Mb 2002 12is

www.muzikosbarai.lt

2002 GRUODIS

Muzikos meno ir mokslo þurnalas ISSN 1392-4966

Kaina 5 Lt 20 Lt su CD

LINDA MAXEY

8 p.

Festivalis "Mariø klavyrai"

20 p.

Solidusis "Mama Jazz" pirmagimis

55 p.

Ðiame numeryje:

DIDYSIS MUZIKØ PARADAS Numeris su CD

VISI "MUZIKOS BARØ" PRENUMERATORIAI GAUNA ÞURNALÀ SU ÐIA KOMPAKTINE PLOKÐTELE.

www.muzikosbarai.lt

2002 GRUODIS Vyriausioji redaktorë Audronë NEKROÐIENË Vyr. redaktorës pavaduotoja Lina NAVICKAITË Redaktoriai Rimtautas GARNELIS, Eglë ÈERNIAUSKAITË

barai

2002 gruodis Nr.12 (299)

Lietuvos muzikø sàjungos leidinys, leidþiamas nuo 1931m.

Redakcinë taryba: R.Þigaitis (vadovas), V.Gerulaitis, G.Kuprevièius, L.Navickaitë, M.Urbaitis, Þ.Ramoðkaitë, A.Nekroðienë Dailininkas Arvydas NEKROÐIUS

Virðelyje Michailo Raðkovskio nuotr.

Gedimino pr. 32 - 2, 2001 Vilnius Telefonai: 262 30 43, 212 16 15, 263 62 30. Faksas: 2120302 Elektroninis paðtas: zurnalas@muzikosbarai.lt, lina@muzikosbarai.lt SL 203A. OFSETINË SPAUDA. 8 SP. L. SPAUSDINO PETRO KALIBATO ÁI "PETRO OFSETAS", ÞALGIRIO G. 90, VILNIUS. UÞS. NR.299. TIRAÞAS 2000 EGZ. INDEKSAS 5216.

ISSN 1392-4966

Turinys M.Au­gu­ly­të Di­dy­sis mu­zi­kø pa­ra­das – tas pats, da­ly­viai ir pro­gra­mos - nau­ji 1 p.

R.Po­vi­lio­nie­në Lin­da Ma­xey: per­ku­si­nin­kø me­nas Lie­tu­vo­je 4 p.

E.Ged­gau­das Ir vël Giu­sep­pe Ver­di 8 p. Þ.Ra­moð­kai­të Sa­vi­ta lie­tu­viø mu­zi­kos pei­za­þo fi­gû­ra 10 p. Þ.Ra­moð­kai­të Vil­niu­je – per­ku­si­jos vir­tuo­zø an­sam­blis “Krou­ma­ta” 10 p.

L.Na­vic­kai­të Ibel­haup­tø du­e­to va­ka­ras fil­har­mo­ni­jo­je 11 p. Þ.Ra­moð­kai­të Ver­þlu­sis se­se­rø Vo­sy­liû­èiø du­e­tas 11 p. Þ.Ra­moð­kai­të Sve­èiai jau­nat­við­kai in­ter­pre­ta­vo kla­si­kà 12 p. Þ.Ra­moð­kai­të Ið­skir­ti­nis ka­me­ri­nës mu­zi­kos va­ka­ras 12 p.

T.Ba­ku­èio­nis Bal­tø trio pri­sta­to bal­tið­kà­sias prem­je­ras 13 p. Þ.Ra­moð­kai­të Pro­fe­so­riaus Jur­gio Kar­na­vi­èiaus at­mi­ni­mui 13 p.

R.Po­vi­lio­nie­në Ri­man­to Ar­mo­no kû­ry­bi­nës veik­los ju­bi­lie­jus 14 p.

T.Ba­ku­èio­nis Þy­maus ru­sø di­ri­gen­to V. Fe­do­to­vo at­mi­ni­mui 14 p.

S.Ge­ru­lis Gy­ve­ni­mas su smui­ku 15 p. Þ.Ra­moð­kai­të Ju­bi­lie­ji­nis Sil­vi­jos Son­dec­kie­nës va­ka­ras 16 p. Þ.Ra­moð­kai­të Ju­bi­lie­ji­nis B. Ku­ta­vi­èiaus kon­cer­tas 16 p.

V.Mar­ko­va, A.Mo­tu­zie­në LMA nau­jie­nos 17 p.

E.Gri­ga­liû­nai­të, I.Skoms­kie­në At­gi­mæs “Mu­zi­kos ru­duo” 18 p.

L.Nar­vi­lai­të “Ma­riø kla­vy­rai”: pra­ei­tis, da­bar­tis, at­ei­tis 20 p.

Z.Bru­þai­të Sep­tin­tas dan­gus – sep­tin­tam fes­ti­va­liui 24 p.

T.Ba­ku­èio­nis In­gri­dos Ar­mo­nai­tës kom­pak­ti­nis dis­kas “Dia­lo­gos” 26 p.

R.No­mi­cai­të Tar­nys­të mu­zi­kai 26 p.

O.Bud­ni­kai­të Ne­blës­tan­tis “Sim­fu­kø” en­tu­ziaz­mas 28 p.

A.Bo­gu­þai­të Res­pub­li­ki­nis stu­den­tø kon­kur­sas Klai­pë­do­je 29 p.

D.Kli­maus­kai­të Ope­re­të tarp ste­re­o­ti­pø ir no­va­ci­jø 30 p.

J.Ado­mo­ny­të-Ðle­kai­tie­në “Svar­biau­sia gy­ve­ni­me – ne­pa­lûþ­ti” 32 p.

Pa­no­ra­ma 34 p.

L.Na­vic­kai­të Zo­ning In: to­bu­li­nant mu­zi­kos at­li­ki­mà 40 p.

A.Lis­ta­vi­èiû­të, L.Na­vic­kai­të Glen­nà Goul­dà pri­si­me­nant 43 p.

A.Lis­ta­vi­èiû­të “Në­ra jo­kio Be­et­ho­ve­no ori­gi­na­lo” 45 p.

A.Ruz­gai­të Þy­miau­si XX a. ðo­kë­jai. “Ni­þins­kio le­gen­dà tæ­sia Nu­re­je­vas” 46 p.

H.Ða­ba­se­vi­èius, P.Skir­man­tas Ba­le­to ávy­kiø ap­þval­ga 50 p.

J.Ter­lec­kai­të Ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio ávai­ro­vë Diu­sel­dor­fo fes­ti­va­ly­je ir mu­gë­je 52 p.

L.Pau­laus­kis So­li­du­sis “Ma­ma Jazz” pir­ma­gi­mis 55 p.

A.Lis­ta­vi­èiû­të Dþia­zui bû­din­gos pa­ra­fra­zës 58 p. Þ.Le­be­de­va Klu­bas: gy­ve­ni­mo bû­das ar kul­tû­ra? 60 p.

Mu­zi­kø sà­jun­go­je 62 p.

Kaina 5 Lt 20 Lt su CD

LINDA MAXEY

8 p.

Festivalis "Mariø klavyrai"

20 p.

Solidusis "Mama Jazz" pirmagimis

55 p.

Ðventës

Di­dy­sis mu­zi­kø pa­ra­das - tas pats, da­ly­viai ir pro­gra­mos nau­ji

Gau­bia ðven­tës at­mo­sfe­ra

Ly­giai vi­dur­die­ná, kaip ir anks­tes­niuo­ se Mu­zi­kos pa­ra­duo­se, ðven­tës pra­dþià pa­skel­bë tri­mi­tø ðau­ki­niai. Pil­na sa­lë klau­ sy­to­jø, sce­no­je - Ro­ber­to Ðer­ve­ni­ko di­ri­guo­ ja­mas Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos sim­fo­ ni­nis or­kest­ras ir ke­tu­ri cho­rai, kad pa­svei­ kin­tø vi­sus Joh­no Rut­te­rio “Glo­ria”.

Mil­da AU­GU­LY­TË

Treè­da­lis da­ly­viø nau­jo­kai

The Great Parade of Musicians: New Performers and New Programmes

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

“Dai­nuo­ti Fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je - nuo­ sta­bu. Èia to­kia pui­ki akus­ti­ka. Ir svar­biau­ sia - kad èia pa­tek­tu­me, ne­rei­kë­jo jo­kio ge­ro dë­dës uþ­ta­ri­mo, jo­kios pro­tek­ci­jos”, - dþiau­gë­si jau­ni dai­ni­nin­kai Ed­mun­das Sei­lius ir Kris­ti­na Zmai­lai­të po Di­dþio­jo mu­zi­kø pa­ra­do, lap­kri­èio 24-àjà su­reng­to Vil­niu­je, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ ni­jos Di­dþio­jo­je sa­lë­je. Jie, pir­mà kar­tà pa­kvies­ti á Mu­zi­kø pa­ra­dà, kar­tu de­biu­ ta­vo ir gar­bin­giau­sio­je Lie­tu­vos kon­cer­tø sa­lë­je.

Ed­mun­das ir Kris­ti­na - ne vie­nin­te­liai Mu­zi­kø pa­ra­do de­biu­tan­tai. De­ðimt va­ lan­dø trun­kan­tis kla­si­ki­nës mu­zi­kos ðou su­reng­tas jau ðeð­tà kar­tà, ir treè­da­lis jo da­ly­viø - nau­jo­kai.

Pri­sta­ty­ti pub­li­kai kuo dau­giau mu­zi­ kø, vi­sai Lie­tu­vai pa­ro­dy­ti, ko­kiø ta­len­tin­ gø ir kû­ry­bin­gø þmo­niø tu­ri­me - toks ir bu­ vo Mu­zi­kø sà­jun­gos pre­zi­den­to Rim­vy­do Þi­gai­èio no­ras, kai prieð ðe­ðe­rius me­tus jis ëmë­si ágy­ven­din­ti Lie­tu­vos kon­cer­ti­në­je prak­ti­ko­je pre­ce­den­to ne­tu­rin­tá pro­jek­tà. Ðie­met at­li­kë­jø me­nà ir ávai­ro­væ pri­ sta­tan­èio­je ðven­të­je da­ly­va­vo per 400 mu­ zi­kø: trys or­kest­rai, sep­ty­ni cho­rai, ðe­ði di­ri­gen­tai, ke­tu­rio­li­ka pia­nis­tø, pen­ki dai­

Egi­di­jaus Ali­ðaus­ko va­do­vau­ja­mas bir­ by­niø cho­ras, Kau­no sty­gi­niø kvar­te­tas, dai­ni­nin­kë Ire­na Ze­len­kaus­kai­të, for­te­pi­ jo­nø du­e­tas So­na­ta De­vei­ky­të ir Ro­kas Zu­bo­vas, dþia­zo at­li­kë­jai Sau­lius Ðiau­èiu­ lis ir To­mas Ku­ta­vi­èius, akor­de­o­ni­nin­kas Rai­mon­das Sviac­ke­vi­èius, sak­so­fo­ni­nin­kë Jus­të Sa­ka­ly­të, fa­go­ti­nin­kas An­drius Pup­ laus­kis, tû­bi­nin­kas Ser­ge­jus Kir­sen­ka, per­ ku­si­nin­kas To­mas Ku­li­kaus­kas, skra­ba­lais gro­jan­tis Re­gi­man­tas Ði­lins­kas, Vil­niaus Ba­lio Dva­rio­no de­ðimt­me­tës mo­kyk­los se­ no­sios mu­zi­kos an­sam­blis “Flau­ti­no”.

“Di­dþia­ja­me mu­zi­kø pa­ra­de 2002” pir­ mà kar­tà da­ly­va­vo net ke­li cho­rai - mo­te­rø “Lie­pos”, Vil­niaus B.Dva­rio­no mu­zi­kos mo­kyk­los jau­niø, Vil­niaus uni­ver­si­te­to aka­de­mi­nis mið­rus ir mer­gi­nø “Vir­go”, Ber­nar­di­nø baþ­ny­èios mið­rus “Lan­gas” ir tos pa­èios baþ­ny­èios gie­do­ji­mo mo­kyk­los vai­kø cho­ras.

Dar vie­nas ási­min­ti­nas de­biu­tan­tas Vy­tau­tas Ker­na­gis, ku­riam bu­vo pa­ti­kë­tos vie­nos pa­ra­do da­lies ve­dë­jo pa­rei­gos.

ni­nin­kai, de­vy­ni in­stru­men­ti­nin­kai, ke­tu­ri ka­me­ri­niai ir pen­ki dþia­zo an­sam­bliai.

Tarp pa­ra­do de­biu­tan­tø, be mi­në­tø­jø Zmai­lai­tës ir Sei­liaus, “Tri­mi­to” or­kest­ras,

On 24 November, the Lithuanian National Philharmonic Hall became a venue for music lovers from all over the country once again: the Great Parade of Musicians, a ten-hour musical jamboree, took place there for the sixth time. Over 400 musicians – three orchestras, seven choirs, six conductors, 14 pianists, five singers, nine instrumentalists, four chamber ensembles and five jazz groups – appeared in this year’s musical marathon, and one-third of them were invited to participate for the first time. It was the second time that the best performers of the year – the singer Regina Maciûtë, the Lithuanian Chamber Orchestra and its conductor Saulius Sondeckis, the saxophonist Petras Vyðniauskas, and the Vilnius municipal choir Jauna Muzika and its leader Vaclovas Augustinas – had been awarded the Gold Disc Award. This year’s Parade was not only broadcast live on the radio: a number of musicians and ensembles also visited music lovers in the towns of Rokiðkis and Raseiniai.

Milda AUGULYTË

Muzikos barai /1

Joh­no Rut­te­rio “Glo­ria” at­li­ki­mas

Di­dy­sis mu­zi­kø pa­ra­das, kas­met bû­da­ mas tas pats, nie­ka­da ne­bû­na toks pat. Jo da­ly­viai pa­ren­gia kû­ri­nius, ku­rie, jø pa­èiø ma­ny­mu, ge­riau­siai at­spin­di jø kû­ry­bi­næ in­di­vi­du­a­ly­bæ ir sy­kiu de­ra prie þais­min­ gos mu­zi­kos ma­ra­to­no ap­lin­kos. At­li­kë­jø, ku­rie á Mu­zi­kø pa­ra­dà at­ei­na, ne­mu­zi­ki­ niais ter­mi­nais ðne­kant, su “sun­ki­à­ja ar­ti­le­ ri­ja”, kas­kart ma­þë­ja.

Nie­kas spe­cia­liai ne­re­þi­suo­ja, bet taip jau su­si­klos­to, kad ne­be pir­ma­me pa­ra­de tar­si ási­vy­rau­ja tam tik­ra te­ma. Per­nai net ke­li at­li­kë­jai in­ter­pre­ta­vo ar­gen­ti­nie­èio As­ to­ro Piaz­zol­los kû­ri­nius, o ðie­met dau­ge­lis da­ly­viø neat­si­spy­rë dþia­zo trau­kai.

Nuo­sta­biau­sia, jog tam tin­ka­mi pa­si­ro­ dë esà se­no­vi­niai lie­tu­viø liau­dies in­stru­ men­tai. Di­dþio­jo mu­zi­kø pa­ra­do klau­sy­ to­jai ási­ti­ki­no, kad jais ga­li­ma ið­vin­giuo­ti ne tik il­ge­sin­gas ir, pri­si­pa­þin­ki­me, kar­tais nuo­bo­do­kas me­lo­di­jas, bet ir ið­gau­ti in­tri­ guo­jan­tá skam­be­sá. Ðvel­nià dþia­zo ka­vi­nës mu­zi­kà pri­mi­ në Egi­di­jaus Ali­ðaus­ko su­bur­to bir­by­niø cho­ro svin­ga­vi­mas. Jau­ni mu­zi­kan­tai áro­ dë, kad mû­sø tau­ti­nis in­stru­men­tas ga­li bû­ti ne­pa­pras­tai lanks­tus ir ðiuo­lai­kið­kas. Þa­via staig­me­na ta­po Re­gi­man­to Ði­lins­

Muzikos barai /2

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Vy­ra­vo dþia­zo mo­ty­vai

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Vi­suo­ti­nës ðven­tës at­mo­sfe­ra - vie­nas pa­trauk­liau­siø mu­zi­kos ma­ra­to­nø bruo­þø.

Tai ðven­të ir at­li­kë­jams, be­je, tà die­nà su­tin­ kan­tiems kon­cer­tuo­ti be ho­no­ra­ro, ðven­të ir pub­li­kai, tarp ku­rios esa­ma me­lo­ma­nø, nuo pra­dþios iki ga­lo at­lai­kiu­siø vi­sus ma­ ra­to­nus, su­kau­pu­siø jø da­ly­viø au­to­gra­fø ko­lek­ci­jas.

Fil­har­mo­ni­jos fo­jë, ko­ri­do­riuo­se ir sa­lë­ je lap­kri­èio 24-àjà ðmëkð­èio­jo nuo­la­ti­niams ðios kon­cer­tø sa­lës lan­ky­to­jams ne­ma­ty­ti vei­dai. Tai - sve­èiai ið ra­jo­nø, at­vy­kæ á sos­ ti­næ dël Di­dþio­jo mu­zi­kø pa­ra­do, gal net pir­mà kar­tà ap­si­lan­kæ Na­cio­na­li­në­je fil­har­ mo­ni­jo­je. Jiems tai - ir­gi ðven­të.

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

ko skra­ba­lø ðou - pa­si­ro­dë, kad ði tau­ti­në ar­chai­ka tin­ka ir ope­ros ðla­ge­riams in­ter­ pre­tuo­ti, ir dþia­zo im­pro­vi­za­ci­joms.

Dþia­zo aro­ma­tà sklei­dë ir “Tri­mi­to” mu­zi­ki­në eks­kur­si­ja po Niu­jor­kà (K.Vla­ ko “New York over­tu­re”), ir “Þvaigþ­dþiø kvar­te­to” (Ja­ni­na Mið­èiu­kai­të, Vio­le­ta Riau­bið­ky­të, Vik­to­ras Ma­li­naus­kas, Val­ de­ma­ras Fran­ko­nis) pa­si­ro­dy­mas, net Vil­ niaus B.Dva­rio­no de­ðimt­me­tës mu­zi­kos mo­kyk­los jau­niø cho­ro pa­reng­tas ir ma­þu spek­tak­liu­ku ta­pæs Rut­te­rio “When the Saints go mar­ching in”. Þais­min­gà pro­gra­mà pa­ren­gë jau nuo­ la­ti­niu Mu­zi­kø pa­ra­do da­ly­viu tam­pan­ tis “Sos­ti­nës va­rio kvin­te­tas” (Al­gir­das Ja­nu­ðe­vi­èius, Sau­lius Þvir­blis, Ma­rius

Mu­zi­ki­nis pa­si­svei­ki­ni­mas - sim­fo­ni­nis or­kest­ras ir ke­tu­ri cho­rai

Ran­co­vas, Vy­gan­tas Ði­lins­kas, Da­rius Ba­þa­no­vas), de­biu­tan­tai sak­so­fo­ni­nin­kë Jus­të Sa­ka­ly­të, Rai­mon­do Sviac­ke­vi­èiaus (akor­de­o­nas) ir An­driaus Pup­laus­kio (fa­ go­tas) du­e­tas, Sau­liaus Aug­lio (ma­rim­ba), To­mo Ku­li­kaus­ko (per­ku­si­ja) ir Ser­ge­jaus Kir­sen­kos (tû­ba) trio.

So­li­dþio­je dþia­zo pro­gra­mo­je be­ne dau­ giau­sia pub­li­kos sim­pa­ti­jø pel­në pia­nis­tas To­mas Ku­ta­vi­èius nau­ja po­etið­ka kom­po­zi­ ci­ja “Ru­dens gies­më”.

Tra­di­ci­në­je Di­dþio­jo mu­zi­kø pa­ra­do dþia­zo da­ly­je, ku­rià ðá kar­tà pri­sta­të Vy­tau­ tas Ker­na­gis (liu­dy­to­jø tei­gi­mu, ðis pra­mo­ gø pa­sau­lio sen­bu­vis ne­men­kai ner­vi­no­si prieð ið­ei­da­mas á Fil­har­mo­ni­jos sce­nà, ku­ rio­je jam iki tol ne­bu­vo te­kæ sto­vë­ti), dar mu­zi­ka­vo þa­via me­lan­cho­li­ja uþ­lie­jan­tis pia­nis­to Egi­di­jaus Buo­þio ir tri­mi­ti­nin­ko Va­le­ri­jaus Ra­moð­kos du­e­tas, pia­nis­tas Sau­lius Ðiau­èiu­lis, sak­so­fo­ni­nin­kas Pet­ras Vyð­niaus­kas, “Þvaigþ­dþiø kvar­te­tas”.

Tarp pa­ra­do sen­bu­viø fa­vo­ri­tais ta­po dai­ni­nin­kai Re­gi­na Ma­ciû­të, Vy­tau­tas LMA simfoninis orchestras, diriguoja R. Ðervenikas Choras “Jauna muzika”, diriguoja V. Augustinas

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Re­gi­man­tas Ðilins­kas (skra­ba­lai)

tus á lau­re­a­tus, pir­me­ny­bæ ati­duo­da tiems at­li­kë­jams, ku­rie yra kû­rë­jai, in­ter­pre­ta­to­ riai, o ne tik ga­bûs ar net vir­tuo­zið­ki na­tø ágar­sin­to­jai. Ðie­met, be Ma­ciû­tës, kû­ry­bin­giau­siais in­ter­pre­ta­to­riais pri­pa­þin­tas Sau­liaus Son­ dec­kio va­do­vau­ja­mas Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ras, sak­so­fo­ni­nin­kas Pet­ras Vyð­ niaus­kas ir Vac­lo­vo Au­gus­ti­no va­do­vau­ja­ mas Vil­niaus sa­vi­val­dy­bës cho­ras “Jau­na mu­zi­ka”.

Pas­ta­ra­sis ko­lek­ty­vas - vie­na di­dþiau­ siø staig­me­nø Di­dþio­jo mu­zi­kø pa­ra­do pub­li­kai. Jo sub­ti­liai at­lie­ka­mi Mar­ty­no Maþ­vy­do ir Juo­zo Gruo­dþio kû­ri­niai bu­vo ne­pri­lygs­ta­mas Mu­zi­kø pa­ra­do dei­man­ èiu­kas. Spe­cia­lis­tø nuo­mo­ne, tai net­gi per­ver­smas kla­si­ki­nës lie­tu­viø cho­ri­nës mu­zi­kos in­ter­pre­ta­vi­mo is­to­ri­jo­je.

Kas ne­at­ëjo á Di­dþio­jo mu­zi­kø pa­ra­do kon­cer­tà ir ne­ið­gir­do, kaip ga­li skam­bë­ti Gruo­dþio, at­ro­dy­tø, jau nu­dai­nuo­ti kû­ri­ niai, ga­li tik grauþ­tis na­gus.

kas­dien skam­bë­tø vis nau­ja”, - tuo­met sa­ kë prof. Þi­gai­tis.

De­ja, jo þo­dþiai nu­ai­dë­jo it ty­ruo­se. Nie­ kas ne­puo­lë skam­bin­ti á Mu­zi­kø sà­jun­gà, uþ­sa­ki­në­ti kon­cer­tø, kad sa­vo mies­to, ra­jo­ no þmo­nëms su­reng­tø ðven­tæ, pri­sta­ty­tø mû­sø ða­lies ta­len­tus.

Ma­þa to, kai Mu­zi­kø sà­jun­ga pa­ti pa­ siû­lo pro­gra­mas pro­vin­ci­jos mo­kyk­loms, ið jø va­do­vø ið­girs­ta at­sa­ky­mà: gir­di, mo­ki­ niai ne­no­ri klau­sy­tis smui­ko. Ðie­met Di­dy­sis mu­zi­kø pa­ra­das pe­ri­ fe­ri­jai bu­vo tran­sliuo­ja­mas ne tik ra­di­jo ban­go­mis - áspû­din­gus jo frag­men­tus tie­sio­giai ið­gir­do Ro­kið­kio ir Ra­sei­niø gy­ ven­to­jai, ku­riuos lap­kri­èio 16-àjà ir 17-àjà ap­lan­kë cho­ras “Jau­na mu­zi­ka”, Kau­no sty­gi­niø kvar­te­tas, se­no­sios mu­zi­kos an­sam­blio “Flau­ti­no” vo­ka­li­në gru­pë “Li­ rum”, ope­ros so­lis­tai Kris­ti­na Zmai­lai­të, Ed­mun­das Sei­lius, Dai­nius Stumb­ras, dþia­zo im­pro­vi­za­to­rius Egi­di­jus Buo­þis, “Sos­ti­nës va­rio kvin­te­tas”. Kon­cer­tus ve­ dë mu­zi­ko­lo­gas Vik­to­ras Ge­ru­lai­tis.

Juo­za­pai­tis, Vil­niaus sa­vi­val­dy­bës cho­ras “Jau­na mu­zi­ka”, Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­ kest­ras. Pas­ta­rie­ji du ko­lek­ty­vai uþ­bai­gë ðeð­tà­já Di­dá­já mu­zi­kø pa­ra­dà dviem pa­ki­ liais cho­rais ið Ge­or­go Fried­ri­cho Hände­ lio ora­to­ri­jos “Ju­das Ma­ka­bie­jus”.

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

“Mu­zi­kø pa­ra­dai tam ir yra, kad pri­ min­tø pub­li­kai, jog esa­me ir mes, ku­rie ne­da­ly­vau­ja­me þvaigþ­dþiø ðou, ta­èiau gy­ve­na­me, dir­ba­me, ku­ria­me ir tu­ri­me kà pa­ro­dy­ti”, - kal­bë­jo dai­ni­nin­kë Re­gi­na Ma­ ciû­të, ku­rios at­lie­ka­mø dai­nø ir ro­man­sø pub­li­ka klau­së­si tie­siog ap­mi­ru­si.

Re­gi­na Ma­ciû­të ta­po ir vie­na jau an­trà kar­tà tei­kia­mo “Auk­si­nio dis­ko” pri­zo, ásteig­to Mu­zi­kø sà­jun­gos kar­tu su ben­dro­ ve “Bal­tic Op­ti­cal Disc”, lau­re­a­te.

Tai - skulp­tû­ri­në kom­po­zi­ci­ja ir kom­ pak­ti­në plokð­te­lë, ku­rio­je ára­ðy­ti lau­re­a­tø at­lie­ka­mi kû­ri­niai. Plokð­te­lë bus pla­ti­na­ ma su “Mu­zi­kos ba­rø” þur­na­lu ir mu­zi­kos ára­ðø par­duo­tu­vë­se.

Pri­zo stei­gë­jai, rink­da­mie­si pre­ten­den­

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Kû­ry­bin­giau­siems pri­zai

Mo­te­rø cho­ras “Lie­pos”, va­do­vë A. Ste­po­na­vi­èiû­të-Zup­kaus­kie­në

Skver­bia­si gi­lyn á Lie­tu­và

Prieð ðe­ðe­rius me­tus, nu­skam­bë­jus pas­ ku­ti­niams pir­mo­jo Di­dþio­jo mu­zi­kø pa­ra­ do akor­dams, Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­gos pre­zi­den­tas Rim­vy­das Þi­gai­tis vil­tin­gai kal­bë­jo apie tai, kad kon­cer­tø or­ga­ni­za­to­ riai, val­dþios ins­ti­tu­ci­jø at­sto­vai, ku­ruo­jan­ tys kul­tû­rà, ið­gir­dæ tiek pui­kiø at­li­kë­jø, tik­ riau­siai pa­si­stengs, kad to­kià pat ga­li­my­bæ tu­rë­tø vi­sos Lie­tu­vos me­lo­ma­nai.

“Ga­li­me pa­reng­ti tiek pro­gra­mø, kad

Tiek vie­na­me, tiek ki­ta­me mies­te sa­lës bu­vo sau­sa­kim­ðos, jau da­bar uþ­sa­ky­ti ana­ lo­gið­ki kon­cer­tai ki­tiems me­tams.

“Vi­si ko­lek­ty­vai, ku­riuos at­ve­þë­me á Ro­kið­ká ir Ra­sei­nius, ðiuo­se mies­tuo­se kon­ cer­ta­vo pir­mà kar­tà”, - pa­brë­þë Rim­vy­das Þi­gai­tis, ste­bë­da­ma­sis ra­jo­nø kul­tû­ri­nio gy­ve­ni­mo or­ga­ni­za­to­riø van­gu­mu ir uþ­si­ brë­þæs jam ne­pa­si­duo­ti.

Ki­tais me­tais Di­dy­sis mu­zi­kø pa­ra­das ap­rëps dar di­des­nes Lie­tu­vos erd­ves. n

Puèiamøjø instrumentø orkestras “Trimitas”

Muzikos barai /3

Portretas

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Lin­da Ma­xey: per­ku­si­nin­kø me­nas Lie­tu­vo­je Su LMA studentais

Ri­ma PO­VI­LIO­NIE­NË MB dos­jë: nuo tre­jø me­tø Lin­da Ma­xey pra­dë­ jo gro­ti for ­te­pi­jo­nu, nuo ðe­ðe­riø - ma­rim­ba.

1963 m. ga­vo me­n ø (mu­zi­kos) ba­k a­lau­ro di­p lo­m à Ðiau­rës Tek ­s a­so uni­ver­si­te­te, 1967 m. - me­n ø (te­o ri­jos) ma­g ist­ro di­p lo­m à Ist­m a­n o kon­ser ­v a­to­r i­jo­j e, vë­l iau pri­v a­èiai stu­d i­ja­vo pas Èi­k a­g os sim­fo­n i­n io or­kest­ro pir­m à ­j á per­k u­si­n in­k à Gor­d o­n à Pe­ter­s à.

1964-1966 m. Bei­l o­ro uni­ver­si­te­te dës­të

for ­te­p i­jo­n à, 1968 m. Long Bi­èo ko­l e­d þe skai­të te­o ri­jos pa­skai­t as, ma­r im­b os gro­j i­m o me­n à 1998 m. dës­të Kan­z a­so uni­ver­si­te­te, 2000-2001 m. - Mi­su­r io uni­ver­si­te­to Kan­z a­ so mies­to kon­ser ­v a­to­r i­jo­j e. Nuo 1999 m. dës­to Lie­t u­vos mu­zi­kos aka­d e­m i­jo­j e.

1985 m. ið­r ink­t a Kan­z a­so mies­to me­ tø mu­zi­ke. Ta­p o pir­m à ­ja ma­r im­b i­n in­ke, 1981-1993 m. lai­ko­t ar­p iu pa­k vies­t a dirb­t i

su di­d þiau­sia “Co­l um­b ia Ar ­t ist” kon­cer ­t i­ ne or­g a­n i­z a­ci­ja Niu­jor­ke. Nuo 1997 m. or­g a­n i­z a­ci­n ë veik­la sie­ja­m a su Mu­ð a­m ø ­j ø me­n ø or­g a­n i­z a­ci­ja (Per­cus­si­ve Arts So­cie­ ty). Da­l y ­v a­vo tarp­t au­t i­n ë­se per­k u­si­n in­k ø kon­f e­ren­ci­jo­se Tek ­s a­se, Fi­la­d el­f i­jo­j e, tarp­ tau­t i­n ia­m e mu­zi­kos fes­t i­v a­l y­j e Por­t u­g a­l i­jo­ je (1994), gar­sia­ja­m e per­k u­si­n in­k ø fes­t i­v a­ ly­j e Pa­r y ­þiu­j e (1999). Per dvi­d e­ðimt me­t ø

Linda Maxey

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Linda Maxey: the Art of Percussion in Lithuania

Muzikos barai /4

Linda Maxey was the first marimbist to join the prestigious roster of New York’s Columbia Artists Management, to perform at the International Festival de Musica in Figuera da Foz in Portugal, and to appear as a soloist at international conventions of the Percussive Arts Society and the famous Journees de la Percussion International Festival in Paris. She has given hundreds of concerts in the United States, Canada and Europe and over 40 master classes at universities throughout the USA and in Lithuania, Latvia, Estonia, Russia, Belarus, and France.

She has held academic appointments at Baylor University, the Long Beach City College, the University of Kansas, and the University of Missouri-Kansas City Conservatory of Music. In 1998/99, Maxey received a Fulbright Senior Scholar Award to teach at the Lithuanian Academy of Music, where in 2002 she became an honorary doctor.

The author of the article talks with Linda Maxey about the present situation and problems of the art of percussion in Lithuania.

Rima POVILIONIENË

ve­d ë dau­g iau kaip 40 meist­r ið­k u­m o kur­sø bei skai­të pa­skai­t ø mu­ð a­m ø ­j ø re­p er ­t u­a­ro in­ter­p re­t a­ci­jos, at­l i­k i­m o me­n o te­m o­m is be­ ne vi­so­se JAV vals­t i­jo­se, taip pat uþ­sie­n y­j e - Lie­t u­vo­j e, Lat ­v i­jo­j e, Es­t i­jo­j e, Ru­si­jo­j e, Bal­ ta­r u­si­jo­j e, Pran­cû­zi­jo­j e. Su­ren­g ë dau­g iau kaip 300 so­l i­n iø kon­cer ­t ø gim­to­jo­j e ða­l y­j e, Ka­n a­d o­j e, Ma­d ei­ro­j e, Por ­t u­g a­l i­jo­j e, ða­l y­ se, kur ves­d a­vo meist­r ið­k u­m o kur­sus. Yra pa­skel­b u­si straips­n iø tarp­t au­t i­n iuo­se pro­f e­ sio­n a­l iø per­k u­si­n in­k ø þur­n a­l uo­se “Per­cus­si­ ve Arts”, “Per­cus­si­ve News”, mu­zi­k i­n ia­m e þur­n a­l e “Fulb­r igh­ters Ab­ro­a d”. Straips­n io “Sce­n o­j e: gro­j i­m o me­n as” ver ­t i­m à spaus­d i­ no “Mu­zi­kos ba­r ø” þur­n a­las (1998 lap­k ri­t is, Nr. 17).

1998-1999 m. L.Ma­xey pa­skir­ta Ame­ ri­kos cen­t ro Fulb­r igh­to pro­g ra­m os sti­ pen­d i­ja dës­t y ­t i Lie­t u­vo­j e. Nuo 1998 m. ma­r im­b i­n in­kë pa­d ë­jo reng­t i tarp­t au­t i­n es per­k u­si­jos fes­t i­v a­l io bûg­n ø ir per­k u­si­jos die­n as Vil­n iu­j e. At­l i­kë­ja bu­vo vie­n a ið ini­

pri­si­d ë­jo pa­d ë­d a­m a ruoð­t i ir kon­sul­t uo­d a­ ma dël mu­ð a­m ø ­j ø in­s tru­m en­t ø sà­r a­ðo.

Tie, ku­r iems yra te­kæ klau­s y ­t is Lin­d os Ma­xey gro­j i­m o, ne­a be­jo­t i­n ai li­ko su­þ a­vë­t i meist­r ið­k ai val­d o­m os ma­r im­b os mu­zi­k a­v i­ mo, pa­ver­g ian­èios ele­g an­ci­jos ir ði­l u­m os, sklin­d an­èios tiek ið pa­èios at­l i­kë­jos, tiek kû­ ri­n iø in­ter­p re­t a­ci­j ø. Ta­èiau ðá kar ­t à, kal­b an­ tis su gar­si­à ­ja ma­r im­b i­n in­ke, pa­ðne­ke­s ys dau­g iau­sia su­ko­si apie per­k u­si­jos me­n o si­t u­a­ci­jà Lie­t u­vo­j e.

Nuo pat pir­m o­jo vi­zi­to á Lie­t u­v à L.Ma­ xey kiek ­v ie­n à­k art at ­ve­þ a glë­b á nau­jos li­te­r a­ tû­ros, mu­zi­kos ára­ðø, per­k u­si­n in­k ø re­p er­t u­ a­r à pa­p il­d o nau­jau­sio­m is kom­p o­zi­ci­jo­m is.

Jau an­t ri me­t ai jos pa­s tan­g o­m is Lie­t u­vos mu­zi­kos aka­d e­m i­jos stu­d en­t ams su­tei­k ia­ ma ga­l i­m y­b ë ið­v yk­t i stu­d i­j uo­t i á Kan­z a­so uni­ver­si­te­t à. Ko­d ël ði at­l i­kë­ja, sa­k y ­t u­m e, lab­d a­r in­g o­m is pa­ska­to­m is skro­d þia be­n e pu­sës gaub­l io tra­j ek­to­r i­jà nuo JAV iki Lie­t u­ vos, èia ren­g ia meist­r ið­k u­m o kur­sus, dës­to

PRA­DÞIA 1996 m. prof. Al­gir­do Bud­rio kvie­ti­mu Lie­tu­vo­je klar­ne­ti­nin­kas Lar­ry Ma­xey (klar­ne­to pro­fe­so­rius Kan­za­so uni­ver­si­ te­to Me­nø fa­kul­te­te) ir jo þmo­na Lin­da Ma­xey ve­dë meist­rið­ku­mo kur­sus, bu­vo su­reng­ti ðiø dvie­jø mu­zi­kø kon­cer­tai. Jau tuo­met ma­rim­bi­nin­kë, pa­lik­da­ma mû­sø ða­lá, þi­no­jo no­rin­ti gráþ­ti á Vil­niø, su­þa­vë­ta ðio mies­to, ke­ti­no ir to­liau da­ly­tis su Lie­tu­ vos mu­zi­kais at­li­ki­mo me­no pa­tir­ti­mi, teik­ ti stu­den­tams gro­ji­mo ma­rim­ba ágû­dþius.

Tre­èius me­tus ið ei­lës L.Ma­xey ski­ria­ma Ame­ri­kos cen­tro Fulb­righ­to pro­gra­mos sti­pen­di­ja dës­ty­to­jø veik­los pa­ra­mai uþ­ sie­ny­je. (Be­je, Fulb­righ­to pro­gra­mo­je yra at­ski­ros stu­di­jø rë­mi­mo, moks­li­niø ty­ri­mø fi­nan­sa­vi­mo sri­tys. Pa­vyz­dþiui, ben­drai ðios pro­gra­mos sti­pen­di­joms 2002/3 moks­ lo me­tams gau­ti bu­vo pa­teik­ta apie pus­ penk­to tûks­tan­èio an­ke­tø, ið ku­riø at­rink­ti apy­tiks­liai de­vy­ni ðim­tai sti­pen­di­nin­kø.)

Ri­ma Po­vi­lio­nie­në: Jû­sø at­va­þia­vi­mus á Lie­tu­và tar­si þen­kli­na nau­jos in­for­ma­ ci­jos apie per­ku­si­nin­kø me­nà pa­sau­ly­je ant­plû­dis - nau­ji ára­ðai, nau­ji kû­ri­niai. Ko­ kias, gal­bût es­mi­nes, pro­ble­mas ið­skir­tu­ më­te, kal­bant apie Lie­tu­vos per­ku­si­nin­ kø pro­fe­sio­na­lø ruo­ði­mo pro­gra­mà bei si­tu­a­ci­jà pa­sau­li­nia­me kon­teks­te?

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Ára­ðai:

Koncertas Lietuvos muzikos akademijoje

cia­to­r iø ir or­g a­n i­z a­to­r iø ren­g iant tarp­t au­ ti­n á per­k u­si­n in­k ø ren­g i­n á Lie­t u­vos mu­zi­kos aka­d e­m i­jo­j e ir Na­cio­n a­l i­n ë­j e fil­h ar­m o­n i­ jo­j e 2002-ø jø pa­v a­s a­r á. Jos pa­s tan­g o­m is Lie­t u­vos mu­zi­kos aka­d e­m i­jos per­k u­si­n in­k ø kla­sës in­ven­to­r iø pa­p il­d ë do­v a­n o­t i mu­ð a­ mie­j i in­s tru­m en­t ai - di­d þiu­l ë ne­kon­cer­t i­n ë ma­r im­b a dar­b ui kla­së­j e, gon­g ai, cim­b o­lai, dau­g y­b ë smul­kes­n iø per­k u­si­n iø in­s tru­m en­ tø. Uþ nuo­p el­n us plë­to­jant mu­zi­kos me­n à Lie­t u­vo­j e 2002 m. jai su­teik­t as Lie­t u­vos mu­zi­kos aka­d e­m i­jos gar­b ës dak­t a­rës var­ das. Pas­k u­t i­n ë dþiu­g i nau­j ie­n a, pa­sie­k u­si ir Lin­d à prieð pat jai ið­v yks­t ant á na­m us lap­ kri­èio pa­b ai­g o­j e - “Ja­p a­n e­se Cul­t u­r al Grant Ate” su­teik­t a pa­r a­m a Lie­t u­vos mu­zi­kos aka­d e­m i­jai, skir­t a mu­zi­kos in­s tru­m en­t ams at­n au­j in­t i. Prie ðio pro­j ek­to ma­r im­b i­n in­kë

mû­sø stu­d en­t ams, or­g a­n i­z uo­ja pa­s au­l i­n io ly­g io per­k u­si­n in­k ø ren­g i­n ius, kvies­d a­m a gar­sius at­l i­kë­j us? Á klau­si­m à tar­si at ­s a­ko Fre­d e­r i­c as Ma­c a­re­z as, ti­t u­l uo­ja­m as pir­ muo­j u Pran­cû­zi­jos per­k u­si­n in­k u, kar ­t u su Lin­d a su­ren­g æs ne vie­n à pa­si­ro­d y­m à, gy­ ve­n an­t is ið­t ies in­ten­s y ­v ø kon­cer­t uo­jan­èio at­l i­kë­jo ir pe­d a­g o­g o gy ­ve­n i­m à: “Að ti­k iu ben­d ra­v i­m u, þi­n iø per­d a­v i­m u þmo­n ëms, ða­l ims, kul­t û­roms. To­d ël no­r iu kur­t i at ­v i­r à pa­s au­l á, ku­r ia­m e da­l y ­t u­m e sa­vo me­n i­n es idë­jas, to­d ël að dir­b u, ke­l iau­j u, ra­ð au, eik­ vo­ju vi­s à sa­vo lai­k à ir ener­g i­jà. Juk mes vi­si ið tos pa­èios - bûg­n ø ðeimos­­“.

The Ar­tist­ry of the Ma­rim­ba, 1994 Sound track, The Em­ pe­ ror’s New Clot­hes (Chil­drens’ Ope­ra), Ken­ne­dy Cen­ter in Was­hing­ton XIII Fes­ti­val de Mu­si­ca da Fi­gu­ei­ra da Foz, 1995 Jo­seph Ha­ydn, Nay Ro­sau­ro, Carl Niel­sen, Ðv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­nis or­ kest­ras, 1999 Aran­þuo­tës ma­rim­bai (ið­lei­do “Sout­ hern Mu­sic Pub­lis­hing Com­pa­ny”): Ama­zing Gra­ce (ame­ri­kie­èiø folk­him­ nas) Fre­de­ric Cho­pin Etiu­das op. 10 Nr. 5 Ge­or­ges Bi­zet Kar­men siu­i­ta Lin­da Ma­xey Vie­nos fan­ta­zi­jos kar­na­ va­las Rims­kis Kor­sa­ko­vas Ka­ma­nës skri­di­ mas Isa­ac Al­be­niz Le­gen­da Franz Liszt Mei­lës sva­jos (nok­tiur­nas Nr. 3) Fran­cis­co Tar­re­ga Re­cu­er­dos de la Al­hamb­ra Bi­zet/Sa­ra­sa­te Se­gi­di­li­ja ir èi­go­nø dai­na Ge­org F.Händel So­na­ta F-dur Ja­mes Bar­nes Jork­ðy­ro ba­la­dë Pa­blo de Sa­ra­sa­te Za­pa­te­a­do

Muzikos barai /5

de­mi­jos ar kon­ser­va­to­ri­jos, B.Dva­rio­no mu­zi­kos mo­kyk­los ar M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los mo­ki­niais. Po ap­si­lan­ky­mo prieð po­rà me­tø bu­vau pa­kvies­ta dës­ty­ti Sankt Pe­ter­bur­go kon­ser­va­to­ri­jo­je, ta­èiau jau ku­rá lai­kà gau­ti lei­di­mà vyk­ti á Ru­si­jà su­dë­tin­ga.

Taip pat gro­ji­mà ma­rim­ba dës­tau ir Ry­gos mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­den­tams.

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

- Jû­sø ini­cia­ty­va ke­li Lie­tu­vos mu­zi­ kos aka­de­mi­jos stu­den­tai (2 sty­gi­nin­ kai, 1 klar­ne­ti­nin­kas, 1 per­ku­si­nin­kas ir 1 pia­nis­tas) jau tu­ri ga­li­my­bæ stu­ di­juo­ti Kan­za­so uni­ver­si­te­te. Ta­èiau, kaip kal­bë­jo­me anks­èiau apie pro­fe­sio­ na­lio­sios per­ku­si­nin­kø la­vi­ni­mo ba­zës si­tu­a­ci­jà Lie­tu­vo­je, ko­kiu bû­du mû­sø stu­den­tai, stu­di­juo­jan­tys mu­ða­mø­jø spe­cia­ly­bæ, Lie­tu­vo­je vis dël­to ne­tu­ rë­da­mi ga­li­my­bës vi­sa­pu­sið­kai la­vin­ti sa­vo ágû­dþiø, adap­tuo­ja­si pro­fe­sio­na­ lio­sios per­ku­si­nës mu­zi­kos cen­tru va­di­ na­mos JAV mo­kyk­lo­se?

Linda Maxey – LMA garbës daktarë

Lin­da Ma­xey: Pir­miau­sia Lie­tu­vos

mu­zi­kos aka­de­mi­ja ne­tu­ri pa­grin­di­niø mu­ða­mø­jø in­stru­men­tø - tim­pa­nø su pe­da­ lais, kon­cer­ti­nës ma­rim­bos ar ge­rai gro­jan­ èio vib­ra­fo­no. Bû­ti­na tu­rë­ti bent ðià áran­gà, no­rint áreng­ti per­ku­si­nës mu­zi­kos stu­di­jà, skir­tà pro­fe­sio­na­liam at­li­kë­jui ruoð­ti. An­ tra pro­ble­ma sie­ti­na su nau­jau­sios in­for­ ma­ci­jos sto­ka, nes tai, kas per­ku­si­jos me­no sri­ty­je Va­ka­ruo­se ir Ame­ri­ko­je vyks­ta jau be­ne pen­kio­li­ka me­tø, èia, Lie­tu­vo­je, në­ ra pla­èiai þi­no­ma, trûks­ta mu­zi­kos ára­ðø, nau­jau­siø kom­po­zi­ci­jø. Kas­kart at­va­þiuo­ da­ma sten­giuo­si pa­pil­dy­ti ir pa­á­vai­rin­ti pa­ly­gin­ti skur­dþià pro­fe­sio­na­lios per­ku­si­ nës mu­zi­kos ára­ðø ko­lek­ci­jà Lie­tu­vos mu­zi­ kos aka­de­mi­jos fo­no­te­ko­je. Ir svar­biau­sia uþ­duo­tis, ko sie­kiu, dës­ty­da­ma Lie­tu­vos stu­den­tams, - su­pa­þin­din­ti juos su nau­jai su­kur­to­mis kla­si­ki­në­mis per­ku­si­nës mu­ zi­kos at­li­ki­mo tech­ni­ko­mis, pa­sau­ly­je vy­ rau­jan­èio­mis pas­ta­ruo­sius 30 me­tø. Nors, pa­vyz­dþiui, Ru­si­ja ið­si­ski­ria ypaè stip­ria ir pro­fe­sio­na­lia per­ku­si­nin­kø ruo­ði­mo mo­kyk­la, ta­èiau Va­ka­ruo­se jau ku­rá lai­kà tai­ko­mos po­so­vie­ti­nëms ða­lims vi­sið­kai nau­jos in­ter­pre­ta­ci­jos tech­ni­kos.

Per­ku­si­nin­kø gro­ji­mo me­nas pa­si­þy­mi ypaè pla­èiu aki­ra­èiu, kà var­gu ar ga­li­ma bû­ tø pa­sa­ky­ti apie ku­rio nors ki­to mu­zi­kos in­ stru­men­to at­li­kë­jið­kà spe­ci­fi­kà. Pa­vyz­dþiui, ga­li­ma bû­tø var­dy­ti ne tik pro­fe­sio­na­lias gro­ji­mo mo­kyk­las, bet ir tech­ni­kas, su­si­ju­ sias su et­ni­ne at­ski­rø kul­tû­rø es­te­ti­ka (tai bû­tø ypaè ryð­kios azi­jie­tið­kos, ja­po­nið­kos, af­ri­kie­tið­kos, Ame­ri­kos, Ame­ri­kos in­dë­nø kul­tû­rø gro­ji­mo bûg­nais tra­di­ci­jos).

At­vy­ku­si á Vil­niø, sten­giuo­si su­si­tik­ti su vi­sais no­rin­èiais Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­

Muzikos barai /6

- Bû­da­ma Lie­tu­vo­je, at­krei­piau dë­me­sá á tai, kad èia dar nuo ma­þens sten­gia­ma­si mo­ ki­ná su­telk­ti á vi­di­nio mu­zi­ka­lu­mo ug­dy­mà, kad jis su­vok­tø, jaus­tø ir ási­jaus­tø á mu­zi­kà.

Tai vi­sið­kai prie­ðin­ga po­zi­ci­ja JAV mu­zi­ki­ niam la­vi­ni­mui, kur pir­miau­sia sie­kia­ma ával­dy­ti tech­ni­nius ágû­dþius, o ta­da su tar­si jau su­bren­du­siu mo­ki­niu pra­de­da­ma kal­bë­ ti apie kû­ri­nio tu­ri­ná. Pa­vyz­dþiui, á Kan­za­so uni­ver­si­te­tà at­vy­kæs per­ku­si­nin­kas Ju­lius Þi­ lins­kas per vie­ne­rius me­tus, átemp­tai dirb­da­ mas ir prak­ti­kuo­da­ma­sis, su­ge­bë­jo pa­si­vy­ti ir uþ­pil­dy­ti tech­ni­nës ba­zës spra­gà. Vi­sø pir­ma jis jau pui­kiai þi­no­jo, kà no­ri ið­reikð­ti gro­ja­mu kû­ri­niu, to­dël ðiam ma­rim­bi­nin­kui te­rei­kë­jo pa­to­bu­lin­ti kai ku­riuos spe­ci­fi­nius tech­ni­nius ágû­dþius.

PRO­FE­SIO­NA­LU­SIS PER­KU­SI­JOS ME­NAS LIE­TU­VO­JE 1998-1999 m. Lie­tu­vo­je su­reng­ta tarp­ tau­ti­niø per­ku­si­nin­kø fes­ti­va­liø, ku­riuos or­ga­ni­zuo­ti pa­dë­jo ir L.Ma­xey, tiek da­ly­ vau­da­ma kaip at­li­kë­ja, tiek pa­gel­bë­da­ma pa­si­kvies­ti gar­siø uþ­sie­nio ða­liø at­li­kë­jø ir mu­ða­mø­jø gru­piø. Di­dþia Lin­dos ini­cia­ty­ vos da­li­mi 2002 m. ba­lan­dá Lie­tu­vos mu­zi­ kos aka­de­mi­jo­je ir Na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ ni­jo­je suor­ga­ni­zuo­tas tarp­tau­ti­nis ren­gi­nys - gar­siø pa­sau­lio per­ku­si­nin­kø meist­rið­ku­ mo kur­sai, tru­kæ vi­sà sa­vai­tæ, bei jung­ti­nis kon­cer­tas Fil­har­mo­ni­jo­je ba­lan­dþio 24 d. su þy­miais at­li­kë­jais Mi­cha­e­lu Udow (JAV ma­rim­bi­nin­kas ir kom­po­zi­to­rius, vie­nas þy­miau­siø ðiø die­nø ma­rim­bi­nin­kø ne tik Jung­ti­në­se Vals­ti­jo­se, bet ir pa­sau­ly­je), Fre­de­ri­cu Ma­ca­re­zu (mu­ða­mie­ji, tim­pa­nai; Pran­cû­zi­ja), Ne­boj­sa Ziv­ko­vi­èiu­mi (vie­nas ryð­kiau­siø ðiuo­lai­ki­niø Vo­kie­ti­jos kom­po­ zi­to­riø, taip pat pui­kus per­ku­si­nin­kas).

Be to, ðie at­li­kë­jai ve­dë tarp­tau­ti­nius meist­ rið­ku­mo kur­sus, ku­riø me­tu su­pa­þin­di­no su nau­jau­siu Eu­ro­pos, JAV ir ki­tø ða­liø per­ku­si­jos re­per­tu­a­ru, bu­vo skai­to­mos pa­skai­tos mu­ða­mø­jø ðiuo­lai­ki­nio re­per­tu­a­ ro ir tech­ni­kos klau­si­mais, stu­den­tai sa­vo meist­rið­ku­mà ga­lë­jo ið­më­gin­ti tarp­tau­ti­ná ly­gá pa­gal pa­sau­li­nius stan­dar­tus at­ran­kai á ge­riau­sius or­kest­rus ir tarp­tau­ti­nius kon­ kur­sus ati­tin­kan­èio­je per­klau­so­je. Stu­den­ tai tu­rë­jo ga­li­my­bæ su­si­pa­þin­ti su L.Ma­xey pa­stan­go­mis do­va­no­tais nau­jai­siais mu­ ða­mai­siais in­stru­men­tais. Ðis tarp­tau­ti­nis pro­jek­tas ið­si­plë­të ir uþ Lie­tu­vos ri­bø, nes mu­ða­mø­jø in­stru­men­tø me­no meist­rai taip pat ap­si­lan­kë Ry­gos bei Ta­li­no mu­zi­ kos aka­de­mi­jo­se.

- Kaip api­bû­din­tu­më­te Lie­tu­vo­je or­ga­ni­zuo­ja­mus pro­fe­sio­na­lio­sios mu­ ða­mø­jø mu­zi­kos ren­gi­nius ver­tin­da­ma juos pa­gal pa­sau­li­nius ver­ti­ni­mo kri­te­ ri­jus? Ko­kias ak­tu­a­les­nes ðios sri­ties pro­ble­mas ið­skir­tu­më­te?

- Tarp­tau­ti­nei per­ku­si­jos die­nai skir­tas fes­ti­va­lis 2002 m. ba­lan­dá tarp­tau­ti­niø fes­ti­ va­liø kon­teks­te tik­rai ly­gia­ver­tis, jei kal­bë­ tu­me apie jø ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus, ka­dan­gi ðá Lie­tu­vos fes­ti­va­lá rë­më tarp­tau­ti­nës or­ ga­ni­za­ci­jos, da­ly­va­vo pa­sau­ly­je pri­pa­þin­ti gar­sûs per­ku­si­nin­kai, su­reng­ta kon­cer­tø, meist­rið­ku­mo kur­sø. Vis dël­to Lie­tu­vo­je ren­gia­mi per­ku­si­nës mu­zi­kos ren­gi­niai to­li gra­þu ne­pri­lygs­ta, pa­vyz­dþiui, Pa­ry­ þiaus per­ku­si­nin­kø fes­ti­va­lio, ku­ria­me te­ko da­ly­vau­ti, mas­te­liams. Ki­to­se ða­ly­se mu­ða­mø­jø at­li­kë­jø kon­cer­tai su­trau­kia ne tik daug klau­sy­to­jø, bet ir ðiuos ren­gi­nius fi­nan­suo­jan­èiø me­ce­na­tø. Bû­da­ma Pran­cû­ zi­jos fes­ti­va­ly­je, pa­ste­bë­jau, kad þa­vu­sis Pa­ry­þius taip pat ta­po vie­nas ið trau­kos ob­jek­tø, ska­ti­nàs klau­sy­to­jus èia at­vyk­ti ið vi­sos Eu­ro­pos. Jei dau­giau þmo­niø þi­ no­tø, ko­kia mie­la jû­sø sos­ti­në, ne­abe­jo­ju, ne­dels­tø ap­lan­ky­ti ðio mies­to, nes Vil­nius tu­ri sa­vo­tið­ko mag­ne­tiz­mo, ver­èian­èio èia kar­tà ap­si­lan­kiu­sius tiek ma­no ko­le­gas, tiek tu­ris­tus dar kar­tà gráþ­ti.

- Ko­kie at­li­kë­jø, ku­riuos kvie­èia­te á Lie­ tu­và kon­cer­tuo­ti, pa­rin­ki­mo kri­te­ri­jai?

- Ma­no ma­ny­mu, pir­miau­sia aka­de­mi­ jos stu­den­tams rei­kë­tø su­teik­ti pro­fe­sio­na­ lio­sios mu­ða­mø­jø mu­zi­kos in­ter­pre­ta­ci­jos þi­niø. To­dël daþ­niau­siai tai kla­si­ki­nës per­ku­si­nës mu­zi­kos at­li­kë­jai, nes ir pa­ti dau­giau­sia skam­bi­nu kla­si­kà. Ma­no tiks­ las - Lie­tu­vos per­ku­si­nin­kams vi­sø pir­ma su­teik­ti kla­si­ki­nës, o ne dþia­zo ar et­ni­nës per­ku­si­nës mu­zi­kos at­li­ki­mo spe­ci­fi­kos þi­niø. Pa­vyz­dþiui, jau dvi­de­ðimt me­tø Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­nan­tis pui­kus ðiuo­lai­ki­nis kom­po­zi­to­rius Ne­boj­sa Ziv­ko­vi­èius ge­nia­ liai in­ter­pre­tuo­ja ir kla­si­ki­næ mu­ða­mø­jø mu­zi­kà. Mi­cha­e­là Udow siû­liau pa­kvies­ti

þi­no­da­ma, kad ðis kom­po­zi­to­rius ir per­ku­ si­nës mu­zi­kos at­li­kë­jas taip pat yra pui­kus dës­ty­to­jas, ga­lë­si­às su­teik­ti ne­ma­þai nau­ din­gos in­for­ma­ci­jos. Jo ves­ti meist­rið­ku­mo kur­sai Lie­tu­vos per­ku­si­nin­kams bu­vo ið­ties nau­din­gi ir reikð­min­gi. Fre­de­ri­cas Ma­ca­re­zas kaip at­li­kë­jas tu­ri daug pa­tir­ ties mu­zi­kuo­da­mas or­kest­re, to­dël bu­vo svar­bi bû­tent ði jo veik­los sri­tis.

- Pro­fe­sio­na­lio­sios uþ­sie­nio mu­zi­kos prak­ti­ko­je per­ku­si­nin­kai daþ­nai bû­na ir kom­po­zi­to­riai, pa­vyz­dþiui, mû­sø jau mi­në­ti Ziv­ko­vi­èius ar­ba Udow. Tà pa­tá ga­lë­tu­me pa­sa­ky­ti ir apie Vla­di­mi­rà Ta­ ra­so­và bei dau­ge­lá ki­tø. Ar ge­bë­ji­mas kom­po­nuo­ti mu­zi­kà ir drau­ge bû­ti jos at­li­kë­ju - ið­skir­ti­nis per­ku­si­nin­ko bruo­ þas?

- Ne­pa­sa­ky­èiau, kad tik tarp per­ku­ si­nin­kø esa­ma gar­siø kom­po­zi­to­riø. Bet ku­rios mu­zi­kos sri­ties ta­len­tin­gi at­li­kë­jai drau­ge ga­li bû­ti kom­po­zi­to­riai, kaip tai ro­ do pa­sau­li­në prak­ti­ka. Ta­èiau ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos erd­vë­je ypaè daþ­nai su­si­du­ria­me su reið­ki­niu, kai pro­fe­sio­na­lus at­li­kë­jas gre­ta ki­tø mo­der­niø kom­po­zi­ci­jø at­lie­ka ir sa­vo kû­ry­bà.

- Transk­ri­ba­vo­te kla­si­ki­nës mu­zi­ kos, pa­vyz­dþiui, Bi­zet “Kar­men”, Rims­ kio-Kor­sa­ko­vo “Ka­ma­nës skri­di­mas” ir kt. kû­ri­niø ma­rim­bai. Gal­bût eg­zis­tuo­ ja spe­ci­fi­niai ðiø kû­ri­niø pa­si­rin­ki­mo kri­te­ri­jai?

- Kaip þi­no­ma, spe­cia­liai ma­rim­bai ku­ria­mos kom­po­zi­ci­jos - ið­skir­ti­nai XX a. opu­sai, to­dël ba­ro­ko, kla­si­ciz­mo ar ro­man­ tiz­mo epo­chø kû­ri­niø transk­rip­ci­jos ðiam in­stru­men­tui bû­ti­nos tam, kad at­li­kë­jas ga­lë­tø skam­bin­ti, ási­sà­mo­nin­ti ir ið­mok­ti pa­jaus­ti ávai­riø sti­liø mu­zi­kà. Ma­no vai­ kys­të­je kla­si­ki­nës mu­zi­kos transk­rip­ci­jø re­per­tu­a­ras ma­rim­bai ne­bu­vo gau­sus.

Tad tie­siog ki­lo bû­ti­ny­bë já plës­ti ir ávai­rin­ ti. Be to, daþ­nai ten­ka kon­cer­tuo­ti po­pu­ lia­ri­à­jà kla­si­kà mëgs­tan­tiems þmo­nëms, ku­rie mie­lai klau­so­si pa­þás­ta­mø kû­ri­niø transk­rip­ci­jø. Ta­èiau ðiuo­lai­ki­niai kom­po­ zi­to­riai ma­rim­bai ski­ria ið­ties daug ori­gi­ na­liø ir ádo­miø opu­sø, to­dël transk­rip­ci­jø bû­ti­ny­bë, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais de­ðimt­ me­èiais, su­ma­þë­jo.

Pa­vyz­dþiui, Ba­cho kû­ry­bo­je yra kû­ ri­niø, pa­ties kom­po­zi­to­riaus per­ra­ðy­tø ávai­riems in­stru­men­tams ir ori­gi­na­liai skam­ban­èiø tiek grie­þiant smui­ku, skam­ bi­nant kla­ve­si­nu ar gro­jant ka­me­ri­niam or­kest­rui. Da­ly­kai, ku­rie man svar­bûs at­lie­ kant transk­rip­ci­jà, tai tem­po pa­rin­ki­mas, le­mian­tis ðtri­chø tiks­lu­mà. Pa­vyz­dþiui, no­rint ma­rim­ba ið­gau­ti le­ga­to jun­gia­mø gar­sø áspû­dá, mo­ty­và rei­kë­tø at­lik­ti grei­ tes­niu tem­pu. At­lik­da­ma transk­rip­ci­jà, vi­sø pir­ma á kû­ri­ná þvel­giu kaip at­li­kë­jas, min­ty­se su­vo­kian­tis ir no­rin­tis ið­lai­ky­ti

ori­gi­na­lø kû­ri­nio sti­liø, skam­be­sá, temb­ro spe­ci­fi­kà.

- Lie­tu­vo­je su Ðv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­ niu or­kest­ru ára­ðë­te Nay Ro­sau­ro Kon­ cer­tà ma­rim­bai ir or­kest­rui.

- Tiek ðis mu­zi­ki­nis ára­ðas, tiek kon­ cer­tas bu­vo di­dþiu­lë do­va­na ir man, ir kom­po­zi­to­riui. Or­kest­ras, ga­li­ma sa­ky­ti, pas­ku­ti­næ aki­mir­kà (die­nà prieð) iki kon­ cer­to ga­væs Nay Ro­sau­ro kû­ri­nio na­tas, per 24 va­lan­das tie­siog meist­rið­kai pa­ruo­ ðë ið­ties su­dë­tin­gà par­ti­tû­rà, ku­rio­je gau­su Pie­tø Ame­ri­kos rit­mø, dþia­zo ele­men­tø.

Kai po ára­ðo pa­skam­bi­nau ir pra­dþiu­gi­nau N.Ro­sau­ro, ðis net ne­si­ti­kë­jo, kad jo kom­ po­zi­ci­ja bus ára­ðy­ta.

- Jau ku­rá lai­kà lan­ko­te lie­tu­viø kal­ bos kur­sus Vil­niaus uni­ver­si­te­te (ta­rian­ tis su p. Lin­da dël po­kal­bio lai­ko, ma­rim­ bi­nin­kë pui­kiau­siai lie­tu­við­kai pa­tiks­li­no su­si­ti­ki­mo va­lan­dà ir vie­tà. - Aut.).

- Ma­no am­þiu­je pra­dë­ti mo­ky­tis nau­jos kal­bos!.. Lie­tu­viø kal­ba su­dë­tin­ga, pa­ly­ gin­ti su to­mis kal­bo­mis, ku­rio­mis ten­ka kal­bë­ti. Taip pat esu stu­di­ja­vu­si is­pa­nø, vo­kie­èiø, pran­cû­zø. Ta­èiau stu­di­jos uni­ver­ si­te­te, nuo­la­ti­niai vi­zi­tai á Vil­niø, pa­skai­ tos su stu­den­tais, net­gi pa­si­vaikð­èio­ji­mai Vil­niaus gat­vë­mis - tai nuo­la­ti­në prak­ti­ka.

Ta­èiau nors ir pai­ni, bet ma­ne þa­vi dai­nuo­ ja­mo­ji lie­tu­viø kal­ba, lie­tu­viø fol­klo­ras. Ne kiek­vie­na tau­ta ga­li di­dþiuo­tis tu­rë­da­ma stul­bi­na­mai tur­tin­gà ir ádo­mø mu­zi­ki­nës kul­tû­ros pa­vel­dà. Ma­nau, tai ir­gi sa­vo­tið­ kai vei­kia jû­sø tau­tos mu­zi­ka­lu­mà. Be­je, no­rë­èiau pa­þy­më­ti ið­skir­ti­ná jû­sø ða­lies bruo­þà - lie­tu­viai, at­ro­dy­tø, pa­pras­èiau­siai my­li mu­zi­kà, jà jau­èia, mu­zi­ka - tar­si ne­at­ sie­ja­ma jø kas­die­ny­bës da­lis. Pa­vyz­dþiui, Ame­ri­ko­je të­vai ypaè re­tai ve­da­si vai­kus á pro­fe­sio­na­lio­sios mu­zi­kos kon­cer­tus, to­ dël Lie­tu­vo­je nu­ste­bau va­ka­ri­niuo­se kon­ cer­tuo­se ma­ty­da­ma vai­kø.

- At­vyks­ta­te á Lie­tu­và sau­sio më­ne­sá?

- Að la­bai bran­gi­nu Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos man su­teik­tà gar­bæ ir pa­dë­kà.

To­dël vi­suo­met mie­lai èia gráþ­tu. Ki­to ma­ no vi­zi­to pla­nai su­si­jæ ne tik su pe­da­go­gi­ ne veik­la, bet ir su pro­gra­mos, pa­gal ku­rià jû­sø stu­den­tai vyk­tø stu­di­juo­ti á Kan­za­so uni­ver­si­te­tà, plë­ti­mu.

- Aèiû uþ po­kal­bá. Iki pa­si­ma­ty­mo!

n Siû­lo­me ke­le­tà in­ter­ne­to sve­tai­niø ad­re­sø: www.lin­da­ma­xey.com (Ma­rim­bi­nin­kë Lin­da Ma­xey) www.mu­sic.umich.edu/fa­cul­ty/udow.mi­cha­el.html (ma­ rim­bi­nin­kas Mi­cha­e­las Udow) www.ziv­ko­vic.de (per­ku­si­nin­kas Ne­boj­sa Ziv­ko­vi­èius) http://www.lpmu­sic.com/ (Lo­ty­nø Ame­ri­kos per­ku­si­ nin­kai) http://www.cse.ogi.edu/Drum/en­cyc­lo­pe­dia/ http://www.pas.org/ (Per­cus­si­ve Arts So­cie­ty) http://www.cse.ogi.edu/Drum/ (per­ku­si­jos in­stru­men­tø pus­la­pis, ku­ria­me ga­li­ma ras­ti nuo­ro­dø á ki­tus in­ter­ne­to ad­re­sus)

Kvie­èia­me!

Kau­no Juo­zo Gruo­dþio kon­ser­ va­to­ri­jo­je nuo 1952 m. ru­dens pra­dë­jo veik­ti Te­ori­jos-kom­po­zi­ci­jos sky­rius, ku­rio pir­muo­ju va­do­vu ta­po kom­po­zi­to­rius Vy­tau­tas Klo­va.

Per 50 me­tø sky­riu­je dir­bo daug Lie­tu­vo­je þi­no­mø mu­zi­kos pe­da­go­ gø ir kû­rë­jø: Al­gi­man­tas Dau­no­ras, Eu­ge­ni­ja Ra­guls­kie­në, Ele­na Mar­ti­ no­nie­në, An­ta­nas Re­ka­ðius, Vla­das Ðve­das ir kt. Sky­riu­je mo­kë­si ir ga­vo mo­kyk­los di­plo­mus bû­rys ðian­dien Lie­tu­vo­je þi­no­mø kom­po­zi­to­riø ir mu­zi­ko­lo­gø, kul­tû­ros vei­kë­jø, tarp ku­riø - Min­dau­gas Ur­bai­tis, Vy­tau­tas Blû­ðius, Faus­tas La­të­nas, Va­len­ti­nas Bag­do­nas, Gied­rius Kup­ re­vi­èius, Da­nu­të Pet­raus­kai­të, ið vi­so 183 ab­sol­ven­tai.

2003 m. ba­ lan­ dþio 16 d. 12 val. J.Gruo­dþio kon­ser­va­to­ri­ja ren­ gia moks­li­næ kon­fe­ren­ci­jà sky­riaus nu­ei­tam ke­liui ir in­dë­liui á Lie­tu­vos mu­zi­ki­næ kul­tû­rà ap­tar­ti bei ab­sol­ ven­tø kom­po­zi­to­riø kû­ri­niø kon­cer­ tà. Lau­ kia­ me 10-15 min. truk­ mës pra­ne­ði­mø: · pri­si­mi­ni­mø apie bu­vu­sius sky­riaus pe­da­go­gus, sky­riaus dar­ bà, mo­ky­mà­si ja­me ir pan.; · aptarianèiø bu­vu­siø sky­ riaus auk­lë­ti­niø to­les­næ kû­ry­bi­næ, kul­tû­ri­næ, pe­da­go­gi­næ veik­là (pra­ne­ ði­mai ga­li bû­ti skir­ti ir vie­no as­mens dar­bams ap­tar­ti); · ki­to­mis te­mo­mis, su­si­ju­sio­ mis su sky­riu­mi ir bu­vu­siais auk­lë­ti­ niais.

Vi­sus, no­rin­èius (ypaè sky­riaus ab­sol­ven­tus) pa­dë­ti reng­ti kon­fe­ren­ ci­jà ar jo­je da­ly­vau­ti (su pra­ne­ði­mu, kû­ry­ba), pra­ðo­me kreip­tis á Kau­no J.Gruo­dþio kon­ser­va­to­ri­jà: tel. 837-22 25 35 (rað­ti­në), 8-37-22 87 96 (di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Jû­ra­të Kar­baus­kie­në) ar­ba laið­ku: Al­gi­man­ tui Ku­bi­liû­nui, Kau­no J.Gruo­dþio kon­ser­va­to­ri­ja, J.Gruo­dþio g. 6, LT 3000 Kau­nas.

Muzikos barai /7

Premjera Ed­mun­das GED­GAU­DAS

D

Ir vël Giu­sep­pe Ver­di

Michailo RAÐKOVSKIO nuotraukos

ar vis te­be­si­gal­vo­ja apie ant­ri­ næ “Kau­kiø ba­liaus” prem­je­ rà (lap­kri­èio 29 d.) Lie­tu­vos na­cio­na­li­në­je ope­ros sce­no­je.

Ant­ri­në, nes 2001 m. bir­þe­lio 30 d. bu­vo pa­ro­dy­ta Tra­kø pi­lies kie­me kaip Vil­niaus fes­ti­va­lio ren­gi­nys. Tie­sa, anuo­kart ge­ro­kai ki­toks, nors ins­ce­ni­za­to­ riø gru­pë ta pa­ti.

Klau­sau­si prem­je­ros te­at­re ára­ðo, ko­ re­guo­ju sa­lëj pa­tir­tus áspû­dþius. Ir nors ára­ðas ne itin aukð­to ly­gio, jo dë­ka aið­kiau su­vo­kiu, kad su kom­po­zi­to­riaus nu­ma­ty­ tu or­kest­ro vaid­me­niu ne­bu­vo ap­si­lenk­ta, kad tik­ro te­at­ra­lo nuo­jau­tos ve­da­mas Gin­ ta­ras Rin­ke­vi­èius juos ágy­ven­di­no.

Së­dint vie­no­je to­les­niø par­te­rio ei­liø në­ ra leng­va or­kest­re ið­ti­sai gir­dë­ti dra­ma­tur­ gi­ná spek­tak­lio pa­grin­dà, de­ra­mai áver­tin­ti vi­sas de­ta­les ir niu­an­sus. Jau­èiau ðiek tiek “api­ben­drin­tà” spek­tak­lio gy­vy­bin­gu­mà,

V. Afanasenka – grafas Rikardas, I. Linaburgytë - Ulrika, V. Juozapaitis - Renatas, I. Zelenkauskaitë - Oskaras

ku­rio bet­gi pa­ka­ko pa­ti­riant ne­men­kà jo te­at­ri­næ ma­gi­jà ir net­gi ðven­tið­ku­mà.

Be­je, jei ðie da­ly­kai ope­rai skam­bant dings­ta, jø vie­toj be­mat at­si­ran­da naf­ta­li­no kva­pe­lis. Ri­ba tarp ope­ros sce­nos ir te­at­ro ra­kan­dø san­dë­lio bû­na klas­tin­gai sli­di. Ára­ðas pa­tvir­ti­no ir pa­ryð­ki­no, jog par­ ti­tû­ros lo­bius di­ri­gen­tas èia ne tik “eks­po­ nuo­ja”, bet ir juos ið­gy­ve­na. Tai per­si­duo­ da vi­sam at­li­kë­jø an­sam­bliui, o per juos ir pub­li­kai. At­si­ran­da at­mo­sfe­ra, pa­lan­ki at­ski­rø vaid­me­nø plë­to­tei ir tur­të­ji­mui.

Vaid­me­nys bræs­ta ar­tis­tams sà­vei­kau­ jant su pub­li­ka. Ma­nau, kad ta­da in­tui­ci­ja ið­tie­sia ran­kà ra­cio­na­lu­mui ir pro­tar­piais ávyks­ta da­ly­kai, ku­riø gal net pa­tys ar­tis­ tai ne­pa­aið­kin­tø. Bet ði­to jie ne­pa­mirð­ta.

Pub­li­ka ir­gi.

To­kiø aki­mir­kø “Kau­kiø ba­liaus” prem­ je­roj bû­ta, apie jas jau ra­ðiau ir kal­bë­jau.

Ant­ra­me spek­tak­ly­je jø pa­ty­rë­me ma­þiau.

Muzikos barai /8

Ame­li­jos vaid­me­ná at­li­ku­sià Ire­nà Mil­ ke­vi­èiû­tæ pa­kei­tu­siai Ma­ri­nai Tro­pi­nai ið Lat­vi­jos na­cio­na­li­nës ope­ros me­ta­fi­zi­nis dai­na­vi­mo lyg­muo (já pa­ty­rë­me prem­je­ro­ je) yra gan to­li­ma sri­tis, nors ki­tais po­þiû­ riais vieð­nia pa­si­ro­dë kaip stip­ri, pui­kios orien­ta­ci­jos pro­fe­sio­na­lë.

Prem­je­ros ára­ðas “kils­te­lë­jo” gra­fo Ri­ kar­do vaid­mens at­lik­ti pa­kvies­to te­no­ro Vik­to­ro Afa­na­sen­kos dai­na­vi­mà. Èia jis ir la­kes­nis, ir reikð­min­ges­nis. Kas tai? Dai­ ni­nin­ko “fo­no­ge­nið­ku­mas”? Ára­ðe ki­taip, ne­gu ið ny­kaus mû­sø sa­lës nuo­to­lio, su­ vo­kiau ne vie­nà Ri­kar­do epi­zo­dà, tarp jø ir jû­ri­nin­ko dai­ne­læ, spon­ta­nið­kai ra­ðy­toj re­cen­zi­joj ma­no pa­kri­ti­kuo­tà. Ára­ðai mëgs­ta vi­so­ke­rio­pà tiks­lu­mà, sà­mo­nin­gai val­do­mà raið­kà. Ul­ri­kos vaid­ me­ná “ra­ga­nos bal­su” (tran­slia­ci­ja tà ne­gai­ les­tin­gai pa­ryð­ki­no - ten, sce­nos gi­lu­moj, dai­ni­nin­kë, ma­tyt, tu­rë­jo dar vie­nà mik­ro­

fo­nà) nuo pir­mos fra­zës dai­nuo­jan­èiai Ine­ sai Li­na­bur­gy­tei ára­ðas pa­dë­tø pa­to­bu­lin­ti bal­so spal­vø, di­na­mi­nio rel­je­fo ir pras­mës dar­nà. Tai bal­sas, ga­lin­tis gla­mo­në­ti kiek­ vie­nà gar­sà. Ar ar­tis­të ne­si­jau­èia ápa­rei­go­ ta ne tik pro­tar­piais tà da­ry­ti?

Gal kiek sun­kiau ðito siek­ti Vy­tau­tui Kur­nic­kui, ant­ro­jo spek­tak­lio Ri­kar­dui.

Bet kiek daug jo pa­da­ry­ta! Nors tai ne “sa­ vai­me” ta­py­bið­kom spal­vom be­si­lie­jan­tis te­no­ras, ar­tis­to pa­siek­tas dai­na­vi­mo ið­raið­ kos, jë­gos, es­te­ti­kos ir tei­sy­bës po­jû­èio lyg­ muo da­rë stip­rø áspû­dá, o trum­pas ma­no gir­dë­tas ant­ro­jo spek­tak­lio ára­ðo frag­men­ tas tà tik pa­tvir­ti­no.

Ant­ra­ja­me spek­tak­ly­je Vy­tau­tas Juo­ za­pai­tis Re­na­to vaid­me­niu pa­ro­dë, kaip svar­bu dai­nuo­jant at­skleis­ti dau­gias­luoks­ ná ryð­kiø­jø ðio kom­po­zi­to­riaus per­so­na­ þø cha­rak­te­rá. Á me­ni­niu po­þiû­riu to­ly­gø Re­na­to ari­jos va­rian­tà Dai­nius Stumb­ras

M. Tropina ir V. Kurnickas

kol kas tik pa­ke­liui. Bet tiek ðia­me, tiek anks­tes­niuo­se jau­no­jo so­lis­to dar­buo­se esa­ma þel­me­nø, ska­ti­nan­èiø ti­kë­ti, kad jo pa­si­rink­ta­sis ke­lias ne­ve­da á gra­þià, ta­èiau mo­no­to­nið­kà ste­pæ. La­bai svar­bu, kiek tie dai­gai bran­gûs pa­èiam dai­ni­nin­kui. Þa­viu leng­vu­mu tiek dai­nuo­da­ma, tiek sce­ni­næ vaid­mens vi­zi­jà kur­da­ma ðvys­te­li Ire­na Ze­len­kaus­kai­të. Pa­þui Os­ka­rui èia skir­ta at­sto­vau­ti nai­vo­kam (bet ko­kiam

tin­gais ðo­kë­jø pa­si­ro­dy­mais, su re­gi­niui nu­si­tei­ku­sia, val­gan­èia ir ge­rian­èia pub­li­ ka. Bu­vo aið­ku, jog te­at­ro sce­no­je ið­vy­sim kiek ki­to­ká tos po­pu­lia­rios ope­ros va­rian­ tà, o kal­bos apie ne­ið­pa­sa­ky­tai in­ten­sy­vø Ka­li­for­ni­jo­je gy­ve­nan­èios re­þi­sie­rës Da­lios Ibel­haup­tai­tës re­pe­ta­vi­mà (ða­lia jos in­fan­ ti­lið­kø pa­si­sa­ky­mø per ra­di­jà) ne­þi­nia, ar la­biau in­tri­ga­vo, ar di­di­no skep­ti­ciz­mà.

Bet ðtai ste­biu prem­je­rà, ir skep­ti­ciz­ mas tirps­ta. Tirp­ti jis pra­dë­jo jau pa­ma­èius juos­và, ne­ap­ðvies­tà uþ­dan­gà, þa­dan­èià sti­ lin­gu­mà, vi­zu­a­lià sce­nos kul­tû­rà.

Nu­si­bo­do ins­ce­ni­zuo­tos uver­tiû­ros.

Ta­èiau ðá kar­tà re­gi­nys, ku­rá ið­vy­dau uþ­ dan­gai pa­ki­lus, ne­truk­dë su­si­kaup­ti, ási­ klau­sy­ti á pir­muo­sius ope­ros gar­sus, nes ir sce­no­vaiz­dis, ir gra­fo Ri­kar­do vei­do at­ðvai­ tas, ir uþ an­gos ant laip­tø së­din­tis cho­ras jø ádë­miai klau­së­si.

P.Mum­for­do sce­no­vaiz­dá ins­pi­ra­vo prieð að­tuo­ne­tà de­ðimt­me­èiø su­kles­të­jæs bau­hau­zo sti­lius. Tarp jo pra­di­nin­kø - ar­

Liudas Norvaiðas - Tomas, Dainius Stumbras - Renatas ir Vytautas Bakula - Samuelis

mie­lam!) dþiaugs­mui, tar­si ið dau­sø nu­si­ lei­dþian­èiam á pai­nià þmo­niø gy­ve­ni­mo re­a­ly­bæ.

To­liau - ma­þes­ni vaid­me­nys, pa­gal mû­sø te­at­ro tra­di­ci­jà pa­si­rû­pin­da­væ, kad spek­tak­liui ne­pri­stig­tø “ðaukð­to de­gu­ to”. Bet ðá kar­tà ki­taip. Sil­va­no vaid­muo pa­de­monst­ra­vo ge­rai ával­dy­tà Ra­mû­no Ur­bie­èio ba­ri­to­nà, o sà­moks­li­nin­kai Sa­mu­ e­lis bei To­mas bu­vo ver­ti jiems kom­po­zi­to­ riaus skir­tø (ið­ties la­bai svar­biø) fra­ziø. Tai Vy­tau­tas Ba­ku­la ir Liu­das Nor­vai­ðas.

Jau ápras­tu raið­kos lanks­tu­mu bei tiks­lu­mu spek­tak­lio ran­gà kë­lë Èes­la­vo Ra­dþiû­no va­do­vau­ja­mas cho­ras.

“Kau­kiø ba­liaus” prem­je­rai ar­të­jant bu­vo jau­èia­mas ðioks toks aþio­ta­þas. Vei­kë ir pla­èiai nu­skam­bë­jæs, jau mi­në­tas spek­ tak­lis Tra­kø pi­lies kie­me - la­bai bran­gus, pro­tar­piais áspû­din­gai gi­gan­tið­kas (bri­to Pe­te­rio Mum­for­do sce­nog­ra­fi­ja!), su efek­

ir net­gi san­tû­ru­mo. Kvai­lio­ji­mai su­si­tin­ka su oru­mu, o po aki­mir­kos dar ir su tra­ge­ di­ja. Vis­kas nu­tols­ta, pri­tems­ta, tam­pa dar ki­to­kia me­ta­fo­ra. Vil­niu­je pa­jau­èiau, jog ji ga­na tal­pi. Gal pra­ver­të sce­nog­ra­fës Mar­tos Vo­sy­liû­tës in­dë­lis, ku­ri, P.Mum­for­ dui su­sir­gus, jo idë­jà pri­tai­kë ðiai sce­nai, drau­ge nenu­si­as­me­nin­da­ma. Re­gis, tai tik á nau­dà.

Kà da­rë, taip in­ten­sy­viai re­pe­tuo­da­ma, re­þi­sie­rë?

Spë­ju, jog ne­ma­þai jos pa­stan­gø pri­ rei­kë sie­kiant “ne­ope­ri­nio” per­so­na­þø na­tû­ra­lu­mo, ky­lan­èio ið ðian­die­ni­nio lai­ky­se­nos, veiks­mø, ben­dra­vi­mo, jaus­ mø raið­kos mo­de­lio. Tai joks “dvi­ra­èio ið­ra­di­në­ji­mas”. Skir­tin­gø epo­chø jung­tys pa­sau­lio ope­rø sce­no­se jau, ga­li­ma sa­ky­ti, ási­bu­vo. Kar­tais tai tei­kia gai­viø áspû­dþiø, kar­tais tam­pa nau­ja ru­ti­na. Vil­niu­je ði kar­ tà jos sëk­min­gai ið­veng­ta.

D.Ibel­haup­tai­të në­ra ins­ce­ni­za­to­rë, ku­rià lan­ky­tø mû­sø dra­mos te­at­ro ko­ri­fë­

Irena Milkevièiûtë - Amelija ir Viktoras Afanasenka - Rikardas

chi­tek­tas Wal­te­ris Gro­pius, tas pats, dël ku­ rio fa­ta­lið­ko­ji Al­ma pa­li­ko sa­vo pas­ku­ti­næ sim­fo­ni­jà be­ra­ðan­tá, jos uþ­baig­ti ne­su­spë­ju­ sá Gus­ta­và Mah­le­rá.

Tai­gi at­si­ran­da­me ties ri­ba, þen­kli­nu­sia ne­ka­len­do­ri­næ pra­ëju­sio am­þiaus pra­dþià.

Vi­sai ki­to­kie, ne­gu G.Mah­le­rio, kû­ry­bi­nio ákvë­pi­mo re­zul­ta­tai. Ki­to­kie pa­sta­tai, in­ ter­je­rai, bal­dai, ma­dos. Nau­jos ap­raið­kos ta­py­bo­je, skulp­tû­ro­je, ðo­ky­je. Vis­kas jau se­niai ta­po pra­ei­tim, bet at­si­ra­dæs lai­ko nuo­to­lis tik pa­ryð­ki­na anos epo­chos sti­lin­ gà vien­ti­su­mà.

Tai­gi sce­no­je pa­si­gë­rë­ti­nai skaid­ru. Ði es­te­ti­ka at­vi­ra tiek Juo­zo Stat­ke­vi­èiaus kos­tiu­mø “as­ke­tiz­mui”, ele­gan­tið­kai kas­ die­ny­bei, tiek te­at­ra­lið­kam jø puoð­nu­mui, tiek ir anos epo­chos ta­py­bà (kau­kës!) pri­ me­nan­èioms for­moms. Fi­na­li­nio pa­veiks­lo spal­vø ir for­mø ðël­smas, vi­sa to­ji gau­sy­bë, ku­rio­je esa­ma grieþ­tos sti­lis­ti­nës at­ran­kos

jø vi­zi­jos. Ji la­bai sà­þi­nin­gai da­rë tai, kà su­ge­ba. Ne­su­spë­ju­si Tra­kuo­se pa­siek­ti niu­ an­suo­to re­zul­ta­to, ji sa­vo prin­ci­pus gra­þiai re­a­bi­li­ta­vo ðia ant­ri­ne prem­je­ra. Pa­sie­kë na­tû­ra­lu­mà, vei­kian­tá lyg ko­mu­ni­kuo­ti pa­de­dan­ti erd­vë.

Spek­tak­lio sce­nog­ra­fi­ja aug­te su­au­go su Le­vo Klei­no meist­rið­kai val­do­ma ðvie­sø ta­py­ba. Jo­je daug ne­ti­kë­tu­mø, ku­rian­èiø sa­vai­min­gà, la­bai ne­pras­tà te­at­rà. Vis­kas sti­lin­ga, pras­min­ga, la­ko­nið­ka. Vis­kà leng­ va ási­min­ti ir ne­si­no­ri pa­mirð­ti.

Gir­dë­jau, kad ðá dar­nø ir skam­bø spek­ tak­lá te­at­ras vël ro­dys tik pa­va­sa­rë­jant.

Tai ir­gi në­ra “ið­ra­di­në­ji­mas”, o tik ki­tur ið­ban­dy­tas ge­ras prin­ci­pas. Lie­tu­við­kai vë­luo­jan­tis. n

Muzikos barai /9

Didþioji salë Ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos pa­no­ra­mo­je, ku­pi­no­je kon­tras­tin­gø sie­kiø ir ra­di­ka­liø ieð­ko­ji­mø, sa­vi­tà vie­tà uþ­ima kom­po­zi­to­riaus Jur­gio Juo­za­pai­ èio kû­r y­ba. Dau­ge­liui tø, ku­rie ádë­miau ste­bi kû­r y­bos ten­den­ci­jas, ðis au­to­rius pir­miau­sia sie­ja­si su lie­tu­við­ko­jo sim­fo­niz­mo rai­da. Di­de­lá áspû­dá klau­sy­to­jams pa­da­rë J.Juo­za­pai­èio sim­fo­ni­jos “Rex” ir “Zo­dia­cus”, ku­rio­se plaz­dë­jo M.K.Èiur­lio­nio kû­r y­bos dva­sia, o or­kest­ro skam­be­sys tar­si pri­ ly­go vi­sa­tos gau­de­siui.

J.Juo­za­pai­tis ið tie­sø mëgs­ta sà­ly­tá su slë­pi­nin­gais gam­tos reið­ki­niais, pa­slap­tin­ga pa­sa­kø fan­tas­ti­ka ir to­kiais mis­ti­niais da­ly­kais kaip ne­at­pa­ þin­ti skrai­dan­t ys ob­jek­tai. Jis be­veik vai­kið­kai smal­sus gar­sui, jo skam­be­sio ki­ti­mui, trans­for­ma­ci­joms, ban­ga­vi­mui. Kaip mu­zi­kos gar­sà su­jung­ti su gam­tos gar­su - jû­ros oði­mu, nak­ties dvelks­mu, paukð­èio gies­me, - kom­po­ zi­to­rius spren­dþia jau ke­le­tà de­ðimt­me­èiø. Ðie spren­di­niai nuo­lat kin­ta, ágau­na ne­ti­kë­tø pa­vi­da­lø, at­skleis­da­mi vis ki­tà jaut­rios kom­po­zi­to­riaus pri­gim­ties briau­nà. Pas­ta­ro­jo me­to nau­jus sa­vo kû­ri­nius jis api­bû­di­na kaip “ro­man­ti­næ tra­di­ci­jà su po­zi­t y­vaus har­ mo­nin­go­jo pra­do sie­kiu”.

Po­etið­kà ir pa­slap­tin­gà ðio au­to­riaus mu­zi­kà mëgs­ta at­li­kë­jai. Jo kû­ri­nius yra ne sy­ká gro­jæ be­veik vi­si pa­grin­di­niai Lie­tu­vos mu­zi­kos ko­lek­t y­vai ir in­stru­men­ti­nin­kai, taip pat þy­mûs uþ­sie­nio at­li­kë­jai - Pra­hos ir Mask­vos fil­ har­mo­ni­jos sim­fo­ni­niai or­kest­rai (ar daug mû­sø au­to­riø ga­li tuo pa­si­gir­ti?), Suo­mi­jos, Ðve­di­jos, Ru­mu­ni­jos ka­me­ri­niai or­kest­rai ir an­sam­bliai, ki­ti at­li­kë­ jai. Ðiø me­tø “Gai­dos” fes­ti­va­ly­je di­de­lës sëk­mës su­lau­kë jo nau­jas opu­sas “Jau­ra”, ku­rá at­li­ko pui­kus an­sam­blis ið Olan­di­jos “Nie­uw En­sem­ble”.

Lap­kri­èio 6 d. Mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je vy­kæs Mu­zi­kø rë­mi­mo fon­do su­reng­tas ju­bi­lie­ji­nis J.Juo­za­pai­èio kû­ri­niø kon­cer­tas, skir­tas kom­po­zi­to­ riaus ðe­ðias­de­ðimt­me­èiui, at­spin­dë­jo pas­ta­rø­jø me­tø kû­r y­bos pro­ce­sà.

Va­ka­ro ve­dë­jo mu­zi­ko­lo­go Vac­lo­vo Juod­pu­sio klau­sia­mas, ka­da pra­ dë­jæs kur­ti, kom­po­zi­to­rius sa­kë net ne­þi­nàs, ta­èiau vi­suo­met jau­tæs, kad kaþ­kas já tar­si stu­mia, ne­ða gar­sø link. Ne­pa­pras­tà áspû­dá jam pa­da­rë pir­mà­syk ið­girs­tas sim­fo­ni­nis or­kest­ras. Mo­k y­da­ma­sis Ðiau­liø mu­zi­kos mo­k yk­lo­je, J.Juo­za­pai­tis pra­dë­jo dë­lio­ti na­tas, me­lo­di­jas. Kai at­v y­kæs á Vil­ niø sa­vo ban­dy­mus pa­ro­dë Ju­liui Ju­ze­liû­nui, ðis ið­kart pa­siû­lë stu­di­juo­ti pas já kom­po­zi­ci­jà. Kom­po­zi­to­rius pa­brë­þë, jog vi­sà­laik mo­ko­si: la­bai daug ið­moks­ta ið at­li­kë­jø, klau­sy­da­ma­sis kon­cer­tø, ið par­ti­tû­rø.

Kon­cer­to pra­dþio­je ið ára­ðo skam­bë­jæs dar 1980 m. su­kur­tas “UFO” mag­ne­to­fo­no juos­tai tar­si ar­ka su­jun­gë anks­tes­nio­jo lai­ko­tar­pio skam­be­ sio pa­ieð­kas su da­bar­ti­në­mis, ágy­ven­di­na­mo­mis jau be elek­tro­ni­kos.

Vie­nà anks­tes­niø J.Juo­za­pai­èio kû­r y­bos tarps­niø, ku­ria­me bu­vo ryð­kus kon­struk­t y­vu­sis pra­das, pri­mi­në “Af­ro­di­të” obo­jui so­lo, su­kur­ta 1978 m., ku­rià at­li­ko Juo­zas Ri­mas.

Pas­kui per­ei­ta prie nau­jø opu­sø, ku­riuos sie­ja ro­man­ti­në pa­sau­lë­jau­ta, ly­ri­ka ir mu­zi­ki­nës kal­bos - for­mos, der­mës, rit­mo - pa­na­ðu­mai.

“Juo­da ir bal­ta” - dvie­jø da­liø opu­sas, su­kur­tas të­vo ir sû­naus Lip­èiø vio­ lon­èe­lës ir gi­ta­ros du­et­ ui. Tai la­bai pa­trauk­lus kû­ri­nys, kur ádo­miai de­ri­na­ma ti­pið­kai gi­ta­rið­ka har­mo­ni­ja (tie­sio­gi­në aso­cia­ci­ja - pui­kio­jo dþia­zo gi­ta­ris­to Joe Pas­so mu­zi­ka­vi­mas) ir vio­lon­èe­lës par­ti­jo­je vy­rau­jan­ti dia­to­ni­ka.

Ar­mo­nø trio me­ni­nis veik­lu­mas pa­ska­ti­no kom­po­zi­to­rius kur­ti for­te­pi­ jo­ni­niam trio. Pa­si­se­kæs J.Juo­za­pai­èio ðiam an­sam­bliui pa­ra­ðy­tas kû­ri­nys “Më­nu­lio ðvie­sa”, nu­tei­kian­tis ly­rið­kai nos­tal­gi­jai, ið­ke­lian­tis gam­to­je glû­din­ èius pa­sto­vu­mà ir kai­tà. Ási­me­nan­ti mi­no­ri­në der­më su pa­di­din­ta se­kun­da (jà pa­më­gæs ne vie­nas mû­sø kom­po­zi­to­rius) ant­ro­sios da­lies kul­mi­na­ci­jo­je skam­ba smui­ko ir vio­lon­èe­lës uni­so­nu gro­ja­mo­je me­lo­di­jo­je, su­vo­kia­mo­je tar­si emo­cin­gas pa­te­tið­kas at­si­vë­ri­mas, po ku­rio ðis mu­zi­ki­nis pei­za­þas nu­skaid­rë­ja. Ðá opu­sà Ar­mo­nø trio - In­gri­da Ar­mo­nai­të, Ri­man­tas Ar­mo­nas ir Ire­na Uss-Ar­mo­nie­në - sëk­min­gai at­li­ko jau ne vie­no­je sa­lë­je.

Su gam­ta glau­dþiai su­si­ju­siø mu­zi­ki­niø im­pre­si­jø tæ­si­nys - sty­gi­niø kvar­ te­tui pa­ra­ðy­ta “Nak­ties mu­zi­ka”. Dvi ðio kû­ri­nio da­lis - “De­be­sys” ir “Lie­tus” - ið­ties vaiz­din­gai pa­gro­jo M.K.Èiur­lio­nio kvar­te­tas.

Kon­cer­tà bai­gë Th.Man­no fes­ti­va­lio uþ­sa­k y­mu su­kur­tas opu­sas “Per de­be­sø ban­gas” (H.Ra­daus­ko þo­dþiai), ku­rá at­li­ko Re­gi­na Ma­ciû­të ir M.K.Èiur­lio­nio sty­gi­niø kvar­te­tas. Jis su­skam­bë­jo tar­si fi­lo­so­f i­nis vi­so kon­ cer­to api­ben­dri­ni­mas. Ar­gi da­bar­ties kû­rë­jo bû­se­na - tai ne nuo­la­ti­nis ko­pi­mas per de­be­sø ban­gas? Þi­vi­lë RA­MOЭKAI­TË

Muzikos barai /10

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

SA­VI­TA LIE­TU­VIØ MU­ZI­KOS PEI­ZA­ÞO FI­GÛ­RA

Perkusijos virtuozai ið Ðvedijos – “Kroumata” ansamblis

VIL­NIU­JE PER­KU­SI­JOS VIR­TUO­ZØ AN­SAM­BLIS “KROU­MA­TA” Per­ku­si­nin­kø ju­dë­ji­mas Lie­tu­ vo­je su­bran­di­no pui­kiø vai­siø: ið­siug­dy­ta ne tik ðio me­no at­li­kë­jø, bet ir di­de­lis bû­r ys klau­sy­to­jø ir ver­tin­to­jø. Tai bu­vo aki­vaiz­du per Kon­gre­sø rû­muo­se lap­kri­èio 8 d. vy­ku­sá þy­maus ðve­dø per­ku­si­nin­kø an­sam­blio “Krou­ma­ta” kon­cer­tà, su­trau­ku­sá pil­nà sa­læ en­tu­zias­tin­gos pub­li­kos.

“Krou­ma­ta” - jau tre­èià de­ðimt­ me­tá gy ­vuo­jan­tis an­sam­blis, glo­bo­ ja­mas ir re­mia­mas Ðve­di­jos vals­t y­bi­ niø ins­ti­tu­ci­jø. Jis net­gi tu­ri spe­cia­lià sa­læ Stok­hol­mo cen­tre, kur ren­gia va­ka­ri­nius kon­cer­tus “On-your-wayho­me-con­cert” (Kon­cer­tas pa­ke­liui á na­mus). Pri­pa­þin­tas vi­sa­me pa­sau­ ly­je ko­lek­t y­vas ne sy­ká gro­jo su sim­fo­ni­niais or­kest­rais, o ðá se­zo­nà pra­dë­jo Niu­jor­ko Lin­col­no cen­tre.

An­sam­blis prieð ke­le­rius me­tus yra lan­kæ­sis “Gai­dos” fes­ti­va­ly­je, o pas­ta­ruo­ju me­tu kû­r y­bi­nius ry­ðius su juo yra uþ­mez­gu­si jau­na kom­ po­zi­to­rë Ra­min­ta Ðerkð­ny­të. Jos opu­sas lai­më­jo “Krou­ma­ta” skelb­tà nau­jø kû­ri­niø kon­kur­sà ir bu­vo an­sam­blio at­lik­tas.

“Krou­ma­ta” at­lie­ka ðve­dø ir uþ­sie­ nio au­to­riø mu­zi­kà. Su­pran­ta­ma, to­kiam mo­der­niam mû­sø lai­kø ko­lek­t y­vui ku­ria­mas ir spe­cia­lus nau­ jas re­per­tu­ar­ as. Per me­tus “Krou­ ma­ta” pa­gro­ja apie 150 opu­sø.

Kon­cer­tui Vil­niu­je ko­lek­t y­vas pa­si­ rin­ko pro­gra­mà, at­sklei­dþian­èià jo re­per­tu­a­ro ið­ta­kas, kryp­tis ir ban­ dy­mà mu­zi­kuo­ti ne tik vie­nam, bet ir su tra­di­ci­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru.

Kon­cer­tas pra­si­dë­jo nuo auk­so fon­do vei­ka­lo - ame­ri­kie­èiø mi­ni­

ma­liz­mo at­sto­vo Ste­ve’o Rei­cho “Drum­ming” (1971) - vie­nos da­lies.

