Mb 2003 11 is

www.muzikosbarai.lt

2003 LAPKRITIS

Muzikos meno ir mokslo þurnalas ISSN 1392-4966

Kaina 5 Lt 20 Lt su CD Prenumeratoriams su CD 10 Lt

Po­kal­bis su kom­po­zi­to­riu­ mi Krzys­zto­fu Pen­de­rec­kiu

12 p.

“Gai­da 2003”: ko­mu­ni­kuo­ti, va­di­na­si, eg­zis­tuo­ti

14 p.

Via­èes­la­vas GA­NE­LI­NAS 56 p.

Ðiame numeryje:

ALGIS ÞIÛRAITIS Numeris su su CD CD Numeris

Kompaktinës plokðtelës iðleidimà parëmë Lietuvos respublikos Kultûros ir sporto rëmimo fondas

LIETUVOS

MUZIKØ

SÀJUNGA

VISI "MUZIKOS BARØ" PRENUMERATORIAI GAUNA ÞURNALÀ SU KOMPAKTINE PLOKÐTELE.

LIETUVOS

MUZIKØ

SÀJUNGA

www.muzikosbarai.lt

2003 LAPKRITIS Vyriausioji redaktorë Audronë NEKROÐIENË Vyr. redaktorës pavaduotoja Lina NAVICKAITË Numerá parengë redaktorë Lina NAVICKAITË Redaktorius Rimtautas GARNELIS

barai

2003 lapkritis Nr.11 (310)

Lietuvos muzikø sàjungos leidinys, leidþiamas nuo 1931m.

Redakcinë taryba: R.Þigaitis (vadovas), V.Gerulaitis, G.Kuprevièius, L.Navickaitë, M.Urbaitis, Þ.Ramoðkaitë, A.Nekroðienë Dailininkas Arvydas NEKROÐIUS Virðelyje Michailo Raðkovskio nuotr.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su straipsniø autoriø nuomone.

Gedimino pr. 32 - 2, 2001 Vilnius Telefonai: 262 30 43, 212 16 15, 263 62 30. Faksas: 2120302 Elektroninis paðtas: zurnalas@muzikosbarai.lt, lina@muzikosbarai.lt SL 203A. OFSETINË SPAUDA. 8 SP. L. SPAUSDINO PETRO KALIBATO ÁI "PETRO OFSETAS", ÞALGIRIO G. 90, VILNIUS. UÞS. NR.139. TIRAÞAS 2000 EGZ. INDEKSAS 5216.

ISSN 1392-4966

Kaina 5 Lt

Turinys Al­gio Þiû­rai­èio laið­kai 1 p.

Rim­tau­tas Èe­kuo­lis, Vik­to­ri­ja Gurs­kai­të, Al­do­na Ele­on ­ o­ra Rad­vi­lai­të, Vy­tau­të Mar­ke­liû­nie­në, Mil­da Èiu­þai­të, To­mas Ba­ku­èio­nis, Ri­ma Po­vi­lio­nie­në Di­dþio­ji sa­lë 6 p.

Be­ata Baub­lins­kie­në “Ne­ga­liu vai­din­ti pra­naðo...” 12 p.

Eg­lë Gri­ga­liû­nai­të “Gai­da 2003”: ko­mu­ni­kuo­ti, va­di­na­si, eg­zis­tuo­ti 14 p.

In­dra Kar­kly­të Kom­po­zi­to­riai ir at­li­kë­jai ið ar­ti 18 p.

“Or­kest de Vol­har­ding”: gro­ti drau­ge at­ro­do ne­áma­no­ma 18 p.

Ve­ra Mar­ko­va IX lie­tu­viø ir len­kø mu­zi­ko­lo­gø kon­fe­ren­ci­ja 20 p.

20 Lt su CD Prenumeratoriams su CD 10 Lt

Po­kal­bis su kom­po­zi­to­riu­ mi Krzys­zto­fu Pen­de­rec­kiu

12 p.

Sol­vei­ga Mi­che­le­vi­èiû­të-Vait­kie­në Ve­ro­ni­kos Po­dë­nai­tës “Ai­da” Vi­ter­bo “Vie­ny­bës” te­at­re 21 p.

Eg­lë Ðe­dui­ky­të-Ko­rie­në Jo­nas Þu­kas – pran­cû­zið­ko­sios var­go­nø mo­kyk­los kû­rë­jas Lie­tu­vo­je 24 p.

Vac­lo­vas Juod­pu­sis S. Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­jos ug­dy­ti­nis 26 p.

Ana­to­li­jus La­pins­kas Kan­kliø pa­triar­cho ru­duo 28 p.

As­ta Po­vi­lai­ty­të Me­nø oazë Klai­pë­do­je 30 p.

Ovi­di­jus Pet­ke­vi­èius Klai­pë­dos mu­zi­ki­nis te­at­ras “oku­pa­vo” fes­ti­va­lá “Pro­bal­ti­ca” 33 p.

Iri­na Ku­di­no­va Su­si­paþin­ki­te: kom­po­zi­to­rius Re­za Va­li 34 p.

Dai­no­ra Mer­èai­ty­të Per­mai­nin­gas Zi­tos Bru­þai­tës ðo­kis 35 p.

Pa­no­ra­ma 36 p.

“Gai­da 2003”: ko­mu­ni­kuo­ti, va­di­na­si, eg­zis­tuo­ti

14 p.

Mal­colm Bil­son Anks­ty­vo­jo for­te­pi­jo­no mi­tas 44 p.

Ro­kas Zu­bo­vas Stein­vë­jui – 150 me­tø 46 p.

Rû­ta Mi­ke­lai­ty­të Le­gen­di­nis “Or­fë­jas” le­gen­di­nia­me Ðtut­gar­to te­at­re 48 p.

Ba­lys Vait­kus Mu­zi­kas ið Die­vo paðau­ki­mo 50 p.

Dia­na Èe­me­ry­të – Her­man­nas Hes­se – “li­te­ra­tû­ri­nis kom­po­zi­to­rius” 52 p.

Jû­ra­të Ku­èins­kai­të Via­èes­la­vas Ga­ne­li­nas 56 p.

Va­di­mas Þurav­lio­vas An­dre­jus Gav­ri­lo­vas: “Spjau­èiau á vis­kà ir ið­va­þiuo­èiau pas pa­pu­a­sus” 58 p.

Si­gi­tas Gry­bas-Sa­ga XXI am­þiaus pop­kul­tû­ros pio­nie­riai 60 p.

Pet­ras Skir­man­tas Jur­gi­tos Dro­ni­nos sëk­më 61 p.

Jur­gi­ta Kaub­ry­të-Me­lie­në Daug kon­cer­tø Pa­ry­þiu­je – ir jo­kio lai­ko kû­ry­bai 62 p.

Mu­zi­kø sà­jun­go­je 64 p.

AL­GIO ÞIÛ­RAI­ÈIO LAIЭKAI

1 p.

Via­èes­la­vas GA­NE­LI­NAS 56 p.

Pre­nu­me­r uo­ki­te

”Mu­zi­kos ba­rus”!

Pre­nu­me­r uo­si­te „Mu­zi­kos ba­r us” – do­va­nas gau­si­te vi­sus me­tus!

Ge­riau­siø Lie­tu­vos at­li­kë­jø ádo­miau­sios pro­gra­mos Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­gos CD ko­lek­ci­jo­je „Mu­zi­ka – vi­siems”!

Vi­si, uþsip­re­nu­me­ra­væ „Mu­z i­k os ba­r us”, gau­n a þur­n a­l us su 6 CD uþ me­tø pre­nu­me­ra­tos kai­nà – 60 Lt

Lie­tu­vos mu­zi­kø sà­jun­go­je (Ge­di­mi­no pr. 32-2, 2001 Vil­nius) Ga­li­ma uþsa­ky­ti „Mu­zi­kos ba­r us” á uþsie­ná.

Lei­di­nys bus siun­èia­mas oro paðtu.

Kai­na me­tams – 60 eu­rø In­for­muo­ja­me te­le­fo­nais 262 30 43, 263 62 30 fak­su 212 03 02 elek­tro­ni­niu paðtu: muz­sa­jun­ga@ta­kas.lt, zur­na­las@mu­zi­kos­ba­rai.lt Pa­sta­ba: didþiàjà da­lá su­mos pre­nu­me­ruo­jant á uþsie­ná su­da­ro pa­bran­gu­sios oro paðto siun­tø kai­nos.

In memoriam

Al­gio Þiû­rai­èio laið­kai Al­g is Þiû­r ai­t is po sun­k ios li­g os mus pa­l i­k o 1998 m. spa­l io 25 d. Mask­v o­j e (pa­l ai­d o­t as Ak­s in­j i­n o kai­m e), o gi­m ë 1928 m. lie­p os 27-àjà Ra­s ei­n iuo­s e. Pri­m e­n a­m e svar­b iau­ sias di­r i­g en­t o kû­r y­b i­n ës biog­r a­f i­j os da­t as: 1950 m. – LTSR ope­ros ir ba­le­to te­at­ro kon­cert­meis­ te­ris; 1951–1954 m. – LTSR ope­ros ir ba­le­to te­at­ro di­ri­ gen­tas; 1955–1960 m. – Sà­jun­gi­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos Di­ dþio­jo sim­fo­ni­nio or­kest­ro di­ri­gen­tas; 1960–1995 m. – Mask­vos didþio­jo te­at­ro di­ri­gen­ tas; 1968 m. – Tarp­tau­ti­nio di­ri­gen­tø kon­kur­so Ðv. Ce­ci­li­ jos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je lau­re­a­tas; 1995–1998 m. – Mask­vos didþio­jo te­at­ro di­ri­gen­tas pa­gal su­tar­tis. Ðie­m et ma­e st­r o bû­t ø ðven­t æs tik 75-me­t á, bet jau pen­ ke­r i me­t ai, kai jis ne­b e­d þiu­g i­n a sa­v o ta­l en­t o ger­b ë­j ø nau­j ais kû­r y­b i­n iais lai­m ë­j i­m ais. Mask­v os di­d y­s is te­a t­r as rug­s ë­j o 11 d. Piot­r o Èai­k ov­s kio Gul­b iø eþe­r o spek­t ak­l á sky­r ë ma­e st­r o 75-me­è iui. Lie­t u­v os mu­z i­k ø sà­j un­g a, pa­g erb­d a­m a vie­n o ryð­k iau­s iø XX a. pa­b ai­g os te­a t­r o di­r i­g en­t ø at­m i­n i­m à, ið­l ei­d o kom­p ak­t i­n æ plokð­t e­l æ, ku­r i pa­k e­r i klau­s y­t o­j à dva­s in­g a, ku­p i­ na gy­v y­b ës ir ar­t is­t ið­k u­m o A. Þiû­r ai­è io di­r i­g uo­j a­m os mu­z i­k os in­t er­p re­t a­c i­j a. Ðia­m e Mu­z i­k os ba­r ø nu­m e­r y­j e to­l iau pub­l i­k uo­ ja­m i A. Þiû­r ai­è io laið­k ai (þr. Al­g io Þiû­r ai­è io laið­k ai // Mu­z i­k os ba­r ai, 1999 m. lap­k ri­tis, Nr. 11, p. 42–43), ku­r iuos at­s ki­r am lei­d i­n iui ren­g ia di­r i­g en­t o duk­t ë, mu­z i­k o­l o­g ë Aud­r o­n ë Þiû­r ai­ ty­t ë. Laið­k ai, ap­i man­t ys 30 me­t ø lai­k o­t ar­p á, ra­ð y­t i të­v ams, se­s e­r iai, þmo­n ai (Va­l e­r i­j ai Þiû­r ai­t ie­n ei, 1925–2002) ir duk­r ai, at­s pin­d i di­r i­g en­t o kû­r y­b i­n io ir as­m e­n i­n io gy­v e­n i­m o vin­g ius, es­t e­t i­n es pa­þ iû­r as ir mo­r a­l i­n es nuo­s ta­t as, yra au­t en­t ið­k as kai ku­r iø XX a. pa­b ai­g os pa­s au­l i­n ës mu­z i­k i­n ës kul­t û­r os reið­k i­n iø pa­l iu­d i­j i­m as.

Algis Þiûraitis – Mask­vos didþio­jo te­at­ro di­ri­gen­tas.

A.Ðilovo tapytas portretas

Muzikos barai /1

pa­slau­gûs þmo­nës.

Ma­no eg­za­mi­nø tvar­ka to­kia: 1) ku­rio da­ta, kaip jau raðiau, tiks­liai dar ne­aiðki, – di­ri­ga­vi­ mas „pod ro­jal” (pri­ta­riant for­te­pi­jo­nui), kur nu­sta­to­ma, ar ap­si­ mo­ka pri­leis­ti prie to­li­mes­niø eg­za­mi­nø, 2) uþ ke­le­to die­nø po pir­mo­jo – ko­lok­viu­mas, apie ku­rá að tau jau pa­sa­ko­jau, 3) 52.IX.24 – vo­kie­èiø kal­ba rað­tu, 25 d. – þo­dþiu, 4) 52.IX.29 – mark­siz­mas, 5) ir dar vie­nas – pas­ku­ti­nis, ku­rio da­ta taip pat ne­nu­sta­ty­ ta, – di­ri­ga­vi­mas su or­kest­ru.

“Angaros” kûrëjai: dirigentas A. Þiû­rai­tis, kompozitorius A. Eðpajus, choreografas J. Grigorovièius

Mask­va, 1952.IX.7 (Þmo­nai Va­le­ri­jai Þiû­rai­tie­nei. – A. Þ.)

Bran­giau­sio­ji ma­no Ka­ty­te!

Tur­bût jau pyks­ti ant ma­næs, kad ne­pa­ra­ðau laið­ko. At­vi­rai kal­bant, tie­siog ne­tu­rë­jau, apie kà ra­ðy­ti.

At­va­þia­vau lai­min­gai, 12.30 val. jau bu­vau kon­ser­va­to­ri­joj.

Pri­sis­ta­èiau, ir, ási­vaiz­duo­ji, man pa­reið­kia, kad do­ku­men­tai dar ne­pri­siøs­ti. Te­ko pa­ty­lo­mis stip­riai nu­si­keik­ti mû­sø Me­no rei­ka­lø val­dy­bos ad­re­su. Tik­ri ap­kiau­të­liai! Ka­dan­gi ne­ga­lë­jo ma­næs api­for­min­ti, tai pra­dþio­je vi­sai ne­no­rë­jo kal­bë­ti ir apie ben­dra­bu­tá. Ma­þa to, pa­þiû­rë­jau á eg­za­mi­nø tvar­ka­rað­tá ir la­ bai nu­ste­bau, nes pir­mo eg­za­mi­no da­ta bu­vo nei ma­þiau, nei dau­giau kaip 52.IX.24 – vo­kie­èiø kal­ba. Ta­èiau pas­kui man pa­aið­ki­no, kad tai ant­ras ið ei­lës eg­za­mi­nas, o pir­mo­jo, t. y. spe­cia­ly­bës, da­ta dar ne­aið­ki. Maþ­daug 52.IX.12–15. O ben­drai, sa­ko, kad në­ra ko ste­bë­tis, nes èia vi­sa­da to­kia tvar­ka, kad as­pi­ ran­tû­ros eg­za­mi­nai ið­dës­to­mi vi­so më­ne­sio bë­gy­je.

Tai­gi, nors man la­bai ne­sma­gu, bet juk, pa­ti su­pran­ti, kad nuo ant­ros pu­sës ðio më­ne­sio fi­nan­si­nis klau­si­mas tam­pa la­bai opus.

Ka­ty­te, Tu sa­væs ne­skriausk; jei ne­tu­rë­si, ið ko at­siøs­ti, su­si­ riðk su drg. Kar­na­vi­èium, jis siøs pi­ni­gus Di­nei­kai­tei ir, Eri­ka sa­ko, su mie­lu no­ru ir man pa­dë­tø.

Tai ma­tai, pir­mi áspû­dþiai ðiek tiek nei­gia­mai pa­vei­kë á ge­rà nuo­tai­kà. Bet po tru­pu­tá vis­kas pra­dë­jo tvar­ky­tis.

Nu­ë­jau pas di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jà, jis tuo­jau su­tvar­kë ben­dra­bu­èio klau­si­mà – gy­ve­nam tri­se (lai­ki­nai, nes as­pi­ran­ tams yra ki­tas ben­dra­bu­tis, bet ten da­bar re­mon­tas): ose­ti­nas, chor­ve­dys V kur­so, ru­sas, dai­ni­nin­kas bo­sas I kur­so, ir að. Ben­ dra­bu­tis pa­èiam cen­tre.

Ben­drai kon­ser­va­to­ri­joj, o taip pat ben­dra­bu­ty­je la­bai ádo­ mu: ne­skai­tant mû­sø Ta­ry­bø Sà­jun­gos vi­sø na­ci­jø at­sto­vø, èia yra len­kø, veng­rø, èe­kø, bul­ga­rø, ki­nie­èiø, ko­rë­jie­èiø. Jie vi­si pri­ima­mi be jo­kiø eg­za­mi­nø ir ben­drai nau­do­ja­si kai ku­rio­mis leng­va­to­mis. Tai la­bai gra­þu.

Kon­ser­va­to­ri­jos ad­mi­nist­ra­ci­ja – la­bai ma­lo­nûs, drau­gið­ki ir

Muzikos barai /2

Tu­riu pra­neð­ti Tau, o taip pat, þi­no­ma, ir man links­mà nau­ jie­nà, kad á as­pi­ran­tû­ros Ope­ri­nio sim­fo­ni­nio di­ri­ga­vi­mo sky­ riø pa­kol kas að vie­nas.

Ta­èiau, ið ki­tos pu­sës, tai dar nie­ko ne­reið­kia, nes, pa­vyz­ dþiui, ðie­met lai­kæs eg­za­mi­nus ta­dþi­kas (ne á as­pi­ran­tû­rà, bet á kon­ser­va­to­ri­jà), Frun­zës mies­to ope­ros vyr. di­ri­gen­tas, bu­vo pri­im­tas á I kur­sà. Þo­dþiu, lai­ky­si­mës!

Në su vie­nu di­ri­ga­vi­mo pe­da­go­gu pa­kal­bët dar ne­te­ko, nes dau­gu­mas uþ­si­i­mi­në­ja pra­dþio­je sa­vai­tës, o að at­va­þia­vau ant­ ro­je pu­së­je.

Ry­toj dir­ba Ano­so­vas, Di­ri­ga­vi­mo ka­ted­ros ve­dë­jas, ir Kon­ dra­ði­nas (jis di­ri­guo­ja Hal­kà), tai­gi su jais ir pa­kal­bë­siu, nu­ei­siu pa­þiû­rë­ti, kaip jie uþ­si­i­mi­në­ja su stu­den­tais.

Na, ro­dos, jau vis­kà kuo smul­kiau­siai ið­dës­èiau, kad tik Ta­ ve „ner­vai ne­ës­tø”. Be­je, val­gau kon­ser­va­to­ri­joj, so­tu ir pi­gu.

Pie­tûs kai­nuo­ja maþ­daug 5–7 rub.

O Tu jau tik­riau­siai tu­rë­jai pro­gos ma­ne þiop­liu ið­va­din­ti.

Vel­niai þi­no, kaip að tà sa­vo di­plo­mà uþ­mir­ðau, tai yra ne uþ­ mir­ðau, bet tie­siog ne­pa­gal­vo­jau, kad jis bus rei­ka­lin­gas. Ma­ niau, kad uþ­teks ko­pi­jø.

Ka­ti­në­li, kaip Ta­vo svei­ka­ta, kaip pil­viu­kas, ar vis dar pu­ èia­si?

Kaip lai­ko­si Po­dë, per­duok Jai lin­kë­ji­mus nuo ma­næs. Taip pat lin­kë­ji­mai vi­sam mû­sø „ko­lû­kiui”.

Lik svei­ku­të, bu­èiuo­ju.

Al­gis P. S. Raðyk man: Mask­va, Vals­tyb. kon­ser­va­to­ri­ja, Ger­ce­no g-vë (nu­me­rio ne­ at­si­me­nu, bet at­eis ir be jo). A. Mask­va, 1955.III.1 Bran­gûs Të­ve­liai, dë­ko­ju uþ abu Jû­sø laið­kus, uþ pirð­ti­nes ir ko­ ji­nes (gal tei­sin­giau bû­tø pa­va­din­ti vai­lo­kais). Na, Ma­mu­te, Tu tik­riau­siai siøs­da­ma ási­vaiz­da­vai, kad Ta­vo sû­nus gy­ve­na aði­ga­ly­ je ar­ba ma­þiau­siai „Stan­i­ca se­ver­nyj po­lius, 4” (Ðiau­rës aði­ga­lio sto­tis, 4). Rei­ka­las ta­me, kad Mask­vo­je vi­so­se pa­tal­po­se la­bai ðil­ta, ir èia tie­siog ne­áma­no­ma nie­ko ðil­ to, þie­mi­nio ne­ðio­ti. Að juk per vi­sà lai­kà ne­uþ­si­dë­jau Algis Þiûraitis prie P. Èaikovskio paminklo Maskvoje

nei kar­to „bez­ru­kav­ni­ko” (be­ran­ko­vës) ir vaikð­tau su ðil­ki­në­mis pus­ko­ji­në­mis – ki­taip ne­áma­no­ma. Ma­mu­te, pra­ðau ne­gal­vo­ti, kad að no­riu Ta­ve „ogor­èit” (nu­liû­din­ti), anaip­tol, Ta­vo rû­pes­tis ðil­do dau­giau nei sto­riau­sios ko­ji­nës!

Sa­ko, kad ðuo ir ka­ria­mas pri­pran­ta, o þmo­gus, ma­tyt, dar dau­giau ga­li, nes að taip pri­pra­tau be pirðti­niø gy­ven­ti, kad vi­ sai ne­jau­èiu jø trû­ku­mo, bet tas, þi­no­ma, ne­truk­do su di­de­liu ma­lo­nu­mu ne­ðio­ti Ta­vo at­siøs­tà­sias.

Të­ve­li, aèiû uþ pa­siû­ly­mà ma­te­ria­li­nës pa­ra­mos. Ma­mu­të, þi­no­ma, ne­tei­si ra­ðy­da­ma, jog ji ne­rei­ka­lin­ga ir to­dël að net á laið­kà ne­at­sa­kiau. Nie­ko pa­naðaus!

Ið ma­no pu­sës bû­tø ne­tei­sin­ga per­si­ri­tus per ket­vir­tá am­ þiaus ir pri­da­rius Jums tiek rû­pes­èiø dar lauk­ti pa­ra­mos. Tai tie­siog gë­da. O gal­bût ir be­gë­dþiu ga­li­ma bû­tø pa­si­da­ry­ti, kas þi­no, bet kaþ­kaip ver­èiuo­si, gy­ve­nu ir pats ne­þi­nau kaip ir ið ko.

Tik la­bai jau sà­þi­në grau­þia, kad sa­vo Aud­ru­tei ab­so­liu­èiai nie­kuo ne­ga­li pa­dë­ti. Tie­sa, kol ga­lë­jau – siun­èiau, be to, ið tø 4000 ly­giai pu­sæ ati­da­viau, bet kà tai reið­kia… (…)

Jûs ne­gal­vo­kit, kad að su­dë­jæs ran­kas së­dþiu ir nie­ko ne­da­ rau dël sa­vo ma­te­ria­li­nës pa­dë­ties, – tik re­zul­ta­tø pa­kol kas jo­kiø.

Aukð­èiau­sios Ta­ry­bos se­si­jos me­tu þût­bût nu­spren­dþiau pa­si­ma­ty­ti su Snieè­kum ir jam pa­pa­sa­ko­ti pa­dë­tá. Ir kà gi, gal­ vo­ja­te, ne­da­si­mu­ðiau?.. Tik daug lai­ko pa­te­rio­jau – tris die­nas pa­siun­ti­ny­bëj (jis ten bu­vo ap­si­sto­jæs) ið­lau­kiau. Pir­mà kar­tà ið­së­dë­jau 4 val., an­trà – 4 val., o tre­èià – 7! „I to­go” (ið vi­so) 15 val. Bet á tre­èios die­nos va­ka­rà pa­si­ro­dë ap­va­li fi­gû­ra mû­sø „cho­ziai­na” (ðei­mi­nin­ko). Jau­din­da­ma­sis pra­dë­jau pa­sa­ko­ti (juk tai bu­vo pas­ku­ti­në vil­tis). Kai Snieè­kui ta­po aið­ku, kad rei­ka­ las ei­na apie pi­ni­gus, jis pa­pra­ðë pa­lauk­ti ir nu­ë­jo pa­si­kvies­ti á pa­gal­bà Ged­vi­là. Ir ðtai ávy­ko po­kal­bis uþ ap­skri­to sta­liu­ko, apie ku­rá daug kas tik sva­jo­ti ga­li, – „Per­vyj sek­re­tar CK, prem­jer mi­nistr i ja…”

Jo­kiu bû­du ne­si­ti­kë­jau ði­to­kio dë­me­sio. Ta­èiau, at­ro­do, kad tik­tai tuo dë­me­siu ir bai­gia­si rei­ka­las, nes Ged­vi­las aið­kiai pa­sa­ kë, kad net ir jis ne­ga­lás pri­vers­ti te­at­ro di­rek­to­riø mo­kë­ti ne­dir­ ban­èiam þmo­gui at­ly­gi­ni­mà, t. y., kaip jis ið­si­reið­kë, pa­si­raðyti an­ti­vals­ty­bi­ná ása­ky­mà. Kà gi, jis vi­sið­kai tei­sus. Vie­nin­te­lë re­a­li ið­ei­tis – pa­di­din­ti man ið­im­ties ke­liu tà ben­dras­tu­den­ti­næ sti­pen­di­jà, ku­rià að gau­nu ið Mi­nist­rø Ta­ry­bos (190 rub. më­ne­

Diriguoja Algis Þiûraitis

siui). Ði­tà jie pa­þa­dë­jo pa­da­ry­ti. Tuo ir bai­gia­si po­kal­bis, ðiaip la­bai ma­lo­nus, ið ku­rio að la­bai daug ti­kë­jau­si. Kà gi, gy­ve­ni­ mas tuo ir bû­din­gas, kad la­bai re­tai bû­na taip, kaip no­rë­tø­si; gal taip ir ádo­miau?..

Moks­le se­ka­si ne­blo­giau­siai. Ne­si­gir­da­mas pa­sa­ky­siu Jums, kad per pus­me­tá spë­jau pa­si­da­ry­ti më­gia­miau­siu sa­vo pro­fe­so­ riaus stu­den­tu (ið­ski­riant tur­bût jo pa­ties sû­nø Roþ­dest­vens­ká).

Tiks­liau bus ið­si­reið­kus – ið­ko­vo­jau (o ne „pa­si­da­riau”), nes daug ir sà­þi­nin­gai dir­bu, kas duo­da, þi­no­ma, tei­gia­mus re­zul­ta­ tus. Tur­bût ne­per­dë­siu, kad ðis pe­ri­odas ma­no gy­ve­ni­me – lai­ min­giau­sias, taip, að my­liu sa­vo pro­fe­si­jà ir moks­là, su­rið­tà su ja. Kaip yra sal­du ið­ti­so­mis die­no­mis at­si­duo­ti þi­niø gi­li­ni­mui!

Kad að skai­tau­si pir­ma­me kur­se, Tu, Ma­mu­te, ne­su­kly­dai, o kai dël pen­kiø moks­lo me­tø, – „pra­mach­nu­las” (praðovei). Ðeði!

Ir ðtai ko­dël: trys me­tai kon­ser­va­to­ri­joj, trys – as­pi­ran­tû­roj.

Taip, taip, ði­toks ma­no pla­nas. Drà­su, bet, ma­nau, kad ið­degs.

Da­bar dar vie­na nau­jie­na, dël ku­rios esu la­bai su­si­jau­di­næs ir ne­ga­liu ne­pa­si­da­lin­ti su Ju­mis, nors, ben­drai, ir per anks­ti.

Va­kar, po nu­si­se­ku­sios pa­mo­kos, Ni­ko­laj Pa­vlo­viè pa­pra­ðë, kad nie­kur ne­ið­ei­èiau, pa­lauk­èiau jo, nes tu­rás su ma­nim pa­si­ kal­bë­ti.

Ap­si­ren­gë, ið­ëjom á gat­væ, jis ir sa­ko: „Nu vot, dok­tor” (taip mëgs­ta va­din­ti sa­vo stu­den­tus) ir ro­do man á rað­tà ið Vi­sa­sà­ jun­gi­nio ra­di­jo ko­mi­te­to, kur skel­bia­mas kon­kur­sas di­ri­gen­to asis­ten­to vie­tai uþim­ti. „Ot svo­je­go kla­sa ja nap­rav­lia­ju vas” (Ið sa­vo kla­sës að siun­èiu jus) – tai bu­vo vie­na ið tø staig­me­nø, ku­ rias ið­gir­dus su­links­ta ko­jos per ke­lius. Kon­kur­so sà­ly­gos kol kas ne­þi­no­mos. Þi­nau tiek: or­kest­ras pui­kus (jei ne dau­giau), anks­èiau su juo dir­bo Go­lo­va­no­vas, da­bar – vyr. di­ri­gen­tas Gau­kas. Iki ðiol jo asis­ten­tu bu­vo Svet­la­no­vas (jis ðá­met bai­gia kon­ser­va­to­ri­jà Gau­ko kla­së­je. Jo asis­ten­tû­ros pe­ri­odas (dve­ji me­tai) bai­gë­si, to­dël ir skel­bia­mas kon­kur­sas). Á ma­no klau­si­ mà, kad Gau­kas bus su­in­te­re­suo­tas tu­rë­ti asis­ten­tu vël mo­ki­ná ið sa­vo kla­sës, Nik. Pavl. at­sa­kë: „Je­mu nu­þen cho­ro­ðij ra­bot­nik, a ne uèe­nik iz svo­je­go klas­sa” (Jam rei­kia ge­ro dar­bi­nin­ko, o ne mo­ki­nio ið sa­vo kla­sës)!!!

Dirigentas Algis Þiûraitis, solistë – Jelena Obrazcova

Muzikos barai /3

sø dai­li­nin­kø – Dþo­to. Vi­sa tai þo­dþiais ne­ap­ra­ðy­si! Tai ga­li tik sap­ne pa­si­ro­dy­ti, ir tai ne bet ko­kiam. Gráþ­tant at­gal ið­li­pau Ve­ro­no­je ir nu­ë­jau á sve­èius pas Dþul­je­tà Ka­pu­le­ti, de­ja, ðei­mi­ nin­kës na­muo­se ne­bu­vo – re­mon­tas. Bet man pa­vy­ko ákal­bë­ti dar­bi­nin­kus – álei­do á jos kam­ba­rá, o ið jo – du­rys á bal­ko­nà, tà pa­tá gar­sø­já bal­ko­nà, ku­rá tiek daug kas ap­ra­ðë. Pas­kui nu­ë­jau ant jos ka­po – tai bu­væs vie­nuo­ly­nas, ku­ria­me – skle­pas, kur ne­se­niai – na, ko­kius nors 400 me­tø at­gal – vy­ko vi­sa tai, kas ir li­gi ðiol jau­di­na ðir­dis. Grá­þau tie­siai á spek­tak­lá. Na, taip ir gy­ve­nu. Ne­blo­gai, tie­sa?

Bu­èiuo­ju ta­ve.

Të­ve­lis 72.IV.11 Svei­ki, Bran­gie­ji!

1979-øjø vasara

Ið kon­ser­va­to­ri­jos bus ke­le­tas kan­di­da­tû­rø, ku­riø bi­jo­tis nepri­si­ei­na, jei bent ið Le­ning­ra­do ga­li bû­ti stip­rûs. Þo­dþiu, jei rei­ka­las ið­degs, tai bus ge­riau­sias „mo­dus vi­ven­di” da­bar­ti­në­je ma­no pa­dë­ty­je – ma­te­ria­liai ap­rû­pin­tas, jau ne­kal­bant apie mo­ ra­li­næ ir vi­sas ki­tas tei­gia­mas ðio rei­ka­lo pu­ses.

Taip kad la­bai ne­nu­steb­kit, jei gra­þià die­nà: „…is­pol­nia­jet Bol­ðoj sim­fo­ni­èes­kij or­kestr vse­so­juz­no­go ra­dio, pod up­rav­le­ni­jem… ” (…at­lie­ka Sà­jun­gi­nis ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos Di­dy­sis sim­fo­ni­nis or­kest­ ras, di­ri­guo­ja­mas…)

Ech! O ko­dël ne­pa­sva­jo­ti, jei ir nie­ko èia ne­ið­eis? Ne èia – ki­ tur, ne da­bar – vë­liau… (…)

Kai kas nors vie­non ar ki­ton pu­sën pa­aið­kës – pa­ra­ðy­siu, o da­bar – vi­so ge­ro!

Lin­kë­ji­mai vi­siems.

Jû­sø Al­gis 68.VI.3 (Ið di­ri­gen­tø kon­kur­so Ro­mo­je. – A. Þ.)

Bran­gio­ji Duk­ra!

Ta­vo Të­vas kaip ið­græþ­tas rank­ðluostis, vos ant ko­jø sto­ viu. Ðian­dien gro­jau ket­vir­ta­me tu­re. Pats sun­kiau­sias ið vi­sø pen­kiø. Pra­si­dë­jo nuo nesu­si­pra­ti­mo – pa­si­ro­do, kad va­kar ið­trau­kæs bi­lie­tà pa­þiû­rë­jau ne­ádë­miai ir pa­ruo­ðiau ne tà da­lá ið Bet­ho­ve­no sim­fo­ni­jos, ku­rià rei­kë­jo, – te­ko eks­prom­tu gro­ti, kaip ið­trau­kiau. Be to, be jo­kio pa­si­ruo­ði­mo rei­kë­jo di­ri­guo­ti dar tris da­lis ið ávai­riø Bet­ho­ve­no sim­fo­ni­jø (pir­mos, ðeð­tos ir de­vin­tos). Taip kad – karð­ta. Re­zul­ta­tas bus þi­no­mas tik ry­toj va­ka­re (kol li­ku­sie­ji trys ne­pra­di­ri­guos). Bu­èiuo­ju.

Ta­vo Të­ve­lis 70.X.12 Svei­ka, Duk­ra!

Að la­bai gai­liuo­si, kad su­ti­kau va­þiuo­ti vie­nas. Spræsk pa­ti: Mi­la­ne per 19 die­nø pas ma­ne bu­vo 16 or­kest­ri­niø re­pe­ti­ci­jø, tarp jø 3 ge­ne­ra­li­nës, ir 12 spek­tak­liø. O juk dar ir pa­ma­ty­ti rei­kia daug kà. Vie­nà ry­tà at­si­kë­liau 6 val. Së­dau á trau­ki­ná ir nu­va­þia­vau á Pa­du­jà. Ten ma­èiau ma­no pa­tá my­li­miau­sià ið vi­

Muzikos barai /4

Va­kar jau bai­gë­me pir­mà­jà pu­sæ gast­ro­liø ope­ro­je, o da­bar uþ ke­tu­riø die­nø po­il­sio pra­dë­si­me Spor­to rû­muo­se. Á Pa­ry­þiø að, sa­vai­me su­pran­ta­ma, ási­my­lë­jau, – jis to ver­tas. Èia tiek vis­ ko ádo­maus, kad laið­ke vi­sið­kai ne­áma­no­ma apie tai ra­ðy­ti. Að kaip ið­ei­nu po pus­ry­èiø, taip ir val­kiuo­juos li­gi va­ka­ro, ir taip gai­la eit na­mo, bet rei­kia nors va­lan­dà prieð spek­tak­lá ko­jas ið­ ties­ti. Ypaè ádo­mus Lo­ty­nø kvar­ta­las (pats se­niau­sias), tai, þiû­ ri, na­mas, ku­ria­me atel­jë De­lak­rua, tai ka­vi­në, ku­rio­je bû­da­vo Ru­so, Vol­te­ras, Don­to­nas, Ro­besp­je­ras, tai ti­pog­ra­fi­ja, ku­rio­je Ma­ra­tas spaus­di­no sa­vo pro­kla­ma­ci­jas, tai Sor­bo­na ar­ba Pan­te­ o­nas, tai Pran­cû­zø aka­de­mi­ja ar­ba pa­ti se­niau­sia baþ­ny­èia San Þer­men de Prë, ku­rio­je, tarp kit­ko, pa­lai­do­tas mû­sø ka­ra­lius Jo­nas Ka­zi­mie­ras, ku­ris, at­si­sa­kæs nuo sos­to ir ta­pæs vie­nuo­liu, èia gy­ve­no. Vie­nu þo­dþiu, kas ne þings­nis, – tai siur­pri­zas.

