Mb 2002 11is

Lietuvos muzikø sà jungos CD kolekcija "Muzika visiems"

www.muzikosbarai.lt

2002 LAPKRITIS Vyriausioji redaktorë Audronë NEKROÐIENË Vyr. redaktorës pavaduotuoja Lina NAVICKAITË Redaktoriai Rimtautas GARNELIS, Eglë ÈERNIAUSKAITË

barai

2002 LAPKRITIS NR.11 (298)

Lietuvos muzikø sàjungos leidinys, leidþiamas nuo 1931m.

Redakcinë taryba: R.Þigaitis (vadovas), V.Gerulaitis, G.Kuprevièius, L.Navickaitë, M.Urbaitis, Þ.Ramoðkaitë, A.Nekroðienë Dailininkas Arvydas NEKROÐIUS

Virðelyje Michailo Raðkovskio nuotr.

Gedimino pr. 32 - 2, 2001 Vilnius Telefonai: 62 30 43, 212 16 15, 63 62 30. Faksas: 2120302 Elektroninis paðtas: zurnalas@muzikosbarai.lt, lina@muzikosbarai.lt SL 203A. OFSETINË SPAUDA. 8 SP. L. SPAUSDINO PETRO KALIBATO ÁI "PETRO OFSETAS", ÞALGIRIO G. 90, VILNIUS. UÞS. NR.296. TIRAÞAS 2000 EGZ. INDEKSAS 5216.

ISSN 1392-4966

Turinys A. Þigaitytë Kodël “iðkilmingai uþbaigiama” tradicija...

1 p.

D.Adamkevièiûtë Kai teatras neatsiejamas nuo gyvenimo 3 p.

T.Bakuèionis Pokalbis su prof. S.Sondeckiu apie vasaros ávykius...

8 p.

G.Gabnytë P.Badura-Skoda amþiø sandûroje 9 p. Þ.Ramoðkaitë Pokalbis su P.Badura-Skoda 8 p.

T.Bakuèionis Kamerinës muzikos sezonas 12 p.

T.Bakuèionis Maskvos kamerinis choras...

13 p. Þ.Ramoðkaitë Europos kamerinis orkestras 13 p.

T.Bakuèionis Ðeðios J.S.Bacho sonatos 14 p. Þ.Ramoðkaitë Scenoje – áþymus pianistas ir jaunas dirigentas 15 p.

E.Uþkurelytë Just.Marcinkevièiaus vakaras “Alma mater musicalis” 15 p.

G.Kaukaitë Sëkmës, Ligita 16 p.

R.Jonuðkienë Aukðtaitijoje skambëjo vargonai 17 p.

A.Pister Keli dvyliktosios “Gaidos” ðtrichai 18 p.

J.Janulytë “Gaidos” tekstai ir kontekstai 20 p.

V.Apanavièienë Þemaièiø tvirtybë 24 p.

D.Petrauskaitë Laikrodininkas ir... Dono kazokas 27 p.

K.Grybauskas St.Vainiûnas – lietuviø pianizmo mokyklos kûrëjas 32 p.

Panorama 34 – 37 p.

R.Zubovas Naujosios muzikos paradoksai 38 p. Ð.Nakas Kelionë be kelio, nes veidrodis be atspindþio 42 p.

V.Janatjeva Vienintelë tikroji muzika 44 p.

A.Juozauskaitë Operos sala – Bornholmas, 2002 47 p.

L.Jonuðienë Kà suviliojo Liucernos gundymai?

50 p.

A.Ruzgaitë Þymiausi XX a. choreografai: Agnesë de Mille 54 p.

A.Ruzgaitë Neeiliniai baleto spektakliai 56 p.

K.Rupeikaitë “Dainavimas man teikë vien dþiaugsmà” 57 p.

J.Finkelðteinas Virtuozas, gimæs dþentelmeno þvaigþdei ðvieèiant 60 p.

Muzikø sàjungoje 62 p.

Kryþiaþodis 64 p.

Kaina 5 Lt

FRITZAS KREISLERIS

60 p.

Redaktorës þodis

Ko­dël “ið­kil­min­ gai uþ­bai­gia­ma” tra­di­ci­ja, ar­ba Liûd­nas at­si­svei­ki­ni­mas su “Tra­via­ta” Aud­ro­në ÞI­GAI­TY­TË-NE­KRO­ÐIE­NË

Ð

iø, 2002-øjø gruo­dþio 31-àjà - die­nà, kai tu­rë­tu­me mi­në­ti dar tik (ar jau) 82 mû­sø na­cio­na­li­nës (lie­tu­við­kos!) pro­fe­si­nës ope­ros gim­ta­die­ná, nau­ju ke­liu pa­su­kæs te­at­ras (“Lie­tu­vos þi­ nios”) ið­kil­min­gai uþ­baigs (www.om­ni.lt) dau­giau kaip að­tuo­nis de­ðimt­me­èius tru­ ku­sià nau­ja­me­ti­nës “Tra­via­tos” tra­di­ci­jà ðven­ti­niu kon­cer­tu “Ið­kil­min­gas, grakð­tus ir þais­min­gas”. Ási­vaiz­duo­ki­me.

Dël Ge­di­mi­no pros­pekto re­mon­to re­tai be­uþ­suk­da­mi á Ar­ki­ka­ted­ros aikð­tæ, bai­ gus vi­sus sta­ty­bos dar­bus, vie­toj se­no­sios var­pi­nës pa­ma­to­me ið­kil­min­gai ati­da­ro­ mà... pa­sta­tà, gal­bût pa­na­ðø á ið­ki­lu­sá prie Vil­niaus pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to, stik­li­ná tar­si ak­va­riu­mas, mo­der­niai áreng­tà. Vis­ kas kaip bu­væ: aukð­tis nau­ja­jam sta­ti­niui ne­truk­do tap­ti ar­chi­tek­tû­ri­niu Vil­niaus ak­ cen­tu-sim­bo­liu, o funk­ci­jos, ið­ra­din­giems, mo­der­niai màs­tan­tiems ver­sli­nin­kams su­

Vio­le­ta - Ade­lë Ga­lau­nie­në.

Scena ið pirmojo “Traviatos” spektaklio (1920 12 31, Kaunas)

ta­rus su me­ni­nin­kais ar­chi­tek­tais, ge­ro­kai ið­si­plë­të - èia ne tik vi­sai Lie­tu­vai va­lan­das skai­èiuo­jan­tis, vi­sa­da vei­kian­tis laik­ro­dis ir de­ko­ra­ty­vi­niai var­pai, bet ir pre­ky­bos cen­tras, ir pra­ban­gus res­to­ra­nas pa­si­tu­ rin­tiems Vil­niaus pi­lie­èiams, ir lif­tas, ir ap­þval­gos aikð­te­lë bei lab­da­ros val­gyk­la am­þi­niems pra­ei­ties nos­tal­gi­kams pen­si­ nin­kams, ku­rio­je jie ga­lës pa­val­gy­ti pie­tus tik uþ vie­nà li­tà...

O vi­siems pa­sta­to dar­buo­to­jams ir Die­ vas ar­èiau, juk ða­lia Ar­ki­ka­ted­ra. Tau­ru, gra­þu, pa­to­gu.

Koks tas nau­ja­sis pa­sta­tas pui­kus ir funk­cio­na­lus ir ko­kia ta bu­vu­si var­pi­në pa­se­nu­si (re­a­liai ir mo­ra­liai), fan­ta­zuo­ti ga­lë­tu­me il­gai.

Lai­mei, tai tik fan­ta­zi­ja. Nes ar­chi­tek­ tû­ros pa­min­klus Lie­tu­vo­je sau­go. Ir ne tik ávai­rios ko­mi­si­jos - gra­þiu vi­suo­me­ni­niu pa­min­klosau­gos pa­vyz­dþiu ga­lë­tø bû­ti ir be­veik prieð de­ðim­tá me­tø më­gin­tas re­ konst­ruo­ti Til­to gat­vës 6-asis na­mas... Ðio ir ki­tø na­mø èer­pi­niø sto­gø kas­ ka­das, uþ­si­bai­gian­èias baþ­ny­èios si­lu­e­tu, pie­ðë Mstis­la­vas Do­bu­þins­kis, rit­mi­niais,

Muzikos barai /1

ne­pa­kar­to­ja­mais san­ty­kiais ne vie­na­me pa­veiks­le þa­vë­jo­si Alo­y­zas Sta­siu­le­vi­èius.

Uni­ka­lûs rit­mi­niai bei spal­vi­niai sà­skam­ biø de­ri­niai, ðios vie­tos se­na­mies­èio dva­sia vi­suo­me­nës ður­mu­lio, pro­tes­to dë­ka bu­vo ið­sau­go­ti.

Ir sma­gu, kai uþ­ver­da dis­ku­si­ja, kaip uþ­pil­dy­ti ko­kià nuo se­no li­ku­sià tuð­èià erd­væ ar ka­ro me­tais su­nai­kin­tà se­na­mies­ èio seg­ men­ tà. Ar de­ rës, ar ne­ uþ­ goð, ar ne­su­nai­kins erd­viø in­ty­mu­mo nau­ja­sis sta­ti­nys, ar ap­skri­tai jis toj vie­toj funk­cio­ na­liai ga­li­mas?

Bû­na kar­tais ir taip, kad au­ten­tið­kà nuo­ða­lios se­na­mies­èio gat­ve­lës grin­di­ná uþ­lie­ja as­fal­tas.

O kaip dël dva­si­niø pa­min­klø?

To­kiu lai­kau mû­sø pro­fe­si­nës ope­ros gi­mi­mà.

“Ið­kil­min­gas tra­di­ci­jos uþ­bai­gi­mas” - to­kiais þo­dþiais pa­nie­kin­ta vie­nin­te­lë lie­tu­við­kos ope­ros tra­di­ci­ja se­nuo­sius me­ tus pa­ly­dë­ti su G.Ver­di ope­ra “Tra­via­ta”.

Il­ga­me­tis jos ro­dy­mas ávar­dy­tas ru­ti­na ir ras­ta “ne­ru­ti­nið­ka” ið­ei­tis: praðmat­nus kon­cer­tas, “ku­ria­me tik­rai bus ir Pa­kel­ki­me tau­ræ links­my­biø!” Su­prask - ele­men­tai bus ið­lai­ky­ti (tar­si laik­ro­dis ant fa­sa­do mû­sø fan­ta­zi­jos sta­ti­ny­je...)

Tai­gi tai, ko dar ne­drás­ta­me ási­vaiz­duo­ ti vyks­tant su ar­chi­tek­tû­ros pa­min­klais, vyks­ta su dva­si­niais.

Nau­jø­jø ið­va­ka­rë­se “Tra­via­ta” skam­ bë­jo ir oku­pa­ci­jø, ir ka­ro me­tais. Nei ðal­ tis sa­lë­je, nei ki­tos ka­ro me­tø pro­ble­mos ne­nu­trau­kë tra­di­ci­jos, ið­ei­tis at­si­ras­da­vo: “Tra­via­ta” skam­bë­jo að­tuo­nias­de­ðimt vie­ne­rius me­tus! Net ta­ry­bi­niø me­tø val­ di­nin­ki­ja ne­drá­so nu­trauk­ti ðios tra­di­ci­jos.

Nors ga­li­ma bu­vo su­for­mu­luo­ti vi­saip: “Kiek ga­li ta­ry­bi­niai þmo­nës me­tø me­tus þiû­rë­ti sno­bø pa­mëg­tà amo­ra­lios kur­ti­za­ nës mei­lës is­to­ri­jà, jau ta­pu­sià ba­na­lia ir vir­tu­sià ru­ti­na?” Ir vie­toj “Tra­via­tos” bû­tø skam­bë­jæ dar­bo liau­dies lai­më­ji­mams skir­ ti nau­ja­me­ti­niai kon­cer­tai.

Bet ðito ne­bu­vo!

Ka­þin ar daug pa­sau­ly­je te­at­rø, gi­mu­ siø Nau­jø­jø ið­va­ka­rë­se? O dar ma­þiau jø gi­më taip kaip mû­sið­kis - su sa­vais, ið na­ mø at­si­veþ­tais kos­tiu­mais ir rek­vi­zi­tu. Jau le­gen­do­mis api­pin­tas pa­sa­ko­ji­mas, kaip pir­mo­ji mû­sø Vio­le­ta Ade­lë Ga­lau­nie­në pa­ta­ly­næ ope­ros fi­na­lui ve­þë­si ið na­mø.

Ir anaip­tol ne dël mu­zi­kos ar siu­þe­to sa­vy­biø, juo la­biau ne dël ðam­pa­no tau­rës pa­kë­li­mo pir­ma­ja­me veiks­me að­tuo­nio­lik­ to­ji Giu­sep­pe’s Ver­di “Tra­via­ta” ta­po lie­ tu­viø ope­ros ta­lis­ma­nu. Tie­siog bû­tent jà, “Tra­via­tà”, sta­ty­ti bu­vo pa­pras­èiau­sia - ir dai­ni­nin­kø, ir cho­ro, or­kest­ro þmo­niø pa­ ka­ko, o ir par­ti­jos ne­bu­vo per sun­kios nei so­lis­tams, nei ko­lek­ty­vams. Pa­pras­èiau nei ko­kiai epi­nei ope­rai bu­vo ir kos­tiu­mus

Muzikos barai /2

ið nuo­sa­vø gar­de­ro­bø pa­rink­ti.

O su­reikð­mi­no “Tra­via­tà” su­vo­ki­mas, kad ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je gims­ta sa­vas, lie­tu­viðkas pro­fe­sio­na­lus ope­ros te­at­ras!

Gal to­dël apie Vals­ty­bës ope­rà (o bû­ tent jos biog­ra­fi­jà tæ­sia ðian­die­ni­nis Lie­tu­ vos na­cio­na­li­nis ope­ros ir ba­le­to te­at­ras) dar ir ðian­dien sklin­da ide­a­liz­mo skli­di­ni pa­sa­ko­ji­mai, kad ðia­me te­at­re sta­ty­ti spek­tak­liai ne prað­mat­nu­mu pa­si­þy­më­jo - emo­ci­nis tik­ru­mas, spek­tak­liuo­se da­ly­ vau­jan­èiø­jø ta­len­tas (so­lis­tø, di­ri­gen­tø, re­þi­sie­riø, sce­nog­ra­fø) kû­rë tik­rà me­no ðven­to­væ.

Tai­gi “Tra­via­tos” prem­je­ra lie­tu­viø kal­ba ávy­ko Kau­ne 1920 m. gruo­dþio 31 d.

Spek­tak­lá di­ri­ga­vo Juo­zas Tal­lat-Kelp­ða, dai­na­vo Ade­lë Ne­za­by­taus­kai­të-Ga­lau­nie­ në (Vio­le­ta), Kip­ras Pet­raus­kas (Al­fre­das), An­ta­nas So­dei­ka (Þer­mo­nas).

Ta kar­ta áro­dë, kad ið ryþ­to, ti­kë­ji­mo, mei­lës ir en­tu­ziaz­mo ga­li at­si­ras­ti ope­ra, ba­le­tas, te­at­ras. Ga­li at­gim­ti Vals­ty­bë.

Taip, tie­sa, pas­ta­rà­já de­ðimt­me­tá “Tra­ via­ta” ro­do­ma ap­gai­lë­ti­nai var­ga­na. Ir, pa­sak Al­gi­man­to Ka­li­naus­ko (pra­ei­ty­je di­ri­ga­vu­sio ne vie­nà spek­tak­lá, ben­dra­dar­ bia­vu­sio su te­at­ru), lie­tu­viø ope­ros tra­di­ci­ jà puo­se­lë­jan­èià sim­bo­li­kà spek­tak­lis pra­ra­ do dar tuo­met, kai bu­vo pa­sta­ty­tas ita­lø, o ne lie­tu­viø kal­ba. Tai­gi ir nau­ja­me­ti­ná va­ ka­rà abe­jin­gai ro­do­mas spek­tak­lis ið tie­sø vir­to iner­ci­ja, ru­ti­na. Bet ar ne pa­ties te­at­ro ne­rû­pes­tin­gu­mo sà­skai­ta? Juk pri­si­min­ki­ me - “Tra­via­ta” la­bai leng­vai pa­sta­to­mas spek­tak­lis! Ir at­nau­ji­na­mas, puo­se­lë­jant tra­di­ci­jà, ga­li bû­ti ko­ne kas­met! (Bet ar ið ða­lies ga­li mo­ky­ti pro­fe­sio­na­lus efek­ty­ vaus dar­bo?) Ði si­tu­a­ci­ja la­bai pri­me­na sce­na­ri­jø, kai nu­gy­ven­ta ga­myk­la pri­va­ti­zuo­ja­ma uþ gra­ðius ir vie­toj jos ið­ky­la nau­jas UAB. Ðiais me­tais Nau­jø­jø me­tø ið­va­ka­rës - ko­ mer­cið­kiau­sias te­at­ro lai­kas - par­duo­tas ope­rø, ba­le­tø ir ope­re­èiø frag­men­tams, ki­tais - gal ro­dys kla­si­kos me­ta­mor­fo­zes ar mu­ta­ci­jas. Koks skir­tu­mas? Bi­lie­tai vis tiek bus per­ka­mi.

Pa­si­rink­tas pa­pras­èiau­sias ke­lias - tra­ di­ci­nis spek­tak­lis pa­keis­tas kon­cer­tu. Na, ir kas, kad tai tik kon­cer­tas, o kon­cer­tø yra daug. Kiek jø tà va­ka­rà bus Vil­niu­je?!. O vie­nas net èia pat - ki­ta­pus Vil­niaus gat­ vës, Kon­gre­sø rû­muo­se, pub­li­ka taip pat bus links­mi­na­ma ðam­pa­nu ir þvaigþ­dþiø at­lie­ka­mo­mis ope­rø ari­jo­mis.

Bet juk te­at­ras - juo la­biau vie­nin­te­lis Na­cio­na­li­nis ope­ros ir ba­le­to - tuo ir ypa­tin­ gas, kad ja­me tu­ri bû­ti ro­do­mos ope­ros! *** Tad kas gi nu­ti­ko? Ko­kios jë­gos mus oku­puo­ja? Kas kei­èia mû­sø sà­mo­næ? O gal

mes iki jos pa­pras­èiau­siai ne­pri­au­gam?

Ko­dël mes da­ro­mës to­kie vien­pu­sið­ki?

Vie­no­je sri­ty­je gi­gan­tai, o ki­to­je - pig­më­jai.

Gal tai mû­sø lai­ko, mû­sø màs­ty­mo li­ga?

Kad ne­m a­t o­m e to­k iø aki­v aiz­d þiø da­l y­k ø - juk tà L A I K À prieð Nau­j uo­ sius me­t us, tas ke­l ias va­l an­d as ið 8764 me­t ø va­l an­d ø, J I E uþ­s i­ë­m ë vi­s iems lai­k ams! Kaip uþ­s i­ë ­m ë V I E T À ir tie, ku­r ie sta­t ë Ge­d i­m i­n o bokð­t o var­p i­n æ.

Tar­si pa­sa­kë: “Sta­ty­kit sa­vo lai­ko sta­ ti­nius. Ge­res­nius, mo­der­nes­nius, funk­cio­ na­les­nius, aukð­tes­nius... Sta­ty­kit, bet prie Pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to, prie Pa­ði­lai­èiø, sta­ty­kit sa­vus Ak­ro­po­lius!.. JÛS ne ­t o­ bu­l in­k i­t e Mû­s ø. Ge­r iau to­b u­l in­k i­t e sa­v e”. Ádo­mu, kaip kei­èia­si lai­ko þen­klai.

Pa­ra­dok­sas: Ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je gi­mu­si tra­di­ci­ja ir mirð­ta ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je. Abu kar­tus ne­pri­klau­so­my­bæ uþ­tik­ri­næs dva­sin­gu­mas uþ­lei­dþia vie­tà ko­mer­ci­nei dva­siai.

Mar­ke­tin­gas (ne­mëgs­tu ðio þo­dþio) kei­èia mus, tam­pa pri­ori­te­tu, pa­grin­di­niu prin­ci­pu net ir me­no sri­ty­je. Lai­mei, apie tai jau pra­dë­ta kal­bë­ti. ”Ko­mer­cið­ku­mas pri­pa­þás­ta­mas svar­biau­sia ne­lygs­ta­ma ver­ty­be ir prin­ci­pu, ku­rio pa­kan­ka vi­suo­ me­nës gy­ve­ni­mui tvar­ky­ti. Be­tiks­lis ma­lo­ nu­mas tam­pa svar­biau­sia ver­ty­be, o jam pa­si­da­væ pra­mo­gà pa­ver­èia­me pras­min­gu eg­zis­ta­vi­mu”. (Vy­tau­tas Ru­ba­vi­èius, Kul­tû­ ros ba­rai, 2002, lap­kri­tis).

Bet taip ne­si­no­rë­tø, kad mû­sø te­at­ras virs­tø ben­dros ten­den­ci­jos au­ka, tap­da­ mas he­do­nis­ti­niu ar ko­mer­ci­niu, par­duo­ dan­èiu ar per­par­duo­dan­èiu ge­riau­siai per­ka­mà lai­kà prieð Nau­juo­sius me­tus.

Ta­èiau vil­èiø yra. Nes ið kar­to po ne­ ma­lo­naus in­ci­den­to “Kau­kiø ba­liaus” ge­ne­ra­li­nës re­pe­ti­ci­jos me­tu pa­reið­kus, esà “te­at­ras ne ðal­pos or­ga­ni­za­ci­ja” pen­si­ nin­kams, ka­lë­di­nës sa­vai­tës me­tu tie pa­tys pen­si­nin­kai pa­ma­lo­ni­na­mi á spek­tak­lius 1 Lt ver­tës bi­lie­tais.

Ar tai þi­niask­lai­dos re­ak­ci­jos po­vei­kis, ar tik rin­ki­mi­nis triu­kas? Þi­no­ma, la­biau­ siai dþiu­gin­tø, jei­gu tai bû­tø vi­di­nës nuo­ sta­tos ak­tas. (Gal dar ver­ta ti­kë­ti?!)

Màs­ty­da­mas ne­ga­li be ana­lo­gi­jø (gal kà ir þei­dþian­èiø), ne­ga­li be me­ta­fo­rø, be sim­bo­liø. Bet no­ri­si ti­kë­ti... Juk prieð Nau­ juo­sius me­tus tra­di­cið­ka ti­kë­tis ir lauk­ti!

O 2002-øjø pa­bai­go­je nau­ju ke­liu pa­su­ kæs te­at­ras pra­de­da gy­ven­ti tar­si tik ðian­ dien bû­tø su­si­kû­ræs.

Nereikëtø eiti jo­kiu ki­tu ke­liu! Tik tuo, ku­rá pra­dë­jo Kip­ras.

Nes pra­dë­ta bu­vo la­bai ge­rai. n

Premjeros

Kai te­at­ras J ne­at­sie­ja­mas nuo gy­ve­ni­mo

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Dai­na ADAM­KE­VI­ÈIÛ­TË u­ri­jus Alek­san­dro­vas - vie­nas ið tø þmo­niø, ku­rie ei­na, tiks­liau, skrie­ja per gy­ve­ni­mà deg­da­mi. Ir tà ne­ pa­pras­tà vi­di­næ ug­ná da­ly­da­mi ki­ tiems. Tai su­pra­tau pa­ma­èiu­si vos ke­lias pir­mà­sias “Don Þu­a­no” re­pe­ti­ci­jas.

Ta­da ir ki­lo min­tis pa­reng­ti ðá in­ter­viu.

J.Alek­san­dro­vas per ma­þiau kaip më­ ne­sá pa­sta­të W.A.Mo­zar­to “Don Þu­a­nà”, vie­nà di­dþiau­siø pa­sau­li­niø ope­ros ðe­dev­ rø. Re­pe­ti­ci­jos vy­ko ry­tà va­ka­rà su dviem, kar­tais ir su tri­mis pa­sta­ty­mo su­dë­ti­mis…

Re­þi­sie­riaus ener­gi­ja, pa­tir­tis, ta­len­tas, jaus­mas ir nuo­ðir­du­mas vi­sas jas pa­vers­ da­vo ávy­kiu. Jis dirb­da­vo vi­sið­kai sa­væs ne­tau­so­da­mas, ne­si­il­së­da­mas ir ne­kreip­da­ mas dë­me­sio á smul­kme­nas (taip ga­lë­jo at­ ro­dy­ti ið ða­lies). Ir grei­tai pri­pra­to­me, kad per re­pe­ti­ci­jà re­þi­sie­rius tris ke­tu­ris kar­tus kei­èia marð­ki­në­lius, nes jie… per­ðla­pæ nuo pra­kai­to. Tem­pe­ra­men­tas, hu­mo­ras, au­to­ ri­te­tas, ið­raið­kin­gu­mas… Vis­kà bû­tø ga­li­ ma ra­ðy­ti di­dþi­à­ja rai­de. Ir þmo­gið­ku­mas, toks re­tas te­at­ro ap­lin­ko­je…

Ne­su­kly­siu sa­ky­da­ma, kad jau daug me­tø mû­sø te­at­ro ope­ros tru­pë ne­tu­rë­jo ga­li­my­bës taip su­telk­tai ir pro­fe­sio­na­liai dirb­ti.

Prem­je­ra ávy­ko. Pa­si­ro­dë ne vie­na re­cen­zi­ja, pa­si­gir­do ávai­riø nuo­mo­niø ir ver­ti­ni­mø. Ta­èiau tik­rie­ji ver­tin­to­jai - ne kri­ti­kai, o pub­li­ka ir lai­kas. Ir ðir­dis, ku­ri ski­ria, kas tik­ra, ta­len­tin­ga, o kas tik lai­ki­ na, tuð­èia.

Ap­mau­du, ta­èiau, man re­gis, mû­sø te­ at­re ope­ros me­nas jau be­veik pri­pra­to prie dik­tan­tið­ko po­þiû­rio, su­si­tai­kë su ne­gy­vo, ne­jud­raus þan­ro sà­vo­ka. Bet juk ope­ra - tai gy­vy­be spin­du­liuo­jan­ti sin­te­zë. Tai kû­ry­ba. Ir kiek­vie­nas pa­sta­ty­mas tu­rë­tø ðá þan­rà ne lai­do­ti, o ta­ry­tum kur­ti ið nau­ jo... O to­ji kû­ry­ba ir pra­si­de­da re­pe­ti­ci­jo­je. Èia vyks­ta tik­rie­ji ási­kû­ni­ji­mo ste­buk­lai.

Tai pro­ce­sas, ku­rá val­dy­ti, pa­sak ma­est­ro J.Alek­san­dro­vo, ir yra tik­ra­sis re­þi­sie­riaus pa­ðau­ki­mas.

Tai­gi - Ju­ri­jus Alek­san­dro­vas. Þmo­gus, në die­nos ne­ga­lin­tis be ope­ros, be te­at­ro.

Di­plo­muo­tas pia­nis­tas ir re­þi­sie­rius. Dik­ta­ to­rius. As­me­ny­bë, ne­si­taiks­tan­ti su vi­du­ti­ ny­bë­mis, ne­pa­ke­lian­ti ne­pro­fe­sio­na­lu­mo ir ið­da­vys­tës… O jo ta­len­tas, kaip man pa­si­ ro­dë, lie­ja­si ið kaþ­ko­kio uni­ka­laus pri­gim­ti­ nio JAUSMO, ku­rio eks­pre­si­ja bû­tø ga­li­ma ap­da­ly­ti dar ko­kius pen­kis þmo­nes…

Ir ðtai ðis þmo­ gus po 8-12 va­ lan­ dø dar­bo gráþ­ta na­mo (jei taip ga­li­ma pa­va­ din­ti dau­giau nei 10 më­ne­siø per me­tus

Vytautas Juozapaitis - Don Þuanas

Muzikos barai /3

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Irena Zelenkauskaitë - Elvyra (W.A.Mozarto “Don Þuanas”)

trun­kan­èio­se gast­ro­lë­se kei­èia­mus bu­ tus…). Jis pa­vargs­ta. Ta­èiau nie­ka­dos ne­nu­rims­ta. Lais­vo­mis aki­mir­ko­mis taip pat ta­len­tin­gai kaip ir sce­no­je ðei­mi­nin­kau­ ja vir­tu­vë­je (juo­kais ly­gin­da­mas sa­ve su Ros­si­ni), mie­lai pri­ima sve­èius, ap­ta­ria su dai­li­nin­ku bû­si­mø pa­sta­ty­mø de­ta­les, at­sa­ ki­në­ja á te­le­fo­no skam­bu­èius ar­ba tie­siog pa­sa­ko­ja pui­kias is­to­ri­jas uþ­si­ger­da­mas alu­mi ir deg­ti­ne. Ir sa­ko: “Jei­gu no­ri, vis­kà su­spë­ji”.

O ofi­cia­liai Ju­ri­jus Alek­san­dro­vas - Nu­si­pel­næs Ru­si­jos me­no vei­kë­jas, vals­ ty­bi­nio ka­me­ri­nio mu­zi­ki­nio te­at­ro “Sankt Pe­ter­bur­go ope­ra” ákû­rë­jas ir me­no va­do­ vas, Ma­ri­jos te­at­ro re­þi­sie­rius, su­kû­ræs per 120 spek­tak­liø ávai­rio­se Ru­si­jos ir uþ­sie­nio ope­ros te­at­rø sce­no­se. Uþ ope­ros “Lo­ðë­ jai 1942” pa­sta­ty­mà jis pel­në aukð­èiau­sià te­at­ri­næ Pe­ter­bur­go pre­mi­jà “Auk­si­nis so­ fi­tas” (uþ ge­riau­sià re­þi­sû­rà mu­zi­ki­nia­me te­at­re). “Dai­na apie kor­ne­to Chris­top­ho Ril­ke’s mei­læ ir mir­tá” ap­do­va­no­ta na­cio­ na­li­ne “Auk­si­nës kau­kës” pre­mi­ja kaip ge­riau­sias 1998 m. Ru­si­jos spek­tak­lis. “Se­ mio­no Kot­ko” pa­sta­ty­mas Ma­ri­jos te­at­re taip pat pel­në 2000 m. “Auk­si­nës kau­kës” ap­do­va­no­ji­mà kaip ge­riau­sias ope­ros spek­ tak­lis ir uþ ge­riau­sià re­þi­sû­rà.

- Jû­ sø ke­ lias á ope­ rà, á re­ þi­ sû­ rà kaip at­si­ti­ko, kad, bû­da­mas pia­nis­tas, ta­po­te re­þi­sie­riu­mi?

Muzikos barai /4

- Vi­sos ma­mos sva­jo­ja, kad jø vai­kai mu­zi­kuo­tø. Tad ma­no ið­si­la­vi­ni­mo pra­ dþia - þy­mio­jo­je Sankt Pe­ter­bur­go ber­niu­ kø cho­ro ka­pe­lo­je. Ðio­je ka­pe­lo­je ið­ug­dy­ta daug di­ri­gen­tø, dai­ni­nin­kø. Vai­kai gy­ve­na ten, kur mo­ko­si, - juos ati­duo­da tar­si á ka­ ro mo­kyk­là. Bet po me­tø ma­ma ma­ne at­si­ë­ më - ne­ga­lë­jo be ma­næs ið­tver­ti.

Tuo­met pra­dë­jau grieþ­ti vio­lon­èe­le de­ðimt­me­të­je mo­kyk­lo­je prie kon­ser­va­to­ ri­jos. Kar­tu skam­bi­nau ir for­te­pi­jo­nu. Vi­sà gy­ve­ni­mà de­ri­nu ke­le­tà skir­tin­gø da­ly­kø ið kar­to - kuo nors vie­nu uþ­si­im­ti ne­ga­ liu… Kai nu­si­bo­do gro­ti vio­lon­èe­le, ta­pau pia­nis­tu. Bai­gus mo­kyk­là, rei­kë­jo sto­ti á aukð­tà­jà. O ka­dan­gi, kaip mi­në­jau, vie­nu da­ly­ku uþ­si­im­ti ne­ga­liu, nu­spren­dþiau sto­ ti uni­ver­si­te­te á… che­mi­jà. Ir ásto­jau! Taip pat ir á kon­ser­va­to­ri­jà, á for­te­pi­jo­nà. Po me­tø che­mi­ja nu­si­bo­do, ir li­kau tik pia­nis­ tas. Bet po dve­jø me­tø pa­ju­tau, kad ma­ne trau­kia… TEATRAS. Daug ma­no drau­gø, su ku­riais mo­kiau­si mo­kyk­lo­je (tarp jø ir ak­to­rius M.Bo­jars­kis), ásto­jo á te­at­ro ins­ti­ tu­tà. Drau­ge su jais ir að ten ið­ti­sas die­nas pra­ding­da­vau. Man la­bai pa­ti­ko te­at­ras, nak­ti­nës re­pe­ti­ci­jos, bo­he­ma… Tuo­met ir nu­spren­dþiau im­tis mu­zi­ki­nio te­at­ro. Tai­ gi, bû­da­mas For­te­pi­jo­no fa­kul­te­to tre­èio­jo kur­so stu­den­tas, ásto­jau á pir­mà­já Re­þi­sû­ ros fa­kul­te­to kur­sà. Ir bai­giau - pir­miau­sia for­te­pi­jo­nà, o pas­kui re­þi­sû­rà (abi spe­cia­ly­ bes su pa­gy­ri­mu) N.Rims­kio-Kor­sa­ko­vo kon­ser­va­to­ri­jo­je.

Pas­kui Ju­ri­jus Te­mir­ka­no­vas pa­kvie­të ma­ne á Ki­ro­vo (da­bar Ma­ri­jos) te­at­rà. Ir nuo ta­da að ten dir­bu. Ðtai jau dvi­de­ðimt pen­ke­ri me­tai. Pas­ku­ti­nius pen­kio­li­ka me­tø dar va­do­vau­ju sa­vo ákur­tam te­at­rui “Sankt Pe­ter­bur­go ope­ra”. Pra­dë­jau nuo nu­ lio, o ðian­ dien ja­ me dir­ ba du ðim­ tai þmo­niø. Tai vals­ty­bi­nis te­at­ras. Mes daug gast­ro­liuo­ja­me po pa­sau­lá, pel­no­me daug pri­zø. Da­bar mies­to ju­bi­lie­jaus pro­ga mums sta­to ið­tai­gin­gus rû­mus.

Tai­gi esu pa­sta­tæs dau­giau nei 120 spek­ tak­liø, o kur dar fil­mai-ope­ros. Kai tu­rë­jau lai­ko, ra­ðiau daug lib­re­tø. Da­bar jo ne­bë­ra - ne­be­ra­ðau.

- Re­pe­ti­ci­jo­se vis­kà iki smul­kiau­siø mi­zan­scenø ir ið­raið­kos niu­an­sø ro­do­te pats - tar­si ne­pa­lie­ka­te vie­tos in­di­vi­du­ a­liai ak­to­riø im­pro­vi­za­ci­jai. Ar tai Jû­sø dar­bo sti­lius, ar taip da­rë­te tik ðá­kart - “Don Þu­a­no” pa­sta­ty­mui sto­ko­da­mas lai­ko?

- Re­pe­ti­ci­jo­se ak­to­riaus im­pro­vi­za­ci­ja ne­ga­li­ma. Tik pra­dë­jæs re­pe­tuo­ti, ak­to­rius yra su­si­kaus­tæs, nes dar ge­rai ne­pa­þás­ta me­dþia­gos. Im­pro­vi­zuo­ti áma­no­ma tik vis­kà þi­nant, vi­du­jai mo­ty­vuo­tai. Ðtai, kai spek­tak­lá pa­sta­ty­siu, ak­to­riai bus lais­vi, nes þi­nos sa­vo uþ­duo­tis, ben­drà spek­tak­ lio ge­og­ra­fi­jà, idë­ji­nes kryp­tis. Ta­da jau ga­

lës im­pro­vi­zuo­ti. O im­pro­vi­zuo­ti dar net ne tas na­tas dai­nuo­jant, dar ne­su­pran­tant, apie kà spek­tak­lis, tik­rai ne me­tas.

- Bet bû­na re­þi­sie­riø, ku­rie fik­suo­ja tik tam tik­rus at­ra­mi­nius spek­tak­lio tað­kus, juos su­jung­ti pa­ti­kë­da­mi dai­ ni­nin­ko ir ak­to­riaus ta­len­tui ar nuo­ jau­tai…

- Ði­toks spek­tak­lis su­grius. Pa­sak to­kiø re­þi­sie­riø, spek­tak­lá bû­ti­na pa­sta­ty­ti 50 pro­cen­tø, o pas­kui jau jis uþ­augs pats…

Tai nie­kai.

Ma­no spek­tak­liai il­gai ið­lie­ka re­per­tu­a­ re ne­su­griu­væ, nes yra tvir­ta kon­struk­ci­ja.

Ir net jei vie­nas ar­tis­tas ku­rià nors mi­zan­ scenà pa­mirð, part­ne­ris já pa­tai­sys, nes tà aki­mir­kà nu­ma­ty­tas jø abie­jø tar­pu­sa­vio ry­ðys ir vie­ta sce­no­je. Ta­èiau ar­tis­to as­me­ ny­bës tik­rai ne­pri­evar­tau­ju. Nors ir esu dik­ta­to­rius (o dik­ta­tû­ra - pa­ti de­mo­kra­ tiðkiausia val­dy­mo for­ma, ypaè te­at­re), kai ak­to­rius ima pro­ce­sà val­dy­ti, su­tei­kiu jam vi­sið­kà sa­vi­raið­kos lais­væ.

Pa­sta­ty­mui ren­giuo­si kruopð­èiai - kla­ vy­re ið­ra­ðau kiek­vie­nà þings­ná. Þi­nau vis­kà - kaip per­so­na­þas ap­si­suks, kiek eis þings­niø ir pan. Toks me­to­das su­trum­pi­na pa­sta­ty­mo lai­kà: kai ne­be­rei­kia gal­vo­ti, kà ar­tis­tui pa­sa­ky­si, at­si­ran­da dau­giau lai­ko ak­to­ri­nei ið­raiðkai. O tai ir ádo­miau­sia - ju­ ve­ly­ri­nis dai­li­ni­mas. Man ðis tarps­nis vi­sø bran­giau­sias.

- Kaip pra­de­da­te dirb­ti su nau­ja me­dþia­ga? Kaip ren­gia­tës nau­jam pa­ sta­ty­mui?

- Ope­ro­je rei­kia sta­ty­ti mu­zi­kà. Kai sa­ko, kad dra­mos ar ki­no re­þi­sie­rius pa­sta­ tys ope­rà, - me­las. Tai vi­sið­kai skir­tin­gos pro­fe­si­jos. Dra­mos re­þi­sie­rius kon­struo­ja ið þo­dþio ir at­ëjæs á ope­ros te­at­rà jis da­ro tà pa­tá.

- Bet ðiais lai­kais dra­mos re­þi­sie­rius ope­ro­je - daþ­nas reið­ki­nys.

- Taip. To­dël, kad kri­zë, to­dël, kad në­ra pro­fe­sio­na­liø mu­zi­ki­nio te­at­ro re­þi­sie­riø.

Gir­dë­da­mas mu­zi­kà, re­þi­sie­rius pa­leng­vi­ na dai­ni­nin­kø ak­to­riø dar­bà: jie ga­li rem­tis ne þo­dþiø re­pli­ko­mis, bet mu­zi­kos fra­zë­ mis. Ir tuo­met dir­ba daug mu­zi­ka­liau.

Nie­ka­da ne­sta­tau pje­sës - siu­þe­tas ma­ne ma­þai do­mi­na (gal tai ir keis­ta?)…

Siu­þe­tas - tik ma­no va­lios raið­kos, ma­no ap­màs­ty­mø prie­lai­da… Jei sta­tau, pa­vyz­ dþiui, “Bo­ri­sà Go­du­no­và”, tai ne apie Bo­ ri­sà Go­du­no­và, ku­ris kaþ­ka­da gy­ve­no (net ne­þi­nau, kaip jis gy­ve­no ir apie kà gal­vo­ jo…), - að sta­tau apie þmo­gø, apie sa­ve, jei bû­èiau jo vie­to­je, apie sa­vo ið­gy­ve­ni­mus, po­jû­èius. Vi­si ma­no spek­tak­liai - vi­sið­kai sub­jek­ty­vi sa­vi­raið­ka.

Kar­tais di­ri­gen­tai net ási­þei­dþia, kai sa­kau, kad mû­sø - di­ri­gen­tø ir re­þi­sie­riø - pa­rei­gos vi­sið­kai ski­ria­si. Jie (di­ri­gen­tai) - in­ter­pre­ta­to­riai. In­ter­pre­tuo­ja tai, kas kie­

no nors pa­ra­ðy­ta. O að - au­to­rius kû­rë­jas, kon­struo­ju nau­jà spek­tak­lá. Au­to­ri­nis pra­ das lais­ves­nis, jis re­mia­si in­tui­ci­ja, sub­jek­ ty­vu­mu. O di­ri­gen­tø dar­bas ob­jek­ty­vus: pa­ra­ðy­ta f ir p…

Tai­gi pa­þin­tá su nau­ju kû­ri­niu pra­de­ du tie­siog klau­sy­da­mas mu­zi­kà ir uþ­si­ ra­ðy­da­mas mi­zan­scenas, ku­rias ið­girs­tu.

Abst­rak­èiai, tar­si kar­diog­ra­mà: èia kaþ­kas at­si­ti­ko, èia - pa­leng­vë­ji­mas, o èia - la­bai sun­ki, kan­ki­na­ma sce­na. Tik pas­kui pra­de­ du stu­di­juo­ti, apie kà tai: sep­ty­nias­de­ðimt pro­cen­tø su­tam­pa. Pir­mi­në­je pa­ko­po­je la­ bai svar­bu ið­girs­ti mu­zi­kà, o vë­liau jau ga­li kal­bë­ti ir apie li­te­ra­tû­rà ar li­te­ra­tû­ros ðal­ ti­ná, pa­gal ku­rá ope­ra su­kur­ta. Juk daþ­nai kom­po­zi­to­riai ra­ðy­da­vo mu­zi­kà ne pa­gal þo­dþius, o pa­gal sa­vo idë­jas. Pa­vyz­dþiui, Do­ni­zet­ti - po pen­kias­de­ðimt kar­tø kar­to­ja tà pa­èià fra­zæ… Jam ap­skri­tai bu­vo nu­si­ spjau­ti, ko­kie bus þo­dþiai.

- Lib­re­tai - tik­rai ne stip­riau­sia Do­ni­ zet­ti ope­rø vie­ta. Ta­èiau apie Mo­zar­to “Don Þu­a­nà” to ne­pa­sa­ky­si…

- Kai lib­re­tas ge­ras, kom­po­zi­to­rius ra­ðo daug ge­res­næ mu­zi­kà.

Sta­èiau ro­ko ope­rà - Sieg­frie­do Mat­thu­ so “Dai­na apie kor­ne­to Chris­top­ho Ril­ke’s mei­læ ir mir­tá” (pa­gal Ril­ke’s po­ezi­jà). Ril­ ke - sim­bo­lis­tas, kom­po­zi­to­rius - taip pat: gy­ve­ni­mas, mir­tis, ant­ri­nin­kai… Jei bû­èiau ban­dæs sta­ty­ti siu­þe­tà, nie­kas nie­ko ne­bû­ tø su­pra­tæ. O að ëmiau ir dar la­biau vis­kà su­pai­nio­jau. Vis­kà per­kë­liau á pa­sà­mo­nës sri­tá - pa­si­sten­giau bû­ti su jais, uþuot pub­ li­kai pa­tai­ka­væs. Ir - stul­bi­na­mas tos mis­te­ ri­jos pa­si­se­ki­mas! “Auk­si­nës kau­kë” ir t. t.

Kar­tais rei­kia rem­tis ne màs­ty­mu, bet ðir­di­ mi, jaus­mais. Tai hip­no­zë. O mu­zi­ka ir yra hip­no­zë. Mu­zi­ki­nis te­at­ras - juo la­biau.

- Vie­na­me ið po­kal­biø sa­kë­te, kad tru­pë, ku­ri pa­sta­to “Don Þu­a­nà”, ið tik­ rø­jø ga­li pa­sta­ty­ti vis­kà. Da­bar Jûs - Vil­ niu­je. Kà ti­kë­jo­tës mû­sø te­at­re ras­ti ir kà ið tik­ro ra­do­te?

- Að pa­ma­niau, kad ge­rai, jog Lie­tu­va taip ak­ty­viai ko­vo­jo uþ sa­vo ne­pri­klau­so­ my­bæ: tai pa­dë­jo jai ið­lai­ky­ti te­at­re ar­tis­tus.

Ið Ru­si­jos vi­si ar­tis­tai skers­vë­jo ið­pûs­ti.

- Èia ir­ gi pu­ èia. Ypaè jau­ nus, per­ spek­ty­vius at­li­kë­jus.

- Bet dar li­ko, ir ne­ma­þai. Ma­ne ma­lo­ niai nu­ste­bi­no ben­dras tru­pës pa­jë­gu­mas.

Kas blo­ giau, kas ge­ riau, bet vi­ dur­ kis - ga­na ge­ro ly­gio. Man pa­ti­ko di­ri­gen­tas, cho­ras, dë­me­sio ver­tas or­kest­ras. Ma­nau, kad jei te­at­re at­si­ras as­me­ny­bë, ku­ri vi­sus pa­lenks á sa­ve, pa­vyz­dþiui, kaip Ma­ri­jos te­at­re Ger­gi­je­vas, ar­ba ma­no te­at­re, jei at­ si­ras tik­ras ðei­mi­nin­kas, ið ðios tru­pës jis pa­da­rys tik­rai daug. Ðtai, pa­vyz­dþiui, cho­ras. “Don Þu­a­ne” jam dar­bo ne­daug, bet, þiû­rëk, su ko­kiu ákvë­pi­mu ir at­si­da­vi­mu cho­ris­tai at­lie­ka

ga­na sun­kias uþ­duo­tis: ðo­ka ávai­riu rit­mu, bë­gio­ja, ðo­ki­në­ja… Jiems taip pat rei­kia mankð­tos. Jû­sø te­at­ras tu­ri vie­nà svar­bø mi­nu­sà - jis ið­si­ba­lan­sa­væs, në­ra nuo­la­ti­nio tre­ni­ruo­tu­mo. Pro­fe­sio­na­liø spek­tak­liø tu­ri bû­ti daug - rei­kia ly­gia­gre­èiai sta­ty­ti du-tris spek­tak­lius. Vie­ni jau pa­reng­ti ið­ leis­ti, ki­ti ren­gia­mi. Gal­bût jie ne­bus la­bai bran­ gûs (ir pra­ ban­ gûs), bet jø tu­ ri bû­ ti daug. Va­le­ri­jus Ger­gi­je­vas Ma­ri­jos te­at­re per me­tus ið­lei­dþia að­tuo­niø ar de­vy­niø ope­rø prem­je­ras. Að per me­tus sta­tau að­ tuo­nis spek­tak­lius.

- O ið ko­kiø spek­tak­liø tu­ri su­si­dë­ti re­per­tu­a­ras - ko­kie kom­po­zi­to­riai, epo­ chos, sti­liai?

- V.Ger­gi­je­vui ðiuo po­þiû­riu tas pat: jis - ver­sli­nin­kas. O að re­per­tu­a­rà ren­kuo­si pa­gal kon­kre­èius þmo­nes. Juk ne­sta­ty­si “Sa­lo­më­jos”, ne­tu­rë­da­mas ðiai par­ti­jai bû­ ti­no sop­ra­no.

Ne­tu­riu jo­kiø po­rei­kiø. Ry­toj Wag­ne­ ris - ge­rai, po­ryt Chre­ni­ko­vas - ir­gi gal­bût ádo­mu. Die­vu­lis pa­sa­kys, kà rei­kia da­ry­ti.

Svar­biau­sia - þi­no­ti, kad sta­to­mam spek­ tak­liui tru­pë tu­ri dai­ni­nin­kø.

Daþ­nai di­ri­gen­tai sa­ko: “No­riu di­ri­ guo­ti...” Tai di­ri­guok pa­gal plokð­te­læ ar­ba ieð­kok dai­ni­nin­kø. Tu­ri­te bo­sà? Sta­ty­ki­te “Bo­ri­sà Go­du­no­và” ar­ba “Fals­ta­fà”. Yra ádo­mus ba­ri­to­nas, - “Si­mo­nà Bo­ka­neg­rà” ir t.t. Bet jei në­ra te­no­ro, “Ote­lo” ne­pa­sta­ ty­si!

Kiek­vie­nas spek­tak­lis tu­ri tap­ti ávy­kiu.

Pir­map­ra­dis ka­pi­ta­las - ar­tis­tas. Jei­gu jo në­ ra, idë­ja taip ir liks tik idée fi­xe.

- No­rë­èiau gráþ­ti prie “Don Þu­a­no”.

Vis dël­to kas, Jû­sø nuo­mo­ne, vi­sà ðià is­to­ri­jà ásu­ka ir plë­to­ja? Kas yra aðis, apie ku­rià ru­tu­lio­ja­si dram­ma gio­co­ so?

- Ma­ nau, kad Li­ ki­ mas. Lyg ir bû­ tø in­tri­gos, de­tek­ty­vo pra­das: þmog­þu­dys­të ope­ros pra­dþio­je, ty­ri­mas, áta­ri­në­ji­mas…

Bet ne tai svar­biau­sia. Yra Li­ki­mo te­ma.

Don Þu­a­no jë­ga - kad jis sten­gia­si at­si­ lai­ky­ti prieð Li­ki­mà. Tai la­bai stip­rios as­ me­ny­bës bruo­þas. Ir fi­na­li­në­je sce­no­je jo at­si­lai­ky­mas prieð Ko­man­do­rà - tos ko­vos su Li­ki­mu ið­raið­ka. Juk Ko­man­do­ras - tai Li­ki­mas. O Don Þu­a­nas ið­drá­so jam pa­sa­ ky­ti: “Ne, að pats spræ­siu sa­vo li­ki­mà”. Èia jau pra­si­de­da mis­ti­ka. Kar­tais net su pa­sta­ ty­mu su­si­jæ mo­men­tai kaþ­kaip mis­tið­kai per­ei­na ið vie­no spek­tak­lio á ki­tà. Ðtai dai­ li­nin­kas Via­èes­la­vas Oku­ne­vas ir Ve­ro­no­je (Ita­li­ja), ir Vil­niu­je su­si­dû­rë su tuo pa­èiu de­ko­ra­ci­jos ga­mi­ni­mo de­fek­tu, nors ki­ta sce­na, me­cha­niz­mai, mat­me­nys…

Apie Li­ki­mo te­mà is­to­ri­ja ir ru­tu­lio­ja­si.

Juk spek­tak­lio me­tu Don Þu­a­nas ne­uþ­val­ do në vie­nos mo­ters. “Lo­vos sce­nø” në­ra!

Lem­ties ára­ðy­ta, kad Don Þu­a­nas pa­lai­dû­ nas, kad tu­ri bû­ti nu­baus­tas, bet jam svar­

bes­nis pro­ce­sas, ne mo­ters uþ­val­dy­mo, pa­ë­mi­mo fak­tas. O ði­tai taip ne­ápras­ta nei­ gia­mam per­so­na­þui. To­dël ir drás­tu teig­ti, kad tai - ne in­tri­gø ope­ra. Tai ne “Ote­las”, kur Ja­gas pa­lei­dþia “in­tri­gø ma­ði­nà”. Èia - lem­tis ir baus­më. Dau­giau nie­ko ne­pa­sa­ ky­siu, nes leis­tis á to­kias sri­tis gi­lyn - pa­vo­ jin­ga. Ga­li at­ker­ðy­ti (juo­kia­si)…

- Ðio­je ope­ro­je yra ir daug bu­fo­na­ dos. Pa­ste­bë­jau, kad kai ku­rios mi­zan­ scenos, ju­de­siai sin­chro­ni­zuo­ja­mi net su mu­zi­kos rit­mi­ka, tar­si jà iliust­ruo­ja.

Mo­ zar­ tas ir jo epo­ cha tai lei­ dþia. Ar ma­no­te, kad ðá prin­ci­pà ga­li­ma tai­ky­ti vi­sur?

- Ma­nau, kad re­þi­sie­rius tu­ri pai­sy­ti mu­zi­ki­nës dra­ma­tur­gi­jos. Ir vi­sa ju­de­sio plas­ti­ka re­mia­si gar­sais, ak­cen­tais, pau­zë­ mis. Tuo, kà ra­ðë kom­po­zi­to­rius. Mu­zi­kà bû­ti­na ið­reikð­ti plas­ti­ka. “Don Þu­a­ne” bu­fo­na­dos sce­nos svar­bios, nes Li­ki­mas þai­dþia su þmo­në­mis kaip su ma­rio­ne­të­ mis. Man ypaè svar­bi ka­pi­niø sce­na, kur vi­si per­so­na­þai ima ju­dë­ti ro­ko­ko sti­liu­mi ? la Ros­si­ni. Bet tai tik ið bai­mës! Tad ðiuo at­ve­ju bu­fo­na­da per­ei­na á siau­bà. Ma­nau, kad aukð­èiau­sia­sis pi­lo­ta­þas - pa­ban­dy­ti su­jung­ti gry­nai re­þi­sû­ros idë­jas su mu­zi­ ki­në­mis, ku­rios ið anks­to uþ­prog­ra­muo­tos kom­po­zi­to­riaus. Jei tai pa­vyks­ta, jau­èiuo­si lai­min­gas. Jei­gu ne, þi­nau, kad ir to­liau to siek­siu.

O bu­fo­na­dos sce­nos taip ir pa­sta­ty­tos, kad mu­zi­kos me­dþia­ga su­tap­tø su plas­ ti­ ka. Kaip cir­ ke: triu­ kas - bum bûg­ nas, ðuo­lis - tri­mi­tas! Jei ar­tis­tas màs­tys ne pa­ pras­tai, o mu­zi­kos sà­vo­ko­mis - ne “Tu­riu nu­ei­ti ten ar ten”, o “Tu­riu ten nu­ei­ti, nes taip pa­ra­ðë Mo­zar­tas” (iliust­ruo­ja), - ir jei vi­si su­dre­bës, o vie­nas koks pa­mirð, tai ða­lia sto­vin­tie­ji já pa­tai­sys: “Mes vi­si dre­ba­ me, ma­lo­nëk dre­bë­ti ir tu”. Tai ne mu­zi­kos iliust­ra­vi­mas, o ban­dy­mas per­skai­ty­ti kom­ po­zi­to­riø gal net ba­le­tui ar­ti­mais ges­tais.

- Daug spek­tak­liø sta­to­te su V.Oku­ ne­vu. Ka­da ap­skri­tai pra­de­da­te dirb­ti su dai­li­nin­ku?

- No­riu, kad de­ko­ra­ci­ja ið­reikð­tø ma­no min­tis. Ga­liu pa­sa­ky­ti dai­li­nin­kui, kaip að jau­èiu, o jau to­liau ðá vaiz­dà jis pro­jek­tuo­ja pa­gal sa­vo po­jû­èius. Ir tuo­met pra­si­de­da abi­pu­sio kû­ry­bi­nio skver­bi­mo­si pro­ce­sas.

Tai­gi pir­mi­niai im­pul­sai, ir pir­miau­sia emo­ci­nio lyg­mens, aið­ku, ei­na ið re­þi­sie­ riaus. Að jau­èiu par­ti­tû­rà kaip mu­zi­kan­tas.

Vie­na - jei­gu jà jau­èiu kaip dau­gias­pal­væ, ryð­kià, plas­tið­kà, ki­ta - jei­gu kaip gra­viû­rà, plokð­tu­mà. Dai­li­nin­kas ið­kart tu­ri su­pras­ ti, kur link plë­to­ti ma­no po­jû­èius.

- Ar ðian­die­ni­nia­me ope­ros pa­sau­ly­ je sun­ku ras­ti ben­drà kal­bà su dai­li­nin­ ku, di­ri­gen­tu? Ar tai vis dël­to pri­klau­so nuo as­me­ny­biø?

- Þi­no­ma, kad nuo as­me­ny­biø. Ir nuo

Muzikos barai /5

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

áti­ki­ni­mo mas­to. Ma­no uþ­da­vi­nys - vi­sus pa­jung­ti. At­va­þia­væs á ne­pa­þás­ta­mà te­at­rà, tru­pæ, á ne­pa­þás­ta­mà ða­lá, pri­va­lau pa­da­ ry­ti taip, kad vi­si man pa­klus­tø… Jei­gu taip ne­ávyks - nie­ko ne­bus. Tai sa­vo­tið­kas re­þi­sie­riaus strip­ti­zas. Juk tu­riu ne­pa­þás­ta­ miems þmo­nëms kal­bë­ti apie la­bai in­ty­ mius da­ly­kus. Apie sa­vo vi­dø, sa­vo sie­là, apie tai, kaip su­vo­kiu gy­ve­ni­mà. Ir tai tu­ri bû­ti taip áti­ki­na­ma, taip emo­cin­ga, kad jie im­tø þais­ti ma­no þai­di­mà. Tu­riu jiems tar­ si vai­kams pa­siû­ly­ti þai­di­mo tai­syk­les. Tai - su­dë­tin­ga.

O di­ri­gen­tas… Su juo ma­no san­ty­kiai net­gi, sa­ky­èiau, kom­pli­kuo­ti. Kaip mu­zi­ kan­tas, að su­pran­tu, kad di­ri­gen­tas gal­bût net svar­biau­sia te­at­ro fi­gû­ra. Bet su ið­ly­ga - kai spek­tak­lis jau pa­sta­ty­tas. Tuo­met að - re­þi­sie­rius - jau nie­ko ne­be­ga­liu pa­keis­ti, o ma­no spek­tak­lis pri­klau­so nuo di­ri­gen­to nuo­tai­kos! Di­ri­guos jis du­kart lë­èiau - ir vis­kas, ið ma­no pa­sta­ty­mo nie­ko ne­liks...

- Ið gau­sy­bës pa­sta­ty­mø gal tu­ri­te ypaè sau bran­gø?

- Pa­sta­ty­mas - tai kaip vai­kas, kû­di­kis.

Bû­na, kad ser­gan­tis vai­ke­lis ðei­mo­je su­ lau­kia dau­giau mei­lës nei svei­kas. Mei­lës ne­pa­aið­kin­si… De­ja, gy­ve­ni­me esu ma­tæs, kaip kri­ ti­ ka ar kas ki­ tas ið nuo­ sta­ baus spek­tak­lio ga­li pa­da­ry­ti “pa­ra­dà”, o ið ne­ nu­si­se­ku­sio - ávy­ká. Tad vis­kas san­ty­kiðka.

La­biau­siai pa­tin­ka tie pa­sta­ty­mai, ku­riuo­ se man pa­vyks­ta iðryðkin­ti ak­to­rius.

Be­je, spek­tak­lius sta­tau ávai­ria ma­nie­ ra. Tai ma­no mo­to. Kaip di­ri­gen­tas tu­ri di­ri­guo­ti ir ba­ro­ko, ir ro­man­ti­næ, ir ðiuo­lai­ ki­næ mu­zi­kà, taip ir re­þi­sie­rius tu­ri ge­bë­ti sta­ty­ti vei­ka­lus ávai­ria ma­nie­ra. Ta­èiau ne­pa­ken­èiu, kai koks nors ko­le­ga ávar­di­ja sa­ve avan­gar­dis­tu. Juk svar­bu ne ma­nie­ra, ku­rià pa­si­rink­si, o te­at­ras, pub­li­kos ga­li­my­ bë su­vok­ti. Ðtai, jei sta­ty­èiau að ðian­dien sa­vo te­at­re P.Èai­kov­skio “Pi­kø da­mà”, ga­ lë­èiau pa­si­rink­ti ir avan­gar­dà, nes Pi­te­ry­je ro­do­mos ke­tu­rios “Pi­kø da­mos”. Bet dirb­

Muzikos barai /6

Audrius Rubeþius (Don Otavio), Alma Buzaitë (Dona Ana), Vladimiras Prudnikovas (Leporelis) ir Regina Ðilinskaitë (Dona Elvyra) W.A.Mozarto operos “Don Þuanas” premjeriniame spektaklyje

da­mas Èi­ka­go­je, tu­riu sta­ty­ti taip, kaip gir­dë­jo Puð­ki­nas ir Èai­kov­skis: su va­sa­ros so­du, skulp­tû­ro­mis, su paukð­te­liø èiul­bë­ji­ mu… Tai ru­sið­ka ope­ra ir Èi­ka­go­je jà tu­ri ið­girs­ti taip, kaip su­ma­në au­to­riai.

- Gal pa­pa­sa­ko­tu­më­te ko­kiø ko­mið­ kø si­tu­a­ci­jø, ka­zu­sø ið sa­vo pa­sta­ty­mø, spek­tak­liø…

- Te­at­ras - pats sa­vai­me ka­zu­sas. Su­au­ gæ, kar­tais jau pa­gy­ve­næ þmo­nës þai­dþia kaip vai­kai su smë­liu­ku: dai­nuo­ja, ðo­ka - tai jau ka­zu­sas. Ma­no kar­je­ro­je jau pa­ èia­me pir­ma­me spek­tak­ly­je bu­vo toks juo­ kin­gas ka­zu­sas. Mins­ke sta­èiau Do­ni­zet­ti “Don Pas­ku­a­læ”. Pui­ki su­dë­tis - vi­si SSRS liau­dies ar­tis­tai - ir að, jau­nas dvi­de­ðimt ðe­ðe­riø me­tø ber­nio­kë­lis. Re­pe­tuo­ja­me Ma­la­tes­tos ir No­ri­nos sce­nà. No­ri­na su pe­niu­a­ru, jis at­ei­na pas jà, áti­ki­në­ja, kad per­si­reng­tø vie­nuo­le ir su­gun­dy­tø se­nu­kà Don Pas­ku­a­læ. Vi­sa tai vyks­ta skam­bant vir­tuo­zið­kam du­e­tui. Ji nu­si­me­ta pe­niu­a­ rà - lie­ka vos ne nuo­gu­të, jis pri­den­gia, ji per­si­ren­gia vie­nuo­le… Ir jie tu­ri sto­vë­ti nu­ga­ry­të­mis su­si­glau­dæ, jaus­ti vie­nas ki­tà.

Mat kon­cep­ci­ja to­kia: Ma­la­tes­tà ði jau­na, ryð­ki, ener­gin­ga mer­gai­të la­bai trau­kia. O ðtai Er­nes­tas, Don Pas­ku­a­lës sû­në­nas, ku­rá ji lyg ir ási­my­lë­ju­si, kiek pa­vë­pæs, ne­ver­tas mei­lës. Tad að vis no­rë­jau, kad No­ri­na ir Ma­la­tes­ta bû­tø ar­èiau vie­nas ki­to. “Pa­mil­ ki­te vie­nas ki­tà, pri­si­lies­ki­te prie vie­nas ki­to, pa­jaus­ki­te”, - áti­ki­në­jau. Þo­dþiu, re­pe­ tuo­ju, re­pe­tuo­ju, sten­giuo­si, kad jie to­mis nu­ga­ry­të­mis bû­tø su­si­glau­dæ. O jie - nie­ kaip! Tar­si dvi len­tos - sto­vi ir net ne­si­lie­ èia vie­nas prie ki­to. Ma­nau, gal kà ne taip pa­sa­kiau?.. O tru­pë së­di ir taip krei­vai ðyp­ so­si… Per per­trau­kà pri­ei­na vie­nas ko­le­ga ir juok­da­ma­sis sa­ko: “Ju­roè­ka, ne­si­sten­ki­ te - jie uþ­va­kar ið­si­sky­rë”… Ðtai taip.

O ir vë­liau bu­vo la­bai daug ka­zu­sø.

Ma­ nau, jog vi­ sa­ da, kad ir kà sta­ ty­ tum, rei­kia dirb­ti links­mai, at­ras­ti lai­ko pokð­tui, nes jei­gu ak­to­riø tik spau­si, jis uþ­si­sklæs.

- Kaip pa­sta­ty­muo­se ið­veng­ti pa­si­ kar­to­ji­mo, tra­fa­re­tø? Daþ­nai gir­di­me (ypaè kri­ti­kai mëgs­ta sa­ky­ti): “Tai jau bu­vo, tai jau ma­të­me…”

- Ko ge­ro, gy­ve­ni­me ið tie­sø jau vis­kas bu­vo. Dvi­ra­tis ið­ras­tas. Ne­ti­kë­tu­mas ga­li­ mas tik spek­tak­lio idë­jos lyg­me­ny­je. Pa­ pa­sa­ko­siu vie­nà pa­vyz­dá. Yra Stra­vins­kio ope­ra “Mav­ra”. Vi­si lai­ko jà ðe­dev­ru, bet nie­kas ne­sta­to. Mat bi­jo sta­ty­ti ko­mið­kà­ jà, bet vi­sið­kai ne­juo­kin­gà ope­rà! Mu­zi­ka ið­pro­tau­ta - Stra­vins­kis gal­vo­èius! Sta­të­ me “Mav­rà” taip pat su Sla­va Oku­ne­vu.

Ky­la min­tis: o ko­dël ne­pa­grin­dus ope­ros ly­gia­gre­èiais - ano ir ðio pa­sau­lio - gy­ve­ ni­mais. Spek­tak­lis pra­si­de­da vi­rë­jos, Pa­ ra­ðos auk­lës, lai­do­tu­vë­mis. Sto­vi kars­tas, dva­si­nin­kas, vi­si ver­kia. Ta­da ei­se­na, ve­þa kars­tà, ir vi­rë­ja ið jo… ið­krin­ta. Bet nie­kas to ne­pa­ste­bi. Ta­ry­tum kû­nà pa­lai­do­jo, o jos sie­la pa­si­li­ko èia. Ið spin­tos ið­len­da toks ma­þu­tis þa­lias… Alek­san­dras Puð­ki­nas ir sa­ko: “Kel­kis, ma­ma, jau at­va­þia­vai, tu jau ki­ta­me pa­sau­ly­je”. Ir pra­si­de­da ope­ra-ba­le­ tas. Puð­ki­nas su vi­rë­ja tam­pa ba­le­to po­ra, vi­sà lai­kà ly­din­èia Pa­ra­ðos ir hu­sa­ro ásuk­tà in­tri­gà. O kai Pa­ra­ða ási­tem­pia hu­sa­rà á lo­và, vi­rë­ja griû­va tarp jø - tar­si ne­leis­da­ ma vyk­ti “lo­vos veiks­mui”. Bet ka­dan­gi ji be­kû­në, jie­du per jà ri­ti­në­ja­si, - pub­li­ka mirð­ta ið juo­ko! Ar ga­li kri­ti­kas pa­sa­ky­ti, kad kur nors tai jau ma­të? Ne! Va­di­na­si, gi­më nau­ja idë­jos lyg­mens erd­vë. Nau­jas pa­sau­lio pa­jau­ti­mas.

- Jûs mo­kë­tës Pe­ter­bur­ge. Ar esa­ma skir­tin­gø re­þi­sû­ros mo­kyk­lø? Gal kiek pri­si­min­ki­te ir pe­da­go­gus.

- Pe­ter­bur­go mo­kyk­la ski­ria­si nuo Mask­vos GITIS’o, kur dës­të ir B.Po­krov­ skis: Mask­vo­je ma­þiau mu­zi­kos, o mes Pe­ter­bur­ge vis dël­to mo­kë­mës kon­ser­va­ to­ri­jo­je. Tad ab­sol­ven­tai ten ágy­ja ga­na ge­rà mu­zi­ki­ná ið­si­la­vi­ni­mà, ir re­þi­sie­riaus spe­cia­ly­bë kaip ant­ro­ji ga­na daþ­na.

Ma­ne vis bar­da­vo, kad ne taip mo­kau­ si. Pir­miau­sia ið­nag­ri­nëk par­ti­tû­rà, ta­da su­gal­vok spek­tak­lá. O að vis­kà da­ry­da­ vau at­virkð­èiai: pir­miau­sia klau­sy­da­vau mu­zi­kà, su­gal­vo­da­vau spek­tak­lá, o ta­da jau pra­dë­da­vau stu­di­juo­ti, kas ir apie kà pa­ra­ðy­ta… Ta­èiau di­dþiau­sia pe­da­go­go ver­të - ne­slo­pin­ti kû­ry­bos pra­dø. Ir ðiuo po­þiû­riu að pui­kiai su sa­vo mo­ky­to­jais su­ ta­riau. Nors... Pir­ma­me kur­se man nu­ti­ko pa­mo­ko­ma is­to­ri­ja.

Jau pir­mo­sio­mis mo­ky­mo­si re­þi­sû­ro­je die­no­mis pa­si­ro­dþiau pui­kiai. Ne tik drau­ gai, bet ir pe­da­go­gai “ge­ni­ju­mi” pra­mi­në.

To­kios sëk­mës pa­akin­tas, uþ­si­ma­niau jau pir­muo­sius stu­di­jø me­tus baig­ti “Pi­kø da­mos” pa­sta­ty­mu. Pa­pras­tai ne kiek­vie­ nam ir ket­vir­tai­siais me­tais toks dar­bas lei­dþia­mas, bet man Èai­kov­skio ope­rà lei­do pir­mai­siais pa­më­gin­ti. Ma­ke­tà pa­

da­riau su þi­di­niu, kë­dë­mis, o ne ið­kar­pà, kaip pir­ma­ja­me kur­se ápras­ta. Su­gal­vo­jau vi­so­kiau­siø áman­try­biø. Pa­vyz­dþiui, Li­za kai ku­riais mo­men­tais virs­da­vo gra­fie­ne.

Ma­no pe­da­go­gë aik­èio­jo: “Nuo­sta­bu, Ju­ ra!” Ati­da­viau svars­ty­ti. O mes vi­sa­da uþ du­rø slap­èia pa­si­klau­sy­da­vo­me. Gir­dþiu riks­mà: Re­þi­sû­ros ka­ted­ros ve­dë­jas E.Pa­ sen­ko­vas kaþ­kà bai­siau­siai gar­siai aið­ki­na, ky­la triukð­mas, ga­lø ga­le ma­no pe­da­go­gë ið­ei­na ap­si­aða­ro­ju­si. Pa­sen­ko­vas pa­pra­ðë pa­ly­dë­ti já na­mo. Ei­na­me drau­ge, o jis ir sa­ko: “Su­pran­ti, to­ká spek­tak­lá ga­liu pa­sta­ ty­ti að, ga­li dar kas nors. O að no­riu, kad tu pa­sta­ty­tu­mei “Pi­kø da­mà” taip, kaip mes NEGALIME… Ta­da að bû­siu ra­mus”.

Po dau­ge­lio me­tø sa­vo ka­me­ri­nia­me te­at­re sta­to­mà “Pi­kø da­mà” sky­riau E.Pa­ sen­ko­vui, nes jau dvi­de­ðimt pen­ke­ri me­tai pra­ëjo, o að vis pri­si­me­nu jo þo­dþius. Jo­kie ma­ke­tai ne­at­stos ðvie­þios, ne­ti­kë­tos min­ ties. Dël to tà­syk jis taip rë­kë ant ma­no pe­da­go­gës Sluc­ka­jos: “Drau­dþiu va­din­ti já ge­ni­ju­mi, drau­dþiu jam pa­tai­kau­ti. Tu­ri­ me ið­plës­ti jo vi­dø, nes jis ga­li virs­ti ta­len­ tin­gu niek­da­riu”.

- Kaþ­kur esu skai­èiu­si, kad re­þi­sie­ riaus pa­rei­ga - pri­ves­ti at­li­kë­jà prie to­ kios bû­se­nos, kad jis pats su­kur­tø sa­vo kû­ry­bos ið­pa­þin­tá. Ar ke­lia­te at­li­kë­jams ko­ká spe­cia­lø uþ­da­vi­ná? Ar orien­tuo­ja­ tës á pub­li­kà? O gal no­ri­te ir at­li­kë­jui, ir pub­li­kai per­duo­ti to­ká re­zul­ta­tà, ko­ká ið­gir­do­te ir at­ra­do­te pats?

- Pir­miau­sia dël at­li­kë­jø. Ma­no gal­vo­je tu­ri su­si­gu­lë­ti vi­sið­kai aið­kus pa­veiks­las, ko no­riu. Ta­da jau ga­liu dirb­ti su at­li­kë­ju.

O ðtai to­liau pra­si­de­da sun­kiau­sia - kaip?

Su­dë­tin­giau­sia - ið­ryð­kin­ti ar­tis­to in­di­vi­du­ a­ly­bæ.

Ið­pa­þin­tis - tei­sin­gai pa­sa­ky­ta. Ar­tis­tas tu­ri bû­ti toks lais­vas, kad ga­lë­tø at­lik­ti ið­pa­þin­tá. Tai be­veik im­pro­vi­za­ci­ja. Aukð­ èiau­sias re­þi­sie­riaus pi­lo­ta­þas - pri­vers­ti ak­to­riø pa­kil­ti virð vaid­mens. Kaip Brech­ to ar Me­jer­hol­do te­at­re. Di­die­ji dra­mos meist­rai val­dë pub­li­kà kaip hip­no­ti­zuo­to­ jai. O ko­kià þiû­ro­vas ga­li pa­siek­ti eks­ta­zæ, kai dar yra mu­zi­ka, or­kest­ras, ðvie­sa! Kai ap­ðvie­ti­mas - ne “ma­ty­ti vei­dà ar­ba ne­ma­ ty­ti vei­do”, o ðvie­sa, sklin­dan­ti ið kaþ­kur. Ðtai ta­da gims­ta kai kas ge­nia­laus.

Ið­pa­þin­tá ak­to­rius ga­lës at­lik­ti tik ta­da, kai þi­nos, kà ið­pa­þin­ti. Jei­gu jis tuð­èias, tai ne­áma­no­ma. Ið jo tu­ri sklis­ti mu­zi­ka, pras­më.

- Kar­tais su­si­du­ria­te su dai­ni­nin­ kais, ku­riems sun­ku ið­reikð­ti sa­ve mi­mi­ ka, ges­tais, t.y. ak­to­riaus raið­kos prie­ mo­në­mis. Kà tuo­met da­ro­te? Dir­ba­te su jais ar ið vi­so ne­lei­dþia­te á sce­nà?

- De­vy­nias­de­ðimt pro­cen­tø at­li­kë­jø yra kaip tik to­kie, ku­riems sun­ku reikð­tis ak­ to­riaus raið­kos prie­mo­në­mis. Kad ir kaip

bû­tø gai­la, ak­to­riaus pa­ren­gi­mo po­þiû­riu te­at­rø bûk­lë ðian­dien ke­lia siau­bà. Tik­rø, ge­rø spek­tak­liø ma­þai, ir ak­to­riai pra­ran­ da for­mà. Þiû­rëk, bal­sas dar skam­ba, bet jis pats sa­væs gë­di­ja­si, pats sa­vi­mi ne­ti­ki.

Tuo­met pir­miau­sia rei­kia, kad þmo­gus at­ gau­tø nor­ma­lø sa­vo pa­vi­da­là.

Pri­si­me­nu vie­nà epi­zo­dà. Sta­èiau No­vo­si­birs­ke pui­kaus mask­vie­èio kom­ po­zi­to­riaus Ru­bi­no ope­rà “Kað­to­në” (pa­gal A.Èe­cho­và). Kû­ri­nys la­bai sun­kus - ket­ve­rio­pi cho­rai. Pa­vyz­dþiui, yra sce­na aikð­të­je, kur da­ly­vau­ja par­da­vë­jø, pir­kë­jø, paukð­èiø ir var­pø cho­rai. Pje­së su­gal­vo­ta la­bai vy­ku­siai, va­di­na­si “Juok­da­rio ir ðuns is­to­ri­ja”. Mes­jë Þor­þas (toks þmo­gus) tu­ri ma­þu­tá te­at­rà ir ak­to­riø tru­pæ - Kiau­læ, Þà­ sá… Kiek­vie­nas gy­vû­nas - ak­to­riaus ti­pas.

Pa­vyz­dþiui, Kiau­lë - sens­tan­ti pri­ma­do­na, Kað­to­në - jau­nu­të, be­si­ver­þian­ti á ko­và, Ka­ti­nas - gud­rus ar­tis­tas pa­lai­dû­nas, Þà­ sis - ser­gan­tis uþ­ki­mæs te­no­ras… Pui­kus vei­ka­las! Bet es­më ðá­kart ne èia. Sta­èiau tà ope­rà apie 1988-1989 me­tus. No­vo­si­birs­ke - vi­sið­kas bad­me­tis. Þie­ma, te­at­ras ðal­tas, tam­sus. Áei­nu á sce­nà (o ji mil­þi­nið­ka - du­kart di­des­në nei Vil­niaus; sta­të jà kaip di­dþiau­ sià Eu­ro­po­je - á sta­ty­bà áva­þia­væs lëk­tu­vas sce­no­je ga­lë­da­vo ap­si­suk­ti), - vie­na lem­ pu­të de­ga. Kam­pe sto­vi gru­pë kaþ­ko­kiø þmo­niø. Pri­ei­nu. Jie su­si­gû­þæ, ne­drà­sûs, su­tri­kæ. Sa­kau: “Kas jûs?” - “Að - Kiau­lë”, “Að - Ka­ti­nas”… Jie net sa­vo pa­var­dþiø ne­sa­ko! “Bet ko jûs to­kie su­si­gû­þæ?” - “O pa­þiû­rë­ki­te jûs te­nai…” Þiû­riu, o ten… sie­nos në­ra. Ir snin­ga. Kiau­rai. Kaip Fel­li­ni fil­me. Pa­si­ro­do, vyks­ta re­mon­tas. Ir krin­ ta pats tik­riau­sias, ne te­at­ri­nis, snie­gas.

Ir ðal­tis! Kiek vë­liau man pri­sta­të cho­rà.

Sto­vi to­kie vy­ru­kai nie­ki­na­ma ið­raið­ka: at­va­þia­vo mat re­þi­sie­rius ið sos­ti­nës sta­ty­ti kaþ­ko­kios “Kað­to­nës”. Jie al­ka­ni, ðei­mos al­ ka­ nos, o èia - ope­ ra apie ðu­ ná… Vel­ niams jiems tas ðuo! Þo­dþiu, at­ro­dë, kad dar mi­nu­të, ir vi­si jie ma­ne pa­pras­èiau­siai pri­muð. Sa­kau jiems: “La­ba die­na”. O jie: “Tai kà, ty­èio­tis ið mû­sø at­va­þia­vo­te? Mes al­ka­ni, at­ly­gi­ni­mø ne­mo­ka…”

Ta­da að jiems sa­kau: “Po pen­kio­li­kos mi­nu­èiø pra­ðom vi­sus rink­tis apa­èio­je su pal­tais”. Ið­ei­nu á gat­væ - vi­si sto­vi. Cho­ras di­de­lis - gal ðim­tas þmo­niø. Ir ei­na­me vi­si á par­kà pa­si­vaikð­èio­ti. Þo­dis po þo­dþio - kal­ bu kai kà apie spek­tak­lá, ðiaip ðá bei tà…

Po­rà va­lan­dø pa­si­vaikð­èio­jo­me. “Aèiû, vi­ si lais­vi, re­pe­ti­ci­ja baig­ta. Ry­toj vël pra­ðom vie­nuo­lik­tà va­lan­dà gat­vë­je.” Ki­tà die­nà vi­si su­si­ren­ka, mo­te­rið­kës jau py­ra­gë­liø at­si­ne­ðu­sios, kaþ­kas - alaus ar gi­ros. Su­si­ pa­þás­ta­me. Pa­si­vaikð­èio­ja­me. Kaþ­kà apie spek­tak­lá, apie sa­ve pa­sa­ko­ju, apie juos kai kà su­þi­nau. Ir vël po dvie­jø va­lan­dø: “Aèiû, mie­lie­ji, re­pe­ti­ci­ja bai­gë­si. Ry­toj vël

pra­ðom á gat­væ”. Tre­èia die­na - tas pat. O ta­me cho­re bu­vo toks ma­þu­tis bo­siu­kas - pik­tas, vi­sus er­zi­na, kurs­to. Tai tas vy­ru­ kas, pats bjau­riau­sias, pir­mas ir sa­ko: “Na, ko mes èia vis vaikð­to­me ir vaikð­to­me? Gal jau pra­dë­ki­me re­pe­tuo­ti!”

Ir po dvie­jø die­nø jie at­li­ko su­dë­tin­ giau­sias sce­nas! O tas bo­siu­kas, ku­ris gy­ ve­ni­me dar nie­ko pa­do­riai ne­bu­vo su­vai­di­ næs, nes re­þi­sie­riai prie jo bi­jo­jo ir pri­si­lies­ ti, vai­di­no kaþ­ko­ká va­gá (mat së­dë­jæs bu­vo, þi­no­jo, kaip vog­ti). Spe­cia­liai jam su­kû­riau mi­zan­scenas. Taip vi­sið­kai ne­pa­jë­gus cho­ ras spek­tak­ly­je su­kë­lë fu­ro­rà. Mo­te­rys pra­ þy­do, o vy­rai kad ási­vai­di­no!

At­si­svei­kin­da­mi bu­èia­vo­mës, laik­rað­tá ma­no gar­bei ið­lei­do, lë­ly­èiø do­va­no­jo…

Te­ra­pi­jos rei­kia! Kad þmo­gus pa­si­jus­tø þmo­gu­mi!

- Ar esa­ma da­ly­kø, ku­riø ak­to­rius ne­ga­li ið­mok­ti?

- Bû­na… Bû­na da­ly­kø, ku­riø jau ne­ið­ tai­sy­si. Bet tuo­met re­þi­sie­riaus uþ­duo­tis - pa­da­ry­ti taip, kad trû­ku­mai tap­tø pri­va­ lu­mais.

W.Fel­sens­tei­nas, gar­sus vo­kie­èiø re­þi­ sie­rius, sta­të Sta­nis­lav­skio te­at­re G.Bi­zet “Kar­men”. Ir bu­vo toks ðlu­bas ak­to­rius Osi­po­vas, te­no­ras. Tai re­þi­sie­rius su­kû­rë ðlu­buo­jan­èio Cho­së vaid­me­ná. Nuo­sta­bu!

Svar­biau­sia - ne­at­mes­ti þmo­niø. Te­at­ re ne­ga­li tarp­ti var­to­to­jo po­þiû­ris: ne­pa­ si­se­kë, eik lauk. Ak­to­riai ir dai­ni­nin­kai - ne­pa­kar­to­ja­mi! Vie­ne­ti­niai, ið­skir­ti­niai, ne ma­së!

- Ir tra­fa­re­ti­nis klau­si­mas - apie pla­ nus.

- Pla­nai… Po ðio “Don Þu­an ­ o” va­þiuo­ ju á Ka­zach­sta­nà, kur na­cio­na­li­në­je ope­ro­je sta­ty­siu “Ma­dam Ba­ter­flai”. Pas­kui, dar iki Nau­jø­jø, sa­vo ka­me­ri­nia­me te­at­re sta­tau “Don Pas­ku­a­læ” (vi­sið­kai ne­ti­kë­tà ver­si­jà!). Pe­ter­bur­go ju­bi­lie­jaus pro­ga taip pat sa­vo ka­me­ri­nia­me te­at­re ro­dy­si­ me G.Do­ni­zet­ti ope­rà “Pet­ras I”. Jà man Ita­li­jo­je re­konst­ra­vo ið at­ski­rø ga­ba­lë­liø, ið­ më­ty­tø ávai­riuo­se ða­lies te­at­ruo­se. Tai bus pa­sau­li­në ne­þi­no­mos G.Do­ni­zet­ti ope­ros prem­je­ra. O vë­liau - G.Puc­ci­ni “Tu­ran­dot” “Are­na di Ve­ro­na”.

- “Tu­ran­dot” Ve­ro­no­je? Bû­si­te pir­ ma­sis re­þi­sie­rius uþ­sie­nie­tis, sta­tan­tis ita­lið­kà ope­rà Ita­li­jo­je. Prieð Jus “Tu­ ran­dot” “Are­na di Ve­ro­na” sta­të F.Zef­ fi­rel­li…

- Taip, bû­siu pir­ma­sis ru­sø re­þi­sie­ rius, sta­tan­tis ita­lið­kà ope­rà Ita­li­jo­je, ir dar “Are­na di Ve­ro­na”. Be­je, dai­li­nin­kas Via­èes­la­vas Oku­ne­vas - taip pat pir­ma­sis ru­sas. Ðiaip sau jie ne­kvie­èia - va­di­na­si, ðá tà ga­li­me! n

Muzikos barai /7

Didþioji salë PROF. SAU­LIUS SON­DEC­KIS APIE PRA­ËJU­SIOS VA­ SA­ROS ÁVY­KIUS IR NAU­JÀ­JÁ LIE­TU­VOS KA­ME­RI­NIO OR­ KEST­RO SE­ZO­NÀ - Ger­bia­ma­sis ma­est­ro, ko-­ kiø svar­bes­niø gast­ro­liø ir kon­cer­tø tu­rë­jo­te su Lie­tu­vos ka­me­ri­niu pra­ei­tà va­sa­rà?

Lie­pos më­ne­sá vy­ko svar­bus kon­cer­t as Miun­che­ne. Èia, Re­zi­ den­cho­fe, kiek­vie­nais me­t ais ren­ gia­mas va­sa­ros kon­cer ­tø cik­las. Tai yra pa­èia­me Miun­che­no cen­tre, ða­lia Ope­ros te­at­ro, bu­v u­siuo­se Ba­va­ri­jos ka­ra­liaus rû­muo­se esan­ èio­je “Her­ku­le­so” kon­cer ­tø sa­lë­je, ku­ri anks­èiau bu­vo pa­grin­di­në mies­to kon­cer ­tø sa­lë. Va­sa­ros kon­ cer­t ai vyks­t a jau­k ia­me uþ­da­ra­me kie­me su fon­t a­nu, va­di­na­ma­me Brun­nen­hof.

Rug­pjû­èio pra­dþio­je gro­jo­ me tra­di­ci­ná “Nak­ties se­re­na­dø” cik­là Pa­lan­go­je, ke­lio­se se­re­na­dø pro­gra­mo­se da­l y ­va­vo Da­vi­das Ge­rin­gas. Taip pat rug­pjû­tá tu­rë­ jo­me du kon­cer ­tus se­na­me Han­ zos mies­te Ðta­dë­je (Sta­de), ða­lia Ham­bur­go, vy­ku­sia­me fes­ti­va­l y­je.

Vie­nà kon­cer ­t à di­ri­ga­vau að, o ki­t à - fes­ti­va­lio me­no va­do­vas, þi­ no­mas vo­k ie­èiø di­ri­gen­t as Vol­ke­ris Schmidt-Ger­ten­ba­chas. Be­ne svar­ biau­sia bu­vo dvie­jø sa­vai­èiø ið­v y­k a á Mon­trë fes­ti­va­lá Ðvei­ca­ri­jo­je. Be­je, ðis il­ga­me­èiø tra­di­ci­jø fes­ti­va­lis ðià va­sa­rà ga­lë­jo ir ne­á vyk­ti, nes bu­væs jo me­no va­do­vas ið­ð vais­të lë­ðas bran­giems pro­jek­t ams, ku­rie ne­tu­rë­jo pub­li­kos pa­k lau­sos, to­ dël Mon­trë fes­ti­va­lis at ­si­dû­rë prie ban­k ro­to ri­bos. Vis dël­to at ­si­ra­do mu­zi­kos më­gë­jø, tik­r ø en­tu­zias­tø, ku­rie ne­lei­do fes­ti­va­liui þlug­ti ir jo me­no va­do­v u pa­k vie­të þy­mø ðvei­ca­r ø di­ri­gen­t à Kar­là An­to­nà Ric­ken­ba­che­rá.

- Já, re­gis, pa­þás­ta ir Lie­tu­ vos klau­sy­to­jai?

Taip, jis yra di­ri­ga­væs Lie­tu­ vo­je. Mû­sø or­kest­ras su juo ára­ðë L. van Be­et­ho­ve­no “Pro­me­të­jà”.

Be­je, ðis dis­k as Eu­ro­po­je pa­te­ko á per­k a­miau­siø ­jø de­ðim­tu­k à. Tai­gi, no­rë­da­mas fes­ti­va­lá at­gai­vin­ti, Ric­ken­ba­che­ris pir­miau­sia su­bû­rë jung­ti­ná or­kest­rà ið Ðvei­ca­ri­jos pû­ ti­kø ir mû­sø sty­gi­nin­kø. Kon­cer­t ai vy­ko la­bai sëk­min­gai, su an­ðla­gais.

Ma­t yt, fes­ti­va­lis vyks ir ki­t à­met - mû­sø or­kest­ras jau pa­k vies­t as ja­ me da­l y ­vau­ti.

Muzikos barai /8

Be kon­cer­tø su sa­vo va­ do­vau­ja­mu Lie­tu­vos ka­me­ ri­niu, tur­bût di­ri­ga­vo­te ir ki­tiems or­kest­rams?

Ke­le­t à kon­cer ­tø tu­rë­jau Grai­ ki­jo­je: Pa­tros fes­ti­va­l y­je di­ri­ga­vau Mask ­vos im­pe­ra­to­rið­k a­jam ba­le­tui, taip pat Atë­nuose. Aust­ri­jo­je ir Vo­k ie­ti­jo­je tu­rë­jau kon­cer ­tus su “Sankt Pe­ter­bur­go ka­me­ra­t a” ir Pa­ tros (Grai­k i­ja) ka­me­ri­niu or­kest­r u. Ádo­mius kon­cer­tus di­ri­ga­vau Mask­ vo­je ir Sankt Pe­ter­bur­ge, kur so­lis­të bu­vo þy­mi per­ku­si­nin­kë Eve­l y­na Glen­nie. Ji ma­rim­ba at­li­ko A.Vi­val­di kon­cer­t à ir A.Mas­so­no Kon­cer­t à ma­þa­jam bûg­ne­liui ir sim­fo­ni­niam or­kest­r ui. Tai uni­k a­li mu­zi­kë, tie­siog ða­ma­në, gro­ja vi­sais mu­ða­mai­siais in­stru­men­t ais. Be­je, ji kur­èia... Sun­ ku tuo pa­ti­kë­ti, nes gro­ja ne­pa­pras­ tai an­sam­blið­k ai tiks­liai, sce­no­je sto­vë­da­ma ba­sa (sa­ko, kad taip ji jau­èia or­kest­ro gar­sus). E.Glen­nie ið­sa­kë no­rà at ­v yk­ti su kon­cer ­tu ir á Lie­tu­và. Da­bar kaip tik vyks­t a de­ ry­bos su jos im­pre­sa­ri­ju­mi. Jei­gu tik leis mû­sø ga­li­my­bës, ji tik­rai at ­v yks.

- Kà su­pla­na­vo­te nau­ja­ jam se­zo­nui, ku­rá pra­dë­jo­te su to­kia ryð­kia ir ta­len­tin­ga jau­nà­ja vo­kie­èiø smui­ki­nin­ ke C.A.Wid­mann?

Tai tie­siog fan­t as­tið­k a smui­k i­nin­ kë. Ar pa­v yks jai pa­da­r y ­ti pa­sau­li­ næ kar­je­rà, man da­bar sun­ku pa­sa­ ky­ti, nes èia yra ir ki­tø veiks­niø, bet ði­t aip gro­jant Mo­zar ­t à se­niai be­ gir­dë­jau - taip lais­vai ir kar­tu taip tiks­liai rit­mið­k ai, ryð­k iai, ið­raið­k in­gai ar­ti­ku­liuo­ja­mà.

Spa­lio 26 d. - kon­cer­t as su V.Mi­ ni­no va­do­vau­ja­mu Mask ­vos ka­me­ ri­niu cho­r u. Su ðiuo ko­lek­t y ­v u mus sie­ja il­ga­me­të part­ne­r ys­të. Kon­cer­ tu Lie­tu­vo­je, ku­ria­me at­lik ­si­me Mo­ zar ­to Di­dþi­à­sias mi­ðias c-moll, pa­þ y­ më­si­me ðio cho­ro tris­de­ðimt­me­tá.

Lap­k ri­èio 14 d. po il­ges­nës per­ trau­kos at­lik ­si­me D.Ðos­t a­ko­vi­èiaus Ke­tu­rio­lik­t à ­jà sim­fo­ni­jà, o pir­mo­jo­ je kon­cer ­to da­l y­je pia­nis­t as Jur­gis Kar­na­vi­èius at­liks L. van Be­et­ho­ve­ no Ket ­vir ­t à ­já kon­cer ­t à. Ðá kon­cer ­t à ski­ria­me il­ga­me­èio Mu­zi­kos aka­de­ mi­jos rek­to­riaus prof. Jur­gio Kar­ na­vi­èiaus at­mi­ni­mui - jam ðie­met bû­tø su­k a­kæ 90 me­tø. No­rë­jau ðià su­k ak­tá ryð­k iau uþ­f ik ­suo­ti so­li­dþiu kon­cer­tu, juo­lab kad Be­et­ho­ve­no Ket ­vir ­t à ­já kon­cer ­t à la­bai më­go pats J.Kar­na­vi­èius.

Prieð Nau­juo­sius me­tus gro­si­ me tra­di­ci­nius ka­lë­di­nius ir nau­ja­ me­èius kon­cer ­tus.

Ki­t ais me­t ais, sau­sio pa­bai­go­ je, mû­sø or­kest­r ui di­ri­guos Torn­to fil­har­mo­ni­jos or­kest­ro di­ri­gen­t as Ker­r y Strat ­to­nas. Ko­vo më­ne­sá at ­v yks Zalc­bur­go “Mo­zar ­teu­mo” pro­fe­so­rius pia­nis­t as Pe­te­ris Lan­ gas, ku­ris Aust­ri­jo­je pri­pa­þin­t as kaip la­bai þy­mus Mo­zar ­to mu­zi­kos at­li­kë­jas. Prieð ku­rá lai­k à dël svei­k a­ tos sa­vo kon­cer ­ti­næ veik­là jis bu­vo nu­trau­kæs, o da­bar vël grá­þo á sce­ nà. Esa­me pa­k vie­tæ ir pui­kø bel­gø klar­ne­ti­nin­k à Ed­d y Va­no­ost­hu­y­se, bet kol kas jo kon­cer­to da­t a dar ne vi­sai su­de­rin­t a. Se­zo­no pa­bai­go­je at ­v yks fe­no­me­na­lus tri­mi­ti­nin­k as A.Na­k a­ria­ko­vas, su ku­riuo ne­se­niai “Tel­dec” fir­mo­je á plokð­te­læ ára­ðë­me tri­mi­tui transk­ri­buo­tus C.Sain-Sa­ën­ so vio­lon­èe­les kon­cer­t à, W.A.Mo­ zar­to ir C.M. von We­be­rio kon­cer­ tus fa­go­tui ir or­kest­r ui.

- Ko­kioms uþ­sie­nio gast­ ro­lëms Lie­tu­vos ka­me­ri­nis ren­gia­si ðá se­zo­nà?

Ne vi­sø gast­ro­liø pla­nai vi­sið­k ai aið­kûs. Kol kas lap­k ri­èio më­ne­sá vyks kon­cer­t ai Vo­k ie­ti­jo­je, vë­liau ðá se­zo­nà nu­ma­t y ­t a di­de­lë tur­në su Pi­te­riu Us­ti­no­v u, ki­t à­met lau­k ia tur­në Ja­po­ni­jo­je. Bet ir Lie­tu­vo­je ðá se­zo­nà su­reng­si­me daug kon­cer ­tø.

- Po va­sa­rà skelb­to Jû­sø kon­cer­ti­nës veik­los Lie­tu­ vo­je mo­ra­to­riu­mo á sce­nà su­grá­þo­te. Ar tai reið­kia, kad kul­tû­ros po­li­ti­ko­je at­si­ra­do tei­gia­mø po­slin­kiø?

Jei­g u nie­ko ne­b û­t ø bu­væ pa­ siek­t a, tai ir ne­b û­èiau grá­þæs, ne­ bû­èiau di­r i­g a­væs se­zo­n o pra­d þios kon­cer­to. Að juk ne koks avan­t iû­ ris­t as, pa­g a­l iau ne­t u­r iu ir nie­k ad ne­t u­rë­jau skan­d a­l is­to re­p u­t a­ci­jos.

Ar kas ga­lë­t ø pa­s a­k y­t i, kur per sa­ vo il­g a­m e­tæ di­r i­g en­to kar­j e­r à su­kë­ liau dël ko nors ko­k á skan­d a­là, kà, pa­v yz­d þiui, ne­re­t ai da­ro kai ku­r ie aikð­t in­g u­m u pa­g ar­së­j æ di­r i­g en­t ai, so­lis­t ai. Kaip tik man daþ­n ai pri­ skir­d a­vo di­p lo­m a­t ið­k u­m à. Kaip tad ga­l i bû­t i, kad þmo­g us, lai­ko­m as di­ plo­m a­t ið­k u, stai­g a ið­si­ðo­k a. Jei­g u taip at ­si­t i­ko, ma­t yt, tik­r ai ne­r a­d au ki­to bû­d o, be to, pro­tes­t a­v au ne að vie­n as. Ma­n o po­zi­ci­jà re­m ia Na­cio­n a­l i­n io sim­fo­n i­n io or­kest­ro vyr. di­r i­g en­t as Juo­z as Do­m ar­k as ir Na­cio­n a­l i­n io ope­ros ir ba­l e­to te­a t­ro vyr. di­r i­g en­t as Liu­t au­r as Bal­èiû­n as.

Tai by­lo­ja vie­na - kad jau se­niai pri­bren­do Fil­har­mo­ni­jos re­for­ma, nes ne­ga­li­ma tu­rë­ti ko­lû­k io ir ta­me ko­lû­k y­je - pri­va­èiø ûkiø. At­si­sa­kë­me ko­lû­k i­nës sis­te­mos, tai ko­dël pa­li­

ko­me to­k á monst­rà kaip da­bar ­ti­në Fil­har­mo­ni­ja? Kur da­bar ras­tu­më­te jos ana­lo­gà bu­v u­sio­se so­cia­lis­ti­në­ se vals­t y­bë­se? Nie­kur! Kas vi­sa­me pa­sau­l y­je yra Fil­har­mo­ni­ja? Tai sim­ fo­ni­nis or­kest­ras, na, dar cho­ras, bet tas cho­ras dir­ba ir sa­va­ran­k ið­ kai, pa­v yz­dþiui, kaip Ber­l y­no ra­di­jo or­kest­ro cho­ras.

