias-balsavimo-apylinkes. 47 LR Vyriausioji rinkimų komisija, „67 proc. rinkimų apylinkių yra pritaikytos asmenims su negalia“, 2019 m. kovo 29 d., https://www.vrk.lt/naujienos/-/content/10180/1/67-proc-rinkimu-apylinkiu-yrapritaikytos-asmenims-su-negalia. 48 LNF, „LNF tęsia rinkimų prieinamumo stebėseną“, 2020 spalio 9 d., https://www.lnf.lt/lnf-tesia-rinkimu-prieinamumo-stebesena/. 49 Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 pakeitimo įstatymas, 2019 m. sausio 11 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/47c6e7321a3411e9bd28d9a28a9e9ad9. 50 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinis kodeksas, 2000 m. liepos 18 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.107687/asr. 51 ŽTSI, „Žmogaus teisės Lietuvoje 2018-2019“. 52 Lrytas.lt, „Žiežmarių gyventojai lieja nepasitenkinimą dėl namų neįgaliesiems: jie ne tokie, kaip mes“, 2019 m. rugpjūčio 21 d., https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/08/21/ news/ziezmariu-gyventojai-ir-toliau-lieja-nepasitenkinima-del-namu-neigaliesiems-jie-ne-tokie-kaip-mes-11539049/. 53 Lietuvos Seimo kontrolierių įstaiga, „Nacionalinė kankinimų prevencija (NKP)“, 2020, https://www. lrski.lt/veiklos-sritys/nacionaline-kankinimu-prevencija-nkp/. 54 Lietuvos Seimo kontrolierių įstaiga, „Po Seimo kontrolierių patikrinimo Skemų socialinės globos namuose pradėtas ikiteisminis tyrimas, nušalintas globos namų direktorius“ 2020 m. rugsėjo 23 d., https://www.lrski.lt/naujienos/po-seimo-kontrolieriu-patikrinimo-skemu-socialines-globos-namuose-pradetas-ikiteisminis-tyrimas-nusalintas-globos-namu-direktorius-2/. 55 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl jungtinių tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo 2016−2020 metų priemonių plano patvirtinimo, 2016 m. lapkričio 9 d., https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/veiklos-sritys/socialine-integracija/neigalieji/12068_jt-rekomendaciju-igyvendinimo-planas-po-suinteresuotu-galutinis.pdf.

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS)

56 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, „Kontrolierė subūrė pirmąją Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisiją“, 2019 m. liepos 11 d., https://lygybe.lt/lt/naujienos/kontroliere-subure-pirmaja-zmoniu-su-negalia-teisiu-stebesenos-komisija/1127. 57 Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas, Suvestinių redakcijų sąrašas pagal datą, https://e-seimas. lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/TAIS.1480?faces-redirect=true. 58 The European Region of the International Lesbian, Gay, Bisexual, Trans & Intersex Association (ILGA-Europe), “Annual Review of the Human Rights Situation of Lesbian, Gay, Bisexual, Trans, and Intersex People in Lithuania“, covering the period of January to December 2020, 2021, https://rainbow-europe.org/#8644/0/0 59 European Union Agency for Fundamental Rights (FRA), “LGBTI Survey Data Explorer“, https://fra.europa.eu/en/data-and-maps/2020/lgbti-survey-data-explorer. 60 The International LGBTQI Youth & Student Organisation (IGLYO), “Inclusive Education Report 2018 (preview)“, January 2018, https://www.iglyo.com/wp-content/uploads/2018/01/LGBTQI-Inclusive-Education-Report-Preview.pdf, p. 98–101. 61 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Lietuvos Respublikos vardu, Nutarimas dėl LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto atitikties LR Konstitucijai, 2019 m. sausio 11 d., https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1898/content. 62 Lietuvos Respublikos Šeimos stiprinimo įstatymas, Nr. XIII-700, 2017 spalio 19 d., https://e-seimas. lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/71039aa2b98511e7967a9645b537eb05/rXeNRjpsGl?jfwid=3d176b1gm. 63 Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija), 2019 m. gegužės 30 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/96f31cf082b411e98a8298567570d639?jfwid=zll0xxhe6. 64 LR Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1327, 2017 m. lapkričio 10 d., https://eseimas. lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/66fe0380c61711e782d4fd2c44cc67af?positionInSearchResults=5&searchM odelUUID=ac517de8-5f90-4d64-ac78-8c34bafc8ebb. 65 Monika Antanaitytė, “Lithuanian Anti-Gay Propaganda Provision Remains Intact”, LGL, 2021 m. sausio 25 d., https://www.lgl.lt/en/?p=23863. 66 Dėl Nediskriminavimo skatinimo 2021–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo, Nr. A1-1256, 2020 m. gruodžio 10 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b1c5e3b03ae511eb8d9fe110e148c770. 67 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl Nediskriminavimo skatinimo 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtinimo Nr. A1-250, 2017 m. gegužės 15 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ fa5d2b103a3f11e7b66ae890e1368363. 68 Judgment on the merits delivered by a Chamber “Beizaras and Levickas v. Lithuania“, No. 41288/15, ECHR 2020, https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22appno%22:[%2241288/15%22]}. 69 Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, „Migracijos metraštis 2019“, 2020 m. gegužė, https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf. 70 Migracijos departamentas, „2020 metais Lietuvoje įsikūrusių užsieniečių skaičius padidėjo 18 procentų“, 2021 m. sausio 19 d., https://www.migracija.lt/-/2020-aisiais-lietuvoje-apsigyvenusi%C5%B3-u%C5%BEsienie%C4%8Di%C5%B3-skai%C4%8Dius-padid%C4%97jo-23-proc. 71 Migracijos departamentas, „Pagrindiniai migracijos rodikliai Lietuvos Respublikoje“, https://migracija.lrv.lt/lt/statistika/pagrindiniai-migracijos-rodikliai-lietuvos-respublikoje. 72 Migracijos departamentas, „Prieglobsčio skyriaus statistika“, https://migracija.lrv.lt/lt/statistika/ prieglobscio-skyriaus-statistika/statistika-1.