Po­li­rit­mi­ja ir ryð­kiai gir­di­mos dia­to­ ni­nës struk­tû­ros (kar­tu su­da­ran­èios ma­þà­já sep­ta­kor­dà) pul­suo­ja pa­gal au­to­riaus nu­sta­t y­tà lo­gi­kà; sek­ti ðá ky­lan­tá ir slûgs­tan­tá vyks­mà - at­ei­na ir ið­ei­na taip pat ir at­li­kë­jai - hip­no­ti­ zuo­jan­tis uþ­si­ë­mi­mas. Ly­giai tà pa­tá prieð kiek lai­ko te­ko pa­tir­ti “Varðuvos ru­de­ny­je” klau­san­tis pa­ties Ste­ ve’o Rei­cho an­sam­blio at­li­ki­mo.

To­ru Ta­ke­mit­su “Rain tree” (1981) dviem ma­rim­boms ir vib­ra­fo­nui - la­bai skaid­ri ir ly­rið­ka mu­zi­ka, at­sva­ra gry­na­jai per­ku­si­jai. Ji tar­si ro­dë ki­tà, me­lo­din­ges­næ an­sam­blio raið­kos kryp­tá.

Vie­nas ið anks­t y­viau­siø mu­ða­ mø­jø pro­gra­mos opu­sø bu­vo ame­ri­kie­èiø mu­zi­ki­nio avan­gar­do të­vo Joh­no Ca­ge’o 1941 m. su­kur­ta kom­po­zi­ci­ja “Third const­ruc­tion”, ku­rio­je nau­do­ja­ma daug ne­tra­di­ci­ niø in­stru­men­tø ir ávai­riø skar­di­niø barð­ka­lø. Tai, kà ið jø ga­li­ma su­kur­ti, pa­sak Ca­ge’o, - taip pat mu­zi­ka.

Pa­grin­di­nis “Krou­ma­tos” vi­zi­to tiks­las - su Vals­t y­bi­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru at­lik­ti 1996 m. spe­cia­liai jam su­kur­tà vo­kie­èiø kom­po­zi­ to­riaus Ge­or­go Kat­ze­rio vei­ka­là “Ges­chla­ge­ne Zeit”. Já su an­sam­bliu pa­ren­gë di­ri­gen­tas Min­dau­gas Pie­ èai­tis, ku­ris pui­kiai at­li­ko ðià uþ­duo­tá.

An­sam­blis su or­kest­ru mu­zi­ka­vo tiks­liai ir dar­niai, o drau­ge bu­vo jau­ èia­ma ir uþ­tek­ti­nai kû­r y­bos lais­vës.

Apie vie­nà ið svar­biau­siø bu­vu­ sios Ry­tø Vo­kie­ti­jos kom­po­zi­to­riø ir jo kû­r y­bos nuo­sta­tas ge­riau­siai by­lo­ja jo pa­ties pa­si­sa­k y­mas, ci­tuo­ ja­mas pro­gra­më­lë­je: “Nuo ta­da, kai vis­kas áma­no­ma, kur­ti yra leng­va...

Nuo ta­da, kai vis­kas áma­no­ma, kur­ti yra sun­ku... Ne­ri­bo­ta lais­vë yra ne­pa­ke­lia­ma... Ðian­dien kur­ti - tai pa­si­sa­k y­ti uþ ar­ba prieð mu­zi­kà,

ku­ri yra jaus­min­ga, tiks­liai kal­ban­ti ir emo­cin­ga. Yra dau­giau al­ter­na­ ty­vø: nai­vi mu­zi­ka... más­lin­ga ar in­te­ lek­tu­al­ i, be­veik fi­lo­so­f ið­ka mu­zi­ka”.

Skam­bë­jæs Kat­ze­rio kû­ri­nys - tai kaip tik in­te­lek­tu­a­lios ir más­lin­gos mu­zi­kos de­ri­nys, kur lais­ves­ni epi­zo­ dai kai­ta­lio­ja­si su rit­mið­kai grieþ­tai or­ga­ni­zuo­tais. Kû­ri­ny­je gau­su spal­ vin­gø in­stru­men­tø de­ri­niø (gro­ja vi­sas sim­fo­ni­nis or­kest­ras, bet be smui­kø), ið­ra­din­gai pa­nau­do­tas la­bai ávai­rus mu­ða­mø ­jø in­stru­ men­ta­ri­jus, ku­rá, kaip ir pir­mo­jo­je kon­cer­to da­ly­je, vir­tuo­zið­kai val­dë “Krou­ma­ta” an­sam­blio mu­zi­kan­tai. Þi­vi­lë RA­MOЭKAI­TË

IBEL­HAUP­TØ DU­E­TO VA­KA­RAS FIL­HAR­MO­NI­JO­JE

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Ádë­miai se­kan­tie­ji Lie­tu­vos kon­cer­ ti­ná gy­ve­ni­mà tik­riau­siai pa­ste­bë­jo, kad au­to­ri­ná Rû­tos ir Zbig­ne­vo Ibel­ haup­tø du­et­ o va­ka­rà gau­bë kaip

Rûta ir Zbignevas Ibelhauptai

re­ta in­ten­sy­vus kon­cer­tø tvar­ka­rað­ tis - per itin trum­pà lai­kà pa­reng­ tos ir su­gro­tos net trys su­dë­tin­gos pro­gra­mos. Ási­min­ti­na kar­tu su di­ri­gen­tu Ro­ber­tu Ðer­ve­ni­ku ir Lie­tu­ vos na­cio­na­li­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru “Gai­dos” fes­ti­va­liui pa­reng­ta Re­mi­ gi­jaus Mer­ke­lio “Sep­tin­to dan­gaus” prem­je­ra. Ið­skir­ti­nio meist­rið­ku­mo, su­dë­tin­gos emo­ci­niø bû­se­nø bei skam­bi­ni­mo for­te­pi­jo­nu tech­ni­kø kai­tos ið at­li­kë­jø rei­ka­lau­jan­tá kû­ri­ná pia­nis­tai átai­giai at­li­ko jau dvie­juo­se ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos ren­gi­niuo­se - mi­në­to­je “Gai­do­je” (spa­lio 13 d.) ir “Ið ar­ti” (lap­kri­èio 14 d.) fes­ti­va­ly­je Kau­ ne. O tarp ðiø spë­ jo áterp­ ti ir dar vie­nà ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos pro­ gra­mà - Gin­ta­ro So­dei­kos au­to­ri­ná kon­cer­tà “Ma­riø kla­v y­rø” fes­ti­va­ly­je Klai­pë­do­je. Spa­lio 23 d. vy­ku­sia­me

kon­cer­te for­te­pi­jo­ni­nis du­e­tas at­li­ko So­dei­kos “Gar­so on­to­lo­gi­jà Nr. 2” bei, kar­tu su pia­nis­tu Pet­ru Ge­niu­ðu, pa­sau­li­næ prem­je­rà - spe­cia­liai fes­ti­ va­liui su­kur­tà kû­ri­ná trims for­te­pi­jo­ nams “Io­dio”.

Lap­kri­èio 6 d. kon­cer­te Fil­har­mo­ ni­jo­je skam­bë­jo Pau­lio Hin­de­mit­ho So­na­ta dviem for­te­pi­jo­nams, Wolf­ gan­go Ama­deu­so Mo­zar­to So­na­ta dviem for­te­pi­jo­nams D-dur, KV 448, Fe­renc­zo Lis­zto Pa­te­ti­nis kon­cer­tas, Fre­de­ri­co Cho­pi­no Ron­do C-dur, op.

73, ir Gin­ta­ro So­dei­kos “Gar­so on­to­ lo­gi­ja Nr. 2”.

Svar­bu tai, su ko­kia drà­sa pia­nis­ tai for­muo­ja sa­vo kon­cer­tø pro­gra­ mas. Su­pran­ta­ma, no­rint pa­neig­ti kiek sa­lo­ni­ná du­e­tø re­per­tu­a­ro ti­pà, rei­kia ne­ma­þo kû­r y­bið­ku­mo.

Pa­v yz­dþiui, stan­dar­ti­ná an­sam­bli­nio mu­zi­ka­vi­mo re­per­tu­ar­ o po­bû­dá iliust­ra­vo þë­rin­tis bi­sas, ko­ká ðian­ dien rink­tø­si re­tas so­lis­tas (anks­èiau for­te­pi­jo­no vir­tuo­zø pa­mëg­tus tech­ nið­kus “de­ser­tus” jau ku­ris lai­kas yra ið­stû­mæ sti­lin­gi ba­ro­ki­niai “per­liu­kai” ar, ki­tais at­ve­jais, kon­tem­plia­t y­vios mi­nia­tiû­ros).

Ibel­haup­tams èia ne­abe­jo­ti­nai pa­de­da at­vi­ras po­þiû­ ris, orien­tuo­jan­tis á pla­tes­nius mul­ ti­kul­tû­ri­nius kon­teks­tus, ste­re­o­ti­pø ne­su­var­þ y­tos idë­jos.

Vis dël­to net ir iman­tis “ðvie­të­jið­ kos” mi­si­jos, ri­zi­kin­ga gro­ti Hin­de­ mit­hà - ne vel­tui jam ati­te­ko áþan­ gos, sa­vo­tið­ko “ási­bë­gë­ji­mo” funk­ci­ja.

Di­des­nës sti­lis­ti­nës at­sva­ros tuð­to­ kam Hin­de­mit­ho ne­ok­la­si­ciz­mui ne­su­da­rë ir tik­ro­ji kla­si­ka - Mo­zar­to So­na­ta dviem for­te­pi­jo­nams D-dur.

Klau­san­tis abie­jø kû­ri­niø, im­po­na­vo tra­pios, ið­dai­lin­tos fra­zës ir sub­ti­liai ápras­min­tos de­ta­lës, ta­èiau ap­skri­tai pir­mo­jo­je kon­cer­to da­ly­je no­rë­jo­si di­des­niø kon­tras­tø. Ypaè daug pa­ra­le­liø, ma­no ma­ny­mu, bu­vo ga­li­ma ið­girs­ti lë­tø­jø so­na­tø da­liø in­ter­pre­ta­ci­jo­se. “Per­ma­to­mas” pri­si­ lie­ti­mas, net­gi skam­bi­nant dviem for­ te­pi­jo­nais, ne vi­suo­met pa­si­tei­si­na - ant­ro­sio­se kû­ri­niø da­ly­se kaip tik ir pri­trû­ko pia­nis­si­mo skli­di­mo di­de­lë­je erd­vë­je. Ki­to­je akus­ti­në­je ap­lin­ko­je, tar­ki­me, ára­ðø stu­di­jo­je, toks in­ter­pre­ ta­ci­nis su­ma­ny­mas pa­si­tei­sin­tø kur kas áti­ki­na­miau. Ávai­ria­ly­piø Ibel­haup­tø do­më­ji­ mo­si kryp­èiø ir ro­man­ti­nio-cha­riz­ma­ ti­nio pa­ties du­e­to ávaiz­dþio sà­vei­ka ið­ties in­tri­guo­jan­ti. At­li­kë­jø tem­pe­ra­ men­tui ir es­te­ti­kai tà­va­kar ar­ti­mes­në at­ro­dë esan­ti ant­ro­sios da­lies pro­ gra­ma: ro­man­tiz­mo ko­ri­fë­jø mu­zi­ka bei tech­no rit­mais pul­suo­jan­tis lie­tu­ viø au­to­riaus opu­sas.

Abu kon­cer­te skam­bë­jæ ro­man­

ti­niai kû­ri­niai at­lie­ka­mi re­to­kai. Gal­ bût Cho­pi­no Ron­do C-dur (su­kur­tas, o tiks­liau - dviem for­te­pi­jo­nams per­ dirb­tas 1828 m.) ið tie­sø në­ra toks ge­ras, kaip jo pirm­ta­kai ðio kom­po­ zi­to­riaus kû­r y­bo­je - tai sà­ly­go­ja ðio kû­ri­nio ne­po­pu­lia­ru­mà kon­cer­ti­në­je est­ra­do­je. Ta­èiau Ibel­haup­tø, pa­brë­ þu­siø ðios di­de­lës kon­cer­ti­nës pje­sës ávai­rià for­te­pi­jo­ni­næ fak­tû­rà, chro­ma­ tiz­mus, kom­po­zi­to­riui ne­bû­din­gà har­mo­ni­jà, in­ter­pre­ta­ci­ja anaip­tol ne­lei­do ver­tin­ti ðio kû­ri­nio kaip men­ ka­ver­èio. Ákvëp­tai, aud­rin­gai lap­kri­èio 6osios kon­cer­te skam­bë­jo ir Fe­renc­zo Lis­zto Pa­te­ti­nis kon­cer­tas, ku­rá at­li­kë­ jai sky­rë Al­do­nos Dva­rio­nai­tës at­mi­ ni­mui. Ðis, li­kus me­tams iki au­to­riaus mir­ties ið dvie­jø anks­tes­niø opu­sø su­kom­po­nuo­tas kû­ri­nys - dra­ma­tið­ kai in­ten­sy­vus Lis­ztui bû­din­gø vaiz­ di­niø ly­di­nys. Ja­me per­si­py­nu­si (ir lie­tu­viø du­et­ o pui­kiai ákû­ny­ta!) vi­sa “lis­tið­ko­ji” re­to­ri­ka: he­ro­ji­në pa­te­ti­ka, rap­so­dið­kas pa­sa­ko­ji­mas, vir ­tuo­zið­ kos gar­sø gir­lian­dos… Ádo­mu, kad sa­vo­tið­kai de­kla­ruo­ da­ma XX a. an­ti­ro­man­ti­ná for­te­pi­ jo­no kaip per­ku­si­nio in­stru­men­to trak­ta­vi­mà, “Gar­so on­to­lo­gi­ja Nr. 2” ati­tin­ka vi­sus ro­man­ti­nio kon­cer­ tið­ku­mo stan­dar­tus, sa­vo rit­mi­niø di­so­nan­sø ener­ge­ti­ka ne­ly­gi­nant Lis­zto de­mo­nið­ki bra­vû­ri­niai pa­sa­þai pro­vo­kuo­jan­ti euforiðkas klau­sy­to­jø re­ak­ci­jas.

Eg­zis­tuo­ja trys ðio kû­ri­nio, ku­rio prem­je­ra ávy­ko 1998 m. fes­ti­va­ly­je “Úlàs­kie dni mu­z y­ki wspóùczes­nej” Ka­to­vi­cuo­se (Len­ki­ja), skir­tin­gø truk­ miø ver­si­jos. Fil­har­mo­ni­jo­je ðá­syk gir­dë­jo­me vi­du­ti­nio il­gu­mo va­rian­to prem­je­rà, prie nau­jo­sios re­dak­ci­jos ne­ma­þai pri­si­dë­jo ir pa­t ys at­li­kë­jai, vi­suo­met jaut­riai ir su uþ­si­de­gi­mu da­ly­vau­jan­t ys nau­jø kû­ri­niø kû­ri­mo pro­ce­se. “Gar­so on­to­lo­gi­ja Nr. 2” - be­ne sëk­min­giau­sias Gin­ta­ro So­dei­ kos kû­ri­nys, jau ket­ve­ri me­tai uþ­tik­ri­ nan­tis pia­nis­tø (su ku­riais ben­dra­dar­ biau­jant jis ir su­kur­tas) pa­si­ro­dy­mø pa­si­se­ki­mà - ga­ran­tuo­tai efek­tin­ga kon­cer­to pa­bai­ga.

Nors So­dei­kos kû­ri­nio mi­ni­ma­ liz­mas jau pats sa­vai­me në­ra as­ke­ tið­kas, Ibel­haup­tø in­ter­pre­ta­ci­ja su­tei­kë ðiai ir ki­toms jø at­lie­ka­moms kom­po­zi­ci­joms dar dau­giau pul­suo­ jan­èios átam­pos, plë­to­ji­mo ir vaiz­ din­gu­mo. Be­je, du­e­to mu­zi­ka­vi­mui bû­din­ga te­at­ra­lið­ka átai­ga lap­kri­èio ðeð­to­sios kon­cer­te prie lig­ðio­li­nio pia­nis­tø at­li­ki­mo brai­þo ápra­tu­siam klau­sy ­to­jui kiek ne­ti­kë­tai pa­si­ro­dë nau­ja ko­k y­be. Svar­bu tai pa­mi­në­ti, ne­me­tant abe­jo­nës ðe­ðë­lio ant anks­

tes­niø ­jø in­ter­pre­ta­ci­jø, tie­siog kon­ sta­tuo­jant kai­tà. Ádo­mu, kaip trans­ for­muo­sis ðie, bran­daus sub­ti­lu­mo ir san­tû­rios jë­gos link at­ve­dæ po­k y­èiai - tai tik­riau­siai në­ra ga­lu­ti­nis ar api­ ben­dri­nan­tis tað­kas me­ni­niuo­se pia­ nis­tø spren­di­muo­se.

Li­na NA­VIC­KAI­TË

VER­ÞLU­SIS SE­SE­RØ VO­SY­LIÛ­ÈIØ DU­E­TAS Dau­ge­lis me­na pui­kø se­se­r ø Aud­ro­nës ir Bi­r u­tës Vai­niû­nai­èiø smui­ko ir for ­te­pi­jo­no du­e­t à, ku­ris gy ­va­vo ne­il­gai, ta­èiau jo bran­dþios in­ter­pre­t a­ci­jos ási­mi­në lig ðiol.

Da­bar smui­ko ir for ­te­pi­jo­no du­e­t à su­kû­rë dvi ki­tos se­sës - jau­no­sios kar ­tos at­li­kë­jos Ra­sa ir Eg­lë Vo­s y­ liû­tës.

Nors stu­di­juo­da­mos jos ne­s yk yra ren­gu­sios at ­ski­r us ir ben­drus kon­cer­tus, Na­cio­na­li­në­je fil­har­ mo­ni­jo­je iki ðiol jø kon­cer ­to në­ra bu­væ, ne­bent pa­vie­niai pa­si­ro­d y­ mai. Lap­k ri­èio 27 d. ávy­ko pir­ma­sis jø du­e­to re­èi­t a­lis Fil­har­mo­ni­jos Ma­þo­jo­je sa­lë­je.

Abi se­se­r ys yra Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos auk­lë­ti­nës. Smui­k i­nin­kë Ra­sa, Vil­niu­je stu­di­ja­v u­si pro­fe­so­ riaus Rai­mun­do Ka­ti­liaus kla­së­je, 1997-1998 m. mo­kë­si dar ir Guild­ hal­lo mu­zi­kos ir dra­mos mo­k yk­lo­je Lon­do­ne. Ji yra 1997 m. Ta­li­ne vy­ku­sio Hei­no El­le­rio tarp­t au­ti­nio smui­k i­nin­kø kon­kur­so ant­ro­sios pre­ mi­jos lau­re­a­të. Tais pa­èiais me­t ais ji bu­vo pa­k vies­t a á “Kre­me­ra­t a Bal­ ti­ca” or­kest­rà, ku­ria­me te­beg­ro­ja ir ðian­dien. Ga­li­ma tvir ­tin­ti, jog me­ni­ nis ben­dra­vi­mas su to­k io mas­to as­me­ny­be kaip Gi­do­nas Kre­me­ris da­ro di­dþiu­lá po­vei­k á R.Vo­s y­liû­tës me­ni­niam au­gi­mui. 1997 ir 1998 m. ma­est­ro kvie­ti­mu ji da­l y ­va­vo Lo­ken­hau­zo fes­ti­va­l y­je Aust­ri­jo­je.

Ra­sa da­bar pa­ti dir­ba pe­da­go­ gi­ná dar­bà Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­ mi­jo­je, kur jos kla­sës kon­cert­meis­ te­rë yra se­suo Eg­lë, 1997-2000 m. dir­bu­si ðá dar­bà prof. R.Ka­ti­liaus kla­së­je. Tai­gi pro­fe­so­riaus dar­bà tæ­sia ne tik jo smui­ko mo­k i­në, bet ir kla­sës kon­cert­meis­te­rë.

Pia­nis­tei E.Vo­s y­liû­tei dar stu­di­juo­ jant te­ko da­l y ­vau­ti ka­me­ri­nës mu­zi­ kos fes­ti­va­liuo­se Ta­li­ne, Zalc­bur­ge, Ros­to­ke, ji gro­jo ka­me­ri­nius re­èi­t a­ lius su se­se­ri­mi ir ki­t ais at­li­kë­jais.

At­li­kë­jos sa­vo kon­cer ­tui pa­si­rin­ko ori­gi­na­lià pro­gra­mà, su­da­r y ­t à ið pran­cû­zø mu­zi­kos, su­kur ­tos pir­mo­je XX a. pu­së­je. Ið­sky­r us

Muzikos barai /11

Didþioji salë Mau­ri­ce’o Ra­ve­lio So­na­t à, vi­si ðios pro­gra­mos kû­ri­niai pas mus ne­at­lie­k a­mi ar be­veik ne­at­lie­k a­mi.

Svar­biau­sia, jog tai tu­ri­nin­ga ir þa­vi mu­zi­k a, pa­trauk­li tiek pat, kaip daþ­ nai gro­ja­mos kla­si­kø ar ro­man­ti­kø so­na­tos.

Ko­k ie tai kû­ri­niai? Art­hu­ro Ho­neg­ge­rio So­na­t a smui­kui so­lo, Eri­ko Sa­tie “De­ði­në­je ir kai­rë­je ma­to­mi daik­t ai (be aki­niø)” bei “Ið ­v yks­t ant á Ki­te­rà” (tai, pa­si­ro­do, vie­nin­te­liai ðio kom­po­zi­to­riaus kû­ri­ niai smui­kui), Fran­ci­so Po­ulen­co So­na­t a, Igo­rio Stra­vins­k io Di­ver ­tis­ men­t as ið ba­le­to “Fë­jos bu­èi­nys”.

Vi­si kû­ri­niai at­li­kë­joms kë­lë di­de­ lius rei­k a­la­vi­mus. Juo­se gau­su ne­ápras­tø fak­tû­r ø (tu­riu ome­ny­je smui­ko par­ti­jà), ávai­riø ðuo­liø, dvi­ gu­bø gai­dø, stai­gios tech­ni­niø prie­mo­niø kai­tos. Vi­sa tai ával­d y ­ti ir lais­vai jaus­tis - di­de­lis uþ­da­vi­nys.

Ra­sa ir Eg­lë Vo­s y­liû­tës ðià uþ­duo­tá at­li­ko ið­ties sëk­min­gai.

Abie­jø at­li­kë­jø tech­ni­në meist­r ys­të bu­vo aki­vaiz­di: kû­ri­niø teks­t à jos pa­gro­jo tie­siog pa­v yz­din­gai tiks­ liai, su­dë­tin­ges­në­se vie­to­se net­gi jaus­da­mos dþiaugs­min­gà azar ­t à ir pa­si­ten­k i­ni­mà.

Se­sës ge­rai jau­èia ðios mu­zi­kos sti­liø, ku­ria­me ne­re­t ai in­kor­po­r uo­ti dþia­zo ir bui­ti­nës mu­zi­kos at ­skam­ biai.

Ho­neg­ge­rio So­na­t a smui­kui so­lo, ku­ria bu­vo pra­dë­t as kon­cer­ tas, lei­do ási­k lau­s y ­ti á R.Vo­s y­liû­tës gro­ji­mo bû­dà, jos ið­gau­na­mà to­nà. So­na­t à ji at­li­ko lais­vai ir átai­ giai. Ádo­mu bu­vo sek­ti mu­zi­kos vyks­mà ir vis nu­girs­ti jos sà­sa­jas su Jo­han­no Se­bas­tia­no Ba­cho so­na­to­ mis. Kom­po­zi­to­rius ne tik ne­slë­pë, bet net­gi þais­min­gai pa­brë­þë, ið ko jis mo­kë­si smui­k ið­kos fak­tû­ros.

Tæ­siant pro­gra­mà du­e­tu, pia­ nis­të skam­bi­no pra­ver ­tu for ­te­pi­ jo­nu, tai­gi jis bu­vo trak­tuo­ja­mas kaip ly­gia­ver ­tis part­ne­ris. Ta­èiau kar ­t ais ðis ly­gia­ver ­tið­ku­mas bû­da­vo per­dëm pa­brë­þia­mas: pia­nis­tës for ­te bu­vo toks aðt­rus ir ener­gin­ gas, kad smui­k as lik­da­vo uþ­goþ­ tas. Ap­skri­t ai for ­te ir be­ga­li­nio ver­þlu­mo, ma­no gal­va, bu­vo kiek dau­go­k a.

Tik­riau­siai du­e­t as at­ei­t y­je su­ras dau­giau spal­v ø, þais­mës, mu­zi­ ka­vi­mo leng­v u­mo. Svar­biau­sia, ne­mes­ti kû­r y­bos ke­lio ir drà­siai juo ei­ti. Þi­vi­lë RA­MOЭKAI­TË

Muzikos barai /12

SVE­ÈIAI JAU­NAT­VIЭKAI IN­TER­PRE­TA­VO KLA­SI­KÀ Lap­kri­èio 9 d. Fil­har­mo­ni­jo­je bu­vo toks an­ðla­gas, ko­kio ne­si­ti­kë­jo ir pa­t ys kon­cer­to or­ga­ni­za­to­riai. Kas taip su­do­mi­no kon­cer­tø lan­k y­to­jus?

Pro­gra­ma bu­vo tra­di­ci­në, ne­siek­ta jo­kiø in­tri­gø ar nau­jo­viø. Juk tra­di­cið­ kes­nio re­per­tu­a­ro nei P.Èai­kov­skio Kon­cer­tas b-moll for­te­pi­jo­nui ir L. van Be­et­ho­ve­no Tre­èio­ji “He­ro­ji­në” sim­fo­ni­ja sun­ku ir ási­vaiz­duo­ti. Kon­cer­to so­lis­tas ir di­ri­gen­tas - du jau­ni ta­len­tai ið uþ­sie­nio, ku­riø var­dai pub­li­kai dar ne­þi­no­mi.

Spë­lio­ti ga­li­ma vi­saip: gal­bût so­li­dûs Na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos kon­ cer­tø lan­k y­to­jai kaip tik ir no­ri klau­sy­tis ge­rai þi­no­mø kû­ri­niø ið mu­zi­kos is­to­ri­jos auk­so fon­do, o gal ðis ðeð­ta­die­nio ant­plû­dis të­ra at­si­tik­ti­nu­mas?

Pub­li­kos dë­me­sys - dar vis ga­na pa­slap­tin­gas fe­no­me­nas, kar­tais pri­me­ nan­tis mi­ra­þà...

Di­ri­gen­tas Alek­san­da­ras Mar­ko­vi­cas (g. 1975) daug kam ási­mi­në ið per­ nai Vil­niu­je vy­ku­siø “Eras­mus” di­ri­ga­vi­mo kur­sø. Sa­vo mu­zi­kos ke­lià jis pra­dë­jo kaip pia­nis­tas, mo­kæ­sis Belg­ra­do vai­kø ir aukð­tes­nio­jo­je mu­zi­kos mo­k yk­lo­se. Pas­kui stu­di­jas tæ­së Ame­ri­ko­je, sëk­min­gai pa­si­ro­dë Va­ðing­ to­ne. Nuo 1996 m. A.Mar­ko­vi­cas, re­mia­mas ávai­riø tarp­tau­ti­niø fon­dø, stu­di­ja­vo di­ri­ga­vi­mà Vie­nos mu­zi­kos uni­ver­si­te­te. Da­bar jis yra Belg­ra­do sim­fo­ni­nio or­kest­ro di­ri­gen­to asis­ten­tas. Jau­na­jam ma­est­ro jau te­ko di­ri­ guo­ti ir ke­liems ki­tø ða­liø or­kest­rams.

Dar­bas su Na­cio­na­li­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru A.Mar­ko­vi­cui su­tei­kë daug kû­r y­bi­niø im­pul­sø. Klau­san­tis or­kest­ro bu­vo aki­vaiz­du, jog di­ri­gen­tui pa­v y­ko uþ­megz­ti su juo ið­ties kû­r y­bið­kà ir ðil­tà kon­tak­tà: mû­sø or­kest­ro ar­tis­tai - ne tik jau­nes­nio­sios kar­tos at­sto­vai, bet ir “se­ni vil­kai” - klus­niai vyk­dë sve­èio nuo­ro­das ir tai da­rë ne “ið rei­ka­lo”, bet su nuo­ðir­dþia kû­r y­ bi­ne ug­ne­le, su­þi­bu­sia net­gi jø aky­se. Pui­ku ma­t y­ti mû­sø Na­cio­na­li­ná taip kû­r y­bið­kai ki­birkð­èiuo­jan­tá.

P.Èai­kov­skio Kon­cer­tas for­te­pi­jo­nui b-moll, ku­ria­me so­lo gro­jo jau­nas ita­lø pia­nis­tas Giu­lia­no Maz­zoc­can­te (g. 1976), bu­vo at­lik­tas lai­kan­tis ápras­tø in­ter­pre­ta­ci­jos stan­dar­tø. Tai ypaè aki­vaiz­du pri­si­mi­nus ne­se­niai Kon­gre­sø rû­muo­se skam­bë­ju­sià ori­gi­na­lià Pe­te­rio Do­no­hoe trak­tuo­tæ.

G.Maz­zoc­can­te sa­vo ke­lià dar tik pra­de­da, tad ne­ke­ti­nu ðiø at­li­kë­jø ly­gin­ti; tai, kaip sa­ko mû­sø po­li­ti­kai, bû­tø ne­ko­rek­tið­ka.

Jau­na­sis sve­èias sëk­min­gai kon­cer­tuo­ja Ita­li­jo­je, kur yra lai­më­jæs ke­le­tà vie­tos kon­kur­sø. Á mû­sø Fil­har­mo­ni­jos aki­ra­tá pia­nis­tas pa­te­ko, ma­t yt, re­ko­men­duo­tas áþy­maus pia­nis­to La­za­rio Ber­ma­no, pas ku­rá ðiuo me­tu to­bu­li­na­si. Lie­tu­vo­je jis ne pir­mà­syk, gro­jo su Kau­no ka­me­ri­niu or­kest­ru, va­do­vau­ja­mu Pa­ve­lo Ber­ma­no, taip pat da­ly­va­vo per­nykð­èia­me Pa­þais­lio fes­ti­va­ly­je. Ádo­mu, kad pia­nis­tas skam­bi­no “Bösen­dor­fer” in­stru­men­tu, ku­rá gast­ ro­li­nin­kai ren­ka­si ne­daþ­nai. Gal­bût dël to kû­ri­nio temb­rø ska­lë (ypaè aukð­to re­gist­ro) at­ro­dë ðiek tiek pri­slo­pin­ta, pa­ly­gin­ti su daþ­niau ðio­je sa­lë­je skam­ban­èiu “Stein­way”. Ta­èiau tai apie temb­rus, ne apie gar­so skam­be­sá, ku­ris, ma­no gal­va, at­lie­kant Èai­kov­ská, bu­vo kiek vie­no­do­kas ir kar­tais “kie­tas”. Pia­nis­to tech­ni­nis pa­si­ren­gi­mas lei­do ga­na lais­vai áveik­ti vi­sus pa­vo­jin­gus ðio kon­cer­to pus­la­pius, ku­riuos, jei jie ne­tiks­lûs, fik­suo­ja kiek­vie­nas mu­zi­kos më­gë­jas. To­dël bu­vo þa­vu sek­ti, kaip dþiau­gë­si at­li­kë­ jas, sëk­min­gai pa­skam­bi­næs smul­kios tech­ni­kos rei­ka­lau­jan­èius epi­zo­dus, taip pat akor­dø griû­tis ir ver­þlius ok­ta­vø pa­sa­þus.

Va­lin­gai P.Èai­kov­skio mu­zi­kà val­dæs di­ri­gen­tas iki ga­lo at­si­sklei­dë in­ter­pre­tuo­da­mas L. van Be­et­ho­ve­no “He­ro­ji­næ” sim­fo­ni­jà. At­ro­do, ar áma­no­ma kaþ­kà ne­ti­kë­ta ras­ti ðio­je sim­fo­ni­jo­je? A.Mar­ko­vi­cas pa­ro­dë, jog áma­no­ma, tik rei­kia taip karð­tai ir nuo­ðir­dþiai kaip jis pa­mil­ti ðá kû­ri­ná. Tuo­ met tar­si ste­buk­las at­si­ve­ria dai­nin­gos, gy­vos ir dþiu­gios kû­ri­nio te­mos, ku­riø kla­si­cis­ti­næ har­mo­ni­jà jau pra­de­da gaub­ti ro­man­tiz­mo po­lë­kis.

Mu­zi­kos vi­di­nis pul­sas ne­pa­si­me­ta di­ri­gen­tui pri­dë­jus þa­vius vos jun­ ta­mus ru­ba­to, o va­di­na­mo­sios he­ro­ji­nës te­mos (tai, kaip þi­noma, Be­et­ ho­ve­no pa­ki­liai su­tik­tos Pran­cû­zø re­vo­liu­ci­jos at­gar­siai), jo ve­da­mos, su­skam­ba tie­siog uþ­kre­èia­mai dþiu­giai. Gal­bût la­biau­siai sa­vo ori­gi­na­lià vi­zi­jà di­ri­gen­tas ákû­ni­jo ant­ro­jo­je da­ly­je - “Ge­du­lin­ga­me mar­ðe”.

No­rë­tø­si Fil­har­mo­ni­jo­je dar pa­ma­t y­ti ðá jau­nà­já ma­est­ro. Þi­vi­lë RA­MOЭKAI­TË

IЭSKIR­TI­NIS KA­ME­RI­NËS MU­ZI­KOS VA­KA­RAS Kiek al­ti­nin­kø kon­cer­tø sa­lë­je ga­lë­tø ið­lai­ky ­ti ne­blës­tan­tá klau­sy ­to­jø dë­me­sá? Ið­ties ne­daug; prie to­kiø me­lo­ma­nai pir­miau­sia, be abe­jo, pri­ skir­tø áþy­mø­já Ju­ri­jø Bað­me­tà. Ta­èiau gy­ve­ni­mas ne­sto­vi vie­to­je, au­ga nau­jos mu­zi­kø kar­tos, tarp ku­riø vis daþ­niau ran­da­si nau­jø kon­cer­tuo­jan­ èiø al­to at­li­kë­jø. Be­je, jø bû­rá sva­riai pa­pil­do ke­li pui­kûs smui­ki­nin­kai, tarp jø mums ge­rai pa­þás­ta­mas Ju­lia­nas Rach­li­nas ir Mak­si­mas Ven­ge­ro­vas, la­bai no­riai ir sëk­min­gai grie­þian­t ys taip pat ir al­tu. Gal ne­pa­ste­bë­jo­me, kaip pra­si­dë­jo ðio in­stru­men­to re­ne­ san­sas?!

Vo­kie­ti­jo­je gy ­ve­nan­èià Jo­næ Ka­liû­ nai­tæ taip pat drà­siai pri­skir­si­me tam ma­gið­kø in­stru­men­ti­nin­kø bû­riui, nors jos so­li­në kon­cer­ti­në veik­la, aið­ku, në­ra to­kia in­ten­sy­vi kaip mi­në­tø áþy­my­biø. Vo­kie­ti­jo­je J.Ka­liû­ nai­të dau­giau kon­cer­tuo­ja ávai­riuo­se ka­me­ri­niuo­se an­sam­bliuo­se, anks­ èiau ke­le­rius me­tus gro­jo Ham­bur­go, Ðiau­rës Vo­kie­ti­jos Ra­di­jo, Bam­ber­go, Ese­no sim­fo­ni­niuo­se or­kest­ruo­se, bu­vo Duis­bur­go or­kest­ro al­ti­nin­kë so­lis­të. Ði mu­zi­kë ið­si­sky­rë ið ki­tø dar M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­lo­je, kai mo­ky­da­ma­si pro­fe­so­riaus Pet­ro Ra­dze­vi­èiaus kla­së­je lai­më­jo pir­muo­ sius kon­kur­sus. 1996 m. ji ta­po tarp­ tau­ti­nio at­li­kë­jø kon­kur­so Þe­ne­vo­je lau­re­a­te, bai­gë Liu­be­ko aukð­tà­jà mu­zi­kos mo­kyk­là ir as­pi­ran­tû­rà, pas­ kui dve­jus me­tus stu­di­ja­vo Zalc­bur­go “Mo­zar­teum”.

J.Ka­liû­nai­të rep­re­zen­tuo­ja ge­riau­ sius skir­tin­gø ða­liø al­to mo­kyk­los bruo­þus: gar­so kul­tû­rà, to­bu­là in­to­ na­vi­mà, mu­zi­ka­vi­mo ði­lu­mà ir átai­gà, ne­mi­nint aukð­èiau­sio ly­gio tech­ni­kos.

Kon­cer­te Fil­har­mo­ni­jos Ma­þo­jo­je sa­lë­je (lap­kri­èio 13 d.) aki­vaiz­dþiai at­si­ sklei­dë jos pui­kus mu­zi­kos pa­þi­ni­mas ir sko­nis, ið­raið­kos prie­mo­niø tiks­lu­ mas, jaut­ri me­ni­në sie­la. Ðie bruo­þai sklei­dë­si pa­ma­þu, o pats gro­ji­mas vei­kë tar­si ky­lan­ti di­na­mi­në krei­vë, su kiek ­vie­nu pro­gra­mos kû­ri­niu vis la­biau átrauk­da­ma.

Mi­ni­ma­me kon­cer­te J.Ka­liû­nai­tei tal­ki­no Zalc­bur­ge gy­ve­nan­ti pia­nis­të, tarp­tau­ti­niø M.K.Èiur­lio­nio Vil­niu­je ir W.A.Mo­zar­to Zalc­bur­ge kon­kur­sø lau­re­a­të Ir­ma Kliau­zai­të. Ðià pia­nis­tæ Lie­tu­vos pub­li­ka gir­dë­jo ir so­lo, ir ka­me­ri­niuo­se kon­cer­tuo­se. Ak­t y ­viai ji da­ly­vau­ja ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos ren­ gi­niuo­se.

Gy­ven­da­mos gre­ti­mo­se ða­ly­se

jau­no­sios me­ni­nin­kës at­ran­da lai­ko kû­r y­bið­kai bi­èiu­lys­tei, ku­ri duo­da pui­ kius vai­sius. Ði jø pa­reng­ta su­dë­tin­ga pro­gra­ma, ku­rià jos pa­tei­kë vil­nie­ èiams, bu­vo at­lik­ta taip dar­niai, tar­si at­li­kë­jos ne tik màs­t y­tø, bet ir al­suo­tø kar­tu. Pia­nis­të taip jaut­riai pa­lai­kë al­ti­nin­kæ, jog uþ­mirð­da­vai, kad tai dvie­jø as­me­ny­biø an­sam­blis! Vis­kas bu­vo su­telk­ta á mu­zi­kos per­tei­ki­mà, pa­grás­tà ne­me­luo­tu ið­gy ­ve­ni­mu.

Jo­nës Ka­liû­nai­tës gro­ji­mas tar­si pa­nei­ gia at­li­kë­jið­kà te­at­rà.

Pir­mo­ji skam­bë­jo J.N.Hum­me­lio So­na­ta al­tui ir for­te­pi­jo­nui Es-dur, op. 5, Nr. 3. Èia ypaè ryð­kus ir gy­vas bu­vo for­te­pi­jo­nas, pa­na­ðiai kaip Mo­zar­to ka­me­ri­në­se so­na­to­se daþ­ nai uþ­ëmæs ly­de­rio po­zi­ci­jas.

Po ðio “ap­ði­li­mo” J.Ka­liû­nai­të tar­si nu­si­me­të jà kaus­èiu­sios kon­ven­ci­jos skrais­tæ: pa­si­gir­do vi­sai nau­ji al­to temb­rai, at­si­vë­rë ki­tos raið­kos erd­vës.

R.Schu­man­no “Pa­sa­kø pa­veiks­lë­liai” ið tie­sø sklei­dë­si tar­si uþ­bu­rian­tis pa­sa­ko­ji­mas, ku­rá pa­pil­dë dar dvi ðio kom­po­zi­to­riaus pje­sës - Ada­gio ir Al­leg­ro op. 70. Re­tai skam­ban­t ys, ne­pa­pras­tai pa­vei­kûs Schu­man­no kû­ri­niai pri­mi­në apie ne­ið­se­mia­mus kla­si­ki­nës mu­zi­kos lo­bius, ku­riuos tin­ka­mai pri­sta­t y ­ti ðiuo­lai­ki­niam klau­sy ­to­jui ir yra ta­len­tin­gø mu­zi­kø uþ­duo­tis. Kaip átai­giau at­skleis­ti Schu­ man­no mu­zi­kos po­etið­ku­mà, maið­ tin­gà ver­þlu­mà, ne­ri­mà ir fan­ta­zi­jas?

Jo­nei Ka­liû­nai­tei, at­ro­do, apie tai spe­ cia­liai gal­vo­ti ne­rei­kia. Áspû­dis toks, jog tai pa­v yks­ta sa­vai­me, kaþ­kas tar­si pa­dik­tuo­ja skam­be­sio po­bû­dá, fra­zës rel­je­fà, ener­gi­jà. Klau­sai­si ap­þa­vë­tas mu­zi­kos ke­rø, lyg pir­mà­syk ið­gir­dæs Schu­man­nà!

Vo­kie­ti­jo­je gy ­ve­næs ja­po­nø kom­ po­zi­to­rius T.Ta­ke­mit­su kû­rë ir­gi la­bai po­etið­kà mu­zi­kà. Kai ku­rie jo opu­sai to­kie tra­pûs, per­re­gi­mi, tar­si plo­ ny­èiø li­ni­jø pie­ði­nys. J.Ka­liû­nai­tës ir I.Kliau­zai­tës meist­rið­kai at­lik­tas jo opu­ sas “A Bird Ca­me Down the Walk” - kaip tik toks, ir cha­rak­te­rin­gai me­lan­ cho­lið­kas. Pau­ziø ir fla­þo­le­tø de­ri­nys jam tei­kia sa­vo­tið­kà ki­ne­ma­tog­ra­f i­ná su­lë­tin­to kad­ro efek­tà.

Kon­cer­to pa­bai­go­je bu­vo at­lik­tas ypaè reikð­min­gas al­to ka­me­ri­nio re­per­tu­a­ro opu­sas - D.Ðos­ta­ko­vi­èiaus So­na­ta op. 147. Ðio kû­ri­nio sun­kus fi­lo­so­f i­nis krû­vis ne­pri­slë­gë at­li­kë­jø: niû­rias dra­ma­tið­kas kû­ri­nio pu­ses jos per­tei­kë la­bai átai­giai, ta­èiau spe­cia­liai ne­tam­sin­da­mos spal­vø. Vis­kas bu­vo ve­da­ma á fi­na­là, ku­rá Ðos­ta­ko­vi­èius ge­nia­liai su­kom­po­na­vo pa­si­nau­do­ da­mas L. van Be­et­ho­ve­no “Më­ne­sie­ nos so­na­tos” mo­t y­vu. Jo ið­ni­ri­mas vis ki­to­kiuo­se har­mo­ni­niuo­se kon­teks­

tuo­se ir trans­for­ma­ci­jos - uþ­duo­tis klau­sy­to­jo vaiz­duo­tei, kuþ­dan­èiai vis ki­to­kias pras­mës iden­ti­f i­ka­ci­jas. Tik pa­èia­me kû­ri­nio ga­le tar­si sim­bo­lis su­skam­ba au­ten­tið­ka Be­et­ho­ve­no mo­t y­vo har­mo­ni­ja. Ási­min­ti­nas va­ka­ras, pui­ki pro­ gra­ma! Þi­vi­lë RA­MOЭKAI­TË

BAL­TØ TRIO PRI­STA­TO BAL­TIЭKÀ­SIAS PREM­JE­RAS Lap­kri­èio 10 d. á tra­di­ci­ná sek­ma­ die­nio kon­cer­tà ka­me­ri­nës mu­zi­kos më­gë­jus kvie­të jau­ki Liu­te­ro­nø baþ­ ny­èios erd­vë. Kon­cer­ta­vo an­sam­blis “Bal­tic trio”.

Pri­min­siu, kad þy­mûs Bal­ti­jos ða­liø at­li­kë­jai flei­ti­nin­kas Al­gir­das Viz­gir­da, lat ­viø kla­ve­si­ni­nin­kë Ai­na Kaln­cie­ma ir es­tø vio­lon­èe­li­nin­kas Te­etas Järvi á an­sam­blá su­si­bû­rë dar tau­ti­nio at­gi­mi­mo lai­kais - 1988ai­siais. Per ke­tu­rio­li­ka me­tø an­sam­ blis gast­ro­lia­vo Va­ka­rø Eu­ro­pos, Skan­di­na­vi­jos ða­ly­se, dau­ge­ly­je tarp­tau­ti­niø fes­ti­va­liø at­li­ko prem­ je­ri­nius Bal­ti­jos ða­liø kom­po­zi­to­riø kû­ri­nius. Nuo 1997 m. ben­dra­dar­ biau­ja su vie­na þy­miau­siø JAV ára­ðø kom­pa­ni­jø “War­ner Bross”, ku­riai da­bar ren­gia jau ant­rà­jà Bal­ti­jos ða­liø kom­po­zi­to­riø kû­ri­niø kom­pak­ ti­næ plokð­te­læ. Ði­am ­ e kon­cer­te T.Järvi pa­kei­të Rai­mun­das Ja­siu­kai­tis, klau­sy ­to­jams ge­rai pa­þás­ta­mas kaip A.Viz­gir­dos part­ne­ris an­sam­bly­je “Mu­si­ca hu­ma­na”. Pir­mo­jo­je kon­cer­to da­ly­je an­sam­blis at­li­ko pran­cû­zø ba­ro­ko kom­po­zi­to­riø mu­zi­kà. Mi­che­lio Bla­ vet, be­ne þy­miau­sio XVIII a. pran­ cû­zø flei­tos kom­po­zi­to­riaus, So­na­tà Nr. 2 “La vib­ray” flei­tai ir bas­so con­ ti­nuo an­sam­blis at­li­ko nuo­ðir­dþiai mu­zi­kuo­da­mas, sko­nin­gai per ­teik­da­ mas pran­cû­zø ba­ro­kui bû­din­gus sti­ liaus niu­an­sus. Áspû­din­gai skam­bë­jo ne tik flei­ta, bet ir jud­ri, vir­tuo­zið­kai R.Ja­siu­kai­èio at­lik­ta bo­so li­ni­ja, ge­ro­ kai pra­noks­tan­ti ápras­ti­nes bas­so con­ti­nuo ri­bas. Kaip ir Mi­che­lis Bla­ vet, vë­ly­va­jam ba­ro­kui at­sto­vau­ja Panc­ra­ce’­as Ro­y­er, ku­rio tris ryð­kiai pro­gra­mi­nes pje­ses kla­ve­si­nui “Le ver­ti­ge” (Svai­gu­lys), “La Zai­de” ir “Le mar­che des scyt­hes” (Ski­tø mar­ ðas) at­li­ko A.Kaln­cie­ma. Nors ðiek tiek ið­tæs­tos, pje­sës skam­bë­jo gy­vai ir in­tri­guo­ja­mai, nes A.Kaln­cie­ma ið­ties to­bu­lai val­dë vi­sà re­to­ri­niø niu­an­sø ar­se­na­là, to­ká reikð­min­gà ðio lai­ko­tar­pio pro­gra­mi­nei kla­ve­

si­no mu­zi­kai. Pran­cû­zø ba­ro­ko da­lá an­sam­blis bai­gë Je­an ­ o Phi­lip­pe’o Ra­me­au Tre­èiuo­ju kon­cer­tu. Tai vie­nas ið pen­kiø kom­po­zi­to­riaus su­kur­tø kon­cer­tø, kur ða­lia dvie­jø so­li­niø in­stru­men­tø be­ne svar­bes­nis vaid­muo ten­ka kla­ve­si­nui. Ðia­me kû­ri­ny­je pa­si­ge­dau tiks­lin­gos di­na­ mi­nës flei­tos ir vio­lon­èe­lës pu­siau­ svy­ros - pas­ta­ro­sios skam­bu­mo ðiek tiek sti­go.

Ant­ro­ji kon­cer­to da­lis pra­si­dë­jo jau pa­þás­ta­mu (re­per­tu­a­ri­niu) opu­su - es­tø kom­po­zi­to­riaus Pe­te­rio Vähi’o “Kom­piu­te­ri­zuo­to pa­sau­lio pas­to­rale”, ku­rià an­sam­blis be­ne pas­ku­ti­ná kar­tà at­li­ko prieð me­tus Fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je, per prof. A.Viz­ gir­dos kû­r y­bi­nës veik­los 30-me­èio kon­cer­tà. Ið­ties vi­sa­da smal­su klau­ sy­ti ne kar­tà gir­dë­tà kû­ri­ná nau­jo­je erd­vë­je. Ðiuo at­ve­ju pa­si­t vir­ti­no tiek pa­ties kû­ri­nio, tiek Liu­te­ro­nø baþ­ny­ èios erd­vës uni­ver­sa­lu­mas.

Skam­bë­jo dvi prem­je­ros - lat­vio Ri­char­do Dub­ros “Di­ver­tis­men­tas” ir mû­sið­kio Arû­no Na­va­ko “Ca­den­za”.

Abu au­to­riai ið­ra­din­gai ir átai­giai pa­nau­do­ja vi­sø tri­jø in­stru­men­tø - flei­tos, vio­lon­èe­lës ir kla­ve­si­no - ga­li­my­bes. “Di­ver­tis­men­tas” tur­ tin­ges­nis vir­tuo­zi­niø efek­tø - gal tai aliu­zi­ja á ro­ko­ko ir kla­si­ciz­mo kom­po­zi­to­riø mëg­tà þan­rà. A.Na­ va­ko “Ca­den­za” la­ko­nið­ka for­ma, skaid­res­në fak­tû­ra ver­èia la­biau ási­klau­sy ­ti, ieð­ko­ti sub­ti­les­niø pras­ miø. Trum­pai ta­riant, tai at­li­kë­jams pa­trauk­lûs kû­ri­niai, ið­lai­kan­t ys klau­ sy­to­jo dë­me­sá nuo pir­mo iki pas­ku­ ti­nio tak­to.

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

PRO­FE­SO­RIAUS JUR­GIO KAR­NA­VI­ÈIAUS AT­MI­NI­MUI Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ras, di­ri­guo­ ja­mas jo va­do­vo Sau­liaus Son­dec­kio, lap­kri­èio 20 d. Fil­har­mo­ni­jos Di­dþio­ jo­je sa­lë­je su­ren­gë kon­cer­tà, skir­tà pro­fe­so­riaus, il­ga­me­èio Mu­zi­kos aka­de­mi­jos rek­to­riaus Jur­gio Kar­na­ vi­èiaus (1912-2001) at­mi­ni­mui.

Kon­cer­te skam­bë­jo du kû­ri­niai Lud­wi­go van Be­et­ho­ve­no Kon­cer­tas for­te­pi­jo­nui ir or­kest­rui Nr. 4 G-dur, op. 58, ir Dmit­ri­jaus Ðos­ta­ko­vi­èiaus Sim­fo­ni­ja Nr. 14 sop­ra­nui, bo­sui ir ka­me­ri­niam or­kest­rui, op. 135, pa­gal F.G.Lor­c­os, G.Apol­li­nai­re’o, R.M.Ril­ke’s, V.Kiu­chel­be­ke­rio ei­les.

Be­et­ho­ve­no Ket ­vir­tà ­já kon­cer­tà skam­bi­no pia­nis­tas, ke­liø tarp­tau­ ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­tas Jur­gis

Kar­na­vi­èius, bu­vu­sio rek­to­riaus sû­nus, Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos do­cen­tas.

Pa­si­rink­da­mas bû­tent ðá Be­et­ho­ ve­no kon­cer­tà, pia­nis­tas tar­si tei­gë, jog ið ana­pu­sy­bës spin­du­liuo­ja ðvie­sa. Kû­ri­nio mu­zi­ka ku­pi­na to­kiø sub­ti­liø ir kar­tu to­kiø gied­rø ap­màs­ ty­mø! Ji ra­mi­na ir guo­dþia tar­si am­þi­ny­bës ðvie­sa, ku­rios vi­lia­mës.

Pia­nis­tas gro­jo la­bai su­si­kau­pæs, ási­klau­sy­da­mas á kiek­vie­nos fra­zës di­na­mi­kà, temb­rà ir raið­kà. At­ro­dë, jog vyks­ta ne­ma­to­mas po­kal­bis.

Jau­të­me nuo­la­ti­ná pia­nis­to dë­me­sá skam­be­siui, dai­nin­gam le­ga­to, spin­ du­liuo­jan­tiems ober ­to­nams. Jur­gio Kar­na­vi­èiaus in­ter­pre­ta­ci­ja bu­vo ið­ties kla­sið­ka ir rim­ta, ap­màs­t y­ta ir har­mo­nin­gai su­ba­lan­suo­ta, ke­lian­ti ne vien im­pul­sy­vø pri­ta­ri­mà, bet ir pa­ gar­ bà. Ypaè ðiais lai­ kais, kai þût­bût no­ri­ma ið­si­ðok­ti ir ðo­ki­ruo­ti klau­sy ­to­jà.

Pia­nis­tui jaut­riai pri­ta­rë or­kest­ras, rei­kia­mo­se vie­to­se per­im­da­mas ini­ cia­t y­và ar at­si­trauk­da­mas á ant­rà­já pla­nà, ta­èiau ið­lai­k y­da­mas dar­nià skam­be­sio pu­siau­svy­rà. Ðos­ta­ko­vi­èiaus Ke­tu­rio­lik­to­ji sim­fo­ ni­ja - tam­ses­niø, niû­res­niø ap­màs­ ty­mø vei­ka­las, gal­bût tie­siau kal­ ban­tis apie gy­ve­ni­mà ir mir­tá. Ta­èiau jos fi­lo­so­f i­nis svo­ris ne men­kes­nis.

So­li­nëms kû­ri­nio par­ti­joms Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ras pa­si­k vie­të áþy­ mius vo­ka­lis­tus ið Ru­si­jos - 2002 m.

Mask­vos mies­to pre­mi­jos lau­re­a­tæ Na­deþ­dà Kras­na­jà ir tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø (Mi­chai­lo Glin­kos, Tu­lû­zos ir kt.) lau­re­a­tà Ge­na­di­jø Pi­nia­þi­nà, kû­ri­ná in­ter­pre­ta­vu­sius átai­giai ir emo­ cin­gai. Ið­raið­kin­gà vo­ka­li­næ Ðos­ta­ko­vi­ èiaus ly­ri­kà jie per­tei­kë kaip pui­kûs ak­to­riai, o ne vien kaip dai­ni­nin­kai, kreip­da­mi dë­me­sá á kiek­vie­nà þo­dá, ið­r yð­kin­da­mi vo­ka­li­zuo­tà min­tá. Ði­os sim­fo­ni­jos in­ter­pre­ta­ci­jai pro­ fe­so­riaus S.Son­dec­kio kû­r y­bi­në­je biog­ra­f i­jo­je ten­ka ið­skir­ti­në vie­ta.

Pir­mà­syk Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ ras jà at­li­ko dar 1981 m. kom­po­zi­ to­riaus 75-me­èio kon­cer­te Sankt Pe­ter­bur­ge. Po to, kai S.Son­dec­kio in­ter­pre­ta­ci­jà 1989 m. “Ber­li­ner Fest­ wo­chen” fes­ti­va­ly­je la­bai ge­rai áver­ ti­no þy­mus vo­kie­èiø kri­ti­kas Klau­sas Gei­te­lis, pro­fe­so­rius bu­vo pa­k vies­tas di­ri­guo­ti le­gen­di­niam Ber­ly­no fil­har­ mo­ni­jos or­kest­rui. Vë­liau ðià sim­fo­ ni­jà S.Son­dec­kis di­ri­ga­vo Ech­ter­na­ cho, Mask­vos “De­kabr­ski­je ve­èe­ra” fes­ti­va­liuo­se, jo di­ri­guo­ja­mas Pran­ cû­zi­jos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos or­kest­ras kû­ri­ná at­li­ko Pa­r y­þiu­je, Frank­fur­te prie Mai­no ir Gre­nob­ly­je. Þi­vi­lë RA­MOЭKAI­TË

Muzikos barai /13

Didþioji salë

Rimantas Armonas

Kû­r y­bi­nës veik­los ju­bi­lie­jus - pa­k y­ lë­tas va­ka­ras, da­bin­tas gë­liø puokð­ të­mis, ið­sa­k y­tas ðil­tais svei­ki­ni­mais, lin­kë­ji­mais. Nors ðiuo po­þiû­riu 2002 m. spa­lio 25-oji Mu­zi­kos aka­de­mi­jos Di­dþio­jo­je sa­lë­je bu­vo ið­ties vie­na ið tø dþiaugs­min­gø at­gal á gy­ve­ni­mà at­si­græ­þian­èiø aki­mir­kø, vis dël­to ðio va­ka­ro in­ten­ci­ja ta­po ne vio­lon­èe­li­ nin­ko Ri­man­to Ar­mo­no as­me­ny­bë, bet pa­gar­bos, ga­li­ma sa­k y­ti, net­gi pa­dë­kos gar­sø mû­zai, ly­din­èiai já ir já su­pan­èius þmo­nes, ak­tas. Ypaè ryð­ki bu­vo ði, mei­le mu­zi­kai pa­þen­klin­ta, kon­cer­to gi­ja, á vie­nin­gà vi­su­mà su­jun­gu­si R.Ar­mo­no - pe­da­go­go ir at­li­kë­jo - as­me­ny­bæ. 30 me­tø kû­r y­ bi­ná ju­bi­lie­jø mi­nin­tis vio­lon­èe­lës ma­est­ro, ma­ny­èiau, sie­kë pa­brëþ­ti, kad mo­k y­to­jo veik­la tam­pa pras­ min­ga, kai ji pa­þás­ta­ma ir ápras­mi­ na­ma per jo mo­ki­nius. Tad gal­bût ne­at­si­tik­ti­nai kon­cer­to pra­dþio­je ma­est­ro so­lo grie­þia­mas Jo­han­no Se­bas­tia­no Ba­cho Pre­liu­das ið Siu­i ­ tos vio­lon­èe­lei nu­skam­bë­jo kar­tu su Min­dau­go Ur­bai­èio va­ria­ci­jo­mis Pre­ liu­do te­ma, at­lie­ka­mo­mis R.Ar­mo­no mo­ki­niø seks­te­to (tik­riau­siai taip pat ne­at­si­tik­ti­nai vio­lon­èe­li­nin­kas Da­vi­ das Ge­rin­gas 2001 m. “Gai­dos” fes­ti­ va­ly­je ðiuo Ur­bai­èio kû­ri­niu pra­dë­jo sa­vo kla­sës kon­cer­tà...).

Ne­su­kly­siu sa­k y­da­ma, jog R.Ar­ mo­no - mo­k y­to­jo ke­lias ne­at­sie­ ja­mas nuo sa­vo­tið­ko dë­kin­gu­mo sa­vo mo­ki­niams. Ir sy­kiu tiek pe­da­ go­gi­në, tiek at­li­kë­jið­ka R.Ar­mo­no veik­la ta­r y­tum ne­áma­no­ma be jo ben­dra­þ y­gës Ire­nos Uss-Ar­mo­nie­ nës, akom­pa­nuo­jan­èios jo kla­sës stu­den­tams, kar ­tu ruo­ðian­èios kon­cer­ti­nes pro­gra­mas. Kon­cer­te skam­bant An­toníno Dvo­r­á­ko Pje­sei vio­lon­èe­lei ir for­te­pi­jo­nui pia­nis­tës

Muzikos barai /14

tem­pe­ra­men­tas ir in­ter­pre­ta­ci­niai spren­di­mai to­bu­lai krei­pë so­lis­to To­mo Ra­man­èiû­no raið­kà Dvo­r­áko ly­ri­kos kryp­ti­mi. Grieþiant Ri­man­to ir Ire­nos du­et­ ui, Igo­rio Stra­vins­kio pje­së­se klau­sy­to­jai ið­gir­do vie­nin­ga mu­zi­ki­ne min­ti­mi pa­þ y­më­tà mu­zi­kø at­li­ki­mo brai­þà, la­ko­nið­kà ir ið­baig­tà mu­zi­kos plë­to­ji­mà. Ar­mo­nø trio (In­gri­da Ar­mo­nai­të, Ri­man­tas Ar­mo­nas, Ire­na Uss) at­lik­to Dmit­ri­ jaus Ðos­ta­ko­vi­èiaus For­te­pi­jo­ni­nio trio gar­sais nu­skam­bë­jo ið­baig­ta, iki smul­kiau­siø de­ta­liø lo­gið­kai api­ brëþ­ta, ta­èiau kar­tu ir emo­cio­na­liai lais­va in­ter­pre­ta­ci­ja. Me­ni­nin­kai tiks­liai per­tei­kë kom­po­zi­to­riaus ku­ria­ mas iro­nið­ko sar­kaz­mo bei stip­riai dra­ma­ti­zuo­tos ly­ri­kos in­to­na­ci­jas, ðmaikð­tø gro­tes­kà.

Ta­èiau kaip ypa­tin­gas kon­cer­to ak­cen­tas ið­si­sky­rë R.Ar­mo­no mo­ki­ nio - jo sû­naus Ed­var­do, be­ne ákû­ ni­ju­sio vi­sas mo­k y ­to­jo pa­stan­gas ir sva­jo­nes, grie­þi­mas. Kon­cer­te nu­skam­bë­ju­sio Ot­to­ri­no Res­pig­hi Ada­gio gar­sais tar­si ið­si­lie­jo mak­ si­ma­laus me­ni­nës raið­kos ar­tu­mo pa­jau­ti­mas. Ði­lu­mos pri­so­tin­tas Ire­nos ir Ed­var­do Ar­mo­nø du­e­tas tar­si tei­gë, kad to­ká mu­zi­kos vyks­mà áma­no­ma su­kur­ti tik ko­ne mis­ti­nio krau­jo ry­ðio ir in­tui­ci­jos dë­ka. Vio­lon­ èe­lës ir for­te­pi­jo­no par­ti­jos lyg bû­tø su­si­ly­dæ á be­si­tæ­sian­èià jau ne du­et­ o, o vie­nos as­me­ny­bës raið­kos li­ni­jà, to­bu­lai lais­vai plau­kian­èià ly­ri­niuo­se epi­zo­duo­se, tiek pat vie­nin­gai skam­ ban­èià eks­pre­sy ­viais mo­men­tais.

Klau­san­tis Ada­gio, màs­èiau apie vio­lon­èe­lës temb­rà - kaip kiek­vie­nas me­ni­nin­kas su­ge­ba mu­zi­kos gar­sus nu­spal­vin­ti in­di­vi­du­a­liu gar­si­niu brai­þu, temb­ro ko­k y­be. Ed­var­do gro­ji­me tar­si gir­dë­jo­me jo mo­k y­to­jo R.Ar­mo­no jau­nat ­við­kà vio­lon­èe­lës sty­gø uþ­ga­vi­mà, ku­ris vis dël­to dar ne­bu­vo ið­dai­lin­tas gy­ve­ni­mo pa­tir­ ties ðtri­chu, sa­vi­tu pa­ties ma­est­ro grie­þi­mui.

No­ri­si pa­kar­to­ti mu­zi­ko­lo­gës Aud­ ro­nës Þiû­rai­t y­tës ið­sa­k y­tus þo­dþius, ku­riuos ypaè su­stip­ri­no ju­bi­lie­ji­nio va­ka­ro pa­si­ro­dy­mai: tai, kad ðis mu­zi­kas ið­si­ski­ria mu­zi­ki­niu ið­pru­ si­mu ir san­tû­ria at­li­ki­mo ma­nie­ra, orien­tuo­ta á kur kas gi­liau nei vien tik in­stru­men­to skam­be­sys sly­pin­tá psi­cho­lo­gi­zuo­tà ir ið­jaus­tà kû­ri­nio tu­ri­ná. To­dël ne­at­si­tik­ti­nai ir ma­est­ro kla­sæ bai­gu­sie­ji mo­ki­niai pa­si­þ y­mi mu­zi­ki­nio su­vo­ki­mo vi­sa­pu­sið­ku­mu, sa­vo veik­la tar­si at­kar­to­da­mi mo­k y­ to­jo for­muo­tus pri­ori­te­tus. An­tai Da­riaus Sta­bins­ko pa­si­ro­dy­mas kon­cer­te grie­þiant vio­la da gam­ba klau­sy­to­jà ne tik su­þa­vë­jo, bet ir ska­

ti­no pa­màs­t y­ti apie tai, kad ðia­me þmo­gu­je ið­ug­dy­tas pa­gar­bos ir gë­rë­ji­mo­si gar­sø mû­za jaus­mas krei­ pia Da­riaus gy­ve­ni­mo veik­là bû­tent ðia kryp­ti­mi, ati­duo­dant ir jë­gas, ir þi­nias mu­zi­kai, pa­si­r yþ­tant ási­gy­ti Lie­ tu­vo­je be­ne vie­nin­te­lá (o be to, ypaè bran­gø) in­stru­men­tà.

Tiek áþan­gi­niais mu­zi­ko­lo­gës Onos Nar­bu­tie­nës þo­dþiais, tiek kon­cer­to pa­bai­go­je vio­lon­èe­liø or­kest­ro grie­

þia­mu Kar­lo Da­v y­do­vo him­nu tar­si bu­vo ið­sa­k y­ta pa­grin­di­në ðio va­ka­ro min­tis - pa­dë­ka mu­zi­kai. Taik­liau­siai tai gal­bût at­spin­di pa­ties R.Ar­mo­no gy ­ve­ni­mas, O.Nar­bu­tie­nës, kal­bant apie Ar­mo­nø di­nas­ti­jà, api­bû­din­tas kaip “mu­zi­kos dar­bi­nin­ko”, ku­riam kur kas svar­bes­nis mu­zi­kos kû­ri­mas, vyks­mas, nuo­la­ti­nis ieð­ko­ji­mas, nei troð­ki­mas bliz­gë­ti, bû­ti ram­pos ðvie­so­je.

Ri­ma PO­VI­LIO­NIE­NË

ÞY­MAUS RU­SØ DI­RI­GEN­TO V.FE­DO­TO­VO AT­MI­NI­MUI

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

RI­MAN­TO AR­MO­NO KÛ­RY­BI­NËS VEIK­LOS JU­BI­LIE­JUS

Robertas Ðervenikas ir pianistë Polina Fedotova Lap­k ri­èio 23 d. á jau­kø, ar ­t i­mø þmo­niø ra­to at­mo­sfe­ra dvel­k ian­t á kon­cer ­t à pa­k vie­të prof. Juo­zo Do­mar­ko va­do­vau­ja­mas Na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ ras, ku­riam tà va­k a­rà di­ri­ga­vo Ro­ber ­t as Ðer ­ve­ni­k as. Kon­cer ­t as bu­vo skir ­t as þy­maus ru­sø di­ri­gen­to pro­fe­so­riaus Vik ­to­ro Fe­do­to­vo at­mi­ni­mui, su ku­riuo ar ­t i­ma bi­èiu­l ys­të sie­jo J.Do­mar­k à, o R.Ðer ­ve­ni­k as pas prof. V.Fe­do­to­và stu­ di­ja­vo Sankt Pe­ter­bur­ge. Ðià pro­gà ati­t i­ko ir pa­si­rink ­t a pro­gra­ma - Ser­ge­jus Rach­ma­ni­no­vas ir Alek­s an­dras Skria­bi­nas - bei ðio va­k a­ro so­lis­të.

Pir­mo­jo­je kon­cer­to da­l y­je gir­dë­jo­me Rach­ma­ni­no­vo Ant­rà ­já for­te­pi­jo­ni­ná kon­cer ­t à c-moll, ku­rá at­li­ko Mask ­vos fil­har­mo­ni­jos so­lis­të V.Fe­do­to­vo duk ­të Po­li­na Fe­do­to­va. Po­pu­lia­r u­sis Rach­ma­ni­no­vo Kon­cer ­t as - “auk ­si­nis” dau­ge­ lio pia­nis­tø kû­ri­nys, nuo­sta­bia mu­zi­k a ga­ran­tuo­jan­t is kon­cer ­to sëk­mæ ir gau­sius pub­li­kos aplo­dis­mentus. Ne kar ­t à itin aukð­to ly­gio in­ter­pre­t a­ci­jø te­ko gir­dë­t i ir Fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je. P.Fe­do­to­và ið­skir­èiau kaip in­te­lek ­tu­a­lià, màs­t an­èià pia­nis­tæ, ge­rai jau­èian­èià na­tû­ra­lø mu­zi­kos pul­s a­vi­mà, lai­ko tëk­mæ. Vis dël­to ri­zi­kuo­da­mas uþ­si­t rauk­t i mo­te­r ø ir vy­r ø ly­giø ga­li­my­biø tar­ ny­bos ne­ma­lo­næ, drás­èiau teig­t i (tuo ási­t i­k i­nau ir tà va­k a­rà), kad Rach­ma­ni­ no­vo Ant­ra­sis - “vy­rið­k as” kû­ri­nys. Ðiuo po­þiû­riu P.Fe­do­to­vos in­ter­pre­t a­ci­jo­je pa­si­ge­dau tik­ro minkð­to ir pa­k an­k a­mai ga­lin­go “rach­ma­ni­no­við­ko” tu­ðë, ne­pa­v y­ko pia­nis­tei ið ­veng­t i ir kai ku­riø tech­ni­niø ne­sklan­du­mø. Pa­gal gro­ ji­mo ma­nie­rà - gar­so, tu­ðë ko­k y­bæ - ge­riau ási­vaiz­duo­ju P.Fe­do­to­và at­lie­k ant Mo­zar­to ar Cho­pi­no mu­zi­k à. Re­gis, ne­sëk­miø pa­t y­rë ir or­kest­ras: di­na­mi­niai niu­an­s ai, an­s am­bli­niai mo­men­t ai, in­to­na­vi­mas - no­rë­jo­si di­des­nio aið­ku­mo, ið­baig­tu­mo, ge­res­nës ko­k y­bës. Ky­la áta­ri­mas, kad ge­rai þi­no­mam re­per ­tu­a­ri­ niam kû­ri­niui or­kest­ras ir so­lis­të tie­siog ne­sky­rë pa­k an­k a­mai re­pe­t i­ci­jø.

Ant­ro­jo­je kon­cer ­to da­l y­je skam­bë­jo tais pa­èiais 1901 me­t ais kaip ir Rach­ma­ni­no­vo Kon­cer ­t as su­kur ­t a Skria­bi­no Ant­ro­ji sim­fo­ni­ja c-moll. R.Ðer­ ve­ni­k as èia at ­si­sklei­dë ge­riau­sio­mis di­ri­gen­to sa­v y­bë­mis, áro­dë esàs pui­kus for­mos meist­ras, átai­giai per­teik­da­mas tai or­kest­r ui. Re­zul­t a­t as aki­vaiz­dus - ga­lë­jo­me pa­jus­t i mo­nu­men­t a­lià ir vie­nin­gà for­mà, vi­s à Skria­bi­no dra­ma­ tur­gi­jos pil­nat ­væ nuo siau­tu­lin­go aud­ros sû­ku­rio iki skaid­rios pir­map­ra­dës gam­tos ly­ri­kos (tre­èio­ji da­lis). Di­ri­gen­tui tal­k i­no jaut­r us or­kest­ro so­lis­tø mu­zi­ ka­vi­mas (flei­tos, klar­ne­t ai, smui­k as - II, III da­l ys), áspû­din­gà him­nið­k à efek ­t à su­kû­rë va­ri­niø pu­èia­mø ­jø at­lie­k a­mos te­mos Fi­na­le.

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

Kvar­te­to pa­sau­lis yra uþ­da­ras (…). O já su­vo­kæs, ið­gir­dæs, pa­ju­tæs, daug kà imi ver­tin­ti ki­taip. Ðiø me­tø spa­lio 22 d. Lie­tu­vos mu­zi­ kos aka­de­mi­jos ben­druo­me­në mi­në­jo pro­fe­so­riaus Pet­ro Kun­cos kû­r y­bi­nës veik­los ke­tu­rias­de­ðimt­me­tá. Grei­tai bë­gan­tis lai­kas ne­ju­èio­mis pa­li­ko uþ ðio me­ni­nin­ko nu­ga­ros ke­lis in­ten­sy­vios veik­los de­ðimt­me­èius. O jos bû­ta ávai­rios ir svar­biau­sia - pra­smin­gos.

P.Kun­ca gi­më 1942 m. va­sa­rio 26 d.

Ve­liuo­no­je. Vai­k ys­të pra­bë­go me­nið­ ko­je ap­lin­ko­je - të­vas më­go smui­kuo­ti, vy­res­ny­sis bro­lis þa­vë­jo­si ta­py­ba. Vi­sa tai tu­rë­jo áta­kos ir bû­si­mo­jo smui­ki­nin­ko me­ni­niam ap­si­spren­di­mui. Nuo 1949 m. P.Kun­ca mo­kë­si smui­kuo­ti Kau­ne pas pir­mà­já mo­k y­to­jà Vla­dà Var­èi­kà. Dar mo­k y­da­ma­sis ðia­me mies­te, P.Kun­ca ádë­miai ste­bë­jo mu­zi­kø pa­sau­lá, lan­kë kon­cer­tus, do­më­jo­si po­kal­biais apie ið­ki­ Petras Kunca lius emig­ra­vu­sius mû­sø kom­po­zi­to­rius.

Svar­bûs bu­vo 1960 me­tai. Kaip tik tuo­met jis ta­po kon­ser­va­to­ri­jos (da­bar Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ja) pro­fe­so­riaus Vik­to­ro Ra­do­vi­èiaus kla­sës stu­ den­tu. At­si­vë­rë nau­jø ga­li­my­biø ir per­spek­t y­vø. Pro­fe­so­rius tu­rë­jo daug áta­kos stu­den­to es­te­ti­niam po­þiû­riui. Ki­ta ver­tus, áspû­dá jam da­rë ne tik spe­cia­ly­bës dës­t y­to­jas. Ap­lin­ko­je bû­ta ir dau­giau ini­cia­t y­viø, pui­kiø pe­da­ go­gø - Jur­gis Fle­dþins­kas, Eu­ge­ni­jus Pau­laus­kas, Pau­lius Juo­di­ðius ir ki­ti.

Vi­sa tai ska­ti­no ne tik rim­tai stu­di­juo­ti, bet ir màs­t y­ti apie to­les­næ veik­là.

Vë­liau stu­di­jø ke­liai ve­dë á Mask­và. 1968 m. ru­de­ná P.Kun­ca ið­lai­kë eg­za­ mi­nus á Mask­vos kon­ser­va­to­ri­jos as­pi­ran­tû­rà. O èia - vël nau­ji áspû­dþiai. Pa­si­ sem­ti pa­tir­ties bû­ta ið ko. Mask­vo­je kon­cer­ta­vo ir pa­skai­tas skai­të Da­vi­das Oist­ra­chas, Le­o­ni­das Ko­ga­nas ir ki­ti þy­mûs to me­to mu­zi­kai. O stu­di­juo­ti P.Kun­ca pra­dë­jo pas taip pat tuo me­tu gar­sø smui­ko pe­da­go­gà A.Gri­gor­ ja­nà. Stu­di­jos as­pi­ran­tû­ro­je bu­vo ne­aki­vaiz­di­nës, tru­ko tre­jus me­tus.

P.Kun­cos kaip at­li­kë­jo veik­la pir­miau­sia sie­ti­na su Vil­niaus kvar­te­tu.

Kaip tik ja­me nuo 1968 m., mu­zi­kuo­jant drau­ge su Aud­ro­ne Vai­niû­nai­te, Do­na­tu Kat­ku­mi, Imi­nu Ku­èins­ku (ðá 1971 m. pa­kei­të Au­gus­ti­nas Va­si­liaus­ kas, o D.Kat­kø 1994 m. - Aud­ro­në Pði­bils­kie­në), ir for­ma­vo­si me­ni­nin­ko pa­þiû­ros, grie­þi­mo tech­ni­kos ypa­tu­mai.

Vi­sa­da no­riai apie Vil­niaus kvar­te­to veik­là kal­ban­tis pro­fe­so­rius yra sa­kæs, kad lem­tin­gi ðiam ko­lek­ty­vui bu­vo 1969 me­tai. Tuo­met, po Bélos Bartóko mu­zi­kos se­mi­na­ro Bu­da­peð­te, sa­vo tik­ro­jo ke­lio pras­mæ kvar­te­to mu­zi­kan­tai ma­të tik sa­vo tau­tos mu­zi­ki­nio pa­li­ki­mo stu­di­jo­se ir jos sà­sa­jø su ki­tø kul­tû­rø mu­zi­ka pa­ieð­ko­se. Tais prin­ci­pais ir for­ma­vo­si mu­zi­kan­tø re­per­tu­a­ras. Kaip pri­si­me­na P.Kun­ca, grá­þus ið Bu­da­peð­to, “no­rë­jo­si tuoj pat im­tis Ju­ze­liû­no, Na­ba­þo par­ti­tû­rø, pa­þ velg­ti á sa­và­jà mu­zi­kà vi­sai ki­to­ mis aki­mis, ieð­kant anks­èiau gal­bût ne­pa­ste­bë­tø kû­r y­bos per­liu­kø”1. Taip kvar­te­to re­per­tu­a­re at­si­ra­do ne tik ðiø mi­në­tø­jø, bet ir dau­ge­lio ki­tø kom­ po­zi­to­riø pa­var­dës.

Bû­ta ir ki­tos nau­dos - ma­t y­da­mi stip­rø ko­lek­t y­và, kom­po­zi­to­riai grie­bë­si plunks­nos ir de­gë troð­ki­mu ið­ban­dy­ti sa­ve ðia­me ne­leng­va­me, bet jau nuo kla­si­ciz­mo lai­kø ypaè pa­gar­biai ver­ti­na­ma­me kvar­te­to þan­re. Tai­gi po­stû­ miø bû­ta daug ir ávai­riø. Ðian­dien gal ir spë­lio­ti ne­ver­ta, kas kam dau­giau tu­rë­jo áta­kos - at­li­kë­jai kom­po­zi­to­riams ar at­virkð­èiai. Svar­bu, kad bu­vo ávy­kiø, reikð­min­gø mû­sø mu­zi­kos kul­tû­rai ap­skri­tai. Vy­tau­tas Land­sber­gis, pri­si­min­da­mas vie­nà to­ká ávy­ká, ra­ðë apie Len­ki­jo­je dar 1980 m. vy­ku­sá Elþ­ bie­tos ir Krzys­zto­fo Pen­de­rec­kiø mu­zi­kos fes­ti­va­lá. Ja­me Vil­niaus kvar­te­tas grie­þë Bro­niaus Ku­ta­vi­èiaus “An­no cum tet­ti­go­nia”. Ðtai ke­le­tas ei­lu­èiø ið V.Land­sber­gio re­cen­zi­jos: “Ma­lo­nu bu­vo klau­sy­tis ir aplo­dis­mentø, ir ne­pra­ðo­mø, ne­pro­vo­kuo­ja­mø kom­pli­men­tø, ku­riø te­ko tiek Vil­niaus kvar­ te­tui, tiek “An­no cum tet­ti­go­nia” au­to­riui. Vi­sø pir­ma ðei­mi­nin­kas (K.Pen­

Algimanto ÞIÞIÛNO nuotr.

Pet­ras Kun­ca

de­rec­kis. - S.G.), spaus­da­mas ran­kà ir ap­ka­bin­da­mas Bro­niø Ku­ta­vi­èiø, ta­rë kon­kre­tø þo­dá apie di­de­læ jë­gà, glû­din­èià ðio­je kà tik nu­skam­bë­ju­sio­je mû­sø au­to­riaus kom­po­zi­ci­jo­je. Pas­kui ku­lu­a­ruo­se ne vie­nas da­li­jo­si áspû­ dþiu ir su­si­jau­di­ni­mu, ku­rá su­kë­lë Ku­ta­vi­èiaus mu­zi­ka ir jos at­li­ki­mas”2.

Ypa­tin­gà vie­tà Vil­niaus kvar­te­to re­per­tu­a­re uþ­ëmë mû­sø kul­tû­ros kel­ro­ dþio M.K.Èiur­lio­nio mu­zi­ka sty­gi­niams, ypaè Kvar­te­tas c-moll. Þi­no­me, kaip sun­kiai so­viet­me­èiu Èiur­lio­nio kû­r y­ba sky­në­si ke­lià á pri­pa­þi­ni­mà. O ðtai kvar­te­to dë­ka ji su­skam­bë­jo sve­tur, su­lau­kë tei­gia­mø at­gar­siø am­bi­cin­go­je kri­ti­në­je Va­ka­rø spau­do­je. Dar 1974 m. Aust­ri­jos sos­ti­nës Vie­nos “Volks­ stim­me” (spa­lio 25-26 d.) kri­ti­kas ra­ðë, kad “ða­lia Pro­kof­je­vo Pir­mo­jo kvar­ te­to h-moll op. 50 ir vie­nin­te­lio Ra­ve­lio kvar­te­to F-dur vil­nie­èiai (Vil­niaus kvar ­te­tas. - S.G.) pa­tei­kë ir sa­vo pa­èiø krað­tie­èio Mi­ka­lo­jaus Kon­stan­ti­no Èiur­lio­nio, ku­ris am­þiø san­dû­ro­je ið­gar­së­jo ne tik kaip in­stru­men­ti­nës mu­zi­ kos kom­po­zi­to­rius ir liau­dies dai­nø aran­þuo­to­jas, bet ir kaip dai­li­nin­kas, kû­ri­niø. Jo tri­jø da­liø Kvar­te­tas c-moll, su­kur­tas 1902 m., tu­ri kai ku­riø sa­vo të­v y­nës fol­klo­ro ele­men­tø, bet yra aiðkio­je vë­ly­vo­jo ro­man­tiz­mo áta­ko­je ir ke­tu­riø me­ni­nin­kø bu­vo pa­teik­tas la­bai am­bi­cin­gai”3. Në­ra abe­jo­niø, kad mû­sø mu­zi­kø ge­rai pa­ro­dy­ta Èiur­lio­nio kû­r y­ba, at­si­dû­ru­si ða­lia jau pri­pa­þin­tø ki­tø me­ni­nin­kø, to­kia­me mu­zi­kos cen­tre kaip Vie­na bu­vo itin tei­gia­mas reiðki­nys.

Kvar­te­te P.Kun­ca mu­zi­ka­vo tris­de­ðimt vie­ne­rius me­tus. Apie ðá þan­rà jis kal­ba ati­dþiai ir áþvelg­da­mas jo “sie­là”: “Kvar­te­to pa­sau­lis yra uþ­da­ras ir ne kiek­vie­nam pri­ei­na­mas dël la­bai kon­cen­truo­tos me­ni­nës min­ties. Tai lyg mik­ro­pa­sau­lis. O já su­vo­kæs, ið­gir­dæs, pa­ju­tæs, daug kà imi ver­tin­ti ki­taip.

Kvar­te­tas mo­ko gir­dë­ti ir vi­di­ná, ir ið­ori­ná pa­sau­lá. Jis ski­ria­si nuo ki­tø þan­rø.

Il­gai­niui su­pran­ti já esant be ga­lo tau­rø. (...) Ga­li­ma ási­vaiz­duo­ti, kà ðis þan­ras reið­kia at­li­kë­jui. Jis per­smel­kia vi­sà gy­ve­ni­mà. Tam­pa vi­sø ver­t y­biø at­skai­tos tað­ku. Prie ðio þan­ro vi­sa­da ver­ta gráþ­ti”4.

Ta­èiau kon­cer­ti­në P.Kun­cos veik­la Vil­niaus kvar­te­tu ne­si­ri­bo­jo. Per ke­lis kon­cer­ti­nës veik­los de­ðimt­me­èius mu­zi­kuo­ta ir vi­so­kiø su­dë­èiø ka­me­ri­ niuo­se an­sam­bliuo­se drau­ge su ávai­riø kar­tø at­li­kë­jais, su sa­vo ðei­mos na­riais. Klau­sy­to­jai pri­si­me­na áspû­din­gus kon­cer­tus su vio­lon­èe­li­nin­ku V.Kap­lû­nu, ar­f i­nin­ke S.Sa­ba­ly­te, klar­ne­ti­nin­ku A.Bud­riu, pia­nis­tais R.Kon­ tri­mu ir R.Lamp­sa­t y­te. Ypaè kû­r y­bin­ga drau­gys­të smui­ki­nin­kà sie­jo su pia­nis­te M.Aziz­be­ko­va - su­reng­ti mo­no­te­miai Igo­rio Stra­vins­kio mu­zi­kos va­ka­rai, ne sy­ká at­lik­tos nau­jos, dar ne­skam­bë­ju­sios ávai­riø kom­po­zi­to­riø par­ti­tû­ros.

Di­de­læ gy­ve­ni­mo da­lá smui­ki­nin­kas su­sie­jo su pe­da­go­gi­ka. Mo­k y­to­jau­ti pra­dë­jo anks­ti. Dar mo­k y­da­ma­sis kon­ser­va­to­ri­jo­je, jau dir­bo B.Dva­rio­no mu­zi­kos mo­k yk­lo­je. Nuo 1974 m. yra Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos dës­ ty­to­jas, nuo 1994 m. - pro­fe­so­rius, nuo 1996 m. - Ka­me­ri­nio an­sam­blio kla­sës ve­dë­jas. Ne kar­tà ve­dë meist­rið­ku­mo pa­mo­kas Suo­mi­jo­je, Ðve­di­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Da­ni­jo­je. Ðiuo me­tu P.Kun­ca ne tik pro­fe­so­riau­ja Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je, per­duo­da­mas stu­den­tams sa­vo pa­tir­tá. Jis taip pat yra B.Dva­rio­no mu­zi­kos mo­k yk­los pe­da­go­gø ka­me­ri­nio or­kest­ro di­ri­gen­tas ir me­no va­do­vas. Pro­ fe­so­rius pri­si­pa­þás­ta, kad ðis or­kest­ras - svar­bi jo gy­ve­ni­mo da­lis, lei­dþian­ti ieð­ko­ti nau­jø di­ri­ga­vi­mo me­no ho­ri­zon­tø. O ko­lek­t y­vas ir­gi ne­lie­ka “sko­lin­ gas” sa­vo me­no va­do­vui. Pro­fe­so­riaus ju­bi­lie­jui skir­ta­me kon­cer­te (2002 m. spa­lio 22 d.) Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ jos Di­dþio­jo­je sa­lë­je jis kar­tu su do­cen­te Alek­san­dra Þvir­bly­te at­li­ko su­dë­tin­gà W.A.Mo­zar­to Kon­cer­tà for­te­pi­jo­nui Es-dur (K 449).

Sau­lius GE­RU­LIS 1 Pet­r as Kun­c a, “M.K.Èiur­l io­n io kû­r i­n iai Vil­n iaus kvar­te­to re­per­tu­a­re ”, M.K.Èiur­lio­nis ir lie­tu­viø mu­zi­k i­ nës kul­tû­ros rai­da, V., 2000.

2 Vy­t au­t as Land­sber­g is, “Kðiðto­f as Pen­de­rec­k is ir jo fes­ti­va­liai”, Ge­res­nës mu­zi­kos troð­k i­mas, V., 1990.

3 Pet­r as Kun­c a, op. cit.

4 Skir­man­të Va­l iu­l y­të, “Kvar­te­to nie­k as ne­at­s tos”, 7 me­no die­nos, 1999 m. va­sa­rio 26 d.

Su Raminta Lampsatyte

Algimanto ÞIÞIÛNO nuotr.

GY­VE­NI­MAS SU SMUI­KU

Muzikos barai /15

JU­BI­LIE­JI­NIS SIL­VI­JOS SON­DEC­KIE­NËS VA­KA­RAS

Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos pro­fe­so­rës Sil­vi­jos Son­dec­kie­nës ju­bi­lie­ji­nis va­ka­ras Di­dþio­jo­je Al­ma Ma­ter sa­lë­je at­ro­dë ne­ápras­tas.

Ja­me ne­bu­vo il­gø svei­ki­ni­mo kal­bø, di­de­liø puokð­èiø ir do­va­nø, tei­kia­mø sce­no­je ákur­din­tam ju­bi­lia­tui. To­kià pom­pas­tið­kà ru­ti­nà ið anks­to at­me­të va­ka­ro kal­ti­nin­kë, kvie­ti­mo teks­te pa­siû­liu­si vie­toj tra­di­ci­niø gë­liø au­ko­ mis pa­rem­ti Mu­zi­kos aka­de­mi­jos bib­ lio­te­kà. Ju­bi­lia­të dþiau­gë­si ir dë­ko­jo, jog á ðá jos pa­siû­ly­mà nuo­ðir­dþiai at­si­ lie­pë gau­si va­ka­ro pub­li­ka.

Vi­si, pa­þás­tan­t ys S.Son­dec­kie­næ, ne­ga­li at­si­ste­bë­ti ne­pa­pras­tu jos or­ga­ni­zuo­tu­mu, ge­bë­ji­mu vi­sur bû­ti lai­ku, at­lik­ti vi­sus pri­si­im ­ a­mus ir ski­ria­mus dar­bus, bû­ti þva­liai ir ener­ gin­gai. Va­ka­rà þais­min­gai ve­dæs pro­fe­so­rius Sau­lius Son­dec­kis taip ir sa­kë: ji su­spë­jan­ti vis­kà, kai jis pats ne­su­spë­jàs nie­ko...

Ta­èiau ne tik mu­zi­ki­niai dar­bai ir ási­pa­rei­go­ji­mai yra kas­die­niai ðios mu­zi­kan­tës pa­ly­do­vai. Jos ran­ko­se - vi­si ðei­mos, na­mø, bui­ties rei­ka­lai ir ne­ma­þa da­lis vy­ro rû­pes­èiø. O dar - uþ­au­gin­ti du sû­nûs! Ir jo­kiø skun­dø ar ai­ma­nø apie sun­ku­mus, tik aki­ nan­ti ðyp­se­na.

S.Son­dec­kie­në pra­dë­jo kon­cer­ tuo­ti dar be­si­mo­k y­da­ma da­bar­ti­ në­je Na­cio­na­li­në­je M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­k yk­lo­je. Po stu­di­jø Mask­ vos P.Èai­kov­skio kon­ser­va­to­ri­jo­je, ku­rio­je mo­kë­si pas áþy­mø­já Mstis­la­và Rost­ro­po­vi­èiø, grá­þo á Lie­tu­và ir pra­ dë­jo pe­da­go­gi­næ bei kon­cer­ti­næ veik­là. Daug me­tø S.Son­dec­kie­në gro­jo for­te­pi­jo­ni­nia­me trio su Ha­li­na Rad­vi­lai­te ir Edu­ar­du Di­griu (taip pat Eu­ge­ni­ju­mi Ur­bo­nu), tris­de­ðimt pen­ ke­rius me­tus ma­të­me jà grie­þiant Lie­tu­vos ka­me­ri­nia­me or­kest­re, kur ji bu­vo pui­ki vio­lon­èe­liø gru­pës kon­ cert­meis­te­rë.

Ið­kart po stu­di­jø 1966 m. ji pra­ dë­jo dës­t y­ti Mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je.

Dirb­ti pa­k vie­të bu­væs jos pe­da­go­ gas vio­lon­èe­li­nin­kas P.Ber­ka­vi­èius.

Pra­dþio­je tai bu­vo vos ke­lios pe­da­ go­gi­nës va­lan­dos, il­gai­niui ið­au­gu­ sios á di­de­læ vio­lon­èe­lës kla­sæ. Per tris­de­ðimt ðe­ðe­rius dar­bo me­tus pro­ fe­so­rë ið­lei­do 40 ab­sol­ven­tø, dar­niai ási­lie­ju­siø á ávai­rius Lie­tu­vos mu­zi­kos ko­lek­t y­vus. S.Son­dec­kio þo­dþiais, jos pe­da­go­gi­ka - tvir­ta, pa­grás­ta ið­sa­mio­mis mu­zi­kos ir in­stru­men­to þi­nio­mis, dir­ba ji kon­kre­èiai ir kryp­ tin­gai, ne­mëgs­ta daug­þo­dþiau­ti. Ji

Muzikos barai /16

ið­ties þi­no, kaip nu­teik­ti stu­den­tus nuo­ðir­dþiai dirb­ti, ir pa­sie­kia tai be di­de­liø mo­ra­lø ir pa­moks­lø!

Nuo­tai­kin­gas kon­cer­tas, ku­ria­me gro­jo pro­fe­so­rës bu­vu­sie­ji ir da­bar­ ti­niai stu­den­tai, bu­vo ne­stan­dar­tið­ kas. Skam­bë­jo ne tik so­lo vio­lon­èe­lës

Silvija Sondeckienë

re­per­tu­ar­ as, bet daug ádo­mios ir gra­ þios an­sam­bli­nës mu­zi­kos. Dvie­jø ar ke­tu­riø vio­lon­èe­liø at­lie­ka­mi opu­sai kon­cer­tø sa­lë­se skam­ba la­bai re­tai.

Kaip tik to­kiu ke­tu­riø vio­lon­èe­ liø dai­nin­gu grie­þi­mu kon­cer­tas pra­si­dë­jo. Ke­tu­ri Lie­tu­vos ka­me­ ri­nio or­kest­ro vio­lon­èe­li­nin­kai - D.Pal­ðaus­kas, G.De­rus, A.Strai­þ ys ir V.Gal­v y­dis - meist­rið­kai pa­gro­jo F.Men­dels­soh­no-Bart­hol­dy “Nok­ tiur­nà” ir S.Mer­ca­dan­te “La Po­esia”.

Na­cio­na­li­nës M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­k yk­los moks­lei­vis P.Ja­cuns­kas sëk­ min­gai ávei­kë vir­tuo­zi­nes N.Pa­ga­ni­ni uþ­duo­tis, kû­ri­nio ori­gi­na­le skir­tas ne vio­lon­èe­lei, bet smui­kui. Tai N.Pa­ga­ni­ni Va­ria­ci­jos G.Ros­si­ni “Mo­zës” te­ma (for­te­pi­jo­no par­ti­jà skam­bi­no M.Bi­lins­ka).

Vie­nas ið dau­giau­siai kon­cer ­tuo­ jan­èiø pro­fe­so­rës S.Son­dec­kie­nës mo­ki­niø yra þi­no­mas vio­lon­èe­li­nin­ kas Ri­man­tas Ar­mo­nas. Vi­si me­lo­ ma­nai yra gir­dë­jæ jo dar­nø du­et­ à su pia­nis­te Ire­na Uss ir Ar­mo­nø trio, ku­ria­me gro­ja smui­ki­nin­kë In­gri­da Ar­mo­nai­të.

Pro­fe­so­rës ju­bi­lie­jui R.Ar­mo­nas su I.Uss ir per­ku­si­nin­kais P.Giun­te­riu bei A.Go­tes­ma­nu at­li­ko A.Ðen­de­ro­vo Dvi Su­la­mi­tos gies­mes. Ðis ne­re­tai at­lie­ka­mas kû­ri­nys nau­jos re­þi­sû­ros ir pa­pil­do­mo af­ri­kie­tið­ko bûg­no - juo itin ið­raið­kin­gai gro­jo A.Go­tes­ma­nas - dë­ka su­skam­bë­jo ne­ti­kë­tai nau­jai ir pa­trauk­liai.

Sau­liaus ir Sil­vi­jos Son­dec­kiø “ben­ dras opu­sas” (pa­sak pro­fe­so­riaus) - vio­lon­èe­li­nin­kas Vy­tau­tas - á sa­vo

ma­mos ir bu­vu­sios pir­mo­sios pe­da­ go­gës va­ka­rà at­v y­ko spe­cia­liai ið Vo­kie­ti­jos. Vi­si mu­zi­kan­tai þi­no, jog sun­kiau­sia mo­k y­ti sa­vo vai­kà. Ðtai dël ko S.Son­dec­kie­në pa­au­gu­sá ir jau daug ko ið­mo­k y­tà sû­nø ið­siun­të pas ki­tus pe­da­go­gus á Sankt Pe­ter­ bur­gà, vë­liau - á Liu­be­kà. Da­bar V.Son­dec­kis - tarp­tau­ti­nio kon­kur­so lau­re­a­tas, sëk­min­gai dir­ban­tis ir kon­ cer­tuo­jan­tis, ára­ðæs jau ke­lias pui­kias kom­pak­ti­nes plokð­te­les. Bû­tø pui­ku Lie­tu­vo­je jo klau­sy­tis daþ­niau. Ðis trum­pas jo pa­si­ro­dy­mas pri­ ly­go bom­bos spro­gi­mui. Meist­rið­kai pa­gro­jæs dvi ro­man­tið­kas pje­ses - R.Schu­man­no “Sva­jo­næ” ir K.Da­v y­ do­vo “Prie fon­ta­no” - vio­lon­èe­li­nin­ kas su­kë­lë tik­rà aplo­dis­mentø aud­rà.

Ki­taip re­ag ­ uo­ti á jau­no mu­zi­ko jaut­rø fra­za­vi­mà, gy ­và kal­ban­èià in­to­na­ ci­jà, raið­kos sub­ti­lu­mà ne­áma­no­ma.

Jei ne ma­mos ju­bi­lie­jus, pub­li­ka tik­ rai ne­bû­tø pa­lei­du­si jo nuo sce­nos.

To­les­në pro­gra­mos da­lis ëjo leng­vë­jan­èia kryp­ti­mi; þais­mës jai sten­gë­si su­teik­ti da­bar­ti­niai S.Son­ dec­kie­nës stu­den­tai. Ne vis­kas jiems pa­v y­ko taip, kaip no­rë­tø, ta­èiau pa­pir­ko jau­nuo­liø nuo­ðir­du­mas ir en­tu­ziaz­mas.

Pas­ku­ti­nis kon­cer­te su­skam­bë­jo tan­go, mëgs­ta­miau­sias S.Son­dec­ kie­nës ðo­kis, ku­rá ji sva­jo­da­vo ðok­ti...

I.Al­be­ni­zo me­lo­din­gà ­já Tan­go pa­gro­jo ke­tu­ri jau­nie­ji vio­lon­èe­li­ nin­kai - P.Ja­cuns­kas, R.Ja­ra­mi­nai­të, A.Pa­mer­nec­k y­të ir J.Kaz­laus­kas.

Be­lie­ka pa­lin­kë­ti ju­bi­lia­tei to­les­nës sëk­mës, ener­gi­jos ir pui­kiø mo­ki­niø! Þi­vi­lë RA­MOЭKAI­TË

JU­BI­LIE­JI­NIS B.KU­TA­VI­ÈIAUS KON­CER­TAS

Ðá ru­de­ná tik­rai uþ­de­rë­jo ju­bi­lie­jø ir ju­bi­lie­ji­niø kon­cer­tø. Dau­gu­ma jø vy­ko ávai­rio­se sos­ti­nës ir ki­tø mies­tø sa­lë­se, o ðtai Na­cio­na­li­nës pre­mi­ jos lau­re­a­to Bro­niaus Ku­ta­vi­èiaus - Na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos Di­dþio­ jo­je sa­lë­je. Kiek gra­þios pub­li­kos su­si­rin­ko! Ða­lia ko­le­gø mu­zi­kan­tø - ra­ðy ­to­jai, dai­li­nin­kai, moks­li­nin­kai, po­li­ti­kai ir vi­suo­me­ni­nin­kai. Daug jau­nø vei­dø. Vi­si my­li ir ið­ties gar­ bi­na kom­po­zi­to­riø, su­kû­ru­sá to­kius kû­ri­nius kaip ora­to­ri­jos “Ið jot ­vin­giø ak­mens” ir “Pas­ku­ti­nës pa­go­niø apei­gos” (Si­gi­to Ge­dos þo­dþiai), sim­ fo­ni­ja “Epi­ta­f i­ja pra­ei­nan­èiam lai­kui” ir dau­gy­bë ki­tø.

Mi­në­tie­ji kû­ri­niai kaip tik ir su­da­rë kom­po­zi­to­riaus 70-me­èiui skir­to kon­ cer­to pro­gra­mà. Prieð su­skam­bant

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Didþioji salë

Bronius Kutavièius

mu­zi­kai, ju­bi­lia­tà svei­ki­no kul­tû­ros mi­nist­rë Ro­ma Do­v y­dë­nie­në, Kom­ po­zi­to­riø sà­jun­gos at­sto­vai, mu­zi­kos më­gë­jai ir bi­èiu­liai. Kon­cer­tà ve­dë Do­na­tas Kat­kus, ku­ris ið­sa­kë apie kom­po­zi­to­riø daug tei­sy­bës ir pel­ ny­tø pa­gi­ria­mø­jø þo­dþiø. Jis taip pat pri­si­mi­në, kaip bu­vo ðvæs­tas Ku­ta­vi­èiaus 50-me­tis, koks jis ta­da bu­vo ener­gin­gas, ku­pi­nas idë­jø ir su­ma­ny­mø!

