Mb 2003 10 is

www.muzikosbarai.lt

2003 SPALIS

Muzikos meno ir mokslo þurnalas ISSN 1392-4966

Kaina 5 Lt 20 Lt su CD Prenumeratoriams su CD 10 Lt

Apie IV tarptautiná M. K. Èiurlionio pianistø ir vargonininkø konkursà

1 p.

"Vilnius Jazz" spalvos, garsai, vaizdai 52 p.

Ðiame numeryje:

VYTAUTAS JUOZAPAITIS Numeris su CD

Rëmëjai:

Informaciniai rëmëjai:

VÐÁ "Tarptautinis M. K. Èiurlionio pianistø ir vargonininkø konkursas" dëkoja rëmëjams Danutei ir Juozapui BUDRIKIAMS, Alfred Reinhold fondui, padovanojusiam M. K. Èiurlionio konkursui koncertiná fortepijonà "Blüthner"

VISI "MUZIKOS BARØ" PRENUMERATORIAI GAUNA ÞURNALÀ SU KOMPAKTINE PLOKÐTELE.

www.muzikosbarai.lt

2003 SPALIS Vyriausioji redaktorë Audronë NEKROÐIENË Vyr. redaktorës pavaduotoja Lina NAVICKAITË Numerá parengë redaktorë Lina NAVICKAITË Redaktorius Rimtautas GARNELIS

barai

2003 spalis Nr.10 (309)

Lietuvos muzikø sàjungos leidinys, leidþiamas nuo 1931m.

Redakcinë taryba: R.Þigaitis (vadovas), V.Gerulaitis, G.Kuprevièius, L.Navickaitë, M.Urbaitis, Þ.Ramoðkaitë, A.Nekroðienë Dailininkas Arvydas NEKROÐIUS Virðelyje Michailo Raðkovskio nuotr.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su straipsniø autoriø nuomone.

Gedimino pr. 32 - 2, 2001 Vilnius Telefonai: 262 30 43, 212 16 15, 263 62 30. Faksas: 2120302 Elektroninis paðtas: zurnalas@muzikosbarai.lt, lina@muzikosbarai.lt SL 203A. OFSETINË SPAUDA. 8 SP. L. SPAUSDINO PETRO KALIBATO ÁI "PETRO OFSETAS", ÞALGIRIO G. 90, VILNIUS. UÞS. NR.139. TIRAÞAS 2000 EGZ. INDEKSAS 5216.

ISSN 1392-4966

Kaina 5 Lt

Turinys R. Po­vi­lio­nie­në, Li­na Na­vic­kai­të “Karðti” re­por­taþai ið pa­si­bai­gu­sio kon­kur­so 1 p.

B. Eif­ma­nas, A. Ruz­gai­të, H. Ða­ba­se­vi­èius “Ru­siðka­sis Ham­le­tas” – lie­tu­viðka prem­je­ra 10 p. Þ. Sto­ny­të Mu­zi­ki­nës ru­dens puo­tos at­gar­sius pri­si­me­nant 14 p.

T. Ba­ku­èio­nis, V. Mar­ke­liû­nie­në, E. Ged­gau­das, M. Èiu­þai­të, E. Uþ­ku­re­ly­të-Bal­ti­nie­në Di­dþio­ji sa­lë 16 p.

D. Èe­me­ry­të Mu­zi­ka Ra­vens­briu­kui 19 p.

J. Ado­mo­ny­të-Ðle­kai­tie­në Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis: “Mu­zi­ka – dva­sios pa­lai­ma” 20 p.

L. Ste­pa­naus­kas Apie Ba­lio Dva­rio­no dai­nà “Þvaigþ­du­të” 26 p.

R. Kry­þaus­kie­në Nau­ji Ni­jo­lës Bo­gu­tai­tësDë­di­nie­nës kû­ri­niai for­te­pi­jo­nui 28 p.

V. Umb­ra­sie­në Marðru­tu Pa­ryþius-Vil­nius 29 p.

E. Ged­gau­das Apie sac­rum ir pro­fa­num 30 p.

M. Da­ma­lie­në Tra­di­ci­nës mu­zi­kos ak­tu­a­li­ jos ðiuo­lai­ki­nës kul­tû­ros kon­teks­te 31 p.

S. Ge­ru­lis Kai ku­rie lie­tu­viø for­te­pi­jo­no me­no is­to­ri­jos pus­la­piai 32 p.

Kau­no ope­re­të “Kip­ras, Fio­do­ras ir ki­ti” 36 p.

In memoriam: Antanas Rekaðius ir Justinas Baðinskas 38 p.

Pa­no­ra­ma 40 p.

L. Jo­nu­ðie­në “Më­nu­lio Pje­ro” at­ei­na á Lie­tu­và 46 p.

J. Fin­kelðtei­nas Ana Ne­treb­ko: “Sva­jo­jau bû­ti dai­ni­nin­ke ...” 48 p.

V. Hu­e­be­ris Èe­kø dþia­zo is­to­ri­ja (2) 51 p.

A. Klo­va, L. Pau­laus­kis “Vil­nius Jazz” spal­vos, gar­sai, vaiz­dai 52 p.

J. Kaub­ry­të-Me­lie­në Kai gro­jau kla­vy­ru paðto ka­rie­to­je 54 p.

Mu­zi­kø sà­jun­go­je 56 p.

“RU­SIÐKA­SIS HAM­LE­TAS” – LIE­TU­VIÐKA PREM­JE­RA

10 p.

20 Lt su CD Prenumeratoriams su CD 10 Lt

Apie IV tarptautiná M. K. Èiurlionio pianistø ir vargonininkø konkursà

1 p.

"Vilnius Jazz" spalvos, garsai, vaizdai 52 p.

Pre­nu­me­r uo­ki­te

”Mu­zi­kos ba­rus”!

Pre­nu­me­r uo­si­te „Mu­zi­kos ba­r us” – do­va­nas gau­si­te vi­sus me­tus!

Ge­riau­siø Lie­tu­vos at­li­kë­jø ádo­miau­sios pro­gra­mos Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­gos CD ko­lek­ci­jo­je „Mu­zi­ka – vi­siems”!

Vi­si, uþsip­re­nu­me­ra­væ „Mu­z i­k os ba­r us”, gau­n a þur­n a­l us su 6 CD uþ me­tø pre­nu­me­ra­tos kai­nà – 60 Lt

Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­go­je (Ge­di­mi­no pr. 32-2, 2001 Vil­nius) Ga­li­ma uþsa­ky­ti „Mu­zi­kos ba­r us” á uþsie­ná.

Lei­di­nys bus siun­èia­mas oro paðtu.

Kai­na me­tams – 60 eu­rø In­for­muo­ja­me te­le­fo­nais 262 30 43, 263 62 30 fak­su 212 03 02 elek­tro­ni­niu paðtu: muz­sa­jun­ga@ta­kas.lt, zur­na­las@mu­zi­kos­ba­rai.lt Pa­sta­ba: didþiàjà da­lá su­mos pre­nu­me­ruo­jant á uþsie­ná su­da­ro pa­bran­gu­sios oro paðto siun­tø kai­nos.

Konkursas

”Karðti” re­por­ taþai ið pa­si­bai­gu­ sio kon­kur­so

VAR­GO­NI­NIN­KAI IR IN­STRU­ MEN­TAI – VI­SIEMS LY­GIOS TEI­SËS? Kon­kur­se bu­vo grie­þia­ma Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos ir Ðv. Ka­zi­ mie­ro baþ­ny­èios var­go­nais. Kal­bant apie

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Nors rug­së­jo më­ne­sá pa­si­bai­gæs IV tarp­tau­ti­nis M. K. Èiur­lio­nio pia­nis­tø ir var­go­ni­nin­kø kon­kur­sas di­de­liø aud­rø ne­su­kë­lë, vis dël­to pub­li­kos dë­ me­sio ar ið­ti­ki­miau­siø klau­sy­to­jø karð­tø dis­ku­si­jø ðiam svar­biam Lie­tu­vos at­li­ki­mo me­no ren­gi­niui tik­rai ne­trû­ko. Siû­lo­me skai­ty­to­jams kas­die­nius re­por­ta­þus ið kon­kur­so per­klau­sø, ku­riuos sa­vo eks­pre­sy­viais ko­men­ta­ rais jau ver­ti­no Mu­zi­kos ba­rø in­ter­ne­to sve­tai­nës lan­ky­to­jai.

ku­sio pa­raið­kà at­vy­ko 19 kon­kur­san­tø.

Lie­tu­vai at­sto­va­vo dvi var­go­ni­nin­kës – Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos as­pi­ ran­të Jur­gi­ta Ka­za­ke­vi­èiû­të ir ma­gist­ro stu­di­jas LMA bai­gu­si Do­vi­lë Sa­vic­kai­ të, nuo 2001 m. var­go­nus ir for­te­pi­jo­nà stu­di­juo­jan­ti Leip­ci­go F. Men­dels­soh­no aukð­to­jo­je mu­zi­kos ir te­at­ro mo­kyk­lo­je.

Be­je, kon­kur­so spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je teig­ta, jog në vie­nas var­go­ni­nin­kas ne­at­ sto­vau­ja Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jai, nors Jur­gi­ta nuo ðiø moks­lo me­tø stu­di­ juo­ja LMA var­go­nø me­no as­pi­ran­tû­ro­je.

Prof. Di­grys taip pat mi­në­jo ne­þi­nàs da­ bar­ti­nio Lie­tu­vos var­go­ni­nin­kø meist­rið­ ku­mo ly­gio, nes jau tre­ji me­tai ne­dir­ba Mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je. (Kad ir kaip ten bû­tø, Do­vi­lë Sa­vic­kai­të ku­rá lai­kà stu­di­ ja­vo pro­fe­so­riaus kla­së­je. No­rë­tø­si pa­mi­ në­ti, jog ir da­bar da­lis da­bar­ti­niø LMA stu­den­tø var­go­ni­nin­kø lan­ko­si in­ter­pre­ ta­ci­në­se pro­fe­so­riaus pa­skai­to­se.)

M. K. Èiur­lio­nio var­go­ni­nin­kø kon­kur­so die­no­raðtis Ri­ma PO­VI­LIO­NIE­NË Ðiø me­tø rug­së­já jau ket­vir­tà kar­tà su­reng­tas tarp­tau­ti­nis M. K. Èiur­lio­nio var­go­ni­nin­kø kon­kur­sas. Á ver­ti­ni­mo ko­ mi­si­jà pa­kvies­ti ir anks­tes­niø kon­kur­sø þiu­ri na­riai, ir nau­ji var­go­nø me­no at­sto­ vai: jau tre­èià kar­tà þiu­ri va­do­va­vo prof. dr. Lud­ge­ris Loh­man­nas (Vo­kie­ti­ja), Lui­ gi Ce­leg­hi­nas (Ita­li­ja) Lie­tu­vo­je vie­ðë­jo I tarp­tau­ti­nia­me var­go­ni­nin­kø kon­kur­se,

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Var­go­ni­nin­kø kon­kur­so uþ­da­ry­mo ið­kil­ më­se da­ly­vius svei­ki­no M. K. Èiur­lio­nio kon­kur­so or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to pir­mi­ nin­kas prof. Vy­tau­tas Land­sber­gis

IV tarp­tau­ti­nio M. K. Èiur­lio­nio var­go­ni­nin­kø kon­kur­so þiu­ri

Aust­ri­jos var­go­ni­nin­kas Bern­har­das Gfe­ re­ris þiu­ri da­ly­va­vo 1999-ai­siais. Pir­mà­ kart pa­kvies­ti at­li­kë­jai An­der­sas Ri­be­ras (Da­ni­ja), Mi­che­lis Bou­var­d’as (Pran­cû­zi­ ja) ir Ta­li­val­dis Deks­nis (Lat­vi­ja). Lie­tu­ viø var­go­nø me­no mo­kyk­lai at­sto­va­vo þiu­ri vi­ce­pir­mi­nin­kas prof. Le­o­pol­das Di­grys bei dvi 1991 me­tø var­go­ni­nin­kø kon­kur­so lau­re­a­tës – Re­na­ta Mar­cin­ku­të Le­sie­ur ir Ire­na Bud­ry­të Kum­mer. Var­ þy­tis var­go­ni­nin­kø kon­kur­se ið 31 pa­tei­

“Hot” Reportages from the Already Finished Competition The musicologists Lina Navickaitë and Rima Povilionienë offer the readers of Muzikos Barai their articles based on the Internet diary (www.muzikosbarai.lt) of the International M.K.Èiurlionis Piano and Organ Competition, in which, every day during the competition, they gave detailed reviews and their comments on the auditions.

Muzikos barai /1

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Lie­tu­vos var­go­nus, kar­tu rei­kia kal­bë­ti ir apie jau­nø­jø var­go­ni­nin­kø pa­tir­ties gro­jant di­de­liais kon­cer­ti­niais in­stru­men­ tais pro­ble­mà. Pa­vyz­dþiui, vi­si Lie­tu­vai kon­kur­se at­sto­va­væ pia­nis­tai tu­rë­jo pro­gà ne kar­tà ið­më­gin­ti LMA Di­dþio­sios sa­lës sce­nà – su­reng­ti so­li­ná re­èi­ta­lá, ið anks­to pa­ si­rink­ti vie­nà ið ga­li­mø tri­jø for­te­pi­jo­nø.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Var­go­ni­nin­kø kon­kur­so pir­mo­sios pre­mi­ jos lau­re­a­të Els Bie­se­mans

Var­go­ni­nin­kø kon­kur­so III pre­mi­jos lau­ re­a­tæ Ine­sæ Ozo­là-Ozo­li­nià svei­ki­na þiu­ri pir­mi­nin­kas dr. Lud­ge­ris Loh­man­nas

Lie­tu­vos var­go­ni­nin­këms, prie­ðin­gai, ið­ ban­dy­ti nau­juo­sius, bir­þe­lio më­ne­sá áreng­ tus Ðv. Ka­zi­mie­ro baþ­ny­èios var­go­nus bu­vo sun­ku. Joms tar­si bu­vo su­da­ry­tos ið­im­ti­nai ly­gios sà­ly­gos su uþ­sie­nie­èiais – ða­lia pri­va­lo­mø­jø re­pe­ti­ci­jø vi­siems da­ ly­viams prie nau­jo­jo in­stru­men­to lie­tu­vës pri­si­lie­të tik po vie­nà va­lan­dà (pa­ly­gi­nki­ me: ben­dra kon­kur­si­nio re­per­tu­a­ro ap­im­ tis trun­ka be­ne 3 va­lan­das, tad kiek lai­ko rei­kia su­gaið­ti vien su­da­rant re­gist­ruo­tæ, o tik pas­kui ið­më­gi­nant me­cha­ni­nius in­stru­ men­to ypa­tu­mus – kla­via­tû­ros spe­ci­fi­kà, mo­der­nø pro­gra­muo­ja­mø kom­bi­na­ci­jø me­cha­niz­mà), nes Ðv. Ka­zi­mie­ro baþ­ny­ èio­je, va­sa­rà ren­giant sek­ma­die­ni­nius Ðv. Kris­tu­po va­sa­ros fes­ti­va­lio kon­cer­tus, ne­ras­ta dau­giau pa­pil­do­mo lai­ko áleis­ti lie­ tu­vëms prie in­stru­men­to (nors baþ­ny­èio­je kas­dien vyks­ta tik va­ka­ri­nës mi­ðios, o ki­tu me­tu ji tuð­èia...).

P

ir­ma­sis kon­kur­so tu­ras vy­ko rug­ së­jo 13–14 die­no­mis Fil­har­mo­ni­ jos Di­dþio­jo­je sa­lë­je. Ðiø me­tø kon­kur­se ið­li­ko pri­ va­lo­mø­jø kû­ri­niø tra­di­ci­ja: pir­mo­jo tu­ro me­tu ver­tin­tas N. Bruh­nso (1665–1697) Di­ dþio­jo pre­liu­do ir fu­gos e-moll, vie­no ið J. S. Ba­cho Trio Al­lein Gott in der Hoh’­sei Ehr te­ma, BWV 664 ar­ba 676, ir F. Lis­zto Pre­liu­ do ir fu­gos B-A-C-H te­ma at­li­ki­mas. Nors pro­gra­ma ga­na siau­ra, skam­bë­jo ávai­rios tø pa­èiø kû­ri­niø in­ter­pre­ta­ci­jos (jau vien var­go­nø spe­ci­fi­ka le­mia to pa­ties mu­zi­ kos kû­ri­nio at­li­ki­mo ávai­ro­væ). Bruh­nso kom­po­zi­ci­jo­je bu­vo gir­dë­ti ðab­lo­nið­kas Lat­vi­jos var­go­ni­nin­kø po­þiû­ris á kom­po­ zi­ci­jos re­gist­ruo­tæ pa­si­ren­kant pa­na­ðius prin­ci­pa­li­niø ir flei­ti­niø re­gist­rø de­ri­nius, pa­á­vai­rin­tus lie­þu­vë­li­niais (pa­vyz­dþiui,

Muzikos barai /2

Re­gal) temb­rais. Ir Jur­gi­ta Ka­za­ke­vi­èiû­të pa­si­rin­ko tra­di­ci­nes Bruh­nso, Ba­cho opu­ sø re­gist­ruo­tes ir ðtri­chus. Ori­gi­na­lià re­ gist­rø „pa­gal­bà” Bruh­nso cik­le pa­si­tel­kë Na­dia Ju­rij­èiuk – eks­po­nuo­da­ma ávai­rias re­gist­rø kom­bi­na­ci­jas ir kiek­vie­nam epi­zo­ dui pa­rink­da­ma kon­tras­tin­gà de­ri­ná, var­ go­ni­nin­kë tu­ða­vo tech­ni­nius trû­ku­mus.

Do­vi­lë Sa­vic­kai­të su­tel­kë dë­me­sá á gar­so ar­ti­ku­lia­ci­jà, tar­si no­rë­da­ma re­to­ri­zuo­ti mu­zi­kos per­tei­ki­mà. Mag­dol­nos Fried­ler at­li­ki­mas ið­si­sky­rë itin gau­sia, kart­kar­ të­mis ne­ati­tin­kan­èia ba­ro­ko sti­lis­ti­kos or­na­men­ta­ci­ja. Po ra­cio­na­laus, sta­bi­laus ir lo­gið­ko, daþ­nai sa­ko­ma, – ati­tin­kan­èio kon­kur­so rei­ka­la­vi­mus, aust­rø mu­zi­ko Mat­thia­so Mai­er­ho­fe­rio pa­si­ro­dy­mo vi­sið­ kai prie­ðin­gai skam­bë­jo pia­nis­ti­nis, vir­tuo­ zið­kas Jev­ge­ni­jaus Av­ra­men­kos (Ru­si­ja) at­ li­ki­mas ar ro­man­ti­zuo­tai tem­pe­ra­men­tin­ gas Ta­ra­so Ba­gi­ne­co (Uk­rai­na) gro­ji­mas.

El­sei Bie­se­mans (Bel­gi­ja) ele­gan­tið­kai þai­dþiant su re­gist­rø kom­bi­na­ci­jo­mis ir itin sub­ti­liai nau­do­jant or­na­men­ti­kà, tar­si ðaukð­tas de­gu­to skaid­riø Bruh­nso kom­po­ zi­ci­jos 32-iniø epi­zo­de su­bau­bë asis­ten­tø ájung­tas ðe­ðio­li­kos pë­dø Po­saun re­gist­ras.

Be­je, try­lik­tà­já nu­me­rá ið­trau­ku­siai bel­gø var­go­ni­nin­kei asis­ten­tø klai­das te­ko tai­sy­ ti ir vë­liau, pa­èiai jun­giant re­gist­rus vir­tuo­ zið­ko­je Lis­zto kom­po­zi­ci­jo­je.

At­lie­kant Ba­cho trio, pa­ste­bë­jau sta­bi­ laus tem­po ið­lai­ky­mo ir vien­ti­sos mu­zi­ki­ nës min­ties plë­to­ji­mo pro­ble­mà. Sa­vic­kai­ tës, Ja­giel­lo ar Ozo­los-Ozo­li­nios in­ter­pre­ ta­ci­jai trû­ko sa­va­ran­kið­kos pe­da­lø li­ni­jos, o Vil­ca­në ir Fried­ler pa­si­rin­ko re­gist­rið­kai ne­di­fe­ren­ci­juo­tà vi­sø tri­jø li­ni­jø skam­be­sá (pir­muo­ju at­ve­ju skam­bë­jo ma­ti­nës deng­ tos flei­tos, ant­ruo­ju – vi­si trys vie­no­dai ryð­kiø aukð­tø ir at­vi­rø flei­tø bei kor­ne­tø bal­sai). Var­go­ni­nin­kës Chung (Ko­rë­ja) pa­ si­rink­tas „to­ta­laus” le­ga­to ðtri­chas su­kû­rë mo­no­to­ni­jos áspû­dá, á ne­su­jung­tus epi­zo­ dus su­si­skai­dë var­go­ni­nin­ko Ne­met­ho pa­pil­do­mø ran­kø ju­de­siø per­pil­dy­tas cho­ ra­las. Itin vien­ti­sas, pa­grás­tas vie­na­ly­tës kû­ri­nio struk­tû­ros per­tei­ki­mu, skam­bë­jo Mai­er­ho­fe­rio at­lik­tas trio. Bie­se­mans at­ lik­ta­me Ba­cho Trio BWV 664 ið­ties bu­vo gir­dë­ti trys di­fe­ren­ci­juo­tos ma­nu­a­lø ir

pe­da­lø par­ti­jos, ku­riø kiek­vie­nai su­teik­ta in­di­vi­du­a­li ðtri­chø li­ni­ja, tar­si pa­ro­dant tris skir­tin­gus in­stru­men­tus, ben­dra in­ter­ pre­ta­ci­në kon­cep­ci­ja ðiam cho­ra­lui su­tei­kë ðo­kio at­spal­vá.

Pa­si­rink­to­ji Lis­zto kom­po­zi­ci­ja B-AC-H te­ma – chres­to­ma­ti­nis var­go­ni­nin­kø me­ni­nës bran­dos ir tech­ni­kos, net­gi ið­tver­ mës ið­ban­dy­mas. Dar vie­nà anag­ra­mos BACH ma­ni­pu­lia­ci­jø mu­zi­ko­je ga­li­my­bæ ákû­ni­jæs Lis­ztas ðia­me kû­ri­ny­je átvir­ti­no ir sa­vo kû­ry­bai sa­vi­tà am­þi­nà­jà die­við­ko­ jo (þmo­gið­ko­jo) ir me­fis­to­fe­lið­ko­jo (ar­ba: dan­gaus ir pra­ga­ro, gë­rio ir blo­gio, ðvie­ sos ir tam­sos) pra­dø dvi­ko­và. Var­go­ni­nin­ kø Kal­ni­nios, Jaun­ze­mës, Mai­er­ho­fe­rio (nuo pat pra­dþiø átai­giai per­tei­ku­siø im­pul­sy­vø im­pro­vi­za­ci­ná ir su­reikð­min­tà fi­lo­so­fið­kà kû­ri­nio tu­ri­ná) ar Pel­ðës (màs­ liai skam­bë­jo ðio var­go­ni­nin­ko lë­to­sios kû­ri­nio at­kar­pos) in­ter­pre­ta­ci­jo­je ryð­kë­jo na­ra­ty­vio­ji Lis­zto kon­cep­ci­ja. Mar­kus­zew­ skis, Av­ra­men­ka, Pie­dzie­wic­zius á kû­ri­ná þvel­gë vir­tuo­zið­kiau. Klau­san­tis ðios Lis­ zto kom­po­zi­ci­jos, kas­kart tar­si lau­kia­ma gar­siø­jø ga­mu­èiø epi­zo­do kul­mi­na­ci­jo­je, ið­ban­dan­èiø ir áver­ti­nan­èiø tech­ni­ná at­li­kë­ jo pa­si­ren­gi­mà. Ne kiek­vie­nas da­ly­vis pa­ jë­gë áveik­ti vir­tuo­zið­kas, grei­tos re­ak­ci­jos rei­ka­lin­gas Lis­zto pro­vo­ka­ci­jas, ku­rioms, grie­þiant Dia­nai Jaun­ze­mei, tar­si pa­si­da­ vë ir asis­ten­tës, pas­ku­ti­nia­me ppp len­to epi­zo­de ájung­da­mos skam­bø var­go­nø tut­ ti. Temb­ri­niø at­spal­viø pa­ieð­ko­mis – tik­ra re­gist­rø kom­bi­na­ci­jø mo­zai­ka – ið­si­sky­rë Av­ra­men­ka ir Fried­ler. Fra­zuo­tës eks­pe­ri­ men­tø, temb­ri­niø pa­ieð­kø ir teks­to klai­dø bu­vo pil­nas Chung gro­ji­mas. San­tû­riai, su­lë­tin­tai (ne­ávei­kiant Lis­zto sun­ku­mø) skam­bë­jo Na­dios Ju­rij­èiuk in­ter­pre­ta­ci­ja, o Csa­ba Ne­met­h’as (Veng­ri­ja) su­lie­jo ðio kû­ri­nio sà­skam­bius, gar­siuo­se klas­te­riuo­ se skan­din­da­mas vir­tuo­zi­nius pa­sa­þus ir ok­ta­vø ga­mas. Nors Kal­ni­nia, Jaun­ze­me, Bie­se­mans ar Mai­er­ho­fe­ris su­kû­rë ma­sy­ vø, klau­sy­to­jo ne­pa­lei­dþian­tá, á pa­bai­gà vis in­ten­sy­ves­nes emo­ci­jas ku­rian­tá grie­þi­ mà, tem­pe­ra­men­tin­gu­mu ir ar­tis­tið­ku­mu at­lik­da­mas Lis­zto kom­po­zi­ci­jà vi­sus pra­ no­ko Ba­gi­ne­cas.

Kaip þi­no­ma, nuo ðio kon­kur­so þiu­ri ga­vo tei­sæ nu­trauk­ti ne­pro­fe­sio­na­lø at­li­ki­ mà, kad bû­tø ið­veng­ta ku­rio­zi­niø at­ve­jø, kaip an­tai to­kiø, kai vie­na­me kon­kur­se len­kø pia­nis­të, pa­pra­ðy­ta pa­lik­ti sce­nà, þiu­ri ne­dvip­ras­mið­kai pa­reið­kë esan­ti Len­ ki­jos ka­ri­nin­ko duk­të ar­ba kai bu­vo ban­do­ ma var­go­ni­nin­kø ko­mi­si­jos kan­try­bë, kol da­ly­vis ste­bë­ti­nai lë­tai, tar­si skai­ty­da­mas ið la­po, gro­jo pro­gra­mà. Ðiø­me­èio kon­kur­ so var­go­ni­nin­kø sek­ci­jo­je joks at­li­ki­mas ne­bu­vo nu­trauk­tas. Ta­èiau tarp de­vy­nio­li­ kos da­ly­viø ne­bu­vo ir itin ryð­kaus, su­þa­vë­ ju­sio ar su­kë­lu­sio prieð­ta­rin­gas aist­ras da­

ly­vio. Po pir­mo­jo tu­ro ið­si­sky­rë pen­ki itin skir­tin­gi var­go­ni­nin­kai – Lat­vi­jos at­sto­vës Lau­ra Kal­ni­nia ir Dia­na Jaun­ze­me, bel­gë Els Bie­se­mans, aust­ras Mat­thia­sas Mai­er­ ho­fe­ris ir uk­rai­nie­tis Ta­ra­sas Ba­gi­ne­cas.

Ir nors á II tu­rà þiu­ri ga­li pra­leis­ti dvy­li­ka da­ly­viø, to­liau kon­kur­se var­þy­tis pa­lik­ta vie­nuo­li­ka var­go­ni­nin­kø.

A

nt­ra­sis var­go­ni­nin­kø kon­kur­so tu­ras vy­ko Ðv. Ka­zi­mie­ro baþ­ny­ èio­je rug­së­jo 17–18 die­no­mis. Jam rei­kë­jo pa­ruoð­ti vie­nà ið J. S. Ba­cho po­li­fo­ni­niø cik­lø (pre­liu­das ar to­ka­ta ir fu­ga), C. Franc­ko cho­ra­là, dvi M. K. Èiur­ lio­nio fu­gas ir ðiuo­lai­ki­nio lie­tu­viø kom­ po­zi­to­riaus (La­të­no, Bar­kaus­ko, Bar­tu­lio ar Bri­liaus) spe­cia­liai kon­kur­sui pa­ra­ðy­tà pje­sæ. Ið ke­tu­riø Èiur­lio­nio fu­gø spe­cia­liai var­go­nams pa­ra­ðy­ta tik vie­na (cis-moll VL 86), ki­tos yra for­te­pi­jo­ni­niø ir cho­ri­niø kom­po­zi­ci­jø transk­rip­ci­jos. Lie­tu­viø kom­ po­zi­to­riø kû­ri­niai (La­të­no Ðvy­të­ji­mas ar Bar­kaus­ko Ins­pi­ra­ci­ja) gro­ti anks­tes­niuo­se M. K. Èiur­lio­nio var­go­ni­nin­kø kon­kur­ suo­se. Trys Césa­ro Franc­ko cho­ra­lai opus mag­num, pa­ra­ðy­ti vos ke­li më­ne­siai prieð kom­po­zi­to­riaus mir­tá (1890), mu­zi­ko­je ákû­ni­ja pran­cû­zø ro­man­tiz­mà ir þen­kli­na in­tros­pek­ty­vià, mis­ti­fi­kuo­tà kû­rë­jo raið­ kà. Ðiuos kû­ri­nius, tei­gia­ma, ins­pi­ra­vo kom­po­zi­to­riaus drau­go Aris­ti­do Ca­vail­ le-Col­lio, var­go­nø meist­ro, Pa­ry­þiaus ðv.

Klo­til­dos baþ­ny­èios var­go­nuo­se tuo­met su­meist­rau­tos nau­jo­vës, ku­rios pa­da­rë áma­no­ma at­lik­ti sim­fo­ni­nio sti­liaus kû­ ri­nius, ið­gau­ti pla­èià or­kest­ri­niø spal­vø pa­le­tæ, o tai ðiam kom­po­zi­to­riui, ku­ris tei­gë, jog „mon or­gue, c’est mon or­chest­ re” („ma­no var­go­nai yra tar­si or­kest­ras”), bu­vo itin svar­bu.

Ant­rà­já tu­rà pra­dë­jo Lau­ra Kal­ni­nia, ku­ri tra­di­ci­ne Ple­no re­gist­ruo­te grie­þë Ba­cho Do­ri­næ to­ka­tà ir fu­gà d-moll kur­da­ ma vien­ti­sà ðtri­chuo­tæ, kiek­vie­nai li­ni­jai ar fu­go­je – te­mai su­teik­da­ma ati­tin­ka­mà ar­ti­ku­lia­ci­ná pie­ði­ná. Bet Franc­ko cho­ra­le sto­ko­ta kom­po­zi­to­riui sa­vi­tos im­pro­vi­za­ ci­nës lais­vës, can­ta­bi­le epi­zo­das skam­bë­jo temb­rið­kai rûs­to­kai. Èiur­lio­nio Fu­go­je fis-moll ið­skir­ti trys epi­zo­dai, temb­ri­niu as­pek­tu su­sie­jant krað­ti­nius. Da­ly­vis ið

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Var­go­ni­nin­kø kon­kur­so fi­na­lis­tai

Aust­ri­jos Mai­er­ho­fe­ris ðios fu­gos ne­skai­ dë, o su­kû­rë re­gist­rø di­na­mi­za­ci­jos efek­tà.

Temb­ri­niø spal­vø pa­ieð­ko­mis, vi­sa­pu­siu var­go­nø ga­li­my­biø at­sklei­di­mu pa­si­þy­ më­jo Mai­er­ho­fe­rio su­gal­vo­ta Bar­kaus­ko Ins­pi­ra­ci­jos re­gist­ruo­të. Vir­tuo­zið­kais pa­ sa­þais pra­dë­jæs Franc­ko Cho­ra­là a-moll, ðis var­go­ni­nin­kas taip pat su­reikð­mi­no ir tarp ðe­ðio­lik­ti­niø pa­sa­þø ási­ter­pian­èias pau­zes, ið­kal­bë­jo kiek­vie­nà pa­sa­þà, kul­mi­ na­ci­ja skam­bë­jo kaip or­ga­nið­ka emo­ci­niø ieð­ko­ji­mø ið­da­va. Av­ra­men­kos at­lik­to­je ðio kû­ri­nio in­ter­pre­ta­ci­jo­je, prie­ðin­gai, pa­sa­þai vi­jo vie­nas ki­tà ne­ási­klau­sant á pau­zes, nu­me­tant pa­bai­gas, dël to ir kan­ ti­le­na at­ro­dë sku­bo­ta. Vir­tuo­zið­kai, grei­tu tem­pu Av­ra­men­ka pa­grie­þë ir Ba­cho Do­ri­ næ to­ka­tà ir fu­gà, o Èiur­lio­nio fu­gos Ky­rie elei­son ma­nu­a­luo­se skam­bë­jo vien­ti­sos gar­sø ma­sës, go­þian­èios sa­va­ran­kið­kas po­li­fo­ni­nes li­ni­jas, efek­tas.

Dia­na Jaun­ze­me, ori­gi­na­liai gro­da­ma Faus­to La­të­no Ðvy­të­ji­mà, pradþio­ je taik­ liai at­sklei­dë su­tar­ti­niø so­no­rà, var­go­nø re­gist­ruo­të­je pa­si­rink­da­ma lie­tu­við­kø sku­du­èiø ati­tik­me­ná, ðmaikð­èia fra­zuo­te pa­á­vai­ri­no ry­los skam­be­sá imi­tuo­jan­tá vi­ du­ri­ná epi­zo­dà (ði var­go­ni­nin­kë ir bu­vo ap­do­va­no­ta pri­zu uþ ge­riau­siai at­lik­tà ðiuo­lai­ki­nio lie­tu­viø kom­po­zi­to­riaus kû­ri­ ná). Be­ne su­dë­tin­giau­sià – pir­mà­já – Franc­ ko cho­ra­là Jaun­ze­me gro­jo itin bran­dþiai, klau­sy­to­jams pa­teik­da­ma vien­ti­sà gran­ dio­zi­nës cho­ra­li­nës fan­ta­zi­jos vaiz­di­ná.

Ja­niui Pel­ðei, gro­ju­siam ant­rà­já Franc­ko cho­ra­là, pri­trû­ko kaip tik mu­zi­ka­vi­mo ir fra­za­vi­mo pa­ieð­kø, o ir mi­ni­ma­lis­ti­në­je Bar­tu­lio kom­po­zi­ci­jo­je Më­nu­lio ðvie­sa ðis at­li­kë­jas ne­pa­nau­do­jo var­go­nø ir sa­vi­raið­ kos ga­li­my­biø.

Pa­ly­gin­ti su tem­pe­ra­men­tin­gai ir spal­ vin­gai Mai­er­ho­fe­rio at­lik­ta Bar­kaus­ko Ins­ pi­ra­ci­ja, grieþiant Jur­gi­tai Ka­za­ke­vi­èiû­tei, ðis kû­ri­nys skam­bë­jo ne taip ádo­miai, nuo­ sai­kiai ir ne­drà­siai. Gal­bût to­dël, kad dar pa­si­ro­dy­mo pra­dþio­je lie­tu­vë su­si­dû­rë su var­go­nø kap­ri­zu – uþ­si­kir­tus voþ­tu­vui, li­ ko skam­bë­ti gar­sas G, su­kë­læs mu­zi­ki­nio teks­to griû­tá, ki­tø kû­ri­niø ne­sta­bi­lu­mà. Ðià ant­ro­jo tu­ro die­nà (rug­së­jo 18-àjà) kaip nie­kad bu­vo aið­ku, jog, ra­ðant apie gro­ji­mo var­go­nais spe­ci­fi­kà, rei­kia kal­bë­ ti ir apie, at­ro­dy­tø, vi­sið­kai ne­su­si­ju­sius da­ly­kus – ge­rà ar blo­gà orà, lie­tø ar ðal­ nas nak­tá, nes net ir to­kie ne­ma­te­ria­lûs reið­ki­niai ga­li su­kel­ti ma­te­ria­lø var­go­nø me­cha­ni­kos ne­sta­bi­lu­mà, pa­vyz­dþiui, ga­ li uþ­strig­ti kla­vi­ðai. El­sës Bie­se­mans tie pa­tys ne­sklan­du­mai, kai stri­go kla­vi­ðai, ne­ið­blað­kë, o vei­kiau at­sklei­dë pa­tir­tá mu­zi­kuo­jant var­go­nais ir su­si­du­riant su ávai­rio­mis ap­lin­ky­bë­mis, ku­rios grie­þiant ðiuo in­stru­men­tu ne­ið­ven­gia­mos. Ta­èiau bel­gës at­lik­ta La­të­no kom­po­zi­ci­ja Ðvy­të­

ji­mas, pa­si­rin­kus vi­sið­kai ki­tas spal­vas, ki­tus lo­gi­nius at­ra­mos tað­kus, ori­gi­na­lios ir ðmaikð­èios Jaun­ze­mës in­ter­pre­ta­ci­jos ne­nu­stel­bë. Pri­va­lo­mo­jo­je ba­ro­ki­në­je kom­ po­zi­ci­jo­je ryð­kë­jo Bie­se­mans kon­cep­ci­ja, gir­dë­ta dar pir­mo­jo tu­ro me­tu, – su­teik­ti Ba­cho mu­zi­kai leng­vu­mo at­spal­vá, ðo­ki­ná cha­rak­te­rá, o Èiur­lio­nio fu­ga Ky­rie elei­son skam­bë­jo ener­gin­gai, net ka­rin­gai. To ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti apie Ta­ra­so Ba­gi­ne­co pa­gro­tos tos pa­èios fu­gos plau­kian­èià, mo­nu­men­ta­lià vi­zi­jà. Ap­skri­tai vi­sas ðio var­go­ni­nin­ko re­per­tu­a­ras skam­bë­jo ma­ sy­viai, ási­klau­sant á lë­tas me­lo­di­nes li­ni­ jas, de­monst­ruo­jant var­go­nø skam­be­sio vi­su­mà, bet vy­ra­vo pia­nis­ti­nis po­þiû­ris.

Ba­gi­ne­cui at­lie­kant Bri­liaus kû­ri­ná, ávy­ko me­cha­ni­nis var­go­nø ge­di­mas, bet uþ­stri­ gæs gar­sas ne­ið­blað­kë ir jo.

Ant­rà­já tu­rà bai­gë Ine­se Ozo­la-Ozo­li­ nia ir Ilo­na Èer­ne­co­va. Pir­mo­sios var­go­ ni­nin­kës gro­ji­mas ste­bi­no itin sta­bi­liu, emo­cið­kai ra­miu jau­no­sios at­li­kë­jos pa­si­ ro­dy­mu – Ine­se të­ra Lat­vi­jos J. Vy­tuo­lio mu­zi­kos aka­de­mi­jos var­go­nø spe­cia­ly­bës tre­èio­jo kur­so stu­den­të. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad ði da­ly­vë taik­liai ati­tin­ka kon­kur­suo­ se pa­si­tai­kan­tá reið­ki­ná, kai mu­zi­kas vi­sa­ pu­sið­kiau at­si­sklei­dþia per ant­rà­já tu­rà.

Nuo­sai­kus, nie­kuo neið­si­ski­rian­tis bu­vo Ilo­nos Èer­ne­co­vos pa­si­ro­dy­mas ðia­me tu­re, tad, pa­skel­bus pen­kis fi­na­li­nin­kus (Mai­er­ho­fe­ris, Bie­se­mans, Ba­gi­ne­cas, Ozo­ la-Ozo­li­nia ir Èer­ne­co­va), ne vie­nas ið­ti­ki­ mas kon­kur­so klau­sy­to­jas nu­ste­bo, tarp jø ið­gir­dæs ir ðios var­go­ni­nin­kës pa­var­dæ.

KON­KUR­SO FI­NA­LAS Fi­na­li­në var­go­ni­nin­kø kon­kur­so per­ klau­sa vy­ko rug­së­jo 20-àjà Ðv. Ka­zi­mie­ro baþ­ny­èio­je, ir dar tà pa­tá va­ka­rà bu­vo pa­skelb­ti kon­kur­so re­zul­ta­tai. Pir­mo­jo ir ant­ro­jo tu­rø pro­gra­mo­se da­ly­viams siû­ ly­tas pa­ly­gin­ti siau­ras kû­ri­niø spek­tras. Ðiek tiek lais­vës su­teik­ta at­li­kë­jams, ku­rie pa­te­ko á fi­na­là. Èia var­go­ni­nin­kai, be pri­ va­lo­mo­sios Èiur­lio­nio Fu­gos b-moll ir M. Re­ge­rio opu­so, ki­tà pa­si­ro­dy­mo lai­kà ga­lë­ jo skir­ti lais­vai pa­si­rink­tai pro­gra­mai.

Fi­na­li­në­je per­klau­so­je bu­vo ið­girs­tos pen­kios ið­ties skir­tin­gos Èiur­lio­nio fu­gos in­ter­pre­ta­ci­jos. Mai­er­ho­fe­rio plë­to­ja­mo­je fu­gos te­mo­je bu­vo gir­dë­ti kie­to­ko vo­kið­ ko so­no­riz­mo at­gar­siai, ne­kon­kre­èios ir mis­ti­fi­kuo­tos de pro­fun­dis pa­ieð­kos, o Bie­se­mans gro­ji­mas grà­þi­no á fak­tû­ri­ná ir temb­ri­ná aið­ku­mà, skaid­ru­mà. Ozo­la-Ozo­ li­nia ðiai fu­gai pa­si­rin­ko to­ly­gø di­na­mi­ná di­fe­ren­ci­juo­tø po­li­fo­ni­niø li­ni­jø au­gi­mà.

Ba­gi­ne­cas ðiuo kû­ri­niu dar kar­tà de­kla­ ra­vo pa­grin­di­nes sa­vo at­li­ki­mo gai­res – sod­raus skam­be­sio ado­ra­ci­jà, emo­cin­gà ir tem­pe­ra­men­tin­gà ar­tis­tið­ku­mà. Li­ki­mo iro­ni­ja, kad ðis da­ly­vis, á fi­na­li­næ per­klau­

Muzikos barai /3

Muzikos barai /4

Ine­se Ozo­la-Ozo­li­nia – III pre­mi­ja (Lat­ vi­ja; ga­li­ma sa­ky­ti, kad jau su­si­for­ma­vo tra­di­ci­ja tarp M. K. Èiur­lio­nio kon­kur­so lau­re­a­tø ma­ty­ti Lat­vi­jos var­go­ni­nin­kus); Ta­ra­sas Ba­gi­ne­cas (Uk­rai­na) – di­plo­ man­tas; Dia­na Jaun­ze­me (Lat­vi­ja) – Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riø sà­jun­gos pri­zas uþ ge­riau­ siai at­lik­tà ðiuo­lai­ki­nio lie­tu­viø kom­po­zi­ to­riaus kû­ri­ná.

VAR­GO­NI­NIN­KØ KON­KUR­SO ASIS­TEN­TAI Kon­kur­so me­tu var­go­ni­nin­kams asis­ta­ vo LMA stu­den­tës var­go­ni­nin­kës. Pir­mà­jà die­nà, þvelg­da­ma á asis­ten­tes, pri­si­mi­niau „Su­grá­þi­mø fes­ti­va­lio 2003” kon­cer­tà, kai gre­ta ele­gan­tið­kos ir þa­vios Guo­dos Ged­ vi­lai­tës na­tas var­të mer­gi­na nu­tá­su­siu megz­ti­niu ir dþin­sais. Ðá­kart – sto­vint ið­ puoð­to­je is­to­riz­mo sti­liaus Na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je prie di­din­gø var­go­nø – vi­sið­kai ne­de­rë­jo to­kia „mo­der­ni” ap­ ran­ga kaip tri­ko­ta­þi­në pa­lai­di­nu­kë trum­ po­mis ran­ko­vë­mis ar vel­ve­ti­nës ru­dos kel­nës su ap­temp­tu gol­fu...

KON­KUR­SO KLAU­SY­TO­JAI Var­go­ni­nin­kø kon­kur­so per­klau­so­se tiek Na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je, tiek Ðv. Ka­zi­mie­ro baþ­ny­èio­je klau­sy­to­jø bu­vo vi­sið­kai ma­þai. Bet... tai tik pri­va­lu­mas tu­rint gal­vo­je ne­pa­ran­kià Fil­har­mo­ni­jos Di­dþio­sios sa­lës akus­ti­kà, nes pil­na sa­lë su­ge­ria ir taip slo­pø, uþ sce­nos ar­kos gi­ lu­mo­je esan­èiø var­go­nø gau­de­sá. Vis dël­ to, klau­san­tis ke­liø at­li­kë­jø, var­go­nai net to­kio­mis sà­ly­go­mis skam­bë­jo sod­riai ir ma­sy­viai, sau­so­je erd­vë­je bu­vo ga­li­ma su­ kur­ti ai­din­èio gar­so efek­tà. Ant­ra­sis „bet” – ið ne­ma­þo bû­rio LMA Var­go­nø ka­ted­ros stu­den­tø (jø yra be­ne dvi­de­ðimt) vi­so kon­kur­so me­tu bu­vo ma­ty­ti vos ke­le­tas (ne­skai­tant asis­ten­tø), o per­klau­sø pa­bai­ go­je te­lik­da­vo vie­nas ki­tas. Ma­nau, kad rug­së­jo 13-osios, ðeð­ta­die­nio, va­ka­ras pa­vi­ lio­jo rink­tis ki­tus pri­ori­te­tus – gal­bût prie Bal­to­jo til­to, bumb­sint po­pso rit­mams, dþiaug­tis Lie­tu­vos krep­ði­nio ko­man­dos lai­më­ji­mu, o sek­ma­die­ná – ste­bë­ti lie­tu­viø krep­ði­nin­kø ko­và dël auk­so me­da­liø. Bet ir vë­liau var­go­ni­nin­kø ren­gi­nys di­des­nio dë­me­sio ne­su­lau­kë, ið­sky­rus lau­re­a­tø kon­ cer­tà rug­së­jo 21-osios po­pie­tæ, – tai bu­vo vie­nin­te­lë ðio var­go­ni­nin­kø kon­kur­so die­na, kai Ðv. Ka­zi­mie­ro baþ­ny­èia bu­vo pil­na klau­sy­to­jø… (Dau­gu­ma jø li­ko pa­si­ klau­sy­ti jau ðios baþ­ny­èios tra­di­ci­ja ta­pu­ sios sek­ma­die­ni­nës mu­zi­kos va­lan­dos po Su­mos mi­ðiø.)

Pas­ku­ti­næ var­go­ni­nin­kø kon­kur­so die­ nà pri­zi­nin­kai ir lau­re­a­tai Ðv. Ka­zi­mie­ro

baþ­ny­èio­je su­ren­gë kon­cer­tà. Tà pa­tá sek­ ma­die­ná bur­tø trau­ki­mu ofi­cia­liai pra­si­dë­ jo ir pia­nis­tø kon­kur­sas. Taik­liau­siu ðio prie­ta­rin­go, lem­tá skai­èiams pa­ti­kë­ju­sio pro­ce­so sëk­mës pa­liu­di­ji­mu ta­po ar­gu­ men­tas, jog ðiø­me­èia­me var­go­ni­nin­kø kon­kur­se try­lik­tà­já nu­me­rá ið­trau­ku­si da­ly­ vë Els Bie­se­mans ta­po jo nu­ga­lë­to­ja. n

M. K. Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­so die­no­raðtis Li­na NA­VIC­KAI­TË

R

ug­së­jo 21 die­nà ofi­cia­liu ati­da­ry­ mu ir þiu­ri pir­mi­nin­ko bri­tø pia­ nis­to Pe­te­rio Do­no­hoe kon­cer­tu pra­si­dë­jo IV tarp­tau­ti­nis M. K. Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­sas. Po re­gist­ ra­vi­mo ið 35 da­ly­viø, pa­tei­ku­siø pa­raið­ kas da­ly­vau­ti kon­kur­se, bur­tus trau­kë 26 at­li­kë­jai ið Lie­tu­vos, Ja­po­ni­jos, Lat­vi­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Suo­mi­jos ir Es­ti­jos. Lie­tu­vai ðia­me kon­kur­se at­sto­va­vo 10 at­li­kë­jø (pa­teik­ta 15 pa­raið­kø). Kon­kur­san­tø pa­si­ro­dy­mus ver­ti­no tarp­tau­ti­nis þiu­ri: pir­mi­nin­kas Pe­te­ris Do­no­hoe (Di­dþio­ji Bri­ta­ni­ja), vi­ce­pir­mi­nin­kë Ve­ro­ni­ka Vi­tai­ të (Lie­tu­va), Pe­te­ris Ei­che­ris (Vo­kie­ti­ja), Pet­ras Ge­niu­ðas (Lie­tu­va), Zbig­ne­vas Ibel­haup­tas (Lie­tu­va), Jur­gis Kar­na­vi­ èius (Lie­tu­va), Pe­e­pas Las­sman­nas (Es­ti­ ja), Ber­nar­d’as Rin­geis­se­nas (Pran­cû­zi­ja) Jo­a­qui­nas So­ria­no (Is­pa­ni­ja), Eri­kas T. Ta­wast­sjer­na (Suo­mi­ja).

PIR­MO­SIOS PER­KLAU­SØ DIE­NOS Jau pa­ti pir­mo­ji pia­nis­tø kon­kur­so die­na ta­po tik­ru for­te­pi­jo­no mu­zi­kos ma­ ra­to­nu – ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja nu­ta­rë ið­klau­ sy­ti net ðe­ðio­li­ka kon­kur­san­tø.

Ko­kie kri­te­ri­jai le­mia, kad ið to­kios gau­sy­bës mu­zi­kan­tø at­kreip­tum dë­me­sá

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

sà at­ëjæs ðlu­buo­da­mas, itin vir­tuo­zið­kai gro­jo su­dë­tin­gà Re­ge­rio Fan­ta­zi­jà ir fu­gà B-A-C-H te­ma, ak­ty­viai pe­da­lais eks­po­ na­vo Ba­cho Pa­sa­ka­li­jos c-moll te­mà. Ðis Ba­cho kû­ri­nys skam­bë­jo grakð­èiau, la­biau ar­ti­ku­liuo­tai. Pa­si­rin­kæs Mes­sia­e­no kom­ po­zi­ci­jà Dieu par­mi nous, aust­ras ga­na taik­ liai pa­nau­do­jo sa­vo ra­cio­na­laus gro­ji­mo niu­an­sus, nors ir ne­su­ge­bë­jo taip meist­ rið­kai per­teik­ti ele­gan­tið­kos ir grakð­èios Mes­sia­e­no mu­zi­ki­nës kal­bos; ra­fi­nuo­to rit­ mo þais­mæ – kom­po­zi­to­riaus dþiau­gi­mà­si Vieð­pa­ties gi­mi­mu – Mai­er­ho­fe­ris pa­svë­rë jam sa­vi­tu ra­cio­na­lu­mu (vis dël­to jo gro­ji­ mas ið vi­sø de­vy­nio­li­kos da­ly­viø ið­si­sky­rë kryp­tin­gu­mu ir nuo­sek­lu­mu, lo­gið­kai su­ vok­ta kû­ri­nio vi­su­ma).

Grieþda­ma J. Alai­no In­ter­mez­zo, Els Bie­se­mans kuo átai­giau­siai per­tei­kë emo­ci­ ná ðios pje­sës tu­ri­ná, net ir mo­no­to­nið­kuo­ se fak­tû­ri­niuo­se mir­gë­ji­muo­se ras­da­ma ar­ti­ku­liuo­to sub­ti­lu­mo. Ðiuo­lai­ki­nei mu­zi­ kai daug dë­me­sio ski­rian­ti var­go­ni­nin­kë, ku­ri ruo­ðia ir for­te­pi­jo­ni­nius pro­jek­tus, lais­va­jai pro­gra­mai pa­si­rin­ko Gu­bai­du­li­ nos kom­po­zi­ci­jà Hell und Dun­kel. Tai dar vie­na daþ­na dvi­ko­vos – gë­rio ir blo­gio, dvie­jø po­liø prieð­prie­ðos – in­ter­pre­ta­ci­ja mo­der­nia mu­zi­ki­ne kal­ba ir efek­tin­go­mis at­li­ki­mo prie­mo­në­mis (kumð­èiais ir al­kû­ në­mis). Jau­no­ji var­go­ni­nin­kë ðá kû­ri­ná gro­jo tik­rai efek­tin­gai: ori­gi­na­liai, temb­rið­ kai spal­vin­gai ir në kiek ne­fi­lo­so­fuo­da­ma krað­ti­niø dia­pa­zo­no re­gist­rø kon­fron­ta­ci­ jà ji pa­ver­të átai­giu gar­sø þai­di­mu.

Ine­sës Ozo­los-Ozo­li­nios gro­ji­mas dar kar­tà pa­tvir­ti­no nuo­mo­næ apie ðià var­go­ni­nin­kæ – tai sta­bi­laus, tech­nið­ko at­li­ki­mo pa­vyz­dys: nors su­dë­tin­go­ji Re­ge­ rio Fan­ta­zi­ja ir fu­ga B-A-C-H te­ma bu­vo nuo­sai­kes­nio emo­ci­nio tu­ri­nio, bet rë­më­si á sta­bi­lø tech­ni­ná pa­grin­dà. Na, o Ilo­nos Èer­ne­co­vos gro­ji­mas tech­ni­nio sta­bi­lu­mo sto­ko­jo. Pro­gra­mà pra­dë­ju­si Alai­no Dan­ce fu­neb­re, var­go­ni­nin­kë, kur­da­ma ne­ran­ gaus mir­ties ðo­kio áspû­dá, ið­kart áklim­po á be­tiks­les akor­dø gran­di­nes. Po lë­tai ir sun­kiai skam­bë­ju­sios Èiur­lio­nio fu­gos slo­gaus áspû­dþio ne­ið­sklai­dë ir Re­ge­rio Ant­ro­sios so­na­tos áþan­gi­niuo­se tet­ra­chor­ duo­se uþ­ko­duo­ta eks­pre­si­ja, o ant­ro­je so­na­tos da­ly­je – sod­ri per­dë­ta fi­lo­so­fi­ja.

Su­si­da­rë áspû­dis, kad pas­ku­ti­në fi­na­li­nës per­klau­sos da­ly­vë rin­ko­si pa­to­ges­nius, ma­þiau ri­zi­kin­gus tem­pus...

Ap­ta­rus ðiuos da­ly­vius, kaip ir ti­kë­ ta­si, áver­tin­ti ke­tu­ri fi­na­li­nin­kai (dël ne­ pa­ruoð­to pa­si­ro­dy­mo Èer­ne­co­va tarp jø ne­pa­te­ko) ir skir­ti pri­zai: Els Bie­se­mans (Bel­gi­ja) – I pre­mi­ja ir pri­zas uþ ge­riau­siai at­lik­tà M. K. Èiur­lio­ nio kû­ri­ná; Mat­thia­sas Fran­zas Mai­er­ho­fe­ris (Aust­ ri­ja) – II pre­mi­ja;

Ant­ro­sios pre­mi­jos lai­më­to­ja Iri­na Za­cha­ ren­ko­va

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

vos á ke­lis? Lais­ves­në ir ávai­res­në nei var­ go­ni­nin­kø pia­nis­tø kon­kur­so pro­gra­ma (pir­ma­ja­me tu­re vis dël­to la­biau pri­me­ nan­ti mo­kyk­li­nio eg­za­mi­no for­mà) at­ve­ ria dau­giau ga­li­my­biø in­di­vi­du­a­liems ver­ti­ni­mams. Ma­no pri­ori­te­tai klau­san­tis ðe­ðio­li­kos re­èi­ta­liø ið ei­lës bu­vo ga­na pa­ pras­ti: vil­tis ið­girs­ti þyb­te­lint ið ben­dros ru­ti­nos ið­si­ski­rian­tá kiek ryð­kes­ná me­ni­nës in­di­vi­du­a­ly­bës ir pro­fe­si­nio meist­rið­ku­mo de­ri­ná. Tai tie ga­na re­ti at­ve­jai, kai, pra­dë­ jus gro­ti vie­nam ar ki­tam at­li­kë­jui, in­stru­ men­tas tik­rà­ja to þo­dþio pras­me su­skam­ba.

Lai­mei, to­kiø gry­nuo­liø ðia­me kon­kur­se tik­rai pa­si­tai­kë. Vi­sø pir­mo­jo tu­ro da­ly­viø gro­ji­mo ap­tar­ti tie­siog ne­áma­no­ma, tad ap­ si­ri­bo­siu ádo­mes­niais at­ve­jais.

Pir­mà­jà kon­kur­so die­nà be­ne ge­riau­ sià pro­fe­sio­na­lu­mo ir mu­zi­ka­lu­mo de­ri­ná pa­tei­kë ið 2001-øjø S. Vai­niû­no kon­kur­so (lai­më­ta II pre­mi­ja) pa­þás­ta­ma Ko­rë­jos pia­nis­të Je­on Hy­eun Joo. Kon­tras­tin­gi J. S. Ba­ cho Pran­cû­zið­ko­sios siu­i­tos D-dur ðo­kiai, sluoks­nið­ka Èiur­lio­nio pre­liu­dø po­li­fo­ni­ja, leng­vai ro­man­ti­zuo­ta Mo­zar­to So­na­ta B-dur, vaiz­din­gi, tech­nið­ki Lis­zto ir Rach­ma­ni­no­vo etiu­dai – vi­sa tai ið­si­ sky­rë pui­kia skir­tin­gø kû­ri­niø sti­liaus pa­jau­ta, sub­ti­laus gar­so kul­tû­ra, ry­tie­tið­ ka pri­si­lie­ti­mo prie in­stru­men­to es­te­ti­ka, smul­kiai ap­gal­vo­to­mis in­ter­pre­ta­ci­jo­mis ir ne­pri­ekaiðtin­ga tech­ni­ka.

Sep­ty­nio­lik­me­tá An­driø Ra­ce­vi­èiø skam­bi­nant te­ko gir­dë­ti LMA vy­ku­sia­me Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­so da­ly­viø fes­ ti­va­ly­je, tad ypaè ma­lo­nu bu­vo pa­ste­bë­ti, kaip im­liai jau­na­sis pia­nis­tas ið­tai­së tai, kas dar prieð ke­le­tà die­nø jo in­ter­pre­ta­ci­ jo­se kë­lë abe­jo­niø. Pir­miau­sia tai ge­ro­kai dau­giau ug­nin­go tem­pe­ra­men­to jo þë­rin­ èiuo­se, tie­siog ne­pri­ekaið­tin­gai at­lik­tuo­se

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

IV tarp­tau­ti­nio M. K. Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­so þiu­ri

at­lie­ka­ma Ha­yd­no So­na­tos Es-dur pir­mo­ ji da­lis – ele­gan­tið­ki, gal kiek ma­nie­rin­gi ðtri­chai, sub­ti­lûs niu­an­sai, skaid­rus pa­sa­ þø aþû­ras. Pa­na­ðia kva­zi­im­pro­vi­za­ci­ne ma­nie­ra ðis pia­nis­tas at­li­ko prie ro­ko­ko es­te­ti­kos pri­ar­tin­tà J. S. Ba­cho Pran­cû­zið­kà­ jà siu­i­tà Nr. 2, o ty­laus skam­bë­ji­mo gro­þis ypaè at­si­sklei­dë Èiur­lio­nio pre­liu­duo­se.

Ap­mau­du, ta­èiau pir­ma­jam tu­rui pri­va­lo­ mi etiu­dai skam­bë­jo ne vi­sai kon­kur­si­niu ly­giu.

Kal­bë­da­ma apie Ha­yd­no so­na­tas, auk­so vi­du­riu lai­ky­èiau Gin­ta­ro Ja­nu­ðe­vi­ èiaus „op­ti­mis­ti­ná” So­na­tos C-dur I da­lies va­rian­tà. Ðis jau­nas, ma­no sko­niui kiek per­ne­lyg ro­man­ti­nio ti­po pia­nis­tas Ba­chà ir Èiur­lio­ná skam­bi­no itin grei­tais tem­ pais, ku­riuo­se ne­be­su­val­dë de­ta­liø, ta­èiau ið­ties su­þë­rë­jo etiu­dai: Lis­zto Cam­pa­nel­la ir ypaè – Rach­ma­ni­no­vo Etiu­das-pa­veiks­las D-dur, op. 39 Nr. 9.

Pas­ku­ti­në rug­së­jo 23-iàjà gro­jo pia­nis­ të ið Es­ti­jos Iri­na Za­cha­ren­ko­va – jau po

Tre­èio­ji pia­nis­tø kon­kur­so pre­mi­ja ati­te­ko ja­po­nø pia­nis­tei Hi­ro­ko Ko­se­ki

Cho­pi­no ir Skria­bi­no etiu­duo­se. Tik­riau­ siai dël jø kon­kur­se An­drius pa­si­rin­ko ge­ ro­kai leng­ves­nës kla­via­tû­ros for­te­pi­jo­nà Fa­zio­li, o ne kiek „va­ti­ná” Blüthner, ku­riuo skam­bi­no anà­syk. Vis dël­to toks pa­si­rin­ ki­mas ne vi­sur pa­si­tei­si­no: per ke­le­tà stu­den­tø nau­do­ji­mo­si me­tø „ið­dau­þy­tu” Fa­zio­li gro­ja­mi Ba­cho, Ha­yd­no ir Èiur­lio­ nio kû­ri­niai skam­bë­jo per­ne­lyg aðtriai, kiek per at­vi­ru gar­su.

Vie­nu da­ly­ku vi­so kon­kur­so me­tu nie­ kaip ne­ga­lë­jau ne­si­ste­bë­ti: ko­dël Jo­sep­ho Ha­yd­no mu­zi­kà pa­si­da­rë ápras­ta gro­ti taip, tar­si tai bû­tø vë­ly­va­sis Be­et­ho­ve­ nas?.. Iki so­ties bu­vo ga­li­ma pri­sik­lau­sy­ti „me­ta­li­niu” gar­su, ma­sy­viai, ne­ar­gu­men­ tuo­tai gar­siai, dra­ma­tið­kai, gau­siai pe­da­li­ zuo­jant at­lie­ka­mø Ha­yd­no so­na­tø. Ið ðios ten­den­ci­jos ryð­kiai ið­si­sky­rë Vy­èio Ða­kû­ro

21 val. vy­ku­sio pa­si­ro­dy­mo klau­së­si tik ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja ir sau­je­lë klau­sy­to­jø.

Juo­lab ge­ra pri­si­min­ti pui­kià J. S. Ba­cho Par­ti­tà Nr. 4 D-dur bei tà ið­skir­ti­nai sa­vi­ tà Èiur­lio­nio Pre­liu­do d-moll non le­ga­to in­ter­pre­ta­ci­jà, vë­lø pir­mo­jo tu­ro va­ka­rà at­gai­vi­nu­sià tiek þiu­ri, tiek ið­ti­ki­miau­sià kon­kur­so pub­li­kà.

Be­je, tà­dien net ke­le­tà kar­tø ið­gir­du­si ne­þi­no­mo kû­ri­nio pra­dþià, su­klus­da­vau: ku­ris èia Ser­ge­jaus Rach­ma­ni­no­vo etiu­ das? Ne­tru­kus tik ið ke­liø cha­rak­te­rin­gø har­mo­ni­jø bû­da­vo ga­li­ma iden­ti­fi­kuo­ti Mi­ka­lo­jø Kon­stan­ti­nà Èiur­lio­ná... Ne­ti­kë­ tos dvie­jø au­to­riø kû­ry­bos sà­sa­jos, o gal kai ku­rie at­li­kë­jai tie­siog lin­kæ akor­di­næ fak­tû­rà ið­syk ta­pa­tin­ti su di­dþiuo­ju ru­sø pia­niz­mo ge­ni­ju­mi?..

Muzikos barai /5

A

nt­rà­jà M. K. Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­so I tu­ro per­klau­sø die­nà ne­trû­ko pia­nis­tø, ið­si­ski­rian­èiø sa­vi­tu­mais (ko ga­lë­jai pa­si­ges­ti pir­mà­jà kon­kur­so die­nà) ir keis­te­ny­bë­ mis. Ðiuo po­þiû­riu, be jo­kios abe­jo­nës, vi­sus pra­no­ko pran­cû­zø pia­nis­tas Char­ le­sas Her­got­tas, ku­rio biog­ra­fi­jo­je, nors ir kaip keis­ta, pui­kuo­ja­si net­gi stu­di­jos Mask­vos P. Èai­kov­skio kon­ser­va­to­ri­jos as­pi­ran­tû­ro­je. Ðio pia­nis­to in­ter­pre­tuo­ja­ mus Èiur­lio­nio pre­liu­dus ðiaip taip dar bu­vo ga­li­ma áver­tin­ti, o Ba­cho siu­i­ta ir Cho­pi­no etiu­das per­þen­gë vi­sas ti­ki­my­ biø ri­bas... Sun­ku ir ási­vaiz­duo­ti, kad kas nors taip gro­da­mas ga­li va­þiuo­ti á bet ko­ká kon­kur­sà. Dës­nin­ga Her­got­to pa­si­ro­ dy­mo (ne)baig­tis – skam­ban­tis var­pe­lis þiu­ri vi­ce­pir­mi­nin­kës ran­ko­je.

Pir­ma­ja­me kon­kur­so tu­re kiek trik­ dþiu­si klau­sy­to­jus keis­to­mis vei­do gri­ ma­so­mis (vë­liau to ne­be­li­ko) pia­nis­të ið Ja­po­ni­jos Hi­ro­ko Ko­se­ki vis dël­to nuo pat pra­dþiø ið­si­sky­rë nuo­sta­bio­mis in­ ter­pre­ta­ci­jo­mis. Ypaè ma­lo­nu bu­vo jus­ti tà bran­daus kon­cer­to, o ne átemp­to kon­ kur­sið­ku­mo po­jû­tá, ku­ris nuo­lat ly­dë­jo klau­san­tis Ko­se­ki ir Za­cha­ren­ko­vos pa­si­ ro­dy­mø. Pir­ma­ja­me tu­re su­þa­vë­jo ne­pa­ pras­tai ið­raið­kin­gi Ba­cho To­ka­tos c-moll kon­tra­punk­tai, vir­tuo­zið­ki „per­li­niai” pa­sa­þai, màs­liai, gi­liai, pui­kiu gar­su ir su di­dþiu­le jë­ga pa­gro­ta Be­et­ho­ve­no So­ na­ta Nr. 31 As-dur (II ir III da­lys) – tik­rai ge­riau­sia in­ter­pre­ta­ci­ja ið tø, ku­rie ðiø me­tø kon­kur­se gro­jo ðá kû­ri­ná. Tai jau bu­vo tik­rie­ji Be­et­ho­ve­no po­kal­biai su Ana­pu­sy­be...

LMA stu­di­juo­jan­èios pia­nis­tës So­na­ tos Al­ðaus­kai­tës plas­tið­ka raið­ka, sod­rus, ma­sy­vus gar­sas, ro­man­tið­ki dau­ge­lio at­lie­ka­mø kû­ri­niø vaiz­di­niai, bran­dþios in­ter­pre­ta­ci­jos ið­syk lei­do lai­ky­ti So­na­tà vie­na pa­grin­di­niø kon­kur­so fa­vo­ri­èiø.

Pir­ma­ja­me tu­re ási­mi­në jos at­lik­ta ro­ man­tið­ka Ba­cho To­ka­ta fis-moll, o ðtai Be­et­ho­ve­no So­na­tai, op. 101, pri­trû­ko pa­ grás­tes­nës min­èiø tëk­mës ir tvar­kos. Kad ir kaip bû­tø, vis­kà vai­ni­ka­vo pui­kiai pa­ gro­tas itin pla­tus, „tirð­tas” Rach­ma­ni­no­ vo etiu­das. Tik vël bu­vo keis­ta, kad vien dël „etiu­di­nës sëk­mës” vi­sa pro­gra­ma pa­ti­ki­ma tarð­kan­èiam Fa­zio­li...

Itin bran­dþiai I tu­ro pro­gra­mà pa­ruo­ ðë Kas­pa­ras Uins­kas. Ge­res­nio Ba­cho, ga­li­ma sa­ky­ti, per vi­sà kon­kur­sà taip ir ne­ið­gir­dau. Nuo pir­mø­jø Par­ti­tos Nr. 4 D-dur gar­sø bu­vo jus­ti ypa­tin­gas min­ties ir ju­de­siø lais­vu­mas, ba­ro­ki­nis im­pro­vi­za­cið­ku­mas. Sti­lin­gai lau­þy­ti akor­dai, gra­þaus gar­so pa­sa­þø su­si­lie­ji­ mai, sub­ti­lûs in­ter­pre­ta­ci­niai niu­an­sai, ið­to­bu­lin­ti ðtri­chai ro­dë, kad pro ðio pia­nis­to au­sis ne­pra­slys­ta në ma­þiau­sia

Muzikos barai /6

kû­ri­nio de­ta­lë. (Ið „svar­biø de­ta­liø” – ir spe­cia­liai at­si­neð­ta pia­nis­to kë­dë. Be­je, toks spren­di­mas vi­sai ne­ste­bi­no ma­tant, kaip ki­ti kon­kur­so da­ly­viai sten­gë­si ið­si­ lai­ky­ti ant siû­buo­jan­èios LMA kon­cer­ti­ nës kë­dës...) Net­gi krað­tu­ti­niais tem­pais su­gro­ta Ha­yd­no So­na­tos Es-dur I da­lis at­spin­dë­jo, re­gis, vi­sus rei­kia­mus Vie­nos kla­si­cis­to ir já in­ter­pre­tuo­jan­èio pia­nis­to su­ma­ny­mus. Dau­ge­lio nu­gro­tus Èiur­lio­ nio pre­liu­dus, pa­si­ro­do, ga­li­ma per­skai­ ty­ti „at­virkð­èiai”: dvi­gu­bai lë­èiau, ty­liau ar­ba – prie­ðin­gai – pa­grei­ti­nant. Svar­bu, kad tai ne­bû­tø vien sa­vi­tiks­lis no­ras ið­si­ skir­ti. Lai­mei, ðiuo at­ve­ju Kas­pa­ras tik­rai jaut­riai uþ­èiuo­pë tas dar ne vi­sø at­ras­tas lie­tu­viø au­to­riaus kû­ri­niø sty­gas. Na, ir, kaip jau ápras­ta, – dau­ge­lio kon­kur­san­tø pa­si­ro­dy­mø pa­grin­das – etiu­dai. Tu­riu pri­pa­þin­ti, kad ma­þu­më­læ lë­èiau, ta­èiau niu­an­suo­èiau An­driaus Ra­ce­vi­èiaus at­ lik­tas Cho­pi­no Etiu­das a-moll, op. 25 Nr. 11, man pa­ti­ko la­biau. Ta­èiau ura­ga­nið­ kai at­tac­ca su­gro­ti Cho­pi­no ir Rach­ma­ni­ no­vo etiu­dai áspû­din­gai uþ­bai­gë ið es­mës pui­kià Uins­ko pa­si­ro­dy­mo vi­su­mà.

PIA­NIS­TØ MA­RA­TO­NAS TÆ­SIA­SI Nors á ant­rà­já tu­rà pa­gal kon­kur­so ásta­tus ga­lë­jo pa­tek­ti try­li­ka da­ly­viø, ver­ ti­ni­mo ko­mi­si­ja tei­sæ da­ly­vau­ti to­les­niuo­ se eta­puo­se su­tei­kë tik vie­nuo­li­kai. Kiek ap­mau­du bu­vo dël ne­pa­te­ku­siø á II tu­rà Lau­ri­nos Ðab­le­vi­èiû­tës ir Vy­èio Ða­kû­ro, ta­èiau þiu­ri spren­di­mas tik­rai ne­bu­vo ne­ti­kë­tas.

Ge­ro­kai lais­ves­në II tu­ro pro­gra­ma pa­pras­tai su­da­ro­ma pa­gal in­di­vi­du­a­lias stip­ri­à­sias kiek­vie­no pia­nis­to sa­vy­bes, tad ir jaus­tis kon­kur­san­tai tu­rë­jo ge­ro­kai lais­viau nei pir­mo­sio­mis var­þy­bø die­no­ mis. Vis dël­to ðia­me tu­re ne vie­nam ko­jà pa­ki­ðo kaip tik star­ti­nis jau­du­lys (la­biau­ siai jau­èia­mas at­lie­kant pir­muo­sius kû­ri­ nius). Pa­vyz­dþiui, tvir­tai ir áspû­din­gai I kon­kur­so tu­re mu­zi­ka­væs An­drius Ra­ce­ vi­èius Èiur­lio­nio Fu­gà b-moll pra­dë­jo dar ðiek tiek dre­ ban­ èiais pirð­ tais. Tik­ riau­siai to­dël ir di­na­mi­nis ve­di­mas bu­vo ne­vi­sið­kai su­val­dy­tas, ir rit­mo bei gar­so ne­ly­gu­mø pa­si­tai­kë, o ðiaip fu­ga bu­vo at­lik­ta ga­na sta­tið­kai. Al­vy­do Re­me­sos Stig­mo­se ir Ser­ge­jaus Rach­ma­ni­no­vo ro­ man­so Aly­vos per­dir­bi­me pia­nis­tas at­si­ pa­lai­da­vo, at­sklei­dë kur kas ádo­mes­niø in­ter­pre­ta­ci­niø su­ma­ny­mø. Vir­tuo­zið­kà­ jà Ra­ce­vi­èiaus pro­gra­mos da­lá su­da­rë Fe­ renc­zo Lis­zto X Veng­rið­ko­ji rap­so­di­ja ir Ser­ge­jaus Pro­kof­je­vo So­na­ta Nr. 7 B-dur.

Klau­san­tis stip­riu gar­su, bra­vû­rið­kai pa­gro­tos Lis­zto rap­so­di­jos ir tvir­tos Pro­ kof­je­vo mo­to­ri­kos, ne­pa­li­ko po­jû­tis, kad

pia­nis­tas la­bai su­si­kaus­tæs, – ypaè pas­ta­ ra­ja­me kû­ri­ny­je pri­trû­ko ja­me sly­pin­èio hu­mo­ro, sar­kaz­mo, svin­go...

Prieð­ta­rin­gø ver­ti­ni­mø su­lau­ku­si pia­ nis­të Je­on Hy­eun Joo II tu­ro pro­gra­mà ga­na ne­sëk­min­gai pra­dë­jo Èiur­lio­nio cik­lu Jû­ra. Ko­rë­jie­të pa­tei­kë la­bai vien­ti­ sà (nors, ma­no gal­va, kiek per grei­to tem­ po) Èiur­lio­nio fu­gos in­ter­pre­ta­ci­jà bei pui­kiai at­li­ko Ju­liaus An­dre­je­vo Lem­tá, tad bu­vo keis­ta, kad vi­sai ne­su­dë­tin­gas ma­þø­jø pei­za­þø cik­las ga­lë­jo jai pa­si­ro­ dy­ti toks klam­pus... Tuo tar­pu Clau­de’o De­bus­sy Pa­veiks­luo­se pia­nis­të pa­ro­dë sa­vo tik­rà­já sti­liø: þa­vë­jo leng­vu­èiai im­ pre­sio­nis­ti­niai pa­sa­þai ir þa­viai ku­ria­ma ben­dra bû­se­na, ta­èiau sa­vo­tið­ko pa­slap­ tin­gu­mo ga­lë­jo bû­ti dau­giau, o ret­sy­kiais im­da­vo er­zin­ti ið­ka­po­tos de­ði­nës ran­kos me­lo­di­jos. Ypaè ási­mi­në jos at­lik­ta Pro­ kof­je­vo So­na­ta Nr. 2: tech­nið­kai bran­di, ávai­rias­pal­vë, ga­na gau­siai pe­da­li­zuo­jant ko­ne sva­jin­gas me­lo­di­jas, fo­ne ran­gan­tis ápras­ti­niam Pro­kof­je­vo per­pe­tu­um mo­bi­le.

Klau­san­tis ðio kû­ri­nio, vël ki­lo prieð­ta­rin­ gø min­èiø dël pa­si­rink­to in­stru­men­to.

Auk­so vi­du­rys LMA sa­lë­je tik­riau­siai yra Stein­way, nors jo kla­via­tû­ra ga­na ne­ly­gi. Ta­èiau ið dvie­jø prie­ðin­gy­biø – Fa­ zio­li ir Blüthner – pir­me­ny­bæ ne­abe­jo­ti­nai ati­duo­èiau pas­ta­ra­jam. Ma­no­ma, kad di­ de­lá gar­sà leng­viau ið­gau­ti Fa­zio­li, ta­èiau tai pa­nei­gë smul­ku­të ko­rë­jie­të, ku­riai skam­bë­jo ir Blüthner...

Në vie­nas ið ant­ra­ja­me kon­kur­so eta­ pe gro­ju­siø suo­miø ne­pa­si­ro­dë esàs la­ bai ádo­mus. Daug ne­tiks­liø de­ta­liø bu­vo jø abie­jø at­lik­to­se Tri­jo­se pje­së­se vie­na te­ma – kaip pui­kiai ga­li skam­bë­ti ðios pje­sës, tie­sà sa­kant, pa­ro­dë tik pia­nis­të ið Es­ti­jos Iri­na Za­cha­ren­ko­va. Ypaè sta­tið­ kas bu­vo Ti­mo La­to­ne­no skam­bi­na­mas Cho­pi­no Po­lo­ne­zas-fan­ta­zi­ja As-dur. Te­ bû­nie Cho­pi­nas ly­ri­nis, sen­ti­men­ta­lus, bra­vû­ri­nis ar dar koks, svar­biau­sia, kad jaus­tum ko­kià nors in­ter­pre­ta­ci­jà. Tuo tar­pu suo­miø pia­nis­tas ja­me ne­ið­sky­rë jo­kiø niu­an­sø, ne­bu­vo jo­kio in­ten­sy­vu­ mo ar kai­tos, ne­pa­ste­bë­jau në skir­tu­mo tarp po­lo­ne­zo ir fan­ta­zi­jos. Kur kas ar­ti­mes­në Ti­mui bu­vo im­pre­sio­nis­ti­në Vy­tau­to Mont­vi­los Au­ku­ro (skam­bë­ju­sio kaip De­bus­sy cik­lo áþan­ga) ir De­bus­sy Pa­veiks­lø es­te­ti­ka. O Pro­kof­je­vo To­ka­ta – vël tech­nið­kai sta­tið­kos mo­to­ri­kos pa­ vyz­dys – be kruo­pe­ly­tës gy­vy­bës ar (kur jau ten!) hu­mo­ro. Ðiuo po­þiû­riu Ma­til­da Kärkkäinen – vi­sið­ka prie­ðin­gy­bë. Ði pia­nis­të plas­tið­ka ir te­at­ra­lið­ka, ta­èiau Lis­zto So­na­ta-fan­ta­zi­ja Per­skai­èius Dan­ tæ pra­lë­kë be jo­kios fi­lo­so­fi­jos, sku­bant, ne­su­si­màs­tant, „ak­ty­viai dar­buo­jan­tis” mir­gan­èiuo­se akom­pa­ni­men­tuo­se.

I tu­re man pa­ti­ku­si lat­viø pia­nis­të Ol­

ga Pri­ad­ko ðá­syk ne­ma­lo­niai nu­ste­bi­no.

Gra­þio­ji Cho­pi­no Ba­la­dë Nr. 2 F-dur – su­ vel­ta, ið­tran­ky­ta, kul­mi­na­ci­nës fra­zës ne­ið­dai­nuo­tos... Sti­lin­gà, ra­mø Fran­zo Schu­ber­to Mu­zi­ki­ná mo­men­tà As-dur kei­të cha­o­tiðkas Schu­ber­to-Lis­zto Gi­riø ka­ra­lius, ne­ðva­raus teks­to ir be­rei­ka­lin­go pe­da­lo ku­pi­na Èiur­lio­nio fu­ga. Gra­þiø epi­zo­dø bu­vo Èiur­lio­nio Va­ria­ci­jo­se Se­ faa Esec te­ma, ta­èiau ðá áspû­dá slo­pi­no ben­dra ne­tvar­ka ir ati­du­mo teks­tui sto­ ka. Re­gis, Pro­kof­je­vo Sep­tin­to­ji so­na­ta pia­nis­tei bu­vo taip pat tech­nið­kai per sun­ki: Ra­ce­vi­èius spë­jo ið­girs­ti kur kas dau­giau ðio kû­ri­nio de­ta­liø, o Pri­ad­ko ul­ tra­ro­man­ti­zuo­tos ant­ro­sios da­lies idë­ja ap­skri­tai li­ko ne­aið­ki. Ið lat­viø pia­nis­tës II tu­ro pro­gra­mos ryð­kiai ið­si­sky­rë tik pri­va­lo­ma­sis lie­tu­viø au­to­riaus kû­ri­nys – Al­gir­do Mar­ti­nai­èio Si­lo­a­mo tven­ki­nys. Þa­ve­siu ir ro­man­ti­niu po­lë­kiu tik­riau­ siai grás­ta Gin­ta­ro Ja­nu­ðe­vi­èiaus sëk­më pub­li­kos aky­se. Man la­bai pa­ti­ko Gin­ta­ ro at­lik­ta An­dre­je­vo Lem­tis – ypaè ávai­ rûs di­na­mi­niai niu­an­sai, tiks­liai pa­gal au­to­riaus nuo­ro­das kai­ta­lio­ja­mi ðtri­chai.

Lë­ta, minkð­ta, pui­kiai le­ga­to jun­gia­ma Èiur­lio­nio fu­ga bu­vo pa­gro­ta ápras­ti­ne ðiam pia­nis­tui ro­man­ti­ne ma­nie­ra, pa­na­ ðiai ir Trys pje­sës vie­na te­ma. Ðià sti­lis­ti­ næ ten­den­ci­jà pa­lai­kë lais­vai plau­kian­tis Cho­pi­no Nok­tiur­nas Des-dur, sub­ti­liai þais­min­ga Ni­ko­la­jaus Med­tne­rio Pa­sa­ka, o ðtai Cho­pi­no Po­lo­ne­zas As-dur, op. 53, skam­bë­jo kiek sun­ko­kai, pom­pas­tið­kai ir tar­si be at­si­kvë­pi­mo. Pa­si­ro­dy­mo kul­ mi­na­ci­ja – bra­vû­rið­ka, ku­pi­na efek­tin­gø per­ëji­mø ið vie­nos sri­ties á ki­tà Lis­zto so­na­ta-fan­ta­zi­ja Per­skai­èius Dan­tæ. Ne­ ðva­ru­mø ne­sti­go, ta­èiau pub­li­ka – la­bai at­lai­di...

Tik­riau­siai tik vie­nai tà­dien (rug­së­jo 25-àjà) gro­ju­siai pia­nis­tei ið tie­sø ne­ bu­vo ko at­leis­ti. Iri­nos Za­cha­ren­ko­vos pa­si­ro­dy­mø klau­sy­tis bu­vo ma­lo­nu ne vien at­si­þvel­giant á kon­kur­so kon­teks­tà, o kaip so­li­niø ádo­mios ir bran­dþios pia­ nis­tës re­èi­ta­liø. Jo­kiø ið­ori­niø pa­ða­li­niø efek­tø, po­vy­zos, tik ne­pri­ekaið­tin­gas pro­fe­sio­na­lu­mas ir ið vi­daus sklin­dan­tis na­tû­ra­lus po­þiû­ris á at­lie­ka­mus kû­ri­nius.

Ypa­tin­gas pia­nis­tës po­þiû­ris á au­to­riaus nuo­ro­das at­si­sklei­dë skam­bi­nant Èiur­lio­ nio Tris pje­ses vie­na te­ma ir Fu­gà b-moll.

Ið­gir­du­si ke­lis au­siai ne­ápras­tus ðtri­chus (nors fu­ga pri­va­lo­ma vi­siems kon­kur­so da­ly­viams), na­to­se pa­ma­èiau juos vi­sai aið­kiai uþ­fik­suo­tus... Fu­gà Iri­na gro­jo itin lë­tu tem­pu, ta­èiau be jo­kios sta­ti­kos: vi­si fra­ziø ve­di­mai bu­vo itin lo­gið­ki ir ly­ gûs, pui­kiai su­val­dy­tas gar­sas ir rit­mas.

La­bai spal­vin­gai, vir­tuo­zið­kai at­lik­ta Vy­tau­to Bar­kaus­ko Tre­èio­ji le­gen­da apie Èiur­lio­ná. Á akis kri­to tai, kad net gro­jant

klas­te­riais ar akor­di­në­je fak­tû­ro­je gar­sas ga­li ið­lik­ti kul­tû­rin­gas. Ma­lo­nu klau­sy­tis bu­vo ir Cho­pi­no Ket­vir­to­jo Scher­zo þai­ þa­ruo­jan­èiø pa­sa­þø, ne­s en­ti­m en­ta­l aus þais­m in­g u­mo ir sko­nin­go leng­v u­mo.

Bran­d þiau­s ia pa­s i­ro­dy­mo da­lis – Pro­kof­ je­vo So­n a­t a Nr. 8 B-dur. Pui­kus pia­nis­tës màs­t y­m as, fan­tas­tið­kas vi­s ø sluoks­niø gir­d ë­j i­m as, sub­ti­lu­mas, þa­v e­s ys ir ne­pri­ ekaið­t in­g a tech­ni­ka.

L

a­bai skir­tin­gi ir ádo­mûs at­li­kë­jai gro­jo pas­ku­ti­næ II tu­ro die­nà.

Stip­rø jø pa­si­ren­gi­mà liu­di­jo ir pa­si­rink­tos pro­gra­mos. Jau­nes­nie­ ji kon­kur­so da­ly­viai pa­tei­kë dau­giau­sia mar­gas, ið ke­le­to smul­kes­niø kû­ri­niø su­ da­ry­tas pro­gra­mas, o rug­së­jo 26-àjà bu­vo at­lie­ka­mi kur kas ma­sy­ves­ni opu­sai, rei­ ka­lau­jan­tys ið at­li­kë­jø ge­ro­kai dau­giau bran­dos ir su­si­tel­ki­mo.