Gast­ro­lë­mis að pa­ten­kin­tas, apie ma­ne ra­ðo la­bai ge­rai. Ri­zi­ kuo­ju pa­si­gir­ti, nes pas mus, kaip pri­im­ta, tur­bût nie­ko ne­ra­ðo.

Vie­nas re­cen­zen­tas ra­ðo, kad að pran­cû­zams at­ra­dau jø kom­po­ zi­to­riø Ada­mà ir kad to­kios Þizel jie nie­ka­dos ne­gir­dë­jo, kad tà va­ka­rà he­ro­ju­mi bu­vo or­kest­ras, ma­no va­do­vau­ja­mas. Ki­tas ra­ ðë, kad jis sa­vo gy­ve­ni­me gir­dë­jo virð 200 Gul­biø eþe­ro, bet tik­tai da­bar jis ga­li pa­sa­ky­ti, kad gir­dë­jo tik­rà Èai­kov­ská, kad að esu po­etas, ku­ris vis­kà ab­so­liu­èiai þi­no apie mu­zi­kà ir ðo­ká; tre­èias – kad, kà að ne­di­ri­guo­èiau, tai vi­sa­da nuo­sta­bu, ir t. t. Slo­vom – ai da ja, ai da su­kin syn! (Þodþiu – ak koks að, koks ka­lës vai­kas!)

73.V.9 Svei­ki, Bran­gie­ji!

Va­kar bu­vo pas­ku­ti­nis spek­tak­lis Vis­ba­de­ne, la­bai sim­pa­ tið­ka­me ku­ror­ti­nia­me mies­te, ku­ria­me, tarp kit­ko, la­bai më­go po­il­siau­ti ir gy­dy­tis ru­sið­ko­ji aris­tok­ra­ti­ja. Èia bu­vo­da­vo Tur­ge­ ne­vas, Dos­to­jev­skis, Tols­to­jus, Èai­kov­skis ir kt., o taip pat ir ca­ ro ðei­my­na. Ta pro­ga bu­vo pa­sta­ty­ta cerk­vë, ku­ri la­bai gra­þiai sto­vi ant pa­èios kal­no vir­ðû­nës. Dar Vie­no­je su­þi­no­jau, kad Vis­ ba­de­ne Vag­ne­ris pa­ra­ðë ope­rà Meis­ter­zin­ge­riai, ir ma­niau, kad leng­va bus su­ras­ti tà jo na­mà, bet, kur tau, – vie­ti­niai gy­ven­to­ jai nie­ko ne­þi­no (taip la­bai tan­kiai bû­na). Na, bet rei­kia þi­no­ti ma­no cha­rak­te­rá – ko, ko, o uþ­si­spy­ri­mo pas mus uþ­tek­ti­nai: vi­sus pa­sta­èiau ant ko­jø, o Vag­ne­rio bu­tà su­ra­dau, tie­sa, to­li uþ­mies­ty­je. Va­kar po spek­tak­lio vos su­spë­jau su­si­dët èe­mo­da­ nà, kai jau rei­kë­jo va­þiuo­ti á trau­ki­ná, ku­ris pu­sæ ant­ros nak­ties ëjo á Miun­che­nà (at­vi­ru­të­je – Miun­che­no na­cio­na­li­nis te­at­ras).

Trau­ki­ny að uþ­mig­ti ne­ga­liu, taip kad be­veik ne­mie­go­jau. O kai at­va­þia­vau – tai vos su­spë­jau pri­im­ti du­ðà, kai rei­kë­jo lëk­ti á re­pe­ti­ci­jà su or­kest­ru, o po jos tai lei­dau­si á gar­si­à­jà Miun­che­no pi­na­ko­te­kà – kur Diu­re­ris, Kra­na­chas, Remb­ran­tas, Ru­ben­sas, Ti­cia­nas, Ra­fa­e­lis ir daug to­kiø pa­na­ðiø pui­kiø vy­ru­kø, ku­rie

ne­blo­gai mo­kë­jo pieð­ti. Oras èia ne­koks – daþ­nai ly­ja ir ðal­to­ka.

Na, bet ge­riau ne­gu karð­èiai. Li­kit svei­ki!

Jû­sø Al­gis 75. I. 9 Svei­ka, Bran­gi Ma­mu­te!

Að ir vël sa­vam re­per­tu­a­re: nie­kaip ne­pri­si­ren­giu pa­ra­ðy­ti.

Nau­ji me­tai pra­si­dë­jo pas ma­ne ne­la­bai sëk­min­gai – sau­sio 5 d. su­sir­gau gri­pu. Pik­èiau­sia, kad ne per­si­ðal­dþiau, o, ma­tyt, uþ­si­krë­èiau vi­ru­su, nes pas mus te­at­re be­veik pu­së per­sir­go – epi­de­mi­ja. Ar pas jus to ne­bu­vo? Tai pra­si­mû­èi­nau dvi sa­vai­ tes. O kai tik at­si­sto­jau ant ko­jø, tai tuo­jau pra­si­dë­jo re­pe­ti­ci­jos su or­kest­ru to mû­sø nau­jo ba­le­to (Iva­nas Rûs­tu­sis).

Prieð po­rà die­nø bu­vo re­pe­ti­ci­ja (be kos­tiu­mø – jie dar ne­ baig­ti), á ku­rià at­ëjo nau­jas kul­tû­ros mi­nist­ras De­mi­èe­vas su vi­sa sa­vo kom­pa­ni­ja. Bu­vo taip pat pa­kvies­ti Ðos­ta­ko­vi­èius, Ka­ba­lev­skis ir kt. Mes vi­si la­bai jau­di­no­mës, kad ne­uþ­draus­tø prem­je­rà, nes pa­ti spek­tak­lio te­ma la­bai pro­ble­ma­tið­ka. Ir ap­ link tà mû­sø ba­le­tà vi­sà lai­kà vyks­ta vi­so­kios kal­bos, kaip pvz., kam, gir­di, ið vi­so rei­ka­lin­gas ba­le­tas apie Jo­nà Rûs­tø­já, juk jis bu­vo pats þiau­riau­sias ið vi­sø ru­sø ca­rø, nu­þu­dë ir nu­kan­ki­no pa­èius ge­riau­sius jo lai­kø þmo­nes, ir ið vi­so, kaip ga­li­ma þiû­rë­ti á ðo­kan­tá Jo­nà Þiau­rø­já, ir t. t.

Gri­go­ro­vi­èius taip ner­vi­no­si, kad ið­va­ka­rë­se vi­sà nak­tá gë­rë.

Na, bet, ro­dos, kad vis­kas bai­gë­si ne­blo­gai: ko­mi­si­jos na­riai kal­ bë­jo tei­gia­mai ir vi­si pa­brë­þë, kad lau­kia ir mû­sø reikð­min­go spek­tak­lio. Tarp kit­ko, nau­jas mi­nist­ras pa­li­ko la­bai ge­rà áspû­ dá – la­bai ma­lo­nus ir, be­rods, ne­blo­gai ið­auk­lë­tas þmo­gus, – tai ne ta bu­vu­si al­ko­ho­liè­ka. O prieð mir­tá ji ant tiek nu­si­gë­rë, kad kai bu­vo pas­ku­ti­ná kar­tà mû­sø me­ni­nës ta­ry­bos po­së­dy­je, tai jà áve­dë pa­ran­këj du di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jai, o kai pa­so­di­no, tai vos ga­lë­jo tie­siai së­dë­ti. Na, bet, kaip sa­ko pa­tar­lë, de mor­tuis aut be­ne aut ni­hil (apie mi­ru­sius kal­ba­ma ar­ba ge­rai, ar­ba nie­ko).

Prem­je­ra tu­rë­jo bû­ti sau­sio 11 d. Mes nie­kaip ne­ga­lë­jom su­spë­ti, tai mi­nist­ras lei­do per­neð­ti á 20 d., kad ga­lë­tu­me ra­ miai dar­bà uþ­baig­ti be jo­kios pa­ni­kos. Ðia­me se­zo­ne bus tik du spek­tak­liai (20 ir 22 d.), nes de­ko­ra­ci­jas ið Le­ning­ra­do siun­èia lai­vu á Ame­ri­kà, kur ir­gi no­ri­me nau­jà ba­le­tà pa­ro­dy­ti. Jei­gu bus vis­kas tvar­koj, tai að tu­riu ið­skris­ti 13 ba­lan­dþio, o gráþ­ti 23 lie­pos! Pir­mà kar­tà to­kios il­gos gast­ro­lës. La­bai liûd­na, kad va­þiuo­ja­me be sa­vo or­kest­ro, tai ten (…) bus di­de­lis var­gas, nes or­kest­rà su­ren­ka ið vi­so­kiø (…), ku­rie jau vos vos smui­kà ga­li ran­ko­se ið­lai­ky­ti, mat to­kie pi­giau ap­si­ei­na, o jø gro­ji­mo me­ ni­nis ly­gis nie­ko ne­jau­di­na. Kà pa­da­ry­si, kad da­bar jau to­kia gast­ro­liø prak­ti­ka, – svar­biau ne me­nas, o biz­nis. Kad tuo uþ­ si­i­mi­në­ja ame­ri­ko­nai, tai su­pran­ta­ma, bet kad mû­sið­kiai ðo­ka pa­gal jø dû­de­læ, tai tie­siog bjau­ru­mas ne­áma­no­mas! Ðiaip pas ma­ne vis­kas tvar­koj. Lin­kë­ji­mai Ni­lei ir Ma­riui.

Bu­èiuo­ju.

Ta­vo Al­gis 1976 m.

Svei­ka, Ma­mu­te, Ni­le ir Ma­rius!

Pas mus, ro­dos, ðal­èiai su­ma­þë­jo. O tai bu­vo stip­riai mus su­ grie­bæ. Po­rà kar­tø ið ry­to ter­mo­met­ras ro­dë -38. Ma­ne gel­bë­jo du daik­tai: pir­ma, da­èio­je ðil­ta per tuos ðal­èius, ati­da­riau ga­rà iki ga­lo, tai na­mie bu­vo +24. Ir, an­tra, kad ma­ði­na uþ­si­ve­da leng­vai ir to­kia­me ðal­ty­je, o ki­taip tai bû­tø di­de­lë bë­da.

Pas Jus tur­bût ne­bu­vo to­kiø ðal­èiø?

Ne­se­nai ið Va­ka­rø Vo­kie­ti­jos, Ame­ri­kos ir An­gli­jos bu­vo at­va­þia­væ te­le­vi­zionð­èi­kai. Jie nu­spren­dë 200 me­tø pro­ga nu­ fil­muo­ti Ro­meo ir Dþul­je­tà. Tai dvi die­nas bu­vo la­bai keis­tas

spek­tak­lis: or­kest­ras fra­kuo­se, pil­nos de­ko­ra­ci­jos, kos­tiu­mai, gri­mas. Þo­dþiu, kaip per nor­ma­lø spek­tak­lá, tik­tai be pub­li­kos (I va­ka­rà), ir prie pil­nos ðvie­sos sa­lë­je ir ant sce­nos. Par­te­rio vi­ du­ry­je bu­vo pa­sta­ty­tas di­dþiu­lis „ka­ta­fal­kas”, ant ku­rio bu­vo dvi pa­grin­di­nës ka­me­ros, o ki­tos de­ðimt – ant ávai­riø bal­ko­nø ið abie­jø pu­siø. An­trà va­ka­rà bu­vo pa­kvies­tos vi­sos pa­siun­ti­ny­ bës. Tai Di­dy­sis te­at­ras po ðe­ðias­de­ðimt me­tø pa­ga­liau bu­vo uþ­ pil­dy­tas gra­þia pub­li­ka, ku­ri vi­sa bu­vo su va­ka­ri­niais tu­a­le­tais, – sa­lë vi­sai ki­taip at­ro­dë. Po spek­tak­lio bu­vo vai­ðës pa­èia­me te­at­re, la­bai vi­si mus gy­rë ir be ga­lo fil­ma­vo ir fo­to­gra­fa­vo, o taip pat ir in­ter­viu ëmë. Pa­èio ju­bi­lie­jaus die­nà (ko­vo 28) mû­ sø spek­tak­lá pa­ro­dys 141 ða­lies te­le­vi­zi­ja! Aið­ku – apart mû­sø.

Taip. Kad gal ir mû­sið­kiai uþ­sie­nie­èiai pa­ma­tys.

Be­je, dar bu­vo trys rau­tai pas Ame­ri­kos, An­gli­jos ir Vak. Vo­kie­ti­jos pa­siun­ti­nius. Mat kaip jie mo­ka gra­þiai su­re­þi­suo­ti ap­link biz­ná. Mû­sø vals­ty­bë ant to uþ­dir­bo di­de­lius pi­ni­gus, na, o mums, aið­ku, – fy­gà.

Da­bar ei­na re­pe­ti­ci­jos nau­jo ba­le­to, ne kiek­vie­nà die­nà, bet vis dël­to tan­kiai pri­sie­i­na va­þi­në­ti á te­at­rà. Ne­þi­nia, kas ið to ba­le­to ið­eis, – gal ir nie­ko sau. Prem­je­ra tur­bût bus ne anks­èiau kaip ba­lan­dþio mën.

Pas ma­ne dar vie­na ge­ra nau­jie­na: Pa­ryþiaus „Grand Ope­ ra” pa­kvie­të Gri­go­ro­vi­èiø, Vir­sa­la­dzæ ir ma­ne sta­ty­ti Jo­nà Þiau­ rø­já su vie­ti­niu ba­le­tu ir or­kest­ru.

Taip kad ru­de­ná (tur­bût nuo rug­së­jo 20 li­gi spa­lio 20) pa­ bë­gio­siu po Pa­ry­þiaus bul­va­rus. La­bai ma­lo­nus fak­tas, nes tai pir­mà kar­tà Ru­si­jos is­to­ri­jo­je di­ri­gen­tas pa­kvie­èia­mas á „Grand Ope­ra”, nes ba­let­meis­te­riai ir dai­li­nin­kai bu­vo kvie­èia­mi (ca­ro lai­kais) ne vie­nà kar­tà. Ðio se­zo­no ga­le (bir­þe­lis) mes tu­rë­si­me gast­ro­les Le­ning­ra­ de ir No­vo­si­birs­ke (ata­skai­ta 200 me­tø ju­bi­lie­jaus pro­ga). Na, o po to – atos­to­gos. Pas mus su Alio­ða yra pla­nas pa­va­þiuo­ti á Nov­go­ro­do ða­lá. No­riu jam pa­ro­dy­ti se­nus vie­nuo­ly­nus ir cerk­ ves, ku­rios la­bai gra­þiai at­res­tau­ruo­tos. Að ma­nau, kad jam bus tai nau­din­ga. Po to tur­bût ir Jus ap­lan­ky­siu. Na, bet tai dar to­li – pa­gy­ven­sim, pa­þiû­rë­sim. Tai ðá kar­tà tiek. Li­kit svei­ki, vi­so Jums ko ge­riau­sio. Bu­èiuo­ju.

Jû­sø Al­gis 78.IV.2 (At­vir­laiðkis, raðytas po skan­da­lin­go straips­nio Prav­do­je, smer­kian­èio ðiuo­lai­ki­næ P. Èai­kov­skio Pi­kø da­mos in­ ter­pre­ta­ci­jà. – A. Þ.)

Klai­pë­da, Ðlai­to 18a Bran­gi Aud­ru­te!

De­ja, në vie­no Ta­vo laið­ko Pa­ry­þiuj ne­ga­vau. Tur­bût Tu per il­gai juos ra­ðei ar­ba taip ádo­miai, kad juos il­gai skai­të. Pas ma­ ne vis­kas tvar­koj, jei­gu ne­skai­tyt tos ap­lin­ky­bës, kad gy­ve­nu kaip ant vul­ka­no vir­ðû­nës: su­kir­ði­nau ðir­ðiø liz­dà ne tik èia, bet ir vi­sam pa­sau­ly­je. Kà pa­da­ry­si: „Bo­jat­sia vol­kov, ne cho­dit v les.”

(Bi­jai vil­kø, neik á mið­kà.)

Ma­nau, kad ma­no pa­þás­ta­mø ra­tas la­bai su­siau­rës. Nu i èiort s nim! (Na, ir vel­niai ne­ma­të!) Man svar­biau­sia, kad ma­no vai­kai ma­næs la­bai ne­smerk­tø, ar ne?

Daug kà yra pa­pa­sa­kot ir apie daug kà reik­tø pa­kal­bët, bet laið­ku ne­si­no­ri. Ar ne­gal­vo­ji ma­ne ap­lan­ky­ti!

Bû­tø pui­ku. O gal man pa­rin­kus po­rà die­nø at­skris­ti? Ra­ ðyk. Bu­èiuo­ju.

Ta­vo Al­gis n

Muzikos barai /5

Didþioji salë SMUI­KO VIR­TUO­ZAS GIM­TI­NË­JE GRIE­ÞIA BE­ET­HO­VE­NÀ

kon­cer­to Kel­ne su Lon­do­no sim­fo­ni­niu or­kest­ru su­si­þa­vë­jæs þur­na­lis­tas taip ir pra­dë­jo: „Di­de­lá áspû­dá pa­da­rë lie­tu­viø smui­ki­nin­kas Ju­lia­nas Rach­ li­nas” (2000 12 18). Dar vi­sai vai­kas – ket­ve­riø me­tø – Ju­lia­nas su të­vais, ir­gi mu­zi­kais, ið­vy­ko á Aust­ri­jà. Èia ga­vo ir ru­sið­ko­sios (prof. Bo­ri­so Kuð­ ni­ro), ir va­ka­rie­tið­ko­sios (Vie­nos kon­ser­va­to­ri­ja) smui­ko mo­kyk­lø pa­grin­ dus, pui­kø mu­zi­ki­ná ið­si­la­vi­ni­mà. Ðiø mo­kyk­lø prin­ci­pai, su­jung­ti ne­pa­ pras­to ta­len­to, mil­þi­nið­ko dar­bo ir uþ­si­spy­ri­mo, grei­tai da­vë stul­bi­na­mø re­zul­ta­tø. Ju­lia­nui Rach­li­nui, grie­þian­èiam su gar­siau­siais pa­sau­lio sim­fo­ ni­niais or­kest­rais ir gau­siu di­ri­gen­tø bei ka­me­ri­nio mu­zi­ka­vi­mo part­ne­riø þvaigþ­dy­nu, at­vi­ros þy­miau­sios kon­cer­tø sa­lës, jo kon­cer­ti­nis ak­ty­vu­mas tie­siog ste­bë­ti­nas.

Kai po kon­cer­to uþ­ëjau pas so­lis­tà pa­dë­ko­ti ir pa­pra­ðiau skir­ti nors pen­ kias mi­nu­tes, kad pa­sa­ky­tø ke­le­tà þo­dþiø apie sa­ve, ðei­mà, áspû­dþius gim­ti­ në­je, jis man­da­giai at­sa­kë: „La­bai gai­la, pats no­rë­èiau, ta­èiau vi­sai ne­tu­riu lai­ko. Nak­tá dirb­siu, o ry­tà ið­skren­du á se­niai su­ri­kiuo­tus ren­gi­nius...”

Rim­tau­tas ÈE­KUO­LIS

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ni­nis or­kest­ras, pa­si­kvie­tæs gar­sius at­li­kë­jus ið Aust­ri­jos – smui­ki­nin­kà Ju­lia­nà Rach­li­nà ir di­ri­gen­tà Ge­or­gà Mar­kà, – spa­lio 11 d. su­ren­gë pui­kø kla­si­ki­nës mu­zi­kos va­ka­rà. Skam­bë­jo dvie­jø áþy­miø­jø vo­kie­èiø ðe­dev­rai: Lud­wi­go van Be­et­ho­ve­no Kon­cer­tas smui­kui ir or­kest­rui D-dur, op. 61 (1806), bei Jo­han­ne­so Brah­mso II sim­fo­ni­ja Ddur, op. 73 (1877).

Pir­mo­jo­je kon­cer­to da­ly­je bu­vo pa­grieþta Brah­mso sim­fo­ni­ja – ne­pa­ pras­tai gra­þi, me­lo­din­ga, jau­di­nan­ti, tie­siog vi­sø mëgs­ta­ma. Sva­jin­gà pir­ mo­sios kû­ri­nio da­lies ra­my­bæ, sod­rø, di­din­gà Ada­gio, gra­cin­gà, ið­dai­gið­kà tre­èio­sios da­lies ðo­ká ir siau­tu­lin­gà Fi­na­lo sti­chi­jà klau­sy­to­jai áver­ti­no en­tu­ zias­tin­go­mis ova­ci­jo­mis. Ið tie­sø di­ri­gen­to pa­si­rink­ti ge­rai ap­gal­vo­ti vi­sø sim­fo­ni­jos da­liø ir epi­zo­dø tem­pai ga­lë­tø bû­ti lai­ko­mi eta­lo­nu. Sai­kin­gi ri­te­nu­to, ne­si­blaðkan­tys ac­ce­le­ran­do, mu­zi­ka­lûs pia­no, pla­ti, lo­gið­ka, áti­ki­ na­ma gar­si­në vi­sos sim­fo­ni­jos struk­tû­ra, su­ba­lan­suo­ti emo­ci­niai po­tvy­niai ir ato­slû­giai. Pir­mo­jo­je kû­ri­nio da­ly­je dar at­ro­dë, kad di­ri­gen­tas ta­ry­tum apa­tið­kas ar per­ne­lyg „man­da­gus”, bet ið­klau­sius vi­sà Brah­mso kû­ri­ná pui­ kiai pa­sta­ty­tos gar­si­nës pi­lies kon­tû­rai ið­ryð­kë­jo la­biau.

Su ne­sle­pia­mu su­si­do­më­ji­mu klau­sy­to­jai rin­ko­si á ant­rà­jà sim­fo­ni­nio va­ka­ro da­lá. Bu­vo lau­kia­ma jau­no, bet jau vi­sa­me pa­sau­ly­je ið­gar­së­ju­sio Vil­niu­je gi­mu­sio ta­len­tin­go smui­ki­nin­ko Ju­lia­no Rach­li­no pa­si­ro­dy­mo. Jo at­lik­tas Lud­wi­go van Be­et­ho­ve­no Kon­cer­tas smui­kui ir or­kest­rui – áþy­mus kû­ri­nys, vie­nas ið pa­èiø sun­kiau­siø in­ter­pre­ta­ci­niu po­þiû­riu smui­ko li­te­ra­ tû­ros ðe­dev­rø.

Ga­li­ma sa­ky­ti, at­li­kë­jas grieþ­tai lai­kë­si niu­an­si­niø kom­po­zi­to­riaus nuo­ ro­dø, nors ir pa­ryð­ki­no jas á pia­no pu­sæ. Vie­ðai ðá kû­ri­ná Rach­li­nas gro­jo tik tre­èià kar­tà, vis dël­to sa­vo su­ma­ny­mà – per­teik­ti ra­mià, idi­lið­kà ly­ri­kà – ágy­ven­di­no pui­kiai. Bet ir klau­sy­to­jas, ypaè tu­rin­tis sa­và Be­et­ho­ve­no mu­zi­kos vi­zi­jà, pir­mo­jo­je kû­ri­nio da­ly­je ga­lë­jo pa­si­ges­ti ðiam kom­po­zi­to­ riui bû­din­go mo­nu­men­ta­lu­mo, ryþ­to, net­gi sa­vo­tið­ko rûs­tu­mo, di­des­nio, kaip vë­liau pa­aið­kë­jo, kon­cer­to da­liø kon­tras­to. Vi­sa tai bu­vo pui­kiai pa­grieþ­to­je ka­den­ci­jo­je.

La­biau­siai pa­ti­ko ant­ro­ji – Larg­het­to – da­lis. Ly­ri­niai so­lis­to uþ­mo­jai ir ge­bë­ji­mai èia pa­sie­kë vir­ðû­næ. Ta­ry­tum be­ga­li­nio il­gio stry­kas, nuo­sta­ bus 1741 m. „ex Car­ro­dus” Gu­ar­ne­rius del Ge­su smui­kas, ávai­rias­pal­vis vib­ra­to, tre­liø ávai­ro­vë, ra­mi, áspû­din­ga, ne­kliu­do­ma mu­zi­kos tëk­më...

Uþ­bur­ta, nuð­èiu­vu­si sa­lë.

Kon­cer­to fi­na­le pa­pras­tes­nis ir kom­po­zi­to­riaus su­ma­ny­mas, ir at­li­kë­jo kon­cep­ci­ja. Ðiuo­lai­kið­ka pirð­tuo­të, grei­ti tem­pai, ki­birkð­èiuo­jan­tis spic­ca­to su­tei­kë mu­zi­kai grakð­tu­mo, þais­min­gu­mo, ele­gan­ci­jos. To­kia ma­nie­ra, re­gis, ar­ti­ma ir pa­ties at­li­kë­jo gy­ven­se­nai – ele­gan­tið­kas, sko­nin­gai kuk­liai vil­kás jau­nas vy­ras su ne­di­de­le, bet ryð­kiai rau­do­na no­si­nai­te ki­ðe­në­lë­je bu­vo ati­dus di­ri­gen­tui, dë­me­sin­gas or­kest­rui, nuo­ðir­dþiai dë­kin­gas já ðil­tai pri­ëmu­siai pub­li­kai. Il­go­kai pra­ðy­tas, dar pa­gro­jo J. S. Ba­cho Ga­vo­tà ið III par­ti­tos smui­kui so­lo.

Be­je, uþsie­nio mu­zi­kos apþval­gi­nin­kai, re­cen­zuo­da­mi Ju­lia­no Rach­li­no kon­cer­tus, daþ­no­kai pa­þy­mi, kad jis ki­læs ið Lie­tu­vos. Po vie­no ðau­naus

AU­TO­RI­NIS MIN­DAU­GO UR­BAI­ÈIO VA­KA­RAS

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Solistas Julianas Rachlinas, diriguoja Georgas Markas

Muzikos barai /6

Spa­lio 8 d. Vil­niaus ro­tu­ðë­je ávy­ko kom­po­zi­to­riaus Min­dau­go Ur­bai­èio kû­ry­bos va­ka­ras, ku­ria­me ið­gir­do­me pa­ties au­to­riaus pa­si­sa­ky­mus apie kon­cer­to me­tu skam­ban­èius kû­ri­nius, kû­ry­bos pro­ce­sà, po­þiû­rá á ba­le­to ir ki­tø mu­zi­kos þan­rø in­teg­ra­vi­mà­si á ðiuo­lai­ki­nes tech­no­lo­gi­jas.

Va­ka­ro pra­dþio­je mu­zi­ko­lo­gë Ve­ro­ni­ka Ja­nat­je­va trum­pai pri­sta­të kon­cer­to pro­gra­mà, kar­tu kal­bin­da­ma Ur­bai­tá, ku­ris tei­gë no­rë­jæs kon­ cer­tui pa­rink­ti ka­me­ri­næ pro­gra­mà, kad „tie, ku­rie at­ëjo, ið­girs­tø kà nors nau­ja”. Tai­gi klau­sy­to­jai ga­lë­jo ið­girs­ti au­to­riaus opu­sø (taip pat ir vie­nà po­pu­lia­riau­siø „Mei­lës dai­nà ir ið­si­sky­ri­mà” bal­sui ir vë­luo­jan­èiai sis­te­mai) ir pa­ma­ty­ti prem­je­rà (do­ku­men­ti­ná fil­mà apie au­to­riø).

Kon­cer­to pradþio­je Skaid­ra Jan­èai­të (sop­ra­nas) ir „Vil­niaus ar­se­na­las” at­li­ko Ur­bai­èio „Re­sig­na­tio” (1992–1993, þ. Czes­la­wo Mi­los­zo), po ku­rio skam­bë­jo nau­jos „Der Fall Wag­ner” flei­tai, al­tui ir kla­ve­si­nui (1999) in­stru­men­tuo­tës ver­si­jos prem­je­ra (pir­mo­ji bu­vo skir­ta flei­tai, smui­kui ir al­tui). Pa­sak pa­ties kom­po­zi­to­riaus, átrau­kus kla­ve­si­nà, rei­kë­jo keis­ti dau­ge­lá mu­zi­ki­niø mo­men­tø, tarp jø – be­ne tri­gu­bai grei­tes­nis tem­pas, pa­ki­tu­si in­stru­men­tuo­të ir pan. Kû­ri­ny­je ádo­miai ir ið­ra­din­gai re­kom­po­ nuo­ja­ma Ri­char­do Wag­ne­rio ope­ros „Tris­ta­nas ir Izol­da” áþan­gos te­ma, jun­giant jà su po­pmu­zi­kos ele­men­tais.

Tre­èias kon­cer­te skam­bë­jo vie­nas po­pu­lia­riau­siø au­to­riaus kû­ri­niø – „Mei­lës dai­na ir ið­si­sky­ri­mas” bal­sui ir vë­luo­jan­èiai sis­te­mai (1979, þ.

An­ta­no A. Jo­ny­no). Klau­sy­to­jus kom­po­zi­to­rius nu­ste­bi­no nau­ja jo ver­si­ja – opu­sà Ur­bai­tis pri­tai­kë dviem sis­te­moms. Kû­ri­ná at­li­ko ðá au­to­riø daþ­nai á sa­vo re­per­tu­a­rà átrau­kian­èios dai­ni­nin­kës Skaid­ra Jan­èai­të ir Si­gu­të Tri­ ma­kai­të.

Po efek­tin­go, pa­sak pa­ties kom­po­zi­to­riaus, „þai­di­mo” bu­vo pri­sta­ty­ta do­ku­men­ti­nio fil­mo apie Min­dau­gà Ur­bai­tá prem­je­ra ið cik­lo „Me­ni­nin­kø por­tre­tai” (au­to­riai Juo­zas Ma­to­nis ir Vy­tau­tas Da­ma­ðe­vi­èius). Fil­me at­sklei­dþia­mas ba­le­to „Acid ci­ty” kû­ri­mas. Kaip sa­kë pa­tys au­to­riai, juos do­mi­no, kaip ku­ria­ma mu­zi­ka. Ðiuo sa­vo dar­bu jie ban­dë pa­þen­klin­ti sa­vi­tu ðtri­chu ir taip jau ávai­rias­pal­vá tà­va­kar „nu­ta­py­tà” mu­zi­ki­ná Ur­bai­èio por­tre­tà.

Fil­me uþ­fik­suo­tos mu­zi­ki­nës, re­pe­ti­ci­jø, pa­ties ba­le­to sce­nø ið­trau­kos, yra ne­ma­þai pa­ties au­to­riaus pa­si­sa­ky­mø apie ðá þan­rà. Ur­bai­tis pa­brë­þë, kad kur­da­mas ba­le­tà sten­gë­si ápin­ti á já nau­jø ðo­kio rit­mø, idë­jø. Jo nuo­mo­ne, li­te­ra­tû­ra ar is­to­ri­ja ðia­me þan­re yra vi­sið­kai ne­rei­ka­lin­gi kom­ po­nen­tai: „Mo­der­nu­sis ba­le­tas ir mo­der­nu­sis ðo­kis – vi­sið­kai skir­tin­gi da­ly­ kai. Ma­no kû­ri­nys – ba­le­tas.” Kal­bë­da­mas apie me­ne ávy­ku­sius po­ky­èius, au­to­rius pa­brë­þë, kad vi­si jie glau­dþiai su­si­jæ su kom­piu­te­riu, ku­ris at­ei­ ty­je, ir ypaè ðio­je sri­ty­je, bus nau­do­ja­mas vis ak­ty­viau.

Po pus­va­lan­dá ro­dy­to fil­mo, ku­ria­me at­si­sklei­dë Min­dau­gas Ur­bai­tis kû­rë­jas, Rai­mun­do Ka­ti­liaus smui­ki­nin­kø kvar­te­tas at­li­ko „Bach­va­ria­tio­ nen” ke­tu­riems smui­kams (1985–1988). Kom­po­zi­to­rius dë­ko­jo mu­zi­ kan­tams, ku­rie ðá opu­sà pui­kiai at­li­ko, kuo, be abe­jo, ga­lë­jo ási­ti­kin­ti vi­si klau­sy­to­jai.

Vik­to­ri­ja GURS­KAI­TË

GUO­DA GED­VI­LAI­TË KON­CER­TA­VO LIE­TU­VO­JE Spa­lio 21 d. Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je kon­cer­ta­vo dau­ge­lio tarp­tau­ti­niø pia­nis­tø kon­kur­sø (tarp jø – ir 1995 m. M. K. Èiur­lio­nio) lau­re­a­të Guo­da Ged­vi­lai­të, ðiuo me­tu gy­ve­nan­ti Vo­kie­ti­jo­je. 2004 m. sau­sá pia­nis­të ke­ti­na baig­ti Frank­fur­to prie Mai­no aukð­to­sios mu­zi­kos mo­kyk­los prof. Le­vo Na­to­ chen­ny kla­sæ.

In­ten­sy­viai kon­cer­tuo­jan­ti pia­ nis­të klau­sy­to­jams nuo­lat pa­tei­kia nau­jø su­dë­tin­gø pro­gra­mø. 2002 m. va­sa­rá Vil­niu­je, Fry­de­ry­kui Cho­ pi­nui skir­ta­me for­te­pi­jo­no mu­zi­kos fes­ti­va­ly­je, ji skam­bi­no su­dë­tin­gus Cho­pi­no kû­ri­nius ir pluoð­tà Schu­ ber­to eks­prom­tø. 2003 m. ba­lan­dá „Su­grá­þi­mø” fes­ti­va­ly­je su vio­lon­ èe­li­nin­ku To­nio Hen­ke­liu at­li­ko su­dë­tin­gus L. van Be­et­ho­ve­no, J. Brah­mso, B. Ku­ta­vi­èiaus ir D. Ðos­ ta­ko­vi­èiaus opu­sus. So­li­nia­me spa­ lio 21-osios kon­cer­te LMA Guo­da skam­bi­no J. Ha­yd­no So­na­tà e-moll, Hob. XVI: 34, F. Schu­ber­to-F. Lis­zto dai­nas „Mar­ga­ri­ta prie ra­te­lio” ir „Gi­riø ka­ra­lius”, Lis­zto „Veng­rið­kà­jà rap­so­di­jà” Nr. 6 ir „Die­vo pa­lai­mi­ ni­mà vie­nat­vë­je” ið cik­lo „Po­eti­nës ir re­li­gi­nës har­mo­ni­jos” – re­tai at­lie­ka­mà su­dë­tin­gos fak­tû­ros ir dva­si­nës átam­pos kû­ri­ná, taip pat ne­pa­pras­tai vir­tuo­zið­kà ir spal­vin­gà M. Ra­ve­lio cho­reo­grafinæ po­emà „Val­sas” ir A. Gi­nas­te­ros So­na­tà, op. 22. Karð­tai pra­ðo­ma pub­li­kos, Guo­da bi­sui meist­rið­kai, tar­si þais­ da­ma, pa­skam­bi­no bliz­gan­tá Schu­ ber­to-Lis­zto Val­sà kap­ri­èo ið cik­lo „Vie­nos va­ka­rai”.