73 Etninių tyrimų institutas, visuomenės nuomonės apklausų rezultatai nuo 2016 iki 2020 m., http:// www.ces.lt/veikla-2/ziniasklaidos-stebesena/visuomenes-nuomones-apklausos/. 74 LR Seimas, Nutarimas Dėl demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos patvirtinimo, Nr XIII-1484, 2018 m. rugsėjo 20 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ fbb35e02c21811e883c7a8f929bfc500?jfwid=-35aaxldoi. 75 LR Seimo nutarimas dėl demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo 2019–2021 metų tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo Nr. 1216, 2018 m. gruodžio 5 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/2a093814fc8411e89b04a534c5aaf5ce?jfwid=-rwipzde7s. 76 Veiksmų planas buvo pratęstas vieneriems metams, paskutinis pakeitimas patvirtintas 2021 m. vasario 19 d. 77 Socialinės apsaugos ir darbo Ministro įsakymas Dėl užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo 2015–2017 metų veiksmų plano patvirtinimo, Nr. A1-683, 2014 m. gruodžio 21 d., https://e-seimas.lrs. lt/portal/legalAct/lt/TAD/b002bb90913911e48028e9b85331c55d?jfwid=-. 78 LR Vyriausybės nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 628 „Dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ pakeitimo, Nr. 1058, 2019 m. spalio 23 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/86b27840f6fe11e99681cd81dcdca52c. 79 LR Vyriausybės nutarimas Dėl Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo, Nr. 998, 2016 m. spalio 5 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/34e8bf81913d11e68adcda1bb2f432d1?jfwid=-cxrhu6mka. 80 Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 58, 64, 71 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymas, Nr. XIII-2582, 2019 m. gruodžio 3 d., https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=c726c1a01cac11eabe008ea93139d588&fbclid=IwAR2N7MxqfrPL8C9EJXXHeLkb5b9h1I-Z5M-yZVLs2UGsiHj00faWbl6Re8. 81 Solano, Giacomo and Huddleston, Thomas, “Migrant Integration Policy Index 2020“, 2020, https:// www.mipex.eu/lithuania. 82 Migracijos departamentas, „Lengvinamos leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygos Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos piliečiams”, 2019 m. rugpjūčio 21 d., http:// migracija.lrv.lt/lt/naujienos/lengvinamos-leidimu-laikinai-gyventi-isdavimo-salygos-australijos-japonijos-jav-kanados-naujosios-zelandijos-ir-pietu-korejos-pilieciams?fbclid=IwAR1dEdVHrosWzOhIjOtBBO7ZrwVhRiCT0u308wDsGtV4nys2S3IzW3UD2zk. 83 Vidaus reikalų ministerija, „Vyriausybė pritarė VRM siūlymui dėl kvotų nustatymo dirbti atvykstantiems užsieniečiams“, 2019 m. balandžio 10 d., https://vrm.lrv.lt/lt/naujienos/vyriausybe-pritare-vrm-siulymui-del-kvotu-nustatymo-dirbti-atvykstantiems-uzsienieciams. 84 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl 2018–2020 m. veiksmų plano dėl užsieniečių integracijos į visuomenę patvirtinimo. 85 Seimo nutarimas Dėl 2018–2030 metų demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategijos patvirtinimo. 86 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Dėl 2018–2020 m. veiksmų plano dėl užsieniečių integracijos į visuomenę patvirtinimo. 87 Etninių tyrimų institutas, visuomenės nuomonės apklausų rezultatai nuo 2016 iki 2020 m. http:// www.ces.lt/veikla-2/ziniasklaidos-stebesena/visuomenes-nuomones-apklausos/. 88 Solano, Giacomo and Huddleston, Thomas, “Migrant Integration Policy Index 2020”, 2020, https:// www.mipex.eu/lithuania. 89 Norėdami gauti daugiau informacijos, žr.http://www.forintegration.eu/. 90 Seimo kontrolierių įstaiga, „Užsieniečių registracijos centre neužtikrinamos užsienio piliečių teisės“, 2019 m. rugsėjo 19 d., http://www.lrski.lt/naujienos/729-uzsienieci-registracijos-centre-darbuotojai-nemoka-uzsienio-kalb-o-sulaikytos-uzsienieci-seimos-su-mazameciais-vaikais-talpinamos-uz-grot.html.