To­dël mes siû­lo­me ki­to­k á Fil­ har­mo­ni­jos ma­ke­t à. Na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je su­telk­tos ge­riau­sios mû­sø me­ni­nës pa­jë­gos, to­k ia ins­ ti­tu­ci­ja tu­rë­tø ið­lik­ti, bet jà rei­k ia ið es­mës per ­t var­k y ­ti. Vi­si ðe­ði Fil­har­ mo­ni­jai pri­k lau­san­t ys ko­lek­t y ­vai - Sim­fo­ni­nis or­kest­ras, cho­ras, Ka­ me­ri­nis or­kest­ras, Vil­niaus ir Èiur­lio­ nio kvar ­te­t ai bei “Mu­si­ca hu­ma­na” - tu­rë­tø funk­cio­nuo­ti sa­va­ran­k ið­k ai, kiek ­vie­nas su sa­vo at ­ski­r u biu­dþe­ tu. Juk iki ðiol nei að, nei ku­ris ki­t as ið tø ko­lek­t y ­v ø va­do­v ø ne­þi­no­me, kiek lë­ðø mû­sø veik­lai per me­tus ski­ria­ma. Mums Fil­har­mo­ni­jos va­ do­v y­bë tik pa­sa­ko: at­neð­k i­te sa­vo siû­l y­mus, o mes pa­þiû­rë­si­me, kà ga­li­me pri­im­ti. Að siû­lau ki­t à va­ rian­t à: pa­sa­k y­k i­te, ko­k io­mis að dis­ po­nuo­ju lë­ðo­mis, ir ta­da pa­teik ­siu sa­vo siû­l y­mus.

- Vis dël­to kas kon­kre­èiai bu­vo su­si­tar­ta su kul­tû­ros val­di­nin­kais?

Ne­se­niai vy­ku­sia­me Fil­har­mo­ ni­jos ta­r y­bos po­së­d y­je, ku­ria­me da­l y ­va­vo kul­tû­ros mi­nist­rë R.Do­v y­ dë­nie­në, Sei­mo Kul­tû­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­k as prof. R.Pa­vi­lio­nis ir jo pa­va­duo­to­ja J.Nar ­vi­lie­në, bu­vo pri­ im­t as nu­t a­ri­mas, kad Na­cio­na­li­næ fil­har­mo­ni­jà rei­k ia re­or­ga­ni­zuo­ti.

Da­bar mes, kiek ­vie­nas me­no ko­lek­ ty ­vas, pa­tei­kë­me siû­l y­mus. Sei­mo siû­l y­mu ðiuo me­tu Fil­har­mo­ni­jo­je dir­ba vals­t y­bës kon­tro­lie­riai. Ma­ nau, kad jø pa­teik­tos ið­va­dos pa­ tvir­tins re­or­ga­ni­za­ci­jos bû­ti­ny­bæ.

Ti­k iu, kad rim­t ai ke­ti­na­ma re­for­ muo­ti esa­mà ne­nor­ma­lø ko­lû­k io ir rin­kos kon­glo­me­ra­t à, man su­tei­k ia­ ma ga­li­my­bë vël gráþ­ti prie di­plo­ ma­ti­jos. Re­for­muo­to­je sis­te­mo­je ko­lek­t y ­vo me­no va­do­vas tu­ri bû­ti pir­ma­sis as­muo, o ad­mi­nist­ra­to­rius - kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­je - dirb­ti kû­ rë­jui, me­ni­nin­kui.

Man ap­mau­du, kad ma­no pro­tes­to es­mæ þi­niask­lai­da ge­ro­k ai ið­k rai­pë.

- Ar Fil­har­mo­ni­jos ta­ry­ bos po­së­dy­je nu­ma­ty­tas koks nors re­for­mos ter­mi­ nas?

Ga­v us me­no ko­lek­t y ­v ø siû­l y­ mus, re­for­ma tu­rë­tø ávyk­ti per du

më­ne­sius. Ta­da ir ma­t y­si­me, ar tik­rai no­ri­ma ei­ti pa­þan­gos ke­liu.

Jei­gu bus pa­sa­k y ­t a, kad sis­te­ma ir to­liau tu­ri lik­ti ne­pa­k i­tu­si, dirb­ ti to­k io­mis sà­l y­go­mis ne­ma­t y­siu pras­mës. Be­pras­mið­k a áro­di­në­ti va­d y­bi­nin­k ams kiek ­vie­nam at­li­kë­ jui sa­vai­me su­pran­t a­mus da­l y­kus.

Ma­no kon­cer­ti­në veik­la uþ­sie­ny­je su­pla­nuo­t a iki 2007 m. Ten va­d y­bi­ nin­k ai dir­ba man.

- Ko­dël, Jû­sø ma­ny­mu, á Jû­sø pa­reið­ki­mà ne­su­lauk­ ta jo­kios es­mi­nës Kul­tû­ros mi­nis­te­ri­jos ir Vy­riau­sy­bës re­ak­ci­jos? Juk nie­kam ne pa­slap­tis, kad Jûs ir Prem­je­ ras A.Bra­zaus­kas esa­te ge­rai pa­þás­ta­mi nuo se­nø lai­kø, tas pat pa­sa­ky­ti­na ir apie dau­ge­lá jo po­li­ti­nës ap­lin­kos þmo­niø.

To pa­aið­k in­ti ne­ga­liu, ta­èiau á Vy­riau­s y­bæ krei­piau­si ne vie­nas, o kar ­tu su dar dvie­jø pa­grin­di­niø me­no ko­lek­t y ­v ø vyr. di­ri­gen­t ais - Juo­zu Do­mar­ku ir Liu­t au­r u Bal­ èiû­nu. Ki­t aip nei Vy­riau­s y­bë, vi­suo­ me­në re­a­ga­vo ga­na gy ­vai, ga­vau daug pa­lai­k y­mo laið­kø, tiek ko­lek­ ty ­vi­niø, tiek as­me­ni­niø: ið Ðiau­liø mies­to ta­r y­bos, Mu­zi­kos mo­k yk­lø mo­k y ­to­jø aso­cia­ci­jos, Kar­di­no­lo V.Slad­ke­vi­èiaus fon­do. Ge­na­di­jus Roþ­dest ­vens­k is, Ju­ri­jus Te­mir­k a­no­ vas ir Mi­chai­las Plet­nio­vas pa­raðë ma­ne pa­lai­k an­èius laið­kus Prem­ je­r ui A.Bra­zaus­kui, o Pi­te­ris Us­ti­ no­vas laið­k à nu­siun­të Pre­zi­den­tui V.Adam­kui. Ið kar ­to re­a­ga­vo Sei­mo Kul­tû­ros ir ðvie­ti­mo ko­mi­te­t as, ku­ris la­bai ge­rai su­pra­to es­mæ, kas me­ no ástai­go­je yra pir­mi­nis - me­ni­nin­ kas ar ad­mi­nist­ra­to­rius. Ne vie­nam þur­na­lis­tui pa­tei­k iau pa­v yz­dá: ko­dël G.Rin­ke­vi­èiaus va­do­vau­ja­mas or­ kest­ras dir­ba pa­gal nor­ma­lià ad­mi­ nist­ra­vi­mo sche­mà, o J.Do­mar­k as ir að tu­ri­me bû­ti pa­val­dûs ko­man­ di­nei ad­mi­nist­ra­ci­nei sis­te­mai? Jei vi­si esa­me vals­t y­bi­niai ko­lek­t y ­vai, tai va­do­va­vi­mas jiems tu­ri rem­tis vie­no­dais prin­ci­pais.

- Spa­lio 18 d. Jû­sø gim­ta­ ja­me mies­te Ðiau­liuo­se pra­ si­dë­jo Jû­sø var­do fes­ti­va­lis.

Ko­kius ið­skir­tu­më­te svar­bes­ nius jo mo­men­tus? Ðiau­liø fes­ti­va­lis, ku­rio pa­grin­ di­në or­ga­ni­za­to­rë - ðio mies­to sa­vi­ val­d y­bë, bu­vo su­pla­nuo­t as ge­ro­k ai anks­èiau kaip kom­pak­tið­k as ren­gi­ nys, tu­rë­jæs vyk­ti rug­pjû­tá, bet dël þi­no­mø ap­lin­k y­biø nu­kel­t as ir ið­dës­ ty ­t as per ke­tu­ris më­ne­sius.

Ati­da­r y­mo kon­cer ­te da­l y ­va­vo

“Sankt Pe­ter­bur­go ka­me­ra­t a”, Vals­ ty­bi­nis Er­mi­t a­þo or­kest­ras, Mask ­vos im­pe­ra­to­riðka­sis ba­le­t as, ku­riam va­do­vau­ja Ge­di­mi­nas Ta­ran­da.

Spa­lio 25 d. kon­cer ­t a­vo V.Mi­ni­no va­do­vau­ja­mas Mask ­vos ka­me­ri­nis cho­ras.

Be­je, fes­ti­va­lio ati­da­r y­mo kon­cer ­t as vy­ko nau­jo­je erd­vë­je - uþ­da­ra­me te­ni­so kor ­te. Kor ­to ðei­mi­nin­k ai pui­k iai ið­spren­dë vi­sus or­ga­ni­za­ci­nius ir tech­ni­nius klau­si­ mus. Ði erd­vë tu­ri ge­ras ir kon­cer­tø per­spek­t y ­vas.

Fes­ti­va­lis vyks iki ki­tø me­tø sau­ sio 15 d. Ja­me da­ly­vau­ja ir Ðiau­liø me­ni­niai ko­lek­t y ­vai - ka­me­ri­nis or­kest­ras bei S.Vai­èiu­lio­nio va­do­ vau­ja­mas “Po­li­fo­ni­jos” cho­ras. Su pas­t a­r uo­ju ko­lek­t y ­v u gruo­dþio 1 d. at­lik ­si­me W.A.Mo­zar ­to “Re­qui­ em”. Gruo­dþio 18 d. Ðiau­liø te­at­re vyks man la­bai bran­gus ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­t as, nes ðiø me­tø gruo­dþio 22 d. su­k an­k a ly­giai 60 me­tø, kai að, dar pa­aug­lys, pir­mà kar­t à vie­ ðai kon­cer ­t a­vau Ðiau­liø te­at­re.

Kon­cer ­to pra­dþio­je bus at­lik­ tos Char­le­so Danc­la’­os va­ria­ci­jos, ku­rias kaip tik ir gro­jau prieð ðe­ðias­ de­ðimt me­tø. Jas at­liks maþ­daug vien­me­tis, koks að prieð ðe­ðias­de­ ðimt me­tø bu­vau, Ðiau­liø mu­zi­kos mo­k yk­los mo­k y ­to­jos Ni­jo­lës Pra­sce­ vi­èie­nës mo­k i­nys. Ðia­me kon­cer­te da­l y ­vaus ir dau­giau jau­nø ­jø at­li­kë­ jø ne tik ið Ðiau­liø, taip pat Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ras. Ðiuo kon­cer­tu bus pa­þ y­më­t as ir pa­ties ryð­k iau­sio lie­tu­viø smui­k i­nin­ko, ma­no ar­ti­mo vai­k ys­tës drau­go, taip pat ðiau­lie­ èio Eu­ge­ni­jaus Pau­laus­ko 75-me­tis. Ðis, sa­k y­èiau, le­gen­di­nis smui­k i­nin­ kas il­gus me­tus klau­s y ­to­jus þa­vë­jo sa­vo nuo­sta­biu smui­k a­vi­mu. Di­de­li jo nuo­pel­nai Lie­tu­vos ka­me­ri­nei mu­zi­k ai, bû­tent jo dë­k a Lie­tu­vos kvar ­te­ti­nis me­nas ið­k i­lo á to­k ias di­ de­les aukð­tu­mas. Da­bar Eu­ge­ni­jus jau ne­be­ga­li gro­ti dël ne­s vei­kø ran­kø, ta­èiau ðia­me kon­cer ­te jis vis tiek da­l y ­vaus, di­ri­guos Lie­tu­vos ka­ me­ri­niam or­kest­r ui, pa­si­da­l ys sa­vo pri­si­mi­ni­mais. Ma­nau, kad ðis kon­ cer ­t as ðiau­lie­èiams ir mu­zi­kos be­si­ mo­k an­èiam jau­ni­mui bus ádo­mus, at­min­ti­nas ir reikð­min­gas.

- Ko­kias ið­ki­lias tar­pu­ka­ rio Ðiau­liø as­me­ny­bes pa­mi­ në­tu­më­te ið to lai­ko­tar­pio.

Juk ir Jû­sø të­vas tuo me­tu bu­vo Ðiau­liø bur­mist­ras?

Ma­no të­vas bur­mist­r u bu­vo iki 1931 m., o pas­kui dir­bo mies­to li­go­ niø ka­sos di­rek­to­riu­mi. Jis taip pat ak­t y ­viai da­l y ­va­vo kul­tû­ri­nia­me Ðiau­ liø gy ­ve­ni­me, ku­ris ypaè pa­g y ­vë­jo,

kai 1939 m. ið na­ciø oku­puo­tos Klai­ pë­dos á Ðiau­lius bu­vo at­kel­t a mu­zi­ kos mo­k yk­la. Dau­giau­sia nuo­pel­nø èia ten­k a kom­po­zi­to­riui Juo­zui Ka­ ro­sui, tuo­me­ti­niam Ðiau­liø mu­zi­kos mo­k yk­los di­rek­to­riui, ku­ris su­ge­bë­ jo mu­zi­kos mo­k yk­los veik­là taip ið­ plë­to­ti, kad mo­k yk­la ta­po vi­so mies­ to mu­zi­k i­nio ir kul­tû­ri­nio gy ­ve­ni­mo cen­tru. At­kë­lus Klai­pë­dos mu­zi­kos mo­k yk­là, á Ðiau­lius at ­v y­ko dirb­ti daug þy­miø me­ni­nin­kø. Juk to­k io aukð­to ly­gio pia­nis­t ais kaip prof.

Ig­nas Prel­gaus­k as, So­f i­ja Juod­val­ kie­në, Sta­s ys Vai­niû­nas ga­lë­tø di­ dþiuo­tis kiek ­vie­na pa­sau­lio aukð­to­ji mu­zi­kos mo­k yk­la. Pa­v yz­dþiui, Ig­nas Prel­gaus­k as bu­vo ir Var­ðu­vos kon­ ser ­va­to­ri­jos pro­fe­so­rius. Mu­zi­kos mo­k yk­lo­je dir­bo daug pui­k iø pe­da­ go­gø, to­k iø kaip Po­vi­las Ma­tiu­k as, pui­kus smui­k i­nin­k as, pas ku­rá að mo­k iau­si (po ka­ro emig­ra­vo á JAV), taip pat vio­lon­èe­li­nin­k as Pet­ras Ar­ mo­nas, J.Ka­ro­so kvie­ti­mu ið Kau­no at ­v y­kæs dai­ni­nin­k as Jo­nas By­ra, dës­tæs ir for ­te­pi­jo­nà, o po­k a­rio me­t ais, J.Ka­ro­sui grá­þus á Klai­pë­dà, ta­pæs mo­k yk­los di­rek­to­riu­mi. Mo­ kyk­lo­je ið­k i­lo daug ga­biø mo­k i­niø, ku­rie vë­liau ta­po þy­miais mu­zi­k ais - at­li­kë­jais, kom­po­zi­to­riais, pe­da­go­ gais. Tai mi­në­t a­sis prof. Eu­ge­ni­jus Pau­laus­k as, kom­po­zi­to­rius Ju­lius Ju­ze­liû­nas, pia­nis­tës pe­da­go­gës Ri­ ma ir Jû­ra­të Ka­ro­sai­tës, flei­ti­nin­k as Au­gus­ti­nas Ar­mo­nas, smui­k i­nin­k as Jo­nas Ur­ba, pia­nis­t ai Dai­nius ir Gy­ tis Trin­kû­nai… Ga­lë­èiau su­mi­në­ti be­ga­læ þi­no­mø ir ma­þiau þi­no­mø mu­zi­kø. Na­ciø oku­pa­ci­jos me­t ais Ðiau­liuo­se vei­kë ge­ro ly­gio sim­fo­ ni­nis or­kest­ras, ku­ris reng­da­vo sim­fo­ni­nius kon­cer ­tus ir gro­da­vo ope­re­èiø spek­t ak­liuo­se. Nors vy­ko ka­ras, mies­to mu­zi­k i­nis gy ­ve­ni­mas bu­vo la­bai ak­t y ­v us. Net il­gai po ka­ro to­k io ak­t y ­vaus mu­zi­k i­nio gy ­ve­ ni­mo Ðiau­liuo­se ne­bu­vo. Juo­zas Ka­ ro­sas su­ge­bë­jo ið­kel­ti mu­zi­kos mo­ kyk­los pres­ti­þà, su­telk­ti vi­so mies­to in­te­li­gen­ti­jà. Vi­si të­vai no­rë­jo, kad vai­k ai mo­k y ­tø­si bû­tent mu­zi­kos mo­ kyk­lo­je. Vi­so­je mo­k yk­los veik­lo­je bu­vo la­bai ryð­kus ska­ti­na­ma­sis mo­ men­t as. Mo­k i­niai bu­vo vi­sa­pu­sið­k ai su­in­te­re­suo­ti, to­dël ne­nuos­t a­bu, kad dau­ge­lis ma­no ben­dra­moks­liø po­k a­rio me­t ais pa­si­rin­ko mu­zi­ko pro­fe­sio­na­lo ke­lià.

- Dë­ko­ju uþ po­kal­bá, lin­ kë­da­mas sëk­min­go se­zo­no ir tik­rai tei­gia­mø kul­tû­ros po­li­ti­kos po­slin­kiø.

Prof. Sau­liø Son­dec­ká kal­bi­no To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

P.BA­DU­RASKO­DA AM­ÞIØ SAN­DÛ­RO­JE

Ko ge­ro, lai­min­giau­sias yra tas me­ni­nin­kas, ku­ris ge­ba bû­ti ak­tu­a­lus ir ádo­mus va­kar, ðian­dien ir ry­toj. Ki­ taip sa­kant, ið­li­ki­mo po­þiû­riu lai­ko tëk­ mei në­ra pa­val­dus nei jo gy­ve­ni­mas, nei dar­bai, o am­þiø san­dû­ra - dar ne ri­ba, o tik pra­dë­to tæ­si­nys… Ðie þo­ dþiai ðian­ dien tik­ tø le­ gen­di­niam aust­r ø pia­nis­tui Pau­liui Ba­du­rai-Sko­dai, sve­tur dar va­di­na­ mam “mu­zi­kos (pia­niz­mo) ve­te­ra­ nu”. Ðiø me­tø spa­lio 6 d. ma­est­ro ðven­të ju­bi­lie­ji­ná 75-àjá gim­t a­die­ná, o jo kon­cer ­ti­në biog­ra­f i­ja tæ­sia­si nau­ja­ja­me tûks­t ant­me­t y­je ir vis dar pa­pil­do­ma ádo­miais kû­r y­bos fak ­t ais ir dar­bais. Ne tik pra­ei­to am­þiaus, bet ir ðiø die­nø klau­s y­to­jai ir me­lo­ ma­nai su­lau­k ia vis nau­jø at­li­kë­jo pro­jek­tø. Ma­est­ro kon­cer­ti­në veik­la itin daug ap­rë­pia ir lai­ko, ir ge­og­ra­ fi­jos po­þiû­riu. P.Ba­du­ros-Sko­dos var­ das nuo­lat mi­ni­mas ávai­riau­siuo­se pa­sau­lio ða­liø spau­dos lei­di­niuo­se, o pa­si­ro­dþiu­sios jo kon­cer ­tø afi­ðos, kad ir kur tai bû­tø, vi­sad tam­pa ne­ ei­li­niu mu­zi­k i­niu tos ða­lies ar mies­to ávy­k iu. Spau­da apie já raðo: “Pau­lius Ba­du­ra-Sko­da - vie­nas ádo­miau­siø mû­sø lai­kø pia­nis­tø, ir tai jis vis áro­ do ið nau­ jo” (“Avan­ ti Ro­me”).

“Yra to­k iø su­ma­niø pia­nis­tø kaip Jis. Jie ga­li gro­ti Ha­yd­nà, Mo­ zar ­t à, Schu­ber ­t à taip, kaip gro­ja Jis, bet në vie­nas taip tra­piai ne­pri­ ar­të­ja prie kû­ri­nio kaip kad Jis - prie “Ham­mer­k la­vier” so­na­tos” (“Le mon­de de la Mu­si­gue”).

“Jo or­na­men­ti­k a, ka­den­ci­jos, akom­pa­na­vi­mas ir so­lo - vis­k as sti­ lin­ga <…>, dau­giau nei sti­lin­ga, - gy­va” (“The Bos­to Glo­be”).

P.Ba­du­ra-Sko­da gi­më 1927 m.

Vie­ no­ je. 1945 m. ásto­ jo á Vie­ nos kon­ser ­va­to­ri­jà, kur stu­di­ja­vo for ­te­ pi­jo­nà ir di­ri­ga­vi­mà. Po dve­jø me­tø stu­di­jø lai­më­jo pir­mà ­jà pre­mi­jà kon­kur­se “Öster­rei­chis­che Mu­sik­be­ werb” ir ga­vo sti­pen­di­jà stu­di­juo­ti pas gar­sø ­já Ed­wi­nà Fis­che­rá (kiek vë­liau ta­po jo asis­ten­tu). Kaip sa­ko pats P.Ba­du­ra-Sko­da, ma­est­ro nu­ lë­më jo pia­nis­ti­næ bran­dà. Jau po kon­kur­so Aust­ri­jo­je P.Ba­du­ra-Sko­da de­biu­t a­vo kon­cer ­tuo­da­mas sa­vo ða­ ly­je ir uþ­sie­ny­je, su­lauk­da­mas kuo pa­lan­k iau­siø, aukð­èiau­siø kri­ti­kos ver ­ti­ni­mø. Be to, ta­po dar ke­le­to tarp­t au­ti­niø kon­kur­sø - B.Bartóko Bu­da­peð­te (1948), M.Long ir J.Thi­ baud Pa­r y ­þiu­je (1949) - lau­re­a­tu.

Po ket ­ve­riø me­tø in­ten­s y ­viø kon­

Muzikos barai /9

Didþioji salë

Muzikos barai /10

PAU­LIUS BA­DU­RA-SKO­DA: W.A.MO­ZAR­TO MU­ZI­KA SPIN­DU­ LIUO­JA MEI­LE Algirdo RAKAUSKO nuotr.

cer­ti­niø gast­ro­liø P.Ba­du­ros-Sko­dos ta­len­t à áver ­ti­no Her­ber ­t as von Ka­ ra­ja­nas ir Wil­hel­mas Furtwängle­ris.

Kvie­ti­mai kon­cer ­tuo­ti su ðiø ma­est­ro va­do­vau­ja­mais or­kest­rais jau­na­jam pia­nis­tui pa­ma­þu at ­vë­rë ke­lius á gar­ siau­sias ir pres­ti­þið­k iau­sias pa­sau­lio sa­les. Pia­nis­t as bu­vo nuo­lat kvie­ èia­mas ir lau­k ia­mas sve­èias fes­ti­va­ liuo­se, kon­kur­suo­se, kon­cer­tuo­se.

Pa­mi­në­ti­ni ðie di­ri­gen­t ai, su ku­riais P.Ba­du­ra-Sko­da ben­dra­dar­bia­vo: Ge­or­gas Szel­lis, Kar­las Böhmas, Lo­ri­nas Ma­a­ze­lis, Zu­bi­nas Meht­a, Char­le­sas Mac­ker­ras, Ge­or­gas Sol­ti, Ken­t as Na­ga­no, Joh­nas Elio­t as Gar­ di­ne­ris. Vi­sus juos pia­nis­t as va­di­na sa­vo mu­zi­k i­niais part­ne­riais.

Gau­sus P.Ba­du­ros-Sko­dos ára­ðø, ku­riø pir­mie­ji pa­si­ro­dë 1950 m., pa­li­ ki­mas. Tai dau­giau nei 200 il­gai gro­ jan­èiø ­jø ir kom­pak­ti­niø plokð­te­liø - au­ten­tið­k i ára­ðai ið kon­cer ­tø sa­liø, taip pat plokð­te­lës ir CD, ára­ð y­ti þy­ miau­sio­se Eu­ro­pos ir JAV ára­ðø stu­di­ jo­se. Be­ne gar­siau­si - vi­sø Mo­zar ­to, Be­et­ho­ve­no, Schu­ber­to so­na­tø cik­lø in­ter­pre­t a­ci­jø ára­ðai.

P.Ba­du­ros-Sko­dos at­lie­k a­mas re­per ­tu­a­ras la­bai pla­tus ir ávai­r us.

At­li­kë­jo pa­si­rink­t à ávai­riø epo­chø sti­ liø ir þan­r ø pa­le­tæ daþ­nai pa­brë­þia ir mu­zi­kos kri­ti­k ai. Vis dël­to mëgs­t a­ miau­si ir daþ­niau­siai ma­est­ro at­lie­k a­ mi kon­cer ­tuo­se yra Vie­nos kla­si­k ai.

Ne­pa­mirð­ti ir kom­po­zi­to­riai ro­man­ti­ kai, ir ðiuo­lai­k i­nës mu­zi­kos kû­rë­jai.

Ne­ma­þai au­to­riø yra de­di­k a­væ jam sa­ vo opu­ sus. Vie­ nas jø - Fran­ k as Mar ­ti­nas, Ant­rà ­já kon­cer ­t à for ­te­pi­ jo­nui sky­ræs P.Ba­du­rai-Sko­dai. 1970 m. fes­ti­va­l y­je Olan­di­jo­je ávy­ko ðio kon­cer ­to pa­sau­li­në prem­je­ra. Að­ tuo­nias­de­ðimt­me­tis kom­po­zi­to­rius na­to­se ra­ðë: “Pir­ma­sis kon­cer ­to at­li­ ki­mas bu­vo ávy­k is ma­no, kaip kom­ po­zi­to­riaus, gy ­ve­ni­me. As­me­nið­k ai ma­ne áti­k i­no­te. Ti­k iuo­si, kad taip pat pa­si­seks áti­k in­ti ki­tus”.

P.Ba­du­ra-Sko­da gar­sus sa­vo do­më­ji­mu­si se­no­vi­niais kla­vi­ði­niais in­stru­men­t ais ir jø ko­lek­cio­na­vi­mu.

Ma­est­ro sten­gia­si pa­grás­ti ávai­riø epo­chø kla­vi­ði­niø in­stru­men­tø spe­ci­f i­kos svar­bà in­ter­pre­tuo­jant kû­ri­ná, kon­cer­ti­në­je est­ra­do­je pats gro­ja ávai­riais se­nai­siais ar­ba ðiø die­nø meist­r ø pa­ga­min­t ais in­stru­ men­t ais. Ið­sa­mios Ba­cho, Mo­zar ­to lai­kø in­stru­men­tø stu­di­jos at­si­spin­ di at­li­kë­jo in­ter­pre­t a­ci­jo­se: sti­liaus pa­jau­t a, rit­mo nau­ju­mas ir ar ­ti­ku­lia­ ci­ja, pla­èiau­sias gar­so ir temb­ro ypa­ ty­biø dia­pa­zo­nas. P.Ba­du­ra-Sko­da sam­pro­t au­ja: “Man pa­tin­k a ávai­riø epo­chø in­stru­men­t ai <…>. Ma­nau, kad ty­rë­jai ma­þai nag­ri­në­ja se­no­vi­

Saulius Sondeckis ir P.Ba­ du­ ra-Sko­ da aptaria bûsimo koncerto ðtrichus

niø in­stru­men­tø, ku­riø kiek ­vie­nas skam­ba vis ki­t aip, is­to­ri­jà. <…> Ðiø in­stru­men­tø di­zai­nas iki 1870 m. ne­ bu­vo stan­dar ­ti­nis. Iki tol kiek ­vie­nas meist­ras tu­rë­jo sa­vo in­stru­men­tø di­zai­nà, o in­stru­men­t ai - skir­tin­gà me­cha­ni­k à <…>. Ma­ne þa­vi skam­ be­sio ávai­ro­vë <…>. Tu­riu tiks­là ára­ ðy ­ti kuo ávai­res­niais in­stru­men­t ais at­lik­t à mu­zi­k à”.

Lais­va­lai­ká P.Ba­du­ra-Sko­da ski­ ria moks­li­nei veik­lai. Nuo­dug­nus ran­krað­èiø stu­di­ja­vi­mas, so­li­di at­li­ kë­jo pa­tir­tis pa­dë­jo at­si­ras­ti kny­gai “Bach-In­ter­pre­ta­tion: die Kla­vier ­wer­ ke Jo­hann Se­bas­tian Bachs”. Jo­je nag­ri­në­ja­mos at­li­ki­mo pro­ble­mos, bû­din­gos kla­v y­ri­niams Ba­cho kû­ ri­niams. Au­to­rius ge­ba kom­po­zi­to­ riaus ke­ti­ni­mus ið­reikð­ti ðiø die­nø at­li­kë­jui, be abe­jo, pra­tur­tin­da­mas jo pa­tir­tá ir Ba­cho mu­zi­kos su­pra­ti­mà pla­èi­à ­ja pras­me. Kny­ga reikð­min­ga ir mu­zi­ko­lo­gi­jos po­þiû­riu.

Mi­në­ti­nos ir ki­tos P.Ba­du­ros-Sko­ dos kny­gos: “Mo­zart In­ter­pre­t a­tion” (kar ­tu su þmo­na pia­nis­te ir mu­zi­ko­ lo­ge Eva Ba­du­ra-Sko­da), “Die Kla­vier So­na­ten von Lud­wig van Be­et­ho­ven” (kar ­tu su J.De­mu­su).

Be to, P.Ba­du­ra-Sko­da yra dau­ge­lio straips­niø apie re­per ­tu­a­ro stu­di­ja­ vi­mà ir at­li­k i­mo sti­liø au­to­rius. Jis þi­no­mas kaip Vie­nos kla­si­kø kon­ cer ­tø ka­den­ci­jø au­to­rius ir kû­ri­niø re­dak­to­rius. Reikð­min­gos jo tri­jø Mo­zar­to kon­cer­tø, Be­et­ho­ve­no so­na­tø, Cho­pi­no etiu­dø, op. 10 ir op. 25, taip pat Schu­ber ­to for ­te­pi­jo­ ni­niø kû­ri­niø re­dak­ci­jos.

P.Ba­du­ra-Sko­da - pe­da­go­gas.

Nuo 1960 m. jis va­do­vau­ja meist­ riðku­mo kur­sams Zalc­bur­ge, Vie­no­ je, Edin­bur­ge. Nuo 1966 m. dës­to Vis­kon­si­no uni­ver­si­te­te (JAV). Gau­si ir átemp­t a pro­fe­so­riaus dar­bo­t varkë ir ðie­met, 2002-ai­siais. Pia­nis­t ai ga­li vyk­ti á ver ­tin­gas pro­fe­so­riaus pa­ mo­k as Niu­jor­ke, Vei­ma­re, Brios­ke,

Es­to­ri­li­jo­je, Fi­zen­ze Aka­de­mia Bar­ ta­lo­meo Chris­to­fo­ri ir ki­tur.

Gráþ­da­mi prie vie­nið­ko­sios pia­ niz­mo mo­k yk­los at ­sto­vo P.Ba­du­rosSko­dos kon­cer­ti­nës veik­los, tu­ri­me pa­mi­në­ti pro­jek­t à Be­et­ho­ve­no 200-øjø gi­mi­mo me­ti­niø pro­ga.

1970 m. P.Ba­du­ra-Sko­da Va­k a­r ø Vo­ kie­ti­jos te­le­vi­zi­jo­je kar ­tu su J.De­mu­ su at­li­ko ir ko­men­t a­vo Be­et­ho­ve­no so­na­t as. Taip pat da­l y ­va­vo Mo­zar ­to 200-osioms mir ­ties me­ti­nëms skir­ tuo­se kon­cer ­tø cik­luo­se 1991 m. Ðian­dien kon­cer­ti­nis ma­est­ro gy­ve­ni­mas kaip vi­sa­da in­ten­sy­vus ir su­pla­nuo­tas á prie­ká. 2002-2003 m. kon­cer­ti­në tur­në 75-ojo gim­ta­die­nio pro­ga itin mar­ga ge­og­ra­f i­jos po­þiû­ riu: P.Ba­du­rà-Sko­dà ið­girs Pa­r y­þius, Vie­na, To­ki­jas, Osa­ka, Kal­ga­ris, Niu­ jor­kas, Mi­la­nas.

P.Ba­du­ra-Sko­da ðian­dien ir so­ lis­tas, ir an­sam­bliø da­ly ­vis, kon­cer­ ta­væs ypaè pres­ti­þi­niuo­se mu­zi­kos ren­gi­niuo­se: F.Cho­pi­no fes­ti­va­ly­je Var­ðu­vo­je, G.Enes­cu fes­ti­va­ly­je, “The­ at­ro Colón” Bu­e­nos Ai­rë­se, ðu­ber­tia­ do­je Mad­ri­de, taip pat gro­jæs Ro­mo­ je, Pa­r y­þiu­je, Mi­la­ne, Se­vi­li­jo­je, Sankt Pe­ter­bur­ge, Va­ðing­to­ne ir ki­tur.

Vie­nas pas­ku­ti­niø gar­bin­giau­ siø ma­est­ro áver­ti­ni­mø - Pran­cû­zi­jos vy­riau­sy­bës jam su­teik­tas “Che­a­va­ lier de la Le­gion d’hon­neur” ti­tu­las (1993).

Pa­sau­lio mu­zi­kos kri­ti­k ai P.Ba­ du­rai-Sko­dai nie­k a­da ne­ð ykð­të­jo ir ne­ð ykð­ti vaiz­din­giau­siø epi­te­tø: “fan­t as­tið­k a­sis”, “þa­vin­ga­sis” “le­gen­ di­nis” etc. Ko­k ie ðie pa­l y­gi­ni­mai tei­sin­gi ir taik­lûs, ga­lë­jo ási­ti­k in­ti ir Lie­tu­vos klau­s y ­to­jai dar 1974 ir 1979 m., kai ma­est­ro sve­èia­vo­si Lie­ tu­vo­je. To­k ia pat gar­bë lie­tu­viø mu­ zi­k i­nei vi­suo­me­nei vël bu­vo su­teik­t a 2002 m. bir­þe­lá vy­ku­sia­me Pa­þais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­l y­je.

Gied­rë GAB­NY­TË

Vi­siems, ku­rie bent kiek do­më­ jo­si W.A.Mo­zar ­to mu­zi­kos in­ter­pre­ ta­ci­ja, aust­r ø pia­nis­to ir mu­zi­ko­lo­go Pau­liaus Ba­du­ros-Sko­dos var­das ge­rai þi­no­mas. Tai me­ni­nin­k as, dau­ge­lá me­tø skam­bi­næs, ty­ri­në­jæs ir ára­ði­në­jæs Mo­zar ­to mu­zi­k à, pa­ra­ ðæs kny­gà “Mo­zar ­to in­ter­pre­t a­ci­ja” (“Mo­zart-In­ter­pre­t a­tion”, 1957 m., kar ­tu su E.Ba­du­ra-Sko­da), ren­gæs spau­dai Mo­zar ­to kû­ri­nius, pa­ra­ðæs ka­den­ci­jø jo for­te­pi­jo­no kon­cer­ tams. Nuo 1956 m. Edin­ bur­ ge, Vie­no­je, Zalc­bur­ge ren­gë meist­rið­ ku­mo kur­sus, dës­të Vis­kon­si­no uni­ ver­si­te­te JAV, Vo­k ie­ti­jo­je, nuo 1981 m. - Vie­nos aukð­to­jo­je mu­zi­kos mo­k yk­lo­je. 1990 m. pa­si­ro­dë nau­ ja jo kny­ga “Bach-In­ter­pre­t a­tion: Kla­vier ­wer­ke Jo­hann Se­bas­tian Bachs”, ku­ri ne­tru­kus bu­vo ið­vers­t a á an­glø kal­bà. Áþy­mio­jo mo­car ­tis­to at ­v y­k i­mas á Lie­tu­và - bir­þe­lio 28 d. jis skam­ bi­no Pa­þais­lio fes­ti­va­l y­je Kau­ne - svar­bus ávy­k is mû­sø kul­tû­ri­nia­me gy­ve­ni­me.

La­bai dþiu­gu, jog kon­cer ­to ið­va­ ka­rë­se sve­èias po il­go­kos re­pe­ti­ci­jos Na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je Vil­niu­ je su Sau­liaus Son­dec­k io va­do­vau­ ja­mu Lie­tu­vos ka­me­ri­niu or­kest­r u, ne­pai­s y­da­mas nuo­var­gio ir lau­k ian­ èios ke­lio­nës á Kau­nà, su­ti­ko duo­ti in­ter ­viu “Mu­zi­kos ba­rams”.

- Ma­est­ro, kà tik bai­gë­si re­pe­ti­ci­ja su Lie­tu­vos ka­me­ ri­niu or­kest­ru. Ne­ga­liu ne­ pa­klaus­ti, kaip ver­ti­na­te ðá or­kest­rà?

- Tai pui­kus ko­lek­t y ­vas, tu­rin­tis gra­þias tra­di­ci­jas ne tik Lie­tu­vo­je, bet þi­no­mas taip pat Eu­ro­po­je.

Ma­ne dþiu­gi­na, jog jam gro­jant jau­èia­mas as­me­ni­nis mu­zi­k an­tø da­l y ­va­vi­mas, ku­rá tu­rë­jo­te pa­ste­bë­ti per re­pe­ti­ci­jà. Sau­liø Son­dec­k á esu su­ti­kæs anks­èiau ir la­bai ma­lo­nu bu­ vo já vël pa­ma­t y ­ti Lie­tu­vo­je.

- Lie­tu­vo­je esa­te bu­væs dau­giau kaip prieð dvi­de­ðimt me­tø. Kà pri­si­me­na­te ið tø vi­zi­tø?

- Ge­rai pri­si­me­nu kon­cer ­t à, ku­ ria­me gro­jo­me su ru­sø smui­k i­nin­ku Fich­ten­gol­cu; taip pat pri­si­me­nu, kad Vil­nius - tai mies­t as su dau­g y­be gra­þiø baþ­ny­èiø, ku­rios, ti­k iuo­si, da­

tø gai­dø. Bet ku­rià mu­zi­k à gro­da­ mas at­li­kë­jas ne­tu­ri bû­ti ási­tem­pæs ir var ­to­ti jë­gos.

- Kai skam­bi­na­te, jû­sø pirð­tai ir ran­kos vi­sà­laik pa­ki­ bæ virð kla­via­tû­ros, o gar­sas tæ­sia­si, dai­nuo­ja. Ar tai E.Fis­ che­rio mo­kyk­la?

- Daug pe­rë­miau ið mo­k y ­to­jo.

Ta­èiau la­bai daug rei­kë­jo ir sa­va­ran­ kið­k ai at­ras­ti, ið­plë­to­ti. Di­dþio­ji kiek­ vie­no mu­zi­ko uþ­duo­tis yra ta, jog kar ­t à jis tu­ri tap­ti ne­pri­k lau­so­mas nuo mo­k y ­to­jo. E.Fis­che­ris taip pat sa­k y­da­vo, kad mu­zi­k à rei­k ia pa­èiam nau­jai su­kur ­ti.

- Esa­te tik­ras vie­nie­tis, Vie­no­je gi­më­te, au­go­te, mo­ kë­tës. Ar da­bar te­be­gy­ve­na­ te Vie­no­je?

- Vie­no­je pra­lei­dau la­bai daug lai­ko. Ta­èiau daug me­tø esu gy­ve­ næs Jung­ti­në­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, Da­la­se, Tek ­sa­so vals­ti­jo­je, ten ir da­bar te­be­tu­riu gy ­ve­na­mà ­jà vie­ tà, taip pat daug bû­nu Pa­ry­þiu­je.

Tai ma­no mëgs­t a­miau­si mies­t ai.

Vai­k ys­të ir pir­mie­ji gy ­ve­ni­mo áspû­ dþiai man su­si­jæ su Vie­na, tai la­bai bran­gu...

- ...ar jau ne­ bû­ na­ te Vie­ no­je?

- Ir taip, ir ne. Daug me­tø pro­ fe­so­ria­væs Aukð­to­jo­je mu­zi­kos mo­ kyk­lo­je (da­bar ji va­di­na­si Mu­zi­kos uni­ver­si­te­t as), ðiuo me­tu jau ne­be­ dës­t au, tad vël daug kon­cer ­tuo­ju, taip pat ren­giu kur­sus. Pri­rei­kë la­bai daug me­tø, kad su­vok­èiau gro­þá ir dþiaugs­mà (daug þmo­niø gy ­ve­ni­ me ma­to tik pik­t a ir dra­ma­tið­k a), tad no­riu pa­si­da­l y ­ti tuo su ki­t ais.

Gro­ju ávai­rio­se pa­sau­lio vie­to­se, ðiais me­t ais - Ame­ri­ko­je, Ja­po­ni­jo­ je, Ru­si­jo­je (Je­k a­te­rin­bur­ge), Ðvei­ ca­ri­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Pran­cû­zi­jo­je, Pra­ho­je... Vie­no­je bû­nu trum­pai, daþ­niau­siai tam, kad pa­si­im­èiau gai­ das ki­tai ke­lio­nei ar, tai ir­gi svar­bu, bû­tø ið­skalb­ti ma­no marð­k i­niai.

- Vie­na - Mo­zar­to mies­tas; ar tai kaip nors pa­vei­kë jû­sø pia­niz­mà?

- Vie­na, þi­no­ma, svar­bi, ta­èiau að daug pa­ ë­ miau ið ávai­ riø kul­ tû­ rø, ávai­riø mo­k y ­to­jø ir me­ni­nin­kø.

E.Fis­che­ris bu­vo ðvei­ca­ras, ma­no pa­var­dë èe­k ið­k a, la­bai mie­lai að gro­ ju ir bû­nu Pra­ho­je, kur ir Mo­zar­tas lan­kë­si; in­ter­pre­tuo­jant Cho­pi­nà man svar­bus di­d y­sis pran­cû­zas Al­f re­das Cor ­tot; ið vo­k ie­èiø man la­bai svar­bus pia­nis­t as Wil­hel­mas Bac­k hau­sas, di­ri­gen­t as Wil­hel­mas Furtwängle­ris, ame­ri­k ie­èiø mu­zi­ kan­t ai, taip pat ru­sø for ­te­pi­jo­no

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

bar jau vi­sos res­t au­r uo­tos...

- Pa­mi­në­jo­te baþ­ny­èias...

Esu gir­dë­ju­si, jog, be mu­zi­ kos, la­bai mëgs­ta­te ar­chi­tek­ tû­rà ir li­te­ra­tû­rà.

- Rei­k ia ne­pa­mirð­ti, jog di­ dþiau­sias ma­no ho­bis ir aist­ra - tai ðach­ma­t ai. Kai gro­jau su Da­vi­du Oist­ra­chu, taip ge­rai vie­nas ki­t à su­pra­to­me mu­zi­kos po­þiû­riu, jog, po­rà die­nø pa­re­pe­t a­væ, dau­giau ne­gro­jo­me, tik þai­dë­me ðach­ma­ tais; jis bu­vo meist­ras, þai­dë kur kas ge­riau uþ ma­ne.

- Esa­te at­li­kæs dau­gy­bæ W.A.Mo­zar­to mu­zi­kos, ty­ri­ në­jo­te jà, pa­ra­ðë­te kny­gà.

Kaip ðian­dien ma­no­te, ko­ kios svar­biau­sios Mo­zar­to mu­zi­kos sa­vy­bës ir kà la­biau­ siai tu­ri at­skleis­ti in­ter­pre­ta­ to­rius?

- Sun­ku at ­sa­k y ­ti. Ma­no mo­k y ­to­ jas Ed­wi­nas Fis­che­ris bu­vo ge­nia­lus Mo­zar ­to at­li­kë­jas, ið jo ëmiau pa­v yz­ dá; jis mëg­da­vo sa­k y­ti: “Jei kà nors my­li, la­bai sun­ku api­bû­din­ti, uþ kà my­ li, uþ ko­ k ias sa­ v y­ bes. Tas pat pa­sa­k y ­ti­na ir apie Mo­zar ­t à”. Mei­lës pa­aið­k in­ti ne­ga­li­ma, nors tai - re­a­l y­ bë, svar­biau­sias da­l y­k as gy ­ve­ni­me.

Ma­nau, jog Mo­zar ­to mu­zi­ko­je la­bai daug mei­lës, dau­giau ne­gu Be­et­ho­ve­no. Ki­t as kom­po­zi­to­rius, ku­rio mu­zi­ko­je ir­gi la­bai daug mei­ lës - Cho­pi­nas; tarp jo ir Mo­zar­to mu­zi­kos að ma­t au la­bai daug pa­na­ ðu­mo. Schu­ber ­t as ir Mo­zar ­t as taip pat tu­ri daug ben­dra, pa­v yz­dþiui, nuo­sta­bias me­lo­di­jas, jie abu þi­no, kaip dai­nuo­ti for ­te­pi­jo­nu. Nors for ­te­pi­jo­nas ið es­mës mu­ða­ma­sis in­stru­men­t as, abu ðie kom­po­zi­to­ riai sie­kë pa­vers­ti já dai­nuo­jan­èiu.

Mo­zar ­t as for ­te­pi­jo­no kû­ri­niuo­se nuo­lat ra­ðo: can­t a­bi­le. Ant­ra­sis jo, taip pat ir Schu­ber­to mëgs­t a­mas þo­ dis - dol­ce. Tai sun­k iai ið ­ver­èia­mas þo­dis, pa­þo­dþiui bû­tø “sal­dþiai”, bet tai ðiek tiek kas ki­ta, gal­bût “ma­lo­ niai”, “mie­lai” - t.y. vi­sa, kas su­tei­k ia dþiaugs­mà.

- Pa­mi­në­jo­te Mo­zar­to dai­na­vi­mà; ta­èiau tam, kad já ið­girs­tø ir pa­jus­tø klau­sy­ to­jas, rei­kia at­li­kë­jo, ku­ris tai per­teik­tø. Ne­re­tai klau­so­ mës Mo­zar­to in­ter­pre­ta­ci­jø, kur for­te­pi­jo­nas anaip­tol ne­dai­nuo­ja; kur glû­di to­ji pa­slap­tis?

- Pa­slap­tis yra ta, kad mu­zi­ka tu­ri kvë­puo­ti; að mo­k i­niams sa­k au, jog Mo­zar ­to me­lo­di­jas dai­nuo­ju ir bal­su; tin­k a­ma de­k la­ma­ci­ja - tai ba­ lan­sas tarp in­ten­s y ­viø ir ne­pa­brëþ­

P.Ba­du­ra-Sko­da

mo­k yk­la... Esu pa­si­ë­mæs kà nors ið vi­sø mo­k yk­lø.

- En­cik­lo­pe­di­jo­se ra­ðo­ma, jog jû­sø for­te­pi­jo­no de­biu­ tà pa­lai­mi­no to­kie áþy­mûs XX ðimt­me­èio me­ni­nin­kai, kaip H. von Ka­ ra­ ja­ nas bei W.Furtwängle­ris...

- Tai ne vi­sai tei­sin­ga, nes yra dar po­ra di­dþiø mu­zi­kø, la­bai daug man pa­dë­ju­siø ke­lio pra­dþio­je. Vie­ nas jø - áþy­mus Vie­nos di­ri­gen­t as, ðie­met mi­në­jo­me jo ðimt­me­tá, Jo­ sep­has Krip­sas. Ið­kart po ka­ro per vie­nà më­ne­sá jis Vie­no­je di­ri­ga­vo 25 kon­cer ­tus, uþ ku­riuos ho­no­ra­ ras bu­vo 2 ki­log­ra­mai tau­kø. Su juo esu gro­jæs daug ne­pa­mirð­t a­mø kon­cer ­tø Vie­no­je, Pa­r y­þiu­je, Lon­do­ ne, Ame­ri­ko­je. Jis bu­vo ne tik nuo­ sta­bus mu­zi­k as, bet ir drau­gas.

- Ar pa­ste­bi­te ko­kias nors nau­jas Mo­zar­to in­ter­pre­ta­ci­ jos ten­den­ci­jas?

- Mo­zar ­to kaip ir Ba­cho at­li­k i­mo me­ne yra dvi pa­grin­di­nës kryp­t ys: vie­na, va­di­na­mo­ji ba­ro­k i­në, ku­ri vis­ k à þi­ no la­ bai ge­ rai ir tiks­ liai, ir ki­t a, ro­man­ti­në, ku­ri la­biau jau­èia.

Kiek ­vie­na in­ter­pre­t a­ci­ja tu­ri sa­vo ver ­tæ, o Mo­zar ­to ge­ni­jus yra ne­ið­se­ mia­mas. Esu ið­t y­ræs daug Mo­zar ­to kû­ri­niø, gi­li­næ­sis á gau­s y­bæ jo ran­ krað­èiø, ir da­bar, bû­da­mas 75-eriø, ma­nau, jog po tru­pu­tá pra­de­du Mo­zar­t à su­pras­ti...

- ...ir ne­rei­ka­lau­ja­te ið at­li­ kë­jo tai­syk­liø?

- Ne; ta­èiau at­li­kë­jas tu­ri pats dþiaugs­min­gai mu­zi­kuo­ti, steng­tis, kaip mi­në­jau, kad gar­sas dai­nuo­tø, plauk ­tø ið ðir­dies; tech­ni­k a ðian­dien fan­t as­tið­k a, ta­èiau ne­ga­li­ma pa­mirð­ ti, jog mu­zi­k a - tai kal­ba, ið­reið­k ian­ti emo­ci­jas, ávai­rias gy ­ve­ni­mið­k as si­tu­a­ci­jas, tai­gi gro­ti rei­k ia ne na­ tas, bet tai, kas sly­pi tarp jø, uþ jø.

Dau­ge­lis mu­zi­kø bû­na lai­min­gi, kai pa­sa­k au, jog jie tu­ri skam­bin­ti ið ðir­ dies… Ta­èiau mes kal­ba­me vis apie Mo­zar­t à, o að ly­giai taip pat mëgs­tu Brah­msà, De­bus­s y, Ra­ve­lá, yra dar XX a. kom­po­zi­to­rius Fran­k as Mar ­ti­ nas, su ku­riuo bu­vo­me ir as­me­nið­ kai pa­þás­t a­mi.

- Anks­èiau mi­në­jo­te W.Furtwängle­rá, ku­rá jums te­ko ma­ ty­ti ir gir­dë­ti. Kuo jums ypa­ tin­gas ðis di­ri­gen­tas?

- La­bai ádo­mus da­l y­k as: stai­ga ið­ girs­ti mu­zi­k à nau­jai. Ne tà Brah­mso IV sim­fo­ni­jà ar L. van Be­et­ho­ve­no “He­ro­ji­næ”, su ku­rio­mis esi ge­rai su­si­pa­þi­næs, bet vi­sið­k ai nau­jà kû­ ri­ná. Kiek ­vie­nas jo kon­cer ­t as bu­vo ki­toks, jis ne­si­k ar ­to­jo. Ne­ga­li­me pa­ mirð­ti, jog Furtwängle­ris bu­vo dar ir kom­po­zi­to­rius, su­kû­ræs ne­daug, ta­èiau la­bai mo­nu­men­t a­liø kû­ri­niø.

Ma­nau, kad kom­po­na­vi­mas jam, pa­na­ðiai kaip Gus­t a­v ui Mah­le­riui, pa­dë­da­vo at ­skleis­ti nau­jà ki­tø su­ kur ­tos mu­zi­kos di­men­si­jà. Mu­zi­kos ra­ð y­mas su­tei­k ia nau­jà kû­r y­bos þie­þir­bà. Be­je, po Mah­le­rio mir ­ties jo su­kur ­tø sim­fo­ni­jø il­gai nie­k as ne­ at­li­ko; pri­si­me­nu, kai po ka­ro Ame­ ri­ko­je su­si­ti­k au su Bru­no Wal­te­riu, ðis skun­dë­si, kad la­bai sun­ku áti­k in­ti Mah­le­rio mu­zi­k a te­nykð­èius klau­s y­ to­jus.Ta­èiau po ku­rio lai­ko at ­si­ra­do Le­o­nar­das Bern­stei­nas, di­ri­gen­t as ir kom­po­zi­to­rius, ir pa­ro­dë ame­ri­ kie­èiams Mah­le­rá, ku­ris mëgs­t a­mas iki ðiol.

Gráþ­t ant prie Furtwängle­rio, - tik­riau­siai jo kal­të, kad að ta­pau mu­zi­k an­tu. Vai­k ys­të­je jo kon­cer ­t as man pa­li­ko vie­nà ið pa­èiø di­dþiau­siø áspû­dþiø, ta­da pa­ju­t au, jog mu­zi­ko­ je sly­pi to­k ia ne­pa­pras­t a jë­ga, kad ver ­t a dël jos gy ­ven­ti. Prie di­des­niø ma­no mu­zi­k i­niø ið­g y ­ve­ni­mø taip pat pri­k lau­so jo di­ri­guo­t as L. van Be­et­ho­ve­no “Fi­de­li­jus” su Kirs­ten

Muzikos barai /11

Didþioji salë

Muzikos barai /12

KA­ME­RI­NËS MU­ZI­KOS SE­ZO­NAS PRA­SI­DË­JO SU LIE­TU­VIЭKA MU­ZI­KA

Spa­lio 2 d. Fil­har­mo­ni­jos ka­me­ri­nës mu­zi­kos kon­cer­tø se­zo­ nas be­ne pir­mà kar ­t à pra­si­dë­jo ið­k il­min­ges­në­je Di­dþio­sios sa­lës ap­lin­ko­je, o ne, kaip anks­èiau, be­veik ne­pa­ste­bi­mai, sa­vo­tið­k a­me Ma­þo­sios sa­lës po­grin­d y­je. Kon­ cer ­te da­l y ­va­vo vi­si trys eta­ti­niai Fil­ har­mo­ni­jos ka­me­ri­niai ko­lek­t y ­vai - Vil­niaus kvar ­te­t as, M.K.Èiur­lio­nio kvar­te­t as ir prof. Al­gir­do Viz­gir­dos va­do­vau­ja­mas an­sam­blis “Mu­si­ca hu­ma­na”. Ma­nau, kad at­ei­t y­je klau­s y ­to­jams to­k iuo­se kon­cer­ tuo­ se bus ne ma­ þiau ádo­ mu ið­girs­ti ir ne­eta­ti­nius ka­me­ri­nius at­li­kë­jus, ku­riø Lie­tu­vo­je yra gau­ sus ir stip­r us bû­r ys.

Kon­cer ­to pra­dþio­je M.K.Èiur­ lio­nio kvar ­te­t as (J.Tan­ke­vi­èius, D.Dik ­ðai­tis, A.Gri­þas, S.Lip­èius) at­li­ko jau­no­sios kar ­tos kom­po­zi­ to­rës Dia­nos Èe­me­r y ­tës 2001 m. su­kur ­t à “Ave Ma­ris Stel­la, oder zehn Mi­nu­ten mit Or­ga­num”.

Kom­po­zi­to­rës kû­r y­ba jau nuo 1993 m. skam­ba ávai­riuo­se ðiuo­ lai­k i­nës mu­zi­kos fes­ti­va­liuo­se.

Tai ávai­riems in­stru­men­ti­niams an­sam­bliams su­kur­ti ka­me­ri­niai opu­sai, taip pat “Me­t a­to­ni­ja” sim­fo­ni­niam or­kest­r ui ir ope­ra vai­ kams “Dan­gus ant þe­mës”. Pa­brëþ­ ti­nai me­di­t a­t y ­v us “Ave Ma­ris…” ðio va­k a­ro pro­gra­mos kon­teks­te at­li­ko tar­si áþan­gos funk­ci­jà. Mi­ni­ ma­lis­ti­në fak­tû­ra - kvar ­tø ir kvin­tø in­to­na­ci­jos - pri­mi­në vien­bal­sá ir anks­t y ­và ­já dau­gia­bal­sá vi­du­ram­ þiø gie­do­ji­mà, o ele­men­t a­rios re­pe­tuo­jan­èios rit­mi­nës struk­tû­ros - de­k la­ma­t y ­v ø sak­ra­li­niø teks­tø skai­t y­mà, tai tar­si mal­da, áve­dan­ti á apei­gas, - á kon­cer­t à.

Onu­tës Nar­bu­t ai­tës “Me­lo­ di­jà Aly ­v ø so­de” dviem sty­gi­niø kvar ­te­t ams ir tri­mi­tui at­li­ko Vil­ niaus kvar ­te­t as (A.Vai­niû­nai­të, A.Ði­la­lë, G.Ja­k ai­tis, A.Va­si­liaus­ kas), Na­cio­na­li­nio sim­fo­ni­nio or­kest­ro kvar ­te­t as (A.Mu­ri­nai­të, B.Do­mar­k ai­të, A.Stat­kus, G.Dir ­va­ naus­k ai­të) ir tri­mi­ti­nin­k as Igo­ris Kra­ma­re­vas. Prie di­ri­gen­to pul­to sto­jo Ro­ber ­t as Ðer ­ve­ni­k as. Pa­èios au­to­rës nu­ro­do­mos ne­tie­sio­gi­nës sà­sa­jos su Nau­jo­jo tes­t a­mento ir R.M.Ril­ke’s teks­t ais sa­vaip pra­tæ­së

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Flags­t ad Zalc­bur­ge 1950 m. ir E.Fis­ che­rio at­lie­k a­mas Tre­èia­sis Be­et­ho­ ve­no for ­te­pi­jo­no kon­cer ­t as. Pri­si­ me­nu va­k a­rà po kon­cer ­to, jis bu­vo ðil­tas, pa­na­ðus á ðá, ir mes su drau­ gais ne­ga­lë­jo­me ið­si­skirs­t y ­ti, vaikð­ti­ në­jo­me 5-6 va­lan­das ap­t a­ri­në­da­mi kiek ­vie­nà pa­sa­þà, jo ið­gau­t à gar­sà, dra­ma­tiz­mà, gro­þá, nie­k aip ne­ga­ lë­jo­me nu­si­ra­min­ti. E.Fis­che­ris tà pa­tá kon­cer ­t à yra ára­ðæs á plokð­te­læ; ji la­bai ge­ra, ta­èiau tai - tik to mû­sø klau­s y ­to kon­cer­to ðe­ðë­lis.

- Pa­mi­në­jo­te skam­bë­ji­ mà... Jûs, ro­dos, do­më­jo­tës ir pa­èiais kla­vi­ði­niais in­ stru­men­tais, jø skam­be­sio ypa­tu­mais ir t.t. Koks in­stru­ men­tas da­bar jums at­ro­do ge­riau­sias?

- Tas, ku­riuo da­bar gro­ju. Esu ið­g y ­ve­næs ne­pa­mirð­t a­mà pa­k i­lø mo­men­t à, kai pri­si­lie­èiau prie in­ stru­men­to, ku­riuo gro­jo Mo­zar ­t as.

Man ne­bu­vo svar­bu jo gar­sas - kie­ tas ar minkð­t as, bu­vau lai­min­gas, kad lie­èiu kla­vi­ðus, ku­riuos lie­të jo pirð­t ai. Man kiek­vie­nas in­stru­men­ tas yra tar­si as­muo.

- Esa­te rin­kæs in­stru­men­ tus? Ar de­ri­na­te juos?

- Tu­riu dvi­de­ðim­ties for ­te­pi­jo­nø ko­lek­ci­jà... Anks­èiau prieð kon­cer ­tus pats su­si­de­rin­da­vau in­stru­men­t à.

Esu tik­riau­siai ne­blo­gas pia­nis­t as, ta­èiau ga­lë­èiau pa­si­gir ­ti, jog esu ge­riau­sias in­stru­men­tø de­rin­to­jas.

In­stru­men­to prie­þiû­ra - dar­bas, pa­ na­ðus á tà, ku­rá at­lie­k a gy­d y ­to­jas, ben­drau­da­mas su pa­cien­tu.

- Ar ne­þa­da­te pa­ra­ðy­ti ko­ kios nors nau­jos kny­gos?

- Gal­bût ne vi­si þi­no, jog esu pa­ra­ðæs kny­gà ir apie Ba­chà, ku­ri jau ið­vers­t a á tris kal­bas, o ðiuo me­tu ver­èia­ma á ja­po­nø kal­bà. Ka­dan­gi kny­gai apie Mo­zar­tà jau 50 me­tø, o per tiek lai­ko at­ran­di daug, þa­du pa­reng­ti nau­jà jos lei­di­mà. Ne­bus taip, kad pa­neig­èiau vi­sa, kà anks­ èiau pa­ra­ðiau, bet per­kel­siu jà á ðiuo­ lai­k i­ná kon­teks­t à; taip kaip baþ­ny­èio­ je, ag­gior­na­men­to, se­no­sios tie­sos per­ke­lia­mos á ðias die­nas. Tai svar­bu vis­k am, kas gy ­ve­na; vis­k as tu­ri bû­ti at­nau­ji­na­ma, nes me­cha­nið­k as kar­ to­ji­mas pa­smerk­t as mir­èiai. Þi­vi­lë RA­MOЭKAI­TË

“Mu­si­ca hu­ma­na” ir Re­gi­na Ma­ciû­të

kon­cer­to pra­dþio­je uþ­si­mez­gu­ sià me­di­t a­ci­næ nuo­t ai­k à. Min­tis plë­to­ja­ma ga­na kon­cen­truo­t ai ir la­ko­nið­k ai, bet emo­cið­k ai ðis opu­sas kur kas pa­vei­kes­nis, ne­sto­ ko­jan­tis eks­pre­si­jos di­na­mi­në­se ir in­to­na­ci­në­se abie­jø kvar ­te­tø prieð­prie­ðo­se, o tarp jø ási­ter­pian­ tis tri­mi­t as tar­si tu­ri ob­jek­t y ­v ø ­já pra­dà (bib­li­në vi­zi­ja?). Lie­tu­vo­je kû­ri­nys bu­vo at­lik­t as pir­mà kar ­t à, ta­èiau iki ðio ka­me­ri­nio se­zo­no ati­da­r y­mo spë­jo pa­ke­liau­ti, liu­d y­ da­mas tarp­t au­ti­ná O.Nar­bu­t ai­tës kû­r y­bos ak ­tu­a­lu­mà. “Me­lo­di­jos…” prem­je­ra ávy­ko 2000 m. spa­lá Kro­ku­vos fes­ti­va­l y­je “Ak ­so­mit­na Kur­t y­na”, ku­rio uþ­sa­k y­mu kû­ri­nys ir bu­vo pa­ra­ð y ­t as. Vë­liau jis trans­ for­muo­t as á or­kest­ri­næ ver­si­jà kaip Ant­ro­sios sim­fo­ni­jos ant­ro­ji da­lis. Ðis, ka­me­ri­nis, va­rian­t as 2001 m. skam­bë­jo Ki­je­ve, o ðie­met - Ry­go­je.

Ant­ro­jo­je kon­cer ­to da­l y­je ið­gir­do­me Al­gir­do Mar­ti­nai­èio kû­ri­nius. “Ke­lias ir ke­lei­vis” su­kur­ tas pa­gal Dan­te’s, S.Ge­dos, R.M.Ril­ke’s, J.Me­ko ir O.Mi­la­ ðiaus teks­ tus. 2001 m. ver­ si­ jà sop­ra­nui, flei­t ai, vio­lon­èe­lei ir kla­ve­si­nui at­li­ko Re­gi­na Ma­ciû­të, Al­gir­das Viz­gir­da, Rai­mun­das Ja­siu­k ai­tis ir Ge­di­mi­nas Kvik­l ys. Ðá kû­ri­ná an­sam­blis jau at­li­ko per­ nykð­èia­me Ne­rin­gos ka­me­ri­nës mu­zi­kos fes­ti­va­l y­je. Mi­në­to­ji kû­ri­ nio ver­si­ja sie­ti­na su kon­k re­èiø at­li­kë­jø an­sam­bliu ir tà­s yk gal­bût - su is­to­ri­ne ir kul­tû­ri­ne Ne­rin­gos sa­vas­ti­mi. Tie­sa, daþ­na pas­t a­ro­jo de­ðimt­me­èio (o ir anks­tes­nës) lie­ tu­við­kos mu­zi­kos prak­ti­k a - vie­no at­li­kë­jo (an­sam­blio) kû­ri­nys. Pa­ra­ dok ­sas, bet tø pa­èiø at­li­kë­jø net ir ne vie­nà kar ­t à at­lie­k a­mi A.Mar­

ti­nai­èio opu­sai ið­lie­k a uni­ver­sa­lûs ir ak­tu­a­lûs. Pri­si­min­k i­me kad ir re­per ­tu­a­ri­ná an­sam­blio “Mu­si­ca hu­ma­na” A.Mar­ti­nai­èio “Can­tus ad fu­tu­rum”. Á tà pa­èià upæ ant­ rà­k art ne­ábri­si?.. Ki­t a ver­tus, vë­les­ nio­ji kû­ri­nio ver­si­ja, ávai­riø po­etø ávai­rio­mis kal­bo­mis skam­ban­t ys teks­ t ai - tai tas pats uni­ ver­ sa­ lu­ mas, ar­ba pa­ties kom­po­zi­to­riaus pri­si­pa­þás­t a­mi “ba­bi­lo­niz­mai”, ku­riø ti­kë­jau­si dau­giau ið­girs­ti ir vo­k a­lo par ­ti­jo­je.

Ant­ra­sis tà va­k a­rà skam­bë­jæs A.Mar ­ti­nai­èio opu­sas - 2000 m.

“Vil­niaus fes­ti­va­lio” uþ­sa­k y­mu su­kur ­t as “Mu­si­k a­lis­ches Op­fer” te­no­r ui, flei­t ai, obo­jui, sty­gi­niams ir kla­ve­si­nui. Ver ­t a pri­si­min­ti, kad ðis pro­gi­nis kû­ri­nys skir­t as ju­bi­lie­ ji­niams J.S.Ba­cho me­tams (tai pri­ me­na ir aliu­zi­ja á vie­nà pas­ku­ti­niø to pa­ties pa­va­di­ni­mo J.S.Ba­cho kû­ri­niø - mo­nog­ra­mos B-A-C-H ir E-H-A-D, pa­ga­liau Ba­cho lai­kø or­kest­ro sti­li­za­ci­ja, ba­ro­ko ci­t a­tos, nors ir trum­pos). Gau­siam at­li­kë­jø bû­riui su Jo­nu Tan­ke­vi­èiu­mi prie­ ða­k y­je vël di­ri­ga­vo Ro­ber ­t as Ðer­ ve­ni­k as. So­lo par ­ti­jas ðá­s yk at­li­ko Al­gir­das Viz­gir­da (flei­t a), Ro­ber­t as Bei­na­ris (obo­jus), Aud­rius Ru­be­ þius (te­no­ras) ir Ba­lys Vait­kus (kla­ ve­si­nas). Ðiek tiek pa­k i­tu­sios nei 2000 m. prem­je­ro­je, ku­ri ávy­ko Liu­te­ro­nø baþ­ny­èio­je, su­dë­ties at­li­kë­jø an­sam­blis sëk­min­gai adap­ ta­vo kû­ri­ná Fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je, ku­rio­je ga­lë­jai aið­k iau gir­dë­ti vi­sà mu­zi­k i­ná au­di­ná, ge­riau su­vok­ti teks­to ir mu­zi­kos ry­ðá. Ma­nau, kad sëk­min­gas at­li­kë­jø dar­bas A.Mar­ ti­nai­èio kû­ri­ná “Mu­si­k a­lis­ches Op­fer” ir ðá­s yk lei­dþia ára­ð y ­ti tarp re­per­tu­a­ri­niø an­sam­blio kû­ri­niø.

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

LIE­TU­VOS KA­ME­RI­NIS OR­KEST­R AS IR MASK­ VOS KA­ME­RI­NIS CHO­R AS VËL SU­SI­TI­KO SCE­ NO­JE MI­NË­DA­MI CHO­RO 30-ME­TÁ

Spa­l io 26 d. á ant­r à ­j á se­zo­n o kon­cer ­t à sa­vo ger­b ë­j us pa­k vie­të prof.

Sau­l iaus Son­d ec­k io va­d o­v au­ja­m as Lie­t u­vos ka­m e­r i­n is or­kest­r as, ku­r is ðiuo kon­cer ­t u pa­þ y­m ë­j o sa­vo il­g a­m e­è io kû­r y­b os part­n e­r io Mask ­vos ka­m e­r i­n io cho­ro 30 me­t ø kû­r y­b i­n ës veik­l os su­k ak ­t á.

Pir­m o­j o­j e kon­cer ­to da­l y­j e or­kest­r as at­l i­ko Jo­sep­h o Ha­yd­n o Sim­f o­n i­jà Nr. 100 G-dur, su­k ur ­t à 1794 m. Nors kom­p o­zi­to­r ius ne­n u­m a­të jo­k ios sim­f o­n i­j os pro­g ra­m os, am­þi­n in­k ai ne­t ru­ko su­g al­vo­t i jai pa­v a­d i­n i­m à “Ka­r ið­ko­j i” (Mi­l itärsin­f o­n ie). Sim­f o­n i­ja pa­si­þ y­m i nuo­t ai­k ø ir vaiz­d ø (tik­ rai ne ka­r i­n iø) ávai­ro­ve, ta­è iau vi­so la­b o ke­l i ka­r i­n io or­kest­ro efek ­t ai yra ga­n a ryð­k ûs ir ási­rë­þian­t ys á at­m in­t á. Tai - anks­tes­n ë­se Ha­yd­n o sim­f o­n i­j o­se ne­n au­d o­t i re­tes­n i mu­ð a­m ie­j i in­s tru­m en­t ai - lëkð­tës, di­d y­sis bûg­n as, tri­ kam­p is. Be­n e ryð­k iau­sias efek­t as - ant­ro­j o­j e da­l y­j e be­t y­l an­è ià mu­zi­k à stai­g a per­skro­d þian­t is tri­m i­to ðau­k i­n ys, tar­si kau­t y­n iø ka­n o­n a­d à imi­t uo­ jan­t is tim­p a­n ø tra­të­j i­m as ir di­d þio­j o bûg­n o smû­g iai. Taip su­si­k los­të, kad Lie­t u­vo­j e ðá kû­r i­n á or­kest­r as grie­þë be­n e pir­m à kar ­t à.

Ma­e st­ro Sau­l iaus Son­d ec­k io di­r i­g uo­ja­m as or­kest­r as sim­f o­n i­jà in­ter­p re­ ta­vo la­b ai gy ­v y­b in­g ai ir ðvie­þiai, na­t û­r a­l iai ir ko­k y­b ið­k ai at ­skleis­d a­m as sod­r ø sim­f o­n i­n á au­d i­n á.

Ant­ro­ji kon­cer ­to da­lis pra­si­dë­jo ðio va­k a­ro sve­èiø - Mask ­vos ka­me­ri­nio cho­ro - pa­ger­bi­mu. Jo va­do­và prof. Vla­di­mi­rà Mi­ni­nà po svei­k i­ni­mo kal­bos prof. Sau­lius Son­dec­k is ap­juo­së tra­di­ci­ne lie­tu­við­k a ju­bi­lia­to juos­t a. Ið­k il­min­ gam va­k a­r ui cho­ras ir or­kest­ras pa­si­rin­ko ne­ei­li­nio gro­þio ir ið­k il­min­gu­mo kû­ri­ná - W.A.Mo­zar ­to Di­dþi­à­sias mi­ðias c-moll KV 427, ku­rias kom­po­zi­to­rius su­kû­rë 1783 m. Mi­ðio­se kom­po­zi­to­rius meist­rið­k ai sie­ja ho­mo­fo­ni­ná ir kon­t ra­punk­t i­ná sti­liø, èia jau­èia­ma Ba­cho ir Han­de­lio áta­k a. Mið­r us sti­lius at­li­kë­jams ke­lia ga­na sun­k ius uþ­da­vi­nius. Ypaè su­dë­t in­gos so­li­nës sop­ra­nø par ­t i­jos, ku­rias at­li­ko len­kø so­lis­tës Bo­þe­na Ha­ra­si­mo­wicz ir jos mo­k i­në Mag­da­le­na Grusc­z yns­k a (abi ið Gdans­ko). So­lis­tës ával­dþiu­sios pla­tø ope­r ø ir ora­to­ri­jø re­per ­tu­a­rà. M.Grusc­z yns­k a dai­nuo­ja daug J.S.Ba­cho mu­zi­kos, yra se­no­sios mu­zi­kos an­s am­blio “Cap­pel­la Ge­da­nen­sis” so­lis­të, to­dël ne­nuos­t a­bu, kad ji taip or­ga­nið­k ai at ­sklei­dë Ba­cho áta­k à pa­t y­r u­sius sti­liaus niu­an­sus. Abu sop­ra­nai, at­lik­da­mi sa­vo par­t i­jas, gau­sias ope­ri­nës ko­lo­ra­tû­ros ir ra­f i­nuo­tos me­liz­ma­t i­kos, ádë­jo ne­ma­þai tech­ni­niø ir me­ni­niø pa­stan­gø; pri­rei­kë ypa­t in­go su­si­k lau­s y­mo su or­kest­r u ir cho­r u, ir tai ne­li­ko ne­pa­ste­bë­t a. Pa­s ak prof. Sau­liaus Son­dec­k io Bo­þe­na Ha­ra­si­mo­wicz kon­ cer ­te dai­na­vo jau sirg­da­ma (tai ið­da­vë ir kims­t an­t is dai­ni­nin­kës bal­s as þe­ma­ ja­me re­gist­re). Gai­la, kad su­ne­ga­la­v u­si so­lis­të ne­ga­lë­jo at ­skleis­t i vi­so sa­vo vo­k a­li­nio meist­rið­ku­mo. Te­no­ro ir bo­so par ­t i­jas dai­na­vo ge­rai Lie­tu­vos klau­ sy ­to­jams pa­þás­t a­mas Al­gir­das Ja­nu­t as bei mask ­vie­èiø cho­ro so­lis­t as Dmit­ri­ jus Be­lo­sels­k is. Nors par ­t i­jos ir ne­di­de­lës (te­no­ras dai­nuo­ja tik dvie­jo­se, o bo­s as - tik pas­ku­t i­në­je Mi­ðiø da­l y­se), abu so­lis­t ai jas at­li­ko sti­lin­gai, es­te­t ið­ku vo­k a­lu su­teik­da­mi vi­s am so­lis­tø kvar ­te­tui pil­nat ­vës. Gai­la, kad pas­ku­t i­në­je Be­ne­dik ­tus da­l y­je per di­de­lë cho­ro bal­sø ma­së go­þë so­lis­tus.

Pas­t a­r ai­siais me­t ais ma­e st­ro Sau­l ius Son­d ec­k is ir Lie­t u­vos ka­m e­r i­n is or­kest­r as daug ir sëk­m in­g ai ben­d ra­d ar­b ia­vo su cho­r u “Jau­n a mu­zi­k a” (W.A.Mo­z ar­to “Vi­sos jos to­k ios”, J.S.Ba­c ho Mi­ðios h-moll ir ki­t i vei­k a­lai) ir sa­v aip klau­s y ­to­j us ið­l e­p i­n o dar­n iu, sti­l in­g u ir sub­t i­l iu kom­p ak­t ið­ko cho­ro skam­b ë­j i­m u. Tad ne­n uos­t a­b u, kad au­sis reik­l iau ir prie­k a­b iau ási­k lau­so á ru­sø dai­n a­v i­m o mo­k yk­l os prie­m o­n ë­m is in­ter­p re­t uo­ja­m à Vie­n os kla­si­k à.

Nie­ko ne­p a­d a­r y­si, lai­k as, o ypaè in­f or­m a­c i­j os srau­t as ir kai­t a pa­s au­l io mu­zi­kos tra­d i­c i­j ø kon­teks­te ne­g ai­l es­t in­g ai kei­è ia es­te­t i­n iø ver­t y­b iø ska­l æ.

Tai, kuo þa­vë­j o­m ës prieð du de­ðimt­m e­è ius, ðian­d ien ver­t i­n a­m e kri­t ið­k iau, la­b iau ási­k lau­s y­d a­m i, ma­t y­d a­m i ir jaus­d a­m i kon­teks­t à.

Vis dël­to mask ­vie­èiø cho­ras pa­ro­dë aukð­èiau­sio ly­gio pro­fe­sio­na­lams bû­din­gà lanks­tu­mà, pa­k lus­da­mas val­din­gam Sau­liaus Son­dec­k io mos­tui, pia­no epi­zo­dai su­skam­bo ið­t ies emo­cið­k ai pa­vei­k iai. Ki­t a ver ­tus, sa­vo bal­sø dar­na cho­ras þa­vë­jo ir þa­vi ne vie­no þe­my­no klau­s y ­to­jus. Jis uni­k a­lus dar ir tuo, kad dau­gu­ma ar ­t is­tø yra pa­jë­gûs so­lis­t ai (tai áro­do ir D.Be­lo­sels­k io pa­v yz­d ys). Ði ap­lin­k y­bë ben­dram cho­ro skam­be­siui su­tei­k ia dar dau­giau átai­gos. Mi­nint Mask ­vos ka­me­ri­nio cho­ro su­k ak ­t á, ver ­t a pri­min­t i ne tik nu­veik ­tus di­de­lius dar­bus, dau­g y­bæ ára­ðø, jau vir ­tu­siø auk ­so fon­du, pla­tø re­per ­tu­a­rà nuo A.Vi­val­di iki S.Rach­ma­ni­no­vo, bet ir cho­ro bei jo va­do­vo Vla­di­mi­ro Mi­ni­no pi­lie­t i­næ drà­s à so­viet­me­èiu at­gai­vi­nant uþ­draus­tø ru­sø cho­ri­nës mu­zi­kos kla­si­kø Èes­no­ko­vo, Gre­èia­ni­no­vo, Strums­k io kû­r y­bà. Tad pri­si­dë­da­mas prie svei­k i­ni­mø cho­r ui, ne­abe­jo­ju, kad Lie­tu­vos sce­no­se dar ið­gir­si­me ne vie­nà Mask ­vos ka­me­ri­nio cho­ro pa­si­ro­d y­mà.

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

EU­RO­POS KA­ME­RI­NIS OR­KEST­RAS - PIR­MÀ­SYK LIE­TU­VO­JE At ­v yks­t an­t ys á mû­sø ða­lá di­des­ni uþ­sie­nio ko­lek­t y ­vai - vis dar ne­daþ­ nas ávy­k is. O ypaè re­ti áþy­miø, tarp­ tau­ti­niu mas­tu pri­pa­þin­tø or­kest­r ø kon­cer ­t ai. Tad pir­mo­ji Eu­ro­pos ka­me­ri­nio or­kest­ro vieð­na­gë Vil­ niu­je - ið­ties ið­skir ­ti­nis kul­tû­ros gy ­ve­ ni­mo reið­k i­nys. Ne­abe­jo­ju, kad mu­zi­kos më­gë­jams, spa­lio 19 d. pa­te­ku­siems á Na­cio­na­li­næ fil­har­mo­ ni­jà, Eu­ro­pos ka­me­ri­nio or­kest­ro kon­cer­t as ási­mins il­gam.

Or­kest­ras, ga­li­ma sa­k y ­ti, su­sin­ te­ti­no vi­sa, kas Eu­ro­pos or­kest­r ø grie­þi­mo tra­di­ci­jo­je ge­riau­sia. Tai pir­miau­sia skam­be­sio kul­tû­ra, ypa­ tin­gas lanks­tu­mas ir pa­slan­ku­mas, ne­pri­ekaið­tin­gas sko­nis.

To­k io ran­go uþ­sie­nio ko­lek­t y ­vo pas­ku­ti­ná­ syk klau­së­mës gal tik 2000 m. “Vil­ niaus fes­ti­va­l y­je”, kai fil­har­mo­ni­jo­je gro­jo Ric­car­do Mu­ti di­ri­guo­ja­mas “La Sca­la” fil­har­mo­ni­jos or­kest­ras.

Eu­ro­pos ka­me­ri­ná or­kest­rà 1981 m. ákû­rë áþy­mus ita­lø di­ri­gen­t as Clau­dio Ab­ba­do. Já su­da­ro apie 50 mu­zi­k an­tø ið 15 ða­liø. Per dvi­de­ðim­tá me­tø or­kest­ras ið­gar­së­jo pa­sau­ ly­je, bet daþ­niau­siai kon­cer ­tuo­ja Eu­ro­pos ða­l y­se. Ða­lia áspû­din­gø kon­cer­tø jis gro­ja fes­ti­va­liuo­se (ne­s yk - Zalc­bur­go), da­ro ára­ðus, uþ ku­riuos yra pel­næs pres­ti­þi­niø Eu­ro­pos ap­do­va­no­ji­mø. Val­dþios sub­si­di­jø or­kest­ras ne­gau­na, lë­ðø gast­ro­lëms, fes­ti­va­liams, ára­ðams, kon­cer­t ams, ku­riuos re­mia ávai­rios tarp­t au­ti­nës kom­pa­ni­jos, mies­t ai ir as­me­ni­niai or­kest­ro drau­gai, jis su­si­ren­k a pats. Eu­ro­pos ka­me­ri­nis or­kest­ras kon­cer­tuo­ja su áþy­miais di­ri­gen­t ais ir so­lis­t ais, bet dau­giau­ sia ben­dra­dar­biau­ja su sa­vo ákû­ rë­ju ir me­no kon­sul­t an­tu Clau­dio Ab­ba­do, taip pat - su Ni­ko­lau­su Har­non­cour ­t ’u ir Pa­avo Ber­glun­du, ku­ris di­ri­ga­vo ir kon­cer ­t à Vil­niu­je. Á ko­lek­t y ­và su­si­bû­ræ ið­ties ypa­tin­gu mu­zi­k a­vi­mo dþiaugs­mu trykð­t an­t ys at­li­kë­jai: jø gro­ji­mas ir po dvie­jø de­ðimt­me­èiø ste­bi­na ðvie­ þu­mu bei ne­pa­pras­tu at­si­da­vi­mu mu­zi­k ai. Pui­k iai skam­ban­èius sty­gi­ nin­kus pa­pil­do la­bai ge­ri pû­ti­k ai, þa­vin­t ys ne tik tech­ni­niu to­bu­lu­mu; va­ri­niø skam­be­s ys, ne­ti­kë­t ai ðil­t as ir me­lo­din­gas, vei­k ia ko­ne ma­gið­k ai.

Klau­san­tis at­ro­do, jog kiek ­vie­nà ku­rio nors so­lo in­stru­men­to ar gru­ pës mo­t y ­và gir­di ir ið­g y ­ve­na vi­si ki­ti or­kest­ro na­riai. Tar­si ka­me­ri­nia­me an­sam­bly­je...

Ta­èiau tie­sio­gi­ne pras­me or­kest­ ras në­ra “ka­me­ri­nis”. Spren­dþiant ið Vil­niu­je at­lik­tos pro­gra­mos (jà pra­dë­jo be­ne vie­nin­te­lis po­pu­lia­ ru­sis ka­me­ri­niø or­kest­r ø kû­ri­nys - P.Èai­kov­skio Se­re­na­da sty­gi­niams C-dur) ir ára­ðø, tai vei­kiau ne­di­de­ lis sim­fo­ni­nis or­kest­ras. Juk ða­lia W.A.Mo­zar ­to, G.Ros­si­ni ir J.Ph.Ra­ me­au jis at­lie­k a L. van Be­et­ho­ve­nà, J.Brah­mso, A.Dvoráko ir J.Si­be­liu­so sim­fo­ni­jas...

Kon­cer ­t à di­ri­ga­væs áþy­mu­sis ma­est­ro Pa­avo Ber­glun­das - me­ni­ nin­k as, ku­riam pa­k an­k a ke­liø sai­k in­gø ges­tø, kad ið or­kest­ro ið­skel­tø tik­ras me­no ki­birkð­tis. Jis to­bu­lai val­dë par ­ti­tû­ro­je sly­pin­èias me­lo­di­jø li­ni­jas, spal­vas, di­na­mi­k à, ku­ri, jo in­ter­pre­tuo­ja­ma, ban­ga­vo tar­si upë. Mu­zi­k a ið tie­sø gy ­ve­no, ið tie­sø kal­bë­jo, dai­na­vo, pa­sa­ko­jo...

Ma­est­ro dë­k a pra­si­plë­të A.Dvoráko Sep­tin­to­sios sim­fo­ni­jos dra­ma­ti­nis reikðmiu lau­k as, raið­k iau at ­si­vë­rë po­eti­niai pus­la­piai, sti­lin­gi “liau­dið­ kos” sti­chi­jos mo­men­t ai. Ir kar ­tu vis­k as ávilk­t a á sko­nin­gà XIX am­þiaus sim­fo­niz­mo ap­da­rà. Tik su­per­lia­t y­ vais ga­li­ma kal­bë­ti apie ju­ve­l y­ri­ná or­kest­ran­tø tiks­lu­mà, ar­ti­ku­lia­ci­jos sub­ti­l y­bes ir ypaè - apie to­bu­lus pû­ti­kus (val­tor­nø an­sam­blio ak­so­ mas ant­ro­jo­je da­l y­je!) bei skam­bià net ir kon­tra­bo­sø gru­pæ.

Pa­grin­di­niams Suo­mi­jos or­kest­ rams (Hel­sin­k io fil­har­mo­ni­jos ir Suo­ mi­jos ra­di­jo) va­do­va­væs ir di­ri­ga­væs Pa­avo Ber­glun­das da­bar dau­giau­ sia dir­ba uþ­sie­ny­je. Të­v y­në­je jis di­ri­ guo­ja tik kaip sve­èias. Vie­no to­k iø jo kon­cer ­tø pa­si­t ai­kë klau­s y ­tis kaip tik Hel­sin­k y­je, kur jis trium­fa­vo po at­lik­tos A.Bruc­k ne­rio sim­fo­ni­jos.

Pas mus á Lie­tu­và ið Suo­mi­jos pa­pras­t ai at ­v yks­t a jau­nø di­ri­gen­tø, be­veik nie­kuo ne­pri­me­nan­èiø ðio mu­zi­k à di­dþiai ið­g y ­ve­nan­èio màs­ laus me­ni­nin­ko.

Ne­pri­ekaið­tin­gas an­sam­blis, sub­ti­lus ási­k lau­s y­mas á par ­ti­tû­rà dvel­kë ir klau­san­tis F.Men­dels­ soh­no-Bart­hol­d y Ant­ro­jo kon­cer­to for ­te­pi­jo­nui ir or­kest­r ui d-moll, op.

40, ku­rio so­lo par ­ti­jà at­li­ko jau­nas ita­lø pia­nis­t as Gian­lu­ca Cas­cio­li.

Ke­le­rius me­tus in­ten­s y ­viai kon­cer­tuo­jan­tis pia­nis­t as ið­gar­ së­jo 1994 m. lai­më­jæs tarp­t au­ti­ná U.Mi­che­li pia­nis­tø kon­kur­sà. Jis stu­di­ja­vo ne tik for ­te­pi­jo­nà, bet ir kom­po­zi­ci­jà, o da­bar dar do­mi­si elek­tro­ni­ne mu­zi­k a ir di­ri­guo­ja. Pia­ nis­tas jau gro­jo su to­k iais áþy­miais or­kest­rais kaip Ber­l y­no fil­har­mo­ni­ jos, “La Sca­la” fil­har­mo­ni­jos, Èi­k a­ gos, Bos­to­no ar San Fran­cis­ko sim­

Muzikos barai /13

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Didþioji salë

Eu­ro­pos ka­me­ri­nis or­kest­ras

fo­ni­niai. Ið­skir­ti­nis jau­nuo­lio biog­ra­ fi­jos ávy­k is - Ber­l y­no fil­har­mo­ni­jos ir C.Ab­ba­do kvie­ti­mas da­l y ­vau­ti L. van Be­et­ho­ve­no kon­cer­tø cik­le gre­t a to­k iø for ­te­pi­jo­no gran­dø kaip Mau­ri­zio Pol­li­ni, Mart­ha Ar­ge­rich ir Al­f re­das Bren­de­lis...

F.M e n­de ls­so h­no - B a r t­ho l­d y kon­cer ­t à G.Cas­cio­li skam­bi­no ne­pa­pras­t ai po­etið­k ai, mak ­si­ma­liai at ­skleis­da­mas mu­zi­kos gro­þá ir kar ­tu bran­dþiai. Pro­gra­më­lë­je nu­ro­d y ­ti jo gi­mi­mo me­t ai - 1979-ie­ji - at­ro­dë tar­si ko­rek­tû­ros klai­da. Tar­nys­të mu­zi­k ai, ge­ras sko­nis, kla­via­tû­ros pa­slap­èiø ið­ma­ny­mas - prie­ðin­gu at ­ve­ju to­k io gra­þaus gar­so nie­k aip ne­ið­gau­si - spin­du­lia­vo ið kiek ­vie­no kû­ri­nio epi­zo­do. Pia­nis­t as itin skaid­ riai per ­tei­kë kû­ri­nio fak­tû­rà, vis­k à at­lik­da­mas leng­vai, dai­nin­gai ir ne­nu­sa­ko­mai pa­pras­t ai bei nuo­ ðir­dþiai, kaip tai da­ro tik­rie­ji for ­te­ pi­jo­no ri­te­riai. Ga­li­ma nu­jaus­ti, ko­dël jo kar­je­ros pra­dþià lë­më to­k ie me­ni­nin­k ai kaip Mau­ri­zio Pol­li­ni ir Clau­dio Ab­ba­do.

Pir­mà ­já Eu­ro­pos ka­me­ri­nio or­kest­ro at ­v y­k i­mà á Lie­tu­và pa­rë­më tarp­t au­ti­në gru­pë AVIVA, siek­da­ma efek­tin­gai pa­þ y­më­ti sa­vo na­rës “Com­mer­cial Union” vie­ne­riø me­tø veik­là mû­sø ða­l y­je. Pui­kus su­ma­ny­ mas, lei­dæs pas sa­ve ið­girs­ti pla­èiai pri­pa­þin­t à Eu­ro­pos ko­lek­t y ­và.

Tik abe­jo­ti­na, ar tai áver­ti­no Fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je vy­ra­væ kvies­ti­ niai fir­mos sve­èiai, ku­rie kon­cer­te “su­bliz­gë­jo” ne tik pri­va­lo­mais, kaip bu­vo pa­þ y­më­ta kvie­ti­muo­se, smo­ kin­gais ir puoð­nio­mis suk­nio­mis, bet ir vi­sið­kai ne­de­ra­mu el­ge­siu: ðnibþ­ dë­ji­mu­si, ður­mu­liu, dë­me­sio sto­ka pa­grin­di­niam ob­jek­tui bei plo­ji­mais tarp kû­ri­nio da­liø. Ne­gel­bë­jo jo­kie tram­dan­t ys pa­si­pik­ti­nu­siø me­lo­ ma­nø ges­tai ir þvilgs­niai: nuo P.Èai­ kov­skio Se­re­na­dos pra­si­dë­jæ áky­rûs pliauk­ðë­ji­mai nuo­sek­liai bu­vo gir­dë­ti

Muzikos barai /14

ir at­lie­kant A.Dvoráko Sep­tintàjà sim­ fo­nijà... Gal to­kiu at­ve­ju kvie­ti­muo­se de­rë­tø ára­ðy­ti pa­sta­bë­læ: “Tarp kû­ri­ nio da­liø ne­plo­ti”?..

Ti­kë­k i­mës, jog Eu­ro­pos ka­me­ri­ nis or­kest­ras ir pui­kus pia­nis­t as pas mus dar at­v yks. Taip pat ti­kë­k i­mës, kad ge­ra­no­rið­k i rë­më­jai ne­pra­dings ir at­si­ras nau­jø... Þi­vi­lë RA­MOЭKAI­TË

ÐEÐIOS J.S.BA­CHO SO­NA­TOS, IN­TER­PRE­TUO­JA­MOS DVIE­JØ UNI­VER­SA­LIØ MU­ZI­KIØ Spa­lio 23 d. jau an­trà kar­t à ðá se­zo­nà tre­èia­die­ni­nis ka­me­ri­nës mu­zi­kos kon­cer ­t as per­si­kë­lë á Fil­har­ mo­ni­jos Di­dþi­à ­jà sa­læ. Jau se­niai Lie­tu­vos klau­s y ­to­jams pa­þás­t a­ma mû­sø tau­tie­të Pra­hos mu­zi­kos aka­ de­mi­jos pro­fe­so­rë kla­ve­si­ni­nin­kë Gied­rë Luk ­ðai­të-Mraz­ko­va kar ­tu su jau­nes­nio­sios kar ­tos èe­kø smui­ ki­nin­ke Gab­rie­la De­met­ro­va at­li­ko vi­sas ðe­ðias J.S.Ba­cho so­na­t as smui­ kui ir kla­ve­si­nui.

Ne­abe­jo­ti­na, kad Ðeðias so­na­ tas Ba­chas su­ma­në kaip vien­ti­sà cik­là - tai liu­di­ja dra­ma­tur­gi­nës so­na­tø sà­sa­jos, fi­lo­so­f i­nës min­ties tæs­ti­nu­mas - nuo tra­paus liû­de­sio per­smelk­tos Pir­mo­sios h-moll iki bû­ties tra­giz­mu kun­ku­liuo­jan­èios kul­mi­na­ci­nës Penk­to­sios f-moll ir dan­gið­k ai dþiu­gaus Ðeð­to­sios G-dur fi­na­lo. Aki­vaiz­dûs for­mos, struk­tû­ ros ta­pa­tu­mai, ypa­tin­ga dra­ma­tur­ gi­në reikð­më cik­le ten­k a mi­no­ri­niø bei ma­þo­ri­niø to­na­ci­jø su­gre­ti­ni­ mui ir kai­t ai: h-moll, A-dur, E-dur, c-moll, c-moll, G-dur; kiek­vie­nai to­na­ci­jai bû­din­ga tam tik­ra fi­lo­so­ fi­në min­tis, dva­sios bû­se­na. Tai sa­vo áþan­gi­nia­me þo­d y­je prieð

kon­cer ­t à pa­brë­þë ir G.Luk ­ðai­tëMraz­ko­va. Kla­ve­si­ni­nin­kë ðá cik­là prieð ke­le­rius me­tus at­li­ko su prof.

Rai­mun­du Ka­ti­liu­mi, ku­rio at­mi­ni­ mui ðio va­k a­ro kon­cer ­t à ir sky­rë. Ðe­ðiø so­na­tø cik­las uþ­ima ypa­tin­gà ir gar­bin­gà vie­t à tiek J.S.Ba­cho kû­r y­bo­je (ða­lia ki­tø stam­biø cik­lø, to­k iø kaip ðe­ði “Bran­den­bur­go kon­ cer­t ai”, “Fu­gos me­nas”, “Mu­zi­k i­në au­k a”, “Gold­ber­go va­ria­ci­jos”…), tiek jo mu­zi­kos at­li­kë­jø re­per ­tu­a­re.

Ypa­tin­gà ry­ðá su ðiuo cik­lu jau­èia ir kuk­lus ðiø ei­lu­èiø au­to­rius, ku­riam prieð pus­me­tá te­ko lai­më at­lik­ti vi­sà ðá cik­là su vie­na ryð­k iau­siø nû­die­ nos lie­tu­viø smui­k i­nin­k iø In­gri­da Ar­mo­nai­te. To­dël, po pus­me­èio klau­s y­da­ma­sis G.De­met­ro­vos ir G.Luk ­ðai­tës-Mraz­ko­vos in­ter­pre­t a­ ci­jos, tar­si ant­rà­k art ið­g y ­ve­nau tà pa­tá jau­di­nan­tá kû­r y­bos pro­ce­sà.

Juo­lab kad pa­ra­dok­sa­lûs jaus­mai ap­ima, kai klau­s y­da­ma­sis su­dë­ tin­go mu­zi­k i­nio so­na­tø au­di­nio þvel­gi á to­bu­lai pa­pras­t à par ­ti­tû­ros ar­chi­tek­to­ni­k à.

Dau­ge­lis J.S.Ba­cho kû­r y­bos ty­rë­jø pa­brë­þia ðio cik­lo no­va­to­ rið­ku­mà, nes mu­zi­ki­në­je to me­to prak­ti­ko­je trio (tu­rint ome­ny­je ob­li­ ga­ti­niø bal­sø skai­èiø) dviem in­stru­ men­tams bu­vo ga­në­ti­nai nau­ja. Ðio þan­ro ki­tø to me­to kom­po­zi­to­riø kû­r y­bo­je var­gu ar ras­tu­më­me to­kià tu­ri­nin­gà, dau­gia­kal­bæ po­li­fo­ni­jà ar sa­va­ran­kið­kà kla­ve­si­no par ­ti­jà.

Pa­sak G.Luk­ðai­tës-Mraz­ko­vos, jos su G.De­met­ro­va Ba­cho so­na­tas in­ten­sy­viai stu­di­juo­ti pra­dë­jo prieð de­ðim­tá me­tø nuo Ant­ro­sios so­na­tos A-dur. Ne­nuos­ta­bu, kad tà va­ka­rà jød­vie­jø in­ter­pre­ta­ci­jo­je at­si­spin­ dë­jo ne vie­ne­riø me­tø ap­màs­t y­mai, kû­r y­bi­niai ieð­ko­ji­mai ir su­kaup­ta pa­tir­tis. Juo­lab kad tai ben­dra­ min­tës, nors ir skir­tin­gø kar­tø, ku­rian­èios, ieð­kan­èios ir màs­tan­èios drau­ge. Jø in­ter­pre­ta­ci­jà ga­li­ma drà­siai pri­skir­ti au­ten­tið­kai kryp­èiai (mû­sø aka­de­mi­niuo­se sluoks­niuo­se dar daþ­nai ne­pri­pa­þás­ta­mai), ku­rios vie­nas ið svar­biø niu­an­sø - pus­to­niu þe­mes­nis (a = 415 Hz), nei da­bar ápras­ta (a = 440 Hz), de­ri­ni­mas.