Ið­skir­ti­nis G. Ged­vi­lai­tës bruo­þas – at­ro­dy­tø, la­bai leng­vai, be fi­zi­niø pa­stan­gø ávei­kia­mos su­dë­tin­giau­ sios, vik­riau­sios pia­nis­ti­nës vir­tuo­zi­ nës kliû­tys. Ste­bi­na ne tik þai­bið­ka re­ak­ci­ja á vi­sas su­dë­tin­go mu­zi­ki­nio au­di­nio de­ta­les ir vi­su­mà, bet ir ne­pa­pras­tas at­li­ki­mo ste­ri­lu­mas, ðva­ra, ra­fi­nuo­tas sko­nis. Nie­ka­dos ne­ið­gir­si gru­baus ar ne­nu­spal­vin­to gar­so, ne­ap­gal­vo­tø ar ne­nu­ðli­fuo­tø de­ta­liø. Jos at­lie­ka­mi kû­ri­niai vi­suo­ met skam­ba grakð­èiai, tiks­liai, pa­si­ þy­mi aið­kia for­ma, lais­vu min­èiø ir ið­gy­ve­ni­mø dës­ty­mu. Guo­da skam­ bi­na mak­si­ma­liai su­tel­ku­si dë­me­sá, gy­vy­bin­gai, gë­rë­da­ma­si ko­ky­bi­ne in­ter­pre­ta­ci­ja, tar­si dþiû­gau­da­ma ryð­kiø, tiks­liai ap­skai­èiuo­tø kul­mi­ na­ci­jø epi­zo­duo­se, kur në­ra sta­tið­ ku­mo nei gar­so, nei átam­pos, nei

nuo­tai­kø po­þiû­riu. Su­si­da­ro áspû­ dis, kad bû­tø ga­li­ma ið kar­to at­lik­ti ko­ky­bið­kà gar­so ára­ðà.

At­vy­ku­si á Lie­tu­và ðá kar­tà, Guo­da su­ren­gë net ke­le­tà kon­cer­tø. Bet ge­riau te­gu kal­ba pa­ti at­li­kë­ja, su ku­ria su­si­ti­ko­me LMA spa­lio 26 d., sek­ma­die­ná. „Vie­nà va­ka­rà së­dë­da­ma na­muo­se Vo­kie­ti­jo­je, pa­ju­tau, kad jau se­niai be­gro­jau mû­sø aka­de­ mi­jo­je ir sa­vo mo­kyk­lo­je (Na­cio­ na­li­në­je M. K. Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­lo­je). Pa­skam­bi­nau pro­fe­so­ rei Ve­ro­ni­kai Vi­tai­tei ir pa­si­tei­ra­vau apie ga­li­my­bæ su­reng­ti kon­cer­tà.

Pui­ku, kad pa­vy­ko suor­ga­ni­zuo­ti taip grei­tai – per po­rà sa­vai­èiø. Tai tar­si ma­no sà­þi­nës rei­ka­las – tu­riu kas tris më­ne­sius kon­cer­tuo­ti Lie­ tu­vo­je. Kad ne­at­ro­dy­tø, jog at­va­ þiuo­ju atos­to­gau­ti, sten­giuo­si ras­ti ko­kiø nors uþ­si­ë­mi­mø. Tai ga­li bû­ti so­li­niai kon­cer­tai, ka­me­ri­nis mu­zi­ ka­vi­mas, re­pe­ti­ci­jos su Vil­hel­mu Èe­pins­kiu, ára­ðai ra­di­ju­je, po­kal­biai su þur­na­lis­tais. Ki­tà sa­vai­tæ lau­kia ádo­mus su­si­ti­ki­mas Drus­ki­nin­kuo­se – dai­li­nin­kas Al­fon­sas Ðu­liaus­kas ke­ti­na ta­py­ti di­de­lá ma­no por­tre­tà alie­ju­mi. Su ma­lo­nu­mu po­zuo­ju me­ni­nëms fo­to­gra­fi­joms ir dai­li­nin­ kams.

Per vie­nà sa­vai­tæ jau pa­gro­jau tris re­èi­ta­lius: Drus­ki­nin­kuo­se, LMA ir M. K. Èiur­ lio­ nio me­ nø mo­ kyk­ lo­je. Penk­ta­die­ná su V. Èe­pins­kiu da­ly­va­vo­me lab­da­ros ren­gi­ny­je Kau­no ro­tu­ðë­je (bu­vo ren­ka­mos lë­ðos ak­lø­jø ir sil­pna­re­giø mo­kyk­ loms). Ki­tà sa­vai­tæ atos­to­gau­ti taip pat ne­pa­vyks, nes rei­kia ruoð­tis ar­të­jan­tiems kon­cer­tams: lap­kri­tá Vo­kie­ti­jo­je bus du ma­no re­èi­ta­liai, 25 d. kar­tu su Vil­hel­mu gro­si­me Mad­ri­de, o 28 d. – vël Vo­kie­ti­jo­je.

La­bai dþiau­giuo­si, kad ne­trûks­ta so­li­niø kon­cer­tø, ta­èiau vi­suo­met sten­giuo­si ben­dra­dar­biau­ti ir su ki­tais in­stru­men­ti­nin­kais. Frank­fur­te eks­pe­ri­men­tuo­ju: ieð­kau ádo­miø mu­zi­kø, su­bu­riu juos, ren­gia­me ne­ápras­tas pro­gra­mas. Ap­skri­tai esu lin­ku­si gro­ti re­èiau at­lie­ka­mus, ne­nu­gro­tus, ma­þiau þi­no­mus kû­ri­nius, pa­vyz­dþiui, Lis­zto „Die­vo pa­lai­mi­ni­mà vie­nat­vë­je”, Ra­ve­lio „Val­sà” ar­ba Ri­char­do Straus­so „Bur­ les­kà” for­te­pi­jo­nui ir or­kest­rui, ku­ri, be­ je, bus vie­ nas ið ma­ no Frank­ fur­to mo­kyk­los bai­gia­mø­jø kû­ri­niø.

Bai­giant ðios aukð­to­sios mo­kyk­los ma­gist­ran­tû­rà, bû­ti­na su­reng­ti di­de­lá re­èi­ta­lá ir pa­gro­ti du kon­cer­ tus su or­kest­ru. Ruo­ðiuo­si at­lik­ti Schu­ber­to ir Lis­zto so­li­nius kû­ri­nius

Pianistë Guoda Gedvilaitë

ir, be jau mi­në­tos Straus­so „Bur­les­ kos”, Jo­han­ne­so Brah­mso Ant­rà­já kon­cer­tà for­te­pi­jo­nui ir or­kest­rui.”

Pa­klaus­ta, ar dir­ba Vo­kie­ti­jo­je pe­da­go­gi­ná dar­bà, Guo­da pa­sa­ ko­jo: „Kad ið­si­lai­ky­èiau fi­nan­sið­kai, 1996 m. pra­dë­jau dirb­ti su vai­ku­ èiais pri­va­èio­je mu­zi­kos mo­kyk­lo­je Frank­fur­to prie­mies­ty­je. Tai bu­vo ma­no vie­nin­te­lis pra­gy­ve­ni­mo ðal­ti­nis. Mo­ki­niø bu­vo de­ðimt. Kai ku­riuos jau uþ­si­au­gi­nau – jie grei­ tai baigs mo­kyk­là. Èio­nai dir­bu iki ðiol – ið di­de­lio uþ­si­de­gi­mo ir mei­lës ne­no­riu su tais vai­kais skir­tis, nes jie man la­bai mie­li.

2002 m. ga­vau dës­ty­to­jos vie­tà Frank­fur­to prie Mai­no aukð­to­jo­je mu­zi­kos mo­kyk­lo­je. Nors dar ir stu­den­të, jau tu­riu lan­ky­tis sa­vo ko­le­gø vo­kie­èiø su­si­rin­ki­muo­se.

Dþiau­ giuo­ si, kad taip grei­ tai ir ne­ti­kë­tai (kaip ko­kio­je pa­sa­ko­je!) pa­si­kei­të ma­no sta­tu­sas. Da­bar pa­ju­tau, kà reið­kia at­sa­ko­my­bë ið­leis­ti jau­nà þmo­gø á sce­nà. Pro­fe­ so­rius Le­vas Na­to­chen­ny, ku­ris jau tiek daug me­tø ma­ne ðe­fuo­ja, kai baig­siu stu­di­jas, ne­no­rës ma­næs pa­leis­ti. Jis pa­sky­rë ma­ne sa­vo kla­sës asis­ten­te. Tu­rë­siu vie­ne­rius me­tus tech­nið­kai „ap­do­ro­ti” du nau­ jo­ kus, o pas­ kui juos pe­ rims pats pro­fe­so­rius.” Á pra­ðy­mà pa­pa­sa­ko­ti, kaip po átemp­tø dar­bø pail­si, Guo­dos akys su­þë­rë­jo dar la­biau: „Ma­no lais­va­lai­kis ne­la­bai tra­ di­ci­nis. Po die­nos dar­bø mu­zi­kai pa­pras­tai bû­na nu­var­gæ, ið­se­kæ

nuo re­pe­ti­ci­jø. At­ro­do, tik gráþk na­mo ir skai­tyk kny­gà ar þiû­rëk ko­ká fil­mà, kad at­si­pa­lai­duo­ tum. O að kas va­ ka­ rà, maþ­ daug 18–20 val., ei­nu ðok­ti. Lan­kau ðo­kiø mo­kyk­là, ku­rio­je mo­kau­si kla­si­ki­nio, mo­der­nio­jo, dþia­zo ir fla­men­ko ðo­kiø. Man tai su­tei­kia la­bai daug jë­gø – gau­tos ener­gi­jos uþ­ten­ka dar re­pe­tuo­ti ir gro­ti maþdaug iki 23 va­lan­dos.”

Po­kal­bio pa­bai­go­je grá­þo­me prie pro­fe­si­niø rei­ka­lø: „Kas­met ma­ne ap­lan­ko vis nau­ jas ákvë­pi­mas. Pa­vyz­dþiui, 1998-ie­ji man bu­vo sa­vo­tið­ki Brah­mso me­tai, 1999–2000 m. – val­sø. 2001 m. la­bai do­më­jau­si per­dir­bi­mais, pa­ra­ fra­zë­mis, 2002 m. vy­ra­vo Schu­ber­ tas, Lis­ztas. Ðie­met, kai pra­dë­jau ðok­ti fla­men­kà, dar la­biau pa­ga­vo is­pa­nið­kos mu­zi­kos tem­pe­ra­men­ tas. Jau esu kai kam pa­si­þa­dë­ju­si, kad pa­reng­siu is­pa­nið­kos mu­zi­kos re­èi­ta­lá. Ðiuo me­tu tai ir dir­bu.

Mëgs­tu su­da­ry­ti sti­lis­ti­nes pro­gra­ mas, ku­rios tu­rë­tø idë­jà, tam tik­rà po­teks­tæ ar uþ­slëp­tà min­tá, sie­jan­èià vi­sus at­lie­ka­mus kû­ri­nius. To­kia kon­ cer­ti­në pro­gra­ma sa­vai­me su­ku­ria at­mo­sfe­rà, sce­no­je daug leng­viau ið­lai­ky­ti átam­pà – ky­lan­tys ryð­kûs vaiz­di­niai pa­de­da kur­ti sa­vo­tið­kà te­at­rà.”

Pa­dë­ko­ju­sios vie­na ki­tai uþ ma­lo­ niai pra­leis­tà lai­kà, ið­si­sky­rë­me.

Guo­da ið­sku­bë­jo pas të­vus á Drus­ki­ nin­kus. Po ke­liø die­nø ji gráð á Frank­ fur­tà prie Mai­no.

Al­do­na Ele­o­no­ra RAD­VI­LAI­TË

Muzikos barai /7

Didþioji salë DU PO­ÞIÛ­RIAI VIE­NA­ME AN­SAM­BLY­JE Nuo­lat gro­jan­tys ir su­si­bû­ræ at­lik­ti vien­kar­ti­næ pro­gra­mà mu­zi­kø an­sam­bliai ið tie­sø pa­si­þy­mi skir­tin­ga spe­ci­fi­ka, ky­lan­èia ið dau­gia­me­tës ar frag­men­tið­kos pa­tir­ties ir ge­bë­ji­mo ja tiks­lin­gai pa­si­nau­do­ti. Ir vie­ni, ir ki­ti tu­ri uþ­tek­ti­nai ga­li­my­biø lem­ti bran­dø in­ter­pre­ta­ci­nës ko­ky­bës re­zul­ta­tà, ta­èiau kaip tik ant­rø­jø pa­si­ro­dy­mus daþ­niau ir veiks­min­giau per­smel­kia spon­ta­nið­kos kû­ry­bos dva­sia, lei­dþian­ti ti­kë­tis ne­þi­no­mo, ne­lauk­to pa­ty­ri­mo.

Spa­lio 29 d. Na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos Ma­þo­jo­je sa­lë­je kon­cer­tà su­ren­gæ du pub­li­kai ge­rai pa­þás­ta­mi at­li­kë­jai – al­ti­nin­kë Ûla Uli­jo­na Þeb­ riû­nai­të ir pia­nis­tas Jur­gis Kar­na­vi­èius – pir­mà kar­tà su­vie­ni­jo me­ni­nes pa­jë­gas á ben­drà re­èi­ta­lá. Tu­rint gal­vo­je in­ter­pre­ta­ci­næ abie­jø so­lis­tø re­pu­ ta­ci­jà, brai­þà, ðis kon­cer­tas ska­ti­no ti­kë­tis ádo­maus, sû­ku­rin­go dvie­jø stip­ riø in­di­vi­du­a­ly­biø dia­lo­go, pa­rem­to tvir­tu, ori­gi­na­liu màs­ty­mu, me­ni­nës vaiz­duo­tës sy­vais ir tech­ni­niu sta­bi­lu­mu, kas pa­pras­tai su­po­nuo­ja nau­jas mu­zi­ki­nës trak­tuo­tës for­mas.

Stab­te­lint prie kiek­vie­no ðiø so­lis­tø at­ski­rai ir pri­pa­þás­tant jø in­di­vi­du­al­ ià mu­zi­ki­næ ar­gu­men­ta­ci­jà, de­rë­tø nu­ro­dy­ti ir ke­le­tà pa­ra­le­liø. Gry­no­sios dar­nos sie­ká, ku­rá le­mia aka­de­mi­në lai­ky­se­na, tra­di­ci­jø pai­sy­mas, þen­kli­na san­tû­ro­ka ar­tis­ti­nio ben­dra­vi­mo su pub­li­ka lai­ky­se­na – de­kla­ra­ty­viai ne­siek­ da­mi uþ­ka­riau­ti klau­sy­to­jø ið­ori­niu nuo­ðir­du­mu, jie vis dël­to pa­lie­ka at­vi­rà zo­nà ási­klau­sy­ti, ið­girs­ti, idant áþieb­tø gi­les­nio, pa­tva­res­nio áspû­dþio ug­ná.

Sa­vaip nu­ste­bi­no jau pa­ti kon­cer­to pro­gra­ma, ku­rios – sà­ly­gið­kai pa­va­din­ki­me – ket­vir­ta­da­lis bu­vo skir­tas ka­me­ri­nio an­sam­blio kla­si­kai – Jo­han­ne­so Brah­mso So­na­tai al­tui ir for­te­pi­jo­nui Es-dur, op. 120, Nr. 3. Na, o ki­tos trys kom­po­zi­ci­jos (Tôru Ta­ke­mit­su, Os­val­do Ba­la­kaus­ko ir As­to­ro Piaz­zol­los) rai­þë XX a. pa­bai­gos mu­zi­ki­nes erd­ves, skir­tin­gai re­zo­ nuo­jan­èias tar­pu­sa­vy­je, pa­grás­tas skir­tin­gais mu­zi­ki­niais dia­lek­tais. De­ra pri­pa­þin­ti, kad vë­liau to­ká pa­si­rin­ki­mà du­e­tas kruopð­èiai mo­ty­va­vo, nors gal ir ne vi­sø kon­cer­te skam­bë­ju­siø opu­sø reik­më áti­ki­no ið anks­to.

Pra­dþio­je skam­bë­ju­si Ta­ke­mit­su pje­së „A Bird Ca­me Down the Walk”, pa­ly­të­ta „me­sia­nið­kø” po­të­piø, nu­krei­pë gar­so stu­di­jos es­te­ti­kos link. Tra­ piø ar ðai­þes­niø fi­gû­rë­liø jun­gi­niuo­se an­sam­blis þa­di­no ávai­ria­ly­pá sa­vo in­stru­men­tø skam­be­sá, su­teik­da­mas pro­gø pra­bil­ti ir po­eti­nei, vaiz­di­nei jo pri­gim­èiai. Vei­kiau be rei­ka­lo ne­sku­bë­ti, ne­gar­sin­ti, ne­stip­rin­ti, bet kan­ triai ið­lauk­ti, ið­girs­ti, ið­gau­ti – ðios nuo­sta­tos ve­da­mi, Û. U. Þeb­riû­nai­të ir J. Kar­na­vi­èius kû­rë kon­cer­to pra­dþios at­mo­sfe­rà.

So­na­tos al­tui ir for­te­pi­jo­nui Es-dur, vie­no pas­ku­ti­niø Brah­mso ka­me­ ri­niø vei­ka­lø, par­ti­tû­ra at­vë­rë ins­pi­ruo­jan­èios abie­jø so­lis­tø ener­gi­jos klo­dà, ku­ris lë­më kil­niai tra­di­ci­jos sub­or­di­nuo­ja­mà in­ter­pre­ta­ci­næ trak­ tuo­tæ. Ne­si­bo­dë­da­mi ápras­tos ver­ty­bi­nës orien­ta­ci­jos, al­ti­nin­kë ir pia­ nis­tas sa­và­jà temb­ri­næ, fak­tû­ri­næ, ra­cio­na­li­à­jà ið­raið­kà nu­krei­pë á srau­nià per­ma­nen­ti­næ ver­smæ, idant to­kio­je vie­no­vë­je skleis­tø­si eks­po­zi­ci­niai ir plë­to­ja­mie­ji sû­ku­riai, á prie­ká be­si­ver­þian­ti mu­zi­ki­në min­tis. Ðvy­tin­èia ener­gi­ja kon­cer­te su­þy­do ir „ne­be­jau­nas” Ba­la­kaus­ko opu­sas – so­na­ta al­tui ir for­te­pi­jo­nui „Me­dis ir paukð­të” (1976). Rit­mi­nis, fak­tû­ri­ nis, me­lo­di­nis, har­mo­ni­nis rel­je­fas ki­birkð­èia­vo sub­ti­lia ago­gi­ka, re­to­ri­niu ið­raið­kin­gu­mu, ku­riems temb­ro ar di­na­mi­nius at­spal­vius sko­nin­gai rin­ko Û. U. Þeb­riû­nai­tës al­tas, ju­dë­ji­mo pul­so ver­þlu­mà gy­vai or­ga­ni­za­vo for­te­ pi­jo­no par­ti­jà at­lie­kan­tis J. Kar­na­vi­èius.

Be­je, pir­mo­je kon­cer­to pu­së­je im­po­na­væ temb­ri­në pu­siau­svy­ra ir sub­ti­ lu­mas ant­ro­je da­ly­je reið­kë­si kiek siau­res­në­je di­na­mi­kos te­ri­to­ri­jo­je, ku­rios ri­bas, ko ge­ro, api­brë­þë kon­kre­taus mu­zi­ki­nio teks­to, sti­liaus ar tech­ni­kos pri­ori­te­tai. Drás­tu sa­ky­ti, kad ypa­tin­gø at­li­kë­jø sim­pa­ti­jø su­lau­kian­tis Piaz­zol­la ir jo ori­gi­na­lios tan­go me­ta­mor­fo­zës (du­e­to at­lik­tà „Le Grand Tan­go” jau ir­gi yra te­kæ ne kar­tà gir­dë­ti „gy­vuo­se” mû­sø kon­cer­tuo­se) ne vi­sa­da su­tam­pa su lau­kia­mu kon­cer­to kul­mi­na­ci­jos krû­viu. Mak­si­ma­liai átrauk­da­ma Þeb­riû­nai­tës ir Kar­na­vi­èiaus ar­tis­tið­ku­mà, ði Piaz­zol­los kom­po­ zi­ci­ja du­e­to pa­stan­go­mis ið­si­sklei­dë tem­pe­ra­men­to ir vaiz­duo­tës, jaus­mo ir ko­lo­ri­to, po­lin­kio im­pro­vi­zuo­ti ir an­sam­bli­nës dis­cip­li­nos dar­na. Ka­me­ rið­ku­mo pra­dø ma­gi­ja pub­li­kà ir dar­syk pri­ver­të su­klus­ti, kai Þeb­riû­nai­të ir Kar­na­vi­èius bi­sui pa­gro­jo Gab­rie­lio Fauré pje­se­læ, po ku­rios ga­lu­ti­nai ási­ti­ki­no­me, kad du­e­to ga­li­my­biø ðis kon­cer­tas anaip­tol ne­ið­së­më. Prie­ ðin­gai – di­dþiu­lis abie­jø at­li­kë­jø re­per­tu­a­ras, pla­tûs es­te­ti­niai orien­ty­rai ska­ti­na ti­kë­tis ir daþ­nes­niø ka­me­ri­niø pro­gra­mø.

Vy­tau­të MAR­KE­LIÛ­NIE­NË

Muzikos barai /8

„SPAL­VOS IR KON­ TRAS­TAI” LMA DI­ DÞIO­JO­JE SA­LË­JE Spa­lio 2 d. Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­ de­mi­jos Di­dþio­jo­je sa­lë­je vy­ko doc.

Ju­liaus An­dre­je­vo ka­me­ri­nio an­sam­ blio kla­sës stu­den­tø ir LMA ab­sol­ ven­tø kon­cer­tas, ku­ria­me pa­si­ro­dë du ka­me­ri­nës mu­zi­kos an­sam­bliai – „In fo­cus” ir „Tan­gu­e­da”. Kon­cer­tà ve­dæs J. An­dre­je­vas ðiuos ko­lek­ty­ vus pri­sta­të kaip ne­se­niai su­si­kû­ ru­sius („In fo­cus” su­si­bû­rë prieð me­tus, „Tan­gu­e­da” kiek „vy­res­nis” – skai­èiuo­ja jau ant­ruo­sius gy­va­ vi­mo me­tus), ta­èiau per­spek­ty­vius an­sam­blius. Abu ko­lek­ty­vai su­kur­ti pa­èiø stu­den­tø ini­cia­ty­va, jø kon­cer­ ti­në veik­la ne­si­ri­bo­ja pa­si­ro­dy­mais LMA: kon­cer­tà pra­dë­jæs an­sam­ blis „In fo­cus” jau spë­jo da­ly­vau­ti ke­liuo­se fes­ti­va­liuo­se Lie­tu­vo­je, „Tan­gu­e­da” ne­ma­þai kon­cer­tuo­ja Lie­tu­vo­je, yra kon­cer­ta­væs Ita­li­jo­je.

Da­lis an­sam­blio „In fo­cus” mu­zi­ kan­tø yra An­dre­je­vo kla­sës stu­den­ tai, ki­ti – kvies­ti­niai at­li­kë­jai. Ðio ko­lek­ty­vo na­riø skai­èius në­ra nu­si­ sto­vë­jæs, jis kin­ta at­si­þvel­giant á at­lie­ ka­mus kû­ri­nius. Kon­cer­to me­tu ávai­ rio­mis su­dë­ti­mis sce­no­je pa­si­ro­dë: Rai­mon­da Ve­be­liû­nai­të (flei­ta), Aud­ro­nius Dauk­ðys (klar­ne­tas), Ta­das Þu­kaus­kas (smui­kas), Þyd­ rû­në Sto­ny­të (al­tas), Li­na Krëpð­tai­të (for­te­pi­jo­nas), To­mas Ra­man­èiû­nas (vio­lon­èe­lë) ir Ig­nas Ju­zo­kas (kon­tra­ bo­sas). Ið­skir­ti­nis „In fo­cus” bruo­þas tas, kad jo re­per­tu­a­rà su­da­ro vien ðiuo­lai­ki­në mu­zi­ka. Ne ið­im­tis bu­vo ir ðiam kon­cer­tui pa­rink­ti kû­ri­niai.

Kon­cer­tas pra­si­dë­jo suo­miø kom­ po­zi­to­riaus Jar­mo Ser­mi­los kom­po­ zi­ci­ja „Co­lours and Con­trasts” („Spal­ vos ir kon­tras­tai”) flei­tai, smui­kui ir for­te­pi­jo­nui. Ðia­me kû­ri­ny­je dau­ giau­sia dë­me­sio ski­ria­ma ávai­rioms tech­ni­nëms in­stru­men­tø ga­li­my­ bëms, jø tar­pu­sa­vio de­rë­ji­mui. Tai liu­di­ja ir kû­ri­nio pa­va­di­ni­mas – ávai­ riø spal­vø ir kon­tras­tø pa­ieð­kos.

Ame­ri­kie­èiø kom­po­zi­to­riaus Wil­ lia­mo Blan­do kû­ri­nys „Li­ke a Mad Ani­mal” („Tar­si ið­pro­të­jæs gy­vu­lys”) in­stru­men­tø seks­te­tui, pa­sak J. An­dre­je­vo, Lie­tu­vo­je bu­vo at­lik­tas pir­mà kar­tà. At­ski­rø ðio kû­ri­nio in­stru­men­tø par­ti­jos yra uþ­ra­ðy­tos, ta­èiau ben­dros par­ti­tû­ros në­ra, to­dël kû­ri­nio ver­ti­ka­lë ga­li kis­ti at­si­þvel­giant á at­li­kë­jus. Jie ðiuo at­ve­ju tu­ri ga­li­my­bæ im­pro­vi­zuo­ti.

Svar­biau­sia – su­kur­ti de­ra­mà nuo­ tai­kà. Kû­ri­nio kul­mi­na­ci­jo­je at­li­kë­jai pa­tei­kë pub­li­kai staig­me­nà – in­stru­ men­tø gar­sus pa­ma­þu pa­kei­të

stuk­se­ni­mas, ðûks­niai ir ðvil­pe­sys, vaiz­dþiai iliust­ruo­jan­tys gy­vu­lio be­pro­ty­bæ. Ðis epi­zo­das þais­min­gai nu­si­tei­ku­siems at­li­kë­jams kë­lë ðyp­ se­nà.

An­sam­blis „In fo­cus” pa­si­ro­dy­mà bai­gë nos­tal­gið­ku ir pa­slap­tin­gu es­tø kom­po­zi­to­riaus To­nu Kor­vit­so kû­ri­niu „Do­me Mu­sic” („Ka­ted­ros mu­zi­ka”).

Spal­vas pa­kei­të kon­tras­tai, ir sce­no­je pa­si­ro­dë an­sam­blis „Tan­ gu­e­da”. Ðio ko­lek­ty­vo re­per­tu­a­rà dau­giau­siai su­da­ro ar­gen­ti­nie­èiø mu­zi­ka, ypaè As­to­ro Piaz­zol­los kû­ry­ba, ku­ri lë­më ir an­sam­blio su­dë­tá: Kris­ti­na Þeb­raus­kai­të (akor­ de­o­nas), An­þe­li­ka Dau­no­ra­vi­èiû­të (flei­ta), Bi­ru­të Bag­do­nie­në (al­tas), Fe­liks Zak­rev­skij (for­te­pi­jo­nas) ir Do­na­tas Ba­gurs­kas (kon­tra­bo­sas). „Spal­vø ir kon­tras­tø” kon­cer­to ant­ rà­jà da­lá vai­ni­ka­vo Piaz­zol­los ir jo ákvëp­tø kom­po­zi­to­riø kû­ry­ba.

Ar­gen­ti­nie­èiø kil­mës kom­po­zi­ to­riaus Mau­ri­cio Ka­ge­lio „Tan­go ale­man” („Vo­kið­ka­sis tan­go”) ma­þai kuo pri­mi­në Piaz­zol­los mu­zi­kà. Ðia­me kû­ri­ny­je au­to­rius iro­ni­zuo­ja, ðai­po­si ið tan­go bû­din­go aða­rin­go jaus­min­gu­mo. Piaz­zol­los kon­cer­tas kvin­te­tui „Fu­ga y mis­te­rio” („Fu­ga ir mis­te­ri­ja”) bu­vo at­lik­tas kvar­te­to, at­si­sa­kius au­to­riaus su­ma­ny­tos gi­ta­ ros par­ti­jos. Kon­cer­to pa­bai­go­je „Tan­gu­e­da” at­li­ko jau­no suo­miø kom­po­zi­to­riaus Ju­hos Ku­ja­los ðiam an­sam­bliui de­di­kuo­tà kû­ri­ná „A. P. Im­pres­sions” („A. P. áspû­dþiai”). Ðio kon­cer­to me­tu pa­si­ro­dæ an­sam­bliai su­þa­vë­jo sa­vo en­tu­ ziaz­mu, mei­le at­lie­ka­mai mu­zi­kai, no­ru su­do­min­ti pub­li­kà. Tai ypaè svar­bu at­lie­kant ðiuo­lai­ki­næ aka­de­ mi­næ mu­zi­kà, ku­ri daþ­nai bû­na sun­kiai su­vo­kia­ma ir ne vi­sa­da ma­lo­ni au­siai.

Mil­da ÈIU­ÞAI­TË

ARIS­TOK­RA­TIÐKAS ELI­SO VIR­SA­LA­DZE’S PA­PRAS­TU­MAS (IR KAS SLE­PIA­SI PO HU­GU­E­SO REI­NE­RIO KLOU­NO KAU­KE?) Vil­niaus me­lo­ma­nai po il­ges­nio lai­ko vël tu­rë­jo pro­gà su­si­tik­ti su ne­ei­li­nio ta­len­to pia­nis­te Eli­so Vir­ sa­la­dze. Spa­lio 24 d. Kon­gre­sø rû­muo­se pia­nis­të su Vals­ty­bi­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru at­li­ko Ro­ber­to Schu­man­no For­te­pi­jo­ni­ná kon­cer­tà a-moll, op. 54. At­li­kus ne­di­de­læ pro­gra­mos ro­ki­ruo­tæ, ási­min­ti­nas

cert­meis­te­ris Zbig­ne­vas Le­vic­kis.

Smui­ko so­lo – tar­si dra­ma­tur­gi­nis vi­so kû­ri­nio ka­ta­li­za­to­rius. Daug kar­tø pa­si­kar­to­jan­èio­je te­mo­je Zbig­ ne­vas ras­da­vo ið­kal­bin­gø emo­ci­niø niu­an­sø, pra­tur­tin­da­mas in­ter­pre­ta­ ci­nius di­ri­gen­to spren­di­mus.

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

KAR­TØ KON­CER­TAS KON­GRE­SØ RÛ­MUO­SE Spa­lio 10-oji Vil­niu­je pa­si­þy­më­jo pa­grin­di­në­se sa­lë­se vyks­tan­èiø mu­zi­kos ren­gi­niø gau­sa: fes­ti­va­lio „Gai­da” kon­cer­tas Fil­har­mo­ni­jo­je, prem­je­ra Na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to te­at­re ir pui­kus kon­cer­tas Kon­gre­sø rû­muo­se. Ne­nuos­ta­bu, kad dau­giau pa­grin­do nuo­gàs­ tau­ti, ar su­si­rinks þmo­niø, tu­rë­jo Kon­gre­sø rû­mø ðei­mi­nin­kai, juk „Gai­da” yra „Gai­da” su sa­vo tra­di­ci­ jo­mis, á prem­je­rà Ope­ros ir ba­le­to te­at­re vi­sa­da gau­siai su­si­ren­ka þiû­ro­vø – juk te­at­ras. Vis dël­to apy­ pil­në Kon­gre­sø rû­mø sa­lë liu­di­jo, kad tei­gi­nys apie tà pa­èià pub­li­kà, lan­kan­èià vi­sus kon­cer­tus, yra ne­ak­ tu­a­lus, juo­ba kad skam­bë­jo tik Dmit­ ri­jaus Ðos­ta­ko­vi­èiaus mu­zi­ka. Ne pa­slap­tis, kad svar­bi ðio kon­cer­to in­tri­ga bu­vo prie Vals­ty­bi­nio sim­fo­ ni­nio or­kest­ro di­ri­gen­to pul­to sto­jæs pa­ties D. Ðos­ta­ko­vi­èiaus sû­nus Mak­ si­mas Ðos­ta­ko­vi­èius, ku­ris di­ri­gen­to kar­je­rà pra­dë­jo dar 1964 m. kaip Ve­ro­ni­kos Du­da­ro­vos asis­ten­tas Mask­vos sim­fo­ni­nia­me or­kest­re. Jau dau­giau nei du de­ðimt­me­èius M. Ðos­ta­ko­vi­èius gy­ve­na JAV, dau­ge­ ly­je ða­liø yra pri­pa­þin­tas kaip sa­vo të­vo sim­fo­ni­nës kû­ry­bos in­ter­pre­ tuo­to­jas. Va­ka­ro so­lis­tas – jau­no­sios kar­tos smui­ki­nin­kas Dmit­ri­jus Ko­ga­ nas, taip pat gar­sios mu­zi­kø ðei­mos at­þa­la: jo se­ne­lis – Le­o­ni­das Ko­ga­ nas, o mo­èiu­të – Je­li­za­ve­ta Gi­lels.

Pir­mo­je kon­cer­to da­ly­je D. Ko­ga­ nas grie­þë D. Ðos­ta­ko­vi­èiaus Pir­mà­já smui­ko kon­cer­tà a-moll, su­kur­tà 1948 m., sun­kiu po­ka­rio lai­ko­tar­ piu, ir de­di­kuo­tà le­gen­di­niam Da­vi­ dui Oist­ra­chui. Jau pir­mo­je da­ly­je – Nok­tiur­ne – at­si­sklei­dë ágim­tas D. Ko­ga­no mu­zi­ka­lu­mas, ku­ris vë­rë­si su­lig kiek­vie­nu sty­gos virp­te­lë­ji­mu.

So­lis­tas nuo­sek­liai plë­to­jo mu­zi­ki­næ min­tá, ne pa­gal am­þiø ið­kel­da­mas tai á di­de­lës gy­ve­ni­mo pa­tir­ties ir bran­dos lyg­me­ná. Tam jis pa­si­tel­kë sa­vo ne­ei­li­nes tech­ni­kos ga­li­my­bes (an­tra ir ket­vir­ta da­lys), pa­si­gë­rë­ti­ nai tiks­lø in­to­na­vi­mà ir ko­ky­bið­kà

gar­sà. Nors so­lis­to ir di­ri­gen­to am­þiø ski­ria ke­tu­ri de­ðimt­me­èiai (vie­na, o gal ir dvi kar­tos), pa­gal jø abie­jø at­lie­ka­mos mu­zi­kos su­vo­ ki­mo bran­du­mà skir­tu­mo ne­ju­tau.

Klau­san­tis ant­ro­sios ir ket­vir­to­sios da­liø, su­si­da­rë áspû­dis, kad D. Ko­ga­ nui vi­sið­kai sve­ti­mi ir ne­su­vo­kia­mi ko­kie nors tech­ni­niai sun­ku­mai, jo vir­tuo­zið­ku­mas bu­vo stul­bi­na­mai na­tû­ra­lus. Tai pa­ty­rë­me klau­sy­da­ mie­si ir bi­sui eks­prom­tu, be re­pe­ti­ci­ jos su or­kest­ru pa­gro­to „Ve­ne­ci­jos kar­na­va­lo” frag­men­to, ku­ris ta­po tik­ru sce­ni­nio ben­dra­vi­mo me­no pa­vyzdþiu.

Di­ri­gen­tas M. Ðos­ta­ko­vi­èius pa­si­ þy­më­jo ið­skir­ti­niu ge­bë­ji­mu ves­ti or­kest­rà á tiks­là. Ant­ro­je kon­cer­to da­ly­je or­kest­ras tar­si pa­ke­rë­tas lei­ do­si ve­da­mas Penk­to­sios sim­fo­ni­jos d-moll (op. 47) par­ti­tû­ros la­bi­rin­tais.

Ma­nau, tai lë­më uþ san­tû­rios ma­nie­ ros sly­pin­ti stip­ri vi­di­në di­ri­gen­to átai­ga, ku­ria sun­ku bû­tø ne­áti­kë­ti, nes to­li gra­þu ne kiek­vie­na­me kon­ cer­te pa­si­tai­ko pa­jus­ti au­ten­tið­kà mu­zi­kos au­to­riaus min­ties al­sa­vi­mà.

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

Ar­tû­ras pra­dë­jo per­ga­lin­gà þy­gá per tuo­me­ti­nius Vil­niaus tarp­tau­ti­nius stu­den­tø im­pro­vi­za­ci­jø kon­kur­sus nuo tre­èio­sios pre­mi­jos 1983 m. iki pir­mo­sios – 1986 m. Ta­èiau du Ar­tû­ro kû­ry­bi­nës veik­los de­ðimt­me­ èiai – at­ski­ro po­kal­bio te­ma. Tad kà gi ið­gir­do dþia­zo më­gë­jai, spa­lio 8 d. su­si­rin­kæ á Ar­tû­ro Anu­saus­ko kvar­ te­to kon­cer­tà Fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je.