Pra­bë­gæ du de­ðimt­me­èiai kom­ po­zi­to­riaus ne­pa­kei­të - jis toks pat kû­ry­bin­gas ir toks pat lais­vas kaip bu­vo. Ta­èiau ða­lies ne­pri­klau­so­ my­bë jo kû­r y­bai at­vë­rë ga­li­my­bæ sklis­ti, bû­ti ið­girs­tai ne tik sa­vø­jø, bet ir ko­mu­ni­kuo­ti su ki­tø krað­tø ir kul­ tû­rø þmo­në­mis. Pats kom­po­zi­to­rius vie­na­me in­ter­viu sa­kë, jog “Pas­ku­ti­ nes pa­go­niø apei­gas”, ku­rias jis kû­rë vie­tos au­di­to­ri­jai, da­bar lie­tu­við­kai dai­nuo­ja an­glai, len­kai, pran­cû­zai...

Apie ðá kom­po­zi­to­riø pa­ra­ðy­ta ir pa­sa­k y­ta tiek gra­þiø ir tei­sin­gø min­èiø, fi­lo­so­f i­niø ir mi­to­lo­gi­niø ap­màs­t y­mø, kiek në apie ku­rá ki­tà ðiuo­lai­ki­ná mû­sø au­to­riø. Jo kû­r y­bà nag­ri­në­ja ir ban­do aið­kin­ti ne tik mu­zi­kan­tai, bet ir kul­tû­ro­lo­gai, in­ter­ pre­tuo­jan­t ys dau­gias­luoks­ná kû­ri­niø pras­miø lau­kà.

Apie Ku­ta­vi­èiø ir jo kû­r y­bà ið­leis­tos net dvi di­de­lës kny­gos - In­gos Ja­sins­ kai­tës-Jan­kaus­kie­nës (lie­tu­við­kai) ir Ra­min­tos Lamp­sa­t y ­tës (an­glið­kai).

Me­tai bë­ga, ir Ku­ta­vi­èiaus kû­ri­ nius in­ter­pre­tuo­ja vis nau­jos at­li­kë­jø kar­tos. Kon­cer­te bu­vo aki­vaiz­du, jog at­li­ki­mo tra­di­ci­ja da­ro tei­gia­mà po­vei­ká jo opu­sø me­ni­nei raið­kai.

In­ter­pre­ta­vi­mo lais­vë su­tei­kia mu­zi­ kai dar dau­giau gel­mës, ið­r yð­ki­na nau­ jus jos ver­ tës klo­ dus. Jei pa­ ly­ gin­si­me pir­muo­sius kon­cer­te skam­ bë­ju­siø ora­to­ri­jø at­li­ki­mus, o juos, ma­nau, ta­da gir­dë­ju­sie­ji ási­mi­në il­gam, su da­bar skam­bë­ju­siais Fil­har­ mo­ni­jo­je, pir­miau­sia pa­ste­bë­si­me, jog pa­si­kei­tu­si kû­ri­niø at­li­ki­mo erd­vë klau­sy­to­jø dë­me­sá da­bar la­biau su­tel­kia á gry­nai mu­zi­ki­nius jø pri­va­ lu­mus, mu­zi­ki­nio vyks­mo sa­vi­tu­mà, ne­pa­pras­tai har­mo­nin­gà for­mà. Ðtai “Pas­ku­ti­nës pa­go­niø apei­gos”.

Tai, kas prieð dau­ ge­ lá me­ tø skam­ bë­jo ma­þ y­të­je Bo­nif­rat­rø baþ­ny­të­ lë­je, cho­rui ap­su­pus èia pat së­din­èià pub­li­kà, ið es­mës bu­vo drau­dþia­mos apei­gos, at­lie­ka­mos ko­ne pa­slap­èia. Á kon­cer­tà at­ëjæs klau­sy­to­jas da­ly­ va­vo to­se apei­go­se, ma­gið­ki apei­gi­ nin­kø þo­dþiai jam bu­vo ðnabþ­da­mi ir ið­dai­nuo­ja­mi tie­siai á au­sá. Jie vei­kë ne tik es­te­tið­kai, bet ko­ne fi­zið­kai. O so­lis­të, ið­dygs­tan­ti tarp klau­sy­to­jø su uþ­kei­ki­mu, be­veik ið­gàs­din­da­vo. Þmo­nës jaus­da­vo jos al­sa­vi­mà, jos jau­du­lá, gar­sø ak­cen­tus.

Da­bar erd­vio­je Fil­har­mo­ni­jo­je ðio apei­gø ar­tu­mo ne­be­li­ko, jau­të­mës ne apei­go­se da­ly­vau­jà, bet klau­sà­si mu­zi­kos kû­ri­nio. Juo nuo­sta­biau, jog, taip ið­kel­tas á vie­ðu­mà ir ryð­kià ðvie­sà, kû­ri­nys ne tik nie­ko ne­pra­ ra­do, bet net­gi ági­jo, ta­po tar­si mu­zi­ ka­les­nis ir dar átai­ges­nis.

Ro­mu­al­das Gra­þi­nis ir jo va­do­ vau­ja­mi “Ai­di­jos” ir Na­cio­na­li­nës M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­k yk­los moks­lei­viø cho­rai, dai­ni­nin­kë Gin­ ta­rë Ske­r y­të, var­go­ni­nin­kas Le­o ­ pol­das Di­grys ir val­tor­nø kvar­te­tas nuo­ðir­dþiai pa­dir­bë­jo, kad “Pas­ku­ti­ nëms pa­go­niø apei­goms” su­teik­tø ðá áspû­din­gà nau­jà pa­vi­da­là.

Pa­na­ðiai meist­rið­kai at­lik­ta ir kon­cer­tà pra­dë­ju­si ora­to­ri­ja “Ið jot­ vin­giø ak­mens” - pa­gro­ta uni­ka­liais in­stru­men­tais ir pa­dai­nuo­ta “Ai­di­ jos” ka­me­ri­nio cho­ro, di­ri­guo­ja­mo R.Gra­þi­nio.

Ant­ro­jo­je kon­cer­to da­ly­je skam­ bë­jo Ku­ta­vi­èiaus sim­fo­ni­ja “Epi­ta­f i­ja pra­ei­nan­èiam lai­kui”, ku­rià kom­po­ zi­to­rius sky­rë reikð­min­giau­sioms Vil­niaus is­to­ri­jos da­toms: mies­to ákû­ri­mui (1323), uni­ver­si­te­to ástei­gi­ mui (1579), uni­ver­si­te­to uþ­da­r y­mui (1832) ir Ka­ted­ros at­ðven­ti­ni­mui (1989). Sim­fo­ni­jà at­li­ko Kau­no vals­t y­bi­nis cho­ras (va­do­vas ir vyr. di­ri­gen­tas Pet­ras Bin­ge­lis) ir Vals­t y­ bi­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras (di­ri­gen­tas Gin­ta­ras Rin­ke­vi­èius).

Prieð tris de­ðimt­me­èius pra­dë­tas kû­ri­nys ke­tu­riø da­liø pa­vi­da­là ági­jo Da­ni­jos fes­ti­va­lio “Mu­sik­host” dë­ka.

Ku­ta­vi­èiui kû­ri­ná uþ­sa­kë fes­ti­va­lio me­no va­do­vas Pe­ras Ras­mu­se­nas.

Taip prie dvie­jø bu­vu­siø da­liø pri­ kur­tos dar dvi: su­kre­èian­ti “Am­þi­no­ji rau­da” (S.Ge­dos þo­dþiai) ir “Ka­ted­ros at­ðven­ti­ni­mas” (S.Ge­dos ir ið Do­v y­do psal­mës þo­dþiai). Ðiuo me­tu kom­po­zi­to­rius dir­ba prie nau­jos ope­ros, skir­tos ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rû­na­vi­mo ju­bi­lie­jui.

Kaip sa­ kë au­ to­ rius, jam tai nau­ ja pro­ga pa­si­ner­ti á ar­chai­kà, pa­go­ny­ bës lai­kus. Þi­vi­lë RA­MOЭKAI­TË

BEN­DRA­DAR­BIAU­JA LIE­TU­VOS IR LEN­KI­JOS MU­ZI­KOS AKA­DE­MI­JOS Prieð 150 me­tø Ðv. Jo­nø baþ­ ny­èio­je var­go­ni­nin­ka­vo þy­mu­sis len­kø kom­po­zi­to­rius Sta­nisùawas Mo­nius­zko (1819-1872), ku­ris be­veik du de­ðimt­me­èius (18401858) pra­lei­do Vil­niu­je. Èia 1847 m. jis su­kû­rë pir­mà­jà len­kø na­cio­ na­li­næ ope­rà “Hal­ka”. Lap­kri­èio 9 d. Ðv. Jo­nø baþ­ny­èio­je skam­bë­jo taip pat Vil­niu­je 1849-1854 m. su­kur­tos 2-oji ir 3-io­ji “Auð­ros var­tø li­ta­ni­jos” (“Li­ta­nie Ost­rob­ rams­kie”), ku­rias at­li­ko Poz­na­nës ir Vil­niaus mu­zi­kai. Ið­kil­min­gà kon­cer­tà Len­ki­jos Res­pub­li­kos ne­pri­klau­so­my­bës die­nos pro­ga, mi­nint kom­po­zi­to­riaus mir­ties 130-àsias bei ðv. Ka­zi­mie­ro ka­no­ ni­za­ci­jos 400-àsias me­ti­nes, or­ga­ ni­za­vo Len­kø ins­ti­tu­tas Vil­niu­je, Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ja, Poz­ na­nës Ig­na­co Ja­no Pa­de­rew­skio mu­zi­kos aka­de­mi­ja, fon­das “Chór Stu­lig­ros­za Poz­nañskie sùowi­ki”.

Prieð kon­cer­tà Lie­tu­vos mu­zi­ kos aka­de­mi­jo­je lan­kë­si Poz­na­nës mu­zi­kos aka­de­mi­jos at­sto­vai: me­no ir moks­lo pro­rek­to­rius prof. Bo­gu­miùas No­wic­kis bei auk­lë­ji­mo ir stu­di­jø pro­rek­to­rius dr. An­drze­jus M.Kæ­piñskis, taip pat Poz­na­nës di­dþio­jo te­at­ro bei te­nykð­tës Mu­zi­kos aka­de­mi­jos sim­fo­ni­niø or­kest­rø di­ri­gen­ tas Mar­ci­nas Som­po­liñskis ir Poz­na­nës mu­zi­kos aka­de­mi­jos ad­mi­nist­ra­ci­niø rei­ka­lø bei ry­ðiø su uþ­sie­niu vyr. ko­or­di­na­to­rius, cho­rø di­ri­gen­tas prof. dr. Le­o­nas Za­bo­row­skis. Jis ma­lo­niai su­ti­ko pa­pa­sa­ko­ti apie ðiø aukð­tø­jø mo­k yk­lø ben­dra­dar­bia­vi­mo tra­di­ ci­jas ir per­spek­t y­vas.

Sve­èio nuo­mo­ne, jau ke­le­ri me­tai ga­li­ma kal­bë­ti apie glau­ dþius Poz­na­nës ir Lie­tu­vos mu­zi­ kos aka­de­mi­jø kon­tak­tus. Ben­dra­ dar­biau­ja­ma ne tik pa­gal Bal­ti­jos ða­liø aukð­tø­jø mo­k yk­lø aso­cia­ci­ jos su­si­ta­ri­mus. Pa­v yz­dþiui, prieð ke­le­rius me­tus bu­vo “ap­si­keis­ta” ka­me­ri­niø at­li­kë­jø gru­pë­mis - pui­ kus Mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­den­tø akor­de­o­ni­nin­kø kvin­te­tas ið Lie­ tu­vos (da­bar­ti­nis “Mo­dus”) da­ly­ va­vo Poz­na­nës va­sa­ros kon­cer­tø cik­luo­se, skir ­tuo­se tu­ris­tams.

Gro­ta se­no­jo­je Poz­na­nës ro­tu­ðë­je bei gam­to­je. Vil­niu­je kon­cer­ta­vo Poz­na­nës mu­zi­kos aka­de­mi­jos Vo­ka­lo ir In­stru­men­ti­nës mu­zi­kos

ka­ted­rø stu­den­tai.

Aka­de­mi­jø rek­to­riai prof.

Juo­zas An­ta­na­vi­èius ir prof.

Sta­nisùawas Po­kors­kis nu­ma­të at­ei­ties ry­ðiø gai­res. Ne­tru­kus lie­tu­viø mu­zi­ko­lo­gø pub­li­ka­ci­jø tu­rë­tø pa­si­ro­dy­ti Poz­na­në­je, o len­kø ko­le­gø - Vil­niu­je (lei­di­ny­je “Lie­tu­vos mu­zi­ko­lo­gi­ja”). Ga­li­mi ir ki­ti ver­tin­gi pro­jek­tai: ðá pa­va­sa­rá lie­tu­viø dai­ni­nin­kai kon­cer­ta­vo Poz­na­në­je, da­bar Poz­na­nës mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­den­tai or­kest­ran­tai bei prof. Ste­fa­no Stu­ lig­ros­zo va­do­vau­ja­mas Poz­na­nës fil­har­mo­ni­jos vy­rø ir ber­niu­kø cho­ras “Poz­na­nës lakð­tin­ga­los” at­v y­ko á Vil­niø da­ly­vau­ti ben­ dra­me kon­cer­te kar­tu su Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos auk­lë­ti­niais vo­ka­lis­tais. S.Mo­nius­zkos “Li­ta­ ni­jø” so­li­nes par­ti­jas gie­do­jo Auð­ra Liut­ku­të (sop­ra­nas), Ie­va Prud­ni­ko­vai­të (al­tas), Min­dau­gas Zim­kus (te­no­ras), Egi­di­jus Daus­ kur­dis (bo­sas). So­lis­tus pa­ruo­ðë Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos Dai­na­vi­mo ka­ted­ros ve­dë­jas prof.

Vla­di­mi­ras Prud­ni­ko­vas.

Be mi­në­tø Mo­nius­zkos “Auð­ros var­tø li­ta­ni­jø”, kon­cer­te skam­bë­jo ir ki­tø au­to­riø mu­zi­ka: Mar­ci­no Mielc­zew­skio (?-1651) “Ve­ni Do­mi­ne”, Ja­ce­ko Róýyc­kio (apie 1630-1704) “Mag­ni­f i­ce­mus in can­ti­ca”, Wolf­gan­go Ama­deu­so Mo­zar­to “Gra­du­a­le ad fes­tum B.M.V., Sanc­ta Ma­ria” (KV 273) bei þy­mu­sis mo­te­tas “Ave ve­rum cor­pus” (KV 618). Ða­lia pa­grin­di­ nës pro­gra­mos gie­do­tos dvi gies­ mës - Èes­lo­vo Sas­naus­ko “Ma­ri­ja, Ma­ri­ja” bei XVI a. len­kø gies­më “O, Mat­ko miùoúci­wa, Pan­no li­toúci­wa”. Dë­kin­ga erd­vë (baþ­ ny­èios akus­ti­ka tie­siog pui­ki) ir ið­kil­min­ga ap­lin­ka (kon­cer­to gar­ bës sve­èiai bu­vo Len­ki­jos am­ba­ sa­do­rius Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je Jer­z y Ba­ras, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kul­tû­ros vi­ce­mi­nist­rë Ina Mar­èiu­ lio­ny­të) su­tei­kë kon­cer­tui di­de­lio pa­k y­lë­tu­mo. Di­ri­ga­vo cho­ro “Poz­na­nës lakð­tin­ga­los” ákû­rë­jas, Poz­na­nës uni­ver­si­te­to ir Mu­zi­kos aka­de­mi­jos bei Po­pie­þiaus sak­ra­ li­nës mu­zi­kos ins­ti­tu­to Va­ti­ka­ne gar­bës dak­ta­ras pro­fe­so­rius Ste­fa­nas Stu­lig­ros­zas (g. 1920).

Lap­kri­èio 10-àjà ga­lë­jo­me ið­girs­ti já var­go­nuo­jant Ðv. Dva­sios baþ­ny­ èio­je, kur pa­mal­dø me­tu gie­do­jo ir jo va­do­vau­ja­mas cho­ras.

Ve­ra MAR­KO­VA

LMA VY­KO TARP­TAU­TI­NIS EU­RO­POS AUKЭTØ­JØ MU­ZI­KOS MO­KYK­LØ ASO­CIA­CI­JOS KON­GRE­SAS Lap­kri­èio 15-18 d. Vil­niu­je, Lie­ tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je, vy­ko tarp­tau­ti­nis Eu­ro­pos kon­ser ­va­to­ri­jø, mu­zi­kos aka­de­mi­jø ir aukð­tø­jø mu­zi­ kos mo­k yk­lø aso­cia­ci­jos (AEC) kon­ gre­sas. Ja­me da­ly­va­vo 170 Eu­ro­pos

aukð­tø­jø mu­zi­kos mo­k yk­lø rek­to­riai ar jø at­sto­vai, taip pat sve­èiai ið JAV, Ka­na­dos, Ko­rë­jos, Ka­zach­sta­no, Aust­ra­li­jos. Kon­gre­sà glo­bo­jo Jo Eks­ce­len­ci­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus.

Eu­ro­pos kon­ser ­va­to­ri­jø, mu­zi­ kos aka­de­mi­jø ir aukð­tø­jø mu­zi­kos mo­k yk­lø aso­cia­ci­ja (As­so­cia­tion Eu­ropéene des Con­ser ­va­toi­res, Académies de Mu­ si­ que et Mu­ sik­ hoch­schu­len, AEC) ákur­ta 1953 m.

Tai Eu­ro­pos kul­tû­ros ir edu­ka­ci­jos tin­klas, at­sto­vau­jan­tis pro­fe­sio­na­lius mu­zi­kus ruo­ðian­èiø ins­ti­tu­ci­jø in­te­ re­sams. Aso­cia­ci­ja sa­vo tiks­lus ágy­ ven­di­na ska­tin­da­ma ir pa­lai­k y­da­ma tarp­tau­ti­ná ben­dra­dar­bia­vi­mà tarp aso­cia­ci­jos na­riø, re­a­li­zuo­da­ma tarp­ tau­ti­nius pro­jek­tus svar­bio­se pro­fe­ sio­na­laus mu­zi­ki­nio la­vi­ni­mo sri­t y­se, kas­met or­ga­ni­zuo­da­ma kon­gre­sus ir spe­cia­lius se­mi­na­rus na­riams. Aso­ cia­ci­ja vie­ni­ja 165 ins­ti­tu­ci­jas ið 37 ða­liø: 70% na­riø - ið Eu­ro­pos Sà­jun­ gos vals­t y­biø, 14 aso­ci­juo­tø na­riø ið 9 Ðiau­rës Ame­ri­kos, Azi­jos ða­liø ir Aust­ra­li­jos. Ak­t y­viø­jø aso­cia­ci­jos na­riø stu­di­jø pro­gra­mos ir jø ko­k y­bë - aukð­èiau­sio pro­fe­si­nio ly­gio.

Pa­grin­di­nis aso­cia­ci­jos tiks­las - eu­ro­pi­në mu­zi­ki­nës edu­ka­ci­jos, ruo­ðiant pro­fe­sio­na­lius mu­zi­kus, po­li­ti­ka: tarp­tau­ti­nis stu­den­tø ir dës­t y ­to­jø mo­bi­lu­mas, stu­di­jø pro­ gra­mø to­bu­li­ni­mas, eu­ro­pi­nës kre­di­tø sis­te­mos die­gi­mas, stu­di­jø ko­k y­bës ver­ti­ni­mas ir di­plo­mø vi­so­je Eu­ro­po­je pri­pa­þi­ni­mas. Vi­sa tai ben­dro­sios aukð­to­jo moks­lo erd­vës

Muzikos barai /17

Didþioji salë kû­ri­mas, vyk­do­mas pa­gal Bo­lo­ni­jos de­kla­ra­ci­jos nu­ta­ri­mus.

LMA aso­cia­ci­jos na­re ta­po prieð 10 me­tø. 1995-1998 m. da­ly­va­vo TEMPUS pro­gra­mos mo­bi­lu­mo pro­ jek­te, tei­kian­èia­me ga­li­my­bæ siøs­ti sa­vo stu­den­tus á ki­tas Eu­ro­pos aukð­ tà­sias mu­zi­kos mo­k yk­las. Jau ta­da Va­ka­rø Eu­ro­pos ða­ly­se bu­vo at­kreip­ tas dë­me­sys á la­bai ge­rà stu­den­tø, at­v yks­tan­èiø ið Lie­tu­vos, pro­fe­si­ná pa­ren­gi­mà.

LMA veik­la itin su­ak­t y­vë­jo 1999 m. ási­ lie­ jus á SOCRATES/ERASMUS pro­ gra­ mà. Tai ne tik stu­ den­ tø ir pe­da­go­gø mai­nai, ko­or­di­na­vi­mas ir da­ly­va­vi­mas ki­tø ða­liø or­ga­ni­zuo­ja­ muo­se pro­jek­tuo­se, bet ir Lie­tu­vo­je re­a­li­zuo­ti to­kie di­dþiu­liai tarp­tau­ti­ niai pro­ jek­ tai kaip “ERASMUS di­ ri­ ga­vi­mo kur­sai” Vil­niu­je 2000-2002 me­tais; tarp­tau­ti­nis se­mi­na­ras ki­no mo­k yk­loms “Va­sa­ros vi­de­os­tu­di­ja” Ne­rin­go­je 2001-2002 bei dar ávyk­ sian­tis 2003 me­tais.

Kas­met AEC kon­gre­sas or­ga­ni­ zuo­ja­mas vis ki­to­je ðaly­je (1999 m.

- Ru­mu­ni­jo­je, 2000 m. - Ita­li­jo­je, 2001 m. - Olan­di­jo­je). Ðis kon­gre­sas, vy­kæs LMA, - pir­ma­sis Bal­ti­jos ða­ly­se.

Tai di­de­lis Mu­zi­kos aka­de­mi­jos, va­do­ vau­ja­mos prof. dr. J.An­ta­na­vi­èiaus, pri­pa­þi­ni­mas bei Tarp­tau­ti­niø ry­ðiø sky­riaus ir jo ko­lek­t y­vo - ve­dë­jos doc. L.Ba­kie­nës, pro­jek­tø ko­or­di­ na­to­rës R.Rim­ðai­tës, ko­or­di­na­to­rës K.Va­len­to­nie­nës veik­los re­zul­ta­tas.

Kon­gre­sas bu­vo or­ga­ni­zuo­tas kaip il­ga­lai­kis ben­dro pro­jek­to “Eu­ro­ pos stu­di­jø erd­vës kû­ri­mas” dar­bi­nis pro­ce­sas, ku­rio jung­ti­në­se se­si­jo­se bu­vo spren­dþia­mos aukð­to­jo mu­zi­ kos moks­lo re­for­mos ir ino­va­ci­jos pro­ble­mos: tarp­tau­ti­nis stu­di­jø ir di­plo­mø pri­pa­þi­ni­mas, Bo­lo­ni­jos de­kla­ra­ci­jos ke­lia­mi uþ­da­vi­niai Eu­ro­ pos aukð­to­sioms mo­k yk­loms, stu­di­jø ko­k y­bës ver­ti­ni­mas ir kon­tro­lë, aukð­ to­jo mu­zi­kos moks­lo ak­re­di­ta­vi­mas.

Kon­gre­so se­si­jo­je “Vie­ti­nës per­ spek­t y­vos” bu­vo nag­ri­në­ja­ma Lie­tu­ vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos ir Bal­ta­ru­si­jos mu­zi­ki­nio ug­dy­mo pa­tir­tis. Vi­sos ðios ne­di­de­lës ir ne itin tur­tin­gos ða­lys yra pa­sie­ku­sios to­kiø pui­kiø mu­zi­ki­nës edu­ka­ci­jos re­zul­ta­tø to­dël, kad tu­ri su­si­for­ma­vu­sià ge­rà ug­dy­mo sis­te­mà: nuo vai­kø mu­zi­ kos mo­k yk­lø per vi­du­ri­ni­à j­ à gran­dá (kon­ser ­va­to­ri­jas) “pi­ra­mi­dës” vir­ðû­næ - Mu­zi­kos aka­de­mi­jà - pa­sie­kia pa­t ys ga­biau­si ir ta­len­tin­giau­si. Èia daug triû­so áde­da LMA ka­ted­rø ve­dë­jai, pe­da­go­gai, ku­rie lan­ko mo­k yk­las ir kon­ser ­va­to­ri­jas, ve­da se­mi­na­rus, tei­ kia me­to­di­næ pa­ra­mà ir to­dël ge­rai þi­no, kad, tar­ki­me, po tre­jø me­tø ið

Muzikos barai /18

ku­rios nors mo­k yk­los á Mu­zi­kos aka­ de­mi­jà stos ta­len­tin­gas smui­ki­nin­kas ar klar­ne­ti­nin­kas. Va­ka­rø Eu­ro­pos ða­lys to­kios su­ba­lan­suo­tos sis­te­mos ne­tu­ri. Ta­èiau Lie­tu­vos mu­zi­kai ne­ri­mau­ja, kad, vyk­dant da­bar­ti­næ ðvie­ti­mo re­for­mà, ne­nu­ken­të­tø il­gus me­tus kur­ta ir ge­rø re­zul­ta­tø duo­ dan­ti mu­zi­ki­nio ug­dy­mo sis­te­ma.

Su­pran­ta­ma, mu­zi­ki­nës stu­di­jos rei­ka­lau­ja ne­ma­þø fi­nan­si­niø in­ves­ti­ ci­jø, bet tai ge­rai su­vo­kia se­nas mu­zi­ ka­vi­mo tra­di­ci­jas tu­rin­èios Va­ka­rø Eu­ro­pos ðalys.

Ant­ro­jo­je kon­gre­so se­si­jo­je “Bo­lo­ ni­jos pro­ce­sas” bu­vo svars­to­mi ba­ka­lau­ro ir ma­gist­ro cik­lai ruo­ðiant mu­zi­kus pro­fe­sio­na­lus. Bo­lo­ni­jos de­kla­ra­ci­jà 1996 m. pa­si­ra­ðë vi­sø Eu­ro­pos Sà­jun­gos ða­liø ðvie­ti­mo mi­nist­rai. Ðiuo do­ku­men­tu Eu­ro­pos Sà­jun­gos ða­lys pa­t vir­ti­no sie­kian­ èios at­vi­ros moks­lo ir stu­di­jø erd­vës kû­ri­mo. Kal­ba­ma ne apie tu­ri­nio su­vie­no­di­ni­mà, bet apie ga­li­my­bæ pra­dë­jus stu­di­jas vie­no­je ða­ly­je tæs­ti jas ki­to­je.

Apie tai bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma tre­èio­ jo­je kon­gre­so se­si­jo­je “Svar­bûs Bo­lo­ ni­jos de­kla­ra­ci­jos kom­po­nen­tai”: tai kre­di­tø sis­te­mos nau­do­ji­mas aukð­to­ sio­se mu­zi­kos mo­k yk­lo­se bei stu­di­jø ko­k y­bës ver­ti­ni­mas. Ðis Lie­tu­vo­je vy­kæs kon­gre­sas ver­ ti­na­mas kaip Lie­tu­vos aukð­to­jo uni­ ver­si­te­ti­nio moks­lo in­teg­ra­ci­jos da­lis á Eu­ro­pos Sà­jun­gos sis­te­mas.

JA­PO­NI­JOS VY­RIAU­SY­BËS GA­RAN­TAS LIE­TU­VOS MU­ZI­KOS AKA­DE­MI­JAI LMA pro­j ek­t as in­s tru­m en­t a­r i­ jui at­n au­j in­t i lai­m ë­jo Ja­p o­n i­jos vy­r iau­s y­b ës kas­m et ren­g ia­m à ne­a t­l y­g i­n a­m os pa­r a­m os kul­t û­r ai kon­k ur­s à.

Gruo­d þio 20 d. LMA Di­d þio­jo­j e sa­l ë­j e Ja­p o­n i­jos am­b a­s a­d o­r ius Sho­h ei Nai­to ir Lie­t u­vos uþ­sie­n io rei­k a­l ø mi­n ist­r as Jo­n as Va­l io­n is pa­si­r a­ðë su­t ar ­t á, pa­g al ku­r ià Ja­p o­ ni­jos vy­r iau­s y­b ë sky­rë Mu­zi­kos aka­d e­m i­jai 48 mln. je­n ø (apie 1,5 mln. li­t ø) nau­j iems mu­zi­kos in­s tru­ men­t ams ási­g y ­t i.

Tai - 2 kon­cer ­t i­n iai, 13 ka­b i­n e­t i­ niø for ­te­p i­jo­n ø, pil­n i pu­èia­m ø ­j ø (28) ir mu­ð a­m ø ­j ø (43) in­s tru­ men­t ø kom­p lek­t ai. Be­veik vi­si jie pa­g a­m in­t i Ja­p o­n i­jos fir­m ø, ið­sky­r us ke­l e­t à smul­k iø mu­ð a­m ø ­j ø in­s tru­m en­t ø.

LMA Tarp­t au­t i­n iø ry­ðiø sky­r iaus

pro­j ek­t ø ko­o r­d i­n a­to­rës R.Rim­ð ai­ tës ir dar­b o gru­p ës pa­reng­t as pro­j ek­t as bu­vo tei­k ia­m as Ja­p o­n i­ jos vy­r iau­s y­b ei per Lie­t u­vos uþ­sie­ nio rei­k a­l ø mi­n is­te­r i­jà Ðvie­t i­m o ir moks­l o mi­n is­te­r i­jai re­ko­m en­d uo­ jant ket ­ve­r ius me­t us ið ei­l ës. Ði pa­r a­m a Mu­zi­kos aka­d e­m i­jai ypaè reikð­m in­g a. Me­d i­n iø ir va­r i­ niø pu­èia­m ø ­j ø in­s tru­m en­t a­r i­j us yra vi­sið­k ai su­si­d ë­vë­j æs, ne­b e­t in­ ka­m as gro­t i. Ne kà ge­res­n ë ir for ­te­p i­jo­n ø bûk­l ë, o sim­fo­n i­n iam or­kest­r ui skir ­to pil­n o mu­ð a­m ø ­j ø in­s tru­m en­t ø kom­p lek­to aka­d e­m i­ja nie­k a­d a ne­t u­rë­jo, tad kon­cer­ tams, eg­z a­m i­n ams in­s tru­m en­t ø sko­l in­d a­vo­si ið ki­t ø or­kest­r ø.

Ke­l e­t à ne­d i­d e­l iø, kla­si­k i­n ë­j e mu­zi­ ko­j e re­èiau nau­d o­ja­m ø eg­zo­t ið­k ø mu­ð a­m ø ­j ø in­s tru­m en­t ø yra pa­d o­ va­n o­j u­si pro­f e­so­rë, LMA Gar­b ës dak­t a­rë, ma­r im­b i­n in­kë ið JAV Lin­d a Ma­xey.

To­k ius ne­a t­l y­g i­n a­m os pa­r a­m os kon­k ur­sus kul­t û­r ai rem­t i Ja­p o­n i­ jos vy­r iau­s y­b ë ávai­r ioms ða­l ims skel­b ia kas­m et. Ið kiek ­v ie­n os ða­l ies lai­m i tik vie­n as pro­j ek­t as. Lie­t u­v a kas­m et pa­tei­k ia apie 30 pro­j ek­t ø.

Juos jau yra lai­m ë­j æ Na­cio­n a­l i­n is M.K.Èiur­l io­n io dai­l ës mu­zie­j us, Na­cio­n a­l i­n ë M.Maþ­v y­d o bib­l io­ te­k a, Vil­n iaus uni­ver­si­te­to Orien­t a­ lis­t i­kos cen­t ras ir Vy ­t au­to Di­d þio­jo uni­ver­si­te­to Ja­p o­n i­jos stu­d i­j ø cen­t ras.

LMA dë­ko­ja Ja­p o­n i­jos vy­r iau­s y­ bei, Ja­p o­n i­jos am­b a­s a­d ai ir Ja­p o­ ni­jos kul­t û­ros cen­t rui Vil­n iu­j e uþ su­p ra­t i­m à ir ben­d ra­d ar­b ia­v i­m à.

Po ið­k il­m in­g os su­t ar­t ies pa­si­r a­ ðy­m o ce­re­m o­n i­jos ávy­ko ne­d i­d e­ lis kon­cer ­t as. Skam­b ë­jo ja­p o­n ø au­to­r iø ar­b a su Ja­p o­n i­ja su­si­j u­si mu­zi­k a. Tarp­t au­t i­n iø kon­k ur­sø lau­re­a­t as, pia­n is­t as prof. Pet­r as Ge­n iu­ð as pa­skam­b i­n o ja­p o­n ø kom­p o­zi­to­r iaus To­r u Ta­ke­m it ­su pje­sæ “Lie­t aus me­d þio es­k i­z ai II”, su­k ur ­t à 1992 m. Skam­b ë­jo lie­t u­v iø kom­p o­zi­to­r iaus Jo­n o Ta­m u­l io­n io II da­l is ið cho­r i­n io cik­l o “Na­t us un cu­r as”, pa­r a­ð y ­to To­k i­jo uni­ver­si­te­to “Wa­se­d a Gle­e n Club” vy­r ø cho­ro uþ­s a­k y­m u. Kû­r i­n io prem­j e­r a vi­s ai ne­se­n iai ávy­ko Ja­p o­ ni­jo­j e. At­l i­ko LMA stu­d en­t ø cho­ ras, va­d o­v au­ja­m as prof. Po­v i­l o Gy­l io. Dai­n i­n in­kë, prof. Ire­n a Mil­ ke­v i­èiû­të, 1986 m. tarp­t au­t i­n ia­m e ge­r iau­sios Èio Èio San vaid­m ens at­l i­kë­jos kon­k ur­se Ja­p o­n i­jo­j e pel­ niu­si pri­zi­n æ vie­t à, pa­d ai­n a­vo Èio Èio San ari­jà ið G.Puc­ci­n i ope­ros “Ma­d am Ba­ter ­f lai”.

LMA GAU­NA NAU­JØ PA­TAL­PØ Gruo­dþio 21 d. Kon­gre­sø rû­muo­se bu­vo per­kirp­ta juos­te­lë - da­ly­je pa­sta­to pa­tal­pø ási­kû­rë Lie­tu­ vos mu­zi­kos aka­de­mi­ja.

Iki tol pa­sta­tas bu­vo Vi­daus rei­ka­lø mi­nis­te­ri­jos þi­nio­je. Da­ly­je pa­sta­to jau ku­rá lai­kà dir­bo Vals­t y­bi­nis sim­fo­ ni­nis or­kest­ras. Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bës spren­di­mu ki­tos pa­tal­pos bu­vo áren­ gia­mos at­si­þ vel­giant á LMA reik­mes.

Tai Kon­gre­sø rû­mø mo­ko­mo­ji da­lis - apie 50 au­di­to­ri­jø. Ne­tru­kus LMA Se­na­tas ga­lu­ti­nai pa­t vir­tins, ko­kios ka­ted­ros ir pa­da­li­niai ási­kurs nau­ juo­siuo­se rû­muo­se. Kol kas pla­nuo­ ja­ma per­kel­ti da­lá In­stru­men­ti­nës ir vo­ka­li­nës mu­zi­kos fa­kul­te­to: Cho­ro di­ri­ga­vi­mo, Sty­gi­niø, Pu­èia­mø ­jø in­stru­men­tø, Ka­me­ri­nio an­sam­blio ka­ted­ras, de­ka­na­tà bei Stu­den­tø at­sto­v y­bæ, taip pat bib­lio­te­kà, ku­riai skir­tos spe­cia­lios pa­tal­pos. Kon­gre­sø rû­muo­se Mu­zi­kos aka­de­mi­ja tu­rës 250 vie­tø sa­læ, dvi am­f i­te­at­ri­nes 100 vie­tø au­di­to­ri­jas. Bus 5-6 au­di­to­ri­jos gru­pi­nëms pa­skai­toms, tal­pi­nan­èios po 60 stu­den­tø. Bai­gia­ma mon­tuo­ti mo­der­ni gar­so ára­ðø stu­di­ja. Apie 10 au­di­to­ri­jø bus skir­ta stu­den­tø sa­vi­ruo­ðai, jo­se ne­v yks pa­skai­tos.

Nau­jà­sias pa­tal­pas sten­gia­ma­si kom­ piu­te­ri­zuo­ti.

Kaip þi­no­ma, Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ja, at­ei­nan­tá pa­va­sa­rá ðvæ­sian­ti sa­vo 70-me­tá, glau­dë­si ke­liuo­se se­nuo­se pa­sta­tuo­se: tai I rû­mai Ge­di­mi­no pr. 42, III rû­mai Ge­ di­ mi­ no pr. 39 ir IV rû­ mai Kos­ ciuð­kos g. Nr. 10 ir Nr. 12. Kon­gre­sø rû­mai - vie­nin­te­lis nau­jas Mu­zi­kos aka­de­mi­jos pa­sta­tas.

Auð­ra MO­TU­ZIE­NË

At­gi­mæs “Mu­zi­kos ru­duo”

Prie ru­de­ni­niø ðiuo­lai­k i­nës mu­zi­kos fes­ti­va­liø ður­mu­lio, kas­ met nu­vil­ni­jan­èio per Bal­ti­jos ða­liø did­mies­èius (“Var­ðu­vos ru­duo”, “Gai­da” Vil­niu­je, “Ma­riø kla­v y­rai” Klai­pë­do­je, “Ið ar ­ti” Kau­ne, ðie­met pir­mà kar­t à ávy­kæs ðiuo­lai­k i­nës mu­zi­kos fes­ti­va­lis “Are­na” Ry­go­je) pri­si­dë­jo dar vie­nas - at­gi­mæs fes­ti­ va­lis “Mu­zi­kos ru­duo”, vy­kæs spa­lio 26-lap­k ri­èio 12 die­no­mis. Ko­ne du de­ðimt­me­èius, nuo 1972-øjø, gy ­va­væs ir pro­pa­ga­væs nau­jà ­jà lie­ tu­viø kom­po­zi­to­riø mu­zi­k à ne tik sos­ti­në­je, bet ir to­li­miau­siuo­se Lie­tu­ vos kam­pe­liuo­se, “Mu­zi­kos ru­duo” nuo 1991 me­tø “ty­lë­jo”. Eg­zis­t a­v u­si

mies­to ir pro­vin­ci­jos kul­tû­ri­nio gy­ ve­ni­mo dis­pro­por­ci­jos pro­ble­ma, ku­rià anuo­met ban­d y ­t a glais­t y ­ti “Mu­zi­kos ru­de­nø” kon­cer­t ais pe­ri­fe­ ri­jo­je, ak­tu­a­li ir ðiuo me­tu. To­dël ne vel­tui toks po­pu­lia­r us bu­væs fes­ti­va­ lis at­gai­vi­na­mas da­bar.

Ne­va­lin­gai ky­lan­tis no­ras ly­gin­ ti já su di­dþiau­siu nau­jo­sios mu­zi­kos fo­r u­mu “Gai­da” bû­tø tie­siog be­pras­ mis - ski­ria­si ne tik ðiø fes­ti­va­liø tiks­ lai, bet, svar­biau­sia, ir jø ad­re­sa­t ai.

“Mu­zi­kos ru­duo”, pre­ten­duo­jan­tis bû­ti edu­k a­ci­nis, be kon­cer ­tø Vil­ niaus tai­ko­mo­sios dai­lës mu­zie­ju­je, bu­vo per­si­kë­læs ir á Anykð­èius bei Uk­mer­gæ. Vis dël­to kie­k y­bi­në per­ sva­ra ir vël ati­te­ko Vil­niui - ið pen­k iø kon­cer ­tø trys bu­vo skir ­ti kul­tû­ri­nio al­k io lyg ir ne­jau­èian­èiai sos­ti­nës pub­li­k ai. Ðv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­nis or­ kest­ ras bei jo me­ no va­ do­ vas ir di­ri­gen­t as Do­na­t as Kat­kus fes­ti­va­ liui pa­ren­gë sti­lis­tið­k ai ir is­to­rið­k ai ávai­rià pro­gra­mà: ða­lia prem­je­r ø skam­bë­jo ir gan se­niai su­kur ­ti opu­ sai. Vie­nas to­k iø - Vla­do Ja­ku­bë­no (1904-1976) Pre­liu­das ir tri­gu­ba fu­ga ka­me­ri­niam or­kest­r ui (19281929), pa­ra­ð y ­t a kom­po­zi­to­riui stu­ di­juo­jant Ber­l y­ne. Kû­ri­nio par ­ti­jos bu­vo at­ras­tos vi­sai ne­se­niai, to­dël jo at­li­k i­mà taip pat ga­li­ma lai­k y ­ti prem­je­ra - po ka­ro jis at­lik­t as pir­mà kar ­t à (Ber­l y­ne ðià kom­po­zi­ci­jà bu­vo di­ri­ga­væ Je­ro­ni­mas Ka­èins­k as ir Ba­ lys Dva­rio­nas).

Anks­tes­niuo­se “Mu­zi­kos ru­de­ ny­se” bû­t a tra­di­ci­jos su­si­pa­þin­ti su jau­niau­sios kom­po­zi­to­riø kar­tos mu­zi­k a. Ðie­met jau­na­jai kar ­t ai at ­sto­ va­vo vie­nin­te­lis Li­nas Bal­èiû­nas (g.

1973) ir jo kû­ri­nys “Lan­k as” (2002), pa­ra­ð y ­t as spe­cia­liai Ðv. Kris­to­fo­ro or­ kest­r ui. Anot au­to­riaus, ðiuo me­tu stu­di­juo­jan­èio kom­po­zi­ci­jà Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos pro­fe­so­riaus Os­val­do Ba­la­k aus­ko kla­sës ma­ gist­ran­tû­ro­je, opu­so pa­va­di­ni­mas pa­lie­k a daug lais ­vës vaiz­duo­tei: kom­po­zi­ci­jos for­ma ar ki­ti ele­men­ tai ga­lë­tø kel­ti aso­cia­ci­jø su lan­ku ne­bent tik nuo­dug­niai ási­gi­li­nus á par­ti­tû­rà.

Ap­skri­t ai fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je ak­cen­tuo­t a vy­res­niø ­jø kû­r y­ba: Jur­ gio Gai­þaus­ko ir Jur­gio Juo­za­pai­èio ju­bi­lie­ji­niai au­to­ri­niai va­k a­rai, “be­ veik au­to­ri­nis” Tei­su­èio Ma­k a­èi­no kon­cer­t as, dvi Jo­no Ta­mu­lio­nio prem­je­ros ir ke­le­t as uþ­sie­nio kom­ po­zi­to­riø kû­ri­niø. De­ja, taip ir ne­ te­ko ið­girs­ti ke­liø þa­dë­tø ir fes­ti­va­lio afi­ðo­se skelb­tø opu­sø - Ba­la­k aus­ko “Con­cer ­to va­riab­le”, Juo­zo Ðir ­vins­ ko “Ma­ no krað­ to dai­ nø”, taip pat

ið Tai­va­no ki­lu­sio aust­r ø kom­po­zi­ to­riaus Shi­ho Kon­cer ­to kla­ve­si­nui ir sty­gi­niø or­kest­r ui, vie­toj ku­rio bu­vo at­lik­t a im­pre­sio­nis­ti­nio skam­be­sio “Virð upës kren­t a nak ­tis” sty­gi­niø or­kest­r ui ir for ­te­pi­jo­nui (for ­te­pi­jo­no par­ti­jà at­li­ko Ge­di­mi­nas Kvik­l ys).

Pra­si­de­dan­èios ið ty­los - sty­gi­niø pia­ no pia­nis­si­mo aukð­t a­ja­me re­gist­re - ir nu­ei­nan­èios á ty­là kom­po­zi­ci­jos mo­to bu­vo pa­teik­t as li­te­ra­tû­ri­në­je pro­gra­mo­je, ku­rios tu­ri­ná ga­li­ma per ­teik­ti re­to­ri­niu “kur ve­da mus lai­k as?”. Tar­si ne­pa­liau­ja­mos lai­ko tëk­mës sim­bo­lis per vi­sà kû­ri­ná drie­ kë­si ið­ti­si­në li­ni­ja, in­to­nuo­ja­ma smui­ kø - èia ið­ny­ran­ti ir per­skro­dþian­ti vi­sà mu­zi­k i­næ dro­bæ, èia ið­nyks­t an­ti or­kest­ro skam­be­s y­je; tai skam­ban­ti tvir­t ai, tai “slys­t an­ti”, ne­ið­lai­k an­ti pu­ siau­s vy­ros, tar­si ieðkan­ti at­ra­mos.

Re­gi­man­to Pet­ro­nio (g. 1963), 1983-1987 me­t ais stu­di­ja­v u­sio Lie­ tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je kom­po­ zi­ci­jà, “Sin­fo­nia sty­gi­niø or­kest­r ui” (2000) bu­vo sa­vo­tið­k as su­grá­þi­mas - kom­po­zi­to­rius po spe­cia­li­za­ci­jos Pa­r y­þiaus na­cio­na­li­në­je kon­ser ­va­ to­ri­jo­je li­ko gy ­ven­ti Pran­cû­zi­jos sos­ti­në­je ir Lie­tu­vo­je vi­sà tà lai­k à jo kû­ri­niai ne­skam­bë­jo. Sep­t yn­da­lë par ­ti­tos for­mos “Sin­fo­nia”- sa­vo­tið­k a ba­ro­ko epo­chos sti­li­za­ci­ja - ið­si­sky­rë spal­vin­ga temb­ri­ne in­stru­men­ tø ávai­ro­ve, me­lo­di­jos bei rit­mo, “daþ­nai ið­mu­ða­mo va­ri­juo­jan­èiais ak­cen­t ais”, po­li­fo­ni­ja. Bû­tent ðio­mis sa­v y­bë­mis, ben­dru sa­vo skam­be­siu kû­ri­nys kë­lë aso­cia­ci­jø su Mi­cha­e­lo Ny­ma­no mu­zi­k a sty­gi­niams.

1990-øjø “Mu­zi­kos ru­de­ná” su ðiø me­tø fes­ti­va­liu su­sie­jo Tei­su­èio Ma­k a­èi­no (g. 1938) “Sin­fo­nia gio­ co­sa” (1990), bu­v u­si at­lik­t a ir anuo­ met. Uþ ðià mo­to­rið­ko ju­dë­ji­mo, kon­cer ­tið­k à kom­po­zi­ci­jà au­to­rius yra ga­væs Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ ro pre­mi­jà. Ma­k a­èi­no pa­mëg­t am kon­cer­ti­nës pje­sës þan­r ui ga­li­ma pri­skir­ti ir “Ka­me­ri­nes po­emas” flei­t ai, al­tui ir sty­gi­niø or­kest­r ui (flei­tos par ­ti­jà at­li­ko Lai­ma Ðuls­ku­ të, al­to - Ro­lan­das Ro­mos­laus­k as).

Kom­po­zi­to­rius pa­tei­kë ir prem­je­rà - Kon­cer ­t à tri­mi­tui ir sty­gi­niø or­kest­ rui (so­lis­t as To­mas Gri­cius). Vi­siems ðiems kû­ri­niams bû­din­gas po­li­fo­ni­ nis mu­zi­k i­nës min­ties plë­to­ji­mas, mik­ro­in­to­na­ci­jø kar ­to­ji­mas, va­ri­ja­vi­ mas, at­ei­nan­tis, ma­t yt, ið lie­tu­við­kø su­t ar­ti­niø. Ryð­k i ir ne­ok­la­si­cis­ti­në ten­den­ci­ja, pa­vei­ku­si Ma­k a­èi­no kom­po­zi­ci­jø for­mø aið­ku­mà, þan­r ø pa­si­rin­k i­mà.

Vi­si trys sos­ti­nës kon­cer­t ai pub­li­ kà ma­si­no uþ­sie­nio at­li­kë­jø var­dais.

Daþ­niau­siai uþ­sie­ny­je at­lie­k a­mo

Lat ­vi­jos kom­po­zi­to­riaus Pe­te­rio Vas­ko (g. 1946) Kon­cer­t à smui­kui ir or­kest­r ui “To­li­ma ðvie­sa” (1997) pa­ grie­þë Ras­ma Liel­ma­ne - lat ­viø smui­ ki­nin­kë, nuo 1971 me­tø gy ­ve­nan­ti Mek ­si­ko­je ir ðiuo me­tu ten dës­t an­ti Na­cio­na­li­në­je kon­ser ­va­to­ri­jo­je.

To pa­ties kom­po­zi­to­riaus “Pei­za­þà su paukð­ èiais” (1980) bei þais­ min­ gà, vir ­tuo­zið­k à An­dre­jaus Grüno “Cap­ric­cio Mi­cha­e­la” flei­t ai so­lo at­ li­ko Cars­te­nas Hus­te­das (Vo­k ie­ti­ja).

Rein­ber ­to Ever­so ir Wolf­gan­go Wei­ ge­lio gi­t a­r ø du­e­t as (Vo­k ie­ti­ja), ypaè daug dë­me­sio ski­rian­tis ðiuo­lai­k i­nës mu­zi­kos re­per ­tu­a­r ui, bu­vo pir­mà­ syk skam­bë­ju­sio Jo­no Ta­mu­lio­nio (g. 1949) Kon­cer ­to dviem gi­t a­roms at­li­kë­jai. Ðim­t ap­ro­cen­ti­ná pa­si­se­k i­mà fes­ ti­va­lio kon­cer ­t ai tu­rë­jo Anykð­èiuo­se ir Uk­mer­gë­je. Jur­gio Gai­þaus­ko (g.

1922) au­to­ri­nis va­k a­ras, ku­ria­me mu­zi­k a­vo kom­po­zi­to­riaus ðei­mos an­sam­blis, vy­ko ðil­to­je ir en­tu­zias­ tin­go­je at­mo­sfe­roje. Skam­bë­ju­si liau­dið­ko po­bû­dþio mu­zi­k a at­lie­pë tà pa­èià die­nà mies­te ðvæs­tà þem­ dir­biø ðven­tæ. Gau­siai klau­s y ­to­jø su­si­rin­ko ir á Jur­gio Juo­za­pai­èio (g.

1942) ju­bi­lie­ji­ná va­k a­rà, vy­ku­sá gal kiek per di­de­lë­je to­k io po­bû­dþio ren­gi­niams pa­t al­po­je - so­vie­ti­niais lai­k ais sta­t y ­tuo­se kul­tû­ros rû­muo­ se. Ka­me­ri­nes-in­stru­men­ti­nes kom­ po­zi­ci­jas bir­by­nei (Kas­t y ­tis Mi­k ið­k a) ir for ­te­pi­jo­nui (Vai­va Bla­þie­në), vio­lon­èe­lei ir gi­t a­rai (Sau­lius Lip­èius ir Sau­lius S.Lip­èius) pa­á­vai­ri­no vo­k a­ li­nis cik­las Sa­lo­më­jos Në­ries þo­dþiais “Die­me­dþiu þy­dë­siu”, ku­rá at­li­ko ypaè pub­li­kos lau­k ia­ma Re­gi­na Ma­ ciû­të. Per ­trau­ko­se tarp kû­ri­niø su kom­po­zi­to­riu­mi ben­dra­vo kon­cer­t à ve­du­si mu­zi­ko­lo­gë Þi­vi­lë Sto­ny ­të.

Eg­lë GRI­GA­LIÛ­NAI­TË

*** Ke­lià á të­v y­næ su­ra­do ka­ro me­t ais din­gæs kû­ri­nys - 1929 m. Vla­do Ja­ku­bë­no su­kur ­t a Pre­liu­di­ja ir tri­gu­ ba fu­ga sty­gi­niø or­kest­r ui. Jà pra­ ëju­siø me­tø lap­k ri­èio 6 d. at­li­ko Ðv.

Kris­to­fo­ro sty­gi­niø or­kest­ras. Apie ðá vei­k a­là tu­ri­ma la­bai ma­þai in­for­ ma­ci­jos: ið V.Ja­ku­bë­no kû­ri­niø sà­ra­ ðo ir pub­li­k a­ci­jø prieð­k a­rio spau­do­ je bu­vo þi­no­mas tik pa­va­di­ni­mas.

V.Ja­ku­bë­nas, 1928 m. bai­gæs Ry­ gos kon­ser ­va­to­ri­jà, to­bu­li­no­si Ber­l y­ no mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je pas aust­r ø kil­mës kom­po­zi­to­riø ne­oro­man­ti­k à Fran­zà Schre­ke­rá, jo va­do­vau­ja­mas ge­rai ával­dë re­a­lis­ti­næ ne­opo­li­fo­nið­ kà ­jà kom­po­zi­ci­jos kryp­tá. Kû­ri­niai

V.Jakubëno kûriná 2002 m. lap­kri­èio 6 d. Ar­se­na­lo sa­lë­je at­li­ko Ðv. Kris­to­fo­ro sty­gi­niø or­kest­ras, di­ri­ga­vo prof. D.Kat­ kus

Pre­liu­di­ja ir tri­gu­ba fu­ga sty­gi­niø or­kest­r ui, Sty­gi­niø kvar ­te­t as op. 4 (1931), “Me­lo­di­ja le­gen­da” smui­kui ir for ­te­pi­jo­nui (1931) vos tik su­kur ­ti bu­vo at­lik­ti Ber­l y­ne. F.Schre­ke­rio di­ri­guo­ja­ma Pre­liu­di­ja ir tri­gu­ba fu­ga ne kar­t à skam­bë­jo kaip itin pa­v y­kæs vei­k a­las.

Lie­tu­vo­je tre­èi­à ­já de­ðimt­me­tá ne­bu­vo mu­zi­k i­nio ko­lek­t y ­vo, ga­ lë­ju­sio at­lik­ti mo­der­niai pa­ra­ð y ­t à kû­ri­ná. Te­ko lauk­ti iki 1937 m., kol Kau­no ra­dio­fo­no or­kest­ras ta­po maþ­daug pil­nos su­dë­ties. Ta­èiau tuo­met áveik­t a tik vie­na da­lis - Fu­ ga. An­trà kar ­t à Pre­liu­di­ja ir tri­gu­ba fu­ga skam­bë­jo 1939 m. “Lie­tu­vos ai­de” ið­spaus­din­t a­me straips­ny­je “Bal­ti­jos vals­t y­biø mu­zi­kø kon­fe­ ren­ci­ja” V.Ja­ku­bë­nas ap­gai­les­t a­vo, kad at­lik­t as ne vi­sas kû­ri­nys. Sty­gi­ niø gru­pæ su­da­rë dau­giau­sia þy­dø tau­t y­bës mu­zi­k an­t ai, o 1939 m. po­ li­ti­në si­tu­a­ci­ja juos ver ­të im­tis sau­ gu­mo prie­mo­niø, to­dël or­kest­ras bu­vo ne pil­nas ir kai ku­riø kû­ri­niø te­ko at ­si­sa­k y ­ti. Þi­nias apie Pre­liu­di­jà ir tri­gu­bà fu­gà 1975 m. pa­pil­dë kom­po­zi­to­ rius Je­ro­ni­mas Ka­èins­k as. Dr. Jo­no Lenk­t ai­èio or­ga­ni­zuo­t a­me ren­gi­ny­ je Niu­jor­ke, skir ­t a­me pa­gerb­ti V.Ja­ ku­bë­nà, prof. J.Ka­èins­k as skai­të kom­po­zi­to­riaus kû­r y­bi­nio gy ­ve­ni­ mo ap­þ val­gà. “Pre­liu­di­ja ir tri­gu­ba fu­ga sty­gi­niø or­kest­r ui ir Pir­mo­ji sim­fo­ni­ja, ku­rias man te­ko ke­le­t à kar ­tø Lie­tu­vo­je di­ri­guo­ti, rep­re­zen­ tuo­ja V.Ja­ku­bë­nà kaip mo­der­nø tre­èio­jo de­ðimt­me­èio kom­po­zi­to­riø.

Tai to­bu­lai uþ­baig­ti sim­fo­ni­niai kû­ ri­niai su pui­k iai val­do­ma mo­der­nia gar­so tech­ni­k a”, - tei­gë pro­fe­so­rius.

2001 m. prof. Do­na­t as Kat­kus su­ si­ti­ko su sve­èiu ið Vo­k ie­ti­jos: smui­k i­ nin­k as ir pia­nis­t as Kaj­to Les­sin­gas, ið­v yk­da­mas ið Vil­niaus, pa­do­va­no­jo Pre­liu­di­jà ir tri­gu­bà fu­gà. Din­gæs kû­ri­nys Lie­tu­vo­je nu­skam­bë­jo 2002 m. lap­k ri­èio 6 d. Ar­se­na­lo sa­ lë­je, já at­li­ko Ðv. Kris­to­fo­ro sty­gi­niø or­kest­ras, di­ri­ga­vo prof. D.Kat­kus.

Ire­na SKOMS­KIE­NË

Muzikos barai /19

Festivalis Lo­re­ta NAR­VI­LAI­TË 2002 me­tais Klai­pë­do­je vyks­ta 750-øjø mies­to ákû­ri­mo me­ti­niø pro­gra­ma, pa­va­ din­ta “Mies­tas, ku­ria­me að no­riu gy­ven­ti”.

Pa­grin­di­nis jos prin­ci­pas, ak­cen­tuo­ja­mas naujuose projektuose bei tradiciniuose miesto ren­gi­niuo­se ir ákû­ni­ja­mas ávai­rio­ mis me­ni­nës raið­kos for­mo­mis, - pra­ei­tis, da­bar­tis, at­ei­tis. Tarp geriausiø tra­di­ci­niø ren­gi­niø á jubiliejinæ pro­gra­mà átrauk­tas ir nau­jo­sios mu­zi­kos fes­ti­va­lis “Ma­riø kla­vy­rai”, ðiø me­tø spa­lio 22-29 die­no­mis su­reng­tas jau vie­nuo­lik­tà kar­tà. Pa­ly­gin­ti su ðim­ta­me­te mies­to is­to­ri­ja, fes­ti­va­lio is­to­ ri­ja la­bai ne­il­ga, jis pra­dë­jo tik ant­rà­já gy­va­ vi­mo de­ðimt­me­tá. Sy­kiu tai bu­vo pir­mie­ji XXI am­þiaus “Ma­riø kla­vy­rai”. Ðis ri­bos þen­klas paskatino pa­sklai­dy­ti dar ne­pa­gel­ tu­sius fes­ti­va­lio is­to­ri­jos pus­la­pius.

“Ma­riø kla­vy­rai”: pra­ei­tis, da­bar­tis, at­ei­tis

PRA­EI­TIS Idë­ja Klai­pë­do­je su­reng­ti nau­jo­sios mu­zi­kos fes­ti­va­lá “Ma­riø kla­vy­rai” ki­lo ðvie­sios at­min­ties kom­po­zi­to­riui Zig­mui Virk­ðui, tuo­me­ti­niam LKS Klai­pë­dos sky­ riaus va­ do­ vui. 1991 m. spa­ lio 16-19 d. ávy­ko pir­mie­ji “Ma­riø kla­vy­rai”, juo­se da­ly­va­vo net pen­kiø Bal­ti­jos vals­ty­biø (Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Ru­si­jos ir Len­ ki­jos) kom­po­zi­to­riai ir at­li­kë­jai. “Bal­ti­jos mu­zi­kos fes­ti­va­liu” ta­da bu­vo va­di­na­ma ir “Gai­da”, star­ta­vu­si tais pa­èiais me­tais Drus­ki­nin­kuo­se ir Vil­niu­je, tik sa­vai­te vë­liau - spa­lio 24-30 d. Tai­gi is­to­rið­kai “Ma­riø kla­vy­rai” - pir­ma­sis vien ðiuo­lai­ ki­nei mu­zi­kai skir­tas fes­ti­va­lis Lie­tu­vo­je, nors jo at­si­ra­di­mui, ma­tyt, tu­rë­jo áta­kos nuo­gir­dos, skli­du­sios ið “cen­tro” apie ten ren­gia­mà “Gai­dà”. Pa­na­ðias pra­dþios po­zi­ci­jas ro­do ir abie­jø ren­gi­niø dë­me­sys kai­my­ni­niø ða­liø mu­zi­kai. Pri­si­min­ki­me, kad tai bu­vo 1991-ie­ji - pir­mie­ji at­gau­tos ne­pri­klau­so­my­bës me­tai vi­soms trims bu­ vu­sio Pa­bal­ti­jo res­pub­li­koms.

Net de­ðimt kon­cer­tø su­da­rë pir­mø­jø “Ma­riø kla­vy­rø” pro­gra­mà, tarp jø - du kon­cer­tai ið ára­ðø bei var­pø mu­zi­kos va­ ka­ras Laik­ro­dþiø mu­zie­jaus kie­me­ly­je.

Sa­vo kû­ry­bà fes­ti­va­ly­je pri­sta­të Kau­no (Vid­man­tas Bar­tu­lis, Al­gi­man­tas Ku­bi­liû­ nas, Gied­rius Kup­re­vi­èius, Vla­das Ðve­das) ir Klai­pë­dos (Je­ro­ni­mas Ka­èins­kas, Lo­re­ta Nar­vi­lai­të, Nai­lia Ga­lia­mo­va, An­ta­nas A.Bud­riû­nas, Pu­ti­nas Fle­dþins­kas, Jo­nas Pau­li­kas, Re­mi­gi­jus Ði­lei­ka) kom­po­zi­to­ riai.

Pir­ma­ja­me fes­ti­va­ly­je gro­jo du ka­me­ri­ niai or­kest­rai - Kiel­cø mies­to (Len­ki­ja) bei vil­nie­èiø or­kest­ras “Ave mu­si­ca”, ku­riam di­ri­ga­vo Da­lius Sa­më­nas. Pas­ta­ra­sis or­ kest­ras bai­gia­ma­ja­me fes­ti­va­lio kon­cer­te at­li­ko Min­dau­go Ur­bai­èio “Lie­tu­viø liau­ dies mu­zi­kà” bei lat­viø kom­po­zi­to­riaus ir

Muzikos barai /20

sak­so­fo­ni­nin­ko Egi­lo Strau­mës “is­to­ri­næ” kom­po­zi­ci­jà “Èer­no­by­lis - Èe­len­dþe­ris”.

Sak­so­fo­nu gro­jo pats au­to­rius, o for­te­pi­jo­ nais tem­pe­ra­men­tin­gai skam­bi­no gar­su­sis lat­viø du­e­tas No­ra No­vik ir Raf­fi Cha­ra­ dþa­nian. Mi­në­ta­sis trio ki­ta­me fes­ti­va­lio kon­cer­te at­li­ko ir Bro­niaus Ku­ta­vi­èiaus “Ger­viø ðo­kius” (ta­da Strau­me gro­jo klar­ ne­tu). Pas­ku­ti­ná va­ka­rà ávy­ko lie­tu­við­ko­ji Os­val­do Ba­la­kaus­ko opu­so “Ty­la. Le Si­len­ ce” prem­je­ra. Taip 1991 m. “Ma­riø kla­vy­ rai” reikð­min­gais ið­ki­liø nû­die­nos au­to­riø kû­ri­niais pra­dë­jo sa­vo tra­di­ci­jà Klai­pë­do­je

Mariø Klavyrai: Past. Present.

Future To mark the 750th anniversary of the city, a programme entitled “The City Where I Want to Live” is being implemented in Klaipëda this year. All the events in the programme feature the main theme – the past, the present and the future – which is embodied by means of various forms of artistic expression. This jubilee programme includes both Klaipëda’s most impressive traditional events and new projects.

This year’s Mariø Klavyrai Festival of New Music, a traditional event in Klaipëda and part of the programme mentioned, took place for the eleventh time. The history of the festival is very short in comparison with that of the city. However, the fact that the festival has already begun its second decade and that this was the first Mariø Klavyrai in the 21st century is a good occasion to look back and recall its past. The article reviews the concerts and considers the future of the festival.

Loreta NARVILAITË

ir drau­ge at­vë­rë nau­josios mu­zi­kos fes­ti­va­ liø erà Lie­tu­vo­je.

1992 m. ávy­ko ant­ra­sis “Ma­riø kla­vy­ rø” fes­ti­va­lis, ku­rio pro­gra­mà su­da­rë 5 kon­cer­tai. Vie­nos tra­di­ci­jos nu­si­drie­kë ið pir­mo­jo fes­ti­va­lio, ki­tos uþ­gi­më nau­jai.

Lat­við­kà­jà li­ni­jà tæ­së “Ry­gas Ka­mer­mû­zi­ ki” or­kest­ras, ku­riam di­ri­ga­vo Nor­mun­ das Ðne. Vie­na­me kon­cer­te su ko­le­go­mis klai­pë­die­èiais tà­kart sa­vo kû­ri­nius pri­sta­të kom­po­zi­to­riai ið Sankt Pe­ter­bur­go.

Fes­ti­va­lio da­ly­viø ge­og­ra­fi­ja ið­si­plë­të á Va­ka­rus ir Ry­tus: so­li­ná kon­cer­tà su­ren­ gë kom­po­zi­to­rius ir pia­nis­tas Fran­cas Jo­che­nas Her­fer­tas (Vo­kie­ti­ja), pa­tei­kæs sep­ty­nias kom­po­zi­ci­jas bal­sui ir for­te­pi­jo­ nui, ku­rias pa­dai­na­vo ja­po­në dai­ni­nin­kë Yumi Ko­y­a­ma.

Tuo­met, 1992-ai­siais, jau­nø­jø Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riø kû­ri­niø kon­cer­te Klai­pë­do­je skam­bë­jo ðian­die­ni­niø ðiuo­lai­ki­nës mu­ zi­kos ly­de­riø Gin­ta­ro So­dei­kos ir Ry­èio Ma­þu­lio kû­ri­niai.

Iki ðiol tebesitæsianti “Ma­ riø kla­ vy­ rø” tra­di­ci­ja - au­to­ri­nis lie­tu­viø kom­po­ zi­to­riaus kon­cer­tas. Tø me­tø spa­lá sa­vo 60-me­tá mi­në­jæs Bro­nius Ku­ta­vi­èius bu­vo pir­ma­sis ið­skir­ti­niu dë­me­siu pa­gerb­tas au­ to­rius. Kon­cer­tø sa­læ pri­pil­dë ma­gið­ki sans­ krito ra­to gar­sai, uþ­bû­rë jot­vin­giø ak­me­nø rit­mi­nës for­mu­lës bei pa­ke­rë­jo ja­po­nið­ka á va­ka­rus ei­nan­èios më­ne­sie­nos dva­sia.

Pas­ta­ra­sis kû­ri­nys, vë­liau kom­po­zi­to­riaus pa­va­din­tas “Sau­lë­te­kio var­tais” ið “Je­ru­za­ lës var­tø” cik­lo, tà­syk Lie­tu­vo­je skam­bë­jo pir­mà­kart. Ku­ta­vi­èiaus mu­zi­kos ma­gi­jà per­tei­kë Vil­niaus nau­jo­sios mu­zi­kos an­ sam­blis, va­do­vau­ja­mas kom­po­zi­to­riaus Ða­rû­no Na­ko. Tai ne­abe­jo­ti­nai vie­nas

áspû­din­giau­siø kon­cer­tø per vi­sà “Ma­riø kla­vy­rø” is­to­ri­jà.

1993 m. “Ma­riø kla­vy­ruo­se” pir­mà­kart skam­bë­jo kom­piu­te­ri­nës mu­zi­kos kû­ri­nys.

Jo au­to­rius - ame­ri­kie­èiø kil­mës olan­dø kom­po­zi­to­rius Da­vi­das Lit­tle’­as. Vo­kið­ka­ jai tra­di­ci­jai at­sto­va­vo Vei­ma­ro pia­nis­tø kvar­te­tas. Klai­pë­die­èiai Jo­nas Do­mar­kas, Lo­re­ta Nar­vi­lai­të, Al­vi­das Re­me­sa, Re­mi­ gi­jus Ði­lei­ka, Zig­mas Virk­ðas tra­di­cið­kai pa­kvie­të á sa­vo kû­ry­bos va­ka­rà. Ðvie­sios at­min­ties kom­po­zi­to­rius pro­fe­so­rius Ju­lius Ju­ze­liû­nas at­vy­ko á Klai­pë­dà au­to­ri­nio kon­ cer­to pro­ga. Pia­nis­të Bi­ru­të Vai­niû­nai­të, so­lis­të Re­gi­na Ma­ciû­të, klar­ne­ti­nin­kas Al­ gir­das Bud­rys, Vil­niaus sty­gi­niø kvar­te­tas bei klai­pë­die­èiø cho­ras “Gi­li­ja” (va­do­vas Re­mi­gi­jus Son­gai­la) pro­fe­sio­na­liai ir jaut­ riai in­ter­pre­ta­vo li­ne­a­ri­niais kon­tra­punk­ tais ið­pin­tas Ju­ze­liû­no kû­ri­niø par­ti­tû­ras.

Di­dþiau­sio klau­sy­to­jø dë­me­sio tre­èia­ja­ me fes­ti­va­ly­je su­lau­kë cho­ras “Jau­na mu­zi­ ka” (va­do­vas Vac­lo­vas Au­gus­ti­nas), tais me­tais lai­më­jæs ge­riau­sio Eu­ro­pos cho­ro ti­tu­là. Kom­pli­kuo­ti György Li­ge­ti cho­ri­ niai opu­ sai “Nacht. Mor­ gen” bei “Drei Phan­ta­sien” (be­je, “Ma­riø kla­vy­ruo­se” pa­dai­nuo­tas pir­mà kar­tà Lie­tu­vo­je) su­kë­lë triukð­min­gas pub­li­kos ova­ci­jas.

Ket­vir­ta­ja­me “Ma­riø kla­vy­rø” fes­ti­va­ ly­je, vy­ku­sia­me 1994 m. spa­lá, vël bu­vo va­ri­juo­ja­mos anks­tes­nës te­mos: vo­kið­kà­jà tæ­së kom­po­zi­to­rë ir pia­nis­të Jut­ta Phi­lip­pi Ei­gen, su­grá­þo jau gir­dë­ti at­li­kë­jai (No­vik ir Cha­ra­dþa­nian) bei kom­po­zi­to­riai (Alek­ se­jus Mil­ni­ko­vas ið Sankt Peterburgo). Cho­ ri­nës mu­zi­kos ger­bë­jus pra­dþiu­gi­no vil­nie­ èiø ka­me­ri­nio cho­ro “Sa­liu­ta­ris” (va­do­vas Mar­ty­nas Stað­kus) kon­cer­tas, klai­pë­die­èiai Pau­li­kas, J.Do­mar­kas, Fle­dþin­kas ir Re­me­ sa pa­tei­kë sa­vo var­go­ni­næ bei ka­me­ri­næ mu­zi­kà.

Fes­ti­va­lio kul­mi­na­ci­ja ta­po Os­val­do Ba­la­kaus­ko, tais me­tais kà tik bai­gu­sio am­ba­sa­do­rið­kà mi­si­jà Pa­ry­þiu­je, au­to­ri­nis va­ka­ras. Pa­klaus­tas, kaip jau­të­si am­ba­sa­ do­riaus pos­te tre­jus me­tus ne­ga­lë­da­mas ra­ðy­ti mu­zi­kos, “ba­la­kaus­kið­kai” sub­ti­liai at­sa­kë: “Tru­pu­tá al­ka­nas”. Nors uþ lan­gø ðniokð­të tra­di­ci­nis “Ma­riø kla­vy­rø” pa­ly­do­ vas lie­tus, kon­cer­tø sa­lë­je pub­li­ka gë­rë­jo­si sti­lis­tið­kai skaid­ria ir gry­na Ba­la­kaus­ko ka­me­ri­ne kû­ry­ba, áman­triais “Stu­di So­no­ ri” bei “Nau­jo­jo tur­kø mar­ðo” fak­tû­ros rað­tais.

1995 m. LKS Klai­pë­dos sky­riaus ir kar­ tu fes­ti­va­lio va­do­vu tapo kom­po­zi­to­rius Re­mi­gi­jus Ði­lei­ka. Daug kû­ri­niø prem­je­rø nu­skam­bë­jo tra­di­ci­nia­me klai­pë­die­èiø kû­ry­bai skir­ta­me kon­cer­te, ku­ris pra­dë­jo penk­tà­já “Ma­riø kla­vy­rø” fes­ti­va­lá. Tarp jø ir ben­dra Bud­riû­no, J.Do­mar­ko, Nar­vi­ lai­tës, Re­me­sos bei Ði­lei­kos kom­po­zi­ci­ja - va­ria­ci­jos M.K.Èiur­lio­nio Pre­liu­do for­

te­pi­jo­nui op. 7 Nr. 4 te­ma, skir­ta lietuviø kla­si­ko 120-øjø me­tø ju­bi­lie­jui. Su­kur­ti ðá kû­ri­ná klai­pë­die­èius pa­ska­ti­no di­ri­gen­tas Sta­sys Do­mar­kas, ku­ris su sa­vo va­do­vau­ja­ mu Ma­þo­sios Lie­tu­vos sim­fo­ni­niu or­kest­ru at­li­ko ðià jung­ti­næ kom­po­zi­ci­jà. Pir­mà kar­ tà “Ma­riø kla­vy­ruo­se” skam­bë­jo sim­fo­ni­ në mu­zi­ka, o ki­tà va­ka­rà taip pat pir­mà kar­tà ið­gir­do­me mu­ða­mø­jø in­stru­men­tø an­sam­blá. “Vil­niaus mu­ða­mie­ji” ir Ju­di­ta Lei­tai­të átai­giai at­li­ko Onu­tës Nar­bu­tai­tës, Ana­to­li­jaus Ðen­de­ro­vo, Ste­ve’o Rei­cho bei ki­tø au­to­riø kû­ri­nius.

Jau­nas ta­len­tin­gas vo­kie­èiø pia­nis­tas bei kom­po­zi­to­rius Fran­kas Gut­schmid­tas pa­tei­kë kon­cep­tu­a­lià XX a. vo­kie­èiø bei aust­rø kom­po­zi­to­riø for­te­pi­jo­ni­niø kû­ri­niø pro­gra­mà. Kon­cer­tà pra­dë­jæs ir bai­gæs Karl­ nhein­zo Stoc­khau­se­no “Kla­vierstück”, pia­ nis­tas pui­kø tech­ni­ná meist­rið­ku­mà at­sklei­ dë in­ter­pre­tuo­da­mas Ar­nol­do Schönber­go for­te­pi­jo­ni­nes pje­ses, An­to­no We­ber­no va­ ria­ci­jas bei sa­vo kom­po­zi­ci­jos pro­fe­so­riaus Pau­lo Hein­zo Dit­tri­cho kû­ri­ná.

Fes­ti­va­lá bai­gë Vy­tau­to Bar­kaus­ko au­to­ ri­nis kon­cer­tas, ku­ria­me skam­bë­jo þi­no­mi ir pui­kiai at­sklei­dþian­tys kompozitoriaus sti­liø opu­sai - Kon­tras­ti­në ir In­ty­mi mu­zi­ kos, Seks­te­tas, Kon­cer­tas al­tui ir ka­me­ri­ niam or­kest­rui bei ki­ti kû­ri­niai.

1996-øjø “Ma­riø kla­vy­rø” fes­ti­va­lá spa­ lio 23 d. pra­dë­jo ame­ri­kie­èiø kil­mës, da­bar Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­nan­ti flei­tos vir­tuo­zë Ca­rin Le­vi­ne. Die­nà ji pa­kvie­të á kû­ry­bi­næ la­bo­ra­ to­ri­jà, o va­ka­re gro­jo itin su­dë­tin­gà re­èi­ta­lá net 5 mo­di­fi­ka­ci­jø in­stru­men­tais - pic­co­lo, tra­di­ci­ne, al­ti­ne, bo­si­ne bei kon­tra­bo­si­ne flei­to­mis. Skam­bë­jo Bry­a­no Fer­ne­y­houg­h, Gia­cin­to Scel­si, P.H.Dit­tri­cho, Lu­cia­no Be­rio bei ki­tø kom­po­zi­to­riø kû­ri­niai ávai­ rioms flei­ toms so­ lo bei flei­ tai (-oms) ir fo­nog­ra­mai.

Au­to­ri­nio va­ka­ro po­zi­ci­ja ðeð­ta­ja­me fes­ ti­va­ly­je ati­te­ko kom­po­zi­to­riui Jur­giui Juo­ za­pai­èiui. Jung­ti­nës Vil­niaus ir Klai­pë­dos at­li­kë­jø pa­jë­gos in­ter­pre­ta­vo vo­ka­li­nes, in­stru­men­ti­nes, cho­ri­nes bei or­kest­ri­nes kom­po­zi­to­riaus par­ti­tû­ras.

Klai­pë­dos kom­po­zi­to­riai net dvie­juo­ se kon­cer­tuo­se pri­sta­të sa­vo ka­me­ri­næ, cho­ri­næ (Virk­ðas, Ði­lei­ka, Do­mar­kas) bei sim­fo­ni­næ (Re­me­sa, Mûd­ra­ja, Nar­vi­lai­të) kû­ry­bà. Pas­ta­ra­ja­me kon­cer­te skam­bë­jo ir bu­vu­sios klai­pë­die­tës No­me­dos Va­lan­èiû­ tës “Þi­nia”. Vël fes­ti­va­lio sce­no­je mu­zi­ka­ vo Ma­þo­sios Lie­tu­vos sim­fo­ni­nis or­kest­ras ir di­ri­gen­tas Sta­sys Do­mar­kas.

Pas­ku­ti­næ fes­ti­va­lio die­nà kon­cer­ta­vo Al­gir­do Viz­gir­dos va­do­vau­ja­mas ka­me­ri­ nës mu­zi­kos an­sam­blis “Mu­si­ca hu­ma­na”, ku­ris at­li­ko Min­dau­go Ur­bai­èio “Ce­leb­ra­bo Te, Do­mi­ne” ir Bro­niaus Ku­ta­vi­èiaus “Der Kampf der Bäume” lie­tu­við­kas prem­je­ras bei Al­gir­do Mar­ti­nai­èio kan­ta­tà-kon­cer­tà

“Can­tus ad fu­tu­rum”. Flei­tos so­lo ka­den­ci­ ja, ákû­ni­ju­si pas­ku­ti­ná mirð­tan­èio paukð­èio klyks­mà ne­mir­tin­ga­me Mar­ti­nai­èio opu­se, temb­rið­kai pri­mi­në fes­ti­va­lá pra­dë­ju­sius Ca­ rin Le­vi­ne flei­tos gar­sus.

Po ðio la­bai ko­ky­bið­ko aka­de­mi­nës ðiuo­ lai­ki­nës mu­zi­kos kon­cer­to pub­li­ka per­si­kë­ lë á “Pa­jû­rio” res­to­ra­nà, kur vy­ko im­pro­ vi­za­ci­nës mu­zi­kos va­ka­ras. Im­pro­vi­za­vo sak­so­fo­ni­nin­kas Vy­tau­tas La­bu­tis, pia­nis­ tas ir kom­po­zi­to­rius To­mas Ku­ta­vi­èius, kon­tra­bo­si­nin­kas Eu­ge­ni­jus Ka­ne­vi­èius ir per­ku­si­nin­kas Ar­ka­di­jus Go­tes­ma­nas. Ðia ne­ti­kë­ta mo­du­lia­ci­ja ir bai­gia­muo­ju akor­ du dþia­zo to­na­ci­ja “Ma­riø kla­vy­rai” jau ðeð­tà kar­tà at­si­svei­ki­no su ið­ti­ki­mais klau­ sy­to­jais iki ki­to ru­dens.

Sep­tin­ta­sis “Ma­riø kla­vy­rø” ru­duo pra­si­dë­jo ne itin pa­vy­ku­siu áþan­gi­niu dþia­ zi­niu akor­du, ku­rá Mu­zi­ki­nio te­at­ro sa­lë­je pa­dai­na­vo vo­ka­li­nis an­sam­blis “Ka­me­ra­ ta” ið Mins­ko. Ki­tas fes­ti­va­lio kon­cer­tas su­grà­þi­no á tra­di­ci­næ aka­de­mi­næ to­na­ci­jà ir bu­vo skam­biai pa­va­din­tas “prem­je­rø va­ka­ru”. Ði­lei­ka, Nar­vi­lai­të, Virk­ðas ir Re­ me­sa pa­vie­të pa­klau­sy­ti nau­jø vo­ka­li­niø, in­stru­men­ti­niø, cho­ri­niø ir or­kest­ri­niø kû­ri­niø. Jø pa­va­di­ni­mai - “Pra­gy­do vë­jas”, “Pra­ras­ta­jam lai­kui”, “Pri­si­kë­li­mas”, “Jû­ ros pa­gar­bi­ni­mai” - by­lo­jo apie tai, kad tà vë­ly­và spa­lio va­ka­rà kon­cer­tø sa­lë­je trium­ fa­vo ne­oro­man­ti­nis pra­das, per­smelk­tas eg­ zis­ten­ci­nio ne­ri­mo ir sie­kian­tis pa­lik­ti sa­vo pëd­sa­kus ma­riø (jû­ros) pa­kran­të­je.

1997 m. at­nau­ji­na­mi ry­ðiai su Lat­vi­jos kom­po­zi­to­riais, Klai­pë­do­je vël skam­bë­jo lat­viø mu­zi­ka: Pe­te­ris Vas­kas, Mai­ja Ein­ fel­de, Ar­tu­ras Mas­ka­tas, Ju­ris Karl­so­nas, Ro­lan­das Kron­la­kas bei Mar­ti­nas Vi­lu­mas - tie­sio­gi­nis Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos drau­gið­kø ry­ðiø pa­vyz­dys, stu­di­juo­jan­tis (kaip ka­dai­ se Vas­kas) kom­po­zi­ci­jà Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je.

Sep­tin­tà­já fes­ti­va­lá vai­ni­ka­vo kom­po­zi­ to­riaus Vy­tau­to Lau­ru­ðo au­to­ri­nis kon­cer­ tas. Á “Mariø klavyrus” vël atvyko ið­ti­ki­mi lie­tu­viø mu­zi­kos pro­pa­guo­to­jai Bi­ru­të Vai­niû­nai­të ir Vil­niaus kvar­te­tas, ið Izraelio atskrido so­lis­të Eva Ben-Zvi. Ta­èiau ðis kon­cer­tas ne­ta­po fes­ti­va­lio kul­mi­na­ci­ja, o gal jos ðia­me nau­josios mu­zi­kos ren­gi­ny­je ið vi­so net ir ne­bu­vo? Ðie “Ma­riø kla­vy­rai” bu­vo be­ne pa­tys sil­pniau­si per vi­sà fes­ti­va­ lio is­to­ri­jà, nors fes­ti­va­lio buk­le­tas, pir­mà kar­tà ið­leis­tas lie­tu­viø ir an­glø kal­bo­mis, skam­biai skel­bë: “VII tarp­tau­ti­nis nau­ josios mu­zi­kos fes­ti­va­lis”. Þo­dis “tarp­tau­ti­nis” ið fes­ti­va­lio pa­va­ di­ni­mo 1998 m. vël ið­ny­ko, ta­èiau am­bi­ci­ ja su­reng­ti tarp­tau­ti­ná ren­gi­ná ne­uþ­ge­so.

Jà puo­se­lë­jo Klai­pë­dos kom­po­zi­to­riai ir fes­ti­va­lio vai­rà á sa­vo ran­kas pa­ë­mu­si mu­zi­ko­lo­gë Dai­va Kða­nie­në. Vie­nin­te­lis að­tun­to­jo fes­ti­va­lio sve­èias ið uþ­sie­nio

Muzikos barai /21

Mimas A. Maþonas ir kvartetas “Chordos” projekte “Penkiø jusliø ðokis”

- nor­ve­gø di­ri­gen­tas Pe­ras Kris­tia­nas Sven­ se­nas, di­ri­ga­væs “Vil­nius brass” or­kest­rui. Ðia­me kon­cer­te klai­pë­die­èiai, ku­rie gar­së­ja ne tik stip­rio­mis cho­ri­nio me­no, bet ir va­ ri­niø pu­èia­mø­jø tra­di­ci­jo­mis, ið­gir­do pla­ èià, sti­lis­tið­kai mar­gà pu­èia­mø­jø mu­zi­kos pa­no­ra­mà nuo Gio­van­ni Gab­rie­li iki Ji­mo Par­ke­rio.

Klai­pë­dos kom­po­zi­to­riø kon­cer­te tais me­tais klau­së­mës Bud­riû­no, Re­me­sos, Mûd­ra­jos ir Virk­ðo kû­ri­niø so­lo in­stru­men­ tui, ka­me­ri­niams an­sam­bliams bei cho­rui.

Dai­na­vo daþ­nas klai­pë­die­èiø kû­ry­bos pro­ pa­guo­to­jas mið­rus cho­ras “Au­ku­ras” (va­ do­vas Al­fon­sas Vil­dþiû­nas), pir­mà kar­tà á festivalá at­vy­ko ir sëk­min­gai pa­si­ro­dë Ilo­ nos Klu­sai­tës sty­gi­nis kvar­te­tas ið Kau­no, kar­tu su kon­tra­bo­si­nin­ku Ar­nol­du Gu­ri­na­ vi­èiu­mi at­li­kæs An­ta­no A.Bud­riû­no kom­ po­zi­ci­jà “Dis­cor­dia - qui­es - dis­cor­dia”.

Að­tun­to­jo “Ma­riø kla­vy­rø” fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je do­mi­na­vo sty­gi­niø kvar­te­tai.

Vil­nie­èiø kvar­te­to “Chor­dos” kon­cer­te skam­bë­jo Vac­lo­vo Au­gus­ti­no, Vy­tau­to Juo­za­pai­èio, Do­na­to Pru­se­vi­èiaus kû­ri­niai bei No­me­dos Va­lan­èiû­tës kom­po­zi­ci­ja dai­ nuo­jan­èiam sty­gi­niø kvar­te­tui “Li­go­ni­nës par­ko frag­men­tas”. Ðia­me kû­ri­ny­je, pa­sak kri­ti­kø, au­to­rë pa­sie­kë sa­vo sti­liaus vir­ðû­ næ. At­lik­da­mas ðá opu­sà ir “Chor­dos” kvar­ te­tas pa­sie­kë vi­so kon­cer­to kul­mi­na­ci­jà.

ART’o sty­gi­niø kvar­te­tas Al­gir­do Mar­ti­nai­èio au­to­ri­nia­me va­ka­re pa­grie­þë jo kû­ri­ná “Mir­tis ir mer­ge­lë” (solistë Gin­ ta­rë Ske­ry­të). An­sam­blis “Ex Tem­po­re” te­at­ra­lið­kai “per­skai­të” ke­lis pus­la­pius ið skan­da­lin­go­sios Mar­ti­nai­èio “Pra­dþios ir pa­bai­gos kny­gos”. Pats kom­po­zi­to­rius taip pat uþ­li­po á sce­nà ir ájun­gë si­re­nà bei te­ki­ni­mo stak­les, ánir­tin­gai þvan­gant “Kris­ taus gin­klams”.

An­sam­blis “Ex Tem­po­re” da­ly­va­vo ir 1999 m. “Ma­riø kla­vy­ruo­se”, ku­r at­li­ko ki­to ne­oro­man­ti­ko Vid­man­to Bar­tu­lio kû­ ri­nius. Ðiø abie­jø kom­po­zi­to­riø au­to­ri­nius kon­cer­tus ðmaikð­èiai ve­dë mu­zi­ko­lo­gas Vik­to­ras Ge­ru­lai­tis. Dar vie­nas - ðá­kart Kau­no sty­gi­niø kvar­te­tas - pa­pil­dë fes­ti­va­ ly­je grie­þu­siø kvar­te­tø sà­ra­ðà, na, o de­vin­

Muzikos barai /22

tà­já fes­ti­va­lá pra­dë­jo Ar­mo­nø trio, at­li­kæs Jur­gio Juo­za­pai­èio, Vy­tau­to Bar­kaus­ko, Re­mi­gi­jaus Ði­lei­kos ir Dmit­ri­jaus Ðos­ta­ ko­vi­èius kû­ri­nius smui­kui, vio­lon­èe­lei ir for­te­pi­jo­nui. Taip á fes­ti­va­lio pro­gra­mà “su­grá­þo” ru­sø mu­zi­ka, ir jau net penk­tà kar­tà “Ma­riø kla­vy­ruo­se” skam­bë­jo lat­viø au­to­riø kû­ri­niai, ku­riuos ðá­kart pri­sta­të ki­tas lat­viø for­te­pi­jo­ni­nis du­e­tas - An­tra ir Nor­mun­das Viks­nës. Tuo tar­pu Do­mar­ ko, Nar­vi­lai­tës, Re­me­sos, Virk­ðo opu­sus dviem for­te­pi­jo­nams skam­bi­no klai­pë­die­ tës pia­nis­tës In­ga Mak­na­vi­èie­në ir Ra­sa Urb­ðie­në.

Tik­riau­siai dau­ge­liui ási­mi­në bai­gia­ ma­sis fes­ti­va­lio kon­cer­tas, kai KU Me­nø fa­kul­te­to kon­cer­tø sa­lës sce­no­je ið­vy­do­me dau­giau nei 30 mu­ða­mø­jø in­stru­men­tø, ku­ riais nuo­sta­biai sub­ti­liai gro­jo Pe­te­ris Ka­te­ sas ið gar­saus nor­ve­gø an­sam­blio “Bit 20”, kar­tu su flei­ti­nin­ke In­ge­la ¨ien at­li­kæs te­ at­ra­li­zuo­tà pro­gra­mà “Ren­dez-vous”. Ðis kon­cep­tu­a­lus, sti­lis­tið­kai vie­nin­gas aukð­to ly­gio pro­jek­tas ap­rë­pë pla­èià Ðiau­rës ða­liø (nor­ve­gø, is­lan­dø, da­nø, ðve­dø) bei ita­lo Gia­cin­to Scel­si mu­zi­kos pa­no­ra­mà.

2000 m. spa­lio pa­bai­go­je Klai­pë­do­je vy­ko de­ðim­ta­sis, ju­bi­lie­ji­nis, nau­jo­sios mu­zi­kos fes­ti­va­lis “Ma­riø kla­vy­rai”, ið­ lai­kæs tra­di­ci­nes Klai­pë­dos kom­po­zi­to­riø (Bud­riû­nas, Mûd­ra­ja, Nar­vi­lai­të, Re­me­sa, Virk­ðas) kû­ry­bos kon­cer­to bei lie­tu­viø kom­po­zi­to­riaus (Onu­të Nar­bu­tai­të) au­to­ ri­nio va­ka­ro po­zi­ci­jas.

Skam­bë­jo jaut­ria me­lan­cho­lið­ka gai­da pa­þen­klin­ti “Mo­zart­som­mer”, “Að­tuons­ ty­gë”, “Son­net a l’a­mour”, “Win­ter­se­re­na­ de”, “Ru­dens ri­tur­ne­lë”, dai­na­vo Ed­ga­ras Mont­vi­das-Prud­kaus­kas, skam­bi­no Klai­ pë­dos sce­no­je ne­be­at­me­nu ka­da re­gë­ta Mû­za Ru­bac­ky­të.

Kon­cer­tas “Bal­ti­jos ða­liø mu­zi­ka”, ku­rá de­ðim­ta­ja­me fes­ti­va­ly­je su­ren­gë an­sam­blis “Col­le­gium”, pri­mi­në bal­tið­kà­jà pir­mø­jø “Ma­riø kla­vy­rø” te­ma­ti­kà. Es­tams ir lat­ viams at­sto­va­vo jø ið­ki­lie­ji au­to­riai Ar­vo Pärtas ir Pe­te­ris Vas­kas, ðve­dams - se­no­ sios kar­tos kom­po­zi­to­rius Gu­na­ras de Fru­ me­rie, lie­tu­viams - jau­no­sios kû­rë­jos Zi­ta Bru­þai­të ir Lo­re­ta Nar­vi­lai­të.

Bai­gia­mà­já ðio fes­ti­va­lio akor­dà uþ­ga­ vo Klai­pë­do­je gy­ve­nan­èio ita­lø kom­po­zi­ to­riaus Lu­cos Pa­va­no val­do­mas kom­piu­ te­ris. Gir­dë­jo­me elek­tro­ni­nius au­to­riaus kû­ri­nius, su­kur­tus pa­si­tel­kus Csound gar­ so sin­te­zës pro­gra­mà, kai ku­riø kû­ri­niø gar­so ta­ke­lá ko­men­ta­vo ir vaiz­das ek­ra­ne.

Tai bu­vo pir­ma­sis vien tik kom­piu­te­ri­nei mu­zi­kai skir­tas kon­cer­tas “Ma­riø kla­vy­ rø” fes­ti­va­ly­je. Ta­èiau gar­so at­kû­ri­mo tech­ni­ka bu­vo ypaè ne­ko­ky­bið­ka. To­kia ne­sklan­di bu­vo pas­ku­ti­nio XX am­þiu­je “Ma­riø kla­vy­rø” fes­ti­va­lio pa­bai­ga, ku­ri, ma­tyt, ir ið­pra­na­ða­vo me­tø per­trau­kà -

2001 m. jis ne­bu­vo ren­gia­mas. Tà pa­va­sa­rá am­þi­ny­bën pa­si­trau­kë ir fes­ti­va­lio ini­cia­to­ rius Zig­mas Virk­ðas. Taip bu­vo uþ­vers­tas pir­ma­sis “Ma­riø kla­vy­rø” is­to­ri­jos to­mas.

DA­BAR­TIS Vie­nuo­lik­tie­ji “Ma­riø kla­vy­rai”, ku­riø pro­diu­se­ris vël bu­vo kom­po­zi­to­rius Re­ mi­gi­jus Ði­lei­ka, ti­kë­ki­mës, pra­dë­jo nau­jà fes­ti­va­lio rai­dos eta­pà. Su­reng­tas ið­im­ti­nai tik lie­tu­viø at­li­kë­jø jë­go­mis, fes­ti­va­lis bu­ vo sëk­min­gas. Vi­si pen­ki kon­cer­tai vy­ko pil­no­se sa­lë­se ir kiek­vie­nas jø tu­rë­jo sa­vo in­tri­gà.

Pir­ma­sis “in­tri­gan­tas” bu­vo As­to­ras Piaz­zol­la, ku­rio nau­ja­sis tan­go prieð ke­le­tà me­tø ási­ver­þë á Lie­tu­vos kon­cer­tø sce­nas.

Dþia­zo meist­rø sak­so­fo­ni­nin­ko Ja­no Mak­ si­mo­vi­èiaus, pia­nis­to Sau­liaus Ðiau­èiu­lio, akor­de­o­ni­nin­ko Gin­ta­ro Bal­èiû­no bei “Col­le­gium” sty­gi­niø kvar­te­to pa­reng­ta “As­tor Piaz­zol­la - Tan­go Nu­e­vo” pro­gra­ ma bu­vo tar­si ið kar­to pa­tiek­tas de­ser­tas klau­sy­to­jams, ku­riuo spa­lio 22-àjà pra­si­ dë­jo ðie­me­ti­nis “Ma­riø kla­vy­rø” fes­ti­va­lis.

Nuo­ðir­dus kon­cer­tà ve­du­sio ak­to­riaus Ri­man­to Pe­la­kaus­ko vaid­muo (su­pa­þin­di­ næs su tan­go is­to­ri­ja ir at­sklei­dæs Piaz­zol­ los vie­tà jo­je), sti­li­zuo­ta ka­vi­nës at­mo­sfe­ra sce­no­je (ba­ras, sta­liu­kai, kë­dës, vy­nas) ir tem­pe­ra­men­tin­gai ne tik tan­go ðo­ku­si “Þuv­ë­dros” ðo­kë­jø po­ra (Ka­ri­na Ka­ðë­tai­ të ir Mar­ty­nas Kû­ra) - vi­sa tai sklan­dþiai de­rë­jo tar­pu­sa­vy­je, o svar­biau­sia - ne­bu­vo triukð­min­go ir ne­sko­nin­go ðou. Klai­pë­dos dra­mos te­at­ro sa­lë­je san­tû­riai lie­jo­si Piaz­ zol­los tan­go aist­ra ir fa­ta­lið­ku­mas, kan­èia ir be­vil­tið­ku­mas, o mu­zi­kos su­kel­tø po­jû­ èiø ska­lë­je do­mi­na­vo des­pe­ra­tið­kas pra­ra­ di­mo jaus­mas. Ðio pro­jek­to idë­jos au­to­rë - smui­ki­nin­kë Ilo­na Klu­sai­të, “Col­le­gium” kvar­te­to sie­la, jau penk­tà kar­tà da­ly­va­vu­si “Ma­riø kla­vy­ruo­se”.

Spa­lio 23 d. vy­kæs ant­ra­sis kon­cer­tas, skir­tas vien kom­po­zi­to­riaus Gin­ta­ro So­ dei­kos kû­ry­bai, gun­dë aðt­riais prie­sko­ niais. Sva­ru­mo ren­gi­niui su­tei­kë lie­tu­viø for­te­pi­jo­no vir­tuo­zai - Pet­ras Ge­niu­ðas, Rû­ta ir Zbig­ne­vas Ibel­haup­tai, pub­li­kà pro­vo­ka­vo kon­cer­to ve­dë­jo mu­zi­ko­lo­go Vik­to­ro Ge­ru­lai­èio ko­men­ta­rai. Na, o pa­ti So­dei­kos mu­zi­ka, ba­lan­suo­jan­ti tarp rim­to­ sios ir popkul­tû­rø, sti­li­zuo­jan­ti jau­ni­mo mëgs­ta­mà tech­no-sti­liø ar pa­gar­din­ta dþia­zo prie­mai­ðo­mis, ið pir­mo þvilgs­nio tar­si ne­pa­si­þy­më­jo nuo­ðir­du­mu ir slë­pë­si po kau­kë­mis. Lyg ið ða­lies ste­bë­da­ma, kas vyks­ta, ir ðai­py­da­ma­si ið klau­sy­to­jø, ji vis dël­to në vie­no ne­pa­li­ko abe­jin­go.

Pa­sak Vik­to­ro Ge­ru­lai­èio, au­to­ri­nis kon­cer­tas bu­vo per­smelk­tas vie­na idë­ja - “màs­ ty­ mu apie gar­ so bû­ tá”, ki­ taip ta­ riant, “Gar­so on­to­lo­gi­ja”. Ðiuo kû­ri­niu (tik pri­dë­jus Nr. 2) pra­si­dë­jæs kon­cer­tas ið­syk

Po Gintaro Sodeikos autorinio koncerto: P.Geniuðas, Z.Ibelhauptas, R.Ibelhauptienë, G.Sodeika

su­in­tri­ga­vo tech­nomu­zi­kos sti­li­za­ci­ja tra­di­ci­niams in­stru­men­tams ir tra­di­ci­nei kon­cer­ti­nei ap­lin­kai. Jei ne aka­de­mi­në kon­ cer­tø sa­lë, “ve­þan­tys” ir ið pu­siau­svy­ros ið­mu­ðan­tys rit­mai tik­riau­siai bû­tø pri­ver­tæ pub­li­kà ðok­ti.

Más­lin­go­ji “Rau­da Nr. 27”, skam­bë­ju­ si ið ára­ðo, au­to­ri­nio va­ka­ro klau­sy­to­jams ási­mi­në kaip “var­liø cho­ras”. Kon­cer­to ve­dë­jas ið anks­to áspë­jo, kad “klau­san­tis ðio kû­ri­nio ðai­py­tis ga­li­ma tik ið sa­væs”.

Gal kai kà ir pa­pik­ti­no toks áspë­ji­mas ar ið­girs­tas “cho­ras”. Bet nie­ko në­ra nuo­sta­ baus - nuo pat le­gen­di­nio “Ba­za - Ga­za” lai­kø, So­dei­kos mu­zi­ka su­ke­lia ávai­rias, ga­na kon­tro­ver­sið­kas re­ak­ci­jas.

Ið da­lies kon­tro­ver­siðka bu­vo ir Pet­ro Ge­niuðo te­at­ra­liðkai per­teik­ta “Alz­hei­me­ rio so­na­ta” for­te­pi­jo­nui (2000, prem­je­ra Lie­tu­vo­je). Po kon­cer­to pia­nis­tas pri­pa­þi­ no, kad to­kio su­dë­tin­go kû­ri­nio jam se­niai ne­te­ko skam­bin­ti. Vis dël­to klau­san­tis su­ si­da­rë vi­sai prie­ðin­gas áspû­dis - rit­mi­nës gar­sø gir­lian­dos leng­vai þai­dë, py­në­si tar­ pu­sa­vy­je ir, re­gis, ne­kë­lë jo­kiø pro­ble­mø for­te­pi­jo­no ma­est­ro.