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS)

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymas, Nr. XIII-2582. Lietuvos statistikos departamentas, 2020 m. rodiklių duomenų bazė, https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/. 93 Council of Europe, ”National minorities: Lithuania should improve legislation, prevent discrimination at school and promote the social inclusion of Roma”, 2019 m. sausio 18 d., https://www.coe. int/en/web/portal/-/national-minorities-lithuania-should-improve-legislation-prevent-discrimination-at-school-and-promote-the-social-inclusion-of-roma. 94 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015–2020 m. veiksmų planas, Nr. ĮV-48, 2015 m. sausio 29 d., https://adsdatabase.ohchr.org/IssueLibrary/LITHUANIA_Action%20Plan%20for%20Roma%20Integration%20into%20the%20Lithuanian%20Society%20 for%202015-2020.pdf. 95 Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto užsakymu atliktos visuomenės nuostatų apklausos 2020 m. rezultatai, 2020 m. spalio 13–23 d., http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2010/02/Visuomen%C4%97s-nuostatos-apklausos-rezultatai-20201.pdf. 96 Labanauskas., L., Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, „Neapykantos nusikaltimų paveiktų bendruomenių kokybinių tyrimų ataskaita“, 2019, https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/ LT_versija/Viesasis_saugumas/Pa%C5%BEeid%C5%BEiam%C5%B3%20bendruomeni%C5%B3%20kokybinio%20tyrimo%20ataskaita.pdf. 97 Lietuvos žydų bendruomenė, „Rekomendacijos dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje, 2018 m.“, 2018, https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2018/03/Rekomendacijos-2018.pdf. 98 LR Kultūros ministerija, „Tautinių mažumų istorija – neatsiejama Lietuvos tapatybės dalis“, 2019 m. spalio 2 d., https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/tautiniu-mazumu-istorija-neatsiejama-lietuvos-tapatybes-dalis. 99 LR Kultūros ministro įsakymas Dėl Tautinių mažumų istorijos Lietuvoje reprezentavimo koncepcijos tvirtinimo, ĮV-610, 2019 m. rugsėjo 26 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e23beaf2e09411e9a85be81119c7a8fa?jfwid=-17n9x5ak73. 100 ALF, „Nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje pandemijos Covid-19 metu: Iššūkiai, pasekmės ir galimybės. Apžvalga“, 2020 m. balandžio 23 d., https://olf.lt/wp-content/uploads/2020/04/Apklausos-apzvalga_siulymai_institucijoms-red.pdf. 101 Frėjutė-Rakauskienė, M., ir kt. „Lietuvos gyventojų grupių socialinė kaita”, Lietuvos socialinių mokslų centras, 2016, https://lstc.lt/download/Socialine_kaita_visas.pdf, p. 85–109. 102 Informacija gauta iš Romų bendruomenės centro ir Lietuvos jaunojo sakalo sąjungos skyriaus „Padėk pritapti“, 2021 m. vasario 23 d. 103 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, „Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija“, 2014, https://www.sac.smm.lt/wp-content/uploads/2016/02/Valstybine-svietimo-strategija-2013-2020_svietstrat.pdf. 104 Violeta Davoliūtė ir Dovilė Budrytė, “Entangled History, History Education, and Affective Communities in Lithuania”. Transitional Justice and the Former Soviet Union: Reviewing the Past, Looking toward the Future, edited by Cynthia M. Horne and Lavinia Stan. Cambridge University Press, 2018, p. 323–344, https://www.lituanistika.lt/content/79652. 105 International Holocaust Remembrance Alliance, “Recommendations for teaching and learning about the Holocaust”, 2019, https://www.holocaustremembrance.com/sites/default/files/inline-files/ IHRA-Recommendations-Teaching-and-Learning-about-Holocaust.pdf. 106 Lietuvos Respublikos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, Nr. XI-147, 2011 m. birželio 21 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ TAIS.402515/asr. 91 92

Darbo grupės veiksmingam atsakui į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą Lietuvoje skatinti 2020–2022 metų veiklos planas, 2020 m. balandžio 23 d., https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Viesasis_saugumas/Darbo%20grup%C4%97s%20veiklos%20planas.pdf. 108 Generalinės prokuratūros „Neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos ikiteisminio tyrimo ikiteisminio tyrimo vykdymo, organizavimo ir valdymo metodinės rekomendacijos“, 2020 m. kovo 31 d., https://www.prokuraturos.lt/data/public/uploads/2020/04/neapykantos_nusikaltimu_tyrimo_metodines_rekomendacijos.pdf. 109 ŽTSI, „Atsakas į neapykantos nusikaltimus: situacijos Lietuvoje apžvalga“, 2017 m. gruodžio 15 d., https://hrmi.lt/wp-content/uploads/2017/12/Atsakas-%C4%AF-neapykantos-nusikaltimus-2017-1.pdf 110 Vidaus reikalų ministerija, „Neapykantos nusikaltimų pažeidžiamų bendruomenių kokybinio tyrimo ataskaita“, 2019, https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Viesasis_saugumas/ Pa%C5%BEeid%C5%BEiam%C5%B3%20bendruomeni%C5%B3%20kokybinio%20tyrimo%20ataskaita. pdf. 111 IRD, Duomenys apie nusikalstamas veikas, padarytas siekiant diskriminuoti ar išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui Lietuvos Respublikoje (forma_motyvai), 2019–2020, https://www.ird.lt/lt/reports/view_item_datasource?id=8928&datasource=55343. 