Pir­mo­jo­je kon­cer­to da­ly­je Ar­tû­ras gro­jo so­lo for­te­pi­jo­nu: ið­gir­do­me pen­kias jo kom­po­zi­ci­jas. Nuo pir­ mø­jø tak­tø Ar­tû­ras mus átrau­kë á im­pro­vi­za­ci­jø sû­ku­rá. „Stik­lo ka­ro­ liu­kø þai­di­mas” – vie­na ið se­nes­niø (bet tik pa­va­di­ni­mu) kom­po­zi­ci­jø, su­skam­ban­ti kas­kart vis nau­jai, tar­si ju­dan­ti stik­lo mo­zai­ka, al­suo­jan­ti lais­va ir kar­tu to­bu­la im­pro­vi­za­ci­ne dva­sia, nors vi­sas kon­cer­tas bu­vo ávilk­tas á ga­na aið­kios re­þi­sû­ros ap­da­rà. Kon­cer­to sce­na­ri­jus ve­dë nuo ba­la­dþiø link bi­bo­po ir dþiaz­ ro­ko, tai at­si­trau­kiant á me­di­ta­ci­jà, tai vël in­ten­sy­vi­nant eks­pre­si­jà. „Stik­lo ka­ro­liu­kø þai­di­me” ir ba­la­dë­je „Nos­ tal­gi­ja” at­si­sklei­dë ly­ri­nis, ro­man­ti­nis pia­nis­to pra­das, ta­èiau vie­nas ypa­tin­ gas Ar­tû­ro Anu­saus­ko bruo­þas im­po­ nuo­tø net ir aka­de­mi­nës mu­zi­kos më­gë­jams. Tai aka­de­mi­nei mu­zi­kai ar­ti­mas jo im­pro­vi­za­ci­jø in­te­lek­tu­a­ lu­mas (vis dël­to aka­de­mi­nis ið­si­la­vi­ ni­mas!) ir, ki­ta ver­tus, ne­su­re­þi­suo­ta

DÞIA­ZAS GRÁÞ­TA Á FIL­ HAR­MO­NI­JOS SA­LÆ? …ir taip, ir ne, – tar­ si aki­ mir­ kà tuo su­abe­jo­jau. Ið tie­sø dþia­zas ið Fil­ har­mo­ni­jos vi­sai din­gæs ir ne­bu­vo, ta­èiau po dau­ge­lio me­tø per­trau­kos nau­ja­ja­me 2003–2004 m. se­zo­ne su­pla­nuo­tas dþia­zo kon­cer­tø – net try­li­kos (koks skai­èius!..) – cik­las, ti­kë­si­me, ákvëps gy­vy­bës vi­sam Fil­har­mo­ni­jos se­zo­nui, pri­trauks nau­jø klau­sy­to­jø. Kiek­vie­nas, ku­ris ne­abe­jin­gas dþia­zo mu­zi­kai, ga­li tik nuo­ðir­dþiai pa­si­dþiaug­ti ðiuo fak­tu ir pa­svei­kin­ti Fil­har­mo­ni­jos va­do­vus.

Dþia­zo pia­nis­tas Ar­tû­ras Anu­saus­ kas ir jo kvar­ te­ tas – Alek­ san­ dras Fe­do­to­vas (sak­so­fo­nas), Eu­ge­ni­jus Ka­ne­vi­èius (kon­tra­bo­sas) ir Da­rius Ru­dis (mu­ða­mie­ji) – bu­vo tie, ku­riems te­ko pra­ver­ti ðio Fil­har­mo­ ni­jos se­zo­no dþia­zo uþ­sklan­dà. Kaip pa­þy­më­jo kon­cer­tà ve­dæs Vik­to­ras Ge­ru­lai­tis, spa­lio më­ne­sá 39-àjá gim­ ta­die­ná ðven­èian­tis Anu­saus­kas ðiuo kon­cer­tu tar­si at­si­svei­ki­na su jau­nys­te ir áþen­gia á bran­dos am­þiø.

Ki­ta ver­tus, kas me­ne yra jau­nys­të ir kas – bran­da? Nuo ka­da iki ka­da?

Ste­bint V. Ge­ru­lai­èio (dar tik­rai ne­se­nai at­ro­dan­èio) þo­di­nes im­pro­ vi­za­ci­jas ir pa­ðmaikð­ta­vi­mus, toks klau­si­mas ga­li bû­ti vi­sai na­tû­ra­lus…

Kad ir kaip bû­tø, lai­kas le­kia grei­tai, ir ðá ru­de­ ná su­ kan­ ka 20 me­tø, kai

Artûras Anusauskas

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

va­ka­ras pra­si­dë­jo spal­vin­gà­ja Ni­ko­ la­jaus Rims­kio-Kor­sa­ko­vo sim­fo­ni­ne dro­be „Is­pa­nið­ka­sis kap­ri­èo”. Or­kest­ rui di­ri­ga­vo sve­èias ið Pran­cû­zi­jos Hu­gu­es Rei­ne­ris, ku­ris nuo pir­mo þings­nio á sce­nà vi­saip sten­gë­si pub­ li­kà pra­links­min­ti ar net ðo­ki­ruo­ti.

Ne­va kal­bë­da­mas ir mo­juo­da­mas te­le­fo­nu, ne­veng­da­mas cir­ko klou­ na­dos, di­ri­gen­tas sa­vaip re­pli­ka­vo á tra­di­ci­ná va­ka­ro ve­dë­jos pri­mi­ni­mà pub­li­kai ið­jung­ti mo­bi­liuo­sius, tad ne­for­ma­li at­mo­sfe­ra sa­lë­je bu­vo ga­ran­tuo­ta nuo pat jo pa­si­ro­dy­mo.

Grei­tai „su­re­pe­ta­væs” pub­li­kos aplo­ dis­mentø pia­no, cres­cen­do ir ac­ce­le­ ran­do, pran­cû­zø ma­est­ro, ma­nau, ne­tru­ko ási­ti­kin­ti, kad ir mû­sø klau­sy­ to­jai ne­sto­ko­ja nei svei­ko hu­mo­ro, nei mu­zi­ka­lu­mo. Ne­tru­ko­me ir mes ási­ti­kin­ti, kad uþ ma­est­ro klou­na­dos sly­pi ir ne­pa­pras­tas pro­fe­sio­na­las, it ka­muo­liu­kais þon­gli­ruo­jan­tis spal­ vin­ga Rims­kio-Kor­sa­ko­vo par­ti­tû­ra, ir sub­ti­lus me­ni­nin­kas, kar­tu su vi­su or­kest­ru ga­lin­tis ið­gy­ve­n­ti dau­gy­bæ emo­ci­niø ir spal­vi­niø niu­an­sø vie­nu me­tu. Jis átai­giais po­të­piais pie­ðë ga­lin­gus, aist­rin­gus, is­pa­nø pro­ce­si­ jas me­nan­èius tut­ti, sy­kiu jaut­riai ir in­di­vi­du­a­li­zuo­tai ves­da­mas so­li­nius epi­zo­dus.

Tarp­tau­ti­nio R. Schu­man­no kon­ kur­so (ir ne tik) lau­re­a­të Eli­so Vir­sa­ la­dze lei­do pa­tir­ti tà ka­tar­sá, ku­ris ið­gy­ve­na­mas klau­san­tis ið­gry­nin­to, to­bu­lo pia­niz­mo, su­tau­rin­to nuo­ ðir­dþiu jaus­mu, juo­ba kai kal­ba­me apie Schu­man­no ro­man­tiz­mà, kur at­li­kë­jui yra daug pa­gun­dø „pa­si­tað­ ky­ti”, pa­ro­dy­ti sa­ve. Vir­sa­la­dze ápras­ mi­na kiek­vie­nà gar­sà pa­pras­tu tau­ ru­mu ir aris­tok­ra­tið­ku pa­pras­tu­mu.

Jos gir­dë­ji­mas ke­lia nuo­sta­bà, kai klau­sai­si su­ba­lan­suo­tø ðtri­chø su tiks­lia ir tau­pia pe­da­li­za­ci­ja, ga­lin­gø akor­dø kas­ka­dø ir ne­pa­pras­tai jaut­ rios tu­ðë. Tu­rë­da­ma ga­lin­gà pia­ nis­ti­ná „ar­se­na­là”, ji jau­èia­si vi­sið­kai lais­vai im­pro­vi­zuo­da­ma spal­vø ir emo­ci­niø niu­an­sø lyg­me­ny­je.

Ant­ro­je va­ka­ro da­ly­je gir­dë­jo­me Rims­kio-Kor­sa­ko­vo sim­fo­ni­næ po­emà „Ðe­che­ra­za­da”. Chres­to­ma­ti­nis pro­ gra­mi­nis kû­ri­nys, bet, ki­ta ver­tus, jis, kaip ir dau­gu­ma pro­gra­mi­niø kû­ri­niø, tei­kia daug pe­no at­li­kë­jø fan­ta­zi­jai ir vaiz­duo­tei. Rei­ne­ris nuo pat pir­mø­jø tak­tø, it kie­tà lan­kà átem­ pæs, lai­kë vi­sà dra­ma­tur­gi­ná kar­ka­sà (tar­si kar­tu su Ðe­che­ra­za­da steng­da­ ma­sis uþ­bëg­ti uþ akiø nuoþ­mia­jam Ðach­ri­ja­rui): mi­ni­ma­li­zuo­da­mas at­si­kvë­pi­mus, pau­zes, ið­lai­ky­da­mas rit­mo pul­sa­vi­mo, ben­dro ju­dë­ji­mo in­ten­sy­vu­mà. Svar­biau­sià so­li­næ smui­ko par­ti­jà at­li­ko or­kest­ro kon­

Muzikos barai /9

Didþioji salë

Muzikos barai /10

lai­kus, kai A. Anu­saus­kas tik pra­dë­jo sa­vo dþia­zo pia­nis­to kar­je­rà. Kon­tra­ bo­si­nin­kà ir kom­po­zi­to­riø Eu­ge­ni­jø Ka­ne­vi­èiø dþia­zo më­gë­jai pui­kiai pa­þás­ta kaip ori­gi­na­liau­sià ir ið­ra­ din­giau­sià dþia­zo kon­tra­bo­si­nin­kà, ið­si­ski­rian­tá la­kia po­li­fo­ni­ne vaiz­ duo­te, gro­jan­tá su dau­ge­liu dþia­zo at­li­kë­jø. Sak­so­fo­ni­nin­kà Alek­san­drà Fe­do­to­và dar 1982 m. So­vie­tø Sà­jun­gos dþia­zo kri­ti­kai pa­va­di­no „me­tø at­ra­di­mu”. Per tuos du de­ðimt­me­èius A. Fe­do­to­vas gro­jo su ávai­riais an­sam­bliais, ávai­riø kar­tø mu­zi­kais, kaip pe­da­go­gas ið­ug­dë ne vie­nà da­bar þi­no­mà at­li­kë­jà. Ir ðá va­ka­rà su ma­lo­nu­mu klau­siau­si jo sak­so­fo­no – skam­baus an­sam­bli­nio bal­so, vi­sa­da at­si­lie­pian­èio á an­sam­ blio sie­los (gal kla­vi­ði­niø?) ðauks­mà, pa­klûs­tan­èio ðir­dies (gal rit­mo gru­ pës?) pla­ki­mui ar­ba ska­ti­nan­èio tà ðir­dá plak­ti smar­kiau. Ta­èiau ið­ties sun­ku bû­tø an­sam­blio „or­ga­niz­mà” skirs­ty­ti á at­ski­ras da­lis.

To­mas BA­KU­ÈIO­NIS

kon­cer­tà. Taip pa­kvies­tas ir pia­nis­ tas Bug­ge Wes­sel­tof­tas, ga­li­ma sa­ky­ti, vie­na ryð­kiau­siø dþia­zo pa­sau­lio þvaigþ­dþiø, dar maþ­daug 1994 m. pra­dë­jæs reng­ti elek­tro­ ni­nës mu­zi­kos pro­jek­tus kar­tu su dþia­zo at­li­kë­jais. Ðia­me nau­ja­me, Lie­tu­vos aka­ de­mi­në­se kon­cer­tø sa­lë­se itin re­tai skam­ban­èios leng­ves­nio þan­ro mu­zi­kos pro­jek­te ádo­mu bu­vo ið­girs­ti, kad á im­pro­vi­za­ci­ná mu­zi­ka­vi­mà átrauk­tas ir or­kest­ras, at­ro­dy­tø, im­pro­vi­za­ci­në­je sti­chi­jo­je ne­su­val­do­mas áran­kis. Anaip­tol, kon­cer­te gir­dë­ti kû­ri­niai pa­tvir­ti­no, kad or­kest­ras taip pat ga­li pri­si­dë­ti prie im­pro­vi­za­vi­mo, nors jam re­pe­ tuo­ti rei­kia dau­giau nei so­lis­tams.

Po­kal­by­je prieð kon­cer­tà V. Son­dec­ kis mi­në­jo, kad su or­kest­ru dþia­zo im­pro­vi­za­ci­jos bu­vo ban­do­mos dar stu­di­jo­je, taip pat at­lik­ti ið­anks­ti­niai ðio pro­jek­to ára­ðai – elek­tro­ni­në kû­ri­ niø da­lis. O sce­no­je vio­lon­èe­li­nin­kui to­kio po­bû­dþio ir su­dë­ties kon­cer­to dar ne­te­ko at­lik­ti, nors gre­ta „rim­to­ sios” veik­los Ðiau­rës Vo­kie­ti­jos ra­di­jo or­kest­re at­li­kë­jas, reng­da­mas leng­ vo­jo þan­ro po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos pro­gra­mas, mu­zi­kuo­ja su an­sam­ bliu „G-strings”, dþia­zo so­lis­tais, aran­þuo­ja mu­zi­kà, dir­ba elek­tro­ni­ nës mu­zi­kos sri­ty­je.

Pa­vyz­dþiui, ið­skir­ti­nis ðios va­sa­ ros to­kio ti­po V. Son­dec­kio veik­los pa­vyz­dys – an­sam­blio „G-strings” pro­jek­tas su pia­nis­tu Kris­top­hu Es­chen­ba­chu Ra­vi­nios (mies­te­lis prie Èi­ka­gos, Èi­ka­gos sim­fo­ni­nio or­kest­ro va­sa­ros re­zi­den­ci­ja) fes­ti­va­ ly­je. Ðia­me fes­ti­va­ly­je taip pat gro­jo gar­su­sis vio­lon­èe­li­nin­kas Yo Yo Ma. Fes­ti­va­ly­je an­sam­blis at­li­ko sa­vo smui­ki­nin­ko Ste­fa­no Pin­te­vo spe­ cia­liai su­kur­tà kû­ri­ná „Ke­lio­në” nuo tan­go iki dþia­zo, taip pat Piaz­zol­los

DÞIA­ZO MU­ZI­KOS PRO­JEK­TAS PO FIL­HAR­MO­NI­JOS SKLIAU­TAIS Spa­lio 25 d. „Kau­nas Jazz” fes­ti­ va­ly­je ir 26 d. Vil­niu­je, Fil­har­mo­ni­ jos Di­dþio­jo­je sa­lë­je, nu­skam­bë­jo Vy­tau­to Son­dec­kio ini­ci­juo­tas dþia­zo mu­zi­kos pro­jek­tas. Kar­tu su kon­tra­bo­si­nin­ku Lar­su Da­niels­so­nu ir pia­nis­tu Bug­ge Wes­sel­tof­tu bu­vo pa­reng­tos Da­niels­so­no kom­po­ zi­ci­jos, pa­raðytos spe­cia­liai ðiam kon­cer­tui. Taip pat gro­jo Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas Vy­tau­to Son­dec­kio.

Su Da­niels­so­nu lie­tu­viø vio­lon­ èe­li­nin­kas su­si­pa­þi­no gro­da­mas su dþia­zo trom­bo­ni­nin­ku Nil­su Land­gre­nu. Tuo­met Son­dec­kiui, ið­gir­du­siam grie­þiant kon­tra­bo­si­ nin­kà, ástri­go dai­nin­gas, po­etið­ kas jo in­stru­men­to gar­sas. Be to, Da­niels­so­nas daug dir­ba su or­kest­ru, ra­ðo dþia­zo kom­po­zi­ci­jas.

Jo þmo­na, gar­si ðve­dø dai­ni­nin­kë, daþ­nai at­lie­ka jo kû­ri­nius, aran­þuo­ tes. Da­niels­so­nas pa­si­þy­mi la­bai pla­èiu mu­zi­ki­niø idë­jø spek­tru, jo kû­ry­ba – nuo kla­si­ki­nio dþia­zo sti­lis­ti­kos iki elek­tro­ni­nës mu­zi­kos eks­pe­ri­men­tø. Nau­jo­jo Lie­tu­vo­je nu­ma­ty­to pro­jek­to pra­dþio­je lyg ir bu­vo kal­bë­ta, kad rei­kë­tø pa­ra­ðy­ti leng­vo­jo þan­ro kû­ri­ná vio­lon­èe­lei su or­kest­ru, ta­èiau vë­liau ði min­tis per­ au­go á pla­tes­ná, ávai­res­ná pro­jek­tà – su­reng­ti ávai­riø nuo­tai­kø ir sti­liø

Vytautas Sondeckis

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

eks­pre­si­ja. At­ski­rai rei­kë­tø kal­bë­ti apie pia­nis­to gar­so kul­tû­rà, ið­puo­ se­lë­tà (ne daþ­nai bû­din­gà dþia­zo pia­nis­tams) for­te­pi­jo­ni­næ tu­ðë. Pa­va­ din­èiau Ar­tû­rà trum­pai – for­te­pi­jo­no gar­so es­te­tu. Ki­tas ið­skir­ti­nis pia­nis­to bruo­þas – mul­tis­ti­liz­mas, nuo ly­rið­kø, sub­ti­liai nu­spal­vin­tø ba­la­dþiø ve­dan­ tis prie bo­po eks­pre­si­jos, ryð­kiø free jazz, fu­ sion, la­ tin har­mo­ni­jos ir rit­mo ele­men­tø. Kom­po­zi­ci­jo­je „Oran­þi­nis bliu­zas” (pa­ra­dok­sas jau tar­si uþ­ko­duo­tas pa­va­di­ni­me) ið­gir­ do­me ke­le­tà sti­lin­gø ir sod­riø (gai­la, tik èia) akor­di­nës me­lo­di­kos in­tar­pø, pri­me­nan­èiø Er­rol­là Gar­ne­rá. Pir­ mo­sios kon­cer­to da­lies pa­bai­go­je pra­ûþu­si „Spon­ta­ni­në im­pro­vi­za­ci­ja” ir „To­ka­ta” pa­gal sce­na­ri­jø pa­ruo­ðë vi­so kvar­te­to pa­si­ro­dy­mà, bet jau po per­trau­kos.

Ant­ro­ji kon­cer­to da­lis taip pat pa­si­þy­më­jo tur­tin­ga sti­lis­ti­ne pa­le­te.

Ið pra­dþiø ið­gir­do­me pia­nis­to Ken­ny Kir­klan­do bi­bo­po kom­po­zi­ci­jà „Dien­da”. Ar­tû­ro kom­po­zi­ci­jo­je „At­gai­va”, ku­ri pir­mà­syk skam­bë­jo Birð­to­no fes­ti­va­ly­je 1996 m., pa­ju­ to­me tik­rà rit­mo lais­vës at­gai­và. Tà po­jû­tá vi­sa­da pa­ti­riu gir­dë­da­mas ne­re­gu­lia­rius ai­riø ir ru­mu­nø tra­di­ ci­nës mu­zi­kos rit­mus. To­kios rit­mo struk­tû­ros pri­mi­në ir ge­rai pa­þás­ta­mà Bru­bec­ko kom­po­zi­ci­jà „Blue ron­do à la turk”. Uþme­tus aká á la­ko­nið­kà kû­ry­bi­næ Ar­tû­ro biog­ra­fi­jà, ne­sun­ku at­sek­ti, kad „At­gai­vo­je” ryð­kûs kaip tik Bu­ka­reð­to dþia­zo fes­ti­va­lio áspû­dþiø at­gar­siai. „Ty­los puo­to­je” ato­na­lûs ðnabþ­de­siai, per­skri­dæ per free jazz erd­ves, pa­leng­va uþ­si­ sklen­dë á jau­kià ly­rið­kà ba­la­dæ, vël – Anu­saus­ko po­lis­ti­liz­mas. Ir ðtai –„Af­ro­fies­ta” – gy­vi, aist­rin­gi af­ro­ ku­bie­tið­ki rit­mai, tik­ra per­ku­si­nin­ko Da­riaus Ru­dþio fies­ta. Su juo Ar­tû­ ras gro­ja jau ket­ve­ri me­tai. Da­rius – jau­niau­sias kvar­te­to na­rys, dar stu­di­juo­jan­tis Mu­zi­kos aka­de­mi­jos Dþia­zo ka­ted­ro­je. Su pa­si­gë­rë­ji­mu ste­bë­jau ir klau­siau­si, kaip lanks­èiai jis re­a­guo­ja á men­kiau­sià an­sam­ blio na­riø uþuo­mi­nà, pa­þer­da­mas ne­áti­kë­ti­nø rit­mo fi­gû­rø, lik­da­mas „punk­tu­a­lus” ir sub­ti­lus, ar tai bû­tø dau­giap­la­në po­li­rit­mi­ja, ar svin­gas.

Sa­ko­ma: „gi­mæs su marð­ki­në­liais”, o apie Da­riø rei­kë­tø pa­sa­ky­ti: „gi­mæs su bûg­nø laz­de­lë­mis” ir uni­ver­sa­lus gro­ja­mos mu­zi­kos sti­liø po­þiû­riu.

Pa­bai­go­je ið­gir­do­me þy­maus sak­so­fo­ni­nin­ko Mi­cha­e­lo Brec­ke­rio hard­bo­po kom­po­zi­ci­jà „Et­hio­pia” ir be­ne prieð du de­ðimt­me­èius pa­si­ro­dþiu­sià po­pu­lia­rios dþiaz­ro­ko gru­pës „Spy­ro Gy­ra” kom­po­zi­ci­jà „Mor­ning dan­ce”, tar­si nu­ke­lian­èià á

ir dþia­zo aranþuo­tes. V. Son­dec­kis su Es­chen­ba­chu dar pa­gro­jo Piaz­ zol­los „Grand tan­go„, aran­þuo­tà kvin­te­tui ir pia­nis­tui (aran­þa­vus ori­gi­na­lià tan­go, su­kur­to spe­cia­liai Mstis­la­vui Rost­ro­po­vi­èiui, vio­lon­èe­ lei su for­te­pi­jo­nu in­stru­men­tuo­tæ, vio­lon­èe­lës par­ti­ja ið­li­ko ið es­mës ta pa­ti, o for­te­pi­jo­no par­ti­ja ið­da­ly­ta for­te­pi­jo­nui ir sty­gi­niams). Ið ðio pro­jek­to V. Son­dec­kis ypaè ið­sky­rë pia­nis­to (taip pat ir di­ri­gen­to, va­do­ vau­jan­èio mi­në­ta­jam Ðiau­rës Vo­kie­ ti­jos ra­di­jo or­kest­rui, ku­ria­me vio­lon­ èe­le grie­þia V. Son­dec­kis) Kris­top­ho Es­chen­ba­cho pia­niz­mo sub­ti­ly­bes: ðis pia­nis­tas pa­nei­gë pa­pras­tai gir­di­mà dþia­zo pia­nis­tø ak­ty­vø, dau­þo­mà, smai­lø, aðt­rø gar­sà, net ir dþia­zo pa­sau­ly­je pri­tai­ky­da­mas ðvel­nø, ðu­ber­tið­kà pri­si­lie­ti­mà prie in­stru­men­to, for­muo­da­mas ro­man­ ti­zuo­tà skam­be­sá, ele­men­ta­riuo­se har­mo­ni­niuo­se jun­gi­niuo­se su­ra­dæs ir ið­ryð­ki­næs po­bal­si­nes li­ni­jas ir su­kû­ ræs tam tik­rà me­lo­di­jà. Mu­zi­kuo­jant su ðiuo pa­sau­li­nio gar­so pia­nis­tu ta­po aki­vaiz­du, kad ir dþia­zà ga­li­ma gro­ti vi­sið­kai ki­taip, dë­me­sá pir­miau­ sia ski­riant gar­so kul­tû­rai, at­sklei­ dþiant, kiek ga­li­ma ið­gau­ti gar­so spal­vø ir at­spal­viø sub­ti­ly­biø. Be­je, po ryð­kaus an­sam­blio pa­si­ro­dy­mo ir pa­si­se­ki­mo mu­zi­kai bu­vo pa­kvies­ti á 2004 m. fes­ti­va­lá.

Kaip þi­no­ma, an­sam­blis „Gstrings”, at­lie­kan­tis ne tik kla­si­ki­næ mu­zi­kà, bet ir dþia­zà, ro­kà ir pop­ kla­si­kà, su­si­bû­rë 1995 m., o V. Son­ dec­kis á já at­ëjo 1997-ai­siais. Ið­sky­rus kon­tra­bo­si­nin­kà Fran­kà Skrip­tèins­ká, ki­ti an­sam­blio na­riai – Ste­fa­nas Pin­ te­vas (smui­kas), Rod­ri­go Rei­che­lis (smui­kas), Ja­nas Lar­se­nas (al­tas) ir Vy­tau­tas Son­dec­kis (vio­lon­èe­lë) – gro­ja Ðiau­rës Vo­kie­ti­jos ra­di­jo or­kest­re. „G-strings” vie­nas pir­mø­jø pra­dë­jo gro­ti Piaz­zol­los aran­þuo­ tes, ku­rios bu­vo ára­ðy­tos 1995 m. pir­ma­ja­me an­sam­blio CD (ðis dis­kas su­lau­kë pro­fe­sio­na­lø dë­me­sio ir at­si­ lie­pi­mø). Ga­li­ma sa­ky­ti, po ðio CD pa­si­py­lë Piaz­zol­los ára­ðø kru­ða, itin ið­po­pu­lia­rë­jo jo mu­zi­ka.

Su „G-strings” ðie­met yra gro­ta Mon­trë dþia­zo fes­ti­va­ly­je, fes­ti­ va­liuo­se „Ham­burg Jazz Port„, „Strings of Fi­re„ Leip­ci­ge, Rein­gau fes­ti­va­ly­je. Gast­ro­liø su or­kest­ru á Hon­kon­gà me­tu 2003 m. lap­kri­tá „G-strings„ su­rengs kon­cer­tà Ðan­ cha­ju­je. Ki­tø me­tø va­sa­rá ren­gia­ma pro­gra­ma su „Ham­bur­go Ka­me­ ra­ta„: an­sam­blio na­riai ben­drai ra­ðo dþia­zo siu­i­tà „G-strings„ su or­kest­ru.

Be­je, su ðiuo or­kest­ru Son­dec­kis so­lo yra gro­jæs B. Hum­me­lio kon­

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

PRA­SI­DË­JO „GAI­DOS” MU­ZI­KI­NËS ATA­KOS

Koncertuoja ansamblis “G-strings”

cer­tà vio­lon­èe­lei su or­kest­ru.

Kuo V. Son­dec­ká trau­kia to­kios skir­tin­gos mu­zi­ka­vi­mo ga­li­my­bës – kla­si­ki­nës, aka­de­mi­nës mu­zi­kos pro­gra­mø de­ri­ni­mas su dþia­zo, elek­tro­ni­nës mu­zi­kos pro­jek­tais?

Vio­lon­èe­li­nin­kas tei­gia, kad dþia­zo mu­zi­ko­je kiek ki­to­kia mu­zi­ka­vi­mo, pa­si­ruo­ði­mo spe­ci­fi­ka. Ðtai kla­si­ki­nës mu­zi­kos at­sto­vas prieð pa­si­ro­dy­mus átemp­tai ruo­ðia­si, re­pe­tuo­ja, dai­li­na kon­kre­èià pro­gra­mà, o dþia­zo at­li­ kë­jams, þi­no­ma, ir­gi svar­bu bû­ti pa­re­pe­ta­vus, ta­èiau daug lais­vës ski­ria­ma im­pro­vi­za­ci­jai, ge­bë­ji­mui spon­ta­nið­kai ir kar­tu pro­fe­sio­na­liai ben­drau­ti im­pro­vi­zuo­jant. Nors tai­syk­lë bû­tø pa­pras­ta: tie­siog at­si­ së­di, pa­si­þiû­ri vie­nas á ki­tà ir gro­ji.

Dirb­da­mas su kla­si­ki­ne mu­zi­ka, Vy­tau­tas sie­kë ieð­ko­ti dar pla­tes­niø sa­vi­raið­kos ga­li­my­biø, pa­vyz­dþiui, ið­më­gin­ti dþia­zo spe­ci­fi­kà. Juk elek­tro­ni­në, dþia­zo mu­zi­ka dar la­biau ási­lies á kon­cer­tø sa­les, nes tai vi­sa­me pa­sau­ly­je ryð­kë­jan­ti ir stip­rë­ jan­ti ten­den­ci­ja. Taip pat ir at­li­kë­jui da­ro­si vis ádo­miau pa­èiam kà nors su­kur­ti, at­lik­ti, o ne vien gro­ti pa­ra­ ðy­tus kû­ri­nius.

Nors ið­da­ly­ti dë­me­sá dar­bui or­kest­re, re­pe­ti­ci­joms su an­sam­ bliu ir so­li­nei veik­lai, Son­dec­kio nuo­mo­ne, ið­ties ne­leng­va, ly­giai taip pat su­dë­tin­ga de­rin­ti prak­ti­ka­vi­ mà­si dþia­zo ir kla­si­ki­në­je mu­zi­ko­je.

Vio­lon­èe­li­nin­ko nuo­mo­ne, rei­kia pa­pras­èiau­siai prak­ti­kuo­tis, pa­ða­lin­ti vi­di­næ ðiø skir­tin­gø sti­lis­ti­kø kon­ fron­ta­ci­jà, ge­bë­ti per­sio­rien­tuo­ti ið vie­nos nuo­tai­kos á ki­tà. Pa­vyz­dþiui, il­gà lai­kà gro­jant An­to­ni­no Dvo­ r­á­ko kon­certà ir tu­rint kon­kre­èià at­li­ki­mo kon­cep­cijà, jau ne­be­rei­kia tiek daug dar­bo skir­ti in­ter­pre­ta­ci­ në­mis ðio kû­ri­nio pa­ieð­ko­mis, bet bû­ti­na pa­lai­ky­ti for­mà, pa­vyz­dþiui, gro­ti ga­mas. O tech­ni­nis pa­si­ren­gi­ mas toks pat reikð­min­gas ir at­lie­kant

dþia­zo mu­zi­kà. To­dël svar­bes­nis mo­men­tas yra per­ëji­mas ið vie­nos sri­ties á ki­tà. V. Son­dec­kis ma­no, kad da­bar kla­si­ki­nei mu­zi­kai gal­bût ski­ria ma­þiau dë­me­sio nei no­rë­tø.

Ta­èiau 2004 m. ge­gu­þës më­ne­sá To­ron­te su ðio mies­to sim­fo­ni­niu or­kest­ru vio­lon­èe­li­nin­kas grieð gar­ sø­já Dvo­r­á­ko kon­certà.

Kon­cer­tas Na­cio­na­li­në­je fil­har­ mo­ni­jo­je taip pat liu­di­ja, kad to­kio po­bû­dþio mu­zi­kos rei­kia, – pil­na sa­lë nuo­ðir­dþiai áver­ti­no at­lie­ka­mos mu­zi­kos pa­pras­tu­mà ir ja­me sly­pin­tá pa­trauk­lu­mà. Re­gis, pa­ste­bi­ma, kad ir Lie­tu­vos vi­suo­me­në no­ri klau­sy­tis leng­ves­nës, bet pro­fe­sio­na­liai at­lie­ ka­mos, aukð­to ly­gio mu­zi­kos. Ly­giai tas pat, Son­dec­kio nuo­mo­ne, ir ki­to­se Eu­ro­pos ða­ly­se – ypaè jau­ ni­mas ma­þiau vaikð­to á rim­to­sios mu­zi­kos kon­cer­tus. To­dël ieð­ko­ma bû­dø, kaip su­do­min­ti klau­sy­to­jus, ruo­ðia­mi leng­ves­nio þan­ro mu­zi­ kos pro­jek­tai. Juk pop­gru­pës la­bai mie­lai ri­zi­kuo­ja, ren­gia ori­gi­na­lius pa­si­ro­dy­mus, pro­jek­tus, vi­sà lai­kà ra­ðo kà nors nau­ja. Tad ko­dël to ne­bû­tø ga­li­ma pa­da­ry­ti su kla­si­ki­ne mu­zi­ka? V. Son­dec­kis tei­gia, kad to­kiø kon­cer­tø pub­li­ka daþ­niau­siai yra „links­mi” kla­si­ki­nës mu­zi­kos klau­ sy­to­jai, ku­rie klau­so ir, pa­vyz­dþiui, kla­si­ki­nius sty­gi­niø kvar­te­tus, ir to pa­ties an­sam­blio at­lie­ka­mas dþia­zo im­pro­vi­za­ci­jas. Be­je, iki ðiol Lie­tu­ vo­je ro­dy­ti ro­ko ope­rø pro­jek­tai vei­kiau tap­da­vo ðou, triukð­min­gais pa­si­ro­dy­mais (kad ir Dai­nø ðven­tei ruoð­ta­sis „Vel­nio nuo­ta­kos” pa­sta­ ty­mas), per ma­þai dë­me­sio kreip­ta at­li­ki­mo ko­ky­bei. Nors Lie­tu­vo­je pro­ fe­sio­na­lios leng­vo­jo þan­ro mu­zi­kos pro­jek­tø dar ne­daug, svar­biau­sia yra su­rink­ti pro­fe­sio­na­lius mu­zi­kus, ku­rie ðiam tiks­lui tin­ka, ir skir­ti lai­ko aukð­to ly­gio pro­gra­mai pa­ruoð­ti.

Ri­ma PO­VI­LIO­NIE­NË

Á try­lik­tà­já ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos fes­ti­va­lá „Gai­da” ðá­met bu­vo átrauk­ tos net dvi ope­ros: spa­lio 9 d. ren­gi­ná pra­dë­jo Bro­niaus Ku­ta­vi­èiaus ope­ra-ba­le­tas „Ug­nis ir ti­kë­ji­mas”, o spa­lio 16 d. skam­bë­jo Al­los Za­ gaj­ke­viè ka­me­ri­në ope­ra „Skai­èiai ir vë­jas”. Pas­ta­ro­ji dau­gu­mai ta­po pir­muo­ju su­si­ti­ki­mu su ðios uk­rai­nie­èiø kom­po­zi­to­rës mu­zi­ka, o Ku­ta­ vi­èiaus sce­ni­nis dip­ti­kas „Ug­nis ir ti­kë­ji­mas” jau ið anks­to pa­dik­ta­vo tam tik­rø nuo­jau­tø ar lû­kes­èiø.

Vie­ni, va­sa­rà klau­sæ­si pir­mi­nio jo va­rian­to Tra­kø pi­lies kie­me, lau­kë pa­to­bu­lin­to rim­to sce­ni­nio pa­sta­ty­mo, ki­ti, ðio ne­gir­dë­jæ, ban­dë áspë­ti, ko­kiu mu­zi­kos prie­mo­niø po­ten­cia­lu ðá­kart pa­si­kliaus Ku­ta­ vi­èius, ku­rio ki­ta ope­ra „Lo­kys” jau ke­le­ri me­tai sëk­min­gai gy­vuo­ja Na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to te­at­ro re­per­tu­a­re.