Ir vël gy­và gar­sà kei­të ára­ðas - klau­së­ mës “Ag­ nus Dei” ið “Re­ qui­ em” (1998).

Tri­mi­tas, gri­ga­lið­ka­sis cho­ra­las ir elek­tro­ ni­niai gar­sai - kaip jie ga­li jung­tis tar­pu­sa­ vy­je á vien­ti­sà kom­po­zi­ci­jà? Pa­si­ro­do, ga­li - So­dei­kos kû­ri­nys tà pui­kiai áro­do.

Vik­to­ras Ge­ru­lai­tis, pa­sa­ko­da­mas apie kom­po­zi­to­riaus kû­ry­bos ke­lio pra­dþià, kaip vie­nà ið reikð­min­gø dar­bø pa­mi­në­jo “Ka­ta­mor­fo­zæ” var­go­nams. Tik­riau­siai nei jis, nei pats au­ to­ rius ne­ þi­ no­ jo, kad “Ka­ta­mor­fo­zë” bu­vo at­lik­ta Klai­pë­do­je 1993-iai­siais, ta­da dar jau­nø­jø lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø kon­cer­te. Tai bu­vo iki ðiol vie­nin­te­lis fes­ti­va­ly­je skam­bë­jæs Gin­ta­ro kû­ri­nys. Ta­èiau ðiø me­tø “Ma­riø kla­vy­ rai” kom­po­zi­to­riui ið­liks reikð­min­gi, nes fes­ti­va­ly­je su­reng­tas au­to­ri­nis kon­cer­tas Gin­ta­ro So­dei­kos kû­ry­bi­në­je biog­ra­fi­jo­je bu­vo pir­ma­sis.

Kaip ir de­ra to­kios svar­bos ren­gi­niui, já vai­ni­ka­vo pa­sau­li­në prem­je­ra - spe­cia­liai fes­ti­va­liui su­kur­tas kû­ri­nys trims for­te­pi­jo­ nams “Io­dio” (2002). Sce­no­je pui­ka­vo­si du bal­ti ir vie­nas juo­das kon­cer­ti­niai for­te­pi­ jo­nai, prie ku­riø së­do Pet­ras Ge­niu­ðas bei Rû­ta ir Zbig­ne­vas Ibel­haup­tai. “Dþia­zuo­ jan­tys” ka­no­nai trau­kë pub­li­kos dë­me­sá grei­to tem­po krað­ti­në­se da­ly­se, mu­zi­ka kon­tem­plia­vo, tar­si gro­þë­jo­si pa­èia sa­vi­ mi vi­du­ri­në­je kû­ri­nio pa­da­lo­je. Sëk­min­go kon­cer­to pa­bai­gà skel­bë ova­ci­jos pil­nu­të­lë­ je KU Me­nø fa­kul­te­to kon­cer­tø sa­lë­je.

Spa­lio 24-osios va­ka­rà fes­ti­va­ly­je skam­ bë­jo Klai­pë­dos kom­po­zi­to­riø kû­ry­ba.

Styginiø kvartetas “Chordos”

riaus Lu­cos Pa­va­no kû­ri­nio for­te­pi­jo­nui ir fo­nog­ra­mai “Þiû­rë­ji­mas á sau­lë­ly­dá” elek­tro­ni­në da­lis bu­vo pa­ra­ðy­ta Vis­biaus (Ðve­di­ja) tarp­tau­ti­nia­me kom­po­zi­to­riø cen­tre, tiks­liau - mo­der­nio­je elek­tro­a­kus­ti­ nës mu­zi­kos stu­di­jo­je “Alp­ha”.

Pa­skam­bi­nu­si sa­vo par­ti­jà, pia­nis­të Jû­ra­të Kun­drai­të uþ­ge­si­no sa­lë­je ðvie­sas, ir elek­tro­ni­næ kû­ri­nio pa­bai­gà ið ára­ðo ið­klau­së­me vi­sið­ko­je tam­so­je. Tai, ma­tyt, sim­bo­li­za­vo sau­lës nu­si­lei­di­mà, ta­èiau ið ko­lo­në­liø skli­do gar­sai, pri­me­nan­tys lëk­ tu­vo gar­sus. Gal Lu­cos bu­vi­mo Vis­biu­je me­ tu virð jû­ ros skrai­ dë ne þuv­ ë­ dros, o lëk­tu­vai?..

Kaip ir Lu­cos Pa­va­no kû­ri­nys, Lo­re­tos Nar­vi­lai­tës opu­sas “Vis­by-bi­ke” bu­vo su­ kur­tas Vis­biaus tarp­tau­ti­nia­me kom­po­zi­to­ riø cen­tre. Pas­ta­ro­jo kû­ri­nio pa­va­di­ni­mas au­to­rei ki­lo ið nuo­sta­bos, kad dau­ge­lis þmo­niø Vis­biu­je va­sa­rio më­ne­sá va­þi­në­jo­si dvi­ra­èiais. Ði eks­pre­sy­vi mu­zi­ka ku­pi­na kon­tras­tø, siur­pri­zø ir ma­lo­nu­mø. Klar­ne­ ti­nin­ko Ju­liaus Èer­niaus, smui­ki­nin­kës Ie­ Kompozitorius St.Domarkas

R.Ðileika

ir

dirigentas

Tra­di­ci­ná ren­gi­ná pa­gy­vi­no te­at­ra­li­zuo­ti ele­men­tai Lu­cos Pa­va­no “Þiû­rë­ji­me á sau­ lë­ly­dá”, la­bai grei­tas ir aukð­tas Lo­re­tos Nar­vi­lai­tës “Vis­biaus dvi­ra­tis”, Na­ta­li­jos Mûd­ra­jos ru­sið­kas ro­man­sas pa­gal Ser­ge­jø Je­se­ni­nà bei dþia­zo sti­liaus Re­mi­gi­jaus Ði­ lei­kos dai­nos. Klai­pë­die­èiø kû­ry­bà ko­men­ ta­vo mu­zi­ko­lo­gas Ri­man­tas Ðliu­þins­kas.

Bet apie vis­kà ið ei­lës.

Jau tre­èius me­tus Klai­pë­do­je gy­ve­nan­ èio bei ku­rian­èio ita­lø kil­mës kom­po­zi­to­

R.Ðileikos Requiem atlikimas. Solistë G.Skerytë, choras “Polifonija”, diriguoja St.Domarkas

Muzikos barai /23

Festivalis vos Si­pai­ty­tës, al­ti­nin­ko Ro­ber­to Blið­ke­vi­ èiaus, vio­lon­èe­li­nin­ko Min­dau­go Baè­kaus ir pia­nis­tës Jû­ra­tës Kun­drai­tës vaiz­din­gai in­ter­pre­tuo­ja­mas “Vis­biaus dvi­ra­tis” triukð­min­gai rie­dë­jo ak­me­nuo­tu mies­te­lio grin­di­niu. Be­je, tai bu­vo pir­ma­sis jo “pa­si­ va­þi­në­ji­mas” Lie­tu­vo­je.

“Chor­dos” sty­gi­niø kvar­te­tas kon­cer­te at­li­ko dar vie­nà Nar­vi­lai­tës kû­ri­ná “Sie­na”.

Ant­ro­jo­je kon­cer­to da­ly­je Klai­pë­dos mið­ rus cho­ras “Au­ku­ras” dai­na­vo Na­ta­li­jos Mûd­ra­jos ir Re­mi­gi­jaus Ði­lei­kos dai­nas.

Po dvie­jø lie­tu­viø po­etø Jus­ti­no Mar­cin­ ke­vi­èiaus ir Da­lios Kudþ­mai­tës teks­tais su­ kur­tø dai­nø, kom­po­zi­to­rës gim­tà­ja kal­ba su­skam­bë­jo Ser­ge­jaus Je­se­ni­no teks­tu pa­ra­ ðy­tas “Ber­þas”. Pub­li­ka gar­siais plo­ji­mais su­ti­ko sce­no­je pa­si­ro­dþiu­sià kom­po­zi­to­ræ.

Dvi Ði­lei­kos dai­nos pa­gal Da­lios Tei­ðers­ ky­tës ei­les “Juo­kas” ir “Po gim­ta­die­nio” pa­ti­ko ir klau­sy­to­jams, ir at­li­kë­jams - “Au­ ku­ro” cho­rui bei pia­nis­tui Sau­liui Ðiau­ èiu­liui, aka­de­mi­ná kon­cer­tà uþ­bai­gu­siam svai­gi­nan­èia dþia­zo ma­nie­ra.

“Pen­kiø jus­liø ðo­kis” - taip bu­vo pa­ va­din­tas ket­vir­ta­sis fes­ti­va­lio kon­cer­tas, ku­ria­me më­gin­ta gy­và sty­gi­niø kvar­te­to gar­sà su­jung­ti su ju­de­siu. Tai lie­tu­við­ko­je kon­cer­ti­në­je sce­no­je dar la­bai ne­tra­di­ci­në þan­rø sin­te­zë, in­tri­guo­jan­ti in­te­lek­tu­a­lu­ mu bei in­ty­mu­mu. Grie­þë kvar­te­tas “Chor­ dos”, sa­vi­ta kû­no kal­ba me­ta­fo­rið­kai kal­bë­ jo mi­mas Alek­sas Ma­þo­nas.

Ypaè pas­ta­ro­jo au­to­riaus kû­ri­nys, be­je, de­di­kuo­tas in­dø ðo­kë­jai, bu­vo ádo­miau­ sias tiek þiû­rë­ti, tiek klau­sy­ti. Jis pa­grás­tas spe­ci­fi­niais in­dið­kais rit­mais, ku­rie nu­spal­ vin­ti Ny­ma­nui bû­din­go­mis me­lo­di­në­mis, har­mo­ni­në­mis, struk­tû­ri­në­mis, di­na­mi­në­ mis ir fak­tû­ri­në­mis spal­vo­mis. Kvar­te­tas yra ðe­ðiø da­liø, ku­riø kiek­vie­no­je vy­rau­ja jai bû­din­gas rit­mi­nis met­ri­nis cik­las: ke­tur­ da­lis, pen­kia­da­lis, ðe­ðia­da­lis, sep­tyn­da­lis, de­vyn­da­lis ir mið­rus - fi­na­le.

“Chor­dos” kvar­te­tas sëk­min­gai “su­si­ do­ro­jo” su kom­po­zi­to­riaus jam ið­kel­tais uþ­da­vi­niais, at­ku­riant su­dë­tin­gus rit­mi­ nius pie­ði­nius. Ap­skri­tai, kiek te­ko gir­dë­ti ðá an­sam­blá mu­zi­kuo­jant ðiuo­lai­ki­nës mu­ zi­kos ren­gi­niuo­se Lie­tu­vo­je ir sve­tur, kiek­ vie­no jo at­lie­ka­mo kû­ri­nio in­ter­pre­ta­ci­ja pa­si­þy­mi pre­ci­zið­ku tiks­lu­mu, dë­me­siu tiek de­ta­lëms, tiek vi­su­mai, at­ku­riant kom­ po­zi­to­riaus su­ma­ny­mà, ir sy­kiu ið­lie­ka ori­ gi­na­li, bû­din­ga tik “Chor­dos” kvar­te­tui.

Ma­nau, kad ði kom­po­zi­ci­ja ryð­kiai ið­plë­të ir Alek­so Ma­þo­no ku­ria­mø pro­jek­ tø am­pli­tu­dæ - jo­je vy­ra­væs gy­vy­bin­gas, ma­þo­ri­nis pra­das pri­ver­të ju­de­sio meist­rà ið­trûk­ti ið ápras­tø ne­sku­biø fi­lo­so­fi­niø ap­ màs­ty­mø apie þmo­gaus bû­tá, per­smelk­tø mi­no­ri­ne nuo­tai­ka ir ne­ið­ven­gia­mais lem­ ties (ir kar­tu to­les­nës vyks­mo ei­gos) nuo­ jau­tos mo­ty­vais.

Muzikos barai /24

Ar­të­jant Vë­li­nëms, spa­lio 29-osios va­ka­rà, mies­te­lë­nai bu­vo pa­kvies­ti pa­ klau­sy­ti bai­gia­mo­jo fes­ti­va­lio kon­cer­to, skir­to am­þi­ny­bën ið­ëju­siø klai­pë­die­èiø at­mi­ni­mui. Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nës baþ­ny­èio­je skam­bë­jæs Re­mi­gi­jaus Ði­lei­kos “Re­qui­em” bu­vo pir­ma­sis sak­ra­li­nës mu­ zi­kos kû­ri­nys “Ma­riø kla­vy­rø” fes­ti­va­ly­je.

Kom­po­zi­to­riaus de­di­kuo­tas se­sers at­mi­ni­ mui, jis yra sai­kin­gai mo­der­nus, tau­rus, dva­sin­gas - tai le­mia jo pa­trauk­lu­mà ir me­ni­næ átai­gà. Dai­na­vo Gin­ta­rë Ske­ry­të ir Ðiau­liø ka­me­ri­nis cho­ras “Po­li­fo­ni­ja” (va­do­vas Si­gi­tas Vai­èiu­lio­nis), gro­jo Klai­ pë­dos ka­me­ri­nis or­kest­ras (va­do­vë Liu­da Ku­rai­tie­në), va­ri­niø pu­èia­mø­jø kvin­te­tas (va­do­vas Vil­hel­mas Bru­þas) bei Mu­zi­ki­nio te­at­ro or­kest­ro me­di­niø pu­èia­mø­jø bei mu­ ða­mø­jø gru­piø in­stru­men­ta­lis­tai, di­ri­ga­vo Sta­sys Do­mar­kas.

“Re­qui­em” at­spin­di Ði­lei­kos kû­ry­bos bran­dà ir ap­im­ti­mi ið­si­ski­ria ið vi­sø kom­ po­zi­to­riaus opu­sø. Ru­de­nið­ka rim­ties ir su­si­kau­pi­mo nuo­tai­ka jis pa­þen­kli­no vie­ nuo­lik­tà­já fes­ti­va­lá, ku­ris pra­si­dë­jo, kaip mi­në­ta, tan­go de­ser­tu. Tai, kad vie­na­me su­dë­ti­nia­me ren­gi­ny­je dar­niai su­gy­ve­na ávai­rios sti­lis­ti­kos pro­jek­tai, liu­di­ja ren­gë­jø post­mo­dernistiná màs­ty­mà. Tik­riau­siai ta lin­kme ir bu­vo su­ka­mas ðio fes­ti­va­lio vai­ ras, ieð­kant tan­go ar dþia­zo, sak­ra­li­niø þan­ rø ar net elek­tro­a­kus­ti­nës mu­zi­kos sà­sa­jø.

AT­EI­TIS “Ma­riø kla­vy­rø” at­ei­tis pri­klau­so nuo dau­ge­lio veiks­niø, ku­riø be­ne pats svar­ biau­sias - rei­ka­lin­gu­mo kri­te­ri­jus: kiek fes­ti­va­lis rei­ka­lin­gas pa­tiems Klai­pë­dos kom­po­zi­to­riams ir mies­to vi­suo­me­nei?

Vis dël­to la­biau­siai jo at­ei­tis pri­klau­so nuo pa­grin­di­niø fes­ti­va­lio rë­më­jø - mies­to sa­vi­ val­dy­bës Kul­tû­ros sky­riaus ir ða­lies Kul­tû­ ros mi­nis­te­ri­jos. Vie­na aið­ku, kad “Ma­riø kla­vy­rai” li­ko vie­nin­te­lis Va­ka­rø Lie­tu­vo­ je ðiuo­lai­ki­nei aka­de­mi­nei mu­zi­kai skir­tas ren­gi­nys. De­ja, at­ei­ty­je já pla­nuo­ja­ma reng­ ti tik kas dve­ji me­tai.

Gal ke­li sau­si sta­tis­ti­niai fak­tai nors ið da­lies pa­dës at­sa­ky­ti á anks­èiau ið­kel­tà klau­si­mà ar­ba su­for­mu­luos ki­tus mo­ty­ vus, ko­dël Klai­pë­do­je tu­ri vyk­ti nau­josios mu­zi­kos fes­ti­va­liai, ir bû­ti­nai kas­met.

1991-2002 m. “Ma­riø kla­vy­ruo­se” ávy­ko 59 kon­cer­tai. Juo­se skam­bë­jo 163 lie­tu­viø au­to­riø kû­ri­niai (kai ku­rie jø ne po vie­nà kar­tà), su­reng­ta 10 lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø au­to­ri­niø va­ka­rø. Fes­ti­va­liø me­tu 9 kar­tus bu­vo ren­gia­mos mu­zi­ko­lo­gø kon­fe­ren­ci­jos “Mu­zi­kos me­no idë­jos ir ke­liai”. Vie­nuo­lik­ ta­sis fes­ti­va­lis su­lau­kë re­kor­di­nio klau­sy­to­ jø skai­èiaus, ku­ris vir­ði­jo 2000.

No­ri­si ti­kë­ti, kad nau­joji mu­zi­ka skam­ bës ir taps trau­kos tað­ku, ska­ti­nan­èiu at­vyk­ ti á Klai­pë­dà net ru­de­ná. n

Zi­ta BRU­ÞAI­TË “Sep­tin­tu dan­gu­mi” ðie­met pra­si­dë­jo sep­tin­ta­sis Kau­no ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos fes­ti­va­lis “Ið ar­ti”. Fes­ti­va­lio die­no­mis (lap­ kri­èio 14-17) bu­vo ga­li­ma ið­girs­ti vi­sà pa­le­ tæ mu­zi­kos þan­rø - nuo in­ty­maus so­li­nio iki sim­fo­ni­nio. Ren­gë­jai - Kom­po­zi­to­riø sà­jun­gos Kau­no sky­riaus pir­mi­nin­kas Vid­ man­tas Bar­tu­lis ir ISCM Lie­tu­vos sky­riaus va­do­vas Vy­tau­tas Ger­ma­na­vi­èius - su­tel­kë lie­tu­viø, gru­zi­nø, ðve­dø, ðvei­ca­rø, ai­riø, ja­ po­nø ir tai­va­nie­èiø kû­ry­bà. Ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos “puo­ta” bu­vo pra­dë­ta sim­fo­ni­nës mu­zi­kos kon­cer­tu.

Ant­rus me­tus ið ei­lës fes­ti­va­ly­je da­ly­vau­ jan­tis Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas Ro­ber­to Ðer­ve­ni­ ko, at­li­ko Re­mi­gi­jaus Mer­ke­lio, Al­gir­do Mar­ti­nai­èio ir gru­zi­no Gi­y­os Kan­che­li kon­ cer­ti­nio þan­ro kû­ri­nius.

Nors Mer­ke­lio “Sep­tin­tas dan­gus” dviem for­te­pi­jo­nams ir sim­fo­ni­niam or­kest­ rui ir tu­ri sa­vo mu­sul­mo­nið­kà ins­pi­ra­ci­jos tað­kà, kû­ri­nio gar­so sche­mø þe­më­la­pis la­biau su­vo­kia­mas kaip “gry­no­sios mu­zi­ kos” pa­vyz­dys - kon­struk­ty­vus ir ávai­rus temb­rø bei rit­mø or­ga­ni­za­ci­jos po­þiû­riu.

Rit­mi­nio pra­do do­mi­nan­tæ ypaè pa­brë­þë Rû­tos ir Zbig­ne­vo Ibel­haup­tø for­te­pi­jo­ni­ nis du­e­tas, ku­ris vir­tuo­zið­kai ir þais­min­gai kei­të skam­ban­èios mu­zi­kos “rû­bus” - þais­ mæ, eks­pre­si­jà ar temb­ri­næ im­pre­si­jà.

Tuo tar­pu Al­gir­do Mar­ti­nai­èio kon­ cer­te smui­kui “Eu­ro­pos pe­ri­odo par­kas” mu­zi­kos dra­ma­tur­gi­jos krei­vë au­gi­na­ma ið­jaus­tu ir gi­liu, kar­tais - sub­ti­liai pa­ðai­piu me­lo­di­niu pa­grin­du. Tar­si “ma­le­rið­ka” eu­ro­pi­nës-lie­tu­við­kos kul­tû­ros di­men­si­ja lai­ke, ro­man­tið­kai, su­pra­tin­gai au­gin­ta ir plë­to­ta so­lis­tës Rus­nës Ma­tai­ty­tës bei sim­ fo­ni­nio or­kest­ro dia­lo­go.

Abie­jø lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø kû­ri­nius ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos ger­bë­jai ga­lë­jo ið­girs­ ti ðie­me­ti­nia­me “Gai­dos” fes­ti­va­ly­je, o Gi­y­ os Kan­che­li “Si­mi. Freu­den­le­re ge­dan­ken” vio­lon­èe­lei ir sim­fo­ni­niam or­kest­rui bu­vo at­lie­ka­mas pir­mà kar­tà Lie­tu­vo­je. Gru­zi­nø tau­ty­bës kom­po­zi­to­riø ðian­dien, ko ge­ro, ga­lë­tu­me pa­va­din­ti “pa­sau­lio” me­ni­nin­ku ir kû­rë­ju, in­ten­sy­viai sa­vo kû­ry­bi­næ veik­ là plë­to­jan­èiu ávai­rio­se ða­ly­se. Kan­che­li mu­zi­kos pa­slap­tis - ir gir­dë­tos tà va­ka­rà, ir ki­tos - dau­giau ma­þiau mums þi­no­mos - mu­zi­kos dra­ma­tur­gi­jos vien­ti­su­mas, temb­rø la­men­to ir san­tû­ri eks­pre­si­ja, ku­ri, anot Ro­dio­no Ðèed­ri­no, sa­vo sklei­dþia­ma ener­ge­ti­ka sle­pia mie­gan­tá Ve­zu­vi­jø. Sau­ liaus Bar­tu­lio vir­pi­na­ma “si­mi” (liûd­na sty­ga) skam­bë­jo sub­ti­liai ási­klau­sy­da­ma á ty­los vir­pe­sius, su­si­lie­da­ma su or­kest­ro bar­cha­ti­niais pa­sa­þais ir ro­miu di­ri­gen­to Ro­ber­to Ðer­ve­ni­ko mos­tu.

Ka­me­ri­nës fes­ti­va­lio mu­zi­kos va­ka­ras

þa­dë­jo þan­rø ávai­ro­væ: sty­gi­niø kvar­te­tai (Al­gi­man­tas Ku­bi­liû­nas, Ka­zu­hi­ko Hot­ to­ri, Vy­tau­tas Ger­ma­na­vi­èius ir Gied­rius Kup­re­vi­èius), for­te­pi­jo­ni­niai kvin­te­tai (Vla­das Ðve­das, Ger­ma­na­vi­èius), ka­me­ri­ nis du­e­tas bal­sui ir vio­lon­èe­lei (An­ta­nas Ja­sen­ka), so­li­nës kom­po­zi­ci­jos (Kan­che­li, Ar­ne Melnäsas).

Va­ka­ro aðimi ta­po Kau­no sty­gi­niø kvar­te­tas (In­gri­da Ru­pai­të, Da­lia Ter­mi­nai­ të, Ire­na Bi­lo­tai­të, Sau­lius Bar­tu­lis), at­li­kæ ðe­ðias ið de­vy­niø pro­gra­mos kom­po­zi­ci­jø.

Vo­ka­li­niuo­se Melnäso ir Ja­sen­kos kû­ri­ niuo­se gra­þiai sklei­dë­si Skaid­ros Jan­èai­tës bal­sas, lei­dþian­tis “at­si­kvëp­ti” nuo in­stru­ men­ti­nës mu­zi­kos opu­sø.

Gal kiek per il­gas to­kiai pro­gra­mai, bet nuo­sek­lus ir di­na­mið­kas Ku­bi­liû­no Sty­gi­niø kvar­te­tas Nr. 2. Be­je, ko ge­ro, vie­nin­te­lis fes­ti­va­lio “nu­me­ri­nis” kû­ri­ nys, ið­kal­bus lie­tu­viø liau­dies mu­zi­kos struk­tû­ri­niais ele­men­tais, o ne pro­gra­mi­ në­mis ving­ry­bë­mis. Ger­ma­na­vi­èiaus “Pi­ ra­mi­dþiø so­na­ta” gar­si­ne pras­me pri­mi­në “Ju­dë­ji­mà kris­ta­lais”, Ja­sen­kos “Gir­dëk gir­ dëk” þo­dþio ir me­lo­so sà­ly­tis nu­skam­bë­jo tar­si kan­co­ne­të. Po­eti­næ eg­zis­ten­ci­næ min­tá pa­gal Bi­ru­tës Mar­cin­ke­vi­èiû­tës ei­lë­rað­tá me­lo­di­za­vo Skaid­ros Jan­èai­tës ir vio­lon­èe­ li­nin­ko Sau­liaus Bar­tu­lio du­e­tas. Po Ðve­do eks­pre­sy­viø gim­ti­nës pei­za­þo po­të­piø (For­te­pi­jo­ni­nis kvin­te­tas Nr. 2; pia­nis­të - Auð­ra Bart­ke­vi­èiû­të) Kup­re­vi­èiaus “Va­ sa­ros nak­tis su Nau­ja­liu” nu­skam­bë­jo lyg leng­va ir sva­jin­ga Ta­fel­mu­sik “ko gi taip il­gu...” te­ma. Nepa­si­kly­do gar­sø jû­ro­je ir ne­bu­vo nu­stelb­tos tà va­ka­rà dvi so­li­nës kom­po­zi­ci­jos - Kan­che­li “Nach dem Wei­

Kazimiero DOBKEVIÈIAUS nuotr.

Sep­tin­tas dan­gus sep­tin­tam fes­ti­va­liui

R. ir Z. Ibelhauptai po R.Merkelio “Septinto dangaus” atlikimo

nen” vio­lon­èe­lei ir Melnäso “Om­nia tem­ pus ha­bent” bal­sui. Prie­ðin­gai - ðvel­nûs me­lo­so kon­tû­rai sklei­dë stip­ri­à­sias, gel­mi­ nes vie­ni­ðo in­stru­men­to (vio­lon­èe­li­nin­ko Sau­liaus Bar­tu­lio) ir bal­so (dai­ni­nin­kës Skaid­ros Jan­èai­tës) sa­vy­bes.

Fes­ti­va­li­næ cho­ri­nës mu­zi­kos pro­gra­ mà pa­ren­gë Kau­no vals­ty­bi­nis cho­ras, va­ do­vau­ja­mas Pet­ro Bin­ge­lio. Kom­po­zi­to­riø min­ties at­spin­dys kon­cer­te bu­vo vei­kiau aka­de­mi­nis nei ðiuo­lai­kið­kas (jei ðiuo­lai­kið­ ku­mà va­din­si­me nau­jo­viø tai­ky­mu). Grieþ­ tas dau­gia­da­lis sak­ra­li­nis þan­ras (Al­gir­do Bri­liaus ir ai­riø kom­po­zi­to­rës Elai­ne Ag­ new mi­ðiø þan­ras), þais­min­ga gam­to­vaiz­ dþio mi­nia­tiû­ra (D.Kai­rai­ty­tës “Þe­mai­ti­jos vaiz­de­liai”), sker­co (Ðve­do “Lieps­no­jan­tys me­dþiai”) ar tie­siog liau­dið­ko ele­men­to pro­ver­þa, in­krus­tuo­ta kom­po­zi­to­riaus plunks­nos (Ku­bi­liû­no “Vil­ko ba­jo­rys­të”).

Gau­si cho­ri­në ir ka­me­ri­në mu­zi­kos au­to­ riø kû­ry­ba ðian­dien by­lo­ja apie vo­ka­li­niø ir in­ty­miø in­stru­men­ti­niø þan­rø pri­ori­te­

tus, sun­kiai tel­pan­èius vie­no fes­ti­va­li­nio kon­cer­to rë­muo­se. Rei­kia pri­pa­þin­ti, kad tik ne­dau­ge­lis jø uþ­si­li­ko at­min­ty, ki­ti bu­vo ið­blað­ko­mi skvar­bes­nës min­ties, raið­ kes­nës idë­jos, pro­fe­sio­na­les­nio ar tie­siog ori­gi­na­les­nio kom­po­zi­ci­nio spren­di­mo.

Ið­kart po cho­ri­nës mu­zi­kos kon­cer­to kom­po­zi­to­riaus Gied­riaus Kup­re­vi­èiaus ini­cia­ty­va Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­ si­te­to Hu­ma­ni­ta­ri­nia­me fa­kul­te­te ávy­ko ið­ties de­mo­kra­tiðkas elek­tro­ni­nës-kom­ piu­te­ri­nës mu­zi­kos sam­bû­ris, vie­ni­jan­tis da­ly­vius ið Kau­no, Vil­niaus, Klai­pë­dos, Ma­ri­jam­po­lës, Ði­lu­tës. Nak­ti­nia­me kon­cer­ te elek­tro­ni­ná kom­po­zi­ci­ná rað­tin­gu­mà, ið­ reikð­tà ávai­riau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis bei sti­lis­ti­ko­mis, de­monst­ra­vo uni­ver­si­te­tø ir Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­den­tai, kom­po­zi­to­riai An­ta­nas Ku­èins­kas bei Vy­ tau­tas Ger­ma­na­vi­èius. La­bai ti­kë­ti­na, kad pa­si­ro­dæs ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos fes­ti­va­ly­je kuk­lia vie­tos ir kon­cer­to lai­ko at­þy­ma buk­le­te, elek­tro­ni­nës mu­zi­kos kon­cer­tas plë­sis. Toks pa­màs­ty­mas su­si­jæs ne tik su ak­ty­viu klau­sy­to­jø ra­tu, bet ir elek­tro­ni­nës mu­zi­kos “tem­po­res idea fix” ga­li­my­bë­mis, vi­sið­kai at­spin­din­èio­mis XXI a. kul­tû­ri­nio ju­dë­ji­mo dva­sià.

Fes­ti­va­lio pa­bai­gai or­ga­ni­za­to­riai pa­si­ rin­ko eg­zo­tið­kà spren­di­mà - su­pa­þin­din­ti mus su tai­va­nie­èiø kû­ry­ba, pa­si­kvie­èiant an­sam­blá “Chi­na Found Mu­sic Works­ hop” (me­no va­do­vas ir di­ri­gen­tas Pa­nas Hwang-Lon­gas). Sam­bû­rio tiks­las - ið­sau­ go­ti svar­biau­sias se­nø­jø ki­nø tra­di­ci­jas, kû­ry­bið­kai tai­kant nau­jo­ves. Uþ tra­di­ci­nës mu­zi­kos pa­si­ro­dy­mus ko­lek­ty­vas pel­në tarp­tau­ti­ná pri­pa­þi­ni­mà ir ðiuo­lai­ki­niø kom­po­zi­to­riø dë­me­sá. Au­ten­tið­kos mu­ zi­kos pri­sis­ta­ty­mu pra­dë­jæ tai­va­nie­èiai pir­miau­sia ati­den­gë spal­vin­gà se­nø­jø in­stru­men­tø temb­ri­ná lau­kà ir tik po jo su­skam­bo kû­ri­niai, grin­dþia­mi mo­der­nio­ sios mu­ zi­ kos es­ te­ ti­ ka (pvz.: May - chi, Chen “Lis­ten to the songs in the wind”).

Tar­si ne­di­de­lës skaid­rios im­pre­si­jos, gar­so vë­duok­lës plaz­de­no er­hu, di, pi­pos, ku cheng ir ki­tø in­stru­men­tø bei jais gro­jan­ èiø dë­ka. Se­nie­siems ðil­ko ir bam­bu­ko mu­ zi­kos sti­liams pa­klu­so ir spe­cia­liai ðiam an­sam­bliui su­kur­tas Vid­man­to Bar­tu­lio “Un­ti­në­lis”, ku­rio ori­gi­na­lus lie­tu­við­kos su­tar­ti­nës spren­di­mas dar vie­nu þings­ne­ liu kul­tû­rið­kai su­ar­ti­no Ry­tus ir Va­ka­rus.

Skam­bant pas­ku­ti­niam fes­ti­va­lio kû­ri­niui dar kar­tà at­min­tin su­rin­kau ið­si­ bars­èiu­sius gir­dë­ji­mus, pi­ra­mi­des, sa­và­jà in­ven­ci­jà, Þe­mai­ti­jos vaiz­de­lá, ant­rà­já sty­ gi­niø kvar­te­tà ir stip­rø­já fes­ti­va­lio smû­gá - sim­fo­ni­nës mu­zi­kos kon­cer­tà. Jei ir ne de­vin­ta­me - tai nors sep­tin­ta­me pa­lai­mos dan­gu­je ap­si­lan­kë­me, mu­zi­kà ið­girs­da­mi ir jà pa­þin­da­mi pa­kan­ka­mai “ið ar­ti”. n

Muzikos barai /25

Diskografija Tar­nys­të mu­zi­kai

In­gri­dos Ar­mo­nai­tës kom­pak­ti­nis dis­kas “Dia­lo­gos”

Lap­kri­èio 13 d. “Var­tø” ga­le­ri­jo­je ávy­ko smui­ki­nin­kës In­gri­dos Ar­mo­nai­tës kom­ pak­ti­nio dis­ko “Dia­lo­gos” pri­sta­ty­mas. Per ke­le­rius pas­ta­ruo­sius me­tus tai jau tre­èia­sis smui­ki­nin­kës dis­kas; pir­muo­sius du ji ára­ðë ávai­rio­mis ka­me­ri­në­mis su­dë­ti­mis: 2000 m. Vil­niaus plokð­te­liø stu­di­jo­je, 2001 m.

- Ba­den Ba­de­ne (Vo­kie­ti­jo­je). Dis­kà “Dia­lo­ gos” smui­ki­nin­kë ára­ðë kar­tu su pia­nis­te Auð­ra Ba­nai­ty­te ir smui­ki­nin­ku Zbig­ne­vu Le­vic­kiu Vil­niaus plokð­te­liø stu­di­jo­je.

Jau pa­ë­mus á ran­kas nau­jà­já dis­kà, krin­ta á akis rûs­to­kas, ele­gan­tið­kai la­ko­nið­kas di­zai­ nas: daug juo­dos spal­vos, þals­vi at­spal­viai ano­ta­ci­jø teks­tuo­se ir as­ke­tið­ko­se nuo­trau­ ko­se tar­si pa­brë­þia at­li­kë­jos kû­ry­bi­ná cre­do - kom­po­zi­to­riaus ir skam­ban­èios mu­zi­kos (ne at­li­kë­jo per­so­nos) es­mi­næ svar­bà ir ver­ty­bæ. Pas­ta­ro­jo me­to lie­tu­viø at­li­kë­jø dis­kog­ra­fi­jos kon­teks­te ða­lia gra­þiø ið­puo­ se­lë­tø nuo­trau­kø, gë­liø puokð­èiø ir pan. tai ga­në­ti­nai ra­di­ka­lus, vos ne “ðvent­va­gið­ kas” spren­di­mas. Ki­ta ver­tus, tik klau­sy­da­ ma­sis dis­ke ára­ðy­tos mu­zi­kos ir re­gë­da­mas jos in­ter­pre­ta­to­ræ sce­no­je, ge­riau su­vo­ki, kaip dis­ko api­pa­vi­da­li­ni­mas sà­vei­kau­ja su 68 mi­nu­tes skam­ban­èia mu­zi­ka. Pa­si­rink­ta pro­gra­ma sa­vaip at­spin­di I.Ar­mo­nai­tës, kaip in­ter­pre­ta­to­rës, màs­ty­mo bû­dà, kal­bë­ ji­mo, ben­dra­vi­mo su klau­sy­to­ju ma­nie­rà.

Vi­sø pir­ma - Dmit­ri­jaus Ðos­ta­ko­vi­èiaus De­ðim­ties pre­liu­dø ið op. 34 cik­las, smui­kui ir for­te­pi­jo­nui ið 24 for­te­pi­jo­ni­niø pre­liu­dø transk­ri­buo­tas Dmit­ri­jaus Cy­ga­no­vo. Aki­ vaiz­dus at­li­kë­jos ben­dru­mas su Ðos­ta­ko­vi­ èiaus mu­zi­kos raið­ka - afo­ris­ti­ne, la­ko­nið­ka sub­ti­lios min­ties plë­to­te, at­sklei­dþian­èia tur­tin­gà emo­ci­ná lau­kà: pro­tar­piais pa­ðai­pi ir èia pat - iki grau­du­lio ly­rið­ka. De­ðimt pre­liu­dø, kaip ir ki­ti dis­ke ára­ðy­ti kû­ri­niai,

“Dialogos” CD by Ingrida Armonaitë Dialogues in Everyday Life and in Creative Work On 13 November, the presentation of a new CD entitled “Dialogos”, by the violinist Ingrida Armonaitë, took place at the Vartai Gallery. This is her third CD released in the last few years. It was recorded at the Vilnius Recording Studio together with the pianist Auðra Banaitytë and the violinist Zbignevas Levickis. The CD contains Ten Preludes Op. 34 by Dmitry Shostakovich (transcribed for violin and piano by Dmitry Tsyganov), the Grand Duo by the American composer Lou Harrison, and Dialogues for two violins by Anatolijus Ðenderovas.

Tomas BAKUÈIONIS

Muzikos barai /26

skam­bë­jo Ar­mo­nai­tës re­èi­ta­ly­je 2000-øjø lap­kri­tá. Ame­ri­kie­èiø kom­po­zi­to­riaus Lou Har­ri­so­no mu­zi­ka Lie­tu­vo­je ið­ties ma­þai þi­no­ma. Á dis­kà smui­ki­nin­kë ára­ðë 1988 m. su­kur­tà “Grand Duo” smui­kui ir for­te­pi­jo­ nui. Tai pen­kiø da­liø cik­las, ek­lek­tið­kas, po­lis­ti­lis­tið­kas, bet kar­tu vien­ti­sas min­ties lo­gi­ka, to­dël rei­ka­lau­jan­tis ypa­tin­gos in­ter­ pre­ta­ci­nës in­tui­ci­jos ir an­sam­blio po­jû­èio, ku­riø I.Ar­mo­nai­tei ir A.Ba­nai­ty­tei Die­vas ar gam­ta ið­ties ne­pa­gai­lë­jo. Ki­ta ver­tus, tai dau­ge­lio me­tø kû­ry­bi­nës pa­tir­ties ir pro­fe­ si­nio sà­þi­nin­gu­mo, jei ga­li­ma - fa­na­tiz­mo ge­riau­sia pras­me re­zul­ta­tas. Ke­le­tà da­liø ið “Grand Duo” gir­dë­jo­me lap­kri­èio 13 d. pri­sta­ty­me. Ne­ga­li ne­kel­ti su­si­þa­vë­ji­mo ir gra­þaus pa­vy­do ne­pa­pras­tas smui­ki­nin­ kës part­ne­rës A.Ba­nai­ty­tës an­sam­blið­ku­ mas tiek at­lie­kant gy­vai, tiek ára­ðe. Juo­lab dþiu­gi­na, kad vie­nos ryð­kiau­siø Lie­tu­vos an­sam­bli­nin­kiø ir kon­cert­meis­te­riø (tal­ki­ nu­sios ir tal­ki­nan­èios dau­ge­liui þy­miau­siø mû­sø at­li­kë­jø) dar­bas uþ­fik­suo­tas ge­ros ko­ky­bës ára­ðe.

Ana­to­li­jaus Ðen­de­ro­vo “Dia­lo­gus” dviem smui­kams Ar­mo­nai­të ára­ðë kar­tu su ko­le­ga Z.Le­vic­kiu. I.Ar­mo­nai­tei kom­po­zi­to­rius ant­ rà­jà “Dia­lo­gø” ver­si­jà su­kû­rë 1999 me­tais (pir­mo­ji su­kur­ta 1994-ai­siais vio­lon­èe­li­nin­ kui Da­vi­dui Ge­rin­gui). Ðià ver­si­jà taip pat ga­lë­jo­me ið­girs­ti lap­kri­èio 13 d. Abu at­li­kë­ jai pui­kiai ával­dë kom­po­zi­to­riaus pa­teik­tas “þai­di­mo tai­syk­les”. Skir­tin­gø in­stru­men­tø temb­rø de­ri­ni­mas tar­si pro­vo­kuo­ja skir­ tin­gø me­ni­niø in­di­vi­du­a­ly­biø sà­vei­kà, dia­lo­gà… Eks­pre­sy­viø gar­sø cha­o­sas na­tû­ ra­liai ið­si­lie­ja á skaid­rias, þy­dið­ku me­lo­su per­sunk­tas ato­dan­gas. Emo­cið­kai pa­vei­kiai at­li­kë­jai per­tei­kia ðá es­mi­ná pra­skaid­rë­ji­mo mo­men­tà, ku­ris gal­bût yra nau­jos ko­ky­bës dia­lo­go pra­dþia. Èia dia­lo­gas - kû­ry­bos pa­grin­das, skam­ban­èios mu­zi­kos ir dis­ko vir­ðe­lio spal­vø, at­li­kë­jo, gar­so re­þi­sie­riaus (Ro­mu­al­das Fe­da­ra­vi­èius) ir di­zai­ne­rës (In­drë Se­le­ny­të) dia­lo­gas. Pa­ga­liau - dia­lo­ gas su klau­sy­to­ju apie tai, kas tik­ra, o ne ta­ria­ma…

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

Kiek­vie­nas mu­zi­kan­tas au­ga, su ið­skir­ ti­n iu dë­me­siu klau­sy­da­ma­sis ke­le­to (ir ne tik sa­vo spe­cia­ly­bës) at­li­kë­jø. Vie­nas to­k iø ne­t ie­sio­g i­n iø mo­ky­to­jø yra obo­ji­ nin­kas prof. Juo­zas Ri­mas.

Da­ly­kà, ku­rá jis áskie­pi­ja, pa­va­din­èiau kul­t û­rin­g u­mu. Pa­gar­bà þa­di­na jau vien at­li­kë­jo sà­þi­n in­g u­mas mu­zi­kos me­no at­þvil­g iu, ðá obo­ji ­n in­kà bû­t ø ga­li­ma pa­va­din­t i “mu­zi­kos tar­nu”. Juo­kau­jant ki­taip ir ne­ið­ei­t ø, jei gro­ji dei­viø ir die­vø in­stru­men­t u: obo­jus kil­di­na­mas ið au­lo; juo gro­da­ma At­ënë vi­sus pra­juo­k i­no, ka­ dan­g i ið­si­pû­të jos þan­dai.

Ne­se­n iai pa­si­ro­dë (60-me­èio pre­teks­ tu) J.Ri­mo ágro­tas dvie­jø CD al­bu­mas “Lit­hu­a­n ian Au­le­t ics”. Pa­tei­k ia­ma 14kos kom­po­zi­to­riø 17 kû­ri ­n iø. Se­n iau­siai pa­ra­ðy­tas opu­sas - Juo­zo In­dros Lar­go (1950), nau­jau­si - Lo­re­tos Nar­vi­lai­tës ir Ra­m in­tos Ðerkð­ny­tës - su­kur­t i spe­cia­liai ðiam al­bu­mui. Gir­di­me ne tik kom­po­zi­to­ riø kar­t ø, sti­lis­t i­kos, bet ir kû­ri ­n iø þan­rø ka­lei­do­skopà. Þiups­ne­lis pas­ta­rø­jø sta­t is­ ti­kos: 2 kon­cer­tai (Os­val­do Ba­la­kaus­ko, Ben­ja­m i ­no Gor­buls­k io), 2 so­na­tos (Vy­tau­

To Serve Music The Lithuanian Music Information and Publishing Centre has recently released a two-CD album entitled “Lithuanian Auletics”, which contains compositions for oboe

by Lithuanian composers of different generations, from Juozas Indra’s Largo, written in 1950, to the opuses by Loreta Narvilaitë and Raminta Ðerkðnytë, composed specially for this album. All compositions on these CDs were recorded by the most prominent Lithuanian oboist, Juozas Rimas. The CDs also feature his regular partners: the Lithuanian Chamber Orchestra under the direction of Saulius Sondeckis, the Vilnius String Quartet, Alfreda Rimienë (piano), and Julius Andrejevas (harpsichord).

Rita NOMICAITË

In memoriam to Jur­g u­èio, An­ta­no Re­ka­ðiaus), So­na­t i­na (An­ta­no Ra­èiû­no), ávai­raus cha­rak­te­rio pje­sës (Ba­lio Dva­rio­no Sker­co, In­dros Lar­ go, Fe­lik­so Ba­jo­ro Ele­g i­ja, kt.). Da­lis kû­ri­ niø at­lie­ka­ma su ka­me­ri­n iais an­sam­bliais (sty­g i ­n iø or­kest­ru, kvar­te­t u), for­te­pi­jo­nu ar kla­ve­si­nu. 9 opu­sai - vie­nam obo­jui. At­ li­kë­jo ið­raið­k in­gà ar­t i­ku­lia­ci­jà (o juk pu­èia­ mø­jø in­stru­men­t ø skam­be­sio lanks­t u­mà daug sun­k iau ið­gau­t i), pa­pras­tà pro­fe­sio­ na­lø for­mos po­jû­t á ge­riau­siai at­sklei­dþia il­g i vien­t i­sos for­mos kû­ri ­n iai so­lo in­stru­ men­t ui: Ju­liaus Ju­ze­liû­no Li­ta­n i­jos (15’27), Al­g ir­do Mar­t i ­nai­èio “Mu­zi­k i­në au­ka” (6’23), Ðerkð­ny­tës Adieu (6’15), Nar ­vi­lai­tës “Ta­vo blaks­t ie­nos…” (4’56), Vy­tau­to Bar­ kaus­ko Mo­no­lo­gas (4’37) ir pan.

Ryð­kus J.Ri­mo mu­zi­ka­vi­mas ke­lia smal­ su­mà já kuo nuo­dug ­n iau ið­a na­li­zuo­t i. Ap­ lin­ky­bëms ver­èiant kal­bë­t i trum­pai, lie­ka “pa­skelb­t i” ið­va­das. Svar­biau­sia: klau­sy­ da­m ie­si pa­t i­ria­me tà be­si­bran­g i­nan­èià lai­mæ, ku­rià su­ke­lia tiks­liai, ly­g iai taip, kaip rei­k ia, “pa­i m­tas” kiek­vie­nas gar­sas.

Obo­ji ­n in­kas “ne­pra­dþia­zuo­ja” per kû­ri­ nio ele­men­t us, o taip á juos ási­jau­èia, su­vo­ kia kiek­vie­nà de­ta­læ ir jos reikð­mæ kû­ri ­n io “sta­t i ­n iui”, kad, at ­ro­do, pats tà kû­ri ­n á bû­t ø pa­ra­ðæs. To­dël vi­si opu­sai al­bu­me skam­ba kaip at­ski­rai su­for­muo­t i pa­veiks­lë­liai (tar­ kim, pa­ro­do­je ant sie­nos), o pats at­li­kë­jas at­ro­do tar­si koks mo­nos­pek­tak­lio per­so­ na­þas. Ko ver­ta vien in­stru­men­to temb­rø kai­ta; at­si­þvel­g iant á si­t u­a­ci­jà -sak­so­fo­no dþia­zi ­n io gar­so aðt­ru­mas ir plokð­t u­mas (pvz., Ba­la­kaus­ko Kon­cer­te, Bar­kaus­ko kû­ ri­n iuo­se), ro­man­t ið­kas-dai­n in­gas, ving­rus ir “bliz­gan­t is” Mar­t i ­nai­èio kû­ri ­ny ­je “Gi­ja” (at­li­kë­jo dë­ka ji at­ro­do esan­t i tie­siog ðil­k i­ në), lie­t u­við­kos bir­by ­nës pa­pras­t u­mas (Ju­ze­liû ­no Li­ta­n i­jo­se). Net Ba­jo­ro Ele­g i­ja Ba­liui Dva­rio­nui at ­m in­t i at­lik­ta to­bu­lai, per­tei­k iant kom­po­zi­to­riaus brai­þui bû­din­ gà po­eti ­n á te­at­rà.

Kar­tu su J.Ri­mu CD gro­jo Lie­tu­vos ka­ me­ri­n is or­kest­ras (dir. prof. Sau­lius Son­ dec­k is), Vil­n iaus kvar­te­tas (tuo­met ja­me dar grie­þë pro­fe­so­riai Pet­ras Kun­ca ir Do­ na­tas Kat­kus), Ju­lius An­dre­je­vas (kla­ve­si­ nas), Vy­tau­tas Juo­za­pai­t is (se­ga), Al­f re­da Ri­m ie­në (for­te­pi­jo­nas). 6 opu­sai ára­ðy­t i pir­mà kar­tà, ap­skri­tai ðiam CD pa­nau­do­t i 1983-2002 m. (pas­ta­rø­jø dau­g u­ma) ára­ðai.

Dvie­jø dis­kø al­bu­mà ið­lei­do Lie­t u­vos mu­zi­kos in­for­ma­ci­jos ir lei­dy­bos cen­t ras. Ára­ðus su­ve­dë Da­rius Èio­èys, kny­ge­lës teks­tà pa­ren­gë Eg­lë Gu­dþins­kai­të.

Ri­ta NO­MI­CAI­TË

Giedra spinduliuojantis veidas - kompozitoriaus kûryboje

Lapkrièio 13 d. á amþinojo poilsio vietà palydëjome Kauno konservatorijos pirmosios laidos kompozitoriø doc. Jonà Nabaþà.

Petraðiûnø kapinëse kapo kauburëlá apklojo vainikø ir gëliø puokðtës. Rudens saulës spindulys, iðniræs ið uþ debesø, apðvietë kapà, tarsi ragindamas nepamirðti Mokytojo ðviesiø minèiø, nuveiktø darbø, pasiklausyti sukurtø kûriniø, o paþvelgus Joniniø vidudieniais á visatos gelmes saulëgráþos valandà, kurià taip mëgo kompozitorius, susimàstyti.

Velionis mëgo saulæ, gëles, gyvenimà. Taèiau labiausiai mylëjo Lietuvà, jos istorijà, dainas, þmones.

Visa esybe juto gamtos átakà kûrëjui. Ðis pojûtis turbût ið vaikystës dienø, kai giliame Þemaitijos kaime teko dûduoti piemenëlio dûdele.

Ið tëvø paveldëjo ne tik ûkininko darbðtumà, sàþiningumà, bet ir tëvo muzikalumà, motinos nuoðirdumà, gerumà.

Pirmieji muzikos garsai, iðgirsti tëvø namuose, uþbûrë vaiko sielà ir lydëjo visà ilgà kompozitoriaus gyvenimà.

J.Nabaþas gimë 1907 m. lapkrièio 6 d. Jonavoje. Ðiame, tuo metu ramiame miestelyje bëgo nerûpestingos vaikystës dienos, negalint “atitraukti” akiø nei ausø nuo didþiulës gramofono dûdos, ið kurios sklido ávairi muzika. Gërëdamasis muzika, kaip pats yra prisipaþinæs, net imdavæs ðokti.

Jaukø ðeimos gyvenimà sutrikdë pasauliniai ávykiai. Pirmasis pasaulinis karas ðeimà nubloðkë á Maskvà. Besimokant Maskvoje, kilo Spalio revoliucija, o kartu su ja ir ávairûs ávykiai. Lietuvos ilgesys, noras gráþti á tëvynæ tapo motinos troðkimu. Didelëmis jos pastangomis, J.Tumo-Vaiþganto rûpesèiu dalis globotiniø nuveþami á Sedos miestelá, tarp jø - ir Jonukas su sesute, kuriuos gailestinga Grûstio kaimo ûkininkë, nors ir turëdama savø vaikø, priglaudë namuose. Taèiau kaimo aplinka, ramybë nenustelbë þiniø troðkulio, noro mokytis.

Susitikimas su mama pakreipë maþojo Jonuko gyvenimà mokslo vaga. Ástojus á Kauno “Auðros” gimnazijà, likimas J.Nabaþà suvedë su þymiais Lietuvos mokslo ir kultûros veikëjais, kurie mokytojavo gimnazijoje ir paliko stipriø prisiminimø.

Atsitiktinai pamatæs mieste afiðà, jog atidaromi muzikos kursai, jaunuolis dëdës skolintu smuiku nuo 1922 m. rugpjûèio pradëjo lankyti Baltgûdþiø mokyklà, mokytis grieþti smuiku ir teorijos. Taip prasidëjo pirmoji bûsimojo kompozitoriaus paþintis su muzika, kelias á muzikos meno aukðtumas. Ðis kelias paliko ryðkiø pëdsakø ir buvo susietas su Lietuvos profesionaliosios muzikinës kultûros raida: J.Naujalio muzikos mokykla, Kauno konservatorija.

J.Gruodþiui ákûrus kompozicijos klasæ, J.Nabaþas pradeda studijuoti kompozicijà, 1933 m. muzikos mokyklai suteikus konservatorijos vardà ir iðlaikius egzaminus, buvo áteiktas aukðtosios mokyklos diplomas.

Dar studijø metais kompozitoriaus J.Nabaþo kûryba susilaukdavo iðskirtino dëmesio ir buvo recenzuojama spaudoje.

1931 m. birþelio 19 d. “Lietuvos aidas” raðë: “J.Nabaþas - lietuviðkas impresionistas, gilus, sa-

Kompozitorius Jonas Nabaþas

varankiðkas, susikaupæs, turtingas siela ir iðraiðkos priemonëmis. Stiliaus linija pastovi ir vieningai iðlaikyta. Tai stiprus talentas”. Taip buvo ávertinta jaunojo kompozitoriaus Sonata fortepijonui, iki ðiol skambanti koncertø salëse.

Vienas ið reikðmingiausiø ir sudëtingiausios filosofinës minties kûriniø - simfoninë poema “Daina apie liûdesá ir dþiaugsmà”. Poema paraðyta pagal F.Nietsche’s “Taip kalbëjo Zaratustra” aðtuoniø eiluèiø eilëraðtá. 1937 m. iðkilmingame simfoniniame koncerte Kaune, kuriame skambino pasaulinio garso pianistas Arthuras Rubinsteinas, buvo atlikta ir ði simfoninë poema.

Paskyrus kompozitoriui Valstybinæ stipendijà, J.Nabaþas iðvyksta tobulintis á Paryþiø. Besimokydamas “Ecole normale de Paris” muzikos mokykloje kompozicijos pas Nadià Boulanger, atostogø metu daug keliauja. Aplanko ne tik daug Europos valstybiø kultûros centrø, bet ir Alþyrà, Afrikà, Sacharos smëlynus. Kelioniø aistra, noras kuo daugiau patirti áspûdþiø neiðblëso ir vëlesniais metais. Ypaè mëgo keliauti dviraèiu po Lietuvà.

Intensyviai tobulindamas muzikos þinias, sistemingai kurdamas vis naujus ávairaus þanro fortepijoninës, kamerinës, vokalinës muzikos kûrinius, J.Nabaþas lygiagreèiai studijuoja istorijà Kauno Vytauto Didþiojo universitete. Baigdamas paraðo diplominá darbà “Kolbero ekonominë politika Liudvikui XVI vieðpataujant”.

J.Nabaþas ne tik savitas, originalus kompozitorius, bet ir ryðkus eruditas, puikus senosios kartos pedagogas. 1935 m. pradëjæs pedagoginá darbà Kauno liaudies konservatorijoje, apie 50 metø sëkmingai já tæsë Valstybinëje konservatorijoje (dabar Muzikos akademija). Iðkilià pedagoginæ veiklà vainikuoja keliø kartø kûrybingas muzikø elitas.

Negalima pamirðti ir muzikologinës J.Nabaþo veiklos. Pirmieji straipsniai periodikoje iðspausdinti karo metais 1942-aisiais. Juose recenzuojami simfoninës muzikos koncertai, premjeriniø kûriniø atlikimas, minëjimai, sukaktys, atsiminimai. Straipsniams bûdinga iðsamus kûrinio pojûtis, turtingas kalbos stilius, nuoðirdumas, muzikinës koncepcijos suvokimas.

Kaip reta velionis gebëjo ið gyvenimo paimti kas graþiausia, tauriausia. Ðias moralines savybes stengësi iðsaugoti per ilgà metø virtinæ ir áskiepyti savo aplinkos þmonëms, studentams.

Gerumu ir giedra spinduliuojantis veidas skamba ðviesaus atminimo kompozitoriaus kûryboje.

Kompozitorius prof. Vytautas JURGUTIS

Muzikos barai /27

Naujienos Ne­blës­tan­tis “Sim­fu­kø” en­tu­ziaz­mas Skam­biu “Sim­fu­kø” var­du va­di­na­ mas Ba­lio Dva­rio­no de­ðimt­me­tës mu­zi­kos mo­k yk­los moks­lei­viø sim­fo­ ni­nis or­kest­ras gy­vuo­ja jau ket­vir­tus me­tus. Á pir­mà­jà sa­vo re­pe­ti­ci­jà mo­k y­to­jo Ar­tû­ro Alens­ko ini­cia­t y­va jau­nie­ji “Sim­fu­kø” ar­tis­tai su­si­rin­ko 1999 m. ru­de­ná. Bû­tent ta­da gi­më pir­ma­sis Lie­tu­vo­je moks­lei­viø sim­ fo­ni­nis or­kest­ras (kai ku­rio­se ki­to­se mu­zi­kos mo­k yk­lo­se eg­zis­tuo­ja ka­me­ ri­niai ar sty­gi­niai or­kest­rai, bet ki­to pil­nos su­dë­ties moks­lei­viø sim­fo­ni­ nio or­kest­ro Lie­tu­vo­je në­ra iki ðiol).

Pa­sak “Sim­fu­kø” di­ri­gen­to Mo­des­to Pit­rë­no, “vai­kams la­bai svar­bus fak­tas, kad jie - vie­nin­te­liai. Ið pat pra­dþiø ási­þie­bë ug­nis, ku­ri ne­blës­ta iki ðiol. At­ëjæs dirb­ti su or­kest­ru pra­ bë­gus me­tams po su­si­kû­ri­mo, vis dar jau­èiau di­dþiu­lá aks­ti­nà dirb­ti. Ðá po­stû­má su­stip­ri­no ir tai, kad va­sa­rà vy­ko kû­r y­bi­në sto­v yk­la prie jû­ros, kur vai­kai kar­tu il­së­jo­si bei ren­gë nau­jas kon­cer­ti­nes pro­gra­mas. Po tos va­sa­ros jie su­bë­go ið­si­il­gæ vie­ni ki­tø, pa­kliu­vau á uþ­de­gan­tá vai­kø sû­ku­rá...”

Per tuos me­tus B.Dva­rio­no mu­zi­ kos mo­k yk­los moks­lei­viø sim­fo­ni­nis or­kest­ras, va­do­vau­ja­mas di­ri­gen­to Mo­des­to Pit­rë­no bei mo­k y­to­jø Ar­tû­ro Alens­ko, Tat­ja­nos Kuc ir Vi­liaus Po­ciaus, pa­ruo­ðë ne vie­nà pro­gra­mà, kon­cer­ta­vo Vil­niaus ir ki­tø mies­tø pub­li­kai. Itin pla­taus at­gar­sio su­lau­kë ðio moks­lei­viø sim­fo­ni­nio or­kest­ro pa­si­ro­dy­mai Lie­tu­vos mu­zi­kø ðven­të­je “Di­dy­sis mu­zi­kø pa­ra­das” (2000 ir 2001 m.)

Na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je, kon­cer­tai Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to te­at­ro bei Kon­gre­sø rû­mø sce­no­se. Ási­min­ti­nos ke­lio­nës ir kon­cer­tai ki­tuo­se mies­tuo­se: moks­lei­viø me­nø ðven­të Pa­ne­vë­þ y­je “Mes at­ei­na­me”, 4-asis tarp­tau­ti­nis fes­ti­va­lis “Skam­ban­ti ban­ga” Klai­pë­ do­je, gast­ro­lës Vo­kie­ti­jo­je. Kiek ­vie­nà pus­me­tá ren­gia­mi jau tra­di­ci­niai tam­pan­t ys vie­ði or­kest­ro kon­cer­tai, ku­riuo­se so­lo su or­kest­ru kvie­èia­mi gro­ti ga­biau­si bei per­spek­t y­viau­si B.Dva­rio­no mu­zi­kos mo­k yk­los moks­ lei­viai in­stru­men­ti­nin­kai.

“Per tà lai­ kà, kiek dir­ bu su jais, bû­ta ne­ma­þai ið­gy­ve­ni­mø, - pa­sa­ ko­ja Mo­des­tas Pit­rë­nas. - Daug re­pe­tuo­ta, gast­ro­liuo­ta, po tru­pu­ të­lá at­si­ra­do re­per­tu­ar­ o kai­ta. Mat sim­fo­ni­nia­me or­kest­re vai­kai nuo­lat kei­èia­si, tai yra vie­nas es­mi­niø to­kio

Muzikos barai /28

or­kest­ro bruo­þø, ku­ris ne­lei­dþia su­sto­ti. Ki­ta ver­tus, ði kai­ta su­ke­lia pa­pil­do­mø sun­ku­mø, rei­kia nuo­lat at­nau­jin­ti pro­gra­mà”.

Jau­nø ­jø or­kest­ran­tø uþ­si­ë­mi­mai mo­k yk­lo­je vyks­ta la­bai in­ten­sy­viai.

Jie ren­ ka­ si dirb­ ti du kar­ tus per sa­vai­tæ po dvi ge­ras “ast­ro­no­mi­nes” va­lan­das. Tu­rint ome­ny­je uþ­sie­nio moks­lei­viø or­kest­rus, ku­rie ne­ga­li sau leis­ti rink­tis daþ­niau kaip kar­tà per sa­vai­tæ, B.Dva­rio­no mo­k yk­los or­kest­ras dir­ba ið­ties sta­bi­liai. Kaip tei­gia mo­k y­to­jai, vai­kø lan­ko­mu­mas ir dë­me­sys or­kest­rui di­dþiu­lis. Sim­fo­ ni­nis moks­lei­viø or­kest­ras, tar­si ko­k y­ bës þen­klu pa­þ y­më­tas ko­lek­t y­vas, ta­po net­gi sa­vo­tið­ku B.Dva­rio­no mu­zi­kos mo­k yk­los trau­kos ob­jek­tu nau­jiems mo­ki­niams.

Ko­lek­t y­vas ga­li di­dþiuo­tis jau ga­na gau­siu re­per­tu­ar­ u, ku­rá su­da­ro Ba­lio Dva­rio­no, Ju­liaus An­dre­je­vo, Piot­ro Èai­kov­skio, Giu­sep­pe’s Ver­di, Jo­sep­ho Ha­yd­no, Jac­qu­es­ ’o Of­fen­ ba­cho, Ge­or­ge­s’o Bi­zet, Piet­ro Mas­ cag­ni, Jo­han­no Straus­so, Ca­mil­le’o Saint-Sa­ën­so, Fre­ddie’o Mercu­r y’o ir ki­tø au­to­riø kû­ri­niai. Vis dël­to re­per­ tu­ar­ as or­kest­ro di­ri­gen­tui kol kas skau­di te­ma. “Nuo­lat sie­kiu su­pa­ þin­din­ti mo­ki­nius su kuo dau­giau kû­ri­niø. De­ja, ten­ka kon­sta­tuo­ti, kad kon­cer­tai ir gast­ro­lës truk­do im­tis nau­jo re­per­tu­a­ro. Rei­kia at­nau­ jin­ti se­nà­já ir, kiek áma­no­ma la­biau “pa­ðva­ri­nus”, já pri­sta­t y­ti. Juo­lab kad vai­kai kei­èia­si”.

Ta­èiau “Sim­fu­kams” pa­v yks­ta pa­ruoð­ti ir nau­jos mu­zi­kos. Pa­v yz­ dþiui, ðv. Ka­lë­dø pro­ga or­kest­ras

ëmë­si nau­jo vei­ka­lo. Ðiuo me­tu jie in­ten­sy­viai re­pe­tuo­ja bei mo­ko­si, mat ruo­ðia ne­ma­þà Piot­ro Èai­kov­ skio ba­le­to “Sprag­tu­kas” siu­i­tos at­kar­pà. Tai mo­ki­niams di­de­lë ko­k y­bi­në pa­spir­tis. Be­je, jos pra­dþia bu­vo pa­va­sa­rá, kai moks­lei­viai su di­ri­ gen­tu uþ­si­mo­jo pa­ruoð­ti Edu­ar­do Bal­sio ba­le­to “Eg­lë þal­èiø ka­ra­lie­në” ið­trau­kas - Eg­lës ir Þil­vi­no du­et­ à ir “Liau­dis links­mi­na­si”. “Tai tik­rai rim­tas te­at­ro vei­ka­las. At­li­ko­me dvi mi­nia­tiû­ras, ir tai lei­do jau­nie­siems or­kest­ran­tams jaus­tis oriai, - tei­gia Mo­des­tas Pit­rë­nas. - Ma­ne ypaè uþ­de­ga su­vo­ki­mas, kad mo­ki­niai su­ge­ba ir pa­t ys jau­èia ga­lin­t ys pa­gro­ti “su­au­gu­siø­jø” mu­zi­kà ið tie­ sø ge­ rai! O da­ bar “Sprag­ tu­ kas”... Ne­pai­sant to, kad Èai­kov­skio mu­zi­ka pas mus lai­ko­ma nu­val­kio­ta, ji yra cha­rak­te­rin­ga ir la­bai pe­da­go­ gið­ka. Tai ap­ima dau­ge­lá mu­zi­ki­niø as­pek­tø: rit­mà, ðtri­chus, me­lo­di­kà.

Ki­ta ver­tus, ji la­bai mu­zi­ka­li ir gra­þi”.

Iki Ka­lë­dø or­kest­ro dar lau­kia kom­pak­ti­nës plokð­te­lës pri­sta­t y­mas, ku­rio­je ða­lia ápras­tø kon­cer­ti­nio re­per­tu­a­ro kû­ri­niø skam­ba ir mi­në­ tos ið­trau­kos ið ba­le­to “Eg­lë þal­èiø ka­ra­lie­në”, at­lie­ka­mos jung­ti­nio “Sim­fu­kø” ir Vo­kie­ti­jos Mönchen­ glad­ba­cho mies­to jau­ni­mo sim­fo­ni­ nio or­kest­ro. Ða­lia dþiu­giø aki­mir­kø ir ne­ma­þø lai­më­ji­mø, be abe­jo, ið­k y­la ir ke­le­tas itin þe­mið­kø sun­ku­mø. Opi te­ma - fi­nan­si­nës pro­ble­mos, ku­rios Lie­tu­ vo­je to­kios ápras­tos, kad ne­la­bai kà ir do­mi­na. Pa­sak Mo­des­to, or­kest­ro ke­lio­nës në­ra fi­nan­suo­ja­mos, uþ vis­kà mo­ka vai­kø të­vai - tai taip pat ro­do vai­kø ir jau­nuo­liø en­tu­ziaz­mà.

Kom­pak­ti­nës plokð­te­lës ið­lei­di­mas su ne­di­de­le rë­më­jø pa­gal­ba taip pat fi­nan­suo­tas ið sa­vo pa­èiø ki­ðe­niø.

Never-ending Enthusiasm of Simfukai The Pupils’ Symphony Orchestra of the Balys Dvarionas School of Music, nicknamed “Simfukai”, came into being in the autumn of 1999, when a group of young musicians gathered for the first rehearsal on the initiative of the teacher Artûras Alenskas. The fact that no other music school in Lithuania has a full pupils’ symphony orchestra is both very important and encouraging for its members. Under the direction of the conductor Modestas Pitrënas and the teachers Alenskas, Kuc and Pocius, the orchestra has prepared several programmes and has given concerts in Vilnius and other cities in Lithuania, and in Germany, including successful appearances at the Lithuanian National Philharmonic Hall (The Great Parade of Musicians, 2000 and 2001), the National Opera and Ballet Theatre and the Vilnius Congress Concert Hall.

The article tells about the orchestra’s everyday work, concerts and tours, plans for the future, and problems.

Orinta BUDNIKAITË

“No­rë­tø­si, kad sa­vi­val­dy­bë ar ávai­rûs fon­dai skir­tø di­des­ná dë­me­sá mû­sø or­kest­rui. Fon­duo­se bû­ta net ku­rio­ zi­niø si­tu­a­ci­jø, kai pra­ðë­me pa­rem­ti vai­kø or­kest­rà. Pa­si­ro­do, vai­kø ko­lek­ ty­vai ar ki­to­kios ini­cia­t y­vos ne­re­mia­ mos, jei jie në­ra nar­ko­ma­nai!”

Fi­nan­si­nës pro­ble­mos su­si­ju­sios ir su pa­èiais svar­biau­siais da­ly­kais - in­stru­men­ta­ri­ju­mi. Kai vai­kai pri­vers­ti gro­ti bal­dø fab­ri­ke pa­ga­ min­tais sty­gi­niais in­stru­men­tais ir va­di­na­mai­siais me­di­niais (o ið tie­sø - plast­ma­si­niais) pu­èia­mai­siais, jie tie­ siog trau­muo­ja­mi. Jie ne­ga­li ið­gau­ti rei­kia­mo gar­so, “kik ­suo­ja” ir kom­ plek­suo­ja... Kaip pa­sa­ko­jo Mo­des­tas Pit­rë­nas, kai ku­rie pro­fe­sio­na­lai pro aða­ras juo­kau­ja: “Na, ir ádo­mus jû­sø gar­sas. Gir­di­me to­ká ne­re­a­liai ge­rà mu­zi­ka­vi­mà, ið ðir­dies plau­kian­èià mu­zi­kà su tei­sin­gais ðtri­chais bei ge­ra in­ten­ci­ja, ta­èiau to­kiu re­ne­san­ si­niu ba­ro­ki­niu gar­su”. Su­pras­ki­te, ne­to­bu­lin­tais ba­ro­ko in­stru­men­tais!

Ir vis dël­to ádo­mu, kiek mo­ki­niams svar­bu ben­dra­vi­mas bei bu­vi­mas kar­tu ir ko­kià vie­tà jø gy­ve­ni­me uþ­ima mu­zi­ka. Ar jø en­tu­ziaz­mas pa­ste­bi­mas tik tar­pu­sa­vio san­t y­ kiuo­ se? Kaip þi­ no­ ma, vai­ kø ir jau­ ni­mo ko­lek­t y­vuo­se ne­re­tai vis­kas pra­si­de­da nuo drau­gø bû­rio ir bai­gia­si ir­gi drau­gais, o kaþ­kur vi­du­ ry­je yra mu­zi­ka. “Èia la­bai vy­kæs va­rian­tas, la­bai ge­ra pu­siau­svy­ra tarp ben­dra­vi­mo ir mu­zi­ka­vi­mo.

Ir vis dël­to pir­me­ny­bæ ati­duo­èiau ben­dram mu­zi­ka­vi­mui, ku­ris ma­ne la­bai dþiu­gi­na ir net glu­mi­na. Be re­tø ið­im­èiø, mû­sø ko­lek­t y­ve do­mi­ nuo­ja mu­zi­ka. Gal­bût ke­lio­në­se, kai “ási­jun­gia” ki­tas gy ­ve­ni­mo re­þi­mas, pra­de­da vy­rau­ti ir ki­tas pla­nas: tar­ pu­sa­vio san­t y­kiø stip­ri­ni­mas ir pan.

Kai bu­vo­me Vo­kie­ti­jo­je, ten spau­da “nu­ðvies­da­vo” da­ly­viø va­ka­rë­lius.

Kon­cer­tai bû­da­vo tik in­for­ma­t y­vus da­ly­kas, o vi­sa te­mi­në me­dþia­ga - apie tai, kaip moks­lei­viai ran­da ben­ drà kal­bà, - pa­sa­ko­ja Mo­des­tas Pit­rë­ nas. - Jei mo­ki­niai, bai­gæ mu­zi­kos mo­k yk­là, dar ko­kius dve­jus me­tus lie­ka or­kest­re, va­di­na­si, jiems rû­pi mu­zi­ka­vi­mas”.

Orin­ta BUD­NI­KAI­TË

Gruo­dþio 6-8 die­no­mis pir­mà­ kart Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­to kon­cer ­tø sa­lë­je vy­ko I Res­pub­li­k i­nis stu­den­tø ka­me­ri­niø an­sam­bliø ir kon­cert­meis­te­riø kon­kur­sas. Ið vi­so ja­me da­l y ­va­vo 54 stu­ den­ t ai ið ðe­ ðiø ða­ lies kon­ ser ­va­to­ri­jø ir aukð­tø ­jø m-lø. Pa­sak or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­ kës, KU MF for ­te­pi­jo­no ka­ted­ros lek­to­rës In­gos Mak­na­vi­èie­nës, ðio kon­kur­so ak­tu­a­lu­mas - aki­vaiz­dus.

“Dþiau­giuo­si jau­nø ­jø mu­zi­kø en­tu­ ziaz­mu, jø sie­k iu to­bu­lë­ti”- sa­kë ji.

Pa­k laus­t a, kas ins­pi­ra­vo ðio kon­kur­so or­ga­ni­za­vi­mà, lek­to­rë I. Mak­na­vi­èie­në sa­kë: “Res­pub­li­k i­niø stu­den­tø kon­cert­meis­te­riø kon­ kur­sø Lie­tu­vo­je iki ðiol dar nie­k as ne­or­ga­ni­za­vo, tad na­tû­ra­lu, jog toks po­rei­k is at­si­ra­do. Ka­me­ri­nius an­sam­blius, ku­rie Lie­tu­vo­je tu­ri gan se­nas tra­di­ci­jas, á kon­kur­so pro­gra­mà átrau­kë­me no­rë­da­mi vys­t y ­ti ir plës­ti me­no ins­ti­tu­ci­jø, pe­da­go­gø ir stu­den­tø tar­pu­sa­vio drau­g ys­tës ry­ðius, da­lin­tis pa­tir­ ti­mi”.

Kon­kur­so ati­da­r y­mo ið­k il­mës pra­si­dë­jo Klai­pë­dos va­ri­niø pu­èia­ mø ­jø kvin­te­to, va­do­vau­ja­mo doc. V.Bru­þo fan­fa­ro­mis bei KU rek­to­riaus prof. ha­bil. dr. Vla­do Þul­k aus, kon­kur­so ge­ne­ra­li­nio rë­më­jo – Sam­po ban­ko Klai­pë­dos

Ið kairës: R.Vitkauskas, V.Bruþas, V.Vadoklienë, T.Romaðkina, I.Maknavièienë, K.Grybauskas, V.Nemaniûnas, V.Alenskas

fi­lia­lo di­rek­to­riaus Ro­mu­al­do Ato, kon­kur­so þiu­ri pir­mi­nin­ko EPTA pre­zi­den­to Lie­tu­vo­je prof. Kæs­tu­ èio Gry­baus­ko, Lie­tu­vos mu­zi­kø sà ­jun­gos pre­zi­den­to prof. Rim­ vy­do Þi­gai­èio svei­k i­ni­mo þo­dþiais.

Kon­cer ­t à tæ­së kon­kur­so þiu­ri na­riai – Re­mi­gi­jus Vit­k aus­k as (VPU, al­t as), Vil­man­t as Bru­þas (KU MF, tri­mi­t as) ir In­ga Mak­na­vi­èie­në (kon­kur­so or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­kë, for ­te­pi­jo­nas), bei

For ­te­pi­jo­no ka­ted­ros for ­te­pi­jo­ni­ nis du­ e­ t as – G. Osip­ ko­ vas ir N. Blau­berg. Kon­cer­to pa­bai­go­je, nu­skam­bë­jus Klai­pë­dos va­ri­niø Augustino POCEVIÈIAUS nuotr.

RESPUBLIKINIS STUDENTØ KONKURSAS KLAIPËDOJE

Res­pub­li­ki­nio stu­den­tø ka­ me­ri­niø an­sam­bliø ir kon­cert­ meis­te­riø kon­kur­so þiu­ri ir or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to na­riai su kon­kur­so da­ly­viais ið VPU

pu­èia­mø ­jø kvin­te­to pas­ku­ti­niams akor­dams, pra­si­dë­jo kon­kur­so da­l y ­viø bur­tø trau­k i­mo ce­re­mo­ ni­ja.

Kon­kur­so da­l y ­viai bu­vo su­skirs­ ty ­ti á dvi gru­pes. Pir­mo­jo­je var­þë­si Ðiau­liø, Pa­ne­vë­þio ir Klai­pë­dos S. Ðim­k aus kon­ser ­va­to­ri­jø auk­lë­ti­

Klai­pë­dos S. Ðim­kaus kon­ser­ va­to­ri­jos stu­den­tës (kon­cert­ meis­te­rë Diana Kipðaitë ir vo­ ka­lis­të Regina Ðiaulinskaitë)

niai, o ant­ro­jo­je - Vil­niaus pe­da­ go­gi­nio (VPU), Ðiau­liø (ÐU) ir Klai­ pë­dos (KU) uni­ver­si­te­tø stu­den­t ai.

Tre­èi­à ­jà kon­kur­so die­nà – gruo­ dþio 8 d. Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­to kon­cer ­tø sa­lë­je bu­vo ið­k il­min­gai áteik ­ti kon­kur­so pri­zi­nin­kø lau­re­a­tø di­plo­mai: I-ojo­je gru­pë­je ge­riau­siu ka­me­ ri­niu an­sam­bliu ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja iðrin­ko Klai­pë­dos S. Ðim­k aus klar­ ne­ti­nin­kø kvar ­te­t à (vyr. dëst. A.Mi ­le­riaus kl.) – jiems pa­skir­ta I vie­ta ir pre­mi­ja. II vie­t a pa­skir­t a taip pat ðios ins­ti­tu­ci­jos stu­den­t ams – klar­ ne­ti­nin­kø trio (dëst. A.Mi­le­riaus kl.) ir Ðiau­liø kon­ser ­va­to­ri­jos pu­èia­ mø­ jø trio (dëst.

K.Poð­ k aus kl.).

III vie­t a te­ko re­tes­nës ka­me­ri­nio an­sam­blio su­dë­ties (for­te­pi­jo­nas, smui­k as, akor­de­o­nas) Pa­ne­vë­þio kon­ser ­va­to­ri­jos stu­den­tø trio.

I–o­jo­je kon­cert­meis­te­riø kon­

kur­so gru­pë­je no­rà da­l y ­vau­ti pa­reið­kë tik ke­le­t as S. Ðim­k aus kon­ ser ­va­to­ri­jos auk­lë­ti­niø. Pir­mos ir ant­ros vie­tos lau­re­a­t ai ðio­je ka­te­go­ ri­jo­je pa­skelb­ti ne­bu­vo, o III vie­t a te­ko S. Moc­ku­tei (vyr. dëst. V.Ruz­ gie­nës kl.).

II-ojo­je (aukð­tø ­jø mo­k yk­lø) ka­me­ri­niø an­sam­bliø gru­pë­je ly­de­ riø var­das (I vie­ta) ati­te­ko KU MF stu­den­èiø sty­gi­niø kvar­te­tui, va­do­ vau­ja­mam asist. L.Ku­rai­tie­nës. II vie­t a pa­skir ­t a KU MF stu­den­èiø for­te­pi­jo­ni­niam du­e­tui, va­do­vau­ ja­mam lekt. I.Mak­na­vi­èie­nës. III vie­t a te­ko VPU stu­den­tëms A.Se ­-

Gintarë Sabaliauskienë ir Sonata Stanevièiûtë kameriniø ansambliø konkurse

maðke­viè ir I.Ma­tu­l y ­tei.

II gru­pës ge­riau­sia kon­cert­meis­ te­re (I vie­t a) pri­pa­þin­t a Vil­niaus pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to stu­ den­të E.Po­vi­lai­tie­në (asist. D.Þit­ke­ vi­èie­nës kl.). II vie­t a pa­skir­t a KU MF stu­den­tei D.Kipðai­tei (lekt. I.Mak­na­ vi­èie­nës kl.), o III vie­t à pa­si­da­li­no KU MF stu­den­t as D.In­dri­ðiû­nas (doc. J.Ka­ro­sai­tës kl.) ir Ðiau­liø uni­ ver­si­te­to stu­den­të I. Da­ni­le­vi­èiû­të (lekt. I.Ku­di­no­vos kl.).

Ypaè dþiu­gu, kad ðià kon­kur­so idë­jà nuo pat pir­mø gy ­va­vi­mo þings­niø pa­lai­kë ir pri­zus kon­kur­so da­l y ­viams stei­gë Lie­tu­vos mu­zi­kø sà ­jun­gos pre­zi­den­t as prof. R.Þigai­ tis, Lie­tu­vos for ­te­pi­jo­no pe­da­go­gø aso­cia­ci­jos pre­zi­den­t as (EPTA Lie­tu­vo­je) prof. K.Gry­baus­k as, mu­zi­kos me­no ir moks­lo þur­na­lo “Mu­zi­kos ba­rai” vyr. re­dak­to­rë LMA doc. A.Þi­gai­t y ­të-Ne­k ro­ðie­në, Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riø sà ­jun­gos Klai­pë­dos sky­riaus pir­mi­nin­k as doc. R.Ðilei­k a, KU Stu­den­tø sà ­jun­ga, Klai­pë­dos Brass kvin­te­ tas… Pi­ni­gi­nius pri­zus kon­kur­so pir­mø ir an­trø pre­mi­jø lau­re­a ­ tams ástei­ gë SAMPO ban­ k as, KU MF de­k a­nas doc. V.Alens­k as bei Va­k a­r ø Lie­tu­vos re­gio­no pu­èia­ mø ­jø in­stru­men­tø aso­cia­ci­ja (pre­ zi­den­t as V.Re­k aðius).

Auk­së BOGUÞAITË

MU­ZI­KOS PRO­FE­SIO­NA­LAI IÐRIN­KO GE­RIAU­SIUS 2002-ØJØ ME­TØ KÛ­RI­NIUS Að­tuo­niø at­li­kë­jø ir mu­zi­ko­lo­gø ko­mi­si­ja, vi­sus me­tus ste­bë­ju­si ver­ ti­nu­si lie­tu­viø mu­zi­kos prem­je­ras, prieð pat Nau­juo­sius Me­tus pen­kio­ se ka­te­go­ri­jo­se – sce­ni­niø, or­kest­ri­ niø, ka­me­ri­niø, elek­tro­a­kus­ti­niø ir cho­ri­niø kû­ri­niø – ið­rin­ko ge­riau­sius me­tø kû­ri­nius.

Ið 85 pra­ëju­siø me­tø prem­je­rø bu­ vo ver­ti­na­mi 66 ávai­riø þan­rø ára­ðy­ti (bû­ti­na sà­ly­ga) kû­ri­niai, 7 sce­ni­niai, 17 or­kest­ri­niø, 23 tra­di­cið­kai gau­siau­ sio­je ka­me­ri­niø kû­ri­niø ka­te­go­ri­jo­je, 10 nau­jø cho­ri­niø kû­ri­niø ir 9 elek­tro­ a­kus­ti­niai kû­ri­niai.

Sce­ni­niø kû­ri­niø ka­te­go­ri­jo­je me­tø kû­ri­niu bu­vo pri­pa­þin­tas Min­ dau­go Ur­bai­èio ba­le­tas “Acid Ci­t y”, su­kom­po­nuo­tas Vil­niaus fes­ti­va­lio uþ­sa­k y­mu ir pa­sta­t y­tas Lie­tu­vos na­ cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to te­at­re pra­ëju­siø me­tø bir­þe­lá (cho­reo­grafas Krzys­zto­fas Pa­sto­ras).

Or­kest­ri­nës mu­zi­kos ka­te­go­ri­jo­je ðie­met do­mi­na­vo kon­cer­tai ir me­tø kû­ri­niu ið­rink­tas Re­mi­gi­jaus Mer­ke­lio Kon­cer­tas dviem for­te­pi­jo­nams ir or­kest­rui “Sep­tin­tas dan­gus”, pa­ra­ðy­ tas “Gai­dos” fes­ti­va­lio uþ­sa­k y­mu.

Ka­me­ri­niø kû­ri­niø ka­te­go­ri­jo­je pre­mi­ja skir­ta Ða­rû­no Na­ko “Apo­ ri­jai”, cho­ro mu­zi­kos ka­te­go­ri­jo­je - Ry­èio Ma­þu­lio “Aja­pa­ja­pam”, o elek­tro­a­kus­ti­nës mu­zi­kos me­tø kû­ ri­niu pa­skelb­tas An­ta­no Ja­sen­kos “Deu­sex­ma­chi­na”.

LMILC inf.

NO­MI­NA­CI­JOS “OPE­ROS ÐVY­TU­RIAI” AB “Ðvy­ tu­ r ys-Ute­ nos alus” ir Lie­ tu­vos na­cio­na­li­nis ope­ros ir ba­le­to te­at­ras ástei­gë no­mi­na­ci­jas “Ope­ros Ðvy­tu­riai”. Jos ski­ria­mos Lie­tu­vos ope­ ros ir ba­le­to so­lis­tams uþ ryðkiau­sius dar­bus Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ ros ir ba­le­to te­at­re 2002 me­tais.

Me­tø ope­ros so­lis­tas – Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis Me­tø ope­ros so­lis­të – Ire­na Mil­ke­vi­èiû­të Me­tø ba­le­to so­lis­tas – Ne­ri­jus Juðka Me­tø ba­le­to so­lis­të – Eg­lë Ðpo­kai­të Me­tø ope­ros vil­tis – Jo­a­na Ged­min­tai­të ir Dai­nius Stumb­ras Me­tø ba­le­to vil­tis – Ol­ga Ko­no­ðen­ko

Muzikos barai /29

Premjera Dai­na KLI­MAUS­KAI­TË

G

ruo­dþio 7-8 die­no­mis Kau­no mu­zi­ki­nio te­at­ro sce­nà jau penk­ tà­já kar­tà ið­vy­do kom­po­zi­to­riaus Fran­zo Le­ha­ro ope­re­të “Gra­fas Liuk­sem­bur­gas” (Der Graf von Lu­xem­burg). Apie ðià prem­je­rà pla­èiai kal­ bë­jo pats re­þi­sie­rius Gin­tas Þi­lys ir nau­jo lib­re­to au­to­rë Vio­le­ta Sa­gai­ty­të, de­kla­ruo­ da­mi min­tis, kad pa­sta­ty­mas taps nau­ju þo­dþiu ope­re­tës rai­do­je, kad juo bus “nu­ brauk­ta pud­ra ir dul­kës” nuo ási­se­në­ju­siø ðio þan­ro ka­no­nø.

Re­þi­sie­rius Gin­tas Þi­lys dël ak­to­ri­nio ir re­þi­sû­ri­nio dar­bo dra­mos te­at­ruo­se, ma­nau, në­ra nei ge­rai þi­no­jæs, nei my­lë­jæs ope­re­tës. Ta­èiau Mu­zi­ki­nio te­at­ro va­do­vo pa­rei­gos ápa­rei­go­jo sta­ty­ti jà, nes ope­re­të Kau­ne, tu­rin­ti il­ga­me­tes tra­di­ci­jas, yra itin my­li­ma ir la­biau­siai lan­ko­ma. Ne kar­tà ðià pui­kià ope­re­tæ ma­èiau sve­tur, o mû­sø te­at­re esu ir pa­ti da­ly­va­vu­si 1963 m. Ros­tis­la­vo An­dre­je­vo sti­lin­ga­me pa­sta­ ty­me, kur su­bliz­gë­jo ðio þan­ro pri­ma­ri­jai Vy­tau­tas Rim­ke­vi­èius, Sta­së Re­peè­kai­të ir Ka­zys Mi­ka­laus­kas. Tad á prem­je­rà ëjau su tam tik­ru prieð­ta­rin­gu nu­si­sta­ty­mu. O pa­ma­èiau sko­nin­gà ope­re­tæ, ne­pa­nei­gu­sià þan­ro ypa­tu­mø ir ne­nu­ste­bi­nu­sià ypa­tin­ gais nau­jo­viø blyks­niais.

Ne­ovie­nie­tið­kos ope­re­tës kryp­èiai pri­ ski­ria­mam Le­ha­rui bû­din­gas di­de­lis me­lo­ din­gu­mas, ly­rið­kas, ro­man­tið­kas jaus­mø po­lë­kis. Su­kû­ræs to­kius ope­re­tës ðe­dev­rus kaip “Links­mo­ji nað­lë” ir “Gra­fas Liuk­sem­ bur­gas”, kom­po­zi­to­rius ne­si­ten­ki­no jais.

At­si­sa­kæs anks­tes­niø ope­re­tës ðtam­pø ir tra­di­ci­nës lai­min­gos pa­bai­gos, pri­ar­ti­no jà prie ly­ri­nës ope­ros, ku­rio­je bu­vo jau­èia­ma ve­riz­mo áta­ka. Tad nau­jie­ji vei­ka­lai “Ca­rai­ tis”, “Pa­ga­ni­nis”, “Dþu­di­ta” am­þi­nin­kø bu­vo pa­krikð­ty­ti “le­ha­ria­do­mis”. Ta­èiau, dar kom­po­zi­to­riui bû­nant gy­vam, ne vi­si lai­kë­si ðiø nuo­sta­tø ir ne­re­tai “le­ha­ria­dos” tu­rë­da­vo lai­min­gà pa­bai­gà.

Ori­gi­na­lus dra­ma­tur­gø Al­fre­do Ma­ri­ jos Wil­lne­rio ir Ro­ber­to Bo­danz­kio lib­re­ tas, gra­þiai ið­vers­tas Ra­mu­tës Sku­èai­tës, ma­tyt, ne­ten­ki­no re­þi­sie­riaus, no­rin­èio “ryð­kes­nës lo­gi­kos”, “vei­kë­jø cha­rak­te­riø vys­to­mos rai­dos”. Tad jis pa­ti­kë­jo þi­no­ mai dai­nø teks­tø au­to­rei, te­at­ro so­lis­tei Vio­le­tai Sa­gai­ty­tei, jau ge­rai uþ­si­re­ko­men­ da­vu­siai ku­riant lib­re­tà Jo­han­no Straus­so ope­re­tei “Nak­tis Ve­ne­ci­jo­je”, pa­ra­ðy­ti “Gra­fui Liuk­sem­bur­gui” nau­jà, ðiuo­lai­kið­ kes­ná li­te­ra­tû­ri­ná teks­tà. Þi­no­jom po­etið­ kus Vio­le­tos dai­nø teks­tus, ly­rið­kà ei­liø kny­ge­læ “Be gri­mo”. O nau­jas lib­re­tas nu­ste­bi­no ir ðmaikð­èiu þo­dþiu, ir dra­ma­ tur­gi­nës me­dþia­gos ával­dy­mu. Vis dël­to pa­grin­di­në min­tis pa­im­ta ið ori­gi­na­lo. O ji ga­na vin­giuo­ta.

Muzikos barai /30

Ope­re­të tarp ste­re­o­ti­pø ir no­va­ci­jø

Þiuljetë Vermon – Kristina Zmailaitë, Brisaras Diubua – Kæstutis Alðauskis

Bo­he­mos nu­my­lë­ti­nis gra­fas Re­në fon Liuk­sem­bur­gas, pra­ûþæs të­vø pa­li­ki­mà, gy­ve­na var­ga­nai ið sa­vo pieð­tø pa­veiks­lø.

Tur­tin­gas ku­ni­gaikð­tis Ba­zi­lis Pu­a­ro ne­ti­ kë­tai pa­siû­lo jam pu­sæ mi­li­jo­no fran­kø uþ tai, kad ta­sai ves­tø ne­pa­þás­ta­mà mer­gi­nà ir, pa­kei­tæs pa­var­dæ, ið­vyk­tø ið Pa­ry­þiaus.

O po tri­jø më­ne­siø ið­si­skir­tø su ne­pa­þás­ta­ mà­ja. Re­në su­tin­ka, ir ve­dy­bos ávyks­ta gra­ fo, jo drau­go dai­li­nin­ko Bri­sa­ro dirb­tu­vë­ je. Kad jau­nie­ji vie­nas ki­to ne­ma­ty­tø, juos ski­ria di­de­lis pa­ties gra­fo ne­uþ­baig­tas pa­veiks­las. Su­þa­dë­ti­në - te­at­ro pri­ma­do­na An­þe­lë Did­jë - tu­ri tap­ti gra­fie­ne Liuk­ sem­burg, kad vë­liau ku­ni­gaikð­tis Ba­zi­lis ga­lë­tø ves­ti ti­tu­luo­tà da­mà, o ne pa­pras­tà

dai­ni­nin­kæ. XIX a. ak­tu­a­li­jos - pre­ky­ba ti­tu­lais ir sa­vi­mi - ðian­dien mums në­ra ar­ti­mos, ta­èiau pa­ti avan­tiû­ri­në siu­þe­to li­ni­ja in­tri­guo­ja. Mat il­gai­niui gra­fas Liuk­ sem­bur­gas ir An­þe­lë pa­mils­ta vie­nas ki­tà, ne­þi­no­da­mi, kad jau yra su­si­tuo­kæ. Re­þi­ sie­rius ir lib­re­to au­to­rë më­gi­na pa­tei­sin­ti An­þe­lës po­el­gá: uþ tur­tuo­lio ji ið­te­ka dël to, kad ga­lë­tø pa­rem­ti ne­tur­tin­gus ga­bius me­nui vai­kus, nes pa­ti vai­kys­të­je apie tai sva­jo­jo. Ta­èiau ði siu­þe­to li­ni­ja spek­tak­ly­je ne­skam­ba. Ir kai An­þe­lë, pa­ga­liau su­si­tai­ kius su Re­në, aið­ki­na jam apie sa­vo ge­rus kës­lus - pa­sta­ty­ti me­no rû­mus, þiû­ro­vai tai pra­lei­dþia pro au­sis. Dë­me­sys bu­vo pri­kaus­ty­tas prie ási­my­lë­jë­liø jaus­mø

me­ta­mor­fo­zës, ku­rioms Le­ha­ro ke­rin­èios me­lo­di­jos su­tei­kë ro­man­ti­nio po­lë­kio. Ko ver­tas vien pirmojo veiks­mo val­sas prie pa­veiks­lo, vë­liau va­ri­juo­ja­mas ir plë­to­ja­ mas, ar­ba he­ro­jø ari­jos, du­e­tai ir pla­taus uþ­mo­jo ba­le­to di­dy­sis val­sas, sti­lin­gai su­ ðok­tas ba­le­to ar­tis­tø.

Di­de­lá su­si­þa­vë­ji­mà man su­kë­lë dai­li­ nin­kës Vir­gi­ni­jos Idze­ly­tës sce­no­vaiz­dis ir kos­tiu­mai. Pa­ki­lus pro­sce­niu­mui, ma­to­me ðvie­sià, kiek ðal­to­kà erd­væ. Mies­to gra­fi­nis pie­ði­nys, ke­lios de­ta­lës - þi­bin­tas, suo­le­lis, krin­tan­èios snai­gës tei­kia ar­të­jan­èiø Nau­ jø­jø me­tø at­mo­sfe­rà, ku­rià su­drums­èia kar­na­va­lo mi­nia. Ant­ra­ja­me veiks­me - ne­ti­kë­tai pra­ban­gios te­at­ro lo­þës in­ krus­ta­ci­ja: te­at­ro dva­sia. To­je ðvie­sio­je sce­no­je ypaè ið­ryð­kë­ja sti­lin­gi pra­ban­giø me­dþia­gø, ne­ryð­kiø spal­vø kos­tiu­mai, sa­vo si­lu­e­tais pri­me­nan­tys XIX a. I pu­sës au­ten­tið­kus dra­bu­þius. Mo­no­to­nið­ki cho­ ro ar­tis­tø kos­tiu­mai jø ne­in­di­vi­du­a­li­zuo­ja ir lei­dþia re­þi­sie­riui ádo­miai kom­po­nuo­ti

ar­tis­ti­nes ga­lias. Sau bû­din­gà san­tû­ru­mà, na­tû­ra­lu­mà jis èia pra­tur­ti­no di­des­ne, dra­ma­tur­gið­kes­ne emo­ci­ja. Be abe­jo­nës, “ið­tir­pæs” ak­to­riuo­se, re­þi­sie­rius tei­kë so­lis­tams ádo­miø cha­rak­te­rio plë­to­ji­mo gai­riø, “pri­si­tai­ky­mø”, pa­dë­ju­siø ge­riau pa­si­reikð­ti. Ne­ga­liu at­si­ste­bë­ti Ge­di­mi­no Ma­ciu­le­vi­èiaus hu­mo­ru, þa­via ar­tis­ti­ne in­di­vi­du­a­ly­be jis dþiu­gi­no pub­li­kà abu va­ ka­rus. La­bai sim­pa­tið­kos bu­vo ir ant­ro­sios so­lis­tø po­ros. Pir­mà­já va­ka­rà Þiul­je­tæ Ver­ mon ka­rin­gai vai­di­no Kris­ti­na Siur­by­të, ant­rà­já - ele­gan­tið­kes­në Kris­ti­na Zmai­lai­të.

Jø part­ne­riai Þa­nas Vo­ro­no­vas ir Kæs­tu­ tis Al­èiaus­kis ir­gi ne­sto­ko­jo jau­nat­við­ko þva­lu­mo. Tre­èia­ja­me veiks­me þiû­ro­vus ap­stul­bi­no mû­sø pri­ma­do­na Da­nu­të Dir­ gin­èiû­të jau ki­ta - cha­rak­te­ri­nës ar­tis­tës ko­ky­be. Jos Siu­zi Ko­ko sa­vo ame­ri­kie­tið­ka tar­se­na, bû­din­gais cha­rak­te­rio bruo­þais bu­vo la­bai at­pa­þás­ta­ma ir þa­vi. Ki­ta ðio vaid­mens at­li­kë­ja Rai­mon­da Ta­llat-Kelp­

ðai­të sa­vo he­ro­jæ kû­rë taip pat ener­gin­gai.

An­tràjà prem­je­rà pa­grin­di­nius he­ro­ jus dai­na­vo Re­na­ta Ta­ro­sai­të ir Gied­rius Þa­lys. Tai ma­þiau ope­re­tës þan­re pa­ty­ræ dai­ni­nin­kai. O jis - duo­bë­tas, rei­ka­lau­ja di­des­nio pro­zos ápras­mi­ni­mo, sce­ni­nës plas­ti­kos ával­dy­mo. Tad, ma­nau, dar yra erd­vës vaid­me­nø to­bu­lë­ji­mui. Be to, Re­në Liuk­sem­bur­go vo­ka­li­në par­ti­ja aukð­ta, pa­ra­ðy­ta te­no­rui. Tad gai­la, kad kai ku­ rias aukð­tas na­tas abu at­li­kë­jai - ba­ri­to­nai - tu­rë­jo trans­po­nuo­ti. O tai vis dël­to ar­do Le­ha­ro mu­zi­kos me­lo­din­gu­mà.

Spek­tak­lá skru­pu­lin­gai ruo­ðë ir ákvëp­ tai di­ri­ga­vo Ju­lius Ge­niu­ðas. Ma­tyt, tur­tin­ ga kom­po­zi­to­riaus par­ti­tû­ra ne­nu­vy­lë ir jo. Re­þi­sie­riui spek­tak­lá sta­ty­ti pa­dë­jo dvi jau­nos cho­reo­grafës Si­gi­ta Mi­ka­laus­kai­të ir In­drë Pa­èë­sai­të. Cho­rà pa­ren­gë Ra­mû­ nas Til­vi­kas ir Ra­sa Vait­ke­vi­èiû­të. Ðiek tiek keis­to­kai spek­tak­lio fi­na­le nu­skam­bë­jo kiek­vie­no he­ro­jaus ið­sa­ky­tos sen­ten­ci­jos. Jos, ma­no gal­va, ne­bu­vo pra­ smin­gos ir “ne­pri­li­po” prie vien­ti­so mu­zi­ ki­nio spek­tak­lio au­di­nio.

Vis dël­to, ypaè pir­mà­jà prem­je­rà, þiû­ ro­vai áver­ti­no la­bai ge­rai. Ir, ma­tyt, nuo­ðir­ dþiai ási­gy­ve­no á he­ro­jø mei­lës pe­ri­pe­ti­jas - kai Re­në ir An­þe­lë po il­gø gin­èø pa­ga­liau puo­lë vie­nas ki­tam á glë­bá, pub­li­ka pra­dë­ jo plo­ti. n

Andþelë Didjë - Nomeda Vilkanauskaitë, Renë Liuksemburgas – Laimonas Pautienius, Bazilis Puaro – Gediminas Maciulevièius Renë Liuksemburgas – Laimonas Pautienius Andþelë Didjë - Renata Tarosaitë, Renë Liuksemburgas - Giedrius Þalys

ma­si­nes sce­nas. Puoð­nûs ir pa­grin­di­niø he­ro­jø rû­bai. Kruopð­èiai ap­gal­vo­tos de­ta­ lës, skry­bë­lai­tës, ðu­kuo­se­nos, pa­puo­ða­lai gra­þiai at­lik­ti ir tei­kia spek­tak­liui ele­gan­ tið­kos pra­ban­gos.