Pir­ma­ja­me kon­kur­so tu­re ið­ryð­ki­nu­ si sla­við­kà tem­pe­ra­men­tà, pia­nis­të ið Bal­ta­ru­si­jos Na­ta­li­ja Pa­po­va ant­ra­ja­me at­sklei­dë kur kas sub­ti­les­niø bruo­þø. Ro­ man­ti­zuo­tas pia­nis­ti­nis brai­þas – gau­sûs ru­ba­to, ðvel­niai po­etið­kas pri­si­lie­ti­mas prie in­stru­men­to, kart­kar­të­mis ut­ri­ruo­ tas jaus­min­gu­mas sti­lin­gai de­rë­jo su vi­sà pia­nis­tës pa­si­ro­dy­mà gau­bian­èiu Alek­ san­dro Skria­bi­no kû­ri­niø in­ter­pre­ta­ci­ joms bû­din­gu eg­zal­tuo­tu ple­ve­ni­mu. La­ bai po­etið­ka ir spal­vin­ga bu­vo Pa­po­vos at­lik­ta Ro­ber­to Schu­man­no Hu­mo­res­ka B-dur. Dvi skir­tin­gos Schu­man­no esy­bës pu­sës – sva­jin­ga­sis Eu­ze­bi­jus ir tem­pe­ra­ men­tin­gas Flo­res­ta­nas – bu­vo ákû­ny­tos pui­kiai val­dant stai­gius per­ëji­mus ið vie­ nos bû­se­nos á ki­tà. Pui­kiais kon­tras­tais (ir sy­kiu di­de­liu vien­ti­su­mu) pa­si­þy­më­ jo ir bal­ta­ru­siø pia­nis­tës in­ter­pre­tuo­ta Skria­bi­no So­na­ta Nr. 4 Fis-dur. Ið­ties ap­mau­du, kad toks uþ­tik­rin­tas, niu­an­ suo­tas ir vir­tuo­zið­kas at­li­ki­mas ne­bu­vo áver­tin­tas kaip nu­si­pel­næs fi­na­lo.

Vi­sið­kai ki­to sti­liaus – ryð­kus, di­ na­mið­kas ir kie­to­kas – bu­vo Kas­pa­ro Uins­ko gro­ji­mas. Ádo­mi bu­vo Èiur­lio­nio fu­ga – grei­to­ko tem­po, pul­suo­jan­ti kas pu­sæ tak­to, tra­pi, per vi­sà kû­ri­ná be­veik ne­ið­ei­nan­ti uþ pia­no ri­bø. Pia­nis­tas la­bai ávai­riai kai­ta­lio­jo ðtri­chus: nuo gra­þaus le­ga­to iki ne­ápras­to ðios fu­gos in­ter­pre­ta­ ci­joms ne­oba­ro­ki­nio non le­ga­to (nors ið es­mës tik pa­ryð­ki­nant au­to­riaus nu­ro­dy­ tà ðtri­chà, ku­rá ið­kë­lë ir Za­cha­ren­ko­va).

Kas­pa­ro pa­si­ro­dy­mo aðis – Jo­han­ne­so Brah­mso So­na­ta Nr. 3 f-moll, tar­si la­vi­na uþ­griu­vu­si su di­dþiu­le átai­ga ir jë­ga. Ne­ pa­pras­tà gar­so ir min­ties in­ten­sy­vu­mà, de­ja, stel­bë aki­vaiz­dus pia­nis­to su­si­kaus­ ty­mas, lë­mæs kie­tà gar­sà (ku­rio Kas­pa­ras ku­ris lai­kas jau bu­vo at­si­kra­tæs) ir ke­le­tà pa­dri­kø epi­zo­dø. Vie­na­reikð­mið­kai ðio

at­li­ki­mo áver­tin­ti tik­rai ne­áma­no­ma: bu­ vo ir pui­kiø ly­ri­niø epi­zo­dø, ir sub­ti­li, áspû­din­ga ant­ro­sios da­lies kul­mi­na­ci­ja, ir jau mi­në­ta­sis ási­ver­þi­mas.

Ið to, kad kai ku­riuos er­zi­no vien ðio pia­nis­to ið­vaiz­da, ga­li­ma spræs­ti, jog mû­ sø klau­sy­to­jams ge­ro­kai la­biau pa­tin­ka „nuo­ðir­dûs”, „mie­li” at­li­kë­jai. Ið­gir­dus ant­ro­jo tu­ro re­zul­ta­tus, pa­aið­kë­jo, kad ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jai toks ávaiz­dis taip pat pri­im­ti­nes­nis (juo­lab kad Kas­pa­ras tik­rai pa­li­ko spra­gø, dël ku­riø jo bu­vo ga­li­ma ne­pra­leis­ti á kon­kur­so fi­na­là).

Ga­li­ma sa­ky­ti, jo­kiø spra­gø sa­vo in­ ter­pre­ta­ci­jo­se ne­pa­li­ko ja­po­nø pia­nis­të Hi­ro­ko Ko­se­ki. Jos at­lik­ti Schu­man­no Sim­fo­ni­niai etiu­dai ið­si­sky­rë ypa­tin­gu gi­ lu­mu, màs­lu­mu, minkð­tu gar­su. Pa­ly­gin­ ti su „vë­ja­vai­kið­ka” bal­ta­ru­siø pia­nis­tës Schu­man­no Hu­mo­res­kos in­ter­pre­ta­ci­ja, ja­po­nës Schu­man­nas ákû­ni­jo vi­sai ki­tus ro­man­tiz­mo mat­me­nis. Pa­si­ro­dy­mo pa­ bai­gai Ko­se­ki pa­si­rin­ko ypaè efek­tin­gà XX a. pran­cû­zø kom­po­zi­to­riaus Hen­ri Du­til­leux so­na­tà. Vir­tuo­zið­ka, kam­puo­tø rit­mø (ga­li­ma bu­vo pui­kiai ási­vaiz­duo­ti ðá opu­sà skam­bi­nant bent du Lie­tu­vai at­sto­vau­jan­èius ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos na­rius) ir kar­tu pran­cû­zið­ko sub­ti­lu­mo ri­bø ne­per­þen­gian­ti mu­zi­ka pui­kiai ti­ko ja­po­nø pia­nis­tei, de­monst­ra­vu­siai fan­tas­ tið­kà tech­ni­kà ir kon­kur­se tik­rai ið­si­ski­ rian­èiai sa­vo bran­da.

Ga­na prieð­ta­rin­gai II tu­ro pro­gra­mà in­ter­pre­ta­vo So­na­ta Al­ðaus­kai­të. Ne­ti­kë­ tai drà­sus ið­ðû­kis – pra­dë­ti pa­si­ro­dy­mà Fe­renc­zo Lis­zto X Veng­rið­kà­ja rap­so­di­ja!

Rap­so­di­jos in­ter­pre­ta­ci­ja bu­vo ne­pa­pras­ tai sti­lin­ga – þa­vus lais­vu­mas, nuo­sta­bûs glis­san­do ir ak­to­ri­niai So­na­tos ga­bu­mai, nu­krei­pian­tys klau­sy­to­jø dë­me­sá nuo ne­ti­kë­tai „su­plo­në­ju­sios” kû­ri­nio fak­ tû­ros... La­bai jaut­riai, sub­ti­liai ir su ávai­riais ne­ti­kë­tais niu­an­sais pia­nis­të pa­skam­bi­no tris Ana­to­li­jaus Ðen­de­ro­vo „es­ki­zus”, o in­ter­pre­tuo­jant Èiur­lio­nio kû­ry­bà su­si­dur­ta su ne­sklan­du­mais.

Gau­siai pe­da­li­zuo­ta fu­ga vie­no­je vie­to­je ëmë ir uþ­stri­go, o ma­þø­jø pei­za­þø cik­le Jû­ra teks­to ir pras­mës ne­tiks­lu­mø bu­ vo dau­giau nei no­rë­tø­si... Ne­pa­pras­tai pui­kiø epi­zo­dø bu­vo So­na­tos in­ter­pre­ tuo­to­je Schu­man­no Fan­ta­zi­jo­je C-dur, nors ir èia ne­trû­ko jau­du­lá ið­duo­dan­èio pa­dri­ko sku­bë­ji­mo ir pe­da­lu uþ­tu­ðuo­ ja­mø ne­ið­klau­sy­mø. Vis dël­to ben­dras áspû­dis klau­san­tis ðios sa­vi­tu þa­ve­siu spin­du­liuo­jan­èios at­li­kë­jos ne­lei­do abe­jo­ ti, kad prieð po­rà me­tø su LVSO at­lik­tà P. Èai­kov­skio Kon­cer­tà b-moll dar ið­gir­ si­me akom­pa­nuo­jant ir Lie­tu­vos na­cio­na­ li­niam sim­fo­ni­niam or­kest­rui.

Muzikos barai /7

Pra­bë­gus sa­vai­tei átemp­tø pia­nis­tø per­klau­sø Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je, ðe­ði ið­rink­tie­ji fi­na­li­nin­kai Na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je du va­ka­rus ið ei­lës skam­ bi­no ðe­ðis for­te­pi­jo­ni­nius kon­cer­tus. Kaip jau ápras­ta, jiems (de­ja, ne vi­sa­da ko­ky­bið­ kai) tal­ki­no Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­ nis or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas jo me­no va­do­ vo ir vyr. di­ri­gen­to Juo­zo Do­mar­ko.

Jau­niau­sias kon­kur­so da­ly­vis An­drius Ra­ce­vi­èius pa­tei­kë mo­nu­men­ta­lià P. Èai­ kov­ skio Kon­ cer­ to b-moll (ko­ ne nuo jo pa­ra­ðy­mo lai­kø tai – vi­sø gar­siø­jø for­te­pi­ jo­no de­biu­tan­tø pa­si­rin­ki­mas...) in­ter­pre­ ta­ci­jà. Jei­gu jau­na­jam pia­nis­tui ir yra te­kæ kon­cer­tuo­ti su or­kest­rais, to­kiø pro­gø dar tik­rai ne­ga­lë­jo pa­si­tai­ky­ti itin daug.

Juo la­biau ga­li­ma þa­vë­tis, kad, ið­sky­rus ne­di­de­lá pa­kly­di­mà tre­èio­jo­je kon­cer­to da­ly­je, An­drius su ðia uþ­duo­ti­mi tvar­kë­ si itin stoið­kai. Tie­sa, pia­nis­tas gro­jo itin rim­tai: ant­ro­jo­je da­ly­je trû­ko leng­vu­mo, þais­mës, fi­na­las ga­lë­jo skam­bë­ti ðven­tið­ kiau ir gal­bût ðmaikð­èiau. Ra­ce­vi­èiaus in­ter­pre­ta­ci­jos ak­cen­tas bu­vo stip­rios, ma­sy­vios ok­ta­vos, sod­rios kul­mi­na­ci­jos ir su­kaup­ti rit­mai. Ga­li­ma bu­vo nu­ma­ny­ti, jog itin sun­kus at­lik­ti Èai­kov­skio kon­cer­ tas yra tie­siog per sun­kus to­kiam jau­nam pia­nis­tui, ta­èiau dau­ge­lis skam­bi­ni­mo de­ta­liø lei­dþia at­ei­ty­je ið An­driaus ti­kë­tis la­bai ádo­miø ir bran­dþiø in­ter­pre­ta­ci­jø, ne­ abe­jo­ju, kad ir sa­vo var­to­ja­mø prie­mo­niø ar­se­na­là il­gai­niui jis su­val­dys dar pro­fe­ sio­na­liau.

Ge­ro­kai leng­ves­ná ir trum­pes­ná ke­lià á sëk­mæ pa­si­rin­ko Gin­ta­ras Ja­nu­ðe­vi­èius, kur kas ma­þiau su­dë­tin­ga­me Lis­zto Kon­ cer­te Nr. 2 Es-dur de­monst­ra­væs pui­kià tech­ni­kà, nuo­sta­bø leng­vu­mà plaz­de­nan­ èiuo­se pir­mo­sios da­lies pa­sa­þuo­se bei efek­tin­gà bra­vû­rið­ku­mà kul­mi­na­ci­jo­se.

Ja­nu­ðe­vi­èiaus skam­bi­na­mas Lis­ztas – spal­ vin­gas ir leng­va­bû­dið­kas sa­lo­nø liû­tas, ta­èiau Kon­cer­tui Es-dur ðis po­þiû­ris á ro­ man­tiz­mo ge­ni­jaus kû­ry­bà pri­ti­ko kur kas la­biau nei II tu­re Gin­ta­ro skam­bin­tai So­na­ tai-fan­ta­zi­jai Per­skai­èius Dan­tæ. Tai – vie­na ið prie­þas­èiø, ko­dël Gin­ta­ro pa­si­ro­dy­mas kon­kur­so fi­na­le man pa­ti­ko la­biau­siai ið

Muzikos barai /8

R

ug­së­jo 29-osios fi­na­lo per­klau­sà1, at­lik­da­ma Ca­mil­le’o Saint-Sa­ën­so II Kon­certà g-moll, pra­dë­jo Ma­til­ da Kärkkäinen. Pir­mo­jo ir ant­ro­jo tu­rø me­tu pa­da­riu­si tra­pios, ele­gan­tið­kos, la­kiø, net­gi plas­no­jan­èiø ju­de­siø, itin mo­ te­rið­kos pia­nis­tës áspû­dá, fi­na­le Ma­til­da at­sklei­dë iki ðiol ma­þiau de­kla­ruo­tà ka­te­ go­rið­ko, net­gi kie­to­ko gro­ji­mo kon­cep­ci­jà.

Ei­da­ma á kon­cer­tà, ti­kë­jau­si ið Kärkkäinen ið­girs­ti minkð­tà, De­bus­sy es­te­ti­kai ar­ti­mà ra­fi­nuo­tà for­te­pi­jo­no skam­be­sá. Prie­ðin­ gai, nuo pat áþan­gi­nio epi­zo­do pia­nis­të dra­ma­ti­zuo­tai afi­ða­vo akor­di­nes re­èi­ta­ci­ jas, ko­ne „bet­ho­ve­nið­kà” pa­to­sà. Ly­ri­në­ se pir­mo­sios Kon­cer­to da­lies at­kar­po­se pri­trû­ko gar­so sub­ti­lu­mo ir mu­zi­ka­vi­mo gel­mës, ku­ria itin ið­si­sky­rë Hi­ro­ko Ko­se­ ki. Ta­èiau, re­gis, pia­nis­të pa­si­rin­ko to­kià Saint-Sa­ën­so kû­ri­nio kon­cep­ci­jà – rim­tà, ma­sy­vià, ties­mu­kes­nio ir at­vi­res­nio gar­so, dra­ma­tið­kà in­ter­pre­ta­ci­jà. Vis dël­to toks skam­bi­ni­mas II Kon­cer­to da­ly­je vei­kiau pri­mi­në ne­ran­gø, net­gi „ðlu­buo­jan­tá” sker­co, ku­ria­me ne­bu­vo gir­dë­ti në la­ðe­lio gra­ci­jos. Gai­la, bet ne­bu­vo gir­dë­ti pokð­tau­ jan­èio Saint-Sa­ën­so, pa­vyzdþiui, ga­mu­èiø

ir va­liû­kið­kø dvi­gar­siø fi­gû­ra­ci­jø þai­þa­ra­ vi­mo. Smul­kio­sios tech­ni­kos at­kar­po­se pia­nis­të su­si­dû­rë su ne­sklan­du­mais: gal­ bût per daug uþ­si­ë­mu­si ðiais pa­sa­þais, Ma­ til­da ne­si­gi­li­no á du­e­tà su or­kest­ru, ne itin to­bu­lai se­ku­siu pas­kui pia­nis­tæ.

Skam­bant Be­et­ho­ve­no IV Kon­cer­tui Gdur, ku­rá at­li­ko Hi­ro­ko Ko­se­ki, pia­nis­tës ir or­kest­ro in­ter­pre­ta­ci­jos vie­no­vës, re­gis, taip pat ne­bu­vo pa­siek­ta. Tie­sà pa­sa­kius, jau or­kest­rui grie­þiant pir­mà­jà eks­po­zi­ci­ jà, tie­siog ir to­liau no­rë­jo­si pra­leis­ti ne­ran­ gius or­kest­ri­nius in­tar­pus, ver­èiau klau­ san­tis vien pia­nis­tës mu­zi­ka­vi­mo. Ko­se­ki pa­si­rink­ta Be­et­ho­ve­no kû­ri­nio in­ter­pre­ta­ ci­ja su­ly­dë dvi gar­so es­te­ti­kos ten­den­ci­jas – Vie­nos kla­si­cis­tø leng­vu­mà ir bet­ho­ve­ nið­kà eks­pre­si­jà. Kon­cer­tas skam­bë­jo kaip vien­ti­sas tri­jø da­liø cik­las, ko ki­tø da­ly­viø in­ter­pre­ta­ci­jo­se ne­bu­vo gir­dë­ti. Pir­mo­sios da­lies ka­den­ci­ja at­ro­dë tar­si til­tas á màs­lià ir fi­lo­so­fið­kà ant­rà­jà kon­cer­to da­lá. Vis dël­to ir ja­po­nø pia­nis­tei te­ko „su­si­kau­ti” su or­kest­ru: nors mu­zi­kos pul­sà aið­kiai dik­ta­vo Hi­ro­ko, ver­ti­ka­lë su or­kest­ru kai ku­riais at­ve­jais bu­vo ne­to­bu­la. Itin

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

FI­NA­LAS

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Jau­niau­sias pia­nis­tø kon­kur­so da­ly­vis An­ drius Ra­ce­vi­èius ap­do­va­no­tas di­plo­mu

vi­sø anks­tes­niø tu­rø. Tie­sa, ne­sklan­du­mø pa­si­tai­kë: III ir IV kû­ri­nio pa­da­lo­se di­ri­ gen­to uþ­si­mo­tas tem­pas pia­nis­tui bu­vo aið­kiai per di­de­lis, ta­èiau ir ðá ið­ban­dy­mà Ja­nu­ðe­vi­èius at­lai­kë, re­gis, vi­sið­kai lais­vai mu­zi­kuo­da­mas.

Bran­dþiau­sià, mu­zi­ka­liau­sià ir lais­ viau­sià in­ter­pre­ta­ci­jà tà­va­kar gir­dë­jo­me lie­jan­tis ið po es­tø pia­nis­tës Za­cha­ren­ko­ vos pirð­tø. Skam­bin­da­ma Cho­pi­no Kon­ cer­tà Nr. 1 e-moll, Iri­na, tik­riau­siai pa­ti to ne­þi­no­da­ma, ne­ga­lë­jo ne­pri­min­ti klau­ sy­to­jams pra­ei­to Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­ kur­so die­vai­èio Ja­no Krzys­zto­fo Bro­jos ðio kû­ri­nio at­li­ki­mo. Kaip ir ga­li­ma ti­kë­tis, Za­ cha­ren­ko­va ðá kon­cer­tà, tik­riau­siai ir vi­sà Cho­pi­no kû­ry­bà, trak­tuo­ja vi­sið­kai ki­taip – nuo­sai­ki (ypaè III Kon­cer­to da­lies) in­ter­ pre­ta­ci­ja në ið to­lo ne­pri­mi­në þai­þa­ruo­ jan­èio Bro­jos Cho­pi­no. Jos mu­zi­ka­vi­mas bu­vo tra­pus, ápras­min­tas, sub­ti­lus. Áspû­dá da­rë la­bai átai­gûs ir leng­vi per­ëji­mai ið vie­ nos sri­ties á ki­tà (pa­vyz­dþiui, nuo bra­vû­ ros ar sker­co­zi­niø epi­zo­dø prie minkð­èiau­ sios kan­ti­le­nos). Itin lë­tai su­gro­ta ant­ro­ji kû­ri­nio da­lis þa­vë­jo min­ties ir kvë­pa­vi­mo vien­ti­su­mu bei sa­vi­tu pia­nis­tës ro­man­tið­ ku­mu: ne sen­ti­men­ta­liu, ne „ið­tà­sy­tu”, bet la­bai pa­vei­kiu sa­vo nuo­ðir­du­mu ir na­tû­ra­ lu­mu. Tre­èio­jo­je kû­ri­nio da­ly­je at­si­sklei­dë ir sa­vi­tas pia­nis­tës hu­mo­ras: ðios da­lies ðo­kis gal ir ga­lë­jo bû­ti at­lik­tas grei­tes­niu tem­pu ar su átai­ges­niais ak­cen­tais, ta­èiau Za­cha­ren­ko­vos ele­gan­ci­ja ir þa­ve­sys pa­ ke­rë­tus klau­sy­to­jus tie­siog pa­nar­di­no á po­etið­kà Cho­pi­no pa­sau­lá.

Kon­kur­so di­plo­man­tà Gin­ta­rà Ja­nu­ðe­ vi­èiø svei­ki­na þiu­ri pir­mi­nin­kas Pe­te­ris Do­no­hoe

aki­vaiz­dus Ko­se­ki pra­na­ðu­mas bu­vo klau­ san­tis ëji­mø á kul­mi­na­ci­jà, ka­da, pa­ti mu­ zi­kuo­da­ma, pia­nis­të dar va­lin­gai stû­më á prie­ká sun­kiai ási­siû­buo­jan­tá or­kest­rà.

Pas­ku­ti­në fi­na­lo da­ly­vë So­na­ta Al­ðaus­ kai­të be­ne dar­niau­siai gro­jo su sim­fo­ni­niu or­kest­ru (pir­mà­já Èai­kov­skio Kon­cer­tà bmoll sa­vo re­per­tu­a­re ji tu­ri jau be­ne po­rà me­tø), nors ir ðia­me pa­si­ro­dy­me pa­si­tai­kë rëks­min­gø me­di­niø pu­èia­mø­jø ási­ter­pi­mo ar ele­men­ta­raus fal­ðo. Bu­vo jus­ti, kad So­ na­ta – tar­si þu­vis van­de­ny: ði mu­zi­ka jai ið­ties ir emo­cið­kai ar­ti­ma, ir ávei­kia­ma tech­nið­kai. Nors pa­si­tai­kë ke­li tech­ni­niai ne­sklan­du­mai, gir­dë­jo­me, sa­ky­èiau, vie­nà ið kla­si­ki­niø ðio kon­cer­to at­li­ki­mø, ku­ria­ me bu­vo aið­ki ir lo­gið­ka so­lis­tës li­ni­ja: be gi­les­nës me­ni­nës átai­gos, at­virkð­èiai – trykð­tan­ti jau­nat­við­ku­mu ir ener­gi­ja.

Ir tai ðiai pia­ nis­ tei ne koks prie­ kaið­ tas – dvi­de­ðimt vie­ne­riø me­tø at­li­kë­ja pui­kiai at­li­ko ðá kû­ri­ná, at­skleis­da­ma ja­me sly­pin­tá Èai­kov­skio mu­zi­kos jau­nat­við­ku­mà.

Nors ið vi­sø fi­na­lo da­ly­viø be­ne ryð­ kiau­siai nu­skam­bë­jo ðis – pas­ku­ti­nis – pa­

2003-øjø M. K. Èiur­ lio­ nio pia­ nis­ tø kon­ kur­so pir­mo­sios pre­mi­jos lau­re­a­të So­na­ ta Al­ðaus­kai­të

si­ro­dy­mas, ma­ne la­biau su­þa­vë­jo Iri­nos Za­cha­ren­ko­vos ir Hi­ro­ko Ko­se­ki kiek nuo­ sai­kes­nës, ta­èiau kur kas bran­des­nës, sa­ ky­èiau, sa­vo­tið­ka ið­lie­ka­mà­ja ver­te pa­þen­ klin­tos in­ter­pre­ta­ci­jos. Vis dël­to ádo­mu, ar kon­kur­so lau­re­a­tus le­mia vien fi­na­li­nës per­klau­sos re­zul­ta­tai, ar rei­kë­tø ver­tin­ti pia­nis­tø pa­si­ro­dy­mà vi­so kon­kur­so me­tu.

Juk su­tik­si­me, kad So­na­tos Al­ðaus­kai­tës pa­si­ro­dy­mas ant­ra­ja­me tu­re bu­vo ga­na ne­ sëk­min­gas, tuo tar­pu Iri­na Za­cha­ren­ko­va nuo pat kon­kur­so pra­dþios þa­vë­jo ne tik mu­zi­ka­vi­mu, bet ir to­bu­lu per­fek­cio­niz­ mu. Ati­tin­ka­mai ádo­mi me­ni­nin­kë, nors vi­sið­kai prie­ðin­ga spon­ta­nið­ka­jai ir tem­ pe­ra­men­tin­ga­jai So­na­tai, pa­si­ro­dë ja­po­në Hi­ro­ko Ko­se­ki...

KON­KUR­SO PRI­ZAI Di­des­niø aud­rø ðia­me M. K. Èiur­lio­ nio pia­nis­tø kon­kur­se (ki­taip nei, tar­ki­me, pra­ei­ta­me) ne­pa­si­tai­kë, o kon­kur­so ly­gis ap­skri­tai ne­bu­vo la­bai aukð­tas. Þi­no­ma, ne­sant jo­kios da­ly­viø at­ran­kos, kon­kur­so or­ga­ni­za­to­riai smar­kiai ri­zi­kuo­ja su­lauk­ti ir vi­sai sil­pnø kon­kur­san­tø. Da­ly­viø ly­gis ið tie­sø bu­vo ne­vie­no­das – ret­sy­kiais net bû­da­vo gai­la, kad to­le­ran­tið­ka þiu­ri tau­py­ da­ma lai­kà ne­nu­trau­kia vie­no ar ki­to pia­ nis­to pa­si­ro­dy­mo. To­kio ryð­kaus ly­de­rio kaip prieð ket­ve­rius me­tus ðiø­me­èia­me kon­kur­se taip pat ne­bu­vo, o trys lau­re­a­tës vi­sø tri­jø tu­rø me­tu nuo­sek­liai ir uþ­tik­rin­ tai ar­të­jo prie sa­vo lai­më­tø pre­mi­jø. Tad, ga­li­ma sa­ky­ti, ap­si­ei­ta ir be ryð­kes­niø nu­si­vy­li­mø, ir be ne­ti­kë­tø ar ypaè ne­mo­ ty­vuo­tø sëk­miø. Be­je, jei var­go­ni­nin­kø kon­kur­sas vy­ko pus­tuð­të­se kon­cer­tø sa­lë­ se, tai pia­nis­tø per­klau­sos tik­rai ne­ga­lë­jo skøs­tis pub­li­kos dë­me­sio sto­ka. Ið­sky­rus ke­lis il­gai ne­tru­ku­sius ato­slû­gius, Lie­tu­

vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos ir Fil­har­mo­ni­jos sa­lës nuo­lat bu­vo pil­nos klau­sy­to­jø.

Kon­kur­so di­plo­mais ap­do­va­no­ti trys pia­nis­tai: Ma­til­da Kärkkäinen ið Suo­mi­ jos, M. K. Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los moks­lei­vis An­drius Ra­ce­vi­èius (prof. Ve­ ro­ni­kos Vi­tai­tës kl.) ir Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos pir­ma­kur­sis Gin­ta­ras Ja­nu­ðe­ vi­èius (doc. Jur­gio Bia­lob­þes­kio kl.). Pas­ ta­rà­já pia­nis­tà uþ ádo­miai ir raið­kiai at­lik­tà pro­gra­mà svei­ki­no ir Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­ga.

Jau ko­ne tra­di­ci­ja tam­pa fak­tas, kad áti­ki­na­miau­siai lie­tu­viø mu­zi­kà in­ter­pre­ tuo­ja suo­miø pia­nis­tai. Pra­ei­ta­me kon­kur­ se pri­zà uþ ge­riau­sià Èiur­lio­nio kû­ri­nio at­li­ki­mà ga­vo Ti­i­na Ma­ria Ka­ra­kor­pi, o Tuo­mas Nik­ka­ne­nas bu­vo ap­do­va­no­tas uþ Vy­tau­to Bar­kaus­ko kû­ri­nio in­ter­pre­ ta­ci­jà. Ðie­met spe­cia­lu­sis pri­zas uþ ðiuo­ lai­ki­nio lie­tu­viø kom­po­zi­to­riaus kû­ri­nio in­ter­pre­ta­ci­jà taip pat ati­te­ko suo­miø pia­niz­mo (jei toks eg­zis­tuo­ja) at­sto­vei Ma­ til­dai Kärkkäinen (vi­si mi­në­tie­ji pia­nis­tai stu­di­juo­ja J. Si­be­liaus mu­zi­kos aka­de­mi­ jos prof. Ta­wast­sjer­nos kla­së­je). Be­je, prieð kon­kur­sà nuo­gàs­tau­ta ne be rei­ka­lo: spe­ cia­liai ðiam kon­kur­sui pa­ra­ðy­ta Fe­lik­so Ba­ jo­ro pje­së Si­de­ra­lis pia­nis­tø kon­kur­se taip ir ne­nu­skam­bë­jo: ne­þi­nia, ar bent ku­ris da­ ly­vis bu­vo jà pa­si­rin­kæs, ta­èiau në vie­nas ið to­kiø ne­pa­te­ko á ant­rà­já eta­pà, ku­ria­me pri­va­lo­ma at­lik­ti lie­tu­viø kom­po­zi­to­riaus kû­ri­ná. Tuo tar­pu kom­po­zi­to­rius Vy­tau­ tas Bar­kaus­kas ir vël ga­li dþiaug­tis: jau ket­vir­tà kar­tà ið ei­lës spe­cia­liuo­ju pri­zu uþ ðiuo­lai­ki­nio au­to­riaus kû­ri­nio in­ter­pre­ ta­ci­jà ap­do­va­no­tas pia­nis­tas, II kon­kur­so tu­re gro­jæs jo Tre­èi­à­jà le­gen­dà apie Èiur­lio­ná.

Ne­ky­la abe­jo­niø, kad ðis kû­ri­nys tik­rai la­ bai pa­ran­kus pia­nis­tø pa­si­ro­dy­mams: te­at­

ra­lið­kas, vir­tuo­zið­kas, vaiz­din­gas – ðias jo sa­vy­bes Kärkkäinen ið tie­sø per­tei­kë la­bai sëk­min­gai (kas ki­ta, kad lie­tu­viø kom­po­ zi­to­riø kû­ri­niai ir bu­vo be­ne vie­nin­te­lis dë­me­sio ver­tas epi­zo­das jos II tu­ro pro­ gra­mo­je).

Di­dþiu­lio pub­li­kos pa­lai­ky­mo vi­so kon­kur­so me­tu su­lau­kë kon­kur­so lau­re­a­ tës: III pre­mi­ja ati­te­ko Hi­ro­ko Ko­se­ki (Ja­ po­ni­ja) , ant­rà­ja pre­mi­ja ir Lie­tu­vos kom­ po­zi­to­riø sà­jun­gos pri­zu uþ ge­riau­siai at­lik­tus M. K. Èiur­lio­nio kû­ri­nius bu­vo ap­do­va­no­ta Iri­na Za­cha­ren­ko­va (Es­ti­ja).

Pui­kø Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­ jos pa­siû­ly­mà ga­vo IV tarp­tau­ti­nio M. K. Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­so pir­mo­sios pre­mi­jos lau­re­a­të So­na­ta Al­ðaus­kai­të (LMA prof. P. Ge­ niu­ ðo stu­ den­ të) – jai pa­siû­ly­tas kon­cer­tas su Lie­tu­vos na­cio­na­ li­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru 2004–2005 me­tø kon­cer­ti­nia­me se­zo­ne. Bû­tent to­kio kon­ cer­ti­niø or­ga­ni­za­ci­jø þings­nio il­gà lai­kà lauk­da­vo mû­sø kon­kur­sø lau­re­a­tai, tad ga­li­ma pa­si­dþiaug­ti Fil­har­mo­ni­jos to­lia­re­ gið­ku­mu – toks spren­di­mas nau­din­gas ir kon­cer­tø ren­gë­jams, o kà jau kal­bë­ti apie pui­kià jau­nø­jø mu­zi­kø pa­tir­tá. Tuo, kad vos pa­si­bai­gus kon­kur­sui jo lai­më­to­jø kon­cer­tai ne­abe­jo­ti­nai su­lau­kia di­dþiu­lio klau­sy­to­jø su­si­do­më­ji­mo, prieð ket­ve­rius me­tus ap­dai­riai pa­si­nau­do­jo tik Lie­tu­vos vals­ty­bi­nio sim­fo­ni­nio or­kest­ro va­do­vai, pa­kvies­da­mi Kon­gre­sø rû­muo­se kon­cer­ tuo­ti Ja­nà Krzys­zto­fà Bro­jà.

Be­je, bû­tent kon­cer­tø su or­kest­ru pa­si­ rin­ki­mas ðio kon­kur­so fi­na­le bu­vo la­bai svar­bus veiks­nys. Kon­cer­ti­në­je sce­no­je ápras­ta, kad ypaè po­pu­lia­rius kû­ri­nius, to­kius kaip Èai­kov­skio Pir­ma­sis, Rach­ma­ ni­no­vo Ant­ra­sis kon­cer­tai ir ki­ti pa­na­ðiai efek­tin­gi opu­sai, daþ­niau­siai lin­kæ gro­ti jau­ni at­li­kë­jai. (Þi­nant, kad kaip tik Èai­ kov­skio Kon­cer­tas pa­dë­jo Vla­di­mi­rui Ho­ ro­wit­zui 1926-ai­siais uþ­ka­riau­ti mu­zi­ki­ná pa­sau­lá, sun­ku juos uþ tai smerk­ti…) Kon­ kur­suo­se toks re­per­tu­a­ras taip pat dau­ge­ liu at­ve­jø yra vie­na ið pri­zi­nës vie­tos ga­ ran­ti­jø. Tad ne­at­si­tik­ti­nai rug­së­jo 30-osios lau­re­a­tø kon­cer­te Èai­kov­skio Kon­cer­tas b-moll skam­bë­jo jau kaip „auk­si­nis” ðio kon­kur­so kû­ri­nys – já pui­kiai skam­bi­nu­si So­na­ta Al­ðaus­kai­të pel­në pir­mà­jà pre­mi­jà.

Pia­nis­tës po­lë­kis, þais­më, pla­èiai al­suo­jan­ ti ly­ri­ka, tre­èio­sios da­lies ðven­tið­ku­mas dar kar­tà áro­dë, kad Èai­kov­skio Pir­ma­sis – tik­rai „jos” kû­ri­nys. Ge­res­næ ðio kon­kur­ so pa­bai­gà sun­ku ir ási­vaiz­duo­ti. n 1 Rugsëjo 29-osios finalinës perklausos reportaþas - Rimos Povilionienës

Muzikos barai /9

Premjera

“Rusiðkasis Hamletas” -– lietuviðka prem­ jera

Borisas EIFMANAS

Apie spektaklá

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Spektaklis man reikðmingas kaip TEATRAS. Todël svarbiausia mano uþduotis – visomis ámanomomis priemonëmis átraukti þiûrovà á scenos vyksmà. Tik tada jis galës ávertinti mûsø meistriðkumà, kûrybingumà. Todël man ir reikia, kad bûtø áspûdingi kostiumai, graþios dekoracijos, teatriniai efektai, ge­ niali Ludwigo van Beethoveno ir Gustavo Mahlerio muzika, glaudus jos ryðys su choreografija. Be to, yra ir emocijas kai­ tinanti istorija su detektyvo elementais.

Man labai svarbu, kad pasakoju jà ne formaliai vardydamas faktus, o pasitelkiu kuo emocingesnes iðraiðkos priemones, kuriø svarbiausia – kûno plastikos kalba.

Hamleto likimà primenanti caraièio Pavelo, kurá amþininkai ne veltui va­

dino rusiðkuoju Hamletu, lemtis ku­ pina daugybës paslapèiø ir mistiniø pranaðysèiø. Ið prigimties ðviesios pasaulëjautos ir puikiai iðsilavinæs, jau­ nasis caraitis ruoðësi tarnauti tëvynei, taèiau, iðgyvenæs tëvo nuþudymà, pa­ tyræs motinos, bijanèios savo sûnaus – Sosto ápëdinio, nemeilæ, supamas nuo­ latinio persekiojimo, intrigø, baimës ir paþeminimo atmosferos, jis pakliûva á fan­ tastiniø haliucinacijø, persekiojimo mani­ jos ir vienatvës pasaulá. Nuo vaikystës linkæs á misticizmà (þinomas atvejis, neva jis susitikæs su tëvo caro Petro III ðmëkla), Pavelas nujautë tragiðkà savo gyvenimo pabaigà ir skubëjo á valdþià, siekdamas Rusijos paþangos. Taèiau buvo nesupra­ stas, þiauriai nuþudytas ir prakeiktas.

Mûsø spektaklio herojus – jaunasis caraitis Pavelas. Tai jo ðviesiø, garbingø troðkimø ir pirmøjø tragiðkø katastro­ fø laikotarpis. Tai savojo atsakymo á amþinàjá Hamleto klausimà “Bûti ar nebûti?” paieðkos.

Kai kam atrodo, kad pagrindinis mano spektaklio herojus – ne Pavelas, bet Jekaterina II. Ne visai taip. Jai pa­ grindinis dëmesys skiriamas tik pirmoje dalyje. Antrojoje iðryðkëja tragiðka jos

Muzikos barai /10

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Boriso Eifmano pastabos ákvepia artistus

Tëvo ðmëklos priesakas kerðyti Ðekspyriðkas vaizdelis: tëvo nuþudymà atkartoja aktoriai

Aliodija RUZGAITË

Valdþios tema ðokio teatre Ðekspyro Hamletas domino daugelá ba­ letmeisteriø. 1937 m. B. Niþinska Paryþiuje pastatë baletà pagal F. Liszto muzikà.

Hamletà ðoko ji pati. Tokiam þingsniui baletmeisteræ greièiausiai paskatino dar 1899 m. þymiosios dramos aktorës Saros Bernard sukurtas ir jà iðgarsinæs Hamleto vaidmuo.

1942 m. Londone Hamletà pagal P. Èaikovskio muzikà pastatë ðokëjas ir choreografas R. Helpmannas, o 1964 m.

Hamburge – J. Neumeiris. Rusijoje su pasisekimu buvo rodomas 1970 m. K. Sergejevo (N. Chervinskio muzika) ir 1971 m. V. Èaburijanio (R. Gamchvadzës muzika) pastatytas Hamletas. Hamletà ðoko garsûs baleto solistai V. Dolguðinas, M. Baryðnikovas, Vilniuje baleto mokæsis V. Panovas, M. Liepa ir kiti.

B. Eifmanas, kitaip nei rusiðkøjø “dra­ miniø baletø” (dramatièeskij balet) kûrëjai, savitai interpretuoja þymiø raðytojø kûrinius, muzikiniams sprendimams pa­ sirinkdamas kartais, regis, nesuderinamus veikalus. Dar 1988 m. jis buvo pavadintas rusiðkuoju Bejart’u.

Rusiðkajame Hamlete choreografas taip pat nesistengia tiksliai atkartoti nei Ðekspyro dramos siuþeto, nei sudëtingø Rusijos imperatorës Jekaterinos II ir jos sûnaus Pavelo tarpusavio santykiø,

Jekaterina – Eglë Ðpokaitë, Pavelas – Ne­ rijus Juðka

þinomø ið istorijos vadovëliø. Istorinæ aplinkà labiau atskleidþia kostiumai ir dekoracijos: auksu spindi ir scenovaizdis, ir kostiumai, kuriø spektaklyje apie 350!

Net keliose scenose dëmesio centre atsi­ duria puoðnus sostas – valdþios simbolis, kurio trokðta ir Imperatorë, nuþudydama savo vyrà, ir jos marti, pati tapusi auka, ir sûnus. Pasak paties Eifmano, ákûnyti valdþios temà padëjo L. van Beetho­ veno muzika (iðskyrus þaviai erotiðkà Pavelo pirmosios nakties meilës duetà pagal Mënesienos sonatos pirmàjà dalá), o sudëtingesnius psichologinius jausmus – G. Mahlerio muzika.

Rusiðkajame Hamlete Eifmanas lieka iðtikimas pagrindiniams savo stiliaus bruoþams. Pirmiausia – kinematogra­ finiam efektui. Ir èia klasikinio ðokio judesiai, ðuoliai, raiðki rankø plastika savaip jungiami su ðiuolaikinio ðokio Skambant Beethoveno „Mënesienos” so­ natai publikà pakerëjo nuostabi erotinë pirmosios Pavelo nakties su jaunute þmona scena

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Uþraðë Jûratë TERLECKAITË

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

maþo, paklusnaus sûnus linija – vienatvë, motinos ir dvariðkiø intrigos uþspaudþia já beviltiðkumo spàstuose.

Visiems pirmiausia krinta á akis spek­ taklio erotika. Taèiau erotinis Jekaterinos gyvenimas man kaip tik nëra svarbiau­ sias, nors jos meiluþiai ir skaièiuojami ðimtais. Man Jekaterina – dalis totalinës valdymo maðinos, slegianèios Pavelà neátikëtina jëga. Tai – motinos tragedija.

Nes motina pasidavë valdymo agresijai.

Valdþia uþmuðë svarbiausià – motinos – instinktà. O tai – jau ir paèios Jekate­ rinos tragedija. Jà pagimdë valdþia, – ne dël tiekos meiluþiø ji vadinama Didþiàja!

Tai – neeilinë asmenybë, nepaprastai inte­ lektualiai valdþiusi valstybæ. Ne veltui jos valdymo laikotarpis – vienas ryðkiausiø Rusijos istorijoje. Nepaprasta ji buvo vis­ kuo – nes viskà darë su beribe aistra, vidi­ ne jëga. Taèiau valdþia jà ir suþlugdë.

Pavelas man patrauklus kaip tragiðko likimo þmogus, turëjæs aibæ nuostabiø idëjø, pasiryþæs jas visas ágyvendinti ir galiausiai neatlaikæs sistemos poveikio, tapæs psichiniu ligoniu, dvasiniu ir fi­ ziniu invalidu, pridariusiu neleistinø klaidø. Man ir svarbu parodyti, kaip ðviesi asmenybë palûþta, kaip gëris virsta blogiu.

Taèiau yra dar ir tikëjimas. Virð visø mûsø – vienas Dievas. Bet dieviðkumas slypi ir mumyse: kaip já paþinti, atrasti?

Kaip pasiekti tà mumyse esantá Dievà?

Ypaè kai aplinkui tiek agresijos. (Kuo mes skiriamës nuo Pavelo? Modernesne agresijos forma?) Tad ir siekiu parodyti, kad kiekvieno þmogaus vidus yra graþus, kad svarbu já pajausti ir nugyventi vienà vienintelá – savà – gyvenimà.

Daþnai mano spektakliø herojai – ir Èaikovskis, ir Spesivceva (Raudonoji Þizel), ir Pavelas – iðprotëja... Beprotystë – tai uþmokestis uþ galimybæ atitrûkti nuo tikrovës. Nemanau, kad beprotystë – vienintelë kaina. Taèiau iðsaugoti savàjá að – iðsaugoti save! – vis dëlto brangiai, labai brangiai kainuoja...

Muzikos barai /11

iðraiðka. Masiniø ðokiø kompozicijose jis puikiai valdo judesiø polifoniðkumà. Ðokëjai, scenoje kurdami dramos átampà, labai greitai turi suspëti persirengti ir vël pasirodyti naujoje dramaturginës átampos pakopoje. Tikrai pagyrimo verti trupës ðokëjai, demonstruojantys nepriekaiðtingà technikà net ir iki ðiol nebandytoje ak­ robatikoje (spektaklyje gausu pavojingø ðuoliø, ðpagatø, plaèiø a la seconde pozø, suteikianèiø meilës scenoms seksualumo, improvizuotø lygiagreèiø ir pan.).

Vis dëlto spektaklio centras – sudëtingas Sosto ápëdinio vaidmuo, áspûdingai sukurtas Nerijaus Juðkos. Ið pradþiø tai – naivus, vieniðas, lengvai paþeidþiamas jaunuolis, kiek vëliau Juðka – meilës iðtroðkæs vyriðkis. Solistas puikiai perteikia motinos ðilumos trokðtanèio ir at­ stumto sûnaus iðgyvenimus. Iðraiðkingas ir lyrinis pirmosios nakties meilës duetas su jaunute þmona: panaudojant ðeðëliø teat­ ro principà, þiûrovams “praskleidþiama” jaunavedþiø miegamojo paslaptis: audi­ nys, “dengæs” jaunavedþius, akimirksniu virto paslaptá atverianèiu ekranu... Teko matyti paties B. Eifmano repeticijas, ir su­ pratau, kaip svarbu ne tik judesiai, bet ir jais iðreiðkiamos prasmës. Solistai, supratæ choreografo praðymus, tiesiog èia pat atgai­ vindavo prasmes.

Mûsø primabalerina Eglë Ðpokaitë ir ðá kartà þavëjo kurdama impozantiðkos Imperatorës charakterá. Noras valdyti ir neprarasti valdþios uþgoþia meilæ sûnui.

Bijodama marèios, Imperatorë liepia savo Favoritui jà merginti ir netgi nuþudyti, o Pavelà tai visiðkai palauþia.

Favorito vaidmená atliekantis Aurimas Daraðkevièius – aistringas meiluþis, ne­ norintis likti Imperatorës ðeðëlyje. Þinoma, jam uþ tai tenka sumokëti. Dþiugu matyti akivaizdþià Daraðkevièiaus brandà at­

Muzikos barai /12

Helmutas ÐABASEVIÈIUS

Rusiðkasis Hamletas – lietuviðka premjera

Boriso Eifmano baleto Rusiðkasis Hamletas premjeros dienà plaèiajai pub­ likai atvëræs duris atnaujintas Operos ir baleto teatras puoðnumu varþësi su þërinèiomis naujojo spektaklio formo­ mis – ir nebuvo nugalëtas. Nauji, ðvarûs langai, iðblizginti dekoratyvûs ðviesà atspindintys sietynai, per pagrindinius laiptus nudriektas platus, skaisèiai rau­ donas kilimas, fojë platybëse susiliejantis su nauja ryðkios ir kilnios spalvos, matyt, specialiai teatrui nuausta kilimine dan­ ga, papuoðta kur ne kur þybèiojanèiomis teatro emblemos inkrustacijomis, – apie pusmetá trukusiø darbø rezultatas.

Dideles pastangas ir finansines investicijas paryðkina daugybë gyvø augalø bei rekonstruota smulkiosios fojë architektûros planinë struktûra: programëliø galima ásigyti po laiptais árengtose prekyvietëse, o ankstesnëse jø vietose sustiprintos karðto ðokolado mëgëjø pozicijos.

Atsiskleidus spektaklio uþdangai, besiformuojanti prabangaus, elitinio teatro interjero aura nublanko – þiûrovus uþplûdo tirðto, ryðkaus, sodraus Eifma­ no teatro fluidai. Spektaklio estetika ir stilistika Vilniaus þiûrovams paþástama – jau kelerius metus jie gausiai lanko

pirmàjà Eifmano choreodramà Raudo­ noji Þizel, sukurtà pagal garsios rusø balerinos Olgos Spesivcevos biografijà. Ðá kartà – dar vienas didingos ir niûrios Rusijos istorijos fragmentas, nukeliantis á imperatorës Jekaterinos Didþiosios ir jos sûnaus Pavelo I laikus.

XVIII a. antrosios pusës Rusijos istorija kupina dramø – èia, kaip ir kitose visø laikø imperijose, nestigo intrigø, aistrø, apgaulës ir paslaptingø mirèiø, taèiau spektaklio pavadinime iðskirtas þodis “Hamletas” – Williamo Shakespeare’o tragedijos personaþas, literatûrinë, filosofinë, kultûros istori­ jos ikona, garantuojanti asociacijas ir susidomëjimà. Po premjeros, vis dar neprisiruoðiant perskaityti programëlëje apraðyto libreto, kyla klausimas, kiekgi spektaklyje to “rusiðkumo”. Ið esmës spektaklyje iliustruojama Hamleto isto­ rija, tam tikrø personaþø raidos linijø ko­ rekcijomis pasakojimà “surusinant” arba toká akcentà suteikiant aristokratiðkais drabuþiais ir perukais pasidabinusiø mediniais ðaukðtais grojanèiø netaðytø moteriðkiø choreografiniu epizodu.

Spektaklio prologe nuþudomas valdovas, nesëkmingai klostosi Sosto ápëdinio meilës reikalai, vizijoje jis mato Nuþudyto tëvo ðmëklà (nelygi­ nant prisikëlusià ið tipiðkø romantiniø komedijø apie apleistuose Anglijos piliø rûsiuose tûnanèius apipuvusius vaiduoklius), vëliau – akistata su kau­ kole – tai vis tiesmukos Hamleto siuþeto parafrazës (taip pat ir teatro teatre scena, atliekama ryðkiai raudonai apsivilkusiø bufonø), kurias sudëjus draugën iðeitø visai nuoseklus Nerusiðkasis Hamletas.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

B. Eifmanas jau turi savo „choreografiná þenklà” – ir ðiame balete iðradingai varto­ jami spalvingi audiniai

liekant baletmeisterio iðkeltas dramatines uþduotis.

Pagrindiná darbà su mûsø trupe at­ liko B. Eifmano asistentë O. Kalmyko­ va. Pirmiausia tai jos nuopelnas, kad neatpaþástamai ûgtelëjo visa trupë. Ji paþymëjo, kad ðá kartà kolektyvas kur kas greièiau nei statant Raudonàjà Þizel perpra­ to Eifmano stilistikà ir darbas vyko itin sklandþiai.

Dailininkas V. Okunevas ir ðviesø daili­ ninkas J. Timofejevas sukûrë labai svarbius judesiø visumai reginio efektus.

Smagu buvo iðgirsti paties B. Eifmano komplimentus mûsø trupei ir pagyrimà, kad vilnieèiai jo keliamas uþduotis suvokë kur kas geriau ir greièiau uþ maskvieèius (neseniai baletas pastatytas Maskvos didþiajame teatre). Maskvieèiai nesugebëjo pakeisti savo klasikinio baleto estetikos, o Vilniaus trupë tiksliai vykdë visus jo pa­ geidavimus.

Artimiausias B. Eifmano kûrybinis planas – spektaklis “New York City Bal­ let”, skirtas G. Balanchine’o 100-osioms metinëms.

Taèiau spektaklio dramaturgijos autentiðkumas ir vientisumas èia nëra labai svarbûs – nepaneigsi, kad cho­ reografas drauge yra ir preciziðkai tik­ slus reþisierius, tirðtuose savo kûrybos alchemijos garuose tiksliai dëliojantis jam reikiamø scenø pasiansà, á formomis trykðtantá reginá sujungiantis reþisûrà, choreografijà, scenografijà, kostiumus ir apðvietimà.

Iki smulkmenø apgalvotos atskirø epizodø jungtys, kai kuriuos jø baigia statiðkos, skulptûriðkos ðokëjø grupës, paskandinamos tamsoje lyg máslingi at­ skiras pastraipas baigiantys daugtaðkiai (o gal trigubi ðauktukai?). Esama nemaþai butaforijos – imperatoriaus krëslas, kareivëliø figûros, kaukolë – ir labai daug ávairiausios spalvos bei faktûros audiniø, dekoruojanèiø spektaklá impozantiðkomis tai iðsipuèianèiomis, tai subliûkðtanèiomis formomis.

Choreografinë Boriso Eifmano kalba sàmoningai oponuoja klasikinio baleto leksikai – ji sudaryta ið savotiðkø klasi­ kos choreoantonimø, nors labai nuosek­ lia jos nepavadintum. Greta áprastiniø taisyklingø rankø, kojø, korpuso po­ zicijø èia apstu ryðkios, konvulsiðkos plastikos, iðriestø nugarø, ryþtingai, ekspresyviai uþlauþtø plaðtakø ir pëdø linijø. Choreografinëse kombinacijose nemaþai pakëlimø, ðokëjai susipina rankomis ir kojomis kurdami kartais ori­ ginalias, daþniau dirbtines ir vulgarokas kompozicijas.

Tokios ðokio estetikos kontekste kiek nemotyvuotos atrodo kelios pirmo­ sios dalies mizanscenos, kuriose gausu áprastinës utriruotos, baleto artistams bûdingos vaidybos manieros: galvø pur­ tymø, gûþèiojimø peèiais, mostagavimø rankomis.

Turtingoms reþisûrinëms ir choreografinëms spektaklio faktûroms ant­ rina vizualioji Rusiðkojo Hamleto forma.

Dailininkas Viaèeslavas Okunevas ið áspûdingos koncentrinës baliustrados fragmento sukûrë Rusijos imperijos vertà scenovaizdá, o jo siûtø kostiumø uþtektø maþiausiai ðeðiø spektakliø personaþams. Dauguma kostiumø si­ luetø ádomûs, originalûs, kartkartëm varijuojantys epochos drabuþiø formas, bet patogûs ðokti ir þargstytis. Bendras spektaklio vaizdas: viskas blyksi, ðvyti, tviska, þybsi, þëri, þaiþaruoja, þëruoja, – tiek daug èia tø imperatoriðkø ambi­ cijø ið aukso, sidabro, bronzos ir sodriø spalvø tonø.

Kol kas spektaklio centre – rusiðkoji Eglë Ðpokaitë tarsi gimusi Eifmano cho­ reografiniam teatrui

Gertrûda, Imperatorës vaidmená atlie­ kanti Eglë Ðpokaitë. Solistë, pastarøjø metø baleto premjerose, – ar tai bûtø Acid City, ar Carmina Burana, – neturëjusi vaidmenø, kuria nepaprastai ádomø personaþà, atsispirdama pagundoms atlikti piktavalës despotës vaidmená.

Tai stipri asmenybë – tikra valdovë, aristokratiðko stoto, þvilgsnio, gesto, o drauge turtinga þmogiðkø savybiø, pateisinanèiø jos aistras ir emocijas.

Gyva ðokëjos plastika savitai adaptuo­ ja, ásavina sugalvotas choreografines formas; E. Ðpokaitës ðokio savybës – lengvas ðuolis, stabilus sukinys, monu­ mentalios, bet gyvybës neprarandanèios pozos – suteikia jos personaþui ryðkumo ir organikos. Tinkamas E. Ðpokaitës partneris – Aurelijus Daraðkevièius, kur kas átaigesnis premjeroje, nei perþiûroje pasirodë Nerijus Juðka (Pavelas), labiau pabrëþiàs savo herojaus vieniðumo ir tam tikro psichinio nestabilumo bruoþus.

Julija Repet, gana nuosaikiø artistiniø galimybiø ðokëja, premjeroje atrodë la­ biau ásijautusi á vaidmená, turtingesnës buvo ir jos veido iðraiðkos.

Pirmojoje spektaklio premjeroje ge­ riau nei perþiûroje pasirodë ir vyrø bei moterø kordebaletas – dþiugino judesiø sinchroniðkumu ir ekspresija.

Baigiamosios pastabos paprastai skiriamos orkestrui – Rusiðkajame Ham­ lete jo nëra, taèiau pastabø muzikiniam spektaklio fonui galima iðsakyti. Ne visi pasirinkti Ludwigo van Beethoveno ir Gustavo Mahlerio kûriniø fragmentai tiko norimoms dramaturginëms idëjoms atskleisti, muzikiniø fragmentø jungtys kartais atrodë formalios – tai visø pagal simfoninæ muzikà kuriamø siuþetiniø baletø problema. Be to, fonograma atëmë ið spektaklio dalá gyvybës, o áraðo garso kokybë nebuvo pati geriausia.

Premjerà vainikavo apskaièiuoti reveransai: daug gëliø ir dëmesio buvo skirta minutës epizodà prologe atliku­ siam Pavelà vaikystëje vaidinanèiam ðviesiaplaukiam berniukui, ið deðinës publikos ovacijø priimti atskubëjo ba­ leto meno vadovë Tatjana Sedunova, ið kairës – choreografo asistentë Olga Kolmykova, paskui vël ið kairës – daili­ ninkas Viaèeslavas Okunevas, ið deðinës – arba choreografo asistentës padëjëjas Vadimas Domarkas (Rusija), arba vienas ið spektaklio ðviesø dailininkø Jurijus Timofejevas (Rusija). Tada baleto trupë prasiskyrë, ir ið po baliustrados pasirodë pats Borisas Eifmanas – lyg gyvybinga, globëjiðka, maitinanti Rusijos baleto tra­ dicijos dvasia.

Helmutas ÐABASEVIÈIUS

Antroji Rusiðkojo Hamleto premjera Naujus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro kilimus, ko gero, pavyks iðsaugoti ilgiau nei prieð tai buvusià ir ðià vasarà pakeistà kiliminæ dangà: ant­ roji baleto Rusiðkasis Hamletas premjera vyko tik artipilnëje salëje, o nemaþai 150 Lt kainuojanèiø krëslø liûdëjo be savo þiûrovø.

Vienà toká krëslà galëjau paguosti ir spektaklá, atliekamà antrosios prem­ jerinio baleto ðokëjø sudëties, saugiai þiûrëjau ið pirmosios eilës vidurio.

Treèiàkart – po perþiûros ir pirmosios premjeros – gilinantis á Boriso Eifmano spektaklio peripetijas, labiau paaiðkëjo kai kurie siuþeto vingiai (galbût tam turëjo átakos ir plastinës bei vizualinës tiesiai á veidà srûvanèios garsiojo Rusijos choreografo manipuliacijos).

Spektaklis pasidarë suprantamesnis, aiðkesnis, taèiau negalëèiau pasakyti, kad já labiau pamëgau. Dar daugiau abe­ joniø sukëlë Hamleto ir Pavelo istorijø paralelës, pritemptos, miglotos, menkai pateisinamos pasirodë Ápëdinio kanèios ir prieðtaringi poelgiai, kuriuos galëtø paaiðkinti ne tiek herojaus vieniðumas, kuriam já pasmerkë iðtvirkusi dvaro ap­ linka, kiek ágimta psichinë liga.

Dar daugiau simpatijø sukëlë Imperatorë – ji pasirodë esanti nekoor­ dinuoto ir alkoholiu piktnaudþiaujanèio vyro gaivaliðkø instinktø auka, turinti visiðkà teisæ jam pasiprieðinti – net to­ kiomis priemonëmis kaip nuþudymas, kuriame ji pati tiesiogiai nedalyvavo ir net mëgino apsaugoti lopðyje spurdantá sûnø, kad tas neregëtø ðio ðiurpaus fak­ to. Moters pagailsta ir tada, kai Favoritas susideda su Ápëdinio þmona.

Nuþudytojo caro ðmëkla atsiskleidë ne tik kaip ðiurpi senoviniø siaubo fil­ mø veikëja, bet ir kaip klastinga faktø falsifikuotoja – atkartojamoje þmogþudystës scenoje, iðkylanèioje Ápëdinio vaizduotëje, grësmingà ietá carui á krûtinæ smeigia ne tik Favoritas, tikrasis þmogþudys, bet ir pati Imperatorë.

Nenuosekli ir Ápëdinio þmonos li­ nija – lyrinëse scenose ji rodo ðvelnià meilæ ir prieraiðumà, o netrukus kaip aukðèiausios klasës intrigantë sodina vyrà á sostà ir sëdasi á já pati. Tiesa, ne­ trukus uþsimezgusá jos meilës romanà su Favoritu galima paaiðkinti Ápëdinio anemija ir neveiklumu.

Keistos, pernelyg buitiðkos, primi­ tyviai komiðkos atrodë ir kai kurios ið arèiau matomos detalës – Ápëdinio muis­

Muzikos barai /13

Festivalis tymasis lopðyje iðkiðant èia galvà, èia kojas; vis dar juokinga atrodë scena, ku­ rioje Ápëdiná auklës apmauna kelnëmis ir apvelka marðkiniais; prieðingai – Mënesienos sonatos pradþioje, prieð brisdamas á sàlygiðkà ir gana poetiðkai iðspræstà mëlynos ðviesos upæ, Ápëdinis visai nepoetiðkai ir nesàlygiðkai iðsirengia.

Tokios tikroviðkais provaizdþiais pagrástos scenos kontrastuoja su pabrëþtinai simboliniais epizodais – vieni jø iki ðiol kelia nuostabà savo paslaptingomis reikðmëmis, kiti suvokiami lengviau.

Sakykim, ilgai sukau galvà, kà galëtø reikðti pirmojo Ápëdinio susiti­ kimo su bûsimàja þmona Natali detalë – pristaèius caraièiui kelias damas, Natali laikosi atokiau, o paskui staiga puola ant þemës Ápëdiniui po kojomis. Kas jà pa­ kirto? Meilë? Valdþios troðkulys? Epi­ lepsijos priepuolis? O gal paprasèiausiai suvaidino apalpimà, nes po akimirkos su ðypsena veide ji jau þengia ásikibusi Ápëdinio rankos. Uþtat treèià kartà paþiûrëjus tapo aiðkiau, kà reiðkia tos slankiojanèios þmogystos tamsiais drabuþiais: jos, matyt, atstovauja tam niûriam XVIII a. Rusijos imperijos KGB ðnipinëjimo, sekimo gaivalui, kuriam antrina vis ðmëstelëjantis antrajame pla­ ne virð baliustrados Imperatorës ðeðëlis.

Antroji spektaklio dalis labiau pri­ mena haliucinacijø grandinæ – caraièio pomëgis þaisti kareivëliais turëtø liudyti jame taip pat tûnanèià valdþios aistrà, kurià dar labiau kursto roboto-polici­ ninko judesiais grûmojanti Nuþudytojo tëvo ðmëkla. Greta kitø Imperatoræ juodinanèiø dalykø choreografas netru­ kus labai tiesiogiai jà apkaltina buvus nimfomane ir sadiste – gana gracingà jos solo ðoká karnavale lydi sadomazochis­ tiniø orgijø atributas botagas bei atvirai erotiðka gimnastika ant lygiagretëmis tapusiø strypø. Intermedijà apie þmonos drauge su meiluþiu nuþudomà vyrà vai­ dina vulgarokai besistaipantys kaukëti klounai – kadangi tai neturi nieko bendra su tikrove, Imperatorë visiðkai teisëtai nuplëðia sûnui kaukæ ir trinkteli antausá. Ásitikinau, kad paskutinëse scenose sutelkta visa spektaklio idëjø ir prasmiø “sunkioji artilerija” – dvikova su kauko­ le, Imperatorës vienatvës drama, caraièio bejëgystë, kurià vël galima paaiðkinti silpnu proteliu ir nepamatuotomis am­ bicijomis, o tai, kad Imperatorë ilgà laikà já nuo sosto stûmë ðalin, galima traktuoti kaip iðmintingos motinos rûpinimàsi – galø gale istorija, kuria choreografas sakosi remiàsis, parodë, koks nepastovus buvo Pavelo bûdas ir kiek tai kainavo Rusijos iþdui.

Muzikos barai /14

Antroji Rusiðkojo Hamleto artistø sudëtis pasirodë visai ádomi. Imperatoræ ðoko Olga Konoðenko. Po Eglës tai antrasis toks sodriai dramatiðkas jaunosios ðokëjos vaidmuo, su kuriuo ji elgiasi ir stropiai, ir kûrybiðkai: perpratusi choreografinës kalbos subtilytes, solistë galbût per at­ sargiai traktuoja atskiras spektaklio sce­ nas, taèiau ðoka uþtikrintai ir sklandþiai.

Nudþiugino ir tai, kad ji, iðvengusi pa­ gundos kurti vienaplaná tironës ávaizdá, rado ávairiø ir turtingø priemoniø savo herojës ávaizdþiui atskleisti. Ádomiai, gana nuosekliai paþeidþiamos psichikos caraitá kuria Aurimas Paulauskas – tik jam reikëtø pagaminti kiek didesná lopðá, nes kartais atrodo, jog iðlakus artistas jame jau ástrigo, be to, jis negali taip gracingai kaip Nerijus Juðka spektaklio pradþioje ið lopðio kaiðioti kojø. A. Paulausko ðokis gana lygus, jam pavyksta susieti judesá su iðgyvenimu, “neperspausti” veido iðraiðkø ir sukelti uþuojautà ne rusiðkajam Hamletui, bet tiesiog caraièiui Pavelui, kuriam kartais visai tinka naiviai romantiðkas Zygfrido þvilgsnis.

Nustebino Miki Hamanaka – iki ðiol ði techniðka japonø ðokëja, jau keletà metø dirbanti Lietuvoje, beje, A. Paulausko þmona, buvo tarsi klasikiniø spektakliø puoðmena – virtuoziðka technika tviska jos Pas de Deux balete Þizel, Don Kichoto Amûras, variacijos ir, þinoma, puikioji Kitrë su dvigubø sukiniø kaskadomis.

Tai vis partijos, o ne vaidmenys, todël dþiugu, kad, susidûrusi su artistine medþiaga, M. Hamanaka átikinamai perteikë Ápëdinio þmonos jausmø – kad ir kokie paradoksalûs jie bûtø – ávairovæ, sugebëjo bûti ir trapi, ir klastinga, ir pik­ ta, jausminga.

Aleksandro Molodovo Favoritas kiek blyðkus, jo vaidyba primena Raudonosios Þizel Èekistà ar Gulbiø eþero Rotbarà.

Kaip Nuþudyto caro ðmëklos pakaitomis vaidenasi broliai Smalakiai. Edvardas Smalakys, ne taip seniai buvæs mûsø ba­ leto primarijus, ðiandien jau ðoka tëvus ir vaiduoklius (beje, jo partnerë Eglë Ðpokaitë ðiame spektaklyje – motina; nuo pirmøjø jø debiutø 1990 m. jau praëjo 13 metø). Patirtis padëjo E. Smalakiui spek­ taklio perþiûroje ir pirmojoje premjeroje sukurti plastiðkà, muzikalø ir grësmingà personaþà. Prasèiau kol kas sekasi jo broliui Rimui, kurio robotiðka eigastis daro jo herojø panaðesná á atklydëlá ið populiariø fantastikos filmø.

Kol kas nepasirodë treèioji Rusiðkojo Hamleto sudëtis – Kristina Kaniðauskaitë, Eligijus Butkus, Inga Cibulskytë; kartu su jais Favorito vaidmená turëtø atlikti E. Smalakys. n

Mu­zi­ki­nës ru­dens puo­tos at­gar­sius pri­si­me­nant

Dau­ge­lis se­no­sios mu­zi­kos më­gë­jø þi­no, kad rug­së­jo vi­du­rys vil­nie­èiams pa­teiks spal­vin­gà puokð­tæ ma­þai Lie­tu­vo­je gir­di­mø Re­ne­san­so ir ba­ro­ko mu­zi­kos kom­po­zi­ci­jø – klau­sy­to­jø mëgs­ta­mø, daþ­nai ið ára­ðø pa­mëg­tø; taip pat su­teiks pro­gà vël ið­girs­ti se­nuo­sius au­ten­tið­kus in­stru­men­tus. Tai fes­ti­va­lis „Ban­chet­to mu­si­ ca­le”, t. y. „Mu­zi­ki­në puo­ta”, ðie­met su­reng­ta jau ke­tu­rio­lik­tà­já kar­tà ir su­kvie­èian­ti klau­sy­to­jus be per­trû­kio nuo 1989 me­tø. Nuo­la­ti­niai fes­ti­va­ lio ger­bë­jai ir kas­me­èiai lan­ky­to­jai ste­bi be­si­kei­ èian­èias ren­gi­nio pro­gra­mas, kas­met siû­lo­mas nau­jas idë­jas, dau­giau ar ma­þiau am­bi­cin­gus pro­jek­tus, ver­ti­na sa­vus ar kvies­ti­nius at­li­kë­ jus. Ne vi­suo­met nau­jo fes­ti­va­lio kon­cep­ci­ja pra­noks­ta anks­tes­nio­jo; pa­si­tai­ko ðio­kiø to­kiø svy­ra­vi­mø pa­ren­kant ádo­mes­nes pro­gra­mas ar kvie­èian­tis ko­ká þy­mes­ná uþ­sie­nio at­li­kë­jà. Ta­èiau taip es­ti vi­sur, ir to ne­ga­li­ma lai­ky­ti nei­gia­mu da­ly­ku. Tai­gi koks bu­vo ðiø­me­tis – ke­tu­rio­lik­ta­sis – fes­ti­va­lis „Ban­chet­to mu­si­ca­le”?

Pir­miau­sia prie fes­ti­va­lio ren­gë­jø – Vil­niaus se­no­sios mu­zi­kos cen­tro ir Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dy­bës (jau ke­lin­ti me­tai fes­ti­va­lis yra Sos­ti­nës die­nø da­lis) – pri­si­dë­jo ir vie­ðo­ji ástai­ga „Ba­ro­ko ke­lias Lie­tu­vo­je”. Ið tie­sø svei­kin­ti­na, kad rû­pin­ da­mie­si ðiuo ren­gi­niu su­si­vie­ni­jo ke­le­tas svar­biø þmo­niø, ku­rie kryp­tin­gai puo­se­lë­ja Lie­tu­vo­je se­nà­jà mu­zi­kà ir nuo­lat kà nors ðio­je sri­ty­je vei­kia. Tai­gi prie il­ga­me­tës fes­ti­va­lio ren­gë­jos Jû­ra­tës Vi­èie­nës pri­si­dë­jo Da­rius Sta­bins­kas ir Nel­da Bag­do­na­vi­èiû­të, ku­rie per ke­le­tà pas­ta­ rø­jø me­tø ini­ci­ja­vo ir ágy­ven­di­no ne vie­nà ið­skir­ ti­ná pro­jek­tà. Toks ben­dra­dar­bia­vi­mas, ben­dra nau­jø idë­jø pa­ieð­ka bei vë­les­ni jø raið­kos bû­dai duo­da svar­biø im­pul­sø po­pu­lia­rin­ti ir skleis­ti se­nà­jà mu­zi­kà.

Ki­ta ver­tus, tu­ri­mas idë­jas daþ­nai ri­bo­ja re­a­ lios ga­li­my­bës, ypaè fi­nan­si­nës. Nors ne­te­ko kon­kre­èiau do­më­tis fes­ti­va­lio biu­dþe­tu ir jam skir­to­mis lë­ðo­mis, aki­vaiz­du, kad pro­gra­mo­je at­si­spin­dë­jo ir pi­ni­gø sty­gius. Kaip ið­skir­ti­nis ðiø­ me­èio fes­ti­va­lio bruo­þas bu­vo nu­ro­do­ma, kad pa­reng­tos net ke­tu­rios ben­dros es­tø, lat­viø ir lie­tu­viø pro­gra­mos, ta­èiau net pa­tys fes­ti­va­lio ren­gë­jai ap­gai­les­ta­vo, jog ðie­met ne­pa­jëg­ta nie­ko pa­si­kvies­ti ið to­liau.

Vis dël­to pa­si­klau­sy­ti, kaip se­nà­jà mu­zi­kà in­ter­ pre­tuo­ja ir lie­tu­viai, ir ar­ti­miau­si mû­sø kai­my­nai, pa­si­ro­do, taip pat ver­ta. Pen­kiuo­se fes­ti­va­lio kon­cer­tuo­se rug­së­jo 13–17 die­no­mis ga­lë­jo­me ið­girs­ti gra­þø mu­zi­kos spek­trà – nuo ka­me­ri­nës iki or­kest­ro; ke­liau­ti po Eu­ro­pos dva­rus ap­si­sto­ jant Is­pa­ni­jo­je, Pran­cû­zi­jo­je ar Ita­li­jo­je; pa­mi­në­ti ke­liø di­dþiø­jø Re­ne­san­so ir ba­ro­ko kom­po­zi­to­riø ju­bi­lie­jus, kiek pla­èiau pri­sta­tant jø kû­ry­bà.

Fes­ti­va­lá pra­dë­jo jau tre­èià kar­tà Lie­tu­vo­je vie­ðin­tis an­sam­blis ið Es­ti­jos „Ron­del­lus”. Klau­ sy­to­jams jau ápras­to­je Ðvè. Mer­ge­lës Ma­ri­jos Dan­gun Ëmi­mo baþ­ny­èio­je an­sam­blis pri­sta­të

An­sam­blio ið Es­ti­jos „Ron­del­lus” ákûrëjai Mana ir Robert Staak

vie­nin­te­læ fes­ti­va­ly­je vi­du­ram­þiø mu­zi­kos pro­gra­mà, ku­rià su­da­ro XII–XIV a. is­pa­nø ir ita­lø mu­zi­ka, dau­giau­sia re­li­gi­në, ið þi­no­mø ran­krað­èiø. Tarp jø – Co­dex Ca­lix­ti­nus (XII a. pa­ra­ðy­ta kny­ga apie ðv. Jo­kû­bo gy­ve­ni­mà ir ste­buk­lus, ku­rio­je gre­ta pa­moks­lø ir nu­ro­dy­mø pi­lig­ri­mams, ke­liau­jan­tiems prie ðven­to­jo ka­po, bu­vo uþ­ra­ðy­ta ir gri­ga­lið­ko­jo cho­ra­lo, ir pir­mø­jø ke­lia­bal­siø gies­miø), Las Hu­el­gas be­ne­dik­ti­niø vie­nuo­ly­no ran­krað­tis ið XIV a. (vie­nas svar­biau­ siø Is­pa­ni­jos vi­du­ram­þiø mu­zi­kos ðal­ti­niø), Llib­re Ver­mell ran­krað­tis ið Mont­ser­rat vie­nuo­ly­no (Jo au­to­rius, vei­kiau­siai vie­nas ið bro­liø, XIV a. ra­ðë: „Lais­vu lai­ku pi­lig­ri­mai kar­tais dai­nuo­ja ir ðo­ka – daþ­niau­siai aikð­të­je prie­ðais baþ­ny­èià. Mes uþ­ra­ðë­me ke­le­tà dai­nø, ka­dan­gi tik pa­mal­dþios ir tin­ka­mos mums pri­im­ti­nos. Jas de­ra at­lik­ti san­tû­riai, kad ne­blað­ky­tø baþ­ny­èio­je mal­di­ nin­kø...”). Ke­lio­li­ka vo­ka­li­niø ir in­stru­men­ti­niø kom­po­zi­ci­jø pui­kiai at­li­ko an­sam­blis „Ron­del­ lus”: Ma­ri­ja Sta­ak (vo­ka­las, ry­la), Eva Kop­li (vo­ka­ las, fi­de­lis), Tõnu Jões­sa­a­ro (fi­de­lis) ir Ro­ber­tas Star­kas (liut­nia, muðamie­ji in­stru­men­tai).

Rug­së­jo 14 die­nà klau­sy­to­jai bu­vo pa­kvies­ti net á du kon­cer­tus. Vie­na ið ápras­tø erd­viø yra ta­pu­si Tai­ko­mo­sios dai­lës mu­zie­jaus fo­jë su puoð­niais go­be­le­nais ir ma­lo­nia ap­lin­ka. Èia pir­ma­ja­me kon­cer­te mu­zi­ka­vo lat­viø an­sam­blis „Lu­dus” (ir­gi nuo­la­ti­nis „Ban­chet­to mu­si­ca­le” da­ly­vis), pa­gal ku­rio mu­zi­kà ðo­ko „Vil­niaus Ca­mar­go tru­pës” ðo­kë­jø po­ra. Skam­bë­jo Re­ne­ san­so au­to­riø mu­zi­ka, su­pin­ta su li­te­ra­tû­ri­niais frag­men­tais – se­no­sios Vil­niaus po­ezi­jos pos­ mais ir sma­gio­mis Ce­sa­re­so Neg­ri’o trak­ta­to apie ðo­ká ei­lu­të­mis: „Apie bû­dà, kaip tai­syk­lë mo­ko grakð­èiai lai­ ky­ti kor­pu­sà – tiek ðo­kant, tiek vaikð­tant gat­ve.

Yra ávai­riau­siø ju­dë­ji­mo bû­dø, ku­riuos tai­ko­me vaikð­èio­da­mi, kaip kad ga­li­me kas die­nà ma­ty­ti.

Vie­ni ei­na gat­ve sta­ty­da­mi ko­jas vie­nà nuo ki­tos ato­kiai, suk­da­mi pë­dà á vi­dø ir ant jos kris­da­mi vi­su svo­riu; ki­ti vaikð­to ið­si­þer­gæ, kreip­da­mi pirð­tø ga­lus á ið­oræ, ki­ti ti­pe­na keis­tais grei­tais ma­þais þings­ne­liais, pa­kreip­to­mis pë­do­mis bei pa­në­ði á nuo­lat sku­ban­èius at­lik­ti ne­ati­dë­lio­ti­nus dar­bus; dar ki­ti ið­si­þer­gæ, su­glaus­tais ke­liais...

Vi­sos ðios ma­nie­ros þei­dþia ste­bë­to­jo oru­mà!

Vie­nin­te­lis bû­das tai­syk­lin­gai ei­ti pa­lai­kant vi­sà kû­no grakð­tu­mà ir po­zà, ku­ris lai­ky­ti­nas tin­ka­mu ir gerb­ti­nu, yra ei­ti ið­lai­kant tie­sià lai­ky­se­nà, ran­

kos pa­lei ðo­nus tu­rë­tø tru­pu­të­lá ju­dë­ti, pë­dos prie­kis ðiek tiek bû­ti pa­kreip­tas á ið­oræ. Gre­ta to, ko­jos ir ke­liai tu­rë­tø bû­ti tie­sûs, sta­tant vie­nà pë­dà po ki­tos, tu­rë­tø bû­ti ið­lai­ko­mas dvie­jø pirð­tø at­stu­mas; þi­no­ma, tu­rint ome­ny­je kû­no pro­por­ci­jas, þings­nis tu­rë­tø bû­ti il­ges­nis uþ plað­ta­kà.”

Vil­niaus kon­gre­sø rû­mø Ka­me­ri­në­je sa­lë­je skam­bë­jo pran­cû­zø ba­ro­ko mu­zi­kos pro­gra­ma, pa­tei­ku­si Ma­ri­no Ma­rais ir Je­a­no Hen­ri d‘An­ glebert’o kû­ri­nius. Ka­me­ri­næ ðiø kom­po­zi­to­riø mu­zi­kà pri­sta­të ge­riau­si Lat­vi­jos, Es­ti­jos ir Lie­ tu­vos so­lis­tai – Las­ma Mu­ce­nie­ce (ba­ro­ki­nis smui­kas), Mar­ju Ri­i­si­kamp (kla­ve­si­nas), Ro­ber­tas Sta­a­kas (te­or­ba) ir Da­rius Sta­bins­kas (vio­la da gam­ba). La Gam­me – Ga­ma (maþoji ope­ra) – taip va­di­no­si pir­ma­sis at­lik­tas Ma­ri­no Ma­rais kû­ri­ nys, da­væs pa­va­di­ni­mà vi­sai pro­gra­mai, ku­rio­je dar skam­bë­jo ðio XVII a. ant­ro­sios pusës–XVIII a. pra­dþios pa­ry­þie­èio kom­po­zi­to­riaus so­na­ta ir áspû­din­ga èa­ko­na Pa­ry­þiaus ðv. Þe­nev­je­vos baþ­ny­èios var­pai.

Du pas­ku­ti­niai fes­ti­va­lio kon­cer­tai tra­di­cið­kai bu­vo skir­ti gar­siø kom­po­zi­to­riø ju­bi­lie­jams.

Rug­së­jo 16 die­nà Vil­niaus evan­ge­li­kø liu­te­ro­nø baþ­ny­èio­je skam­bë­jo Lu­cos Ma­ren­zio ir Gio­van­ ni’o Gab­rie­li’o mu­zi­ka. Abu – ita­lø Re­ne­san­so at­sto­vai, gi­mæ 1553-ia­siais. Klau­sy­to­jai ið­gir­do pui­kiai pa­reng­tà vien­ti­sà pro­gra­mà ið Ma­ren­zio mad­ri­ga­lø ir Gab­rie­li’o in­stru­men­ti­niø kan­co­nø.

Ma­lo­ni baþ­ny­èios ap­lin­ka ir at­li­kë­jø su­ma­ny­mas ið­dës­ty­ti in­stru­men­ti­nin­kus bal­ko­ne ne­blað­kë klau­sy­to­jø, lei­do su­si­telk­ti á tik­ro re­ne­san­si­nio ita­lið­ko puoð­nu­mo me­lo­di­jø sta­ti­nius ir po­ezi­jos sub­ti­ly­bes. Mad­ri­ga­lø teks­tus prieð kon­cer­tà pri­ sta­èiu­si kon­cer­to ve­dë­ja pa­dë­jo þvilg­te­lë­ti á mei­ lës ið­gy­ve­ni­mø pa­sau­lá, pa­ti­ria­mà po­eto, o ta­da ið­girs­ti já ákû­ny­tà mu­zi­ko­je ir at­lie­ka­mà ka­me­ri­nio cho­ro „Bre­vis” gru­pës. Në­ra ko abe­jo­ti, kad „Bre­ vis” ðie­met vi­sið­kai pel­ny­tai bu­vo pri­pa­þin­tas ge­riau­siu Eu­ro­pos cho­ru, tad ir ðia­me kon­cer­te ga­li­ma bu­vo gro­þë­tis pui­kiais bal­sais, pro­fe­sio­ na­liai in­ter­pre­tuo­ja­ma mu­zi­ka. In­stru­men­ti­nes Gio­van­ni’o Gab­rie­li’o kan­co­nas ið jo rin­ki­niø Sac­rae Symp­ho­niae ir Can­zo­ne e so­na­te at­li­ko lie­tu­viø mu­zi­ko, fes­ti­va­lio me­no va­do­vo Da­riaus Sta­bins­ko su­bur­tas Bal­ti­jos ða­liø se­no­sios mu­zi­

kos an­sam­blis. Kon­cer­to pa­bai­go­je vi­si at­li­kë­jai pro­gra­mà bai­gë kiek stam­bes­niu Gab­rie­li’o kû­ri­ niu Glo­ria.

Bai­gia­ma­sis fes­ti­va­lio kon­cer­tas, ávy­kæs rug­ së­jo 17 die­nà Na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je, tu­rë­jo bû­ti am­bi­cin­giau­sias ir at­li­kë­jø gau­sa, ir sce­ni­niais ele­men­tais. Prieð tai kon­cer­te gir­dë­ tas Bal­ti­jos ða­liø se­no­sios mu­zi­kos an­sam­blis ið­au­go iki Bal­ti­jos ða­liø ba­ro­ko or­kest­ro (taip pat Da­riaus Sta­bins­ko ini­cia­ty­va), ku­ris at­li­ko 1653 me­tais gi­mu­siø tri­jø þy­miø kom­po­zi­to­ riø – Ge­or­go Muf­fa­to, Ar­can­ge­lo Co­rel­li’o ir Jo­han­no Pa­chel­be­lio – in­stru­men­ti­nes so­na­tas ir ki­tas pje­ses. Kon­cer­to puoð­me­na tu­rë­jo tap­ti ant­ro­je da­ly­je at­lik­tas Je­a­no Féry Re­be­lio ba­le­ tas Sti­chi­jos (Les Eléments), drau­ge su is­to­ri­nio ðo­kio ir te­at­ro gru­pe „Vil­niaus Ca­mar­go tru­pë” tu­rë­jæs tap­ti ið­skir­ti­niu re­gi­niu. De­ja, dël ðo­kë­jo li­gos ðio su­ma­ny­mo te­ko at­si­sa­ky­ti, tai­gi Re­be­ lio, Liud­vi­ko XV dva­ro kom­po­zi­to­riaus, mu­zi­ka skam­bë­jo kaip in­stru­men­ti­në siu­i­ta. No­va­to­ rið­ku­mu Re­be­lis èia pra­noks­ta sa­vo ga­lan­tið­ kuo­sius pran­cû­zø am­þi­nin­kus. Vaiz­duo­da­mas ke­tu­rias sti­chi­jas – Þe­mæ, Orà, Van­de­ná ir Ug­ná, jis ne­pa­pras­tai ið­raið­kin­gai nau­do­ja in­stru­men­ tus, har­mo­ni­jos spal­vas. Sun­ku ási­vaiz­duo­ti, kaip XVIII a. pra­dþio­je ið­le­pin­toms pran­cû­zø au­sims tu­rë­jo su­skam­bë­ti pir­ma­sis ba­le­to akor­ das, vaiz­duo­jan­tis Cha­o­sà, – „sti­chi­jø su­maið­tá prieð pa­klûs­tant ne­ið­ven­gia­miems dës­niams ir uþ­imant sa­vo vie­tà vi­sa­tos dar­no­je”. Ir dar vie­ nas Re­be­lio sa­ki­nys ið ba­le­to lei­di­nio pra­tar­mës: „Ið­drá­sau pa­më­gin­ti su­de­rin­ti dvi idë­jas – Sti­chi­jø mai­ða­tá ir har­mo­ni­jos ne­tvar­kà – pra­dë­da­mas vi­sais vie­nu me­tu skam­ban­èiais gar­sais, ar­ba, ki­taip ta­riant, vi­sais ga­mos gar­sais, skam­ban­ èiais kaip vie­nas gar­sas.”

Pa­þy­më­ti­nas dar­nus di­dþiu­lio or­kest­ro gro­ ji­mas be di­ri­gen­to; ðiaip ápras­ta net ir ma­þes­ nius an­sam­blius ma­ty­ti di­ri­guo­ja­mus. Gal­bût tik lë­to­sio­se da­ly­se kai kur pri­stig­da­vo ly­de­rio, aið­kes­nës mu­zi­kos tëk­mës, ta­èiau þi­nant, jog Bal­ti­jos ða­liø or­kest­ras re­pe­ta­vo tik su­si­rin­kæs á fes­ti­va­lá, tai at­leis­ti­na, o þi­nia, kad ðis ko­lek­ty­vas su­si­bû­rë, ið­ties dþiu­gi­na ir tei­kia to­les­niø pro­ jek­tø vil­èiø. n Þi­vi­lë STO­NY­TË

“XXI am­þiaus per­spek­ty­vos”

Spa­lio 12 die­nà Je­re­va­ne, fes­ti­va­lio “XXI am­þiaus per­spek­ty­vos” ati­da­ry­mo kon­cer­te, sëk­min­gai da­ly­va­vo trys lie­tu­viø mu­zi­kai – Da­vi­das Ge­rin­gas, Ana­to­li­jus Ðen­de­ro­vas ir Ro­ber­tas Ðer­ve­ni­kas. Per­pil­dy­to­je “Ame­ri­can Cen­tre” sa­lë­je 1400 klau­sy­to­jø en­tu­zias­tin­ gai re­a­ga­vo á Da­vi­do Ge­rin­go su Ar­më­ni­jos fil­har­mo­ni­jos sim­fo­ni­niu or­kest­ru at­lik­tus A. Ðen­de­ro­vo Con­cer­ti in Do ir A. Dvo­ra­ko Kon­ cer­tà vio­lon­èe­lei. Ro­ber­tas Ðer­ve­ni­kas pui­kiai plë­to­jo min­ties dra­ma­tur­gi­jà ne tik in­ter­pre­ tuo­da­mas kon­cer­tus, bet ir di­ri­guo­da­mas A. Cha­èa­tu­ria­no siu­i­tà ið ba­le­to Spar­ta­kas.

