www.muzikosbarai.lt
2002 GRUODIS
Muzikos meno ir mokslo þurnalas ISSN 1392-4966
Kaina 5 Lt 20 Lt su CD
LINDA MAXEY
8 p. Festivalis "Mariø klavyrai"
20 p. Solidusis "Mama Jazz" pirmagimis
55 p.
Ðiame numeryje:
DIDYSIS MUZIKØ PARADAS Numeris su CD
VISI "MUZIKOS BARØ" PRENUMERATORIAI GAUNA ÞURNALÀ SU ÐIA KOMPAKTINE PLOKÐTELE.
www.muzikosbarai.lt
2002 GRUODIS Vyriausioji redaktorë Audronë NEKROÐIENË Vyr. redaktorës pavaduotoja Lina NAVICKAITË Redaktoriai Rimtautas GARNELIS, Eglë ÈERNIAUSKAITË
barai
2002 gruodis Nr.12 (299)
Lietuvos muzikø sàjungos leidinys, leidþiamas nuo 1931m.
Redakcinë taryba: R.Þigaitis (vadovas), V.Gerulaitis, G.Kuprevièius, L.Navickaitë, M.Urbaitis, Þ.Ramoðkaitë, A.Nekroðienë Dailininkas Arvydas NEKROÐIUS
Virðelyje Michailo Raðkovskio nuotr. Gedimino pr. 32 - 2, 2001 Vilnius Telefonai: 262 30 43, 212 16 15, 263 62 30. Faksas: 2120302 Elektroninis paðtas: zurnalas@muzikosbarai.lt, lina@muzikosbarai.lt SL 203A. OFSETINË SPAUDA. 8 SP. L. SPAUSDINO PETRO KALIBATO ÁI "PETRO OFSETAS", ÞALGIRIO G. 90, VILNIUS. UÞS. NR.299. TIRAÞAS 2000 EGZ. INDEKSAS 5216.
ISSN 1392-4966
Turinys M.Augulytë Didysis muzikø paradas – tas pats, dalyviai ir programos - nauji 1 p. R.Povilionienë Linda Maxey: perkusininkø menas Lietuvoje 4 p. E.Gedgaudas Ir vël Giuseppe Verdi 8 p. Þ.Ramoðkaitë Savita lietuviø muzikos peizaþo figûra 10 p. Þ.Ramoðkaitë Vilniuje – perkusijos virtuozø ansamblis “Kroumata” 10 p. L.Navickaitë Ibelhauptø dueto vakaras filharmonijoje 11 p. Þ.Ramoðkaitë Verþlusis seserø Vosyliûèiø duetas 11 p. Þ.Ramoðkaitë Sveèiai jaunatviðkai interpretavo klasikà 12 p. Þ.Ramoðkaitë Iðskirtinis kamerinës muzikos vakaras 12 p. T.Bakuèionis Baltø trio pristato baltiðkàsias premjeras 13 p. Þ.Ramoðkaitë Profesoriaus Jurgio Karnavièiaus atminimui 13 p. R.Povilionienë Rimanto Armono kûrybinës veiklos jubiliejus 14 p. T.Bakuèionis Þymaus rusø dirigento V. Fedotovo atminimui 14 p. S.Gerulis Gyvenimas su smuiku 15 p. Þ.Ramoðkaitë Jubiliejinis Silvijos Sondeckienës vakaras 16 p. Þ.Ramoðkaitë Jubiliejinis B. Kutavièiaus koncertas 16 p. V.Markova, A.Motuzienë LMA naujienos 17 p. E.Grigaliûnaitë, I.Skomskienë Atgimæs “Muzikos ruduo” 18 p. L.Narvilaitë “Mariø klavyrai”: praeitis, dabartis, ateitis 20 p. Z.Bruþaitë Septintas dangus – septintam festivaliui 24 p. T.Bakuèionis Ingridos Armonaitës kompaktinis diskas “Dialogos” 26 p. R.Nomicaitë Tarnystë muzikai 26 p. O.Budnikaitë Neblëstantis “Simfukø” entuziazmas 28 p. A.Boguþaitë Respublikinis studentø konkursas Klaipëdoje 29 p. D.Klimauskaitë Operetë tarp stereotipø ir novacijø 30 p. J.Adomonytë-Ðlekaitienë “Svarbiausia gyvenime – nepalûþti” 32 p. Panorama 34 p. L.Navickaitë Zoning In: tobulinant muzikos atlikimà 40 p. A.Listavièiûtë, L.Navickaitë Glennà Gouldà prisimenant 43 p. A.Listavièiûtë “Nëra jokio Beethoveno originalo” 45 p. A.Ruzgaitë Þymiausi XX a. ðokëjai. “Niþinskio legendà tæsia Nurejevas” 46 p. H.Ðabasevièius, P.Skirmantas Baleto ávykiø apþvalga 50 p. J.Terleckaitë Ðiuolaikinio ðokio ávairovë Diuseldorfo festivalyje ir mugëje 52 p. L.Paulauskis Solidusis “Mama Jazz” pirmagimis 55 p. A.Listavièiûtë Dþiazui bûdingos parafrazës 58 p. Þ.Lebedeva Klubas: gyvenimo bûdas ar kultûra? 60 p. Muzikø sàjungoje 62 p.
Kaina 5 Lt 20 Lt su CD
LINDA MAXEY
8 p. Festivalis "Mariø klavyrai"
20 p. Solidusis "Mama Jazz" pirmagimis
55 p.
Ðventës
Didysis muzikø paradas - tas pats, dalyviai ir programos nauji
Gaubia ðventës atmosfera
Lygiai vidurdiená, kaip ir ankstesniuo se Muzikos paraduose, ðventës pradþià paskelbë trimitø ðaukiniai. Pilna salë klau sytojø, scenoje - Roberto Ðerveniko diriguo jamas Lietuvos muzikos akademijos simfo ninis orkestras ir keturi chorai, kad pasvei kintø visus Johno Rutterio “Gloria”.
Milda AUGULYTË
Treèdalis dalyviø naujokai
The Great Parade of Musicians: New Performers and New Programmes
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
“Dainuoti Filharmonijos salëje - nuo stabu. Èia tokia puiki akustika. Ir svarbiau sia - kad èia patektume, nereikëjo jokio gero dëdës uþtarimo, jokios protekcijos”, - dþiaugësi jauni dainininkai Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitë po Didþiojo muzikø parado, lapkrièio 24-àjà surengto Vilniuje, Lietuvos nacionalinës filharmo nijos Didþiojoje salëje. Jie, pirmà kartà pakviesti á Muzikø paradà, kartu debiu tavo ir garbingiausioje Lietuvos koncertø salëje. Edmundas ir Kristina - ne vieninteliai Muzikø parado debiutantai. Deðimt va landø trunkantis klasikinës muzikos ðou surengtas jau ðeðtà kartà, ir treèdalis jo dalyviø - naujokai. Pristatyti publikai kuo daugiau muzi kø, visai Lietuvai parodyti, kokiø talentin gø ir kûrybingø þmoniø turime - toks ir bu vo Muzikø sàjungos prezidento Rimvydo Þigaièio noras, kai prieð ðeðerius metus jis ëmësi ágyvendinti Lietuvos koncertinëje praktikoje precedento neturintá projektà. Ðiemet atlikëjø menà ir ávairovæ pri statanèioje ðventëje dalyvavo per 400 mu zikø: trys orkestrai, septyni chorai, ðeði dirigentai, keturiolika pianistø, penki dai
Egidijaus Aliðausko vadovaujamas bir byniø choras, Kauno styginiø kvartetas, dainininkë Irena Zelenkauskaitë, fortepi jonø duetas Sonata Deveikytë ir Rokas Zubovas, dþiazo atlikëjai Saulius Ðiauèiu lis ir Tomas Kutavièius, akordeonininkas Raimondas Sviackevièius, saksofonininkë Justë Sakalytë, fagotininkas Andrius Pup lauskis, tûbininkas Sergejus Kirsenka, per kusininkas Tomas Kulikauskas, skrabalais grojantis Regimantas Ðilinskas, Vilniaus Balio Dvariono deðimtmetës mokyklos se nosios muzikos ansamblis “Flautino”. “Didþiajame muzikø parade 2002” pir mà kartà dalyvavo net keli chorai - moterø “Liepos”, Vilniaus B.Dvariono muzikos mokyklos jauniø, Vilniaus universiteto akademinis miðrus ir merginø “Virgo”, Bernardinø baþnyèios miðrus “Langas” ir tos paèios baþnyèios giedojimo mokyklos vaikø choras. Dar vienas ásimintinas debiutantas Vytautas Kernagis, kuriam buvo patikëtos vienos parado dalies vedëjo pareigos.
nininkai, devyni instrumentininkai, keturi kameriniai ir penki dþiazo ansambliai. Tarp parado debiutantø, be minëtøjø Zmailaitës ir Seiliaus, “Trimito” orkestras,
On 24 November, the Lithuanian National Philharmonic Hall became a venue for music lovers from all over the country once again: the Great Parade of Musicians, a ten-hour musical jamboree, took place there for the sixth time. Over 400 musicians – three orchestras, seven choirs, six conductors, 14 pianists, five singers, nine instrumentalists, four chamber ensembles and five jazz groups – appeared in this year’s musical marathon, and one-third of them were invited to participate for the first time. It was the second time that the best performers of the year – the singer Regina Maciûtë, the Lithuanian Chamber Orchestra and its conductor Saulius Sondeckis, the saxophonist Petras Vyðniauskas, and the Vilnius municipal choir Jauna Muzika and its leader Vaclovas Augustinas – had been awarded the Gold Disc Award. This year’s Parade was not only broadcast live on the radio: a number of musicians and ensembles also visited music lovers in the towns of Rokiðkis and Raseiniai. Milda AUGULYTË
Muzikos barai /1
Johno Rutterio “Gloria” atlikimas
Didysis muzikø paradas, kasmet bûda mas tas pats, niekada nebûna toks pat. Jo dalyviai parengia kûrinius, kurie, jø paèiø manymu, geriausiai atspindi jø kûrybinæ individualybæ ir sykiu dera prie þaismin gos muzikos maratono aplinkos. Atlikëjø, kurie á Muzikø paradà ateina, nemuziki niais terminais ðnekant, su “sunkiàja artile rija”, kaskart maþëja. Niekas specialiai nereþisuoja, bet taip jau susiklosto, kad nebe pirmame parade tarsi ásivyrauja tam tikra tema. Pernai net keli atlikëjai interpretavo argentinieèio As toro Piazzollos kûrinius, o ðiemet daugelis dalyviø neatsispyrë dþiazo traukai. Nuostabiausia, jog tam tinkami pasiro dë esà senoviniai lietuviø liaudies instru mentai. Didþiojo muzikø parado klausy tojai ásitikino, kad jais galima iðvingiuoti ne tik ilgesingas ir, prisipaþinkime, kartais nuobodokas melodijas, bet ir iðgauti intri guojantá skambesá. Ðvelnià dþiazo kavinës muzikà primi në Egidijaus Aliðausko suburto birbyniø choro svingavimas. Jauni muzikantai áro dë, kad mûsø tautinis instrumentas gali bûti nepaprastai lankstus ir ðiuolaikiðkas. Þavia staigmena tapo Regimanto Ðilins
Muzikos barai /2
Algirdo RAKAUSKO nuotr.
Vyravo dþiazo motyvai
Algirdo RAKAUSKO nuotr.
Visuotinës ðventës atmosfera - vienas patraukliausiø muzikos maratonø bruoþø. Tai ðventë ir atlikëjams, beje, tà dienà sutin kantiems koncertuoti be honoraro, ðventë ir publikai, tarp kurios esama melomanø, nuo pradþios iki galo atlaikiusiø visus ma ratonus, sukaupusiø jø dalyviø autografø kolekcijas. Filharmonijos fojë, koridoriuose ir salë je lapkrièio 24-àjà ðmëkðèiojo nuolatiniams ðios koncertø salës lankytojams nematyti veidai. Tai - sveèiai ið rajonø, atvykæ á sos tinæ dël Didþiojo muzikø parado, gal net pirmà kartà apsilankæ Nacionalinëje filhar monijoje. Jiems tai - irgi ðventë.
Algirdo RAKAUSKO nuotr.
Algirdo RAKAUSKO nuotr.
ko skrabalø ðou - pasirodë, kad ði tautinë archaika tinka ir operos ðlageriams inter pretuoti, ir dþiazo improvizacijoms. Dþiazo aromatà skleidë ir “Trimito” muzikinë ekskursija po Niujorkà (K.Vla ko “New York overture”), ir “Þvaigþdþiø kvarteto” (Janina Miðèiukaitë, Violeta Riaubiðkytë, Viktoras Malinauskas, Val demaras Frankonis) pasirodymas, net Vil niaus B.Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos jauniø choro parengtas ir maþu spektakliuku tapæs Rutterio “When the Saints go marching in”. Þaismingà programà parengë jau nuo latiniu Muzikø parado dalyviu tampan tis “Sostinës vario kvintetas” (Algirdas Januðevièius, Saulius Þvirblis, Marius
Muzikinis pasisveikinimas - simfoninis orkestras ir keturi chorai
Rancovas, Vygantas Ðilinskas, Darius Baþanovas), debiutantai saksofonininkë Justë Sakalytë, Raimondo Sviackevièiaus (akordeonas) ir Andriaus Puplauskio (fa gotas) duetas, Sauliaus Auglio (marimba), Tomo Kulikausko (perkusija) ir Sergejaus Kirsenkos (tûba) trio. Solidþioje dþiazo programoje bene dau giausia publikos simpatijø pelnë pianistas Tomas Kutavièius nauja poetiðka kompozi cija “Rudens giesmë”. Tradicinëje Didþiojo muzikø parado dþiazo dalyje, kurià ðá kartà pristatë Vytau tas Kernagis (liudytojø teigimu, ðis pramo gø pasaulio senbuvis nemenkai nervinosi prieð iðeidamas á Filharmonijos scenà, ku rioje jam iki tol nebuvo tekæ stovëti), dar muzikavo þavia melancholija uþliejantis pianisto Egidijaus Buoþio ir trimitininko Valerijaus Ramoðkos duetas, pianistas Saulius Ðiauèiulis, saksofonininkas Petras Vyðniauskas, “Þvaigþdþiø kvartetas”. Tarp parado senbuviø favoritais tapo dainininkai Regina Maciûtë, Vytautas LMA simfoninis orchestras, diriguoja R. Ðervenikas Choras “Jauna muzika”, diriguoja V. Augustinas
Algirdo RAKAUSKO nuotr.
Regimantas Ðilinskas (skrabalai)
tus á laureatus, pirmenybæ atiduoda tiems atlikëjams, kurie yra kûrëjai, interpretato riai, o ne tik gabûs ar net virtuoziðki natø ágarsintojai. Ðiemet, be Maciûtës, kûrybingiausiais interpretatoriais pripaþintas Sauliaus Son deckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras, saksofonininkas Petras Vyð niauskas ir Vaclovo Augustino vadovauja mas Vilniaus savivaldybës choras “Jauna muzika”. Pastarasis kolektyvas - viena didþiau siø staigmenø Didþiojo muzikø parado publikai. Jo subtiliai atliekami Martyno Maþvydo ir Juozo Gruodþio kûriniai buvo neprilygstamas Muzikø parado deiman èiukas. Specialistø nuomone, tai netgi perversmas klasikinës lietuviø chorinës muzikos interpretavimo istorijoje. Kas neatëjo á Didþiojo muzikø parado koncertà ir neiðgirdo, kaip gali skambëti Gruodþio, atrodytø, jau nudainuoti kûri niai, gali tik grauþtis nagus.
kasdien skambëtø vis nauja”, - tuomet sa kë prof. Þigaitis. Deja, jo þodþiai nuaidëjo it tyruose. Nie kas nepuolë skambinti á Muzikø sàjungà, uþsakinëti koncertø, kad savo miesto, rajo no þmonëms surengtø ðventæ, pristatytø mûsø ðalies talentus. Maþa to, kai Muzikø sàjunga pati pa siûlo programas provincijos mokykloms, ið jø vadovø iðgirsta atsakymà: girdi, moki niai nenori klausytis smuiko. Ðiemet Didysis muzikø paradas peri ferijai buvo transliuojamas ne tik radijo bangomis - áspûdingus jo fragmentus tiesiogiai iðgirdo Rokiðkio ir Raseiniø gy ventojai, kuriuos lapkrièio 16-àjà ir 17-àjà aplankë choras “Jauna muzika”, Kauno styginiø kvartetas, senosios muzikos ansamblio “Flautino” vokalinë grupë “Li rum”, operos solistai Kristina Zmailaitë, Edmundas Seilius, Dainius Stumbras, dþiazo improvizatorius Egidijus Buoþis, “Sostinës vario kvintetas”. Koncertus ve dë muzikologas Viktoras Gerulaitis.
Juozapaitis, Vilniaus savivaldybës choras “Jauna muzika”, Lietuvos kamerinis or kestras. Pastarieji du kolektyvai uþbaigë ðeðtàjá Didájá muzikø paradà dviem paki liais chorais ið Georgo Friedricho Hände lio oratorijos “Judas Makabiejus”.
Algirdo RAKAUSKO nuotr.
“Muzikø paradai tam ir yra, kad pri mintø publikai, jog esame ir mes, kurie nedalyvaujame þvaigþdþiø ðou, taèiau gyvename, dirbame, kuriame ir turime kà parodyti”, - kalbëjo dainininkë Regina Ma ciûtë, kurios atliekamø dainø ir romansø publika klausësi tiesiog apmirusi. Regina Maciûtë tapo ir viena jau antrà kartà teikiamo “Auksinio disko” prizo, ásteigto Muzikø sàjungos kartu su bendro ve “Baltic Optical Disc”, laureate. Tai - skulptûrinë kompozicija ir kom paktinë plokðtelë, kurioje áraðyti laureatø atliekami kûriniai. Plokðtelë bus platina ma su “Muzikos barø” þurnalu ir muzikos áraðø parduotuvëse. Prizo steigëjai, rinkdamiesi pretenden
Algirdo RAKAUSKO nuotr.
Kûrybingiausiems prizai
Moterø choras “Liepos”, vadovë A. Steponavièiûtë-Zupkauskienë
Skverbiasi gilyn á Lietuvà
Prieð ðeðerius metus, nuskambëjus pas kutiniams pirmojo Didþiojo muzikø para do akordams, Lietuvos muzikø sàjungos prezidentas Rimvydas Þigaitis viltingai kalbëjo apie tai, kad koncertø organizato riai, valdþios institucijø atstovai, kuruojan tys kultûrà, iðgirdæ tiek puikiø atlikëjø, tik riausiai pasistengs, kad tokià pat galimybæ turëtø visos Lietuvos melomanai. “Galime parengti tiek programø, kad
Tiek viename, tiek kitame mieste salës buvo sausakimðos, jau dabar uþsakyti ana logiðki koncertai kitiems metams. “Visi kolektyvai, kuriuos atveþëme á Rokiðká ir Raseinius, ðiuose miestuose kon certavo pirmà kartà”, - pabrëþë Rimvydas Þigaitis, stebëdamasis rajonø kultûrinio gyvenimo organizatoriø vangumu ir uþsi brëþæs jam nepasiduoti. Kitais metais Didysis muzikø paradas aprëps dar didesnes Lietuvos erdves. n
Puèiamøjø instrumentø orkestras “Trimitas”
Muzikos barai /3
Portretas
Algirdo RAKAUSKO nuotr.
Linda Maxey: perkusininkø menas Lietuvoje Su LMA studentais
Rima POVILIONIENË MB dosjë: nuo trejø metø Linda Maxey pradë jo groti for tepijonu, nuo ðeðeriø - marimba. 1963 m. gavo men ø (muzikos) bak alauro dip lom à Ðiaurës Tek s aso universitete, 1967 m. - men ø (teo rijos) mag istro dip lom à Istm an o konser v ator ijoj e, vël iau priv aèiai stud ijavo pas Èik ag os simfon in io orkestro pirm à j á perk usin ink à Gord on à Peters à. 1964-1966 m. Beil oro universitete dëstë
for tep ijon à, 1968 m. Long Bièo kol ed þe skaitë teo rijos paskait as, mar imb os groj im o men à 1998 m. dëstë Kanz aso universitete, 2000-2001 m. - Misur io universiteto Kanz a so miesto konser v ator ijoj e. Nuo 1999 m. dësto Liet uvos muzikos akad em ijoj e. 1985 m. iðr inkt a Kanz aso miesto me tø muzike. Tap o pirm à ja mar imb in inke, 1981-1993 m. laikot arp iu pak viest a dirbt i
su did þiausia “Col umb ia Ar t ist” koncer t i ne org an iz acija Niujorke. Nuo 1997 m. org an iz acin ë veikla siejam a su Muð am ø j ø men ø org an iz acija (Percussive Arts Socie ty). Dal y v avo tarpt aut in ëse perk usin ink ø konf erencijose Tek s ase, Filad elf ijoj e, tarp taut in iam e muzikos fest iv al yj e Port ug al ijo je (1994), garsiajam e perk usin ink ø fest iv a lyj e Par y þiuj e (1999). Per dvid eðimt met ø
Linda Maxey
Algirdo RAKAUSKO nuotr.
Linda Maxey: the Art of Percussion in Lithuania
Muzikos barai /4
Linda Maxey was the first marimbist to join the prestigious roster of New York’s Columbia Artists Management, to perform at the International Festival de Musica in Figuera da Foz in Portugal, and to appear as a soloist at international conventions of the Percussive Arts Society and the famous Journees de la Percussion International Festival in Paris. She has given hundreds of concerts in the United States, Canada and Europe and over 40 master classes at universities throughout the USA and in Lithuania, Latvia, Estonia, Russia, Belarus, and France. She has held academic appointments at Baylor University, the Long Beach City College, the University of Kansas, and the University of Missouri-Kansas City Conservatory of Music. In 1998/99, Maxey received a Fulbright Senior Scholar Award to teach at the Lithuanian Academy of Music, where in 2002 she became an honorary doctor. The author of the article talks with Linda Maxey about the present situation and problems of the art of percussion in Lithuania. Rima POVILIONIENË
ved ë daug iau kaip 40 meistr iðk um o kursø bei skaitë paskait ø muð am ø j ø rep er t uaro interp ret acijos, atl ik im o men o tem om is be ne visose JAV valst ijose, taip pat uþsien yj e - Liet uvoj e, Lat v ijoj e, Est ijoj e, Rusijoj e, Bal tar usijoj e, Prancûzijoj e. Sureng ë daug iau kaip 300 sol in iø koncer t ø gimtojoj e ðal yj e, Kan ad oj e, Mad eiroj e, Por t ug al ijoj e, ðal y se, kur vesd avo meistr iðk um o kursus. Yra paskelb usi straipsn iø tarpt aut in iuose prof e sion al iø perk usin ink ø þurn al uose “Percussi ve Arts”, “Percussive News”, muzik in iam e þurn al e “Fulbr ighters Abroa d”. Straipsn io “Scen oj e: groj im o men as” ver t im à spausd i no “Muzikos bar ø” þurn alas (1998 lapk rit is, Nr. 17). 1998-1999 m. L.Maxey paskirta Ame rikos cent ro Fulbr ighto prog ram os sti pend ija dëst y t i Liet uvoj e. Nuo 1998 m. mar imb in inkë pad ëjo rengt i tarpt aut in es perk usijos fest iv al io bûgn ø ir perk usijos dien as Viln iuj e. Atl ikëja buvo vien a ið ini
prisid ëjo pad ëd am a ruoðt i ir konsult uod a ma dël muð am ø j ø ins trum ent ø sàr aðo. Tie, kur iems yra tekæ klaus y t is Lind os Maxey groj im o, nea bejot in ai liko suþ avët i meistr iðk ai vald om os mar imb os muzik av i mo, paverg ianèios eleg ancijos ir ðil um os, sklind anèios tiek ið paèios atl ikëjos, tiek kû rin iø interp ret acij ø. Taèiau ðá kar t à, kalb an tis su garsià ja mar imb in inke, paðnekes ys daug iausia sukosi apie perk usijos men o sit uacijà Liet uvoj e. Nuo pat pirm ojo vizito á Liet uv à L.Ma xey kiek v ien àk art at veþ a glëb á naujos liter a tûros, muzikos áraðø, perk usin ink ø rep ert u ar à pap ild o naujausiom is komp ozicijom is. Jau ant ri met ai jos pas tang om is Liet uvos muzikos akad em ijos stud ent ams suteik ia ma gal im yb ë iðv ykt i stud ij uot i á Kanz aso universitet à. Kod ël ði atl ikëja, sak y t um e, labd ar ing om is paskatom is skrod þia ben e pusës gaubl io traj ektor ijà nuo JAV iki Liet u vos, èia reng ia meistr iðk um o kursus, dësto
PRADÞIA 1996 m. prof. Algirdo Budrio kvietimu Lietuvoje klarnetininkas Larry Maxey (klarneto profesorius Kanzaso universi teto Menø fakultete) ir jo þmona Linda Maxey vedë meistriðkumo kursus, buvo surengti ðiø dviejø muzikø koncertai. Jau tuomet marimbininkë, palikdama mûsø ðalá, þinojo norinti gráþti á Vilniø, suþavëta ðio miesto, ketino ir toliau dalytis su Lietu vos muzikais atlikimo meno patirtimi, teik ti studentams grojimo marimba ágûdþius. Treèius metus ið eilës L.Maxey skiriama Amerikos centro Fulbrighto programos stipendija dëstytojø veiklos paramai uþ sienyje. (Beje, Fulbrighto programoje yra atskiros studijø rëmimo, moksliniø tyrimø finansavimo sritys. Pavyzdþiui, bendrai ðios programos stipendijoms 2002/3 moks lo metams gauti buvo pateikta apie pus penkto tûkstanèio anketø, ið kuriø atrinkti apytiksliai devyni ðimtai stipendininkø.) Rima Povilionienë: Jûsø atvaþiavimus á Lietuvà tarsi þenklina naujos informa cijos apie perkusininkø menà pasaulyje antplûdis - nauji áraðai, nauji kûriniai. Ko kias, galbût esmines, problemas iðskirtu mëte, kalbant apie Lietuvos perkusinin kø profesionalø ruoðimo programà bei situacijà pasauliniame kontekste?
Algirdo RAKAUSKO nuotr.
Áraðai:
Koncertas Lietuvos muzikos akademijoje
ciator iø ir org an iz ator iø reng iant tarpt au tin á perk usin ink ø reng in á Liet uvos muzikos akad em ijoj e ir Nacion al in ëj e filh arm on i joj e 2002-ø jø pav as ar á. Jos pas tang om is Liet uvos muzikos akad em ijos perk usin ink ø klasës inventor iø pap ild ë dov an ot i muð a miej i ins trum ent ai - did þiul ë nekoncert in ë mar imb a darb ui klasëj e, gong ai, cimb olai, daug yb ë smulkesn iø perk usin iø ins trum en tø. Uþ nuop eln us plëtojant muzikos men à Liet uvoj e 2002 m. jai suteikt as Liet uvos muzikos akad em ijos garb ës dakt arës var das. Pask ut in ë dþiug i nauj ien a, pasiek usi ir Lind à prieð pat jai iðv ykst ant á nam us lap krièio pab aig oj e - “Jap an ese Cult ur al Grant Ate” suteikt a par am a Liet uvos muzikos akad em ijai, skirt a muzikos ins trum ent ams atn auj int i. Prie ðio proj ekto mar imb in inkë
mûsø stud ent ams, org an iz uoja pas aul in io lyg io perk usin ink ø reng in ius, kviesd am a garsius atl ikëj us? Á klausim à tarsi at s ako Fred er ic as Mac arez as, tit ul uojam as pir muoj u Prancûzijos perk usin ink u, kar t u su Lind a sureng æs ne vien à pasirod ym à, gy ven ant is iðt ies intens y v ø koncert uojanèio atl ikëjo ir ped ag og o gy ven im à: “Að tik iu bend rav im u, þin iø perd av im u þmon ëms, ðal ims, kult ûroms. Tod ël nor iu kurt i at v ir à pas aul á, kur iam e dal y t um e savo men in es idëjas, tod ël að dirb u, kel iauj u, rað au, eik voju vis à savo laik à ir energ ijà. Juk mes visi ið tos paèios - bûgn ø ðeimos“.
The Artistry of the Marimba, 1994 Sound track, The Em pe ror’s New Clothes (Childrens’ Opera), Kennedy Center in Washington XIII Festival de Musica da Figueira da Foz, 1995 Joseph Haydn, Nay Rosauro, Carl Nielsen, Ðv. Kristoforo kamerinis or kestras, 1999 Aranþuotës marimbai (iðleido “Sout hern Music Publishing Company”): Amazing Grace (amerikieèiø folkhim nas) Frederic Chopin Etiudas op. 10 Nr. 5 Georges Bizet Karmen siuita Linda Maxey Vienos fantazijos karna valas Rimskis Korsakovas Kamanës skridi mas Isaac Albeniz Legenda Franz Liszt Meilës svajos (noktiurnas Nr. 3) Francisco Tarrega Recuerdos de la Alhambra Bizet/Sarasate Segidilija ir èigonø daina Georg F.Händel Sonata F-dur James Barnes Jorkðyro baladë Pablo de Sarasate Zapateado
Muzikos barai /5
demijos ar konservatorijos, B.Dvariono muzikos mokyklos ar M.K.Èiurlionio menø mokyklos mokiniais. Po apsilankymo prieð porà metø buvau pakviesta dëstyti Sankt Peterburgo konservatorijoje, taèiau jau kurá laikà gauti leidimà vykti á Rusijà sudëtinga. Taip pat grojimà marimba dëstau ir Rygos muzikos akademijos studentams.
Algirdo RAKAUSKO nuotr.
- Jûsø iniciatyva keli Lietuvos muzi kos akademijos studentai (2 styginin kai, 1 klarnetininkas, 1 perkusininkas ir 1 pianistas) jau turi galimybæ stu dijuoti Kanzaso universitete. Taèiau, kaip kalbëjome anksèiau apie profesio naliosios perkusininkø lavinimo bazës situacijà Lietuvoje, kokiu bûdu mûsø studentai, studijuojantys muðamøjø specialybæ, Lietuvoje vis dëlto netu rëdami galimybës visapusiðkai lavinti savo ágûdþiø, adaptuojasi profesiona liosios perkusinës muzikos centru vadi namos JAV mokyklose?
Linda Maxey – LMA garbës daktarë
Linda Maxey: Pirmiausia Lietuvos
muzikos akademija neturi pagrindiniø muðamøjø instrumentø - timpanø su peda lais, koncertinës marimbos ar gerai grojan èio vibrafono. Bûtina turëti bent ðià árangà, norint árengti perkusinës muzikos studijà, skirtà profesionaliam atlikëjui ruoðti. An tra problema sietina su naujausios infor macijos stoka, nes tai, kas perkusijos meno srityje Vakaruose ir Amerikoje vyksta jau bene penkiolika metø, èia, Lietuvoje, në ra plaèiai þinoma, trûksta muzikos áraðø, naujausiø kompozicijø. Kaskart atvaþiuo dama stengiuosi papildyti ir paávairinti palyginti skurdþià profesionalios perkusi nës muzikos áraðø kolekcijà Lietuvos muzi kos akademijos fonotekoje. Ir svarbiausia uþduotis, ko siekiu, dëstydama Lietuvos studentams, - supaþindinti juos su naujai sukurtomis klasikinëmis perkusinës mu zikos atlikimo technikomis, pasaulyje vy raujanèiomis pastaruosius 30 metø. Nors, pavyzdþiui, Rusija iðsiskiria ypaè stipria ir profesionalia perkusininkø ruoðimo mokykla, taèiau Vakaruose jau kurá laikà taikomos posovietinëms ðalims visiðkai naujos interpretacijos technikos. Perkusininkø grojimo menas pasiþymi ypaè plaèiu akiraèiu, kà vargu ar galima bû tø pasakyti apie kurio nors kito muzikos in strumento atlikëjiðkà specifikà. Pavyzdþiui, galima bûtø vardyti ne tik profesionalias grojimo mokyklas, bet ir technikas, susiju sias su etnine atskirø kultûrø estetika (tai bûtø ypaè ryðkios azijietiðkos, japoniðkos, afrikietiðkos, Amerikos, Amerikos indënø kultûrø grojimo bûgnais tradicijos). Atvykusi á Vilniø, stengiuosi susitikti su visais norinèiais Lietuvos muzikos aka
Muzikos barai /6
- Bûdama Lietuvoje, atkreipiau dëmesá á tai, kad èia dar nuo maþens stengiamasi mo kiná sutelkti á vidinio muzikalumo ugdymà, kad jis suvoktø, jaustø ir ásijaustø á muzikà. Tai visiðkai prieðinga pozicija JAV muziki niam lavinimui, kur pirmiausia siekiama ávaldyti techninius ágûdþius, o tada su tarsi jau subrendusiu mokiniu pradedama kalbë ti apie kûrinio turiná. Pavyzdþiui, á Kanzaso universitetà atvykæs perkusininkas Julius Þi linskas per vienerius metus, átemptai dirbda mas ir praktikuodamasis, sugebëjo pasivyti ir uþpildyti techninës bazës spragà. Visø pirma jis jau puikiai þinojo, kà nori iðreikðti grojamu kûriniu, todël ðiam marimbininkui tereikëjo patobulinti kai kuriuos specifinius techninius ágûdþius.
PROFESIONALUSIS PERKUSIJOS MENAS LIETUVOJE 1998-1999 m. Lietuvoje surengta tarp tautiniø perkusininkø festivaliø, kuriuos organizuoti padëjo ir L.Maxey, tiek daly vaudama kaip atlikëja, tiek pagelbëdama pasikviesti garsiø uþsienio ðaliø atlikëjø ir muðamøjø grupiø. Didþia Lindos iniciaty vos dalimi 2002 m. balandá Lietuvos muzi kos akademijoje ir Nacionalinëje filharmo nijoje suorganizuotas tarptautinis renginys - garsiø pasaulio perkusininkø meistriðku mo kursai, trukæ visà savaitæ, bei jungtinis koncertas Filharmonijoje balandþio 24 d. su þymiais atlikëjais Michaelu Udow (JAV marimbininkas ir kompozitorius, vienas þymiausiø ðiø dienø marimbininkø ne tik Jungtinëse Valstijose, bet ir pasaulyje), Fredericu Macarezu (muðamieji, timpanai; Prancûzija), Nebojsa Zivkovièiumi (vienas ryðkiausiø ðiuolaikiniø Vokietijos kompo zitoriø, taip pat puikus perkusininkas).
Be to, ðie atlikëjai vedë tarptautinius meist riðkumo kursus, kuriø metu supaþindino su naujausiu Europos, JAV ir kitø ðaliø perkusijos repertuaru, buvo skaitomos paskaitos muðamøjø ðiuolaikinio repertua ro ir technikos klausimais, studentai savo meistriðkumà galëjo iðmëginti tarptautiná lygá pagal pasaulinius standartus atrankai á geriausius orkestrus ir tarptautinius kon kursus atitinkanèioje perklausoje. Studen tai turëjo galimybæ susipaþinti su L.Maxey pastangomis dovanotais naujaisiais mu ðamaisiais instrumentais. Ðis tarptautinis projektas iðsiplëtë ir uþ Lietuvos ribø, nes muðamøjø instrumentø meno meistrai taip pat apsilankë Rygos bei Talino muzi kos akademijose. - Kaip apibûdintumëte Lietuvoje organizuojamus profesionaliosios mu ðamøjø muzikos renginius vertindama juos pagal pasaulinius vertinimo krite rijus? Kokias aktualesnes ðios srities problemas iðskirtumëte?
- Tarptautinei perkusijos dienai skirtas festivalis 2002 m. balandá tarptautiniø festi valiø kontekste tikrai lygiavertis, jei kalbë tume apie jø vertinimo kriterijus, kadangi ðá Lietuvos festivalá rëmë tarptautinës or ganizacijos, dalyvavo pasaulyje pripaþinti garsûs perkusininkai, surengta koncertø, meistriðkumo kursø. Vis dëlto Lietuvoje rengiami perkusinës muzikos renginiai toli graþu neprilygsta, pavyzdþiui, Pary þiaus perkusininkø festivalio, kuriame teko dalyvauti, masteliams. Kitose ðalyse muðamøjø atlikëjø koncertai sutraukia ne tik daug klausytojø, bet ir ðiuos renginius finansuojanèiø mecenatø. Bûdama Prancû zijos festivalyje, pastebëjau, kad þavusis Paryþius taip pat tapo vienas ið traukos objektø, skatinàs klausytojus èia atvykti ið visos Europos. Jei daugiau þmoniø þi notø, kokia miela jûsø sostinë, neabejoju, nedelstø aplankyti ðio miesto, nes Vilnius turi savotiðko magnetizmo, verèianèio èia kartà apsilankiusius tiek mano kolegas, tiek turistus dar kartà gráþti. - Kokie atlikëjø, kuriuos kvieèiate á Lie tuvà koncertuoti, parinkimo kriterijai?
- Mano manymu, pirmiausia akademi jos studentams reikëtø suteikti profesiona liosios muðamøjø muzikos interpretacijos þiniø. Todël daþniausiai tai klasikinës perkusinës muzikos atlikëjai, nes ir pati daugiausia skambinu klasikà. Mano tiks las - Lietuvos perkusininkams visø pirma suteikti klasikinës, o ne dþiazo ar etninës perkusinës muzikos atlikimo specifikos þiniø. Pavyzdþiui, jau dvideðimt metø Vokietijoje gyvenantis puikus ðiuolaikinis kompozitorius Nebojsa Zivkovièius genia liai interpretuoja ir klasikinæ muðamøjø muzikà. Michaelà Udow siûliau pakviesti
þinodama, kad ðis kompozitorius ir perku sinës muzikos atlikëjas taip pat yra puikus dëstytojas, galësiàs suteikti nemaþai nau dingos informacijos. Jo vesti meistriðkumo kursai Lietuvos perkusininkams buvo iðties naudingi ir reikðmingi. Fredericas Macarezas kaip atlikëjas turi daug patir ties muzikuodamas orkestre, todël buvo svarbi bûtent ði jo veiklos sritis. - Profesionaliosios uþsienio muzikos praktikoje perkusininkai daþnai bûna ir kompozitoriai, pavyzdþiui, mûsø jau minëti Zivkovièius arba Udow. Tà patá galëtume pasakyti ir apie Vladimirà Ta rasovà bei daugelá kitø. Ar gebëjimas komponuoti muzikà ir drauge bûti jos atlikëju - iðskirtinis perkusininko bruo þas?
- Nepasakyèiau, kad tik tarp perku sininkø esama garsiø kompozitoriø. Bet kurios muzikos srities talentingi atlikëjai drauge gali bûti kompozitoriai, kaip tai ro do pasaulinë praktika. Taèiau ðiuolaikinës muzikos erdvëje ypaè daþnai susiduriame su reiðkiniu, kai profesionalus atlikëjas greta kitø moderniø kompozicijø atlieka ir savo kûrybà. - Transkribavote klasikinës muzi kos, pavyzdþiui, Bizet “Karmen”, Rims kio-Korsakovo “Kamanës skridimas” ir kt. kûriniø marimbai. Galbût egzistuo ja specifiniai ðiø kûriniø pasirinkimo kriterijai?
- Kaip þinoma, specialiai marimbai kuriamos kompozicijos - iðskirtinai XX a. opusai, todël baroko, klasicizmo ar roman tizmo epochø kûriniø transkripcijos ðiam instrumentui bûtinos tam, kad atlikëjas galëtø skambinti, ásisàmoninti ir iðmokti pajausti ávairiø stiliø muzikà. Mano vai kystëje klasikinës muzikos transkripcijø repertuaras marimbai nebuvo gausus. Tad tiesiog kilo bûtinybë já plësti ir ávairin ti. Be to, daþnai tenka koncertuoti popu liariàjà klasikà mëgstantiems þmonëms, kurie mielai klausosi paþástamø kûriniø transkripcijø. Taèiau ðiuolaikiniai kompo zitoriai marimbai skiria iðties daug origi naliø ir ádomiø opusø, todël transkripcijø bûtinybë, palyginti su ankstesniais deðimt meèiais, sumaþëjo. Pavyzdþiui, Bacho kûryboje yra kû riniø, paties kompozitoriaus perraðytø ávairiems instrumentams ir originaliai skambanèiø tiek grieþiant smuiku, skam binant klavesinu ar grojant kameriniam orkestrui. Dalykai, kurie man svarbûs atlie kant transkripcijà, tai tempo parinkimas, lemiantis ðtrichø tikslumà. Pavyzdþiui, norint marimba iðgauti legato jungiamø garsø áspûdá, motyvà reikëtø atlikti grei tesniu tempu. Atlikdama transkripcijà, visø pirma á kûriná þvelgiu kaip atlikëjas, mintyse suvokiantis ir norintis iðlaikyti
originalø kûrinio stiliø, skambesá, tembro specifikà. - Lietuvoje su Ðv. Kristoforo kameri niu orkestru áraðëte Nay Rosauro Kon certà marimbai ir orkestrui.
- Tiek ðis muzikinis áraðas, tiek kon certas buvo didþiulë dovana ir man, ir kompozitoriui. Orkestras, galima sakyti, paskutinæ akimirkà (dienà prieð) iki kon certo gavæs Nay Rosauro kûrinio natas, per 24 valandas tiesiog meistriðkai paruo ðë iðties sudëtingà partitûrà, kurioje gausu Pietø Amerikos ritmø, dþiazo elementø. Kai po áraðo paskambinau ir pradþiuginau N.Rosauro, ðis net nesitikëjo, kad jo kom pozicija bus áraðyta. - Jau kurá laikà lankote lietuviø kal bos kursus Vilniaus universitete (tarian tis su p. Linda dël pokalbio laiko, marim bininkë puikiausiai lietuviðkai patikslino susitikimo valandà ir vietà. - Aut.).
- Mano amþiuje pradëti mokytis naujos kalbos!.. Lietuviø kalba sudëtinga, paly ginti su tomis kalbomis, kuriomis tenka kalbëti. Taip pat esu studijavusi ispanø, vokieèiø, prancûzø. Taèiau studijos univer sitete, nuolatiniai vizitai á Vilniø, paskai tos su studentais, netgi pasivaikðèiojimai Vilniaus gatvëmis - tai nuolatinë praktika. Taèiau nors ir paini, bet mane þavi dainuo jamoji lietuviø kalba, lietuviø folkloras. Ne kiekviena tauta gali didþiuotis turëdama stulbinamai turtingà ir ádomø muzikinës kultûros paveldà. Manau, tai irgi savotið kai veikia jûsø tautos muzikalumà. Beje, norëèiau paþymëti iðskirtiná jûsø ðalies bruoþà - lietuviai, atrodytø, paprasèiausiai myli muzikà, jà jauèia, muzika - tarsi neat siejama jø kasdienybës dalis. Pavyzdþiui, Amerikoje tëvai ypaè retai vedasi vaikus á profesionaliosios muzikos koncertus, to dël Lietuvoje nustebau vakariniuose kon certuose matydama vaikø. - Atvykstate á Lietuvà sausio mënesá?
- Að labai branginu Lietuvos muzikos akademijos man suteiktà garbæ ir padëkà. Todël visuomet mielai èia gráþtu. Kito ma no vizito planai susijæ ne tik su pedagogi ne veikla, bet ir su programos, pagal kurià jûsø studentai vyktø studijuoti á Kanzaso universitetà, plëtimu. - Aèiû uþ pokalbá. Iki pasimatymo!
n Siûlome keletà interneto svetainiø adresø: www.lindamaxey.com (Marimbininkë Linda Maxey) www.music.umich.edu/faculty/udow.michael.html (ma rimbininkas Michaelas Udow) www.zivkovic.de (perkusininkas Nebojsa Zivkovièius) http://www.lpmusic.com/ (Lotynø Amerikos perkusi ninkai) http://www.cse.ogi.edu/Drum/encyclopedia/ http://www.pas.org/ (Percussive Arts Society) http://www.cse.ogi.edu/Drum/ (perkusijos instrumentø puslapis, kuriame galima rasti nuorodø á kitus interneto adresus)
Kvieèiame! Kauno Juozo Gruodþio konser vatorijoje nuo 1952 m. rudens pradëjo veikti Teorijos-kompozicijos skyrius, kurio pirmuoju vadovu tapo kompozitorius Vytautas Klova. Per 50 metø skyriuje dirbo daug Lietuvoje þinomø muzikos pedago gø ir kûrëjø: Algimantas Daunoras, Eugenija Ragulskienë, Elena Marti nonienë, Antanas Rekaðius, Vladas Ðvedas ir kt. Skyriuje mokësi ir gavo mokyklos diplomus bûrys ðiandien Lietuvoje þinomø kompozitoriø ir muzikologø, kultûros veikëjø, tarp kuriø - Mindaugas Urbaitis, Vytautas Blûðius, Faustas Latënas, Valentinas Bagdonas, Giedrius Kup revièius, Danutë Petrauskaitë, ið viso 183 absolventai. 2003 m. ba lan dþio 16 d. 12 val. J.Gruodþio konservatorija ren gia mokslinæ konferencijà skyriaus nueitam keliui ir indëliui á Lietuvos muzikinæ kultûrà aptarti bei absol ventø kompozitoriø kûriniø koncer tà. Lau kia me 10-15 min. truk mës praneðimø: · prisiminimø apie buvusius skyriaus pedagogus, skyriaus dar bà, mokymàsi jame ir pan.; · aptarianèiø buvusiø sky riaus auklëtiniø tolesnæ kûrybinæ, kultûrinæ, pedagoginæ veiklà (prane ðimai gali bûti skirti ir vieno asmens darbams aptarti); · kitomis temomis, susijusio mis su skyriumi ir buvusiais auklëti niais. Visus, norinèius (ypaè skyriaus absolventus) padëti rengti konferen cijà ar joje dalyvauti (su praneðimu, kûryba), praðome kreiptis á Kauno J.Gruodþio konservatorijà: tel. 837-22 25 35 (raðtinë), 8-37-22 87 96 (direktoriaus pavaduotoja Jûratë Karbauskienë) arba laiðku: Algiman tui Kubiliûnui, Kauno J.Gruodþio konservatorija, J.Gruodþio g. 6, LT 3000 Kaunas.
Muzikos barai /7
Premjera Edmundas GEDGAUDAS
D
Ir vël Giuseppe Verdi
Michailo RAÐKOVSKIO nuotraukos
ar vis tebesigalvoja apie antri næ “Kaukiø baliaus” premje rà (lapkrièio 29 d.) Lietuvos nacionalinëje operos scenoje. Antrinë, nes 2001 m. birþelio 30 d. buvo parodyta Trakø pilies kieme kaip Vilniaus festivalio renginys. Tiesa, anuokart gerokai kitoks, nors inscenizato riø grupë ta pati. Klausausi premjeros teatre áraðo, ko reguoju salëj patirtus áspûdþius. Ir nors áraðas ne itin aukðto lygio, jo dëka aiðkiau suvokiu, kad su kompozitoriaus numaty tu orkestro vaidmeniu nebuvo apsilenkta, kad tikro teatralo nuojautos vedamas Gin taras Rinkevièius juos ágyvendino. Sëdint vienoje tolesniø parterio eiliø në ra lengva orkestre iðtisai girdëti dramatur giná spektaklio pagrindà, deramai ávertinti visas detales ir niuansus. Jauèiau ðiek tiek “apibendrintà” spektaklio gyvybingumà,
V. Afanasenka – grafas Rikardas, I. Linaburgytë - Ulrika, V. Juozapaitis - Renatas, I. Zelenkauskaitë - Oskaras
kurio betgi pakako patiriant nemenkà jo teatrinæ magijà ir netgi ðventiðkumà. Beje, jei ðie dalykai operai skambant dingsta, jø vietoj bemat atsiranda naftalino kvapelis. Riba tarp operos scenos ir teatro rakandø sandëlio bûna klastingai slidi. Áraðas patvirtino ir paryðkino, jog par titûros lobius dirigentas èia ne tik “ekspo nuoja”, bet ir juos iðgyvena. Tai persiduo da visam atlikëjø ansambliui, o per juos ir publikai. Atsiranda atmosfera, palanki atskirø vaidmenø plëtotei ir turtëjimui. Vaidmenys bræsta artistams sàveikau jant su publika. Manau, kad tada intuicija iðtiesia rankà racionalumui ir protarpiais ávyksta dalykai, kuriø gal net patys artis tai nepaaiðkintø. Bet ðito jie nepamirðta. Publika irgi. Tokiø akimirkø “Kaukiø baliaus” prem jeroj bûta, apie jas jau raðiau ir kalbëjau. Antrame spektaklyje jø patyrëme maþiau.