Pir­mà va­ka­rà An­þe­lës Did­jë vaid­me­ná kû­rë No­me­da Vil­ka­naus­kai­të, jos part­ne­ ris Gra­fas Liuk­sem­bur­gas - Lai­mo­nas Pau­ tie­nius. Ku­ni­gaikð­tá Ba­zi­lá Pu­a­ro vai­di­no Ge­di­mi­nas Ma­ciu­le­vi­èius.

Ma­ne vi­sad þa­vi tau­ri Vil­ka­naus­kai­tës ar­tis­ti­në in­di­vi­du­a­ly­bë, gra­þus dai­na­vi­ mas. Bet at­lik­da­ma An­þe­lës vaid­me­ná ji pra­no­ko sa­ve: jau­di­no ápras­min­tas dai­na­ vi­mas ir tra­pus þa­vus ávaiz­dis. Bal­sin­gas Lai­mo­nas Pau­tie­nius la­bai ið­plë­të sa­vo

Muzikos barai /31

Prisimename

“Svar­biau­sia gy­ve­ni­me ne­pa­lûþ­ti”

Jus­ta ADO­MO­NY­TË-ÐLE­KAI­TIE­NË

Muzikos barai /32

Ðei­mos ir Lie­t u ­vos na­c io­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to te­a t­ro ar­c hy ­vo nuotr.

M

a­ri­jos Aleð­ke­vi­èiû­tës (19251979) var­das ge­rai þi ­no­mas vy­res­n io­sios kar­tos ope­ros më­gë­jams. Jau ­n i­mas var­g u ar pa­sa­kys, kas ji. Ðis pa­sa­ko­ ji­mas ne­pre­ten­duo­ja á ið­sa­mø so­lis­tës kû­ ry­bos nag­ri­në­ji­mà. No­ri­me tik pri­si­m in­t i þy­m ià dai­n i­n in­kæ ir pui­kø þmo­g ø.

Dzû­k i­ja. Kai­mø, baþ­nyt­kai­m iø lyg pri­bars­t y­ta, ir vi­si to­k iais skam­biais var­ dais: Kro­k ia­lau­k is, Kro­k i­n in­kai, Dai­na­ va, San­tai­ka ir gim­ta­sis Ma­ri­jos kai­mas Krekð­të­nai.

“Kai­mas bu­vo di­de­lis - 72 so­dy­bos: tie, kur gy ­ve­no ant kal ­ne­lio, - “pies­k i­n iai”, mes, á San­tai­kos pu­sæ, - “ga­la­lis”, link Kro­ kia­lau­k io - “mo­li ­n iai”, - pri­si­me­na ta­me kai­me uþ­au­gæs ku­n i­gas Vac­lo­vas Aliu­lis.

- O ta pu­së, kur gy­ve­no Aleð­ke­vi­èiai, “bûk­li­n iai.”

Të­vas Ka­zi­m ie­ras Aleð­ke­vi­èius - pa­si­ tu­rás ûki ­n in­kas, darbð­t us ir do­ras. Ma­ma Ma­ri­jo­na - la­bai mu­zi­ka­li, tik ­ra kai­mo dai ­n i­n in­kë. Trys vai­kai lan­ko Var­na­g i­riø pra­dþios mo­kyk­là, o jau­n iau­sio­ji Ma­ri­ja vë­liau mo­ko­si Aly­t u­je.

Ji no­ri bû­t i gy­dy­to­ja ir, bai­g u­si gim­ na­zi­jà, ásto­ja á Kau­no me­di­ci ­nos ins­t i­t u­ tà. Vie­nà die­nà á kon­ser­va­to­ri­jà sto­jan­t i drau­gë pa­pra­ðo pa­dai ­nuo­t i su ja po­rà du­ e­t ø. Eg­za­m i­nø ko­m i­si­ja (kom­po­zi­to­rius A.Ka­èa­naus­kas, dai­n i­n in­kas J.Bie­liû­nas) nu­stem­ba, kad Ma­ri­ja sto­t i á kon­ser­va­to­ri­ jà në ne­ke­t i­na (“Tai ku­ri ið jû­sø sto­ja?!”), ir ákal­ba mer­g i­nà mo­ky­t is dai­nuo­t i.

“Ma­ri­jà Aleð­ke­vi­èiû­tæ su­t i­kau dar Kau­no kon­ser­va­to­ri­jo­je. Ji ið­kart pa­t rau­kë dë­me­sá: to­k ia gra­þi, gam­tos vai­kas, vi­sa­da sau­le nu­de­g u­si, ener­g in­ga ir la­bai drau­g ið­ ka - tà vi­sa kon­ser­va­to­ri­ja þi ­no­jo”, - pri­si­ me­na di­ri­gen­tas Vy­tau­tas Vir­þo­n is.

Stu­di­jos - ðvie­sio­ji Ma­ri­jos gy ­ve­n i­mo pu­së, ta­èiau bû­ta ir ðe­ðë­liø. Á Si­bi­rà ið­ve­þa­ mi të­vai. Vai­kai lie­ka Lie­t u­vo­je. Se­suo jau ið­te­kë­ju­si á ki­tà kai­mà, bro­lis slaps­to­si pas þmo­nos të­vus, Ma­ri­ja stu­di­juo­ja Kau­ne.

Duk­ra Ra­sa pri­si­me­na ma­mà pa­sa­ko­jant: “Të­vø trem­t ies die­nà vie­ðë­jau të­við­kë­je.

Bû­t ø ir ma­ne ið­ve­þæ, bet ið­gel­bë­jo ru­sas ka­ rei­vis, pa­lei­dæs ir pa­sa­kæs: “Bëk, pa­si­slëpk kuo to­liau!”

Ma­ri­ja gráþ­ta á Kau­nà. Nuo­lat kan­k i­ na bai­më dël të­vø ir ar­t i­mø­jø. Të­við­kë­je ap­si­g y ­ve­næ sve­t i­m i po tru­pu­t á jà griau­ na. Ma­ri­jai kiek pa­de­da se­suo Mo­n i­ka, ta­èiau kai­mas tuo me­tu taip pat skur­do.

“Tik ar­t i­m ie­ji þi ­no­jo, kad Ma­ri­ja uþ kam­ pà dir­ba tar­nai­te, tvar­ko na­mus, pri­þiû­ri sve­t i­mus vai­kus. Vë­liau dar per­ra­ði ­në­jo na­tas”, - pa­sa­ko­ja drau­gë is­to­ri­kë El­vy­ra Ra­þa­naus­kai­të.

1949 m. su­ jun­ g us Kau­ no ir Vil­ n iaus

1943-ie­ji, bai­giant ðeðias kla­ses

kon­ser­va­to­ri­jas, M.Aleð­ke­vi­èiû­të stu­di­juo­ ja pro­fe­so­rës Alek­san­dros Stað­ke­vi­èiû­tës kla­së­je. Dai ­nuo­ja sop­ra­no re­per­t u­a­rà - Ai­dà, Li­zà. Ap­lin­k i ­n iai pra­de­da ðnabþ­dë­ ti: “Tu ne sop­ra­nas, tu - me­co­sop­ra­nas!”

Rei­kë­jo bû­t i di­plo­ma­t ið­kai, ne­á þeis­t i dës­t y­ to­jos ir slap­ta mo­ky­t is pas ki­tà.

Ope­ros te­at­re Ma­ri­ja de­biu­t uo­ja 1950

m. Smuk­li ­n in­kës vaid­me­n iu M.Mu­sorgs­ kio ope­ro­je “Bo­ri­sas Go­du­no­vas”. Pir­mai­ siais me­tais ji dai ­nuo­ja Kar­men, Liu­ba­ðà “Ca­ro su­þa­dë­t i­në­je”, Liu­bo­væ “Ma­ze­po­je”, Kon­èa­kov ­nà “Ku ­n i­gaikð­t y ­je Igo­r y ­je”, Gra­f ie­næ “Pi­kø da­mo­je”, Ma­da­le­nà “Ri­ go­le­te”.

“Svar­biau­sias bruo­þas yra M.Aleð­ke­ vi­èiû­tës kû­r y­bi­n io dia­pa­zo­no pla­t u­mas, pa­si­gë­rë­t i ­nas su­ge­bë­ji­mas per­si­kû ­ny­t i at­lie­kant la­bai skir­t in­g us vaid­me­n is ávai­ riø epo­chø, sti­liø, na­cio­na­li­n iø mo­kyk­lø, þan­rø ope­ro­se (…). Ið­t i­sa my­lin­èiø, ken­ èian­èiø, ko­vo­jan­èiø, kerð­tau­jan­èiø, pa­si­ au­ko­jan­èiø, ið­di­dþiø ir kuk ­liø, kil­m in­g ø ir pa­pras­t ø mo­te­rø pa­veiks­lø ga­le­ri­ja, dra­ma­t i­n iø ir ly­ri­n iø, cha­rak­te­ri­n iø ir ko­ mið­kø vaid­me­nø vir­t i ­në”, - ra­ðë mu­zi­ko­lo­ gas Jo­nas Bru­ve­ris so­lis­tës 50-me­èio pro­ga ið­leis­ta­me lanks­t i­nu­ke.

Dai­na­vo ji ir kiek­vie­no me­co­sop­ra­no sva­jo­n iø par­t i­jas: Ebo­li “Don Kar­le”, Am­ ne­ris “Ai­do­je”, Ul­ri­kæ “Kau­k iø ba­liu­je” ir, aið­ku, Kar­men, ku­rià pa­si­rin­ko ir 50-me­ èio ju­bi­lie­jui.

Ne­pa­m irð­ta­m i vaid­me­nys lie­t u­viø kom­po­zi­to­riø ope­ro­se: Mir­ta, Vai­va, Mo­ ti­na (V.Klo­vos “Pi­lë­nai”, “Vai­va”, “Duk­ të”), Se­suo (V.Pal­ta­na­vi­èiaus “Kryþ­ke­lë”) ir ki­t i. “Bu­vo ne­pa­kei­èia­ma lie­t u­við­ko­se ope­ro­se. Jai la­bai ti­ko tie vi­si mo­t i­nø, se­se­rø vaid­me­nys, ðil­t i, nuo­ðir­dûs. A.Ra­ èiû­no ope­ro­je “Ma­r y­të” yra pa­pras­tos mo­ters Da­nu­tës vaid­muo. Kom­po­zi­to­riui Ma­ri­ja la­bai pa­t i­ko, ir jis vaid­me­n á pra­plë­ të, spe­cia­liai jai su­kû­rë Da­nu­tës lop­ði­næ” (V.Vir­þo­n is).

“Gy­ve­no­me vie­na­me na­me Ge­ro­sios Vil­t ies gat ­vë­je. Tuo me­t u ra­ðiau “Pi­lë­nus”.

Kon­èa­kov­na ope­ro­je “Ku­ni­gaikðtis Igo­ris”

Kar­men

Ma­ri­ja daug pa­tar­da­vo, kaip ra­ðy­t i, kad bû­t ø pa­to­g iau dai ­nuo­t i” (kom­po­zi­to­rius Vy­tau­tas Klo­va).

Gy ­ve­n i­mas te­kë­jo sa­vo va­ga. Ma­ri­ja ið­te­ka uþ gy­dy­to­jo Jur­g io Lau­þo­n io. 1955 m. gims­ta dvy ­nu­kai Ra­sa Vio­le­ta ir Rai­ mun­das.

Ne­ap­len­k ia ir liûd­nos aki­m ir­kos. 1954 m., te­at­rui gast­ro­liuo­jant Kau­ne, Ma­ri­ja su­ þi ­no­jo, kad Si­bi­re vë­þiu mi­rë ma­ma. Tà va­ ka­rà ji tu­rë­jo dai ­nuo­t i Kar­men. “Bu­vo taip sun­ku… Vis vai­de­no­si, kad ðo­ku ha­ba­ne­ rà prie ma­mos kars­to… - guo­dë­si drau­gei El­vy­rai ir pri­dû­rë: - Pa­m i ­në­si ma­no þo­dá - að mir­siu kaip ma­no ma­ma!”

1955-ai­siais ið Si­bi­ro grá­þo të­vas. Pri­ sig­lau­dë pas Ma­ri­jà. Vie­tos ma­þai - ið­va­ þia­vo pas duk­rà Mo­n i­kà á Zi­zë­nus bi­te­liø au­g in­t i.

“Ir Lau­þo­n iai, ir mû­sø ðei­ma gy ­ve­no ankð­t uo­se bu­te­liuo­se Ge­ro­sios Vil­t ies gat­ vë­je. Il­gë­jo­mës þe­mës, erd­vës ir nu­ta­rë­me sta­t y­t is na­mus. Ga­vo­me gre­t i­mus skly ­pus Ant­akal ­ny ­je. Tai­g i vi­sà gy ­ve­n i­mà bu­vo­me kai­my­nai. Krikð­t i­jo­me vie­n i ki­t ø vai­kus, su­t ik­da­vo­me Nau­juo­sius me­t us, ðvæs­da­ vo­me Uþ­ga­vë­nes. Pas mus gy ­ve­no skulp­ to­rius Vy­tau­tas Ðe­r ys - aukð­tas, lie­sas. Já ap­reng­da­vo­me Ka­na­pi ­n iu, o ap­kû­nes­n á ma­est­ro V.Klo­và - La­ði ­n i ­n iu. J.Lau­þo­n is reng­da­vo pro­g ra­mà, o Ma­ri­ja dai ­nuo­da­vo hu­mo­ris­t i­n ius kup­le­t us.

J.Lau­þo­n is bu­vo me­dþio­to­jas, ko­k á kið­k á ið me­dþiok­lës par­ga­ben­da­vo. Ma­ri­ja la­bai gar­dþiai pa­ga­m in­da­vo ir kvies­da­vo vi­sus to kið­k io ra­gau­t i. Taip gy ­ve­no­me” (Jû­ra­të Klo­vie­në, me­di­kë).

Ma­ri­ja më­go þe­mæ, me­dþius, au­g i­no daug gë­liø. Uþ­ei­da­vo di­de­lë ope­ros më­gë­ ja bio­lo­gë Eu­ge­n i­ja Ðim­kû­nai­të, pa­tar­da­ vo, kur kà so­din­t i, kaip au­g in­t i.

Bu­vo rû­pes­t in­ga ma­ma, bet vai­kø ne­le­ pi­no, ska­t i­no sa­va­ran­k ið­ku­mà. Duk­ra dai­ li ­n in­kë Ra­sa Vio­le­ta Lau­þo­ny­të pri­si­me­ na: “Jau­të­me, kad mû­sø ma­ma ypa­t in­ga.

Ma­të­me, kaip sun­k iai ji dir­ba. Jei ðian­dien

Mir­ta “Pi­lë­nuo­se”

spek­tak­lis, ji dai ­nuos Kar­men, Ebo­li ar Mir­tà, tai á jos kam­ba­rá ga­li­ma áei­t i tik pa­ si­bel­dus: ma­ma kau­pia­si, jai ne­va­lia truk­ dy­t i. O gráð ji tik vë­lai va­ka­re pa­var­g u­si, su di­de­liu glë­biu gë­liø…”

Te­at­re dar­bo bu­vo daug. Vy­res­n io­sios kar­tos di­ri­gen­tai pri­si­me­na, kad per se­zo­ nà bu­vo ro­do­ma net 36 skir­t in­g ø pa­va­di­ ni­mø ope­ros, kas­met þiû­ro­vai su­lauk­da­vo ke­liø prem­je­rø. M.Aleð­ke­vi­èiû­të su­kû­rë dau­g iau nei 50 vaid­me­nø. Par­t i­jas ruoð­ da­vo itin kruopð­èiai, nie­ka­da ne­dai ­na­vo “maþ­daug”. Tiks­lu­mo, pre­ci­zið­ku­mo jai ga­lë­jo pa­vy­dë­t i dau­ge­lis.

“So­lis­tæ më­go re­þi­sie­riai ir di­ri­gen­tai: ji ne­ro­dy­da­vo kap­ri­zø, bu­vo kuk­li, darbð­ ti, ja vi­sa­da ga­li­ma pa­si­t i­kë­t i” (V.Vir­þo­ nis). Ma­ri­ja nie­ka­da ne­si­vel­da­vo á in­t ri­gas, ða­li ­no­si bet ko­k iø kon­f lik­t ø. “Re­pe­ta­vo­me V.Bar­kaus­ko ope­rà “Le­gen­da apie mei­læ”.

Per per­t rau­kas ar­t is­tai su­si­bû­ræ kà nors ap­ta­ria. Ma­ri­ja së­di kur nors kam­pu­t y ­je ir mez­ga. Pri­ei­si - nu­si­ðyp­sos, ge­rà þo­dá pa­sa­kys, o jau blo­go - nie­ka­da. Bu­vo to­k ia bi­te­lë darbð­t uo­lë”, - pa­sa­ko­ja ope­ros so­lis­ të Lai­ma Ða­luè­kai­të.

Kon­cer­tai - taip pat svar­bi M.Aleð­ke­ vi­èiû­tës veik­los sri­t is. “Vie­nu me­t u bu­vo ren­g ia­m i to­k ie kos­t iu­m i­n iai kon­cer­tai. Þiû­ro­vai tuo­met á te­at­rà ma­þai va­þi­në­jo: ke­liai blo­g i, su­si­sie­k i­mas pras­tas, to­dël, pa­si­ë­mæ kos­t iu­mus, vie­nà ki­tà de­ko­ra­ci­jø frag­men­tà, ke­lia­vo­me per vi­sà Lie­t u­và. To­ kie im­pro­vi­zuo­t i kon­cer­tai tu­rë­jo pa­si­se­k i­ mà, ir Ma­ri­ja mie­lai juo­se da­ly ­vau­da­vo” (V.Vir­þo­n is).

M.Aleð­ke­vi­èiû­të bu­vo dau­ge­lio lie­t u­ viø kom­po­zi­to­riø kû­ri­n iø pir­mo­ji at­li­kë­ja.

Kon­cer­t uo­se re­tai dai ­nuo­da­vo ope­rø ari­ jas, mie­liau - ro­man­sus, lie­t u­viø liau­dies dai ­nas. Më­go kon­cer­t uo­t i su “Su­tar­t i ­ne”.

Su ðiuo an­sam­bliu dai ­na­vo net pas­ku­t i­n ia­ me sa­vo ára­ðe Lie­t u­vos te­le­vi­zi­jo­je 1979 m. lie­pos 1 d. Daþ­nai bu­vo kvie­èia­ma á ra­di­jà, te­le­vi­zi­jà ir nie­ka­da ne­at­si­sa­ky­da­vo pa­dai­ nuo­t i.

1965 m. bir­þe­lis. Gra­þios, sau­lë­tos, net karð­tos die­nos. Tra­kø pi­ly ­je fil­muo­ja­m i “Pi­lë­nai”. Prie ka­me­ros - ope­ra­to­rius Ri­ man­tas Juod­val­k is, ða­lia - re­þi­sie­rë Ju­li­ja Adam­ke­vi­èie­në. Pi­lies kie­me vaikð­t i­në­ja dvi gra­þuo­lës se­se­r ys Eg­lë ir Mir­ta (Ele­ na Sau­le­vi­èiû­të ir Ma­ri­ja Aleð­ke­vi­èiû­të) ir jø të­vas ku­n i­gaikð­t is Mar­g i­ris (Jo­nas Sta­siû­nas). “Bu­vo la­bai sma­g u: nors ir kan­k i­no di­de­lis karð­t is, o kos­t iu­mai ga­na ðil­t i ir sun­kûs, so­lis­tai nuo­ðir­dþiai dir­bo.

Vi­sà lai­kà bu­vo­me sau­lë­je, bet nie­kas ne­ de­ja­vo ir ne­si­skun­dë. Ras­da­vo­me lai­ko ir ið­si­mau­dy­t i” (J.Adam­ke­vi­èie­në). De­ja, per vi­sas “aud­ras” Lie­t u­vos te­le­vi­zi­jos fil­mo­te­ ko­je ið­li­ko vos ke­li “Pi­lë­nø” frag­men­tai, ku­riuo­se uþ­f ik­suo­t i pir­m ie­ji ðios ope­ros at­li­kë­jai. Ret­kar­èiais juos ga­li­me ið­vys­t i mu­zi­k i­në­se lai­do­se. Nors tiek.

Ma­ri­ja nie­ka­da nie­kuo ne­si­skun­dë.

Pa­dë­da­vo ki­t iems ir ne­më­go pa­dë­kø. “Jei su­sirg­da­vai, þiû­rëk, jau ji at­ei ­na vais­tais, kom­pre­sais, net pie­t u­m is ne­ði­na. Gy ­ve­no mû­sø kie­me vie­n i­ða kai­my ­në. Ma­ri­ja jai vais­t us leis­da­vo, slau­gë. Ele­nà Èiu­da­ko­và li­go­n i­në­je lan­ky­da­vo” (J.Klo­vie­në).

Glo­bo­jo bro­lio, se­sers vai­kus. Krikð­to duk­ra El­v y­ra Aleð­ke­vi­èiû­të-Ru­þie­në pri­ si­me­na, su ko­k ia mei­le te­ta jà ve­dþio­da­vo po te­at­rà, leis­da­vo þiû­rë­t i spek­tak­lius net po ke­le­tà kar­t ø.

“Ma­ri­ja bu­vo la­bai drau­g ið­ka. “Don Kar­le” Ebo­li ari­jà mes dai­nuo­da­vo­me to­nu þe­m iau, nei pa­ra­ðy­ta. Ji man sa­ko: “Ire­na, tu dai ­nuok ori­g i­na­lia to­na­ci­ja, pa­ ma­t y­si, bus pa­to­g iau” ir pa­kvie­të á na­mus pa­k lau­sy­t i ára­ðo, ku­ria­me taip dai ­nuo­ja Za­ra Do­lu­cha­no­va. Vë­liau að tik taip ir at­lik­da­vau ðià sun­k ià ari­jà. Esu Ma­ri­jai dë­ kin­ga” (ope­ros so­lis­të Ire­na Ja­siû­nai­të).

“Ji bu­vo tik ­ra ma­no drau­gë. Kal­bë­da­ vo­mës slap­èiau­sio­m is te­mo­m is. Stu­di­ja­ vau Ðiau­liuo­se, tad, kai par ­va­þiuo­da­vau na­mo, per nak­t is kal­bë­da­vo­mës. Auk­lë­jo, mo­kë sa­vo pa­v yz­dþiu. Sa­ky­da­vo: “Svar­ biau­sia - ne­pa­lûþ­t i. Kad ir kas nu­t ik­t ø - at­si­t iesk” (R.Lau­þo­ny­të).

Svei­kà, þy­din­èià mo­te­rá uþ­k lu­po li­ga.

Ma­ri­ja blo­gai jau­të­si ir, ar­t i­mø­jø pra­ðo­ma, krei­pë­si á po­li­k li ­n i­kà. Ne­ras­ta nie­ko blo­go (o bu­vo jau ket ­vir­to­ji sta­di­ja!). Ir tik vë­liau, vy­ro pri­myg­t i­nai pra­ðo­ma, at­si­g u­lë á li­go­ ni­næ, ið ku­rios jau ne­be­g rá­þo.

“Ope­ra­ci­jos ið­va­ka­rë­se, - pri­si­me­na E.Ra­þa­naus­kai­të, - ap­ka­bi­no ma­ne ir, lyg nu­jaus­da­ma, pa­dai ­na­vo ið “Kar­men”: “Paukð­t y­të ðian­dien èia, o ryt - ki­t ur…”

Se­no­je nuo­t rau­ko­je tarp të­vo ir ma­mos ðyp­so­da­ma­si sto­vi jau­nu­të duk­ra Ma­ri­ja.

Taip ðvel ­n iai, nuo­ðir­dþiai ji ðyp­so­jo­si vi­sà gy ­ve­n i­mà. Tos Ma­ri­jos ðyp­se­nos ir ðian­ dien trûks­ta vi­siems, ku­rie jà pa­þi­no­jo. n

Muzikos barai /33

Pa­no­ra­ma

Dai­ni­nin­kui Juo­zui Bab­ra­vi­èiui - 120

2002 m. spa­lio më­ne­sá Kau­no M. ir K.Pet­raus­kø lie­tu­viø mu­zi­kos mu­zie­ju­je bu­vo pa­mi­në­tos lie­tu­viø dai­ni­nin­ko, pe­da­go­go Juo­zo Bab­ra­vi­èiaus gi­mi­mo 120-osios me­ti­nës. Mi­në­ji­me da­ly­va­væs mu­zi­ko­lo­gas Jo­nas Bru­ve­ris pa­brë­þë, kad J.Bab­ra­vi­èius uþ­ima reikð­min­gà vie­tà lie­tu­viø vo­ka­li­nio me­no rai­do­je.

Ci­tuo­da­mas ar­chy­vi­niø do­ku­men­tø ir Ame­ri­kos spau­dos ið­trau­kas, J.Bru­ve­ris at­sklei­dë ne­ma­þai svar­biø de­ta­liø apie J.Bab­ra­vi­èiaus gy­ve­ni­mo ap­lin­ky­bes ir mu­zi­ko ta­len­tà. Pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si J.Bab­ra­vi­èiaus sû­nus. Ið ára­ðø skam­ bë­jo dai­ni­nin­ko at­lie­ka­mos dai­nos.

La­bai ðil­tai sa­vo mo­ky­to­jà J.Bab­ra­vi­èiø pri­si­mi­në doc. Ge­di­mi­nas Ðmi­tas, ku­ris ne tik kal­bë­jo, bet ir pa­dai­na­vo ke­le­tà kû­ri­niø. Pui­kø kon­cer­tà klau­sy­to­jams do­va­no­jo ir doc. G.Ðmi­to stu­den­tai ið LMA Kau­no fa­kul­te­to - Au­ri­mas Rau­li­na­vi­èius, Arû­nas Lap­kus ir ma­gist­ ran­tas Gied­rius Pruns­kus (vi­si - ávai­riø kon­kur­sø lau­re­a­tai). So­lis­tams akom­pa­ na­vo Dai­nius Ke­pe­þins­kas. Ið mu­zie­jaus fon­dø pa­reng­ta pa­ro­da, ku­rios nuo­ trau­kos, afi­ðos, spau­dos straips­niai ir ki­ti eks­po­na­tai ið­kal­bin­gai by­lo­ja apie ádo­maus me­ni­nin­ko kar­je­rà Va­ka­ruo­se, ypaè Ame­ri­ko­je, ir veik­là Lie­tu­vo­je.

Di­des­næ gy­ve­ni­mo da­lá dir­bæs ir gast­ ro­lia­væs ávai­rio­se uþ­sie­nio te­at­rø sce­no­ se ir ten pel­næs pri­pa­þi­ni­mà, J.Bab­ra­vi­ èius Lie­tu­vos vi­suo­me­nei bu­vo ma­þiau þi­no­mas. Ðis ta­len­tin­gas me­ni­nin­kas ne­ma­þai pri­si­dë­jo sve­tur po­pu­lia­rin­ da­mas Lie­tu­vos var­dà ir me­nà, sa­vo kon­cer­tø pro­gra­mo­se dai­nuo­da­mas lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø ir har­mo­ni­zuo­tas liau­dies dai­nas.

Muzikos barai /34

J.Bab­ra­vi­èius gi­më 1882 m. ko­vo 21 d. Vil­ka­við­kio ra­jo­ne, Ðel­viuo­se.

Vë­liau per­si­kë­lë á Kau­nà, dai­na­vo “Dai­ nos” drau­gi­jos cho­re. Cho­ro va­do­vas, pa­ste­bë­jæs jo gra­þaus temb­ro bal­sà, pa­siû­lë pa­reng­ti kon­cer­tams ke­le­tà so­lo kû­ri­niø. Vie­na­me kon­cer­te Birð­to­ ne á jo dai­na­vi­mà at­krei­pë dë­me­sá dr.

R.Ðliû­pas, ku­ris pa­ta­rë rim­tai stu­di­juo­ti mu­zi­kà, þa­dë­da­mas ras­ti lë­ðø. 19091914 m. J.Bab­ra­vi­èius stu­di­ja­vo Pe­ter­ bur­go kon­ser­va­to­ri­jo­je, prof. S.Ga­be­lio dai­na­vi­mo kla­së­je. Stu­di­juo­da­mas jis ak­ty­viai reið­kë­si Pe­ter­bur­go lie­tu­viø mu­zi­ki­nia­me gy­ve­ni­me, ret­kar­èiais at­va­ þia­væs á Lie­tu­và, da­ly­vau­da­vo “Dai­nos” drau­gi­jos kon­cer­tuo­se. 1914 m. bai­gæs moks­lus, J.Bab­ra­vi­èius bu­vo pa­kvies­tas dai­nuo­ti Mask­vos di­dþia­ja­me te­at­re, kur ne­tru­kus jam pa­ti­kë­ti pa­grin­di­niai te­no­ro vaid­me­nys - Al­fre­das ir Her­co­ gas G.Ver­di “Tra­via­to­je” ir “Ri­go­le­te”, Lens­kis P.Èai­kov­skio ope­ro­je “Eu­ge­ ni­jus One­gi­nas”, Al­ma­vi­va G.Ros­si­ni ope­ro­je “Se­vi­li­jos kir­pë­jas” ir kt. J.Tu­moVaiþ­gan­to tvir­ti­ni­mu, Mask­vos ope­ro­je J.Bab­ra­vi­èius pel­në pa­na­ðø pri­pa­þi­ni­mà kaip Kip­ras Pet­raus­kas - Pe­ter­bur­go Ma­ ri­jos te­at­re. 1920-1934 m. J.Bab­ra­vi­ èius gast­ro­lia­vo Grai­ki­jo­je, Pran­cû­zi­jo­ je, An­gli­jo­je, JAV, kur su­lau­kë di­de­lio

Juozas Babravièius pa­si­se­ki­mo. At­va­þiuo­da­vo kon­cer­tuo­ti ir á Lie­tu­và. Pa­þy­më­ti­nos J.Bab­ra­vi­èiaus gast­ro­lës su F.Ða­lia­pi­no va­do­vau­ja­mu te­at­ru, ku­ris 1927 m. ap­lan­kë dau­giau kaip 45 di­des­nius JAV mies­tus.

1934 m. J.Bab­ra­vi­èius ap­si­gy­ve­no Kau­ ne, iki 1945 m. dai­ na­ vo Ope­ ros te­at­re. Su­kû­rë nau­jø vaid­me­nø, tarp ku­riø ypaè ge­rai bu­vo áver­tin­tas Ðuis­ kio vaid­muo M.Mu­sorgs­kio ope­ro­je “Bo­ri­sas Go­du­no­vas”. J.Bab­ra­vi­èius vir­tuo­zið­kai val­dë stip­rø, pla­taus dia­ pa­zo­no bal­sà, jo dai­na­vi­mui bû­din­ga raið­ki dik­ci­ja, mu­zi­ka­lu­mas. Dai­ni­nin­ko kon­cer­tø re­per­tu­a­ras bu­vo áspû­din­gai ávai­rus mu­zi­kos ir kal­bø (dai­na­vo pen­ kio­mis kal­bo­mis) po­þiû­riu. Re­cen­zen­tai tei­gë, jog kon­cer­tø pro­gra­mos liu­di­ja aukð­tà me­ni­ná ar­tis­to sko­ná.

Pas­ku­ti­ná gy­ve­ni­mo de­ðimt­me­tá J.Bab­ra­vi­èius sky­rë pe­da­go­gi­niam

dar­bui Lie­tu­vos vals­ty­bi­në­je kon­ser­va­ to­ri­jo­je (da­bar Mu­zi­kos aka­de­mi­ja), o me­tus prieð mir­tá - Kau­no J.Gruo­dþio mu­zi­kos mo­kyk­lo­je (da­bar J.Gruo­dþio kon­ser­va­to­ri­ja). Pe­da­go­gi­ná dar­bà jis la­ bai më­go, bu­vo ge­rai jam pa­si­ren­gæs ir dir­bo ið­ra­din­gai. Tarp jo mo­ki­niø - A.Lie­ tuv­nin­kas, G.Ðmi­tas, K.Zna­mens­kas, A.Do­mei­ka ir kt.

Mi­rë J.Bab­ra­vi­èius 1957 m. ba­lan­ dþio 3 d. Pa­lai­do­tas Kau­no Pa­ne­mu­nës ka­pi­në­se.

Kris­ti­na MI­KU­LI­ÈIÛ­TË-VAIT­KÛ­NIE­NË

Edu­ar­do Bal­sio mu­zi­ka skam­bë­jo Lie­po­jo­je

Ð.m. rug­së­jo 12-15 d. Lie­po­jos Ðv.

Tre­jy­bës baþ­ny­èio­je su­reng­tas pir­ma­sis tarp­tau­ti­nis Lie­po­jos var­go­nø mu­zi­kos fes­ti­va­lis.

Lie­po­ja - ant­ra­sis Lat­vi­jos mies­tas, pre­ten­duo­jan­tis á kas­me­tá var­go­nø fes­ti­va­lá. Iki ðiol to­kie ren­gi­niai bu­vo Ry­gos, tu­rin­èios pa­sau­ly­je þi­no­mus Do­mo ka­ted­ros var­go­nus, pa­si­di­dþia­vi­ mas. Ta­èiau Lie­po­ja taip pat dþiau­gia­si ne ma­þiau reikð­min­gu in­stru­men­tu - 1885 m. pa­sta­ty­tais vo­kie­èiø meist­ro B.Grüne­ber­go var­go­nais Ðv. Tre­jy­bës baþ­ny­èio­je - di­dþiau­siais pa­sau­lio var­ go­nais, tu­rin­èiais me­cha­ni­næ trak­tû­rà.

Tie­sa, ðiuo me­tu var­go­nø tech­ni­në bûk­lë në­ra be prie­kaið­tø, ta­èiau fes­ti­va­ lio ren­gë­jai vie­nu ið sa­vo tiks­lø ir lai­ko ðio uni­ka­laus in­stru­men­to “ka­pi­ta­li­ná” at­nau­ji­ni­mà. Sie­kia­ma pa­de­monst­ruo­ti var­go­nø ga­ly­bæ, spal­vø ávai­ro­væ, su­do­ min­ti kuo pla­tes­ná klau­sy­to­jø ra­tà tam, kad ras­tø­si po­ten­cia­liø rë­më­jø, ga­lin­èiø pa­rem­ti bran­gø res­tau­ra­vi­mà.

Lie­po­jos fes­ti­va­lio “krikð­ta­të­viais” ta­ po að­tuo­ni var­go­ni­nin­kai ið Aust­ri­jos, Lat­vi­jos, Lie­tu­vos, Ru­si­jos, Ðve­di­jos bei Vo­kie­ti­jos. Kon­cer­tuo­se ren­gë­jø pa­gei­ da­vi­mu skam­bë­jo dau­giau­sia XX a. var­go­nø mu­zi­ka. Fes­ti­va­lio pro­gra­ma bu­vo la­bai in­ten­sy­vi, nes per ke­tu­rias die­nas klau­sy­to­jus kvie­të ðe­ði kon­cer­tai, ku­riuo­se gro­jo po du var­go­ni­nin­kus - so­lo bei su ávai­riais an­sam­blio part­ne­ riais. Kiek ne­ti­kë­tai fes­ti­va­lio pro­gra­mà pa­pil­dë se­no­vi­niø ðo­kiø ko­lek­ty­vas ið Es­ti­jos “Sal­va­to­res Re­va­lien­ses” - ga­lin­ gam var­go­nø skam­be­siui kon­tras­ta­vo in­ty­mi ba­ro­ko in­stru­men­tais at­lie­ka­ma “pra­mo­gi­në” mu­zi­ka bei sub­ti­lus, ra­ fi­nuo­tas ba­ro­ki­nis dvie­jø po­rø ðo­kis al­to­riaus erd­vë­je. Ádo­miai su vie­no fes­ ti­va­lio ren­gë­jø, Lie­po­jos var­go­ni­nin­ko L.Dþe­ri­nio, at­lie­ka­ma var­go­nø mu­zi­ka de­rë­jo ðvie­sos efek­tø par­ti­tû­ra - baþ­ny­ èià tie­siog uþ­lie­jo ávai­riø at­spal­viø bei kon­fi­gû­ra­ci­jø ðvie­sos pluoð­tai, ga­lin­gu pul­tu val­do­mi vie­no þmo­gaus.

Lie­tu­vai fes­ti­va­ly­je at­sto­va­vo ðiø ei­lu­èiø au­to­rius, kon­cer­te, be so­li­niø Ar­nol­do Schönber­go ir Vid­man­to Bar­ tu­lio kû­ri­niø, kar­tu su Lie­po­jos sim­fo­ ni­nio or­kest­ro pu­èia­mø­jø ir mu­ða­mø­jø

in­stru­men­tø gru­pe bei bo­si­ne gi­ta­ra at­li­kæs vie­nà áspû­din­giau­siø lie­tu­við­kø opu­sø - Edu­ar­do Bal­sio Sim­fo­ni­jà-kon­ cer­tà (1974-1977). Ðis ir Lie­tu­vo­je kol kas re­tai skam­ban­tis vei­ka­las Lie­po­jo­je pir­mà­kart bu­vo pa­teik­tas uþ­sie­nio klau­ sy­to­jams. Di­ri­ga­vo E.Bal­sio mo­ki­nys bei vie­nas jo mu­zi­kos en­tu­zias­tø Va­ka­ris Lau­ry­nas Lo­pas. Di­ri­gen­tas ne­be pir­mà kar­tà ëmë­si mo­ky­to­jo kû­ri­nio. Lie­tu­vo­ je 2000 m. þie­mà, ðiek tiek vë­luo­jant pa­mi­në­ti pro­fe­so­riaus E.Bal­sio gi­mi­mo ju­bi­lie­jø bei mir­ties me­ti­nes, Sim­fo­ni­ ja-kon­cer­tas bu­vo at­lik­tas su Lie­tu­vos ka­riuo­me­nës Gar­bës sar­gy­bos or­kest­ru - ið­leis­ta LMS kom­pak­ti­në plokð­te­lë.

Sim­fo­ni­jos-kon­cer­to at­li­ki­mas Lie­po­ jos var­go­nø mu­zi­kos fes­ti­va­ly­je ne­bu­vo ið leng­vø­jø. Vi­sø pir­ma var­go­nai Ðv.

Tre­jy­bës baþ­ny­èio­je su­de­rin­ti be­veik pus­to­niu aukð­èiau uþ ápras­tà ka­mer­to­ nà (de­ri­ni­mas li­kæs ne­pa­keis­tas nuo in­stru­men­to pa­sta­ty­mo) - tiek pu­èia­mie­ siems, tiek me­lo­di­niams mu­ða­mie­siems tai kë­lë pa­pil­do­mø rû­pes­èiø; an­tra, la­bai ankð­tas re­pe­ti­ci­jø gra­fi­kas ir sun­ki or­kest­ri­në par­ti­tû­ra. Ta­èiau ri­zi­ka pa­si­ tei­si­no - pa­ty­ru­sio di­ri­gen­to meist­rið­kai va­do­vau­ja­mi or­kest­ro mu­zi­kan­tai ið­ties gro­jo ákvëp­tai, pra­nok­da­mi pa­tys sa­ve. Ðv. Tre­jy­bës baþ­ny­èios var­go­nai ga­lin­ gu skam­be­siu sëk­min­gai at­svë­rë va­ri­ niø pu­èia­mø­jø “tirð­tà” or­kest­ruo­tæ - tai bu­vo ga­në­ti­nai opi pro­ble­ma at­lie­kant ðá kû­ri­ná Lie­tu­vo­je.

Ne­li­ko abe­jin­gi E.Bal­sio mu­zi­kai ir gau­siai á baþ­ny­èià su­si­rin­kæ me­lo­ma­nai - dau­ge­lis pa­þy­më­jo, jog Sim­fo­ni­ja-kon­ cer­tas ta­po va­ka­ro bei vi­so fes­ti­va­lio puoð­me­na.

Ba­lys VAIT­KUS

“Sva­jo­në” par­skrie­jo ið Ka­ta­lo­ni­jos

2002 m. lie­pos 20-28 d. Sel­vos jau­ ni­mo or­kest­ro kvie­ti­mu Aly­taus sty­gi­nis or­kest­ras vie­ðë­jo Ka­ta­lo­ni­jo­je (Is­pa­ni­ja), Sel­vos re­gio­ne. Tai ant­ro­ji tarp­tau­ ti­nës jau­ni­mo kû­ry­bi­nës sto­vyk­los “SVAJONË/SOMNI” da­lis - at­sa­ko­ma­sis vi­zi­tas. Jung­ti­nia­me or­kest­re Ka­ta­lo­ni­ jo­je grie­þë apie 80 sty­gi­niø, pu­èia­mø­ jø, kla­vi­ði­niø, mu­ða­mø­jø in­stru­men­tø mu­zi­kan­tø. Or­kest­rui va­do­va­vo Sel­vos jau­ni­mo or­kest­ro va­do­vas An­to­ni Mi­ral­ peix ir Aly­taus or­kest­ro va­do­vë Dai­va Mar­ti­ko­ny­të.

Kar­tu su aly­tiðkiø or­kest­ru Ka­ta­lo­ni­jo­ je vie­ðë­jo ir Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bës vi­ce­me­rë Ra­sa Kaz­laus­kie­në bei Kul­tû­ ros sky­riaus ve­dë­ja Gi­ta­na Mo­le­vi­èie­në.

Gau­sy­bë su­si­ti­ki­mø, po­kal­biø ir dis­ku­si­ jø su sa­vi­val­dy­biø dar­buo­to­jais su­da­rë sà­ly­gas uþ­si­megz­ti glau­diems ry­ðiams tarp re­gio­nø ne tik kul­tû­ros, bet ir ki­ to­se sri­ty­se. Ávyk­dþius ant­rà­já tarp­tau­ti­niø mai­ nø eta­pà (pir­ma­sis vy­ko Aly­tu­je 2001 m. lap­kri­tá), ma­ty­ti, jog pa­siek­ti tiks­lai pra­no­ko lû­kes­èius. Abie­jø ða­liø jau­ni­ mà sie­ja glau­dûs ry­ðiai, pa­tir­tis, ágy­ta pro­jek­to me­tu, pa­ska­ti­no jau­ni­mà iden­

ti­fi­kuo­tis Eu­ro­pos kon­teks­te, pra­tur­tin­ti sa­vo su­vo­ki­mà, sa­va pa­tir­ti­mi su­lau­þy­ti ste­re­o­ti­pi­nes nuo­sta­tas apie Eu­ro­pos jau­ni­mà, jo vil­tis ir lû­kes­èius, kas­die­ná gy­ve­ni­mà. Jau­ni­mas ága­vo drà­sos ir pa­si­ti­kë­ji­mo sa­vo jë­go­mis. Pa­grin­di­nis veik­los ak­cen­tas - mu­zi­ka - pa­si­rink­ta la­bai sëk­min­gai: mu­zi­kuo­jant drau­ge ið­nyks­ta tau­ti­niai bar­je­rai, vi­si tam­pa ly­gûs part­ne­riai, tarp ku­riø aki­mirks­niu uþ­si­mez­ga ðil­ti san­ty­kiai.

Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­los sty­gi­nis or­kest­ras nuo­ðir­dþiai dë­ko­ja mo­ky­to­ joms R.Gir­dþie­nei, R.Fren­dze­lie­nei, A.Pa­sa­ra­vi­èie­nei, D.Bub­nie­nei, V.Nau­ ji­kie­nei, gru­pës gy­dy­to­jai I.Sta­ne­vi­èie­ nei, të­ve­liams, ly­dë­ju­siems ke­lio­në­je ir ið­lei­du­siems á jà. Dë­ko­ja mo­kyk­los di­rek­to­rei N.R.Ja­siu­kë­nie­nei ir Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bës Kul­tû­ros sky­riaus ve­dë­jai G.Mo­le­vi­èie­nei bei Aly­taus mies­ to sa­vi­val­dy­bës vi­ce­me­rei R.Kaz­laus­ kie­nei. Uþ fi­nan­si­næ pa­ra­mà or­kest­ras dë­kin­gas Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bei, Aly­taus ap­skri­ties vir­ði­nin­ko ad­mi­nist­ra­ ci­jai, ak­ci­nëms ben­dro­vëms “Dai­sot­ra”, “Snai­gë”, “Ast­ra”, “Dai­na­va”, uþ­da­ra­jai ak­ci­nei ben­dro­vei “Dus­me­në­liai”.

Lap­kri­èio 16 d. or­kest­ras pa­kvie­të vi­sus ke­lio­nës rë­më­jus, mo­ky­to­jus, të­ve­lius, bend­ra­klasius ir drau­gus á kon­cer­tà Aly­taus mies­to te­at­ro Ma­þo­jo­ je sa­lë­je, ku­ria­me bu­vo at­lik­ta nau­jo­ji or­kest­ro pro­gra­ma “Mu­zi­kos laið­kai ið pa­sau­lio”, o po kon­cer­to pa­de­monst­ ruo­tos vaiz­da­juos­të­je uþ­fik­suo­tos ke­lio­ nës aki­mir­kos.

Ka­ta­lo­ni­ja… Prieð po­rà me­tø þi­no­ jo­ me tik tiek, kad tai Is­ pa­ ni­ jos da­ lis, esan­ti ne­to­li bas­kø krað­to. Pra­ei­tà gruo­ dá Ka­ta­lo­ni­ja stai­ga ta­po at­ra­di­mu - tai ne Is­pa­ni­ja, o at­ski­ra ða­lis, au­to­no­mi­jos tei­së­mis esan­ti Is­pa­ni­jos su­dë­ty­je. O ðtai prieð më­ne­sá pa­tys (ir kas ga­lë­jo prog­no­zuo­ti, kad taip sëk­min­gai plë­to­ sis mû­sø pro­jek­tai!) sve­èia­vo­mës mû­sø ið­sva­jo­to­je Ka­ta­lo­ni­jo­je!

Sa­vai­të, pri­lygs­tan­ti më­ne­siui - tiek daug pa­ma­të­me, tiek ið­gy­ve­no­me… ne vie­nam mû­sø dar sap­nuo­ja­si kait­ri ir ðvie­si pie­tø sau­lë ir dar ðvie­ses­ni drau­ gø vei­dai, ðil­tas Vi­dur­þe­mio jû­ros van­ duo ir dar ðil­tes­nës drau­gø ðyp­se­nos…

Skam­ba kû­ri­niai, da­tuo­ja­mi XI-XII am­þiais, jø au­to­riø var­dus jau se­niai uþ­ klo­jo uþ­marð­tis. Po to - ka­ta­lo­nie­tið­ko­ji sva­jo­në - Som­ni. Tem­pe­ra­men­tin­ga áþan­ga ið­si­lie­ja á sar­da­nos (ka­ta­lo­nø tau­ tos ðo­kio) rit­mà, ku­ris pul­suo­ja vi­sa­me ro­man­tið­ka­me kû­ri­ny­je. Po po­ros die­nø mo­kë­mës ðio ðo­kio ele­men­tø, de­ja, tik ne­dau­ge­liui pa­vy­ko pa­jus­ti jo sub­ti­ly­ bes, o ka­ta­lo­nø vai­kai jau nuo pen­ke­riø ðo­ka ðá mie­là tau­tos ðo­ká… …Vir­pa ba­tu­ta ran­ko­je: kaip su­skam­ bës mû­sø Juo­zo Nau­ja­lio “Sva­jo­në”? Ðir­dy­je tven­kia­si ge­ru­mo ban­ga - Lie­tu­ vos dan­gaus, rû­kuo­se sken­din­èiø lau­kø ra­my­bë… ste­buk­las yra mu­zi­ka! Lyg dei­vë nu­ple­ve­no Lie­tu­vos dva­sia kal­nø ke­te­ro­mis…

Pen­ki kon­cer­tai “Po­stals Mu­si­cals del Mon” (“Mu­zi­ki­niai laið­kai ið pa­sau­lio”).

“Skai­të­me” laið­kus ið Lie­tu­vos, Ka­ta­lo­ ni­jos, Ita­li­jos, Aust­ri­jos, Ru­si­jos, Ai­ri­jos, Lat­vi­jos, Ar­gen­ti­nos, Ame­ri­kos… Pro­ gra­mà, nuo­ðir­dþiai pa­lai­ko­mi pub­li­ kos, baig­da­vo­me mu­zi­ka ið Ho­li­vu­do ki­no fil­mø “Dþeim­sas Bon­das”, “In­dia­na Dþouns” ir kt.

Pir­ma­sis kon­cer­tas ávy­ko pir­mà­jà vieð­na­gës die­nà. Vie­na re­pe­ti­ci­ja, o ir ta striu­ka, juk pir­ma­sis su­si­ti­ki­mas, se­nø drau­gø ap­si­ka­bi­ni­mai ir su­si­pa­þi­ni­mas su nau­jais - pu­èia­mai­siais, mu­ða­mai­ siais, elek­tri­niais in­stru­men­tais gro­jan­ èiais Sel­vos or­kest­ro mu­zi­kan­tais, ku­rie Aly­taus pro­jek­te ne­da­ly­va­vo. Tie­sa, ir bûgð­tau­ti ne­bu­vo ka­da, ir ne­bu­vo jo­kio rei­ka­lo: kai su­së­da ir gro­ja toks ben­dra­min­èiø bû­rys, vis­kas klo­ja­si kuo pui­kiau­siai.

Po­li­ti­kø kal­bos, lin­kë­ji­mai, gë­lës, pa­ dë­kos þo­dþiai, do­va­nos ir ka­tu­tës… Ir fi­na­las: dar kar­tà Sar­da­na, ku­rià di­ri­guo­ ja A.Mi­ral­peix, Sel­vos or­kest­ro va­do­vas, kom­po­zi­to­rius, mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­ to­rius, ke­tu­riø cho­rø va­do­vas.

Rû­pes­tin­gø ðei­mi­nin­kø glo­bo­ja­mi, kas ry­tà að­tuo­nio­mis gë­rë­me ka­và su pie­nu, sku­bë­jo­me á re­pe­ti­ci­jà, pa­ke­liui pa­si­do­më­da­mi tur­gu­mi, par­duo­tu­vë­ mis, jau nebe­si­ste­bë­da­mi pal­më­mis ir siau­ro­mis gat­ve­lë­mis. Þvilgs­nis vis at­ran­da kà nors nau­ja: ðven­to­jo fi­gû­ rë­læ sie­no­je, grakð­èiai ið­si­len­ku­sià bal­ ko­no tvo­re­læ, þais­min­gai su­ka­bin­tus, þie­dais ap­si­py­lu­sius gë­liø va­zo­në­lius… re­pe­tuo­ja­me va­lan­dà, an­trà… van­dens bu­te­liu­kai troð­ku­liui nu­mal­ðin­ti ða­lia, ki­ tas jau ir ið ba­tø ið­si­avë… po re­pe­ti­ci­jos - at­gal á “Can Pin­xo” (mû­sø vieð­bu­èio pa­va­di­ni­mas) pie­tau­ti.

Po­pie­ti­në sies­ta daþ­niau­siai lik­da­vo po­pie­riu­je: pa­si­ren­gi­mas, dra­bu­þiai, in­stru­men­tai, ke­lio­nës… at­min­ty­je su­ ban­guo­ja vë­sus ir ty­ras kaip krið­to­las Vi­dur­þe­mio jû­ros van­duo, lyg at­kak­lus skulp­to­rius sû­ria ban­ga vis to­bu­lin­da­ mas pa­kran­tës uo­lø for­mas.

Bla­nes mies­te - Ug­nies ðven­të! Nuo pa­kran­tës uo­lø ir lai­ve­liø á nak­ties dan­gø ðau­na tûks­tan­èiai þvaigþ­dþiø, kas­pi­nø, pe­te­lið­kiø… ug­nies fon­ta­nai, kas­ka­dos!..

Bar­se­lo­na - is­to­ri­ja ir da­bar­tis. Di­ dy­bë ir ty­lus su­si­kau­pi­mas, tra­di­ci­ja ir avan­gar­das. Vi­sa tai gra­þiai de­ra ir dar­ niai skam­ba. Ro­mos im­pe­ri­jos pëd­sa­kai, se­no­ji go­ti­ka, þy­dø kvar­ta­las, pës­èiø­jø gat­vë - Ram­bla ir þais­min­gas, ta­ry­tum ið vai­kys­tës pa­sa­kø, Giu­el par­kas… Kul­ mi­na­ci­ja: Seg­ra­da Fa­mi­lia - Ðven­to­sios ðei­my­nos baþ­ny­èia. Jau an­trà ðimt­me­tá sta­to­ma. Ne­tra­di­ci­në, ið­skir­ti­në dy­dþiu, kon­struk­ci­jos prin­ci­pais, ar­chi­tek­tû­ros ele­men­tais, skulp­tû­ros, de­ko­ro for­mo­ mis ir tuo pat me­tu - la­bai tra­di­ci­në: ne­su­pran­ta­mu bû­du di­din­gas pa­sta­tas al­suo­ja be­ga­li­niu ti­kë­ji­mu…

Gi­ro­na - ro­më­nø tvir­to­vë, vi­du­ram­ þiø pi­liø, baþ­ny­èiø, vie­nuo­ly­nø mies­tas, ka­dais ið­si­dës­tæs prie ke­tu­riø upiø. Dau­ gy­bë til­tø, vie­nas jø - áþy­mio­jo Ei­fe­lio su­pro­jek­tuo­tas.

Fi­gu­e­res ir Sal­va­do­ras Da­li… te­ki­

nom api­bë­gom mu­zie­jø-te­at­rà. Die­na su ga­ lu, kad ir kaip mums jos dar trûk­tø.

Gy­do­mie­ji mi­ne­ra­li­niai ðal­ti­niai…

Tra­di­ci­nis ke­tu­riø ið­rink­tø­jø mer­ge­liø ðo­kis ir ðo­kan­tis Ve­ly­kø kiau­ði­nis…

Ak, tie­sa, pui­ku­sis “Mag­num” cen­tras - ter­mi­niø ba­sei­nø, pir­èiø kom­plek­sas, vos prieð po­rà sa­vai­èiø at­vë­ræs du­ris lan­ky­to­jams.

Na ðtai, jau pas­ku­ti­nis kon­cer­tas.

Di­din­gai skam­bë­jo jung­ti­nis or­kest­ras, pla­èiau­sia ið­gy­ve­ni­mø pa­le­të kiek­vie­noj ðir­dy… Pa­dë­kos þo­dþiø lie­tus va­do­ vams ir or­ga­ni­za­to­riams, at­mi­ni­mo do­ va­nos ir Xa­vie­ro Ama­to, ne­pri­lygs­ta­mo pro­jek­to va­do­vo, þo­dþiai tar­si pa­þa­das vël su­si­tik­ti: tai tu­ri tæs­tis, ne­ga­li juk ði­ taip im­ti ir uþ­si­baig­ti…

Apie pia­nis­tæ ir pe­da­go­gæ So­fi­jà Juod­val­kie­næ

(100-osioms gi­mi­mo me­ti­nëms) Ð. m. lap­kri­èio 27-àjà pia­nis­të ir pe­da­ go­gë So­fi­ja Juod­val­kie­në bû­tø ðven­tu­si sa­vo 100-àjá ju­bi­lie­jø. Me­nant ðià pui­kià pe­da­go­gæ, tau­rø, kuk­lø, mu­zi­kà ir gam­tà më­gu­sá þmo­gø, no­ri­si ið­ryð­kin­ti ke­le­tà jos as­me­ny­bës bruo­þø.

So­fi­ja Juod­val­kie­në gi­më 1902 m.

Cher­so­no mies­te, Uk­rai­no­je, kur ir pra­ dë­jo ke­lià á mu­zi­kà. Vë­liau stu­di­ja­vo Ber­ ly­no (Vo­kie­ti­ja) Ðter­no kon­ser­va­to­ri­jo­je, prof. F.Masc­ba­cho kla­së­je.

Uþ kon­cer­ti­nius pa­si­ro­dy­mus stu­di­ jø me­tais jai pa­skir­tas G.Hollände­rio me­da­lis - aukð­èiau­sias áver­ti­ni­mas. Pia­ nis­tës di­plo­me ára­ðy­ta: “Mu­zi­ka­lu­mas la­bai di­de­lis, tech­ni­ka - la­bai ge­ra, smû­ gis ir to­nas - ðvel­nus ir dai­nin­gas...”

1927 m. jau­na Ber­ly­no kon­ser­va­to­ ri­jos auk­lë­ti­në S.Juod­val­kie­në pra­dë­jo dirb­ti S.Ðim­kaus va­do­vau­ja­mo­je Klai­pë­ dos mu­zi­kos mo­kyk­lo­je (iki 1939 m.).

Vë­liau - dar­bas Ðiau­liuo­se, o 1945 m. pe­da­go­gi­næ veik­là tæ­së Vil­niaus mu­zi­ kos tech­ni­ku­me ir kon­ser­va­to­ri­jo­je.

Jau pir­mai­siais sa­va­ran­kiðko ar­tis­ti­ nio gy­ve­ni­mo me­tais S.Juod­val­kie­në ak­ty­viai ási­trau­kë á Klai­pë­dos mies­to kul­ tû­ri­ná gy­ve­ni­mà. Daug kon­cer­ta­vo kaip so­lis­të, akom­pa­nuo­da­vo dai­ni­nin­kams, in­stru­men­ti­nin­kams, da­ly­vau­da­vo ka­ me­ri­niuo­se an­sam­bliuo­se.

“Me­me­ler al­lge­mei­ne Zei­tung” 1927 m. apie pia­nis­tës gro­ji­mà ra­ðë: “S.Juod­val­kie­në - pui­ki vir­tuo­zë, mo­ kan­ti su­de­rin­ti ási­gi­li­ni­mà ir ðir­din­gu­mà su tech­ni­niu meist­rið­ku­mu ir ákvë­pi­mu, su­teik­ti ku­ria­miems vaiz­dams tik­rà gy­vy­ bës jë­gà”.

Po 1929 m. at­lik­to W.A.Mo­zar­to Kon­cer­to Nr. 15 B-dur for­te­pi­jo­nui su or­kest­ru (di­ri­ga­vo Sta­sys Ðim­kus) laik­rað­ ty­je “Me­me­ler Dampf­bo­ot” la­bai pa­lan­ kiai at­si­lie­pia­ma apie so­lis­tæ. Mo­zar­to kon­cer­tà S.Juod­val­kie­në skam­bi­no itin meist­rið­kai. Ypaè gro­da­ma ant­rà­jà kon­cer­to da­lá ji at­si­sklei­dë kaip pui­ki Mo­zar­to kû­ri­niø at­li­kë­ja. Su ne­ápras­tu

þa­ve­siu ir lanks­tu­mu, gry­nai mo­car­tið­ kai skam­bë­jo jos at­lie­ka­ma kan­ti­le­na.

Pir­mo­ji ir tre­èio­ji kon­cer­to da­lys bu­vo at­lik­tos nuo­sta­biai tech­nið­kai ir rit­mið­kai ne­pri­ekaið­tin­gai.

Tas pat laik­ rað­ tis 1936 m. ra­ ðë: “Kur­tas En­ger­tas (vio­lon­èe­li­nin­kas ið Frank­fur­to) tu­rë­jo pui­kià part­ne­ræ So­fi­ jà Juod­val­kie­næ. Jos tech­ni­ka pa­si­þy­mi ypa­tin­go­mis sa­vy­bë­mis - vi­sa­ver­te tu­ðë, raið­kiu gar­so val­dy­mu, be­si­lie­jan­èiu bëg­lu­mu”.

Su di­ri­gen­tu Je­ro­ni­mu Ka­èins­ku 1937 m. bu­vo at­lik­tas F.Cho­pi­no Kon­cer­tas Nr. 1 e-moll for­te­pi­jo­nui su or­kest­ru. Sëk­min­gas mu­zi­kos mo­kyk­los dës­ty­to­jos pa­si­ro­dy­mas ne­li­ko be at­gar­ sio. Laik­rað­tis “Me­me­ler Dampf­bo­ot” ið­spaus­di­no gra­þø at­si­lie­pi­mà: “Ðiam kon­cer­tui bû­din­gas ið­dai­lin­tas ele­gan­tið­ ku­mas, ðvel­nio­mis ak­va­re­lës spal­vo­mis ku­ria­mas Cho­pi­nas”.

Pia­nis­tës kon­cer­ti­nis re­per­tu­a­ras bu­ vo la­bai pla­tus. Tai Schu­man­nas ir Schu­ ber­tas, Pro­kof­je­vas ir Ra­ve­lis, Cho­pi­nas, Grie­gas ir ki­ti au­to­riai. Ta­èiau kla­si­ka, o ypaè W.A.Mo­zar­tas, jos re­per­tu­a­re bu­ vo svar­biau­si.

Gre­ta kon­cer­ti­nës veik­los S.Juod­ val­kie­në dir­bo ir pe­da­go­gi­ná dar­bà.

Ið­auk­lë­ta grieþ­tos vo­kie­èiø mo­kyk­los tra­di­ci­jos, sa­vo pe­da­go­gi­në­je prak­ti­ko­ je ji daug dë­me­sio sky­rë ne­pri­ekaið­tin­ gai tech­ni­kai, tiks­liam rit­mi­nio pie­ði­nio at­li­ki­mui, mu­zi­ki­niø ir tech­ni­niø kû­ri­nio de­ta­liø nu­sta­ty­mui. Ta­èiau pa­grin­di­nis dë­me­sys - at­li­ki­mo ko­ky­bei ir me­ni­niam to­bu­lu­mui.

Kom­po­zi­to­rius Juo­zas Ka­ro­sas, va­do­ va­væs Klai­pë­dos, vë­liau Ðiau­liø mu­zi­kos mo­kyk­loms, ge­rai pa­þi­no­jo for­te­pi­jo­no kla­sës dës­ty­to­jà S.Juod­val­kie­næ ir la­bai ge­rai ver­ti­no jos pe­da­go­gi­ná dar­bà. Sa­ vo at­si­mi­ni­muo­se jis api­bû­di­no So­fi­jà kaip ge­rai pa­þás­tan­èià for­te­pi­jo­no li­te­ra­ tû­rà, ypaè kla­si­ki­næ ir ro­man­ti­næ. Sa­vo mo­ki­niams ji skie­pi­jo di­de­læ mu­zi­kos mei­læ ir sub­ti­lø jos su­pra­ti­mà. Dës­ty­to­ jos auk­lë­ti­niai bû­da­vo la­bai ge­rai pa­si­ ren­gæ eg­za­mi­nams - vi­suo­met gra­þios pro­gra­mos, skam­bin­da­vo mu­zi­ka­liai, vir­tuo­ziðkai.

Mu­zi­kos su­vo­ki­mo pa­slap­èiø S.Juod­ val­kie­nës for­te­pi­jo­no pa­mo­ko­se së­më­si pia­nis­tai ir pe­da­go­gai Ri­ma Ka­ro­sai­të, Tes­sa Juo­de­lie­në, An­drius Po­vi­lai­tis, Da­nu­të Var­nie­në, Ri­ta Sa­ka­lie­në, smui­ ki­nin­kë Kor­ne­li­ja Ka­li­naus­kai­të, kom­po­ zi­to­rius Fe­lik­sas Ba­jo­ras, mu­zi­ko­lo­gai Ade­o­da­tas Tau­ra­gis bei Juo­zas An­ta­na­ vi­èius ir dau­ge­lis ki­tø.

To­kia my­lin­ti sa­vo mo­ki­nius, mu­zi­kà, dar­bà ir gam­tà bu­vo pia­nis­të ir pe­da­ go­gë So­fi­ja Juod­val­kie­në. Re­tai kas taip ge­bë­da­vo ási­klau­sy­ti ir gir­dë­ti mið­ko ty­là, þa­vë­tis gam­tos gro­þiu. Gam­to­je So­fi­ja uþ­mirð­da­vo sa­vo rû­pes­èius, ku­riø tik­rai ne­trû­ko, ras­da­vo jë­gø ir dþiaugs­ mo, ákvë­pi­mo kû­ry­bi­niam dar­bui.

Sta­nis­lo­vas ÞI­LE­VI­ÈIUS

Muzikos barai /35

Antano Budriûno ðimtmeèio paminëjimas

Rudeniðkà spalio 23-iosios vakarà Balio Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos Didþioji salë buvo pilna jaunøjø artistø ir publikos klegesio, ðypsenø, juoko, aplodismentø ir, aiðku, muzikos. Èia paminëtos kompozitoriaus, choro dirigento, pedagogo profesoriaus Antano Budriûno ðimtosios metinës.

Birþø kraðto Pabirþës miestelio siuvëjo Motiejaus Budriûno ir Salomëjos Kruopytës-Budriûnienës gausioje ðeimoje iðaugo net trys sûnûs muzikai - Motiejus, Antanas ir Bronius Budriûnai, daug nusipelnæ Lietuvos muzikinei kultûrai.

Jie bûrë chorus, orkestrus, jiems vadovavo, rengë muzikos ir literatûros vakarus, koncertus, An­ta­nas Bud­riû­nas prisidëjo prie dainø ðvenèiø, dainø dienø organizavimo, steigë draugijas, dirbo pedagoginá darbà, raðë muzikà. Visi trys broliai 1931 m. pradëjo leisti “Muzikos barø” þurnalà, kurá, keletà kartø ið naujo atgimusá, dabar laikote savo rankose.

A.Budriûnas daugelá metø vadovavo Dotnuvos þemës ûkio akademijos chorui ir orkestrui. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje broliams Motiejui ir Broniui pasitraukus á Vakarus, A.Budriûnas liko Lietuvoje. Dirbo Lietuvos konservatorijoje (dabar Muzikos akademija), buvo jos prorektorius, ilgametis choro studijos vadovas, Choro dirigavimo katedros vedëjas, profesorius. Iðugdë bûrá Lietuvos muzikø. Jo klasëje mokësi J.Aleksa, L.Abarius, A.Jozënas, L.Dumbliauskaitë, R.Kaðponis, A.Adomaitis ir daugelis kitø.

Antanas Budriûnas sukûrë ávairiø þanrø kûriniø, taèiau svarbiausias jo kûrybos baras - dainos, muzika chorui. Vargu ar rasime Lietuvoje chorà (o jis raðë ávairaus amþiaus dainininkams), nedainavusá A.Budriûno dainø, paprastø, melodingø, patogiø dainuoti.

“Ar gali bûti graþesnë gimimo diena, graþesnë ðventë nei ði? - kreipdamasi á scenoje sustojusá didþiulá jungtiná B.Dvariono muzikos mokyklos mokiniø chorà kalbëjo kompozitoriaus marti, taip pat choro dirigentë, vakaro vieðnia Irena Budriûnienë. - Profesorius taip svajojo, kad dainuotø jaunimas, dainuotø vaikai, dainuotø visa mokykla. Matau, ta jo svajonë pildosi”. Ðiltà ir nuotaikingà vakarà-koncertà surengë mokyklos Chorinio dainavimo skyrius, jo vedëjas Steponas Mikas, mokytojos Laima Jaseliûnaitë, Virginija Katinienë, Dalia Petkevièienë ir kt. Renginá koordinavo B.Dvariono muzikos mokyklos direktorë Laimutë Uþkuraitienë ir jos pavaduotoja Marija Simonaitienë.

Scenoje vienas kità keitæ antrosios klasës, maþasis, jauniø ir pagaliau jungtinis chorai atliko graþiausias A.Budriûno dainas: “Saulelë raudona”, “Nuo aukðto kalno”, “Rudenëlis”, “Pasaka”. Aranþuotà lietuviø liaudies dainà “Kas bernelio sumislyta” padainavo Olga Voboleviè (mokyt. Laima Ðaluèkaitë). Nuotaikingai á dainø pynæ ásiterpë kompozitoriaus sûnaus, inþinieriaus Algimanto Budriûno, marèios Irenos Budriûnienës bei vakaro vedëjos Justos Ðlekaitienës pasakojimai. Mokiniams ir mokytojams buvo malonu iðgirsti sveèiø þodþius: “Jûs matote ir jauèiate tà groþá, kurá matë ir viduje neðiojo profesorius, kûrëjas, namuose mûsø vadinamas Tëveliuku, santûrus, rûpestingas, mielas, savo paprastumu nepaprastas þmogus”.

A.Budriûno ðimtøjø gimimo metiniø paminëjimai, vakarai, koncertai, parodos vyko visoje Lietuvoje: Lietuvos muzikos akademijoje, Kauno filharmonijoje, Klaipëdos universiteto Menø fakultete, Birþø muzikos mokykloje ir kultûros namuose, Pabirþëje, Dotnuvoje ir kt. Tikra tiesa, kad kompozitorius gyvas tol, kol gyva jo muzika.

Justa ADOMONYTË-ÐLEKAITIENË Su ðei­ma

Muzikos barai /36

Vio­lon­èe­li­nin­ko sëk­më tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­se

biausiai reikia, labai daþnai aukodama savuosius kûrybinius interesus kitiems.

Taèiau ði ilgametë veikla ne vienà kartà autoræ ir apdovanojo oficialiais bei dar brangesniais netiesioginiais ávertinimais. Kas gali bûti mieliau uþ tûkstanèiø vaikø, dainininkø, ðokëjø ovacijas, kuriomis jie daugelá kartø yra pagerbæ autoræ, kas gali bûti brangiau uþ supratimà, kad ne viena karta yra iðaugusi su kompozitorës dainomis, jos muzikos atgaivintomis lietuviø liaudies pasakomis, kad jos nuoðirdþios, artimos liaudies muzikai kompozicijos rado jautrø atgarsá nesurandëjusiose ðirdyse, padëjo daugeliui pajusti unikalø muzikos groþá.

Koncerte skambëjo vokalinis ciklas

Jûratës Baltramiejûnaitës autoriniam vakarui nuskambëjus

Svei­ki­ni­mai

2002 m. lap­kri­tá Kel­ne (Vo­kie­ti­ja) vy­ ku­sia­me ant­ra­ja­me vio­lon­èe­li­nin­kø kon­ kur­se Hel­gos ir Paul Hoh­ne­nø pre­mi­jai lai­më­ti vio­lon­èe­li­nin­kas Ed­var­das Ar­mo­ nas ta­po ant­ro­sios pre­mi­jos lau­re­a­tu.

Tai ket­vir­to­ji vio­lon­èe­li­nin­ko per­ga­lë tarp­tau­ti­në­se var­þy­bo­se.

Pir­mà­jà ir tre­èi­à­jà vie­tas ðia­me kon­ kur­se pel­në Kon­stan­ti­nas Heid­ri­chas (Vo­kie­ti­ja) ir Jo­on Whan Kim (Ko­rë­ja).

Lietuvos muzikos akademijos absolventas, vienas ryðkiausiø jaunosios kartos lietuviø violonèelininkø E.Armonas yra Landgraf von Hessen premijos laureatas bei Mstislavo Rostropovièiaus fondo stipendinikas. Jis ðiuo me­tu jis stu­di­juo­ja Kel­no aukðto­jo­je mu­zi­kos mo­kyk­lo­je (Hoch­schu­le für Kunst und Mu­sik Köln) þy­maus vio­lon­èe­li­nin­ko pro­ fe­so­riaus Fran­so Hel­mer­so­no kla­së­je.

MB in­f.

Ð.m. spalio 5 d. Lietuvos muzikos akademijos Didþiojoje koncertø salëje ávyko jubiliejinis kompozitorës Jûratës Baltramiejûnaitës kûrybos vakaras.

Au­to­ri­nia­me va­ka­re Tai tarsi kûrybos portretas, kuriame pamatëme jos darbø retrospektyvà ir iðgirdome keletà naujausiø kameriniø kûriniø premjeras. 1979 m.

Lietuvos valstybinëje konservatorijoje (dabar Muzikos akademija) baigusi Juliaus Juzeliûno kompozicijos klasæ J.Baltramiejûnaitë yra viena aktyviausiai kurianèiø nûdienos lietuviø moterø kompozitoriø. Jos plunksnai priklauso per 300 ávairiø þanrø kûriniø.

Koncerto vedëja muzikologë Zita Kelmickaitë ypaè pabrëþë kompozitorës gebëjimà pajusti liaudies muzikos groþá ir mokëjimà ávairiais bûdais já perteikti, interpretuoti, pritaikyti kûryboje, jos atvirà þvilgsná á pasaulá.

Stebina J.Baltramiejûnaitës kûrybiðkumas, jos gebëjimas iðsaugoti savità braiþà, kad ir kokio þanro, stiliaus, formos ar paskirties kûriná ji komponuotø.

Ji visuomet mielai raðë ir teberaðo tai, ko labiausiai trûksta ir tiems, kam la-

vaikø chorui ir instrumentø ansambliui “Paukðteliai gieda” (þ. liaudies), kurá atliko TVR vaikø choras, dirigavo Regina Maleckaitë, akompanavo Saulë Kriðèiûnaitë (fortepijonas), Vaiva Klovaitë (smuikas) ir Justinas Maèys (fleita) bei dvi subalsuotos liaudies dainos: “Labus vakarus” ir “Upavo karvelëlis” (þ. liaudies). Jas padainavo Vilniaus konservatorijos merginø choras “Vaidilutës”, dirigavo Genovaitë Kumpienë, chormeisterë Janina Pamarnackienë, akompanavo Judita Ganusauskienë.

Choro dalyvës taip pat yra ir kompozitorës auklëtinës, nes ji jau dvi deðimtis metø èia dësto teorines disciplinas.

Pedagoginës paskirties fortepijoninæ kompozitorës kûrybà atliko Lietuvos muzikos akademijos Muzikos mokyklos moksleiviai, kuriuos parengë dëstytoja Nemira Pipikaitë. Pjesæ “Linksmas rytmeèio paukðtelis” paskambino Rûta Urbonavièiûtë, o “Jau þvaigþdelës mirga” - Kristina Guþauskytë. Pjesæ “Ralio”, skirtà skambinti keturiomis rankomis, atliko Elena Ðeðelgytë ir mokytoja Justë Ðablinskaitë, o pjeses “Uogel bruknel” ir “Tirliavimas” - jos sesutë Kotryna Ðeðelgytë ir dëstytoja N.Pipikaitë. Vyresniojo amþiaus vaikams skirtas pjeses “Ryto ragas” ir “Dienos ritmu” paskambino Muzikos akademijos magistrantas, tarptautiniø konkursø laureatas Edvinas Minkðtimas.

Kitas J.Baltramiejûnaitës pedagoginio repertuaro amplua iðryðkëjo jos cikle “Vaikø iðdaigos” liaudies instrumentø ansambliui, kurias gyvai ir þaismingai atliko Birutës Sakalienës vadovaujamas Sietuvos vidurinës mokyklos liaudies instrumentø ansamblis “Siaudelë”. Autorës kompozicijos liaudies instrumentø ansambliams ir orkestrams - svarbus jos kûrybos baras.

Galëjome ásitikinti, kaip spalvingai ir nelauktai skamba jos instrumentiniai kûriniai, uþ kuriuos kompozitorë yra pelniusi ne vienà apdovanojimà.

Kamerinæ kûrybà reprezentavo trijø skirtingai instrumentø sudëèiai paraðytø kûriniø premjeros. “Norvariatione” smuikui solo atskleidë naujà kompozitorës kûrybiniø interesø sferà - jos susiþavëjimà savitomis norvegø smuikininkø melodijomis ir atlikëjø meistriðkumu. Ðá kûriná, kuriame kompozitorei pavyko á organiðkà visumà originaliai sulieti norvegø ir lietuviø liaudies muzikos intonacijas, labai átaigiai ir virtuoziðkai atliko tarptautiniø konkursø laureatë Ingrida Armonaitë.

J.Baltramiejûnaitë - daugelio vokaliniø kûriniø autorë. Balsas ypaè artimas ir mëgstamas jos kûrybos instrumentas. Koncerte skambëjo 3 daliø vokalinis ciklas sopranui ir fortepijonui “Wer lieben kann ist glücklich” (þ. Hermanno Hesse’s), kurá atliko tarptautiniø konkursø laureatë Auðra Liutkutë ir pianistë Renata Milaðiûtë. Kûrinys skirtas 125-osioms raðytojo gimimo metinëms paminëti.

Koncerto pabaigoje iðgirdome fortepijoniná kvintetà “Girelëje”, skirtà M.K.Èiurlioniui. Kûriná atliko Muzikos akademijos styginiø kvartetas “Ad libitum”: Rima Ðvëgþdaitë (I smuikas), Auksë Staðaitytë(II smuikas), Asta Misiûnienë (altas), Mykolas Rutkauskas (violonèelë) ir Rûta Rudvalytë (fortepijonas). Koncerto pabaigoje romantiðkai nuskambëjo daina “Vasaros naktá” (pagal S.Gedos eiles), kurià jautriai atliko B.Grincevièiûtës konkurso diplomantë V.Maþintaitë, akompanavo autorë.

Po koncerto autorei nuoðirdþiai dëkojo gausiai susirinkæ jos talento gerbëjai, kolegos, atlikëjai, sveèiai, þymus JAV muzikologas Danielis Politoske.

Renginá parëmë Norvegijos Karalystës ambasada, Goethe’s institutas, Lietuvos kompozitoriø sàjunga, Lietuvos muzikos akademija, Muzikø rëmimo fondas ir Vilniaus konservatorija.

J.Baltramiejûnaitë gimë 1952 m. rugsëjo 23 d. pedagogø ðeimoje Kaune.

Jau vaikystëje improvizavo, skambino fortepijonu. 1971 m. J.Naujalio meno mokykloje baigë mokytojos I.Ðakûraitës vadovaujamà fortepijono specialybæ.

Muzikos akademijoje studijavo fortepijono specialybæ prof. M.Azizbekovos klasëje ir kompozicijos specialybæ prof. J.Juzeliûno klasëje, kurià baigë 1979 m. Studijavo simfoninio orkestro aranþuotæ prof. E.Balsio klasëje, liaudies instrumentø aranþuotæ - prof.

R.Þigaièio klasëje. Baigusi studijas, dirbo LTV radijo laidø redaktore. Nuo 1981 m. yra Vilniaus konservatorijoje dëstytoja. Lietuvos kompozitoriø sàjungos narë nuo 1983 m. Sukûrë dvi operas vaikams, operà jaunimui “Puðis, kuri juokësi” (pagal J.Marcinkevièiaus apysakà), dvi kantatas, keliasdeðimt instrumentiniø, vokaliniø, kamerinës muzikos kompozicijø, apie ðimtà kûrin-

iø vaikams: dainø, pjesiø, muzikiniø pasakø ciklø. Yra laimëjusi kûrybiniø ir atlikimo premijø. Nemaþà dalá kûriniø sudaro muzika liaudies instrumentø kolektyvams, daugelis jø skambëjo dainø ðventëse Lietuvoje, Kanadoje (1994, 1996, 1998, 2000). Áraðë ir iðleido 3 kompaktinius diskus, keletà pasakø vaikams plokðteliø. Daugelis vokaliniø kûriniø spausdinta ávairiuose leidiniuose. Instrumentinei, kamerinei muzikai bûdingas folklorinis pradas, besiremiantis sutartinëmis. Kûriniai turi savarankiðkà charakteringà dramaturginæ linijà, kuri plëtojama polifoniniu bûdu, pinant ir gretinant motyvus, frazes ir miniserijas. Kûriniai yra skambëjæ ávairiose pasaulio ðalyse, atliekami solistø, chorø bei instrumentiniø kolektyvø.

Regina GRIGIENË

Paminklas M.K.Èiurlioniui Plungëje

Plungës meno mokykla - reikðmingas dvasinio visuomenës tobulinimo centras, garsëjantis ne vien puikiu vaikø meniniu ugdymu. Ði mokymo ástaiga - svarbus Plungës miesto kultûros þidinys, savo prasmingomis idëjomis ir graþiais darbais tæsiantis garbingas Plungës muzikinës istorijos tradicijas ir dosniai turtinantis kultûriná miesto gyvenimà. Nenuostabu, kad kilni mintis - áamþinti didþiojo lietuviø dailininko ir kompozitoriaus M.K.Èiurlionio atminimà Plungëje - gimë Plungës meno mokyklos aplinkoje. Ðios mokyklos bendruomenës kolektyvas kasmet pasitinka M.K.Èiurlionio gimtadiená tradiciðkai keliaudamas didþiojo genijaus nuvaikðèiotais senojo Plungës parko takais ir dovanodamas miesto visuomenei prasmingus, ðiai iðkiliai Lietuvos kultûros istorijos datai skirtus, renginius.

Unikalios ir labai reikalingos idëjos autorë, nenuilstanti muzikinës kultûros puoselëtoja, ágyvendinusi ne vienà, kartais, regis, neáveikiamà sumanymà, Plungës meno mokyklos direktorë Genovaitë Þiobakienë 2002 m. pradþioje ðitaip kreipësi á Plungës miesto gyventojus: “Istorija plungieèiams suteikë garbæ didþiuotis, kad Plungëje, kunigaikðèio M.K.Oginskio ákurtoje muzikos mokykloje, mokësi, augo ir brendo dideliam meniniam, kûrybiniam skrydþiui Lietuvos ir pasaulio didis kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Èiurlionis. Istorija plungieèiams suteikë ne tik garbæ, bet ir pareigà rûpintis kraðto kultûrinio palikimo iðsaugojimu bei puoselëjimu”.

Direktorës iðkeltà idëjà parëmë Plungës meno mokykloje susibûrusi mokytojø iniciatyvinë grupë M.K.Èiurlionio atminimui áamþinti Plungëje. Ðia kilnia intencija buvo rengiamos labdaros akcijos, garbiø kraðtieèiø muzikø labdaros koncertai. Aukodami aukas, neabejin-

gumà savo miesto kultûrinio paveldo iðsaugojimui parodë Plungës miesto gyventojai - moksleiviai, mokytojai, pensininkai, verslininkai.

2002 m. rugpjûèio 16 d. prie Plungës meno mokyklos plungieèius ir miesto sveèius sukvietë iðkilmingas istorinis momentas - paminklo, skirto M.K.Èiurlionio atminimui áamþinti Plungëje, atidengimo ceremonija.

Kilnià idëjà savo skulptûroje áamþino Vilniaus dailës akademijos Telðiø taikomosios skulptûros katedros skyriaus vedëjas Osvaldas Neniðkis. Garbia proga Plungës meno mokyklà aplankë daug þymiø kultûros ir visuomenës þmoniø, tarp kuriø M.K.Èiurlionio dukraitë Dalia Palukaitienë ir provaikaitis, þymus pianistas, tarptautiniø konkursø laureatas Rokas Zubovas, ðia proga plungieèiams padovanojæs ásimintinà koncertà.

Paminkle M.K.Èiurlioniui iðkalti didþiojo lietuviø genijaus þodþiai: “Þvalgykis nuo aukðtø bokðtø” ragina praeinanèius plungieèius neuþsimerkti pasaulio groþiui, o meno besimokantiems Plungës vaikams primena didþiàjà menininko gyvenimo paskirtá.

Dalia STASIKËLIENË

Svar­bi kon­fe­ren­ci­ja Da­ni­jo­je

Spa­lio 14-19 d. Da­ni­jo­je, Mid­del­ far­te, vy­ko 30-oji tarp­tau­ti­në ESTA (Eu­ro­pos pe­da­go­gø sty­gi­nin­kø aso­ cia­ci­jos) kon­fe­ren­ci­ja “Sty­gø til­tai tarp ða­liø”. Jo­je da­ly­va­vo aso­cia­ci­jos na­riai ið Da­ni­jos, Aust­ri­jos, Vo­kie­ti­jos, Es­ti­ jos, Suo­mi­jos, Pran­cû­zi­jos, Is­lan­di­jos, Ita­li­jos, Mal­tos, Olan­di­jos, Nor­ve­gi­jos, Len­ki­jos, Slo­va­ki­jos, Ðve­di­jos, Ðvei­ ca­ri­jos, An­gli­jos, Uk­rai­nos. Lie­tu­vai ðia­me ren­gi­ny­je at­sto­va­vo B.Dva­rio­no mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­jas Ar­tû­ras Alens­kas, Na­cio­na­li­nës M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los ir Ne­men­èi­nës mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­ja Skais­të Èi­lins­kai­të, Vie­vio me­no mo­kyk­los mo­ky­to­ja Auð­ra Il­joi­ty­të-Smits, Nau­jo­sios Vil­nios mu­zi­ kos mo­kyk­los mo­ky­to­jos Ana Ki­je­viè ir Ri­ma Ugians­kie­në.

Pa­skai­tø ir prak­ti­niø uþ­si­ë­mi­mø me­tu bu­vo ap­þvelg­tos anks­ty­vo­jo an­ sam­bli­nio grie­þi­mo, mu­zi­kos kû­ri­mo jau­nie­siems sty­gi­nin­kams re­per­tu­a­ro pa­rin­ki­mo ak­tu­a­li­jos, ana­li­zuo­ja­mos im­pro­vi­za­ci­jos, ne­tra­di­ci­niø su­dë­èiø in­stru­men­ti­niø an­sam­bliø, ku­riuo­se grie­þia­ma sty­gi­niais, pro­ble­mos.

Kon­cer­tuo­se, ku­riuos te­ko ið­girs­ti, da­ly­va­vo þy­miau­si Da­ni­jos so­lis­tai, an­ sam­bliai, jau­ni­mo or­kest­rai. At­vi­ras pa­ mo­kas ve­dë du pa­sau­li­ná pri­pa­þi­ni­mà pel­næ skan­di­na­vai - vio­lon­èe­li­nin­kas Er­lin­gas Bl¸nda­las Beng­tsso­nas ir smui­ ki­nin­kas Ter­je Moe Han­se­nas. Ap­lan­ ky­ti Oden­sës, Kol­din­go, Fre­de­ri­ci­jos, Ko­pen­ha­gos mies­tai ákvë­pë nau­jiems dar­bams ir ap­màs­ty­mams.

Skais­të ÈI­LINS­KAI­TË

Sty­gi­nin­kø ðven­të Ne­men­èi­nës mu­zi­kos mo­kyk­lo­je

Spa­lio 24 d. Ne­men­èi­nës mu­zi­kos mo­kyk­lo­je su­reng­tas pir­ma­sis Vil­niaus ap­skri­ties mu­zi­kos mo­kyk­lø sty­gi­nin­kø se­mi­na­ras prak­ti­ku­mas “Jau­nø­jø sty­gi­ nin­kø ug­dy­mo ak­tu­a­li­jos”. Se­mi­na­re da­ ly­va­vo jau­nie­ji sty­gi­nin­kai ir jø pe­da­go­ gai ið Elek­trë­nø, Vie­vio, Tra­kø, Prie­nø, Uk­mer­gës, Ðven­èio­në­liø, Ðir­vin­tø, Ðal­èi­ nin­kø, Pa­bra­dës, Pa­gi­riø, Ne­men­èi­nës me­no ir mu­zi­kos mo­kyk­lø. Ren­gi­ny­je at­vi­ras pa­mo­kas ve­dë, dis­ku­ta­vo ir su­ kaup­ta pa­tir­ti­mi da­li­jo­si lek­to­riai, þy­mûs ða­lies smui­ko pe­da­go­gai: Lie­tu­vos mu­zi­ kos aka­de­mi­jos pro­fe­so­riai Jo­nas Ur­ba, Jur­gis Dva­rio­nas, M.K.Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los mo­ky­to­ja, Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos dës­ty­to­ja Ais­të Dva­rio­nai­ të. Bu­vo ap­tar­tos opiau­sios sty­gi­niø pe­da­go­gi­kos pro­ble­mos, jø spren­di­mo bû­dai. Uþ­megz­ti glau­des­ni ry­ðiai tarp ap­skri­ties me­no ir mu­zi­kos mo­kyk­lø, nu­spræs­ta im­tis ben­drø pro­jek­tø.

Po se­mi­na­ro da­ly­viams áteik­ti di­plo­ mai, mo­ky­to­jams - kva­li­fi­ka­ci­jos kë­li­mo pa­þy­më­ji­mai. Pir­mà­kart vy­kæs Vil­niaus ap­skri­ties sty­gi­nin­kø se­mi­na­ras prak­ti­ ku­mas - reikð­min­gas ávy­kis for­muo­jant jau­nà­jà ða­lies mu­zi­ki­nës vi­suo­me­nës kar­tà.

Akor­de­o­no mu­zi­kos fes­ti­va­lis

Klai­pë­do­je tre­èià kar­tà vy­ko tarp­tau­ ti­nis akor­de­o­no mu­zi­kos fes­ti­va­lis, ku­rá ren­gë akor­de­o­no mo­ky­to­jas Ro­ber­tas Uþ­ga­lis. Vi­si fes­ti­va­lio da­ly­viai - tarp­tau­

Fes­ti­va­lio aki­mir­ka ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­tai. Tris fes­ti­va­lio die­nas vy­ko at­vi­ros pa­mo­kos, dis­ku­si­ jos, se­mi­na­ras “Akor­de­o­nas ir mo­te­ris”, va­ka­rais - kon­cer­tai, ku­riuo­se pa­si­ro­dë at­li­kë­jai ið Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Uk­rai­nos, Ru­si­jos. Ova­ci­jo­mis bu­vo áver­tin­tas Uk­ rai­nos nu­si­pel­niu­sios ar­tis­to, Ode­sos fil­har­mo­ni­jos so­lis­to Vla­di­mi­ro Mur­zos pa­si­ro­dy­mai. Pre­ci­zið­ka tech­ni­ka, átai­ gu­mas, at­li­kë­jo ar­tis­tið­ku­mas tie­siog pa­ke­rë­jo. Kom­pli­men­tø nu­si­pel­no ir Sankt Pe­ter­bur­go “Mu­set­te” an­sam­blio da­ly­viø Vla­di­mi­ro Uða­ko­vo, Ser­ge­jaus Li­cha­èio­vo ir Svet­la­nos Sta­vic­ka­jos ið Lat­vi­jos at­lie­ka­mi kû­ri­niai, ypaè - As­to­ro Piaz­zol­los mu­zi­ka.

Kon­cer­tø pro­gra­mas su­da­rë ávai­riø

Muzikos barai /37

sti­liø mu­zi­ka: nuo ba­ro­ko iki ðiuo­lai­ ki­nio avan­gar­do, est­ra­di­niø dþia­zo kom­po­zi­ci­jø. Pir­mo­jo kon­cer­to kul­mi­na­ ci­ja - Bal­ti­jos ða­liø akor­de­o­no kvin­te­tas, ku­ria­me, be mi­në­tø Sankt Pe­ter­bur­go “Mu­set­te” an­sam­blio da­ly­viø, pa­si­ro­dë ir Lie­tu­vos akor­de­o­no du­e­tas - pro­fe­ so­riai Edu­ar­das Gab­nys ir Ge­na­di­jus Sav­ko­vas. Ko­lek­ty­vas su­si­ti­ko ir pra­dë­jo gro­ti 1999 m. Èe­lia­bins­ke, tarp­tau­ti­nia­ me ba­ja­no ir akor­de­o­nø mu­zi­kos fes­ti­ va­ly­je. Ne per se­niau­siai kvin­te­tas grá­þo ið Ita­li­jos, kur Lan­èa­no ir Kas­te­fil­da­ro mies­tuo­se vy­ko tarp­tau­ti­nis kon­kur­sas - ja­me pel­ny­ti tri­jø ka­te­go­ri­jø lau­rai.

Su­dë­tin­gà ðe­ðiø da­liø kû­ri­ná gro­jo R.Uþ­ga­lis, Mon­te­so, Ita­li­jos, tarp­tau­ti­ nio kon­kur­so lau­re­a­tas. Jau­na­jai akor­ de­o­ni­nin­kø kar­tai at­sto­va­vo vil­nie­tis Da­nie­lius Ro­zo­vas, ðiuo me­tu stu­di­juo­ jan­tis Ha­no­ve­rio mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je.

Pub­li­ka ðil­tai áver­ti­no per­spek­ty­vaus LMA stu­den­to, pres­ti­þi­niø tarp­tau­ti­niø fes­ti­va­liø lau­re­a­to Mar­ty­no Nar­vi­lo gro­ji­mà.

Dan­guo­lë RIM­ÐIE­NË

bë­ti þmo­gø, ku­riam blo­gai, ku­riam að ga­liu pa­dë­ti. Ne­bu­vo da­li­ja­mos vie­tos, ne­bu­vo de­monst­ruo­ja­mas pro­fe­sio­na­ lus vo­ka­las. Svar­biau­sia - pa­èiø moks­lei­ viø su­kur­tos dai­nos tu­ri­nys, mu­zi­kos ir teks­to vie­no­vë.

Dai­va MER­KIE­NË

tre­èio­ji - Sankt Pe­ter­bur­go “Au­ro­rai” (vad. G.Koz­lo­va). Vi­sø ka­te­go­ri­jø lau­ re­a­tai tra­di­cið­kai pa­kvies­ti á Grand Prix kon­kur­sà. Nu­ga­lë­jo mið­rus cho­ras ið Vo­ kie­ti­jos “Sa­arbrücken” (vad. G.Grünas), “bal­siu­kai” li­ko an­tri.

Per de­vy­nias die­nas Is­pa­ni­jo­je cho­ ras kas­dien kon­cer­ta­vo Tu­lû­zo­je ir ap­lin­ki­niuo­se mies­te­liuo­se. Vie­nas ið kon­kur­so ren­gë­jø pa­gei­da­vi­mø bu­vo pa­reng­ti va­lan­dos kon­cer­ti­næ pro­gra­ mà a cap­pel­la (be pri­ta­ri­mo).

Sta­së KA­ÈINS­KIE­NË

Klai­pë­dos vai­kø cho­ro sëk­më Is­pa­ni­jo­je

Lap­kri­tá Tu­lû­zo­je vy­ku­sia­me 34 tarp­ tau­ti­nia­me cho­rø kon­kur­se Lie­tu­vai at­ sto­va­vo trys ko­lek­ty­vai: Vil­niaus mo­te­rø cho­ras “Lie­pa” (vad. A.Zup­kaus­kie­në), Pa­ne­vë­þio ka­me­ri­nis “Mu­zi­ka” (vad.

V.Ta­mu­lis) ir Klai­pë­dos E.Bal­sio me­nø gim­na­zi­jos (vad. Z.Ka­ri­niaus­kie­në).

Ið vi­so da­ly­va­vo 22 cho­rai, ið jø ðe­ði - vai­kø. Kon­kur­sas vy­ko pen­kio­mis ka­ te­go­ri­jo­mis. Ðis kon­kur­sas - vie­nas ið 6 pres­ti­þið­kiau­siø Eu­ro­po­je, á já kvie­èia­mi

“Dva­rio­niu­kai” Is­pa­ni­jo­je

Spa­lá Vil­niaus B.Dva­rio­no de­ðimt­ me­tës mu­zi­kos mo­kyk­los akor­de­o­nø or­kest­ras (vad. ir dir. Rai­mon­das Ja­ku­ tis) vie­ðë­jo tarp­tau­ti­nia­me est­ra­di­nës mu­zi­kos fes­ti­va­ly­je “Bu­en Via­je” Is­pa­ ni­jos ku­ror­te Lo­ret del Ma­re. Jau­nie­ji mu­zi­kan­tai ne tik da­ly­va­vo kon­cer­tuo­se mies­to aikð­të­se, vieð­bu­èiø ir kon­cer­tø sa­lë­se, lan­kë­si Bar­se­lo­no­je, Gi­ro­no­je, kur vy­ko fes­ti­va­lio uþ­da­ry­mas, Fi­ge­ro­ je, Mont­ser­rat vie­nuo­ly­ne Ka­ta­lo­ni­jo­je, An­do­ro­je.

Fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riai pa­brë­þë or­ kest­ran­tø pro­fe­sio­na­lu­mà, ádo­mø ir ávai­ rø re­per­tu­a­rà. Mu­zi­kan­tai tu­rë­jo pro­gà

“Ave Vi­ta-2002”

Lap­kri­èio pra­dþio­je Ute­no­je ávy­ko pir­

Vik­të Vai­tie­ku­të, Kris­ti­na Gra­ ly­të ir Auð­ra Dris­ku­të (kû­ry­bi­ nës veik­los cen­tras “Har­mo­ni­ ja”) vad. N.Gel­go­tie­në Eval­das Ma­ro­zas ir Ele­na Ar­chi­po­vai­të (Vil­niaus M.Bir­ þið­kos gim­na­zi­ja) vad. D.Mer­ kie­në ma­sis res­pub­li­ki­nis moks­lei­viø au­to­ri­nës dai­nos fes­ti­va­lis “Ave Vi­ta-2002”, ku­rá ren­gë Ute­nos kû­ry­bi­nës veik­los cen­tras “Har­mo­ni­ja” (di­rek­to­rë - ávai­riø mu­zi­kos pro­jek­tø au­to­rë Ni­jo­lë Gel­go­tie­në).

Da­ly­va­vo 11-18 me­tø moks­lei­viai ið Ute­nos, Mo­lë­tø, Anykð­èiø, Za­ra­sø, Uk­mer­gës, Ig­na­li­nos, Ku­pið­kio ra­jo­nø, Pa­ne­vë­þio ir Vil­niaus mies­tø. Skam­bë­jo ávai­riø sti­liø dai­nos.

Pa­grin­di­në fes­ti­va­lio min­tis - pa­ste­

Muzikos barai /38

þi­no­mi, bent vie­na­me ið mi­në­tø ðe­ðiø kon­kur­sø ge­rai pa­si­ro­dæ ko­lek­ty­vai.

E.Bal­sio me­nø gim­na­zi­jos jau­nie­ji cho­ ris­tai tu­ri di­de­læ tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø pa­tir­tá: yra Are­co (Ita­li­ja) ir Tu­ro (Pran­ cû­zi­ja) kon­kur­sø vai­kø cho­rø ka­te­go­ri­jø nu­ga­lë­to­jai, var­þy­da­mie­si dël pa­grin­di­ nio pri­zo uþ­ëmæ ant­rà­sias vie­tas. O kur dar kon­kur­sai Bel­gi­jo­je, Ðvei­ca­ri­jo­je, tarp­tau­ti­nio S.Ðim­kaus cho­rø kon­kur­so Di­dy­sis pri­zas, pel­ny­tas 2001 m.

Vo­kie­ti­jo­je, Mar­lio mies­te, jau­nie­ji dai­ni­nin­kai dar su­ren­gë tris kon­cer­tus baþ­ny­èio­se, mo­kyk­los auk­lë­ti­në A.Ged­ mi­nai­të akom­pa­na­vo var­go­nais.

Vai­kø cho­rø ka­te­go­ri­jo­je, be lie­tu­ viø, run­gë­si du ru­sø, du èe­kø ir vie­nas fi­li­pi­nie­èiø ko­lek­ty­vas. Pa­si­ro­dy­mo truk­ më - 15-18 min. Pro­gra­ma: pri­va­lo­ma kom­po­zi­to­riaus Dra­goi Ba­kar­ti dai­na “El­ber­din”, vie­nas kû­ri­nys, pa­si­rink­tas ið bas­kø au­to­riø kû­ry­bos, ki­ti - sa­vo nuo­þiû­ra. “Bal­siu­kai” pa­si­rin­ko ðiuo­lai­ ki­nio bas­kø kom­po­zi­to­riaus J.Bus­to kû­ri­ná “Amo­dioa”, I.Stra­vins­kio “Uþ­sta­ lës dai­nas”, B.Ba­la­kaus­kie­nës “Sau­le­le mo­tu­le” ir J.Ta­mu­lio­nio “Ra­pa­ta Pa”.

Pro­gra­mos su­dë­tin­gu­mà, jau­nø­jø cho­ ris­tø ir jø va­do­vës Z.Ka­ri­niaus­kie­nës bei chor­meis­te­riø E.Þi­le­vi­èie­nës ir G.Mi­siu­ ke­vi­èiaus dar­bà ko­mi­si­ja (tarp jos na­riø bu­vo ir prof. V.Mið­ki­nis) áver­ti­no 91,80 tað­kø. Lai­më­ta pir­mo­ji vie­ta, 1000 eu­ rø ir auk­su siu­vi­në­ta bas­kø ke­pu­rai­të.

Ant­ro­ji vie­ta atiteko cho­rui “Vdoch­no­ ve­nie” ið Mask­vos (vad. O.Skvor­co­va),

R.MI­SÛ­NO nuotr.

Is­pa­ni­jos sce­no­je - klai­pë­die­ èiai

Kon­cer­tas po Is­pa­ni­jos dan­ gu­mi ið­girs­ti bei pa­ma­ty­ti ki­tø ða­liø at­li­kë­jus, tarp ku­riø ver­ta pa­mi­në­ti gru­zi­nø ir ka­ za­chø an­sam­blius.

MB in­f.