Fes­ti­va­lis “XXI am­þiaus per­spek­ty­vos” – vie­ nas pres­ti­þið­kiau­siø Ar­më­ni­jo­je. Ðiais me­tais ja­me da­ly­vau­ja Kro­nos kvar­te­tas, Ju­ri­jus Bað­ me­tas, “Hil­liard En­sem­ble” ið Di­dþio­sios Bri­ta­

Prie fes­ti­va­lio afiðos: Ana­to­li­jus Ðen­ de­ro­vas, Ro­ber­tas Ðer­ve­ni­kas ir kom­ po­zi­to­rius, fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rius Ste­pa­nas Ros­to­mia­nas ni­jos ir dau­ge­lis ki­tø ðiuo me­tu itin po­pu­lia­riø ko­lek­ty­vø Eu­ro­po­je.

MB inf.

Muzikos barai /15

Didþioji salë

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Pra­dë­da­mas sa­vo nau­jà­já (jau 43ià) se­zo­nà, prof. Sau­liaus Son­dec­kio va­do­vau­ja­mas LKO vël at­si­græ­þë á ne­ið­se­mia­mus J. S. Ba­cho mu­zi­kos klo­dus. Rug­së­jo 19 die­nà Fil­har­mo­ ni­jos sa­lë­je or­kest­ras kar­tu su Vac­ lo­vo Au­gus­ti­no va­do­vau­ja­mu cho­ru „Jau­na mu­zi­ka” ir kvies­ti­niais so­lis­tais ið Lat­vi­jos bei Veng­ri­jos at­li­ko di­din­gà­ sias Mi­ðias h-moll. Ðá kû­ri­ná or­kest­ras jau yra ne kar­tà gro­jæs tiek Lie­tu­vo­je, tiek gast­ro­lë­se sve­èio­se ða­ly­se, o Di­ri­guo­ja ma­est­ro Sau­lius mû­sø klau­sy­to­jams dar ne­tu­rë­jo Son­dec­kis ið­blës­ti ne­pa­mirð­ta­mas Mi­ðiø at­li­ki­mas 2000-ai­siais Vil­niaus fes­ti­va­ly­je. Ðia­me kon­teks­te pa­brëþ­èiau ið­skir­ti­ná or­kest­ro ir cho­ro „Jau­na mu­zi­ka” du­e­tà. Ðá ið­skir­ti­nu­mà ga­lë­jo­me pa­jus­ti ir rug­së­jo 19-àjà klau­sy­da­mie­si cho­ro ir or­kest­ro nu­me­riø, ku­rie, pa­ska­tin­ti sta­bi­laus Sau­liaus Son­dec­kio di­ri­ ga­vi­mo ir kruopð­èios di­ri­gen­tið­kos re­þi­sû­ros, nu­skam­bë­jo la­bai ver­þliai.

Gai­la, kad sil­pniau an­sam­bli­niu at­þvil­giu skam­bë­jo ari­jos. At­ro­dy­tø, tar­si pri­trû­ko lai­ko re­pe­ti­ci­joms su so­lis­tais. Tai ið­da­vë ne­uþ­tik­rin­ta mu­zi­ki­nio au­di­nio ver­ti­ka­lë, ne vi­sur su­ba­lan­suo­ti tem­pai ir skir­tin­gas rit­mi­nës pul­ sa­ci­jos gir­dë­ji­mas tarp vo­ka­lis­tø ir in­stru­men­ta­lis­tø, lat­viø so­lis­tëms Di­tai Kal­ni­nai ir Ant­rai Bi­ga­èai to­li gra­þu ne vi­suo­met pa­vy­ko ási­klau­sy­ti á an­sam­ bli­nius niu­an­sus. Lat­viø te­no­ras Vies­tu­ras Jan­so­nas pa­si­þy­më­jo skam­biu ir pui­kiai ið­la­vin­tu bal­su, ta­èiau ari­jai Be­ne­dic­tus aki­vaiz­dþiai pri­sti­go tvir­tes­nio „rit­mi­nio stu­bu­ro”, gal­bût tam áta­kos tu­rë­jo pa­si­rink­tas lë­to­kas tem­pas. Vi­si trys lat­viø dai­ni­nin­kai yra Lat­vi­jos na­cio­na­li­nës ope­ros so­lis­ tai. Ne kar­tà te­ko pa­tir­ti, kad ope­ri­nio dai­na­vi­mo spe­ci­fi­ka ga­li su­da­ry­ti tam tik­rø kliû­èiø in­ter­pre­tuo­jant J. S. Ba­cho ir jo am­þi­nin­kø mu­zi­kà. Bo­so (Quo­niam tu so­lus sanc­tus) bei ba­ri­to­no (Et in spi­ri­tum sanc­tum) ari­jas at­li­ko Ig­nas Mi­siû­ra-Tu­ma­no­vas. Klau­sy­to­jai ir kri­ti­kai ne­re­tai at­krei­pia dë­me­sá á ma­lo­nø, ðil­tà ðio dai­ni­nin­ko bal­so temb­rà, o di­de­lë so­lis­to pa­tir­ tis at­lie­kant cho­ri­nio bei ora­to­ri­nio þan­ro kû­ri­nius duo­da ge­rø me­ni­niø di­vi­den­dø. Gal­bût Mi­ðiø kon­teks­te ið so­lis­to ti­kë­jau­si di­des­nës vi­di­nës kon­cen­tra­ci­jos, ne­stel­bia­mos ið­orið­ku­mø.

Pui­kiai á or­kest­rà ási­lie­jo trys kvies­ti­niai veng­rø tri­mi­ti­nin­kai Ga­bo­ras Bol­ doc­zki, Ga­bo­ras Rei­te­ris ir Mik­lo­sas Ke­me­ny. Ne­daþ­nai ten­ka ið­girs­ti to­ká to­bu­là in­to­na­vi­mà ir to­kià aukð­tà gar­so kul­tû­rà.

Nau­jà­já se­zo­nà LKO pra­dë­jo su di­de­le dar­bi­ne átam­pa. Ða­lia Mi­ðiø tà pa­èià sa­vai­tæ gro­jo dar dvi kon­cer­ti­nes pro­gra­mas Þe­mai­èiø Kal­va­ri­jo­je ir Ute­no­je, kar­tu re­pe­ta­vo bû­si­mø­jø gast­ro­liø Ita­li­jo­je pro­gra­mà. Kai tai þi­nai, ne­ga­lë­jo ne­ste­bin­ti ir ne­þa­vë­ti or­kest­ro su­si­tel­ki­mas ir sta­bi­lus gro­ ji­mas. Tad nau­ja­ja­me se­zo­ne Lie­tu­vos ka­me­ri­niam or­kest­rui ir ma­est­ro Sau­liui Son­dec­kiui te­si­no­ri pa­lin­kë­ti aukð­tai pa­kel­tos kû­ry­bi­nës kar­te­lës.

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

J. S. Ba­cho Miðias h-moll kar­tu su Lie­tu­vos ka­me­ri­niu or­kest­ru at­li­ko cho­ras “Jau­na mu­zi­ka”

Muzikos barai /16

Ko ge­ro, vi­sið­kai na­tû­ra­lu, kad pa­grin­di­niai mû­sø or­kest­rai sa­vo kon­cer­tø se­zo­nus dau­giau­sia grin­ dþia tra­di­ci­në­mis par­ti­tû­ro­mis, tra­di­cið­kai for­muo­ja ir re­per­tu­a­rà, kon­cer­tø for­mas. Tai ðiø ko­lek­ty­vø prie­der­më, pa­rei­ga. Ta­èiau nuo­ la­ti­niams kon­cer­tø lan­ky­to­jams, ati­duo­dan­tiems ðioms tra­di­ci­joms pa­gar­bà, ið tie­sø ma­lo­nu pa­ste­bë­ti ir vie­nà ki­tà kai­tos po­þy­má. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras, rug­së­jo 21 die­nà Fil­har­mo­ni­jo­je pra­ dë­jæs 2003–2004 me­tø cik­là, prof.

J. Do­mar­ko di­ri­guo­ja­mas, pa­grie­þë M. K. Èiur­lio­nio sim­fo­ni­næ po­emà Jû­ra, o kon­cer­te da­ly­va­væs gar­bin­ gas sve­èias pia­nis­tas Pe­te­ris Do­no­ hoe su ðiuo ko­lek­ty­vu skam­bi­no Jo­han­ne­so Brah­mso Ant­rà­já kon­ cer­tà for­te­pi­jo­nui ir or­kest­rui. Lyg ir ápras­tos kom­po­zi­ci­jos pro­gra­mà vis dël­to ápras­mi­no vie­na na­cio­na­li­në par­ti­tû­ra, ko ne kar­tà te­ko pa­si­ges­ti anks­èiau ir kuo ðá­kart pra­smin­gai ið­si­sky­rë se­zo­no pra­dþios sim­fo­ni­nis va­ka­ras.

Ant­rà­já ðio or­kest­ro kon­cer­tà spa­lio 4 die­nà pa­ren­gë ant­ra­sis ko­lek­ty­vo di­ri­gen­tas Ro­ber­tas Ðer­ ve­ni­kas, taip pat kom­po­nuo­da­mas pro­gra­mà tra­di­ci­nës þan­rø tvar­kos pa­vyz­dþiu. Ta­èiau tuos, ku­rie ati­ dþiai se­ka Na­cio­na­li­nio sim­fo­ni­nio or­kest­ro re­per­tu­a­rà, jau ið anks­to ma­si­no va­ka­ro pro­gra­ma: daþ­no­ kai grie­þia­mà Fe­li­xo Men­dels­soh­no Kon­cer­tà smui­kui ap­juo­së to pa­ties kom­po­zi­to­riaus uver­tiû­ra Ruy Blas, op. 95, ir Ar­nol­do Schön­ber­go anks­ ty­vo­jo lai­ko­tar­pio sim­fo­ni­në po­ema Pe­lë­jas ir Me­li­san­da. Pas­ta­rà­já kû­ri­ná var­giai be­pa­va­din­tu­me ðiuo­lai­ki­ niu vien dël ne­nu­mal­do­mo me­tø at­stu­mo, bet jo mu­zi­ki­në­je kal­bo­je ið­si­sklei­dþian­èios idë­jos, me­ni­nës ver­tës, vy­ku­siai di­ri­gen­to ir or­kest­ro ið­ryð­kin­tos, á klau­sy­to­jø pa­tir­tá ási­rë­þë at­min­ti­nu pa­vi­da­lu.

Ta­èiau apie vis­kà ið ei­lës. Pir­mo­je da­ly­je vieð­pa­ta­vu­si Men­dels­soh­no mu­zi­ka – daþ­na vieð­nia mû­sø kon­ cer­tø sce­no­se, ási­tvir­ti­nu­si vaiz­duo­ të­je kla­si­ki­niu to­bu­lu­mu, ele­gan­ci­ja, kla­si­cis­ti­niø ir ro­man­ti­niø prin­ci­pø pu­siau­svy­ra, ið­vaiz­dþio­mis te­mo­mis.

Re­gis, at­li­kë­jams te­trûks­ta tei­sin­gai per­skai­ty­ti au­to­riaus na­tø teks­tà ir dþiaug­tis re­zul­ta­tais. Ta­èiau mi­në­ ta­me kon­cer­te di­ri­gen­tas Ðer­ve­ni­kas ðá tra­di­ci­ná ávaiz­dá pra­tur­ti­no svar­bio­ mis de­ta­lë­mis, pa­gi­lin­da­mas ly­ri­nes ir dra­ma­ti­nes erd­ves, ska­tin­da­mas or­kest­rà pra­bil­ti niu­an­suo­ta, spal­

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

SE­NOS IR NAU­JOS TRA­DI­CI­JOS

LIE­TU­VOS KA­ME­RI­NIS OR­KEST­RAS PRA­DË­JO NAU­JÀ SE­ZO­NÀ

Kon­cer­tuo­ja smui­ki­nin­kë Li­ dia Baich

vin­ga kal­ba, ku­ri at­sklei­dë kû­ri­nio in­stru­men­tuo­tës sa­vi­tu­mà. Po to­kios at­sklan­dos smal­siai lau­kë­me ant­ro­jo opu­so – Kon­cer­to smui­kui, ku­ria­me so­lo gro­jo jau­nu­të, bet jau in­ten­sy­ vaus kon­cer­ti­nio gy­ve­ni­mo sko­ná pa­ty­ru­si smui­ki­nin­kë Li­dia Baich (Aust­ri­ja). Be­je, jos spe­cia­ly­bës pro­fe­so­rius Vie­nos kon­ser­va­to­ri­jo­je – Mask­vos kon­ser­va­to­ri­jos auk­lë­ti­ nis, smui­ki­nin­kas Bo­ri­sas Kus­chni­ras, prieð ke­le­tà de­ðimt­me­èiø grie­þæs drau­ge su am­þi­nà atil­sá Rai­mun­du Ka­ti­liu­mi pas­ta­ro­sios aukð­to­sios mo­kyk­los stu­den­tø as­pi­ran­tø kvar­ te­te.

Li­dios Baich ir Na­cio­na­li­nio sim­ fo­ni­nio or­kest­ro mu­zi­ki­në sà­vei­ka al­sa­vo tik­ru dia­lo­go prin­ci­pu. Ly­ri­ nës pri­gim­ties smui­ki­nin­kë, tvir­tai sto­vin­ti ant tech­ni­niø pa­ma­tø, ási­ trau­kë á mu­zi­ka­vi­mà ne aki­na­ma jau­ nat­við­ko no­ro pa­ro­dy­ti vir­tuo­zi­nes ga­li­my­bes, bet ke­tin­da­ma pa­si­ner­ti á sa­vo pa­sau­lë­jau­tai ar­ti­mà par­ti­tû­rà.

Teik­da­ma im­pul­sø or­kest­ro kal­bë­se­ nai, ji ið akom­pa­nia­to­riaus, dia­lo­go part­ne­rio, mie­lai së­më­si ir pa­ti. Ir ki­ti po­þy­miai liu­di­jo kû­ry­bin­gà so­lis­tës pri­gim­tá – kart­kar­èiais ji sa­vi­tai pa­þer­ da­vo tra­piø smul­kiø na­te­liø vë­ri­në­ liø, pla­èius fra­ziø mos­tus pa­puoð­ da­vo grakð­èio­mis ara­bes­ko­mis. Kad na­tø teks­tas smui­ki­nin­kæ ne ri­bo­ja, o pro­vo­kuo­ja já ori­gi­na­liai per­skai­ty­ti, ási­ti­ki­no­me ið­gir­dæ ir jos bi­sui at­lie­ ka­mà Frit­zo Kreis­le­rio pje­sæ.

Ar­nol­do Schön­ber­go kû­ri­niai kart­kar­èiais ðmës­èio­ja mû­sø at­li­kë­jø re­per­tu­a­re, ta­èiau per­ne­lyg re­tai, kad bû­tø ga­li­ma pa­sek­ti jø in­ter­pre­ ta­ci­nës sam­pra­tos rel­je­fà. To­dël kiek­ vie­nà­syk ðios kû­ry­bos ei­ni klau­sy­tis lyg ið nau­jo, at­vi­rai pa­si­duo­da­mas in­ter­pre­ta­to­riaus ver­si­jai. Ma­lo­nu, jog Ro­ber­tas Ðer­ve­ni­kas po va­sa­rà

pa­reng­tos Pier­rot lu­nai­re par­ti­tû­ros pa­nû­do tæs­ti prak­ti­nes ðio au­to­riaus stu­di­jas pa­reng­da­mas 1903 me­tais jo su­kom­po­nuo­tà sim­fo­ni­næ po­emà pa­gal Mau­ri­ce’o Ma­e­ter­linc­ko dra­mà, ta­pu­sià epo­chos þen­klu ir ma­si­nu­sià ne vie­nà ðimt­me­èiø san­kir­ tos kom­po­zi­to­riø. Kû­ri­nys, ku­ria­me ðmë­þuo­ja Ri­char­do Wag­ne­rio ðe­ðë­ liai, vis dël­to per­smelk­tas jau in­di­vi­ du­a­liu Schön­ber­go màs­ty­mu, ir di­ri­ gen­tui tai pa­vy­ko at­skleis­ti. Su­si­telk­ti po­li­fo­ni­nia­me au­di­ny­je, ne­pa­mes­ti pa­vie­niø bal­sø raið­kos, for­muo­ti dra­ma­tur­gi­ná rel­je­fà fak­tû­ri­nës kai­tos pa­grin­du, ið­girs­ti nuo­jau­tø, bû­se­nø bal­sus ir ið jø pin­ti kû­ri­nio at­mo­sfe­ros vaiz­dà – tai pa­grin­di­nës in­ter­pre­ta­ci­nës di­ri­gen­to nuo­sta­tos, lë­mu­sios ðio at­li­ki­mo sëk­mæ.

Be­je, ðie­met su­kan­ka 120 me­tø nuo Schön­ber­go mo­ki­nio An­to­no We­ber­no gi­mi­mo – tai pui­ki pro­ga kon­cer­tø pro­gra­mo­se skir­ti vie­tos Nau­jo­sios Vie­nos mo­kyk­los mu­zi­ kai. At­ro­do, to­kiø pro­gø bus bent ke­le­tas: gruo­dþio 6-àjà di­ri­guo­jant Ðer­ve­ni­kui gir­dë­si­me We­ber­no Pa­sa­ ka­li­jà, o gruo­dþio 17-àjà skam­bës Schön­ber­go Pier­rot lu­nai­re.

Vy­tau­të MAR­KE­LIÛ­NIE­NË

BRAN­DÛS GRÛ­DAI „Brah­msas – tai lyg ge­rai ádirb­tas bran­dþiø, aukð­tø kvie­èiø lau­kas. Jei ke­lia nuo­bo­du­lá, tai tik tam, ku­ris ma­no, jog lau­kas, ja­vai, dar­niai ku­liant by­ran­tys gau­sûs grû­dai ga­li at­ro­dy­ti nuo­bo­dûs. Brah­msas pa­na­ðus á gra­þø dar­bà. Ðio kom­po­ zi­to­riaus der­liaus bran­da gre­ti­na já su ið­ki­liau­siais – su tais, ku­rie ne­klys­ta, nes ap­màs­të vi­sa, kà te­ko ið­gy­ven­ti.” To­kia ori­gi­na­lia, aniems lai­kams (ra­ðy­ta 1948 m.) bû­din­ga me­ta­fo­ra len­kø kom­po­zi­to­rius ir mu­zi­kos kri­ti­kas Zyg­mun­tas My­ciels­ kis api­bû­di­na Jo­han­ne­so Brah­mso sim­fo­niz­mà. Sun­ku ke­liais þo­dþiais pri­ar­tin­ti to reið­ki­nio po­bû­dá ir mas­tà. My­ciels­kio pa­ly­gi­ni­mas pa­sie­ kia pa­èià jo es­mæ, kur gy­vy­bin­gu­ mas ir veð­lu­mas nie­ka­da ne­tam­pa be­sai­kiu per­tek­liu­mi.

Abu ðio kom­po­zi­to­riaus kon­cer­tai for­te­pi­jo­nui ir or­kest­rui ne­abe­jo­ ti­nai yra jo sim­fo­niz­mo vi­su­mos da­lis. Ant­rà­já, B-dur, rug­së­jo 21 d.

Na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je ið­gir­ do­me sim­fo­ni­nio se­zo­no pra­dþios kon­cer­te. Ið Di­dþio­sios Bri­ta­ni­jos at­vy­kæs pia­nis­tas Pe­te­ris Do­no­hoe (prieð 21 me­tus lai­më­jæs P. Èai­kov­ skio kon­kur­so ant­rà­jà pre­mi­jà), in­ter­pre­tuo­da­mas so­li­næ ðio kû­ri­nio par­ti­jà, re­gis, jau­të­si pa­te­kæs á sau

itin pa­lan­kià ter­pæ. Dþen­tel­me­nið­kai „ne­pa­ste­bë­da­mas” pro­tar­piais itin keb­lios fak­tû­ros, so­lis­tas jun­gë jë­gà ir pia­nis­ti­ná grakð­tu­mà, la­bai taik­liai ryð­kin­da­mas par­ti­tû­ros kon­struk­ ci­jai svar­bius mo­men­tus. Vis­kas – nuo di­na­mi­nës pa­le­tës iki fi­zi­niø sà­nau­dø „ið­klo­ti­nës” – pa­sver­ta.

Ap­màs­ty­ti ir ágy­ven­din­ti skaid­rià kon­cep­ci­jà pa­dë­jo pui­kaus mu­zi­ko nuo­jau­ta, ku­ri jun­gë­si su ne­men­ kes­niu ið­ma­ny­mu kas, kur ir kaip da­ry­ti­na. Pa­tir­tis. Ágû­dþiai. Dar­bo „ja­vø lau­ke” kas­die­ny­bë, tam­pan­ti ðven­te.

Grei­tø tem­pø da­ly­se be­maþ në­ra ply­ðe­liø, pro ku­riuos pra­slys­tø sub­ jek­ty­ves­në min­tis, by­lo­jan­ti apie vi­di­ná meist­ro pa­sau­lá. O ne­abe­jo­ji já esant tur­tin­gà ir sa­vi­tà. Dþen­tel­ me­no nuo­sta­ta?

Nuo dþiu­gios veik­los nu­tols­ta ke­tu­riø da­liø cik­lo tre­èio­sios da­lies mu­zi­ka. Ra­my­be al­suo­jan­tis An­dan­te su­reikð­mi­na vio­lon­èe­læ, ið­ski­ria jà kaip so­li­ná – ða­lia for­te­pi­ jo­no – in­stru­men­tà. Vio­lon­èe­li­nin­ kas Ed­mun­das Ku­li­kaus­kas drau­ge su pia­nis­tu itin jaut­riai ir kû­ry­bin­gai per­tei­kë ðias kon­tem­plia­ci­jos aki­ mir­kas, pui­kiai tal­ki­nant ki­tiems in­stru­men­tams. Po kon­cer­to gau­tà Fil­har­mo­ni­jos gë­liø puokð­tæ Do­no­ hoe átei­kë vio­lon­èe­lës so­lo at­li­kë­jui.

Ið­kal­bin­gas, nuo­ðir­dus ir drau­ge dþen­tel­me­niðkas ges­tas. Ðven­te tam­pan­tis dar­bo dþiaugs­ mas. At­si­ga­vu­siam ðei­mi­nin­ko – pro­fe­so­riaus Juo­zo Do­mar­ko – reik­lu­mui pa­klu­sæs or­kest­ras kaip re­ta pa­si­gë­rë­ti­nai sà­vei­ka­vo su pia­ nis­tu, pa­kil­da­mas iki ne­su­vai­din­tos Brah­mso sim­fo­niz­mo ga­ly­bës. Ið­gir­ do­me pre­ci­zi­ná, þë­rin­tá sa­vo ga­li­my­ biø pa­vei­ka pa­si­ti­kin­èio an­sam­blio pa­si­ro­dy­mà.

Vi­sa tai pa­lan­kiai vei­kë ir ki­tà to va­ka­ro kû­ri­ná – Mi­ka­lo­jaus Kon­ stan­ti­no Èiur­lio­nio Jû­rà. Dël ávai­riø prie­þas­èiø ta­pu­si ið­skir­ti­nës svar­bos mû­sø me­ni­nës kul­tû­ros ob­jek­tu, Jû­ra kon­cer­tø sa­lë­se ne vi­sa­da to­ká su­reikð­mi­ni­mà pa­tei­si­na. Pa­þvelg­ti á jà lyg ið skry­dþio (jau vien tai yra èiur­lio­nið­ka), ras­ti ðiai prieð­ta­rin­gai vi­su­mai itin pa­lan­kià per­spek­ty­và Juo­zo Do­mar­ko va­do­vau­ja­miems mu­zi­kan­tams ási­min­ti­nai pa­vy­ko.

Kon­cer­tas bu­vo su­sie­tas su M. K. Èiur­lio­nio tarp­tau­ti­niu kon­kur­su – prieð su­skam­bant Jû­rai, sce­no­je bu­vo áteik­ti ap­do­va­no­ji­mai var­go­ni­ nin­kø lau­re­a­tams ir di­plo­man­tams, o po die­nos Pe­te­ris Do­no­hoe jau va­do­va­vo pia­nis­tø pa­si­ro­dy­mus ver­ti­nan­èiai þiu­ri.

Ed­mun­das GED­GAU­DAS

„AU­KU­RAS” VIL­NIE­ ÈIAMS DO­VA­NO­JO ÞIUPS­NE­LÁ AME­RI­KOS Ðiø me­tø rug­së­jo pa­bai­go­je Klai­ pë­dos sa­vi­val­dy­bës mu­zi­kos cen­tro mið­rus cho­ras „Au­ku­ras” (me­no va­do­vas ir di­ri­gen­tas Al­fon­sas Vil­ dþiû­nas) ðven­të sa­vo de­ðim­ties me­tø gim­ta­die­ná. Ju­bi­lie­jø ko­lek­ty­vas pa­si­ ti­ko dviem Vil­niaus ro­tu­ðës fes­ti­va­lio kon­cer­tais.

Rug­së­jo 11-àjà, „Ame­ri­kos ne­mirð­ tan­èios dva­sios die­nà”, Vil­niaus ro­tu­ðë­je „Au­ku­ras” kon­cer­ta­vo kar­tu su di­ri­gen­tu ir so­lis­tu ið JAV Ira Spaul­ din­gu. Ame­ri­ko­je mu­zi­kos stu­di­jas bai­gæs me­ni­nin­kas ðiuo me­tu dir­ba Ams­ter­da­me, daug kon­cer­tuo­ja Eu­ro­pos mies­tuo­se, pro­pa­guo­ja ame­ri­kie­tið­kà mu­zi­kà. Spaul­din­gas Lie­tu­vo­je lan­ko­si jau ne pir­mà kar­tà. Yra su­ren­gæs meist­rið­ku­mo kur­sø kar­tu su Vil­niaus sa­vi­val­dy­bës cho­ru „Jau­na mu­zi­ka” (vad. Vac­lo­ vas Au­gus­ti­nas), su „Au­ku­ro” cho­ru kon­cer­ti­næ pro­gra­mà jis pa­ruo­ðë jau tre­èià kar­tà.

JAV am­ba­sa­dos Lie­tu­vo­je ir Ame­ ri­kos kul­tû­ros cen­tro su­reng­tas kon­cer­tas bu­vo skir­tas pa­mi­në­ti vi­sà pa­sau­lá su­krë­tu­sius tra­gið­kus ávy­kius Jung­ti­në­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se.

Rug­së­jo 11-osios va­ka­rà Vil­niaus ro­tu­ðë­je su­si­rin­kæ þmo­nës ant­rà­sias ðios tra­ge­di­jos me­ti­nes pa­mi­në­jo klau­sy­da­mie­si ðvie­saus, nuo­ðir­daus kon­cer­to, ku­ria­me skam­bë­jo ame­ ri­kie­èiø kom­po­zi­to­riø cho­ri­niai kû­ri­ niai, tra­di­ci­nës dai­nos, spi­ri­èiu­e­lai.

Va­ka­rà ve­dë Ro­kas Zu­bo­vas, for­te­pi­ jo­nu akom­pa­na­vo pia­nis­tas Sau­lius Ðiau­èiu­lis.

Kon­cer­te skam­bë­jo ðiuo­lai­ki­nio ame­ri­kie­èiø kom­po­zi­to­riaus Mor­ te­no Lau­rid­se­no mad­ri­ga­lai, Bil­ly Jo­e­lo, War­del­lo Gra­y’­aus, Ho­a­gy Car­mi­cha­e­lo, Du­ke’o El­ling­to­no, Kir­by Shaw, Ge­or­ge’o Gers­hwi­no dþia­zo kom­po­zi­ci­jos, Ran­dal­lo Thomp­so­no, Ern­sto To­cho, Da­nie­lio Pink­ha­mo kû­ri­niai, tra­di­ci­në When the Saints Go Mar­ ching In. Kon­ cer­to pa­bai­go­je cho­ras at­li­ko pen­kis neg­rø spi­ri­èiu­e­lus: I He­ar A Voi­ce, I’ve Be­ en Bu­ ked, I Can Tell the World, So­me­ti­mes I fe­el, Ri­de On! Be­veik dvi va­lan­das tru­kæs kon­ cer­tas pub­li­kai ne­pra­il­go. Emo­cið­kai ávai­ri, kon­tras­tin­gai su­kom­po­nuo­ta pro­gra­ma cho­ro ir di­ri­gen­to tar­ pu­sa­vio su­pra­ti­mo ir en­tu­ziaz­mo dë­ka bu­vo at­lik­ta emo­cio­na­liai ir pra­smin­gai.

Cho­ras at­si­sklei­dë kaip la­bai pa­slan­kus, ne­bi­jan­tis eks­pe­ri­men­ tuo­ti ko­lek­ty­vas. Su­þa­vë­jo ko­lek­ty­vo

ge­bë­ji­mas ið­gau­ti pla­èià di­na­mi­næ ska­læ – nuo vos gir­di­mo pia­no iki pla­taus, pri­bloð­kian­èio for­te. Rei­kia­ mo­je vie­to­je su­skam­ban­tis ðil­tas, ak­so­mi­nis bal­sø temb­ras la­bai pra­ tur­ti­no at­lie­ka­mø kû­ri­niø ly­ri­nes vie­tas. Au­ten­tið­ku­mo ame­ri­kie­tið­ kos mu­zi­kos in­ter­pre­ta­ci­jai su­tei­kë kar­tais sà­mo­nin­gai ne­nu­ðli­fuo­ta in­to­na­ci­ja, vib­ruo­jan­tys cho­ris­tø bal­sai, imi­tuo­jan­tys Ame­ri­kos juo­ da­o­dþiø dai­na­vi­mo sti­liø.

Kon­cer­te Ira Spaul­din­gas pa­si­ reið­kë ir kaip so­lis­tas. Mo­kæ­sis aka­de­mi­nio vo­ka­lo, jis ge­ba at­lik­ti pa­èià ávai­riau­sià mu­zi­kà – nuo tra­di­ci­nës aka­de­mi­nës iki dþia­zo, kiek­vie­nà kar­tà vyk­dy­da­mas sti­liaus rei­ka­la­vi­mus ir drau­ge ið­lik­da­mas ne­nu­spë­ja­mas, ið­ra­din­gas. Kon­ cer­te so­lo par­ti­jas at­li­ko ir ke­lios cho­ro dai­ni­nin­kës – Si­gi­ta Uþ­po­ rai­të, Ri­ta Ur­nie­þie­në ir Aud­ra Ling­vei­nie­në. Vie­to­mis so­lis­tës dai­na­vo ne­drà­siai, pa­skæs­da­mos cho­ro akom­pa­ni­men­te. Ta­èiau jos ne­sto­ko­jo sub­ti­laus mu­zi­kos pa­jau­ ti­mo, pub­li­kà þa­vë­jo gra­þiais bal­sø temb­rais.

Da­lá mi­në­to kon­cer­to pro­gra­ mos „Au­ku­ro” cho­ras drau­ge su di­ri­gen­tu Ira Spaul­din­gu at­li­ko rug­së­jo 22 die­nà bai­gia­ma­ja­me Vil­niaus ro­tu­ðës fes­ti­va­lio kon­cer­te Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ros ba­zi­li­kos aikð­ të­je prie Ge­di­mi­no pa­min­klo. Be jø, ðia­me kon­cer­te da­ly­va­vo Lie­tu­ vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­den­tø sim­fo­ni­nis or­kest­ras (di­ri­gen­tas Ro­ber­tas Ðer­ve­ni­kas), ki­ti at­li­kë­jai. „Au­ku­ras” pa­si­ro­dë kon­cer­to pa­bai­ go­je. Di­de­lë­je erd­vë­je lau­ko sà­ly­ go­mis cho­ras skam­bë­jo ne ma­þiau efek­tin­gai nei jau­kio­je, ka­me­ri­në­je Vil­niaus ro­tu­ðës sa­lë­je. Ame­ri­kie­ tið­kà cho­ri­næ mu­zi­kà pa­lan­kiai su­ti­ko ir gau­siai su­si­rin­ku­si pub­li­ka, ne­ðykð­të­da­ma aplo­dis­mentø. Tai tik dar kar­tà pa­tvir­ti­na, kad cho­ri­në mu­zi­ka mû­sø ða­ly­je yra mëgs­ta­ma ir ver­ti­na­ma.

Po kon­cer­to pa­ki­liai nu­si­tei­kæ „Au­ku­ro” cho­ris­tai su­si­rin­ko ðvæs­ti sa­vo de­ðim­to­jo gim­ta­die­nio. Cho­ro sve­èias di­ri­gen­tas Ira Spaul­din­gas ne­gai­lë­jo kom­pli­men­tø ðiam ener­ gin­gam, mu­zi­ka­liam ko­lek­ty­vui, o cho­ro va­do­vas Al­fon­sas Vil­dþiû­ nas sa­vo ir cho­ris­tø var­du ið­reið­kë pa­gei­da­vi­mà ir to­liau ben­dra­dar­ biau­ti su jau be­veik cho­ro „ðei­mos” na­riu ta­pu­siu mu­zi­ku.

Mil­da ÈIU­ÞAI­TË

Muzikos barai /17

OVA­CI­JAS AR­MO­NØ TRIO GIR­DË­JO DAU­ GIA­MI­LI­JONË EU­RO­ RA­DI­JO AU­DI­TO­RI­JA Spa­lio 3 die­nà ka­me­ri­nës mu­zi­ kos se­zo­nà Fil­har­mo­ni­jo­je pra­ dë­jo vie­nas þi­no­miau­siø Lie­tu­vos an­sam­bliø Ar­mo­nø trio – In­gri­da Ar­mo­nai­të, Ri­man­tas Ar­mo­nas ir Ire­na Uss. Ne taip daþ­nai ka­me­ri­nës mu­zi­kos kon­cer­tai su­lau­kia Eu­ro­ra­ di­jo dë­me­sio, juo ma­lo­niau, kad ðio dë­me­sio su­lau­kë jau pen­kio­li­ka me­tø ak­ty­viai kon­cer­tuo­jan­tis ðei­my­ ni­nis trio, tie­sio­gi­nës tran­slia­ci­jos kon­cer­tui pa­si­rin­kæs ne vie­ne­rius me­tus bran­din­tà pro­gra­mà.

Pir­mo­je kon­cer­to da­ly­je an­sam­ blis grie­þë An­toníno Dvor­á­ko Trio e-moll Dum­ki. Sun­ku bu­vo at­si­ spir­ti pa­gun­dai ne­pa­ly­gin­ti ðios in­ter­pre­ta­ci­jos su prieð pus­me­tá gir­dë­tu „Kas­ka­dø” trio at­li­ki­mu. Toks opu­sas kaip Dum­ki ið­ties ma­si­na kiek­vie­nà ak­ty­vø at­li­kë­jà. Tur­tin­gas sla­við­kas me­lo­sas, cha­rak­te­riø ávai­ ro­vë, dra­ma­tur­gi­nis uþ­mo­jis – pla­ti dir­va sa­viems in­ter­pre­ta­ci­niams su­ma­ny­mams bran­din­ti. Vis dël­to ne kiek­vie­nas dvie­jø in­ter­pre­ta­ci­jø pa­ly­gi­ni­mas ga­li bû­ti adek­va­tus toms in­ter­pre­ta­ci­joms ir ver­tas vie­ ðu­mos. Ar­mo­nø trio in­ter­pre­ta­ci­ja im­po­na­vo ra­cio­na­lu­mo ir emo­ci­jø pu­siau­svy­ra, tai – be­ne vie­nas svar­ biau­siø kiek­vie­no pri­ty­ru­sio an­sam­ blio dë­me­nø. Sa­vi­tø, bet la­bai mo­ty­ vuo­tø temb­ri­niø spren­di­mø pa­tei­kë In­gri­da Ar­mo­nai­të.

Ant­ro­je kon­cer­to da­ly­je gir­dë­ jo­me kaip tik ðiam an­sam­bliui de­di­kuo­tà Jur­gio Juo­za­pai­èio kû­ri­ná Më­nu­lio ðvie­sa. 1999 m. su­kur­tas opu­sas – ne­dvip­ras­më aliu­zi­ja á pran­cû­zø im­pre­sio­nis­tus (pa­kak­tø pri­si­min­ti to pa­ties pa­va­di­ni­mo Clau­ de’o De­bus­sy for­te­pi­jo­ni­næ pje­sæ).

Sa­vo prie­rai­ðu­mà ro­man­ti­nëms, im­pre­sio­nis­ti­nëms tra­di­ci­joms de­kla­ ruo­ja ir pats au­to­rius, ku­riam ið­ties pa­vy­ko pa­ma­lo­nin­ti mû­sø klau­sà kon­struo­jant kon­so­nan­si­niø sà­skam­ biø har­mo­ni­jas. Kiek ne­lauk­ta to­kia­me kon­teks­te at­ro­dë in­ten­sy­ vo­ka di­na­mi­në pa­le­të.

Dmit­ri­jaus Ðos­ta­ko­vi­èiaus Trio e-moll su­kur­tas 1944-ai­siais ir de­di­ kuo­tas tais pa­èiais me­tais mi­ru­siam ar­ti­mam kom­po­zi­to­riaus bi­èiu­liui Iva­nui So­ler­tins­kiui, ne­pa­pras­tai ðvie­ siai, ið­skir­ti­nës eru­di­ci­jos as­me­ny­bei.

Klau­san­tis Ar­mo­nø trio in­ter­pre­ta­ci­ jos, ga­li­ma bu­vo jus­ti pla­tø psi­cho­ lo­gi­niø bû­se­nø, spal­vø, vaiz­di­niø spek­trà. Ka­lei­do­skopinæ cha­rak­te­riø kai­tà at­li­kë­jams pui­kiai pa­vy­ko

Muzikos barai /18

su­sie­ti á ben­drà dra­ma­tur­gi­næ vi­su­mà. Tai liu­di­jo ne­pa­pras­tai vien­ ti­so at­li­kë­jø an­sam­blio ta­pa­tu­mà kom­po­zi­to­riaus idë­joms. Ne­pa­pras­ tai efek­tin­gai skam­bë­jo trio fi­na­las, ku­ris su­kë­lë tik­rà ova­ci­jø aud­rà.

Bi­sui an­sam­blis at­li­ko As­to­ro Piaz­ zol­los tan­go Ru­duo Bu­e­nos Ai­rë­se.

Piaz­zol­la ir at­lie­ka­mas kla­si­ki­nio for­ te­pi­jo­ni­nio trio lie­ka Piaz­zol­la, ypaè kai at­li­ki­mas sti­lin­gas, o Ar­mo­nø trio ir at­lik­da­mas Piaz­zol­là lie­ka ið­ti­ki­mas sa­vo an­sam­bliðku­mo, pro­fe­sio­na­ lu­mo ir me­niðku­mo cre­do.

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

VIE­NUO­LIK­TA­SIS „AL­MA MA­TER MU­SI­ CA­LIS” SE­ZO­NAS Lie­tu­vos mu­zi­kø rë­mi­mo fon­das pra­dë­jo nau­jà „Al­ma ma­ter mu­si­ca­ lis” sep­ty­niø kon­cer­tø cik­là.

Vie­nuo­lik­tà­já se­zo­nà spa­lio 6 die­nà pra­dë­jo Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­ de­mi­jos mið­rus cho­ras (vad. Po­vi­las Gy­lys). Vi­si trys pir­mie­ji „Al­ma ma­ter mu­si­ca­lis” kon­cer­tai skir­ti Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos 70-me­èiui pa­mi­ në­ti. Þi­no­ma, dë­me­sys aka­de­mi­jai në­ra vien­kar­ti­nis ak­tas – tai pa­gar­ bos uþ il­ga­me­tá Lie­tu­vos mu­zi­kø rë­mi­mo fon­do ir Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos kû­ry­bi­ná ben­dra­dar­ bia­vi­mà þen­klas. Nuo sa­vo veik­los pra­dþios Fon­das pa­si­rin­ko kla­si­ki­nës mu­zi­kos ir jos at­li­kë­jø glo­bà. Ge­ra mu­zi­ka tu­ri teik­ti dþiaugs­mà vi­siems: ir su­si­rin­ku­siems pres­ti­þi­në­se kon­ cer­tø sa­lë­se, ir ato­kiuo­se kul­tû­ros na­muo­se, baþ­ny­èio­se. O kla­si­ki­nës ir pro­fe­sio­na­lio­sios ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­ kos at­li­kë­jai, be­veik vi­sø Fon­do ren­ gi­niø da­ly­viai, kar­tais net ini­cia­to­riai, yra LMA ab­sol­ven­tai, pe­da­go­gai, stu­den­tai. Pro­pa­guo­da­mas ir pri­sta­ ty­da­mas kla­si­ki­næ mu­zi­kà, jos at­li­kë­ jus, Fon­das sie­kia ið­sau­go­ti tik­rà­sias mu­zi­kos me­no ver­ty­bes, kuo pla­èiau jas skleis­ti vi­suo­me­në­je. Fon­do ren­ gi­niuo­se daþ­nai pri­sta­to­ma nau­ja pro­fe­sio­na­li kû­ry­ba – Lie­tu­vos ir ki­tø ða­liø ðiuo­lai­ki­niø kom­po­zi­to­riø kû­ri­niai, juos at­lie­kan­tys jau­ni ta­len­ tin­gi mu­zi­kai. Ta­èiau su­kur­ti kon­cer­ ti­næ erd­væ, t. y. ras­ti de­ra­mas sa­les, su­kvies­ti þiû­ro­vus, at­kreip­ti mu­zi­ko­ lo­gø dë­me­sá, la­bai ne­leng­va. Juo­lab kad fi­nan­si­në ofi­cia­liø­jø ins­ti­tu­ci­jø pa­ra­ma sim­bo­li­në, o sklai­da, de­ja, pir­me­ny­bæ ati­duo­da ma­si­nei kul­tû­ rai. Mu­zi­kos ren­gi­niuo­se daþ­niau­ siai skam­ba ne­pro­fe­sio­na­liø kû­rë­jø opu­sai, juos at­lie­ka mu­zi­ki­nio ið­si­la­ vi­ni­mo ir net ele­men­ta­raus el­ge­sio

nor­mø sto­ko­jan­tys jau­ni þmo­nës.

To­kio­je kul­tû­ri­në­je erd­vë­je Lie­ tu­vos mu­zi­kø rë­mi­mo fon­do jau de­ðim­tá me­tø ren­gia­mi „Al­ma ma­ter mu­si­ca­lis” kon­cer­tø cik­lai, ku­riuo­se nuo­lat da­ly­vau­ja LMA dës­ty­to­jai ir stu­den­tai, – svar­bus ren­gi­nys ge­rà mu­zi­kà ver­ti­nan­èiam vy­res­niam ir no­rin­èiam jà pa­þin­ti, su­pras­ti jau­ nam klau­sy­to­jui.

Pir­mà­já kon­cer­tà su­ren­gæs LMA mið­rus cho­ras – vie­nas se­niau­siø pro­fe­sio­na­liø cho­rø, ku­riam yra va­do­va­væ pro­fe­so­riai N. Mar­ti­no­ nis, K. Ka­vec­kas, A. Bud­riû­nas, A. Ar­ mi­ nas, A. Jo­ zë­ nas, o nuo 1988 me­tø jam va­do­vau­ja prof.

P. Gy­lys. Tur­tin­gas cho­ro re­per­tu­ a­ras, aukð­tas pro­fe­si­nis ly­gis pel­në ko­lek­ty­vui pri­pa­þi­ni­mà Lie­tu­vo­je ir uþ­sie­ny­je, cho­ro kon­cer­tai su­tei­kë es­te­ti­nio dþiaugs­mo nuo­la­ti­niams ir nau­jiems „Al­ma ma­ter mu­si­ca­lis” klau­sy­to­jams.

Ant­ra­ja­me ðio se­zo­no kon­cer­te (2003 11 03) Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­ de­mi­jai at­sto­vaus stu­den­tø ka­me­ri­ nis or­kest­ras (vad. Ro­ber­tas Ðer­ve­ ni­kas). Tai ið Aka­de­mi­jos sim­fo­ni­nio or­kest­ro, ku­ris tiek Lie­tu­vo­je, tiek uþ­sie­nio ða­ly­se nu­si­pel­në aukð­èiau­ siø ver­ti­ni­mø, mu­zi­kan­tø su­bur­tas an­sam­blis. Or­kest­ras kaip ir cho­ras vi­sa­da jau­nas, bet pro­fe­sio­na­lu­ mas lei­dþia pa­siek­ti ir ið­lai­ky­ti pui­kø mu­zi­ki­nës ko­ky­bës ly­gá. Or­kest­ras kon­cer­tuo­ja Lie­tu­vo­je, yra kvie­èia­ mas á tra­di­ci­nius Eu­ro­pos fes­ti­va­lius Ta­li­ne, Ry­go­je, Ber­ly­ne, Ðtut­gar­te.

Lap­kri­èio 3 die­nà kon­cer­te skam­bës ro­man­ti­në mu­zi­ka, pa­dë­sian­ti klau­ sy­to­jams at­si­svei­kin­ti su va­sa­ros ir ru­dens nuo­tai­ko­mis.

Tre­èia­sis kon­cer­tas (2003 12 01), skir­tas LMA 70-me­èiui, ne­pa­liks abe­ jin­gø nei vy­res­nio­sios kar­tos, nei jau­nø­jø klau­sy­to­jø. Tai nau­jà þan­rà, ku­ris kaip pro­fe­sio­na­liø stu­di­jø ob­jek­ tas Mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je at­si­ra­do tik prieð 10 me­tø, – dþia­zà, – pri­sta­tan­ tis kon­cer­tas. Gir­dë­si­me Eu­ge­ni­jaus Ve­dec­ko va­do­vau­ja­mà big­ben­dà.

Per trum­pà lai­kà Dþia­zo sky­riaus pe­da­go­gai ir stu­den­tai gro­jo daug kon­cer­tø, da­ly­va­vo tarp­tau­ti­niuo­se fes­ti­va­liuo­se, pra­dë­jo pro­fe­sio­na­liø dþia­zo so­lis­tø ir an­sam­bliø kon­kur­ sus. Mû­sø kon­cer­to pro­gra­mo­je „Dþia­zo spal­vos” bus at­lie­ka­ma dþia­zo kla­si­ka ir nau­ji kû­ri­niai. „Al­ma ma­ter mu­si­ca­lis” kon­ cer­tuo­se po Nau­jø­jø me­tø bus pa­gerb­ti Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës kul­ tû­ros ir me­no pre­mi­jos lau­re­a­tai.

Sau­sio 5 die­nà po­ezi­jos ir mu­zi­kos ger­bë­jai su­si­tiks su þi­no­mu po­etu Kor­ne­li­ju­mi Pla­te­liu. Po­eto kû­ry­bà

pri­sta­tys li­te­ra­tû­ro­lo­gas Va­len­ti­nas Sven­tic­kas, ei­les skai­tys ak­to­rë Ele­na Jas­naus­kai­të. Gir­dë­si­me pres­ti­þi­niø kon­kur­sø lau­re­a­tà Vil­niaus sa­vi­val­dy­ bës cho­rà „Jau­na mu­zi­ka” (vad. Vac­ lo­vas Au­gus­ti­nas). Cho­ro re­per­tu­a­re – kla­si­ka ir ðiuo­lai­ki­niø au­to­riø, tarp jø ir dau­ge­lio Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riø kû­ri­niai.

Na­cio­na­li­nës pre­mi­jos lau­re­a­to kom­po­zi­to­riaus Jur­gio Juo­za­pai­ èio kû­ry­bos va­ka­ras ávyks va­sa­rio 2 die­nà. Kom­po­zi­to­riaus kû­ry­ba skam­ba ne tik Lie­tu­vo­je, jo kû­ri­niø yra at­li­kæ Pra­hos fil­har­mo­ni­jos, Mask­vos vals­ty­bi­nës fil­har­mo­ni­jos sim­fo­ni­niai, Suo­mi­jos, Ru­mu­ni­jos, Olan­di­jos or­kest­rai ir ka­me­ri­niai an­sam­bliai. „Al­ma ma­ter mu­si­ca­lis” kon­cer­to pro­gra­mo­je Jur­gio Juo­za­ pai­èio kû­ri­nius grieð M. K. Èiur­lio­nio sty­gi­niø kvar­te­tas, Ar­mo­nø trio, smui­kuos al­ti­nin­kas Jur­gis J. Juo­za­ pai­tis, dai­nuos R. Ma­ciû­të, J. Ged­ min­tai­të. Va­ka­rà ves mu­zi­ko­lo­gas Vac­lo­vas Juod­pu­sis. „Al­ma ma­ter mu­si­ca­lis” kon­cer­ti­ nës pro­gra­mos klau­sy­to­jai jau bu­vo su­si­ti­kæ su Vil­niaus ku­ni­gø se­mi­na­ ri­jos klie­ri­kø cho­ru (vad. Mo­des­tas Pit­rë­nas). Ko­vo 1 die­nos kon­cer­te klie­ri­kø cho­ras gie­dos se­nuo­sius ir nau­juo­sius baþ­ny­ti­nius him­nus.

Skam­bës smui­ko, flei­tos, vio­lon­èe­ lës, for­te­pi­jo­no so­lo, gie­dos so­lis­tai.

2004 me­tais mi­në­si­me áþy­maus kom­po­zi­to­riaus, pia­nis­to, pe­da­ go­go, pro­fe­so­riaus Ba­lio Dva­rio­no 100-àsias gi­mi­mo me­ti­nes. „Al­ma ma­ter mu­si­ca­lis” pro­gra­mos bai­gia­ ma­sis kon­cer­tas ba­lan­dþio 5 die­nà bus skir­tas di­dþia­jam Lie­tu­vos mu­zi­ kui. Kon­cer­te grieð Vil­niaus B. Dva­ rio­no de­ðimt­me­tës mu­zi­kos mo­kyk­ los sim­fo­ni­nis or­kest­ras (vad. Mo­des­ tas Pit­rë­nas). Jau­nie­ji or­kest­ran­tai, daþ­nai va­di­na­mi „sim­fu­kais”, jau yra su­ren­gæ per 40 kon­cer­tø. Or­kest­ro re­per­tu­a­re – M. K. Èiur­lio­nio, B. Dva­rio­no, E. Bal­sio, J. An­dre­je­vo, P. Èai­kov­skio, G. Ver­di, J. Ha­yd­no, E. Grie­go ir ki­tø au­to­riø kû­ri­niai. So­lo par­ti­jas at­lie­ka ge­riau­si B. Dva­rio­no mu­zi­kos mo­kyk­los moks­lei­viai. Ðio jau­nat­við­ko or­kest­ro kon­cer­tu Lie­ tu­vos mu­zi­kø rë­mi­mo fon­das kar­tu su ma­lo­niais klau­sy­to­jais pa­ly­dës 2003–2004 me­tø „Al­ma ma­ter mu­si­ ca­lis” kon­cer­ti­ná se­zo­nà.

Be­veik vi­sus kon­cer­tus pro­fe­sio­na­ liai ir kaip vi­suo­met átai­giai pri­sta­tys mu­zi­ko­lo­gas Ade­o­da­tas Tau­ra­gis.

El­vy­ra UÞ­KU­RE­LY­TË-BAL­TI­NIE­NË

Mu­zi­ka Ra­vens­briu­kui

Vo­kie­ti­jo­je, Bran­den­bur­go þe­më­je, kas­met or­ga­ni­zuo­ja­mas te­mi­nis ren­gi­nys – Eu­ro­pos ka­me­ ri­nës mu­zi­kos die­nos. Ðiø me­tø lie­pos 17–20 d. vy­ku­sio fes­ti­va­lio de­vi­zas – „Èia Eu­ro­pa!” Ren­gë­jai pen­kioms Eu­ro­pos ða­liø kom­po­zi­to­ rëms uþ­sa­kë mu­zi­kos kû­ri­nius, ku­riø te­ma – Ra­vens­briu­ko kon­cen­tra­ci­ jos sto­vyk­los mu­zi­ki­nis gy­ve­ni­mas ir ka­li­niø su­kur­tos dai­nos. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais Ra­vens­briu­ke na­ciai bu­vo ákur­di­næ mo­te­rø kon­cen­ tra­ci­jos sto­vyk­là, ku­rio­je ka­lë­jo apie 130 tûkst. ávai­raus am­þiaus, dvi­de­ ðim­ties tau­ty­biø mo­te­rø ir vai­kø ið vi­sos Eu­ro­pos.

Au­ten­tið­ko­je kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­los ap­lin­ko­je skam­bë­jo pen­ kios prem­je­ros: Dia­nos Èe­me­ry­tës (Lie­tu­va) La­men­ta­tion sty­gi­niø kvar­te­tui – gar­sø ro­þë mo­te­rims ið Ra­vens­briu­ko at­min­ti (gro­jo kvar­te­ tas „Tem­pe­ra” ið Hel­sin­kio), Ja­nos Kmi­to­vos (Slo­va­ki­ja) Dych, ku­rá at­li­ko Nau­jo­sios mu­zi­kos an­sam­ blis ið Bra­tis­la­vos, Azi­zos Sa­di­ko­vos (Uz­be­kis­ta­nas) Ent­fer­nung al­tui so­lo (grie­þë Kin­ga Ma­ria Ro­es­ler), olan­dø ið­il­gi­niø flei­tø kvar­te­tas „QNG 138” gro­jo Ma­riant­hi Pa­pa­le­xan­dri-Ale­ xan­dri (Grai­ki­ja) kom­po­zi­ci­jà Still li­fe, o We­ro­ni­kos Ra­tu­sins­kos (Len­ki­ja) II kvar­te­tà sty­gi­niams Last Mo­ments at­li­ko DAFO kvar­te­tas ið Len­ki­jos.

Ren­gi­nio vieð­nia – tre­jus me­tus Ra­vens­briu­ke ka­lë­ju­si 86 me­tø Ir­ma Trksak ið Vie­nos – po kon­cer­to pa­si­ da­li­jo pri­si­mi­ni­mais apie tra­gið­kà ir ne­þmo­nið­kà gy­ve­ni­mà sto­vyk­lo­je.

Pa­klaus­ta, ku­ri kom­po­zi­ci­ja jai pa­da­rë di­dþiau­sià áspû­dá, Trksak ið­sky­rë Èe­me­ry­tës La­men­ta­tion.

Ant­ro­jo­je kon­cer­to da­ly­je pir­mà kar­tà po su­kû­ri­mo skam­bë­jo Liud­ mi­los Peð­ka­ro­vos, bu­vu­sios ka­li­nës Nr. 24 072, su­kur­tos dai­nos (at­li­ko

Nau­jo­sios mu­zi­kos an­sam­blis ið Bra­ tis­la­vos).

Pla­èiau apie Eu­ro­pos ka­me­ri­nës mu­zi­kos die­nas pa­sa­ko­ja ren­gi­nio da­ly­vë, ðiuo me­tu Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­ nan­ti kom­po­zi­to­rë Dia­na Èe­me­ ry­të: – Ápras­ta, kad fes­ti­va­lis yra ðven­të. Ðis ren­gi­nys Ra­vens­ briu­ke – ið es­mës ki­toks. Ko­kie bu­vo pir­mie­ji áspû­dþiai ten nu­vy­kus?

– Áspû­dþiai ið tie­sø pri­tren­kian­ tys. Gy­ven­ti ir mu­zi­kuo­ti bu­vu­sio­je mo­te­rø kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­lo­je – to dar ne­bu­vau pa­ty­ru­si. Nuo pat pir­mos mi­nu­tës ne­pa­li­ko jaus­mas, kad ore tvy­ ro kaþkas ypa­ tin­ go ir grau­daus.

Ap­gy­ven­di­no mus, da­ly­ves (be­je, ir­gi tik mo­te­ris!), na­muo­se, ku­riuo­se ka­dai­se gy­ve­no vo­kie­tës pri­þiû­rë­to­jos. Kam­ba­ry­je po vie­nà, ro­dos, pra­ban­ga, bet kai uþ ke­le­to de­ðim­èiø met­rø þvilgs­nis su­sto­da­vo ties kre­ma­to­riu­mo ka­mi­nais ir ty­vu­ liuo­jan­èiu eþe­ru, á ku­rá bu­vo pi­la­mi ka­li­niø pe­le­nai, da­rë­si ne­jau­ku…

Pats kon­ cer­ tas lie­ pos 20 d. vy­ko bu­vu­sia­me teks­ti­lës fab­ri­ke, ku­ria­me ka­ro me­tu ka­li­nës siu­vo na­ciø ka­rei­viams dra­bu­þius. Be­je, vë­liau èia ap­si­sto­jo so­vie­tø ar­mi­ja, tad fab­ri­kas at­ro­dë taip, ta­ry­tum ka­ras bû­tø pra­ûþæs tik va­kar: lan­gai – tar­si 50 me­tø ne­va­ly­ti, sa­lë­je – dul­ kiø sluoks­nis, sie­nos nu­by­rë­ju­sios, daug me­tø ne­ma­èiu­sios spal­vos ir t. t. Ta­èiau vi­sa tai ðá ne­ei­li­ná ren­gi­ná dar la­biau ápras­mi­no, juo­lab kad jo te­ma ir vi­sø kû­ri­niø mo­to – „Mu­zi­ka Ra­vens­briu­kui”.

– Ko­kios pro­fe­si­nës pa­tir­ties pa­si­së­mei ir, be­je, ko­kie ke­liai ta­ve á ðá ren­gi­ná at­ve­dë?

– Eu­ro­pos ka­me­ri­nës mu­zi­kos die­nas or­ga­ni­za­vo Bran­den­bur­go þe­mës Kul­tû­ros mi­nis­te­ri­ja, su ku­ria ben­dra­dar­biau­ju jau nuo 1999

Music for Ravensbrück Every year, a thematic event – The Days of European Chamber Music – takes place in the Brandenburg Land, Germany. This year’s festival, which took place on 17–20 July, was held under the motto “Here is Europe!”. Five European women composers were commissio­ ned to create musical compositions on the theme of the musical life at Ravensbrück concentration camp, where about 130,000 women and children of various ages and nationalities from the whole of Europe were kept imprisoned during the Second World War. A special guest at the event was an 86-year-old former prisoner of the camp, Irma Trksak from Vienna, who shared her reminiscences of the tragic and inhuman life in Ravensbrück.

In the authentic surroundings of the concentration camp, five compositions were premièred, including Lamentation for string quartet by the Lithuanian composer Diana Èemerytë, who conveys her impres­ sions of the event in the article.

Bu­væs teks­ti­lës fab­ri­kas, ku­ria­me vy­ko kon­cer­tas

m. Ma­ no opu­ sai bu­ vo ne kar­ tà at­lie­ka­mi ávai­riuo­se Bran­den­bur­go þe­mës mies­tuo­se. Ðis fes­ti­va­lis bu­vo átrauk­tas á Kul­tû­ros mi­nis­te­ri­jos kas­met or­ga­ ni­zuo­ja­mà ren­gi­ná, ku­rio de­vi­zas „Èia Eu­ro­pa!” Fes­ti­va­ly­je da­ly­va­vo mu­zi­kës ið ke­tu­riø ða­liø: Len­ki­jos, Olan­di­jos, Slo­va­ki­jos ir Suo­mi­jos.

Au­ten­tið­ko­je fab­ri­ko ap­lin­ko­je skam­ bë­jo pen­kios prem­je­ros: ma­no, Ja­nos Kmi­to­vos, Azi­zos Sa­di­ko­vos, Ma­riant­hi Pa­pa­le­xan­dri-Ale­xan­dri ir We­ro­ni­kos Ra­tu­sins­kos kom­po­zi­ ci­jos. Pen­ki opu­sai, pen­ki skir­tin­gi Ra­vens­briu­ko te­mos ið­gy­ve­ni­mai.

Ið­skir­ti ga­lë­èiau Kmi­to­vos (Slo­va­ki­ja) kom­po­zi­ci­jà Dych sop­ra­nui, flei­tai, dviem akor­de­o­nams ir for­te­pi­jo­nui.

Kom­po­zi­to­rë ga­na mi­ni­ma­lio­mis, bet kar­tu ori­gi­na­lio­mis ið­raið­kos prie­ mo­në­mis su­kû­rë su­lai­ky­to, le­di­nio kva­po ore efek­tà. Ða­lia ori­gi­na­lios in­stru­men­tø su­dë­ties ji pa­si­tel­kë ið­li­ku­sius au­ten­tið­kus slo­va­kiø ka­li­ niø teks­tus, ku­riuos kû­ri­ná at­lie­kant at­li­kë­jos skai­to, ty­liai ðnabþ­da ar­ba dai­nuo­ja. Tai, ga­li­ma sa­ky­ti, pro­ gra­mi­në mu­zi­ka, ku­ri – ypaè to­kio­je ap­lin­ko­je – klau­sy­to­jø vaiz­duo­të­je pro­vo­kuo­ja ryð­kius vaiz­dus: pa­vyz­ dþiui, sto­jan­èio trau­ki­nio gar­sus, ai­dþius pri­þiû­rë­to­jø ðvil­pa­vi­mus, de­ja­vi­mus ar su­lai­ky­tà ið bai­mës kva­pà ir t. t.

Be­ne ra­di­ka­liau­sia – Pa­pa­le­xan­ dri-Ale­xan­dri (Grai­ki­ja) kom­po­zi­ci­ja Still li­fe. Pa­ti kom­po­zi­to­rë sa­ko, kad ðia­me kû­ri­ny­je no­rë­jo ið ar­ti pa­þvelg­ti á „ty­lø gy­ve­ni­mà, ku­ris su­si­de­da tik ið ob­jek­tø (in­dø, gë­liø, kny­gø, taip pat ið kau­ko­liø, dvë­se­lie­ nos ir kt.)”. Ðià ob­jek­tø mu­zi­kà meist­ rið­kai at­li­ko ið­il­gi­niø flei­tø kvar­te­tas „QNG 138”. Bu­vo ádo­mu þiû­rë­ti á gau­sy­bæ be­si­kei­èian­èiø in­stru­ men­tø, jø pa­nau­do­ji­mà ir ga­lø ga­le – ið­gau­na­mà vai­to­ji­mo, trað­kë­ji­mo ir bai­laus al­sa­vi­mo efek­tà, ku­rio am­pli­ tu­dë – nuo p iki ppp.

– Da­bar­ti­në­je Vo­kie­ti­jo­je Ant­ ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro te­ma vis dar itin gy­va. Kaip tau at­ro­do, ko­dël? Re­gis, jie ne­ga­li at­leis­ti, uþ­mirð­ti, kaip tai pa­da­rë ki­tos tau­tos… Ar ne­su­si­da­ro áspû­dis, kad ði te­ma ten net­gi per­ne­lyg ak­tu­a­li­zuo­ja­ma?

– Ið tie­sø da­bar­ti­në Vo­kie­ti­ja dar

la­bai ken­èia nuo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro þaiz­dø ir vi­so­mis áma­no­mo­mis prie­mo­në­mis ko­vo­ja, kad tai ne­pa­si­ kar­to­tø. Yra ir re­al­i to prie­þas­tis – vis dau­gë­ja ne­ona­ciø (ypaè Ry­tø Vo­kie­ ti­jo­je). Ta­èiau ðis ren­gi­nys bu­vu­sio­je kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­lo­je, ma­nau, ið­skir­ti­nis net ir pa­èio­je Vo­kie­ti­jo­je.

Ið­skir­ti­nis dar ir tuo po­þiû­riu, kad ja­me skam­bë­jo ðiuo­lai­ki­niai, spe­cia­ liai ðiam kon­cer­tui su­kur­ti mo­te­rø kom­po­zi­to­riø opu­sai.

Opu­sai, ákvëp­ti Ra­vens­briu­ko mu­zi­ki­nio gy­ve­ ni­mo, èia ka­lë­ju­siø mu­zi­kiø su­kur­tø dai­nø ir pri­si­mi­ni­mø. Be­je, kas­met á Ra­vens­briu­kà su­va­þiuo­ja daug jau­nø þmo­niø, ku­rie èia ap­si­gy­ve­na, yra ve­dþio­ja­mi po me­mo­ria­li­ná kom­ plek­sà, jiems aið­ki­na­mi vo­kie­èiø is­to­ ri­jos pus­la­piai.

– Kaip tu pa­ti su­vo­kei ðio ren­ gi­nio te­mà? Koks kû­ri­nys ápras­ mi­no jos in­ter­pre­ta­ci­jà ta­vo aki­mis?

– Ge­riau pa­jus­ti ðià tra­gið­kà te­mà pa­dë­jo or­ga­ni­za­to­riø at­siøs­ta me­dþia­ga: kny­ga apie Ra­vens­briu­ko kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­là ir ið­li­ku­sios sto­vyk­lo­je su­kur­tos ka­li­niø dai­nos.

Ta­èiau tie­sio­giai dai­nø ne­ci­ta­vau, o kû­ri­nio ko­do­je pa­nau­do­jau Fran­zo Schu­ber­to dai­nos Ry­li­nin­kas har­ mo­ni­jà. Pri­si­pa­þin­siu, kad kvar­te­tas bu­vo su­kur­tas per to­kiam þan­rui la­bai trum­pà lai­kà – ma­þiau nei per du më­ne­sius. Ta­èiau stip­rus te­mos po­vei­kis, vaiz­di­nis mu­zi­kos gir­dë­ ji­mas lë­më ga­na spar­tø kû­ry­bos pro­ce­sà. La­men­ta­tion – tri­jø da­liø kom­po­zi­ci­ja. Pir­mo­ji da­lis yra emo­ cin­gas tri­jø te­mø – ly­ri­nës, tra­gið­ko­ sios (la­men­ta­tion, con tris­tez­za) ir aud­rin­go­sios (mar­ca­to, ket­vir­ti­në = 90) – plë­to­ji­mas. Ant­ro­ji da­lis (mol­to len­to, að­tun­ti­në = 60) – ty­li An­to­no We­ber­no sti­liaus me­di­ta­ci­ja, ku­ri at­tac­ca per­ei­na á tre­èi­à­jà da­lá. Ðià pra­de­da trum­pas ke­tur­bal­sis cho­ra­ las (ad­do­lo­ran­do, ket­vir­ti­në = 50), ku­rá nu­trau­kia á vi­so kû­ri­nio kul­mi­ na­ci­jà ve­dan­èios pir­mo­sios da­lies te­mos. Pas­ku­ti­næ ðios da­lies pa­da­là pra­de­da pir­mo­jo smui­ko so­lo – piz­ zi­ca­to. Tai qu­a­si dai­nos te­ma, ku­rios har­mo­ni­ná pa­grin­dà, kaip mi­në­jau, su­da­ro Schu­ber­to dai­na Ry­li­nin­ kas. Bai­gia­si ði kom­po­zi­ci­ja ant­ro­jo smui­ko so­lo – vie­nat­vës, skaus­mo ir liû­de­sio sim­bo­liu.

Kal­bë­jo­si Junija GALEJEVA

Muzikos barai /19

Portretas Jus­ta ADO­MO­NY­TË-ÐLE­KAI­TIE­NË

D

au­giau kaip 40 vaid­me­nø ávai­rio­se sce­no­se, ðim­tai kon­cer­tø, dar­bas Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je, te­le­ vi­zi­jos lai­dos, vi­suo­me­ni­në veik­la – vis­ko á ke­lias jau­èio odas ne­su­ra­ ðy­tum. Áspû­din­gi ap­do­va­no­ji­mai: “Kris­ to­fo­ras”, Lie­tu­vos kul­tû­ros mi­nis­te­ri­jos pre­mi­ja, “Ope­ros ðvy­tu­rys”, Me­tø ope­ros so­lis­tas, pa­ga­liau – Lie­tu­vos vals­ty­bës or­ di­no “Uþ nuo­pel­nus Lie­tu­vai” ka­ri­nin­ko kry­þius. Tu­ri pa­sa­ko­to­jo gys­le­læ: kal­bë­jo­ mës tris die­nas po ke­lias va­lan­das, pas­ ku­ti­ná kar­tà – gast­ro­liø JAV ið­va­ka­rë­se.

Pa­klaus­tas, ar ra­ðo die­no­rað­tá, bent jau “kû­ry­bi­ná”, tik nu­si­juo­kë – ne. O gai­la, bû­tø ádo­mu já pa­ci­tuo­ti. Tai­gi – da­le­lë po­ kal­bio klau­si­mø ir at­sa­ky­mø.

– Vi­sai ne­se­niai Klai­pë­dos mu­zi­ ki­nio te­at­ro fes­ti­va­ly­je “Mu­zi­ki­nis rug­pjû­tis pa­jû­ry­je” pir­mà kar­tà su­ dai­na­vai Ri­go­le­tà to pa­ties pa­va­di­ni­ mo G. Ver­di ope­ro­je. Gal iner­tið­kai ma­nom, kad ðià par­ti­jà tu­ri dai­nuo­ti vy­res­nio am­þiaus dai­ni­nin­kai. Ar jau at­ëjo lai­kas Ri­go­le­tui?

– Esu jau se­nas (juo­kia­si). Ma­no vy­res­ nia­jai duk­rai 20 me­tø, tai­gi pa­gal am­þiø ir gy­ve­ni­mo pa­tir­tá tik­rai ga­liu juo bû­ti.

Ki­ta ver­tus, tai la­bai sun­kus, daug jë­gø rei­ka­lau­jan­tis vaid­muo. Jo vi­di­nis dra­ma­ tiz­mas ið­var­gi­na, ið­sun­kia, yra pa­vo­jus nu­ slys­ti á emo­ci­ná for­sa­vi­mà. Ma­no Ri­go­le­tas Klai­pë­do­je at­si­ra­do at­si­tik­ti­nai. Pa­skam­bi­ no te­at­ro va­do­vas ir di­ri­gen­tas Sta­sys Do­ mar­kas ir pa­pra­ðë pa­gel­bë­ti. Kaþ­kas ten at­si­ti­ko ir jie ne­be­tu­rë­jo Ri­go­le­to. Sa­kau, ge­rai, bet esu ið­mo­kæs ita­lið­kai. Ne­svar­bu, dai­nuok kaip no­ri, tik at­va­þiuok! At­ëjæs

Vytautas Juozapaitis: “Music is the blessedness of soul” The baritone Vytautas Juozapaitis has created over 40 roles at various opera theat­ res and has given hundreds of concerts.

He is a teacher at the Lithuanian Academy of Music and a television presenter. He has been awarded many prizes and honours, such as the Christopher Prize, the Lithuanian Ministry of Culture Prize, Opera Soloist of the Year, and the Commander’s Cross of the Order For Merits to Lithuania. He also has a talent for storytelling, which is evident from his interview, where he talks about his career as a singer, teacher and television presenter, his operatic roles and concerts, and his work with Teatro Lirico d’Europa, with which he was then going on an American tour with Mozart’s opera Don Giovanni.

Justa ADOMONYTË-ÐLEKAITIENË

Muzikos barai /20

Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis: “Mu­zi­ka dva­sios pa­lai­ma”

á pir­mà re­pe­ti­ci­jà ir uþ­dai­na­vau ita­lið­kai – ma­tau, ko­le­gos þiû­ri á ma­ne ne­te­kæ þa­ do. Su­pra­tau, kad teks ið­mok­ti ðià par­ti­jà ir lie­tu­við­kai. Ið­mo­kau, pa­dai­na­vau.

– Gir­dë­jau, kad nau­jo­jo Ri­go­le­to

Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis ávai­rio­se sce­no­se su­kû­rë dau­giau kaip 40 vaid­me­nø, dai­na­vo ðim­tus kon­cer­tø, dës­to dai­na­vi­mà Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je, ve­da te­le­vi­zi­jos mu­zi­ki­nes lai­das

veiks­mas su­mo­der­nin­tas?

– Tai ið “bied­nys­tës”. Te­at­ras ne­tu­rë­jo lë­ðø kos­tiu­mi­niam spek­tak­liui, bet tai, kas “ádë­ta” á to spek­tak­lio vi­dø, pra­tur­ti­na dau­giau nei vi­so­kie bliz­gu­èiai. Sce­no­je – po­so­vie­ti­nis lai­ko­tar­pis vals­ty­bë­je be pa­va­di­ni­mo. Ga­li­ma at­pa­þin­ti vi­suo­me­ nës pa­dug­nes, kri­mi­na­li­nius au­to­ri­te­tus.

Vaiz­das ðo­ki­ruo­ja, bet pa­ma­þu spek­tak­ lis trauk­te átrau­kia. Ne vel­tui re­þi­sie­rius R. Ba­nio­nis pir­miau­sia ki­no re­þi­sie­rius: tas spek­tak­lis kaip ge­ras fil­mas, de­tek­ty­ vas, me­lod­ra­ma, ten yra vis­ko. Pats Ri­go­ le­tas – ir au­ka, ir toks pat ban­di­tas kaip ki­ti. Bu­vo la­bai ádo­mu dirb­ti, vi­sa mû­sø ko­man­da bu­vo ir yra ðau­ni. Tai­gi jau þi­ nau, koks tas Ri­go­le­to vaid­muo, ko­kia kai­na jis pa­sie­kia­mas ir ko­kia tai ne­ákai­no­ ja­ma par­ti­ja.

Don Þuanas Pra­ho­je (Èe­ki­ja). Gar­saus èe­kø re­þi­sie­riaus Da­vi­do Ra­do­ko Don Þuanas Pra­ho­je ro­dy­tas se­na­ja­me te­at­re, ku­ria­me pats Mo­zar­tas di­ri­ga­vo ope­ros prem­je­rà

– Lie­tu­vos na­cio­na­li­niame ope­ros ir ba­le­to te­at­re dai­na­vai vi­suo­se nau­ juo­se pra­ëju­sio se­zo­no spek­tak­liuo­se.

Tarp ki­tø – Re­na­tà G. Ver­di ope­ro­je Kau­kiø ba­lius...

– Bu­vau kà tik pa­dai­na­væs Don Þu­a­ nà, pa­var­gæs ir fi­zið­kai, ir emo­cið­kai, bet su re­þi­sie­re Da­lia Ibel­haup­tai­te su­ra­dom ben­drà kal­bà. Gai­la, su di­ri­gen­tu Gin­ta­ ru Rin­ke­vi­èiu­mi ne­daug te­ko dirb­ti. Tà prem­je­rà il­gai pri­si­min­siu: ið­ëjæs á sce­nà, pa­ma­èiau part­ne­ræ, ku­rios aky­se ne­bu­vau re­gë­jæs! Vi­sà më­ne­sá re­pe­ta­vom su Ire­na Mil­ke­vi­èiû­te, at­ei­nu á te­at­rà prem­je­ros die­nà, nu­si­gri­muo­ju, ið­ei­nu á sce­nà, þiû­riu – at­ei­na sve­ti­ma mo­te­rið­kë, ir ji vai­di­na ma­no ne­ið­ti­ki­mà þmo­nà...

Po spek­tak­lio Èi­ka­gos lie­tu­viø ope­ro­je su dai­ni­nin­ku Sta­siu Ba­ru

– Kà da­rai to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je?

– Pa­di­dë­ja ad­re­na­li­no kie­kis krau­jy­je, su­si­kau­piu ir sten­giuo­si ne­ap­vil­ti þiû­ro­ vø. Ðiaip að la­bai mëgs­tu im­pro­vi­za­ci­jas.

Ne­sau­giai jau­èiuo­si, kai esu sau­gus. La­bai bi­jau, tie­siog ne­ken­èiu sa­væs, kai ei­nu á sce­ nà ne­jaus­da­mas jo­kio jau­du­lio (tai bû­na nuo nuo­var­gio: daug spek­tak­liø, stre­sas).

Tai bai­siau­sia, kà ga­li pa­tir­ti ar­tis­tas.

Gen­tas (Bel­gi­ja). Vai­sin­gas ben­dra­dar­bia­ vi­mas su gar­siuo­ju reþisie­riu­mi Gil­ber­tu De­flo

Ramûno DANISEVIÈIAUS nuotr.

– Sce­no­je lais­vai jau­tie­si?

– Vaid­muo ne­ly­gu vaid­me­niui. Tà lais­væ sce­no­je pa­jun­ti po dau­ge­lio spek­ tak­liø. Man ne­daug te­ko su­tik­ti re­þi­sie­riø, ku­rie su ar­tis­tais taip il­gai nag­ri­në­tø pa­èià dra­mà, lib­re­tà, o taip bu­vo sta­tant Kau­kiø ba­liø. Daþ­niau­siai pa­si­ten­ki­na­ma mu­zi­kos iliust­ra­vi­mu. Að pats gir­dþiu mu­zi­kà ir be­veik nu­ma­nau, kà rei­kia da­ry­ti, bet ta in­tui­ci­ja ga­li virs­ti ðtam­pais. To að la­bai bi­jau. Prieð Kau­kiø ba­liø bu­vo sta­to­mas W. A. Mo­zar­to Don Þuanas. Re­þi­sie­rius þi­no­jo, ko jis no­ri, bet ne­si­lei­do á jo­kias kal­bas apie per­so­na­þø san­ty­kius ar he­ro­

Pra­ho­je vi­sà se­zo­nà dai­nuo­tas Don Þuanas bu­vo pa­ro­dy­tas ir dau­ge­ly­je Ja­ po­ni­jos mies­tø vi­sà më­ne­sá tru­ku­sio­se gast­ro­lë­se

Muzikos barai /21

G. Bi­zet Kar­men Èi­ka­gos lie­tu­viø ope­ro­je (1999). Es­ka­mi­li­jas – V. Juo­za­pai­tis

jø bû­se­nas. Tad pa­nau­do­jau sa­vo pa­tir­tá, nes jau kû­riau Don Þu­a­nà su ki­tais re­þi­ sie­riais.

– Taip. Jau daug me­tø dai­nuo­ju Don Þu­a­nà. Pir­ma­sis – vo­ka­lo meist­rið­ku­mo kur­suo­se Gen­te, Bel­gi­jo­je. Vë­liau – Èe­ ki­jos na­cio­na­li­në­je ope­ro­je. Tà spek­tak­lá sta­të gar­sus èe­kø re­þi­sie­rius, emig­ran­tas, gy­ve­nàs Ðve­di­jo­je, Da­vi­das Ra­do­kas.

Pa­sta­ty­mas la­bai ne­ti­pið­kas, nes pir­mo­je ope­ros sce­no­je ne tik Don Þu­a­nas nu­du­ ria Ko­man­do­rà, bet ir Ko­man­do­ras – Don Þu­a­nà. Tai lyg is­to­ri­jos pa­bai­ga, o vi­so spek­tak­lio me­tu aið­ki­na­ma­si, ko­dël taip ávy­ko. Don Þuanas Pra­ho­je ro­do­mas ne ta­me di­dþia­ja­me “Na­rod­ni Di­vad­lo”, o se­ na­ja­me te­at­re ne­to­li Vac­la­vo aikð­tës: ja­me pats Mo­zar­tas di­ri­ga­vo ope­ros prem­je­rà, Pra­hos ver­si­jà, ku­rià mes ir at­li­ko­me. Kai su­vo­ki tai – ne tik pa­bu­vai ta­me te­at­re, bet dar dai­na­vai pa­tá Don Þu­a­nà! Toks fan­tas­ tið­kas pri­si­lie­ti­mas prie is­to­ri­jos. Ðià par­ti­ jà Pra­ho­je dai­na­vau vie­nà se­zo­nà kart­kar­ të­mis va­þi­në­da­mas ið Vil­niaus, o më­ne­sá su tru­pe gast­ro­lia­vo­me Ja­po­ni­jo­je.

Ma­no Don Þu­a­nas – tai vie­ni­ðo þmo­ gaus tra­ge­di­ja, jis ne­tu­ri nei drau­gø, nei nie­ ko ðven­ ta, tai þmo­ gus be vei­ do, jis dvi­ly­pis, tie­siog kau­kë. Da­bar­ti­nis pa­sta­ty­ mas Vil­niu­je ne­ste­bi­na nau­jo­vë­mis, jis lyg ið uþ­pra­ei­to ðimt­me­èio, tie­siog pa­sa­kë­lë vai­kams. Gai­la, nes Mo­zar­to Don Þuanas – tai ope­rø ope­ra...

Ta mu­zi­ka, ku­ri pa­lie­èia jaut­riau­sias sty­ge­les, yra di­dþiau­sia do­va­na, dël jos að esu ope­ros pa­sau­ly­je ir dir­bu tà dar­bà. Ne dël to, kad no­riu gar­siai dai­nuo­ti ar pa­si­ ro­dy­ti, koks ge­ras ar­tis­tas esu. Ope­ra man ádo­mi, jei ji pa­lie­èia ma­no sie­là, jei ga­liu pa­þa­din­ti ki­tø þmo­niø, þiû­ro­vø emo­ci­jas ir pa­ro­dy­ti, kà jau­èiu tiems þmo­nëms.

– Kaip at­ëjai á mu­zi­kos pa­sau­lá?

Muzikos barai /22

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

– Re­gis, ðis vaid­muo tau la­bai bran­ gus?

Don Þuanas LNOBT

– Gi­miau Rad­vi­lið­ky­je. Të­vai bu­vo mo­ky­to­jai, da­bar jie pen­si­nin­kai ir te­be­gy­ ve­na ten pat. Lan­kiau mu­zi­kos mo­kyk­là, bet be di­de­lio no­ro. Tuo me­tu Rad­vi­lið­ky­ je vi­rë mu­zi­ki­nis sa­vi­veik­li­nis gy­ve­ni­mas.

Kiek­vie­no­je vi­du­ri­në­je mo­kyk­lo­je (jø bu­ vo pen­kios) bu­vo po est­ra­di­ná an­sam­blá, ra­jo­ne kas­met vyk­da­vo kon­kur­sai-fes­ti­va­ liai “Jau­nø­jø bal­sai”, su­va­þiuo­da­vo vi­si to­kie an­sam­bliai. Ti­kë­jau­si ir að ási­suk­ti á tà gy­ve­ni­mà. Ne­þi­no­jau, ko­ká in­stru­men­ tà pa­si­rink­ti, no­rë­jau tik bû­ti sce­no­je ir gro­ti ðo­kiuo­se. Tai­gi Rad­vi­lið­kio 5-osios vi­du­ri­nës est­ra­di­nia­me an­sam­bly­je trû­ko per­ku­si­nin­ko: að at­si­së­dau prie mu­ða­mø­ jø ir gro­jau apie pen­ke­rius me­tus. Ko­pi­

juo­da­vom “Ne­ri­jos”, “Bo­ney M”, ki­tø dai­ nas, aið­ku, mums la­bai trû­ko ið­si­la­vi­ni­mo, ne­pa­þi­nom na­tø, ið klau­sos “nuim­da­vom ga­ba­lus”. Ne­si­juok, tai vie­nas ðvie­siau­ siø ma­no mu­zi­ki­nio gy­ve­ni­mo pus­la­piø.

La­bai rim­tai bu­vau nu­spren­dæs va­þiuo­ti á Klai­pë­dos fa­kul­te­tus mo­ky­tis gro­ti mu­ ða­mai­siais.

– O ka­da dai­na­vai “Dai­nø dai­ne­lë­ je”?

– Re­pe­tuo­da­mas su tuo an­sam­bliu, vie­nà kar­tà ne­ty­èia uþ­dai­na­vau. Ið­gir­do mû­sø va­do­vas mo­ky­to­jas Juo­zas Tau­nys ir pa­siû­lë ruoð­tis “Dai­nø dai­ne­lei”. Ið pra­ dþiø ne­su­ti­kau, gal­vo­jau – gë­da, pa­ma­tys vi­si – juok­sis, Rad­vi­lið­ky­je ne­pri­im­ta dai­

Don Þuanas su Le­po­re­liu – V. Juo­za­pai­tis ir S. di Pep­po (2003 m. rug­së­jis – spa­lis JAV)

nuo­ti at­si­sto­jus ða­lia for­te­pi­jo­no, bet ma­ne ákal­bë­jo ir ta­pau lau­re­a­tu. Tuo­met ne­pa­ gal­vo­jau, kad tas pir­mas ið­ëji­mas á da­bar jau Na­cio­na­li­nio ope­ros te­at­ro sce­nà bus toks lem­tin­gas... (juo­kia­si) Po mo­kyk­los nu­spren­dþiau siek­ti rim­tos pro­fe­si­jos, sto­jau á tei­sæ ir, nors ið­ lai­kiau eg­za­mi­nus, bet ne­ásto­jau: ma­nau, “su­vei­kë” të­vo trem­ti­nio biog­ra­fi­ja. Bu­vo ap­mau­du, grë­së ta­ry­bi­në ar­mi­ja. Nu­ë­jau á 26-àjà pro­fe­si­næ tech­ni­kos mo­kyk­là (ge­le­ þin­ke­lie­èiø), pa­si­rin­kau sta­liaus spe­cia­ly­ bæ, ku­rià bai­giau su pa­gy­ri­mu. (Ið mû­sø 32 as­me­nø gru­pës du no­rë­jo bû­ti sta­liais, ki­ti bu­vo ne­ásto­jæ á aukð­tà­sias ir taip gel­bë­ jo­si nuo ar­mi­jos.) Esu di­plo­muo­tas sta­lius!

Tuo me­tu kaþ­kas pa­siû­lë nu­ei­ti á vo­ka­lis­tø bû­re­lá Mo­ky­to­jø na­muo­se. Jo va­do­vas, tuo­ met ope­ros te­at­ro so­lis­tas Pra­nas Ur­kaus­ kas, ir ákal­bë­jo ma­ne mo­ky­tis dai­na­vi­mo.

Nu­ve­dë pas Ze­no­nà Pau­laus­kà, jis pa­klau­ së, sa­ko – ban­dyk. Mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je stu­di­ja­vau pas Vla­dà Èe­sà, Va­le­ri­jo­nà In­ dri­ko­ná ir Vla­di­mi­rà Prud­ni­ko­và.

– Da­ bar jau pats dës­ tai Mu­ zi­ kos aka­de­mi­jo­je. Ko­kia mo­ky­to­jo mi­si­ja, kiek ir kaip jis vei­kia mo­ki­nio kû­ry­bi­ næ biog­ra­fi­jà?

– Dës­ty­to­jas pri­va­lo ið­pro­vo­kuo­ti stu­ den­tà màs­ty­ti. Aið­ku, bû­ti­na ið­mo­ky­ti pro­fe­si­jos abë­cë­lës, su­teik­ti kuo dau­giau þi­niø, bet svar­biau­sia, kad mo­ki­nys þiû­rë­ tø á vis­kà ne mo­ky­to­jo, o sa­vo aki­mis. Be to, la­bai svei­ka pa­si­mo­ky­ti pas ke­lis pe­da­ go­gus, ne­uþ­si­së­dë­ti.

– Ar ge­rai, jei mo­ky­to­jas – dai­nuo­ jan­tis so­lis­tas?

– Ma­nau, kad tik dai­nuo­jan­tis so­lis­tas ga­li bû­ti pe­da­go­gu, o gal ir ne­bû­ti­nai...