Pats ope­ros-ba­le­to þan­ras, juo­ba ku­ria­mas is­to­ri­niu siu­þe­tu reikð­ min­gø vals­ty­bës da­tø – pir­mo­jo þi­no­mo is­to­ri­jo­je Lie­tu­vos var­do pa­mi­në­ji­mo ir ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rû­na­vi­mo – pa­grin­du, yra la­bai at­sa­kin­gas ir sun­kus da­ly­kas, ap­rë­pian­tis is­to­ri­ná kon­teks­tà ir vi­sus ki­tus ðio sin­te­ti­nio þan­ro dë­me­nis, o svar­biau­sia – su­tei­kian­tis erd­vës tø dë­me­nø sà­vei­kai. Tad to­kiu at­ve­ju, þi­no­ma, ypaè reikð­min­ga vi­sos spek­tak­lio sta­ty­to­jø gru­pës dar­na, jø sie­kia­mo ben­dro re­zul­ta­to ga­li­ my­bë, nors mu­zi­ka, vi­so su­ma­ny­mo aðis, èia ir yra pir­mo­je vie­to­je.

Ki­ta ver­tus, prem­je­ro­se to­kio þan­ro pa­vyz­dþiai ne­bû­ti­nai per­tei­kia vi­sà me­ni­næ ener­ge­ti­kà – jie tu­ri ga­li­my­biø bû­ti ko­re­guo­ja­mi, re­da­ guo­ja­mi, to­dël kar­tais pir­mà­syk á sce­nà kû­ri­niai pa­ly­di­mi dar su juod­ rað­èiø ap­na­ðo­mis.

Nau­jau­sias kom­po­zi­to­riaus B. Ku­ta­vi­èiaus opu­sas tur­bût ne­nu­ste­ bi­no tø, ku­rie jau ke­lis de­ðimt­me­èius su jo mu­zi­ka na­tû­ra­liai gy­ve­na kaip su mû­sø lai­kø þen­klu. Cho­ra­lið­ku­mas ir re­èi­ta­ty­við­ku­mas, mi­ni­ ma­liz­mas ir ka­me­rið­ku­mas, apei­gið­ku­mas ir fol­klo­rið­ku­mas – vi­sa tai kom­po­zi­to­rius ávai­riais bû­dais de­ri­na sce­ni­nia­me dip­ti­ke „Ug­nis ir ti­kë­ji­mas” for­muo­da­mas ra­mià, sta­tið­kà, ne­ag­re­sy­vià, nors ir dra­ma­ tið­kà kû­ri­nio at­mo­sfe­rà. Ki­taip ta­riant, kad ir ne­pa­teik­da­mas nau­jø, ra­di­ka­liø ið­raið­kos prie­mo­niø, ið­lie­ka ið­ti­ki­mas sa­vo brai­þui.

To­kio­je ope­ros-ba­le­to erd­vë­je ne­leng­va dai­ni­nin­kams ir mu­zi­kan­ tams, ku­rie, dai­nuo­da­mi ir gro­da­mi so­lo, tik trum­pam pa­ky­la virð par­ti­tû­ros, net sa­vaip ap­nuo­gi­na­mi jos aki­vaiz­do­je, ta­èiau ið ne­di­ de­liø pra­smi­niø frag­men­tø tu­ri su­kur­ti sa­vo sce­ni­ná pa­veiks­là. Ta­da no­ri­si pri­si­min­ti opià ir daþ­nai svars­to­mà pro­ble­mà, kad in­ter­pre­tuo­ti ðiuo­lai­ki­næ mu­zi­kà rei­kia spe­ci­fi­niø ágû­dþiø ir ge­ro ak­to­ri­nio pa­si­ren­ gi­mo, rei­kia nu­ðli­fuo­ti in­to­na­ci­jà, rit­mi­næ pre­ci­zi­kà, ku­riø prem­je­ro­je vie­nam ki­tam vo­ka­lis­tui ar or­kest­ro mu­zi­kan­tui dar pri­sti­go. Be­je, ðia­me spek­tak­ly­je gar­sas ne kar­tà stip­ri­na­mas mik­ro­fo­nais, ku­rie sa­vo funk­ci­jà ðá­syk at­li­ko ne­ko­ky­bið­kai, skver­bian­tis pa­ða­li­niam fo­nui. O „skar­dþia­bal­siø” var­pø gaus­mo (jei aðt­riau – triukð­mo) ára­ðas kul­mi­na­ ci­jo­je nu­stel­bë di­de­læ da­lá po­vei­kio jë­gos.

Ka­dan­gi ðiuo ra­ði­në­liu sie­kia­ma ne re­cen­zuo­ti, smul­kiai nag­ri­në­ti nau­jà­jà Ku­ta­vi­èiaus ope­rà, o tik pa­si­da­ly­ti „karð­tais” prem­je­ros áspû­ dþiais, trum­pam stab­te­lë­siu prie re­þi­sû­ri­nio, sce­nog­ra­fi­nio ir cho­reo­ grafinio dë­me­nø, ðiuo­kart pa­së­ju­siø ne vie­nà abe­jo­næ (na­tû­ra­lu, kad is­to­ri­në siu­þe­to li­ni­ja ið anks­to pro­vo­ka­vo reik­lø pub­li­kos dë­me­sá ir ver­ti­ni­mà). Ti­kë­ti­na, kad re­þi­sie­rius Jo­nas Vait­kus, dai­li­nin­kas Jo­nas Ar­èi­kaus­kas ir cho­reo­grafë Ai­ra Na­gi­ne­vi­èiû­të ádë­jo daug dar­bo glu­din­da­mi sa­vas „Ug­nies ir ti­kë­ji­mo” kon­cep­ci­jas, ku­rio­mis ieð­ko­jo dia­lo­go su mu­zi­ka. Ta­èiau ðie sluoks­niai spek­tak­ly­je vis dël­to sto­ko­jo or­ga­nið­kos vi­su­mos, sam­bû­vio su mu­zi­kos plas­ti­ka, su siu­þe­tu, dar­ nos, su­kel­da­mi ne­rei­ka­lin­gà su­maið­tá, pa­pil­dy­da­mi ag­re­sy­vu­mu, na­tû­ra­liz­mu ar ne­þi­nia ið kur ir ko­dël at­kly­du­sios sve­ti­mos sim­bo­li­kos ap­raið­ko­mis.

Pri­pa­þin­ki­me, kad lie­tu­við­kø sce­ni­niø par­ti­tû­rø ke­lias á te­at­ro re­per­tu­a­rà nie­ka­da në­ra leng­vas, ne­ri­zi­kin­gas. Ti­kë­ki­me, kad ope­rosba­le­to „Ug­nis ir ti­kë­ji­mas” dar­bo ir kû­ry­bos pro­ce­sas ne­uþ­strigs ties as­me­ni­niø am­bi­ci­jø slenks­èiu ir kad yra ga­li­my­biø pa­siek­ti ge­res­niø vi­su­mos re­zul­ta­tø.

Vy­tau­të MAR­KE­LIÛ­NIE­NË „OMNI lai­kas”, 2003 m. spa­lio 10 d.

Muzikos barai /11

Interviu

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Diriguoja Krzystofas Pendereckis

“Ne­ga­liu vai­din­ti pra­naðo...”

Po­kal­bis su kom­po­zi­to­riu­mi Krzys­zto­fu Pen­de­rec­kiu

Be­ata BAUB­LINS­KIE­NË

Þ

y­mus len­kø kom­po­zi­to­rius Krzys­zto­fas Pen­de­rec­kis (g.

1933) ðie­ met ðven­ èia sa­ vo 70me­tá. Ju­bi­lie­ji­niai ren­gi­niai, pro­ gi­nës kû­ri­niø prem­je­ros vy­ko dau­ge­ly­je ða­liø, ne tik Len­ki­jo­je. Va­sa­rà kom­po­zi­to­rius vie­ðë­jo Lie­tu­vo­je – Vil­ niaus ir Pa­þais­lio fes­ti­va­liuo­se, kur bu­vo at­lik­ti du jo kû­ri­niai: Vil­niu­je – nau­ja­sis „Con­cer­to gros­so” trims vio­lon­èe­lëms ir or­kest­rui, Kau­ne – „Te Deum”. Abu kû­ri­ nius di­ri­ga­vo pats au­to­rius. Bu­vo ke­ti­na­ ma ar­të­jant lap­kri­èio 23-ia­jai, kom­po­zi­to­ riaus gi­mi­mo die­nai, kar­tu su Var­ðu­vos ope­ra Lie­tu­vo­je pa­sta­ty­ti Pen­de­rec­kio ope­rà „Ka­ra­lius Ûbas”. De­ja, pla­nai li­ko ne­ágy­ven­din­ti, nors Var­ðu­vo­je ope­ros prem­je­ra rug­së­jo më­ne­sá ávy­ko ir, pa­sak liu­di­nin­kø, tai ið­ties ádo­mus sa­vai­me ne­ ápras­tos ope­ros pa­sta­ty­mas.

Su kom­po­zi­to­riu­mi kal­bë­jo­mës va­sa­rà Vil­niu­je, vyks­tant in­ten­sy­vioms Lud­wi­go van Be­et­ho­ve­no VI sim­fo­ni­jos, skam­bë­ju­ sios gre­ta Pen­de­rec­kio „Con­cer­to gros­so”, re­pe­ti­ci­joms. Be­je, pa­sak di­ri­gen­to, su Be­ et­ho­ve­no par­ti­tû­ra rei­kë­jo pa­plu­ðë­ti ge­ro­ kai dau­giau…

– Jûs itin daþ­nai mi­ni­te tra­di­ci­jø reikð­mæ, bû­ti­ny­bæ jo­mis rem­tis. To­ká po­þiû­rá de­kla­ruo­ja­te ir su­da­ry­da­mas kon­cer­tø pro­gra­mas. Pa­vyz­dþiui, Kau­ ne, „Pa­þais­lio fes­ti­va­lio” kon­cer­te, gre­ta sa­vo „Te Deum” di­ri­guo­si­te An­ to­no Bruc­kne­rio „Te Deum” bei len­kø Re­ne­san­so kom­po­zi­to­riaus Mi­koùajaus

Muzikos barai /12

Zie­lieñskio „Mag­ni­fi­cat”. Ta­èiau kû­ry­ bos ke­lià pra­dë­jo­te þa­vë­da­ma­sis avan­ gar­do es­te­ti­ka.

– Sep­tin­ta­ja­me de­ðimt­me­ty­je sten­gë­ mës at­si­plëð­ti nuo tra­di­ci­jos ir pra­dë­ti mu­ zi­kà nuo pra­dþiø. Tei­gia­ma avan­gar­do ypa­ty­bë ir yra ta, kad jis tar­si prie­ði­na­si tra­di­ci­jos tæs­ti­nu­mui ir sten­gia­si su­kur­ti nau­jas ver­ty­bes. Ma­nau, kad tø ver­ty­biø anuo­met at­si­ra­do ne­ma­þai.

Bu­vau be­ne pir­mas ið tø, ku­rie at­si­ græ­þë at­gal ir at­nau­ji­no ry­ðá su tra­di­ci­ja ar tam tik­rais jos ele­men­tais. Ta­èiau taip ap­si­spræs­ta ne per vie­nà die­nà, tai bren­do ke­le­rius me­tus. Ma­nau, kad, be tø avan­ gar­di­niø pa­ki­li­mø, ku­rie ávyks­ta kar­tà ar du per ðimt­me­tá, ne daþ­niau, itin svar­bus yra nuo­la­ti­nis tæs­ti­nu­mas, ga­li­my­bë sem­ tis ið tra­di­ci­jos ver­smës, kaip ir ið avan­ gar­do. Tai yra pa­stan­gos su­ras­ti kà nors nau­ja, kar­tu ne­pra­ran­dant po ko­jo­mis pa­ grin­do ir tø ðak­nø, ne tik mu­zi­ki­niø, apie ku­rias taip daþ­nai kal­bu. Jos be­pro­tið­kai svar­bios.

– Jûs daþ­nai api­bû­di­na­mas kaip ti­pið­kas post­mo­dernizmo lai­kø kû­rë­ jas…

– Tai api­brë­þi­mas, su­kur­tas mu­zi­kos is­ to­ri­kø, mu­zi­ko­lo­gø, – ne að já su­gal­vo­jau.

Ma­nau, kad ne­su ti­pið­kas post­mo­dernusis kû­rë­jas, nes ma­no biog­ra­fi­jo­je yra tas itin avan­gar­di­nis di­de­liø mu­zi­ki­niø at­ra­di­mø lai­ko­tar­pis. Ma­no ána­ðas á to­kià mu­zi­kà yra ne­ma­þas, o kad vë­liau pa­su­kau ki­ta lin­kme… Juk ne að vie­nas: po kiek lai­ko man ákan­din nu­ë­jo dau­ge­lis to laik­me­èio

– sep­tin­to­jo de­ðimt­me­èio – kom­po­zi­to­riø.

Tie­siog jie pra­dë­jo ieð­ko­ti nau­jø ke­liø, o tie ki­ti ke­liai – tai ne­re­tai græ­þi­ma­sis á pra­ ei­tá. Tad post­mo­dernizmas?.. Ne­þi­nau, ar tai yra ge­riau­sias api­brë­þi­mas.

– Lie­tu­vos ope­ros ir ba­le­to te­at­ras at­ei­ty­je ke­ti­na sta­ty­ti jû­sø ope­rà „Ka­ ra­lius Ûbas”. Kuo jus ðis Al­fre­do Jar­ry teks­tas pa­trau­kë?

“I can’t pretend to be a prophet” A conversation with the composer Krzysztof Penderecki This summer, the composer Krzysztof Penderecki, who celebrates his 70th birthday this year, visited the Vilnius and Paþaislis festivals, where two compositions of his were performed: the Concerto Grosso, for three cellos and orchestra, in Vilnius, and the Te Deum in Kaunas. Both these performances were conducted by the composer himself.

The author of the article talks with Penderecki about his career as a composer and conductor, his compositional style, his view on today’s musical culture and his vision of the future of modern music, and about Ubu Rex, his opera buffa after Alfred Jarry, which was intended to be produced at the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre. Unfortunately, the plans failed to come to fruition, though the opera was staged in Warsaw and, according to those who saw it, appeared to be a really interesting production of this unconventional work.

Beata BAUBLINSKIENË

– Tai ma­no jau­nys­tës, stu­den­tið­kø lai­ kø teks­tas. Po ka­ro Jar­ry „Ka­ra­lius Ûbas” bu­vo uþ­draus­tas: ko­mu­nis­ti­në sis­te­ma bi­jo­jo pa­ðai­pos. Mes tà kny­gà skai­të­me pa­si­slë­pæ, ji ne­bu­vo ið­leis­ta, pla­ti­na­ma per­ra­ðant.

1956 m., po Sta­li­no mir­ties ávy­kus tai pir­ma­jai re­vo­liu­ci­jai, „Ka­ra­lius Ûbas” bu­ vo pa­sta­ty­tas Var­ðu­vo­je. Pa­me­nu, kaip bû­da­mas stu­den­tas va­þia­vau kar­tu su drau­gais þiû­rë­ti ðio spek­tak­lio, jis ma­ne uþ­bû­rë. Po ke­le­riø me­tø (tai bu­vo 1961-ie­ji ar 1962-ie­ji) anuo­met la­bai þy­mus Stok­hol­ mo lë­liø te­at­ras su­au­gu­sie­siems pa­pra­ðë su­kur­ti jo sta­to­mam „Ka­ra­liui Ûbui” mu­ zi­kà. Tai bu­vo pu­siau elek­tro­ni­në, pu­siau in­stru­men­ti­niam an­sam­bliui skir­ta mu­zi­ ka. Jau tuo­met gi­më min­tis kur­ti ope­rà.

Að­tun­ta­ja­me de­ðimt­me­ty­je rim­tai apie tai gal­vo­jau, bet de­vin­to­jo pra­dþio­je bu­vo pa­ skelb­ta ka­ro pa­dë­tis, ir kaþ­kaip ne­si­no­rë­jo kur­ti bu­fo­na­dos, nes tai juk yra ko­me­di­ja, tai ope­ra buf­fa. Vie­toj to pa­ra­ðiau „Re­qui­ em” ir ið kar­to ta­da pra­dë­jau vël màs­ty­ti apie ðià ope­rà. Tai bu­vo te­ma, ku­ri su­ko­si gal­vo­je 30 me­tø. „Ka­ra­lius Ûbas” yra ope­ra buf­fa. Èia krei­piuo­si á Ros­si­ni, bet jo sti­liaus ele­men­ tai ma­no mu­zi­ko­je at­si­spin­di tar­si krei­ va­me veid­ro­dy­je. Jei­gu kal­bë­tu­me apie ma­ne kaip apie post­mo­dernøjá kom­po­zi­ to­riø, tai toks esu bû­tent ðia­me kû­ri­ny­je, nes èia ope­ruo­ju ávai­ria skir­tin­gø kom­po­ zi­to­riø mu­zi­kos pa­le­te, ta­èiau nie­ko në­ra pa­nau­do­ta ties­mu­kai. Ros­si­ni, Do­ni­zet­ti ope­ros – tai tie svar­biau­si buf­fa mu­zi­kos pa­vyz­dþiai, be ku­riø, man at­ro­dë, ne­áma­ no­ma pa­ra­ðy­ti ko­mið­ko­sios ope­ros. O kà jau kal­bë­ti, aið­ku, apie Mo­zar­tà. Tad to­ kios ðio su­ma­ny­mo ið­ta­kos.

– „Ka­ra­liaus Ûbo” mu­zi­ka api­bû­di­ na­ma kaip sti­lis­ti­nis pa­sti­ðas. Kaip ki­ lo to­kia idë­ja? Ar to­ká mu­zi­ki­ná spren­ di­mà pa­ska­ti­no bû­tent pa­ti pje­së, jos po­bû­dis, ar, at­virkð­èiai, ji bu­vo tik dings­tis ágy­ven­din­ti jau eg­zis­tuo­jan­tá mu­zi­ki­ná su­ma­ny­mà?

– Pir­miau­sia to­kie yra tik kai ku­rie an­ sam­bli­niø sce­nø frag­men­tai. Juo­se nau­do­ ju tech­ni­kà, pa­na­ðià á Ros­si­ni, bet tai yra ma­no mu­zi­ka. Tad sà­mo­nin­gas pa­sti­ðas kû­ri­ny­je pa­si­ro­do tik ke­lis kar­tus.

Ope­ros sti­lius, be abe­jo, yra leng­vas, – tai juk buf­fa! Jo­je esa­ma to­kiø mo­men­tø, ku­riuo­se að su ðyp­se­në­le, tam tik­ra pa­ðai­ pa þvel­giu ir á avan­gar­di­næ mu­zi­kà. Juk pa­ti pje­së – tai teks­tas, sep­ty­nio­lik­me­èio mo­ki­nio su­kur­tas kaip pro­tes­tas prieð sa­ vo fi­zi­kos mo­ky­to­jà, ra­ðan­tá jam dve­je­tus.

Tai ne Sha­kes­pe­a­re’­as – èia vis­kas ga­li­ma.

Bû­tent ði­tai ir yra svar­biau­sia, kad Jar­ry nau­do­jo­si ávai­rio­mis uþuo­mi­no­mis, pa­ vyz­dþiui, jo pje­së­je, sce­no­je su ka­ra­lie­ne, yra ir ga­ba­liu­kas ið „Mak­be­to”. Re­gis,

ly­giai taip ne­pa­gar­biai jis el­gia­si su is­to­ ri­ja ir di­dþi­à­ja li­te­ra­tû­ra. Ma­no gal­va, tai lei­dþia pa­na­ðiai elg­tis ir mu­zi­ko­je.

– Va­di­na­si, ðiek tiek ðai­pë­tës ið kla­si­kø?

– Be abe­jo, juk tai pokð­tas. In­ter­pre­ta­ ci­ja la­biau­siai pri­klau­so nuo re­þi­sie­riaus.

Vis dël­to pir­miau­sia tai yra po­li­ti­nis far­sas – val­dþià uzur­puo­ja þmo­gus, ku­ris ið kar­ to di­di­na mo­kes­èius, o pas­kui no­ri tuos su­ rink­tus pi­ni­gus pa­vog­ti, nu­þu­do ka­ra­liø ir uþ­si­de­da ant gal­vos ka­rû­nà. To­kie da­ly­kai vyks­ta ir da­bar kur nors Af­ri­kos gen­ty­se, kur vie­ni ki­tus þu­do. O ar Eu­ro­po­je ko nors pa­na­ðaus ne­ras­tu­me? Ka­ri­niai pu­èai, kas aki­mir­kà vyks­tan­tys, pa­vyz­dþiui, Pie­ tø Ame­ri­ko­je, – tai far­sai, pa­na­ðûs á Jar­ry.

Ið tie­sø tai am­þi­na te­ma, man re­gis, ji vi­ suo­met ið­liks svar­bi.

– Sa­vo mu­zi­ko­je daþ­no­kai nau­do­ ja­te sti­lis­ti­nes aliu­zi­jas, net­gi ci­ta­tas.

Kà ði sve­ti­ma mu­zi­ka tei­kia sa­va­jai?

– Tai tar­si jos áter­pi­mas á tam tik­ras re­ a­li­jas. Pa­vyz­dþiui, „Te Deum” (ið Kau­ne at­lie­ka­mos pro­gra­mos) ka­dai­se pra­dë­jau ra­ðy­ti kar­di­no­lo Woj­tyùos – ma­no ge­ro pa­þás­ta­mo ið Kro­ku­vos – ið­rin­ki­mo po­pie­ þiu­mi die­nà. Pa­me­nu, tuo­met bu­vau Ame­ ri­ko­je, kur vy­ko ma­no ope­ros „Pra­ras­ta­sis ro­jus” re­pe­ti­ci­jos. Tai­gi tà pa­èià die­nà pra­dë­jau kur­ti „Te Deum”. Ðis kû­ri­nys at­si­ra­do la­bai grei­tai – per ko­kius 4–5 më­ ne­sius. Bu­vo po­li­ti­niu po­þiû­riu ne­ra­mûs lai­kai, o að kû­ri­ny­je ci­ta­vau gies­mæ „Boýe, coú Pols­kæ…” („Die­ve, kurs Len­ki­jà...”).

Tai re­li­gi­në gies­më, bet ji vi­suo­met tu­rë­jo po­li­ti­ná as­pek­tà, dël to dau­ge­lá me­tø bu­vo uþ­draus­ta. Len­ki­jos pa­da­li­ji­mo me­tais jà drau­dë ir Ru­si­ja, ir Vo­kie­ti­ja, ir Aust­ri­ja, nes tai krei­pi­ma­sis á Die­và. „Lais­và të­vy­næ tei­kis mums grà­þin­ti, Die­ve”, – to­kie yra þo­dþiai. Ko­mu­niz­mo lai­kais ðios gies­mës ne­ga­li­ma bu­vo ofi­cia­liai gie­do­ti, mat jei gy­ve­na­me lais­va­me krað­te, ne­ga­li­me Die­ vo pra­ðy­ti lais­vos të­vy­nës. „Te Deum” prem­je­ros Len­ki­jo­je me­tu bu­vo liep­ta teks­ tà pa­keis­ti, nors að, be abe­jo, ne­su­ti­kau ir to ne­pa­da­riau. Kar­tais dai­nuo­ja­ma ver­si­ja „Lais­và të­vy­næ pa­lai­mink, Vieð­pa­tie”. Ir taip, de­ja, bu­vo ið­spaus­din­ta pro­gra­më­lë­ se. Bet cho­ras gie­do­jo „…tei­kis mums grà­ þin­ti, Die­ve”. Tai­gi èia ðioks toks po­li­ti­nis ci­ta­tos sko­nis.

Nau­do­ju, pa­vyz­dþiui, ir „Len­kø Re­ qui­em” ci­ta­tà, ta­èiau ðá­kart ne dël ko­kiø po­li­ti­niø prie­þas­èiø. Èia kaip can­tus fir­mus skam­ba gies­më „Úwi­æ­ty Boýe” („Ðven­ta­sis Die­ve”), ji gie­da­ma len­kið­kai, tuo tar­pu vi­sas „Re­qui­em” pa­ra­ðy­tas lo­ty­nið­kai. Èia ci­ta­ta tar­si at­lie­ka cho­ra­li­niø va­ria­ci­ jø te­mos funk­ci­jà. Nes kas­kart jos vis ki­ta kon­ste­lia­ci­ja.

Daþ­nai ci­tuo­ju sa­ve. Tar­kim „Con­cer­ to gros­so” trims vio­lon­èe­lëms átrau­kiu

te­mà ið „Cre­do” – su­si­da­ro cho­ra­li­nis, ba­chið­kas skam­be­sys.

Bet, þi­no­te, juk ne­su pir­mas, ku­ris nau­do­ja ci­ta­tas. Jei pa­þvelg­si­te á Ba­cho kan­ta­tas, ket­vir­ta­da­lis jø pa­si­sko­lin­tos ið ki­tø kom­po­zi­to­riø. Be abe­jo, anuo­met bu­vo ki­ti pa­pro­èiai, ga­li­ma bu­vo lais­vai sko­lin­tis ki­tø kom­po­zi­to­riø mu­zi­kà. Ba­ chas tu­rë­jo kas sa­vai­tæ su­kur­ti po kan­ta­tà, o lai­ko ma­þa, nes tu­rë­jo mo­ki­niø, ávai­riau­ siø ki­tø ási­pa­rei­go­ji­mø, tad jis pa­im­da­vo, tar­kim, ið ki­tos kan­ta­tos tà pa­èià me­lo­di­jà ir pri­dë­da­vo prie jos vi­sið­kai ki­to­ká teks­tà.

Ir to­kiø kan­ta­tø yra dau­gy­bë.

Tai­gi ma­nau, kad au­to­ci­ta­ta yra vi­sið­ kai na­tû­ra­lus da­ly­kas, nes, man re­gis, tai kaþ­kaip vie­ni­ja mu­zi­kà. Juk ci­ta­ta nie­kuo­ met ne­pa­si­ro­do to­kia­me pat kon­teks­te – su ta pa­èia har­mo­ni­ja ar at­lie­ka­ma to pa­ties in­stru­men­to. Vi­suo­met yra ðiek tiek ki­taip.

– Ar kur­da­mas gal­vo­ja­te apie klau­ sy­to­jus ir at­li­kë­jus?

– Apie at­ li­ kë­ jus – taip. Esu su­ kû­ ræs daug in­stru­men­ti­niø kon­cer­tø, kai ra­ðau kon­kre­èiam in­stru­men­tui, màs­tau apie jo ga­li­my­bes, ne vi­suo­met apie at­li­kë­jus. Juk jie kei­èia­si. Ma­ny­èiau, mu­zi­kos ne­rei­kia su­sie­ti su ku­riuo nors at­li­kë­ju, nors, be abe­jo, at­li­kë­jas ga­li ins­pi­ruo­ti.

– O ar kaip nors tai­ko­tës prie klau­ sy­to­jø lû­kes­èiø, kur­da­mas sa­vo mu­ zi­kà mo­de­liuo­ja­te taip, kad ji bû­tø klau­so­ma?

– Þi­no­te, man pa­si­se­kë, nes ma­no mu­zi­ka nuo pat pra­dþiø bu­vo klau­so­ma, net­gi tie avan­gar­di­niai kû­ri­niai bu­vo klau­ so­mi ir at­lie­ka­mi. Ne­rei­kë­jo þût­bût sa­vo mu­zi­kos, sti­liaus keis­ti dël to, kad nie­kas ne­no­ri jos klau­sy­ti. Ne. Be abe­jo, man ma­ lo­nu, jei kam nors ge­ra klau­sy­tis ma­no mu­zi­kos. Ta­èiau juk vie­niems pa­tin­ka, ki­tiems – ne. Tai vi­sið­kai nor­ma­lu. Vi­sø pa­ten­kin­ti ne­áma­no­ma.

– Ko­dël pra­dë­jo­te di­ri­guo­ti? No­rë­ jo­te pats at­lik­ti sa­vo mu­zi­kà, kad ji skam­bë­tø taip, kaip, jû­sø ma­ny­mu, tu­ ri? O gal jums tie­siog nuo­bo­du ty­liai sau së­dë­ti prie sta­lo ir kur­ti?

– Bu­vo ávai­riø prie­þas­èiø. Kai at­vy­kau stu­di­juo­ti á Kro­ku­và, ið pra­dþiø mo­kiau­si di­ri­ga­vi­mo, dar vi­du­ri­në­je mo­kyk­lo­je, dve­jus me­tus. Ir smui­ko. O kom­po­zi­ci­jà stu­di­ja­vau tik pri­va­èiai. Il­gai­niui kom­ po­zi­ci­ja uþ­ëmë vi­sà lai­kà. Daþ­nai ra­ðiau mu­zi­kà trum­pa­met­ra­þiams, eks­pe­ri­men­ ti­niams fil­mams, te­at­rui ir vi­suo­met pats di­ri­guo­da­vau tuos kû­ri­nius ára­ðant.

Að­tun­to­jo de­ðimt­me­èio pra­dþio­je pra­dë­jau di­ri­guo­ti di­dþio­jo­je sce­no­je – ið pra­dþiø tik sa­vo kû­ri­nius, tuo­met ára­ðiau ke­tu­rias plokð­te­les fir­mai EMI. Tai tur­bût yra mu­zi­ka­vi­mo po­rei­kis, ma­nau, na­tû­ra­ lu, kad þmo­gus no­ri at­lik­ti sa­vo mu­zi­kà. Be

Muzikos barai /13

Festivalis to, ið­ei­ti á sce­nà taip pat yra ma­lo­nu­mas. Að tai lai­kau vi­sið­kai na­tû­ra­liu da­ly­ku. Taip bu­vo vi­suo­met. Vi­si kom­po­zi­to­riai di­ri­ga­ vo, ið­sky­rus Bruc­kne­rá, gal dar De­bus­sy.

Mu­zi­kas tu­ri mo­kë­ti vis­kà – ðtai kaip, o ne vien së­dë­ti prie kom­piu­te­rio, nors pa­na­ðu, kad prie to ei­na­ma. Da­bar ap­skri­tai vis­kas pra­si­de­da nuo kom­piu­te­rio. Aið­ku, to­ji mu­zi­ka jau vi­sai ki­taip at­ro­dys, nes tai jau ki­toks màs­ty­mo bû­das. Ma­nau, kad at­ei­ty­ je tur­bût jau nie­kas ne­be­ra­ðys sim­fo­ni­jø, to nie­kam ne­rei­kës. O kas da­bar ra­ðo di­de­les ora­to­ri­jas? Be­veik nie­kas, gal dar tik èia, Ry­ tø Eu­ro­po­je...

– Daþ­nai kal­ba­te apie ma­si­nës kul­tû­ ros þa­là. Kaip ver­ti­na­te pop­kul­tû­rà?

– Tu­ri bû­ti ið­lai­ky­ta pu­siau­svy­ra. Ma­ si­nës kul­tû­ros pa­þa­bo­ti ne­áma­no­ma, nes tai gai­va­las, prie ku­rio ðlie­ja­si jau­ni­mas.

De­ja, nie­ko ne­pa­da­ry­si. Tu­ri­me ras­ti tam tik­rà mo­dus vi­ven­di, kad mû­sø ne­uþ­tvin­dy­ tø vien ma­si­në kul­tû­ra, ku­ri ga­li ið­stum­ti aukð­tà­jà kul­tû­rà.

Pa­vyz­dþiui, þi­nau, kad kai kur „Mac­ Donalds” pri­vers­tas uþ­da­ry­ti sa­vo res­to­ra­ nus, nes ne­ap­si­mo­ka jø ið­lai­ky­ti, – juk ten þmo­nës mai­ti­na­mi ka­þin ko­kia be­sko­ne put­ra. Tas pat vyks­ta ir kul­tû­ro­je, mu­zi­ ko­je, kiek­vie­no­je sri­ty­je – tie­siog to­kia yra epo­cha. Ga­li­ma màs­ty­ti, kaip tai pa­keis­ti, bet ma­nau, kad nie­ko ne­áma­no­ma pa­da­ry­ ti. Tai stip­riau uþ mus, nes mû­sø – þmo­niø, uþ­si­i­man­èiø kla­si­ka, – tie­siog yra ma­þiau.

Kur kas ma­þiau. At­kreip­ki­me dë­me­sá á plokð­te­liø par­da­vi­mo ti­ra­þus – kla­si­ka, pa­ly­gin­ti su ma­si­ne pop­pro­duk­ci­ja, uþ­ima tik ma­þà da­lá.

– Tad ko­kià jûs ma­to­te rim­to­sios ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos at­ei­tá?

– Be abe­jo, da­bar ji ðiek tiek nu­stum­ta á ðo­nà, pa­ly­gin­ti su sep­tin­tuo­ju de­ðimt­me­ èiu, kai bu­vo jau­èia­mas di­de­lis eks­pe­ri­men­ tø, nau­jos mu­zi­kos po­rei­kis. Kon­cer­tø sa­lës anuo­met bu­vo jai at­vi­ros, pub­li­ka taip pat – tai bu­vo ádo­mu. Ta­èiau na­tû­ra­lu, kad po ku­rio lai­ko nau­jo­ji sro­vë at­si­du­ria „po­dë­ly­ je”, jà ið­stu­mia ki­tos.

Vis dël­to da­bar áþvel­giu vie­nà pa­vo­jø – va­di­na­mo­ji ðiuo­lai­ki­në mu­zi­ka daþ­nai su­ ar­të­ja su ma­si­ne kul­tû­ra. Jos pe­ri­ma vie­na ki­tos ele­men­tus. Be­je, ma­si­në kul­tû­ra daug kà pe­rë­më net ið avan­gar­do.

Kaþ­ka­da ta­ko­skyra tarp skir­tin­gø mu­ zi­kos sri­èiø bu­vo itin ryð­ki. Pa­vyz­dþiui, ðeð­ta­ja­me–­sep­tin­ta­ja­me de­ðimt­me­èiais liau­dies, kla­si­ki­në, po­pu­lia­rio­ji mu­zi­ka bu­vo aið­kiai at­skir­tos. Da­bar taip në­ra. Ðian­dien liau­dies mu­zi­ka pa­te­ko á ma­si­nës kul­tû­ros apy­var­tà, ji yra per­da­ry­ta. Jau nie­ kas ne­be­gro­ja se­nai­siais in­stru­men­tais, tik bo­si­në­mis, elek­tri­në­mis gi­ta­ro­mis, tie­sa?

Ne­þi­nau, kur­link vi­sa tai nu­ves. Ne­ga­liu vai­din­ti pra­naðo, nes toks ne­su.

– Dë­ko­ju uþ po­kal­bá. n

Muzikos barai /14

Eg­lë GRI­GA­LIÛ­NAI­TË

“G

ai­da” mi­rë. Te­gy­v uo­ja „Gai­ da”! Se­no­s ios „Gai­dos” ne­b ë­ra – jos vie­tà uþ­ë më fes­ti­v a­lis, pa­klûs­tan­tis es­ mi­niams rin­kos dës­niø rei­ ka­la­v i­mams. Anks­è iau la­b iau pa­në­ð ë­jæs á Lie­tu­v os kom­po­zi­to­riø sà­jun­gos or­ga­ ni­zuo­ja­mà „in­ty­mø” ren­gi­ná sa­v ie­s iems, pas­ta­rai­s iais me­tais, o ypaè ðie­met, jis nu­s i­tai­kë á nie­ko ben­dra su aka­de­mi­niu mu­zi­kos gy­v e­ni­mu ne­tu­rin­è iø mies­tie­ èiø sluoks­ná. Ið­kal­b in­gø epi­te­tø pil­ni kon­c er­tø pro­gra­mø prie­ra­ð ai, skam­b ios re­kla­mos per ra­di­jà ir te­le­v i­zi­jà bu­v o skir­tos kaip tik jiems. Ati­tin­ka­mai for­ muo­ta ir fes­ti­v a­lio pro­gra­ma, pri­v i­le­gi­jø tei­kiant au­to­riams, lin­ku­s iems ieð­ko­ti ry­ð io su klau­s y­to­ju, – ne vel­tui kvies­ti­ nis „Gai­dos” kom­po­zi­to­rius bu­v o ita­las Lu­c a Fran­c es­c o­ni, vie­ð ai de­kla­ruo­jan­tis sie­ká kur­ti „su­pran­ta­mà mu­zi­kà”. No­rë­ da­mi ið­lik­ti ar ið­kil­ti „ant ban­gos”, tiek kû­rë­jai, tiek or­ga­ni­za­to­riai tu­ri grakð­è iai la­v i­ruo­ti tarp in­for­ma­c i­jos per­tek­liaus ir en­tro­pi­jos (ið­v er­tus ið ko­mu­ni­ka­c i­jos te­o ri­jos kal­b os, tai bû­tø in­for­ma­c i­jos pri­ ei­na­mu­mo, at­pa­þás­ta­mu­mo ir nau­ju­mo, ku­ris to­ly­gus „ne­s u­v o­ki­mui”, pu­s iau­ svy­ra). Grei­è iau­s iai at­s i­þvel­giant á tai, fes­ti­v a­lá pri­s ta­tan­ti pa­an­trað­të pa­b rë­þë jau ne „Gai­dos” ðiuo­lai­kið­ku­mà, kaip bû­da­v o li­gi ðiol, o ak­tu­a­lu­mà. To­kie ma­ ni­fes­tai daþniau­s iai at­lie­ka re­kla­mi­næ funk­c i­jà, o ðá kar­tà jie ið es­mës ati­ti­ko ir fes­ti­v a­ly­je skam­b an­è ios mu­zi­kos es­mæ.