G.De­met­ro­va ba­ro­ko mu­zi­kà jau nuo 1998 m. at­lie­ka tik to­kiu de­ri­ ni­mu. Tai ið es­mës kei­èia smui­ko temb­rà, jis da­ro­si la­biau ma­ti­nis, net ðiuo­lai­ki­nës me­ta­li­nës sty­gos vi­suo­se re­gist­ruo­se skam­ba minkð­ èiau, o vir­ðu­ti­nia­me re­gist­re gro­ti yra tie­siog pa­to­giau. Ki­ta ver­tus, ne kiek­vie­nam smui­ki­nin­kui lem­ta taip na­tû­ra­liai, in­tui­t y ­viai ir ne­pri­ekaið­ tin­gai val­dy­ti gar­sà, kaip tai da­ro G.De­met­ro­va. Tai jau net ne gar­so

val­dy­mas, o vi­di­nis gir­dë­ji­mas, ið­gy­ ve­ni­mas, jei no­ri­te, - gar­so vi­zi­ja…

Ki­tas svar­bus in­ter­pre­ta­ci­jos niu­an­ sas - ba­ro­ko mu­zi­kos re­to­ri­ka, ku­rios vi­di­ná gro­þá smui­ki­nin­kë at­sklei­dë sub­ti­liai ir dau­giap­ras­mið­kai. Ne ma­þiau èia svar­bus ir smui­ki­nin­kës in­stru­men­tas, ku­rá 1795 m. pa­ga­ mi­no èe­kø meist­ras Kað­pa­ras Strna­ das. To­kiø in­stru­men­tø ga­my­bos tra­di­ci­jas jis pe­rë­më ið gar­siau­sio XVIII a. vo­kie­èiø meist­ro J.Stei­ne­rio.

Sod­rus, ma­ti­nis Stei­ne­rio in­stru­ men­tø temb­ras, þy­miø ba­ro­ko mu­zi­kos in­ter­pre­ta­to­riø nuo­mo­ne, itin ge­rai ati­tin­ka J.S.Ba­cho smui­ko so­na­tø dva­sià ir temb­ro pa­le­tæ.

Kiek ki­t aip bu­vo su­de­rin­t as ir kla­ve­si­nas. Tai­k y ­t as ne vi­sai tem­ pe­r uo­t as de­ri­ni­mas, o va­di­na­mo­ji Werc­k meis­te­rio ar­ba Kirn­ber­ge­ rio sis­te­ma, kai at ­ski­ros to­na­ci­jos skam­ba cha­rak­te­rin­giau, tar­si ne­vi­ sið­k ai ðva­riai. Ba­ro­ko mu­zi­ko­je toks de­ri­ni­mas tu­ri ir svar­bià dra­ma­tur­ gi­næ reikð­mæ.

G.Luk ­ðai­të-Mraz­ko­va vi­suo­ met þa­vë­jo ir þa­vi sa­vo in­ter­ pre­t a­ci­jø po­lë­k iu ir gi­lu­mu - ar tai bû­tø Ba­chas, ar Mar ­ti­nai­tis.

Ne­ga­li ne­im­po­nuo­ti sce­no­je jos spin­du­liuo­ja­ma vi­di­në ði­lu­ma (daþ­nai tai pa­vei­k iau nei sce­ni­nis ne­si­var­þ y­mas ir bra­v û­ra…). Mu­zi­ kës uni­ver­sa­lu­mas ap­ima ne tik ba­ro­ko mu­zi­k à ir ne tik kla­ve­si­nà.

Ji ak­t y ­viai kon­cer ­tuo­ja ir kaip var­ go­ni­nin­kë, ran­da lai­ko is­to­ri­niam for ­te­pi­jo­nui. O kur dar pe­da­go­gi­ nis dar­bas... Be­je, pas­ku­ti­ná kar ­t à Lie­tu­vo­je at­li­kë­ja kon­cer ­t a­vo prieð me­tus, kai su Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­ de­mi­jos sim­fo­ni­niu or­kest­r u, di­ri­ guo­ja­mu Lau­r y­no Va­k a­rio Lo­po, be­ne pir­mà kar ­t à Lie­tu­vo­je at­li­ko Fran­ci­so Po­ulen­co Kai­mið­k à ­já kon­ cer ­t à kla­ve­si­nui ir or­kest­r ui.

Vi­sið­k ai dës­nin­gas toks glau­ dus ir dar­nus abie­jø me­ni­nin­k iø mu­zi­k a­vi­mas vie­na­me an­sam­bly­je.

Kaip ir G.Luk ­ðai­të-Mraz­ko­va, G.De ­­ met­ro­va pa­si­þ y­mi ne­pa­pras­tu uni­ver­sa­lu­mu, pla­èiu me­ni­niu (ir ne tik) aki­ra­èiu. Ji taip pat pra­dë­jo gro­ti al­tu, pa­ti vie­na ára­ðë ðe­ðis C.Sta­mit­zo du­e­tus smui­kui ir al­tui.

Smui­k i­nin­kë va­do­vau­ja Èe­k i­jos fil­ har­mo­ni­jos ka­me­ri­niam an­sam­bliui “Col­le­gium”, ve­da mu­zi­kos lai­das Èe­k i­jos te­le­vi­zi­jo­je.

G.Luk ­ðai­të-Mraz­ko­va ir G.De ­­ met­ro­va vi­sà J.S.Ba­cho Ðe­ðiø so­na­tø cik­là 2000 m. ára­ðë á kom­ pak­ti­næ plokð­te­læ. Uni­ver­sa­lios ir kar­tu sub­ti­liai þvel­gian­èios me­ni­ nin­kës tà va­k a­rà dau­ge­liui mû­sø at ­vë­rë nau­jus Ba­cho mu­zi­kos

SCE­NO­JE - ÁÞY­MUS PIA­NIS­TAS IR JAU­NAS LIE­TU­VIØ DI­RI­GEN­TAS Pra­de­dan­èiam sa­vo ke­lià di­ri­gen­ tui su­si­tik­ti sce­no­je su gar­siu pa­sau­ lio at­li­kë­ju - tik­ra li­ki­mo do­va­na. O jei­ gu tai toks ori­ gi­ na­ las, koks yra Pe­te­ris Do­no­hoe ið Di­dþio­sios Bri­ta­ ni­jos, - dvi­gu­ba do­va­na. Juk ne­ákai­ no­ja­ma me­ni­në pa­tir ­tis mu­zi­kuo­jant drau­ge pa­jus­ti sa­vi­tà so­lis­to po­þiû­rá á la­bai ge­rai þi­no­mà vei­ka­là ir at­ras­ti ati­tin­ka­mà sa­và ra­kur­sà, ne­truk­ dan­tá so­lis­tui ðio po­þiû­rio at­skleis­ti.

Di­ri­gen­to uþ­duo­tis - ne­pai­sant sa­vo nuo­mo­nës apie so­lis­to su­ma­ny­mà, pa­dë­ti já kuo sëk­min­giau re­a­li­zuo­ti.

To­kiø min­èiø ki­lo po Pe­te­rio Do­no­hoe ir di­ri­gen­to Mo­des­to Pit­ rë­no di­ri­guo­ja­mo Vals­t y­bi­nio sim­fo­ ni­nio or­kest­ro kon­cer­to, spa­lio 11 d. vy­ku­sio Kon­gre­sø rû­muo­se.

P.Do­no­hoe Lie­tu­vo­je jau yra kon­cer­ta­væs ir tu­ri ið­ties gau­sø ger­bë­jø bû­rá. Pia­nis­tas, ki­læs ið Man­ èes­te­rio, po stu­di­jø gim­ti­në­je yra stu­ di­ja­væs Pa­r y­þiu­je pas O.Mes­sia­en ­ à ir Y.Lo­riod. 1982 m. jis ta­po tarp­tau­ti­ nio P.Èai­kov­skio kon­kur­so lau­re­at­ u ir pra­dë­jo in­ten­sy­vià kon­cer­ti­næ veik­là vi­suo­se pa­sau­lio þe­my­nuo­se.

Pas­ku­ti­niu me­tu P.Do­no­hoe nuo­lat gro­ja su Lon­do­no ir Di­dþio­ sios Bri­ta­ni­jos re­gio­nø sim­fo­ni­niais or­kest­rais, Ber­ly­no fil­har­mo­ni­jos ir Ber­ly­no sim­fo­ni­niu, Leip­ci­go “Ge­wand­haus”, Dres­de­no, Èe­kø fil­har­mo­ni­jos ir ki­tais Eu­ro­pos or­kest­rais. Be to, pia­nis­tas daþ­nai kon­cer­tuo­ja Jung­ti­në­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, kur pa­si­ro­do su þy­miau­ siais or­kest­rais, taip pat Aust­ra­li­jo­je, To­li­muo­siuo­se Ry ­tuo­se ir sëk­min­gai ára­ði­në­ja. Jo kom­pak­ti­niai dis­kai yra pel­næ ne vie­nà reikð­min­gà ap­do­va­ no­ji­mà. Ðis sa­vi­tai màs­tan­tis me­ni­nin­kas ið­lai­kæs au­ten­tið­kà sà­ly­tá su mu­zi­ka, o tai pa­si­tai­ko ið­ties ne­daþ­nai, ypaè pa­kliu­vus á vi­sa ni­ve­liuo­jan­èios kon­ cer­tø in­dust­ri­jos ma­ði­nà. Tai liu­di­ja stip­rià as­me­ny­bæ ir sà­mo­nin­gai val­ do­mà sce­ni­næ veik­là.

Vil­niaus kon­cer­tui pa­si­rin­kæs po­pu­lia­rø, mû­sø pla­tu­mo­se ypaè daþ­nai gro­ja­mà P.Èai­kov­skio Pir­ mà­já kon­cer­tà b-moll, pia­nis­tas já in­ter­pre­ta­vo taip, jog pa­gau­da­vai

sa­ ve svars­ tant, ar tik èia ne ko­ kia nors ne­þi­no­ma kû­ri­nio re­dak­ci­ja...

Ypaè nau­jai ir ne­ti­kë­tai su­skam­bë­jo pa­grin­di­nes pir­mo­sios da­lies te­mas jun­gian­ti me­dþia­ga, te­mø plë­to­ji­mo da­lis, ki­taip sklei­dë­si lë­to­sios da­lies fak­tû­ra ir at­ski­ros fi­na­lo vie­tos.

Tuo sa­vi­tas P.Do­no­hoe trak­ta­ vi­mas dar ne­si­bai­gë: pa­grin­di­nës - kiek­vie­no mû­sø gal­vo­se skam­ ban­èios - kon­cer­to te­mos taip pat ága­vo ki­tà ko­lo­ri­tà. Ben­dras jø kai­tos var­dik­lis bû­tø ið­gry­nin­tos, gal net at­skies­tos spal­vos. Klau­sy­da­ma­sis pia­nis­to, nuo­lat jau­tei jo min­ties vir­ðe­ny­bæ: jo­kiø emo­ci­jø pro­trû­kiø, su­val­dy­tas ne tik pa­ki­lus ver­þlu­mas, bet ir me­lan­cho­li­jos ban­gos, su­pan­ èios ne vie­nà ðio kû­ri­nio pus­la­pá, su­tei­kian­èios klau­sy­to­jui ið anks­to lau­kia­mà, sie­là skaid­ri­nan­tá ið­gy ­ve­ ni­mà. Ádo­mu klau­sy­tis to­kios in­ter­pre­ ta­ci­jos, ádo­mu ið­girs­ti anks­èiau ne­pa­ ste­bë­tas fak­tû­ros li­ni­jas, po­bal­sius, ki­to­kià for­te­pi­jo­no ir or­kest­ro bal­sø pu­siau­svy­rà. Ta­èiau ðiuo at­ve­ju ið­lie­ka ir net ið­r yð­kë­ja klau­si­mas, ar to­kia in­ter­pre­ta­ci­ja adek­va­ti P.Èai­ kov­skio mu­zi­kos es­mei ir kur sly­pi ri­ba, ku­rios per­þeng­ti ne­rei­kë­tø.

Ma­no gal­va, pia­nis­to P.Do­no­hoe sam­pra­ta prie ðios ri­bos kar­tais la­bai pri­ar­të­da­vo. Ta­èiau tei­sæ eg­zis­tuo­ti ji tu­ri. O Kon­gre­sø rû­mø pub­li­ka tai pri­ëmë kuo pui­kiau­siai ir pia­nis­tui su­ren­gë karð­èiau­sias ova­ci­jas!

Mo­des­to Pit­rë­no va­do­vau­ja­mas or­kest­ras sve­èiui ið­ties ne­truk­dë sa­vo vi­zi­jos ágy­ven­din­ti, ge­bë­jo ir ási­klau­ sy­ti, ir at­sar­giai ant­rin­ti. Jau­no­jo di­ri­gen­to pa­reng­ta J.Si­be­liu­so Ant­ ro­ji sim­fo­ni­ja D-dur, ku­ri skam­bë­jo ant­ro­jo­je kon­cer­to da­ly­je, lei­do or­kest­rui pra­bil­ti lais­vai, pa­ro­dant vi­sus temb­ro ir di­na­mi­kos ið­tek­lius.

Suo­miø kla­si­ko mu­zi­ka - dë­kin­ga me­dþia­ga at­si­skleis­ti di­ri­gen­tui. Ði mu­zi­ka - tar­si mo­nu­men­ta­li dro­bë, ku­rio­je sod­rio­mis spal­vo­mis nu­ta­py­ti pra­ei­ties vaiz­dai, gau­su mu­zi­ki­nio na­ra­t y ­vu­mo. Ka­dan­gi mu­zi­ka epi­kà per­tei­kia ne kon­kre­ èio­mis prie­mo­në­mis (kaip dai­lë), bet ape­liuo­da­ma á emo­ci­jas, kaip tik jø raið­ku­mas ágy­ja svar­bos in­ter­pre­tuo­ jant to­kio þan­ro kû­ri­nius. Di­ri­gen­tas su ðia uþ­duo­ti­mi su­si­do­ro­jo ið­ties sëk­ min­gai. Jo in­ter­pre­tuo­ja­mas kû­ri­nys ági­jo la­bai raið­kius emo­ci­nius kon­tû­ rus ir mu­zi­ki­nio pa­sa­ko­ji­mo kryp­tá, ve­dan­èià á pa­ki­lø, di­din­gà fi­na­là.

Su Vals­t y­bi­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru M.Pit­rë­nas sce­no­je pa­si­ ro­dë pir­mà­kart. Ta­èiau jam yra te­kæ jau ne sy­ká sëk­min­gai di­ri­guo­ti Na­cio­na­li­niam sim­fo­ni­niam or­kest­

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

klo­dus. Tie­siog gir­dë­jo­me ne­abe­ jo­ti­nai aukð­èiau­sios pra­bos mu­zi­ ka­vi­mà, tar­si ska­nau­tu­me bran­dø, tau­raus sko­nio vy­nà...

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

Pe­te­ris Do­no­hoe ið Di­dþio­sios Bri­ta­ni­jos ir Modestas Pitrënas

rui, taip pat - reng­ ti pro­ gra­ mas su Kau­no ka­me­ri­niu ir Ma­þo­sios Lie­tu­vos sim­fo­ni­niu or­kest­rais. Nors tai jau­nas, sim­fo­ni­nio di­ri­ga­vi­mo stu­di­jas vos bai­gæs me­ni­nin­kas, jo kû­r y­bi­në biog­ra­f i­ja ste­bi­na ið­ki­liø ávy­kiø ir fak­tø gau­sa.

Pra­dþio­je M.Pit­rë­nas stu­di­ja­vo cho­ro di­ri­ga­vi­mà Vil­niaus J.Tal­latKelp­ðos kon­ser­va­to­ri­jo­je ir Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je. Ba­ka­lau­ro di­plo­mà jis ga­vo Zalc­bur­go “Mo­zar­ teu­me”, kur stu­di­ja­vo cho­ro ir ope­ ros di­ri­ga­vi­mà. Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­ de­mi­jo­je jis vël tæ­së ma­gist­ran­to stu­ di­jas, taip pat prof. Juo­zo Do­mar­ko kla­së­je pra­dë­jo stu­di­juo­ti sim­fo­ni­ná ir ope­ri­ná di­ri­ga­vi­mà.

Be­ne uni­ka­liau­sia ðio jau­no di­ri­gen­to biog­ra­f i­jo­je tai, kad dar 1990 m. jis ákû­rë cho­rà “Psal­mos”, su ku­riuo ap­ke­lia­vo dau­gy­bæ ða­liø, lai­më­jo daug tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø.

Ge­bë­ti to­kiam jau­nam ágy­ti au­to­ri­ te­tà - ið­ties re­te­ny­bë. O M.Pit­rë­nas já ne tik ági­jo, bet ir ið­lai­kë.

Tai dar ne vi­si svar­biau­si M.Pit­ rë­no gy­ve­ni­mo ávy­kiai. Nuo 1997 m. jis kvie­èia­mas di­ri­guo­ti Ðiau­rës Rei­no-Vest­fa­li­jos jau­ni­mo sim­fo­ni­ niam or­kest­rui, su ku­riuo da­ly­va­vo Vo­kie­ti­jos ir Pran­cû­zi­jos fes­ti­va­liuo­se, ára­ðë kom­pak­ti­niø dis­kø.

Be to, jau­na­sis mu­zi­kas jau pel­në ne vie­nà pri­zà cho­rø kon­kur­ suo­se Lie­tu­vo­je ir uþ­sie­ny­je. Þi­niø troð­ki­mas ne kar­tà nu­ve­dë já á ávai­ rius Eu­ro­po­je ren­gia­mus di­ri­ga­vi­mo kur­sus ir meist­rið­ku­mo pa­mo­kas. Ðiuo me­tu M.Pit­rë­nas va­do­vau­ja B.Dva­rio­no mu­zi­kos mo­k yk­los sim­fo­ ni­niam or­kest­rui, ku­rio da­ly­viai sa­vo va­do­và ne­pa­pras­tai my­li. Ðis dar­ bas, þi­no­ma, la­bai svar­bus, ta­èiau ta­len­tin­gà mu­zi­kà no­rë­tø­si daþ­niau ma­t y ­ti pa­grin­di­në­se mû­sø kon­cer­tø sa­lë­se. To jam nuo­ðir­dþiai lin­ki­me. Þi­vi­lë RA­MOЭKAI­TË

ÁSPÛ­DIN­GA DE­ÐIM­TO­JO “AL­MA MA­TER MU­SI­CA­LIS” KON­CER­TI­NIO SE­ZO­NO PRA­DÞIA Spa­lio 7-àjà, ru­de­në­jan­èio Vil­ niaus va­k a­rà, á Ðv. Jo­nø baþ­ny­èià dar prieð va­lan­dà iki kon­cer­to pra­ dþios rin­ko­si vy­res­ni ir vi­sai jau­ni klau­s y ­to­jai. Nors vi­suo­se Lie­tu­vos mu­zi­kø rë­mi­mo fon­do ren­gi­niuo­se klau­s y ­to­jø ne­sto­ko­ja­ma, ðá­k art jø bu­vo itin daug. Bû­re­lis in­te­li­gen­tø at ­va­þia­vo net ið Pa­k ruo­jo. Bu­vo per­pil­d y ­t a cen­tri­në na­va, uþ­im­tos vi­sos erd­vës pa­k rað­èiuo­se. Ypa­ tin­gà dë­me­sá ðio va­k a­ro ren­gi­niui lë­më jo pro­gra­ma.

Pir­ma­sis “Al­ma ma­ter mu­si­ca­lis” 2002-2003 m. kon­cer­ti­nës pro­gra­ mos va­k a­ras bu­vo skir ­t as Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës kul­tû­ros ir me­no pre­ mi­jos lau­re­a­to po­eto Jus­ti­no Mar­ cin­ke­vi­èiaus kû­r y­bai. Klau­s y ­to­jai tu­rë­jo ma­lo­nià pro­gà pa­si­k lau­s y ­ti pa­ties po­eto skai­to­mø ei­lë­rað­èiø, pa­gal jo teks­tus su­kur ­tø dai­nø, ku­rias at­li­ko Lie­tu­vos ak­lø ­jø ir sil­ pna­re­giø sà ­jun­gos cho­ras “Vil­nius” (me­no va­do­vas ir vyr. di­ri­gen­t as prof. Po­vi­las Gy­l ys).

De­ðim­t à ­já ju­bi­lie­ji­ná “Al­ma ma­ter mu­si­ca­lis” kon­cer ­ti­ná se­zo­nà pri­sta­të Lie­tu­vos mu­zi­kø rë­mi­mo fon­do di­rek­to­rë Liu­ci­ja Stul­gie­në.

Ir di­rek­to­rë, ir cik­lo glo­bë­jas l.e.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to rek­to­riaus pa­rei­gas akad. Be­ne­dik­t as Juod­k a pa­s vei­k i­no klau­s y ­to­jus, pa­si­ dþiau­gë nau­ja pro­gra­ma. Rek­to­ rius, la­bai tei­gia­mai áver­tin­da­mas “Al­ma ma­ter mu­si­ca­lis” pro­gra­mà, po­età Just.Mar­cin­ke­vi­èiø pa­va­di­no þy­miau­siu da­bar­ti­nio uni­ver­si­te­to auk­lë­ti­niu. Dva­sin­gu­mo ku­pi­ nais þo­dþiais apie po­eto kû­r y­bà kal­bë­jo þy­mi li­te­ra­tû­ro­lo­gë prof.

Muzikos barai /15

Muzikos barai /16

Ne­ap­g y­në jos nei ásta­t y­mai, nei kal­bos puo­se­lë­to­jø bal­sai. Lie­tu­vos mies­tus “puo­ðia” an­glið­k i (vie­toj ru­sið­kø) vieð­bu­èiø, ámo­niø, kul­ tû­ros, mu­zi­kos, dai­lës ren­gi­niø ir me­ni­niø gru­piø pa­va­di­ni­mai.

Su nuos­k au­da po­etas sa­kë: “Kuo di­des­në duo­na, tuo ma­þes­nis Die­ vas…”

Gë­lës, gau­sûs aplo­dis­mentai, au­to­gra­fo lau­k ian­èiø jau­nø ­jø klau­s y ­to­jø ei­lë - di­de­lës pa­gar­bos ir mei­lës po­etui aki­mir­kos. Pats po­etas dþiau­gë­si jau­nø ­jø klau­s y­ to­jø gau­sa ir dë­me­siu.

“Vil­niaus” cho­ras vie­nà po ki­tos dai­na­vo V.Pal­t a­na­vi­èiaus, V.Lau­r u­ðo, G.Sa­vi­nie­nës, L.Vil­kon­ èiaus ir ki­tø kom­po­zi­to­riø pa­gal Just.Mar­cin­ke­vi­èiaus ei­les su­kur­t as dai­nas. Kon­cer ­te da­l y ­va­v u­si kom­ po­zi­to­rë Aud­ro­në Þi­gai­t y ­të, ku­rios dai­na “Ðe­ðio­lik­me­èiai” skam­bë­jo kon­cer ­te, pri­pa­þi­no, kad ðis teks­t as ákvë­pæs mu­zi­k à, pa­dë­jæs su­vok­ti Just.Mar­cin­ke­vi­èiaus po­emà “Maþ­ vy­das”. Kaip þi­no­me, A.Þi­gai­t y ­tës ope­ra “Maþ ­v y­das” 1988 m. bu­vo pa­sta­t y ­t a Klai­pë­do­je, ðil­t ai klau­s y­ to­jø su­tik­t a ir Vil­niu­je. (Ne­ma­þai ope­ros më­gë­jø lau­kë nau­jo ðios ope­ros pa­sta­t y­mo Vil­niu­je 1997 m., mi­nint pir­mo­sios lie­tu­við­kos kny­gos 450-me­tá. De­ja, ne­su­lau­kë.)

Va­k a­ro me­tu kom­po­zi­to­rë, dë­ko­ da­ma po­etui, pa­sa­kë: “Jis pats kaip mu­zi­k a”. Tai su­si­sie­jo su va­k a­rà ve­du­sio mu­zi­ko­lo­go Ade­o­da­to Tau­ ra­gio min­ti­mis: “Gir­di­me mu­zi­k i­næ po­ezi­jà”.

Ir uþ­tru­kus va­k a­r ui, klau­s y ­to­jai na­mo ne­sku­bë­jo. Á lie­tin­gà spa­lio nak­tá jie ið­ëjo tau­riu gë­riu spin­din­ èiais vei­dais. Áspû­din­ga “Al­ma ma­ter mu­si­ ca­lis” 2002-2003 m. kon­cer­ti­nio se­zo­no pra­dþia liu­di­ja, kad ir ki­ti ren­gi­niai, ku­rie vyks pir­mà ­já kiek­ vie­no më­ne­sio pir­ma­die­ná Ðv. Jo­nø baþ­ny­èio­je (pra­dþia 18 val.), teiks mu­zi­kos më­gë­jams daug dva­si­nio dþiaugs­mo va­lan­dø. Juo­lab kad dar lau­k ia kon­cer ­ti­niai su­si­ti­k i­mai su tri­mis Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës kul­ tû­ros ir me­no pre­mi­jos lau­re­a­t ais - Fe­lik ­su Ba­jo­r u, Do­na­tu Kat­ku­mi, Kos­tu Smo­ri­gi­nu - ir ki­t ais þy­miais mu­zi­k ais bei at­li­kë­jais.

Lau­k ia­me deðim­to­jo “Al­ma ma­ter mu­si­ca­lis” se­zo­no kon­cer­ tuo­se!

El­vy­ra UÞ­KU­RË­LY­TË

SËK­MËS, LI­GI­TA!

Ð.m. spa­lio 1 d. Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­ga Tarp­tau­ti­nës mu­zi­kos die­nos pro­ga pa­kvie­të á dai­ni­nin­kës Li­gi­tos Raè­kaus­kai­tës so­li­ná kon­cer­tà Vil­niaus ro­tu­ðës sa­lë­je. Pro­gra­mo­je skam­bë­jo J.Brah­mso Dvi dai­nos me­co­sop­ra­nui, al­tui ir for­te­pi­jo­nui, R.Wag­ne­rio Pen­kios dai­nos pa­gal M.We­sen­donck ei­les, J.Ha­yd­no Lon­do­nið­ka­sis trio, A.Þi­gai­ty­tës “Gë­liø kal­bë­ji­mai” me­co­sop­ra­nui ir ka­me­ri­niam an­sam­bliui pa­gal J.Me­ko ei­les ir Ch.M.Lo­ef­fle­rio Trys po­emos me­co­sop­ra­nui, al­tui ir Li­gi­ta Raè­kaus­kai­të for­te­pi­jo­nui. Kon­cer­te da­ly­va­vo Ni­jo­lë Ba­ra­naus­kai­të (for­te­pi­jo­nas), Hen­ri­kas Mar­cin­kus (al­tas), Va­len­ti­nas Gel­go­tas (flei­ta), Ar­tû­ras Ði­la­lë (smui­kas) ir Ed­mun­das Ku­li­kaus­kas (vio­lon­èe­lë). Va­ka­rà ve­dë kom­po­zi­to­rë Aud­ro­në Þi­gai­ty­të. ...At­min­tis se­kun­dæ grà­þi­na ma­ne á anà skaid­rià va­sa­ros die­nà, kai sto­ja­mø­jø eg­za­mi­nø sa­lës du­ris pra­vë­rë aukð­ta, ið­la­ki, skvar­biø, ðvie­siø akiø sep­ty­nio­li­ka­me­të Li­gi­ta Raè­kaus­kai­të auk­si­niais ru­giø spal­vos plau­kais ir skaid­ria ðyp­se­na vei­de. Ið­vaiz­da by­lo­jo gam­tà ne­pa­ðykð­të­jus pri­gim­ties krai­èio do­va­nø. Tuè­tuo­jau tai pa­liu­di­jo ir pui­kus bal­sas. “An­ge­las, - ðmës­te­lë­jo min­tis, - dai­nuo­jan­tis an­ge­las...”

Kiek vë­liau, Li­gi­tà pa­þi­nus ar­èiau, kai stu­di­jø pro­gra­ma su­ve­dë mus ka­me­ri­nio dai­na­vi­mo kla­së­je, dþiau­giau­si, jog ne­pa­gai­lë­ta jai ne tik ið­vaiz­dos, bal­so ir ta­len­to, ne­pa­gai­lë­ta ir ið­si­la­vi­ni­mo, in­te­li­gen­tið­ku­mo, reik­lu­mo sau.

Bû­tent pas­ta­rie­ji bruo­þai me­ni­nin­kui kai ka­da pa­de­da, kai ka­da truk­do: gam­tos do­va­nà nuo­lat ste­bi nie­kad ne­nuils­tan­tis “vi­di­nis kri­ti­kas”, ið­min­tis nie­kad ne­lei­dþia sau pa­sa­ky­ti, kad “jau pui­ku”, o reik­lu­mas ir at­sa­ko­my­bë gre­ta dþiu­ge­sio pa­siû­lo ir abe­jo­næ... Kà da­ry­si, - to­kia tø vi­so­ke­rio­pai ap­do­va­no­tø­jø lai­më ir... kan­èia. Ne­þi­no­si, kat­ros dau­giau...

Tà va­ka­rà Vil­niaus ro­tu­ðës sce­no­je sto­vë­jo ta pa­ti aukð­ta, ið­la­ki, skvar­biø akiø Li­gi­ta. Ta pa­ti ir… ki­to­kia. Ne tik dël to, kad anie auk­si­niai plau­kai ðian­dien ty­èia va­rio rû­dþiø spal­vos, o dra­bu­þis - krau­jo rau­do­nu­mo, aky­se dau­giau liû­de­sio ne­gu anø die­nø ðvy­të­ji­mo, o ðyp­su­lys - kiek at­sar­ges­nis...

Nu­ei­tas il­gas ieð­ko­ji­mø ke­lias: Ka­ra­liau­èiaus “Gin­ta­ri­nës lakð­tin­ga­los” (1992) ir B.Grin­ce­vi­èiû­tës ka­me­ri­nio dai­na­vi­mo (1996) kon­kur­sø di­plo­mai, pri­zas tarp­tau­ti­niuo­se dai­na­vi­mo kur­suo­se Be­sko­ve (Vo­kie­ti­ja), sta­þuo­të Ber­ly­no aukð­to­jo­je me­nø mo­kyk­lo­je. Sëk­min­ga pra­dþia!

Ir nu­jau­èiu, kad gre­ta dþiu­ge­sio vë­liau bû­ta ir nu­si­vy­li­mo, gre­ta at­ra­di­mø ne­sto­ko­ta ir ne­tek­èiø. Gal bû­ta ir kar­èios ne­vil­ties va­lan­dø, kai pa­si­rink­to­ji dai­ni­nin­ko pro­fe­si­ja ro­dë­si klai­da.

Li­ki­mo ið­ban­dy­mai kar­tais pa­siû­lo ne­ti­kë­tø spren­di­mø, áduo­da­mi ir ryþ­to juos áveik­ti. Li­gi­ta Raè­kaus­kai­të ðian­dien Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to te­at­ro so­lis­të, uþ­brau­ku­si sop­ra­no re­per­tu­a­rà ir ëmu­si dai­nuo­ti me­co­sop­ra­nu.

Jos þo­dþiais ta­riant, “dva­sios ir pro­fe­si­næ pu­siau­svy­rà at­ga­vau, kai pra­ei­tà se­zo­nà pir­mà­syk Ver­di “Ai­do­je” pa­dai­na­vau Am­ne­ris”. Li­gi­tos me­co­sop­ra­no par­ti­jø sà­ra­ðe dar ir Po­li­na, Zy­be­lis, Kar­men, Su­zu­ki, o nau­jau­sias dar­bas - Eg­lës vaid­muo A.Þi­gai­ty­tës ope­ro­je “Þil­vi­nas ir Eg­lë”. Tad lin­kë­ki­me Li­gi­tai to­les­nës sëk­mës, to­kios pat di­de­lës kaip ir III B.Grin­ce­vi­èiû­tës ka­me­ri­nio dai­na­vi­mo kon­kur­se (2001), kur ji lai­më­jo I pre­mi­jà, pa­dai­nuo­da­ma su di­dþiau­sia me­ni­ne átai­ga ir stul­bi­na­ma vi­di­ne jë­ga. Ðio anks­ty­vo ru­dens va­ka­rà Vil­niaus ro­tu­ðës sa­lë­je pir­ma­sis so­li­nis Li­gi­tos Raè­kaus­kai­tës kon­cer­tas yra gra­þus ið­ðû­kis ke­le­tu po­þiû­riø: ið­ðû­kis ðiø die­nø pra­mo­gø ver­slo ri­de­na­mai vi­so­kiau­siø ðou ir þai­di­mø ka­ru­se­lei, á ku­rià ne­ty­èia pa­kliu­vus, la­bai sun­ku ið­sau­go­ti sa­vo am­plua; ið­ðû­kis ir pa­èiai sau: re­tas ope­ros dai­ni­nin­kas ry­ðis to­kiø gi­lu­mø ka­me­ri­nei pro­gra­mai!.. Juk ne­leng­va!

Kà gi, lai­mi stip­rie­ji. Li­gi­tos Raè­kaus­kai­tës pa­si­rink­ta pro­gra­ma ir in­ter­pre­ta­ci­ja átai­giai by­lo­jo tur­tin­gos as­me­ny­bës il­ge­sá ir mei­læ, sva­jas ir kan­èias, tra­pià lai­mës iliu­zi­jà: Að gir­dë­jau dar vai­kys­tëj: Sku­ba an­ge­las at­skris­ti.

Ir nuo siel­var­to slo­gaus Neð ma­ne jis lig dan­gaus.

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Vik­to­ri­ja Dau­jo­t y ­të. Pro­fe­so­rë ávar­di­jo po­eto kû­r y­bo­je nuo­lat jau­èia­mà dai­nos mo­t y ­và: “dai­na”, “dai­nuo­ti”, “gies­më”, “gie­do­ti”…

Ji ci­t a­vo Just.Mar­cin­ke­vi­èiaus po­ezi­jos per­lus: “Dai­nuo­ti - tai uþ­mirð­ti mir­tá”, “Ið dai­nos akiø að ið­rie­dë­jau, ið dai­nos pri­juos­tës ið­k ri­t au…”, “Lop­ði­në gim­ti­nei ir mo­ti­nai”, “Dai­nuo­ju Lie­tu­và kaip dþiaugs­mà, ið­au­gu­sá ið pe­le­nø”. Ðá va­k a­rà V.Dau­jo­t y ­të pa­va­di­no “ei­lë­mis, ta­pu­sio­mis mu­zi­k a”, po­eto kû­r y­bos “mu­zi­k i­niu ið­dai­ na­vi­mu”, pri­mi­në, kad daþ­nai gie­da­ma kan­t a­t a “Ne­tu­rëk ki­tos þe­mës” (mu­zi­k a L.Vil­kon­èiaus), ku­rio­je skam­ba pra­smin­gos ei­lu­ tës: “Aða­ra Die­vo aky… / Lie­tu­va, kà tu vei­k i?”

Gau­siais ir il­gai ne­t y­lan­èiais plo­ji­mais klau­s y ­to­jai su­ti­ko ir pa­l y­ dë­jo po­età Just.Mar­cin­ke­vi­èiø.

Ty­lo­je, ku­ri bu­vo skli­di­na mei­lës ir pa­gar­bos po­etui, klau­së­mës jo pa­ties átai­giai skai­to­mø ei­lë­rað­èiø, gir­dë­tø, skai­t y ­tø ir… vi­sai ki­to­k iø, nei bu­vo­me pri­pra­tæ… Po­etas per­skai­të ke­lio­li­k a ei­lë­rað­èiø (“Su Ne­mu­no kil­pa”, “Ási­ðniaukð­të, ið­siû­þë mið­k ai”, “Va­k a­ro gal­va tam­si ky­la”, “Ant va­sa­ros kak­lo ðer­ mukð­niai jau noks­t a”, “Dar neat­ si­dþiaug­t a”, “Þo­le­le ma­no, lie­tu­je ir vë­jy”, “Pa­pa­sa­kok gy ­ve­ni­mà”, “Bûk pa­lai­min­t as, ku­ris lie­k i” ir kt.). Su­si­k au­pi­mo ty­lo­je skam­bë­jo ra­mus, vy­rið­k as po­eto þo­dis, per­ duo­dan­tis klau­s y ­to­jui tur ­tin­gà pa­sau­lë­jau­t à, mei­læ Lie­tu­vai, jos gam­t ai, þmo­nëms, skaus­mà dël vi­suo­me­nës ne­gan­dø.

Ke­le­t à ei­lë­rað­èiø po­etas pers­k ai­të ið bû­si­mos kny­gos, pa­si­ro­d y­sian­èios gruo­dþio më­ne­sá. Pro­fe­sio­na­lûs li­te­ra­tû­ro­ lo­gai pa­sa­k ys sa­vo nuo­mo­næ, bet po­ezi­jos më­gë­jai tà va­k a­rà pa­ju­to daug nau­jo ðia­me po­eto kû­r y­bos eta­pe, ið­gir­do ki­to­k á Mar­cin­ke­vi­èiø, jo dë­me­sá, su ypa­ tin­gu po­eti­niu átai­gu­mu su­telk­t à á dva­si­ná vi­suo­me­nës bû­vá. Tau­piai ið­sa­k y ­t a min­tis at ­spin­dë­jo tau­tos pa­ti­ria­mas dva­si­nio gy ­ve­ni­mo re­a­li­jas. Klau­san­tis dar ne­skelb­tø po­eto ei­lë­rað­èiø, la­bai pras­min­gi pa­si­ro­dë akad. B.Juod­kos þo­dþiai, pa­va­di­nan­t ys po­età “di­dþiuo­ju mû­sø tau­tos pi­lie­èiu”. Gir­dë­jo­me bû­si­mos kny­gos ei­lë­rað­èius “At­sa­ ky­mas”, “Duo­na”, “Ki­toks”, “Kal­bos ga­ny­mas”. Pas­t a­ra­sis ei­lë­rað­tis - liau­dið­ku sar­k az­mu api­pin­t a po­eto ir kal­bos puo­se­lë­to­jø nuos­ kau­da taip ne­lauk­t ai “pra­ga­nius kal­bà”, gim­t à ­jà lie­tu­viø kal­bà.

Esu ási­ti­ki­nu­si, kad jei Li­gi­tà pa­klaus­èiau, kà gy­ve­ni­me ji rink­tø­si dar kar­tà - leng­và sëk­mæ ar su­dë­tin­gà sa­væs, ap­lin­kos ir pro­fe­si­jos pa­þi­ni­mo ke­lià, - ji rink­tø­si ðiuos, su­dë­tin­guo­sius, kri­te­ri­jus. Taip jau lem­ta. Li­gi­ta, lauk­si­me nau­jø ta­vo pro­gra­mø ir vaid­me­nø.

Gied­rë KAU­KAI­TË

Festivalis AUKЭTAI­TI­JO­JE SKAM­BË­JO VAR­GO­NAI

Rug­së­jo 8-spa­lio 13 die­no­mis Ute­nos ap­skri­ ties mies­tø sa­lë­se ir baþ­ny­èio­se ðeð­t à ­já kar ­t à skam­bë­jo Aukð­t ai­ti­jos var­go­nø mu­zi­kos fes­ti­va­ lio kon­cer­t ai. Aukð­t ai­ti­jos var­go­nø mu­zi­kos fes­ti­ va­lis - vie­nin­te­lis to­k io po­bû­dþio ren­gi­nys Lie­tu­

dar­bui mu­zi­kø. Pro­fe­so­rius pa­ten­k in­t as ir sa­vo mo­k i­ne Zi­t a Lu­ko­ðiû­nie­ne, Aukð­t ai­ti­jos var­go­nø mu­zi­kos fes­ti­va­lio ren­gë­ja, dir­ban­èia Lie­tu­vos mu­zi­k i­nës kul­tû­ros la­bui ir per­duo­dan­èia var­go­

Fes­ti­va­lio uþ­da­ry­mas. Z.Lu­ko­ðiû­nie­në svei­ki­na prof. S.Son­dec­ká ir prof. L.Di­grá

Ig­na­li­nos raj. Pa­lû­ðës ðv. Juo­za­po baþ­ ny­èia. Ið kai­rës á de­ði­næ: Do­mi­ny­kas Vyð­niaus­kas (tri­mi­tas), Jus­të Sa­ka­ly­të (sak­so­fo­nas), kle­bo­nas A.Ulic­kas, Pet­ras Vyð­niaus­kas (sak­so­fo­nas), Zi­ta Lu­ko­ðiû­ nie­në (var­go­nai)

vo­je. Jis uni­k a­lus dar ir tuo, kad já or­ga­ni­zuo­ja, kon­cer ­t ais rû­pi­na­si, at­li­kë­jus kvie­èia, rë­më­jø ieð­ko vie­nut vie­nin­te­lis þmo­gus - ðio mu­zi­kos ren­ gi­nio di­rek­to­rë ute­nið­kë Zi­t a Lu­ko­ðiû­nie­në. Ðis, ðeð­t a­sis, Aukð­t ai­ti­jos var­go­nø mu­zi­kos fes­ti­va­lis bu­vo skir ­t as var­go­nø kla­sës at­kû­ri­mo Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je 40-me­èiui. Vi­si var­go­ni­nin­k ai, gro­jæ ðia­me ir anks­tes­niuo­se fes­ti­va­liuo­se, yra var­go­nø ka­ted­ros ab­sol­ven­t ai.

Vaiz­dþiai ta­riant, vi­si jie yra var­go­nø mu­zi­kos vir­ tuo­zo pro­fe­so­riaus Le­o­pol­do Di­grio auk­lë­ti­niai, jo “vai­k ai ir anû­k ai”, nes var­go­nø mu­zi­kos kla­së at­kur ­t a bû­tent pro­fe­so­riaus ini­cia­t y ­va. Le­o­pol­ das Di­grys da­l y ­va­vo vi­suo­se ðe­ðiuo­se Aukð­t ai­ ti­jos var­go­nø mu­zi­kos fes­ti­va­liuo­se. Ðie­met jis ypaè dþiau­gë­si sa­vo auk­lë­ti­niais, tarp ku­riø yra ne­ma­þai kû­r y­bin­gø, at­k ak­liø, ið­ti­k i­mø sa­vo

Vil­niaus va­ri­niø in­stru­men­tø kvar­te­tas “Art Brass” ir var­go­ni­nin­kë Jû­ra­të Land­ sber­gy­të

nø mu­zi­kos pa­slap­tis Ute­nos mu­zi­kos mo­k yk­los moks­lei­viams.

Vie­nuo­li­k a spal­vin­giau­siø fes­ti­va­lio kon­cer­tø nu­vil­ni­jo per Ute­nos, Ig­na­li­nos, Za­ra­sø ir Anykð­ èiø ra­jo­nus. Mu­zi­k a - lyg ru­de­nio vë­jo þais­mas de­gan­èiuo­se kle­v uo­se - pri­pil­dë klau­s y ­to­jø ðir­dis màs­laus liû­de­sio, nuo­jau­tø, jaus­mø, har­ mo­ni­jos.

Ke­tu­ri fes­ti­va­lio kon­cer ­t ai skam­bë­jo Ute­nos mu­zi­kos mo­k yk­los sa­lë­je. Ute­nið­k iai ir jø sve­èiai tu­rë­jo re­t à ga­li­my­bæ klau­s y ­tis Lie­tu­vos ope­ros pri­ma­do­nos Ire­nos Mil­ke­vi­èiû­tës bei Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos vai­kø cho­ro (va­do­vë Re­gi­na Ma­lec­k ai­të) at­lie­k a­mø kû­ri­niø, taip pat ma­est­ro Le­o­pol­do Di­grio mu­zi­k a­vi­mo.

Ute­nos mies­to gim­t a­die­niui kon­cer ­t à sky­rë

Vil­niaus ar­k i­k a­ted­ros ba­zi­li­kos gri­ga­liðko­jo gie­ do­ji­mo an­sam­blis die­viðkai gie­do­jo Ute­nos ra­jo­ no Su­dei­k iø ðvè. Mer­ge­lës Ma­ri­jos ir Pa­k al­niø ðvè. Tre­jy­bës baþ­ny­èio­se. Ig­na­li­nos ra­jo­no me­di­ në­je Pa­lû­ðës ðv. Juo­za­po baþ­ny ­të­lë­je skam­bë­jo Pet­ro Vyð­niaus­ko sak ­so­fo­nas, ku­riam triû­bo­mis pri­t a­rë Do­mi­ny­k as Vyð­niaus­k as ir Jus­të Sa­k a­l y ­të, o var­go­na­vo Zi­t a Lu­ko­ðiû­nie­në.

Vil­niaus pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to cho­ras “Ave vi­t a” (me­no va­do­vas Kas­t y ­tis Ba­ri­sas), var­ go­nuo­jant Re­na­t ai Mar­cin­ku­tei-Le­sie­ur, gie­do­jo Anykð­èiø ðv. Ma­to baþ­ny­èio­je.

Za­ra­sø ra­jo­no An­t a­za­vës Ap­vaiz­dos ir Za­ra­sø ðvè. Mer­ge­lës Ma­ri­jos dan­gun ëmi­mo baþ­ny­èio­ se ne­ápras­tu in­stru­men­tø de­ri­niu klau­s y ­to­jus þa­vë­jo Kas­t y­èio Mi­k ið­kos ir Eu­ge­ni­jaus Èip­lio bir­ by­niø du­e­t as bei Da­lios Ða­ke­ny ­tës pra­k al­bin­tø var­go­nø mu­zi­k a.

Kon­cer­tas Tarp­tau­ti­nei mu­zi­kos die­nai.

Z.Lu­ko­ðiû­nie­në su sa­vo mo­ki­niais – jau­ nai­siais var­go­ni­nin­kais

Ðeð­t a­sis Aukð­t ai­ti­jos var­go­nø mu­zi­kos fes­ti­va­ lis su­bû­rë þmo­nes, mu­zi­kos gar­suo­se ieð­k an­èius die­við­kø ­jø pra­dø po­jû­èio ir þmo­gaus gy ­ve­ni­mo pras­mës. Lie­tu­vos kul­tû­ra ðimt­me­èius pa­dë­jo tau­t ai ið­lai­k y ­ti na­cio­na­li­ná sa­vi­tu­mà. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rës Zi­tos Lu­ko­ðiû­nie­nës no­ras, kad pro­vin­ci­jos klau­s y ­to­jai ið­girs­tø aukð­to me­ni­nio ly­gio Lie­tu­vos ir uþ­sie­nio mu­zi­kus, ta­po re­a­l y­be.

Kas­met tarp þiû­ro­v ø vis dau­giau jau­nø vei­dø, kas­met ple­èia­ma ren­gi­nio ge­og­ra­f i­ja. “Jei­gu jau­siu, kad þmo­nës re­mia, pa­lai­ko ir su­pran­t a, fes­ti­va­lis tæ­sis”, - sa­ko Zi­t a Lu­ko­ðiû­nie­në. Teið­si­

Fes­ti­va­lio ati­da­ry­mo kon­cer­tas. Ið kai­rës á de­ði­næ: TVR vai­kø cho­ro va­do­vë R.Ma­ lec­kai­të, dai­ni­nin­kë I.Mil­ke­vi­èiû­të ir prof.

L.Di­grys

Vil­niaus va­ri­niø kvar­te­t as “Art brass” ir var­go­ni­ nin­kë Jû­ra­të Land­sber­g y ­të. Tarp­t au­ti­në mu­zi­ kos die­na pa­þ y­më­t a Ute­nos mu­zi­kos mo­k yk­los moks­lei­viø ir pe­da­go­gø kon­cer­tu. Bai­gia­mà ­já Aukð­t ai­ti­jos var­go­nø mu­zi­kos fes­ti­va­lio kon­cer­t à vai­ni­k a­vo Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ro, va­do­vau­ ja­mo pro­fe­so­riaus Sau­liaus Son­dec­k io, pa­si­ro­d y­ mas. “Man në­ra di­de­liø ir ma­þø sa­liø, þi­no­mø ir ne­þi­no­mø mies­tø. To­k á kaip ðis fes­ti­va­lá ge­ba su­reng­ti ne kiek ­vie­nas to­k io dy­dþio Eu­ro­pos mies­t as”, - sa­kë ma­est­ro Sau­lius Son­dec­k is. Gar­ baus mu­zi­ko va­do­vau­ja­mo Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ro at­lie­k a­ma mu­zi­k a skam­bë­jo ir Ute­nos ra­jo­no Vy ­þuo­nø ðv. Jur­gio baþ­ny­èio­je, kur prieð dau­ge­lá me­tø kle­bo­na­vo Sau­liaus Son­dec­k io dë­ dë Alek ­san­dras Mi­lei­k a (prof. Sau­liaus Son­dec­ kio mo­ti­nos Ro­za­li­jos Mi­lei­k ai­tës-Son­dec­k ie­nës bro­lis) ir kur su­si­tuo­kë jo të­vai.

Za­ra­sø ra­jo­no An­ta­za­vës Die­vo Ap­vaiz­ dos baþ­ny­èia. Eu­ge­ni­jus Èip­lys ir Kas­ty­tis Mi­kið­ka (bir­by­niø du­e­tas) ir var­go­ni­nin­kë Da­lia Ða­ke­ny­të

pil­do jos þo­dþiai, nes mu­zi­k a su­ðil­do, su­ar ­ti­na, nu­prau­sia ap­dul­kë­ju­sias sie­las ir ið­tirp­do vis­k am abe­jin­go þvilgs­nio le­dà… Ir ru­duo Aukð­t ai­ti­jo­je ðil­tes­nis…

Rû­t a JO­N UЭK IE­NË

Muzikos barai /17

Festivalis Alek­san­dra PIS­TER Þi­no­ma, kad þmo­gaus kû­no làs­te­lës vi­sið­kai at­si­nau­ji­na apy­tiks­liai kas sep­ty­ ne­ri me­tai. Ta­èiau ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos srau­tø làs­te­lës lie­tu­við­kos mu­zi­kos kû­ne cir­ku­liuo­ja spar­èiau. “Gai­dos” fes­ti­va­lis tam­pa vis di­na­mið­kes­niu or­ga­niz­mu, kas­met ak­ty­viai ku­rian­èiu da­bar­ties mu­ zi­kos skam­be­siø sro­ves. Ðá ru­de­ná (spa­ lio 9-17 d.) vy­ku­sio jau dvy­lik­to­jo cik­lo ið­vaiz­do­je, re­gis, pa­ste­bë­jo­me es­mi­niø ko­rek­tû­rø...

Fes­ti­va­lio var­das ir pres­ti­þas jau ku­ris lai­kas uþ­sie­nio at­li­kë­jams abe­jo­niø ne­be­ ke­lia. Tad ir pa­si­kvies­ti eli­ti­niø ko­lek­ty­vø (ðie­met - “Nie­uw En­sem­ble” ið Olan­di­jos, Lat­vi­jos ra­di­jo cho­ro so­lis­tus, pia­nis­tà Ant­ ho­ ny de Ma­ re (JAV) ir kt.), pa­ sak fes­ti­va­lio di­rek­to­riaus Re­mi­gi­jaus Mer­ke­ lio, të­ra de­ry­bø rei­ka­las. Ta­èiau ban­dant ákal­bë­ti rink­ti­niø XX-XXI a. par­ti­tû­rø ið­ le­pin­tus mu­zi­kan­tus su­gro­ti bent ke­le­tà lie­tu­viø au­to­riø opu­sø, dar pri­rei­kia ir ne­men­kø ora­to­riaus ga­bu­mø... Vis dël­to

ðie­met, re­gis, dau­ge­lá pa­vy­ko pri­kal­bë­ti.

Vi­suo­se uþ­sie­nio ko­lek­ty­vø kon­cer­tuo­se skam­bë­jo ma­þiau­siai po vie­nà lie­tu­við­kà kom­po­zi­ci­jà (ið­sky­rus Ant­ho­ny de Ma­re, ku­ris á fes­ti­va­lá at­ve­þë da­lá dra­ma­tur­gið­ kai su­re­þi­suo­to pro­jek­to “Pla­y­ing with MySelf”). Ta­èiau pat­sai at­li­ki­mo fak­tas blanks­ta prieð ki­tà - daug reikð­min­ges­ná - tvir­ti­ni­mà, kad be­ne pir­mà kar­tà “Gai­ dos” is­to­ri­jo­je lie­tu­við­kos par­ti­tû­ros bu­vo pa­reng­tos su to­kia pat aukð­èiau­sio­sios kla­sës mu­zi­kan­tø at­sa­ko­my­be kaip ir kiek­vie­nas ki­tas jø at­veþ­tas opu­sas. Ga­ li­ma sa­ky­ti, kad vi­si at­si­spin­di­me mus su­pan­èiuo­se þmo­në­se, tad ir uþ­sie­nio ko­lek­ty­vø re­ak­ci­ja - ko­ky­bið­kos in­ter­pre­ ta­ci­jos - sa­vaip pa­tvir­ti­no lie­tu­viø au­to­riø kû­ry­bi­niø idë­jø ver­tæ.

Ne taip se­niai fes­ti­va­ly­je “Ber­li­ner Fest­wo­chen” nu­griau­dë­jæs “Nie­uw En­ sem­ble” ir ke­liø Ry­tø at­li­kë­jø pro­jek­tas “East me­ets West” ið da­lies pa­si­kar­to­jo spa­lio 9 die­nà Vil­niaus ro­tu­ðë­je. Nors èia eg­zo­tið­ki tur­kø, ki­nø, ar­më­nø liau­dies in­stru­men­tai ne­skam­bë­jo, ta­èiau an­sam­

Muzikos barai /18

Ke­li dvy­lik­to­sios “Gai­dos” ðtri­chai blio pro­gra­ma to­liau sa­vo­tið­kai ru­tu­lio­jo da­bar­ties Va­ka­rø ir Ry­tø mu­zi­kø san­kir­tos ir prieð­prie­ðos kon­cep­ci­jà. Ki­nø kom­po­zi­ to­riø Xu Shu­y­a’­os (“L’âme de La­mu”) ir Mo Wu­pin­go (“Fan II”) mu­zi­ki­në­je kal­bo­je Ry­tø mu­zi­kos spe­ci­fi­ka bu­vo be­veik ne­pa­ ste­bi­ma, tar­si ji bû­tø di­fu­zi­në, su­eu­ro­pë­ju­si (gal ir to­dël, kad eu­ro­pie­tið­kais in­stru­men­ tais eu­ro­pie­èiø at­lie­ka­ma?). Ne­si­im­siu ver­tin­ti ki­tø tà va­ka­rà skam­bë­ju­siø kû­ri­niø (To­no de Le­eu­wo “Faux­bour­don”, Jur­gio Juo­za­pai­èio “Jau­ra”, Toi­vo Tu­le­vo “Don’t call him too early”, Sal­va­to­re’s Sciar­ri­no “Esp­lo­ra­zio­ne del bian­co”) “ry­tie­tið­ku­ mo” ar “va­ka­rie­tið­ku­mo” do­ziø. Gal­bût svai­gi­nan­tá pa­grei­tá ágy­jan­tis tau­tø ir ra­siø ni­ve­lia­vi­ma­sis (ypaè Eu­ro­po­je!), be ki­ta ko, mu­zi­ko­je slo­pi­na et­ni­nës pri­klau­so­my­bës reikð­mæ? O gal ði min­tis net ta­po pro­gra­ mos pro­ jek­ to po­ teks­ te? Kad ir kaip ten bû­tø, vy­res­nio­sios kar­tos lie­tu­viø kom­po­ zi­to­riui J.Juo­za­pai­èiui lie­tu­viðku­mas kû­ ri­ny­je “Jau­ra”, re­gis, taip pat ne­ak­tu­a­lus.

Aið­kiems mu­zi­ki­niø struk­tû­rø da­ri­niams, “abst­rak­èioms” fra­zëms èia at­sto­va­vo kon­

kre­tûs au­to­no­mið­kø in­stru­men­tø temb­rai (gro­ji­mo-grie­þi­mo tech­ni­kos, net efek­tai: sul pon­ti­cel­lo, frul­la­to, tapð­no­ji­mas lëkð­tu­ te per for­te­pi­jo­no sty­gas ir kt.). Vis dël­to, kom­po­zi­ci­jai ápu­së­jus, temb­ro po­ky­èiai ta­po vis la­biau nu­spë­ja­mi, o for­mos taps­ mas, mu­zi­kos pro­ce­sai - tie­siog lo­gið­ki ir pa­to­gûs. Þi­no­ma, re­ak­ci­ja á akus­ti­ná dir­gik­ lá (kû­ri­ná) ky­la pa­ku­te­nus in­di­vi­do (klau­sy­ to­jo) psi­chi­kà, in­te­lek­tà, tai­gi rez­gant in­tri­ gà mu­zi­ki­niø pro­ce­sø vo­ra­tin­kliuo­se.

Ne­abe­jo­ju, kad Sal­va­to­re Sciar­ri­no kom­po­zi­ci­ja “Esp­lo­ra­zio­ne del bian­co” tà va­ka­rà á klau­sy­to­jus tik­rai “pa­tai­kë” (tei­ gia­ma ar nei­gia­ma ðio þo­dþio pras­me), o sa­vo­mis temb­rø pa­ieð­ko­mis ji nu­ðluos­ty­tø no­sá net ori­gi­na­liø kom­piu­te­ri­niø temb­rø kû­rë­jams, stro­piai nag­ri­në­jan­tiems har­ mo­ni­kas, gar­so fa­zes, spek­trog­ra­mas etc.

Mu­zi­ki­niai to­ni­niai in­stru­men­tai - flei­ta, bo­si­nis klar­ne­tas, smui­kas ir gi­ta­ra - þai­ dë ávai­riais “ne­mu­zi­ki­niais” gar­sais (nuo flei­tos “riau­mo­ji­mo” iki kal­bi­niø gi­ta­ros ir smui­ko in­to­na­ci­jø). Fes­ti­va­lio temb­rø kon­teks­te ði kom­po­zi­ci­ja skam­bë­jo itin gai­viai. Ðie­met á “Gai­dà” pa­kvies­tas “Kre­me­ra­ ta Bal­ti­ca” seks­te­tas (spa­lio 14 d., Vil­niaus ro­tu­ðë) lie­tu­viø kom­po­zi­to­riams pa­siû­lë a la ba­ro­ki­næ su­dë­tá (du smui­kai, al­tas, vio­lon­èe­lë, kon­tra­bo­sas, kla­ve­si­nas). Na­tû­ ra­lu, kad skir­tin­gos ar net vi­sið­kai ki­to­kios kû­rë­jø “gal­vos” (Faus­tas La­të­nas, Vid­man­ tas Bar­tu­lis, Gin­ta­ras So­dei­ka, Li­nas Rim­ ða, An­ta­nas Ja­sen­ka) pri­ga­mi­no itin ávai­riø akus­ti­niø pro­duk­tø. Ðá­syk pre­pa­ruo­si­me Gin­ta­ro So­dei­kos. In­tri­guo­ja­mai abst­rak­ èia kom­po­zi­ci­jos “ano­ta­ci­ja” fes­ti­va­lio

KON­CER­TO ÞAN­RO MI­MI­KOS Ne­ga­li at­si­spir­ti ne­ap­ta­ræs ðe­ðiø “Gai­ dos” kon­cer­to þan­ro vei­dø… Ið anks­to pa­ þy­më­si­me, kad A.Mar­ti­nai­èio, R.Mer­ke­lio, A.Ðen­de­ro­vo, R.Ðerkð­ny­tës, F.Cho­ve­aux ir J.Sandströmo kon­cer­tai ávai­riems in­stru­ men­tams so­lo ne­pa­krei­pë ðio ti­po mu­zi­kos ge­ne­zës spe­ci­fi­ne va­ga.

Kom­po­zi­to­rius Ja­nas Sandströmas sa­ vo kon­cer­tà trom­bo­nui “Mo­tor­bi­ke” kom­ po­na­vo ape­liuo­da­mas á vir­tuo­zo Chris­tia­ no Lind­ber­go tech­ni­nius ga­bu­mus. Ðiam ið mo­to­cik­lo burz­ge­sio imi­ta­ci­jos, vai­dy­bos (tar­si vë­lia­va mo­si­kuo­jant slan­kik­liu), di­ zai­no (bai­ke­rio kos­tiu­mas - odi­nës kel­nës ir striu­kë), bal­so ir tie­siog mu­zi­kos sin­te­ zuo­tam me­no kû­ri­niui “kon­cer­to” sà­vo­ka per siau­ra. No­rint tiks­liau já api­bû­din­ti, ko ge­ro, la­biau tik­tø þo­dis “per­for­man­sas”.

Pran­cû­zë Franšoi­se Cho­ve­aux, kon­ cer­to so­lis­tu pa­si­rin­ku­si sty­gi­niø kvar­te­tà (Vil­niaus sty­gi­niø kvar­te­tas), pa­siû­lë ne­ba­ na­lià “ið­cen­truo­to” sty­gi­niø or­kest­ro idë­jà.

Ta­èiau or­kest­ro prie­ða­ky­je pa­so­din­tø so­ lis­tø funk­ci­ja, re­gis, bai­gë­si pri­vi­le­gi­juo­ta pa­dë­ti­mi sce­no­je. Tik pia­no vie­to­se bu­vo gir­dë­ti, kad kvar­te­to mu­zi­kan­tai grie­þia sa­vo par­ti­jas, o for­te epi­zo­duo­se ga­lë­jai ne­bent ma­ty­ti, kad or­kest­ro ir “so­lis­to” ðtri­chai ne­su­tam­pa. Tad ar ne­ga­lë­tø ðio vaid­mens at­lik­ti or­kest­ro sty­gi­niø kon­cert­ meis­te­riai?

Min­tis á ðiuo­lai­ki­næ mu­zi­kà at­vi­lio­ti jau­niau­siø me­ni­nin­kø pa­jë­gas - Ro­ber­to Ðer­ve­ni­ko va­do­vau­ja­mà Jau­ni­mo sim­fo­ ni­ná or­kest­rà (bû­ki­me at­vi­ri - Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­den­tø sim­fo­ni­ná or­kest­rà) - sa­vai­me pa­trauk­li. Jau­nø­jø at­ li­kë­jø mu­zi­kos su­pra­ti­mas ir pa­jau­ti­mas - pa­kan­ka­ma prie­þas­tis ras­tis ne­kon­ven­cio­ na­liems in­ter­pre­ta­ci­niams spren­di­mams.

Tur­bût ne­at­si­tik­ti­nai bent pu­sæ Eu­ro­pos jau­ni­mo or­kest­rø fes­ti­va­lio “young. eu­ro.

Clas­sic”, ku­ria­me ðie­met da­ly­va­vo ir Lie­tu­ vos jau­ni­mo or­kest­ras, pro­gra­mos su­da­rë Pau­lio Hin­de­mit­h’o, Ar­nol­do Schönber­ go, Pe­te­rio Vas­ko, Ma­nu­e­lio de Fal­la’­os, Wi­tol­do Lu­tosùaw­skio ir jau­nø­jø Eu­ro­pos kom­po­zi­to­riø var­dai. Ta­èiau, at­me­tus ðio

fak­to sal­du­mà, de­ra pri­pa­þin­ti, kad vos pu­së mi­në­ta­me fes­ti­va­ly­je da­ly­va­vu­siø or­kest­rø ðiuo­lai­ki­nius kû­ri­nius at­li­ko taip pat uþ­tik­rin­tai kaip ir kla­si­ka ta­pu­sius sim­ fo­ni­nius opu­sus. Iki ga­lo ne­at­skleis­da­mas sa­vo jau­nat­við­kø ga­li­my­biø, or­kest­ras “Gai­do­je” kan­triai lukð­te­no nau­jau­sias N.Va­lan­èiû­tës, R.Ðerkð­ny­tës, A.Ðen­de­ro­vo bei mi­në­to­sios F.Cho­ve­aux par­ti­tû­ras.

Nau­jo­viø ne­si­vai­kan­ti kom­po­zi­to­rë No­me­da Va­lan­èiû­të, at­ro­dy­tø, lie­ka ið­ti­ki­ ma sa­vo ado­ruo­ja­mai re­pe­ti­ci­nës, mi­ni­ma­ lio­sios mu­zi­kos es­te­ti­kai. For­mos po­þiû­riu kom­po­zi­ci­jo­je “Faf­rot­skies” au­to­rë, re­gis, më­gi­na keis­ti pa­bai­go­je kul­mi­nuo­jan­èio mu­zi­kos vyks­mo ste­re­o­ti­pà. “Faf­rot­skies” aukð­èiau­sias for­mos tað­kas ke­liais þings­ne­ liais pa­si­slin­ko vi­du­rio link. O gal tie­siog pa­ki­to (pa­di­dë­jo) ko­dos pro­por­ci­jos?..

Ne­þi­nia, sà­mo­nin­gai ar at­si­tik­ti­nai, Ana­to­li­jaus Ðen­de­ro­vo Kon­cer­tui vio­lon­ èe­lei ir or­kest­rui “In Do” taip li­po Car­lo Orf­fo “Car­mi­na Bu­ra­na” su­for­mu­luo­tas sie­kis - mi­ni­ma­lio­mis prie­mo­në­mis ið­reikð­ ti mak­si­ma­lø mu­zi­kos po­vei­ká. Nors mu­zi­ kos kal­bos ið­raið­kos prie­mo­niø au­to­rius ne­pa­ðykð­të­jo: dvi te­mos, pa­grin­di­në jø ko­ lo­ris­tið­kai va­ri­juo­ja­ma or­kest­ro ir so­lis­to, in­ver­sið­kai ap­ver­èia­ma, di­mi­nu­tuo­ja­ma, aug­men­tuo­ja­ma... Lyg ir nie­ko nau­ja. Ne pa­slap­tis, kad emo­cin­gu­mas, vie­nas ski­ ria­mø­jø gar­sø me­no atri­bu­tø, ra­cio­na­liai ir ira­cio­na­liai pa­sau­lá su­vo­kian­èià bû­ty­bæ - ho­mo sa­piens - “mai­ti­na” sen­so­rið­kai. Ta­ èiau ko­kio laips­nio jaus­mø pri­sod­rin­ta mu­ zi­ka klau­sy­to­jo psi­chi­kai dar kom­for­tið­ka, o sà­mo­nei - ne­ba­na­li? To­kiø klau­si­mø ki­lo uþ­griu­vus srau­tui kon­cer­to sen­ti­men­tø ir jaus­mø, ku­riø psi­chi­kai bu­vo kiek dau­go­ ka (gal èia kal­ta at­li­kë­jo ben­dra­au­to­rys­të, nors au­to­rius tei­gë vi­sus emo­ci­nius niu­an­ sus uþ­fik­sa­væs rað­tu). Ir vis dël­to keis­ta, o gal na­tû­ra­lu, kad cha­me­le­o­nið­ka, þmo­gaus màs­ty­mà ir esy­bæ mag­ne­ti­nan­ti mu­zi­kos re­to­ri­ka, bet la­biau­siai - Da­vi­do Ge­rin­go vir­tuo­zið­ku­mas kai ku­riø klau­sy­to­jø sme­ ge­nis uþ­prog­ra­ma­vo ova­ci­joms...

Nors kû­ri­nio ano­ta­ci­jo­je nu­krei­pia­ma á ga­na kon­kre­èias li­te­ra­tû­ri­nes, o ne mu­ zi­ki­nes pras­mes, Re­mi­gi­jaus Mer­ke­lio kom­po­zi­ci­jà dviem for­te­pi­jo­nams (Rû­ta ir Zbig­ne­vas Ibel­haup­tai) ir sim­fo­ni­niam or­ kest­rui (Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas R.Ðer­ve­ni­ko) “Sep­ tin­tas dan­gus”, ma­ny­èiau, ver­të­tø ap­tar­ti kaip gry­no­sios mu­zi­kos opu­sà (tiek, kiek jo tech­no­lo­gi­næ kal­bà áma­no­ma su­vok­ti kû­ri­ná ið­gir­dus pir­mà kar­tà). Di­na­mi­kos, rit­mi­nio in­ten­sy­vu­mo, mu­zi­ki­niø pro­ce­sø kai­tos grei­èio bei - ypaè - fak­tû­rø kon­tras­tai èia brë­þë ryð­kià, kom­po­zi­ci­jà á dvi pa­da­las skai­dan­èià li­ni­jà. Ta­èiau eks­tre­ma­lu­mo ir sa­vo­tið­kos ne­sva­ru­mo bû­se­nos su­ke­lia­mi ener­ge­ti­niai krû­viai, tar­pu­sa­vy­je ið­si­dës­tæ

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

lanks­ti­nu­ke pri­si­den­gæs kom­po­zi­to­rius at­ sklei­dë sa­và “Mu­zi­kos gar­sø” kon­cep­ci­jà.

O ji, be­je, tik­rai so­dei­kið­ka. Kom­po­zi­to­rius èia eks­pe­ri­men­tuo­ja su dis­ko­te­kø ve­dë­jø nau­do­ja­ma scratch tech­ni­ka (ran­ko­mis kon­tro­liuo­ja­mas vi­ni­li­niø plokð­te­liø su­ki­ ma­sis þai­dþiant su de­for­muo­tu jø gar­su), tai­gi vi­ni­li­nës plokð­te­lës gar­so­lai­dþiai kom­ po­zi­ci­jo­je funk­cio­nuo­ja kaip rit­mi­nës tech­ ni­kos pa­ra­met­rai. Vis dël­to prie So­dei­kos kon­cep­tu­a­lu­mo dar ne­pri­pra­tæ klau­sy­to­jai “Mu­zi­kos gar­sø” sin­ko­pë­se var­giai at­pa­þi­ no scratch tech­ni­kà - grei­èiau jau sti­li­zuo­tà su­tar­ti­næ…

Christian Lindberg

maþ­daug 4/1 pro­por­ci­ja (re­mian­tis li­te­ra­ tû­ri­ne sep­ty­niø dan­gaus sfe­rø kon­cep­ci­ja - 6/1), su­si­lie­jo á pro­ce­sið­kai mo­ty­vuo­tà, prie­þas­èiø ir pa­da­ri­niø kom­po­zi­ci­næ for­ mà. Bau­gi­nan­ti or­kest­ro bo­si­niø in­stru­ men­tø so­no­ri­ka, uþ­kre­èian­tis per­ku­si­jos, ki­tø in­stru­men­tø de­ri­niø met­ro ir rit­mo þais­mas, mir­gan­tys for­te­pi­jo­nø pa­sa­þai ma­kab­rið­kai slin­ko spren­di­mo link. Ádo­ mus ne tiek kû­ri­nio kon­flik­to ato­maz­gos, for­mos spren­di­mo ti­pas, bet vei­kiau pats ku­ria­mos mis­ti­fi­kuo­to skaid­ru­mo (sep­tin­ to­jo dan­gaus, nir­va­nos?) idë­jos ið­raið­kos bû­das. Minkð­tos bûg­no laz­de­lës ið­gau­na­ mi re­zo­nuo­jan­èiø sty­gø ober­to­nai by­lo­jo tam tik­rà sim­bo­lið­ku­mà; þe­miau­sio (þe­mið­ ko?) to­no pa­grin­du skli­do jo temb­ro eg­zis­ ten­ci­jai bû­ti­ni virðto­niai.

“GAI­DA EN­SEM­BLE” Jau il­gà lai­kà lie­tu­viø mu­zi­ki­nei kul­tû­ rai gy­vy­bið­kai trû­ko ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos an­sam­blio. Pir­miau­sia kaip ða­lies mu­zi­kà (tai­gi ir kul­tû­rà) á pa­sau­li­nës mu­zi­kos rin­ kà eks­por­tuo­jan­èio bei nau­jau­sias ðiuo­lai­ ki­nës mu­zi­kos ten­den­ci­jas im­por­tuo­jan­èio ko­lek­ty­vo. Straips­nio ap­im­ties ne­uþ­tek­tø no­rint ið­var­dy­ti sa­vo ða­lies mu­zi­kai at­sto­ vau­jan­èius uþ­sie­nio an­sam­blius. Pa­mi­në­ siu bent Lie­tu­vo­je (dau­giau­sia “Gai­dos” ir “Jau­nos mu­zi­kos” fes­ti­va­liuo­se) kon­cer­ta­ vu­sius: “En­sem­ble Mo­dern” ir “Neue Vo­ cal­so­lis­ten Stut­tgart” (Vo­kie­ti­ja), “CourtCir­cuit” (Pran­cû­zi­ja), “Bit 20 En­sem­ble” (Nor­ve­gi­ja), “Avan­ti!” (Suo­mi­ja), “En­sem­ ble Kai­ros” (Ðve­di­ja), “Nie­uw En­sem­ble” (Olan­di­ja) ir dau­ge­lá ki­tø... Fes­ti­va­ly­je de­ biu­ta­væs ir já de­ra­mai uþ­bai­gæs (spa­lio 17 d., Vil­niaus ro­tu­ðë) “Gai­dos an­sam­blis”,

Muzikos barai /19

Festivalis

TRUM­PAI Ne­be­si­gi­lin­da­ma á fes­ti­va­lio prem­ je­ras, mu­zi­kos sub­ti­ly­bes ir pa­lik­da­ma erd­vës na­tû­ra­liam ður­mu­liui po fes­ti­va­lio, dar kar­tà pa­mi­në­siu ke­lis, ma­no ma­ny­mu, es­mi­nius dvy­lik­to­sios “Gai­dos” fi­zio­no­mi­ jos ðtri­chus.

Lie­tu­viø kom­po­zi­to­riai uþ­sie­nio at­li­kë­ jø in­ter­pre­ta­ci­jo­se áti­ki­na­mai kei­èia sa­vo me­ni­ná ávaiz­dá.

Nors ir la­bai stro­piai steng­da­ma­sis, “Gai­dos” fes­ti­va­lis ap­rë­pë tik da­lá lie­tu­viø ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos pa­jë­gø, kom­po­zi­to­ riø pro­duk­ci­jos ir eks­po­nuo­ja­mø idë­jø.

Vi­su­ma siek­ti­na, bet vis dël­to uto­pið­ka.

Pa­dë­tis tu­rë­tø keis­tis: juk triukð­min­ga­ me fes­ti­va­lio mu­zi­kos skam­be­sy­je ið­ny­ra dar vie­na la­bai am­bi­cin­ga ir per­spek­ty­vi “gai­da” - “Gai­da En­sem­ble”. n

“Gai­dos” teks­tai ir kon­teks­tai, ar­ba “De­vy­ni die­no­rað­èio skiau­ti­niai” Jus­të JA­NU­LY­TË

Spa­lio 9 d., tre­èia­die­nis 18.42 Vil­tys re­konst­ruo­ja­ma­me Vil­niaus se­na­mies­ty­je ne­pa­vë­luo­ti á pir­mà­já XII “Gai­dos” kon­cer­tà. Olan­dø “Nie­uw En­sem­ble” (flei­ta, obo­jus, klar­ne­tas, man­do­li­na, gi­ta­ra, ar­fa, for­te­pi­jo­nas, mu­ða­mie­ji, smui­kas, al­tas, vio­lon­èe­lë, kon­tra­bo­sas), di­ri­guo­ja Jur­je­nas Hem­ pe­lis.

Spa­lio 4 d., penk­ta­die­nis 09.23 Klau­sa ir þiû­ra ima orien­tuo­tis á ma­si­ nës in­for­ma­ci­jos prie­mo­nes...

In­struk­tuo­jan­tys ávai­rios sti­lis­ti­kos teks­tai - vir­tu­a­lûs ir ap­èiuo­pia­mi, skan­duo­ ti ir ap­þiû­ri­mi - plauk­te plau­kia be­lau­kiant dvy­lik­to­sios gar­sø sklai­dy­mo fies­tos.

Teks­tø þan­rai, for­ma­tai, ðrif­tø spek­tras, spaus­di­ni­mo tech­ni­ka... Srau­tai teks­tø. O “Nie­uw En­sem­ble” ið Ams­ter­da­mo dar net ne­ið­ta­rë: “Pra­dë­ki­me!”

P. S. Nr. 2. Em­ble­mi­nis ðiuo­lai­ki­nës kû­ry­ bos bruo­þas - sti­liø, þan­rø, for­mø sam­plai­kos. Ðtai pa­ran­kûs rak­ta­þo­dþiai, ne­abe­jo­ti­nai pra­ ver­sian­tys sklai­dant to­kio po­bû­dþio teks­tus: “Nie­uw En­sem­ble”.

Di­ri­guo­ja Jur­je­nas Hem­pe­lis

Muzikos barai /20

mu­zi­ka kaip teks­tas, teks­tas kaip mu­zi­ka, ano­ta­ ci­ja, ver­ba­lio­ji me­dþia­ga, ar­ti­ku­lia­ci­ja, vo­ka­las, kal­ba, fo­ne­ti­ka, se­man­ti­ka...

P. S. Nr. 1. Ra­fi­nuo­tam kri­ti­kos opu­ sui ne­de­ran­tis pa­dri­kas min­èiø dës­ty­mas te­bus ver­ti­na­mas pa­kan­èiai, to­le­ruo­jant to­kio re­mi­nis­cen­ci­nio teks­to die­no­rað­tið­ ku­mà (ne­am­bi­cin­gai ape­liuo­jant á sa­vos sti­lis­ti­kos þan­rà), pa­ska­tin­tà na­tû­ra­lios ir, ma­tyt, dël to am­þi­nos lai­ko sto­kos.

Audronio ÞYGAVIÈIAUS nuotr.

ku­riam tà va­ka­rà di­ri­ga­vo suo­mis Jus­si Ja­a­ ti­ne­nas, ne­abe­jo­ti­nai pa­jë­gus vyk­dy­ti sa­vo mi­si­jà. Klau­sy­da­mie­si bai­gia­ma­jam “Gai­ dos” kon­cer­tui pa­reng­tø kû­ri­niø (Gu­u­so Jans­se­no “Pas­se­vi­te”, Vy­tau­to V.Jur­gu­èio “Te­lo­ge­nai”, Ða­rû­no Na­ko “Apo­ri­ja”, Joh­ no Adam­so Ka­me­ri­në sim­fo­ni­ja), ási­ti­ki­no­ me, jog tai - ko­lek­ty­vas, ga­lin­tis pa­siû­ly­ti tech­nið­kai kva­li­fi­kuo­tà at­li­ki­mo ko­ky­bæ, átai­già nau­jo, dar ne­skam­bë­ju­sio opu­so in­ter­pre­ta­ci­jà, ku­ri, kaip þi­no­ma, pir­mam prem­je­ri­nio kû­ri­nio vei­dui, tad ið da­lies ir to­les­niam jo ke­liui tu­ri lem­tin­gø ga­liø.

Ko­dël pra­bi­lau apie for­tû­nà? Juk per­ nykð­tës “Gai­dos” uþ­sa­ky­tos Ða­rû­no Na­ko kom­po­zi­ci­jos nor­ve­gø an­sam­blis “Bit 20” kon­cer­te taip ir ne­at­li­ko. Tuo tar­pu ðie­met “Gai­dos an­sam­blio” su­gro­tà “Apo­ri­jà” lie­tu­við­kø fes­ti­va­lio prem­je­rø kon­teks­te re­giu kaip ge­riau­sià in­stru­men­ti­ná kû­ri­ná, pa­vei­ku­sá sa­vo pras­min­gumu, o dar la­biau - kon­cep­tu­a­lia ávai­riø ele­men­tø, in­stru­ men­tø gru­piø, net­gi par­ti­tû­rø ir jø tem­pø dar­na. Ðio­je kom­po­zi­ci­jo­je su­krë­të in­dið­kø rit­mø ir abst­rak­èiø kul­tû­ro­lo­gi­niø po­teks­ èiø ne­tu­rin­èiø ga­mø bran­di­na­ma átam­pa, psi­cho­lo­gi­nis skaus­mo pri­sir­pu­siø ka­ta­li­ kið­kø lai­do­tu­viø gies­miø krû­vis.

Ko­kià par­ti­tû­rà kla­si­ki­niø in­stru­men­tø an­sam­bliui pa­siû­lë kom­piu­te­ri­në­je mu­zi­ ko­je be­si­spe­cia­li­zuo­jan­tis kom­po­zi­to­rius Vy­tau­tas V.Jur­gu­tis? Maþ­daug de­ðim­ties mi­nu­èiø glis­san­do ma­se, di­na­mi­në­mis per­ ku­si­jos “pûs­lë­mis”, aukð­èiau­siu áma­no­mu smui­ko gar­su (be­je, pri­me­nan­èiu elek­tro­ni­ niø in­stru­men­tø temb­rà) mu­zi­ka þai­dë su klau­sy­to­jø (re­gis, ir at­li­kë­jø) psi­cho­lo­gi­në­ mis re­ak­ci­jo­mis. Gal to­kia grës­min­ga mu­zi­ kos kal­ba kom­po­zi­to­rius at­sklei­dþia sa­vo mëgs­ta­mas fi­zio­lo­gi­nio akus­ti­nio po­vei­kio ga­li­my­bes?..

me­ri­niam or­kest­rui idë­ja tam­pa ver­ba­lu­ sis teks­tas ið “Ne­ið­ aið­kin­tø reið­ki­niø en­ cik­lo­pe­di­jos”. O gal pa­më­gi­nus áþvelg­ti nau­jà ano­ta­ci­jos þan­ rà? Ið­ðif­ruo­da­mas Ana­to­li­jaus Ðen­de­ro­ vo Kon­cer­to “In Do” vio­lon­èe­lei ir sim­ fo­ni­niam or­kest­rui (2002) pa­va­di­ni­mà, pa­ste­bi lek­si­niø ir gar­si­niø kon­struk­ ci­jø san­tar­væ: “Do” reið­ kia ne tik gar­ sà C, ta­pu­sá me­lo­di­nës ir har­mo­ni­nës kû­ri­ nio struk­tû­ros cen­tru, bet ir de­di­ka­ci­næ pik­tog­ra­mà - Do­vy­do (Ge­rin­go) var­dà.

Audronio ÞYGAVIÈIAUS nuotr.

19.00 Nar­ðy­da­mas po fes­ti­va­lio lanks­ti­nu­ kà, teks­tø, po­teks­èiø ir vo­ka­lo be­si­dai­ràs þvilgs­nis uþ­kliû­va uþ dvie­jø ki­nø au­to­riø kom­po­zi­ci­jø - Mo Wu­pin­go “Fan II” (1992) ir Xu Shu­y­a’­os “L`âme de La­mu” (2002).

Ver­ba­lie­ji ele­men­tai juo­se funk­cio­nuo­ja jei ne opo­zi­ciðkai, tai bent jau la­bai skir­tin­gai.

Pir­mo­jo - in­stru­men­ti­nio - opu­so idë­ja ta­ pu­si ki­nø kal­bos hie­rog­li­fo “Fan” pras­më (be­je, kom­po­zi­to­riui ðiuo at­ve­ju ar­ti­mes­në pa­sau­lie­tið­ko­ji jo ver­si­ja) lei­dþia sam­pro­ tau­ti apie kon­cep­tu­a­lø mu­zi­kos ir teks­to san­ty­ká, ver­ba­lio­sios ko­mu­ni­ka­ci­jos þen­ klui (hie­rog­li­fui) tam­pant so­no­ri­niu mu­zi­ kos kû­ri­nio ðif­ru. Tuo tar­pu ant­ro­jo opu­so au­to­rius ver­ba­li­à­jà me­dþia­gà trak­tuo­ja vi­sið­kai na­tû­ra­liai, tai­gi tra­di­cið­kai. Ið­gra­vi­ ruo­ta pa­gra­þi­ni­mais al­la orien­ta­le sop­ra­no par­ti­ja me­liz­mið­kai ar­ti­ku­liuo­ja po­eti­ná teks­tà kaip au­to­riø ákvë­pu­sià po­eti­næ Ti­be­ to mu­zi­kos ir gam­tos (pla­èiø lau­kø, kan­jo­ nø ir kal­nø) po­teks­tæ. Ak­so­mi­nio temb­ro so­lis­të Edi­ta Bag­do­nai­të tie­siog tarps­ta, jos me­lo­di­nei li­ni­jai kas­kart ási­lie­jant á temb­rið­ kai gi­mi­nið­kà me­di­niø pu­èia­mø­jø ter­pæ...

Spa­lio 10 d., ket­vir­ta­die­nis 10.00 Tam, ku­ris gai­do­ma­nið­kai dai­ro­si ávai­raus po­bû­dþio teks­tø, pluoð­tà pa­ties ap­èiuo­pia­miau­sio jø pa­vi­da­lo, ir net­gi su kau­pu, siû­lo III tarp­tau­ti­në kon­fe­ren­ ci­ja “Mu­zi­kos kom­po­na­vi­mo prin­ci­pai: pe­ri­ma­mu­mas ir at­nau­ji­ni­mas ðiuo­lai­ki­ në­je mu­zi­ko­je”. Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riø sà­jun­gos na­muo­se Mar­ga­ri­ta Ka­tu­nian (Ru­si­ja) brë­þia ri­bà tarp avan­gar­do ir po­ sta­van­gar­do es­te­ti­kø, An­ta­nas Ku­èins­kas ana­li­zuo­ja jau­nes­nio­sios kar­tos lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø se­ri­ji­nës tech­ni­kos kom­po­ zi­ci­jas, Ra­dos­ve­ta Bru­zaud (Pran­cû­zi­ja) sam­pro­tau­ja apie gru­pi­næ im­pro­vi­za­ci­jà kaip nau­jà­já mu­zi­ki­ná ko­mu­ni­ka­vi­mà, Ha­ li A.Field­man (JAV) nag­ri­në­ja li­ni­ji­nius lai­ko pro­ce­sus mi­ni­ma­lis­ti­niuo­se kû­ri­niuo­ se, In­ga Jan­kaus­kai­të-Ja­sins­kie­në nu­sta­to tra­di­ci­jø ir no­va­ci­jø sim­bio­zæ Bro­niaus Ku­ta­vi­èiaus “Si­gu­të­je”, Da­rius Ku­èins­kas ðif­ruo­ja M.K.Èiur­lio­nio mu­zi­kos teks­tus, be­je, jau au­ten­tiðko­je kom­po­zi­to­riaus na­ mø Sa­vi­èiaus gat­vë­je ap­lin­ko­je.

P. S. Nr. 3. Ið­sa­mes­nës mi­në­tø­jø ver­ba­lio­ jo teks­to ar jo ele­men­to kaip kû­ri­nio at­spir­ties tað­ko mu­zi­ki­nio re­a­li­za­vi­mo ana­li­zës ieð­ko­ki­te gre­ti­ma­me straips­ny­je.

Spa­lio 11 d., penk­ta­die­nis 10.00 To­liau vyks­ta mu­zi­kos ana­li­ti­kø sà­ skry­dis. Idë­ji­nis jo pi­lo­tas Ri­man­tas Ja­ne­ liaus­kas, tar­si tæs­da­mas va­ka­rykð­tá po­së­dá, plë­to­ja èiur­lio­nið­kà­jà kon­fe­ren­ci­jos li­ni­jà ir ap­ta­ria tau­ti­ná M.K.Èiur­lio­nio mu­zi­kos sa­vi­tu­mà. To­liau po­zi­ci­jos uþ­lei­dþia­mos spal­vos mo­der­niz­mu, Diet­ri­chu Erd­man­ nu ir an­ti­avan­gar­du be­si­do­min­èiam Ni­co Schu­le­riui (JAV) bei su Fran­ku Mar­ti­nu ke­lià nuo pri­klau­so­my­bës iki lais­vës nu­ë­ju­ siai Mar­tai Szo­kai (Len­ki­ja). Po gy­vy­bið­kai bû­ti­nos ne­ðil­do­mà Kom­po­zi­to­riø na­mø po­pie­tæ ka­vos per­trau­kë­lës Gra­þi­na Dau­ no­ra­vi­èie­në mik­ro­di­men­sið­kai ið­nars­to Ry­èio Ma­þu­lio men­zû­ras ir frak­ta­lus. Vis dël­to ko­kia “ðal­ta” kon­fe­ren­ci­ja... Ei­nu dar ka­vos... Gal ir jums, ko­le­ga? Ne, ko­le­ga me­di­tuo­ja kar­tu su Ca­ro­le Gu­ber­ni­koff (Bra­zi­li­ja), ap­ta­rian­èia spek­tra­lis­tø Tris­ta­ no Mu­rai­lio ir Al­mei­dos Pra­do kû­ry­bos tæs­ti­nu­mà ir em­pi­riz­mà...

19.00 Lie­tu­vos na­cio­na­li­në fil­har­mo­ni­ja, Ro­ber­to Ðer­ve­ni­ko va­do­vau­ja­mas Jau­ ni­mo sim­fo­ni­nis or­kest­ras.

19.00 Evan­ge­li­kø liu­te­ro­nø baþ­ny­èia. Ðve­dø an­sam­blis “Kai­ros”: sop­ra­nas - Kris­ti­na Nils­son-Hel­lgren, vio­la da gam­ba - Lei­fas Hen­rik­so­nas, liut­nia ir te­or­ba - Pe­te­ris Söder­ber­gas.

To­liau nar­ðy­da­mas po mu­zi­kos teks­ tus, juo la­biau - po ano­ta­ci­næ jø ið­raið­kà, su­si­du­ri su be­ga­le ávai­riau­siø kû­ry­bà ákve­pian­èiø ob­jek­tø, tarp ku­riø ne­re­tai - anaip­tol ne mu­zi­ki­nës idë­jos. No­me­dos Va­lan­èiû­tës opu­so “Faf­rot­skies” (2002) ka­

Va­ka­ro pro­gra­ma, ko ge­ro, re­þi­suo­ja­ ma pa­gal “kul­mi­na­ci­jos ir ðal­ti­nio” dra­ma­ tur­gi­ná prin­ci­pà, pra­de­dant vie­na ið kul­ mi­na­ci­jø - Al­do Cle­men­ti “Aria” (2001).

De­kla­ruo­ja­ma ma­din­ga kom­po­zi­ci­në tak­ti­ ka: vi­sais áma­no­mais bû­dais trans­for­muo­ti

Anthony de Mare

pa­si­rink­tà po­eti­ná ðal­ti­ná. Joh­no Dow­lan­do dai­nos teks­tà Cle­men­ti de­se­man­ti­zuo­ja, t.y. per­sta­to nuo­sek­liai dës­to­mus þo­dþius, skie­me­nis, ið­gau­da­mas nau­jus lek­si­nius da­ri­nius ir pras­mes. Su­ar­dy­tà se­man­ti­ná klo­dà ir nau­ja­da­rus sa­vo­tið­kai at­lie­pia ir tri­mis skir­tin­go­mis to­na­ci­jo­mis grie­þian­èiø tri­jø par­ti­jø erd­við­ku­mas, ku­rio kon­cep­ci­ja ðia­me opu­se, re­gis, es­mi­në. Tri­jø der­mi­niø erd­viø san­ty­kis, ori­gi­na­lios mu­zi­ki­nës me­ dþia­gos ir sve­ti­mo po­eti­nio teks­to sà­vei­ka, pra­ei­ty­je pras­min­go, o da­bar mo­di­fi­kuo­to, ko­ne be­pras­mio teks­tø ry­ðiai... Skir­tin­gø lai­kø ir erd­viø kû­ry­ba pa­dvel­kia sar­kas­tið­ ka re­kom­po­zi­ci­ja, ne­gai­les­tin­gai ið­de­ri­nan­ èia mu­zi­kos ir teks­to re­to­ri­kà. Su Vy­tau­to Lau­ru­ðo “Tri­mis pa­veiks­lë­liais” (2002) gráþ­ta jau kar­tà mi­në­tas na­tû­ra­lu­sis ir tra­ di­cið­ka­sis mu­zi­kos ir teks­to du­e­tas, tie­sa, jau­èia­ma tai mu­zi­kos, tai teks­to per­sva­ra.

Apie ga­li­mà po­eti­nio teks­to kaip pa­grin­di­ nës kû­ri­nio gi­mi­mo in­ten­ci­jos vir­ðe­ny­bæ áspë­ja pa­ti ano­ta­ci­ja, ku­rio­je pa­teik­ti tik trys Lau­ru­ðo mu­zi­ko­je pri­gi­jæ Joh­no Gra­ce­ no Brow­no ei­lë­rað­èiai (“Die­vas”, “Nak­tis” ir “Sau­lë”), në fo­ne­ma ne­uþ­si­me­nant apie mu­zi­ki­nës par­ti­jos or­ga­ni­za­vi­mà. Ve­ber­ nið­kus ðuo­lius ir nuo­sek­lias me­lo­di­nes slink­tis de­ri­nan­ti vo­ka­li­në li­ni­ja átai­giai iliust­ruo­ja po­ezi­jos ak­cen­tus ir pras­mes, pir­mo­je ið pje­siø im­pli­kuo­da­ma na­tû­ra­lià prag­ma­ti­nës kal­bos ar­ti­ku­lia­ci­jà par­lan­do, o ant­ro­jo­je - ut­ri­ruo­tà ver­ba­lio­sios in­to­na­ ci­jos kri­ti­mo ir ki­li­mo mu­zi­ki­næ ið­raið­kà glis­san­do. Tuo tar­pu gry­nai mu­zi­ki­nio màs­ty­mo prin­ci­pai (tie­sa, ne­ar­dan­tys se­ man­ti­nio ver­ba­lio­jo teks­to klo­do), to­kie kaip þo­dþiø ir fra­ziø mul­tip­li­ka­vi­mas (ne­fik­suo­tas pra­di­niu po­ezi­jos pa­vi­da­lu) bei me­liz­mi­nis skie­me­nø dës­ty­mas, by­lo­ja mu­zi­kos per­sva­rà.

Skam­ ba pir­ ma­ sis ið dvie­ jø á ðiø me­ tø “Gai­dà” átrauk­tø ars elec­tro­ni­ca pro­pa­ guo­to­jos Kai­jos Sa­a­ria­ho opu­sø - “Lohn” sop­ra­nui ir elek­tro­ni­kai (1996), pir­mà kar­

Muzikos barai /21

Spa­lio 12 d., ðeðta­die­nis 10.00 Pas­ku­ti­næ kon­fe­ren­ci­jos die­nà pra­de­da Je­le­na Du­bi­nec (Ru­si­ja), bu­vu­sios So­vie­tø Sà­jun­gos ðiuo­lai­ki­niø kom­po­zi­to­riø kû­ry­ bo­je ieð­kan­ti vi­du­ram­þiø ka­no­no. Aud­ro­ në Þiû­rai­ty­të klau­so­si kom­po­na­vi­mo prin­ ci­pø dia­lo­go Onu­tës Nar­bu­tai­tës kû­ry­bo­je, Ke­vi­nas Holm-Hud­so­nas (JAV) ana­li­zuo­ja Ro­ber­to As­hle­y’o “Van Ca­o’s Me­di­ta­tion”, o Rû­ta Gai­da­ma­vi­èiû­të, ver­ba­li­zuo­da­ma Os­val­do Ba­la­kaus­ko lie­tu­við­kos prem­je­ros lau­kian­èios ope­ros “La Loin­tai­ne” mu­zi­ki­ næ kal­bà, ak­cen­tuo­ja kon­fe­ren­ci­jos ir fes­ti­ va­lio teks­tø jung­tá.

19.00 Vil­niaus ro­tu­ðë. Ame­ri­kie­tið­kai kon­ cer­ti­nio ame­ri­kie­tið­ko te­at­ro pra­di­nin­

Muzikos barai /22

straips­nio nu­ro­dy­mams pa­klu­so ne vi­si die­no­ rað­èio la­pe­liai... Tai­gi:

ko ame­ri­kie­èio Ant­ho­ny’o de Ma­re for­ te­pi­jo­no re­èi­ta­lis, sa­vai­me su­pran­ta­ma, ame­ri­kie­tið­kas.

Ame­ri­kie­tið­kà­já show pra­de­da ti­piðkas 1998 m. “Gai­do­je” kon­cer­ta­vu­sios pa­èios Me­re­dith Monk spek­tak­liu­kas, ku­rio vie­ na ið sce­nø yra “The Ta­le” (1973) ið ret­ rog­ra­dið­kai mo­ters gy­ve­ni­mà brë­þian­èios ope­ros “Edu­ca­tion of the Girl­child” (6 so­lo bal­sams, elek­tri­niams var­go­nams ir for­te­ pi­jo­nui). Ele­men­ta­rios gar­sø kom­bi­na­ci­jos akom­pa­ni­men­to fo­ne pa­si­ro­dan­tis se­man­ ti­nis teks­tas per­ei­na á funk­ci­næ reikð­mæ tu­rin­èius be­pras­mius gar­sus (pa­vyz­dþiui, á ávai­riø at­spal­viø juo­kà), ku­riais ban­do­ma per­teik­ti nuo mir­ties bë­gan­èios mo­ters por­ tre­tà. Be­pras­mius gar­sa­þo­dþius á se­man­tið­ kai nuo­sek­lø þo­dþiø au­di­ná (ið­trau­kà ið Le­vo Tols­to­jaus no­ve­lës) im­pli­kuo­ja ir Fre­ de­ri­cas Rzew­ski’s “Kreut­ze­rio so­na­to­je” (1996). Kom­po­na­vi­mo to­kiais ele­men­tais (ir per­cep­ci­jos) pro­ce­sas pri­me­na svies­to á van­de­ná se­man­ti­nio grû­do (þo­dþio ar fra­ zës) sklei­dþia­mà ban­ga­vi­mà - li­guis­tos pa­ sà­mo­nës vaiz­di­nius. Tech­no­lo­gi­në ðio teks­ to de­konst­ruk­ci­jos ma­nie­ra de­monst­ruo­ja ðiuo­lai­ki­nei vo­ka­li­nei mu­zi­kai bû­din­gà “ne­pa­gar­bà” po­ezi­jos ob­jek­tui. Ðiuo at­ve­ ju teks­tas re­du­kuo­ja­mas iki kom­po­zi­to­riui es­min­giau­siø de­ta­liø, t.y. iki gei­dþia­mo re­zul­ta­to, ga­lin­èio vi­sið­kai su­dar­ky­ti pra­ di­ná po­eto ar pro­zi­nin­ko su­kur­tà ori­gi­na­là (þiau­ru­mà pa­ver­èiant ko­mið­ku­mu, siau­bà - iro­ni­ja).