Muzikos barai /8
Amelijos vaidmená atlikusià Irenà Mil kevièiûtæ pakeitusiai Marinai Tropinai ið Latvijos nacionalinës operos metafizinis dainavimo lygmuo (já patyrëme premjero je) yra gan tolima sritis, nors kitais poþiû riais vieðnia pasirodë kaip stipri, puikios orientacijos profesionalë. Premjeros áraðas “kilstelëjo” grafo Ri kardo vaidmens atlikti pakviesto tenoro Viktoro Afanasenkos dainavimà. Èia jis ir lakesnis, ir reikðmingesnis. Kas tai? Dai nininko “fonogeniðkumas”? Áraðe kitaip, negu ið nykaus mûsø salës nuotolio, su vokiau ne vienà Rikardo epizodà, tarp jø ir jûrininko dainelæ, spontaniðkai raðytoj recenzijoj mano pakritikuotà. Áraðai mëgsta visokeriopà tikslumà, sàmoningai valdomà raiðkà. Ulrikos vaid mená “raganos balsu” (transliacija tà negai lestingai paryðkino - ten, scenos gilumoj, dainininkë, matyt, turëjo dar vienà mikro
fonà) nuo pirmos frazës dainuojanèiai Ine sai Linaburgytei áraðas padëtø patobulinti balso spalvø, dinaminio reljefo ir prasmës darnà. Tai balsas, galintis glamonëti kiek vienà garsà. Ar artistë nesijauèia ápareigo ta ne tik protarpiais tà daryti? Gal kiek sunkiau ðito siekti Vytautui Kurnickui, antrojo spektaklio Rikardui. Bet kiek daug jo padaryta! Nors tai ne “sa vaime” tapybiðkom spalvom besiliejantis tenoras, artisto pasiektas dainavimo iðraið kos, jëgos, estetikos ir teisybës pojûèio lyg muo darë stiprø áspûdá, o trumpas mano girdëtas antrojo spektaklio áraðo fragmen tas tà tik patvirtino. Antrajame spektaklyje Vytautas Juo zapaitis Renato vaidmeniu parodë, kaip svarbu dainuojant atskleisti daugiasluoks ná ryðkiøjø ðio kompozitoriaus persona þø charakterá. Á meniniu poþiûriu tolygø Renato arijos variantà Dainius Stumbras
M. Tropina ir V. Kurnickas
kol kas tik pakeliui. Bet tiek ðiame, tiek ankstesniuose jaunojo solisto darbuose esama þelmenø, skatinanèiø tikëti, kad jo pasirinktasis kelias neveda á graþià, taèiau monotoniðkà stepæ. Labai svarbu, kiek tie daigai brangûs paèiam dainininkui. Þaviu lengvumu tiek dainuodama, tiek sceninæ vaidmens vizijà kurdama ðvysteli Irena Zelenkauskaitë. Paþui Oskarui èia skirta atstovauti naivokam (bet kokiam
tingais ðokëjø pasirodymais, su reginiui nusiteikusia, valganèia ir gerianèia publi ka. Buvo aiðku, jog teatro scenoje iðvysim kiek kitoká tos populiarios operos varian tà, o kalbos apie neiðpasakytai intensyvø Kalifornijoje gyvenanèios reþisierës Dalios Ibelhauptaitës repetavimà (ðalia jos infan tiliðkø pasisakymø per radijà) neþinia, ar labiau intrigavo, ar didino skepticizmà. Bet ðtai stebiu premjerà, ir skepticiz mas tirpsta. Tirpti jis pradëjo jau pamaèius juosvà, neapðviestà uþdangà, þadanèià sti lingumà, vizualià scenos kultûrà. Nusibodo inscenizuotos uvertiûros. Taèiau ðá kartà reginys, kurá iðvydau uþ dangai pakilus, netrukdë susikaupti, ási klausyti á pirmuosius operos garsus, nes ir scenovaizdis, ir grafo Rikardo veido atðvai tas, ir uþ angos ant laiptø sëdintis choras jø ádëmiai klausësi. P.Mumfordo scenovaizdá inspiravo prieð aðtuonetà deðimtmeèiø suklestëjæs bauhauzo stilius. Tarp jo pradininkø - ar
Liudas Norvaiðas - Tomas, Dainius Stumbras - Renatas ir Vytautas Bakula - Samuelis
mielam!) dþiaugsmui, tarsi ið dausø nusi leidþianèiam á painià þmoniø gyvenimo realybæ. Toliau - maþesni vaidmenys, pagal mûsø teatro tradicijà pasirûpindavæ, kad spektakliui nepristigtø “ðaukðto degu to”. Bet ðá kartà kitaip. Silvano vaidmuo pademonstravo gerai ávaldytà Ramûno Urbieèio baritonà, o sàmokslininkai Samu elis bei Tomas buvo verti jiems kompozito riaus skirtø (iðties labai svarbiø) fraziø. Tai Vytautas Bakula ir Liudas Norvaiðas. Jau áprastu raiðkos lankstumu bei tikslumu spektaklio rangà këlë Èeslavo Radþiûno vadovaujamas choras. “Kaukiø baliaus” premjerai artëjant buvo jauèiamas ðioks toks aþiotaþas. Veikë ir plaèiai nuskambëjæs, jau minëtas spek taklis Trakø pilies kieme - labai brangus, protarpiais áspûdingai gigantiðkas (brito Peterio Mumfordo scenografija!), su efek
ir netgi santûrumo. Kvailiojimai susitinka su orumu, o po akimirkos dar ir su trage dija. Viskas nutolsta, pritemsta, tampa dar kitokia metafora. Vilniuje pajauèiau, jog ji gana talpi. Gal pravertë scenografës Martos Vosyliûtës indëlis, kuri, P.Mumfor dui susirgus, jo idëjà pritaikë ðiai scenai, drauge nenusiasmenindama. Regis, tai tik á naudà. Kà darë, taip intensyviai repetuodama, reþisierë? Spëju, jog nemaþai jos pastangø pri reikë siekiant “neoperinio” personaþø natûralumo, kylanèio ið ðiandieninio laikysenos, veiksmø, bendravimo, jaus mø raiðkos modelio. Tai joks “dviraèio iðradinëjimas”. Skirtingø epochø jungtys pasaulio operø scenose jau, galima sakyti, ásibuvo. Kartais tai teikia gaiviø áspûdþiø, kartais tampa nauja rutina. Vilniuje ði kar tà jos sëkmingai iðvengta. D.Ibelhauptaitë nëra inscenizatorë, kurià lankytø mûsø dramos teatro korifë
Irena Milkevièiûtë - Amelija ir Viktoras Afanasenka - Rikardas
chitektas Walteris Gropius, tas pats, dël ku rio fataliðkoji Alma paliko savo paskutinæ simfonijà beraðantá, jos uþbaigti nesuspëju sá Gustavà Mahlerá. Taigi atsirandame ties riba, þenklinusia nekalendorinæ praëjusio amþiaus pradþià. Visai kitokie, negu G.Mahlerio, kûrybinio ákvëpimo rezultatai. Kitokie pastatai, in terjerai, baldai, mados. Naujos apraiðkos tapyboje, skulptûroje, ðokyje. Viskas jau seniai tapo praeitim, bet atsiradæs laiko nuotolis tik paryðkina anos epochos stilin gà vientisumà. Taigi scenoje pasigërëtinai skaidru. Ði estetika atvira tiek Juozo Statkevièiaus kostiumø “asketizmui”, elegantiðkai kas dienybei, tiek teatraliðkam jø puoðnumui, tiek ir anos epochos tapybà (kaukës!) pri menanèioms formoms. Finalinio paveikslo spalvø ir formø ðëlsmas, visa toji gausybë, kurioje esama grieþtos stilistinës atrankos
jø vizijos. Ji labai sàþiningai darë tai, kà sugeba. Nesuspëjusi Trakuose pasiekti niu ansuoto rezultato, ji savo principus graþiai reabilitavo ðia antrine premjera. Pasiekë natûralumà, veikiantá lyg komunikuoti padedanti erdvë. Spektaklio scenografija augte suaugo su Levo Kleino meistriðkai valdoma ðviesø tapyba. Joje daug netikëtumø, kurianèiø savaimingà, labai neprastà teatrà. Viskas stilinga, prasminga, lakoniðka. Viskà leng va ásiminti ir nesinori pamirðti. Girdëjau, kad ðá darnø ir skambø spek taklá teatras vël rodys tik pavasarëjant. Tai irgi nëra “iðradinëjimas”, o tik kitur iðbandytas geras principas. Lietuviðkai vëluojantis. n
Muzikos barai /9
Didþioji salë Ðiuolaikinës muzikos panoramoje, kupinoje kontrastingø siekiø ir radikaliø ieðkojimø, savità vietà uþima kompozitoriaus Jurgio Juozapai èio kûr yba. Daugeliui tø, kurie ádëmiau stebi kûr ybos tendencijas, ðis autorius pirmiausia siejasi su lietuviðkojo simfonizmo raida. Didelá áspûdá klausytojams padarë J.Juozapaièio simfonijos “Rex” ir “Zodiacus”, kuriose plazdëjo M.K.Èiurlionio kûr ybos dvasia, o orkestro skambesys tarsi pri lygo visatos gaudesiui. J.Juozapaitis ið tiesø mëgsta sàlytá su slëpiningais gamtos reiðkiniais, paslaptinga pasakø fantastika ir tokiais mistiniais dalykais kaip neatpa þinti skraidant ys objektai. Jis beveik vaikiðkai smalsus garsui, jo skambesio kitimui, transformacijoms, bangavimui. Kaip muzikos garsà sujungti su gamtos garsu - jûros oðimu, nakties dvelksmu, paukðèio giesme, - kompo zitorius sprendþia jau keletà deðimtmeèiø. Ðie sprendiniai nuolat kinta, ágauna netikëtø pavidalø, atskleisdami vis kità jautrios kompozitoriaus prigimties briaunà. Pastarojo meto naujus savo kûrinius jis apibûdina kaip “romantinæ tradicijà su pozit yvaus har moningojo prado siekiu”. Poetiðkà ir paslaptingà ðio autoriaus muzikà mëgsta atlikëjai. Jo kûrinius yra ne syká grojæ beveik visi pagrindiniai Lietuvos muzikos kolekt yvai ir instrumentininkai, taip pat þymûs uþsienio atlikëjai - Prahos ir Maskvos fil harmonijos simfoniniai orkestrai (ar daug mûsø autoriø gali tuo pasigirti?), Suomijos, Ðvedijos, Rumunijos kameriniai orkestrai ir ansambliai, kiti atlikë jai. Ðiø metø “Gaidos” festivalyje didelës sëkmës sulaukë jo naujas opusas “Jaura”, kurá atliko puikus ansamblis ið Olandijos “Nieuw Ensemble”. Lapkrièio 6 d. Muzikos akademijoje vykæs Muzikø rëmimo fondo surengtas jubiliejinis J.Juozapaièio kûriniø koncertas, skirtas kompozito riaus ðeðiasdeðimtmeèiui, atspindëjo pastarøjø metø kûr ybos procesà. Vakaro vedëjo muzikologo Vaclovo Juodpusio klausiamas, kada pra dëjæs kurti, kompozitorius sakë net neþinàs, taèiau visuomet jautæs, kad kaþkas já tarsi stumia, neða garsø link. Nepaprastà áspûdá jam padarë pirmàsyk iðgirstas simfoninis orkestras. Mok ydamasis Ðiauliø muzikos mok ykloje, J.Juozapaitis pradëjo dëlioti natas, melodijas. Kai atv ykæs á Vil niø savo bandymus parodë Juliui Juzeliûnui, ðis iðkart pasiûlë studijuoti pas já kompozicijà. Kompozitorius pabrëþë, jog visàlaik mokosi: labai daug iðmoksta ið atlikëjø, klausydamasis koncertø, ið partitûrø. Koncerto pradþioje ið áraðo skambëjæs dar 1980 m. sukurtas “UFO” magnetofono juostai tarsi arka sujungë ankstesniojo laikotarpio skambe sio paieðkas su dabartinëmis, ágyvendinamomis jau be elektronikos. Vienà ankstesniø J.Juozapaièio kûr ybos tarpsniø, kuriame buvo ryðkus konstrukt yvusis pradas, priminë “Afroditë” obojui solo, sukurta 1978 m., kurià atliko Juozas Rimas. Paskui pereita prie naujø opusø, kuriuos sieja romantinë pasaulëjauta, lyrika ir muzikinës kalbos - formos, dermës, ritmo - panaðumai. “Juoda ir balta” - dviejø daliø opusas, sukurtas tëvo ir sûnaus Lipèiø vio lonèelës ir gitaros duet ui. Tai labai patrauklus kûrinys, kur ádomiai derinama tipiðkai gitariðka harmonija (tiesioginë asociacija - puikiojo dþiazo gitaristo Joe Passo muzikavimas) ir violonèelës partijoje vyraujanti diatonika. Armonø trio meninis veiklumas paskatino kompozitorius kurti fortepi joniniam trio. Pasisekæs J.Juozapaièio ðiam ansambliui paraðytas kûrinys “Mënulio ðviesa”, nuteikiantis lyriðkai nostalgijai, iðkeliantis gamtoje glûdin èius pastovumà ir kaità. Ásimenanti minorinë dermë su padidinta sekunda (jà pamëgæs ne vienas mûsø kompozitorius) antrosios dalies kulminacijoje skamba smuiko ir violonèelës unisonu grojamoje melodijoje, suvokiamoje tarsi emocingas patetiðkas atsivërimas, po kurio ðis muzikinis peizaþas nuskaidrëja. Ðá opusà Armonø trio - Ingrida Armonaitë, Rimantas Armonas ir Irena Uss-Armonienë - sëkmingai atliko jau ne vienoje salëje. Su gamta glaudþiai susijusiø muzikiniø impresijø tæsinys - styginiø kvar tetui paraðyta “Nakties muzika”. Dvi ðio kûrinio dalis - “Debesys” ir “Lietus” - iðties vaizdingai pagrojo M.K.Èiurlionio kvartetas. Koncertà baigë Th.Manno festivalio uþsak ymu sukurtas opusas “Per debesø bangas” (H.Radausko þodþiai), kurá atliko Regina Maciûtë ir M.K.Èiurlionio styginiø kvartetas. Jis suskambëjo tarsi filosof inis viso kon certo apibendrinimas. Argi dabarties kûrëjo bûsena - tai ne nuolatinis kopimas per debesø bangas? Þivilë RAMOÐKAITË
Muzikos barai /10
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
SAVITA LIETUVIØ MUZIKOS PEIZAÞO FIGÛRA
Perkusijos virtuozai ið Ðvedijos – “Kroumata” ansamblis
VILNIUJE PERKUSIJOS VIRTUOZØ ANSAMBLIS “KROUMATA” Perkusininkø judëjimas Lietu voje subrandino puikiø vaisiø: iðsiugdyta ne tik ðio meno atlikëjø, bet ir didelis bûr ys klausytojø ir vertintojø. Tai buvo akivaizdu per Kongresø rûmuose lapkrièio 8 d. vykusá þymaus ðvedø perkusininkø ansamblio “Kroumata” koncertà, sutraukusá pilnà salæ entuziastingos publikos. “Kroumata” - jau treèià deðimt metá gy vuojantis ansamblis, globo jamas ir remiamas Ðvedijos valst ybi niø institucijø. Jis netgi turi specialià salæ Stokholmo centre, kur rengia vakarinius koncertus “On-your-wayhome-concert” (Koncertas pakeliui á namus). Pripaþintas visame pasau lyje kolekt yvas ne syká grojo su simfoniniais orkestrais, o ðá sezonà pradëjo Niujorko Lincolno centre. Ansamblis prieð kelerius metus yra lankæsis “Gaidos” festivalyje, o pastaruoju metu kûr ybinius ryðius su juo yra uþmezgusi jauna kom pozitorë Raminta Ðerkðnytë. Jos opusas laimëjo “Kroumata” skelbtà naujø kûriniø konkursà ir buvo ansamblio atliktas. “Kroumata” atlieka ðvedø ir uþsie nio autoriø muzikà. Suprantama, tokiam moderniam mûsø laikø kolekt yvui kuriamas ir specialus nau jas repertuar as. Per metus “Krou mata” pagroja apie 150 opusø. Koncertui Vilniuje kolekt yvas pasi rinko programà, atskleidþianèià jo repertuaro iðtakas, kryptis ir ban dymà muzikuoti ne tik vienam, bet ir su tradiciniu simfoniniu orkestru. Koncertas prasidëjo nuo aukso fondo veikalo - amerikieèiø mini
malizmo atstovo Steve’o Reicho “Drumming” (1971) - vienos dalies. Poliritmija ir ryðkiai girdimos diato ninës struktûros (kartu sudaranèios maþàjá septakordà) pulsuoja pagal autoriaus nustat ytà logikà; sekti ðá kylantá ir slûgstantá vyksmà - ateina ir iðeina taip pat ir atlikëjai - hipnoti zuojantis uþsiëmimas. Lygiai tà patá prieð kiek laiko teko patirti “Varðuvos rudenyje” klausantis paties Ste ve’o Reicho ansamblio atlikimo. Toru Takemitsu “Rain tree” (1981) dviem marimboms ir vibrafonui - labai skaidri ir lyriðka muzika, atsvara grynajai perkusijai. Ji tarsi rodë kità, melodingesnæ ansamblio raiðkos kryptá. Vienas ið ankst yviausiø muða møjø programos opusø buvo amerikieèiø muzikinio avangardo tëvo Johno Cage’o 1941 m. sukurta kompozicija “Third construction”, kurioje naudojama daug netradici niø instrumentø ir ávairiø skardiniø barðkalø. Tai, kà ið jø galima sukurti, pasak Cage’o, - taip pat muzika. Pagrindinis “Kroumatos” vizito tikslas - su Valst ybiniu simfoniniu orkestru atlikti 1996 m. specialiai jam sukurtà vokieèiø kompozi toriaus Georgo Katzerio veikalà “Geschlagene Zeit”. Já su ansambliu parengë dirigentas Mindaugas Pie èaitis, kuris puikiai atliko ðià uþduotá. Ansamblis su orkestru muzikavo tiksliai ir darniai, o drauge buvo jau èiama ir uþtektinai kûr ybos laisvës. Apie vienà ið svarbiausiø buvu sios Rytø Vokietijos kompozitoriø ir jo kûr ybos nuostatas geriausiai byloja jo paties pasisak ymas, cituo jamas programëlëje: “Nuo tada, kai viskas ámanoma, kurti yra lengva... Nuo tada, kai viskas ámanoma, kurti yra sunku... Neribota laisvë yra nepakeliama... Ðiandien kurti - tai pasisak yti uþ arba prieð muzikà,
kuri yra jausminga, tiksliai kalbanti ir emocinga. Yra daugiau alterna tyvø: naivi muzika... máslinga ar inte lektual i, beveik filosof iðka muzika”. Skambëjæs Katzerio kûrinys - tai kaip tik intelektualios ir máslingos muzikos derinys, kur laisvesni epizo dai kaitaliojasi su ritmiðkai grieþtai organizuotais. Kûrinyje gausu spal vingø instrumentø deriniø (groja visas simfoninis orkestras, bet be smuikø), iðradingai panaudotas labai ávairus muðamø jø instru mentarijus, kurá, kaip ir pirmojoje koncerto dalyje, virtuoziðkai valdë “Kroumata” ansamblio muzikantai. Þivilë RAMOÐKAITË
IBELHAUPTØ DUETO VAKARAS FILHARMONIJOJE
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
Ádëmiai sekantieji Lietuvos koncer tiná gyvenimà tikriausiai pastebëjo, kad autoriná Rûtos ir Zbignevo Ibel hauptø duet o vakarà gaubë kaip
Rûta ir Zbignevas Ibelhauptai
reta intensyvus koncertø tvarkarað tis - per itin trumpà laikà pareng tos ir sugrotos net trys sudëtingos programos. Ásimintina kartu su dirigentu Robertu Ðerveniku ir Lietu vos nacionaliniu simfoniniu orkestru “Gaidos” festivaliui parengta Remi gijaus Merkelio “Septinto dangaus” premjera. Iðskirtinio meistriðkumo, sudëtingos emociniø bûsenø bei skambinimo fortepijonu technikø kaitos ið atlikëjø reikalaujantá kûriná pianistai átaigiai atliko jau dviejuose ðiuolaikinës muzikos renginiuose - minëtoje “Gaidoje” (spalio 13 d.) ir “Ið arti” (lapkrièio 14 d.) festivalyje Kau ne. O tarp ðiø spë jo áterp ti ir dar vienà ðiuolaikinës muzikos pro gramà - Gintaro Sodeikos autoriná koncertà “Mariø klav yrø” festivalyje Klaipëdoje. Spalio 23 d. vykusiame
koncerte fortepijoninis duetas atliko Sodeikos “Garso ontologijà Nr. 2” bei, kartu su pianistu Petru Geniuðu, pasaulinæ premjerà - specialiai festi valiui sukurtà kûriná trims fortepijo nams “Iodio”. Lapkrièio 6 d. koncerte Filharmo nijoje skambëjo Paulio Hindemitho Sonata dviem fortepijonams, Wolf gango Amadeuso Mozarto Sonata dviem fortepijonams D-dur, KV 448, Ferenczo Liszto Patetinis koncertas, Frederico Chopino Rondo C-dur, op. 73, ir Gintaro Sodeikos “Garso onto logija Nr. 2”. Svarbu tai, su kokia dràsa pianis tai formuoja savo koncertø progra mas. Suprantama, norint paneigti kiek saloniná duetø repertuaro tipà, reikia nemaþo kûr ybiðkumo. Pav yzdþiui, standartiná ansamblinio muzikavimo repertuar o pobûdá iliustravo þërintis bisas, koká ðian dien rinktøsi retas solistas (anksèiau fortepijono virtuozø pamëgtus tech niðkus “desertus” jau kuris laikas yra iðstûmæ stilingi barokiniai “perliukai” ar, kitais atvejais, kontempliat yvios miniatiûros). Ibelhauptams èia neabejotinai padeda atviras poþiû ris, orientuojantis á platesnius mul tikultûrinius kontekstus, stereotipø nesuvarþ ytos idëjos. Vis dëlto net ir imantis “ðvietëjið kos” misijos, rizikinga groti Hinde mithà - ne veltui jam atiteko áþan gos, savotiðko “ásibëgëjimo” funkcija. Didesnës stilistinës atsvaros tuðto kam Hindemitho neoklasicizmui nesudarë ir tikroji klasika - Mozarto Sonata dviem fortepijonams D-dur. Klausantis abiejø kûriniø, imponavo trapios, iðdailintos frazës ir subtiliai áprasmintos detalës, taèiau apskritai pirmojoje koncerto dalyje norëjosi didesniø kontrastø. Ypaè daug paraleliø, mano manymu, buvo galima iðgirsti lëtøjø sonatø daliø interpretacijose. “Permatomas” prisi lietimas, netgi skambinant dviem for tepijonais, ne visuomet pasiteisina - antrosiose kûriniø dalyse kaip tik ir pritrûko pianissimo sklidimo didelëje erdvëje. Kitoje akustinëje aplinkoje, tarkime, áraðø studijoje, toks interpre tacinis sumanymas pasiteisintø kur kas átikinamiau. Ávairialypiø Ibelhauptø domëji mosi krypèiø ir romantinio-charizma tinio paties dueto ávaizdþio sàveika iðties intriguojanti. Atlikëjø tempera mentui ir estetikai tàvakar artimesnë atrodë esanti antrosios dalies pro grama: romantizmo korifëjø muzika bei techno ritmais pulsuojantis lietu viø autoriaus opusas. Abu koncerte skambëjæ roman
tiniai kûriniai atliekami retokai. Gal bût Chopino Rondo C-dur (sukurtas, o tiksliau - dviem fortepijonams per dirbtas 1828 m.) ið tiesø nëra toks geras, kaip jo pirmtakai ðio kompo zitoriaus kûr yboje - tai sàlygoja ðio kûrinio nepopuliarumà koncertinëje estradoje. Taèiau Ibelhauptø, pabrë þusiø ðios didelës koncertinës pjesës ávairià fortepijoninæ faktûrà, chroma tizmus, kompozitoriui nebûdingà harmonijà, interpretacija anaiptol neleido vertinti ðio kûrinio kaip men kaverèio. Ákvëptai, audringai lapkrièio 6osios koncerte skambëjo ir Ferenczo Liszto Patetinis koncertas, kurá atlikë jai skyrë Aldonos Dvarionaitës atmi nimui. Ðis, likus metams iki autoriaus mirties ið dviejø ankstesniø opusø sukomponuotas kûrinys - dramatið kai intensyvus Lisztui bûdingø vaiz diniø lydinys. Jame persipynusi (ir lietuviø duet o puikiai ákûnyta!) visa “listiðkoji” retorika: herojinë patetika, rapsodiðkas pasakojimas, vir tuozið kos garsø girliandos… Ádomu, kad savotiðkai deklaruo dama XX a. antiromantiná fortepi jono kaip perkusinio instrumento traktavimà, “Garso ontologija Nr. 2” atitinka visus romantinio koncer tiðkumo standartus, savo ritminiø disonansø energetika nelyginant Liszto demoniðki bravûriniai pasaþai provokuojanti euforiðkas klausytojø reakcijas. Egzistuoja trys ðio kûrinio, kurio premjera ávyko 1998 m. festivalyje “Úlàskie dni muz yki wspóùczesnej” Katovicuose (Lenkija), skirtingø truk miø versijos. Filharmonijoje ðásyk girdëjome vidutinio ilgumo varianto premjerà, prie naujosios redakcijos nemaþai prisidëjo ir pat ys atlikëjai, visuomet jautriai ir su uþsidegimu dalyvaujant ys naujø kûriniø kûrimo procese. “Garso ontologija Nr. 2” - bene sëkmingiausias Gintaro Sodei kos kûrinys, jau ketveri metai uþtikri nantis pianistø (su kuriais bendradar biaujant jis ir sukurtas) pasirodymø pasisekimà - garantuotai efektinga koncerto pabaiga. Nors Sodeikos kûrinio minima lizmas jau pats savaime nëra aske tiðkas, Ibelhauptø interpretacija suteikë ðiai ir kitoms jø atliekamoms kompozicijoms dar daugiau pulsuo janèios átampos, plëtojimo ir vaiz dingumo. Beje, dueto muzikavimui bûdinga teatraliðka átaiga lapkrièio ðeðtosios koncerte prie ligðiolinio pianistø atlikimo braiþo ápratusiam klausy tojui kiek netikëtai pasirodë nauja kok ybe. Svarbu tai paminëti, nemetant abejonës ðeðëlio ant anks
tesniø jø interpretacijø, tiesiog kon statuojant kaità. Ádomu, kaip trans formuosis ðie, brandaus subtilumo ir santûrios jëgos link atvedæ pok yèiai - tai tikriausiai nëra galutinis ar api bendrinantis taðkas meniniuose pia nistø sprendimuose. Lina NAVICKAITË
VERÞLUSIS SESERØ VOSYLIÛÈIØ DUETAS Daugelis mena puikø seser ø Audronës ir Bir utës Vainiûnaièiø smuiko ir for tepijono duet à, kuris gy vavo neilgai, taèiau jo brandþios interpret acijos ásiminë lig ðiol. Dabar smuiko ir for tepijono duet à sukûrë dvi kitos sesës - jaunosios kar tos atlikëjos Rasa ir Eglë Vos y liûtës. Nors studijuodamos jos nes yk yra rengusios at skir us ir bendrus koncertus, Nacionalinëje filhar monijoje iki ðiol jø koncer to nëra buvæ, nebent pavieniai pasirod y mai. Lapk rièio 27 d. ávyko pirmasis jø dueto reèit alis Filharmonijos Maþojoje salëje. Abi seser ys yra Lietuvos muzikos akademijos auklëtinës. Smuik ininkë Rasa, Vilniuje studijav usi profeso riaus Raimundo Katiliaus klasëje, 1997-1998 m. mokësi dar ir Guild hallo muzikos ir dramos mok ykloje Londone. Ji yra 1997 m. Taline vykusio Heino Ellerio tarpt autinio smuik ininkø konkurso antrosios pre mijos laureatë. Tais paèiais met ais ji buvo pak viest a á “Kremerat a Bal tica” orkestrà, kuriame tebegroja ir ðiandien. Galima tvir tinti, jog meni nis bendravimas su tok io masto asmenybe kaip Gidonas Kremeris daro didþiulá poveik á R.Vos yliûtës meniniam augimui. 1997 ir 1998 m. maestro kvietimu ji dal y vavo Lokenhauzo festival yje Austrijoje. Rasa dabar pati dirba pedago giná darbà Lietuvos muzikos akade mijoje, kur jos klasës koncertmeis terë yra sesuo Eglë, 1997-2000 m. dirbusi ðá darbà prof. R.Katiliaus klasëje. Taigi profesoriaus darbà tæsia ne tik jo smuiko mok inë, bet ir klasës koncertmeisterë. Pianistei E.Vos yliûtei dar studijuo jant teko dal y vauti kamerinës muzi kos festivaliuose Taline, Zalcburge, Rostoke, ji grojo kamerinius reèit a lius su seserimi ir kit ais atlikëjais. Atlikëjos savo koncer tui pasirinko originalià programà, sudar y t à ið prancûzø muzikos, sukur tos pirmoje XX a. pusëje. Iðskyr us
Muzikos barai /11
Didþioji salë Maurice’o Ravelio Sonat à, visi ðios programos kûriniai pas mus neatliek ami ar beveik neatliek ami. Svarbiausia, jog tai turininga ir þavi muzik a, patraukli tiek pat, kaip daþ nai grojamos klasikø ar romantikø sonatos. Kok ie tai kûriniai? Arthuro Honeggerio Sonat a smuikui solo, Eriko Satie “Deðinëje ir kairëje matomi daikt ai (be akiniø)” bei “Ið v ykst ant á Kiterà” (tai, pasirodo, vieninteliai ðio kompozitoriaus kûri niai smuikui), Franciso Poulenco Sonat a, Igorio Stravinsk io Diver tis ment as ið baleto “Fëjos buèinys”. Visi kûriniai atlikëjoms këlë dide lius reik alavimus. Juose gausu neáprastø faktûr ø (turiu omenyje smuiko partijà), ávairiø ðuoliø, dvi gubø gaidø, staigios techniniø priemoniø kaitos. Visa tai ávald y ti ir laisvai jaustis - didelis uþdavinys. Rasa ir Eglë Vos yliûtës ðià uþduotá atliko iðties sëkmingai. Abiejø atlikëjø techninë meistr ystë buvo akivaizdi: kûriniø tekst à jos pagrojo tiesiog pav yzdingai tiks liai, sudëtingesnëse vietose netgi jausdamos dþiaugsmingà azar t à ir pasitenk inimà. Sesës gerai jauèia ðios muzikos stiliø, kuriame neret ai inkorpor uoti dþiazo ir buitinës muzikos at skam biai. Honeggerio Sonat a smuikui solo, kuria buvo pradët as koncer tas, leido ásik laus y ti á R.Vos yliûtës grojimo bûdà, jos iðgaunamà tonà. Sonat à ji atliko laisvai ir átai giai. Ádomu buvo sekti muzikos vyksmà ir vis nugirsti jos sàsajas su Johanno Sebastiano Bacho sonato mis. Kompozitorius ne tik neslëpë, bet netgi þaismingai pabrëþë, ið ko jis mokësi smuik iðkos faktûros. Tæsiant programà duetu, pia nistë skambino praver tu for tepi jonu, taigi jis buvo traktuojamas kaip lygiaver tis partneris. Taèiau kar t ais ðis lygiaver tiðkumas bûdavo perdëm pabrëþiamas: pianistës for te buvo toks aðtrus ir energin gas, kad smuik as likdavo uþgoþ tas. Apskrit ai for te ir begalinio verþlumo, mano galva, buvo kiek daugok a. Tikriausiai duet as ateit yje suras daugiau spalv ø, þaismës, muzi kavimo lengv umo. Svarbiausia, nemesti kûr ybos kelio ir dràsiai juo eiti. Þivilë RAMOÐKAITË
Muzikos barai /12
SVEÈIAI JAUNATVIÐKAI INTERPRETAVO KLASIKÀ Lapkrièio 9 d. Filharmonijoje buvo toks anðlagas, kokio nesitikëjo ir pat ys koncerto organizatoriai. Kas taip sudomino koncertø lank ytojus? Programa buvo tradicinë, nesiekta jokiø intrigø ar naujoviø. Juk tradicið kesnio repertuaro nei P.Èaikovskio Koncertas b-moll fortepijonui ir L. van Beethoveno Treèioji “Herojinë” simfonija sunku ir ásivaizduoti. Koncerto solistas ir dirigentas - du jauni talentai ið uþsienio, kuriø vardai publikai dar neþinomi. Spëlioti galima visaip: galbût solidûs Nacionalinës filharmonijos kon certø lank ytojai kaip tik ir nori klausytis gerai þinomø kûriniø ið muzikos istorijos aukso fondo, o gal ðis ðeðtadienio antplûdis tëra atsitiktinumas? Publikos dëmesys - dar vis gana paslaptingas fenomenas, kartais prime nantis miraþà... Dirigentas Aleksandaras Markovicas (g. 1975) daug kam ásiminë ið per nai Vilniuje vykusiø “Erasmus” dirigavimo kursø. Savo muzikos kelià jis pradëjo kaip pianistas, mokæsis Belgrado vaikø ir aukðtesniojoje muzikos mok yklose. Paskui studijas tæsë Amerikoje, sëkmingai pasirodë Vaðing tone. Nuo 1996 m. A.Markovicas, remiamas ávairiø tarptautiniø fondø, studijavo dirigavimà Vienos muzikos universitete. Dabar jis yra Belgrado simfoninio orkestro dirigento asistentas. Jaunajam maestro jau teko diri guoti ir keliems kitø ðaliø orkestrams. Darbas su Nacionaliniu simfoniniu orkestru A.Markovicui suteikë daug kûr ybiniø impulsø. Klausantis orkestro buvo akivaizdu, jog dirigentui pav yko uþmegzti su juo iðties kûr ybiðkà ir ðiltà kontaktà: mûsø orkestro artistai - ne tik jaunesniosios kartos atstovai, bet ir “seni vilkai” - klusniai vykdë sveèio nuorodas ir tai darë ne “ið reikalo”, bet su nuoðirdþia kûr y bine ugnele, suþibusia netgi jø akyse. Puiku mat yti mûsø Nacionaliná taip kûr ybiðkai kibirkðèiuojantá. P.Èaikovskio Koncertas fortepijonui b-moll, kuriame solo grojo jaunas italø pianistas Giuliano Mazzoccante (g. 1976), buvo atliktas laikantis áprastø interpretacijos standartø. Tai ypaè akivaizdu prisiminus neseniai Kongresø rûmuose skambëjusià originalià Peterio Donohoe traktuotæ. G.Mazzoccante savo kelià dar tik pradeda, tad neketinu ðiø atlikëjø lyginti; tai, kaip sako mûsø politikai, bûtø nekorektiðka. Jaunasis sveèias sëkmingai koncertuoja Italijoje, kur yra laimëjæs keletà vietos konkursø. Á mûsø Filharmonijos akiratá pianistas pateko, mat yt, rekomenduotas áþymaus pianisto Lazario Bermano, pas kurá ðiuo metu tobulinasi. Lietuvoje jis ne pirmàsyk, grojo su Kauno kameriniu orkestru, vadovaujamu Pavelo Bermano, taip pat dalyvavo pernykðèiame Paþaislio festivalyje. Ádomu, kad pianistas skambino “Bösendorfer” instrumentu, kurá gast rolininkai renkasi nedaþnai. Galbût dël to kûrinio tembrø skalë (ypaè aukðto registro) atrodë ðiek tiek prislopinta, palyginti su daþniau ðioje salëje skambanèiu “Steinway”. Taèiau tai apie tembrus, ne apie garso skambesá, kuris, mano galva, atliekant Èaikovská, buvo kiek vienodokas ir kartais “kietas”. Pianisto techninis pasirengimas leido gana laisvai áveikti visus pavojingus ðio koncerto puslapius, kuriuos, jei jie netikslûs, fiksuoja kiekvienas muzikos mëgëjas. Todël buvo þavu sekti, kaip dþiaugësi atlikë jas, sëkmingai paskambinæs smulkios technikos reikalaujanèius epizodus, taip pat akordø griûtis ir verþlius oktavø pasaþus. Valingai P.Èaikovskio muzikà valdæs dirigentas iki galo atsiskleidë interpretuodamas L. van Beethoveno “Herojinæ” simfonijà. Atrodo, ar ámanoma kaþkà netikëta rasti ðioje simfonijoje? A.Markovicas parodë, jog ámanoma, tik reikia taip karðtai ir nuoðirdþiai kaip jis pamilti ðá kûriná. Tuo met tarsi stebuklas atsiveria dainingos, gyvos ir dþiugios kûrinio temos, kuriø klasicistinæ harmonijà jau pradeda gaubti romantizmo polëkis. Muzikos vidinis pulsas nepasimeta dirigentui pridëjus þavius vos jun tamus rubato, o vadinamosios herojinës temos (tai, kaip þinoma, Beet hoveno pakiliai sutiktos Prancûzø revoliucijos atgarsiai), jo vedamos, suskamba tiesiog uþkreèiamai dþiugiai. Galbût labiausiai savo originalià vizijà dirigentas ákûnijo antrojoje dalyje - “Gedulingame marðe”. Norëtøsi Filharmonijoje dar pamat yti ðá jaunàjá maestro. Þivilë RAMOÐKAITË
IÐSKIRTINIS KAMERINËS MUZIKOS VAKARAS Kiek altininkø koncertø salëje galëtø iðlaiky ti neblëstantá klausy tojø dëmesá? Iðties nedaug; prie tokiø melomanai pirmiausia, be abejo, pri skirtø áþymøjá Jurijø Baðmetà. Taèiau gyvenimas nestovi vietoje, auga naujos muzikø kartos, tarp kuriø vis daþniau randasi naujø koncertuojan èiø alto atlikëjø. Beje, jø bûrá svariai papildo keli puikûs smuikininkai, tarp jø mums gerai paþástamas Julianas Rachlinas ir Maksimas Vengerovas, labai noriai ir sëkmingai grieþiant ys taip pat ir altu. Gal nepastebëjome, kaip prasidëjo ðio instrumento rene sansas?! Vokietijoje gy venanèià Jonæ Kaliû naitæ taip pat dràsiai priskirsime tam magiðkø instrumentininkø bûriui, nors jos solinë koncertinë veikla, aiðku, nëra tokia intensyvi kaip minëtø áþymybiø. Vokietijoje J.Kaliû naitë daugiau koncertuoja ávairiuose kameriniuose ansambliuose, anks èiau kelerius metus grojo Hamburgo, Ðiaurës Vokietijos Radijo, Bambergo, Eseno simfoniniuose orkestruose, buvo Duisburgo orkestro altininkë solistë. Ði muzikë iðsiskyrë ið kitø dar M.K.Èiurlionio menø mokykloje, kai mokydamasi profesoriaus Petro Radzevièiaus klasëje laimëjo pirmuo sius konkursus. 1996 m. ji tapo tarp tautinio atlikëjø konkurso Þenevoje laureate, baigë Liubeko aukðtàjà muzikos mokyklà ir aspirantûrà, pas kui dvejus metus studijavo Zalcburgo “Mozarteum”. J.Kaliûnaitë reprezentuoja geriau sius skirtingø ðaliø alto mokyklos bruoþus: garso kultûrà, tobulà into navimà, muzikavimo ðilumà ir átaigà, neminint aukðèiausio lygio technikos. Koncerte Filharmonijos Maþojoje salëje (lapkrièio 13 d.) akivaizdþiai atsi skleidë jos puikus muzikos paþinimas ir skonis, iðraiðkos priemoniø tikslu mas, jautri meninë siela. Ðie bruoþai skleidësi pamaþu, o pats grojimas veikë tarsi kylanti dinaminë kreivë, su kiek vienu programos kûriniu vis labiau átraukdama. Minimame koncerte J.Kaliûnaitei talkino Zalcburge gyvenanti pianistë, tarptautiniø M.K.Èiurlionio Vilniuje ir W.A.Mozarto Zalcburge konkursø laureatë Irma Kliauzaitë. Ðià pianistæ Lietuvos publika girdëjo ir solo, ir kameriniuose koncertuose. Akt y viai ji dalyvauja ðiuolaikinës muzikos ren giniuose. Gyvendamos gretimose ðalyse
jaunosios menininkës atranda laiko kûr ybiðkai bièiulystei, kuri duoda pui kius vaisius. Ði jø parengta sudëtinga programa, kurià jos pateikë vilnie èiams, buvo atlikta taip darniai, tarsi atlikëjos ne tik màst ytø, bet ir alsuotø kartu. Pianistë taip jautriai palaikë altininkæ, jog uþmirðdavai, kad tai dviejø asmenybiø ansamblis! Viskas buvo sutelkta á muzikos perteikimà, pagrástà nemeluotu iðgy venimu. Jonës Kaliûnaitës grojimas tarsi panei gia atlikëjiðkà teatrà. Pirmoji skambëjo J.N.Hummelio Sonata altui ir fortepijonui Es-dur, op. 5, Nr. 3. Èia ypaè ryðkus ir gyvas buvo fortepijonas, panaðiai kaip Mozarto kamerinëse sonatose daþ nai uþëmæs lyderio pozicijas. Po ðio “apðilimo” J.Kaliûnaitë tarsi nusimetë jà kausèiusios konvencijos skraistæ: pasigirdo visai nauji alto tembrai, atsivërë kitos raiðkos erdvës. R.Schumanno “Pasakø paveikslëliai” ið tiesø skleidësi tarsi uþburiantis pasakojimas, kurá papildë dar dvi ðio kompozitoriaus pjesës - Adagio ir Allegro op. 70. Retai skambant ys, nepaprastai paveikûs Schumanno kûriniai priminë apie neiðsemiamus klasikinës muzikos lobius, kuriuos tinkamai pristat y ti ðiuolaikiniam klausy tojui ir yra talentingø muzikø uþduotis. Kaip átaigiau atskleisti Schu manno muzikos poetiðkumà, maið tingà verþlumà, nerimà ir fantazijas? Jonei Kaliûnaitei, atrodo, apie tai spe cialiai galvoti nereikia. Áspûdis toks, jog tai pav yksta savaime, kaþkas tarsi padiktuoja skambesio pobûdá, frazës reljefà, energijà. Klausaisi apþavëtas muzikos kerø, lyg pirmàsyk iðgirdæs Schumannà! Vokietijoje gy venæs japonø kom pozitorius T.Takemitsu kûrë irgi labai poetiðkà muzikà. Kai kurie jo opusai tokie trapûs, perregimi, tarsi plo nyèiø linijø pieðinys. J.Kaliûnaitës ir I.Kliauzaitës meistriðkai atliktas jo opu sas “A Bird Came Down the Walk” - kaip tik toks, ir charakteringai melan choliðkas. Pauziø ir flaþoletø derinys jam teikia savotiðkà kinematograf iná sulëtinto kadro efektà. Koncerto pabaigoje buvo atliktas ypaè reikðmingas alto kamerinio repertuaro opusas - D.Ðostakovièiaus Sonata op. 147. Ðio kûrinio sunkus filosof inis krûvis neprislëgë atlikëjø: niûrias dramatiðkas kûrinio puses jos perteikë labai átaigiai, taèiau specialiai netamsindamos spalvø. Viskas buvo vedama á finalà, kurá Ðostakovièius genialiai sukomponavo pasinaudo damas L. van Beethoveno “Mënesie nos sonatos” mot yvu. Jo iðnirimas vis kitokiuose harmoniniuose konteks
tuose ir transformacijos - uþduotis klausytojo vaizduotei, kuþdanèiai vis kitokias prasmës identif ikacijas. Tik paèiame kûrinio gale tarsi simbolis suskamba autentiðka Beethoveno mot yvo harmonija. Ásimintinas vakaras, puiki pro grama! Þivilë RAMOÐKAITË
BALTØ TRIO PRISTATO BALTIÐKÀSIAS PREMJERAS Lapkrièio 10 d. á tradiciná sekma dienio koncertà kamerinës muzikos mëgëjus kvietë jauki Liuteronø baþ nyèios erdvë. Koncertavo ansamblis “Baltic trio”. Priminsiu, kad þymûs Baltijos ðaliø atlikëjai fleitininkas Algirdas Vizgirda, lat viø klavesinininkë Aina Kalnciema ir estø violonèelininkas Teetas Järvi á ansamblá susibûrë dar tautinio atgimimo laikais - 1988aisiais. Per keturiolika metø ansam blis gastroliavo Vakarø Europos, Skandinavijos ðalyse, daugelyje tarptautiniø festivaliø atliko prem jerinius Baltijos ðaliø kompozitoriø kûrinius. Nuo 1997 m. bendradar biauja su viena þymiausiø JAV áraðø kompanijø “Warner Bross”, kuriai dabar rengia jau antràjà Baltijos ðaliø kompozitoriø kûriniø kompak tinæ plokðtelæ. Ðiam e koncerte T.Järvi pakeitë Raimundas Jasiukaitis, klausy tojams gerai paþástamas kaip A.Vizgirdos partneris ansamblyje “Musica humana”. Pirmojoje koncerto dalyje ansamblis atliko prancûzø baroko kompozitoriø muzikà. Michelio Bla vet, bene þymiausio XVIII a. pran cûzø fleitos kompozitoriaus, Sonatà Nr. 2 “La vibray” fleitai ir basso con tinuo ansamblis atliko nuoðirdþiai muzikuodamas, skoningai per teikda mas prancûzø barokui bûdingus sti liaus niuansus. Áspûdingai skambëjo ne tik fleita, bet ir judri, virtuoziðkai R.Jasiukaièio atlikta boso linija, gero kai pranokstanti áprastines basso continuo ribas. Kaip ir Michelis Bla vet, vëlyvajam barokui atstovauja Pancrace’as Royer, kurio tris ryðkiai programines pjeses klavesinui “Le vertige” (Svaigulys), “La Zaide” ir “Le marche des scythes” (Skitø mar ðas) atliko A.Kalnciema. Nors ðiek tiek iðtæstos, pjesës skambëjo gyvai ir intriguojamai, nes A.Kalnciema iðties tobulai valdë visà retoriniø niuansø arsenalà, toká reikðmingà ðio laikotarpio programinei klave
sino muzikai. Prancûzø baroko dalá ansamblis baigë Jean o Philippe’o Rameau Treèiuoju koncertu. Tai vienas ið penkiø kompozitoriaus sukurtø koncertø, kur ðalia dviejø soliniø instrumentø bene svarbesnis vaidmuo tenka klavesinui. Ðiame kûrinyje pasigedau tikslingos dina minës fleitos ir violonèelës pusiau svyros - pastarosios skambumo ðiek tiek stigo. Antroji koncerto dalis prasidëjo jau paþástamu (repertuariniu) opusu - estø kompozitoriaus Peterio Vähi’o “Kompiuterizuoto pasaulio pastorale”, kurià ansamblis bene paskutiná kartà atliko prieð metus Filharmonijos salëje, per prof. A.Viz girdos kûr ybinës veiklos 30-meèio koncertà. Iðties visada smalsu klau syti ne kartà girdëtà kûriná naujoje erdvëje. Ðiuo atveju pasit virtino tiek paties kûrinio, tiek Liuteronø baþny èios erdvës universalumas. Skambëjo dvi premjeros - latvio Richardo Dubros “Divertismentas” ir mûsiðkio Arûno Navako “Cadenza”. Abu autoriai iðradingai ir átaigiai panaudoja visø trijø instrumentø - fleitos, violonèelës ir klavesino - galimybes. “Divertismentas” tur tingesnis virtuoziniø efektø - gal tai aliuzija á rokoko ir klasicizmo kompozitoriø mëgtà þanrà. A.Na vako “Cadenza” lakoniðka forma, skaidresnë faktûra verèia labiau ásiklausy ti, ieðkoti subtilesniø pras miø. Trumpai tariant, tai atlikëjams patrauklûs kûriniai, iðlaikant ys klau sytojo dëmesá nuo pirmo iki pasku tinio takto. Tomas BAKUÈIONIS
PROFESORIAUS JURGIO KARNAVIÈIAUS ATMINIMUI Lietuvos kamerinis orkestras, diriguo jamas jo vadovo Sauliaus Sondeckio, lapkrièio 20 d. Filharmonijos Didþio joje salëje surengë koncertà, skirtà profesoriaus, ilgameèio Muzikos akademijos rektoriaus Jurgio Karna vièiaus (1912-2001) atminimui. Koncerte skambëjo du kûriniai Ludwigo van Beethoveno Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 4 G-dur, op. 58, ir Dmitrijaus Ðostakovièiaus Simfonija Nr. 14 sopranui, bosui ir kameriniam orkestrui, op. 135, pagal F.G.Lorcos, G.Apollinaire’o, R.M.Rilke’s, V.Kiuchelbekerio eiles. Beethoveno Ket virtà já koncertà skambino pianistas, keliø tarptau tiniø konkursø laureatas Jurgis
Karnavièius, buvusio rektoriaus sûnus, Lietuvos muzikos akademijos docentas. Pasirinkdamas bûtent ðá Beetho veno koncertà, pianistas tarsi teigë, jog ið anapusybës spinduliuoja ðviesa. Kûrinio muzika kupina tokiø subtiliø ir kartu tokiø giedrø apmàs tymø! Ji ramina ir guodþia tarsi amþinybës ðviesa, kurios viliamës. Pianistas grojo labai susikaupæs, ásiklausydamas á kiekvienos frazës dinamikà, tembrà ir raiðkà. Atrodë, jog vyksta nematomas pokalbis. Jautëme nuolatiná pianisto dëmesá skambesiui, dainingam legato, spin duliuojantiems ober tonams. Jurgio Karnavièiaus interpretacija buvo iðties klasiðka ir rimta, apmàst yta ir harmoningai subalansuota, kelianti ne vien impulsyvø pritarimà, bet ir pa gar bà. Ypaè ðiais lai kais, kai þûtbût norima iðsiðokti ir ðokiruoti klausy tojà. Pianistui jautriai pritarë orkestras, reikiamose vietose perimdamas ini ciat yvà ar atsitraukdamas á antràjá planà, taèiau iðlaik ydamas darnià skambesio pusiausvyrà. Ðostakovièiaus Keturioliktoji simfo nija - tamsesniø, niûresniø apmàs tymø veikalas, galbût tiesiau kal bantis apie gyvenimà ir mirtá. Taèiau jos filosof inis svoris ne menkesnis. Solinëms kûrinio partijoms Lietuvos kamerinis orkestras pasik vietë áþy mius vokalistus ið Rusijos - 2002 m. Maskvos miesto premijos laureatæ Nadeþdà Krasnajà ir tarptautiniø konkursø (Michailo Glinkos, Tulûzos ir kt.) laureatà Genadijø Piniaþinà, kûriná interpretavusius átaigiai ir emo cingai. Iðraiðkingà vokalinæ Ðostakovi èiaus lyrikà jie perteikë kaip puikûs aktoriai, o ne vien kaip dainininkai, kreipdami dëmesá á kiekvienà þodá, iðr yðkindami vokalizuotà mintá. Ðios simfonijos interpretacijai pro fesoriaus S.Sondeckio kûr ybinëje biograf ijoje tenka iðskirtinë vieta. Pirmàsyk Lietuvos kamerinis orkest ras jà atliko dar 1981 m. kompozi toriaus 75-meèio koncerte Sankt Peterburge. Po to, kai S.Sondeckio interpretacijà 1989 m. “Berliner Fest wochen” festivalyje labai gerai áver tino þymus vokieèiø kritikas Klausas Geitelis, profesorius buvo pak viestas diriguoti legendiniam Berlyno filhar monijos orkestrui. Vëliau ðià simfo nijà S.Sondeckis dirigavo Echterna cho, Maskvos “Dekabrskije veèera” festivaliuose, jo diriguojamas Pran cûzijos radijo ir televizijos orkestras kûriná atliko Par yþiuje, Frankfurte prie Maino ir Grenoblyje. Þivilë RAMOÐKAITË
Muzikos barai /13
Didþioji salë
Rimantas Armonas
Kûr ybinës veiklos jubiliejus - pak y lëtas vakaras, dabintas gëliø puokð tëmis, iðsak ytas ðiltais sveikinimais, linkëjimais. Nors ðiuo poþiûriu 2002 m. spalio 25-oji Muzikos akademijos Didþiojoje salëje buvo iðties viena ið tø dþiaugsmingø atgal á gyvenimà atsigræþianèiø akimirkø, vis dëlto ðio vakaro intencija tapo ne violonèeli ninko Rimanto Armono asmenybë, bet pagarbos, galima sak yti, netgi padëkos garsø mûzai, lydinèiai já ir já supanèius þmones, aktas. Ypaè ryðki buvo ði, meile muzikai paþenklinta, koncerto gija, á vieningà visumà sujungusi R.Armono - pedagogo ir atlikëjo - asmenybæ. 30 metø kûr y biná jubiliejø minintis violonèelës maestro, manyèiau, siekë pabrëþti, kad mok ytojo veikla tampa pras minga, kai ji paþástama ir áprasmi nama per jo mokinius. Tad galbût neatsitiktinai koncerto pradþioje maestro solo grieþiamas Johanno Sebastiano Bacho Preliudas ið Siui tos violonèelei nuskambëjo kartu su Mindaugo Urbaièio variacijomis Pre liudo tema, atliekamomis R.Armono mokiniø seksteto (tikriausiai taip pat neatsitiktinai violonèelininkas Davi das Geringas 2001 m. “Gaidos” festi valyje ðiuo Urbaièio kûriniu pradëjo savo klasës koncertà...). Nesuklysiu sak ydama, jog R.Ar mono - mok ytojo kelias neatsie jamas nuo savotiðko dëkingumo savo mokiniams. Ir sykiu tiek peda goginë, tiek atlikëjiðka R.Armono veikla tar ytum neámanoma be jo bendraþ ygës Irenos Uss-Armonie nës, akompanuojanèios jo klasës studentams, kar tu ruoðianèios koncertines programas. Koncerte skambant Antoníno Dvoráko Pjesei violonèelei ir fortepijonui pianistës
Muzikos barai /14
temperamentas ir interpretaciniai sprendimai tobulai kreipë solisto Tomo Ramanèiûno raiðkà Dvoráko lyrikos kryptimi. Grieþiant Rimanto ir Irenos duet ui, Igorio Stravinskio pjesëse klausytojai iðgirdo vieninga muzikine mintimi paþ ymëtà muzikø atlikimo braiþà, lakoniðkà ir iðbaigtà muzikos plëtojimà. Armonø trio (Ingrida Armonaitë, Rimantas Armonas, Irena Uss) atlikto Dmitri jaus Ðostakovièiaus Fortepijoninio trio garsais nuskambëjo iðbaigta, iki smulkiausiø detaliø logiðkai api brëþta, taèiau kartu ir emocionaliai laisva interpretacija. Menininkai tiksliai perteikë kompozitoriaus kuria mas ironiðko sarkazmo bei stipriai dramatizuotos lyrikos intonacijas, ðmaikðtø groteskà. Taèiau kaip ypatingas koncerto akcentas iðsiskyrë R.Armono moki nio - jo sûnaus Edvardo, bene ákû nijusio visas mok y tojo pastangas ir svajones, grieþimas. Koncerte nuskambëjusio Ottorino Respighi Adagio garsais tarsi iðsiliejo mak simalaus meninës raiðkos artumo pajautimas. Ðilumos prisotintas Irenos ir Edvardo Armonø duetas tarsi teigë, kad toká muzikos vyksmà ámanoma sukurti tik kone mistinio kraujo ryðio ir intuicijos dëka. Violon èelës ir fortepijono partijos lyg bûtø susilydæ á besitæsianèià jau ne duet o, o vienos asmenybës raiðkos linijà, tobulai laisvai plaukianèià lyriniuose epizoduose, tiek pat vieningai skam banèià ekspresy viais momentais. Klausantis Adagio, màsèiau apie violonèelës tembrà - kaip kiekvienas menininkas sugeba muzikos garsus nuspalvinti individualiu garsiniu braiþu, tembro kok ybe. Edvardo grojime tarsi girdëjome jo mok ytojo R.Armono jaunat viðkà violonèelës stygø uþgavimà, kuris vis dëlto dar nebuvo iðdailintas gyvenimo patir ties ðtrichu, savitu paties maestro grieþimui. Norisi pakartoti muzikologës Aud ronës Þiûrait ytës iðsak ytus þodþius, kuriuos ypaè sustiprino jubiliejinio vakaro pasirodymai: tai, kad ðis muzikas iðsiskiria muzikiniu iðpru simu ir santûria atlikimo maniera, orientuota á kur kas giliau nei vien tik instrumento skambesys slypintá psichologizuotà ir iðjaustà kûrinio turiná. Todël neatsitiktinai ir maestro klasæ baigusieji mokiniai pasiþ ymi muzikinio suvokimo visapusiðkumu, savo veikla tarsi atkartodami mok y tojo formuotus prioritetus. Antai Dariaus Stabinsko pasirodymas koncerte grieþiant viola da gamba klausytojà ne tik suþavëjo, bet ir ska
tino pamàst yti apie tai, kad ðiame þmoguje iðugdytas pagarbos ir gërëjimosi garsø mûza jausmas krei pia Dariaus gyvenimo veiklà bûtent ðia kryptimi, atiduodant ir jëgas, ir þinias muzikai, pasir yþtant ásigyti Lie tuvoje bene vienintelá (o be to, ypaè brangø) instrumentà. Tiek áþanginiais muzikologës Onos Narbutienës þodþiais, tiek koncerto pabaigoje violonèeliø orkestro grie
þiamu Karlo Dav ydovo himnu tarsi buvo iðsak yta pagrindinë ðio vakaro mintis - padëka muzikai. Taikliausiai tai galbût atspindi paties R.Armono gy venimas, O.Narbutienës, kalbant apie Armonø dinastijà, apibûdintas kaip “muzikos darbininko”, kuriam kur kas svarbesnis muzikos kûrimas, vyksmas, nuolatinis ieðkojimas, nei troðkimas blizgëti, bûti rampos ðviesoje. Rima POVILIONIENË
ÞYMAUS RUSØ DIRIGENTO V.FEDOTOVO ATMINIMUI
Algirdo RAKAUSKO nuotr.
Algirdo RAKAUSKO nuotr.
RIMANTO ARMONO KÛRYBINËS VEIKLOS JUBILIEJUS
Robertas Ðervenikas ir pianistë Polina Fedotova Lapk rièio 23 d. á jaukø, ar t imø þmoniø rato atmosfera dvelk iant á koncer t à pak vietë prof. Juozo Domarko vadovaujamas Nacionalinis simfoninis orkest ras, kuriam tà vak arà dirigavo Rober t as Ðer venik as. Koncer t as buvo skir t as þymaus rusø dirigento profesoriaus Vik toro Fedotovo atminimui, su kuriuo ar t ima bièiul ystë siejo J.Domark à, o R.Ðer venik as pas prof. V.Fedotovà stu dijavo Sankt Peterburge. Ðià progà atit iko ir pasirink t a programa - Sergejus Rachmaninovas ir Aleks andras Skriabinas - bei ðio vak aro solistë. Pirmojoje koncerto dal yje girdëjome Rachmaninovo Antrà já fortepijoniná koncer t à c-moll, kurá atliko Mask vos filharmonijos solistë V.Fedotovo duk të Polina Fedotova. Populiar usis Rachmaninovo Koncer t as - “auk sinis” dauge lio pianistø kûrinys, nuostabia muzik a garantuojant is koncer to sëkmæ ir gausius publikos aplodismentus. Ne kar t à itin aukðto lygio interpret acijø teko girdët i ir Filharmonijos salëje. P.Fedotovà iðskirèiau kaip intelek tualià, màst anèià pianistæ, gerai jauèianèià natûralø muzikos puls avimà, laiko tëkmæ. Vis dëlto rizikuodamas uþsit raukt i moter ø ir vyr ø lygiø galimybiø tar nybos nemalonæ, drásèiau teigt i (tuo ásit ik inau ir tà vak arà), kad Rachmani novo Antrasis - “vyriðk as” kûrinys. Ðiuo poþiûriu P.Fedotovos interpret acijoje pasigedau tikro minkðto ir pak ank amai galingo “rachmaninoviðko” tuðë, nepav yko pianistei ið vengt i ir kai kuriø techniniø nesklandumø. Pagal gro jimo manierà - garso, tuðë kok ybæ - geriau ásivaizduoju P.Fedotovà atliek ant Mozarto ar Chopino muzik à. Regis, nesëkmiø pat yrë ir orkestras: dinaminiai niuans ai, ans ambliniai moment ai, intonavimas - norëjosi didesnio aiðkumo, iðbaigtumo, geresnës kok ybës. Kyla átarimas, kad gerai þinomam reper tuari niam kûriniui orkestras ir solistë tiesiog neskyrë pak ank amai repet icijø. Antrojoje koncer to dal yje skambëjo tais paèiais 1901 met ais kaip ir Rachmaninovo Koncer t as sukur t a Skriabino Antroji simfonija c-moll. R.Ðer venik as èia at siskleidë geriausiomis dirigento sav ybëmis, árodë esàs puikus formos meistras, átaigiai perteikdamas tai orkestr ui. Rezult at as akivaizdus - galëjome pajust i monument alià ir vieningà formà, vis à Skriabino drama turgijos pilnat væ nuo siautulingo audros sûkurio iki skaidrios pirmapradës gamtos lyrikos (treèioji dalis). Dirigentui talk ino jautr us orkestro solistø muzi kavimas (fleitos, klarnet ai, smuik as - II, III dal ys), áspûdingà himniðk à efek t à sukûrë variniø puèiamø jø atliek amos temos Finale. Tomas BAKUÈIONIS
Kvarteto pasaulis yra uþdaras (…). O já suvokæs, iðgirdæs, pajutæs, daug kà imi vertinti kitaip. Ðiø metø spalio 22 d. Lietuvos muzi kos akademijos bendruomenë minëjo profesoriaus Petro Kuncos kûr ybinës veiklos keturiasdeðimtmetá. Greitai bëgantis laikas nejuèiomis paliko uþ ðio menininko nugaros kelis intensyvios veiklos deðimtmeèius. O jos bûta ávairios ir svarbiausia - prasmingos. P.Kunca gimë 1942 m. vasario 26 d. Veliuonoje. Vaik ystë prabëgo menið koje aplinkoje - tëvas mëgo smuikuoti, vyresnysis brolis þavëjosi tapyba. Visa tai turëjo átakos ir bûsimojo smuikininko meniniam apsisprendimui. Nuo 1949 m. P.Kunca mokësi smuikuoti Kaune pas pirmàjá mok ytojà Vladà Varèikà. Dar mok ydamasis ðiame mieste, P.Kunca ádëmiai stebëjo muzikø pasaulá, lankë koncertus, domëjosi pokalbiais apie iðki Petras Kunca lius emigravusius mûsø kompozitorius. Svarbûs buvo 1960 metai. Kaip tik tuomet jis tapo konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos akademija) profesoriaus Viktoro Radovièiaus klasës stu dentu. Atsivërë naujø galimybiø ir perspekt yvø. Profesorius turëjo daug átakos studento estetiniam poþiûriui. Kita vertus, áspûdá jam darë ne tik specialybës dëst ytojas. Aplinkoje bûta ir daugiau iniciat yviø, puikiø peda gogø - Jurgis Fledþinskas, Eugenijus Paulauskas, Paulius Juodiðius ir kiti. Visa tai skatino ne tik rimtai studijuoti, bet ir màst yti apie tolesnæ veiklà. Vëliau studijø keliai vedë á Maskvà. 1968 m. rudená P.Kunca iðlaikë egza minus á Maskvos konservatorijos aspirantûrà. O èia - vël nauji áspûdþiai. Pasi semti patirties bûta ið ko. Maskvoje koncertavo ir paskaitas skaitë Davidas Oistrachas, Leonidas Koganas ir kiti þymûs to meto muzikai. O studijuoti P.Kunca pradëjo pas taip pat tuo metu garsø smuiko pedagogà A.Grigor janà. Studijos aspirantûroje buvo neakivaizdinës, truko trejus metus. P.Kuncos kaip atlikëjo veikla pirmiausia sietina su Vilniaus kvartetu. Kaip tik jame nuo 1968 m., muzikuojant drauge su Audrone Vainiûnaite, Donatu Katkumi, Iminu Kuèinsku (ðá 1971 m. pakeitë Augustinas Vasiliaus kas, o D.Katkø 1994 m. - Audronë Pðibilskienë), ir formavosi menininko paþiûros, grieþimo technikos ypatumai. Visada noriai apie Vilniaus kvarteto veiklà kalbantis profesorius yra sakæs, kad lemtingi ðiam kolektyvui buvo 1969 metai. Tuomet, po Bélos Bartóko muzikos seminaro Budapeðte, savo tikrojo kelio prasmæ kvarteto muzikantai matë tik savo tautos muzikinio palikimo studijose ir jos sàsajø su kitø kultûrø muzika paieðkose. Tais principais ir formavosi muzikantø repertuaras. Kaip prisimena P.Kunca, gráþus ið Budapeðto, “norëjosi tuoj pat imtis Juzeliûno, Nabaþo partitûrø, paþ velgti á savàjà muzikà visai kito mis akimis, ieðkant anksèiau galbût nepastebëtø kûr ybos perliukø”1. Taip kvarteto repertuare atsirado ne tik ðiø minëtøjø, bet ir daugelio kitø kom pozitoriø pavardës. Bûta ir kitos naudos - mat ydami stiprø kolekt yvà, kompozitoriai griebësi plunksnos ir degë troðkimu iðbandyti save ðiame nelengvame, bet jau nuo klasicizmo laikø ypaè pagarbiai vertinamame kvarteto þanre. Taigi postû miø bûta daug ir ávairiø. Ðiandien gal ir spëlioti neverta, kas kam daugiau turëjo átakos - atlikëjai kompozitoriams ar atvirkðèiai. Svarbu, kad buvo ávykiø, reikðmingø mûsø muzikos kultûrai apskritai. Vytautas Landsbergis, prisimindamas vienà toká ávyká, raðë apie Lenkijoje dar 1980 m. vykusá Elþ bietos ir Krzysztofo Pendereckiø muzikos festivalá. Jame Vilniaus kvartetas grieþë Broniaus Kutavièiaus “Anno cum tettigonia”. Ðtai keletas eiluèiø ið V.Landsbergio recenzijos: “Malonu buvo klausytis ir aplodismentø, ir nepraðomø, neprovokuojamø komplimentø, kuriø teko tiek Vilniaus kvar tetui, tiek “Anno cum tettigonia” autoriui. Visø pirma ðeimininkas (K.Pen
Algimanto ÞIÞIÛNO nuotr.
Petras Kunca
dereckis. - S.G.), spausdamas rankà ir apkabindamas Broniø Kutavièiø, tarë konkretø þodá apie didelæ jëgà, glûdinèià ðioje kà tik nuskambëjusioje mûsø autoriaus kompozicijoje. Paskui kuluaruose ne vienas dalijosi áspû dþiu ir susijaudinimu, kurá sukëlë Kutavièiaus muzika ir jos atlikimas”2. Ypatingà vietà Vilniaus kvarteto repertuare uþëmë mûsø kultûros kelro dþio M.K.Èiurlionio muzika styginiams, ypaè Kvartetas c-moll. Þinome, kaip sunkiai sovietmeèiu Èiurlionio kûr yba skynësi kelià á pripaþinimà. O ðtai kvarteto dëka ji suskambëjo svetur, sulaukë teigiamø atgarsiø ambicingoje kritinëje Vakarø spaudoje. Dar 1974 m. Austrijos sostinës Vienos “Volks stimme” (spalio 25-26 d.) kritikas raðë, kad “ðalia Prokofjevo Pirmojo kvar teto h-moll op. 50 ir vienintelio Ravelio kvarteto F-dur vilnieèiai (Vilniaus kvar tetas. - S.G.) pateikë ir savo paèiø kraðtieèio Mikalojaus Konstantino Èiurlionio, kuris amþiø sandûroje iðgarsëjo ne tik kaip instrumentinës muzi kos kompozitorius ir liaudies dainø aranþuotojas, bet ir kaip dailininkas, kûriniø. Jo trijø daliø Kvartetas c-moll, sukurtas 1902 m., turi kai kuriø savo tëv ynës folkloro elementø, bet yra aiðkioje vëlyvojo romantizmo átakoje ir keturiø menininkø buvo pateiktas labai ambicingai”3. Nëra abejoniø, kad mûsø muzikø gerai parodyta Èiurlionio kûr yba, atsidûrusi ðalia jau pripaþintø kitø menininkø, tokiame muzikos centre kaip Viena buvo itin teigiamas reiðkinys. Kvartete P.Kunca muzikavo trisdeðimt vienerius metus. Apie ðá þanrà jis kalba atidþiai ir áþvelgdamas jo “sielà”: “Kvarteto pasaulis yra uþdaras ir ne kiekvienam prieinamas dël labai koncentruotos meninës minties. Tai lyg mikropasaulis. O já suvokæs, iðgirdæs, pajutæs, daug kà imi vertinti kitaip. Kvartetas moko girdëti ir vidiná, ir iðoriná pasaulá. Jis skiriasi nuo kitø þanrø. Ilgainiui supranti já esant be galo taurø. (...) Galima ásivaizduoti, kà ðis þanras reiðkia atlikëjui. Jis persmelkia visà gyvenimà. Tampa visø vert ybiø atskaitos taðku. Prie ðio þanro visada verta gráþti”4. Taèiau koncertinë P.Kuncos veikla Vilniaus kvartetu nesiribojo. Per kelis koncertinës veiklos deðimtmeèius muzikuota ir visokiø sudëèiø kameri niuose ansambliuose drauge su ávairiø kartø atlikëjais, su savo ðeimos nariais. Klausytojai prisimena áspûdingus koncertus su violonèelininku V.Kaplûnu, arf ininke S.Sabalyte, klarnetininku A.Budriu, pianistais R.Kon trimu ir R.Lampsat yte. Ypaè kûr ybinga draugystë smuikininkà siejo su pianiste M.Azizbekova - surengti monotemiai Igorio Stravinskio muzikos vakarai, ne syká atliktos naujos, dar neskambëjusios ávairiø kompozitoriø partitûros. Didelæ gyvenimo dalá smuikininkas susiejo su pedagogika. Mok ytojauti pradëjo anksti. Dar mok ydamasis konservatorijoje, jau dirbo B.Dvariono muzikos mok ykloje. Nuo 1974 m. yra Lietuvos muzikos akademijos dës tytojas, nuo 1994 m. - profesorius, nuo 1996 m. - Kamerinio ansamblio klasës vedëjas. Ne kartà vedë meistriðkumo pamokas Suomijoje, Ðvedijoje, Ispanijoje, Danijoje. Ðiuo metu P.Kunca ne tik profesoriauja Lietuvos muzikos akademijoje, perduodamas studentams savo patirtá. Jis taip pat yra B.Dvariono muzikos mok yklos pedagogø kamerinio orkestro dirigentas ir meno vadovas. Pro fesorius prisipaþásta, kad ðis orkestras - svarbi jo gyvenimo dalis, leidþianti ieðkoti naujø dirigavimo meno horizontø. O kolekt yvas irgi nelieka “skolin gas” savo meno vadovui. Profesoriaus jubiliejui skirtame koncerte (2002 m. spalio 22 d.) Lietuvos muzikos akademi jos Didþiojoje salëje jis kartu su docente Aleksandra Þvirblyte atliko sudëtingà W.A.Mozarto Koncertà fortepijonui Es-dur (K 449). Saulius GERULIS 1 Petr as Kunc a, “M.K.Èiurl ion io kûr in iai Viln iaus kvarteto repertuare ”, M.K.Èiurlionis ir lietuviø muzik i nës kultûros raida, V., 2000. 2 Vyt aut as Landsberg is, “Kðiðtof as Pendereck is ir jo festivaliai”, Geresnës muzikos troðk imas, V., 1990. 3 Petr as Kunc a, op. cit. 4 Skirmantë Val iul ytë, “Kvarteto niek as neats tos”, 7 meno dienos, 1999 m. vasario 26 d.
Su Raminta Lampsatyte
Algimanto ÞIÞIÛNO nuotr.
GYVENIMAS SU SMUIKU
Muzikos barai /15
JUBILIEJINIS SILVIJOS SONDECKIENËS VAKARAS
Lietuvos muzikos akademijos profesorës Silvijos Sondeckienës jubiliejinis vakaras Didþiojoje Alma Mater salëje atrodë neáprastas. Jame nebuvo ilgø sveikinimo kalbø, dideliø puokðèiø ir dovanø, teikiamø scenoje ákurdintam jubiliatui. Tokià pompastiðkà rutinà ið anksto atmetë vakaro kaltininkë, kvietimo tekste pasiûliusi vietoj tradiciniø gëliø auko mis paremti Muzikos akademijos bib liotekà. Jubiliatë dþiaugësi ir dëkojo, jog á ðá jos pasiûlymà nuoðirdþiai atsi liepë gausi vakaro publika. Visi, paþástant ys S.Sondeckienæ, negali atsistebëti nepaprastu jos organizuotumu, gebëjimu visur bûti laiku, atlikti visus prisiim amus ir skiriamus darbus, bûti þvaliai ir ener gingai. Vakarà þaismingai vedæs profesorius Saulius Sondeckis taip ir sakë: ji suspëjanti viskà, kai jis pats nesuspëjàs nieko... Taèiau ne tik muzikiniai darbai ir ásipareigojimai yra kasdieniai ðios muzikantës palydovai. Jos rankose - visi ðeimos, namø, buities reikalai ir nemaþa dalis vyro rûpesèiø. O dar - uþauginti du sûnûs! Ir jokiø skundø ar aimanø apie sunkumus, tik aki nanti ðypsena. S.Sondeckienë pradëjo koncer tuoti dar besimok ydama dabarti nëje Nacionalinëje M.K.Èiurlionio menø mok ykloje. Po studijø Mask vos P.Èaikovskio konservatorijoje, kurioje mokësi pas áþymøjá Mstislavà Rostropovièiø, gráþo á Lietuvà ir pra dëjo pedagoginæ bei koncertinæ veiklà. Daug metø S.Sondeckienë grojo fortepijoniniame trio su Halina Radvilaite ir Eduardu Digriu (taip pat Eugenijumi Urbonu), trisdeðimt pen kerius metus matëme jà grieþiant Lietuvos kameriniame orkestre, kur ji buvo puiki violonèeliø grupës kon certmeisterë. Iðkart po studijø 1966 m. ji pra dëjo dëst yti Muzikos akademijoje. Dirbti pak vietë buvæs jos pedago gas violonèelininkas P.Berkavièius. Pradþioje tai buvo vos kelios peda goginës valandos, ilgainiui iðaugu sios á didelæ violonèelës klasæ. Per trisdeðimt ðeðerius darbo metus pro fesorë iðleido 40 absolventø, darniai ásiliejusiø á ávairius Lietuvos muzikos kolekt yvus. S.Sondeckio þodþiais, jos pedagogika - tvirta, pagrásta iðsamiomis muzikos ir instrumento þiniomis, dirba ji konkreèiai ir kryp tingai, nemëgsta daugþodþiauti. Ji
Muzikos barai /16
iðties þino, kaip nuteikti studentus nuoðirdþiai dirbti, ir pasiekia tai be dideliø moralø ir pamokslø! Nuotaikingas koncertas, kuriame grojo profesorës buvusieji ir dabar tiniai studentai, buvo nestandartið kas. Skambëjo ne tik solo violonèelës
Silvija Sondeckienë
repertuar as, bet daug ádomios ir gra þios ansamblinës muzikos. Dviejø ar keturiø violonèeliø atliekami opusai koncertø salëse skamba labai retai. Kaip tik tokiu keturiø violonèe liø dainingu grieþimu koncertas prasidëjo. Keturi Lietuvos kame rinio orkestro violonèelininkai - D.Palðauskas, G.Derus, A.Straiþ ys ir V.Galv ydis - meistriðkai pagrojo F.Mendelssohno-Bartholdy “Nok tiurnà” ir S.Mercadante “La Poesia”. Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mok yklos moksleivis P.Jacunskas sëk mingai áveikë virtuozines N.Paganini uþduotis, kûrinio originale skirtas ne violonèelei, bet smuikui. Tai N.Paganini Variacijos G.Rossini “Mozës” tema (fortepijono partijà skambino M.Bilinska). Vienas ið daugiausiai koncer tuo janèiø profesorës S.Sondeckienës mokiniø yra þinomas violonèelinin kas Rimantas Armonas. Visi melo manai yra girdëjæ jo darnø duet à su pianiste Irena Uss ir Armonø trio, kuriame groja smuikininkë Ingrida Armonaitë. Profesorës jubiliejui R.Armonas su I.Uss ir perkusininkais P.Giunteriu bei A.Gotesmanu atliko A.Ðenderovo Dvi Sulamitos giesmes. Ðis neretai atliekamas kûrinys naujos reþisûros ir papildomo afrikietiðko bûgno - juo itin iðraiðkingai grojo A.Gotesmanas - dëka suskambëjo netikëtai naujai ir patraukliai. Sauliaus ir Silvijos Sondeckiø “ben dras opusas” (pasak profesoriaus) - violonèelininkas Vytautas - á savo
mamos ir buvusios pirmosios peda gogës vakarà atv yko specialiai ið Vokietijos. Visi muzikantai þino, jog sunkiausia mok yti savo vaikà. Ðtai dël ko S.Sondeckienë paaugusá ir jau daug ko iðmok ytà sûnø iðsiuntë pas kitus pedagogus á Sankt Peter burgà, vëliau - á Liubekà. Dabar V.Sondeckis - tarptautinio konkurso laureatas, sëkmingai dirbantis ir kon certuojantis, áraðæs jau kelias puikias kompaktines plokðteles. Bûtø puiku Lietuvoje jo klausytis daþniau. Ðis trumpas jo pasirodymas pri lygo bombos sprogimui. Meistriðkai pagrojæs dvi romantiðkas pjeses - R.Schumanno “Svajonæ” ir K.Dav y dovo “Prie fontano” - violonèelinin kas sukëlë tikrà aplodismentø audrà. Kitaip reag uoti á jauno muziko jautrø frazavimà, gy và kalbanèià intona cijà, raiðkos subtilumà neámanoma. Jei ne mamos jubiliejus, publika tik rai nebûtø paleidusi jo nuo scenos. Tolesnë programos dalis ëjo lengvëjanèia kryptimi; þaismës jai stengësi suteikti dabartiniai S.Son deckienës studentai. Ne viskas jiems pav yko taip, kaip norëtø, taèiau papirko jaunuoliø nuoðirdumas ir entuziazmas. Paskutinis koncerte suskambëjo tango, mëgstamiausias S.Sondec kienës ðokis, kurá ji svajodavo ðokti... I.Albenizo melodingà já Tango pagrojo keturi jaunieji violonèeli ninkai - P.Jacunskas, R.Jaraminaitë, A.Pamerneck ytë ir J.Kazlauskas. Belieka palinkëti jubiliatei tolesnës sëkmës, energijos ir puikiø mokiniø! Þivilë RAMOÐKAITË
JUBILIEJINIS B.KUTAVIÈIAUS KONCERTAS
Ðá rudená tikrai uþderëjo jubiliejø ir jubiliejiniø koncertø. Dauguma jø vyko ávairiose sostinës ir kitø miestø salëse, o ðtai Nacionalinës premi jos laureato Broniaus Kutavièiaus - Nacionalinës filharmonijos Didþio joje salëje. Kiek graþios publikos susirinko! Ðalia kolegø muzikantø - raðy tojai, dailininkai, mokslininkai, politikai ir visuomenininkai. Daug jaunø veidø. Visi myli ir iðties gar bina kompozitoriø, sukûrusá tokius kûrinius kaip oratorijos “Ið jot vingiø akmens” ir “Paskutinës pagoniø apeigos” (Sigito Gedos þodþiai), sim fonija “Epitaf ija praeinanèiam laikui” ir daugybë kitø. Minëtieji kûriniai kaip tik ir sudarë kompozitoriaus 70-meèiui skirto kon certo programà. Prieð suskambant
Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
Didþioji salë
Bronius Kutavièius
muzikai, jubiliatà sveikino kultûros ministrë Roma Dov ydënienë, Kom pozitoriø sàjungos atstovai, muzikos mëgëjai ir bièiuliai. Koncertà vedë Donatas Katkus, kuris iðsakë apie kompozitoriø daug teisybës ir pel nytø pagiriamøjø þodþiø. Jis taip pat prisiminë, kaip buvo ðvæstas Kutavièiaus 50-metis, koks jis tada buvo energingas, kupinas idëjø ir sumanymø! Prabëgæ du deðimtmeèiai kom pozitoriaus nepakeitë - jis toks pat kûrybingas ir toks pat laisvas kaip buvo. Taèiau ðalies nepriklauso mybë jo kûr ybai atvërë galimybæ sklisti, bûti iðgirstai ne tik savøjø, bet ir komunikuoti su kitø kraðtø ir kul tûrø þmonëmis. Pats kompozitorius viename interviu sakë, jog “Paskuti nes pagoniø apeigas”, kurias jis kûrë vietos auditorijai, dabar lietuviðkai dainuoja anglai, lenkai, prancûzai... Apie ðá kompozitoriø paraðyta ir pasak yta tiek graþiø ir teisingø minèiø, filosof iniø ir mitologiniø apmàst ymø, kiek në apie kurá kità ðiuolaikiná mûsø autoriø. Jo kûr ybà nagrinëja ir bando aiðkinti ne tik muzikantai, bet ir kultûrologai, inter pretuojant ys daugiasluoksná kûriniø prasmiø laukà. Apie Kutavièiø ir jo kûr ybà iðleistos net dvi didelës knygos - Ingos Jasins kaitës-Jankauskienës (lietuviðkai) ir Ramintos Lampsat y tës (angliðkai). Metai bëga, ir Kutavièiaus kûri nius interpretuoja vis naujos atlikëjø kartos. Koncerte buvo akivaizdu, jog atlikimo tradicija daro teigiamà poveiká jo opusø meninei raiðkai. Interpretavimo laisvë suteikia muzi kai dar daugiau gelmës, iðr yðkina nau jus jos ver tës klo dus. Jei pa ly ginsime pirmuosius koncerte skam bëjusiø oratorijø atlikimus, o juos, manau, tada girdëjusieji ásiminë ilgam, su dabar skambëjusiais Filhar monijoje, pirmiausia pastebësime, jog pasikeitusi kûriniø atlikimo erdvë klausytojø dëmesá dabar labiau sutelkia á grynai muzikinius jø priva lumus, muzikinio vyksmo savitumà, nepaprastai harmoningà formà. Ðtai “Paskutinës pagoniø apeigos”.