Be to, or­ga­ni­za­to­riai pa­s i­tel­kë in­te­rak­ ty­v ø nau­jo­s ios mu­zi­kos „ak­tu­a­li­ni­mà” per tie­s io­gi­ná kom­po­zi­to­riø, at­li­kë­jø ir klau­s y­to­jø ry­ð á: „po­kal­b iø ðou” prieð kon­c er­tus, pa­s kai­tos, at­v i­ro­s ios re­pe­ti­c i­ jos, kû­ry­b os dirb­tu­v ës ir ki­ta. Vi­s a tai su­ tel­pa vie­no­je – re­k la­mi­nës stra­te­gi­jos – sà­ vo­ko­je, o tai jau liu­di­ja su­v o­ki­mà, kad ir nau­jo­ji aka­de­mi­në mu­zi­ka ne­ið­s i­v er­è ia be pro­pa­gan­di­niø triu­kø, – pra­dë­tas ga­ min­ti sa­v o­tið­kas „Gai­dos” pre­ki­nis þen­ klas. Dar prieð ke­le­rius me­tus tai bû­tø at­ro­dæ kaip di­dþiau­s ia ðvent­v a­gys­të, o ðian­dien – jau ne­ið­v en­gia­ma bû­ti­ny­b ë.

GA­VI­N AS BRY­A R­S AS, „OR­ KEST DE VOL­HAR­D ING” IR „MU­ZI­K A VI­S IEMS” Try­lik­to­ji „Gai­da” bu­v o be­ne pir­mo­ ji, ku­rio­je rung­ty­nia­v o dvi skir­tin­gos mu­zi­kos kryp­tys: va­di­na­mo­jo eli­ti­nio, aka­de­mi­nio sluoks­nio mu­zi­ka ir „mu­ zi­ka vi­s iems”. Ga­vi­no Bry­ar­s o ir jo an­ sam­b lio (Di­dþio­ji Bri­ta­ni­ja) pa­s i­ro­dy­mo bu­v o lau­kia­ma gal­b ût su di­des­niu ákarð­ èiu nei jø të­v y­nai­nio Ar­dit­ti sty­gi­niø

kvar­te­to. Ðiaip ar taip, ðie at­li­kë­jai ir jø gro­ja­ma mu­zi­ka vi­sið­kai ne­su­ly­gi­n a­mi.

Bry­ar­s as – tik­ras aka­de­mi­nës mu­zi­kos pa­ð a­lie­tis, ne­s i­gë­di­jan­tis ro­dy­ti nu­ogo jaus­mo ir ne­s i­b i­jan­tis bû­ti ap­kal­tin­tas ne­s ko­nin­gu, at­vi­r u sen­ti­men­ta­liz­mu.

At­ro­do, tam jis tu­r i sva­r ø ali­bi, ku­r á va­di­na „dva­s ios ið­lais­vi­n i­mu” ir uþ ku­ rá yra dë­kin­gas Joh­n ui Ca­ge’ui. Ga­vi­no Bry­ar­s o an­s am­b lio ret­r os­pek­ty­vià pro­ gra­mà, tru­ku­s ià dau­giau nei dvi va­lan­ das, su­v o­kiau kaip vie­nà kû­r i­n á, vie­nà ne­s i­b ai­gian­è ià mu­zi­kà. Ji ið­ke­lia sà­ly­gà, ku­rios ne­pri­im­da­mas lik­si nie­ko ne­su­vo­ kæs: tu­ri at­s i­duo­ti jai vi­sa sa­vo esy­be, tu­ri jo­je nu­s kæs­ti. Tai vie­nin­te­lis bû­das klau­s y­tis Bry­ar­s o mu­zi­kos. „Ste­bint ið ða­lies”, klau­s an­tis tar­si at­si­trau­kus, po mi­nu­tës apims nuo­bo­du­lys ir gal­bût net pa­s i­pik­ti­ni­mas – tai tar­si me­di­ta­ci­ ja, ku­ri pras­min­ga tik pa­èiam me­di­tuo­ jan­è ia­jam. Tà va­ka­r à skam­bë­jæ Bry­ar­so kû­ri­niai su­kom­po­nuo­ti pa­gal vie­nà uni­ ver­s a­lø mo­de­lá: har­mo­ni­n ia­me so­n o­r e lais­v ai plau­kia be­ga­li­n ës vib­r uo­jan­èios me­lo­di­jos, vyks­m as pri­stab­dy­tas, tar­si su­lë­tin­to kad­ro vaiz­das. Ypaè átai­giai kom­po­zi­to­rius tai pa­n au­do­jo þy­mia­ja­me „The Sin­king of the Ti­ta­n ic” (1969), kur mu­zi­ka pa­jë­gia su­kel­ti gar­so ir vaiz­do po­jû­è ius. Skam­b ë­ju­sios vo­ka­li­n ës Bry­ ar­s o kom­po­zi­c i­jos (Lau­dos, „Ad­nan Song­b o­o k”) ma­te­r ia­li­zuo­ja jo se­no­sios mu­zi­kos mei­læ, ku­r ià dar la­biau su­stip­ ri­no An­nos Ma­rios Fri­man vo­ka­las, sa­vo spe­c i­fi­niu non vib­ra­t o kon­tras­tuo­jan­tis in­s tru­men­ti­nei par­ti­jai.

Jei Bry­ar­s as bu­vo sen­ti­men­ta­liai me­ di­ta­ty­v us, tai „Or­kest de Vol­har­ding” (Olan­di­ja) – at­rak­ty­vus. Sa­vo skam­be­siu, ið­pa­þás­ta­ma es­te­ti­ka ir ëji­mo á klau­sy­to­jà ti­pu ðis an­s am­b lis ta­pa­tus big­ben­dui. Jei rei­kë­tø po­ra þo­dþiø api­bû­din­ti, kà gro­ja „Vol­har­ding”, kaip taik­liau­sià api­brë­þi­ mà siû­ly­è iau „dþia­zi­n is aka­de­miz­mas”, t. y. mu­zi­ka, su­muo­jan­ti ávai­r iau­sias

Gaida 2003: To Communicate Means to Exist This year’s Gaida proved that the festival is changing. Once a kind of intimate event aimed at an exclusive circle of professionals, it has lately, and especially this year, become open also for those who have nothing in common with academic musical life. Even the festival’s subtitle has recently emphasised its relevance instead of contemporariness.

However, the audience is growing, and this is a real sign of the vitality and relevance of the festival.

The author of the article reviews all the festival events.

Eglë GRIGALIÛNAITË

“Gai­da 2003”: ko­mu­ni­kuo­ti, va­di­na­si, eg­zis­tuo­ti

dþia­zo, po­pmu­zi­kos rû­ð is ir po­r û­ðius bei ge­riau­s ias aka­de­mi­nes tra­di­ci­jas, tai­ gi – sa­v i­tas ame­ri­kie­tið­ko­jo ir eu­r o­pi­n io mu­zi­kos pa­vel­do ly­di­nys. Kuo pla­tes­nis lau­kas, ku­ria­me „su­ren­ka­mos” pras­mës, tuo di­des­nis bû­rys su­vo­kë­jø já su­pran­ta.

To­dël ðio or­kest­ro á sa­vo pa­si­ro­dy­mus átrau­kia­mà „vi­zu­a­lià ei­lu­tæ”, t. y. video, ga­li­ma trak­tuo­ti kaip at­vi­rà kvie­ti­mà ben­drau­ti, ku­rá no­riai pri­ima dau­gu­ma su mu­zi­ka nie­ko ben­dra ne­tu­rin­èiø klau­ sy­to­jø. Su­pran­ta­ma, nes „Vol­har­ding” kon­cer­to, vy­ku­sio spa­lio 12 d., ant­ro­ji da­lis la­biau pa­në­ðë­jo ne á Fil­har­mo­ni­ jai ápras­tus „tvar­kin­gus” kon­cer­tus, o á èia pat gy­vai ágar­si­na­mø vaiz­do kli­pø per­þiû­rà. Sjen­go Schup­po (ani­ma­ci­ja) ir Mi­chie­lio van Dij­ko (mu­zi­ka) vaiz­do ir gar­so kom­po­zi­ci­jos lyg ið­trauk­tos ið mu­zi­ki­niø te­le­vi­zi­jos ka­na­lø, ku­riuo­se nuo­la­tos ðmë­þuo­ja ðmaikð­tûs ani­ma­ci­ niai in­tar­pai „su­au­gu­sie­siems”. Pa­ro­dy­ tø jø dar­bø („Lo­ops”, „Den pij”, „Be­at”, „De Lit­ter”, 2001) seg­men­tai – mu­zi­ki­nis ir vi­zu­a­lu­sis, – at­skir­ti vie­nas nuo ki­to, bû­tø nie­ko ver­ti: dë­me­sin­gai klau­san­tis, mu­zi­ka ga­në­ti­nai mo­no­to­nið­ka ar net ne­ádo­mi, ta­èiau su ðia spe­cia­liai pieð­ta ani­ma­ci­ja su­ku­ria­mas nau­jas ir ko­ky­ bið­kas to­kio þan­ro pro­duk­tas. Lou­i­so An­dries­se­no kom­po­zi­ci­ja „On Jim­my Yancey” (1972; vaiz­do ver­si­ja, 2003) kar­ tu su Rui­te­rio-Me­y­e­rio ki­no do­ku­men­ti­ ka tæ­sia am­þiaus se­nu­mo „ta­pe­ria­vi­mo” tra­di­ci­jà. Mu­zi­ka èia daþ­nai bû­na „kom­ pro­mi­si­në”, ta­èiau vël­gi – jei su­ran­da­ma ben­dra mu­zi­ki­nio rit­mo ir ki­no mon­ta­þo di­na­mi­ka, ga­li­ma ti­kë­tis ma­lo­naus re­zul­ ta­to, ko­ká ma­të­me ir gir­dë­jo­me ir ðá kar­ tà. Kal­bë­da­mi apie „Vol­har­ding” at­lik­tas kom­po­zi­ci­jas, vi­soms su­ras­tu­me ben­drø var­dik­liø – tai bo­o­gie-wo­o­gie fi­gû­ra, lais­vi im­pro­vi­za­ci­niai pro­trû­kiai, „miu­zik­li­ nis” skam­be­sys, pri­me­nan­tis sep­tin­to­jo de­ðimt­me­èio Ame­ri­kà, etc., – ku­ riuos pui­kiai per­pra­to ir Zi­ta Bru­þai­të nau­jo­ jo­je, spe­cia­liai „Or­kest de Vol­har­ding” su­kur­to­je kom­po­zi­ci­jo­je „Fa­ding dan­ce” (2003).

VI­DU­RIO PO­ZI­CI­JA PA­GAL FRAN­CES­CO­NI IR NE TIK Eks­tra­ver­si­ja – na­cio­na­li­nis ita­lø bruo­ þas, ir jø mu­ zi­ ka tai pui­ kiai at­ spin­ di.

Kvies­ti­nio ðiø me­tø „Gai­dos” kom­po­zi­to­ riaus Lu­cos Fran­ces­co­ni kû­ry­ba, skam­bë­ ju­si net ke­tu­riuo­se va­ka­ruo­se, – ne ið­im­ tis. Kû­ry­bi­nio san­tû­ru­mo kom­po­zi­to­rius vis dël­to ági­jo lan­ky­da­mas Karl­hein­zo Stoc­khau­se­no kom­po­zi­ci­jos kur­sus, dirb­ da­mas pa­ties ákur­ta­me kom­piu­te­ri­niø ty­ ri­mø ins­ti­tu­te. Ra­cio­na­li­zuo­tos áta­kos ir nuo­la­tos pra­si­ver­þian­ti emo­cin­ga pri­gim­ tis jo mu­zi­kà pa­sta­to á vi­du­rá tarp struk­tû­

Muzikos barai /15

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

ri­zuo­to ir in­tui­ty­vaus màs­ty­mo, kà, ðiaip ar taip, lai­ky­èiau eta­lo­ni­ne me­no kû­ri­nio ypa­ty­be. Fran­ces­co­ni kû­ri­n iai, ne­si­ri­bo­ da­mi vien mu­z i­k i­n iø min­èiø ið­raið­k a, at­lie­ka „ti­ria­m à­j à”, „stu­d i­j os” funk­ci­j à, apie ku­rià, su­p ran­t a­m a, su­þ i­n ai ne ið pa­è ios mu­zi­kos. Ta­èiau, kad ir kaip ten bû­tø, tai ne­truk­d o pa­s iek­t i pa­t rauk­l aus skam­be­sio. Smar­k iai ver­b a­l i­z uo­t os kom­ po­zi­c i­j os ne­re­t ai ið­g irs­t a­m os („klau­s y­t i” dar ne­reið­kia „gir­d ë­t i”) tik per­s kai­èius jø ano­ta­c i­j as, tuo tar­p u Fran­ces­co­n i mu­ zi­kos ga­li klau­s y­t is ir be jø. Kad ir „Ety­ mo” (1994; atl. Gin­t a­rë Ske­ry­t ë ir „Gai­d a En­sem­ble”), ku­ria­m e ty­ri­n ë­j a­m a kal­b a, sty­gi­niø kvar­te­t as Nr. 3 „Mir­rors” (1993; atl. Ar­d it­ti kvar­t e­t as), kur nar­ð o­m as lai­ ko fe­no­me­nas, ar „stam­b ios for­m os stu­ di­ja” „Co­balt, Scar­let” (2000; atl. LNSO, di­ri­guo­j a­mas Ro­b er­t o Ðer­ve­n i­k o). Pats au­to­rius vie­no­j e ano­t a­ci­j o­j e ra­ð ë sie­k i­à s ri­bo­ti en­tro­pi­j à, – tai aki­vaiz­d i nuo­ro­d a á ko­mu­ni­ka­c i­j os stu­d i­j as, ku­rios, ma­t yt, yra vie­na ið Fran­ces­co­n i po­p u­l ia­ru­m o prie­þas­è iø.

Da­v i­d o Lan­g o „Orp­h eus Over and Un­d er” dviem for­t e­p i­j o­n ams (1989) taip pat pri­s kir­èiau tai mu­z i­k ai, ku­ri ge­ba lai­ky­ti pu­s iau­s vy­rà ið­veng­d a­m a vi­so­ke­rio­pø krað­t u­t i­n u­m ø. Ið­s ky­rus gal tik aukð­è iau­sio laips­n io su­d ë­t in­g u­m à, te­ ku­sá ðio kû­ri­nio at­l i­k ë­j ams Rû­t ai ir Zbig­ ne­v ui Ibel­haup­t ams. Ne­p a­l iau­j a­m os gar­so re­pe­ti­c i­j os, tar­p ais pa­s ie­k ian­èios ge­le­þi­ná skar­d u­m à, su­for­m uo­j a vi­s à kû­ ri­ná ir nu­ne­ða já á me­t a­fi­z i­n es su­vo­k i­m o erd­v es, kur ne­b ë­ra jo­k iø me­cha­n i­n iø „kom­pli­ka­c i­j ø”.

Arditti kvartetas

„TAU­RU­SIS AKA­DE­M IZ­M AS” Fes­ti­v a­lis ðie­m et ið­t vë­rë ne­m a­þ ai po­ ky­è iø, ta­è iau es­m i­n is jo bruo­þ as vis dël­ to ið­li­ko. „Gai­d a” – ko­k y­b ið­k os mu­z i­k os þen­klas, ne­nei­g ian­t is, be­j e, ir kie­k y­b ës veiks­nio ir þy­m in­t is tiek pa­èius kû­ri­

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Ðvedø “KammarensembleN”

Muzikos barai /16

nius, tiek jø at­li­ki­mà. Ádo­mu, ko­kia da­lis klau­s y­to­jø nuo ðiol ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos ven­gia, o ko­kia – jà pa­më­go po to, kai spa­lio18 d. Fil­har­mo­ni­jo­je ið­gir­do Ar­dit­ ti sty­gi­niø kvar­te­tà ið Di­dþio­s ios Bri­ta­ni­ jos. Ðis ko­lek­ty­v as su­ren­gë fiestà, ku­rios dë­me­s io cen­tras – to­b u­la gro­ji­mo tech­ ni­ka, ta­è iau jo pa­s i­rink­tas re­per­tu­a­ras pa­s i­þy­mi aðt­ro­ka, ne vi­s iems pa­ke­lia­ma spe­c i­fi­ka. Átai­giai in­ter­pre­ta­c i­jai, kaip þi­ no­me, nuo­gos tech­ni­kos ne­ga­na, o kaip tik ji yra ið­s kir­ti­në Ar­dit­ti kvar­te­to ypa­ ty­b ë. Ma­nau, èia kal­è iau­s ias spe­c i­fi­nis at­li­kë­jo vaid­mens su­v o­ki­mas, ku­rá bû­tø ga­li­ma pa­v a­din­ti fe­no­me­no­lo­gi­niu. An­ sam­b lio ákû­rë­jas ir pir­ma­s is smui­kas Ir­ vi­ne’­as Ar­dit­ti ið­da­v ë kvar­te­to pa­s lap­tá: ruoð­da­mi nau­jus kû­ri­nius, jie tu­ri „álás­ti á kiek­v ie­no kom­po­zi­to­riaus gal­v à ir su­ pras­ti, kas ten vyks­ta”. Pa­pras­tai Ar­dit­ti kvar­te­tas „brau­na­s i” tik á XX–XXI a. kû­ rë­jø sme­ge­ni­nes, ir tik á tas, ku­rio­s e ply­ ti ge­le­þi­ne lo­gi­ka dez­in­fe­kuo­tos erd­v ës.

Vy­tau­to V. Jur­gu­è io „Elip­s ës” (2003), su­ kur­tos „Gai­dos” uþ­s a­ky­mu, pui­kiai ati­ti­ ko ko­lek­ty­v o ado­ruo­ja­mà avan­gar­di­ná skam­b e­s á. Jau­na­s is au­to­rius, pir­miau­s ia be­s i­aso­c i­juo­jàs su elek­tro­ni­ne mu­zi­ka, ir ðia­me opu­s e ne­at­s i­da­v ë na­tû­ra­liam sty­gi­niø in­s tru­men­tø gar­s o gro­þiui. Pa­ si­rink­da­mas ávai­riau­s ius, net áman­trius, gar­s o ið­ga­v i­mo bû­dus, jis pa­b rëþ­ti­nai ven­gia pa­pras­tu­mo ir, at­ro­do, ákvë­pi­mo pa­s i­s ë­më ið ra­di­ka­lio­jo Ian­nio Xe­na­kio.

Pas­ta­ro­jo „Te­tras” (1983), pa­ly­gin­ti su Jur­gu­è io „Elip­s ë­mis”, at­ro­dë ko­ne ly­rið­ kas. To­kiais at­v e­jais, kai kom­po­zi­to­riai me­ta ið­ð û­ká at­li­kë­jams (tu­riu gal­v o­je ypa­tin­go, ko­ne ri­b i­nio su­dë­tin­gu­mo kû­ri­nius), imi sek­ti jau ne­b e pa­è ià mu­ zi­kà, o tai, kaip su ja tvar­ko­ma­s i. „Virð­ gar­s i­nis” grei­tis, ku­riuo pra­s kren­da­ma virð di­dþiu­liø be­pau­ziø plo­tø, kur në­ra vie­tos në men­kiau­s iam ato­kvë­piui, to­ bu­las sin­c hro­niz­mas, rit­mo pre­c i­zi­ka ir sub­ti­liau­s i niu­an­s ai. Ne­la­b ai ási­v aiz­ duo­ju, kaip to va­ka­ro mu­zi­ka skam­b ë­tø gro­ja­ma ki­to ko­lek­ty­v o... Po kon­c er­to pa­ma­niau, kad Ar­dit­ti kvar­te­tas ne­tu­ri

ki­tos ið­e i­ties, tik rink­tis to­kià mu­zi­kà, – nes kaip jis re­a­li­zuo­tø sa­vo tech­n i­n es ga­li­my­b es? At­ro­do, kad ðiam kvar­te­tui ku­rian­tys kom­po­zi­to­r iai þi­n o, su kuo tu­ri rei­ka­là. Net Lu­ca Fran­ces­co­ni, ne­lin­ kæs á ra­di­ka­lius krað­tu­ti­n u­mus, taip pat at­s i­þvel­gë á Ar­dit­ti kvar­te­to mëgs­ta­mà skam­b e­s io spe­c i­fi­kà. Jo sty­gi­n iø kvar­te­ te Nr. 3 „tech­ni­c iz­mas”, kie­tu­mas ið­si­lie­ jo pil­nu skam­b e­s iu, ku­r io pa­te­ti­ka ga­lë­jo kil­ti tik ið bet­ho­v e­nið­ko­sios tra­di­ci­jos.

To­kio ly­gio mu­zi­kan­tai kom­po­zi­to­ riams su­tei­kia ga­li­my­bæ kur­ti lais­vai, ne­ri­b o­jant (ar be­veik ne­r i­bo­jant) kû­r y­ bi­niø su­ma­ny­mø. Ðve­di­jos „Kammaren­ sembleN” (di­rig. Franc­kas Ol­lu) – taip pat vie­nas to­kiø ko­lek­ty­vø, „Gai­do­je” pri­s ta­è iu­s iø ne ma­þiau ra­f i­nuo­tà pro­gra­ mà, skir­tà ið­im­ti­nai aka­de­mi­n iam eli­tui.

Pa­na­ð iuo­s e kon­c er­tuo­se gau­na­mas in­f or­ ma­c i­jos kie­kis daþ­nai vir­ði­ja klau­sy­to­jo su­v o­ki­mo ri­b as, to­dël kar­tais be sai­ko re­a­li­zuo­jan­è ius sa­vo fan­ta­zi­jas kû­r ë­jus pra­de­di átar­ti sa­vi­tiks­liu pik­tnau­dþia­vi­ mu vis­kuo, kas pa­brëþ­ti­nai su­dë­tin­ga.

To ne­pa­s a­ky­tum apie uk­r ai­n ie­èiø kom­po­zi­to­rës Al­los Za­gaj­ke­viè ka­me­r i­ næ ope­rà „Skai­èiai ir vë­jas” (1999; atl. „En­s em­b le New Per­f or­man­ce”, di­r ig.

Pet­ro Tov­s tu­c ha). Ðva­r iu sti­liu­mi ir ðion­ ber­gið­ka at­mo­s fe­r a dvel­kian­tis kû­r i­nys da­ro pe­dan­tið­kos mu­zi­ki­niø pa­r a­met­r ø at­ran­kos áspû­dá. Ta­èiau jis bû­tø dar stip­ res­nis, jei ek­ra­ne pro­jek­tuo­ja­mi ta­py­bos dar­b ai pas­te­li­niø po­të­piø skam­be­sá ati­ tik­tø ne tik ko­lo­ri­tu, bet ir pa­èia sa­vo pri­gim­ti­mi: mu­zi­ka èia at­vi­r ai ra­cio­na­li­ zuo­ta, o ta­py­b a la­biau pri­me­na spon­ta­ nið­kø im­pul­s ø vi­zu­a­li­za­ci­jà (me­nan­èià Jac­kso­no Pol­loc­ko ta­py­bi­n es abst­r ak­ci­ jas). Ta­è iau tai tik­r iau­siai ir ið­r eið­kia ðios ope­ros kon­c ep­c i­jà, ku­r ios pa­grin­du ta­po skai­è iai ir vë­jas – „ri­bos tarp tiks­lu­mo ir ne­ap­è iuo­pia­mu­m o” sim­bo­liai...

LIE­TU­VIÐKI AS­PEK­TAI Dar prieð ke­lis de­ðimt­me­èius glo­bë­ jið­ko­s ios SSRS kû­r ë­jai pri­va­lë­jo ra­ðy­ti su­pran­ta­mai. Vi­s iems. Ðian­dien „su­pran­ ta­mos mu­zi­kos” pri­va­lu­mais nau­do­ja­ ma­s i jau sa­v o no­r u, su­vo­kiant vi­sus jos tei­kia­mus pliu­s us. Ko­mu­n i­ka­ty­viau­sia lai­ky­tos liau­dies mu­zi­kos vie­tà nû­dien uþ­ë më ðiuo­lai­ki­nis „fol­klo­r as”: po­pmu­ zi­ka, ro­kas, dþia­zas ir pan., nors, kaip ir ta­da, taip pat sëk­min­gai átrau­kia­mas lie­tu­v iø pa­s i­di­dþia­vi­mas su­tar­ti­nës. To­ kios mu­zi­kos ðiø­me­të­je „Gai­do­je” bu­vo ne­ma­þai: pra­de­dant mû­sø „gy­vø­jø kla­si­ kø” ir bai­giant vi­du­r i­n ës kar­tos au­to­r iø kom­po­zi­c i­jo­mis. Vi­suo­ti­nis dþiû­ga­vi­ mas ly­dë­jo Os­v al­do Ba­la­kaus­ko au­to­r e­ kom­po­zi­c i­jà „Lu­dus mo­do­r um” vio­lon­ èe­lei ir an­s am­b liui (1972, nau­ja ver­si­ja

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

2002; atl. Da­v i­d as Ge­r in­g as ir „Gai­d a En­sem­b le”, di­rig. Da­n ie­l is Ga­z o­n as).

Kom­p o­z i­to­rius, ið sa­v o re­g ë­j i­m o lau­k o þvelg­da­m as á ávai­riau­sius mu­z i­k os sti­ lius – ba­ro­kà, kla­si­c iz­m à, ro­m an­t iz­m à, o ga­l iau­siai ir á dþia­zà, su­k û­rë efek­t in­g o ir pa­vei­kaus skam­be­sio mi­n i­k on­cer­t à, ku­r io pa­grin­d i­nis ob­j ek­t as – elek­t ri­n ë vio­l on­èe­lë. Gin­ta­ras So­dei­k a to­l iau eks­ plo­a­t uo­ja tech­no­kul­tû­r os lai­m ë­j i­m us.

Jo opu­sui „Io­d io” trims for­t e­p i­j o­n ams (2002; atl. Rû­ta ir Zbig­n e­vas Ibel­h aup­ tai, Vai­n ius So­d ei­ka) tin­k a eks­p e­ri­m en­t i­ nës elek­tro­ni­nës mu­zi­kos ter­m i­n o­l o­g i­j a: tech­n o­r it­mø mo­no­to­ni­j a, mik­ro­m o­t y­vai, per­e i­n an­tys ið vie­no in­s tru­m en­t o á ki­t à (ste­r e­o­e­fek­tas), ir, kaip vi­s a­d a, stai­g a uþ­ klum­p an­ti pa­bai­ga, ási­j au­t u­s á klau­s y­t o­j à pa­l ie­k an­ti su­glu­mu­sá. Aka­d e­m i­n ës mu­z i­ kos ið­t ek­liais ne­si­ten­ki­no Re­m i­g i­j us Mer­ ke­lys. Jo „Com­pass” (2003; atl. „Gai­d a En­sem­b le”) nu­ro­d o ir ki­t as, „lais­ves­n es” kryp­tis, aki­v aizdþiai iðreikðtas rit­m u ar pa­b ai­g o­je pra­si­v erþusiu sak­s o­fo­n o so­l o, at­k ly­du­s iu ið free dþia­zo te­ri­t o­ri­j os.

Senõsios pop­tra­d i­c i­jos, t. y. liau­d ies mu­z i­k os, de­konst­ruk­c i­j à pa­t ei­k ë An­ ta­n as Ku­è ins­kas. Dviem ar­m o­n i­k oms skir­t as kon­c er­ti­nis opu­s as „Lie­t u­vo­j e”, ku­r ia­me áþvel­giu aliu­zi­j ø ne tik á Ter­ry Ri­l e­y ’o kû­ri­ná „In C” (an­g lið­k ai tuo­m et bû­t ø „In Lit­hu­a­nian”?), bet ir á tar­p u­k a­ rio Lie­t u­v o­j e nau­d o­tus kû­ri­n iø pa­va­d i­ ni­mus; uþ­plëð­tas jis bu­vo su to­k iu uþ­s i­ de­g i­mu (atl. Ka­zys Ston­k us ir Ar­vy­d as Kir­da), kaip ge­ba tik áði­læ kai­m o mu­z i­ kan­t ai. Au­to­riui èia nie­k o ne­p ri­k i­ð i – ne­ bent sko­nin­gà ir kon­c ep­t u­a­l ø hu­m o­ro jaus­mà. Eu­ro­pað­maikð­ta­vi­m ø api­b û­d i­n i­ mas tin­ka Al­gir­d o Mar­ti­n ai­èio tri­n a­riam „asam­b lia­þui” „Bi­è iø þmo­g us” (2002).

Kû­r i­n ys-re­lik­v i­j a, á ku­rá su­d ë­t a vi­s a, kas bran­g iau­sia lie­tu­v io ðir­d þiai: su­t ar­t i­n ës (atl. ans. „Trys ke­tu­rio­s e”), gra­þ iõs ro­ man­t i­n ës sty­gi­niø mu­zi­k os tra­d i­ci­j a (atl. „Chor­dos” sty­gi­niø kvar­t e­t as) ir se­n a kaip lie­tu­v ið­kas kai­m as bi­t i­n in­k ys­t ës

prak­t i­k a (bi­ti­nin­ko vaid­me­ná at­li­ko pats kom­p o­z i­t o­rius). Grau­du­lin­gas skam­b e­ sys de­ri­n a­mas su èia pat „ga­mi­na­mu” ab­s ur­d o te­at­ru, o uþ vi­s o to sly­pin­è ià min­t á ga­l i­m a ðif­ruo­ti kaip mar­ti­nai­tið­kà avan­g ar­d is­ti­niø per­for­man­s ø pa­ro­di­jà.

Ap­s kri­tai ka­me­ri­nës lie­tu­v iø mu­ zi­k os va­k a­re, vy­ku­s ia­me spa­lio 19 d.

Vil­n iaus ro­tu­ð ë­je (be­je, taip pat ir ki­tuo­ se, kur skam­b ë­jo lie­tu­v ið­ka mu­zi­ka), vy­ra­vo nuo­s ai­kios ten­den­c i­jos: klau­s y­ to­j ø ne­ð o­ki­ra­v o dras­tið­kos no­v a­c i­jos ar epi­g o­n ið­k os nuo­b o­dy­b ës; vis­kas ra­miai slin­k o ápras­ti­ne va­ga, bu­v o ga­li­ma gë­rë­ tis au­t o­riø ið­ti­ki­my­b e pa­tiems sau.

Mo­t e­rið­ka­jam „Gai­dos” spar­nui at­ sto­va­vo ke­tu­rios kompozitorës. Lo­re­ta Nar­vi­l ai­t ë, kû­ri­ny­je „Pra­gy­do vë­jas II” (2003; atl. ðve­dø obo­ji­nin­kë Helén Jah­ ren ir LNSO, di­rig. Ro­b er­tas Ðer­v e­ni­kas) lei­d u­s is á ko­lo­ris­ti­niø in­s tru­men­tuo­tës ga­l i­m y­b iø pa­ieð­kas, tvar­kë­s i su sim­fo­ ni­n e su­d ë­ti­mi. Ra­min­ta Ðerkð­ny­të, pa­na­ ðiai kaip ir Nar­v i­lai­të, pri­v i­le­gi­jø tei­kian­ ti ne­o ro­m an­ti­nei tra­di­c i­jai, „Ry­tø ele­gi­jo­ je” (2002, II ver­s i­ja 2003; atl. „Chor­dos” sty­g i­n iø kvar­te­tas) re­flek­tuo­ja gam­tos pa­s au­l á. Jis ákû­ni­ja­mas pa­s i­tel­kiant sai­ kin­g à iliust­ra­ty­v iø prie­mo­niø ar­s e­na­là, taip su­k u­riant „ðna­ran­è io”, „ûka­no­to” im­p re­s io­n is­ti­nio mu­zi­kos pa­v eiks­lo áspû­d á. Tuo tar­pu Snie­guo­lës Dik­è iû­ tës kom­p o­zi­c i­ja akor­de­o­nui, bal­s ui ir mu­ð a­m ie­s iems „Kar­na­v a­las” (2003; atl.

K. Ston­k us, Gied­rius Ar­b a­è iaus­kas ir Sau­l ius Aug­lys) pa­na­ð es­në á mo­nos­pek­ tak­l io ágar­s i­ni­mà. At­ro­do, kad á te­at­rà nu­ei­n an­t ys kom­po­zi­to­riai ne­ið­v en­gia trans­for­m a­c i­jø ir il­gai­niui pa­mirð­ta be­s ant gry­no­s ios mu­zi­kos, ne­s i­ri­b o­jan­ èios vien hi­pe­re­fek­tin­gu pa­tei­ki­mu.

Juo su­s i­g un­dë ir Ana­to­li­jus Ðen­de­ro­v as sa­vo „Idi­li­jo­je” (2003), vio­lon­è e­li­nin­kà Da­vi­d à Ge­rin­gà ir pia­nis­tà Pet­rà Ge­niu­ ðà „pri­ver­tu­s io­je” dau­giau vai­din­ti nei mu­z i­k uo­t i. Fe­lik­s o Ba­jo­ro „Að bu­v au tar­s i mig­l a” (2002; atl. sop­ra­nas Si­gu­të

Tri­ma­kai­të, D. Ge­rin­gas ir P. Ge­n iu­ðas) – ko­ne vie­nin­te­lis vo­ka­li­n is lie­tu­viø au­to­riaus opu­s as ðio­je „Gai­do­je”. Tri­ma­ kai­tës dai­na­v i­mo ma­nie­ra ðiam kû­r i­niui ne­pa­dë­jo ið­s i­s kleis­ti iki ga­lo, o ðtai, kal­ bant apie Vy­tau­to Lau­ru­ð o kom­po­zi­ci­jà „Dis­c or­s o con­c i­ta­to” (2003; atl. vio­lon­èe­ li­nin­kas D. Ge­rin­gas ir LNSO), rei­kë­tø pri­pa­þin­ti, kad at­li­kë­jai, ir ypaè so­lis­tas D. Ge­rin­gas, sa­v o meist­rið­ku­mu kû­r i­n á ðil­dë. Ta­è iau vis­kà mo­ty­v uo­jan­èià vi­di­ næ kon­c ep­c i­jà, su­b a­lan­s uo­tà skam­be­sá, ku­riø èia pri­trû­ko, pa­s iek­ti vien sce­n i­ në­mis ir in­ter­pre­ta­c i­në­mis gud­r y­bë­mis var­gu ar pa­v yk­tø.