Tai la­bai in­di­vi­du­a­lu. Ma­nau, ge­rai, kai ta­vo dës­ty­to­jas “ver­da” ta­me pa­èia­me “puo­de”, tai yra pro­fe­sio­na­lio­je sce­no­je.

Jis þi­no daug spe­ci­fi­niø niu­an­sø.

– Kiek mo­ki­niø ið­lei­dai á gy­ve­ni­ mà?

– Bu­væ ma­no mo­ki­niai – Dai­nius Stumb­ras, Ed­mun­das Sei­lius, Egi­di­jus Daus­kur­dis, Ra­mû­nas Ur­bie­tis – vi­si dai­nuo­ja pro­fe­sio­na­lio­je sce­no­je. Lyg ir ne­spjau­na á ma­ne, bent jau vie­ðai. Da­bar

Ar tik­rai Mo­zar­to Don Þuanas yra di­dþiau­sia vi­sø lai­kø ope­ra? Dau­ge­lis tam pri­tar­tø. Ir ka­þin ar ga­lë­tum ras­ti ge­riau ðá tei­gi­ná pa­tvir­ti­nan­tá pa­sta­ty­mà nei tas, ku­rá „Te­at­ro Li­ri­co d‘Europa” pas­ku­ ti­næ rug­së­jo sa­vai­tæ ro­dë „Cut­ler Ma­jes­tic” te­at­re.

Pra­de­da­mo­jo spek­tak­lio su­dë­tis su pui­kiu lie­tu­viø ba­ri­to­nu Vy­tau­tu Juo­za­pai­èiu, gar­sio­jo is­ pa­nø lo­ve­la­so Don Þu­a­no vaid­mens at­li­kë­ju, bu­vo aukð­èiau­sios kla­sës. Tie­sa, sti­lis­ti­nis að­tuo­niø pa­grin­di­niø vaid­me­nø at­li­kë­jø po­þiû­ris á at­lie­ka­mà mu­zi­kà ne­bu­vo vie­na­ly­tis, ta­èiau vi­sus juos sie­jo aist­ra, ku­rios bu­vo ku­pi­nas kiek­vie­nas gar­sas, þo­dis, ju­de­sys. Tai bu­vo gy­vas, tik­ro­við­kas ir vo­ka­lo at­þvil­giu ne­pa­pras­tai tur­tin­gas 1787 m. su­kur­tos ope­ros pa­sta­ty­mas. Kar­tu tai ir lig ðiol nuo­sta­biau­siai, áman­triau­siai api­pa­vi­da­lin­tas ðios ne­pa­liau­jan­èios ste­bin­ti gast­ro­liuo­jan­èios tru­ pës pa­sta­ty­mas.

Di­ri­gen­tas Kra­si­mi­ras To­po­lo­vas ne­áti­kë­ti­nai reik­liai va­do­va­vo mu­zi­ki­niam vyks­mui. Pa­sta­ty­mo ir tru­pës me­no va­do­vo Gior­gio La­lo­vo dë­ka gra­þiø Va­len­ti­no To­pen­cha­ro­vo de­ko­ra­ci­jø fo­ne ne­ nu­blan­ko në men­kiau­sia dra­ma­tur­gi­jos de­ta­lë.

Sop­ra­no Lud­mi­los Ver­ne­ro­vos Ana, pas­ku­ti­në mo­te­ris Don Þu­a­no gy­ve­ni­me, ne­pa­na­ði á mums ápras­tà dra­ma­tið­ko­sios Brun­hil­dos ti­po per­so­na­þà. Mo­ters, ku­ri rau­da dël tik­ros ar gal ta­ria­ mos prie­var­tos, vaid­me­ná ji at­lie­ka vo­ka­lið­kai lanks­èiai ir jau­nat­við­kai. Pui­kiø vo­ka­li­niø duo­me­nø sop­ra­nas Su Jin Lee tie­siog spin­di kur­da­ma Don Þu­a­no at­stum­tos ir jo per­se­kio­to­ja ta­pu­sios El­ vy­ros vaid­me­ná. Þa­ve­sio ási­kû­ni­ji­mas bu­vo Ve­se­li­nos Va­sil­je­vos Cer­li­na – vals­tie­të nuo­ta­ka, ku­riai ágim­ta ið­min­tis ne­lei­dþia pra­ras­ti svei­ko pro­to su­si­dû­rus akis á aká su su­ve­dþio­to­ju.

Ant­ra­ei­liø vy­rø vaid­me­nø at­li­kë­jai – te­no­ras Do­nas Ber­nar­di­nis (Ota­vi­jas, Anos su­þa­dë­ti­nis), ba­ri­to­nas Hris­to Sa­ra­fo­vas (Ma­ze­tas, Cer­li­nos su­þa­dë­ti­nis) ir Vla­di­mi­ras Po­chaps­kis (Ko­man­do­ras, Anos të­vas) – bu­vo ly­gia­ver­èiai aukð­èiau­sios kla­sës mo­te­rø vaid­me­nø at­li­kë­jø part­ne­riai.

Ta­èiau di­dþiau­sia spek­tak­lio sëk­mës prie­þas­tis, rei­kia pri­pa­þin­ti, bu­vo bal­sin­ga­sis Juo­za­pai­tis, at­li­kæs Don Þu­a­no vaid­me­ná, ir bo­sas-ba­ri­to­nas Ste­fa­no di Pep­po, tik tru­pu­tá nu­si­lei­dþian­tis temb­ ro minkð­tu­mu (jis at­li­ko nuo­lat si­tu­a­ci­jà kon­tro­liuo­jan­èio Don Þu­a­no tar­no ir drau­gu­þio Le­po­re­lo vaid­me­ná). Ne­daþ­nai dar­nus ðiø dvie­jø per­so­na­þø dve­je­tas sce­no­je tam­pa to­kia vi­sos ope­ros ðer­di­mi, kaip kad ávy­ko ðá­kart.

Bos­ton He­rald Tri­bu­ne 2003 m. rug­së­jo 25 d. (…) Tik­ro­ji va­ka­ro aðis bu­vo nuo­sta­bûs at­li­kë­jai. Nuo pat áþen­gi­mo á sce­nà po pa­si­kë­si­ni­mo su­ve­dþio­ti Vy­tas Juo­za­pai­tis bu­vo áti­ki­na­mai áspû­din­gas ir kaip gun­dy­to­jas, ir kaip pa­vo­jø ke­lian­ tis Don Þu­a­nas – ver­þlus, ið­di­dus, sà­mo­jin­gas, tu­rin­tis stip­rø, þë­rin­tá bal­sà. Jis taip pat ir pui­kus ak­to­rius, pri­ver­èian­tis pa­ti­kë­ti ir já val­dan­èiais gei­du­liais, ir sa­vo ðal­ta­kraujiðkumu. Trum­pai ta­riant, jis ákû­ni­jo ðià mu­zi­kà.

Llo­yd Schwartz, Bos­ton Pho­e­nix, 2003 m. spa­lis

(...) Vi­si ðio Don Þuano pa­sta­ty­mo da­ly­viai, di­na­mið­kai ir ar­tis­tið­kai va­do­vau­ja­mi di­ri­gen­to Me­to­di Ma­ta­ki­je­vo, bu­vo ku­pi­ni ener­gi­jos, aist­ros ir vi­sið­ko at­si­da­vi­mo. Pa­grin­di­nio vaid­mens at­ li­kë­jas lie­tu­viø ba­ri­to­nas Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis, aist­rin­ga­sis Doug­la­so Fair­bank­so ar Er­ro­lo Flyn­no ti­po Don Þu­a­nas, – aukð­tas juod­bru­vas gra­þuo­lis, tie­siog þvë­rið­kai sek­su­a­lus, ga­lin­go ir minkð­to bron­zi­nio at­spal­vio bal­so, vi­sið­kai lais­vas sce­no­je ir pa­ga­liau ið tik­rø­jø BESIMËGAUJANTIS pa­lai­dû­ no he­do­nis­to gy­ve­ni­mu. Bu­vo tie­siog ne­áma­no­ma jam at­si­spir­ti.

Wil­liam Fre­go­si, OPERA–L, 2003 m. rug­së­jo 24 d.

(...) Vy­tau­to Juo­za­pai­èio Don Þu­a­nas – tie­siog nuo­sta­bus. Liek­nas, gu­vus, sek­su­a­lus lyg Zor­ ro, jis tar­tum pri­me­na se­na­ma­dá ki­no die­vai­tá, bet ir kar­tu, it koks Joh­nny Dep­pas, në­ra ati­trû­kæs nuo tik­ro­vës. Jo bal­sas pa­trauk­lus, lanks­tus ir stip­rus, o gun­dy­da­mas Cer­li­nà jis pats ðvel­nus lyg ðil­kas. Pub­li­kà jis uþ­val­dë vi­sið­kai.

Pau­lo Pa­dil­lo, OPERA–L, 2003 m. rug­së­jo 24 d.

Rug­së­jo 23 d. Bos­to­no “Ma­jes­tic” te­at­re Wolf­gan­go Ama­deu­so Mo­zar­to Don Þu­a­nà ro­dë gar­si tarp­tau­ti­në tru­pë “Te­at­ro Li­ri­co d‘Europa”. Grakð­taus ir gu­vaus ba­ri­to­no Vy­tau­to Juo­za­pai­èio Don Þu­a­nas – ego­cen­trið­kas di­di­kas. Ðiam ma­lo­naus bal­so dai­ni­nin­kui, ki­taip nei dau­ge­liui ðio vaid­mens at­li­kë­jø, su­dai­nuo­ti “ari­jà su ðam­pa­no tau­re” di­dþiau­siu tem­pu ne­kë­lë jo­kiø sun­ku­mø.

Ope­ra Ja­po­ni­ca, 2003 m. spa­lis

“Te­at­ro Li­ri­co”, ku­rio drà­sûs gar­siø ita­lið­kø ir ru­sið­kø ope­rø pa­sta­ty­mai jau yra pel­næ vie­ti­niø ið­ti­ki­mø ope­ros më­gë­jø pri­pa­þi­ni­mà, Don Þuanas bu­vo su­tik­tas su to­kiu pat en­tu­ziaz­mu. Pa­grin­ di­nio vaid­mens at­li­kë­jas lie­tu­viø ba­ri­to­nas Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis bu­vo áspû­din­gas tiek sa­vo ið­vaiz­ da, tiek ðil­tu, ga­lin­gu bal­su. Ið­vys­tas pir­mà­kart, kai ápuo­la á sce­nà po pa­si­kë­si­ni­mo su­ve­dþio­ti, jis pri­me­na Joh­nny Dep­pà Ka­ri­bø jû­ros pi­ra­tuo­se.

Ri­chard Dy­er, Bos­ton Glo­be, 2003 m. rug­së­jo 25 d.

Muzikos barai /23

kas, Þer­mo­nas, Amo­nas­ras, Va­len­ti­nas, Es­ka­mil­jas ir t. t.

Po Don Kar­lo par­ti­jos G. Ver­di ope­ ro­je Li­ki­mo ga­lia lyg ant­ra­sis kvë­pa­vi­mas at­si­ra­do, su­pra­tau, kad ga­liu im­tis pa­èiø di­dþiau­siø vaid­me­nø – Skar­pi­jos G. Puc­ci­ ni Tos­ko­je. Die­vi­nu tà vaid­me­ná, gai­la, kad to spek­tak­lio ne­bë­ra.

– O didþiau­sias ta­vo gy­ve­ni­mo nuo­ ty­kis?

– Nuo­ty­kis? Bu­vo ir toks. Du su­dë­ tin­giau­si spek­tak­liai vie­nà die­nà skir­tin­ guo­se mies­tuo­se. Sek­ma­die­ná 15 va­lan­dà Vil­niu­je bu­vo ro­do­ma Tos­ka, spek­tak­lá tran­slia­vo ir ra­di­jas. Vi­sa lai­më, kad ma­no vai­di­na­mà Skar­pi­jà ant­ra­me veiks­me nu­ þu­do. Kau­ne 18 va­lan­dà tu­rë­jo pra­si­dë­ti U. Gior­da­no ope­ra An­drë Ðen­jë, ku­rio­je dai­nuo­ju Þe­ra­rà – vie­nà dra­ma­tið­kiau­siø par­ti­jø. Va­þiuo­da­mas ma­ði­no­je ið­klau­siau Tos­kos tre­èi­à­já veiks­mà, ku­ris pa­si­bai­gë man pri­va­þia­vus Kau­no te­at­rà. Pas­ku­bo­

– Tai vis dra­ma­tið­ki, tra­gið­ki vaid­ me­nys, bet tau ne­sve­ti­ma ir ope­re­të, ope­ra buf­fa...

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

– Pir­mo­ji ma­no ope­re­të bu­vo F. Le­há­ ro Pa­ga­ni­nis Kau­no mu­zi­ki­nia­me te­at­re.

Pa­kvie­të jo va­do­vas ir re­þi­sie­rius Gin­tas Þi­lys. La­bai no­rë­jau ið­ban­dy­ti nau­jà, ne­ápras­tà man þan­rà. La­biau­siai bi­jo­jau, kad tik ne­rei­kë­tø ðok­ti. To ne­mëgs­tu, juk sa­kiau, kad jau­nys­të­je ðo­kiuo­se ne ðok­da­vau, o muð­da­vau bûg­nus. Pa­aið­kë­ jo, kad Pa­ga­ni­nis – ga­në­ti­nai dra­ma­ti­nis vaid­muo, to­kia jo gy­ve­ni­mo at­kar­pë­lë, ir su ma­ni­mi ne­bu­vo su­si­jæ tie bu­fo­na­di­niai da­ly­kai. Ne­ga­lë­èiau bû­ti buf­fa at­li­kë­jas.

– O ta­vo vaid­muo J. Straus­so ope­re­ të­je Vie­nos krau­jas Vil­niu­je?

– Tai ta­da taip ma­niau. Ma­no po­þiû­ris á ope­re­tæ kei­të­si. Ope­re­të – ypaè sun­kus þan­ras, vi­sø áma­no­mø sce­ni­niø ið­raið­kos prie­mo­niø hib­ri­das. Ið pra­dþiø ma­ne

B.Ku­ta­vi­èiaus Lo­kys. Ju­li­ja – I. Ze­len­kaus­ kai­të, gra­fas Ðe­me­ta – V. Juo­za­pai­tis

Muzikos barai /24

G. Puc­ci­ni Tos­ka. Tos­ka – S. Sto­ny­të, Skar­ pia – V. Juo­za­pai­tis

mis nu­si­gri­ma­væs lëk­te nu­lë­kiau á sce­nà.

O juk dar rei­kë­jo ir vi­sà spek­tak­lá pa­dai­ nuo­ti!

– Net klau­sy­tis ðiur­pu. O ar ga­li­ma ið­eik­vo­ti bal­sà?

– Aið­ku, kad ga­li­ma. Bal­sas bal­su, bet tu ener­gi­jà ið­eik­vo­ji, o dai­ni­nin­kas be ener­gi­jos – ne dai­ni­nin­kas, be jos “ið­kri­si” il­gam. Yra þmo­niø, ku­rie su­sir­gæ më­ne­sá dings­ta ið aki­ra­èio, sau­go sa­ve, tai pui­ku.

Að taip ne­ga­liu. Ne­dai­nuo­ju tik ta­da, kai ne­praðne­ku ar­ba ne­pa­ei­nu.

– Ge­rai pri­si­me­nu ta­vo pir­mà­já vaid­ me­ná Lie­tu­vos ope­ros ir ba­le­to te­at­re – Vol­fra­mà R. Wag­ne­rio Tan­hoi­ze­ry­je.

Taip didþia­vau­si: ma­no “kur­sio­kas” dai­nuo­ja didþio­jo­je sce­no­je...

– Tuo­ met ëjau sta­ èia gal­ va, lyg ant bal­to þir­go ájo­jau, bu­vo la­bai ge­ra, jau­èiau­ si pa­ky­lë­tas. Vol­fra­mà pri­si­me­nu kaip sap­nà, lyg á vai­kys­tæ su­gráþ­tum. Vë­liau bu­vo Po­zos vaid­muo G. Ver­di Don Kar­le, jis ir­gi ið tø il­gø dis­tan­ci­jø. Vi­sa vir­ti­në vaid­me­nø: Fi­ga­ras, Ûd­rys, Erd­vi­lis, En­ri­

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

– Pa­me­nu, prieð G. Ver­di ope­ros Li­ki­mo ga­lia kon­cer­ti­ná at­li­ki­mà Na­cio­ na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je, kal­bë­da­mas apie ta­vo Don Kar­lo par­ti­jà, ma­est­ro Juo­zas Do­mar­kas pa­sa­kë: “Juo­za­pai­ tis tam vaid­me­niui su­kur­tas. Èia la­bai daug dra­ma­tið­ko, dras­tið­kai stip­raus dai­na­vi­mo, ir mums rei­kë­jo ba­ri­to­no, ku­ris ne­pa­varg­tø”. Kaip tap­ti to­kiu “il­ gø nuo­to­liø bë­gi­ku”?

– Ba­na­liai pa­sa­ky­siu, kad sëk­më – tai vie­nas pro­cen­tas ta­len­to, o vi­sa ki­ta pa­sie­ kia­ma dar­bu. Dai­ni­nin­kui dar­bas – la­bai pla­ti sà­vo­ka, tai ne tik dai­nuo­ti, bet ir klau­ sy­ti, ana­li­zuo­ti, màs­ty­ti, þiû­rë­ti, va­þiuo­ti, ieð­ko­ti, tas to­bu­lë­ji­mo pro­ce­sas ne­su­sto­ja nie­ka­da. O tie il­gi nuo­to­liai... Kai sta­þa­ vau Bel­gi­jo­je, pa­kliu­vau á to­ká pro­jek­tà “La tra­ge­die de Car­men”. Tai ið G. Bi­zet ope­ros pa­da­ry­ta to­kia siu­i­ta: svar­biau­sios ari­jos ir an­sam­bliai. Su tuo spek­tak­liu va­þi­në­jo­me po Eu­ro­pà, toks ke­liau­jan­tis te­at­ras. Ki­tas Es­ka­mil­jas ne­ti­kë­tai “ið­kri­ to” ið mû­sø kom­pa­ni­jos ir man te­ko per 14 die­nø pa­dai­nuo­ti 16 spek­tak­liø. Aið­ku, Es­ka­mil­jas në­ra tas di­dy­sis vaid­muo, bet par­ti­ja ga­në­ti­nai dra­ma­tið­ka ir, ðvel­niai ta­riant, ne­ati­tin­ka ma­no bal­so spe­ci­fi­kos.

Toks bu­vo ma­no pir­mas non stop.

Vë­liau, jau pra­dë­jus dirb­ti ir Kau­ne, po­ rà kar­tø su­ta­po pa­sta­ty­mai: ry­tà dai­nuo­ju re­pe­ti­ci­jo­je Kau­ne, va­ka­re – Vil­niu­je ar­ba at­virkð­èiai. Da­bar, ma­tau, jau­nie­ji jau ei­na tuo pa­èiu ke­liu, o að bu­vau tas pio­nie­rius, pir­ma­sis.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

dir­bu dar su ke­le­tu stu­den­tø.

G. Ver­di Don Kar­las. Mar­ki­zas Po­za

var­þë kal­ba, teks­tai, o Kau­ne – tai duo­na kas­die­ni­në. Kal­ba, kal­bos kul­tû­ra ten la­ bai ger­bia­ma. Daug ið­mo­kau ið Kau­no ko­ le­gø. Be tos pa­tir­ties ne­bû­tø ku­ni­gaikð­èio Ips­hei­mo-Gin­del­ba­cho vaid­mens Vie­nos krau­jy­je Vil­niu­je. Ir, aið­ku, be re­þi­sie­rës Mo­ni­kos Wies­ler, ku­ri at­va­þia­vo – ir lyg ðam­pa­no pur­slai pa­þi­ro, su­ta­po mû­sø bio­lau­kai, su­pra­tom vie­nas ki­tà ið pir­mo

B. Ku­ta­vi­èius Ug­nis ir ti­kë­ji­mas. Ka­ra­lius Min­dau­gas (prem­je­ra 2003 Tra­kuo­se)

þo­dþio. Ne­ma­niau ga­lás vai­din­ti to­kius vaid­me­nis. Vë­liau dar bu­vo Dþa­nis Ski­kis to pa­ties pa­va­di­ni­mo G. Puc­ci­ni ope­ro­je Vil­niu­je bei Ur­bi­no her­co­gas J. Straus­so ope­re­të­je Nak­tis Ve­ne­ci­jo­je. Tas pa­si­kei­ti­ mas, tos me­ta­mor­fo­zës ma­ne þa­vi.

– La­bai svar­bu tu­rë­ti pa­ti­ki­mas “au­ sis”. Man pa­si­se­kë – tu­riu ir kri­tið­kà, ir ge­ ra­no­rið­kà, o be to, ir pro­fe­sio­na­lø þvilgs­ná á vi­sà ma­no dar­bà. Kal­bu apie þmo­nà Eg­ læ, ku­ri se­ka 90% ma­no pa­si­ro­dy­mø. Ma­þa to, yra tas as­me­ni­nis bui­ti­nis gy­ve­ni­mas, o su dai­ni­nin­ku gy­ven­ti – tam ap­ra­ðy­ti rei­kë­tø at­ski­ros te­mos – ar­tis­tø þmo­nø pa­si­sa­ky­mai. Ar­tis­tà uþ­val­do egois­ti­nis sa­vi­sau­gos ins­tink­tas: sau­gai ger­klæ, sau­ gai sa­vo emo­ci­jas ar­ba tu jø ne­su­val­dai, nes tau rei­kia ei­ti á sce­nà! Tu uþ­mirð­ti, kad gre­ta yra ar­ti­mi þmo­nës, ku­rie gy­ve­na nor­ ma­lø gy­ve­ni­mà ir dar dël ta­væs jau­di­na­si.

Tu kaip vam­py­ras gau­dai ener­gi­jà, gal­bût skriaus­da­mas ki­tus. Tas þai­di­mas emo­ci­ jo­mis, ener­ge­ti­niais lau­kais – tai klai­kus da­ly­kas ki­tø þmo­niø at­þvil­giu.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

– Su­dë­tin­giau­si vaid­me­nys, kon­cer­ tai, gast­ro­lës, ma­ra­to­nai, pe­da­go­gi­në veik­ la, kaip tu ið­ tve­ ri, kas tau pa­ de­ da?

dai­nuo­ti mu­zi­kà, pa­ra­ðy­tà gal­vo­jant apie já.

– O bû­se­na po kon­cer­to ar spek­tak­ lio?

– Aiðku, jei kas nors ne­pa­si­se­ka – no­ ri­si nu­si­ðau­ti, bet jei ge­ras kon­cer­tas ar spek­tak­lis, nors esi ir fi­zið­kai pa­var­gæs, jau­ti to­kià dva­si­næ pa­lai­mà, to­kià eks­ta­zæ, ku­rios ap­sa­ky­ti ne­áma­no­ma.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

– Kaþ­ka­da pa­va­di­nau ta­ve lai­mës kû­di­kiu: ne kiek­vie­nas dai­ni­nin­kas ga­li pa­si­gir­ti ga­lás kur­ti vaid­me­ná,

– Pas­ku­ti­niais me­tais li­ki­mas tik­rai man bu­vo pa­lan­kus. Dai­na­vau ke­lio­se lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø su­kur­to­se ope­ro­se.

Ne­su ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos fa­na­ti­kas, nors te­ko dai­nuo­ti B. Bri­te­no, A. Schnit­tke’s, S. Gu­bai­du­li­nos, V. Bar­tu­lio, O. Nar­bu­tai­ tës kû­ri­nius. Nuo­sta­bu, kad ga­li pa­ben­ drau­ti su kom­po­zi­to­riu­mi, ið­si­aið­kin­ti, ko jis no­ri, kà jis gal­vo­ja, ko ið ta­væs ti­ki­si.

O kai ið­girs­ti vi­su­mà, ap­ima di­dþiu­lis pa­ si­ten­ki­ni­mas, kad “ákan­dai” tà mu­zi­kà, ku­rios dar nie­kas nie­ka­da ne­bu­vo at­li­kæs.

Pir­miau­sia rei­kia ið­ðif­ruo­ti for­mu­læ, pa­gal ku­rià kom­po­zi­to­rius ku­ria, kiek­vie­nas tu­ri sa­vo sti­liø ir tech­ni­kà. Kai tai “per­ kan­di”, su­si­da­ro áspû­dis, kad pats esi ben­dra­au­to­ris.

B. Ku­ta­vi­èiaus ope­ra Lo­kys, jos mu­zi­ka uþ­val­dë ma­ne nuo pir­mo tak­to. Gra­fo Ðe­ me­tos par­ti­ja në­ra sun­ki, ji në­ra il­ga, në­ra eks­tre­ma­liø vir­ðû­niø, bet pats vaid­muo rei­ka­lau­ja be ga­lo daug dva­si­niø ir fi­zi­ niø jë­gø. Per­so­na­þas lyg ir bai­sus: pu­siau þmo­gus, pu­siau með­ka, tik to ne­ga­li­ma trak­tuo­ti ties­mu­kai. Sa­vo he­ro­jø su­vo­kiu kaip be­si­kan­ki­nan­tá þmo­gø, pa­smerk­tà dvi­ly­pu­mui, ne­ga­lin­tá ið­si­va­duo­ti. Daug dir­bo­me su re­þi­sie­riu­mi Jo­nu Ju­ra­ðu, ieð­ ko­jo­me, kaip ið­reikð­ti tà mu­zi­kà, kaip ji tu­ri vi­zu­a­liai at­ro­dy­ti. Dþiau­giuo­si da­ly­ va­væs ðia­me pa­sta­ty­me ir te­be­da­ly­vau­ju, nes Lo­kys, dë­kui Die­vui, te­bë­ra te­at­ro re­per­tu­a­re.

Lie­pos më­ne­sá Na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to te­at­ro fes­ti­va­ly­je “Va­sa­ros se­zo­nas Tra­kø pi­ly­je” ávy­ko dar vie­no B. Ku­ta­vi­ èiaus kû­ri­nio prem­je­ra, ope­ra-ba­le­tas Ug­ P. Èai­kov­skis Pi­kø da­ma. Ku­ni­gaikðtis Je­lec­kis

nis ir ti­kë­ji­mas, ku­rio­je su­vai­di­nau ka­ra­liø Min­dau­gà.

– Min­dau­gas – ne vie­nin­te­lis ka­ra­ lius ta­vo kû­ry­bi­në­je biog­ra­fi­jo­je?

– O taip. Jau po­rà se­zo­nø Kau­no vals­ ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me te­at­re su pa­si­se­ki­ mu ro­do­ma G. Kup­re­vi­èiaus ope­ra Ka­ra­lie­ në Bo­na, ku­rio­je vai­di­nu ku­ni­gaikð­tá Þy­gi­ man­tà Au­gus­tà. Kom­po­zi­to­rius mi­në­jo ðià par­ti­jà ra­ðæs man. Sa­vo truk­me ji në­ra il­ga, bet vo­ka­lo po­þiû­riu ypaè sun­ki. Ma­ no he­ro­jus, be­sai­kis lë­bau­to­jas spek­tak­lio pra­dþio­je, ási­my­lë­jæs Bar­bo­rà pa­si­kei­èia, o jà pra­ra­dæs lie­ka vie­ni­ðas, ap­im­tas bai­mës ir pa­ni­kos.

Dar vie­nas dra­ma­tið­kas ma­no vaid­ muo – Þil­vi­nas A. Þi­gai­ty­tës ope­ro­je Þil­ vi­nas ir Eg­lë. Ope­ra su­kur­ta ne S. Në­ries pa­sa­kos, o V. My­ko­lai­èio-Pu­ti­no po­emos mo­ty­vais. Tai ne pro­gra­mi­nis kû­ri­nys, o gi­li fi­lo­so­fi­ja, þmo­gaus eg­zis­ten­ci­ja, pa­ si­rin­ki­mas tarp lais­vës ir mei­lës, dvie­jø as­me­ny­biø, gë­rio ir blo­gio ko­va. Ope­ra bu­vo sta­to­ma pra­ei­tà va­sa­rà Klai­pë­dos mu­zi­ki­nia­me te­at­re fes­ti­va­liui “Mu­zi­ki­nis rug­pjû­tis pa­jû­ry­je”. Su ðiuo spek­tak­liu su­ si­jæs svar­bus Lie­tu­vos mu­zi­ki­nës kul­tû­ros ávy­kis: tai pir­mo­ji lie­tu­viø ope­ra, pa­ro­dy­ ta uþ­sie­ny­je. Pui­kia­me To­rû­nës (Len­ki­ja) te­at­re ja bu­vo ati­da­ry­tas X tarp­tau­ti­nis Bal­ti­jos ða­liø mu­zi­kos ir dai­lës fes­ti­va­lis “Pro­bal­ti­ca”.

Dþiau­giuo­si, kad ga­liu ben­dra­dar­biau­ ti su mû­sø kom­po­zi­to­riais. Ap­ima sa­vo­tið­ kas jau­du­lys, kai tau at­ne­ða nau­jà kû­ri­ná.

Ma­þa to, ne­re­tai jis dar bû­na ne­pa­ra­ðy­tas iki ga­lo. Man sa­ko: “Tu mo­ky­kis, o ant­ras ar tre­èias veiks­mas bus po sa­vai­tës”. Èia pat tu ga­li kal­bë­tis, gi­lin­tis, dis­ku­tuo­ti, net de­rë­tis ar pra­ðy­ti ku­piû­ruo­ti ar pa­ra­ ðy­ti dau­giau, nei bu­vo.

Muzikos barai /25

O buvo taip...

Apie Ba­lio Dva­rio­no dai­nà “Þvaigþ­du­të” Su þmo­na Eg­le Ari­zo­nos vals­ti­jo­je (JAV 2002 m.)

Þo­dþiai au­to­ri­niø tei­siø ser­gë­to­jams

– Tai ta­vo toks bjau­rus bû­das? Vis no­ri gin­èy­tis ir de­rë­tis?

– Ne, ne ir ne. Tik esu mak­si­ma­lis­tas per­fek­cio­nis­tas. Ma­no karð­tas bû­das ir dis­ ku­ta­vi­mo ma­nie­ra ki­tus glu­mi­na, su­klai­di­ na. Þmo­nës ma­no, kad að esu des­po­tas, ne­pa­kan­tus ki­tai nuo­mo­nei. Anaip­tol.

– O po­li­ti­ka? Ji ta­ve do­mi­na?

– Esu po­li­tiðkas þmo­gus, kiek anks­èiau bu­vau net­gi la­bai po­li­tið­kas, kan­di­da­ta­ vau á mies­to ta­ry­bà. Ga­li bû­ti, kad bai­gæs dai­ni­nin­ko kar­je­rà pa­suk­siu tuo ke­liu.

– Gal dël to pra­dë­jai dirb­ti ir te­le­ vi­zi­jo­je?

– Tik­rai nu­ë­jau ten ne dël re­kla­mos.

Toks jau ma­no bû­das – no­riu vis­kà pa­þin­ ti, pa­tir­ti, pa­ban­dy­ti.

– Ko nors pa­si­së­mei ið to dar­bo?

– Taip, ið­mo­kau daug kir­èiuo­èiø (juo­kia­si), sten­giuo­si tai­syk­lin­gai kal­bë­ti, at­si­kra­ty­ti ka­me­ros bai­mës... Ta­èiau kad ir kà dirb­èiau – pir­miau­siai esu dai­ni­nin­ kas. Man pa­tin­ka dai­nuo­ti vis­kà: ope­rà, ope­re­tæ, miu­zik­là, se­nà­jà ir ðiuo­lai­ki­næ, “rim­tà­jà” ir “leng­và­jà” mu­zi­kà... Ma­no dar­bas – ma­no gy­ve­ni­mas. Esu tik­ras dar­ bo­ho­li­kas.

– Tai­gi da­bar...

– Pa­kvie­të “Te­at­ro Li­ri­co D‘Europa” tru­pë, ku­ri su­ren­ka dai­ni­nin­kus ið vi­so pa­sau­lio. Pa­va­sa­rá su ja pa­kliu­vau á Mar­ ti­ni­kos sa­là Ka­ri­bø jû­ro­je, pa­ro­dë­me tris Don Þuano spek­ tak­ lius. O ry­ toj su ðia tru­pe skren­du më­ne­siui á JAV. De­ðimt kar­tø dai­nuo­siu sa­vo mëgs­ta­mà Don Þu­a­nà... n

Muzikos barai /26

N

u­te­kë­jo dau­giau kaip pus­ am­þis, kai vie­no­je ið Kau­no kon­cer­tø sa­liø ið dai­ni­nin­kës Be­at­ri­èës Grin­ce­vi­èiû­tës lû­pø pir­mà kar­tà pa­si­gir­do Ba­lio Dva­rio­no dai­na Þvaigþ­du­të. Lai­ko me­dis au­ga. Vien gar­so ára­ðai liu­di­ja, kad tarp dai­nos at­li­kë­jø (sop­ra­nai, me­co­sop­ra­nai) – daug þy­miø var­dø. Ne vien mo­te­rø.

Te­no­ras Vir­gi­li­jus No­rei­ka Þvaigþ­du­tæ dai­na­vo Ber­ly­no vals­ty­bi­nës ope­ros te­ at­ro Apo­lo­no sa­lë­je. Vie­no­je mû­sø dai­nø ðven­të­je dai­nà at­li­ko tûks­tan­ti­nis vai­kø cho­ras. Ádo­mu, kad ðia dai­na þy­mi­ma svar­bi pra­dþia pa­ties kom­po­zi­to­riaus kû­ ry­bo­je. Kaip pri­si­pa­þi­no pats Dva­rio­nas, tai bu­vo pir­mas uþ­tik­rin­tas jo þings­nis á vo­ca­lis, á þmo­gaus bal­so at­lie­ka­mà mu­zi­ kà. Ðtai to­dël ðiø ei­lu­èiø au­to­riui, ar­ti­mai su­si­lie­tu­siam su Þvaigþ­du­tës pra­dþiø pra­ dþia, no­ri­si pa­si­da­lin­ti ir vie­nu rû­pes­èiu.

Juo­lab kad esant gy­vam kom­po­zi­to­riui apie tai ne kar­tà da­lin­ta­si min­ti­mis.

Tai su­si­jæ su Þvaigþ­du­tës þo­dþiais. Gal net rei­kë­tø sa­ky­ti – pa­èia kû­ri­nio is­to­ri­ ja. Á teks­tà kë­si­no­si ne vie­na ran­ka. Bû­ta ávai­riø prie­þas­èiø. Vis dël­to svar­biau­sias kal­ti­nin­kas – pat­sai Laik­me­tis.

Ap­þvel­giant tek­tø pir­miau­sia pa­si­þiû­ rë­ti á teks­tà, ku­ris pa­si­gir­do prem­je­ros va­lan­dà – 1943-iai­siais, vo­kie­èiø oku­pa­ci­ jos me­tais. Sa­lë­je su ka­ro me­tø bû­ti­ny­be – ap­tem­dy­tais lan­gais. Ðtai jis:

Þvaigþ­du­të Esi graþi ir nuo­sta­bi, þvaigþdu­te, aukð­tai, aukð­tai ant më­ly­no dan­gaus. Ðvie­ti tu mei­liai rû­mams ir pir­ku­tëms, ðvie­ti tu dar­bui ir ke­liams þmo­gaus.

Ta­vim nu­kais­ta nak­tys si­dab­ri­nës kaip nuo­sta­biau­sios lai­mës ðyp­se­na.

Iki ta­væs, iki ta­vos të­vy­nës Te­ky­la mûs sva­jo­nës ir dai­na.

Esi graþi ir nuo­sta­bi, þvaigþdu­te...

Tai ne po­e to pro­f e­sio­n a­lo þo­dþiai.

Tai teks­tas ma­r i­jam­po­lið­kio moks­lei­ vio, ku­riam – kaip dau­ge­liui pa­na­ðaus am­þiaus vai­ki­nø ir mer­gai­èiø – sa­vo jau­ nys­tës jaus­mø per­tek­liø no­r ë­jo­si reikð­ti ir po­e ti­ne for­ma. Dar ir abi­tû­r os va­ka­r e skai­ty­tas (kar­tu su tu­r i­n io at­þvil­giu gi­mi­ nin­gais ei­lë­rað­è iais). Tik, re­gis, Þvaigþdu­ tei bu­v o lem­tas iðim­ti­nes­nis ke­lias. Ji bu­ vo iðspaus­din­ta Kau­no þur­n a­le Sa­vai­t ë.

Po­e to Ber­nar­do Braz­dþio­n io ran­ka ádë­ta á to me­to „jau­niau­siø­jø” al­ma­n a­chà (vo­ kie­è iø oku­pa­c i­nës val­dþios cen­zû­r os jau ne­leis­tà pa­s i­ro­dy­ti). Ta­tai be klai­dos ga­liu liu­dy­ti, nes að pats, èia ra­ðan­tis, bu­v au mi­ni­mo kû­r i­n ë­lio au­to­r ius.

Be­je, Brazdþio­nio glo­bo­ja­mam al­ma­ na­c hui átei­kiau sa­vo mo­kyk­los ið­leis­tu­ viø va­ka­re skai­ty­tà ei­lë­r að­èio va­r ian­tà.

Ja­me ant­ra­s is Þvaigþ­du­t ës pos­me­lis jau

ði­t aip skam­bë­j o: Ta­vim nu­kais­ta nak­tys si­dab­ri­nës Kaip nuo­sta­biau­sios lai­mës ðyp­se­na.

Po ta­vi­mi ma­na dai­ne­lë gi­më, ðvie­siø sva­jo­niø ir vil­ties pil­na.

Jau su­si­pa­þi­næs kom­po­zi­to­riui Ba­liui Dva­rio­nui pa­ro­dþiau ir to­kià Þvaigþ­du­tæ.

Jam taip pat pa­ti­ko... „Na, da­bar tu­rë­si­ me dvi dai­nas!” – nu­si­juo­kë ma­est­ro.

At­si­tik­ti­nu­mas, kad tuo­met bu­vo ruo­ðia­ mas lei­di­nys, ir ið kom­po­zi­to­riaus ran­kø ir ant­ra­sis teks­tas pa­sie­kë dai­ni­nin­kus.

Bet gal bus aið­ kiau, jei pa­ sa­ ko­ siu per as­me­ni­niø at­si­mi­ni­mø priz­mæ. Ba­ lys Dva­rio­nas grei­tai su­si­ra­do bu­vu­sá moks­lei­vá (tuo­met jau vil­nið­ká stu­den­tà fi­lo­lo­gà, sa­vo jë­gas ban­dþiu­sá dar ir ra­ di­jo re­por­ta­þo ba­ruo­se). Pas ma­est­ro ma­ne „nu­siun­të” Be­at­ri­èë, ku­rià ra­di­jo pa­sto­gë­je ir pa­þi­nau. Tai ir bu­vo pra­dþia bi­èiu­lys­tës (su vie­nu ir ki­tu, ne­pai­sant ne­ma­þo am­þiaus skir­tu­mo), tru­ku­sios iki abie­jø pui­kiø þmo­niø gy­ve­ni­mo pa­ bai­gos. Ir, aið­ku, að ne vie­nà kar­tà ið vie­ no ir ið ki­to lû­pø klau­siau­si pa­sa­ko­ji­mø apie Þvaigþ­du­tæ.

Pa­sak Ba­lio Dva­rio­no, pa­ti pra­dþia taip at­ro­dë. Vie­nà va­ka­rà (anais lai­kais be þi­bu­riø gat­vë­se) á du­ris pa­si­bel­dë to me­to ope­ros gar­se­ny­bë Vin­cë Jo­nuð­kai­ të-Zau­nie­në. Pir­mie­ji þo­dþiai: „Ba­ly, ruo­ðiu re­èi­ta­lá. Pa­ra­ðyk man dai­nà. Va teks­tas...” Ir ji ant for­te­pi­jo­no pa­klo­jo ið þur­na­lo ið­kirp­tà Þvaigþ­du­tæ.

Esà kom­po­zi­to­rius jau pir­mà­já va­ka­rà tei­si­no­si, kad vo­ka­li­niø kû­ri­niø ne­ra­ðàs.

Ið tik­rø­jø bû­ta dar ki­tos prie­þas­ties.

Ra­miai per­skai­tæs teks­te­lá, jis ne­ga­lë­jo su­pras­ti, kà gi ben­dra ei­lë­rað­tis tu­ri su ðia ele­gan­tið­ka te­at­ro þvaigþ­de. Vis dël­to ið­kar­pa li­ko „po ran­ka”.

Tæ­si­nys ne­lauk­tas... Ðtai to­kiø ap­lin­ ky­biø pa­gim­dy­tas. Tuo­met mu­zi­ki­nio pa­sau­lio þmo­nës va­þi­në­jo á nuo­ða­liau­ sius ða­lies kam­pe­lius kon­cer­tuo­ti. Ai­biø ka­ro prie­vo­liø var­gi­na­mø tau­tie­èiø dva­ sios kel­ti. Ta pro­ga ir mais­to pro­duk­tø par­si­veþ­ti. Ir va ða­lia Ba­lio daþ­nai dai­na­ vo ir „Lie­tu­vos lakð­tin­ga­la” (taip þmo­ nës ëmë Be­at­ri­èæ Grin­ce­vi­èiû­tæ va­din­ti). „Vie­nos to­kios ið­vy­kos me­tu kaþ­kaip ati­dþiau ási­klau­siau á Be­at­ri­èës bal­sà...

Ir ei­lë­rað­tá pri­si­mi­niau!” Ga­li­ma sa­ky­ ti, pa­þo­dþiui sa­vo pa­sa­ko­ji­mà ne sy­ká kar­to­jo Ba­lys Dva­rio­nas. Ir pra­tæs­da­vo: „Grá­þau á na­mus, së­dau prie for­te­pi­jo­ no... Pa­si­len­kiau prie ið­kar­pos. Ran­kos pa­lie­të in­stru­men­tà. Dai­na gi­më vie­nu at­si­kvë­pi­mu...”

Ið kar­to Þvaigþ­du­të ási­tvir­ti­no ir kon­ cer­tø pro­gra­mo­se. Tik tuo me­tu jau ir rau­do­nie­ji tan­kai ar­të­jo prie Kau­no.

Daug þmo­niø pa­si­trau­kë. Ba­lys ir Be­at­ ri­èë pa­si­li­ko. Þy­mø pia­nis­tà, di­ri­gen­tà, kom­po­zi­to­riø nau­ja val­dþia to­le­ra­vo.

Ta­èiau ver­ti­no kri­tið­kai. Ir á Be­at­ri­èës bei ki­tø dai­ni­nin­kø at­lie­ka­mà Þvaigþ­du­tæ þiû­ rë­ta krei­vai. Juk leis­ti dan­gaus þvaigþ­dei vie­no­dai ðvies­ti „rû­mams ir pir­ku­tëms” – aki­brokð­tas taip gar­bi­na­mai kla­siø ko­ vai. Ási­ki­ða­ma. Lei­dþia­ma dai­nuo­ti: „Ðvie­ ti tu mei­liai gi­rioms ir gi­ru­þëms”. Ar­ba: „Ðvie­ti tu mei­liai të­við­kës gi­ru­þëms”. Vi­ sai to ne­no­rë­da­mas, ta­ry­bi­nis ano­ni­mas (man ne­þi­no­mas) su­kû­rë nau­jà si­tu­a­ci­jà.

Dva­rio­nas prunkð­të á kumð­tá... Þo­dþiai, esà pa­siû­ly­ti kaþ­ku­rio ei­liuo­jan­èio ta­ry­bi­ nio kul­tû­ros vei­kë­jo, pri­ar­ti­no Þvaigþ­du­ tæ prie... mið­ko bro­liø (par­ti­za­nø)... Vis dël­to cen­zû­ra ne­si­ry­þo á ið­lai­das nu­ra­ðy­ti vi­sø Lie­tu­vos gi­riø.

Dar pa­vo­jin­ges­në pa­dë­tis. At­me­nu, vie­nà die­nà Dva­rio­nas ma­næs ieð­ko vi­ sais te­le­fo­nais. Kvie­èia sku­biau­siai ap­ lan­ky­ti. At­ei­nu. Ma­est­ro pat­sai ati­da­ro du­ris. Kal­ba apie Þvaigþ­du­tæ. Gir­di, ar­të­ ja Lie­tu­vos kul­tû­ros „de­ka­da” Mask­vo­je (jei at­min­tis ne­ap­gau­na, ket­vir­to­ji). Per­ þiû­ri­ma mu­zi­ki­në pro­gra­ma. Pa­skir­ta ir Þvaigþdu­tei vie­ta. Tik va pa­siû­ly­mas: ras­ ti þo­dá, bent uþuo­mi­nà, kad tai ne ðiaip sau þvaigþ­dë, o – kie­no gi ki­to! – mask­ við­kio Krem­liaus. Kaþ­koks „drau­gas Z.” net ru­sið­kai su­ei­lia­væs. Pa­ro­do... Ne­ti­kiu sa­vo aki­mis. Þvel­giu á kom­po­zi­to­riaus vei­dà. Lyg ir vi­sai rim­tai sa­ko­ma. Esu ne­ma­þa kom­pro­mi­sø da­ræs gy­ve­ni­me, ta­èiau tà aki­mir­kà su­ak­me­në­jau... Ir ðian­ dien gir­dþiu sa­vo bal­sà: „Ma­est­ro! Tai juk bû­tø vi­sai ki­ta dai­na. Ne Þvaigþ­du­të.

Te­gul ki­ti ir su­ku­ria”. Kom­po­zi­to­rius il­gai þiû­ri á ma­ne. Þvilgs­niai su­si­tin­ka.

Stai­ga ávyks­ta vi­sai ne­lauk­tas da­ly­kas.

Ba­lys ima skar­dþiau­siai juok­tis. Pas­kui uþ­si­mo­jæs ran­ka stip­riai tvo­ja man per pe­ tá. „Taip, tai bû­ tø vi­ sai ki­ ta dai­ na...

Te­gul sau ir ku­ria... Að jiems taip ir pa­ sa­kiau – sa­vo ir pa­ties var­du!” Iki tos po­pie­tës ne­þi­no­jau, kad Dva­rio­nas mo­ka taip þiau­riai juo­kau­ti.

Bû­ta dar vie­nos po­pie­tës, su­sie­tos su ta pa­èia ne­lai­min­ga „de­ka­da”. Jau po jos. Vël að kvie­èia­mas. Ba­lys ne ma­þiau su­tri­kæs. Kas nu­ti­ko? Esà jis tu­rás ma­næs at­si­pra­ðy­ti, nes „ta­tai” at­si­ti­ko be jo þi­ nios. Kas gi? Pa­si­ro­do, Mask­vo­je taip pat rei­kë­jo Þvaigþ­du­tæ gel­bë­ti. Mat (tik­ra­sis) teks­tas bu­vo ver­èia­mas ir á ru­sø kal­bà.

Spaus­di­na­mas ávai­riuo­se lei­di­niuo­se. Ir va ne­þi­nia ko­dël (ar dël ne­þi­no­ji­mo, ar kad dai­nà „pa­rem­tø”) ára­ðo­ma vi­sai ki­ta Þvaigþ­du­tës þo­dþiø au­to­riaus pa­var­dë.

Sa­lo­më­ja Në­ris! Taip ir pa­skli­do. Net þi­no­ma kal­ti­nin­kë. Tai ren­gi­niø re­þi­sie­ rë Ka­zi­mie­ra Ky­man­tai­të... Ei­lë man nu­steb­ti. Tai juk vie­nas di­dþiø­jø gy­ve­ni­

mo nuo­ty­kiø. Já pri­me­na Në­ries kû­ry­bos bib­lio­grafija, kur po­etei pri­ski­ria­mas ma­no ei­lë­rað­tis (su pa­tai­sa skliaus­te­liuo­ se). Net á ki­tø tau­tø lei­di­nius pa­te­kæs (pa­vyz­dþiui, á es­tø mo­kyk­li­ná mu­zi­kos va­do­vë­lá). Kà gi... Ne­su­si­py­ko­me su kom­po­zi­to­riu­mi. Tik ðyp­so­jo­mës ir – dar la­biau su­ar­të­jo­me.

Tar­si pa­kak­tø... Ne. Jau at­gi­mu­sios Lie­tu­vos me­tais ið­girs­tu vie­nà ki­tà þy­ mià Lie­tu­vos so­lis­tæ dai­nuo­jant Þvaigþ­du­ tæ, taip pat ir gar­so ára­ðus (pa­vyz­dþiui, Ju­di­tos Lei­tai­tës), kur dai­na ir to­liau pe­ðio­ja­ma...

De­ja, pas­ta­ra­sis ási­ki­ði­mas la­bai rim­ tas.

Daug ken­të­ju­sia­me pos­me­lyje vie­na ei­lu­të taip nu­skam­ba: „...ðvie­ti tu (þvaigþdu­te) Die­vui (vie­to­ je dar­bui) ir ke­liams þmo­gaus”.

Vie­na jau­na dai­ni­nin­kë pa­tai­sà man taip pa­aið­ki­na: at­si­sa­ky­ta „ta­ry­bið­ku­ mo”, tai yra þo­dþio „dar­bas”. Ðiuo at­ve­ ju nau­jam ano­ni­mui, þo­dþio „dar­bas” ið dai­nos ið­brau­kë­jui, no­rë­èiau ðtai kà pa­sa­ ky­ti: tai spjû­vis á vei­dà pa­èiam Kû­rë­jui.

O kà jau kal­bë­ti apie vie­nà svar­biau­siø Jo nuo­sta­tø: „Ne­tark sa­vo Vieð­pa­ties Die­vo var­do be rei­ka­lo”. Ir dar: ro­dos, su­lau­kë­ me lai­kø, kai au­to­ri­nës tei­sës tu­rë­tø bû­ti ger­bia­mos, ir ta­tai ðiais sa­ki­niais kaip tik­tai pri­me­nu.

Vis dël­to þo­dþio Die­vas „ámon­ta­vi­ mas” á ma­no jau­nys­tës die­nø kû­ri­në­lá rei­ka­lau­ja ið­sa­mes­nio pa­aið­ki­ni­mo. Ðtai to­dël ið gi­laus pra­ei­ties ðu­li­nio ke­liu va­lan­das, kai ran­ka ra­ðë þo­dþius, áþie­bu­ sius dai­nà Þvaigþ­du­të. Vi­sa tai ma­ny­je gy­ va. Tai ka­ro me­tai, kai kai­mai ir mies­tai uþ­ge­si­no þi­bu­rius. Li­ko þvaigþ­dës, – jos þi­bë­jo ne­nu­ga­li­mai. Kaþ­kur Su­val­ki­jo­je, ar­ti ne­di­de­lio Kal­va­ri­jos mies­te­lio ant Ðe­ ðu­pës kran­to, kur të­vai tu­rë­jo ûká, pa­ka­ ko pro­gø ta­tai stip­riai pa­jaus­ti. Jau­èiau ir þi­no­jau, kad Kaþ­kas bu­di, kas mus ap­ gins, kad tu­ri­me at­ei­tá. Þvaigþ­dës, tarp jø ir vie­na ma­þa – ma­no­ji, tai ir bu­vo vil­ ties þen­klas. Ran­ka ki­lo tà jaus­mà uþ­ra­ ðy­ti... Ið tik­rø­jø jau­nai, nuo­ðir­dþiai të­vø ti­kë­ji­mu per­pil­dy­tai ðir­dþiai, tai ir bu­vo Die­vo ar­tu­mas. O dar ir pir­mo­ji mei­lë, dar ir vi­sa vi­sa, kas þe­më­je – die­viðka...

Ne­rei­kia Þvaigþdu­tei pa­pil­do­mo þodþio... Rei­kia ásteng­ti taip dai­nuo­ti, kad jaus­tø­si Die­vo ar­tu­mas.

Bi­èiu­lys­të ir il­ga­me­tis ben­dra­vi­mas su kom­po­zi­to­riu­mi Ba­liu Dva­rio­nu lei­ dþia ma­ny­ti, kad ðiuos þo­dþius pri­va­lau tar­ti ir ma­est­ro var­du. n Dai­nos Þvaigþ­du­të þo­dþiø au­to­rius Le­o­nas STE­PA­NAUS­KAS

Berlynas–Vilnius, 2003 m. ru­duo

Muzikos barai /27

Nauji leidiniai Nau­ji Ni­jo­lës Bo­gu­tai­tësDë­di­nie­nës kû­ri­niai for­te­pi­jo­nui

Pia­nis­të, pe­da­go­gë, for­te­pi­jo­no me­to­di­nës li­te­ra­tû­ros kû­rë­ja Ni­jo­lë Bo­gu­tai­të-Dë­di­nie­në – daþ­nas ir ne­kan­triai lau­kia­mas sve­èias Lie­tu­vo­je.

Ne­pri­klau­so­my­bës me­tais pra­si­dë­ju­si bi­èiu­lys­të, ar­ti­ma pa­þin­tis su jos for­te­pi­jo­ni­ne kû­ry­ba bei pe­da­go­gi­nio dar­bo prin­ci­pais nuo­lat ple­èia mû­sø pa­tir­tá, ska­ti­na ieð­ko­ti kû­ry­bið­kes­niø dar­bo for­mø.

Kaip ir dau­ge­lis po­ka­rio me­tais emig­ra­vu­siø tau­tie­èiø, pia­nis­të ir pe­da­go­gë Ni­jo­lë Bo­gu­tai­tëDë­di­nie­në (gi­më Kra­kë­se, Kë­dai­niø apskr.) su të­vais at­vy­ko á JAV (1950) ir mo­kë­si gar­sio­jo­je Bal­ti­mo­rës kon­ser­va­to­ri­jo­je (Pe­a­bo­dy Con­ser­va­ to­ry of Mu­sic) áþy­maus len­kø kil­mës pro­fe­so­riaus Miec­zys­lo­wo Miun­zo for­te­pi­jo­no kla­së­je. Pia­nis­të lig ðiol su di­de­le mei­le pri­si­me­na ðio pro­fe­so­riaus pa­mo­kas, jo to­le­ran­ci­jà kiek­vie­no auk­lë­ti­nio kû­ry­ bi­niams sie­kiams, ne­pa­pras­tà pe­da­go­gi­ná pa­si­au­ ko­ji­mà ir pro­fe­sio­na­lu­mà. Tai bu­vo itin reikð­min­gi ir re­zul­ta­ty­vûs stu­di­jø me­tai, pa­dë­jæ tvir­tà pro­fe­ si­ná pa­grin­dà, lei­dæ su­kaup­ti di­de­lá ir ávai­ria­pu­sá re­per­tu­a­rà. Vë­liau pia­nis­të stu­di­jas tæ­së Pit­sbur­ge – Du­qu­es­no uni­ver­si­te­te (PA), ku­ria­me ági­jo mu­zi­ kos ba­ka­lau­ro di­plo­mà, o West Ches­te­rio (PA) uni­ ver­si­te­te ta­po for­te­pi­jo­no pe­da­go­gi­kos ma­gist­re.

Pra­dë­ju­si sa­va­ran­kið­kà veik­là, pia­nis­të kon­cer­ ta­vo, da­ly­va­vo mið­rio­se pro­gra­mo­se, bu­vo ak­ty­vi at­ei­ti­nin­kø sto­vyk­lø bei mo­ky­to­jø su­va­þia­vi­mø me­ni­niø pro­gra­mø da­ly­vë, nuo­lat akom­pa­na­vo ávai­riems so­lis­tams. Jos kon­cer­tø part­ne­riai bu­vo dau­giau­sia dai­ni­nin­kai: Ne­ri­ja Lin­ke­vi­èiû­të, Ber­ nar­das Pra­puo­le­nis, Vy­tau­tas Na­kas, Vla­da Sa­bai­ tie­në. Bo­gu­tai­tës-Dë­di­nie­nës kon­cer­ti­nës veik­los cre­do – teik­ti þmo­nëms pa­si­gë­rë­ji­mà for­te­pi­jo­no me­nu, su­pa­þin­din­ti juos su gau­sia mu­zi­ki­ne li­te­ ra­tû­ra, plës­ti aki­ra­tá. Ðios veik­los sëk­më at­si­spin­di ne vie­na­me po vie­ðo pa­si­ro­dy­mo pia­nis­tei at­siøs­ ta­me pa­dë­kos laið­ke.

Nors pia­nis­të ne­ma­þai kon­cer­ta­vo, ta­èiau tik­rà­já pa­ðau­ki­mà ji at­ra­do for­te­pi­jo­no pe­da­go­gi­ko­je, á ku­rià nu­krei­pë sa­vo di­dþiu­læ dva­si­næ ir fi­zi­næ ener­ gi­jà. Bo­gu­tai­tës-Dë­di­nie­nës pe­da­go­gi­nis re­per­ tu­a­ras ar­ti­mas jos kon­cer­ti­niam re­per­tu­a­rui. Tai

New Works for Piano by Nijolë Bogutaitë-Dëdinienë Nijolë Bogutaitë-Dëdinienë, a pianist, tea­ cher and author of educational piano music, is a frequent guest in Lithuania. She received her education at the Peabody Conservatory of Music in Baltimore, the Duquesne Universi­ ty in Pittsburgh and West Chester University.

Her long-time career as a piano teacher has resulted in a number of collections of edu­ cational piano music for children, which is based mainly on Lithuanian folk material. Her latest collection, Lithuanian Songs, Hymns and Dances for Piano (in three volumes), which has recently been published by J. Pet­ ronis Edition, is introduced in the article.

Ramunë KRYÞAUSKIENË

Muzikos barai /28

N. Bo­gu­tai­tei-Dë­di­nie­nei su­tei­kia­mas LMA Pe­da­go­gi­kos ka­ted­ros Gar­bës na­rio var­das

kruopð­èiai at­rink­tos ávai­riø þan­rø, epo­chø ir sti­liø pje­sës, ku­riø per me­tus su mo­ki­niais ji steng­da­ vo­si ið­mok­ti ga­na daug. Pe­da­go­gë lanks­èiai tai­kë JAV for­te­pi­jo­no mo­ky­to­jø su­da­ry­tà Syl­la­bus pro­ gra­mà, taip pat me­to­di­nius nu­ro­dy­mus, pa­reng­ tus To­ron­to ka­ra­lið­ko­jo­je mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je.

Pe­da­go­gë ga­na skep­tið­kai ver­ti­na pa­leng­vin­tas þi­no­mø kû­ri­niø transk­rip­ci­jas for­te­pi­jo­nui, ku­rios vis la­biau po­pu­lia­rë­ja Ame­ri­kos pe­da­go­gi­ko­je.

Mo­ki­niai kuo grei­èiau no­ri pri­ar­të­ti prie di­dþio­jo me­no ðe­dev­rø, ta­èiau ne­tu­ri kan­try­bës mo­ky­tis nuo­sek­liai ir sis­te­min­gai.

Il­gus me­tus bran­din­tà pe­da­go­gi­næ pa­tir­tá Bo­gu­tai­të-Dë­di­nie­në per­tei­kë sa­vo kû­ry­bo­je bei me­to­di­niuo­se lei­di­niuo­se. Þa­vi au­to­rës en­tu­ziaz­ mas, jos pa­si­au­ko­ji­mas ir no­ras tur­tin­ti lie­tu­viø pia­niz­mo kul­tû­rà.

Po­trau­ká kû­ry­bai pia­nis­të ju­to nuo vai­kys­tës.

Pra­mo­ku­si na­tas, ji sten­gë­si uþ­ra­ðy­ti me­lo­di­jà ir ne­sun­kø akom­pa­ni­men­tà. Dir­bant pe­da­go­gi­ná dar­bà, ne­re­tai te­ko átvir­tin­ti vie­nà ar ki­tà pia­nis­ti­ná ágû­dá. Tai pa­ska­ti­no kur­ti ávai­rius etiu­dus, ku­riø me­lo­di­joms pa­si­rink­da­vo liau­dies dai­nas. Vë­liau, jaus­da­ma lie­tu­viø liau­dies dai­nø ny­ki­mà, pa­ma­þu ëmë „ávil­ki­në­ti” jas á „pia­nis­ti­ná” dra­bu­þá. Kom­po­zi­ci­ jos pa­grin­dø Bo­gu­tai­të-Dë­di­nie­në mo­kë­si kon­ser­ va­to­ri­jo­je, kur taip pat stu­di­ja­vo mu­zi­kos for­mas ir kon­tra­punk­tà. „Mið­ko me­dis á mið­kà ir þiû­ri” – ðis gy­vy­bin­gas liau­dies po­sa­kis itin ar­ti­mas pe­da­go­gei, ku­ri sa­vo kû­ry­bo­je pir­miau­sia sie­kia pe­da­go­gi­niø tiks­lø.

Puo­se­lë­da­ma mei­læ lie­tu­við­koms dai­noms, jø nuo­ tai­kai, skam­biai kal­bai, me­lo­din­gu­mà ir can­ta­bi­le prin­ci­pà vi­sa­da sten­gia­si ið­kel­ti á pir­mà vie­tà.

Ap­lan­kiu­si ne­pri­klau­so­mà Lie­tu­và (1991) po il­gø sve­tur pra­leis­tø de­ðimt­me­èiø, Ni­jo­lë Bo­gu­ tai­të-Dë­di­nie­në su­pa­þin­di­no lie­tu­viø pe­da­go­gus su sa­vo pa­reng­tais 44 etiu­dais for­te­pi­jo­nui, ku­rie bu­vo ge­rai áver­tin­ti ir pa­ska­ti­no au­to­ræ pa­pil­dy­ti rin­ki­ná net iki 95 pje­siø lie­tu­við­ko­mis te­mo­mis.

Taip at­si­ra­do Ðal­ti­në­lis (95 etiu­dai for­te­pi­jo­nui lie­tu­við­kø dai­nø mo­ty­vais, 1993). Ðiuo me­tu Lie­ tu­vo­je jau ið­leis­ti að­tuo­ni Bo­gu­tai­tës-Dë­di­nie­nës pje­siø rin­ki­niai: Ðal­ti­në­lis, 10 ka­no­nø for­te­pi­jo­nui lie­tu­viø liau­dies dai­nø te­mo­mis, Ke­tu­riø lie­tu­viø liau­dies dai­nø va­ria­ci­jos for­te­pi­jo­nui, 12 liau­dies dai­nø for­te­pi­jo­nui ir Pia­ni­no pa­mo­kos, Lie­tu­viø dai­nos, gies­mës ir ðo­kiai for­te­pi­jo­nui (Dai­nos ir ðokiai, Dai­nos ir gies­mës, Dai­nos). Kû­ry­bið­kai plë­to­da­ma áþy­miau­sios lie­tu­viø et­no­mu­zi­ko­lo­gës ir lie­tu­viø for­te­pi­jo­no me­to­di­nin­kës prof. Jad­vy­ gos Èiur­lio­ny­tës nuo­sta­tas, Bo­gu­tai­të-Dë­di­nie­në taip pat uþ­si­brë­þë tiks­là ug­dy­ti jau­nuo­sius pia­nis­

tus tau­ti­nës mu­zi­kos dva­sia. Vi­suo­se lei­di­niuo­se au­to­rë pa­tei­kia liau­dies dai­nø teks­tus, ku­rie ápras­mi­na pje­siø tu­ri­ná ir ben­drà emo­ci­næ nuo­ tai­kà, ug­do tau­ti­næ sa­vi­mo­næ, ska­ti­na ne­pa­mirð­ti tur­tin­gø fol­klo­ro klo­dø.

Bo­gu­tai­të-Dë­di­nie­në vi­suo­met pa­brëþ­da­vo, kad, „skam­bin­da­mi lie­tu­viø liau­dies me­lo­di­jas, moks­lei­viai ási­klau­so á dai­nø me­lo­din­gu­mà, jas pa­mils­ta, ágau­na tau­ti­nës sa­vi­mo­nës. Be to, tai mu­zi­ka, ið­lai­kiu­si il­gø me­tø at­ran­kos eg­za­mi­nà.

Liau­dies dai­no­se at­si­sklei­dþia tau­tos cha­rak­te­rio bruo­þai, jos ap­dai­nuo­ja þmo­gaus bû­tá”.

Su J. Èiur­lio­ny­te au­to­ræ sie­ja ne tik mei­lë lie­ tu­við­kam fol­klo­rui, bet ir me­to­di­nës nuo­sta­tos, pir­miau­sia ak­cen­tuo­ja­mas po­zi­ci­nio skam­bi­ni­mo for­te­pi­jo­nu prin­ci­pas. Ðis me­to­das, pla­èiai tai­ko­ mas tiek ba­ro­ko, tiek XX am­þiaus pe­da­go­gi­niuo­se lei­di­niuo­se (J. S. Ba­chas, B. Bartókas), su­tei­kia pa­grin­dà tai­syk­lin­giems ran­kø ju­de­siams, ug­do sta­bi­lu­mo bei pa­si­ti­kë­ji­mo sa­vi­mi jaus­mus.

Ne­ið­sen­ka­mà Ni­jo­lës Bo­gu­tai­tës-Dë­di­nie­nës kû­ry­bið­ku­mà ma­to­me ir nau­jau­sia­me jos rin­ki­ny­je Lie­tu­viø dai­nos, gies­mës ir ðo­kiai for­te­pi­jo­nui (trys sà­siu­vi­niai), ku­ris ne­se­niai pa­si­ro­dë mû­sø kny­gy­nuo­se (Kau­nas, 2002, J. Pet­ro­nio lei­dyk­la).

Ir ðá kar­tà pe­da­go­gei rû­pi ne tiek me­to­di­kos nau­jo­ vës, kiek nuo­sek­lus jau­no­jo pia­nis­to ug­dy­mas, jo mu­zi­ki­nio sko­nio ir es­te­ti­niø nuo­sta­tø for­ma­vi­mas.

Nors me­nið­kai bran­dþios Bo­gu­tai­tës-Dë­di­nie­nës for­te­pi­jo­ni­nës pje­sës ne­re­tai ið­ple­èia in­struk­ty­vaus re­per­tu­ar­ o rë­mus, vis dël­to nau­jo­sios pje­sës – tai ir kon­kre­èios at­li­ki­mo uþ­duo­tys, ku­rio­se jaut­riai de­ri­na­mos der­mës, po­li­fo­ni­ja, ku­ri tu­rë­tø ska­ tin­ti jau­nuo­sius pia­nis­tus siek­ti emo­ci­nës átai­gos, spal­vø ávai­ro­vës. Ki­to­se rin­ki­niø pje­së­se ápras­mi­ na­mi cha­rak­te­rin­gi ðtri­chai, me­lo­di­jos ir akom­pa­ni­ men­to di­na­mi­nis di­fe­ren­ci­ja­vi­mas, ran­kø sa­va­ran­ kið­ku­mo ug­dy­mas, jø ko­or­di­na­ci­jos la­vi­ni­mas.

Dai­nin­gos, kan­ti­le­nà ug­dan­èios pje­sës, ty­ras ir na­tû­ra­lus jø emo­cio­na­lu­mas, ele­gið­kai nos­tal­ gið­kos nuo­tai­kos bran­di­na mu­zi­ki­nio màs­ty­mo, fra­ziø po­jû­èio, gra­þaus gar­so ið­ga­vi­mo sa­vy­bes.

Dau­ge­lá kû­ri­në­liø ga­li­ma pa­to­giai trans­po­nuo­ti á ki­tas to­na­ci­jas. Tai pa­dës la­vin­ti pia­nis­tø klau­sà, taip pat pra­plës mu­zi­ki­niø áspû­dþiø ra­tà.

Pa­ly­dë­da­ma á gy­ve­ni­mà sa­vo pir­mà­já Lie­tu­vo­je ið­leis­tà pje­siø rin­ki­ná – Ðal­ti­në­lá, pra­tar­më­je au­to­rë ra­ðë: „Man di­de­lis dþiaugs­mas sa­vo gim­ta­jam krað­tui grà­þin­ti dai­nas, ku­rios per­ëjo per sve­tur gau­to ið­si­moks­li­ni­mo ir il­gos for­te­pi­jo­no pe­da­go­ gi­nës pa­tir­ties priz­mæ”. Ðie þo­dþiai pui­kiai api­bû­ di­na vi­sø pe­da­go­gës dar­bø pa­skir­tá.

Ni­jo­lës Bo­gu­tai­tës-Dë­di­nie­nës rû­pes­tis lie­tu­viø pia­nis­ti­ne kul­tû­ra tuo ne­ap­si­ri­bo­ja. Glau­dus ben­ dra­dar­bia­vi­mas su Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos Pe­da­go­gi­kos ka­ted­ra, mo­ti­nið­kas rû­pes­tis jau­nø­jø pe­da­go­gø pro­fe­si­niu ug­dy­mu pa­ska­ti­no jà me­ce­ na­tys­tei: jos fi­nan­si­në pa­ra­ma lei­do Pe­da­go­gi­kos ka­ted­rai ási­gy­ti ver­tin­gø uþ­sie­nio lei­di­niø. Bo­gu­ tai­tës-Dë­di­nie­nës dë­ka LMA stu­den­tai pia­nis­tai ðian­dien pla­èiai nau­do­ja­si nau­jau­sia me­to­di­ne li­te­ra­tû­ra, ga­li gvil­den­ti ávai­rius pia­niz­mo is­to­ri­jos ir me­to­di­kos klau­si­mus.

2002 me­tais Ni­jo­lei Bo­gu­tai­tei-Dë­di­nie­nei su­teik­tas Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos Pe­da­go­gi­ kos ka­ted­ros Gar­bës na­rio var­das.

Ra­mu­në KRY­ÞAUS­KIE­NË

Marðru­tu Pa­ryþius– Vilnius

Ka­dai­se Ita­li­jo­je, Ne­apo­ly­je, bu­vo ásteig­ta pir­mo­ji kon­ser­va­to­ri­ja. Gal­bût ne kiek­vie­nas pri­si­me­na, jog tai bu­vo pa­pras­èiau­sia vai­kø prie­ glau­da, kur gre­ta ama­tø bu­vo mo­ko­ma ir mu­zi­ kos. Be­veik po 200 me­tø Va­ka­rø Eu­ro­po­je su­si­ for­ma­vo ki­to­kio tu­ri­nio kon­ser­va­to­ri­ja – aukð­to­ji mu­zi­kos mo­kyk­la, ren­gian­ti at­li­kë­jus, kom­po­zi­to­ rius ir mu­zi­ko­lo­gus. Vie­nos pir­mø­jø – Stok­hol­me (1771) ir Pa­ry­þiu­je (1793). Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ja, kaip þi­no­ma, vi­sið­kai ne­se­niai taip pat bu­vo va­di­na­ma kon­ser­va­to­ri­ja. Ðios mu­zi­kos is­to­ri­jos de­ta­lës ne­ju­èia su­mir­gu­ lia­vo at­min­ty­je ðil­tà rug­së­jo 18 die­nà, kai pro di­dþiu­lius Mu­zi­kos aka­de­mi­jos Ma­þo­sios sa­lës lan­ gus sau­lë þvel­gë á dai­liai ant sta­lø su­gu­lu­sias gai­ das, ku­rias smal­siai ty­ri­në­jo bû­re­lis aka­de­mi­jos sve­èiø, pe­da­go­gø, stu­den­tø. Su­si­do­më­ji­mà su­kë­ lu­sios na­tos – tai di­plo­ma­ti­niu pað­tu at­ke­lia­vu­si siun­ta, Pa­ry­þiaus na­cio­na­li­nës kon­ser­va­to­ri­jos (Con­ser­va­toi­re na­tio­nal supérie­ur de mu­si­que et de dan­se de Pa­ris) bib­lio­te­kos do­va­na LMA bib­lio­te­kai. Tai dau­giau nei 100 gai­dø ko­lek­ ci­ja, ku­rio­je – M. Ra­ve­lis, J. Iber­t’as, G. Fauré, D. Mil­haud, A. Schönber­gas, H. Vil­la-Lo­bo­sas, P. San­ca­nas, L. Fer­ra­ris, L. Be­rio, A. Désenc­los ir dau­ge­lis ki­tø kom­po­zi­to­riø. Tai kû­ri­niai sty­gi­ niams, pu­èia­mie­siems, mu­ða­mie­siems, cho­rui, ne­ma­þai ka­me­ri­niø an­sam­bliø. Dar vie­na de­ta­lë – Pa­ry­þiaus kon­ser­va­to­ri­jos bib­lio­te­ka, kaip liu­di­ja en­cik­lo­pe­di­ja, ásteig­ta 1801 me­tais. Ðia­me kon­ teks­te dau­ge­lis ávy­kiø at­ro­do ki­taip. Dar ðiø me­tø pra­dþio­je, kai ðven­të­me Mu­zi­kos aka­de­mi­jos 70 me­tø su­kak­tá, at­ro­dë, kad esa­me pa­kan­ka­mai di­de­li... Ðian­dien, sto­vë­da­mi ant Eu­ro­pos Sà­jun­ gos slenks­èio ir pri­im­da­mi ðià vie­nos se­niau­siø Eu­ro­pos kon­ser­va­to­ri­jø do­va­nà, pa­jun­ta­me kû­ry­ bi­nei drau­gys­tei ið­ties­tà ran­kà, ku­ri ne­ju­èia ke­lia pa­si­di­dþia­vi­mà. Do­va­no­tø kny­gø pri­sta­ty­me da­ly­va­vu­si Pran­cû­zø kul­tû­ros cen­tro di­rek­to­rë p.

Do­mi­ni­que De­boi­jol­ly ti­ki­no, jog ði do­va­na – ne tik drau­gys­tës, bet ir di­de­lës pa­gar­bos Lie­tu­vai þen­klas. Ðven­të­je da­ly­va­væs Pa­ry­þiaus kon­ser­va­ to­ri­jos var­go­nø pro­fe­so­rius Mi­che­lis Bou­va­rd’as, at­vy­kæs da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­nio M. K. Èiur­lio­nio var­go­ni­nin­kø kon­kur­so þiu­ri dar­be, tei­gia­mai ver­ti­no lie­tu­viø mu­zi­kø pro­fe­sio­na­lu­mà ir pa­si­ da­li­jo ma­lo­niais áspû­dþiais, pa­tir­tais vieð­na­gës Lie­tu­vo­je me­tu.

Ið tie­sø Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ja ga­li pa­grás­

On the Route Paris – Vilnius The article tells about the connections and creative collaboration between the Lithuanian Academy of Music and the Paris Conservatoire, the library of which has re­ cently presented the library of the Lithuanian Academy with a collection of over 100 music books and scores for strings, percussion, wind instruments, choir and chamber en­ sembles, containing music by Ravel, Ibert, Fauré, Milhaud, Schoenberg, Villa-Lobos, Sancan and many other composers.

Vida UMBRASIENË

tai di­dþiuo­tis va­din­da­ma sa­ve vie­nos ið­ki­liau­siø Va­ka­rø Eu­ro­pos kon­ser­va­to­ri­jø part­ne­re. Pa­ry­ þiaus kon­ser­va­to­ri­jos ir LMA kû­ry­bi­nis ben­dra­dar­ bia­vi­mas plë­to­ja­mas jau be­veik 10 me­tø. Pa­de­ dant Pran­cû­zø kul­tû­ros cen­trui, tarp Pa­ry­þiaus ir Vil­niaus ak­ty­viai plë­to­ja­mi kul­tû­ri­niai ma­nai.

Do­va­no­tos na­tos – tai ne pir­mo­ji ir ne vie­nin­te­lë Pa­ry­þiaus do­va­na Vil­niui. Ne­pa­pras­tai bran­gi mums yra ir at­vyks­tan­èiø pe­da­go­gø dar­bo pa­tir­ tis, ku­ria jie mie­lai da­li­ja­si. Ðtai ir mi­në­tà Pa­ry­þiaus kon­ser­va­to­ri­jos do­va­nos pri­sta­ty­mo die­nà bu­vo ma­lo­niai pa­svei­kin­ta jau ant­rà­já kar­tà á Vil­niø at­vy­ku­si Pa­ry­þiaus kon­ser­va­to­ri­jos pro­fe­so­rë Mo­ni­que Bou­vet.

Ly­giai prieð me­tus pro­fe­so­rë ve­dë LMA rit­mi­ kos ir sol­fe­dþio se­mi­na­rus. Jos klau­së­si ir mo­kë­si pe­da­go­gai ið vi­sos Lie­tu­vos. Pro­fe­so­rë su­pa­þin­ di­no su mu­zi­ki­nio ug­dy­mo sis­te­ma Pran­cû­zi­jo­je, su stu­di­jø Pa­ry­þiaus kon­ser­va­to­ri­jo­je tvar­ka ir tu­ri­niu, pe­da­go­gø kva­li­fi­ka­ci­niais rei­ka­la­vi­mais.

Mo­ni­que Bou­vet tuo­met pri­sta­të nau­do­ja­mas me­to­di­kas, pa­li­ko mo­ky­mo me­dþia­gos pa­vyz­ dþiø, mie­lai ir ið­sa­miai at­sa­ki­në­jo á pa­teik­tus klau­si­mus. Rim­tà dar­bà su stu­den­tais ir mo­ky­ to­jø au­di­to­ri­ja ne­re­tai pa­á­vai­rin­da­vo links­mos is­to­ri­jos ið as­me­ni­nës pro­fe­so­rës pa­tir­ties. Ástri­go jos min­tis, kad Pran­cû­zi­jo­je nuo­lat vyks­ta tam tik­ros re­for­mos, ku­rios ne­lei­dþia su­sto­ti ir ver­èia nuo­lat to­bu­lin­ti mo­ky­mo pro­ce­sà. Pa­ti pro­fe­ so­rë pri­si­pa­þi­no jau­èian­ti ne­nu­mal­do­mà po­rei­ká nuo­lat kaþ­kà keis­ti – kar­to­tis jai tie­siog ne­ádo­mu.

Kû­ry­bi­nis pro­fe­so­rës gy­ve­ni­mas ið tie­sø la­bai ak­ty­vus. Mo­ni­que Bou­vet ne tik dës­to Pa­ry­þiaus kon­ser­va­to­ri­jo­je. Dau­giau nei dvi­de­ðimt me­tø (1976–1998) ji dir­bo su Pa­ry­þiaus ope­ros dai­ni­ nin­kais, to­dël ge­rai pa­þás­ta pa­èiø mo­der­niau­siø ope­rø re­per­tu­a­rà. Pro­fe­so­rë nuo­lat kvie­èia­ma da­ly­vau­ti mu­zi­kan­tø at­ran­ko­je, ágy­ven­di­nant pres­ti­þi­nius pro­jek­tus ra­di­ju­je ir te­le­vi­zi­jo­je.

Bû­da­ma pia­nis­të, ji ir pa­ti mu­zi­kuo­ja – gro­ja ka­me­ri­niuo­se an­sam­bliuo­se, da­ly­vau­ja ávai­riuo­se fes­ti­va­liuo­se (Ro­y­an, Be­sançon, Mai de Ver­sai­les, Zalc­bur­go ir kt.), kar­tu su vio­lon­èe­li­nin­kais Alai­nu Cour­mon­tu, Phil­li­pe‘u Mul­le­riu bei ar­fi­nin­ke Cat­ he­ri­ne Mi­chel yra ára­ðiu­si ka­me­ri­niø kû­ri­niø.

Ver­tos dë­me­sio dar ke­lios de­ta­lës. Itin di­de­lis dë­me­sys Pa­ry­þiaus kon­ser­va­to­ri­jo­je ski­ria­mas mu­zi­ki­niam rað­tin­gu­mui, kû­ri­niø ana­li­zei, rit­mi­kai ir skai­ty­mui ið la­po. Be­je, vis­kas tu­ri bû­ti at­lie­ka­ma nu­ro­dy­tu tem­pu, gar­so ar­ti­ku­lia­ci­ja, tin­ka­mu sti­ liu­mi ir ið­raið­kos niu­an­sais. Net pa­pras­èiau­sia­me pra­ti­me at­li­ki­mo tech­ni­kai la­vin­ti rei­ka­lau­ja­ma ieð­ko­ti mu­zi­ki­nës pras­mës. Në vie­nas gar­sas, në viena fra­zë ne­ga­li lik­ti ne­ið­klau­sy­ta, ne­ápras­ min­ta. Sto­jant mo­ky­tis mu­zi­kos, rei­ka­la­vi­mai, anot pro­fe­so­rës, në­ra la­bai di­de­li. Tai mi­ni­ma­ laus ben­dro mu­zi­ki­nio ið­pru­si­mo pa­tik­ri­ni­mas.

Bet tik ga­ vus tei­ gia­ mà áver­ ti­ ni­ mà (nuo 6 iki 10 de­ðim­ties ba­lø sis­te­mo­je), pre­ten­den­tui lei­ dþia­ma lai­ky­ti pa­si­rink­to in­stru­men­to eg­za­mi­nà (!). Ásto­jæ stu­den­tai tu­ri ga­na lanks­èias ga­li­my­bes rink­tis stu­di­jø mo­du­lius, nuo ku­riø pri­klau­so jø gau­na­mas di­plo­mas. Ver­ta dë­me­sio pa­tir­tis su­teik­ti pil­nà ir ne­pil­nà (t. y. tik in­stru­men­to) di­plo­mà. Pil­nas di­plo­mas – tai pri­va­lo­mø­jø ir pa­si­ren­ka­mø­jø da­ly­kø kom­plek­sas, ku­ris su­tei­kia tam tik­rø ga­li­my­biø siek­ti to­les­nio ið­si­la­vi­ni­mo.

Monique Bouvet dirba su LMA studen­ tais (2002)

Pa­vyz­dþiui, stu­den­tas, ne­tu­rin­tis to­kio di­plo­mo, ne­tu­ri tei­sës ágy­ti pe­da­go­gi­nës kva­li­fi­ka­ci­jos. Su­si­ do­më­ji­mà su­kë­lë ir min­tis, kad Pa­ry­þiu­je ga­li­ma ið kar­to pa­si­rink­ti ka­me­ri­nio an­sam­blio spe­cia­ly­bæ ir kad to­kio an­sam­blio da­ly­viai pa­gal kiek­vie­no ið jø pa­gei­da­vi­mus ar at­lie­ka­mo re­per­tu­a­ro spe­ci­fi­kà ga­li lais­vai rink­tis ir keis­ti pe­da­go­gus.

Pro­fe­so­rës nuo­mo­ne, ðiuo­lai­ki­nio gy­ve­ni­mo tem­pai ver­èia jau­ni­mà dirb­ti mak­si­ma­liai grei­tai ir ko­ky­bið­kai. Sëk­mæ kon­kur­suo­se á siû­lo­mà dar­bo vie­tà ar tei­sæ da­ly­vau­ti pres­ti­þi­niuo­se pro­jek­ tuo­se le­mia bû­tent ge­bë­ji­mas pui­kiai skai­ty­ti ið la­po ir tin­ka­mi dar­bo tem­pai. Ga­na daþ­nai jau­ni mu­zi­kai, ga­væ na­tas ry­tà, va­ka­re jau tu­ri gro­ti kon­cer­te. Lai­ko mo­ky­tis teks­tui ir be­ga­li­nëms re­pe­ti­ci­joms në­ra. To­dël ðiø me­tø vi­zi­tas, skir­ tas skai­ty­mo ið la­po me­to­di­koms, pa­si­ro­dë itin ak­tu­a­lus. Ði dis­cip­li­na Pa­ry­þiaus kon­ser­va­to­ri­jo­je dës­to­ma nuo pat jos ákû­ri­mo, yra pri­va­lo­ma ir trun­ka dve­jus me­tus. Be skai­ty­mo ið la­po ser­ti­fi­ ka­to (t. y. tei­gia­mo áver­ti­ni­mo) stu­den­tas ne­ga­li pre­ten­duo­ti á di­plo­mà. Pro­fe­so­rë su­pa­þin­di­no su ðios dis­cip­li­nos me­to­di­ka, pa­li­ko skai­ty­mui ið la­po Pa­ry­þiaus kon­ser­va­to­ri­jo­je nau­do­ja­mø mu­zi­kos pa­vyz­dþiø, prak­tið­kai dir­bo su mû­sø stu­ den­tais, pa­nau­do­da­ma na­tas, gau­tas do­va­nø ið Pa­ry­þiaus kon­ser­va­to­ri­jos. Mo­ni­que Bou­vet ne tik mo­kë, bet ir pa­ti pa­ro­dë, kaip ið­raið­kin­gai ga­li skam­bë­ti nuo­bo­dus pra­ty­boms skir­tas pra­ti­më­lis.

Jos dar­bà mû­sø stu­den­tai pa­ly­dë­jo spon­ta­nið­kai ki­lu­siais ir su­si­þa­vë­ji­mà liu­di­jan­èiais plo­ji­mais.

Mo­ni­que Bou­vet ási­ti­ki­nu­si, kad ge­bë­ji­mas skai­ty­ti na­tas, kaip ir rit­mi­ka, re­mia­si vi­di­niu gir­dë­ji­mu. Jos þo­dþiais ta­riant, sun­kiau­sia dirb­ti su stu­den­tais, tu­rin­èiais „kie­tà” (t. y. ne­lanks­èià, ne­jaut­rià) klau­sà. Kiek­vie­nas mu­zi­kan­tas, anot pro­fe­so­rës, pri­va­lo ge­bë­ti skai­ty­ti na­tas kaip kny­gà met­ro. Ta­èiau tai rei­ka­lau­ja la­bai daug pa­ties stu­den­to ir jo pe­da­go­go pa­stan­gø.

Grei­tai pra­bë­go die­nos, vil­ni­ja­mos pa­si­ruo­ ði­mo tarp­tau­ti­niam M. K. Èiur­lio­nio kon­kur­sui rû­pes­èiø. Gal­bût ði ap­lin­ky­bë lë­më, kad ádo­mûs ir nau­din­gi se­mi­na­rai, vy­kæ LMA, ne­su­lau­kë di­des­ nio pia­nis­tø dë­me­sio. Lie­ka vil­tis, kad marð­ru­tas Paryþius–Vilnius ne­liks ma­þiau in­ten­sy­vus ir nau­ji kû­ry­bi­niai pro­jek­tai pri­trauks kur kas di­des­næ au­di­to­ri­jà.

Vi­da UMB­RA­SIE­NË

Muzikos barai /29

Diskografija Apie sac­rum ir pro­fa­num

Apie Mis­sa so­lem­nis Lud­wi­gas van Be­et­ho­ve­ nas 1824 me­tø ko­và sa­vo lei­dë­jui ra­ðë: „Kad ir kaip man bû­tø sun­ku apie sa­ve kal­bë­ti, lai­kau jas ið­ki­liau­siu sa­vo kû­ri­niu.” De­vin­to­ji sim­fo­ni­ja tuo­met jau bu­vo baig­ta. Jo­kio ki­to sa­vo opu­so kom­po­zi­to­rius ne­gre­ti­no su Mis­sa so­lem­nis.