Joh­no Ca­ge’o “The Won­der­ful Wi­dow of Eigh­ te­ en Springs” (1942) ir “Nowth Upon Nacht” (1984) ið­reið­kia kom­po­zi­to­ riø ne kar­tà reikð­tà pa­gar­bà Ja­me­so Jo­y­ ce’o ta­len­tui. Jo “Fi­ne­ga­no bu­dy­nës” teks­ tai dai­nuo­ja­mi “pri­ta­riant” for­te­pi­jo­nui uþ­da­ru dang­èiu (tapð­no­jant per ávai­rias jo kor­pu­so da­lis ran­ka), kves­tio­nuo­jant kon­cer­ta­vi­mo tra­di­ci­jà bei ple­èiant pa­ties in­stru­men­to pa­skir­ties sam­pra­tà se­na­jam eks­pe­ri­men­ta­to­riui Jo­y­ce’ui tin­ka­ma for­ ma.

Tuo tar­pu Vic­to­ria Jor­da­no­va sa­vo opu­se “Pra­yer” (1997, þo­dþiai au­to­rës), pa­klûs­tan­èia­me mu­zi­kos di­na­mi­kai, re­gis, ban­do ið­si­verþ­ti ið lied kar­ka­so. Ta­èiau ne­ gelbs­ti nei dia­lek­tið­ka vo­ka­li­në par­ti­ja, nei vo­ka­lo ar­ti­ku­lia­ci­jø kai­ta (nuo dai­na­vi­mo iki re­èi­ta­vi­mo).

22.05 LR II pro­gra­ma. Be­ne pir­mà­kart vie­ðai jau ne­be pir­mà­kart tran­sliuo­ja­ma­me “talk show” MODUS kom­po­zi­to­riai Ða­rû­nas Na­ kas ir Min­dau­gas Ur­bai­tis uþ­grie­bia ir XII “Gai­dos” ak­tu­a­li­jø.

P. S. Nr. 4. Kaip jau bu­vo ga­li­ma átar­ti, siek­da­mi at­si­dur­ti aki­sta­to­je su skai­ty­to­ju, ðio

Spa­lio 14 d., pir­ma­die­nis “Kre­me­ra­ta Bal­ti­ca” seks­te­to kon­cer­ tas Ro­tu­ðë­je.

Fes­ti­va­lis, kaip ir “po­eti­niø” mu­zi­kos kû­ry­bos idë­jø pa­ieð­kos, vyks­ta to­liau... Li­ nà Rim­ðà ins­pi­ruo­ja ka­lam­bû­rið­kas dvie­jø vie­nas ki­tam prieð­ta­rau­jan­èiø skel­bi­mø - “Wel­co­me! Kein Zut­ritt” (“Svei­ki at­vy­ kæ! Áei­ti drau­dþia­ma”) - po­ty­ris; Faus­tas La­të­nas po­etið­ku ávaiz­dþiu ir pa­va­di­ni­mu “Ant­ras þvilgs­nis pro að­tun­to aukð­to lan­ gà” ápras­mi­næs sa­vo po­etið­kà mu­zi­kà, po­ li­ti­nëms re­a­li­joms ko­duo­ti nau­do­ja mu­zi­ki­ nius pra­ëju­siø epo­chø ávaiz­dþius ir Mor­zës abë­cë­lës se­man­ti­kà - la­ki­à­jà SOS fi­gû­rà.

Su­si­màs­tau: gal ne­mu­zi­ki­nës idë­jos vir­smo mu­zi­kos kû­ri­niu ið­ties daþ­niau nei pa­pras­tai ty­ko liûd­na baig­tis?

Audronio ÞYGAVIÈIAUS nuotr.

tà ið dvie­jø fes­ti­va­ly­je ap­dai­nuo­jan­tis to­ li­mo­sios mei­lës po­eti­kà (þr. spa­lio 15 d. la­pe­lá). Dia­lo­gið­ka ar dia­lek­tið­ka, su tam tik­ro­mis aliu­zi­jo­mis á mo­nos­pek­tak­lá li­ve par­ti­ja kar­tu su tri­mis kal­bo­mis (ok­si­ta­nið­ kà­ja (pro­van­sa­lø), pran­cû­zø ir an­glø) kal­ ban­èiais ið ára­ðo ke­tu­riais skai­to­vais skæs­ta be­ga­lës pro­gra­mø ku­ria­muo­se elek­tro­ni­ kos par­ti­jos ver­pe­tuo­se. (Be­je, tai tik ma­þa da­le­ly­të ið fes­ti­va­ly­je tam tik­ru tiks­lu bent pa­mi­në­tø kal­bø...) Tai­gi þai­dþia­ma ne tik mu­zi­kos ir kon­kre­èiø gar­sø, bet ir kal­bos tei­kia­ma ko­lo­ris­ti­ka, ku­rià le­mia mi­në­tos pen­kios temb­ri­nës in­di­vi­du­a­ly­bës. Pa­si­ rink­to po­eti­nio teks­to trak­ta­vi­mas pa­na­ ðus á ap­tar­tà­já tech­no­lo­gi­ná Al­do Cle­men­ti spren­di­mà, vi­du­ram­þiø tru­ba­dû­ro Jaufré Ru­de­lio dai­nos teks­tà nau­do­jant ga­na lais­ vai, ko­lia­þið­kai, nors ben­dra kû­ri­nio for­ma nuo­sek­liai per­tei­kia de­vy­nia­da­læ ei­lë­rað­èio struk­tû­rà.

Ver­ba­lio­jo teks­to funk­cio­na­vi­mo ir no­ta­ci­jos (taip pat teks­to sri­tis!) po­þiû­riu uni­ka­lus Eri­ko Mi­ka­e­lio Karl­sso­no opu­sas “So­me Mi­nia­tu­res with Sor­row” (2002) liut­niai so­lo. Gai­do­mis fik­suo­ja­mos im­pro­ vi­za­ci­jà ins­pi­ruo­jan­èios mu­zi­kos nuo­tru­ pos bei se­man­tið­kai ne­su­sie­tos at­si­tik­ti­nës po­ezi­jos ið­trau­kos, ku­rias at­li­kë­jas ty­liai ðnibþ­da sau, tuo tar­pu klau­sy­to­jas, ki­taip nei mu­zi­kos at­li­kë­jas, pa­ti­ria ne pras­miná, o tik fo­ne­ti­ná, so­no­ri­ná þo­dþiø efek­tà. Dvi opo­zi­cið­kos teks­to vei­ki­mo ar funk­cio­na­vi­ mo pro­jek­ci­jos.

Kon­cer­tà bai­gia Fran­ces­co Bos­chet­to “Ter­ra Ne­ra” (1997-1998) sop­ra­nui, liut­ niai, vio­lai da gam­ba ir fo­nog­ra­mai, kur teks­to kom­po­zi­ci­jø apo­lo­ge­to Lui­gi No­no pa­vyz­dþiu pa­si­lei­dþia­ma á at­vi­ras mu­zi­ kos ir teks­to, akus­ti­kos ir elek­tro­ni­kos de­ri­ni­mo pa­ieð­kas. Sy­kiu “pa­si­lei­dþia” ir vo­ka­lis­tës dik­ci­ja, ni­ve­liuo­jan­ti pa­èios ru­ sø kal­bos, ku­ria pa­ra­ðy­tas Osi­po Man­delð­ ta­mo teks­tas, skam­be­sio spe­ci­fi­kà.

“Kre­me­ra­ta Bal­ti­ca” seks­te­tas

P. S. Nr. 5. Dras­tið­ki nû­die­nos me­no vin­ giai daþ­nai sle­pia prieð­ta­rin­gà jø po­teks­tæ, pa­vyz­dþiui, su­ar­dþius vie­nà pra­smi­næ ko­ky­bæ, kaip re­zul­ta­tas gau­na­ma ki­ta, gal­bût anks­èiau bu­vu­si pra­di­nës ðe­ðë­ly­je.

SpaliO 15 d., ant­ra­die­nis Ne OperOs ir baletO te­ at­ ras, O LietuvOs naciOnalinë filharmOnija. Ne sce­ni­nis, O kon­cer­ti­nis OsvaldO Bal­ akauskO OperOs “La LOintaine” (“TO­ limOji”) pa­sta­ty­mas. Ru­de­ni­në Lie­tu­vos prem­je­ra pO jau “VarðuvOs ru­de­ná” vykusiOs pa­sau­li­nës, ar­ba “DOD” (dvie­ jø “O” dialOgO) be­si­klau­sant.

KlausytOjø sklaidOmi lanks­ti­nu­kai ieð­kant aðtuOniø pran­cû­zið­kø OscarO VladislavO de LubiczO MiloszO ei­lë­rað­èiø teks­tø. Jø ne­ra­dus, dvie­jø “O” (OsvaldO ir OscarO) kû­ ry­ bø dialOgas links­ ta á pirmOsiOs “O” mOnOlOgà - “ið es­ mës ne­na­ra­ty­vià, ne­sen­su­a­lià, nei­gian­èià bet kOká li­te­ra­tû­rið­ku­mà” (ci­tuo­jant GraþinOs DaunOravièienës teks­tus) mu­zi­kà, pa­sak pa­ties autOriaus, ne­tu­rin­èià ga­liø per­teik­ti teks­tà, ga­lin­èià ne­bent tik su­tap­ti su juO lai­ke. O á jà, ið­se­mian­èià antrOjO Oli­vier

Audronio ÞYGAVIÈIAUS nuotr.

Lat­vi­jos ra­di­jo cho­ras

MessiaenO (dar vienO “O”) mOdusO ið­ ga­les, sinkOpuOjanèiu rit­mu iðmOningai slOpinanèià aið­kiai jau­èia­mà pul­sà, kris­ta­ li­në­mis struktûrOmis su­da­ran­èià prOpOrcijø lOgikà, dar­niai nu­grimz­ta vOkalinës ir dra­ma­tur­gi­nës linijOs - liudijanèiOji (Ig­ nas Mi­siû­ra-TumanOvas), tolimOji (Ju­di­ta Lei­tai­të) ir pOetinë (Aud­rius Ru­be­þius).

AnOt ne vie­ no EurOpOs periOdO parkO kri­ ti­ kø asOciacijOs atstOvO, tai kOne eurOpietiðkiausias fes­ti­va­ly­je skam­ bë­jæs Opu­sas.

21.00 Ope­ros më­gë­jai sku­ba “na­mo”, kur vyks­ta af­ter­par­ty “Ope­ra in da hou­se” ir kur jø lau­kia sve­tin­gie­ji Si­gu­të Tri­ma­kai­të (sop­ra­nas), Ire­na Ze­len­kaus­kai­të-Bra­zaus­ kie­në (sop­ra­nas), Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis (ba­ri­to­nas), Ig­nas Mi­siû­ra-Tu­ma­no­vas (bo­ sas-ba­ri­to­nas), Va­le­ri­jus Ra­moð­ka (tri­mi­ tas), Kæs­tu­tis Vai­gi­nis (sak­so­fo­nas), Ir­man­ tas An­driû­nas (bir­by­në), Do­na­tas Ul­vy­das (vaiz­das), G & G Sin­di­ka­tas, Li­nas Rim­ða (kla­vi­ði­niai) ir Li­nas Pau­laus­kis (sem­ple­ riai). Vaiz­do pro­jek­ci­jo­je “ið dan­gaus” krin­ tant spal­vo­toms rai­dëms, më­gi­ni min­ty­se prog­no­zuo­ti jø kom­bi­na­ci­jø va­rian­tus.

Esuoh ad ni are­po? Ad in ope­ra esuoh?

Ne! Su­krin­ta OPERA IN DA HOUSE, sce­ no­je ope­ros hou­se’o, tran­ce’o, hip ho­po, acid dþia­zo, drum’n’­bas­so ap­da­rais ima keis­tis kla­si­ki­niø þan­rø at­li­kë­jai, dþia­zo mu­zi­kan­ tai, po­pme­no pa­þi­bos ir net­gi vie­nas fol­klo­ ri­nio mu­zi­ka­vi­mo at­sto­vas.

vo­ka­lo ar­ti­ku­lia­ci­jø spek­tras (ðnabþ­de­sys, kal­bë­ji­mas, non vib­ra­to ir mol­to vib­ra­to, glis­san­do...), di­na­mi­në in­stru­men­ti­nës mu­ zi­kos ska­lë, bal­so ir ar­ti­ku­liuo­ja­mo teks­to mo­di­fi­ka­vi­mas elek­tro­ni­ka (nau­do­jant vë­luo­jan­èi­à­jà sis­te­mà, har­mo­nai­ze­rá ir re­ ver­be­rá), su­kom­po­nuo­ja­mas meist­rið­kas kû­ri­nys. Mi­në­tus avan­gar­do ðtri­chus ápras­ mi­nus la­bai na­tû­ra­lia = lo­gið­ka = dar­nia = de­ter­mi­nuo­ta gar­so aukð­èiø or­ga­ni­za­vi­mo dra­ma­tur­gi­ja, “Nuits, Adiex”, ti­kiu, bû­tø pa­ti­kæs ir kom­po­zi­to­rës se­ne­lei, ku­rios at­ mi­ni­mui ðis opu­sas skir­tas.

Vis dël­to siû­lau baig­ti opo­nuo­ti pra­ ëju­ siai “Gai­ dai” (þr. “Gai­ da ‘01”, spa­ lio 24-osios kon­cer­to pro­gra­mà) ir me­di­tuo­ ti... Me­ta­mu­zi­ko Ry­èio Ma­þu­lio kû­ry­bi­ nës man­tros-ka­no­no “aja­pa­ja­pam” (2002) kar­to­ji­mas trun­ka 35 mi­nu­tes ir 42 se­kun­ des. Nors gli­san­duo­jan­tá gar­sø aukð­èiø spek­trà al­suo­ja net 15 skir­tin­gø temb­ri­niø in­di­vi­dø (12 vo­ka­lis­tø, du smui­kai, al­tas ir vio­lon­èe­lë), á tran­sà gramz­di­nan­èiø tam pa­ si­duo­dan­tá klau­sy­to­jà, kur ne kur par­ti­tû­ ro­je pa­si­girs­ta ne­fik­suo­tos “vo­ka­li­nës par­ ti­jos”, par­lan­do ar­ti­ku­lia­ci­ja ið­reið­kian­èios sa­vo ne­kan­tru­mà. Pa­si­girs­ta ir ið­nyks­ta, tar­si pro dûz­gian­tá va­sa­ros ma­ða­lø spie­èiø pra­skris­tø ágel­ti ið­si­þio­jæs uo­das...

Spa­lio 18 d., penk­ta­die­nis Spen­gian­ti ty­la “7 me­no die­nø” pus­ la­piuo­se - në gai­de­le ne­uþ­si­me­na­ma apie “Gai­dà”.

P. S. Nr. 6. Tæ­si­nys (Nr. 13) ki­tà­met? n Iðskyrimai tekste - autorës

"Gaida Ensemble"

Audronio ÞYGAVIÈIAUS nuotr.

Spa­lio 16 d., tre­èia­die­nis Vil­niaus ro­tu­ðë­je dai­nuo­ja Lat­vi­jos ra­di­jo cho­ro so­lis­tai. At­lie­kant R.Ma­ þu­lio “aja­pa­ja­pam”, pri­si­de­da sty­gi­niø kvar­te­tas “Chor­dos”.

Pir­ma­sis kon­cer­to kû­ri­nys (To­no de Le­ eu­wo “Car nos vig­nes sont en fleur”, 1981) vi­so kon­cer­to var­du ne­ju­èia ima opo­nuo­ti XI “Gai­dos” pa­brëþ­ti­nai mo­der­nios vo­ka­li­ nës mu­zi­kos áspû­dþiui, ákû­ny­tam “Neue Vo­kal­so­lis­ten Stut­tgart”. Tiek mi­në­ta­sis, tiek po jo at­lik­tas An­drio Dze­ny­èio opu­sas “Ke­tu­ri e.e.cum­ming­so mad­ri­ga­lai” (2000)

de­monst­ruo­ja ga­na tra­di­ci­ná dau­gia­bal­sá vo­ka­li­ná mu­zi­ka­vi­mà bei pras­min­gà dis­po­ na­vi­mà se­man­ti­niais teks­to klo­dais. To­nas de Le­eu­was, pa­ë­mæs “Gies­miø gies­mës” teks­tus, brë­þian­èius mei­lës jaus­mo tra­jek­ to­ri­jà, jà tie­sia ir sa­vo mu­zi­ka. Ávai­rio­mis ar­ti­ku­lia­ci­jo­mis, ið­ra­din­go­mis ver­ba­lio­jo teks­to fak­tû­ro­mis, dau­gia­bal­së­je teks­tû­ ro­je funk­cio­nuo­jan­èio­mis so­li­niø li­ni­jø kom­bi­na­ci­jo­mis kom­po­zi­to­rius ið­gau­na átai­gø akus­ti­ná se­man­ti­nës ei­lë­rað­èiø sri­ ties ek­vi­va­len­tà. Tuo tar­pu An­dris Dze­ny­ tis á Ed­war­do Est­li­no Cum­ming­so “to­bu­là po­ezi­jos mu­zi­ka­lu­mà” (au­to­riaus áver­ti­ni­ mas), ro­dos, lei­dþia sau pa­þvelg­ti ið kiek di­des­nio at­stu­mo. Juk vi­zu­a­liai ápras­min­ta Cum­ming­so þo­dþio kû­ry­ba, ku­rios po­eti­ niuo­se ávaiz­dþiuo­se ir for­mo­se spe­cia­liai gra­fið­kai ið­ski­ria­mas kiek­vie­nas skie­muo ir taip be­veik vi­sið­kai su­ar­do­mos þo­dþiø reikð­mës, jau pa­ti sa­vai­me by­lo­ja kon­cep­ tu­a­lià me­nø - vaiz­duo­ja­mo­jo, skam­ban­èio­ jo, reið­kian­èio­jo - sà­jun­gà. Dze­ny­tis pa­ti­ki­ na, jog pa­kan­ka ðá me­no ob­jek­tà at­sar­giai, tar­si bû­tø stik­li­nis, per­kel­ti á ten­den­cin­gai kon­so­nan­sið­kà mu­zi­kos erd­væ ir pa­þvelg­ti. Þi­no­ma, ne­nu­ë­jus per to­li.

Mo­der­nio­sios kû­ry­bos am­bi­ci­jas ten­ki­ na Kai­jos Sa­a­ria­ho 1991-øjø opu­sas “Nuits, Adiex” ke­tu­riems bal­sams ir, ti­kë­ti­na, gy­va­jai elek­tro­ni­kai. Mig­ruo­ja­ma nuo se­man­ti­niø iki fo­ne­ti­niø ver­ba­lio­jo teks­to ypa­ty­biø, vis dël­to il­giau uþ­si­bû­vant pas­ ta­rø­jø spe­ci­fi­kos ter­pë­je. Më­tant to­kius mo­der­nios vo­ka­li­nës mu­zi­kos is­to­ri­jos pëd­sa­kus kaip pra­smin­gam teks­tui akom­ pa­nuo­jan­tys bal­siai, pla­tus, ið­raið­kin­gas

Muzikos barai /23

Sukaktys Vir­gi­ni­ja APA­NA­VI­ÈIE­NË

J

ur­gis ir Zo­se­lë kiek­vie­nu mo­men­tu yra pa­si­ruo­ðæ veik­ti: ei­ti á kon­cer­tà, va­þiuo­ti á ka­pe­lø ðven­tæ ar gro­ti va­ ka­re ávai­riau­sia pro­ga. Pa­þiû­rë­jæs á juos abu, ne­pa­sa­ky­tum, jog gar­baus sen­jo­rø am­þiaus yra su­lau­kæ - na, gal per ðe­ðias­de­ðimt. Ta­èiau spa­lio 15 d. Þe­mai­èiø drau­gi­jos sve­tai­në­je Vil­niu­je jau ið anks­to pa­mi­në­ta Jur­gio Gai­þaus­ko 80-me­èio su­ kak­tis. Þi­no­ma, kom­po­zi­to­rius at­ëjo su smui­ku, gro­jo trio, pa­dai­na­vo 10 þe­mai­tið­ kø dai­nø, akom­pa­nuo­jant Zo­se­lei, pa­grie­ þë “Lakð­tin­ga­lø val­sà”, pol­ke­liø. Aið­ku, ir Ope­ros te­at­re rei­kia bû­ti, sa­vo­jo “Bu­ra­ti­no” spek­tak­ly­je, spa­lio 19-àjà, o pas­kui - ka­pe­lø ðven­tës Elek­trë­nuo­se bei Aly­tu­je.

J.Gai­þaus­ko gy­ve­ni­mas - lyg àþuo­lo ke­ro­ji­mas, - pra­bë­gan­tys me­tai at­ne­ða vis veð­les­ná au­gi­mà.

Þemai­èiø tvir­ty­bë Jurgiui Gai­þaus­kui - 80 metø

kon­ser­va­to­ri­jà bai­gu­sá var­go­ni­nin­kà Al­bi­ nà Ja­se­naus­kà, ku­ris më­go gro­ti Grie­go ir ki­tø ro­man­ti­kø kû­ri­nius. Ásto­jæs á Kau­no kon­ser­va­to­ri­jà, gro­jo smui­ku, po­li­fo­ni­jos mo­kë­si pas Vla­dà Ja­ku­bë­nà, o vo­kie­èiams uþ­da­rius mo­kyk­là ið­vy­ko á Vie­nà, ið­lai­kë sto­ja­muo­sius eg­za­mi­nus á kon­ser­va­to­ri­jà, bet, kaip þmo­gus ið Ry­tø, mo­ky­tis ne­bu­vo pri­im­tas. Gro­jo ra­di­jo or­kest­re ir pri­va­ èiai stu­di­ja­vo kom­po­zi­ci­jà pas Ðprin­ge­rá.

Vie­no­je pra­lei­do pus­tre­èiø me­tø, ið ten á Lie­tu­và par­si­ve­þë “Pa­sa­ka­li­jà”, sty­gi­niø kvar­te­tà, va­ria­ci­jas “Ku­bi­las” (at­li­ko “Lie­ tu­vos” kvar­te­tas) ir… Zo­se­læ.

Su mu­zi­kos mo­kyk­los stu­den­tais. Sto­vi: Eu­ge­ni­jus Ti­cho­no­vas, Po­vi­las Dik­èius, Al­gi­man­tas Rau­do­ni­kis, Mi­ka­lo­jus No­vi­ kas; së­di: Ge­no­vai­të Va­na­gai­të, Jur­gis Gai­þaus­kas, Ci­lë Ðer Su Zo­se­le Ke­lio pra­dþia

Jei at­si­ver­si Mu­zi­kos en­cik­lo­pe­di­jà, ma­lo­niai nu­steb­si. J.Gai­þaus­kas - pen­kiø sim­fo­ni­jø, tri­jø kvar­te­tø, so­na­tø, dai­nø, pje­siø kai­mo ka­pe­loms ir mu­zi­kos dra­mos spek­tak­liams au­to­rius. Ir Lie­tu­vos di­dþio­ jo ku­ni­gaikð­èio Ge­di­mi­no IV laips­nio or­di­no ka­va­lie­rius. Kar­tø kar­tos au­go ly­ di­mos ðau­niø “Bu­ra­ti­no” ope­ros me­lo­di­jø.

Ope­re­tæ “Ra­mu­në” sta­të sa­vi­veik­li­nin­kai, per ra­di­jà su­ko­si “Kup­riu­ko mu­zi­kan­to” spek­tak­lio ára­ðas, ly­di­mas J.Gai­þaus­ko mu­zi­kos.

45 me­tus dës­tæs Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­ jo­je kom­po­zi­ci­jà, te­ori­jà, in­stru­men­tuo­tæ, sol­fe­dþio, tik 1997-ai­siais jis pa­li­ko mo­ kyk­là.

Bet kom­po­zi­to­riai ne­ina á pen­si­jà… Ke­ liau­da­mas po Þe­mai­ti­jà, jis vi­sur pa­lie­ka mu­zi­ki­nes do­va­nas - dai­nas Gargþ­dams ir Kre­tin­gai, Kur­ðë­nams ir Bi­ka­vë­nø kai­

Muzikos barai /24

mui prie Jû­ros upës, net pa­sie­kia ir Ute­nà - o èia su­skam­ba dai­na apie alø… Rie­ta­vo baþ­ny­èio­je pats at­lie­ka sa­vo su­kur­tà “Ave Ma­ri­ja”. O grá­þus na­mo min­tys dar su­ka­ si apie M.K.Èiur­lio­nio pa­veiks­lø cik­là “Pa­sau­lio su­tvë­ri­mas”, ku­rio ku­ria­mus ávaiz­dþius, anot pa­ties kom­po­zi­to­riaus, ge­ riau­siai per­teik­tø smui­kas ir vio­la.

PRA­DÞIA Sa­ve kaip kom­po­zi­to­riø J.Gai­þaus­kas su­vo­kë 17-os me­tø, dar gim­na­zi­jo­je, ku­ rio­je vei­kë kom­po­zi­to­riaus D.An­driu­lio ákur­tas sim­fo­ni­nis or­kest­ras, at­lik­da­væs net­gi Be­et­ho­ve­no sim­fo­ni­jø “Sker­co”… Þi­no­ma, juos gro­da­væ la­bai jau lë­tu tem­ pu, bet va­do­vas sa­ky­da­væs, kad per ra­di­jà gro­ja tik­rai per grei­tai… Smui­kuo­da­mas J.Gai­þaus­kas dar mo­kë­si te­ori­jos ir har­ mo­ni­jos pas di­dþiai ið­si­la­vi­nu­sá, Var­ðu­vos

ZO­SE­LË Jie su­si­pa­þi­no bû­da­mi 15 me­tø, nes bu­vo dai­lio­jo èiuo­þi­mo po­ra. Ási­vaiz­duo­ ki­te, tais lai­kais Tel­ðiuo­se ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jas Ig­na­ta­vi­èius ið­ma­në ðá da­ly­kà be­veik taip pat ge­rai kaip ir jo bro­lis - Lie­tu­ vos èem­pio­nas, lan­ky­da­væ­sis ir Tel­ðiuo­se.

Fokst­ro­tas, val­sas - “bu­vom kaip Va­na­gas ir Dro­biaz­ko” - uþ­kre­èia­mai kva­to­ja J.Gai­ þaus­kas. Ka­ras juos ið­sky­rë - Zo­se­lë Lo­dzë­ je, vai­kø dar­þe­lio auk­lë­to­ja pa­ra­ðë Jur­gio bro­liui - sa­vo kla­sës drau­gui - laið­kà, bet ðis taip ir ne­at­sa­kë. Jur­gis ryþ­ta­si par­si­veþ­ti Zo­ se­læ á Vie­nà, ir 1944 m. jie su­si­þa­da. Þie­dai ið Zo­se­lës si­dab­ri­nës apy­ran­kës, vie­nas jø ir po be­veik ðe­ðiø de­ðim­èiø me­tø te­be­þi­ba ant jos ran­kos, o ki­tà ið Jur­gio nuo­lat sko­li­no­si ves­tu­vi­nin­kai - kaip lai­mës sim­bo­lá.

Jur­gis ási­klau­së á të­vo, me­di­ci­nos fel­ èe­rio, lan­kiu­sio ir Vil­niaus uni­ver­si­te­tà, pa­ta­ri­mus: “Vesk juo­dà, liek­nà ir bû­ti­nai -

dva­ri­nin­kai­tæ”. Zo­se­lë ið gar­bin­gos ba­jo­rø Juo­za­pa­vi­èiø ðei­mos, dar vai­kys­të­je nuo kal­ne­lio ste­bë­da­vo­si, jog akys ne­ap­rë­pia ðei­mai pri­klau­san­èiø þe­miø… Pas­kui bëg­ da­vo pas ku­me­èius - jø vai­kø ap­tvar­ky­ti, nu­sau­sin­ti, o jie ant ðiau­dø, var­ga­nai pa­ gul­dy­ti.

Tik ne­þi­no­jo, kà at­sa­ky­ti jau­ni­kiui, kai jis pa­sa­kë, jog no­ri tu­rë­ti 10 vai­kø. Ir anà­ dien, pri­si­mi­nu­si jø po­kal­bá, pa­ðo­ko sta­ èiom, pa­glos­të ðo­ne­lius ir pri­si­mi­në: sa­kau - ar­gi tai man, þiû­rëk, ko­kia að ma­þu­të…

Tai­gi, pra­ëjus dviem die­noms po ka­ro pa­bai­gos, su­si­tuo­kë, grá­þo á Lie­tu­và, á ku­ rià Jur­gis par­vyk­da­vo pas të­vus ir ka­ro me­tu… Pës­èias, va­þiuo­tas, ko­jos já ne­ða ir da­bar. Dirb­da­mas Vil­niaus kon­ser­va­ to­ri­jo­je, anot Ire­nos Mi­ku­le­vi­èiû­tës, pa­si­ kvies­da­vo mo­ki­niø á sa­vo na­mus Pa­vil­ny, pa­vai­ðin­da­vo barð­èiais, leis­da­vo pa­si­sup­ti

sû­py­në­se, pa­ro­dy­da­vo ma­þuo­sius vai­kus lo­ve­lë­se ir lop­ðe­ly, o pas­kui kar­tu su Zo­ se­le kal­ve­lëm, kal­nais vi­si trauk­da­vo iki Ant­akal­nio, kur ar­ba­tos gë­ri­mu ir dis­ku­si­ jo­mis apie þvaigþ­dy­nus eks­kur­si­jà uþ­baig­ da­vo Pra­no Ko­ðu­bos, jau bai­gu­sio fi­zi­kà, nuo­mo­ja­ma­me bu­te. O ta­da - at­gal. Tik 1997 m. lip­da­mas á Ðat­ri­jà su­klu­so - du­su­ lys at­si­ra­do. Juk 1936 m. skau­tø sto­vyk­lo­je bû­da­mas ðiau­ri­niu ðlai­tu lëk­te uþ­lëk­da­væs, o èia - pie­ti­nis, daug nuo­þul­nes­nis.

Kai ope­ra­vo ðir­dá San­ta­rið­kë­se, Zo­se­lë la­bai ver­kë, bet prof. Uþ­da­vi­nys, ku­riam J.Gai­þaus­kas yra la­bai dë­kin­gas, vis­kà su­tvar­kë kaip rei­kiant, o vyr. gy­dy­to­jas A.Vin­kus, ap­glo­bæs Zo­se­læ bal­tu cha­la­tu, pa­ly­dë­jo á pa­la­tà ir lei­do bû­ti gre­ta kiek tik no­rë­jo.

Tai­gi uþ­au­go 10 vai­kø, anot Zo­se­lës, vi­ si darbð­tûs, nor­ma­lûs, pro­tin­gi, su­lau­kë jie 24 anû­kø ir 24 pro­anû­kiø.

MOKS­LAS, DAR­BAI IR KÛ­RY­BA Lie­tu­vos kon­ser­va­to­ri­jo­je J.Gai­þaus­kas bai­gë J.Tar­gons­kio smui­ko kla­sæ (1950), o kom­po­zi­ci­jos - pas A.Ra­èiû­nà (1953). Ga­ væs pa­sky­ri­mà á Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­jà, pe­rë­më ið A.Ra­èiû­no dës­ty­ti kom­po­zi­ci­jà ir ið­ug­dë bû­rá jau­nø kom­po­zi­to­riø, ku­rie tæ­së aukð­tà­sias stu­di­jas. Tai A.Re­ka­ðius, G.Va­na­gai­të, A.Rau­do­ni­kis, A.Bra­þins­kas, T.Ma­ka­èi­nas, M.No­vi­kas. Nuo 1961 m. kla­sæ pe­rë­më T.Ma­ka­èi­nas, J.Gai­þaus­kas dës­të ávai­rias te­ori­nes dis­cip­li­nas.

1953 m. da­lis ra­di­jo or­kest­ro mu­zi­kan­ tø per­ëjo á sim­fo­ni­ná or­kest­rà, o li­ku­sie­ji pa­si­kvie­të J.Gai­þaus­kà va­do­vau­ti kai­mo ka­pe­lai. Iki 1972 m., kai, anot J.Gai­þaus­ko, LRT va­do­vas J.Ja­nui­tis pa­sa­kë “uþ­teks”, ka­pe­la ára­ðë dau­gy­bæ kû­ri­niø, ið­lei­do plokð­te­liø. Ra­di­jo spe­ci­fi­ka dik­ta­vo sa­vo

rei­ka­la­vi­mus, “tu­rë­jom gro­ti ðva­riai” ir te­ ko kæs­ti V.Bau­mi­lo kri­ti­kà, jog sto­ko­ja liau­ dið­ku­mo. Kon­ku­ruo­jan­ti, nau­jai at­si­ra­du­si “Ar­mo­ni­ka” pa­kei­të ka­pe­là, bet ne ði­to­kià mu­zi­ka­vi­mo tra­di­ci­jà ap­skri­tai.

1965 m. J.Gai­þaus­kà pa­kvie­të Tra­kø kai­mo ka­pe­la, la­bai no­rë­ju­si dai­nø ðven­të­ je akom­pa­nuo­ti kad­ri­lá. “Gal­vei” J.Gai­þaus­ kas va­do­va­vo iki 1990 m.; 25-me­èio ju­bi­ lie­jui pa­ra­ðë ope­re­tæ “Duo­na ir þmo­gus” so­lis­tams, cho­rui ir ka­pe­los mu­zi­kan­tams.

“Gal­vë” ið­mai­ðë tuo­me­ti­næ SSRS de­ka­do­se Ta­dþi­ki­jo­je, Ura­le, Mask­vo­je, Uk­rai­no­je, Mol­da­vi­jo­je, Es­ti­jo­je. J. ir Z.Gai­þaus­kai kon­cer­tuo­da­vo ir ki­to­se Eu­ro­pos ða­ly­se - Len­ki­jo­je, Olan­di­jo­je, Grai­ki­jo­je, Bul­ga­ri­ jo­je, Da­ni­jo­je.

Kai A.Bra­þins­kas su­kû­rë val­sà “Grok, Jur­ge­li”, skir­tà J.Gai­þaus­kui, ðá pa­va­di­ni­ mà pa­si­èiu­po ka­pe­lø var­þy­tu­viø su­ma­ny­ to­jai, ir pra­si­dë­jo bent 30 me­tø trun­kan­ti tra­di­ci­ja - Kau­no, o vë­liau Vil­niaus spor­to

Jur­gis Gai­þaus­kas - Vil­niaus te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo kai­mo ka­pe­los va­do­vas (1957 – 1972)

rû­muo­se su­si­rink­ti ir mu­zi­kuo­ti ka­pe­loms ið vi­sos Lie­tu­vos.

Taip J.Gai­þaus­kas ta­po tik­ru liau­dies dai­niu­mi - ra­ðë ir pu­èia­mø­jø or­kest­rams, ir dai­nø ðven­të­se su­skam­bo “Au­go gi­rioj àþuo­lë­lis”.

Be pe­da­go­gi­nio dar­bo, ka­pe­lø, jis vi­sad ra­ðë ir aka­de­mi­næ mu­zi­kà. I ir III so­na­tas smui­kui (ið 8) gro­jo E.Pau­laus­kas, II - I.Va­ si­liû­nas Niu­jor­ke. IV kvar­te­tas skam­bë­jo Olan­di­jo­je, IV, o gal ir V sim­fo­ni­jos at­li­ki­ mo kom­po­zi­to­rius lau­kia ið mû­sø sim­fo­ni­ niø or­kest­rø Ne­uþ­mirð­ta ir for­te­pi­jo­no, su­ku­ria “24 pre­liu­dus ir fu­gas” ir “Rap­so­di­jà” for­te­pi­ jo­nø du­e­tui.

Vai­kams yra ir pje­siø, ir ba­le­tø pa­tiems at­lik­ti. Aly­taus dar­þe­ly­je “Dre­vi­nu­kas” pa­

Muzikos barai /25

Tra­kø kai­mo ka­pe­lai “Gal­vë” taip pat va­do­ va­vo Jur­gis Gai­þaus­ kas

sta­ty­tas ba­le­tas “Dre­vi­nu­kas” pa­gal A.Ma­ tu­tá. Ope­rà “Ne­mu­në­lë” (A.Ma­tu­èio lib­re­ tas) ruo­ðia­si sta­ty­ti ir­gi Aly­taus dar­þe­lis.

Per vie­nà “Po­ezi­jos pa­va­sa­rë­lá”, vyks­tan­tá Va­rë­nos mið­ke prie Ûlos, J.Gai­þaus­kas ta­po jo lau­re­at­ u - gal­bût dël to, kad yra su­ kû­ræs dau­gy­bæ kû­ri­niø ðio po­eto teks­tais.

“Bu­ra­ti­no” ope­ros lib­re­tas taip pat A.Ma­ tu­èio pa­ra­ðy­tas.

VAI­KAI J.Gai­þaus­kø vai­kai ir jø at­þa­los yra mu­ zi­kai, da­li­nin­kai ir ma­te­ma­ti­kai.

Trys mu­zi­kai pro­fe­sio­na­lai - kan­kli­nin­ kë Eg­lë (Ðven­èio­niø mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­ja), vio­lon­èe­li­nin­kë Vi­li­ja (sim­fo­ ni­nio or­kest­ro ar­tis­të) ir pia­nis­tas Jur­gis ne vie­ni, gro­jan­tys ðei­mo­je. Smui­ki­nin­kës yra Ra­sa, bai­gu­si ma­te­ma­ti­kà ir Ache­ne (Vo­kie­ti­jo­je) gro­jan­ti më­gë­jø or­kest­re, Jus­ të - jau LMA ma­gist­ran­të, Jur­ga - kal­bø spe­cia­lis­të ir Ie­va.

Sû­nus Eu­ge­ni­jus - fi­zi­kas-ma­te­ma­ti­kas - gro­ja vio­lon­èe­le ir kon­tra­bo­su, Ju­lius ir Ri­ma - dai­li­nin­kai, Jo­nas, bai­gæs eko­no­mi­ kà, ak­to­rius Aly­tu­je. Al­vy­dë - Tel­ðiø me­no mo­kyk­lo­je tvar­ko ar­chy­và ir su ðei­ma (5 sû­ nûs!) gy­ve­na sa­vo se­ne­liø na­muo­se. Rû­ta - Jur­bar­ko II vi­du­ri­nës mo­kyk­los ma­te­ma­ti­ kos mo­ky­to­ja, mo­ky­mo da­lies ve­dë­ja. Sau­ lë - Olan­di­jo­je dir­ba fir­mo­je, tai­ko­mo­sios mu­zi­kos sri­ty­je.

Tad 6 duk­ros ir 4 sû­nûs bei 48 anû­kai

Muzikos barai /26

ir pro­anû­kiai su sa­vo po­ro­mis su­da­ry­tø ge­ rà ðim­ti­næ Gai­þaus­kø kla­no, pa­skli­du­sio po Lie­tu­và ir plu­ðan­èio jos la­bui.

Ir vis dël­to þy­miau­ sias ir gar­siau­sias lie­ka të­vas - Jur­gis Gai­þaus­ kas, su þmo­na Zo­se­le ran­ka ran­kon ke­liau­jàs per gy­ve­ni­mà - Kà dar la­ biau­ siai no­rë­tu­mët nu­veik­ti? klau­siu J.Gai­þaus­ko.

- Ap­ke­liau­ti pa­ sau­lá!

- O gal Lie­ tu­ và - su smui­ke­liu ir tam­ bu­ri­nu, - pa­si­kuk­li­na Zo­se­lë.

Juk, re­gis, lau­kia mið­ke­liai prie Vil­kø kai­mo dvar­vie­tës, da­bar jau vël lau­kia ir Ka­ruþ­lau­ky, ne­to­li Gied­rai­èiø të­vø na­me­ lis, ku­rá Jur­gio pus­se­se­rë dar pri­þiû­ri. Bet yra min­èiø - ko ne­ap­lan­kyt kad ir Aust­ra­li­ jos? Juk Ko­lum­bi­jo­je pas gi­mi­nes ne­se­niai bû­ta. Kaip­gi tas pa­sau­lis su­kur­tas ir kas skir­ta þmo­gui - kas ga­li at­sa­ky­ti, jei pats ne­pa­smal­sau­si.

Toks jau­nas ðir­di­mi, griaus­min­gai be­si­ kva­to­jàs, jud­rus ir smal­sus yra Jur­gis Gai­ þaus­kas, ku­rio ener­gi­jai ið­ma­tuo­ti ápras­ti­ në me­tø skai­èiuo­të ne­tin­ka, o ir ne­rei­kia jos tai­ky­ti. n

“Kvar­te­te” jau ir pro­anû­kis

Da­nu­të PET­RAUS­KAI­TË

K

ai 2001-øjø rug­pjû­tá ruo­ðiau­si ið Èi­ka­gos skris­ti á Flo­ri­dà, ne vie­ nas man sa­kë: “Bû­ti­nai ap­lan­ kyk dai­ni­nin­kà Sta­sá Cit­va­rà.

Jis tu­rës daug kà ádo­maus pa­pa­ sa­ko­ti. Tai ne­ei­li­në as­me­ny­bë, o jo nu­ei­tas me­ni­nin­ko ke­lias - ið­skir­ti­nis reið­ki­nys lie­tu­viø ið­ei­vi­jos kul­tû­ros is­to­ri­jo­je”. Tuo­ met ma­þai ti­kë­jau, kad man pa­vyks su­si­ tik­ti su tuo þmo­gu­mi. Ta­èiau vie­nà die­nà, gy­ven­da­ma pas Onà Ar­mo­nie­næ, ið­gir­dau jos po­kal­bá su kai­my­ne Ta­nia - in­te­li­gen­tið­ ka, gra­þia ir ið pa­þiû­ros jau­nai at­ro­dan­èia mo­te­ri­mi. Ëmus apie jà tei­rau­tis, pa­aið­kë­ jo, kad tai vo­kie­èiø tau­ty­bës ame­ri­kie­të S.Cit­va­ro þmo­na, tik pa­si­va­di­nu­si ru­sið­ku var­du. Tai man bu­vo di­dþiu­lë staig­me­na.

At­ro­dë, jog pats li­ki­mas nu­bloð­kë ma­ne á Sent Pi­ters­bur­go pa­krað­tá, kad su­si­tik­èiau su ðiuo þmo­gu­mi. To­dël pra­leis­ti to­kios pui­kios pro­gos ne­no­rë­jau ir ëmiau pra­ðy­ tis pas Cit­va­rus á sve­èius. Bet pa­kliû­ti á jø na­mus ne taip leng­vai se­kë­si. Ta­nia vis aið­ ki­no, kad jos vy­ras ne­no­rás nie­ko ma­ty­ti, nes yra ka­muo­ja­mas li­gos bei dep­re­si­jos.

Ir að ëmiau pa­ma­þu pra­ras­ti vil­tá.

Ir ðtai vie­nà die­nà ið­gir­dau ið Ta­nios dþiu­già þi­nià - S.Cit­va­ras su­tin­ka ma­ne pri­im­ti. Il­gai ne­lau­ku­si rug­pjû­èio 10 d. va­ka­rà ap­si­lan­kiau jo ne­di­de­lia­me “con­do­mi­niu­me” - ke­liø kam­ba­riø bu­ te, esan­èia­me dvi­aukð­èia­me na­me. Tik ið­vy­du­si dai­ni­nin­kà su­pra­tau, kad tai ne­se­niai dar bu­væs fi­zið­kai tvir­tas vy­ras, jaut­rios ir me­nið­kos pri­gim­ties þmo­gus.

Bu­to sie­nos nu­ka­bi­në­tos pa­èiø Cit­va­rø ta­py­tais pa­veiks­lais, ant sta­lø ir len­ty­nø - skir­tin­go dy­dþio mi­nia­tiû­ri­niai na­me­liai, nu­da­þy­ti ávai­riau­sio­mis spal­vo­mis. Po­kal­ bis uþ­si­mez­gë la­bai grei­tai. Dai­ni­nin­kas nuo­ðir­dþiai da­li­jo­si sa­vo gy­ve­ni­mo is­to­ri­ ja, ku­ri ste­bi­no ma­ne ne­ti­kë­tais vin­giais, fi­lo­so­fið­ku po­þiû­riu á sun­kiau­sius li­ki­mo ið­ban­dy­mus. To­je is­to­ri­jo­je bû­ta vis­ko - var­go, skur­do ir ne­tek­èiø, kon­cer­ti­nës ðlo­vës aki­mir­kø ir aki­nan­èio te­at­ro ram­pø spin­de­sio. Tik pra­si­dë­jus po­kal­biui, sprag­ te­lë­jau dik­to­fo­no myg­tu­kà - no­rë­jau uþ­fik­ suo­ti kiek­vie­nà pa­sa­ko­ji­mo smul­kme­nà ir Ta­nios ko­men­ta­rus, ge­ro­kai pa­pil­dan­èius S.Cit­va­ro biog­ra­fi­jà. Po va­lan­dà tru­ku­sio po­kal­bio jau­èiau­si lyg uþ­pil­dþiu­si tuð­èià lie­tu­viø mu­zi­kos is­to­ri­jos pus­la­pá. Ta­èiau bu­vo aið­ku, kad ja­me li­ko daug bal­tø dë­ miø. Ti­kë­jau­si dar kar­tà su­si­tik­ti su dai­ni­ nin­ku ir gráþ­ti prie kai ku­riø jo gy­ve­ni­mo epi­zo­dø. Po ke­liø die­nø Cit­va­rai pa­kvie­të ma­ne kar­tu pra­leis­ti va­ka­rà. Bet tuo­met po­kal­biui dai­ni­nin­kas ne­bu­vo nu­si­tei­kæs: þiû­rë­jo­me Niu­jor­ko “Met­ro­po­li­tan Ope­ ra” vaiz­do ára­ðà - G.Puc­ci­ni “Bo­he­mà”. Ádo­mu bu­vo ið­vys­ti dai­ni­nin­ko re­ak­ci­jà,

Sukaktys

Laik­ro­di­ninkas ir... Do­no ka­zo­kas, ar­ba Dai­ni­nin­ko Sta­sio Cit­va­ro fe­no­me­nas

S.Cit­va­ras (me­tai ir vie­ta ne­þi­no­mi)

su­þi­no­ti apie jo sce­ni­nius kon­tak­tus su vie­na ar ki­ta ope­ros gar­se­ny­be. At­si­svei­ kin­da­ma dar kar­tà ap­ka­bi­nau ðá bu­vu­sá àþuo­là, de­ja, jau pa­kirs­tà ne­pa­gy­do­mos li­gos. Tuo­met ne­nu­jau­èiau, kad tai pas­ ku­ti­nis mû­sø su­si­ti­ki­mas. Rug­pjû­èio 17 d. su­þi­no­jau apie S.Cit­va­ro mir­tá. Uþ­ge­so dai­ni­nin­kas ra­miai, sa­vo kë­dë­je, ða­lia ban­ guo­to­sios pa­pû­gë­lës, gal net ne­nu­jaus­da­ mas, jog trum­pas po­pie­èio mie­gas nu­ties

ke­lià á am­þi­ny­bæ. Ápras­ti­niø lai­do­ji­mo apei­gø ne­bu­vo. Tad lie­tu­viams ne­te­ko su juo at­si­svei­kin­ti. S.Cit­va­ro pa­gei­da­vi­mu kû­nas bu­vo kre­muo­tas. Ta­nia pa­þa­dë­jo, kad vy­ro pe­le­nai bus pa­lai­do­ti Ber­ly­ne, ða­lia të­vø ur­nø, o lai­do­tu­vëms skir­ti pi­ni­ gai pa­nau­do­ti fi­lan­tro­pi­niams dar­bams ir mi­ðioms ávai­riø mies­tø baþ­ny­èio­se uþ­pirk­ ti. Bû­tent tø mies­tø, ku­riuo­se gy­ve­no ir dir­bo S.Cit­va­ras.

Keis­tas su­ta­pi­mas. Liûd­na þi­nia pa­sie­ kë ma­ne, kai sve­èia­vau­si pas Le­o­nà So­dei­ kà - bu­vu­sá Èi­ka­gos lie­tu­viø ope­ros so­lis­ tà ir “Ly­ric Ope­ra” cho­ris­tà. Mes kaip tik kal­bë­jo­me apie S.Cit­va­ro fe­no­me­nà - ge­ bë­ji­mà, ne­tu­rint jo­kio kon­ser­va­to­ri­jos ar uni­ver­si­te­to di­plo­mo, ið­kop­ti á gar­siau­sias pa­sau­lio sce­nas; gy­ve­nant tarp ne­lie­tu­viø, ið­sau­go­ti tau­tið­ku­mà ðir­dy­je ir dar­buo­se; do­le­rio krað­te ne­tap­ti ma­te­ria­li­niø gë­ry­biø ver­gu ir nu­gy­ven­ti il­gà bei pras­min­gà gy­ ve­ni­mà. Kai ið­gir­dau jo bal­sà ið ne­di­de­lës ir be­ne vie­nin­te­lës S.Cit­va­ro so­li­nës plokð­ te­lës, ne­ju­èio­mis ið­sprû­do ðûks­nis: “Bet juk tai lie­tu­við­kas Ða­lia­pi­nas”. - “Dau­giau nei Ða­lia­pi­nas, - at­sa­kë L.So­dei­ka, ðiais þo­dþiais api­bû­di­næs ið­skir­ti­nius S.Cit­va­ro vo­ka­li­nius ge­bë­ji­mus. - Jo at­lie­ka­mos Za­ rast­ro ari­jos “In die­sen Hei­li­gen Hal­len” ið W.A.Mo­zar­to ope­ros “Uþ­bur­to­ji flei­ta” ára­ðas yra jei ne pats ge­riau­sias, tai vie­nas ge­riau­siø vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ðià ari­jà ið­gir­ dæs ma­no na­muo­se sve­èia­væ­sis Vac­lo­vas Dau­no­ras pa­pra­ðë jos ára­ðo ko­pi­jos, no­rë­ da­mas lie­tu­viams pa­de­monst­ruo­ti, kaip ið tik­rø­jø rei­kia dai­nuo­ti. Að as­me­nið­kai

jau­èiuo­si pri­vi­le­gi­juo­tas, kad Sta­sys lai­kë ma­ne sa­vo drau­gu”.

Grá­þu­si á Lie­tu­và, pa­ban­dþiau pri­si­ min­ti su­si­ti­ki­mø su dai­ni­nin­ku va­lan­dë­ les, jo þmo­nos bei L.So­dei­kos pa­sa­ko­ji­mus ir, pa­pil­dþiu­si juos ar­chy­vi­ne in­for­ma­ci­ja, ku­ri ma­ne pa­sie­kë Èi­ka­go­je ási­kû­ru­sio Li­tu­a­nis­ti­kos ty­ri­mo ir stu­di­jø cen­tro va­do­vo prof. Jo­no Raè­kaus­ko bei Cen­ tro ben­dra­dar­bio Pet­ro Pet­ru­èio dë­ka, pa­ra­ðy­ti kuk­lià S.Cit­va­ro biog­ra­fi­jà. Bû­tø ap­mau­du, jei lie­tu­viø mu­zi­ki­nës kul­tû­ros is­to­ri­jo­je ðio dai­ni­nin­ko var­das lik­tø ne­þi­ no­mas, jei apie jo nu­ei­tà ke­lià by­lo­tø vien sau­ja pe­le­nø sve­ti­mo­je þe­më­je. *** Sta­sys Cit­va­ras gi­më 1909 m. lie­pos 24 d. Rad­vi­lið­ky­je, pre­ky­bi­nin­kø Ste­fa­ni­jos ir Ka­zi­mie­ro ðei­mo­je. Nuo ma­þens jau­të di­de­lá po­lin­ká dai­lei ir mu­zi­kai. Pa­û­gë­jæs ëmë gie­do­ti baþ­ny­èios cho­re ir skam­bin­ti krikð­ta­të­vio An­ta­no Ma­ri­jo­ðiaus do­va­no­ta ba­la­lai­ka. Ta­èiau vai­kið­ko dþiaugs­mo bû­ ta ne­daug. Nors të­vai gy­ve­no ga­na pa­si­tu­ ri­mai, ta­èiau, pra­dë­jæ ger­ti, grei­tai ne­te­ko vi­so sa­vo tur­to - dvie­jø ma­lû­nø ir smuk­ lës. Vai­kai (Sta­sys dar tu­rë­jo ke­le­riais me­ tais jau­nes­ná bro­lá ir se­su­tæ, ku­ri pen­ke­riø me­tø mi­rë) bu­vo vi­saip þe­mi­na­mi ir mu­ða­ mi. Të­vams ið­si­sky­rus, Sta­sá ku­rá lai­kà au­ gi­no mo­èiu­të. Ta­èiau bû­da­mas 13 me­tø tu­ rë­jo pa­lik­ti mo­kyk­là ir ieð­ko­ti at­si­tik­ti­niø dar­bø. Pir­ma­sis bu­vo duob­ka­sio dar­bas.

Dvi va­sa­ras jis va­þi­në­jo po vi­sà Lie­tu­và ir ieð­ko­jo Pir­ma­ja­me pa­sau­li­nia­me ka­re þu­vu­siø vo­kie­èiø - rin­ko lau­kuo­se jø la­vo­ nus bei rû­pi­no­si, kad jie tvar­kin­gai bû­tø pa­lai­do­ti ka­pi­në­se. Ta­èiau at­li­kæs ðias ne­ vai­kið­kas pa­rei­gas, bû­si­ma­sis dai­ni­nin­kas ke­tu­ris më­ne­sius ta­po be­na­miu: mie­go­jo ant suo­lo ge­le­þin­ke­lio sto­ty­je. Po ku­rio lai­ ko ási­dar­bi­no ke­pyk­lo­je ir dir­bo ten vien uþ duo­nos kàs­ná, nak­tis pra­leis­da­mas ant skar­ma­lais uþ­ties­tø grin­dø. Bet ið­se­kæs pa­aug­lys troð­ko ne so­tes­nio gy­ve­ni­mo, o moks­lo. Su­lau­kæs ðe­ðio­li­kos su­þi­no­jo, kad ga­li gau­ti sti­pen­di­jà ir stu­di­juo­ti Kau­no me­no mo­kyk­lo­je, ta­èiau, ne­tu­rë­da­mas lë­ðø nei ke­lio­nei, nei dra­bu­þiams, tos ga­ li­my­bës at­si­sa­kë. Ir tuo­met ëmë sva­jo­ti apie ðil­tuo­sius krað­tus. Kai S.Cit­va­ras ga­ vo ge­rai mo­ka­mà elek­tros li­ni­jø tie­si­mo dar­bà, pa­si­ro­dë, kad sva­jo­në ga­li ið­si­pil­ dy­ti. Su­si­tau­pæs pi­ni­gø “ðip­kar­tei”, 1927 m. jau­nuo­lis su sa­vo bro­liu ið Klai­pë­dos uos­to ið­plau­kë pran­cû­zø pre­ky­bi­niu lai­vu á Bra­zi­li­jà, pa­si­ë­mæs vie­nin­te­lá bran­gø sau daik­tà - ba­la­lai­kà.

Ga­li­ma sa­ky­ti, kad S.Cit­va­ro kaip dai­ ni­nin­ko kar­je­ra bû­tent ir pra­si­dë­jo ta­me lai­ve. Su aða­ro­mis aky­se dai­nuo­da­mas va­ ka­rais ant de­nio liûd­nas ru­sið­kas dai­nas (lie­tu­við­kø dai­nø jis be­veik ne­mo­kë­jo) ir

Muzikos barai /27

pri­tar­da­mas sau ba­la­lai­kos gar­sais, Sta­sys ið kar­to pa­trau­kë lai­vo ka­pi­to­no dë­me­sá.

Jam bu­vo pa­siû­ly­ta uþ pi­ni­gus reng­ti kon­cer­tus, ta­èiau ðis su­ti­ko tai da­ry­ti dy­ kai, sa­ky­da­mas, kad dai­na­vi­mas jam ne dar­bas, o ma­lo­niau­sias uþ­si­ë­mi­mas. Toks kil­nus po­el­gis su­jau­di­no ka­pi­to­no ðir­dá ir jis per­kë­lë sep­ty­nio­li­ka­me­tá jau­nuo­lá ið var­gin­giau­siems imig­ran­tams skir­tos lai­ vo pa­tal­pos á ant­ros kla­sës ka­ju­tæ.

Po dau­giau nei më­ne­sá tru­ku­sios ke­ lio­nës S.Cit­va­ras sëk­min­gai pa­sie­kë Bra­zi­ li­jos kran­tus ir ap­si­sto­jo San Pau­le - lie­tu­ viø sos­ti­në­je. Vien 1927 m. ðia­me mies­te jø ið­si­lai­pi­no apie 12 000. Tai bu­vo ma­si­nës lie­tu­viø imig­ra­ci­jos á Bra­zi­li­jà pra­dþia, tru­ ku­si iki 1930 m. Dau­gu­ma lie­tu­viø bu­vo dy­kai at­pluk­dy­ti, nes ið anks­to tu­rë­jo pa­si­ ra­ðæ su­tar­tis su lai­vø kom­pa­ni­jø agen­tais, kad nu­sta­ty­tà lai­kà dar­buo­sis ka­vos fa­zen­ do­se. Mat trûks­tant dar­bo ran­kø Bra­zi­li­jos par­la­men­tas pri­ëmë ásta­ty­mà ási­leis­ti imig­ ran­tø ið uþ­sie­nio, dau­giau­sia ið Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro nu­a­lin­tø krað­tø. Tad ir

kom­pa­ni­jo­je, il­gai ne­dve­jo­jo. Tik ne­ási­vaiz­ da­vo, kad jo lau­kia pra­ga­rið­ka ka­tor­ga dþiun­glë­se, kan­dþio­jant krau­ge­rið­kiems vabz­dþiams ir ðvil­piant virð gal­vos pri­ þiû­rë­to­jo bo­ta­gui. Pa­vo­jin­go­mis þmo­gaus svei­ka­tai sà­ly­go­mis S.Cit­va­ras tu­rë­jo dirb­ ti net sirg­da­mas ma­lia­ri­ja ir di­zen­te­ri­ja.

To­dël po ku­rio lai­ko vël ëmë dai­ry­tis nau­ jos vie­tos. Pa­lan­ki pro­ga jam pa­si­tai­kë, kai gru­pë vy­rø ið­si­ruo­ðë á dþiun­gles ieð­ko­ti ne­va pa­slëp­tø jë­zui­tø lo­biø. Kad jø ten bû­ta, tu­rë­jo aki­vaiz­dþiø áro­dy­mø, bet nei S.Cit­va­rui, nei jo ben­dra­þy­giams po ðe­ðiø më­ne­siø tru­ku­siø pa­ieð­kø lo­biø ras­ti taip ir ne­pa­vy­ko. O gy­ven­ti ir pra­si­mai­tin­ti rei­kë­jo. To­dël nie­ko ki­ta ne­be­li­ko, kaip tik màs­ty­ti apie pro­fe­si­jos, ga­ran­tuo­jan­èios duo­nos kàs­ná, ási­gi­ji­mà.

Grá­þæs ið dþiun­gliø, S.Cit­va­ras ëmë­si mû­ri­nin­ko dar­bo Bra­zi­li­jos pie­tuo­se - Boa Vis­ta do Ere­chim vie­to­vë­je, vo­kie­èiø ko­lo­ ni­jo­je. Gy­ve­ni­mas vo­kie­èio ðei­mo­je, ku­rio pa­sto­gë­je nuo­mo­jo kam­ba­rá, grei­tai jo li­ki­ mà pa­krei­pë ki­ta lin­kme. Kam­ba­rio ðei­mi­

S.Cit­va­ras ðau­liø va­do Iva­no Cho­vans­kio vaid­me­ny­je M.Mu­sorgs­kio ope­ro­je “Cho­ vanð­èi­na” Rio de Þa­nei­ro te­at­re

Do­no ka­zo­kø cho­ras

S.Cit­va­ras ëmë dar­buo­tis vie­no­je ið to­kiø fa­zen­dø. Ta­èiau ne­il­gai teiðt­vë­rë. Po më­ ne­sio te­ko bëg­ti dël ne­þmo­nið­kø ver­gi­jos sà­ly­gø, nors tai ir bu­vo la­bai pa­vo­jin­ga. Jei per ne­lai­mæ bû­tø pa­kliu­væs sar­gy­bi­niams, ðie be gai­les­èio já bû­tø uþ­mu­ðæ.

Ne­tru­kus S.Cit­va­ras ási­dar­bi­no mû­ri­ nin­ko pa­dë­jë­ju San Pau­le ir dir­bo ten ke­ le­rius me­tus. Ki­lus Bra­zi­li­jo­je eko­no­mi­nei kri­zei, ðio dar­bo ne­te­ko ir bu­vo pri­vers­tas jo ieð­ko­ti ki­tur. Ta­èiau nors ir pra­mo­kæs kal­bë­ti por­tu­ga­lið­kai, ne taip leng­vai já ga­lë­jo ras­ti. Tad kai ið­gir­do apie ga­li­my­ bæ dar­buo­tis ge­le­þin­ke­lio bë­giø tie­si­mo

nin­kas bu­vo laik­ro­di­nin­kas. Jis ëmë ðios pro­fe­si­jos mo­ky­ti ir sa­vo nuo­mi­nin­kà, ku­riam nau­jas dar­bas la­bai pa­ti­ko. Tai­gi S.Cit­va­rui at­si­ra­do pui­ki ga­li­my­bë ágy­ti pa­klau­sià pro­fe­si­jà. Ðei­mi­nin­ko tei­kia­mø þi­niø ne­uþ­te­ko, tad jis uþ­si­sa­ky­da­vo ið Vo­ kie­ti­jos va­do­vë­liø apie laik­ro­dþiø tai­sy­mà ir, at­sikë­læs 5 val. ry­to, juos krims­da­vo.

Mat die­nà rei­kë­jo dirb­ti, to­dël ir te­ko tre­ je­tà me­tø kel­tis su pir­mai­siais gai­dþiais. Ið­ stu­di­ja­væs jam pri­ei­na­mà li­te­ra­tû­rà, jau ga­ lë­jo ne tik pui­kiai re­mon­tuo­ti laik­ro­dþius, bet ir ga­min­ti kai ku­rias jø de­ta­les, ypaè se­no­vi­niø me­cha­niz­mø, ku­riuos tai­sy­ti

Muzikos barai /28

su­ge­bë­da­vo re­tas meist­ras. Tai jam uþ­tik­ri­ no pra­gy­ve­ni­mo mi­ni­mu­mà dau­ge­lá me­tø á prie­ká. Be­je, ðio ama­to ið­mo­kë sa­vo bro­lá bei dar 10 as­me­nø, kai ku­riems jø pa­do­va­ no­jo ir spe­cia­liø laik­ro­di­nin­ko áran­kiø.

Vo­kie­èio ðei­ma pa­kei­të ir as­me­ni­ná S.Cit­va­ro gy­ve­ni­mà. Bû­da­mas dvi­de­ðim­ ties, jis ve­dë jau­nu­tæ ðei­mi­nin­ko duk­te­rá ir su­si­lau­kë su ja dvie­jø vai­kø. De­ja, san­tuo­ ka bu­vo ne­lai­min­ga. Þmo­na ne­si­do­më­jo vy­ro in­te­re­sais, net jam pra­dë­jus dai­nuo­ti nei vie­na, nei su vai­kais ne­si­lan­kë jo kon­ cer­tuo­se, na­muo­se vy­ra­vo átam­pa ir ne­san­ tai­ka. Po ku­rio lai­ko ðei­ma ið­iro.

Vo­kie­èiø ko­lo­ni­ja tu­rë­jo sa­vo or­kest­rà.

No­rë­da­mas ja­me gro­ti smui­ku, S.Cit­va­ras krei­pë­si á jo va­do­và. Ðis, pa­ma­tæs, jog tu­ri rei­ka­là su ga­biu jau­nuo­liu, ëmë já mo­ky­ti vel­tui. Smui­ko pa­mo­kos tru­ko apie sep­ty­ ne­rius me­tus. Kar­tà ma­est­ro nu­ve­dë mo­ki­ ná á liu­te­ro­nø baþ­ny­èià ir pa­si­guo­dë, kad në­ra kam va­do­vau­ti baþ­ny­èios cho­rui. Ir S.Cit­va­ras nu­ta­rë lais­va­lai­kiu im­tis chor­ ve­dþio dar­bo. Vë­liau net pats ste­bë­jo­si,

kaip jam uþ­te­ko drà­sos ir pa­si­ti­kë­ji­mo sa­vi­mi. Ðis dar­bas, tru­kæs tre­jus me­tus, se­kë­si vi­sai ne­blo­gai. Jau­na­sis chor­ve­dys su­ge­bë­jo ne tik ið­mo­ky­ti ðe­ðias­de­ðim­ties na­riø cho­rà nau­jø gies­miø (ðia­me dar­be jis nau­do­jo smui­kà), bet ir pa­siek­ti ne­blo­ gø me­ni­niø re­zul­ta­tø. Ir la­bai dþiau­gë­si ga­ væs pir­ mà­ jà vie­ tà Rio Gran­ de do Sul vals­ti­jos baþ­ny­ti­niø cho­rø kon­kur­se.

S.Cit­va­ras grei­tai su­pra­to, kad smui­ki­ nin­ku or­kest­re ne­taps, nes rei­kë­jo nuo­lat ir il­gai gro­ti. Tuo me­tu jau bu­vo pra­mo­kæs pûs­ti flei­tà ir tri­mi­tà, net tu­rë­jo su­bû­ræs ne­ di­de­lá pu­èia­mø­jø an­sam­blá, su ku­riuo gro­

da­vo ves­tu­vë­se. Ta­èiau in­stru­men­ti­nin­ko kar­je­ra jo ne­vi­lio­jo - no­rë­jo ið­ban­dy­ti kà nors nau­ja, taip pat pa­keis­ti ap­lin­kà. Ir vis daþ­niau pa­gal­vo­da­vo apie Rio de Þa­nei­rà.

Tad po ke­le­riø me­tø gy­ve­ni­mo Por­to Aleg­ re, 1938 m. jis at­vy­ko ir il­gam ási­kû­rë sa­vo sva­jo­niø mies­te.

Pro­ble­mø dël dar­bo ne­bu­vo - S.Cit­va­ ras ið kar­to já ga­vo þy­miau­sio­je ðvei­ca­rø laik­ro­dþiø par­duo­tu­vë­je “Ca­sa Meis­ter”.

Lais­va­lai­kiu dai­na­vo cho­re. Ir ne­ti­kë­tai “at­ra­do” sa­vo bal­sà. Pra­dþio­je ban­dë dai­ nuo­ti leng­vas dai­ne­les, akom­pa­nuo­da­mas sau ba­la­lai­ka ar gi­ta­ra. Tai da­rë ne­la­bai ryþ­tin­gai, bet já ra­gi­no bû­ti drà­ses­ná drau­ gai. Vie­nas jø, uk­rai­nie­èiø mu­zi­kas, ta­po pir­muo­ju S.Cit­va­ro vo­ka­lo pe­da­go­gu.

Ta­èiau mo­ki­niui pa­ju­tus, kad jo ba­ri­to­nas skam­ba ne taip, kaip de­rë­tø, mo­ky­to­jas pa­siû­lë vi­zi­tà pas sa­vo ge­rà pa­þás­ta­mà èe­kø kil­mës dai­ni­nin­kà Er­nes­tà Tem­ple, dai­na­vu­sá R.Wag­ne­rio ope­ro­se Bai­roi­te. Ið­ gir­dæs S.Cit­va­ro bal­sà, ðis ið kar­to pa­sa­kë, jog tai tik­rø tik­riau­sias bo­sas, net­gi la­bai þe­mas, to­dël jam ir bu­vo ne­pa­to­gu dai­nuo­ ti ba­ri­to­no par­ti­jas. Jis taip pat su­pra­to, kad lie­tu­vis tu­ri tik­rà Die­vo do­va­nà, ir nu­ta­rë já mo­ky­ti vel­tui. Vo­ka­lo pa­mo­kos tru­ko apie me­tus. E.Tem­ple’i ið­vy­kus á Vie­ nà, S.Cit­va­ras tæ­së jas pas pran­cû­zà René Tal­bat ir ta­po my­li­miau­siu jo mo­ki­niu.

R.Tal­bat mo­kë S.Cit­va­rà bû­ti ak­ty­vø, ne­si­kuk­lin­ti ir sie­kë já ið­ug­dy­ti ope­ros dai­ni­nin­ku. Be S.Cit­va­ro neap­si­ei­da­vo jo­ kie ðio mo­ky­to­jo ren­gia­mi kon­cer­tai. Kai bu­vo pa­skelb­tas dai­ni­nin­kø kon­kur­sas, ga­ ran­tuo­jan­tis lai­më­to­jui so­lis­to vie­tà Rio de Þa­nei­ro mu­ni­ci­pa­li­nia­me te­at­re, R.Tal­bat pir­miau­sia á já pa­siun­të S.Cit­va­rà. Ta­èiau ðis në ne­ma­në pra­dë­ti ope­ros so­lis­to kar­ je­ros. Apie tai nie­kad net ne­bu­vo gal­vo­ jæs. To­dël pra­dþio­je ke­ti­no ne­da­ly­vau­ti ta­me kon­kur­se, o kai ry­þo­si - nu­ta­rë kuo blo­giau pa­si­ro­dy­ti. Ta­èiau pir­mo­je þiû­ ro­vø sa­lës ei­lë­je ið­vy­dæs sa­vo mo­ky­to­jà, pa­da­riu­sá jam tiek daug ge­ro, ne­ga­lë­jo taip þiau­riai su juo pa­si­elg­ti ir… lai­më­jo pir­mà­jà vie­tà.

1945 m. pra­si­dë­jo nau­jas eta­pas S.Cit­va­ ro me­ni­në­je veik­lo­je - jis ëmë dai­nuo­ti Rio de Þa­nei­ro mu­ni­ci­pa­li­nia­me te­at­re. Nors jam tek­da­vo at­lik­ti tik ant­ra­ei­lius vaid­me­ nis W.A.Mo­zar­to, U.Gior­da­no, G.Ver­di, M.Mu­sorgs­kio ope­ro­se (so­li­dþiau­sias jø bu­vo Se­nas þy­das C.Saint-Saënso “Sam­ so­ne ir Da­li­lo­je”), ta­èiau ga­li­my­bë pa­þin­ti kla­si­ki­ná te­at­ro re­per­tu­a­rà ir ben­dra­dar­ biau­ti su pa­sau­li­nio gar­so so­lis­tais ið­plë­të jo mu­zi­ki­ná aki­ra­tá ir su­bran­di­no kaip ope­ ros dai­ni­nin­kà. S.Cit­va­rui te­ko pa­klus­ti di­ri­gen­to B.Wal­te­rio mos­tui, dai­nuo­ti su Ma­ria Cal­las, Ti­to Gob­bi, Ita­lo Ta­jo, Giu­ sep­pe Tad­dei. Pas­ta­ra­sis ëmë já kal­bin­ti vyk­ti á Ita­li­jà, sa­ky­da­mas, kad Bra­zi­li­jo­je

S.Cit­va­ras “su­pus” kaip dai­ni­nin­kas, o Ita­ li­jo­je jam at­si­vers ge­riau­siø ope­ros te­at­rø du­rys. Ta­èiau S.Cit­va­ras, bû­da­mas at­sa­ kin­gas uþ sa­vo ðei­mà, ne­si­ry­þo to­kiam ri­zi­ kin­gam þings­niui ir Rio de Þa­nei­ro te­at­re dai­na­vo iki 1955 m. Kar­tu jis sten­gë­si ið­ nau­do­ti kiek­vie­nà pa­si­tai­kiu­sià ga­li­my­bæ kon­cer­tuo­ti: re­gu­lia­riai pa­si­ro­dy­da­vo TV ir ra­di­jo lai­do­se, net ve­dë spe­cia­lià ra­di­jo mu­zi­ki­næ pro­gra­mà por­tu­ga­lø kal­ba. Tik kon­cer­tø agen­tø spau­dþia­mas tu­rë­jo at­si­ sa­ky­ti bra­zi­lams sun­kiai ið­ta­ria­mos sa­vo pa­var­dës ir pa­si­ten­kin­ti jam pri­mes­tu pseu­do­ni­mu Igor Sta­nis­lau.

Tuo me­tu lie­tu­viø Rio de Þa­nei­re gy­ ve­no vos ke­li ðim­tai. Su jais S.Cit­va­ras be­ veik ne­tu­rë­jo pro­gø ben­drau­ti, to­dël bu­vo ge­ro­kai pri­mir­ðæs lie­tu­viø kal­bà. Bet jei tau­tie­èiai já pa­kvies­da­vo á kul­tû­ri­nius ren­ gi­nius, nie­ka­da ne­at­si­sa­ky­da­vo. Kai 1955 m. va­sa­rà bu­vo ren­gia­mas XXXVI tarp­tau­ ti­nis eu­cha­ris­ti­nis kon­gre­sas, ja­me da­ly­ va­vo ir S.Cit­va­ras, uþ tai ga­væs vys­ku­po L.Briz­gio pa­dë­kos rað­tà. To kon­gre­so me­ tu uþ­si­mez­gë pa­þin­tis su ku­ni­gu Ze­no­nu Ig­na­ta­vi­èiu­mi. Ðis, pa­ste­bë­jæs dai­ni­nin­ko no­rà ðlie­tis prie sa­vø­jø, jam pa­ta­rë: “Sta­ sy, ke­liauk á JAV. Èi­ka­go­je gy­ve­na daug lie­tu­viø. Ten tu pa­da­ry­si so­lis­to kar­je­rà”.

Ið­si­il­gæs lie­tu­við­kos ap­lin­kos ir ge­res­niø gy­ve­ni­mo sà­ly­gø, dai­ni­nin­kas su­si­gun­ dë ðiuo pa­siû­ly­mu ir 1955 m., su­ren­gæs at­si­svei­ki­ni­mo kon­cer­tus Pet­ro­o­ly-San­ta Si­ci­lia te­at­re bei ávai­rio­se ra­di­jo sto­ty­se, gruo­dá emig­ra­vo á Ðiau­rës Ame­ri­kà. Èi­ka­go­je S.Cit­va­rui te­ko pri­pras­ti prie nau­jø kli­ma­to ir kul­tû­ri­nës veik­los sà­ly­gø.

Tiek fi­zi­në, tiek dva­si­në at­mo­sfe­ra grei­tai at­vë­si­no dai­ni­nin­ko en­tu­ziaz­mà, jis net ëmë ma­ny­ti, ar tik ne­bus pa­da­ræs klai­dos, at­vy­kæs á Ðiau­rës Ame­ri­kos lie­tu­viø sos­ ti­næ. Ta­èiau pa­vy­ko ási­dar­bin­ti asis­ten­tu kon­ser­va­to­ri­jo­je ir gau­ti laik­ro­di­nin­ko dar­bà. La­bai ðil­tai já su­ti­ko Kliv­len­do lie­ tu­viai, ku­riems 1956 m. ge­gu­þës 26 d. jis su­ren­gë sa­vo pir­mà­já kon­cer­tà. Á Èi­ka­gos kon­cer­ti­næ est­ra­dà S.Cit­va­ras áþen­gë ne ið kar­to. Ta­èiau pir­mie­ji þings­niai bu­vo la­bai svar­bûs ir at­sa­kin­gi - 1956 m. bir­þe­lá da­ly­ va­vo W.A.Mo­zar­to mu­zi­kos fes­ti­va­ly­je, o po ke­liø më­ne­siø sëk­min­gai pa­si­ro­dë “Chi­ ca­go Tri­bu­ne” or­ga­ni­zuo­ta­me dai­ni­nin­kø kon­kur­se. Pra­dþia bu­vo ypaè dþiu­gi­nan­ti: at­ran­kos eta­pe jis uþ­ëmë pir­mà­jà vie­tà ir ta­po ge­riau­siu Èi­ka­gos dai­ni­nin­ku, ta­èiau fi­na­le, uþ­ki­mus bal­sui, tu­rë­jo ten­kin­tis ket­ vir­tà­ja vie­ta. Bet ðis lai­më­ji­mas bu­vo taip pat la­bai svar­bus, nes S.Cit­va­ras pa­te­ko tarp de­ðim­ties ge­riau­siø tø me­tø JAV dai­ ni­nin­kø ir bu­vo kvie­èia­mas ame­ri­kie­èiø da­ly­vau­ti ávai­riuo­se mu­zi­ki­niuo­se ren­gi­ niuo­se. 1956 m. spa­lio 13 d. S.Cit­va­ras vie­ ðai pri­sis­ta­të Èi­ka­gos lie­tu­við­kai pub­li­kai, dai­nuo­da­mas vie­na­me kon­cer­te su Pru­

Ið kai­rës á deðinæ: vy­rø cho­ro “Per­kû­nas” va­do­vas Vy­tau­tas Stro­lia, dai­ni­nin­kai Ge­në An­ta­nai­ty­të-Ugians­kie­në ir Sta­sys Cit­va­ras 1974 m.

den­ci­ja Biè­kie­ne. Mu­zi­kos kri­ti­kai pa­ste­ bë­jo, kad tu­ri rei­ka­lo su aukð­tos kul­tû­ros dai­ni­nin­ku, ku­rio “ma­lo­naus temb­ro bal­ sas yra þa­vë­ti­nas þe­mo­jo­je ska­lë­je”1 . Tad po ke­liø më­ne­siø, Èi­ka­gos lie­tu­viø ope­rai sta­tant G.Ver­di “Ri­go­le­tà”, bu­vo pa­kvies­ tas at­lik­ti Mon­te­ro­nës vaid­me­ná. Su ðia ope­ra jis bu­vo ge­rai su­si­pa­þi­næs Rio de Þa­nei­ro te­at­re ir at­li­kæs ten Spa­ra­fu­èi­lës bei Mon­te­ro­nës par­ti­jas. Ta­èiau ðá kar­tà jam te­ko dai­nuo­ti lie­tu­við­kai. Ir ið­ëjo vi­sai ne­blo­gai. V.Ja­ku­bë­nas ra­ðë: “Sta­sys Cit­va­ ras ne­di­de­lë­je Mon­te­ro­nës ro­lë­je su­ge­bë­jo pa­ro­dy­ti sa­vo vo­ka­li­næ kul­tû­rà ir áspû­din­ gà sce­ni­næ lai­ky­se­nà”2 . 1958 m., Èi­ka­gos lie­tu­viams sta­tant Ch.Gou­nod “Faus­tà”, vël lau­kë nau­jas pa­siû­ly­mas - Me­fis­to vaid­ muo. Já ruo­ ðë ypaè kruopð­ èiai, ap­ gal­vo­da­mas vi­sas mi­zan­scenas. Ta­èiau ið ke­tu­riø spek­tak­liø te­ko dai­nuo­ti tik dvie­ juo­se (ki­tuo­se já pa­kei­të J.Vaz­ne­lis). Tai ir bu­vo jo pas­ku­ti­niai pa­si­ro­dy­mai Èi­ka­gos lie­tu­viø ope­ros sce­no­je. Ðian­dien sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­dël S.Cit­ va­ras il­ges­niam lai­kui ne­ási­tvir­ti­no Èi­ka­ gos lie­tu­viø mu­zi­ki­në­je ben­druo­me­në­je.

Jis pats pra­si­ta­rë, jog ry­ðiai su V.Bal­tru­ðai­ èiu, ope­ros ákû­rë­ju, bu­vo la­bai ðil­ti, kad já pa­lai­kë pre­ky­bi­nin­kas J.Kar­ve­lis, kom­po­ zi­to­rius ir pia­nis­tas V.Ja­ku­bë­nas, var­go­ ni­nin­kas J.Þu­kas, di­ri­gen­tas A.Ku­èiû­nas, ta­èiau kai ku­riems te­at­ro þmo­nëms jis at­ro­dë ne­la­bai pa­gei­dau­ti­nas dël ta­ria­mos kon­ku­ren­ci­jos. Ta­èiau grei­èiau­siai vis­kà lë­më be­ga­li­nis S.Cit­va­ro troð­ki­mas dai­ nuo­ti, no­ras ið­si­verþ­ti á pla­tes­nes erd­ves,

Muzikos barai /29

S. Cit­va­ras su þmo­na ke­lio­në­je po Pie­tø Ame­ri­kà

kon­cer­tuo­ti ne ke­le­tà kar­tø per me­tus, bet nuo­lat. Jau gy­ven­da­mas Èi­ka­go­je ir tu­rë­da­mas sa­vo va­dy­bi­nin­kà - es­tø dai­ni­ nin­kà E.Kar­ris­so, jis kon­cer­ta­vo ðve­dams, nor­ve­gams, vo­kie­èiams, ame­ri­kie­èiams.

Lie­tu­við­ko­je sce­no­je pa­si­ro­dy­da­vo re­tai, nes ne­tu­rë­jo pa­kan­ka­mai gau­saus lie­tu­við­ ko re­per­tu­a­ro.

1958 m. pra­dþio­je S.Cit­va­ras su­ren­gë re­èi­ta­lá Èi­ka­gos kon­ser­va­to­ri­jos sa­lë­je, á ku­rá at­krei­pë dë­me­sá þur­na­las “Mu­si­cal Le­a­der”. Jis ak­cen­ta­vo re­to gra­þu­mo S.Cit­ va­ro bal­sà ir pa­þy­më­jo pla­èià jo ska­læ, dra­ma­ti­ná at­spal­vá, aið­kià dai­ni­nin­ko dik­ ci­jà ir tiks­lià in­ter­pre­ta­ci­jà. Tø pa­èiø me­tø bir­þe­lio më­ne­sá, bai­giant kon­ser­va­to­ri­jos moks­lo me­tus, jam te­ko gar­bë kon­cer­tuo­ti “Or­chest­ra Hall” su Èi­ka­gos sim­fo­ni­niu or­kest­ru. Tai bu­vo ne­ma­þas lai­më­ji­mas, pa­ska­ti­næs S.Cit­va­rà ieð­ko­ti di­des­nës ir ávai­res­nës au­di­to­ri­jos.

Kar­tà E.Kar­ris­so, ku­rio ini­cia­ty­va ir ðve­dø fi­nan­si­nës pa­ra­mos dë­ka Èi­ka­go­je bu­vo ið­leis­ta so­li­në S.Cit­va­ro plokð­te­lë, nu­ta­rë pa­siøs­ti jo bal­so ára­ðà vi­sa­me pa­sau­ly­je gar­saus Do­no ka­zo­kø cho­ro va­do­vui Ser­ge­jui Þa­ro­vui (1896-1985). Ára­ðas di­ri­gen­tui pa­da­rë di­dþiu­lá áspû­dá.

To­dël 1958 m. pa­va­sa­rá, lan­ky­da­ma­sis Èi­ka­go­je, su­si­ti­ko su S.Cit­va­ru. Pa­pra­ðæs jo pa­dai­nuo­ti po­pu­lia­rià ru­sið­kà dai­nà “Sten­ka Ra­zin” ir ási­ti­ki­næs, kad tai ne­ei­li­ nis bo­sas, S.Þa­ro­vas pa­kvie­të já tap­ti sa­vo cho­ro na­riu. Ka­dan­gi cho­ro bûs­ti­në bu­vo Niu­jor­ke, tø pa­èiø me­tø ru­de­ná S.Cit­va­ras ið Èi­ka­gos per­si­kë­lë gy­ven­ti á pa­sau­lio sos­ ti­ne va­di­na­mà mies­tà.

Do­no ka­zo­kø cho­ras tu­rë­jo se­nas ir tur­tin­gas dai­na­vi­mo tra­di­ci­jas. Ko­lek­ty­vo

Muzikos barai /30

ið­ta­kos sie­kë 1920 m., kai Tur­ki­jos gi­lu­mo­ je in­ter­nuo­ti Do­no ka­rei­viai, kæs­da­mi al­ká, ðal­tá ir cho­le­rà, per Ka­lë­das vil­ties bei pa­ guo­dos ëmë ieð­ko­ti ru­sið­ko­se gies­më­se ir dai­no­se. Tuo­met spon­ta­nið­kai su­si­bû­ru­si dai­ni­nin­kø gru­pë net pa­ti nu­ste­bo pa­ty­ru­ si la­bai stip­riø vi­di­niø ið­gy­ve­ni­mø ir pa­da­ riu­si ne­pa­pras­tà áspû­dá ap­lin­ki­niams. Ir dai­na jiems ta­po kel­ro­de þvaigþ­de. Ka­zo­ kø ke­liai vin­gia­vo per Grai­ki­jà, Bul­ga­ri­jà, Pran­cû­zi­jà, Aust­ri­jà, Vo­kie­ti­jà, neð­da­mi jiems di­dþiau­sià pa­si­se­ki­mà ir ðlo­væ. 1936 m. ka­zo­kai ap­si­gy­ve­no JAV ir ta­po Ame­ri­ kos pi­lie­èiais3 .

S.Cit­va­ras bu­vo ne pir­mas lie­tu­vis Do­ no ka­zo­kas. Juo 1937-1959 m. èia dai­na­vo Kon­stan­ti­nas Jur­ke­vi­èius. Kon­cer­ti­nës veik­los pra­dþio­je cho­rà su­da­rë dau­giau nei 30 as­me­nø. Ta­èiau kai jo na­riu ta­po S.Cit­va­ras, bu­vo li­kæ 23 dai­ni­nin­kai (tik ðe­ði jø bu­vo tik­rie­ji Do­no ka­zo­kai) ir du ðo­kë­jai. Ta­èiau ir ne­di­de­lis ko­lek­ty­vas bu­vo va­di­na­mas vo­ka­li­niu or­kest­ru. Ja­me bu­vo ypaè su­ba­lan­suo­tas an­sam­bli­nis dai­ na­vi­mas. Jei ku­ris dai­ni­nin­kas ir at­lik­da­vo so­li­ná nu­me­rá, jo pa­var­dë nie­ka­da ne­bu­vo ára­ðo­ma á kon­cer­to pro­gra­më­læ. S.Þa­ro­ vas, ið Kost­ro­mos ki­læs ne­di­de­lio ûgio, smul­kaus kû­no su­dë­ji­mo lei­te­nan­tas, mu­zi­kos moks­lus ëjo Mask­vos si­no­di­në­je mo­kyk­lo­je ir Pe­ter­bur­go kon­ser­va­to­ri­jo­je.

Jis va­do­va­vo­si ka­rið­ka draus­me ir vi­siems sten­gë­si ádieg­ti ko­lek­ty­vi­nës at­sa­ko­my­bës bei drau­gið­ku­mo jaus­mà. Su vi­sais el­gë­si la­bai man­da­giai, cho­ris­tus va­di­no “gos­po­ da”, vi­sa­da ma­lo­niai ðyp­so­da­vo­si. Bet jis bu­vo ab­so­liu­tus “bo­sas”. Jei kas ne­si­lai­ky­ da­vo nu­sta­ty­tos die­no­tvarkës ar ban­dy­da­ vo sa­vo in­te­re­sus kel­ti aukð­èiau uþ cho­ro, tuo­met nuosp­ren­dis bû­da­vo trum­pas ir ne­gin­èy­ti­nas - “out”. Ne­pai­sant grieþ­tos draus­mës, cho­ris­tai di­ri­gen­tà la­bai ger­bë ir sten­gë­si jam átik­ti4 . Juk dai­na­vi­mas ðia­ me cho­re ga­ran­ta­vo pra­gy­ve­ni­mà ir pa­sau­ li­ná pri­pa­þi­ni­mà.

Re­pe­ti­ci­jos vyk­da­vo du kar­tus per die­nà, kiek­vie­na jø truk­da­vo apie tris va­lan­das. Vi­si par­ti­jas mo­ky­da­vo­si at­ min­ti­nai. Pra­dþio­je S.Þa­ro­vas pia­ni­nu pa­skam­bin­da­vo kû­ri­ná, po to pra­si­dë­da­vo at­ski­rø bal­sø mo­ky­mas. Di­ri­gen­tas vaikð­ èio­da­vo ið vie­no kam­ba­rio ga­lo á ki­tà ir klau­sy­da­vo­si, ar vi­si ið­mo­ko sa­vo par­ti­jas.

Cho­ris­tai dai­nuo­da­vo a cap­pel­la. Jei kas su­ klys­da­vo, reik­da­vo kar­to­ti pa­vie­niui. Tik ge­rai ið­mo­kus mu­zi­ki­ná teks­tà, bû­da­vo per­ei­na­ma prie fra­za­vi­mo ir di­na­mi­kos.

Grá­þæ á na­mus, dai­ni­nin­kai tu­rë­da­vo at­lik­ ti di­ri­gen­to pa­skir­tas uþ­duo­tis, kad ki­to­je re­pe­ti­ci­jo­je ne­kar­to­tø tø pa­èiø klai­dø.

Re­pe­ti­ci­jos truk­da­vo vie­nà më­ne­sá. Po to bu­vo ren­gia­mos kon­cer­ti­nës ke­lio­nës: du më­ne­sius po Ame­ri­kos kon­ti­nen­tà, ðe­ ðis më­ne­sius po Eu­ro­pà. Li­ku­sie­ji trys më­

ne­siai bû­da­vo lais­vi. Ðian­dien bû­tø sun­ku ið­var­dy­ti krað­tus, ku­riuo­se ne­bû­tø lan­kæ­si ir klau­sy­to­jus þa­vë­jæ Do­no ka­zo­kai. Jie dau­ge­lá kar­tø dai­na­vo Aust­ri­jo­je, Pran­ cû­zi­jo­je, Ðvei­ca­ri­jo­je, Ðve­di­jo­je, Da­ni­jo­je, Olan­di­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, net Ja­po­ni­jo­je, Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je, Aust­ra­li­ jo­je. Ypaè cho­ras bu­vo lau­kia­mas Vo­kie­ti­ jo­je, to­dël ten kon­cer­tuo­da­vo la­bai daþ­nai.

Vi­du­ti­nið­kai per me­tus bu­vo su­ren­gia­ma apie 200 kon­cer­tø. Cho­ris­tams ne­bu­vo lem­ta ið­vys­ti tik sa­vo gim­ti­nës Ru­si­jos.

Mat S.Þa­ro­vas ið prin­ci­po ne­su­ti­ko vyk­ti ana­pus “ge­le­þi­nës uþ­dan­gos”.

S.Cit­va­ras bu­vo vie­nas my­li­miau­siø S.Þa­ro­vo cho­ris­tø. Ir ne vien dël ypa­tin­go bal­so, skam­bë­ju­sio kaip ge­riau­sias ru­sø bo­sas, bet ir dël drau­gið­ko cha­rak­te­rio, ge­ bë­ji­mo kal­bë­ti ávai­rio­mis kal­bo­mis. Be­je, S.Cit­va­ras vie­nin­te­lis ið dai­ni­nin­kø ge­rai mo­kë­jo vo­kie­èiø ir ru­sø kal­bas. Tad daþ­ no­se ke­lio­në­se po Vo­kie­ti­jà bu­vo ne­pa­mai­ no­mas. Lie­tu­vis net tre­je­tà me­tø ëjo cho­ro ad­mi­nist­ra­to­riaus pa­rei­gas. Ðia­me cho­re jis su per­trau­ko­mis dai­na­vo dau­giau nei de­ðimt­me­tá, á to­li­miau­sias ke­lio­nes pa­si­ im­da­mas ir sa­vo ba­la­lai­kà, ku­ria gro­jo meist­rið­kai. Tai bu­vo nors ir ne­leng­vi, bet ku­pi­ni áspû­dþiø bei ðlo­vës me­tai. S.Cit­va­ rui te­ko kon­cer­tuo­ti gar­siau­sio­se sa­lë­se, su­si­tik­ti su ávai­riø ða­liø va­do­vais bei aris­ tok­ra­tið­ko luo­mo þmo­në­mis.

Ta­èiau pa­ti pir­mo­ji jo ke­lio­në á Aust­ ri­jà, ávy­ku­si 1958 m., bu­vo vie­na sëk­min­ giau­siø. Po kon­cer­to Vie­no­je S.Cit­va­ras su­ti­ko að­tuo­nio­lik­me­tæ vo­kie­tai­tæ Mag­ da­le­nà - di­de­læ mu­zi­kos ger­bë­jà, ku­rià ne­tru­kus pra­mi­në Ta­nia, o ði Sta­sá pra­dë­jo va­din­ti Sta­ða. Mei­lë ið pir­mo þvilgs­nio ta­po di­dþi­à­ja gy­ve­ni­mo mei­le. Po me­tus lai­ko tru­ku­sios drau­gys­tës Ta­nia at­vy­ko á JAV ir su­si­tuo­kë su S.Cit­va­ru.

Ben­dras jø gy­ve­ni­mas bu­vo ku­pi­nas abi­pu­sio su­pra­ti­mo, pa­gar­bos ir mei­lës.

Tris­de­ðim­ties me­tø skir­tu­mas ne­kë­lë sun­ku­mø. Pra­dþio­je Ta­nia ly­dë­jo vy­rà kon­cer­ti­në­se ke­lio­në­se, vë­liau ëmë­si in­di­ vi­du­a­laus ver­slo - ati­da­rë fo­to­stu­di­jà. O S.Cit­va­ras, 1964 m. bai­gæs kar­je­rà Do­no ka­zo­kø cho­re (per tà lai­kà jis at­li­ko 12 so­lo par­ti­jø ir ára­ðë su cho­ris­tais ke­le­tà plokð­te­ liø), ëmë ben­dra­dar­biau­ti su tau­tie­èiais: da­ly­va­vo lie­tu­viø baþ­ny­ti­nës mu­zi­kos kon­cer­tuo­se, ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bi­niø ðven­èiø mi­në­ji­muo­se. Jo re­per­tu­a­rà su­da­rë J.Gruo­dþio, B.Bud­riû­ no, V.Ker­be­lio, S.Mo­nius­zkos re­li­gi­niai kû­ri­niai, A.Ka­èa­naus­ko, J.Damb­raus­ko, S.Ðim­kaus, V.K.Ba­nai­èio, V.Ja­ku­bë­no ori­ gi­na­lios ir har­mo­ni­zuo­tos dai­nos, ari­jos ið W.A.Mo­zar­to, G.Ver­di, G.Ros­si­ni ope­rø, vo­kie­èiø, bra­zi­lø, ru­sø liau­dies mu­zi­ka.

Daþ­nai jam akom­pa­nuo­da­vo Al­gir­das Ka­èa­naus­kas.

Ta­èiau ne­ra­mi dva­sia ver­þë­si á dar ne­ið­ ty­ri­në­tus to­lius, nes prie nuo­la­ti­niø gast­ro­ liø pri­pra­tu­siam dai­ni­nin­kui bu­vo sun­ku nu­styg­ti vie­no­je vie­to­je. Ir tuo­met su þmo­ na su­ma­në ne­pa­pras­tà ið­vy­kà - dvi­ra­èiais ke­liau­ti á Rio de Þa­nei­rà. Ið­vy­kos me­tu S.Cit­va­ras ti­kë­jo­si rink­ti ir á mag­ne­to­fo­no juos­tà uþ­ra­ði­në­ti Pie­tø Ame­ri­kos liau­dies mu­zi­kà. Ta pro­ga lie­tu­viai Niu­jor­ko “Kul­ tû­ros þi­di­ny­je” su­ren­gë jam ið­leis­tu­ves, o S.Cit­va­ras at­si­dë­ko­jo kon­cer­tu. Tau­tie­èiai sa­kë pa­si­ge­sià ðio vi­sa­da ma­lo­naus ir ge­ rai nu­si­tei­ku­sio dþen­tel­me­no, ku­ris sa­vo nuo­ðir­du­mu “at­lie­ka­mus kû­ri­nius su­ðil­do ir pa­da­ro gy­vus”5 . 1971 m. bir­þe­lio 26 d., ap­si­rû­pi­næ bû­ti­niau­siais daik­tais, ku­rie su­da­rë 80 sva­rø kro­vi­ná, ir pa­si­ë­mæ dvi gi­ta­ras, Cit­va­rai ið­vy­ko á ke­lio­næ. Gru­pe­ lë drau­gø, tarp ku­riø bu­vo ir V.Stro­lia, ly­dë­jo juos iki G.Was­hing­to­no til­to. Ke­ lio­ne bu­vo su­si­do­më­jæs ir mi­li­jo­ni­niu ti­ra­þu lei­dþia­mas Niu­jor­ko dien­rað­tis “Dai­ly News”, ið­spaus­di­næs ke­liau­nin­kø nuo­trau­kas ir pa­tei­kæs apie juos ið­sa­mià in­for­ma­ci­jà. Bet tuo­met ap­im­ti eu­fo­ri­jos drà­suo­liai, min­da­mi pir­mà­sias my­lias, net ne­ási­vaiz­da­vo, ko­kias sun­kias die­nas jiems teks iðgy­ven­ti.

Ke­lio­në tru­ko 15 më­ne­siø. Pra­dþio­je ke­liau­to­jai, pa­sie­kæ Tek­sa­sà, va­þia­vo á Cen­tri­næ Ame­ri­kà - Mek­si­kà, Ni­ka­rag­và, Pa­na­mà. Ið Pa­na­mos lëk­tu­vu skri­do á Ko­lum­bi­jos sos­ti­næ Bo­go­tà. Ten vël së­do ant dvi­ra­èiø ir vy­ko á Ek­va­do­rà bei Pe­ru. Èi­lë dvi­ra­ti­nin­kø ne­ási­lei­do, tad te­ko keis­ti marð­ru­tà. Ke­liai vin­gia­vo per kal­nus, mið­ kus ir dy­ku­mas, kur die­no­mis bu­vo la­bai karð­ta, o nak­ti­mis ðal­ta. S.Cit­va­ras su­sir­go plau­èiø uþ­de­gi­mu ir ka­ri­niu lëk­tu­vu bu­vo nu­ga­ben­tas á Li­mà, kur, slau­go­mas Ta­nios, po­rà sa­vai­èiø gy­dë­si ap­gai­lë­ti­na­me vieð­bu­ ty­je. An­dø kal­nuo­se jie pra­lei­do tre­je­tà më­ne­siø, pa­li­kæ sa­vo dvi­ra­èius Li­mo­je.