112 Vidaus reikalų ministerija, „Neapykantos nusikaltimų pažeidžiamų bendruomenių kokybinio tyrimo ataskaita“, 2019, https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/Pa%C5%BEeid%C5%BEiam%C5%B3%20bendruomeni%C5%B3%20kokybinio%20tyrimo%20ataskaita.pdf 113 ŽTSI, „Žmogaus teisės Lietuvoje 2018–2019“. 114 Vita Kontvaitė, Diversity Development Group, „Romų tautybės asmenų padėtis 2020“, 2020, http:// www.romuplatforma.lt/wp-content/uploads/2020/07/Rom%C5%B3-pad%C4%97tis-2020_TYRIMO-ATASKAITA_galutin%C4%97.pdf. 115 Vilniaus miesto taryba, Vilniaus romų integracijos į visuomenę 2020–2023 metų programa, Sprendimas nr. 1-609, 2020 m. rugpjūčio 28 d., https://aktai.vilnius.lt/document/30344383. 116 Vita Kontvaitė, Diversity Development Group, „Romų tautybės asmenų padėtis 2020“. 117 The European Foundation of Human Rights, “Draft legislation on national minorities is complete”, efhr.eu, 2020 m. liepos 16 d., https://en.efhr.eu/2020/07/16/draft-legislation-on-national-minorities-is-complete/. 118 LR Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, „Darbo grupė tęsia Tautinių mažumų įstatymo projekto kūrimo darbą“, 2020 m. birželio 12 d., https://tmde.lrv.lt/lt/naujienos/darbo-grupe-tesia-tautiniu-mazumu-istatymo-projekto-kurimo-darba. 119 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, „Posėdžiavo Vyriausybės komisija tautinių mažumų klausimams”, 2020 m. rugsėjo 4 d., https://lrv.lt/lt/naujienos/posedziavo-vyriausybes-komisija-tautiniu-mazumu-klausimams. 120 Baltic News Service, „Vyriausybė teikia Seimui pavasario sesijos darbų programą“, 2021 m. vasario 24 d., https://www.bns.lt/topic/1912/news/63257093/. 121 The European Foundation of Human Rights, “Vilnius City District Court Allows for Original Spelling of Malgorzata”, 20 November 2019, https://en.efhr.eu/2019/11/20/vilnius-city-district-court-allows-for-original-spelling-of-malgorzata/. 122 Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIVP-86, 2020 m. gruodžio 4 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/36f86140361611eb8c97e01ffe050e1c?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=66d3fc98-c3e4-4bd4-9755-ead9dc052f8a. 123 Teisės departamentas, „Dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto”, Nr. XIVP-86, , 2020 m. gruodžio 10 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/8b10eae03ab711eb8c97e01ffe050e1c?jfwid=-lrzsfix2c. 107

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS)

The European Foundation of Human Rights, “Vilnius City District Court Allows for Original Spelling of Malgorzata”, 20 November 2019, https://en.efhr.eu/2019/11/20/vilnius-city-district-court-allows-for-original-spelling-of-malgorzata/. 125 Baltic News Service, „Europos žmogaus teisių fondas mini veiklos dešimtmetį“, 2020 m. gruodžio 4 d., https://sc.bns.lt/view/item/364451. 126 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, „Posėdžiavo Vyriausybės komisija tautinių mažumų klausimams”, 2020 m. rugsėjo 4 d., https://lrv.lt/lt/naujienos/posedziavo-vyriausybes-komisija-tautiniu-mazumu-klausimams.”. 127 NMVA Švietimo politikos analizės skyrius, „Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė“, 2018, http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2019/02/Lietuvos-tautini%C5%B3-ma%C5%BEu m%C5%B3-%C5%A1vietimo-b%C5%ABkl%C4%97s-analiz%C4%97-2018-m.1.pdf. 128 Ten pat. 129 Ten pat. 130 Aida Murauskaitė, „Skirtingų tautybių vaikus mokanti gimnazija: tėvai ir vaikai suprato, kad reikia gerai mokėti lietuvių kalbą“, Lrt.lt, 2021 m. sausio 6 d., https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1310136/skirtingu-tautybiu-vaikus-mokanti-gimnazija-tevai-ir-vaikai-suprato-kad-reikia-geraimoketi-lietuviu-kalba. 131 The European Foundation of Human Rights, „Minority school students found the unified Lithuanian language exam difficult“, efhr.eu, 30 August 2018, https://en.efhr.eu/2018/08/30/minority-school-students-found-the-unified-lithuanian-language-exam-difficult/. 132 Nacionalinė švietimo agentūra, „Dėmesys tautinių mažumų švietimui“, svietimonaujienos.lt, 2019 m. vasario 28 d., https://www.svietimonaujienos.lt/demesys-tautiniu-mazumu-svietimui/. 133 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, „Patvirtinta Tautinių mažumų švietimo komisija“, 2020 m. gruodžio 8 d., https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/patvirtinta-tautiniu-mazumu-svietimo-komisija. 