Tai, kas prieð dau ge lá me tø skam bëjo maþ ytëje Bonifratrø baþnytë lëje, chorui apsupus èia pat sëdinèià publikà, ið esmës buvo draudþiamos apeigos, atliekamos kone paslapèia. Á koncertà atëjæs klausytojas daly vavo tose apeigose, magiðki apeigi ninkø þodþiai jam buvo ðnabþdami ir iðdainuojami tiesiai á ausá. Jie veikë ne tik estetiðkai, bet kone fiziðkai. O solistë, iðdygstanti tarp klausytojø su uþkeikimu, beveik iðgàsdindavo. Þmonës jausdavo jos alsavimà, jos jaudulá, garsø akcentus. Dabar erdvioje Filharmonijoje ðio apeigø artumo nebeliko, jautëmës ne apeigose dalyvaujà, bet klausàsi muzikos kûrinio. Juo nuostabiau, jog, taip iðkeltas á vieðumà ir ryðkià ðviesà, kûrinys ne tik nieko nepra rado, bet netgi ágijo, tapo tarsi muzi kalesnis ir dar átaigesnis. Romualdas Graþinis ir jo vado vaujami “Aidijos” ir Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mok yklos moksleiviø chorai, dainininkë Gin tarë Sker ytë, vargonininkas Leo poldas Digrys ir valtornø kvartetas nuoðirdþiai padirbëjo, kad “Paskuti nëms pagoniø apeigoms” suteiktø ðá áspûdingà naujà pavidalà. Panaðiai meistriðkai atlikta ir koncertà pradëjusi oratorija “Ið jot vingiø akmens” - pagrota unikaliais instrumentais ir padainuota “Aidi jos” kamerinio choro, diriguojamo R.Graþinio. Antrojoje koncerto dalyje skam bëjo Kutavièiaus simfonija “Epitaf ija praeinanèiam laikui”, kurià kompo zitorius skyrë reikðmingiausioms Vilniaus istorijos datoms: miesto ákûrimui (1323), universiteto ásteigi mui (1579), universiteto uþdar ymui (1832) ir Katedros atðventinimui (1989). Simfonijà atliko Kauno valst ybinis choras (vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis) ir Valst y binis simfoninis orkestras (dirigentas Gintaras Rinkevièius). Prieð tris deðimtmeèius pradëtas kûrinys keturiø daliø pavidalà ágijo Danijos festivalio “Musikhost” dëka. Kutavièiui kûriná uþsakë festivalio meno vadovas Peras Rasmusenas. Taip prie dviejø buvusiø daliø pri kurtos dar dvi: sukreèianti “Amþinoji rauda” (S.Gedos þodþiai) ir “Katedros atðventinimas” (S.Gedos ir ið Dov ydo psalmës þodþiai). Ðiuo metu kompozitorius dirba prie naujos operos, skirtos karaliaus Mindaugo karûnavimo jubiliejui. Kaip sa kë au to rius, jam tai nau ja proga pasinerti á archaikà, pagony bës laikus. Þivilë RAMOÐKAITË
BENDRADARBIAUJA LIETUVOS IR LENKIJOS MUZIKOS AKADEMIJOS Prieð 150 metø Ðv. Jonø baþ nyèioje vargonininkavo þymusis lenkø kompozitorius Stanisùawas Moniuszko (1819-1872), kuris beveik du deðimtmeèius (18401858) praleido Vilniuje. Èia 1847 m. jis sukûrë pirmàjà lenkø nacio nalinæ operà “Halka”. Lapkrièio 9 d. Ðv. Jonø baþnyèioje skambëjo taip pat Vilniuje 1849-1854 m. sukurtos 2-oji ir 3-ioji “Auðros vartø litanijos” (“Litanie Ostrob ramskie”), kurias atliko Poznanës ir Vilniaus muzikai. Iðkilmingà koncertà Lenkijos Respublikos nepriklausomybës dienos proga, minint kompozitoriaus mirties 130-àsias bei ðv. Kazimiero kano nizacijos 400-àsias metines, orga nizavo Lenkø institutas Vilniuje, Lietuvos muzikos akademija, Poz nanës Ignaco Jano Paderewskio muzikos akademija, fondas “Chór Stuligrosza Poznañskie sùowiki”. Prieð koncertà Lietuvos muzi kos akademijoje lankësi Poznanës muzikos akademijos atstovai: meno ir mokslo prorektorius prof. Bogumiùas Nowickis bei auklëjimo ir studijø prorektorius dr. Andrzejus M.Kæpiñskis, taip pat Poznanës didþiojo teatro bei tenykðtës Muzikos akademijos simfoniniø orkestrø dirigen tas Marcinas Sompoliñskis ir Poznanës muzikos akademijos administraciniø reikalø bei ryðiø su uþsieniu vyr. koordinatorius, chorø dirigentas prof. dr. Leonas Zaborowskis. Jis maloniai sutiko papasakoti apie ðiø aukðtøjø mok yklø bendradarbiavimo tradi cijas ir perspekt yvas. Sveèio nuomone, jau keleri metai galima kalbëti apie glau dþius Poznanës ir Lietuvos muzi kos akademijø kontaktus. Bendra darbiaujama ne tik pagal Baltijos ðaliø aukðtøjø mok yklø asociaci jos susitarimus. Pav yzdþiui, prieð kelerius metus buvo “apsikeista” kameriniø atlikëjø grupëmis - pui kus Muzikos akademijos studentø akordeonininkø kvintetas ið Lie tuvos (dabartinis “Modus”) daly vavo Poznanës vasaros koncertø cikluose, skir tuose turistams. Grota senojoje Poznanës rotuðëje bei gamtoje. Vilniuje koncertavo Poznanës muzikos akademijos Vokalo ir Instrumentinës muzikos
katedrø studentai. Akademijø rektoriai prof. Juozas Antanavièius ir prof. Stanisùawas Pokorskis numatë ateities ryðiø gaires. Netrukus lietuviø muzikologø publikacijø turëtø pasirodyti Poznanëje, o lenkø kolegø - Vilniuje (leidinyje “Lietuvos muzikologija”). Galimi ir kiti vertingi projektai: ðá pavasará lietuviø dainininkai koncertavo Poznanëje, dabar Poznanës muzikos akademijos studentai orkestrantai bei prof. Stefano Stu ligroszo vadovaujamas Poznanës filharmonijos vyrø ir berniukø choras “Poznanës lakðtingalos” atv yko á Vilniø dalyvauti ben drame koncerte kartu su Lietuvos muzikos akademijos auklëtiniais vokalistais. S.Moniuszkos “Lita nijø” solines partijas giedojo Auðra Liutkutë (sopranas), Ieva Prudnikovaitë (altas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Egidijus Daus kurdis (bosas). Solistus paruoðë Lietuvos muzikos akademijos Dainavimo katedros vedëjas prof. Vladimiras Prudnikovas. Be minëtø Moniuszkos “Auðros vartø litanijø”, koncerte skambëjo ir kitø autoriø muzika: Marcino Mielczewskio (?-1651) “Veni Domine”, Jaceko Róýyckio (apie 1630-1704) “Magnif icemus in cantica”, Wolfgango Amadeuso Mozarto “Graduale ad festum B.M.V., Sancta Maria” (KV 273) bei þymusis motetas “Ave verum corpus” (KV 618). Ðalia pagrindi nës programos giedotos dvi gies mës - Èeslovo Sasnausko “Marija, Marija” bei XVI a. lenkø giesmë “O, Matko miùoúciwa, Panno litoúciwa”. Dëkinga erdvë (baþ nyèios akustika tiesiog puiki) ir iðkilminga aplinka (koncerto gar bës sveèiai buvo Lenkijos amba sadorius Lietuvos Respublikoje Jerz y Baras, Lietuvos Respublikos kultûros viceministrë Ina Marèiu lionytë) suteikë koncertui didelio pak ylëtumo. Dirigavo choro “Poznanës lakðtingalos” ákûrëjas, Poznanës universiteto ir Muzikos akademijos bei Popieþiaus sakra linës muzikos instituto Vatikane garbës daktaras profesorius Stefanas Stuligroszas (g. 1920). Lapkrièio 10-àjà galëjome iðgirsti já vargonuojant Ðv. Dvasios baþny èioje, kur pamaldø metu giedojo ir jo vadovaujamas choras. Vera MARKOVA
LMA VYKO TARPTAUTINIS EUROPOS AUKÐTØJØ MUZIKOS MOKYKLØ ASOCIACIJOS KONGRESAS Lapkrièio 15-18 d. Vilniuje, Lie tuvos muzikos akademijoje, vyko tarptautinis Europos konser vatorijø, muzikos akademijø ir aukðtøjø muzi kos mok yklø asociacijos (AEC) kon gresas. Jame dalyvavo 170 Europos
aukðtøjø muzikos mok yklø rektoriai ar jø atstovai, taip pat sveèiai ið JAV, Kanados, Korëjos, Kazachstano, Australijos. Kongresà globojo Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Europos konser vatorijø, muzi kos akademijø ir aukðtøjø muzikos mok yklø asociacija (Association Européene des Conser vatoires, Académies de Mu si que et Mu sik hochschulen, AEC) ákurta 1953 m. Tai Europos kultûros ir edukacijos tinklas, atstovaujantis profesionalius muzikus ruoðianèiø institucijø inte resams. Asociacija savo tikslus ágy vendina skatindama ir palaik ydama tarptautiná bendradarbiavimà tarp asociacijos nariø, realizuodama tarp tautinius projektus svarbiose profe sionalaus muzikinio lavinimo srit yse, kasmet organizuodama kongresus ir specialius seminarus nariams. Aso ciacija vienija 165 institucijas ið 37 ðaliø: 70% nariø - ið Europos Sàjun gos valst ybiø, 14 asocijuotø nariø ið 9 Ðiaurës Amerikos, Azijos ðaliø ir Australijos. Akt yviøjø asociacijos nariø studijø programos ir jø kok ybë - aukðèiausio profesinio lygio. Pagrindinis asociacijos tikslas - europinë muzikinës edukacijos, ruoðiant profesionalius muzikus, politika: tarptautinis studentø ir dëst y tojø mobilumas, studijø pro gramø tobulinimas, europinës kreditø sistemos diegimas, studijø kok ybës vertinimas ir diplomø visoje Europoje pripaþinimas. Visa tai bendrosios aukðtojo mokslo erdvës
Muzikos barai /17
Didþioji salë kûrimas, vykdomas pagal Bolonijos deklaracijos nutarimus. LMA asociacijos nare tapo prieð 10 metø. 1995-1998 m. dalyvavo TEMPUS programos mobilumo pro jekte, teikianèiame galimybæ siøsti savo studentus á kitas Europos aukð tàsias muzikos mok yklas. Jau tada Vakarø Europos ðalyse buvo atkreip tas dëmesys á labai gerà studentø, atv ykstanèiø ið Lietuvos, profesiná parengimà. LMA veikla itin suakt yvëjo 1999 m. ási lie jus á SOCRATES/ERASMUS pro gra mà. Tai ne tik stu den tø ir pedagogø mainai, koordinavimas ir dalyvavimas kitø ðaliø organizuoja muose projektuose, bet ir Lietuvoje realizuoti tokie didþiuliai tarptauti niai pro jek tai kaip “ERASMUS di ri gavimo kursai” Vilniuje 2000-2002 metais; tarptautinis seminaras kino mok ykloms “Vasaros videostudija” Neringoje 2001-2002 bei dar ávyk siantis 2003 metais. Kasmet AEC kongresas organi zuojamas vis kitoje ðalyje (1999 m. - Rumunijoje, 2000 m. - Italijoje, 2001 m. - Olandijoje). Ðis kongresas, vykæs LMA, - pirmasis Baltijos ðalyse. Tai didelis Muzikos akademijos, vado vaujamos prof. dr. J.Antanavièiaus, pripaþinimas bei Tarptautiniø ryðiø skyriaus ir jo kolekt yvo - vedëjos doc. L.Bakienës, projektø koordi natorës R.Rimðaitës, koordinatorës K.Valentonienës veiklos rezultatas. Kongresas buvo organizuotas kaip ilgalaikis bendro projekto “Euro pos studijø erdvës kûrimas” darbinis procesas, kurio jungtinëse sesijose buvo sprendþiamos aukðtojo muzi kos mokslo reformos ir inovacijos problemos: tarptautinis studijø ir diplomø pripaþinimas, Bolonijos deklaracijos keliami uþdaviniai Euro pos aukðtosioms mok ykloms, studijø kok ybës vertinimas ir kontrolë, aukð tojo muzikos mokslo akreditavimas. Kongreso sesijoje “Vietinës per spekt yvos” buvo nagrinëjama Lietu vos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos muzikinio ugdymo patirtis. Visos ðios nedidelës ir ne itin turtingos ðalys yra pasiekusios tokiø puikiø muzikinës edukacijos rezultatø todël, kad turi susiformavusià gerà ugdymo sistemà: nuo vaikø muzi kos mok yklø per vidurinià j à grandá (konser vatorijas) “piramidës” virðûnæ - Muzikos akademijà - pasiekia pat ys gabiausi ir talentingiausi. Èia daug triûso ádeda LMA katedrø vedëjai, pedagogai, kurie lanko mok yklas ir konser vatorijas, veda seminarus, tei kia metodinæ paramà ir todël gerai þino, kad, tarkime, po trejø metø ið
Muzikos barai /18
kurios nors mok yklos á Muzikos aka demijà stos talentingas smuikininkas ar klarnetininkas. Vakarø Europos ðalys tokios subalansuotos sistemos neturi. Taèiau Lietuvos muzikai nerimauja, kad, vykdant dabartinæ ðvietimo reformà, nenukentëtø ilgus metus kurta ir gerø rezultatø duo danti muzikinio ugdymo sistema. Suprantama, muzikinës studijos reikalauja nemaþø finansiniø investi cijø, bet tai gerai suvokia senas muzi kavimo tradicijas turinèios Vakarø Europos ðalys. Antrojoje kongreso sesijoje “Bolo nijos procesas” buvo svarstomi bakalauro ir magistro ciklai ruoðiant muzikus profesionalus. Bolonijos deklaracijà 1996 m. pasiraðë visø Europos Sàjungos ðaliø ðvietimo ministrai. Ðiuo dokumentu Europos Sàjungos ðalys pat virtino siekian èios atviros mokslo ir studijø erdvës kûrimo. Kalbama ne apie turinio suvienodinimà, bet apie galimybæ pradëjus studijas vienoje ðalyje tæsti jas kitoje. Apie tai buvo diskutuojama treèio joje kongreso sesijoje “Svarbûs Bolo nijos deklaracijos komponentai”: tai kreditø sistemos naudojimas aukðto siose muzikos mok yklose bei studijø kok ybës vertinimas. Ðis Lietuvoje vykæs kongresas ver tinamas kaip Lietuvos aukðtojo uni versitetinio mokslo integracijos dalis á Europos Sàjungos sistemas.
JAPONIJOS VYRIAUSYBËS GARANTAS LIETUVOS MUZIKOS AKADEMIJAI LMA proj ekt as ins trum ent ar i jui atn auj int i laim ëjo Jap on ijos vyr iaus yb ës kasm et reng iam à nea tl yg in am os par am os kult ûr ai konk urs à. Gruod þio 20 d. LMA Did þiojoj e sal ëj e Jap on ijos amb as ad or ius Shoh ei Naito ir Liet uvos uþsien io reik al ø min istr as Jon as Val ion is pasir aðë sut ar t á, pag al kur ià Jap o nijos vyr iaus yb ë skyrë Muzikos akad em ijai 48 mln. jen ø (apie 1,5 mln. lit ø) nauj iems muzikos ins tru ment ams ásig y t i. Tai - 2 koncer t in iai, 13 kab in et i niø for tep ijon ø, piln i puèiam ø j ø (28) ir muð am ø j ø (43) ins tru ment ø komp lekt ai. Beveik visi jie pag am int i Jap on ijos firm ø, iðskyr us kel et à smulk iø muð am ø j ø ins trum ent ø. LMA Tarpt aut in iø ryðiø skyr iaus
proj ekt ø koo rd in atorës R.Rimð ai tës ir darb o grup ës parengt as proj ekt as buvo teik iam as Jap on i jos vyr iaus yb ei per Liet uvos uþsie nio reik al ø min ister ijà Ðviet im o ir moksl o min ister ijai rekom end uo jant ket ver ius met us ið eil ës. Ði par am a Muzikos akad em ijai ypaè reikðm ing a. Med in iø ir var i niø puèiam ø j ø ins trum ent ar ij us yra visiðk ai susid ëvëj æs, neb et in kam as grot i. Ne kà geresn ë ir for tep ijon ø bûkl ë, o simfon in iam orkestr ui skir to piln o muð am ø j ø ins trum ent ø komp lekto akad em ija niek ad a net urëjo, tad koncer tams, egz am in ams ins trum ent ø skol ind avosi ið kit ø orkestr ø. Kel et à ned id el iø, klasik in ëj e muzi koj e reèiau naud ojam ø egzot iðk ø muð am ø j ø ins trum ent ø yra pad o van oj usi prof esorë, LMA Garb ës dakt arë, mar imb in inkë ið JAV Lind a Maxey. Tok ius nea tl yg in am os par am os konk ursus kult ûr ai remt i Jap on i jos vyr iaus yb ë ávair ioms ðal ims skelb ia kasm et. Ið kiek v ien os ðal ies laim i tik vien as proj ekt as. Liet uv a kasm et pateik ia apie 30 proj ekt ø. Juos jau yra laim ëj æ Nacion al in is M.K.Èiurl ion io dail ës muziej us, Nacion al in ë M.Maþv yd o bibl io tek a, Viln iaus universiteto Orient a list ikos cent ras ir Vy t auto Did þiojo universiteto Jap on ijos stud ij ø cent ras. LMA dëkoja Jap on ijos vyr iaus y bei, Jap on ijos amb as ad ai ir Jap o nijos kult ûros cent rui Viln iuj e uþ sup rat im à ir bend rad arb iav im à. Po iðk ilm ing os sut art ies pasir a ðym o cerem on ijos ávyko ned id e lis koncer t as. Skamb ëjo jap on ø autor iø arb a su Jap on ija susij usi muzik a. Tarpt aut in iø konk ursø laureat as, pian ist as prof. Petr as Gen iuð as paskamb in o jap on ø komp ozitor iaus Tor u Takem it su pjesæ “Liet aus med þio esk iz ai II”, suk ur t à 1992 m. Skamb ëjo liet uv iø komp ozitor iaus Jon o Tam ul ion io II dal is ið chor in io cikl o “Nat us un cur as”, par að y to Tok ijo universiteto “Wased a Glee n Club” vyr ø choro uþs ak ym u. Kûr in io premj er a vis ai nesen iai ávyko Jap o nijoj e. Atl iko LMA stud ent ø cho ras, vad ov aujam as prof. Pov il o Gyl io. Dain in inkë, prof. Iren a Mil kev ièiûtë, 1986 m. tarpt aut in iam e ger iausios Èio Èio San vaidm ens atl ikëjos konk urse Jap on ijoj e pel niusi prizin æ viet à, pad ain avo Èio Èio San arijà ið G.Puccin i operos “Mad am Bater f lai”.
LMA GAUNA NAUJØ PATALPØ Gruodþio 21 d. Kongresø rûmuose buvo perkirpta juostelë - dalyje pastato patalpø ásikûrë Lietu vos muzikos akademija. Iki tol pastatas buvo Vidaus reikalø ministerijos þinioje. Dalyje pastato jau kurá laikà dirbo Valst ybinis simfo ninis orkestras. Lietuvos Vyriausybës sprendimu kitos patalpos buvo áren giamos atsiþ velgiant á LMA reikmes. Tai Kongresø rûmø mokomoji dalis - apie 50 auditorijø. Netrukus LMA Senatas galutinai pat virtins, kokios katedros ir padaliniai ásikurs nau juosiuose rûmuose. Kol kas planuo jama perkelti dalá Instrumentinës ir vokalinës muzikos fakulteto: Choro dirigavimo, Styginiø, Puèiamø jø instrumentø, Kamerinio ansamblio katedras, dekanatà bei Studentø atstov ybæ, taip pat bibliotekà, kuriai skirtos specialios patalpos. Kongresø rûmuose Muzikos akademija turës 250 vietø salæ, dvi amf iteatrines 100 vietø auditorijas. Bus 5-6 auditorijos grupinëms paskaitoms, talpinanèios po 60 studentø. Baigiama montuoti moderni garso áraðø studija. Apie 10 auditorijø bus skirta studentø saviruoðai, jose nev yks paskaitos. Naujàsias patalpas stengiamasi kom piuterizuoti. Kaip þinoma, Lietuvos muzikos akademija, ateinantá pavasará ðvæsianti savo 70-metá, glaudësi keliuose senuose pastatuose: tai I rûmai Gedimino pr. 42, III rûmai Ge di mi no pr. 39 ir IV rû mai Kos ciuðkos g. Nr. 10 ir Nr. 12. Kongresø rûmai - vienintelis naujas Muzikos akademijos pastatas. Auðra MOTUZIENË
Atgimæs “Muzikos ruduo”
Prie rudeniniø ðiuolaik inës muzikos festivaliø ðurmulio, kas met nuvilnijanèio per Baltijos ðaliø didmiesèius (“Varðuvos ruduo”, “Gaida” Vilniuje, “Mariø klav yrai” Klaipëdoje, “Ið ar ti” Kaune, ðiemet pirmà kart à ávykæs ðiuolaik inës muzikos festivalis “Arena” Rygoje) prisidëjo dar vienas - atgimæs festi valis “Muzikos ruduo”, vykæs spalio 26-lapk rièio 12 dienomis. Kone du deðimtmeèius, nuo 1972-øjø, gy vavæs ir propagavæs naujà jà lie tuviø kompozitoriø muzik à ne tik sostinëje, bet ir tolimiausiuose Lietu vos kampeliuose, “Muzikos ruduo” nuo 1991 metø “tylëjo”. Egzist av usi
miesto ir provincijos kultûrinio gy venimo disproporcijos problema, kurià anuomet band y t a glaist y ti “Muzikos rudenø” koncert ais perife rijoje, aktuali ir ðiuo metu. Todël ne veltui toks populiar us buvæs festiva lis atgaivinamas dabar. Nevalingai kylantis noras lygin ti já su didþiausiu naujosios muzikos for umu “Gaida” bûtø tiesiog bepras mis - skiriasi ne tik ðiø festivaliø tiks lai, bet, svarbiausia, ir jø adresat ai. “Muzikos ruduo”, pretenduojantis bûti eduk acinis, be koncer tø Vil niaus taikomosios dailës muziejuje, buvo persikëlæs ir á Anykðèius bei Ukmergæ. Vis dëlto kiek ybinë per svara ir vël atiteko Vilniui - ið penk iø koncer tø trys buvo skir ti kultûrinio alk io lyg ir nejauèianèiai sostinës publik ai. Ðv. Kristoforo kamerinis or kest ras bei jo me no va do vas ir dirigent as Donat as Katkus festiva liui parengë stilistiðk ai ir istoriðk ai ávairià programà: ðalia premjer ø skambëjo ir gan seniai sukur ti opu sai. Vienas tok iø - Vlado Jakubëno (1904-1976) Preliudas ir triguba fuga kameriniam orkestr ui (19281929), parað y t a kompozitoriui stu dijuojant Berl yne. Kûrinio par tijos buvo atrastos visai neseniai, todël jo atlik imà taip pat galima laik y ti premjera - po karo jis atlikt as pirmà kar t à (Berl yne ðià kompozicijà buvo dirigavæ Jeronimas Kaèinsk as ir Ba lys Dvarionas). Ankstesniuose “Muzikos rude nyse” bût a tradicijos susipaþinti su jauniausios kompozitoriø kartos muzik a. Ðiemet jaunajai kar t ai at sto vavo vienintelis Linas Balèiûnas (g. 1973) ir jo kûrinys “Lank as” (2002), parað y t as specialiai Ðv. Kristoforo or kestr ui. Anot autoriaus, ðiuo metu studijuojanèio kompozicijà Lietuvos muzikos akademijos profesoriaus Osvaldo Balak ausko klasës ma gistrantûroje, opuso pavadinimas paliek a daug lais vës vaizduotei: kompozicijos forma ar kiti elemen tai galëtø kelti asociacijø su lanku nebent tik nuodugniai ásigilinus á partitûrà. Apskrit ai festivalio programoje akcentuot a vyresniø jø kûr yba: Jur gio Gaiþausko ir Jurgio Juozapaièio jubiliejiniai autoriniai vak arai, “be veik autorinis” Teisuèio Mak aèino koncert as, dvi Jono Tamulionio premjeros ir kelet as uþsienio kom pozitoriø kûriniø. Deja, taip ir ne teko iðgirsti keliø þadëtø ir festivalio afiðose skelbtø opusø - Balak ausko “Concer to variable”, Juozo Ðir vins ko “Ma no krað to dai nø”, taip pat
ið Taivano kilusio austr ø kompozi toriaus Shiho Koncer to klavesinui ir styginiø orkestr ui, vietoj kurio buvo atlikt a impresionistinio skambesio “Virð upës krent a nak tis” styginiø orkestr ui ir for tepijonui (for tepijono partijà atliko Gediminas Kvikl ys). Prasidedanèios ið tylos - styginiø pia no pianissimo aukðt ajame registre - ir nueinanèios á tylà kompozicijos moto buvo pateikt as literatûrinëje programoje, kurios turiná galima per teikti retoriniu “kur veda mus laik as?”. Tarsi nepaliaujamos laiko tëkmës simbolis per visà kûriná drie kësi iðtisinë linija, intonuojama smui kø - èia iðnyranti ir perskrodþianti visà muzik inæ drobæ, èia iðnykst anti orkestro skambes yje; tai skambanti tvirt ai, tai “slyst anti”, neiðlaik anti pu siaus vyros, tarsi ieðkanti atramos. Regimanto Petronio (g. 1963), 1983-1987 met ais studijav usio Lie tuvos muzikos akademijoje kompo zicijà, “Sinfonia styginiø orkestr ui” (2000) buvo savotiðk as sugráþimas - kompozitorius po specializacijos Par yþiaus nacionalinëje konser va torijoje liko gy venti Prancûzijos sostinëje ir Lietuvoje visà tà laik à jo kûriniai neskambëjo. Sept yndalë par titos formos “Sinfonia”- savotiðk a baroko epochos stilizacija - iðsiskyrë spalvinga tembrine instrumen tø ávairove, melodijos bei ritmo, “daþnai iðmuðamo varijuojanèiais akcent ais”, polifonija. Bûtent ðiomis sav ybëmis, bendru savo skambesiu kûrinys këlë asociacijø su Michaelo Nymano muzik a styginiams. 1990-øjø “Muzikos rudená” su ðiø metø festivaliu susiejo Teisuèio Mak aèino (g. 1938) “Sinfonia gio cosa” (1990), buv usi atlikt a ir anuo met. Uþ ðià motoriðko judëjimo, koncer tiðk à kompozicijà autorius yra gavæs Lietuvos kamerinio orkest ro premijà. Mak aèino pamëgt am koncertinës pjesës þanr ui galima priskirti ir “Kamerines poemas” fleit ai, altui ir styginiø orkestr ui (fleitos par tijà atliko Laima Ðulsku të, alto - Rolandas Romoslausk as). Kompozitorius pateikë ir premjerà - Koncer t à trimitui ir styginiø orkest rui (solist as Tomas Gricius). Visiems ðiems kûriniams bûdingas polifoni nis muzik inës minties plëtojimas, mikrointonacijø kar tojimas, varijavi mas, ateinantis, mat yt, ið lietuviðkø sut artiniø. Ryðk i ir neoklasicistinë tendencija, paveikusi Mak aèino kompozicijø formø aiðkumà, þanr ø pasirink imà. Visi trys sostinës koncert ai publi kà masino uþsienio atlikëjø vardais. Daþniausiai uþsienyje atliek amo
Lat vijos kompozitoriaus Peterio Vasko (g. 1946) Koncert à smuikui ir orkestr ui “Tolima ðviesa” (1997) pa grieþë Rasma Lielmane - lat viø smui kininkë, nuo 1971 metø gy venanti Mek sikoje ir ðiuo metu ten dëst anti Nacionalinëje konser vatorijoje. To paties kompozitoriaus “Peizaþà su paukð èiais” (1980) bei þais min gà, vir tuoziðk à Andrejaus Grüno “Capriccio Michaela” fleit ai solo at liko Carstenas Hustedas (Vok ietija). Reinber to Everso ir Wolfgango Wei gelio git ar ø duet as (Vok ietija), ypaè daug dëmesio skiriantis ðiuolaik inës muzikos reper tuar ui, buvo pirmà syk skambëjusio Jono Tamulionio (g. 1949) Koncer to dviem git aroms atlikëjai. Ðimt aprocentiná pasisek imà fes tivalio koncer t ai turëjo Anykðèiuose ir Ukmergëje. Jurgio Gaiþausko (g. 1922) autorinis vak aras, kuriame muzik avo kompozitoriaus ðeimos ansamblis, vyko ðiltoje ir entuzias tingoje atmosferoje. Skambëjusi liaudiðko pobûdþio muzik a atliepë tà paèià dienà mieste ðvæstà þem dirbiø ðventæ. Gausiai klaus y tojø susirinko ir á Jurgio Juozapaièio (g. 1942) jubiliejiná vak arà, vykusá gal kiek per didelëje tok io pobûdþio renginiams pat alpoje - sovietiniais laik ais stat y tuose kultûros rûmuo se. Kamerines-instrumentines kom pozicijas birbynei (Kast y tis Mik iðk a) ir for tepijonui (Vaiva Blaþienë), violonèelei ir git arai (Saulius Lipèius ir Saulius S.Lipèius) paávairino vok a linis ciklas Salomëjos Nëries þodþiais “Diemedþiu þydësiu”, kurá atliko ypaè publikos lauk iama Regina Ma ciûtë. Per traukose tarp kûriniø su kompozitoriumi bendravo koncert à vedusi muzikologë Þivilë Stony të. Eglë GRIGALIÛNAITË
*** Kelià á tëv ynæ surado karo met ais dingæs kûrinys - 1929 m. Vlado Jakubëno sukur t a Preliudija ir trigu ba fuga styginiø orkestr ui. Jà pra ëjusiø metø lapk rièio 6 d. atliko Ðv. Kristoforo styginiø orkestras. Apie ðá veik alà turima labai maþai infor macijos: ið V.Jakubëno kûriniø sàra ðo ir publik acijø prieðk ario spaudo je buvo þinomas tik pavadinimas. V.Jakubënas, 1928 m. baigæs Ry gos konser vatorijà, tobulinosi Berl y no muzikos akademijoje pas austr ø kilmës kompozitoriø neoromantik à Franzà Schrekerá, jo vadovaujamas gerai ávaldë realistinæ neopolifonið kà jà kompozicijos kryptá. Kûriniai
V.Jakubëno kûriná 2002 m. lapkrièio 6 d. Arsenalo salëje atliko Ðv. Kristoforo styginiø orkestras, dirigavo prof. D.Kat kus
Preliudija ir triguba fuga styginiø orkestr ui, Styginiø kvar tet as op. 4 (1931), “Melodija legenda” smuikui ir for tepijonui (1931) vos tik sukur ti buvo atlikti Berl yne. F.Schrekerio diriguojama Preliudija ir triguba fuga ne kart à skambëjo kaip itin pav ykæs veik alas. Lietuvoje treèià já deðimtmetá nebuvo muzik inio kolekt y vo, ga lëjusio atlikti moderniai parað y t à kûriná. Teko laukti iki 1937 m., kol Kauno radiofono orkestras tapo maþdaug pilnos sudëties. Taèiau tuomet áveikt a tik viena dalis - Fu ga. Antrà kar t à Preliudija ir triguba fuga skambëjo 1939 m. “Lietuvos aide” iðspausdint ame straipsnyje “Baltijos valst ybiø muzikø konfe rencija” V.Jakubënas apgailest avo, kad atlikt as ne visas kûrinys. Stygi niø grupæ sudarë daugiausia þydø taut ybës muzik ant ai, o 1939 m. po litinë situacija juos ver të imtis sau gumo priemoniø, todël orkestras buvo ne pilnas ir kai kuriø kûriniø teko at sisak y ti. Þinias apie Preliudijà ir trigubà fugà 1975 m. papildë kompozito rius Jeronimas Kaèinsk as. Dr. Jono Lenkt aièio organizuot ame renginy je Niujorke, skir t ame pagerbti V.Ja kubënà, prof. J.Kaèinsk as skaitë kompozitoriaus kûr ybinio gy veni mo apþ valgà. “Preliudija ir triguba fuga styginiø orkestr ui ir Pirmoji simfonija, kurias man teko kelet à kar tø Lietuvoje diriguoti, reprezen tuoja V.Jakubënà kaip modernø treèiojo deðimtmeèio kompozitoriø. Tai tobulai uþbaigti simfoniniai kû riniai su puik iai valdoma modernia garso technik a”, - teigë profesorius. 2001 m. prof. Donat as Katkus su sitiko su sveèiu ið Vok ietijos: smuik i nink as ir pianist as Kajto Lessingas, iðv ykdamas ið Vilniaus, padovanojo Preliudijà ir trigubà fugà. Dingæs kûrinys Lietuvoje nuskambëjo 2002 m. lapk rièio 6 d. Arsenalo sa lëje, já atliko Ðv. Kristoforo styginiø orkestras, dirigavo prof. D.Katkus. Irena SKOMSKIENË
Muzikos barai /19
Festivalis Loreta NARVILAITË 2002 metais Klaipëdoje vyksta 750-øjø miesto ákûrimo metiniø programa, pava dinta “Miestas, kuriame að noriu gyventi”. Pagrindinis jos principas, akcentuojamas naujuose projektuose bei tradiciniuose miesto renginiuose ir ákûnijamas ávairio mis meninës raiðkos formomis, - praeitis, dabartis, ateitis. Tarp geriausiø tradiciniø renginiø á jubiliejinæ programà átrauktas ir naujosios muzikos festivalis “Mariø klavyrai”, ðiø metø spalio 22-29 dienomis surengtas jau vienuoliktà kartà. Palyginti su ðimtamete miesto istorija, festivalio isto rija labai neilga, jis pradëjo tik antràjá gyva vimo deðimtmetá. Sykiu tai buvo pirmieji XXI amþiaus “Mariø klavyrai”. Ðis ribos þenklas paskatino pasklaidyti dar nepagel tusius festivalio istorijos puslapius.
“Mariø klavyrai”: praeitis, dabartis, ateitis
PRAEITIS Idëja Klaipëdoje surengti naujosios muzikos festivalá “Mariø klavyrai” kilo ðviesios atminties kompozitoriui Zigmui Virkðui, tuometiniam LKS Klaipëdos sky riaus va do vui. 1991 m. spa lio 16-19 d. ávyko pirmieji “Mariø klavyrai”, juose dalyvavo net penkiø Baltijos valstybiø (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Len kijos) kompozitoriai ir atlikëjai. “Baltijos muzikos festivaliu” tada buvo vadinama ir “Gaida”, startavusi tais paèiais metais Druskininkuose ir Vilniuje, tik savaite vëliau - spalio 24-30 d. Taigi istoriðkai “Mariø klavyrai” - pirmasis vien ðiuolai kinei muzikai skirtas festivalis Lietuvoje, nors jo atsiradimui, matyt, turëjo átakos nuogirdos, sklidusios ið “centro” apie ten rengiamà “Gaidà”. Panaðias pradþios pozicijas rodo ir abiejø renginiø dëmesys kaimyniniø ðaliø muzikai. Prisiminkime, kad tai buvo 1991-ieji - pirmieji atgautos nepriklausomybës metai visoms trims bu vusio Pabaltijo respublikoms. Net deðimt koncertø sudarë pirmøjø “Mariø klavyrø” programà, tarp jø - du koncertai ið áraðø bei varpø muzikos va karas Laikrodþiø muziejaus kiemelyje. Savo kûrybà festivalyje pristatë Kauno (Vidmantas Bartulis, Algimantas Kubiliû nas, Giedrius Kuprevièius, Vladas Ðvedas) ir Klaipëdos (Jeronimas Kaèinskas, Loreta Narvilaitë, Nailia Galiamova, Antanas A.Budriûnas, Putinas Fledþinskas, Jonas Paulikas, Remigijus Ðileika) kompozito riai. Pirmajame festivalyje grojo du kameri niai orkestrai - Kielcø miesto (Lenkija) bei vilnieèiø orkestras “Ave musica”, kuriam dirigavo Dalius Samënas. Pastarasis or kestras baigiamajame festivalio koncerte atliko Mindaugo Urbaièio “Lietuviø liau dies muzikà” bei latviø kompozitoriaus ir
Muzikos barai /20
saksofonininko Egilo Straumës “istorinæ” kompozicijà “Èernobylis - Èelendþeris”. Saksofonu grojo pats autorius, o fortepijo nais temperamentingai skambino garsusis latviø duetas Nora Novik ir Raffi Chara dþanian. Minëtasis trio kitame festivalio koncerte atliko ir Broniaus Kutavièiaus “Gerviø ðokius” (tada Straume grojo klar netu). Paskutiná vakarà ávyko lietuviðkoji Osvaldo Balakausko opuso “Tyla. Le Silen ce” premjera. Taip 1991 m. “Mariø klavy rai” reikðmingais iðkiliø nûdienos autoriø kûriniais pradëjo savo tradicijà Klaipëdoje
Mariø Klavyrai: Past. Present. Future To mark the 750th anniversary of the city, a programme entitled “The City Where I Want to Live” is being implemented in Klaipëda this year. All the events in the programme feature the main theme – the past, the present and the future – which is embodied by means of various forms of artistic expression. This jubilee programme includes both Klaipëda’s most impressive traditional events and new projects. This year’s Mariø Klavyrai Festival of New Music, a traditional event in Klaipëda and part of the programme mentioned, took place for the eleventh time. The history of the festival is very short in comparison with that of the city. However, the fact that the festival has already begun its second decade and that this was the first Mariø Klavyrai in the 21st century is a good occasion to look back and recall its past. The article reviews the concerts and considers the future of the festival. Loreta NARVILAITË
ir drauge atvërë naujosios muzikos festiva liø erà Lietuvoje. 1992 m. ávyko antrasis “Mariø klavy rø” festivalis, kurio programà sudarë 5 koncertai. Vienos tradicijos nusidriekë ið pirmojo festivalio, kitos uþgimë naujai. Latviðkàjà linijà tæsë “Rygas Kamermûzi ki” orkestras, kuriam dirigavo Normun das Ðne. Viename koncerte su kolegomis klaipëdieèiais tàkart savo kûrinius pristatë kompozitoriai ið Sankt Peterburgo. Festivalio dalyviø geografija iðsiplëtë á Vakarus ir Rytus: soliná koncertà suren gë kompozitorius ir pianistas Francas Jochenas Herfertas (Vokietija), pateikæs septynias kompozicijas balsui ir fortepijo nui, kurias padainavo japonë dainininkë Yumi Koyama. Tuomet, 1992-aisiais, jaunøjø Lietuvos kompozitoriø kûriniø koncerte Klaipëdoje skambëjo ðiandieniniø ðiuolaikinës mu zikos lyderiø Gintaro Sodeikos ir Ryèio Maþulio kûriniai. Iki ðiol tebesitæsianti “Ma riø kla vy rø” tradicija - autorinis lietuviø kompo zitoriaus koncertas. Tø metø spalá savo 60-metá minëjæs Bronius Kutavièius buvo pirmasis iðskirtiniu dëmesiu pagerbtas au torius. Koncertø salæ pripildë magiðki sans krito rato garsai, uþbûrë jotvingiø akmenø ritminës formulës bei pakerëjo japoniðka á vakarus einanèios mënesienos dvasia. Pastarasis kûrinys, vëliau kompozitoriaus pavadintas “Saulëtekio vartais” ið “Jeruza lës vartø” ciklo, tàsyk Lietuvoje skambëjo pirmàkart. Kutavièiaus muzikos magijà perteikë Vilniaus naujosios muzikos an samblis, vadovaujamas kompozitoriaus Ðarûno Nako. Tai neabejotinai vienas
áspûdingiausiø koncertø per visà “Mariø klavyrø” istorijà. 1993 m. “Mariø klavyruose” pirmàkart skambëjo kompiuterinës muzikos kûrinys. Jo autorius - amerikieèiø kilmës olandø kompozitorius Davidas Little’as. Vokiðka jai tradicijai atstovavo Veimaro pianistø kvartetas. Klaipëdieèiai Jonas Domarkas, Loreta Narvilaitë, Alvidas Remesa, Remi gijus Ðileika, Zigmas Virkðas tradiciðkai pakvietë á savo kûrybos vakarà. Ðviesios atminties kompozitorius profesorius Julius Juzeliûnas atvyko á Klaipëdà autorinio kon certo proga. Pianistë Birutë Vainiûnaitë, solistë Regina Maciûtë, klarnetininkas Al girdas Budrys, Vilniaus styginiø kvartetas bei klaipëdieèiø choras “Gilija” (vadovas Remigijus Songaila) profesionaliai ir jaut riai interpretavo lineariniais kontrapunk tais iðpintas Juzeliûno kûriniø partitûras. Didþiausio klausytojø dëmesio treèiaja me festivalyje sulaukë choras “Jauna muzi ka” (vadovas Vaclovas Augustinas), tais metais laimëjæs geriausio Europos choro titulà. Komplikuoti György Ligeti chori niai opu sai “Nacht. Mor gen” bei “Drei Phantasien” (beje, “Mariø klavyruose” padainuotas pirmà kartà Lietuvoje) sukëlë triukðmingas publikos ovacijas. Ketvirtajame “Mariø klavyrø” festiva lyje, vykusiame 1994 m. spalá, vël buvo varijuojamos ankstesnës temos: vokiðkàjà tæsë kompozitorë ir pianistë Jutta Philippi Eigen, sugráþo jau girdëti atlikëjai (Novik ir Charadþanian) bei kompozitoriai (Alek sejus Milnikovas ið Sankt Peterburgo). Cho rinës muzikos gerbëjus pradþiugino vilnie èiø kamerinio choro “Saliutaris” (vadovas Martynas Staðkus) koncertas, klaipëdieèiai Paulikas, J.Domarkas, Fledþinkas ir Reme sa pateikë savo vargoninæ bei kamerinæ muzikà. Festivalio kulminacija tapo Osvaldo Balakausko, tais metais kà tik baigusio ambasadoriðkà misijà Paryþiuje, autorinis vakaras. Paklaustas, kaip jautësi ambasa doriaus poste trejus metus negalëdamas raðyti muzikos, “balakauskiðkai” subtiliai atsakë: “Truputá alkanas”. Nors uþ langø ðniokðtë tradicinis “Mariø klavyrø” palydo vas lietus, koncertø salëje publika gërëjosi stilistiðkai skaidria ir gryna Balakausko kamerine kûryba, ámantriais “Studi Sono ri” bei “Naujojo turkø marðo” faktûros raðtais. 1995 m. LKS Klaipëdos skyriaus ir kar tu festivalio vadovu tapo kompozitorius Remigijus Ðileika. Daug kûriniø premjerø nuskambëjo tradiciniame klaipëdieèiø kûrybai skirtame koncerte, kuris pradëjo penktàjá “Mariø klavyrø” festivalá. Tarp jø ir bendra Budriûno, J.Domarko, Narvi laitës, Remesos bei Ðileikos kompozicija - variacijos M.K.Èiurlionio Preliudo for
tepijonui op. 7 Nr. 4 tema, skirta lietuviø klasiko 120-øjø metø jubiliejui. Sukurti ðá kûriná klaipëdieèius paskatino dirigentas Stasys Domarkas, kuris su savo vadovauja mu Maþosios Lietuvos simfoniniu orkestru atliko ðià jungtinæ kompozicijà. Pirmà kar tà “Mariø klavyruose” skambëjo simfoni në muzika, o kità vakarà taip pat pirmà kartà iðgirdome muðamøjø instrumentø ansamblá. “Vilniaus muðamieji” ir Judita Leitaitë átaigiai atliko Onutës Narbutaitës, Anatolijaus Ðenderovo, Steve’o Reicho bei kitø autoriø kûrinius. Jaunas talentingas vokieèiø pianistas bei kompozitorius Frankas Gutschmidtas pateikë konceptualià XX a. vokieèiø bei austrø kompozitoriø fortepijoniniø kûriniø programà. Koncertà pradëjæs ir baigæs Karl nheinzo Stockhauseno “Klavierstück”, pia nistas puikø techniná meistriðkumà atsklei dë interpretuodamas Arnoldo Schönbergo fortepijonines pjeses, Antono Weberno va riacijas bei savo kompozicijos profesoriaus Paulo Heinzo Dittricho kûriná. Festivalá baigë Vytauto Barkausko auto rinis koncertas, kuriame skambëjo þinomi ir puikiai atskleidþiantys kompozitoriaus stiliø opusai - Kontrastinë ir Intymi muzi kos, Sekstetas, Koncertas altui ir kameri niam orkestrui bei kiti kûriniai. 1996-øjø “Mariø klavyrø” festivalá spa lio 23 d. pradëjo amerikieèiø kilmës, dabar Vokietijoje gyvenanti fleitos virtuozë Carin Levine. Dienà ji pakvietë á kûrybinæ labora torijà, o vakare grojo itin sudëtingà reèitalá net 5 modifikacijø instrumentais - piccolo, tradicine, altine, bosine bei kontrabosine fleitomis. Skambëjo Bryano Ferneyhough, Giacinto Scelsi, P.H.Dittricho, Luciano Berio bei kitø kompozitoriø kûriniai ávai rioms flei toms so lo bei flei tai (-oms) ir fonogramai. Autorinio vakaro pozicija ðeðtajame fes tivalyje atiteko kompozitoriui Jurgiui Juo zapaièiui. Jungtinës Vilniaus ir Klaipëdos atlikëjø pajëgos interpretavo vokalines, instrumentines, chorines bei orkestrines kompozitoriaus partitûras. Klaipëdos kompozitoriai net dviejuo se koncertuose pristatë savo kamerinæ, chorinæ (Virkðas, Ðileika, Domarkas) bei simfoninæ (Remesa, Mûdraja, Narvilaitë) kûrybà. Pastarajame koncerte skambëjo ir buvusios klaipëdietës Nomedos Valanèiû tës “Þinia”. Vël festivalio scenoje muzika vo Maþosios Lietuvos simfoninis orkestras ir dirigentas Stasys Domarkas. Paskutinæ festivalio dienà koncertavo Algirdo Vizgirdos vadovaujamas kameri nës muzikos ansamblis “Musica humana”, kuris atliko Mindaugo Urbaièio “Celebrabo Te, Domine” ir Broniaus Kutavièiaus “Der Kampf der Bäume” lietuviðkas premjeras bei Algirdo Martinaièio kantatà-koncertà
“Cantus ad futurum”. Fleitos solo kadenci ja, ákûnijusi paskutiná mirðtanèio paukðèio klyksmà nemirtingame Martinaièio opuse, tembriðkai priminë festivalá pradëjusius Ca rin Levine fleitos garsus. Po ðio labai kokybiðko akademinës ðiuo laikinës muzikos koncerto publika persikë lë á “Pajûrio” restoranà, kur vyko impro vizacinës muzikos vakaras. Improvizavo saksofonininkas Vytautas Labutis, pianis tas ir kompozitorius Tomas Kutavièius, kontrabosininkas Eugenijus Kanevièius ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas. Ðia netikëta moduliacija ir baigiamuoju akor du dþiazo tonacija “Mariø klavyrai” jau ðeðtà kartà atsisveikino su iðtikimais klau sytojais iki kito rudens. Septintasis “Mariø klavyrø” ruduo prasidëjo ne itin pavykusiu áþanginiu dþia ziniu akordu, kurá Muzikinio teatro salëje padainavo vokalinis ansamblis “Kamera ta” ið Minsko. Kitas festivalio koncertas sugràþino á tradicinæ akademinæ tonacijà ir buvo skambiai pavadintas “premjerø vakaru”. Ðileika, Narvilaitë, Virkðas ir Re mesa pavietë paklausyti naujø vokaliniø, instrumentiniø, choriniø ir orkestriniø kûriniø. Jø pavadinimai - “Pragydo vëjas”, “Prarastajam laikui”, “Prisikëlimas”, “Jû ros pagarbinimai” - bylojo apie tai, kad tà vëlyvà spalio vakarà koncertø salëje trium favo neoromantinis pradas, persmelktas eg zistencinio nerimo ir siekiantis palikti savo pëdsakus mariø (jûros) pakrantëje. 1997 m. atnaujinami ryðiai su Latvijos kompozitoriais, Klaipëdoje vël skambëjo latviø muzika: Peteris Vaskas, Maija Ein felde, Arturas Maskatas, Juris Karlsonas, Rolandas Kronlakas bei Martinas Vilumas - tiesioginis Lietuvos ir Latvijos draugiðkø ryðiø pavyzdys, studijuojantis (kaip kadai se Vaskas) kompozicijà Lietuvos muzikos akademijoje. Septintàjá festivalá vainikavo kompozi toriaus Vytauto Lauruðo autorinis koncer tas. Á “Mariø klavyrus” vël atvyko iðtikimi lietuviø muzikos propaguotojai Birutë Vainiûnaitë ir Vilniaus kvartetas, ið Izraelio atskrido solistë Eva Ben-Zvi. Taèiau ðis koncertas netapo festivalio kulminacija, o gal jos ðiame naujosios muzikos renginyje ið viso net ir nebuvo? Ðie “Mariø klavyrai” buvo bene patys silpniausi per visà festiva lio istorijà, nors festivalio bukletas, pirmà kartà iðleistas lietuviø ir anglø kalbomis, skambiai skelbë: “VII tarptautinis nau josios muzikos festivalis”. Þodis “tarptautinis” ið festivalio pava dinimo 1998 m. vël iðnyko, taèiau ambici ja surengti tarptautiná renginá neuþgeso. Jà puoselëjo Klaipëdos kompozitoriai ir festivalio vairà á savo rankas paëmusi muzikologë Daiva Kðanienë. Vienintelis aðtuntojo festivalio sveèias ið uþsienio
Muzikos barai /21
Mimas A. Maþonas ir kvartetas “Chordos” projekte “Penkiø jusliø ðokis”
- norvegø dirigentas Peras Kristianas Sven senas, dirigavæs “Vilnius brass” orkestrui. Ðiame koncerte klaipëdieèiai, kurie garsëja ne tik stipriomis chorinio meno, bet ir va riniø puèiamøjø tradicijomis, iðgirdo pla èià, stilistiðkai margà puèiamøjø muzikos panoramà nuo Giovanni Gabrieli iki Jimo Parkerio. Klaipëdos kompozitoriø koncerte tais metais klausëmës Budriûno, Remesos, Mûdrajos ir Virkðo kûriniø solo instrumen tui, kameriniams ansambliams bei chorui. Dainavo daþnas klaipëdieèiø kûrybos pro paguotojas miðrus choras “Aukuras” (va dovas Alfonsas Vildþiûnas), pirmà kartà á festivalá atvyko ir sëkmingai pasirodë Ilo nos Klusaitës styginis kvartetas ið Kauno, kartu su kontrabosininku Arnoldu Gurina vièiumi atlikæs Antano A.Budriûno kom pozicijà “Discordia - quies - discordia”. Aðtuntojo “Mariø klavyrø” festivalio programoje dominavo styginiø kvartetai. Vilnieèiø kvarteto “Chordos” koncerte skambëjo Vaclovo Augustino, Vytauto Juozapaièio, Donato Prusevièiaus kûriniai bei Nomedos Valanèiûtës kompozicija dai nuojanèiam styginiø kvartetui “Ligoninës parko fragmentas”. Ðiame kûrinyje, pasak kritikø, autorë pasiekë savo stiliaus virðû næ. Atlikdamas ðá opusà ir “Chordos” kvar tetas pasiekë viso koncerto kulminacijà. ART’o styginiø kvartetas Algirdo Martinaièio autoriniame vakare pagrieþë jo kûriná “Mirtis ir mergelë” (solistë Gin tarë Skerytë). Ansamblis “Ex Tempore” teatraliðkai “perskaitë” kelis puslapius ið skandalingosios Martinaièio “Pradþios ir pabaigos knygos”. Pats kompozitorius taip pat uþlipo á scenà ir ájungë sirenà bei tekinimo stakles, ánirtingai þvangant “Kris taus ginklams”. Ansamblis “Ex Tempore” dalyvavo ir 1999 m. “Mariø klavyruose”, kur atliko kito neoromantiko Vidmanto Bartulio kû rinius. Ðiø abiejø kompozitoriø autorinius koncertus ðmaikðèiai vedë muzikologas Viktoras Gerulaitis. Dar vienas - ðákart Kauno styginiø kvartetas - papildë festiva lyje grieþusiø kvartetø sàraðà, na, o devin
Muzikos barai /22
tàjá festivalá pradëjo Armonø trio, atlikæs Jurgio Juozapaièio, Vytauto Barkausko, Remigijaus Ðileikos ir Dmitrijaus Ðosta kovièius kûrinius smuikui, violonèelei ir fortepijonui. Taip á festivalio programà “sugráþo” rusø muzika, ir jau net penktà kartà “Mariø klavyruose” skambëjo latviø autoriø kûriniai, kuriuos ðákart pristatë kitas latviø fortepijoninis duetas - Antra ir Normundas Viksnës. Tuo tarpu Domar ko, Narvilaitës, Remesos, Virkðo opusus dviem fortepijonams skambino klaipëdie tës pianistës Inga Maknavièienë ir Rasa Urbðienë. Tikriausiai daugeliui ásiminë baigia masis festivalio koncertas, kai KU Menø fakulteto koncertø salës scenoje iðvydome daugiau nei 30 muðamøjø instrumentø, ku riais nuostabiai subtiliai grojo Peteris Kate sas ið garsaus norvegø ansamblio “Bit 20”, kartu su fleitininke Ingela ¨ien atlikæs te atralizuotà programà “Rendez-vous”. Ðis konceptualus, stilistiðkai vieningas aukðto lygio projektas aprëpë plaèià Ðiaurës ðaliø (norvegø, islandø, danø, ðvedø) bei italo Giacinto Scelsi muzikos panoramà. 2000 m. spalio pabaigoje Klaipëdoje vyko deðimtasis, jubiliejinis, naujosios muzikos festivalis “Mariø klavyrai”, ið laikæs tradicines Klaipëdos kompozitoriø (Budriûnas, Mûdraja, Narvilaitë, Remesa, Virkðas) kûrybos koncerto bei lietuviø kompozitoriaus (Onutë Narbutaitë) auto rinio vakaro pozicijas. Skambëjo jautria melancholiðka gaida paþenklinti “Mozartsommer”, “Aðtuons tygë”, “Sonnet a l’amour”, “Winterserena de”, “Rudens riturnelë”, dainavo Edgaras Montvidas-Prudkauskas, skambino Klai pëdos scenoje nebeatmenu kada regëta Mûza Rubackytë. Koncertas “Baltijos ðaliø muzika”, kurá deðimtajame festivalyje surengë ansamblis “Collegium”, priminë baltiðkàjà pirmøjø “Mariø klavyrø” tematikà. Estams ir lat viams atstovavo jø iðkilieji autoriai Arvo Pärtas ir Peteris Vaskas, ðvedams - seno sios kartos kompozitorius Gunaras de Fru merie, lietuviams - jaunosios kûrëjos Zita Bruþaitë ir Loreta Narvilaitë. Baigiamàjá ðio festivalio akordà uþga vo Klaipëdoje gyvenanèio italø kompozi toriaus Lucos Pavano valdomas kompiu teris. Girdëjome elektroninius autoriaus kûrinius, sukurtus pasitelkus Csound gar so sintezës programà, kai kuriø kûriniø garso takelá komentavo ir vaizdas ekrane. Tai buvo pirmasis vien tik kompiuterinei muzikai skirtas koncertas “Mariø klavy rø” festivalyje. Taèiau garso atkûrimo technika buvo ypaè nekokybiðka. Tokia nesklandi buvo paskutinio XX amþiuje “Mariø klavyrø” festivalio pabaiga, kuri, matyt, ir iðpranaðavo metø pertraukà -
2001 m. jis nebuvo rengiamas. Tà pavasará amþinybën pasitraukë ir festivalio iniciato rius Zigmas Virkðas. Taip buvo uþverstas pirmasis “Mariø klavyrø” istorijos tomas.
DABARTIS Vienuoliktieji “Mariø klavyrai”, kuriø prodiuseris vël buvo kompozitorius Re migijus Ðileika, tikëkimës, pradëjo naujà festivalio raidos etapà. Surengtas iðimtinai tik lietuviø atlikëjø jëgomis, festivalis bu vo sëkmingas. Visi penki koncertai vyko pilnose salëse ir kiekvienas jø turëjo savo intrigà. Pirmasis “intrigantas” buvo Astoras Piazzolla, kurio naujasis tango prieð keletà metø ásiverþë á Lietuvos koncertø scenas. Dþiazo meistrø saksofonininko Jano Mak simovièiaus, pianisto Sauliaus Ðiauèiulio, akordeonininko Gintaro Balèiûno bei “Collegium” styginiø kvarteto parengta “Astor Piazzolla - Tango Nuevo” progra ma buvo tarsi ið karto patiektas desertas klausytojams, kuriuo spalio 22-àjà prasi dëjo ðiemetinis “Mariø klavyrø” festivalis. Nuoðirdus koncertà vedusio aktoriaus Rimanto Pelakausko vaidmuo (supaþindi næs su tango istorija ir atskleidæs Piazzol los vietà joje), stilizuota kavinës atmosfera scenoje (baras, staliukai, këdës, vynas) ir temperamentingai ne tik tango ðokusi “Þuvëdros” ðokëjø pora (Karina Kaðëtai të ir Martynas Kûra) - visa tai sklandþiai derëjo tarpusavyje, o svarbiausia - nebuvo triukðmingo ir neskoningo ðou. Klaipëdos dramos teatro salëje santûriai liejosi Piaz zollos tango aistra ir fataliðkumas, kanèia ir beviltiðkumas, o muzikos sukeltø pojû èiø skalëje dominavo desperatiðkas prara dimo jausmas. Ðio projekto idëjos autorë - smuikininkë Ilona Klusaitë, “Collegium” kvarteto siela, jau penktà kartà dalyvavusi “Mariø klavyruose”. Spalio 23 d. vykæs antrasis koncertas, skirtas vien kompozitoriaus Gintaro So deikos kûrybai, gundë aðtriais priesko niais. Svarumo renginiui suteikë lietuviø fortepijono virtuozai - Petras Geniuðas, Rûta ir Zbignevas Ibelhauptai, publikà provokavo koncerto vedëjo muzikologo Viktoro Gerulaièio komentarai. Na, o pati Sodeikos muzika, balansuojanti tarp rimto sios ir popkultûrø, stilizuojanti jaunimo mëgstamà techno-stiliø ar pagardinta dþiazo priemaiðomis, ið pirmo þvilgsnio tarsi nepasiþymëjo nuoðirdumu ir slëpësi po kaukëmis. Lyg ið ðalies stebëdama, kas vyksta, ir ðaipydamasi ið klausytojø, ji vis dëlto në vieno nepaliko abejingo. Pasak Viktoro Gerulaièio, autorinis koncertas buvo persmelktas viena idëja - “màs ty mu apie gar so bû tá”, ki taip ta riant, “Garso ontologija”. Ðiuo kûriniu (tik pridëjus Nr. 2) prasidëjæs koncertas iðsyk
Po Gintaro Sodeikos autorinio koncerto: P.Geniuðas, Z.Ibelhauptas, R.Ibelhauptienë, G.Sodeika
suintrigavo technomuzikos stilizacija tradiciniams instrumentams ir tradicinei koncertinei aplinkai. Jei ne akademinë kon certø salë, “veþantys” ir ið pusiausvyros iðmuðantys ritmai tikriausiai bûtø privertæ publikà ðokti. Máslingoji “Rauda Nr. 27”, skambëju si ið áraðo, autorinio vakaro klausytojams ásiminë kaip “varliø choras”. Koncerto vedëjas ið anksto áspëjo, kad “klausantis ðio kûrinio ðaipytis galima tik ið savæs”. Gal kai kà ir papiktino toks áspëjimas ar iðgirstas “choras”. Bet nieko nëra nuosta baus - nuo pat legendinio “Baza - Gaza” laikø, Sodeikos muzika sukelia ávairias, gana kontroversiðkas reakcijas. Ið dalies kontroversiðka buvo ir Petro Geniuðo teatraliðkai perteikta “Alzheime rio sonata” fortepijonui (2000, premjera Lietuvoje). Po koncerto pianistas pripaþi no, kad tokio sudëtingo kûrinio jam seniai neteko skambinti. Vis dëlto klausantis su sidarë visai prieðingas áspûdis - ritminës garsø girliandos lengvai þaidë, pynësi tar pusavyje ir, regis, nekëlë jokiø problemø fortepijono maestro. Ir vël gyvà garsà keitë áraðas - klausë mës “Ag nus Dei” ið “Re qui em” (1998). Trimitas, grigaliðkasis choralas ir elektro niniai garsai - kaip jie gali jungtis tarpusa vyje á vientisà kompozicijà? Pasirodo, gali - Sodeikos kûrinys tà puikiai árodo. Viktoras Gerulaitis, pasakodamas apie kompozitoriaus kûrybos kelio pradþià, kaip vienà ið reikðmingø darbø paminëjo “Katamorfozæ” vargonams. Tikriausiai nei jis, nei pats au to rius ne þi no jo, kad “Katamorfozë” buvo atlikta Klaipëdoje 1993-iaisiais, tada dar jaunøjø lietuviø kompozitoriø koncerte. Tai buvo iki ðiol vienintelis festivalyje skambëjæs Gintaro kûrinys. Taèiau ðiø metø “Mariø klavy rai” kompozitoriui iðliks reikðmingi, nes festivalyje surengtas autorinis koncertas Gintaro Sodeikos kûrybinëje biografijoje buvo pirmasis.
Kaip ir dera tokios svarbos renginiui, já vainikavo pasaulinë premjera - specialiai festivaliui sukurtas kûrinys trims fortepijo nams “Iodio” (2002). Scenoje puikavosi du balti ir vienas juodas koncertiniai fortepi jonai, prie kuriø sëdo Petras Geniuðas bei Rûta ir Zbignevas Ibelhauptai. “Dþiazuo jantys” kanonai traukë publikos dëmesá greito tempo kraðtinëse dalyse, muzika kontempliavo, tarsi groþëjosi paèia savi mi vidurinëje kûrinio padaloje. Sëkmingo koncerto pabaigà skelbë ovacijos pilnutëlë je KU Menø fakulteto koncertø salëje. Spalio 24-osios vakarà festivalyje skam bëjo Klaipëdos kompozitoriø kûryba.
Styginiø kvartetas “Chordos”
riaus Lucos Pavano kûrinio fortepijonui ir fonogramai “Þiûrëjimas á saulëlydá” elektroninë dalis buvo paraðyta Visbiaus (Ðvedija) tarptautiniame kompozitoriø centre, tiksliau - modernioje elektroakusti nës muzikos studijoje “Alpha”. Paskambinusi savo partijà, pianistë Jûratë Kundraitë uþgesino salëje ðviesas, ir elektroninæ kûrinio pabaigà ið áraðo iðklausëme visiðkoje tamsoje. Tai, matyt, simbolizavo saulës nusileidimà, taèiau ið kolonëliø sklido garsai, primenantys lëk tuvo garsus. Gal Lucos buvimo Visbiuje me tu virð jû ros skrai dë ne þuv ë dros, o lëktuvai?.. Kaip ir Lucos Pavano kûrinys, Loretos Narvilaitës opusas “Visby-bike” buvo su kurtas Visbiaus tarptautiniame kompozito riø centre. Pastarojo kûrinio pavadinimas autorei kilo ið nuostabos, kad daugelis þmoniø Visbiuje vasario mënesá vaþinëjosi dviraèiais. Ði ekspresyvi muzika kupina kontrastø, siurprizø ir malonumø. Klarne tininko Juliaus Èerniaus, smuikininkës Ie Kompozitorius St.Domarkas
R.Ðileika
ir
dirigentas
Tradiciná renginá pagyvino teatralizuoti elementai Lucos Pavano “Þiûrëjime á sau lëlydá”, labai greitas ir aukðtas Loretos Narvilaitës “Visbiaus dviratis”, Natalijos Mûdrajos rusiðkas romansas pagal Sergejø Jeseninà bei dþiazo stiliaus Remigijaus Ði leikos dainos. Klaipëdieèiø kûrybà komen tavo muzikologas Rimantas Ðliuþinskas. Bet apie viskà ið eilës. Jau treèius metus Klaipëdoje gyvenan èio bei kurianèio italø kilmës kompozito
R.Ðileikos Requiem atlikimas. Solistë G.Skerytë, choras “Polifonija”, diriguoja St.Domarkas
Muzikos barai /23
Festivalis vos Sipaitytës, altininko Roberto Bliðkevi èiaus, violonèelininko Mindaugo Baèkaus ir pianistës Jûratës Kundraitës vaizdingai interpretuojamas “Visbiaus dviratis” triukðmingai riedëjo akmenuotu miestelio grindiniu. Beje, tai buvo pirmasis jo “pasi vaþinëjimas” Lietuvoje. “Chordos” styginiø kvartetas koncerte atliko dar vienà Narvilaitës kûriná “Siena”. Antrojoje koncerto dalyje Klaipëdos mið rus choras “Aukuras” dainavo Natalijos Mûdrajos ir Remigijaus Ðileikos dainas. Po dviejø lietuviø poetø Justino Marcin kevièiaus ir Dalios Kudþmaitës tekstais su kurtø dainø, kompozitorës gimtàja kalba suskambëjo Sergejaus Jesenino tekstu para ðytas “Berþas”. Publika garsiais plojimais sutiko scenoje pasirodþiusià kompozitoræ. Dvi Ðileikos dainos pagal Dalios Teiðers kytës eiles “Juokas” ir “Po gimtadienio” patiko ir klausytojams, ir atlikëjams - “Au kuro” chorui bei pianistui Sauliui Ðiau èiuliui, akademiná koncertà uþbaigusiam svaiginanèia dþiazo maniera. “Penkiø jusliø ðokis” - taip buvo pa vadintas ketvirtasis festivalio koncertas, kuriame mëginta gyvà styginiø kvarteto garsà sujungti su judesiu. Tai lietuviðkoje koncertinëje scenoje dar labai netradicinë þanrø sintezë, intriguojanti intelektualu mu bei intymumu. Grieþë kvartetas “Chor dos”, savita kûno kalba metaforiðkai kalbë jo mimas Aleksas Maþonas. Ypaè pastarojo autoriaus kûrinys, beje, dedikuotas indø ðokëjai, buvo ádomiau sias tiek þiûrëti, tiek klausyti. Jis pagrástas specifiniais indiðkais ritmais, kurie nuspal vinti Nymanui bûdingomis melodinëmis, harmoninëmis, struktûrinëmis, dinaminë mis ir faktûrinëmis spalvomis. Kvartetas yra ðeðiø daliø, kuriø kiekvienoje vyrauja jai bûdingas ritminis metrinis ciklas: ketur dalis, penkiadalis, ðeðiadalis, septyndalis, devyndalis ir miðrus - finale. “Chordos” kvartetas sëkmingai “susi dorojo” su kompozitoriaus jam iðkeltais uþdaviniais, atkuriant sudëtingus ritmi nius pieðinius. Apskritai, kiek teko girdëti ðá ansamblá muzikuojant ðiuolaikinës mu zikos renginiuose Lietuvoje ir svetur, kiek vieno jo atliekamo kûrinio interpretacija pasiþymi preciziðku tikslumu, dëmesiu tiek detalëms, tiek visumai, atkuriant kom pozitoriaus sumanymà, ir sykiu iðlieka ori ginali, bûdinga tik “Chordos” kvartetui. Manau, kad ði kompozicija ryðkiai iðplëtë ir Alekso Maþono kuriamø projek tø amplitudæ - joje vyravæs gyvybingas, maþorinis pradas privertë judesio meistrà iðtrûkti ið áprastø neskubiø filosofiniø ap màstymø apie þmogaus bûtá, persmelktø minorine nuotaika ir neiðvengiamais lem ties (ir kartu tolesnës vyksmo eigos) nuo jautos motyvais.