Be­ne sun­kiau­s iai ei­li­niam (ir ne tik) klau­s y­to­jui pri­e i­na­mi au­to­r iai á pa­þe­ mius leis­tis, at­ro­do, ne­ke­ti­n a. Ða­r û­nas Na­kas, pa­v a­s a­rá „e-mu­zi­ko­je” pa­ko­ke­ ta­v æs su „ma­s ë­mis”, vël grá­þo prie sa­vo tik­ro­jo „að” ir ra­di­ka­laus su­dë­tin­gu­mo kû­ri­ny­je „Drang nach Wes­ten. Nau­ja­sis pa­moks­las bar­b a­rams” (2003, „Riks­kon­ ser­ter” uþ­s a­ky­mas; atl. „Kammarensem­ bleN”). Jei tik su­ge­b i, jo ga­li klau­sy­tis kaip mu­zi­ki­nio re­b u­s o. Cho­r a­li­n is by­lo­ji­ mas, ga­me­la­nið­kas eg­zo­tiz­m as, Mes­sia­e­ no straz­dø klar­ne­tai, ka­ri­nës fan­f a­r os ir dar dau­gy­b ë ki­tø mo­de­liø, ku­r iems pa­ vy­kus ras­ti stu­b ur­kau­lá, tu­r ë­tø at­si­ver­ti pras­mës... Tuo tar­pu Ri­è ar­das Ka­be­lis ei­na á prie­ð in­gà pu­s æ, ið sa­vo mu­zi­kos „ið­v a­ly­da­mas” bet ko­kius at­pa­þás­ta­mus ko­dus. Jo „Veid­ro­dis” (2003; atl. trom­bo­ ni­nin­kai Ma­rius Bal­è y­tis, Ri­man­tas Va­ lan­è ius, Aud­rius Sta­s iu­lis ir „Chor­dos” sty­gi­niø kvar­te­tas), nors ir pa­grás­tas skai­è iø vi­ra­þais, at­v e­ria du­ris á trans­cen­ den­ti­næ per­pe­tu­um mo­b i­le bû­tá.

Kai vieni autoriai savo kompozi­ cijomis þvalgosi á transcendentines aukðtybes, kiti tuo tarpu stengiasi bet kokiomis priemonëmis rasti kontaktà su klausytoju... Ði tendencija vienodai bûdinga tiek uþsienio, tiek lietuviø kûrëjams. Tiesa, pastarøjø kûriniai po­ veikio (o kartais ir profesionalumo) prasme ne visada prilygo pirmiesiems, ir, reikia pripaþinti, ði “Gaida”, lyginant su ankstesnëmis, nebuvo pati derlin­ giausia lietuviø muzikai. Kad ir kaip ten bûtø, no­ri­s i konstatuoti: fes­ti­va­lis kei­è ia­s i, pub­li­kos gau­s ë­ja – „Gai­da” ið tie­s ø ak­tu­a­lë­ja. n

“Orkest de Volharding” dirigentas Jurjenas Hempelis su kompozitore Zita Bruþaite po “Fading Dance” premjeros

Muzikos barai /17

Festivalis Kom­po­zi­to­ riai ir at­li­kë­ jai ið ar­ti

Kuo „Gai­da” pa­trau­kia klau­sy­to­jà?

Tra­di­cið­kai – prem­je­rø liû­ti­mi, þy­miø at­li­kë­jø griû­ti­mi ir mu­zi­ka, tu­rin­èia pre­ten­zi­jø va­din­tis at­spin­din­èia mû­sø laik­me­tá. Ðiais me­tais „Gai­dos” or­ga­ni­za­ to­riai svie­dë dar vie­nà ko­zi­rá, fes­ti­va­lio pro­gra­më­lë­se ávar­dy­tà sà­vo­ka „ki­ti ren­gi­niai”. Trum­pai ta­riant, tai á ðiuo­lai­ ki­nës mu­zi­kos fes­ti­va­lá átrauk­ta edu­ka­ ci­në pro­gra­ma.

KON­FE­REN­CI­JA

Fes­ti­va­lio me­tu vy­ko IX tarp­tau­ti­në len­kø ir lie­tu­viø mu­zi­ko­lo­gø kon­fe­ren­ ci­ja. „Mu­zi­ka mu­zi­ko­je: áta­kos, sà­vei­ kos, ap­raið­kos” – tai ðá­kart pa­si­rink­ta te­ma, ap­iman­ti jei ne vi­sus, tai bent dau­gu­mà ðiuo­lai­ki­niø kom­po­zi­to­riø.

Svar­bu ir reikð­min­ga tai, kad pre­le­ gen­tai ne tik skver­bë­si á pa­si­rink­tà­jà te­mà, bet ir ið­sa­kë kri­ti­ná po­þiû­rá á daþ­no kû­rë­jo po­lin­ká per­kom­po­nuo­ti ki­tø kom­po­zi­to­riø kû­ri­nius, frag­men­tið­ ku­mà ir ki­tas post­mo­dernistinës mu­zi­ kos sil­pny­bes.

Kon­fe­ren­ci­jos pa­bai­go­je vy­ku­sio­je dis­ku­si­jo­je, ap­ta­rus at­ve­jus, kai „au­to­ rius yra virð vis­ko, kas já vei­kia”, bei kû­ri­nius, ku­riuo­se „áta­kos nu­stel­bia au­to­riø”, ga­lop pri­ei­ta prie ið­va­dos: jei­gu tiks­las yra aukð­tas, pa­tei­sin­ti­nos ir „tos varg­ðës prie­mo­nës”.

RE­PE­TI­CI­JOS

Triukðmin­ga­sis ir re­vo­liu­cin­ga­sis „Or­kest de Vol­har­ding” spa­lio 11 d. at­vi­rai re­pe­ta­vo Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­ de­mi­jos kom­po­zi­ci­jos kla­sës stu­den­tø kû­ri­nius, pa­ra­ðy­tus spe­cia­liai jam. „De Vol­har­ding” ly­dë­jæs kom­po­zi­ to­rius Ro­de­ric­kas de Ma­nas sten­gë­si at­kreip­ti jau­nø­jø kû­rë­jø dë­me­sá á kom­ po­zi­to­riaus ir at­li­kë­jø ben­dra­dar­bia­ vi­mo svar­bà. Kon­kre­èio­mis pa­sta­bo­mis dël ar­ti­ku­lia­ci­jos ir tem­po nuo­ro­dø, ba­lan­so ar pa­pras­èiau­siø klai­dø vir­ði­ jant in­stru­men­to dia­pa­zo­nà kom­po­zi­to­ rius pa­ro­dë, kad vien kom­piu­te­ri­në­mis pro­gra­mo­mis pa­si­kliau­ti ne­va­lia. De Ma­nas ra­gi­no kreip­ti dau­giau dë­me­sio á re­a­lø in­stru­men­to gar­sà: „Pro­gra­ma tu­ri vie­nà di­de­lá mi­nu­sà – ji ga­li daug dau­giau nei sie­kia in­stru­men­to ga­li­ my­bës.”

At­vi­ro­jo­je Ar­dit­ti kvar­te­to re­pe­ti­ci­jo­je spa­lio 18 d. ga­lë­jo­me ste­bë­tis stul­bi­ nan­èiu at­li­kë­jø ge­bë­ji­mu skai­ty­ti ið la­po. Mu­zi­kan­tai ne­si­py­ko, nors, prieð jiems pra­de­dant re­pe­tuo­ti, bu­vo­me per­spë­ti: „Ne­lei­dþia­me, kad kas da­ly­ vau­tø re­pe­ti­ci­jo­se, nes no­ri­me vie­nas ant ki­to rëk­ti. Trum­pam ap­si­me­si­me, kad jû­sø në­ra.”

Per ka­vos per­trau­kë­læ kvar­te­to ákû­rë­ jas ir pir­ma­sis smui­kas Ir­vi­ne’­as Ar­dit­ti mie­lai pa­sa­ko­jo klau­sy­to­jams apie an­sam­blá. Ið­gir­dæs klau­si­mà apie san­

Muzikos barai /18

ty­kius su „Kro­nos” kvar­te­tu, pa­ðiur­po: „Man pa­tin­ka mo­te­rys – ne vy­rai.”

SACD PRI­STA­TY­MAS

Da­ly­va­vu­sie­ji Vy­tau­to V. Jur­gu­èio SACD „Gar­so kau­kës” pri­sta­ty­me spa­lio 13-àjà tu­rë­jo ga­li­my­bæ vie­ni pir­mø­jø Lie­tu­vo­je ið­girs­ti vi­sið­kai nau­jos tech­no­ lo­gi­jos at­ku­ria­mà mu­zi­kà – pats kom­ po­zi­to­rius ypaè dþiau­gë­si, kad ðio­je sri­ty­je ne­at­si­lie­ka­me ir þen­gia­me ko­ja ko­jon su Eu­ro­pos ða­li­mis.

Kjel­lis Söder­quis­tas (ára­ðø kom­pa­ni­ja „Cap­ri­ce”, Ðve­di­ja) smul­kiai aið­ki­no nau­jo­sios dau­gia­ka­na­lës tech­no­lo­gi­jos pri­va­lu­mus, ly­gi­no jà su ápras­to­mis mo­no- ir ste­re­og ­ ar­so at­kû­ri­mo sis­te­ mo­mis: „Skir­tu­mas tarp ste­re­o­gar­so ir dau­gia­ka­na­lio gar­so at­kû­ri­mo yra toks pats kaip skir­tu­mas tarp mo­no- ir ste­re­ o­gar­so at­kû­ri­mo.”

PA­SKAI­TOS

Spa­lio 14 d. sa­vo pa­skai­to­je Kom­po­ zi­to­riø na­muo­se Göra­nas Ber­gen­da­lis ne­sie­kë nei pa­teik­ti ið­sa­maus ðve­dø mu­zi­kos vaiz­do, nei at­skleis­ti jos rai­dos is­to­ri­jos, nei ið­skir­ti svar­biau­siø sti­liø ar ten­den­ci­jø. Ðve­dø mu­zi­ko­lo­gas tie­siog at­ve­þë ke­le­tà jam pa­tin­kan­èiø kom­pak­tø.

At­si­ti­ko taip, kad vi­sa ði mu­zi­ka bu­vo su­si­ju­si su krað­to­vaiz­dþiu, jû­ra. Ber­gen­ da­lis pa­sa­ko­jo apie Car­lo von Linné eks­pe­di­ci­jà á Lap­lan­di­jà ir Sa­lo­mo­no Au­gus­to Andrée ke­lio­næ oro ba­lio­nu á Ðiau­rës aði­ga­lá – ðie pa­vo­jin­gi þy­giai ir tur­tin­ga Ðve­di­jos gam­ta da­rë áta­kà dau­ge­liui ðve­dø kom­po­zi­to­riø.

Klau­së­mës ávai­riø au­to­riø ir þan­rø mu­zi­kos – nuo elek­tro­ni­nës iki ope­ros, liau­dies mu­zi­kos frag­men­tø. Be­ne ryð­kiau­sia bu­vo Kla­so Tors­tens­so­no pa­ren­gia­mo­jo ope­ros „Eks­pe­di­ci­ja” („Ex­pe­di­tion”) etiu­do „Pas­ku­ti­nis die­ no­rað­tis” („The Last Dia­ry”) bai­gia­mo­ji sce­na, vaiz­duo­jan­ti pas­ku­ti­ná ið ðal­èio mirð­tan­tá ke­liau­to­jà.

Kvies­ti­nis fes­ti­va­lio sve­èias Lu­ca Fran­ces­co­ni, spa­lio 16-osios pa­skai­tà pra­dë­jæs avan­gar­di­nës mu­zi­kos pro­ble­ ma­ti­ka, dës­të sa­vo po­þiû­rá á kla­si­cis­ti­nes for­mas, ypaè pa­brëþ­da­mas so­na­tos for­mà, ku­rio­je sly­pi du pra­dai. Kom­po­ zi­to­rius vaiz­dþiai pa­sa­ko­jo apie ta­ran­ tu­lø ap­nuo­dy­tø „ap­sës­tø­jø” mo­te­rø gy­dy­mà, dio­ni­si­jas. Jis tei­gë sie­ki­às pri­siar­tin­ti prie mi­to, pa­ma­ti­niø dës­niø – to, kas yra lo­gos prieðprieða, þodþiais neiðreiðkia­ma. „Ri­zi­kuo­ju pa­lies­ti ðias uþ­draus­tas gel­mes, nu­si­kra­ty­ti ra­cio­na­ lu­mo lukð­to, kad ið­lais­vin­èiau ener­gi­jà.”

SU­SI­TI­KI­MAI

Su­si­ti­ki­mus su kom­po­zi­to­riais, kas­ dien reng­tus prieð fes­ti­va­lio kon­cer­tus, ve­dë mu­zi­ko­lo­gai Rû­ta Goð­tau­tie­në ir Vik­to­ras Ge­ru­lai­tis bei kom­po­zi­to­rius Min­dau­gas Ur­bai­tis.

Kom­po­zi­to­riai juo­ka­vo, kal­bë­jo rim­ tai ir ne­la­bai.

Bro­nius Ku­ta­vi­èius ei­li­ná kar­tà pa­þa­

dë­jo ne­be­ra­ðy­ti; Jur­gis Juo­za­pai­tis pa­sa­ko­jo apie kû­ry­bos pro­ce­sà, kai min­tys ky­la be­vaikð­tant: „Jei sun­ku – að ne­ku­riu.” Gin­ta­ras So­dei­ka at­sklei­dë más­lin­go pa­va­di­ni­mo pa­slap­tá: „Io­dio ne­reið­kia nie­ko dau­giau, tik jo­dà, vi­sø nau­do­ja­mà þaiz­doms tep­ti.”

Kla­sas Tors­tens­so­nas pri­sis­ta­të esàs olan­dø kom­po­zi­to­rius su ðve­dið­ku pa­su. „Að ne­klau­sau mu­zi­kos. Að ra­ðau.

O kai ne­ra­ðau, lei­dþiu lai­kà su sa­vo vai­kais.”

Ga­vi­nas Bry­ar­sas, pa­klaus­tas, ko­kiam sti­liui ga­lë­tø pri­skir­ti sa­vo kû­ry­bà, at­sa­kë rem­da­ma­sis ára­ðais pre­kiau­jan­èiø par­duo­tu­viø skirs­ty­mu: ið pra­dþiø sa­vo kû­ri­niø CD kom­po­zi­to­ rius ras­da­vo dþia­zo sky­re­ly­je, pas­kui – „mi­ni­ma­lis­tø” sky­re­ly­je, dar vë­liau – „nau­jo­jo dva­sin­gu­mo”. Lu­cos Fran­ ces­co­ni at­sa­ky­mas á tà pa­tá klau­si­mà bu­vo dar aið­kes­nis: „Ne­þi­nau. Esu gy­ves­nis uþ kon­ser­vuo­tà tu­nà.”

Su­si­ti­ki­mai su kom­po­zi­to­riais, pa­skai­ tos, kon­fe­ren­ci­ja, SACD pri­sta­ty­mas, at­vi­ro­sios re­pe­ti­ci­jos – vi­sa tai ága­li­no gy­vai ir ið ar­ti ben­drau­ti su ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos at­li­kë­jais, ty­rë­jais, kom­po­zi­ to­riais, skverb­tis á jø kû­ry­bà ir ver­tin­ti mo­der­nio­jo me­no ten­den­ci­jas, ska­ti­no dis­ku­tuo­ti.

Ap­mau­du, kad ðie ren­gi­niai tar­si li­ko kon­cer­tø ðe­ðë­ly­je, nors dau­ge­ly­je jø ga­li­ma bu­vo pa­si­sem­ti ypaè ryð­kiø áspû­dþiø. Tai vi­sai nau­ja „Gai­dos” plot­më, lei­dþian­ti ákvëp­ti gai­vaus oro ir pa­ten­kin­ti smal­su­mà, ug­dan­ti ak­ty­vø klau­sy­to­jà.

In­dra KAR­KLY­TË

„Or­kest de Vol­har­ding”: gro­ti drau­ge at­ro­do ne­áma­no­ma „Or­kest de Vol­har­ding” – ug­nin­ ga­sis „Gai­dos” sve­èias, at­si­ve­þæs ne tik sa­vo þë­rin­èius in­stru­men­tus, bet ir sprogs­tan­tá vi­di­ná uþ­tai­sà; ne tik aka­de­miz­mo ne­su­pan­èio­tus kû­ri­

nius, bet ir gai­vø, ðmaikð­tø po­þiû­rá á mu­zi­kà.

Triuð­ki­nan­ti su­dë­tis: 3 sak­so­fo­nai, 3 tri­mi­tai, 3 trom­bo­nai, val­tor­na, flei­ta, for­te­pi­jo­nas, kon­tra­bo­sas ir di­ri­gen­tas. In­ten­sy­vi pu­èia­mø­jø te­ra­pi­ja.

Apie „De Vol­har­ding” daug ra­ðy­ta Eu­ro­pos spau­do­je. Ðá­kart apie sa­ve an­sam­blio na­riai pa­sa­ko­ja pa­tys: Dìl En­gel­hard (flei­ta), Jo­ha­nas de Mei­jis ir Ko­e­nas Kap­tij­nas (trom­bo­nai).

RE­VO­LIU­CI­JA K. K. Olan­dø mu­zi­kos is­to­ri­jo­je vy­ko ryð­kus po­sû­kis, pa­va­din­tas „Nut­ crac­ker re­vo­liu­ci­ja” (angl. nut­crac­ ker – „áran­kis rie­ðu­tams gliau­dy­ti”).

Gru­pë kom­po­zi­to­riø bu­vo ne­pa­ten­ kin­ti kon­cer­ti­në­mis pro­gra­mo­mis. Jie ei­da­vo á „Con­cert­ge­bouw” or­kest­ro kon­cer­tus, ku­riuo­se bu­vo at­lie­ka­mas Mah­le­ris, Bruc­kne­ris, Brah­msas, ir kel­da­vo triukð­mà. Jie pro­tes­ta­vo, nes kon­cer­tuo­se skam­bë­jo per ma­þai mo­der­nio­sios mu­zi­kos.

J. M. Tai bu­vo að­tun­to­jo de­ðimt­ me­èio pra­dþia.

K. K. Vie­nas ið tø kom­po­zi­to­riø bu­vo Lou­is­ as An­dries­se­nas.

Lou­i­sas An­dries­se­nas, an­sam­blio ákû­rë­jas (kar­tu su Wil­le­mu Breu­ke­riu): „Ieð­ko­jau gar­so, tin­kan­èio man ir lai­kams. Or­kest­ras vi­suo­met skam­ba kaip XIX a., ir að at­si­sa­kiau jam raðyti” („Dai­ly Te­leg­raph”, Lon­do­nas, 2002 m. spa­lio 3 d.).

D. E. Pir­mo­jo pa­si­ro­dy­mo me­tu mes, gru­pe­lë dþia­zo ir aka­de­mi­nës mu­zi­kos at­li­kë­jø, gro­jo­me An­dries­ se­no kû­ri­ná „Vol­har­ding” (ol. „at­kak­ lu­mas”). Pub­li­ka ðë­lo.

J. M. Kon­cer­tas bu­vo ára­ðy­tas.

Gir­dë­ti þmo­niø rë­ki­mas ir ðvil­pi­mas.

Vie­ni bu­vo nu­si­tei­kæ prie­ðið­kai, ki­ti plo­jo.

D. E. Po to ir gi­më „Or­kest de Vol­har­ding”. Jis ar­ba pa­ti­ko, ar­ba ne – abe­jin­gø ne­bu­vo. Vi­sa tai vy­ko 1972 m.

K. K. Að dar ne­bu­vau gi­mæs.

Orkest de Volharding: It Seems Impossible to Play Together What the Dutch group Orkest de Volharding (3 saxophones, 3 trumpets, 3 trombones, French horn, flute, piano, double bass and conductor) brought to the Gaida festival was not only their glowing instruments, but also an explosive inner energy, and not only compositions free of academic clichés and stereotypes, but also their fresh and witty attitude towards music.

There has been much written about the group in the European press. This time, the flautist Dìl Engelhard and the trombonists Johan de Meij ir Koen Kaptijn themselves tell about the Orkest de Volharding.

PIO­NIE­RIAI Nu­brau­kæ kla­si­kos, dþia­zo ir po­pmu­zi­kos ri­bas, jie at­si­sa­kë ápro­èio gro­ti kon­cer­tø sa­lë­se. Va­do­va­vo­si pa­pras­tu an­sam­blio ákû­rë­jo Lou­i­so An­dries­se­no ðû­kiu: „Jei­gu pub­li­ka ne­at­ei­na pas mus, mes ei­si­me pas pub­li­kà.” „De Vol­har­ding” griau­dë­jo mies­to aikð­të­se, gat­vë­se vyks­tant de­monst­ra­ci­joms (vie­no­je ið jø, vie­ðint Èi­lë­je, sep­ty­ne­tas „De Vol­har­ ding” mu­zi­kan­tø net bu­vo su­im­ti), fab­ri­kuo­se.

K. K. Ðtai ko­dël an­sam­bly­je tiek daug pu­èia­mø­jø in­stru­men­tø. Net gat­ vë­ je, kur þmo­ nës vaikð­ to ir kal­ ba­si, gar­so uþ­ten­ka.

D. E. Kiek­vie­na mu­zi­ka tu­ri sa­vo pub­li­kà: Mah­le­rio mu­zi­ka, dþia­zas, kiek­vie­na po­pmu­zi­kos rû­ðis tu­ri sa­vo klau­sy­to­jà. Tad jei ei­ni á skir­tin­gas vie­ tas ir at­lie­ki vi­sø rû­ðiø mu­zi­kà, tie­siog kei­ti pub­li­kà.

K. K. Sie­kë­me ðvies­ti jà.

D. E. Pa­da­ry­ti tai, kas ne­ti­kë­ta, – pa­þa­din­ti þmo­nes.

Wil­le­mas van Ma­ne­nas, il­ga­me­tis „De Vol­har­ding” na­rys: „Ma­në­me, kad ga­li­ma pa­keis­ti pa­sau­lá per trum­pà lai­kà. Tai bu­vo tru­pu­tá nai­vu” (CD „Wes­tern Dar­lings” bro­ðiû­ra, p. 3). liau tie þmo­ nës ið I. K. Ar vë­ gat­vës at­ëjo á jû­sø kon­cer­tus?

D. E. Taip. Mes vis dar esa­ me ir, ma­nau, su­trau­kia­me daug klau­ sy­to­jø.

DE­MO­KRA­TIJA „Gar­sus, ne­de­ran­tis ir ne­sin­chro­nið­ kas”, – taip An­dries­se­nas api­bû­di­no sa­vo an­sam­blá. Il­gai­niui re­vo­liu­cin­ ga­sis að­tun­to­jo de­ðimt­me­èio ákarð­tis pra­ëjo, de­vin­ta­ja­me kom­po­zi­to­riai vis daþ­niau kû­rë spe­cia­liai „De Vol­ har­ding”; maið­tas prieð su­sta­ba­rë­ju­ sià kon­cer­tø po­li­ti­kà ta­po is­to­ri­ja, o Kla­sas Tors­tens­so­nas pa­ra­ðë „Järn” (ðved. „ge­le­þis”). Kû­ri­nys itin su­dë­tin­ gas rit­mo at­þvil­giu, tad... at­ëjo lai­kas pa­si­kvies­ti dar vie­nà na­rá.

J. M. Ið pra­dþiø gro­jo­me be di­ri­ gen­to.

K. K. Pir­mie­ji kû­ri­niai bu­vo pa­pras­ti ir ties­mu­ki. Sten­gë­mës ug­dy­ti pub­li­kà, ir mums pui­kiai se­kë­si. Bet at­si­ra­do kom­po­zi­to­riø, ra­ðan­èiø itin su­dë­tin­gà mu­zi­kà.

D. E. Ið pra­dþiø or­kest­rui di­ri­guo­ da­vo pia­nis­tas; vë­liau mums pri­rei­kë þmo­gaus, vis­kà gir­din­èio ið ða­lies. Ne tam, kad ga­lë­tu­me kar­tu pra­dë­ti ir

kar­tu baig­ti, – sie­kë­me ið­gau­ti dau­ giau de­ta­liø.

K. K. Ta­po­me an­sam­bliu, ku­ris spe­cia­li­zuo­ja­si at­lik­ti su­dë­tin­gus kû­ri­ nius, ne­gro­ja­mus nei kla­si­ki­nës mu­zi­ kos, nei dþia­zo at­li­kë­jø. Su di­ri­gen­tu daug kas pa­si­da­rë leng­viau. Nors lais­vës ma­þiau...

J. M. Mes ir­gi pa­tei­kia­me pa­siû­ ly­mø. Re­pe­ti­ci­jos me­tu bet ka­da ga­li pa­sa­ky­ti: „Gal pa­ban­dy­ki­me taip? O gal taip?”

K. K. Kla­si­ki­nia­me or­kest­re dau­ giau hie­rar­chi­jos, ku­ri vi­sus tiks­liai su­ sta­ to á vie­ tas: jis yra pir­ mas, jis – ant­ras, jis – tre­èias. Bet pir­mas yra di­ri­gen­tas. Jis pa­sa­ko, kur ei­ti, ir tu tik se­ki pas­kui. „Vol­har­din­ge” Dìl, flei­ti­nin­kë, ga­li pri­ei­ti prie ma­næs ir tar­ti: „Na, tai skam­ba ge­rai, bet gal pa­ban­dyk taip.”

J. M. Tai­gi tai la­bai de­mo­kra­tiðka struk­tû­ra.

D. E. Di­ri­gen­tas të­ra ke­tu­rio­lik­ta­ sis gru­pës na­rys.

SPE­CI­FI­KA Vy­tau­tas Bar­kaus­kas: „Vi­sa­da átai­ga yra la­bai svar­bu. Ir ma­lo­nu, kad ji në­ra ið­ori­në, bet vi­du­jai pa­trau­kia. Tai spe­ci­fi­nio cha­rak­te­ rio, skam­bë­ji­mo ener­gi­jos, iðraiðkos ko­lek­ty­vas.”

K. K. Vi­suo­met ge­ra nu­ste­bin­ti þmo­nes di­de­liu ke­tu­rio­li­kos þmo­niø an­sam­blio kon­cer­tu. Ge­ra, kai þmo­ nës në­ra prie ko nors pri­pra­tæ.

J. M. Ams­ter­da­me yra dau­gy­bë an­sam­bliø, bet ne to­kios su­dë­ties ir gar­so kaip „De Vol­har­ding”. Yra tik vie­ na gru­ pë, ku­ ri taip gro­ ja, – tai mes.

D. E. Mû­sø ko­lek­ty­ve – kla­si­ki­niø tra­di­ci­jø ug­dy­ti at­li­kë­jai ir dþia­zo mu­zi­kan­tai, gro­jan­tys ki­taip nei aka­ de­mi­nës mu­zi­kos at­li­kë­jai.

K. K. Mums pa­vyks­ta ið­gau­ti gar­sà, ku­ris ne­áma­no­mas bû­nant tik su vie­nais ar­ba tik su ki­tais.

D. E. Mû­sø bo­si­nis trom­bo­ni­nin­ kas (Han­sas Vis­se­ris. – I. K.) bu­vo po­pmu­zi­kos at­li­kë­jas. (Ávai­rio­se po­pu­ lia­rio­sios mu­zi­kos gru­pë­se gro­jo ir sak­so­fo­ni­nin­kas Rut­ge­ris van Ot­ter­ loo. – I. K.) J. M. Ban­dë­me su­for­muo­ti ly­di­ná ið skir­tin­gø mu­zi­kos sti­liø: im­pro­vi­za­ ci­nës ir ðiuo­lai­ki­nës, po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos ele­men­tø.

D. E. Tai­gi ne­áma­no­ma tiks­liai api­ bû­din­ti „De Vol­har­ding” skam­be­sio.

Taip yra to­dël, kad ja­me gro­ja þmo­ nës, tu­rin­tys vi­sið­kai skir­tin­gus pa­grin­ dus ir ga­lin­tys vie­ni ki­tiems pa­tar­ti, kaip gro­ti. Në­ra taip, kad vi­si bû­tø at­ëjæ ið tos pa­èios mo­kyk­los.

K. K. Ið pir­ mo þvilgs­ nio gro­ ti drau­ge at­ro­do ne­áma­no­ma. Tu­ri pa­si­ryþ­ti bû­ti at­vi­ras la­bai skir­tin­giems pa­siû­ly­mams. Net jei tau tai në­ra pri­ im­ti­na, esi ási­pa­rei­go­jæs. At­stu­mi sa­vo vi­di­ná ste­bë­to­jà ða­lin ir sten­gie­si ras­ti nau­jà bû­dà gro­ti kar­tu.

Ma­no­me, kad gro­ti „De Vol­har­ din­ge” – svar­bus gy­ve­ni­mo pa­si­rin­ ki­mas.

DAU­GIAU NEI KO­LE­GOS Min­dau­gas Ur­bai­tis: „Vie­nas stip­ riau­siø pu­èia­mø­jø ko­lek­ty­vø, ko­kius esu gir­dë­jæs. Ma­nau, kad tas, ku­riam te­ko su­si­dur­ti su to­kiais at­li­kë­jais, il­gam juos pri­si­me­na. Tai dþiaugs­ mas kom­po­zi­to­riui.”

I. K. Ke­tu­rio­li­ka mu­zi­kan­tø, ir vi­si ly­gûs, nors la­bai skir­tin­gi.

Kaip vyks­ta dar­bas? Klau­siu apie at­mo­sfe­rà, tvy­ran­èià per re­pe­ti­ ci­jas.

D. E. Ap­stulb­tum nuo ne­tvar­kos ir triukðmo, gar­saus juo­ko.

K. K. Kai ky­ la sun­ ku­ mø, mes vi­suo­met su­si­ran­da­me vie­nas ki­tà.

Kai vis­kas ge­rai, – juo­kia­mës, pokð­ tau­ja­me, kvai­lio­ja­me. Tai kur kas dau­giau nei mo­ky­tis gro­ti sa­vo in­stru­ men­tu, dau­giau, nei vien stu­di­juo­ti sa­vo par­ti­jà.

D. E. To­dël per vi­sus tuos me­tus at­li­kë­jai kei­të­si la­bai re­tai. Du at­li­kë­jai (Dìl ir Bo­bas Dries­se­nas. – I. K.) gro­ja nuo pat pra­dþiø. Dau­ge­lis su mu­mis jau dau­giau kaip dvi­de­ðim­tá me­tø.

De­ðimt­me­tis „Vol­har­din­ge” yra trum­ pas lai­ko tar­pas.

K. K. Tai dau­ giau, nei bû­ ti ko­le­ga. Po kon­cer­tø ir prieð juos, ir net jei kon­cer­tø në­ra, mes vis tiek ben­drau­ja­me. Tuo an­sam­bli­nis mu­zi­ ka­ vi­ mas man ir pa­ tin­ ka, ypaè „De Vol­har­din­go”. Tai tar­si...

J. M. ...ðei­ma.

NE TIK AT­LI­KË­JAI „De Vol­har­ding” na­riai – ávai­ria­pu­ siai mu­zi­kai, ne tik pui­kiai ával­dæ sa­vo in­stru­men­tus ir gro­jan­tys ávai­riuo­se kla­si­kos, dþia­zo ar po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos an­sam­bliuo­se bei or­kest­ ruo­ se, te­ at­ re. Kai ku­ rie ið jø pa­ tys ku­ria mu­zi­kà, aran­þuo­ja, di­ri­guo­ja ar net do­mi­si di­zai­nu ir ani­ma­ci­ja.

Sjen­gas Schup­pas (kon­tra­bo­sas ir bo­si­në gi­ta­ra) yra ke­le­to „De Vol­har­ ding” CD vir­ðe­liø au­to­rius; jo ani­ma­ ci­nius fil­mu­kus ma­të­me ir „Gai­dos” kon­cer­to me­tu.

Jo­ha­nas de Mei­jis daþ­nai kvie­èia­ mas di­ri­guo­ti sa­vo pa­ties kû­ri­niø (yra su­kû­ræs dvi sim­fo­ni­jas, T kon­cer­tà

trom­bo­nui ir pu­èia­mø­jø or­kest­rui ir kt.) ávai­rio­se Eu­ro­pos ða­ly­se, JAV ir Bra­zi­li­jo­je, Ja­po­ni­jo­je. Gar­së­ja ir kaip aran­þuo­to­jas.

Kai ku­rie na­riai uþ­si­i­ma pe­da­go­ gi­ne prak­ti­ka. Pa­vyz­dþiui, Han­sas Vis­se­ris su­da­ro mo­ky­mo pla­nus pra­di­ nëms ir aukð­tes­nio­sioms mo­kyk­loms, Rei­je­ris Dor­res­teij­nas (tri­mi­tas) skai­to pa­skai­tas apie gro­ji­mà pu­èia­mai­siais in­stru­men­tais tech­ni­niu, fi­zi­niu, psi­ cho­lo­gi­niu ir fi­lo­so­fi­niu as­pek­tais.

Zi­ta Bru­þai­të („De Vol­har­ding” at­li­ko kom­po­zi­to­rës kû­ri­ná „Fa­ding Dan­ce”): „Pui­kûs at­li­kë­jai ir in­ter­pre­ta­ to­riai. Pro­fe­sio­na­liai skai­to kom­po­zi­to­ riø dar­bà. Ne tik gra­ma­ti­kos da­ly­kus, bet ir pa­èio­je mu­zi­ko­je sly­pin­èius at­sa­ky­mus.”

SPOR­TAS IR STU­DI­JOS

I. K. Gro­ja­te sto­vë­da­mi ne tiek ið prie­rai­ðu­mo dþia­zo tra­di­ci­jai, kiek dël to, kad mu­ zi­ kai at­ lik­ ti rei­kia daug fi­zi­niø pa­stan­gø.

Tur­bût nuo­lat tre­ni­ruo­ja­tës, kad ið­lai­ky­tu­më­te ge­rà for­mà?

D. E. (ðyp­so­si). Sa­ky­èiau, tai kiek­ vie­no as­me­ni­në at­sa­ko­my­bë.

K. K. Að vi­sai ne­spor­tuo­ju.

J. M. Ga­liu pa­si­gir­ti: esu vie­nin­te­ lis, bë­gio­jan­tis ry­tais.

D. E. Èia yra daug rû­ka­liø. Mes daug ge­ria­me.

(Vi­si juo­kia­si.)

K. K. Ga­li bû­ti la­bai ge­ros for­mos ir blo­gai pa­gro­ti. Svar­biau­sia – vi­di­ne klau­sa gir­dë­ti, kaip no­ri gro­ti. Min­tis yra la­bai stip­ri. Kuo ge­res­ni tech­ni­kos ágû­dþiai, tuo leng­viau ir grei­èiau ga­li dirb­ti. Da­bar kû­ri­niai su­dë­tin­ges­ni, ir jau­ni at­li­kë­jai yra dau­giau ug­do­mi tech­nið­kai. Bet „De Vol­har­din­ge” tai nie­ko ne­reið­kia. Svar­biau­sia – idë­ja.

Kai ku­rie an­sam­blio na­riai nie­kuo­ met ne­tu­rë­jo mo­ky­to­jø, ne­lan­kë mu­zi­kos pa­mo­kø. Gro­ti jie ið­mo­ko pa­tys. Mû­sø vy­riau­sias na­rys Bo­bas ið pra­dþiø gal ir tu­rë­jo mo­ky­to­jà, bet në­ra mo­kæ­sis me­no mo­kyk­lo­je ar pan. Jis mo­kë­si pats. Es­te­tið­kai. Jis taip ryð­kiai ási­vaiz­da­vo, kaip rei­kë­tø gro­ti sak­so­fo­nu, kad da­bar yra vie­na ið stip­riau­siø as­me­ny­biø sce­no­je. Jo gar­sas ne­pa­kar­to­ja­mas – to­kio ne­ra­si jo­kio­je mo­kyk­lo­je. Gir­dë­jau dau­gy­bæ sak­so­fo­ni­nin­kø, bet jis – ypa­tin­gas.

Jis gir­di vi­du­mi, nes në­jo pas mo­ky­to­ jus. Tie­siog ágy­ven­di­no sa­vo idë­jà.

PUB­LI­KA J. M. Ðá­va­kar („De Vol­har­ding” kon­cer­tas Na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ ni­ jo­ je vy­ ko spa­ lio 12 d. – I. K.)

Muzikos barai /19

bu­vo­me la­bai lai­min­gi, kad su­si­rin­ko pil­na sa­lë.

D. E. Ma­èiau daug jau­ni­mo!

J. M. Bu­vo nuo­sta­bu. Ga­vo­me daug ener­ gi­ jos ið sa­ lës ir, spren­ dþiant ið pub­li­kos re­ak­ci­jø, jai tik­rai pa­ti­ko tai, kà mes da­rë­me.

I. K. Ar ma­ty­ti pil­nà sa­læ ir su­lauk­ti ge­ros re­ak­ci­jos ne­ápras­ta?

J. M. Vi­suo­met su­lau­kia­me ge­ros re­ak­ci­jos, bet daþ­niau­siai at­ei­na ma­þiau klau­sy­to­jø. Nes ðiuo­lai­ki­në mu­zi­ka – ne mi­li­jo­nams. Tai mu­zi­ka spe­cia­lis­tams.