1820 me­tais jis po­za­vo ta­py­to­jui Jo­sep­hui Kar­ lui Stie­le­riui, ran­ko­je lai­ky­da­mas na­tø po­pie­riø, ku­ria­me uþ­ra­ðy­tas Cre­do da­lies frag­men­tas.

1999 me­tø sau­sio 30 die­nos kon­cer­tu Lie­tu­ vos vals­ty­bi­nis or­kest­ras mi­në­jo sa­vo de­ðimt­me­tá.

Ta pro­ga ðis ðe­dev­ras ir bu­vo at­lik­tas drau­ge su aka­de­mi­niu cho­ru „Lat­vi­ja”, so­lis­tais Ol­ga Kon­ di­na, Ine­sa Li­na­bur­gy­te, Al­gir­du Ja­nu­tu ir Vla­di­ mi­ru Prud­ni­ko­vu.

Pa­me­nu sa­vo ne­ri­mà ei­nant á ðá kon­cer­tà.

Lud­wig van Be­et­ho­ven Mis­sa So­lem­nis Ol­ga Kondina – sop­ra­nas Ine­sa Linaburgytë – me­co­sop­ra­nas Al­gir­das Janutas – te­no­ras Vla­di­mi­ras Prudnikovas – bo­sas Lat­vi­jos vals­ty­bi­nis aka­de­mi­nis cho­ras “Lat­vi­ ja” (vad. Ma­ris Sir­ma­jis) Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras Gin­ta­ras Rinkevièius – di­ri­gen­tas

Mis­sa so­lem­nis bu­vau „uþ­kë­læs á aukð­èiau­sià len­ ty­nà”. Ma­nau, jog de­ra­mai áver­tin­ti tà sun­kià (o kai kas sa­ko, jog ir prieð­ta­rin­gà, ne­vy­ku­sios in­stru­men­tuo­tës ne­sto­ko­jan­èià, kur­èio þmo­gaus su­kom­po­nuo­tà) par­ti­tû­rà man pa­dë­jo Her­ber­to von Ka­ra­ja­no di­ri­guo­ja­mas 1958 me­tø ára­ðas, kur në pëd­sa­ko grum­ty­niø su gar­sais ir þo­dþiais.

Ta­ry­tum be­ri­bë­je erd­vë­je ið­si­dës­tæ at­li­kë­jai ku­ria ste­buk­lin­gà tar­pu­sa­vio sà­vei­kà. Vis­ko pa­grin­das – spal­vin­gas or­kest­ro sim­fo­niz­mas. So­lis­tø bal­sai, sa­ky­tum, at­sklen­dþia ið aukð­ty­biø, veng­da­mi per­ ne­lyg pri­ar­të­ti. Ið dar ki­tø sfe­rø atai­di cho­ras.

Kar­tais tei­gia­ma, jog tai kû­ri­nys, sto­ko­jan­tis pa­mal­daus su­si­kau­pi­mo. Ka­ra­ja­no in­ter­pre­ta­ci­ja ir tai vi­sið­kai pa­nei­gia. Dar sa­ko – kur gir­dë­ta, kad ðvel­nus smui­ko so­lo skam­bë­tø klar­ne­tø, fa­go­tø, val­tor­nø, tri­mi­tø ir net trom­bo­nø fo­ne, o vë­liau – sà­vei­kau­tø su dai­ni­nin­kø kvar­te­tu ir net cho­ru.

Bet gal kaip tik tai tam­pa ste­buk­lo, ku­rá pa­ti­ri klau­sy­da­ma­sis Di­dþio­jo Her­ber­to ára­ðo, prie­lai­da.

Ne­ap­ra­ðo­mi da­ly­kai…

Pa­me­nu, kaip tà ju­bi­lie­ji­ná va­ka­rà, së­dë­da­mas pas­ku­ti­nës par­te­rio ei­lës vi­du­ry­je, bu­vau pa­ðiur­ pin­tas di­na­mi­nës skam­be­siø dis­pro­por­ci­jos, kaip au­sis rai­þë ana­me ára­ðe die­við­kai skam­bë­jæ

Muzikos barai /30

va­ri­niai in­stru­men­tai, kaip ties­mu­kai su­vok­da­mi „ga­ly­bæ” sa­vo par­ti­jas vo­ka­li­za­vo so­lis­tai, men­kai ási­gi­lin­da­mi á þo­dþiø pras­mæ. Uþ­tat kiek­vie­no „sa­va” eks­pre­si­ja. In­ter­pre­ta­vi­mo kul­tû­rà ro­dë ne­bent sop­ra­nas Ol­ga Kon­di­na.

Da­bar, po dau­giau nei tre­je­to me­tø, klau­sau­si CD, at­ku­rian­èio anà kon­cer­tà. Gar­so re­þi­sie­riaus Ri­èar­do Lë­gau­do, re­gis, pa­dir­bë­ta. Tà áver­ti­ni ne ið kar­to, nes gie­do­da­mi Chris­te elei­son so­lis­tai tar­si „su­si­ce­men­tuo­ja„ á vi­sà ki­tà mu­zi­kà uþ­den­ gian­tá mû­rà.

Ið mi­në­to­jo smui­ko so­lo su „pro­ble­mi­niu” fo­nu da­ry­ta, kas áma­no­ma, bet ðis á Be­ne­dic­tus áve­dan­tis epi­zo­das (ið tie­sø ly­din­tis Pa­ky­lë­ji­mà, iki Be­et­ho­ve­no ir po jo ra­ðy­to­se mi­ðio­se vyks­tan­tá vi­sið­ko­je ty­lo­je) ne­pra­noks­ta dai­lios þe­mið­kos pro­zos lyg­mens.

Kad ir kaip bû­tø, ára­ðas pa­dë­jo áver­tin­ti sva­rø „Lat­vi­jos” cho­ro in­dë­lá, su­ðvel­ni­no krau­po­kà „ate­is­tiná” áspû­dá, ku­rá bu­vo pa­da­ræs kon­cer­tas.

Ta­èiau ap­skri­tai tie­sa at­ro­do þiau­ro­kai: pra­slin­kus ke­tu­rias­de­ðimt vie­ne­riems me­tams nuo mi­në­to­jo „dan­gø pra­ve­rian­èio” ára­ðo, ið­ki­liau­sias Be­et­ho­ ve­no kû­ri­nys Vil­niu­je uþ­fik­suo­tas taip, lyg tà da­rant bû­tø pa­si­telk­ta prieð­ka­rio tech­ni­ka.

Gus­ta­vo Mah­le­rio Sim­fo­ni­ja Nr. 2 (Pri­si­kë­li­mo) – taip pat kû­ri­nys, ku­rá, kon­cer­to me­tu ára­ðy­tà, ga­li­me ási­gy­ti ir ið kom­pak­ti­niø plokð­te­liø klau­sy­tis pa­kar­to­ti­nai bei (jei­gu yra ûpo) skverb­tis á Gin­ta­ro Rin­ke­vi­èiaus in­ter­pre­ta­ci­jà, re­a­li­zuo­tà drau­ge su Lie­tu­vos vals­ty­bi­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru, Pet­ro Bin­ge­lio pa­ruoð­tu Kau­no vals­ty­bi­niu cho­ru, so­lis­ të­mis Ire­na Mil­ke­vi­èiû­te ir Ine­sa Li­na­bur­gy­te.

In­ten­sy­vûs pir­mie­ji sim­fo­ni­jos gar­sai þa­da dra­mi­ná vyks­mà. Su­telk­tai, la­ko­nið­kai. Klau­sy­to­jà su­telk­da­mi, pa­reng­da­mi dës­nin­giems ávy­kiams ir

Gus­tav Mah­ler Sim­fo­ni­ja Nr. 2 (“Pri­si­kë­li­mo”) Ire­na Milkevièiûtë – sop­ra­nas Ine­sa Linaburgytë – me­co­sop­ra­nas Kau­no vals­ty­bi­nis cho­ras (vad. Pet­ras Bin­ge­lis) Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras Gin­ta­ras Rinkevièius – di­ri­gen­tas

ne­ti­kë­tu­mams. Ant­ro­ji pir­mo­sios da­lies te­ma pri­ me­na ið rû­ko ky­lan­èias sau­lës nu­tvieks­tas kal­nø vir­ðû­nes (tai ir ro­man­ti­nës kla­jo­nës ap­raið­ka). Ðvie­sos po­jû­èio ku­pi­ni mu­zi­kos gar­sai – es­min­ gas, ávai­riai pa­si­reið­kian­tis ne tik ði­tos Mah­le­rio sim­fo­ni­jos bruo­þas.

Ið di­dþiu­lio at­li­kë­jø sam­bû­rio ne­leng­va ið­skir­ti par­ti­tû­rai svar­biau­sius kom­po­nen­tus. Bet pra­dë­ siu pa­mi­në­da­mas abi pu­èia­mø­jø in­stru­men­tø

gru­pes, nes kû­ri­ny­je aps­tu epi­zo­dø, ku­riuo­se bû­tent jiems ke­lia­mi itin aukð­ti rei­ka­la­vi­mai.

Kom­po­zi­to­riui la­bai svar­bûs va­ri­niai pu­èia­mie­ji, krað­tu­ti­në­se sim­fo­ni­jos da­ly­se ið­sa­kan­tys jos ar­chi­tek­to­ni­kai ir raið­kai ypaè svar­bias mu­zi­ki­nes min­tis. Tà jie da­ro ar­ba vi­si drau­ge, ar­ba at­ski­ ro­mis gru­pë­mis ir, þi­no­ma, pa­vie­niui. Ne­leng­và uþ­duo­tá sklan­dþiai ávei­kë vi­si pû­ti­kai, pa­ro­dy­da­mi ir ával­dy­tà jë­gos ið­kal­bà, ir sub­ti­ly­biø svar­bos par­ ti­tû­ro­je kaip vi­su­mo­je nuo­vo­kà. Pû­ti­kams ið­si­sa­ kant, ge­rai pri­si­tai­kë sty­gi­nin­kai, tik vie­no­je ki­to­je vie­to­je jø skam­be­sys „smen­ga”. Ta­da pa­jun­ti, jog akus­ti­në ára­ðo erd­vë ankð­to­ka.

Ant­ro­jo­je sim­fo­ni­jos da­ly­je, kur rei­kia leng­vo, itin grakð­taus „me­nu­e­ti­nio” skam­be­sio, sty­gi­nin­ kai jaut­riai at­si­lie­pia tiek á kom­po­zi­to­riaus, tiek á di­ri­gen­to rei­ka­la­vi­mus. Me­di­niø pu­èia­mø­jø èia ir­gi ma­lo­nu klau­sy­tis. Jø dar­nià sà­vei­kà su sty­gi­niais gir­di­me ir tre­èio­sios da­lies mu­zi­ko­je – per­mai­nin­go­je, vi­sai ki­to­kio (de­mo­nið­ko?) ðo­kio sû­ku­riais pra­skrie­jan­èio­je.

Bet ar daþ­nai Mah­le­ris sa­vo par­ti­tû­ro­se ne­bû­na per­mai­nin­gas? Tà jo bruo­þà or­ga­nið­kai jau­èia ir, re­gis, su tik­ru ar­tis­to pa­si­ten­ki­ni­mu per­ tei­kia Rin­ke­vi­èius. Ði­to­kia mu­zi­ka jam – lyg al­pi­nis­ tui kal­nai, trau­kian­tys, þa­dan­tys pil­nat­vës po­jû­tá, ne vi­sa­da pa­þa­dà te­sin­tys.

Nuo ket­vir­to­sios da­lies (kom­po­zi­to­riaus pa­va­ din­tos Ur­licht, gal tu­rint ome­ny­je ðvie­sà, at­si­ ra­du­sià ku­riant vi­sa­tà, o gal ir jos am­þi­nu­mà) ne­ma­þas vaid­muo ten­ka dai­ni­nin­kams.

Ine­sos Li­na­bur­gy­tës me­co­sop­ra­nas ne vi­sur de­ra­mai su­tel­kia ap­màs­ty­mams, nu­to­li­nan­tiems nuo „þe­mið­kø­jø rit­mø” (nors pa­ti me­lo­di­ka èia pri­me­na liau­dies dai­nà). Da­ro­si svar­bus po­eto Fried­ri­cho Got­tlie­bo Klops­to­ko teks­tas, kom­po­zi­ to­riaus sa­vaip pa­ra­fra­zuo­tas. Drau­ge su mu­zi­ka jis kal­ba apie þe­mið­kø­jø jaus­mø ri­bo­tu­mà. Jie lai­ ki­ni, nes su­si­jæ su tuo, kas kin­ta ir nyks­ta. Fi­na­lo (penk­to­sios da­lies) per­spek­ty­va krei­pia á ti­kë­ji­mà, ið­va­duo­jan­tá ið bai­mës be pëd­sa­ko su­nyk­ti. Kad to­kia idë­ja átai­giai pra­bil­tø, kom­po­zi­to­rius sie­kia mak­si­ma­laus mu­zi­kos emo­cin­gu­mo, tvil­kan­èios kait­ros. Ði­to­kià eks­pre­si­jà jaut­riai pa­ryð­ki­na Ire­nos Mil­ke­vi­èiû­tës sop­ra­nas.

Daug ge­rø þo­dþiø ga­li­ma skir­ti cho­rui. Tau­ri vi­sø re­gist­rø kal­ba, de­ra­mai ávai­ruo­jan­ti di­na­ mi­ka, ával­dy­ta ar­ti­ku­lia­ci­ja.

Sub­jek­ty­vu­mo ne­sto­ko­jan­ti Gin­ta­ro Rin­ke­vi­ èiaus in­ter­pre­ta­ci­ja pri­skir­ti­na prie ne­ei­li­niø di­ri­ gen­to sëk­miø.

Ed­mun­das GED­GAU­DAS

About Sacrum and Profanum The author of the article analyses in de­ tail two concert recordings by the Lithuanian State Symphony Orchestra under the baton of Gintaras Rinkevièius: Beethoven’s Missa Solemnis, with the Latvia State Academic Choir and the soloists Olga Kondina, Inesa Linaburgytë, Algirdas Janutas and Vladimiras Prudnikovas, and Mahler’s Symphony No. 2 (Resurrection), with the Kaunas State Choir and the soloists Irena Milkevièiûtë and Inesa Linaburgytë.

Edmundas GEDGAUDAS

Problemos Tra­di­ci­nës mu­zi­kos ak­tu­a­li­jos ðiuo­lai­ki­nës kul­tû­ros kon­teks­te

Mu­zi­kos pe­da­go­gai, baig­da­mi va­sa­ ros atos­to­gas, Pa­lan­go­je gau­siai rin­ko­si á 5-àjá tra­di­ci­ná liau­dies in­stru­men­ti­nës mu­zi­kos se­mi­na­rà „Tra­di­ci­niai in­stru­ men­tai lie­tu­viø et­ni­në­je kul­tû­ro­je: tra­di­ ci­jø kai­ta”. Se­mi­na­ro ren­gë­jai, Lie­tu­vos liau­dies kul­tû­ros cen­tras, ëmë­si ini­cia­ty­ vos su­kvies­ti ben­dram sa­vai­tës dar­bui ne tik mu­zi­kos mo­kyk­lø liau­dies in­stru­ men­tø mo­ky­to­jus bei tau­ti­nës mu­zi­kos an­sam­bliø va­do­vus, bet ir Lie­tu­vos ben­ dro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lø mu­zi­kos, et­no­ mu­zi­kos bei et­no­kul­tû­ros mo­ky­to­jus.

Se­mi­na­re bu­vo nag­ri­në­ja­mos ir ap­ta­ ria­mos et­no­mu­zi­kos ir et­no­kul­tû­ros ak­ tu­a­li­jos, mo­ky­to­jai bei va­do­vai pri­sta­të sa­vo nau­jau­sius me­to­di­nius lai­më­ji­mus bei lei­di­nius, veik­la bu­vo gy­vai iliust­ ruo­ja­ma: vy­ko prak­ti­ku­mai ir mo­ki­niø kon­cer­tai.

Et­no­mu­zi­kos ak­tu­a­li­jas pra­ne­ði­me „Et­ni­nio kan­klia­vi­mo tra­di­ci­jos Klai­pë­ dos krað­te” nag­ri­në­jo Klai­pë­dos uni­ver­si­ te­to lek­to­rë Al­gy­të Mer­ke­lie­në. Lek­to­rës pra­ne­ði­mà iliust­ra­vo liau­dies in­stru­men­ tø meist­ras An­ta­nas But­kus, jis kan­klia­ vo sa­vo at­kur­to­mis Ma­þo­sios Lie­tu­vos kan­klë­mis, pa­sa­ko­jo apie jø sa­vi­tu­mà ir ið­skir­ti­nu­mà bei ra­gi­no mo­ky­to­jus pla­ èiau nau­do­ti in­stru­men­tus pa­mo­ki­në­je ir kon­cer­ti­në­je veik­lo­je. Liau­dies in­stru­ men­tø at­si­ra­di­mas, jø kû­ri­mas, in­stru­ men­tø kil­mës rai­da, jø ávai­ro­vë bei nau­ do­ji­mo ug­dy­mo pro­ce­se ga­li­my­bës bu­vo nag­ri­në­ja­mos Vil­niaus pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to do­cen­tës Vi­dos Pa­lu­bins­kie­ nës pa­ruoð­ta­me dar­be „Kan­klës lie­tu­viø et­ni­në­je kul­tû­ro­je: tra­di­ci­jø kai­ta”. Ádo­miø dar­bø ir me­to­di­niø su­ma­ ny­mø ið­girs­ta ið mo­ky­to­jø, dir­ban­èiø mu­zi­kos mo­kyk­lo­se. Kre­tin­gos mu­zi­ kos mo­kyk­los mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kë Da­nu­të Èer­nie­në pri­sta­të ið­leis­tà sa­vo na­tø rin­ki­ná „Þe­mai­èiø liau­dies dai­nø ir ðo­kiø in­ter­pre­ta­ci­ja kan­klë­mis”. Kau­ no 1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los vy­res­nio­ ji mo­ky­to­ja Lai­ma Pro­ðku­të pra­ne­ði­me „Mu­zi­kos ðvie­sa tam­so­je” pa­pa­sa­ko­jo apie ðio­je mo­kyk­lo­je vyk­do­mà pro­jek­tà „Sil­pna­re­giø ir ne­re­giø in­teg­ra­vi­mas á vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­las”. „Kan­klës lai­ ko rit­muo­se” – taip sa­vo kû­ry­bi­nius ieð­ ko­ji­mus pa­va­di­no tos pa­èios mo­kyk­los et­no­mu­zi­kos mo­ky­to­ja eks­per­të Al­vy­da Èe­sie­në. Mo­ky­to­ja pa­de­monst­ra­vo pui­

kø laik­me­èio su­vo­ki­mà, im­pro­vi­za­ci­jos me­nà ir me­to­di­ná ið­ra­din­gu­mà mo­kant vai­kus kan­kliuo­ti liau­dies dai­nas.

Ypa­tin­gas dë­me­sys ðia­me se­mi­na­re at­kreip­tas á mu­zi­ki­nio ug­dy­mo ak­tu­a­li­jas ben­dro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lo­je. Klai­pë­dos Vy­tau­to Di­dþio­jo gim­na­zi­jos tau­ti­nës mu­zi­kos ir ðo­kiø an­sam­blio „Þe­mai­tu­ kas” me­no va­do­vë pa­pil­do­mojo ug­dy­mo mo­ky­to­ja eks­per­të Mil­da Da­ma­lie­në sa­ vo pra­ne­ði­me „Tau­ti­nës mu­zi­kos an­sam­ blis mo­kyk­lo­je: tra­di­ci­jos ir ino­va­ci­jos” pa­þvel­gë á pro­ble­mà ávai­riais as­pek­tais.

Lek­to­rë ap­ta­rë ben­drà et­no­mu­zi­kos ir et­no­inst­ru­men­ti­kos si­tu­a­ci­jà pa­mo­ko­je ir po­pa­mo­ki­në­je veik­lo­je ben­dro­jo la­vi­ni­ mo mo­kyk­lo­je, ana­li­za­vo mu­zi­kos va­do­ vë­liuo­se 5–12 kl. pa­tei­kia­mà me­dþia­gà apie liau­dies mu­zi­kos in­stru­men­tus bei pro­ble­mas, su ku­rio­mis su­si­du­ria mu­zi­ kos mo­ky­to­jai dës­ty­da­mi jø pa­þi­ni­mà, su­pa­þin­di­no su sa­vo su­kur­ta me­to­di­ne me­dþia­ga. Mo­ky­to­ja ak­cen­ta­vo pa­pil­do­ mo­jo ug­dy­mo veik­los mo­kyk­lo­je svar­bà ir reikð­mæ mu­zi­ki­niam bei in­stru­men­ti­ niam ug­dy­mui, su­pa­þin­di­no da­ly­vius su pa­èios su­kur­ta an­sam­bli­nio mu­zi­ka­vi­mo tau­ti­niais mu­zi­kos in­stru­men­tais kon­cep­ ci­ja bei ori­gi­na­lia veik­los pro­gra­ma. Kau­ no „Ði­lo” pra­di­nës mo­kyk­los mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kë Gra­þi­na Ke­pe­þins­kie­në dës­ to mo­kyk­lo­je et­no­kul­tû­rà, sa­vo su­kaup­tà me­to­di­næ pa­tir­tá ji per­tei­kë dar­be „Et­ni­ niø do­ros, gro­þio, tie­sos ir ki­tø dva­si­niø ver­ty­biø ug­dy­mas pra­di­në­je mo­kyk­lo­ je”. Daug dis­ku­tuo­ta apie Ei­ri­mo Ve­liè­ kos mu­zi­kos va­do­vë­liuo­se I–IV kl. pa­ tei­kia­mà et­no­mu­zi­kos me­dþia­gà, ku­rios prak­ti­ná pri­tai­ky­mà de­monst­ra­vo Ku­liø (Plun­gës raj.) kan­kliø va­sa­ros mo­kyk­lë­ lës „Po obe­lim” jau­no­sios kan­kli­nin­kës, va­do­vau­ja­mos pe­da­go­gës Dai­vos Èi­èins­ kie­nës. Va­do­vë­lio au­to­riui pa­ruoð­tos bei per­duo­tos pa­sta­bos ir pa­siû­ly­mai. Tau­ti­ nio kos­tiu­mo ir jo dë­vë­ji­mo kul­tû­ros pro­ ble­mas nag­ri­në­jo Pa­ne­vë­þio „Vy­tu­rio” vi­du­ri­nës mo­kyk­los fol­klo­ri­niø kan­kliø an­sam­blio va­do­vë Lai­mu­të Mo­tu­zie­në.

Apie Uþ­pa­liuo­se (Ute­nos raj.) nuo 1999 me­tø vyks­tan­èià kan­kliø sto­vyk­là „Skam­ban­tys kan­kle­liai” pa­pa­sa­ko­jo jos su­ma­ny­to­ja ir or­ga­ni­za­to­rë As­ta Mo­tu­ zie­në. Sa­vo pra­ne­ði­me „J. La­ðo kan­klës ir jø pa­nau­do­ji­mas” mo­ky­to­ja pa­tei­kë su­rink­tà eks­pe­di­ci­næ me­dþia­gà apie ðá ið­ki­lø liau­dies meist­rà ir kan­kli­nin­kà.

Ha­bi­li­tuo­tas dr. prof. Al­fon­sas Mo­tu­za kal­bë­jo apie ka­ta­li­kø liau­dies pa­mal­du­ mo prak­ti­kø mu­zi­kà Lie­tu­vo­je.

Se­mi­na­ras ið­si­sky­rë ir prak­ti­ku­mø gau­sa bei ávai­ro­ve, su­lauk­ta di­de­lio da­ ly­viø ak­ty­vu­mo. Liau­dies in­stru­men­tø meist­ras Egi­di­jus Vir­ba­ðius mo­kë sku­du­ èia­vi­mo tra­di­ci­niais sku­du­èiais bei lamz­

dþia­vi­mo pra­dþia­moks­lio, su­pa­þin­di­no su lie­tu­viø tra­di­ci­niø ðvil­pia­mø­jø in­stru­ men­tø ga­my­ba, prak­tið­kai ro­dë ir mo­kë gro­ji­mo ðiais in­stru­men­tais sub­ti­ly­biø.

Tau­to­dai­li­nin­kas Al­ber­tas Mar­ti­nai­tis uþ­ bû­rë vi­sus sa­vo su­pra­ti­mu ir mei­le kan­ klëms. Tra­di­ci­nio ðo­kio prak­ti­ku­mà ve­dë Klai­pë­dos Vy­tau­to Di­dþio­jo gim­na­zi­jos tau­ti­nës mu­zi­kos ir ðo­kiø an­sam­blio „Þe­ mai­tu­kas” va­do­vai Mil­da Da­ma­lie­në, Da­rius Braz­dei­kis ir Ilo­na Po­ce­vi­èiû­të.

Jie ne tik mo­kë pe­da­go­gus kon­kre­èiø ðo­kiø, bet ir de­monst­ra­vo pla­èias ir kiek ne­ti­kë­tas jø pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bes ug­ dy­mo pro­ce­se.

Bu­vo pa­ruoð­ta ádo­mi ir tu­ri­nin­ga kon­cer­ti­në pro­gra­ma. Dþiu­gu, kad kas va­ka­rà Sta­sio Vai­niû­no mu­zi­kos mo­kyk­ los sa­lë­je sa­vo meist­rið­ku­mà de­monst­ ruo­jan­èiø vai­kø pa­si­ro­dy­mø ste­bë­ti su­si­rink­da­vo gau­sus ne tik se­mi­na­ro da­ ly­viø, bet ir Pa­lan­gos po­il­siau­to­jø bû­rys.

Ori­gi­na­lias pro­gra­mas ro­dë an­sam­bliai, pel­næ „Auk­so paukð­tës” no­mi­na­ci­jas: Klai­pë­dos Vy­tau­to Di­dþio­jo gim­na­zi­jos tau­ti­nës mu­zi­kos ir ðo­kiø an­sam­blis „Þe­ mai­tu­kas” (me­no va­do­vë Mil­da Da­ma­lie­ në, va­do­vai Da­rius Braz­dei­kis ir Ilo­na Po­ce­vi­èiû­të) bei Uþ­pa­liø kan­kliø an­sam­ blis „Pa­sa­gë­lë” (vad. As­ta Mo­tu­zie­në).

Sce­no­je gro­jo, dai­na­vo ir ðo­ko mo­ky­to­jø Al­vy­dos Èe­sie­nës, Lai­mos Pro­ðku­tës, Al­gir­do Kas­pe­ra­vi­èiaus, Gra­þi­nos Ke­pe­ þins­kie­nës ir kt. mo­ki­niai; kon­cer­ta­vo Ðiau­liø ka­ted­ros ðv. Ce­ci­li­jos re­li­gi­nio fol­ klo­ro an­sam­blis (vad. R. Ka­la­kaus­kie­në) bei Vil­niaus lie­tu­viø liau­dies mu­zi­kos in­stru­men­tø ka­me­ri­nis an­sam­blis, pri­sta­ tæs pro­gra­mà „Tru­pu­tá ki­taip...”

Se­mi­na­re da­ly­va­væs pro­fe­so­rius dr.

Al­gir­das Vy­þin­tas pa­si­da­li­jo min­ti­mis apie tau­ti­niø mu­zi­kos in­stru­men­tø ak­ tu­a­li­jas ir vi­zi­jas ðian­die­ni­në­je kul­tû­ro­je.

Jis pa­þy­më­jo, kad la­bai svar­bu, jog ðià sri­tá ðiuo me­tu uþ­ëmë jau­ni­mas, ta­èiau vis dar ak­tu­a­lus lie­ka vai­ky­mo­si sve­ti­ mø kul­tû­rø, fol­klo­ro oru­mo klau­si­mas.

Tau­ti­nës mu­zi­kos in­stru­men­tø vi­zi­jà pro­fe­so­rius su­for­mu­la­vo kaip tra­di­ci­nës kul­tû­ros in­teg­ra­ci­jà á da­bar­tá, nau­jø in­teg­ ra­ci­jos for­mø pa­ieð­kà.

Ak­tu­a­lûs pra­ne­ði­mai, ið­sa­mi da­ly­ki­ në po­le­mi­ka, ið­ra­din­gi mo­ky­to­jø me­to­ di­niai dar­bai, pro­ga nau­jo­ves ið­ban­dy­ti prak­tið­kai, áspû­din­gi mo­ki­niø kon­cer­tai, nau­jos pa­þin­tys, bû­si­mø dar­bø, kon­cer­ tø, ren­gi­niø uþuo­maz­gos ir be­ga­li­në mei­lë dar­bui, mo­ki­niui, pro­të­viø su­kur­ toms tra­di­ci­joms. Tai mu­zi­kos pe­da­go­gø ðian­die­na.n Mil­da DA­MA­LIE­NË

Muzikos barai /31

Kûryba Sau­lius GE­RU­LIS

L

ie­tu­við­ko­sios for­te­pi­jo­no me­no is­to­ri­jos me­tai jau su­si­ri­kiuo­ja á ga­na so­li­dþià fak­tû­rà. Vie­naip ar ki­taip màs­ty­si­me, bet pro­ fe­sio­na­lu­sis ðios sri­ties me­nas prak­tið­kai jau nu­gy­ve­no ðimt­me­tá. Èia is­to­ri­jos fak­tai ne­pa­liau­ja­mai glau­dë­si vie­nas prie ki­to, mir­gu­lia­vo ir ga­lop tan­kiai uþ­pil­dë kà tik mus pa­li­ku­sá XX am­þiø. Ra­ðy­ti is­to­ri­jà ir su­ri­kiuo­ti fak­tø ne­drás­èiau. Pa­ga­liau tai ne vie­no straips­nio ob­jek­tas. Pa­suk­èiau min­tá ki­ tur: no­rë­èiau pa­þvelg­ti á kai ku­riø idë­jø is­to­ri­jà, rai­dà, pa­màs­ty­ti apie stra­te­gi­jas.

Stra­te­gi­jas, ku­rios vie­naip ar ki­taip sie­ jo­si ir te­be­si­sie­ja su Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos pia­nis­tais. Lie­tu­vos mu­zi­ kos aka­de­mi­jà, ðie­met ðven­èian­èià sa­vo sep­ty­nias­de­ðimt­me­tá, ga­lë­tu­me lai­ky­ti pia­nis­tø Me­ka. Dau­giau­sia ið èia á sa­va­ ran­kið­kà me­ni­nin­ko gy­ve­ni­mà ið­ke­liau­ja mû­sø pia­nis­tai, ku­rie vë­liau kon­cer­tuo­ja, dir­ba kon­cert­meis­te­riais, pe­da­go­gais bei su­da­ro tik­rai svar­bø mû­sø me­ni­nës kul­ tû­ros sluoks­ná. Tai­gi sod­rio­je for­te­pi­jo­no me­no fak­tû­ro­je vi­suo­met svar­biu akor­du su­skam­ba for­te­pi­jo­no pe­da­go­gi­kos stra­ te­gi­ja, ku­rios ba­zë yra Mu­zi­kos aka­de­mi­ ja. Kaip jo­je màs­to pia­nis­tai, pe­da­go­gai, kom­po­zi­to­riai? Þi­no­mos sà­sa­jos – kom­po­zi­to­rius, at­li­kë­jas, mu­zi­ko­lo­gas (kri­ti­kas) – vi­sais lai­kais bu­vo svar­bios. Kû­rë­jas vi­suo­met dai­ro­si at­li­kë­jo. Ir ne bet ko­kio, o ge­ro, ge­ban­èio ge­rai su­vok­ti jo mu­zi­kos pras­ mæ, vi­di­ná pa­sau­lá. Ir ne­tie­sa, kad ðis tan­de­mas vë­liau ne­si­dai­ro pro­fe­sio­na­ laus mu­zi­kos kri­ti­ko, ana­li­ti­ko. Juk pri­ pa­þin­kim, kad daþ­niau­siai po jø ra­ði­niø su­si­for­muo­ja ávy­ku­sio me­ni­nio ávy­kio pil­nat­vë. Pa­pras­èiau­siai yra taip – be ana­ li­ti­kø ne­tu­rë­tu­me to­kio ið­sa­maus vaiz­do apie mu­zi­kos is­to­ri­jà. La­bai svar­bu, kaip vi­sa to­ji tri­ju­lë vei­kia, su­pran­ta ávy­kiø reikð­mæ ir pa­lie­ka tà pil­nat­vës sim­bo­liu pa­þen­klin­tà kul­tû­ros pro­duk­tà.

Bû­siu ne­ma­din­gas, bet pir­miau­sia Lie­tu­vo­je tos gran­dys tu­ri veik­ti kaip laik­ro­dis. Va­ka­rø prak­ti­ko­je vi­sa tai jau se­niai yra vir­tæ þi­lo­mis tra­di­ci­jo­mis.

Tai­gi su­for­mu­luo­siu pa­ma­ti­ná klau­si­mà – kaip Lie­tu­vo­je funk­cio­na­vo ir te­be­funk­cio­ nuo­ja aukð­èiau mi­në­tos vei­kos sri­èiø sà­sa­jos (kom­po­zi­to­rius, pia­nis­tas, kri­ti­kas) for­te­pi­jo­ ni­nia­me me­ne ir kaip jos sie­jo­si su kon­ser­va­ to­ri­ja (da­bar – Mu­zi­kos aka­de­mi­ja)?

Apie ap­þvel­gia­mà pro­ble­ma­ti­kà mû­ sø mu­zi­ko­lo­gi­në­je li­te­ra­tû­ro­je svar­biø min­èiø yra pa­tei­kæ Vy­tau­tas Land­sber­ gis, Al­gir­das Amb­ra­zas, Jo­nas Bru­ve­ris, Eu­ge­ni­jus Ig­na­to­nis, Ra­mu­në Kry­þaus­ kie­në, Liu­ci­ja Drà­su­tie­në, Ri­ta No­mi­cai­të

Muzikos barai /32

Kai ku­rie lie­tu­viø for­te­pi­jo­no me­no is­to­ri­ jos pus­la­piai ir kt. Èia á mi­në­tà ob­jek­tà bus ban­do­ma pa­þvelg­ti kaip á rai­dos dës­niø pro­ble­ma­ ti­kà, iðryðki­ nant kai ku­ riuos nau­ jus, maþiau ak­cen­tuo­tus jos as­pek­tus.

Pir­miau­sia dar þvilg­te­lë­ki­me á lai­ko­ tar­pá iki kon­ser­va­to­ri­jos ákû­ri­mo. Stab­ te­lë­siu ties dviem as­me­ny­bëm – Juo­zu Nau­ja­liu ir M. K. Èiur­lio­niu. Nors ir ne­bu­vo pro­fe­sio­na­lûs pia­nis­tai, ta­èiau, be jo­kios abe­jo­nës, jie su­tei­kë ne­men­kà po­stû­má mû­sø for­te­pi­jo­no me­nui. Jø po­ þiû­ris á já bu­vo kom­plek­si­nis, vi­su­mi­nis, t. y. su­jun­gian­tis vi­sus to me­no kom­ po­nen­tus. Kom­plek­sið­ku­mo svar­bà jie, ypaè Èiur­lio­nis, tuo me­tu su­vo­kë la­bai pra­smin­gai. Bû­tent Èiur­lio­nis for­te­pi­jo­ ni­nës kû­ry­bos ba­ruo­se da­vë po­stû­má po jo gy­ve­nu­siai kom­po­zi­to­riø kar­tai. Ki­ta ver­tus, jis ne tik kû­rë na­cio­na­li­ná re­per­ tu­a­rà, bet ir esant pia­nis­tø sty­giui pats vie­ðai skam­bin­da­væs, ro­dy­da­væs ke­lius ir ta­ke­lius mû­sø at­ei­ties kul­tû­rai. Ne­ga­ li­ma ne­pa­ste­bë­ti ir ki­to kom­po­nen­to – jo kri­ti­nës min­ties. Ji ma­þai bu­vo nu­kreip­ta á for­te­pi­jo­no me­no ba­rus, ta­èiau skvar­bi ir, kas svar­biau­sia, pro­fe­sio­na­li.

Pa­na­ði si­tu­a­ci­ja ir Nau­ja­lio at­ve­ju.

Tie­sa, jis ne­bu­vo toks for­te­pi­jo­ni­nës mu­zi­kos kû­rë­jas kaip Èiur­lio­nis, ta­èiau pui­kiai su­pra­to lie­tu­við­ko for­te­pi­jo­no re­ per­tu­a­ro svar­bà, pats ra­ðë ne­di­de­les pje­ ses, skam­bin­da­vo ávai­riuo­se va­ka­ruo­se.

Jis rû­pi­no­si ir mu­zi­kos kri­ti­ka, ana­li­ti­ka.

Kaip ir Èiur­lio­nio, ji ma­þai tu­rë­jo kon­kre­

èiø sà­sa­jø su for­te­pi­jo­no me­nu. Ta­èiau kom­plek­sið­ku­mo sëk­la jau bu­vo pa­së­ta.

Kad tai su­vo­kë mi­në­ti mû­sø kul­tû­ros mil­ þi­nai, ne­ga­lë­jo ne­ras­ti at­gar­sio vë­les­niø kar­tø pa­þiû­ro­se. Èiur­lio­nis tik pa­màs­ty­da­væs apie kon­ser­va­to­ri­jà (gal net bû­tø ádo­mu pa­ svars­ty­ti, kaip Èiur­lio­nio veik­la bû­tø pa­kry­pu­si jam dir­bant kon­ser­va­to­ri­jo­je), tuo tar­pu Nau­ja­liui te­ko ið­skir­ti­në mi­si­ja – bû­ti vi­sai ða­lia jos ið­ta­kø ir, be­je, ne­ma­ þai nu­veik­ti for­muo­jant for­te­pi­jo­no mo­ ky­mo stra­te­gi­jà. Jis daug lë­më pa­ren­kant pe­da­go­gus ir, rei­kia pri­pa­þin­ti, ne­kly­do.

Bû­tent jo pra­min­tu ke­liu vë­liau for­te­ pi­jo­no mo­ky­mo stra­te­gi­jà ve­dë Juo­zas Gruo­dis, ku­riam, be­je, pri­klau­so cha­riz­ ma­ti­niai þo­dþiai: „Mu­zi­kui, ne­val­dan­èiam for­te­pi­jo­no, lyg pu­së mu­zi­kos yra at­im­ta”1 .

Gruo­dþiui pa­vy­ko to­liau tæs­ti pra­dë­tus Nau­ja­lio dar­bus, su­jung­ti stip­riau­sius Va­ka­rø ir Ry­tø pia­nis­ti­niø mo­kyk­lø at­

Some Pages from the History of the Lithuanian Art of Piano The author of the article analyses, on the basis of the history of the Lithuanian art of piano, the links between a composer, per­ former and musicologist, and the strategy of piano pedagogy implemented at the Lithua­ nian Academy of Music.

Saulius GERULIS

sto­vus, átrauk­ti á pe­da­go­gi­næ veik­là sa­ vo­sios kon­ser­va­to­ri­jos ab­sol­ven­tus. Jam, kaip yra ið­sa­kæs Vy­tau­tas Land­sber­gis, „te­ko be­veik ið nie­ko, be­veik tuð­èio­je vie­to­je kur­ti, sta­ty­ti na­cio­na­li­nës mu­zi­kos kul­tû­ros sis­te­mà”2 .

At­si­ra­dus kon­ser­va­to­ri­jai, daug kas pa­si­kei­të. Ji ta­po sa­vo­tið­ku pia­nis­tø sam­ bû­rio cen­tru. Iki tol ne­tu­rë­da­mi sa­vo to­ kio ti­po ðvie­ti­mo struk­tû­ros, ne­ga­lë­jo­me pri­trauk­ti pa­jë­giau­siø sa­vo jë­gø. Kà kon­ ser­va­to­ri­ja da­vë for­te­pi­jo­no me­no stra­te­ gi­joms, mû­sø mi­në­toms sà­sa­joms? Þvel­ki­me á lai­ko­tar­pá iki 1940 me­ tø. Nors kon­ser­va­to­ri­ja (iki 1933 me­tø – Vals­ty­bi­në mu­zi­kos mo­kyk­la) ap­rë­pë daug pa­jë­giø pia­nis­tø, bet jie sun­kiai krei­pë dë­me­sá á na­cio­na­li­ná re­per­tu­a­rà.

Ne vel­tui pir­mie­ji lie­tu­við­ko­sios kom­po­ zi­ci­nës mo­kyk­los ab­sol­ven­tai kom­po­zi­ to­riai An­ta­nas Ra­èiû­nas, Jo­nas Na­ba­þas (1935, 1937) pa­tys vie­ðai skam­bin­da­væ sa­vo kû­ri­nius. Þi­no­ma, gal ir ne­abe­jo­ja­ me, kad jie pui­kiai at­li­ko sa­vo kû­ri­nius.

Ta­èiau si­tu­a­ci­ja bû­tø ki­ta, jei pia­nis­tai, be­si­spe­cia­li­zuo­jan­tys sa­vo spe­ci­fi­ko­je, bû­tø ëmæ­si to re­per­tu­a­ro, va­þi­në­tø su juo po ávai­rius mies­tus. Gal net ir kom­po­ zi­to­riams bû­tø dau­giau ins­pi­ra­ci­jø kur­ti, kon­cer­tið­kai ið­dai­lin­ti sa­vo kû­ri­nius.

Kad pia­nis­tai ne­pa­kan­ka­mai dë­me­sio sky­rë (ne­bu­vo sis­te­min­gu­mo) na­cio­na­ li­niam re­per­tu­a­rui, ro­do ir ki­tas fak­tas.

An­tai stip­ri, ið­raið­kin­ga ir áta­kin­ga as­me­ ny­bë Vik­to­ras Ru­þic­kis la­bai sai­kin­gai skam­bi­næs mû­sø kom­po­zi­to­riø mu­zi­kà.

O ga­lë­jæs tai da­ry­ti ypaè ge­rai. Vie­na­me kon­cer­te, anot Vla­do Ja­ku­bë­no3 , skam­bi­ næs Èiur­lio­ná ypaè pui­kiai (to­je pa­èio­je re­cen­zi­jo­je Ja­ku­bë­nas ap­gai­les­tau­ja, kad jis re­tai pa­si­ro­do kon­cer­tuo­se). To­se pa­ èio­se re­cen­zi­jo­se skai­to­me4 , kad jis tu­ri­ nin­gai in­ter­pre­tuo­da­vo Gruo­dþio So­na­tà cis-moll.

Ki­ta ver­tus, Ru­þic­kis tu­rë­jo gau­siau­ sià for­ te­ pi­ jo­ no kla­ sæ (nuo 1926 m.) ir nuo jo ðiek tiek pri­klau­së na­cio­na­li­nio re­per­tu­a­ro pa­rin­ki­mo spe­ci­fi­ka. Ne­ga­li­ ma teig­ti, kad jo stu­den­tai já ig­no­ra­vo.

Ak­ty­viai kon­cer­tuo­jan­èios G. Juo­da­ky­ të-Le­o­nie­në, Al­do­na Smil­gai­të-Dva­rio­ nie­në átrauk­da­vo lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø kû­ri­niø á sa­vo kon­cer­tø pro­gra­mas (vë­ liau pra­dë­jæ dirb­ti kon­ser­va­to­ri­jo­je pe­da­ go­gi­ná dar­bà, ne­ven­gë duo­ti jø jau sa­vo stu­den­tams). Ta­èiau at­li­kë­jø ir kom­po­ zi­to­riø glau­des­niø ir fun­da­men­ta­les­niø ry­ðiø pa­si­ges­tu­me.

Ta­èiau vis dël­to ke­lios as­me­ny­bës – Ba­lys Dva­rio­nas, Vy­tau­tas Ba­ce­vi­èius ir kiek vë­liau prie jø pri­si­jun­gæs Sta­sys Vai­niû­nas – tuo lai­ko­tar­piu áne­ða ko­ky­ bið­kai nau­jà in­dë­lá. Vi­si kon­cer­tuo­jan­ tys pia­nis­tai ir kar­tu kom­po­zi­to­riai bei

mu­zi­kos kri­ti­kai ið tie­sø tei­kë vil­tin­gà pra­ dþià, jog tuoj Lie­ tu­ va tu­ rës tai, kà pra­ra­do dël sa­vo „vë­luo­jan­èios” pro­fe­ sio­na­lios mu­zi­ki­nës kul­tû­ros pa­si­ro­dy­ mo, kad mû­suo­se ið­auð to­kia era, ko­kià jau se­niai tu­rë­jo for­te­pi­jo­ni­nis ro­man­ tiz­mas Va­ka­rø Eu­ro­po­je. Koks ið tie­sø svar­bus jø in­dë­lis, ga­li­me ne­sun­kiai ási­ti­kin­ti, su­ly­gi­næ jau mû­sø mu­zi­ko­lo­gi­ në­je li­te­ra­tû­ro­je Ka­zio Ja­sins­ko5 , In­gos Jan­kaus­kie­nës6 ap­tar­tus fak­tus. An­tai tre­èio­jo de­ðimt­me­èio pra­dþio­je kon­cer­ tuo­se pa­si­ro­dæs re­per­tu­a­ras bu­vo la­bai ri­bo­tas – Nau­ja­lio Nok­tiur­nas, Ele­nos Lau­mens­kie­nës pje­sës, V. Þadei­kos Fan­ ta­zi­ja Lie­tu­va, Juo­zo Þi­le­vi­èiaus So­na­ta.

Tuo tar­pu ket­vir­ta­ja­me de­ðimt­me­ty­je, jau tu­rint to­kias pa­jë­gas, daug kas ki­taip.

Svar­bu bu­vo tai, kad pia­nis­tai – kom­po­ zi­to­riai ne tik pa­tei­kë vi­sai ne­ma­þa sa­vo kû­ri­niø – pui­kiai kon­cer­tið­kai ið­dai­lin­to re­per­tu­a­ro, bet „pri­kë­lë” am­þi­nin­kø bei vy­res­niø­jø ko­le­gø kom­po­zi­to­riø vei­ka­ lus. Tam tar­si ke­lià pa­ro­dë Dva­rio­nas, 1930 me­tais sa­vo re­èi­ta­ly­je skam­bi­næs tik lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø kû­ri­nius. Ne vel­tui su­si­þa­vë­jæs Jo­nas Ben­do­rius tà kon­cer­tà pa­va­di­no ypa­tin­gu. Ið­aukð­ti­næs pia­nis­to ini­cia­ty­và, jis dþiau­gë­si, kad „for­te­pi­jo­ni­nës mu­zi­kos sri­ty jau ne­sam taip di­de­li var­guo­liai (...), kad „su skam­bin­tais kû­ri­niais drà­siai ga­li­me pa­si­ro­dy­ti bet ku­ria­ me Eu­ro­pos kul­tû­ros cen­tre”7 .

Vi­sos mi­në­tos as­me­ny­bës il­gai­niui ási­ dar­bi­no dës­ty­to­jais kon­ser­va­to­ri­jo­je, ma­ të sa­vo ko­le­gø, taip pat kon­ser­va­to­ri­jos dës­ty­to­jø kom­po­zi­to­riø dar­bus, ruo­ðë stu­den­tus kon­cer­ti­nei veik­lai. Þo­dþiu – daug nu­vei­kë na­cio­na­li­nio for­te­pi­jo­ni­ nio re­per­tu­a­ro ir jo pro­pa­ga­vi­mo la­bui.

Ket­vir­ta­ja­me de­ðimt­me­ty­je tu­rë­jo­me ir pro­fe­sio­na­lio­sios for­te­pi­jo­no me­no ávy­kiø kri­ti­kos. Þi­no­ma, tuo­se ba­ruo­se ne­pra­len­kia­mas bu­vo jau mû­sø mi­në­tas Ja­ku­bë­nas, su­ge­bë­jæs va­ka­rie­tið­kus kri­ti­ kos dai­gus su­dai­gin­ti mû­sø na­cio­na­li­nës kul­tû­ros dir­vo­je.

Api­ben­drin­da­mi ga­li­me teig­ti, kad XX am­þiaus ket­vir­to­jo de­ðimt­me­èio pa­bai­go­je mes tu­rë­jo­me pil­nak­rau­já for­te­pi­jo­no me­no funk­cio­na­vi­mà – pro­ fe­sio­na­liai funk­cio­na­vo kom­po­zi­ci­jos, at­li­ki­mo, kri­ti­kos ba­rai, o kon­ser­va­to­ri­ja, vie­ni­ju­si ið­ki­liau­sias as­me­ny­bes, ta­po tø ba­rø puo­se­lë­to­ja.

De­ja, ka­ro aud­ros uþ­tven­kë na­tû­ra­ lià ir jau su­si­for­ma­vu­sià mû­sø kul­tû­ros upës tëk­mæ. Po ka­ro daug kas jau bu­vo ki­taip. Ne vie­na reikð­min­ga for­te­pi­jo­no me­nui fi­gû­ra pa­li­ko krað­tà. Ta­èiau at­kû­ rus mu­zi­ki­nio ðvie­ti­mo struk­tû­ras (1949 me­tais su­jun­gus Vil­niaus ir Kau­no kon­ ser­va­to­ri­jas), pa­ma­þu vël ëmë megz­tis ry­ðiai, at­gi­jo kû­rë­jø ir at­li­kë­jø kû­ry­bi­niai

no­rai. Kaip tuo­met at­ro­dë mû­sø nag­ri­në­ ja­mos sà­sa­jos?

Il­gà lai­kà po ka­ro di­de­læ áta­kà for­te­ pi­jo­no me­no rai­dai da­rë jau mû­sø mi­në­ tos as­me­ny­bës Dva­rio­nas ir Vai­niû­nas.

1983 me­tø straips­ny­je Land­sber­gis la­bai tiks­liai api­brë­þia is­to­ri­næ jø reikð­mæ, pa­ va­din­da­mas juos pa­sau­li­nës ro­man­ti­nës kom­po­nuo­jan­èiø pia­nis­tø ir kon­cer­tuo­ jan­èiø kom­po­zi­to­riø ple­ja­dos pas­ku­ti­ niais mo­hi­ka­nais Lie­tu­vo­je. Straips­nio au­to­rius ne­dvip­ras­mið­kai ap­gai­les­tau­ja dël jø pa­li­ki­mo spra­gø ir re­to­rið­kai klau­sia – „kas gi da­bar pa­ra­ðys lie­tu­við­kø for­te­pi­jo­ni­niø so­na­tø, va­ria­ci­jø cik­lus, kas kon­cer­tið­kai ið­dai­lins lie­tu­viø ðo­kius?”8 .

Vil­tin­gas ir kar­tu pe­si­mis­ti­nis klau­si­mas tar­si at­sa­ko­mas pa­ties au­to­riaus. Jis raðo: „þi­nia, kai kà tuo­se þan­ruo­se su­kû­rë jau­nes­ nie­ ji, ta­ èiau ki­ tur juos kreip­ da­ mi, ir vien pa­grin­di­nës kû­ry­bos pa­rað­të­se; o meist­rai – pui­kûs in­stru­men­to þi­no­vai – ne­pri­tai­kë sa­vo meist­rið­ku­mo ir þi­niø tuo mas­tu, kaip bû­tø de­rë­jæ”9 . „Nau­jo­ji kû­ry­ba for­te­pi­jo­nui, nors ir ádo­mi ir ver­tin­ga (...) pra­ran­da tos ypa­tin­gos mei­lës þy­mæ, ku­ria meist­rai pa­ gerb­da­vo stam­bø­já in­stru­men­tà”10 .

Land­sber­gis, be abe­jo, tei­sus, tvir­tin­ da­mas apie ið­skir­ti­næ mi­në­tø as­me­ny­biø vie­tà. Bû­tent jos, sie­ju­sios sa­vy­je kom­po­ zi­to­riaus ir at­li­kë­jo veik­là, bu­vo kel­ro­ dþiai mû­sø for­te­pi­jo­no me­no is­to­ri­jo­je.

Kaip jau mi­në­ta, straips­nis ra­ðy­tas 1983 me­tais. Þi­no­ma, iki tol bû­ta ir ki­to­kio po­bû­dþio reikð­min­gø ávy­kiø. For­te­pi­jo­ni­ nës li­te­ra­tû­ros ávai­riais lai­ko­tar­piais yra pa­tei­kæ kom­po­zi­to­riai Le­o­nas Po­vi­lai­tis, Al­gi­man­tas Bra­þins­kas, Vy­tau­tas Mont­ vi­la, Bro­nius Ku­ta­vi­èius, Os­val­das Ba­la­ kaus­kas, Va­len­ti­nas Bag­do­nas, Vy­tau­tas Lau­ru­ðas, Vy­tau­tas Bar­kaus­kas, Ana­to­li­ jus Ðen­de­ro­vas ir kt. Ta­èiau, kaip mi­në­ ta­me straips­ny­je yra tei­gæs Land­sber­gis, pa­dë­tis ki­ta – ra­ðo ne sau, ne­kon­cer­tuo­ja, ne­kon­ku­ruo­ja tar­pu­sa­vy­je. Kà tik var­dy­ tø kom­po­zi­to­riø kû­ri­niai bu­vo ir yra at­lie­ka­mi. Ne vie­na jø prem­je­ra bu­vo ágy­ven­din­ta Liu­dos ir Kæs­tu­èio Gry­baus­ kø du­e­to. So­lo li­te­ra­tû­rà ið­ti­ki­mai pa­si­ tik­da­vo Bi­ru­të Vai­niû­nai­të ir kt. Ta­èiau glau­des­niø tan­de­mø (kom­po­zi­to­riu­s–at­ li­kë­jas) tik­rai ne­bu­vo ir në­ra per daug.

O kur dar in­ter­pre­ta­ci­jø skir­tu­mai?

Drás­èiau teig­ti, kad tik taip ga­li­me tu­rë­ti vi­sa­ver­tá for­te­pi­jo­no me­no funk­cio­na­vi­ mà. Mi­në­ta­me straips­ny­je Land­sber­gis ra­ðo: „kol kas ga­li­ma pa­sa­ky­ti vien tai, kad lie­tu­viø mu­zi­kos kû­ry­bos ir at­li­kë­jø me­no po­ten­cia­las – kaip ben­dra­vi­mo, tar­pu­sa­vio pra­tur­ti­ni­mo prie­mo­në (....) pa­nau­do­ja­mas ðian­dien dar to­li gra­þu ne­pa­kan­ka­mai”11 .

Ki­ta ver­tus, at­li­kë­jo ir kom­po­zi­to­riaus „ið­si­sky­ri­mas” yra ir na­tû­ra­lus da­ly­kas.

Taip yra vi­so­je Va­ka­rø Eu­ro­po­je.

Muzikos barai /33

Ge­rai þi­no­ma tie­sa – so­viet­me­tis bu­ vo pa­lau­þæs mu­zi­kos kri­ti­kos spar­nus.

Nu­ken­të­jo ir for­te­pi­jo­no me­no kri­ti­kos bûk­lë – ne­tu­rë­jo­me to­kios pla­nin­gos kri­ ti­kø veik­los kaip pas­ku­ti­niais tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos me­tais. Ta­èiau ir tuo­met ji gy­va­ vo, vie­naip ar ki­taip re­a­ga­vo á for­te­pi­jo­no me­no ávy­kius. At­ga­vus ne­pri­klau­so­my­ bæ, pa­dë­tis ta­po ge­res­në. Tu­ri­me gy­ves­ná re­a­ga­vi­mà. Áþval­gios kri­ti­kos yra pa­tei­kæ Ed­mun­das Ged­gau­das, Ig­na­to­nis, No­mi­ cai­të ir kt.

Ta­èiau gráþ­ki­me prie kom­po­zi­to­riø ir at­li­kë­jø klau­si­mo. Ko­kia pa­dë­tis da­bar?

Ko­kios nû­die­nos kom­po­zi­to­riø ir at­li­kë­ jø ben­dra­dar­bia­vi­mo pro­por­ci­jos? Man re­gis, kad at­sa­ky­mui yra ge­rai tin­ka­mos kom­po­zi­to­riaus Al­gi­man­to Ku­bi­liû­no12 min­tys, ið­sa­ky­tos straips­ny­je „Kû­ry­ba yra ke­lias”, pub­li­kuo­ta­me ðiø me­tø Mu­zi­ kos ba­rø pir­ma­ja­me nu­me­ry­je. Ci­tuo­ju jo þodþius: „pa­si­gen­dant Eu­ro­pos fes­ti­va­liuo­se reikð­min­ges­nio lie­tu­við­kos mu­zi­kos pri­sta­ty­ mo, ne­rei­kia su­pras­ti, jog mû­sø mu­zi­ka pra­ stes­në ar ge­res­në. Gal tai ro­do abi­pu­sæ ry­ðiø ir in­for­ma­ci­jos sto­kà?” Èia api­ben­drin­da­mas kom­po­zi­to­rius tu­ri min­ty­je vi­sø þan­rø mu­zi­kà. Ta­èiau, kaip jau ga­li­ma su­pras­ti, vi­sa tai tin­ka ir for­te­pi­jo­ni­nës mu­zi­kos at­ve­ju. Ki­ta ver­tus, ne­rei­kia su­pras­ti, kad nie­ko ne­tu­ri­me ir ne­da­ro­me. Vien per­þvel­ gæ for­te­pi­jo­ni­niø kû­ri­niø ára­ðus mû­sø Ra­ di­jo ir te­le­vi­zi­jos fo­no­te­kos ar­chy­vuo­se, ra­si­me áspû­din­gø duo­me­nø skai­èiø. Tai­gi lyg ir tu­ri­me, bet sis­te­mið­ko po­þiû­rio pa­si­ ges­tu­me. Vi­sur rei­kia gy­vo re­a­ga­vi­mo ir gy­vos re­flek­si­jos á ob­jek­tus, kai, kaip jau sa­kë­me, vis­kas na­tû­ra­liai ið­ky­la ið pa­èios veik­los ypa­tu­mø.

Kal­bant apie gy­vy­bin­gus ir na­tû­ra­lius at­li­kë­jø sai­tus su kom­po­zi­to­riais, at­ra­ma ið­lie­ka Èiur­lio­nis. Èia tu­riu min­ty­je dva­si­ næ at­ra­mà, kai pia­nis­tai nie­ko ne­ver­èia­mi ima­si ðio kom­po­zi­to­riaus kû­ri­niø, ne­re­tai „su­lip­dy­da­mi” ir mo­nog­ra­fi­ná kon­cer­tà (pa­vyz­dys – Pet­ro Ge­niu­ðo re­èi­ta­lis 1999 me­tais Kau­no fil­har­mo­ni­jo­je, Vy­tau­to Land­sber­gio, Al­do­nos Rad­vi­lai­tës, Ro­ko Zu­bo­vo kon­cer­tai Vo­kie­ti­jo­je, Ru­si­jo­je). Èiur­lio­nis dva­si­në pia­nis­tø at­ra­ma bu­ vo so­viet­me­èiu. Ji lie­ka, kaip sa­kë­me, ir da­bar. Ðios, jei taip ga­li­ma bû­tø va­din­ti, stra­te­gi­jos for­ma­vi­mas pra­si­de­da nuo Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos pe­da­go­gø ini­cia­ty­vø. Jau daug me­tø ðiuo­se ba­ruo­se dar­buo­ja­si Ve­ro­ni­ka Vi­tai­të.

Nuo 1965 me­tø kar­tu su Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­su ga­lë­jo­me ste­bë­ti ir te­ bes­te­bi­me skir­tin­gø mû­sø pia­nis­tø kar­tø au­gi­mà, es­te­ti­nes pa­þiû­ras, jø kai­tà. Tai­ gi Èiur­lio­nis tvir­èiau­siai „ási­sprau­dæs” pia­nis­tø sà­mo­në­je. Ga­lë­tu­me var­dy­ti daug pia­nis­tø, neið­si­ski­rian­èiø su ðio kom­po­zi­to­riaus mu­zi­ka (Mû­za Ru­bac­ky­

Muzikos barai /34

të, Alek­san­dra Juo­za­pë­nai­të, Rai­mon­das Kon­tri­mas, Alek­san­dra Þvir­bly­të, Ro­kas Zu­bo­vas ir kt.). Vie­na ver­tus, tai ge­rai, ta­èiau kiek ir iner­tið­ka – daug mû­sø kom­ po­zi­to­riø for­te­pi­jo­no li­te­ra­tû­ros lie­ka mu­ zi­ki­nio gy­ve­ni­mo kel­krað­èiuo­se.

Kai kà èia ið­ ryð­ ki­ na ir ki­ ti kon­ kur­ sai. Vil­èiø tei­kia LMA Kau­no fa­kul­te­te prie­globs­tá ra­dæs tarp­tau­ti­nis an­sam­bliø kon­kur­sas, kur su or­ga­ni­za­to­riø stra­ te­gø pa­gal­ba at­li­kë­jai „ran­da” pui­kios mû­sø kom­po­zi­to­riø for­te­pi­jo­ni­niø du­e­tø mu­zi­kos. Taip mû­sø pia­nis­tai „at­ra­do” pui­kius Gied­riaus Kup­re­vi­èiaus, Onu­tës Nar­bu­tai­tës, Ku­ta­vi­èiaus, Bag­do­no, Bar­ kaus­ko ati­tin­ka­mo þan­ro kû­ri­nius. Tai­gi pe­da­go­gi­në làs­te­lë kvë­puo­ja.

Pri­dë­ki­me dar jau­nes­niems pia­nis­ tams skir­tus Ba­lio Dva­rio­no, Sta­sio Vai­niû­no kon­kur­sus, ku­riuo­se taip pat dë­me­sio ski­ria­ma mû­sø kom­po­zi­to­riø for­te­pi­jo­ni­nei mu­zi­kai, gau­si­me vi­sai pa­ kan­ka­mà vaiz­dà.

Ki­ta ver­tus, rei­kë­tø dar at­ski­rai pa­mi­ në­ti ir kai ku­riø LMA pia­nis­tø ini­cia­ty­vas re­a­guo­jant á nau­jau­sius mû­sø kom­po­zi­to­ riø kû­ri­nius for­te­pi­jo­nui. Tu­ri­me ryð­kø, ne­bi­jau pa­sa­ky­ti – pa­sau­li­nio ly­gio – Rû­ tos ir Zbig­ne­vo Ibel­haup­tø du­e­tà. Bû­tent jis stam­bio­mis rai­dë­mis ára­ðo á mû­sø for­te­pi­jo­no me­no is­to­ri­jà tik­rai pui­kius kû­ri­nius – Nar­bu­tai­tës Vi­jok­lá, Re­mi­gi­ jaus Mer­ke­lio Sep­tin­tà dan­gø. Ma­ty­ti ir ki­tø pui­kiø ini­cia­ty­vø – Pet­ras Ge­niu­ðas ið­ne­ða á kon­cer­ti­næ est­ra­dà so­lo li­te­ra­tû­rà (pvz., Gin­ta­ro So­dei­kos Alz­hei­mer so­na­ tà). No­rë­tø­si, kad èia bû­tø su­in­te­re­suo­tos abi pu­sës – ir kom­po­zi­to­riai, ir at­li­kë­jai.

Jie, pa­de­da­mi me­no plët­ros stra­te­gi­jas ini­ ci­juo­jan­èiø mu­zi­ko­lo­gø, ga­lë­tø ið nau­jo ban­dy­ti at­ver­ti ir pa­sau­lio kon­cer­tø sa­les mû­sø for­te­pi­jo­ni­nei mu­zi­kai. Po­ten­cia­lo, ko ge­ro, tu­ri­me.

Straips­ny­je pa­nau­do­ta me­dþia­ga ið au­to­riaus pra­ne­ði­mo kon­fe­ren­ci­jo­je „Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ja ke­ly­je á Eu­ro­pos aukð­to­jo moks­lo erd­væ”, skai­ ty­to 2003 me­tø ba­lan­dþio 2 die­nà. n 1 S. Gruo­die­në, Ið mû­sø gy­ve­ni­mo kny­gos, V., 1984.

2 V. Land­sber­gis, Ge­res­nës mu­zi­kos troð­ki­mas, V., 1990, p. 447.

3 V. Ja­ku­bë­nas, Straips­niai ir re­cen­zi­jos, V., 1994, p. 368.

4 Ten pat, p. 478.

5 K. Ja­sins­kas, Kon­cer­ti­nis gy­ve­ni­mas Lie­tu­vo­je 1919–1940, V., 1983.

6 I. Jan­kaus­kie­në, „Sim­fo­ni­nës ir ka­me­ri­nës in­stru­ men­ti­nës mu­zi­kos kon­cer­tø ap­þval­ga (1918– 1940)”, Lie­tu­vos mu­zi­ko­lo­gi­ja, V., 2000.

7 Ten pat.

8 V. Land­sber­gis, op. cit., p. 117.

9 Ten pat.

10 Ten pat.

11 Ten pat, p. 116.

12 A. Ku­bi­liû­nas, „Kû­ry­ba yra ke­lias”, Mu­zi­kos ba­ rai, V., 2003, nr. 1–2, p. 25.

KON­CER­TI­NIS MÛ­ZOS RU­BAC­KY­TËS SE­ZO­NAS

Ðiais moks­lo me­tais Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ jo­je vël net ke­tu­ris kar­tus pla­nuo­ja­mi pia­nis­tës Mû­zos Ru­bac­ky­tës meist­rið­ku­mo kur­sai (pra­ei­tais me­tais su meist­rið­ku­mo pa­mo­ko­mis á LMA ji bu­vo at­vy­ku­si tris kar­tus). Lie­tu­vo­je pia­nis­të ne tik dës­to, bet ir kon­cer­tuo­ja: su Vil­niaus kvar­te­tu ji da­ly­vaus cik­lo „Eu­ro­pos ða­liø ka­me­ri­në mu­zi­ka” uþ­da­ry­mo kon­cer­te, ku­ria­me skam­bës is­pa­nø kom­po­zi­to­riø mu­zi­ka. Ðiais me­tais su Lie­tu­vos

Mû­za Ru­bac­ky­të ir Graikijos preziden­ tas Constantinos Stephanopoulos

na­cio­na­li­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru, di­ri­guo­ja­mu Ste­fa­no La­no, pia­nis­të skam­bins net du for­te­pi­ jo­ni­nius kon­cer­tus: Fry­de­ry­ko Cho­pi­no Pir­mà­já ir Bélos Bartóko Tre­èi­à­já.

Pra­ëjæs se­zo­nas pia­nis­tës biog­ra­fi­jo­je pa­þy­ më­tas ypa­tin­gu pro­jek­tu. Tri­jø kon­cer­tø, vy­ku­ siø tà pa­èià die­nà (lap­kri­èio 1 d. 12, 16 ir 20 val.), me­tu Pran­cû­zi­jos Ra­di­jo Oli­vier Mes­sia­e­no Di­dþio­jo­je sa­lë­je Mû­za Ru­bac­ky­të at­li­ko vi­sà Fe­ren­czo Lis­zto cik­là Kla­jo­niø me­tai. Ðá di­dþiu­lá pro­jek­tà á CD ára­ðë fir­ma „Ly­rinx”, jis bus ið­leis­tas 2004 m. sau­sá. Ðio­je fir­mo­je Mû­za Ru­bac­ky­të taip pat ára­ðë Ser­ge­jaus Pro­kof­je­vo kû­ri­niø kom­pak­ti­næ plokð­te­læ, ku­rià taip pat ke­ti­na­ma ið­leis­ti 2004-ai­siais. Ki­tø me­tø sau­sio më­ne­sá pla­nuo­ja­mas kon­cer­ti­nis Ba­cho ir Be­et­ho­ve­no kû­ri­niø ára­ðas. Pra­ei­to se­zo­no pia­nis­tës kon­cer­tø ge­og­ra­fi­ja bu­vo la­bai in­ten­sy­vi: gast­ro­lës Di­dþio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Olan­di­jo­je, Da­ni­jo­je, kon­cer­tai Pran­cû­zi­jo­je. Ðie­met tæ­sia­si ir ben­dras Mû­zos Ru­bac­ky­tës pro­jek­tas su „Be­et­ho­ven Ar­chie­ves” da­ly­vau­jant Vil­niaus kvar­te­tui. Tai Lud­wi­go van Be­et­ho­ve­no Kon­cer­to Nr. 4 ka­me­ri­nës ver­si­jos, ras­tos 1996 m. ir pa­ti­kë­tos Mû­zai Ru­bac­ky­tei, at­li­ki­mas.

Pro­jek­to da­ly­viai kon­cer­ta­vo Pran­cû­zi­jo­je, o ðia­me se­zo­ne nu­ma­to­mi kon­cer­tai Bel­gi­jo­je ir Vo­kie­ti­jo­je (tarp ki­tø vie­tø – ir Be­et­ho­ve­no na­me Bo­no­je), Pran­cû­zi­jos va­sa­ros fes­ti­va­liuo­se. Pla­ nuo­ja­mos kon­cer­ti­nës gast­ro­lës Bal­ka­nø ða­ly­se su jø na­cio­na­li­niais or­kest­rais, „San­tia­go de Chi­le” ope­ro­je ir ki­tur.

Spa­lio pra­dþio­je Mû­za Ru­bac­ky­të kon­cer­ta­vo ir ve­dë meist­rið­ku­mo kur­sus Ry­go­je, vë­liau ið­vy­ko á JAV, kur kon­cer­ta­vo su Tek­sa­so vals­ti­jos Aus­ti­no sim­fo­ni­niu or­kest­ru, ve­dë meist­rið­ku­mo kur­sus Aus­ti­no uni­ver­si­te­te bei to­liau tæ­sia re­èi­ta­lius ávai­riuo­se JAV mies­tuo­se (jau tre­èia­jam re­èi­ta­liui pia­nis­tæ pa­kvie­të Kla­si­ki­nis WFMT Ra­di­jas).

MB inf.

Skel­bia­mas kon­kur­sas for­te­pi­jo­ni­niam kon­cer­tui su sty­gi­niø or­kest­ru su­kur­ti Ðiø me­tø pa­va­sa­rá Sau­liaus Ka­ro­so lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do ásteig­tø þy­maus lie­tu­viø kom­ po­zi­to­riaus, cho­rø di­ri­gen­to ir vi­suo­me­nës me­no vei­kë­jo Juo­zo Ka­ro­so var­do pre­mi­jø dë­ka þen­kliai pra­tur­të­jo lie­tu­viø for­te­pi­jo­ni­në pe­da­go­gi­në li­te­ra­tû­ra. Tai – smul­kios for­mos kû­ri­niai, ku­riø ypaè sto­ko­jo ða­lies mu­zi­kos mo­kyk­los.

Per­þvel­gæ for­te­pi­jo­ni­ná pe­da­go­gi­ná ir kon­cer­ti­ná re­per­tu­a­rà, J. Ka­ro­so kon­kur­sø or­ga­ni­za­to­ riai pa­ste­bi, kad pas­ta­rai­siais de­ðimt­me­èiais for­te­pi­jo­ni­nës mu­zi­kos re­per­tu­a­ras ne­pa­si­pil­dë në vie­nu ryð­kes­niu lie­tu­við­ku for­te­pi­jo­ni­nio kon­cer­to þan­ro kû­ri­niu.

To­dël Sau­liaus Ka­ro­so fon­das drau­ge su Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riø sà­jun­ga skel­bia kon­kur­sà for­te­pi­jo­ni­niam kon­cer­tui su sty­gi­niø or­kest­ru su­kur­ti.

Kon­kur­sas vyks dviem tu­rais: I tu­ras – ge­gu­þës 15 d.

II tu­ras – 2004 m. lap­kri­èio mën.

Kon­kur­sas slap­tas. Á pir­mà­já tu­rà au­to­riai ga­li pa­teik­ti kû­ri­nius, pa­si­ra­ðy­da­mi sla­py­var­dþiu, iki 2004 m. ge­gu­þës 10 d. ad­re­su: J. Ka­ro­so kon­kur­sui Lietuvos kom­po­zi­to­riø sà­jun­ga A. Mic­ke­vi­èiaus g. 29, LT - 2600 Vilnius Kû­ri­niø pa­tei­ki­mo for­ma ne­reg­la­men­tuo­ja­ma (pri­ima­mi ir kla­vy­rai, ir par­ti­tû­ros). Ne­reg­la­men­tuo­ja­ma ir kû­ri­niø for­ma. Truk­më 10–15 mi­nu­èiø. Pa­gei­dau­ja­ma, kad kû­ri­nys tik­tø tiek kon­cer­ti­niam, tiek pe­da­go­gi­niam re­per­tu­a­rui. Á ant­rà­já tu­rà bus at­rink­ti ðe­ði kon­cer­tai. Á ant­rà­já tu­rà at­rink­ti kû­ri­niai bus skam­bi­na­mi su or­kest­ru, to­dël at­rink­tø ðe­ðiø kû­ri­niø au­to­riai tu­rës pa­pil­do­mai (jei ne­pa­tei­kë anks­èiau) pa­teik­ti par­ti­tû­ras ir or­kest­ro bal­sus iki 2004 m. lap­kri­èio 1 d. ad­re­su Vil­nius, Mic­ke­vi­èiaus g. 29, Kom­po­zi­to­riø sà­jun­ga, J. Ka­ro­so kon­kur­sui. Kon­kur­so slap­tu­mas bus ið­lai­ko­mas skel­biant á ant­rà­já tu­rà at­ rink­tø kû­ri­niø au­to­riø sla­py­var­dþius.

Nu­ma­ty­tos pre­mi­jos: I – 3000 Lt II – 2000 Lt III – 1000 Lt Vi­siems ant­ro­jo tu­ro da­ly­viams nu­ma­to­mas au­to­ri­nis at­ly­gi­ni­mas.

Pa­pil­do­ma in­for­ma­ci­ja tei­kia­ma Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riø sà­jun­go­je tel. (85) 212 36 11. Þur­na­las „Mu­zi­kos ba­rai” (www.mu­zi­kos­ba­rai.lt) – J. Ka­ro­so kon­kur­so in­for­ma­ci­nis part­ne­ris. Se­ki­te in­ for­ma­ci­jà apie kon­kur­sà þur­na­le ir þur­na­lo in­ter­ne­to pus­la­piuo­se.

Muzikos barai /35

Anonsas

Kau­no ope­re­të “Kip­ras, Fio­do­ras ir ki­ti” K Tar­pu­ka­rio Kau­no bo­he­ma vël ren­ka­si Vals­ty­bës te­at­re au­no vals­ty­bi­nis mu­zi­ki­nis te­ at­ras spa­lio 24 ir 25 die­no­mis kvie­èia á ne­tra­di­ci­næ prem­je­rà, nau­jo þan­ro – Kau­no ope­re­tës – prem­je­rà. Toks su­ma­ny­mas ki­lo kom­po­zi­to­riui Gied­riui Kup­re­vi­èiui, o jam pri­ta­rë ra­ðy­to­jas Her­kus Kun­èius – abu jie no­rë­jo pa­teik­ti sa­và tar­pu­ka­rio Kau­no me­ni­nin­kø kas­die­nio gy­ve­ni­mo in­ter­pre­ta­ci­jà. Abie­jø ma­ny­mu, tam la­ biau­siai ti­ko ope­re­tës þan­ras su tam tik­ru – Kau­no dva­sios – prie­sko­niu.

H. Kun­èiui pre­teks­tas plë­to­ti lib­re­to siu­þe­tà bu­vo prieð sep­ty­nias­de­ðimt me­ tø Kau­ne vie­ðë­ju­sio gar­sio­jo ru­sø bo­so Fio­do­ro Ða­lia­pi­no gast­ro­lës ir jo me­ni­në drau­gys­të su gar­siau­siu mû­sø dai­ni­nin­ ku Kip­ru Pet­raus­ku. Spek­tak­ly­je au­to­riai pa­ban­dë pra­skleis­ti is­to­ri­jos uþ­dan­gà ir pa­þvelg­ti á ryð­kiau­siø tar­pu­ka­rio Kau­no me­ni­nin­kø bro­li­jos at­sto­vø gy­ve­ni­mo pus­la­pius, jau tam­pan­èius le­gen­da, va­ do­vë­liuo­se ir biog­ra­fi­niuo­se lei­di­niuo­se dël su­pran­ta­mø prie­þas­èiø ne­afi­ðuo­tus ir ið­li­ku­sius tik ben­dra­þy­giø, ger­bë­jø at­si­mi­ ni­muo­se. Me­ni­nin­kø ke­liais þiû­ro­vus ves dvi spal­vin­gos di­dþiø­jø dai­ni­nin­kø as­me­ ny­bës – Kip­ras Pet­raus­kas ir Fio­do­ras Ða­ lia­pi­nas. Veiks­mas ru­tu­lio­ja­si svar­biau­sio­ se to lai­ko­tar­pio kul­tû­ri­nio eli­to bû­ri­mo­si vie­to­se – Vals­ty­bës te­at­re, Lais­vës alë­jo­je, Kon­ra­do ka­vi­në­je, Me­no mo­kyk­lo­je, Mai­ ro­nio sve­tai­në­je.

Në vie­nam ið au­to­riø në­ra te­kæ pa­jus­ ti tar­pu­ka­rio Kau­no me­ni­nin­kø bo­he­mos dva­sios, ta­èiau jø vaiz­duo­tæ aud­ri­no gar­ sûs pra­ëju­siø lai­kø me­ni­nin­kø var­dai, su jais su­si­jæ me­no ir bui­ties ávy­kiai, bë­gant

Muzikos barai /36

lai­kui, api­pin­ti juo­kin­giau­siais per­pa­sa­ko­ ji­mais ir anek­do­tais.

Im­tis sta­ty­ti to­kio siu­þe­to kû­ri­ná ga­li tik pui­kiai ne­pri­klau­so­my­bës lai­kø Kau­ no gy­ve­ni­mà ið­ma­nan­tis me­ni­nin­kas, o kaip tik toks ir yra nau­jo­jo spek­tak­lio reþisie­rius Gy­tis Pa­de­gi­mas. Nau­jo­sios ope­re­tës di­ri­gen­tas – Vir­gi­li­jus Vi­soc­kis.

Tar­pu­ka­rio dva­sià at­spin­dës dai­li­nin­kës Bi­ru­tës Uk­ri­nai­tës su­kur­tas pui­kus spek­ tak­lio sce­no­vaiz­dis, nuo­dug­nø to me­to Kau­no vaiz­dà su­si­da­ry­ti pa­dës ir vaiz­do pro­jek­ci­jø þais­më. Vi­sà ður­mu­liuo­jan­èià kom­pa­ni­jà sce­nos ju­de­siu su­val­dë jau­nas cho­reo­grafas An­drius Ku­rie­nius.

Kau­no ope­re­të Kip­ras, Fio­do­ras ir ki­ti yra pir­ma­sis re­þi­sie­riaus G. Pa­de­gi­mo dar­ bas Kau­no mu­zi­ki­nia­me te­at­re ir ið da­lies – ið­si­pil­dþiu­si jo sva­jo­në, nes jau se­niai puo­se­lë­jo no­rà sta­ty­ti ope­rà.

Gy­tis Pa­de­gi­mas: „Ðis spek­tak­lis ne­bus tiks­lus ano Kau­no res­tau­ra­vi­mas, aið­ku, þiû­ ro­vai ið­vys daug tik­rø per­so­na­þø ir ávy­kiø, ta­èiau ne­si­lai­ko­ma jø se­kos, tai tik im­pre­si­ja uni­ka­laus lai­ko te­ma. To­dël svar­biau­si ope­re­ tës he­ro­jai at­si­durs tarp gar­sio­jo Me­ni­nin­kø strei­ko da­ly­viø, pa­tirs ávai­riø, pu­siau ko­mið­ kø, iro­nið­kø ar net dra­ma­tið­kø nuo­ty­kiø, bet vis­kas, kaip ir de­ra þan­rui, baig­sis ge­rai. Te­at­ ro uþ­dan­ga at­skleis pra­ei­ties Kau­no frag­men­ tus, leis­da­ma dirs­te­lë­ti á ður­mu­lin­gà Kon­ra­do ka­vi­nës, Lais­vës alë­jos, Me­no mo­kyk­los gy­ve­ ni­mà, ir vël pri­dengs. Ke­le­tà aki­mir­kø sce­nos veiks­mas net­gi nu­si­kels á sa­læ ir á va­di­na­mà­jà pre­zi­den­ti­næ lo­þæ.”

Il­ga­met­ra­þiais spek­tak­liais gar­së­jan­tis

re­þi­sie­rius sa­ko, kad dirb­ti su ðiuo nau­ju þan­ru jam ne­pa­pras­tai ádo­mu, jis ap­skri­ tai se­niai sva­jo­jæs sta­ty­ti mu­zi­ki­nius vei­ ka­lus. Mu­zi­ki­nio spek­tak­lio sti­lis­ti­ka já dis­cip­li­nuo­ja, re­þi­sû­ri­në ið­mo­në ir sce­nø kai­ta èia no­ri ne­no­ri tu­ri pa­klus­ti mu­zi­kos lai­kui ir rit­mui. Ðia­me pa­sta­ty­me dir­ba be­veik vi­sa so­lis­tø tru­pë, kvie­èia­ma ir vil­nie­èiø, da­ly­ vau­jan­èiø mu­zi­ki­nio te­at­ro spek­tak­liuo­se, ne­ma­þai vaid­me­nø tu­ri ir cho­ro ar­tis­tai.

Vien per­so­na­þø ga­le­ri­jo­je – per tris­de­ðimt vei­kë­jø, o kur dar po­nai ir po­nios, stu­den­ tai ir ka­ri­nin­kai, ka­li­niai ir po­li­ci­nin­kai, tre­èiaf­ron­ti­nin­kai ir ke­tur­vë­ji­nin­kai, vil­ko­ la­ki­nin­kai ir t. t. Ar­tis­tai sa­ko, kad jiems ne­pa­pras­tai ádo­mu ir nau­din­ga dirb­ti su ðiuo tols­tan­èio lai­ko áspû­dþiais gau­siai be­si­da­li­jan­èiu re­þi­sie­riu­mi. Tai „vaikð­èio­ jan­ti en­cik­lo­pe­di­ja”, smul­kiai pa­þás­tan­ti tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos te­at­ro gy­ve­ni­mà ir sy­kiu ga­lin­ti pa­dë­ti pa­jus­ti jo dva­sià ir nuo­tai­kas. At­gai­vin­ti prieð­ka­rio Kau­no me­ni­næ at­mo­sfe­rà re­þi­sie­rius jau ban­dë prieð me­tus Mai­ro­nio lie­tu­viø li­te­ra­tû­ros mu­zie­ju­je su­kur­ta­me spek­tak­ly­je.

Na, o ope­re­tës kom­po­zi­to­rius Gied­rius Kup­re­vi­èius ðá sa­vo dar­bà api­bû­di­na kaip þvilgs­ná á pra­ei­tá ðian­die­nos aki­mis.

Gied­rius Kup­re­vi­èius: „Post­mo­dernizmas ið­lais­vi­no mû­sø po­þiû­rá á fak­tus ir epo­ chas. Da­bar mes ne­var­þo­mai sa­ko­me: bu­vo taip, bet ga­lë­jo bû­ti ir anaip.

Is­to­ri­ja yra pa­ti post­mo­derniðkiau­sia dis­cip­li­na, nes re­mia­si tuo, kuo ne­ga­li rem­tis jo­kie tiks­lie­ji moks­lai: ji min­ta ir gy­vuo­ja tik in­ter­pre­ta­ci­jø dë­ka.

Kipras - Mindaugas Zimkus, Fiodoras Juozas Malikonis

L.BRUNDZOS nuotr.

rie áta­ria, kad spek­tak­ly­je no­ri­ma ðai­py­tis ið gar­siø, nu­si­pel­niu­siø Lie­tu­vos kul­tû­rai pa­var­dþiø, G. Þi­lys sa­ko, kad pa­do­rûs þmo­nës ne­ga­li ðai­py­tis ið Kip­ro Pet­raus­ko, Sa­lo­më­jos Në­ries, Mai­ro­nio ir ki­tø ano me­ to kû­rë­jø. Tie­siog vi­si jie bu­vo ta­len­tin­gi, ádo­mûs me­ni­nin­kai, ið­skir­ti­nës ir spal­vin­ gos as­me­ny­bës, su­ge­bë­ju­sios ste­bin­ti ne tik sa­vo ta­len­tais, bet ir mo­kë­ji­mu ið­ra­din­ gai links­min­tis. Anot J. W. Go­et­he’s, „vi­si di­ die­ ji þmo­ nës yra tik þmo­ nës…” O ði nau­jo­ji Kau­no ope­re­të ir ban­dys pa­þvelg­ti á juos nû­die­nos þvilgs­niu.

Kau­no ope­re­tës kaip þan­ro idë­ja gi­më se­ niai, bet, kol post­mo­dernizmo ga­rai ne­ap­gau­bë vi­sø me­nø ir pro­tø, bu­vo bau­gu jà lies­ti.

Mû­sø na­muo­se Þa­lia­kal­ny­je dar vai­kas ma­èiau ir gir­dë­jau gy­và tar­pu­ka­rio me­no pa­sau­lio he­ro­jø kal­bà, dar bu­vo gy­va ga­lin­ga ano lai­ko dva­sia ir ne­ið­sen­ka­ma ener­gi­ja. Juk ne kur ki­tur, o Kau­ne bu­vo pa­dë­ti es­mi­niai mo­ der­nio­sios Lie­tu­vos kul­tû­ros, me­nø, fi­lo­so­fi­jos ir tai­ko­mø­jø moks­lø, nau­jo po­þiû­rio á pa­sau­lá pa­ma­tai. Ne tik pa­ma­tai!

Pra­dë­tas sta­ty­ti ir stip­rus, di­de­lis pa­sta­ tas. Ka­ro ir so­vie­ti­za­ci­jos uþ­kar­dos tas sta­ty­ bas su­stab­dë, pa­kei­të ki­to­mis, bet pir­mi­në jë­ga ið­li­ko, ið­lau­kë, ne­pa­lû­þo.

Tar­pu­ka­rio Kau­nas – tai ryðki ant­ro­jo Lie­ tu­vos mies­to, pa­þen­klin­to lai­ki­no­sios sos­ti­nës var­du, is­to­ri­ja. Jo­je ið­spro­go vi­sos ga­li­mø ir ne­ga­li­mø me­nø kryp­tys. Èia ko­mu­niz­mo idë­ja ir prak­ti­ka stum­dë­si su ita­lið­ko­jo ir vo­kið­ko­jo fa­ðiz­mo dan­tra­èiais, vi­lio­ju­siais Lie­tu­vos po­li­ ti­kus ir in­te­li­gen­tus be­pro­tið­kos at­ei­ties vi­zi­jo­ mis. Èia ne­þi­nia kur pra­si­dë­da­vo ir baig­da­vo­si dva­sios aukð­tu­mø ir kû­no nuo­puo­liø bo­he­ma.