Muzikos barai /24
Artëjant Vëlinëms, spalio 29-osios vakarà, miestelënai buvo pakviesti pa klausyti baigiamojo festivalio koncerto, skirto amþinybën iðëjusiø klaipëdieèiø atminimui. Marijos Taikos Karalienës baþnyèioje skambëjæs Remigijaus Ðileikos “Requiem” buvo pirmasis sakralinës mu zikos kûrinys “Mariø klavyrø” festivalyje. Kompozitoriaus dedikuotas sesers atmini mui, jis yra saikingai modernus, taurus, dvasingas - tai lemia jo patrauklumà ir meninæ átaigà. Dainavo Gintarë Skerytë ir Ðiauliø kamerinis choras “Polifonija” (vadovas Sigitas Vaièiulionis), grojo Klai pëdos kamerinis orkestras (vadovë Liuda Kuraitienë), variniø puèiamøjø kvintetas (vadovas Vilhelmas Bruþas) bei Muzikinio teatro orkestro mediniø puèiamøjø bei mu ðamøjø grupiø instrumentalistai, dirigavo Stasys Domarkas. “Requiem” atspindi Ðileikos kûrybos brandà ir apimtimi iðsiskiria ið visø kom pozitoriaus opusø. Rudeniðka rimties ir susikaupimo nuotaika jis paþenklino vie nuoliktàjá festivalá, kuris prasidëjo, kaip minëta, tango desertu. Tai, kad viename sudëtiniame renginyje darniai sugyvena ávairios stilistikos projektai, liudija rengëjø postmodernistiná màstymà. Tikriausiai ta linkme ir buvo sukamas ðio festivalio vai ras, ieðkant tango ar dþiazo, sakraliniø þan rø ar net elektroakustinës muzikos sàsajø.
ATEITIS “Mariø klavyrø” ateitis priklauso nuo daugelio veiksniø, kuriø bene pats svar biausias - reikalingumo kriterijus: kiek festivalis reikalingas patiems Klaipëdos kompozitoriams ir miesto visuomenei? Vis dëlto labiausiai jo ateitis priklauso nuo pagrindiniø festivalio rëmëjø - miesto savi valdybës Kultûros skyriaus ir ðalies Kultû ros ministerijos. Viena aiðku, kad “Mariø klavyrai” liko vienintelis Vakarø Lietuvo je ðiuolaikinei akademinei muzikai skirtas renginys. Deja, ateityje já planuojama reng ti tik kas dveji metai. Gal keli sausi statistiniai faktai nors ið dalies padës atsakyti á anksèiau iðkeltà klausimà arba suformuluos kitus moty vus, kodël Klaipëdoje turi vykti naujosios muzikos festivaliai, ir bûtinai kasmet. 1991-2002 m. “Mariø klavyruose” ávyko 59 koncertai. Juose skambëjo 163 lietuviø autoriø kûriniai (kai kurie jø ne po vienà kartà), surengta 10 lietuviø kompozitoriø autoriniø vakarø. Festivaliø metu 9 kartus buvo rengiamos muzikologø konferencijos “Muzikos meno idëjos ir keliai”. Vienuolik tasis festivalis sulaukë rekordinio klausyto jø skaièiaus, kuris virðijo 2000. Norisi tikëti, kad naujoji muzika skam bës ir taps traukos taðku, skatinanèiu atvyk ti á Klaipëdà net rudená. n
Zita BRUÞAITË “Septintu dangumi” ðiemet prasidëjo septintasis Kauno ðiuolaikinës muzikos festivalis “Ið arti”. Festivalio dienomis (lap krièio 14-17) buvo galima iðgirsti visà pale tæ muzikos þanrø - nuo intymaus solinio iki simfoninio. Rengëjai - Kompozitoriø sàjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vid mantas Bartulis ir ISCM Lietuvos skyriaus vadovas Vytautas Germanavièius - sutelkë lietuviø, gruzinø, ðvedø, ðveicarø, airiø, ja ponø ir taivanieèiø kûrybà. Ðiuolaikinës muzikos “puota” buvo pradëta simfoninës muzikos koncertu. Antrus metus ið eilës festivalyje dalyvau jantis Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Ðerveni ko, atliko Remigijaus Merkelio, Algirdo Martinaièio ir gruzino Giyos Kancheli kon certinio þanro kûrinius. Nors Merkelio “Septintas dangus” dviem fortepijonams ir simfoniniam orkest rui ir turi savo musulmoniðkà inspiracijos taðkà, kûrinio garso schemø þemëlapis labiau suvokiamas kaip “grynosios muzi kos” pavyzdys - konstruktyvus ir ávairus tembrø bei ritmø organizacijos poþiûriu. Ritminio prado dominantæ ypaè pabrëþë Rûtos ir Zbignevo Ibelhauptø fortepijoni nis duetas, kuris virtuoziðkai ir þaismingai keitë skambanèios muzikos “rûbus” - þais mæ, ekspresijà ar tembrinæ impresijà. Tuo tarpu Algirdo Martinaièio kon certe smuikui “Europos periodo parkas” muzikos dramaturgijos kreivë auginama iðjaustu ir giliu, kartais - subtiliai paðaipiu melodiniu pagrindu. Tarsi “maleriðka” europinës-lietuviðkos kultûros dimensija laike, romantiðkai, supratingai auginta ir plëtota solistës Rusnës Mataitytës bei sim foninio orkestro dialogo. Abiejø lietuviø kompozitoriø kûrinius ðiuolaikinës muzikos gerbëjai galëjo iðgirs ti ðiemetiniame “Gaidos” festivalyje, o Giy os Kancheli “Simi. Freudenlere gedanken” violonèelei ir simfoniniam orkestrui buvo atliekamas pirmà kartà Lietuvoje. Gruzinø tautybës kompozitoriø ðiandien, ko gero, galëtume pavadinti “pasaulio” menininku ir kûrëju, intensyviai savo kûrybinæ veik là plëtojanèiu ávairiose ðalyse. Kancheli muzikos paslaptis - ir girdëtos tà vakarà, ir kitos - daugiau maþiau mums þinomos - muzikos dramaturgijos vientisumas, tembrø lamento ir santûri ekspresija, kuri, anot Rodiono Ðèedrino, savo skleidþiama energetika slepia miegantá Vezuvijø. Sau liaus Bartulio virpinama “simi” (liûdna styga) skambëjo subtiliai ásiklausydama á tylos virpesius, susiliedama su orkestro barchatiniais pasaþais ir romiu dirigento Roberto Ðerveniko mostu. Kamerinës festivalio muzikos vakaras
þadëjo þanrø ávairovæ: styginiø kvartetai (Algimantas Kubiliûnas, Kazuhiko Hot tori, Vytautas Germanavièius ir Giedrius Kuprevièius), fortepijoniniai kvintetai (Vladas Ðvedas, Germanavièius), kameri nis duetas balsui ir violonèelei (Antanas Jasenka), solinës kompozicijos (Kancheli, Arne Melnäsas). Vakaro aðimi tapo Kauno styginiø kvartetas (Ingrida Rupaitë, Dalia Terminai të, Irena Bilotaitë, Saulius Bartulis), atlikæ ðeðias ið devyniø programos kompozicijø. Vokaliniuose Melnäso ir Jasenkos kûri niuose graþiai skleidësi Skaidros Janèaitës balsas, leidþiantis “atsikvëpti” nuo instru mentinës muzikos opusø. Gal kiek per ilgas tokiai programai, bet nuoseklus ir dinamiðkas Kubiliûno Styginiø kvartetas Nr. 2. Beje, ko gero, vienintelis festivalio “numerinis” kûri nys, iðkalbus lietuviø liaudies muzikos struktûriniais elementais, o ne programi nëmis vingrybëmis. Germanavièiaus “Pi ramidþiø sonata” garsine prasme priminë “Judëjimà kristalais”, Jasenkos “Girdëk gir dëk” þodþio ir meloso sàlytis nuskambëjo tarsi kanconetë. Poetinæ egzistencinæ mintá pagal Birutës Marcinkevièiûtës eilëraðtá melodizavo Skaidros Janèaitës ir violonèe lininko Sauliaus Bartulio duetas. Po Ðvedo ekspresyviø gimtinës peizaþo potëpiø (Fortepijoninis kvintetas Nr. 2; pianistë - Auðra Bartkevièiûtë) Kuprevièiaus “Va saros naktis su Naujaliu” nuskambëjo lyg lengva ir svajinga Tafelmusik “ko gi taip ilgu...” tema. Nepasiklydo garsø jûroje ir nebuvo nustelbtos tà vakarà dvi solinës kompozicijos - Kancheli “Nach dem Wei
Kazimiero DOBKEVIÈIAUS nuotr.
Septintas dangus septintam festivaliui
R. ir Z. Ibelhauptai po R.Merkelio “Septinto dangaus” atlikimo
nen” violonèelei ir Melnäso “Omnia tem pus habent” balsui. Prieðingai - ðvelnûs meloso kontûrai skleidë stipriàsias, gelmi nes vieniðo instrumento (violonèelininko Sauliaus Bartulio) ir balso (dainininkës Skaidros Janèaitës) savybes. Festivalinæ chorinës muzikos progra mà parengë Kauno valstybinis choras, va dovaujamas Petro Bingelio. Kompozitoriø minties atspindys koncerte buvo veikiau akademinis nei ðiuolaikiðkas (jei ðiuolaikið kumà vadinsime naujoviø taikymu). Grieþ tas daugiadalis sakralinis þanras (Algirdo Briliaus ir airiø kompozitorës Elaine Ag new miðiø þanras), þaisminga gamtovaiz dþio miniatiûra (D.Kairaitytës “Þemaitijos vaizdeliai”), skerco (Ðvedo “Liepsnojantys medþiai”) ar tiesiog liaudiðko elemento proverþa, inkrustuota kompozitoriaus plunksnos (Kubiliûno “Vilko bajorystë”). Gausi chorinë ir kamerinë muzikos auto riø kûryba ðiandien byloja apie vokaliniø ir intymiø instrumentiniø þanrø priorite
tus, sunkiai telpanèius vieno festivalinio koncerto rëmuose. Reikia pripaþinti, kad tik nedaugelis jø uþsiliko atminty, kiti buvo iðblaðkomi skvarbesnës minties, raið kesnës idëjos, profesionalesnio ar tiesiog originalesnio kompozicinio sprendimo. Iðkart po chorinës muzikos koncerto kompozitoriaus Giedriaus Kuprevièiaus iniciatyva Kauno technologijos univer siteto Humanitariniame fakultete ávyko iðties demokratiðkas elektroninës-kom piuterinës muzikos sambûris, vienijantis dalyvius ið Kauno, Vilniaus, Klaipëdos, Marijampolës, Ðilutës. Naktiniame koncer te elektroniná kompoziciná raðtingumà, ið reikðtà ávairiausiomis technologijomis bei stilistikomis, demonstravo universitetø ir Lietuvos muzikos akademijos studentai, kompozitoriai Antanas Kuèinskas bei Vy tautas Germanavièius. Labai tikëtina, kad pasirodæs ðiuolaikinës muzikos festivalyje kuklia vietos ir koncerto laiko atþyma buklete, elektroninës muzikos koncertas plësis. Toks pamàstymas susijæs ne tik su aktyviu klausytojø ratu, bet ir elektroninës muzikos “tempores idea fix” galimybëmis, visiðkai atspindinèiomis XXI a. kultûrinio judëjimo dvasià. Festivalio pabaigai organizatoriai pasi rinko egzotiðkà sprendimà - supaþindinti mus su taivanieèiø kûryba, pasikvieèiant ansamblá “China Found Music Works hop” (meno vadovas ir dirigentas Panas Hwang-Longas). Sambûrio tikslas - iðsau goti svarbiausias senøjø kinø tradicijas, kûrybiðkai taikant naujoves. Uþ tradicinës muzikos pasirodymus kolektyvas pelnë tarptautiná pripaþinimà ir ðiuolaikiniø kompozitoriø dëmesá. Autentiðkos mu zikos prisistatymu pradëjæ taivanieèiai pirmiausia atidengë spalvingà senøjø instrumentø tembriná laukà ir tik po jo suskambo kûriniai, grindþiami modernio sios mu zi kos es te ti ka (pvz.: May - chi, Chen “Listen to the songs in the wind”). Tarsi nedidelës skaidrios impresijos, garso vëduoklës plazdeno erhu, di, pipos, ku cheng ir kitø instrumentø bei jais grojan èiø dëka. Seniesiems ðilko ir bambuko mu zikos stiliams pakluso ir specialiai ðiam ansambliui sukurtas Vidmanto Bartulio “Untinëlis”, kurio originalus lietuviðkos sutartinës sprendimas dar vienu þingsne liu kultûriðkai suartino Rytus ir Vakarus. Skambant paskutiniam festivalio kûriniui dar kartà atmintin surinkau iðsi barsèiusius girdëjimus, piramides, savàjà invencijà, Þemaitijos vaizdelá, antràjá sty giniø kvartetà ir stiprøjá festivalio smûgá - simfoninës muzikos koncertà. Jei ir ne devintame - tai nors septintame palaimos danguje apsilankëme, muzikà iðgirsdami ir jà paþindami pakankamai “ið arti”. n
Muzikos barai /25
Diskografija Tarnystë muzikai
Ingridos Armonaitës kompaktinis diskas “Dialogos”
Lapkrièio 13 d. “Vartø” galerijoje ávyko smuikininkës Ingridos Armonaitës kom paktinio disko “Dialogos” pristatymas. Per kelerius pastaruosius metus tai jau treèiasis smuikininkës diskas; pirmuosius du ji áraðë ávairiomis kamerinëmis sudëtimis: 2000 m. Vilniaus plokðteliø studijoje, 2001 m. - Baden Badene (Vokietijoje). Diskà “Dialo gos” smuikininkë áraðë kartu su pianiste Auðra Banaityte ir smuikininku Zbignevu Levickiu Vilniaus plokðteliø studijoje. Jau paëmus á rankas naujàjá diskà, krinta á akis rûstokas, elegantiðkai lakoniðkas dizai nas: daug juodos spalvos, þalsvi atspalviai anotacijø tekstuose ir asketiðkose nuotrau kose tarsi pabrëþia atlikëjos kûrybiná credo - kompozitoriaus ir skambanèios muzikos (ne atlikëjo personos) esminæ svarbà ir vertybæ. Pastarojo meto lietuviø atlikëjø diskografijos kontekste ðalia graþiø iðpuo selëtø nuotraukø, gëliø puokðèiø ir pan. tai ganëtinai radikalus, vos ne “ðventvagið kas” sprendimas. Kita vertus, tik klausyda masis diske áraðytos muzikos ir regëdamas jos interpretatoræ scenoje, geriau suvoki, kaip disko apipavidalinimas sàveikauja su 68 minutes skambanèia muzika. Pasirinkta programa savaip atspindi I.Armonaitës, kaip interpretatorës, màstymo bûdà, kalbë jimo, bendravimo su klausytoju manierà. Visø pirma - Dmitrijaus Ðostakovièiaus Deðimties preliudø ið op. 34 ciklas, smuikui ir fortepijonui ið 24 fortepijoniniø preliudø transkribuotas Dmitrijaus Cyganovo. Aki vaizdus atlikëjos bendrumas su Ðostakovi èiaus muzikos raiðka - aforistine, lakoniðka subtilios minties plëtote, atskleidþianèia turtingà emociná laukà: protarpiais paðaipi ir èia pat - iki graudulio lyriðka. Deðimt preliudø, kaip ir kiti diske áraðyti kûriniai,
“Dialogos” CD by Ingrida Armonaitë Dialogues in Everyday Life and in Creative Work On 13 November, the presentation of a new CD entitled “Dialogos”, by the violinist Ingrida Armonaitë, took place at the Vartai Gallery. This is her third CD released in the last few years. It was recorded at the Vilnius Recording Studio together with the pianist Auðra Banaitytë and the violinist Zbignevas Levickis. The CD contains Ten Preludes Op. 34 by Dmitry Shostakovich (transcribed for violin and piano by Dmitry Tsyganov), the Grand Duo by the American composer Lou Harrison, and Dialogues for two violins by Anatolijus Ðenderovas. Tomas BAKUÈIONIS
Muzikos barai /26
skambëjo Armonaitës reèitalyje 2000-øjø lapkritá. Amerikieèiø kompozitoriaus Lou Harrisono muzika Lietuvoje iðties maþai þinoma. Á diskà smuikininkë áraðë 1988 m. sukurtà “Grand Duo” smuikui ir fortepijo nui. Tai penkiø daliø ciklas, eklektiðkas, polistilistiðkas, bet kartu vientisas minties logika, todël reikalaujantis ypatingos inter pretacinës intuicijos ir ansamblio pojûèio, kuriø I.Armonaitei ir A.Banaitytei Dievas ar gamta iðties nepagailëjo. Kita vertus, tai daugelio metø kûrybinës patirties ir profe sinio sàþiningumo, jei galima - fanatizmo geriausia prasme rezultatas. Keletà daliø ið “Grand Duo” girdëjome lapkrièio 13 d. pristatyme. Negali nekelti susiþavëjimo ir graþaus pavydo nepaprastas smuikinin kës partnerës A.Banaitytës ansambliðku mas tiek atliekant gyvai, tiek áraðe. Juolab dþiugina, kad vienos ryðkiausiø Lietuvos ansamblininkiø ir koncertmeisteriø (talki nusios ir talkinanèios daugeliui þymiausiø mûsø atlikëjø) darbas uþfiksuotas geros kokybës áraðe. Anatolijaus Ðenderovo “Dialogus” dviem smuikams Armonaitë áraðë kartu su kolega Z.Levickiu. I.Armonaitei kompozitorius ant ràjà “Dialogø” versijà sukûrë 1999 metais (pirmoji sukurta 1994-aisiais violonèelinin kui Davidui Geringui). Ðià versijà taip pat galëjome iðgirsti lapkrièio 13 d. Abu atlikë jai puikiai ávaldë kompozitoriaus pateiktas “þaidimo taisykles”. Skirtingø instrumentø tembrø derinimas tarsi provokuoja skir tingø meniniø individualybiø sàveikà, dialogà… Ekspresyviø garsø chaosas natû raliai iðsilieja á skaidrias, þydiðku melosu persunktas atodangas. Emociðkai paveikiai atlikëjai perteikia ðá esminá praskaidrëjimo momentà, kuris galbût yra naujos kokybës dialogo pradþia. Èia dialogas - kûrybos pagrindas, skambanèios muzikos ir disko virðelio spalvø, atlikëjo, garso reþisieriaus (Romualdas Fedaravièius) ir dizainerës (Indrë Selenytë) dialogas. Pagaliau - dialo gas su klausytoju apie tai, kas tikra, o ne tariama… Tomas BAKUÈIONIS
Kiekvienas muzikantas auga, su iðskir tin iu dëmesiu klausydamasis keleto (ir ne tik savo specialybës) atlikëjø. Vienas tok iø net iesiog in iø mokytojø yra oboji ninkas prof. Juozas Rimas. Dalykà, kurá jis áskiepija, pavadinèiau kult ûring umu. Pagarbà þadina jau vien atlikëjo sàþin ing umas muzikos meno atþvilg iu, ðá oboji n inkà bût ø galima pavadint i “muzikos tarnu”. Juokaujant kitaip ir neiðeit ø, jei groji deiviø ir dievø instrument u: obojus kildinamas ið aulo; juo grodama Atënë visus prajuok ino, ka dang i iðsipûtë jos þandai. Nesen iai pasirodë (60-meèio preteks tu) J.Rimo ágrotas dviejø CD albumas “Lithuan ian Aulet ics”. Pateik iama 14kos kompozitoriø 17 kûri n iø. Sen iausiai paraðytas opusas - Juozo Indros Largo (1950), naujausi - Loretos Narvilaitës ir Ram intos Ðerkðnytës - sukurt i specialiai ðiam albumui. Girdime ne tik kompozito riø kart ø, stilist ikos, bet ir kûri n iø þanrø kaleidoskopà. Þiupsnelis pastarøjø stat is tikos: 2 koncertai (Osvaldo Balakausko, Benjam i no Gorbulsk io), 2 sonatos (Vytau
To Serve Music The Lithuanian Music Information and Publishing Centre has recently released a two-CD album entitled “Lithuanian Auletics”, which contains compositions for oboe by Lithuanian composers of different generations, from Juozas Indra’s Largo, written in 1950, to the opuses by Loreta Narvilaitë and Raminta Ðerkðnytë, composed specially for this album. All compositions on these CDs were recorded by the most prominent Lithuanian oboist, Juozas Rimas. The CDs also feature his regular partners: the Lithuanian Chamber Orchestra under the direction of Saulius Sondeckis, the Vilnius String Quartet, Alfreda Rimienë (piano), and Julius Andrejevas (harpsichord). Rita NOMICAITË
In memoriam to Jurg uèio, Antano Rekaðiaus), Sonat ina (Antano Raèiûno), ávairaus charakterio pjesës (Balio Dvariono Skerco, Indros Lar go, Felikso Bajoro Eleg ija, kt.). Dalis kûri niø atliekama su kamerin iais ansambliais (styg i n iø orkestru, kvartet u), fortepijonu ar klavesinu. 9 opusai - vienam obojui. At likëjo iðraiðk ingà art ikuliacijà (o juk puèia møjø instrument ø skambesio lankst umà daug sunk iau iðgaut i), paprastà profesio nalø formos pojût á geriausiai atskleidþia ilg i vient isos formos kûri n iai solo instru ment ui: Juliaus Juzeliûno Litan ijos (15’27), Alg irdo Mart i naièio “Muzik inë auka” (6’23), Ðerkðnytës Adieu (6’15), Nar vilaitës “Tavo blakst ienos…” (4’56), Vytauto Bar kausko Monologas (4’37) ir pan. Ryðkus J.Rimo muzikavimas kelia smal sumà já kuo nuodug n iau iða nalizuot i. Ap linkybëms verèiant kalbët i trumpai, lieka “paskelbt i” iðvadas. Svarbiausia: klausy dam iesi pat iriame tà besibrang inanèià laimæ, kurià sukelia tiksliai, lyg iai taip, kaip reik ia, “pai mtas” kiekvienas garsas. Oboji n inkas “nepradþiazuoja” per kûri nio element us, o taip á juos ásijauèia, suvo kia kiekvienà detalæ ir jos reikðmæ kûri n io “stat i n iui”, kad, at rodo, pats tà kûri n á bût ø paraðæs. Todël visi opusai albume skamba kaip atskirai suformuot i paveikslëliai (tar kim, parodoje ant sienos), o pats atlikëjas atrodo tarsi koks monospektaklio perso naþas. Ko verta vien instrumento tembrø kaita; atsiþvelg iant á sit uacijà -saksofono dþiazi n io garso aðtrumas ir plokðt umas (pvz., Balakausko Koncerte, Barkausko kû rin iuose), romant iðkas-dain ingas, vingrus ir “blizgant is” Mart i naièio kûri ny je “Gija” (atlikëjo dëka ji atrodo esant i tiesiog ðilk i në), liet uviðkos birby nës paprast umas (Juzeliû no Litan ijose). Net Bajoro Eleg ija Baliui Dvarionui at m int i atlikta tobulai, perteik iant kompozitoriaus braiþui bûdin gà poeti n á teatrà. Kartu su J.Rimu CD grojo Lietuvos ka merin is orkestras (dir. prof. Saulius Son deck is), Viln iaus kvartetas (tuomet jame dar grieþë profesoriai Petras Kunca ir Do natas Katkus), Julius Andrejevas (klavesi nas), Vytautas Juozapait is (sega), Alf reda Rim ienë (fortepijonas). 6 opusai áraðyt i pirmà kartà, apskritai ðiam CD panaudot i 1983-2002 m. (pastarøjø daug uma) áraðai. Dviejø diskø albumà iðleido Liet uvos muzikos informacijos ir leidybos cent ras. Áraðus suvedë Darius Èioèys, knygelës tekstà parengë Eglë Gudþinskaitë. Rita NOMICAITË
Giedra spinduliuojantis veidas - kompozitoriaus kûryboje
Lapkrièio 13 d. á amþinojo poilsio vietà palydëjome Kauno konservatorijos pirmosios laidos kompozitoriø doc. Jonà Nabaþà. Petraðiûnø kapinëse kapo kauburëlá apklojo vainikø ir gëliø puokðtës. Rudens saulës spindulys, iðniræs ið uþ debesø, apðvietë kapà, tarsi ragindamas nepamirðti Mokytojo ðviesiø minèiø, nuveiktø darbø, pasiklausyti sukurtø kûriniø, o paþvelgus Joniniø vidudieniais á visatos gelmes saulëgráþos valandà, kurià taip mëgo kompozitorius, susimàstyti. Velionis mëgo saulæ, gëles, gyvenimà. Taèiau labiausiai mylëjo Lietuvà, jos istorijà, dainas, þmones. Visa esybe juto gamtos átakà kûrëjui. Ðis pojûtis turbût ið vaikystës dienø, kai giliame Þemaitijos kaime teko dûduoti piemenëlio dûdele. Ið tëvø paveldëjo ne tik ûkininko darbðtumà, sàþiningumà, bet ir tëvo muzikalumà, motinos nuoðirdumà, gerumà. Pirmieji muzikos garsai, iðgirsti tëvø namuose, uþbûrë vaiko sielà ir lydëjo visà ilgà kompozitoriaus gyvenimà. J.Nabaþas gimë 1907 m. lapkrièio 6 d. Jonavoje. Ðiame, tuo metu ramiame miestelyje bëgo nerûpestingos vaikystës dienos, negalint “atitraukti” akiø nei ausø nuo didþiulës gramofono dûdos, ið kurios sklido ávairi muzika. Gërëdamasis muzika, kaip pats yra prisipaþinæs, net imdavæs ðokti. Jaukø ðeimos gyvenimà sutrikdë pasauliniai ávykiai. Pirmasis pasaulinis karas ðeimà nubloðkë á Maskvà. Besimokant Maskvoje, kilo Spalio revoliucija, o kartu su ja ir ávairûs ávykiai. Lietuvos ilgesys, noras gráþti á tëvynæ tapo motinos troðkimu. Didelëmis jos pastangomis, J.Tumo-Vaiþganto rûpesèiu dalis globotiniø nuveþami á Sedos miestelá, tarp jø - ir Jonukas su sesute, kuriuos gailestinga Grûstio kaimo ûkininkë, nors ir turëdama savø vaikø, priglaudë namuose. Taèiau kaimo aplinka, ramybë nenustelbë þiniø troðkulio, noro mokytis. Susitikimas su mama pakreipë maþojo Jonuko gyvenimà mokslo vaga. Ástojus á Kauno “Auðros” gimnazijà, likimas J.Nabaþà suvedë su þymiais Lietuvos mokslo ir kultûros veikëjais, kurie mokytojavo gimnazijoje ir paliko stipriø prisiminimø. Atsitiktinai pamatæs mieste afiðà, jog atidaromi muzikos kursai, jaunuolis dëdës skolintu smuiku nuo 1922 m. rugpjûèio pradëjo lankyti Baltgûdþiø mokyklà, mokytis grieþti smuiku ir teorijos. Taip prasidëjo pirmoji bûsimojo kompozitoriaus paþintis su muzika, kelias á muzikos meno aukðtumas. Ðis kelias paliko ryðkiø pëdsakø ir buvo susietas su Lietuvos profesionaliosios muzikinës kultûros raida: J.Naujalio muzikos mokykla, Kauno konservatorija. J.Gruodþiui ákûrus kompozicijos klasæ, J.Nabaþas pradeda studijuoti kompozicijà, 1933 m. muzikos mokyklai suteikus konservatorijos vardà ir iðlaikius egzaminus, buvo áteiktas aukðtosios mokyklos diplomas. Dar studijø metais kompozitoriaus J.Nabaþo kûryba susilaukdavo iðskirtino dëmesio ir buvo recenzuojama spaudoje. 1931 m. birþelio 19 d. “Lietuvos aidas” raðë: “J.Nabaþas - lietuviðkas impresionistas, gilus, sa-
Kompozitorius Jonas Nabaþas
varankiðkas, susikaupæs, turtingas siela ir iðraiðkos priemonëmis. Stiliaus linija pastovi ir vieningai iðlaikyta. Tai stiprus talentas”. Taip buvo ávertinta jaunojo kompozitoriaus Sonata fortepijonui, iki ðiol skambanti koncertø salëse. Vienas ið reikðmingiausiø ir sudëtingiausios filosofinës minties kûriniø - simfoninë poema “Daina apie liûdesá ir dþiaugsmà”. Poema paraðyta pagal F.Nietsche’s “Taip kalbëjo Zaratustra” aðtuoniø eiluèiø eilëraðtá. 1937 m. iðkilmingame simfoniniame koncerte Kaune, kuriame skambino pasaulinio garso pianistas Arthuras Rubinsteinas, buvo atlikta ir ði simfoninë poema. Paskyrus kompozitoriui Valstybinæ stipendijà, J.Nabaþas iðvyksta tobulintis á Paryþiø. Besimokydamas “Ecole normale de Paris” muzikos mokykloje kompozicijos pas Nadià Boulanger, atostogø metu daug keliauja. Aplanko ne tik daug Europos valstybiø kultûros centrø, bet ir Alþyrà, Afrikà, Sacharos smëlynus. Kelioniø aistra, noras kuo daugiau patirti áspûdþiø neiðblëso ir vëlesniais metais. Ypaè mëgo keliauti dviraèiu po Lietuvà. Intensyviai tobulindamas muzikos þinias, sistemingai kurdamas vis naujus ávairaus þanro fortepijoninës, kamerinës, vokalinës muzikos kûrinius, J.Nabaþas lygiagreèiai studijuoja istorijà Kauno Vytauto Didþiojo universitete. Baigdamas paraðo diplominá darbà “Kolbero ekonominë politika Liudvikui XVI vieðpataujant”. J.Nabaþas ne tik savitas, originalus kompozitorius, bet ir ryðkus eruditas, puikus senosios kartos pedagogas. 1935 m. pradëjæs pedagoginá darbà Kauno liaudies konservatorijoje, apie 50 metø sëkmingai já tæsë Valstybinëje konservatorijoje (dabar Muzikos akademija). Iðkilià pedagoginæ veiklà vainikuoja keliø kartø kûrybingas muzikø elitas. Negalima pamirðti ir muzikologinës J.Nabaþo veiklos. Pirmieji straipsniai periodikoje iðspausdinti karo metais 1942-aisiais. Juose recenzuojami simfoninës muzikos koncertai, premjeriniø kûriniø atlikimas, minëjimai, sukaktys, atsiminimai. Straipsniams bûdinga iðsamus kûrinio pojûtis, turtingas kalbos stilius, nuoðirdumas, muzikinës koncepcijos suvokimas. Kaip reta velionis gebëjo ið gyvenimo paimti kas graþiausia, tauriausia. Ðias moralines savybes stengësi iðsaugoti per ilgà metø virtinæ ir áskiepyti savo aplinkos þmonëms, studentams. Gerumu ir giedra spinduliuojantis veidas skamba ðviesaus atminimo kompozitoriaus kûryboje. Kompozitorius prof. Vytautas JURGUTIS
Muzikos barai /27
Naujienos Neblëstantis “Simfukø” entuziazmas Skambiu “Simfukø” vardu vadina mas Balio Dvariono deðimtmetës muzikos mok yklos moksleiviø simfo ninis orkestras gyvuoja jau ketvirtus metus. Á pirmàjà savo repeticijà mok ytojo Artûro Alensko iniciat yva jaunieji “Simfukø” artistai susirinko 1999 m. rudená. Bûtent tada gimë pirmasis Lietuvoje moksleiviø sim foninis orkestras (kai kuriose kitose muzikos mok yklose egzistuoja kame riniai ar styginiai orkestrai, bet kito pilnos sudëties moksleiviø simfoni nio orkestro Lietuvoje nëra iki ðiol). Pasak “Simfukø” dirigento Modesto Pitrëno, “vaikams labai svarbus faktas, kad jie - vieninteliai. Ið pat pradþiø ásiþiebë ugnis, kuri neblësta iki ðiol. Atëjæs dirbti su orkestru pra bëgus metams po susikûrimo, vis dar jauèiau didþiulá akstinà dirbti. Ðá postûmá sustiprino ir tai, kad vasarà vyko kûr ybinë stov ykla prie jûros, kur vaikai kartu ilsëjosi bei rengë naujas koncertines programas. Po tos vasaros jie subëgo iðsiilgæ vieni kitø, pakliuvau á uþdegantá vaikø sûkurá...” Per tuos metus B.Dvariono muzi kos mok yklos moksleiviø simfoninis orkestras, vadovaujamas dirigento Modesto Pitrëno bei mok ytojø Artûro Alensko, Tatjanos Kuc ir Viliaus Pociaus, paruoðë ne vienà programà, koncertavo Vilniaus ir kitø miestø publikai. Itin plataus atgarsio sulaukë ðio moksleiviø simfoninio orkestro pasirodymai Lietuvos muzikø ðventëje “Didysis muzikø paradas” (2000 ir 2001 m.) Nacionalinës filharmonijos salëje, koncertai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Kongresø rûmø scenose. Ásimintinos kelionës ir koncertai kituose miestuose: moksleiviø menø ðventë Panevëþ yje “Mes ateiname”, 4-asis tarptautinis festivalis “Skambanti banga” Klaipë doje, gastrolës Vokietijoje. Kiek vienà pusmetá rengiami jau tradiciniai tampant ys vieði orkestro koncertai, kuriuose solo su orkestru kvieèiami groti gabiausi bei perspekt yviausi B.Dvariono muzikos mok yklos moks leiviai instrumentininkai. “Per tà lai kà, kiek dir bu su jais, bûta nemaþai iðgyvenimø, - pasa koja Modestas Pitrënas. - Daug repetuota, gastroliuota, po trupu tëlá atsirado repertuar o kaita. Mat simfoniniame orkestre vaikai nuolat keièiasi, tai yra vienas esminiø tokio
Muzikos barai /28
orkestro bruoþø, kuris neleidþia sustoti. Kita vertus, ði kaita sukelia papildomø sunkumø, reikia nuolat atnaujinti programà”. Jaunø jø orkestrantø uþsiëmimai mok ykloje vyksta labai intensyviai. Jie ren ka si dirb ti du kar tus per savaitæ po dvi geras “astronomines” valandas. Turint omenyje uþsienio moksleiviø orkestrus, kurie negali sau leisti rinktis daþniau kaip kartà per savaitæ, B.Dvariono mok yklos orkestras dirba iðties stabiliai. Kaip teigia mok ytojai, vaikø lankomumas ir dëmesys orkestrui didþiulis. Simfo ninis moksleiviø orkestras, tarsi kok y bës þenklu paþ ymëtas kolekt yvas, tapo netgi savotiðku B.Dvariono muzikos mok yklos traukos objektu naujiems mokiniams. Kolekt yvas gali didþiuotis jau gana gausiu repertuar u, kurá sudaro Balio Dvariono, Juliaus Andrejevo, Piotro Èaikovskio, Giuseppe’s Verdi, Josepho Haydno, Jacques ’o Offen bacho, Georges’o Bizet, Pietro Mas cagni, Johanno Strausso, Camille’o Saint-Saënso, Freddie’o Mercur y’o ir kitø autoriø kûriniai. Vis dëlto reper tuar as orkestro dirigentui kol kas skaudi tema. “Nuolat siekiu supa þindinti mokinius su kuo daugiau kûriniø. Deja, tenka konstatuoti, kad koncertai ir gastrolës trukdo imtis naujo repertuaro. Reikia atnau jinti senàjá ir, kiek ámanoma labiau “paðvarinus”, já pristat yti. Juolab kad vaikai keièiasi”. Taèiau “Simfukams” pav yksta paruoðti ir naujos muzikos. Pav yz dþiui, ðv. Kalëdø proga orkestras
ëmësi naujo veikalo. Ðiuo metu jie intensyviai repetuoja bei mokosi, mat ruoðia nemaþà Piotro Èaikov skio baleto “Spragtukas” siuitos atkarpà. Tai mokiniams didelë kok ybinë paspirtis. Beje, jos pradþia buvo pavasará, kai moksleiviai su diri gentu uþsimojo paruoðti Eduardo Balsio baleto “Eglë þalèiø karalienë” iðtraukas - Eglës ir Þilvino duet à ir “Liaudis linksminasi”. “Tai tikrai rimtas teatro veikalas. Atlikome dvi miniatiûras, ir tai leido jauniesiems orkestrantams jaustis oriai, - teigia Modestas Pitrënas. - Mane ypaè uþdega suvokimas, kad mokiniai sugeba ir pat ys jauèia galint ys pagroti “suaugusiøjø” muzikà ið tie sø ge rai! O da bar “Sprag tu kas”... Nepaisant to, kad Èaikovskio muzika pas mus laikoma nuvalkiota, ji yra charakteringa ir labai pedago giðka. Tai apima daugelá muzikiniø aspektø: ritmà, ðtrichus, melodikà. Kita vertus, ji labai muzikali ir graþi”. Iki Kalëdø orkestro dar laukia kompaktinës plokðtelës pristat ymas, kurioje ðalia áprastø koncertinio repertuaro kûriniø skamba ir minë tos iðtraukos ið baleto “Eglë þalèiø karalienë”, atliekamos jungtinio “Simfukø” ir Vokietijos Mönchen gladbacho miesto jaunimo simfoni nio orkestro. Ðalia dþiugiø akimirkø ir nemaþø laimëjimø, be abejo, iðk yla ir keletas itin þemiðkø sunkumø. Opi tema - finansinës problemos, kurios Lietu voje tokios áprastos, kad nelabai kà ir domina. Pasak Modesto, orkestro kelionës nëra finansuojamos, uþ viskà moka vaikø tëvai - tai taip pat rodo vaikø ir jaunuoliø entuziazmà. Kompaktinës plokðtelës iðleidimas su nedidele rëmëjø pagalba taip pat finansuotas ið savo paèiø kiðeniø.
Never-ending Enthusiasm of Simfukai The Pupils’ Symphony Orchestra of the Balys Dvarionas School of Music, nicknamed “Simfukai”, came into being in the autumn of 1999, when a group of young musicians gathered for the first rehearsal on the initiative of the teacher Artûras Alenskas. The fact that no other music school in Lithuania has a full pupils’ symphony orchestra is both very important and encouraging for its members. Under the direction of the conductor Modestas Pitrënas and the teachers Alenskas, Kuc and Pocius, the orchestra has prepared several programmes and has given concerts in Vilnius and other cities in Lithuania, and in Germany, including successful appearances at the Lithuanian National Philharmonic Hall (The Great Parade of Musicians, 2000 and 2001), the National Opera and Ballet Theatre and the Vilnius Congress Concert Hall. The article tells about the orchestra’s everyday work, concerts and tours, plans for the future, and problems. Orinta BUDNIKAITË
“Norëtøsi, kad savivaldybë ar ávairûs fondai skirtø didesná dëmesá mûsø orkestrui. Fonduose bûta net kurio ziniø situacijø, kai praðëme paremti vaikø orkestrà. Pasirodo, vaikø kolek tyvai ar kitokios iniciat yvos neremia mos, jei jie nëra narkomanai!” Finansinës problemos susijusios ir su paèiais svarbiausiais dalykais - instrumentarijumi. Kai vaikai priversti groti baldø fabrike paga mintais styginiais instrumentais ir vadinamaisiais mediniais (o ið tiesø - plastmasiniais) puèiamaisiais, jie tie siog traumuojami. Jie negali iðgauti reikiamo garso, “kik suoja” ir kom pleksuoja... Kaip pasakojo Modestas Pitrënas, kai kurie profesionalai pro aðaras juokauja: “Na, ir ádomus jûsø garsas. Girdime toká nerealiai gerà muzikavimà, ið ðirdies plaukianèià muzikà su teisingais ðtrichais bei gera intencija, taèiau tokiu renesan siniu barokiniu garsu”. Supraskite, netobulintais baroko instrumentais! Ir vis dëlto ádomu, kiek mokiniams svarbu bendravimas bei buvimas kartu ir kokià vietà jø gyvenime uþima muzika. Ar jø entuziazmas pastebimas tik tarpusavio sant y kiuo se? Kaip þi no ma, vai kø ir jau nimo kolekt yvuose neretai viskas prasideda nuo draugø bûrio ir baigiasi irgi draugais, o kaþkur vidu ryje yra muzika. “Èia labai vykæs variantas, labai gera pusiausvyra tarp bendravimo ir muzikavimo. Ir vis dëlto pirmenybæ atiduoèiau bendram muzikavimui, kuris mane labai dþiugina ir net glumina. Be retø iðimèiø, mûsø kolekt yve domi nuoja muzika. Galbût kelionëse, kai “ásijungia” kitas gy venimo reþimas, pradeda vyrauti ir kitas planas: tar pusavio sant ykiø stiprinimas ir pan. Kai buvome Vokietijoje, ten spauda “nuðviesdavo” dalyviø vakarëlius. Koncertai bûdavo tik informat yvus dalykas, o visa teminë medþiaga - apie tai, kaip moksleiviai randa ben drà kalbà, - pasakoja Modestas Pitrë nas. - Jei mokiniai, baigæ muzikos mok yklà, dar kokius dvejus metus lieka orkestre, vadinasi, jiems rûpi muzikavimas”. Orinta BUDNIKAITË
Gruodþio 6-8 dienomis pirmà kart Klaipëdos universiteto Menø fakulteto koncer tø salëje vyko I Respublik inis studentø kameriniø ansambliø ir koncertmeisteriø konkursas. Ið viso jame dal y vavo 54 stu den t ai ið ðe ðiø ða lies kon ser vatorijø ir aukðtø jø m-lø. Pasak organizacinio komiteto pirminin kës, KU MF for tepijono katedros lektorës Ingos Maknavièienës, ðio konkurso aktualumas - akivaizdus. “Dþiaugiuosi jaunø jø muzikø entu ziazmu, jø siek iu tobulëti”- sakë ji. Pak laust a, kas inspiravo ðio konkurso organizavimà, lektorë I. Maknavièienë sakë: “Respublik iniø studentø koncertmeisteriø kon kursø Lietuvoje iki ðiol dar niek as neorganizavo, tad natûralu, jog toks poreik is atsirado. Kamerinius ansamblius, kurie Lietuvoje turi gan senas tradicijas, á konkurso programà átraukëme norëdami vyst y ti ir plësti meno institucijø, pedagogø ir studentø tarpusavio draug ystës ryðius, dalintis patir timi”. Konkurso atidar ymo iðk ilmës prasidëjo Klaipëdos variniø puèia mø jø kvinteto, vadovaujamo doc. V.Bruþo fanfaromis bei KU rektoriaus prof. habil. dr. Vlado Þulk aus, konkurso generalinio rëmëjo – Sampo banko Klaipëdos
Ið kairës: R.Vitkauskas, V.Bruþas, V.Vadoklienë, T.Romaðkina, I.Maknavièienë, K.Grybauskas, V.Nemaniûnas, V.Alenskas
filialo direktoriaus Romualdo Ato, konkurso þiuri pirmininko EPTA prezidento Lietuvoje prof. Kæstu èio Grybausko, Lietuvos muzikø sà jungos prezidento prof. Rim vydo Þigaièio sveik inimo þodþiais. Koncer t à tæsë konkurso þiuri nariai – Remigijus Vitk ausk as (VPU, alt as), Vilmant as Bruþas (KU MF, trimit as) ir Inga Maknavièienë (konkurso organizacinio komiteto pirmininkë, for tepijonas), bei
For tepijono katedros for tepijoni nis du e t as – G. Osip ko vas ir N. Blauberg. Koncerto pabaigoje, nuskambëjus Klaipëdos variniø Augustino POCEVIÈIAUS nuotr.
RESPUBLIKINIS STUDENTØ KONKURSAS KLAIPËDOJE
Respublikinio studentø ka meriniø ansambliø ir koncert meisteriø konkurso þiuri ir organizacinio komiteto nariai su konkurso dalyviais ið VPU
puèiamø jø kvinteto paskutiniams akordams, prasidëjo konkurso dal y viø burtø trauk imo ceremo nija. Konkurso dal y viai buvo suskirs ty ti á dvi grupes. Pirmojoje varþësi Ðiauliø, Panevëþio ir Klaipëdos S. Ðimk aus konser vatorijø auklëti
Klaipëdos S. Ðimkaus konser vatorijos studentës (koncert meisterë Diana Kipðaitë ir vo kalistë Regina Ðiaulinskaitë)
niai, o antrojoje - Vilniaus peda goginio (VPU), Ðiauliø (ÐU) ir Klai pëdos (KU) universitetø student ai. Treèià jà konkurso dienà – gruo dþio 8 d. Klaipëdos universiteto Menø fakulteto koncer tø salëje buvo iðk ilmingai áteik ti konkurso prizininkø laureatø diplomai: I-ojoje grupëje geriausiu kame riniu ansambliu vertinimo komisija iðrinko Klaipëdos S. Ðimk aus klar netininkø kvar tet à (vyr. dëst. A.Mi leriaus kl.) – jiems paskirta I vieta ir premija. II viet a paskirt a taip pat ðios institucijos student ams – klar netininkø trio (dëst. A.Mileriaus kl.) ir Ðiauliø konser vatorijos puèia mø jø trio (dëst. K.Poð k aus kl.). III viet a teko retesnës kamerinio ansamblio sudëties (fortepijonas, smuik as, akordeonas) Panevëþio konser vatorijos studentø trio. I–ojoje koncertmeisteriø kon
kurso grupëje norà dal y vauti pareiðkë tik kelet as S. Ðimk aus kon ser vatorijos auklëtiniø. Pirmos ir antros vietos laureat ai ðioje katego rijoje paskelbti nebuvo, o III viet a teko S. Mockutei (vyr. dëst. V.Ruz gienës kl.). II-ojoje (aukðtø jø mok yklø) kameriniø ansambliø grupëje lyde riø vardas (I vieta) atiteko KU MF studenèiø styginiø kvartetui, vado vaujamam asist. L.Kuraitienës. II viet a paskir t a KU MF studenèiø fortepijoniniam duetui, vadovau jamam lekt. I.Maknavièienës. III viet a teko VPU studentëms A.Se -
Gintarë Sabaliauskienë ir Sonata Stanevièiûtë kameriniø ansambliø konkurse
maðkeviè ir I.Matul y tei. II grupës geriausia koncertmeis tere (I viet a) pripaþint a Vilniaus pedagoginio universiteto stu dentë E.Povilaitienë (asist. D.Þitke vièienës kl.). II viet a paskirt a KU MF studentei D.Kipðaitei (lekt. I.Makna vièienës kl.), o III viet à pasidalino KU MF student as D.Indriðiûnas (doc. J.Karosaitës kl.) ir Ðiauliø uni versiteto studentë I. Danilevièiûtë (lekt. I.Kudinovos kl.). Ypaè dþiugu, kad ðià konkurso idëjà nuo pat pirmø gy vavimo þingsniø palaikë ir prizus konkurso dal y viams steigë Lietuvos muzikø sà jungos prezident as prof. R.Þigai tis, Lietuvos for tepijono pedagogø asociacijos prezident as (EPTA Lietuvoje) prof. K.Grybausk as, muzikos meno ir mokslo þurnalo “Muzikos barai” vyr. redaktorë LMA doc. A.Þigait y të-Nek roðienë, Lietuvos kompozitoriø sà jungos Klaipëdos skyriaus pirminink as doc. R.Ðileik a, KU Studentø sà junga, Klaipëdos Brass kvinte tas… Piniginius prizus konkurso pirmø ir antrø premijø laurea tams ástei gë SAMPO ban k as, KU MF dek anas doc. V.Alensk as bei Vak ar ø Lietuvos regiono puèia mø jø instrumentø asociacija (pre zident as V.Rek aðius). Auksë BOGUÞAITË
MUZIKOS PROFESIONALAI IÐRINKO GERIAUSIUS 2002-ØJØ METØ KÛRINIUS Aðtuoniø atlikëjø ir muzikologø komisija, visus metus stebëjusi ver tinusi lietuviø muzikos premjeras, prieð pat Naujuosius Metus penkio se kategorijose – sceniniø, orkestri niø, kameriniø, elektroakustiniø ir choriniø kûriniø – iðrinko geriausius metø kûrinius. Ið 85 praëjusiø metø premjerø bu vo vertinami 66 ávairiø þanrø áraðyti (bûtina sàlyga) kûriniai, 7 sceniniai, 17 orkestriniø, 23 tradiciðkai gausiau sioje kameriniø kûriniø kategorijoje, 10 naujø choriniø kûriniø ir 9 elektro akustiniai kûriniai. Sceniniø kûriniø kategorijoje metø kûriniu buvo pripaþintas Min daugo Urbaièio baletas “Acid Cit y”, sukomponuotas Vilniaus festivalio uþsak ymu ir pastat ytas Lietuvos na cionaliniame operos ir baleto teatre praëjusiø metø birþelá (choreografas Krzysztofas Pastoras). Orkestrinës muzikos kategorijoje ðiemet dominavo koncertai ir metø kûriniu iðrinktas Remigijaus Merkelio Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui “Septintas dangus”, paraðy tas “Gaidos” festivalio uþsak ymu. Kameriniø kûriniø kategorijoje premija skirta Ðarûno Nako “Apo rijai”, choro muzikos kategorijoje - Ryèio Maþulio “Ajapajapam”, o elektroakustinës muzikos metø kû riniu paskelbtas Antano Jasenkos “Deusexmachina”. LMILC inf.
NOMINACIJOS “OPEROS ÐVYTURIAI” AB “Ðvy tu r ys-Ute nos alus” ir Lie tuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ásteigë nominacijas “Operos Ðvyturiai”. Jos skiriamos Lietuvos ope ros ir baleto solistams uþ ryðkiausius darbus Lietuvos nacionaliniame ope ros ir baleto teatre 2002 metais. Metø operos solistas – Vytautas Juozapaitis Metø operos solistë – Irena Milkevièiûtë Metø baleto solistas – Nerijus Juðka Metø baleto solistë – Eglë Ðpokaitë Metø operos viltis – Joana Gedmintaitë ir Dainius Stumbras Metø baleto viltis – Olga Konoðenko
Muzikos barai /29
Premjera Daina KLIMAUSKAITË
G
ruodþio 7-8 dienomis Kauno muzikinio teatro scenà jau penk tàjá kartà iðvydo kompozitoriaus Franzo Leharo operetë “Grafas Liuksemburgas” (Der Graf von Luxemburg). Apie ðià premjerà plaèiai kal bëjo pats reþisierius Gintas Þilys ir naujo libreto autorë Violeta Sagaitytë, deklaruo dami mintis, kad pastatymas taps nauju þodþiu operetës raidoje, kad juo bus “nu braukta pudra ir dulkës” nuo ásisenëjusiø ðio þanro kanonø. Reþisierius Gintas Þilys dël aktorinio ir reþisûrinio darbo dramos teatruose, manau, nëra nei gerai þinojæs, nei mylëjæs operetës. Taèiau Muzikinio teatro vadovo pareigos ápareigojo statyti jà, nes operetë Kaune, turinti ilgametes tradicijas, yra itin mylima ir labiausiai lankoma. Ne kartà ðià puikià operetæ maèiau svetur, o mûsø teatre esu ir pati dalyvavusi 1963 m. Rostislavo Andrejevo stilingame pasta tyme, kur sublizgëjo ðio þanro primarijai Vytautas Rimkevièius, Stasë Repeèkaitë ir Kazys Mikalauskas. Tad á premjerà ëjau su tam tikru prieðtaringu nusistatymu. O pamaèiau skoningà operetæ, nepaneigusià þanro ypatumø ir nenustebinusià ypatin gais naujoviø blyksniais. Neovienietiðkos operetës krypèiai pri skiriamam Leharui bûdingas didelis melo dingumas, lyriðkas, romantiðkas jausmø polëkis. Sukûræs tokius operetës ðedevrus kaip “Linksmoji naðlë” ir “Grafas Liuksem burgas”, kompozitorius nesitenkino jais. Atsisakæs ankstesniø operetës ðtampø ir tradicinës laimingos pabaigos, priartino jà prie lyrinës operos, kurioje buvo jauèiama verizmo átaka. Tad naujieji veikalai “Carai tis”, “Paganinis”, “Dþudita” amþininkø buvo pakrikðtyti “lehariadomis”. Taèiau, dar kompozitoriui bûnant gyvam, ne visi laikësi ðiø nuostatø ir neretai “lehariados” turëdavo laimingà pabaigà. Originalus dramaturgø Alfredo Mari jos Willnerio ir Roberto Bodanzkio libre tas, graþiai iðverstas Ramutës Skuèaitës, matyt, netenkino reþisieriaus, norinèio “ryðkesnës logikos”, “veikëjø charakteriø vystomos raidos”. Tad jis patikëjo þino mai dainø tekstø autorei, teatro solistei Violetai Sagaitytei, jau gerai uþsirekomen davusiai kuriant libretà Johanno Strausso operetei “Naktis Venecijoje”, paraðyti “Grafui Liuksemburgui” naujà, ðiuolaikið kesná literatûriná tekstà. Þinojom poetið kus Violetos dainø tekstus, lyriðkà eiliø knygelæ “Be grimo”. O naujas libretas nustebino ir ðmaikðèiu þodþiu, ir drama turginës medþiagos ávaldymu. Vis dëlto pagrindinë mintis paimta ið originalo. O ji gana vingiuota.
Muzikos barai /30
Operetë tarp stereotipø ir novacijø
Þiuljetë Vermon – Kristina Zmailaitë, Brisaras Diubua – Kæstutis Alðauskis
Bohemos numylëtinis grafas Renë fon Liuksemburgas, praûþæs tëvø palikimà, gyvena varganai ið savo pieðtø paveikslø. Turtingas kunigaikðtis Bazilis Puaro neti këtai pasiûlo jam pusæ milijono frankø uþ tai, kad tasai vestø nepaþástamà merginà ir, pakeitæs pavardæ, iðvyktø ið Paryþiaus. O po trijø mënesiø iðsiskirtø su nepaþásta màja. Renë sutinka, ir vedybos ávyksta gra fo, jo draugo dailininko Brisaro dirbtuvë je. Kad jaunieji vienas kito nematytø, juos skiria didelis paties grafo neuþbaigtas paveikslas. Suþadëtinë - teatro primadona Anþelë Didjë - turi tapti grafiene Liuk semburg, kad vëliau kunigaikðtis Bazilis galëtø vesti tituluotà damà, o ne paprastà
dainininkæ. XIX a. aktualijos - prekyba titulais ir savimi - ðiandien mums nëra artimos, taèiau pati avantiûrinë siuþeto linija intriguoja. Mat ilgainiui grafas Liuk semburgas ir Anþelë pamilsta vienas kità, neþinodami, kad jau yra susituokæ. Reþi sierius ir libreto autorë mëgina pateisinti Anþelës poelgá: uþ turtuolio ji iðteka dël to, kad galëtø paremti neturtingus gabius menui vaikus, nes pati vaikystëje apie tai svajojo. Taèiau ði siuþeto linija spektaklyje neskamba. Ir kai Anþelë, pagaliau susitai kius su Renë, aiðkina jam apie savo gerus këslus - pastatyti meno rûmus, þiûrovai tai praleidþia pro ausis. Dëmesys buvo prikaustytas prie ásimylëjëliø jausmø
metamorfozës, kurioms Leharo kerinèios melodijos suteikë romantinio polëkio. Ko vertas vien pirmojo veiksmo valsas prie paveikslo, vëliau varijuojamas ir plëtoja mas, arba herojø arijos, duetai ir plataus uþmojo baleto didysis valsas, stilingai su ðoktas baleto artistø. Didelá susiþavëjimà man sukëlë daili ninkës Virginijos Idzelytës scenovaizdis ir kostiumai. Pakilus prosceniumui, matome ðviesià, kiek ðaltokà erdvæ. Miesto grafinis pieðinys, kelios detalës - þibintas, suolelis, krintanèios snaigës teikia artëjanèiø Nau jøjø metø atmosferà, kurià sudrumsèia karnavalo minia. Antrajame veiksme - netikëtai prabangios teatro loþës in krustacija: teatro dvasia. Toje ðviesioje scenoje ypaè iðryðkëja stilingi prabangiø medþiagø, neryðkiø spalvø kostiumai, savo siluetais primenantys XIX a. I pusës autentiðkus drabuþius. Monotoniðki cho ro artistø kostiumai jø neindividualizuoja ir leidþia reþisieriui ádomiai komponuoti
artistines galias. Sau bûdingà santûrumà, natûralumà jis èia praturtino didesne, dramaturgiðkesne emocija. Be abejonës, “iðtirpæs” aktoriuose, reþisierius teikë solistams ádomiø charakterio plëtojimo gairiø, “prisitaikymø”, padëjusiø geriau pasireikðti. Negaliu atsistebëti Gedimino Maciulevièiaus humoru, þavia artistine individualybe jis dþiugino publikà abu va karus. Labai simpatiðkos buvo ir antrosios solistø poros. Pirmàjá vakarà Þiuljetæ Ver mon karingai vaidino Kristina Siurbytë, antràjá - elegantiðkesnë Kristina Zmailaitë. Jø partneriai Þanas Voronovas ir Kæstu tis Alèiauskis irgi nestokojo jaunatviðko þvalumo. Treèiajame veiksme þiûrovus apstulbino mûsø primadona Danutë Dir ginèiûtë jau kita - charakterinës artistës kokybe. Jos Siuzi Koko savo amerikietiðka tarsena, bûdingais charakterio bruoþais buvo labai atpaþástama ir þavi. Kita ðio vaidmens atlikëja Raimonda Tallat-Kelp
ðaitë savo herojæ kûrë taip pat energingai. Antràjà premjerà pagrindinius hero jus dainavo Renata Tarosaitë ir Giedrius Þalys. Tai maþiau operetës þanre patyræ dainininkai. O jis - duobëtas, reikalauja didesnio prozos áprasminimo, sceninës plastikos ávaldymo. Tad, manau, dar yra erdvës vaidmenø tobulëjimui. Be to, Renë Liuksemburgo vokalinë partija aukðta, paraðyta tenorui. Tad gaila, kad kai ku rias aukðtas natas abu atlikëjai - baritonai - turëjo transponuoti. O tai vis dëlto ardo Leharo muzikos melodingumà. Spektaklá skrupulingai ruoðë ir ákvëp tai dirigavo Julius Geniuðas. Matyt, turtin ga kompozitoriaus partitûra nenuvylë ir jo. Reþisieriui spektaklá statyti padëjo dvi jaunos choreografës Sigita Mikalauskaitë ir Indrë Paèësaitë. Chorà parengë Ramû nas Tilvikas ir Rasa Vaitkevièiûtë. Ðiek tiek keistokai spektaklio finale nuskambëjo kiekvieno herojaus iðsakytos sentencijos. Jos, mano galva, nebuvo pra smingos ir “neprilipo” prie vientiso muzi kinio spektaklio audinio. Vis dëlto, ypaè pirmàjà premjerà, þiû rovai ávertino labai gerai. Ir, matyt, nuoðir dþiai ásigyveno á herojø meilës peripetijas - kai Renë ir Anþelë po ilgø ginèø pagaliau puolë vienas kitam á glëbá, publika pradë jo ploti. n
Andþelë Didjë - Nomeda Vilkanauskaitë, Renë Liuksemburgas – Laimonas Pautienius, Bazilis Puaro – Gediminas Maciulevièius Renë Liuksemburgas – Laimonas Pautienius Andþelë Didjë - Renata Tarosaitë, Renë Liuksemburgas - Giedrius Þalys
masines scenas. Puoðnûs ir pagrindiniø herojø rûbai. Kruopðèiai apgalvotos deta lës, skrybëlaitës, ðukuosenos, papuoðalai graþiai atlikti ir teikia spektakliui elegan tiðkos prabangos. Pirmà vakarà Anþelës Didjë vaidmená kûrë Nomeda Vilkanauskaitë, jos partne ris Grafas Liuksemburgas - Laimonas Pau tienius. Kunigaikðtá Bazilá Puaro vaidino Gediminas Maciulevièius. Mane visad þavi tauri Vilkanauskaitës artistinë individualybë, graþus dainavi mas. Bet atlikdama Anþelës vaidmená ji pranoko save: jaudino áprasmintas daina vimas ir trapus þavus ávaizdis. Balsingas Laimonas Pautienius labai iðplëtë savo
Muzikos barai /31
Prisimename
“Svarbiausia gyvenime nepalûþti”
Justa ADOMONYTË-ÐLEKAITIENË
Muzikos barai /32
Ðeimos ir Liet u vos nac ionalinio operos ir baleto tea tro arc hy vo nuotr.
M
arijos Aleðkevièiûtës (19251979) vardas gerai þi nomas vyresn iosios kartos operos mëgëjams. Jau n imas varg u ar pasakys, kas ji. Ðis pasako jimas nepretenduoja á iðsamø solistës kû rybos nagrinëjimà. Norime tik prisim int i þym ià dain in inkæ ir puikø þmog ø. Dzûk ija. Kaimø, baþnytkaim iø lyg pribarst yta, ir visi tok iais skambiais var dais: Krok ialauk is, Krok in inkai, Daina va, Santaika ir gimtasis Marijos kaimas Krekðtënai. “Kaimas buvo didelis - 72 sodybos: tie, kur gy veno ant kal nelio, - “piesk in iai”, mes, á Santaikos pusæ, - “galalis”, link Kro kialauk io - “moli n iai”, - prisimena tame kaime uþaugæs kun igas Vaclovas Aliulis. - O ta pusë, kur gyveno Aleðkevièiai, “bûklin iai.” Tëvas Kazim ieras Aleðkevièius - pasi turás ûki n inkas, darbðt us ir doras. Mama Marijona - labai muzikali, tik ra kaimo dai n in inkë. Trys vaikai lanko Varnag iriø pradþios mokyklà, o jaun iausioji Marija vëliau mokosi Alyt uje. Ji nori bût i gydytoja ir, baig usi gim nazijà, ástoja á Kauno medici nos inst it u tà. Vienà dienà á konservatorijà stojant i draugë papraðo padai nuot i su ja porà du et ø. Egzam inø kom isija (kompozitorius A.Kaèanauskas, dain in inkas J.Bieliûnas) nustemba, kad Marija stot i á konservatori jà në neket ina (“Tai kuri ið jûsø stoja?!”), ir ákalba merg inà mokyt is dainuot i. “Marijà Aleðkevièiûtæ sut ikau dar Kauno konservatorijoje. Ji iðkart pat raukë dëmesá: tok ia graþi, gamtos vaikas, visada saule nudeg usi, energ inga ir labai draug ið ka - tà visa konservatorija þi nojo”, - prisi mena dirigentas Vytautas Virþon is. Studijos - ðviesioji Marijos gy ven imo pusë, taèiau bûta ir ðeðëliø. Á Sibirà iðveþa mi tëvai. Vaikai lieka Liet uvoje. Sesuo jau iðtekëjusi á kità kaimà, brolis slapstosi pas þmonos tëvus, Marija studijuoja Kaune. Dukra Rasa prisimena mamà pasakojant: “Tëvø tremt ies dienà vieðëjau tëviðkëje. Bût ø ir mane iðveþæ, bet iðgelbëjo rusas ka reivis, paleidæs ir pasakæs: “Bëk, pasislëpk kuo toliau!” Marija gráþta á Kaunà. Nuolat kank i na baimë dël tëvø ir art imøjø. Tëviðkëje apsig y venæ svet im i po truput á jà griau na. Marijai kiek padeda sesuo Mon ika, taèiau kaimas tuo metu taip pat skurdo. “Tik art im ieji þi nojo, kad Marija uþ kam pà dirba tarnaite, tvarko namus, priþiûri svet imus vaikus. Vëliau dar perraði nëjo natas”, - pasakoja draugë istorikë Elvyra Raþanauskaitë. 1949 m. su jun g us Kau no ir Vil n iaus
1943-ieji, baigiant ðeðias klases
konservatorijas, M.Aleðkevièiûtë studijuo ja profesorës Aleksandros Staðkevièiûtës klasëje. Dai nuoja soprano repert uarà - Aidà, Lizà. Aplink i n iai pradeda ðnabþdë ti: “Tu ne sopranas, tu - mecosopranas!” Reikëjo bût i diplomat iðkai, neá þeist i dëst y tojos ir slapta mokyt is pas kità. Operos teatre Marija debiut uoja 1950
m. Smukli n inkës vaidmen iu M.Musorgs kio operoje “Borisas Godunovas”. Pirmai siais metais ji dai nuoja Karmen, Liubaðà “Caro suþadët inëje”, Liubovæ “Mazepoje”, Konèakov nà “Ku n igaikðt y je Igor y je”, Graf ienæ “Pikø damoje”, Madalenà “Ri golete”. “Svarbiausias bruoþas yra M.Aleðke vièiûtës kûr ybin io diapazono plat umas, pasigërët i nas sugebëjimas persikû nyt i atliekant labai skirt ing us vaidmen is ávai riø epochø, stiliø, nacionalin iø mokyklø, þanrø operose (…). Iðt isa mylinèiø, ken èianèiø, kovojanèiø, kerðtaujanèiø, pasi aukojanèiø, iðdidþiø ir kuk liø, kilm ing ø ir paprast ø moterø paveikslø galerija, dramat in iø ir lyrin iø, charakterin iø ir ko miðkø vaidmenø virt i në”, - raðë muzikolo gas Jonas Bruveris solistës 50-meèio proga iðleistame lankst inuke. Dainavo ji ir kiekvieno mecosoprano svajon iø part ijas: Eboli “Don Karle”, Am neris “Aidoje”, Ulrikæ “Kauk iø baliuje” ir, aiðku, Karmen, kurià pasirinko ir 50-me èio jubiliejui. Nepam irðtam i vaidmenys liet uviø kompozitoriø operose: Mirta, Vaiva, Mo tina (V.Klovos “Pilënai”, “Vaiva”, “Duk të”), Sesuo (V.Paltanavièiaus “Kryþkelë”) ir kit i. “Buvo nepakeièiama liet uviðkose operose. Jai labai tiko tie visi mot inø, seserø vaidmenys, ðilt i, nuoðirdûs. A.Ra èiûno operoje “Mar ytë” yra paprastos moters Danutës vaidmuo. Kompozitoriui Marija labai pat iko, ir jis vaidmen á praplë të, specialiai jai sukûrë Danutës lopðinæ” (V.Virþon is). “Gyvenome viename name Gerosios Vilt ies gat vëje. Tuo met u raðiau “Pilënus”.