Jø man­tà ne­ðë pa­ke­liui nu­pirk­tas ar­klys, o ved­liu bu­vo vie­ti­nis pa­aug­lys. Ke­liau­to­jus ypaè ste­bi­no þmo­niø skur­das ir ne­ið­plë­to­ ta in­fra­struk­tû­ra. Ke­liai bu­vo nu­ties­ti dar se­no­vës in­kø. O jø pa­li­kuo­nys, kal­ban­tys se­nà­ja ke­èu­jø kal­ba, gy­ve­no kaip jø pro­të­ viai, nu­ka­riau­ti prieð 400 me­tø, be­lan­giuo­ se na­muo­se - be elek­tros, van­den­tie­kio, tu­a­le­tø. Nu­si­lei­dæ nuo kal­nø, va­þiuo­ti dvi­ra­èiais jie ne­ga­lë­jo - ne­bu­vo tin­ka­mø ke­liø. Tad su vi­sa sa­vo man­ta së­do á val­tá ir Uka­ja­lio bei Ama­zo­nës upë­mis plau­kë per vi­sà Bra­zi­li­jà, pa­ke­ly­je ap­si­lan­ky­da­mi skur­dþio­se in­dë­nø lûð­ne­lë­se. Taip jie pa­sie­ kë Be­le­nà - ry­ti­në­je pa­kran­të­je esan­tá uos­ tà. Ið ten jau, së­dæ ant dvi­ra­èiø, nu­si­ga­vo iki Rio de Þa­nei­ro ir San Pau­lo. Taip bu­vo áveik­tas 15 000 my­liø ke­lias, áam­þin­tas 6000 nuo­trau­kø. Jo­se bu­vo uþ­fik­suo­ti in­dë­ nø kai­mai, þu­vu­sios in­kø kul­tû­ros mies­tai, Ama­zo­nës dþiun­glës.

Rio de Þa­nei­ro þur­na­lis­tai, su­þi­no­jæ apie ne­pa­pras­tus Bra­zi­li­jos pi­lie­èio S.Cit­ va­ro ir jo þmo­nos nuo­ty­kius, pa­si­kvie­të juos á te­le­vi­zi­jà ir pa­ren­gë ke­le­tà in­ter­viu.

Vie­nà ðeð­ta­die­nio va­ka­rà ke­liau­nin­kai net tu­rë­jo pro­gà da­ly­vau­ti va­lan­di­në­je pro­gra­mo­je ir dai­nuo­ti akom­pa­nuo­jant ne­ di­de­liam TV or­kest­rui. Taip jie uþ­si­dir­bo pi­ni­gø ke­lio­nei at­gal á Niu­jor­kà. Ke­liau­ to­jai sa­vai­tei lai­ko bu­vo ne­mo­ka­mai ap­ gy­ven­din­ti ið­tai­gin­ga­me vieð­bu­ty­je ða­lia pre­zi­den­tû­ros ir pa­kvies­ti skai­ty­ti pa­skai­ tø vai­kams bei jau­ni­mui. Bet ke­ti­ni­mas il­ges­niam lai­kui lik­ti Bra­zi­li­jo­je ne­pa­vy­ko dël be­si­bai­gian­èiø vi­zø. Skris­da­mi na­mo lëk­tu­vu, Cit­va­rai dai­na­vo dai­nas ir ne­ga­lë­ jo pa­ti­kë­ti, kad grá­þo á ci­vi­li­zuo­tà pa­sau­lá.

Niu­jor­ke S.Cit­va­ras vël ási­trau­kë á lie­tu­ við­kà veik­là - ðá kar­tà ëmë ben­dra­dar­biau­ ti su V.Stro­lios va­do­vau­ja­mu “Per­kû­no” cho­ru. Ja­me jis at­lik­da­vo ne tik so­li­nes, bet, dau­ge­lio dþiaugs­mui bei pa­si­di­dþia­ vi­mui, ir cho­ri­nes par­ti­jas. Ne­nu­trau­kë ry­ ðiø ir su S.Þa­ro­vu. 1976-1977 ir 1978-1979 m. jis su Do­no ka­zo­kais ið­vy­ko á pas­ku­ti­ nes kon­cer­ti­nes ke­lio­nes po Eu­ro­pà. 1985 m. þy­mus ru­sø di­ri­gen­tas mi­rë, ne­pa­li­kæs cho­re jo­kio ápë­di­nio. Taip bai­gë­si le­gen­di­ në dai­nuo­jan­èiø Do­no ka­zo­kø is­to­ri­ja, tru­ ku­si apie 60 me­tø. 1986 m. cho­ris­tai, tarp ku­riø bu­vo ir 77-eriø S.Cit­va­ras, dar kar­tà su­si­rin­ko ir su­ren­gë tri­jø më­ne­siø kon­cer­ tø cik­là kar­tu su þy­miu ðve­du dai­ni­nin­ku Ni­ko­la­ju­mi Ged­da. Taip jie pa­ger­bë S.Þa­ ro­vo at­mi­ni­mà, pra­bë­gus me­tams nuo jo mir­ties.

Nuo­la­ti­nis S.Cit­va­ro dar­bas bu­vo laik­ro­dþiø tai­sy­mas. 1973 m. jis pra­dë­jo dirb­ti gar­sio­je ju­ve­ly­ri­në­je par­duo­tu­vë­je “Car­tier Je­we­lers”, ási­kû­ru­sio­je Niu­jor­ko cen­tre Penk­to­jo­je ave­niu. Sa­vo pa­slau­gas S.Cit­va­ras re­kla­ma­vo ir pa­sau­li­nia­me laik­ro­dþiø ko­lek­ci­nin­kø þur­na­le, gau­da­vo uþ­sa­ky­mø net ið Eu­ro­pos ir Aust­ra­li­jos, nes bu­vo vie­nas ne­dau­ge­liø meist­rø JAV, ga­lë­ju­siø ga­min­ti su­lau­þy­tas ar pa­mes­tas se­nø­jø laik­ro­dþiø de­ta­les. Ku­rá lai­kà dir­bo ir lie­tu­við­ko­je “Ai­do” par­duo­tu­vë­je, tar­pi­ nin­kau­da­vo tau­tie­èiams, no­rin­tiems ási­gy­ ti ge­res­niø laik­ro­dþiø. Ðiuo ama­tu ver­të­si iki 85 me­tø am­þiaus ir jo at­si­sa­kë tik dël pa­blo­gë­ju­sio re­gë­ji­mo.

1979 m. Cit­va­rai ási­kû­rë Cat­skill Moun­ tains - 120 my­liø á ðiau­ræ nuo Niu­jor­ko nu­to­lu­sio­je vie­to­vë­je. Jos mið­kuo­se sa­vo ran­ko­mis ir pa­de­da­mi drau­gø pa­si­sta­të me­di­ná na­me­lá, ku­ria­me pra­gy­ve­no ðe­ðe­ rius me­tus. 1986 m. per­si­kë­lë á Flo­ri­dà, ta­èiau ta­me na­me­ly­je va­sa­ro­jo iki 1995 m.

Vë­liau já par­da­vë ir ási­gi­jo ki­tà Dþor­dþi­jos vals­ti­jo­je. Ne­be­ga­lë­da­mas tai­sy­ti laik­ro­ dþiø, dai­ni­nin­kas ga­mi­no mi­nia­tiû­ri­nius de­ko­ra­ty­vi­nius na­me­lius, ku­riuos þmo­na me­nið­kai nu­da­þy­da­vo ir par­duo­da­vo, o

gau­tus pi­ni­gus skir­da­vo glo­bo­ja­miems vai­kams. Ka­dan­gi sa­vo vai­kø Cit­va­rai ne­tu­rë­jo, tai, nors ir ver­të­si la­bai kuk­liai, rû­pi­no­si ma­þa­isiais varg­ðais ið Tre­èio­jo pa­ sau­lio ða­liø - In­di­jos, Af­ri­kos, Gva­te­ma­los, Mek­si­kos, Hon­dû­ro, Ek­va­do­ro, Bra­zi­li­jos, Fi­li­pi­nø, Tai­lan­do. Ið vi­so jø bu­vo net 18.

S.Cit­va­ras vi­sa­da bu­vo mie­las ap­lin­ki­ niams ir la­bai re­li­gin­gas þmo­gus - mels­da­ vo­si uþ ser­gan­èius drau­gus ir pa­þás­ta­mus, at­jau­të varg­ðus.

1986 m. S.Cit­va­ras su Ta­nia per­si­kë­lë gy­ven­ti á Flo­ri­dos vals­ti­jà - Sent Pi­ters­bur­ go mies­tà, kur ið kar­to ási­trau­kë á lie­tu­viø cho­ro bei vy­rø vo­ka­li­nio an­sam­blio veik­ là. Ret­kar­èiais pa­reng­da­vo ir so­li­nes pro­ gra­mas. Ka­dan­gi bu­vo ási­kû­ræs dau­gia­bu­ èia­me na­me ir ne­ga­lë­jo kai­my­nø rim­ties trik­dy­ti sa­vo dai­na­vi­mu, tai ret­kar­èiais nu­va­þiuo­da­vo pas L.So­dei­kà ir ten kar­tu su juo “pa­ðû­kau­da­vo”. Bû­da­mas að­tuo­ nias­de­ðim­ties, dar be di­de­liø sun­ku­mø pa­im­da­vo vir­ðu­ti­næ G ir apa­ti­næ C, t.y. lais­vai ga­lë­jo dis­po­nuo­ti dvie­jø su pu­se ok­ta­vø dia­pa­zo­nu. Mu­zi­ka jam bu­vo lyg gy­vy­bës ðal­ti­nis, ið ku­rios së­më­si ener­ gi­jos vi­sà gy­ve­ni­mà. S.Cit­va­ras dai­na­vo iki 2001 m. pa­va­sa­rio, po to stai­giai ëmë nyk­ti. Pas­ku­ti­niais më­ne­siais ið­gy­ve­no gi­ lià dep­re­si­jà. Ap­mau­du, kad jos pa­veik­tas ið­me­të daug ver­tin­gos au­to­biog­ra­fi­nës me­ dþia­gos, ku­ri bû­tø ga­lë­ju­si pra­dþiu­gin­ti ne vie­nà lie­tu­við­kà ar­chy­và.

S.Cit­va­ro gy­ve­ni­mas by­lo­ja apie ne­ pa­pras­tà mei­læ mu­zi­kai, þi­niø troð­ki­mà, ge­bë­ji­mà ið­gy­ven­ti su­dë­tin­giau­sio­se si­tu­a­ci­jo­se, mo­kë­ji­mà dþiaug­tis ir teik­ti dþiaugs­mà ki­tiems. Ge­riau­siai tai iliust­ ruo­ja Ta­nios þo­dþiai: “Jo nu­ei­tas ke­lias ið tie­sø pa­ro­do, kiek daug ga­li pa­siek­ti as­muo vien sa­vo pa­stan­go­mis, nors ke­lio pra­dþia ir yra la­bai sun­ki. Ta­èiau uþ vi­sus ma­no vy­ro pa­sie­ki­mus man daug svar­ bes­ni yra jo bû­do bruo­þai - ðvel­nu­mas ir kil­nia­ðir­dið­ku­mas. Jis bu­vo tik­ras dþen­tel­ me­nas ir la­bai gar­bin­gas þmo­gus. Að juo di­dþiuo­juo­si ir esu lai­min­ga, kad tu­rë­jau ga­li­my­bæ bû­ti jo þmo­na”. n 1 jk, “Biè­kie­nës ir Cit­va­ro kon­cer­tas”, Drau­gas, 1956, spa­lio 17, p. 7.

2 V.Ja­ku­bë­nas, “Trem­ties lie­tu­viø ope­ ros te­mo­mis”, Ai­dai, 1957, nr. 5.

3 The Ori­gi­nal Don Cos­sack Cho­rus and Dan­cers, Ser­ge Ja­roff Con­duc­tor, New York, [1955].

4 J.Þi­le­vi­èius, “Li­tov­skij ka­zak” pa­ sau­lio di­dþiuo­siuo­se te­at­ruo­se”, Drau­gas, 1942, gruo­dþio 4.

5 “So­lis­tas Sta­sys Cit­va­ras ið­vyks­ta á Bra­zi­li­jà”, Dar­bi­nin­kas, 1971, ko­vo 2.

Muzikos barai /31

Sukaktys Kæs­tu­tis GRY­BAUS­KAS

S

ta­sys Vai­niû­nas (1909-1982) gi­më, kai pia­niz­mas Lie­tu­vo­je þen­gë pir­ muo­sius þings­nius, kai dar ne­bu­vo tvir­tos na­cio­na­li­nës ðio me­no mo­ kyk­los.

Sta­siui Vai­niû­nui, kaip ir dau­ge­liui þy­miø pa­sau­lio pia­niz­mo ðvie­su­liø, jau jau­nys­të­je bu­vo bû­din­gas me­ni­nio uni­ver­ sa­lu­mo sie­kis. Jo me­to pia­nis­tai daþ­nai ne­si­ten­ki­no vien pui­kiai ával­dy­ti sa­vo in­stru­men­tà. Jie, siek­da­mi vi­suo­ti­nio to­ bu­lu­mo ir ieð­ko­da­mi ori­gi­na­lios me­ni­nës sti­lis­ti­kos, ne­re­tai vi­sà sa­vo­jo me­no ið­raið­kà ir kû­ry­bi­ná pa­si­ten­ki­ni­mà pa­siek­da­vo per pia­nis­ti­nio vir­tuo­zið­ku­mo ir kom­po­zi­ci­jos me­nø sin­te­zæ. Ði tra­di­ci­ja ne­ap­len­kë ir XX am­þiaus pra­dþio­je au­gan­èios ta­len­tin­gø lie­ tu­viø mu­zi­kø kar­tos ryð­kiau­siø at­sto­vø kû­ ry­bos. Vie­nà svar­biau­siø vie­tø Lie­tu­vos pia­ nis­ti­nio me­no rai­do­je uþ­ima bû­tent Sta­sio Vai­niû­no as­me­ny­bë. Aukð­èiau­sios kla­sës pia­nis­tas vir­tuo­zas, kom­po­zi­to­rius no­va­to­ rius, kû­ry­bin­gas pe­da­go­gas, ak­ty­vus vi­suo­ me­nës vei­kë­jas - ðtai to­kia trum­pa S.Vai­niû­ no me­ni­nës veik­los vi­zi­ti­në kor­te­lë.

Sta­sio Vai­niû­no të­vai bu­vo ne­tur­tin­gi vals­tie­èiai, ku­rie ieð­ko­da­mi ge­res­nio gy­ve­ ni­mo 1905 m. ið­vy­ko ið Lie­tu­vos á Lat­vi­jà.

Ap­si­gy­ve­no Ry­go­je, kur au­gan­ti di­de­lio mies­to pra­mo­në tei­kë jiems ge­res­nio gy­ ve­ni­mo vil­èiø. Ðia­me mies­te 1909 m. ba­ lan­dþio 2 d. ir gi­më jau­niau­sias Vai­niû­nø ðei­mos vai­kas - bû­si­mo­ji ryð­ki lie­tu­viø mu­zi­kos þvaigþ­dë.

Të­vø bë­dos, pa­si­trau­ki­mas ið të­vy­nës bû­si­mam mu­zi­kui ið­ëjo á nau­dà. Jis at­si­dû­ rë di­de­lia­me kul­tû­ros cen­tre, tu­rin­èia­me il­ga­me­tes mu­zi­kos tra­di­ci­jas. Ry­gos kon­ser­ va­to­ri­ja jau tu­rë­jo di­dþiu­lá au­to­ri­te­tà. Dël jos rek­to­riaus kom­po­zi­to­riaus J.Vy­tuo­lio, ku­ris bu­vo bai­gæs Pe­ter­bur­go kon­ser­va­to­ ri­jo­je kom­po­zi­ci­jà (stu­di­ja­vo N.Rims­kioKor­sa­ko­vo kla­së­je, ar­ti­mai ben­dra­vo su A.Lia­do­vu, A.Gla­zu­no­vu ir ki­tais þy­miais ru­sø mu­zi­kais) èia vy­ra­vo Pe­ter­bur­go ir þy­ miø kvies­ti­niø Va­ka­rø Eu­ro­pos pe­da­go­gø pro­fe­sio­na­liz­mo dva­sia.

S.Vai­niû­nas, pir­muo­sius mu­zi­ki­nius ir pia­nis­to ágû­dþius ági­jæs ið sa­vo gi­mi­nai­èio, vë­liau þy­maus lie­tu­viø kom­po­zi­to­riaus ir cho­ro di­ri­gen­to J.Ka­ro­so, la­bai grei­tai pa­si­ reið­kë kaip ne­pa­pras­tai ta­len­tin­gas vai­kas, tu­rin­tis ab­so­liu­èià klau­sà ir ágim­tus pia­nis­ to vir­tuo­zo duo­me­nis. Vai­kys­të­je pra­dë­jæs kon­cer­tuo­ti, ste­bi­no ap­lin­ki­nius vun­der­kin­ do ga­bu­mais.

Bû­da­mas 14 me­t ø, S.Vai­niû­nas ásto­jo á Ry­gos kon­ser­va­to­ri­jos for­te­pi­jo­no kla­sæ.

Pa­ste­bë­jæs di­de­lius jau­nuo­lio mu­zi­ki­nius ir pia­nis­to ga­bu­mus, á sa­vo kla­sæ já pri­ëmë þy­miau­sias to me­to Ry­gos kon­ser­va­to­ri­jos for­te­pi­jo­no pe­da­go­gas A.Dau­gu­lis. Bai­gæs

Muzikos barai /32

Sta­sys Vai­niû­nas lie­tu­viø pia­niz­mo mo­kyk­los kû­rë­jas

Stasys Vai­niû­nas

Pe­ter­bur­go kon­ser­va­to­ri­jà, mo­kæ­sis pas pro­ fe­so­rius F.Blu­men­fel­dà ir J.Je­si­po­và, A.Dau­ gu­lis pe­rë­më ro­man­ti­næ ir po­eti­næ sa­vo mo­ky­to­jø pia­niz­mo sam­pra­tà. Mo­ki­niams A.Dau­gu­lis skie­pi­jo la­bai pla­t ø ávai­riø mu­ zi­kos sti­liø ir þan­rø pa­þi­ni­mà, ne­pa­pras­tai plas­tið­kà, dai­nin­gà gar­so val­dy­mo kul­tû­rà, di­de­lio mas­to ir vi­sa­pu­sið­kai lais­vus pia­nis­ ti­nës tech­ni­kos ágû­dþius.

S.Vai­niû­no stu­di­jø me­tai pa­þy­më­ti tie­siog vul­ka­nið­kai au­gan­èio­mis jo pia­nis­

ti­në­mis ga­lio­m is. Fa­na­t ið­kai dirb­da­mas (pats ra­ðë die­no­rað­t y­je apie vie­nuo­li­kos va­lan­dø dar­bo prie for­te­pi­jo­no “re­kor­ dus”), jis la­bai grei­tai ával­dë mil­þi­n ið­kà ir vir­t uo­zið­kai sun­kø re­per­t u­a­rà. Ja­me vy­ ra­vo pa­g rin­di­n iai cik­li ­n iai R.Schu­man ­no kû­ri­n iai, F.Cho­pi ­no ba­la­dës, sker­co, so­na­ tos, Ba­cho-Bu­so­n i, Ba­cho-Lis­zto kû­ri­n iø var­go­nams transk ­rip­ci­jos, Ver­di-Lis­zto “Don Þu­a­no”, “Ri­go­le­to” pa­ra­f ra­zës, Lis­ zto rap­so­di­jos, Ba­la­k i­re­vo “Is­la­më­jus” ir

for­te­pi­jo­n i ­n iai ávai­riø au­to­riø kon­cer­tai.

Ypaè S.Vai­niû­nà trau­kë im­pre­sio­nis­ti­ në mu­zi­ka. Jo di­dþio­ji mei­lë bu­vo C.De­bus­ sy ir M.Ra­ve­lio mu­zi­ka, ku­rià at­lik­da­mas pa­sie­kë ne­ri­bo­tos fan­ta­zi­jos, spal­vin­gu­mo ir vir­t uo­zið­ku­mo sin­te­zæ. Ðtai su to­kiu krai­èiu 1933 m. S.Vai­niû­ nas gau­na Ry­gos kon­ser­va­to­ri­jos for­te­pi­jo­ no spe­cia­ly­bës bai­gi­mo di­plo­mà ir lais­vo­jo me­ni­nin­ko var­dà. Jam vie­nam ið ne­dau­ ge­lio ab­sol­ven­tø su­tei­kia­mas gar­bin­gas Ry­gos kon­ser­va­to­ri­jos bai­gi­mo lau­re­a­to var­das. Dar po me­t ø S.Vai­niû­nas bai­gia ir J.Vy­tuo­lio va­do­vau­ja­mà kom­po­zi­ci­jos kla­sæ (kom­po­zi­ci­jà jis pra­dë­jo stu­di­juo­ti ly­gia­gre­èiai su for­te­pi­jo­nu 1928 m.).

1933 m. S.Vai­niû­nas vyks­ta á Vie­nà da­ ly­vau­ti tarp­tau­ti­nia­me pia­nis­t ø kon­kur­se.

Kon­kur­sas la­bai pres­ti­þi­nis, vyks­ta gar­sio­ jo­je Vie­nos “Mu­sik­ve­rein” sa­lë­je, tarp jo þiu­ri na­riø - F.Lis­zto mo­ki­niai M.Ro­sent­ ha­lis ir E.Sau­e­ris, gar­su­sis A.Schna­be­lis, W.Bac­k hau­sas ir ki­tos áþy­my­bës. Da­ly­ vau­ja 252 pia­nis­tai! S.Vai­niû­nas su­lau­kia di­dþiu­lio pri­pa­þi­ni­mo. Ypaè aukð­tai áver­ ti­na­ma jo at­lie­ka­ma C.De­bus­sy mu­zi­ka.

Lie­t u­viø at­li­kë­jas pa­ten­ka tarp að­t uo­niø ge­riau­siø pia­nis­tø. Jam su­tei­kia­mas tarp­ tau­ti­nio kon­kur­so lau­re­a­to var­das.

Po dve­jø me­t ø S.Vai­niû­nas vël gráþ­ta á Vie­nà. Èia jis to­bu­li­na­si pas E.Sau­e­rá ir E.Schto­jer­ma­nà. Bai­gus sta­þuo­tæ Vie­no­je, pra­si­de­da ak­t y­vi kon­cer­ti­në veik­la. Ren­ gia­mos vis nau­jos pro­gra­mos. Kon­cer­t ø marð­ru­tai vis daþ­niau sie­kia të­vø þe­mæ Lie­t u­và. Lie­tu­viai ðil­tai pri­ima ir ver­ti­na sa­vo gar­sø­já tau­tie­tá. Ir ðtai 1938 m. S.Vai­ niû­nas ap­si­spren­dþia gráþ­ti á Lie­t u­và. At­ si­sa­ko jam siû­lo­mos gar­bin­gos pe­da­go­go vie­tos Ry­gos kon­ser­va­to­ri­jo­je ir pra­de­da me­ni­nin­ko ir pe­da­go­go veik­là Lie­tu­vos mies­tuo­se Klai­pë­do­je (1938), Ðiau­liuo­se (1939), Kau­ne (1942) ir Vil­niu­je (1949). Ðis pir­ma­sis dar­bo Lie­t u­vo­je de­ðimt­me­tis, kai S.Vai­niû­nas ið ar­ti pri­sis­ta­to net ke­t u­riø svar­biau­siø Lie­tu­vos mies­t ø vi­suo­me­nei, bu­vo la­bai reikð­min­gas to­les­niam pro­fe­sio­ na­lio­jo pia­nis­ti­nio me­no au­gi­mui ða­ly­je. Vi­ sus þa­vë­jo ir lyg mag­ne­tas trau­kë jo ryð­ki, ar­tis­tið­ka as­me­ny­bë, aukð­èiau­sios kla­sës pia­nis­ti­nis vir­tuo­zið­ku­mas ir nuo­ðir­dus po­þiû­ris á kas­die­næ pe­da­go­gi­næ veik­là. Ðiuo lai­ko­tar­piu S.Vai­niû­nà vis la­biau uþ­val­do no­ras kur­ti sa­vo mu­zi­kà. Pa­si­ro­dæ pir­mie­ji bran­dûs kû­ri­niai - “Ma­þo­ji vabz­ dþiø siu­i­ta” (1940), Kon­cer­tas Nr. 1 for­te­pi­ jo­nui ir or­kest­rui (1945), Rap­so­di­ja dviem for­te­pi­jo­nam ir or­kest­rui (1947) - vis la­biau átrau­kia já á sa­vo kû­ri­niø at­li­kë­jo veik­là. Ða­lia so­lis­to bruo­þø ryð­kë­ja an­sam­blið­ ku­mas. S.Vai­niû­nas su­ku­ria for­te­pi­jo­ni­ná trio, du kvin­te­tus sty­gi­niø kvar­te­t ui ir for­ te­pi­jo­nui, So­na­tà smui­kui ir for­te­pi­jo­nui, Mu­zi­kà dviem for­te­pi­jo­nams ir sty­gi­niø

kvar­te­t ui. Ne­pri­lygs­ta­mo in­ter­pre­ta­to­ riaus ta­len­tas at­si­sklei­dë mu­zi­kuo­jant for­te­pi­jo­ni­nia­me trio su smui­ki­nin­kais L.Ha­jo­ðu, A.Li­von­tu, vio­lon­èe­li­nin­kais P.Ber­ka­vi­èiu­mi, I.Tu­ri­èiu­mi, for­te­pi­jo­ni­nia­ me kvin­te­te su Lie­tu­vos kvar­te­to ar­tis­tais E.Pau­laus­ku, K.Ka­li­naus­kai­te, J.Fle­dþins­ ku, M.Ðen­de­ro­vu ir ki­tais at­li­kë­jais.

S.Vai­niû­nas vis gráþ­ta prie kon­cer­to for­te­pi­jo­ni­nio þan­ro - ið vi­so pa­ra­ðo ke­ tu­ris kon­cer­tus for­te­pi­jo­nui ir or­kest­rui, ku­ria for­te­pi­jo­nui so­lo: tai ir mi­nia­tiû­ros, ir so­na­tos bei siu­i­tos for­mos kû­ri­niai. Ra­ðo sim­fo­ni­nius kû­ri­nius, kû­ri­nius ávai­riems so­ li­niams in­stru­men­tams su or­kest­ru, tarp jø ir var­go­nams. Ðá in­stru­men­tà S.Vai­niû­nas taip pat pui­kiai val­dë ir kon­cer­ta­vo kaip var­go­ni­nin­kas. Be in­stru­men­ti­nës mu­zi­ kos, kom­po­zi­to­rius kû­rë ir vo­ka­li­næ mu­zi­ kà so­lis­tams bei cho­rams. Ta­èiau reikð­min­ giau­sia jo kû­ry­bos da­lis skir­ta for­te­pi­jo­nui.

S.Vai­niû­nas bu­vo be­veik vi­sø sa­vo kû­ri­niø, skir­tø for­te­pi­jo­nui, ir pir­ma­sis at­li­kë­jas, ir to­les­nis pro­pa­guo­to­jas tiek Lie­tu­vo­je, tiek uþ­sie­nio ar tuo­me­ti­nës Ta­ry­bø Sà­jun­gos res­ pub­li­kø kon­cer­tø sa­lë­se. Daþ­nai kon­cer­ta­vo pres­ti­þi­në­se Mask­vos ar Le­ning­ra­do (Sankt Pe­ter­bur­go) sa­lë­se. Nors vë­liau S.Vai­niû­nas ta­po be­veik vien tik sa­vo kû­ri­niø at­li­kë­ju (at­lie­ka­mi ki­tø kom­po­zi­to­riø kû­ri­niai bu­vo re­tos ið­im­tys), ta­èiau pui­kaus pia­nis­to au­ra já gau­bë iki pat gy­ve­ni­mo pa­bai­gos.

Dar vie­na la­bai svar­bi S.Vai­niû­no kû­ry­ bos sri­tis - pe­da­go­gi­ka. Straips­nio ap­im­tis ne­lei­dþia pla­èiai ið­nag­ri­në­ti ðio me­ni­nin­ko pe­da­go­gi­nës veik­los. To­dël ap­si­ri­bo­si­me kai ku­riais pa­ste­bë­ji­mais bei áspû­dþiais, pa­tir­tais stu­di­juo­jant S.Vai­niû­no for­te­ pi­jo­no kla­së­je. S.Vai­niû­no - pia­nis­to ir pe­da­go­go - pro­fe­si­nës pa­þiû­ros su­bren­do vei­kia­mos dau­ge­lio me­ni­niø ir me­to­di­niø sro­viø. Pir­miau­sia tai gar­si ru­sø pia­niz­mo mo­kyk­la, pa­vel­dë­ta ið jo mo­ky­to­jo A.Dau­ gu­lio. Ði mo­kyk­la re­mia­si F.Blu­men­fel­do, J.Je­si­po­vo, T.Les­ze­t yz­kio pia­nis­ti­nio me­no pa­grin­dais. Ki­ta ver­tus, S.Vai­niû­no kaip bran­daus me­ni­nin­ko pa­þiû­ros for­ma­vo­si Vie­no­je, sta­þuo­jan­tis pas E.Sau­e­rá, E.Schto­ jer­ma­nà. Ið E.Sau­e­rio S.Vai­niû­nas pa­vel­dë­ jo F.Lis­zto ir C.Czer­ny pia­nis­ti­nio me­no dva­sià ir gel­mes. S.Vai­niû­no pe­da­go­gi­ko­je ne ma­þiau svar­bi ir ne­pa­pras­tai ryð­ki jo pa­ ties as­me­ny­bë. Mi­në­tas di­dþiu­lis po­lin­kis á im­pre­sio­nis­ti­næ mu­zi­kà rë­më­si jo pa­ties ne­pa­pras­tai “im­pre­sio­nis­tið­ka” as­me­ny­be.

S.Vai­niû­nà val­dë la­bai ryð­ki re­ak­ci­ja á pa­ti­ ria­mus áspû­dþius. To­ji re­ak­ci­ja þai­bið­kai virs­da­vo ryð­kia emo­ci­ne bû­se­na, ku­rios vei­kia­mas jis ir per­teik­da­vo sa­vo pa­þiû­ras ap­lin­ki­niams, pir­miau­sia mo­ki­niams.

S.Vai­niû­no pe­da­go­go san­t y­kiai su stu­ den­tais ne­bu­vo tra­di­ci­niai. Juo­se vei­kiau ga­lë­jai áþvelg­ti ko­le­gia­lu­mo ar part­ne­rys­ tës prin­ci­pà. To­dël stu­den­tas, ku­ris ge­bë­jo

bû­ti gar­bio­jo pro­fe­so­riaus ben­dra­min­èiu, kû­ry­bin­gas, pa­si­ren­gæs siû­ly­ti idë­jas ir ne­ ti­kë­t us spren­di­mus, su­lauk­da­vo kû­ry­bin­ go pro­fe­so­riaus at­sa­ko, emo­ci­nës re­ak­ci­jos ir drau­ge - ið­sa­mios stu­di­juo­ja­mo kû­ri­nio ana­li­zës. Ir prie­ðin­gai, tas, ku­ris ti­kë­da­vo­ si ið pro­fe­so­riaus pa­reng­tø re­cep­tø, daþ­nai jø ir ne­su­lauk­da­vo, kaip ne­su­lauk­da­vo ir re­ak­ci­jos á pil­kà sa­vo gro­ji­mà. Þo­dþiu, S.Vai­niû­no mo­ki­niai bu­vo auk­lë­ja­mi pir­ miau­sia sa­va­ran­kið­ko dar­bo kul­tu. Á pir­mà pla­nà pro­fe­so­rius kë­lë darbð­tu­mà.

Ta­èiau tai ne­reið­kia, kad S.Vai­niû­nas pro pirð­t us þiû­rë­jo á pia­nis­ti­nës me­to­di­kos “vir­t u­væ”. Prie­ðin­gai, jis bu­vo la­bai reik­lus mo­ki­niø, ypaè jau­nes­nio am­þiaus, pia­nis­ ti­nei tech­ni­kai. Jo dë­me­sio cen­tre bu­vo vi­sa in­struk­ci­niø etiu­dø, pje­siø, ga­mø, ar­peg­gio, akor­dø, dvi­gu­bø na­t ø, ávai­riø au­to­riø pra­ti­mø etc. stu­di­jø me­to­di­ka. Ði me­to­di­ka ga­na grei­tai per­ei­da­vo á su­dë­tin­ gø F.Cho­pi­no, F.Lis­zto, S.Rach­ma­ni­no­vo, A.Skria­bi­no, C.De­bus­sy me­ni­niø etiu­dø stu­di­jas. At­kak­liai rei­ka­lau­da­mas la­vin­ti pia­nis­ti­næ tech­ni­kà, S.Vai­niû­nas nie­ka­da ne­pa­mirð­da­vo ug­dy­ti dai­nin­go gar­so, spal­ vin­gos temb­rø ávai­ro­vës, na­t û­ra­lios fra­zës po­jû­èio bû­ti­ny­bës. Tam la­bai ið­ra­din­gai de­rin­da­vo ávai­riap­la­ná re­per­t u­a­rà, ku­ris bu­vo pa­ren­ka­mas la­bai meist­rið­kai, ska­ti­ nant mo­ki­nio sie­kius ir uþ­mo­jus. Su­da­rant stu­di­jø pro­gra­mas, vi­sa­da bû­da­vo siû­lo­mi kû­ri­niai, ba­lan­suo­jan­t ys ant mo­ki­nio ga­li­ my­biø ri­bos. Ta­èiau, to­kius kû­ri­nius ávei­ kæs, stu­den­tas vi­sa­da pa­si­jus­da­vo ge­ro­kai ûg­te­lë­jæs, su­bren­dæs nau­jiems me­ni­niams uþ­da­vi­niams.

S.Vai­niû­nas bu­vo no­va­to­rið­ka as­me­ ny­bë. Dau­g y­bë­je veik­los sri­èiø já ga­li­ma va­din­ti pir­muo­ju Lie­t u­vo­je. Jis - pir­ma­sis tarp­tau­ti­nio kon­kur­so lau­re­a­tas ne tik tarp pia­nis­t ø, bet ir ap­skri­tai tarp vi­sø lie­tu­viø at­li­kë­jø. Kaip kom­po­zi­to­rius jis pir­ma­sis kû­rë kon­cer­tus for­te­pi­jo­nui, var­go­nams su or­kest­ru. Kaip pe­da­go­gas jis bu­vo pui­kus or­ga­ni­za­to­rius, il­ga­me­tis Lie­tu­vos kon­ser­ va­to­ri­jos ka­ted­ros ve­dë­jas, pir­ma­sis tai­kæs ádo­mius pe­da­go­gi­kos me­to­dus, or­ga­ni­za­ væs at­vi­rà­sias ko­lek­t y­vi­nes sa­vo kla­sës stu­den­tø pa­mo­kas, ku­rios vë­liau per­au­go á pla­èiai tai­ko­mà “mas­ter class” prin­ci­pà.

Jis bu­vo ið tø pe­da­go­gø, ku­rie or­ga­ni­za­vo pir­muo­sius Lie­tu­vo­je pia­nis­t ø kon­kur­sus, vë­liau ta­pu­sius pa­sau­ly­je pla­èiai þi­no­mais tarp­tau­ti­niais pia­nis­t ø kon­kur­sais.

Sta­sio Vai­niû­no kû­ry­bi­në veik­la áver­ tin­ta aukð­èiau­siais ap­do­va­no­ji­mais - pre­ mi­jo­mis, gar­bës var­dais. Jo var­du pa­va­ din­ta Pa­lan­gos mu­zi­kos mo­kyk­la, vie­nas Lie­t u­vos tarp­tau­ti­niø pia­nis­tø kon­kur­sø, jo bu­te po mir­ties ásteig­tas “Vai­niû­no na­ mø” mu­zie­jus, kur pla­èia­jai vi­suo­me­nei nuo­lat ren­gia­mi gar­biø mu­zi­kø ir jau­nø­jø at­li­kë­jø kon­cer­tai. n

Muzikos barai /33

Pa­no­ra­ma

Gy­ve­ni­mas, skir­tas mo­ki­niams

Spa­lio vi­du­ry­je Sta­sio Ðim­kaus kon­ser­ va­to­ri­jos dës­ty­to­jø kam­ba­ry­je pa­si­ro­dë ne­ti­kë­to ir ma­lo­naus tu­ri­nio skel­bi­mas.

Ro­man­tið­ku pos­mu ir ðmaikð­èiu teks­tu - á “jau­nys­tës pa­ly­das” - ko­le­gas kvie­të ðios mu­zi­ki­nio ug­dy­mo ástai­gos for­te­pi­ jo­no sky­riaus vy­res­nio­ji dës­ty­to­ja Jû­ra­të Liut­kie­në.

Liek­na, grakð­ti, vis be­si­ðyp­san­ti ko­le­ gë taip pa­pokð­tau­ti ga­li. Þvelg­da­mi á jà, vi­si su­pran­ta sub­ti­lø hu­mo­rà: gra­þus ðá spa­lá jà ap­lan­kæs ju­bi­lie­jus - tik­rai ne “jau­nys­tës pa­ly­dos”...

Kuk­li pe­da­go­gë tar­si at­si­pra­ðy­da­ma pa­sa­ko­ja, kaip jai ki­lo min­tis ðven­tës pro­ga su­reng­ti mo­ki­niø - bu­vu­siø ir da­bar­ti­niø - kon­cer­tà. Il­gai svars­èiu­si ir dve­jo­ju­si (juk svars­tyk­liø þen­kle gi­mu­ si!), ji su­pra­to, kad tu­ri kuo pa­si­dþiaug­ ti, kà pa­ro­dy­ti. Ir ið tie­sø per 28 dar­bo me­tus jos spe­cia­lio­jo for­te­pi­jo­no kla­sæ bai­gë 18 stu­den­tø, o ben­dro­jo for­te­pi­ jo­no, pa­èios ju­bi­lia­tës þo­dþiais ta­riant, - be skai­èiaus. Juo­lab kad di­dþio­ji ab­sol­ ven­tø da­lis - ávai­riø kon­kur­sø lau­re­a­tai ir di­plo­man­tai, ðian­dien pe­da­go­gi­ná dar­bà de­ri­nan­tys su kon­cer­ti­ne veik­la.

Aly­tu­je, þe­mai­tës ir dzû­ko (“Gal to­dël man toks ar­ti­mas Èiur­lio­nis?” - svars­to ju­bi­lia­të) mo­ky­to­jø ðei­mo­je, gi­mu­sià bû­si­mà­jà pe­da­go­gæ nuo pat vai­kys­tës su­po mu­zi­ka: na­muo­se bu­vo nuo­lat mu­zi­kuo­ja­ma ir dai­nuo­ja­ma. Të­ve­lis, mu­zi­kos mo­kæ­sis Kau­ne, var­go­nuo­ti - pas Lie­tu­vos mu­zi­kos pa­triar­chà Juo­ zà Nau­ja­lá, va­do­va­væs cho­rams, mei­læ mu­zi­kai áskie­pi­jo ir trims duk­roms, tarp jø ir vy­riau­sia­jai Jû­ra­tei. Vi­sos trys pa­ si­rin­ko pro­fe­sio­na­liø mu­zi­kiø ke­lià: vie­na se­së dës­to for­te­pi­jo­nà Pa­ne­vë­þio

Muzikos barai /34

kon­ser­va­to­ri­jo­je, ki­ta grie­þia smui­ku Na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to te­at­re.

Tuo tar­pu Jû­ra­të, bai­gu­si Aly­taus vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­là, to­liau stu­di­ja­vo Vil­ niaus Juo­zo Tal­lat-Kelp­ðos kon­ser­va­to­ ri­jo­je (An­ta­no Kon­èiaus kl.) ir Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je (prof. Al­do­nos Rad­vi­lai­tës kl.). Iki ðiol ko­le­gë pa­lai­ko ðil­tus san­ty­kius su sa­vo spe­cia­ly­bës pe­da­go­ge, su­si­ra­ði­në­ja, á kon­sul­ta­ci­jas jai ve­þa sa­vo stu­den­tus. Be­je, stu­di­jø me­tais se­se­rys kar­tu gro­jo ka­me­ri­nio an­sam­blio kla­së­je. Ðiuos lai­kus ju­bi­lia­të pri­si­me­na su liû­de­siu: mi­rus ma­mai, bu­ vo la­bai sun­ku, tad dar be­si­mo­ky­da­ma aukð­to­jo­je mo­kyk­lo­je pia­nis­të pra­dë­jo pe­da­go­gi­ná dar­bà. Vë­liau - ket­ve­ri me­tai Pa­ne­vë­þio kon­ser­va­to­ri­jo­je ir ðtai jau dvi­de­ðimt dve­ji - Klai­pë­do­je, Sta­sio Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­jo­je.

Sta­sio Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­jo­je mu­ zi­kë dës­to spe­cia­lø­já ir ben­drà­já for­te­pi­ jo­nà, me­to­di­kà ir pe­da­go­gi­næ prak­ti­kà.

Ju­bi­lia­të pri­si­pa­þás­ta, kad nuo stu­di­jø lai­kø jai la­bai pa­ti­ko akom­pa­nuo­ti, ta­ èiau taip su­si­klos­të, kad, de­ðim­tá me­tø akom­pa­na­vu­si flei­toms, ðian­dien ne­be­ gro­ja, o su­si­tel­ku­si vien á pe­da­go­gi­ná dar­bà. Bû­tent jam da­bar skir­ta vi­sa jos ener­gi­ja, vi­sos jë­gos. “Dar­bo áde­du tik­ rai daug, la­bai ver­ti­nu ko­ky­bæ. Man la­ bai svar­bu re­zul­ta­tas”, - sa­ko 22 me­tus to­je pa­èio­je kla­së­je dir­ban­ti ko­le­gë. Ið vi­sø 18 stu­den­tø ji ypaè ðil­tai pri­si­me­na

Vyr.dëstytoja Jûratë Liutkienë pamokos metu su moksleive Marija Struèkova dar­bà su Gied­re Þa­ly­te, ku­ri ðian­dien - Lie­tu­vos ir Ber­ly­no mu­zi­kos aka­de­mi­ jø ma­gist­ran­të. Su ðia stu­den­te bu­vo pa­siek­ta ypaè pui­kiø re­zul­ta­tø. Ma­lo­niø aki­mir­kø bu­væ su ðian­dien Mu­zi­kos aka­ de­mi­jo­je dir­ban­èia Aud­ro­ne Juo­zaus­ kai­te. Pe­da­go­gë pri­si­pa­þás­ta bi­jo­ju­si im­tis dës­ty­ti me­to­di­kos, bet ðian­dien dþiau­gia­si ðiuo sa­vo þings­niu - da­bar prak­ti­ka, ku­riai ji va­do­vau­ja daug me­ tø, lo­gið­kai sie­ja­si su me­to­di­ka.

“La­bai dþiau­giuo­si, kad mû­sø sky­riu­ je dir­ba toks þmo­gus, - sa­ko kon­ser­va­ to­ri­jos for­te­pi­jo­no sky­riaus me­to­di­nës ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kë Vir­gi­ni­ja Ruz­gie­ në. - Tai la­bai pro­fe­sio­na­li pe­da­go­gë, sa­ky­èiau, fa­na­tið­kai at­si­da­vu­si sa­vo

dar­bui, ku­rá at­lie­ka la­bai sà­þi­nin­gai ir su be­ga­li­niu at­si­da­vi­mu. Jû­ra­të yra nuo­ðir­ dus ir mie­las, pa­ti­ki­mas, vi­sa­da þo­dþio be­si­lai­kan­tis þmo­gus, my­li­mas ko­le­gø ir mo­ki­niø.”

Dþiau­gia­si J.Liut­kie­nës dar­bu ir kon­ ser­va­to­ri­jos di­rek­to­rë Bi­ru­ta Vai­ðie­në.

Pa­ sak jos, ypaè ver­ tin­ gi yra du ðios pe­da­go­gës bruo­þai - be­ga­li­nis pa­rei­ gin­gu­mas ir at­sa­ko­my­bës jaus­mas.

“Nie­ka­da ne­tik­ri­nau, bet esu ási­ti­ki­nu­si, kad Jû­ra­të në­ra pa­vë­la­vu­si ar ne­at­ëju­si á ko­kià pa­mo­kà. Nie­kas ne­su­skai­èiuos, kiek lai­ko mo­ki­niams ji ski­ria pa­pil­do­ mai prieð at­si­skai­ty­mus, kon­cer­tus, kon­kur­sus ar se­mi­na­rus. Gal­bût to­dël tiek daug mo­ki­niø se­ka jos pë­do­mis - dir­ba pe­da­go­gi­ná dar­bà vi­sos Lie­tu­vos mies­tø ir mies­te­liø mu­zi­kos mo­kyk­lo­se.

Man la­bai ma­lo­nu pa­þy­më­ti, kad ji pui­ kiai dës­to ir bû­si­miems pe­da­go­gams ypaè rei­ka­lin­gas ir svar­bias dis­cip­li­nas - me­to­di­kà bei pe­da­go­gi­næ prak­ti­kà. Èia ji nuo­lat ieð­ko nau­jø for­mø, tai­ko nau­jus me­to­dus, nuo­lat to­bu­li­na sa­vo þi­nias. Jos dar­bu pa­ten­kin­ti ir á prak­ti­kà at­ei­nan­èiø vai­kø të­vai.” Pa­ti ju­bi­lia­të nu­ stem­ba su­skai­èia­vu­si, kad pe­da­go­gi­nei prak­ti­kai ji va­do­vau­ja jau 26 me­tus.

“Man pa­tin­ka dirb­ti su vai­kais, - ðyp­so­si ko­le­gë. - Tu­riu daug kan­try­bës, mëgs­tu tà dar­bà, jis man tei­kia daug ma­lo­nu­ mo.” Di­rek­to­rë ið­ke­lia dar vie­nà gra­þø ju­bi­lia­tës bruo­þà - pa­slau­gu­mà. Pa­sak jos, Jû­ra­të nie­ka­da në­ra at­si­sa­kiu­si at­ lik­ti ko­kio pa­pil­do­mo dar­bo, kiek­vie­nà jai pa­ves­tà ápa­rei­go­ji­mà at­lie­ka stro­piai ir lai­ku.

Ko­le­gë ga­li pa­grás­tai di­dþiuo­tis ir sa­vo mo­ki­niø lai­më­ji­mais ávai­riuo­se kon­ kur­suo­se. Vien Lie­tu­vo­je vy­ku­siø kon­ kur­sø sà­ra­ðas at­ro­do ið­ties áspû­din­gai: tarp­tau­ti­nis ir res­pub­li­ki­niai S.Vai­niû­no, tarp­tau­ti­nis A.Dvoráko, res­pub­li­ki­niai jau­nu­jø pia­nis­tø, or­ga­ni­zuo­ja­mi S.Ðim­ kaus kon­ser­va­to­ri­jo­je... Vi­suo­se juo­se da­ly­vau­ta, lai­më­ta pri­zi­niø vie­tø, kai ka­da - net ke­lios. O vie­na mo­ki­në net á Ka­na­do­je vy­ku­sá kon­kur­sà bu­vo ið­va­þia­ vu­si ir po jo li­ko stu­di­juo­ti JAV, gar­sio­jo­ je Dþu­liar­do mo­kyk­lo­je.

Pe­da­go­gë ne­si­ri­bo­ja vien pe­da­ go­gi­niu dar­bu, jos kla­sës pia­nis­tai nuo­lat kon­cer­tuo­ja ne tik Klai­pë­do­je (èia gro­ja­ma J.Ka­èins­ko ir J.Ka­ro­so mu­ zi­kos mo­kyk­lo­se, Me­ni­nin­kø na­muo­se, I.Si­mo­nai­ty­tës vie­ðo­jo­je bib­lio­te­ko­je), bet ir Kre­tin­go­je, Pa­lan­go­je, Rie­ta­ve, Plun­gë­je, Ði­lu­të­je, Tel­ðiuo­se ir Tau­ra­ gë­je. Jos mo­ki­niai - nuo­la­ti­niai jau­nø­jø at­li­kë­jø fes­ti­va­lio “Skam­ban­ti ban­ga” da­ly­viai, ne kar­tà gro­jæ su ka­me­ri­niu ar sim­fo­ni­niais or­kest­rais Klai­pë­do­je, Pa­ne­ vë­þy­je ir Lie­po­jo­je.

Dar vie­nas ju­bi­lia­tës veik­los ba­ras - nuo­la­ti­nis da­ly­va­vi­mas ávai­riuo­se se­ mi­na­ruo­se Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pë­do­je. Èia ne tik skam­bi­na pe­da­go­gës ug­dy­ ti­niai, bet ir ji pa­ti skai­to pra­ne­ði­mus ávai­riais ak­tu­a­liais pro­fe­si­jos klau­si­mais.

O kur dar da­ly­va­vi­mas ávai­riø kon­kur­sø þiu­ri dar­be, mu­zi­kos mo­kyk­lø pe­da­go­ gø kon­sul­ta­ci­jos prieð res­pub­li­ki­nius

Vyr.dëstytoja Jûratë Liutkienë ðventës metu jau­nø­jø at­li­kë­jø kon­kur­sus...

Lais­va­lai­kio lyg ir ne­bë­ra... Tos po dar­bo lie­kan­èios va­lan­dos ski­ria­mos ðei­ mai: vy­rui gy­dy­to­jui Sau­liui ir vai­kams - Ag­nei (be­je, mu­zi­kos mo­kyk­lo­je gar­së­ ju­siai kaip la­bai ge­rai pia­nis­tei, res­pub­ li­ki­nio kon­kur­so lau­re­a­tei), ei­nan­èiai të­vo pë­do­mis ir Vil­niu­je stu­di­juo­jan­ èiai me­di­ci­nà, bei Kau­ne eko­no­mi­kos moks­lus krem­tan­èiam Po­vi­lui. Taip pat kny­goms, kon­cer­tams, mu­zi­kos klau­sy­ mui ir, þi­no­ma, jû­rai. “La­bai jà mëgs­tu.

Gal kad Jû­ra­të var­du?” - ðyp­so­da­ma­si svars­to mie­la, nuo­ðir­di ir la­bai reik­li mo­ki­niams, mak­si­ma­laus re­zul­ta­to sie­ kian­ti ko­le­gë. Ðven­ti­nia­me kon­cer­te skam­bi­no pia­nis­tës D.Fa­bi­jo­na­vi­èiû­të, I.Mar­tos, M.Struè­ko­va, G.Þa­ly­të, gro­jo smui­ki­nin­ kës J.Gai­þu­ty­të ir I.Rupðp­lau­ky­të bei, akom­pa­nuo­ja­ma A.Juo­zaus­kai­tës, dai­ na­vo A.Liut­ku­të. Skam­bë­jo ro­man­tiz­mo epo­chos mu­zi­ka.

Laima SUGINTIENË

Kon­ser­va­to­ri­jos ka­me­ri­nio or­kest­ro kon­cer­tuo­se

Jei ties se­nà­ja Vil­niaus ro­tu­ðe su­tin­ku di­ri­gen­tà Lau­ry­nà Va­ka­rá Lo­pà, þi­nau, kad jis sku­ba á sa­vo puo­se­lë­ja­mo Vil­ niaus kon­ser­va­to­ri­jos or­kest­ro re­pe­ti­ci­ jà. Nuo 1981 m. va­do­vau­da­mas ðiam an­sam­bliui, pe­da­go­gas su­kau­pë di­de­læ stu­den­tø sim­fo­ni­nio ir sty­gi­niø or­kest­rø re­per­tu­a­ro ren­gi­mo pa­tir­tá, ku­rià kas­ met pa­pil­do nau­jo­mis par­ti­tû­ro­mis ir kon­cer­tais vi­suo­me­nei. Ge­rai pri­si­me­nu anks­tes­nius L.V.Lo­po pa­ruoð­tus kon­ser­ va­to­ri­jos sim­fo­ni­nio or­kest­ro kon­cer­tus Fil­har­mo­ni­jo­je, jo kon­cer­tø sëk­mæ Ta­li­ ne, Lvo­ve, Ki­je­ve, kon­cer­ti­næ ke­lio­næ á VFR. Ið­leis­ta gar­so plokð­te­lë su Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­jos or­kest­ro at­lie­ka­ma L. van Be­et­ho­ve­no Ant­rà­ja sim­fo­ni­ja, E.Grie­go, E.El­ga­ro kû­ri­niais ir ðian­dien yra pa­si­gë­rë­ti­nas pe­da­go­gi­nio pa­si­au­ ko­ji­mo pa­vyz­dys, by­lo­jan­tis kryp­tin­go Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­jos jau­nø­jø mu­zi­ kø ug­dy­mo sëk­mæ.

Vil­niaus liu­te­ro­nø evan­ge­li­kø baþ­ ny­èio­je kon­ser­va­to­ri­jos or­kest­ras ir jo va­do­vas L.V.Lo­pas pa­tei­kë kon­cer­ti­næ

de­ðim­ties nau­jø kû­ri­niø sty­gi­niams pro­gra­mà. Jo­je - stu­den­tams ne­leng­ vi, stam­bios for­mos ávai­riø epo­chø au­to­riø dar­bai: S.Bar­be­rio “Ada­gio”, O.Res­pig­hi “Se­no­vi­niai ðo­kiai ir ari­jos”, N.Ra­ko­vo “Sim­fo­ni­je­të”, D.Bort­nians­kio Tre­èia­sis kon­cer­tas, M.Sko­ri­ko “Par­ti­ja” ir kt. Baþ­ny­èio­je su­si­rin­kæ klau­sy­to­jai en­tu­zias­tin­gai pa­lai­kë or­kest­rà ir ið­pra­ ðë dar pa­gro­ti J.Nau­ja­lio, J.Len­no­no ir P.McCartney’o, R.Thomp­so­no, bro­liø Straus­sø kû­ri­niø. Or­kest­ro da­ly­viai ir di­ri­ gen­tas L.V.Lo­pas ver­ti pa­dë­kos þo­dþiø: at­kak­lus dar­bas re­pe­ti­ci­jo­se su­for­ma­vo sa­vi­tà or­kest­ro skam­be­sio spal­và, ge­rà an­sam­blio po­jû­tá. Á ðias skam­be­sio cha­rak­te­ris­ti­kas at­krei­pë dë­me­sá ir FIMU - Fes­ti­vas In­ ter­na­tio­nal de Mu­si­que Uni­ver­si­tai­re - va­do­vai. Ið­klau­sæ Vil­niaus kon­ser­va­ to­ri­jos or­kest­ro ára­ðus (ne­ma­þai jø yra Lie­tu­vos ra­di­jo fon­duo­se), jie pa­kvie­të an­sam­blá 2002 m. ge­gu­þës 18-20 d. da­ly­vau­ti XVI FIMU fes­ti­va­ly­je Bel­fo­re (Pran­cû­zi­ja). Ke­lio­në vi­sus su­þa­vë­jo gam­tos gro­þy­bë­mis. Nuo Stras­bû­ro pa­ su­kus á piet­va­ka­rius Kol­ma­ro, Miu­lû­zo link, at­si­vë­rë mið­kin­gi Ilio upës slë­niai, o to­liau pla­èias Ro­nos-Rei­no ka­na­lo þa­liø lan­kø erd­ves árë­mi­no Pran­cû­zi­jos Al­pës. Bel­fo­re ið tie­sø ga­lë­jai pa­mes­ti gal­và tarp 2500 pa­sau­lio mu­zi­ki­nio jau­ni­mo pa­siun­ti­niø. Ma­lo­nus ne­ti­kë­ tu­mas bu­vo su­si­ti­ki­mas su fes­ti­va­lio da­ly­viais ið Lie­tu­vos aukð­tø­jø mo­kyk­lø - tarp­tau­ti­nio kon­kur­so lau­re­a­tu Lie­ tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos flei­tø kvar­ te­tu ir Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to fol­klo­ro an­sam­bliu (va­do­vas prof. Te­tens­kas). Ðio­je jau­ni­mo ðven­të­je da­ly­va­vo Pe­ki­ no ir Liu­be­ko uni­ver­si­te­tø, Lo­ta­rin­gi­jos po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­to, Stras­bû­ro jau­ni­ mo, Dort­mun­do stu­den­tø sim­fo­ni­niai or­kest­rai, cho­rai su or­kest­rais ið Ita­li­jos, Pran­cû­zi­jos, cho­rai a cap­pel­la ið Ita­li­jos, Ki­ni­jos, Ru­mu­ni­jos, Ser­bi­jos, Slo­va­ki­jos, Vo­kie­ti­jos, ávai­rios su­dë­ties ka­me­ri­ niai, liau­dies mu­zi­kos, dþia­zo ir ro­ko an­sam­bliai. Vil­nie­èiø ka­me­ri­nis bu­vo vie­nin­te­lis to þan­ro at­sto­vas tarp or­ kest­rø. Jo na­riai at­krei­pë dë­me­sá á ið­ties de­mo­kra­tiðkà, lais­và ir dþiu­già fes­ti­va­lio at­mo­sfe­rà, kai kiek­vie­nas stu­den­tas ga­li at­skleis­ti sa­vo pro­fe­si­næ ir as­me­ni­næ kul­ tû­rà at­sto­vau­da­mas ir sa­vo mo­kyk­lai, ir gim­ta­jai ða­liai.

Kon­cer­tai bu­vo ren­gia­mi dvy­li­ko­je mies­to sa­liø ir dþia­zo pa­la­pi­në­je. Ka­ dan­gi orai bu­vo pa­lan­kûs, kai ku­rie jø vyk­ da­ vo at­ vi­ ra­ me ore nuo 14 iki 24 va­lan­dos. Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­jos or­kest­ras tu­rë­jo “sa­vo” sa­læ - ge­rai ið­li­ ku­sios mies­to gy­ny­bi­nës sie­nos bokð­to se­no­vi­næ me­næ. Nors pro­gra­ma tru­ko be­veik pus­an­tros va­lan­dos, pran­cû­zai ir fes­ti­va­lio sve­èiai ðil­tai su­ti­ko vil­nie­èiø or­kest­rà. Sa­lë bû­da­vo pil­na smal­siø klau­sy­to­jø, ku­rie mû­sø jau­ni­mà glo­bo­ jo ir po kon­cer­to. Bel­fo­ro mies­to me­ras Je­a­nas Pier­re’­as Chevène­men­t’as po kon­cer­to kal­bë­jo, kad në vie­nas þmo­ gus fes­ti­va­lio die­no­mis ne­lie­ka na­mie, bet su ðei­ma ir drau­gais ei­na á is­to­ri­ná

mies­to cen­trà klau­sy­tis vi­sø ke­tu­riø pa­ sau­lio ða­liø mu­zi­kos. Ðiuo me­tu ir mes Lie­tu­vo­je sa­vo mu­ zi­ki­ná jau­ni­mà ug­do­me vis dau­giau dë­ me­sio skir­da­mi an­sam­bli­niam gro­ji­mui, tad nau­jai ið­ryð­kë­ja or­kest­ro - di­dþiau­sio an­sam­blio - reikð­më. Mums svar­bu, kad or­kest­ro pa­skai­to­se ágy­tas þi­nias stu­ den­tai mo­kë­tø tai­ky­ti sa­va­ran­kið­ka­me kû­ry­bos ke­ly­je, to­dël ska­ti­na­me jø an­ sam­bli­nes ini­cia­ty­vas.

Po­kal­by­je prie Vil­niaus ro­tu­ðës L.V.Lo­po pa­klau­siau, ar jo ne­bau­gi­na da­bar vyks­tan­èios ug­dy­mo re­for­mos vin­giai ir jø pa­da­ri­niai or­kest­rui. Jis at­sa­ kë: “Mes vis tiek nu­ga­lë­si­me”.

Pet­ras KUN­CA Smuiko pedagogas Romualdas Þaldokas

Ro­mu­al­dà Þal­do­kà pri­si­me­nant

Sta­sio Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­ja vi­sa­da gar­së­ja puo­se­lë­ja­mo­mis tra­di­ci­jo­mis, èia nuo­lat vie­no­kia ar ki­to­kia for­ma pri­si­me­na­mos ðiai mu­zi­ki­nio ug­dy­mo ástai­gai reikð­min­gos da­tos, nu­si­pel­næ þmo­nës.

Toks ren­gi­nys vy­ko ir spa­lio vi­du­ry­je, kai sty­gi­niø in­stru­men­tø sky­riaus ir jo ve­dë­jo Vid­man­to Sa­daus­ko bei me­nës “In sal­vo” “ðei­mi­nin­kës” Ste­fos Rim­ke­ vi­èiû­tës ini­cia­ty­va á kon­ser­va­to­ri­jos sa­læ rin­ko­si ne tik da­bar­ti­në mo­kyk­los ben­druo­me­në, bet ir se­no­kai á pen­si­jà ið­ëjæ ko­le­gos bei ávai­riø lai­dø ab­sol­ven­ tai smui­ki­nin­kai. Rin­ko­si pa­mi­në­ti prieð dvy­li­ka me­tø am­þi­no po­il­sio at­gu­lu­sio ko­le­gos, gar­saus smui­ki­nin­ko ir pe­da­ go­go Ro­mu­al­do Þal­do­ko 70-me­èio.

Rin­ko­si ap­þiû­rë­jæ S.Rim­ke­vi­èiû­tës kaip vi­sa­da kruopð­èiai pa­reng­tà fo­to­pa­ro­ dà, ku­rio­je uþ­fik­suo­tos svar­biau­sios R.Þal­do­ko gy­ve­ni­mo aki­mir­kos: ðtai jis re­pe­tuo­ja pa­mo­ko­je su stu­den­tais, ðtai ávai­riø kon­cer­tø aki­mir­kos, ðtai su þmo­na Zi­na, il­ga­me­te kon­ser­va­to­ri­jos is­to­ri­jos dës­ty­to­ja, o ðtai ir vol­je­re su sa­vo au­gin­ti­niais - vi­su tun­tu di­des­niø ir ma­þes­niø ávai­riø veis­liø ðu­nø...

O sa­lë­je kal­bë­to­jai kei­të vie­nas ki­tà, po da­le­ly­tæ dë­lio­da­mi ið­ki­lios, ávai­ria­pu­ sës as­me­ny­bës mo­zai­kà. Va­ka­rà ve­du­si KU Me­nø fa­kul­te­to vyr. dës­ty­to­ja Va­len­ ti­na Ta­ra­tu­ni­na ap­þvel­gë sa­vo mo­ky­to­ jo gy­ve­ni­mo ke­lià. Ne­leng­vas jis bu­vo.

Ka­ras, të­vas fron­te, ar­ti­mø­jø mir­tys - vi­sa tai te­ko ið­gy­ven­ti ið mu­zi­ka­lios ðei­mos, ku­rio­je kas sek­ma­die­ná bû­da­ vo mu­zi­kuo­ja­ma, ki­lu­siam Ro­mu­al­dui.

Pir­mie­ji moks­lai Pa­ne­vë­þy­je, vë­liau Klai­pë­dos J.Ka­ro­so mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, ku­rià bai­gæs ið­va­þiuo­ja stu­di­juo­ti á Lie­tu­ vos mu­zi­kos aka­de­mi­jà, prof. E.Pau­laus­ ko kla­sæ. Po stu­di­jø 28 me­tus dir­ba Klai­ pë­do­je, jo kla­sæ bai­gia 46 sty­gi­nin­kai.

Daug kon­cer­tuo­ja pats ir kaip so­lis­tas, ir kaip ávai­riø an­sam­bliø da­ly­vis, grie­þia Liau­dies ope­ro­je, J.Kli­mo ka­me­ri­nia­me or­kest­re. Ðiuo­se ko­lek­ty­vuo­se jis bu­vo pri­ma­ri­jus. Kon­cer­ti­ná gy­ve­ni­mà stai­ga ten­ka nu­trauk­ti: smui­ki­nin­kas su­si­þa­lo­ja

pirð­tus. Trys ope­ra­ci­jos, më­gi­ni­mas gro­ ti su ant­pirð­èiu... At­kak­lus dar­bas ir vël - sce­na. Tai tik ke­le­tas svar­biau­siø ðio ryð­kaus þmo­gaus biog­ra­fi­jos fak­tø. Ðil­tai, pa­pras­tai, nuo­ðir­dþiai ir jau­kiai apie ben­drà gy­ve­ni­mà pa­sa­ko­jo jo gy­ ve­ni­mo drau­gë, pri­si­pa­þi­nu­si, kad jei á to­ká su­si­ti­ki­mà bû­tø bu­vu­si pa­kvies­ta prieð po­rà me­tø, tik­rai dar ne­bû­tø ásten­ gu­si at­ei­ti... O tà­va­kar ji su hu­mo­ru sa­ kë: “Sun­ku su juo bu­vo tik pir­muo­sius pen­kio­li­ka me­tø, pas­kui su­si­de­ri­no­me, bet kad jis ið­ëjo...” Pri­si­mi­në R.Þal­do­ko me­dþiok­lës, þve­jy­bos aist­rà, pa­pa­sa­ko­ jo já bu­vus la­bai jaut­rø ki­tø var­gams.

Bu­væs il­ga­me­tis mo­ky­mo da­lies ve­ dë­jas Vy­tau­tas Alek­sie­jû­nas smui­ko pe­ da­go­gà api­bû­di­no kaip su­dë­tin­go cha­ rak­te­rio, la­bai darbð­tø þmo­gø, ku­riam mu­zi­ka bu­vo vi­sas gy­ve­ni­mas. Jam ant­ ri­no Liu­ci­ja Ja­per­tie­në, pir­mo­ji Ro­mu­al­ do kon­cert­meis­te­rë: “R.Þal­do­kas la­bai më­go sa­vo dar­bà, bu­vo la­bai im­pul­sy­ vi, emo­cin­ga as­me­ny­bë”. Alek­san­dra Jut­ko­nie­në sa­kë esan­ti ási­ti­ki­nu­si, kad R.Þal­do­kas ga­lë­jo at­si­dë­ti mu­zi­kai tik tu­ rë­da­mas to­kià þmo­nà, o Ni­jo­lë Gri­cie­në pa­aki­no ko­le­gas rink­ti pri­si­mi­ni­mus, kol dar gy­vi tie, ku­rie me­na ið­ki­lius, pa­mi­në­ ji­mo ver­tus pe­da­go­gus.

Va­ka­ro me­tu grie­þë As­ta Ðid­laus­kai­të ir En­ri­ka Ûse­ly­të (kon­cert­meis­te­rë Na­ta­ li­ja Með), o pa­bai­gë já dau­ge­lio lai­dø ab­sol­ven­tø smui­ki­nin­kø an­sam­blio at­lik­ tas R.Þal­do­ko la­bai mëg­tas D.Ðos­ta­ko­vi­ èiaus ro­man­sas ið ki­no fil­mo “Gy­lys”.

Lai­ma SU­GIN­TIE­NË

Dþiu­gios “To­ni­kos” gai­dos

Kai prieð að­tuo­ne­rius me­tus Ðiau­liuo­ se su­si­bû­rë vo­ka­li­nis ir in­stru­men­ti­nis an­sam­blis “To­ni­ka”, vie­tos ðmaikð­tuo­liai klaus­da­vo: “Ar ji su dþi­nu?” Ga­liu pa­ti­ kin­ti, kad mû­sø “To­ni­ka” - su to­nu­su, vi­sa­da ga­lin­èiu pa­kel­ti ûpà.

An­sam­blio ke­lias per tuos me­tus bu­ vo vin­giuo­tas: jo da­ly­viams Aud­ro­nei Gir­kon­tai­tei ir Al­giui Voz­bu­tui, kaip ir

dau­ge­liui ðiais ne­leng­vais lai­kais, te­ko keis­ti dar­bo­vie­tes, su­ma­ny­ti ir re­a­li­zuo­ti mu­zi­kos ver­slo idë­jas. Aud­ro­në, bai­gu­si Ðiau­liø pe­da­go­gi­ná ins­ti­tu­tà, ku­rá lai­kà ren­gë vai­kus “Dai­nø dai­ne­lës” kon­kur­ sams, Al­gis dir­bo Pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te, dës­të mu­zi­kà, akom­pa­na­vo.

Vë­liau, su­si­klos­èius ap­lin­ky­bëms, jie­du nu­ta­rë su­bur­ti an­sam­bliu­kà, ku­rá pa­va­ di­no “To­ni­ka”. A.Gir­kon­tai­të jau bu­vo su­kû­ru­si ke­le­tà dai­ne­liø, nes jau­të re­per­tu­a­ro ma­þie­siems sty­giø. Pa­si­tel­ kæ vo­ka­lis­tà R.Jan­kaus­kà, ëmë kon­cer­ tuo­ti. Gro­jo ori­gi­na­lø sa­vos kû­ry­bos re­per­tu­a­rà, ap­ke­lia­vo dau­ge­lá Lie­tu­vos mies­tø ir mies­te­liø.

Að­tuo­ne­riø me­tø dar­bas ap­vai­ni­kuo­ tas ke­tu­riais al­bu­mais - gar­so ka­se­të­mis “Au­ga të­við­këj vai­kai”, “Pa­pû­gos aki­ niai”, “Mei­lës vil­tis” ir “Kið­kio ka­ru­se­lë”.

Da­bar­ti­nis “To­ni­kos” an­sam­blio ávaiz­dis - links­mos, gied­ros, ûpà ke­lian­èios ma­ þo­ri­nës kom­po­zi­ci­jos, ku­riø po­eti­niø teks­tø ir mu­zi­kos au­to­rë - A.Gir­kon­tai­të.

Dai­ne­lës la­bai skir­tin­gos: vie­nos skir­tos ma­þy­liams, ki­tos - su­dë­tin­ges­nës, ku­riø klau­sy­da­mi vai­kai ga­li ðok­ti ar­ba þais­ti.

Kai ku­riø dai­nø fo­nog­ra­mos ga­li pa­dë­ti sie­kiant ávai­riø pe­da­go­gi­niø tiks­lø. Ka­ se­të­je “Mei­lës vil­tis” su­dë­ta vie­nuo­li­ka kom­po­zi­ci­jø, skir­tø su­au­gu­sie­siems: jo­se ap­dai­nuo­ja­ma gam­tos gro­þis, jau­nys­tës pri­si­mi­ni­mai, sva­jo­nës ir vil­ tys. Ðio al­bu­mo dai­nos daþ­nai skam­ba pa­gei­da­vi­mø kon­cer­tuo­se per Lie­tu­vos ra­di­jà, kai ku­riø ið jø vaiz­do kli­pai ro­do­ mi te­le­vi­zi­jos lai­do­je “Ge­riau­sios Pû­ko dai­nos”. “To­ni­kos” at­lie­ka­ma mu­zi­ka yra po­pu­lia­rio­jo sti­liaus - dai­no­se gir­di­me coun­try, ro­ken­ro­lo, dis­ko mu­zi­kos, re­ po in­to­na­ci­jas, dau­ge­lis in­stru­men­ti­niø vo­ka­lo pri­ta­ri­mø sko­nin­gai aran­þuo­ti.

A.Gir­kon­tai­tës ir A.Voz­bu­to du­e­tas ra­ do mu­zi­kos ver­sle sa­vo vie­tà: jie mie­lai kvie­èia­mi kon­cer­tuo­ti vai­kø dar­þe­liuo­ se, kur links­mi­na ma­þuo­sius nuo­tai­kin­ ga mu­zi­ka ir vai­di­na pa­si­puo­ðæ spal­vin­ gais dai­nø per­so­na­þø kos­tiu­mais. Gai­la tik, kad ne­be­li­ko prieð ke­le­tà me­tø per Ðiau­liø te­le­vi­zi­jà ro­dy­tos mie­los lai­de­lës “Pa­pû­gos sve­tai­në”, ku­rio­je Aud­ro­në ir Al­gis ve­dë vik­to­ri­nas, ren­gë þai­di­mus, dai­na­vo su ma­þa­isiais lai­dos sve­èiais.

Ma­nau, kad “To­ni­kos” an­sam­blis dar ne vis­kà mums pa­ro­dë: lauk­si­me nau­jø nuo­tai­kin­gø pro­jek­tø, vai­di­ni­mø ir kon­cer­tø.

Ro­ma­nas AN­DRIUЭKE­VI­ÈIUS

Mu­zi­ki­nio ug­dy­mo kai­ta: pa­tir­tis ir nau­jo­vës

Vyks­tan­ti ðvie­ti­mo re­for­ma, jos prin­ci­pai, me­to­dai ir tiks­lai ne­ap­len­kia ir mu­zi­ki­nio ug­dy­mo, ku­rio pro­ble­mos ðian­dien ak­ty­viai ap­ta­ria­mos ir nag­ri­ në­ja­mos jau tra­di­ci­në­mis ta­pu­sio­se kon­fe­ren­ci­jo­se (“Mu­zi­ki­nio ug­dy­mo pro­ble­mos: þvilgs­nis á XXI am­þiø”, “Mu­zi­ki­nis ug­dy­mas: tæs­ti­nu­mo ir gran­

Muzikos barai /35

dþiø sà­vei­kos pro­ble­mos”), þur­na­luo­se “Ga­ma” ir “Mu­zi­kos ba­rai”. Dar kar­tà ap­tar­ti mu­zi­ki­nio ug­dy­mo kai­tos, pa­ si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi ir nau­jo­vë­mis spa­lio 12 d. rin­ko­mës á res­pub­li­ki­næ te­ori­niø mu­zi­kos da­ly­kø mo­ky­to­jø kon­fe­ren­ci­jà, or­ga­ni­zuo­tà Kau­no m. sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos Ðvie­ti­mo ir ug­dy­mo sky­ riaus, Kau­no pe­da­go­gø kva­li­fi­ka­ci­jos cen­tro ir Kau­no mu­zi­kos mo­kyk­lø mu­ zi­kos te­ori­jos da­ly­kø me­to­di­nës gru­pës (kon­fe­ren­ci­jos ko­or­di­na­to­rë - Kau­no m. Ðvie­ti­mo ir ug­dy­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­të Re­gi­na Mei­lu­tie­në).

Pre­le­gen­të Vi­da Umb­ra­sie­në kon­fe­ ren­ci­jo­je ke­lia­mas pe­da­go­gi­nes pro­ble­ mas sie­jo su ne­ið­ven­gia­mai kin­tan­èiais vi­suo­me­nës po­rei­kiais, t.y. su ma­þë­jan­ èiu aka­de­mi­nës mu­zi­kos po­rei­kiu bei su jos vie­tà uþ­iman­èia va­di­na­mo­sios ma­si­nës kul­tû­ros plët­ra. Dël to, kaip pa­ þy­më­jo Jû­ra­të Gus­tai­të, þe­mes­nio­sios mu­zi­ki­nio ug­dy­mo pa­ko­pos ne­ga­li pa­ reng­ti rei­kia­mos ko­ky­bës kon­tin­gen­to aukð­tes­nio­sioms pa­ko­poms. Pra­ne­ðë­ja siû­lo ug­dy­ti­nius jau mu­zi­kos mo­kyk­lo­se orien­tuo­ti á mu­zi­ko­lo­gi­jos spe­cia­ly­bæ, jau­nie­siems “mu­zi­kos þur­na­lis­tams” su­da­rant lanks­tes­nes, pa­trauk­les­nes pro­gra­mas. Ðios ak­tu­a­li­jos at­si­spin­di ir Al­gir­do Kið­kio “Sa­vi­raið­ki­nio mu­zi­ki­nio ug­dy­mo stan­dar­tø” pro­jek­te.

Kon­fe­ren­ci­jo­je ap­tar­ti ir pe­da­ go­gi­nes in­ter­pre­ta­ci­jas dik­tuo­jan­tys glo­ba­li­za­ci­jos pro­ce­sai, kom­piu­te­ri­nës tech­no­lo­gi­jos (N.Gel­go­tie­nës pra­ne­ ði­mas) bei ðiø nau­jo­viø po­vei­ká mû­sø psi­chi­kai ti­rian­ti psi­cho­lo­gi­ja (G.Dai­ naus­kie­nës pra­ne­ði­mas). Apie moks­lo pa­þan­gos ið­kel­tà bû­ti­ny­bæ kiek­vie­nam mo­ky­to­jui nuo­lat to­bu­lë­ti, plës­ti sa­ vo aki­ra­tá, at­ver­ti ne­þi­no­mas gel­mes kal­bë­jo M.Sta­ne­vi­èiû­të ir L.Ði­lei­ky­të.

“Re­for­ma liks po­pie­riu­je, jei mo­ky­to­jas bus tik pa­klus­nus ama­ti­nin­kas”, - tvir­ ti­no A.Ven­ciu­vie­në. Ypaè at­sa­kin­gai mo­ky­to­jas tu­ri ver­tin­ti ir áver­tin­ti, kar­tu ska­tin­da­mas moks­lei­viø su­si­do­më­ji­mà ir mo­ty­va­ci­jà, ko­re­guo­da­mas ir kon­tro­ liuo­da­mas vi­sà ug­dy­mo pro­ce­sà (V.Ma­ sie­nës pra­ne­ði­mas).

Ne­ma­þà bû­rá kon­fe­ren­ci­jos pre­le­ gen­tø jau­di­no glau­dûs in­teg­ra­ci­niai ry­ðiai su ki­tais da­ly­kais (J.Þa­kie­nës, V.Mi­ la­ðe­vi­èie­nës, G.Ja­tau­ty­tës, N.Damb­ raus­kie­nës, E.Za­kar­kai­tës, I.Gul­bi­nie­ nës, D.Vait­kie­nës ir A.Vit­kaus­kie­nës pra­ne­ði­mai). No­rë­da­mi to­liau plë­to­ti ben­dra­dar­bia­vi­mo te­mà, pri­im­to­je re­zo­liu­ci­jo­je ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai nu­ma­të á ant­rà­jà res­pub­li­ki­næ mu­zi­kos te­ori­jos da­ly­kø mo­ky­to­jø kon­fe­ren­ci­jà pa­si­kvies­ti ir spe­cia­ly­biø mo­ky­to­jus.

Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai, ið­klau­sæ 18 pra­ne­ði­mø, ku­pi­ni nau­jø idë­jø ir kû­ry­bi­niø su­ma­ny­mø, ið­si­skirs­të prie sa­vø dar­bø. Juk vi­sø te­ori­jø tei­sin­gu­mo ma­tas - prak­ti­ka.

Eg­lë VA­LAN­TI­NIE­NË

Muzikos barai /36

II in­ter­pre­ta­ci­jos se­mi­na­ras jau­nie­siems Klai­pë­dos pia­nis­tams

Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Kva­li­fi­ka­ci­jos kë­li­mo ins­ti­tu­tas, vyk­dy­da­mas il­ga­lai­ká pro­ jek­tà, an­trà kar­tà su­ren­gë in­ter­pre­ta­ci­jos se­mi­na­rus jau­nie­siems Klai­pë­dos pia­ nis­tams. Se­mi­na­rus ve­dë LMA pro­fe­so­rius Pet­ras Ge­niu­ðas, do­cen­tai Alek­san­dra Þvir­bly­të ir Zbig­ne­vas Ibel­haup­tas bei sve­èias ið Ðvei­ca­ri­jos pro­fe­so­rius Han­sas Schic­ke­ris. Se­mi­na­rai vy­ko 6 die­nas spa­lio më­ne­sá Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­to, E.Bal­sio me­nø gim­na­zi­jos, J.Ka­ro­so bei J.Ka­èins­ko mu­zi­kos mo­kyk­lø kon­cer­tø sa­lë­se. Juo­se da­ly­va­vo per 50 jau­nø­jø pia­nis­tø ið vi­sø Klai­pë­dos mies­to mu­zi­kos mo­ky­mo ástai­gø.

Kaip ir nu­ma­ty­ta pro­jek­te, se­mi­na­rai bu­vo te­mi­niai. Doc. A.Þvir­bly­tës 2 die­nø se­mi­na­rai bu­vo skir­ti po­li­fo­ni­jai, dau­ giau­sia J.S.Ba­cho kû­ri­niø in­ter­pre­ta­ci­ jai, nors juo­se skam­bë­jo ir ke­le­tas ki­tø kom­po­zi­to­riø so­na­tø bei pje­siø. Tiks­lin­ gas ir la­bai ádo­mus jau­nos pe­da­go­gës dar­bas bei be­tar­pið­kas ben­dra­vi­mas pa­li­ko pui­kø áspû­dá.

Prof. H.Schic­ke­rá Klai­pë­dos mu­zi­ki­në vi­suo­me­në pa­þás­ta ið prieð 5 me­tus su pa­si­se­ki­mu ves­tø meist­rið­ku­mo pa­ mo­kø. Ðá kar­tà pro­fe­so­riaus 2 die­nø se­mi­na­rai bu­vo skir­ti po­li­fo­ni­jai ir stam­ biai for­mai. Dau­ge­liui ási­mi­në ra­mus, Zbig­ne­vas Ibel­haup­tas, In­ga kon­struk­ty­vus pro­fe­so­riaus dar­bas bei Mak­na­vi­èie­në, Pet­ras Ge­niu­ðas la­ko­nið­ka jo pa­skai­ta “Stam­bios for­mos kû­ri­niø rai­da ir in­ter­pre­ta­ci­ja”.

Do­cen­to Z.Ibel­haup­to se­mi­na­re jau­nie­ji at­li­kë­jai skam­bi­no etiu­dus ir pje­ses.

Daþ­nai kon­cer­tuo­jan­tis Klai­pë­do­je ir pui­kiai uþ­si­re­ko­men­da­væs kaip at­li­kë­jas, Z.Ibel­haup­tas ðia­me se­mi­na­re at­si­sklei­dë kaip ryð­kus ir ta­len­tin­gas pe­da­go­gas.

Ren­gi­ná vai­ni­ka­vo klai­pë­die­èiø la­bai mëgs­ta­mo ir vi­suo­met þa­vin­èio tiek at­li­kë­ jið­ka, tiek pe­da­go­gi­ne veik­la prof. Pet­ro Ge­niu­ðo meist­rið­ku­mo pa­mo­kos, ku­rio­se skam­bë­jo etiu­dai, pje­sës ir kon­cer­tai. Þy­mie­ji pe­da­go­gai ne­gai­lë­jo pa­gy­ri­mo ir pa­drà­si­ni­mo þo­dþiø jau­nie­siems at­li­kë­jams. Dau­gu­mos jau­nø­jø pia­nis­tø skam­bi­ni­mas pa­da­rë tik­rai ge­rà áspû­ dá. Ypaè ið­si­sky­rë KU ma­gist­ran­të O.Pet­ro­va, Bal­sio me­nø gim­na­zi­jos mo­ki­nës L.Anu­þy­të, M.Pet­rei­ky­të, L.Þvin­kly­të, R.Ri­mei­kai­të, A.Vait­ku­të, J.Sto­ny­të, L.Mak­na­ vi­èiû­të, S.Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­jos stu­den­tës M.Struè­ko­va, A.Go­vo­ro­va, J.Ka­ro­so mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ki­nys A.Mar­tin­kus, J.Ka­èins­ko mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ki­nys S.Ur­ni­kis. Pa­gy­ri­mo nu­si­pel­në pe­da­go­gai - KU MF For­te­pi­jo­no ka­ted­ros doc.

T.Ro­mað­ki­na, Bal­sio me­nø gim­na­zi­jos mo­ky­to­jai B.Bui­ne­vi­èie­në, L.Pet­raus­kie­në, V.Vai­èai­ty­të, Z.Þi­lins­kie­në, I.Þiol­ti­ko­vas, R.Riep­ðie­në, S.Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­jos dës­ty­to­jos V.Ruz­gie­në, J.Liut­kie­në, B.Vai­ðie­në, J.Ka­ro­so mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­ to­jos R.Vai­naus­kie­në, I.Rut­kai­tie­në, J.Ka­èins­ko mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­ja G.Juð­ ke­vi­èie­në - pro­fe­sio­na­liai ir at­sa­kin­gai pa­ren­gæ po ke­le­tà da­ly­viø se­mi­na­rui.

Se­mi­na­rai bu­vo pui­kiai or­ga­ni­zuo­ti. Di­de­lá dar­bà at­li­ko pro­jek­to au­to­rë ir or­ga­ni­za­to­rë KU MF For­te­pi­jo­no ka­ted­ros lek­to­rë In­ga Mak­na­vi­èie­në bei KU Kva­li­fi­ka­ci­jos kë­li­mo ins­ti­tu­to me­to­di­nin­kë S.Lia­ðën­ko, KU MF de­ka­nas, mo­kyk­lø di­rek­to­riai bei for­te­pi­jo­no sky­riø ve­dë­jai. Ðie se­mi­na­rai bu­vo tik­ra at­gai­va ne tik jau­nie­siems Klai­pë­dos pia­nis­tams bei jø pe­da­go­gams, bet ir vi­siems Klai­pë­dos krað­to for­te­pi­jo­no mo­ky­to­jams ir mu­zi­ kos më­gë­jams.

Jû­ra­të KA­RO­SAI­TË Su sve­èiu ið Ðvei­ca­ri­jos pro­fe­so­riumi Han­su Schic­ke­riu

Vil­niaus evan­ge­li­kø liu­te­ro­nø baþ­ny­èios var­go­nus at­sta­tant

Il­g us ðiø me­t ø spa­l io ir lap­k ri­è io sek­m a­d ie­n iø va­k a­r us pa­á­v ai­r i­n o pen­k iø kon­c er­t ø cik­l as Vil­n iaus evan­g e­l i­k ø liu­t e­r o­n ø baþ­n y­è io­ je. Klau­s y­t o­j ams bu­v o pri­s ta­t y­t a G.B.Per­g o­l e­s i “Sta­b at Ma­t er”, lie­ tu­v iø kom­p o­z i­t o­r iø pa­s au­l ie­t i­n ë cho­r i­n ë mu­z i­k a, ita­l ø ir vo­k ie­è iø ba­ ro­k o, aust­r ø ir vo­k ie­è iø ro­m an­t iz­m o epo­c hø cho­r i­n ë ir in­s tru­m en­t i­n ë mu­z i­k a, ku­r ià at­l i­k o Vil­n iaus mies­t o sa­v i­v al­d y­b ës cho­r as “Jau­n a mu­z i­k a” ir sve­è iai ið uþ­s ie­n io. Kon­c er­t ø cik­l o su­m a­n y­t o­j as ir ákvë­p ë­j as - cho­r o “Jau­n a mu­z i­k a” di­r ek­t o­r ius Al­g i­ man­t as Gu­r e­v i­è ius. Kon­c er­t uo­s e su­r ink­t os au­k os skir­t os baþny­è ios var­g o­n ams at­s ta­t y­t i. Ðio pro­j ek­t o kul­m i­n a­c i­j a - pas­ ku­t i­n is cik­l o kon­c er­t as, ku­r ia­m e skam­b ë­j o vo­k ie­è iø ba­r o­k o meist­ rø H.Schützo, J.W.Franc­ k o, J.H.Schmel­z e­r io, D.Bux­t e­h u­d e’s, P.H.Er­l e­b a­c ho ir J.S.Ba­c ho vo­k a­l i­ në in­s tru­m en­t i­n ë mu­z i­k a. Kû­r i­n ius at­l i­k o: Vil­n iaus mies­t o sa­v i­v al­d y­b ës cho­r as “Jau­n a mu­z i­k a”, D.Sta­b ins­ kas (vio­l a da gam­b a, vio­l on­è e­l ë), R.Zu­b o­v as (var­g o­n ai) bei sve­è iai ið Lat­v i­j os - A.Veis­m a­n is (kontr­a te­ no­r as) ir L.Mu­c e­n ie­c ë (smui­k as).

Di­r i­g a­v o V.Au­g us­t i­n as (cho­r o “Jau­n a mu­z i­k a” me­n o va­d o­v as) ir A.Veis­m a­n is (Ry­g os ope­r os te­a t­r o cho­r o va­d o­v as).

Pui­k ià tech­n i­k à ir vo­k a­l i­n ius ge­b ë­ ji­m us (minkð­t à gar­s à, aið­k ià dik­c i­j à bei ar­t i­k u­l ia­c i­j à, an­s am­b lið­k u­m à ir bal­s ø pu­s iau­s vy­r à) pa­r o­d ë cho­r as “Jau­n a mu­z i­k a”, ku­r is, su­s i­d ë­d a­ mas ið ðe­ð io­l i­k os þmo­n iø, at­l i­k o H.Schützo ir J.S.Ba­c ho kû­r i­n ius dviem cho­r ams.

Ste­b int di­r i­g en­t us, aið­k iai bu­v o ma­t y­t i di­r i­g a­v i­m o ma­n ie­r os skir­ tu­m ai: V.Au­g us­t i­n as ver­t ë cho­r à be­a to­d ai­r ið­k ai sau pa­k lus­t i, val­d ë kiek­v ie­n à gar­s à, jau­t ë kû­r i­n io vi­s u­ mà, bu­v o ga­n a san­t û­r us sche­m ø am­p li­t u­d ë­s e, o jo ko­l e­g a ið Lat­v i­j os A.Veis­m a­n is ypa­t in­g à dë­m e­s á sky­r ë bal­s ø ásto­j i­m ams, te­m ø ve­d i­m ui, vaiz­d þiai de­m onst­r a­v o ar­t i­k u­l ia­c i­j os ir ðtri­c hø ypa­t u­m us, di­r i­g a­v o pla­ èiais ir ga­lin­g ais ju­d e­s iais. Be to, ðis di­r i­g en­t as su­s i­r in­k u­s iems klau­s y­t o­ jams pa­r o­d ë uni­k a­l ø kontr­a te­n o­r o bal­s à. Jo­k iø sun­k u­m ø jam ne­s u­d a­r ë vir­t uo­z ið­k i pa­s a­þ ai, pa­p uoð­t i dau­g y­ be mor­d en­t ø ir me­l iz­m a­t i­n iø na­t ø.

Kon­c er­t e taip pat bu­v o ga­l i­m a pa­s i­g ë­r ë­t i se­n o­v i­n io in­s tru­m en­t o vio­l os da gam­b a temb­r u ir ste­b ë­t i ba­r o­k o epo­c hos smui­k o gro­j i­m o ma­n ierà.

Pa­n a­ð ûs kon­c er­t i­n iai cik­l ai dþiu­ gins klau­s y­t o­j us ir at­e i­t y­j e.

Jev­ge­nij BAR­KOV­SKIJ, Ri­ta OST­RAUS­KAI­TË

III Kau­no tarp­tau­ti­nis for­te­pi­jo­ni­niø an­sam­bliø kon­kur­sas

Ðiø me­tø rug­së­jo 27-spa­lio 2 d. Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos Kau­no fa­kul­ te­te ávy­ko III Kau­no tarp­tau­ti­nis for­te­pi­jo­ni­niø an­sam­bliø kon­kur­sas, ku­rio or­ga­ ni­za­to­riai - Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bë, Lie­tu­vos mu­zi­kø rë­mi­mo fon­das, Lie­tu­vos EPTA ir Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos Kau­no fa­kul­te­tas.

For­te­pi­jo­ni­nio du­e­to þan­ro pra­di­nin­kas Lie­tu­vo­je, ið­ti­ki­mas jo puo­se­lë­to­jas, Lie­tu­vos EPTA pre­zi­den­tas, Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos pro­fe­so­rius Kæs­tu­tis Gry­ baus­kas jau prieð ke­le­tà me­tø ëmë­si ini­cia­ty­vos reng­ti for­te­pi­jo­ni­niø an­sam­bliø kon­kur­sus, siek­da­mas, kad ðis þan­ras mû­sø ða­ly­je su­kles­të­tø ir bû­tø átrauk­tas á ben­drà Eu­ro­pos bei pa­sau­lio mu­zi­kos at­li­ki­mo me­no kul­tû­rà. Lie­tu­vos EPTA drau­ge su Lie­tu­vos mu­zi­kø rë­mi­mo fon­du ir Vi­sa­gi­no mies­to sa­vi­val­dy­be 1997 m. Vi­sa­gi­ne su­ren­gë I tarp­tau­ti­ná for­te­pi­jo­ni­niø an­sam­bliø kon­kur­sà. Ja­me da­ly­ va­vo 30 an­sam­bliø ið Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Vo­kie­ti­jos ir Ðvei­ca­ri­jos. 2000 m. kon­ kur­sas jau vy­ko Kau­ne. Gre­ta Lie­tu­vos EPTA ir Lie­tu­vos mu­zi­kø rë­mi­mo fon­do jo or­ga­ni­za­to­riai bu­vo ir Kau­no ap­skri­ties vir­ði­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­ja bei Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos Kau­no fa­kul­te­tas. Kon­kur­se da­ly­va­vo 29 an­sam­bliai ið Lie­tu­ vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Bel­gi­jos ir Di­dþio­sios Bri­ta­ni­jos. Ðie­met á kon­kur­sà at­vy­ko 24 an­sam­bliai ið Lie­tu­vos, Bal­ta­ru­si­jos, Ru­si­jos, Uk­rai­nos, Len­ki­jos ir Vo­kie­ti­jos. Kaip ma­to­me, da­ly­viø ge­og­ra­fi­ja ple­èia­si, apie kon­kur­sà jau þi­no dau­giau uþ­sie­nio ða­liø. La­bai dþiu­gu, jog pir­mà kar­tà kon­kur­se ak­ty­viai da­ly­va­vo ir pa­tys kau­nie­èiai - Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos Kau­no fa­kul­ te­to stu­den­tai, J.Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­na­zi­jos, A.Ka­èa­naus­ko, 1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los moks­lei­viai ir pe­da­go­gai. Be kau­nie­èiø, Lie­tu­vai at­sto­va­vo Na­cio­na­li­ nës M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los, Vil­niaus B.Dva­rio­no de­ðimt­me­tës mu­zi­kos mo­kyk­los, Vil­niaus 4-osios mu­zi­kos mo­kyk­los, Pa­ne­vë­þio mu­zi­kos mo­kyk­los, Pa­ne­vë­þio kon­ser­va­to­ri­jos pa­grin­di­nës mu­zi­kos mo­kyk­los moks­lei­viai ir Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­den­tai.

Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos Kau­no fa­kul­te­to ben­druo­me­në, va­do­vau­ja­ma pro­rek­to­riaus prof. Ra­mu­èio Èe­pins­ko, anks­èiau lai­ko pra­dë­tuo­se ðil­dy­ti rû­muo­se su­da­rë kon­kur­so da­ly­viams pui­kias sà­ly­gas re­pe­tuo­ti ir pa­si­ro­dy­ti.

“For­te­pi­jo­ni­nës mu­zi­kos an­sam­bliø kon­kur­sus va­din­èiau ak­ty­via pe­da­go­gi­ nës veik­los for­ma. La­bai svar­bu, kad juo­se pa­si­ro­do ir mo­ky­to­jai, ir moks­lei­viai”, - sa­ko tarp­tau­ti­nës ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas pro­fe­so­rius K.Gry­baus­kas. Á tarp­tau­ti­næ þiu­ri taip pat áë­jo Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos do­cen­tas Zbig­ne­vas Ibel­haup­tas, pro­fe­so­riai Ma­ris Ðvin­ka (Lat­vi­ja), Sig­ri­da Leh­mstedt (Vo­kie­ti­ja), Bar­ ba­ra Hals­ka (Len­ki­ja), Han­sas Schic­ke­ris (Ðvei­ca­ri­ja).

Pa­gal kon­kur­so sà­ly­gas da­ly­viai bu­vo skirs­to­mi á tris am­þiaus gru­pes: A gru­ pë­je var­þë­si moks­lei­viai iki 15 me­tø. Pir­mà­jà vie­tà ir pre­mi­jà bei lau­re­a­to var­dà ðio­je gru­pë­je lai­më­jo Kau­no J.Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­na­zi­jos moks­lei­viø My­ko­lo ir Mo­tie­jaus Ba­za­rø du­e­tas, ku­rá kon­kur­sui pa­ren­gë jø të­ve­lis Sau­lius Ba­za­ras.

Taip pat lau­re­a­tu, pir­mo­sios vie­tos ir pre­mi­jos lai­më­to­ju pri­pa­þin­tas an­sam­blis ið Vo­kie­ti­jos - Na­di­ne Pfen­nig ir An­drea Schu­etz. Ðá an­sam­blá kon­kur­sui ren­gë pro­fe­so­rë Sig­ri­da Leh­mstedt. Ant­ro­ji vie­ta ir pre­mi­ja ati­te­ko pa­èioms jau­niau­ sioms kon­kur­so da­ly­vëms ið Bal­ta­ru­si­jos - de­vyn­me­tëms Ol­gai Po­po­vai ir Iri­nai Èer­niav­ska­jai. Jø pe­da­go­gai - doc. E.Ach­rem­èik ir dëst. T.Grad­ko­va. Tre­èio­ji vie­ta ir pre­mi­ja skir­ta taip pat dviem an­sam­bliams - Na­cio­na­li­nës M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los moks­lei­viams Lau­rai Ste­pan­ke­vi­èiû­tei ir Ma­riui Ma­tu­le­vi­èiui (pe­da­go­gë Vio­le­ta Lip­nia­go­vie­në) bei Pa­ne­vë­þio kon­ser­va­to­ri­jos pa­grin­di­nës mu­zi­kos mo­kyk­los moks­lei­vëms Au­ri­kai Kol­pa­ko­vai­tei ir Vik­to­ri­jai Pa­kau­ðy­tei (pe­da­go­gës J.Sriu­bið­ky­të ir A.Ka­pu­èins­kie­në). Kau­no A.Ka­èa­naus­ko mu­zi­kos mo­kyk­los moks­lei­ viø In­drës Ma­tu­ke­vi­èiû­tës ir Jus­tës Pau­laus­kai­tës du­e­tas (pe­da­go­gës K.Þi­lins­kie­në ir L.Vas­nev­ska­ja) bei Kau­no J.Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­na­zi­jos moks­lei­vës Þi­vi­lë Ali­ jo­ðai­ty­të ir Li­na Stan­ke­vi­èiû­të (pe­da­go­gë N.Lu­ko­ðie­në) ta­po kon­kur­so A gru­pës di­plo­man­të­mis.