Pe­da­go­gø se­mi­na­ras Kau­ne

Kau­no M.Pet­raus­ko mu­zi­kos mo­kyk­ lo­je su­reng­tas að­tun­ta­sis ðiø ei­lu­èiø au­to­rës se­mi­na­ras, ku­ria­me da­ly­va­vo pe­da­go­gai ið Kau­no 1-osios, M.Pet­raus­ ko, A.Ka­èa­naus­ko, Sak­ra­li­nës mu­zi­kos, Ber­niu­kø cho­ri­nio dai­na­vi­mo “Var­pe­ lis”, “Vy­tu­rio” vi­du­ri­nës, J.Nau­ja­lio gim­ na­zi­jos, Vil­ka­við­kio, Kë­dai­niø mu­zi­kos mo­kyk­lø.

Idë­ja su­reng­ti se­mi­na­rà te­ma “For­te­ pi­jo­no ir sol­fe­dþio pa­mo­kø in­teg­ra­ci­ja pra­di­nio tiks­li­nio ug­dy­mo eta­pu” ki­lo at­li­kus ty­ri­mus. Se­mi­na­ras su­do­mi­no ne tik ak­tu­a­lia ir rei­ka­lin­ga te­ma, bet ir nau­ja for­ma. Ant­ro­jo­je - prak­ti­në­je - da­ly­je bu­vo dir­ba­ma gru­pë­mis, tai su­tei­kë ga­li­my­bæ pa­si­mo­ky­ti ak­ty­vaus dar­bo me­to­dø. Mu­zi­kan­tams tai ne­

ápras­ta, ta­èiau vi­sø tri­jø dar­bo gru­piø pri­sta­ty­ti pro­jek­tai pa­ro­dë, kad mo­ky­ to­jai ne­abe­jin­gi ug­dy­mo kai­tai, kad lais­vo­jo ug­dy­mo sam­pra­ta, orien­tuo­ta á vai­ko pri­gim­ti­niø ga­liø ska­ti­ni­mà ir plë­ to­ji­mà, lei­dþia pe­da­go­gams to­bu­lin­ti mo­ky­mo ir mo­ky­mo­si pro­ce­sà, ási­gi­lin­ti á jo uþ­da­vi­nius ir tiks­lus. Gru­piø dar­bo gai­rës - pro­ble­mø ið­kë­li­mas, da­ly­ki­niø tiks­lø for­mu­la­vi­mas ir jø spren­di­mas tai­kant ávai­rius me­to­dus. For­te­pi­jo­no ir sol­fe­dþio mo­ky­to­jai ieð­ko­jo sà­ly­èio tað­ kø, kad mo­ki­niø spe­cia­liø­jø ge­bë­ji­mø ug­dy­mo tu­ri­nys ne­bû­tø per­krau­tas ir tap­tø kuo nau­din­ges­nis.

Te­ori­në­je da­ly­je per­skai­ty­ti trys pra­ ne­ði­mai. Mo­ky­to­jos me­to­di­nin­kës V.Ju­ ce­vi­èie­nës te­ma “Uþ­duo­tys ma­þa­jam pia­nis­tui - sol­fe­dþio in­teg­ra­ci­ja ug­dy­mo tu­ri­ny­je” su­kë­lë ne­ma­þà re­zo­nan­sà.

Pe­da­go­gë pri­sta­të lei­di­ná “Uþ­duo­tys jau­na­jam pia­nis­tui” bei sa­vo kû­ry­bi­niø ban­dy­mø rin­ki­ná “Leng­vos pje­sës for­te­ pi­jo­nui”, ku­rá tei­gia­mai áver­ti­no kom­po­ zi­to­rius A.Ku­bi­liû­nas. Ðiø ei­lu­èiø au­to­rës pra­ne­ði­mo “Mo­ ky­to­jo kû­rë­jo at­sa­ko­my­bë uþ ug­dy­mo pro­ce­so ko­ky­bæ. Ug­dy­mo in­teg­ra­ci­jos pa­grin­dai” tiks­las - at­kreip­ti pe­da­go­gø dë­me­sá á pe­da­go­gi­nës psi­cho­lo­gi­jos ir pe­da­go­gi­nës fi­lo­so­fi­jos svar­bà mo­ky­to­ jo dar­be, nes mo­kyk­la kei­sis tik ta­da, kai pa­si­keis mo­ky­to­jas.

Mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kë Lo­re­ta Ði­lei­ky­ të pra­ne­ði­me “For­te­pi­jo­no ir sol­fe­dþio pa­mo­kos: sà­ly­tis, sà­vei­ka, in­teg­ra­ci­ja” pa­tei­kë kon­kre­èiø dar­bo pa­vyz­dþiø, jø ana­li­zæ, sin­te­zæ, api­ben­dri­ni­mà ir ver­ti­ni­mà.

Se­mi­na­re da­ly­va­vo 21 at­li­kë­jas, juos ren­gë tiek pat pe­da­go­gø. Dar­bo gru­ pë­se sol­fe­dþio dis­cip­li­nos mo­ky­to­jos G.Dai­naus­kie­në, D.Juo­za­pai­tie­në, K.Ði­ lei­ky­të pa­brë­þë mu­zi­kos su­vo­ki­mo bei pa­jau­ti­mo svar­bà, tei­gë, kad mo­ky­mo pra­dþio­je for­te­pi­jo­no ir sol­fe­dþio mo­ ky­to­jams la­bai svar­bu su­de­rin­ti pro­gra­ mas bei nu­ma­ty­ti ben­drus tiks­lus. Taip pa­leng­vi­na­mas ir ne­per­krau­na­mas ug­dy­mo tu­ri­nys.

Al­do­na DI­DÞIU­LIE­NË

Au­to­ri­niai na­tø lei­di­niai

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­ le­to te­at­ro so­lis­tas Vy­tau­tas Kur­nic­kas su­kû­rë per 20 ryð­kiø vaid­me­nø: Al­fre­ das (G.Ver­di “Tra­via­ta”), Ne­mo­ri­nas (G.Do­ni­zet­ti “Mei­lës elik­sy­ras”), Lens­kis ir Ger­ma­nas (P.Èai­kov­skio “Eu­ge­ni­jus One­gi­nas”, “Pi­kø da­ma”), Ra­da­me­sas (G.Ver­di “Ai­da”), Cho­së (G.Bi­zet “Kar­ men”), Ka­va­ra­do­sis (G.Puc­ci­ni “Tos­ka”), Tu­ri­du (P.Mas­cag­ni “Kai­mo gar­bë”), Kris­tu­pas (A.Þi­gai­ty­tës “Maþ­vy­das”) ir kt.

Jis pa­ra­ðë ge­rà ðim­tà dai­nø ir ro­man­sø, su­ren­gë ke­lias de­ðim­tis po­etø ir kom­ po­zi­to­riø va­ka­rø, Lie­tu­vos ra­di­jui ára­ðë per 300 vo­ka­li­niø kû­ri­niø, su mu­zi­kos an­sam­bliais “Uos­ta­mies­èio mu­zi­kan­tai”, “Ai­niai”, “Va­ka­ras”, “Þels­va” ir ope­ros te­

Algimanto ÞI­ÞIÛ­NO nuotr.

Vy­tau­tas Kur­nic­kas po G.Ver­ di ope­ ros “Ai­ da” su þmo­ na dai­ni­nin­ke Gra­þi­na at­ru gast­ro­lia­vo JAV, Ka­na­do­je, Aust­ra­ li­jo­je, Tai­va­ne, Ðve­di­jo­je, Pran­cû­zi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je ir ki­to­se ða­ly­se.

V.Kur­n ic­k as Pa­n e­v ë­þ io kon­s er­v a­ to­r i­j o­j e mo­k ë­s i cho­r o di­r i­g a­v i­m o, Kau­n o J.Gruo­d þio kon­s er­v a­t o­r i­j o­j e ir Mu­z i­k os aka­d e­m i­j o­j e - dai­n a­v i­m o (prof. Vac­l o­v as Dau­n o­r as). Jis sëk­ min­g ai ku­r ia dai­n as ir ro­m an­s us bei rû­p i­n a­s i jø lei­d i­m u. Jau pri­s ta­t o­m as be­n e de­ð im­t asis jo ori­g i­n a­l iø kû­r i­n iø rin­k i­n ys “Jau­n ys­t ë”, ku­r ia­m e pa­t ei­k ia­ ma 30 kû­r i­n iø. Ádo­m iau­s i jø - “Lie­t u­v a” (V.Rim­k e­v i­è ie­n ës þ.), “Pa­l y­t ë­k i ma­n e ug­n im” (J.De­g u­t y­t ës þ.), “Gin­t a­r i­n ë de­k la­r a­c i­j a” (E.Mie­þ e­l ai­è io þ.), “Var­p ai” (V.Onai­è io þ.). Pa­m i­n ë­t i­n i ir anks­t es­n i lei­d i­n iai “Gim­t i­n ë”, “Më­n u­l io va­l an­d a”, “To­l i, to­l i…”.

Vi­du­tis BA­KAS

Ju­bi­lie­ji­niai pro­fe­so­riaus me­tai Klai­pë­do­je

Uos­ta­mies­ty­je pa­mi­në­tos vie­no ið­ki­ liau­siø lie­tu­viø mu­zi­kos ko­ri­fë­jø prof.

An­ta­no Bud­riû­no ðim­to­sios gi­mi­mo me­ti­nës. Ðiai da­t ai su­r eng­t os dvi - pa­v a­s a­r i­ në ir ru­d e­n i­n ë - ju­b i­l ie­j i­n ës “se­s i­j os”.

Klai­p ë­d os uni­v er­s i­t e­t o Me­n ø fa­k ul­t e­ to Chor­v e­d y­b os ka­t ed­r a, no­r ë­d a­m a kuo ge­r iau stu­d en­t us - bû­s i­m uo­s ius cho­r ø di­r i­g en­t us - su­p a­þ in­d i­n ti su pro­f e­s o­r iaus as­m e­n y­b e ir kû­r y­b a, dar ba­l an­d þio më­n e­s á su­r en­g ë stu­d en­t ø di­r i­g a­v i­m o kon­k ur­s à. Ant­r a­j a­m e jo tu­ re - vie­ð a­m e kon­c er­t e - 5 di­r i­g en­t ai su Chor­v e­d y­b os ka­t ed­r os cho­r o stu­d i­j a, Je­r o­n i­m o Ka­è ins­k o mu­z i­k os mo­k yk­l os ber­n iu­k ø ir jau­n uo­l iø cho­r u “Gin­t a­r ë­ lis” bei E.Bal­s io gim­n a­z i­j os mer­g i­n ø cho­r u in­t er­p re­t a­v o A.Bud­r iû­n o kû­r y­b à nuo kuk­l iø liau­d ies dai­n ø ið­d ai­l ø iki su­d ë­t in­g ø cho­r o par­t i­t û­r ø. Kon­k ur­s o da­l y­v iai dar tu­r ë­j o pa­r eng­t i ir pri­s ta­t y­t i ko­m i­s i­j ai re­f e­r a­t à su ju­b i­l ia­t o cho­r i­n e

veik­l a su­s i­j u­s ia te­m a.

Ant­r o­j i, ru­d e­n i­n ë “se­s i­j a”, su­r eng­ ta lap­k ri­è io 14 d. KU Me­n ø fa­k ul­t e­t o kon­c er­t ø sa­l ë­j e, kur vy­k o ju­b i­l ie­j i­n is kon­c er­t as mies­t o vi­s uo­m e­n ei. Va­k a­ rà su­r en­g ë Klai­p ë­d os cho­r ø ben­d ri­j a “Au­k u­r as” su Chor­v e­d y­b os ka­t ed­r a bei I.Si­m o­n ai­t y­t ës bib­l io­t e­k os Mu­z i­k os sky­r iu­m i. Ren­g i­n y­j e da­l y­v a­v o ju­b i­l ia­ to sû­n us Al­g i­m an­t as Bud­r iû­n as bei vai­k ai­t is An­t a­n as Bud­r iû­n as. Ren­g i­n io ve­d ë­j as ir ku­r a­t o­r ius prof. Al­g is Za­b o­ ras kal­b ë­j o apie ðios fe­n o­m e­n a­l ios, tau­r ios as­m e­n y­b ës gy­v e­n i­m o ir kû­r y­ bos bruo­þ us.

Va­k a­r o kon­c er­t i­n ë­j e da­l y­j e nu­s kam­ bë­j o 14 ver­t in­g iau­s iø kom­p o­z i­t o­r iaus kû­r i­n iø - ið­t i­s a jo kû­r y­b i­n ës veik­l os pa­n o­r a­m a, pra­d e­d ant dar prieð­k a­r iu su­k ur­t a “Nað­l ai­t ës nak­t i­m i”, liau­d ies dai­n ø ið­d ai­l o­m is, bai­g iant ori­g i­n a­ lio­m is kom­p o­z i­c i­j o­m is “Nuo aukð­t o kal­n o”, “Pa­r u­g y”, “Ru­d uo”. Kû­r i­n ius pa­ ren­g ë vyr. asist. Juo­z o Ku­b i­l iaus va­d o­ vau­j a­m as ber­n iu­k ø ir jau­n uo­l iø cho­r as “Gin­t a­r ë­l is” ir vi­s os trys Chor­v e­d y­b os ka­t ed­r os cho­r o stu­d i­j os (va­d o­v ai do­ cen­t ai Zi­t a Ka­r i­n iaus­k ie­n ë, Al­g ir­d as Ðums­k as bei prof. Ge­d i­m i­n as Pur­l ys).

Kon­c er­t as bu­v o pui­k i pro­g a dar kar­t à ðios die­n os þvilgs­n iu ir klau­s a su­v ok­t i ir ste­b ë­t i kû­r ë­j o mu­z i­k i­n ës raið­k os bû­ dà, jo di­n a­m i­k à. Vi­s ai pa­n o­r a­m ai kai ku­r iø gran­d þiø trû­k o: ne­i ð­g ir­d o­m e në vie­n os A.Bud­r iû­n o so­l i­n ës dai­n os, dël te­m a­t i­k os, tu­r i­n io ne­i ð­g ir­d o­m e nie­k o ið kom­p o­z i­t o­r iaus gau­s ios ir ka­d ai­s e ga­ na po­p u­l ia­r ios ta­r y­b i­n ës ma­s i­n ës dai­ nos kû­r y­b os. Ji, ma­t yt, liks tik is­t o­r i­j a.

Vie­n o ið ðios gru­p ës kû­r i­n iø ið­t ies trû­k o kon­c er­t o pro­g ra­m o­j e - áspû­d in­ gos cho­r i­n ës po­e mos “Jau ið­s kren­d a paukð­è iai kla­j û­n ai”. Ðis kû­r i­n ys, kaip ir kon­c er­t e at­l ik­t as “Ru­d uo”, rei­k a­l au­j a di­d e­l io, ne ka­m e­r i­n io cho­r o pla­t aus ir ga­lin­g o skam­b e­s io, o an­tra - jis lyg ir tra­d i­c ið­k ai pa­s merk­t as mi­n ë­t ai ide­o­l o­ gi­z uo­t os kû­r y­b os ka­t e­g o­r i­j ai. Ka­þ in ar to­k io li­k i­m o nu­s i­p el­n ë ðis vie­n as reikð­ min­g iau­s iø lie­t u­v iø cho­r i­n ës li­t e­r a­t û­ ros vei­k a­l ø. Ru­s ø po­e tas M.Isa­k ov­s kis ra­ð ë: “Lai skren­d a paukð­è iai kla­j û­n ai, o að ne­p a­k el­s iu spar­n ø… ne­r ei­k ia man sve­t i­m os pa­d an­g ës. Að su ta­v im, ma­n o þe­m e, uþ vis­k à mie­l es­n ë man tu”. Èia në­ra par­ti­n ës atri­b u­tikos - tik ste­b ë­t i­n os ak­t u­a­l i­j os po­l i­t i­n ë­j e pra­e i­ ties, da­b ar­t ies ir ðian­d ie­n os re­a­l i­j ø aki­v aiz­d o­j e.

R.VAR­NAS

Ma­þo­ji Ag­ny­të vël lau­re­a­të

Að­t uon­m e­t ë Ag­n ë ðvy­t ë­j o! Tarp­ tau­t i­n ia­m e kon­k ur­s e ji pel­n ë pir­m à vie­t à, bu­v o ap­d o­v a­n o­t a puoð­n iu di­ plo­m u, do­v a­n o­m is ir pa­k vies­t a gro­t i bai­g ia­m a­j a­m e kon­c er­t e, ku­r á fil­m a­v o Len­k i­j os te­l e­v i­z i­j a.

Ag­n ë Mo­z û­r ai­t ë mo­k o­s i mo­k y­t o­ jos Svet­l a­n os Tri­f on­k o­v os kla­s ë­j e. Ag­

Ag­në Mo­zû­rai­të ny­t ei ne­s e­n iai su­k a­k o að­t uo­n e­r i, bet ji da­l y­v a­v o jau pen­k iuo­s e kon­k ur­s uo­s e: ji lai­m ë­j o res­p ub­l i­k i­n iuo­s e, tarp­t au­t i­ niuo­s e kon­k ur­s uo­s e Lie­t u­v o­j e, Ita­l i­j o­ je, Len­k i­j o­j e.

Lap­k ri­è io 22-24 die­n o­m is Su­v al­k ø mu­z i­k os gim­n a­z i­j o­j e (Len­k i­j a), vy­k o VI Tarp­t au­t i­n is jau­n ø­j ø pia­n is­t ø kon­k ur­ sas (iki 15 me­t ø). Lie­t u­v ai at­s to­v a­v o ke­t u­r i pia­n is­t ai, bet sëk­m ë ly­d ë­j o tik Ag­n æ. Di­d þiau­s ià kon­k u­r en­c i­j à jai su­ da­r ë at­s to­v ai ið Ru­s i­j os, Bal­t a­r u­s i­j os, Len­k i­j os.

Ag­n ës pro­g ra­m o­j e skam­b ë­j o W.A.Mo­z ar­t o, F.Cho­p i­n o ir du J.S.Ba­ cho kû­r i­n iai. Þiû­r i pir­m i­n in­k as prof.

W.An­d þi­j ev­s kis bu­v o su­þ a­v ë­t as Ag­n ës mu­z i­k a­l u­m u, ar­t is­t ið­k u­m u, epo­c hos sti­l iaus pa­j au­t i­m u.

“Be­si­ve­jant na­tà” dar vie­nas kon­kur­sas pa­tiems ma­þiau­siems

Ð.m. lap­ k ri­ è io 29-30 d. Vil­ n iaus “Ly­r os” vai­k ø mu­z i­k os mo­k yk­l o­j e ávy­k o mo­k yk­l os or­g a­n i­z uo­t as (ini­c ia­t o­r ës for­ te­p i­j o­n o mo­k y­t o­j os Ag­n ë Rai­l ai­t ë ir Bi­ ru­t ë Bi­z e­v i­è iû­t ë-Va­l iau­g ie­n ë) pir­m a­s is tarp­m o­k yk­l i­n is pia­n is­t ø etiu­d ø kon­k ur­ sas “Be­s i­v e­jant na­t à”. Tai 6-9 me­t ø pia­ nis­t ams skir­t as ren­g i­n ys, orien­t uo­t as á spe­c i­f i­n æ - etiu­d ø ruo­ð i­m o ir skam­b i­n i­ mo - sri­t á. A.Rai­l ai­t ës idë­j a su­r eng­t i pa­ èiø ma­þ iau­s iø mo­k i­n iø ren­g i­n á dvie­j ø mo­k yk­l ø mas­t u bu­v o ágy­v en­d in­t a dar prieð tre­j us me­t us, kai ma­þ ie­j i pia­n is­ tai run­g ë­s i skam­b in­d a­m i E.Gne­s i­n os etiu­d us. Ðiais me­t ais etiu­d ø kon­k ur­s as, tu­r ë­d a­m as jau ne tik pa­v a­d i­n i­m à, ku­r á su­g al­v o­j o Ag­n ë ir Bi­r u­t ë, bet ir þais­m in­g à em­b le­m à (dai­l i­n in­k ë Ka­r i­n a Ada­m o­n ie­n ë), Ðvie­t i­m o sky­r iaus bu­v o pa­t vir­t in­t as vie­ð uo­j u mies­t o ren­g i­n iu ir “Ly­r os” mo­k yk­l os di­r ek­t o­r iaus Gin­t au­t o Smols­k o pa­g al­b os dë­k a ávy­k o. Kon­k ur­ se la­b ai pa­d au­g ë­j o mo­k yk­l ø, pa­á­v ai­ rin­t a pri­v a­l o­m ø­j ø kû­r i­n iø pro­g ra­m a,

kon­k ur­s an­t ai su­s kirs­t y­t i á tris ka­t e­g o­ ri­j as pa­g al tre­j us pir­m uo­s ius gro­j i­m o me­t us. Kiek­v ie­n os ka­t e­g o­r i­j os da­l y­v iai tu­r ë­j o pa­r uoð­t i po du skir­t in­g ø ðtri­c hø etiu­d us (pir­m ø­j ø me­t ø pia­n is­t ai skam­ bi­n o du E.Gne­s i­n os etiu­d us, ant­r ø­j ø - S.Mai­k a­p a­r o ir H.Le­m oi­n e, tre­è iø­j ø - H.Le­m oi­n e ir H.L.Du­v er­n oy etiu­d us).

Vie­n as ið ak­c en­t ø ver­t i­n ant jau­n iau­s ius kon­k ur­s o da­l y­v ius bu­v o stac­c a­t o ir le­ ga­t o tech­n i­k os kri­t e­r i­j us, tre­è io­s ios ka­ te­g o­r i­j os da­l y­v iø ver­t i­n i­m ui ypaè sva­r ø ar­g u­m en­t à gre­t a bëg­l u­m o tech­n i­k os lë­m ë mu­z i­k a­v i­m o ta­l en­t o raið­k a.

Ið vi­s o pir­m a­j a­m e etiu­d ø kon­k ur­ se da­l y­v a­v o 61 ma­þ a­s is pia­n is­t as ið 12 Vil­n iaus vai­k ø mu­z i­k os mo­k yk­l ø.

Vai­k u­è iø da­l y­v a­v i­m à kon­k ur­s e lë­m ë ob­j ek­t y­v us at­r an­k os bû­d as: kon­k ur­s o or­g a­n i­z a­t o­r ës kiek­v ie­n o­j e mo­k yk­l o­j e pa­s ky­r ë po ku­r a­t o­r iø, at­r in­k u­s á ma­þ uo­ sius da­l y­v ius.

Ma­þ a­j am etiu­d ø kon­k ur­s ui da­l y­v iai tu­r ë­j o pa­s i­r uoð­t i ið­t ies at­s a­k in­g ai, nes á kon­k ur­s o þiu­r i bu­v o pa­k vies­t a LMA do­ cen­t ë ir M.K.Èiur­l io­n io me­n ø mo­k yk­l os mo­k y­t o­j a Alek­s an­d ra Þvir­b ly­t ë, taip pat 4-osios VMM mo­k y­t o­j a eks­p er­t ë Eva Ro­z ov­s ka­j a. Ið gau­s aus kon­k ur­s o da­l y­v iø bû­r io kon­k ur­s o þiu­r i (Ag­n ë Rai­l ai­t ë, Alek­s an­d ra Þvir­b ly­t ë, Bi­r u­t ë Bi­ ze­v i­è iû­t ë-Va­l iau­g ie­n ë, Eva Ro­z ov­s ka­j a ir B.Jo­n u­ð o VMM mo­k y­t o­j a Dia­n a Ven­ gers­k a­j a) pir­m o­s ios ren­g i­n io die­n os va­ ka­r à at­r in­k o lau­r e­a­t us, taip pat bu­v o skir­t i áver­t i­n i­m ai uþ mu­z i­k a­l ø, vir­t uo­z ið­ kà bei ar­t is­t ið­k à at­l i­k i­m à. Svar­b iau­s ios pro­b le­m os, ið­k i­l u­s ios kon­k ur­s an­t ams uþ­l i­p us á sce­n à, tai fi­z i­n is ási­t em­p i­m as, ne­l ei­d æs iki ga­l o at­s i­s kleis­t i ma­þ ø­j ø pia­n is­t ø mu­z i­k a­v i­m o ta­l en­t ui, taip pat ne­t in­k a­m a ran­k ø pa­d ë­t is, gal­b ût per di­d e­l is dë­m e­s ys tech­n i­k ai uþ­m irð­t ant mu­z i­k i­n á pie­ð i­n á. Nors kon­k ur­s o pro­g ra­ mai pa­r ink­t i etiu­d ai pa­l y­g in­t i su­d ë­t in­ gi, ta­è iau bu­v o ma­t y­t i, kad vi­s i vai­k ai la­b ai sten­g ë­s i.

Ant­r à­j à ren­g i­n io die­n à ma­þ ø­j ø at­l i­k ë­j ø lau­k ë dar vie­n a ðven­t ë - ið­k il­ min­g as ap­d o­v a­n o­j i­m ø kon­c er­t as LMA Ma­þ o­j o­j e sa­l ë­j e. Toks ma­þ ø­j ø at­l i­k ë­j ø ne­k as­d ie­n ið­k as ap­s i­l an­k y­m as svar­b iau­ sio­j e mu­z i­k os Al­m a Ma­t er ið­t ies reikð­ min­g ai nu­t ei­k ë ma­þ à­s ias ðir­d e­l es to­ les­n ei drau­g ys­t ei su mu­z i­k a. Kon­k ur­s o da­l y­v ius svei­k i­n o vi­s ø da­l y­v a­v u­s iø mo­ kyk­l ø at­s to­v ai, bu­v o áteik­t i di­p lo­m ai, do­v a­n ë­l ës (kom­p ak­t i­n ës plokð­t e­l ës, smul­k es­n ës do­v a­n ë­l ës, skir­t os ma­þ ø­j ø me­n i­n in­k ø kû­r y­b i­n iam la­v i­n i­m ui). Prie pir­m o­j o etiu­d ø kon­k ur­s o pri­s i­d ë­j o ir Lie­t u­v os mu­z i­k ø sà­j un­g a, kon­k ur­s o da­l y­v ius ap­d o­v a­n o­j u­s i “Mu­z i­k os ba­r ø” þur­n a­l o nu­m e­r iais.

Dvi die­n as tru­k æs kon­k ur­s as bai­ gë­s i, ta­è iau or­g a­n i­z a­t o­r ës jau gal­v o­j a apie ki­t us me­t us.

Ri­ma PO­VI­LIO­NIE­NË

Muzikos barai /39

Atlikimo problemos Pra­leis­ti pas­ku­ti­nes va­sa­ros die­nas Ðvei­ca­ri­jos kal­nuo­se, gi­li­nan­tis á psi­cho­lo­ gi­nius mu­zi­kos at­li­ki­mo as­pek­tus ir mo­ kan­tis at­si­pa­lai­da­vi­mo sce­no­je gud­ry­biø, - ar­gi ne nuo­sta­bu taip pa­si­sem­ti nau­jø idë­jø ir me­ni­nës ener­gi­jos? Ðiø me­tø rug­ pjû­èio 19-28 die­no­mis Ita­lið­ko­ji Ðvei­ca­ri­jos kon­ser­va­to­ri­ja kar­tu su psi­cho­lo­gais ir mu­ zi­kais ið ke­liø aukð­tø­jø Lon­do­no mo­kyk­lø pa­kvie­të á Lu­ga­no mies­te vy­ku­sá mu­zi­kos at­li­ki­mo to­bu­li­ni­mo se­mi­na­rà “Psi­chi­kos ga­liø link: mu­zi­ki­nio pro­to ug­dy­mas” (Zo­ning In: Mo­ti­va­ting the Mu­si­cal Mind).

Prak­ti­niuo­se uþ­si­ë­mi­muo­se bei pa­skai­to­se se­mi­na­ro da­ly­viams bu­vo su­teik­tos ben­ dro­sios mu­zi­kos psi­cho­lo­gi­jos þi­nios, o Lon­do­no ka­ra­lið­ko­jo mu­zi­kos ko­le­dþo pro­ fe­so­riai Yonty So­lo­mo­nas (for­te­pi­jo­nas) ir Bria­nas Haw­kin­sas (sty­gi­niai in­stru­men­ tai) ve­dë at­li­kë­jø meist­rið­ku­mo kur­sus.

Va­sa­ros se­mi­na­ras Lu­ga­no kon­ser­va­to­ri­ jo­je - tik ne­di­de­lë da­lis “Zo­ning In” pro­jek­to, jau ke­le­ri me­tai vyks­tan­èio Lon­do­no ka­ra­lið­ka­ ja­me mu­zi­kos ko­le­dþe. Apie tai, kaip ávai­rûs psi­cho­lo­gi­jos me­to­dai pa­si­tel­kia­mi mu­zi­kos at­li­ki­mo to­bu­li­ni­mui, kal­bë­jo­mës su pro­jek­to va­do­vu, Ka­ra­lið­ko­jo mu­zi­kos ko­le­dþo Mu­zi­kos at­li­ki­mo stu­di­jø cen­tro di­rek­to­riu­mi Aaro­nu Wil­lia­mo­nu.

Kaip at­si­ra­do ðis pro­jek­tas?

1999 m. Ka­ra­lið­ka­sis mu­zi­kos ko­le­dþas ga­vo fi­nan­sa­vi­mà pro­jek­tui, ku­ris ap­rëp­ tø tiek moks­lo ty­ri­mus, tiek ási­skverb­tø á ko­le­dþo stu­di­jø pro­gra­mas, t.y. tu­rë­tø tie­ sio­gi­ná po­vei­ká stu­den­tams ir dës­ty­to­jams.

Mû­sø ko­le­dþas kaip ir dau­gu­ma ki­tø

Zo­ning in: tobulinant muzikos atlikimà me­tai: ávai­raus dy­dþio (nuo 25 iki 70) stu­ den­tø gru­pës bu­vo pa­skirs­to­mos á skir­tin­ gus la­vi­ni­mo re­þi­mus, no­rint ið­si­aið­kin­ti jø po­vei­ká ir skir­tin­gø me­to­di­kø su­de­ri­na­ mu­mà. Ðie­met, jau ket­vir­tai­siais pro­jek­to gy­va­vi­mo me­tais, Ka­ra­lið­ko­jo mu­zi­kos ko­le­dþo stu­den­tai ið­klau­sys apie ðias me­to­ di­kas me­tus truk­sian­tá kur­sà, o nuo sau­sio iki ge­gu­þës tu­rës taip pat ir in­di­vi­du­a­lius neu­ro­fe­ed­back me­to­di­kos uþ­si­ë­mi­mus.

Ar da­ly­va­vi­mas pro­jek­te stu­den­ tams yra pri­va­lo­mas?

Seminaro rengëjai ir dëstytojai

pa­na­ðaus pro­fi­lio ins­ti­tu­ci­jø il­gus me­tus puo­se­lë­ja tra­di­ci­ná in­di­vi­du­a­lø mo­ky­mà, tai­gi no­rë­jo­me pir­mà kar­tà mu­zi­kos sri­ty­je pa­nau­do­ti psi­cho­lo­gi­nio po­vei­kio bû­dus bei ávai­rias fi­zi­nës veik­los rû­ðis.

Pa­brë­þiant tei­gia­mà ben­dro­jo fi­zi­nio bei psi­chi­kos svei­ka­tin­gu­mo po­vei­ká mu­zi­ kos at­li­ki­mui, bu­vo nu­tar­ta su­si­telk­ti ties tri­mis ávai­ria­pu­sið­ko­mis me­to­di­ko­mis: “gráþ­ta­mo­jo neu­ro ry­ðio” (neu­ro­fe­ed­back), “psi­chi­niø ge­bë­ji­mø la­vi­ni­mo” (men­tal skills trai­ning) ir fi­zi­niø tre­ni­ruo­èiø. Ana­li­ zuo­jant ðias spe­ci­fi­nes sri­tis ir tai, kaip jos sà­vei­kau­ja tar­pu­sa­vy­je, pra­ëjo tre­ji ty­ri­mø

Muzikos barai /40

Iki ðiol pro­jek­te da­ly­va­vo sa­va­no­riai nuo pir­mo­jo iki ket­vir­to­jo kur­sø, taip pat ma­ gist­ ran­ tai, o nuo ðiø me­ tø tai lais­ vai pa­si­ren­ka­mas da­ly­kas ko­le­dþo tre­èio­jo ir ket­vir­to­jo kur­sø stu­den­tams at­li­kë­jams.

Vy­res­nius stu­den­tus pa­si­rin­ko­me to­dël, kad ne­no­rë­jo­me bû­ti pri­klau­so­mi nuo tam tik­rø tech­ni­niø pro­ble­mø, ku­rias ge­riau­ siai vis dël­to tu­rë­tø spræs­ti spe­cia­ly­bës dës­ty­to­jas. Tai­gi da­bar ben­drau­ja­me su þmo­në­mis, ku­riø jau ne­be­var­þo tech­ni­niai da­ly­kai. Ðiuo as­pek­tu pa­sie­kus tam tik­rà lyg­me­ná, ga­li­ma kal­bë­ti apie to­les­nes stra­ te­gi­jas, mu­zi­kos su­vo­ki­mà, spor­to in­teg­ra­ vi­mà á gy­ve­ni­mo bû­dà, kad bû­tø ga­li­ma kiek áma­no­ma ge­riau fi­zið­kai ir psi­cho­lo­ gið­kai su­bran­din­ti vie­ðo at­li­ki­mo si­tu­a­ci­jà.

Ar ko­le­dþo dës­ty­to­jai do­mi­si ðiuo pro­jek­tu? Gal­bût áma­no­ma de­rin­ti tra­di­ci­ná in­di­vi­du­a­lø mo­ky­mà su jû­sø idë­jo­mis?

Su­lau­kë­me tei­gia­mos dës­ty­to­jø re­ak­ci­ jos. No­rin­tys pro­jek­te da­ly­vau­ti stu­den­tai tu­rë­jo pa­teik­ti rað­tið­kà sa­vo spe­cia­ly­bës dës­ty­to­jø su­ti­ki­mà - tik­rai ne­pre­ten­duo­ja­

me uþ­im­ti dës­ty­to­jø po­zi­ci­jø, jo­kiu bû­du ne­ga­lë­tu­me to pa­da­ry­ti. Tie­sà sa­kant, iki ðiol pa­si­tai­kë tik vie­nas kon­ser­va­ty­ves­niø pa­þiû­rø dës­ty­to­jas, ne­pri­ta­ræs pro­jek­to idë­ joms ir ne­da­væs to­kio su­ti­ki­mo.

Kuo jû­sø idë­jos ga­lë­jo pa­si­ro­dy­ti per­ne­lyg kon­tro­ver­sið­kos? Juk tai në­ra ko­kia ypa­tin­gai ne­tra­di­ci­në mu­zi­ko­lo­ gi­jos ar pe­da­go­gi­kos rû­ðis.

Ma­nau, vi­sur pa­si­tai­ko dës­ty­to­jø, ku­ rie no­ri sa­vo­tið­kai val­dy­ti stu­den­tus. Jie

Zoning In: Motivating the Musical Mind From 19 to 28 this August, the Conservatorio della Svizzera Italiana in Lugano hosted a workshop on enhancing musical performance, entitled Zoning In: Motivating the Musical Mind. The workshop was led by a team of psychologists and musicians form London’s higher schools and consisted of seminars and practical sessions, during which the participants were introduced to psychology of music, and masterclasses led by Yonty Solomon (piano) and Brian Hawkins (strings) from the Royal College of Music (London). This summer workshop was a part of the project Zoning In, which has been implemented at London’s Royal College of Music already for several years.

The author of the article talks with Aaron Williamon, the director of the project and head of the Centre for the Study of Music Performance of the Royal College of Music, about the project itself and about various performance enhancement techniques.

Lina NAVICKAITË

ne­lei­dþia sa­vo mo­ki­niams da­ly­vau­ti meist­ rið­ku­mo kur­suo­se, sta­þuo­tis pas ki­tus pe­ da­go­gus. Bet ko­ká po­vei­ká ið ða­lies jie ver­ti­ na kaip ið­ðû­ká sa­vo pa­èiø au­to­ri­te­tui.

Yra ir ki­tas ðio klau­si­mo as­pek­tas. Tik tuo­met, kai dës­ty­to­jai su­si­pa­þins su tuo, kà Zo­ning In se­mi­na­ruo­se da­ro jø stu­den­ tai, jie ga­lës pa­tys tæs­ti pa­na­ðius mo­ky­mo me­to­dus in­di­vi­du­a­liuo­se uþ­si­ë­mi­muo­se. Ðiuo po­þiû­riu mes iki ðiol lai­kë­mës ga­na ato­kiai ir jo­kiu bû­du ne­ver­të­me dës­ty­to­jø tai­ky­ti ðiø idë­jø jø mo­ky­mo pro­ce­suo­se (nors dau­gu­ma dës­ty­to­jø, be abe­jo, pa­tys tuo do­më­jo­si). Ki­ta ver­tus, pri­rei­kë ðiek tiek lai­ko, no­rint ási­ti­kin­ti mû­sø me­to­di­kø re­zul­ta­ty­vu­mu bei nu­spræs­ti, ko­kià vie­tà jos ga­li uþ­im­ti ko­le­dþo mo­ky­mo pla­nuo­se - lau­kë­me ob­jek­ty­viø, moks­lið­kai pa­grás­tø re­zul­ta­tø la­vi­ni­mo­si efek­tui nu­sta­ty­ti ir pa­tvir­tin­ti. Da­bar, be­je, ti­ki­mës gau­ti fi­nan­ sa­vi­mà nau­jam ket­ve­riø me­tø pro­jek­tui, ku­rio me­tu daug dë­me­sio bû­tø ski­ria­ma in­di­vi­du­a­liø uþ­si­ë­mi­mø ste­bë­ji­mams ir ty­ri­mams: kaip dës­ty­to­jai dir­bo iki ðiol ir kaip jie ga­lë­tø efek­ty­viau­siai in­teg­ruo­ti á sa­vo mo­ky­mà nau­jus po­vei­kio bû­dus ið ki­ tø sri­èiø. Sun­ku pa­sa­ky­ti, kiek tai bus áma­ no­ma. Kal­bant apie neu­ro­fe­ed­back me­to­di­ kà, vie­nin­te­lis as­muo, ku­ris ga­li tai at­lik­ti, yra neu­ros­pe­cia­lis­tas, ta­èiau esa­ma ir ki­tø psi­cho­lo­gi­jos me­to­di­kø, ku­rias dës­ty­to­jai tik­rai ga­lë­tø per­im­ti. Ma­nau, jog ne­ma­þa da­lis pe­da­go­gø in­tui­ty­viai jas nau­do­ja.

Kaip su­si­for­ma­vo “Zo­ning In” ko­ man­da?

Pro­jek­te ben­dra­dar­biau­ja ke­tu­rios skir­tin­gos ins­ti­tu­ci­jos. Að ir Sa­mas Thomp­ so­nas dir­ba­me Ka­ra­liðka­ja­me mu­zi­kos ko­le­dþe, ku­ria­me ir yra pa­grás­tas Zo­ning In pro­jek­tas. Joh­nas Gru­ze­lier ir To­bias Eg­ ne­ris - pro­jek­to ben­dra­dar­biai ið Lon­do­no im­pe­ra­to­rið­ko­jo moks­lo, tech­no­lo­gi­jos ir me­di­ci­nos ko­le­dþo, Ad­ria­nas Ta­y­lo­ras ir Da­vi­das Was­le­y’­us dës­to De Mont­for­to uni­ ver­si­te­te Bet­for­de, o Cris­top­he­ris Co­nol­ly ir Da­vi­das Bus­wel­las yra SyCon: The Spor­ ting Bo­dy­mind Group ákû­rë­jai. Tai, kad ðis pro­jek­tas vyks­ta Ka­ra­lið­ka­ja­me mu­zi­kos ko­le­dþe, lë­më po­ten­cia­li pro­jek­to re­zul­ta­ tø svar­ba mu­zi­kos at­li­ki­mo prak­ti­kai, be to, pro­jek­tà ko­or­di­nuo­jan­ti ko­le­dþo di­rek­ to­rë Ja­net Rit­ter­man la­bai do­mi­si psi­cho­lo­ gi­jos áta­ka mu­zi­kos at­li­ki­mui.

Ko­kia spe­cia­li áran­ga ko­le­dþe skir­ta “Zo­ning In” pro­jek­tui?

Ko­le­dþe në­ra spor­to sa­lës, ta­èiau pro­ jek­to me­tu ga­li­me ne­mo­ka­mai nau­do­tis ne­to­lie­se esan­èiu pri­va­èiu spor­to cen­tru, ku­ria­me vyks­ta fi­zi­nio la­vi­ni­mo uþ­si­ë­mi­ mai. Áren­gi­nius neu­ro­fe­ed­back me­to­di­kai pa­sko­li­no Im­pe­ra­to­rið­ko­jo ko­le­dþo Me­ di­ci­nos fa­kul­te­tas. Vis dël­to tai per­ne­lyg bran­gi áran­ga, kad bû­tø ga­li­ma ti­kë­tis, jog ir pa­si­bai­gus pro­jek­tui bet ku­ris ko­le­dþo

stu­den­tas pa­no­rë­jæs ga­lë­tø ðia me­to­di­ka pa­si­nau­do­ti. Kad ir kaip bû­tø, dar bent ke­le­rius ar­ti­miau­sius me­tus pa­si­steng­si­me ðias tech­no­lo­gi­jas, kaip ypaè efek­ty­vias, ið­lai­ky­ti.

Koks Psi­cho­lo­gi­jos ka­ted­ros vaid­ muo mu­zi­kos ko­le­dþe? Ar stu­den­tai tu­ri ga­li­my­bæ nuo­lat lan­ky­ti psi­cho­lo­gi­ jos pa­skai­tas, ar tai ir­gi të­ra pro­jek­to da­lis?

Jau per­nai pa­si­rin­ko­me kas dvi sa­vai­ tes vyks­tan­èiø pa­skai­tø for­mà. Kur­sas va­di­na­si “Áva­das á at­li­ki­mo to­bu­li­ni­mo me­to­di­kas”, tai­gi ja­me kal­ba­ma tiek apie psi­chi­niø ga­liø ug­dy­mà, tiek apie neu­ro­ fe­ed­back me­to­di­kà ir fi­zi­ná la­vi­ni­mà. Ðiais moks­lo me­tais taip pat bus skai­to­mos pa­ skai­tos apie at­li­ki­mo bai­mæ slo­pi­nan­èias prie­mo­nes (pa­vyz­dþiui, ra­mi­na­muo­sius vais­tus), mu­zi­kos at­li­ki­mo áver­ti­ni­mà, ávai­ rius ki­tus da­ly­kus. Ði­a­me se­mi­na­re ypaè daug dë­me­sio bu­vo ski­ria­ma fi­zi­niam mu­zi­kan­tø pa­si­ ruo­ði­mui. Ar toks ak­cen­tas ne­uþ­go­þia ki­tø mu­zi­kos at­li­ki­mo to­bu­li­ni­mo as­ pek­tø?

Se­mi­na­ro tiks­las - pa­teik­ti su­ba­lan­suo­tà vi­sø tri­jø me­to­di­kø pro­gra­mà: gru­pi­nes fi­zi­ nio la­vi­ni­mo ir in­di­vi­du­a­lias psi­cho­lo­gi­jos pa­skai­tas. Ta­èiau tik­ra­sis po­vei­kis ið­ryð­kës tik po se­mi­na­ro - kaip stu­den­tai in­teg­ruos vi­sa tai á at­li­ki­mo me­nà ir gy­ve­ni­mo bû­dà.

Vie­ni gal­bût su­si­do­mës ir to­liau prak­ti­kuos au­to­ge­ni­nes tre­ni­ruo­tes, ki­ti ási­ti­kins fi­zi­nio ak­ty­vu­mo pri­va­lu­mais, o kai ku­rie, be abe­ jo, ga­li su­pras­ti ir tai, kad jiems tai vi­sið­kai ne­ádo­mu.

Mes ma­në­me, kad bû­tent taip su­ba­lan­ suo­ta pro­gra­ma leis vi­siems ge­riau­siai su­si­ pa­þin­ti su kiek­vie­na ið me­to­di­kø. O tai, á kà vi­sø dë­me­sá no­ri at­kreip­ti spor­to tre­ne­riai, në­ra spe­ci­fið­kai skir­ta mu­zi­ka­vi­mui - tai nau­din­ga gy­ve­ni­mo sti­liui ap­skri­tai. Aki­ vaiz­du, kad vie­ðas mu­zi­kos at­li­ki­mas su­ ke­lia stre­sà, o mes vi­si pui­kiai þi­no­me, kad fi­zi­nis ak­ty­vu­mas stre­sà ma­þi­na. Rei­kë­tø at­ si­þvelg­ti ir á tai, ko­kius pra­ti­mus tu­rë­tø rink­ tis þmo­nës, gro­jan­tys skir­tin­gais in­stru­men­ tais. Iki ðiol tam ne­bu­vo skir­ta pa­kan­ka­mai daug dë­me­sio, mû­sø su­rink­to­se gru­pë­se da­ly­vau­da­vo pa­èiø ávai­riau­siø spe­cia­ly­biø stu­den­tai. Nuo ki­tø me­tø pro­jek­te la­bai no­rë­èiau pra­dë­ti de­rin­ti fi­zi­ná la­vi­ni­mà su Ale­xan­de­rio tech­ni­ka, nes abu ðie da­ly­kai fi­zið­kai orien­tuo­ti: vie­nas la­biau su­si­jæs su lai­ky­se­nos pro­ble­mo­mis, ki­tas - su fi­zi­ne bûk­le ir sa­vi­jau­ta ap­skri­tai. Tai­gi de­ri­nant ben­drà­jà spor­ta­vi­mo nau­dà su spe­ci­fið­kai mu­zi­ki­në­mis Ale­xan­de­rio tech­ni­kos spe­cia­ lis­tø þi­nio­mis, tu­rë­tø su­si­for­muo­ti adek­va­ tes­në “mu­zi­ki­nio fitneso” pro­gra­ma.

Gal ga­lë­tum trum­pai api­bû­din­ti Ale­ xan­de­rio tech­ni­kà?

Ne­su ðios tech­ni­kos spe­cia­lis­tas, ta­èiau

ji la­bai pa­pli­tu­si vi­so­se kon­ser­va­to­ri­jo­se.

(Tai pa­tvir­ti­no ko­ne vi­si se­mi­na­ro da­ly­ viai, ku­rie, vos ið­gir­dæ apie pia­nis­tams bû­din­gas ran­kø pro­ble­mas, pa­mi­në­da­vo Ale­xan­de­rio tech­ni­kà. De­ja, Lie­tu­vo­je apie jà gir­dë­ti ne­te­ko. - L.N.) Tai pre­ven­ ci­në tech­ni­ka, tai­syk­lin­ga lai­ky­se­na ir tam tik­rais ju­de­siais sie­kiant uþ­kirs­ti ke­lià ávai­ rioms so­ma­ti­nëms pro­ble­moms, to­kioms kaip pa­si­kar­to­jan­tis rau­me­nø tem­pi­mas, nu­ga­ros ar ran­kø skaus­mai, nuo­la­ti­nis nuo­var­gis, ne­tai­syk­lin­gas kvë­pa­vi­mas - vi­ sa tai, kà ne­re­tai pa­ti­ria mu­zi­kai. Pa­na­ðiai vei­kia ir ne ma­þiau po­pu­lia­ri Fel­den­krai­so me­to­di­ka.

Ko­kie as­pek­tai ið vi­sø jû­sø nau­do­ ja­mø me­to­dø pri­tai­ky­ti spe­cia­liai mu­zi­ kai, ar tai vis dël­to la­biau ben­dro­sios prak­ti­kos da­ly­kai?

Vi­sas pro­jek­tas skir­tas at­li­ki­mui to­bu­ lin­ti. Ga­li­ma teig­ti, jog mu­zi­kan­tas ga­li pa­to­bu­lin­ti sa­vo gro­ji­mà, jei jis su­ge­ba su­si­kaup­ti ir sce­no­je su­si­telk­ti á tai, ko mo­kë­si ðe­ðis më­ne­sius. At­li­ki­mas taip pat to­bu­lë­ja þmo­nëms prak­ti­kuo­jant kiek áma­no­ma efek­ty­viau ir pa­ver­èiant men­ ta­li­ná pa­si­ruo­ði­mà do­mi­nuo­jan­èiu. Ðiuos du as­pek­tus - di­dë­jan­èià kon­cen­tra­ci­jà ir dë­me­sio su­tel­ki­mà - ug­do neu­ro­fe­ed­back me­to­di­ka. Eg­zis­tuo­ja taip pat ir spe­cia­lios psi­cho­lo­gi­nio pa­si­ruo­ði­mo stra­te­gi­jos. Tuo tar­pu tin­ka­mas fi­zi­nis pa­si­ruo­ði­mas pa­ de­da efek­ty­viau dirb­ti fi­zi­nës sa­vi­jau­tos po­þiû­riu (pa­vyz­dþiui, pul­sas ga­li ne­bû­ti toks daþ­nas). Taip pat at­li­ki­mo ly­gá pa­ kel­ti ga­li­ma su re­lak­sa­ci­jos me­to­di­kø bei spor­to pa­gal­ba su­ma­þi­nant sce­nos bai­mæ - þmo­nës ga­li bû­ti su­si­jau­di­næ ir pa­si­ruo­ðæ at­li­ki­mui, ta­èiau ne­blað­ko­mi ne­ri­mo dël esa­mos si­tu­a­ci­jos. Ben­dras mû­sø tiks­las - su­pa­þin­din­ti stu­den­tus su ðio­mis tech­ ni­ko­mis, kad, jo­mis pa­si­nau­do­da­mi, jie ga­lë­tø di­din­ti at­li­ki­mo (ar prak­ti­ka­vi­mo­si) na­ðu­mà, kon­cen­tra­ci­jà bei at­si­kra­ty­ti ne­pa­ gei­dau­ti­nø po­jû­èiø.

O kaip dël mu­zi­kos ási­mi­ni­mo?

Mu­zi­kos ási­mi­ni­mas - ne­at­ski­ria­ma pro­ ce­so da­lis. Ga­li­ma drà­siai teig­ti, kad prieð ei­nant á sce­nà mu­zi­ka ið­moks­ta­ma taip ge­rai, kad ji prak­tið­kai ási­me­na­ma - ne­svar­ bu, ar gro­ja­ma ið na­tø, ar ne. Vis dël­to gro­ji­ mas min­ti­nai sce­no­je ga­li su­teik­ti at­li­kë­jui pa­pil­do­mo ne­ri­mo. O spe­cia­liai gal­vo­jant apie to­kius pa­ða­li­nius da­ly­kus, ne­sun­kiai ga­li pa­si­tai­ky­ti at­min­ties klai­dø. Èia vël­gi ga­li pa­dë­ti neu­ro­fe­ed­back me­to­di­ka, pa­de­ dan­ti su­kon­cen­truo­ti dë­me­sá ir efek­ty­viai pa­ða­lin­ti ne­rei­ka­lin­gus truk­dþius. Be to, psi­cho­lo­gai ga­li pa­teik­ti ne­ma­þai in­for­ma­ ci­jos apie ávai­rius bû­dus, kaip efek­ty­viau mo­ky­tis mu­zi­kos kû­ri­ná min­ti­nai. Ði­a­me se­mi­na­re ið­klau­së­me ga­na prieð­ta­rin­gà pa­skai­tà apie “flow” me­ to­di­kà1 . Ne­dis­ku­tuo­jant apie tai, ar ði

Muzikos barai /41

bû­se­na ið tie­sø nuo­lat rei­ka­lin­ga, kaip pa­ko­men­tuo­tum, kiek jai tu­ri áta­kos fi­zi­nis ir psi­chi­nis pa­si­ruo­ði­mas? Ma­ no ma­ny­mu, to­je pa­skai­to­je per­ne­lyg daug dë­me­sio bu­vo ski­ria­ma fi­zio­lo­gi­ niams da­ly­kams.

Vi­sø pir­ma ði pa­skai­ta ne­pri­klau­so Zo­ ning In pro­jek­tui, tai bu­vo im­pro­vi­zuo­tas pro­gra­mos pa­pil­dy­mas. Ne­no­rë­èiau kves­ tio­nuo­ti fak­to, kad flow bû­se­na eg­zis­tuo­ja.

Ta­èiau ky­la klau­si­mas, ar þmo­nëms ið tie­sø rei­kia pa­tir­ti tà bû­se­nà at­li­ki­mo me­tu. Ma­ nau, tam tik­ra pras­me tai ro­man­ti­në idë­ja, skel­bian­ti, jog gro­da­mas at­li­kë­jas vi­sið­kai su­si­nai­ki­na, yra ab­so­liu­èiai uþ­val­dy­tas ir átrauk­tas sa­vo veik­los - tai Lis­zto le­gen­da.

Grei­èiau­siai di­die­ji meist­rai, apie ku­riuos ðne­kë­jo An­dre­as, ga­li per­si­kel­ti á ðià pa­ ky­lë­tà bû­se­nà ir gráþti at­gal pri­klau­so­mai nuo po­rei­kio, nuo si­tu­a­ci­jos. Tai sa­vo­tið­kas men­ta­li­nis lanks­tu­mas.

Ma­nai, tai ga­li­ma kon­tro­liuo­ti?

Tik­riau­siai áma­no­ma (èia ir vël ver­ta pa­ mi­në­ti neu­ro­fe­ed­back me­to­di­kà, su­tei­kian­èià to­kià sa­vi­kon­tro­læ). Áro­dy­ta, jog pro­fe­sio­ na­lai ge­ba su­telk­ti dë­me­sá ties bet ku­riais men­ta­li­nës rep­re­zen­ta­ci­jos as­pek­tais, ku­ riø ati­tin­ka­mu me­tu rei­ka­lau­ja at­li­ki­mas: ties kû­ri­niu kaip vi­su­ma, tam tik­ru pus­la­ piu, tak­tu ar pa­da­la, ga­li pri­ar­të­ti ir nu­tol­ti nuo ðiø skir­tin­gø de­ta­liø lyg­me­nø. Tik­rai ne­þi­nau, ar ðis pro­ce­sas su­si­jæs su flow bû­ se­na, ta­èiau at­ei­ty­je gal­bût ver­të­tø ið­tir­ti, kaip áma­no­ma la­vi­ruo­ti tarp ðiø bû­se­nø.

Kiek­vie­nas at­li­kë­jas ne­abe­jo­ti­nai þi­no tam tik­rà mu­zi­kos kû­ri­ná ar jo da­lá, ku­rie tu­ri jam ypa­tin­gà emo­ci­næ sig­ni­fi­ka­ci­jà, kur me­ni­nin­kui svar­bu ko­mu­ni­kuo­ti su klau­ sy­to­ju dar efek­ty­viau nei pa­pras­tai. Ti­kiu, jog to­kio­se si­tu­a­ci­jo­se ypaè águ­dæ þmo­nës ga­li pa­tir­ti ypa­tin­gà su­si­lie­ji­mà su mu­zi­ka.

Ta­èiau bû­tø per­ne­lyg api­ben­drin­ta sa­ky­ti, kad kiek­vie­nas pri­va­lo gro­ti bû­da­mas ðios bû­se­nos ar kad jà leng­va pa­siek­ti. Tai­gi pa­ti idë­ja apie flow eg­zis­ta­vi­mà rei­ka­lau­ ja to­les­nio ty­ri­mo bei moks­li­niø ið­va­dø.

Dar dau­giau klau­si­mø man ki­lo lek­to­riui kal­bant apie ne­konst­ruk­ty­vius at­li­ki­mo as­pek­tus. An­dre­as ne­abe­jo­ti­nai no­rë­tø pa­da­ry­ti ið­va­dà, kad at­lie­kant vi­sa tai au­to­ ma­tið­kai áma­no­ma per­si­kel­ti á flow bû­se­nà.

Ne­ma­nau, kad tai tei­sin­ga prie­lai­da. Ma­no ma­ny­mu, tai tik mo­ky­mo me­to­das, ne­tu­rin­ tis nie­ko ben­dra su pa­èia bû­se­na.

Tai­gi “flow” bû­se­na vi­sø pir­ma su­ si­ju­si su emo­ci­jo­mis? Sa­kai, jog áma­ no­ma jà kon­tro­liuo­ti… Að tai su­vo­kiu kaip kaþ­kà pa­pil­do­ma bet ko­kiam mu­zi­kos at­li­ki­mui - gro­jant tai at­ei­na ar­ba ne. Ga­li­ma steng­tis pa­tir­ti me­ni­ næ eks­ta­zæ, bet ar tik­rai áma­no­ma tai su­pla­nuo­ti?

Tai ne vi­sið­kai tai, kà tu­rë­jau gal­vo­je.

La­bai no­rint, ma­nau, áma­no­ma tam tik­ra

Muzikos barai /42

pras­me to pa­siek­ti tam tik­ruo­se at­li­ki­mo tað­kuo­se - tai ga­li vyk­ti pa­sà­mo­në­je. Neu­ ro­fe­ed­back me­to­di­ka mo­ko þmo­nes kon­tro­ liuo­ti sa­vo sme­ge­nø veik­los rit­mus, ta­èiau tai në­ra vi­sið­kai sà­mo­nin­gas pro­ce­sas.

Tik­riau­siai at­li­kë­jai da­ro tai ne vi­sa­da þi­no­ da­mi, kaip jiems tai pa­vyks­ta ar ka­da tai vël pa­si­kar­tos. Ne­ma­nau, kad sà­mo­nin­ga kon­tro­lë bû­ti­na, ta­èiau pa­sà­mo­në­je ga­li tai val­dy­ti. Be­je, bû­tø ádo­mu ið­tir­ti ðià bû­se­nà pa­sie­ku­sius þmo­nes: ar ak­ty­vio­ji jø sme­ge­ nø da­lis tuo me­tu yra te­ri­to­ri­jo­se, pri­ski­ria­ mo­se emo­ci­joms, ar ðá pro­ce­sà ak­ty­vuo­ja fi­zi­nis pri­si­lie­ti­mas prie smui­ko sty­gos, kaip pa­siû­ly­tø An­dre­as…

Kuo ypa­tin­ga pa­grin­di­në jû­sø nau­ do­ja­ma re­lak­sa­ci­jos tech­ni­ka - “neu­ro­ fe­ed­back” me­to­di­ka?

Iki pat mir­ties þmo­gaus sme­ge­ny­se vi­sà lai­kà vyks­ta tam tik­ri elek­tro­fi­zio­lo­gi­ niai pro­ce­sai, ku­riuos ga­li­ma ma­tuo­ti pe­ ri­odið­kai be­si­kar­to­jan­èiais “ban­gø” cik­lais per se­kun­dæ (Hz). Pa­gal elek­tro­en­ce­fa­log­ra­ mà moks­li­nin­kai ga­li nu­sta­ty­ti ðià elek­tri­næ veik­là bei ste­bë­ti jos vyks­mà. La­bai grei­ta veik­la (di­de­lio daþ­nio ban­gos) va­di­na­ma be­ta (þmo­niø, var­to­jan­èiø be­ta blo­ka­to­riø gru­pës vais­tus, be­ta ban­gos yra slo­pi­na­ mos), kiek ma­þes­nio daþ­nu­mo ban­gø cik­lai daþ­nai va­di­na­mi vi­du­ri­nio­jo daþ­nio rit­mu, dar ma­þes­nio daþ­nio ban­gos - aukð­ to­sios al­fa, þe­mo­sios al­fa, te­ta ir del­ta, ati­tin­ kan­èios tam tik­rus daþ­nius. Tai­gi 80 her­cø bû­tø te­ta - la­bai þe­mo daþ­nio veik­la (4-8 cik­lai per se­kun­dæ), ne­re­tai sie­ja­ma su to­ kio­mis bû­se­no­mis kaip pa­lai­ma, su­telk­tas, ta­èiau kar­tu ir at­si­pa­lai­da­væs dë­me­sys, ki­ta ver­tus, te­ta veik­la aso­ci­juo­ja­si ir su bu­vi­mu ap­svai­gu­siam. Trum­pai ta­riant, te­ta - tai bû­ se­na prieð uþ­mie­gant.

Tai­gi neu­ro­fe­ed­back tech­no­lo­gi­jos es­më - þmo­gaus sme­ge­nø al­fa ir te­ta veik­los ste­bë­ji­mas. Tai at­lie­ka­ma ant gal­vos uþ­dë­ tais jaut­riais da­vik­liais fik­suo­jant sme­ge­nø veik­los sig­na­lus: moks­li­nin­kas juos ste­bi kom­piu­te­rio ek­ra­ne, o ti­ria­ma­sis pa­si­rink­ tà sim­bo­li­næ ðiø sig­na­lø ið­raið­kà gir­di per au­si­nes. Ty­ri­mo da­ly­viai mo­ko­si pa­siek­ti to­kià bû­se­nà, ku­rio­je kiek áma­no­ma su­ma­ þë­ja al­fa ir su­ak­ty­vë­ja te­ta veik­la. Ki­taip ta­riant, neu­ro­fe­ed­back tech­ni­ka su­tei­kia ga­ li­my­bæ kon­tro­liuo­ti to­kias kû­no funk­ci­jas, ku­riø, kaip mes pa­pras­tai ma­no­me, tie­sio­ giai val­dy­ti ne­ga­li­ma.

Mu­zi­kams la­bai svar­bu kon­tro­liuo­ti lo­gi­nius ir emo­ci­nius pro­ce­sus, taip pat - gro­jant pa­siek­ti ypa­tin­gà kon­cen­tra­ci­jos lyg­me­ná, ne­trik­do­mà per­ne­lyg di­de­lës átam­pos ar su­si­jau­di­ni­mo. Ke­le­riø me­tø ty­ ri­mai pa­ro­dë, jog sà­mo­nin­gas mo­ky­ma­sis su­ak­ty­vin­ti lë­tuo­sius sme­ge­nø rit­mus duo­ da ypaè ryð­kiø re­zul­ta­tø ge­ri­nant mu­zi­kos at­li­ki­mà, ypaè me­ni­nës in­ter­pre­ta­ci­jos - mu­ zi­ki­nës vaiz­duo­tës, emo­ci­nio áti­ki­na­mu­mo,

sti­liaus po­jû­èio - at­þvil­giu.

Kal­bant apie vie­ðo at­li­ki­mo bai­mæ, ko­kiu lyg­me­niu rei­kia jà blo­kuo­ti? Ar slo­pi­nant ner­vin­gu­mà ne­þû­va ki­ti pa­ pil­do­mi mu­zi­ki­nio at­li­ki­mo as­pek­tai?

Vi­si þi­no­me, jog, no­rë­da­mi ge­rai pa­si­ro­ dy­ti, at­li­kë­jai tu­ri bû­ti ðiek tiek su­si­jau­di­næ.

Ne­ga­li bû­ti vi­sið­kai at­si­pa­lai­da­væs ir sy­kiu da­ry­ti po­vei­kio klau­sy­to­jams. Mû­sø nau­ do­ja­mos tech­ni­kos pa­kan­ka­mai lanks­èios pri­tai­kant þmo­nëms me­to­dus, ku­rie jiems rei­ka­lin­giau­si. Ga­li më­gin­ti su­si­do­ro­ti su ne­ri­mu, bet ly­giai taip pat ga­li ið­ban­dy­ti ir ki­tus da­ly­kus. Pa­vyz­dþiui, la­vin­ti ge­bë­ji­mà min­ty­se re­pe­tuo­ti gro­ja­mà kû­ri­ná, tar­ki­me, au­to­bu­se ar trau­ki­ny­je. Neu­ro­fe­ed­back me­to­ di­ka la­bai veiks­min­ga dau­ge­liu as­pek­tø, ta­èiau kol kas ne­þi­no­me, kiek jis ga­li pa­gel­ bë­ti ma­þi­nant at­li­ki­mo bai­mæ. Ko­vo­jant su ne­ri­mu, rei­kë­tø at­kreip­ti dë­me­sá á psi­chi­ niø ga­liø ug­dy­mà ar fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo to­bu­li­ni­mà.

Be­je, o kaip al­ko­ho­lis, ra­mi­na­mie­ji vais­tai ir ki­tos prie­mo­nës, ku­riø ne taip jau re­tai grie­bia­si at­li­kë­jai?

Ið tie­sø, no­rë­da­mi tru­pu­tá la­biau at­si­pa­ lai­duo­ti sce­no­je, at­li­kë­jai ið­ban­do ávai­riau­ sius ko­vos su ne­ri­mu bû­dus. Daþ­niau­siai jie su­si­rû­pi­na tuo­met, kai ið­gy­ve­na­ma bai­ më tam­pa ne­pro­por­cin­ga ávy­kiui - toks ne­ ri­mas jau da­ro nei­gia­mà po­vei­ká at­li­ki­mui.

Eg­zis­tuo­ja ávairûs fi­zio­lo­gi­nio ne­ri­mo simp­to­mai. Pa­pras­tas pa­vyz­dys - bi­he­vio­ris­ ti­niai simp­to­mai, to­kie kaip vaikð­èio­ji­mas pir­myn at­gal, dre­ban­èios ran­kos, pirð­tai ir kt. Yra ir kog­ni­ty­vi­niai simp­to­mai - kai þmo­ gus ma­no, kad jau­di­na­si. Jei at­li­kë­jui dre­ba ran­kos, tuo pa­èiu me­tu jis gal­vo­ja: “O Die­ ve, að ner­vi­nuo­si…” Taip be­gal­vo­jant krau­ jo­spûdis dar la­biau pa­ky­la. Sis­te­min­gai tai­kant psi­chi­niø ga­liø ug­dy­mo me­to­di­kas, áma­no­ma su­si­do­ro­ti su psi­chi­niais ðios pro­ ble­mos as­pek­tais, tuo tar­pu mankð­ti­nan­tis ga­li­ma su­re­gu­liuo­ti pul­sà ir krau­jo­spûdá, t.y. su­ma­þin­ti kai ku­riuos jau­du­lio simp­to­ mus. Ðie da­ly­kai tarp sa­væs su­si­jæ la­bai ávai­ riai ir kei­èia­si pri­klau­so­mai nuo kiek­vie­no þmo­gaus. Be abe­jo, tam tik­ra ne­ri­mo do­zë ne­pa­kenks, ta­èiau jei prieð gro­ji­mà esi ne­ nor­ma­liai su­si­jau­di­næs, tu­rë­tum ieð­ko­ti bû­ dø, kaip tai áveik­ti. Yra at­li­kë­jø, ku­rie vi­sà gy­ve­ni­mà ne­pa­ti­ria to­kiø pro­ble­mø.

Ið se­mi­na­ro pro­gra­mos bu­vo ið­ brauk­ta pa­skai­ta apie at­li­kë­jø as­me­ ny­biø bruo­þus. Apie kà jo­je ren­gei­si kal­bë­ti?

Pa­skai­tos pa­grin­das bû­tø bu­vu­si 1996 m. ið­leis­ta Ant­ho­ny’o Kem­po kny­ga “The Mu­si­cal Tem­pe­ra­ment: Psy­cho­lo­gy and Per­so­na­li­ty of Mu­si­cians” - tai di­dþiu­lis ben­dro po­bû­dþio ty­ri­mas apie mu­zi­kan­tø as­me­ny­bes. Mu­zi­kai ið tie­sø lin­kæ bû­ti la­ biau ner­vin­gi nei “nor­ma­li” vi­suo­me­nës da­lis. Ta­èiau tam tik­ros mu­zi­kan­tø gru­pës

Pasaulio scena dar neu­ro­tið­kesnës nei ki­tos - pa­vyz­dþiui, dai­ni­nin­kai. Rei­kia pri­pa­þin­ti, kad Kem­ po stu­di­ja de­skrip­ty­vi, jos tei­gi­niai në­ra pa­grin­dþia­mi. Tai­gi ne­aið­ku, ar þmo­nës tam­pa dai­ni­nin­kais dël to, kad jie neu­ro­ tið­ki, ar pats dai­na­vi­mo pro­ce­sas pa­da­ro juos to­kius...

Ta­èiau tai juk la­bai re­lia­ty­vu. Di­die­ ji XX a. at­li­kë­jai ne­ju­èiom ta­po ðios kli­ ðës ka­li­niais. Jei esi meist­ras - pri­va­lai bû­ti eks­cen­trið­kas.

Ið tie­sø tai ga­li bû­ti nu­lem­ta so­cia­li­niø bei kul­tû­ri­niø ap­lin­ky­biø - vi­sa tai per­ne­ lyg sub­jek­ty­vu. Þmo­nës pa­pras­tai ma­no, kad kû­ry­bin­gos as­me­ny­bës yra ar­èiau psi­ cho­pa­to­lo­gi­jos. Ta­èiau tai la­bai dis­ku­tuo­ti­ na - kas yra nor­ma­lu, o kas jau psi­chi­kos li­ga. Nie­kuo­met ne­si­im­èiau da­ry­ti ið­va­dø ðio­je sri­ty­je.

At­li­kë­jai ne­re­tai pa­tys kruopð­èiai ku­ ria sa­ vo ávaiz­ dá ir tai gal­ bût taip pat pri­klau­so nuo tam tik­rø so­cia­li­niø ap­lin­ky­biø: kas tuo me­tu “ma­din­giau” - bû­ti “nor­ma­liam” ar “eks­cen­trið­kam”.

Yra þi­no­ma, kad me­ni­nin­kai nau­do­ ja­si sa­vo ávaiz­dþiu, siek­da­mi pro­fe­si­nio pri­pa­þi­ni­mo. Ta­èiau ðie þmo­nës uni­ka­lûs tuo, kad jie su­ge­ba sa­vo sri­èiai su­teik­ti kà nors nau­ja. Ne­ási­vaiz­duo­ju, kur jie se­mia­si ga­liø tai pa­da­ry­ti. Kai ku­rios te­ori­jos skel­ bia, kad, no­rint tap­ti þy­miam, rei­kia tie­siog va­lan­dø va­lan­das prak­ti­kuo­tis. Ta­èiau tai vi­sið­kai ne­pa­aið­ki­na, kaip at­si­tin­ka, kad vie­nas þmo­gus, gro­da­mas ið­ti­sas va­lan­das, tam­pa þy­miau­siu sa­vo sri­ties at­li­kë­ju, tuo tar­pu ki­tas, prak­ti­kuo­da­ma­sis tiek pat, yra taip pat pro­fe­sio­na­las, ta­èiau ke­liais laip­te­ liais þe­miau. Þmo­niø kû­ry­bin­gu­mas ir jø po­lin­kis á ði­zo­fre­nijà ar ki­tus psi­cho­pa­to­lo­gi­nius reið­ki­nius ga­li bû­ti nu­lem­ti ge­ne­tið­kai, ta­ èiau tai ga­li bû­ti sà­ly­go­ja­ma ir kul­tû­ros.

Tar­ki­me, ko­kio­je nors Af­ri­kos gen­ty­je në­ra þmo­gaus, ku­rá bû­tø ga­li­ma api­bû­din­ti kaip ne­mu­zi­ka­lø. Kiek­vie­nas ten lais­vai mu­zi­ kuo­ja, yra tiek var­to­to­jas, tiek kû­rë­jas. Jø kal­bo­je net­gi në­ra ter­mi­no, ga­lin­èio nu­sa­ky­ ti sà­vo­kà “ne­mu­zi­ka­lu­mas”. Tuo tar­pu mû­ sø kul­tû­ra re­mia­si dau­giau­siai eli­ti­ne at­li­ki­ mo prak­ti­ka, kul­tû­ri­niø skir­tu­mø ga­li­ma ras­ti net­gi tarp at­ski­rø Eu­ro­pos ða­liø - tam tik­ros vals­ty­bës lai­ko­mos esan­èios la­biau mu­zi­ka­lios nei ki­tos. Tai taip pat da­ro áta­kà tam, kaip þmo­nës su­vo­kia mu­zi­kà, kaip jie pa­si­ren­ka ar­ba at­si­sa­ko mu­zi­ko kar­je­ros - ji tam­pa ne kiek­vie­nam pri­ei­na­ma. n Kalbëjosi Lina NAVICKAITË

1 Vo­kie­èiø psi­cho­lo­go ir smui­ko pe­da­go­go An­dre­as Bur­zi­ ko me­to­di­ka “Prak­ti­ka­vi­ma­sis pa­ki­li­me” (“Prac­ti­sing in Flow”), ið­aukð­ti­nan­ti spe­ci­fi­næ eks­ta­tið­ko tran­so bû­se­nà, ap­iman­ti ke­tu­ris mu­zi­ka­vi­mo as­pek­tus: ypa­tin­gà fi­zi­ná kon­tak­tà su in­ stru­men­tu; sub­ti­laus gar­so po­jû­èio to­bu­li­ni­mà; kû­no leng­vu­mo, pa­stan­gø ne­bu­vi­mo po­jû­tá gro­jant; þais­min­gà ir lais­và stu­di­juo­ ja­mø kû­ri­niø ával­dy­mà.

Glen­nà Goul­dà pri­si­me­nant

Dau­ge­lis mû­sø pri­si­me­na pia­nis­to Glen­ no Goul­do gar­so ar vaiz­do ára­ðus: su­si­len­kæs së­di prie for­te­pi­jo­no, niû­niuo­ja, o kar­tais ir pats sau di­ri­guo­ja. Ir gro­ja taip, jog, re­gis, kiek­vie­na na­ta ne tik dva­sið­kai, bet ir fi­zið­kai ið­gy­ven­ta. Glen­no Goul­do keis­te­ny­bës, po­ lin­kis á vie­nat­væ ir ben­dra­vi­mas su pub­li­ka dau­giau­sia per me­dia pa­ska­ti­no kai ku­riuos ty­ri­në­to­jus pra­bil­ti apie Goul­do au­tiz­mà. Ne­ pai­sant vi­sø hi­po­te­ziø, jis iki ðiol yra vie­nas la­biau­siai mëgs­ta­mø, ger­bia­mø ir ak­ty­viai stu­ di­juo­ja­mø kla­si­ki­nës mu­zi­kos at­li­kë­jø. Svar­bu tai, jog mu­zi­kos kri­ti­kai pri­pa­þás­ta ir ver­ti­na prin­ci­pin­gu­mà, nuo­sek­lu­mà, aið­ku­mà ir jë­ gà, su ku­ria Goul­das re­a­li­za­vo sa­vo vi­zi­jas prie for­te­pi­jo­no, net­gi jei jie toms vi­zi­joms ne­pri­ta­ria. Krað­tu­ti­niai tem­pai, ab­sur­dið­ki pa­gra­þi­ni­mai, aukð­tyn ko­jo­mis ap­vers­tos fak­ tû­ros - to­kius eks­cen­trið­kus da­ly­kus Goul­das mo­kë­jo pri­vers­ti skam­bë­ti áti­ki­na­mai, nes vi­sø pir­ma jis pats bu­vo tuo ási­ti­ki­næs, tai bu­vo nuo­ðir­dus jo es­te­ti­kos at­spin­dys, be to, jo for­te­pi­jo­no tech­ni­ka lei­do jam tai pa­trauk­liai per­teik­ti. Ðiø me­tø rug­së­jo më­ne­sá gar­sia­jam pia­ nis­tui bû­tø su­ka­kæ sep­ty­nias­de­ðimt, ta­èiau 1982 me­tais, ne­tru­kus po sa­vo 50-ojo gim­ta­ die­nio (kaip pats bu­vo pra­na­ða­væs!), Goul­das mi­rë. Apie ðá me­ni­nin­kà “Mu­zi­kos ba­ruo­se” jau ne­ma­þai ra­ðy­ta (þr. “Mu­zi­kos ba­rai”, 2000 rug­së­jis-spa­lis Nr. 9-10; 2000 lap­kri­tis Nr. 11), tad ðá­kart siû­lo­me skai­ty­to­jams ne­di­de­læ Goul­do gi­mi­mo ir mir­ties me­ti­niø pa­mi­në­ji­ mø ap­þval­gà.

PRA­DÞIA Glen­nas Goul­das gi­më 1932 m. rug­së­jo 25 d. To­ron­te, Ka­na­do­je. Nuo pat ma­þens jis gar­së­jo kaip vun­der­kin­das, o vë­liau ir kaip ávai­ria­pu­sis me­ni­nin­kas. Tre­jø me­tø pra­ dë­jo mo­ky­tis mu­zi­kos, pen­ke­riø jau kû­rë, o bû­da­mas ðe­ðe­riø pir­mà kar­tà kon­cer­ta­vo.

Bû­da­mas dvy­li­kos, jis bai­gë To­ron­to (da­bar Ka­ra­lið­ko­ji) kon­ser­va­to­ri­jà - nie­kas iki tol to ne­bu­vo pa­da­ræs to­kia­me jau­na­me am­þiu­je.

Vie­nin­te­lis Goul­do for­te­pi­jo­no mo­ky­to­jas (1943-1952) bu­vo ið Èi­lës ki­læs pia­nis­tas Al­ ber­to Gu­er­re­ro.

1955 m., ne­tru­kus po de­biu­to Niu­jor­ke ir prieð to­les­nes ke­lio­nes po Ka­na­dà, JAV, Eu­ro­pà bei tuo­me­ti­næ So­vie­tø Sà­jun­gà, Goul­ das ára­ðë sa­vo “vi­zi­ti­næ kor­te­læ” ­- Jo­han­no Se­bas­tia­no Ba­cho “Gold­ber­go va­ria­ci­jas”, ku­rio­mis pra­dë­jo ir bai­gë sa­vo kaip pia­nis­to kar­je­rà. Ta­èiau skam­bi­ni­mas for­te­pi­jo­nu ne­ bu­vo vie­nin­te­lis ðio ávai­ria­pu­sið­ko me­ni­nin­ko ta­len­tas - Glen­nas Goul­das bu­vo taip pat ir kom­po­zi­to­rius, ra­ðy­to­jas, mu­zi­kos kri­ti­kas, pro­diu­se­ris, di­ri­gen­tas bei ra­di­jo ir te­le­vi­zi­ jos lai­dø ve­dë­jas. Ypaè svar­bi Goul­dui bu­vo pas­ta­ro­ji veik­los sri­tis. Sep­tin­ta­ja­me XX a. de­ ðimt­me­ty­je pra­dë­ta kur­ti jo ra­di­jo do­ku­men­ ti­ka - tai ta­ry­tum au­dio­me­no kon­tra­punk­tas,

Glennas Gouldas

at­spin­din­tis pai­nià Goul­do pa­sau­lë­jau­tà ir ap­rë­pian­tis dau­ge­lá jam svar­biø te­mø. Ne­at­si­ tik­ti­nai vie­nà svar­biau­siø do­ku­men­ti­niø se­ri­jø “Vie­nat­vës tri­lo­gi­ja” jis pa­sky­rë po­kal­biams apie vie­nat­væ, at­si­sky­ri­mà ir ty­là.

GLEN­NO GOUL­DO AT­MI­NI­MUI Goul­das - vie­nas þy­miau­siø ka­na­die­èiø, ku­ rio at­mi­ni­mas ðio­je ða­ly­je kruopð­èiai puo­se­lë­ja­ mas. To­ron­te eg­zis­tuo­ja jo var­do stu­di­ja - ta pa­ ti, ku­rio­je jis ka­dai­se ára­ði­në­jo; prie Ka­ra­lið­ko­sios kon­ser­va­to­ri­jos vei­kia Glen­no Goul­do var­du pa­va­din­ta mo­kyk­la. O kur dar ga­ly­bë Goul­dui skir­tø te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo lai­dø, jo ins­pi­ruo­tø ir pa­ska­tin­tø ap­sa­ky­mø, dra­mø, dai­lës dar­bø, mu­zi­kos kom­po­zi­ci­jø ir aran­þuo­èiø, ei­lë­rað­èiø bei apie já su­kur­tø fil­mø!

Ne­blës­tan­tá su­si­do­më­ji­mà Goul­du aki­vaiz­ dþiai ro­do pa­stan­gos po pia­nis­to mir­ties su­rink­ ti ir ið­sau­go­ti jo dar­bus. Me­ni­nin­kui esant gy­ vam, uþ Ka­na­dos ri­bø jis bu­vo þi­no­mas be­veik

Remembering Glenn Gould Many still remember video and audio recordings by Glenn Gould: he is bending over the piano, humming and sometimes gesticulating. And he is playing in such a way that every note seems felt not only emotionally but also physically.

Gould’s genius, his reclusiveness and preference to communicate with listeners mainly through the media have prompted some researchers to speak out about Gould’s autism. Despite various speculations, to this day he has remained one of the most loved, most respected and most interesting performers of classical music. In September this year, he would have celebrated his 70th birthday, but (as he himself had predicted!) he died in 1982, soon after his 50th birthday. As Muzikos Barai has already published a number of articles about Glenn Gould (Nos. 9-10 and 11, 2000), this time it offers just a review of the celebrations of the anniversaries of his birth and death.

Auðra LISTAVIÈIÛTË, Lina NAVICKAITË

Muzikos barai /43

Pasaulio scena ið­im­ti­nai kaip kon­cer­tuo­jan­tis ar ára­ði­në­jan­tis pia­nis­tas; dar­bas ki­to­ se sri­ty­se, ku­ris uþ­ëmë tiek daug jo lai­ko po 1964-øjø, þi­no­mas kur kas ma­þiau. Goul­do fil­mai ir ra­di­jo bei TV lai­dos bu­vo ro­do­mi re­tai ir tik Ka­na­do­je, ne­la­bai þi­no­mi bu­vo jo straips­niai ir in­ter­viu, o anks­ty­vie­ji kû­ri­niai ir ára­ðai ne­bu­vo lei­dþia­mi vi­sa tai il­gà lai­kà ne­su­si­lau­kë di­des­ nio dë­me­sio. Ta­èiau po Goul­do mir­ties 1982-ai­siais vi­sø jo veik­los sri­èiø reikð­mës bei áta­kos pri­pa­þi­ni­ mas ge­ro­kai ið­au­go.

Ka­na­do­je ðiuo me­tu vei­kia “So­ny Mu­sic” re­mia­mas Glen­no Goul­do fon­das, nuo 1995 m. du kar­tus per me­tus lei­dþian­tis þur­na­ là “Glenn Gould”, 1984 m. ásteig­ta Glen­no Goul­do pre­mi­ja. Ofi­cia­lus Goul­do ar­chy­vø sau­go­to­jas ðiuo me­tu yra Ka­na­dos na­cio­na­li­në bib­lio­te­ka, pa­ren­gu­si ir ið­sa­mø in­ter­ne­to pus­la­pá, skir­tà ðiam me­ni­nin­kui. 1992 m., mi­nint de­ ðim­tà­sias Goul­do mir­ties me­ti­nes, su­reng­tos dvi kon­fe­ren­ci­jos (rug­së­ jo 23-27 d. To­ron­te ir spa­lio 2-4 d.

Gro­nin­ge­ne); pa­grin­di­në To­ron­to kon­fe­ren­ci­jos te­ma bu­vo “Mu­zi­ka ir ko­mu­ni­ka­ci­ja XXI am­þiu­je”. Ta­ èiau ne vi­si Goul­dui skir­ti ren­gi­niai ver­ti­na­mi vie­no­dai - kai ku­rie jø su­si­lau­kë skep­tið­ko po­þiû­rio, kaip an­tai 1985-ai­siais su­reng­tas ir Goul­do at­mi­ni­mui skir­tas tarp­tau­ti­ nis Ba­cho pia­nis­tø kon­kur­sas, ku­ris bu­vo smar­kiai kri­ti­kuo­ja­mas tu­rint gal­vo­je Goul­do nei­gia­mà po­þiû­rá á kon­kur­sus ir su jais su­si­ju­sá XIX a. vir­tuo­zi­ná re­per­tu­a­rà. Ðie­met Goul­do ju­bi­lie­jus mi­ni­ mas dau­ge­ly­je pa­sau­lio ða­liø. Ka­ na­dos te­le­vi­zi­ja ið­lei­do nau­jà se­ri­jà lai­dø apie Goul­dà, dau­ge­lis pa­sau­ lio laik­rað­èiø ir þur­na­lø dar kar­tà per­þvel­gë ðio pia­nis­to fe­no­me­nà.

“Glen­nas Goul­das - as­me­ny­bë, mu­zi­kan­tas, mi­tas ir mis­ti­ka” -­ taip sa­vo straips­ná pa­va­di­no “Gra­mop­ ho­ne” þur­na­las. Ávai­ria­pu­sið­kiems Goul­do ta­len­tams ap­þvelg­ti net ke­lio­li­ka pus­la­piø sky­rë ir “Fo­no Fo­ rum”, ku­ria­me Goul­dui vi­suo­met ski­ria­ma daug dë­me­sio.

KNY­GOS APIE GLEN­NÀ GOUL­DÀ Ju­bi­lie­jus -­ ge­ra pro­ga per­ þiû­rë­ti li­te­ra­tû­ros apie Goul­dà (ir jo pa­ties rað­tø) sà­ra­ðà ir vël kai kà ið­leis­ti ið nau­jo. De­ðim­tø­jø Goul­ do mir­ties me­ti­niø pro­ga bu­vo ið­leis­ti du Goul­do ra­ði­niø, esë bei straips­niø to­mai (I - “Nuo Ba­cho iki Bou­le­zo”, II - “Ið kon­cer­tø sa­lës á

Muzikos barai /44

ára­ðø stu­di­jà”), ku­riuos ðiais me­tais Pi­pe­rio lei­dyk­la ið­lei­do vo­kie­èiø kal­ba. Pa­trauk­lûs ir Goul­do laið­kai, tei­sin­giau, te­le­fo­ni­niai po­kal­biai su ko­le­go­mis, kom­po­zi­to­riais, di­ri­gen­ tais, þur­na­lis­tais. Da­lis jø su­kaup­ta 1984 m. ið­leis­to­je Jo­nat­ha­no Cot­ to kny­go­je “Con­ver­sa­tions with Glenn Gould”. Ðis in­di­vi­du­a­laus me­ni­nio màs­ ty­mo ir ne­ri­bo­tø vir­tuo­zi­niø ga­li­ my­biø in­ter­pre­ta­to­rius da­rë di­de­læ áta­kà ir vy­res­nës, ir jau­nes­nës kar­ tos pia­nis­tams. Nors ir bû­da­mas ypaè sa­vi­tas, Goul­das tam tik­ra pras­me pa­vei­kë su jo kon­cer­tais ir ára­ðais uþ­au­gu­sià pia­nis­tø kar­tà - Zoltánà Kos­cá, Ivo Po­go­re­li­chiø, An­dra­sà Schif­fà, Pe­te­rá Ser­ki­nà ir ki­ tus (tuo tar­ pu pats Goul­ das pri­pa­þi­no, kad jam kaip pia­nis­tui áta­kà da­rë Ro­sa­lyn Tu­reck ir Ar­tu­ ras Schna­be­lis). Vie­nas ið dau­ge­lio pia­nis­tø, ku­riems Goul­das da­rë di­dþiu­læ áta­kà, yra Ema­nu­e­lis Axas ið Vi­ni­pe­go. Pa­sak jo, Vla­di­mi­ras Ho­ro­wit­zas ir Glen­nas Goul­das - pa­tys ryð­kiau­si pia­nis­tai ir, no­ri to ar ne, abu jie vie­nu ar ki­tu bû­ du vei­kë kiek­vie­nà pia­nis­tà. Axo nuo­mo­ne, Ti­mo Pa­ge’o su­rink­ta ir re­da­guo­ta Goul­do ra­ði­niø kny­ga “The Glenn Gould Re­a­der” (1989) yra vie­na stip­riau­siø kny­gø apie mu­zi­kà. Ðia­me rin­ki­ny­je spaus­di­na­ mi Goul­do straips­niai ið mu­zi­ki­niø þur­na­lø, kny­gø bei ára­ðø re­cen­zi­ jos, po­le­mi­niai bei fi­lo­so­fi­niai Ka­na­ dos màs­ty­to­jo teks­tai.

De­ta­li Goul­do idë­jø ir in­ter­pre­ ta­ci­jø ana­li­zë bu­vo re­tas reið­ki­nys iki 1978 me­tø, kai pa­si­ro­dë pir­mo­ ji svar­bi mo­nog­ra­fi­ja - Ge­of­frey Pa­ y­zan­to “Glenn Gould: Mu­sic and Mind”, ku­ri ypaè pa­ti­ko pa­èiam Goul­dui (ðià biog­ra­fi­jà Pa­y­zan­tas pa­ra­ðë rem­da­ma­sis vien Goul­do ra­ði­niais, ára­ðais ir ki­ta kû­ry­ba - në kar­to ne­su­si­ti­kæs su pa­èiu pia­nis­tu ar jam ar­ti­mais þmo­në­mis). Goul­ do biog­ra­fi­jas taip pat yra pa­ra­ðæ Ot­to Fried­ri­chas (Glenn Gould: A Li­fe and Va­ria­tions, 1989), An­ drew Kaz­di­nas (Glenn Gould at Work: Cre­a­ti­ve Ly­ing, 1989), Pe­te­ ris F.Ost­wal­das (Glenn Gould: The Ec­sta­sy and Tra­ge­dy of Ge­nius, 1997). Pia­nis­to me­nà nuo­dug­niai ty­ri­në­jo Ke­vi­nas Baz­za­na (Glenn Gould: Per­ for­ mer in the Work, 1997), Eli­za­beth An­gi­let­te (Phi­lo­ sop­her at the Ke­y­bo­ard: Glenn Gould, 1992) bei ki­ti mu­zi­ko­lo­gai.

Vo­kie­èiø kal­ba ið­leis­ta Goul­do eks­per­to Mi­cha­e­lio Ste­ge­man­no biog­ra­fi­ja apie ðá áþy­mø me­ni­nin­ kà - ðio­je kny­go­je su­rink­ta pui­ki

bib­lio­grafija bei dis­kog­ra­fi­ja. Tie, ku­rie ne­no­ri gi­lin­tis á Goul­do biog­ ra­fi­jà ir ieð­ko kny­go­se es­te­ti­nio pa­si­ten­ki­ni­mo, ga­lë­tø pa­var­ty­ti al­ bu­ mà “Glenn Gould: A Li­ fe In Pic­tu­res” (2002). Ju­bi­lie­ji­niø me­tø pro­ga rug­së­jo më­ne­sá pa­si­ro­dþiu­ sios kny­gos as­me­nið­kà áþan­gi­ná þo­dá pa­ra­ðë vio­lon­èe­li­nin­kas Yo Yo Ma, o la­biau biog­ra­fið­kà áva­dà - mu­zi­kos kri­ti­kas Ti­mas Pa­ge’­as.

Dau­ge­lis ðia­me al­bu­me su­rink­tø nuo­trau­kø spaus­di­na­mos pir­mà kar­tà. Prie ið­kil­min­go pir­mo­jo lei­ di­mo “So­ny” pri­dë­jo Goul­do kar­tu su jo mo­ky­to­ju Al­ber­to Gu­er­re­ro ke­tu­rio­mis ran­ko­mis skam­bin­tà ir iki ðiol ne­ið­leis­tà W.A.Mo­zar­to Fan­ta­zi­jà f-moll KV 594. Ða­lia do­ ku­men­ti­niø kny­gø ga­li­ma pa­mi­ në­ti ir vie­nà gro­þi­nës li­te­ra­tû­ros kû­ri­ná, ku­rá ir Lie­tu­vos skai­ty­to­jai dar ga­li su­ras­ti kny­gy­nø len­ty­no­se ar bib­lio­te­ko­se: tai aust­rø ra­ðy­to­jo Tho­ma­so Bern­har­do “Grimz­dë­jas” (1983, lie­tu­við­kas lei­di­mas 1999), ku­rio­je pa­þer­ta gau­sy­bë mi­tø apie eks­cen­trið­kas for­te­pi­jo­no ge­ni­jaus sa­vy­bes.

GLEN­NO GOUL­DO ÁRA­ÐAI La­ biau nei bet ku­ ris ki­ tas kla­si­ki­nës mu­zi­kos at­li­kë­jas, su­ si­jæs su ára­ðø tech­no­lo­gi­jo­mis, Glen­nas Goul­das pa­li­ko apie 75 ára­ðus, ku­rie liu­di­ja ne­stan­dar­ti­ nes ðio me­ni­nin­ko nuo­sta­tas bei po­þiû­rá á “auk­si­ná” pia­nis­tø re­per­ tu­a­rà. Kal­bë­da­mi apie Goul­dà, pa­pras­tai gal­vo­ja­me apie Ba­chà ir Schönber­gà - ðiø kom­po­zi­to­riø kû­ry­ba bu­vo jo re­per­tu­a­ro pa­grin­ das, mu­zi­ki­niø ver­ty­biø mo­de­lis, ji da­rë di­dþiau­sià áta­kà Goul­do es­te­ ti­nëms idë­joms, in­ter­pre­ta­ci­joms ir at­li­ki­mo sti­liui. Ta­èiau jis taip pat ára­ðë vi­sas Mo­zar­to so­na­tas, dau­ gu­mà Be­et­ho­ve­no so­na­tø, vi­sus Be­et­ho­ve­no kon­cer­tus, taip pat ne­ma­þai Hin­de­mit­ho, Pro­kof­je­vo, Grie­go, Bi­zet, Skria­bi­no ir Si­be­liu­ so kû­ri­niø. Ið vi­sø Goul­do ára­ðø tik 19 su­da­ro ne Ba­cho, Be­et­ho­ve­no, Mo­zar­to ir Schönber­go kû­ri­niai ir tik 4 - ne vo­kie­èiø-aust­rø kom­po­zi­ to­riø mu­zi­ka.

Kas da­ro­ma, kai vi­si svar­biau­ si mi­ru­sio me­ni­nin­ko ára­ðai jau ið­leis­ti, ta­èiau me­ni­nin­kas te­bë­ra po­pu­lia­rus? “Tuo­met ára­ðai tech­ no­lo­gið­kai per­dir­ba­mi ir nau­jai ápa­kuo­ja­mi”, ­- taip ra­ðo “Fo­no Fo­rum” þur­na­las. “Co­lum­bia Re­ cords” (da­bar “So­ny” ára­ðø fir­ma), su ku­ria Goul­das ið­skir­ti­nai dir­bo,

dar ir ðian­dien pel­no­si ið Goul­do ára­ðø. Ju­bi­lie­jus pa­ska­ti­no daug plokð­te­liø per­leis­ti ið nau­jo.

Prieð 10 me­tø pa­si­ro­dë ið­sa­mi 17 kom­pak­ti­niø plokð­te­liø se­ri­ja “Glenn Gould Edi­tion”. Vi­de­o­fil­ mai, ku­riuo­se áam­þin­tas Goul­do skam­bi­ni­mas ir jo pa­ties ko­men­ ta­rai, ið­leis­ti rin­ki­niu “The Glenn Gould Col­lec­tion” (VHS 6 ka­se­tës).

Kà gi dar nau­jo ga­li­ma pa­siû­ly­ti klau­sy­to­jams? Vie­nas svar­biau­siø pas­ta­rø­jø me­tø ára­ðø - ket­vir­ta­sis J.S.Ba­cho “Gold­ber­go va­ria­ci­jø” lei­di­mas “A Sta­te of Won­der”.

Spe­cia­liai 70-øjø gi­mi­mo me­ti­niø pro­ga ið­leis­to­se tri­jo­se kom­pak­ti­në­ se plokð­te­lë­se - Goul­do ára­ðy­tos ðio kû­ri­nio 1955 bei 1981 me­tø in­ter­ pre­ta­ci­jos (tre­èia­ja­me CD klau­sy­to­ jui siû­lo­mas ir Goul­do po­kal­bis su Ti­mu Pa­ge’u, ir uni­ka­lûs stu­di­ji­niai ban­dy­mai ið “Gold­ber­go va­ria­ci­jø” 1955 me­tø ára­ðø se­si­jos). 1981 me­ tais ára­ðy­tos va­ria­ci­jos va­di­na­mos ge­riau­sia Goul­do ágro­ta J.S.Ba­cho kû­ri­nio in­ter­pre­ta­ci­ja. “Goul­das grû­më­si dël kiek­vie­nos na­tos ar þo­ dþio, ne­pai­sant pa­stan­gø, kar­tais ir pi­ni­gø. 1955 me­tais Goul­das ára­ðë vi­sas “Gold­ber­go va­ria­ci­jas”, ið­sky­rus pra­dþià. No­rë­da­mas ára­ ðy­ti ðià te­mà, su­gro­jo jà 20 kar­tø.

Ga­lu­ti­nis va­rian­tas bu­vo 21-asis”, ­- pri­si­me­na Step­he­nas Po­se­nas.

Spe­cia­liai ju­bi­lie­jaus pro­ga taip pat pa­si­ro­dë dar vie­nas nau­ jai ið­leis­tas se­nø ára­ðø va­rian­tas: dvi­gu­ba plokð­te­lë “Glenn Gould ­- A Li­fe in Mu­sic”. Vie­nà jø su­da­ro J.S.Ba­cho in­ter­pre­ta­ci­jos, ant­ro­jo­ je skam­ba ki­tø kom­po­zi­to­riø - nuo Or­lan­do Gib­bon­so iki Ri­char­do Straus­so ir Ar­nol­do Schönber­go - kû­ri­niai.

“The Glenn Gould Re­ a­ der” su­da­ry­to­jas Ti­mas Pa­ge’­as tei­gia, kad vie­na svar­biau­siø Goul­do il­ga­am­þës re­pu­ta­ci­jos prie­þas­èiø -­ tai mu­zi­ko ori­gi­na­lu­mas. Pa­sak Pa­ ge’o, “jis pra­ de­ da nuo ten, kur ki­ti su­sto­ja. Goul­do mei­lë, at­si­da­vi­mas ir eks­pre­si­ja jau­èia­ mi jo in­ter­pre­ta­ci­jo­se. Në vie­no kon­cer­to ne­bu­vo to­kio pa­ties.

Be­tar­pið­ku­mas ir spon­ta­nið­ku­mas su­kur­da­vo átam­pà, pri­kaus­tan­èià klau­sy­to­jo dë­me­sá iki pas­ku­ti­nës mi­nu­tës. O jo cha­riz­ma tik dar la­ biau trau­kë”. n Auðra LISTAVIÈIÛTË, Lina NAVICKAITË

“NË­RA JO­KIO BE­ET­HO­VE­NO ORI­GI­NA­LO”

PO­KAL­BIS SU DI­RI­GEN­TU NI­KO­LAU­SU HAR­NON­COUR­T’U Jau anks­èiau “Mu­zi­kos ba­r ø” mu­zi­kos nau­jie­nø skil­t y­je bu­vo uþ­si­min­t a, kad ð.m. ge­gu­þës 28 d. di­ri­gen­tui, vio­lon­èe­li­nin­kui ir mu­zi­ ko­lo­gui Ni­ko­lau­sui Har­non­cour­t ’ui bu­vo áteik ­t as tarp­t au­ti­nis Ern­sto von Sie­men­so mu­zi­kos ap­do­va­no­ji­ mas. “De­ðimt­me­èius nuo­dug­niai su kû­r y­bi­niu uþ­si­de­gi­mu dirb­da­mas, jis þen­k liai pri­si­dë­jo prie pra­ëju­siø epo­chø mu­zi­kos ávaiz­dþio at­nau­ji­ ni­mo ir taip ið nau­jo at ­vë­rë tra­di­ci­ jos per­spek ­t y ­vas”, - to­k iais þo­dþiais bu­vo kreip­t a­si á Ni­ko­lau­sà Har­non­ cour ­t ’à. Ta pro­ga Ma­xas Nyf ­fe­le­ris kal­bë­jo­si su N.Har­non­cour ­t ’u apie Lud­wi­go van Be­et­ho­ve­no De­vin­ tà ­jà sim­fo­ni­jà, ðio kom­po­zi­to­riaus kû­r y­bà bei jos in­ter­pre­t a­ci­jà.

- Ma­no ma­ny­mu, jû­sø De­ vin­to­sios sim­fo­ni­jos in­ter­pre­ ta­ci­ja ypaè sëk­min­ga to­dël, kad jûs vaiz­duo­ja­te Be­et­ho­ ve­ nà ne kaip ant­ þmo­ gá, o kaip tik prie­ ðin­ gai, kaip ir vi­sa­me Be­et­ho­ve­no sim­fo­ni­ jø cik­le, ku­rá at­lie­ka­te. Jums sve­ti­mi ne­tik­ras pa­to­sas ir re­kor­dø sie­ki­mas.

- Il­gai ne­si­r y­þau in­ter­pre­tuo­ti Be­ et­ho­ve­no kû­r y­bos. Bû­da­mas or­kest­ ran­tas, dël Be­et­ho­ve­no ið­gy ­ve­nau daug nei­gia­mø emo­ci­jø. Pa­pras­tai jo mu­zi­ka skam­bë­da­vo gre­mëz­dið­ kai bei la­bai su­tirð­tin­ta. Uþ teks­to sly­pin­ti idë­ja bû­da­vo var­giai at­pa­ þás­ta­ma. O Be­et­ho­ve­nas da­vë tiek daug nau­jo! Kai jis pra­dë­jo kur­ti sim­ fo­ni­jas, Ha­yd­nas jas taip pat te­be­kû­ rë. Bet jau nuo pat pir­mø­jø þings­niø Be­et­ho­ve­nas uþ­ëmë vi­sai ki­tà ni­ðà.