Konèakovna operoje “Kunigaikðtis Igoris”
Karmen
Marija daug patardavo, kaip raðyt i, kad bût ø patog iau dai nuot i” (kompozitorius Vytautas Klova). Gy ven imas tekëjo savo vaga. Marija iðteka uþ gydytojo Jurg io Lauþon io. 1955 m. gimsta dvy nukai Rasa Violeta ir Rai mundas. Neaplenk ia ir liûdnos akim irkos. 1954 m., teatrui gastroliuojant Kaune, Marija su þi nojo, kad Sibire vëþiu mirë mama. Tà va karà ji turëjo dai nuot i Karmen. “Buvo taip sunku… Vis vaidenosi, kad ðoku habane rà prie mamos karsto… - guodësi draugei Elvyrai ir pridûrë: - Pam i nësi mano þodá - að mirsiu kaip mano mama!” 1955-aisiais ið Sibiro gráþo tëvas. Pri siglaudë pas Marijà. Vietos maþai - iðva þiavo pas dukrà Mon ikà á Zizënus biteliø aug int i. “Ir Lauþon iai, ir mûsø ðeima gy veno ankðt uose buteliuose Gerosios Vilt ies gat vëje. Ilgëjomës þemës, erdvës ir nutarëme stat yt is namus. Gavome gret imus skly pus Antakal ny je. Taig i visà gy ven imà buvome kaimynai. Krikðt ijome vien i kit ø vaikus, sut ikdavome Naujuosius met us, ðvæsda vome Uþgavënes. Pas mus gy veno skulp torius Vytautas Ðer ys - aukðtas, liesas. Já aprengdavome Kanapi n iu, o apkûnesn á maestro V.Klovà - Laði n i n iu. J.Lauþon is rengdavo prog ramà, o Marija dai nuodavo humorist in ius kuplet us. J.Lauþon is buvo medþiotojas, kok á kiðk á ið medþioklës pargabendavo. Marija labai gardþiai pagam indavo ir kviesdavo visus to kiðk io ragaut i. Taip gy venome” (Jûratë Klovienë, medikë). Marija mëgo þemæ, medþius, aug ino daug gëliø. Uþeidavo didelë operos mëgë ja biologë Eugen ija Ðimkûnaitë, patarda vo, kur kà sodint i, kaip aug int i. Buvo rûpest inga mama, bet vaikø nele pino, skat ino savarank iðkumà. Dukra dai li n inkë Rasa Violeta Lauþonytë prisime na: “Jautëme, kad mûsø mama ypat inga. Matëme, kaip sunk iai ji dirba. Jei ðiandien
Mirta “Pilënuose”
spektaklis, ji dai nuos Karmen, Eboli ar Mirtà, tai á jos kambará galima áeit i tik pa sibeldus: mama kaupiasi, jai nevalia truk dyt i. O gráð ji tik vëlai vakare pavarg usi, su dideliu glëbiu gëliø…” Teatre darbo buvo daug. Vyresn iosios kartos dirigentai prisimena, kad per sezo nà buvo rodoma net 36 skirt ing ø pavadi nimø operos, kasmet þiûrovai sulaukdavo keliø premjerø. M.Aleðkevièiûtë sukûrë daug iau nei 50 vaidmenø. Part ijas ruoð davo itin kruopðèiai, niekada nedai navo “maþdaug”. Tikslumo, preciziðkumo jai galëjo pavydët i daugelis. “Solistæ mëgo reþisieriai ir dirigentai: ji nerodydavo kaprizø, buvo kukli, darbð ti, ja visada galima pasit ikët i” (V.Virþo nis). Marija niekada nesiveldavo á int rigas, ðali nosi bet kok iø konf likt ø. “Repetavome V.Barkausko operà “Legenda apie meilæ”. Per pert raukas art istai susibûræ kà nors aptaria. Marija sëdi kur nors kamput y je ir mezga. Prieisi - nusiðypsos, gerà þodá pasakys, o jau blogo - niekada. Buvo tok ia bitelë darbðt uolë”, - pasakoja operos solis të Laima Ðaluèkaitë. Koncertai - taip pat svarbi M.Aleðke vièiûtës veiklos srit is. “Vienu met u buvo reng iam i tok ie kost ium in iai koncertai. Þiûrovai tuomet á teatrà maþai vaþinëjo: keliai blog i, susisiek imas prastas, todël, pasiëmæ kost iumus, vienà kità dekoracijø fragmentà, keliavome per visà Liet uvà. To kie improvizuot i koncertai turëjo pasisek i mà, ir Marija mielai juose daly vaudavo” (V.Virþon is). M.Aleðkevièiûtë buvo daugelio liet u viø kompozitoriø kûrin iø pirmoji atlikëja. Koncert uose retai dai nuodavo operø ari jas, mieliau - romansus, liet uviø liaudies dai nas. Mëgo koncert uot i su “Sutart i ne”. Su ðiuo ansambliu dai navo net paskut in ia me savo áraðe Liet uvos televizijoje 1979 m. liepos 1 d. Daþnai buvo kvieèiama á radijà, televizijà ir niekada neatsisakydavo padai nuot i.
1965 m. birþelis. Graþios, saulëtos, net karðtos dienos. Trakø pily je filmuojam i “Pilënai”. Prie kameros - operatorius Ri mantas Juodvalk is, ðalia - reþisierë Julija Adamkevièienë. Pilies kieme vaikðt inëja dvi graþuolës seser ys Eglë ir Mirta (Ele na Saulevièiûtë ir Marija Aleðkevièiûtë) ir jø tëvas kun igaikðt is Marg iris (Jonas Stasiûnas). “Buvo labai smag u: nors ir kank ino didelis karðt is, o kost iumai gana ðilt i ir sunkûs, solistai nuoðirdþiai dirbo. Visà laikà buvome saulëje, bet niekas ne dejavo ir nesiskundë. Rasdavome laiko ir iðsimaudyt i” (J.Adamkevièienë). Deja, per visas “audras” Liet uvos televizijos filmote koje iðliko vos keli “Pilënø” fragmentai, kuriuose uþf iksuot i pirm ieji ðios operos atlikëjai. Retkarèiais juos galime iðvyst i muzik inëse laidose. Nors tiek. Marija niekada niekuo nesiskundë. Padëdavo kit iems ir nemëgo padëkø. “Jei susirgdavai, þiûrëk, jau ji atei na vaistais, kompresais, net piet um is neðina. Gy veno mûsø kieme vien iða kaimy në. Marija jai vaist us leisdavo, slaugë. Elenà Èiudakovà ligon inëje lankydavo” (J.Klovienë). Globojo brolio, sesers vaikus. Krikðto dukra Elv yra Aleðkevièiûtë-Ruþienë pri simena, su kok ia meile teta jà vedþiodavo po teatrà, leisdavo þiûrët i spektaklius net po keletà kart ø. “Marija buvo labai draug iðka. “Don Karle” Eboli arijà mes dainuodavome tonu þem iau, nei paraðyta. Ji man sako: “Irena, tu dai nuok orig inalia tonacija, pa mat ysi, bus patog iau” ir pakvietë á namus pak lausyt i áraðo, kuriame taip dai nuoja Zara Doluchanova. Vëliau að tik taip ir atlikdavau ðià sunk ià arijà. Esu Marijai dë kinga” (operos solistë Irena Jasiûnaitë). “Ji buvo tik ra mano draugë. Kalbëda vomës slapèiausiom is temom is. Studija vau Ðiauliuose, tad, kai par vaþiuodavau namo, per nakt is kalbëdavomës. Auklëjo, mokë savo pav yzdþiu. Sakydavo: “Svar biausia - nepalûþt i. Kad ir kas nut ikt ø - atsit iesk” (R.Lauþonytë). Sveikà, þydinèià moterá uþk lupo liga. Marija blogai jautësi ir, art imøjø praðoma, kreipësi á polik li n ikà. Nerasta nieko blogo (o buvo jau ket virtoji stadija!). Ir tik vëliau, vyro primygt inai praðoma, atsig ulë á ligo ninæ, ið kurios jau nebeg ráþo. “Operacijos iðvakarëse, - prisimena E.Raþanauskaitë, - apkabino mane ir, lyg nujausdama, padai navo ið “Karmen”: “Paukðt ytë ðiandien èia, o ryt - kit ur…” Senoje nuot raukoje tarp tëvo ir mamos ðypsodamasi stovi jaunutë dukra Marija. Taip ðvel n iai, nuoðirdþiai ji ðypsojosi visà gy ven imà. Tos Marijos ðypsenos ir ðian dien trûksta visiems, kurie jà paþinojo. n
Muzikos barai /33
Panorama
Dainininkui Juozui Babravièiui - 120
2002 m. spalio mënesá Kauno M. ir K.Petrauskø lietuviø muzikos muziejuje buvo paminëtos lietuviø dainininko, pedagogo Juozo Babravièiaus gimimo 120-osios metinës. Minëjime dalyvavæs muzikologas Jonas Bruveris pabrëþë, kad J.Babravièius uþima reikðmingà vietà lietuviø vokalinio meno raidoje. Cituodamas archyviniø dokumentø ir Amerikos spaudos iðtraukas, J.Bruveris atskleidë nemaþai svarbiø detaliø apie J.Babravièiaus gyvenimo aplinkybes ir muziko talentà. Prisiminimais dalijosi J.Babravièiaus sûnus. Ið áraðø skam bëjo dainininko atliekamos dainos. Labai ðiltai savo mokytojà J.Babravièiø prisiminë doc. Gediminas Ðmitas, kuris ne tik kalbëjo, bet ir padainavo keletà kûriniø. Puikø koncertà klausytojams dovanojo ir doc. G.Ðmito studentai ið LMA Kauno fakulteto - Aurimas Raulinavièius, Arûnas Lapkus ir magist rantas Giedrius Prunskus (visi - ávairiø konkursø laureatai). Solistams akompa navo Dainius Kepeþinskas. Ið muziejaus fondø parengta paroda, kurios nuo traukos, afiðos, spaudos straipsniai ir kiti eksponatai iðkalbingai byloja apie ádomaus menininko karjerà Vakaruose, ypaè Amerikoje, ir veiklà Lietuvoje. Didesnæ gyvenimo dalá dirbæs ir gast roliavæs ávairiose uþsienio teatrø sceno se ir ten pelnæs pripaþinimà, J.Babravi èius Lietuvos visuomenei buvo maþiau þinomas. Ðis talentingas menininkas nemaþai prisidëjo svetur populiarin damas Lietuvos vardà ir menà, savo koncertø programose dainuodamas lietuviø kompozitoriø ir harmonizuotas liaudies dainas.
Muzikos barai /34
J.Babravièius gimë 1882 m. kovo 21 d. Vilkaviðkio rajone, Ðelviuose. Vëliau persikëlë á Kaunà, dainavo “Dai nos” draugijos chore. Choro vadovas, pastebëjæs jo graþaus tembro balsà, pasiûlë parengti koncertams keletà solo kûriniø. Viename koncerte Birðto ne á jo dainavimà atkreipë dëmesá dr. R.Ðliûpas, kuris patarë rimtai studijuoti muzikà, þadëdamas rasti lëðø. 19091914 m. J.Babravièius studijavo Peter burgo konservatorijoje, prof. S.Gabelio dainavimo klasëje. Studijuodamas jis aktyviai reiðkësi Peterburgo lietuviø muzikiniame gyvenime, retkarèiais atva þiavæs á Lietuvà, dalyvaudavo “Dainos” draugijos koncertuose. 1914 m. baigæs mokslus, J.Babravièius buvo pakviestas dainuoti Maskvos didþiajame teatre, kur netrukus jam patikëti pagrindiniai tenoro vaidmenys - Alfredas ir Herco gas G.Verdi “Traviatoje” ir “Rigolete”, Lenskis P.Èaikovskio operoje “Euge nijus Oneginas”, Almaviva G.Rossini operoje “Sevilijos kirpëjas” ir kt. J.TumoVaiþganto tvirtinimu, Maskvos operoje J.Babravièius pelnë panaðø pripaþinimà kaip Kipras Petrauskas - Peterburgo Ma rijos teatre. 1920-1934 m. J.Babravi èius gastroliavo Graikijoje, Prancûzijo je, Anglijoje, JAV, kur sulaukë didelio
Juozas Babravièius pasisekimo. Atvaþiuodavo koncertuoti ir á Lietuvà. Paþymëtinos J.Babravièiaus gastrolës su F.Ðaliapino vadovaujamu teatru, kuris 1927 m. aplankë daugiau kaip 45 didesnius JAV miestus. 1934 m. J.Babravièius apsigyveno Kau ne, iki 1945 m. dai na vo Ope ros teatre. Sukûrë naujø vaidmenø, tarp kuriø ypaè gerai buvo ávertintas Ðuis kio vaidmuo M.Musorgskio operoje “Borisas Godunovas”. J.Babravièius virtuoziðkai valdë stiprø, plataus dia pazono balsà, jo dainavimui bûdinga raiðki dikcija, muzikalumas. Dainininko koncertø repertuaras buvo áspûdingai ávairus muzikos ir kalbø (dainavo pen kiomis kalbomis) poþiûriu. Recenzentai teigë, jog koncertø programos liudija aukðtà meniná artisto skoná. Paskutiná gyvenimo deðimtmetá J.Babravièius skyrë pedagoginiam
darbui Lietuvos valstybinëje konserva torijoje (dabar Muzikos akademija), o metus prieð mirtá - Kauno J.Gruodþio muzikos mokykloje (dabar J.Gruodþio konservatorija). Pedagoginá darbà jis la bai mëgo, buvo gerai jam pasirengæs ir dirbo iðradingai. Tarp jo mokiniø - A.Lie tuvninkas, G.Ðmitas, K.Znamenskas, A.Domeika ir kt. Mirë J.Babravièius 1957 m. balan dþio 3 d. Palaidotas Kauno Panemunës kapinëse. Kristina MIKULIÈIÛTË-VAITKÛNIENË
Eduardo Balsio muzika skambëjo Liepojoje
Ð.m. rugsëjo 12-15 d. Liepojos Ðv. Trejybës baþnyèioje surengtas pirmasis tarptautinis Liepojos vargonø muzikos festivalis. Liepoja - antrasis Latvijos miestas, pretenduojantis á kasmetá vargonø festivalá. Iki ðiol tokie renginiai buvo Rygos, turinèios pasaulyje þinomus Domo katedros vargonus, pasididþiavi mas. Taèiau Liepoja taip pat dþiaugiasi ne maþiau reikðmingu instrumentu - 1885 m. pastatytais vokieèiø meistro B.Grünebergo vargonais Ðv. Trejybës baþnyèioje - didþiausiais pasaulio var gonais, turinèiais mechaninæ traktûrà. Tiesa, ðiuo metu vargonø techninë bûklë nëra be priekaiðtø, taèiau festiva lio rengëjai vienu ið savo tikslø ir laiko ðio unikalaus instrumento “kapitaliná” atnaujinimà. Siekiama pademonstruoti vargonø galybæ, spalvø ávairovæ, sudo minti kuo platesná klausytojø ratà tam, kad rastøsi potencialiø rëmëjø, galinèiø paremti brangø restauravimà. Liepojos festivalio “krikðtatëviais” ta po aðtuoni vargonininkai ið Austrijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Ðvedijos bei Vokietijos. Koncertuose rengëjø pagei davimu skambëjo daugiausia XX a. vargonø muzika. Festivalio programa buvo labai intensyvi, nes per keturias dienas klausytojus kvietë ðeði koncertai, kuriuose grojo po du vargonininkus - solo bei su ávairiais ansamblio partne riais. Kiek netikëtai festivalio programà papildë senoviniø ðokiø kolektyvas ið Estijos “Salvatores Revalienses” - galin gam vargonø skambesiui kontrastavo intymi baroko instrumentais atliekama “pramoginë” muzika bei subtilus, ra finuotas barokinis dviejø porø ðokis altoriaus erdvëje. Ádomiai su vieno fes tivalio rengëjø, Liepojos vargonininko L.Dþerinio, atliekama vargonø muzika derëjo ðviesos efektø partitûra - baþny èià tiesiog uþliejo ávairiø atspalviø bei konfigûracijø ðviesos pluoðtai, galingu pultu valdomi vieno þmogaus. Lietuvai festivalyje atstovavo ðiø eiluèiø autorius, koncerte, be soliniø Arnoldo Schönbergo ir Vidmanto Bar tulio kûriniø, kartu su Liepojos simfo ninio orkestro puèiamøjø ir muðamøjø
instrumentø grupe bei bosine gitara atlikæs vienà áspûdingiausiø lietuviðkø opusø - Eduardo Balsio Simfonijà-kon certà (1974-1977). Ðis ir Lietuvoje kol kas retai skambantis veikalas Liepojoje pirmàkart buvo pateiktas uþsienio klau sytojams. Dirigavo E.Balsio mokinys bei vienas jo muzikos entuziastø Vakaris Laurynas Lopas. Dirigentas nebe pirmà kartà ëmësi mokytojo kûrinio. Lietuvo je 2000 m. þiemà, ðiek tiek vëluojant paminëti profesoriaus E.Balsio gimimo jubiliejø bei mirties metines, Simfoni ja-koncertas buvo atliktas su Lietuvos kariuomenës Garbës sargybos orkestru - iðleista LMS kompaktinë plokðtelë. Simfonijos-koncerto atlikimas Liepo jos vargonø muzikos festivalyje nebuvo ið lengvøjø. Visø pirma vargonai Ðv. Trejybës baþnyèioje suderinti beveik pustoniu aukðèiau uþ áprastà kamerto nà (derinimas likæs nepakeistas nuo instrumento pastatymo) - tiek puèiamie siems, tiek melodiniams muðamiesiems tai këlë papildomø rûpesèiø; antra, labai ankðtas repeticijø grafikas ir sunki orkestrinë partitûra. Taèiau rizika pasi teisino - patyrusio dirigento meistriðkai vadovaujami orkestro muzikantai iðties grojo ákvëptai, pranokdami patys save. Ðv. Trejybës baþnyèios vargonai galin gu skambesiu sëkmingai atsvërë vari niø puèiamøjø “tirðtà” orkestruotæ - tai buvo ganëtinai opi problema atliekant ðá kûriná Lietuvoje. Neliko abejingi E.Balsio muzikai ir gausiai á baþnyèià susirinkæ melomanai - daugelis paþymëjo, jog Simfonija-kon certas tapo vakaro bei viso festivalio puoðmena. Balys VAITKUS
“Svajonë” parskriejo ið Katalonijos
2002 m. liepos 20-28 d. Selvos jau nimo orkestro kvietimu Alytaus styginis orkestras vieðëjo Katalonijoje (Ispanija), Selvos regione. Tai antroji tarptau tinës jaunimo kûrybinës stovyklos “SVAJONË/SOMNI” dalis - atsakomasis vizitas. Jungtiniame orkestre Kataloni joje grieþë apie 80 styginiø, puèiamø jø, klaviðiniø, muðamøjø instrumentø muzikantø. Orkestrui vadovavo Selvos jaunimo orkestro vadovas Antoni Miral peix ir Alytaus orkestro vadovë Daiva Martikonytë. Kartu su alytiðkiø orkestru Katalonijo je vieðëjo ir Alytaus miesto savivaldybës vicemerë Rasa Kazlauskienë bei Kultû ros skyriaus vedëja Gitana Molevièienë. Gausybë susitikimø, pokalbiø ir diskusi jø su savivaldybiø darbuotojais sudarë sàlygas uþsimegzti glaudiems ryðiams tarp regionø ne tik kultûros, bet ir ki tose srityse. Ávykdþius antràjá tarptautiniø mai nø etapà (pirmasis vyko Alytuje 2001 m. lapkritá), matyti, jog pasiekti tikslai pranoko lûkesèius. Abiejø ðaliø jauni mà sieja glaudûs ryðiai, patirtis, ágyta projekto metu, paskatino jaunimà iden
tifikuotis Europos kontekste, praturtinti savo suvokimà, sava patirtimi sulauþyti stereotipines nuostatas apie Europos jaunimà, jo viltis ir lûkesèius, kasdiená gyvenimà. Jaunimas ágavo dràsos ir pasitikëjimo savo jëgomis. Pagrindinis veiklos akcentas - muzika - pasirinkta labai sëkmingai: muzikuojant drauge iðnyksta tautiniai barjerai, visi tampa lygûs partneriai, tarp kuriø akimirksniu uþsimezga ðilti santykiai. Alytaus muzikos mokyklos styginis orkestras nuoðirdþiai dëkoja mokyto joms R.Girdþienei, R.Frendzelienei, A.Pasaravièienei, D.Bubnienei, V.Nau jikienei, grupës gydytojai I.Stanevièie nei, tëveliams, lydëjusiems kelionëje ir iðleidusiems á jà. Dëkoja mokyklos direktorei N.R.Jasiukënienei ir Alytaus miesto savivaldybës Kultûros skyriaus vedëjai G.Molevièienei bei Alytaus mies to savivaldybës vicemerei R.Kazlaus kienei. Uþ finansinæ paramà orkestras dëkingas Alytaus miesto savivaldybei, Alytaus apskrities virðininko administra cijai, akcinëms bendrovëms “Daisotra”, “Snaigë”, “Astra”, “Dainava”, uþdarajai akcinei bendrovei “Dusmenëliai”. Lapkrièio 16 d. orkestras pakvietë visus kelionës rëmëjus, mokytojus, tëvelius, bendraklasius ir draugus á koncertà Alytaus miesto teatro Maþojo je salëje, kuriame buvo atlikta naujoji orkestro programa “Muzikos laiðkai ið pasaulio”, o po koncerto pademonst ruotos vaizdajuostëje uþfiksuotos kelio nës akimirkos. Katalonija… Prieð porà metø þino jo me tik tiek, kad tai Is pa ni jos da lis, esanti netoli baskø kraðto. Praeità gruo dá Katalonija staiga tapo atradimu - tai ne Ispanija, o atskira ðalis, autonomijos teisëmis esanti Ispanijos sudëtyje. O ðtai prieð mënesá patys (ir kas galëjo prognozuoti, kad taip sëkmingai plëto sis mûsø projektai!) sveèiavomës mûsø iðsvajotoje Katalonijoje! Savaitë, prilygstanti mënesiui - tiek daug pamatëme, tiek iðgyvenome… ne vienam mûsø dar sapnuojasi kaitri ir ðviesi pietø saulë ir dar ðviesesni drau gø veidai, ðiltas Vidurþemio jûros van duo ir dar ðiltesnës draugø ðypsenos… Skamba kûriniai, datuojami XI-XII amþiais, jø autoriø vardus jau seniai uþ klojo uþmarðtis. Po to - katalonietiðkoji svajonë - Somni. Temperamentinga áþanga iðsilieja á sardanos (katalonø tau tos ðokio) ritmà, kuris pulsuoja visame romantiðkame kûrinyje. Po poros dienø mokëmës ðio ðokio elementø, deja, tik nedaugeliui pavyko pajusti jo subtily bes, o katalonø vaikai jau nuo penkeriø ðoka ðá mielà tautos ðoká… …Virpa batuta rankoje: kaip suskam bës mûsø Juozo Naujalio “Svajonë”? Ðirdyje tvenkiasi gerumo banga - Lietu vos dangaus, rûkuose skendinèiø laukø ramybë… stebuklas yra muzika! Lyg deivë nupleveno Lietuvos dvasia kalnø keteromis… Penki koncertai “Postals Musicals del Mon” (“Muzikiniai laiðkai ið pasaulio”).
“Skaitëme” laiðkus ið Lietuvos, Katalo nijos, Italijos, Austrijos, Rusijos, Airijos, Latvijos, Argentinos, Amerikos… Pro gramà, nuoðirdþiai palaikomi publi kos, baigdavome muzika ið Holivudo kino filmø “Dþeimsas Bondas”, “Indiana Dþouns” ir kt. Pirmasis koncertas ávyko pirmàjà vieðnagës dienà. Viena repeticija, o ir ta striuka, juk pirmasis susitikimas, senø draugø apsikabinimai ir susipaþinimas su naujais - puèiamaisiais, muðamai siais, elektriniais instrumentais grojan èiais Selvos orkestro muzikantais, kurie Alytaus projekte nedalyvavo. Tiesa, ir bûgðtauti nebuvo kada, ir nebuvo jokio reikalo: kai susëda ir groja toks bendraminèiø bûrys, viskas klojasi kuo puikiausiai. Politikø kalbos, linkëjimai, gëlës, pa dëkos þodþiai, dovanos ir katutës… Ir finalas: dar kartà Sardana, kurià diriguo ja A.Miralpeix, Selvos orkestro vadovas, kompozitorius, muzikos mokyklos direk torius, keturiø chorø vadovas. Rûpestingø ðeimininkø globojami, kas rytà aðtuoniomis gërëme kavà su pienu, skubëjome á repeticijà, pakeliui pasidomëdami turgumi, parduotuvë mis, jau nebesistebëdami palmëmis ir siauromis gatvelëmis. Þvilgsnis vis atranda kà nors nauja: ðventojo figû rëlæ sienoje, grakðèiai iðsilenkusià bal kono tvorelæ, þaismingai sukabintus, þiedais apsipylusius gëliø vazonëlius… repetuojame valandà, antrà… vandens buteliukai troðkuliui numalðinti ðalia, ki tas jau ir ið batø iðsiavë… po repeticijos - atgal á “Can Pinxo” (mûsø vieðbuèio pavadinimas) pietauti. Popietinë siesta daþniausiai likdavo popieriuje: pasirengimas, drabuþiai, instrumentai, kelionës… atmintyje su banguoja vësus ir tyras kaip kriðtolas Vidurþemio jûros vanduo, lyg atkaklus skulptorius sûria banga vis tobulinda mas pakrantës uolø formas. Blanes mieste - Ugnies ðventë! Nuo pakrantës uolø ir laiveliø á nakties dangø ðauna tûkstanèiai þvaigþdþiø, kaspinø, peteliðkiø… ugnies fontanai, kaskados!.. Barselona - istorija ir dabartis. Di dybë ir tylus susikaupimas, tradicija ir avangardas. Visa tai graþiai dera ir dar niai skamba. Romos imperijos pëdsakai, senoji gotika, þydø kvartalas, pësèiøjø gatvë - Rambla ir þaismingas, tarytum ið vaikystës pasakø, Giuel parkas… Kul minacija: Segrada Familia - Ðventosios ðeimynos baþnyèia. Jau antrà ðimtmetá statoma. Netradicinë, iðskirtinë dydþiu, konstrukcijos principais, architektûros elementais, skulptûros, dekoro formo mis ir tuo pat metu - labai tradicinë: nesuprantamu bûdu didingas pastatas alsuoja begaliniu tikëjimu… Girona - romënø tvirtovë, viduram þiø piliø, baþnyèiø, vienuolynø miestas, kadais iðsidëstæs prie keturiø upiø. Dau gybë tiltø, vienas jø - áþymiojo Eifelio suprojektuotas. Figueres ir Salvadoras Dali… teki
nom apibëgom muziejø-teatrà. Diena su ga lu, kad ir kaip mums jos dar trûktø. Gydomieji mineraliniai ðaltiniai… Tradicinis keturiø iðrinktøjø mergeliø ðokis ir ðokantis Velykø kiauðinis… Ak, tiesa, puikusis “Magnum” centras - terminiø baseinø, pirèiø kompleksas, vos prieð porà savaièiø atvëræs duris lankytojams. Na ðtai, jau paskutinis koncertas. Didingai skambëjo jungtinis orkestras, plaèiausia iðgyvenimø paletë kiekvienoj ðirdy… Padëkos þodþiø lietus vado vams ir organizatoriams, atminimo do vanos ir Xaviero Amato, neprilygstamo projekto vadovo, þodþiai tarsi paþadas vël susitikti: tai turi tæstis, negali juk ði taip imti ir uþsibaigti…
Apie pianistæ ir pedagogæ Sofijà Juodvalkienæ
(100-osioms gimimo metinëms) Ð. m. lapkrièio 27-àjà pianistë ir peda gogë Sofija Juodvalkienë bûtø ðventusi savo 100-àjá jubiliejø. Menant ðià puikià pedagogæ, taurø, kuklø, muzikà ir gamtà mëgusá þmogø, norisi iðryðkinti keletà jos asmenybës bruoþø. Sofija Juodvalkienë gimë 1902 m. Chersono mieste, Ukrainoje, kur ir pra dëjo kelià á muzikà. Vëliau studijavo Ber lyno (Vokietija) Ðterno konservatorijoje, prof. F.Mascbacho klasëje. Uþ koncertinius pasirodymus studi jø metais jai paskirtas G.Holländerio medalis - aukðèiausias ávertinimas. Pia nistës diplome áraðyta: “Muzikalumas labai didelis, technika - labai gera, smû gis ir tonas - ðvelnus ir dainingas...” 1927 m. jauna Berlyno konservato rijos auklëtinë S.Juodvalkienë pradëjo dirbti S.Ðimkaus vadovaujamoje Klaipë dos muzikos mokykloje (iki 1939 m.). Vëliau - darbas Ðiauliuose, o 1945 m. pedagoginæ veiklà tæsë Vilniaus muzi kos technikume ir konservatorijoje. Jau pirmaisiais savarankiðko artisti nio gyvenimo metais S.Juodvalkienë aktyviai ásitraukë á Klaipëdos miesto kul tûriná gyvenimà. Daug koncertavo kaip solistë, akompanuodavo dainininkams, instrumentininkams, dalyvaudavo ka meriniuose ansambliuose. “Memeler allgemeine Zeitung” 1927 m. apie pianistës grojimà raðë: “S.Juodvalkienë - puiki virtuozë, mo kanti suderinti ásigilinimà ir ðirdingumà su techniniu meistriðkumu ir ákvëpimu, suteikti kuriamiems vaizdams tikrà gyvy bës jëgà”. Po 1929 m. atlikto W.A.Mozarto Koncerto Nr. 15 B-dur fortepijonui su orkestru (dirigavo Stasys Ðimkus) laikrað tyje “Memeler Dampfboot” labai palan kiai atsiliepiama apie solistæ. Mozarto koncertà S.Juodvalkienë skambino itin meistriðkai. Ypaè grodama antràjà koncerto dalá ji atsiskleidë kaip puiki Mozarto kûriniø atlikëja. Su neáprastu
þavesiu ir lankstumu, grynai mocartið kai skambëjo jos atliekama kantilena. Pirmoji ir treèioji koncerto dalys buvo atliktos nuostabiai techniðkai ir ritmiðkai nepriekaiðtingai. Tas pat laik rað tis 1936 m. ra ðë: “Kurtas Engertas (violonèelininkas ið Frankfurto) turëjo puikià partneræ Sofi jà Juodvalkienæ. Jos technika pasiþymi ypatingomis savybëmis - visaverte tuðë, raiðkiu garso valdymu, besiliejanèiu bëglumu”. Su dirigentu Jeronimu Kaèinsku 1937 m. buvo atliktas F.Chopino Koncertas Nr. 1 e-moll fortepijonui su orkestru. Sëkmingas muzikos mokyklos dëstytojos pasirodymas neliko be atgar sio. Laikraðtis “Memeler Dampfboot” iðspausdino graþø atsiliepimà: “Ðiam koncertui bûdingas iðdailintas elegantið kumas, ðvelniomis akvarelës spalvomis kuriamas Chopinas”. Pianistës koncertinis repertuaras bu vo labai platus. Tai Schumannas ir Schu bertas, Prokofjevas ir Ravelis, Chopinas, Griegas ir kiti autoriai. Taèiau klasika, o ypaè W.A.Mozartas, jos repertuare bu vo svarbiausi. Greta koncertinës veiklos S.Juod valkienë dirbo ir pedagoginá darbà. Iðauklëta grieþtos vokieèiø mokyklos tradicijos, savo pedagoginëje praktiko je ji daug dëmesio skyrë nepriekaiðtin gai technikai, tiksliam ritminio pieðinio atlikimui, muzikiniø ir techniniø kûrinio detaliø nustatymui. Taèiau pagrindinis dëmesys - atlikimo kokybei ir meniniam tobulumui. Kompozitorius Juozas Karosas, vado vavæs Klaipëdos, vëliau Ðiauliø muzikos mokykloms, gerai paþinojo fortepijono klasës dëstytojà S.Juodvalkienæ ir labai gerai vertino jos pedagoginá darbà. Sa vo atsiminimuose jis apibûdino Sofijà kaip gerai paþástanèià fortepijono litera tûrà, ypaè klasikinæ ir romantinæ. Savo mokiniams ji skiepijo didelæ muzikos meilæ ir subtilø jos supratimà. Dëstyto jos auklëtiniai bûdavo labai gerai pasi rengæ egzaminams - visuomet graþios programos, skambindavo muzikaliai, virtuoziðkai. Muzikos suvokimo paslapèiø S.Juod valkienës fortepijono pamokose sëmësi pianistai ir pedagogai Rima Karosaitë, Tessa Juodelienë, Andrius Povilaitis, Danutë Varnienë, Rita Sakalienë, smui kininkë Kornelija Kalinauskaitë, kompo zitorius Feliksas Bajoras, muzikologai Adeodatas Tauragis bei Juozas Antana vièius ir daugelis kitø. Tokia mylinti savo mokinius, muzikà, darbà ir gamtà buvo pianistë ir peda gogë Sofija Juodvalkienë. Retai kas taip gebëdavo ásiklausyti ir girdëti miðko tylà, þavëtis gamtos groþiu. Gamtoje Sofija uþmirðdavo savo rûpesèius, kuriø tikrai netrûko, rasdavo jëgø ir dþiaugs mo, ákvëpimo kûrybiniam darbui. Stanislovas ÞILEVIÈIUS
Muzikos barai /35
Antano Budriûno ðimtmeèio paminëjimas
Rudeniðkà spalio 23-iosios vakarà Balio Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos Didþioji salë buvo pilna jaunøjø artistø ir publikos klegesio, ðypsenø, juoko, aplodismentø ir, aiðku, muzikos. Èia paminëtos kompozitoriaus, choro dirigento, pedagogo profesoriaus Antano Budriûno ðimtosios metinës. Birþø kraðto Pabirþës miestelio siuvëjo Motiejaus Budriûno ir Salomëjos Kruopytës-Budriûnienës gausioje ðeimoje iðaugo net trys sûnûs muzikai - Motiejus, Antanas ir Bronius Budriûnai, daug nusipelnæ Lietuvos muzikinei kultûrai. Jie bûrë chorus, orkestrus, jiems vadovavo, rengë muzikos ir literatûros vakarus, koncertus, Antanas Budriûnas prisidëjo prie dainø ðvenèiø, dainø dienø organizavimo, steigë draugijas, dirbo pedagoginá darbà, raðë muzikà. Visi trys broliai 1931 m. pradëjo leisti “Muzikos barø” þurnalà, kurá, keletà kartø ið naujo atgimusá, dabar laikote savo rankose. A.Budriûnas daugelá metø vadovavo Dotnuvos þemës ûkio akademijos chorui ir orkestrui. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje broliams Motiejui ir Broniui pasitraukus á Vakarus, A.Budriûnas liko Lietuvoje. Dirbo Lietuvos konservatorijoje (dabar Muzikos akademija), buvo jos prorektorius, ilgametis choro studijos vadovas, Choro dirigavimo katedros vedëjas, profesorius. Iðugdë bûrá Lietuvos muzikø. Jo klasëje mokësi J.Aleksa, L.Abarius, A.Jozënas, L.Dumbliauskaitë, R.Kaðponis, A.Adomaitis ir daugelis kitø. Antanas Budriûnas sukûrë ávairiø þanrø kûriniø, taèiau svarbiausias jo kûrybos baras - dainos, muzika chorui. Vargu ar rasime Lietuvoje chorà (o jis raðë ávairaus amþiaus dainininkams), nedainavusá A.Budriûno dainø, paprastø, melodingø, patogiø dainuoti. “Ar gali bûti graþesnë gimimo diena, graþesnë ðventë nei ði? - kreipdamasi á scenoje sustojusá didþiulá jungtiná B.Dvariono muzikos mokyklos mokiniø chorà kalbëjo kompozitoriaus marti, taip pat choro dirigentë, vakaro vieðnia Irena Budriûnienë. - Profesorius taip svajojo, kad dainuotø jaunimas, dainuotø vaikai, dainuotø visa mokykla. Matau, ta jo svajonë pildosi”. Ðiltà ir nuotaikingà vakarà-koncertà surengë mokyklos Chorinio dainavimo skyrius, jo vedëjas Steponas Mikas, mokytojos Laima Jaseliûnaitë, Virginija Katinienë, Dalia Petkevièienë ir kt. Renginá koordinavo B.Dvariono muzikos mokyklos direktorë Laimutë Uþkuraitienë ir jos pavaduotoja Marija Simonaitienë. Scenoje vienas kità keitæ antrosios klasës, maþasis, jauniø ir pagaliau jungtinis chorai atliko graþiausias A.Budriûno dainas: “Saulelë raudona”, “Nuo aukðto kalno”, “Rudenëlis”, “Pasaka”. Aranþuotà lietuviø liaudies dainà “Kas bernelio sumislyta” padainavo Olga Voboleviè (mokyt. Laima Ðaluèkaitë). Nuotaikingai á dainø pynæ ásiterpë kompozitoriaus sûnaus, inþinieriaus Algimanto Budriûno, marèios Irenos Budriûnienës bei vakaro vedëjos Justos Ðlekaitienës pasakojimai. Mokiniams ir mokytojams buvo malonu iðgirsti sveèiø þodþius: “Jûs matote ir jauèiate tà groþá, kurá matë ir viduje neðiojo profesorius, kûrëjas, namuose mûsø vadinamas Tëveliuku, santûrus, rûpestingas, mielas, savo paprastumu nepaprastas þmogus”. A.Budriûno ðimtøjø gimimo metiniø paminëjimai, vakarai, koncertai, parodos vyko visoje Lietuvoje: Lietuvos muzikos akademijoje, Kauno filharmonijoje, Klaipëdos universiteto Menø fakultete, Birþø muzikos mokykloje ir kultûros namuose, Pabirþëje, Dotnuvoje ir kt. Tikra tiesa, kad kompozitorius gyvas tol, kol gyva jo muzika. Justa ADOMONYTË-ÐLEKAITIENË Su ðeima
Muzikos barai /36
Violonèelininko sëkmë tarptautiniame konkurse
biausiai reikia, labai daþnai aukodama savuosius kûrybinius interesus kitiems. Taèiau ði ilgametë veikla ne vienà kartà autoræ ir apdovanojo oficialiais bei dar brangesniais netiesioginiais ávertinimais. Kas gali bûti mieliau uþ tûkstanèiø vaikø, dainininkø, ðokëjø ovacijas, kuriomis jie daugelá kartø yra pagerbæ autoræ, kas gali bûti brangiau uþ supratimà, kad ne viena karta yra iðaugusi su kompozitorës dainomis, jos muzikos atgaivintomis lietuviø liaudies pasakomis, kad jos nuoðirdþios, artimos liaudies muzikai kompozicijos rado jautrø atgarsá nesurandëjusiose ðirdyse, padëjo daugeliui pajusti unikalø muzikos groþá. Koncerte skambëjo vokalinis ciklas
Jûratës Baltramiejûnaitës autoriniam vakarui nuskambëjus
Sveikinimai
2002 m. lapkritá Kelne (Vokietija) vy kusiame antrajame violonèelininkø kon kurse Helgos ir Paul Hohnenø premijai laimëti violonèelininkas Edvardas Armo nas tapo antrosios premijos laureatu. Tai ketvirtoji violonèelininko pergalë tarptautinëse varþybose. Pirmàjà ir treèiàjà vietas ðiame kon kurse pelnë Konstantinas Heidrichas (Vokietija) ir Joon Whan Kim (Korëja). Lietuvos muzikos akademijos absolventas, vienas ryðkiausiø jaunosios kartos lietuviø violonèelininkø E.Armonas yra Landgraf von Hessen premijos laureatas bei Mstislavo Rostropovièiaus fondo stipendinikas. Jis ðiuo metu jis studijuoja Kelno aukðtojoje muzikos mokykloje (Hochschule für Kunst und Musik Köln) þymaus violonèelininko pro fesoriaus Franso Helmersono klasëje. MB inf.
Ð.m. spalio 5 d. Lietuvos muzikos akademijos Didþiojoje koncertø salëje ávyko jubiliejinis kompozitorës Jûratës Baltramiejûnaitës kûrybos vakaras.
Autoriniame vakare Tai tarsi kûrybos portretas, kuriame pamatëme jos darbø retrospektyvà ir iðgirdome keletà naujausiø kameriniø kûriniø premjeras. 1979 m. Lietuvos valstybinëje konservatorijoje (dabar Muzikos akademija) baigusi Juliaus Juzeliûno kompozicijos klasæ J.Baltramiejûnaitë yra viena aktyviausiai kurianèiø nûdienos lietuviø moterø kompozitoriø. Jos plunksnai priklauso per 300 ávairiø þanrø kûriniø. Koncerto vedëja muzikologë Zita Kelmickaitë ypaè pabrëþë kompozitorës gebëjimà pajusti liaudies muzikos groþá ir mokëjimà ávairiais bûdais já perteikti, interpretuoti, pritaikyti kûryboje, jos atvirà þvilgsná á pasaulá. Stebina J.Baltramiejûnaitës kûrybiðkumas, jos gebëjimas iðsaugoti savità braiþà, kad ir kokio þanro, stiliaus, formos ar paskirties kûriná ji komponuotø. Ji visuomet mielai raðë ir teberaðo tai, ko labiausiai trûksta ir tiems, kam la-
vaikø chorui ir instrumentø ansambliui “Paukðteliai gieda” (þ. liaudies), kurá atliko TVR vaikø choras, dirigavo Regina Maleckaitë, akompanavo Saulë Kriðèiûnaitë (fortepijonas), Vaiva Klovaitë (smuikas) ir Justinas Maèys (fleita) bei dvi subalsuotos liaudies dainos: “Labus vakarus” ir “Upavo karvelëlis” (þ. liaudies). Jas padainavo Vilniaus konservatorijos merginø choras “Vaidilutës”, dirigavo Genovaitë Kumpienë, chormeisterë Janina Pamarnackienë, akompanavo Judita Ganusauskienë. Choro dalyvës taip pat yra ir kompozitorës auklëtinës, nes ji jau dvi deðimtis metø èia dësto teorines disciplinas. Pedagoginës paskirties fortepijoninæ kompozitorës kûrybà atliko Lietuvos muzikos akademijos Muzikos mokyklos moksleiviai, kuriuos parengë dëstytoja Nemira Pipikaitë. Pjesæ “Linksmas rytmeèio paukðtelis” paskambino Rûta Urbonavièiûtë, o “Jau þvaigþdelës mirga” - Kristina Guþauskytë. Pjesæ “Ralio”, skirtà skambinti keturiomis rankomis, atliko Elena Ðeðelgytë ir mokytoja Justë Ðablinskaitë, o pjeses “Uogel bruknel” ir “Tirliavimas” - jos sesutë Kotryna Ðeðelgytë ir dëstytoja N.Pipikaitë. Vyresniojo amþiaus vaikams skirtas pjeses “Ryto ragas” ir “Dienos ritmu” paskambino Muzikos akademijos magistrantas, tarptautiniø konkursø laureatas Edvinas Minkðtimas. Kitas J.Baltramiejûnaitës pedagoginio repertuaro amplua iðryðkëjo jos cikle “Vaikø iðdaigos” liaudies instrumentø ansambliui, kurias gyvai ir þaismingai atliko Birutës Sakalienës vadovaujamas Sietuvos vidurinës mokyklos liaudies instrumentø ansamblis “Siaudelë”. Autorës kompozicijos liaudies instrumentø ansambliams ir orkestrams - svarbus jos kûrybos baras.
Galëjome ásitikinti, kaip spalvingai ir nelauktai skamba jos instrumentiniai kûriniai, uþ kuriuos kompozitorë yra pelniusi ne vienà apdovanojimà. Kamerinæ kûrybà reprezentavo trijø skirtingai instrumentø sudëèiai paraðytø kûriniø premjeros. “Norvariatione” smuikui solo atskleidë naujà kompozitorës kûrybiniø interesø sferà - jos susiþavëjimà savitomis norvegø smuikininkø melodijomis ir atlikëjø meistriðkumu. Ðá kûriná, kuriame kompozitorei pavyko á organiðkà visumà originaliai sulieti norvegø ir lietuviø liaudies muzikos intonacijas, labai átaigiai ir virtuoziðkai atliko tarptautiniø konkursø laureatë Ingrida Armonaitë. J.Baltramiejûnaitë - daugelio vokaliniø kûriniø autorë. Balsas ypaè artimas ir mëgstamas jos kûrybos instrumentas. Koncerte skambëjo 3 daliø vokalinis ciklas sopranui ir fortepijonui “Wer lieben kann ist glücklich” (þ. Hermanno Hesse’s), kurá atliko tarptautiniø konkursø laureatë Auðra Liutkutë ir pianistë Renata Milaðiûtë. Kûrinys skirtas 125-osioms raðytojo gimimo metinëms paminëti. Koncerto pabaigoje iðgirdome fortepijoniná kvintetà “Girelëje”, skirtà M.K.Èiurlioniui. Kûriná atliko Muzikos akademijos styginiø kvartetas “Ad libitum”: Rima Ðvëgþdaitë (I smuikas), Auksë Staðaitytë(II smuikas), Asta Misiûnienë (altas), Mykolas Rutkauskas (violonèelë) ir Rûta Rudvalytë (fortepijonas). Koncerto pabaigoje romantiðkai nuskambëjo daina “Vasaros naktá” (pagal S.Gedos eiles), kurià jautriai atliko B.Grincevièiûtës konkurso diplomantë V.Maþintaitë, akompanavo autorë. Po koncerto autorei nuoðirdþiai dëkojo gausiai susirinkæ jos talento gerbëjai, kolegos, atlikëjai, sveèiai, þymus JAV muzikologas Danielis Politoske. Renginá parëmë Norvegijos Karalystës ambasada, Goethe’s institutas, Lietuvos kompozitoriø sàjunga, Lietuvos muzikos akademija, Muzikø rëmimo fondas ir Vilniaus konservatorija. J.Baltramiejûnaitë gimë 1952 m. rugsëjo 23 d. pedagogø ðeimoje Kaune. Jau vaikystëje improvizavo, skambino fortepijonu. 1971 m. J.Naujalio meno mokykloje baigë mokytojos I.Ðakûraitës vadovaujamà fortepijono specialybæ. Muzikos akademijoje studijavo fortepijono specialybæ prof. M.Azizbekovos klasëje ir kompozicijos specialybæ prof. J.Juzeliûno klasëje, kurià baigë 1979 m. Studijavo simfoninio orkestro aranþuotæ prof. E.Balsio klasëje, liaudies instrumentø aranþuotæ - prof. R.Þigaièio klasëje. Baigusi studijas, dirbo LTV radijo laidø redaktore. Nuo 1981 m. yra Vilniaus konservatorijoje dëstytoja. Lietuvos kompozitoriø sàjungos narë nuo 1983 m. Sukûrë dvi operas vaikams, operà jaunimui “Puðis, kuri juokësi” (pagal J.Marcinkevièiaus apysakà), dvi kantatas, keliasdeðimt instrumentiniø, vokaliniø, kamerinës muzikos kompozicijø, apie ðimtà kûrin-
iø vaikams: dainø, pjesiø, muzikiniø pasakø ciklø. Yra laimëjusi kûrybiniø ir atlikimo premijø. Nemaþà dalá kûriniø sudaro muzika liaudies instrumentø kolektyvams, daugelis jø skambëjo dainø ðventëse Lietuvoje, Kanadoje (1994, 1996, 1998, 2000). Áraðë ir iðleido 3 kompaktinius diskus, keletà pasakø vaikams plokðteliø. Daugelis vokaliniø kûriniø spausdinta ávairiuose leidiniuose. Instrumentinei, kamerinei muzikai bûdingas folklorinis pradas, besiremiantis sutartinëmis. Kûriniai turi savarankiðkà charakteringà dramaturginæ linijà, kuri plëtojama polifoniniu bûdu, pinant ir gretinant motyvus, frazes ir miniserijas. Kûriniai yra skambëjæ ávairiose pasaulio ðalyse, atliekami solistø, chorø bei instrumentiniø kolektyvø. Regina GRIGIENË
Paminklas M.K.Èiurlioniui Plungëje
Plungës meno mokykla - reikðmingas dvasinio visuomenës tobulinimo centras, garsëjantis ne vien puikiu vaikø meniniu ugdymu. Ði mokymo ástaiga - svarbus Plungës miesto kultûros þidinys, savo prasmingomis idëjomis ir graþiais darbais tæsiantis garbingas Plungës muzikinës istorijos tradicijas ir dosniai turtinantis kultûriná miesto gyvenimà. Nenuostabu, kad kilni mintis - áamþinti didþiojo lietuviø dailininko ir kompozitoriaus M.K.Èiurlionio atminimà Plungëje - gimë Plungës meno mokyklos aplinkoje. Ðios mokyklos bendruomenës kolektyvas kasmet pasitinka M.K.Èiurlionio gimtadiená tradiciðkai keliaudamas didþiojo genijaus nuvaikðèiotais senojo Plungës parko takais ir dovanodamas miesto visuomenei prasmingus, ðiai iðkiliai Lietuvos kultûros istorijos datai skirtus, renginius. Unikalios ir labai reikalingos idëjos autorë, nenuilstanti muzikinës kultûros puoselëtoja, ágyvendinusi ne vienà, kartais, regis, neáveikiamà sumanymà, Plungës meno mokyklos direktorë Genovaitë Þiobakienë 2002 m. pradþioje ðitaip kreipësi á Plungës miesto gyventojus: “Istorija plungieèiams suteikë garbæ didþiuotis, kad Plungëje, kunigaikðèio M.K.Oginskio ákurtoje muzikos mokykloje, mokësi, augo ir brendo dideliam meniniam, kûrybiniam skrydþiui Lietuvos ir pasaulio didis kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Èiurlionis. Istorija plungieèiams suteikë ne tik garbæ, bet ir pareigà rûpintis kraðto kultûrinio palikimo iðsaugojimu bei puoselëjimu”. Direktorës iðkeltà idëjà parëmë Plungës meno mokykloje susibûrusi mokytojø iniciatyvinë grupë M.K.Èiurlionio atminimui áamþinti Plungëje. Ðia kilnia intencija buvo rengiamos labdaros akcijos, garbiø kraðtieèiø muzikø labdaros koncertai. Aukodami aukas, neabejin-
gumà savo miesto kultûrinio paveldo iðsaugojimui parodë Plungës miesto gyventojai - moksleiviai, mokytojai, pensininkai, verslininkai. 2002 m. rugpjûèio 16 d. prie Plungës meno mokyklos plungieèius ir miesto sveèius sukvietë iðkilmingas istorinis momentas - paminklo, skirto M.K.Èiurlionio atminimui áamþinti Plungëje, atidengimo ceremonija. Kilnià idëjà savo skulptûroje áamþino Vilniaus dailës akademijos Telðiø taikomosios skulptûros katedros skyriaus vedëjas Osvaldas Neniðkis. Garbia proga Plungës meno mokyklà aplankë daug þymiø kultûros ir visuomenës þmoniø, tarp kuriø M.K.Èiurlionio dukraitë Dalia Palukaitienë ir provaikaitis, þymus pianistas, tarptautiniø konkursø laureatas Rokas Zubovas, ðia proga plungieèiams padovanojæs ásimintinà koncertà. Paminkle M.K.Èiurlioniui iðkalti didþiojo lietuviø genijaus þodþiai: “Þvalgykis nuo aukðtø bokðtø” ragina praeinanèius plungieèius neuþsimerkti pasaulio groþiui, o meno besimokantiems Plungës vaikams primena didþiàjà menininko gyvenimo paskirtá. Dalia STASIKËLIENË
Svarbi konferencija Danijoje
Spalio 14-19 d. Danijoje, Middel farte, vyko 30-oji tarptautinë ESTA (Europos pedagogø stygininkø aso ciacijos) konferencija “Stygø tiltai tarp ðaliø”. Joje dalyvavo asociacijos nariai ið Danijos, Austrijos, Vokietijos, Esti jos, Suomijos, Prancûzijos, Islandijos, Italijos, Maltos, Olandijos, Norvegijos, Lenkijos, Slovakijos, Ðvedijos, Ðvei carijos, Anglijos, Ukrainos. Lietuvai ðiame renginyje atstovavo B.Dvariono muzikos mokyklos mokytojas Artûras Alenskas, Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos ir Nemenèinës muzikos mokyklos mokytoja Skaistë Èilinskaitë, Vievio meno mokyklos mokytoja Auðra Iljoitytë-Smits, Naujosios Vilnios muzi kos mokyklos mokytojos Ana Kijeviè ir Rima Ugianskienë. Paskaitø ir praktiniø uþsiëmimø metu buvo apþvelgtos ankstyvojo an samblinio grieþimo, muzikos kûrimo jauniesiems stygininkams repertuaro parinkimo aktualijos, analizuojamos improvizacijos, netradiciniø sudëèiø instrumentiniø ansambliø, kuriuose grieþiama styginiais, problemos. Koncertuose, kuriuos teko iðgirsti, dalyvavo þymiausi Danijos solistai, an sambliai, jaunimo orkestrai. Atviras pa mokas vedë du pasauliná pripaþinimà pelnæ skandinavai - violonèelininkas Erlingas Bl¸ndalas Bengtssonas ir smui kininkas Terje Moe Hansenas. Aplan kyti Odensës, Koldingo, Fredericijos, Kopenhagos miestai ákvëpë naujiems darbams ir apmàstymams. Skaistë ÈILINSKAITË
Stygininkø ðventë Nemenèinës muzikos mokykloje
Spalio 24 d. Nemenèinës muzikos mokykloje surengtas pirmasis Vilniaus apskrities muzikos mokyklø stygininkø seminaras praktikumas “Jaunøjø stygi ninkø ugdymo aktualijos”. Seminare da lyvavo jaunieji stygininkai ir jø pedago gai ið Elektrënø, Vievio, Trakø, Prienø, Ukmergës, Ðvenèionëliø, Ðirvintø, Ðalèi ninkø, Pabradës, Pagiriø, Nemenèinës meno ir muzikos mokyklø. Renginyje atviras pamokas vedë, diskutavo ir su kaupta patirtimi dalijosi lektoriai, þymûs ðalies smuiko pedagogai: Lietuvos muzi kos akademijos profesoriai Jonas Urba, Jurgis Dvarionas, M.K.Èiurlionio menø mokyklos mokytoja, Lietuvos muzikos akademijos dëstytoja Aistë Dvarionai të. Buvo aptartos opiausios styginiø pedagogikos problemos, jø sprendimo bûdai. Uþmegzti glaudesni ryðiai tarp apskrities meno ir muzikos mokyklø, nuspræsta imtis bendrø projektø. Po seminaro dalyviams áteikti diplo mai, mokytojams - kvalifikacijos këlimo paþymëjimai. Pirmàkart vykæs Vilniaus apskrities stygininkø seminaras prakti kumas - reikðmingas ávykis formuojant jaunàjà ðalies muzikinës visuomenës kartà.
Akordeono muzikos festivalis
Klaipëdoje treèià kartà vyko tarptau tinis akordeono muzikos festivalis, kurá rengë akordeono mokytojas Robertas Uþgalis. Visi festivalio dalyviai - tarptau
Festivalio akimirka tiniø konkursø laureatai. Tris festivalio dienas vyko atviros pamokos, diskusi jos, seminaras “Akordeonas ir moteris”, vakarais - koncertai, kuriuose pasirodë atlikëjai ið Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Rusijos. Ovacijomis buvo ávertintas Uk rainos nusipelniusios artisto, Odesos filharmonijos solisto Vladimiro Murzos pasirodymai. Preciziðka technika, átai gumas, atlikëjo artistiðkumas tiesiog pakerëjo. Komplimentø nusipelno ir Sankt Peterburgo “Musette” ansamblio dalyviø Vladimiro Uðakovo, Sergejaus Lichaèiovo ir Svetlanos Stavickajos ið Latvijos atliekami kûriniai, ypaè - Astoro Piazzollos muzika. Koncertø programas sudarë ávairiø
Muzikos barai /37
stiliø muzika: nuo baroko iki ðiuolai kinio avangardo, estradiniø dþiazo kompozicijø. Pirmojo koncerto kulmina cija - Baltijos ðaliø akordeono kvintetas, kuriame, be minëtø Sankt Peterburgo “Musette” ansamblio dalyviø, pasirodë ir Lietuvos akordeono duetas - profe soriai Eduardas Gabnys ir Genadijus Savkovas. Kolektyvas susitiko ir pradëjo groti 1999 m. Èeliabinske, tarptautinia me bajano ir akordeonø muzikos festi valyje. Ne per seniausiai kvintetas gráþo ið Italijos, kur Lanèano ir Kastefildaro miestuose vyko tarptautinis konkursas - jame pelnyti trijø kategorijø laurai. Sudëtingà ðeðiø daliø kûriná grojo R.Uþgalis, Monteso, Italijos, tarptauti nio konkurso laureatas. Jaunajai akor deonininkø kartai atstovavo vilnietis Danielius Rozovas, ðiuo metu studijuo jantis Hanoverio muzikos akademijoje. Publika ðiltai ávertino perspektyvaus LMA studento, prestiþiniø tarptautiniø festivaliø laureato Martyno Narvilo grojimà. Danguolë RIMÐIENË
bëti þmogø, kuriam blogai, kuriam að galiu padëti. Nebuvo dalijamos vietos, nebuvo demonstruojamas profesiona lus vokalas. Svarbiausia - paèiø mokslei viø sukurtos dainos turinys, muzikos ir teksto vienovë. Daiva MERKIENË
treèioji - Sankt Peterburgo “Aurorai” (vad. G.Kozlova). Visø kategorijø lau reatai tradiciðkai pakviesti á Grand Prix konkursà. Nugalëjo miðrus choras ið Vo kietijos “Saarbrücken” (vad. G.Grünas), “balsiukai” liko antri. Per devynias dienas Ispanijoje cho ras kasdien koncertavo Tulûzoje ir aplinkiniuose miesteliuose. Vienas ið konkurso rengëjø pageidavimø buvo parengti valandos koncertinæ progra mà a cappella (be pritarimo). Stasë KAÈINSKIENË
Klaipëdos vaikø choro sëkmë Ispanijoje
Lapkritá Tulûzoje vykusiame 34 tarp tautiniame chorø konkurse Lietuvai at stovavo trys kolektyvai: Vilniaus moterø choras “Liepa” (vad. A.Zupkauskienë), Panevëþio kamerinis “Muzika” (vad. V.Tamulis) ir Klaipëdos E.Balsio menø gimnazijos (vad. Z.Kariniauskienë). Ið viso dalyvavo 22 chorai, ið jø ðeði - vaikø. Konkursas vyko penkiomis ka tegorijomis. Ðis konkursas - vienas ið 6 prestiþiðkiausiø Europoje, á já kvieèiami
“Dvarioniukai” Ispanijoje
Spalá Vilniaus B.Dvariono deðimt metës muzikos mokyklos akordeonø orkestras (vad. ir dir. Raimondas Jaku tis) vieðëjo tarptautiniame estradinës muzikos festivalyje “Buen Viaje” Ispa nijos kurorte Loret del Mare. Jaunieji muzikantai ne tik dalyvavo koncertuose miesto aikðtëse, vieðbuèiø ir koncertø salëse, lankësi Barselonoje, Gironoje, kur vyko festivalio uþdarymas, Figero je, Montserrat vienuolyne Katalonijoje, Andoroje. Festivalio organizatoriai pabrëþë or kestrantø profesionalumà, ádomø ir ávai rø repertuarà. Muzikantai turëjo progà
“Ave Vita-2002”
Lapkrièio pradþioje Utenoje ávyko pir
Viktë Vaitiekutë, Kristina Gra lytë ir Auðra Driskutë (kûrybi nës veiklos centras “Harmoni ja”) vad. N.Gelgotienë Evaldas Marozas ir Elena Archipovaitë (Vilniaus M.Bir þiðkos gimnazija) vad. D.Mer kienë masis respublikinis moksleiviø autorinës dainos festivalis “Ave Vita-2002”, kurá rengë Utenos kûrybinës veiklos centras “Harmonija” (direktorë - ávairiø muzikos projektø autorë Nijolë Gelgotienë). Dalyvavo 11-18 metø moksleiviai ið Utenos, Molëtø, Anykðèiø, Zarasø, Ukmergës, Ignalinos, Kupiðkio rajonø, Panevëþio ir Vilniaus miestø. Skambëjo ávairiø stiliø dainos. Pagrindinë festivalio mintis - paste
Muzikos barai /38
þinomi, bent viename ið minëtø ðeðiø konkursø gerai pasirodæ kolektyvai. E.Balsio menø gimnazijos jaunieji cho ristai turi didelæ tarptautiniø konkursø patirtá: yra Areco (Italija) ir Turo (Pran cûzija) konkursø vaikø chorø kategorijø nugalëtojai, varþydamiesi dël pagrindi nio prizo uþëmæ antràsias vietas. O kur dar konkursai Belgijoje, Ðveicarijoje, tarptautinio S.Ðimkaus chorø konkurso Didysis prizas, pelnytas 2001 m. Vokietijoje, Marlio mieste, jaunieji dainininkai dar surengë tris koncertus baþnyèiose, mokyklos auklëtinë A.Ged minaitë akompanavo vargonais. Vaikø chorø kategorijoje, be lietu viø, rungësi du rusø, du èekø ir vienas filipinieèiø kolektyvas. Pasirodymo truk më - 15-18 min. Programa: privaloma kompozitoriaus Dragoi Bakarti daina “Elberdin”, vienas kûrinys, pasirinktas ið baskø autoriø kûrybos, kiti - savo nuoþiûra. “Balsiukai” pasirinko ðiuolai kinio baskø kompozitoriaus J.Busto kûriná “Amodioa”, I.Stravinskio “Uþsta lës dainas”, B.Balakauskienës “Saulele motule” ir J.Tamulionio “Rapata Pa”. Programos sudëtingumà, jaunøjø cho ristø ir jø vadovës Z.Kariniauskienës bei chormeisteriø E.Þilevièienës ir G.Misiu kevièiaus darbà komisija (tarp jos nariø buvo ir prof. V.Miðkinis) ávertino 91,80 taðkø. Laimëta pirmoji vieta, 1000 eu rø ir auksu siuvinëta baskø kepuraitë. Antroji vieta atiteko chorui “Vdochno venie” ið Maskvos (vad. O.Skvorcova),
R.MISÛNO nuotr.
Ispanijos scenoje - klaipëdie èiai
Koncertas po Ispanijos dan gumi iðgirsti bei pamatyti kitø ðaliø atlikëjus, tarp kuriø verta paminëti gruzinø ir ka zachø ansamblius. MB inf.
Pedagogø seminaras Kaune
Kauno M.Petrausko muzikos mokyk loje surengtas aðtuntasis ðiø eiluèiø autorës seminaras, kuriame dalyvavo pedagogai ið Kauno 1-osios, M.Petraus ko, A.Kaèanausko, Sakralinës muzikos, Berniukø chorinio dainavimo “Varpe lis”, “Vyturio” vidurinës, J.Naujalio gim nazijos, Vilkaviðkio, Këdainiø muzikos mokyklø. Idëja surengti seminarà tema “Forte pijono ir solfedþio pamokø integracija pradinio tikslinio ugdymo etapu” kilo atlikus tyrimus. Seminaras sudomino ne tik aktualia ir reikalinga tema, bet ir nauja forma. Antrojoje - praktinëje - dalyje buvo dirbama grupëmis, tai suteikë galimybæ pasimokyti aktyvaus darbo metodø. Muzikantams tai ne
áprasta, taèiau visø trijø darbo grupiø pristatyti projektai parodë, kad moky tojai neabejingi ugdymo kaitai, kad laisvojo ugdymo samprata, orientuota á vaiko prigimtiniø galiø skatinimà ir plë tojimà, leidþia pedagogams tobulinti mokymo ir mokymosi procesà, ásigilinti á jo uþdavinius ir tikslus. Grupiø darbo gairës - problemø iðkëlimas, dalykiniø tikslø formulavimas ir jø sprendimas taikant ávairius metodus. Fortepijono ir solfedþio mokytojai ieðkojo sàlyèio tað kø, kad mokiniø specialiøjø gebëjimø ugdymo turinys nebûtø perkrautas ir taptø kuo naudingesnis. Teorinëje dalyje perskaityti trys pra neðimai. Mokytojos metodininkës V.Ju cevièienës tema “Uþduotys maþajam pianistui - solfedþio integracija ugdymo turinyje” sukëlë nemaþà rezonansà. Pedagogë pristatë leidiná “Uþduotys jaunajam pianistui” bei savo kûrybiniø bandymø rinkiná “Lengvos pjesës forte pijonui”, kurá teigiamai ávertino kompo zitorius A.Kubiliûnas. Ðiø eiluèiø autorës praneðimo “Mo kytojo kûrëjo atsakomybë uþ ugdymo proceso kokybæ. Ugdymo integracijos pagrindai” tikslas - atkreipti pedagogø dëmesá á pedagoginës psichologijos ir pedagoginës filosofijos svarbà mokyto jo darbe, nes mokykla keisis tik tada, kai pasikeis mokytojas. Mokytoja metodininkë Loreta Ðileiky të praneðime “Fortepijono ir solfedþio pamokos: sàlytis, sàveika, integracija” pateikë konkreèiø darbo pavyzdþiø, jø analizæ, sintezæ, apibendrinimà ir vertinimà. Seminare dalyvavo 21 atlikëjas, juos rengë tiek pat pedagogø. Darbo gru pëse solfedþio disciplinos mokytojos G.Dainauskienë, D.Juozapaitienë, K.Ði leikytë pabrëþë muzikos suvokimo bei pajautimo svarbà, teigë, kad mokymo pradþioje fortepijono ir solfedþio mo kytojams labai svarbu suderinti progra mas bei numatyti bendrus tikslus. Taip palengvinamas ir neperkraunamas ugdymo turinys. Aldona DIDÞIULIENË
Autoriniai natø leidiniai
Lietuvos nacionalinio operos ir ba leto teatro solistas Vytautas Kurnickas sukûrë per 20 ryðkiø vaidmenø: Alfre das (G.Verdi “Traviata”), Nemorinas (G.Donizetti “Meilës eliksyras”), Lenskis ir Germanas (P.Èaikovskio “Eugenijus Oneginas”, “Pikø dama”), Radamesas (G.Verdi “Aida”), Chosë (G.Bizet “Kar men”), Kavaradosis (G.Puccini “Toska”), Turidu (P.Mascagni “Kaimo garbë”), Kristupas (A.Þigaitytës “Maþvydas”) ir kt. Jis paraðë gerà ðimtà dainø ir romansø, surengë kelias deðimtis poetø ir kom pozitoriø vakarø, Lietuvos radijui áraðë per 300 vokaliniø kûriniø, su muzikos ansambliais “Uostamiesèio muzikantai”, “Ainiai”, “Vakaras”, “Þelsva” ir operos te
Algimanto ÞIÞIÛNO nuotr.