134 100.9 Ratifikuoti Vaiko teisių konvencijos neprivalomą protokolą dėl bendravimo tvarkos (Andora) (Ispanija); 100.10 Apsvarstykite galimybę ratifikuoti Vaiko teisių konvencijos neprivalomą protokolą dėl bendravimo tvarkos (Albanija). 135 United Nations, Treaty Collection, https://treaties.un.org/Pages/ViewDetails.aspx?src=treaty&mtdsg_no=IV-11-d&chapter=4&lang=en. 136 Council of Europe, Protocol No. 12 to the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, 4th of November, 2000, https://www.coe.int/en/web/conventions/full-list/-/ conventions/rms/0900001680080622. 137 Council of Europe, Convention on preventing and combating violence against women and domestic violence, 11 May 2011, https://rm.coe.int/168008482e. 138 100.42 Sustiprinti vaiko teisių apsaugos priemones, be kita ko, paspartinant pataisyto įstatymo dėl vaiko teisių apsaugos pagrindų projekto priėmimą (Gruzija). 139 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymas, Nr. XIII-643, 2017 m. rugsėjo 28 d., https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=5a6c9100adc011e79d87b6f526384a70. 140 ŽTSI, „Aukščiausiasis Teismas: „Gintarinės širdies“ byla bus nagrinėjama iš naujo“, 2016 m. gruodžio 7 d., http://hrmi.lt/kuo-svarbus-lat-sprendimas-gintarines-sirdies-byloje/. 141 Žr., pavyzdžiui, galutinį Apeliacinės instancijos teismo sprendimą 2019 m: https://eteismai.lt/ byla/40069603134317/e2A-221-803/2019. 142 100.43 Toliau atkreipkite ypatingą dėmesį į jaunimo dalyvavimo visuomenės sprendimų priėmimo procese problemą (Rumunija). 124

Jaunimo reikalų departamentas, https://jrd.lt/jrt. Savivaldybėse jaunimo reikalų tarybos, https://jrd.lt/jaunimo-politika/savivaldybese/jaunimo-reikalu-tarybos. 145 Dilytė, Asta ir Lazutka, Romas, „Jaunimo dalyvavimas politikoje: Lietuvos atvejis“, Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 14, 2017, p. 89–101, https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/10418 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/10418/8372. 146 Pranešimo autoriai 2021 m. vasario 11–13 d. atliko interviu su Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos Panevėžio skyriaus ir Tolerantiško jaunimo asociacijos Vakarų atstovais. 147 Global Alliance of National Human Rights Institutions, Chart of the status of national institutions, 20 January 2021, https://nhri.ohchr.org/EN/AboutUs/GANHRIAccreditation/Documents/Status%20 Accreditation%20Chart%20as%20of%2020%2001%202021.pdf. 148 100.34 toliau remti Vaiko teisių ombudsmeno tarnybą (Gruzija); Sustiprinti savo paramą Vaiko teisių ombudsmeno tarnybai (Rytų Timoras). 149 LR Seimas, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas Nr. VIII-1708, 2000 m. gegužės 25 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/TAIS.103388. 150 100.41 Dėti visas pastangas, kad vaiko teisių apsauga būtų veiksmingesnė (Tadžikistanas). 151 Aukščiausioji audito institucija, „Raštas“, 2017 m. vasario 20 d., https://www.vkontrole.lt/aktualiju_failai/files/Del_vaiko_teisiu_apsaugos_sistemos.pdf. 152 Aukščiausioji audito institucija, „Darbo planas 2020“, 2020 m. gruodžio 23 d., https://www.vkontrole.lt/dokumentai/2020_veiklos_planas/VK_2020_veiklos_planas.pdf. 153 100.119 parengti ir įgyvendinti integruotas strategijas, skirtas užkirsti kelią prievartai prieš vaikus, jaunimo savižudybėms ir nepageidaujamam mergaičių ir jaunimo nėštumui (Kosta Rika); 100.140 Užtikrinti, kad psichikos sveikatos problemų turintys jaunuoliai galėtų naudotis aukščiausio lygio profesionaliomis konsultacijomis ir gydymo metodais, ir skatinti palankias sąlygas pelno nesiekiančioms organizacijoms, dirbančioms psichikos sveikatos klausimais, susijusiais su jaunimu ir vaikais (Portugalija). 154 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Nr. I-1234, 1996 m. kovo 14 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.26397/asr 155 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl Nacionalinio savižudybių prevencijos veiksmų 2020–2024 metų plano patvirtinimo, Nr. V-2008, 2020 m. rugsėjo 9 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/ legalAct/lt/TAD/25d91842f28811eab72ddb4a109da1b5. 156 World Health Organisation, Global Health Observatory data repository, Suicide rate estimates, age-standardized estimates by country, 17 July 2018, https://apps.who.int/gho/data/node.main. MHSUICIDEASDR?lang=en. 157 EUROSTAT, the crude death rate from suicide and intentional self-harm per 100 000 people, by age group, https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tps00202/default/table?lang=en. 158 Pranešimo autoriai 2021 m. vasario 11–13 d. interviu su Tolerantiško jaunimo asociacijos vakarinio skyriaus atstovais. 