Sa­vo mu­zi­ka jis ry­þo­si tam, kam nie­ kas prieð tai ne­si­r y­þo. Pa­v yz­dþiui, jis no­rë­jo ið­reikð­ti pa­þiû­ras. Penk­to­jo­je sim­fo­ni­jo­je jis tam tik­ra pras­me yra po­li­ti­nis agi­ta­to­rius.

- Ko­dël sa­va­jam Be­et­ho­ ve­no sim­fo­ni­jø cik­lui pa­si­ rin­ko­te Eu­ro­pos ka­me­ri­ná or­kest­rà?

- Be­et­ho­ve­no sim­fo­ni­jos ið­si­sky­rë ið vi­sa ki­ta. Tie, ku­rie anuo­met klau­së­ si jo Ant­ro­sios sim­fo­ni­jos, dar nie­ko pa­na­ðaus ne­bu­vo gir­dë­jæ. Tuo tar­pu Pir­mà­jà ið klau­sos dar bu­vo ga­li­ma ly­gin­ti su J.Ha­yd­no Ðim­tas tre­èi­à ­ja sim­fo­ni­ja. Bet nuo Ant­ro­sios klau­sy­ to­jas ima kon­fron­tuo­ti su da­ly­kais,

ku­rie pir­miau­sia tu­rë­jo já ne­pa­pras­ tai su­glu­min­ti. Ðiais lai­kais at­lie­ka­ mos Be­et­ho­ve­no sim­fo­ni­jos ta­po pa­pras­èiau­sia ru­ti­na. Jos gro­ja­mos min­ti­nai. Di­ri­ga­vau jas “Con­cert­ge­ bouw”, ki­tiems or­kest­rams. O Eu­ro­ pos ka­me­ri­nis or­kest­ras, ko­lek­t y ­vas, dar nie­kuo­met ne­su­si­dû­ræs su Be­ et­ho­ve­nu. Tai ið­skir­ti­nis at­ve­jis. Su aukð­èiau­sios kla­sës or­kest­ru ga­lë­jau ágro­ti prem­je­ras. Tai ir bu­vo ma­no pa­si­rin­ki­mo prie­þas­tis.

- Ko­dël ne­da­ro­te stu­di­ji­niø ára­ðø?

- Man svar­bi kon­cer­to at­mo­sfe­ra.

Vë­liau pa­ko­re­ga­vo­me ke­le­tà bû­ti­nø vie­tø: ko­së­ji­mus ir pan. Per re­pe­ti­ci­ jas or­kest­rui ga­lë­jau pa­aið­kin­ti to­kius da­ly­kus, ku­riø ki­tiems or­kest­rams ne­bû­èiau ga­lë­jæs. Jie bû­tø pa­lai­kæ ma­ne keis­tuo­liu. Su­kû­rë­me spon­ta­ nið­kà, ab­so­liu­èiai nuo­ðir­dþià prem­ je­ros nuo­tai­kà, tvy­ro­ju­sià ir sa­lë­je.

Klau­sy­to­jai pa­ju­to, kad ðios daþ­nai at­lie­ka­mos sim­fo­ni­jos su­skam­bë­jo ne­ápras­tai, taip, kaip klau­sy­to­jai jø në kar­to ne­bu­vo gir­dë­jæ.

- Jû­sø in­ter­pre­ta­ci­joms bû­din­gi ga­na aið­kûs tem­pø san­ty­kiai. Pa­vyz­dþiui, De­vin­ to­sios sim­fo­ni­jos II ir III da­ lys su­tin­ka kaip að­tun­ti­në su pu­si­ne su tað­ku (ne­pai­sant mi­ni­ma­liø, daþ­niau­siai su at­li­ki­mu su­si­ju­siø, nu­kry­pi­ mø). Taip pat ir Penk­ to­ jo­ je sim­fo­ni­jo­je pre­ci­zið­ki da­liø tem­pø san­ty­kiai. Kaip gims­ ta jû­sø tem­pai?

- Re­miuo­si Be­et­ho­ve­no pa­þ y­ më­tais tem­pais. Ant pul­to ne­tu­riu jo­kio met­ro­no­mo. Uþ­tat tu­riu la­bai aið­kià tem­pø kon­cep­ci­jà ­ ope­rø ir ki­tø il­gø kû­ri­niø. Jø truk­më skir­tin­gø pa­si­ro­dy­mø me­tu ski­ria­si vos ke­le­tu se­kun­dþiø.

- Ar nu­ kry­ pi­ mas nuo ori­ gi­na­liø Be­et­ho­ve­no tem­pø pri­klau­so nuo spon­ta­nið­kos va­ka­ro si­tu­a­ci­jos?

- Ne tik. Tai su­si­jæ ir su ki­tais da­ ly­kais. Pir­miau­sia Be­et­ho­ve­nas pats yra pa­sa­kæs, kad tem­pà jis ga­lë­jo nu­ro­dy­ti tik pir­mie­siems dviem tak­ tams. Di­ri­gen­tai klys­ta ma­ny­da­mi, kad ðiø tem­pø tu­ri lai­k y­tis nuo pir­ mo­jo iki pas­ku­ti­nio kû­ri­nio tak­to.

Be­et­ho­ve­nas to ne­bu­vo nu­ma­tæs.

Yra ið­li­kæs jo at­lie­ka­mos Ant­ro­sios sim­fo­ni­jos lë­to­sios da­lies ap­ra­ðy­mas.

Vie­no­je re­pe­ti­ci­jo­je pa­ban­dþiau su or­kest­ru tai at­kar­to­ti. Ne­áti­kë­ti­na!

Tiek ma­þai tak­tø, o tiek daug ávai­riø tem­pø! An­tra, tem­pas gal­vo­je daug grei­tes­nis nei re­al­ y­bë­je. Kai sty­gi­niø kvar­te­tas sub­jek­t y­viai at­lie­ka kû­ri­ná

pa­gal pa­teik­tà tem­pà, re­a­lus tem­pas ið­ei­na jau kiek lë­tes­nis. Tem­po áspû­ dis ið­lie­ka tas pats. O jei gro­ja­te su ne­di­de­liu or­kest­ru, tas pats tem­pas bus dar lë­tes­nis. Lë­èiau­siai gro­ja­ma tuo pa­èiu tem­pu di­de­lë­je sa­lë­je su di­de­liu or­kest­ru. Tai­gi an­sam­blio bei sa­lës dy­dþiai nu­le­mia tem­pus.

Tem­pas në­ra abst­rak­tus ma­tas. Tad að vi­sið­kai su­tin­ku su Be­et­ho­ve­no tem­pø þy­më­ji­mais, nes jie pa­grás­ ti kon­kre­èiu gar­so ási­vaiz­da­vi­mu. Ðiuos tem­pus jis nu­ro­dë sa­vo brol­ vai­kiams. Kad ir kur­èias, jis sës­da­vo prie for­te­pi­jo­no, kur tem­pai kil­da­vo la­biau me­cha­nið­kai. Yra ir tre­èia­sis veiks­nys, le­mian­tis tem­po su­vo­ki­ mà, - tai kû­ri­nio at­li­ki­mo tra­di­ci­ja, ku­rios at­lie­kant Be­et­ho­ve­nà ne­va­lia ig­no­ruo­ti. Ga­li taip at­si­tik­ti, kad kaip ku­rie Be­et­ho­ve­no kû­ri­niai vie­nø at­ lie­ka­mi grei­èiau, ki­tø lë­èiau, ir nie­kas ne­tu­ri tei­sës tam prieð­ta­rau­ti. Tem­po ne­rei­kia su­ab­so­liu­tin­ti.

- Ka­da pir­mà kar­tà at­krei­pë­ te dë­me­sá á Ru­dol­fo Ko­lis­cho vei­ka­là apie Be­et­ho­ve­no mu­ zi­kos tem­pà ir cha­rak­te­rá?

- Ma­nau, tai at­si­ti­ko per Mi­cha­e­lá Gie­le­nà, bet tiks­liai da­bar ne­be­ga­liu pa­sa­k y­ti. Esa­me se­ni pa­þás­ta­mi, jis kiek vy­res­nis, ma­no stu­di­jø Vie­no­je lai­kais taip pat gy ­ve­næs Vie­no­je.

- Ar pas­ta­ra­sis vei­ka­las da­rë áta­kà jû­sø Be­et­ho­ve­no in­ter­pre­ta­ci­jai?

- Ið pra­dþiø la­bai prieð­ta­ra­vau vei­ka­lui, bet toks ma­no bû­das. Dar ir ðian­dien te­be­su opo­zi­ci­jo­je, bet þvel­giu á tai pa­gar­biai. Vi­sið­kai ne­ pri­ta­riu re­konst­ruo­tiems tem­pams.

Ko­lis­chas nu­ro­do, pa­v yz­dþiui, “Fi­de­ li­jaus” tem­pus, ku­rie, jo ma­ny­mu, gal­bût ga­lë­tø bû­ti tei­sin­gi. Su jais að ne­su­tin­ku.

- Be­et­ho­ve­no sim­fo­ni­jø in­ter­pre­ta­ci­jas pa­rë­më­te as­ me­ni­në­mis stu­di­jo­mis. Tuo tar­pu pa­si­ro­dë Jo­nat­ha­no del Ma­ro nau­jai ið­leis­tas ori­gi­na­las, ku­riuo nau­do­ ja­si daug di­ri­gen­tø. Ar ðis lei­di­nys pa­tei­kë jums nau­jø as­pek­tø, ar vi­sa me­dþia­ga jums jau bu­vo þi­no­ma?

- Pa­ var­ tæs del Ma­ rà, ra­ dau tas pa­èias ko­rek­tû­ras kaip ir ma­no. Bet ne­rei­kia pa­mirð­ti, jog kad ir ko­kios bû­tø nau­jos ver­si­jos, jos vi­suo­met lai­ki­nos. Ar tai bû­tø ma­no ver­si­ja, at­ si­ra­du­si daug anks­èiau ne­gu del Ma­ ro, ar pa­ties del Ma­ro, ar dar kie­no nors. Ne­ga­li bû­ti Be­et­ho­ve­no ori­gi­ na­lo ga­lu­ti­nës ver­si­jos. Tai nu­le­mia jo dar­bo bû­das: jis ra­ðë par­ti­tû­rà, ku­ rià ga­lë­jo per­skai­t y­ti tik vie­nas þmo­

gus. Tai jo par­ti­tû­rø per­ra­ði­në­to­jas Schlem­me­ris. O da­bar Be­et­ho­ve­nas ko­re­ga­vo Schlem­me­rio ðvar­rað­tá.

Be­et­ho­ve­nas átrau­kia pa­kei­ti­mus, ku­riø jo pa­ties ran­krað­t y­je ne­bu­vo.

Pa­gal ðá Schlem­me­rio ðvar­rað­tá ávai­ rûs per­ra­ði­në­to­jai at­kû­rë ori­gi­na­là.

Jà ir ðian­dien ga­li­ma gau­ti. Ið vie­ nos bu­vo gro­ja­ma dau­giau kaip pu­sæ ðimt­me­èio. Jo­je ga­li­ma at­ras­ti ir XIX a. ant­ro­sios pu­sës pa­sta­bø. Ðio­je me­dþia­go­je ga­li­ma ras­ti ir pa­ pil­dy­mø ið ran­krað­ti­nio teks­to, ku­riø ne­ap­tik­si­me Schlem­me­rio ðvar­rað­ ty­je. Trum­pai ta­riant, Be­et­ho­ve­nas nuo­lat tai­së ak­tu­a­liau­sià me­dþia­gà, o ne se­nus eg­zem­plio­rius. Ky­la klau­ si­mas: ar tai es­mi­niai pa­kei­ti­mai, ar ki­læ ið aki­mirks­nio bû­ti­ny­bës. Á tai në­ra jo­kio aið­kaus at­sa­k y­mo.

- Tuo­met në­ra ir jo­kios ga­ lu­ti­nës re­dak­ci­jos?

- Ne­ga­li­me teig­ti, kad pas­ku­ti­nës Be­et­ho­ve­no ko­rek­tû­ros ir pa­sta­bos au­ten­tið­kiau­sios. Tuo­met Ket­vir­tà­jà sim­fo­ni­jà tu­rë­tu­me gro­ti su dvi­gu­ bais me­di­niais ir va­ri­niais pu­èia­mai­ siais bei kon­tra­fa­go­tu. Be­et­ho­ve­nas yra pa­li­kæs pa­sta­bø, ka­da tu­rë­tø gro­ ti dvi­gu­bi pu­èia­mie­ji ir ka­da tu­rë­tø pri­si­dë­ti kon­tra­fa­go­tas. Tai pas­ku­ti­në Be­et­ho­ve­no pa­sta­ba apie Ket­vir­tà­jà sim­fo­ni­jà. Ðios pa­sta­bos skir ­tos at­lie­ kant kû­ri­ná la­bai di­de­lë­je sa­lë­je, kur dvi­gu­bi­ni­mas tu­ri pras­mæ. Bet nie­ kuo­met ne­gir­dë­jau ðio kû­ri­nio taip at­lie­kant ir ne­pri­si­me­nu, kad jis ka­da nors taip bû­tø at­lie­ka­mas. Ne­ma­þa vie­tø, ku­rio­se ke­li va­rian­tai au­ten­ tið­ki. To­dël ne­ga­li­ma sa­k y­ti: ði­tas ar ki­tas lei­di­mas vi­sið­kai ati­tin­ka Be­et­ho­ ve­no va­lià. Ðtai dar vie­nas pa­v yz­dys: De­vin­to­jo­je sim­fo­ni­jo­je dau­gy­bë vie­tø, ku­rio­se Be­et­ho­ve­nas kà nors nu­brau­kë; ta­èiau në­ra þi­no­ma, ar jis nu­brau­kë to­dël, kad kon­tra­bo­so par­ti­jos at­li­kë­jai kaþ­ko ne­pa­no­rë­jo gro­ti, ar dël to, kad jam tai pa­èiam ne­pa­ti­ko? Á ðiuos klau­si­mus lie­ka ne­ at­sa­k y­ta. Kai kà kon­tra­bo­si­nin­kams lie­piu gro­ti, nes esu ási­ti­ki­næs, jog toks bu­vo Be­et­ho­ve­no su­ma­ny­mas.

Ki­ti di­ri­gen­tai to­kios ver­si­jos at­si­sa­ko.

De­ja, nie­kaip ne­ga­liu su­si­siek­ti su Be­ et­ho­ve­nu. To­dël ir ne­ti­kiu at­li­ki­mu, apie ku­rá ga­li­ma bû­tø sa­k y­ti: tai yra tei­sin­ga, o vi­sa ki­ta - fal­ðas.

- Va­di­na­si, tai yra nuo­la­ti­ nis nuo­mo­niø klau­si­mas?

- Ma­ny­èiau, kad taip. Pir­miau­sia tu­ri­me su­si­pa­þin­ti su kiek áma­no­ma dau­giau ávai­riø ðal­ti­niø. Jie pa­dë­tø ge­riau su­pras­ti Be­et­ho­ve­no spren­ di­mus. Tuo­met ga­lë­tu­me su­vok­ti, ar pa­si­rink­ta in­ter­pre­ta­ci­ja tei­sin­ga, ar ne. n Auðra LISTAVIÈIÛTË

Muzikos barai /45

Baletas Alio­di­ja RUZ­GAI­TË

Ð

iais þo­dþiais þy­mi ba­le­ri­na T.Kar­sa­vi­ na su­gre­ti­no ge­nia­lius XX a. ðo­kë­jus Vac­lo­và Ni­þins­ká ir Ru­dol­fà Nu­re­je­ và. Pas­ta­rà­já ðo­kio kri­ti­kai va­di­na ant­ruo­ju Ni­þins­kiu. Ðo­kë­jai pa­na­ðûs ir skir­tin­gi. Abie­jø pa­var­dës pra­si­de­da N rai­de. Ni­þins­kis - len­kas, Nu­re­je­vas - to­to­ rius. Abu mo­kë­si Sankt Pe­ter­bur­go ba­le­to mo­kyk­lo­je. Abu ið­gar­së­jo Pa­ry­þiu­je. Ni­ þins­kis - ðok­da­mas S.Dia­gi­le­vo tru­pë­je, o R.Nu­re­je­vas 1961 m. at­vy­kæs gast­ro­liø su Ki­ro­vo (Ma­ri­jos) ba­le­to tru­pe. Ið­vaiz­da ir ðo­kio sti­liu­mi skir­tin­gi ðo­kë­jai ið­si­sky­rë sa­ vi­tu tem­pe­ra­men­tu, sek­su­a­lu­mu. V.Ni­þins­ kio kû­ry­ba tru­ko tik de­vy­ne­rius me­tus, R.Nu­re­je­vo - dvi­de­ðimt pen­ke­rius. V.Ni­ þins­kis, bû­da­mas kla­si­ki­nis ðo­kë­jas, sta­të mo­der­nius ba­le­tus (I.Stra­vins­kio “Ðven­tà­já pa­va­sa­rá”, C.De­bus­sy “Þai­di­mus”), R.Nu­ re­je­vas ðo­ko ir ðiuo­lai­ki­niø cho­reo­grafø kû­ ri­nius, bet kaip cho­reo­grafas daþ­niau­siai tik sa­vaip aran­þuo­da­vo XIX a. kla­si­ki­nius ba­le­tus. Am­þi­nin­kus ste­bi­no V.Ni­þins­kio ðuo­lio skry­dþiai, R.Nu­re­je­vo þiû­ro­vus - jo vir­tuo­zi­në su­ki­niø tech­ni­ka, vai­dy­bos ir ðo­kio spon­ta­nið­ku­mas…

Þymiau­si XX a. ðo­kë­jai.

“Ni­þins­kio le­gen­dà tæ­sia Nu­re­je­vas” Abu ðo­kë­jai bu­vo ne­pa­kar­to­ja­ mos in­di­vi­du­a­ly­bës, abie­jø tra­gið­ki li­ki­mai. V.Ni­þins­kis net dvi­de­ðimt sep­ty­ne­rius me­tus vi­sai ne­re­a­ga­vo á ap­lin­kà, R.Nu­re­je­vas, re­gis, nuo 1984øjø þi­no­jo, jog yra uþ­si­krë­tæs ÞIV vi­ru­su.

V.Ni­þins­kis XX a. pra­dþio­je, o R.Nu­re­je­vas jo pa­bai­go­je pa­kei­të XX a. ba­le­to ir mo­der­ nio­jo ðo­kio sam­pra­tà.

Ru­dol­fas Nu­re­je­vas gi­më 1938 m. ko­vo 17 d. trau­ki­ny­je tarp Ir­kut­sko ir Si­bi­ro. Të­ vams per­si­kë­lus gy­ven­ti á Ufà, ber­niu­kas no­riai lan­ kë pio­nie­riø ðo­kiø ra­te­lá, net ðo­ko Ufos te­at­re. Ið

Rudolfas Nu­re­je­vas

Muzikos barai /46

tuo­me­ti­nio Le­ning­ra­do at­vy­ku­si pe­da­go­ gë pa­ta­rë sep­ty­nio­li­ka­me­èiui jau­nuo­liui va­þiuo­ti mo­ky­tis á Le­ning­ra­do A.Va­ga­no­ vos cho­reo­grafijos mo­kyk­là. Su pir­muo­ju sa­vo pe­da­go­gu vai­ki­nas ne­su­ta­rë ir vë­liau per­ëjo á þy­maus kla­si­ki­nio ðo­kio pe­da­go­ go A.Puð­ki­no kla­sæ. Tuo me­tu ðio­je mo­ kyk­lo­je mo­kë­si ir gru­pë lie­tu­viø. Ba­le­to so­lis­tai A.Be­lin­ke­vi­èius, R.Min­de­ris ge­rai pri­si­me­na Ru­dþio (kaip Ru­dol­fas bu­vo va­ di­na­mas) ego­cen­triz­mà, ûmø cha­rak­te­rá.

Nu­re­je­vas lie­tu­vius kar­tais pa­va­din­da­væs fa­ðis­tais.

1958 m. R.Nu­re­je­vas bai­gë mo­kyk­là. Vi­ sus su­þa­vë­jo jo ir A.Si­zo­vos at­lik­tas A.Ada­ mo ba­le­to “Kor­sa­ras” du­e­tas. Já kvie­të ðok­ ti ir Mask­vos di­dy­sis te­at­ras, bet ðo­kë­jas li­ko Ki­ro­vo (Ma­ri­jos) te­at­re. Èia jis ið kar­to ðo­ko pa­grin­di­nius vaid­me­nis kla­si­ki­niuo­

Ga­li­ma dþiaug­tis, kad ið­li­ko daug vi­de­o­á­ra­ðø, jau­di­nan­èiø so­lis­to vai­dy­bos nuo­ðir­du­mu - ið­si­sky­ri­mo su Þi­zel, Dþul­ je­ta, Odi­li­ja, Ma­non sce­no­se. Nie­kas po Fon­te­yn ir Nu­re­je­vo ne­be­drá­so ðok­ti jiems cho­reo­grafo Fre­de­ri­ko As­hto­no pa­sta­ty­ to ba­le­to “Mar­ga­ri­ta ir Ar­ma­nas” (pa­gal F.Lis­zto So­na­tos h-moll mu­zi­kà), ku­ria­me abie­jø so­lis­tø du­e­tai pri­ly­go W.Sha­kes­pe­a­ re’o so­ne­tø gel­mei.

R.Nu­re­je­và do­mi­no ir ðiuo­lai­ki­niai cho­ reo­grafai. Kri­ti­kams, ku­rie prie­kaið­ta­vo, jog Nu­re­je­vas ðo­ko ðiuo­lai­ki­niø cho­reo­ grafø ðo­kius, so­lis­tas at­ðau­da­vo, kad jei­gu mu­zi­kan­tai gro­ja Mo­zar­tà, o vë­liau Ra­ve­lá ar Schönber­gà, tai ir ðo­kë­jai në­ra ið­im­tis.

Jis mie­lai ben­dra­vo su ame­ri­kie­èiø ðiuo­lai­ ki­nio ðo­kio ðo­kë­ja ir cho­reo­grafe Mart­ha Gra­ham, 1975 m. Nu­re­je­vui ir Fon­te­yn ji pa­sta­të spek­tak­lá “Liu­ci­pe­ris” pa­gal Ha­li­ mo El-Dab­ho mu­zi­kà, ku­ria­me so­lis­të kû­ rë nak­ties gun­dy­to­jos, o so­lis­tas - pu­siau þmo­gaus, pu­siau die­vo, ne­ðan­èio ðvie­sà, vaid­me­nis. Vë­liau Nu­re­je­vas ðo­ko ir ki­ tuo­se M.Gra­ham spek­tak­liuo­se - Ðven­ti­kà “Apa­la­èø pa­va­sa­ry­je”, Egi­dà “Kli­tem­nest­ ro­je”. Re­pe­tuo­da­mas vaid­me­nis, jis sten­gë­ si per­pras­ti ir M.Gra­ham ðo­kio sis­te­mà.

Ið ki­tø spek­tak­liø, ku­riuo­se ðo­ko Nu­re­ je­vas, de­rë­tø ið­skir­ti Mau­ri­ce’o Be­jar­t’o ba­ le­tà “Kla­jok­lio da­inos” (muz. G.Mah­le­rio); ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio plas­ti­kos yra ir pa­ties ar­tis­to pa­sta­ty­ta­me ba­le­te “Man­fre­das” (pa­gal P.Èai­kov­skio mu­zi­kà).

Nors þiû­ro­vai te­bep­lû­do á spek­tak­lius, bet me­tams bë­gant so­lis­to plie ne­te­ko elas­ tin­gu­mo, ðuo­liai - leng­vu­mo. Ðo­kio kri­ti­ kai ëmë vis daþ­niau kri­ti­kuo­ti Nu­re­je­vo ðo­ká, pa­tar­da­mi baig­ti kar­je­rà. Kad ir ne­ Benefisas Rudolfas Nu­re­je­vas balete “Petruðka”

se ba­le­tuo­se, kar­tu su te­at­ro pri­ma­do­na N.Du­dins­ka­ja at­li­ko Fron­do­zo vaid­me­ná A.Krei­no ba­le­te “Lau­ren­si­ja”.

To­les­ná jo gy­ve­ni­mà nu­lë­më tru­pës gast­ro­lës á Pa­ry­þiø ir Lon­do­nà. Ne­pa­klu­sæs KGB rei­ka­la­vi­mams veng­ti ry­ðiø su uþ­sie­ nie­èiais, at­si­li­kæs nuo tru­pës, ið Pa­ry­þiaus ðo­kë­jas nu­ta­rë vyk­ti á Ko­pen­ha­gà, kur ke­ti­ no su­si­tik­ti su þy­miu to me­to da­nø so­lis­tu Eri­ku Bruh­nu. Greit abu ðo­kë­jai - de­ðim­èia me­tø vy­res­nis san­tû­rus Eri­kas ir karð­tas, trokð­tàs þi­niø Nu­re­je­vas su­si­drau­ga­vo. Jø nu­trûks­tan­èià ir vël at­si­nau­ji­nan­èià drau­ gys­tæ ið­sa­miai ap­ra­ðo JAV ðo­kio kri­ti­kas J.Gru­e­nas kny­go­je “Eri­kas Bruh­nas”.

1962 m. Lon­do­no ka­ra­lið­ko­jo te­at­ro pri­ ma­do­na Mar­got Fon­te­yn pa­kvie­të R.Nu­re­ je­và bû­ti jos part­ne­riu ga­la­kon­cer­te. Tais pa­èiais me­tais, su­ðo­ku­si A.Ada­mo “Þi­zel”

Lon­do­no ka­ra­lið­ka­ja­me ba­le­te, po­ra il­gai ir su pa­si­se­ki­mu ðo­ko dau­ge­ly­je ba­le­tø.

Spau­da ra­ðë apie de­vy­nio­li­ka me­tø vy­res­ nës ba­le­ri­nos kû­ry­bi­ná re­ne­san­sà. Tuo tar­ pu ba­le­to fa­na­ti­kas Nu­re­je­vas vis to­bu­li­no sa­vo su­ki­niø tech­ni­kà, o ðok­da­mas XIX a.

M.Pe­ti­pa ba­le­tuo­se jis kur­da­vo efek­tin­gas va­ria­ci­jas, ku­rio­se po aukð­tø ðuo­liø ápin­da­ vo ir ma­þai vy­rø ðo­kiuo­se pa­si­tai­kan­èius grei­tus ne­aukð­tus rond de jam­bre ju­de­sius.

Jau­ni­mas më­go ðo­kë­jà ir pra­dë­jo kirp­ ti plau­kus à la Ru­dis. Vie­nas Ame­ri­kos ðo­kio kri­ti­kas já pa­va­di­no pir­mà­ja ba­le­to pop­þvaigþ­de.

Nu­re­je­vas ðo­ko be po­il­sio - per se­zo­nà da­ly­vau­da­vo iki 250 spek­tak­liø. O gast­ro­ liø me­tu dar spë­da­vo ap­lan­ky­ti mu­zie­jus, pirk­da­vo me­no kû­ri­nius, bu­tus Lon­do­ne, Pa­ry­þiu­je, Niu­jor­ke.

Muzikos barai /47

no­rë­da­mas su­tik­ti - prieð vie­nà spek­tak­lá Nu­re­je­vas net­gi uþ­drau­dë kri­ti­kæ áleis­ti á te­at­rà - ar­tis­tas vis daþ­niau ëmë­si vai­dy­bi­ niø vaid­me­nø.

1983-1989 me­tais Nu­re­je­vas va­do­va­vo Pa­ry­þiaus “Grand Ope­ra” ba­le­to tru­pei.

Dar­bas ne­bu­vo leng­vas, nes tru­pë­je vy­ra­ vo su­sta­ba­rë­ju­sios tra­di­ci­jos. Èia kiek­vie­ nas jau­nas ðo­kë­jas pir­miau­sia bû­da­vo pri­ ima­mas á kor­de­ba­le­tà ir tik vë­liau gau­da­vo so­lo vaid­me­nø, leis­da­vu­siø tap­ti ba­le­to þvaigþ­de. Ta­èiau Nu­re­je­vas, ne­pai­sy­da­ mas pro­tes­tø, at­sa­kin­gus vaid­me­nis sky­rë jau­nie­siems. Jis sta­të sa­vas kla­si­ki­niø ba­le­ tø “Gul­biø eþe­ras”, “Mie­gan­èio­ji gra­þuo­ lë”, “Rai­mon­da”, “Ro­meo ir Dþul­je­ta”, “Don Ki­cho­tas” ver­si­jas. Ðiuos spek­tak­lius sta­të ir ki­tuo­se te­at­ruo­se: Lon­do­ne, Pa­ry­ þiu­je, Vie­no­je, Ka­na­do­je, Bu­e­nos Ai­rë­se.

Muzikos barai /48

1991 m. ba­lan­dþio-ge­gu­þës mën. kar­tu su ki­tais þy­miais ru­sø ir pran­cû­zø ðo­kë­jais Eu­ro­po­je su tru­pe “Nu­re­je­vas ir jo drau­ gai” gast­ro­lia­vo ir lie­tu­viø ba­le­ri­na Lo­re­ ta Bar­tu­se­vi­èiû­të. Á tru­pæ jà pa­kvie­të ðios tru­pës va­dy­bi­nin­kas Mi­cha­e­lis Tiet­zas.

Lo­re­ta, ga­vu­si vaiz­da­juos­tes, pa­de­da­ma re­pe­ti­to­rës L.Dið­le­rës, greit ið­mo­ko da­nø cho­reo­grafo A.Bour­non­vil­le’o “Pas de six” (muz. E.Hels­te­do) ir cho­reo­grafo A.Do­li­no “Pas de qu­at­re” (muz. Pug­ni) Tal­jo­ni vaid­ me­ná. Ji pri­si­me­na, kad Nu­re­je­và ma­ty­da­ vo re­to­kai, bet spek­tak­liø me­tu uþ­ku­li­sy­je jis ste­bë­da­vo ðo­kan­èius so­lis­tus. Vie­nà die­ nà Nu­re­je­vas pa­kvie­të Lo­re­tà ir pa­klau­së, ar ji ga­lin­ti su­ðok­ti L.Min­kaus ba­le­to “Don Ki­cho­tas” tre­èio­jo veiks­mo Kit­ri ir Ba­zi­lio du­e­tà. Re­pe­ti­ci­jø me­tu jis pa­ro­dë sa­và­já skir­tin­gà ada­gio ir va­ria­ci­jos va­rian­tà, at­

sklei­dë nau­jø niu­an­sø, nors lei­do pa­lik­ti ir jau ápras­tus ðo­kio ele­men­tus. So­lis­të pa­sa­ ko­ja, kad gast­ro­liø me­tu ðo­kë­jas ðo­ko dvie­ juo­se vie­na­veiks­miuo­se ba­le­tuo­se - da­nø ba­let­meis­te­rio F.Flin­dto “Pa­mo­ka” (muz.

G.De­la­rue) ir ame­ri­kie­èiø J.Li­mo­no “Mau­ ro Pa­va­na” (muz. H.Pur­cel­lio). Pir­ma­ja­me ba­le­te (pa­gal dra­ma­tur­go E.Jo­nes­co pje­sæ “Pa­mo­ka”) Nu­re­je­vas kû­rë fa­na­tið­kai reik­ lø se­nà ba­le­to pe­da­go­gà, ku­ris nu­þu­do sa­vo mo­ki­næ, o ant­ra­ja­me su­kû­rë jaus­mø blað­ko­mà Ote­là. Spek­tak­liai þiû­ro­vus pa­ ke­rë­da­vo pras­min­ga plas­ti­ka, vai­dy­bos átai­ga. Po spek­tak­liø þiû­ro­vai kë­lë ova­ci­jas ir jam, ir ðo­kë­jams. Pa­si­bai­gus gast­ro­lëms, Nu­re­je­vas vi­siems ðo­kë­jams pa­dë­ko­jo ir su jais nu­si­fo­tog­ra­fa­vo. At­mi­ni­mui vi­si ðo­kë­jai buk­le­tuo­se ára­ðë lin­kë­ji­mus. Lo­re­ tai Nu­re­je­vas pa­si­ra­ðë ant sa­vo ir Fon­te­yn

átei­kæs lie­tu­við­kø sal­dai­niø dë­þæ “Gul­biø eþe­ras” su mû­sø tru­pës svei­ki­ni­mais.

Tik skai­ty­da­ma kny­gà su­þi­no­jau apie ðo­kë­jo mei­læ mu­zi­kai, J.S.Ba­chui. Jau ge­ ro­kai nu­sil­pæs jis pa­no­ro tap­ti di­ri­gen­tu, ta­rë­si su di­ri­gen­tu K.Böhmu, su na­mø kai­ my­nu L.Bern­stei­nu, ku­ris pa­ta­rë kreip­tis á Juil­liar­do uni­ver­si­te­tà. Di­ri­gen­tai áver­ti­no jo ga­bu­mus. Stu­den­tø or­kest­rui R.Nu­re­je­ vas di­ri­ga­vo ba­le­tø ið­trau­kas, Be­et­ho­ve­no “He­ro­ji­næ” sim­fo­ni­jà. Gar­sus ita­lø di­ri­gen­ tas R.Mut­ti, pa­ma­tæs vi­de­o­á­ra­ðà, pa­sa­kë, kad Nu­re­je­vas di­ri­guo­ja ge­riau ne­gu kai ku­rie pro­fe­sio­na­lai.

Ta­èiau li­ga pro­gre­sa­vo. 1963 m. R.Nu­ re­je­vas Lon­do­ne pa­sta­të pir­mà­já ba­le­tà L.Min­kaus “Ba­ja­de­ræ”. Pa­ry­þiaus ope­ros te­at­re “Ba­ja­de­rë” ta­po pas­ku­ti­niu jo kû­ri­niu, ku­rio taip ir ne­pa­jë­gë uþ­baig­ti - á pa­gal­bà at­ëjo jau­nys­tës me­tø part­ne­rë Ma­ri­jos te­at­ro ba­le­ri­na G.Kur­gap­ki­na. Po prem­je­ros á sce­nà in­va­li­do ve­þi­më­ly­je bu­ vo áveþ­tas Nu­re­je­vas. Kul­tû­ros mi­nist­ras J.Lan­gas, sa­vo kal­bo­je áver­ti­næs me­ni­nin­ko in­dë­lá á pran­cû­zø ba­le­to me­nà, átei­kë li­te­ra­ tû­ros ir me­no ko­man­do­ro me­da­lá.

Po tri­jø më­ne­siø, 1993 m. sau­sio 6-àjà, ta­len­tin­gas, ne­ra­mios sie­los me­ni­nin­kas mi­rë. Jis, kaip ir ki­ti þy­mûs ba­le­to meist­ rai V.Ni­þins­kis, S.Li­la­ris, pa­lai­do­tas to­se pa­èio­se ka­pi­në­se.

R.Nu­re­je­vo de­ðim­ties me­tø mir­ties su­ kak­tá ðian­dien mi­ni vi­so pa­sau­lio ba­le­to tru­pës, ku­rio­se ðo­ko ar­ba ba­le­tus sta­të XX a. le­gen­da. n

Rudolfas Nu­re­je­vas baletuose “Roþës sapnas”, “Fauno popietë”, “Liuciperis” Loreta Bartusevièiûtë su Rudolfu Nu­re­je­ vu po “Atsisveikinimo turo” spektaklio Maestro autografas

(Ar­ma­no ir Mar­ga­ri­tos) nuo­trau­kos.

Apie Nu­re­je­vo as­me­ni­ná gy­ve­ni­mà, my­li­muo­sius, li­gas, ar­ti­muo­sius su­þi­no­me ið 600 pus­la­piø ap­im­ties Dia­nos Sol­way mo­nog­ra­fi­jos “Ru­dol­fas Nu­re­je­vas. Jo gy­ ve­ni­mas”. Kny­go­je ra­ðo­ma, jog so­lis­tui ið­vy­kus ið SSRS, val­dþia sten­gë­si, kad ki­ti me­ni­nin­kai ne­su­si­tik­tø su “të­vy­nës ið­da­vi­ku”, ku­riam teis­mas bu­vo pa­sky­ræs sep­ty­ne­rius me­tus ka­lë­ti. Þy­mûs ávai­riø krað­tø þmo­nës nuo­lat pra­ðë ið­leis­ti Nu­re­je­ vo ar­ti­muo­sius á uþ­sie­ná. Ta­èiau tik M.Gor­ ba­èio­vas 1987 m. da­vë lei­di­mà ap­lan­ky­ti mirð­tan­èià mo­ti­nà. 1989 m. R.Nu­re­je­vas grá­þo á Sankt Pe­ter­bur­gà ir te­at­re su­ðo­ko Dþeim­sà ba­le­te “Sil­fi­dë”. Ta­da ten bu­vo nu­va­þia­væ ir su juo vie­na­me kam­ba­ry­je gy­ve­næ A.Be­lin­ke­vi­èius bei ba­let­meis­te­ ris E.Bu­kai­tis, ku­ris pa­sa­ko­jo Nu­re­je­vui

Muzikos barai /49

Baletas Lietuvos baleto mokyklai - 50 metø

Ðiø metø gruodþio 3 d. iðkilmingai atðvæstas Lietuvos baleto mokyklos jubiliejus - jai sukako 50 metø. Nors oficialiai tokios mokyklos Lietuvoje nuo praëjusiøjø metø nebëra, jos ðlovæ ir rûpesèius perëmë Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos Baleto skyrius. Nuo panaðaus skyriaus, 1952 m. choreografo Vytauto Grivicko rûpesèiu ásteigto prie deðimtmetës muzikos mokyklos, ir prasidëjo profesionalaus ðokio atlikëjø ugdymo tradicija - ilgus metus èia buvo ruoðiami ðokëjai Lietuvos baleto trupëms bei liaudies ðokiø ansambliui “Lietuva”. Ðventiná koncertà, kuris vyko Nacionaliniame operos ir baleto teatre, reþisavo Baleto skyriaus vadovas, buvæs ðios mokyklos auklëtinis ir ilgametis baleto premjeras Petras Skirmantas. Dauguma jo kolegø artistø, prieð deðimtmetá kartu su juo pasirodydavæ scenoje, o dar anksèiau mokæsi ðioje mokykloje, ðiandien tapo pedagogais - Graþina Sakalauskaitë, Loreta Bartusevièiûtë, Valentina Tarasova, Auðra Gineitytë, Audronë Sarokaitë, Jonas Katakinas ir kt.

P.Skirmantas, prieð kelerius metus ákûræs fondà “Dance”, yra surengæs nemaþa ádomiø baleto koncertø. Ðis irgi pasirodë turiningas ir ádomus, nors epizodø eiga galëjo bûti kiek labiau motyvuota - dabar pakaitomis ðoko ir mokiniai, ir buvæ mokyklos absolventai, o jø tapatybæ galëjai nustatyti tik ið programëlës - galbût papildomi garsiniai praneðimai nebûtø pakenkæ.

Prasmingas buvo koncerto ávadas - nesudëtingos choreografijos kompozicijoje prisistatë, ko gero, visi dabartinio Baleto skyriaus mokiniai. Po ðios “uvertiûros” iðklausytas trumpas P.Skirmanto þodis - sveikinimas ne tik dabartiniams mokiniams, bet ir baleto pedagogams veteranams, per koncertà sëdëjusiems garbingiausiose vietose pirmosiose eilëse. Taip pat buvo perskaitytas primabalerinos Eglës Ðpokaitës laiðkas ið Maskvos, kur jà nubloðkë gastroliø marðrutai, - atkreipë dëmesá paprasta, ðilta jo intonacija bei nuoðirdumas.

Koncertà pradëjo Nerijaus Juðkos atliekamas Toreadoro solo ið Georges’o Bizet-Rodiono Ðèedrino “Karmen siuitos”. Ðokëjo pozos ir linijos aistringame raudoname fone atrodë áspûdingai, taèiau judesiams stigo gyvybës. Ádomi pasirodë

Muzikos barai /50

dabar Vaðingtone Tony Powello trupëje ðokanèios baleto mokyklos auklëtinës Nelës Beliakaitës atlikta George’o Balanchine’o variacija pagal P.Èaikovskio muzikà, kurioje ji pademonstravo ðokio tvirtumà, muzikalumà bei artistiðkumà - gaila, kad bendrà áspûdá gadino ryðkokas grimas bei ne visai tinkamai parinktas kostiumas.

Malonia staigmena tapo á koncertà átrauktas fragmentas ið Jurijaus Smorigino baleto “Choreografo laiðkai MKÈ” - ðiame “Vilniaus baleto” spektaklio epizode pirmà kartà pagrindinæ partijà ðoko Rûta Kudþmaitë. Jai ir Igoriui Zaripovui teko pagrindinis krûvis - abu ðokëjai perprato J.Smorigino choreografijos stiliø, besiremiantá muzikalumu bei lyriðkomis judesio spalvomis, praturtinamomis ryðkiais jausminiais proverþiais. Didelëje scenoje epizodas ágavo kur kas daugiau átaigos, erdvë suteikë choreografijai kitoká kvëpavimà, J.Smorigino manierai bûdingi “atsitiktiniai” perbëgimai, duetai ið persiliejanèiø pozø bei solo intarpø tapo laisvesni ir átaigesni. Epizodo pabaigoje tinkamai solistams “akompanavo” ðokëjos Jolanta Davuolytë, Goda Bernotaitë ir Kristina Kaniðauskaitë.

Labai neblogai atrodë Auksinio Dievuko variacija ið Ludwigo Minkaus baleto “Bajaderë”, kurià drauge su Baleto skyriaus maþesniøjø klasiø auklëtiniais atliko Andrius Þuþalkinas, - atkreipë dëmesá jo susikaupimas, tikslios, stilingos pozos, geri ðuoliai ir sukiniai.

Gana gyvai Ispanø ðoká ið P.Èaikovskio baleto “Gulbiø eþeras” atliko XIII klasës moksleiviai Kristina Galalytë, Agnë Ramoðkaitë, Jurijus Tiulenevas, Evaldas Voitechovièius, taèiau P.Skirmanto sukurti “Ritualai” pagal Mukta Jade muzikà, kuriuos ðoko X-XI klasiø vaikinai, nuvylë pavasariniame koncerte jie atrodë kur kas geriau, o dabar trikdë vis besikeièiantis ðokëjø skaièius: èia jø aðtuoni, èia ðeði, o po akimirkos vël aðtuoni - sunku buvo suprasti, ar tai sàmoningas choreografinis sprendimas, ar “paðaliniø aplinkybiø” padiktuotos improvizacijos. Be to, ðokiui stigo muzikalumo, ritmingumo ir darnos, ne visi jaunuoliai pasirodë tinkamai suprantà ir valdà savo kûnà, pamirðdavo tempti keltis ir kelius.

Vienas ryðkiausiø ir sudëtingiausiø koncerto epizodø - pas de quatre pagal Cesare’s Pugni muzikà - 1941 m. sero Antono Dolino rekonstruota garsiøjø XIX a. vidurio balerinø Marios Taglioni, Fanny Cerrito, Lucile Grahn ir

Carlottos Grisi ðokta kompozicija. Ðá sudëtingà kûriná ðoko Baleto skyriaus moksleivës, o já parengti padëjo ne taip seniai puiki Taglioni partijos atlikëja Nelë Beredina.

Ið visos ketveriukës labiausiai uþtikrinta savo menu buvo Jurgita Dronina, vienuoliktokë mokytojos Jolantos Vymerytës (beje, kadaise iðleistuviniame koncerte taip pat ðokusios Taglioni partijà) auklëtinë - pasigërëtinas jos ðokio stilingumas bei techniðkumas, gyvos artistinës reakcijos. Tai ðokëja, kuri jauèia judesio malonumà ir sugeba þiûrovui perteikti pavydëtinà ðokio lengvumo ir gracingumo pojûtá.

Neblogai pasirodë ir Olesia Pavliukeviè. Vita Jaristo ir Marija Simona Ðimulynaitë dþiugino gebëjimu perprasti romantiðkojo ðokio pozø stilistikà, taèiau jø choreografiniams epizodams stigo tvirtumo ir laisvës.

Visiðkai kitoks buvo koncerto sveèio - Anþelikos Cholinos teatro pasirodymas. Choreografë ir penki ðokëjai pristatë neilgà kompozicijà ið vieno naujausiø savo spektakliø “Tango in Fa” pagal Astoro Piazzollos muzikà. Greta seniau ðiame epizode matytø Rûtos Kudþmaitës, Martyno Rimeikio, Donato Bakëjaus po ilgos pertraukos á “didþiàjà baleto” scenà gráþo baleto mokyklos auklëtiniai Giedrë Þaðèiþinskaitë ir Nerijus Tauskus. Visas ðokëjø ansamblis ðoko su ákvëpimu, parodë ryðkius artistinius sugebëjimus, tango stiliaus pajautimà bei individualumà.

Pirmosios dalies pabaigoje dabartinë Nyderlandø nacionalinio baleto solistë Rûta Jezerskytë suðoko Krzysztofo Pastoro kompozicijà “Tao” pagal Louis Andriesseno muzikà. Epizodas ir vaizdiniu, ir choreografiniu poþiûriu ðiek tiek priminë J.Smorigino kompozicijà “Mano gyvenimas”, prieð ðeðerius metus sukurtà prieðkario balerinos Olgos Malëjinaitës atminimui. Bet R.Jezerskytë sugebëjo nesikartoti ir pateikë labai savità, artistiðkumu bei abstrakèiomis idëjomis jaudinanèià ðios kompozicijos interpretacijà - þavëjo jos muzikalumas, veido iðraiðkø ávairovë, siluetø groþis, kuriuos paryðkino minkðtas, kontrastingas apðvietimas. Ðiek tiek gaila, kad ið karto po ðios kompozicijos, artistei nespëjus net tinkamai nusilenkti, nuskambëjo pernelyg þvalus praneðëjos “uþ kadro” balsas, raginantis neneðti gëliø á scenà, o perduoti jas administracijai. Paliepimas besàlygiðkai teisingas - jau seniai laikas sustabdyti þiûrovø, su puokðtëmis ir

daiktais lipanèiø á scenà sveikinti savo artimuosius, srautà, taèiau ðá pareiðkimà derëjo paskelbti keliomis minutëmis vëliau.

Antràjà koncerto dalá pradëjo scenos ið puikaus C.Pugni baleto “Esmeralda”, kurá Lietuvoje savaip buvo pastatæs V.Grivickas. Baleto skyriaus mokinës ðoko gana stropiai, pajuto romantinës choreografijos dvasià, taèiau daugiau dëmesio derëtø skirti judesiø tikslumui ir iðbaigtumui. Gana gerai pasirodë solistë Simona Paciukonytë - nors jos ðokio technika dar tobulintina, taèiau atkreipë dëmesá jos artistiðkumas, muzikai adekvaèios emocinës reakcijos. Neblogai - ganëtinai gyvai ir artistiðkai - ðoká su àsoèiu ið “Bajaderës” atliko IX klasës moksleivës.

Puikiai T.Powello “Monologà” pagal Johanno Sebastiano Bacho muzikà paðoko Nelë Beliakaitë nepaprastai iðraiðkingai pademonstravusi neeilinius duomenis, koordinacijà bei muzikalumà, o Olga Konoðenko poetiðkai ir trapiai atliko Mari variacijà ið Piotro Èaikovskio “Spragtuko”. Ádomiai buvo sumanyta “Don Kichoto” scena. Nepriekaiðtingai I veiksmo Kitrës variacijà su tambûrinu suðoko K.Kaniðauskaitë - temperamentingai, techniðkai ir labai muzikaliai, pakerëjo lanksèiais ðuoliais ir þaibiðkais sukiniais. I veiksmo Espados solo ðoko Aurelijus Daraðkevièius, Tavernos scenos epizodà - Raimundas Maskaliûnas, nuotaikingai Kitrës draugiø ðoká atliko Viltis Algutytë ir Rûta Kudþmaitë. Ðio epizodo puoðmena tapo Jurgitos Droninos atlikta Kitrës variacija ið grand pas - jaunoji ðokëja pasiþymëjo ir ðokio stiliaus iðmanymu, ir gera technika. Ðiuolaikinei choreografijai antrojoje koncerto dalyje atstovavo Baleto skyriaus moksleiviø Olesios Pavliukeviè ir Jurijaus Tiulenjevo atlikti “Ðeðëliai”, kuriuos pagal Wangelio muzikà sukûrë T.Matzuzuki, bei baleto artistø Þavintos Èièelytës, Elegijaus Butkaus ir Igorio Zaripovo ðoktas trio ið Mindaugo Urbaièio “Acid City”.

Koncertà baigë nuotaikingas Baleto skyriaus moksleiviø adagio, kurá pagal Wolfgango Amadeauso Mozarto muzikà sukomponavo Marina Levickienë - joje atkurta estetizuota kasdienio trenaþo atmosfera, supinta ið nedideliø duetiniø bei grupiniø scenø.

Helmutas ÐABASEVIÈIUS

Im­pre­si­ja Chap­li­no ir Dols­kio kû­ry­bos mo­ty­vais

2002 m. lap­kri­èio 9 d. Klai­pë­dos mu­zi­ki­nia­me te­at­re pa­ro­dy­tas spek­ tak­lis “Ba­le­ti­në Èap­li­no ir Dols­kio kor­ta”. Ið tie­sø tai du vie­na­veiks­miai

jai. Di­dy­sis ar­tis­tas ap­sup­tas mo­te­rø, ku­rios vi­sa­da já ákvëp­da­vo ir tu­rë­jo áta­kos. Char­lie ieð­ko sa­vo­sios mû­zos, bet, vos tik jà su­ran­da, ði dings­ta kaip vi­zi­ja, kaip ne­ágy­ven­di­na­ma sva­jo­në. Gy­ve­ni­mas - tai sce­na, tai ger­bë­jai, o kar­tu ir vi­sið­ka vie­nat­vë, bet nu­si­vil­ti ne­va­lia, nes tu - ar­tis­tas.

Spek­tak­lis, Char­lie’o gy­ve­ni­mo spek­

Spektaklis “Baletinë Èaplino ir Dolskio korta”

ba­le­tai, ku­riuos sie­ja tik tai, kad ðie þi­no­mi me­ni­nin­kai gy­ve­no ir kû­rë tuo pa­èiu pra­ëju­sio ðimt­me­èio lai­ko­ tar­piu. Chap­li­nas po­pu­lia­rus ir þi­no­ mas vi­sa­me pa­sau­ly­je, tuo tar­pu Dols­kis bu­vo ir yra mëgs­ta­mas Lie­tu­ vo­je, jo me­lo­di­jos skam­ba iki ðiol.

Abie­jø kû­ri­niø cho­reo­grafë - Lat­ vi­jos na­cio­na­li­nës ope­ros ba­le­ri­na, ba­let­meis­te­rë, Ry­gos tarp­tau­ti­nio ba­le­to fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rë nuo 1996 m., dau­ge­lio ba­le­to kon­kur­sø þiu­ri na­rë Li­ta Bei­ris. Tai pir­mas di­de­ lis ðios la­bai veik­lios, sa­vo kû­r y­bos ke­lio ir gy ­ve­ni­mo tie­sø ieð­kan­èios mo­ters ir ba­let­meis­te­rës dar­bas Lie­ tu­vo­je.

Ba­le­ti­næ siu­i­tà “Svei­kas, Èar­li” spek­tak­liui pa­ra­ðë bal­ta­ru­siø kom­po­ zi­to­rius Va­le­ri­jus Mna­ca­ka­no­vas. Tai ga­na ádo­mus, ið Chap­li­no fil­muo­se skam­ban­èiø me­lo­di­jø su­ræs­tas mu­zi­ ki­nis au­di­nys. Átai­giai skam­bë­jo or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas Al­gio Jo­no Lu­ko­ðe­vi­èiaus. Ba­let­meis­te­rë pa­si­ rin­ko ne­spal­vo­to­jo ki­no prin­ci­pà ir ið kar­ to mus átrau­ kë á XX am­ þiaus tre­èio­jo-ket ­vir ­to­jo de­ðimt­me­èiø at­mo­sfe­rà. Vos at­si­vë­rus uþ­dan­gai, ma­ to­ me daug chap­ li­ nø ir ne ið kar­to ga­li­me su­pras­ti, kur tik­ra­sis, o kur jo ant­ri­nin­kai. Tai átai­gi sce­na, kur he­ro­jai tie­siog uþ­plûs­ta mus, tik Chap­li­nui bû­din­ga plas­ti­ka pa­sa­ko­ da­mi sa­vo is­to­ri­jø ið­trau­kas. Ro­do­ mas ki­nas ge­rai de­ra su at­gi­ju­siais sce­nos pa­veiks­lais. Ek­ra­ne ma­to­mus ar­tis­tus áti­ki­na­mai pa­pil­do gy ­vi at­li­kë­

tak­ lis, vyks­ ta to­ liau. Ða­ lia - vi­ sa jo ap­sup­tis: Ko­ke­të, Ne­re­gë, Stip­ruo­lis, Po­li­ci­nin­kas ir net kû­di­kis ve­þi­më­ly­je.

Ne vi­si pa­veiks­lai vie­no­dai átai­gûs.

La­biau­siai jau­di­na sce­na su Ne­re­ge (T.Za­cha­ro­va). V.Mar­cin­kus ku­ria spal­vin­gà Chap­li­no pa­veiks­là. Jo he­ro­jus kar­tais pa­si­ti­kin­tis sa­vi­mi, kar­tais su­tri­kæs, o kar­tais net ap­gai­ lë­ti­nas. Chap­li­no vaid­mens kû­rë­jui kiek pri­trû­ko ðo­kio plas­ti­kos, kû­no ið­raið­kos, o gal cho­reo­grafei ne vi­sai pa­v y­ko ras­ti tin­ka­miau­sià ðiam ar­tis­ tui ju­de­sá. Ki­tiems ar­tis­tams lin­kë­èiau ge­riau fra­zuo­ti ðo­kio jung­tis, kal­bë­ti sa­ki­niais, o ne pa­dri­kais þo­dþiais.

Chap­li­nas grá­þo, o gal net il­ges­ niam lai­kui ap­si­sto­jo Klai­pë­dos sce­no­je.

Ant­ro­ji da­lis “Lie­tu­va ma­no mei­lë” - pir­mo­sios prie­ðin­gy­bë. Kaip tei­gia sta­t y­to­ja, ji spal­vin­ga ir ryð­ki lyg vi­dur­va­sa­rio pie­va. Kur­ti ðá áspû­dá daug pa­dë­jo ryð­kûs, ið­ra­din­gi, in­di­ vi­du­a­liai kiek­vie­nam at­li­kë­jui su­kur­ti Vi­dos Le­o­na­vi­èiû­tës-In­so­die­nës kos­tiu­mai. Pir­mo­sios da­lies kos­tiu­ mai vi­sið­kai ki­to­kie - sti­lin­gi, tiks­liai at­spin­din­t ys lai­kà, lyg ne­spal­vo­to­jo ki­no kad­ras. Li­tos Bei­ris su­kur­tos mi­nia­tiû­ros ne­ba­na­lios, jo­se daug leng­vo ir ge­ro hu­mo­ro. Ðá spek­tak­lá pui­kiai su­jun­gia for­te­pi­jo­no im­pro­ vi­za­ci­jos, ku­rias at­lie­ka A.J.Lu­ko­ðe­ vi­èius. Ið­ra­din­ga sce­na “Kaip mes “Tra­via­tà” þiû­rë­jo­me” pa­gal au­ten­ tið­kà Dols­kio pa­sa­ko­ji­mà gar­biai tuo­me­ti­nio Kau­no po­niai. Ge­rai ðià

sce­nà ðo­ko K.Gu­de­ly­të, D.Ber­vin­gis, G.Kis­tie­nas. Is­pa­nø ðo­kis bû­tø at­ro­ dæs áspû­din­gai, jei­gu ðok­da­ma ant pirð­tø ga­ran­tuo­èiau bû­tø jau­tu­sis A.Ko­va­lio­va. Pui­kiai sce­nos erd­væ ával­dë R.Jan­ke­vi­èius, ta­èiau spek­tak­ lio pa­þi­bos - In­ga Briaz­ka­lo­vai­të su Au­re­li­ju­mi Lið­kaus­ku, at­li­kæ “Po­nia, að toks dro­vus”. Lið­kaus­kas su­kû­rë vien­ti­sà, ávai­rias­pal­vá per­so­na­þà, jo so­lo sce­nos bu­vo ið­raið­kin­gos, plas­tið­kos. Gal kiek rei­kë­tø at­kreip­ti dë­me­sá á ðo­kio ðva­rà.

Vi­sa tru­pë dir­bo su uþ­si­de­gi­mu, dël to jai ir pa­ v y­ ko sa­ vo pui­ kià nuo­tai­kà per­duo­ti tà va­ka­rà su­si­ rin­ku­siems þiû­ro­vams. Ðie, ar­tis­tø pa­k vies­ti, su ma­lo­nu­mu li­po á sce­nà ir kar­tu ðo­ko pa­gal “Ony­te, ei­nam su ma­nim pa­ðok­ti”.

Pet­ras SKIR­MAN­TAS

Lie­tu­vos ba­le­tas sa­vo 77-me­tá pa­mi­në­jo kar­tu su “Ko­pe­li­ja”

Kas “Tra­via­t a” Lie­tu­vos ope­rai, tas “Ko­pe­li­ja” - Lie­tu­vos ba­le­tui. Ta­ èiau Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis ope­ros ir ba­le­to te­at­ras ðiais me­t ais pa­reið­kë kei­si­às tra­di­ci­jas: 2003-iø ­jø ið­va­k a­ rë­se “links­my­bës tau­res” kels ne­be nuo 1920 m. tra­di­cið­k ai se­nuo­sius me­tus pa­l y­dë­da­v u­sios Giu­sep­pe’s Ver­di ope­ros per­so­na­þai, bet eli­ti­ nio kon­cer ­to da­l y ­viai. Tuo tar­pu gruo­dþio 4 d. tra­di­cið­k ai pa­ro­d y ­t as Leo De­li­be­s’o ba­le­t as “Ko­pe­li­ja”, ku­ riuo pro­fe­si­næ veik­là 1925 m. pra­dë­ jo Lie­tu­vos ba­le­t as.

Nors “Ko­pe­li­ja” vy­ko lem­tin­gà Lie­tu­vos ba­le­to gi­mi­mo die­nà, ta­ èiau ryð­kes­nio pub­li­kos bei pa­ties te­at­ro su­si­do­më­ji­mo ne­su­lau­kë - prieð spek­t ak­lá ne­pa­mirð­t a pri­min­ ti ið­jung­ti mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus bei draus­t a fil­muo­ti ir fo­to­gra­f uo­ti, tuo tar­pu vie­nas ar du sa­k i­niai ðia pro­ga bû­tø su­tei­kæ spek ­t ak­liui ypa­ tin­gu­mo bruo­þà.

Dau­ giau kaip prieð 20 me­ tø pa­sta­t y ­t as Vy ­t au­to Braz­d y­lio spek­ tak­lis ið­liks vie­nu ryð­k iau­siø cho­reo­ grafo biog­ra­f i­jo­je. Ja­me da­l y ­va­vo jau ke­lios ar­tis­tø kar­tos, jis ne kar­tà sëk­min­gai ro­d y ­t as Lie­tu­vos ba­le­to gast­ro­lë­se uþ­sie­ny­je. O 2002 m. gruo­dþio 4 d. vie­nà pa­grin­di­niø Sva­nil­dos vaid­me­ná pir­mà kar­t à ðo­ko nuo rug­së­jo Vil­niu­je dir­ban­ti so­lis­të Anas­t a­si­ja Ko­le­go­va.

Ke­liø vie­nas pas­kui ki­t à se­ku­siø jau­nos ru­sø ðo­kë­jos de­biu­tø kon­ teks­te Sva­nil­da ið­si­ski­ria sti­lin­gu­mu ir nuo­sek­lu­mu. Tech­ni­niø keb­lu­mø

ði par ­ti­ja ðo­kë­jai ne­ke­lia - juo ma­lo­ niau bu­vo ma­t y ­ti la­biau nei ki­tuo­se ba­le­ri­nos vaid­me­ny­se niu­an­suo­t à cho­reo­grafinæ ðios par ­ti­jos in­ter­pre­ ta­ci­jà bei or­ga­nið­kus vai­d y­bi­nius bruo­þus, ku­riais ba­le­ri­na ap­do­va­ no­jo sa­vo he­ro­jæ. So­lis­të ðo­ko mu­ zi­k a­liai, ge­rà áspû­dá pa­li­ko tre­èio­jo veiks­mo va­ria­ci­ja, ku­rio­je tin­k a­mai bu­vo at ­skleis­ti ðo­kë­jos tech­ni­niai ge­ bë­ji­mai, sai­k in­gai pa­de­monst­r uo­ti efek­tin­gø po­zø ap­lom­bai; þa­vë­jo ir vir­tuo­zið­k i fi­na­li­nio val­so su­k i­niai.

Alek­san­dras Mo­lo­do­vas Fran­cà ðo­ko ið vi­sø jë­gø, ta­èiau sun­ko­k ai - pir­mo­jo veiks­mo ada­gio sti­go dar­nos ir pa­ti­k i­mes­nio asis­t a­vi­mo A.Ko­le­go­vai, ðo­kë­jo so­lo epi­zo­dams ne­pa­k a­ko ið­raið­k in­gu­mo, trû­ko tiks­ les­niø ju­de­siø bei po­zø, tuo tar­pu tre­èio­jo veiks­mo du­e­t as pa­si­se­kë kur kas ge­ riau, kaip ir dau­ gu­ ma mi­zan­scenø - èia A.Mo­lo­do­v ui pa­ dë­jo il­ga­me­të pa­tir ­tis bei sce­ni­në orien­t a­ci­ja.

To­bu­lai Ko­pe­li­jà ákû­ni­jo Kris­ti­na Ka­ni­ðaus­k ai­të - ðiuo me­tu tai pats ryð­k iau­sias ðios ba­le­ri­nos vaid­muo.

V.Braz­d y­lio spek­t ak­lis ir uni­k a­lus tuo, kad Ko­pe­li­jaus su­meist­r uo­t a lë­ lë Ko­pe­li­ja tam­pa pa­grin­di­ne spek­ tak­lio he­ro­je, ku­riai skir ­t a ne­ma­þa sce­ni­nio lai­ko ir ku­riai su­kur ­t a net ke­li efek­tin­gi cho­reo­grafiniai epi­zo­ dai. K.Ka­ni­ðaus­k ai­të jau pir­ma­ja­me veiks­me, së­dë­da­ma uþ pa­slap­tin­ go­jo Ko­pe­li­jaus dirb­tu­vës lan­go, me­cha­nið­k ais ju­de­siais vi­lio­da­ma Fran­cà, su­ge­bë­jo su­kur ­ti tik­rà spek­ tak­lio in­tri­gà, o ðo­k io tiks­lu­mu ir ið­raið­k in­gu­mu nu­ð vie­të vi­sà ant­rà ­já veiks­mà. Ova­ci­jø ver ­t a bu­vo jos va­ ria­ci­ja su vë­duok­le - aukð­ti ðuo­liai, tiks­lûs stab­te­lë­ji­mai, tvir ­ti su­k i­niai.

To­l y­giai ryð­k ios ir ki­tos Ko­pe­li­jos sce­nos, ne­pri­ekaið­tin­ga ir tre­èio­jo veiks­mo va­ria­ci­ja bei bai­gia­mie­ji su­k i­niai.

Kaip vi­sa­da or­ga­nið­k as Val­de­ ma­ro Chle­bins­ko Ko­pe­li­jus su­tei­kë spek ­t ak­liui ne­ma­þa gy ­v y­bës - mu­ zi­k a­lu­mas, hu­mo­ro jaus­mas ðio ar­ tis­to vaid­me­ny­je de­ra su mo­kë­ji­mu pa­si­telk­ti ið­raið­k in­gus, ið­k al­bin­gus ges­tus bei mi­mi­k à, ge­ban­èius su­telk­ti net ið­si­blað­k iu­siø þiû­ro­v ø dë­me­sá.

Or­kest­r ui su ákvë­pi­mu di­ri­ga­vo ma­est­ro Vy ­t au­t as Vir­þo­nis; nors pir­ma­jam spek ­t ak­lio veiks­mui ne­ pa­k a­ko gy ­v u­mo, ki­ti du pra­ëjo ge­ro­k ai sklan­dþiau. Bû­tø gai­la, jei pa­si­t vir ­tin­tø gan­dai, jog 2002 me­ tø gruo­dþio 4-oji bu­vo pas­ku­ti­në die­na ðio nuo­t ai­k in­go V.Braz­d y­lio ba­le­to gy ­ve­ni­me.

Helmutas ÐABASEVIÈIUS

Muzikos barai /51

Baletas Jû­ra­të TER­LEC­KAI­TË

Ðo­kis sim­bo­li­zuo­ja gy­ve­ni­ mà. Ka­dan­gi gy­ve­ni­mas yra rit­mas, ðo­kis ne­at­ski­ria­ mas nuo jo. Jis in­ter­pre­tuo­ ja mû­sø eg­zis­ten­ci­jà, ap­ im­da­mas vi­sus rit­mus, vi­sà þmo­gaus pul­sa­vi­mà.

Mau­ri­ce’­as Béjar­t’as

R

ug­pjû­èio 23-31 d. Vest­fa­li­jos (Vo­kie­ti­ja) sos­ti­në­je Diu­sel­ dor­fe vy­ko ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio fes­ti­va­lis, ku­rá ini­ci­ja­vo ir ið da­ lies fi­nan­sið­kai rë­më Pa­sau­lio ðo­kio al­jan­sas. Fes­ti­va­lio ren­gi­niai vy­ko Diu­sel­dor­fo ðo­kio na­mø, dra­mos te­at­ro ir kul­tû­ros fo­ru­mo sce­no­se. Tai jau tre­èia­sis Pa­sau­lio ðo­kio al­jan­so ini­cia­ty­va su­reng­tas ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio fes­ti­va­lis. Pir­ma­sis - „Ðo­ kio pra­ei­tis” - vy­ko 1999 m. Fi­la­del­fi­jo­je, o ant­ra­sis ana­lo­gið­kas ren­gi­nys „Ðo­kio da­bar­ tis” - 2001 m. To­ki­jy­je. Ðiø­me­èio fes­ti­va­lio ðû­kis: „Ðo­kio at­ei­tis - ávai­ro­vës es­te­ti­ka”.

Pa­si­bai­gus fes­ti­va­liui, ket­vir­tà kar­tà vy­ ko vie­na di­dþiau­siø Eu­ro­po­je ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio mu­giø, ku­rios ak­cen­tas: „Pa­sau­lio ðo­kis - ávai­ro­vës es­te­ti­ka”. Gar­bës vieð­ nio­mis bu­vo pa­kvies­tos JAV, Ko­rë­jos ir Af­ri­kos tru­pës. Mu­gës ren­gi­niai bu­vo skir­ ti tarp­tau­ti­niams ðo­kio spe­cia­lis­tams (or­ “Diquis”

ga­ni­za­to­riams, pri­sta­ty­to­jams, ðo­kë­jams, cho­reo­grafams, kri­ti­kams ir kt.), taip pat ðo­kiu be­si­do­min­tiems þiû­ro­vams. Kaip ir kiek­vie­nos mu­gës tiks­las - par­duo­ti kuo dau­giau ðo­kio spek­tak­liø.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai ne­ga­lë­jo skøs­ tis þiû­ro­vø dë­me­sio sto­ka. Vien pas­ku­ti­

Muzikos barai /52

Ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio ávai­ro­vë Diu­sel­dor­fo fes­ti­va­ly­je ir mu­gë­je “Diquis”

në­mis mu­gës die­no­mis par­duo­ta be­veik 7000 bi­lie­tø! Apie ren­gi­ nius mies­to gy­ven­to­jus pla­èiai in­for­ma­vo þi­niask­lai­da. Nuo 1994 m. Vest­fa­li­jos þe­më­je vyk­ da­vo tik ðo­kio mu­gës, o ðie­met pir­mà kar­tà - ir ðo­kio fes­ti­va­lis.

To­dël ðo­kio ðven­të­je da­ly­va­vo dau­ giau nei anks­ èiau tru­ piø ir ðo­kio spe­cia­lis­tø.

Pir­mà­kart á ðo­kio me­nà pa­ þvelg­ta nau­ju as­pek­tu - eko­no­mi­ niu. Tai pa­brë­þë Vest­fa­li­jos ûkio mi­nist­ras Ern­stas Schwan­hol­ das. Anot jo, ðo­kis ta­po ak­ty­viu eko­no­mi­kos veiks­niu, eks­por­to pre­ke. Tam pa­grás­ti jis pa­tei­kë duo­me­nø, kad Vo­kie­ti­jo­je ðo­kio, ba­le­to ir su jais su­si­ju­siuo­se sek­to­riuo­ se kas­met da­ly­vau­ja apie 25 mln. eu­rø.

Tai ne­nuos­ta­bu, juk vien mi­në­to­je þe­më­je vei­kia apie 1000 ðo­kio mo­kyk­lø ir bû­re­liø, 400 ba­le­to mo­kyk­lø ir 400 ðo­kio reik­me­nø par­duo­tu­viø. Ðo­kio sek­to­riø ap­tar­nau­ja

apie 15 000 þmo­niø. Jei­gu mû­sø val­dþia su­vok­tø ir ási­sà­mo­nin­tø, kad ðo­kio me­nas su­ku­ria dar­bo vie­tas, uþ­dir­ba va­liu­tos, ga­li­ma bû­tø ti­kë­tis ir ki­to­kio po­þiû­rio á jo fi­nan­sa­vi­mà.

“Battleworks”

Diu­sel­dor­fo ren­gi­niuo­se da­ly­va­vo tru­ piø ið 47 ða­liø, ku­rios at­sto­vau­ja vi­siems pen­ kiems þe­ my­ nams, dar 32 tru­ pës ir so­lis­tai pa­si­ro­dë at­vi­ro­se mu­gës sce­no­se.

Su­si­rin­ko per 700 ðo­kio spe­cia­lis­tø, va­dy­ bi­nin­kø, kri­ti­kø, þur­na­lis­tø, ku­rie ban­dë at­sa­ky­ti á klau­si­mà: „Ðo­ki, kur ei­ni?” Or­ ga­ni­za­to­riai á fes­ti­va­lá sten­gë­si pa­kvies­ti ne tiek þy­mias, kiek vie­nos ar ki­tos ða­lies ðo­kio me­nui ge­riau­siai at­sto­vau­jan­èias tru­pes. Jie su­tei­kë ga­li­my­bæ pri­sis­ta­ty­ti dar ma­þai þi­no­moms Af­ri­kos, Azi­jos, Pie­ tø Ame­ri­kos, Ry­tø Eu­ro­pos ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio tru­pëms, puo­se­lë­jan­èioms ki­tas nei Va­ka­rø pa­sau­lio ver­ty­biø sis­te­mas. Ap­skri­ tai svar­biau­sias tru­piø at­ran­kos kri­te­ri­jus bu­vo kû­ry­bi­nis pa­jë­gu­mas ir puo­se­lë­ja­ mos es­te­ti­nës ver­ty­bës. Vie­nas fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riø Aatas Hou­gee pa­brë­þë: „Man ne­uþ­ten­ka ið­girs­ti þiû­ro­và sa­kant: „Ádo­mu, ne­blo­gai pa­dir­bë­ta”. Að no­riu, kad ið spek­tak­lio þiû­ro­vas ið­ei­tø tik­rai su­ si­jau­di­næs. Tu­ri­me liau­tis gai­nio­jæ­si nau­jø for­mø. Man ðo­kio at­ei­tis su­si­ju­si ne su nau­ ja for­ma, bet su nau­ju tu­ri­niu. Kiek­vie­nas kû­rë­jas vis­kà ga­li pa­si­im­ti ið sa­vo dva­sios pa­sau­lio, to­dël ieð­ko­jau tru­piø, ku­rios ið tie­sø pa­lies­tø þiû­ro­vø sie­las”.

Kaip taik­liai pa­sa­kë ðo­kio kri­ti­kë ið Ka­ na­dos Su­zan Wy­man, fes­ti­va­lis pa­në­ðë­jo á kun­ku­liuo­jan­èià ávai­riø dar­þo­viø sriu­bà.

Ren­gi­nius sie­jo ne ko­kia nors vie­na te­ma, kryp­tis, bet tru­piø sti­liø, kryp­èiø ávai­ro­ vë. Tai lei­do pa­ma­ty­ti ðo­kio da­bar­ties

pa­no­ra­mà ir áþvelg­ti at­ei­tá. Ávai­riø tru­piø pa­si­ro­dy­mai - eks­pe­ri­men­tai ar gry­nas va­ka­rie­tið­ko­jo mo­der­niz­mo ko­pi­ja­vi­mas, ban­dy­mai nu­ste­bin­ti ir re­tas ið­drá­si­mas bû­ti sa­vi­mi - su­lau­kë vi­so­kiø ver­ti­ni­mø.

Vie­nus er­zi­no ne­kû­ry­bin­gas nuo­gu­mo de­monst­ra­vi­mas, ki­tø ma­ny­mu, bû­tent tai pa­de­da cho­reo­grafams at­skleis­ti þmo­gaus eg­zis­ten­ci­jos tra­pu­mà.

Fes­ti­va­ly­je ir mu­gë­je pa­si­ro­dþiu­sias tru­ pes la­bai sà­ly­gið­kai su­skirs­ty­èiau á eks­pe­ri­ men­tuo­jan­èias, to­li nu­ë­ju­sias, sa­ky­èiau, sie­kian­èias nu­ste­bin­ti, net ðo­ki­ruo­jan­èias Va­ka­rø pa­sau­lio ir kai ku­rias Azi­jos tru­ pes. Prie ant­ro­sios gru­pës pri­skir­èiau ðo­ kio te­at­ro tra­di­ci­jas puo­se­lë­jan­èias tru­pes.

Tre­èia­jai pri­klau­sy­tø au­ten­tið­kos bu­vi­mo sa­vi­mi raið­kos sie­kian­èios, se­nà­sias et­ni­ nes bei es­te­ti­nes tra­di­ci­jas su ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio plas­ti­ka jun­gian­èios tru­pës ið Ry­tø Eu­ro­pos, Pie­tø Ame­ri­kos, Af­ri­kos.

Ið pir­mo­sios gru­pës ryð­kiau­siai ið­si­sky­ rë ame­ri­kie­èiø tru­pë „Bat­tle­works Dan­ce Com­pa­ny”, ku­rios pa­si­ro­dy­me vy­ra­vo fi­zi­nës jë­gos de­monst­ra­vi­mas ir kul­tas.

Gal­bût po rug­së­jo 11-osios ka­ri­nës nuo­tai­ kos ima ási­vy­rau­ti ne tik po­li­ti­ko­je, bet ir me­ne? Nuo ame­ri­kie­èiø ne­at­si­li­ko ir olan­ dø tru­pë „Ga­li­li Dan­ce”, per­dëm ási­jau­tu­si á „smur­to po­ezi­jà”. Ið ðo­kë­jø, mu­zi­kan­tø, cir­ko ar­tis­tø, fo­to­gra­fø su­si­de­dan­èiai pran­ cû­zø tru­pei „Ku­bil­si Khan In­ves­ti­ga­tions” aið­kiai pri­trû­ko tiek sti­liaus, tiek vien­ti­sos min­ties. Gau­siai nau­do­ja­ma tech­ni­ka ne­pra­tur­ti­no ðo­kio es­te­ti­kos, ne­su­tei­kë dva­sios pe­no þiû­ro­vams. In­tri­guo­jan­ti re­ kla­ma pri­vi­lio­jo pil­nu­të­læ sa­læ smal­suo­liø á Ki­ni­jos ir Vo­kie­ti­jos tru­pës „Jin Xing / Ru­ba­to” pa­sta­ty­mà „As­muo as­me­niui”, ku­ria­me ðo­ko trans­ves­ti­të Jin Xing. Da­lá þiû­ro­vø ne­bent ga­lë­jo su­do­min­ti, kiek li­kæ at­li­kë­jos vy­rið­ku­mo.

Fes­ti­va­ly­je pa­ro­dy­ta ne­ma­þai so­lo at­ lie­ka­mø ðo­kio spek­tak­liø. Ne­þi­nia, ar tai su­si­jæ su fi­nan­si­niais sun­ku­mais, ar su cho­reo­grafø ego po­reið­kiu. Ga­li bû­ti, kad va­ka­rie­èiai pra­ ra­do ben­dru­ “Endlings Adams” mo, ben­druo­ m e­n i ð­k u­m o jaus­mà, vis­kas grin­dþia­ma in­ di­vi­du­a­liz­mu. Ðiø pro­ble­mø kol kas në­ ra Ry­tø Eu­ro­po­ je, ten ego ne ­toks stip­rus, ir ðiuo po­þiû­riu ðiø ða­liø ðo­kio tru­pës tu­rë­jo kà pa­sa­ky­ti.

Ki­tuo­se gru­pi­ niuo­se spek­

“Jankauskas”

tak­liuo­se an­sam­blið­ku­mo ne­bu­vo ma­ty­ti, vien so­lo nu­me­riø ðiu­pi­nys.

Ið ma­no kla­si­fi­ka­ci­jos ið­krin­ta vie­na po­pu­lia­riau­siø Va­ka­ruo­se cho­reo­grafiø ka­na­die­të Ma­rie Chou­i­nard, su­lau­ku­si ypa­tin­go þur­na­lis­tø dë­me­sio. Pje­së „Pa­ sau­lio ðauks­mas” vie­nus ðo­ki­ra­vo mak­si­ ma­liu tech­nið­kø tru­pës ðo­kë­jø ap­nuo­gi­ ni­mu. Ki­tiems kû­rë­ja ne­ero­tið­kai kal­bë­jo apie þmo­gaus be­jë­gið­ku­mà, ne­ga­lë­ji­mà ap­si­gin­ti, apie gam­tos jë­gà. Tre­tiems jos spek­tak­lis at­ro­dë tar­si po­kal­bis apie sie­los nuo­gu­mà, þmo­gaus bu­vi­mo ðio­je þe­më­je tra­pu­mà, lai­ki­nu­mà, bu­vo pro­vo­kuo­jan­tis, ver­èian­tis stab­te­lë­ti ir su­si­màs­ty­ti apie eg­ zis­ten­ci­jos pras­mæ. Dar ki­tiems „Pa­sau­lio ðauks­mas” pri­mi­në tra­gið­kos nuo­jau­tos ku­pi­no E.Mun­cho pa­veiks­lo „Ðauks­mas” he­ro­jus.

Ant­ro­sios gru­pës tru­pës at­sto­va­vo la­ biau te­at­ra­li­zuo­to ðo­kio tra­di­ci­jai. Jø pa­si­ro­ dy­mai þa­vë­jo ne tik pui­kia ðo­kio tech­ni­ka, bet ir ádo­mio­mis min­timis, þais­min­gu­mu, hu­mo­ru. Ne­nu­vy­lë pui­kias ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio te­at­ro tra­di­ci­jas tu­rin­èios vo­kie­èiø tru­pës. Þy­mio­sios cho­reo­grafës Pi­nos Baush mo­ki­në Hen­riet­ta Horn, ðo­kiu pra­ bil­da­ma apie þmo­niø tar­pu­sa­vio san­ty­kiø átam­pas ir ato­slû­gius, su­kû­rë stip­rø emo­

Muzikos barai /53

“Provincial”

ci­ná krû­vá. Cho­reo­grafës ið Sarb­riu­ke­no Mar­gu­e­ri­te’s Don­lon ðo­kio te­at­ro tru­pë hu­mo­ru ir ori­gi­na­lia cho­reo­grafija by­lo­jo apie þmo­niø sva­jo­nes, ne­re­a­lius sie­kius.

Apie ati­trû­ki­mà nuo re­a­ly­bës, no­rà skra­jo­ ti pa­pa­sa­ko­jo mek­si­kie­èiø tri­jø vy­rø tru­pë „El Cir­co Con­tem­po­ra­neo”. Ðko­tø ðo­kio te­at­ras þais­min­gai, ðiuo­lai­kið­kai pa­þvel­gë á tra­di­ci­næ kul­tû­rà. Jø ðo­kio sce­nos pri­mi­në Pi­te­rio Breu­ge­lio pa­veiks­lus, vaiz­duo­jan­ èius liau­dies ðo­kius. Ak­ro­ba­ti­kos, cir­ko, pan­to­mi­mos ele­men­tus tai­kan­ti ðvei­ca­rø tru­pë „MZDP” þais­min­gai pa­si­juo­kë ið sa­ vo tau­tie­èiø in­di­vi­du­a­liz­mo.

Hu­mo­ru al­sa­vo ir Pie­tø Ame­ri­kos ðo­ kë­jø pa­si­ro­dy­mai. Kos­ta Ri­kos „Di­quis Ti­quis” tru­pë iro­ni­za­vo vy­ro ir mo­ters san­ty­kiø su­dë­tin­gu­mà. Ku­bie­èiø „Dan­ za Abier­ta” þiû­ro­vams pa­ro­dë mu­zi­kos, dai­nø, ðo­kio ju­de­siø pri­sod­rin­tà pje­sæ „Cho­rus per­pe­tu­us”, ku­ri drà­siai ke­lia ið­si­lais­vi­ni­mo ið ko­mu­niz­mo po­rei­ká ir su­ dë­tin­gu­mà, áti­ki­na­mai per­tei­kia tra­gið­kà ku­bie­èiø ne­lais­vës is­to­ri­jà. Bra­zi­lø „Cia. Car­lo­ta Por­tel­la Va­ci­lou Dan­cou” at­sto­ va­vo stip­riam ðiuo­lai­ki­niam sa­vo ða­lies ðo­kiui ir bu­vo vie­na ið tru­piø, ku­riai rû­pë­ jo pri­si­lies­ti prie gy­ve­ni­mo tra­gi­ko­mið­ku­ mo. Pje­së átai­giai kal­ba apie tra­pius vy­ro ir mo­ters tar­pu­sa­vio san­ty­kius, lais­væ ir

ne­lais­væ, mei­læ ir ið­si­sky­ri­mà. Ðiuo­lai­ki­niam Af­ri­kos ðo­kiui at­sto­va­ vo „Sa­lia ni Se­y­dou” tru­pë ið Bur­ki­na Fa­ sos. Ji sim­bo­liø kal­ba (nau­do­da­ma smë­lá, þva­kes ir in­dus), gro­jant gy­vai mu­zi­kai, jung­da­ma et­ni­nes ðak­nis su eu­ro­pi­në­mis ða­ko­mis, pra­kal­bi­no sie­las, ið­ryð­ki­no dva­si­ná þmo­gaus ak­lu­mà ir kur­tu­mà, eg­ zis­ten­ci­jos pras­mæ, ku­riø ne­áma­no­ma nu­ sa­ky­ti þo­dþiais. O Èa­do tru­pë „Les Jeu­nes Tre­te­aux”, jung­da­ma ri­tu­a­li­næ mu­zi­kà su ðiuo­lai­ki­ne kû­no kal­ba, iliust­ra­vo paukð­ èiø, þvë­riø ju­de­sius, taip pri­min­da­ma ne tik þmo­gaus su þmo­gu­mi, bet ir þmo­gaus su gam­ta ne­at­sie­ja­mo ry­ðio svar­bà. Ðo­kiø tru­pës ið Af­ri­kos - to­li­mos ir ne­pa­þin­tos - pri­ar­të­jo prie mû­sø.

Ja­po­ni­jos, Fi­li­pi­nø, Ko­rë­jos tru­pës

“SaliaSeydou”

dau­ge­lá nu­vy­lë gry­nu va­ka­rie­tið­ko­jo að­tun­ to­jo-de­vin­to­jo de­ðimt­me­èiø sti­liaus pla­gi­ja­ vi­mu ir ori­gi­na­lu­mo bei na­cio­na­li­nio ko­lo­ ri­to sto­ka. Prie­ðin­gai, na­cio­na­li­nio ko­lo­ri­to per­pil­dy­tas Ma­lai­zi­jos „Ku­a­la Lum­pur” ðo­kio te­at­ras pa­ro­dë keis­to­kà ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio su­pra­ti­mà.

Prie stip­rià dva­sios ir kû­ry­bos jë­gà tu­rin­èiø Ru­si­jos, Af­ri­kos tru­piø bu­vo pri­ skir­ta ir lie­tu­vio Vy­èio Jan­kaus­ko tru­pë. Ðo­kio spe­cia­lis­tai ir þiû­ro­vai jo tru­pës spek­tak­lá „Vi­du­ram­þiø ber­ne­lio dai­nos” ver­ti­no la­bai ge­rai, jis su­lau­kë daug kom­ pli­men­tø: „Jie (Vy­tis Jan­kaus­kas ir Gied­rë Kir­ki­ly­të) ti­ki tuo, kà da­ro. Vy­èiui rû­pi ne for­ma, bet tu­ri­nys gi­li­à­ja pras­me” (Aatas “Robinson”

Muzikos barai /54

Hu­gee). „Vy­èio dar­bas - ge­ras, gar­bin­gas.

Jis vi­sø pir­ma ið­ti­ki­mas sau. JAV cho­reo­ grafai des­pe­ra­tið­kai ieð­ko nau­jø ið­raið­kos for­mø, Vy­tis su­si­do­më­jæs tu­ri­niu” (Ma­xas Wy­ma­nas, ðo­kio kri­ti­kas ið Ka­na­dos). Ren­ gi­niø da­ly­vius ypaè ste­bi­no, kad tur­tin­gø ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio tra­di­ci­jø ne­tu­rin­èio­se ða­ly­se Lie­tu­vo­je, Ru­si­jo­je ku­ria ori­gi­na­lûs, kû­ry­bin­gi cho­reo­grafai Vy­tis Jan­kaus­kas, Ol­ga Po­na, Tat­ja­na Ba­ga­no­va.

Fes­ti­va­lio me­tu vy­ko ir Pa­sau­lio ðo­kio al­jan­so kon­fe­ren­ci­ja, ku­rio­je da­ly­va­vo apie 200 at­sto­vø ið 38 ða­liø. Kiek­vie­na fes­ti­va­lio die­na bu­vo skir­ta kon­kre­èioms ðiuo­lai­ ki­nio ðo­kio te­moms: es­te­ti­kai, plët­rai ir po­pu­lia­ri­ni­mui, stu­di­joms ir þur­na­lis­ti­kai, mo­ky­mui ir po­li­ti­kai. Kon­fe­ren­ci­jo­je ágy­ta pa­þin­ti­nës pro­fe­si­nës pa­tir­ties. Ga­lë­jo­me vis­kà ne tik pa­ma­ty­ti, bet ir ak­ty­viai da­ ly­vau­ti svars­ty­muo­se, ap­ta­ri­muo­se ðokio me­no at­ei­ties, glo­ba­li­za­ci­jos po­vei­kio ðokio erd­vei, iden­ti­te­to iðsau­go­ji­mo plin­ tant glo­ba­li­za­ci­jai, ðokio po­li­ti­kos for­ma­vi­ mo ir edu­ka­ci­jos te­mo­mis. Vie­no­je vie­to­je bu­vo jau­èia­mas stip­rus ðo­kio gy­ve­ni­mo pul­sas, ben­dros ðei­mos, sie­ja­mos ben­drø ar pa­na­ðiø es­te­ti­niø ver­ty­biø, at­mo­sfe­ra.

Dis­ku­si­jos pa­tvir­ti­no, kad il­gà lai­kà sà­vo­ka „ðiuo­lai­ki­nis” bu­vo ið es­mës ma­ tuo­ja­ma Va­ka­rø ðo­kio pa­tir­ti­mi. Ðian­dien da­ro­si vis aki­vaiz­dþiau, kad ðiuo­lai­kið­ku­ mas yra ta­pæs kiek­vie­no ar­tis­to ir kû­rë­jo po­rei­kiu at­skleis­ti au­ten­tið­ku­mà, iden­tið­ ku­mà, ne­áspraus­tà á vie­nos spe­ci­fi­nës me­ no for­mos in­ter­pre­ta­ci­jà.

Diu­sel­dor­fo fes­ti­va­lio ir mu­gës ren­gi­ niai lei­dþia teig­ti, jog yra tarp­tau­ti­në ðo­kio ben­druo­me­në ir vie­ti­nës na­cio­na­li­nës jo for­mos bei as­me­ni­në ið­raið­ka. Ðo­kio me­nas - tai mû­sø as­me­ni­në au­ten­tið­ku­mo, kas­die­ nës eg­zis­ten­ci­jos pa­slëp­tos tie­sos pa­ieð­ka. Ðo­kis ið vi­sø me­nø pats ne­pa­sto­viau­sias.

Jis ne­tvir­tas kaip oras ir trum­pa­lai­kis kaip sap­nas. O.Wil­de’­as me­nà pa­va­di­no ne­nau­din­giau­siu. Ir, þi­no­ma, jis tei­sus tuo po­þiû­riu, kad me­nas ne­tu­ri ið­ma­tuo­ja­mos ver­tës. Da­li­ji­ma­sis ðo­kio me­no pa­tir­ti­mi su­ ar­ti­na tau­tas, da­ro pa­sau­lá ci­vi­li­zuo­tes­ná.

Pa­pra­ðy­tas pa­si­da­ly­ti min­ti­mis apie ðo­kio ren­gi­nius, Lon­do­no te­at­ro „The Pla­ ce” di­rek­to­rius Joh­nas As­hfor­das pa­brë­þë ðo­kiø sti­liø ávai­ro­væ. Anot jo, svar­bu „ið­lai­ ky­ti ðià ávai­ro­væ kaip þmo­niø pri­gim­ties ir veik­los sa­vas­tá. Pas­ta­ruo­ju me­tu daug dë­me­sio krei­pia­ma tai ávai­ro­vei ið­sau­go­ti, nes mû­sø vi­suo­me­nës ju­da la­biau in­teg­ra­ ci­jos, o ne kul­tû­ros pa­vel­do ið­sau­go­ji­mo kryp­ti­mi. Ma­nau, kad bu­vo la­bai nau­din­ ga su­si­tik­ti ávai­riø kul­tû­rø at­sto­vams, ban­dy­ti su­pras­ti vie­niems ki­tus, steng­tis per­im­ti, da­ly­tis vie­ni ki­tø pa­tir­ti­mi ir en­ tu­ziaz­mu”. n

Linas PAULAUSKIS

L

Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotr.

ap­kri­èio 15-17 die­no­mis ávy­ko pir­ma­sis tarp­tau­ti­nis dþia­zo fes­ ti­va­lis “Vil­nius Ma­ma Jazz”. Pa­ si­tin­kant de­biu­tuo­jan­tá ren­gi­ná, sa­vai­me ky­la klau­si­mas apie jo pa­krai­pà, ide­o­lo­gi­jà, ke­ti­na­mà uþ­im­ti ni­ðà tarp jau átvir­ti­nu­siø vie­no­ká ar ki­to­ká ávaiz­ dá Lie­tu­vo­je vyks­tan­èiø dþia­zo fes­ti­va­liø.

“Avan­gar­di­nis” Vil­niaus, “ko­mer­ci­nis” Kau­no, “lie­tu­við­ka­sis” Birð­to­no fes­ti­va­lis ir pan., nors il­gai­niui ðie epi­te­tai tam­pa vis sà­ly­gið­kesni. Nau­jo­jo fes­ti­va­lio ren­gë­jai tei­ gia ne­gal­vo­jæ apie kon­ku­ren­tus ir ne­no­rë­jæ uþ­im­ti ko­kios nors kon­kre­èios ni­ðos, o vei­ kiau sie­kæ at­skleis­ti vi­sà to­kio uni­ka­laus ir gy­vo reið­ki­nio kaip dþiazas ávai­ro­væ.

Sa­vai­me su­pran­ta­ma, ren­gë­jai sten­gë­si at­ spë­ti ir mû­sø dþia­zo pub­li­kos lû­kes­èius, ta­èiau kol kas vie­ðai ne­ávar­di­jo pa­èiø nu­si­ sta­ty­tø sti­liaus, at­ran­kos kri­te­ri­jø, ku­riais rë­më­si su­da­ry­da­mi pro­gra­mà. Pa­si­bai­gus pir­ma­jam fes­ti­va­liui, ga­li­ma ban­dy­ti api­ ben­drin­ti spë­lio­nes bei áspû­dþius: at­ro­do,

Saskia Laroo (Olandija)

Respectable Firstborn of Mama Jazz On 15 – 17 November, the first international Vilnius Mama Jazz festival took place.

When a new event in a country’s musical life is coming into being, there usually arise a number of questions as to its type and ideology, and as to what place it is going to occupy among other similar events. The organizers of Vilnius Mama Jazz admitted that they had thought neither about occupying a particular place nor about competing with other Lithuanian jazz festivals, such as the “avant-garde” Vilnius, the “commercial” Kaunas, and the “Lithuanian” Birðtonas festivals. For them it was important to show all the diversity of the phenomenon of jazz and to come up to expectations of the Lithuanian audience.

The author of the article acquaints readers with the groups and musicians who appeared at the Vilnius Mama Jazz festival, reviews the concerts, jam sessions, and the master classes given by the trumpeter and leader of the Lester Bowie’s Brass Fantasy, Gerald Brazel.

Linas PAULAUSKIS

Solidusis “Mama Jazz” pirmagimis kad ðis fes­ti­va­lis, ne­sio­rien­tuo­jan­tis nei á “eks­pe­ri­men­tus”, nei á “kom­pro­mi­sus”, vei­kiau re­mia­si “pa­tik­rin­tais da­ly­kais” ir sie­kia so­li­du­mo, kà pa­tvir­tin­tø ir res­pek­ ta­bi­li Na­cio­na­li­nio dra­mos te­at­ro ap­lin­ka, ir ne­ma­þai so­li­dþios su­dë­ties - po de­ðimt, try­li­ka ir net dvi­de­ðimt na­riø (“Vien­na Art Or­chest­ra” kar­tu su at­vy­ku­siais gar­so ir ðvie­sø in­þi­nie­riais) tu­rin­èiø ko­lek­ty­vø fes­ ti­va­lio pro­gra­mo­je. Ga­lø ga­le ápa­rei­go­ja ir pats pa­va­di­ni­mas (“Ma­ma Jazz” - tai ne “Ba­by Jazz”...), ir, be­je, gan so­li­dþios kon­cer­tø kai­nos. An­tra ver­tus, ne­pai­sant ðio san­tû­ru­mo ir so­li­du­mo, vis vien bu­vo pa­teik­ta tos mû­sø fes­ti­va­liams jau ápras­tos dþia­zo sti­liø ávai­ro­vës: tai ir “avan­gar­das”, ir svin­go “res­tau­ra­ci­ja”, ir ðian­die­ni­nis mainst­re­am, ir world jazz bei klu­bo sce­nai pa­lik­tas jazz dan­ce.

Di­die­ji or­kest­rai

Tik­ra fes­ti­va­lio puoð­me­na at­ke­lia­vo ið kil­niø­jø mu­zi­kos tra­di­ci­jø met­ro­po­lio - Vie­nos. Anks­ty­va­sis “anar­chis­ti­nis” VAO pe­ri­odas - to­li pra­ei­ty­je; da­bar tai - ele­gan­tið­kas big­ben­das, ku­rio na­riai - aukð­èiau­sios pra­bos mu­zi­kan­tai. Kiek­vie­ nas jø - pui­kus so­lis­tas vir­tuo­zas, daþ­nas tu­ri ir sa­vo va­do­vau­ja­mø ko­lek­ty­vø (ir ne po vie­nà), su ku­riais ak­ty­viai reið­kia­si Aust­ri­jos bei ki­tø ða­liø dþia­zo sce­no­se.

Ypa­tin­ga gar­so kul­tû­ra, ne­pri­ekaið­tin­gas an­sam­blið­ku­mas, sti­lin­gas sce­ni­nis ávaiz­ dis, ið­ra­din­gos aran­þuo­tës, kon­cep­tu­a­lios pro­gra­mos, ne­sto­ko­jan­èios ir sub­ti­laus hu­ mo­ro, vi­sa tai dau­giau­sia ne­pa­vargs­tan­èio VAO ly­de­rio Mat­hia­so Rüeg­go nuo­pel­nas.

Sa­ko­ma, kad jo va­do­vau­ja­mas or­kest­ras,

ðiuo me­tu ðven­èian­tis 25 me­tø ju­bi­lie­jø, il­gai­niui ta­po bran­des­nis, san­tû­res­nis, kon­ser­va­ty­ves­nis ir, þi­no­ma, vy­res­nis at­ li­kë­jø am­þiaus vi­dur­kio at­þvil­giu (nors ir nuo­lat bu­vo pa­pil­do­mas jau­nais mu­zi­kan­ tais). Ne­pai­sant to, ðis þvaigþ­dþiø pa­ra­das - tik­rai ne se­no­ji, o “prie­ða­ki­në gvar­di­ja” (ki­taip ta­riant, avan­gar­das), kà liu­di­ja dau­gy­bë ið­ties “post­mo­dernistiniø” jo pa­reng­tø pro­gra­mø: “The Mi­ni­ma­lism of Erik Sa­tie” ir “All That Strauss”, sa­vaip in­ter­pre­tuo­jan­èios mi­në­tø­jø kom­po­zi­to­riø

Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotr.

Dþiazas

Anna Lauvergnac ir “Vienna Art Orchestra” (Austrija)

mu­zi­kà, “A Cen­te­na­ry Jour­ney” - ke­lio­në per ðimt­me­èio dþia­zo sti­liø is­to­ri­jà, “Art & Fun” (daug kà pa­sa­ko pats pa­va­di­ni­mas, be­je, at­spin­din­tis ir vi­sà or­kest­ro kû­ry­bi­næ ide­o­lo­gi­jà ap­skri­tai!), ga­liau­siai mû­sø pub­ li­kai pa­ro­dy­ta “Du­ke El­ling­ton’s Sound of Lo­ve”. Pas­ta­ro­jo­je pro­gra­mo­je dau­giau­sia skam­ba ma­þai þi­no­mos dþia­zo ku­ni­gaikð­ èio El­ling­to­no ir jo ar­ti­miau­siø ben­dra­ þy­giø (Bil­ly’o Stra­y­hor­no, Ju­a­no Ti­zo­lio) kom­po­zi­ci­jos. At­si­græ­þi­mas á El­ling­to­no kû­ry­bà tu­ri sim­bo­li­næ reikð­mæ: Du­ke’­as El­ling­to­nas - mo­der­naus big­ben­do kû­rë­jas ir eta­lo­nas, ka­dai­se “pri­kë­læs ið mi­ru­siø” ðá

Muzikos barai /55

þan­rà; o ðtai XXI a. pra­dþio­je VAO tar­si ant­ rà­kart res­tau­ruo­ja tra­di­ci­nio big­ben­do reið­ ki­ná, per El­ling­to­no pa­li­ki­mà teig­da­mas tra­di­ci­jos uni­ver­sa­lu­mà ir gy­vy­bin­gu­mà.

Gied­ra mu­zi­ka, pui­kiø so­lo fe­jer­ver­kai, þais­min­gas mu­zi­kan­tø el­ge­sys sce­no­je, El­ling­to­no kon­cer­tø mo­men­tus uþ­fik­sa­vu­ siø skaid­riø pro­jek­ci­jos - prað­mat­nus ir dþiaugs­min­gas re­gi­nys, ku­ria­me uni­ka­liai su­si­ly­dë su nie­kuo ne­su­mai­ðo­mos ame­ri­ kie­tið­ka ir vie­nie­tið­ka dva­sia, - në vie­no ne­pa­li­ko abe­jin­go ir pel­në be­ne dau­giau­sia pub­li­kos sim­pa­ti­jø ið vi­sø fes­ti­va­lio þvaigþ­ dþiø pa­si­ro­dy­mø.

“Mei­lë­je ir ka­re vis­kas pri­im­ti­na… o mu­zi­ka - tai abie­jø jun­gi­nys…” - ðiuo Les­te­rio Bo­wie’o mo­to te­be­si­va­do­vau­ja jo ákur­to “Brass Fan­ta­sy” ko­lek­ty­vo mu­zi­kan­ tai ir da­bar­ti­nis jo va­do­vas Ge­ral­das Bra­ze­ lis. Ne­þmo­nið­kai uþ­si­ë­mu­siø ir kar­tais net ðiek tiek “ið­pro­të­ju­siø” (an­tai tû­bi­nin­kas Bo­bas Ste­war­tas yra su­bû­ræs sa­vo tû­bø an­ sam­blá!) mu­zi­kan­tø kom­pa­ni­ja at­si­da­vu­si vyk­do 1999 m. mi­ru­sio Les­te­rio Bo­wie’o no­rà, kad an­sam­blis to­liau tæs­tø veik­là.