Vytautas Kurnickas po G.Ver di ope ros “Ai da” su þmo na dainininke Graþina atru gastroliavo JAV, Kanadoje, Austra lijoje, Taivane, Ðvedijoje, Prancûzijoje, Vokietijoje ir kitose ðalyse. V.Kurn ick as Pan ev ëþ io kons erv a tor ij oj e mok ës i chor o dir ig av im o, Kaun o J.Gruod þio kons erv at or ij oj e ir Muz ik os akad em ij oj e - dain av im o (prof. Vacl ov as Daun or as). Jis sëk ming ai kur ia dain as ir rom ans us bei rûp in as i jø leid im u. Jau pris tat om as ben e deð imt asis jo orig in al iø kûr in iø rink in ys “Jaun yst ë”, kur iam e pat eik ia ma 30 kûr in iø. Ádom iaus i jø - “Liet uv a” (V.Rimk ev iè ien ës þ.), “Pal yt ëk i man e ugn im” (J.Deg ut yt ës þ.), “Gint ar in ë dek lar ac ij a” (E.Mieþ el aiè io þ.), “Varp ai” (V.Onaiè io þ.). Pam in ët in i ir ankst esn i leid in iai “Gimt in ë”, “Mën ul io val and a”, “Tol i, tol i…”. Vidutis BAKAS
Jubiliejiniai profesoriaus metai Klaipëdoje
Uostamiestyje paminëtos vieno iðki liausiø lietuviø muzikos korifëjø prof. Antano Budriûno ðimtosios gimimo metinës. Ðiai dat ai sur engt os dvi - pav as ar i në ir rud en in ë - jub il iej in ës “ses ij os”. Klaip ëd os univ ers it et o Men ø fak ult e to Chorv ed yb os kat edr a, nor ëd am a kuo ger iau stud ent us - bûs im uos ius chor ø dir ig ent us - sup aþ ind in ti su prof es or iaus asm en yb e ir kûr yb a, dar bal and þio mën es á sur eng ë stud ent ø dir ig av im o konk urs à. Antr aj am e jo tu re - vieð am e konc ert e - 5 dir ig ent ai su Chorv ed yb os kat edr os chor o stud ij a, Jer on im o Kaè insk o muz ik os mok ykl os bern iuk ø ir jaun uol iø chor u “Gint ar ë lis” bei E.Bals io gimn az ij os merg in ø chor u int erp ret av o A.Budr iûn o kûr yb à nuo kukl iø liaud ies dain ø iðd ail ø iki sud ët ing ø chor o part it ûr ø. Konk urs o dal yv iai dar tur ëj o par engt i ir pris tat yt i kom is ij ai ref er at à su jub il iat o chor in e
veikl a sus ij us ia tem a. Antr oj i, rud en in ë “ses ij a”, sur eng ta lapk riè io 14 d. KU Men ø fak ult et o konc ert ø sal ëj e, kur vyk o jub il iej in is konc ert as miest o vis uom en ei. Vak a rà sur eng ë Klaip ëd os chor ø bend rij a “Auk ur as” su Chorv ed yb os kat edr a bei I.Sim on ait yt ës bibl iot ek os Muz ik os skyr ium i. Reng in yj e dal yv av o jub il ia to sûn us Alg im ant as Budr iûn as bei vaik ait is Ant an as Budr iûn as. Reng in io ved ëj as ir kur at or ius prof. Alg is Zab o ras kalb ëj o apie ðios fen om en al ios, taur ios asm en yb ës gyv en im o ir kûr y bos bruoþ us. Vak ar o konc ert in ëj e dal yj e nus kam bëj o 14 vert ing iaus iø komp oz it or iaus kûr in iø - iðt is a jo kûr yb in ës veikl os pan or am a, prad ed ant dar prieðk ar iu suk urt a “Naðl ait ës nakt im i”, liaud ies dain ø iðd ail om is, baig iant orig in a liom is komp oz ic ij om is “Nuo aukðt o kaln o”, “Par ug y”, “Rud uo”. Kûr in ius pa reng ë vyr. asist. Juoz o Kub il iaus vad o vauj am as bern iuk ø ir jaun uol iø chor as “Gint ar ël is” ir vis os trys Chorv ed yb os kat edr os chor o stud ij os (vad ov ai do cent ai Zit a Kar in iausk ien ë, Alg ird as Ðumsk as bei prof. Ged im in as Purl ys). Konc ert as buv o puik i prog a dar kart à ðios dien os þvilgsn iu ir klaus a suv okt i ir steb ët i kûr ëj o muz ik in ës raiðk os bû dà, jo din am ik à. Vis ai pan or am ai kai kur iø grand þiø trûk o: nei ðg ird om e në vien os A.Budr iûn o sol in ës dain os, dël tem at ik os, tur in io nei ðg ird om e niek o ið komp oz it or iaus gaus ios ir kad ais e ga na pop ul iar ios tar yb in ës mas in ës dai nos kûr yb os. Ji, mat yt, liks tik ist or ij a. Vien o ið ðios grup ës kûr in iø iðt ies trûk o konc ert o prog ram oj e - áspûd in gos chor in ës poe mos “Jau iðs krend a paukðè iai klaj ûn ai”. Ðis kûr in ys, kaip ir konc ert e atl ikt as “Rud uo”, reik al auj a did el io, ne kam er in io chor o plat aus ir galing o skamb es io, o antra - jis lyg ir trad ic iðk ai pas merkt as min ët ai ideol o giz uot os kûr yb os kat eg or ij ai. Kaþ in ar tok io lik im o nus ip eln ë ðis vien as reikð ming iaus iø liet uv iø chor in ës lit er at û ros veik al ø. Rus ø poe tas M.Isak ovs kis rað ë: “Lai skrend a paukðè iai klaj ûn ai, o að nep ak els iu sparn ø… ner eik ia man svet im os pad ang ës. Að su tav im, man o þem e, uþ visk à miel esn ë man tu”. Èia nëra partin ës atrib utikos - tik steb ët in os akt ual ij os pol it in ëj e prae i ties, dab art ies ir ðiand ien os real ij ø akiv aizd oj e. R.VARNAS
Maþoji Agnytë vël laureatë
Aðt uonm et ë Agn ë ðvyt ëj o! Tarp taut in iam e konk urs e ji peln ë pirm à viet à, buv o apd ov an ot a puoðn iu di plom u, dov an om is ir pak viest a grot i baig iam aj am e konc ert e, kur á film av o Lenk ij os tel ev iz ij a. Agn ë Moz ûr ait ë mok os i mok yt o jos Svetl an os Trif onk ov os klas ëj e. Ag
Agnë Mozûraitë nyt ei nes en iai suk ak o aðt uon er i, bet ji dal yv av o jau penk iuos e konk urs uos e: ji laim ëj o resp ubl ik in iuos e, tarpt aut i niuos e konk urs uos e Liet uv oj e, Ital ij o je, Lenk ij oj e. Lapk riè io 22-24 dien om is Suv alk ø muz ik os gimn az ij oj e (Lenk ij a), vyk o VI Tarpt aut in is jaun øj ø pian ist ø konk ur sas (iki 15 met ø). Liet uv ai ats tov av o ket ur i pian ist ai, bet sëkm ë lyd ëj o tik Agn æ. Did þiaus ià konk ur enc ij à jai su dar ë ats tov ai ið Rus ij os, Balt ar us ij os, Lenk ij os. Agn ës prog ram oj e skamb ëj o W.A.Moz art o, F.Chop in o ir du J.S.Ba cho kûr in iai. Þiûr i pirm in ink as prof. W.And þij evs kis buv o suþ av ët as Agn ës muz ik al um u, art ist iðk um u, epoc hos stil iaus paj aut im u.
“Besivejant natà” dar vienas konkursas patiems maþiausiems
Ð.m. lap k ri è io 29-30 d. Vil n iaus “Lyr os” vaik ø muz ik os mok ykl oj e ávyk o mok ykl os org an iz uot as (inic iat or ës for tep ij on o mok yt oj os Agn ë Rail ait ë ir Bi rut ë Biz ev iè iût ë-Val iaug ien ë) pirm as is tarpm ok ykl in is pian ist ø etiud ø konk ur sas “Bes iv ejant nat à”. Tai 6-9 met ø pia nist ams skirt as reng in ys, orient uot as á spec if in æ - etiud ø ruoð im o ir skamb in i mo - srit á. A.Rail ait ës idëj a sur engt i pa èiø maþ iaus iø mok in iø reng in á dviej ø mok ykl ø mast u buv o ágyv end int a dar prieð trej us met us, kai maþ iej i pian is tai rung ës i skamb ind am i E.Gnes in os etiud us. Ðiais met ais etiud ø konk urs as, tur ëd am as jau ne tik pav ad in im à, kur á sug alv oj o Agn ë ir Bir ut ë, bet ir þaism ing à emb lem à (dail in ink ë Kar in a Adam on ien ë), Ðviet im o skyr iaus buv o pat virt int as vieð uoj u miest o reng in iu ir “Lyr os” mok ykl os dir ekt or iaus Gint aut o Smolsk o pag alb os dëk a ávyk o. Konk ur se lab ai pad aug ëj o mok ykl ø, paáv ai rint a priv al om øj ø kûr in iø prog ram a,
konk urs ant ai sus kirst yt i á tris kat eg o rij as pag al trej us pirm uos ius groj im o met us. Kiekv ien os kat eg or ij os dal yv iai tur ëj o par uoðt i po du skirt ing ø ðtric hø etiud us (pirm øj ø met ø pian ist ai skam bin o du E.Gnes in os etiud us, antr øj ø - S.Maik ap ar o ir H.Lem oin e, treè iøj ø - H.Lem oin e ir H.L.Duv ern oy etiud us). Vien as ið akc ent ø vert in ant jaun iaus ius konk urs o dal yv ius buv o stacc at o ir le gat o techn ik os krit er ij us, treè ios ios ka teg or ij os dal yv iø vert in im ui ypaè svar ø arg um ent à gret a bëgl um o techn ik os lëm ë muz ik av im o tal ent o raiðk a. Ið vis o pirm aj am e etiud ø konk ur se dal yv av o 61 maþ as is pian ist as ið 12 Viln iaus vaik ø muz ik os mok ykl ø. Vaik uè iø dal yv av im à konk urs e lëm ë obj ekt yv us atr ank os bûd as: konk urs o org an iz at or ës kiekv ien oj e mok ykl oj e pas kyr ë po kur at or iø, atr ink us á maþ uo sius dal yv ius. Maþ aj am etiud ø konk urs ui dal yv iai tur ëj o pas ir uoðt i iðt ies ats ak ing ai, nes á konk urs o þiur i buv o pak viest a LMA do cent ë ir M.K.Èiurl ion io men ø mok ykl os mok yt oj a Aleks and ra Þvirb lyt ë, taip pat 4-osios VMM mok yt oj a eksp ert ë Eva Roz ovs kaj a. Ið gaus aus konk urs o dal yv iø bûr io konk urs o þiur i (Agn ë Rail ait ë, Aleks and ra Þvirb lyt ë, Bir ut ë Bi zev iè iût ë-Val iaug ien ë, Eva Roz ovs kaj a ir B.Jon uð o VMM mok yt oj a Dian a Ven gersk aj a) pirm os ios reng in io dien os va kar à atr ink o laur eat us, taip pat buv o skirt i ávert in im ai uþ muz ik al ø, virt uoz ið kà bei art ist iðk à atl ik im à. Svarb iaus ios prob lem os, iðk il us ios konk urs ant ams uþl ip us á scen à, tai fiz in is ásit emp im as, nel eid æs iki gal o ats is kleist i maþ øj ø pian ist ø muz ik av im o tal ent ui, taip pat net ink am a rank ø pad ët is, galb ût per did el is dëm es ys techn ik ai uþm irðt ant muz ik in á pieð in á. Nors konk urs o prog ra mai par inkt i etiud ai pal yg int i sud ët in gi, taè iau buv o mat yt i, kad vis i vaik ai lab ai steng ës i. Antr àj à reng in io dien à maþ øj ø atl ik ëj ø lauk ë dar vien a ðvent ë - iðk il ming as apd ov an oj im ø konc ert as LMA Maþ oj oj e sal ëj e. Toks maþ øj ø atl ik ëj ø nek asd ien iðk as aps il ank ym as svarb iau sioj e muz ik os Alm a Mat er iðt ies reikð ming ai nut eik ë maþ às ias ðird el es to lesn ei draug yst ei su muz ik a. Konk urs o dal yv ius sveik in o vis ø dal yv av us iø mo kykl ø ats tov ai, buv o áteikt i dip lom ai, dov an ël ës (komp akt in ës plokðt el ës, smulk esn ës dov an ël ës, skirt os maþ øj ø men in ink ø kûr yb in iam lav in im ui). Prie pirm oj o etiud ø konk urs o pris id ëj o ir Liet uv os muz ik ø sàj ung a, konk urs o dal yv ius apd ov an oj us i “Muz ik os bar ø” þurn al o num er iais. Dvi dien as truk æs konk urs as bai gës i, taè iau org an iz at or ës jau galv oj a apie kit us met us. Rima POVILIONIENË
Muzikos barai /39
Atlikimo problemos Praleisti paskutines vasaros dienas Ðveicarijos kalnuose, gilinantis á psicholo ginius muzikos atlikimo aspektus ir mo kantis atsipalaidavimo scenoje gudrybiø, - argi ne nuostabu taip pasisemti naujø idëjø ir meninës energijos? Ðiø metø rug pjûèio 19-28 dienomis Italiðkoji Ðveicarijos konservatorija kartu su psichologais ir mu zikais ið keliø aukðtøjø Londono mokyklø pakvietë á Lugano mieste vykusá muzikos atlikimo tobulinimo seminarà “Psichikos galiø link: muzikinio proto ugdymas” (Zoning In: Motivating the Musical Mind). Praktiniuose uþsiëmimuose bei paskaitose seminaro dalyviams buvo suteiktos ben drosios muzikos psichologijos þinios, o Londono karaliðkojo muzikos koledþo pro fesoriai Yonty Solomonas (fortepijonas) ir Brianas Hawkinsas (styginiai instrumen tai) vedë atlikëjø meistriðkumo kursus. Vasaros seminaras Lugano konservatori joje - tik nedidelë dalis “Zoning In” projekto, jau keleri metai vykstanèio Londono karaliðka jame muzikos koledþe. Apie tai, kaip ávairûs psichologijos metodai pasitelkiami muzikos atlikimo tobulinimui, kalbëjomës su projekto vadovu, Karaliðkojo muzikos koledþo Muzikos atlikimo studijø centro direktoriumi Aaronu Williamonu. Kaip atsirado ðis projektas?
1999 m. Karaliðkasis muzikos koledþas gavo finansavimà projektui, kuris aprëp tø tiek mokslo tyrimus, tiek ásiskverbtø á koledþo studijø programas, t.y. turëtø tie sioginá poveiká studentams ir dëstytojams. Mûsø koledþas kaip ir dauguma kitø
Zoning in: tobulinant muzikos atlikimà metai: ávairaus dydþio (nuo 25 iki 70) stu dentø grupës buvo paskirstomos á skirtin gus lavinimo reþimus, norint iðsiaiðkinti jø poveiká ir skirtingø metodikø suderina mumà. Ðiemet, jau ketvirtaisiais projekto gyvavimo metais, Karaliðkojo muzikos koledþo studentai iðklausys apie ðias meto dikas metus truksiantá kursà, o nuo sausio iki geguþës turës taip pat ir individualius neurofeedback metodikos uþsiëmimus. Ar dalyvavimas projekte studen tams yra privalomas?
Seminaro rengëjai ir dëstytojai
panaðaus profilio institucijø ilgus metus puoselëja tradiciná individualø mokymà, taigi norëjome pirmà kartà muzikos srityje panaudoti psichologinio poveikio bûdus bei ávairias fizinës veiklos rûðis. Pabrëþiant teigiamà bendrojo fizinio bei psichikos sveikatingumo poveiká muzi kos atlikimui, buvo nutarta susitelkti ties trimis ávairiapusiðkomis metodikomis: “gráþtamojo neuro ryðio” (neurofeedback), “psichiniø gebëjimø lavinimo” (mental skills training) ir fiziniø treniruoèiø. Anali zuojant ðias specifines sritis ir tai, kaip jos sàveikauja tarpusavyje, praëjo treji tyrimø
Muzikos barai /40
Iki ðiol projekte dalyvavo savanoriai nuo pirmojo iki ketvirtojo kursø, taip pat ma gist ran tai, o nuo ðiø me tø tai lais vai pasirenkamas dalykas koledþo treèiojo ir ketvirtojo kursø studentams atlikëjams. Vyresnius studentus pasirinkome todël, kad nenorëjome bûti priklausomi nuo tam tikrø techniniø problemø, kurias geriau siai vis dëlto turëtø spræsti specialybës dëstytojas. Taigi dabar bendraujame su þmonëmis, kuriø jau nebevarþo techniniai dalykai. Ðiuo aspektu pasiekus tam tikrà lygmená, galima kalbëti apie tolesnes stra tegijas, muzikos suvokimà, sporto integra vimà á gyvenimo bûdà, kad bûtø galima kiek ámanoma geriau fiziðkai ir psicholo giðkai subrandinti vieðo atlikimo situacijà. Ar koledþo dëstytojai domisi ðiuo projektu? Galbût ámanoma derinti tradiciná individualø mokymà su jûsø idëjomis?
Sulaukëme teigiamos dëstytojø reakci jos. Norintys projekte dalyvauti studentai turëjo pateikti raðtiðkà savo specialybës dëstytojø sutikimà - tikrai nepretenduoja
me uþimti dëstytojø pozicijø, jokiu bûdu negalëtume to padaryti. Tiesà sakant, iki ðiol pasitaikë tik vienas konservatyvesniø paþiûrø dëstytojas, nepritaræs projekto idë joms ir nedavæs tokio sutikimo. Kuo jûsø idëjos galëjo pasirodyti pernelyg kontroversiðkos? Juk tai nëra kokia ypatingai netradicinë muzikolo gijos ar pedagogikos rûðis.
Manau, visur pasitaiko dëstytojø, ku rie nori savotiðkai valdyti studentus. Jie
Zoning In: Motivating the Musical Mind From 19 to 28 this August, the Conservatorio della Svizzera Italiana in Lugano hosted a workshop on enhancing musical performance, entitled Zoning In: Motivating the Musical Mind. The workshop was led by a team of psychologists and musicians form London’s higher schools and consisted of seminars and practical sessions, during which the participants were introduced to psychology of music, and masterclasses led by Yonty Solomon (piano) and Brian Hawkins (strings) from the Royal College of Music (London). This summer workshop was a part of the project Zoning In, which has been implemented at London’s Royal College of Music already for several years. The author of the article talks with Aaron Williamon, the director of the project and head of the Centre for the Study of Music Performance of the Royal College of Music, about the project itself and about various performance enhancement techniques. Lina NAVICKAITË
neleidþia savo mokiniams dalyvauti meist riðkumo kursuose, staþuotis pas kitus pe dagogus. Bet koká poveiká ið ðalies jie verti na kaip iððûká savo paèiø autoritetui. Yra ir kitas ðio klausimo aspektas. Tik tuomet, kai dëstytojai susipaþins su tuo, kà Zoning In seminaruose daro jø studen tai, jie galës patys tæsti panaðius mokymo metodus individualiuose uþsiëmimuose. Ðiuo poþiûriu mes iki ðiol laikëmës gana atokiai ir jokiu bûdu nevertëme dëstytojø taikyti ðiø idëjø jø mokymo procesuose (nors dauguma dëstytojø, be abejo, patys tuo domëjosi). Kita vertus, prireikë ðiek tiek laiko, norint ásitikinti mûsø metodikø rezultatyvumu bei nuspræsti, kokià vietà jos gali uþimti koledþo mokymo planuose - laukëme objektyviø, moksliðkai pagrástø rezultatø lavinimosi efektui nustatyti ir patvirtinti. Dabar, beje, tikimës gauti finan savimà naujam ketveriø metø projektui, kurio metu daug dëmesio bûtø skiriama individualiø uþsiëmimø stebëjimams ir tyrimams: kaip dëstytojai dirbo iki ðiol ir kaip jie galëtø efektyviausiai integruoti á savo mokymà naujus poveikio bûdus ið ki tø srièiø. Sunku pasakyti, kiek tai bus áma noma. Kalbant apie neurofeedback metodi kà, vienintelis asmuo, kuris gali tai atlikti, yra neurospecialistas, taèiau esama ir kitø psichologijos metodikø, kurias dëstytojai tikrai galëtø perimti. Manau, jog nemaþa dalis pedagogø intuityviai jas naudoja. Kaip susiformavo “Zoning In” ko manda?
Projekte bendradarbiauja keturios skirtingos institucijos. Að ir Samas Thomp sonas dirbame Karaliðkajame muzikos koledþe, kuriame ir yra pagrástas Zoning In projektas. Johnas Gruzelier ir Tobias Eg neris - projekto bendradarbiai ið Londono imperatoriðkojo mokslo, technologijos ir medicinos koledþo, Adrianas Tayloras ir Davidas Wasley’us dësto De Montforto uni versitete Betforde, o Cristopheris Conolly ir Davidas Buswellas yra SyCon: The Spor ting Bodymind Group ákûrëjai. Tai, kad ðis projektas vyksta Karaliðkajame muzikos koledþe, lëmë potenciali projekto rezulta tø svarba muzikos atlikimo praktikai, be to, projektà koordinuojanti koledþo direk torë Janet Ritterman labai domisi psicholo gijos átaka muzikos atlikimui. Kokia speciali áranga koledþe skirta “Zoning In” projektui?
Koledþe nëra sporto salës, taèiau pro jekto metu galime nemokamai naudotis netoliese esanèiu privaèiu sporto centru, kuriame vyksta fizinio lavinimo uþsiëmi mai. Árenginius neurofeedback metodikai paskolino Imperatoriðkojo koledþo Me dicinos fakultetas. Vis dëlto tai pernelyg brangi áranga, kad bûtø galima tikëtis, jog ir pasibaigus projektui bet kuris koledþo
studentas panorëjæs galëtø ðia metodika pasinaudoti. Kad ir kaip bûtø, dar bent kelerius artimiausius metus pasistengsime ðias technologijas, kaip ypaè efektyvias, iðlaikyti. Koks Psichologijos katedros vaid muo muzikos koledþe? Ar studentai turi galimybæ nuolat lankyti psichologi jos paskaitas, ar tai irgi tëra projekto dalis?
Jau pernai pasirinkome kas dvi savai tes vykstanèiø paskaitø formà. Kursas vadinasi “Ávadas á atlikimo tobulinimo metodikas”, taigi jame kalbama tiek apie psichiniø galiø ugdymà, tiek apie neuro feedback metodikà ir fiziná lavinimà. Ðiais mokslo metais taip pat bus skaitomos pa skaitos apie atlikimo baimæ slopinanèias priemones (pavyzdþiui, raminamuosius vaistus), muzikos atlikimo ávertinimà, ávai rius kitus dalykus. Ðiame seminare ypaè daug dëmesio buvo skiriama fiziniam muzikantø pasi ruoðimui. Ar toks akcentas neuþgoþia kitø muzikos atlikimo tobulinimo as pektø?
Seminaro tikslas - pateikti subalansuotà visø trijø metodikø programà: grupines fizi nio lavinimo ir individualias psichologijos paskaitas. Taèiau tikrasis poveikis iðryðkës tik po seminaro - kaip studentai integruos visa tai á atlikimo menà ir gyvenimo bûdà. Vieni galbût susidomës ir toliau praktikuos autogenines treniruotes, kiti ásitikins fizinio aktyvumo privalumais, o kai kurie, be abe jo, gali suprasti ir tai, kad jiems tai visiðkai neádomu. Mes manëme, kad bûtent taip subalan suota programa leis visiems geriausiai susi paþinti su kiekviena ið metodikø. O tai, á kà visø dëmesá nori atkreipti sporto treneriai, nëra specifiðkai skirta muzikavimui - tai naudinga gyvenimo stiliui apskritai. Aki vaizdu, kad vieðas muzikos atlikimas su kelia stresà, o mes visi puikiai þinome, kad fizinis aktyvumas stresà maþina. Reikëtø at siþvelgti ir á tai, kokius pratimus turëtø rink tis þmonës, grojantys skirtingais instrumen tais. Iki ðiol tam nebuvo skirta pakankamai daug dëmesio, mûsø surinktose grupëse dalyvaudavo paèiø ávairiausiø specialybiø studentai. Nuo kitø metø projekte labai norëèiau pradëti derinti fiziná lavinimà su Alexanderio technika, nes abu ðie dalykai fiziðkai orientuoti: vienas labiau susijæs su laikysenos problemomis, kitas - su fizine bûkle ir savijauta apskritai. Taigi derinant bendràjà sportavimo naudà su specifiðkai muzikinëmis Alexanderio technikos specia listø þiniomis, turëtø susiformuoti adekva tesnë “muzikinio fitneso” programa. Gal galëtum trumpai apibûdinti Ale xanderio technikà?
Nesu ðios technikos specialistas, taèiau
ji labai paplitusi visose konservatorijose. (Tai patvirtino kone visi seminaro daly viai, kurie, vos iðgirdæ apie pianistams bûdingas rankø problemas, paminëdavo Alexanderio technikà. Deja, Lietuvoje apie jà girdëti neteko. - L.N.) Tai preven cinë technika, taisyklinga laikysena ir tam tikrais judesiais siekiant uþkirsti kelià ávai rioms somatinëms problemoms, tokioms kaip pasikartojantis raumenø tempimas, nugaros ar rankø skausmai, nuolatinis nuovargis, netaisyklingas kvëpavimas - vi sa tai, kà neretai patiria muzikai. Panaðiai veikia ir ne maþiau populiari Feldenkraiso metodika. Kokie aspektai ið visø jûsø naudo jamø metodø pritaikyti specialiai muzi kai, ar tai vis dëlto labiau bendrosios praktikos dalykai?
Visas projektas skirtas atlikimui tobu linti. Galima teigti, jog muzikantas gali patobulinti savo grojimà, jei jis sugeba susikaupti ir scenoje susitelkti á tai, ko mokësi ðeðis mënesius. Atlikimas taip pat tobulëja þmonëms praktikuojant kiek ámanoma efektyviau ir paverèiant men taliná pasiruoðimà dominuojanèiu. Ðiuos du aspektus - didëjanèià koncentracijà ir dëmesio sutelkimà - ugdo neurofeedback metodika. Egzistuoja taip pat ir specialios psichologinio pasiruoðimo strategijos. Tuo tarpu tinkamas fizinis pasiruoðimas pa deda efektyviau dirbti fizinës savijautos poþiûriu (pavyzdþiui, pulsas gali nebûti toks daþnas). Taip pat atlikimo lygá pa kelti galima su relaksacijos metodikø bei sporto pagalba sumaþinant scenos baimæ - þmonës gali bûti susijaudinæ ir pasiruoðæ atlikimui, taèiau neblaðkomi nerimo dël esamos situacijos. Bendras mûsø tikslas - supaþindinti studentus su ðiomis tech nikomis, kad, jomis pasinaudodami, jie galëtø didinti atlikimo (ar praktikavimosi) naðumà, koncentracijà bei atsikratyti nepa geidautinø pojûèiø. O kaip dël muzikos ásiminimo?
Muzikos ásiminimas - neatskiriama pro ceso dalis. Galima dràsiai teigti, kad prieð einant á scenà muzika iðmokstama taip gerai, kad ji praktiðkai ásimenama - nesvar bu, ar grojama ið natø, ar ne. Vis dëlto groji mas mintinai scenoje gali suteikti atlikëjui papildomo nerimo. O specialiai galvojant apie tokius paðalinius dalykus, nesunkiai gali pasitaikyti atminties klaidø. Èia vëlgi gali padëti neurofeedback metodika, pade danti sukoncentruoti dëmesá ir efektyviai paðalinti nereikalingus trukdþius. Be to, psichologai gali pateikti nemaþai informa cijos apie ávairius bûdus, kaip efektyviau mokytis muzikos kûriná mintinai. Ðiame seminare iðklausëme gana prieðtaringà paskaità apie “flow” me todikà1 . Nediskutuojant apie tai, ar ði
Muzikos barai /41
bûsena ið tiesø nuolat reikalinga, kaip pakomentuotum, kiek jai turi átakos fizinis ir psichinis pasiruoðimas? Ma no manymu, toje paskaitoje pernelyg daug dëmesio buvo skiriama fiziologi niams dalykams.
Visø pirma ði paskaita nepriklauso Zo ning In projektui, tai buvo improvizuotas programos papildymas. Nenorëèiau kves tionuoti fakto, kad flow bûsena egzistuoja. Taèiau kyla klausimas, ar þmonëms ið tiesø reikia patirti tà bûsenà atlikimo metu. Ma nau, tam tikra prasme tai romantinë idëja, skelbianti, jog grodamas atlikëjas visiðkai susinaikina, yra absoliuèiai uþvaldytas ir átrauktas savo veiklos - tai Liszto legenda. Greièiausiai didieji meistrai, apie kuriuos ðnekëjo Andreas, gali persikelti á ðià pa kylëtà bûsenà ir gráþti atgal priklausomai nuo poreikio, nuo situacijos. Tai savotiðkas mentalinis lankstumas. Manai, tai galima kontroliuoti?
Tikriausiai ámanoma (èia ir vël verta pa minëti neurofeedback metodikà, suteikianèià tokià savikontrolæ). Árodyta, jog profesio nalai geba sutelkti dëmesá ties bet kuriais mentalinës reprezentacijos aspektais, ku riø atitinkamu metu reikalauja atlikimas: ties kûriniu kaip visuma, tam tikru pusla piu, taktu ar padala, gali priartëti ir nutolti nuo ðiø skirtingø detaliø lygmenø. Tikrai neþinau, ar ðis procesas susijæs su flow bû sena, taèiau ateityje galbût vertëtø iðtirti, kaip ámanoma laviruoti tarp ðiø bûsenø. Kiekvienas atlikëjas neabejotinai þino tam tikrà muzikos kûriná ar jo dalá, kurie turi jam ypatingà emocinæ signifikacijà, kur menininkui svarbu komunikuoti su klau sytoju dar efektyviau nei paprastai. Tikiu, jog tokiose situacijose ypaè águdæ þmonës gali patirti ypatingà susiliejimà su muzika. Taèiau bûtø pernelyg apibendrinta sakyti, kad kiekvienas privalo groti bûdamas ðios bûsenos ar kad jà lengva pasiekti. Taigi pati idëja apie flow egzistavimà reikalau ja tolesnio tyrimo bei moksliniø iðvadø. Dar daugiau klausimø man kilo lektoriui kalbant apie nekonstruktyvius atlikimo aspektus. Andreas neabejotinai norëtø padaryti iðvadà, kad atliekant visa tai auto matiðkai ámanoma persikelti á flow bûsenà. Nemanau, kad tai teisinga prielaida. Mano manymu, tai tik mokymo metodas, neturin tis nieko bendra su paèia bûsena. Taigi “flow” bûsena visø pirma su sijusi su emocijomis? Sakai, jog áma noma jà kontroliuoti… Að tai suvokiu kaip kaþkà papildoma bet kokiam muzikos atlikimui - grojant tai ateina arba ne. Galima stengtis patirti meni næ ekstazæ, bet ar tikrai ámanoma tai suplanuoti?
Tai ne visiðkai tai, kà turëjau galvoje. Labai norint, manau, ámanoma tam tikra
Muzikos barai /42
prasme to pasiekti tam tikruose atlikimo taðkuose - tai gali vykti pasàmonëje. Neu rofeedback metodika moko þmones kontro liuoti savo smegenø veiklos ritmus, taèiau tai nëra visiðkai sàmoningas procesas. Tikriausiai atlikëjai daro tai ne visada þino dami, kaip jiems tai pavyksta ar kada tai vël pasikartos. Nemanau, kad sàmoninga kontrolë bûtina, taèiau pasàmonëje gali tai valdyti. Beje, bûtø ádomu iðtirti ðià bûsenà pasiekusius þmones: ar aktyvioji jø smege nø dalis tuo metu yra teritorijose, priskiria mose emocijoms, ar ðá procesà aktyvuoja fizinis prisilietimas prie smuiko stygos, kaip pasiûlytø Andreas… Kuo ypatinga pagrindinë jûsø nau dojama relaksacijos technika - “neuro feedback” metodika?
Iki pat mirties þmogaus smegenyse visà laikà vyksta tam tikri elektrofiziologi niai procesai, kuriuos galima matuoti pe riodiðkai besikartojanèiais “bangø” ciklais per sekundæ (Hz). Pagal elektroencefalogra mà mokslininkai gali nustatyti ðià elektrinæ veiklà bei stebëti jos vyksmà. Labai greita veikla (didelio daþnio bangos) vadinama beta (þmoniø, vartojanèiø beta blokatoriø grupës vaistus, beta bangos yra slopina mos), kiek maþesnio daþnumo bangø ciklai daþnai vadinami viduriniojo daþnio ritmu, dar maþesnio daþnio bangos - aukð tosios alfa, þemosios alfa, teta ir delta, atitin kanèios tam tikrus daþnius. Taigi 80 hercø bûtø teta - labai þemo daþnio veikla (4-8 ciklai per sekundæ), neretai siejama su to kiomis bûsenomis kaip palaima, sutelktas, taèiau kartu ir atsipalaidavæs dëmesys, kita vertus, teta veikla asocijuojasi ir su buvimu apsvaigusiam. Trumpai tariant, teta - tai bû sena prieð uþmiegant. Taigi neurofeedback technologijos esmë - þmogaus smegenø alfa ir teta veiklos stebëjimas. Tai atliekama ant galvos uþdë tais jautriais davikliais fiksuojant smegenø veiklos signalus: mokslininkas juos stebi kompiuterio ekrane, o tiriamasis pasirink tà simbolinæ ðiø signalø iðraiðkà girdi per ausines. Tyrimo dalyviai mokosi pasiekti tokià bûsenà, kurioje kiek ámanoma suma þëja alfa ir suaktyvëja teta veikla. Kitaip tariant, neurofeedback technika suteikia ga limybæ kontroliuoti tokias kûno funkcijas, kuriø, kaip mes paprastai manome, tiesio giai valdyti negalima. Muzikams labai svarbu kontroliuoti loginius ir emocinius procesus, taip pat - grojant pasiekti ypatingà koncentracijos lygmená, netrikdomà pernelyg didelës átampos ar susijaudinimo. Keleriø metø ty rimai parodë, jog sàmoningas mokymasis suaktyvinti lëtuosius smegenø ritmus duo da ypaè ryðkiø rezultatø gerinant muzikos atlikimà, ypaè meninës interpretacijos - mu zikinës vaizduotës, emocinio átikinamumo,
stiliaus pojûèio - atþvilgiu. Kalbant apie vieðo atlikimo baimæ, kokiu lygmeniu reikia jà blokuoti? Ar slopinant nervingumà neþûva kiti pa pildomi muzikinio atlikimo aspektai?
Visi þinome, jog, norëdami gerai pasiro dyti, atlikëjai turi bûti ðiek tiek susijaudinæ. Negali bûti visiðkai atsipalaidavæs ir sykiu daryti poveikio klausytojams. Mûsø nau dojamos technikos pakankamai lanksèios pritaikant þmonëms metodus, kurie jiems reikalingiausi. Gali mëginti susidoroti su nerimu, bet lygiai taip pat gali iðbandyti ir kitus dalykus. Pavyzdþiui, lavinti gebëjimà mintyse repetuoti grojamà kûriná, tarkime, autobuse ar traukinyje. Neurofeedback meto dika labai veiksminga daugeliu aspektø, taèiau kol kas neþinome, kiek jis gali pagel bëti maþinant atlikimo baimæ. Kovojant su nerimu, reikëtø atkreipti dëmesá á psichi niø galiø ugdymà ar fizinio pasirengimo tobulinimà. Beje, o kaip alkoholis, raminamieji vaistai ir kitos priemonës, kuriø ne taip jau retai griebiasi atlikëjai?
Ið tiesø, norëdami truputá labiau atsipa laiduoti scenoje, atlikëjai iðbando ávairiau sius kovos su nerimu bûdus. Daþniausiai jie susirûpina tuomet, kai iðgyvenama bai më tampa neproporcinga ávykiui - toks ne rimas jau daro neigiamà poveiká atlikimui. Egzistuoja ávairûs fiziologinio nerimo simptomai. Paprastas pavyzdys - bihevioris tiniai simptomai, tokie kaip vaikðèiojimas pirmyn atgal, drebanèios rankos, pirðtai ir kt. Yra ir kognityviniai simptomai - kai þmo gus mano, kad jaudinasi. Jei atlikëjui dreba rankos, tuo paèiu metu jis galvoja: “O Die ve, að nervinuosi…” Taip begalvojant krau jospûdis dar labiau pakyla. Sistemingai taikant psichiniø galiø ugdymo metodikas, ámanoma susidoroti su psichiniais ðios pro blemos aspektais, tuo tarpu mankðtinantis galima sureguliuoti pulsà ir kraujospûdá, t.y. sumaþinti kai kuriuos jaudulio simpto mus. Ðie dalykai tarp savæs susijæ labai ávai riai ir keièiasi priklausomai nuo kiekvieno þmogaus. Be abejo, tam tikra nerimo dozë nepakenks, taèiau jei prieð grojimà esi ne normaliai susijaudinæs, turëtum ieðkoti bû dø, kaip tai áveikti. Yra atlikëjø, kurie visà gyvenimà nepatiria tokiø problemø. Ið seminaro programos buvo ið braukta paskaita apie atlikëjø asme nybiø bruoþus. Apie kà joje rengeisi kalbëti?
Paskaitos pagrindas bûtø buvusi 1996 m. iðleista Anthony’o Kempo knyga “The Musical Temperament: Psychology and Personality of Musicians” - tai didþiulis bendro pobûdþio tyrimas apie muzikantø asmenybes. Muzikai ið tiesø linkæ bûti la biau nervingi nei “normali” visuomenës dalis. Taèiau tam tikros muzikantø grupës
Pasaulio scena dar neurotiðkesnës nei kitos - pavyzdþiui, dainininkai. Reikia pripaþinti, kad Kem po studija deskriptyvi, jos teiginiai nëra pagrindþiami. Taigi neaiðku, ar þmonës tampa dainininkais dël to, kad jie neuro tiðki, ar pats dainavimo procesas padaro juos tokius... Taèiau tai juk labai reliatyvu. Didie ji XX a. atlikëjai nejuèiom tapo ðios kli ðës kaliniais. Jei esi meistras - privalai bûti ekscentriðkas.
Ið tiesø tai gali bûti nulemta socialiniø bei kultûriniø aplinkybiø - visa tai perne lyg subjektyvu. Þmonës paprastai mano, kad kûrybingos asmenybës yra arèiau psi chopatologijos. Taèiau tai labai diskutuoti na - kas yra normalu, o kas jau psichikos liga. Niekuomet nesiimèiau daryti iðvadø ðioje srityje. Atlikëjai neretai patys kruopðèiai ku ria sa vo ávaiz dá ir tai gal bût taip pat priklauso nuo tam tikrø socialiniø aplinkybiø: kas tuo metu “madingiau” - bûti “normaliam” ar “ekscentriðkam”.
Yra þinoma, kad menininkai naudo jasi savo ávaizdþiu, siekdami profesinio pripaþinimo. Taèiau ðie þmonës unikalûs tuo, kad jie sugeba savo srièiai suteikti kà nors nauja. Neásivaizduoju, kur jie semiasi galiø tai padaryti. Kai kurios teorijos skel bia, kad, norint tapti þymiam, reikia tiesiog valandø valandas praktikuotis. Taèiau tai visiðkai nepaaiðkina, kaip atsitinka, kad vienas þmogus, grodamas iðtisas valandas, tampa þymiausiu savo srities atlikëju, tuo tarpu kitas, praktikuodamasis tiek pat, yra taip pat profesionalas, taèiau keliais laipte liais þemiau. Þmoniø kûrybingumas ir jø polinkis á ðizofrenijà ar kitus psichopatologinius reiðkinius gali bûti nulemti genetiðkai, ta èiau tai gali bûti sàlygojama ir kultûros. Tarkime, kokioje nors Afrikos gentyje nëra þmogaus, kurá bûtø galima apibûdinti kaip nemuzikalø. Kiekvienas ten laisvai muzi kuoja, yra tiek vartotojas, tiek kûrëjas. Jø kalboje netgi nëra termino, galinèio nusaky ti sàvokà “nemuzikalumas”. Tuo tarpu mû sø kultûra remiasi daugiausiai elitine atliki mo praktika, kultûriniø skirtumø galima rasti netgi tarp atskirø Europos ðaliø - tam tikros valstybës laikomos esanèios labiau muzikalios nei kitos. Tai taip pat daro átakà tam, kaip þmonës suvokia muzikà, kaip jie pasirenka arba atsisako muziko karjeros - ji tampa ne kiekvienam prieinama. n Kalbëjosi Lina NAVICKAITË
1 Vokieèiø psichologo ir smuiko pedagogo Andreas Burzi ko metodika “Praktikavimasis pakilime” (“Practising in Flow”), iðaukðtinanti specifinæ ekstatiðko transo bûsenà, apimanti keturis muzikavimo aspektus: ypatingà fiziná kontaktà su in strumentu; subtilaus garso pojûèio tobulinimà; kûno lengvumo, pastangø nebuvimo pojûtá grojant; þaismingà ir laisvà studijuo jamø kûriniø ávaldymà.
Glennà Gouldà prisimenant
Daugelis mûsø prisimena pianisto Glen no Gouldo garso ar vaizdo áraðus: susilenkæs sëdi prie fortepijono, niûniuoja, o kartais ir pats sau diriguoja. Ir groja taip, jog, regis, kiekviena nata ne tik dvasiðkai, bet ir fiziðkai iðgyventa. Glenno Gouldo keistenybës, po linkis á vienatvæ ir bendravimas su publika daugiausia per media paskatino kai kuriuos tyrinëtojus prabilti apie Gouldo autizmà. Ne paisant visø hipoteziø, jis iki ðiol yra vienas labiausiai mëgstamø, gerbiamø ir aktyviai stu dijuojamø klasikinës muzikos atlikëjø. Svarbu tai, jog muzikos kritikai pripaþásta ir vertina principingumà, nuoseklumà, aiðkumà ir jë gà, su kuria Gouldas realizavo savo vizijas prie fortepijono, netgi jei jie toms vizijoms nepritaria. Kraðtutiniai tempai, absurdiðki pagraþinimai, aukðtyn kojomis apverstos fak tûros - tokius ekscentriðkus dalykus Gouldas mokëjo priversti skambëti átikinamai, nes visø pirma jis pats buvo tuo ásitikinæs, tai buvo nuoðirdus jo estetikos atspindys, be to, jo fortepijono technika leido jam tai patraukliai perteikti. Ðiø metø rugsëjo mënesá garsiajam pia nistui bûtø sukakæ septyniasdeðimt, taèiau 1982 metais, netrukus po savo 50-ojo gimta dienio (kaip pats buvo pranaðavæs!), Gouldas mirë. Apie ðá menininkà “Muzikos baruose” jau nemaþai raðyta (þr. “Muzikos barai”, 2000 rugsëjis-spalis Nr. 9-10; 2000 lapkritis Nr. 11), tad ðákart siûlome skaitytojams nedidelæ Gouldo gimimo ir mirties metiniø paminëji mø apþvalgà.
PRADÞIA Glennas Gouldas gimë 1932 m. rugsëjo 25 d. Toronte, Kanadoje. Nuo pat maþens jis garsëjo kaip vunderkindas, o vëliau ir kaip ávairiapusis menininkas. Trejø metø pra dëjo mokytis muzikos, penkeriø jau kûrë, o bûdamas ðeðeriø pirmà kartà koncertavo. Bûdamas dvylikos, jis baigë Toronto (dabar Karaliðkoji) konservatorijà - niekas iki tol to nebuvo padaræs tokiame jauname amþiuje. Vienintelis Gouldo fortepijono mokytojas (1943-1952) buvo ið Èilës kilæs pianistas Al berto Guerrero. 1955 m., netrukus po debiuto Niujorke ir prieð tolesnes keliones po Kanadà, JAV, Europà bei tuometinæ Sovietø Sàjungà, Goul das áraðë savo “vizitinæ kortelæ” - Johanno Sebastiano Bacho “Goldbergo variacijas”, kuriomis pradëjo ir baigë savo kaip pianisto karjerà. Taèiau skambinimas fortepijonu ne buvo vienintelis ðio ávairiapusiðko menininko talentas - Glennas Gouldas buvo taip pat ir kompozitorius, raðytojas, muzikos kritikas, prodiuseris, dirigentas bei radijo ir televizi jos laidø vedëjas. Ypaè svarbi Gouldui buvo pastaroji veiklos sritis. Septintajame XX a. de ðimtmetyje pradëta kurti jo radijo dokumen tika - tai tarytum audiomeno kontrapunktas,
Glennas Gouldas
atspindintis painià Gouldo pasaulëjautà ir aprëpiantis daugelá jam svarbiø temø. Neatsi tiktinai vienà svarbiausiø dokumentiniø serijø “Vienatvës trilogija” jis paskyrë pokalbiams apie vienatvæ, atsiskyrimà ir tylà.
GLENNO GOULDO ATMINIMUI Gouldas - vienas þymiausiø kanadieèiø, ku rio atminimas ðioje ðalyje kruopðèiai puoselëja mas. Toronte egzistuoja jo vardo studija - ta pa ti, kurioje jis kadaise áraðinëjo; prie Karaliðkosios konservatorijos veikia Glenno Gouldo vardu pavadinta mokykla. O kur dar galybë Gouldui skirtø televizijos ir radijo laidø, jo inspiruotø ir paskatintø apsakymø, dramø, dailës darbø, muzikos kompozicijø ir aranþuoèiø, eilëraðèiø bei apie já sukurtø filmø! Neblëstantá susidomëjimà Gouldu akivaiz dþiai rodo pastangos po pianisto mirties surink ti ir iðsaugoti jo darbus. Menininkui esant gy vam, uþ Kanados ribø jis buvo þinomas beveik
Remembering Glenn Gould Many still remember video and audio recordings by Glenn Gould: he is bending over the piano, humming and sometimes gesticulating. And he is playing in such a way that every note seems felt not only emotionally but also physically. Gould’s genius, his reclusiveness and preference to communicate with listeners mainly through the media have prompted some researchers to speak out about Gould’s autism. Despite various speculations, to this day he has remained one of the most loved, most respected and most interesting performers of classical music. In September this year, he would have celebrated his 70th birthday, but (as he himself had predicted!) he died in 1982, soon after his 50th birthday. As Muzikos Barai has already published a number of articles about Glenn Gould (Nos. 9-10 and 11, 2000), this time it offers just a review of the celebrations of the anniversaries of his birth and death. Auðra LISTAVIÈIÛTË, Lina NAVICKAITË
Muzikos barai /43
Pasaulio scena iðimtinai kaip koncertuojantis ar áraðinëjantis pianistas; darbas kito se srityse, kuris uþëmë tiek daug jo laiko po 1964-øjø, þinomas kur kas maþiau. Gouldo filmai ir radijo bei TV laidos buvo rodomi retai ir tik Kanadoje, nelabai þinomi buvo jo straipsniai ir interviu, o ankstyvieji kûriniai ir áraðai nebuvo leidþiami visa tai ilgà laikà nesusilaukë dides nio dëmesio. Taèiau po Gouldo mirties 1982-aisiais visø jo veiklos srièiø reikðmës bei átakos pripaþini mas gerokai iðaugo. Kanadoje ðiuo metu veikia “Sony Music” remiamas Glenno Gouldo fondas, nuo 1995 m. du kartus per metus leidþiantis þurna là “Glenn Gould”, 1984 m. ásteigta Glenno Gouldo premija. Oficialus Gouldo archyvø saugotojas ðiuo metu yra Kanados nacionalinë biblioteka, parengusi ir iðsamø interneto puslapá, skirtà ðiam menininkui. 1992 m., minint de ðimtàsias Gouldo mirties metines, surengtos dvi konferencijos (rugsë jo 23-27 d. Toronte ir spalio 2-4 d. Groningene); pagrindinë Toronto konferencijos tema buvo “Muzika ir komunikacija XXI amþiuje”. Ta èiau ne visi Gouldui skirti renginiai vertinami vienodai - kai kurie jø susilaukë skeptiðko poþiûrio, kaip antai 1985-aisiais surengtas ir Gouldo atminimui skirtas tarptauti nis Bacho pianistø konkursas, kuris buvo smarkiai kritikuojamas turint galvoje Gouldo neigiamà poþiûrá á konkursus ir su jais susijusá XIX a. virtuoziná repertuarà. Ðiemet Gouldo jubiliejus mini mas daugelyje pasaulio ðaliø. Ka nados televizija iðleido naujà serijà laidø apie Gouldà, daugelis pasau lio laikraðèiø ir þurnalø dar kartà perþvelgë ðio pianisto fenomenà. “Glennas Gouldas - asmenybë, muzikantas, mitas ir mistika” - taip savo straipsná pavadino “Gramop hone” þurnalas. Ávairiapusiðkiems Gouldo talentams apþvelgti net keliolika puslapiø skyrë ir “Fono Fo rum”, kuriame Gouldui visuomet skiriama daug dëmesio.
KNYGOS APIE GLENNÀ GOULDÀ Jubiliejus - gera proga per þiûrëti literatûros apie Gouldà (ir jo paties raðtø) sàraðà ir vël kai kà iðleisti ið naujo. Deðimtøjø Goul do mirties metiniø proga buvo iðleisti du Gouldo raðiniø, esë bei straipsniø tomai (I - “Nuo Bacho iki Boulezo”, II - “Ið koncertø salës á
Muzikos barai /44
áraðø studijà”), kuriuos ðiais metais Piperio leidykla iðleido vokieèiø kalba. Patrauklûs ir Gouldo laiðkai, teisingiau, telefoniniai pokalbiai su kolegomis, kompozitoriais, dirigen tais, þurnalistais. Dalis jø sukaupta 1984 m. iðleistoje Jonathano Cot to knygoje “Conversations with Glenn Gould”. Ðis individualaus meninio màs tymo ir neribotø virtuoziniø gali mybiø interpretatorius darë didelæ átakà ir vyresnës, ir jaunesnës kar tos pianistams. Nors ir bûdamas ypaè savitas, Gouldas tam tikra prasme paveikë su jo koncertais ir áraðais uþaugusià pianistø kartà - Zoltánà Koscá, Ivo Pogorelichiø, Andrasà Schiffà, Peterá Serkinà ir ki tus (tuo tar pu pats Goul das pripaþino, kad jam kaip pianistui átakà darë Rosalyn Tureck ir Artu ras Schnabelis). Vienas ið daugelio pianistø, kuriems Gouldas darë didþiulæ átakà, yra Emanuelis Axas ið Vinipego. Pasak jo, Vladimiras Horowitzas ir Glennas Gouldas - patys ryðkiausi pianistai ir, nori to ar ne, abu jie vienu ar kitu bû du veikë kiekvienà pianistà. Axo nuomone, Timo Page’o surinkta ir redaguota Gouldo raðiniø knyga “The Glenn Gould Reader” (1989) yra viena stipriausiø knygø apie muzikà. Ðiame rinkinyje spausdina mi Gouldo straipsniai ið muzikiniø þurnalø, knygø bei áraðø recenzi jos, poleminiai bei filosofiniai Kana dos màstytojo tekstai. Detali Gouldo idëjø ir interpre tacijø analizë buvo retas reiðkinys iki 1978 metø, kai pasirodë pirmo ji svarbi monografija - Geoffrey Pa yzanto “Glenn Gould: Music and Mind”, kuri ypaè patiko paèiam Gouldui (ðià biografijà Payzantas paraðë remdamasis vien Gouldo raðiniais, áraðais ir kita kûryba - në karto nesusitikæs su paèiu pianistu ar jam artimais þmonëmis). Goul do biografijas taip pat yra paraðæ Otto Friedrichas (Glenn Gould: A Life and Variations, 1989), An drew Kazdinas (Glenn Gould at Work: Creative Lying, 1989), Pete ris F.Ostwaldas (Glenn Gould: The Ecstasy and Tragedy of Genius, 1997). Pianisto menà nuodugniai tyrinëjo Kevinas Bazzana (Glenn Gould: Per for mer in the Work, 1997), Elizabeth Angilette (Philo sopher at the Keyboard: Glenn Gould, 1992) bei kiti muzikologai. Vokieèiø kalba iðleista Gouldo eksperto Michaelio Stegemanno biografija apie ðá áþymø meninin kà - ðioje knygoje surinkta puiki
bibliografija bei diskografija. Tie, kurie nenori gilintis á Gouldo biog rafijà ir ieðko knygose estetinio pasitenkinimo, galëtø pavartyti al bu mà “Glenn Gould: A Li fe In Pictures” (2002). Jubiliejiniø metø proga rugsëjo mënesá pasirodþiu sios knygos asmeniðkà áþanginá þodá paraðë violonèelininkas Yo Yo Ma, o labiau biografiðkà ávadà - muzikos kritikas Timas Page’as. Daugelis ðiame albume surinktø nuotraukø spausdinamos pirmà kartà. Prie iðkilmingo pirmojo lei dimo “Sony” pridëjo Gouldo kartu su jo mokytoju Alberto Guerrero keturiomis rankomis skambintà ir iki ðiol neiðleistà W.A.Mozarto Fantazijà f-moll KV 594. Ðalia do kumentiniø knygø galima pami nëti ir vienà groþinës literatûros kûriná, kurá ir Lietuvos skaitytojai dar gali surasti knygynø lentynose ar bibliotekose: tai austrø raðytojo Thomaso Bernhardo “Grimzdëjas” (1983, lietuviðkas leidimas 1999), kurioje paþerta gausybë mitø apie ekscentriðkas fortepijono genijaus savybes.
GLENNO GOULDO ÁRAÐAI La biau nei bet ku ris ki tas klasikinës muzikos atlikëjas, su sijæs su áraðø technologijomis, Glennas Gouldas paliko apie 75 áraðus, kurie liudija nestandarti nes ðio menininko nuostatas bei poþiûrá á “auksiná” pianistø reper tuarà. Kalbëdami apie Gouldà, paprastai galvojame apie Bachà ir Schönbergà - ðiø kompozitoriø kûryba buvo jo repertuaro pagrin das, muzikiniø vertybiø modelis, ji darë didþiausià átakà Gouldo este tinëms idëjoms, interpretacijoms ir atlikimo stiliui. Taèiau jis taip pat áraðë visas Mozarto sonatas, dau gumà Beethoveno sonatø, visus Beethoveno koncertus, taip pat nemaþai Hindemitho, Prokofjevo, Griego, Bizet, Skriabino ir Sibeliu so kûriniø. Ið visø Gouldo áraðø tik 19 sudaro ne Bacho, Beethoveno, Mozarto ir Schönbergo kûriniai ir tik 4 - ne vokieèiø-austrø kompozi toriø muzika. Kas daroma, kai visi svarbiau si mirusio menininko áraðai jau iðleisti, taèiau menininkas tebëra populiarus? “Tuomet áraðai tech nologiðkai perdirbami ir naujai ápakuojami”, - taip raðo “Fono Forum” þurnalas. “Columbia Re cords” (dabar “Sony” áraðø firma), su kuria Gouldas iðskirtinai dirbo,
dar ir ðiandien pelnosi ið Gouldo áraðø. Jubiliejus paskatino daug plokðteliø perleisti ið naujo. Prieð 10 metø pasirodë iðsami 17 kompaktiniø plokðteliø serija “Glenn Gould Edition”. Videofil mai, kuriuose áamþintas Gouldo skambinimas ir jo paties komen tarai, iðleisti rinkiniu “The Glenn Gould Collection” (VHS 6 kasetës). Kà gi dar naujo galima pasiûlyti klausytojams? Vienas svarbiausiø pastarøjø metø áraðø - ketvirtasis J.S.Bacho “Goldbergo variacijø” leidimas “A State of Wonder”. Specialiai 70-øjø gimimo metiniø proga iðleistose trijose kompaktinë se plokðtelëse - Gouldo áraðytos ðio kûrinio 1955 bei 1981 metø inter pretacijos (treèiajame CD klausyto jui siûlomas ir Gouldo pokalbis su Timu Page’u, ir unikalûs studijiniai bandymai ið “Goldbergo variacijø” 1955 metø áraðø sesijos). 1981 me tais áraðytos variacijos vadinamos geriausia Gouldo ágrota J.S.Bacho kûrinio interpretacija. “Gouldas grûmësi dël kiekvienos natos ar þo dþio, nepaisant pastangø, kartais ir pinigø. 1955 metais Gouldas áraðë visas “Goldbergo variacijas”, iðskyrus pradþià. Norëdamas ára ðyti ðià temà, sugrojo jà 20 kartø. Galutinis variantas buvo 21-asis”, - prisimena Stephenas Posenas. Specialiai jubiliejaus proga taip pat pasirodë dar vienas nau jai iðleistas senø áraðø variantas: dviguba plokðtelë “Glenn Gould - A Life in Music”. Vienà jø sudaro J.S.Bacho interpretacijos, antrojo je skamba kitø kompozitoriø - nuo Orlando Gibbonso iki Richardo Strausso ir Arnoldo Schönbergo - kûriniai. “The Glenn Gould Re a der” sudarytojas Timas Page’as teigia, kad viena svarbiausiø Gouldo ilgaamþës reputacijos prieþasèiø - tai muziko originalumas. Pasak Pa ge’o, “jis pra de da nuo ten, kur kiti sustoja. Gouldo meilë, atsidavimas ir ekspresija jauèia mi jo interpretacijose. Në vieno koncerto nebuvo tokio paties. Betarpiðkumas ir spontaniðkumas sukurdavo átampà, prikaustanèià klausytojo dëmesá iki paskutinës minutës. O jo charizma tik dar la biau traukë”. n Auðra LISTAVIÈIÛTË, Lina NAVICKAITË
“NËRA JOKIO BEETHOVENO ORIGINALO”
POKALBIS SU DIRIGENTU NIKOLAUSU HARNONCOURT’U Jau anksèiau “Muzikos bar ø” muzikos naujienø skilt yje buvo uþsimint a, kad ð.m. geguþës 28 d. dirigentui, violonèelininkui ir muzi kologui Nikolausui Harnoncourt ’ui buvo áteik t as tarpt autinis Ernsto von Siemenso muzikos apdovanoji mas. “Deðimtmeèius nuodugniai su kûr ybiniu uþsidegimu dirbdamas, jis þenk liai prisidëjo prie praëjusiø epochø muzikos ávaizdþio atnauji nimo ir taip ið naujo at vërë tradici jos perspek t y vas”, - tok iais þodþiais buvo kreipt asi á Nikolausà Harnon cour t ’à. Ta proga Maxas Nyf feleris kalbëjosi su N.Harnoncour t ’u apie Ludwigo van Beethoveno Devin tà jà simfonijà, ðio kompozitoriaus kûr ybà bei jos interpret acijà. - Mano manymu, jûsø De vintosios simfonijos interpre tacija ypaè sëkminga todël, kad jûs vaizduojate Beetho ve nà ne kaip ant þmo gá, o kaip tik prie ðin gai, kaip ir visame Beethoveno simfoni jø cikle, kurá atliekate. Jums svetimi netikras patosas ir rekordø siekimas. - Ilgai nesir yþau interpretuoti Be ethoveno kûr ybos. Bûdamas orkest rantas, dël Beethoveno iðgy venau daug neigiamø emocijø. Paprastai jo muzika skambëdavo gremëzdið kai bei labai sutirðtinta. Uþ teksto slypinti idëja bûdavo vargiai atpa þástama. O Beethovenas davë tiek daug naujo! Kai jis pradëjo kurti sim fonijas, Haydnas jas taip pat tebekû rë. Bet jau nuo pat pirmøjø þingsniø Beethovenas uþëmë visai kità niðà. Savo muzika jis ryþosi tam, kam nie kas prieð tai nesir yþo. Pav yzdþiui, jis norëjo iðreikðti paþiûras. Penktojoje simfonijoje jis tam tikra prasme yra politinis agitatorius. - Kodël savajam Beetho veno simfonijø ciklui pasi rinkote Europos kameriná orkestrà? - Beethoveno simfonijos iðsiskyrë ið visa kita. Tie, kurie anuomet klausë si jo Antrosios simfonijos, dar nieko panaðaus nebuvo girdëjæ. Tuo tarpu Pirmàjà ið klausos dar buvo galima lyginti su J.Haydno Ðimtas treèià ja simfonija. Bet nuo Antrosios klausy tojas ima konfrontuoti su dalykais,
kurie pirmiausia turëjo já nepapras tai sugluminti. Ðiais laikais atlieka mos Beethoveno simfonijos tapo paprasèiausia rutina. Jos grojamos mintinai. Dirigavau jas “Concertge bouw”, kitiems orkestrams. O Euro pos kamerinis orkestras, kolekt y vas, dar niekuomet nesusidûræs su Be ethovenu. Tai iðskirtinis atvejis. Su aukðèiausios klasës orkestru galëjau ágroti premjeras. Tai ir buvo mano pasirinkimo prieþastis. - Kodël nedarote studijiniø áraðø? - Man svarbi koncerto atmosfera. Vëliau pakoregavome keletà bûtinø vietø: kosëjimus ir pan. Per repetici jas orkestrui galëjau paaiðkinti tokius dalykus, kuriø kitiems orkestrams nebûèiau galëjæs. Jie bûtø palaikæ mane keistuoliu. Sukûrëme sponta niðkà, absoliuèiai nuoðirdþià prem jeros nuotaikà, tvyrojusià ir salëje. Klausytojai pajuto, kad ðios daþnai atliekamos simfonijos suskambëjo neáprastai, taip, kaip klausytojai jø në karto nebuvo girdëjæ. - Jûsø interpretacijoms bûdingi gana aiðkûs tempø santykiai. Pavyzdþiui, Devin tosios simfonijos II ir III da lys sutinka kaip aðtuntinë su pusine su taðku (nepaisant minimaliø, daþniausiai su atlikimu susijusiø, nukrypi mø). Taip pat ir Penk to jo je simfonijoje preciziðki daliø tempø santykiai. Kaip gims ta jûsø tempai? - Remiuosi Beethoveno paþ y mëtais tempais. Ant pulto neturiu jokio metronomo. Uþtat turiu labai aiðkià tempø koncepcijà operø ir kitø ilgø kûriniø. Jø trukmë skirtingø pasirodymø metu skiriasi vos keletu sekundþiø. - Ar nu kry pi mas nuo ori ginaliø Beethoveno tempø priklauso nuo spontaniðkos vakaro situacijos? - Ne tik. Tai susijæ ir su kitais da lykais. Pirmiausia Beethovenas pats yra pasakæs, kad tempà jis galëjo nurodyti tik pirmiesiems dviem tak tams. Dirigentai klysta manydami, kad ðiø tempø turi laik ytis nuo pir mojo iki paskutinio kûrinio takto. Beethovenas to nebuvo numatæs. Yra iðlikæs jo atliekamos Antrosios simfonijos lëtosios dalies apraðymas. Vienoje repeticijoje pabandþiau su orkestru tai atkartoti. Neátikëtina! Tiek maþai taktø, o tiek daug ávairiø tempø! Antra, tempas galvoje daug greitesnis nei real ybëje. Kai styginiø kvartetas subjekt yviai atlieka kûriná
pagal pateiktà tempà, realus tempas iðeina jau kiek lëtesnis. Tempo áspû dis iðlieka tas pats. O jei grojate su nedideliu orkestru, tas pats tempas bus dar lëtesnis. Lëèiausiai grojama tuo paèiu tempu didelëje salëje su dideliu orkestru. Taigi ansamblio bei salës dydþiai nulemia tempus. Tempas nëra abstraktus matas. Tad að visiðkai sutinku su Beethoveno tempø þymëjimais, nes jie pagrás ti konkreèiu garso ásivaizdavimu. Ðiuos tempus jis nurodë savo brol vaikiams. Kad ir kurèias, jis sësdavo prie fortepijono, kur tempai kildavo labiau mechaniðkai. Yra ir treèiasis veiksnys, lemiantis tempo suvoki mà, - tai kûrinio atlikimo tradicija, kurios atliekant Beethovenà nevalia ignoruoti. Gali taip atsitikti, kad kaip kurie Beethoveno kûriniai vienø at liekami greièiau, kitø lëèiau, ir niekas neturi teisës tam prieðtarauti. Tempo nereikia suabsoliutinti. - Kada pirmà kartà atkreipë te dëmesá á Rudolfo Kolischo veikalà apie Beethoveno mu zikos tempà ir charakterá? - Manau, tai atsitiko per Michaelá Gielenà, bet tiksliai dabar nebegaliu pasak yti. Esame seni paþástami, jis kiek vyresnis, mano studijø Vienoje laikais taip pat gy venæs Vienoje. - Ar pastarasis veikalas darë átakà jûsø Beethoveno interpretacijai? - Ið pradþiø labai prieðtaravau veikalui, bet toks mano bûdas. Dar ir ðiandien tebesu opozicijoje, bet þvelgiu á tai pagarbiai. Visiðkai ne pritariu rekonstruotiems tempams. Kolischas nurodo, pav yzdþiui, “Fide lijaus” tempus, kurie, jo manymu, galbût galëtø bûti teisingi. Su jais að nesutinku. - Beethoveno simfonijø interpretacijas parëmëte as meninëmis studijomis. Tuo tarpu pasirodë Jonathano del Maro naujai iðleistas originalas, kuriuo naudo jasi daug dirigentø. Ar ðis leidinys pateikë jums naujø aspektø, ar visa medþiaga jums jau buvo þinoma? - Pa var tæs del Ma rà, ra dau tas paèias korektûras kaip ir mano. Bet nereikia pamirðti, jog kad ir kokios bûtø naujos versijos, jos visuomet laikinos. Ar tai bûtø mano versija, at siradusi daug anksèiau negu del Ma ro, ar paties del Maro, ar dar kieno nors. Negali bûti Beethoveno origi nalo galutinës versijos. Tai nulemia jo darbo bûdas: jis raðë partitûrà, ku rià galëjo perskait yti tik vienas þmo
gus. Tai jo partitûrø perraðinëtojas Schlemmeris. O dabar Beethovenas koregavo Schlemmerio ðvarraðtá. Beethovenas átraukia pakeitimus, kuriø jo paties rankraðt yje nebuvo. Pagal ðá Schlemmerio ðvarraðtá ávai rûs perraðinëtojai atkûrë originalà. Jà ir ðiandien galima gauti. Ið vie nos buvo grojama daugiau kaip pusæ ðimtmeèio. Joje galima atrasti ir XIX a. antrosios pusës pastabø. Ðioje medþiagoje galima rasti ir pa pildymø ið rankraðtinio teksto, kuriø neaptiksime Schlemmerio ðvarrað tyje. Trumpai tariant, Beethovenas nuolat taisë aktualiausià medþiagà, o ne senus egzempliorius. Kyla klau simas: ar tai esminiai pakeitimai, ar kilæ ið akimirksnio bûtinybës. Á tai nëra jokio aiðkaus atsak ymo. - Tuomet nëra ir jokios ga lutinës redakcijos? - Negalime teigti, kad paskutinës Beethoveno korektûros ir pastabos autentiðkiausios. Tuomet Ketvirtàjà simfonijà turëtume groti su dvigu bais mediniais ir variniais puèiamai siais bei kontrafagotu. Beethovenas yra palikæs pastabø, kada turëtø gro ti dvigubi puèiamieji ir kada turëtø prisidëti kontrafagotas. Tai paskutinë Beethoveno pastaba apie Ketvirtàjà simfonijà. Ðios pastabos skir tos atlie kant kûriná labai didelëje salëje, kur dvigubinimas turi prasmæ. Bet nie kuomet negirdëjau ðio kûrinio taip atliekant ir neprisimenu, kad jis kada nors taip bûtø atliekamas. Nemaþa vietø, kuriose keli variantai auten tiðki. Todël negalima sak yti: ðitas ar kitas leidimas visiðkai atitinka Beetho veno valià. Ðtai dar vienas pav yzdys: Devintojoje simfonijoje daugybë vietø, kuriose Beethovenas kà nors nubraukë; taèiau nëra þinoma, ar jis nubraukë todël, kad kontraboso partijos atlikëjai kaþko nepanorëjo groti, ar dël to, kad jam tai paèiam nepatiko? Á ðiuos klausimus lieka ne atsak yta. Kai kà kontrabosininkams liepiu groti, nes esu ásitikinæs, jog toks buvo Beethoveno sumanymas. Kiti dirigentai tokios versijos atsisako. Deja, niekaip negaliu susisiekti su Be ethovenu. Todël ir netikiu atlikimu, apie kurá galima bûtø sak yti: tai yra teisinga, o visa kita - falðas. - Vadinasi, tai yra nuolati nis nuomoniø klausimas? - Manyèiau, kad taip. Pirmiausia turime susipaþinti su kiek ámanoma daugiau ávairiø ðaltiniø. Jie padëtø geriau suprasti Beethoveno spren dimus. Tuomet galëtume suvokti, ar pasirinkta interpretacija teisinga, ar ne. n Auðra LISTAVIÈIÛTË
Muzikos barai /45
Baletas Aliodija RUZGAITË
Ð
iais þodþiais þymi balerina T.Karsavi na sugretino genialius XX a. ðokëjus Vaclovà Niþinská ir Rudolfà Nureje và. Pastaràjá ðokio kritikai vadina antruoju Niþinskiu. Ðokëjai panaðûs ir skirtingi. Abiejø pavardës prasideda N raide. Niþinskis - lenkas, Nurejevas - toto rius. Abu mokësi Sankt Peterburgo baleto mokykloje. Abu iðgarsëjo Paryþiuje. Ni þinskis - ðokdamas S.Diagilevo trupëje, o R.Nurejevas 1961 m. atvykæs gastroliø su Kirovo (Marijos) baleto trupe. Iðvaizda ir ðokio stiliumi skirtingi ðokëjai iðsiskyrë sa vitu temperamentu, seksualumu. V.Niþins kio kûryba truko tik devynerius metus, R.Nurejevo - dvideðimt penkerius. V.Ni þinskis, bûdamas klasikinis ðokëjas, statë modernius baletus (I.Stravinskio “Ðventàjá pavasará”, C.Debussy “Þaidimus”), R.Nu rejevas ðoko ir ðiuolaikiniø choreografø kû rinius, bet kaip choreografas daþniausiai tik savaip aranþuodavo XIX a. klasikinius baletus. Amþininkus stebino V.Niþinskio ðuolio skrydþiai, R.Nurejevo þiûrovus - jo virtuozinë sukiniø technika, vaidybos ir ðokio spontaniðkumas…
Þymiausi XX a. ðokëjai. “Niþinskio legendà tæsia Nurejevas” Abu ðokëjai buvo nepakartoja mos individualybës, abiejø tragiðki likimai. V.Niþinskis net dvideðimt septynerius metus visai nereagavo á aplinkà, R.Nurejevas, regis, nuo 1984øjø þinojo, jog yra uþsikrëtæs ÞIV virusu. V.Niþinskis XX a. pradþioje, o R.Nurejevas jo pabaigoje pakeitë XX a. baleto ir moder niojo ðokio sampratà. Rudolfas Nurejevas gimë 1938 m. kovo 17 d. traukinyje tarp Irkutsko ir Sibiro. Të vams persikëlus gyventi á Ufà, berniukas noriai lan kë pionieriø ðokiø ratelá, net ðoko Ufos teatre. Ið
Rudolfas Nurejevas
Muzikos barai /46
tuometinio Leningrado atvykusi pedago gë patarë septyniolikameèiui jaunuoliui vaþiuoti mokytis á Leningrado A.Vagano vos choreografijos mokyklà. Su pirmuoju savo pedagogu vaikinas nesutarë ir vëliau perëjo á þymaus klasikinio ðokio pedago go A.Puðkino klasæ. Tuo metu ðioje mo kykloje mokësi ir grupë lietuviø. Baleto solistai A.Belinkevièius, R.Minderis gerai prisimena Rudþio (kaip Rudolfas buvo va dinamas) egocentrizmà, ûmø charakterá. Nurejevas lietuvius kartais pavadindavæs faðistais. 1958 m. R.Nurejevas baigë mokyklà. Vi sus suþavëjo jo ir A.Sizovos atliktas A.Ada mo baleto “Korsaras” duetas. Já kvietë ðok ti ir Maskvos didysis teatras, bet ðokëjas liko Kirovo (Marijos) teatre. Èia jis ið karto ðoko pagrindinius vaidmenis klasikiniuo
Galima dþiaugtis, kad iðliko daug videoáraðø, jaudinanèiø solisto vaidybos nuoðirdumu - iðsiskyrimo su Þizel, Dþul jeta, Odilija, Manon scenose. Niekas po Fonteyn ir Nurejevo nebedráso ðokti jiems choreografo Frederiko Ashtono pastaty to baleto “Margarita ir Armanas” (pagal F.Liszto Sonatos h-moll muzikà), kuriame abiejø solistø duetai prilygo W.Shakespea re’o sonetø gelmei. R.Nurejevà domino ir ðiuolaikiniai cho reografai. Kritikams, kurie priekaiðtavo, jog Nurejevas ðoko ðiuolaikiniø choreo grafø ðokius, solistas atðaudavo, kad jeigu muzikantai groja Mozartà, o vëliau Ravelá ar Schönbergà, tai ir ðokëjai nëra iðimtis. Jis mielai bendravo su amerikieèiø ðiuolai kinio ðokio ðokëja ir choreografe Martha Graham, 1975 m. Nurejevui ir Fonteyn ji pastatë spektaklá “Liuciperis” pagal Hali mo El-Dabho muzikà, kuriame solistë kû rë nakties gundytojos, o solistas - pusiau þmogaus, pusiau dievo, neðanèio ðviesà, vaidmenis. Vëliau Nurejevas ðoko ir ki tuose M.Graham spektakliuose - Ðventikà “Apalaèø pavasaryje”, Egidà “Klitemnest roje”. Repetuodamas vaidmenis, jis stengë si perprasti ir M.Graham ðokio sistemà. Ið kitø spektakliø, kuriuose ðoko Nure jevas, derëtø iðskirti Maurice’o Bejart’o ba letà “Klajoklio dainos” (muz. G.Mahlerio); ðiuolaikinio ðokio plastikos yra ir paties artisto pastatytame balete “Manfredas” (pagal P.Èaikovskio muzikà). Nors þiûrovai tebeplûdo á spektaklius, bet metams bëgant solisto plie neteko elas tingumo, ðuoliai - lengvumo. Ðokio kriti kai ëmë vis daþniau kritikuoti Nurejevo ðoká, patardami baigti karjerà. Kad ir ne Benefisas Rudolfas Nurejevas balete “Petruðka”
se baletuose, kartu su teatro primadona N.Dudinskaja atliko Frondozo vaidmená A.Kreino balete “Laurensija”. Tolesná jo gyvenimà nulëmë trupës gastrolës á Paryþiø ir Londonà. Nepaklusæs KGB reikalavimams vengti ryðiø su uþsie nieèiais, atsilikæs nuo trupës, ið Paryþiaus ðokëjas nutarë vykti á Kopenhagà, kur keti no susitikti su þymiu to meto danø solistu Eriku Bruhnu. Greit abu ðokëjai - deðimèia metø vyresnis santûrus Erikas ir karðtas, trokðtàs þiniø Nurejevas susidraugavo. Jø nutrûkstanèià ir vël atsinaujinanèià drau gystæ iðsamiai apraðo JAV ðokio kritikas J.Gruenas knygoje “Erikas Bruhnas”. 1962 m. Londono karaliðkojo teatro pri madona Margot Fonteyn pakvietë R.Nure jevà bûti jos partneriu galakoncerte. Tais paèiais metais, suðokusi A.Adamo “Þizel”
Londono karaliðkajame balete, pora ilgai ir su pasisekimu ðoko daugelyje baletø. Spauda raðë apie devyniolika metø vyres nës balerinos kûrybiná renesansà. Tuo tar pu baleto fanatikas Nurejevas vis tobulino savo sukiniø technikà, o ðokdamas XIX a. M.Petipa baletuose jis kurdavo efektingas variacijas, kuriose po aukðtø ðuoliø ápinda vo ir maþai vyrø ðokiuose pasitaikanèius greitus neaukðtus rond de jambre judesius. Jaunimas mëgo ðokëjà ir pradëjo kirp ti plaukus à la Rudis. Vienas Amerikos ðokio kritikas já pavadino pirmàja baleto popþvaigþde. Nurejevas ðoko be poilsio - per sezonà dalyvaudavo iki 250 spektakliø. O gastro liø metu dar spëdavo aplankyti muziejus, pirkdavo meno kûrinius, butus Londone, Paryþiuje, Niujorke.