Po­eto su­ta­na ir dai­li­nin­ko cha­la­tas, Kon­ ra­do ka­vi­nës svai­ga­lai, stip­rus li­tas ir be­gë­dë Ne­mu­no gat­vë, Bra­zil­ka ir Ba­zi­li­ka, san­ta­kos pi­lis ir vai­lo­kai­èiø pi­lys – vis­kas vie­na­me lai­ ke, vie­nos kar­tos þmo­në­se, jau ta­da sto­ju­siuo­se ar no­rë­ju­siuo­se sto­ti Lais­vës alë­jo­je gy­vai­siais bius­tais, pa­min­klais, sta­tu­lo­mis ir mo­nu­men­ tais. Sto­vi ðvie­siau­sie­ji ir stip­riau­sie­ji.

Kai Her­kui Kun­èiui pa­siû­liau vi­sa tai ir dar daug kà pa­vers­ti ope­re­tës lib­re­tu, jis po dvie­jø sa­vai­èiø ið­sklei­dë sa­vo vi­zi­jà pa­si­tel­kæs Kip­ro Pet­raus­ko ir Fio­do­ro Ða­lia­pi­no sim­bo­ lius, be­maþ tris de­ðim­tis ki­tø þi­no­miau­siø Lie­tu­vos me­no þmo­niø, jø cha­rak­te­rius ir

ne­áti­kë­ti­nus gy­ve­ni­mus. Pas­kui at­ëjo tie­siog ku­pi­nas ið­mo­nës re­þi­sie­rius Gy­tis Pa­de­gi­mas, ne­rims­tan­ti dai­li­nin­kë Bi­ru­të Uk­ri­nai­të, ma­no mu­zi­kos ben­dra­þy­gis di­ri­gen­tas Vir­gi­li­jus Vi­ soc­kis. Na, ir lie­tu­við­ko mu­zi­ki­nio te­at­ro puo­ se­lë­to­jas re­þi­sie­rius Gin­tas Þi­lys, ku­ris dar ne­ pa­ra­ðy­tà vei­ka­là átrau­kë á re­per­tu­a­rà. Tai ir­gi uni­ka­lios Kau­no kul­tû­ri­nës dva­sios fak­tas.

Tai­gi idë­jà pa­ver­të­me daik­tu. Mes ið­ny­ ra­me ið tar­pu­ka­rio á Eu­ro­pos Sà­jun­gos erà da­bar­ti­ne kal­ba, jos bûd­var­dþiais, ávar­dþiais, ðauk­tu­kais ir klaus­tu­kais, ta­èiau su nos­tal­gi­ja ir pa­gar­ba epo­chai, su jos ak­cen­tais ir ar­go.

Trum­pà lai­kà blað­ky­ta­si dël ope­re­tës pa­va­ di­ni­mo. Gal Par­don! – klau­së­me vie­ni ki­tø?

Bet kam ta­sai „at­leisk”skir­tas? Tie, ku­riuos at­ve­da­me á te­at­ro sce­nà, gy­ve­no neat­si­pra­ði­ në­da­mi sa­vo pra­ei­ties, tad ko­dël mes tu­ri­me at­si­praðyti sa­vo­sios?

Ti­kiuo­si, kad tos dvi va­lan­dos, pra­leis­tos Kau­no vals­ty­bës te­at­re, yra mû­sø þings­nis þvelg­ti á rim­tus da­ly­kus su ðyp­se­na, o á dar rim­tes­nius – su jau­du­liu.

Me­nuo­se sly­pi dva­si­nis þmo­ni­jos pra­ga­ras ir ro­jus, per ku­riuos ðá kar­tà ve­da Kip­ras ir Fio­do­ras, Jus­ti­nas ir Ka­zys, Mai­ro­nis ir Sa­ lo­më­ja, pa­ne­lë Re­në, pre­zi­den­tas Sme­to­na ir Lais­vës sta­tu­la…

Kas ves ki­tà kar­tà?”

Kau­no ope­re­tës pa­sta­ty­mo me­no va­ do­vas Gin­tas Þilys, ðiam su­ma­ny­mui ágy­ ven­din­ti drà­siai pa­siû­læs Mu­zi­ki­nio te­at­ro sce­nà, spek­tak­lá lai­ko eks­pe­ri­men­ti­niu.

Jau vien tai, kad dau­ge­lis, pa­ma­tæ þo­dá ope­ re­të, ti­ki­si tra­di­ci­nës mei­lës in­tri­gos. Kau­ no ope­re­të­je ið­si­ver­èia­ma be pri­va­lo­mo­jo mei­lës tri­kam­pio. Ra­min­da­mas vi­sus, ku­

Di­ri­gen­tas Vir­gi­li­jus Vi­soc­kis sa­ko, kad Kau­no ope­re­tës kaip þan­ro nau­ju­mà áver­ tins kri­ti­kai, ta­èiau tai ið tik­rø­jø ne­tra­di­ci­nis spek­tak­lis. Èia ne­gir­dë­si­me ope­re­tei bû­din­gos gry­nos pro­zos – teks­tà, ku­rá net­gi ga­li­ma bû­tø api­bû­din­ti kaip tam tik­rà re­èi­ta­vi­mo for­mà, vi­ sa­da ly­dës mu­zi­ka. Tai su­teiks ope­re­tei sta­bi­lø rit­mà, di­na­mi­kos.

Kom­po­zi­to­rius G. Kup­re­vi­èius ope­re­ të­je de­ri­na ðiuo­lai­kið­kai in­stru­men­tuo­tà tar­pu­ka­rio po­pu­lia­ri­à­jà, var­je­të mu­zi­kà su mo­der­nu, ir mums ðia­me spek­tak­ly­je vie­nas sun­kiau­siø uþ­da­vi­niø bus sti­lin­gai at­lik­ti ket­vir­to­jo de­ðimt­me­èio po­psà, ku­rá ki­taip api­bû­din­ti bû­tø sun­ku.

Nau­ja­ja­me spek­tak­ly­je sie­ja­si miu­zik­ lo, ka­ba­re­to, kai kur – net­gi sà­mo­nin­gai ið­ryð­kin­ti „sa­cha­ri­ni­nës” ope­re­tës bruo­ þai, sar­kaz­mas, èia, pa­ly­gin­ti su tra­di­ci­ne ope­re­te, në­ra my­lin­èiø he­ro­jø ir jø pa­si­ro­ dy­mus ly­din­èiø mei­lës leit­mo­ty­vø. Siu­þe­ tà sie­jan­èiø vei­kë­jø Kip­ro ir Fio­do­ro vo­ka­ li­nës par­ti­jos pa­tei­kia tai var­je­të ðla­ge­riø, tai ro­man­ti­nio mo­der­no in­to­na­ci­jas. Ádo­mu ir tai, kad ope­re­tës epi­zo­duo­se, ku­rie vyks­ta Vals­ty­bës te­at­re, kom­po­zi­to­rius pa­si­tel­kia ne­maþai ope­ros Faus­tas ci­ta­tø. Tai sim­bo­lið­ka, nes gar­su­sis ru­sø bo­sas, vie­ðë­da­ mas Kau­ne, ðio­je Ch. Gou­nod ope­ro­je at­li­ko Me­fis­to­fe­lio par­ti­jà. Hi­per­tro­fuo­tos, mo­der­ niai per­dirb­tos ci­ta­tos gir­di­mos kaip þai­di­mo ele­men­tai ir ki­to­se spek­tak­lio sce­no­se. Ðis spek­tak­lis taps vi­so dai­nuo­jan­èiø ar­tis­tø ko­lek­ty­vo ið­ban­dy­mu. Ka­dan­gi siu­þe­te dau­gy­bë vei­kë­jø, spek­tak­ly­je vaid­ me­nis at­liks ir so­lo dai­nuos daug cho­ro ar­ tis­tø. Jie tu­rës áveik­ti ne­men­kus ak­to­ri­nius ir vo­ka­li­nius uþ­da­vi­nius, o sy­kiu – at­lik­ti vai­dy­bi­nio an­tu­ra­þo vaid­me­ná. Þi­no­ma, cho­ro ar­tis­tø me­ni­nis pa­jë­gu­mas ne­vie­no­ das, bet ka­dan­gi jiems skir­tos par­ti­jos ne­ di­de­lës, á vaid­me­nø mo­zai­kà jie ási­ter­pia ga­na sklan­dþiai. Dau­ge­lis ope­re­të­je skam­ ban­èiø me­lo­di­jø tu­rë­tø tap­ti ðla­ge­riais.

Nau­ja­sis spek­tak­lis pa­ro­dys, ar jau mi­ru­si ope­re­të ga­li vël at­gim­ti – kaip Kau­no ope­re­të… n

Muzikos barai /37

Netektys

In me­mo­riam An­ta­nas Re­kaðius Spa­lio 4 die­nà ei­da­mas 76-uo­sius me­tus ið gy­ve­ni­mo pa­ si­trau­kë kom­po­zi­to­rius An­ta­nas Re­ka­ðius

„Ma­no vi­sa mu­zi­ka tra­ge­di­ja”

... Kiek­vie­nas þmo­gus tu­ri ga­ly­bæ vi­ di­niø pa­slap­èiø, ku­rias at­si­ne­ða gal­bût net ið „ano pa­sau­lio”. Jei­gu ti­kë­si­me re­in­kar­nacija. Bet kaþ­kas vi­du­je tau vi­sà lai­ kà kaþ­ kà kuþ­ da. Taip ir man bu­ vo.

Nuo­la­tos kan­kin­da­vau­si: ðtai jei­gu að ga­lë­ èiau vis­kà uþ­ra­ðy­ti (ta­da dar ne­si­mo­kiau mu­zi­kos) - èia, krû­ti­në­je, toks vul­ka­nas, toks dþi­nas… „Iðmok­ti uþraðyti... Iðmok­ti uþraðyti”, – tie­siog per­se­kio­jo ma­ne idë­ja fix. – O ta­da jau að sa­vo dþi­nà at­ver­siu!”

Tuo net ne­ abe­ jo­ jau. Bet tai tru­ ko la­ bai il­gai. La­bai sun­kiai yriau­si mu­zi­kos link.

Sa­vo­jo ke­lio bei­eð­kant, rei­kë­jo 20 me­tø ko ne tuð­èiai pra­leis­ti.

Bai­gæs vi­du­ri­næ, ið pra­dþiø mo­kiau­si

Muzikos barai /38

Algimanto ÞIÞIÛNO nuotr.

A. Re­kaðius – vie­nuo­li­kos ba­le­tø, de­vy­ niø sim­fo­ni­jø, tri­jø „Au­to­ko­liaþø”, sep­ty­niø kon­cer­tø ávai­riau­siems in­stru­men­tams, ðe­ðiø sty­gi­niø kvar­te­tø, ðeðiø pu­èia­mø­jø kvin­te­tø ir dau­gy­bës ki­tø ka­me­ri­niø kû­ri­ niø, so­lo bei cho­ro dai­nø au­to­rius. 1985 me­tais JAV ið­les­ta kom­po­zi­to­riaus kû­ri­niø plokð­ te­ lë, o 1992-ai­ siais - taip pat JAV - kom­pak­ti­nis dis­kas. Tai pir­ma­sis kom­po­ zi­to­rius, ga­lin­tis pa­si­gir­ti au­to­ri­niø ára­ðø lei­di­niais uþ­sie­ny­je.

– Ma­no vi­sa mu­zi­ka – tra­ge­di­ja. Pa­sau­ ly­je tiek skaus­mo, jog jis ga­li bû­ti ið­reikð­tas tuo, kas duo­ta tik me­ni­nin­kui – kû­ry­ba. Ir jei yra pra­ga­ras, að ti­kiu, kad jis èia – þe­më­ je, – kal­bë­jo kom­po­zi­to­rius 1998 me­tais.

Tø me­tø „Mu­zi­kos ba­rø” rug­së­jo nu­me­ry­je ga­li­te per­skai­ty­ti vi­sà pub­li­ka­ci­jà „An­ta­nas Re­kaðius: Me­fis­to­fe­lio rau­da ir juo­kas”. O ðian­dien siû­lo­me ke­lias kom­po­zi­to­riaus min­tis apie sa­ve ir kû­ry­bà ið to straips­nio.

An­ta­nas Re­kaðius (1928-2003 m.)

Vil­niaus uni­ver­si­te­te – Tei­sës fa­kul­te­te.

Ne­pa­ti­ko. Ir tik 22 me­tø bû­da­mas, su­gal­ vo­jau vis­kà mes­ti ir pra­dë­ti rim­tai mo­ky­ tis mu­zi­kos. ... Kas yra tas vi­di­nis bal­sas, ku­ris tie­ siog rei­ka­lau­ja jam pa­si­duo­ti, ir, ne­pai­sant pa­si­rink­to ke­lio sun­ku­mø, imi ir nu­ei­ni jam - tam vi­di­niam bal­sui pa­klu­sæs?.. Ði­to ir ðian­dien ne­þi­nau. Tik þi­nau, kad pra­dë­ jæs rim­tai mo­ky­tis mu­zi­kos, pats sa­ve tar­si Si­bi­ran ið­trë­miau. Gy­ve­nau vien tik mu­zi­ ka. Vi­sos dis­ko­te­kos, pa­si­links­mi­ni­mai, ið­ dai­gos, mer­gi­nos – nie­kas nuo tos die­nos ne­be­rû­pë­jo… ... Tik­ras per­ver­smas ma­no gy­ve­ni­me ávy­ko nu­va­þia­vus á „Varðuvos ru­de­ná”.

Ára­ðai, par­ti­tû­ros – imk ir stu­di­juok. Ten su­si­pa­þi­nau su mo­der­nia ato­na­li­à­ja mu­ zi­ka, ne­tu­rin­èia trau­kos dës­niø. Rei­kia pa­èiam su­kur­ti ir þen­klus jai uþ­ra­ðy­ti, ir bû­se­nas. Man la­biau­siai ti­ko tai, kad mo­der­ni mu­zi­ka lei­do jau ra­mia sà­þi­ne uþ­deng­ti for­te­pi­jo­no dang­tá ir apie já vi­sið­ kai pa­mirð­ti. Pa­ga­liau pa­si­ju­tau lais­vas, ne­var­þo­mas, nie­kas man ne­be­truk­dë – að ma­èiau, gir­dë­jau ir þi­no­jau, ko­kia tu­ri bû­ti ma­no mu­zi­ka! ... Kiek bû­tø kû­ri­niø, jei vi­si, ku­rie tik su­ku­ria­mi, bû­tø gro­ja­mi… Ta­èiau nuo­lat kaþ­ko­dël skam­ba vis tie pa­tys kû­ri­niai. Að vi­sai ne­no­riu, kad skam­bë­tø ab­so­liu­èiai vis­kas, kà pa­ra­ðau. Bet la­bai no­riu nors vie­nà kû­ri­ná su­kur­ti to­ká, ku­ris ið­lik­tø ir nuo­lat skam­bë­tø.

Ame­ri­ko­je ma­næs pa­klau­së: „Au­to­ ko­liaþas” - tai kaþkas su au­to­mo­bi­liais su­sijæ?

Að raðau spe­cia­lias sim­fo­ni­jas, va­ din­da­mas jas „Au­to­ko­liaþais”. Jau yra trys „Au­to­ko­liaþai”. Jie su­dë­ti ið pa­èiø bran­dþiau­siø ma­no kû­ri­niø frag­men­tø.

Mu­zi­ko­lo­gai vis pyks­ta ant ma­næs uþ to­ká þai­di­mà. O að sa­kau, kad net nuo Ðos­ta­ko­ vi­èiaus ne­pa­bëg­si, klau­sy­da­mas vi­sus jo kû­ri­nius ið ei­lës, vis vien ra­si tuos pa­èius mo­ty­vus ar jam pa­èiam „ástri­gu­sias” pri­ im­ti­nes­nes vie­tas. Ly­giai tas pats – Èai­kov­ skis… Vi­sa jo kû­ry­ba man skam­ba kaip au­to­ko­lia­þas. Taip yra to­dël, kad joks kû­ rë­jas nuo sa­væs nie­kur ne­pa­bëgs. Bet jei­gu tu sau kaip tiks­là ið­kel­si uþ­duo­tá su­kur­ti kuo to­bu­les­ná kû­ri­ná ir su­de­rin­si, pa­da­ry­si ge­rà dra­ma­tur­gi­ná kar­ka­sà – ma­no gal­va, tai yra pats tik­riau­sias lai­më­ji­mas. Að ir ver­þiuo­si ði­tuo ke­liu pir­myn. Tik te­gul man bran­gûs ko­le­gos ne­truk­do! Gal ma­no vi­so gy­ve­ni­mo pras­më – to­bu­lë­ti pa­èiam ir to­ bu­ lin­ ti, vi­ sa tai, kà esu su­ kaupæs, iðreikðti tam tik­ra for­ma. ... Ðtai gar­saus ame­ri­kie­èiø ko­lek­ci­ nin­kø þur­na­lo „Fan­fa­re” kri­ti­kas Pau­ las A.Sno­o­kas ma­ne su­pra­to tei­sin­gai: „Þais­min­gø kom­po­zi­to­riaus im­pul­sø pa­vyz­dys – be­gë­dið­ka pui­ky­bë, su ku­ria jis var­to­ja bei kom­pi­liuo­ja di­des­nius ir ma­þes­nius ga­ba­liu­kus ið sa­vo anks­tes­nio re­per­tu­a­ro, pra­de­dant Ant­rà­ja ir bai­giant Ðeð­tà­ja sim­fo­ni­jo­mis bei Kon­cer­tu dviem for­te­pi­jo­nams ir or­kest­rui – tai pa­va­din­ta „Au­to­ko­liaþu Nr. 2”. Ar ðis ne­ið­ven­gia­ mai epi­zo­dið­kas kû­ri­nys ið tie­sø ið­lie­ka nuo­sek­lus, be­veik dis­kre­èiai pa­lie­ka­ma spræs­ti in­di­vi­du­a­liam klau­sy­to­jui, net­gi pa­þin­tis su pir­mi­niais ðal­ti­niais ne­bû­ti­na, kad ga­lë­tum gë­rë­tis ap­gal­vo­tos anar­chi­jos ið­dai­gið­ka au­ra”. ... Ðiaip jau, kol ne­ið­va­þiuo­si sve­tur ir ne­tap­si pri­pa­þin­tas ten – nie­kas ta­væs na­muo­se në ne­pa­ste­bës. Man pa­si­se­kë.

Ame­ri­ko­je bu­vo su­rink­tos lë­ðos ma­no

In me­mo­riam Jus­ti­nas Baðins­kas

Spa­lio 9 die­nà, su­lau­kæs 80 me­tø, mi­rë kom­po­zi­to­rius Jus­ti­nas Ba­ðins­kas, ope­ros „Mar­ti”, ba­le­to „Uþkeik­tie­ji vie­nuo­liai”, 6 sim­fo­ni­jø, ka­me­ri­niø kû­ri­niø au­to­rius.

Jus­ti­nas Ba­ðins­kas gi­më 1923 me­tais Ma­þo­sios Tra­kið­kës kai­me, Ma­ri­jam­po­lës ap­skri­ty­je. Bai­gæs Kau­no J.Gruo­dþio mu­zi­ kos mo­kyk­là, ásto­jo á Lie­tu­vos vals­ty­bi­næ kon­ser­va­to­ri­jà ir 1955-ai­siais bai­gë prof.

Ju­liaus Ju­ze­liû­no kom­po­zi­ci­jos kla­sæ. Ku­rá lai­kà dir­bo pe­da­go­gi­ná dar­bà, nuo 1989 me­tø at­si­dë­jo tik kû­ry­bai.

1983-iai­siais Jus­ti­nui Ba­ðins­kui bu­vo su­teik­tas nu­si­pel­niu­sio kul­tû­ros vei­kë­jo var­ das, 1986 me­tais – Vals­ty­bi­në pre­mi­ja.

Jus­ti­nas Ba­ðins­kas (1923–2003 spalio Ðe­ðios Jus­ti­no Ba­ðins­ko sim­fo­ni­jos yra 9 d.) ir An­ta­nas Re­kaðius (1928–2003 skam­bë­ju­sios ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Len­ spalio 4 d.) ki­jo­je, Ru­si­jo­je. Tai Vil­niaus 650-osioms ákû­ri­mo me­ti­nëms skir­ta „Var­pø sim­fo­ni­ja” (1973), sti­liaus po­þiû­riu nau­jà kom­po­zi­to­ riaus kû­ry­bos pus­la­pá at­ver­tu­si sim­fo­ni­ja „Bu­vi­mas” (1977), „Rau­dø sim­fo­ni­ja” (1979), sim­fo­ni­ja „Ver­pe­tuo­se” (1983), Ka­me­ri­në sim­fo­ni­ja (1984), sim­fo­ni­ja or­kest­rui ir bal­sui „Þe­mës ðauks­mas” (Vin­co My­ko­lai­èio-Pu­ti­no þo­dþiai; 1986).

Va­sa­rà („Mu­zi­kos ba­rai”, lie­pa–­rug­pjû­tis) spaus­di­no­me Mar­ga­ri­tos Dva­rio­nai­tës straips­ná apie Jus­ti­nà Ba­ðins­kà. Jo pa­bai­gos vil­tims jau ne­lem­ta iðsi­pil­dy­ti: „(...) Kai pa­si­klau­sai Ba­ðins­ko ára­ðø, ne­ga­li ási­vaiz­duo­ti, kaip ga­lë­jo jis sa­vo kû­ry­bi­ná srau­tà uþ­ra­kin­ti, nu­ty­lë­ti dar ne­ið­sa­ky­tà mu­zi­kà, pa­si­slëp­ti ty­los ker­të­je.

Juk di­dy­sis Lud­wi­gas, vos 32-ejø su­lau­kæs, pra­ra­do klau­sà, bet Hei­li­gens­tad­to ge­du­lo bû­se­nos su­ge­bë­jo su­kur­ti ver­þliau­sià, net­gi hu­mo­ris­tið­kiau­sià, gy­ve­ni­mà tei­gian­èià Ant­ rà­jà sim­fo­ni­jà.

Ar ne­ver­ta ið nau­jo gim­ti Jus­ti­nui ir kur­ti gy­ve­ni­mà tei­gian­èià mu­zi­kà, ne­ðykð­tint net­gi hu­mo­ris­tið­kø blyks­te­lë­ji­mø, nu­si­me­tant sa­vo ið­ti­ki­mà­jà tam­sias­pal­væ skrais­tæ?”

Algimanto ÞIÞIÛNO nuotr.

plokð­te­lei ið­leis­ti. Bet rei­kë­jo au­to­ri­te­tin­ gos ko­mi­si­jos pa­tvir­ti­ni­mo, kad ið tie­sø to­kià plokð­te­læ leis­ti ver­ta. Tai­gi ma­no mu­zi­kà stu­di­ja­vo gar­bi Èi­ka­gos mu­zi­kos aka­de­mi­jos pro­fe­so­riø eks­per­tø ko­mi­si­ ja. Kaip jie nu­ ste­ bo, kai að, jiems vi­ sai ne­þi­no­mas ið ne­gir­dë­tos pa­sau­lio ða­lies, su­gal­vo­jau di­na­mi­næ trau­kà, ku­ri duo­da mo­du­lia­ci­jø kai­tos iliu­zi­jà. Jie brai­þë sche­ mas: èia Aiv­zas, èia Li­get­ti ir api­brë­þë tuð­ èià ap­skri­ti­mà: èia, sa­ko, jû­sø vie­ta… Nie­ kaip ne­ga­lë­jau ið­aið­kin­ti, kad að lie­tu­vis, o tai reið­kia, kad Lie­tu­vo­je taip pat ðá bei tà ið­ma­no, stu­di­juo­ja ir màs­to. Jø „nuosp­ ren­dis” man bu­vo la­bai pa­lan­kus: ne tik ga­li­ma – tie­siog bû­ti­na ára­ðy­ti ko­mi­si­jai pa­teik­tus ma­no kû­ri­nius.

Eu­ro­pos mu­zi­ki­nis ly­gis kur kas aukð­ tes­nis ne­gu Ame­ri­kos. Ta­èiau keis­tas pa­ ra­dok­sas – ne­svar­bu, koks tu èia bû­tum gar­sus – kol tavæs ne­pri­paþino Ame­ri­ka, ne­pri­paþins ir Eu­ro­po­je.

An­trà – jau kom­pak­ti­næ plokð­te­læ ið­lei­dþiant – ið Lie­tu­vos bu­vo par­veþ­ta nuo­mo­në, esà yra daug ta­len­tin­ges­niø uþ ma­ne. Tuo­met bu­vo dar di­des­në ko­mi­si­ja su­kvies­ta – Kliv­len­do, Niu­jor­ko, Los An­ dþe­lo di­ri­gen­tai vien­bal­siai nu­spren­dë, kad ne­svar­bu, kas apie ma­ne kà gal­vo­ja të­vy­në­je – ára­ði­në­ti bû­ti­na! Mes gir­di­me mu­zi­kà, mes þi­no­me, kà ára­ðo­me. Ir ta­da að ga­vau pir­mà­já sa­vo au­to­ri­ná kom­pak­tà.

Be­je, Lie­tu­vo­je bu­vau, ko ge­ro, pir­ma­sis, ið­lei­dæs sve­tur CD. ... Vie­nas di­des­niø ne­ti­kë­tu­mø fil­muo­ jant – pa­siû­ly­mas ðok­ti su pa­ra­ðiu­tu ið lëk­tu­vo. Jo­kios bai­mës pri­ëjæs prie lëk­tu­ vo du­rø ne­ju­tau. Ma­èiau, kad kaþ­kur yra þe­më. Bet bu­vo taip aukð­tai, o dar mig­la - ne kà ir te­ma­èiau… Þi­nau, kad krin­tu á ne­þi­nià. Jo­kios bai­mës… Ir tas kri­ti­mas 1000 met­rø be pa­ra­ðiu­to su­kû­rë to­kià ne­ pa­kar­to­ja­mà bû­se­nà. Pa­si­jun­ti kaþ­ko­kia ma­þy­te vi­sa­tos da­le­le ir pa­jun­ti gam­tos sti­chi­jà, ku­ri ta­ve val­do – ji në­ra pik­ta, bet kaþ­ko­kia ypa­tin­ga jë­ga pa­si­þy­min­ti.

Tai vi­sai ne ðio pa­sau­lio emo­ci­jos… O kai pa­ra­ðiu­tas ið­si­sklei­dë, vis­kas pra­ra­do bu­ vu­sá áspû­dá: kaþ­kur eþe­riu­kas, kaþ­kur mið­ kiu­kas, gra­þu, tvar­kin­ga, bet jau ne tai...

Kaþ­kur va­ba­liu­kai – ta­vo drau­gai vaikð­to.

Taip il­gai il­gai lei­die­si... Bet tas kri­ti­mas 200 ki­lo­met­rø per va­lan­dà grei­èiu - ne­pa­ kar­to­ja­mas jaus­mas… Ne­nu­sa­ko­ma.

Ly­giai tas pats ir kû­ry­ba. Ko­dël tu nu­ krei­pi sa­ve bû­tent ta kryp­ti­mi? To­dël, kad jei­gu yra kaþ­kas aið­kaus – tas uþ­slëp­tas dþi­nas – jis vis tiek pa­rei­ka­laus ið ta­væs vi­sið­ko pa­klus­nu­mo. Mes ne ðiaip sau at­ëjo­me á gy­ve­ni­mà. Mums lem­ta kaþ­kà nu­veik­ti. Ir no­rim mes pa­tys to ar ne­no­ rim – pri­va­lom vyk­dy­ti aukð­tes­ni­à­jà va­lià.

Ti­kiu li­ki­mu. Vis­kas yra uþ­brëþ­ta ir vis­kas nu­sta­ty­ta. n

Ta­èiau dar ke­lias itin nuo­ðir­dþia gai­da su­ðil­dy­tas mû­sø di­ri­gen­tës kom­po­zi­to­riui skir­tas ei­lu­tes pri­min­ti no­rë­tø­si. Ypaè su­vo­kiant ne­tek­ties aki­vaiz­doj pa­ki­tu­sià jø pras­mæ. ... Prie sve­ti­mø mu­zi­kai ið­ra­di­mø Jus­ti­nas nie­ka­da ne­pri­si­lies­da­vo, bu­vo gry­nas, orus ir ið­ti­ki­mas sa­va­jai mû­zai, ëjo pa­si­rink­tuo­ju ke­liu klau­sy­da­mas vien sa­vo ðir­dies pla­ki­mo.

Ma­þa­kal­bis, rûs­to­kas, Jus­ti­nas yra ðil­tos ðir­dies, kaip ta jo gim­ti­nës duo­na: kie­tos plu­tos, bet per­lauþ­ta - kvap­ni ir minkð­ta. ... Su­val­ki­jos þe­mës vai­kas gi­më Ma­ri­jam­po­lës ap­skri­ty­je, Ma­þo­sios Tra­kið­kës kai­me. Ðei­mo­je au­go vien­tur­tis. Dai­nuo­jan­èiø na­muo­se ir vi­sa­me kai­me ne­sti­go, tai­gi liau­dið­kos in­to­na­ci­jos ne­ga­lë­jo ne­siek­ti bû­si­mo­jo kom­po­zi­to­riaus. ... Jau ðeð­tus ar sep­tin­tus me­tus kom­po­zi­to­rius ne­be­gir­di nei at­lie­kant, nei tran­sliuo­ jant sa­vo kû­ri­niø, ið­sky­rus mi­nia­tiû­ras, kar­tà ki­tà skam­bant ko­kia­me ne­reikð­min­ga­me kon­cer­te.

Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos fo­no­te­kos ka­ta­lo­ge teið­sau­go­tos ke­lios sim­fo­ni­nës mu­zi­ kos kor­te­lës. Ir na­muo­se ne­at­ro­do, kad kû­ri­niai bû­tø tvar­kin­gai sau­go­mi, kla­si­fi­kuo­ja­mi.

Gal ir pa­èiam au­to­riui sun­ku jais kruopð­èiai rû­pin­tis, daþ­nai tû­nant vie­nu­mo­je sa­vo min­èiø „vol­je­re” re­zig­na­vus, sil­pnë­jan­èiai svei­ka­tai pa­si­da­vus. „Kû­ry­ba, – kaip pats sa­ko, – uþ­si­bai­gë”…

Tuo tar­pu pa­li­ki­mo plo­èiai so­li­dûs. Sun­ku ap­tik­ti þan­rà, ku­rá kom­po­zi­to­rius bû­tø ap­len­ kæs. Dar sun­kiau èia vi­sus ið­var­dy­ti. (...) Sim­fo­ni­jos - vien­ti­sos, ta­èiau kiek­vie­na aki­vaiz­dþiai su­da­ly­ta á kon­tras­tin­gas, su­jung­tas tarp sa­væs skil­tis. (...) Mu­zi­ka - ne­glos­tan­ti, vil­ties jo­je ma­þa. Bû­din­ga tai, kad ji pa­ti dik­tuo­ja at­li­kë­jui (di­ri­gen­tui), ko­kio­mis spal­vo­mis jà pras­ min­ti, ko­kiais tem­pais re­gu­liuo­ti, ko­kiai di­na­mi­kai pa­si­duo­ti. (...) Kai pa­si­klau­sai Ba­ðins­ko ára­ðø, ne­ga­li ási­vaiz­duo­ti, kaip ga­lë­jo jis sa­vo kû­ry­bi­ná srau­tà uþ­ra­kin­ti, nu­ty­lë­ti dar ne­ið­sa­ky­tà mu­zi­kà, pa­si­slëp­ti ty­los ker­të­je. n

Muzikos barai /39

Pa­no­ra­ma

Ieð­ko­kit „Su­kle­gø” Kau­ne

La­b ai lo­g ið­k a, kad lais­v a­m e mies­t e, lais­v ø þmo­n iø gal­v o­s e gi­ më pui­k i min­t is su­r eng­t i fol­k lo­r o fes­t i­v a­l á – to­k á, ko­k io Lie­t u­v o­j e dar ne­b u­v o. Èia rei­k ë­t ø gro­t i liau­d ies mu­z i­k à, bet gro­t i ki­t aip. Ið tik­r ø­j ø vi­s a ne taip jau la­b ai sun­k u, juo­lab kad pa­s au­l y­j e jau se­n iai nie­k o ne­ be­s te­b i­n a. Ir su­j u­d o, su­k le­g o Kau­ no fol­k lo­r o en­t u­z ias­t ai. Pir­m à­s yk fes­t i­v a­l is gal kà ir ðo­k i­r a­v o, ta­è iau ðian­d ien jau vi­s i juo tik di­d þiuo­j a­s i ir dþiau­g ia­s i.

Lie­t u­v o­j e nuo­l at di­d ë­j a mu­z i­k ø pro­f e­s io­n a­l ø ir klau­s y­t o­j ø do­m ë­ ji­m a­s is ne­o fol­k u, fol­k mo­d er­n u, po­s tfol­k lo­r u ir ki­t a liau­d ið­k u­m ais pa­r em­t a, nau­j a, ki­t ø þan­r ø ele­m en­ tais ið­m ar­g in­t a mu­z i­k a. Tai ro­d o vis be­s i­p le­è ian­t i ðios mu­z i­k os CD lei­d y­ ba, daþ­n ë­j an­è ios ne­o fol­k o ak­c i­j os, di­d ë­j an­t is en­t u­z ias­t ø ir at­l i­k ë­j ø skai­ èius ir pa­g a­l iau – vis so­l i­d ë­j an­t is „Su­k le­g ø” fes­t i­v a­l is. Ðie­m et „Su­k le­g os” su­k vie­t ë ne­ ma­þ à bû­r á ið­t ies ra­d i­k a­l iø Lie­t u­v os po­s tfol­k lo­r o en­t u­z ias­t ø. Daug kam keis­t ai su­s kam­b o Do­n io elek­t ro­a ­ kus­t i­n ës, me­d i­t a­c i­n ës, fol­k u pa­s pal­ vin­t os im­p re­s i­j os Ðvil­p iai, ku­r io­s e pa­n au­d o­t i dai­l i­n in­k o A. Mon­è io su­k ur­t ø ke­r a­m i­n iø ðvil­p iø gar­s ai.

Nuo mums ápras­t o fol­k lo­r o su­v o­k i­ mo taip pat ge­r o­k ai nu­t o­l u­s ios „Ðo­ vos” in­s tru­m en­t i­n ës kom­p o­z i­c i­j os.

Kiek nu­v y­l ë au­d io­v i­z u­a­l i­n iais ban­ dy­m ais grin­d þia­m a fol­k lo­r o gru­p ës „Eg­l a­l a” me­n o ak­c i­j a Po­s tfol­k lo­r as , ku­r ià ste­b int at­r o­d ë: au­t o­r iai su­d ë­ tø vi­s us jiems þi­n o­m us au­t en­t ið­k us

Muzikos barai /40

ele­m en­tus, kad tik kas nors pa­sa­ ky­t ø, jog tai nau­jo­v ë. Ta­è iau ar tai nau­j o­v ë ne­t ei­s in­g ai dai­n uo­t i su­t ar­ ti­n æ, kad ir ko­k ie sim­p a­t ið­k i juos­t ø rað­t ai ek­r a­n e suk­t ø­s i? Ne­n uils­t an­t i fol­k lo­r i­n in­k ø „mo­t i­n ë­l ë” Ve­r o­n i­k a ne­n u­s to­j a dþiu­g i­n u­s i vis nau­j ais pro­jek­tais. Ðá kar­tà á pa­g al­b à ji pa­ si­t el­k ë kla­s i­k i­n ës gi­t a­r os mu­z i­k os at­l i­k ë­j à.

Kiek nu­s te­b i­n o or­g a­n i­z a­t o­r iø spren­d i­m as vi­s us fes­t i­v a­l io uþ­s ie­n io sve­è ius su­t elk­t i vie­n a­m e kon­c er­t e.

Vie­n a ver­t us, tai di­d þiu­l ë ri­z i­k a ne­ tek­t i pub­l i­k os ki­t uo­s e ren­g i­n iuo­s e, nes uþ­s ie­n ie­è iai pa­p ras­t ai yra di­ dþiau­s ias ma­s a­l as. Ki­t a ver­t us, vi­s à pa­l e­t æ Eu­r o­p os ne­o fol­k o spal­v ø, gar­s ø ir vaiz­d i­n iø klau­s y­t o­j as gau­ na vie­n a­m e kon­c er­t e. Ðo­k is, ju­d e­s io me­n as – tur­b ût vie­n a se­n iau­s iø þmo­g aus me­n i­n ës veik­l os ið­r aið­k os for­m ø. To­d ël ma­ nau, kad fes­t i­v a­l io ren­g ë­j ai tei­s in­ gai pa­s i­e l­g ë gre­t a gro­j an­è iø ir dai­ nuo­j an­è iø an­s am­b liø pa­k vies­d a­m i po­r à ðo­k iø ko­l ek­t y­v ø. Ki­t as da­l y­k as – jø ly­g is. Tur­k i­j os am­b a­s a­d a vie­t oj or­g a­n i­z a­t o­r iams þa­d ë­t o fol­k lo­r o ko­l ek­t y­v o ið ðios ða­l ies „Su­k le­g oms” do­v a­n o­j o am­b a­s a­d os dar­b uo­t o­j o va­d o­v au­j a­m à Lie­t u­v os mer­g i­n ø, kon­v ul­s in­g ai trûk­è io­j an­è iø pa­g al tur­k ið­k os mu­z i­k os fo­n og­r a­m à, ðo­k iø an­s am­b lá. Jø be­v il­t ið­k os pa­ stan­g os at­k ur­t i tur­k ø liau­d ies ðo­k iø þings­n ius ar ran­k ø ju­d e­s ius pri­m i­ në klus­n iø cir­k o beþ­d þio­n ë­l iø veiks­ mus at­k ar­t o­j ant þmo­g aus ju­d e­s ius.

Juo­l ab kad vi­s à pa­s i­r o­d y­m à ly­d ë­j o èai­þ us „dre­s uo­t o­j o” bal­s as pro mik­ ro­f o­n à. Tik tas, ku­r is në­r a ma­t æs tur­k ið­k ø ðo­k iø, ga­l i lai­k y­t i tai ðios ða­l ies na­c io­n a­l i­n ës kû­r y­b os uþuo­ mi­n a. Áspû­d á gal kiek su­ð vel­n i­n o tik þai­þ a­r uo­j an­t ys na­c io­n a­l i­n iai kos­t iu­m ai. Ki­t as ðo­k iø ko­l ek­t y­v as at­v a­þ ia­v o ið Ðve­d i­j os. Tai prieð de­ ðimt­m e­t á ási­k û­r u­s i mo­k y­t o­j o cho­r eo­ grafo Mat­s o Aker­b er­g o va­d o­v au­ ja­m a mo­d er­n io­j o fol­k lo­r i­n io ðo­k io gru­p ë „Trans­p a­r an­t e Blan­c he”.

Pa­s i­t el­k æs ge­r iau­s iø Ðve­d i­j os po­ stfol­k lo­r o gru­p iø ára­ð us, ko­l ek­t y­v as ku­r ia siu­þ e­t i­n ius ðo­k ius. Èia fol­k lo­ ro ele­m en­t ai ir sim­b o­l iai, de­r i­n a­m i su mo­d er­n io­j o ðo­k io pra­t i­m ais, ku­r ia nau­j à ðo­k io sti­l iø. Se­n o­v i­n io ra­t e­l io pie­ð i­n ys ne­t i­k ë­t ai kei­è ia­m as ro­k en­r o­l o ar ai­r iðko re­e l fi­g û­r o­m is.

Vis­k as bû­t ø ne­b lo­g ai ir ne­á gu­d u­ siai akiai at­ro­d y­tø net gan ádo­m u, ta­è iau pro­f e­s io­n a­l u­m u ver­t ë abe­j o­ ti kiek ne­á pras­t ai stam­b ios „pri­m os ba­l e­r i­n os” for­m os ir va­d o­v o po­v y­ za, pa­n a­ð es­n ë á sens­t e­l ë­j u­s io kû­n o kul­t û­r os mo­k y­t o­j o nei á ba­l e­r û­n o.

Bet ba­l a ne­m a­t ë tø ðo­k ë­j ø.

Bro­l iø lat­v iø fol­k lo­r o gru­p ë „Lai­ mas mu­z i­k an­t i” po il­g ø ieð­k o­j i­m ø au­t en­t ið­k o fol­k lo­r o lau­k uo­s e ir der­l in­g o ben­d ra­d ar­b ia­v i­m o su le­ gen­d i­n e gru­p e „Il­g i” su­s i­j un­g ë su

Lat­v i­j os ro­k o ve­t e­r a­n ais ir su­k û­r ë ben­d rà pro­d uk­t à. Sti­l is­t i­n is dau­g e­ lio ðios pro­g ra­m os dai­n ø spren­d i­ mas, in­s tru­m en­t uo­t ë, rit­m i­k a ir net bal­s o skam­b ë­j i­m as pri­m i­n ë pui­k ios lat­v iø gru­p ës „Jauns mçne­sis” kû­ ri­n ius. Ta­è iau tik­r ai ne­g ë­d a sek­t i ge­r ais pa­v yz­d þiais.

Da­b ar apie pro­f e­s io­n a­l us. Tur­ bût ne vie­n as, ið­v y­d æs sce­n o­j e Ar­t û­r o No­v i­k o gru­p æ „Jazz Land”, leng­v iau at­s i­k vë­p ë. At­r o­d y­t ø, kà gi tie dþia­z o ve­t e­r a­n ai fol­k lo­r o ren­ gi­n iuo­s e vei­k ia? Ta­è iau nau­j a­s is fol­k lo­r i­n ës me­d þia­g os trak­t a­v i­m as ne­s ve­t i­m as ir mû­s ø dþia­z o mu­z i­ kan­tams. Kad ir kà da­ry­tø, ko­kio þan­r o dir­v o­n us pu­r en­t ø pro­f e­s io­ na­l ai, ge­r as sko­n is, pui­k us bal­s o ar in­s tru­m en­t o val­d y­m as, ne­p ri­e kaið­ tin­g a tech­n i­k a, an­s am­b lið­k u­m as vi­ sa­d a yra le­m ia­m i kri­t e­r i­j ai. No­v i­k o ko­l ek­t y­v as dar kar­t à su­þ a­v ë­j o nuo­ sta­b iu skam­b e­s iu, pui­k io­m is aran­ þuo­t ë­m is, ne­p ri­e kaið­t in­g a sce­n os kul­ t û­ r a. „Jazz Land” at­ l i­ k o dvi A. No­v i­k o kom­p o­z i­c i­j as pa­g al lie­t u­v iø liau­d ies dai­n as, fol­k lo­r u dvel­k ian­ èià R. Kau­n ec­k ai­t ës Pie­m e­n ø gies­ mæ , Af­r i­k os fol­k lo­r o per­l iu­k ø bei dik­s i­l en­d ø or­k est­r ø ið­p o­p u­l ia­r in­t à Ame­r i­k os neg­r ø me­l o­d i­j à.

Didþiau­s ias fes­t i­v a­l io ne­t i­k ë­t u­ mas ir at­r a­d i­m as – len­k ø gru­p ë „Ka­p e­l a ze wsi Wars­z a­w a”. Gru­p ës re­p er­t u­a­r à su­d a­r o liau­d ies ðo­k iø me­l o­d i­j os, kai­m o dai­n os, ba­l a­d ës, at­l ie­k a­m os de­r i­n ant au­t en­t ið­k à fol­k lo­r i­n á dai­n a­v i­m à ir bal­s o temb­ rà su gan ðiuo­l ai­k ið­k u akus­t i­n iø in­s tru­m en­t ø skam­b e­s iu, ðiuo­l ai­k i­ niais rit­m ais ir nau­j o­m is mu­z i­k os for­m o­m is. Dvie­j ø smui­k ø, ba­s et­l ës ir cim­b o­l ø at­l ie­k a­m os rit­m i­n ës ir har­m o­n i­n ës fi­g û­r os kar­t ais pri­ min­d a­v o net eks­t ra­v a­g an­t ið­k o­j o vio­l on­è e­l iø kvar­t e­t o „Epo­c a­l yp­t i­c a” temb­r i­n á skam­b e­s á. Jau­n i pro­f e­s io­ na­l ûs et­n o­m u­z i­k o­l o­g ai, fol­k lo­r i­n in­ kai ið Len­k i­j os sti­l is­t i­n á sa­v o dar­b o re­z ul­t a­t à pu­s iau juo­k ais, pu­s iau rim­t ai va­d i­n a bio­t ech­n o ar­b a hip­ hop­s a­s a .

Kaip ir ga­l i­m a bu­v o ti­k ë­t is, va­k a­r o kul­m i­n a­c i­j a ta­p o gru­p ës „Troi­c a” ið Bal­t a­r u­s i­j os pa­s i­r o­d y­ mas. Ðios gru­p ës kû­r y­b a la­b ai dau­ gia­b riaunë. Èia ga­l i ið­g irs­t i ir vi­s ai au­t en­t ið­k à dai­n os frag­m en­t à, ku­r á tuoj pat kei­è ia pie­m e­n ø in­s tru­m en­ to me­l o­d i­j a, ir ða­m a­n o krio­k i­m à pri­m e­n an­è ià bal­s o im­p ro­v i­z a­c i­j à, ir akus­t i­n io ro­k o gi­t a­r os rit­m us, ir dar la­b ai daug kà. Ma­l o­n iau­s ia, kad at­lie­k ant ðiai gru­p ei tai ne­t am­ pa sti­l is­t i­n iu kra­t i­n iu, o su­s i­l ie­j a á vie­n à tiks­l in­g à kû­r y­b i­n á re­z ul­t a­t à.

Ap­s i­l an­k ius „Su­k le­g ø” ren­g i­n iuo­ se, per­ða­si min­tis, jog, no­ri tu to ar ne­n o­r i, kiek­v ie­n a­m e þan­r e vis­k à le­m ia au­t o­r iaus ir at­l i­k ë­j o pro­f e­s io­ na­l u­m as. Ir net po áman­t riau­s ia mo­d er­n u­m o kau­k e pui­k iai ma­t y­t i

pri­m i­t y­v us di­l e­t an­t o vei­d as.

Ma­l o­n u, kad „Su­k le­g os” kas­m et vis tvir­të­ja, ávai­rë­ja ir pro­fe­sio­na­lë­ja.

Te­lie­ka pa­lin­kë­ti or­ga­ni­za­to­riams ið­ tver­mës, ið­ra­din­gu­mo, kû­ry­bi­nës sëk­mës ir di­de­lio bû­rio rë­më­jø.

Liaudþius FOL­KLO­RAI­TIS

Ru­de­ni­nis bar­dø sà­skry­dis

Ko ge­r o, në­r a tiks­l aus dai­n uo­j a­ mo­s ios po­e zi­j os þan­r o api­b rë­þ i­m o.

Lie­t u­v o­j e ðios mu­z i­k os at­l i­k ë­j us va­d i­n a bar­d ais, Eu­r o­p o­j e – sin­g ers & song­w ri­t ers , JAV – folk sin­g ers ir pa­n a­ð iai. Lie­t u­v o­j e per po­r à de­ ðimt­m e­è iø nu­s i­s to­v ë­j o „vai­k i­n o su gi­t a­r a” ávaiz­d is, ku­r iam at­s i­r as­t i pa­d ë­j o kaþ­k a­d a po­p u­l ia­r us vai­d y­ bi­n is fil­m as Maþoji iðpaþin­t is. Vis dël­ t o tas fil­ m as ir jo idë­ j os jau pa­s e­n o, o tuo­m e­t i­n iai „vai­k i­n ai su gi­t a­r o­m is” vir­t o barz­d o­t ais, plik­ te­l ë­j u­s iais dë­d ë­m is. Ðtai tie dë­d ës vie­n à ry­t à ir su­s i­r in­k o á mo­k y­t o­j ø na­m us pri­s i­m in­t i ge­r ø lai­k ø ir sy­k iu pa­m ë­g in­t i nors apy­t iks­l iai api­b rëþ­t i þan­ro sà­v o­k os ir kil­m ës. Daug bu­ vo dis­k u­s i­j ø, daug kal­b ø...

Pir­m à­j á tarp­t au­t i­n á dai­n uo­j a­ mo­s ios po­e zi­j os fes­t i­v a­l á „Tai að” or­g a­n i­z a­v o Vil­n iaus mo­k y­t o­j ø na­ mai drau­g e su ak­t o­r iu­m i Ge­d i­m i­ nu Stor­p irð­è iu. Pir­m a­s is fes­t i­v a­l io ren­g i­n ys bu­v o mi­n ë­t o­j i dis­k u­s i­j a, ku­r io­j e da­l y­v a­v o bar­d ø ju­d ë­j i­m o Lie­t u­v o­j e pra­d i­n in­k ai ir at­s to­v ai: Vy­t au­t as Ker­n a­g is, Ole­g as Dit­k ov­ skis, Ge­d i­m i­n as Stor­p irð­t is, Al­g i­ man­t as Svi­d ins­k as, kom­p o­z i­t o­r iai Lai­m is Vil­k on­è ius ir Al­g ir­d as Klo­v a (abu ne­g ro­j an­t ys gi­t a­r a), dai­n i­n in­ kas Da­n ie­l ius Sa­d aus­k as, po­e tas Si­ gi­t as Ge­d a, sve­è iai ið Da­n i­j os, Ðve­ di­j os, Nor­v e­g i­j os, Fa­r e­r ø sa­l ø. Sve­ èiai pa­p a­s a­k o­j o apie sa­v o ke­l ià á ðá þan­r à, dai­n uo­j a­m o­s ios po­e zi­j os pa­ dë­t á Skan­d i­n a­v i­j o­j e. Be­j e, ádo­m u, kad be­v eik vi­s i mû­s ø sve­è iai á dai­ nuo­j a­m à­j à po­e zi­j à at­ë jo ið ro­k o ar po­p mu­z i­k os, o Lie­t u­v o­j e ðià mu­z i­ kà dau­g iau­s ia pro­p a­g uo­j a ak­t o­r iai – èia ji ret­s y­k iais net va­d i­n a­m a ak­ to­r i­n e dai­n a. Skan­d i­n a­v i­j o­j e la­b ai po­p u­l ia­r ûs bar­d ø su­v a­þ ia­v i­m ai, pës­è iø­j ø þy­g iai ir ki­t o­k ios ðios mu­z i­ kos sklai­d os for­m os, – mes èia dar pra­d i­n u­k ai.

Fes­t i­v a­l io ati­d a­r y­m o kon­c er­t as at­s klei­d ë mar­g à þan­r o pa­n o­r a­m à: Ker­n a­g is dai­n a­v o sa­v o se­n à­s ias ba­l a­d es ir dai­n e­l es, Stor­p irð­t is psi­ cho­l o­g ið­k ai mu­z i­k a­l iai me­d i­t a­v o, gru­p ë „Upë” at­l i­k o stu­d en­t ið­k ø dai­n ø ið se­ri­jos „prie lau­þo”, kon­ cer­t uo­j ant sve­è iams ið Pran­c û­z i­ jos „La bri­c o­l e”, pa­d vel­k ë gai­v iu Pa­r y­þ iaus ðan­s o­n ø klu­b ø kva­p u, coun­t ry ir net dþia­ z o ele­ m en­ t ais nu­s pal­v in­t à mu­z i­k à dai­n a­v o nor­ ve­g ai Ste­e­n as Vi­d a­r as Lar­s e­n as ir

Ois­t e­n as Ria­n as, at­ð iau­r aus Fa­r e­r ø sa­l ø fol­k lo­r o teks­t us fa­r e­r ø kal­b a ne­p a­p ras­t ai jaut­r iai dai­n a­v o Stan­ ley Sa­m u­e l­s e­n as. Tik­r à­j á jo mu­z i­k os gro­þ á ir ko­l o­r i­t à ga­l ë­j ai iki ga­l o su­p ras­t i tik ap­s i­l an­k æs fan­t as­t ið­k o­ je mu­z i­k an­t o të­v y­n ë­j e – Fa­r e­r ø sa­l o­s e. Skan­d i­n a­v ið­k os ka­b a­r e­t i­n ës ðan­s o­n os kva­p e­l is plûs­t e­l ë­j o á sce­ nà ið­ë jus da­n ø du­e­t ui Sol­v ej­g ai Guld­b erg ir Ale­x ui Sund­s tro­m ui.

Nor­v e­g i­j o­j e gy­v e­n an­è io ðve­d o Han­s o Eric­s o­n o kû­r y­b a – mu­z i­k a ir teks­t ai – be­n e ge­r iau­s iai api­b û­d i­n a vi­s à Skan­d i­n a­v i­j os bar­d ø ju­d ë­j i­m à, jø mu­z i­k os me­l o­d i­k à, har­m o­n i­j à ir te­m a­t i­k à. „Nak­t i­n ë­j i­m ai” – ypa­t in­g a kon­ cer­ t ø rû­ ð is. Ne, tai ne nak­ t i­ n is jam ses­s ion ir ne ei­li­n is þvaigþ­d þiø pa­s i­r o­d y­m as. Tai ga­l i­m y­b ë uþ­l ip­t i á sce­n à kiek­v ie­n am, ku­r is ma­n o, kad mo­k a dai­n uo­t i, gro­t i ar ap­s kri­t ai lai­ko sa­v e ðio þan­ro at­sto­v u. Ir ið tie­sø bû­ta vis­ko: nuo nai­viø ano am­þ iaus pra­d þios klo­j i­m o va­k a­r us pri­m e­n an­è iø ro­m an­s i­n iø pa­s i­d ai­ na­v i­m ø „ne á te­m à” ir „ne á na­tà”, pio­n ie­r ið­k ø þy­g io dai­n ø, psi­c ho­ de­l i­n iø kle­j o­n iø iki vi­s ai ne­b lo­g ø kû­r y­b i­n iø ieð­k o­j i­m ø. Va­k a­r ø da­l y­ viø am­þ ius ir sce­n i­n ë pa­t ir­t is taip pat la­b ai skir­t in­g a – nuo ne­b lo­g ai þi­n o­m ø dai­n ø au­t o­r iø ir at­l i­k ë­j ø iki „pie­m e­n u­k ø”. Gal kiek trik­d ë tik tai, kad to jø me­n o be­v eik nie­k as ne­s i­k lau­s ë, nes po ke­l iø rim­t ø bar­ dø kon­c er­t ø per die­n à dau­g iau­s ia bu­v o gai­v i­n a­m a­s i alu­è iu ir ki­t ais gë­r i­m ais, gar­s iai dis­k u­t uo­j a­m a ar net... „ðo­k a­m a”. Kai kam to­k ia dva­ si­n ë þiû­r o­v ø bû­s e­n a aið­k iai ne­l ei­d o su­s i­k aup­t i.

Be vi­ s o to, kà jau ið­ v ar­ d i­ j au, fes­t i­v a­l io da­l y­v iai tu­r ë­j o ga­l i­m y­b æ at­s i­s kleis­t i kû­r y­b i­n iuo­s e re­è i­t a­l iuo­ se. Èia la­b ai aið­k iai ið­r yð­k ë­j o, kas ið tie­sø yra me­n i­n in­kas, o kas tik – „vai­k i­n as su gi­ta­ra”. Ir ðiuo at­v e­ ju di­d e­l e per­s va­r a lai­m ë­j o sve­è iai.

Be­j e, bai­g ia­m a­j a­m e va­k a­r e da­l y­ va­v o ir vie­n as svar­b iau­s iø Skan­d i­ na­v i­j os bar­d ø ju­d ë­j i­m o ðu­l ø Kal­l e Zwilg­m e­y­e­r is, ka­d ai­s e sa­v o ra­d i­j o lai­d o­m is po vie­n a vë­l ia­v a su­b û­r æs vi­s us ðio þan­r o at­li­k ë­jus. Jis yra ne tik dai­n ø au­t o­r ius, at­l i­k ë­j as, ra­d i­j o lai­d ø ve­d ë­j as, bet ir pui­k us or­g a­n i­ za­t o­r ius, va­k a­r ø sie­l a, pa­s a­k o­t o­j as ir hu­m o­r is­t as.

Pir­m a­s is fes­t i­v a­l is bai­g ë­s i. Bly­ nas, at­r o­d o, ne­p ri­s vi­l o. Rei­k ia ti­k ë­t is, kad tai bus tra­d i­c i­n is, dar la­b iau tarp­t au­t i­n is ir tik­r ai so­l i­d us sos­t i­n ës ren­g i­n ys. Juo­l ab kad jo ren­g ë­j ai, or­g a­n i­z uo­d a­m i ir „Dai­ nuo­j a­m o­s ios po­e zi­j os sve­t ai­n es”, ir dai­n ø kon­k ur­s us, ir te­m i­n ius kon­c er­t i­n ius va­k a­r us, ið tie­s ø daug kuo pri­s i­d e­d a po­p u­l ia­r in­d a­m i pa­t á þan­r à ir vi­s à bar­d ø ju­d ë­j i­m à Lie­t u­ vo­j e.

A. K.

Va­rio dû­dos skam­bë­jo tarp Tra­kø van­de­nø

Mû­sø met­ro­po­li­jos, vi­sø pir­ma sos­ti­në Vil­nius, vis daþ­niau pa­na­ ðë­ja á vis­kuo per­si­so­ti­nu­sá bur­þua.

Ypaè tai pa­s a­k y­t i­n a apie kul­t û­r os ir me­ n o ren­ g i­ n iø gau­ s à. Kad tai pui­k u ir nor­m a­l u, nie­k am ne­k y­l a abe­j o­n iø. Ta­è iau na­t û­r a­l u, kad tiek kul­t û­r os po­l i­t i­k ai ið cen­t ro, tiek re­g io­n i­n iai vis daþ­n iau at­s i­g ræ­þ ia á pro­v in­c i­j à. Tie­s a, pir­m ie­j i daþ­n iau­ siai ten­k i­n a­s i de­k la­r a­c i­j o­m is, tarp ant­r ø­j ø tai vie­n a­m e, tai ki­t a­m e re­g io­n e at­s i­r an­d a en­t u­z ias­t ø, uþ­s i­ mo­j an­è iø ið nie­k o pa­d a­r y­t i daug.

Re­g is, ne ið­i m­t is ir se­n o­j i sos­t i­n ë Tra­kai. Vos 30 ki­lo­m et­rø nuo Vil­ niaus cen­t ro nu­t o­l æs mies­t e­l is jau ne­b e­a t­r o­d y­t ø to­l i­m a pro­v in­c i­j a, o ir „kul­t û­r i­n iu ba­d u” tra­k ie­è iai ne­t u­ rë­t ø skøs­t is: së­d ai á au­t o­m o­b i­l á ar marð­r u­t i­n á tak­s i ir uþ ge­r o pus­v a­ lan­d þio esi jau Vil­n iaus cen­tre. Ar vis­k as tik­r ai taip pa­p ras­t a? Uþ­t en­k a il­g ë­l es­n á lai­k à, ne tris ke­t u­r ias va­ lan­d as, kaip at­v a­þ iuo­j an­è ios ir ið­v a­ þiuo­j an­è ios de­l e­g a­c i­j os, pa­b û­t i Tra­ kuo­s e, pa­v aikð­t i­n ë­t i, pa­b en­d rau­t i su þmo­n ë­m is, kad pa­s te­b ë­t um Tra­k ams bû­d in­g à tam tik­r à pro­v in­ ci­j os mies­t e­l io ávaiz­d á, pro­v in­c i­j os, ku­r i tar­s i jau ir ne­b e pro­v in­c i­j a, o met­r o­p o­l i­j os pa­l y­d o­v as…

Pas­k u­t i­n á va­s a­r os sa­v ait­g a­l á (rug­p jû­è io 29–31 die­n o­m is) tar­s i at­s i­s vei­k in­d a­m i su va­s a­r a Tra­k ø pa­d an­g æ skar­d e­n o skam­b ûs va­r io dû­d ø gar­s ai, sve­è iø ir pra­e i­v iø akis trau­ k ë spal­ v in­ g os ir grakð­ èios or­k est­r ø ma­þ o­r e­è iø fi­g û­r os. Á fes­t i­v a­l á „Mes svei­k i­n a­m e Tra­k us” su­v a­þ ia­v o gau­s us da­l y­v iø bû­r ys – or­k est­r ø ið Vo­k ie­t i­j os, Slo­v a­k i­j os, dau­g e­l io Lie­t u­v os mies­t ø. Be­n e pir­ mà kar­t à to­k á links­m à ir spal­v in­g à ren­g i­n á mies­t ie­è iams ir mies­t o sve­ èiams suor­g a­n i­z a­v o Tra­k ø me­n o mo­k yk­l a, prie ku­r ios pri­s i­d ë­j o ir Kul­t û­r os rû­m ai, Vy­t au­t o Di­d þio­j o gim­n a­z i­j a bei Tra­k ø na­c io­n a­l i­n is spor­t o ir svei­k a­t in­g u­m o cen­t ras.

Ta­è iau, anot fes­t i­v a­l io ir Tra­k ø me­ no mo­k yk­l os di­r ek­t o­r ës Ne­r in­g os Mi­ð ei­k ie­n ës, fes­t i­v a­l is tik­r ai ne­b û­t ø ávy­k æs be sva­r ios rë­m ë­j ø pa­r a­m os.

O jø bû­ t a ið­ t ies gau­ s aus bû­ r io: nuo di­d e­l iø ben­d ro­v iø, to­k iø kaip AB „Lie­t u­v os ge­l e­þ in­k e­l iai”, res­t o­r a­ nas „Ap­v a­l aus sta­l o klu­b as”, ka­r ai­ mø val­g iø res­t o­r a­n as „Ky­b yn­l ar”, iki smul­k es­n iø in­d i­v i­d u­a­l iø Tra­k ø ámo­n iø bei pa­v ie­n iø as­m e­n ø. Pas­ ta­r ø­j ø pa­r a­m a vi­s ø pir­m a at­s pin­d i tos Tra­k ø ben­d ruo­m e­n ës da­l ies, ku­r i ne­a be­j in­g a sa­v o mies­t o kul­t û­ ri­n iam ávaiz­d þiui, pi­l ie­t i­n æ bran­d à.

Ne ma­þ iau svar­b i fes­t i­v a­l iui bu­v o ne tik ma­t e­r ia­l i­n ë, bet ir in­f or­m a­c i­ në bei mo­r a­l i­n ë Tra­k ø þi­n iask­l ai­d os (laik­r að­è iai Tra­k ø þe­m ë, Gal­v ë bei Tra­k ø te­l e­v i­z i­j a ir ra­d i­j o sto­t is Su­ per FM ), þi­n o­m ø Tra­k ø þe­m ës po­l i­

ti­k ø, tarp ku­r iø ma­t ë­m e ir fes­t i­v a­l io glo­b ë­j à Sei­m o na­r æ Dan­g u­t æ Mi­ ku­t ie­n æ, pa­r a­m a. Pa­n a­ð ias min­t is ið­s a­k ë ir Tra­k ø baþ­n y­è ios kle­b o­n as Val­d as Gir­d þiu­ð as, rug­s ë­j o 23 die­ nà kal­b ë­d a­m as kon­c er­t o-pa­d ë­k os fes­t i­v a­l io rë­m ë­j ams me­t u. Pri­s i­m in­ da­m i ir ap­t ar­d a­m i fes­t i­v a­l á, rë­m ë­j ai sa­v o ruoþ­t u ska­t i­n o fes­t i­v a­l io or­g a­ ni­z a­t o­r ius ir ki­t à­m et reng­t i fes­t i­v a­l á sie­k iant, kad jis tap­t ø pras­m in­g a mies­t o tra­d i­c i­j a.

Ne­a t­s i­t ik­t i­n ai pa­m i­n ë­j au kle­b o­ nà. Tra­k ø me­n o mo­k yk­l à ir Tra­k ø baþ­n y­è ià net nuo so­v iet­m e­è io sie­ ja glau­d ûs ry­ð iai, ku­r ie anuo­m et, su­p ran­t a­m a, ne­b u­v o vie­ð i, ta­è iau da­b ar Tra­k ø baþ­n y­è ià re­g i­m e tarp svar­b iau­s iø fes­t i­v a­l io rë­m ë­j ø, tad ir fes­t i­v a­l io ati­d a­r y­m o kon­c er­t ai vy­k o bû­t ent is­t o­r i­n ë­j e, dar Vy­t au­t o Di­d þio­j o fun­d uo­t o­j e Ðvè. Mer­g e­l ës Ma­r i­j os ap­s i­l an­k y­m o baþ­n y­è io­j e, kur jau fes­t i­v a­l io ið­v a­k a­r ë­s e, rug­ pjû­è io 28 die­n à, kon­c er­t a­v o sve­ èiai ið Vo­k ie­t i­j os – Kor­ð enb­r oi­c ho mies­t o jau­n i­m o pu­è ia­m ø­j ø or­k est­ ras. Jau­n ie­j i vo­k ie­è iø mu­z i­k an­t ai at­l i­k o ga­n a am­b i­c in­g à pro­g ra­m à, ku­r ios pa­g rin­d à su­d a­r ë Re­n e­s an­s o kom­p o­z i­t o­r iaus Su­s a­t o ðo­k iø siu­i­t a.

Anot or­k est­r o di­r i­g en­t o Wil­h el­m o Jun­k e­rio, ðià siu­it­à jis átrau­k ë á or­ kest­r o pro­g ra­m à ne at­s i­t ik­t i­n ai, o tu­r ë­d a­m as ome­n y­j e gar­b in­g à is­t o­ ri­n æ Tra­k ø þe­m ës pra­e i­t á. Vo­k ie­è iø or­k est­r à gir­d ë­j o­m e gro­j ant ir ðeð­t a­ die­n á, rug­p jû­è io 30-àjà, or­k est­r ø ma­r a­t o­n e bei fes­t i­v a­l io uþ­d a­r y­m e sek­m a­d ie­n á. Jau be­s i­b ai­g iant fes­ ti­v a­l iui Kor­ð enb­r oi­c ho or­k est­r o di­ rek­t o­r ius Jo­s e­f as Schi­p er­g es (be­j e, pats lais­v a­l ai­k iu or­k est­r e gro­j an­t is trom­b o­n u) dþiau­g ë­s i or­k est­r o vieð­n a­g e Tra­k uo­s e ir pa­b rë­þ ë, kad jo or­k est­r o na­r iams da­l y­v a­v i­m as fes­t i­v a­l y­j e ta­p o pui­k ia pa­m o­k a ir ákvë­p i­m o ðal­t i­n iu sie­k iant aukð­t es­ nio meist­r ið­k u­m o. Kaip ir vo­k ie­ èiai, ge­r u fes­t i­v a­l io or­g a­n i­z a­v i­m u dþiau­g ë­s i Slo­v a­k i­j os Ko­ð i­c ës mies­t o jau­n i­m o or­k est­r o di­r ek­t o­r ë Ana Hre­g o­v a. Slo­v a­k ai pir­m ie­j i pa­s kel­ bë fes­t i­v a­l io pra­d þià rug­p jû­è io 29 die­n os kon­c er­t u, kur fes­t i­v a­l io da­l y­ vius svei­k i­n o ir Tra­k ø ra­j o­n o me­r as Ta­d eu­ð as Uþ­d e­l is.

Nors ðis fes­t i­v a­l is në­r a kon­ kur­s as, ta­è iau no­r om ne­n o­r om ly­g i­n au or­k est­r us vie­n à su ki­t u.

Ma­n au, kad slo­v a­k ø or­k est­r as ið­s i­ sky­r ë ne tik sa­v o dy­d þiu (60 mu­z i­ kan­t ø), bet ir pui­k iu, pro­f e­s io­n a­l iu jau­n ø­j ø mu­z i­k an­t ø pa­s i­r uo­ð i­m u, ðva­r iu skam­b e­s iu, ge­r u vi­d i­n iu su­s i­ klau­s y­m u ir tvar­k a. Jau dau­g e­l á me­ tø or­k est­r ui va­d o­v au­j a di­r i­g en­t ai Jir­k a No­v ot­n y ir Pe­t e­r is Schu­g e­r is.

Ta­è iau la­b iau­s iai vi­s us (vi­s ø pir­m a vy­r us) su­þ a­v ë­j o grakð­è ios slo­v a­k ø ma­þ o­r e­t ës, taip pat grakð­è iai, vir­ tuo­z ið­k ai ir rit­m ið­k ai á orà më­è iu­s ios sa­v o laz­d e­l es. Rei­k ia pri­p a­þ in­t i,

to­k ia vir­t uo­z ið­k ø ma­þ o­r e­è iø ko­m an­ da ki­t i fes­t i­v a­l y­j e da­l y­v a­v æ or­k est­r ai ne­g a­l ë­j o pa­s i­g ir­t i, tad slo­v a­k ø pa­ si­r o­d y­m as tu­r ë­j o ákvëp­t i ir lie­t u­v iø or­k est­r us. Ðeð­t a­d ie­n is bu­v o tik­r a ið­b an­d y­ mø die­n a fes­t i­v a­l io or­g a­n i­z a­t o­ riams ir da­ l y­ v iams. Nuo pat ry­ to be pa­l io­v os pliau­p ian­t is lie­t us ne­

Va­rio dû­dos skam­bë­jo tarp Tra­kø van­de­nø be­p a­l i­k o be­v eik jo­k iø vil­è iø, kad su­p la­n uo­t as or­k est­r ø kon­c er­t asma­r a­t o­n as ga­l ës vyk­t i po at­v i­r u dan­g u­m i ap­þ val­g os aikð­t e­l ë­j e prie „Ap­v a­l aus sta­l o klu­b o”, te­k o sku­ biai pa­r uoð­t i Kul­t û­r os rû­m ø sce­n à.

Ta­è iau fes­t i­v a­l io ren­g ë­j ai ir da­l y­v iai ási­s mar­k a­v u­s iai sti­c hi­j ai „me­t ë pirð­ ti­n æ” ir… nors slo­v a­k ø or­k est­r ui te­k o su­ð lap­t i, dvi­k o­v a su sti­c hi­j a

Slo­va­ki­jos Ko­ði­cës mies­to jau­ ni­mo or­chest­ras bu­v o lai­m ë­t a, ma­r a­t o­n e gro­j o vi­s i or­k est­r ai.

Pas­k u­t i­n ë fes­t i­v a­l io die­n a pra­ si­d ë­j o áspû­d in­g a vi­s ø or­k est­r ø þy­g iuo­t e nuo Kul­t û­r os rû­m ø per vi­s à Tra­k ø se­n a­m ies­t á iki Na­c io­n a­ li­n io spor­t o ir svei­k a­t in­g u­m o cen­ tro, tra­k ið­k iø tra­d i­c ið­k ai va­d i­n a­m o „Di­n a­m o” ba­z e. Aukð­t à fes­t i­v a­l io ly­g á nu­sa­k o jau vien tai, kad tarp vi­s ø fes­t i­v a­l io da­l y­v iø ið­g ir­d o­m e ir ið­v y­d o­m e be­n e stip­r iau­s ius Lie­t u­ vos pu­è ia­m ø­j ø or­k est­r us: Kau­n o sa­v i­v al­d y­b ës „Àþuo­l y­n à” (vad. V. Ra­m an­è iû­n as), Vil­k a­v ið­k io sa­v i­v al­ dy­b ës or­k est­r à „Ky­b ar­t ai” (vad. A. Zie­g o­r ai­t is), Lie­t u­v os vai­k ø ir jau­n i­ mo cen­t ro bei B. Jo­n u­ð o mu­z i­k os mo­k yk­l os jung­t i­n á or­k est­r à „Vil­ nius” (vad. R. Pa­è iû­n as). Ðie or­k est­ rai ne kar­t à sky­n ë lau­r us Lie­t u­v os ir tarp­t au­t i­n iuo­s e kon­k ur­s uo­s e.

Ma­l o­n u pa­s te­b ë­t i, kad pas­t a­r uo­ ju me­t u la­b ai ið­a u­g o ir fes­t i­v a­l io „ðei­m i­n in­k as” – Ar­v y­d o Mi­ð ei­k io va­d o­v au­j a­m as Tra­k ø me­n o mo­k yk­

Muzikos barai /41

Klai­pë­dai ir Lie­tu­vai – Klai­pë­dos kom­po­zi­ to­riø rink­ti­në

Ðiø me­tø rug­së­jo ket­vir­to­ji Klai­ pë­dos pro­fe­sio­na­lio­sios mu­zi­kos is­to­ri­jo­je bus mi­ni­ma kaip die­na, kai á pa­sau­lá bu­vo pa­ly­dë­ta pir­mo­ ji Klai­pë­dos kom­po­zi­to­riø kû­ri­niø rink­ti­në. Rink­ti­nës pa­si­ro­dy­mas ne­at­sie­ja­mas nuo Klai­pë­dos uni­ver­ si­te­to ir ðio uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­ te­to For­te­pi­jo­no ka­ted­ros lek­to­rës In­gos Mak­na­vi­èie­nës. Bû­tent ji 2001 me­tais pir­mo­jo­je tarp­tau­ti­në­ je For­te­pi­jo­no ka­ted­ros kon­fe­ren­ci­ jo­je ið­kë­lë stu­den­tø kon­kur­sø idë­jà kaip drau­gys­tës ir ben­dra­dar­bia­vi­ mo tarp ka­ted­rø, me­no ins­ti­tu­ci­jø Lie­tu­vo­je, Bal­ti­jos ða­ly­se ga­li­my­bæ.

Idë­jà pa­vy­ko ágy­ven­din­ti 2002 me­ tais. Tuo­met kon­kur­se da­ly­va­vo be­veik 80 da­ly­viø (moks­lei­viø ir stu­den­tø) ið be­veik vi­sø Lie­tu­vos kon­ser­va­to­ri­jø ir aukð­tø­jø mu­zi­ kos mo­kyk­lø. Sëk­min­gas pir­ma­sis kon­kur­sas áro­dë idë­jos ak­tu­a­lu­ mà, o tu­ri­mi kû­ry­bi­niai ry­ðiai su gar­siais uþ­sie­nio mu­zi­kais pa­ska­ ti­no ðiais me­tais su­reng­ti pir­mà­já tarp­tau­ti­ná kon­kur­sà.

Pa­klaus­ta, kas pa­aki­no ið­leis­ti Klai­pë­dos kom­po­zi­to­riø rink­ti­ næ, In­ga Mak­na­vi­èie­në at­sa­kë: „Ápras­ta, jog dau­ge­lio pres­ti­þi­niø tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø pri­ori­te­ti­ nis tiks­las – sa­vos ða­lies ren­gë­jos mu­zi­kos pro­pa­ga­vi­mas. Pa­pras­ tai pub­li­kuo­ja­mi kû­ri­niai, su­kur­ti spe­cia­liai kon­kur­sui kaip pri­va­ lo­mo­ji ar­ba lais­vai pa­si­ren­ka­ma pro­gra­ma. Ka­dan­gi Klai­pë­do­je tu­ri­me ne­ma­þà bû­rá ak­ty­viai be­ si­dar­buo­jan­èiø kom­po­zi­to­riø, ku­ riø mu­zi­ka jau se­niai skam­ba ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir uþ­sie­nio kon­cer­tø sa­lë­se, nu­spræs­ta pir­mo­jo­je Klai­pë­ dos kom­po­zi­to­riø kû­ri­niø rink­ti­në­je pub­li­kuo­ti Klai­pë­dos kom­po­zi­to­riø ka­me­ri­nës mu­zi­kos kû­ri­nius. Be­li­ ko ras­ti lei­di­nio rë­më­jø. Dþiu­gu, kad pa­ra­mà vi­sø pir­ma ra­do­me sa­va­ja­me uni­ver­si­te­te, taip pat pa­dë­jo uos­to or­ga­ni­za­ci­jos. Ðá lei­ di­ná pa­rë­më nuo­la­ti­niai Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to me­ce­na­tai – Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kø kon­fe­de­ra­ci­jos pir­mi­nin­kas KU Gar­bës dak­ta­ras Bro­nis­lo­vas Lu­bys, AB Klai­pë­dos jû­rø kro­vi­niø kom­pa­ni­jos plët­ros di­rek­to­rius KU Gar­bës dak­ta­ras Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas, „Klas­co” ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius po­nas Edu­ ar­das Plauð­ka. La­bai pa­lai­kë uni­ver­ si­te­to va­do­vy­bë – rek­to­rius prof.

Vla­das Þul­kus, fa­kul­te­to de­ka­nas doc. Vy­tau­tas Alens­kas, o ypaè KU Se­na­to pir­mi­nin­kas, tarp­tau­ti­nio stu­den­tø ka­me­ri­niø an­sam­bliø ir kon­cert­meis­te­riø kon­kur­so or­ga­ni­ za­ci­nio ko­mi­te­to Gar­bës pir­mi­nin­ kas prof. ha­bil. dr. S. Vai­te­kû­nas”.

Muzikos barai /42

In­ga Mak­na­vi­èie­në pa­þy­më­jo, kad jau da­bar vi­si kon­kur­so da­ly­viai ga­li ási­gy­ti ar­ba pil­nà na­tø kom­plek­ tà, ar­ba at­ski­rø kû­ri­niø. Ne­tru­kus lei­di­nys pa­si­ro­dys ir pa­grin­di­në­se Lie­tu­vos bib­lio­te­ko­se, o ið­sa­mià in­for­ma­ci­jà apie já ga­li­ma ras­ti in­ter­ne­te. „Tie­sa, lei­di­nio ti­ra­þas ne­di­de­lis, ta­èiau ið­lie­ka­mo­ji ver­të – di­dþiu­lë”. Þi­no­ma, no­rint per­skai­ty­ti na­tog­ ra­fi­ná lei­di­ná, rei­kia spe­cia­liø þi­niø.

Mu­zi­ki­nis teks­tas ge­riau­siai at­si­sklei­ dþia mu­zi­kos pa­vi­da­lu. Pri­sta­tant Klai­pë­dos kom­po­zi­to­riø kû­ri­niø rink­ti­næ KU Me­nø fa­kul­te­te skam­ bë­jo á jà su­dë­ti Re­mi­gi­jaus Ði­lei­kos, Al­vy­do Re­me­sos, Zig­mo Virk­ðo kû­ri­niai, pla­èiau kû­ri­nius ir jø au­to­ rius pri­sta­të Klai­pë­dos kom­po­zi­to­ riø sà­jun­gos pir­mi­nin­kas Re­mi­gi­jus

Ði­lei­ka.

Klai­pë­dos uni­ver­ si­te­to Me­nø fa­kul­te­to Mu­zi­kos te­ori­jos ka­ ted­ros pro­fe­so­rë Dai­va Kða­nie­në, po ren­gi­nio pa­klaus­ta, kaip ver­ti­na Klai­pë­dos kom­po­zi­to­riø rink­ti­nës pa­si­ro­dy­mà ir jos reikð­mæ Klai­pë­dai, at­sa­kë: „Mu­zi­kos kû­ri­niø lei­dy­ba – nuo se­ nø lai­ kø ne tik Lie­ tu­vo­je su­dë­tin­ga pro­ble­ma.

Kû­ri­niai, kol bus ið­leis­ti, lau­kia ðimt­me­èius (kaip pa­vyz­dá ga­li­ma pa­mi­në­ti M. K. Èiur­lio­nio sim­fo­ni­ niø po­emø lei­dy­bos li­ki­mà). Rei­kia dþiaug­tis, kad die­nos ðvie­sà ið­vy­do da­bar gy­ve­nan­èiø kom­po­zi­to­riø kû­ri­niai. Rink­ti­nës pa­si­ro­dy­mà ver­ti­ nu kaip reið­ki­ná, ku­ris svar­bus ne tik ðian­dien. Tai þen­klas at­ei­èiai, liu­di­ jan­tis Klai­pë­dos kom­po­zi­to­riø kû­ry­ bà. Bû­tent po­pie­rius ið­sau­gos dau­ giau­siai in­for­ma­ci­jos, ku­ria ga­lës nau­do­tis þmo­nës, kal­bë­da­mi apie XX am­þiaus pabaigos–XXI am­þiaus pra­dþios Klai­pë­dos mu­zi­ki­næ kul­tû­

rà. Juk kom­po­zi­to­riø kû­ri­niuo­se ryð­kiai at­si­spin­di jø gy­ven­tas lai­kas, sub­jek­ty­vus ver­ti­ni­mas, màs­ty­mo es­te­ti­ka. Vi­sa ði in­for­ma­ci­ja uþ­ko­ duo­ta mu­zi­ki­ne ið­raið­ka: for­ma, har­mo­ni­ja, temb­rais. Ne­gin­èi­ja­ma Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to, kaip kul­tû­ ros trau­kos cen­tro, áta­ka. Ir ne tik trau­kos cen­tro – KU dir­ba vi­si pen­ ki kom­po­zi­to­riai. Èia dir­bo ir ðvie­ saus at­minimo Zig­mas Virk­ðas”. Ðios rink­ti­nës svar­bà pa­brë­þë ir tarp­tau­ti­nio stu­den­tø ka­me­ri­nio an­sam­bliø ir kon­cert­meis­te­riø kon­kur­so or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to gar­bës pir­mi­nin­kas prof. Sta­sys Vai­te­kû­nas. Jo ma­ny­mu, rink­ti­në­je ið­spaus­din­ti kû­ri­niai pa­dës Lie­tu­vai ir pa­sau­liui pa­þin­ti Klai­pë­dos sa­vi­ tu­mà, ku­ris ðio­je rink­ti­në­je ypaè ryð­kus. Tai kal­ba jau pa­tys kû­ri­niø pa­va­di­ni­mai. „Klai­pë­dos kom­po­ zi­to­riø mu­zi­ka sa­vi­ta: jo­je ga­li ið­girs­ti ir jû­ros ban­gø þais­mà, ir rûs­èios aud­ros siau­tu­lá, ir gai­vø pa­jû­rio pu­ðø oði­mà, pas­ku­ti­nio kur­ðio ato­dû­sá, ir þve­jo duk­ros juo­kà”, – tei­gë prof. Sta­sys Vai­ te­kû­nas. Rink­ti­nës pri­sta­ty­mo me­tu pro­fe­so­rius ið­sa­kë su­si­rû­ pi­ni­mà, kad vis ma­þiau jau­nø þmo­niø do­mi­si kla­si­ki­ne mu­zi­ka. „ D a þ­n a i k l a u­s a u­s i

Nauji leidiniai

ðiuo­lai­ ki­nës mu­zi­kos. To­kios, ko­kios klau­ so da­bar­ti­nis jau­ni­mas. Ta mu­zi­ka man ne­la­bai pa­tin­ka. Klau­sau­si jos tam, kad ga­lë­èiau su­pras­ti jau­nø­jø màs­ty­mà. Ta­èiau kad jie klau­sy­tø­si kla­si­kos, tu­ri pa­si­steng­ti dës­ty­to­jai.

Tik taip ug­do­mas klau­sy­to­jas”.

Kris­ti­na LU­KO­ÐE­VI­ÈIÛ­TË

los ir Vy­t au­t o Di­d þio­j o gim­n a­z i­j os pu­è ia­m ø­j ø or­k est­r as „Tra­k ai”, ku­r is ke­l e­t à me­t ø pa­e i­l iui uþ­i ma vis aukð­ tes­n es pri­z i­n es vie­t as or­k est­r ø èem­ pio­n a­t uo­s e.

Tai­g i, kaip sa­k o­m a, pir­m a­s is bly­n as, ne­p ai­s ant siur­p ri­z ø, ne­p ri­ svi­l o, ið­k e­p ë kaip re­t a gar­d us, o bai­g ia­m à­j á fes­t i­v a­l io kon­c er­t à vai­ ni­k a­v u­s i áspû­d in­g a dvi­g u­b a vai­v o­ rykð­t ë virð Gal­vës eþe­ro bu­vo tar­si þen­klas fes­ti­va­liui tap­ti tra­di­ci­niam.

O juk to­kios vai­vo­rykð­tës ne­nu­rung­ tø në vie­nas fe­jer­ver­kas…

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

Mu­zi­ko, pe­da­go­go, var­go­ni­nin­ko Ru­dol­fo Ly­ma­no dar­bø ápras­mi­ni­mas

Gra­fø Ty­zen­hau­zø ir Pþez­dec­kiø Ro­kið­kio mu­zi­kos mo­kyk­la, va­din­ta gra­fið­kà­ja var­go­ni­nin­kø ir gie­do­ji­ mo mo­kyk­la, su­vai­di­no di­de­lá vaid­ me­ná ke­liant XIX a. pabaigos–XX a. pra­dþios Lie­tu­vos mu­zi­ki­næ kul­tû­rà.

1883 m. Ro­kið­kio dva­ro sa­vi­nin­ kë M. Ty­zen­hau­zai­të-Pðez­dec­kie­në pa­kvie­të á Ro­kið­ká kva­li­fi­kuo­tà èe­kø mu­zi­kà, pe­da­go­gà, var­go­ni­nin­kà Ru­dol­fà Ly­ma­nà, ku­ris, auk­so me­ da­liu bai­gæs Pra­hos kon­ser­va­to­ri­jà, bu­vo var­go­nø vir­tuo­zas, im­pro­vi­za­ to­rius, cho­ro ir or­kest­ro di­ri­gen­tas, kom­po­zi­to­rius, var­go­nø ir for­te­pi­ jo­no de­rin­to­jas. Jis mo­kë­jo gro­ti vi­sais or­kest­ro in­stru­men­tais, tu­rë­jo gra­þø bal­sà.

1883 m. rug­pjû­èio 20 d. R. Ly­ma­ nas pra­dë­jo va­do­vau­ti Ro­kið­kio mu­ zi­kos mo­kyk­lai ir dirb­ti pe­da­go­gu.

Mo­kyk­lai va­do­va­vo iki pat mir­ties.

1904 m. R. Ly­ma­nas pa­lai­do­tas Ro­ kið­kio ka­pi­në­se.

Per 20 gy­va­vi­mo me­tø mo­kyk­la ið­lei­do apie 200 var­go­ni­nin­kø.

Jo­je mo­kë­si gar­sûs kom­po­zi­to­riai J. Gruo­dis, M. Pet­raus­kas, J. Tal­ lat-Kelp­ða, ro­kið­kë­nai K. Jo­vai­ða, M. Mi­lak­nis. Èe­ko R. Ly­ma­no mu­ zi­ki­nës tra­di­ci­jos bu­vo gy­vos ne­ pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je, po ka­ro, jos puo­se­lë­ja­mos ir da­bar.