159 Eglė Kuktoraitė, „90 proc. LGL apklausoje dalyvavusių LGBT* moksleivių baigę mokyklą ketina emigruoti“, LGL, 2020 m. gegužės 16 d., https://www.lgl.lt/naujienos/90-proc-lgl-apklausoje-dalyvavusiu-lgbt-moksleiviu-baige-mokykla-ketina-emigruoti/. 160 Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas Nr. XIIP-1591, 2014 m. kovo 13 d., https://e-seimas.lrs. lt/portal/legalAct/lt/TAP/769d2a52aab911e3840c893be7eb3526?positionInSearchResults=3&searchM odelUUID=f6814dd6-e08d-4825-a2ed-ffe4e3ef2447. 161 Laima Vaigė, „Teisė ne į abortą, o į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui“, lrt.lt, 2020 m. lapkričio 20 d., https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1280324/laima-vaige-teise-ne-i-aborta-o-i-pagarbaprivaciam-ir-seimos-gyvenimui. 162 Lietuvos žmogaus teisių centras, „Abortų draudimas – ir vėl Seimo darbotvarkėje“, manoteises.lt, 2017 m. balandžio 5 d., https://manoteises.lt/straipsnis/abortu-draudimas-ir-vel-seimo-darbotvarkeje/. 143 144

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS)

Jurgita Lieponė, „Karantino apribojimai sukėlė klausimų dėl aborto galimybių: ką daryti neplanuotai pastojusioms moterims?“, 15min.lt, 2020 m. balandžio 15 d., https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/seima/karantino-apribojimai-sukele-klausimu-del-aborto-galimybiu-ka-daryti-neplanuotai-pastojusioms-moterims-1026-1304178. 164 Aukščiausioji audito institucija, „Valstybės audito ataskaita“, Nr. VA-8, 2019 m. gruodžio 2 d., https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=4039 p. 9. 165 Higienos institutas, Visuomenės sveikatos technologijų centras, „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas 2016 m. rodiklių suvestinė-ataskaita“, 2016, https://www.hi.lt/uploads/pdf/ padaliniai/GYVENSENA/2016%20m.%20Mokyklinio%20amziaus%20vaiku%20gyvensenos%20suvestine-ataskaita.pdf. 166 Sukys, Saulius, et al., “Subjective Health Literacy among School-Aged Children: First Evidence from Lithuania”. International Journal of Environmental Research and Public Health, 16(18), p. 3397, https:// www.mdpi.com/1660-4601/16/18/3397 167 100.40 toliau vykdyti savo įsipareigojimą užtikrinti visišką vaiko, ypač žmonių su negalia, teisių gerbimą ir garantuoti, kad visi šių teisių pažeidimai, ypač įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir netinkamo elgesio, būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn (Portugalija); 100.97 apsaugoti asmenis, ypač moteris ir vaikus, nuo smurto, išnaudojimo ir prievartos (Irano Islamo Respublika); 100.113 Užtikrinti, kad būtų ištirti visi įtarimai dėl prievartos ir smurto prieš vaikus ir kad įtariami kaltininkai būtų veiksmingai patraukti baudžiamojon atsakomybėn (Turkija); 100.120 Sustiprinti pastangas įgyvendinti visas smurto prieš vaikus formų prevencijos ir kovos su ja priemones, ypač institucijose (Juodkalnija). 168 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Vaiko teisių gynėjai: Lietuvoje smurtas prieš vaikus paplitęs labiau, nei rodo oficialūs skaičiai“, 2020 m. spalio 19 d., https://vaikoteises.lt/naujienos/naujienos/vaiko-teisiu-gynejai-lietuvoje-smurtas-pries-vaikus-paplites-labiau-nei-rodo-oficialus-skaiciai.html. 169 Delfi.lt, „Pandemijos rezultatai: daugiau nerimastingų asmenybių ir smurto artimoje aplinkoje aukų“, 2020 m. spalio 1 d., https://www.delfi.lt/projektai/ko-ismokome-is-covid-19/pandemijos-rezultatai-daugiau-nerimastingu-asmenybiu-ir-smurto-artimoje-aplinkoje-auku.d?id=85501177. 170 Diena.lt, „COVID-19 įsibėgėjo: ar Lietuva pasiruošusi naujai smurto bangai?“, 2020 m. lapkričio 12 d., https://www.diena.lt/naujienos/sveikata/psichologija/covid-19-isibegejo-ar-lietuva-pasiruosusi-naujai-smurto-bangai-995869. 171 Jolanta Vaitiekūnienė, „Laikas užkirsti kelią viduramžius primenančiam homoseksualių vaikų „gydymui“, LGL, 2018 m. spalio 23 d., https://www.lgl.lt/naujienos/jolanta-vaitiekuniene-laikas-uzkirsti-kelia-viduramzius-primenanciam-homoseksualiu-vaiku-gydymui/. 172 Saulius Chadasevičius, „Vilniuje už rankų gatvėje susikibusių gėjų užsieniečių porai – homofobo smūgis“, 15min.lt, 2018 m. spalio 9 d., https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/ vilniuje-uz-ranku-gatveje-susikibusiu-geju-uzsienieciu-porai-homofobo-smugis-59-1042016. 173 Judgment on the merits delivered by a Chamber “Beizaras and Levickas v. Lithuania“, No. 41288/15, ECHR 2020, https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22appno%22:[%2241288/15%22]}. 174 Seimo kontrolieriaus įstaiga, „Atlikęs tyrimą dėl pagalbos užtikrinimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims Seimo kontrolierius ragina ratifikuoti Stambulo konvenciją“, 2021 m. sausio 21 d., https://www.lrski.lt/naujienos/atlikes-tyrima-del-pagalbos-uztikrinimo-smurta-artimoje-aplinkoje-patyrusiems-asmenims-seimo-kontrolierius-ragina-ratifikuoti-stambulo-konvencija/. 