Ir tai jiems pui­kiai se­ka­si. Dau­ge­lio ið ori­ gi­na­lios su­dë­ties “Les­ter Bo­wie’s Brass Fan­ta­sy” mu­zi­ka­vi­mo ger­bë­jø, te­be­si­ti­kë­ ju­siø ka­da nors ið­girs­ti ðá ko­lek­ty­và kar­tu su jo ly­de­riu pas mus ir su­si­sie­lo­ju­siø, kad Les­te­ris Bo­wie per anks­ti pa­li­ko ðá pa­sau­ lá, nuo­mo­ne (ir tai ne tik nuo­mo­në, bet ir ka­þin koks fi­zið­kai ap­èiuo­pia­mas po­jû­tis) - kar­tu su “Brass Fan­ta­sy” á Vil­niø at­vy­ko pa­ti tik­ro­ji Bo­wie’o dva­sia. Pas­ku­ti­niais sa­vo gy­ve­ni­mo ir kû­ry­bos me­tais Les­te­ ris Bo­wie, dar ne­uþ­bë­gus uþ akiø eti­ke­tes kli­juo­jan­tiems kri­ti­kams, pas­ku­ti­nes sa­vo va­do­vau­ja­mo ko­lek­ty­vo mu­zi­kos ten­den­ ci­ jas pats ávar­ di­ jo kaip “avant-pop”.

Di­dþio­ji fes­ti­va­ly­je pa­gro­tos pro­gra­mos da­lis kaip tik ir bu­vo su­da­ry­ta ið pas­ku­ti­ nio Les­te­rio Bo­wie’o va­do­vau­ja­mo “Brass Fan­ta­sy” re­per­tu­a­ro, uþ­fik­suo­to kom­pak­ ti­ nia­ me dis­ ke “The Odys­ sey of Funk & Po­pu­lar Mu­sic”. Po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos (nuo A.L.We­be­rio iki “Spi­ce Girls”) te­mø aran­þuo­tës su­tei­kë ga­li­my­biø pa­si­reikð­ti kiek­vie­no ko­lek­ty­vo na­rio vir­tuo­zið­ku­ mui bei fan­ta­zi­jai - ypaè stul­bi­no to­kiø, lyg ir ne itin tam pri­tai­ky­tø in­stru­men­tø,

Muzikos barai /56

Tri­se, ke­tu­rie­se, pen­kie­se, ðeðie­se

Dþia­zo mu­zi­kan­tai ið to­li­mo­sios Ja­po­ ni­jos - sa­vi­ta bet ku­rio dþia­zo fes­ti­va­lio puoð­me­na. Pia­nis­tës Sa­to­ko Fu­jii va­do­vau­ ja­mo kvar­te­to mu­zi­ko­je su­si­lie­ja ið kar­to at­pa­þás­ta­ma “ja­po­nið­ko­jo avan­gar­do” dva­ sia su “ame­ri­kie­tið­ko­jo avan­gar­do” pa­tir­ti­ mi. Kvar­te­to nu­me­riuo­se re­gu­lia­riai vie­na ki­tà kei­èia con­tem­po­ra­ry ur­ban ir ener­gy mu­sic sti­lis­ti­ka - pa­sto­viø ri­fø pul­sa­ci­ja ir ug­nin­gi lais­vos im­pro­vi­za­ci­jos epi­zo­dai, per­au­gan­tys á tai, kas va­di­na­ma Sa­to­ko Fu­ jii “mu­zi­ki­niu ka­ra­të”: á vul­ka­nið­kai grei­ tus ir in­ten­sy­vius klas­te­riø srau­tus. Vis dël­to tas re­gu­lia­ru­mas il­gai­niui kaip tik ir ima nu­vil­ti, nes vi­sa mu­zi­kos ei­ga tam­pa per­ne­lyg leng­vai nu­spë­ja­ma - at­ro­do, ga­li mi­nu­tës tiks­lu­mu nu­ma­ty­ti, ka­da pa­þirs ki­tas klas­te­riø kriok­lys. Ir ta­da ypa­tin­gu, ne­ti­kë­tu gro­þiu ðia­me kon­ve­je­ry­je nu­ðvin­ ta sub­ti­lûs Sa­to­ko Fu­jii so­lo, per­ke­lian­tys vi­sai á ki­tà pa­sau­lá - nu­spal­vin­ti ro­man­ti­ nës ir im­pre­sio­nis­ti­nës har­mo­ni­jos spal­vo­ mis, me­nan­tys gal Cho­pi­nà, gal Ra­ve­lá ar Mes­sia­e­nà... Ðve­dø kvin­te­tas “Od­djob”, gro­jæs san­ tû­rø ðiau­rie­tið­kà eu­ro-mainst­re­am, ið pra­ dþiø at­ro­dë ðal­to­kas ir ap­skai­èiuo­jan­tis vi­sus sa­vo ju­de­sius kaip ne­pri­ekaið­tin­gai pro­fe­sio­na­liø si­de­ma­nø gru­pë (gal­bût tai no­ri­ma pa­brëþ­ti ir pa­èiu pa­va­di­ni­mu: “Od­djob” - “pa­pil­do­mas dar­bas”). O gal kvin­te­to na­rius pri­ver­të su­si­kaus­ty­ti ne­ ti­kë­tai pus­tuð­të sa­lë... Ta­èiau vë­liau, vis dël­to at­si­ra­dus pub­li­kos ir mu­zi­kan­tø kon­ tak­tui, gru­pë ásu­ko emo­cin­ges­niø ir spon­ ta­nið­kes­niø mu­zi­ki­niø nuo­tai­kø sû­ku­rá.

Tuo tar­pu “Trio Töykeät” ið Suo­mi­jos pui­kus tri­jø ne­ðiau­rie­tið­kai emo­cin­gø, eks­ pre­sy­viø vir­tuo­zø an­sam­blis. Ne­pa­pras­tu hu­mo­ro jaus­mu pa­si­þy­min­èio, pui­kiai su pub­li­ka ben­drau­jan­èio pia­nis­to Iiro Ran­ta­los gro­ji­mui aki­vaiz­di kla­si­ki­nës mu­zi­kos áta­ka, kla­si­ki­nës mu­zi­kos at­li­kë­ jo pa­tir­tis, re­gis, ba­lan­suo­jan­ti san­tû­ru­mà, kla­si­ki­nio sai­ko jaus­mà su bra­vû­rið­ku vir­tuo­zið­ku­mu. Gre­ta to dau­gy­bë ki­tø gir­ di­mø sti­lis­ti­niø kom­po­nen­tø - nuo stri­de ir gos­pel iki con­tem­po­ra­ry ir net drum’n’­bass - pui­kiai su­si­gro­ju­sio trio mu­zi­ko­je ne­virs­ ta mið­rai­ne, o su­lim­pa á to­bu­là ðiuo­lai­ki­ná

mainst­re­am, ku­ria­me at­pa­þás­ta­ma ir ta su nie­kuo ne­su­mai­ðo­ma “suo­mið­ko­jo tan­go” nos­tal­gi­ja…

Trio “Se­cond Ap­pro­ach” ið Ru­si­jos po­ lis­ti­lis­ti­në­je pro­gra­mo­je ir­gi ne­trû­ko nei vir­tuo­zið­ku­mo (ku­riuo ypaè pa­si­þy­më­jo pia­nis­tas An­dre­jus Ra­zi­nas), nei kla­si­ki­næ mu­zi­kà me­nan­èiø pa­sa­þø - ir ne­nuos­ta­bu, nes gru­pës vo­ka­lis­të Tat­ja­na Ko­mo­va (kaip ir pia­nis­tas) tu­ri di­de­læ kla­si­ki­nës mu­zi­kos at­li­ki­mo pa­tir­tá: prieð pra­dë­da­ ma dþia­zo dai­ni­nin­kës kar­je­rà, ji gar­së­jo kla­si­ki­nës in­stru­men­ti­nës mu­zi­kos vo­ka­li­ në­mis in­ter­pre­ta­ci­jo­mis. Ir ðá kar­tà “in­stru­ men­ti­nis” jos vo­ka­las at­sklei­dë pui­kius per­si­kû­ni­ji­mo su­ge­bë­ji­mus - nuo lais­vos im­pro­vi­za­ci­jos prie sub­ti­liai per­kur­to dþia­zo stan­dar­to, nuo kla­si­kos sti­li­za­ci­jø prie ávai­raus at­spal­vio (ru­sið­ko, bal­ka­nið­ ko, èi­go­nið­ko) fol­klo­ri­niø mo­ty­vø.

“Fol­klo­ri­në” gi­ja ið­ryð­kë­jo ir ðven­tið­ko­ je fes­ti­va­lio uþ­bai­go­je - pran­cû­zið­kos-al­þy­ rie­tið­kos Ka­ri­mo Zia­do gru­pës “If­ri­kya” kon­cer­te. Gru­pës na­riai - pui­kûs tiek dþia­ zo, tiek sa­vo gim­tø­jø tra­di­ci­jø world mu­sic kon­teks­te meist­rai; ið jø mu­zi­kos nie­kaip ne­ga­lë­tum pa­sa­ky­ti, kad jie at­ëjo ið vie­nos ku­rios sri­ties, o jau po to ával­dë ki­tà - re­gis,

Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotr.

Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotr.

Uro Rantala, “Trio Töykeät” (Suomija)

kaip val­tor­nos (Vin­centas Chan­cey) ir tû­bos (Bobas Ste­wartas) vir­tuo­zi­niai so­lo epi­zo­dai. An­tra ver­tus, an­sam­blis, re­gis, ne­lai­ko sa­vo pri­ori­te­tais vir­tuo­zið­ku­mo ir pre­ci­zið­ku­mo de­monst­ra­vi­mo; vie­toj to á pir­mà pla­nà èia ið­ky­la pir­map­ra­dë dþia­ zo sti­chi­ja - ðiurkð­to­ko, ne­ðli­fuo­to (raw) gar­so eks­pre­si­ja ir átai­ga (kaip prie­ðin­gy­bë “su­kul­tû­rin­tai”, “fil­har­mo­ni­nei” VAO gar­ si­nei raiðkai). “It’s black - it’s right!”

Ge­ral­d Bra­ze­l, “Les­ter Bo­wie’s Brass Fan­ ta­sy” (JAV)

dþia­zas jiems tiek pat ágim­ta raið­ka kaip ir al­þy­rie­tið­kas magh­reb þan­ras. Ne­pai­sant, kad sa­lë ir vël sek­ma­die­nio va­ka­rà ne­bu­ vo pil­na, ne­pai­sant ne­mie­go­tos nak­ties po ið­va­ka­rë­se Pa­ry­þiu­je vy­ku­sio kon­cer­to ir po to ki­lu­siø skry­dþio ne­sklan­du­mø, Ka­ ri­mas Zia­das ir jo gru­pë uþ­kû­rë ug­nin­gà, ener­gi­zuo­jan­èià fies­tà, pri­pil­dy­tà ara­bið­kø rit­mø bei in­to­na­ci­jø kait­ros, ku­rià at­sve­ria pran­cû­zið­kas sub­ti­lu­mas bei pui­kiai pa­pil­ do uni­ver­sa­li ben­dra­vi­mo prie­mo­në - vi­ siems su­pran­ta­ma dþia­zo idio­ma.

Lie­tu­viðkie­ji ak­cen­tai

Vy­tau­to La­bu­èio ir Eu­ge­ni­jaus Ka­ne­ vi­èiaus du­e­tas pri­sta­të Frank­fur­to kny­gø mu­gei pa­reng­tà pro­gra­mà, ku­ri bent frag­ men­tið­kai jau bu­vo gro­ta ir Vil­niaus dþia­ zo klu­be. Abu du­e­to na­riai - ávai­ria­pu­siai mu­zi­kan­tai: be “pri­gim­ti­niø” in­stru­men­ tø - sak­so­fo­nø, bo­si­nio klar­ne­to, La­bu­tis yra ával­dæs ir kla­vi­ði­nius, gro­ja per­ku­si­ja,

Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotr.

“Karim Ziad Ifrikya” (Prancûzija)

ko­lek­ty­vo mu­zi­kan­tams ga­lø ga­le pa­da­rë vi­sà su­ma­ny­mà ne to­ká, koks jis ga­lë­jo ir tu­rë­jo bû­ti.

Da­ni­jo­je stu­di­juo­jan­tis, kas­kart á të­vy­ næ pa­gro­ti su­gráþ­tan­tis Liu­das Moc­kû­nas ne­pa­liau­ja bur­ti vis nau­jø ko­lek­ty­vø ir

mu­zi­kuo­ti kar­tu su ávai­riais Ðiau­rës ða­liø mu­zi­kan­tais. Ir ðá kar­tà, gro­da­mas gru­pë­ je eks­cen­trið­ku pa­va­di­ni­mu “Idiot” su tri­ mis jau­nais suo­miø mu­zi­kan­tais, jis bu­vo aki­vaiz­dus (nors ir ne­ávar­dy­tas) gru­pës ly­de­ris. Ða­lia sop­ra­ni­nio ir te­no­ri­nio sak­so­ fo­nø, ar tik ne pir­mà kar­tà Liu­das pa­ë­më á ran­kas ir bo­si­ná klar­ne­tà. To­liau va­ry­da­ mas sa­vo abst­ract cre­a­ti­ve ar pa­na­ðiai api­ bû­din­ti­nos in­te­lek­tu­a­lios mu­zi­kos va­gà, á lais­và li­ne­a­ri­næ im­pro­vi­za­ci­jà Liu­das Moc­kû­nas ápi­na su­kom­po­nuo­tos mu­zi­kos in­kliu­zø, me­nan­èiø ðiuo­lai­ki­næ ar se­nes­næ ka­me­ri­næ mu­zi­kà. Pui­kus pa­si­ro­dy­mas dar kar­tà pa­liu­di­jo, ko­kia pa­lan­ki sak­so­fo­ ni­nin­kui bu­vo pro­ga (taip re­tai pa­si­tai­kan­ ti mû­sø dþia­zo mu­zi­kan­tams ap­skri­tai) pa­ keis­ti mu­zi­ki­næ, kû­ry­bi­næ ap­lin­kà ir kaip pro­duk­ty­viai jà su­ge­ba pa­nau­do­ti spar­èiai bræs­tan­tis mu­zi­kan­tas.

Be ko fes­ti­va­lis ne­bû­tø fes­ti­va­lis

Nie­kas ne­ga­lë­jo ti­kë­tis to­kiø sëk­min­ gø nak­ti­niø dþia­zo se­si­jø, ko­kios vy­ko “Bra­vo” klu­be (bu­vu­sia­me “Mu­zi­ki­nia­me an­ga­re”, po re­mon­to pa­kei­tu­sia­me in­ter­ je­rà ir ge­ro­kai pa­jau­kë­ju­sia­me). Ne vie­no nuo­mo­ne, penk­ta­die­nio ir ðeð­ta­die­nio va­ ka­rai pra­len­kë iki ðiol ge­riau­siais pas mus lai­ko­mus “Kau­nas Jazz” fes­ti­va­lio dþia­zo se­si­jø va­ka­rus, ir jø ga­li pa­vy­dë­ti bet ku­ris dþia­zo fes­ti­va­lis.

Prie ðios sëk­mës, be abe­jo, pri­si­dë­jo va­ka­rus pra­dë­jæ ir ási­ûba­væ ener­gin­gi lie­tu­viø ir olan­dø jazz dan­ce ko­lek­ty­vai: tarp­mies­ti­nis Ro­mo Ma­li­naus­ko ko­lek­ty­ vas “Ma­li­na’s Top Sec­ret”, su­tel­kæs pa­jë­ giau­sius vo­ka­lis­tus ir in­stru­men­ti­nin­kus ið Vil­niaus, Kau­no, Klai­pë­dos bei Ðiau­liø, ir tarp­tau­ti­nis “Sas­kia La­roo Rap Band”, á ku­rá su­si­bû­rë mu­zi­kan­tai ið Olan­di­jos, Su­ri­na­mo, Urug­va­jaus, Kro­a­ti­jos ir JAV, su “la­dy Mi­les Da­vis” Sas­kia La­roo prie­ ky­je, pa­si­þy­min­èia ne tik pui­kia tech­ni­ka, gra­ þiu gar­ su, bet ir itin þa­ viu sce­ ni­ niu ávaiz­dþiu.

Ta­èiau pa­grin­di­nis dþia­zo se­si­jø sëk­ mës lai­das - jo­se da­ly­vau­jan­èiø stip­riø mu­ zi­kan­tø gau­sa ir ávai­ro­vë, spon­ta­nið­ki jø mu­zi­ki­niai kon­tak­tai. O to tik­rai ne­trû­ko: gre­ta lie­tu­viø, suo­miø, ðve­dø mu­zi­kan­tø bei ávai­ria­tau­èio ko­lek­ty­vo ið Olan­di­jos na­riø at­mo­sfe­rà klu­be kai­ti­no “Vien­na Art Or­ chest­ ra” ir “Les­ ter Bo­ wie’s Brass Fan­ta­sy” mu­zi­kan­tai. Pas­ta­rai­siais me­tais Lie­tu­vo­je ne­be­gro­jan­tis Vla­di­mi­ras Èe­ka­si­ nas ne tik ati­dþiai ste­bë­jo sa­vo auk­lë­ti­niø, jau­nø lie­tu­viø dþia­zo mu­zi­kan­tø pa­si­ro­dy­ mus pa­grin­di­në­je ir klu­bi­në­je fes­ti­va­lio sce­no­se, bet ne­ið­tvë­ræs ir pats ási­trau­kë á aud­rin­gas dþia­zo se­si­jas - po vie­no jo so­lo jam len­kë­si pat­sai Ge­ral­das Bra­ze­lis...

Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotr.

pro­gra­muo­ja elek­tro­ni­nius mu­zi­ki­nius átai­sus. Bo­si­nin­kas Eu­ge­ni­jus Ka­ne­vi­èius taip pat dis­po­nuo­ja elek­tro­ni­ka bei vi­sai ne­se­niai pa­ë­më á ran­kas ir tri­mi­tà. Du­e­to pro­gra­ma - pla­èios ávai­rias­pal­vës gar­sø dro­bës, ku­rio­se sub­ti­lià der­miø, sà­skam­ biø, temb­rø kai­tà kei­èia hu­mo­ris­ti­niai, pa­ro­di­ji­niai, kar­na­va­li­niai epi­zo­dai (mi­ to­lo­gi­zuo­tos “Vil­niaus dþia­zo mo­kyk­los” tra­di­ci­jos at­gar­siai?..). Vis dël­to man di­des­ná áspû­dá pa­li­ko ne ðie ið­plë­to­ti, “epi­ niai” pro­gra­mos pus­la­piai, o tarp jø áterp­ti “skir­tu­kai” - trum­pi drû­ti (one-shot) po­ros mi­nu­èiø truk­mës nu­me­riai, at­lie­ka­mi vien “tra­di­ci­niais” du­e­to na­riø in­stru­men­tais sak­so­fo­nu ir kon­tra­bo­su, ku­riuo­se kaip tik ir at­si­sklei­dþia abie­jø mu­zi­kan­tø vir­ tuo­zið­ku­mas, ne­pri­ekaið­tin­gas kom­po­zi­ci­ nis màs­ty­mas, sti­liaus ir for­mos po­jû­tis.

Ge­ro­kai ri­zi­kin­ga bur­ti á vie­nà an­sam­ blá ar or­kest­rà tiek in­di­vi­du­a­ly­biø, tiek skir­tin­gø pa­sau­lë­þiû­rø, kû­ry­bi­niø nuo­sta­ tø mu­zi­kan­tø, kiek jø ið­gir­do­me sak­so­ fo­ni­nin­ko ið Bul­ga­ri­jos Ana­to­li­jaus Va­pi­ ro­vo pro­jek­te. Nors gal kaip tik tai, kad di­de­liam lie­tu­viø mu­zi­kan­tø ko­lek­ty­vui va­do­va­vo þy­mus kvies­ti­nis mu­zi­kan­tas, ir pri­ver­të mû­sø in­di­vi­du­a­ly­bes su­lip­ti á mo­no­li­tà - ir ta pa­tir­tis, ku­rià Lie­tu­vos dþia­zo flag­ma­nai ga­vo ið Ana­to­li­jaus Va­pi­ ro­vo, re­gis, ga­li bû­ti pa­ly­gin­ta su Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos big­ben­do mu­zi­kan­tø pa­tir­ti­mi, pa­si­sem­ta “Les­ter Bo­wie’s Brass Fan­ta­sy” va­do­vo Ge­ral­do Bra­ze­lio meist­ rið­ku­mo kla­së­je. Nu­ðli­fuo­tas an­sam­bli­nis ko­lek­ty­vo skam­be­sys pra­no­ko vi­sus lû­kes­ èius. An­tra ver­tus, vie­nos di­de­lës ið­ti­si­nës kom­po­zi­ci­jos (pa­ra­ðy­tos pa­ties pro­jek­to va­do­vo) vyks­mo lo­gi­kai kiek pa­ken­kë pa­ei­liui at­lie­ka­mi ko­ne vi­sø ko­lek­ty­vo na­riø ið­plë­to­ti so­lo (ku­rie pa­tys sa­vai­me bu­vo ge­ri) - pa­na­ðu, kad va­do­vo ge­ra­no­ rið­ku­mas, lei­di­mas pa­si­reikð­ti vi­siems

Michael Alibo, “Karim Ziad Ifrikya” (Prancûzija)

Fes­ti­va­lio pa­mo­kos

Ga­li­ma drà­siai sa­ky­ti, kad jau­nie­ji mû­sø dþia­zo mu­zi­kan­tai iki ðiol ne­tu­rë­jo ga­li­my­bës pa­si­sem­ti to­kios fun­da­men­ta­ lios pa­tir­ties, ko­kià jiems su­tei­kë fes­ti­va­lis “Vil­nius Ma­ma Jazz”, pa­kvie­tæs da­bar­ti­ná “Les­ter Bo­wie’s Brass Fan­ta­sy” va­do­và Ge­ral­dà Bra­ze­lá ves­ti meist­rið­ku­mo kla­ sës Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos Dþia­zo sky­riaus stu­den­tams - LMA big­ben­do na­riams. (Ir ap­skri­tai, ar tai në­ra pir­ma­sis pre­ce­den­tas Lie­tu­vo­je, kai dþia­zo fes­ti­va­lis pa­ren­gia edu­ka­ci­næ pro­gra­mà? Pir­ma­sis, ir gy­vy­bið­kai bû­ti­na, kad ne­bû­tø pas­ku­ti­ nis...) Pui­kus pe­da­go­gas ir psi­cho­lo­gas Bra­ ze­lis at­sar­giai, þings­nis po þings­nio, nuo­lat pa­ska­tin­da­mas ge­rais þo­dþiais jau­nuo­sius mu­zi­kan­tus, die­gë jiems ati­du­mà ávai­riems ðtri­chø, di­na­mi­kos, fra­zuo­tës niu­an­sams, ug­dë sti­liaus ir an­sam­blið­ku­mo po­jû­tá - kad or­kest­ras al­suo­tø tar­si vie­nas or­ga­niz­ mas. At­kreip­da­mas dë­me­sá á ið­orið­kai lyg ir men­kai pa­ste­bi­mus niu­an­sus, meist­rið­ ku­mo kla­sës va­do­vas ga­liau­siai su­tvar­kë big­ben­do di­na­mi­kà, rit­mà, an­sam­bli­ná skam­be­sá - pus­tre­èios va­lan­dos tru­ku­sio uþ­ si­ë­mi­mo pa­bai­go­je big­ben­das su­skam­bë­jo jau ki­taip. Ka­þin kaip il­gai ið­liks ðio vie­no uþ­si­ë­mi­mo pa­tir­tis mu­zi­kan­tø sà­mo­në­je, ta­èiau be­maþ kiek­vie­nas jø jau­të­si ga­væs ne­ákai­no­ja­mø kû­ry­bi­niø im­pul­sø ir prak­ ti­niø ágû­dþiø (juk iki tol jie lyg ir ne­bu­vo mo­ko­mi to­kiø da­ly­kø kaip gar­so kul­tû­ros, an­sam­bli­nio dar­bo at­ski­ro­mis gru­pë­mis, ga­lø ga­le vie­no­kio ar ki­to­kio sti­liaus po­jû­ èio). Da­bar jie gros bent ðiek tiek ki­taip nei iki ðiol. O gal dar - kas þi­no?..

Be abe­jo ug­do­mo­ji fes­ti­va­lio ver­të ne­ ap­si­ri­bo­ja ðia spe­cia­lia, di­de­liø pa­gy­ri­mø ver­ta edu­ka­ci­ne pro­gra­ma. Kiek­vie­nas fes­ti­va­lis tam tik­ra pras­me yra edu­ka­ci­nis, ka­dan­gi la­vi­na tiek pub­li­kos sko­ná, ple­èia jos aki­ra­tá, tiek su­tei­kia kas­kart nau­jos pa­tir­ties jau­niems (ir vy­res­niems) mû­sø mu­zi­kan­tams, da­ly­vau­jant dþia­zo se­si­jo­se su ávai­riais uþ­sie­nio mu­zi­kan­tais ar pa­pras­ èiau­siai ste­bint jø gro­ji­mà kon­cer­tuo­se.

Kiek­vie­na to­kia pa­tir­tis sa­vaip ne­ákai­no­ja­ ma - ypaè kol Lie­tu­vos, tra­di­cið­kai lai­ky­tos “dþia­zið­kiau­sia” ið bu­vu­sios SSRS res­pub­li­ kø, dþia­zo sce­na dar në­ra ta­pu­si nor­ma­lia

Muzikos barai /57

Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotr.

Dþiazas

Bob Stewart, “Les­ter Bo­wie’s Brass Fan­ ta­sy” (JAV)

Eu­ro­pos dþia­zo gy­ve­ni­mo da­li­mi (kad tuo ási­ti­kin­tu­me, pa­kan­ka uþ­mes­ti aká kad ir á to pa­ties “Vien­na Art Or­chest­ra” va­do­vo Mat­hia­so Rüeg­go ákur­to dþia­zo klu­bo “Por­gy & Bess” Vie­no­je pro­gra­mà, kur kiek­vie­nà sa­vai­tæ ða­lia aukð­to ly­gio vie­ti­ niø mu­zi­kan­tø ga­li ið­vys­ti ir þy­miau­siø pa­sau­li­nio dþia­zo at­sto­vø pa­si­ro­dy­mø).

Hi­po­te­tið­kai so­li­du­mo sie­kian­tis fes­ti­va­ lis (spë­ti­na, kaip tik dël ðios prie­þas­ties) á pa­grin­di­næ sce­nà átrau­kë vos vie­nà gry­nai lie­tu­við­kà ko­lek­ty­và (bu­vo dar du mið­rûs ko­lek­ty­vai pa­grin­di­në­je ir vie­nas lie­tu­við­ kas klu­bi­në­je sce­no­se). Kà gi, þvel­ki­me kar­to­kai tie­sai á akis - di­des­nis da­ly­viø ið Lie­tu­vos kie­kis fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je bû­tø at­si­lie­pæs pir­miau­sia jø pa­èiø ne­nau­dai...

An­tra ver­tus, ir pa­tys “mo­ky­to­jai” ne vi­sai be prie­kaið­tø: tà ne­kart jau mi­në­tà so­li­du­mo, pa­ti­ki­mu­mo áspû­dá kiek ga­di­no jau pri­va­lo­mu ta­pæs Vil­niaus dþia­zo fes­ti­ va­liø atri­bu­tas - pus­va­lan­di­niai kon­cer­tø vë­la­vi­mai. At­si­ra­do ir vie­nas “nau­jas” dþia­zo fes­ti­va­liams bruo­þas: pus­tuð­tës sa­lës pu­së­je kon­cer­tø - kad ir kaip bu­vo sie­ kia­ma nu­spë­ti mû­sø pub­li­kos lû­kes­èius...

Na, ne­ma­nau, kad to­ji pub­li­ka, ku­ri vis dël­to su­si­rin­ko á kon­cer­tus, bû­tø nu­si­vy­ lu­si tuo, kà ten ið­gir­do. Prie­þas­tis vei­kiau - fi­nan­si­niai pub­li­kos (ir bû­tent - dþia­zo pub­li­kos) lû­kes­èiai, su­si­kir­tæ su lanks­tu­mo pri­trû­ku­sia bi­lie­tø kai­nø po­li­ti­ka.

Gráþ­ki­me prie pa­si­se­ku­siø de­biu­ta­vu­ sio fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­ci­jos as­pek­tø. La­bai nu­dþiu­gi­no ko­ky­bið­kas, pro­fe­sio­na­lus sce­ nos ap­ðvie­ti­mas ir ypaè - ágar­si­ni­mas (“Mu­ zi­kos eks­pre­sas”). Pa­trauk­lus fes­ti­va­lio re­kla­mi­nës atri­bu­tikos di­zai­nas (au­to­rius Gied­rius Lau­ru­ðas). Itin pa­vy­kæs - rin­ko­ da­ros po­þiû­riu - pats fes­ti­va­lio pa­va­di­ni­ mas... Na, ir ren­gë­jø, di­dþio­sios tri­ju­lës - Jû­ra­tës Ku­èins­kai­tës, Ju­di­tos Bar­to­ðe­vi­ èie­nës (“Ma­mos Jazz”) ir Vy­tau­to La­bu­èio - ne­ma­to­mo dar­bo, nu­jau­èia­mø var­gø ir aki­vaiz­daus en­tu­ziaz­mo kal­nai. Vi­sa tai lei­dþia ti­kë­tis ðá ren­gi­ná tap­siant tra­di­ci­ne vë­ly­vo ru­dens at­gai­va, ka­da, pa­sak or­ga­ ni­za­to­riø, uþ­bai­gus vi­sus va­sa­ri­nius ir ru­ de­ni­nius rû­pes­èius, il­gais va­ka­rais ga­li­ma ðvæs­ti nuim­to der­liaus ðven­tæ... n

Muzikos barai /58

Dþia­zui bû­din­gos pa­ra­fra­zës Auð­ra LIS­TA­VI­ÈIÛ­TË

P

a­ra­fra­zë ­ - lais­va me­lo­di­jos in­ter­pre­ta­ci­ja ar me­lo­di­jos ið­puo­ði­mas, bû­din­gas vi­sai dþia­zo is­to­ri­jai. Dþia­zo mu­zi­ kos pra­dþio­je Nau­jo­jo Or­le­a­no mu­zi­kan­tai ëmë­si at­li­ki­në­ti af­ro­a­me­ri­kie­ èiø bei eu­ro­pie­èiø re­per­tu­a­rà: bliu­zus, ge­du­lin­gus mar­ðus, pol­kas, val­sus. Vë­liau bo­po sti­liaus at­li­kë­jai, per­im­da­mi kai ku­riø stan­dar­ti­niø me­lo­di­jø har­mo­ni­jà, su­kur­da­vo nau­jà me­lo­di­jà. Kà jau kal­bë­ti

apie kû­ri­nius, ta­pu­sius dþia­zo mu­zi­kos stan­dar­tais (re­per­tu­a­re ási­tvir­ti­nu­si kom­ po­zi­ci­ja. - Aut.), - jau be­veik ið­ti­sà ðimt­me­tá juos nau­do­ja vi­si dþia­zo mu­zi­kos at­li­kë­jai.

5-ojo de­ðimt­me­èio pa­bai­go­je - 6-ojo de­ ðimt­me­èio pra­dþio­je va­ka­ri­në­je Ame­ri­kos pa­kran­të­je bu­vo su­kur­ta at­ski­ra dþia­zo mu­zi­kos at­ða­ka third stre­am (liet. tre­èio­ji sro­ vë), ku­rios pro­pa­guo­to­jai vie­ni­jo dþia­zà ir kla­si­ki­næ aka­de­mi­næ mu­zi­kà.

TRE­ÈIO­JI SRO­VË Jazz Paraphrases Paraphrases – free interpretations or alterations of a melodic theme – have always been characteristic of jazz music.

Already when jazz music began to develop and gain popularity, musicians from New Orleans were making use of Afro-American and European repertoire, such as blues, funeral marches, polkas and waltzes. Later, bop performers started to put new melodies to well-known harmonies. Moreover, a lot of compositions have become jazz standards, and jazz performers have been using them for almost a century.

The article tells about the Third Stream style (a kind of mixture of jazz and classical music), and about the famous masters of paraphrases: the Modern Jazz Quartet, the jazz pianist Dave Brubeck, and the Vienna Art Orchestra.

Auðra LISTAVIÈIÛTË

1957 m. pir­ma­sis third stre­am ter­mi­nà pa­var­to­jo kom­po­zi­to­rius, pe­da­go­gas ir di­ ri­gen­tas Gunt­he­ris Schul­le­ris. Jis ið­sky­rë mu­zi­kos sti­liø, su­jun­gian­tá lais­và im­pro­ vi­za­ci­jà, ið anks­to su­kur­tas pa­da­las bei eu­ro­pi­nës mu­zi­kos ele­men­tus. To­kiuo­se kû­ri­niuo­se bu­vo pa­si­tel­kia­ma do­de­ka­ fo­ni­ja, im­pro­vi­za­ci­ja ir ki­tos tech­ni­kos.

Anot Schul­le­rio, tai dvi mainst­re­am (liet. pa­grin­di­në sro­vë) rû­ðys, su­si­lie­ju­sios á vie­ na. To­kiu bû­du gi­më tre­èio­ji ­ third stre­am, la­vi­ruo­jan­ti tarp kla­si­kos ir dþia­zo. Kai ku­rie kri­ti­kai lai­kë­si nuo­mo­nës, kad ðis sti­ lius - tai po­ka­rio ek­lek­tiz­mas, sti­lis­ti­kø ir kom­po­zi­ci­niø tech­ni­kø sin­te­zë. Bu­vo bai­ mi­na­ma­si, jog to­kia mu­zi­ka ga­li pa­trauk­ti pa­vir­ðu­ti­nið­kà eg­zo­ti­kà mëgs­tan­èius at­li­ kë­jus ir klau­sy­to­jus. Ne­pai­sant to, ði rû­ðis pa­pli­to tarp dþia­zo ir kla­si­ki­nës mu­zi­kos þi­no­vø.

Ana­lo­gið­kø kû­ri­niø ga­li­ma ap­tik­ti jau

ir anks­èiau, pa­vyz­dþiui, XX a. pra­dþio­je, ku­riai taip pat bû­din­ga sti­liø sam­plai­ka. Èia rei­kë­tø pri­si­min­ti Ge­or­ge’o Gers­hwi­ no, Da­riu­so Mil­haud kû­ry­bà. Ne­rei­kia pa­mirð­ti ir Igo­rio Stra­vins­kio do­më­ji­mo­si dþia­zo me­lo­di­jo­mis bei rit­mais. Jo su­kur­ tas “Ebo­ny Con­cer­to” bu­vo skir­tas dþia­zo at­li­kë­jo Wo­o­dy Her­ma­no gru­pei. O ðtai dþia­zo pia­nis­tas, kom­po­zi­to­rius Du­ke’­as El­ling­to­nas do­më­jo­si Piot­ro Èai­kov­skio bei Ed­var­do Grie­go kû­ry­ba.

PA­RA­FRA­ZIØ KÛ­RË­JAS “MO­DERN JAZZ QU­AR­TET” Mû­sø þur­na­le (þr. “Mu­zi­kos ba­rai”, 2000 rug­së­jis-spa­lis Nr. 9-10) jau bu­vau ra­ðiu­si apie “Mo­dern Jazz Qu­ar­tet” an­ sam­blá, ta­èiau, kal­bë­da­ma apie pa­ra­fra­ zes, ne­ga­liu jo ne­pa­mi­në­ti. Kas gi ne­þi­no plau­kian­èiø, me­lo­din­gø, kiek sal­do­kø “Mo­dern Jazz Qu­ar­tet” bei “Swin­gle Sin­ gers” me­lo­di­jø Jo­han­no Se­bas­tia­no Ba­cho te­mo­mis? Vie­no po­pu­lia­riau­siø, ádo­miau­ siø ir sëk­min­giau­siø 6-ojo de­ðimt­me­èio (bei dþia­zo is­to­ri­jos) an­sam­blio na­riai gro­jo vil­kë­da­mi smo­kin­gais, el­gë­si la­bai san­tû­riai ir no­rë­jo bû­ti ver­ti­na­mi kaip kla­si­ki­nës mu­zi­kos at­li­kë­jai. An­sam­blis su­si­lau­kë ið­skir­ti­nio klau­sy­to­jø ir kri­ti­kø pri­pa­þi­ni­mo, ku­rá lë­më ypa­tin­gas skam­be­ sys, sub­ti­lus su­si­klau­sy­mas ir þais­min­gas svin­gas. Gro­da­mi Ba­cho kû­ri­nius, mu­zi­ kan­tai juos ori­gi­na­liai pa­vers­da­vo bliu­zu, tuo tar­pu bliu­zà sie­da­vo su eu­ro­pie­tið­kais ele­men­tais. Gru­pës pia­nis­tas Joh­nas Le­ wi­sas þi­no­jo, kad mo­der­nu­sis dþia­zas rei­ka­lau­ja su­dë­tin­ges­nës for­mos nei “te­ ma ­ - im­pro­vi­za­ci­ja ­ te­ma”. Jo nuo­mo­ne, bu­vo rei­ka­lin­ga ele­men­tø sin­te­zë, tam tik­ra kom­po­zi­ci­në tvar­ka ir for­ma. Tai­gi MJQ pe­rë­më kai ku­riuos eu­ro­pi­nës mu­zi­ kos ypa­tu­mus ir juos pra­dë­jo tai­ky­ti sa­vo kom­po­zi­ci­joms. Pa­sak Le­wi­so, kai ku­rie an­sam­blio at­lie­ka­mi kû­ri­niai ið pra­dþiø skam­bë­jo la­bai ne­na­tû­ra­liai. Ta­èiau vë­liau mu­zi­kan­tai su­ra­do auk­so vi­du­rá, lei­du­sá va­do­vau­tis tai­syk­lë­mis ir gro­ti pui­kiau­sià dþia­zà. “Mo­dern Jazz Qu­ar­tet” su­jun­gë fu­gà, kon­tra­punk­tus su im­pro­vi­za­ci­ja.

“Ne­ pai­ sant to, kad dþia­ zas yra la­ biau api­brëþ­tos for­mos, tai ne­reið­kia, kad jis nu­ sto­ja sa­vo emo­ci­nës ga­lios ir in­di­vi­du­a­lios lais­vos kal­bos. Jei for­ma pri­tam­pa, po tru­ pu­tá at­si­ras ir lais­vë. Tai bû­din­ga vi­siems pui­kiems kla­si­ki­nës mu­zi­kos kû­ri­niams”, ­- taip apie ðià pro­ble­mà kal­bë­jo mu­zi­ko­lo­ gas, kom­po­zi­to­rius Gunt­he­ris Schul­le­ris.

Al­bu­me “Pla­ce Ven­do­me” MJQ kar­tu su “Swin­gle Sin­gers” ára­ðë fu­gið­kus Joh­ no Le­wi­so kû­ri­nius bei aran­þuo­tas Ba­cho kom­po­zi­ci­jas. Pas­ta­ro­sio­se at­li­kë­jai se­ka po­li­fo­ni­jos ka­no­nais, ly­gia­reikð­miams bal­ sams kur­ti pa­si­rink­da­mi fu­gos ar in­ven­ci­ jos ypa­tu­mus. Sa­vo ba­ro­kið­ko­se kom­po­zi­

ci­jo­se Le­wi­sas ypaè ádo­miai de­ri­na fu­gø ele­men­tus bei nuo­sta­biai svin­guo­jan­èias im­pro­vi­za­ci­jas.

PIA­NIS­TAS DA­VE’­AS BRU­BEC­KAS Ki­tas svar­bus dþia­zo at­li­kë­jas, do­më­ jæ­sis kla­si­ka ir jà sie­jæs su dþia­zu, yra pia­ nis­tas Da­ve’­as Bru­bec­kas (g. 1920 m.). Jis vie­nin­te­lis ið Va­ka­rø pa­kran­tës, su­lau­kæs mil­þi­nið­ko tarp­tau­ti­nio pa­si­se­ki­mo. Bû­da­ mas pro­fe­sio­na­lus dþia­zo pia­nis­tas, Bru­ bec­kas stu­di­ja­vo kla­si­ki­næ kom­po­zi­ci­jà pas Da­riu­sà Mil­haud. 1949 m. Bru­bec­kas ákû­rë trio, po tre­jø me­tø per­au­gu­sá á kvar­ te­tà (sak­so­fo­ni­nin­kas Pau­las Des­mon­das, bo­sis­tas Ge­ne Wrigh­tas ir bûg­ni­nin­kas Joe Mo­rel­lo). Kri­ti­kø nuo­mo­ne, tai vie­nas no­ va­to­rið­kiau­siø mo­der­nio­jo dþia­zo an­sam­ bliø. Kvar­te­tas eg­zis­ta­vo iki 1967 m., su dþia­zo mu­zi­ka jis su­pa­þin­di­no mi­li­jo­nus klau­sy­to­jø. Kvar­te­tui ið­irus, Bru­bec­kas pri­si­jun­gë prie “All Stars” gru­pës, o dar vë­les­niu sa­vo kû­ry­bos lai­ko­tar­piu daþ­nai kon­cer­tuo­da­vo su sa­vo sû­nu­mis. Be skam­ bi­ni­mo, Bru­bec­kas su­kû­rë ba­le­tø, ora­to­ ri­jà, ke­tu­rias kan­ta­tas, mi­ðiø ir kt. þan­rø kû­ri­niø. Pats Da­ve’­as Bru­bec­kas va­di­na sa­ve “skam­bi­nan­èiu kom­po­zi­to­riu­mi”. Ðia­me pa­sa­ky­me sly­pi pa­ra­dok­sas: mat Bru­bec­kas ta­po þy­miu or­kest­ro va­do­vu ir kom­po­zi­to­riu­mi, ta­èiau kur kas reikð­min­ ges­nis yra jo skam­bi­ni­mas for­te­pi­jo­nu. Jo ádieg­ti ávai­rûs dþia­zui ne­bû­din­gi su­dë­ti­ niai rit­mai pel­në jam dþia­zo is­to­ri­jo­je de­ra­ mà vie­tà bei bû­rá se­kë­jø, kar­tais net to­kiø, ku­rie ne itin þa­vë­jo­si jo gro­ji­mo sti­liu­mi.

Da­ve’o Bru­bec­ko rit­mo po­jû­tis, jo mu­zi­ki­ nës prie­mo­nës tu­ri daug ben­dra su kla­si­ ki­ne mu­zi­ka. Kar­tais jo ir sak­so­fo­ni­nin­ko Pau­lo Des­mon­do im­pro­vi­za­ci­jos skam­ba kaip Ba­cho in­ven­ci­jos, o ne bo­pas. Vie­na þy­miau­siø Bru­bec­ko kom­po­zi­ci­jø “Blue Ron­do a la Turk” -­tai ávai­rios mu­zi­kos skir­tin­gø ele­men­tø jung­tis: bliu­zas, ron­do for­ma, a la tur­ca rit­mas. Prie vi­so to pri­dë­ ta ir Bru­bec­ko “vi­zi­ti­në kor­te­lë” ­ su­dë­ti­nis rit­mas, nes kû­ri­nys pa­ra­ðy­tas 9/8 bei 4/4 rit­mais. Kû­ri­nys “I See, Sa­tie” (al­bu­mas “Blue Ron­do”) ­- tai kom­po­zi­to­riaus Eri­co Sa­tie kû­ry­bos pa­ra­fra­zë.

“VIEN­NA ART OR­CHEST­RA”

po­zi­ci­jà su lais­va im­pro­vi­za­ci­ja. Or­kest­ro re­per­tu­a­rà su­da­ro pa­ti ávai­riau­sia mu­ zi­ka. Ða­lia Jo­han­ne­so Brah­mso ar Eri­co Sa­tie ga­li­ma pa­ste­bë­ti Eri­co Dolp­hy’o, Du­ke’o El­ling­to­no ar Char­le­so Min­gu­so var­dus. Ási­kû­ræs Aust­ri­jos ðir­dy­je Vie­no­je, or­kest­ras ne­pa­mirð­ta ir Vie­nos mu­zi­ki­nio pa­vel­do. Ið­leis­da­mi al­bu­mà “All That Strauss”, jie nau­jai, kû­ry­bið­kai, ið dþia­zo mu­zi­kos per­spek­ty­vos per­þvel­gia Jo­han­ no ir Edu­ar­do Straus­sø kû­ry­bà. Ir tai tik vie­na or­kest­ro uni­ka­li plokð­te­lë. Ða­lia jø ga­li­ma pa­mi­në­ti “Blu­es for Brahms”, “Eu­ro­pe­an Song­bo­ok” (èia vël­gi sa­vi­tai per­þvel­gia­mos Giu­sep­pe’s Ver­di, Ri­char­ do Wag­ne­rio ir Fran­zo Schu­ber­to dai­nos ar ope­rø ið­trau­kos). Dvi­gu­ba “Vien­na Art Or­chest­ra” plokð­te­lë “The Mi­ni­ma­lism of Erik Sa­tie” va­di­na­ma vie­nu svar­biau­siø or­kest­ro pas­ta­ro­jo lai­ko­tar­pio ára­ðø.

PA­RA­FRA­ZIØ PO­PU­LIA­RU­MAS Pa­ra­fra­zës, stan­dar­tai, im­pro­vi­za­ci­jos ávai­rio­mis te­mo­mis drie­kia­si rau­do­na gi­ja per vi­sà dþia­zo is­to­ri­jà ir dþia­zo at­li­kë­jø gy­ve­ni­mà. Jau pa­èio­se dþia­zo ið­ta­ko­se glû­ di vie­nas svar­biau­siø to­kios ten­den­ci­jos po­stû­miø. Vie­nas ið dþia­zo mu­zi­kos ðal­ ti­niø -­ tai ðo­kiø mu­zi­ka. Kad pa­ten­kin­tø ðo­kë­jus, mu­zi­kan­tai gro­jo ávai­rø re­per­tu­a­ rà. Tai ta­po ir dþia­zo es­me. At­li­kë­jø me­nu ta­pu­sia­me dþia­ze svar­biau­sia ne re­per­tu­a­ ras, bet at­li­ki­mo bû­das. Lou­i­sà Arm­stron­ gà at­pa­þás­ta­me nuo pat pir­mø gar­sø dël jo gergþ­dþian­èio bal­so, skar­daus tri­mi­to; “Mo­dern Jazz Qu­ar­tet” -­ið jø sklan­dþiø, me­lo­din­gø li­ni­jø, svin­go; tri­mi­ti­nin­kà Mi­ le­sà Da­vi­sà ið­duo­da nuo­sai­kus gro­ji­mas bei temb­ras.

Im­pro­vi­za­ci­ja -­ svar­bus dþia­zo mu­zi­ kos ele­men­tas. Net ir ne­pa­þás­ta­mi mu­zi­ kan­tai mëgs­ta kar­tu pa­gro­ti bei pa­im­pro­ vi­zuo­ti. Tai at­si­spin­di va­di­na­muo­siuo­se spon­ta­nið­kuo­se dþiaz­me­nø su­si­bû­ri­muo­ se - jam ses­sion. Stan­dar­tai - ne tik dþia­zo at­li­kë­jams, bet ir ðios mu­zi­kos më­gë­jams ge­rai þi­no­mi kû­ri­niai - pa­de­da net ir në kar­to ne­re­pe­ta­vu­siems ir ne­kon­cer­ta­vu­ siems mu­zi­kan­tams þai­bið­kai su­si­gau­dy­ti mu­zi­ki­në­je si­tu­a­ci­jo­je ir èia pat vie­to­je su­kur­ti kaþ­kà nau­ja. Stan­dar­tø at­li­ki­mas tik dar la­biau pa­de­da at­skleis­ti ir su­vok­ti dþia­zo at­li­kë­jo ge­bë­ji­mà im­pro­vi­zuo­ti bei de­monst­ruo­ti sa­và­já uni­ka­lu­mà. n

Vie­nas ið da­bar­ti­niø in­ten­sy­viai pul­ suo­jan­èiø ir kla­si­ki­næ bei dþia­zo mu­zi­kà pro­pa­guo­jan­èiø an­sam­bliø yra Mat­hia­so Rü­eg­go va­do­vau­ja­mas “Vien­na Art Or­ chest­ra” big­ben­das. Kaip ir dar ke­liems dþia­zo or­kest­rams, ákvë­pi­mo ðal­ti­niu ðiam ko­lek­ty­vui ta­po kla­si­ki­në mu­zi­ka. Big­ben­ das po vie­nu sto­gu sëk­min­gai ir, ko ge­ra, vai­sin­gai su­jun­gia free dþia­zo ele­men­tus bei stam­bias for­mas, dar­niai de­ri­na kom­

Muzikos barai /59

Laisvalaikio muzika Klubas: gyvenimo bûdas ar kultûra?

Ðiame numeryje pradedama nauja rubrika, skirta klubinei jaunimo kultûrai. Joje kalbësime apie ðiuolaikinæ nekomercinæ muzikà, supaþindinsime su jaunaisiais ðios muzikos kûrëjais, didþëjais, ávairiø projektø organizatoriais bei dalyviais, pasakosime apie Lietuvos ir uþsienio klubus bei juose rengiamus vakarus. Raginame skaitytojus paèius koreguoti rubrikos tematikà - siûlyti dominanèias temas bei raðyti atsiliepimus elektroninio paðto adresu zurnalas@muzikosbarai.lt

Þana

Pirmà kartà pristatydami Lietuvos klubinæ kultûrà, kalbiname didþëjø Raimunds Players.

DJ Raimunds Players nuo 1994 m. groja hausà beveik visuose Lietuvos klubuose. Jis vienintelis didþëjus Lietuvoje, atidaræs ðiuolaikinës nekomercinës ðokiø muzikos plokðteliø parduotuvæ.

Raimunds Players: Klubinës muzikos pradþia Lietuvoje gana keista. Diskotekose grodavo ið juostiniø arba paprastø magnetofonø ir tik 1997-1998 metais pradëta groti patefonais. Tuo metu vyravo visiðkai kitokia muzikos stilistika.

Hausas (house) buvo maþai teþinomas, nepriimtinas plaèiajam klausytojø ratui. 10-ojo deðimtmeèio pabaigoje veikë keletas negausiai lankomø, kryptingos muzikos negrojanèiø klubø.

Klubuose pakaitomis skambëjo pusvalandis hauso, 15 minuèiø popmuzikos.

Tokie klubai kaip “Eldorado” arba “Nasa” jau uþdaryti, nors, manau, dabar jie galëtø gyvuoti - þmoniø, kurie domisi “nekomercine ðokiø muzika” (pavadinkime jà taip) ir lankosi reiveriø vakarëliuose (angl. rave party. - Aut.), vis daugëja.

Muzika, kuri buvo nepopuliari, pamaþu evoliucionuoja ir iðeina á popkultûrà. Toji muzika universalëja, o jà kuriantys asmenys anksèiau

Muzikos barai /60

ar vëliau tampa þinomi. Aiðku, jei jie to verti.

Kokia muzika ðiuo metu populiari ðokiø vakarëliuose Lietuvoje?

Pagrindinë ðokiø muzikos ðaka Lietuvoje - hausas. Jis universaliausias, todël daugumai ir priimtiniausias. Kiekvienoje ðalyje populiaresnis koks nors vienas muzikos stilius, iðskyrus didþiuosius miestus, tokius kaip Londonas ar Paryþius, kur yra visko.

Vilniuje populiariausias hauso muzikos klubas yra “Gravity”?

Jis yra vienintelis. Kai nëra konkurencijos, visada taip atsitinka.

Jei per pusæ metø Vilniuje atsidarytø dar kokie trys keturi hauso muzikos klubai, “Gravity” tektø pasistengti iðlaikyti publikà. Að gerai vertinu ðá klubà, jo dizainà, veiklà, nors pastaruoju metu nedaþnai ten lankausi.

Kaip bendrame Lietuvos klubinës muzikos kontekste atrodo rengiami teminiai vakarëliai?

Nedideli teminiai vakarëliai Lietuvoje labai populiarûs. Jie nereikalauja daugiatûkstantinës minios, uþtenka viso labo pusantro, dviejø ðimtø þmoniø. Manau, visi - ir organizatoriai, ir sveèiai - lieka patenkinti.

Prieð trejus ketverius metus maþi vakarëliai vykdavo kartà per 1-2 mënesius. Juos rengdavo keletas kompanijø, pavyzdþiui, Discomafija ar Boogaloo. Jie pirmieji pradëjo Vilniuje rengti maþus vakarëlius, kurie kraustosi ið vienos vietos á kità.

Club: a Way of Life or Culture?

With this issue, Muzikos Barai starts a new column dedicated to club culture. This column will present contemporary noncommercial dance music and its authors, disc jockeys, organizers and participants in various projects, and Lithuanian and foreign clubs and events that take place there.

This time, DJ Raimunds Players, who has been playing house music at almost all Lithuanian clubs since 1994 and who is the only disc jockey in Lithuania to have opened a non-commercial dance music shop, is introduced. Þana LEBEDEVA

Raimunds Players

Kaip manai, ar stabili tokiø vakarëliø ateitis?

Niekas negali garantuoti, kad, tarkim, po metø tas pats Boogaloo neatidarys klubo “Boogaloo”. Jie tai gali padaryti, nes jau dabar turi savo publikà, mëgstanèià jø grojamà muzikà. Vienodø pomëgiø þmones vienijanèios organizacijos poþiûriu tai stipresnis klubas negu “Gravity”, kur kiekvienà vakarà gali susirinkti skirtinga publika. Klubas ir yra ta vieta, kur ateini ir beveik visus paþásti. Lietuvoje taip ir turëtø bûti.

Tad kas tie “klubai”?

Klubai - tai pasilinksminimo vietos, þengianèios koja kojon su mada. Jie sugeba nuolat keistis, pulsuoti, eiti á prieká, nestovëti vietoje. Lietuvoje yra klubø, kur grojama 9-ojo deðimtmeèio muzika, jie jà gros tol, kol galø gale klubas liausis egzistavæs. Ðiuo metu madinga vadintis klubais.

Pavyzdþiui, “Angaras”. Dabar jis - gyvos muzikos klubas “Bravo”, taèiau jame niekas nepasikeitë, ten vël gros tos paèios grupës.

Lietuvoje grupiø nëra daug, tad jos visos sukasi ratu. Nëra pasirinkimo, grupiø tëra deðimtys, ið kuriø pagal kainà ir nuotaikà derinama programa. Muzikantai sukasi savo terpëje, lygiai taip pat, kaip ir didþëjai Lietuvoje verda savo vakarëliuose, tik tø vakarëliø vieta nuolat keièiasi.

Tuomet ið uþsienio atvaþiavæ didþëjai pagyvina bendrà atmosferà?

Ne visi, kas atvaþiuoja á Lietuvà, groja gerai ar ádomiai, nors pastaruoju metu Lietuva - tai ðalis, á kurià didþëjai vaþiuoja noriai. Jie èia atranda jaunatviðkà entuziazmà ir publikos ðilumà, o parvaþiavæ namo formuoja labai gerà nuomonæ apie Lietuvà. Iki tam tikro laiko á mus þiûrëjo kaip á treèiojo pasaulio ðalá ir niekas nenorëjo èia vaþiuoti. Buvo labai sudëtinga kà nors pasikviesti, nes mes negalëdavome pasiûlyti tinkamo honoraro.

O kaip groja lietuviai?

Puikiai. Lietuviai neprasibrauna

á uþsiená vien todël, kad pas mus visa tai vyksta sàlygiðkai neseniai.

Trûksta ryðiø, kontaktø, agentø ir t.t. Be abejonës, ten yra daug savø gerø didþëjø, bet, kiek teko girdëti sveèiø atsiliepimus, mûsiðkiai ne prastesni.

Galbût yra susiformavæs savotiðkas kultas. Lietuviai nuolat labiau garbina kaþkà kità, o ne patys save. Mano nuomone, mes ne visada tinkamai ávertiname tai, kà turime.

Kokie lietuviø didþëjø laimëjimai?

Neturint kontaktø, sunku kaþko pasiekti. Aiðku, yra graþiø pavieniø istorijø, kaip þmogus gali be paþinèiø uþsienyje iðleisti savos muzikos. Pavyzdþiui, vienas didþëjus ið Kauno nusiuntë savo miksà á prestiþiná þurnalà “Music” ir laimëjo mënesio mikso konkursà.

Beje, Kaune atsidarë nauja leidybinë firma “Riralio records”, leidþianti didþëjø remiksus.

Kà manai apie tai, kad Lietuvos klubuose bûtø galima pradëti groti profesionaliàjà elektroninæ muzikà?

Tiesà sakant, á elektroninës muzikos iðëjimà á plaèiàjà visuomenæ þiûriu skeptiðkai. Taip nebus, negali bûti. Ði muzika niekur nëra labai paplitusi. Galbût keliuose pasaulio miestuose, tokiuose kaip Londonas, kur yra visko, galbût Olandijoje, Skandinavijoje…

Visø pirma Lietuvoje per maþa rinka, be to, pas mus klubinë kultûra realiai egzistuoja gal kokius penkerius metus. Tuo tarpu uþsienio ðalyse ði sàvoka ásigalëjusi jau nuo 8-ojo deðimtmeèio. Èia á mûsø pokalbá ásitraukë kompozitorius Vytautas V.Jurgutis.

Vytautas V.Jurgutis: Kodël sakoma “klubinë kultûra”?

R.P.: Todël, kad tai ir yra kultûra.

V.V.J.: Þodis “kultûra” labai pretenzingas.

R.P.: Að nenagrinëju paties þodþio. Èia viskas yra kultûra, pradedant “klaberio” stiliumi - drabuþiai, ðukuosena, makiaþas ir t.t. Skrajutës - jos irgi yra meno apraiðka. Visa tai sudaro klubinæ kultûrà. Jeigu ásitrauki á ðá ratà ir tampi “klaberis” - tai ilgam. Suþavi visa klubinë aplinka.

V.V.J.: Taèiau þodis “kultûra” susijæs su tam tikru tobulëjimu.

R.P.: Kodël gi ne, èia irgi gali

siekti tobulëjimo. Þmogus, jo pasaulëþiûra kinta. Tarkime, ankstyvà rudená klube susirenka daug naujø nematytø þmoniø. Ið kur jie? Jie suvaþiuoja ið visos Lietuvos ir neþino, kas vyksta Vilniuje. Ilgainiui dalis ðio jaunimo atsisijoja. Grojant klube tris keturis kartus per savaitæ galima stebëti jau paþástamais tapusius veidus. Matyti jø evoliucija: kaip jie keièiasi, pradeda suprasti muzikà. Ið pradþiø þmonës susirenka tik todël, kad èia madinga, o po 3-4 mënesiø pradeda suvokti, kas vyksta ir skamba. Visa tai tampa gyvenimo bûdu.

V.V.J.: Gyvenimo bûdas dar nëra kultûra.

R.P.: Ne visi tai suvokia kaip gyvenimo bûdà, daug kam tai savotiðka iðkrova po sunkios darbo savaitës. Tokios vietos, tokia muzika neápareigoja - niekuo nereikia rûpintis. Þana: Kodël, “veidø kontrolë” á “Gravity” ápareigoja pasirûpinti savo iðvaizda.

R.P.: Kaip tik nereikia ja rûpintis, ir tave visada áleis. O jei

Vytautas V. Jurgutis

rûpinsies, kaþkas bus negerai, tada liksi uþ durø. Þ.: Kodël Lietuvoje, kur tiek daug neiðnaudotø kûrybiniø galimybiø, nëra sàlyèio tarp didþëjø ir akademinës muzikos atstovø?

R.P.: O kaip juos galima susieti?

V.V.J.: Bendri projektai, kûryba.

R.P.: Bûna tokiø projektø, pavyzdþiui, Druskininkuose, kur dalyvavo mano kolega. Jis skundësi, jog neámanoma susigroti su muzikantais. Pastarieji labiau jauèia savo vertæ, o didþëjus jiems tarsi priedas.

Dabar vis populiaresni ekspromtu rengiami projektai, kuriuose grojanèiam didþëjui talkina perkusininkas, saksofonininkas ar trimitininkas. Yra didþëjø, kurie tai daro su repeticijomis, taip suburdami grupes.

Paprastai tokiuose projektuose dalyvauja jauni dþiazmenai. Su vyresniaisiais sudëtinga padaryti bendrà pro-

jektà, nes jie iðugdyti kita dvasia.

Negaliu tiksliai pasakyti, kodël toks bendradarbiavimas sudëtingas. Kai man teko repetuoti su akademinës muzikos atstovu, atrodë, jog jis nejauèia temos…

V.V.J.: Akademinës muzikos atstovai kartais turi per daug scholastiðkumo ir tokiais atvejais jiems tarsi pritrûksta klubinës muzikos iðmanymo bei plastiðkumo, kurá savaime praktiniu keliu ágyja didþëjai.

R.P.: Bet gal jam to ir nereikia? Jis jau kokius 10 metø groja grupëje: þiemà Vilniaus kavinëse, vasarà - Palangoje. Savo kaip “grojiko” pareigà jis atlieka gerai, bet man su juo groti sudëtinga. Groti kartu galima tik su jaunais muzikantais, nors, manau, su pasaulinio lygio klasikinës muzikos þvaigþdëmis irgi nebûtø problemø.

V.V.J.: Tikras profesionalas yra tiek imlus, kad jam nesvarbu, kokio stiliaus ar þanro muzikà atlikti. Þ.: Perðasi iðvada, jog didþëjus jautresnis nei klasikinës muzikos atlikëjas?

R.P.: Didþëjus yra atlikëjas.

Gal ir bûtø galima kartu kaþkà parengti, bet yra skirtingi…

V.V.J.: …skirtingi principai.

Didþëjus uþdeda plokðtelæ - jo profesionalumo esmë parinkti ir sumiksuoti ritmà, tinkamà tik tai renginio akimirkai. Bet pati muzika jau yra sukurta, o didþëjus kuria nuotaikà, eiliðkumà. Þ.: Tad ar didþëjø galima vadinti kûrëju?

R.P.: Taip, jis kûrëjas. Þ.: Bet jis nekuria muzikos - ji jau yra sukurta. Tuomet jis kuria “antrinæ muzikà”?

R.P.: Jis diktuoja temà, nuo jo viskas priklauso. Didþëjus sudëlioja viskà taip, kad kokias 5-6 valandas salëje bûtø gera.

Taèiau nereikia pamirðti, kad jis yra paprastas þmogus, kuris gali blogai jaustis, ar salëje gali bûti blogas, erzinantis garsas. Kai groji blogomis sàlygomis, kur negirdëti, kà darai, kûrybingumas nyksta. Kai nëra malonumo groti, tuomet tik atlieki darbà. Bet jeigu vakarëlis pavykæs, malonu matyti, kad tavo dëka buvo sukurta bendroji nuotaika. Tai man labai patinka.

V.V.J.: Nors mes dabar kalbame apie didþëjus, miksuojanèius vakarëliuose, bet yra ir tokiø, kurie sëdi studijose, dirba su ávairiomis technologijomis ir kuria originalià muzikà.

Þ.: Didþëjaus setas - ar tai uþbaigtas muzikos kûrinys? Kokiu principu montuojami kûriniai?

R.P.: Sunku pasakyti, viskas priklauso nuo vakarëlio. Kûrinukai yra dëliojami. Jei mes setà traktuojame kaip uþbaigtà kûriná, tai kiekvienas maþas kûrinukas jame pulsuoja, visà laikà vystosi. Nors èia kiekvienas tai daro individualiai - nëra dviejø taip pat grojanèiø didþëjø. Pavyzdþiui, hausas turi begales atmainø: progresyvusis (progressive), disko (disco), prancûziðkasis (french house) ir t.t. Viskas priklauso ir nuo þmoniø kiekio. Jei tai daugiatûkstantinë minia, tuomet visà laikà tiekiama labai stipri energija. O jei tai lounge tipo vakaras, kur vieni valgo, kiti vaikðto, geria, tuomet energijos lavina nebûtina.

Taigi didþëjus kuria tinkamà atmosferà, nuotaikà. Þ.: Kokie þmonës Lietuvoje susirenka á reiveriø vakarëlius?

R.P.: Viskas priklauso nuo vakarëlio. Á toká klubà kaip “Virpesys”, ásikûrusá katakombose Bokðto gatvëje, kur groja technomuzikà, niekada neis þmogus, besilankantis “Gravity”. “Virpesys” - visiðkas “undergraundas”, ðis klubas net nedirba reguliariai.

Yra daug tokiø vietø, pavyzdþiui, “Bombiakas”, kuriame groja muzikà nuo pankroko (punk rock) iki regio (reggae) ir t.t.; “Green club”, kur vyksta “vakaruðkos”, nors jie labiau orientavosi á gyvà muzikà, kuri nëra traktuojama kaip koks nors ypatingas formatas - pankrokas ar rokas.

Yra kur nueiti, tik reikia þinoti, kas ir kur vyksta. Jeigu dirbantis 25-30 metø þmogus sugalvoja kur nors praleisti savaitgalio vakarà, tai apsilanko populiaresnëse vietose, nors klubø ir vakarëliø yra daugiau.

Vasarà Vilnius apmirðta, bet rudená keturgubai atsigauna.

V.V.J.: Tiesiog kol kas buvo per maþai laiko visam ðiam judëjimui, akivaizdþiai auginanèiam iðtisà kartà þmoniø, besiklausanèiø beveik tik sintetinio garso.

R.P.: Tas judëjimas ásivaþiuos.

Galbût bus tokiø muzikos stiliø, kurie liks ðeðëlyje. Bet tai normalu.

Atsirinks, kas kam patinka. Þ.: Aèiû uþ pokalbá. n

MU­ZI­KOS NAU­JIE­NOS Di­ri­gen­t as Pa­avo Järvi taps Es­ ti­jos na­cio­na­li­nio or­kest­ro me­no pa­t a­rë­ju. Järvi, Cin­ci­na­èio (JAV) sim­fo­ni­nio or­kest­ro va­do­vas, pa­si­ ra­ðë dve­jø me­tø kontr­aktà, ku­rio vie­nas ið punk­tø ­ dvie­jø al­bu­mø su or­kest­ru ára­ðy­mas per me­tus. *** Prin­cas Char­le­sas krei­pë­si á ðko­tø kom­po­zi­to­riø Pa­tric­kà Do­yl­ e’á pra­ðy­ da­mas su­kur­ti ope­rà, ðlo­vi­nan­èià jo se­ne­læ. Ofi­cia­lûs bri­tø ka­ra­lið­ko­sios ðei­mos at­sto­vai tei­gë, kad tarp jud­ vie­jø bu­vo ávy­kæ ne­for­ma­lûs po­kal­ biai. Do­y­le’is yra “Os­ka­rui” no­mi­nuo­ tas fil­mø kom­po­zi­to­rius, ak­to­rius ir pro­diu­se­ris, pri­si­dë­jæs prie “Bri­gi­tos Jo­nes die­no­rað­èio”, “Gos­for­do par­ ko” ir ki­tø fil­mø mu­zi­kos. *** Þy­mu­sis Kro­nos kvar­te­t as pa­skel­ bë sa­vo jau­niems kom­po­zi­to­riams su­reng­to pro­jek­to pir­mà­jà nu­ga­lë­ to­jà. Ja ta­po kom­po­zi­to­rë Ale­xan­ dra du Bois, ra­ðy­sian­ti an­sam­bliui kvar­te­t à, ku­ris nu­skam­bës ki­tø me­tø ba­lan­dá. Pro­jek­t as, skir­t as Kro­ nos kvar­te­to 30-meèiui pa­mi­në­ti, sie­kia ska­tin­ti jau­nus kom­po­zi­to­rius bei uþ­megz­ti kon­t ak­t à su jau­no­sios kar­tos kû­rë­jais. Kon­kur­se da­ly­va­vo 300 kom­po­zi­to­riø ið 32 ða­liø. *** Ni­ke Wag­ner, Ri­char­do Wag­ne­ rio pro­anû­kë bei ið­ki­li Vo­kie­ti­jos mu­zi­ki­nio pa­sau­lio fi­gû­ra, nuo 2004 m. bent tre­ jiems me­ t ams pe­ri­ma Vei­ma­ro mu­zi­kos fes­ti­va­lio va­do­va­vi­mà. 1999 m. ji tu­rë­jo tap­ti Bai­roi­to fes­ti­va­lio va­do­ve. Ðá ru­de­ná Ri­char­do Wag­ne­rio fon­das tu­rë­jo nu­spræs­ti, kas gi vis dël­to pe­rims fes­ti­va­lá. *** Ru­si­ja nie­kaip ne­ga­li at­si­s vei­kin­ti su Bal­tø­jø rû­mø he­ro­je Mo­ni­ca Le­ wins­k y. Ru­si­jos ope­ros kom­pa­ni­ja pla­nuo­ja su­kur­ti ko­mið­kà ope­rà “Mo­ni­ka Krem­liu­je”. Ope­ros kom­ po­zi­to­rius Vi­t a­li­jus Oko­ro­ko­vas - þi­no­mas Ru­si­jos po­phi­tø kû­rë­jas.

Pa­grin­di­niai ope­ros vei­kë­jai - Ma­ða Le­vin­so­no­va (Le­wins­k y pa­var­dës ru­sið­kas ek­vi­va­len­t as) bei V.V.Kru­ti­ nas (aso­cia­ci­ja su da­bar­ti­niu Ru­si­ jos pre­zi­den­tu bei þo­dþiu “kru­toj”).

“No­rë­jau su­kur­ti ope­rà apie mo­te­ rá, ku­ri my­li ir ga­li bû­ti my­li­ma”,­ sa­kë kom­po­zi­to­rius.

Pa­gal uþ­sie­nio spau­dà pa­ren­gë Auð­ra LIS­TA­V I­ÈIÛ­TË

Muzikos barai /61

Muzikø sàjungoje

LIETUVOS MUZIKØ SÀJUNGA - lei­dþian­ti më­ne­si­ná þur­na­là “Mu­zi­kos ba­rai”, ku­ria­me daug pub­li­ka­ci­jø apie ryð­kiau­sius at­li­kë­jus, mu­zi­kos me­no kû­rë­jus bei Lie­tu­vos ir pa­sau­lio mu­zi­ki­ná gy­ve­ni­mà, - ási­ti­ki­nu­si, kad mu­zi­kos me­no ir jo kû­rë­jø pa­þi­ni­mas ga­li pa­dë­ti ug­dant jau­nuo­sius, for­muo­jant jø dva­si­nius po­rei­kius, - þi­no­da­ma, kad dau­gu­ma krað­to mo­kyk­lø ne­tu­ri lë­ðø me­nà sklei­dþian­èiai spau­dai pre­nu­me­ruo­ti, - tæs­da­ma 2001 me­tais pra­dë­tà lab­da­ros ak­ci­jà “LIETUVOS KULTÛROS ATEIÈIAI”, kvie­èia me­ni­nin­kus, po­li­ti­kus, kul­tû­ros, ver­slo þmo­nes, vi­sus, kas ne­abe­jin­gas krað­to kul­tû­rai, jos plët­rai - pa­do­va­no­ti moks­lei­viams 2003 me­tø “Mu­zi­kos ba­rø” þur­na­lo pre­nu­me­ra­tà su 6 CD kom­plek­tu.

Pre­nu­me­ra­tos kai­na – 60 Lt Pre­nu­me­ra­ta pri­ima­ma Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­go­je ( Ge­di­mi­no pr. 32-2, LT-2001 Vil­nius, tel. 262 30 43, fak­sas 212 03 02, e-mail muz­sa­jun­ga@ta­kas.lt at­si­skai­to­mo­ji sà­skai­ta 10002450037 AB ban­kas Han­sa-LTB, ban­ko ko­das 73000 ).

Ak­ci­jos da­ly­viai skel­bia­mi þur­na­le “Mu­zi­kos ba­rai”.

2003 me­tø þur­na­lo pre­nu­me­ra­tà su 6 CD kom­plek­tu pa­do­va­no­jo: 1. Na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to te­at­ro ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Gin­tau­tas KËVIÐAS – dviems bib­ lio­te­koms ir sep­ty­nioms mo­kyk­loms: të­vo­ni­jos mies­te­lio VIEKÐNIØ (Ma­þei­kiø raj.) vie­ða­jai bib­lio­te­kai ir vi­du­ri­nei mo­kyk­lai, N.AKMENËS vie­ða­jai bib­lio­te­kai ir mu­zi­kos mo­kyk­lai, KAUNO Pu­rie­nø (22-ai), ALYTAUS Ðv.Be­ne­dik­to, MAÞEIKIØ Ven­tos, UTENOS Dau­nið­kio vi­du­ri­nëms, SALANTØ (Kre­tin­gos raj.) me­no mo­kyk­lai; 2. pa­sau­li­ná pri­pa­þi­ni­mà pel­niu­si dai­ni­nin­kë Vio­le­ta URMANA – URMANAVIÈIÛTË sep­ty­ nioms gim­to­jo MARIJAMPOLËS mies­to mo­kyk­loms – Ma­ri­jam­po­lës ko­le­gi­jai, mu­zi­kos mo­kyk­lai, Ry­ gið­kiø Jo­no gim­na­zi­jai, Pet­ro Ar­mi­no, “Ry­to”, 5-ai, 6-ai vi­du­ri­nëms mo­kyk­loms; 3. Kau­no vals­ty­bi­nio cho­ro me­no va­do­vas ir vyr. di­ri­gen­tas, pro­fe­so­rius Pet­ras BINGELIS – trims mo­kyk­loms: MERKINËS V.Krë­vës-Mic­ke­vi­èiaus, VARËNOS “Àþuo­lo” ir SENOSIOS VARËNOS A.Ry­lið­kio vi­du­ri­nëms mo­kyk­loms; 4. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio sim­fo­ni­nio or­kest­ro me­no va­do­vas ir vyr. di­ri­gen­tas pro­fe­so­rius Juo­zas DOMARKAS – trims mo­kyk­loms Þe­mai­ti­jo­je: Plun­gës ra­jo­no PLATELIØ ir RIETAVO L.Ivins­kio vi­du­ri­ nëms mo­kyk­loms, Skuo­do ra­jo­no MOSËDÞIO vi­du­ri­nei mo­kyk­lai; 5. Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ro me­no va­do­vas ir vyr.di­ri­gen­tas pro­fe­so­rius Sau­lius SONDECKIS - gim­to­jo ÐIAULIØ mies­to J.Ja­no­nio gim­na­zi­jai, ku­rià bai­gë, ÐIAULIØ kon­ser­va­to­ri­jai, 6. Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos pro­rek­to­rius prof. Edu­ar­das GABNYS – PANEVËÞIO “Ga­bi­jos” pa­grin­di­nei mo­kyk­lai, ku­rio­je mo­kë­si ir VILNIAUS Bal­tu­piø vi­du­ri­nei mo­kyk­lai; 7. Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos rek­to­rius pro­fe­so­rius Juo­zas ANTANAVIÈIUS – gim­to­jo mies­te­ lio TVERØ (Plun­gës raj.) vi­du­ri­nei mo­kyk­lai; 8. þur­na­lis­të, dien­rað­èio “Lie­tu­vos ry­tas” prie­do “Sa­vait­ga­lis” re­dak­to­rë Mil­da AUGULYTË – ÐIAULIØ S.Ðal­kaus­kio vi­du­ri­nei mo­kyk­lai, ku­rià bai­gë; 9. in­þi­nie­rë So­fi­ja BÛDVYTIENË – VILNIAUS S.Ne­ries gim­na­zi­jai; 10. pro­fe­so­rius Va­len­tas LEIMONTAS – PAKRUOJO Juo­zo Paukðte­lio vieðajai bib­lio­te­kai ; 11. Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­to ka­ted­ros ve­dë­jas pro­fe­so­rius Vy­tau­tas TETENSKAS KLAIPËDOS “Au­ku­ro” vi­du­ri­nei mo­kyk­lai.

Nuo­ðir­dþiai vi­siems dë­ko­ja­me LMS pre­zi­den­tas prof. R.Þi­gai­tis

Muzikos barai /62

JUBILIEJINES SUKAKTIS ÐVENÈIA: LMS sen­jo­ra, cho­ro di­ri­gen­të, pe­da­go­gë Ri­ta VAITKEVIÈIENË (sau­sio 1 d.)

Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­to do­cen­tas, tri­mi­ti­nin­kas, pe­da­go­gas Vil­man­tas BRUÞAS (sau­sio 5 d.)

Kau­no vals­ty­bi­nio cho­ro me­no va­do­ vas ir vyr. di­ri­gen­tas, LMA pro­fe­so­rius Pet­ras BINGELIS (sau­sio 7 d.)

Pa­lan­gos mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­ja Kon­stan­ci­ja STRIKIENË (sau­sio 9 d.)

Kau­no Big­ben­do va­do­vas Ro­mu­al­das Pet­ras GRABÐTAS (sau­sio 16 d.)

Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos pro­fe­so­rius, kom­po­zi­to­rius Vac­lo­vas PAKETÛRAS (sau­sio 27 d.)

Vil­niaus Ba­lio Dva­rio­no de­ðimt­me­tës mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­ja Svet­la­na PUIDOKIENË (sau­sio 29 d.)

Á LIETUVOS MUZIKØ SÀJUNGÀ ÁSTOJO pia­nis­tas, Na­cio­na­li­nës M. K. Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los pe­da­go­gas Alek­san­dras VIZBARAS dai­ni­nin­kë, Lie­tu­vos ra­di­jo mu­zi­kos re­dak­to­rë Faus­ta SAVICKAITË dai­ni­nin­kë Vil­ma KURPYTË Kom­po­zi­to­rë, mo­ky­to­ja - eks­per­të Ga­li­na SAVINIENË cho­ro di­ri­gen­tas, kul­tû­ros va­dy­bi­nin­kas Da­nas SKRAMTAI at­li­kë­jas liau­dies in­stru­men­tais (skra­ba­lai) Re­gi­man­tas ÐILINSKAS

MUZIKINIS KRYÞIAÞODIS KLAUSIMAI:

1. Dainininkas, pirmajame lietuviðkame “Traviatos” spektaklyje dainavæs boso partijas.

2. Prancûzø kompozitoriaus Diuparko vardas. 3. Intervalas. 4. Elektroninë triukðmo slopinimo sistema, vartojama garso aparatûros skleidþiamam triukðmui naikinti. 5. I.Kalmano operetës “Cirko princesë” personaþas. 6. Kompozitorius, sukûræs muzikà daugumai F.Felinio filmø. 7. Pagrindinë muzikos kûrinio mintis. 8. Popgrupë, kurioje dainavo D.Butkutë.

9. Dainininkas, kurio retrospektyvinis kompaktinis diskas buvo pristatytas gruodþio mënesá.

10. A.Adamo baletas. 11. “Akvariume-2” dalyvavusi pop þvaigþdë. 12. Vokieèiø roko grupë, lapkrièio mënesá koncertavusi Lietuvoje. 13. (horizont aliai) D.Verdþio operos “Aida” personaþas. 13. (ver tikaliai) Meno (taip pat ir muzikos) kryptis: siekiama visapusiðkai pavaizduoti objektyviàjà tikrovæ. 14. Pirmoji lietuviðka opera, áraðyta kompaktinëje plokðtelëje. 15. Miestas, Norvegijos muzikos centras. 16. Raidinis garso do-diez pavadinimas. 17. Etnomuzikos ansamblis. 18. Lietuviø liaudies sûpuoklinë daina “…, meskit”. 19. Keliø skirtingo pobûdþio daliø ciklinis muzikos kûrinys. 20. V.Klovos operos “Du kalavijai” personaþas. 21. Lietuviø kompozitorius, knygos “Ðiuolaikinë muzika” autorius. 22. Dainininkës, pramintos pirmàja dþiazo ledi, vardas. 23. Lëtas tempas. 24. Èekø liaudies ðokis, plaèiai paplitæs daugelyje tautø. 25.

Pjesë ið P.Èaikovskio ciklo “Metø laikai”. 26. Pirmasis gamos laipsnis. 27. Klasikinës gitaros klubas “Motus …”. 28. B.Kutavièiaus kvartetas “… cum tettigonia”. 29. Populiariausias vokalinës muzikos þanras. 30. Kûriniai, apdainuojantys reikðmingus ávykius ar þygdarbius. 31. Þymus lietuviøs merginø ðokis – jaunosios atsisveikinimas. 33. “Auksinio disko 2002” laureatë.

34. Vokalinis instrumentinis ansamblis “… balsai”. 35. Ekstravagantiðkus kostiumus ir grimà naudojusi Amerikos roko grupë.

Teisingà atsakymà suþinosite paeiliui suraðæ sunumeruotas raides.

Sudarë Viktoras PAULAVIÈIUS

ATSAKYMAI á kryþiaþodþio, spausdinto 2002 metø nr. 11 klausimus: 1. (horizontaliai) “Buratinas”. 1. (vertikaliai) Bravo. 2. Torelis. 3. Sacra. 4. Sonata. 5. “Snoras”. 6.

Kyrie. 7. Jonava. 8. “Kruoja”. 9. Sati. 10. Raga. 11. Senta. 12. Euterpë. 13. Larinas. 14. Nakse. 15.

Sodeika. 16. Kavos. 17. Volta. 18. Falis. 19. “Manon”. 20. Longa. 21. Gees. 22. Evita. 23. Vika.

24. “Kairos”. 25. Klavier. 26. Plungë. 27. Rëmas. 28. Replika. 29. Altas. 30. Orfas. 31. Naðlë. 32.

“Aurora”. 33. Kaunas. 34. “Adios”. 35. Sutartinë.

IÐ SUNUMERUOTØ LANGELIØ: OPEROS PREMJERA

Muzikos barai /63

Muzikø sàjungoje LMS RENGINIAI Gruo­dþio 2 – 3 d.

Vil­niaus Nau­jo­sios Vil­nios mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, Ðiau­liø J.Ja­no­nio gim­na­zi­jo­je ir “Ju­ ven­tos” vi­du­ri­në­je mo­kyk­lo­je su­reng­ti kon­cer­tai su­si­ti­ki­mai su tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­ te dai­ni­nin­ke Ju­di­ta LEITAITE. Akom­pa­na­vo pia­nis­të Aud­ro­në JUOZAUSKAITË.

Gruo­dþio 2 – 3 d.

Klai­pë­dos “Àþuo­ly­no”, “Smel­ tës” ir “Vy­tu­rio”, Rie­ta­vo L.Ivins­ kio vi­du­ri­në­se mo­kyk­lo­se su­reng­ti kon­cer­tai su­si­ti­ki­mai su ma­rim­bos vir­tuo­zu Sau­lium AUGLIU. Akom­pa­na­vo pia­nis­ tas Gy­tis CINAUSKAS Gruo­dþio 2 - 10 d.

Kur­ðë­nø, N.Ak­me­nës, Se­dos, Ma­þei­kiø, Kel­mës ir Tau­ra­gës mu­zi­kos, Ði­la­lës ir Ra­sei­niø me­no mo­kyk­lo­se su­reng­ti kon­ cer­tai su­si­ti­ki­mai su dþia­zo im­ pro­vi­za­to­rium pia­nis­tu Sau­lium ÐIAUÈIULIU. Kon­cer­tuo­se da­ly­ va­vo Re­gi­man­tas ÐILINSKAS (skra­ba­lai).

Gruo­dþio 3 ir 5 d.

Aly­taus ir Kë­dai­niø mu­zi­kos, Jo­na­vos ir Prie­nø me­no mo­kyk­ lo­se su­reng­ti kon­cer­tai su­si­ti­ki­ mai su vio­lon­èe­li­nin­ku Va­len­ ti­nu KAPLÛNU ir pia­nis­tu pro­ fe­so­rium Le­o­ni­du MELNIKU. Kon­cer­tuo­se da­ly­va­vo pia­nis­të Dan­ga KRAUJALIENË.

Gruo­dþio 5 d.

Ute­nos Sau­lës gim­na­zi­jo­je ir Dau­nið­kio vi­du­ri­në­je mo­kyk­lo­ je kla­si­ki­nës mu­zi­kos ðe­dev­rus so­lo, du­e­tu gro­jo smui­ki­nin­kë In­ga GYLYTË ir bir­by­ni­nin­kas Rai­mun­das JAKUTIS, dai­na­vo Dei­vi­das STAPONKUS. Akom­ pa­na­vo pia­nis­të Rû­ta MIKE­ LAITYTË.

Gruo­dþio 5 – 6 d.

Kre­tin­gos, Plun­gës ir Sa­lan­tø me­no, Tel­ðiø mu­zi­kos mo­kyk­lo­ se po­pu­lia­rius kla­si­kø kû­ri­nius, ka­lë­di­nes gies­mes dai­na­vo dai­ ni­nin­kë Auð­ra LIUTKUTË, smui­ ka­ vo Skais­ të ÈILINSKAITË, akom­pa­na­vo pia­nis­të Auð­ra MOTUZIENË.

Muzikos barai /64

Gruo­dþio 10 d.

Vil­niaus ro­tu­ðë­je su­reng­tas Na­cio­na­li­nio sim­fo­ni­nio or­ kest­ro ar­tis­to vio­lon­èe­li­nin­ko Va­len­ti­no KAPLÛNO kû­ry­bos va­ka­ras (60-sioms gi­mi­mo me­ti­nëms). Da­ly­va­vo smui­ ki­nin­kas Bo­ri­sas TRAUBAS, al­ti­nin­kas pro­fe­so­rius Pet­ras RADZEVIÈIUS, pia­nis­tai pro­ fe­so­rius Le­o­ni­das MELNI­ KAS, Alek­san­dra ÞVIRBLYTË.

Akom­pa­na­vo Dan­ga KRAU­ JALIENË. Va­ka­rà ve­dë kom­ po­zi­to­rë Aud­ro­në ÞIGAITYTË - NEKROÐIENË.

Gruo­dþio 15 d.

Vil­niau ro­tu­ðë­je su­reng­ta mu­zi­ ki­në po­pie­të su dai­ni­nin­ku pro­ fe­so­rium Vir­gi­li­jum NOREIKA. Bu­vo pri­sta­ty­ta nau­ja LMS ið­leis­ta ret­ros­pek­ty­vi­në kom­ pak­ti­në plokð­te­lë “Dai­nuo­ja Vir­gi­li­jus No­rei­ka”, de­monst­ ruo­ja­mi ret­ros­pek­ty­vi­niai vi­deo ára­ðai ið LRT ar­chy­vø. Po­pie­tæ ve­dë kom­po­zi­to­rë Aud­ro­në ÞI­ GAITYTË-NEKROÐIENË.

Gruo­dþio 28 d.

Vil­niaus mo­ky­to­jø na­mø sve­tai­ në­je Mu­zi­kø sà­jun­gos na­riø vai­ kams ir vai­kai­èiams su­reng­ta KALËDØ EGLUTË.

LMS skil­tis pa­ren­gë R.Þi­gai­tis

Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas ir UAB Medicinos bankas

su Naujais Metais sveikina visus Lietuvos muzikus ir ypaè graþaus kûrybos ávertinimo - Lietuviø fondo premijos (JAV) sulaukusá Vilniaus valstybiná kvartetà Audronæ Vainiûnaitæ (I smuikas), Artûrà Ðilalæ (II smuikas), Girdutá Jakaitá (altas) ir Augustinà Vasiliauskà (violonèelë).

Sëkmës Jums visiems kûrybinëje veikloje!

SVEIKINAME 2002 METØ LIETUVOS NACIONALINIØ KULTÛROS IR MENO PREMIJØ LAUREATUS

LMS garbës nará violonèelininkà DAVIDÀ GERINGÀ

LMS nará saksofonininkà PETRÀ VYÐNIAUSKÀ

ir kompozitoriø JURGÁ JUOZAPAITÁ

Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo direktorë Birutë Karosienë ir UAB Medicinos bankas Valdybos pirminin­ kas Kæstutis Olðauskas

Vil­niaus kvar­te­tui Lie­tu­viø fon­do pre­mi­ja

s t u­d en­t ø s t i­p en ­ di­j oms, kul­t û­r ai ir moks­l ui, kny­g ø lei­d y­ bai, þi­n iask­lai­dos pa­ra­mai.

Tai tik ke­l e­t as fak­t ø, ku­r ie liu­di­ja apie sva­r ià Lie­t u­v iø fon­do pa­ra­mà.

Vi­sai ne­se­niai pa­skelb­t à Fon­do ákû­rë­jo dak­t a­ro An­ ta­no Raz­mos kul­tû­ri­næ bei mu­zi­k i­næ pre­mi­jà, á ku­rià pre­ten­da­vo net 17 mû­sø ða­lies mu­zi­k i­niø ko­lek­t y ­v ø (tarp jø Lie­tu­vos na­cio­na­ li­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras, Kau­no vals­t y­bi­nis cho­ras, cho­ras “Jau­na mu­zi­k a” ir kt.) ir skir­t in­g ø at­l i­k ë­j ø, ðiais me­t ais lai­m ë­j o bû­ tent Vil­n iaus kvar ­t e­t as.

Net pen­k i ið ðe­ðiø ko­mi­si­ jos ko­m i­t e­t o na­r iø, tarp ku­riø - S.Ba­ras, D.Po­li­kai­tis, A.Va­s ai­t is, O.Nar­b u­t ie­në, A.Amb­ra­zas ir R.Zu­bo­vas (at­p lë­ðiant vo­k us da­l y ­v a­ vo J.Va­l ai­t is, A.Raz­m a ir P.Ki­l ius), bal­s a­v o uþ tai, kad pre­mi­ja bû­tø pa­skir ­t a bû­tent Vil­niaus kvar ­te­tui.

Lap­k ri­èio 9 d. Èi­k a­gos apy­lin­kë­se esan­èio Pa­sau­lio lie­tu­viø cen­tro Di­dþio­jo­je sa­lë­je kvar­ te­tui áteik ­t a kul­tû­ri­në mu­zi­k i­në dr. A.Raz­mos pre­mi­ja ir ið­k il­min­gai pa­mi­në­tos Lie­tu­viø fon­ do 40-ies me­tø su­k ak­tu­vës. Ta pro­ga Vil­niaus kvar ­te­t as su­ren­gë kon­cer ­t à, ku­ria­me at­li­ko J.Nau­ja­lio, L. van Be­et­ho­ve­no, W.A.Mo­zar ­to mu­zi­k à. Anot kvar­te­to vio­lon­èe­li­nin­ko A.Va­si­ liaus­ko, “ðis kon­cer ­t as bu­vo tar­si mû­sø svei­k i­ ni­mas Fon­dui 40-me­èio pro­ga”. Na, o pa­dë­kà uþ pre­mi­jà Vil­niaus kvar­te­tas ið­reið­kë dar vie­nu mu­zi­ki­niu pa­si­ro­dy­mu: ko­lek­t y ­vas grie­þë lie­tu­ viø pa­mal­do­se, vyks­t an­èio­se Le­mon­to baþ­ny­ èio­je, ir bu­vo la­bai ðil­t ai su­tik­t as.

Ta­èiau di­dþiu­lë pre­mi­ja ir gar­bin­gas ko­lek­t y­ vo pri­pa­þi­ni­mas ne­lei­do uþ­mig­ti ant lau­rø. Jau ki­t à die­nà po ke­lio­nës á JAV kvar ­te­t as grie­þë Bir­þø krað­to klau­s y ­to­jams. Da­bar in­ten­s y ­viai ruo­ð ia­m a­s i ki­t am Eu­r o­p os Sà ­j un­g os ða­l iø ka­m e­r i­n ës mu­z i­kos cik­l o kon­cer ­t ui. Ar ­të­j a daug tra­di­ci­niø ðven­ti­niø nau­ja­me­ti­niø pa­ si­ro­d y­mø. Be­je, 2003 m. pra­dþio­je kvar ­te­to lau­kia jau ðeð­to­ji gast­ro­liø ke­lio­në á JAV. Niu­jor­ ke an­sam­blis kon­cer ­tuos kar ­tu su lie­tu­viams ge­rai pa­þás­t a­ma pia­nis­te G.Vain­berg-Tatz ir smui­k i­nin­ku Piot­r u Ja­nov­skiu bei pa­si­ro­d ys nau­ja­me ka­me­ri­nës mu­zi­kos cik­le San Fran­ cis­ke, Los An­dþe­le, Èi­k a­go­je.

Jur­gi­t a SKIO­T Y ­TË Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Dau­g iau kaip tris de­ð imt­m e­è ius grie ­ þian­tis Vil­niaus kvar ­te­t as pa­lie­k a ryð­kø pëd­s a­k à Lie­t u­ vos kul­tû­ros gy ­ve­ni­me. Tai vie­ nas ið an­sam­bliø, su­for­ma­væs sa­vi­t à in­ter­pre­t a­vi­mo tra­di­ci­jà ir ge­ban­tis ási­gi­lin­ti á ávai­riø epo­c hø bei sti­l iø mu­z i­k à.

An­s am­blis kas­met pa­tei­k ia pub­l i­k ai nau­j ø par­t i­t û­r ø.

Per 400 kû­ri­niø su­da­ran­èia­ me jo re­per ­tu­a­re yra dau­ giau nei 100 ðiuo­l ai­k i­n iø uþ­sie­n io au­to­r iø, apie 80 lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø opu­ sø, ku­riø di­dþio­ji dau­gu­ma uþ­f ik ­suo­t i dau­giau nei 30 plokð­te­liø ir CD. An­s am­blis yra su­ren­gæs to­k ius cik­l us k aip “ V i­s i J.Ha­y d­n o k var ­t e­t ai” ( jø net 83), “Vë­ly­v ie­ji L. van Be­e t­h o­v e­n o k var­t e­t ai”, “ W. A .M o­z ar­t o st y­g i­n iø kvin­t e­t ai”, “Vi­s i M.K.Èiur­ lio­nio kvar­te­ti­niai kû­ri­niai”, “Ro­man­ti­nës ir ðiuo­lai­k i­nës lie­tu­viø mu­zi­kos va­k a­rai” ir dau­ge­lá ki­tø.

Lap­k ri­èio 17 d. ne­nuils­t an­tis Vil­niaus kvar­ te­t as ápu­s ë­j o nau­j au­s io sa­v o pen­k io­l i­k os sek­ma­die­ni­niø kon­cer ­tø “Eu­ro­pos Sà ­jun­gos ða­liø ka­m e­r i­n ës mu­zi­kos va­k a­r ai” cik­là. Ðio cik­lo kon­cer ­tuo­se kvar ­te­t as jau at­li­ko bel­gø, vo­k ie­èiø, aust­r ø, ita­lø, pran­cû­zø, da­nø mu­ zi­k à, o ðá kar ­t à klau­së­me Suo­mi­jos kom­po­zi­ to­riø P.H.Nord­gre­no ir J.Si­be­liu­so ka­me­ri­nës mu­zi­kos.

Vi­sai ne­se­niai ko­lek­t y ­và ge­riau­siu pri­pa­þi­no JAV ási­kû­ræs Lie­tu­viø fon­das, ð.m. lie­pos 15 d. uþ pro­duk­t y ­vià 2001 m. mu­zi­k i­næ veik­là Vil­niaus kvar­te­tui sky­ræs so­li­dþià pi­ni­gi­næ pre­ mi­jà. Ata­skai­to­je Lie­tu­viø fon­dui apie kvar ­te­ to pas­t a­r ø ­jø pen­ke­riø me­tø veik­là - net 72 kon­cer ­t ai, su­reng­t i 48 pa­s au­lio mies­t uo­se, ku­riuo­se skam­bë­jo ir Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riø kû­ri­niai. Ar dau­ge­lis ko­lek­t y ­vø ga­lë­tø pa­si­gir ­ti to­k ia pa­tir ­ti­mi?

Dar 1962 m. JAV gy­ve­nan­èio lie­tu­vio dak­ ta­ro A.Raz­mos ini­cia­t y ­va ásteig­t a ir Ili­no­jaus vals­ti­jo­je uþ­re­gist­r uo­t a sa­va­ran­k ið­k a ins­ti­tu­ci­ ja Lie­tu­viø fon­das, ku­rios pa­grin­di­nis tiks­las - rem­ti li­tu­a­nis­ti­ná ðvie­ti­mà, lie­tu­við­kos veik­los cen­trus, va­do­vë­liø ir kny­gø lei­dy­bà, lie­tu­við­kà spau­dà, lie­tu­viø ben­druo­me­nës ir Jau­ni­mo sà­ jun­gos dar­bus, te­at­r us, pa­ro­das, kon­kur­sus, ki­tus ið­ei­vi­jos kul­tû­ros ir spor­to ren­gi­nius. Lie­ tu­vai at­kû­r us ne­pri­k lau­so­my­bæ, Fon­do su­va­þia­vi­mas nu­t a­rë pa­dë­ti so­vie­ti­nës

oku­pa­ci­jos nu­nio­ko­tai të­v y­nei ir ið sa­vo pa­grin­ di­nio ka­pi­t a­lo skir ­ti mi­li­jo­nà do­le­riø ðvie­ti­mo ir kul­tû­ros rei­ka­lams. Ðio­je veik­lo­je daug nu­si­pel­ në Fon­do ta­r y­bos na­r ys dai­ni­nin­k as S.Ba­ras, ku­ris ge­rai pa­þi­no­jo kul­tû­ri­ná gy ­ve­ni­mà. Jo dë­k a at­si­ra­do ne tik dau­giau fi­nan­suo­ja­mø pro­jek­tø, bet ir ið­plës­t a jø te­ma­ti­k a: Lie­tu­vos ir ki­t ø krað­t ø mo­k y ­to­jø pa­r a­ma, va­do­vë­liø spaus­di­ni­mas, lë­ðos pa­vie­niams ob­jek­t ams.

Be to, S.Ba­ras, pa­si­tel­kæs Ame­ri­kos lie­tu­vius, or­ ga­ni­za­vo Sà ­jû­dþio pa­lai­k y­mo ko­mi­te­t à, bu­vo pre­zi­den­to V.Adam­k aus rë­mi­mo kom­pa­ni­jos ko­mi­te­to pir­mi­nin­k as. Pas­t a­rai­siais me­t ais jis su þmo­na as­me­nið­k ai kas­met ski­ria sti­pen­di­jà vie­nam ið Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­ den­tø te­no­rø. Kaip sa­ko Lie­tu­vos Pre­zi­den­t as V.Adam­kus, “jei ðian­dien Lie­tu­viø fon­das ga­li di­dþiuo­tis mi­li­jo­ni­në­mis su­mo­mis, tai pui­k aus ir áspû­din­go S.Ba­ro ad­mi­nist­ra­vi­mo dë­k a. Juk ið ðiø pi­ni­gø fi­nan­suo­ja­mas vi­sas ið­ei­vi­jos vi­suo­ me­ni­nis ir kul­tû­ri­nis gy­ve­ni­mas, o da­bar ten­ka ir Lie­tu­vai”. Ir ðian­dien, mi­në­da­mi Lie­tu­viø fon­ do veik­los 40-me­tá, stei­gë­jai ga­li pa­si­dþiaug­ti, kad ávai­raus am­þiaus, ávai­riø spe­cia­ly­biø ið­ei­vi­ jos lie­tu­viai fon­dui jau yra pa­au­ko­jæ dau­giau kaip 13 mi­li­jo­nø do­le­riø. Fi­nan­si­nius rei­k a­lus ið­ma­nan­ti Fon­do val­d y­ba bei ta­r y­ba su­ma­ niai tvar­ko fon­do ka­pi­t a­là ir jau tre­jus me­tus kas­met mû­sø ða­liai ski­ria ávai­riems rei­k a­lams tvar­k y ­ti po 1 mi­li­jo­nà do­le­riø. Di­de­lë da­lis pi­ ni­gø ati­te­ko ðvie­ti­mui, Lie­tu­vos mo­k yk­loms,

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Vilniaus g. 41, 2001, tel./faks. 62 24 06

Kairëje Dona Ana - A.Staðkevièiûtë, Don Otavijus - K.Orantas, centre Cerlina - G.Matulaitytë, Don Þuanas - J. Maþeika, deðinëje Mazetas - S.Sodeika.

W.A.Mozartas “Don Þuanas”, 1933 m. Dirigentas - F.Hoeselinas, J.Tallat - Kelpða, reþisierius - T.Pavlovskis, dailininkas - M.Dobuþinskis. Elvyra - A. Dambrauskaitë,