Muzikos barai /47
norëdamas sutikti - prieð vienà spektaklá Nurejevas netgi uþdraudë kritikæ áleisti á teatrà - artistas vis daþniau ëmësi vaidybi niø vaidmenø. 1983-1989 metais Nurejevas vadovavo Paryþiaus “Grand Opera” baleto trupei. Darbas nebuvo lengvas, nes trupëje vyra vo sustabarëjusios tradicijos. Èia kiekvie nas jaunas ðokëjas pirmiausia bûdavo pri imamas á kordebaletà ir tik vëliau gaudavo solo vaidmenø, leisdavusiø tapti baleto þvaigþde. Taèiau Nurejevas, nepaisyda mas protestø, atsakingus vaidmenis skyrë jauniesiems. Jis statë savas klasikiniø bale tø “Gulbiø eþeras”, “Mieganèioji graþuo lë”, “Raimonda”, “Romeo ir Dþuljeta”, “Don Kichotas” versijas. Ðiuos spektaklius statë ir kituose teatruose: Londone, Pary þiuje, Vienoje, Kanadoje, Buenos Airëse.
Muzikos barai /48
1991 m. balandþio-geguþës mën. kartu su kitais þymiais rusø ir prancûzø ðokëjais Europoje su trupe “Nurejevas ir jo drau gai” gastroliavo ir lietuviø balerina Lore ta Bartusevièiûtë. Á trupæ jà pakvietë ðios trupës vadybininkas Michaelis Tietzas. Loreta, gavusi vaizdajuostes, padedama repetitorës L.Diðlerës, greit iðmoko danø choreografo A.Bournonville’o “Pas de six” (muz. E.Helstedo) ir choreografo A.Dolino “Pas de quatre” (muz. Pugni) Taljoni vaid mená. Ji prisimena, kad Nurejevà matyda vo retokai, bet spektakliø metu uþkulisyje jis stebëdavo ðokanèius solistus. Vienà die nà Nurejevas pakvietë Loretà ir paklausë, ar ji galinti suðokti L.Minkaus baleto “Don Kichotas” treèiojo veiksmo Kitri ir Bazilio duetà. Repeticijø metu jis parodë savàjá skirtingà adagio ir variacijos variantà, at
skleidë naujø niuansø, nors leido palikti ir jau áprastus ðokio elementus. Solistë pasa koja, kad gastroliø metu ðokëjas ðoko dvie juose vienaveiksmiuose baletuose - danø baletmeisterio F.Flindto “Pamoka” (muz. G.Delarue) ir amerikieèiø J.Limono “Mau ro Pavana” (muz. H.Purcellio). Pirmajame balete (pagal dramaturgo E.Jonesco pjesæ “Pamoka”) Nurejevas kûrë fanatiðkai reik lø senà baleto pedagogà, kuris nuþudo savo mokinæ, o antrajame sukûrë jausmø blaðkomà Otelà. Spektakliai þiûrovus pa kerëdavo prasminga plastika, vaidybos átaiga. Po spektakliø þiûrovai këlë ovacijas ir jam, ir ðokëjams. Pasibaigus gastrolëms, Nurejevas visiems ðokëjams padëkojo ir su jais nusifotografavo. Atminimui visi ðokëjai bukletuose áraðë linkëjimus. Lore tai Nurejevas pasiraðë ant savo ir Fonteyn
áteikæs lietuviðkø saldainiø dëþæ “Gulbiø eþeras” su mûsø trupës sveikinimais. Tik skaitydama knygà suþinojau apie ðokëjo meilæ muzikai, J.S.Bachui. Jau ge rokai nusilpæs jis panoro tapti dirigentu, tarësi su dirigentu K.Böhmu, su namø kai mynu L.Bernsteinu, kuris patarë kreiptis á Juilliardo universitetà. Dirigentai ávertino jo gabumus. Studentø orkestrui R.Nureje vas dirigavo baletø iðtraukas, Beethoveno “Herojinæ” simfonijà. Garsus italø dirigen tas R.Mutti, pamatæs videoáraðà, pasakë, kad Nurejevas diriguoja geriau negu kai kurie profesionalai. Taèiau liga progresavo. 1963 m. R.Nu rejevas Londone pastatë pirmàjá baletà L.Minkaus “Bajaderæ”. Paryþiaus operos teatre “Bajaderë” tapo paskutiniu jo kûriniu, kurio taip ir nepajëgë uþbaigti - á pagalbà atëjo jaunystës metø partnerë Marijos teatro balerina G.Kurgapkina. Po premjeros á scenà invalido veþimëlyje bu vo áveþtas Nurejevas. Kultûros ministras J.Langas, savo kalboje ávertinæs menininko indëlá á prancûzø baleto menà, áteikë litera tûros ir meno komandoro medalá. Po trijø mënesiø, 1993 m. sausio 6-àjà, talentingas, neramios sielos menininkas mirë. Jis, kaip ir kiti þymûs baleto meist rai V.Niþinskis, S.Lilaris, palaidotas tose paèiose kapinëse. R.Nurejevo deðimties metø mirties su kaktá ðiandien mini viso pasaulio baleto trupës, kuriose ðoko arba baletus statë XX a. legenda. n
Rudolfas Nurejevas baletuose “Roþës sapnas”, “Fauno popietë”, “Liuciperis” Loreta Bartusevièiûtë su Rudolfu Nureje vu po “Atsisveikinimo turo” spektaklio Maestro autografas
(Armano ir Margaritos) nuotraukos. Apie Nurejevo asmeniná gyvenimà, mylimuosius, ligas, artimuosius suþinome ið 600 puslapiø apimties Dianos Solway monografijos “Rudolfas Nurejevas. Jo gy venimas”. Knygoje raðoma, jog solistui iðvykus ið SSRS, valdþia stengësi, kad kiti menininkai nesusitiktø su “tëvynës iðdaviku”, kuriam teismas buvo paskyræs septynerius metus kalëti. Þymûs ávairiø kraðtø þmonës nuolat praðë iðleisti Nureje vo artimuosius á uþsiená. Taèiau tik M.Gor baèiovas 1987 m. davë leidimà aplankyti mirðtanèià motinà. 1989 m. R.Nurejevas gráþo á Sankt Peterburgà ir teatre suðoko Dþeimsà balete “Silfidë”. Tada ten buvo nuvaþiavæ ir su juo viename kambaryje gyvenæ A.Belinkevièius bei baletmeiste ris E.Bukaitis, kuris pasakojo Nurejevui
Muzikos barai /49
Baletas Lietuvos baleto mokyklai - 50 metø
Ðiø metø gruodþio 3 d. iðkilmingai atðvæstas Lietuvos baleto mokyklos jubiliejus - jai sukako 50 metø. Nors oficialiai tokios mokyklos Lietuvoje nuo praëjusiøjø metø nebëra, jos ðlovæ ir rûpesèius perëmë Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos Baleto skyrius. Nuo panaðaus skyriaus, 1952 m. choreografo Vytauto Grivicko rûpesèiu ásteigto prie deðimtmetës muzikos mokyklos, ir prasidëjo profesionalaus ðokio atlikëjø ugdymo tradicija - ilgus metus èia buvo ruoðiami ðokëjai Lietuvos baleto trupëms bei liaudies ðokiø ansambliui “Lietuva”. Ðventiná koncertà, kuris vyko Nacionaliniame operos ir baleto teatre, reþisavo Baleto skyriaus vadovas, buvæs ðios mokyklos auklëtinis ir ilgametis baleto premjeras Petras Skirmantas. Dauguma jo kolegø artistø, prieð deðimtmetá kartu su juo pasirodydavæ scenoje, o dar anksèiau mokæsi ðioje mokykloje, ðiandien tapo pedagogais - Graþina Sakalauskaitë, Loreta Bartusevièiûtë, Valentina Tarasova, Auðra Gineitytë, Audronë Sarokaitë, Jonas Katakinas ir kt. P.Skirmantas, prieð kelerius metus ákûræs fondà “Dance”, yra surengæs nemaþa ádomiø baleto koncertø. Ðis irgi pasirodë turiningas ir ádomus, nors epizodø eiga galëjo bûti kiek labiau motyvuota - dabar pakaitomis ðoko ir mokiniai, ir buvæ mokyklos absolventai, o jø tapatybæ galëjai nustatyti tik ið programëlës - galbût papildomi garsiniai praneðimai nebûtø pakenkæ. Prasmingas buvo koncerto ávadas - nesudëtingos choreografijos kompozicijoje prisistatë, ko gero, visi dabartinio Baleto skyriaus mokiniai. Po ðios “uvertiûros” iðklausytas trumpas P.Skirmanto þodis - sveikinimas ne tik dabartiniams mokiniams, bet ir baleto pedagogams veteranams, per koncertà sëdëjusiems garbingiausiose vietose pirmosiose eilëse. Taip pat buvo perskaitytas primabalerinos Eglës Ðpokaitës laiðkas ið Maskvos, kur jà nubloðkë gastroliø marðrutai, - atkreipë dëmesá paprasta, ðilta jo intonacija bei nuoðirdumas. Koncertà pradëjo Nerijaus Juðkos atliekamas Toreadoro solo ið Georges’o Bizet-Rodiono Ðèedrino “Karmen siuitos”. Ðokëjo pozos ir linijos aistringame raudoname fone atrodë áspûdingai, taèiau judesiams stigo gyvybës. Ádomi pasirodë
Muzikos barai /50
dabar Vaðingtone Tony Powello trupëje ðokanèios baleto mokyklos auklëtinës Nelës Beliakaitës atlikta George’o Balanchine’o variacija pagal P.Èaikovskio muzikà, kurioje ji pademonstravo ðokio tvirtumà, muzikalumà bei artistiðkumà - gaila, kad bendrà áspûdá gadino ryðkokas grimas bei ne visai tinkamai parinktas kostiumas. Malonia staigmena tapo á koncertà átrauktas fragmentas ið Jurijaus Smorigino baleto “Choreografo laiðkai MKÈ” - ðiame “Vilniaus baleto” spektaklio epizode pirmà kartà pagrindinæ partijà ðoko Rûta Kudþmaitë. Jai ir Igoriui Zaripovui teko pagrindinis krûvis - abu ðokëjai perprato J.Smorigino choreografijos stiliø, besiremiantá muzikalumu bei lyriðkomis judesio spalvomis, praturtinamomis ryðkiais jausminiais proverþiais. Didelëje scenoje epizodas ágavo kur kas daugiau átaigos, erdvë suteikë choreografijai kitoká kvëpavimà, J.Smorigino manierai bûdingi “atsitiktiniai” perbëgimai, duetai ið persiliejanèiø pozø bei solo intarpø tapo laisvesni ir átaigesni. Epizodo pabaigoje tinkamai solistams “akompanavo” ðokëjos Jolanta Davuolytë, Goda Bernotaitë ir Kristina Kaniðauskaitë. Labai neblogai atrodë Auksinio Dievuko variacija ið Ludwigo Minkaus baleto “Bajaderë”, kurià drauge su Baleto skyriaus maþesniøjø klasiø auklëtiniais atliko Andrius Þuþalkinas, - atkreipë dëmesá jo susikaupimas, tikslios, stilingos pozos, geri ðuoliai ir sukiniai. Gana gyvai Ispanø ðoká ið P.Èaikovskio baleto “Gulbiø eþeras” atliko XIII klasës moksleiviai Kristina Galalytë, Agnë Ramoðkaitë, Jurijus Tiulenevas, Evaldas Voitechovièius, taèiau P.Skirmanto sukurti “Ritualai” pagal Mukta Jade muzikà, kuriuos ðoko X-XI klasiø vaikinai, nuvylë pavasariniame koncerte jie atrodë kur kas geriau, o dabar trikdë vis besikeièiantis ðokëjø skaièius: èia jø aðtuoni, èia ðeði, o po akimirkos vël aðtuoni - sunku buvo suprasti, ar tai sàmoningas choreografinis sprendimas, ar “paðaliniø aplinkybiø” padiktuotos improvizacijos. Be to, ðokiui stigo muzikalumo, ritmingumo ir darnos, ne visi jaunuoliai pasirodë tinkamai suprantà ir valdà savo kûnà, pamirðdavo tempti keltis ir kelius. Vienas ryðkiausiø ir sudëtingiausiø koncerto epizodø - pas de quatre pagal Cesare’s Pugni muzikà - 1941 m. sero Antono Dolino rekonstruota garsiøjø XIX a. vidurio balerinø Marios Taglioni, Fanny Cerrito, Lucile Grahn ir
Carlottos Grisi ðokta kompozicija. Ðá sudëtingà kûriná ðoko Baleto skyriaus moksleivës, o já parengti padëjo ne taip seniai puiki Taglioni partijos atlikëja Nelë Beredina. Ið visos ketveriukës labiausiai uþtikrinta savo menu buvo Jurgita Dronina, vienuoliktokë mokytojos Jolantos Vymerytës (beje, kadaise iðleistuviniame koncerte taip pat ðokusios Taglioni partijà) auklëtinë - pasigërëtinas jos ðokio stilingumas bei techniðkumas, gyvos artistinës reakcijos. Tai ðokëja, kuri jauèia judesio malonumà ir sugeba þiûrovui perteikti pavydëtinà ðokio lengvumo ir gracingumo pojûtá. Neblogai pasirodë ir Olesia Pavliukeviè. Vita Jaristo ir Marija Simona Ðimulynaitë dþiugino gebëjimu perprasti romantiðkojo ðokio pozø stilistikà, taèiau jø choreografiniams epizodams stigo tvirtumo ir laisvës. Visiðkai kitoks buvo koncerto sveèio - Anþelikos Cholinos teatro pasirodymas. Choreografë ir penki ðokëjai pristatë neilgà kompozicijà ið vieno naujausiø savo spektakliø “Tango in Fa” pagal Astoro Piazzollos muzikà. Greta seniau ðiame epizode matytø Rûtos Kudþmaitës, Martyno Rimeikio, Donato Bakëjaus po ilgos pertraukos á “didþiàjà baleto” scenà gráþo baleto mokyklos auklëtiniai Giedrë Þaðèiþinskaitë ir Nerijus Tauskus. Visas ðokëjø ansamblis ðoko su ákvëpimu, parodë ryðkius artistinius sugebëjimus, tango stiliaus pajautimà bei individualumà. Pirmosios dalies pabaigoje dabartinë Nyderlandø nacionalinio baleto solistë Rûta Jezerskytë suðoko Krzysztofo Pastoro kompozicijà “Tao” pagal Louis Andriesseno muzikà. Epizodas ir vaizdiniu, ir choreografiniu poþiûriu ðiek tiek priminë J.Smorigino kompozicijà “Mano gyvenimas”, prieð ðeðerius metus sukurtà prieðkario balerinos Olgos Malëjinaitës atminimui. Bet R.Jezerskytë sugebëjo nesikartoti ir pateikë labai savità, artistiðkumu bei abstrakèiomis idëjomis jaudinanèià ðios kompozicijos interpretacijà - þavëjo jos muzikalumas, veido iðraiðkø ávairovë, siluetø groþis, kuriuos paryðkino minkðtas, kontrastingas apðvietimas. Ðiek tiek gaila, kad ið karto po ðios kompozicijos, artistei nespëjus net tinkamai nusilenkti, nuskambëjo pernelyg þvalus praneðëjos “uþ kadro” balsas, raginantis neneðti gëliø á scenà, o perduoti jas administracijai. Paliepimas besàlygiðkai teisingas - jau seniai laikas sustabdyti þiûrovø, su puokðtëmis ir
daiktais lipanèiø á scenà sveikinti savo artimuosius, srautà, taèiau ðá pareiðkimà derëjo paskelbti keliomis minutëmis vëliau. Antràjà koncerto dalá pradëjo scenos ið puikaus C.Pugni baleto “Esmeralda”, kurá Lietuvoje savaip buvo pastatæs V.Grivickas. Baleto skyriaus mokinës ðoko gana stropiai, pajuto romantinës choreografijos dvasià, taèiau daugiau dëmesio derëtø skirti judesiø tikslumui ir iðbaigtumui. Gana gerai pasirodë solistë Simona Paciukonytë - nors jos ðokio technika dar tobulintina, taèiau atkreipë dëmesá jos artistiðkumas, muzikai adekvaèios emocinës reakcijos. Neblogai - ganëtinai gyvai ir artistiðkai - ðoká su àsoèiu ið “Bajaderës” atliko IX klasës moksleivës. Puikiai T.Powello “Monologà” pagal Johanno Sebastiano Bacho muzikà paðoko Nelë Beliakaitë nepaprastai iðraiðkingai pademonstravusi neeilinius duomenis, koordinacijà bei muzikalumà, o Olga Konoðenko poetiðkai ir trapiai atliko Mari variacijà ið Piotro Èaikovskio “Spragtuko”. Ádomiai buvo sumanyta “Don Kichoto” scena. Nepriekaiðtingai I veiksmo Kitrës variacijà su tambûrinu suðoko K.Kaniðauskaitë - temperamentingai, techniðkai ir labai muzikaliai, pakerëjo lanksèiais ðuoliais ir þaibiðkais sukiniais. I veiksmo Espados solo ðoko Aurelijus Daraðkevièius, Tavernos scenos epizodà - Raimundas Maskaliûnas, nuotaikingai Kitrës draugiø ðoká atliko Viltis Algutytë ir Rûta Kudþmaitë. Ðio epizodo puoðmena tapo Jurgitos Droninos atlikta Kitrës variacija ið grand pas - jaunoji ðokëja pasiþymëjo ir ðokio stiliaus iðmanymu, ir gera technika. Ðiuolaikinei choreografijai antrojoje koncerto dalyje atstovavo Baleto skyriaus moksleiviø Olesios Pavliukeviè ir Jurijaus Tiulenjevo atlikti “Ðeðëliai”, kuriuos pagal Wangelio muzikà sukûrë T.Matzuzuki, bei baleto artistø Þavintos Èièelytës, Elegijaus Butkaus ir Igorio Zaripovo ðoktas trio ið Mindaugo Urbaièio “Acid City”. Koncertà baigë nuotaikingas Baleto skyriaus moksleiviø adagio, kurá pagal Wolfgango Amadeauso Mozarto muzikà sukomponavo Marina Levickienë - joje atkurta estetizuota kasdienio trenaþo atmosfera, supinta ið nedideliø duetiniø bei grupiniø scenø. Helmutas ÐABASEVIÈIUS
Impresija Chaplino ir Dolskio kûrybos motyvais
2002 m. lapkrièio 9 d. Klaipëdos muzikiniame teatre parodytas spek taklis “Baletinë Èaplino ir Dolskio korta”. Ið tiesø tai du vienaveiksmiai
jai. Didysis artistas apsuptas moterø, kurios visada já ákvëpdavo ir turëjo átakos. Charlie ieðko savosios mûzos, bet, vos tik jà suranda, ði dingsta kaip vizija, kaip neágyvendinama svajonë. Gyvenimas - tai scena, tai gerbëjai, o kartu ir visiðka vienatvë, bet nusivilti nevalia, nes tu - artistas. Spektaklis, Charlie’o gyvenimo spek
Spektaklis “Baletinë Èaplino ir Dolskio korta”
baletai, kuriuos sieja tik tai, kad ðie þinomi menininkai gyveno ir kûrë tuo paèiu praëjusio ðimtmeèio laiko tarpiu. Chaplinas populiarus ir þino mas visame pasaulyje, tuo tarpu Dolskis buvo ir yra mëgstamas Lietu voje, jo melodijos skamba iki ðiol. Abiejø kûriniø choreografë - Lat vijos nacionalinës operos balerina, baletmeisterë, Rygos tarptautinio baleto festivalio organizatorë nuo 1996 m., daugelio baleto konkursø þiuri narë Lita Beiris. Tai pirmas dide lis ðios labai veiklios, savo kûr ybos kelio ir gy venimo tiesø ieðkanèios moters ir baletmeisterës darbas Lie tuvoje. Baletinæ siuità “Sveikas, Èarli” spektakliui paraðë baltarusiø kompo zitorius Valerijus Mnacakanovas. Tai gana ádomus, ið Chaplino filmuose skambanèiø melodijø suræstas muzi kinis audinys. Átaigiai skambëjo orkestras, diriguojamas Algio Jono Lukoðevièiaus. Baletmeisterë pasi rinko nespalvotojo kino principà ir ið kar to mus átrau kë á XX am þiaus treèiojo-ket vir tojo deðimtmeèiø atmosferà. Vos atsivërus uþdangai, ma to me daug chap li nø ir ne ið karto galime suprasti, kur tikrasis, o kur jo antrininkai. Tai átaigi scena, kur herojai tiesiog uþplûsta mus, tik Chaplinui bûdinga plastika pasako dami savo istorijø iðtraukas. Rodo mas kinas gerai dera su atgijusiais scenos paveikslais. Ekrane matomus artistus átikinamai papildo gy vi atlikë
tak lis, vyks ta to liau. Ða lia - vi sa jo apsuptis: Koketë, Neregë, Stipruolis, Policininkas ir net kûdikis veþimëlyje. Ne visi paveikslai vienodai átaigûs. Labiausiai jaudina scena su Nerege (T.Zacharova). V.Marcinkus kuria spalvingà Chaplino paveikslà. Jo herojus kartais pasitikintis savimi, kartais sutrikæs, o kartais net apgai lëtinas. Chaplino vaidmens kûrëjui kiek pritrûko ðokio plastikos, kûno iðraiðkos, o gal choreografei ne visai pav yko rasti tinkamiausià ðiam artis tui judesá. Kitiems artistams linkëèiau geriau frazuoti ðokio jungtis, kalbëti sakiniais, o ne padrikais þodþiais. Chaplinas gráþo, o gal net ilges niam laikui apsistojo Klaipëdos scenoje. Antroji dalis “Lietuva mano meilë” - pirmosios prieðingybë. Kaip teigia stat ytoja, ji spalvinga ir ryðki lyg vidurvasario pieva. Kurti ðá áspûdá daug padëjo ryðkûs, iðradingi, indi vidualiai kiekvienam atlikëjui sukurti Vidos Leonavièiûtës-Insodienës kostiumai. Pirmosios dalies kostiu mai visiðkai kitokie - stilingi, tiksliai atspindint ys laikà, lyg nespalvotojo kino kadras. Litos Beiris sukurtos miniatiûros nebanalios, jose daug lengvo ir gero humoro. Ðá spektaklá puikiai sujungia fortepijono impro vizacijos, kurias atlieka A.J.Lukoðe vièius. Iðradinga scena “Kaip mes “Traviatà” þiûrëjome” pagal auten tiðkà Dolskio pasakojimà garbiai tuometinio Kauno poniai. Gerai ðià
scenà ðoko K.Gudelytë, D.Bervingis, G.Kistienas. Ispanø ðokis bûtø atro dæs áspûdingai, jeigu ðokdama ant pirðtø garantuoèiau bûtø jautusis A.Kovaliova. Puikiai scenos erdvæ ávaldë R.Jankevièius, taèiau spektak lio paþibos - Inga Briazkalovaitë su Aurelijumi Liðkausku, atlikæ “Ponia, að toks drovus”. Liðkauskas sukûrë vientisà, ávairiaspalvá personaþà, jo solo scenos buvo iðraiðkingos, plastiðkos. Gal kiek reikëtø atkreipti dëmesá á ðokio ðvarà. Visa trupë dirbo su uþsidegimu, dël to jai ir pa v y ko sa vo pui kià nuotaikà perduoti tà vakarà susi rinkusiems þiûrovams. Ðie, artistø pak viesti, su malonumu lipo á scenà ir kartu ðoko pagal “Onyte, einam su manim paðokti”. Petras SKIRMANTAS
Lietuvos baletas savo 77-metá paminëjo kartu su “Kopelija”
Kas “Traviat a” Lietuvos operai, tas “Kopelija” - Lietuvos baletui. Ta èiau Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ðiais met ais pareiðkë keisiàs tradicijas: 2003-iø jø iðvak a rëse “linksmybës taures” kels nebe nuo 1920 m. tradiciðk ai senuosius metus pal ydëdav usios Giuseppe’s Verdi operos personaþai, bet eliti nio koncer to dal y viai. Tuo tarpu gruodþio 4 d. tradiciðk ai parod y t as Leo Delibes’o balet as “Kopelija”, ku riuo profesinæ veiklà 1925 m. pradë jo Lietuvos balet as. Nors “Kopelija” vyko lemtingà Lietuvos baleto gimimo dienà, ta èiau ryðkesnio publikos bei paties teatro susidomëjimo nesulaukë - prieð spekt aklá nepamirðt a primin ti iðjungti mobiliuosius telefonus bei draust a filmuoti ir fotograf uoti, tuo tarpu vienas ar du sak iniai ðia proga bûtø suteikæ spek t akliui ypa tingumo bruoþà. Dau giau kaip prieð 20 me tø pastat y t as Vy t auto Brazd ylio spek taklis iðliks vienu ryðk iausiø choreo grafo biograf ijoje. Jame dal y vavo jau kelios artistø kartos, jis ne kartà sëkmingai rod y t as Lietuvos baleto gastrolëse uþsienyje. O 2002 m. gruodþio 4 d. vienà pagrindiniø Svanildos vaidmená pirmà kart à ðoko nuo rugsëjo Vilniuje dirbanti solistë Anast asija Kolegova. Keliø vienas paskui kit à sekusiø jaunos rusø ðokëjos debiutø kon tekste Svanilda iðsiskiria stilingumu ir nuoseklumu. Techniniø keblumø
ði par tija ðokëjai nekelia - juo malo niau buvo mat y ti labiau nei kituose balerinos vaidmenyse niuansuot à choreografinæ ðios par tijos interpre tacijà bei organiðkus vaid ybinius bruoþus, kuriais balerina apdova nojo savo herojæ. Solistë ðoko mu zik aliai, gerà áspûdá paliko treèiojo veiksmo variacija, kurioje tink amai buvo at skleisti ðokëjos techniniai ge bëjimai, saik ingai pademonstr uoti efektingø pozø aplombai; þavëjo ir virtuoziðk i finalinio valso suk iniai. Aleksandras Molodovas Francà ðoko ið visø jëgø, taèiau sunkok ai - pirmojo veiksmo adagio stigo darnos ir patik imesnio asist avimo A.Kolegovai, ðokëjo solo epizodams nepak ako iðraiðk ingumo, trûko tiks lesniø judesiø bei pozø, tuo tarpu treèiojo veiksmo duet as pasisekë kur kas ge riau, kaip ir dau gu ma mizanscenø - èia A.Molodov ui pa dëjo ilgametë patir tis bei sceninë orient acija. Tobulai Kopelijà ákûnijo Kristina Kaniðausk aitë - ðiuo metu tai pats ryðk iausias ðios balerinos vaidmuo. V.Brazd ylio spekt aklis ir unik alus tuo, kad Kopelijaus sumeistr uot a lë lë Kopelija tampa pagrindine spek taklio heroje, kuriai skir t a nemaþa sceninio laiko ir kuriai sukur t a net keli efektingi choreografiniai epizo dai. K.Kaniðausk aitë jau pirmajame veiksme, sëdëdama uþ paslaptin gojo Kopelijaus dirbtuvës lango, mechaniðk ais judesiais viliodama Francà, sugebëjo sukur ti tikrà spek taklio intrigà, o ðok io tikslumu ir iðraiðk ingumu nuð vietë visà antrà já veiksmà. Ovacijø ver t a buvo jos va riacija su vëduokle - aukðti ðuoliai, tikslûs stabtelëjimai, tvir ti suk iniai. Tol ygiai ryðk ios ir kitos Kopelijos scenos, nepriekaiðtinga ir treèiojo veiksmo variacija bei baigiamieji suk iniai. Kaip visada organiðk as Valde maro Chlebinsko Kopelijus suteikë spek t akliui nemaþa gy v ybës - mu zik alumas, humoro jausmas ðio ar tisto vaidmenyje dera su mokëjimu pasitelkti iðraiðk ingus, iðk albingus gestus bei mimik à, gebanèius sutelkti net iðsiblaðk iusiø þiûrov ø dëmesá. Orkestr ui su ákvëpimu dirigavo maestro Vy t aut as Virþonis; nors pirmajam spek t aklio veiksmui ne pak ako gy v umo, kiti du praëjo gerok ai sklandþiau. Bûtø gaila, jei pasit vir tintø gandai, jog 2002 me tø gruodþio 4-oji buvo paskutinë diena ðio nuot aik ingo V.Brazd ylio baleto gy venime. Helmutas ÐABASEVIÈIUS
Muzikos barai /51
Baletas Jûratë TERLECKAITË
Ðokis simbolizuoja gyveni mà. Kadangi gyvenimas yra ritmas, ðokis neatskiria mas nuo jo. Jis interpretuo ja mûsø egzistencijà, ap imdamas visus ritmus, visà þmogaus pulsavimà. Maurice’as Béjart’as
R
ugpjûèio 23-31 d. Vestfalijos (Vokietija) sostinëje Diusel dorfe vyko ðiuolaikinio ðokio festivalis, kurá inicijavo ir ið da lies finansiðkai rëmë Pasaulio ðokio aljansas. Festivalio renginiai vyko Diuseldorfo ðokio namø, dramos teatro ir kultûros forumo scenose. Tai jau treèiasis Pasaulio ðokio aljanso iniciatyva surengtas ðiuolaikinio ðokio festivalis. Pirmasis - „Ðo kio praeitis” - vyko 1999 m. Filadelfijoje, o antrasis analogiðkas renginys „Ðokio dabar tis” - 2001 m. Tokijyje. Ðiømeèio festivalio ðûkis: „Ðokio ateitis - ávairovës estetika”. Pasibaigus festivaliui, ketvirtà kartà vy ko viena didþiausiø Europoje ðiuolaikinio ðokio mugiø, kurios akcentas: „Pasaulio ðokis - ávairovës estetika”. Garbës vieð niomis buvo pakviestos JAV, Korëjos ir Afrikos trupës. Mugës renginiai buvo skir ti tarptautiniams ðokio specialistams (or “Diquis”
ganizatoriams, pristatytojams, ðokëjams, choreografams, kritikams ir kt.), taip pat ðokiu besidomintiems þiûrovams. Kaip ir kiekvienos mugës tikslas - parduoti kuo daugiau ðokio spektakliø. Renginio organizatoriai negalëjo skøs tis þiûrovø dëmesio stoka. Vien paskuti
Muzikos barai /52
Ðiuolaikinio ðokio ávairovë Diuseldorfo festivalyje ir mugëje “Diquis”
nëmis mugës dienomis parduota beveik 7000 bilietø! Apie rengi nius miesto gyventojus plaèiai informavo þiniasklaida. Nuo 1994 m. Vestfalijos þemëje vyk davo tik ðokio mugës, o ðiemet pirmà kartà - ir ðokio festivalis. Todël ðokio ðventëje dalyvavo dau giau nei anks èiau tru piø ir ðokio specialistø. Pirmàkart á ðokio menà pa þvelgta nauju aspektu - ekonomi niu. Tai pabrëþë Vestfalijos ûkio ministras Ernstas Schwanhol das. Anot jo, ðokis tapo aktyviu ekonomikos veiksniu, eksporto preke. Tam pagrásti jis pateikë duomenø, kad Vokietijoje ðokio, baleto ir su jais susijusiuose sektoriuo se kasmet dalyvauja apie 25 mln. eurø. Tai nenuostabu, juk vien minëtoje þemëje veikia apie 1000 ðokio mokyklø ir bûreliø, 400 baleto mokyklø ir 400 ðokio reikmenø parduotuviø. Ðokio sektoriø aptarnauja
apie 15 000 þmoniø. Jeigu mûsø valdþia suvoktø ir ásisàmonintø, kad ðokio menas sukuria darbo vietas, uþdirba valiutos, galima bûtø tikëtis ir kitokio poþiûrio á jo finansavimà.
“Battleworks”
Diuseldorfo renginiuose dalyvavo tru piø ið 47 ðaliø, kurios atstovauja visiems pen kiems þe my nams, dar 32 tru pës ir solistai pasirodë atvirose mugës scenose. Susirinko per 700 ðokio specialistø, vady bininkø, kritikø, þurnalistø, kurie bandë atsakyti á klausimà: „Ðoki, kur eini?” Or ganizatoriai á festivalá stengësi pakviesti ne tiek þymias, kiek vienos ar kitos ðalies ðokio menui geriausiai atstovaujanèias trupes. Jie suteikë galimybæ prisistatyti dar maþai þinomoms Afrikos, Azijos, Pie tø Amerikos, Rytø Europos ðiuolaikinio ðokio trupëms, puoselëjanèioms kitas nei Vakarø pasaulio vertybiø sistemas. Apskri tai svarbiausias trupiø atrankos kriterijus buvo kûrybinis pajëgumas ir puoselëja mos estetinës vertybës. Vienas festivalio organizatoriø Aatas Hougee pabrëþë: „Man neuþtenka iðgirsti þiûrovà sakant: „Ádomu, neblogai padirbëta”. Að noriu, kad ið spektaklio þiûrovas iðeitø tikrai su sijaudinæs. Turime liautis gainiojæsi naujø formø. Man ðokio ateitis susijusi ne su nau ja forma, bet su nauju turiniu. Kiekvienas kûrëjas viskà gali pasiimti ið savo dvasios pasaulio, todël ieðkojau trupiø, kurios ið tiesø paliestø þiûrovø sielas”. Kaip taikliai pasakë ðokio kritikë ið Ka nados Suzan Wyman, festivalis panëðëjo á kunkuliuojanèià ávairiø darþoviø sriubà. Renginius siejo ne kokia nors viena tema, kryptis, bet trupiø stiliø, krypèiø ávairo vë. Tai leido pamatyti ðokio dabarties
panoramà ir áþvelgti ateitá. Ávairiø trupiø pasirodymai - eksperimentai ar grynas vakarietiðkojo modernizmo kopijavimas, bandymai nustebinti ir retas iðdrásimas bûti savimi - sulaukë visokiø vertinimø. Vienus erzino nekûrybingas nuogumo demonstravimas, kitø manymu, bûtent tai padeda choreografams atskleisti þmogaus egzistencijos trapumà. Festivalyje ir mugëje pasirodþiusias tru pes labai sàlygiðkai suskirstyèiau á eksperi mentuojanèias, toli nuëjusias, sakyèiau, siekianèias nustebinti, net ðokiruojanèias Vakarø pasaulio ir kai kurias Azijos tru pes. Prie antrosios grupës priskirèiau ðo kio teatro tradicijas puoselëjanèias trupes. Treèiajai priklausytø autentiðkos buvimo savimi raiðkos siekianèios, senàsias etni nes bei estetines tradicijas su ðiuolaikinio ðokio plastika jungianèios trupës ið Rytø Europos, Pietø Amerikos, Afrikos. Ið pirmosios grupës ryðkiausiai iðsisky rë amerikieèiø trupë „Battleworks Dance Company”, kurios pasirodyme vyravo fizinës jëgos demonstravimas ir kultas. Galbût po rugsëjo 11-osios karinës nuotai kos ima ásivyrauti ne tik politikoje, bet ir mene? Nuo amerikieèiø neatsiliko ir olan dø trupë „Galili Dance”, perdëm ásijautusi á „smurto poezijà”. Ið ðokëjø, muzikantø, cirko artistø, fotografø susidedanèiai pran cûzø trupei „Kubilsi Khan Investigations” aiðkiai pritrûko tiek stiliaus, tiek vientisos minties. Gausiai naudojama technika nepraturtino ðokio estetikos, nesuteikë dvasios peno þiûrovams. Intriguojanti re klama priviliojo pilnutëlæ salæ smalsuoliø á Kinijos ir Vokietijos trupës „Jin Xing / Rubato” pastatymà „Asmuo asmeniui”, kuriame ðoko transvestitë Jin Xing. Dalá þiûrovø nebent galëjo sudominti, kiek likæ atlikëjos vyriðkumo. Festivalyje parodyta nemaþai solo at liekamø ðokio spektakliø. Neþinia, ar tai susijæ su finansiniais sunkumais, ar su choreografø ego poreiðkiu. Gali bûti, kad vakarieèiai pra rado bendru “Endlings Adams” mo, bendruo m en i ðk um o jausmà, viskas grindþiama in dividualizmu. Ðiø problemø kol kas në ra Rytø Europo je, ten ego ne toks stiprus, ir ðiuo poþiûriu ðiø ðaliø ðokio trupës turëjo kà pasakyti. Kituose grupi niuose spek
“Jankauskas”
takliuose ansambliðkumo nebuvo matyti, vien solo numeriø ðiupinys. Ið mano klasifikacijos iðkrinta viena populiariausiø Vakaruose choreografiø kanadietë Marie Chouinard, sulaukusi ypatingo þurnalistø dëmesio. Pjesë „Pa saulio ðauksmas” vienus ðokiravo maksi maliu techniðkø trupës ðokëjø apnuogi nimu. Kitiems kûrëja neerotiðkai kalbëjo apie þmogaus bejëgiðkumà, negalëjimà apsiginti, apie gamtos jëgà. Tretiems jos spektaklis atrodë tarsi pokalbis apie sielos nuogumà, þmogaus buvimo ðioje þemëje trapumà, laikinumà, buvo provokuojantis, verèiantis stabtelëti ir susimàstyti apie eg zistencijos prasmæ. Dar kitiems „Pasaulio ðauksmas” priminë tragiðkos nuojautos kupino E.Muncho paveikslo „Ðauksmas” herojus. Antrosios grupës trupës atstovavo la biau teatralizuoto ðokio tradicijai. Jø pasiro dymai þavëjo ne tik puikia ðokio technika, bet ir ádomiomis mintimis, þaismingumu, humoru. Nenuvylë puikias ðiuolaikinio ðokio teatro tradicijas turinèios vokieèiø trupës. Þymiosios choreografës Pinos Baush mokinë Henrietta Horn, ðokiu pra bildama apie þmoniø tarpusavio santykiø átampas ir atoslûgius, sukûrë stiprø emo
Muzikos barai /53
“Provincial”
ciná krûvá. Choreografës ið Sarbriukeno Marguerite’s Donlon ðokio teatro trupë humoru ir originalia choreografija bylojo apie þmoniø svajones, nerealius siekius. Apie atitrûkimà nuo realybës, norà skrajo ti papasakojo meksikieèiø trijø vyrø trupë „El Circo Contemporaneo”. Ðkotø ðokio teatras þaismingai, ðiuolaikiðkai paþvelgë á tradicinæ kultûrà. Jø ðokio scenos priminë Piterio Breugelio paveikslus, vaizduojan èius liaudies ðokius. Akrobatikos, cirko, pantomimos elementus taikanti ðveicarø trupë „MZDP” þaismingai pasijuokë ið sa vo tautieèiø individualizmo. Humoru alsavo ir Pietø Amerikos ðo këjø pasirodymai. Kosta Rikos „Diquis Tiquis” trupë ironizavo vyro ir moters santykiø sudëtingumà. Kubieèiø „Dan za Abierta” þiûrovams parodë muzikos, dainø, ðokio judesiø prisodrintà pjesæ „Chorus perpetuus”, kuri dràsiai kelia iðsilaisvinimo ið komunizmo poreiká ir su dëtingumà, átikinamai perteikia tragiðkà kubieèiø nelaisvës istorijà. Brazilø „Cia. Carlota Portella Vacilou Dancou” atsto vavo stipriam ðiuolaikiniam savo ðalies ðokiui ir buvo viena ið trupiø, kuriai rûpë jo prisiliesti prie gyvenimo tragikomiðku mo. Pjesë átaigiai kalba apie trapius vyro ir moters tarpusavio santykius, laisvæ ir
nelaisvæ, meilæ ir iðsiskyrimà. Ðiuolaikiniam Afrikos ðokiui atstova vo „Salia ni Seydou” trupë ið Burkina Fa sos. Ji simboliø kalba (naudodama smëlá, þvakes ir indus), grojant gyvai muzikai, jungdama etnines ðaknis su europinëmis ðakomis, prakalbino sielas, iðryðkino dvasiná þmogaus aklumà ir kurtumà, eg zistencijos prasmæ, kuriø neámanoma nu sakyti þodþiais. O Èado trupë „Les Jeunes Treteaux”, jungdama ritualinæ muzikà su ðiuolaikine kûno kalba, iliustravo paukð èiø, þvëriø judesius, taip primindama ne tik þmogaus su þmogumi, bet ir þmogaus su gamta neatsiejamo ryðio svarbà. Ðokiø trupës ið Afrikos - tolimos ir nepaþintos - priartëjo prie mûsø. Japonijos, Filipinø, Korëjos trupës
“SaliaSeydou”
daugelá nuvylë grynu vakarietiðkojo aðtun tojo-devintojo deðimtmeèiø stiliaus plagija vimu ir originalumo bei nacionalinio kolo rito stoka. Prieðingai, nacionalinio kolorito perpildytas Malaizijos „Kuala Lumpur” ðokio teatras parodë keistokà ðiuolaikinio ðokio supratimà. Prie stiprià dvasios ir kûrybos jëgà turinèiø Rusijos, Afrikos trupiø buvo pri skirta ir lietuvio Vyèio Jankausko trupë. Ðokio specialistai ir þiûrovai jo trupës spektaklá „Viduramþiø bernelio dainos” vertino labai gerai, jis sulaukë daug kom plimentø: „Jie (Vytis Jankauskas ir Giedrë Kirkilytë) tiki tuo, kà daro. Vyèiui rûpi ne forma, bet turinys giliàja prasme” (Aatas “Robinson”
Muzikos barai /54
Hugee). „Vyèio darbas - geras, garbingas. Jis visø pirma iðtikimas sau. JAV choreo grafai desperatiðkai ieðko naujø iðraiðkos formø, Vytis susidomëjæs turiniu” (Maxas Wymanas, ðokio kritikas ið Kanados). Ren giniø dalyvius ypaè stebino, kad turtingø ðiuolaikinio ðokio tradicijø neturinèiose ðalyse Lietuvoje, Rusijoje kuria originalûs, kûrybingi choreografai Vytis Jankauskas, Olga Pona, Tatjana Baganova. Festivalio metu vyko ir Pasaulio ðokio aljanso konferencija, kurioje dalyvavo apie 200 atstovø ið 38 ðaliø. Kiekviena festivalio diena buvo skirta konkreèioms ðiuolai kinio ðokio temoms: estetikai, plëtrai ir populiarinimui, studijoms ir þurnalistikai, mokymui ir politikai. Konferencijoje ágyta paþintinës profesinës patirties. Galëjome viskà ne tik pamatyti, bet ir aktyviai da lyvauti svarstymuose, aptarimuose ðokio meno ateities, globalizacijos poveikio ðokio erdvei, identiteto iðsaugojimo plin tant globalizacijai, ðokio politikos formavi mo ir edukacijos temomis. Vienoje vietoje buvo jauèiamas stiprus ðokio gyvenimo pulsas, bendros ðeimos, siejamos bendrø ar panaðiø estetiniø vertybiø, atmosfera. Diskusijos patvirtino, kad ilgà laikà sàvoka „ðiuolaikinis” buvo ið esmës ma tuojama Vakarø ðokio patirtimi. Ðiandien darosi vis akivaizdþiau, kad ðiuolaikiðku mas yra tapæs kiekvieno artisto ir kûrëjo poreikiu atskleisti autentiðkumà, identið kumà, neáspraustà á vienos specifinës me no formos interpretacijà. Diuseldorfo festivalio ir mugës rengi niai leidþia teigti, jog yra tarptautinë ðokio bendruomenë ir vietinës nacionalinës jo formos bei asmeninë iðraiðka. Ðokio menas - tai mûsø asmeninë autentiðkumo, kasdie nës egzistencijos paslëptos tiesos paieðka. Ðokis ið visø menø pats nepastoviausias. Jis netvirtas kaip oras ir trumpalaikis kaip sapnas. O.Wilde’as menà pavadino nenaudingiausiu. Ir, þinoma, jis teisus tuo poþiûriu, kad menas neturi iðmatuojamos vertës. Dalijimasis ðokio meno patirtimi su artina tautas, daro pasaulá civilizuotesná. Papraðytas pasidalyti mintimis apie ðokio renginius, Londono teatro „The Pla ce” direktorius Johnas Ashfordas pabrëþë ðokiø stiliø ávairovæ. Anot jo, svarbu „iðlai kyti ðià ávairovæ kaip þmoniø prigimties ir veiklos savastá. Pastaruoju metu daug dëmesio kreipiama tai ávairovei iðsaugoti, nes mûsø visuomenës juda labiau integra cijos, o ne kultûros paveldo iðsaugojimo kryptimi. Manau, kad buvo labai naudin ga susitikti ávairiø kultûrø atstovams, bandyti suprasti vieniems kitus, stengtis perimti, dalytis vieni kitø patirtimi ir en tuziazmu”. n
Linas PAULAUSKIS
L
Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotr.
apkrièio 15-17 dienomis ávyko pirmasis tarptautinis dþiazo fes tivalis “Vilnius Mama Jazz”. Pa sitinkant debiutuojantá renginá, savaime kyla klausimas apie jo pakraipà, ideologijà, ketinamà uþimti niðà tarp jau átvirtinusiø vienoká ar kitoká ávaiz dá Lietuvoje vykstanèiø dþiazo festivaliø. “Avangardinis” Vilniaus, “komercinis” Kauno, “lietuviðkasis” Birðtono festivalis ir pan., nors ilgainiui ðie epitetai tampa vis sàlygiðkesni. Naujojo festivalio rengëjai tei gia negalvojæ apie konkurentus ir nenorëjæ uþimti kokios nors konkreèios niðos, o vei kiau siekæ atskleisti visà tokio unikalaus ir gyvo reiðkinio kaip dþiazas ávairovæ. Savaime suprantama, rengëjai stengësi at spëti ir mûsø dþiazo publikos lûkesèius, taèiau kol kas vieðai neávardijo paèiø nusi statytø stiliaus, atrankos kriterijø, kuriais rëmësi sudarydami programà. Pasibaigus pirmajam festivaliui, galima bandyti api bendrinti spëliones bei áspûdþius: atrodo,
Saskia Laroo (Olandija)
Respectable Firstborn of Mama Jazz On 15 – 17 November, the first international Vilnius Mama Jazz festival took place. When a new event in a country’s musical life is coming into being, there usually arise a number of questions as to its type and ideology, and as to what place it is going to occupy among other similar events. The organizers of Vilnius Mama Jazz admitted that they had thought neither about occupying a particular place nor about competing with other Lithuanian jazz festivals, such as the “avant-garde” Vilnius, the “commercial” Kaunas, and the “Lithuanian” Birðtonas festivals. For them it was important to show all the diversity of the phenomenon of jazz and to come up to expectations of the Lithuanian audience. The author of the article acquaints readers with the groups and musicians who appeared at the Vilnius Mama Jazz festival, reviews the concerts, jam sessions, and the master classes given by the trumpeter and leader of the Lester Bowie’s Brass Fantasy, Gerald Brazel. Linas PAULAUSKIS
Solidusis “Mama Jazz” pirmagimis kad ðis festivalis, nesiorientuojantis nei á “eksperimentus”, nei á “kompromisus”, veikiau remiasi “patikrintais dalykais” ir siekia solidumo, kà patvirtintø ir respek tabili Nacionalinio dramos teatro aplinka, ir nemaþai solidþios sudëties - po deðimt, trylika ir net dvideðimt nariø (“Vienna Art Orchestra” kartu su atvykusiais garso ir ðviesø inþinieriais) turinèiø kolektyvø fes tivalio programoje. Galø gale ápareigoja ir pats pavadinimas (“Mama Jazz” - tai ne “Baby Jazz”...), ir, beje, gan solidþios koncertø kainos. Antra vertus, nepaisant ðio santûrumo ir solidumo, vis vien buvo pateikta tos mûsø festivaliams jau áprastos dþiazo stiliø ávairovës: tai ir “avangardas”, ir svingo “restauracija”, ir ðiandieninis mainstream, ir world jazz bei klubo scenai paliktas jazz dance.
Didieji orkestrai
Tikra festivalio puoðmena atkeliavo ið kilniøjø muzikos tradicijø metropolio - Vienos. Ankstyvasis “anarchistinis” VAO periodas - toli praeityje; dabar tai - elegantiðkas bigbendas, kurio nariai - aukðèiausios prabos muzikantai. Kiekvie nas jø - puikus solistas virtuozas, daþnas turi ir savo vadovaujamø kolektyvø (ir ne po vienà), su kuriais aktyviai reiðkiasi Austrijos bei kitø ðaliø dþiazo scenose. Ypatinga garso kultûra, nepriekaiðtingas ansambliðkumas, stilingas sceninis ávaiz dis, iðradingos aranþuotës, konceptualios programos, nestokojanèios ir subtilaus hu moro, visa tai daugiausia nepavargstanèio VAO lyderio Mathiaso Rüeggo nuopelnas. Sakoma, kad jo vadovaujamas orkestras,
ðiuo metu ðvenèiantis 25 metø jubiliejø, ilgainiui tapo brandesnis, santûresnis, konservatyvesnis ir, þinoma, vyresnis at likëjø amþiaus vidurkio atþvilgiu (nors ir nuolat buvo papildomas jaunais muzikan tais). Nepaisant to, ðis þvaigþdþiø paradas - tikrai ne senoji, o “prieðakinë gvardija” (kitaip tariant, avangardas), kà liudija daugybë iðties “postmodernistiniø” jo parengtø programø: “The Minimalism of Erik Satie” ir “All That Strauss”, savaip interpretuojanèios minëtøjø kompozitoriø
Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotr.
Dþiazas
Anna Lauvergnac ir “Vienna Art Orchestra” (Austrija)
muzikà, “A Centenary Journey” - kelionë per ðimtmeèio dþiazo stiliø istorijà, “Art & Fun” (daug kà pasako pats pavadinimas, beje, atspindintis ir visà orkestro kûrybinæ ideologijà apskritai!), galiausiai mûsø pub likai parodyta “Duke Ellington’s Sound of Love”. Pastarojoje programoje daugiausia skamba maþai þinomos dþiazo kunigaikð èio Ellingtono ir jo artimiausiø bendra þygiø (Billy’o Strayhorno, Juano Tizolio) kompozicijos. Atsigræþimas á Ellingtono kûrybà turi simbolinæ reikðmæ: Duke’as Ellingtonas - modernaus bigbendo kûrëjas ir etalonas, kadaise “prikëlæs ið mirusiø” ðá
Muzikos barai /55
þanrà; o ðtai XXI a. pradþioje VAO tarsi ant ràkart restauruoja tradicinio bigbendo reið kiná, per Ellingtono palikimà teigdamas tradicijos universalumà ir gyvybingumà. Giedra muzika, puikiø solo fejerverkai, þaismingas muzikantø elgesys scenoje, Ellingtono koncertø momentus uþfiksavu siø skaidriø projekcijos - praðmatnus ir dþiaugsmingas reginys, kuriame unikaliai susilydë su niekuo nesumaiðomos ameri kietiðka ir vienietiðka dvasia, - në vieno nepaliko abejingo ir pelnë bene daugiausia publikos simpatijø ið visø festivalio þvaigþ dþiø pasirodymø. “Meilëje ir kare viskas priimtina… o muzika - tai abiejø junginys…” - ðiuo Lesterio Bowie’o moto tebesivadovauja jo ákurto “Brass Fantasy” kolektyvo muzikan tai ir dabartinis jo vadovas Geraldas Braze lis. Neþmoniðkai uþsiëmusiø ir kartais net ðiek tiek “iðprotëjusiø” (antai tûbininkas Bobas Stewartas yra subûræs savo tûbø an samblá!) muzikantø kompanija atsidavusi vykdo 1999 m. mirusio Lesterio Bowie’o norà, kad ansamblis toliau tæstø veiklà. Ir tai jiems puikiai sekasi. Daugelio ið ori ginalios sudëties “Lester Bowie’s Brass Fantasy” muzikavimo gerbëjø, tebesitikë jusiø kada nors iðgirsti ðá kolektyvà kartu su jo lyderiu pas mus ir susisielojusiø, kad Lesteris Bowie per anksti paliko ðá pasau lá, nuomone (ir tai ne tik nuomonë, bet ir kaþin koks fiziðkai apèiuopiamas pojûtis) - kartu su “Brass Fantasy” á Vilniø atvyko pati tikroji Bowie’o dvasia. Paskutiniais savo gyvenimo ir kûrybos metais Leste ris Bowie, dar neuþbëgus uþ akiø etiketes klijuojantiems kritikams, paskutines savo vadovaujamo kolektyvo muzikos tenden ci jas pats ávar di jo kaip “avant-pop”. Didþioji festivalyje pagrotos programos dalis kaip tik ir buvo sudaryta ið paskuti nio Lesterio Bowie’o vadovaujamo “Brass Fantasy” repertuaro, uþfiksuoto kompak ti nia me dis ke “The Odys sey of Funk & Popular Music”. Populiariosios muzikos (nuo A.L.Weberio iki “Spice Girls”) temø aranþuotës suteikë galimybiø pasireikðti kiekvieno kolektyvo nario virtuoziðku mui bei fantazijai - ypaè stulbino tokiø, lyg ir ne itin tam pritaikytø instrumentø,
Muzikos barai /56
Trise, keturiese, penkiese, ðeðiese
Dþiazo muzikantai ið tolimosios Japo nijos - savita bet kurio dþiazo festivalio puoðmena. Pianistës Satoko Fujii vadovau jamo kvarteto muzikoje susilieja ið karto atpaþástama “japoniðkojo avangardo” dva sia su “amerikietiðkojo avangardo” patirti mi. Kvarteto numeriuose reguliariai viena kità keièia contemporary urban ir energy music stilistika - pastoviø rifø pulsacija ir ugningi laisvos improvizacijos epizodai, peraugantys á tai, kas vadinama Satoko Fu jii “muzikiniu karatë”: á vulkaniðkai grei tus ir intensyvius klasteriø srautus. Vis dëlto tas reguliarumas ilgainiui kaip tik ir ima nuvilti, nes visa muzikos eiga tampa pernelyg lengvai nuspëjama - atrodo, gali minutës tikslumu numatyti, kada paþirs kitas klasteriø krioklys. Ir tada ypatingu, netikëtu groþiu ðiame konvejeryje nuðvin ta subtilûs Satoko Fujii solo, perkeliantys visai á kità pasaulá - nuspalvinti romanti nës ir impresionistinës harmonijos spalvo mis, menantys gal Chopinà, gal Ravelá ar Messiaenà... Ðvedø kvintetas “Oddjob”, grojæs san tûrø ðiaurietiðkà euro-mainstream, ið pra dþiø atrodë ðaltokas ir apskaièiuojantis visus savo judesius kaip nepriekaiðtingai profesionaliø sidemanø grupë (galbût tai norima pabrëþti ir paèiu pavadinimu: “Oddjob” - “papildomas darbas”). O gal kvinteto narius privertë susikaustyti ne tikëtai pustuðtë salë... Taèiau vëliau, vis dëlto atsiradus publikos ir muzikantø kon taktui, grupë ásuko emocingesniø ir spon taniðkesniø muzikiniø nuotaikø sûkurá. Tuo tarpu “Trio Töykeät” ið Suomijos puikus trijø neðiaurietiðkai emocingø, eks presyviø virtuozø ansamblis. Nepaprastu humoro jausmu pasiþyminèio, puikiai su publika bendraujanèio pianisto Iiro Rantalos grojimui akivaizdi klasikinës muzikos átaka, klasikinës muzikos atlikë jo patirtis, regis, balansuojanti santûrumà, klasikinio saiko jausmà su bravûriðku virtuoziðkumu. Greta to daugybë kitø gir dimø stilistiniø komponentø - nuo stride ir gospel iki contemporary ir net drum’n’bass - puikiai susigrojusio trio muzikoje nevirs ta miðraine, o sulimpa á tobulà ðiuolaikiná
mainstream, kuriame atpaþástama ir ta su niekuo nesumaiðoma “suomiðkojo tango” nostalgija… Trio “Second Approach” ið Rusijos po listilistinëje programoje irgi netrûko nei virtuoziðkumo (kuriuo ypaè pasiþymëjo pianistas Andrejus Razinas), nei klasikinæ muzikà menanèiø pasaþø - ir nenuostabu, nes grupës vokalistë Tatjana Komova (kaip ir pianistas) turi didelæ klasikinës muzikos atlikimo patirtá: prieð pradëda ma dþiazo dainininkës karjerà, ji garsëjo klasikinës instrumentinës muzikos vokali nëmis interpretacijomis. Ir ðá kartà “instru mentinis” jos vokalas atskleidë puikius persikûnijimo sugebëjimus - nuo laisvos improvizacijos prie subtiliai perkurto dþiazo standarto, nuo klasikos stilizacijø prie ávairaus atspalvio (rusiðko, balkanið ko, èigoniðko) folkloriniø motyvø. “Folklorinë” gija iðryðkëjo ir ðventiðko je festivalio uþbaigoje - prancûziðkos-alþy rietiðkos Karimo Ziado grupës “Ifrikya” koncerte. Grupës nariai - puikûs tiek dþia zo, tiek savo gimtøjø tradicijø world music kontekste meistrai; ið jø muzikos niekaip negalëtum pasakyti, kad jie atëjo ið vienos kurios srities, o jau po to ávaldë kità - regis,
Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotr.
Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotr.
Uro Rantala, “Trio Töykeät” (Suomija)
kaip valtornos (Vincentas Chancey) ir tûbos (Bobas Stewartas) virtuoziniai solo epizodai. Antra vertus, ansamblis, regis, nelaiko savo prioritetais virtuoziðkumo ir preciziðkumo demonstravimo; vietoj to á pirmà planà èia iðkyla pirmapradë dþia zo stichija - ðiurkðtoko, neðlifuoto (raw) garso ekspresija ir átaiga (kaip prieðingybë “sukultûrintai”, “filharmoninei” VAO gar sinei raiðkai). “It’s black - it’s right!”
Gerald Brazel, “Lester Bowie’s Brass Fan tasy” (JAV)
dþiazas jiems tiek pat ágimta raiðka kaip ir alþyrietiðkas maghreb þanras. Nepaisant, kad salë ir vël sekmadienio vakarà nebu vo pilna, nepaisant nemiegotos nakties po iðvakarëse Paryþiuje vykusio koncerto ir po to kilusiø skrydþio nesklandumø, Ka rimas Ziadas ir jo grupë uþkûrë ugningà, energizuojanèià fiestà, pripildytà arabiðkø ritmø bei intonacijø kaitros, kurià atsveria prancûziðkas subtilumas bei puikiai papil do universali bendravimo priemonë - vi siems suprantama dþiazo idioma.
Lietuviðkieji akcentai
Vytauto Labuèio ir Eugenijaus Kane vièiaus duetas pristatë Frankfurto knygø mugei parengtà programà, kuri bent frag mentiðkai jau buvo grota ir Vilniaus dþia zo klube. Abu dueto nariai - ávairiapusiai muzikantai: be “prigimtiniø” instrumen tø - saksofonø, bosinio klarneto, Labutis yra ávaldæs ir klaviðinius, groja perkusija,
Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotr.
“Karim Ziad Ifrikya” (Prancûzija)
kolektyvo muzikantams galø gale padarë visà sumanymà ne toká, koks jis galëjo ir turëjo bûti. Danijoje studijuojantis, kaskart á tëvy næ pagroti sugráþtantis Liudas Mockûnas nepaliauja burti vis naujø kolektyvø ir
muzikuoti kartu su ávairiais Ðiaurës ðaliø muzikantais. Ir ðá kartà, grodamas grupë je ekscentriðku pavadinimu “Idiot” su tri mis jaunais suomiø muzikantais, jis buvo akivaizdus (nors ir neávardytas) grupës lyderis. Ðalia sopraninio ir tenorinio sakso fonø, ar tik ne pirmà kartà Liudas paëmë á rankas ir bosiná klarnetà. Toliau varyda mas savo abstract creative ar panaðiai api bûdintinos intelektualios muzikos vagà, á laisvà linearinæ improvizacijà Liudas Mockûnas ápina sukomponuotos muzikos inkliuzø, menanèiø ðiuolaikinæ ar senesnæ kamerinæ muzikà. Puikus pasirodymas dar kartà paliudijo, kokia palanki saksofo nininkui buvo proga (taip retai pasitaikan ti mûsø dþiazo muzikantams apskritai) pa keisti muzikinæ, kûrybinæ aplinkà ir kaip produktyviai jà sugeba panaudoti sparèiai bræstantis muzikantas.
Be ko festivalis nebûtø festivalis
Niekas negalëjo tikëtis tokiø sëkmin gø naktiniø dþiazo sesijø, kokios vyko “Bravo” klube (buvusiame “Muzikiniame angare”, po remonto pakeitusiame inter jerà ir gerokai pajaukëjusiame). Ne vieno nuomone, penktadienio ir ðeðtadienio va karai pralenkë iki ðiol geriausiais pas mus laikomus “Kaunas Jazz” festivalio dþiazo sesijø vakarus, ir jø gali pavydëti bet kuris dþiazo festivalis. Prie ðios sëkmës, be abejo, prisidëjo vakarus pradëjæ ir ásiûbavæ energingi lietuviø ir olandø jazz dance kolektyvai: tarpmiestinis Romo Malinausko kolekty vas “Malina’s Top Secret”, sutelkæs pajë giausius vokalistus ir instrumentininkus ið Vilniaus, Kauno, Klaipëdos bei Ðiauliø, ir tarptautinis “Saskia Laroo Rap Band”, á kurá susibûrë muzikantai ið Olandijos, Surinamo, Urugvajaus, Kroatijos ir JAV, su “lady Miles Davis” Saskia Laroo prie kyje, pasiþyminèia ne tik puikia technika, gra þiu gar su, bet ir itin þa viu sce ni niu ávaizdþiu. Taèiau pagrindinis dþiazo sesijø sëk mës laidas - jose dalyvaujanèiø stipriø mu zikantø gausa ir ávairovë, spontaniðki jø muzikiniai kontaktai. O to tikrai netrûko: greta lietuviø, suomiø, ðvedø muzikantø bei ávairiatauèio kolektyvo ið Olandijos nariø atmosferà klube kaitino “Vienna Art Or chest ra” ir “Les ter Bo wie’s Brass Fantasy” muzikantai. Pastaraisiais metais Lietuvoje nebegrojantis Vladimiras Èekasi nas ne tik atidþiai stebëjo savo auklëtiniø, jaunø lietuviø dþiazo muzikantø pasirody mus pagrindinëje ir klubinëje festivalio scenose, bet neiðtvëræs ir pats ásitraukë á audringas dþiazo sesijas - po vieno jo solo jam lenkësi patsai Geraldas Brazelis...
Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotr.
programuoja elektroninius muzikinius átaisus. Bosininkas Eugenijus Kanevièius taip pat disponuoja elektronika bei visai neseniai paëmë á rankas ir trimità. Dueto programa - plaèios ávairiaspalvës garsø drobës, kuriose subtilià dermiø, sàskam biø, tembrø kaità keièia humoristiniai, parodijiniai, karnavaliniai epizodai (mi tologizuotos “Vilniaus dþiazo mokyklos” tradicijos atgarsiai?..). Vis dëlto man didesná áspûdá paliko ne ðie iðplëtoti, “epi niai” programos puslapiai, o tarp jø áterpti “skirtukai” - trumpi drûti (one-shot) poros minuèiø trukmës numeriai, atliekami vien “tradiciniais” dueto nariø instrumentais saksofonu ir kontrabosu, kuriuose kaip tik ir atsiskleidþia abiejø muzikantø vir tuoziðkumas, nepriekaiðtingas kompozici nis màstymas, stiliaus ir formos pojûtis. Gerokai rizikinga burti á vienà ansam blá ar orkestrà tiek individualybiø, tiek skirtingø pasaulëþiûrø, kûrybiniø nuosta tø muzikantø, kiek jø iðgirdome sakso fonininko ið Bulgarijos Anatolijaus Vapi rovo projekte. Nors gal kaip tik tai, kad dideliam lietuviø muzikantø kolektyvui vadovavo þymus kviestinis muzikantas, ir privertë mûsø individualybes sulipti á monolità - ir ta patirtis, kurià Lietuvos dþiazo flagmanai gavo ið Anatolijaus Vapi rovo, regis, gali bûti palyginta su Lietuvos muzikos akademijos bigbendo muzikantø patirtimi, pasisemta “Lester Bowie’s Brass Fantasy” vadovo Geraldo Brazelio meist riðkumo klasëje. Nuðlifuotas ansamblinis kolektyvo skambesys pranoko visus lûkes èius. Antra vertus, vienos didelës iðtisinës kompozicijos (paraðytos paties projekto vadovo) vyksmo logikai kiek pakenkë paeiliui atliekami kone visø kolektyvo nariø iðplëtoti solo (kurie patys savaime buvo geri) - panaðu, kad vadovo gerano riðkumas, leidimas pasireikðti visiems
Michael Alibo, “Karim Ziad Ifrikya” (Prancûzija)
Festivalio pamokos
Galima dràsiai sakyti, kad jaunieji mûsø dþiazo muzikantai iki ðiol neturëjo galimybës pasisemti tokios fundamenta lios patirties, kokià jiems suteikë festivalis “Vilnius Mama Jazz”, pakvietæs dabartiná “Lester Bowie’s Brass Fantasy” vadovà Geraldà Brazelá vesti meistriðkumo kla sës Lietuvos muzikos akademijos Dþiazo skyriaus studentams - LMA bigbendo nariams. (Ir apskritai, ar tai nëra pirmasis precedentas Lietuvoje, kai dþiazo festivalis parengia edukacinæ programà? Pirmasis, ir gyvybiðkai bûtina, kad nebûtø paskuti nis...) Puikus pedagogas ir psichologas Bra zelis atsargiai, þingsnis po þingsnio, nuolat paskatindamas gerais þodþiais jaunuosius muzikantus, diegë jiems atidumà ávairiems ðtrichø, dinamikos, frazuotës niuansams, ugdë stiliaus ir ansambliðkumo pojûtá - kad orkestras alsuotø tarsi vienas organiz mas. Atkreipdamas dëmesá á iðoriðkai lyg ir menkai pastebimus niuansus, meistrið kumo klasës vadovas galiausiai sutvarkë bigbendo dinamikà, ritmà, ansambliná skambesá - pustreèios valandos trukusio uþ siëmimo pabaigoje bigbendas suskambëjo jau kitaip. Kaþin kaip ilgai iðliks ðio vieno uþsiëmimo patirtis muzikantø sàmonëje, taèiau bemaþ kiekvienas jø jautësi gavæs neákainojamø kûrybiniø impulsø ir prak tiniø ágûdþiø (juk iki tol jie lyg ir nebuvo mokomi tokiø dalykø kaip garso kultûros, ansamblinio darbo atskiromis grupëmis, galø gale vienokio ar kitokio stiliaus pojû èio). Dabar jie gros bent ðiek tiek kitaip nei iki ðiol. O gal dar - kas þino?.. Be abejo ugdomoji festivalio vertë ne apsiriboja ðia specialia, dideliø pagyrimø verta edukacine programa. Kiekvienas festivalis tam tikra prasme yra edukacinis, kadangi lavina tiek publikos skoná, pleèia jos akiratá, tiek suteikia kaskart naujos patirties jauniems (ir vyresniems) mûsø muzikantams, dalyvaujant dþiazo sesijose su ávairiais uþsienio muzikantais ar papras èiausiai stebint jø grojimà koncertuose. Kiekviena tokia patirtis savaip neákainoja ma - ypaè kol Lietuvos, tradiciðkai laikytos “dþiaziðkiausia” ið buvusios SSRS respubli kø, dþiazo scena dar nëra tapusi normalia
Muzikos barai /57
Kæstuèio PONIÐKAIÈIO nuotr.
Dþiazas
Bob Stewart, “Lester Bowie’s Brass Fan tasy” (JAV)
Europos dþiazo gyvenimo dalimi (kad tuo ásitikintume, pakanka uþmesti aká kad ir á to paties “Vienna Art Orchestra” vadovo Mathiaso Rüeggo ákurto dþiazo klubo “Porgy & Bess” Vienoje programà, kur kiekvienà savaitæ ðalia aukðto lygio vieti niø muzikantø gali iðvysti ir þymiausiø pasaulinio dþiazo atstovø pasirodymø). Hipotetiðkai solidumo siekiantis festiva lis (spëtina, kaip tik dël ðios prieþasties) á pagrindinæ scenà átraukë vos vienà grynai lietuviðkà kolektyvà (buvo dar du miðrûs kolektyvai pagrindinëje ir vienas lietuvið kas klubinëje scenose). Kà gi, þvelkime kartokai tiesai á akis - didesnis dalyviø ið Lietuvos kiekis festivalio programoje bûtø atsiliepæs pirmiausia jø paèiø nenaudai... Antra vertus, ir patys “mokytojai” ne visai be priekaiðtø: tà nekart jau minëtà solidumo, patikimumo áspûdá kiek gadino jau privalomu tapæs Vilniaus dþiazo festi valiø atributas - pusvalandiniai koncertø vëlavimai. Atsirado ir vienas “naujas” dþiazo festivaliams bruoþas: pustuðtës salës pusëje koncertø - kad ir kaip buvo sie kiama nuspëti mûsø publikos lûkesèius... Na, nemanau, kad toji publika, kuri vis dëlto susirinko á koncertus, bûtø nusivy lusi tuo, kà ten iðgirdo. Prieþastis veikiau - finansiniai publikos (ir bûtent - dþiazo publikos) lûkesèiai, susikirtæ su lankstumo pritrûkusia bilietø kainø politika. Gráþkime prie pasisekusiø debiutavu sio festivalio organizacijos aspektø. Labai nudþiugino kokybiðkas, profesionalus sce nos apðvietimas ir ypaè - ágarsinimas (“Mu zikos ekspresas”). Patrauklus festivalio reklaminës atributikos dizainas (autorius Giedrius Lauruðas). Itin pavykæs - rinko daros poþiûriu - pats festivalio pavadini mas... Na, ir rengëjø, didþiosios trijulës - Jûratës Kuèinskaitës, Juditos Bartoðevi èienës (“Mamos Jazz”) ir Vytauto Labuèio - nematomo darbo, nujauèiamø vargø ir akivaizdaus entuziazmo kalnai. Visa tai leidþia tikëtis ðá renginá tapsiant tradicine vëlyvo rudens atgaiva, kada, pasak orga nizatoriø, uþbaigus visus vasarinius ir ru deninius rûpesèius, ilgais vakarais galima ðvæsti nuimto derliaus ðventæ... n
Muzikos barai /58
Dþiazui bûdingos parafrazës Auðra LISTAVIÈIÛTË
P
arafrazë - laisva melodijos interpretacija ar melodijos iðpuoðimas, bûdingas visai dþiazo istorijai. Dþiazo muzi kos pradþioje Naujojo Orleano muzikantai ëmësi atlikinëti afroamerikie èiø bei europieèiø repertuarà: bliuzus, gedulingus marðus, polkas, valsus. Vëliau bopo stiliaus atlikëjai, perimdami kai kuriø standartiniø melodijø harmonijà, sukurdavo naujà melodijà. Kà jau kalbëti
apie kûrinius, tapusius dþiazo muzikos standartais (repertuare ásitvirtinusi kom pozicija. - Aut.), - jau beveik iðtisà ðimtmetá juos naudoja visi dþiazo muzikos atlikëjai. 5-ojo deðimtmeèio pabaigoje - 6-ojo de ðimtmeèio pradþioje vakarinëje Amerikos pakrantëje buvo sukurta atskira dþiazo muzikos atðaka third stream (liet. treèioji sro vë), kurios propaguotojai vienijo dþiazà ir klasikinæ akademinæ muzikà.
TREÈIOJI SROVË Jazz Paraphrases Paraphrases – free interpretations or alterations of a melodic theme – have always been characteristic of jazz music. Already when jazz music began to develop and gain popularity, musicians from New Orleans were making use of Afro-American and European repertoire, such as blues, funeral marches, polkas and waltzes. Later, bop performers started to put new melodies to well-known harmonies. Moreover, a lot of compositions have become jazz standards, and jazz performers have been using them for almost a century. The article tells about the Third Stream style (a kind of mixture of jazz and classical music), and about the famous masters of paraphrases: the Modern Jazz Quartet, the jazz pianist Dave Brubeck, and the Vienna Art Orchestra. Auðra LISTAVIÈIÛTË
1957 m. pirmasis third stream terminà pavartojo kompozitorius, pedagogas ir di rigentas Guntheris Schulleris. Jis iðskyrë muzikos stiliø, sujungiantá laisvà impro vizacijà, ið anksto sukurtas padalas bei europinës muzikos elementus. Tokiuose kûriniuose buvo pasitelkiama dodeka fonija, improvizacija ir kitos technikos. Anot Schullerio, tai dvi mainstream (liet. pagrindinë srovë) rûðys, susiliejusios á vie na. Tokiu bûdu gimë treèioji third stream, laviruojanti tarp klasikos ir dþiazo. Kai kurie kritikai laikësi nuomonës, kad ðis sti lius - tai pokario eklektizmas, stilistikø ir kompoziciniø technikø sintezë. Buvo bai minamasi, jog tokia muzika gali patraukti pavirðutiniðkà egzotikà mëgstanèius atli këjus ir klausytojus. Nepaisant to, ði rûðis paplito tarp dþiazo ir klasikinës muzikos þinovø. Analogiðkø kûriniø galima aptikti jau
ir anksèiau, pavyzdþiui, XX a. pradþioje, kuriai taip pat bûdinga stiliø samplaika. Èia reikëtø prisiminti George’o Gershwi no, Dariuso Milhaud kûrybà. Nereikia pamirðti ir Igorio Stravinskio domëjimosi dþiazo melodijomis bei ritmais. Jo sukur tas “Ebony Concerto” buvo skirtas dþiazo atlikëjo Woody Hermano grupei. O ðtai dþiazo pianistas, kompozitorius Duke’as Ellingtonas domëjosi Piotro Èaikovskio bei Edvardo Griego kûryba.
PARAFRAZIØ KÛRËJAS “MODERN JAZZ QUARTET” Mûsø þurnale (þr. “Muzikos barai”, 2000 rugsëjis-spalis Nr. 9-10) jau buvau raðiusi apie “Modern Jazz Quartet” an samblá, taèiau, kalbëdama apie parafra zes, negaliu jo nepaminëti. Kas gi neþino plaukianèiø, melodingø, kiek saldokø “Modern Jazz Quartet” bei “Swingle Sin gers” melodijø Johanno Sebastiano Bacho temomis? Vieno populiariausiø, ádomiau siø ir sëkmingiausiø 6-ojo deðimtmeèio (bei dþiazo istorijos) ansamblio nariai grojo vilkëdami smokingais, elgësi labai santûriai ir norëjo bûti vertinami kaip klasikinës muzikos atlikëjai. Ansamblis susilaukë iðskirtinio klausytojø ir kritikø pripaþinimo, kurá lëmë ypatingas skambe sys, subtilus susiklausymas ir þaismingas svingas. Grodami Bacho kûrinius, muzi kantai juos originaliai paversdavo bliuzu, tuo tarpu bliuzà siedavo su europietiðkais elementais. Grupës pianistas Johnas Le wisas þinojo, kad modernusis dþiazas reikalauja sudëtingesnës formos nei “te ma - improvizacija tema”. Jo nuomone, buvo reikalinga elementø sintezë, tam tikra kompozicinë tvarka ir forma. Taigi MJQ perëmë kai kuriuos europinës muzi kos ypatumus ir juos pradëjo taikyti savo kompozicijoms. Pasak Lewiso, kai kurie ansamblio atliekami kûriniai ið pradþiø skambëjo labai nenatûraliai. Taèiau vëliau muzikantai surado aukso vidurá, leidusá vadovautis taisyklëmis ir groti puikiausià dþiazà. “Modern Jazz Quartet” sujungë fugà, kontrapunktus su improvizacija. “Ne pai sant to, kad dþia zas yra la biau apibrëþtos formos, tai nereiðkia, kad jis nu stoja savo emocinës galios ir individualios laisvos kalbos. Jei forma pritampa, po tru putá atsiras ir laisvë. Tai bûdinga visiems puikiems klasikinës muzikos kûriniams”, - taip apie ðià problemà kalbëjo muzikolo gas, kompozitorius Guntheris Schulleris. Albume “Place Vendome” MJQ kartu su “Swingle Singers” áraðë fugiðkus Joh no Lewiso kûrinius bei aranþuotas Bacho kompozicijas. Pastarosiose atlikëjai seka polifonijos kanonais, lygiareikðmiams bal sams kurti pasirinkdami fugos ar invenci jos ypatumus. Savo barokiðkose kompozi
cijose Lewisas ypaè ádomiai derina fugø elementus bei nuostabiai svinguojanèias improvizacijas.
PIANISTAS DAVE’AS BRUBECKAS Kitas svarbus dþiazo atlikëjas, domë jæsis klasika ir jà siejæs su dþiazu, yra pia nistas Dave’as Brubeckas (g. 1920 m.). Jis vienintelis ið Vakarø pakrantës, sulaukæs milþiniðko tarptautinio pasisekimo. Bûda mas profesionalus dþiazo pianistas, Bru beckas studijavo klasikinæ kompozicijà pas Dariusà Milhaud. 1949 m. Brubeckas ákûrë trio, po trejø metø peraugusá á kvar tetà (saksofonininkas Paulas Desmondas, bosistas Gene Wrightas ir bûgnininkas Joe Morello). Kritikø nuomone, tai vienas no vatoriðkiausiø moderniojo dþiazo ansam bliø. Kvartetas egzistavo iki 1967 m., su dþiazo muzika jis supaþindino milijonus klausytojø. Kvartetui iðirus, Brubeckas prisijungë prie “All Stars” grupës, o dar vëlesniu savo kûrybos laikotarpiu daþnai koncertuodavo su savo sûnumis. Be skam binimo, Brubeckas sukûrë baletø, orato rijà, keturias kantatas, miðiø ir kt. þanrø kûriniø. Pats Dave’as Brubeckas vadina save “skambinanèiu kompozitoriumi”. Ðiame pasakyme slypi paradoksas: mat Brubeckas tapo þymiu orkestro vadovu ir kompozitoriumi, taèiau kur kas reikðmin gesnis yra jo skambinimas fortepijonu. Jo ádiegti ávairûs dþiazui nebûdingi sudëti niai ritmai pelnë jam dþiazo istorijoje dera mà vietà bei bûrá sekëjø, kartais net tokiø, kurie ne itin þavëjosi jo grojimo stiliumi. Dave’o Brubecko ritmo pojûtis, jo muziki nës priemonës turi daug bendra su klasi kine muzika. Kartais jo ir saksofonininko Paulo Desmondo improvizacijos skamba kaip Bacho invencijos, o ne bopas. Viena þymiausiø Brubecko kompozicijø “Blue Rondo a la Turk” -tai ávairios muzikos skirtingø elementø jungtis: bliuzas, rondo forma, a la turca ritmas. Prie viso to pridë ta ir Brubecko “vizitinë kortelë” sudëtinis ritmas, nes kûrinys paraðytas 9/8 bei 4/4 ritmais. Kûrinys “I See, Satie” (albumas “Blue Rondo”) - tai kompozitoriaus Erico Satie kûrybos parafrazë.
“VIENNA ART ORCHESTRA”
pozicijà su laisva improvizacija. Orkestro repertuarà sudaro pati ávairiausia mu zika. Ðalia Johanneso Brahmso ar Erico Satie galima pastebëti Erico Dolphy’o, Duke’o Ellingtono ar Charleso Minguso vardus. Ásikûræs Austrijos ðirdyje Vienoje, orkestras nepamirðta ir Vienos muzikinio paveldo. Iðleisdami albumà “All That Strauss”, jie naujai, kûrybiðkai, ið dþiazo muzikos perspektyvos perþvelgia Johan no ir Eduardo Straussø kûrybà. Ir tai tik viena orkestro unikali plokðtelë. Ðalia jø galima paminëti “Blues for Brahms”, “European Songbook” (èia vëlgi savitai perþvelgiamos Giuseppe’s Verdi, Richar do Wagnerio ir Franzo Schuberto dainos ar operø iðtraukos). Dviguba “Vienna Art Orchestra” plokðtelë “The Minimalism of Erik Satie” vadinama vienu svarbiausiø orkestro pastarojo laikotarpio áraðø.
PARAFRAZIØ POPULIARUMAS Parafrazës, standartai, improvizacijos ávairiomis temomis driekiasi raudona gija per visà dþiazo istorijà ir dþiazo atlikëjø gyvenimà. Jau paèiose dþiazo iðtakose glû di vienas svarbiausiø tokios tendencijos postûmiø. Vienas ið dþiazo muzikos ðal tiniø - tai ðokiø muzika. Kad patenkintø ðokëjus, muzikantai grojo ávairø repertua rà. Tai tapo ir dþiazo esme. Atlikëjø menu tapusiame dþiaze svarbiausia ne repertua ras, bet atlikimo bûdas. Louisà Armstron gà atpaþástame nuo pat pirmø garsø dël jo gergþdþianèio balso, skardaus trimito; “Modern Jazz Quartet” -ið jø sklandþiø, melodingø linijø, svingo; trimitininkà Mi lesà Davisà iðduoda nuosaikus grojimas bei tembras. Improvizacija - svarbus dþiazo muzi kos elementas. Net ir nepaþástami muzi kantai mëgsta kartu pagroti bei paimpro vizuoti. Tai atsispindi vadinamuosiuose spontaniðkuose dþiazmenø susibûrimuo se - jam session. Standartai - ne tik dþiazo atlikëjams, bet ir ðios muzikos mëgëjams gerai þinomi kûriniai - padeda net ir në karto nerepetavusiems ir nekoncertavu siems muzikantams þaibiðkai susigaudyti muzikinëje situacijoje ir èia pat vietoje sukurti kaþkà nauja. Standartø atlikimas tik dar labiau padeda atskleisti ir suvokti dþiazo atlikëjo gebëjimà improvizuoti bei demonstruoti savàjá unikalumà. n
Vienas ið dabartiniø intensyviai pul suojanèiø ir klasikinæ bei dþiazo muzikà propaguojanèiø ansambliø yra Mathiaso Rüeggo vadovaujamas “Vienna Art Or chestra” bigbendas. Kaip ir dar keliems dþiazo orkestrams, ákvëpimo ðaltiniu ðiam kolektyvui tapo klasikinë muzika. Bigben das po vienu stogu sëkmingai ir, ko gera, vaisingai sujungia free dþiazo elementus bei stambias formas, darniai derina kom
Muzikos barai /59
Laisvalaikio muzika Klubas: gyvenimo bûdas ar kultûra?
Ðiame numeryje pradedama nauja rubrika, skirta klubinei jaunimo kultûrai. Joje kalbësime apie ðiuolaikinæ nekomercinæ muzikà, supaþindinsime su jaunaisiais ðios muzikos kûrëjais, didþëjais, ávairiø projektø organizatoriais bei dalyviais, pasakosime apie Lietuvos ir uþsienio klubus bei juose rengiamus vakarus. Raginame skaitytojus paèius koreguoti rubrikos tematikà - siûlyti dominanèias temas bei raðyti atsiliepimus elektroninio paðto adresu zurnalas@muzikosbarai.lt
Þana
Pirmà kartà pristatydami Lietuvos klubinæ kultûrà, kalbiname didþëjø Raimunds Players. DJ Raimunds Players nuo 1994 m. groja hausà beveik visuose Lietuvos klubuose. Jis vienintelis didþëjus Lietuvoje, atidaræs ðiuolaikinës nekomercinës ðokiø muzikos plokðteliø parduotuvæ. Raimunds Players: Klubinës muzikos pradþia Lietuvoje gana keista. Diskotekose grodavo ið juostiniø arba paprastø magnetofonø ir tik 1997-1998 metais pradëta groti patefonais. Tuo metu vyravo visiðkai kitokia muzikos stilistika. Hausas (house) buvo maþai teþinomas, nepriimtinas plaèiajam klausytojø ratui. 10-ojo deðimtmeèio pabaigoje veikë keletas negausiai lankomø, kryptingos muzikos negrojanèiø klubø. Klubuose pakaitomis skambëjo pusvalandis hauso, 15 minuèiø popmuzikos. Tokie klubai kaip “Eldorado” arba “Nasa” jau uþdaryti, nors, manau, dabar jie galëtø gyvuoti - þmoniø, kurie domisi “nekomercine ðokiø muzika” (pavadinkime jà taip) ir lankosi reiveriø vakarëliuose (angl. rave party. - Aut.), vis daugëja. Muzika, kuri buvo nepopuliari, pamaþu evoliucionuoja ir iðeina á popkultûrà. Toji muzika universalëja, o jà kuriantys asmenys anksèiau
Muzikos barai /60
ar vëliau tampa þinomi. Aiðku, jei jie to verti. Kokia muzika ðiuo metu populiari ðokiø vakarëliuose Lietuvoje? Pagrindinë ðokiø muzikos ðaka Lietuvoje - hausas. Jis universaliausias, todël daugumai ir priimtiniausias. Kiekvienoje ðalyje populiaresnis koks nors vienas muzikos stilius, iðskyrus didþiuosius miestus, tokius kaip Londonas ar Paryþius, kur yra visko. Vilniuje populiariausias hauso muzikos klubas yra “Gravity”? Jis yra vienintelis. Kai nëra konkurencijos, visada taip atsitinka. Jei per pusæ metø Vilniuje atsidarytø dar kokie trys keturi hauso muzikos klubai, “Gravity” tektø pasistengti iðlaikyti publikà. Að gerai vertinu ðá klubà, jo dizainà, veiklà, nors pastaruoju metu nedaþnai ten lankausi. Kaip bendrame Lietuvos klubinës muzikos kontekste atrodo rengiami teminiai vakarëliai? Nedideli teminiai vakarëliai Lietuvoje labai populiarûs. Jie nereikalauja daugiatûkstantinës minios, uþtenka viso labo pusantro, dviejø ðimtø þmoniø. Manau, visi - ir organizatoriai, ir sveèiai - lieka patenkinti. Prieð trejus ketverius metus maþi vakarëliai vykdavo kartà per 1-2 mënesius. Juos rengdavo keletas kompanijø, pavyzdþiui, Discomafija ar Boogaloo. Jie pirmieji pradëjo Vilniuje rengti maþus vakarëlius, kurie kraustosi ið vienos vietos á kità.
Club: a Way of Life or Culture? With this issue, Muzikos Barai starts a new column dedicated to club culture. This column will present contemporary noncommercial dance music and its authors, disc jockeys, organizers and participants in various projects, and Lithuanian and foreign clubs and events that take place there. This time, DJ Raimunds Players, who has been playing house music at almost all Lithuanian clubs since 1994 and who is the only disc jockey in Lithuania to have opened a non-commercial dance music shop, is introduced. Þana LEBEDEVA
Raimunds Players
Kaip manai, ar stabili tokiø vakarëliø ateitis? Niekas negali garantuoti, kad, tarkim, po metø tas pats Boogaloo neatidarys klubo “Boogaloo”. Jie tai gali padaryti, nes jau dabar turi savo publikà, mëgstanèià jø grojamà muzikà. Vienodø pomëgiø þmones vienijanèios organizacijos poþiûriu tai stipresnis klubas negu “Gravity”, kur kiekvienà vakarà gali susirinkti skirtinga publika. Klubas ir yra ta vieta, kur ateini ir beveik visus paþásti. Lietuvoje taip ir turëtø bûti. Tad kas tie “klubai”? Klubai - tai pasilinksminimo vietos, þengianèios koja kojon su mada. Jie sugeba nuolat keistis, pulsuoti, eiti á prieká, nestovëti vietoje. Lietuvoje yra klubø, kur grojama 9-ojo deðimtmeèio muzika, jie jà gros tol, kol galø gale klubas liausis egzistavæs. Ðiuo metu madinga vadintis klubais. Pavyzdþiui, “Angaras”. Dabar jis - gyvos muzikos klubas “Bravo”, taèiau jame niekas nepasikeitë, ten vël gros tos paèios grupës. Lietuvoje grupiø nëra daug, tad jos visos sukasi ratu. Nëra pasirinkimo, grupiø tëra deðimtys, ið kuriø pagal kainà ir nuotaikà derinama programa. Muzikantai sukasi savo terpëje, lygiai taip pat, kaip ir didþëjai Lietuvoje verda savo vakarëliuose, tik tø vakarëliø vieta nuolat keièiasi. Tuomet ið uþsienio atvaþiavæ didþëjai pagyvina bendrà atmosferà? Ne visi, kas atvaþiuoja á Lietuvà, groja gerai ar ádomiai, nors pastaruoju metu Lietuva - tai ðalis, á kurià didþëjai vaþiuoja noriai. Jie èia atranda jaunatviðkà entuziazmà ir publikos ðilumà, o parvaþiavæ namo formuoja labai gerà nuomonæ apie Lietuvà. Iki tam tikro laiko á mus þiûrëjo kaip á treèiojo pasaulio ðalá ir niekas nenorëjo èia vaþiuoti. Buvo labai sudëtinga kà nors pasikviesti, nes mes negalëdavome pasiûlyti tinkamo honoraro. O kaip groja lietuviai? Puikiai. Lietuviai neprasibrauna
á uþsiená vien todël, kad pas mus visa tai vyksta sàlygiðkai neseniai. Trûksta ryðiø, kontaktø, agentø ir t.t. Be abejonës, ten yra daug savø gerø didþëjø, bet, kiek teko girdëti sveèiø atsiliepimus, mûsiðkiai ne prastesni. Galbût yra susiformavæs savotiðkas kultas. Lietuviai nuolat labiau garbina kaþkà kità, o ne patys save. Mano nuomone, mes ne visada tinkamai ávertiname tai, kà turime. Kokie lietuviø didþëjø laimëjimai? Neturint kontaktø, sunku kaþko pasiekti. Aiðku, yra graþiø pavieniø istorijø, kaip þmogus gali be paþinèiø uþsienyje iðleisti savos muzikos. Pavyzdþiui, vienas didþëjus ið Kauno nusiuntë savo miksà á prestiþiná þurnalà “Music” ir laimëjo mënesio mikso konkursà. Beje, Kaune atsidarë nauja leidybinë firma “Riralio records”, leidþianti didþëjø remiksus. Kà manai apie tai, kad Lietuvos klubuose bûtø galima pradëti groti profesionaliàjà elektroninæ muzikà? Tiesà sakant, á elektroninës muzikos iðëjimà á plaèiàjà visuomenæ þiûriu skeptiðkai. Taip nebus, negali bûti. Ði muzika niekur nëra labai paplitusi. Galbût keliuose pasaulio miestuose, tokiuose kaip Londonas, kur yra visko, galbût Olandijoje, Skandinavijoje… Visø pirma Lietuvoje per maþa rinka, be to, pas mus klubinë kultûra realiai egzistuoja gal kokius penkerius metus. Tuo tarpu uþsienio ðalyse ði sàvoka ásigalëjusi jau nuo 8-ojo deðimtmeèio. Èia á mûsø pokalbá ásitraukë kompozitorius Vytautas V.Jurgutis. Vytautas V.Jurgutis: Kodël sakoma “klubinë kultûra”? R.P.: Todël, kad tai ir yra kultûra. V.V.J.: Þodis “kultûra” labai pretenzingas. R.P.: Að nenagrinëju paties þodþio. Èia viskas yra kultûra, pradedant “klaberio” stiliumi - drabuþiai, ðukuosena, makiaþas ir t.t. Skrajutës - jos irgi yra meno apraiðka. Visa tai sudaro klubinæ kultûrà. Jeigu ásitrauki á ðá ratà ir tampi “klaberis” - tai ilgam. Suþavi visa klubinë aplinka. V.V.J.: Taèiau þodis “kultûra” susijæs su tam tikru tobulëjimu. R.P.: Kodël gi ne, èia irgi gali
siekti tobulëjimo. Þmogus, jo pasaulëþiûra kinta. Tarkime, ankstyvà rudená klube susirenka daug naujø nematytø þmoniø. Ið kur jie? Jie suvaþiuoja ið visos Lietuvos ir neþino, kas vyksta Vilniuje. Ilgainiui dalis ðio jaunimo atsisijoja. Grojant klube tris keturis kartus per savaitæ galima stebëti jau paþástamais tapusius veidus. Matyti jø evoliucija: kaip jie keièiasi, pradeda suprasti muzikà. Ið pradþiø þmonës susirenka tik todël, kad èia madinga, o po 3-4 mënesiø pradeda suvokti, kas vyksta ir skamba. Visa tai tampa gyvenimo bûdu. V.V.J.: Gyvenimo bûdas dar nëra kultûra. R.P.: Ne visi tai suvokia kaip gyvenimo bûdà, daug kam tai savotiðka iðkrova po sunkios darbo savaitës. Tokios vietos, tokia muzika neápareigoja - niekuo nereikia rûpintis. Þana: Kodël, “veidø kontrolë” á “Gravity” ápareigoja pasirûpinti savo iðvaizda. R.P.: Kaip tik nereikia ja rûpintis, ir tave visada áleis. O jei
Vytautas V. Jurgutis
rûpinsies, kaþkas bus negerai, tada liksi uþ durø. Þ.: Kodël Lietuvoje, kur tiek daug neiðnaudotø kûrybiniø galimybiø, nëra sàlyèio tarp didþëjø ir akademinës muzikos atstovø? R.P.: O kaip juos galima susieti? V.V.J.: Bendri projektai, kûryba. R.P.: Bûna tokiø projektø, pavyzdþiui, Druskininkuose, kur dalyvavo mano kolega. Jis skundësi, jog neámanoma susigroti su muzikantais. Pastarieji labiau jauèia savo vertæ, o didþëjus jiems tarsi priedas. Dabar vis populiaresni ekspromtu rengiami projektai, kuriuose grojanèiam didþëjui talkina perkusininkas, saksofonininkas ar trimitininkas. Yra didþëjø, kurie tai daro su repeticijomis, taip suburdami grupes. Paprastai tokiuose projektuose dalyvauja jauni dþiazmenai. Su vyresniaisiais sudëtinga padaryti bendrà pro-
jektà, nes jie iðugdyti kita dvasia. Negaliu tiksliai pasakyti, kodël toks bendradarbiavimas sudëtingas. Kai man teko repetuoti su akademinës muzikos atstovu, atrodë, jog jis nejauèia temos… V.V.J.: Akademinës muzikos atstovai kartais turi per daug scholastiðkumo ir tokiais atvejais jiems tarsi pritrûksta klubinës muzikos iðmanymo bei plastiðkumo, kurá savaime praktiniu keliu ágyja didþëjai. R.P.: Bet gal jam to ir nereikia? Jis jau kokius 10 metø groja grupëje: þiemà Vilniaus kavinëse, vasarà - Palangoje. Savo kaip “grojiko” pareigà jis atlieka gerai, bet man su juo groti sudëtinga. Groti kartu galima tik su jaunais muzikantais, nors, manau, su pasaulinio lygio klasikinës muzikos þvaigþdëmis irgi nebûtø problemø. V.V.J.: Tikras profesionalas yra tiek imlus, kad jam nesvarbu, kokio stiliaus ar þanro muzikà atlikti. Þ.: Perðasi iðvada, jog didþëjus jautresnis nei klasikinës muzikos atlikëjas? R.P.: Didþëjus yra atlikëjas. Gal ir bûtø galima kartu kaþkà parengti, bet yra skirtingi… V.V.J.: …skirtingi principai. Didþëjus uþdeda plokðtelæ - jo profesionalumo esmë parinkti ir sumiksuoti ritmà, tinkamà tik tai renginio akimirkai. Bet pati muzika jau yra sukurta, o didþëjus kuria nuotaikà, eiliðkumà. Þ.: Tad ar didþëjø galima vadinti kûrëju? R.P.: Taip, jis kûrëjas. Þ.: Bet jis nekuria muzikos - ji jau yra sukurta. Tuomet jis kuria “antrinæ muzikà”? R.P.: Jis diktuoja temà, nuo jo viskas priklauso. Didþëjus sudëlioja viskà taip, kad kokias 5-6 valandas salëje bûtø gera. Taèiau nereikia pamirðti, kad jis yra paprastas þmogus, kuris gali blogai jaustis, ar salëje gali bûti blogas, erzinantis garsas. Kai groji blogomis sàlygomis, kur negirdëti, kà darai, kûrybingumas nyksta. Kai nëra malonumo groti, tuomet tik atlieki darbà. Bet jeigu vakarëlis pavykæs, malonu matyti, kad tavo dëka buvo sukurta bendroji nuotaika. Tai man labai patinka. V.V.J.: Nors mes dabar kalbame apie didþëjus, miksuojanèius vakarëliuose, bet yra ir tokiø, kurie sëdi studijose, dirba su ávairiomis technologijomis ir kuria originalià muzikà.
Þ.: Didþëjaus setas - ar tai uþbaigtas muzikos kûrinys? Kokiu principu montuojami kûriniai? R.P.: Sunku pasakyti, viskas priklauso nuo vakarëlio. Kûrinukai yra dëliojami. Jei mes setà traktuojame kaip uþbaigtà kûriná, tai kiekvienas maþas kûrinukas jame pulsuoja, visà laikà vystosi. Nors èia kiekvienas tai daro individualiai - nëra dviejø taip pat grojanèiø didþëjø. Pavyzdþiui, hausas turi begales atmainø: progresyvusis (progressive), disko (disco), prancûziðkasis (french house) ir t.t. Viskas priklauso ir nuo þmoniø kiekio. Jei tai daugiatûkstantinë minia, tuomet visà laikà tiekiama labai stipri energija. O jei tai lounge tipo vakaras, kur vieni valgo, kiti vaikðto, geria, tuomet energijos lavina nebûtina. Taigi didþëjus kuria tinkamà atmosferà, nuotaikà. Þ.: Kokie þmonës Lietuvoje susirenka á reiveriø vakarëlius? R.P.: Viskas priklauso nuo vakarëlio. Á toká klubà kaip “Virpesys”, ásikûrusá katakombose Bokðto gatvëje, kur groja technomuzikà, niekada neis þmogus, besilankantis “Gravity”. “Virpesys” - visiðkas “undergraundas”, ðis klubas net nedirba reguliariai. Yra daug tokiø vietø, pavyzdþiui, “Bombiakas”, kuriame groja muzikà nuo pankroko (punk rock) iki regio (reggae) ir t.t.; “Green club”, kur vyksta “vakaruðkos”, nors jie labiau orientavosi á gyvà muzikà, kuri nëra traktuojama kaip koks nors ypatingas formatas - pankrokas ar rokas. Yra kur nueiti, tik reikia þinoti, kas ir kur vyksta. Jeigu dirbantis 25-30 metø þmogus sugalvoja kur nors praleisti savaitgalio vakarà, tai apsilanko populiaresnëse vietose, nors klubø ir vakarëliø yra daugiau. Vasarà Vilnius apmirðta, bet rudená keturgubai atsigauna. V.V.J.: Tiesiog kol kas buvo per maþai laiko visam ðiam judëjimui, akivaizdþiai auginanèiam iðtisà kartà þmoniø, besiklausanèiø beveik tik sintetinio garso. R.P.: Tas judëjimas ásivaþiuos. Galbût bus tokiø muzikos stiliø, kurie liks ðeðëlyje. Bet tai normalu. Atsirinks, kas kam patinka. Þ.: Aèiû uþ pokalbá. n
MUZIKOS NAUJIENOS Dirigent as Paavo Järvi taps Es tijos nacionalinio orkestro meno pat arëju. Järvi, Cincinaèio (JAV) simfoninio orkestro vadovas, pasi raðë dvejø metø kontraktà, kurio vienas ið punktø dviejø albumø su orkestru áraðymas per metus. *** Princas Charlesas kreipësi á ðkotø kompozitoriø Patrickà Doyl e’á praðy damas sukurti operà, ðlovinanèià jo senelæ. Oficialûs britø karaliðkosios ðeimos atstovai teigë, kad tarp jud viejø buvo ávykæ neformalûs pokal biai. Doyle’is yra “Oskarui” nominuo tas filmø kompozitorius, aktorius ir prodiuseris, prisidëjæs prie “Brigitos Jones dienoraðèio”, “Gosfordo par ko” ir kitø filmø muzikos. *** Þymusis Kronos kvartet as paskel bë savo jauniems kompozitoriams surengto projekto pirmàjà nugalë tojà. Ja tapo kompozitorë Alexan dra du Bois, raðysianti ansambliui kvartet à, kuris nuskambës kitø metø balandá. Projekt as, skirt as Kro nos kvarteto 30-meèiui paminëti, siekia skatinti jaunus kompozitorius bei uþmegzti kont akt à su jaunosios kartos kûrëjais. Konkurse dalyvavo 300 kompozitoriø ið 32 ðaliø. *** Nike Wagner, Richardo Wagne rio proanûkë bei iðkili Vokietijos muzikinio pasaulio figûra, nuo 2004 m. bent tre jiems me t ams perima Veimaro muzikos festivalio vadovavimà. 1999 m. ji turëjo tapti Bairoito festivalio vadove. Ðá rudená Richardo Wagnerio fondas turëjo nuspræsti, kas gi vis dëlto perims festivalá. *** Rusija niekaip negali atsis veikinti su Baltøjø rûmø heroje Monica Le winsk y. Rusijos operos kompanija planuoja sukurti komiðkà operà “Monika Kremliuje”. Operos kom pozitorius Vit alijus Okorokovas - þinomas Rusijos pophitø kûrëjas. Pagrindiniai operos veikëjai - Maða Levinsonova (Lewinsk y pavardës rusiðkas ekvivalent as) bei V.V.Kruti nas (asociacija su dabartiniu Rusi jos prezidentu bei þodþiu “krutoj”). “Norëjau sukurti operà apie mote rá, kuri myli ir gali bûti mylima”, sakë kompozitorius. Pagal uþsienio spaudà parengë Auðra LISTAV IÈIÛTË
Muzikos barai /61
Muzikø sàjungoje
LIETUVOS MUZIKØ SÀJUNGA - leidþianti mënesiná þurnalà “Muzikos barai”, kuriame daug publikacijø apie ryðkiausius atlikëjus, muzikos meno kûrëjus bei Lietuvos ir pasaulio muzikiná gyvenimà, - ásitikinusi, kad muzikos meno ir jo kûrëjø paþinimas gali padëti ugdant jaunuosius, formuojant jø dvasinius poreikius, - þinodama, kad dauguma kraðto mokyklø neturi lëðø menà skleidþianèiai spaudai prenumeruoti, - tæsdama 2001 metais pradëtà labdaros akcijà “LIETUVOS KULTÛROS ATEIÈIAI”, kvieèia menininkus, politikus, kultûros, verslo þmones, visus, kas neabejingas kraðto kultûrai, jos plëtrai - padovanoti moksleiviams 2003 metø “Muzikos barø” þurnalo prenumeratà su 6 CD komplektu. Prenumeratos kaina – 60 Lt Prenumerata priimama Lietuvos muzikø sàjungoje ( Gedimino pr. 32-2, LT-2001 Vilnius, tel. 262 30 43, faksas 212 03 02, e-mail muzsajunga@takas.lt atsiskaitomoji sàskaita 10002450037 AB bankas Hansa-LTB, banko kodas 73000 ). Akcijos dalyviai skelbiami þurnale “Muzikos barai”.
2003 metø þurnalo prenumeratà su 6 CD komplektu padovanojo: 1. Nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Gintautas KËVIÐAS – dviems bib liotekoms ir septynioms mokykloms: tëvonijos miestelio VIEKÐNIØ (Maþeikiø raj.) vieðajai bibliotekai ir vidurinei mokyklai, N.AKMENËS vieðajai bibliotekai ir muzikos mokyklai, KAUNO Purienø (22-ai), ALYTAUS Ðv.Benedikto, MAÞEIKIØ Ventos, UTENOS Dauniðkio vidurinëms, SALANTØ (Kretingos raj.) meno mokyklai; 2. pasauliná pripaþinimà pelniusi dainininkë Violeta URMANA – URMANAVIÈIÛTË septy nioms gimtojo MARIJAMPOLËS miesto mokykloms – Marijampolës kolegijai, muzikos mokyklai, Ry giðkiø Jono gimnazijai, Petro Armino, “Ryto”, 5-ai, 6-ai vidurinëms mokykloms; 3. Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyr. dirigentas, profesorius Petras BINGELIS – trims mokykloms: MERKINËS V.Krëvës-Mickevièiaus, VARËNOS “Àþuolo” ir SENOSIOS VARËNOS A.Ryliðkio vidurinëms mokykloms; 4. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas profesorius Juozas DOMARKAS – trims mokykloms Þemaitijoje: Plungës rajono PLATELIØ ir RIETAVO L.Ivinskio viduri nëms mokykloms, Skuodo rajono MOSËDÞIO vidurinei mokyklai; 5. Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas ir vyr.dirigentas profesorius Saulius SONDECKIS - gimtojo ÐIAULIØ miesto J.Janonio gimnazijai, kurià baigë, ÐIAULIØ konservatorijai, 6. Lietuvos muzikos akademijos prorektorius prof. Eduardas GABNYS – PANEVËÞIO “Gabijos” pagrindinei mokyklai, kurioje mokësi ir VILNIAUS Baltupiø vidurinei mokyklai; 7. Lietuvos muzikos akademijos rektorius profesorius Juozas ANTANAVIÈIUS – gimtojo mieste lio TVERØ (Plungës raj.) vidurinei mokyklai; 8. þurnalistë, dienraðèio “Lietuvos rytas” priedo “Savaitgalis” redaktorë Milda AUGULYTË – ÐIAULIØ S.Ðalkauskio vidurinei mokyklai, kurià baigë; 9. inþinierë Sofija BÛDVYTIENË – VILNIAUS S.Neries gimnazijai; 10. profesorius Valentas LEIMONTAS – PAKRUOJO Juozo Paukðtelio vieðajai bibliotekai ; 11. Klaipëdos universiteto Menø fakulteto katedros vedëjas profesorius Vytautas TETENSKAS KLAIPËDOS “Aukuro” vidurinei mokyklai.
Nuoðirdþiai visiems dëkojame LMS prezidentas prof. R.Þigaitis
Muzikos barai /62
JUBILIEJINES SUKAKTIS ÐVENÈIA: LMS senjora, choro dirigentë, pedagogë Rita VAITKEVIÈIENË (sausio 1 d.) Klaipëdos universiteto Menø fakulteto docentas, trimitininkas, pedagogas Vilmantas BRUÞAS (sausio 5 d.) Kauno valstybinio choro meno vado vas ir vyr. dirigentas, LMA profesorius Petras BINGELIS (sausio 7 d.) Palangos muzikos mokyklos mokytoja Konstancija STRIKIENË (sausio 9 d.) Kauno Bigbendo vadovas Romualdas Petras GRABÐTAS (sausio 16 d.) Lietuvos muzikos akademijos profesorius, kompozitorius Vaclovas PAKETÛRAS (sausio 27 d.) Vilniaus Balio Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos mokytoja Svetlana PUIDOKIENË (sausio 29 d.)
Á LIETUVOS MUZIKØ SÀJUNGÀ ÁSTOJO pianistas, Nacionalinës M. K. Èiurlionio menø mokyklos pedagogas Aleksandras VIZBARAS dainininkë, Lietuvos radijo muzikos redaktorë Fausta SAVICKAITË dainininkë Vilma KURPYTË Kompozitorë, mokytoja - ekspertë Galina SAVINIENË choro dirigentas, kultûros vadybininkas Danas SKRAMTAI atlikëjas liaudies instrumentais (skrabalai) Regimantas ÐILINSKAS
MUZIKINIS KRYÞIAÞODIS KLAUSIMAI:
1. Dainininkas, pirmajame lietuviðkame “Traviatos” spektaklyje dainavæs boso partijas. 2. Prancûzø kompozitoriaus Diuparko vardas. 3. Intervalas. 4. Elektroninë triukðmo slopinimo sistema, vartojama garso aparatûros skleidþiamam triukðmui naikinti. 5. I.Kalmano operetës “Cirko princesë” personaþas. 6. Kompozitorius, sukûræs muzikà daugumai F.Felinio filmø. 7. Pagrindinë muzikos kûrinio mintis. 8. Popgrupë, kurioje dainavo D.Butkutë. 9. Dainininkas, kurio retrospektyvinis kompaktinis diskas buvo pristatytas gruodþio mënesá. 10. A.Adamo baletas. 11. “Akvariume-2” dalyvavusi pop þvaigþdë. 12. Vokieèiø roko grupë, lapkrièio mënesá koncertavusi Lietuvoje. 13. (horizont aliai) D.Verdþio operos “Aida” personaþas. 13. (ver tikaliai) Meno (taip pat ir muzikos) kryptis: siekiama visapusiðkai pavaizduoti objektyviàjà tikrovæ. 14. Pirmoji lietuviðka opera, áraðyta kompaktinëje plokðtelëje. 15. Miestas, Norvegijos muzikos centras. 16. Raidinis garso do-diez pavadinimas. 17. Etnomuzikos ansamblis. 18. Lietuviø liaudies sûpuoklinë daina “…, meskit”. 19. Keliø skirtingo pobûdþio daliø ciklinis muzikos kûrinys. 20. V.Klovos operos “Du kalavijai” personaþas. 21. Lietuviø kompozitorius, knygos “Ðiuolaikinë muzika” autorius. 22. Dainininkës, pramintos pirmàja dþiazo ledi, vardas. 23. Lëtas tempas. 24. Èekø liaudies ðokis, plaèiai paplitæs daugelyje tautø. 25. Pjesë ið P.Èaikovskio ciklo “Metø laikai”. 26. Pirmasis gamos laipsnis. 27. Klasikinës gitaros klubas “Motus …”. 28. B.Kutavièiaus kvartetas “… cum tettigonia”. 29. Populiariausias vokalinës muzikos þanras. 30. Kûriniai, apdainuojantys reikðmingus ávykius ar þygdarbius. 31. Þymus lietuviøs merginø ðokis – jaunosios atsisveikinimas. 33. “Auksinio disko 2002” laureatë. 34. Vokalinis instrumentinis ansamblis “… balsai”. 35. Ekstravagantiðkus kostiumus ir grimà naudojusi Amerikos roko grupë. Teisingà atsakymà suþinosite paeiliui suraðæ sunumeruotas raides. Sudarë Viktoras PAULAVIÈIUS
ATSAKYMAI á kryþiaþodþio, spausdinto 2002 metø nr. 11 klausimus: 1. (horizontaliai) “Buratinas”. 1. (vertikaliai) Bravo. 2. Torelis. 3. Sacra. 4. Sonata. 5. “Snoras”. 6. Kyrie. 7. Jonava. 8. “Kruoja”. 9. Sati. 10. Raga. 11. Senta. 12. Euterpë. 13. Larinas. 14. Nakse. 15. Sodeika. 16. Kavos. 17. Volta. 18. Falis. 19. “Manon”. 20. Longa. 21. Gees. 22. Evita. 23. Vika. 24. “Kairos”. 25. Klavier. 26. Plungë. 27. Rëmas. 28. Replika. 29. Altas. 30. Orfas. 31. Naðlë. 32. “Aurora”. 33. Kaunas. 34. “Adios”. 35. Sutartinë. IÐ SUNUMERUOTØ LANGELIØ: OPEROS PREMJERA
Muzikos barai /63
Muzikø sàjungoje LMS RENGINIAI Gruodþio 2 – 3 d. Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykloje, Ðiauliø J.Janonio gimnazijoje ir “Ju ventos” vidurinëje mokykloje surengti koncertai susitikimai su tarptautiniø konkursø laurea te dainininke Judita LEITAITE. Akompanavo pianistë Audronë JUOZAUSKAITË. Gruodþio 2 – 3 d. Klaipëdos “Àþuolyno”, “Smel tës” ir “Vyturio”, Rietavo L.Ivins kio vidurinëse mokyklose surengti koncertai susitikimai su marimbos virtuozu Saulium AUGLIU. Akompanavo pianis tas Gytis CINAUSKAS Gruodþio 2 - 10 d. Kurðënø, N.Akmenës, Sedos, Maþeikiø, Kelmës ir Tauragës muzikos, Ðilalës ir Raseiniø meno mokyklose surengti kon certai susitikimai su dþiazo im provizatorium pianistu Saulium ÐIAUÈIULIU. Koncertuose daly vavo Regimantas ÐILINSKAS (skrabalai). Gruodþio 3 ir 5 d. Alytaus ir Këdainiø muzikos, Jonavos ir Prienø meno mokyk lose surengti koncertai susitiki mai su violonèelininku Valen tinu KAPLÛNU ir pianistu pro fesorium Leonidu MELNIKU. Koncertuose dalyvavo pianistë Danga KRAUJALIENË. Gruodþio 5 d. Utenos Saulës gimnazijoje ir Dauniðkio vidurinëje mokyklo je klasikinës muzikos ðedevrus solo, duetu grojo smuikininkë Inga GYLYTË ir birbynininkas Raimundas JAKUTIS, dainavo Deividas STAPONKUS. Akom panavo pianistë Rûta MIKE LAITYTË. Gruodþio 5 – 6 d. Kretingos, Plungës ir Salantø meno, Telðiø muzikos mokyklo se populiarius klasikø kûrinius, kalëdines giesmes dainavo dai nininkë Auðra LIUTKUTË, smui ka vo Skais të ÈILINSKAITË, akompanavo pianistë Auðra MOTUZIENË.
Muzikos barai /64
Gruodþio 10 d. Vilniaus rotuðëje surengtas Nacionalinio simfoninio or kestro artisto violonèelininko Valentino KAPLÛNO kûrybos vakaras (60-sioms gimimo metinëms). Dalyvavo smui kininkas Borisas TRAUBAS, altininkas profesorius Petras RADZEVIÈIUS, pianistai pro fesorius Leonidas MELNI KAS, Aleksandra ÞVIRBLYTË. Akompanavo Danga KRAU JALIENË. Vakarà vedë kom pozitorë Audronë ÞIGAITYTË - NEKROÐIENË. Gruodþio 15 d. Vilniau rotuðëje surengta muzi kinë popietë su dainininku pro fesorium Virgilijum NOREIKA. Buvo pristatyta nauja LMS iðleista retrospektyvinë kom paktinë plokðtelë “Dainuoja Virgilijus Noreika”, demonst ruojami retrospektyviniai video áraðai ið LRT archyvø. Popietæ vedë kompozitorë Audronë ÞI GAITYTË-NEKROÐIENË. Gruodþio 28 d. Vilniaus mokytojø namø svetai nëje Muzikø sàjungos nariø vai kams ir vaikaièiams surengta KALËDØ EGLUTË. LMS skiltis parengë R.Þigaitis
Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas ir UAB Medicinos bankas
su Naujais Metais sveikina visus Lietuvos muzikus ir ypaè graþaus kûrybos ávertinimo - Lietuviø fondo premijos (JAV) sulaukusá Vilniaus valstybiná kvartetà Audronæ Vainiûnaitæ (I smuikas), Artûrà Ðilalæ (II smuikas), Girdutá Jakaitá (altas) ir Augustinà Vasiliauskà (violonèelë). Sëkmës Jums visiems kûrybinëje veikloje!
SVEIKINAME 2002 METØ LIETUVOS NACIONALINIØ KULTÛROS IR MENO PREMIJØ LAUREATUS
LMS garbës nará violonèelininkà DAVIDÀ GERINGÀ
LMS nará saksofonininkà PETRÀ VYÐNIAUSKÀ
ir kompozitoriø JURGÁ JUOZAPAITÁ
Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo direktorë Birutë Karosienë ir UAB Medicinos bankas Valdybos pirminin kas Kæstutis Olðauskas
Vilniaus kvartetui Lietuviø fondo premija
s t ud ent ø s t ip en dij oms, kult ûr ai ir moksl ui, knyg ø leid y bai, þin iasklaidos paramai. Tai tik kel et as fakt ø, kur ie liudija apie svar ià Liet uv iø fondo paramà. Visai neseniai paskelbt à Fondo ákûrëjo dakt aro An tano Razmos kultûrinæ bei muzik inæ premijà, á kurià pretendavo net 17 mûsø ðalies muzik iniø kolekt y v ø (tarp jø Lietuvos naciona linis simfoninis orkestras, Kauno valst ybinis choras, choras “Jauna muzik a” ir kt.) ir skirt ing ø atl ik ëj ø, ðiais met ais laim ëj o bû tent Viln iaus kvar t et as. Net penk i ið ðeðiø komisi jos kom it et o nar iø, tarp kuriø - S.Baras, D.Polikaitis, A.Vas ait is, O.Narb ut ienë, A.Ambrazas ir R.Zubovas (atp lëðiant vok us dal y v a vo J.Val ait is, A.Razm a ir P.Kil ius), bals av o uþ tai, kad premija bûtø paskir t a bûtent Vilniaus kvar tetui. Lapk rièio 9 d. Èik agos apylinkëse esanèio Pasaulio lietuviø centro Didþiojoje salëje kvar tetui áteik t a kultûrinë muzik inë dr. A.Razmos premija ir iðk ilmingai paminëtos Lietuviø fon do 40-ies metø suk aktuvës. Ta proga Vilniaus kvar tet as surengë koncer t à, kuriame atliko J.Naujalio, L. van Beethoveno, W.A.Mozar to muzik à. Anot kvarteto violonèelininko A.Vasi liausko, “ðis koncer t as buvo tarsi mûsø sveik i nimas Fondui 40-meèio proga”. Na, o padëkà uþ premijà Vilniaus kvartetas iðreiðkë dar vienu muzikiniu pasirodymu: kolekt y vas grieþë lietu viø pamaldose, vykst anèiose Lemonto baþny èioje, ir buvo labai ðilt ai sutikt as. Taèiau didþiulë premija ir garbingas kolekt y vo pripaþinimas neleido uþmigti ant laurø. Jau kit à dienà po kelionës á JAV kvar tet as grieþë Birþø kraðto klaus y tojams. Dabar intens y viai ruoð iam as i kit am Eur op os Sà j ung os ðal iø kam er in ës muz ikos cikl o koncer t ui. Ar tëj a daug tradiciniø ðventiniø naujametiniø pa sirod ymø. Beje, 2003 m. pradþioje kvar teto laukia jau ðeðtoji gastroliø kelionë á JAV. Niujor ke ansamblis koncer tuos kar tu su lietuviams gerai paþást ama pianiste G.Vainberg-Tatz ir smuik ininku Piotr u Janovskiu bei pasirod ys naujame kamerinës muzikos cikle San Fran ciske, Los Andþele, Èik agoje. Jurgit a SKIOT Y TË Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.
Daug iau kaip tris deð imtm eè ius grie þiantis Vilniaus kvar tet as paliek a ryðkø pëds ak à Liet u vos kultûros gy venime. Tai vie nas ið ansambliø, suformavæs savit à interpret avimo tradicijà ir gebantis ásigilinti á ávairiø epoc hø bei stil iø muz ik à. Ans amblis kasmet pateik ia publ ik ai nauj ø part it ûr ø. Per 400 kûriniø sudaranèia me jo reper tuare yra dau giau nei 100 ðiuol aik in iø uþsien io autor iø, apie 80 lietuviø kompozitoriø opu sø, kuriø didþioji dauguma uþf ik suot i daugiau nei 30 plokðteliø ir CD. Ans amblis yra surengæs tok ius cikl us k aip “ V is i J.Hay dn o k var t et ai” ( jø net 83), “Vëlyv ieji L. van Bee th ov en o k vart et ai”, “ W. A .M oz art o st yg in iø kvint et ai”, “Vis i M.K.Èiur lionio kvartetiniai kûriniai”, “Romantinës ir ðiuolaik inës lietuviø muzikos vak arai” ir daugelá kitø. Lapk rièio 17 d. nenuilst antis Vilniaus kvar tet as ápus ëj o nauj aus io sav o penk iol ik os sekmadieniniø koncer tø “Europos Sà jungos ðaliø kam er in ës muzikos vak ar ai” ciklà. Ðio ciklo koncer tuose kvar tet as jau atliko belgø, vok ieèiø, austr ø, italø, prancûzø, danø mu zik à, o ðá kar t à klausëme Suomijos kompozi toriø P.H.Nordgreno ir J.Sibeliuso kamerinës muzikos. Visai neseniai kolekt y và geriausiu pripaþino JAV ásikûræs Lietuviø fondas, ð.m. liepos 15 d. uþ produkt y vià 2001 m. muzik inæ veiklà Vilniaus kvartetui skyræs solidþià piniginæ pre mijà. Ataskaitoje Lietuviø fondui apie kvar te to past ar ø jø penkeriø metø veiklà - net 72 koncer t ai, surengt i 48 pas aulio miest uose, kuriuose skambëjo ir Lietuvos kompozitoriø kûriniai. Ar daugelis kolekt y vø galëtø pasigir ti tok ia patir timi? Dar 1962 m. JAV gyvenanèio lietuvio dak taro A.Razmos iniciat y va ásteigt a ir Ilinojaus valstijoje uþregistr uot a savarank iðk a instituci ja Lietuviø fondas, kurios pagrindinis tikslas - remti lituanistiná ðvietimà, lietuviðkos veiklos centrus, vadovëliø ir knygø leidybà, lietuviðkà spaudà, lietuviø bendruomenës ir Jaunimo sà jungos darbus, teatr us, parodas, konkursus, kitus iðeivijos kultûros ir sporto renginius. Lie tuvai atkûr us neprik lausomybæ, Fondo suvaþiavimas nut arë padëti sovietinës
okupacijos nuniokotai tëv ynei ir ið savo pagrin dinio kapit alo skir ti milijonà doleriø ðvietimo ir kultûros reikalams. Ðioje veikloje daug nusipel në Fondo tar ybos nar ys daininink as S.Baras, kuris gerai paþinojo kultûriná gy venimà. Jo dëk a atsirado ne tik daugiau finansuojamø projektø, bet ir iðplëst a jø tematik a: Lietuvos ir kit ø kraðt ø mok y tojø par ama, vadovëliø spausdinimas, lëðos pavieniams objekt ams. Be to, S.Baras, pasitelkæs Amerikos lietuvius, or ganizavo Sà jûdþio palaik ymo komitet à, buvo prezidento V.Adamk aus rëmimo kompanijos komiteto pirminink as. Past araisiais met ais jis su þmona asmeniðk ai kasmet skiria stipendijà vienam ið Lietuvos muzikos akademijos stu dentø tenorø. Kaip sako Lietuvos Prezident as V.Adamkus, “jei ðiandien Lietuviø fondas gali didþiuotis milijoninëmis sumomis, tai puik aus ir áspûdingo S.Baro administravimo dëk a. Juk ið ðiø pinigø finansuojamas visas iðeivijos visuo meninis ir kultûrinis gyvenimas, o dabar tenka ir Lietuvai”. Ir ðiandien, minëdami Lietuviø fon do veiklos 40-metá, steigëjai gali pasidþiaugti, kad ávairaus amþiaus, ávairiø specialybiø iðeivi jos lietuviai fondui jau yra paaukojæ daugiau kaip 13 milijonø doleriø. Finansinius reik alus iðmananti Fondo vald yba bei tar yba suma niai tvarko fondo kapit alà ir jau trejus metus kasmet mûsø ðaliai skiria ávairiems reik alams tvark y ti po 1 milijonà doleriø. Didelë dalis pi nigø atiteko ðvietimui, Lietuvos mok ykloms,
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Vilniaus g. 41, 2001, tel./faks. 62 24 06
Kairëje Dona Ana - A.Staðkevièiûtë, Don Otavijus - K.Orantas, centre Cerlina - G.Matulaitytë, Don Þuanas - J. Maþeika, deðinëje Mazetas - S.Sodeika.
W.A.Mozartas “Don Þuanas”, 1933 m. Dirigentas - F.Hoeselinas, J.Tallat - Kelpða, reþisierius - T.Pavlovskis, dailininkas - M.Dobuþinskis. Elvyra - A. Dambrauskaitë,