B gru­pë­je, ku­rio­je var­þë­si 15-26 me­tø pia­nis­tai, ge­riau­siu du­e­tu ðie­met pri­pa­þin­tos Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­den­tës Lui­za Am­bar­cu­mian ir Vi­da Ber­no­tai­të (pe­da­go­gë lek­to­rë Vil­ma Rin­dze­vi­èiû­të). Ant­rà­jà vie­tà ir pre­mi­jà pa­si­ da­li­jo Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos Kau­no fa­kul­te­to stu­den­èiø Dai­vos Lav­ri­na­vi­ èiû­tës ir Eve­li­nos Þi­gai­tës du­e­tas (pe­da­go­gas prof. K.Gry­baus­kas) bei Ode­sos vals­ty­bi­nës A.Neþ­da­no­vos kon­ser­va­to­ri­jos stu­den­tës Ok­sa­na Mi­roð­ni­ko­va ir Hui Xu (pe­da­go­gë prof. Ol­ga Ðèer­ba­ko­va). Ðio­je am­þiaus gru­pë­je tre­èi­à­jà vie­tà ir pre­ mi­jà lai­më­jo Ag­nies­zka Kac­zma­rek ir Ja­ce­kas Na­zarc­zu­kas ið Var­ðu­vos F.Cho­pi­no mu­zi­kos aka­de­mi­jos (pe­da­go­gas prof. A.Gu­zas) bei Na­ta­li­ja De­dok ir Tat­ja­na Re­vi­na ið Mins­ko I.Ach­rem­èik me­nø ko­le­dþo (pe­da­go­gë doc. E.Ach­rem­èik). B gru­pës di­plo­man­tës - Dia­na Sa­va­ne­vi­èie­në ir Ag­në Stan­ku­të, Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­den­tës (pe­da­go­gë prof. Bi­ru­të Vai­niû­nai­të), bei Je­ka­te­ri­na Sen­ ko­va ir Ve­ro­ni­ka Viz­gin­na ið Bal­ta­ru­si­jos (pe­da­go­gës doc. E.Ach­rem­èik ir dëst.

T.Grad­ko­va).

C gru­pës kon­kur­so da­ly­viai (nuo 26 me­tø am­þiaus) var­þë­si dvie­juo­se kon­ kur­so tu­ruo­se. Pir­mà­jà vie­tà ir pre­mi­jà ðio­je gru­pë­je ið­ko­vo­jo Gied­rës ir Rim­vy­do

Ki­se­vi­èiø for­te­pi­jo­ni­nis du­e­tas (pe­da­go­gas prof. K.Gry­baus­kas). Ant­ro­sios vie­tos þiu­ri nu­spren­dë ne­skir­ti, o tre­èio­ji vie­ta ir pre­mi­ja ati­te­ko Ri­tos Ko­cha­naus­kai­tës ir Lai­mos Liut­kaus­kie­nës du­e­tui (pe­da­go­gë prof. B.Vai­niû­nai­të).

Kon­kur­so uþ­da­ry­mas, lau­re­a­tø ap­do­va­no­ji­mas ir jø kon­cer­tas vy­ko Kau­no fil­ har­mo­ni­jos sa­lë­je. Dþiu­gu, kad ðis mu­zi­kos ren­gi­nys su­lau­kë dau­ge­lio kau­nie­èiø su­si­do­më­ji­mo ir pa­lan­kiø ver­ti­ni­mø. No­ri­si ti­kë­ti, kad Kau­no mies­tas jau­nie­siems mu­zi­kan­tams taps pui­kiu liep­tu á nau­jas jø me­ni­niø lai­më­ji­mø aukð­tu­mas.

Ið kai­rës á de­ði­næ: doc. Z.Ibel­haup­tas, þiu­ri sek­re­to­rë V.Rin­dze­ vi­èiû­të, kon­kur­so di­rek­to­rë B.Mar­ke­vi­èie­në, prof. B.Hals­kis, prof. K.Gry­ baus­ kas, prof. M.Ðvin­ ka, prof. S.Leh­ mstedt, prof.

H.Schic­ker

B gru­pës I pre­mi­jos lau­re­a­tës Vi­da Ber­no­tai­të ir Lui­za Am­bar­ cu­mian Vie­nas ið kon­kur­so tiks­lø - pro­pa­guo­ti nau­jus lie­tu­við­kus kû­ri­nius for­te­pi­jo­ ni­niams an­sam­bliams. Ðios gra­þios tra­di­ci­jos pra­di­nin­kas - kom­po­zi­to­rius Va­len­ ti­nas Bag­do­nas, ku­ris 2000 m. vi­soms kon­kur­so am­þiaus gru­pëms su­kû­rë pri­va­ lo­muo­sius kû­ri­nius. Ðie­met ðià tra­di­ci­jà to­liau puo­se­lë­jo kom­po­zi­to­rius Vy­tau­tas Bar­kaus­kas. Jo kû­ri­niai “Þai­di­më­liai” (A gru­pei), “Po­kal­bis” (B gru­pei) ir “Etiu­das tik su­au­gu­siems” (C gru­pei) pra­tur­ti­no lie­tu­við­kø kû­ri­niø for­te­pi­jo­ni­niams an­sam­ bliams re­per­tu­a­rà.

Ma­lo­nu pa­þy­më­ti, kad kon­kur­so or­ga­ni­za­vi­mà rë­më vals­ty­bi­nës ins­ti­tu­ci­jos, or­ga­ni­za­ci­jos ir ben­dro­vës. Pa­lai­ky­da­ma re­gio­ni­næ kul­tû­ros plët­rà, kon­kur­sà fi­nan­sið­kai pa­rë­më Lie­tu­vos kul­tû­ros mi­nis­te­ri­ja, Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bë, UAB “Kau­no lif­tai”. Da­ly­viai ir þiu­ri jau­të nuo­la­ti­næ kon­kur­so part­ne­riø - Kau­no mies­to Kul­tû­ros sky­riaus ir Kau­no ap­skri­ties vir­ði­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos - pa­ra­mà, dë­me­sá ir rû­pes­tá. Kon­kur­sà nu­ðvie­të dien­rað­tis “Lai­ki­no­ji sos­ti­në”, ro­dë Kau­no te­le­vi­zi­ja.

Lau­re­a­tams pre­mi­jas ástei­gë Ðvie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja, Nau­jo­sios sà­jun­ gos Kau­no sky­rius, S.Ka­ro­so pa­ra­mos ir lab­da­ros fon­das, AB “Vil­niaus vin­gis”, Va­len­to Vai­èiû­no ámo­në, as­me­ni­nes pre­mi­jas átei­kë po­nai Ka­zi­mie­ras Star­ke­vi­èius ir Ar­vy­das Þi­le­vi­èius.

Kau­no mies­to me­ras Gied­rius Do­na­tas Að­mys, sa­vi­val­dy­bë­je pri­im­da­mas tarp­tau­ti­nio kon­kur­so þiu­ri bei dë­ko­da­mas uþ ini­cia­ty­và ir at­lik­tà dar­bà puo­ se­lë­jant kul­tû­ri­nes mies­to tra­di­ci­jas, pri­ta­rë or­ga­ni­za­to­riø, da­ly­viø ir mu­zi­kos pe­da­go­gø nuo­mo­nei, kad IV for­te­pi­jo­ni­niø an­sam­bliø kon­kur­sas vyk­tø 2004 m. Kau­no mies­te.

Vil­ma RIN­DZE­VI­ÈIÛ­TË

Muzikos barai /37

Ið pianisto varpinës Ro­kas ZU­BO­VAS

S

pa­lis, 2002-ie­ji. Uþ lan­go kle­vai dos­ niai þe­ria auk­sà. Frank­f ur­to mu­gë­je su di­dþiau­siu pa­si­se­k i­mu pri­sta­to­ mos lie­t u­við­kos kny­gos - lie­t u­viø li­ te­ra­t û­rai ker­ta­mas lan­gas á Eu­ro­pà.

Vil ­n iu­je ka­ra­liau­ja nau­jo­ji mu­zi­ka. Ðiø me­t ø spa­lis Vil­n iu­je ið­t ies ga­lë­t ø va­din­t is nau­jo­sios mu­zi­kos më­ne­siu. Jis pra­si­dë­jo nuo­sta­biu nau­jo­sios lie­t u­við­kos ka­me­ri ­nës mu­zi­kos va­ka­ru Na­cio­na­li ­nës fil ­har­mo­n i­jos Di­dþio­jo­je sa­lë­je, su­bû­ru­siu vi­sus ka­me­ri­nius Na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­ jos ko­lek­t y­vus ir pluoð­tà so­lis­t ø bei di­de­læ klau­sy­to­jø au­di­to­ri­jà. Es­ta­fe­tæ èia pat pe­rë­ më “Gai­dos” fes­ti­va­lis, kas­met pri­sta­tan­tis pa­sau­li­nës nau­jo­sios mu­zi­kos pa­no­ra­mà - ir pa­sau­lio ða­liø kom­po­zi­to­riø ieð­ko­ji­mus bei nau­ja­jai mu­zi­kai at­si­da­vu­sius an­sam­ blius ir at­li­kë­jus, ir nau­jau­sius lie­t u­viø au­to­riø opu­sus, vi­sà bû­rá mû­sø at­li­kë­jø, net ir di­dþiuo­sius mu­zi­ki­nius Lie­t u­vos ko­lek­t y­vus - Na­cio­na­li­ná sim­fo­ni­ná bei Mu­zi­kos aka­de­mi­jos sim­fo­ni­ná or­kest­rus (ir vël pil­nos sa­lës klau­sy­to­jø!). Po fes­ti­ va­lio ne­pra­ëjus në sa­vai­tei, es­ta­fe­tæ pe­ri­ ma Na­cio­na­li­nis ope­ros ir ba­le­to te­at­ras, pri­sta­t y­da­mas Min­dau­go Ur­bai­èio ba­le­to “Acid Ci­t y” prem­je­rà. Më­ne­sá vai­ni­kavo au­to­ri­nis Bro­niaus Ku­ta­vi­èiaus va­ka­ras Na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos Di­dþio­jo­je sa­ lë­je - èia da­ly­vavo ke­li cho­rai, Vals­t y­bi­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras, so­lis­tai.

Sa­vai­me aið­ku, kad ir vi­si ieð­kan­tie­ji pro­gø at­lik­ti, ir vi­si ieð­kan­tie­ji ga­li­my­biø ið­girs­ti nau­jà­jà mu­zi­kà tu­rë­jo pa­kan­ka­ mai pro­gø sa­vo aist­roms pa­ten­kin­ti. Vi­si, ku­riems nau­jo­ji mu­zi­ka rû­pi, ku­rie apie jà gal­vo­ja ir ra­ðo, tu­rë­jo ga­li­my­biø ap­màs­ ty­ti ai­bes pa­tir­t ø áspû­dþiø, at­pa­þin­ti vy­ rau­jan­èias sro­ves, pa­jus­ti mu­zi­kos rai­dos ten­den­ci­jas.

Aið­ku, la­bai gai­la, kad ðis spal­vin­gas mu­zi­ki­nis trau­ki­nys ne­ið­rie­da uþ sos­ti­nës ri­bø. Dar skau­dþiau su­vo­kus, kad di­de­lë da­lis kû­ri­niø taip ir lie­ka prem­je­ri­niai - kar­ tà at­lik­ti (duok Die­ve, kad bû­t ø ap­ra­ðy­ti...), pas­kui dû­lë­da­mi stal­èiuo­se lau­kia reikð­ min­gø au­to­riø su­kak­èiø. (Kaip liûd­na, jei ðios su­kak­t ys - mir­ties me­ti­nës ar­ba “bû­t ø su­ka­kæ” mi­në­ji­mai, kai pa­t ys au­to­riai jau ne­be­ga­li pa­si­dþiaug­ti jø sie­los kû­di­kiams ro­do­mu dë­me­siu!) Ðie­met ir pa­èiam ðiø ei­lu­èiø au­to­riui pa­si­tai­kë da­ly­vau­ti dvie­ juo­se to­kiuo­se ren­gi­niuo­se pri­sta­tant jau, de­ja, mi­ru­siø kom­po­zi­to­riø - Kon­stan­ci­jos Brun­dzai­tës ir Sta­sio Vai­niû­no - kû­ry­bà jø su­kak­èiø pro­ga. Abu kar­tus klau­sy­to­jai bu­vo dve­jo­pai nu­ste­bin­ti: vie­na ver­t us, dþiu­giai, kad ðiø au­to­riø kû­ri­niai ið­li­ko ne tik ðvie­þi, bet ir sa­vo ko­ky­be pui­kiau­siai de­rë­tø aukð­èiau­sio­jo ly­gio tarp­tau­ti­nia­me kon­teks­te; an­tra ver­t us, vi­sus per­se­kio­jo

Muzikos barai /38

nau­jo­sios mu­zi­kos paradoksai: ðiandien ir... visada

klau­si­mas, ko­dël to­kie ko­mu­ni­ka­t y­vûs, ryð­kûs, tik­rai klau­sy­to­jus jau­di­nan­t ys dar­ bai gu­li stal­èiuo­se ne­at­lie­ka­mi? Ðá më­ne­sá ið­girs­ti ir pa­ma­t y­ti nau­jo­sios mu­zi­kos kû­ri­niai (de­ja, kaip vi­sa­da, ne­pa­ ka­ko lai­ko ið­girs­ti dau­giau…) tik pa­t vir­ti­

no jau se­niai su­si­for­muo­tà nuo­mo­næ, kad ge­ri nau­jo­sios mu­zi­kos kû­ri­niai tu­ri la­bai stip­rø ko­mu­ni­ka­ci­ná krû­vá - jie, kaip ir nau­ jie­ji li­te­ra­tû­ros, ta­py­bos, te­at­ro ar ki­no kû­ri­ niai, ið tik­rø­jø ga­li pra­bil­ti á mus in­t y­miai, pri­sta­to mums bû­tent da­bar­ties at­ðvai­tus,

kal­ba su mu­mis be is­to­ri­niø epo­chø, is­to­ri­ nio at­stu­mo tar­pi­nin­ka­vi­mo. Ap­skri­tai vi­ sið­kai ne­pa­si­ren­gu­siam (bet ir ne­nu­si­tei­ku­ siam prie­ðið­kai) klau­sy­to­jui jie tu­rë­t ø bû­ti su­pran­ta­mes­ni nei kla­si­ki­nës ar ba­ro­ko mu­zi­kos pa­vyz­dþiai. Ti­kiu, kad ði min­tis ga­li pa­si­ro­dy­ti kiek ne­tra­di­ci­në, ta­èiau esu lin­kæs dël jos bent jau po­le­mi­zuo­ti.

Pir­miau­sia skep­tið­kai dël to nu­si­tei­ku­ siems skai­t y­to­jams no­riu tik pri­min­ti, kad, pa­vyz­dþiui, svai­gi­nan­èiø es­te­ti­niø aukð­tu­ mø pa­sie­kæs kla­si­ki­nis sti­lius (ávar­dy­ki­me: Vie­na, maþ­daug 1750-1800 m. ir li­ku­sie­ji 27 Be­et­ho­ve­no gy­ve­ni­mo me­tai) yra mums pui­kiai pa­þás­ta­mas… tri­jø kom­po­zi­to­riø - Ha­yd­no, Mo­zar­to ir Be­et­ho­ve­no - pa­li­ki­ mu. Vi­sø ki­tø tûks­tan­èiø ak­t y­viai kû­ru­siø, nuo­lat uþ­sa­ko­mø ir at­lie­ka­mø to me­to au­to­ riø pa­var­dës ir dar­bai “lais­va­lai­ki­niams” ir net ak­t y­vie­siems mu­zi­kos më­gë­jams ne­la­bai kà te­sa­ko. Èia, be abe­jo, svar­bi ið­im­tis bû­tø A.Sa­lie­ri - vi­siems pla­èiai þi­no­mas, nes vie­nas ge­nia­lus ra­ðy­to­jas kû­ry­bos su­me­ti­mais nu­ta­rë já pa­da­ry­ti Mo­ zar­to þu­di­ku. Ta­èiau kas pri­si­me­na Sa­lie­ri kû­ri­nius? O ir at­lie­ka­mi jie (be­je, tik­rai la­bai ko­ky­bið­kai pa­ra­ðy­ti) pa­pras­tai prieð­ prie­ðos prin­ci­pu: ðtai ði­taip ra­ðë Sa­lie­ri, o taip - Mo­zar­tas. (Pa­pras­tai þu­di­ko ir au­kos dvi­ko­và lai­mi Mo­zar­tas… Ir to­liau vyks­ta vi­sið­kai ne­kal­to þmo­gaus lin­èo teis­mas.)

Në kiek ne­abe­jo­ju, kad bû­si­mos kar­tos at­si­rinks ir nû­die­nos kom­po­zi­to­riø dar­bus ir kad di­dþio­ji da­lis ðiø kû­ri­niø po dvie­jø ðim­t ø me­tø ne­bus pla­èiai þi­no­mi (la­bai at­si­ pra­ðau, jei kà nors ðiuo tei­gi­niu áskau­di­nu), bet net ir sie­kiant, kad nors vie­ne­tai ið­lik­t ø gy­va­ja­me mu­zi­kos auk­so fon­de, ðian­die­ nos mu­zi­ka tu­ri tap­ti tra­di­cið­kes­në. Tra­di­ cið­ku­mas man ne­reið­kia se­na­ma­dið­ku­mo, to­na­lu­mo, kon­so­nan­sið­ku­mo ar­ba ki­to­kiø kon­kre­èiø kom­po­zi­ci­jos ar net skam­be­sio pa­ra­met­rø - vi­sa tai la­bai lais­vai trans­for­ muo­ja­mos sà­vo­kos, is­to­ri­ja dau­ge­lá kar­t ø jø sam­pra­tas jau kei­të. Tie­siog ma­nau, kad kû­ri­niai tu­rë­t ø skam­bë­ti daþ­niau nei kar­tà kom­po­zi­to­riaus gy­ve­ni­me, kad jø ana­li­zë ir net at­li­ki­mas tu­rë­t ø uþ­im­ti vi­sið­kai ki­tà vie­tà pe­da­go­gi­nia­me pro­ce­se ir at­li­kë­jø re­per­tu­a­re.

Mat vie­na yra aið­ku - nie­ka­da is­to­ri­jo­je “ðvie­þia” mu­zi­ka ne­bu­vo klau­sy­to­jø ir kri­ ti­kø su­tin­ka­ma ið­skës­to­mis ran­ko­mis, ova­ ci­jo­mis ir pa­ne­gi­ri­ka. Taip pat ne pa­slap­ tis, kad mu­zi­ka, ði “vi­siems su­pran­ta­ma, uni­ver­sa­li kal­ba”, vi­sið­kai nie­ko ne­sa­ko klau­sy­to­jui, ið­au­gu­siam ne­eu­ro­pie­tið­ko­je tra­di­ci­jo­je. Prieð tai, kai ma­si­nës in­for­ma­ ci­jos lai­kais Eu­ro­pos kul­t û­ra uþ­lie­jo vi­sà pa­sau­lá, ne­bu­vo nie­ko ste­bë­ti­na skai­t y­ti ðtai to­ká ið­si­sa­ky­mà vie­na­me Niu­jor­ko laik­ rað­èiø: “Apie “Ma­dam Ba­ter­f lai” mu­zi­kà að nie­ko ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Va­ka­rø mu­zi­ka ja­po­no au­siai per­ne­lyg su­dë­tin­ga. Net ir ið­

gir­ta­sis Ca­ru­so dai­na­vi­mas ne­þa­vi ma­næs la­biau nei ðuns lo­ji­mas, atai­din­tis ið to­li­mo ði­lo”. Taip sa­vo áspû­dþiais da­li­jo­si Ji­hei Has­hi­gus­hi po Puc­ci­ni prem­je­ros Niu­jor­ ke 1907 m. Juk jei­gu at­mes­tu­me sa­vo to­le­ ran­ci­jà ir pa­kan­tu­mà, tu­rë­t u­me pri­pa­þin­ti, kad net vi­sai ne­to­li gy­ve­nan­èiø Suo­mi­jos es­ki­mø tra­di­ci­në mu­zi­ka mums skam­ba vi­ sið­kai ne­su­vo­kia­mai, o kà jau kal­bë­ti apie Af­ri­kos, Pie­tø Ame­ri­kos ar Azi­jos tau­t ø ið­si­sa­ky­mus “uni­ver­sa­li­à­ja” kal­ba.

Net ir pa­èio­je se­no­jo­je Eu­ro­po­je kiek­ vie­na nau­ja kar­ta lyg mû­ðio lau­ke tu­rë­jo ið­si­ko­vo­ti tei­sæ bû­ti ið­girs­tai. Ir kar­tais skai­tant se­nuo­sius kû­ri­niø ver­ti­ni­mus tie­ siog sun­ku tuo pa­ti­kë­ti. Þi­no­ma, mu­zi­kos kri­ti­kai ðiuo at­þvil­giu pa­ten­ka á la­bai ne­pa­ vy­dë­ti­nà pa­dë­tá - tos tie­siai po nau­jo­jo kû­ ri­nio prem­je­ros pir­mo­sio­mis emo­ci­jo­mis pa­ra­ðy­tos ei­lu­tës ki­to ry­to dien­rað­èiui, be abe­jo, ne­bu­vo skir­tos skai­t y­ti po ðim­to ar dvie­jø ðim­tø me­t ø, ta­èiau jos ne­pa­pras­tai emo­cin­gai pri­ke­lia aist­rin­gà mu­zi­ki­ná pra­ ei­ties gy­ve­ni­mà.

O jei­gu gráþ­tu­me prie to pa­ties Vie­nos auk­so am­þiaus, tai no­rë­èiau pri­min­ti gar­ si­à­jà ka­ra­liaus re­pli­kà jau­na­jam Mo­zar­tui: “Per daug na­tø”… Nors ne vi­sos min­tys gim­da­vo taip spon­ta­nið­kai - kai ku­riais at­ve­jais tai bu­vo ne­su­de­ri­na­mø es­te­ti­niø pa­þiû­rø ko­va. Pa­vyz­dþiui, ðie þo­dþiai bu­ vo pa­ra­ðy­ti jau dau­giau kaip pu­së ðim­to me­t ø po di­dþio­jo Vie­nos kla­si­ko mir­ties: “Be­et­ho­ve­no mu­zi­ka man vi­suo­met skam­ ba it vi­niø mai­ðas su ret­kar­èiais pa­si­girs­ tan­èiu plak­tu­ko kauk­ðë­ji­mu” (ið 1881 m. va­sa­rio 6 d. Joh­no Rus­ki­no laið­ko Joh­nui Brow­nui). Þi­no­ma, tai la­bai ra­di­ka­li, ben­ dros tuo­me­ti­nës nuo­tai­kos ne­at­spin­din­ti nuo­mo­në. Net ir gy­vas bû­da­mas, Vie­no­je Be­et­ho­ve­nas bu­vo toks po­pu­lia­rus, kad, kom­po­zi­to­riui pra­dë­jus gal­vo­ti apie ið­vy­ki­ mà ið èia, Vie­nos aris­tok­ra­ti­jos at­sto­vai sku­ biai suor­ga­ni­za­vo jam me­ti­næ sti­pen­di­jà, kad tik kom­po­zi­to­rius mies­to ne­pa­lik­tø.

Taip pat pri­si­min­ki­me, kad for­te­pi­jo­nø ga­min­to­jai Be­et­ho­ve­nui siun­të sa­vo nau­ jø in­stru­men­tø mo­de­lius, lei­dë­jai vi­saip var­þë­si dël tei­sës pub­li­kuo­ti jo kû­ri­nius, o kom­po­zi­to­riaus lai­do­tu­vë­se da­ly­va­vo per dvi­de­ðimt tûks­tan­èiø þmo­niø.

Ta­èiau ðia ir ki­to­mis ci­ta­to­mis ið pra­ei­ ties tik no­riu pri­min­ti, kad tai, kà da­bar lai­ ko­me ne­gin­èi­ja­ma tie­sa, tra­di­ci­ja, es­te­ti­ne nor­ma, kaþ­ka­da taip pat sun­kiai sky­në­si ke­lià per ig­no­ra­vi­mo, kar­tais pik­ta­va­lið­kas ir vi­sa­da grës­min­gos bei pik­tos tam­sos ap­ gaub­tas ne­su­pra­ti­mo dþiun­gles.

Leis­da­ma­sis á ðià is­to­ri­næ ke­lio­næ, pri­ si­mi­niau, kad Her­ma­nas Hes­se, vie­nas mëgs­ta­miau­siø ma­no au­to­riø, nie­ka­dos per­ne­lyg ne­slë­pæs sa­vo at­vi­rai nei­gia­mo po­þiû­rio á pa­dë­tá mo­kyk­lo­se ir mo­kyk­lø jam da­ry­tà áta­kà, “Sap­no pëd­sa­ke” apie

grieþ­tuo­sius tra­di­ci­jø ser­gë­to­jus ra­ðë, kad “mû­sø mo­ky­to­jai mo­kë mus va­di­na­mo­sios pa­sau­lio is­to­ri­jos taip: pa­sau­liui vi­sa­da va­do­va­vo, já val­dë ir kei­të to­kie þmo­nës, ku­rie pa­t ys kû­rë sau ásta­t y­mus ir lau­þë jau esa­mus. Ir mums bu­vo sa­ko­ma, kad ðie þmo­nës ver­ti pa­gar­bos. O tai toks pat me­las kaip ir vi­sas ki­tas mo­ky­mas, nes kai vie­nas ið mû­sø, ge­rø ar blo­gø ke­ti­ni­mø ve­ da­mas, sy­ká pa­si­ryþ­da­vo ir prieð ko­ká nors ása­ky­mà, kvai­là ápro­tá ar ma­dà pa­si­ðiauð­ da­vo, tuo­met jo anaip­tol ne­ger­bë ir ne­ro­dë mums kaip pa­vyz­dþio, o baus­da­vo, ið­juok­ da­vo ir uþ­griû­da­vo já su bai­liu mo­ky­to­jo pra­na­ðu­mu”.

Aið­ku, tra­di­ci­jø puo­se­lë­to­jø ir ser­gë­to­ jø pa­dë­tis taip pat keb­li. At­ski­riant pe­lus nuo grû­dø, kar­tais á ðiukð­ly­nà su di­de­liu po­lë­kiu ið­me­ta­mas ir dei­man­tas. Ta­èiau ga­li­me pri­pa­þin­ti, kad kai ku­rios mu­zi­kos is­to­ri­jos “re­vo­liu­ci­jos” vyks­ta ið­ties il­gai ir kad á kai ku­riuos es­te­ti­kos klau­si­mus vien­pras­mið­kai at­sa­ky­ti ne­áma­no­ma iki pat ðian­die­nos. Iki ðiol mus ly­di dvi­de­ðim­ to­jo am­þiaus mu­zi­kos (pra­si­dë­ju­sios Pro­ kof­je­vo, Bartóko, Schönber­go es­te­ti­niais ir struk­tû­ri­niais vi­sø mu­zi­kos pa­ra­met­rø - nuo for­mos su­vo­ki­mo iki skam­be­sio ir at­li­ki­mo ga­li­my­biø bei ma­nie­ros - eks­ pe­ri­men­tais) su­kel­tos aist­ros. Aið­ku, ðie eks­pe­ri­men­tai ne­bu­vo dþiu­giai su­tik­ti, o for­te­pi­jo­nui pa­li­ko ir ðiuo me­t u, at­ro­do, ne­nu­plau­na­mà “mu­ða­mo­jo” in­stru­men­to dë­mæ… Ðtai kaip ðià for­te­pi­jo­ni­næ “re­vo­ liu­ci­jà” ma­të vie­nas ið An­gli­jos mu­zi­kos kri­ti­kø: “Nie­kuo­met dar ði­taip ne­ken­të­jau, ne­ bent ke­le­tu “be­skaus­mio” dan­tø tai­sy­mo at­ve­jø. Pir­miau­sia p.Bartóko “tu­ðë”. Kal­ba­ ma ne apie tai, kà va­di­na­me leng­vu pirð­t ø pri­si­lie­ti­mu, o grei­èiau apie tai, kà Et­he­lë Smyth pri­si­me­na apie sa­vo bran­gø­já mo­ky­ to­jà Her­zo­gen­ber­gà: “Jo pri­si­lie­ti­mas pri­ mi­në grin­di­nio ak­me­ná”. Be­je, ne­ma­nau, kad ðis ma­no pa­ly­gi­ni­mas p.Bartókà áþeis­ tø. Kal­bu apie jo, re­gis, sà­mo­nin­gas in­ten­ci­ jas ir ma­nau, kad jei­gu èia jo “pri­si­lie­ti­mo” ne­pa­mi­në­èiau, tai jis bû­t ø uþ­gau­tas, ly­giai kaip kai­mo kal­vis, jei, kal­bë­da­mas apie mu­zi­ka­lø ákai­t u­sios iki rau­do­nu­mo pa­sa­ gos ka­li­mà ak­me­ni­niu plak­tu­ku, ne­pa­mi­ në­èiau jo “pri­si­lie­ti­mo”. Jei­gu p.Bartóko for­te­pi­jo­ni­niai kû­ri­niai ðio­je ða­ly­je ka­da nors ið­po­pu­lia­rës, tai èia tu­rës bû­ti ásteig­ ta an­ti-Mat­tha­y’­aus mo­kyk­la, spe­cia­liai ren­gian­ti ðiø kû­ri­niø at­li­kë­jus, ir ma­nau, kad grei­tai pa­aið­kës, jog for­te­pi­jo­nø ga­min­ to­jai at­si­sa­ko ðios mo­kyk­los ab­sol­ven­tø re­èi­ta­liams for­te­pi­jo­nus nuo­mo­ti ir rei­ka­ lau­ja, kad in­stru­men­tai bû­tø per­ka­m i, o po kon­cer­to jø li­ku­èiai - su­nai­k i­na­m i…

Bartóko gar­sas liu­di­ja, kad jis pri­k lau­so mo­der­n io­sios “be­jaus­mës” mu­zi­kos mo­ kyk­lai, bet ið tie­sø, jei dau­ge­lis Bartóko

Muzikos barai /39

Karikatûra, iðjuokianti Wagnerá ir jo muzikà

kû­ri­n iø pa­sa­þø taip ne­griau­dë­tø, tai já ga­ li­ma bû­tø dis­kva­li­fi­kuo­ti kaip ðios mo­kyk­ los at­sto­và, nes tuo at­ve­ju jo kû­ri­niuo­se ir­zliai be­si­kar­to­jan­t ys trum­pi dvie­jø ir tri­ jø na­tø mo­t y­vai skam­bë­tø ap­gai­lë­ti­nai…

Man re­gis, kad Bartóko kû­ry­bos ir at­li­ki­mo sti­lius - pats kie­èiau­sias pa­sau­ly­je, kad at­si­ sa­ky­da­mas jaus­mo Bartókas pra­ra­do gro­þá, o at­si­sa­ky­da­mas re­to­ri­kos - pro­tà” (Per­cy A.Scho­les, “The Ob­ser­ver”, Lon­do­nas, 1923, ge­gu­þës 13).

Pro­kof­je­vas, taip pat ener­gin­gai pri­ sta­tæs sa­vus es­te­ti­nius prin­ci­pus abie­jo­se At­lan­to pu­së­se, bu­vo su­tin­ka­mas la­bai pa­na­ðiais epi­te­tais: “Kon­cer­te Ser­ge­jus Pro­ kof­je­vas pri­sis­ta­të kaip di­ri­gen­tas ir pia­nis­ tas… O gal tei­sin­giau bû­t ø já va­din­ti “for­ tis­si­mis­t u”?.. Pir­mo­ji þe­myn be­si­lei­dþian­ti kon­cer­to (Pir­ma­sis kon­cer­tas for­te­pi­jo­nui su or­kest­ru) fi­gû­ra - sun­ku tai pa­va­din­ti te­ma - nuo­lat kar­to­ja­ma or­kest­ro ávai­rio­ mis “ne­to­na­ci­jo­mis”, o for­te­pi­jo­nas tuo me­t u inkð­da­mas, de­juo­da­mas ir kauk­da­ mas kau­na­si su pia­nis­t u. Ke­lis­kart net­gi at­ro­dë, kad in­stru­men­tas stai­ga at­si­græð ir ran­kai, ku­ri kà tik já lu­po, ákàs” (Ja­mes Gib­ bons Hu­ ne­ ker, “New York Ti­ mes”, 1918, gruo­dþio 11).

Dau­ge­lio pa­na­ðaus po­bû­dþio straips­ niø au­to­riai ne­ið­ven­gia­mai ly­gi­na sa­vo nau­jà­jà pa­tir­tá su jau ið­g y­ven­tais tra­di­ci­ niais, “es­te­tið­kais” mu­zi­kos po­t y­riais.

Mi­në­ta­me straips­ny­je þy­mus Niu­jor­ko kri­ ti­kas taip pat ne be nos­tal­gi­jos pri­si­me­na, kad “jei tai - at­ei­ties mu­zi­ka, tai mu­zi­ka, ku­rià gir­dë­da­vo­me iki ðiol, bu­vo vien klau­ sos or­ga­nø ku­te­ni­mas”, bei ápi­na jau­nà­já

Muzikos barai /40

Pro­kof­je­và á pla­tes­næ is­to­ri­jos per­spek­t y­ và: “Ðis aukð­tas, ra­mus vy­ras (Pro­kof­je­vas) ga­li tap­ti at­ei­ties kar­t ø Ka­zo­kø Cho­pi­nu”.

Ne­nuos­ta­bu, kad ðia­me li­te­ra­tû­ri­nia­me pie­ði­ny­je pa­si­telk­tas Cho­pi­no ávaiz­dis.

Jei rink­tu­me pia­nis­tið­kiau­sià kom­po­zi­ to­riø is­to­ri­jo­je, Cho­pi­nas, be abe­jo, bû­tø vie­ nas svar­biau­siø pre­ten­den­t ø á ðá ti­t u­là. Juk tai jis, at­si­ra­dæs tar­si ið nie­kur, ket­vir­ta­ja­ me de­vy­nio­lik­to­jo am­þiaus de­ðimt­me­t y­je sa­vo kû­ri­niais ir at­li­ki­mo ma­nie­ra su­kû­rë tai, kà ðiuo me­tu va­di­na­me ro­man­ti­niu pia­ niz­mu. Pia­niz­mu, ku­rio prin­ci­pai lai­kë­si ið es­mës ne­pa­ki­tæ iki De­bus­sy ir Pro­kof­je­vo “re­vo­liu­ci­jø” dvi­de­ðim­to­jo am­þiaus pra­ dþio­je. Taip pat daug kam, aið­ku, gir­dë­ta ir pra­na­ðin­go­ji Ro­ber­to Schu­man­no fra­zë, pa­ra­ðy­ta 1831 m. straips­ny­je apie Cho­pi­no Va­ria­ci­jas la ci da­rem la ma­no (op. 2) te­ma: “Dþen­tel­me­nai, nu­kel­ki­te skry­bë­les! Ge­ni­ jus!” Pri­si­me­nant ðià ci­ta­tà, at­min­t y­je kas­ kart ið­ky­la ir abie­jø kom­po­zi­to­riø gi­mi­mo da­tos: Cho­pi­nas - 1810-ie­ji, Schu­man­nas taip pat 1810-ie­ji… Mi­në­tos pra­na­ðin­go­sios fra­zës gi­mi­mo me­tu abiem mil­þi­nams bu­ vo po dvi­de­ðimt vie­ne­rius me­tus… Ta­èiau kiek vy­res­ni me­no ver­tin­to­jai Cho­pi­nui ne­bu­vo to­kie dos­nûs ar pa­si­ren­gæ “nu­kel­ti skry­bë­liø”: “Ten, kur Fiel­das ðyp­so­si, p.Cho­pi­nas þven­gia; ten, kur Fiel­das dû­sau­ja, p.Cho­ pi­nas ai­ma­nuo­ja; ten, kur Fiel­das truk­te­li pe­èiais, p.Cho­pi­nas rie­èia nu­ga­rà kaip ka­ ti­nas; ten, kur Fiel­das pa­ska­ni­na pa­tie­ka­là prie­sko­niais, p.Cho­pi­nas ðvys­te­li sau­jà pi­pi­rø. Jei­gu ro­man­tið­kuo­sius Fiel­do kû­ri­ nius pa­sta­t y­t u­me prie­ðais krei­và veid­ro­dá, ku­ria­me sub­ti­lio­sios de­ta­lës bû­tø ið­krai­ py­tos, tai gau­tu­me Cho­pi­no ran­kø dar­bà.

Mal­dau­ja­me p.Cho­pi­nà, ku­ris tik­rai në­ra ne­ti­kë­lis, gráþ­ti prie tie­sos, gam­tos ir pri­ gim­ties (Na­tur. - Aut.)” (L.Rel­lstab, “Iris”, Ber­ly­nas, 1833, rug­pjû­èio 2).

Rei­kia pri­pa­þin­ti, kad am­þi­nin­kams Cho­pi­no mu­zi­ka bu­vo ne­na­tû­ra­li, ku­pi­ na di­so­nan­sø, ir dau­ge­lis ver­tin­to­jø ypaè ne­ga­lë­jo pra­leis­ti pro au­sis vi­sø kom­po­ zi­to­riaus da­ro­mø har­mo­ni­jos “klai­dø”: “Cho­pi­nas yra tik­rai ne­nuils­ta­mas au­sis dras­kan­èiø di­so­nan­sø, dirb­ti­niø per­ëji­mø, aðt­riø mo­du­lia­ci­jø, bjau­riai iðkrai­py­tø me­ lo­di­jø ir rit­mø ieð­ko­to­jas. Bet ko­kia kai­na sie­kia­ma áman­traus ori­gi­na­lu­mo, ypaè keis­tas to­na­ci­jø ir har­mo­ni­jø pa­si­rin­ki­ mas, pats ne­na­tû­ra­liau­sias akor­dø ið­dës­t y­ mas, ab­sur­dið­ka pirð­t uo­të. Bet ið tie­sø ne­ ver­ta èia au­ðin­ti bur­nos dël ðiø kap­ri­zin­gø p.Cho­pi­no ma­zur­kø. Jei ðiuos kû­ri­nius jis bû­t ø pa­ro­dæs mo­ky­to­jui, tai tas, ti­kë­ti­na, bû­tø juos su­dras­kæs ir ðvei­tæs ant þe­mës, - tà pa­tá no­rë­t u­me pa­da­ry­ti ir mes” (L.Rel­ lstab, “Iris”, Ber­ly­nas, 1833, lie­pos 5). Ðyp­tel­ki­me su pa­leng­vë­ji­mu, kad mo­ ky­to­jas lai­ku ne­pa­ma­të Cho­pi­no ma­zur­

kø. Cho­pi­nas, be­je, në­ra vie­ni­ðas ro­man­ti­ kas ko­vo­jant su plunks­nos meist­rais. Ne ma­þiau kaþ­ka­da kliu­vo ir Lis­zto mu­zi­kai: “Jei­gu ta­ve ap­lan­kë ne­lai­më - ant ta­vo for­te­pi­jo­no gu­li Lis­zto pa­ra­ðy­tas kû­ri­nys, - kaip­mat nu­si­græþk nuo jo ir at­sa­kyk, ar yra ðia­me kû­ri­ny­je nors vie­nas tik­ros mu­ zi­kos tak­tas. Kû­ri­nys! Tiks­liau bû­t ø tai pa­va­din­ti pu­vë­siais (Þo­dþiø þais­mas: com­ po­sing - kur­ti, kom­po­nuo­ti, de­com­po­sing - pû­ti, ir­ti. - Aut.) ir bjau­rio­mis ker­pë­mis, ku­rios nuo­di­ja ir du­si­na vai­sin­gas har­mo­ ni­jos dir­vas ir gra­si­na pa­sau­liui uþ­trauk­ti saus­rà” (“Mu­si­cal World”, Lon­do­nas, 1855, bir­þe­lio 30).

Vaiz­din­gai, tik ðá­kart kiek “gur­ma­ nið­kiau”, bu­vo pa­si­tik­tas ir “kla­sið­ka­sis” Brah­msas: “Ant­rasis kon­cer­te skam­bë­jo Brah­mso Kon­cer­tas for­te­pi­jo­nui B-dur, at­lie­ka­mas pa­ties au­to­riaus. Tas, ku­ris ge­ba ðá kon­cer­tà “su­virð­kin­ti”, ga­li ne­si­ bai­min­da­mas lauk­ti bad­me­èio; ti­kë­ti­na, kad jo virð­ki­ni­mas tie­siog pa­vy­dë­ti­nas ir kad uþ­klu­pus ba­dui vi­sas trûks­ta­mas mais­to me­dþia­gas jam pui­kiau­siai at­stos lan­gø stik­lai, bu­te­liø kamð­èiai, vamz­dþiai ir pan.” (Hu­go Wolf, “Sa­lon­blatt”, Vie­na, 1884, gruo­dþio 13)… At­kreip­ki­te dë­me­sá á au­to­riaus var­dà ir pa­var­dæ… Be­je, Èai­ kov­skio Pir­ma­sis kon­cer­tas for­te­pi­jo­nui taip pat ne­bu­vo be ato­dai­ros pa­mil­tas po pir­mo­jo at­li­ki­mo: “Kaip ir pir­ma­sis bly­nas, Èai­kov­skio Pir­ma­sis kon­cer­tas for­te­pi­jo­nui pri­svi­lo” (Ni­ko­lai So­lov­jov, Pe­ter­bur­gas, 1875).

Api­ben­drin­ti vi­sai pia­niz­mo auk­so am­þiaus epo­chai, ma­t yt, tik­tø Edu­ar­do Han­slic­ko, vie­no di­dþiau­siø vi­sø lai­kø mu­zi­kos kri­ti­kø, þo­dþiai, pa­ra­ðy­ti apie vie­nà þy­miau­siø vi­sø lai­kø for­te­pi­jo­no mu­zi­kos kû­ri­niø: “Sa­vo kon­cer­tà Bülo­ was pra­dë­jo Lis­zto So­na­ta h-moll. Sun­ku þo­dþiais ið­reikð­ti ðio mu­zi­kos monst­ro idë­ jà. Dar nie­ka­da man ne­te­ko gir­dë­ti to­kios aki­plë­ðið­kos pa­dri­kø ele­men­t ø san­kau­pos, to­kio lau­ki­nio siau­të­ji­mo, to­kios kru­vi­nos ko­vos su mu­zi­ka. Ið pra­dþiø ási­utau, vë­liau pa­si­ju­tau pri­trenk­tas, bet ga­lø ga­le ma­ne uþ­val­dë ne­nu­ga­li­ma links­my­bë… Èia vi­sa kri­ti­ka ir dis­ku­si­jos bai­gia­si. Tiems, ku­rie tai gir­dë­jo ir ma­no, kad tai gra­þu, nie­kas ne­be­ga­li pa­dë­ti” (Edu­ard Han­slick, 1881).

Sa­vai­me su­pran­ta­ma, to­kia­me is­to­ri­ nia­me fo­ne vi­sið­kai na­tû­ra­liai skam­ba ir ðie þo­dþiai: “Að no­rë­èiau pa­gar­biai pa­ siû­ly­ti Lis­ztui ir vi­siems ki­tiems “at­ei­ties mu­zi­kan­tams” kruopð­èiai uþ­si­kon­ser­vuo­ ti oro ne­pra­lei­dþian­èio­se dë­þë­se (ko­kio­se lai­ko­mi tie ðlykð­tûs þir­ne­liai, ku­riuos mums kar­ tais ten­ ka val­ g y­ ti) ir á sa­ vo tes­ta­mentà átrauk­ti grieþ­tà rei­ka­la­vi­mà nie­ku gy­vu ne­ati­da­ry­ti jø anks­èiau kaip 1966 m. Mû­sø jau ne­be­bus, ma­no drau­ge, o dël pa­li­kuo­niø - qu’ils s’ar­ran­gent!” (“The

Or­chest­ra”, Lon­do­nas, 1886, ko­vo 15)… Kai bu­vo ra­ðo­mos ðios ei­lu­tës, Lis­ztui bu­vo sep­ ty­nias­de­ðimt ðe­ðe­ri, jis jau tris­de­ðimt me­tø ne­be­kon­cer­ta­vo.

Aist­rin­gas mu­zi­kos ver­tin­to­jø sie­kis ið­sau­go­ti “ne­su­tep­tà” mu­zi­kos var­dà, o gal tie­siog ne­no­ras ási­klau­sy­ti á kin­tan­èià ap­lin­kà, uþ­si­da­ry­mas sa­vo jau­kia­me, sta­ bi­lia­me es­te­ti­nia­me ap­lin­kos su­vo­ki­me nuo­lat kar­to­ja­si vi­sø epo­chø ver­tin­to­jø ra­ ði­niuo­se. Ðiø ra­ðy­to­jø en­tu­ziaz­mas kar­tais per­aug­da­vo net á la­bai as­me­nið­kus, vie­nà ar ki­tà kom­po­zi­to­riø puo­lan­èius teks­t us, ku­riø po ðim­to me­tø, be abe­jo, kiek­vie­nas jø gë­dy­t ø­si: “Lis­ztas - ba­na­ly­bë, su ið­si­tar­ ðiu­siais plau­kais jis pa­na­ðus á be­prot­na­mio sno­bà. Jis ra­ðo pa­èià bjau­riau­sià mu­zi­kà” (“Dra­ma­tic and Mu­si­cal Re­view”, Lon­do­ nas, 1843, sau­sio 7).

Vie­na tik­rai rei­kia pri­pa­þin­ti - gy­ve­na­ me ne­pa­pras­tos to­le­ran­ci­jos ir pa­kan­t u­mo lai­kais. Tiek kà tik ci­tuo­to, tiek ir dau­ge­lio ki­tø ðia­me straips­ny­je pa­nau­do­t ø ið­si­sa­ ky­mø ne­áma­no­ma bû­tø ási­vaiz­duo­ti ne tik kon­cer­tus ap­ra­ðan­èio­je da­bar­ti­në­je kul­t û­ri­në­je spau­do­je, bet net ir Sei­mo de­ ba­tuo­se…

Bet prieð pus­an­tro ðim­to me­t ø vi­sið­kai tar­si ir ne­nuos­ta­bu bu­vo skai­t y­ti apie ro­ man­tið­kus Cho­pi­no ry­ðius kaip apie fo­nà pri­sta­tant kom­po­zi­to­riaus ta­len­tà (ar jo trû­ku­mà?): “Po­nas Cho­pi­nas kaþ­ko­kiu ste­buk­lin­gu bû­du pel­në ypa­tin­gà re­pu­ta­ci­ jà, daþ­nai ne­pa­sie­kia­mà net ir de­ðimt­kart ga­bes­niems kom­po­zi­to­riams. P.Cho­pi­nas, be jo­kios abe­jo­nës, në­ra kas­die­nis kom­ po­zi­to­rius, o - tai, dau­ge­lio nuo­mo­ne, dar blo­giau - ab­sur­dið­kiau­sios ir per­dë­tos eks­ tra­va­gan­ci­jos par­da­vë­jas… Cho­pi­no mu­zi­ ka - tai tuð­èios ir per­dë­tos pom­pas­ti­kos bei kan­ki­nan­èios ka­ko­fo­ni­jos kra­ti­nys. Ir jis vi­sai në­ra ge­res­nis uþ Straus­sà ar ko­ká ki­ tà val­sø ga­min­to­jà… Tuo tar­pu Cho­pi­nas sa­vo klai­das ga­li pa­tei­sin­ti - jis pa­te­ko á Ge­or­ge Sand, pa­èios þa­vin­giau­sios ke­rë­ to­jos, vie­no­dai gar­së­jan­èios tiek sa­vo pui­ kiais ro­ma­nais, tiek ne­su­skai­èiuo­ja­mais mei­lu­þiais, pin­kles; dar keis­èiau, kad to­ji, ku­riai kaþ­ka­da pri­klau­së di­dþio­jo ir bai­sio­ jo re­li­gi­nio de­mok­ra­to Lam­me­nais ðir­dis, be­pras­mið­kai ðvais­to sa­vo gy­ve­ni­mà dël to­kio men­kys­tos kaip Cho­pi­nas”. Èia ne tik vi­sið­kai su­kri­ti­kuo­ta Cho­pi­ no kû­ry­ba, bet ir su bul­va­ri­nës spau­dos gru­bu­mu ási­verþ­ta á as­me­ni­ná kom­po­zi­to­ riaus gy­ve­ni­mà, sten­gian­tis já su­men­kin­ti ir kaip as­me­ná. Ðie as­me­nið­ku­mai nuo­lat per vi­sà is­to­ri­jà per­se­kio­ja ne­ga­lin­èius pa­ si­prie­ðin­ti kû­rë­jus.

Be­et­ho­ve­no kur­t u­mas taip pat tap­da­vo ver­tin­to­jø gin­klu: “Ið Be­et­ho­ve­no sti­liaus po­ky­èius liu­di­jan­èiø þen­klø ðis pri­lygs­ta Kai­no nuo­dë­mei ir yra ne kas ki­ta kaip pa­grin­di­niø har­mo­ni­jos tai­syk­liø ne­pai­

sy­mas - blo­gai skam­ban­t ys akor­dai bei nie­kam, kas dar ne­pra­ra­do klau­sos, ne­pri­ im­ti­na na­t ø san­kau­pa, pri­ver­tu­si Be­et­ho­ ve­no mo­ki­ná su­ðuk­ti: “Bet­gi tai skam­ba vel­nið­kai ne­ðva­riai!” (A.Ou­li­bi­cheff, “Be­ et­ho­ven, ses cri­ti­qu­es oe ses glos­sa­teurs”, Pa­ry­þius, 1857). Ásta­bu, kad Pa­ry­þiu­je, pra­ bë­gus tris­de­ðim­èiai me­tø po Be­et­ho­ve­no ir jau be­veik de­ðim­èiai - po Cho­pi­no mir­ties, mies­te, gir­dë­ju­sia­me ir ma­èiu­sia­me Lis­ztà, Ber­lio­zà ir Wag­ne­rá, dar li­ko to­kiø uþ­si­kon­ ser­va­vu­siø ver­tin­to­jø.

Ta­èiau ne vien þur­na­lis­tai, bet ir pro­fe­ si­jos bro­liai ne­gai­lë­da­vo kan­dþiø ir la­bai as­me­nið­kø re­pli­kø, skir­tø ki­t ø kom­po­zi­to­ riø kû­ry­bai: “Per­gro­jau to ðun­snu­kio Brah­ mso mu­zi­kà. Koks ne­ga­bus ti­pe­lis! Ma­ne er­zi­na, kad ði pa­si­pû­t u­si vi­du­ti­ny­bë lai­ko­ ma ge­ni­ju­mi. Pa­ly­gin­ti su juo, Raf­fas yra gi­gan­tas, o kà jau kal­bë­ti apie Ru­binð­tei­nà, ku­ris pir­miau­sia yra gy­vas ir svar­bus þmo­ gus, tuo tar­pu Brah­msas - cha­o­tið­kas ir vi­sið­kai tuð­èias ðlamð­tas” (ið Èai­kov­skio die­no­rað­èio, 1886, spa­lio 9). Pats Brah­msas, tie­sa, ir­gi ne­bu­vo ðven­tas: ga­li­ma pri­si­min­ ti at­vi­rà ir la­bai kvai­lai ið­vir­tu­sià jo kam­pa­ ni­jà prieð Wag­ne­rio mu­zi­kà…

Vis dël­to ra­fi­nuo­tu­mu ðiuo at­þvil­giu tur­bût sun­kiai pra­len­kia­mi bu­vo ele­gan­tið­ ko­jo Pa­ry­þiaus kom­po­zi­to­riø Ra­ve­lio ir De­ bus­sy as­me­ni­nius bruo­þus ata­ka­væ plunks­ nos meist­rai. Dvi­de­ðim­to­jo am­þiaus pra­ dþio­je, re­gis, vi­sai ne­bu­væ ne­gar­bin­ga ar ne­pa­do­ru kom­po­zi­to­riø kû­ry­bà ver­tin­ti jø fi­zi­niø ypa­tu­mø fo­ne: “Vi­sà kon­cer­tà klau­ sy­tis Ra­ve­lio kû­ri­niø - tai tar­si ste­bë­ti ko­ká nykð­t u­kà ar pig­më­jà, da­ran­tá la­bai mik­ lius, bet la­bai ma­þus da­ly­kus. Be to, be­veik vi­si M.Ra­ve­lio kû­ri­niai pa­si­þy­mi rop­liams bû­din­gu, at­ro­do, sà­mo­nin­gai ið­la­vin­tu ðal­ta­kraujiðkumu. Kai klau­sai ke­le­to jø ið ei­lës, jie tam­pa tie­siog at­stu­mian­t ys, o vi­ sos gro­þy­bës pri­me­na dë­mes ant gy­va­tës ar drie­þo odos” (“Ti­mes”, Lon­do­nas, 1924, ba­lan­dþio 18).

Dar “vaiz­din­giau” skai­t y­to­jams pri­sta­ to­ma De­bus­sy mu­zi­ka: “Pra­ei­tà va­ka­rà “Café Ri­che” su­ti­kau De­bus­sy ir bu­vau ap­stul­bin­tas uni­ka­laus ðio þmo­gaus bjau­ ru­mo. Vei­das - plokð­èias, pa­kau­ðis - plokð­ èias, ið­spro­gu­sios akys, þvel­gian­èios niû­ riai, tar­si pro ðy­dà, il­gi plau­kai, ne­t var­kin­ ga barz­da, ne­ra­fi­nuo­ta ap­ran­ga ir minkð­ta skry­bë­lë - man jis la­biau pri­mi­në bo­he­mà, kro­a­tà ar hu­nà, o ne pran­cû­zà. At­si­ki­ðæ skruos­ti­kau­liai da­ro jo vei­dà mon­go­lið­kà.

Ma­þa­gal­vis, juo­da­plaukis… Ri­char­das Straus­sas, pa­si­nau­do­da­mas Wag­ne­rio, Lis­ zto ir Ber­lio­zo mu­zi­ka, pa­dë­jo pa­grin­dus ka­ko­fo­nis­tams. Nuo to lai­ko, kai jis pa­ra­ðë “Don Ki­cho­tà”, ne­bu­vo su­kur­ta nie­ko nau­ jo - uþ Ki­ni­jos ri­bø, - kas la­biau dras­ky­tø au­sis dia­to­ni­nës mu­zi­kos më­gë­jams…

Rémy de Gour­mont ra­ðë apie “idë­jø ið­skai­

dy­mà”. De­bus­sy ðia te­ori­ja grin­dþia sa­vo kû­ri­nius, nes keis­ta­me jo sti­liu­je, re­gis, ne­ sa­ma nor­ma­laus nuo­sek­lu­mo… Pa­ti for­ma - su­iru­si. To­na­ci­jos - mig­lo­tos, ne­ápra­t u­siai au­siai net­gi la­bai ne­na­tû­ra­lios… Jei Va­ka­ rø pa­sau­lis ka­da nors adap­tuos ry­tie­tið­kas har­mo­ni­jas, tai Clau­de’­as De­bus­sy bus vie­ nas ið tø kom­po­zi­to­riø, ku­rie ðià ket­vir­ta­to­ niø sis­te­mà ával­dys. Ir vël ma­tau jo keis­tai ne­si­met­rið­kà vei­dà, ið­tá­su­sias fau­no au­sis, at­si­ki­ðu­sius skruos­ti­kau­lius: ðis þmo­gus - tik­ra Ry­t ø ðmëk­la; jo mu­zi­ka, ðlo­vi­nan­ti ðiur­pius gal­vø ko­lek­cio­nie­rius, skam­bë­jo jau se­nø se­no­vë­je Bor­neo kal­nø ðven­t yk­ lo­se!” (Ja­mes Gib­bons Hu­ne­ker, “Sun”, Niu­jor­kas, 1903, lie­pos 19).

Skau­du skai­t y­ti ðias ei­lu­tes, aið­kiai su­ pran­ tant, kad á blo­ gà straips­ ná, ypaè as­me­nið­kai áþei­di­në­jan­tá, në­ra jo­kio at­sa­ ky­mo. Ir ko­va su kri­ti­kais ið es­mës vi­sa­da vyk­da­vo tik vie­na kryp­ti­mi. Nors ir la­bai skau­dþiai ið­g y­ven­da­mi (be­je, jau­na­sis Cho­pi­nas, per­skai­tæs mi­në­tà­já be ga­lo tei­ gia­mà, tie­siog liaup­si­nan­tá Schu­man­no straips­ná apie sa­ve, drau­gams guo­dë­si, kad po to­kio pri­sta­t y­mo jis vi­sø aki­vaiz­ do­je at­ro­do la­bai kvai­lai...), kom­po­zi­to­riai (su re­to­mis ið­im­ti­mis) në ne­ban­dë su­ves­ti su sa­vo kan­kin­to­jais sà­skai­tø. Tie­sa, vie­nà is­to­ri­ná at­ve­já èia gal ir ver­të­t ø pa­mi­në­ti dël jo vaiz­din­gu­mo. Ma­xas Re­ge­ris laið­ke Miun­che­no kri­ti­kui, ypaè nuoþ­miai já puo­ lu­siam, pa­ra­ðë: “Að së­dþiu ma­þiau­sia­me sa­ vo na­mø kam­ba­rë­ly­je. Prie­ðais ma­ne - jû­sø straips­nis. Po ke­le­to aki­mir­kø jis at­si­durs uþ ma­næs…”

Kaip ge­ra gy­ven­ti vi­suo­ti­nës to­le­ran­ci­ jos ir pa­kan­tu­mo ap­lin­ko­je, o pri­si­me­nant ðiø me­tø “Gai­dos” fes­ti­va­lá ir ki­tus nau­jo­ sios mu­zi­kos ren­gi­nius, - dar ir pa­jus­ti, kad ne­be­si­vai­ko­ma vien no­va­to­rið­ku­mo, nebe­si­sten­gia­ma pa­pras­èiau­siai pri­trenk­ti klau­sy­to­jo gar­so la­vi­na, kad ir nau­jo­sios mu­zi­kos at­li­kë­jai tam­pa vis ma­þiau re­vo­ liu­cin­gi ir da­ro­si ko­mu­ni­ka­to­riais, be­si­ sten­gian­èiais pa­siek­ti klau­sy­to­jà. Ði nau­ja pa­tir­tis tar­si áþie­bia vil­tá, kad ne­bû­si­me vien mu­zie­ji­nin­kai, pri­sta­tan­t ys at­ei­ties kar­toms se­niai ið­ny­ku­siø ci­vi­li­za­ci­jø ir kul­ tû­rø lo­by­nus… Kul­t û­rø, taip ener­gin­gai ir aist­rin­gai ieð­ko­ju­siø ið­si­sa­ky­mo ga­li­my­ biø, klau­sy­to­jø au­sø ir ðir­dþiø. Gal tas jø aist­rin­gu­mas ga­li ir mums pa­gel­bë­ti - ne vien ási­klau­sant á nau­jà­sias kû­ry­bos ap­raið­ kas, bet ir kas­kart nau­jai, pil­nak­rau­jið­kai ið­girs­tant bei ið­g y­ve­nant se­nø­jø epo­chø po­t y­rius ir ið­g y­ve­ni­mus? O gal ka­da nors net ir nau­jo­jo­je jau­kio­je vi­suo­ti­nio pa­kan­ tu­mo ap­lin­ko­je ne­be­þvelg­si­me á nau­jà­jà mu­zi­kà tik kaip á vie­nà ið so­cia­li­niø pro­ble­ mø, o pa­ban­dy­si­me ási­klau­sy­ti, kà vis dël­ to tie ðian­die­nos au­to­riai sten­gia­si mums pa­sa­ky­ti?.. n

Muzikos barai /41

Modus

Ke­lio­në be ke­lio, nes veid­ro­dis be at­spin­dþio Ðarû­nas NA­KAS Kur link ve­da ðiuo­lai­ki­nio lie­tu­viø kom­po­zi­to­riaus uos­lë? Ar tai ga­li­ma va­din­ti orien­ta­vi­mu­si á ko­ká nors cen­trà ar­ba cen­trus?

Ar ðian­dien Lie­tu­vo­je mu­zi­ka ku­ria­ma kaip nors ide­a­lis­tið­kai, ne­ si­rû­pi­nant to­les­niu pa­ra­ðy­to opu­so li­ki­mu, ar prag­ma­tið­kai, sa­vo ama­tà sie­jant su ap­èiuo­pia­ma nau­da ir ga­li­my­be di­din­ti so­cia­li­næ ga­lià? Ko­kie ma­sa­lai vi­lio­ja kom­po­zi­to­riø sà­mo­næ ir kaip tai vei­ kia jø ra­ðo­mà mu­zi­kà?

Ap­þvel­ki­me ke­lis skir­tin­gus kû­ry­bos ir orien­ta­ci­jos ti­pus, be­ si­reið­kian­èius lie­tu­viø aka­de­mi­niø kom­po­zi­to­riø ben­druo­me­në­je.

Ji ið­ties la­bai ne­di­de­lë: ak­ty­viai ku­ria ir nuo­lat sa­ve rep­re­zen­tuo­ja maþ­daug 25 mû­sø kom­po­zi­to­riai.

Tru­pu­tis is­to­ri­jos

Di­de­læ XX am­þiaus da­lá lie­tu­viø kom­po­zi­to­riai tu­rë­jo vy­tis nu­va­þiuo­jan­tá trau­ki­ná, o es­mi­niai mo­der­niz­mo ið­ðû­kiai at­klys­da­ vo pa­vë­luo­tai ir bû­da­vo pri­ima­mi lyg pri­va­lo­mo­sios mo­kyk­li­nës uþ­duo­tys. Ne­pai­sant epi­zo­di­nio sin­chro­no su Vi­du­rio Eu­ro­pos ða­ li­mis - sa­ky­ki­me, tar­pu­ka­riu gy­ve­næs lie­tu­viø kom­po­zi­to­rius Juo­ zas Gruo­dis màs­të pa­na­ðiai kaip Béla Bartókas, - lie­tu­viø mu­zi­ka daþ­niau­siai lik­da­vo dau­giau ar ma­þiau izo­liuo­ta. Vie­nais at­ve­jais tai bû­da­vo ver­ti­na­ma kaip is­to­ri­në ir po­li­ti­në ne­tei­sy­bë, ku­rià rei­ kia kaip nors áveik­ti, ki­tais - kaip ta­ria­ma ori­gi­na­lu­mo prie­lai­da.

Sep­tin­ta­ja­me de­ðimt­me­ty­je pa­dë­tis ki­to mo­der­niz­mo nau­dai - tuo­met at­si­ra­do ori­gi­na­les­niø mo­der­niø lie­tu­við­kø kû­ri­niø.

Ta­èiau am­bi­cin­ges­në kû­ry­ba pra­si­dë­jo tik að­tun­ta­ja­me de­ðimt­me­ ty­je. Da­lis kom­po­zi­to­riø, ga­na sku­bo­tai pa­si­mo­kæ mo­der­nis­ti­niø kli­ðiø, bet vis dar stip­riai vei­kia­mi so­cia­lis­ti­nio re­a­liz­mo re­to­ri­ kos, ne­ju­èio­mis ta­po post­mo­dernistais. Jiems la­biau rû­pë­jo ne ið­ra­di­mai ir at­ra­di­mai - vie­na pa­grin­di­niø avan­gar­do iliu­zi­jø, - o pri­tai­ky­ti lais­vai pa­si­rink­tus da­ly­kus kon­kre­èio­je ap­lin­ko­je. To­dël ir no­rà ab­sor­buo­ti uþ­sie­nie­tið­kas nau­jo­ves im­ta su­vok­ti kaip nau­ jau­siø­jø lai­kø ma­dos ðauks­mà, o ne kaip ne­si­bai­gian­tá trau­ki­nio vi­ji­mà­si. Lie­tu­vo­je, kaip ir gre­ti­muo­se so­vie­ti­zuo­tuo­se krað­tuo­se,

Muzikos barai /42

vy­ko na­tû­ra­li mig­ra­ci­ja nuo mirð­tan­èios mu­ta­vu­sio ro­man­tiz­ mo me­ta­sta­zës link vi­suo­ti­nio post­mo­dernizmo.

Kuo þa­vë­jo­si pro­gre­sy­vie­ji sep­tin­to­jo de­ðimt­me­èio kom­ po­zi­to­riai? Jie va­þia­vo á “Var­ðu­vos ru­dens” fes­ti­va­lá ir vi­sais áma­no­mais bû­dais më­gi­no at­kar­to­ti tai, kas jiems at­ro­dë svar­biau­sia. Kul­ti­nis ir pres­ti­þi­nis uþ­si­ë­mi­mas bu­vo do­de­ ka­fo­ni­jos stu­di­jos karðt­li­gið­kai më­gi­nant per­pras­ti tre­èio­jo de­ðimt­me­èio Vie­nos kom­po­zi­to­riø scho­las­ti­næ tech­ni­kà. Ta­ èiau þa­vë­ta­si ir nau­jes­niais da­ly­kais, pir­miau­sia - anar­chis­ti­ ne ale­a­to­ri­ka, at­si­ra­du­sia po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ir per Len­ki­jà pa­te­ku­sia á Lie­tu­và. Do­de­ka­fo­ni­nio gar­sø dë­lio­ji­mo ir ale­a­to­ri­nës lais­vës sim­bio­zë ne­sun­kiai uþ­tik­rin­da­vo - bent jau to me­to su­pra­ti­mu - mo­der­nø skam­bë­ji­mà. Tai ið tik­rø­jø aki­vaiz­dþiai sky­rë­si nuo ofi­cia­laus so­cia­lis­ti­nio re­a­liz­mo sti­ liaus, o ide­o­lo­gi­jos po­þiû­riu tu­rë­jo ir tam tik­rà an­ti­so­vie­ti­ná at­spal­vá, to­dël ne­nuos­ta­bu, kad cen­zû­ra ðiuos eks­pe­ri­men­tus ver­ti­no ne­pa­lan­kiai.

Ta­èiau Lie­tu­vo­je ne­si­ten­kin­ta vien per­so­din­ti ma­din­gus va­ka­rie­tið­kus sti­lius á vie­tos ter­pæ. Am­bi­cin­gi kom­po­zi­to­riai, vei­kia­mi na­cio­na­li­niø ir na­cio­na­lis­ti­niø idë­jø, ga­na at­kak­liai sie­kë ori­gi­na­laus lie­tu­við­ku­mo. To­kios pa­þiû­ros ne­ið­ven­gia­ mai lë­më tam tik­rà pro­vin­cia­lu­mà, nes mu­zi­ki­në lek­si­ka ap­au­go uþ­sie­nie­èiams sun­kiai su­pran­ta­mo­mis vie­ti­në­mis sub­ti­ly­ bë­mis ir niu­an­sais. Ki­ta ver­tus, tai smar­kiai ska­ti­no iki tol ve­ge­ta­ vu­sá ori­gi­na­lu­mo po­rei­ká, nes at­si­ra­do ga­li­my­bë ne tik adap­tuo­ti, bet ir më­gin­ti kur­ti kà nors ið es­mës nau­ja. Ki­lo min­tis su­kur­ti vi­sa­ver­tá lie­tu­við­kos mu­zi­kos pa­sau­lá, tu­rin­tá sa­vaip kom­pen­suo­ti per oku­pa­ci­jas pra­ras­tà lai­kà. Aki­vaiz­du, kad pra­di­nës ins­pi­ra­ci­ jos bu­vo ne es­te­ti­nës, o pa­trio­ti­nës, po­li­ti­nës ir re­zis­ten­ci­nës.

Cen­trø pro­ble­ma

Að­tun­ta­ja­me de­ðimt­me­ty­je for­ma­vo­si na­tû­ra­li ke­le­to cen­trø trau­ka. Vi­si jie bu­vo ne Lie­tu­vo­je. Ne­krei­piant dë­me­sio á de­ta­les, ga­li­ma juos ávar­dy­ti: Var­ðu­va, Ta­li­nas, Mask­va, Ki­je­vas ir Ry­ga.

Su­pran­ta­ma, kad tai yra mies­tai, á ku­riuos - leng­viau ar sun­kiau - bu­vo ga­li­ma nu­vyk­ti. Jø mu­zi­ki­nio gy­ve­ni­mo sky­rë­si tiek ap­im­ tis, tiek po­bû­dis, ta­èiau á ten vy­ku­sius reið­ki­nius bu­vo krei­pia­ma dau­giau dë­me­sio.

Kom­po­zi­to­riai þi­no­jo ir apie ki­tus Eu­ro­pos cen­trus - Darm­ ðta­tà, Pa­ry­þiø, Vie­nà, epi­zo­dið­kai gau­da­vo in­for­ma­ci­jos apie nau­jie­nas ir idë­jas, ta­èiau nuo­la­ti­niø ry­ðiø ne­tu­rë­jo. Tad anks­èiau mi­në­ti ar­ti­mes­nie­ji Ry­tø Eu­ro­pos cen­trai ága­vo ge­ro­kai di­des­ná au­to­ri­te­tà, nei tai ga­lë­tø bû­ti ðian­dien. An­tra ver­tus, ki­to pa­si­rin­ ki­mo ne­bu­vo, ki­to­kia pa­dë­tis ir ne­ga­lë­jo su­si­klos­ty­ti.

Jau ið pat pra­dþiø cen­tro sam­pra­tai bû­din­gi bent du mat­ me­nys. Pir­mà­já ga­li­ma pa­va­din­ti re­a­liuo­ju: jis ap­ima ávai­rià in­for­ma­ci­jà ir su­si­jæs su cen­tre vyks­tan­èiu kû­ry­bos pro­ce­su. Ant­ rà­já ga­li­ma ávar­dy­ti kaip mi­to­lo­gi­ná: cen­trui su­tei­kia­ma for­suo­ta reikð­më, su juo sie­ja­mos vi­sos vil­tys, re­a­li­jas ið­stu­mia uto­pi­jos ir fan­tas­ti­nës sva­jos. Rei­kia pa­þy­më­ti, kad da­bar­ti­nës vy­riau­sio­sios lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø kar­tos sà­mo­në­je ði mi­to­lo­gi­në sam­pra­ta il­ gai­niui trans­for­ma­vo­si á su­dë­tin­gà kon­glo­me­ra­tà. Ja­me su­si­ly­dë jau mi­në­tas uto­pi­nis po­þiû­ris ir stip­rus skep­tið­ku­mas, ku­rá pro­ vo­ka­vo tie pa­tys cen­trai, li­kæ abe­jin­gi ðiø kom­po­zi­to­riø kû­ry­bai.

De­ja, në vie­nam vy­res­nio­sios kar­tos lie­tu­viø kom­po­zi­to­riui taip ir ne­pa­vy­ko áti­ki­na­miau ási­lie­ti á Eu­ro­pos ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos fes­ti­va­liø ir lei­dy­bos pro­ce­sà. Ne­nuos­ta­bu, kad vë­liau vi­di­nis ne­pa­si­ten­ki­ni­mas vir­to ka­te­go­rið­ka ir vien­pu­se ðiuo­lai­ki­nio Eu­ro­ pos mu­zi­ki­nio gy­ve­ni­mo ir kû­ry­bos kri­ti­ka. Tik ar rei­kia ste­bë­tis, kad mi­to­lo­gi­niai cen­trai ne­pa­no­ro pri­im­ti mi­to­lo­gið­kai màs­tan­èiø kom­po­zi­to­riø?

Vis dël­to ge­rai, kad ði­to­kios kom­po­zi­to­riø nuo­sta­tos kû­ry­bos ne­slo­pi­no. Nuo að­tun­to­jo de­ðimt­me­èio vi­du­rio Lie­tu­vo­je at­si­ra­do

ke­le­tas ori­gi­na­liø in­di­vi­du­a­liø sti­lis­ti­kø bei ben­drø­jø kû­ry­bos kryp­èiø. Ne­ga­lint lais­vai pa­tek­ti á uþ­sie­nio cen­trus, pa­leng­va cen­ tro funk­ci­jos per­duo­tos Vil­niui, mat ki­to pa­si­rin­ki­mo ne­li­ko: ne­ be­ten­ki­no nei Mask­va, nei Ta­li­nas, o á Var­ðu­và dël “So­li­da­ru­mo” veik­los pa­si­da­rë ne­áma­no­ma nu­va­þiuo­ti. Tuo pat me­tu vie­ti­nës pub­li­kos aky­se lie­tu­viø mu­zi­kos pres­ti­þas pa­ste­bi­mai ki­lo. Tai liu­di­jo sau­sa­kim­ðos sa­lës 1977 ir 1982 m. lie­tu­viø ta­ry­bi­nës mu­zi­ kos fes­ti­va­liuo­se. Kai kas tà lai­ko­tar­pá dar ir da­bar lai­ko lie­tu­viø mu­zi­kos auk­so am­þiu­mi. Ðiaip ar taip, kaip tik ta­da su­si­for­ma­vo es­mi­nës lie­tu­viø ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos kû­rë­jø ben­druo­me­ni­nës ir kri­ti­nës nuo­sta­tos, ku­rios, nors ir pa­ty­ru­sios ne­ma­þai nau­jø áta­kø, te­be­gy­vuo­ja lig ðiol.

Pas­ta­ro­jo deðimt­me­èio pa­dë­tis

Kas pa­si­kei­të per ðá de­ðimt­me­tá? Ma­nau, kad es­mi­në per­mai­ na ta, jog cen­trø sà­vo­ka la­bai ið­si­plë­të ir ta­po kur kas ávai­res­në.

Anks­tes­nie­ji uþ­sie­nio cen­trai smar­kiai ar­ba be­veik vi­sið­kai pra­ra­ do sa­vo trau­kà, ma­þø ma­þiau­siai jie jau ne­be­tu­ri to pa­sto­vaus veiks­nio vaid­mens, á ku­rá anks­èiau ne­ið­ven­gia­mai bû­da­vo at­si­ þvel­gia­ma. Tie­sio­gi­nio ry­ðio gal net ne­rei­kë­da­vo - pa­kak­da­vo to­kiø reið­ki­niø, ku­riø bu­vi­mas sa­vai­me ver­të pai­sy­ti tam tik­rø átvir­tin­tø hie­rar­chi­jø. Jei tai bent kiek ir ið­li­ko, tai for­ma ge­ro­kai su­sil­pnë­jo.

Aki­vaiz­dþiau­siai nu­ny­ko do­më­ji­ma­sis ðiau­rës ir ry­tø kai­my­ nais. Te­be­gy­vuo­ja sa­vo­tið­kas len­kið­ka­sis lie­tu­viø mu­zi­kos tram­ pli­nas, nes tà uþ­tik­ri­na ke­li ak­ty­vûs len­kø mu­zi­ko­lo­gai, tu­rin­tys di­de­læ áta­kà ne tik Len­ki­jo­je, bet ir Lie­tu­vo­je: ið da­lies juos ga­li­ma lai­ky­ti au­to­ri­te­tin­gais vy­riau­sio­sios lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø kar­tos ide­o­lo­gais. Ki­ta ver­tus, kai ku­rie lie­tu­viø fes­ti­va­liai ir pro­jek­tai at­vi­rai kon­ku­ruo­ja su pa­na­ðiais Len­ki­jos ren­gi­niais, kar­tais juos pra­nok­da­mi ir pa­siû­ly­da­mi ðvie­þes­niø idë­jø.

Ta­èiau svar­biau yra tai, kad kom­po­zi­to­riai nebepa­si­kliau­na ke­liais cen­trais. Lie­tu­viø mu­zi­kos kon­teks­te jau ne­be­áma­no­ma kal­bë­ti apie ko­kias nors kul­ti­nes vie­tas, ins­ti­tu­ci­jas ar pi­lig­ri­mys­ tës marð­ru­tus. Ðian­dien te­ga­li­me ste­bë­ti se­zo­ni­nes tra­jek­to­ri­jas ir or­bi­tas, gal net epi­zo­di­nes men­ta­li­nes mig­ra­ci­jas, bet jo­kiu bû­du ne sta­bi­lià ko­kiø nors tað­kø ar jø ag­lo­me­ra­ci­jø trau­kà. Tai la­biau pa­në­ðë­ja á ru­de­ná vë­jy­je be­si­drai­kan­èius vo­ra­tin­klius nei á au­to­ stra­das ir ge­le­þin­ke­lius, ve­dan­èius á ge­rai átvir­tin­tus for­tus.

Be jo­kiø abe­jo­niø, bent jau anks­ty­va­ja­me in­ter­ne­to am­þiu­je ki­taip ir ne­ga­li bû­ti. Cen­trai tam­pa vi­sið­kai vir­tu­a­lûs, dau­gy­bë jø anks­tes­niø­jø funk­ci­jø tirps­ta ar­ba per­ei­na ki­tur. To­dël nie­ko keis­ta, kad lie­tu­viø kom­po­zi­to­riams uþ tru­pu­tá mis­ti­fi­kuo­tus ir mi­to­lo­gi­zuo­tus uþ­sie­nio cen­trus daug svar­biau tam­pa tai, kas eg­zis­tuo­ja èia pat ir vi­sai re­a­liai: Na­cio­na­li­në fil­har­mo­ni­ja, Kom­ po­zi­to­riø sà­jun­gos fes­ti­va­liai, Kul­tû­ros mi­nis­te­ri­jos sti­pen­di­jos ir pro­gi­niai uþ­sa­ky­mai. Þi­no­ma, ne­ga­li­ma ne­pa­ste­bë­ti ir fak­to, kad vis dau­giau lie­tu­við­kø kû­ri­niø uþ­sa­ko­ma ir at­lie­ka­ma uþ­sie­ny­je, nors tvir­tes­niø ry­ðiø su lei­dë­jais vis dar be­veik në­ra. Pa­grin­di­niu Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riø cen­tru tam­pa Vil­niaus mu­zi­ki­nis gy­ve­ni­ mas.

Ta­èiau taip pa­ten­ka­ma á sa­vo­tið­kà ak­li­gat­vá - ke­lio­në á re­a­lius ar vir­tu­a­lius cen­trus ne­be­tu­ri ke­lio, nes nie­kur ne­ke­liau­ja­ma. Cen­ tro vaid­muo ne­ju­èio­mis ati­ten­ka tai vie­tai, ku­rio­je mes esa­me.

Ar uþ­pa­ka­li­nio vaiz­do veid­ro­dy­je áma­no­ma pa­ma­ty­ti jau áveik­ tà ke­lià, jei nie­kur ne­ju­da­ma? Mes ma­to­me su­stin­gu­sá vaiz­dà, o tiks­liau – mes ma­to­me pa­tys sa­ve. Ju­dë­ji­mas ne­vyks­ta, bet ar jo mums tik­rai rei­kia? Ir ar tik­rai mes ne­ju­da­me? Gal mes pa­pras­ èiau­siai nie­ko ne­ma­to­me ta­me veid­ro­dy­je tik to­dël, kad jis be at­spin­dþio? n

MODUS NAU­JIE­NOS • Ðie­met mi­rë se­niau­sias pa­sau­lio kom­po­zi­to­rius - 109-eriø me­tø su­lau­kæs Leo Orn­stei­nas. Ði pa­var­dë ma­þai kam þi­no­ma, nors Orn­ stei­nas lai­ko­mas pir­muo­ju avan­gar­di­niu Ame­ri­kos kom­po­zi­to­riu­mi.

Gi­mæs Ru­si­jo­je, nuo 15 me­tø jis vi­sà lai­k à gy­ve­no JAV, XX a. pir­mo­ jo­je pu­së­je gar­së­da­mas kaip pia­nis­t as vir ­tuo­zas. Dar prieð Pir­mà ­já pa­sau­li­ná ka­rà su­kur ­tos Orn­stei­no kom­po­zi­ci­jos for ­te­pi­jo­nui va­din­tos lau­k i­në­mis ir bar­ba­rið­ko­mis. Jos bu­vo su­dë­tin­go rit­mo ir di­so­nan­si­nës har­mo­ni­jos, o sti­lius - pa­veik­t as im­pre­sio­niz­mo ir fu­tu­riz­mo. Nors kri­ ti­k ai Orn­stei­no mu­zi­k à ly­gi­no su Schönber­go ir Stra­vins­k io, il­gai­niui ji bu­vo uþ­mirð­t a.

Orn­stei­nas yra ne tik il­giau­siai gy­ve­næs, bet ir vë­liau­siai kû­ræs kom­ po­zi­to­rius - pas­ku­ti­nius opu­sus jis pa­ra­ðë bû­da­mas be­veik 100 me­tø. Ðis fak­t as at­k rei­pë dë­me­sá á anks­t y ­v uo­sius Orn­stei­no kû­ri­nius, ku­rie bu­vo at­lik­ti ir ára­ð y ­ti ið nau­jo.

• Rug­së­jo pa­bai­go­je Ko­pen­ha­go­je vy­ko II pa­sau­li­në kon­fe­ren­ci­ja, skir ­t a mu­zi­k ai ir cen­zû­rai. Jà su­ren­gë Fre­e­mu­se or­ga­ni­za­ci­ja, sie­k ian­ti mu­zi­k i­nës ið­raið­kos lais­vës vi­sa­me pa­sau­l y­je. Dau­giau­sia dë­me­sio skir­ ta pa­dë­èiai Af­ga­nis­t a­ne þlu­gus ta­li­bø re­þi­mui. Ta­li­bai bu­vo uþ­drau­dæ bet ko­k ià mu­zi­k à, nes lai­kë jà vel­nio ap­raið­k a. In­stru­men­t ai bu­vo lau­ þo­mi ir de­gi­na­mi, o mu­zi­k an­t ai - bau­dþia­mi ka­lë­ji­mu ir mir ­ti­mi. Tuo me­tu le­ga­liai skam­bë­jo tik Ko­ra­no gies­mës, nes jos lai­ko­mos apei­gø da­li­mi, o ne mu­zi­k a.

Kai prieð me­tus á Af­ga­nis­t a­nà ási­ver­þë sà ­jun­gi­nin­kø pa­jë­gos, be­veik kar ­tu su jo­mis á mies­tus áva­þia­vo ir triukð­min­gos vie­tos mu­zi­k an­tø pa­l y­ dos, at­lie­k an­èios anks­èiau draus­t à pa­sau­lie­ti­næ mu­zi­k à. La­bai su­k les­ të­jo ára­ðø ir gro­tu­v ø pre­k y­ba. Ko­pen­ha­gos kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo kal­ba­ ma apie ban­d y­mus gai­vin­ti pa­þeis­t as mu­zi­kos tra­di­ci­jas ir pro­ble­mas, ki­lu­sias á af­ga­nø vi­suo­me­næ grei­t ai skver­bian­tis nau­jo­vëms.

• Niu­jor­ke pir­mà kar ­t à at­lik­t as þy­maus ame­ri­k ie­èiø kom­po­zi­to­riaus Joh­no Adam­so kû­ri­nys “Apie sie­lø per­si­kë­li­mà”, skir ­t as rug­së­jo 11osios te­ro­ro au­koms at­min­ti. Kû­ri­ny­je pa­nau­do­ti ka­t ast­ro­fos me­tu din­gu­siø þmo­niø uþ­ra­ðai, pas­ku­ti­niai po­k al­biai mo­bi­liai­siais te­le­fo­ nais, þu­v u­siø ­jø var­dai ir liu­di­nin­kø pri­si­mi­ni­mai. 24 mi­nu­èiø kom­po­zi­ ci­jà at­li­ko ke­le­t as Niu­jor­ko cho­r ø ir Niu­jor­ko fil­har­mo­ni­jos or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas Lo­ri­no Ma­a­ze­lio.

• Di­dþio­sios Bri­t a­ni­jos ðiuo­lai­k i­nës mu­zi­kos fes­ti­va­liuo­se to­liau ro­do­ ma kom­po­zi­to­riaus Ni­ge­lio Os­bor­ne’o ir ra­ð y ­to­jo Crai­ge’o Rai­no ope­ ra “So­vie­tø Sà ­jun­gos elek­tri­f i­k a­ci­ja”. Kû­ri­nio siu­þe­t as su­kur ­t as pa­gal Bo­ri­so Pa­ster­na­ko ro­ma­nà “Dak­t a­ras Þi­va­gas”. As­me­ni­niai po­eto ið­g y­ ve­ni­mai sie­ja­mi su di­dþi­à ­ja so­cia­li­ne ir po­li­ti­ne su­maið­ti­mi - ope­ro­je vaiz­duo­ja­ma 1914-øjø Ru­si­ja, þen­gian­ti á mo­der­nø ­já am­þiø, o kar ­tu ju­ dan­ti vi­sið­k ai ne­nu­spë­ja­ma kryp­ti­mi. Pa­grin­di­niai he­ro­jai yra pa­pras­ti þmo­nës, pa­ti­rian­t ys la­bai sun­k ius ið­ban­d y­mus.

Ope­ros au­to­rius Ni­ge­lis Os­bor­ne’­as gi­më 1948 m. Ku­rá lai­k à jis gy ­ve­no Len­k i­jo­je ir bu­vo ákû­ræs pir­mà ­já Ry ­tø Eu­ro­po­je gy ­vo­sios elek­tro­ni­kos an­sam­blá. Os­bor­ne’­as pa­ra­ðë kû­ri­niø þy­miems Eu­ro­pos ka­me­ri­niams ko­lek­t y ­vams ir or­kest­rams, ta­èiau be­ne dau­giau­sia dë­me­sio ski­ria mu­zi­k i­niam te­at­r ui, ben­dra­dar­biau­da­mas su gar­siais cho­reo­grafais ir re­þi­sie­riais. Kom­po­zi­to­rius ne­ven­gia opiø po­li­ti­niø ir so­cia­li­niø te­mø, jo mu­zi­k a emo­cin­ga ir da­ro stip­r ø áspû­dá. Prieð ke­le­t à me­tø Os­bor­ne’­as su­kû­rë pir­mà ­jà po­k a­ri­næ ope­rà “Eu­ro­pa” Sa­ra­je­ve, o ðiuo me­tu va­do­vau­ja vie­nai ið hu­ma­ni­t a­ri­nës pa­gal­bos Bos­ni­jai ir Her­ce­go­vi­nai or­ga­ni­za­ci­jø.

Pa­ren­gë Ða­rû­nas NA­KAS

Muzikos barai /43

Diskografija NU­SI­MI­NI­MO VA­LAN­DË­LË­MIS, KAI STAI­GA SU­VO­KIU SA­VO PA­TIES TUЭTY­BÆ, KAI BET KO­KIA MU­ZI­KOS KAL­BA - KLA­SI­KI­NË, RY­TIE­TIЭKA, SE­NO­VI­NË, MO­DER­NIO­JI AR UL­TRA­ MO­DER­NIO­JI - IMA AT­RO­DY­TI KAIP VIEN GË­RË­JI­MUI­SI SKIR­TAS, DAUG PA­STAN­GØ REI­KA­LAU­JAN­TIS SA­ VI­TIKS­LIS EKS­PE­RI­MEN­TA­VI­MAS, MAN NE­BE­LIE­KA NIE­KO KI­TA, TIK IEЭKO­TI TIK­RO­JO, PRA­RAS­TO MU­ZI­ KOS VEI­ DO KUR NORS MIЭ KUO­ SE, LAU­KUO­SE, KAL­NUO­SE AR­BA JÛ­ ROS PA­KRAN­TË­JE TARP PAUKЭÈIØ.

Vie­nin­te­lë tik­ro­ji mu­zi­ka

Oli­vier Mes­sia­e­nas

Veronika JANATJEVA

“N

o­rë­èiau dirb­ti taip, kaip gie­ da paukð­èiai, - sa­vo ma­lo­nu­ mui!” - pra­si­ta­rë sy­ká Oli­vier Mes­sia­e­nas, ap­gai­les­tau­da­ mas dël jo kû­ry­bà nuo­lat trik­ dan­èios kas­die­nës rû­pes­èiø ir ási­pa­rei­go­ji­mø ru­ti­nos. Jis bu­vo vie­nas ið ne­dau­ge­lio Va­ka­rø kom­po­zi­to­riø, ku­ riems toks pa­sa­ky­mas anaip­tol ne­bu­vo vien sà­mo­jin­gas pa­ly­gi­ni­mas. Ki­ta ver­tus, kaip dau­ge­liui ki­tø kom­po­zi­to­riø prieð já ir po jo, paukð­èiø gies­mës Mes­sia­e­nui bu­vo to­bu­las ne­re­gu­lia­raus rit­mo ávai­ro­vës ir im­pro­vi­za­ci­jos lais­vës pa­vyz­dys. Ta­èiau, be gry­nai pro­fe­si­nio in­te­re­so, ska­ti­nu­sio Mes­sia­e­nà uo­liai pli­ka au­si­mi ir pieð­tu­ku ko­pi­juo­ti gy­vo­sios gam­tos ori­gi­na­lus, vi­sà jo or­ni­to­lo­gi­næ veik­là bu­vo per­smel­ku­si

Muzikos barai /44

gam­tos ir die­við­ ko­sios spar­nuo­ tø­jø pa­moks­li­ nin­kø pri­gim­ties mei­lë. Bû­da­mas di­dþiai ti­kin­tis þmo­gus, paukð­èiø gies­ më­se jis áþvel­gë vi­sos Die­vo kû­ri­ni­jos bal­ sà, lyg ið gau­sy­bës ra­go trykð­tan­tá ne­ap­rë­ pia­ma temb­rø, rit­mø ir me­lo­di­jø ávai­ro­ve.

Jo “na­tû­ra­lis­ti­në” kû­ry­ba, - kaip taik­liai pa­þy­më­jo Franšois Ber­nar­d’as Mâche’­ as, - ta­ry­tum ap­vers­tas ðv. Pran­ciðkaus Asyþie­èio, pa­moks­lau­jan­èio paukðèiams, ávaiz­dis: Oli­vier Mes­sia­e­nas pats bu­vo nuo­lan­kus paukð­èiø mu­zi­ki­niø pa­moks­lø klau­sy­to­jas.

Mu­zi­ki­nis Mes­sia­e­no “na­tû­ra­liz­mas” to­liau sa­vaip plë­to­jo il­ga­am­þæ pran­cû­zø

mu­zi­ki­niø gam­tos sti­li­za­ci­jø ir iliust­ra­ci­jø tra­di­ci­jà, ku­riai at­sto­vau­ja ne­ma­þas bû­rys ávai­riø epo­chø kom­po­zi­to­riø - nuo Jan­ne­qui­no, Cou­pe­ri­no, Da­qui­no, Ra­me­au, Dan­drieu iki im­pre­sio­nis­tø. Jis ypaè þa­vë­jo­si tie­sio­gi­ niais sa­vo­jo sty­le oi­se­aux ákvë­pë­jais - im­pre­ sio­nis­ti­niais Clau­de’o De­bus­sy pei­za­þais ið “Jû­ ros” (La Mer) ir “Ibe­ri­jos” (Ibe­ria) 2002 m. Vil­niaus plokð­te­liø stu­di­ja ið­lei­ do Þi­vi­lës Kar­kaus­kai­tës ágro­tà Oli­vier Mes­sia­e­no “Paukð­èiø ka­ta­lo­gà” ir “Ma­þus paukð­èiø es­ki­zus”. Gar­so re­þi­sie­rius Ri­ man­tas Mo­tie­jû­nas; 3 CD al­bu­mo lei­dy­bà pa­rë­më Spau­dos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos rë­mi­ mo fon­das

Modesto EÞERSKIO nuotr.

cik­lø bei Mau­ri­ce’o Ra­ve­lio “Gam­tos is­to­ ri­jo­mis” (His­toi­res na­tu­rel­les) pa­gal Ju­le­so Re­nar­d’o ver­lib­rø kny­gà, ku­ri Mes­sia­e­nui bu­vo ne ma­þiau svar­bi ne­gu Ra­ve­lio su­kur­ ti mu­zi­ki­niai svir­plio, tul­þio ar per­li­nës við­ tos por­tre­tai. Bet kom­po­zi­to­riaus po­þiû­ris á ðià vaiz­dø sri­tá, gam­tos trak­tuo­të bu­vo ki­to­kia ir þen­kli­no nau­jà es­te­ti­nio gam­tos su­vo­ki­mo pa­ko­pà. “Kom­po­na­vi­mo me­nas vir­to me­nu, imi­tuo­jan­èiu gam­tà, ko­pi­juo­ jan­èiu ne vi­su­mi­ná jos vaiz­dà pei­za­þø ta­py­ to­jo ar sim­fo­ni­niø po­emø kû­rë­jo ma­nie­ra, o smul­kiai, po ma­þà jos da­le­læ: tai ne Si­be­ liu­so sce­na su ger­vë­mis, bet “Paukð­èiø ka­ ta­lo­gas”, - sam­pro­ta­vo Pau­las Grif­fit­hsas, ap­tar­da­mas es­te­ti­næ Mes­sia­e­no po­zi­ci­jà.

Nors ir sa­vi­ta, ði ið­raið­ka tu­rë­jo ne­ma­þa sà­ly­èio tað­kø su Joh­no Ca­ge’o at­si­tik­ti­nu­ mo me­to­du ar­ba Pier­re’o Bou­le­zo ob­jek­ty­ viuo­ju me­nu, su jø sie­kiu at­si­sa­ky­ti sa­vo “ku­rian­èio­jo ego”.

Pir­mà­jà paukð­èio gies­mæ Mes­sia­e­nas uþ­ra­ðë ke­tu­rio­li­kos ar pen­kio­li­kos me­tø, atos­to­gau­da­mas fer­mo­je Obo de­par­ta­ men­te. Nuo tol aist­ra uþ­ra­ðy­ti paukð­èiø gies­mes ið ko­lek­ci­nin­ko po­më­gio pa­ma­þu vir­to ant­rà­ja ða­lia mu­zi­kos jo spe­cia­ly­be - or­ni­to­lo­gi­ja, nors pats jis bu­vo lin­kæs sa­ vo dar­bà kuk­liai va­din­ti “klau­sos ágû­dþiø

la­vi­ni­mo pra­ti­mais”. Kom­po­zi­to­riø do­mi­ no ne vien paukð­èiai, bet ir jø gy­ve­na­mo­ji ap­lin­ka - jo ið­la­vin­ta klau­sa ge­bë­jo skir­ti pa­èias sub­ti­liau­sias na­tû­ra­laus krað­to­vaiz­ dþio ir gar­so­vaiz­dþio der­mes. Bet Mes­sia­ e­nas ne­bu­vo moks­li­nin­kas, o paukð­èiai ne­bu­vo jo moks­li­niø ty­ri­mø ob­jek­tas. Lau­ ko sà­ly­go­mis su­rink­ti “duo­me­nys” jam te­bu­vo kû­ry­bos me­dþia­ga, ne­ið­se­mia­mas mu­zi­kos idë­jø ir si­nes­te­zi­niø ins­pi­ra­ci­jø ðal­ti­nis. Ve­da­mas sa­vo ne­slops­tan­èio or­ ni­to­lo­gi­nio en­tu­ziaz­mo ir kon­sul­tuo­ja­mas gar­siø pran­cû­zø or­ni­to­lo­gø, Mes­sia­e­nas ap­ke­lia­vo ne tik vi­sà Pran­cû­zi­jà, bet ir to­li­ miau­sius eg­zo­tið­kus krað­tus - nuo Ðiau­rës Ame­ri­kos kal­nø iki Nau­jo­sios Ka­le­do­ni­jos dþiun­gliø. Tie­sa, kai ku­riø paukð­èiø bal­sø jam vis dël­to te­ko klau­sy­tis ið ára­ðø. Bet ap­skri­tai ga­li­ma sa­ky­ti, kad tech­ni­ka jis ne­si­nau­do­jo. 1950 m. ið­ras­tà ne­ðio­ja­mà­já mag­ne­to­fo­nà kom­po­zi­to­rius pa­si­tel­kë tik kaip at­min­ti­næ prie­mo­næ: “Þmo­na ly­di ma­ ne vi­so­se or­ni­to­lo­gi­në­se ke­lio­në­se ir <…> ára­ðo tai, kà að transk­ri­buo­ju. Kai gráþ­ta­me na­mo, tuos ára­ðus pa­ly­gi­nu su sa­vo uþ­ra­ðy­ to­mis na­to­mis”. Ki­taip nei kon­kre­èio­sios mu­zi­kos kom­po­zi­to­riai, jis nie­ka­da ne­dir­ bo su ára­ðais stu­di­jo­je. Pieð­tu­kas, trin­tu­kas, prie kar­to­no pri­tvir­tin­tas na­tø po­pie­rius ir þiû­ro­nas - tai ir vi­sa or­ni­to­lo­gi­në jo eki­ puo­të.

Tra­di­ci­niams mu­zi­kos in­stru­men­ tams, to­ly­gia­jai tem­pe­ra­ci­jai ir þmo­gaus lai­ko su­vo­ki­mui pri­tai­ky­tø paukð­èiø gies­ miø nau­do­ji­mas mu­zi­kos kom­po­zi­ci­jo­se gan anks­ti ta­po vie­nu at­pa­þás­ta­miau­siø Mes­sia­e­no sti­liaus þen­klø. Jau ke­liuo­se anks­ty­vuo­siuo­se kû­ri­niuo­se (1935 m. var­go­nø cik­le “Vieð­pa­ties gi­mi­mas” (La Na­ti­vité du Seig­neur), 1941 m. “Kvar­te­te lai­ ko pa­bai­gai” (Qu­a­tuor pour la fin du temps) klar­ne­tui, smui­kui, vio­lon­èe­lei ir for­te­pi­jo­ nui, 1943 m. “Amen vi­zi­jo­se” (Vi­sions de l’Amen) dviem for­te­pi­jo­nams) Mes­sia­e­nas nau­do­jo paukð­èiø gies­miø imi­ta­ci­jas, o 1951 m. Pa­ry­þiaus kon­ser­va­to­ri­jos kon­ kur­sui su­kur­ta pje­së flei­tai ir for­te­pi­jo­nui “Juo­da­sis straz­das” (Le Mer­le noir) bu­vo pir­mo­ji kregþ­dë, pra­na­ðau­jan­ti se­ri­jà di­ de­liø kû­ri­niø, pa­grás­tø vien paukð­tið­ka me­dþia­ga ar­ba ryð­kiu jos vy­ra­vi­mu.

Pa­ma­þu ka­me­ri­niuo­se, for­te­pi­jo­ni­niuo­ se, pa­vyz­dþiui, 1944 m. cik­le “Dvi­de­ðimt þvilgs­niø á kû­di­kë­lá Jë­zø” (Vingt Re­gards sur l’Enfant-Jésus), ir sim­fo­ni­niuo­se, pa­vyz­ dþiui, 1946-1948 m. sim­fo­ni­jo­je “Tu­ran­ga­ li­la” (Tu­ran­galîla-symp­ho­nie), Mes­sia­e­no kû­ri­niuo­se ëmë gau­së­ti ne tik paukð­èiø èiul­be­siø in­krus­ta­ci­jø, bet ir ið­ti­sø for­mos pa­da­lø bei da­liø, su­kom­po­nuo­tø vien ið paukð­èiø gies­miø transk­rip­ci­jø. Pir­ma­ sis ðio lai­ko­tar­pio kû­ri­nys bu­vo 1953 m.