1992 m. da­bar­ti­nia­me Pa­ne­ vë­þio ko­le­gi­jos Ro­kið­kio fi­lia­le (pra­dþia bu­vo Ro­kið­kio kul­tû­ros mo­ kyk­lo­je) pra­dë­ti reng­ti mu­zi­kos pe­ da­go­gai-baþ­ny­èios var­go­ni­nin­kai.

Mo­kyk­la yra ið­lei­du­si 46 ab­sol­ven­ tus, ku­rie dir­ba var­go­ni­nin­kais ávai­ rio­se Lie­tu­vos baþ­ny­èio­se ar­ba tæ­sia stu­di­jas Lie­tu­vo­je ar uþ­sie­ny­je. Tai Kris­ti­na Kuz­mins­kai­të, An­dre­jus Ka­li­ no­vas, Graþ­vy­das Gas­pa­ra­vi­èius, Al­ man­tas Spun­dze­vi­èius, Min­dau­gas Gu­dþiû­nas, Kæs­tu­tis Brei­do­kas.

Siek­da­mas ápras­min­ti R. Ly­ma­no dar­bus, Pa­ne­vë­þio ko­le­gi­jos Ro­kið­ kio fi­lia­las ëmë­si ini­cia­ty­vos reng­ti var­go­nø mu­zi­kos fes­ti­va­lius, á ku­

riuos at­vyks­ta R. Ly­ma­no gi­mi­nës, R. Ly­ma­no drau­gi­jos na­riai, vi­si, ku­ riuos do­mi­na ði uni­ka­li as­me­ny­bë. Ðiais me­tais vyks IV tarp­tau­ti­nis var­ go­nø mu­zi­kos fes­ti­va­lis, bus su­reng­ ta kon­fe­ren­ci­ja „Èe­kø kul­tû­ra ir Lie­ tu­va”. Pra­ne­ði­mus skai­tys lek­to­riai ið Èe­ki­jos, Nor­ve­gi­jos ir Lie­tu­vos. Fes­ ti­va­ly­je da­ly­vaus at­li­kë­jai bei cho­rai ið Lie­tu­vos ir uþ­sie­nio. Tai so­lis­tas Vir­gi­li­jus No­rei­ka, var­go­ni­nin­kai Ber­nar­das Va­si­liaus­kas, Ge­di­mi­nas Kvik­lys, Dai­nius Jo­zë­nas, Dei­vi­das Po­stra­nec­kis (Èe­ki­ja). Fes­ti­va­lio me­tu veiks èe­kø kny­gø pa­ro­da „Kny­gø lei­dy­bos me­nas Èe­ki­jo­je”, èe­kø fo­to­gra­fi­jos pa­ro­da „Þmo­nës ir krað­tai”, prie Ro­kið­kio fi­lia­lo pa­sta­ to bus ati­deng­tas kop­lyt­stul­pis, ku­rá do­va­no­ja Èe­ki­jos am­ba­sa­da. Gie­ dos Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos, Vil­niaus pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to, Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ros, Pa­ne­vë­þio ko­le­gi­jos Ro­kið­kio fi­lia­lo, Lat­vi­jos Cë­siø A. Kal­ni­nio mo­kyk­los ir ki­ti cho­rai. Fes­ti­va­lio ren­gi­niuo­se da­ly­ vaus Èe­ki­jos am­ba­sa­do­rius Pet­ras Voz­ni­ca, am­ba­sa­dos dar­buo­to­jai ir ki­ti gar­bin­gi sve­èiai. Bus ið­leis­tas lei­di­nys apie R. Ly­ma­nà ir fes­ti­va­lio me­dþia­ga.

Fes­ti­va­ly­je da­ly­vaus apie 300 þmo­niø. Ka­dan­gi ren­gi­niai ne­mo­ ka­mi, or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­si 100 kar­tø dau­giau klau­sy­to­jø. Dau­gu­ma ren­ gi­niø vyks Ro­kið­kio ðv. Ma­to baþ­ny­ èio­je ir Pa­ne­vë­þio ko­le­gi­jos Ro­kið­kio fi­lia­le, ku­ris ir to­liau pa­si­ry­þæs ne þo­dþius, o pras­min­gus dar­bus skir­ti èe­ko Ru­dol­fo Ly­ma­no at­mi­ni­mui.

Ren­gi­ná re­mia Èe­ki­jos am­ba­sa­ da, Ðvie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja, Kul­tû­ros mi­nis­te­ri­ja, Lie­tu­vos mu­zi­ kø rë­mi­mo fon­das, Lie­tu­vos ra­di­jas ir te­le­vi­zi­ja, ver­sli­nin­kai ir dau­ge­lis ki­tø.

Sta­nis­la­va JUЭKIE­NË

Kon­kur­sø áta­ka as­me­ny­bës ug­dy­mui

Tik­riau­siai ne­at­si­tik­ti­nai pen­kio­ li­ka am­þiø gy­va­vo an­ti­ka, ku­rios ug­dy­mo ide­a­las bu­vo þmo­gus, gra­ þus tiek kû­nu, tiek sie­la. Pra­dë­da­væs moks­lus sep­ty­ne­riø me­tø, vai­kas iki ke­tu­rio­li­kos mo­ky­da­vo­si ki­ta­ris­tø ir gra­ma­ti­kø mo­kyk­lo­se (ki­ta­ris­tø mo­kyk­la plë­to­jo me­ni­nius vai­kø ga­bu­mus – mu­zi­ka­vi­mà, dai­na­vi­ mà ir pan., o gra­ma­ti­kø mo­kyk­lo­se mo­kë­si ra­ðy­ti, skai­ty­ti, skai­èiuo­ti ir t. t.) ir tik jas bai­gæs ágy­da­vo tei­sæ mo­ ky­tis to­liau. Ðios ug­dy­mo te­ori­jos kon­teks­te no­rë­èiau at­skleis­ti ne tik sa­va­ran­kið­kai mu­zi­kuo­jan­èio, bet ir sie­kian­èio di­des­niø lai­më­ji­mø vai­ko rai­dà.

Daþ­nai ga­li­ma ið­girs­ti fra­zæ: „O kà gi duo­da tie kon­kur­sai pa­èiam ug­dy­ti­niui?”

Ke­ti­ni­mà da­ly­vau­ti kon­kur­se

rei­kë­tø ver­tin­ti kaip il­gà ir su­dë­ tin­gà pro­ce­sà. Já su­skirs­ty­èiau á to­kius eta­pus: ren­gi­mo­si (pats il­giau­sias ir su­dë­tin­giau­sias), da­ly­ va­vi­mo ir po­kon­kur­si­ná. Kiek­vie­nas pe­da­go­gas, ren­gian­tis moks­lei­vius tarp­tau­ti­niams ar res­pub­li­ki­niams kon­kur­sams, ge­rai ið­ma­no, koks ðis pro­ce­sas su­dë­tin­gas, reikð­min­gas ir pra­smin­gas. Tur­bût nie­kas ne­pa­ neigs, kad ob­jek­ty­vio­je re­a­ly­bë­je kû­ry­bin­gas þmo­gus (ruo­ðian­tis kon­ kur­sui kû­ry­bin­gu­mo pri­rei­kia la­biau­ siai), juo la­biau vai­kas, in­tui­ty­viai jau­èia, kas yra tei­sin­ga (þy­mus ame­ ri­kie­èiø psi­cho­lo­gas Ab­ra­ha­mas Mas­low tai áro­dë at­li­kæs ty­ri­mus).

Tik kû­ry­bin­gas vai­kas, ska­ti­na­mas vi­di­nës (ne ið­ori­nës) mo­ty­va­ci­jos, ga­li at­lik­ti vi­sus uþ­da­vi­nius, ke­lia­ mus ren­gian­tis kon­kur­sui. Pir­ma­sis eta­pas (ren­gi­mo­si) tiek pe­da­go­gui, tiek ug­dy­ti­niui ke­lia ir dau­giau þmo­ gaus ver­ty­bes ug­dan­èiø prin­ci­pi­niø rei­ka­la­vi­mø – darbð­tu­mà, kruopð­tu­ mà ir sis­te­min­gu­mà.

Da­ly­vau­jant kon­kur­se, bû­ti­nas at­sa­kin­gu­mas, su­si­kau­pi­mas, ið­ tver­më ir t. t. Po­kon­kur­si­nia­me eta­pe lai­më­ji­mai tei­kia pa­si­ti­kë­ji­mo sa­vi­mi, ágy­ja­ma nau­ja ko­ky­bë, pa­ ti­ria­mas pa­si­se­ki­mo dþiaugs­mas; ug­dy­ti­nis, ne­ta­pæs lau­re­a­tu ar di­plo­man­tu, vis tiek gau­na su­pra­ti­ mo ir ne­ákai­no­ja­mos pa­tir­ties. Pa­tir­ tis – la­bai svar­bus ug­dy­mo tiks­las.

Vai­kui at­si­sklei­dþia nau­jas, ki­toks pa­sau­lis. Toks san­ty­kis su nau­jà­ja ap­lin­ka sau­go ug­dy­ti­nius nuo kas­ die­ny­bës nuo­bo­du­lio, ne­lei­dþia pri­pras­ti prie kas­die­nës ap­lin­kos, ska­ti­na ir mo­ty­vuo­ja nuo­lat ma­ty­ti pa­sau­lá pil­nà pa­slap­èiø, ne­ti­kë­tu­mø ir ne­pa­þin­tø da­ly­kø, ku­rie lei­dþia jau­nam þmo­gui pa­jus­ti gy­ve­ni­mo dþiaugs­mà. O tai ir yra svar­biau­sia, anot Mas­low, kà mes, pe­da­go­gai, ga­li­me pa­da­ry­ti ge­ro ug­dy­da­mi vi­ sa­pu­sæ as­me­ny­bæ.

Kau­no „Vy­tu­rio” vi­du­ri­nës mo­kyk­ los in­stru­men­ti­nio sky­riaus pia­nis­tai tei­gë to­kiø vi­siems þmo­nëms svar­ biø sa­vy­biø ir pa­tir­ties ági­jæ tap­da­mi res­pub­li­ki­nio kon­kur­so „Vai­kys­të su mu­zi­ka” (Pa­ne­vë­þys) ir tarp­tau­ti­ niø kon­kur­sø „Pro Pia­no Ro­ma­nia” (Bu­ka­reð­tas) bei „Mu­zi­ka be sie­nø” (Drus­ki­nin­kai) lau­re­a­tais. Tai Kor­ ne­li­ja Ro­mai­të (mo­ky­to­ja eks­per­të Vi­ta Ka­ru­þai­të), Jus­ti­nas Pa­lio­nis (vyr. mo­ky­to­ja Auð­ra Ba­nai­tie­në) ir Ar­man­tas Var­nas (mo­ky­to­ja me­ to­di­nin­kë Al­do­na Di­dþiu­ly­të). Taip pat moks­lei­viai sa­kë, kad pa­tir­ti áspû­dþiai, ke­lio­në per Eu­ro­pà (Len­ ki­ja, Slo­va­ki­ja, Veng­ri­ja, Ru­mu­ni­ja), nau­jos pa­þin­tys ið tie­sø pa­kei­të jø po­þiû­rá á ar­ti­miau­sià ap­lin­kà. Jie jau­èia­si ági­jæ pa­tir­ties, o tai reið­kia, kad ga­li for­muo­ti sa­vo nuo­mo­næ, reikð­ti no­rus, pa­si­rink­ti ver­ty­bes, anot Car­lo Ro­ger­so, „ei­na tik­ro­sios sa­vas­ties link”. Baig­da­ma no­rë­èiau

pa­ci­tuo­ti so­cia­li­niø moks­lø au­to­ri­te­ to dr. An­drew Bar­do Schmo­ok­le­rio þo­dþius: „Jei sëk­la krin­ta tik á pa­vir­ðu­ ti­nið­kà pro­to dir­và, þi­no­ji­mo vai­siai, ga­lin­tys pa­keis­ti gy­ve­ni­mà, ið jos ne­ið­au­ga”.

Al­do­na DI­DÞIU­LY­TË

Lie­tu­vos ba­le­to bi­èiu­ liø po­pie­të Aust­ra­li­jos auk­si­nia­me pa­jû­ry­je

Auk­si­nis pa­jû­ris – tai ry­ti­nis Aust­ra­li­jos ruo­þas maþ­daug tarp Sid­në­jaus ir Bris­ba­no mies­tø. Tai pa­sa­kið­kas krað­tas, kur vi­suo­met ðil­ta ir gra­þu. Dau­ge­lis ba­le­to më­gë­ jø yra gir­dë­jæ apie Lie­tu­vos ba­le­to bi­èiu­liø drau­gi­jà, ku­ri jau dau­giau kaip ket­ve­ri me­tai vei­kia Sid­në­jaus ir Mel­bur­no mies­tuo­se, bet ma­þai kas þi­no, kad ma­þa lie­tu­viø ko­lo­ ni­ja, pa­de­da­ma vie­ti­niø lat­viø ir aust­ra­lø, re­gu­lia­riai ren­ka­si, þiû­ri Lie­tu­vos ba­le­to vaiz­da­juos­tes ir re­ mia já lë­ðo­mis.

Nors Auk­si­nio pa­jû­rio lie­tu­viø ben­druo­me­në vi­sai ne­di­de­lë, Lie­tu­ vos ba­le­to bi­èiu­liai (angl. Friends of Lit­hu­a­nian Bal­let, FLB) vei­kia la­bai ener­gin­gai. Tai vis Jo­an Son­gai­los,

Nuo­trau­ko­je (ið kai­rës): Jo­ an Son­gai­la (FLB sek­re­to­rë), Jur­gis Þal­kaus­kas (FLB pir­mi­ nin­kas) ir Ra­mo­na Ra­tas (FLB val­dan­èio­ji di­rek­to­rë) Auk­si­nio pa­jû­rio lie­tu­viø ben­druo­ me­nës se­niû­no Juo­zo Son­gai­los þmo­nos, nuo­pel­nas. Ji, ki­lu­si ið Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos, vi­sà ðir­dá ati­ duo­da lie­tu­við­kiems rei­ka­lams. Á 2003 me­ tø rug­ pjû­ èio 27 die­ nà Co­o­lan­gat­tos mies­te su­reng­tà Lie­tu­vos ba­le­to bi­èiu­liø po­pie­tæ ið Mel­bur­no at­skri­do FLB pir­mi­nin­kas Jur­gis Þal­kaus­kas su þmo­na Jo­ne, o ið Sid­në­jaus – FLB val­dan­èio­ji di­rek­ to­rë Ra­mo­na Ra­tas-Za­ka­re­vi­èius su vy­ru Ra­mu­èiu. Pa­sa­kið­ko­je ap­lin­ko­ je 27 FLB na­riai ir jø sve­èiai (Auk­ si­niam pa­jû­riui re­kor­di­nis skai­èius!) þiû­rë­jo ið­trau­kas ið fil­muo­to LNOBT Va­sar­vidþio nak­ties sap­no pa­sta­ty­ mo (ðo­ko E. Ðpo­kai­të, E. Sma­la­kys, M. Bau­þys ir kt.). Di­de­lio su­si­do­më­ji­ mo su­lau­kë ir vaiz­da­juos­të apie JAV

pre­zi­den­to Ge­or­ge’o W. Bus­ho lan­ ky­mà­si Vil­niu­je. Ið­kil­min­gu­mo va­ka­ rui su­tei­kë ke­le­tas kal­bø: þo­dá ta­rë Jo­an Son­gai­la, Ra­mo­na Ra­tas ir Jur­gis Þal­kaus­kas. Lie­tu­vos ba­le­tui pa­rem­ti su­rink­ta 407 do­le­riai.

Va­ka­ro­nës pa­bai­go­je – lo­te­ri­ja, þai­di­mai ir ðo­kiai, meist­rið­kai gro­ jant þi­no­mam Aust­ra­li­jos akor­de­o­ ni­nin­kui Juo­zui Son­gai­lai.

Jur­gis ÞAL­KAUS­KAS

Pa­do­va­no­ki­me gies­mæ dan­gui

Su­si­kau­pi­mas, rim­tis, pra­ra­di­mas ir pa­gar­ba su­kvie­të sau­lë­tà, bet kiek ðal­to­kà spa­lio 5-osios – Mo­ky­ to­jø die­nos - sek­ma­die­nio po­pie­tæ á Kau­no Ðv.Pran­cið­kaus Ksa­ve­ro baþ­ ny­èià. Gau­sus jung­ti­nis moks­lei­viø

Ðventës dalyviai Kau­ no Ðv.

Pran­cið­kaus Ksa­ve­ro baþ­ny­ èioje ko­lek­ty­vas - Kal­nie­èiø mo­kyk­los mer­ gi­nø cho­ras “Ai­di­ja” (vad. A. Ja­ku­bo­ nie­në),Vy­tu­rio jau­ni­mo mið­rus cho­ ras (vad.R. Bu­rins­kie­në), moks­lei­viø lais­va­lai­kio cen­tro mer­gi­nø cho­ras “Ly­ra”(vad. A. Mik­nie­në), J.Ba­sa­na­ vi­èiaus mo­kyk­los mer­gi­nø cho­ras (vad. R. Na­vic­kie­në) - pa­do­va­no­jo gies­mæ pe­da­go­gams – ið­ëju­siems ir dar gre­ta esan­tiems. Pe­da­go­gams, ku­rie ir ðian­dien gy­ve­na mû­sø ðir­dy­ se, mû­sø pri­si­mi­ni­muo­se. Jø mei­lë, dar­bai, þo­dþiai ir min­tys ne­ið­blës ið mû­sø at­min­ties.

Jau ant­rus me­tus ðá mo­ky­to­jø pa­ ger­bi­mo pro­jek­tà ini­ci­juo­ja ir jam va­do­vau­ja mo­ky­to­ja-me­to­di­nin­kë Rai­mon­da Na­vic­kie­në.

Dþiu­gu, kad Ðv.mi­ðiø me­tu jau­ të­si ðil­tas ben­dra­vi­mas tarp at­li­kë­jø ir gau­saus jau­nø klau­sy­to­jø bû­rio, ste­bi­nu­siø vi­di­ne kul­tû­ra, mu­zi­kos su­pra­ti­mu. Di­din­gø var­go­nø ir smui­ko skam­bë­ji­mas pra­smin­gai pa­pil­dë vie­nas ki­tà, pa­ky­lë­jo jaus­ mus (var­go­na­vo R. Mar­tin­kë­nas, smui­ku grie­þë D. Bur­kaus­kie­në). O pa­grin­di­niu ren­gi­nio ak­cen­tu ta­po V. Liau­dans­kai­tës spe­cia­liai su­kur­ta „Gies­më mo­ky­to­jui”. Ji ási­skver­bë ir pa­sie­kë kiek­vie­no ðir­dá. Ji pa­sie­kë ir dan­gø...

Li­gi­ta NE­VE­RAUS­KIE­NË

Muzikos barai /43

Su­þi­bo dar vie­na ge­du­lo lieps­ne­lë

Mer­ty­nø ðei­my­na ne­bu­vo abe­jin­ga mu­zi­kos me­nui.

Pir­mo­ji, ið­gar­së­ju­si Lie­tu­vo­je sa­vo vaid­me­ni­mis, kan­ti­le­nos pla­ty­be, ið­ori­niu dai­lu­mu, tur­ ti­nan­èiu sce­nos re­gi­ná, bu­vo Ire­na Mer­ty­nai­të-Ilie­në, mû­sø po­ka­rio ope­ros te­at­ruo­se ið­dai­na­vu­si pa­grin­di­nes sop­ ra­no par­ti­jas. 1979 m. so­lis­të pa­si­trau­kë á ty­lø­já pen­si­jos pa­sau­lá, sce­nà pa­keis­da­ma gau­siø þie­dø ir obe­lø so­du, ku­ria­me glaus­to­si ki­ti jos ben­ dra­am­þiai pro­fe­si­jos bi­èiu­liai.

1931 m. Við­ty­èio mies­te­ly­ je gi­mæs bro­lis Al­gir­das Alek­ Al­gir­das Mer­ty­nas san­dras, jau­nys­tæ pra­dë­jæs trem­ty­je drau­ge su mo­ti­na ir se­ne­le, á të­vy­næ grá­þo 1953 m. su bû­si­mo dai­ni­nin­ko prad­me­ni­mis, ku­riuos puo­se­lë­jo Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­jo­je (da­bar Mu­zi­kos aka­de­mi­ja) pas prof. Z. Pau­ laus­kà. Jau­nà­já stu­den­tà glo­bo­jo ir baig­ti stu­di­jas pa­dë­jo Si­bi­ ro ið­ven­gæ gi­mi­nës, bro­lis Va­lius ir se­suo Ire­na Ilie­në. Bai­gu­sá moks­lus mi­nis­te­ri­ja pa­sky­rë á Kau­no mu­zi­ki­ná te­at­rà, ku­ria­me so­lis­tas ope­re­tës ir ope­ros þan­ro spek­tak­liuo­se ke­lio­li­ka me­tø dai­na­vo bo­so par­ti­jas. Jo re­per­tu­a­ras Kau­no mu­zi­ki­nia­me te­at­ re – ke­tu­rios de­ðim­tys vaid­me­nø.

Vy­res­nio­ji kau­nie­èiø kar­ta ge­rai me­na jo Fe­rá E. Kál­má­no ope­re­të­je Sil­va, Ko­mi­sa­rà G. Puc­ci­ni Ma­dam Ba­ter­flai, Vai­di­là Jur­gio Kar­na­vi­èiaus Graþino­je, Bar­to­là W. A. Mo­zar­to Fi­ga­ro ve­dy­bo­se ir G. Ros­si­ni ope­ro­je Se­vi­li­jos kir­pë­jas, Bru­jarà E. Kál­ má­no ope­re­të­je Mon­mar­tro þi­buok­lë... Pri­si­me­nu já ir að mû­sø ben­dro­je prem­je­ro­je – Jo­han­no Straus­so ope­re­të­je Ve­ne­ci­jos nak­tis (1965 m.) jis at­li­ko Pa­pa­ko­dos vaid­me­ná – ta­da jau­nà, dai­lø, gy­vy­bin­gà vy­rio­kà links­mo­mis aki­mis, ðil­tà ðyp­se­nà sklei­ dþian­tá. Ðia­me te­at­re Al­gir­das ági­jo so­li­dþios pa­tir­ties. Dar rei­kë­ tø pa­mi­në­ti ir ket­ve­riø me­tø (1961–1965) jo veik­là „Lie­tu­vos” an­sam­bly­je. Á Ope­ros ir ba­le­to te­at­rà bu­vo pa­kvies­tas 1977 m. Þi­no­ma, èia jo veik­los truk­më bu­vo ge­ro­kai trum­pes­në, o vaid­me­nø skai­ èius ma­þes­nis, bet ási­min­ti­ni yra Dak­ta­ras ir Ba­ro­nas G. Ver­di Tra­via­to­je, Ka­ra­lius V. Cha­ja­to ope­ro­je vai­kams Ka­ti­nas, Val­do­ vas Jur­gio Juo­za­pai­èio ope­ro­je Ma­riø paukð­të, Ke­du­lis Ju­liaus Ju­ze­liû­no Su­ki­lë­liuo­se, Bon­za G. Puc­ci­ni Ma­dam Ba­ter­flai.

Gast­ro­lës uþ­sie­ny­je tais lai­kais bu­vo ne­po­pu­lia­rios, tad Al­gir­ do, kaip ir dau­ge­lio ki­tø to me­to ar­tis­tø, me­ni­nës ið­ky­los te­sie­ kë Es­ti­jà – Ta­li­no ir Tar­tu mies­tus.

1986 m. nu­my­lë­tà­jà pro­fe­si­jà so­lis­tas pa­kei­të pe­da­go­gi­niu dar­bu Vil­niaus J. Tal­lat-Kelp­ðos aukð­tes­nio­jo­je mu­zi­kos mo­kyk­ lo­je. Vis dël­to kû­ry­bi­nis tarps­nis po sce­nos skliau­tais bu­vo jo biog­ra­fi­jo­je ið­ki­liau­sias, uþ­gy­dæs trem­ties be­pras­my­bës þaiz­das, uþ­kai­ðæs dva­si­nio gy­ve­ni­mo spra­gas.

Uþ­ver­tos te­at­ro du­rys ap­tem­dë to­les­ná ke­lià. Pra­si­dë­jo li­gø lai­ko­tar­pis, ið­ti­ko re­gë­ji­mo ne­lai­më, dar vë­liau – lem­tin­go­ji li­ ga. Pas­ku­ti­nis gy­ve­ni­mo pus­me­tis pra­leis­tas fi­zi­niø ir dva­si­niø kan­èiø, die­nø ir nak­tø ne­vil­ty­je.

Mi­rë jis ð. m. lie­pos 31 d., pa­lai­do­jo­me ðvie­sià rug­pjû­èio 2-àjà Ro­kan­tið­kiø kry­þiø mies­te, be­ne pla­èiau­sia­me ðiuo me­tu Vil­niaus ka­pi­ny­ne.

Me­fis­to, Pi­ly­po, Bo­ri­so Al­gir­das ne­vai­di­no, ten­ki­no­si kuk­liais vaid­me­ni­mis. Bet ðie vaid­me­nys (Tri­kë, Ar­le­ki­nas, Spo­le­ta) ne­re­ tai spal­vi­na, puo­ðia spek­tak­lá, yra þiû­ro­vø lau­kia­mi. Tad ne­va­lia uþ­mirð­ti sa­vo ðir­dá au­ko­ju­siø ne­ka­rû­nuo­tø, bet te­at­ro pa­grin­ dus tvir­ti­nu­siø me­ni­nin­kø.

Pa­þi­no­ju­sie­ji Al­gir­dà Mer­ty­nà api­bû­di­na kaip ge­ra­no­ræ, kuk­ lià ir drau­gið­kà as­me­ny­bæ. Te­gul mû­sø sva­rio­je mu­zi­kos kny­go­ je ne­ið­tirps­ta Jo at­mi­ni­mas.

Mar­ga­ri­ta DVA­RIO­NAI­TË

Muzikos barai /44

Pirmajam Lietuvos fagoto pedagogui - 100

Mu­zi­kos moks­lo vys­ty­mui­si Lie­tu­vo­je di­de­læ reikð­mæ tu­rë­jo XIX am­þiaus pra­dþio­je Vil­niaus uni­ver­si­te­te ásteig­ta mu­zi­ko­lo­gi­jos ka­ted­ra. Jai va­do­va­vo vo­kie­èiø kom­po­zi­to­rius ir te­ore­ti­kas J. Ho­lan­das (1746-1830), ku­ris dës­të te­ori­nes mu­ zi­kos dis­cip­li­nas, va­do­va­vo stu­den­tø cho­rui ir apie 60 as­me­nø or­kest­rui. Vil­niaus uni­ver­si­te­to mu­zi­ko­ lo­gi­jos ka­ted­ra bu­vo vie­na ið pir­mø­jø to­kios rû­ðies ka­ted­rø Eu­ro­po­je. Ta­èiau ne­bu­vo ruo­ðia­mi in­stru­ men­ta­lis­tai sim­fo­ni­niams or­kest­rams.

To­dël ypaè reikð­min­gu ávy­kiu ta­po kom­po­zi­to­ riaus Sta­sio Ðim­kaus Klai­pë­do­je ásteig­ta mu­zi­kø mo­kyk­la (po me­tø ta­pu­si vals­ty­bi­ne), ku­rio­je bu­vo ati­da­ry­tas or­kest­ro sky­rius su vi­so­mis sim­fo­ni­nio or­kest­ro in­stru­men­tø kla­së­mis. Dës­ty­ti pa­kvies­ti tuo me­tu gar­saus Lie­tu­vo­je kon­cer­tuo­jan­èio èe­kø Kazys Pau­laus­kas no­ne­to ar­tis­tai. An­sam­blá su­da­rë Emi­lis Leich­ne­ris (smui­kas), Vac­lo­vas Ko­len­tai Ka­mi­lo­vas (al­tas), Ja­nas Fe­sen­ma­er­ is (vio­lon­èe­lë), Liud­vi­kas Rau­ten­kran­cas (kon­tra­bo­sas), Al­ber­tas Bur­si­ kas (flei­ta), An­ta­nas Stuo­pas (obo­jus), Ja­ros­la­vas Brych­ta (klar­ne­tas), La­dis­la­vas Put­na (fa­go­tas), Ema­nu­el­ is Kauc­ky (val­tor­në). Fa­go­ti­nin­kas La­dis­la­vas Put­na bu­vo pir­ma­sis pro­fe­sio­na­lus fa­go­to mo­ky­to­jas Lie­tu­vo­je, ku­rio veik­la ir pra­dë­jo Lie­tu­vos fa­go­to mo­ kyk­los ke­lià. Pir­ma­sis L. Put­nos mo­ki­nys bu­vo Ka­zys Pau­laus­kas, ta­pæs pir­muo­ju fa­go­to mo­ky­to­ju lie­tu­viu.

K. Pau­laus­kas gi­më 1903 11 25 Ðiau­liø ap­skri­ty­je Þa­ga­rës mies­te­ly­je. Të­vas bu­vo ama­ti­nin­kas, mo­ti­na – na­mø ðei­mi­nin­kë. Po anks­ty­vos të­vo mir­ties mo­ti­na ási­dar­bi­no fab­ri­ke, kad pa­dë­tø Ka­ziu­kui ðiek tiek pa­si­mo­ky­ti.

1910–1914 m. jis mo­kë­si Þa­ga­rës pra­di­në­je mo­kyk­lo­je. 1914 m. pra­si­dë­jæs ka­ras mo­ky­mà­si nu­trau­kë. Ber­niu­kas dir­bo ávai­rius dar­bus ir mo­kë­si pri­va­èiai. Ið­ryð­kë­jus ga­bu­mams mu­zi­kai, bu­vo pri­im­tas á Klai­pë­dos mu­zi­kos mo­kyk­là, ku­riai va­do­va­vo kom­po­zi­to­rius Sta­sys Ðim­kus. 1929 m. K. Pau­laus­kas bai­gë ðià mo­kyk­là. Kaip ga­biam, darbð­èiam ir ge­rai bai­gu­siam ðià mo­kyk­là ab­sol­ven­tui pe­da­go­gø ta­ry­ba su­tei­kë aukð­ tø­jø mu­zi­kos mo­kyk­lø mo­ky­to­jo kva­li­fi­ka­ci­jà. To­dël jis ið kar­to bu­vo pa­kvies­tas dirb­ti tos pa­èios mo­kyk­los fa­go­to spe­cia­ly­bës dës­ty­to­ju. Jau 1930 m. Ka­zio Pau­laus­ko kla­sæ Klai­pë­dos mu­zi­kos mo­kyk­lo­je bai­gë ke­tu­ri lie­tu­viai fa­go­ti­nin­kai: Jo­nas Bal­tra­mie­jû­nas, Fe­lik­sas Svirs­kis, An­ta­nas Gru­dzins­kas ir Juo­zas Ku­do­kas. l930 m. mo­kyk­la bu­vo uþ­da­ry­ ta. Dar tais pa­èias me­tais K. Pau­laus­kas kvie­èia­mas á Kau­no vals­ty­bës te­at­rà. Ðtai kà apie K. Pau­laus­kà, ge­rà fa­go­tis­tà ir pe­da­go­gà, ra­ðë mu­zi­kos mo­kyk­los va­do­vas S. Ðim­kus: „Ðiuo pa­reið­kiu, kad p. Ka­zys Pau­laus­kas ëjo fa­go­to mo­ky­to­jaus pa­rei­gas Klai­pë­dos mu­zi­kos mo­kyk­loj du me­tus ir ðe­ðe­rius me­tus ma­no ve­da­ma­me sim­fo­ni­nia­me or­kest­re gro­jo pir­mà fa­go­tà. Be to bu­vo bib­lio­te­kos ve­dë­jas. Vi­sas ðias pa­rei­gas jis at­li­ko pa­vyz­ din­gai ge­rai. K. Pau­laus­kas yra uo­lus, rû­pes­tin­gas jaut­rus þmo­gus – me­ni­nin­kas ir pe­ da­go­gas. Per ið­ti­sà ðe­ðiø me­tø lai­kà jis bu­vo vie­nas pa­vyz­din­giau­siø ma­no ve­da­mo­jo­je ástai­go­je. At­min­èiai jo rim­to el­ge­sio ir ge­ro mu­zi­kos dar­bo ðá rað­te­lá duo­du ti­kë­da­mas ir pra­na­ðau­da­mas jam gra­þaus gy­ve­ni­mo ir kil­naus dar­bo” (kal­ba ne­tai­sy­ta).

1930 m. K. Pau­laus­kas – jau Kau­no vals­ty­bës te­at­ro fa­go­ti­nin­kas. 1931 m. ei­na Kau­ no mu­zi­kos mo­kyk­los lais­vai sam­do­mo mo­ky­to­jo pa­rei­gas. 1933 m. Ðvie­ti­mo mi­nist­ro ása­ky­mu pa­skir­tas Kau­no kon­ser­va­to­ri­jos lais­vai sam­do­mu mo­ky­to­ju.

Po­ka­rio me­tais K. Pau­laus­kui te­ko bû­ti Kau­no kon­ser­va­to­ri­jos pu­èia­mø­jø in­stru­men­ tø ka­ted­ros ve­dë­ju, 1946-1948 m. fa­kul­te­to de­ka­nu, o 1948-1949 m. – Kau­no kon­ser­ va­to­ri­jos di­rek­to­riu­mi. 1947 m. K. Pau­laus­kui su­teik­tas do­cen­to moks­li­nis laips­nis.

1948 m. Me­no rei­ka­lø val­dy­bos vir­ði­nin­ko ása­ky­mo doc. K. Pau­laus­kas per­ve­da­mas á Vil­niaus vals­ty­bi­næ kon­ser­va­to­ri­jà. 1959 m. moks­lo ta­ry­bos pa­tvir­ti­na­mas pro­fe­so­ riaus pa­rei­goms. 1961-1964 m. dir­bo Vals­ty­bi­nës kon­ser­va­to­ri­jos pu­èia­mø­jø in­stru­ men­tø ka­ted­ros ve­dë­ju.

Sa­vo il­ga­me­tës pe­da­go­gi­nës veik­los me­tais prof. K. Pau­laus­kas pa­ruo­ðë ke­lias­de­ ðimt aukð­tos kva­li­fi­ka­ci­jos fa­go­ti­nin­kø-so­lis­tø, ka­me­ri­niø an­sam­bliø da­ly­viø, or­kest­ro ar­tis­tø. Vi­si vy­res­nës kar­tos fa­go­ti­nin­kai bu­vo jo mo­ki­niai.

Mi­nint prof. K. Pau­laus­ko 100-àsias gi­mi­mo me­ti­nes, ma­lo­nu já pri­si­min­ti kaip ge­rà, reik­lø pe­da­go­gà ir fa­go­to mo­kyk­los kû­rë­jà. Ne­þiû­rint to, kad pro­fe­so­riui te­ko va­do­ vau­ti mo­kyk­loms tais sun­kiais lai­kais, kai ne tik þo­dis, bet ir min­tis ga­lë­jo bû­ti su­pran­ ta­mi ki­taip, ben­dra­vi­me su stu­den­tais jis ið­lik­da­vo nuo­ðir­dus ir pa­pras­tas. Do­më­jo­si jø bui­ti­mi, ypaè po­ka­rio me­tais. O vo­kie­èiø oku­pa­ci­jos me­tu pro­fe­so­riaus ðei­ma slë­pë ir ðel­pë de­ka­nà prof. P. Ber­ka­vi­èiø. Jiems vi­siems ta­da grë­së vie­no­das li­ki­mas, ta­èiau ne­kreip­da­mas dë­me­sio á pa­sek­mes ri­zi­ka­vo sa­vo ðei­ma ir sa­vi­mi.

Pro­fe­so­rius K. Pau­laus­kas bu­vo to­le­ran­tið­kas vi­sai ben­druo­me­nei, to­dël ið­li­ko vi­sø mu­zi­kø ger­bia­mas ir më­gia­mas. O fa­go­ti­nin­kø ðei­ma vi­sa­da pri­si­me­na ir pri­si­mins sa­vo nuo­sta­bø pro­fe­so­riø – þmo­gø, pe­da­go­gà, pui­kø sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tà. Ir jo þo­dþius, jog fa­go­tas yra dai­ni­nin­kas. Ir ið­ties, mû­sø, jo mo­ki­niø ar tie­siog já pa­þi­no­ju­siø, ðir­dy­se fa­go­to-dai­ni­nin­ko skam­be­sys ið­vin­gu­ria­vo ne vie­nà pui­kià, ne­uþ­mirð­ta­mà me­lo­di­jà...

Prof. K. Pau­laus­ko mo­ki­nys prof. J. SLAN­KAUS­KAS

Lie­tu­vos gi­ta­ros mo­ kyk­los pa­triar­chà Jur­gá Rim­ke­vi­èiø pri­si­me­nant

Ar pa­ju­to­te, kad tarp mû­sø kaþ­ ko ne­bë­ra? Ar ne­ta­po mu­zi­ki­nis gy­ ve­ni­mas kiek tuð­tes­nis? Ne? Vi­sið­kai su­pran­ta­mas at­sa­ky­mas. Mus pa­lie­ kan­tys ið­ki­lie­ji pa­si­trau­kia kuk­liai.

Ið­di­dus þmo­gus ið­ei­na ty­liai. Stip­rus uþ­gæs­ta skaus­me. Rei­ka­lin­gas – vi­ suo­met per anks­ti. Taip rug­së­jo 8 die­nà á am­þi­ny­bæ ið­ëjo gar­baus am­þiaus ma­est­ro Jur­gis Rim­ke­vi­ èius – þmo­gus, kaþ­ka­da Lie­tu­vo­je pra­dë­jæs ið­ti­sà vie­no in­stru­men­to epo­chà. Ðis in­stru­men­tas – gi­ta­ra – ðian­ dien itin po­ pu­ lia­ rus tarp moks­ lei­viø ir jau­nuo­liø, o no­rin­èiø­jø ið­mok­ti juo skam­bin­ti tik gau­së­ja.

Ta­èiau gi­ta­ros ke­lias á „nor­ma­laus” in­stru­men­to sta­tu­sà bu­vo ypaè sun­ kus: dau­ giau kaip prieð tris de­ðimt­me­èius sa­vo en­tu­ziaz­mu ir ne­pa­lau­þia­mu cha­rak­te­riu já pra­ dë­jo grás­ti vie­nas þmo­gus. Tuo me­tu, kai so­vie­ti­në no­men­kla­tû­ra gi­ta­rà va­di­no „ne­pa­ti­ki­mø gat­vës gai­va­lø” in­stru­men­tu, o ne­di­de­lis bû­rys kla­si­ki­nës gi­ta­ros pro­fe­sio­na­ lø tel­kë­si Mask­vo­je (nors uþ­sie­nio ða­ly­se kla­si­ki­në gi­ta­ra tu­rë­jo ir tu­ri tur­tin­gas, puo­se­lë­ja­mas tra­di­ci­jas), kau­nie­tis kon­tra­bo­so dës­ty­to­jas Jur­gis Rim­ke­vi­èius su­ge­bë­jo pir­mà kar­tà Lie­tu­vo­je ákur­ti gi­ta­ros kla­sæ.

Dël to jis tu­rë­jo ið­kæs­ti dau­ge­lio biu­ro­kratø pa­si­pik­ti­ni­mà, ávai­riø as­me­nø prie­ðið­ku­mà, ið­klau­sy­ti di­ le­tan­tið­kus svars­ty­mus dël gi­ta­ros rei­ka­lin­gu­mo ir t. t.

Vis dël­ to 1968 m. rug­ së­ jo 1 d. Kau­no 1-ojo­je vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­lo­je (di­rek­to­rius Ka­zi­mie­ras Zna­mens­kas) bu­vo ati­da­ry­ta gi­ta­ ros kla­së. Jai va­do­vau­ti pa­ves­ta J. Rim­ke­vi­èiui. 1972 m. gi­ta­ros kla­së ákur­ta Vil­niaus 4-ojo­je vai­kø mu­zi­ kos mo­kyk­lo­je, 1973 m. – Kau­no J. Gruo­dþio aukð­tes­nio­jo­je mu­zi­kos mo­kyk­lo­je (di­rek­to­rius Vy­tau­tas Blû­ ðys), 1976 m. – Vil­niaus kon­ser­va­ to­ri­jos Klai­pë­dos fa­kul­te­te, vë­liau – Vil­niaus kon­ser­va­to­ri­jo­je (da­bar Mu­zi­kos aka­de­mi­ja). J. Rim­ke­vi­èius bu­vo il­ga­me­tis tø gi­ta­ros kla­siø dës­ty­to­jas. Ávai­riuo­se mies­tuo­se jis nuo­lat reng­da­vo sa­vo mo­ki­niø kon­cer­tus, ku­riø me­tu pa­sa­ko­da­vo apie gi­ta­rà, da­ly­va­vo Kau­no ra­di­jo ir Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos lai­do­se, gi­ta­rà po­pu­lia­ri­nan­èius straips­nius skel­bë Lie­tu­vos ir uþ­sie­nio spau­do­je. Apie ak­ty­vià J. Rim­ke­vi­èiaus pe­da­go­gi­næ ir mu­zi­ki­næ veik­là ra­ðo­ma Ber­ly­no lei­dyk­los 1980 m. pa­reng­ta­me J. Po­wroz­nia­ko lei­di­ny­je Gi­tar­ren-Lek­ si­kon, Mask­vo­je leidþia­ma­me mu­zi­ ki­nia­me al­ma­na­che Gi­ta­ra ir Kel­no þur­na­le Gi­tar­re Lau­te (1980 m., nr.

5). Tarp­tau­ti­në gi­ta­ris­tø aso­cia­ci­ja, ku­rios cen­tri­në bûs­ti­në yra Pa­ry­þiu­ je, 1984 m. uþ kla­si­ki­nës gi­ta­ros me­no po­pu­lia­ri­ni­mà J. Rim­ke­vi­èiui átei­kë gar­bës na­rio pa­þy­më­ji­mà.

Pats J. Rim­ke­vi­èius kon­cer­tuo­ jan­èia gi­ta­ros áþy­my­be ne­ta­po, ta­èiau vi­sà gy­ve­ni­mà sky­rë gi­ta­ros pe­da­go­gi­kai. Tai ne ið kar­to su­ge­ bë­jo áver­tin­ti net di­dþio­ji mû­sø mu­ zi­ki­nës vi­suo­me­nës da­lis. Ta­èiau dë­me­sio ir pa­gar­bos jis su­lau­kë ið ten, kur tur­tin­gos gi­ta­ros me­no tra­di­ci­jos. Áþy­mie­ji uþ­sie­nio gi­ta­ris­ tai – Di­mit­ri­jus Fam­pas (Grai­ki­ja), Eu­ge­ni­jus La­ri­èe­vas (Ru­si­ja), Ivao Su­zu­ki (Ja­po­ni­ja), Andrésas Se­go­ via (Is­pa­ni­ja) – siun­të J. Rim­ke­vi­èiui sa­vo kû­ri­nius gi­ta­rai, sten­gë­si pa­ ta­ri­mais pa­dë­ti be­si­ku­rian­èiai Lie­ tu­vos kla­si­ki­nës gi­ta­ros mo­kyk­lai.

A. Se­go­via, vie­nas þy­miau­siø XX a. gi­ta­ris­tø, J. Rim­ke­vi­èiui at­siun­të laið­kà ir nuo­trau­kà su au­to­gra­fu: „Mie­la­sis p. Rim­ke­vi­èiau, svei­ki­nu Jû­sø en­tu­zias­tin­gà at­si­da­vi­mà gi­

Ma­est­ro Jur­gis Rim­ke­vi­èius 1998 m. ta­rai ir mei­læ sa­vo ða­lies jau­ni­mui.

Esu tik­ras, kad Jû­sø pro­duk­ty­vaus mo­ky­mo dë­ka at­si­ras gi­ta­ris­tø, ku­ riø var­dai bus þi­no­mi to­li uþ Jû­sø ða­lies ri­bø.”

De­ja, ávai­riais lai­më­ji­mais ga­lë­jo dþiaug­tis tik tik­rie­ji gi­ta­ros me­no më­gë­jai ir ma­est­ro ar­ti­mie­ji. Vi­sas ðvie­sias ini­cia­ty­vas anais lai­kais su­ pan­èio­da­vo ne tik biu­ro­kratiniai, bet ir po­li­ti­niai pan­èiai. Ási­min­ti­nà epi­zo­dà pa­pa­sa­ko­jo bu­væs J. Gruo­dþio aukð­tes­nio­sios mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­rius Po­vi­las Ga­ ba­lis. Ki­ta­dos J. Rim­ke­vi­èius bu­vo pa­kvies­tas á tarp­tau­ti­næ moks­li­næ gi­ta­ros me­no kon­fe­ren­ci­jà Len­ki­ jo­je. Pe­da­go­gas pa­ren­gë ið­sa­mø pra­ne­ði­mà, dël lei­di­mo ið­vyk­ti ap­ lan­kë ne vie­nà val­di­nin­kà, ta­èiau „ið aukð­èiau” bu­vo nu­tar­ta jo á uþ­ sie­ná ne­ið­leis­ti. J. Rim­ke­vi­èius laið­ku at­si­pra­ðë ne­ga­lë­si­às da­ly­vau­ti ir pa­ pra­ðë, kad koks da­ly­vis per­skai­ty­tø jo pra­ne­ði­mà, ku­rá at­siø­si­às pað­tu.

Vi­si bu­vo pri­blokð­ti vë­liau ið Len­ki­

jos gau­to laið­ko. Ja­me ra­ðo­ma, kad J. Rim­ke­vi­èiaus dar­bas pri­pa­þin­tas ge­riau­siu, o au­to­rius kvie­èia­mas at­ si­im­ti di­de­lio pi­ni­gi­nio ap­do­va­no­ji­ mo. Ta­èiau oru­sis ma­est­ro ne­lei­do sau vël pra­ði­në­ti lei­di­mø. Laið­ku jis pa­dë­ko­jo uþ áver­ti­ni­mà ir pre­mi­jà sky­rë te­nykð­èiams vai­kø na­mams...

Gal­bût ðià ið­di­dþià ir ne­pa­lau­ þia­mà as­me­ny­bæ su­for­ma­vo pie­ tie­tið­ko gar­bës ko­dek­so ap­lin­ka ir per­mai­nin­gos pa­tir­ties ku­pi­na biog­ra­fi­ja? Ðtai ke­le­tas jos fak­tø.

Po kon­cer­to gi­ta­ros kla­sës 30-me­ èiui 1998 m. Kau­ no mu­zi­ki­nia­me te­at­re: J. Èiu­ri­ lai­të, S. Son­dec­kis, J. Rim­ke­ vi­èius, S. Kri­ni­ci­nas Jur­gis Rim­ke­vi­èius gi­më 1914 m. lie­pos 30 d. Je­li­za­vet­po­lio mies­te (da­bar Gian­dþa, Azer­bai­dþa­nas), lie­tu­vio ge­le­þin­ke­lie­èio ðei­mo­je.

Ne­tru­kus ðei­ma per­si­kë­lë gy­ven­ti á Gru­zi­jà, da­bar­ti­ná Tbi­li­sá. Tik 1921 m. at­vy­ko á të­vo gim­tà­já krað­tà ir ap­ si­gy­ve­no Ðiau­liuo­se. Èia ági­jo pra­ di­ná moks­là, o bû­da­mas de­ðim­ties pra­dë­jo skam­bin­ti gi­ta­ra. Pir­mà­sias in­stru­men­to pa­mo­kas ga­vo ið sa­vo mo­ti­nos, nuo dvy­li­kos me­tø to­liau mo­kë­si pas Ba­lá Sta­siu­lai­tá, Sankt Pe­ter­bur­go mu­zi­kos mo­kyk­los auk­lë­ti­ná.

1933-iasiais, no­rë­da­mas to­liau siek­ti mu­zi­kos moks­lo, J. Rim­ke­vi­ èius per­ si­ kë­ lë á Kau­ nà. Èia, „Me­ ta­lo” fab­ri­ke dirb­da­mas ðalt­kal­viu, su­bû­rë man­do­li­nø ir gi­ta­rø or­kest­ rà, su ku­riuo kon­cer­tuo­da­vo Ra­dio­ fo­ne ir ávai­riø ga­myk­lø bei mo­kyk­lø sa­lë­se. Kau­ne J. Rim­ke­vi­èius bai­gë gim­na­zi­jà. Kau­no mu­zi­kos san­dë­ lio sa­vi­nin­kas ir na­tø lei­dë­jas E. Ci­ rins­kis ið­lei­do ke­le­tà pra­de­dan­èio­jo mu­zi­ko lie­tu­viø liau­dies dai­nø aran­ þuo­èiø gi­ta­rai. Ci­rins­kio pa­tar­tas, 1940-ai­siais J. Rim­ke­vi­èius ásto­jo á Kau­no kon­ser­va­to­ri­jos E. Gai­le­vi­ èiaus kon­tra­bo­so kla­sæ, kar­tu ávai­ rio­se mo­kyk­lo­se dir­bo pe­da­go­gu.

Bai­gæs kon­tra­bo­so spe­cia­ly­bæ, J. Rim­ke­vi­èius grie­þë Vil­niaus ope­ros te­at­ro or­kest­re, be to, J. Tal­lat-Kelp­ ðos mu­zi­kos mo­kyk­lo­je dës­të te­ori­ nes dis­cip­li­nas ir kon­tra­bo­sà. Ne kar­tà bu­vo siun­èia­mas á Mask­vos kon­ser­va­to­ri­jos sty­gi­niø in­stru­men­ tø dës­ty­mo se­mi­na­rus, kur su­si­pa­þi­ no ir su gi­ta­ros dës­ty­mo me­to­di­ka.

Vë­liau J. Rim­ke­vi­èius J. Gruo­dþio aukð­tes­nio­jo­je mu­zi­kos mo­kyk­lo­je

dës­të kon­tra­bo­sà ir te­ori­nes dis­ cip­li­nas, bû­rë man­do­li­nø ir gi­ta­rø or­kest­rë­lius, ren­gë gi­ta­ros kur­sus ir se­mi­na­rus. Tuo­met ir pra­dë­jo rû­pin­tis ákur­ti gi­ta­ros kla­sæ.

J. Rim­ke­vi­èius pri­kë­lë ið uþ­ marð­ties ir áþy­mø­já XIX a. Eu­ro­pos gi­ta­ris­tà Mar­kà So­ko­lov­ská, ku­ris Vil­niu­je pra­lei­do di­de­læ gy­ve­ni­mo da­lá, 1883 m. èia ir mi­rë. Po sep­ty­ nias­de­ðim­ties me­tø J. Rim­ke­vi­èius Ra­sø ka­pi­në­se su­ra­do ap­leis­tà So­ ko­lov­skio ka­pà. Dës­ty­to­jo rû­pes­èiu pa­min­klas su ba­rel­je­fu ir ant­ka­pis bu­vo res­tau­ruo­ti. Dau­ge­lá me­tø J. Rim­ke­vi­èius rin­ko ar­chy­vi­næ me­ dþia­gà apie So­ko­lov­skio gy­ve­ni­mà ir kon­cer­ti­næ veik­là. Ið­sa­mûs jo straips­niai bu­vo pub­li­kuo­ti Ga­mos þur­na­le.

Ki­tas raðyti­nis J. Rim­ke­vi­èiaus pe­da­go­gi­nës pa­tir­ties pa­min­klas – va­do­vë­lis Ðe­ðias­ty­gë kla­si­ki­në gi­ta­ra (Mu­zi­kos ðvie­ti­mo cen­tras, 1998). Tai pir­mo­ji pro­fe­sio­na­li lie­tu­við­ka gi­ta­ros mo­kyk­la. Be nuo­ sek­liai ið­dës­ty­tos me­to­di­kos, au­to­ rius su­rin­ko vos ne vi­sà pa­sau­li­ná kla­si­ki­nës gi­ta­ros re­per­tu­a­rà nuo XVII a. iki ðiø die­nø, áterp­da­mas ir lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø kû­ri­niø. Be­je, va­do­vë­ly­je yra ir pa­ties J. Rim­ke­vi­ èiaus kû­ry­bos, ku­ri kaþ­ka­da be­ne vie­nin­te­lë pra­tur­tin­da­vo lie­tu­við­kà pe­da­go­gi­næ gi­ta­ros li­te­ra­tû­rà.

Ne­áma­no­ma ið­var­dy­ti vi­sø il­go ir pras­min­go gy­ve­ni­mo lai­më­ji­mø, o ir sa­vaip juos ver­tin­ti kiek­vie­nas tu­ri­me tei­sæ. Ta­èiau nei lai­kas, nei kar­tø kai­ta ne­pa­jë­gi ið­ar­dy­ti tvir­tø, su mei­le ir at­sa­ko­my­be ræs­tø at­ ei­ties pa­ma­tø. Gar­bu­sis ma­est­ro at­ei­tá ma­të tik sa­vo mo­ki­niuo­se.

Ir, kas svar­biau­sia, sten­gë­si jiems su­teik­ti ne vien pro­fe­si­niø ágû­ dþiø. Ma­est­ro ir jo þmo­na Vir­gi­ni­ja – ið­ti­ki­ma tal­ki­nin­kë ir ben­dra­min­të – mo­ki­nius lai­kë sû­nu­mis ir duk­ro­ mis, gau­bë juos rû­pes­èiu ir ði­lu­ma.

Mo­ky­to­jas dar spë­jo pa­si­dþiaug­ti ir sa­vo mo­ki­niø mo­ki­niais, ku­rie gy­ ve­na jau ki­to­kio­je vi­suo­me­në­je ir ku­riø ga­li­my­bës vi­sai ki­tos. Di­dþiau­ siais lai­më­ji­mais ga­lin­tis di­dþiuo­tis Ju­lius Ku­raus­kas, vie­nas pir­mø­jø ma­est­ro mo­ki­niø, jau pats var­di­ja sa­vo mo­ki­niø sëk­mes. Nau­jau­si jo áspû­dþiai – ið pres­ti­þið­ko­sios „Ro­y­al Fes­ti­val Hall” Lon­do­ne, kur vyks­ta ávai­riø Eu­ro­pos re­gio­nø per­spek­ty­ viø at­li­kë­jø pa­si­ro­dy­mai. Ten prieð itin grieþ­tai ver­ti­nan­èià pub­li­kà sto­ jo jau­nas gi­ta­ris­tas Sau­lius Lip­èius ir... su­kë­lë ne­re­gë­tas ova­ci­jas. Eu­ ro­pos gi­ta­ris­tø eli­tas su­þi­no­jo apie Lie­tu­vos gi­ta­ros mo­kyk­là. Mo­kyk­là, ku­rios lau­kia pui­kios ga­li­my­bës, bet ku­riai vi­suo­met trûks ma­est­ ro Jur­gio Rim­ke­vi­èiaus mei­lës ir ði­lu­mos.

Lai­mu­të LI­GEI­KAI­TË

Muzikos barai /45

Ruoðiamës premjerai

“Më­nu­lio Pje­ro” at­ei­na á Lie­tu­và Lai­ma JO­NU­ÐIE­NË

Muzikos barai /46

A. MIKÐIO nuotr.

N

e­tru­kus su­kaks ðim­tas me­tø, kai Ar­nol­das Schönber­gas ra­cio­na­liai pa­þa­bo­jo ato­na­lio­ sios mu­zi­kos gar­sø cha­o­sà, api­brë­þë do­de­ka­fo­ni­jos nuo­sta­tas ir, pra­na­ðau­da­mas jos áta­ kà at­ei­ties kû­ry­bai, sa­kë­si esàs “tik idë­jos reið­kë­jas”. Taip lie­tu­við­kai jis pri­sta­ty­tas ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos va­do­vë­ly­je, kur pus­va­lan­dþio truk­ mës Më­nu­lio Pje­ro api­bû­di­na­mas kaip vie­nas gar­siau­siø jo kû­ri­niø.

Pa­ra­ðy­tas jis pa­gal bel­gø sim­bo­ lis­to Al­ber­t’o Gi­raud ei­lë­rað­èiø cik­là Per­rot Lu­nai­re: 50 Ron­dels ber­ga­mas­qu­es, su­kur­tà 1884 me­ tais Pa­ ry­ þiu­ je, o vë­ liau O. E. Hart­le­be­no ið­vers­tà á vo­kie­èiø kal­bà. Kom­po­zi­to­rius ið tø vi­sø mi­nia­tiû­rø ið­si­rin­ko dvi­de­ðimt vie­nà ir sa­và­já Më­nu­lio Pje­ro su­kû­rë 1912 me­tais – ge­ro­kai prieð mi­në­tà­jà do­de­ka­fo­ni­jos at­ei­ties pra­na­ðys­tæ, vis dar pa­si­duo­da­mas sim­bo­liz­mo trau­kai, va­duo­da­ma­sis ið kon­ kre­èios erd­vës ir lai­ko rë­mø.

Jis jau bu­vo pa­ra­ðæs sim­fo­ni­næ po­emà Pe­lë­jas ir Me­li­san­da pa­gal gar­siau­sio bel­gø sim­bo­lis­to Mau­ri­ ce’o Ma­e­ter­linc­ko dra­mà, o jo to­ká þe­mið­kà ir kon­tras­tin­gai ryð­kø Më­ nu­lio Pje­ro á pa­sau­lá pa­ly­dë­jo kà tik prieð tai aukð­ta­jam sop­ra­nui su­kur­ta “stra­to­sferinio” skam­be­

sio dai­na taip pat pa­gal M. Ma­e­ter­linc­ko þo­dþius Ðir­dies la­pi­ja (Feu­il­la­ge du co­eur, vok. Herz­ge­wach­se). Ji api­bû­din­ta kaip ypaè kom­pak­tið­ka, o drau­ge ir ezo­te­ri­në, sub­ti­liau­siai pri­si­lie­èian­ti prie þmo­gaus vi­daus pa­sau­lio. Ði dai­na at­si­ra­do jau po to, kai kom­po­zi­to­riui, jo pa­ties þo­dþiais, pa­vy­ko pri­ar­të­ti prie ið­raið­kos ir for­mos ide­a­lo – “skam­ban­èiø­jø so­dø kny­gos” sop­ra­nui ir for­te­pi­jo­nui.

Kà reið­kia ðio kû­ri­nio gar­suo­se sly­pin­ ti ener­gi­ja, be ku­rios ne­bû­tø áma­no­mas ir mi­në­ta­sis ide­a­las, il­gai ir kan­triai aið­ki­no­ si jau­na so­lis­të Skaid­ra Jan­èai­të dar ta­da, kai ne­bu­vo ið­leis­ta ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos va­do­vë­lio, o lie­tu­við­ka­me ka­pi­ta­li­nia­me kul­tû­ro­lo­gi­jos vei­ka­le Faus­ to amþiaus epi­lo­gas A. Schönber­go var­das mi­ni­mas tik ties tra­gið­kuo­ju kû­ry­bos pa­ra­dok­su, – rak­tu, pa­de­dan­èiu skai­ty­ti Th. Man­no Dak­ta­rà Faus­tà.

Apie kû­rë­jø ir ro­man­ti­niø me­nø san­ tar­vës idë­jø sky­ry­bas ta­da ið­girs­da­vo­me ir þais­min­go­se Th. Man­no fes­ti­va­liø uþuo­ mi­no­se, ku­rioms prieð tai sa­vaip dir­và ruo­ðë Ni­do­je vy­kæ se­mi­na­rai.

Vie­nà to­kiø pir­mø­jø fes­ti­va­lio va­sa­rø èia su sa­vo in­ter­pre­ta­ci­jos ne­ri­mais at­vy­ ko Skaid­ra Jan­èai­të ir pia­nis­të Ra­min­ta Ne­ver­daus­kai­të, pri­ver­tu­sios vël pra­bil­ti apie ne­daug mums þi­no­mà St. Ge­or­ge­so po­ezi­jà, taip pat tu­rë­ju­sià po­vei­kio su­ dë­tin­gam Th. Man­no ke­liui á laik­me­èio ro­ma­nà apie mu­zi­kà bei jos li­ki­mà, apie “ty­ri­në­jan­èios sà­mo­nës gel­mes, ku­rio­se dûþ­ta te­ori­jos”. Be to, sa­ko­ma, kad St. Ge­or­ge­so ei­lës bu­vo ypaè pa­ran­kios drà­siam uþ­da­vi­niui, ku­rio ëmë­si to­na­ ci­jos ar­dy­to­jas Ar­nol­das Schönber­gas: pir­miau­sia juk ir rei­kë­jo sva­raus es­mi­nio pa­grin­do – tu­rë­ti kà ar­dy­ti... Èia la­bai ti­ko tas tvir­tai su­kal­tas po­eti­nis rë­mas, ly­gi­na­mas su ge­rai su­tvar­ky­tu so­du, ákû­ ni­jan­tis kla­si­ki­ná aið­ku­mà, ku­ria­me til­po ir ba­ro­ko vi­zi­jos. Vi­sa tai bu­vo pa­raðyta ne­pa­pras­tai skam­bia, spal­vin­ga kal­ba.

A. Schönber­gas ávei­kë tra­di­ci­nius pro­gra­mið­ku­mo rë­mus, to­ta­lu­mo varþ­ tus, gi­liau ak­cen­ta­vo þe­mið­kø ins­tink­tø ir sub­ti­liau­siø bai­mës vir­pe­siø átam­pà.

Pa­ga­liau “ka­ban­èiø­jø so­dø mu­zi­ka” ási­ ver­þë ir á ga­na iliust­ra­ty­vias mi­në­to­jo fes­ti­va­lio pro­gra­mas. ...Vë­ly­vas lie­pos ryt­me­tis Ni­do­je.

Vie­no pir­mø­jø Th. Man­no fes­ti­va­liø me­tas. Èia at­vy­ku­sios re­pe­tuo­ja Skaid­ra ir Ra­min­ta. Sten­gia­mës ne­vars­ty­ti ve­ran­ dos du­rø, esa­me per­spë­ti, kad at­li­kë­jos ne­no­rë­tø ben­drau­ti su þur­na­lis­tais, nes dar daug yra ne­aið­ku­mø in­ter­pre­tuo­jant “ka­ban­èiø­jø so­dø mu­zi­kà” bei ap­skri­tai su­si­tin­kant su ðia kû­ry­ba, tad at­li­kë­jos Skaid­ra Jan­èai­të

pa­gei­dau­tø, kad ðis su­si­ti­ki­mas ne­bû­tø pa­vir­ðu­ti­nið­kas.

Kad ir kaip, ðis S. Jan­èai­tës pa­siû­ly­tas kû­ri­nys, te­gul dar ly­di­mas gau­sy­bës jos pa­èios klau­si­mø, bu­vo il­gai ne­pa­mirð­ta­ mas ávy­kis, am­bi­cin­ga pa­raið­ka, pa­ga­liau dar vie­na daug me­tø nu­ty­lë­ta pa­þin­tis at­ver­èiant es­mi­nius kul­tû­ros pus­la­pius: ki­ta­dos aukð­èiau­sias vo­kie­èiø es­te­tiz­mo þy­nys St. Ge­or­ge­sas bu­vo la­bai svar­bus net di­die­siems kû­ry­bos re­for­muo­to­jams vi­sið­ku at­si­da­vi­mu me­nui.

O tà ðil­tà vë­ly­và lie­pos ryt­me­tá, kai Th. Man­no kû­ry­bos më­gë­jai dar mau­dë­si jû­ro­je, nu­ti­lu­sio va­sar­na­mio ve­ran­do­je skam­bë­jo ra­mios vie­na­to­nës for­te­pi­jo­no fra­zës, ne­þa­dë­da­mos jo­kios to­na­ci­jos.

Tarp lais­vo­kø ket­vir­ti­niø na­tø de­ri­niø á ve­ran­dos ty­là lyg paukð­tis ne­ti­kë­tai álëk­ da­vo ir vël pra­ding­da­vo jo­je dai­nos fra­zë.

Ir tik tak­tams ási­bë­gë­jus – ties vo­kið­ko­jo teks­to ba­ro­ki­ne so­do puoð­me­na “ru­dais þvë­riø nas­rais” – for­te­pi­jo­nas va­duo­da­ vo­si ið ra­mios vie­na­to­niø fra­ziø slink­ties; dar po ke­liø tak­tø, so­lis­tei ta­ riant apie “uþ­deg­tuo­sius þva­kës krû­mus”, fra­zë, pa­bë­gë­ju­si nuo tra­di­ci­nës har­mo­ni­jos, vël gráþ­da­vo á jà.

Taip tà ry­tà Th. Man­no na­me­lio ve­ ran­dos pa­pë­dë­je, ra­miai oðiant ma­rioms, ið­gir­do­me ne­ápras­tà mu­zi­kos ban­ga­vi­mà.

De­kla­ma­ci­nis kal­bos rit­mas, ne­ti­kë­tos spal­vos ir to­nai uþ­lie­da­vo tra­di­ci­nes mu­ zi­ki­nës kal­bos for­mas. Tar­si krin­tan­èios þvaigþ­dës, ið­si­ver­þu­sios ið sa­vø ga­lak­ti­ kø, vie­nos ki­tas nu­stelb­da­vo to­nø gru­pës ir rit­mai. “Kû­ri­ny­je at­si­sa­ko­ma tra­di­ci­nës to­na­ci­jos, per­ei­na­ma prie ato­na­lu­mo, akor­dø ne­sie­ja tar­pu­sa­vio trau­ka: jie tik per­tei­kia spal­và ir pa­de­da pa­jus­ti ypa­tin­ gà gar­suo­se sly­pin­èià ener­gi­jà. Ne­svar­bu, skam­ba kon­so­nan­sai ar di­so­nan­sai, – vis­ kas su­si­lie­ja á vi­su­mà. Nuo­tai­kos kin­ta grei­tai ir ne­pa­ste­bi­mai – nuo svai­gaus ap­ snû­di­mo iki ne­ti­kë­tø ðûk­te­lë­ji­mø”, – taip vë­liau, jau 2001-ai­siais, bus ra­ðo­ma apie ðá kû­ri­ná lie­tu­við­ka­me ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos va­do­vë­ly­je aukð­tes­nio­sioms kla­sëms. *** Dar vie­nas ávy­kis, pri­ver­tæs kal­bë­ti apie sie­kia­mas kû­ry­bos vir­ðu­kal­nes, – tai A. Schönber­go Më­nu­lio Pje­ro, Lie­tu­vo­je vie­ðai pir­mà kar­tà nu­skam­bë­jæs tik pra­ei­ tà va­sa­rà, nors jau dau­ge­lá me­tø jau­di­næs at­li­kë­jø vaiz­duo­tæ. Kû­ri­nys, pa­ra­ðy­tas ak­to­rei ir in­stru­men­ti­niam an­sam­bliui: for­te­pi­jo­nui, smui­kui, vio­lon­èe­lei, flei­tai ir klar­ne­tui. Jis ba­lan­suo­ja tarp te­at­ro ar ka­ba­re­to ir, pa­sak at­li­kë­jø, yra be ga­lo su­ dë­tin­gos par­ti­tû­ros.

Më­nu­lio Pje­ro mi­ni­mas net ap­ta­riant pra­ei­to am­þiaus lû­þio po­li­ti­kà pla­tes­nia­ me – kul­tû­ros – kon­teks­te.

Yra áþval­gø, kad tarp dau­ge­lio spal­vø ar reikð­miø A. Schönber­gas, pa­si­tel­kæs mi­ðias, re­li­gi­jos sim­bo­lá, me­ni­nin­kà su­ta­ pa­ti­na su Kris­tu­mi.

Pje­ro kan­èios ið­reikð­tos siur­re­a­lis­ti­në­ mis vi­zi­jo­mis, sà­mo­jo ir iliu­zi­jø de­ri­niais.

Tai liu­di­ja so­lis­të, su­si­ta­pa­ti­nu­si su Pje­ro ir sy­kiu ið­lai­ky­da­ma la­bai þe­mið­kà, iro­nið­ kà at­stu­mà. S. Jan­èai­të sëk­min­gai ávei­kë ðá be­ne sun­kiau­sià ar­tis­ti­nës in­ter­pre­ta­ci­jos uþ­da­vi­ná.

Me­nas yra ðauks­mas. Tai pri­me­na ne tik gar­sie­ji dai­li­nin­kai eks­pre­sio­nis­tai, bet ir Më­nu­lio Pje­ro. Ðis ðauks­mas – ir prieð tvar­kos iliu­zi­jà, sa­ve ap­gau­di­në­jan­èià kul­tû­rà ar ne­tik­rà gro­þá, nes me­ni­nin­kui, anot A. Schönber­go, gro­þio ne­rei­kia, – jam svar­bes­ni pro­to, ins­tink­tø, tie­sos ása­ky­mai.

Ko­dël Më­nu­lio Pje­ro teks­tas su­da­ry­tas ið dvi­deðimt vie­nos po­eti­nës mi­nia­tiû­ros?

Aið­ki­na­ma, kad at­si­rink­tus mi­në­to­jo bel­ gø sim­bo­lis­to ei­lë­rað­èius kom­po­zi­to­rius su­ skirs­ të á tris gru­ pes po sep­ ty­ nis. Jos reikð­tø ir pa­grin­di­nes mi­ðiø da­lis. Kru­vi­ niau­sia – vi­du­ri­në, kur sa­ko­ma: “Ei­lë­rað­ èiai yra ðven­tie­ji kry­þiai, su­gë­ræ krau­jà ne­by­liø po­etø”...

Më­nu­lio Pje­ro va­di­na­mas me­lod­ra­mo­ mis. La­bai eks­pre­sy­vus ir te­at­ra­lið­kas.

Tiks­liai lai­kan­tis nu­ro­dy­to gar­so aukð­tu­ mo, rit­mið­kai in­to­nuo­ja­mas teks­tas. Gal tas kal­ba­ma­sis dai­na­vi­mas (Sprech­ge­ sang) – sa­vo­tið­ka re­èi­ta­ty­vo at­mai­na, kur, pa­sak A. Schönber­go, gar­sas, vos pa­lie­tæs kon­kre­tø aukð­tá, kaip ir kal­bant, tuoj pat slys­ta þe­myn ar vël pa­ky­la.

Daug lai­ko pri­rei­kë ar­tis­tei at­ran­dant kal­bë­ji­mo ir dai­na­vi­mo jung­tá, sie­kiant mi­në­to­jo iro­nið­ko at­stu­mo, jun­giant per­ si­kû­ni­ji­mus á kû­ri­nio vi­su­mà.

Kon­cer­to Ni­dos evan­ge­li­kø liu­te­ro­nø baþ­ny­èio­je me­tu ste­bi­no ypa­tin­gas in­stru­ men­ti­nio an­sam­blio ir ar­tis­tës su­si­klau­sy­ mas. Drau­ge su Skaid­ra Jan­èai­te Më­nu­lio Pje­ro at­li­ko Ilo­na Klu­sai­të, Ri­èar­das Vy­tas, Dai­nius Al­ðaus­kas, Al­gi­man­tas Trei­kaus­kas, Al­gir­das Bud­rys, Ser­ge­jus Ok­ruð­ko (smui­kas, al­tas, vio­lon­èe­lë, flei­ ta, klar­ne­tas, for­te­pi­jo­nas). Di­ri­ga­vo Ro­ ber­tas Ðer­ve­ni­kas.

Te­ko skai­ty­ti, kad pir­mo­ji ðio kû­ri­nio at­li­kë­ja Al­ber­ti­ne Zech­me prieð dau­ge­lá me­tø ypaè daug dë­me­sio sky­rë ar­tis­ti­nei sa­vo vaid­mens ið­vaiz­dai. S. Jan­èai­tei ðià uþ­duo­tá sëk­min­gai áveik­ti pa­dë­jo Juo­zas Stat­ke­vi­èius. Jo su­kur­tas ap­da­ras ið­kart pri­kaus­të dë­me­sá, nu­sa­kë kryp­tá kû­ri­nio kul­mi­na­ci­jos link, kai me­lod­ra­ma­tið­kiau­ sio­je vie­to­je per “liûd­nà va­ka­ri­næ puo­tà” baþ­ny­èios þva­kiø ðvie­so­je “Pje­ro ið­dygs­ta prie al­to­riaus ir per­plë­ðia kil­nia ran­ka ðven­ti­ko rû­bà ant sa­væs”… Liek­nas ar­tis­ tës si­lu­e­tas, di­de­lës, ið­raið­kin­gos akys, juo­

Po kon­cer­to Ni­dos evan­ge­li­kø liu­te­ro­nø baþ­ny­èio­je (2003 07 15): Ri­èar­das Vy­tas, Skaid­ra Jan­èai­të, Ro­ber­tas Ðer­ve­ni­kas, Al­gir­das Bud­rys, Ser­ge­jus Ok­ruð­ko, Ilo­na Klu­sai­të, Al­gi­man­tas Trei­kaus­kas, Dai­ nius Pal­ðaus­kas

dai bal­tas be­si­mai­nan­tis dra­bu­þis, krau­jo spal­vos kas­pi­no gi­ja, il­gi plau­kai, su­suk­ti á sa­vo­tið­kà Pje­ro ke­pu­ræ...

At­lie­kant kû­ri­ná ávai­rio­se erd­vë­se, kas­kart ieð­ko­ma nau­jø spal­vø, drau­ge su in­stru­men­ti­niu an­sam­bliu pri­sta­tant tà “me­lan­cho­lið­kà pa­ða­lie­tá ið Ber­ga­mo” – ken­èian­tá, aist­rin­gà, vul­ga­rø, ne­mo­ty­ vuo­tai þiau­rø ir sva­jin­gà.

Pir­mà kar­tà Lie­tu­vo­je pa­si­ro­dæs pra­ ei­tà va­sa­rà, Më­nu­lio Pje­ro ta­po se­zo­no ávy­kiu, ma­þo­mis me­no ðven­to­vë­mis pa­vers­da­mas dvie­jø Lie­tu­vos baþ­ny­èiø erd­ves. O pa­ðë­lu­si kû­ri­nio eks­pre­si­ja, ryð­kios spal­vos, më­nu­lið­kai þe­mið­ka me­lan­cho­li­ja, nu­spal­vin­ta iro­ni­jos, bu­vo ir sa­vo­tið­ki spàs­tai, ty­kan­tys at­li­kë­jo, ið kiek­vie­no þo­dþio ar ju­de­sio pa­rei­ka­la­væ sai­ko, ið­min­ties ir ar­tis­tið­ku­mo, kad ðios ma­þy­tës me­lod­ra­mos at­gy­tø ir su­si­jung­tø á áspû­din­gà vi­su­mà.

Sa­vaip lai­min­gi, re­gis, pir­mie­ji ðio vei­ka­lo at­li­ki­mai. Më­nu­lio Pje­ro is­to­ri­ja pri­me­na, kad jis pa­da­rë di­de­lá áspû­dá Stra­ vins­kui, We­ber­nui, Ra­ve­liui, vë­liau – P. Bou­le­zui, apie tai liu­di­ju­siam sa­vo anks­ ty­và­ja for­te­pi­jo­ni­ne mu­zi­ka ir Plak­tu­ku be meist­ro (Le Mar­te­nu sans mait­re) so­lis­tei ir in­stru­men­ti­niam an­sam­bliui.

Toks A. Schönber­go kû­ry­bo­je bu­vo su­sto­ji­mas ties Më­nu­lio Pje­ro – pa­ke­liui á “nau­jas klau­sy­mo­si per­spek­ty­vas”. O mes su juo dar su­si­tik­si­me Na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je þie­mà. n

Muzikos barai /47

Kylanèios þvaigþdës Ju­lius FIN­KELÐTEI­NAS

N

uo 1994 me­tø, kai Sankt Pe­ter­ bur­go Ma­ri­jos te­at­ro spek­tak­ ly­je, at­lik­da­ma Siu­za­nos vaid­ me­ná W. A. Mo­zar­to ope­ro­je Fi­ga­ro ve­dy­bos, de­biu­ta­vo 22 me­tø dai­ni­nin­kë Ana Ne­treb­ko, jos me­ni­ në kar­je­ra ágau­na vis di­des­ná pa­grei­tá ir ap­ima vis nau­jus ope­ros te­at­rus, vis nau­ jas ávai­riø þe­my­nø ða­lis. Ma­ri­jos te­at­ro gast­ro­liø die­no­mis ji dai­na­vo Suo­mi­jo­je (Mi­ke­lio fes­ti­va­ly­je) ir Vo­kie­ti­jo­je (Ðlëz­vi­ go-Holð­tei­no mu­zi­kos fes­ti­va­ly­je), su Ro­ ter­da­mo fil­har­mo­ni­jos or­kest­ru, ku­riam di­ri­ga­vo Va­le­ri­jus Ger­gi­je­vas, da­ly­va­vo kon­cer­ti­nia­me be­veik uþmirðtos Hec­to­ro Ber­lio­zo ope­ros Ben­ve­nu­tas Èe­li­nis at­li­ ki­me gar­sio­jo­je Ams­ter­da­mo kon­cer­tø sa­lë­je „Con­cert­ge­bouw” ir Lon­do­no „Ro­ y­al Fes­ti­val Hall”, sa­vo „gim­to­jo” te­at­ro gast­ro­liø me­tu dai­na­vo Pran­cû­zi­jo­je, Iz­ra­e­ly­je, Olan­di­jo­je, Ita­li­jo­je, Ja­po­ni­jo­ je, Jung­ti­në­se Vals­ti­jo­se („Met­ro­po­li­tan Ope­ra”, Va­ðing­to­no ir ki­tø di­dþiø­jø mies­tø te­at­ruo­se), Tur­ki­jo­je... Su­rink­ti vi­sus spau­dos ver­ti­ni­mus apie ðios bu­ vu­sios Sankt Pe­ter­bur­go aukð­to­sios mu­ zi­kos mo­kyk­los auk­lë­ti­nës pa­si­ro­dy­mus ne­be­áma­no­ma. O re­cen­zi­jø – dau­ge­liu at­ve­jø ku­pi­nø su­si­þa­vë­ji­mo – srau­tas vis di­dë­ja. Më­gin­siu pa­mi­në­ti bent ne­þy­mià da­lá jø, pa­si­ro­dþiu­sias pas­ta­ruo­ju me­tu, – gal­bût ðie pub­li­ka­ci­jø frag­men­tai (kol bus ga­li­ma pa­teik­ti ið­sa­mø ra­ði­ná) pa­dës skai­ty­to­jui ási­vaiz­duo­ti ir áver­tin­ti ðios ne­ei­li­nës dai­ni­nin­kës ta­len­tà bei da­bar­ti­

Ana Ne­treb­ko: “Sva­jo­jau bû­ti dai­ni­nin­ke ir ta­pau ja, bet bû­ti pri­ma­do­na – ne­no­riu” ná jos kû­ry­bi­nio ke­lio eta­pà.

Ham­bur­go þur­na­las Der Spie­gel apie áþy­mø, pa­gar­bos ver­tà þmo­gø pa­sa­ko­ ji­mà mëgs­ta pra­dë­ti iro­nið­ku, kar­tais sar­kas­tið­ku, ma­þai ti­kë­ti­nu, tru­pu­tá pa­ ðai­piu, o dar ge­riau pi­kan­tið­ku epi­zo­du – net tais at­ve­jais, kai re­dak­ci­ja pa­ti jo au­ten­tið­ku­mu ne­la­bai ti­ki. Ðtai mu­zi­kos kri­ti­kas J. Salt­zwe­de­lis 2003-iø­jø vi­dur­ va­sa­rá, pa­gar­biai pa­sa­ko­da­mas apie ru­sæ – ko­lo­ra­tû­ri­ná ly­ri­ná sop­ra­nà Anà Ne­treb­ ko, jau ke­le­rius me­tus gar­siau­siø pa­sau­ lio ope­ros te­at­rø sce­no­se nuo tre­èia­ei­liø vaid­me­nø ko­pian­èià á vis aukð­tes­nes ope­ ri­nës hie­rar­chi­jos po­zi­ci­jas ir ste­bi­nan­èià pub­li­kà bei þi­no­vus dau­ge­lio itin at­sa­kin­ gø vaid­me­nø at­li­ki­mu, pu­siau rim­tai, pu­siau juo­kais tei­gia, jog, gir­di, Ma­ri­jos te­at­ro vy­riau­sia­sis di­ri­gen­tas Va­le­ri­jus Ger­gi­je­vas Kras­no­da­re gi­mu­sià gra­þuo­læ á gar­sø­já ko­lek­ty­và pri­ëmæs ne to­dël, kad ji, dar bû­da­ma kon­ser­va­to­ri­jos stu­den­ të, ið­ko­vo­jo pir­mà­jà vie­tà pres­ti­þi­nia­me Glin­kos kon­kur­se, o to­dël, kad Ma­ri­jos Dai­ni­nin­kë Ana Ne­treb­ko

Muzikos barai /48

te­at­rui la­bai rei­kë­jæ... nau­jos va­ly­to­jos. „Ar ti­ki­te, kad taip bu­vo? – klau­sia mu­zi­ko­lo­gas. – To­kiø „sen­sa­ci­jø” pri­sik­ lau­siau Zalc­bur­ge per per­nykð­tá 2002 me­ tø fes­ti­va­lá. O jei­gu kaip ir að þi­no­te, kad ji dar prieð ke­le­rius me­tus pri­pa­þin­ta vie­na nuo­sta­biau­siø pa­sau­ly­je nû­die­nos vo­ka­lo meist­riø, pa­ta­riu jums: ieð­ko­ki­te pro­gø pa­si­klau­sy­ti jos dai­na­vi­mo. Tik áspë­ju, kad pirk­ti bi­lie­tà á spek­tak­lá ar­ba kon­cer­tà, ku­ria­me ði dai­ni­nin­kë da­ly­vau­ ja, la­bai ne­leng­va”. „Jos bal­sas ste­bi­na, be ki­ta ko, tuo, kad jis daþ­nai tar­tum plas­no­ja, dvelk­da­ mas leng­vu­mu, sa­ky­èiau, ne­sva­ru­mu...

Bet ki­tuo­se epi­zo­duo­se jis uþ­lie­ja klau­sy­ to­jus ke­rin­èiu sod­ru­mu”, – ðiø me­tø ba­ lan­dþio pra­dþio­je ra­ðë Vie­nos dien­raðtis Ku­rier po dai­ni­nin­kës de­biu­to Aust­ri­jos te­at­re „Sta­at­so­per”, kur ji dai­na­vo Vio­ le­tà G. Ver­di Tra­via­to­je. Po per­nykð­èio pa­si­ro­dy­mo Lon­do­no te­at­re „Co­vent Gar­den” laik­rað­èio Ti­mes re­cen­zen­tas Anos Ne­treb­ko bal­sà ly­gi­no su si­dab­ri­ niu var­pe­liu, o ki­tas kri­ti­kas tei­gë ja­me gir­dë­jæs „sa­vo spal­va auk­sà pri­me­nan­ èio tirð­to ru­de­ni­nio me­daus niu­an­sus”. „Vaid­me­nis ði ru­së at­lie­ka taip tiks­liai, tar­tum kiek­vie­nà na­tà bû­tø pa­tik­ri­nu­si la­ze­ri­niu prie­tai­su”, – ra­ðë laik­rað­èio Salz­bur­ger Nach­rich­ten ope­ros kri­ti­kas, jos dai­na­vi­mo klau­sæ­sis Mo­zar­to ir Ka­ra­ ja­no mies­to fes­ti­va­ly­je.

Vi­so­kiø ne tik pa­pras­tø, bet ir áman­ triø epi­te­tø re­cen­zen­tai ran­da api­bû­din­ da­mi Anos vai­dy­bà ir sce­ni­næ ið­vaiz­dà. „Ði tam­siap­lau­kë gra­þuo­lë liek­na ir gra­cin­ga, jos ju­de­siai ste­bi­na kû­no lanks­ tu­mu, – gi­ria vie­ni, – to­kio ele­gan­tið­ku­ mo sce­no­je nie­ka­da ne­sa­me ma­tæ”. „Ði Vio­le­ta pa­sa­kið­kai gra­þi, sa­vo ðyp­se­na ir fi­gû­ra ji ke­ri ir part­ne­rius, ir re­þi­sie­rius...

Kà be­kal­bë­ti apie þiû­ro­vus”, – karð­èiuo­ ja­si ki­ti.

Net ðil­ta ir ðal­ta ma­tæ ope­ros spek­ tak­liø ver­tin­to­jai gin­èi­ja­si, ku­riuo vaid­ me­niu Ger­gi­je­vo „at­ras­ta” dai­ni­nin­kë la­biau pa­vei­kia klau­sy­to­jus: ne­kal­ta mer­gu­þë­le Pa­mi­na Mo­zar­to Uþbur­to­jo­je flei­to­je ar vel­niø pri­ëdu­sia Ro­zi­na G. Ros­ si­ni Se­vi­li­jos kir­pë­ju­je, lu­na­ti­ke Ami­na V. Bel­li­ni ope­ro­je Som­nam­bu­la ar gra­þuo­le ûki­nin­ke Mi­ka­e­la ne­mir­tin­go­je G. Bi­zet Kar­men. New York Ti­mes kri­ti­kas më­gi­na api­ben­drin­ti: „Sa­ky­èiau, kad man þi­no­ mo­se ope­ro­se në­ra to­kio cha­rak­te­rio, ku­rio Ne­treb­ko ne­su­ge­bë­tø rel­je­fið­kai su­vai­din­ti”.

Vie­nas pir­mø­jø Va­ka­ruo­se apie Anà dar 1996 me­tø rug­pjû­tá ra­ðë laik­rað­tis San Fran­cis­co Exa­mi­ner: „Di­dþiau­sià tiek jau­nø­jø, tiek pa­gy­ve­nu­siø lan­ky­to­jø su­si­do­më­ji­mà kon­cer­te kë­lë 23 me­tø dai­ ni­nin­kë ið Ru­si­jos Ana Ne­treb­ko. Liek­na

Ana Ne­treb­ko – Mar­fa Rims­kio-Kor­sa­ko­ vo ope­ro­je “Ca­ro su­þa­dë­ti­në” Su Pla­ci­do Do­min­go Kon­cer­tas Vie­nos Mu­sik­ve­rein Miu­ze­të Puc­ci­ni ope­ro­je “Bo­he­ma”

tam­siap­lau­kë ir tam­sia­a­kë vieð­nia dai­na­ vo vil­kë­da­ma la­bai sko­nin­ga siau­ra ir il­ga megz­ta suk­ne­le, ið vie­no ðono skel­ta ko­ne ri­zi­kin­gai aukðtai. At­lik­da­ma dvi ari­jas ið Ver­di ope­ros Tra­via­ta, ji be jo­kio var­go pub­li­kai áro­dë, kad ji ne tik la­bai gra­þi, bet ir nuo­sta­biai dai­nuo­ja. Vi­sið­ kai ne­abe­jo­ti­na, jog sa­vo me­nu ir gro­þiu tûks­tan­èiams þmo­niø ji da­rys di­dþiu­lá áspû­dá vi­sur, kur tik da­ly­vaus mu­zi­kos ren­gi­niuo­se”.