175 100.114 Priimti teisės aktus, aiškiai uždraudžiančius fizines bausmes už vaikus, taip pat ir namuose, ir apsvarstyti informuotumo didinimo veiklą, siekiant padidinti visuomenės žinias šiuo klausimu (Estija); 100.115 imtis papildomų priemonių apsaugoti vaikus nuo fizinių bausmių ir seksualinių nusikaltimų (Kirgizija); 100.116 Parengti priemones, skirtas užkirsti kelią prievartai prieš vaikus ir fizines bausmes, įskaitant teisės aktų dėl vaikų teisių projekto priėmimą (Jungtinės Amerikos Valstijos); 100.117 drausti bet kokio pobūdžio smurtą prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes, ir numatyti priemones jo draudimui 163

įgyvendinti (Švedija); 100.118. Griežtinti teisės aktus, kad būtų kriminalizuotos visos fizinės vaikų bausmės bet kokiomis aplinkybėmis (Čilė). 176 Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 6, 10, 49, 56, 57 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2-1 straipsniu įstatymas, 2017 m. vasario 1 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/7d592952f37411e6be918a531b2126ab. 177 100.121 tęsti savo darbą užkirsti kelią visiems prekybos žmonėmis atvejams (Maldyvai); 100.122 toliau tobulinti tyrėjų, prokurorų ir teisėjų mokymą ir specializaciją kovojant su prekybos žmonėmis nusikaltimais, taip pat daugiausia dėmesio skiriant moterims ir vaikams (Estija); 100.123 Didinti NVO finansavimą, kad būtų teikiama tvari prekybos žmonėmis aukų priežiūra (Jungtinės Amerikos Valstijos). 178 Vidaus reikalų ministro įsakymas Dėl Kovos su prekyba žmonėmis 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtinimo, Nr. 1V-598, 2016 m. rugpjūčio 29 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ f485a9d06e2311e6a421ea2bde782b94?jfwid=gvy9zj3we. 179 Vidaus reikalų ministro įsakymas Dėl Kovos su prekyba žmonėmis 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtinimo, Nr. 1V-577, 2020 m. birželio 12 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/ TAD/66466882ace511ea8aadde924aa85003?jfwid=mmceoqyd9 180 Vidaus reikalų ministerija, „2019 metų kovos su prekyba žmonėmis situacijos Lietuvoje apžvalga“, 2020, https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Viesasis_saugumas/Prekyba_ zmonemis/2019%20m_%20apzvalga.pdf. 181 Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos 2019 m. veiklos ataskaita, 2020, https://vrm. lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Viesasis_saugumas/Prekyba_zmonemis/2020%20 03%2024_koordinavimo%20komisijos%202019%20m_%20ataskaita_Sonata%20Mickute_LP%2B.pdf. 182 Lietuvos teismai, „Prekyba žmonėmis: keičiasi prekiautojų žmonėmis tikslai ir metodai“, 2020 m. spalio 16 d., https://www.teismai.lt/lt/naujienos/teismu-sistemos-naujienos/prekyba-zmonemis-keiciasi-prekiautoju-zmonemis-tikslai-ir-metodai/8065. 183 Vidaus reikalų ministerija ir Kurk Lietuva, „Kova su prekyba žmonėmis: sistemos stiprinimas“, 2017, http://kurklt.lt/projektai/kovos-su-prekyba-zmonemis-sistemos-stiprinimas/. 184 100.159 Toliau stiprinti visapusiškas švietimo iniciatyvas, skirtas migrantams, etninėms mažumoms, moterims ir vaikams, ypač iš romų bendruomenių (Venesuelos Bolivaro Respublika). 185 Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas Dėl Vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 2017–2022 metų veiksmų plano patvirtinimo, Nr. V-527, 2017 m. birželio 27 d., https://e-seimas.lrs.lt/ portal/legalAct/lt/TAD/aad10e305 c3c11e7a53b83ca0142260e/asr 186 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Dėl Nediskriminavimo skatinimo 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtinimo, Nr. A1-250, 2017 m. balandžio 15 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/0e515fe03b3c11e79f4996496b137f39/asr. 187 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015–2020 m. veiksmų planas, Nr. ĮV-48, 2015 m. sausio 29 d., https://adsdatabase.ohchr.org/IssueLibrary/LITHUANIA_Action%20Plan%20for%20Roma%20Integration%20into%20the%20Lithuanian%20Society%20 for%202015-2020.pdf. 188 Petrušauskaitė, V., „Romų vaikai švietimo sistemoje: Vilniaus ir Ukmergės savivaldybių atvejai“, Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2012, https://lygybe.lt/data/public/uploads/2016/02/romu-vaikai-svietimo-sistemoje_vilniaus-ir-ukmerges-savivaldybiu-atvejai.pdf, p. 35. 189 Pranešimo autoriai 2021 m. vasario 11–13 d. atliko interviu su Lietuvos jaunųjų sakalų sąjungos atstovais, dirbdami su programa „Padėkite prisitaikyti“. 190 Vilniaus (Kirtimų) romų taboro bendruomenės integracijos į visuomenę 2016–2019 metų programa, Nr. 1-410, 2016 m. balandžio 14 d., http://www.romuplatforma.lt/wp-content/uploads/2017/0 2/2016%E2%80%932019-METU-PROGRAMA.pdf.