“Paukð­èiø nu­bu­di­mas” (Le Re­veil des oi­ se­aux) for­te­pi­jo­nui ir or­kest­rui, ku­ria­me

jo­kios ki­tos mu­zi­kos në­ra - tik Pran­cû­zi­jos mið­ko paukð­èiø èiul­bë­ji­mas. Gam­ta pa­dik­ ta­vo ir kû­ri­nio for­mà: ano­ta­ci­jo­je kom­po­zi­ to­rius ra­ðo, kad mu­zi­ka at­ku­ria paukð­èiø pa­va­sa­rio gies­mes nuo vi­dur­nak­èio iki vi­ du­die­nio. Pu­së pa­ros mið­ke èia su­trau­kia­ ma iki dvi­de­ðim­ties mi­nu­èiø, o þai­bið­kos paukð­èiø fio­ri­tû­ros ge­ro­kai su­lë­ti­na­mos ir nu­ke­lia­mos vie­nà, dvi, tris ar­ba net ke­ tu­rias ok­ta­vas þe­myn á þmo­gaus klau­sai pa­sie­kia­mà gar­so aukð­èiø dia­pa­zo­nà. In­ ter­va­lai ið­ple­èia­mi ir pri­tai­ko­mi 12 to­nø de­ ri­ni­mui, ið­lai­kant aukð­èio ir truk­mës pro­ por­ci­jas. Ta­èiau to ne­pa­ka­ko. “Net pa­èio­se grei­èiau­sio­se da­ly­se, më­gin­da­mas at­kur­ti paukð­èiø gies­mes or­kest­ruo­tës prie­mo­ në­mis ar­ba for­te­pi­jo­nu, kiek­vie­nai na­tai su­ku­riu po akor­dà - ne tra­di­ci­ná akor­dà, bet vei­kiau gar­sø kom­plek­sà, per­tei­kian­tá tam tik­ros na­tos temb­rà”, - pa­sa­ko­jo Mes­ sia­e­nas. To­kia transk­ri­ba­vi­mo tech­ni­ka bû­din­ga ir ki­tiems ðio sti­liaus kû­ri­niams, ku­riuo­se pa­ma­þu dau­gë­jo ne­paukð­tið­kos kil­mës mu­zi­ki­niø struk­tû­rø - ri­bo­tos trans­po­zi­ci­jos der­miø, in­dið­kø­jø rit­mø ir grai­kið­kø­jø pë­dø. Tai 1956 m. “Eg­zo­tið­ki paukð­èiai” (Oi­se­aux exo­ti­qu­es) for­te­pi­jo­nui, me­di­niams pu­èia­mie­siems ir mu­ða­mie­ siems, kur Mes­sia­e­nas nau­do­jo ðai­þius eg­zo­tið­kø krað­tø paukð­èiø bal­sus, 1958 m. baig­tas “Paukð­èiø ka­ta­lo­gas” (Ca­ta­lo­gue d’oi­se­aux) for­te­pi­jo­nui so­lo, vaiz­duo­jan­tis Pran­cû­zi­jos paukð­èius jø na­tû­ra­lio­je ap­ lin­ko­je, ir 1959-1960 m. “Chro­noch­ro­mi­ja” (Chro­noch­ro­mie) di­de­liam or­kest­rui - èia dau­giau­sia dë­me­sio ski­ria­ma kal­nø krað­to­ vaiz­dþiui, o vie­na da­lis - “Epo­das” - vien dau­gia­bal­siam Ja­po­ni­jos, Ðve­di­jos ir Pran­ cû­zi­jos paukð­èiø cho­rui.

“Paukð­èiø ka­ta­lo­gas” (1956-1958) for­ te­pi­jo­nui so­lo - pir­ma­sis ir di­dþiau­sias or­ni­to­lo­gi­nis Mes­sia­e­no kû­ri­nys ðiam in­ stru­men­tui, kai ku­riø ty­rë­jø lai­ko­mas taip pat ir reikð­min­giau­siu vi­sos for­te­pi­jo­ni­nës jo kû­ry­bos opu­su. Ðis mil­þi­nið­kas dau­gia­ da­ lis cik­ las trun­ ka be­ veik dvi su pu­ se va­lan­dos, nors at­ski­rø da­liø truk­më la­bai ávai­ri - nuo 5 iki 30 mi­nu­èiø. Try­li­ka ka­ta­ lo­go pje­siø si­met­rið­kai su­dë­tos á sep­ty­nias kny­gas, ku­rio­se pa­nau­do­tos 77 Pran­cû­zi­ jos paukð­èiø gies­mës. Rin­ki­nys su­da­ry­tas tar­si or­ni­to­lo­gi­nio “gy­vo­jo pa­veiks­lo” prin­ci­pu. Kiek­vie­na da­lis - gar­si­nis ko­kio nors paukð­èio por­tre­tas, vaiz­duo­jan­tis ne tik pro­ta­go­nis­to èiul­bë­ji­mà, jo plunks­ nø spal­vas, skry­dþio tra­jek­to­ri­jà, bet ir na­tû­ra­lià ap­lin­kà: kai­my­nys­të­je gie­dan­ èiø paukð­èiø bal­sus, Pran­cû­zi­jos kal­nø, mið­kø, ly­gu­mø ar jû­ros vaiz­dus ávai­riu me­tø ar pa­ros lai­ku, oro sà­ly­gas, spal­vas ir kva­pus. Mes­sia­e­nas dþiau­gë­si at­kur­tø vaiz­dø tik­ro­við­ku­mu: “La­bai di­dþiuo­juo­si sa­vo dar­bo tiks­lu­mu. Gal­bût að klys­tu, nes net­gi þmo­nës, ge­rai pa­þás­tan­tys paukð­èius,

Muzikos barai /45

ma­no mu­zi­ko­je ga­li jø ne­at­pa­þin­ti. Bet ga­liu jus pa­ti­kin­ti, kad vis­kas èia tik­ra”.

Pje­siø ne­sie­ja vien­ti­sa dra­ma­tur­gi­në idë­ja ar siu­þe­tas, to­dël jos ne­su­da­ro cik­lo (prie­ ðin­gai nei “Dvi­de­ðimt þvilgs­niø á kû­di­kë­lá Jë­zø”) ir dël to daþ­nai at­lie­ka­mos at­ski­rai, sai­kin­gai do­zuo­jant at­li­kë­jø ir klau­sy­to­jø pa­stan­gas.

Paukð­èiø riks­mai, trum­pi, pa­si­kar­to­jan­ tys ir il­gi, tæ­sia­mi sig­na­lai, ávai­raus rit­mo, truk­mës ir tem­po èirð­ke­siai, èiul­be­siai ir gies­mës “Paukð­èiø ka­ta­lo­ge” per­tei­kia na­tû­ra­lø Pran­cû­zi­jos gar­so­vaiz­dá. Ta­èiau ða­lia jø svar­bià vie­tà ka­ta­lo­ge uþ­ima ir ne­paukð­tið­kos kil­mës me­dþia­ga. Oli­vier Mes­sia­e­no kû­ry­bos ty­rë­jas Ro­ber­tas S.Joh­nso­nas ið­ski­ria net pen­kias to­kios me­dþia­gos gru­pes: dvy­li­kos to­nø der­mæ, taip pat tai­ko­mà grai­kið­kie­siems ir in­dið­ kie­siems rit­mams, per­mu­ta­ci­jø se­ri­joms ir lais­vo­jo rit­mo at­kar­poms; aukð­èiø, truk­ miø ir in­ten­sy­vu­mø (di­na­mi­kos) der­mæ; ri­bo­tos trans­po­zi­ci­jos der­mes; mo­ty­vus ið sim­fo­ni­jos “Tu­ran­ga­li­la” ir jo­kiai der­mei ne­pri­klau­san­èius spal­vi­nius akor­dus. Kar­ tais vi­sa tai tie­siog gre­ti­na­ma su paukð­èiø gies­më­mis kon­tras­ti­nës po­li­fo­ni­jos prin­ci­ pu ar­ba at­ski­ro­mis pa­da­lo­mis, o kar­tais su­da­ro su jo­mis ne­da­lo­mà vi­su­mà. Vie­ naip ar ant­raip, ði me­dþia­ga daþ­niau­siai nau­do­ja­ma iliust­ra­ci­joms, pa­grás­toms si­nes­te­zi­niu spal­vos ir har­mo­ni­jos ta­pa­tu­ mu. Pa­vyz­dþiui, E-dur akor­dai pje­së­je “Vo­ lun­gë” (Le lo­riot) Mes­sia­e­nui aso­ci­ja­vo­si su auk­si­ne au­re­o­le ir vi­dur­va­sa­rio sau­lë­kai­ta, A-dur akor­dai pje­së­je “Më­ly­na­sis ak­me­ni­ nis straz­das” (Le mer­le bleu) - su jû­ros ir paukð­èio plunks­nø më­ly­nu­mu. Ádo­mu, jog tam­sai vaiz­duo­ti Mes­sia­e­nas ne­nau­ do­jo kon­kre­èios har­mo­ni­jos, nes akor­dai, pa­sak jo, yra gar­si­niai ðvie­sos ati­tik­me­nys.

To­dël pje­së­je “Pil­ko­ji pel­ëda” (La chou­et­te hu­lot­te) tam­sà per­tei­kia tri­jø bal­sø kon­tra­ punk­tas, spe­ci­fi­në der­më, lë­tes­nis rit­mas ir dus­les­nis gar­sas.

Vi­sà ðá si­nes­te­zi­ná mar­gu­my­nà im­pre­ si­jø for­ma au­to­rius kruopð­èiai su­þy­më­jo gau­siuo­se rin­ki­nio pa­aið­ki­ni­muo­se ir re­mar­ko­se. Kai ku­rie jø po­etið­ki, pa­vyz­ dþiui, sep­tin­to­sios, cen­tri­nës ir il­giau­sios, ka­ta­lo­go pje­sës “Ma­þo­ji krakð­lë” (La Rous­ se­rol­le Ef­far­va­te) pro­gra­mà nuo vi­dur­nak­ èio iki ki­tos pa­ros tre­èio­sios va­lan­dos ry­to Mes­sia­e­nas ap­ra­ðo taip: “Kûd­rø mu­zi­ka (vi­dur­nak­tis)... Nak­ties ið­kil­min­gu­mas...

Sau­sas ir gle­bus var­lës kur­ki­mas... Ro­þi­në, oran­þi­në, vio­le­ti­në sau­lë ky­la virð kûd­ros su van­dens le­li­jo­mis... Tam­siai vio­le­ti­nis dan­gus...” Ki­ti bau­gi­nan­tys, pa­vyz­dþiui, de­ðim­to­sios pje­sës “Mar­ga­sis uo­li­nis straz­das” (Le mer­ le de ro­ che) pa­grin­di­nis epi­zo­das vaiz­duo­ja “ak­me­ni­niø pa­mëk­liø, ne­ðan­èiø mi­ru­sià mo­te­rá, ei­se­nà”. Gam­tos vaiz­dai yra ne tik paukð­èiø èiul­be­siø fo­

Muzikos barai /46

nas, bet daþ­nai at­lie­ka ir for­ma­vi­mo funk­ ci­jà: nau­jo­sios for­mos pa­da­los pra­dþia daþ­niau­siai su­tam­pa su pa­si­kei­tu­siu vaiz­ du ar pa­ros me­tu. “Paukð­èiø ka­ta­lo­ge” vy­ rau­ja mon­ta­þi­nis kom­po­na­vi­mo prin­ci­pas ir kup­le­ti­nës ref­re­ni­nës for­mos.

Esant ga­na ma­þam (pa­ly­gin­ti su kai ku­riø or­kest­ro in­stru­men­tø spal­vi­në­mis ga­li­my­bë­mis) temb­ri­niam for­te­pi­jo­no ið­raið­kin­gu­mui, Mes­sia­e­nas më­gi­no ðá trû­ku­mà kom­pen­suo­ti sod­ria for­te­pi­jo­no fak­tû­ra, dvie­jø ran­kø par­ti­jas vie­to­mis ið­skai­dy­da­mas net á ke­tu­rias ei­lu­tes, tiks­ liai su­þy­më­da­mas tri­gu­bà pe­da­li­za­ci­jà ir sluoks­niuo­tà di­na­mi­kà. Tai keis­ta ir ne­ápras­ta mu­zi­ka, ne­pa­na­ði á tà, ku­rià klau­sy­to­jai ápra­tæ gir­dë­ti kon­cer­tø sa­lë­se.

Dël to­kio jos su­dë­tin­gu­mo, efek­tin­gu­mo ir spal­vin­gu­mo kri­ti­kai at­krei­pia dë­me­sá á Lis­zto, Skria­bi­no ir De­bus­sy áta­kà.

Rei­ka­lau­jan­tis trans­cen­den­ti­nio at­li­kë­ jø vir­tuo­zið­ku­mo, “Paukð­èiø ka­ta­lo­gas” ba­ lan­suo­ja ne tik ties su­gro­ja­mo ir ne­su­gro­ja­ mo, bet ir ties su­vo­kia­mo ir ne­su­vo­kia­mo ri­ba. Mes­sia­e­no sty­le oi­se­aux èia skver­bia­si á sri­tá, jo va­di­na­mà “uþ­slëp­tais at­min­ties klo­dais”, kur svar­bes­nës ne iden­ti­fi­ka­ci­ jos, bet aso­cia­ci­jos, pa­de­dan­èios at­gai­vin­ti lai­kus ir vie­tas, ku­rie il­gai­niui nu­së­da á ato­kius at­min­ties uþ­ka­bo­rius. Pats vi­sa­da kruopð­èiai par­ti­tû­ro­se þy­më­da­væs, ko­kio paukð­èio gies­mæ ci­tuo­ja, tar­si taip pri­pa­ þin­da­mas jo au­to­rys­tæ, kom­po­zi­to­rius ne­ ápa­rei­go­ja klau­sy­to­jø (nors at­li­kë­jams tai vis dël­to ne­ið­ven­gia­ma) smul­kme­nið­kai skverb­tis á mu­zi­ki­niø paukð­èiø por­tre­tø kon­kre­ty­bes ir ne­ska­ti­na jø at­pa­þi­ni­mo re­ak­ci­jø. Mu­zi­ka, anot au­to­riaus, yra “abst­ rak­ti kal­ba, by­lo­jan­ti la­biau pa­sà­mo­nei ne­gu sà­mo­nei”.

Mi­në­tie­ji ðeð­to­jo de­ðimt­me­èio kû­ri­niai ne­bu­vo vie­nin­te­liai “paukð­èiø sti­liaus” opu­sai Mes­sia­e­no kû­ry­bo­je. Ða­lia ki­tø ávaiz­dþiø ir gar­si­nës me­dþia­gos ðá sti­liø kom­po­zi­to­rius nau­do­jo iki pat pas­ku­ti­nio kû­ri­nio - 1992 m. Yvon­ne’­os Lo­riod at­ras­ to ir po kom­po­zi­to­riaus mir­ties uþ­baig­to “Kon­cer­to ke­tu­riems” (Con­cert à qu­at­re), ku­rio pas­ku­ti­nës da­lies (Ron­do) ka­den­ ci­jo­je skam­ba be­ne pats áspû­din­giau­sias vi­so­je Mes­sia­e­no kû­ry­bo­je po­li­tem­pi­nis paukð­èiø gies­miø frag­men­tas. 1983 m. bai­gæs di­dþiau­sià sa­vo vei­ka­là - ope­rà “Ðven­ta­sis Pran­cið­kus Asy­þie­tis” (Saint François d’Assise), Mes­sia­e­nas vël at­si­græ­þë á mi­nia­tiû­ros ir ka­ta­lo­go ti­po for­mas. Ðiuo lai­ko­tar­piu ið sty­le oi­se­aux kû­ri­niø for­te­ pi­jo­nui bu­vo su­kur­ti “Ma­þie­ji paukð­èiø es­ki­zai” (Pe­ti­tes es­quis­ses d’oi­se­aux) (1985) - tar­si ma­þy­tis di­dþio­jo ka­ta­lo­go prie­das, skir­tas ke­tu­riems be­maþ vi­sa­me pa­sau­ly­ je ap­tin­ka­miems paukð­èiams - lieps­ne­lei, juo­da­jam straz­dui, straz­dui gies­mi­nin­kui ir dir­vi­niam vie­ver­siui.

Po de­vy­ne­riø mil­þi­nið­kos ope­ros kû­ri­ mo me­tø (vie­no kri­ti­ko taik­liai pa­va­din­tø “de­vy­ne­riø me­tø nëð­tu­mo lai­ko­tar­piu”) að­tun­tà­jà de­ðim­tá ápu­së­ju­sá kom­po­zi­to­riø ka­ma­vo bai­sus nuo­var­gis. Mes­sia­e­nas jau­ të­si per­ne­lyg ið­se­kæs bet ko­kiai to­les­nei kû­ ry­bai. Ta­èiau kom­po­nuo­ti jis ne­nu­sto­jo ir 1985-ai­siais, pa­si­da­væs þmo­nos, pia­nis­tës Yvon­ne’­os Lo­riod, ákal­bi­në­ji­mams pa­ra­ðy­ ti kà nors for­te­pi­jo­nui, su­kû­rë ir jai de­di­ka­ vo ðe­ðis ma­þuo­sius paukð­èiø es­ki­zus.

Be la­ko­nið­kos for­mos, ðie trum­pi kû­ ri­në­liai (kai ku­riø pje­siø truk­më ne­sie­kia në 2 mi­nu­èiø) tu­ri ke­le­tà ne­bû­din­gø bruo­ þø, ið­si­ski­rian­èiø anks­tes­niø Mes­sia­e­no “paukð­èiø sti­liaus” kû­ri­niø kon­teks­te.

Pir­miau­sia juo­se ne­vaiz­duo­ja­ma na­tû­ra­li gies­mi­nin­kø ap­lin­ka. “Kiek­vie­nà paukð­tá, - pa­sak au­to­riaus, - api­bû­di­na ati­tin­ka­ma es­te­ti­ka, skir­tin­gos me­lo­di­jos ir rit­mai.

Trys pje­sës, skir­tos lieps­ne­lei, pa­si­þy­mi krin­tan­èiais “per­li­niais” ar­peg­gio, be­veik glis­san­do, tarp ku­riø ási­ter­pia tæ­sia­mos na­tos ir ra­fi­nuo­tes­ni rit­mo pie­ði­niai. Juo­da­ sis straz­das gie­da ke­le­tà sau­lë­tø, ðiek tiek trium­fi­niø stro­fø. Straz­das gies­mi­nin­kas ið­ si­ski­ria uþ­kei­ki­mus pri­me­nan­èio­mis re­pe­ ti­ci­jo­mis. Pas­ku­ti­në­je pje­së­je pa­si­girs­tan­ti dir­vi­nio vie­ver­sio gies­më pa­si­þy­mi grei­ to­mis paukð­èio skry­dá vaiz­duo­jan­èio­mis ti­ra­do­mis, be­si­su­kan­èio­mis apie do­mi­nan­ tës aðá ir vie­to­mis at­skir­to­mis tæ­sia­mø bei ak­cen­tuo­tø na­tø.” Ty­rë­jai taip pat pa­ste­bi, kad es­ki­zuo­se, kaip ir dau­gu­mo­je pas­ku­ti­ niø Mes­sia­e­no kû­ri­niø, mu­zi­ka re­tai pa­sie­ kia þe­muo­sius in­stru­men­tø re­gist­rus, - tar­ si ji jau sklæs­tø virð kas­die­ny­bës, tirp­da­ma po­mir­ti­nio pa­sau­lio ðvie­so­je, apie ku­rià by­lo­ja­ma pas­ku­ti­nia­me pa­ties Mes­sia­e­no uþ­baig­ta­me kû­ri­ny­je (Ec­lairs sur l’au-de­là).

“Pir­miau­sia gam­ta yra di­di jë­ga, á ku­rià ga­li­ma pa­si­ner­ti kaip á tam tik­rà nir­va­nà, bet vi­sø pir­ma ji yra pui­ki mo­ky­to­ja - ðis as­ pek­tas bu­vo itin nau­din­gas ma­no kû­ry­bai. <…> Aist­rin­gai klau­sy­da­vau­si jû­ros ban­ gø mû­ðos, kal­nø upokð­niø ir kriok­liø tëk­ mës ir vi­sø ki­tø van­dens ir vë­jo ke­lia­mø gar­sø. Net­gi drás­èiau teig­ti, kad ne­áþvel­giu skir­tu­mo tarp triukð­mo ir gar­so: vi­sa tai man vi­suo­met bu­vo mu­zi­ka”, - vie­na­me po­kal­biø su Clau­de’u Sa­mu­e­liu sam­pro­ta­ vo Mes­sia­e­nas. Kaip dau­gu­ma ki­tø gy­vo­ sios gam­tos, ir ypaè paukð­èiø, imi­tuo­to­jø, Mes­sia­e­nas su pa­gar­bia bai­me, dþiaugs­mu ir nuo­sta­ba pa­sa­ko­jo apie tà tik­ro­væ, ku­rià re­gë­jo ir gir­dë­jo ap­link sa­ve, ir, pa­si­tel­kæs kû­ry­bin­gà vaiz­duo­tæ, pa­ver­të vi­sa tai uni­ ka­lios sin­tak­sës ir fo­ne­ti­kos sa­vas­ti­mi.

Gal­bût èia ir sly­pi vie­nas nuo­sta­biau­siø jo kû­ry­bos pa­ra­dok­sø: kur­da­mas mu­zi­kà ið gam­tos at­vaiz­dø, jis ið­li­ko in­di­vi­du­a­lus ir su­kû­rë sa­và­já sti­liø, taip tar­si ið­trin­da­mas ri­bà tarp tik­ro­vës ir jos vaiz­da­vi­mo. n

Svetur Aud­ro­në JUO­ZAUS­KAI­TË

D

a­bar­ti­nia­me glo­ba­li­za­ci­jos am­þiu­je dau­ge­lis nuo­ða­les­ niø Eu­ro­pos vie­tø, puo­se­lë­ ju­siø tur­tin­gas kul­tû­ros ir te­at­ro tra­di­ci­jas, ne­be­ten­ka anks­tes­nës reikð­mës. Vis svar­biau tam­pa at­gai­vin­ti ne­di­de­lius kul­tû­ros cen­trus.

Pro­jek­to “Ope­ros sa­la - Born­hol­mas, 2002”, vy­ku­sio ð.m. lie­pos-rug­së­jo më­ne­ siais, su­ma­ny­to­jø tiks­las - pri­kel­ti ðias tra­di­ci­jas nau­jam gy­ve­ni­mui ne­di­de­lë­je Da­ni­jai pri­klau­san­èio­je Born­hol­mo sa­lo­je.

Born­hol­mas, esan­tis pa­èia­me Bal­ti­jos jû­ros vi­du­ry­je, ro­dos, tar­si spe­cia­liai pri­tai­ ky­tas bû­ti ávai­riø Bal­ti­jos ir Ðiau­rës ða­liø kul­tû­rø san­kir­tos tað­ku. Pa­sak is­to­ri­jos ðal­ti­niø, èia nuo se­no vyk­da­vo mo­ky­tis Bal­ti­jos jû­rà su­pan­èiø ða­liø jau­ni­mas.

Tarp­tau­ti­nës va­sa­ros aka­de­mi­jos “Ope­ ros sa­la” idë­ja - ori­gi­na­li ir nau­jo­við­ka. Tai tarp­da­ly­ki­në va­sa­ros aka­de­mi­ja, vie­nam tiks­lui su­bu­rian­ti jau­nuo­sius dai­ni­nin­kus, re­þi­sie­rius, di­ri­gen­tus ir te­le­vi­zi­jos re­þi­ sie­rius ið Bal­ti­jos ir Ðiau­rës re­gio­no ða­liø.

Ju­li­ja Stup­nia­nek (sop­ra­nas), Dei­vi­das Sta­pon­kus (ba­ri­to­nas) ir Min­dau­gas Zim-­ kus (te­no­ras)

Ne pa­slap­tis, kad me­ni­nin­kas, siek­da­mas tech­ni­niø aukð­tu­mø, daþ­nai uþ­si­da­ro pro­fe­si­jos rë­muo­se ir pa­mirð­ta ben­drà­ sias kul­tû­ros stu­di­jas. Bû­tent to­dël ðios va­sa­ros aka­de­mi­jos ren­gë­jai kvie­të drau­ge pa­nag­ri­në­ti se­no­sios mu­zi­kos ir ki­tø me­nø sà­sa­jas, ieð­ko­ti bû­dø, kaip per­teik­ti jà ðiuo­ lai­ki­niam þmo­gui su­pran­ta­ma kal­ba, ras­ti at­li­kë­jo ir kom­po­zi­to­riaus, kû­ru­sio prieð ke­le­tà am­þiø, taip pat at­li­kë­jo ir pub­li­kos sà­ly­èio tað­kø.

Pro­jek­tas “Ope­ros sa­la - Born­hol­mas” dar la­bai jau­nas, pra­si­dë­jæs 2001 m. Ðiø me­tø va­sa­ros aka­de­mi­jos tiks­las - Ðvie­èia­

Ope­ros sa­la Born­hol­mas, 2002 mo­jo am­þiaus stu­di­jos ir kul­tû­ri­në ana­li­zë.

Jau­nie­siems me­ni­nin­kams bu­vo su­teik­ta ga­li­my­bë lan­ky­ti þy­miø pe­da­go­gø meist­ rið­ku­mo pa­mo­kas, se­mi­na­rus. Pir­mà­syk ðios va­sa­ros aka­de­mi­jos is­to­ri­jo­je stu­di­jas vai­ni­ka­vo ope­ros prem­je­ra - ðmaikð­taus, jau­nat­við­ko, net­gi, sa­ky­èiau, stu­den­tið­ko siu­þe­to Ðvie­èia­mo­jo am­þiaus ðe­dev­ras - W.A.Mo­zar­to “Vi­sos jos to­kios”. Spek­tak­ lio prem­je­ra vy­ko rug­së­jo 13-15 d. Born­hol­ mo “Rönne” te­at­re, pri­ta­riant Stok­hol­mo ba­ro­ko or­kest­rui. Be­je, “Rönne” te­at­ras - se­ niau­sias vei­kian­tis Da­ni­jos te­at­ras, sta­ty­tas 1823 m. pa­gal ba­ro­ko te­at­ro prin­ci­pus.

Pro­jek­te da­ly­va­vo 30 jau­nø­jø dai­ni­ nin­kø, re­þi­sie­riø, di­ri­gen­tø ir te­le­vi­zi­jos re­þi­sie­riø ið Da­ni­jos, Len­ki­jos, Lie­tu­vos, Nor­ve­gi­jos ir Ðve­di­jos. Dþiu­gu, kad po ko­vo më­ne­sá Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ jo­je vy­ku­sios per­klau­sos da­ly­vau­ti “Vi­sos jos to­kios” pa­sta­ty­me bu­vo at­rink­ti ir trys dai­na­vi­mo ka­ted­ros auk­lë­ti­niai: Ju­li­ja Stup­nia­nek - Fior­di­li­gi (doc. I.Ar­gus­tie­nës kl. II k. me­no as­pi­ran­të, sop­ra­nas), Dei­vi­ das Sta­pon­kus - Gug­liel­mo (prof. E.Ka­ nia­vos kl. I k. me­no as­pi­ran­tas, ba­ri­to­nas) ir Min­dau­gas Zim­kus - Fer­ran­do (prof.

V.No­rei­kos kl. II k. ma­gist­ran­tas, te­no­ras).

Be­je, tai ne vie­nin­te­liai lie­tu­viø bal­sai, skam­bë­jæ Born­hol­me. Ope­ros pa­sta­ty­me da­ly­va­vo ir cho­ras “Jau­na mu­zi­ka” (vad.

V.Au­gus­ti­nas).

Va­sa­ros aka­de­mi­jos stu­den­tams te­ko gar­bë dirb­ti su pa­ty­ru­siais pe­da­go­gais, pa­sau­ly­je gar­siais sa­vo sri­ties spe­cia­lis­ tais: re­þi­sie­riu­mi se­ru Jo­nat­ha­nu Mil­le­riu (Di­dþio­ji Bri­ta­ni­ja), di­ri­gen­tu Man­fre­du

Prie rotuðës

Ho­nec­ku (Aust­ri­ja), dai­na­vi­mo pe­da­go­ gu Håka­nu Ha­gegårdu (Ðve­di­ja). Kol dai­ni­nin­kai stu­di­ja­vo Mo­zar­to mu­zi­kos sub­ti­ly­bes, ly­gia­gre­èiai vy­ko te­le­vi­zi­jos ope­ra­to­riø ir re­þi­sie­riø se­mi­na­rai. Bu­vo fil­muo­ja­mos ne tik re­pe­ti­ci­jos, bet ir as­ me­ni­nis dai­ni­nin­kø gy­ve­ni­mas. Ðiø me­tø gruo­dá tu­rë­tø pa­si­ro­dy­ti ki­no kom­pa­ni­jos “Nor­disk film” apie pro­jek­tà su­kur­tas vaiz­do fil­mas “Sa­la, pil­na þvaigþ­dþiø” (An is­land full of stars). Þi­no­ma, ða­lia di­dþiu­lio ma­lo­nu­mo pri­si­lie­tus prie þa­ve­sio ir gy­vy­bin­gu­mo ku­pi­nos W.A.Mo­zar­to mu­zi­kos so­lis­tui èia ten­ka per­krims­ti ne vie­nà kie­tà rie­ðu­të­ lá. Di­de­lio vo­ka­li­nio tiks­lu­mo ir sti­lis­ti­kos ið­ma­ny­mo rei­ka­lau­jan­tis ne­pri­ekaið­tin­gas ari­jø, re­èi­ta­ty­vø ir an­sam­bliø at­li­ki­mas in­ten­sy­vaus dar­bo re­zul­ta­tas.

Kal­bi­nu va­sa­ros aka­de­mi­jo­je “Ope­ros

Muzikos barai /47

vo­me kaip ly­gus su ly­giu. Vi­si jie la­bai ge­ra­no­rið­ki, ðil­ti þmo­nës. Þa­vë­jau­si re­þi­ sie­riu­mi. Jis - tik­ras an­glas, ne­pai­sant am­ þiaus (68 m.), la­bai ener­gin­gas þmo­gus.

D.S. Ar ga­li bû­ti di­des­në li­ki­mo do­va­ na, nei ga­li­my­bë pri­si­lies­ti prie Mo­zar­to sti­lis­ti­kos drau­ge su di­ri­gen­tu M.Ho­nec­ku ir dar­bas su le­gen­di­niu re­þi­sie­riu­mi se­ru J.Mil­le­riu?

- Kaip dar­bas bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­ mas? Kiek þi­nau, die­no­tvarkë bu­vo átemp­ta.

D.S. Re­pe­ti­ci­jos vy­ko dviem eta­pais.

Repeticijos Born­hol­me vy­ko su re­þi­sie­riu-­ mi ir di­ri­gen­tu

sa­la - Born­hol­mas” da­ly­va­vu­sius Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos me­no as­pi­ran­tus Ju­li­ jà Stup­nia­nek ir Dei­vi­dà Sta­pon­kø.

Lie­pos më­ne­sá dir­bo­me Ðve­di­jo­je su vo­ka­ lo pe­da­go­gu H.Ha­gegårdu. Jis mo­kë at­li­ ki­mo tra­di­ci­jø, fra­za­vi­mo, ak­cen­tø, bal­so ve­di­mo. Drau­ge su juo dir­bo ir kon­cert­ meis­te­ris Ot­to Ho­nec­kas (di­ri­gen­to bro­lis).

Jis pui­kiai þi­no­jo di­ri­gen­to rei­ka­la­vi­mus.

Be to, pa­mo­kas nuo­lat ste­bë­jo ita­lø kal­bos

- Na, o kaip pa­ti­ko dirb­ti su di­ri­gen­ tu?

J.S. La­bai pa­ti­ko su juo dirb­ti, tik gai­la, kad tu­rë­jo­me ne­daug re­pe­ti­ci­jø - jis ne­pa­ pras­tai uþ­si­ë­mæs þmo­gus. Pa­ti­ko la­bai lanks­tus di­ri­ga­vi­mas, mu­zi­ka­lu­mas, sko­ nin­ga mu­zi­ki­në kal­ba.

D.S. M.Ho­nec­kas - di­de­lis mak­si­ma­lis­ tas. Jei at­lie­ki jo duo­tà uþ­duo­tá, pa­ma­þu gau­ni vis sun­kes­næ. Jei pa­sta­bas fik­suo­ji, vis­kas ge­rai, vyks­ta ak­ty­vus dar­bas. Prie­ ðin­gu at­ve­ju ant­rà­kart nie­kas ne­kar­to­ja.

- Kas pa­da­rë di­dþiau­sià áspû­dá?

J.S. Be abe­jo­nës, dar­bas su di­ri­gen­tu

ir re­þi­sie­riu­mi. Be to, dir­bo­me su H.Ha­ gegårdu - pui­kiu dai­ni­nin­ku, ak­to­riu­mi, nuo­sta­biu þmo­gu­mi. Ne­jau­tei at­stu­mo, kad tai - dai­ni­nin­kas, pro­fe­so­rius. Ben­dra­

Muzikos barai /48

- Su ko­kiais sun­ku­mais su­si­dû­rë­te?

J.S. Stok­hol­mo ba­ro­ko or­kest­re vi­si

grie­þia au­ten­tið­kais in­stru­men­tais, su­de­ rin­tais ket­vir­èiu to­no þe­miau, nei ápras­ta.

Bu­vo ga­na sun­ku prie ði­to­kio de­ri­ni­mo pri­si­tai­ky­ti, nes sty­gos dirb­da­mos pri­ pran­ta prie vie­no­kio to­no. Rei­kia­mà to­nà gir­di, ta­èiau rau­me­nys prie­ði­na­si. Iki ðiol ne­bu­vo te­kæ dai­nuo­ti pri­ta­riant to­kiam or­kest­rui.

D.S. Sun­kiau­sia - dar­bo pra­dþio­je.

Ne­þi­no­jau, kaip klos­ty­sis san­ty­kiai su di­ri­ gen­tu, re­þi­sie­riu­mi. Bu­vau kiek su­si­kaus­ tæs, bet vë­liau þai­di­mo tai­syk­les per­pra­tau ir uþ­si­krë­èiau ben­dra nuo­tai­ka.

- Ar il­gai mo­kë­tës par­ti­jas?

J.S. Ma­no par­ti­ja su­dë­tin­ga, jo­je tik­rai

daug mu­zi­ki­nës me­dþia­gos, ir per trum­pà lai­kà jà ið­mok­ti ga­na sun­ku. Mu­zi­ki­ná teks­ tà mo­kiau­si sa­vai­tæ, vë­liau per 2-3 sa­vai­ tes ið­mo­kau at­min­ti­nai.

D.S. Apie tai, kad esu at­rink­tas da­ly­ vau­ti pro­jek­te, su­þi­no­jau vos sa­vai­të iki re­ pe­ti­ci­jø pra­dþios. Ne­tu­rë­jau pa­si­rin­ki­mo.

- Dir­bo­te su pa­sau­ly­je gar­siais ope­ ros meist­rais. Pa­pa­sa­ko­ki­te apie jø dar­ bo sti­liø. Pra­dë­ki­me nuo re­þi­sie­riaus.

D.S. Se­ras J.Mil­le­ris yra bai­gæs psi­cho­

lo­gi­jà Har­var­do uni­ver­si­te­te. Tai pui­kus psi­cho­a­na­li­ti­kas. Sa­vo re­þi­sû­rà jis grin­dþia gy­vo þmo­gaus mo­ty­va­ci­ja kon­kre­èiu at­ve­ ju. Tai, kas vyks­ta sce­no­je, në­ra ið­gal­vo­ta.

Vis­kas at­lie­ka­ma pub­li­kai su­pran­ta­ma kal­ba. Þiû­ro­vas ið­kart re­a­guo­ja á sce­nos veiks­mà. Tai su­tei­kia nau­jà im­pul­sà, ska­ti­ na to­liau þais­ti pa­gal nu­sta­ty­tas tai­syk­les.

Dai­ni­nin­kams bu­vo ka­te­go­rið­kai uþ­draus­ ta dai­nuo­ti pub­li­kai. Pri­va­lë­jai dai­nuo­ti sa­vo part­ne­riui. Pub­li­kai te­ko ste­bë­to­jos vaid­muo.

J.S. Bu­vo leng­va dirb­ti su re­þi­sie­riu­mi.

Pui­kiai su­pra­tau jo rei­ka­la­vi­mus ir vi­sið­ kai su­ti­kau su jo pa­teik­tu vaid­mens trak­ ta­vi­mu. Ma­nau, jog leng­va bu­vo dar ir dël to, kad ge­rus vai­dy­bos pa­grin­dus ga­vau mû­sø aka­de­mi­jos ope­ros stu­di­jo­je, dës­tant N.Pet­ro­kui. Re­þi­sie­rius vaid­me­ná trak­ta­vo ly­giai taip pat tik­ro­við­kai ir na­tû­ra­liai.

ma­ny­to­jai, di­rek­to­rei ir or­ga­ni­za­to­rei p.

Jû­ra­tei Ku­li­kaus­kie­nei, ku­ri, ne­pai­sy­da­ma nuo­var­gio, mus glo­bo­jo ir rû­pi­no­si.

- Ko­kio ly­gio so­lis­tai da­ly­va­vo ope­ ros pa­sta­ty­me?

J.S. Va­sa­ros aka­de­mi­jo­je da­ly­va­vo Lie­pos më­ne­sá dir­bo­me Ðve­di­jo­je su vo­ka-­ lo pe­da­go­gu H.Ha­gegårdu

ne tik stu­den­tai, bet ir kon­cer­tuo­jan­tys, ope­ros te­at­re dai­nuo­jan­tys dai­ni­nin­kai.

Pa­vyz­dþiui, Kris­ti­ne Bec­ker Lund (Da­ni­

pe­da­go­gas, ku­ris tai­së tar­tá, aið­kin­da­vo se­no­vi­niø po­sa­kiø pras­mæ. Na, o ant­ra­sis eta­pas jau vy­ko Born­hol­me su re­þi­sie­riu­mi ir di­ri­gen­tu.

J.S. Vis­kà api­bû­din­èiau vie­nu þo­dþiu ma­ra­to­nas. Sun­kiau­sia bû­da­vo kel­tis 7 val. ry­to. Ma­no bal­sas to­kiu me­tu dar mie­ga.

Or­ga­niz­mà pa­þa­din­da­vo tik mau­dy­nës jû­ro­je. Ta­da tap­da­vau þva­li ir pa­si­ren­gu­si dirb­ti.

D.S. Á te­at­rà vyk­da­vo­me 9 val. Dar­bas pra­si­dë­da­vo nuo ap­ði­li­mo, ku­rá ves­da­vo ðios sri­ties spe­cia­lis­tai. Vë­liau nuo 10 val. su po­ra per­trau­kø dirb­da­vo­me iki 22-23 val. Esa­me la­bai dë­kin­gi ðio pro­jek­to su­ ja), ant­ro­ji Fior­di­li­gi, jau yra ðià par­ti­jà dai­ na­vu­si ope­ros sce­no­je, tad jai vis­kas bu­vo kur kas pa­pras­èiau.

Kaip se­kë­si ras­ti ben­drà kal­bà su ko­le­go­mis?

J.S. Be jo­kiø sun­ku­mø. Ma­lo­nu bu­vo

su part­ne­riais ben­drau­ti sce­no­je. Uþ­si­mez­ gë la­bai ge­ras ry­ðys. Vi­si jau­di­no­mës vie­ni dël ki­tø. Tai su­ar­ti­no, su­jun­gë. Spek­tak­lio me­tu vi­si ási­trau­kë­me, vai­di­no­me gy­vai.

D.S. Ko­le­gos skan­di­na­vai mus len­kia W.A.Mo­zar­to sti­lis­ti­kos pa­þi­ni­mu. Bet, ma­no ma­ny­mu, lie­tu­viø bal­sai bu­vo gra­ þes­ni ir stip­res­ni. Pa­sta­ty­me su­si­lie­jo­me á dar­nø ko­lek­ty­và. Tris sa­vai­tes drau­ge lei­

do­me die­nas, pri­pra­to­me vie­ni prie ki­tø.

Sun­ku bu­vo ið­si­skir­ti.

MU­Z I­K OS NAU­J IE­N OS

- Ei­ki­me prie pa­ties svar­biau­sio spek­tak­lio ákû­ni­ji­mo sce­no­je. Vie­nas ið va­sa­ros aka­de­mi­jos tiks­lø - se­no­sios mu­zi­kos ir da­bar­ties ryðys. Kaip to bu­ vo sie­kia­ma?

D.S. Pir­miau­sia no­riu pa­sa­ky­ti, kad ðis

pa­sta­ty­mas - tai “Co­vent Gar­den” spek­ tak­lio ver­si­ja Born­hol­me. Ðia­me pro­jek­te áþvel­giu gra­þias pra­ei­ties ir da­bar­ties sà­ sa­jas: ope­ra sta­to­ma ba­ro­ko te­at­re, grie­þia ba­ro­ko or­kest­ras, spek­tak­lá re­þi­suo­ja XX a. ope­ros re­for­ma­to­rius se­ras J.Mil­le­ris, na, ir siu­þe­tas, ak­tu­a­lus tiek pra­ei­ty­je, tiek da­bar. Kiek ne­lauk­ta bu­vo J.Mil­le­rio trak­ tuo­ja­ma ope­ros pa­bai­ga, ku­ri në­ra tra­di­cið­

Niu­jor­ke bus ákur­tas nau­jas in­for­ma­vi­ mo cen­tras, ku­rá su­da­r ys ke­le­tas kon­cer­tø sa­liø, te­at­ras bei ára­ðø stu­di­ja. Jam va­do­vaus Karl­sru­hës (Vo­kie­ti­ja) mu­zi­kos ir akus­ti­kos ins­ti­tu­to ákû­rë­jas kom­po­zi­to­rius Jo­han­ne­sas Go­e­be­lis.

mo­der­nas ir au­ten­tið­kos se­no­vi­nës de­ta­lës. Þiû­ro­vø sa­lë pri­bloð­kia ba­ro­ko sti­liu­mi.

Vis­kas kom­pak­tið­ka, la­bai sko­nin­gai su­ tvar­ky­ta. Po 2001 m. re­konst­ruk­ci­jos uþ­ku­ li­siuo­se pa­lik­tos me­di­nës si­jos, de­ko­ra­ci­jos val­do­mos vir­vi­niais me­cha­niz­mais. Vi­sa tai su­tei­kia be­ga­li­nio jau­ku­mo áspû­dá.

- Na, o kaip spek­tak­lá pri­ëmë þiû­ro­ vai?

J.S. Pub­li­ka la­bai ðil­ta. Net ne­si­ti­kë­jau

kai lai­min­ga. Pub­li­ka pus­an­tro veiks­mo juo­kia­si, o po spek­tak­lio ið­ei­na su­krës­ta.

Gug­liel­mo ir Fer­ran­do, vi­lio­da­mi vie­nas ki­to drau­ges, jas ási­my­li, ir ope­ros fi­na­le ne­be­ga­li vie­nas ki­to pa­kæs­ti. Tas pat at­si­ tin­ka ir se­se­rims Fior­di­li­gi ir Do­ra­be­lai.

Po pas­ku­ti­nio an­sam­blio vi­si ið­si­skirs­to á prie­ðin­gas pa­sau­lio pu­ses.

J.S. De­ko­ra­ci­jos iden­tið­kos “Co­vent Gar­den” pa­sta­ty­mui. Pa­keis­ti kos­tiu­mai. Ádo­mu, kad re­þi­sie­rius ne­si­sten­gë “Co­vent Gar­den” ver­si­jos ko­pi­juo­ti, - dirb­da­mas átrauk­da­vo nau­jø de­ta­liø. Spek­tak­lis la­bai jud­rus. Te­ko bë­gio­ti po vi­sà sce­nà. Se­ras J.Mil­le­ris nuo­lat pri­min­da­vo, kad èia - ne kon­cer­tas. Be abe­jo, la­bai pa­to­gu at­lik­ti re­þi­sie­riaus nu­ro­dy­mus, kai te­at­ro pui­ki akus­ti­ka.

- Mi­në­jo­te “Rönne” te­at­rà. Pa­pa­sa­ ko­ki­te apie já pla­èiau.

J.S. Te­at­ras ðiam pa­sta­ty­mui la­bai ti­ko.

Ja­me - 800 vie­tø. Pui­ki akus­ti­ka, dai­ni­nin­ kui vi­sið­kai ne­rei­kia for­suo­ti. La­bai pa­ti­ko, kad tiek sce­na, tiek þiû­ro­vø sa­lë áreng­tos kiek nuo­þul­niai. Tai pa­de­da uþ­megz­ti ge­rà ry­ðá su pub­li­ka. Ið kiek­vie­no tað­ko vis­kas ma­ty­ti ir kuo pui­kiau­siai gir­dë­ti.

D.S. Pa­þiû­rë­jæs ið ðo­no, nie­kuo­met ne­ pa­sa­ky­si, kad tai te­at­ras. Tie­siog pa­pras­tas kar­ka­si­nio sti­liaus na­mas, ko­kiø Born­hol­ mo se­na­mies­ty­je daug. Fo­jë ádo­miai de­ra

to­kio pri­ëmi­mo. Po kiek­vie­no nu­me­rio (ne tik po ari­jø, kaip pas mus ápras­ta!) pa­si­girs­ da­vo plo­ji­mai. Bu­vo la­bai sma­gu. Tuo­met at­si­ran­da vai­di­ni­mo lais­vë, pra­de­di im­pro­ vi­zuo­ti. Be­je, spek­tak­lá pa­lan­kiai áver­ti­no ne tik pub­li­ka, bet ir þur­na­lis­tai.

D.S. Ypaè ma­ne su­þa­vë­jo, kad prie te­ at­ro pra­ti­na­mas jau­ni­mas. Per kiek­vie­nà re­pe­ti­ci­jà vy­ko at­vi­ro­sios J.Mil­le­rio meist­ rið­ku­mo pa­mo­kos. Te­at­re nuo­lat bu­vo pil­ na jau­nø þmo­niø, lan­kë­si moks­lei­viø eks­ kur­si­jos. Vi­sø spek­tak­liø me­tu sa­lë bu­vo per­pil­dy­ta. Be­je, tuo pa­èiu me­tu “Rönne” te­at­re vy­ko Eu­ro­pos Sà­jun­gos kul­tû­ros ata­ ðë su­si­ti­ki­mas. Jie þiû­rë­jo spek­tak­lá, o po jo svei­ki­no vi­sus da­ly­vius.

- Kaip ver­ti­na­te ðá pro­jek­tà? Kuo pra­tur­të­jo­te?

D.S. Tie­siog pui­ku, kad jau­niems so­lis­

tams su­tei­kia­ma to­kia ga­li­my­bë mo­ky­tis ir to­bu­lë­ti. At­si­du­ri vi­sið­kai nau­jo­je ap­lin­ko­ je, kur ga­lio­ja sa­vos þai­di­mo tai­syk­lës, kur në­ra jo­kiø uþ­nu­ga­riø, kur esi ver­ti­na­mas uþ tai, kà pa­da­rai.

J.S. Svar­biau­sia, kad ne­si­jau­të­me pras­tes­ni uþ ki­tus. Tai dar­syk liu­di­ja, kad Lie­tu­vos dai­na­vi­mo mo­kyk­la tik­rai pui­ki.

Mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je ágy­ja­me ge­rus pro­fe­ si­jos pa­grin­dus. Vi­sa ki­ta - pa­ties dai­ni­nin­ ko ran­ko­se.

- Aèiû uþ po­kal­bá. Sëk­mës!

n

• Mels­vo­ji Ka­na­dos eg­lë, juod­me­dis bei kle­vas - to­kios su­dë­ties 1742 m. ga­my­bos Giu­sep­pe’s Gu­ar­ne­ri smui­kas ati­te­ko San Fran­cis­ko sim­fo­ni­nio or­kest­ro kon­cert­meis­ te­riui Alek­san­drui Ba­rant­sèi­kui. Bu­væs ðio in­stru­men­to sa­vi­nin­kas - þy­mu­sis Jas­cha Hei­fet­zas per­da­vë smui­kà San Fran­cis­ko tai­ ko­mo­sios dai­lës mu­zie­jui su sà­ly­ga, kad juo ir to­liau bus gro­ja­ma.

• Dar ne­spë­jæs per­im­ti va­do­va­vi­mo Ber­ly­ no fil­har­mo­ni­jos or­kest­rui, an­glø di­ri­gen­tas Si­mo­nas Rat­tle’is, duo­da­mas in­ter ­viu laik­rað­ èiui “Die Zeit”, skun­dë­si bri­tø ne­no­ru skir­ti pi­ni­gø me­nams taip, kaip tai da­ro vo­kie­èiai.

• Bri­tø val­dþios mu­zi­kos pa­ta­rë­jai su­si­rû­ pi­no kai ku­riø mu­zi­kos in­stru­men­tø at­ei­ti­mi ir ta pro­ga ren­gia na­cio­na­li­næ kam­pa­ni­jà, ku­rios tiks­las - su­do­min­ti jau­nus þmo­nes trom­bo­nu, fa­go­tu ar kon­tra­bo­su. Prie­ðin­gu at­ve­ju bri­tø or­kest­rai ne­tru­kus tu­rës ieð­ko­tis at­li­kë­jø uþ­sie­ny­je.

• Ru­sø kul­tû­ros mi­nis­te­ri­ja pa­sky­rë Ju­ri­jø Bað­me­tà Ru­sø vals­t y­bi­nio or­kest­ro “Mo­lo­ da­ja Ros­si­ja” me­no va­do­vu ir vy­riau­siuo­ju di­ri­gen­tu. 1995 m. ðá or­kest­rà ákû­rë bu­væs So­vie­tø Sà­jun­gos vals­t y­bi­nio or­kest­ro smui­ ki­nin­kas Mar­kas Go­rens­tei­nas. Or­kest­ro dau­ gu­mà su­da­ro kà tik Ru­si­jos kon­ser­va­to­ri­jas bai­gæ jau­ni at­li­kë­jai.

• Rug­së­já Kat­ha­ri­na Wag­ner de­biu­tuos kaip nau­jo­ji Bai­roi­to te­at­ro va­do­vë. Wolf­gan­ gas Wag­ne­ris nu­si­þen­gë tai­syk­lëms per­leis­ti va­do­va­vi­mo tei­ses Evai Wag­ner-Pas­qui­er ar Ni­kei Wag­ner, teig­da­mas, kad jos tam ne­tin­k a­mos.

Pa­gal uþ­sie­nio spau­dà pa­ren­gë Auð­ra LIS­TA­VI­ÈIÛ­TË

“Rönne” te­at­ro - se­niau­siai vei­kian­èio Da­ni­jos te­at­ro, sta­ty­to 1823 m. pa­gal ba­ro­ko te­at­ro prin­ci­pus - salës, scenos ir uþkulisiø vaizdai

Muzikos barai /49

Va­sa­ros fes­ti­va­liai sve­tur

Lai­ma JO­NU­ÐIE­NË

J

ei pri­tar­tu­me nuo­mo­nei, kad kû­ry­ ba yra þais­ mës ste­ buk­ las, tai tos þais­mës rei­ka­lin­gu­mà pir­miau­sia pa­tvir­tin­tø va­sa­ros fes­ti­va­liai. Bet jie, gau­siau­siai lan­ko­mi, pla­èiai nu­ðvie­èia­mi, kar­tais lie­ka mû­sø ið­di­dþiai ne­pa­ste­bë­ti vien dël ne­þi­nia ka­da ási­bruk­ tos jø eli­tið­ku­mo nuo­sta­tos.

Ma­þai pa­þás­ta­me ir be­ne gar­siau­sius pa­ sau­ly­je tarp­tau­ti­nius Liu­cer­nos - Cen­tri­nës Ðvei­ca­ri­jos ku­ror­to - kon­cer­ti­nës mu­zi­kos fes­ti­va­lius. Tra­di­ci­niai kar­na­va­lai ne­kei­èia be­veik va­do­vë­li­nio ðio mies­to ávaiz­dþio, ku­rá ka­dai­se mums pa­li­ko Mai­ro­nis: Ke­ tu­riø Kan­to­nø eþe­ras ar ða­lia stûk­san­ti Ri­gi Kulm vir­ðu­kal­në, pri­si­mi­nus kla­si­ko ei­lë­rað­èius, mums te­be­at­ro­do ko­ne sak­ra­ lið­kai.

To­je idi­lið­ko­je erd­vë­je, kur eþe­ru te­bep­lau­kio­ja ðim­to me­tø se­nu­mo gar­lai­ viai, ðià va­sa­rà pra­si­dë­jo “Gun­dy­mai” - “Verführung”. Tai tris se­zo­nus á prie­ká nu­ma­ty­tas so­li­dþiau­siø fes­ti­va­liø cik­las.

Ja­me, þvel­giant á emo­ci­nës at­min­ties ðu­li­ nius iki pat uþ­draus­to­jo vai­siaus, ku­riuo su­si­gun­dë þmo­ni­jos pro­të­viai, þais­min­gai ieð­ko­ma es­miø.

Ne­ávei­kia­mos ar áveik­tos pa­gun­dos, ko ge­ro, su­pran­ta­mos ir kaip ne­gæs­tan­tis kû­ry­bos va­rik­lis. O mu­zi­kai sa­vai­me nuo­ la­tos pri­ski­ria­mas gun­dy­to­jos vaid­muo.

Tad kà su­vi­lio­jo tra­di­ci­nis, dau­giau nei ðe­ðias­de­ðim­tà kar­tà ið ei­lës Liu­cer­no­je nuo rug­pjû­èio vi­du­rio vyks­tàs tarp­tau­ti­nis mu­zi­kos fes­ti­va­lis, kur, sa­ko­ma, ðie­met bu­væ gau­siau­si ir il­giau­si kon­cer­tø cik­lai per vi­sà jo is­to­ri­jà. Vien 32 sim­fo­ni­niai kon­cer­tai - pen­kio­li­kos þy­miau­siø pa­sau­ lio or­kest­rø.

Ma­nau, kad sun­kios ke­lio­nës á Liu­cer­ nà bû­tø bu­væs ver­tas vien kon­cer­ti­nis “Par­ si­fa­lio” at­li­ki­mas mo­der­nio­je Kon­gre­sø rû­mø sa­lë­je, kur ova­ci­jos pir­miau­sia bu­vo skir­tos gun­dy­mø pro­ta­go­nis­tei Kun­dri. Á ðá vaid­me­ná bu­vo ypaè su­si­tel­ku­si Vio­le­ta Ur­ma­na. Jos gi­lus, ne­pa­pras­to gro­þio bal­ Liu­cer­na Kon­gre­sø rû­mø sa­lë (KKL)

Muzikos barai /50

Kà su­vi­lio­jo Liu­cer­nos gun­dy­mai?

sas skam­bë­jo ásta­biai ly­giai, be jo­kiø pa­ða­li­ niø vib­ra­to to­je ypa­tin­gos akus­ti­kos sa­lë­je, kur ryð­kë­ja men­kiau­sia at­li­kë­jo nuo­dë­më.

Akus­ti­ka, spe­cia­lio­mis prie­mo­në­mis pri­ tai­ky­ta ir ávai­ria­me aukð­ty­je esan­tiems cho­rams, èia ak­cen­ta­vo vag­ne­rið­ko­sios mis­te­ri­nës erd­vës sfe­rið­ku­mà, ku­rio pa­si­ ge­do­me 2000-ai­siais Bai­roi­te. Ta­èiau, jei bû­ tø leis­tas toks pa­ly­gi­ni­mas, sa­ky­èiau, kad Liu­cer­nos sa­lës akus­ti­ka vis dël­to ge­res­në.

Nors ir ova­ci­jo­mis su­tik­tas, C.Ab­ba­do di­ ri­guo­ja­mas jo pa­ties ákur­tas G.Mah­le­rio jau­ni­mo or­kest­ras to­je akus­ti­ko­je ypaè ið­ ryð­ki­no di­dþi­à­jà Ma­est­ro pa­gun­dà for­suo­ ti. Ta­èiau C.Ab­ba­do aud­rin­gai su­tin­ka­mas

jau pa­gal se­nà­já ávaiz­dá, o Vio­le­ta Ur­ma­na - dël èia pat ku­ria­mo ste­buk­lo: kas­kart vis to­bu­les­nio vo­ka­lo ir ar­tis­tës átai­gos. Ant to nu­ogo Liu­cer­nos sa­lës po­diu­mo ne­bu­vo në men­kiau­sio ðe­ðë­lio, ku­ria­me ga­lë­tø pa­ si­slëp­ti jos he­ro­jë - il­gam uþ­mie­gan­ti kaip þe­mës grums­tas Kun­dri.

O klau­sy­to­jui tai - vël tas “Par­si­fa­lis”, ku­rio sep­ty­nios va­lan­dos su dviem va­lan­ dos per­trau­ko­mis pra­bë­ga lyg aki­mir­ka.

Tie­sa, par­te­ry­je per tà lai­kà ke­lios ei­lës ið­tuð­të­jo, bet 1840 vie­tø sa­lë­je tai men­knie­ kis. Ne­þi­nau, kaip to­kiu at­ve­ju brëþ­ti ri­bà tarp eli­to ir ma­siø…

Ð

ios va­sa­ros “Gun­dy­mø” fes­ti­va­lio ap­im­tis - nuo al­te mu­sik I com­me­dia ve­ne­zia­na iki Vie­nos nau­jo­sios kla­ si­kos ar ne­ið­sen­ka­mø Pier­re’o Bou­ le­zo ini­cia­ty­vø bei ne­ti­kë­èiau­siais gar­sais pra­smin­gai þai­dþian­èios Ol­gos Neu­wirth, ku­ri jau yra bu­vu­si taip pat ne ma­þiau pres­ti­þi­nio - Zalc­bur­go - fes­ti­va­lio cik­lø “At­ei­nan­ti kar­ta” (Next ge­ne­ra­tion) þvaigþ­dë. Á Liu­cer­nos fes­ti­va­lio þvaigþ­des ið per­nykð­tës Zalc­bur­go va­sa­ros at­si­kraus­të Al­fre­das Bren­de­lis su sa­vo so­li­niais, “ðei­ my­ni­niais” ir ki­to­kio po­bû­dþio kon­cer­tais, kur gro­jo jo sû­nus vio­lon­èe­li­nin­kas drau­ge su la­bai jau­no­mis ir jaus­min­go­mis ko­le­gë­ mis. Èia taip pat vy­ko jau ið Zalc­bur­go ar Lon­do­no pa­þás­ta­mas A.Bren­de­lio li­te­ra­tû­ ri­nës kû­ry­bos va­ka­ras tal­ki­nant pia­nis­tui Pier­re’ui Lou­ren­t’ui Ai­mar­d’ui.

Vis dël­to ab­so­liu­tus A.Bren­de­lio ar­tis­ tið­ku­mas yra ma­gið­kas: jei net su ta pa­èia pro­gra­ma ap­tik­tu­mei já ko­kia­me ki­tos va­sa­ros fes­ti­va­ly­je, vël neat­si­spir­tu­mei pa­ gun­dai ap­lan­ky­ti jo kon­cer­tà. La­biau­siai þa­vi jo ge­nia­lus sai­ko jaus­mas, vir­tuo­zo lais­vu­mas, tar­si be jo­kiø pa­s tan­g ø dik­tuo­jan­tis sti­ liaus ir for­ mos po­jû­tá. Dë­kin­ ga me­dþia­ga t o­k i e m s áspû­dþiams kil­ ti - jo r e­è i­t a­l y­j e gir­dë­ta J.Ha­ yd­no So­na­ta g-moll Hob. XVI/44, Mo­ zar­to Fan­ta­zi­ja d-moll KV 397, So­ na­ta a-moll KV 310 ir Be­et­ho­ve­no 33 va­ria­ci­jos, op.120.

O

buo­lys pla­ka­tuo­se, vit­ri­ no­se, fes­ti­va­lio vë­lia­vo­se, vi­sø ta pro­ga ið­ëju­siø lei­di­niø ir pro­gra­mø vir­ðe­liuo­se. Obuo­lys ir þo­dis “Verführung”, at­ro­do, tre­jus me­tus bus nu­run­gæs Liu­cer­ no­je daþ­niau­siai ra­ðo­mà þo­dá “Pi­la­tus” ir jo reikð­mæ ati­tin­kan­tá tai­kø sli­bi­nà, ku­rio vi­sur pie­ðia­mas si­lu­e­tas pri­me­na Ke­tu­riø Kan­to­nø eþe­ro kon­tû­rus þe­më­la­py­je.

Kar­tà ei­nant cen­tri­ne Pi­la­tus gat­ve, ða­lia su­sto­jo ið­si­nuo­mo­tu au­to­mo­bi­liu ke­liau­jan­tys jau­ni ry­tie­èiai, kad ási­ti­kin­tø, ar èia tik­rai Liu­cer­na… Mat vi­sur esan­tis obuo­lys jiems uþ­go­þë ið þe­më­la­piø ge­rai pa­þás­ta­mà sli­bi­nà.

Be­je, dau­ge­lá sri­èiø pri­glo­bæs vie­nas þen­klas - obuo­lys - tur­bût pir­miau­sia liu­ di­ja stip­riau­sià ðios me­nø ðven­tës rams­tá

O Liucernos meno muziejuje, kaip parafrazë “gundymø” temai, veikë paroda “Kitas pasaulis” (Dvylika lovos istorijø)

Eric Fischi “Lova, këdë ir projektorius”, 2001m.

Ferdinand Hodler “Mirties patale”, 1915 m.

- dar­nià in­fra­struk­tû­rà, kai ben­dro su­ma­ny­mo ne­ar­do ki­lu­sios am­bi­ci­ jos kiek­vie­nam kur­ti “sa­ vo” fes­ti­va­lá.

Liu­cer­nos me­nø ðven­tæ þen­ kli­nan­èio vai­siaus ið­vaiz­da bu­vo la­biau ðiuo­lai­ki­në nei pir­map­ra­dë. Jis at­ro­dë tar­si kà tik ið­trauk­tas ið mo­der­nios or­kai­tës, api­ bars­ty­tas cuk­ru­mi ir net per­spro­gæs nuo sal­du­mo. Dël to pa­gun­dø obuo­lio fes­ti­va­ lio me­no va­do­vas ir ðios te­mos su­ma­ny­to­ jas Mi­cha­e­lis Ha­ef­li­ge­ris þur­na­lis­tø bu­vo puo­la­mas dras­tið­kiau­siais klau­si­mais, ta­èiau jis vis su­ge­bë­da­vo kal­bà nu­kreip­ti rim­tes­niø pras­miø link. Taip bu­vo at­ras­ tas ku­ror­to va­sa­ros ma­lo­nu­mø ir rim­to pro­gra­mos tu­ri­nio de­ri­nys. Ne­pai­sant ávai­ riau­sio pa­vi­da­lo ðah­ra­za­dø to­se “Gun­dy­ mø” fes­ti­va­lio nak­ties pro­gra­mo­se, Vie­nos fil­har­mo­ni­jos sty­gi­niø an­sam­blio su­reng­tø “Links­mo­sios nað­lës” va­ka­rø se­no­jo­je Liu­ cer­nos “Schwei­zer­hof” ar nak­ties su Ol­ga Neu­wirth, þai­du­sia ðiuo­lai­ki­niais gar­sais pa­èio­je mo­der­niau­sio­je, IRCAM tech­ni­ka ap­sta­ty­to­je Kon­gre­sø rû­mø kon­cer­tø sa­lë­ je, vi­sa tai skam­bë­jo kaip vir­tuo­zið­kai pa­tei­ kia­mi pre­teks­tai la­biau su­si­màs­ty­ti.

Anschict Shiota instaliacija “Miegas”, 2001 m.

John Lennon ir Yoko Ono lovoje Amsterdame, fotografija 1969 m.

D

i­de­lio su­si­do­më­ji­mo fes­ ti­va­ly­je su­lau­kë sim­po­ ziu­ mai, ku­ riems, kaip ir kon­cer­tams, taip pat reng­ ta­si ið anks­to. Pir­mo­jo, rug­së­jo ðeð­tà­jà vy­ku­sio, gun­dy­mø te­ma apë­më net po­li­ti­kos lau­kà.

Pa­si­tel­kus èia ka­ra­liau­jan­tá sà­mo­já, ne­bu­ vo pa­mirð­ta ir nuo­la­ti­nio, vi­sa­ a­pi­man­èio mû­sø pa­ly­do­vo - po­li­ti­nio ko­rek­tið­ku­mo, be­si­reið­kian­èio net­gi… mu­zi­ko­je. Á ðá po­ kal­bá pa­kvies­tas po­li­ti­kas Mo­rit­zas Leu­en­ ber­ge­ris pui­kiai ju­to þais­min­gà fes­ti­va­lio nuo­tai­kà.

Apie ma­si­nës kul­tû­ros pa­gun­das kal­bë­ jo Pau­las D.Mil­le­ris. Me­ta­fi­zi­nës gun­dy­mo pa­slap­tys bu­vo pa­ti­kë­tos fi­lo­so­fi­jos pro­fe­ so­riui Ge­or­gui Koh­le­riui, o kri­tið­kiau­si dis­ku­si­jø mo­men­tai tek­da­vo ðio ren­gi­nio su­ma­ny­to­jui Mi­cha­e­liui Ha­ef­li­ge­riui.

Ki­ta, rug­së­jo sep­tin­to­ji, sim­po­ziu­mo die­na Kon­gre­sø ir kon­cer­tø rû­mø Ma­þo­jo­ je sa­lë­je va­di­no­si “Sin­nlich” - jus­lin­gu­mas. Ávai­rio­pai su ðia sri­ti­mi su­si­ju­si kva­pø ka­ra­lys­të. Á mu­zi­kos fes­ti­va­lio po­kal­bius bu­vo pa­kvies­ta net bio­lo­gø, bo­ta­ni­kø.

Drau­ge su fi­lo­so­fi­jos do­cen­te Ur­su­la Pia Jauch, ap­ta­ru­sia Ka­za­no­vos mei­lës ke­lio­

Muzikos barai /51

nes, kal­bë­jo ir neu­ro­bio­lo­gë Nan­cy Et­coff - apie gun­dy­mø bio­lo­gi­jà. Ro­ma­nis­ti­kos pro­fe­so­rë Bar­ba­ra Vin­ken ëmë­si te­mos “Ma­da ir gun­dy­mai”, o kul­tû­ro­lo­gas Iso Ca­mar­ti­nas ban­dë api­bû­din­ti laik­me­èius þvelg­da­mas á Ve­ne­ci­jos re­ne­san­sà. Apie kva­piø­jø alie­jø pa­ieð­kas bei kû­ry­bà kva­pø ka­ra­lys­të­je kal­bë­jo ðios sri­ties spe­cia­lis­tas Ro­lan­das Kai­ze­ris, pri­sta­ty­tas kaip “kva­ pø me­dþio­to­jas” (Duftjäger).

Vie­no­je “Gun­dy­mø” fes­ti­va­lio kny­gø - su tuo sal­dþiuo­ju obuo­liu vir­ðe­ly­je - yra Pa­ry­þiaus þmo­gaus mu­zie­jaus (Mu­see de l`Ho­me) moks­li­nës dar­buo­to­jos An­nic­k’es le Gu­e­rer straips­nis “Kva­pai ir mu­zi­ka”. Ðiuo po­þiû­riu ji ap­þvel­gia pa­sau­lio kul­tû­ ros is­to­ri­jà nuo se­no­vës Egip­to ir Grai­ki­jos.

Ap­tar­da­ma kva­pø akor­dus ir par­ti­tû­ras, ji ke­liau­ja iki ita­lø re­ne­san­so ir… Co­co Cha­ nel. Ðis straips­nis vo­kið­kai ið­leis­to­je fes­ti­va­ lio kny­go­je spaus­di­na­mas pran­cû­zø kal­ba.

Spren­dþiant ið èia pat pa­teik­tos au­to­rës dar­bø bib­lio­grafijos, kva­pai þmo­gaus stu­ di­jo­se ir yra svar­biau­sia jos te­ma.

Ir dar vie­na kva­pø par­ti­tû­ra, pa­mi­në­ta dau­ge­ly­je fes­ti­va­lio pro­gra­mø ir pa­teik­ta Me­no mu­zie­jaus sa­lë­se, - tai XVIII am­þiaus kve­pa­lø ir ki­tø tu­a­le­to reik­me­nø ko­lek­ci­ jos, ku­rià dar 1924-1930 m. su­kau­pë ver­sli­ nin­kas Léonas Gi­vau­da­nas, pa­ro­da.

“Cha­ris­ma­tisch” - pa­trauk­lu­mas, þa­ve­ sys - to­kia tre­èio­sios sim­po­ziu­mo die­nos te­ma. Kas ben­dra Ma­riai Cal­las, Ma­ry­lin Mon­roe, El­vi­sui Pres­le­y’­ui? “Þa­ve­sys, pa­ trauk­lu­mas”, - sa­kë li­te­ra­tû­ros ty­rë­ja Eli­sa­ beth Bron­fen. Tuos spë­lio­ji­mus ji pa­pil­dë Ma­don­nos fe­no­me­nu ir su­kë­lë no­rà dël dau­ge­lio da­ly­kø gin­èy­tis.

Dar bu­vo kal­ba­ma apie sa­vo­tið­kà po­ pu­lia­ru­mo “me­cha­ni­kà” ir bû­dus tap­ti áþy­miam. Ðio­mis ypa­ty­bë­mis gau­siai ap­do­ va­no­tas vi­sur ir vis­kà su­spë­jan­tis Pier­re’­as Bou­le­zas taip pat da­ly­va­vo sim­po­ziu­me.

Drau­ge su Ba­va­ri­jos tai­ko­mo­sios dai­lës aka­ de­mi­jos ge­ne­ra­li­niu sek­re­to­riu­mi (ádo­mios pa­rei­gos) jis kal­bë­jo­si fes­ti­va­lio te­ma, ku­ri la­bai su­si­ju­si ne tik su R.Wag­ne­rio mu­zi­ka, bet ir su as­me­niu: mei­lë - pa­gun­dø ga­lia.

“Kun­dri, Sa­lo­më ir Me­lu­si­në” - taip apie pa­gun­das bei ið­ga­ny­mà ðimt­me­èiø san­dû­ros ope­ro­se ra­ðo­ma vie­no­je ðiø me­tø Liu­cer­nos “Verführung” fes­ti­va­lio kny­gø.

Au­to­rius - li­te­ra­tû­ros ir mu­zi­kos pro­fe­so­ rius ið Miun­che­no uni­ver­si­te­to Je­an­sas Mal­te Fis­che­ris. Ðá ir ki­tus fes­ti­va­lio pro­ga Frank­fur­ to prie Mai­no “Stro­em­fel­do” lei­dyk­lo­je ið­ëju­sius straips­niø rin­ki­nius Ðvei­ca­ri­jos skai­tyk­lo­je Vil­niu­je, jos ve­dë­jai Ra­sai Ma­ þe­ly­tei ma­lo­niai su­ti­kus, pa­siû­liau su­dë­ti á ne­di­de­læ pa­ro­dà.

Pir­mo­ji ið gau­sy­bës ðios va­sa­ros Liu­cer­ nos fes­ti­va­lio pro­gra­mø ir kny­gø, ku­rio­ mis bu­vo nu­krau­tas spau­dos kam­ba­rio sta­

Muzikos barai /52

las, - ma­þiau­sio for­ma­to - á vo­kà tel­pan­tis - 80 pus­la­piø lei­di­në­lis apie nu­ma­to­mus fes­ti­va­lio kon­cer­tus ir ki­tus ren­gi­nius. To­ji Vor­prog­ramm ið­siun­ti­në­ja­ma vos ne prieð de­vy­nis më­ne­sius iki fes­ti­va­lio pra­dþios.

Jà at­si­ver­tæs, jau ga­li spræs­ti, ko ið nu­ma­to­ mos me­nø ðven­tës ti­kë­sies. Per tiek lai­ko, þi­no­ma, bû­na pa­kei­ti­mø, bet jie at­si­spin­di jau pa­èio­je ðven­të­je gau­na­mo­se du­kart di­ des­në­se pro­gra­mo­se.

Rink­tis bu­vo kà net pa­èiai reik­liau­siai au­di­to­ri­jai ið pla­nuo­tø ir ávy­ku­siø 32 sim­fo­ ni­niø kon­cer­tø bei an­tra tiek, jei pri­min­si­ me ka­me­ri­ná mu­zi­ka­vi­mà.

Y

pa­tin­gas - re­zi­duo­jan­èio­jo or­kest­ ro - pa­rei­gas ðià va­sa­rà Liu­cer­ no­je ëjo Ber­ly­no, Èi­ka­gos, Los An­dþe­lo sim­fo­ni­niai ir Vie­nos fil­har­mo­ni­jos bei Ko­nin­klij­ko “Con­cert­ge­bouw” or­kest­rai. Kiek­vie­nas jø kon­cer­ta­vo fes­ti­va­ly­je ne ma­þiau kaip tris kar­tus su vis ki­ta pro­gra­ma, kvie­të á re­ pe­ti­ci­jas meist­rið­ku­mo kur­sø klau­sy­to­jus.

Di­ri­gen­tai, so­lis­tai, mu­zi­kan­tai da­ly­va­vo po­kal­biuo­se prie ap­va­lio­jo sta­lo ir ki­to­kio po­bû­dþio su­si­ti­ki­muo­se.

Re­zi­duo­jan­èio­jo kom­po­zi­to­riaus gar­bë ir at­sa­ko­my­bë ðiø me­tø fes­ti­va­ly­je ati­te­ko ak­ty­vu­mu tik­rai ne­si­skun­dþian­tiems Pier­ re’ui Bou­ le­ zui ir Ol­ gai Neu­ wirth. Apie juos bu­vo ið­leis­ta spe­cia­li “Verführung” se­ri­jos kny­ga, ten ir jø kû­ry­bos dis­kog­ra­ fi­ja bei ið­sa­miau­sios bib­lio­grafijos þi­nios.

Fes­ti­va­lio kon­cer­tuo­se bu­vo at­lik­ta pen­ kio­li­ka Pier­re’o Bou­le­zo kû­ri­niø. Ol­gos Neu­wirth mu­zi­ka skam­bë­jo ke­tu­rio­se fes­ ti­va­lio pro­gra­mo­se, áskai­tant ir “Pa­gun­dø nak­ties” kon­cer­tus. Apie ðá cik­là taip pat bu­vo ið­ëjæs at­ski­ras fes­ti­va­lio lei­di­nys.

Kom­po­zi­to­rës por­tre­tà ðie­met ryð­ki­no jos kû­ri­nys mu­zi­ki­niam te­at­rui pa­gal El­fri­dà Je­li­ne­kà “Bah­lamms Fest”, ku­ris skam­bë­jo mies­to te­at­re.

Vos fes­ti­va­liui ási­bë­gë­jus, Liu­cer­nos mo­kyk­lo­se jau bu­vo pra­si­dë­jæ moks­lo me­tai. Ar toks su­ta­pi­mas, ar dël ki­tø prie­ þas­èiø, bet daug dë­me­sio fes­ti­va­ly­je skir­ta jau­nie­siems mu­zi­kan­tams - pra­de­dant “Vai­kø kam­pe­lio” (Chil­drens Cor­ner) pro­ gra­mo­mis ir bai­giant vos ne Na­cio­na­li­nës pre­mi­jos dy­dþio “Jau­no­jo ar­tis­to” ap­do­ va­no­ji­mu, ku­rá au­to­ri­te­tin­gos ko­mi­si­jos spren­di­mu dar ge­ro­kai prieð fes­ti­va­lá ski­ ria “Cre­dit Su­is­se group”. O svar­biau­sia - at­li­kë­jas gau­na ga­li­my­bæ pa­si­ro­dy­ti di­dþio­jo­je fes­ti­va­lio sce­no­je. Per­nai to­kià 75 tûkst. Ðvei­ca­ri­jos fran­kø pre­mi­jà ið­ko­vo­ ju­si mol­da­vø kil­mës smui­ki­nin­kë Pa­tri­ci­ja Ko­pa­èins­ka­ja ðios va­sa­ros fes­ti­va­ly­je drau­ ge su Vie­nos fil­har­mo­ni­jos or­kest­ru at­li­ko Si­be­liu­so Kon­cer­tà smui­kui.

At­li­kë­jo am­þiø iki tris­de­ðim­ties me­tø ri­bo­jan­tis kon­kur­sas dël ðios tei­sës vy­ko

per­nai ru­de­ná Vie­no­je, “Mu­sik­ve­rein” Brah­mso sa­lë­je. Þiu­ri su­da­rë Liu­cer­nos fes­ti­va­lio me­no va­do­vas Mi­cha­e­lis Ha­ef­li­ ge­ris (pir­mi­nin­kas), prof. Ro­lan­das Alt­ma­ nas ið Vie­nos fil­har­mo­ni­jos or­kest­ro, dr.

Tho­mas An­gy­a­nas ið “Mu­sik­ve­rein”, taip pat dr. Pe­te­ris Hag­man­nas ir prof. Ur­sas Frau­chi­ge­ris. Ðios va­sa­ros fes­ti­va­lio spau­do­je tarp jo þvaigþ­dþiø bu­vo ir Pa­tri­ci­jos Ko­pa­èins­ka­ jos nuo­trau­ka, po­kal­biai su ja, ku­riuo­se ji pa­brë­þë, jog itin do­mi­si ðiuo­lai­ki­ne mu­zi­ ka. Be to, ku­ria ir pa­ti, mëgs­ta im­pro­vi­zuo­ ti tiek vie­na, tiek su an­sam­bliais.

Bû­da­ma 23 me­tø, Pa­tri­ci­ja ap­si­gy­ve­no Vie­no­je, kur, be smui­ko, stu­di­ja­vo kom­po­ zi­ci­jà pas Iva­nà Ero­dà ir Die­te­rá Kauf­man­ nà. Be to, ji la­bai ta­len­tin­ga dai­ni­nin­kë. Ðio me­no mo­kë­si pas Igo­rá Ozi­mà Ber­ne (Scho­la Can­to­rum Ba­si­lien­sis), ir 2000-ai­siais drau­ge su so­lis­tës di­plo­mu jai bu­vo áteik­ tas “Tschu­mi” ap­do­va­no­ji­mas bei pir­mo­ji tarp­tau­ti­nio Hen­ry­ko Sze­ryn­go kon­kur­so Mek­si­ke pre­mi­ja. Jos dai­ni­nin­kës ide­a­las iki ðiol te­bë­ra Ce­ci­lia Bar­to­li.

A

pie va­sa­ros mu­zi­kos kur­sus, ku­ rie vyks­ta kiek­vie­na­me so­li­des­ niø tra­di­ci­jø fes­ti­va­ly­je, at­ei­na þi­niø ir á Lie­tu­và. Jos në­ra pla­èiai skel­bia­mos, bet mû­sø mo­ky­mo ástai­gø stal­èiuo­se ne­uþ­si­gu­li: daþ­niau­siai to­kio po­bû­dþio in­for­ma­ci­ja pa­ten­ka á ati­tin­ka­mos ins­ti­tu­ci­jos ko­ri­do­riaus skel­ bi­mø len­tà. Vis ma­þiau pa­grin­do de­juo­ti, kaip sun­ku to­kius ren­gi­nius pa­siek­ti, nes apie juos su­þi­no ir ak­ty­ves­nës mû­sø tu­riz­ mo agen­tû­ros, ran­dan­èios nuo­lai­dø ga­li­ my­biø. Mi­në­tø­jø fes­ti­va­liø or­ga­ni­za­to­riai taip pat ieð­ko nau­jø leng­va­tø vis gau­ses­nei jau­ni­mo au­di­to­ri­jai. Ðie­met tuo­se Liu­cer­nos fes­ti­va­lio kur­ suo­se for­te­pi­jo­nà dës­të Pier­re’­as Lou­ren­ t’as Ai­mar­d’as, dar jau­nas ðiuo­lai­ki­nio re­per­tu­a­ro pia­nis­tas, A.Bren­de­lio ju­bi­lie­ ji­niø kon­cer­tø part­ne­ris. Vil­nie­èiai P.L.Ai­ mar­d’à pri­si­me­na ið pa­þin­ties su Pier­re’o Bou­le­zo an­sam­bliu “In­ter­con­tem­po­rain”.

Jis þi­no­mas ir kaip pir­ma­sis ðiuo­lai­ki­niø kom­po­zi­to­riø kû­ri­niø at­li­kë­jas, pa­ty­ræs la­bai sub­ti­lià O.Mes­sia­e­no ap­lin­kos áta­kà: stu­di­ja­væs pas Yvon­ne’à Lo­riod, to­liau - pas Schna­be­lio mo­ki­nius Ma­rià Cur­cio, György Kurtágà ir György Li­ge­ti, o pats dës­to Pa­ry­þiaus kon­ser­va­to­ri­jo­je (Con­ser­va­ toi­re Na­tio­nal Supérie­ur de Pa­ris). Ðia­me fes­ti­va­ly­je Liu­cer­nos aukðto­jo­ je mu­zi­kos mo­kyk­lo­je (Mu­sik­hoch­schu­le) vy­ko in­ten­sy­vûs jo va­do­vau­ja­mi tri­jø die­nø kur­sai, skir­ti jau pa­þen­gu­siems stu­den­tams ir jau­niems pia­nis­tams pro­fe­ sio­na­lams. Dë­me­sys bu­vo su­telk­tas á in­di­ vi­du­a­lø mo­ky­mà ir as­me­ni­nius stu­den­tø

po­rei­kius. Nors re­per­tu­a­ras bu­vo lais­vai pa­si­ren­ka­mas, kiek þi­nau, su­si­telk­ta á XX am­þiaus ant­ro­sios pu­sës for­te­pi­jo­no li­te­ra­ tû­rà, net­gi ati­tin­kan­èià fes­ti­va­lio “gun­dy­ mø” te­mà.

Di­ri­ga­vi­mo meist­rið­ku­mo kur­sams ðie­met va­do­va­vo Pier­re’­as Bou­le­zas - am­ þi­nai ku­pi­nas idë­jø, vi­sur su­spë­jan­tis, pa­si­þy­min­tis ypa­tin­gu ge­bë­ji­mu su­telk­ti mu­zi­ka­vi­mui pa­èius ta­len­tin­giau­sius at­li­kë­jus - nuo Jes­sye Nor­man iki Chris­ti­ ne’s Schef­fer ar daug vil­èiø tei­kian­èios ðiø die­nø mu­zi­kës Ol­gos Neu­wirth. Pier­re’­as Bou­le­zas ypaè mo­ka ir mëgs­ta ben­drau­ti su stu­den­tais ar ðiaip mu­zi­ka be­si­do­min­ èia au­di­to­ri­ja. Rug­së­jo 10-13 d. Liu­cer­no­je jis kvie­të á kan­to­no mo­kyk­los au­là ne tik ak­ty­viuo­sius kur­sø da­ly­vius, bet ir pa­sy­ vius klau­sy­to­jus. Ak­ty­viuo­sius pa­pras­tai at­ren­ka kur­sø va­do­vy­bë, ku­ri spren­dþia apie jø ge­bë­ji­mus ið pa­raið­kø, vaiz­do ára­ ðø, áþy­miø mu­zi­kø re­ko­men­da­ci­jø. Trys ðiø pa­mo­kø die­nos pas P.Bou­le­zà ak­ty­vie­ siems da­ly­viams kai­na­vo 480 Ðvei­ca­ri­jos fran­kø, pa­sy­vie­siems - 120.

Svar­bus fes­ti­va­lio kur­sø bruo­þas juo­se da­ly­vau­jan­èiø þmo­niø ak­ty­vu­mas, ap­iman­tis daug veik­los sri­èiø. Bû­tent Pier­ re’­as Bou­le­zas va­di­na­mas to­kiu ávai­ria­pu­ sið­kai ak­ty­viu pio­nie­riu­mi. Nuo 1990-øjø jis kaip di­ri­gen­tas va­do­va­vo gar­siau­siems Se­no­jo ir Nau­jo­jo pa­sau­lio or­kest­rams - taip P.Bou­le­zas bu­vo pri­sta­to­mas kur­sø klau­sy­to­jams. Ðiø me­tø fes­ti­va­lis kvie­të to­bu­lin­ti dai­ na­vi­mà olan­dø sop­ra­no Mar­ga­re­tos Ho­nig de­ðim­ties die­nø kur­suo­se. Kaip sa­kë pa­ti ðiø kur­sø va­do­vë, svar­biau­sias jø tiks­las ak­cen­tuo­ti þmo­gaus ágim­tà mu­zi­kos ir dai­ na­vi­mo po­rei­ká, at­ras­ti, ko­kie bu­vo pir­mie­ ji dai­na­vi­mo im­pul­sai, nes tos ðak­nys ypaè svar­bios dai­ni­nin­ko ar­tis­tið­ku­mui, kaip ir vo­ka­lo stu­di­jos - ben­dro mu­zi­ka­vi­mo kon­teks­te. Ypa­tin­gas dë­me­sys ski­ria­mas kvë­pa­vi­mo tech­ni­kai - vo­ka­lo gy­vy­bës pa­grin­dui - ir spe­cia­lioms psi­cho­lo­gi­jos tre­ni­ruo­tëms. Re­per­tu­a­rà ðie­met to­le­ran­tið­ kai dik­ta­vo fes­ti­va­lio “gun­dy­mø” te­ma. Ji api­brë­þë ir be­veik sa­vai­tæ vy­ku­sius ka­me­ri­ nio dai­na­vi­mo meist­rið­ku­mo kur­sus. Drau­ ge su vo­kie­èiø pia­nis­tu Eri­cu Schnei­de­riu ðiems kur­sams va­do­va­vo ir jau pa­tir­ties tu­ rin­èius at­li­kë­jus kvie­të gar­su­sis ba­ri­to­nas Mat­thia­sas Go­er­ne. Èia bu­vo rei­ka­lau­ja­ma ge­rai mo­kë­ti kal­bà, su­si­tel­kiant á vo­kie­èiø kla­si­ciz­mo ir ro­man­tiz­mo re­per­tu­a­rà bei ypaè - á dar ne­þi­no­mus kû­ri­nius. Jø pa­si­ rin­ki­mas bu­vo itin ver­ti­na­mas. “Tai­kë­mës prie vo­kið­kos au­di­to­ri­jos”, - prieð kon­cer­tà su­si­ti­ki­me su þur­na­lis­tais sa­kë di­ri­gen­tas E.P.Sa­lo­ne­nas, nors anks­èiau ðiam kon­cer­ tui bu­vo pla­nuo­ti Pro­kof­je­vo “Ro­meo ir Dþul­je­tos” frag­men­tai.

Te­ko gir­dë­ti Mat­thia­sà Go­er­ne dai­nuo­

jant G.Mah­le­rio “Ste­buk­lin­gà­já ber­niu­ko ra­gà” drau­ge su Los An­dþe­lo sim­fo­ni­niu or­kest­ru. Ypaè áspû­din­ga bu­vo pa­þin­tis su gar­siuo­ju ba­ri­to­nu, ku­ris tas 47 mi­nu­tes sub­ti­liai ási­trau­kë á sim­fo­ni­ná kû­ri­nio skam­ bë­ji­mà kaip ben­dro mu­zi­ka­vi­mo da­ly­vis, pa­si­þy­min­tis ne­pa­pras­ta ar­tis­to átai­ga, aið­ kiai ta­ria­mu teks­tu.

Tai bu­vo tik­ra do­va­na klau­sy­to­jams, apie ku­rià su­þi­no­jo­me tik prieð spau­dos kon­fe­ren­ci­jà ið­ëju­sio­je vie­no­je nau­jau­siø fes­ti­va­lio pro­gra­mø, taip pat su tuo gar­ siuo­ju obuo­liu vir­ðe­ly­je.

O mi­në­tus Pro­kof­je­vo frag­men­tus or­ kest­ras nu­ta­rë gro­ti tik Lon­do­no Proms fes­ti­va­lio cik­le Al­ber­to sa­lë­je. Taip su­ta­po, kad jau grá­þu­si ið Liu­cer­nos fes­ti­va­lio ið­gir­ dau ðá kû­ri­ná tran­sliuo­jant per BBC ra­di­jo pro­gra­mà. Áspû­dis ne­ti­kë­tas, la­bai pra­tur­ ti­nan­tis, nes E.P.Sa­lo­ne­no va­do­vau­ja­mas or­kest­ras yra pa­sie­kæs de­rë­ji­mo to­bu­ly­bæ.

Bet klau­san­tis ðio kû­ri­nio sun­ku ati­trûk­ti nuo jau tu­ri­mø jo su­vo­ki­mo ste­re­o­ti­pø, kai in­ter­pre­ta­ci­ja bû­da­vo vien­ti­ses­në, su­telk­ta á mu­zi­ki­nes cha­rak­te­ris­ti­kas at­lie­kant ne tik ba­le­tà, bet ir siu­i­tà ðia te­ma. E.P.Sa­lo­ne­ no or­kest­ras la­biau ak­cen­ta­vo spal­vas. Jos bu­vo ðal­tos, skaid­rios. At­si­ra­do frag­men­ tiðku­mo jaus­mas.

Tai­gi Liu­cer­nos pa­þa­dë­ti gun­dy­mai mi­li­jo­nus ra­di­jo klau­sy­to­jø pa­si­vi­jo ir na­ muo­se. Taip þa­dë­jo ir ten ið­leis­ta pa­sau­lio ra­di­jo sto­èiø tran­slia­ci­jø ir lai­dø pro­gra­ ma. To­kia ji ið­ei­na kas­met, pa­si­ren­gu­si nu­ ðvies­ti ir ki­tø þy­miau­siø va­sa­ros fes­ti­va­liø ávy­kius. To­dël ir jø au­di­to­ri­ja vis gau­ses­në, o bi­lie­tus ki­tai va­sa­rai pra­de­da­ma uþ­sa­ky­ ti vos ne prieð me­tus.

Na, o fes­ti­va­lio me­tu vyks­tan­tys meist­ rið­ku­mo kur­sai yra ir jo pres­ti­þas, ir tra­ di­ci­ja, kai gar­siau­siø at­li­kë­jø pe­da­go­gi­në pa­tir­tis, kû­ry­bi­nës ini­cia­ty­vos, kul­tû­ri­nis en­tu­ziaz­mas áspau­dþia la­bai lem­tin­gà pëd­sa­kà tiems, ku­rie kar­tais ir ne­leng­vai á tuos kur­sus pa­ten­ka. Tai vie­nas sva­riau­siø edu­ka­ci­niø ir ðvie­èia­mø­jø pa­grin­dø me­nø ðven­tës, taip þais­min­gai vyks­tan­èios tuo me­tø lai­ku, kai daug kur dar pats atos­to­ gø ákarð­tis, nors ðia­me Ðvei­ca­ri­jos kan­to­ne moks­lo me­tai jau bu­vo pra­si­dë­jæ.

La­biau­siai po­il­siui nu­tei­kian­èio­je vie­ to­je atos­to­gos ágau­na ypa­tin­gà pras­mæ ir kon­cer­tø sa­liø au­di­to­ri­jai, ir meist­rið­ku­mo kur­sø lan­ky­to­jams, ir jø va­do­vams. Liu­cer­ nos “gun­dy­mai” sëk­min­gai ska­ti­no fes­ti­ va­lá ben­dra­dar­biau­ti su ðio mies­to Kon­ ser­va­to­ri­ja ir Aukð­tà­ja mu­zi­kos mo­kyk­la, ku­riø rû­muo­se kur­sai ir vyks­ta. Ðià va­sa­rà juos rë­më ne tik Liu­cer­nos kan­to­nas, bet ir Cû­gas, taip pat Ed­wi­no Fis­che­rio, Idos ir Al­ber­to Flers­hei­mø bei Ma­rios ir Wal­te­rio Stre­bi-Er­ni fon­dai. Ðis Ðvei­ca­ri­jos ku­ror­tas pri­si­me­na Ar­ tu­ro Tos­ca­ni­ni, kai jis di­ri­ga­vo “Zig­fri­do

idi­læ” R.Wag­ne­rio mu­zie­jaus te­ra­so­je Tri­ bðe­ne. Nuo ta­da, sa­ko­ma, at­si­ra­do tai, kà jau da­bar va­di­na­me Liu­cer­nos fes­ti­va­lio tra­di­ci­jo­mis. Ki­ta­me eþe­ro kran­te prie­ðais Tri­bðe­nà gy­ve­næs S.Rach­ma­ni­no­vas taip pat yra da­ly­va­væs to­kio­se na­tû­ra­liai su­si­ klos­èiu­sio­se mu­zi­kos ðven­të­se. Èia net dël van­dens spor­to pa­gun­dø fes­ti­va­lius ir dës­ty­mà jø meist­rið­ku­mo kur­ suo­se bu­vo pa­më­gæs Ka­ra­ja­nas. Taip pat Liu­cer­no­je pri­si­me­na­ma, kad kiek­vie­no fes­ti­va­lio kon­cer­tø pro­ga Furtwängle­ris ða­ lia at­ly­gi­ni­mo rei­ka­lau­da­væs dar ir nuo­la­ti­ nio bi­lie­to á pa­plû­di­má. Vë­liau tas ápro­tis pri­gi­jo ir Ber­ly­no fil­har­mo­ni­jos or­kest­re.

Ak­ty­viau­si, spor­tið­kiau­si jo mu­zi­kan­tai ëmë ási­gy­ti to­kius bi­lie­tus á mo­der­niai áreng­tà eþe­ro pa­plû­di­má.

O jei­gu gráþ­tu­me prie ðiø me­tø “gun­ dy­mø”, tai tie ak­ty­vie­ji ir pa­sy­vie­ji kur­sø klau­sy­to­jai ga­lë­jo lan­ky­ti dau­gu­mà fes­ti­ va­lio kon­cer­tø. Dës­ty­to­jø kon­cer­tø (Do­zen­ ten­kon­zer­te) cik­luo­se gro­jo ir mi­në­ta­sis Los An­dþe­lo fil­har­mo­ni­jos or­kest­ras, da­ly­vau­ jant ba­ri­to­nui Mat­thia­sui Go­er­ne’i. Taip pat te­ko gir­dë­ti “In­ter­con­tem­po­rain” an­sam­blá su “BBC sin­gers”. Di­ri­ga­vo P.Bou­le­zas.

Klau­së­mës Vie­nos nau­jo­sios mo­kyk­los kom­po­zi­to­riø kû­ri­niø. To­je pro­gra­mo­je, di­ ri­guo­ja­mi P.Bou­le­zo, ávy­ko ir trys Ber­ly­no fil­har­mo­ni­jos or­kest­ro kon­cer­tai. Vie­na­me jø da­ly­va­vo Ðvei­ca­ri­jos ka­me­ri­nis cho­ras.

Rug­së­jo pir­mà­jà Kon­gre­sø rû­mø sa­lë­je gro­jo Eu­ro­pos ka­me­ri­nis or­kest­ras, ku­riam va­do­va­vo in­ter­pre­ta­ci­jà meist­rið­ku­mo kur­ suo­se dës­tæs An­dra­sas Schif­fas. Kon­cer­tà árë­mi­no J.S.Ba­cho kû­ry­ba - Uver­tiû­ra (su­ ita) Nr. 1 C-dur ir Uver­tiû­ra (siu­ita) Nr. 3 D-dur.

Pri­sta­ty­da­mas sa­vai­tæ tru­ku­sius pia­nis­ tø in­ter­pre­ta­ci­jos kur­sus, An­dra­sas Schif­fas pri­si­mi­në se­nà­já Liu­cer­nos kon­ser­va­to­ri­jos pa­sta­tà, kur ka­dai­se du jo ide­a­lai - Ed­wi­nas Fis­che­ris ir Miec­zys­la­was Hors­zow­skis - pra­dë­jo nuo mu­zi­kos al­fos ir ome­gos J.S.Ba­cho. Tad ir ðiems kur­sams A.Schif­fas pra­ðë pa­reng­ti bent vie­nà J.S.Ba­cho kû­ri­ná.

Taip pat ir Be­et­ho­ve­no. Kur­sus lan­kë ir in­ stru­men­ti­niø an­sam­bliø da­ly­viai. Tiks­las - mo­ky­tis su­si­klau­sy­mo, net ne­gal­vo­jant apie kon­kur­sus. Aukð­èiau­sias ly­gis ápa­rei­ go­ja veng­ti ko­mer­ci­niø tiks­lø.

To­kias ir pa­na­ðias pre­ven­ci­nes po­teks­ tes skel­bë tas sal­du­sis, tar­si ið ku­li­na­ri­jos kny­gos, fes­ti­va­lio obuo­lys, ðià va­sa­rà nu­ run­gæs sim­pa­tið­kiau­sià pa­sau­ly­je Liu­cer­nos sli­bi­nà bei su­si­ju­sá su mies­tu þo­dá “Pi­la­tus” ir dar dvi ki­tas va­sa­ras þa­dàs taip da­ry­ti.

At­ei­nan­èià gun­dy­mø va­sa­rà ova­ci­jos taip pat ga­ran­tuo­tos: ma­est­ro Ab­ba­do áku­ ria Liu­cer­nos fes­ti­va­lio or­kest­rà ir di­ri­guo­ ja jam ðios ðven­tës ati­da­ry­mo die­nà! n

Muzikos barai /53

Baletas Alio­di­ja RUZ­GAI­TË

V

ie­nas ðo­kiø kri­ti­kas Ag­ne­sæ de Mil­le taik­liai pa­va­di­no XX a. re­ne­san­so mo­te­ri­mi. Ji gar­së­jo ir kaip ori­gi­na­li ðo­kë­ja, ir kaip cho­reo­grafë, sa­vo ba­le­tuo­se ir miu­zik­luo­se su­ge­bë­ju­si at­skleis­ti ame­ri­kie­ èiø dva­sià, ir kaip átai­gi, hu­mo­ro jaus­mà tu­rin­ti lek­to­rë bei dvy­li­kos kny­gø au­to­rë.