Pa­si­se­ki­mas dai­ni­nin­kei, aið­ku, tei­kia kû­ry­bi­nio pa­si­ten­ki­ni­mo, bet ji to­li gra­þu ne­ma­no, jog jau pa­sie­kë kar­je­ros vir­ðû­næ.

Kad bal­so skam­bë­ji­mo pa­le­tæ dar tu­rë­tø (ir ga­lë­tø) ge­ro­kai ið­plës­ti, Ana þi­no ge­ riau uþ reik­liau­sius mu­zi­kos kri­ti­kus.

– Gal­bût tu­rë­tu­më­te dai­nuo­ti ir ba­ro­ ko epo­chos ope­ras? – ið­gir­dæs so­lis­tës at­ sa­ky­muo­se su­si­màs­ty­mo gai­de­læ, pa­klau­ së J. Salt­zwe­de­lis (ið Der Spie­gel).

– Ga­lë­èiau pa­më­gin­ti, – ne­ryþ­tin­gai at­si­lie­pë dai­ni­nin­kë. – Bet tai pa­rei­ka­lau­ tø di­dþiu­liø pa­stan­gø, juk ba­ro­ko ope­ros vi­sið­kai ki­to­kio sti­liaus ne­gu tie kû­ri­niai, ku­riuos da­bar dai­nuo­ju...

Ji pa­pa­sa­ko­jo, kad no­rë­tø átrauk­ti á sa­ vo re­per­tu­a­rà „kà nors bri­tið­ka”: – Man la­bai pa­tin­ka Ben­ja­mi­no Brit­ te­no kû­ry­ba, bet kaip að jà dai­nuo­siu?

Juk að ne­mo­ku an­glø kal­bos... Më­gi­nau „pa­si­ma­tuo­ti” kà nors ið Hände­lio kû­ri­ niø, ta­èiau nie­ko ge­ro ið to ne­ið­ëjo. Ir keis­ èiau­sia, kad ne­su­pran­tu ko­dël. Më­gin­siu tar­tis su ðio ba­ro­ko mil­þi­no mu­zi­kos spe­cia­lis­tais.

– Kaip þiû­ri­te á Wag­ne­rio ope­ras?

– ási­drà­si­no þur­na­lis­tas, su­pra­tæs, kad jam pa­vy­ko uþ­kal­bin­ti be ga­lo uþ­si­ë­mu­ sià dai­ni­nin­kæ to­kiu mo­men­tu, kai ji lin­ ku­si pa­sam­pro­tau­ti.

– Tai bû­tø nuo­sta­bu! Juk jo ope­ros – tai ið­ti­sas pa­sau­lis, la­bai spal­vin­gas ir ku­pi­nas pa­sa­kið­kai gra­þios mu­zi­kos...

Bet jà dai­nuo­ti? Gal­bût po de­ðim­ties me­tø ryþ­èiau­si at­lik­ti El­zæ Lo­heng­ri­ne ar­ ba Ie­và Meis­ter­zin­ge­riuo­se. Tai – di­din­gi uþda­vi­niai, ma­no bal­sas tam dar ne­pa­ kan­ka­mai sod­rus.

O ku­ri ope­rø he­ro­jë pa­èiai at­li­kë­jai ypaè ar­ti­ma?

– Dai­nuo­ti Vio­le­tà Tra­via­to­je man ádo­mu ir ma­lo­nu, – at­sa­kë ji To­ki­jo dien­ rað­èio Yomiu­ri ap­þval­gi­nin­kui, – bet tos he­ro­jës, ku­rios tik ken­èia ir liû­di, man nuo­bo­do­kos. La­biau­siai ma­ne in­tri­guo­ ja tos, ku­rios per­si­ë­mu­sios ko­kiu nors ri­zi­kin­gu uþ­mo­ju ir ku­riø gy­ve­ni­mo ke­lias ku­pi­nas átam­pos. (Do­na Ana, pri­si­ paþino Ne­treb­ko, ku­rios vaid­me­niu 2002 me­tais de­biu­ta­vo Zalc­bur­ge, jà ákve­pia itin ryð­kiam dai­na­vi­mui ir vai­dy­bai.)

Dar ge­riau bû­tø, jei­gu ga­lë­èiau dai­nuo­ti iro­nið­kà ir vi­sas vy­rø gud­ry­bes tar­tum

Muzikos barai /49

ant del­no ma­tan­èià Fi­ga­ro nuo­ta­kà Siu­za­ nà... At­lik­ti me­lan­cho­lið­kà gra­fie­næ bû­tø pui­ku, bet juk jos par­ti­ja ma­no vo­ka­lo ne­ati­tin­ka. Gal­bût ka­da nors at­ei­ty­je, jei­gu man pa­vyk­tø la­biau su­bran­din­ti sa­vo bal­sà... Þur­na­lis­tas tei­gia, kad tuo mo­men­ tu, kai dai­ni­nin­kë kal­bë­jo apie ðià sa­vo sva­jo­næ, jos tam­sios akys þvil­gë­jo tar­tum þvaigþ­dës...

La­bai abe­jo­ti­na, ar tai ga­lu­ti­nis jau­ nos me­ni­nin­kës spren­di­mas. Tie­sa, 32 me­tø dai­ni­nin­kës re­per­tu­a­ras jau da­bar ste­bi­na sa­vo ávai­ro­ve – nuo Mo­zar­to ir XIX am­þiaus bel­can­to vaid­me­nø iki Pro­ kof­je­vo Ka­ro ir tai­kos, nuo Ste­buk­lin­gos pa­ne­lës Wag­ne­rio Par­si­fa­ly­je iki Mar­fos Rims­kio-Kor­sa­ko­vo Ca­ro su­þa­dë­ti­në­je (net Lui­zà re­tai at­lie­ka­mo­je S. Pro­kof­je­vo 1940 me­tø ope­ro­je Su­þa­dë­tu­vës vie­nuo­ly­ne ji dai­nuo­ja!), nuo R. Straus­so ope­rø iki ru­ sið­kø ro­man­sø... Bet ta­len­tin­ga ir nuo­lat ieð­kan­ti „sa­vo ke­lio á me­nà” ak­to­rë dar ga­li ir ap­si­gal­vo­ti.

Kû­ry­bi­niø pla­nø, ku­riuos Ana kol kas dar va­di­na sva­jo­në­mis, ji tu­ri ne­ma­ þai.

– Ne­pa­pras­tai nu­ste­bau, – pa­sa­ko­ja ji, – 1990 me­tais Sankt Pe­ter­bur­go kon­ser­ va­to­ri­jo­je ið­gir­du­si, kad tu­riu ge­rà bal­sà. Èia stu­di­ja­vau pro­fe­so­riaus T. No­vi­èen­ kos kla­së­je. Apie dar­bà te­at­re sva­jo­jau vos ne nuo pen­ke­riø me­tø – bet ta­da tie­ siog no­rë­jau „ðok­ti ir vai­din­ti”; kas yra ope­ra, dar ne­þi­no­jau. Min­tá apie ope­rà ir sva­jo­næ þeng­ti Ma­rios Cal­las pëd­sa­kais man ið es­mës átei­gë Ze­fi­rel­li fil­mai. Pas­ kui ma­no dei­vë­mis ta­po di­dþio­ji Mi­rel­la Fre­ni ir ne­pri­lygs­ta­mo­ji Re­na­ta Scot­to, ku­ri vi­sai ne­se­niai ma­ne pa­kvie­të á sve­ èius.

1993 me­tais Anà, ta­pu­sià pres­ti­þi­nio Glin­kos kon­kur­so nu­ga­lë­to­ja, var­þy­bø ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kë Iri­na Ar­chi­po­va pa­kvie­të á Di­dá­já te­at­rà, bet mer­gi­nà la­biau vi­lio­jo Ki­ro­vo te­at­ras Sankt Pe­ter­bur­ge (ku­riam kiek vë­liau bu­vo grà­þin­tas tra­di­ci­nis Ma­ri­jos te­at­ro var­das). O 1995 me­tais, kai dai­ni­nin­kës de­biu­tas San Fran­cis­ke ta­po tik­ru trium­ fu, nu­skam­bë­ju­siu per vi­sas Va­ka­rø ir Ry­tø ða­lis, Ana bu­vo pra­dë­ta be pa­lio­ vos kvies­ti á la­biau­siai ver­ti­na­mas pa­sau­ lio ope­ros sce­nas. Do­na Ana Zalc­bur­ge ir Dþil­da Flo­ren­ci­jos fes­ti­va­ly­je „Mag­gio Mu­si­ca­le”, Vio­le­ta Miun­che­no ope­ro­je ir Te­re­së Ber­lio­zo ope­ro­je Ben­ve­nu­tas Èe­li­nis, Ba­cho Miðios h-moll ir Hände­lio Ju­das Ma­ka­bie­jus – ði kla­si­kos ka­ru­se­lë su­ka­si jau ke­lin­tus me­tus... Lai­më, kad Ne­treb­ko la­bai grei­tai ið­moks­ta net su­dë­ tin­giau­sias jai pa­ve­da­mas par­ti­jas, pvz., Do­nà Anà – per sa­vai­tæ.

Kaip bû­tø nuo­sta­bu, jei­gu ji tu­rë­tø

Muzikos barai /50

ne tik pui­kø bal­sà, uni­ka­lø ta­len­tà, ge­rà drau­gà, bu­tà Pe­ter­bur­ge (ku­ria­me ga­na re­tai ap­si­lan­ko – daþ­niau­siai tik tam, kad ið­krau­tø ið la­ga­mi­nø vie­nus daik­tus ir pri­sik­rau­tø ki­tø – nau­jai gast­ro­liø ke­lio­ nei), taip pat bu­tà San Fran­cis­ke, bet dar ir tru­pu­të­lá dau­giau lais­vo lai­ko... Ðiais me­tais jos atos­to­gos tru­ko tik de­ðimt die­ nø (tarp pa­si­ro­dy­mø Aust­ri­jos sos­ti­në­je ir spek­tak­liø Sankt Pe­ter­bur­ge), ku­rias ji kar­tu su sa­vo drau­gu – Si­mo­ne Al­berg­hi­ ni, te­no­ru, ku­riam në­ra pa­sau­ly­je mie­les­ nës mu­zi­kos uþ Ros­si­ni ope­ras, pra­lei­do Tos­ka­nos krað­to Sa­tur­ni­jos ku­ror­te.

– Kà vei­kë­te tas de­ðimt die­nø? – pa­ si­do­më­jo vie­nas mies­to, ku­ria­me Ana „gy­ve­na”, þur­na­lis­tas, kai áde­gu­si ir bent tru­pu­të­lá pail­së­ju­si (pa­sak Anos ir Si­mo­ nës, „ákro­vu­si sa­vo aku­mu­lia­to­rius”) po­ ra at­skri­do á Sankt Pe­ter­bur­gà.

– Mau­dë­mës, jo­di­në­jo­me ir þai­dë­me te­ni­sà, – at­sa­kë gra­þuo­lë. – La­bai steng­ siuos, kad at­ei­ty­je ma­no atos­to­gos bû­tø il­ges­nës, bet jø tik­rai ne­pra­lei­siu ðez­lon­ ge.

Ji pa­ro­dë pa­ðne­ko­vui ke­lias nuo­trau­ kas, ku­rio­se mo­te­ris mû­vi dþin­sais, bet pa­ro­dþiu­si ið kar­to pa­slë­pë, ka­te­go­rið­kai at­si­sa­ky­da­ma leis­ti jam ið­spaus­din­ti ku­ rià nors ið jø laik­rað­ty­je.

– Dar to be­trûk­tø – juk að va­lan­dø va­lan­das esu fo­to­gra­fuo­ja­ma pa­gal su­tar­ tis, ku­rias pa­si­ra­ðë ma­no va­dy­bi­nin­kas.

Ber­ly­no þur­na­lo Klas­sik-Ak­zen­te re­ dak­to­riui Ch. Kel­ler­sman­nui pa­vy­ko ras­ti ne­nau­jà ru­sø kal­ba ið­leis­tà þur­na­là, ku­ria­me pa­sa­ko­ja­ma, kad Ana Ne­treb­ko prieð ke­lio­li­ka me­tø da­ly­va­vo Ru­si­jos gro­þio ka­ra­lie­nës kon­kur­se. Da­bar de­ta­ liau pa­sa­ko­ti, kas jai ta­da pa­ta­rë sto­ti á pre­ten­den­èiø á ðá ti­tu­là ei­les ir kaip vy­ko var­þy­bos, ji ne­lin­ku­si, jos ko­men­ta­ras ga­ na la­ko­nið­kas.

– Tai bu­vo vie­na ið ne­sà­mo­niø, ku­riø ne­ma­þai da­riau tu­rë­da­ma 16 me­tø, – sa­ ko ji da­bar. – Bû­da­ma ku­pi­na ener­gi­jos, ne­þi­no­jau, kaip jà pa­nau­do­ti. – Ir pa­ty­lë­ ju­si pri­du­ria: – Pir­mo­sios vie­tos, aið­ku, ne­lai­më­jau, tik ant­rà­jà... Nu­ga­lë­to­ja, kaip vi­sa­da gro­þio kon­kur­suo­se, ta­po blon­di­në.

Pa­sak ávai­riuo­se te­at­ruo­se dir­ban­èiø tiek pa­sta­ty­mø, tiek in­ter­pre­ta­vi­mø va­ do­vø, Ana Ne­treb­ko uni­ka­liai leng­vai su­vo­kia di­ri­gen­to ir re­þi­sie­riaus kon­cep­ ci­jà, bet, jà per­im­da­ma, daþ­nai pa­tei­kia ir sa­vo pa­siû­ly­mø, o kû­ri­niø at­li­ki­mui – sa­vø niu­an­sø. Kai ku­rie gar­sûs re­þi­sie­ riai pa­þy­mi, kad su­kaup­ta so­li­di sce­nos pa­tir­tis ir ta­len­tin­goms mo­te­rims me­ni­ nin­këms itin bû­din­ga la­ki in­tui­ci­ja jà ne­ re­tai ága­li­na ávai­rio­se ope­ro­se kur­ti la­bai ryð­kius per­so­na­þus.

Dai­ni­nin­kë la­bai ne­mëgs­ta kal­bø

apie sa­vo ypa­tin­gus ga­bu­mus, ge­bë­ji­mà þai­bið­kai pri­si­tai­ky­ti prie ne­ápras­to, net áman­traus ope­ros trak­ta­vi­mo, jei­gu taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti, prie ne­stan­dar­ti­niø re­þi­ sû­ros ir di­ri­ga­vi­mo prin­ci­pø.

Ta­èiau ði vo­ka­lis­të ne­reið­kia per­dë­tø kû­ry­bi­niø am­bi­ci­jø ir, at­lik­da­ma ávai­riø epo­chø kû­ri­nius, ne­si­ver­þia á prie­ká, ne­si­ sten­gia nu­stelb­ti sa­vo part­ne­riø.

Va­dy­bi­nin­kas, ku­rio pa­ta­ri­mu Ana pir­ko bu­tà San Fran­cis­ke, þur­na­lis­tams pa­pa­sa­ko­jo: – Kol bu­tas pri­klau­së gar­siam dai­ni­ nin­kui, ku­ris da­bar ne­be­dai­nuo­ja San Fran­cis­ke (jis te­at­re bu­vo pra­var­dþiuo­ja­ mas Pri­ma­do­nu), ið jo per trum­pà lai­kà ga­vau (ir ávyk­dþiau) to­kius pa­ve­di­mus: tam­sià uþuo­lai­dà mie­ga­ma­ja­me pa­keis­ ti ðvie­sia; vie­toj te­le­vi­zo­riaus SONY nu­pirk­ti mo­der­naus mo­de­lio apa­ra­tà „Phi­lips”; vie­toj pa­to­gaus fo­te­lio sa­lo­ne pa­sta­ty­ti su­pa­mà­jà kë­dæ; nuo vo­nios kam­ba­rio sie­nø kuo grei­èiau nuim­ti juo­ das ke­ra­mi­nes plokð­te­les, ku­rio­mis jos ið­kli­juo­tos, ir vie­toj jø pa­nau­do­ti ðvie­siai þa­lias; ðvie­sià pa­ta­ly­næ pa­keis­ti tam­sia, bet ne juo­da; pie­tums re­èiau pa­teik­ti við­tie­nos, o daþ­niau ver­ðie­nos keps­niø, per pus­ry­èius brað­kiø dþe­mà pa­keis­ti rau­do­nø­jø ser­ben­tø uo­gie­ne, o apel­si­nø sul­tis – obuo­liø sul­ti­mis; ro­þiø puokð­tæ ant sa­lo­no sta­lo pa­keis­ti olan­dið­ko­mis tul­pë­mis; an­glið­kus kry­þia­þo­dþius ið­mes­ ti ir vie­toj jø pirk­ti pran­cû­zið­kus...

Pa­sa­ko­ti apie vi­sus tuos „per­tvar­ky­ mus” ver­ ta tik to­ dël, kad ádo­ mu juos pa­ly­gin­ti su vie­nin­te­le nau­jo­ve, ku­rios at­si­kraus­ty­da­ma á bu­tà ëmë­si nau­ja sa­ vi­nin­kë Ana Ne­treb­ko: ji pa­si­pra­ðë nak­ti­ mis mie­go­ti ne ant minkð­to, o ant kie­to ir elas­tin­go pa­ta­lo...

Pub­li­cis­tams, ku­rie ra­ðë apie Ne­treb­ ko dai­na­vi­mà ir vai­dy­bà, ástri­go at­min­ty­ je jos cre­do: – Ne­su ir ne­bû­siu nei þvaigþ­dë, nei pri­ma­do­na. Pas­ta­ro­jo þo­dþio pras­më – pir­mo­ji po­nia – prieð­ta­rau­ja tam, kaip að su­vo­kiu sa­và­já am­plua ope­ro­je. Ope­ros spek­tak­lis ga­li bû­ti tik­rai ge­ras tik ta­da, kai já kur­da­mi ku­pi­ni at­si­da­vi­mo pri­si­de­ da vi­si jo da­ly­viai, di­de­liø ir ma­þø vaid­ me­nø at­li­kë­jai. „Pir­mo­ji po­nia” (kaip ir „pir­ma­sis po­nas”), sa­ky­èiau, yra anach­ ro­niz­mas, á pra­ei­tá nu­grimz­dæs ðtam­pas.

No­riu ge­rai dai­nuo­ti, ádo­miai vai­din­ti ir bû­nu lai­min­ga, kai su­þi­nau, kad ma­no da­ly­va­vi­mas ope­ros spek­tak­liuo­se ar­ba kon­cer­tuo­se da­ro klau­sy­to­jams bei þiû­ro­ vams po­vei­ká, ke­lia jø ðyp­se­nas ar­ba juo­ kà, o kar­tais – pri­klau­so­mai nuo ope­ros tu­ri­nio ir at­li­ki­mo ly­gio – juos virk­do. n

Dþiazas

Èekø dþiaz­ o is­to­ri­ja (2) Voj­tec­kas HU­E­BE­RIS

P

o 1968 me­ tø ávy­ kiø èe­ kø dþia­zas grei­tai at­si­ga­vo. Prie to pri­si­dë­jo kom­po­zi­to­rius, aran­þuo­to­jas Ka­mi­las Ha­la, pe­ rë­mæs va­do­vau­ti èe­kø ra­di­jo big­ben­dui. Èe­ki­jo­je pa­si­li­ko ir mo­der­nios èe­kø dþia­zo gru­pës „Stu­dio 5” ákû­rë­jas vib­ra­fo­ni­nin­kas, sak­so­fo­ni­nin­kas, kom­po­ zi­to­rius, aran­þuo­to­jas ir pe­da­go­gas, dþia­ zo klu­bø Pra­ho­je or­ga­ni­za­to­rius Ka­re­las Ve­leb­ny. At­si­ra­do ir po­ra nau­jø var­dø.

Vis dël­to að­tun­to­jo de­ðimt­me­èio vi­du­ry­je èe­kø dþia­zas ta­po kon­ser­va­ty­vus, uþ­da­ras nau­joms idë­joms. Tà pa­tá ga­liu pa­sa­ky­ti ir apie tarp­tau­ti­næ are­nà. Per pen­ke­rius me­ tus dþiaz­ro­kas ne­da­vë nie­ko nau­ja.

Bûg­ni­nin­kai Bu­dy Ri­chas bei Lou­ie Bel­lso­nas puo­se­lë­jo ir tur­ti­no rit­mà ávai­ rio­mis nau­jo­mis rit­mi­në­mis fi­gû­ro­mis.

Tai bu­vo ákve­pian­ti mu­zi­ka, ta­èiau to ne­ ga­liu pa­sa­ky­ti apie to me­to elek­tro­ni­kà. „Fen­der Rho­des” sin­te­za­to­riai bu­vo ir yra ri­bo­ti. Juos ga­li­ma nau­do­ti kaip spal­và, ta­èiau ne vi­sur ir ne vi­sa­da. Gal­bût tai ir bu­vo stag­na­ci­jos pra­dþia. Nuo to lai­ko dþia­zo ba­ruo­se ne­ma­tau jo­kio di­de­lio po­ slin­kio, ið­sky­rus po­rà stul­bi­nan­èiø idë­jø.

Ta­èiau ir ðios að­tun­to­jo, de­vin­to­jo bei de­ðim­to­jo de­ðimt­me­èiø idë­jos yra gi­liai ási­ ðak­ni­ju­sios á sep­tin­tà­já de­ðimt­me­tá, ypaè tai jau­èia­ma tri­mi­ti­nin­ko Mi­le­so Da­vi­so mu­zi­ko­je. Pats vë­ly­viau­sias Da­vi­sas (po al­bu­mo Tu­tu) – tai jau ne­be di­dy­sis Mo­ ky­to­jas, gu­ru ir net ne di­dy­sis At­li­kë­jas.

Kaip pui­kus at­li­kë­jas jis ára­ðë al­bu­mus Por­ gy and Bess, Sket­ches of Spain. Tuo tar­pu vë­ liau, kaip an­tai al­bu­muo­se The Man with the Horn, Tu­tu, jis vis ma­þiau ir ma­þiau gro­jo. Kar­tais sce­no­je Da­vi­sas ið vi­so ne­ pri­si­lies­da­vo prie in­stru­men­to, bet bu­vo „vi­rë­jas”, ge­ne­ra­to­rius, su­ra­dæs ir su­dë­jæs

rei­kia­mus in­gre­dien­tus. Ana­lo­gið­ka as­me­ ny­bë – kom­po­zi­to­rius, aran­þuo­to­jas, pia­ nis­tas Bi­las Evan­sas, su sa­vo gru­pe gro­jæs „Fen­der Rho­des” sin­te­za­to­riu­mi. Stip­rio­ji jo ypa­ty­bë – kon­cep­ci­ja bei idë­jos. Pas­ta­ ruo­ju me­tu ði­to ir pa­si­gen­du, ne­áþvel­giu kon­cep­ci­jos.

SPAL­VIN­GO­JI IR IÐRA­DIN­GO­ JI „DÞIA­ZO SEK­CI­JA”

De­vin­ta­ja­me de­ðimt­me­ty­je Èe­ki­jo­je svar­bø vaid­me­ná su­vai­di­no va­di­na­mo­ji „Dþia­zo sek­ci­ja”, gi­mu­si kar­tu su fes­ti­va­ liu „All Pra­gue Jazz Da­ys”.

Svar­bi to lai­ko­tar­pio tarp­tau­ti­nio ly­gio fi­gû­ra – flei­ti­nin­kas Ji­ri Sti­vi­nas, dir­bæs su gi­ta­ris­tu Ru­dol­fu Da­ðe­ku. Abu su­bû­rë ypaè sëk­min­gà „Sys­tem Tan­dem” gru­pæ, da­ly­va­vu­sià svar­biau­siuo­se to me­to Eu­ro­ pos dþia­zo fes­ti­va­liuo­se, „RCA” stu­di­jo­je da­riu­sià ára­ðus. Sti­vi­nas ini­ci­juo­da­vo ir pla­tes­nio mas­to pro­jek­tus. Bû­da­mas ki­no ope­ra­to­riu­mi, jis ge­rai ma­të ir ási­vaiz­da­ vo, kaip kà pa­da­ry­ti, su­kû­rë tam tik­rà dþia­zo per­for­man­sà, ðou, átrauk­da­mas ir mu­zi­kà. Pa­vyz­dþiui, jis su­kû­rë „gy­vuo­ sius” var­go­nus: ke­tu­rias­de­ðimt sce­no­je së­din­èiø þmo­niø ant gal­vø tu­rë­jo ma­þas lem­pu­tes, su­jung­tas su in­stru­men­tu, pa­na­ ðiu á pia­ni­nà. Sti­vi­nas gro­jo, in­stru­men­tas skam­bë­jo kaip tik­ri var­go­nai, o lem­pu­tës ðvie­të pa­gal gar­sø aukð­tá. Ver­ti­nant mu­ zi­ki­niu as­pek­tu, ðis kû­ri­nys nie­ko nau­ja mu­zi­kos is­to­ri­jai ne­da­vë, ta­èiau tai ta­po ávy­kiu. Ren­gi­ná or­ga­ni­za­vo „Dþia­zo sek­ ci­ja”. Ji ren­gë ávai­rius pro­jek­tus, tarp jø ir mu­zi­ki­nius. Nau­jo­við­kas, sa­vi­tas ren­gi­ niø pa­tei­ki­mas ir ins­ce­ni­za­vi­mas á tri­jø tûks­tan­èiø vie­tø „Lu­cer­nos” sa­læ at­ve­dë nau­jà klau­sy­to­jø kar­tà. Be to, „Dþia­zo sek­ ci­ja” or­ga­ni­za­vo fes­ti­va­lá, á ku­rá bi­lie­tai kiek­vie­nais me­tais bû­da­vo ið­per­ka­mi. Tai bu­vo ypaè po­pu­lia­rus fes­ti­va­lis, sie­jan­tis ávai­rius mu­zi­kos sti­lius: kla­si­ki­næ, world, dþia­zà bei ro­ko mu­zi­kà. Pa­ma­þu sek­ci­ja nu­to­lo nuo dþia­zo mu­zi­kos ir ëmë do­më­ tis ki­tais me­nais. Jai ypaè im­po­na­vo skulp­ tû­ra. Kas më­ne­sá sek­ci­ja lei­do ne­di­de­lá þur­na­là, ku­rio tik pu­së bu­vo skir­ta dþia­zo mu­zi­kai. „Dþia­zo sek­ci­ja” pra­dë­jo reng­ti pa­ro­das, ne­tu­rë­ju­sias jo­kiø sà­sa­jø su dþia­ zu. Vë­liau jos na­riai pa­su­ko ro­ko mu­zi­kos link. Sek­ci­jos veik­la bu­vo ryð­kus að­tun­ to­jo de­ðimt­me­èio pradþios–­aðtuntojo de­ ðimt­me­èio vi­du­rio is­to­ri­jos pus­la­pis.

„DÞIA­ZO SEK­CI­JA” GAI­VI­NA DÞIA­ZÀ

De­ja, að­tun­to­jo de­ðimt­me­èio vi­du­ry­je sà­stin­gis pa­sie­kë vir­ðû­næ. Mu­zi­kan­tai, ke­le­tas or­ga­ni­za­to­riø ir pro­diu­se­riø nu­ ta­rë su­kur­ti kaþ­kà nau­ja, kas at­gai­vin­tø dþia­zo sce­nà, ypaè jau­nø­jø at­li­kë­jø fes­ti­va­ lius ir klu­bus. Sa­vo sie­kiams ágy­ven­din­ti ga­vo­me pi­ni­gø ið Kul­tû­ros mi­nis­te­ri­jos.

De­vin­to­jo de­ðimt­me­èio pra­dþio­je bu­vo

ákur­ta Èe­kø dþia­zo sà­jun­ga, ku­rios vi­ce­ pre­zi­den­tu ta­pau að. 1983 me­tais Karl­ sba­de sà­jun­ga su­ren­gë nau­jà fes­ti­va­lá – jau­nø­jø mu­zi­kan­tø kon­kur­sà. Jis ta­po Tarp­tau­ti­nës dþia­zo fe­de­ra­ci­jos da­li­mi.

Uþ Pra­hos ri­bø ákû­rë­me ir sa­vo­tið­kà klu­bø tin­klà. Tai bu­vo ne­pro­fe­sio­na­lûs klu­bai, daþ­niau­siai res­to­ra­nai. Kas sa­vai­tæ juo­se bu­vo klau­so­ma­si dþia­zo plokð­te­liø ir dis­ ku­tuo­ja­ma. Po tru­pu­tá ði veik­la pa­dë­jo at­nau­jin­ti dþia­zo gy­ve­ni­mà. De­ja, tai vy­ ko ne „ið apa­èios”, ne na­tû­ra­liu bû­du; ði veik­la bu­vo nu­leis­ta „ið vir­ðaus”, ji bu­vo áskie­py­ta. Gal­bût tai ne pats ge­riau­sias bû­das, bet ki­to ke­lio ne­bu­vo. Ki­tas ke­lias – nie­ko ne­da­ry­ti ir së­dë­ti su­dë­jus ran­kas.

Ga­liau­siai mû­sø var­gai at­si­pir­ko, pla­nai bu­vo sëk­min­gai re­a­li­zuo­ti, nors jiems ágy­ ven­din­ti pri­rei­kë pen­ke­riø me­tø. Èe­ki­jo­je kir­bë­jo ávai­riø dþia­zo gru­piø, ta­èiau tarp­ tau­ti­niu mas­tu jos nie­ka­da ne­bu­vo to­kios po­pu­lia­rios kaip sep­tin­to­jo de­ðimt­me­èio gru­pës. Jos kon­cer­ta­vo, gro­jo uþ­sie­ny­je, ta­èiau, kal­bant apie þvaigþ­des, bu­vo at­ëju­ sios ið sep­tin­to­jo de­ðimt­me­èio, kaip an­tai pia­nis­tas Emi­lis Vic­lic­ky.

NAU­JO­JI KAR­TA

Kal­bant apie nau­jà­jà kar­tà, at­si­ra­do ke­ le­tas fan­tas­tið­kø so­lis­tø, ta­èiau ne tiek daug an­sam­bliø. Ne­tu­ri­me daug big­ben­dø, tai­gi so­lis­tai ne­tu­rë­jo ga­li­my­bës pa­si­reikð­ti. Kal­ bant apie nau­jus var­dus, ke­le­tas þmo­niø at­ei­ty­je ne­abe­jo­ti­nai su­vai­dins svar­bø vaid­ me­ná. Vie­nas jø ­– gi­ta­ris­tas Da­vi­das Do­ruþ­ ka. Jis, kaip ir pia­nis­tas Emi­lis Vik­lic­ky, stu­di­ja­vo Ber­klio mu­zi­kos ko­le­dþe. Yra ir aukð­èiau­sios kla­sës sak­so­fo­ni­nin­kø: Fran­ ti­ðe­kas Ko­pas, Ste­pa­nas Mar­ko­vi­èius, dar jau­nes­niø – ­Be­dri­chas Smar­da, To­ma­ðas Kre­me­na­kas ir kt. Yra ir nau­jø big­ben­dø, ku­riems kart­kar­të­mis va­do­vau­ja se­ni pa­ty­ ræ mu­zi­kan­tai. Vie­nas jø – Pet­ro Ko­ri­ne­ko dþia­zo or­kest­ras. Tai sa­vo­tið­kas de­ðim­ties þmo­niø mi­ni­big­ben­das, gro­jan­tis nuo­sta­ bias aran­þuo­tes. Ne­ma­nau, kad trûks­ta jau­ nø mu­zi­kan­tø ar þvaigþ­dþiø. Ta­èiau opus klau­si­mas – aran­þuo­to­jai ir kom­po­zi­to­riai.

Gal­bût jø dar at­si­ras.

Di­de­lë kom­po­zi­to­riø ir aran­þuo­to­jø kar­ta pra­dë­jo veik­là að­tun­ta­ja­me de­ðimt­ me­ty­je, jai at­sto­va­vo Mi­la­nas Svo­bo­da.

Svo­bo­da ákû­rë Pra­hos big­ben­dà, jis jau­ niau­sias Èe­ki­jos Res­pub­li­kos big­ben­dø va­do­vas. Tu­ri­me ke­le­tà ma­þø an­sam­bliø, nau­jø var­dø, ieð­ko­ji­mø. Pa­ly­gin­ti su Eu­ro­ pa, pa­dë­tis ana­lo­gið­ka: jo­kiø nau­jø þvaigþ­ dþiø ar skam­ biø var­ dø. Ga­ na sun­ kus pe­ri­odas fes­ti­va­liø bei dþia­zo klu­bø or­ga­ ni­za­to­riams, ke­lian­tis klau­si­mà, ar ir to­liau tæs­ti dar­bà dþia­zo sri­ty­je, ar per­ei­ti prie po­ pu­lia­res­nës world bei bliu­zo mu­zi­kos. Tai ir yra opiau­sia da­bar­ties pro­ble­ma, su ku­ ria ne­su­si­du­ria gal tik Pran­cû­zi­ja, Ja­po­ni­ja ar Skan­di­na­vi­ja. n Uþ­ra­ðë Auð­ra Lis­ta­vi­èiû­të Pradþia Nr. 9 (308)

Muzikos barai /51

Dþiazas

“Vil­nius Jazz” spal­vos, gar­ sai, vaiz­dai Al­gir­das KLO­VA

Muzikos barai /52

Man­fred Leuch­ter

Kæsto PONIÐKAIÈIO nuotr.

L

ie­tu­vo­je tik­rai ne­stin­ga dþia­zo fes­ti­va­liø. Vi­si jie la­bai skir­tin­gi, ta­èiau, re­gis, pats sti­lin­giau­sias ir kon­cep­tu­a­liau­sias, vi­sa­da ið­lai­kan­tis sa­vo idë­jà, ið­lie­ka „Vil­nius Jazz”. Prieð ðe­ðio­li­ka me­tø ðio fes­ti­va­lio ákû­rë­jas ir pa­grin­di­nis vai­ri­nin­ kas An­ta­nas Gus­tys pa­reið­kë, kad jo ren­ gi­nys bus skir­tas nau­jam, mo­der­niam, kon­cep­tu­a­liam dþia­zui. Taip ir bu­vo (su ne­di­de­lë­mis ið­ly­go­mis) vi­sus tuos me­ tus. Ma­lo­nu, kad po ne­di­de­lio nuos­mu­ kio, ku­rá lë­më ob­jek­ty­vios ap­lin­ky­bës, fes­ti­va­lis vël tvir­tai ið­kë­lë gal­và, pa­si­ kvies­da­mas ne­ei­li­niø ðiuo­lai­ki­nio dþia­zo as­me­ny­biø, su­kel­da­mas dau­gy­bæ gy­vø dis­ku­si­jø ir net­gi kontr­ak­cijø. Þi­no­ma, prieð po­rà me­tø, kai uþ­sie­nio þvaigþ­dþiø fes­ti­va­ly­je bu­vo ma­þiau, dau­giau dë­me­ sio skir­ta Lie­tu­vos mu­zi­kan­tams. Ma­tyt, kaþ­kam ðio dë­me­sio ðie­met pri­sti­go ir tas kaþ­kas pa­no­ro „pa­si­kan­dþio­ti”, tuo pat me­tu, kai Ru­sø dra­mos te­at­re vy­ko fes­ti­va­lio kon­cer­tas, su­reng­da­mas ne­mo­ ka­mà Lie­tu­vos dþia­zo mu­zi­kan­tø kon­cer­ tà Ge­di­mi­no pros­pekte. Kas tai – do­va­na mies­tui ar am­bi­ci­jø ka­ras? Ne­aið­ku, ar tai fes­ti­va­liui nors kiek pa­ken­kë, ta­èiau in­ten­ci­jos tik­rai ne­bu­vo gra­þios. Ðiø me­tø fes­ti­va­ly­je bu­vo pa­ro­dy­ta ke­le­tas nau­jø lie­tu­við­kø pro­jek­tø. Tai nau­jo Da­nie­liaus Pra­spa­liaus­kio ir Arû­ no Ðlaus­to kvin­te­to CD The Ot­her Ter­ri­to­ ry pri­sta­ty­mas, kaip vi­suo­met la­bai kon­ cep­tu­a­laus ir ul­tra­ra­di­ka­laus mo­der­nis­to Juo­zo Mi­la­ðiaus trio pro­jek­tas su Da­riu­ mi Èiu­ta ir pa­ga­liau – di­dþiu­lis dvie­jø kon­cer­tø ren­gi­nys „Ðve­di­ja – Lie­tu­va”

Ka­ted­ros aikð­të­je, ku­ria­me da­ly­va­vo gra­þus bû­rys pui­kiø Lie­tu­vos ir Ðve­di­jos dþia­zo mu­zi­kan­tø. Tai ne tik kon­cer­ti­nis, bet ir edu­ka­ci­nis pro­jek­tas, su­tel­kæs net tris Vil­niaus big­ben­dus. Ðio su­ma­ny­mo au­to­riai – sve­èiai ið Ðve­di­jos: Beng­tas Stro­kir­kas, Ber­ti­las Fal­tas ir Jo­nas Knut­ sso­nas. Idë­jà ágy­ven­din­ti pa­dë­jo Ðve­di­jos kon­cer­tø ins­ti­tu­tas „Riks­kon­ser­ter”. Èia tai do­va­na mies­tui!

KE­LI ÞO­DÞIAI APIE FES­TI­VA­LIO SVE­ÈIØ PA­SI­RO­DY­MUS Ita­lø ir ðvei­ca­rø gru­pë „Mu­si­ca Re­ser­ va­ta”, ákur­ta 2001 m. tam, kad Giu­sep­ pe’s Ver­di mir­ties ðimt­me­èio pro­ga „per­ kur­tø” þy­miau­sius jo ope­rø frag­men­tus, fes­ti­va­ly­je, þi­no­ma, ne­gro­jo nei ðio ope­rø meist­ro, nei ki­tø kla­si­kø kû­ri­niø. Gru­pës ly­de­ris ðvei­ca­rø tri­mi­ti­nin­kas Mi­cha­e­lis Gas­ma­nas jau be­veik tris de­ðimt­me­èius ak­ty­viai mu­zi­kuo­ja ðiuo­lai­ki­nio dþia­zo sce­no­je. Gru­pës mu­zi­ki­niam màs­ty­mui la­ bai daug reikð­mës tu­ri gi­ta­ris­to ir kom­po­ zi­to­riaus Vin­cen­zo Min­giar­di do­më­ji­ma­ sis Ry­tø kul­tû­ro­mis. Ðiai me­di­ta­ci­nei, ðiek

tiek „mie­go te­ra­pi­jos” se­an­sà pri­me­nan­ èiai mu­zi­kos tëk­mei ði­lu­mos ir ener­gi­jos ne­su­tei­kë net ita­lið­kas tem­pe­ra­men­tas.

Kaip vi­sið­ka tos mu­zi­kos prie­ðin­gy­ bë ið­ki­lo vo­kie­èio Man­fre­do Leuch­te­rio world mu­sic aro­ma­tais al­suo­jan­èios kom­ po­zi­ci­jos. Ávai­riø pa­sau­lio ða­liø liau­dies mu­zi­kos der­mës, in­to­na­ci­jos, rit­mai pui­kiai de­rë­jo su dþia­zo, hip­ho­po, fu­sion mu­zi­kos ele­men­tais. Be­je, ðios mu­zi­kos ko­lo­ri­tà pra­tur­ti­no kiek ne­ápras­ta gru­pës su­dë­tis. Ða­lia akor­de­o­no, ku­ris èia tam­pa pa­grin­di­niu in­stru­men­tu, ma­të­me ir gir­dë­ jo­me vi­sà ko­lek­ci­jà ori­gi­na­lios, eg­zo­tið­kos per­ku­si­jos ir pa­ga­liau ne­ápras­tà akus­ti­næ bo­so gi­ta­rà, at­lie­kan­èià ir kai ku­rias har­ mo­ni­nes gi­ta­ros funk­ci­jas. Ðil­tas ir tik­ras po­þiû­ris á ávai­riø mu­zi­kos sti­liø su­si­lie­ji­ mà la­bai pa­gy­vi­no vi­sà fes­ti­va­lá.

Gru­pë, ku­rios la­biau­siai lau­kë ir fes­ti­ va­lio ren­gë­jai, ir dþia­zo gur­ma­nai, at­vy­ko ið JAV – jau an­trà kar­tà „Vil­nius Jazz” sce­ no­je pa­si­ro­dan­èios pia­nis­tës My­ros Mel­ ford nau­ja­sis kvar­te­tas. Tai tik­ro nau­jo­jo Ame­ri­kos dþia­zo, ku­riam ne­trûks­ta kon­ cep­tu­a­lu­mo, tech­ni­kos, ið­mo­nës, spal­vø, di­na­mi­kos, ener­gi­jos ir kon­struk­ty­vios for­ mos, pa­vyz­dys. Pia­nis­të ir kom­po­zi­to­rë, gar­së­jan­ti ge­bë­ji­mu pa­si­rink­ti ið­skir­ti­nius mu­zi­kan­tus, ðá sy­ká ir­gi su­lip­dë ávai­ria­tau­ tá dar­niai màs­tan­èiø at­li­kë­jø ko­lek­ty­và.

Ja­po­nas bo­si­nin­kas Sto­mu Ta­keis­hi, viet­ na­mie­tis tri­mi­ti­nin­kas Cuong Vu ir bûg­ ni­nin­kas El­lio­tas Hum­ber­to Ka­vee ðiuo me­tu lai­ko­mi áspû­din­giau­siais nau­jo­jo dþia­zo kû­rë­jais Ame­ri­ko­je.

Gau­su mu­zi­kø, ge­rai gro­jan­èiø dþia­zo ar fu­sion mu­zi­kà, gau­su ir pui­kiø kom­ po­zi­to­riø, ra­ðan­èiø ki­no mu­zi­kà, ta­èiau ko­lek­ty­vas ið Di­dþio­sios Bri­ta­ni­jos „The Ci­ne­ma­tic Or­chest­ra” ra­do nau­jà bû­dà siek­ti po­pu­lia­ru­mo. Jo na­riai nu­ta­rë èia pat sce­no­je jung­ti nau­jà mu­zi­kà su se­nà­ja ki­no do­ku­men­ti­ka (be­je, ne tik su se­nà­ja, – bai­gia­mo­jo „Vil­nius Jazz” kon­cer­to pa­bai­ go­je ið­vy­do­me ir nau­jø „mik­sø”). Kar­tais su­si­da­ry­da­vo áspû­dis, jog, kad ir ko­kia mu­zi­ka ágar­sin­tum 1929 me­tø ru­sø do­ku­ men­ti­kos kad­rus, to­kia ir tik­tø, ta­èiau bû­ ta ir nuo­sta­biai ge­rai veiks­mo di­na­mi­kà ar kon­cep­ci­jà ati­tin­kan­èiø epi­zo­dø. Taik­liai su­for­muo­ta ir gru­pës su­dë­tis, ati­tin­kan­ ti me­cha­nið­kà ki­ne­ma­tog­ra­fo ju­dë­ji­mà.

Colours, Sounds and Sights of Vilnius Jazz The 16th Vilnius Jazz Festival, the most stylish and conceptual of the country’s jazz festivals, which this year featured a number of big names of contemporary jazz alongside only a couple of new Lithuanian projects, thus generating a great deal of discussion and even provoking a counteraction, is reviewed

by Algirdas Klova and Linas Paulauskis.

Kæsto PONIÐKAIÈIO nuotr.

Fred­rik Nordström

Ða­lia akus­ti­niø in­stru­men­tø (sak­so­fo­no, for­te­pi­jo­no, mu­ða­mø­jø), ku­rie, sa­ky­tum, su­tei­kia mu­zi­kai gy­vo­jo, dva­si­nio pra­do, pui­kiai pa­nau­do­ja­ma elek­tro­ni­ka – sin­te­ za­to­riai, plokð­te­liø gro­tu­vai (turn­tab­les) ir ki­ta áran­ga, tar­si sim­bo­li­zuo­jan­ti me­cha­ni­ næ ki­no pri­gim­tá. n

My­ros Mel­ford Cuong Vu

Li­nas PAU­LAUS­KIS

G

Kæsto PONIÐKAIÈIO nuotr.

e­ruo­se dþia­zo va­do­vë­liuo­se bû­na at­ski­ri sky­riai, mo­kan­tys spræs­ti ne­ið­ven­gia­mai ky­lan­èias an­sam­bli­nio mu­zi­ka­vi­mo pro­ble­ mas. Kà da­ry­ti, jei­gu so­luo­jan­tis in­stru­men­ti­nin­kas gro­ja per il­gai ar­ba pa­si­me­ta ir ne­be­þi­no, ku­ris kom­po­zi­ci­jos mo­men­tas ðiuo me­tu gro­ja­mas? Jei­gu nu­ sly­dæ nuo pa­grin­di­nës har­mo­ni­jos ke­li an­sam­blio na­riai su­ke­lia, dþia­zo slen­gu ta­riant, va­di­na­mà­já „trau­ki­niø su­si­dû­ri­ mà”? Jei­gu vie­ni ið jø jau no­ri kom­po­zi­ci­jà baig­ti, o ki­ti – dar ne? Ir t. t. Ne­þi­nau, ið ko­kiø va­do­vë­liø mo­kë­si „Vil­nius Jazz” va­ do­vas An­ta­nas Gus­tys, ta­èiau pas­ku­ti­næ mi­nu­tæ ki­lu­sios fes­ti­va­lio „kom­po­zi­ci­jos” pro­ble­mos (ne­ga­lë­jo at­vyk­ti net dvie­jø pa­si­ro­dan­èiø du­e­tø „ant­ro­sios pu­sës...”, ir rei­kë­jo þai­bið­kai ras­ti pa­kei­èian­èius mu­ zi­kan­tus) bu­vo ið­spræs­tos taip sklan­dþiai, kad, nie­ko ne­þi­no­da­mas, nie­kaip ne­pa­sa­ ky­tum, jog kas nors vyks­ta ne taip, kaip su­pla­nuo­ta.

kvar­te­to

tri­mi­ti­nin­kas

ta­pæ ið­skir­ti­niu „Vil­nius Jazz” fes­ti­va­lio bruo­þu), ku­rio itin pla­tus sti­lis­ti­nës ið­raið­ kos spek­tras drie­kia­si nuo To­li­mø­jø Ry­tø mu­zi­ki­niø tra­di­ci­jø iki bliu­zo, ro­ko, avan­ gar­di­nio dþia­zo ir klez­me­riø mu­zi­kos.

Amà gniau­þian­tys gar­so gel­mës ty­ri­mai, sub­ti­liau­sios me­di­ta­ci­jos pra­mai­ðiui su ato­kvë­piui skir­ta sko­nin­ga „klou­na­da” – vi­sa tai dë­me­sin­gai fes­ti­va­lio pub­li­kai pa­tei­kë sak­so­fo­no vir­tuo­zas Ume­zu kar­tu su mar­gas­pal­ve Vla­di­mi­ro Ta­ra­so­vo, pa­ kei­tu­sio ja­po­nø pia­nis­tà Ma­sa­hi­ko Sa­toh, per­ku­si­ja.

Në kiek ne blo­ges­nis spren­di­mas pa­ si­ro­dë ka­za­chø kil­mës Ðvei­ca­ri­jo­je gy­ve­ nan­èiai vo­ka­lis­tei Sa­a­det Türköz á po­rà su­ras­tas trom­bo­ni­nin­kas Nil­sas Wog­ra­ mas (vie­toj sak­so­fo­ni­nin­ko Ur­so Leimg­ ru­be­rio). Daþ­niau­siai mu­zi­kuo­jan­ti du­e­tu su þy­miais pa­èiø skir­tin­giau­siø dþia­zo ir et­ni­nës mu­zi­kos sti­liø at­sto­vais, Türköz lais­vai la­vi­ruo­ja tarp sa­vo­sios pro­të­vy­nës mu­zi­ki­nës tra­di­ci­jos re­mi­nis­cen­ci­jø, jos le­gen­dø bei kas­die­niø is­to­ri­jø pa­sa­ko­ji­mo ir spon­ta­nið­kos im­pro­vi­za­ci­jos, ði­lu­mos pil­nø sa­vo pa­si­ro­dy­mø kul­mi­na­ci­jo­se pra­ bil­da­ma su ið­ties ða­ma­nið­ka átai­ga. Be­je, fes­ti­va­ly­je uþ­si­mez­gë ir dar vie­nas ið jos ávai­ria­ly­piø du­e­tø – ið­ma­nan­èiø klau­sy­ to­jø su­si­þa­vë­ji­mà su­kë­lë po fes­ti­va­lio vy­ kæs Türköz pa­si­ro­dy­mas Vil­niaus dþia­zo klu­be su lie­tu­við­ko dþia­zo en­fant ter­rib­le gi­ta­ris­tu Juo­zu Mi­laðiu­mi.

Uþsi­mi­nus apie ðá mu­zi­kan­tà, ne­ga­li­ ma ne­tar­ti vie­no ki­to þo­dþio ir apie jo „Po­ wer Trio” (su per­ku­si­nin­ku Ar­ka­di­ju­mi Go­tes­ma­nu ir trom­bo­ni­nin­ku Skir­man­tu

Sas­naus­ku, prie ku­riø dar pri­si­dë­jo ir elek­ tro­ni­nio gar­so me­ni­nin­kas Da­rius Èiu­ta) kon­cer­tà. Po il­go­kos per­trau­kos gráþ­tan­tis á dþia­zo are­nà Mi­la­ðius, re­gis, vis toks pat nuoþ­mus, ne­kom­pro­mi­sið­kas ir ne kiek­ vie­nam pa­ke­lia­mas. An­tra ver­tus, jo mu­zi­ ka­vi­me vis ryð­kë­ja tam tik­ra pa­ra­dok­sa­li ir sun­kiai nu­pa­sa­ko­ja­ma ne­þa­bo­tos ener­ gi­jos ir bran­daus màs­lu­mo pu­siau­svy­ra.

Tik­ras at­ra­di­mas lie­tu­við­ko dþia­zo ar jam ar­ti­mos mu­zi­kos sce­no­je man pa­si­ro­dë „ið vi­sai ki­to pa­sau­lio” at­ëjæs Da­rius Èiu­ta – jo kom­piu­te­rio ku­ria­mi elek­tro­ni­niai sem­ plai kuo sklandþiau­siai pri­gi­jo ben­dra­me Mi­laðiaus gi­ta­ros vy­rau­ja­mo an­sam­bli­nio gar­so mo­no­li­te. Ðiuo­lai­ki­nës elek­tro­ni­nës mu­zi­kos áta­ka ðiuo­lai­ki­niam dþia­zui – ne­si­bai­gian­ èiø dis­ku­si­jø ob­jek­tas ir nû­die­næ jo rai­dà ne­ið­ven­gia­mai le­mian­tis veiks­nys. Ðia­me fes­ti­va­ly­je to­kios ten­den­ci­jos at­si­spin­dë­jo ir ki­tø lie­tu­viø ko­lek­ty­vø pa­si­ro­dy­muo­ se: sak­so­fo­ni­nin­ko Ja­no Mak­si­mo­vi­èiaus Ka­zu­to­ki Ume­zu

Kæsto PONIÐKAIÈIO nuotr.

Kæsto PONIÐKAIÈIO nuotr.

Be abe­jo, tai bu­vo áma­no­ma pa­da­ry­ti ir dël to, kad abie­jø mi­në­tø­jø du­e­tø ly­de­riai – cha­riz­ma­ti­nës ir kû­ry­bið­kai ne­pa­pras­tai lanks­èios as­me­ny­bës, ge­ban­èios ne­pa­ste­bi­ mai val­dy­ti spon­ta­nið­ko mu­zi­ki­nio vyks­ mo ei­gà, pri­si­tai­ky­ti prie skir­tin­giau­siø kar­tu mu­zi­kuo­jan­èiø part­ne­riø bei pri­tai­ ky­ti juos sa­vai mu­zi­kos lo­gi­kai. Vie­nas jø – sak­so­fo­ni­nin­kas ið Ja­po­ni­jos Ka­zu­to­ki Ume­zu (ne­stan­dar­ti­niai Te­kan­èios sau­lës ða­lies mu­zi­kan­tø pa­si­ro­dy­mai jau yra

kvar­te­tas uþ­tik­rin­tai ával­do ávai­rias nau­ jo­jo dþia­zo te­ri­to­ri­jas nuo post bop iki jazz step, o an­sam­blio va­do­vas pa­si­ro­do nau­ ja­me am­plua, sin­te­za­to­riu­mi pro­gra­muo­ da­mas su­dë­tin­gas mu­ða­mø­jø bre­ak­be­at vir­ti­nes. Ge­ro­kai at­si­nau­ji­nu­sios su­dë­ties gru­pë „Sau­lës klio­ðas” ir­gi ak­tu­a­li­zuo­ja sa­vo mu­zi­ka­vi­mà, anks­tes­ná funk sti­liø keis­da­ma hip­ho­po dþia­zu.

“Aktualizuojasi” ir pats festivalis – neatsisakydamas radikaliø ekspe­ rimentø, prieðakiniø “avangardinio” dþiazo teritorijø þvalgymo, “Vilnius Jazz” jau kurá laikà yra gerokai iðplëtæs savàjá stiliaus spektrà, aprëpdamas ir neotradicionalistiná repertuarà, ir net lengvai klausomà jazzy electronica. Puikus receptas renginio sëkmei – tad astro­ nominio rudens pradþioje vykstanèiam festivaliui, regis, skirta sulaukti dar daug pavasariø. n

Sa­a­det Türköz

Muzikos barai /53

Puslapis vaikams

Kai gro­jau kla­vy­ru paðto ka­rie­to­je A

r ti­ki, kad vi­sà sa­vo gy­ve­ni­mà pra­ së­dë­jau prie kla­vy­ro? Tu­rë­tum nu­steb­ti: per tris­de­ðimt pen­ke­rius sa­vo gy­ve­ni­mo me­tus ke­lio­në­se pra­lei­dau de­ðimt me­tø.

Kai tu su të­vais su­si­ruo­ði atos­to­gø, tik­riau­siai të­tis gau­na tris sa­vai­tes lais­vo lai­ko, ke­lio­niø agen­tû­ro­je su­þi­no, ko­kia­me vieð­bu­ty­je ap­si­sto­si­te. Jei va­þiuo­ja­te sa­vo trans­por­tu, au­to­ser­vi­se ap­þiû­ri­ma ma­ði­nos tech­ni­në bûk­lë, ma­ma ið anks­to pa­lais­to vi­sas na­muo­se esan­èias gë­les, pa­si­i­ma­te mau­dy­mo­si kos­tiu­më­lius ir pri­pu­èia­mus èiu­þi­nius, ka­ti­nas pa­tup­do­mas á ke­lio­ni­ná krep­ðá, la­ga­mi­nai su­krau­na­mi á au­to­mo­bi­lá, na­mø rak­tai ki­ðe­në­je, ir pir­myn!

Bu­vau sep­ty­ne­riø, kai mes su­si­ruo­ðë­ me á pir­mà­jà ke­lio­næ po Eu­ro­pà dar­dan­èia duo­bë­tais vieð­ke­liais ka­rie­ta be amor­ti­za­to­ riø. Kaip ápras­ta, ke­lio­nës me­tu vis kaþ­kas nu­tin­ka. Su bil­de­siais ir triukð­mu uþ­va­þia­vo­ me ant ap­lû­þu­sio me­di­nio til­to. Tarp len­tø ástri­go ir su­lû­þo uþ­pa­ka­li­nis ra­tas. Ve­þë­jas ban­dë stab­dy­ti ar­klius, ba­ga­þas nu­bil­dë­jo á duo­bæ, o mes vi­si ke­tu­ri pas­kui já. Ási­vaiz­ duok, ke­ly­je pla­na­vo­me pra­leis­ti tre­jus me­ tus! Tai, kas at­si­tik­da­vo, ga­lë­jo pa­si­kar­to­ti bet ku­rià ke­lio­nës die­nà, tuo­met ti­kë­da­ vo­mës, kad ka­rie­ta bus su­tai­sy­ta, pra­ðy­

Muzikos barai /54

O ðtai taip at­ro­dë pi­ni­gø svars­tyk­lës su sva­re­liais ir mo­ne­to­mis

da­vo­me vie­ti­niø ûki­nin­kø pa­gal­bos ar­ba kreip­da­vo­mës á ar­ti­miau­sià ma­lû­nà. Vi­suo­ met të­vas ið anks­to ra­ðy­da­vo drau­gams ir pa­þás­ta­miems, kad ðie ne tik pra­neð­tø ka­ra­ liams ir ku­ni­gaikð­èiams apie mû­sø bû­si­mà at­vy­ki­mà, bet taip pat pla­èiau pa­pa­sa­ko­tø jiems apie ke­lio­nës tiks­là ir su­þa­din­tø su­si­ do­më­ji­mà jau­nai­siais ta­len­tais. Anuo­met ne­bu­vo te­le­fo­no, to­dël suor­ga­ni­zuo­ti kon­ cer­tà, pats su­pran­ti, kaip ne­leng­va. Il­gai lauk­da­vo­me, kol bû­si­me pa­kvies­ti. Daug lai­ko pra­leis­da­vo­me ir prie pa­sie­nio mui­ ti­niø. Daþ­niau­siai tuo­met ið­si­trauk­da­vau smui­kà ir kà nors links­ma su­gro­da­vau.

Mui­ti­nin­kø dë­me­sá nu­kreip­da­vo­me ir ga­lë­ da­vo­me grei­èiau per­va­þiuo­ti sie­nà. Të­vas, su­si­rû­pi­næs, kad pra­ra­si­me ge­rà for­mà bei uþ­mir­ði­me, kà bu­vom ið­mo­kæ, ið­lei­do vi­sus uþ­dirb­tus pi­ni­gus, ir Augs­bur­ge ási­gi­jo­me ke­lio­ni­ná kla­vy­rà. Jo kla­via­tû­ros ap­im­tis ma­ þes­në, svo­ris taip pat, leng­vai til­po á mû­sø ka­rie­tà. Nak­vo­da­vo­me pra­sto­se uþ­ei­go­se,

kur va­ka­rie­niau­jant kar­tà mus ap­lan­kë po­ra ðliurp­sin­èiø, kriuk­sin­èiø kiau­liø. Jos, ti­pen­da­mos ap­link sta­là, ti­kë­jo­si gau­ti mais­to.

Ke­lio­nës me­tu ma­no gal­va plyð­da­vo nuo ku­ria­mos mu­zi­kos, be pa­lio­vos kom­ po­nuo­da­vau, bet, de­ja, ne­tu­rë­jau ga­li­my­ bës vi­sa tai uþ­ra­ðy­ti.

Pa­ga­liau pri­pra­tau prie ka­rie­tos su­pi­ mo ke­lio­në­se, – ma­næs ne­py­ki­no ir ëmiau be pa­lio­vos skam­ban­èius kû­ri­nius uþ­ra­ðy­ti na­tø po­pie­riu­je.

Vyk­dy­da­mas të­vo va­lià sky­riau lai­ko ir har­mo­ni­jos tai­syk­lëms bei pran­cû­zø kal­ bai, nes lau­kë kon­cer­tas Pa­ry­þiu­je! Mû­sø kan­trio­ji ma­ma bu­vo vi­suo­met nuo­tai­kin­ ga. n Pa­ren­gë Jur­gi­ta KAUB­RY­TË-ME­LIE­NË

Ke­lio­nës marðrutas po Eu­ro­pà dar­dan­èia ka­rie­ta Ke­lio­nës tiks­là ne­re­tai pa­siek­da­vo­me jau nak­tá

Muzikø sàjungoje LMS renginiai Rug­së­jo 30 d.

Na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je IV tarp­tau­ti­nio M. K. Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­so bai­gia­ma­ ja­me kon­cer­te kon­kur­so di­plo­man­tas Gin­ta­ras JANUÐEVIÈIUS ap­do­va­no­tas spe­cia­liu Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­gos pri­zu.

Spa­lio 21 d.

Anykð­èiø mu­zi­kos mo­kyk­lo­je ávy­ko kon­cer­tassu­si­ti­ki­mas su Vil­niaus B. Dva­rio­no de­ðimt­me­tës mu­zi­kos mo­kyk­los JAUNIØ CHORU, jo va­do­vais Vir­gi­ni­ja Ka­ti­nie­ne ir Rai­mon­du Ka­ti­nu.

Lap­kri­èio 9 d. 16 val.

Vil­niaus ro­tu­ðë­je or­ga­ni­zuo­ja­ma po­pie­të su ma­rim­bi­nin­ku Sau­liu­mi AUGLIU. Da­ly­vau­ja an­sam­ blis “Vil­niaus mu­ða­mie­ji” (va­do­vas P. Giun­te­ris), sty­gi­niø kvin­te­tas, per­ku­si­nin­kai M. Ðlio­ge­ris, M. Lu­ko­ðe­vi­èius, tû­bi­nin­kas S. Kir­sen­ka, dai­ni­nin­ kas G. Ja­nu­ðas. Bus pri­sta­to­ma nau­ja “Adams” fir­ mos ma­rim­ba bei nau­ja Sau­liaus Aug­lio kom­pak­ ti­në plokð­te­lë Ma­rim­ba ma­no gy­ve­ni­mas. Po­pie­tæ ves mu­zi­ko­lo­gas Vik­to­ras Ge­ru­lai­tis.

Lap­kri­èio 13 ir 18 d.

Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, Sa­lan­tø ir Plun­gës me­no mo­kyk­lo­se ávyks kon­cer­tai-su­si­ti­ki­mai su pia­nis­të­mis prof. Ve­ro­ni­ka VITAITE ir tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­te Alek­san­dra ÞVIRBLYTE.

MUZIKINIS KRYÞIAÞODIS KLAUSIMAI: 1. Populiariausia L. K. Dakeno pjesë klavesinui. 2. Deðinysis Nemuno intakas, minimas J. Naujal­ io dainos pavadinime. 3. „Plaukë þàselë ... eþerëlá”. 4. Terminas, vartojamas su raidiniais garsø pavadinimais maþoro tonacijai þymëti. 5. Festivalio „Banchetto musicale 2003” rengëjas – „Baroko ... Lietuvoje”. 6. Pjesë ið G. Kuprevièiaus ciklo „Zodiako ðvytëjimas”. 7. „Subito” – reiðkia “ ... “. 8.

Gyvo tempo 16–17 a. balinis ir sceninis ðokis, ypaè paplitæs Prancûzijoje ir Italijoje. 9. S. Ðimkaus simfoninë poema. 10. Smièius arba ... 11. Kauno muzikinio teatro spektaklis. 12. Muzikos ins­ trumento diapazono dalis, turinti tam tikrà bendrà tembrà. 13. Operos ar baleto áþanga. 14.

Dainininko V. Kernagio vaidmuo filme „Maþoji iðpaþintis”. 15. Folkloro ansamblis, vadovaujamas A. Klovos. 16. Lëtas tempas. 17. Violetos draugë Dþ. Verdþio operoje. 18. Pirmasis lietuviø muzikologijos veikalas – Þ. Liauksmino „Muzikos ... ir praktika”. 19. Temperamentingas ispanø liaudies ðokis-daina. 20. Pramoginæ muzikà transliuojanti radijo stotis. 21. Darnus sàskambis. 22.

Kûrybos bûdas, kai pagrindinë iðraiðkos priemonë yra garso stiprumas ir tembras. 23. Ðiø metø festivalyje „Banchetto musicale” dalyvavæs ansamblis ið Latvijos. 24. Pirmoji tarptautiniø sudurtiniø þodþiø dalis, reiðkianti erdviná iðsidëstymà. 25. K. M. Vëberio operos „Laisvasis ðaulys” personaþas.

26. Iðkilminga giesmë, valstybinës vienybës simbolis. 27. Kompaktinis ... . 28. G. Abariaus daina „Ðaukiu að ...”. 29. „Ðokis su ...” ið baleto “Gajanë”. 30. Dainininkës Grodnikaitës vardas. 31.

JAV kompozitorius, þymus minimalizmo atstovas. 32. Roko grupë ið Anglijos, kurioje dainavo K. Normanas. 33. Bendras maþøjø vargonëliø pavadinimas. 34. 17–18 a. pirmosios pusës meno kryptis. 35. Lietuviø liaudies daina „Oi ... dyvai”. 36. Raidinis garso fa-diez pavadinimas.

Teisingà atsakymà suþinosite paeiliui suraðæ sunumeruotas raides.

Sudarë Viktoras Paulavièius Trys skaitytojai, pirmieji atsiuntæ teisingus atsakymus adresu „Muzikos barai”, Mickevièiaus g. 33/9 – 4 arba el. paðtu: audra@muzikosbarai.lt, gaus prizus: CD komplektus ið „Mokykliniø CD” kolekcijos Pirmieji teisingai á kryþiaþodþio klausimus „Muzikos barø” rugsëjo numeryje teisingai atsakë Aidas Kauðas ið Ðiauliø, Sigitas Ðilinskas ið Vilniaus ir Laima Motuzienë ið Kauno. Jiems atiteko „Muzikos barø” prizai – CD komplektai ið „Mokykliniø CD” kolekcijos

ATSAKYMAI á kryþiaþodþio, spausdinto 2003 metø rugsëjo numeryje, klausimus 1. „Aidija”. 2. „Bydlo”. 3. Baras. 4. „Oþelis”. 5. Digrys. 6. Bandþa. 7. Aurora. 8. Lauda. 9.

Baðinskas. 10. Ðikðniûtë. 11. Vakaro. 12. Tostis. 13. Jagas. 22. „Silva”. 14. (horizontaliai) Sirba.

14. (vertikaliai) Senas. 15. Ataka. 16. Ausis. 17. Pas. 18. Uta. 19. Gintarinë. 20. Baritonas. 21.

Fleita. 22. „Silva”. 23. Kaunas. 24. Naktis. 25. Fiesta. 26. Eolinë. 27. „Juoda”. 28. Saulë. 29.

Ultra. 30. Tirada. 31. Alekna.

IÐ SUNUMERUOTØ LANGELIØ: SENIEJI VARGONAI

Lap­kri­èio 13, 14, 18 ir 19 d.

Pa­sva­lio ir Bir­þø mu­zi­kos mo­kyk­lo­se, Ðiau­liø J. Ja­no­nio gim­na­zi­jo­je ir “Ju­ven­tos” vi­du­ri­në­je mo­kyk­lo­je, Prie­nø me­no mo­kyk­lo­je, Aly­taus ir Ma­ri­jam­po­lës mu­zi­kos mo­kyk­lo­se, Ma­ri­jam­po­lës ko­le­gi­jo­je ávyks kon­cer­tai-su­si­ti­ki­mai su tarp­tau­ti­ niø kon­kur­sø, fes­ti­va­liø ir Na­cio­na­li­nës pre­mi­jos lau­re­a­tu Pet­ru VYÐNIAUSKU (sak­so­fo­nas), tarp­ tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­tu pro­fe­so­riu­mi An­ta­nu SMOLSKUMI (bir­by­në), dþia­zo im­pro­vi­za­to­riu­mi Sau­liu­mi Ðiau­èiu­liu (for­te­pi­jo­nas).

Lap­kri­èio 16 d. Ðven­èio­niø kul­tû­ros cen­tre ávyks VII Lie­tu­vos mu­ zi­ kø ðven­ tës “DIDYSIS MUZIKØ PARADAS 2003” da­ly­viø ðven­ti­nis kon­cer­tas. Da­ly­vaus tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­tas, 2003 m. “Eu­ro­ pe­an Grand Prix in Cho­ral Sin­ging” lau­re­a­tas ka­me­ri­nis cho­ras “BREVIS” (me­no va­do­vas ir di­ri­gen­tas – Gin­tau­tas Ve­nis­lo­vas); SOSTINËS VARIO KVINTETAS – A. Ja­nu­ðe­vi­èius, S. Þvir­blis (tri­mi­tai), M. Ran­co­vas (val­tor­na), V. Ði­lins­kas (trom­bo­nas), D. Ba­þa­no­vas (tû­ba); tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø, fes­ti­va­liø ir Na­cio­na­li­nës pre­mi­jos lau­ re­a­tas Pet­ras VYÐNIAUSKAS (sak­so­fo­nas), tarp­ tau­ti­niø kon­kur­sø lau­re­a­tas pro­fe­so­rius An­ta­nas SMOLSKUS (bir­by­në) ir dþia­zo im­pro­vi­za­to­rius Sau­lius ÐIAUÈIULIS (for­te­pi­jo­nas); ope­ros so­lis­ tai Ra­sa JUZUKONYTË ir Vy­tau­tas JUOZAPAITIS, kon­cert­meis­te­rë A. Mo­tu­zie­në; INSTRUMENTINIS TRIO – S. Aug­lys (ma­rim­ba), T. Ku­li­kaus­kas (vib­ ra­fo­nas) ir S. Kir­sen­ka (tû­ba). Kon­cer­tà ves Vik­to­ ras Ge­ru­lai­tis.

Lap­kri­èio 20 d.

Jo­na­vos me­no ir Kë­dai­niø mu­zi­kos mo­kyk­lo­se or­ga­ni­zuo­ja­mas kon­cer­tas-su­si­ti­ki­mas su Klai­ pë­dos se­no­sios mu­zi­kos an­sam­bliu “VENTUS MARIS” (va­do­vas Vid­man­tas Sa­daus­kas). So­lis­ tas Ar­tû­ras Koz­lov­skis.

Lap­kri­èio 22 d. 12–21 val.

Na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je vyks VII Lie­tu­ vos mu­zi­kø ðven­të “DIDYSIS MUZIKØ PARADAS 2003”.

LMS skil­tis pa­ren­gë R. Þi­gai­tis

Muzikos barai /55

Muzikø sàjungoje Ar tik­rai gy­ve­ni­mas graþus pa­pras­tu­mu?..

Po­pie­të su kom­po­zi­to­riu­mi Rim­vy­du Þi­gai­èiu

Padëka Nuoðirdþiai dëkoju visiems – kûrybinëms organizacijoms, muzikos mokymo ástaigoms, buvusiems mokiniams ir studentams, daugeliui mano meninës veiklos dalyviø – atlikëjams, bièiuliams, pa­ sveikinusiems mane 70-øjø gimimo metiniø proga.

Taip pat dëkoju Lietuvos akordeonininkø asociacijai, Vilniaus N. Vilnios muzikos mokyklai, Liaudies instrumentø ansambliui “Vaivora”, Chorui “Liepaitës”, Violetai ir Algirdui Kaubriams, Silvijai ir Sauliui Sondeckiams, Liudai ir Juozui Domarkams, Mildai ir Juozui Antanavièiams, Vitalijai ir Romui Drakðams, Daliai ir Algirdui Ðileikoms, Almai ir Visvaldui Raèkauskams, Laisvei ir Juozui Nekroðiams, Danutei ir Rièardui Sviackevièiams, Eglei ir Vytautui Juozapaièiams, Virginijai ir Vytautui Jurguèiams, Linai ir Vytui Naikeliams, Birutei Karosienei, Stanislovui Dulskui, Audrai Keniausytei, Vytautui Tetenskui, Sauliui Ðiauèiuliui, Modestui Pitrënui, Artûrui Alenskui, kitiems mano kûrybos vakaro dalyviams, atsiliepusiems á kvietimà pinigine auka paremti þurnalo Muzikos barai leidybà.

Visiems nuoðirdþiai aèiû.

Lietuvos muzikø sàjungos Prezidentas kompozitorius prof. Rimvydas Þigaitis

Au­to­ri­niai kû­ry­bos va­ka­rai daþ­niau­siai pa­si­þy­mi itin pa­lan­kiu su­si­rin­ku­siø­jø nu­si­tei­ki­mu ir jau­kia at­mo­sfe­ra.

Ne­jau svei­ki­ni­mø ir gë­liø jû­ro­je im­si prie­ka­biai ver­tin­ti kom­po­zi­to­riaus kû­ry­bi­ná ke­lià, o prie vy­no tau­rës ne­gi svars­ty­si, kaip tas ar ki­tas at­li­kë­jas su­pra­to ir per­tei­kë au­to­riaus in­ten­ci­jas... O kà jau kal­bë­ti apie ren­gi­ná, á ku­rá svei­kin­ti sa­vo mo­ky­to­jo, ko­le­gos, drau­go, të­vo, se­ne­lio su­si­ren­ka per du ðim­tus “ðei­mos” na­riø... Spa­lio 18 d. á to­ kià jau­kià ir ðven­tið­kà po­pie­tæ Vil­niaus ro­tu­ðë­je kvie­të Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­ga ir jos pre­zi­den­tas, kom­po­zi­to­rius, pro­fe­so­rius Rim­vy­das Þi­gai­tis.

Kom­po­zi­to­riaus, ku­ris spa­lio 9 d. ðven­të ju­bi­lie­ji­næ su­kak­tá, kû­ry­bi­ná krai­tá su­da­ro dau­giau kaip 200 ávai­riø þan­rø kû­ri­niø – nuo kan­ta­tø, kû­ri­niø sim­fo­ni­niam or­kest­rui, ávai­riems in­stru­men­tams iki so­lo bei cho­ri­niø dai­nø, dai­ne­ liø vai­kams, liau­dies dai­nø har­mo­ni­za­ci­jø. Kar­tu su Mu­zi­kos ba­rø rug­së­jo nu­me­riu pa­si­ro­dþiu­sio­je kom­pak­ti­në­je plokð­te­lë­je Gy­ve­ni­mas graþus pa­pras­tu­mu uþ­fik­suo­ta prof. Rim­vy­do Þi­gai­èio kû­ry­bos ret­ros­pek­ty­va. Jo­je net 24 kom­po­zi­ci­jos, at­sklei­dþian­èios pa­grin­di­nius au­to­riaus kû­ry­bos prin­ci­pus: me­lo­din­gu­mà, spal­vin­gà, vaiz­din­gà ið­ raið­kà ir, kaip pro­fe­so­rius pas­ta­ruo­ju me­tu daþ­nai pa­brë­þia, mu­zi­kos sà­þi­nin­gu­mà. Ðià kom­pak­ti­næ plokð­te­læ ir jo­je ára­ðy­tus kû­ri­nius pri­sta­të po­pie­tës ve­dë­ja kom­po­zi­to­rë, Mu­zi­kos ba­rø þur­na­lo vyr. re­dak­to­rë Aud­ro­në Þi­gai­ty­tëNe­kro­ðie­në bei pats au­to­rius, pa­si­da­li­jæs min­ti­mis apie dvi sa­vo ðei­mas – “di­dþi­à­jà” ir “ma­þà­jà”, kû­ry­bos pro­ce­sà ir svar­biau­sius uþ­da­vi­nius, ku­riø ne vie­nas – dar at­ei­ty­je.

Pa­ki­lià po­pie­tës nuo­tai­kà ið­syk “pa­dik­ta­vo” “Sos­ti­nës va­rio kvin­te­tas”, fan­fa­ro­mis þais­min­gai ir te­at­ra­li­zuo­tai pa­ skel­bæs ðven­tës pra­dþià – vi­sai kaip “Di­dþia­ja­me mu­zi­kø pa­ra­de”, á ku­rá Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­ga ir jos pre­zi­den­tas pa­kvies jau po më­ne­sio. O to­liau – ávai­riau­sios þo­di­nës ir mu­zi­ki­nës im­pro­vi­za­ci­jos...

Im­pro­vi­za­ci­jà Rim­vy­do Þi­gai­èio kû­ri­nio Ry­to me­lo­di­ja te­ma at­li­ko Vy­tau­tas Te­tens­kas (bir­by­në) ir Sau­lius Ðiau­ èiu­lis (for­te­pi­jo­nas), dai­nos Bal­tos aka­ci­jos te­ma im­pro­vi­za­vo pia­nis­tas Egi­di­jus Buoþis. Tris Ra­mu­tës Sku­èai­tës ei­lë­rað­èius ir dai­nà Kaip þaidþia vai­kai at­li­ko Re­gi­na Ma­ciû­të (sop­ra­nas) ir Ser­ge­jus Ok­ruð­ko (for­te­pi­jo­nas) – ðis kû­ri­nys ta­po ne tik pa­ska­ta pa­im­pro­vi­zuo­ti pro­fe­so­riaus “þai­di­mø” te­mo­mis, bet ir áva­du á kom­po­zi­to­riaus anû­kiø skam­bi­ni­mà – pia­nis­tës Be­nig­na ir Kot­ry­na Ne­kro­ðiû­tës at­li­ko Rim­vy­do Þi­gai­èio So­na­ti­nà ir Ke­tu­ris pre­liu­dus for­ te­pi­jo­nui. Tar­si il­ge­sin­ga in­ter­me­di­ja nu­skam­bë­jo Pas­to­raliø trip­ti­kas (qu­a­si so­na­ta), at­lik­tas sak­so­fo­ni­nin­ko Pet­ro Vyð­niaus­ko ir pia­nis­to Gy­èio Ci­naus­ko.

Po­pie­tei bai­gian­tis nu­skam­bë­jo ir pats as­me­nið­kiau­sias, pa­sak kon­cer­to ve­dë­jos, Rim­vy­do Þi­gai­èio kû­ri­nys – Pub­li­cis­ti­niai mo­no­lo­gai (þ. J. Ma­ce­vi­èiaus ir J. Ne­kro­ðiaus), ku­riuos at­li­ko ba­ri­to­nas Dai­nius Stumb­ras ir pia­nis­ tas Vy­tau­tas Lu­ko­èius. Gy­ve­ni­mas, pa­sak pro­fe­so­riaus, tik­rai në­ra gra­þus pa­pras­tu­mu: ja­me yra vis­ko. O svar­biau­ sia kom­po­zi­to­riui vi­suo­met bu­vo at­vi­ras po­kal­bis su klau­sy­to­ju. Taip ir ðiuo­se mo­no­lo­guo­se gir­dë­jo­me in­ty­miai ið­sa­ky­tà po­þiû­rá á tai, ko gal­bût ne­si­no­rë­tø pa­tir­ti þmo­niø san­ty­kiuo­se.

Ir vis dël­to mu­zi­kos kal­ba kal­bë­ti tik­rai leng­viau. Po­pie­tës ve­dë­ja ne­daug­þo­dþia­vo, ne­drà­siai á siû­lo­mus þo­dþiø þai­di­mus lei­do­si átrau­kia­mi klau­sy­to­jai. Ne­per­skai­ty­tas li­ko ir il­ga­me­èio Rim­vy­do Þi­gai­èio bi­èiu­lio ir ko­le­gos prof.

Sau­liaus Son­dec­kio laið­kas, ju­bi­lia­tui at­siøs­tas ið Vie­nos. Ðá laið­kà, tà­va­kar taip ir ne­skai­ty­tà, siû­lo­me sa­vo skai­ty­to­ jams: Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­gos pre­zi­den­tui, kom­po­zi­to­riui, prof. Rim­vy­dui Þi­gai­èiui 2003.X.9- X.18 Gar­bus Ju­bi­lia­te, Mie­las Ri­mai!

Gar­bin­ga su­kak­tis, ku­rià su sa­vo Pre­zi­den­tu mi­ni vi­si Lie­tu­vos Eu­ter­pës tar­nai, pra­smin­gai vai­ni­kuo­ja Ta­vo – ta­ len­tin­go kom­po­zi­to­riaus, ið­ki­laus pe­da­go­go, vie­no di­dþiau­siø Lie­tu­vos mu­zi­kos me­no or­ga­ni­za­to­riaus – veik­là. Ðian­dien þvelg­da­mas at­ga­lios, ta­ry­tum ka­lei­do­skope ma­tau di­dþi­à­jà pra­bë­gu­sio 70-me­èio da­lá, nes tiek me­tø bû­ ta kar­tu! Pri­si­me­nu Ta­ve jau­nà, lie­su­tá, vi­sa­da be­si­ðyp­san­tá, gu­vø Ri­mà – Vil­niaus Tal­lat-Kelp­ðos mu­zi­kos mo­kyk­los moks­lei­vá, gar­siø Mask­vos kon­ser­va­to­ri­jos pro­fe­so­riø A. Alek­san­dro­vo ir N. Ra­ko­vo my­li­mà, ta­len­tin­gà stu­den­tà. Þi­nau, kaip “èiur­lio­niu­kai” die­vi­no sa­vo jau­nà mo­ky­to­jà, net ir tie, ku­riems har­mo­ni­ja – “ne­lem­tas” akor­dø tar­pu­ sa­vio ry­ðio moks­las – sun­kiai bu­vo ákan­da­mas. Ákvë­pi­mu ir aukð­tu pro­fe­si­niu meist­rið­ku­mu pa­þen­klin­tai kû­ry­bai skir­tà lai­kà nu­spren­dei di­de­le da­li­mi pa­au­ko­ti Lie­tu­vos þmo­niø mu­zi­ki­nio ug­dy­mo, mu­zi­kos pro­pa­ga­vi­mo dar­bui. Nos­tal­gið­ka gai­da ðian­dien skam­ba pri­si­me­ nant, ko­ká kul­tû­ros re­ne­san­sà bu­vai pla­èiai pa­sklei­dæs po vi­sà Lie­tu­và. Ta­len­tin­go va­do­vo áþval­gu­mo ir en­tu­ziaz­ mo dë­ka Fil­har­mo­ni­jos or­ga­ni­zuo­ja­ma veik­la Vil­niu­je su­si­lau­kë aukð­èiau­sio pri­pa­þi­ni­mo to­li uþ Lie­tu­vos ri­bø.

Tie pa­sie­ki­mai ta­væs ne­ten­ki­no, su rû­pes­èiu ir mei­le ne­uþ­mir­ðai skleis­ti tau­rios mu­zi­kos dai­gø net ato­kiau­siuo­se Lie­tu­vos kam­pe­liuo­se.

Nu­veik­tø kil­niø dar­bø trum­pa­me laið­ke Ju­bi­lie­jaus pro­ga ne­áma­no­ma net ávar­dy­ti, tam rei­kia kny­gos, ku­rio­je Ta­vo­ji pa­tir­tis, ben­dra­min­èiø ir ben­dra­þy­giø pri­si­mi­ni­mai at­skleis­tø tik­rà­já di­dþiu­lës veik­los mas­tà ir reikð­mæ.

Ir da­bar, jau ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je, Tu ne­áma­no­mus dar­bus nu­vei­kei pri­kë­læs gy­ve­ni­mui Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­gà, did­vy­rið­kai gin­da­mas mû­sø, mu­zi­kø, in­te­re­sus, kaip sa­vo kû­di­ká glo­bo­ji „Mu­zi­kos ba­rus” – Lie­tu­vos kul­tû­ ros pa­si­di­dþia­vi­mà, gra­þiau­sià þur­na­là pa­sau­ly­je!

Bran­gus Ri­mai, Ta­vo nuo­pel­nø, kaip ir nu­veik­tø dar­bø, ne­áma­no­ma ki­tiems de­ra­mai pri­min­ti ar áver­tin­ti, nes dir­bai ne­siek­da­mas nau­dos sau, ne­gal­vo­da­mas apie dë­me­sá ar pri­pa­þi­ni­mà, to­dël gal kar­tais ir at­ro­do, kad taip ir tu­rë­jo bû­ti... Ðian­dien, þvelg­da­mas á tà per 70-me­tá nu­veik­tø dar­bø gran­di­næ, tar­tum Al­pë­se ma­tau tik vi­sa­da bal­tai aki­nan­ èias vir­ðû­nes – dar­bus, vai­ni­kuo­tus ryð­kios as­me­ny­bës tau­ru­mo!

Kuk­lus, tie­sus, prin­ci­pin­gas, lyg krið­to­las sà­þi­nin­gas ir do­ras vy­ras, su ku­riuo, kaip sa­ko­ma, ga­li­ma kar­tu kop­ti á kal­nus, plauk­ti á jû­ras. Kû­ry­bin­gà, tu­ri­nin­gà, ryð­kiø nuo­pel­nø pa­þen­klin­tà gy­ve­ni­mà pa­sky­ræs sa­vo Të­vy­nës, Lie­tu­ vos mu­zi­ki­nës kul­tû­ros la­bui! Il­gø, kû­ry­bin­gø, svei­kø ir dar­bin­gø me­tø lin­kiu Tau, di­dy­sis Lie­tu­vos Mu­zi­ke!

Su pa­gar­ba, Ta­vo Prof. Sau­lius Son­dec­kis P. S. Svei­ki­ni­mà ra­ðau ið Vie­nos, o þo­dþiai, su­ra­ðy­ti la­pe, – ið pa­èios Leip­ci­go Tho­mas­kir­che’s. Te­ly­di tø mu­zi­kos sos­ti­niø au­ra Ta­vo ðven­tæ!

Muzikos barai /56

LIETUVOS MUZIKØ SÀJUNGA

Lapkrièio 22 d. (ðeðtadiená) 12-21 val.

Nacionalinëje filharmonijoje VII Lietuvos muzikø ðventë Dalyvauja:

M. K. Èiurlionio ir B. Dvariono mokyklø simfoniniai orkestrai, Ðv. Kristoforo kamerinis orkestras, choras “Brevis”, Vilniaus ir M. K. Èiurlionio kvartetai, ansambliai “Vilniaus muðamieji”, “Jazz land”, P. Geniuðas, P. Vyðniauskas, V. Kernagis, E. Buoþis ir dar per 200 ávairiø þanrø atlikëjø Ðventës metu bus paskelbti „Auksinio disko 2003” laureatai Renginá filmuoja Lietuvos televizija, transliuoja Lietuvos radijas Bilietai parduodami Nacionalinës filharmonijos kasoje (Auðros vartø 5, tel. 85 - 266 52 33, 8 698 52 075 Bilietø kainos: 12 – 15 val. 5, 10, 15 Lt, 16 – 21 val. 7, 15, 20, 30 Lt Uþsakymai bilietams priimami tel. (85) 266 52 33 Informacija teikiama Lietuvos muzikø sàjungoje (Gedimino pr. 32 – 2, Vilnius, tel. 85 - 262 30 43) Didysis rëmëjas

Ðventës radijas ir televizija

Pagrindinis rëmëjas

Informacinis rëmëjas

Rëmëjai

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Vilniaus g. 41, 2001, tel./faks. 262 24 06

A.Ponchielli “Dþokonda” 1929 m. Dirigentas - Mykolas Bukða, reþisierius - Teofanas Pavlovskis, dailininkas - Petras Kalpokas, Olga Dubeneckienë.

Laura – Jadvyga Vencevièaitë, Enzo – Aleksandras Kutkus, Dþokonda – Vladislava Grigaitienë.