JUNGTINIŲ TAUTŲ ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBOS VISUOTINĖ PERIODINĖ PERŽIŪRA (TREČIAS CIKLAS)

Giedrius Vitkauskas, „Vilniaus taboras griaunamas, tačiau problemos nedingsta: lietuviai nenori romų kaimynystės, o narkotikų verslas plečiasi“, Lrt.lt, 2020 m. gegužės 9 d., https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1176779/vilniaus-taboras-griaunamas-taciau-problemos-nedingsta-lietuviai-nenori-romu-kaimynystes-o-narkotiku-verslas-pleciasi 192 Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo, Nr. V-941, 2016 m. spalio 25 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/285853b09aee11e68adcda1bb2f432d1?jfwid=-l5uh8vn42. 193 Mindaugas Jackevičius „Telšiuose mokytoja per pamokas pasakoja apie gėjų kanibalizmą ir seksą“, Delfi.lt, 2017 m. balandžio 27 d., https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/telsiuose-mokytoja-per-pamokas-pasakoja-apie-geju-kanibalizma-ir-seksa.d?id=74479638. 194 Artūras Rudomanskis, „Artūras Rudomanskis: Lietuva – diskredituotų idėjų sąvartynas? Prokuratūrai tai nė motais“, 15min.lt, 2017 m. birželio 2 d., https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/ arturas-rudomanskis-lietuva-diskredituotu-ideju-savartynas-prokuraturai-tai-ne-motais-18-806564?fbclid=IwAR3-hRTyCfVp34KzXKHIQI2t5g_8KZBSqn4vl4MfKPGQkJ29q73drHXVzDw. 195 Alfa.lt, „Skandalą sukėlusi Telšių tikybos mokytoja lieka dirbti, bet homoseksualų temos svarsto nebeliesti“, 2017 m. birželio 16 d., https://www.alfa.lt/straipsnis/50185354/skandala-sukelusi-telsiu-tikybos-mokytoja-lieka-dirbti-bet-homoseksualu-temos-svarsto-nebeliesti. 196 Pranešimo autoriai 2021 m. vasario 11–13 dienomis atliko interviu su Telšių tėvų organizacijos „Telšių motinų klubas“ atstovais ir su Telšiuose gyvenančio Tolerantiško jaunimo asociacijos nariu. 197 Giedrė Čiužaitė, „Nupasakojo neįgalius vaikus auginančių tėvų patirtį: kenčia ne dėl negalios, o dėl valstybės požiūrio“, Lrt.lt, 2019 m. kovo 8 d., https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/704867/nupasakojo-neigalius-vaikus-auginanciu-tevu-patirti-kencia-ne-del-negalios-o-del-valstybes-poziurio. 198 LR Vyriausybės nutarimas Dėl Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2020 metų programos patvirtinimo, Nr. 1408, 2012 m. lapkričio 21 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/ TAD/TAIS.437985/asr. 199 Aurelija Babinskienė, „100 tūkstančių neįgaliųjų nedirba. Kaip spręsti šią problemą?“, Biciulyste.lt, 2019 m. balandžio 4 d., https://www.biciulyste.lt/lt/integracijos-keliu/1718-100-tukstanciu-neigaliuju-nedirba-kaip-spresti-sia-problema. 200 LR Vyriausybės nutarimas Dėl Nepilnamečių justicijos 2009–2013 metų programos patvirtinimo, Nr. 1070, 2009 rugsėjo 2 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.352381?jfwid=q86m1vpwm. 201 IRD prie Vidaus reikalų ministerijos, duomenys apie nusikalstamas veikas, padarytas Lietuvos Respublikoje 2020 sausis – 2020 gruodis, https://www.ird.lt/lt/reports/view_item_datasource?id=8997&datasource=56625. 202 Acus, Arūnas, Kraniauskas, Liutauras, „Lietuvos nepilnamečių justicijos reformos ir nepilnamečių nusikalstamumo dinamika Klaipėdoje 1995–2019 M“, TILTAI, 2019, 2, p. 123–146. http://journals.ku.lt/ index.php/tiltai/article/download/2070/pdf (p. 134-136). 203 Ten pat, p. 129. 204 Švietimo, sporto ir mokslo ministerija, Pristatymas apie socializacijos centrus, 2020 m. birželio 8 d., https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/Socializacijos%20centras_2020-06-08.pdf. 205 Eglė Kviesulaitienė, „Paauglius įstatymai baudžia švelniau“, Vilkaviškio laikraštis Santaka, 2017 m. balandžio 10 d., https://www.santaka.info/?sidx=43638. 191