Ag­ne­së de Mil­le gi­më 1909 m. Niu­jor­ ke, fil­mø kû­rë­jo ir eko­no­mis­tës ðei­mo­je.

Vë­liau ðei­ma per­si­kë­lë á Los An­dþe­là, ir èia ma­þo­ji mer­gai­të, pa­ma­èiu­si ðo­kan­èià A.Pa­vlo­và, pa­no­ro mo­ky­tis ðo­kio. Të­vas, ku­ris ti­kë­jo­si su­lauk­ti ber­niu­ko, no­rë­jo, kad duk­të spor­tuo­tø. Ta­èiau ði lan­kë ba­le­ to pa­mo­kas. Vë­liau ir pa­ti su­pra­to, kad jos ið­vaiz­da (net pa­ly­gi­no sa­ve su mus­tan­gu) në­ra su­kur­ta ba­le­tui, bet ir to­liau mo­kë­si ðo­kio. Los An­dþe­lo uni­ver­si­te­te ji bai­gë an­glø kal­bà. Tuo me­tu pra­dë­jo kur­ti ðo­ kius. 1928 m. Brod­vë­ju­je su­kû­rë Ko­lom­bi­ nos vaid­me­ná Mo­zar­to ope­ro­je “La Fin­ta

Muzikos barai /54

Þymiau­si XX a. cho­reo­grafai: Ag­ne­së de Mil­le Ag­ne­së de Mil­le Ag­ne­së de Mil­le - Vakarø mergaitë ba­le­te “Ro­deo”, 1942 m.

Kaubojø ðokis. “Rodeo”

Giar­di­nie­ra”. Vë­liau ðo­ko “Ro­xy” te­at­re, su ru­sø ðo­kë­jo A.Bol­mo tru­pe gast­ro­lia­vo Eu­ro­po­je ir 1932-1935 m. gy­ve­no Lon­do­ne.

1972 m. ið­leis­to­je kny­go­je “Kal­bëk man, ðok su ma­ni­mi” (“Spe­ak to me, dan­ce with me”) ji ádo­miai ap­ra­ðo ir ne­leng­và sa­vo ke­lià á me­nà. Lon­do­ne ji pri­va­èiai mo­kë­si ba­le­to pas Ma­rie Ram­bert. Kny­go­je pa­teik­ ta daug ádo­miø smul­kme­nø ir apie ki­tà pe­ da­go­gæ bei ðo­kë­jà - Ni­net­te de Va­lois. Ðios dvi da­mos tuo me­tu kû­rë “Sad­lers Wells” ba­le­to tru­pæ, ku­ri nuo 1956 m. va­di­na­ma Lon­do­no ka­ra­lið­kà­ja ba­le­to tru­pe. Kny­go­je au­to­rë ap­ra­ðo sa­vo ir jau­no pa­ra­ly­þiuo­to an­glø ra­ðy­to­jo Ra­mo­no Re­e­do jaus­mus, mei­læ. Jau­di­na jos pa­si­au­ko­ji­mas ve­þant ir glo­bo­jant au­to­mo­bi­ly­je gu­lin­tá jau­nuo­lá Ka­ li­for­ni­jo­je. Lon­do­ne vy­ko jos so­lo kon­cer­ tai. Tuo me­tu pir­muo­sius ba­le­tus Lon­do­ne kû­rë an­glø ba­let­meis­te­ris A.Tu­do­ras, vë­ liau pa­gar­së­jæs Ame­ri­ko­je. Cho­reo­grafas J.Rob­bin­sas ra­ðë, kad A.Tu­do­ras á ba­le­tà átrau­kæs “psi­cho­lo­gi­næ mo­ty­va­ci­jà… Cho­ reo­grafas ju­de­siais per­tei­kæs tai, kas ne­ið­

sta­të “Juo­dà­já ri­tu­a­là” (muz. D.Mil­hau­d’o “Pa­sau­lio su­kû­ri­mas”).

De Mil­le sta­të ir ko­mið­kuo­sius ba­le­tus, pa­vyz­dþiui, “Trys mer­gi­nos ir vel­nias” (1941) pa­gal O.Res­pig­hi mu­zi­kà, ir ne­siu­þe­ ti­nius spek­tak­lius apie kin­tan­èius me­tø lai­ kus, ka­rà. Ið­gar­si­no jà du ba­le­tai. Pir­ma­sis jø - 1942 m. Niu­jor­ko “Met­ro­po­li­tan Ope­ ra” rû­muo­se “Mon­te Kar­lo ru­sø tru­pës” pa­sta­ty­tas “Ro­deo”. Mu­zi­kà ðiam ba­le­tui su­kû­rë kom­po­zi­to­rius A.Cop­lan­das, ku­ris yra pir­mo­jo ame­ri­kie­èiø ba­le­to “Vai­ki­nas Bi­lis” (1938) ir ba­le­to “Apa­la­èø pa­va­sa­ris” (1944) mu­zi­kos au­to­rius. Pas­ta­rà­já ba­le­tà apie ame­ri­kie­èiø nau­ja­ku­riø pa­pro­èius ir ves­tu­ves pa­sta­të M.Gra­ham. Ame­ri­ko­je jis te­bes­ta­to­mas iki ðiol.

Ba­le­te “Ro­deo” veiks­mas vyks­ta kau­ bo­jø ran­èo­je. Ran­èos vy­ru­kai ne­krei­pia dë­me­sio á to­kiais pat kaip ir jø dra­bu­þiais vil­kin­èià mer­gi­nà, bet ið kar­to ðok­di­na at­ vy­ku­sias ið mies­to puoð­nias mer­gi­nas. Ir kai jø mer­gi­na gráþ­ta pa­si­puo­ðu­si nau­ja suk­ne­le, jà ið kar­to pa­mils­ta du jau­nuo­liai.

Di­dþiu­lio pa­si­se­ki­mo su­lau­kë Ag­ne­sës de Mil­les choreografija Brod­vë­ju­je pa­sta­ty­tame miu­zik­le “Ok­la­ho­ma”

sa­ko­ma þo­dþiais”. A.Tu­do­ro áta­ka bu­vo jau­èia­ma ir de Mil­le kû­ry­bo­je. 1937 m. pa­ sta­ty­ta­me A.Tu­do­ro ba­le­te “Dark Ele­gies” (muz. G.Mah­le­rio “Dai­nos apie mi­ru­sius vai­kus”), sce­no­je dai­ni­nin­kui dai­nuo­jant apie të­vo skaus­mà ne­te­kus vai­kø, ðo­kë­jai ju­de­siais per­tei­kë dai­nø pras­mæ, ið­reið­kë re­li­gi­nes apei­gas. Ðia­me ba­le­te ðo­ko ir de Mil­le. 1940 m. Ame­ri­kos ba­le­to te­at­re ji pa­

Þiû­ro­vus su­þa­vë­jo ori­gi­na­li cho­reo­grafija - kau­bo­jø ðo­kiai. Ag­ne­së de Mil­le su­ge­bë­jo kau­bo­jø jo­ji­mo ir ki­tus ele­men­tus pa­nau­ do­ti kur­da­ma eks­pre­sy­vius ðo­kius, ku­riuo­ se at­si­spin­dë­jo vei­kë­jø cha­rak­te­riai.

Pa­si­se­ki­mo su­lau­kë ir ki­tas de Mil­le dar­bas - 1948 m. “Ba­le­to te­at­ro” tru­pës Niu­jor­ke pa­sta­ty­ta ba­le­ti­në me­lod­ra­ma “Fallo upës le­ gen­ da” (muz. M.Goul­ do).

Au­to­ræ su­do­mi­no 1892 m. ávyk­dy­tas kri­ mi­na­li­nis nu­si­kal­ti­mas, kai Liz­zie Bor­den kir­viu uþ­ka­po­jo të­và ir pa­mo­tæ. Spek­tak­ly­ je au­to­rë kû­rë pra­ei­ties ir da­bar­ties sce­nas.

Nu­si­kal­të­lë pri­si­me­na lai­min­gà vai­kys­tæ, mo­ti­nà ir þiau­ri­à­jà pa­mo­tæ, ne­ma­þas vaid­ muo ski­ria­mas pas­to­riui. At­lik­da­mos ðá vaid­me­ná, gar­së­jo A.Alon­so (vë­liau Ku­bos ba­le­ri­na) ir ame­ri­kie­të N.Ka­ye.

Di­dþiu­lio pa­si­se­ki­mo su­lau­kë Brod­ vë­ju­je pa­sta­ty­tas miu­zik­las “Ok­la­ho­ma” bei vë­les­ni “Ka­ru­se­lë”, “Al­leg­ro”, “Dþen­ tel­me­nams pa­tin­ka blon­di­nës” ir kt.

Anks­tes­niuo­se miu­zik­luo­se ðo­kiai bu­vo tik veiks­mo in­tar­pai, o Ag­ne­sës de Mil­le pa­sta­ty­muo­se jie ið­ryð­ki­no vei­kë­jø cha­ rak­te­rius, emo­ci­jø kai­tà, kû­rë spek­tak­liø nuo­tai­kà. Cho­reo­grafë sta­të ðo­kius fil­muo­ se, te­le­vi­zi­jo­je, 1953-1954 ir 1973 m. bu­vo su­kû­ru­si tru­pes, ku­rios ðo­ko jos su­kur­tus spek­tak­lius. Ádo­mios, in­tri­guo­jan­èios ir jos kny­gos apie ðo­ká, sa­ve. 1971 m. vie­nas mask­vie­tis man pa­do­va­no­jo jos an­glið­kà kny­ge­læ “Ru­ sið­ki die­no­rað­èiai”, pra­ðy­da­mas jos nie­kam ne­ro­dy­ti. Da­bar jà su ðyp­se­na per­skai­èiau.

Kny­go­je au­to­rë ap­ra­ðo pir­mà­sias Ame­ri­ kos ba­le­to tru­pës gast­ro­les Mask­vo­je ir Le­ning­ra­de (1966) bei pir­mà­já tarp­tau­ti­ná ba­le­to ðo­kë­jø kon­kur­sà Mask­vo­je (1969). Èia pa­sa­ko­ja­ma, kaip “Gos­kon­cer­tas” vil­ ki­no ir ati­dë­lio­jo gast­ro­liø lai­kà, vë­la­vo kos­tiu­mø siun­tos, kaip pað­te val­di­nin­kai lë­tai ap­tar­na­vo þmo­nes. Mi­ni­ma, kad Mask­vos ar­tis­tai kvie­tæ sve­èius pa­þiû­rë­ti ba­le­to pa­mo­kø, bet, ið­lau­kæ va­lan­dà, jie taip ir ne­bu­væ áleis­ti… Pri­si­me­na­ma, kad Mask­vo­je vie­nuo­lik­tà va­ka­ro uþ­da­ro­mi res­to­ra­nai, o vieð­bu­èio bu­dë­to­ja ið Ag­ne­ sës de Mil­le kam­ba­rio ið­pra­ðiu­si sve­èià, mat “ta­koi za­kon”. Vi­sur cen­zû­ra, ku­ri ne­lei­do þy­maus ba­let­meis­te­rio J.Rob­bin­so spek­tak­lio, mo­ty­vuo­da­ma tuo, kad jis per daug sek­su­a­lus. Uþ­si­ga­væs cho­reo­grafas at­si­sa­kë vyk­ti á gast­ro­les. De Mil­le pa­klau­ sus, ko­dël ne­pa­kvies­ta M.Gra­ham, bu­væ at­ sa­ky­ta, kad… taip pat per­ne­lyg sek­su­a­li. Ir kon­kur­se M.Béjar­t’o du­e­tas “Bah­ti”, ku­ris su­kë­lë mask­vie­èiø ova­ci­jas (að ir­gi bu­vau su­þa­vë­ta), ne­ga­vo cho­reo­grafui skir­tos pre­ mi­jos, nes vël mi­nist­rei Fur­ce­vai ir ki­tiems uþ­kliu­vo sek­su­a­lu­mas.

Skai­ty­da­ma 1991 m. ið­leis­tà jau pas­ku­ ti­næ Ag­ne­sës de Mil­le kny­gà “Mart­ha Gra­ ham. Jos gy­ve­ni­mas ir kû­ry­ba”, su­þi­no­jau daug nau­jo apie jos as­me­ni­ná gy­ve­ni­mà, se­nat­væ, po­lin­ká á al­ko­ho­lá, ne­no­rà skir­tis su sce­na, vie­nat­væ.

Dvy­li­ka Ame­ri­kos uni­ver­si­te­tø, áver­tin­ da­mi Ag­ne­sës de Mil­le kû­ry­bà, su­tei­kë jai gar­bës pro­fe­so­riaus var­dà. 1993 m. spa­lio 7 d. Ag­ne­së de Mil­le mi­rë. n

Muzikos barai /55

Legendos NE­EI­LI­NIAI BA­LE­TO SPEK­TAK­LIAI

Kaip ope­ros më­gë­jai lau­kia V.Ur­­ ma­na­vi­èiû­tës ir S.La­ri­no, taip ba­le­to ger­bë­jai spa­lio 25 d. gau­siai rin­ko­si á Na­cio­na­li­ná ope­ros ir ba­le­to te­at­rà, kur tà va­ka­rà vy­ku­sia­me spek­tak­ly­je S.Pro­kof­je­vo “Ro­meo ir Dþul­je­ta” ðo­ko uþ­sie­ny­je dir­ban­t ys ba­le­to so­lis­tai R.Je­­ zers­k y­të ir M.Bau­þ ys.

M.Bau­þ ys su þmo­na V.Put­riû­te, ir­gi ba­le­to so­lis­te, ðo­ka Ame­ri­kos “Ar­ling­ to­no ba­le­to” tru­pë­je. Ma­no pa­pra­ ðy­tas, Min­dau­gas pa­pa­sa­ko­jo, kad Ar­ling­to­nas yra ne­di­de­lis, apie 300 000 gy ­ven­to­jø tu­rin­tis mies­tas. Va­sa­rà èia þmo­nes trau­kia pra­mo­gos, van­ dens par­kas. Ið pra­dþiø bu­vo sun­ko­ka pri­pras­ti prie karð­èio. Ba­le­to mo­k yk­là ir tru­pæ ðia­me mies­te 1997 m. kû­rë á Ame­ri­kà ið Mask­vos at­v y­ku­si ba­le­to so­lis­të S.Stan­ce­va. Nuo ðio se­zo­no tru­ pei va­do­vau­ja bu­væs Mask­vos di­dþio­jo te­at­ro so­lis­tas A.Vet­ro­vas ir G.Ba­lan­chi­ ne’o bei M.Béjar­ t’o tru­ piø so­ lis­ tas ir cho­reo­grafas P.Me­ja. Ne­di­de­læ pen­kio­ li­kos ðo­kë­jø tru­pæ su­da­ro ru­sai, is­pa­në, pran­cû­zas, dvi ame­ri­kie­tës ir du lie­tu­ viai. Tru­pës re­per­tu­a­re - pen­kios vie­na­ veiks­miø kla­si­ki­niø ir mo­der­niø ­jø ðo­kiø Spragtukas - M.Bau­þys, P.Èai­kov­skio “Sprag­tu­kas. Ame­ri­kos “Ar­ling­to­no ba­le­to” pro­gra­mos. Ið jø pa­þ y­më­ti­nas Go­leizov­ tru­pë­ skio ðo­kiø va­ka­ras, G.Ba­lan­chi­ne’o “Apo­lo­nas”, ku­ria­me Min­dau­gas ðo­ka Apo­lo­nà, o jo þmo­na - Terp­si­cho­ræ, taip pat vi­so­je Ame­ri­ko­je jau ta­pæs gruo­dþio më­ne­sio tra­di­ci­ja P.Èai­kov­skio “Sprag­tu­kas”, ku­ria­me pa­grin­di­nius vaid­me­nis ðo­ko ir ðoks Bau­þiai. Ret­kar­èiais tru­pë va­þiuo­ja gast­ro­liuo­ti á ki­tus te­at­rus, o ðiaip spek­tak­liai vyks­ta mies­to uni­ver­si­te­to sa­lë­je ar­ba ne­to­li­ma­me ki­to mies­to te­at­re. Ar­ling­to­ne jau ap­si­gy­ve­no ir lie­tu­viø, ku­rie mie­lai lan­ko vi­sus ba­le­to spek­tak­lius.

Pa­klau­siau ir apie pa­tá gy­ve­ni­mà, duk­re­læ, re­pe­ti­ci­jas. Tu­rë­da­mi lai­ko, bet jo në­ra daug, so­lis­tai ke­liau­ja. O ma­þo­ji duk­re­lë, kaip ir dau­ge­lis ba­le­to ðo­kë­jø vai­kø, vyks­ta á re­pe­ti­ci­jas ir spek­tak­lius su të­vais (Vil­niu­je ir­gi yra ba­le­to ar­tis­tø vai­kø kam­ba­r ys).

R.Je­zers­k y­të Ny­der­lan­dø na­cio­na­li­nio ba­le­to tru­pë­je jau­èia­si sa­va. Kiek­vie­nà se­zo­nà da­lis ðo­kë­jø tru­pæ pa­lie­ka, at­ei­na nau­jø. Rû­ta dþiau­gia­si, kad ðá se­zo­nà tru­pës re­per­tu­a­re bus daug kla­si­ki­niø ba­le­tø - P.Èai­kov­skio “Gul­biø eþe­ras”, “Mie­gan­èio­ji gra­þuo­lë”, “Sprag­tu­kas”. Ta­èiau so­lis­të mëgs­ta ðok­ti ir ðiuo­lai­ki­niuo­se spek­tak­liuo­se.

Spek­tak­ly­je “Ro­meo ir Dþul­je­ta” so­lis­tai þa­vë­jo ne tik ðo­kio tech­ni­ka, bet ir tuo, ko ba­le­tuo­se daþ­nai pa­si­gen­da­me, - ðo­kio ir vai­dy­bos sin­te­ze, emo­cin­gu­mu. Jau pir­mo­sio­se sce­no­se R.Je­zers­k y­të kû­rë vai­kið­kai þa­vià, links­mà Dþul­je­tà.

Jau­di­no jos dra­ma­tið­kos pa­si­prie­ði­ni­mo të­vams, mir­ties sce­ nos. M.Bau­þio Ro­meo ið drau­gø ið­si­sky­rë sva­jin­gu­mu, san­ tû­ria lai­k y­se­na. Mei­lës du­e­tuo­se so­lis­tai ápras­mi­no kla­si­ki­nio ba­le­to po­zas, ju­de­siu per­teik­da­mi mei­lës pra­dþià, aist­ros pro­trû­kius, ið­si­sky­ri­mo skaus­mà.

Ki­tà die­nà “Grai­ke Zor­bo­je” (muz. M.The­odôrakçso) M.Bau­þ ys ðo­ko ame­ri­kie­èio Dþo­no vaid­me­ná. So­lis­tas ir èia li­ko ið­ti­ki­mas aka­de­mið­kai tiks­lioms kla­si­ki­nio ba­le­to tai­syk­ lëms, þa­vë­jo jo ðuo­liai ir skry­dþiai. Kai pa­bai­go­je net ke­tu­ ris­kart bu­vo bi­suo­ja­ma, at­ro­dë, jog so­lis­tas nu­ga­li þe­mës trau­kà. Þiû­ro­vai karð­tais plo­ji­mais dë­ko­jo so­lis­tams, tuo ið­reikð­ da­mi ir no­rà daþ­niau juos ma­t y­ti mû­sø sce­no­je.

Alio­di­ja RUZ­GAI­TË

Muzikos barai /56

“Vi­sà sa­vo gy ­ve­n i­mà sky­riau mu­zi­kai.

Dai ­nuo­t i pra­dë­jau bû­da­ma ma­þa mer­gai­ të. Ma­no ðei­ma no­rë­jo, kad gro­èiau for­te­ pi­jo­nu, bet að pa­t i ju­tau be­ga­li ­n á po­rei­k á ið­reikð­t i sa­ve bal­su, to­dël pa­si­rin­kau dai­ na­vi­mo me­nà. Kar ­je­rà pra­dë­jau bû­da­ma dvi­de­ðimt dve­jø, o bai­g iau pen­k ias­de­ðimt ket ­ve­riø. Pra­bë­go tris­de­ðimt du sëk ­mës, pa­si­ten­k i­n i­mo ir pa­si­au­ko­ji­mo me­tai.

Dai ­na­vi­mas bu­vo vi­so ma­no gy ­ve­n i­mo uþ­mo­jis, - þi­no­jau, kad, já pa­si­rin­ku­si, nie­ ka­da ne­ga­lë­siu su­kur­t i ðei­mos. Da­bar, kai pa­se­nau ir at­si­g ræ­þiu at­gal, esu dë­k in­ga sa­vo drau­gams ir ger­bë­jams, ku­rie su­tei­kë ma­no gy­ve­n i­mui daug dau­g iau pras­mës bû­da­m i gre­ta, pa­lai­ky­da­m i ir su­pras­da­ mi, þa­vë­da­m ie­si ma­n i­m i. (...) Þi ­nau, kad ma­no bal­sas pa­sie­kë dau­ge­ lio þmo­n iø ðir­dis, su­kel­da­mas jo­se nuo­sta­ bià re­ak­ci­jà. Kai ku­rie, gir­dë­da­m i ma­ne dai ­nuo­jant, ta­po re­li­g in­ges­n i; ser­gan­t ys ið­ gy ­ve­no dþiaugs­mà; gu­lin­t iems li­go­n i­në­se ma­no bal­sas su­teik­da­vo jë­g ø pa­kel­t i skaus­ mà. Tad kaip ga­lë­èiau ne­bû­t i dë­k in­ga uþ ðià di­dþiu­læ do­va­nà?”(Re­na­ta Te­bal­di) Ðiø me­t ø va­sa­rio 1 d. sop­ra­nui Re­na­tai Te­bal­di, vie­nai þy­m iau­siø Ita­li­jos dai ­n i­ nin­k iø, su­ka­ko 80 me­t ø. Gar­bø ju­bi­lie­jø ope­ros þvaigþ­dë su­t i­ko sa­vo na­muo­se Mi­la­ne, kur su­lau­kë dau­g y­bës drau­g ø ir ger­bë­jø skam­bu­èiø ið vi­so pa­sau­lio. Tie, ku­rie gir­dë­jo Re­na­tà Te­bal­di dai ­nuo­jant di­dþio­sio­se Eu­ro­pos ir Ame­ri­kos sce­no­se, pri­si­me­na jà kaip spon­ta­n ið­kà ir þa­vià, pa­ver­g ian­èià klau­sy­to­jus ágim­t u nuo­ðir­du­ mu. Pa­sak jø, dai­nuo­da­ma ji jaus­da­vu­sis taip, tar­si bû­t ø kal­bë­ju­sis su kiek­vie­nu sa­lë­je esan­èiu klau­sy­to­ju.

“Jos bal­sas die­við­kas... Þa­viuo­si Re­na­ ta - pui­k ia me­n i­n in­ke, ne­pa­m irð­ta­ma ko­ le­ge, o pir­m iau­sia - tik­ra drau­ge.” (Car­lo Ber­gon­zi) “Nuo pat pa­aug­lys­tës Re­na­ta Te­bal­di bu­vo vie­na ið ma­no die­vai­èiø. To­k ia ji ið­li­ ko iki ðios die­nos.” (Ma­ri­lyn Hor­ne) “Gai­liuo­si, kad ne­te­ko dai ­nuo­t i sce­no­ je kar­t u su di­dþi­à­ja Re­na­ta Te­bal­di, bet, bû­da­mas aist­rin­gas jos ger­bë­jas, tu­rë­jau ga­li­my­bæ klau­sy­t is jos ope­ros te­at­ruo­se.

Vë­liau man pa­si­se­kë: kar­t u su Te­bal­di “Dec­ca” stu­di­jo­je ára­ðiau “Kau­k iø ba­liø” ir nuo ta­ da ver­ t i­ nu ne tik ypa­ t in­ gà jos ta­len­tà, bet ir as­me­ny­bæ. Esu dë­k in­gas Re­ na­tai uþ vi­sa, kà ji da­vë ope­ros pa­sau­liui ir mi­li­jo­nams ger­bë­jø, tarp ku­riø esu ir að.”

(Lu­cia­no Pa­va­rot­t i) “Nors pra­bë­go dau­g iau nei 30 me­tø, itin ma­lo­n iai pri­si­me­nu sa­vo ben­dra­dar­ bia­vi­mà su Re­na­ta Te­bal­di: tai bu­vo “Li­ ki­mo ga­lios” spek­tak­liai Èi­ka­gos ly­ri­në­je ope­ro­je. Te­bal­di vo­ka­lo gro­þis ið­li­ko ne­pri­ lygs­ta­mas.” (Ge­or­gas Sol­t i)

“Dai­na­vi­mas man tei­kë vien dþiaugs­mà!”

Re­na­ta Te­bal­di

“Kai 1951 me­tais pir­mà­kart at­v y­kau á Eu­ro­pà, Re­na­ta Te­bal­di bu­vo pir­mo­ji ið di­dþiø­jø dai ­n i ­n in­k iø, ku­rias ið­g ir­dau gy ­vai. Kai pri­si­me­nu tà ne­nu­sa­ko­mai tur­ tin­gà bal­sà, at­g y ­ja anuo­met pa­t ir­tas jau­du­ lys. Jos su­kur­tos he­ro­jës “Bo­he­mo­je” ar “Ma­dam Ba­ter­f lai” ne­t u­ri sau ly­g iø - nei da­bar­t i ­n iuo­se te­at­ro spek­tak­liuo­se, nei ára­ ðuo­se. Te­bal­di bal­sas at­spin­di ne­pa­pras­tà jos sie­là.” (Jo­a­na Sut­her­land) Tai tik ke­le­tas pri­si­m i­n i­mø apie þy­m i­à­ jà dai ­n i ­n in­kæ ið jà pa­þás­tan­èiø, gir­dë­ju­siø dai ­nuo­jat sce­no­je þmo­n iø ar su ja dir­bu­siø ko­le­g ø lû­pø. Apie Re­na­tà Te­bal­di sa­vo kny­go­je “Sop­ra­nai, me­co­sop­ra­nai, te­no­ rai, bo­sai ir ki­t i drau­gai” (1995) ra­ðo ir Niu­ jor­ko “Met ­ro­po­li­tan Ope­ra” va­dy­bi ­n in­kas Schu­y­le­ris Cha­pi­nas:

“Ádo­mu, kad sa­vo kar ­je­rà Niu­jor­ko “Met­ro­po­li­tan Ope­ra” Te­bal­di pra­dë­jo ir bai­gë tuo pa­èiu vaid­me­n iu - Dez­de­mo­na.

Jos ne­pri­lygs­ta­mo­ji Dez­de­mo­na Niu­jor­ko pub­li­kà pir­mà­kart su­þa­vë­jo 1955 me­tais, kai jos part ­ne­ris bu­vo Ma­rio del Mo­na­co; pas­ku­t i­n is Te­bal­di pa­si­ro­dy­mas “Met­ro­ po­li­tan” sce­no­je - vël Dez­de­mo­nos par­t i­ ja - ávy­ko 1973 me­tø sau­sio 8-àjà, Ote­là dai ­nuo­jant Ja­me­sui McCrackenui. Per tuos sep­t y ­n io­li­ka me­t ø Te­bal­di puo­se­lë­jo aist­rin­gà ir aud­rin­gà mei­lës ro­ma­nà su ope­rà die­vi ­nan­èia Niu­jor­ko pub­li­ka; ðis ro­ma­nas vi­suo­met bu­vo abi­pu­sis. Vos áþen­g u­si á sce­nà, iki spek­tak­lio pa­bai­gos ji pa­verg­da­vo au­di­to­ri­jà sa­vo ásak ­m iu bu­vi­mu ir nuo­ðir­dþia ðyp­se­na. Ið kar­to uþ­si­megz­da­vo tik­ras ben­dra­vi­mas. Kri­ ti­kai jos bal­sà api­bû­din­da­vo kaip tur­t in­ gà, ðil­tà, sub­t i­lø, ðvy­t in­t á ir ak­so­m i­n á...

Te­bal­di vo­ka­las bu­vo uni­ka­lus bû­tent dël vi­sø ðiø sa­v y­biø de­ri­n io. Tiek pa­k il­da­ma á he­ro­jið­kai di­din­gà kul­m i­na­ci­jà, tiek nu­ si­leis­da­ma iki ne­áti­kë­t i­no pia­n is­si­mo, ji vi­suo­met gerb­da­vo par­t i­t û­rà, kruopð­èiai lai­ky­da­ma­si di­na­m i­kos.

Aukðta ir ele­gan­t iðka, Te­bal­di vi­suo­ met elg­da­vo­si gar­bin­gai, nie­ka­da ne­si­ im­da­vo vaid­mens, jei­g u ðis jos bal­sui ir tem­pe­ra­men­t ui ne­t ik­da­vo; ji ne­bi­jo­jo pa­si­prie­ðin­t i va­dy­bi­n in­kams ir im­pre­sa­ri­ jams, ku­rie nuo­la­tos më­g in­da­vo jà per­kal­ bë­t i ir pri­mes­t i sa­vo va­lià. Ma­ne þa­vë­jo, kad, vi­sa sa­vo sie­la bû­da­ma tik­ra ita­lë, “La Sca­la”, “La Fe­n i­ce” ir ki­t ø di­dþiø­jø Ita­li­jos te­at­rø, taip pat Lon­do­no, Vie­nos, Pa­r y­þiaus sce­nø die­vai­të, Te­bal­di su di­ dþiu­liu ma­lo­nu­mu dai ­na­vo ir Jung­t i ­në­se Ame­ri­kos Vals­t i­jo­se - San Fran­cis­ke, Èi­ka­ go­je ir ypaè Niu­jor­ke”.

Ju­bi­lie­jaus ið­va­ka­rë­se in­ter ­viu su dai­ ni­n in­ke “Gra­mo­fo­no” þur­na­lui pa­ren­gë

þur­na­lis­tas Di­dier de Cot­t ig ­n ie­sas. Siû­lo­ me ðá kiek su­t rum­pin­tà po­kal­bá.

D. de C. Pri­si­min­ki­te sa­vo dai­nuo­tà re­per­tu­a­rà: tur­bût la­biau­siai më­go­te Giu­sep­pe Ver­di? O kaip­gi Gia­co­mo Puc­ ci­ni mu­zi­ka, ku­rià dai­nuo­ti pra­dë­jo­te vë­liau?

R.T. Ver­di bu­vo ma­no pir­mo­ji mei­lë.

Vi­suo­met þa­vë­jau­si ab­so­liu­èiu jo mu­zi­kos nuo­ðir­du­mu ir to­m is prie­mo­në­m is, ku­rio­ mis jis kû­rë bal­sui. Net ir ðian­dien, kai tik ið­g irs­t u Ver­di mu­zi­kà, man ðiurps­ta oda.

Pra­dë­ju­si pro­fe­sio­na­lios dai ­n i­n in­kës kar­ je­rà, dau­g iau­sia dë­me­sio sky­riau ke­le­t ui Ver­di ope­rø vaid­me­nø: bû­tent Dez­de­mo­ nos vaid­me­n iu de­biu­ta­vau Tries­te ir Ra­ vel­lo. Taip pat mo­k iau­si Ver­di “Re­qui­em” sop­ra­no par­t i­jà, ku­ri ma­no bal­sui itin ti­ko.

La­bai nu­dþiu­gau, kai A.Tos­ca­n i­n i pa­pra­ðë ma­næs dai ­nuo­t i Ver­di “Te Deum” kon­cer­ te, skir­ta­me gar­sio­jo di­ri­gen­to su­g rá­þi­mui á “La Sca­la” ið­kart po ka­ro. Nuo ta­da Ver­ di na­t û­ra­liai ta­po ma­no veik­los aði­m i. Ta­ èiau vi­suo­met la­bai ati­dþiai rink­da­vau­si par­t i­jas, kad jos tik­t ø ma­no bal­sui, - to­k ias kaip Þa­na d’Ark, Le­o­no­ra (ið “Li­k i­mo ga­ lios”), Ai­da. Pa­ren­g u­si ára­ðø stu­di­jai kai ku­rias par­t i­jas, pa­v yz­dþiui, Ame­li­jà (ið “Kau­k iø ba­liaus”), Le­o­no­rà (ið “Tru­ba­dû­ ro”) ir Eli­za­be­tæ (ið “Don Kar­lo”), su­pra­ tau, kad sce­no­je jas at­lik­t i bû­t ø per­ne­lyg ri­zi­k in­ga. Èia rei­k ia di­dþiu­lës ið­t ver­mës, ku­ri kel­t ø grës­mæ ma­no bal­so ko­ky­bei. O kà jau kal­bë­t i apie Abi­gai­lës (ið “Na­bu­ko”) ar Le­di Mak­bet par­t i­jas, ku­rios pa­ra­ðy­tos to­li gra­þu ne ma­no bal­sui.

Ma­no aist­ra Puc­ci­n i’ui gi­më ðiek tiek vë­liau, jo mu­zi­kà pa­m i­lau ki­taip nei Ver­ di. Ma­nau, taip at­si­ti­ko dël to, kad Ver­di ir Puc­ci­n i sa­vo ope­rø vei­kë­jø cha­rak­te­rius kû­rë vi­sið­kai skir­t in­gai. Puc­ci­n i he­ro­jai la­bai þe­m ið­k i, tu­rin­t ys pa­g rin­dà po ko­jo­ mis. Bû­tent to­dël jie yra ðiuo­lai­k ið­kes­n i, tik­res­n i, mums leng ­viau juos su­pras­t i.

Gal­bût dël to ðian­dien jie vis dar po­pu­lia­ rûs. Ver­di he­ro­jai yra di­din­g i, ne­þe­m ið­k i, tar­t um at­k ly­dæ ið le­gen­dø. Ta­èiau ðiø abie­ jø kom­po­zi­to­riø mu­zi­ka man su­tei­kë vie­ no­dai daug dþiaugs­mo ir pa­si­ten­k i­n i­mo.

Taip pat di­dþiu­lá ma­lo­nu­mà pa­t y­riau dai ­nuo­da­ma Ca­ta­la­n i, Ci­lea ir Gior­da­no vei­ka­lus. Ðie kom­po­zi­to­riai ir­g i pa­si­þy­më­ jo ypa­t in­gais bruo­þais. Pa­v yz­dþiui, Gior­ da­no tu­rë­jo pui­kø te­at­ra­lið­ku­mo po­jû­t á: jis þi ­no­jo, kaip pub­li­kà su­k rës­t i. “An­drë Ðen­jë” su ge­rais at­li­kë­jais ir ið­ma­n iu di­ri­ gen­t u ga­li be jo­k io var­go su­kel­t i di­dþiu­lá klau­sy­to­jø liû­de­sá, juos pa­verg­t i! Ca­ta­la­n i ir Ci­lea bu­vo itin jaut­rûs kû­rë­jai. Jø mu­zi­ ka, á ku­rià ápin­ta liû­de­sio gi­jø, pa­t rauk­li sa­ vo tur­t in­ga ir ra­f i­nuo­ta fak­t û­ra. Ðian­dien að di­dþiuo­juo­si, kad ne­ma­þai klau­sy­to­jø au­di­to­ri­jai ga­lë­jau pri­sta­t y­t i Ca­ta­la­n i’o

Muzikos barai /57

Violeta G.Verdi “Traviatoje” Elza R.Wagnerio operoje “Lohengrinas”

Taip pat jau­èiau, kad re­èi­ta­liø klau­sy­to­ jai vi­sa­da ati­des­n i ir la­biau pa­si­au­ko­jæ nei ope­ro­je; be to, èia su­t ik­da­vau aist­ruo­liø - þmo­n iø, þi­nan­èiø, ko sie­k iu, ir tvir­tai ma­ ne pa­lai­kan­èiø: vi­suo­met tai su­teik­da­vo di­dþiu­lá at­ly­g á ir emo­ci­n á pa­si­ten­k i­n i­mà.

D. de C. Ku­ria­me te­at­re la­biau­siai më­go­te dai­nuo­ti?

R.T. Ne­ga­lë­èiau pa­sa­ky­t i, kad tu­rë­

jau vie­nà mëgs­ta­m iau­sià te­at­rà. Be abe­jo, ypaè sma­g u bu­vo dai­nuo­ti “La Sca­la” ir se­na­ja­me “Met­ro­po­li­tan Ope­ra” te­at­re, ta­èiau ma­no kar­tos dai­n i­n in­kai dþiu­g iai pa­si­nau­do­da­vo ga­li­my­be re­g u­lia­riai pa­ si­ro­dy­t i ki­t uo­se Ame­ri­kos te­at­ruo­se San Fran­cis­ke, Èi­ka­go­je, Ma­ja­my ­je, Bra­zi­li­jo­je “La Val­ly”. Tai bu­vo pui­k i pa­tir­tis, ir ðá vaid­me­n á vi­suo­met ypaè bran­g i ­nau.

D. de C. Ko­kiø áspû­dþiø pa­si­së­më­te dirb­da­ma su þy­miais di­ri­gen­tais ir re­pe­ ti­to­riais?

R.T. Sun­ku pa­teik­t i ke­lis kon­k re­èius

pa­v yz­dþius, mat tu­rë­jau lai­mës pri­k lau­ sy­t i tai dai ­n i­n in­kø kar­tai, ku­ri gy ­va­vo ope­ros auk­so am­þiaus vi­du­r y ­je. Þi ­no­ma, daug ko ið­mo­kau dirb­da­ma su Tos­ca­n i­ ni’u ir de Sa­ba­ta, be to, - ne tik su “La Sca­la”, bet ir su ki­t ø te­at­rø re­pe­t i­to­riais.

Ne­pa­pras­tos pa­t ir­t ies ági­jau taip pat Ka­ ra­ja­no, Bern­stei ­no, Mit­ro­pou­lo­so, Sol­t i ir Se­ra­f i ­no dë­ka; ver­t in­g ø pa­mo­kø ga­vau ir dirb­da­ma su, de­ja, ne­pa­kan­ka­mai áver­t in­ tais di­ri­gen­tais - Gui, Ga­vaz­ze­n i’u, Vot­to, Ere­de, o kà jau kal­bë­t i apie ma­est­ro Faus­tà Cle­va ar Mo­li ­na­ri-Pra­del­li. Ma­nau, kad dar dau­g y­bæ pa­m ir­ðau pa­m i ­në­t i! Jie vi­si tiek daug þi­no­jo apie bal­sà, sti­liø ir tra­di­ci­ jas; jie ið­ma­në, kaip rei­k ia­mu me­t u pri­si­tai­ ky­t i prie ap­lin­ky­biø. Toks di­ri­gen­to ti­pas, jei­g u ne­k lys­t u, ðian­dien bai­g ia ið­nyk­t i...

D. de C. Taip pat Jûs ren­gë­te ne­ma­ þai re­èi­ta­liø.

R.T. Re­èi­ta­liai bu­vo ma­no sva­jo­në. Be

ga­lo më­gau tie­sio­g i ­n á ry­ðá su pub­li­ka, ir bû­tent re­èi­ta­liai su­teik­da­vo tà ga­li­my­bæ ben­drau­t i. Ope­ro­je rei­k ia gy ­ven­t i he­ro­ jaus gy ­ve­n i­mà, bû­t i su­sie­tam su vi­sais pa­g rin­di­n iais vei­kë­jais, rû­pin­t is dau­ge­liu da­ly­kø. Tuo tar­pu re­èi­ta­ly ­je esi tik tu ir klau­sy­to­jai, ga­li ben­drau­t i su jais daug in­t y­m iau. Tai tar­si va­ka­ras sve­tai ­në­je su drau­gais, kai ga­li leis­t i sau bû­t i spon­ta­n ið­ kes­nei, dau­g iau ri­zi­kuo­t i. Dai ­nuo­da­ma re­èi­ta­lius, vi­suo­met sce­no­je ju­dë­jau, siek­ da­ma ben­drau­t i su kuo dau­g iau þmo­n iø.

Man bu­vo la­bai svar­bu akiø ry­ðys, to­dël sie­k iau jo, kiek tik bû­da­vo áma­no­ma; kar­ tais dai ­nà baig­da­vau la­bai ati­to­lu­si nuo sa­vo akom­pa­n ia­to­riaus!

Muzikos barai /58

ar Ar­gen­t i­no­je (Bu­e­nos Ai­riø “Colón” te­ at­ras vi­suo­met vi­lio­jo sa­vo ne­pa­pras­tai nuo­vo­k ia pub­li­ka). Be abe­jo, ir Eu­ro­po­je, ypaè Ita­li­jo­je. To­m is die­no­m is kiek­vie­nas di­des­n is mies­tas - Ne­apo­lis, Pa­ler­mas, Ro­ma, Par­ma, Bo­lo­n i­ja, Flo­ren­ci­ja - tu­rë­jo ne­ma­þà te­at­rà, reng­da­vu­sá so­li­dþius ope­ ros se­zo­nus... Vi­si ðie te­at­rai pa­si­þy­më­jo sa­vi­ta skir­t in­go sko­n io ir su­pra­t i­mo pub­ li­ka, tai­g i kiek­vie­na­me jø ið­g y­ven­da­vau ki­to­k ià pa­t ir­t á. No­rë­èiau at­k reip­t i dë­me­sá ir á fak­tà, kad net­g i ge­ro­kai ma­þes­n i mies­ te­liai tu­rë­jo sa­vo ope­ros te­at­rus, be­si­va­ do­va­vu­sius tik­rai aukð­tais stan­dar­tais: kar ­je­ros pra­dþio­je su di­dþiu­liu ma­lo­nu­ mu dai ­na­vau Mo­de­no­je, Ra­ve­no­je, Pe­sa­ ro, Fa­no ir ki­t uo­se mies­te­liuo­se. Liûd­na, kad ðian­dien dau­g u­ma ðiø te­at­rø ko­vo­ja uþ bû­vá ar­ba jau yra uþ­da­r y­t i. Nû­die­nos “þvaigþ­dþiø sis­te­ma” ati­to­li ­no þmo­nes

kad ga­liu ðio vaid­mens im­tis, nu­ë­jau pas Bin­gà pri­i m­t i jo siû­ly­mo. De­ja, ne­þi­no­da­ mas, kad tà siû­ly­mà rim­tai svars­tau, jis ðá vaid­me­n á jau bu­vo pa­t i­kë­jæs la­bai sëk ­m in­ gai pa­si­ro­dþiu­siai de­biu­tan­tei Régi ­ne’­ai Cres­pin. Taip bai­gë­si ma­no “drau­g ys­të” su Ðar­lo­te, nes joks ki­tas te­at­ras nie­ka­da man ðio vaid­mens ne­be­pa­siû­lë.

D. de C. Kaip pri­si­me­na­te dar­bà ára­ ðø stu­di­jo­se?

R.T. Ki­taip nei dau­ge­lis ko­le­gø, ára­ðø

Furoras “La Sca­loje”

nuo to­k iø pro­vin­ci­jos te­at­rø, ne­ga­lin­èiø klau­sy­to­jams pa­siû­ly­t i gar­siau­siø var­dø, ku­rie kaip eta­lo­nas nuo­la­tos skam­ba þi­ niask­lai­do­je. Nyks­tant ma­þes­n iø­jø te­at­rø tra­di­ci­jai, pa­ma­þu re­të­ja ir dai ­n i ­n in­kø bei di­ri­gen­t ø gre­tos; ma­þes­n ie­ji te­at­rai bu­vo pui­k i ter­pë at­si­skleis­t i nau­joms dai ­n i ­n in­ kø kar­ toms: juk dau­ g u­ ma mû­ sø, prieð gau­da­m i vaid­me­n is di­dþio­sio­se sce­no­se, pra­dë­jo­me dai ­nuo­t i to­k iuo­se te­at­ruo­se.

Mums tai bu­vo la­bai nau­din­ga ter­pë mo­ky­ tis! O da­bar, vos tik dai ­n i ­n in­kui pra­de­da sek­t is, jis ið­kart no­ri pa­tek­t i á di­dþiuo­sius te­at­rus, ne­su­vok­da­mas, kad pri­stigs pa­t ir­ ties ávyk­dy­t i tai, ko ið jo rei­ka­lau­ja­ma.

D. de C. Ko­kie vaid­me­nys Jums bu­ vo ar­èiau­siai ðir­dies?

R.T. Vi­si, ku­riuos tik dai­na­vau! Kiek­

vie­nà jø rink­da­vau­si la­bai ati­dþiai. Kar­ tais par­t i­jas stu­di­juo­da­vau me­t ø me­t us, kol su­t ik­da­vau jas at­lik­t i vie­ðai; sce­no­je dai ­nuo­da­vau tik bû­da­ma vi­sið­kai ási­t i­k i­ nu­si, kad ga­liu tai pa­da­ry­ti ge­rai ir kad sa­vo dai ­na­vi­mu ga­liu kà nors pa­sa­ky­t i.

D. de C. Ar bu­vo vaid­me­nø, ku­riuos no­rë­jo­te dai­nuo­ti, bet dël ko­kios nors prie­þas­ties ne­ga­lë­jo­te?

R.T. Bu­vo... Vie­nas jø - Zan­do­nai’­aus

Fran­èes­ka da Ri­m i ­n i, ku­rià tu­rë­jau at­lik­ ti Flo­ren­ci­jo­je. Man tas vaid­muo la­bai pa­t i­ko, kruopð­èiai já ið­stu­di­ja­vau, ta­èiau prem­je­ros ið­va­ka­rë­se te­at­ro va­do­vai spek­ tak­lá at­ðau­kë, nes bu­vo par­duo­ta la­bai ne­ daug bi­lie­t ø. Tai­g i vie­toj jo te­ko dai ­nuo­t i “Tra­via­tà”. Kà ir sa­ky­t i, la­bai nu­si­m i ­n iau.

Ant­ro­ji par­t i­ja, ku­rià la­bai no­rë­jau dai ­nuo­ ti, bu­vo Ðar­lo­të ið “Ver­te­rio”. Jà va­dy­bi­n in­ kas Ru­dol­fas Bin­gas pa­pra­ðë ma­ne pa­reng­ ti “Met ­ro­po­li­tan Ope­ra” te­at­rui. Tuo me­t u abe­jo­jau, ar ryþ­t is, nes dai ­nuo­t i rei­kë­jo pran­cû­zið­kai. Prieð duo­da­ma Bin­g ui ga­ lu­t i­n á at­sa­ky­mà, nu­ta­riau pa­si­mo­ky­t i par­ ti­jà su la­bai ge­ru pran­cû­zø re­pe­t i­to­riu­m i.

Kai jau­èiau­si pa­si­ren­g u­si ir ási­t i­k i ­nu­si,

stu­di­jo­se jau­èiau­si lais­vai ir á gar­so juos­tà ga­lë­jau ne tik ára­ðy­ti sa­vo bal­sà, bet ir per­ teik­ti no­ri­mas emo­ci­jas. Man la­bai pa­si­se­ kë - dir­bau “Dec­ca” kom­pa­ni­jo­je su pui­kia þmo­niø ko­man­da. Ne­var­dy­siu jø, nes ne­no­ rë­èiau në vie­no pa­mirð­ti, ta­èiau dar­bas su jais tei­kë man di­dþiu­lá ma­lo­nu­mà. Jie bu­vo tik­ri sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tai - pui­kiai ið­ma­ në re­per­t u­a­rà, bal­sus; þi­no­jo, kaip ið­gau­ti ge­riau­sià kiek­vie­no dai­ni­nin­ko ko­ky­bæ; be to, vi­suo­met pa­lai­kë ge­rà nuo­tai­kà, net­gi sun­kio­mis ap­lin­ky­bë­mis. Tai­gi dar­bà stu­ di­jo­je pri­si­me­nu la­bai ma­lo­niai; kas­kart, kai klau­sau ðiuos ára­ðus, ap­ima di­dþiu­lë nos­tal­gi­ja, kar­tais net aða­rà nu­brau­kiu.

Man dai­na­vi­mas tei­kë vien dþiaugs­mà!

Ne­blo­gai skam­ba ir ke­le­tas gy­vø spek­ tak­liø ára­ðø - to­kiø ope­rø, ku­riø stu­di­jo­je ára­ðy­ti ne­ga­lë­jau, pa­vyz­dþiui, “Þa­nos d’Ark” (sce­no­je jà dai­na­vau vos ke­le­tà kar­ tø). Më­gau­juo­si ir Tos­ca­ni­ni di­ri­guo­ja­mo Ver­di “Re­qui­em” plokð­te­le, bet vë­les­ná to pa­ties kû­ri­nio ára­ðà, ku­rá di­ri­ga­vo de Sa­ba­ ta, lai­kau pa­èiu ge­riau­siu sa­vo lai­më­ji­mu dai­nuo­jant.

D. de C. Kà ma­no­te apie nû­die­nos ope­ros te­at­rø bûk­læ, apie nau­jà­jà dai­ni­ nin­kø kar­tà?

R.T. Ne­no­riu at ­ro­dy­t i per ­ne­lyg ne­ga­

ty ­vi, ta­èiau ðian­die­nos ope­ros pa­dë­t is ma­ne ne itin dþiu­g i­na. Ma­nau, kad, sie­ kiant te­at­ri­n iø efek­t ø, per daug dë­me­sio ski­ria­ma sce­nos re­þi­sie­riø dar­bui. Kar­tais re­þi­sie­riai dai ­n i­n in­kams uþ­k rau­na di­dþiu­ læ fi­zi­næ nað­tà, var­g i ­na juos de­ta­lë­m is, nors ðie tu­ ri kuo ge­ riau at­ skleis­ t i sa­ vo vo­ka­li ­nes ga­li­my­bes. Il­gai ­n iui tai þa­lo­ja bal­sà. Re­þi­sie­riai ta­po per­ne­lyg dik­ta­to­ rið­k i bruk­da­m i sa­vo nuo­mo­næ apie vie­nà ar ki­tà vaid­me­n á; tai ska­t i­na dai ­n i­n in­kus leis­t is á kom­pro­m i­sus, truk­do at­si­skleis­t i pa­t iems ir ri­bo­ja ga­li­my­bæ na­t û­ra­liai ben­ drau­t i su pub­li­ka.

Ma­nau, kad ðian­dien tik­rø te­at­ro di­ri­ gen­t ø yra ma­þiau, ne­g u kad jø bu­vo ma­no lai­ku, - tu­riu ome­ny ­je di­ri­gen­t us, ku­rie di­dþi­à­jà sa­vo dar­bo da­lá ski­ria ope­ros te­at­rui, sa­vai­të­m is dir­ba su dai­n i­n in­kais, mo­ko juos par­t i­jø, ren­g ia spek­tak­lius. Ga­ lë­èiau pa­m i­në­t i ke­le­tà, ku­riuos pa­þás­t u as­ me­n ið­kai. Tai ma­est­ro Ric­car­do Mu­t i. Juo þa­viuo­si, daþ­nai lan­kau­si jo re­pe­t i­ci­jo­se - jis þi­no, kaip elg­t is su dai­n i­n in­kais! Ma­

est­ro Ric­car­do Chail­ly pa­si­þy­m i di­dþiu­liu ta­len­t u ir cha­riz­ma; ma­est­ro Giu­sep­pe Si­ no­po­li, ku­ris, de­ja, ne­se­n iai mi­rë, taip pat áne­ðë ne­ákai ­no­ja­mà ána­ðà á ope­ros pa­sau­lá. Þi­no­ma, tiek daug, kad ga­lë­èiau ap­þvelg­t i vi­sus di­ri­gen­t us, pas­ta­ruo­ju me­t u ne­ke­ liau­ju, ta­èiau, ma­no ma­ny­mu, prieð ke­le­tà de­ðimt ­me­èiø jø bu­vo ge­ro­kai dau­g iau.

O dël dai ­n i ­n in­kø, tai, þi­no­ma, ið­g irs­ tu pui­k iø nau­jø bal­sø, de­ja, daþ­n iau­siai jie skam­ba ne­il­gai. At­si­me­nu maþ­daug prieð de­ðim­t á me­t ø á pa­èias aukð­t u­mas ðau­te ið­ðo­vu­sius ta­len­t in­g us jau­nus dai­ ni­n in­kus, ta­èiau ne­þi­nau, kur jie yra ðian­dien... Ma­nau, kad jau­n i þmo­nës no­ri ap­rëp­t i vie­nu me­t u vis­kà. Jei­g u jie bû­t ø ið­m in­t in­g i, at­lai­ky­t ø pa­g un­das ir ne­pul­t ø prie vis­ko ið­kart, o kil­t ø pa­leng­va ir daug sta­bi­liau. Ðian­dien tu­ri­me ma­þiau ope­ros þvaigþ­dþiø nei ka­dai­se - ðis fak­tas uþ­k rau­ na joms sun­k iai be­pa­ke­lia­mà nað­tà, tar­si jos tu­rë­t ø pa­ten­k in­t i kiek­vie­nà klau­sy­to­jà vi­sa­me Þe­mës ru­t u­ly ­je! Daþ­nos ke­lio­nës, lai­ko juos­t ø kai­ta, skir­t in­g i val­g ia­rað­èiai ir pa­na­ðûs da­ly­kai daug grei­èiau ið­se­k i­na jë­gas. Ma­no lai­kais kiek­vie­nas di­de­lis te­at­ ras tu­rë­jo sa­vø þvaigþ­dþiø. Tik ne­dau­ge­lis jø vyk­da­vo á ki­t us te­at­rus, ir vyk­da­vo il­ges­ niam lai­kui, o ne á ke­liø die­nø gast­ro­les.

D. de C. Ko­kia no­rë­tu­më­te ið­lik­ti þmo­niø at­min­ty­je?

R.T. Sun­ku á tai at­sa­ky­t i... Dar ir ðian­

dien nuo­lat gau­nu laið­kø ið vi­so pa­sau­lio, kar­ tais - ið þmo­ n iø, ku­ rie dar ne­ bu­ vo gi­mæ, kai að at­si­svei­k i­nau su sce­na. Jie pra­ðo pa­ta­ri­mo ar tie­siog reið­k ia sa­vo su­ si­þa­vë­ji­mà vie­nu ar ki­t u ma­no ára­ðu, no­ri at ­v yk­t i á sve­èius. Þi­no­ma, ne­ga­liu at­sa­ky­t i kiek­vie­nam as­me­n ið­kai, ta­èiau pri­i mu tai kaip at­ly­g á ir di­dþiu­læ sie­los at­gai­và. To­dël ma­nau, kad jau pa­sa­k iau uþ­tek­t i­nai! n Pa­gal in­ter­ne­to pus­la­pius pa­ren­gë Ka­mi­lë RU­PEI­KAI­TË

Toska G.Puccini “Toskoje”

Muzikos barai /59

Pasaulio didieji Ju­lius FIN­KELÐTEI­NAS

F

rit­zas Kreis­le­ris mi­rë Niu­jor­ke prieð ke­t u­ris de­ðimt­me­èius, bet pa­ra­ðy­ta apie ðá smui­k i ­n in­kà ir kom­po­zi­to­riø be­veik tiek pat kaip apie kla­si­kà. Ádo­mu, kad du aukð­èiau­sios kva­li­f i­ka­ci­jos mu­zi­ko­lo­gai, sa­vo mo­nog­ra­f i­jo­se ir straips­n iuo­se ana­ li­zuo­da­m i jo veik­là ir pa­li­k i­mà, pa­brë­þë vi­sai skir­t in­g us ðio ne­ei­li ­n io mu­zi­ko as­ me­ny­bës ir me­no bruo­þus. Veng­rø smui­ ki­n in­kas ir te­ore­t i­kas Car­las Fles­chas, ra­ðy­da­mas apie ne­pri­lygs­ta­mà Kreis­le­rio smui­ka­vi­mo tech ­n i­kà ir kû­ri­n iø sa­vi­t u­ mà, ne­ðykð­të­jo la­bai tei­g ia­mø epi­te­t ø, o R.Rol­lan­d’o mo­k i ­nys pran­cû­zas Mar­cas Pin­cher­le, vie­nas ið au­to­ri­te­t in­g iau­siø XX a. vi­du­rio mu­zi­ko­lo­g ø, þa­vë­jo­si jo su­kur­ tos mu­zi­kos dai ­n in­g u­mu ir ele­gan­ci­ja, vir­t uo­zið­ku rit­m i­kos ir temb­rø ávai­ro­vës val­ dy­ mu, gy­ rë Kreis­ le­ rá uþ tai, kad jis ne­pa­na­ðus á sa­vo pirm­ta­kus, kad dau­ge­ lis jo grie­þi­mo tech ­n i­kos ypa­t u­mø bu­vo no­va­to­rið­k i. “F.Kreis­le­rio áta­kos ne­ið­ven­ gë net to­k ie smui­ko me­no mil­þi­nai kaip Hei­fet­zas, Me­nu­h i ­nas, Oist­ra­chas”, - ra­ðë Pin­cher­le 1962 m., nu­sto­jus plak­t i smui­k i­ nin­ko ðir­dþiai. Ðio me­n i ­n in­ko biog­ra­f i­ja ið­sa­m iai pa­pa­sa­ko­ta Lon­do­ne ið­ëju­sio­je Lou­i­so P.Loch ­ne­rio kny­go­je. Smui­k i ­n in­kas gi­më 1875 m. va­sa­rio 2 d. Vie­no­je, gy­dy­to­jo ir me­lo­ma­no ðei­mo­je. Nuo ma­þens ber ­n iu­ kas ápra­to, kad ap­link já skam­ba mu­zi­ka, kal­ba­ma apie kom­po­zi­to­rius ir in­stru­ men­t us. Ðeð­ta­die­n iais dak­ta­ras Kreis­le­ris su bi­èiu­liais na­m ie grieþ­da­vo Ha­yd­no, Mo­zar­to, Be­et­ho­ve­no kvar­te­t us, o sû­ne­ lis klau­sy­da­vo­si kaip pa­ke­rë­tas. Skai­t y­t i na­tas jis ið­mo­ko anks­èiau, ne­g u jam bu­vo pa­ro­dy­tos rai­dës.

Ket ­ve­riø me­t u­kø Frit­zui bu­vo nu­pirk­ tas smui­kas, ir po die­nos ki­tos bu­te jau skam­bë­jo jo grie­þia­mas Aust­ri­jos him ­nas.

Su­pra­tæs, kad sû­nus yra ypa­t in­gas, dak­ta­ ras ëmë pats jam dës­ty­ti. Po tre­jø me­tø ber­n iu­kas ið­i m­t ies tvar­ka bu­vo pri­i m­tas á Vie­nos kon­ser­va­to­ri­jos J.Hel­l mes­ber­ge­rio kla­sæ.

Pa­ste­bë­jæs, kad vai­kas ne tik gro­ja ga­ mas, pra­t i­mus ir etiu­dus, bet ir pats nuo­la­ tos kaþ­kà ku­ria, pe­da­go­gas já nu­ve­dë pas kom­po­zi­ci­jos kla­sës ve­dë­jà - þy­m iau­sià to me­to aust­rø kom­po­zi­to­riø A.Bruc­k ne­rá.

Frit­zas draus­m in­gai lan­kë pro­fe­so­riaus pa­mo­kas, ku­rios vyk­da­vo ðio­jo bu­te, ta­èiau ge­ro­kai vë­liau, ra­ðy­da­mas apie vai­kys­tæ, pa­m i ­në­jo ta­me bu­te bu­vu­sá gau­ruo­tà ðu­n á, su ku­riuo pa­þais­da­vo, bet ne­ga­lë­jo pri­si­m in­t i, kà ir kaip oru­sis ma­ est­ro jam dës­të.

Sun­ku at­sa­ky­t i, kas vai­kà mo­kë skam­ bin­t i for­te­pi­jo­nu, bet þi ­no­ma, kad Kreis­

Muzikos barai /60

Vir­tuo­zas, gi­mæs dþen­tel­me­no þvaigþ­dei ðvie­èiant

Frit­zas Kreis­le­ris

le­riø ðei­mos sve­èiams, taip pat vie­ðuo­se kon­cer­t uo­se Frit­zas akom­pa­nuo­da­vo sa­vo tru­pu­t á vy­res­n iam bro­liui Hu­go, ge­ram vio­lon­èe­li ­n in­kui. Spren­dþiant ið esa­mø jø ben­drai ágro­t ø plokð­te­liø, bû­si­ma­sis smui­ko vir­t uo­zas la­bai ge­rai val­dë ir for­ te­pi­jo­nà.

Kai Frit­zas de­ðim­t ies me­t ø bai­gë Vie­ nos kon­ser­va­to­ri­jà ir ga­vo auk­so me­da­lá, ðei­mos ta­r y­ba nu­spren­dë, kà da­r y­t i to­liau.

1885 m. ru­de­n á dak­ta­ras Kreis­le­ris nu­ve­þë sû­ nø á Pa­ r y­ þiø. Èia jis bu­ vo pri­ i m­ tas á kon­ser­va­to­ri­jà ir mo­kë­si pas gar­sø­já pro­fe­ so­riø J.L.Mas­sar­t’à. Po dve­jø me­t ø pro­fe­so­

rius vie­ðai pa­reið­kë, kad kon­ser­va­to­ri­jo­je Kreis­le­ris ne­be­ga­li ágy­t i pa­pil­do­mø þi­n iø ir ge­bë­ji­mø, nes vai­kë­zas, pa­sak pe­da­go­ go, jau vis­kà mo­ka. Be­je, mo­k i­n á Pa­r y­þiu­je la­bai gy­rë ir kom­po­zi­to­rius L.De­li­be­sas (ba­le­to “Ko­pe­li­ja” ir ope­ros “Lak ­më” au­to­ rius), ku­ris jam dës­të kom­po­zi­ci­jà. De­li­be­ so pe­da­go­g i­n is me­to­das ber ­n iu­kui, ma­t yt, bu­vo su­pran­ta­mes­n is ir áta­ka di­des­në nei A.Bruc­k ne­rio. Bû­t ø lo­g ið­ka ma­ny­t i, kad ið ðio mu­zi­ko Frit­zas pe­rë­më po­lin­k á kur­t i ele­gan­t ið­kas, dai­n in­gas, kar­tais be­veik ne­sva­rias me­lo­di­jas.

Dvy­li­ka­me­t is dvie­jø gar­siau­siø Eu­ ro­pos kon­ser­va­to­ri­jø ab­sol­ven­tas grá­þo á Vie­nà, o 1888-1889 m. kar­tu su ryð­k iu pia­n is­t u M.Ro­sent­ha­liu, apie ku­rá tru­pu­t á anks­èiau F.Lis­ztas ra­ðë, kad tai ta­len­t in­ giau­sias jo mo­k i­nys, kon­cer­ta­vo dau­ge­ ly ­je JAV mies­t ø. Pas­kui vai­k i­nas të­vo rei­ka­la­vi­mu ëmë lan­ky­t i gar­si­à­jà Vie­nos “Pia­ris­ten Gym ­na­sium”, kar­t u ëmë pri­va­ èias se­no­vës kal­bø - lo­t y­nø, grai­kø ir heb­ ra­jø - pa­mo­kas. “Ma­no pa­k laus­tas, kam to rei­k ia, - sa­vo at­si­m i­n i­muo­se ra­ðë gar­sus smui­k i ­n in­kas M.El­ma­nas, - Frit­zas pa­aið­ ki ­no, kad ver­t in­g iau­si to­li­mos pra­ei­t ies li­te­ra­t û­ros pa­m in­k lai sa­vo gro­þá at­sklei­ dþia tik tiems, ku­rie skai­to jø ori­g i­na­lus.

Pa­m in­k lai? Ne­su­pra­tau jo aið­k i­n i­mø. Ir ið­g ir­dau at­sa­ky­mà: Ovi­di­jaus “Mei­lës moks­las”, Ho­me­ro “Odi­së­ja”, ka­ra­liaus Sa­lia­mo­no “Gies­m iø gies­më”…” 1889 m.

Kreis­le­ris sto­jo á Vie­nos uni­ver­si­te­to me­ di­ci­nos mo­kyk­là. Kai ku­rie biog­ra­fai ra­ðo, kad Pa­r y­þiu­je jis mo­kë­si pieð­t i, o Ro­mo­je do­më­jo­si dai­lës is­to­ri­ja.

“Jei­g u vi­sa tai lai­ky­si­me tar­si ly­ri­n iais

etiu­dais, - skai­to­me ðvei­ca­rø mu­zi­kos is­to­ri­ko J.W.Hart ­nac­ko kny­go­je “Di­die­ji mû­sø lai­kø smui­k i ­n in­kai”, - tai 1895-1896 m. F.Kreis­le­rio gy ­ve­n i­me bu­vo pro­zos lai­ ko­tar­pis: jis at­li­ko ka­ro tar­ny­bà, o 1900 m. jam bu­vo su­teik­tas lei­te­nan­to laips­n is.”

Pas­kui mu­zi­kas pa­t y­rë pir­mà­já nu­si­v y­ li­mà - þlu­go jo më­g i­n i­mas tap­t i Vie­nos fil ­har­mo­n i­jos or­kest­ro ant ­rø­jø smui­kø kon­cert ­meis­te­riu. Ko­m i­si­ja nu­spren­dë, kad pre­ten­den­tas grie­þia ne­pa­kan­ka­mai aukð­t u tech ­n i ­n iu ly­g iu. Pa­sak Hart ­nac­ko, tai bu­vo baus­më uþ smui­k i ­n in­ko ne­no­rà kas­dien kruopð­èiai ðli­f uo­t i sa­vo tech ­n i­ kos, uþ ápro­tá gro­ti tik ta­da, kai “uþ­ei­na ge­ras ûpas”, pa­pras­èiau kal­bant, uþ ne­pa­ rei­g in­g u­mà.

Tik ­ras pa­si­se­k i­mas at­ëjo 1899 m. po se­ri­jos kon­cer­t ø Ber­ly ­ne. Me­n i­n in­ko grie­ þi­mà ið­g y­rë aust­rø kri­t i­kas E.Han­slic­kas, gar­së­jæs la­bai grieþ­tais straips­n iais apie kai ku­riuos sim­fo­n i­n ius ir ka­me­ri­n ius kon­cer­t us, ir ta­da Aust­ri­jos, Ðvei­ca­ri­jos ir Vo­k ie­t i­jos spau­da Kreis­le­rá ne tik pri­pa­þi­ no áþy­m iu smui­k i­n in­ku, bet ir ëmë teig­t i, kad jis - be­ne per­spek­t y ­viau­sias ir ori­g i­ na­liau­sias jau­no­sios kar­tos vir­t uo­zas. Jau po me­t ø jis bu­vo pa­kvies­tas kon­cer­t uo­t i á pres­t i­þið­k iau­sias JAV kon­cer­t ø sa­les, po ku­rio lai­ko apie já pa­gar­biai at­si­lie­pë itin grieþ­t i An­gli­jos kri­t i­kai.

“Nuo­sta­biau­si ma­no gy ­ve­n i­mo me­tai bu­vo 1902-ie­ji”, - ra­ðë me­n i ­n in­kas, tu­rë­ da­mas ome­ny­je tai, kad tais me­tais ve­dë ið­si­la­vi ­nu­sià ir pro­t in­gà gra­þuo­læ Har­rie­tæ Worz, su ku­ria jam bu­vo lem­ta lai­m in­gai gy ­ven­t i ðe­ðis de­ðimt ­me­èius.

Ke­t u­rias­de­ðimt me­t ø F.Kreis­le­ris in­ten­ sy ­viai kon­cer­ta­vo, nuo­lat grieþ­da­mas su ge­riau­siais or­kest­rais abi­pus At­lan­to. Eu­ ro­po­je jis tei­kë pir­me­ny­bæ pa­si­ro­dy­mams An­gli­jo­je ir Pran­cû­zi­jo­je. Dar prieð Pir­mà­já pa­sau­li ­n á ka­rà smui­k i ­n in­kas ið­gar­së­jo Ru­ si­jo­je ir su­si­bi­èiu­lia­vo su dau­ge­liu Pe­ter­ bur­go bei Mask­vos me­n i ­n in­kø. Eu­ro­po­je já më­go ir su juo kar­t u mie­lai kon­cer­t uo­da­ vo ávai­riø ða­liø áþy­my­bës - bel­gas E.Ysaÿe ir pran­cû­zas J.Thi­baud, nuo­sta­bus is­pa­nø vio­lon­èe­li­n in­kas ir di­ri­gen­tas P.Ca­sal­sas, dau­ge­lis ki­t ø. D.Oist­ra­chas, ku­ris pir­mà­ kart ið­g ir­do Kreis­le­rá grie­þiant, kai ðiam jau bu­vo 62 me­tai, ra­ðë, kad kon­cer­tas jam pa­da­rë ne­ið­dil­do­mà áspû­dá. Ási­dë­më­t i ­na, kad dau­g u­mo­je re­cen ­zi­jø, de­ðim­t y­se at­ si­lie­pi­mø ðis me­n i ­n in­kas api­bû­di ­na­mas kaip la­bai sim­pa­t ið­kas, re­to kil ­nu­mo, ne­ pa­pras­tai ma­lo­naus bû­do þmo­g us.

Pro­fe­si­niu po­þiû­riu tvir­tai at­si­sto­jæs ant ko­jø tris­de­ðim­ties me­tø, ðis smui­ki­ nin­kas iki gy­ve­ni­mo ke­lio pa­bai­gos nuo­lat ak­ty­viai ska­ti­no, rë­më ir ðel­pë ta­len­tin­gus jau­nus me­ni­nin­kus. Ádo­mus Kreis­le­rio gy­ ve­ni­mo epi­zo­das nu­ti­ko 1925 m., kai jis, rem­da­ma­sis sa­vo au­to­ri­te­tu, la­bai jau­nam

smui­ki­nin­kui J.Szi­ge­ti pa­dë­jo uþ­im­ti tvir­tà pa­dë­tá JAV kon­cer­ti­në­je est­ra­do­je. Þur­na­ lis­tø pa­klaus­tas, ar ne­bi­jàs, kad spar­èiai da­ran­tis pa­þan­gà vai­ki­nas veng­ras at­ei­ty­je á ant­rà­jà ei­læ nu­blokð pa­tá rë­më­jà, Kreis­le­ris at­sa­kë: “Man bus ma­lo­nu jû­sø straips­niuo­ se per­skai­ty­ti, kad ge­ras smui­ki­nin­kas pa­dë­jo ákop­ti á sëk­mës vir­ðû­næ pui­kiai gro­ jan­èiam uþ já jau­nes­niam ko­le­gai”.

Lan­ky­da­ma­sis ávai­rio­se ða­ly­se (1923 m. jis gast­ro­lia­vo To­li­muo­siuo­se Ry­t uo­se, po dve­jø me­t ø tik­ru trium­f u ta­po jo kon­ cer­tai Aust­ra­li­jo­je, Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je ir Ho­no­lu­lu), Kreis­le­ris pel­në di­dþiu­lá po­ pu­lia­ru­mà, bet li­ko pa­pras­tas ir kuk­lus.

Anks­èiau uþ dau­ge­lá am­þi­n in­kø jis su­pra­ to, ko­k á pa­vo­jø þmo­n i­jai ke­lia fa­ðiz­mas.

Ru­da­jam na­cio­nal­so­cia­liz­mo ma­rui uþ­lie­ jus gim­tà­jà Aust­ri­jà, smui­k i­n in­kas pri­ëmë Pran­cû­zi­jos pi­lie­t y­bæ, Ant­ro­jo pa­sau­li­n io ka­ro me­tais gy ­ve­no Jung­t i­në­se Vals­t i­jo­se.

Ge­rà var­dà me­n i­n in­kas pel­në ir kaip kom­po­zi­to­rius. Jis su­kû­rë du sty­g i­n iø kvar­te­t us, ða­ly­se, ku­rio­se vy­rau­ja vo­k ie­ èiø kal­ba, di­de­lá pa­si­se­k i­mà tu­rë­jo jo ope­re­tës “Obels þy­dë­ji­mas” ir “Si­si”. Ypaè pla­èiai þi ­no­mos Frit­zo Kreis­le­rio smui­ko mi ­n ia­t iû­ros - val­sai “Mei­lës dþiaugs­mas” ir “Mei­lës siel­var­tas”, taip pat kon­cer­t i­nës pje­sës “Nuo­sta­bu­sis man­da­ri­nas”, “Ki ­nø tam­bû­ri ­nas” ir dau­ge­lio R.Schu­man ­no, N.Rims­k io-Kor­sa­ko­vo, A.Dvorá­ko kû­ri­ niø transk ­rip­ci­jos. La­bai ver­t in­gos ir vi­sur gro­ja­mos jo pa­ra­ðy­tos L. van Be­et­ho­ve­no, J.Brah ­mso, N.Pa­ga­n i ­n i kon­cer­t ø smui­kui su or­kest­ru ka­den­ci­jos, ro­dan­èios, kaip sub­t i­liai jis jau­të kom­po­zi­to­riø sti­liø, jø kû­r y­bos dva­sià.

Reikðmin­g i ir ki­t i F.Kreis­le­rio nuo­pel­ nai smui­ko me­nui. Á vir­t uo­zø tech ­n i­kos ar­se­na­là jis átrau­kë kai ku­riuos grie­þi­mo bû­dus, ku­rie iki tol ne­bu­vo þi­no­m i, siû­lë stry­ko da­li­ji­mo me­to­di­kà, ku­ri prieð­ta­ra­ vo jo pirm­ta­kø prin­ci­pams, bet pa­si­da­rë ápras­ta, kai jà pri­pa­þi­no ki­t i meist­rai (J.Hei­ fet­zas, Z.Fran­ces­cat­ti, B.Hu­ber­ma­nas), vë­ liau - XX a. vi­du­rio smui­ko me­no mil­þi­nai (Y.Me­nu­hi­nas, D.Oist­ra­chas, L.Ko­ga­nas), o pas­kiau - jau­ni (J.Pe­rel­ma­nas) ir dar jau­nes­ ni (M.Ven­ge­ro­vas) smui­ki­nin­kai bei dau­gy­ bë pre­ten­den­tø tap­ti XXI a. þvaigþ­dë­mis.

Nie­kas iki Kreis­le­rio ne­si­r y­þo pu­sæ kon­cer­to skir­t i mi ­n ia­t iû­roms - trum­poms cha­rak­te­rin­goms pje­sëms, ága­li­nan­èioms so­lis­tà ið­r yð­k in­t i la­bai ávai­rias nuo­tai­kas ir pa­ro­dy­t i tech ­n i­kos per­liu­kus, at­skleis­t i au­di­to­ri­jai pla­èià skam­bë­ji­mo spal­vø pa­le­ tæ. Ta­èiau tai da­r y­da­mas, ma­est­ro tar­t um pa­brëþ­da­vo, kad pa­jë­g iau­siems smui­k i­ nin­kams tech ­n i­ka - ne sa­vi­t iks­lis, o tik vie­nas ið dau­g y­bës raið­kos bû­dø. Sek­da­m i jo pa­v yz­dþiu, dau­ge­lis ir ki­t ø gar­siø smui­ ki ­n in­kø, pir­mo­jo­je da­ly ­je at­li­kæ stam­bios for­mos kû­ri­n á, po per­t rau­kos pa­þer­da­vo

pluoð­tà ávai­rias­pal­viø mi ­n ia­t iû­rø, net ir tas, ku­rios pa­pras­tai bu­vo lai­ko­mos vien áspû­din­gais bi­sais.

Pa­sa­ko­ji­mas apie Frit­zà Kreis­le­rá ne­bû­t ø ið­sa­mus, jei­g u ne­pa­m i­në­t u­me jo lab­da­ros ak­ci­jø. Dar 1927 m. smui­k i­ nin­kas vi­sus su­si­kau­pu­sius ka­so­je per ið­k il­m in­gà kon­cer­tà Niu­jor­ko “Met ­ro­ po­li­tan Ope­ra” pi ­n i­g us - 26 tûks­tan­èius do­le­riø - per­da­vë JAV ko­vos su vë­þiu ly­gai. 1919-1930 m. Kreis­le­riai glo­bo­jo 43 vai­kus, ku­riø të­vai mu­zi­kai þu­vo Pir­mo­jo pa­sau­li ­n io ka­ro fron­t uo­se. Po vie­su­lo, nu­ siau­bu­sio dau­ge­lá pla­ne­tos re­g io­nø 19391945 m., Har­rie­te ir Frit­zas au­ko­jo di­dþiu­ les su­mas skur­do pri­slëg­t iems vai­kams, au­ko­jo ano­n i­m ið­kai, sa­vo lab­da­ros ne­afi­ ðuo­da­m i. Bet nuo­sta­biau­sia bu­vo gar­sio­jo smui­k i ­n in­ko “tran­sak­ci­ja”, ku­rià jis ágy­ ven­di­no bû­da­mas 72 me­t ø ir reng­da­ma­sis su vie­ðais kon­cer­tais at­si­svei­k in­t i: uþ 120 372 do­le­rius par­da­væs uni­ka­lià ávai­riø kom­po­zi­to­riø kû­r y­bos ran­k rað­èiø ir ki­t ø re­lik­vi­jø ko­lek­ci­jà, ku­rià rin­ko nuo pat kar ­je­ros pra­dþios, ðià su­mà jis pa­da­li­jo per­pus dviem di­de­lëms Ame­ri­kos lab­da­ ros aso­cia­ci­joms. Smui­k i­n in­kas ir kom­po­ zi­to­rius Frit­zas Kreis­le­ris mi­rë Niu­jor­ke 1962 m. sau­sio 29 d.

Ta­èiau mi­no­ro akor­du baig­t i pa­sa­ko­ ji­mà apie ðià áþy ­my­bæ la­bai ne­no­rë­èiau.

“Kar­tà pa­k lau­siau Kreis­le­rá, - sa­vo at­si­ mi­n i­muo­se ra­ðë mi­në­ta­sis M.El­ma­nas, - ku­ris ið jo gir­dë­t ø gar­siø smui­k i­n in­kø jam pa­da­rë ryð­k iau­sià áspû­dá. Në aki­m ir­ kos ne­dve­jo­jæs, jis at­sa­kë: Hen­r y­kas Wie­ niaw­skis! Ir ëmë smul­k iai pa­sa­ko­t i apie jo gro­ji­mà, pa­brëþ­da­mas to­k ias sub­t i­lias stry­ko lai­ky­mo, ap­li­ka­t û­ros, niu­a n­sa­vi­mo de­ta­les, ku­rias ga­lë­jo pa­ste­bë­t i ir áver­t in­t i tik aukð­tos kva­li­f i­ka­ci­jos smui­k i ­n in­kas, var­to­da­mas vi­so­k iau­sius spe­ci­f i­n ius ter­ mi­nus ir mu­zi­kø þar­go­no epi­te­t us. Par­ëjæs na­mo, dirs­te­lë­jau á en­cik­lo­pe­di­jà ir nu­stë­ rau pa­ma­tæs, kad 1880 m., kai Hen­ry­kas Wie­n iaw­skis mi­rë, Kreis­le­riui te­bu­vo… 5 me­tai.” El­ma­nas ge­rai su­vo­kë, kad Kreis­ le­ris yra uþ já kur kas aukð­tes­n io ið­si­la­vi ­n i­ mo ir pla­tes­nës eru­di­ci­jos, la­biau ap­si­skai­ tæs ir dau­g iau ma­tæs. Sa­vo pa­sa­ko­ji­mà jis api­ben­dri­no taip: “Frit­zas Kreis­le­ris la­bai më­go ir mo­kë­jo sà­mo­jin­gai pa­sa­ko­t i, jo hu­ mo­ras bu­vo sub­t i­lus ir ne­ápras­tas. Kar­tais man bû­da­vo ne­leng ­va su­vok­t i, ka­da jis kal­ba rim­tai ir ka­da juo­kau­ja”.

J.W.Hart ­nac­ko kny­gos sky­rius, api­bû­ di­nan­t is vir­t uo­zà Frit­zà Kreis­le­rá ir vie­tà, ku­rià jis uþ­i ma smui­ko me­no is­to­ri­jo­je, bai­g ia­si þo­dþiais, kad ðiam meist ­rui rei­k ia tai­ky­t i ki­to­k ius kri­te­ri­jus ne­g u vi­siems jo ko­le­goms. O L.P.Loch ­ne­ris Kreis­le­rio biog­ ra­f i­jà bai­g ia ne­f i­lo­so­f uo­da­mas, trum­pai ir drû­tai: “Fritz Kreis­ler is a per­fect gent­ le­man”. n

Muzikos barai /61

Muzikø sàjungoje “DAI­N Ø VER­S MË” 2003 m. ba­l an­d þio 30-ge­g u­þ ës 4 die­n o­m is Vil­n iu­j e vyks V tarp­t au­t i­n is vai­k ø ir jau­n i­m o cho­r ø fes­t i­v a­l is-kon­k ur­s as “Dai­n ø ver­s më”.

Fes­t i­v a­l io or­g a­n i­z a­t o­r iai pa­t eiks pla­è ià kon­c er­t ø ir pra­m o­g ø ávai­r o­v æ.

Kon­c er­t ai vyks ge­r iau­s io­s e Vil­n iaus ir jo apy­l in­k iø sa­l ë­s e ir baþ­n y­è io­s e, mies­t o gat­v ë­s e. Pa­s i­r o­d y­m us ver­t ins tarp­t au­t i­n ë þiû­r i ir nuo­ð ir­d i pub­l i­k a. Cho­r ø pa­g ei­d a­v i­m u bus or­g a­n i­z uo­j a­m os eks­k ur­s i­j os po Vil­n iø ir jo apy­l in­k es .

DA­L Y­V A­V I­M O SÀ­L Y­G OS 1. Kon­k ur­s e da­l y­v au­j an­è iø cho­r ø ka­t e­g o­r i­j os: A - vai­k ø cho­r ai iki 18 me­t ø; B - jau­n i­m o (mið­r ie­j i ir ly­g iø bal­s ø) cho­r ai iki 25 me­t ø.

Da­l y­v iø skai­è ius ne­r i­b o­j a­m as.

2. Kon­k ur­s o pro­g ra­m os Pa­r en­g ia­m os dvi iki 15 mi­n u­è iø truk­m ës (ne­i ð­s ki­r iant trum­p ø per­t rau­k ë­l iø tarp kû­r i­n iø) kon­c er­t i­n ës pro­g ra­m os.

Pir­m à­j à pro­g ra­m à su­d a­r o ma­þ iau­s iai tri­j ø skir­t in­g ø mu­z i­k os epo­c hø (Re­n e­s an­s o, Ba­r o­k o, kla­s i­k ø, ro­m an­t i­k ø ir ðiuo­l ai­k i­n iø au­t o­r iø) kû­r i­n iai. Ga­l i­m as vie­n as pro­g ra­m os kû­r i­n ys su in­s tru­m en­t i­n iu pri­t a­r i­m u, ki­t i at­l ie­k a­m i a cap­p el­l a.

Ant­r à­j à pro­g ra­m à su­d a­r o lais­v ai pa­r ink­t i po­p u­l ia­r io­s ios mu­z i­k os kû­r i­n iai. Ðio­j e pro­g ra­m o­j e ga­l i pa­s i­k ar­t o­t i ne dau­g iau kaip du pir­m o­s ios pro­g ra­m os kû­r i­n iai, ku­r iø truk­m ë ne­t u­r i vir­ð y­t i pu­s ës vi­s os ant­r o­s ios pro­g ra­m os truk­m ës. Kû­r i­n iai ga­l i bû­t i su in­s tru­m en­t i­n iu pri­t a­r i­m u (ne­i ð­s ki­r iant akom­p a­n i­m en­t ø, ára­ð y­t ø á CD).

3. Ver­t i­n i­m o kri­t e­r i­j ai: a) tech­n i­n ës cho­r ø ga­l i­m y­b ës (vo­k a­l o kul­t û­r a, in­t o­n a­c i­j a, an­s am­b lið­k u­m as, rit­m as); b) kû­r i­n iø in­t er­p re­t a­c i­j a; c) pro­g ra­m ø ávai­r o­v ë ir su­d ë­t in­g u­m as.

4. Pri­z ai ir ap­d o­v a­n o­j i­m ai Cho­r ai ap­d o­v a­n o­j a­m i di­p lo­m ais pa­g al ben­d rà pir­m o­s ios ir ant­r o­s ios pro­g ra­m ø ver­t i­n i­m o ba­l ø skai­è iø: I di­p lo­m as - 85-100 ba­lø; II di­p lo­m as - 70-84 ba­lai; III di­p lo­m as - 55-69 ba­lai.

Cho­r ai, A ir B ka­t e­g o­r i­j o­s e su­r in­k æ dau­g iau­s ia ba­l ø, ap­d o­v a­n ojami 1000 Lt (300 EUR) pri­z ais. Taip pat átei­k ia­m i spe­c ia­l ie­j i pri­z ai.

5. Pa­r aið­k ø pa­t ei­k i­m o sà­l y­g os Pa­r aið­k os da­l y­v au­t i V tarp­t au­t i­n ia­m e vai­k ø ir jau­n i­m o cho­r ø fes­t i­v a­l y­j e-kon­k ur­s e “Dai­n ø ver­s më” pri­ima­m os iki 2002 m. gruo­d þio 31 d. ðiuo ad­r e­s u: V tarp­t au­t i­n is vai­k ø ir jau­n i­m o cho­r ø fes­t i­v a­l is-kon­k ur­s as “Dai­n ø ver­s më” Lie­t u­v os vai­k ø ir jau­n i­m o cen­t ras Uk­m er­g ës g. 25, 2600 Vil­n ius Tel. 8 5 2753332, faks. 8 5 2725651 El. p.: dai­n u­v er­s me@del­f i.lt Prie pa­r aið­k os bû­t i­n a pri­d ë­t i pas­t a­r ø­j ø me­t ø cho­r o nuo­t rau­k à, trum­p à ko­l ek­t y­v o ir jo va­d o­v o ap­r a­ð y­m à bei fes­t i­v a­l io da­l y­v io (ko­l ek­t y­v o) mo­k es­è io (200 Lt ar­b a 60 EUR) ban­k o kvi­t à. Fes­t i­v a­l io da­l y­v io mo­k es­t is per­v e­d a­m as á ðià sà­s kai­t à: V tarp­t au­t i­n is vai­k ø ir jau­n i­m o cho­r ø fes­t i­v a­l is-kon­k ur­s as “Dai­n ø ver­s më” Vil­n iaus ban­k as, Vil­n iaus fi­l ia­l as, at­s i­s kai­t o­m o­j i sà­s kai­t a 570 80087 (EUR), 141726 (Lt), ko­d as 260101777.

Muzikos barai /62

LMS RENGINIAI Lap­kri­èio 5 d.

Vil­niaus pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to ak­tø sa­lë­je kar ­tu su uni­ver­si­te­to mu­zi­kos ka­ted­ra su­reng­t as Ze­no­ no RINKEVIÈIAUS mo­nog­ra­f i­jos “Mu­zi­k i­nis màs­t y­mas ir jo ug­dy­ mas mo­k yk­lo­je” pri­sta­t y­mas. Da­ ly ­va­vo au­to­rius. Pri­sta­t y­mà ve­dë dr. doc. Jo­nas Kie­vi­ðas.

Lap­kri­èio 5 d.

Jo­na­vos me­no ir Kë­dai­niø mu­ zi­kos mo­k yk­lo­se kon­cer ­t ai su­si­ ti­k i­mai su pia­nis­te prof. Bi­ru­te VAINIÛNAITE.

Lap­kri­èio 8 d.

Aly ­t aus ðv. Be­ne­dik­to vi­du­ri­në­je ir Aly ­t aus mu­zi­kos mo­k yk­lo­se kon­cer­t ai su­si­ti­k i­mai su dai­ni­nin­ ke Auð­ra LIUTKUTE (sop­ra­nas).

Da­ly ­vau­ja smui­k i­nin­k as Kris­ti­jo­ nas Ven­slo­vas ir pia­nis­të Auð­ra Mo­tu­zie­në.

Lap­kri­èio 11 d.

Ma­ri­jam­po­lës mu­zi­kos mo­k yk­lo­je ir Ma­ri­jam­po­lës ko­le­gi­jo­je kon­cer­ tai su­si­ti­k i­mai su dþia­zo mu­zi­kos at­li­kë­jais sak­so­fo­ni­nin­ku Alek­san­ dru FEDOTOVU ir pia­nis­tu Po­vi­lu JARAMINU.

Lap­kri­èio 12 d.

Dau­gø mu­zi­kos ir Pi­va­ðiû­nø vi­ du­ri­në­je mo­k yk­lo­se so­lo, du­e­tu ir ter­ce­tu gro­ja smui­k i­nin­kë In­ga GYLYTË, bir­by­ni­nin­k ai Rai­mun­das JAKUTIS ir Ir­man­tas ANDRIÛNAS. Akom­pa­nuo­ja pia­nis­të Rû­t a Mi­ke­ lai­t y­të.

Lap­kri­èio 16 d.

Ro­k ið­k io sa­vi­val­dy­bës te­at­ro rû­ muo­se

Lap­kri­èio 17 d.

Ra­sei­niø kul­tû­ros cen­tro rû­muo­se VI Lie­tu­vos mu­zi­kø ðven­tës “DI­ DYSIS MUZIKØ PARADAS 2002” da­ly ­viø kon­cer ­t ai. Da­ly ­vau­ja: dai­ni­nin­k ai Kris­ti­na ZMAILAITË (sop­ra­nas), Ed­mun­das SEILIUS (te­no­ras), Dai­nius STUMBRAS (ba­ri­to­nas), pia­nis­t as dþia­zo im­

PADËKA Lietuvos muzikø sàjungos vadovybë ir visi VI Lietuvos muzikø ðventës “Didysis muzikø paradas 2002” dalyviai nuoðirdþiai dëkoja rengiant ðventæ aktyviai prisidëjusiems:

Didþiajam rëmëjui AB “LIETUVOS TELEKOMAS” Prezidentui ir generaliniam direktoriui p.Tapio Paarma Pagrindiniam rëmëjui UAB “MERKO STATYBA” generaliniam direktoriui p.Tiit Ottis Rengimo partneriui LIETUVOS RADIJUI IR TELEVIZIJAI generaliniam direktoriui p.Valentinui Milakniui LR direktoriui p. Kæstuèiui Petrauskiui LR vyr. muzikos redaktorei p. Birutei Paðkevièienei LR garso áraðø ir leidybos studijos vadovui p. Jonui Koriui LT prodiuseriui p. Jonui Vilimui LT reþisierei p. Nijolei Jaèënienei Informaciniam rëmëjui dienraðèiui “LIETUVOS RYTAS” vyriausiajam redaktoriui p.Gedvydui Vainauskui vyr. redaktoriaus pirmajam pavaduotojui p. Algimantui Budriui Lietuvos nacionalinei filharmonijai generaliniam direktoriui p. Egidijui Mikðiui gen.direktoriaus pavaduotojui p. Arûnui Simaðkai

UAB “Bennet distributors” marketingo direktoriui p. Stephen Magliulai UAB “Hronas” komercijos direktoriui p. Gintautui Kalinauskui UAB “Elsis” p. Remigijui Èibirui “West express” generaliniam direktoriui p. Arkadijui Maizeliui AB “Stumbras” generaliniam direktoriui p. Vidimantui Ðvabui UAB “Baltic optical disc” p. Vladui Sakalauskui “Yamaha” p. Virgilijui Vaitkui “Clear channel” atstovybës vadovui p. Artûrui Ðtaude UAB “ Flexpro” direktoriui p. Gintarui Kairevièiui

RËMËJAMS:

Sauliaus Karoso paramos ir labdaros fondui direktorei p. Birutei Karosienei

UAB “Garsø pasaulis” p. Vytautui Vainikoniui

Laimuèio Rukðio personalinei ámonei p. Laimuèiui Rukðiui

Lietuvos muzikø sàjungos prezidentas prof. Rimvydas Þigaitis

Muzikos barai /63

pro­vi­za­to­rius Egi­di­jus BUOÞIS, se­ no­sios vo­k a­li­nës mu­zi­kos an­sam­ blis “LIRUM”, KAUNO STYGINIØ KVARTETAS, “SOSTINËS VARIO KVINTETAS”, ka­me­ri­nis cho­ras “JAUNA MUZIKA”.

Lap­kri­èio 18 d.

Pa­ne­vë­þio mu­zi­k i­nia­me te­at­re “SOSTINËS VARIO KVINTETAS”: Al­gir­das Ja­nu­ðe­vi­èius, Sau­lius Þvir­blis (tri­mi­t ai), Ma­rius Ran­ce­ vas (val­tor­na), Vy­gan­t as Ði­lins­k as (trom­bo­nas), Da­rius Ba­þa­no­vas (tû­ba).

Lap­kri­èio 24 d.

Na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je VI Lie­tu­vos mu­zi­kø ðven­të “DIDYSIS MUZIKØ PARADAS 2002”.

Lap­kri­èio 27 d.

Jo­na­vos kul­tû­ros cen­tre LENKØ MUZIKOS KONCERTAS F.Cho­pi­no ir S.Mo­nius­zkos kû­ ri­nius at­lie­k a Re­gi­na MACIÛTË (sop­ra­nas) ir Ser­ge­jus OKRUÐKO (for ­te­pi­jo­nas). Kon­cer ­to ve­dë­jas Jo­nas VILIMAS.

MUZIKINIS KRYÞIAÞODIS

Gruo­dþio 2 d.

Vil­niaus rotuðëje Nau­jos kom­pak­ti­nës plokð­te­lës “Dai­nuo­ja Vir­gi­li­jus No­rei­k a” pri­ sta­t y­mo va­k a­ras. Da­ly ­vau­ja Vir­ gi­li­jus NOREIKA, va­k a­ro ve­dë­ja Aud­ro­në Ne­k ro­ðie­në.

GERBI A M I LI ET U VOS M UZIKØ SÀ J U NGOS NA R I AI Maloniai primename, kad norëdami laiku gauti þurnalà “Muzikos barai”, praðome iki gruodþio 24 d. sumokëti 2003 metø nario mokestá.

Muzikos barai /64

KLAUSIMAI:

1. (horizontaliai) Pirmoji lietuviðka vaikø opera. 1. (vertikaliai) Ðûksnis, iðreiðkiantis susiþavëjimà muzikos kûriniu ar jo atlikimu. 2. Italø kompozitorius, þymus Bolonijos smuiko mokyklos atstovas. 3. Sekmadieniais per Lietuvos radijo antràjà programà transliuojama laida “Musica …”. 4. Instrumentinës muzikos kûrinys. 5. Bankas, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro mecenatas. 6. Pirmoji miðiø dalis. 7. Miestas, kuriame gimë kompozito­ rius J.Nabaþas. 8. Pakruojo rajono etnografinis ansamblis. 9. Prancûzø kompozitorius, baleto “Paradas” autorius.

10. Pagrindinës melodinës schemos indø muzikoje. 11. R.Vagnerio operos “Skrajojantis olandas” personaþas.

12. Senovës graikø mûza, muzikos ir lyrinës poezijos globëja. 13. Solistas, ðiemet pelnæs Lietuvos operos bièiuliø draugijos ásteigtà “Kipro” prizà. 14. R.Ðtrauso opera “Ariadnë …”. 15. Kompozitorius, kurio autorinis vakaras vyko festivalyje “Mariø klavyrai 2002”. 16. J.S.Bacho “… kantata”. 17. Nurodymas natø raðyboje muzikos kûriná ar jo dalá kartoti su kitokia pabaiga. 18. Austrijos kompozitorius, operetës “Iðsiskyrusi moteris” autorius. 19. Þ.Masnë opera. 20. Viena ilgiausiø menzûrinës notacijos natø. 21. Anglø popmuzikos ansamblis “Bee …”. 22.

Madonos miuzikle sukurtas vaidmuo. 23. Viena grupës “Mango” merginø. 24. Ansamblis ið Ðvedijos, dalyvavæs festivalyje “Gaida 2002”. 25. “Fortepijonas”, “pianinas” vokiðkai. 26. Miestas, kuriame vyko renginiø ciklo “Atrask Danijà” pirmasis koncertas. 27. Arfos korpuso dalis. 28. Muzikos frazës kartojimas kitu balsu ar kita tonacija. 29.

Viola, arba … 30. Vokieèiø kompozitorius, sceninës kantatos “Afroditës triumfas” autorius. 31. F.Leharo operetë “Linksmoji …”. 32. L. van Bethoveno Sonata fortepijonui Nr. 21. 33. Miestas, kuriame buvo pastatyti pirmieji lietuviø kompozitoriø baletai. 34. S.Bareikio, O.Ditkovskio ir A.Kulikausko ansamblis. 35. Daugiabalsë lietuviø liaudies daina.

Teisingà atsakymà suþinosite paeiliui suraðæ sunumeruotas raides.

Sudarë Viktoras PAULAVIÈIUS ATSAKYMAI á kryþiaþodþio, spausdinto 2002 metø nr. 9-10 klausimus: 1. Gies­më. 2. Sa­mas. 3. Fi­nas. 4. Lis­tas. 5. Dþia­zas. 6. “Vil­nius”. 7. Bel­gi­ja. 8. “Sal­du­vë”. 9. Tvis­tas. 10. Þa­ga­ras. 11.

“Lak­më”. 12. Mar­ti. 13. Giunteris. 14. Balalaika. 15. Erkelis. 16. Virtuozas. 17. Donatas. 18. “Jûra”. 19. Koma. 20. Renatas.

21. Baletas. 22. Motyvas. 23. “Blondie”. 24. Larinas. 25. Osis. 26. Nata. 27. Diskoteka. 28. Ventus. 29. Kanada. 30.

Vires. 31. “Vëþys”. 32. “Ðarka”. 33. “Canon”. 34. Këlimas. 35. Kaubrys. 36. Akordas.

IÐ SUNUMERUOTØ LANGELIØ: ÞILVINAS IR EGLË

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Vilniaus g. 41, 2001, tel./faks. 62 24 06

Leporello - A.Kuèingis, Don Þuanas - J.Maþeika.

W.A.Mozartas “Don Þuanas”, 1933 m. Dirigentas - F.Hoeselinas, J.Tallat - Kelpða, reþisierius - T.Pavlovskis, dailininkas - M.Dobuþinskis. Elvyra - A. Dambrauskaitë,