K. K. Olan­di­jo­je á mû­sø kon­cer­tà ga­li at­ei­ti pen­kias­de­ðimt þmo­niø (tai ne itin daug). Bet tie, ku­rie at­ei­na, la­bai ge­rai ási­vaiz­duo­ja, ko no­ri klau­ sy­tis, ir yra ak­ty­vûs to­je mu­zi­kos ter­ pë­je. Vi­sus juos ge­rai pa­þás­ta­me.

I. K. Ar yra te­kæ pa­tir­ti fias­ko ar­ba ypa­tin­gø sëk­miø?

K. K. Jei klau­sy­to­jai nuo­ðir­dûs, ne­ga­li kal­bë­ti apie fias­ko ar­ba sëk­mæ.

D. E. Ne. Svar­biau­sia, kad mu­zi­ka juos iðju­di­no. Nei­gia­mai ar tei­gia­mai – ne­svar­bu.

K. K. Mu­zi­ka ne­bë­ra moks­las. Tai pa­na­ðiau á ben­dra­vi­mà. Jei tau ne­pa­ ti­ko, taip ir sa­kyk: „Ai, man ne­pa­ti­ko.”

Bûk at­ vi­ ras. Jei kas nors ne­ ge­ rai, pa­sa­kyk, ir gal mes pa­si­kei­si­me?

D. E. Ki­ taip klau­ sai, kai ei­ ni á kla­si­ki­nës mu­zi­kos kon­cer­tà. Ga­li at­ei­ti pa­var­gæs, at­si­loð­ti ir më­gau­tis kon­cer­tu. Më­ga­vi­ma­sis ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos kon­cer­tu yra vi­sai kas ki­ta.

Tu­ri bû­ti pa­si­ruo­ðæs. Tu­ri bû­ti ak­ty­ vus. Tu­ri bû­ti pa­jë­gus gir­dë­ti, kas vyks­ta sce­no­je.

PA­BAI­GA

I. K. Daug ke­liau­ja­te, da­ly­vau­ ja­te ávai­riuo­se fes­ti­va­liuo­se. Kuo tai ski­ria­si nuo gro­ji­mo Ams­ter­ da­me, kur tu­ri­te nuo­la­ti­niø klau­ sy­to­jø bû­rá?

K. K. Uþ­sie­ny­je mû­sø an­sam­bli­ nës kul­tû­ros nie­kas ne­pa­þás­ta. Man pa­tin­ka gal­vo­ti, kad gro­da­mi ákve­ pia­me þmo­nes bur­tis á an­sam­blius ir at­lik­ti ðiuo­lai­ki­næ mu­zi­kà. Ti­kiuo­si, kad ðá­va­kar vie­nas, du ar trys þmo­nës pa­ma­në: „Mes kal­bë­si­mës, gro­si­me, im­pro­vi­zuo­si­me kar­tu ir pra­ðy­si­me, kad mums ra­ðy­tø, reng­si­me kon­ cer­tus, ei­si­me á gat­væ ir sa­ky­si­me þmo­nëms: „Pra­ðom at­ei­ti á mû­sø kon­ cer­tà, nes mes tu­ri­me, kà tau pa­sa­ ky­ti.” O gal­bût kal­bë­sie­si su kuo nors ki­tu, ir jis tau pa­sa­kys: „Nie­ko ne­þi­nau – man tik pa­tin­ka gro­ti sa­vo na­tas.”

Uþ­ra­ðë In­dra KAR­KLY­TË

Muzikos barai /20

IX LIE­TU­VIØ IR LEN­KØ MU­ZI­KO­LO­GØ KON­FE­REN­CI­JA

Spa­lio 20-àjà nu­skam­bë­jo bai­gia­mie­ji XIII ak­tu­a­lio­sios mu­zi­ kos fes­ti­va­lio „Gai­da” akor­dai.

Kaip ápras­ta dau­ge­ly­je ða­liø, jam kon­tra­punk­ta­vo te­ori­në min­tis.

Pir­ma­ja­me fes­ti­va­lio kon­cer­te (2003 10 10) gir­dë­jo­me len­kø kom­po­zi­to­riaus Eu­ge­nius­zo Kna­pi­ko kû­ri­ná „Tha’ Mun­not Was­te No Ti­me”, o ki­tà die­nà pra­ne­ði­mà apie jo kû­ry­bà skai­të mu­zi­ko­lo­gas Krzys­zto­fas Dro­ba, vie­nas ðios ir anks­tes­niø kon­fe­ ren­ci­jø ini­cia­to­riø.

Lie­tu­viø ir len­kø me­ni­nio dia­ lo­go ið­ta­kos sie­kia 1977 m., kai III fes­ti­va­ly­je „Mùodêi mu­zy­cy – mùode­mu mias­tu” („Jau­nie­ji mu­zi­ kai – jau­na­jam mies­tui”) Sta­lo­va Vo­lio­je su­skam­bë­jo M. K. Èiur­lio­ nio mu­zi­ka, ku­rià at­li­ko Vy­tau­tas Land­sber­gis, bû­si­mø lie­tu­viø ir len­kø mu­zi­ko­lo­gø kon­fe­ren­ci­jø ini­cia­to­rius. Vë­liau Len­ki­jo­je vis daþ­niau bu­vo ga­li­ma ið­girs­ti at­lie­ka­mus lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø kû­ri­nius. Nuo 1989 m. mu­zi­ ki­niai abie­jø ða­liø ry­ðiai ága­vo nuo­la­ti­niø lie­tu­viø ir len­kø (ar­ba len­kø ir lie­tu­viø) mu­zi­ko­lo­gø kon­fe­ren­ci­jø for­mà. Pir­mo­ji ávy­ko Vil­niu­je. Tri­jø ki­tø kon­fe­ren­ci­jø (Kro­ku­va, 1990; Vil­nius, 1991; Kro­ku­va, 1993) pa­grin­di­në te­ma bu­vo „Tra­di­ci­ja ir da­bar­tis”. Dar trys kon­fe­ren­ci­jos ap­rë­pë Ba­ce­vi­ èiø ðei­mos gy­ve­ni­mà ir kû­ry­bà.

Reikð­min­ga, kad VI kon­fe­ren­ci­ jo­je Lo­dzë­je – mies­te, la­bai glau­ dþiai su ðia ðei­ma su­si­ju­sia­me, – da­ly­va­vo ir Wan­da Ba­ce­wicz, Vy­tau­to ir Graýynos se­suo. VIII kon­fe­ren­ci­ja vy­ko 2000 m. Kro­ ku­vo­je, kai ðis mies­tas bu­vo Eu­ro­ pos kul­tû­ros sos­ti­në. Jos te­ma – „Amþiaus pa­bai­gos Vi­du­rio Eu­ro­pos dva­sin­gu­mui”.

Pa­grin­di­në IX lie­tu­viø ir len­kø mu­zi­ko­lo­gø kon­fe­ren­ci­jos te­ma bu­vo „Mu­zi­ka mu­zi­ko­je: áta­kos, sà­vei­kos, ap­raið­kos”. Anot Lie­tu­ vos kom­po­zi­to­riø sà­jun­gos Mu­zi­ ko­lo­gø sek­ci­jos pir­mi­nin­kës dr.

Aud­ro­nës Þiû­rai­ty­tës, ji yra la­bai svar­bi post­mo­dernizmo epo­ cho­je, ypaè XX a. pa­bai­go­je, kai dau­gia­kul­tû­rið­ku­mas ágy­ja ne­re­ gë­tà mas­tà, ávai­riø kom­po­zi­to­riø

kû­ry­bo­je sà­mo­nin­gai ir ne­sà­ mo­nin­gai ið­ky­la in­ter­teks­tu­a­lûs ry­ðiai. Kei­èia­si in­di­vi­du­a­laus sti­ liaus, ap­skri­tai au­to­rys­tës sà­vo­kø tu­ri­nys, at­si­ran­da nau­jø mu­zi­kos kû­ri­nio ana­li­zës pa­ra­dig­mø.

IX mu­zi­ko­lo­gø su­si­ti­ki­me bu­vo pla­èiai tai­ko­ma anks­tes­niø kon­fe­ ren­ci­jø da­ly­vio len­kø moks­li­nin­ko Miec­zysùawo To­mas­zew­skio te­ori­ja, skir­ta „sve­ti­mos” mu­zi­kos gy­va­vi­mui ki­tø au­to­riø kû­ry­bo­je.

Abie­jø ða­liø mu­zi­ko­lo­gus jau­di­no pa­na­ðûs „mu­zi­kos mu­zi­ko­je” pro­ ble­ma­ti­kos as­pek­tai. Kro­ku­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos moks­lo ir di­dak­ti­kos pro­rek­to­rë prof. dr.

Te­re­sa Ma­lec­ka, kal­bë­da­ma apie tra­di­ci­jos vaid­me­ná ðiuo­lai­ki­në­je len­kø mu­zi­ko­je, pa­brë­þë, kad at­si­græ­þi­mas á pra­ei­ties mu­zi­kà ir jos átrau­ki­mas á sa­vo kû­ri­nius ro­do tam tik­rà mo­ra­li­næ vie­no­væ su pra­ei­ties epo­cha, apie am­þi­ nø­jø ver­ty­biø svar­bà ðiuo­lai­ki­ nia­me pa­sau­ly­je. Pa­sak Jû­ra­tës Land­sber­gy­tës (Kul­tû­ros, fi­lo­so­fi­ jos ir me­no ins­ti­tu­tas), pra­ei­ties mu­zi­kos ado­ra­ci­ja yra su­sil­pnë­ju­ sios me­ni­nës po­ten­ci­jos ir kû­rë­jo vaiz­duo­tës ap­raið­ka. Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos dok­to­ran­të Aud­ra Ver­se­kë­nai­të XX a. mu­zi­ ko­je nuo­lat at­gims­tan­èià tra­di­ci­ jos gi­jà ste­bë­jo per vi­du­ram­þiø sek­ven­ci­jos Dies irae adap­ta­ci­jas.

Dr. Aud­ro­nës Þiû­rai­ty­tës pra­ne­ ði­me ypa­tin­gas dë­me­sys bu­vo ski­ria­mas for­te­pi­jo­ni­nei Cho­pi­no kû­ry­bai, ið ku­rios ver­smës kur­ da­ma ori­gi­na­lø opu­sà „Ru­dens ri­tur­ne­lë. Hom­ma­ge á Fry­de­ryk” pa­si­së­më kom­po­zi­to­rë Onu­të Nar­bu­tai­të.

Du pra­ne­ði­mai bu­vo skir­ti Krzys­zto­fo Pen­de­rec­kio kû­ry­bai.

Jo mu­zi­ko­je vyks­tan­tá dia­lo­gà su tra­di­ci­ja ana­li­za­vo Kro­ku­vos mu­zi­ kos aka­de­mi­jos Mu­zi­kos te­ori­jos ir di­ri­ga­vi­mo fa­kul­te­to de­ka­në prof. dr. Re­gi­na Chùopic­ka. Be­atà Leð­èins­kà ið Vil­niaus do­mi­no „sve­ ti­mos mu­zi­kos” funk­cio­na­vi­mas bei re­cep­ci­ja šio au­to­riaus ope­ ro­je „Ubu Rex”.

Ki­ti pre­le­gen­tai taip pat nag­ ri­në­jo Len­ki­jos ir Lie­tu­vos ðiuo­ lai­ki­niø kom­po­zi­to­riø kû­ry­bà in­ter­teks­tu­a­liø ry­ðiø kon­teks­te.

Krzys­zto­fas Dro­ba (Kro­ku­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ja) mi­në­ta­me pra­ne­ði­me „Eu­ge­nius­zas Kna­pi­ kas – por­tre­to es­ki­zas „mu­zi­kos

mu­zi­ko­je” fo­ne” api­bû­di­no kû­ry­ bi­ná me­ni­nin­ko ke­lià. Tos pa­èios aukð­to­sios mo­kyk­los at­sto­vë dr.

Ewa Siem­daj nag­ri­në­jo „mu­zi­kos mu­zi­ko­je” pro­ble­mà An­drze­jaus Pa­nuf­ni­ko kû­ry­bo­je. Dr. Rû­ta Gai­da­ma­vi­èiû­të (LMA) Vid­man­to Bar­tu­lio mu­zi­ko­je pa­ste­bë­jo daug sà­sa­jø su ávai­riø epo­chø kul­tû­ra, at­si­ra­du­siø in­teg­ruo­ jan­èios kû­rë­jo vaiz­duo­tës dë­ka.

Rû­ta Goð­tau­tie­në ap­ta­rë au­to­rys­ tës stra­te­gi­jas Al­gir­do Mar­ti­nai­èio ir Ða­rû­no Na­ko 1989–2003 m. kû­ri­niuo­se.

Anks­tes­në­se kon­fe­ren­ci­jo­se pra­dë­tas abiem ða­lims ar­ti­mas Ba­ce­vi­èiø ðei­mos biog­ra­fi­nes ir kû­ry­bi­nio pa­li­ki­mo stu­di­jas plë­ to­jo trys pra­ne­ði­mai. Dr. Ona Nar­bu­tie­në at­krei­pë dë­me­sá á lie­ tu­við­kas Ba­ce­vi­èiø ðei­mos ðak­nis, pa­teik­da­ma nau­jø biog­ra­fi­niø þy­miø­jø me­ni­nin­kø ðei­mos fak­tø.

Ed­mun­das Ged­gau­das lie­tu­viø au­di­to­ri­jà su­pa­þin­di­no su vers­to­ mis ið len­kø kal­bos Vy­tau­to Ba­ce­ vi­èiaus laið­kø ið­trau­ko­mis. Dr. Maùgor­za­ta Ja­nic­ka-Sùysz ið Kro­ ku­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos áve­dë klau­sy­to­jus á Vy­tau­to Ba­ce­vi­èiaus mu­zi­ki­niø ins­pi­ra­ci­jø pa­sau­lá, pa­brëþ­da­ma, kad ir ðio kom­po­zi­ to­riaus mu­zi­ka ákve­pia kur­ti nau­ jus lie­tu­við­kus kû­ri­nius.

Gre­ta pa­grin­di­nës kon­fe­ren­ci­ jo­je bu­vo nag­ri­në­tos ir fol­klo­rui skir­tos te­mos. Þi­vi­lë Ra­moð­kai­të (Lie­tu­viø li­te­ra­tû­ros ir tau­to­sa­ kos ins­ti­tu­tas) su­pa­þin­di­no su len­kø fol­klo­ris­ti­kos ir et­no­gra­fi­jos kû­rë­jo Os­ka­ro Kol­ber­go veik­la.

Prof. dr. Ri­man­tas Sliu­þins­kas (Klai­pë­dos uni­ver­si­te­tas) nu­ro­dë daug lie­tu­viø ir len­kø liau­dies dai­nø sà­sa­jø.

Pra­ne­ði­muo­se gvil­de­na­mi klau­si­mai at­spin­dë­jo ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­ko­lo­gi­jos pro­ble­ma­ti­kà, ku­rià len­kø ir lie­tu­viø mu­zi­ko­ lo­gai pa­tei­kë aukð­to pro­fe­si­nio ly­gio (tai pa­þy­më­jo ir kon­fe­ren­ci­ jos sve­èiai, ki­tø me­no­ty­ros sri­èiø at­sto­vai). Ben­drau­ti, su­pras­ti vie­niems ki­tus leng­vi­no dviem kal­bo­mis (lie­tu­viø ir len­kø) ið­leis­ta te­ziø kny­ge­lë. Ren­gë­jai ti­ki­si, kad ki­tais me­tais vi­sa ðios kon­fe­ren­ci­ jos me­dþia­ga pa­si­ro­dys at­ski­ru lei­di­niu.

Ve­ra MAR­KO­VA

Ið praeities Sol­vei­ga MI­CHE­LE­VI­ÈIÛ­TË-VAIT­KIE­NË

D

ai­ni­nin­kë Ve­ro­ni­ka Po­dë­ nai­ të (1902 12 24–1933 07 09) gi­më Ry­go­je, lie­tu­viø ðei­mo­je. Pir­mo­jo pa­sau­li­ nio ka­ro me­tais ðei­ma ið­va­ þia­vo á Ru­si­jà ir grá­þo á Lie­tu­và tik po va­di­na­mo­sios Spa­lio re­vo­liu­ci­jos. 1920 m. ji pra­dë­jo lan­ky­ti Kau­no mu­zi­kos mo­kyk­los dai­na­vi­mo kla­sæ. Tais pa­èiais me­tais kà tik su­si­kû­ru­sia­me Vals­ty­bës te­at­re Po­dë­nai­të dai­na­vo pir­ma­ja­me ope­ros pa­sta­ty­me – Giu­sep­pe’s Ver­di „Tra­via­to­je”, kur su­kû­rë Flo­ros vaid­me­ ná. 1921 m. Po­dë­nai­tei, kaip tu­rin­èiai pui­kiø vo­ka­li­niø duo­me­nø, bu­vo skir­ta vals­ty­bës sti­pen­di­ja, ir ji ið­va­þia­vo mo­ky­ tis dai­na­vi­mo á Ita­li­jà. Ðiek tiek pa­si­mo­ kiu­si pri­va­èiai, tais pa­èiais me­tais ásto­jo á Ro­mos ðv. Ce­ci­li­jos kon­ser­va­to­ri­jà, prof.

Pio Di Piet­ro dai­na­vi­mo kla­sæ. Jà bai­gë 1926 m. (be­je, ge­riau­siai ið vi­sø sa­vo kur­ so stu­den­èiø – 9/10 ba­lu). Yra þi­no­ma, jog ten pat Ro­mo­je Po­dë­nai­të ket­ve­rius me­tus to­bu­li­no dai­na­vi­mà ir pas þy­mi­à­ jà dai­na­vi­mo pro­fe­so­ræ Ed­vi­ge Ghi­bau­ do. Bai­gu­si stu­di­jas, Po­dë­nai­të pra­dë­jo dai­nuo­ti Ita­li­jos te­at­rø sce­no­se. Vi­ter­bo „Vie­ny­bës” te­at­re 1929 m. se­zo­ne at­li­ko Ai­dà, Ro­mos „Te­at­ro Re­a­le dell’Opera” 1929–1930 m. se­ zo­ ne – Helm­ vy­ gæ Ri­ char­do Wag­ne­rio ope­ro­je „Val­ki­ri­ja” ir Ig­ra­nà Pau­lo Du­kas ope­ro­je „Ariad­në ir Më­lyn­barz­dis”. Ten pat 1930–1931 m. se­ zo­ne at­li­ko Vog­lin­dà Wag­ne­rio ope­ro­je „Die­vø su­te­mos”. 1931–1932 m. Po­dë­nai­ të bu­vo pa­kvies­ta dai­nuo­ti á Mi­la­no te­at­ rà „La Sca­la”. Èia ji dai­na­vo ke­tu­rio­se ope­ro­se: Piet­ro Mas­cag­ni „Kai­mo gar­bë” (di­ri­ga­vo pats kom­po­zi­to­rius), Ar­ri­go Ped­rol­lo „Flo­ren­ci­jos pa­va­sa­ris” (tai bu­vo pa­sau­li­në ope­ros prem­je­ra), „Ka­ra­ liaus fa­vo­ri­tas” (taip pat pa­sau­li­në prem­ je­ra) ir Ri­char­do Straus­so „Elek­tro­je”.

Uþ vals­ty­bës sti­pen­di­jà tu­rë­da­ma dve­jus me­tus ati­dirb­ti, V. Po­dë­nai­të 1932 m. grá­þo á Lie­tu­và. Vals­ty­bës te­at­re dai­na­vo Ai­dà, Tos­kà, Dþor­dþe­tà (Gia­co­mo Puc­ci­ ni „Skrais­të”), ruo­ðë ki­tus vaid­me­nis, ta­ èiau 1933 m. lie­pos 9 d. po ne­sëk­min­gos ope­ra­ci­jos stai­ga mi­rë. *** „Prie­ðais ma­ne sto­vi vi­du­ti­nio ûgio, liek­na, skais­èiai më­ly­no­mis aki­mis, kað­ to­ni­në­mis gar­ba­no­mis mo­te­rið­kë. Jos lû­po­se pa­si­ro­do toks nuo­ðir­dus, at­vi­ras ðyp­te­lë­ji­mas…” – taip dai­ni­nin­kæ 1932 m. api­bû­di­no þur­na­lis­tas Ed­mun­das Dan­tas1 . Ðiø me­tø lie­pos 9 d. su­ka­ko sep­ty­nias­ de­ðimt me­tø nuo dai­ni­nin­kës V. Po­dë­nai­

Ve­ro­ni­kos Po­dë­nai­tës ”Ai­da” Vi­ter­bo “Vie­ny­bës” te­at­re tës mir­ties. Trum­pas, bet in­ten­sy­vus jos gy­ve­ni­mas lyg ko­me­ta su­spin­do ir uþ­ ge­so vos pra­dë­jæs ðvies­ti vi­su ryð­ku­mu, nu­si­neð­da­mas á uþ­marð­tá dar ne­baig­tus dar­bus, su­kur­tus ar tik ku­ria­mus vaid­me­ nis, ne­uþ­ra­ðy­tas dai­ni­nin­kës biog­ra­fi­jos de­ta­les. Sa­kau „á uþ­marð­tá” pir­miau­sia to­dël, kad pen­kias­de­ðimt me­tø Lie­tu­vo­je tru­ku­si so­vie­tø oku­pa­ci­ja ið tie­sø su­truk­ dë mums lai­ku pa­si­do­më­ti ir uþ­sie­nio ar­chy­vuo­se bei te­at­ruo­se su­rink­ti vi­sà esa­mà me­dþia­gà apie mû­sø ða­lies ar­tis­ tus. Tai pa­da­ry­ti da­bar, pra­ëjus dau­giau nei pus­ðim­èiui me­tø, yra ne­leng­va, nes da­lis medþia­gos jau din­gu­si.

V. Po­dë­nai­të, nors mi­rë tik tris­de­ðim­ ties me­tø, jau bu­vo dai­na­vu­si gar­siuo­ se, net gar­siau­siuo­se Ita­li­jos te­at­ruo­se, to­kiuo­se kaip Ro­mos „Te­at­ro Re­a­le dell’Opera” ir Mi­la­no „La Sca­la”. Tai bu­ vo sub­ti­laus ar­tis­ti­nio tem­pe­ra­men­to dai­ ni­nin­kë, ku­rios ypa­tin­gø ga­li­my­biø bal­ sas pa­si­þy­më­jo pla­èiu dia­pa­zo­nu, pui­kiu skam­be­siu, eks­pre­si­ja ir sod­riu temb­ru.

Di­ri­gen­tas Vy­tau­tas Ma­ri­jo­ðius, pui­kiai pa­þi­no­jæs Po­dë­nai­tæ, ðtai kaip api­bû­di­ no jos bal­sà: „Að ne­si­ste­biu, kad Ve­ra Po­dë­nai­të vie­nin­te­lë ið to me­to lie­tu­viø

Veronika Podënaitë’s Aida at Viterbo’s Teatro dell’Unione The article tells about the short but very intense life and once promising career of the Lithuanian opera singer Veronika Podënaitë (1902 – 1933), who created a number of distinguished roles at various opera theatres in Italy, including her hugely successful debut as Aida at the Teatro dell’Unione in Viterbo.

Solveiga MICHELEVIÈIÛTË-VAITKIENË

mo­te­rø dai­na­vo ope­ros te­at­re Ro­mo­je ir „La Sca­la” Mi­la­ne. Po­dë­nai­tës bal­sas tu­ rë­jo vie­nà svar­bià ir ope­ros sce­nai bû­ti­nà sa­vy­bæ – leng­vai „ëjo” per sce­nos ram­pà, pro di­ri­gen­to gal­và iki pas­ku­ti­niø­jø ei­liø sa­lë­je. Tu­rë­jo daug kon­tras­tin­gø spal­ vø ir pui­kià dik­ci­jà – ji þo­dþius tie­siog „krims­te krim­to.”2 Pir­ma­sis svar­bus ir pui­kiai do­ku­men­ tuo­tas dai­ni­nin­kës de­biu­tas bu­vo Ita­li­jo­ je, Vi­ter­bo „Vie­ny­bës” te­at­re, kur 1929 m. se­zo­ne ji at­li­ko Ai­dà.

Vi­ter­bas – Cen­tri­nës Ita­li­jos La­ci­jaus sri­ties mies­tas, XIII a. bu­væs po­pie­þiø re­zi­den­ci­ja. Tuo me­tu èia daþ­niau­siai vyk­da­vo kon­kla­vos. Po­pie­þiø do­mi­ni­jos me­tu (XIII a.) mies­te la­bai pa­dau­gë­jo gy­ ven­to­jø, bu­vo plë­to­ja­mi pre­ky­bos ry­ðiai, su­kles­të­jo ar­chi­tek­tû­ra. Tuo me­tu Vi­ter­ bo mies­ tas ága­ vo iki ðiol jam bû­ din­ gà vi­du­ram­þið­kà ið­vaiz­dà: bu­vo pa­sta­ty­ti iki mû­sø die­nø ið­li­kæ po­pie­þiø rû­mai, dau­ge­lis baþ­ny­èiø, pa­sta­tø ir fon­ta­nø, gy­ny­bi­në mies­to sie­na. Vi­ter­bo mies­to is­to­ri­ja iki pat Ita­li­jos su­si­vie­ni­ji­mo bu­vo glau­dþiai su­si­ju­si su baþ­ny­èios is­to­ri­ja.

Te­at­ri­nis ðio mies­to gy­ve­ni­mas su­ak­ ty­vë­jo XVIII a. pra­dþio­je ákû­rus te­at­rus: „Te­at­ro dei No­bi­li” (aukð­tuo­me­nës) ir „Te­at­ro dei Mer­can­ti” (dar va­di­na­mà „Ge­nio”) (liau­dies). Apie 1845 m. im­ta gal­vo­ti ir apie nau­jà, mo­der­niai áreng­tà te­at­rà, kur bû­tø ga­li­ma reng­ti di­din­gus ope­rø pa­sta­ty­mus, ko­kiais gar­së­jo dau­ ge­lis to me­to Ita­li­jos te­at­rø. Ypa­tin­ga ir ne­tra­di­ci­në yra nau­jo­jo – „Vie­ny­bës” – te­ at­ro at­si­ra­di­mo is­to­ri­ja.

Ap­lin­ky­bës sta­ty­ti mies­te nau­jà te­at­rà bu­vo la­bai ne­pa­lan­kios – nei mies­to sa­vi­ val­dy­bës, nei juo la­biau pri­va­èiø as­me­nø

Muzikos barai /21

Ið praeities

Iðkilmingo vakaro publika 1929-øjø “Aidos” afiða Viterbo “Vienybës” teatre

“Aidos” atlikëjai 1929 m. rugpjûèio 31-osios vakarà

fi­nan­si­nës ga­li­my­bës ne­lei­do net sva­jo­ti apie to­ká di­de­lá uþ­mo­já. To­dël bu­vo nu­tar­ ta su­bur­ti ðiam kil­niam tiks­lui pri­ta­rian­ èias pa­si­tu­rin­èias mies­to ðei­mas, ku­rios tu­rë­jo vie­no­do­mis da­li­mis pri­si­dë­ti prie nau­jo­jo te­at­ro sta­ty­bos. Taip ákur­ta ben­ dro­vë, ku­ri ási­pa­rei­go­jo sta­ty­ti nau­jà­já te­at­rà ir rû­pin­tis vi­sais sta­ty­bø rei­ka­lais (pro­jek­tais, ar­chi­tek­tais, dai­li­nin­kais ir t. t.). Ið að­tuo­niø kon­kur­se da­ly­va­vu­siø pro­ jek­tø bu­vo ið­rink­tas Ro­mo­je gy­ve­nan­èio gar­saus to me­to ar­chi­tek­to Vir­gi­lio Ves­ pig­na­ni pro­jek­tas.

Te­at­ras pra­dë­tas sta­ty­ti 1846 m. Kai bai­gë­si sta­ty­bai su­rink­ti pi­ni­gai, á pa­ gal­bà at­ëjo Vi­ter­bo mies­to sa­vi­val­dy­bë, pa­si­siû­ly­da­ma pa­deng­ti pu­sæ rei­kia­mos nau­jo­sios su­mos. 1855 m. pra­dþio­je te­at­ ras bu­vo baig­tas sta­ty­ti ir rug­pjû­èio 4 d. ið­kil­min­gai ati­da­ry­tas Ver­di ope­ra „Ri­go­ le­tas”. Tai­gi nau­ja­sis te­at­ras ne­bu­vo nei mies­to sa­vi­val­dy­bës, nei at­ski­ro pri­va­ taus as­mens nuo­sa­vy­bë. Jis pri­klau­së Vi­ ter­bo mies­to vi­suo­me­nei, bu­vo pa­sta­ty­tas su­telk­to­mis vi­sø lë­ðo­mis ir pa­stan­go­mis, to­dël ir pa­va­din­tas „Te­at­ro dell’Unione” – „Vie­ny­bës” te­at­ru.

Iki 1927 m. te­at­re rug­pjû­èio më­ne­sá be­veik kas­met ávyk­da­vo trum­pas (vi­du­ti­ nið­kai dvie­jø spek­tak­liø) ope­ros se­zo­nas.

Bu­vo sta­to­mos Ita­li­jo­je tuo me­tu po­pu­ lia­riau­sios ope­ros: Ga­e­ta­no Do­ni­zet­ti „Liu­èi­ja di La­mer­mûr”, Char­le­so Gou­nod „Faus­tas”, Vin­cen­zo Bel­li­ni „Nor­ma”, Ver­di „Tra­via­ta”, „Mak­be­tas”, „Tru­ba­ dû­ras”, „Na­bu­kas”, „Kau­kiø ba­lius”, „Ai­da” ir t. t. Te­at­re bu­vo sta­to­mi ir dra­ mos spek­tak­liai, be to, jis bu­vo nuo­mo­ja­ mas kar­na­va­lui ir ávai­riems ðven­ti­niams

Muzikos barai /22

ren­gi­niams, ku­riø me­tu bû­da­vo bai­siai nu­nio­ko­ja­mas.

1927 m. nu­tar­ta „Vie­ny­bës” te­at­rà res­ tau­ruo­ti. Po res­tau­ra­vi­mo dar­bø te­at­ras tu­rë­jo at­gau­ti bu­vu­sá spin­de­sá, nau­jais sce­nos áren­gi­niais ir jø tei­kia­mo­mis ga­ li­my­bë­mis pri­lyg­ti di­dþiau­siems ir mo­ der­niau­siems to me­to Ita­li­jos te­at­rams.

Jau tais pa­èiais me­tais pra­si­dë­jo be­veik dve­jus me­tus tru­kæ dar­bai: res­tau­ruo­tas at­riu­mas ir fa­sa­das, pa­keis­tos vi­so te­at­ro grin­dys, áreng­ti cen­tri­nis ðil­dy­mas ir ki­ne­ ma­tog­ra­fo ka­bi­na, sce­no­je su­mon­tuo­ta dau­ge­lis nau­jau­siø áren­gi­niø, pa­sta­ty­tas pu­siau kie­tas ek­ra­nas, vi­sið­kai pa­keis­ti par­te­rio krës­lai (vie­toj se­nø­jø me­di­niø kë­ dþiø – 300 nau­jø rau­do­no ak­so­mo krës­lø), ámo­në AEG ið Ber­ly­no ins­ta­lia­vo mo­der­ niau­sià fo­to­elek­tros áren­gi­ná. To­kia mo­ der­nia tech­ni­ka iki tol ga­lë­jo di­dþiuo­tis tik trys Ita­li­jos te­at­rai: Mi­la­no „La Sca­la”, Ro­mos „Te­at­ro Re­a­le” ir Ne­apo­lio „San Car­lo”. Taip at­nau­jin­tas te­at­ras bu­vo di­ de­lis vi­so Vi­ter­bo pa­si­di­dþia­vi­mas. 1929 m. rug­pjû­èio 31 d. di­de­lë­mis ið­kil­më­mis jis ati­da­ry­tas Ver­di ope­ra „Ai­da”. Pa­grin­ di­ná Ai­dos vaid­me­ná at­li­ko Ve­ro­ni­ka Po­ dë­nai­të, di­ri­ga­vo Ric­car­do San­ta­rel­li, tuo me­tu – Di­dþio­jo EIA Ro­mos ra­di­jo or­kest­ ro di­ri­gen­tas.

Stab­te­lë­ki­me ir trum­pai ap­þvel­ki­me kul­tû­ri­næ to me­to Vi­ter­bo mies­to ter­pæ, á ku­rià pa­te­ko Po­dë­nai­të. Per­þvel­gus to me­to spau­dà ir ar­chy­vi­nius do­ku­men­tus, ga­li­ma teig­ti, kad ope­ros se­zo­nas „Vie­ny­ bës” te­at­re bû­da­vo svar­bus ir vi­sø la­bai lau­kia­mas ávy­kis. Spek­tak­liø pa­sta­ty­mai ja­me vyk­da­vo rug­pjû­èio pa­bai­go­je–­rug­së­ jo pra­dþio­je, nes va­sa­rà pail­së­ti ið Ro­mos

á Vi­ter­bo mies­te­lá ir ypaè á jo apy­lin­kes su­va­þiuo­da­vo ne­ma­þai pa­si­tu­rin­èiø ðei­ mø. Ðis ope­ros se­zo­nas bû­da­vo sa­vo­tið­ka vi­sos va­sa­ros kul­mi­na­ci­ja – jis su­tap­da­vo su tuo me­tu vyk­da­vu­sia (ir te­be­vyks­tan­ èia) bei vi­sà sa­vai­tæ truk­da­vu­sia Vi­ter­bo mies­to glo­bë­jos ðv. Ro­þës ðven­te3 . Vi­ter­ bo aukð­tuo­me­në, ku­riai pri­klau­së pu­së te­at­ro, ir mies­to sve­èiai kas­met la­bai lauk­da­vo „Vie­ny­bës” te­at­ro se­zo­no, nors ir trum­pu­èio. Is­to­ri­kas prof. A. Got­tar­di 1929 m. Vi­ter­bo mies­to sa­vi­val­dy­bës pra­ne­ði­me ra­ðo, kad tø me­tø „Vie­ny­bës” te­at­ro se­zo­nas „nuo­sta­biai pra­dë­jo nau­jà me­ni­ná te­at­ro gy­ve­ni­mà ir at­vë­rë ke­lià á trium­fà, ku­rá ðis bu­vo pa­sie­kæs pir­mai­ siais sa­vo gy­va­vi­mo me­tais, vël pri­trau­kë aris­tok­ra­tið­kà pub­li­kà, at­vy­ku­sià ið vi­sø pro­vin­ci­jos mies­te­liø pa­si­gë­rë­ti te­at­ru ir pa­þiû­rë­ti spek­tak­liø, uþ­de­gë, kaip ir pir­ mai­siais gy­va­vi­mo me­tais, di­de­lá þmo­niø su­si­þa­vë­ji­mà.”4 Ðis te­at­ras, kaip ir dau­gu­ma Ita­li­jo­je, bu­vo ne­sta­cio­na­rus, t. y. ne­tu­rë­jo pa­ sto­vios dai­li­nin­kø, at­li­kë­jø ir di­ri­gen­tø tru­pës. Ne­di­de­lis mies­te­lis to­kio nuo­lat

vei­kian­èio te­at­ro ne­bû­tø pa­jë­gæs ið­lai­ky­ti, to­dël te­at­ras bu­vo ástai­ga, ku­riai va­do­ va­vo im­pre­sa­ri­jus, pa­ren­kan­tis se­zo­no pro­gra­mà, pa­kvie­èian­tis di­ri­gen­tus ir at­li­kë­jus. To­kiuo­se te­at­ruo­se vyk­da­vo ir dra­mos spek­tak­liai.

Se­zo­nas, ku­ria­me Po­dë­nai­të at­li­ko Ai­dà, bu­vo la­bai svar­bus. Kaip mi­në­ta, 1929 m. te­at­ras bu­vo ati­da­ry­tas po be­veik dve­jus me­tus tru­ku­sios res­tau­ra­ci­jos, to­ dël jo im­pre­sa­ri­jus ope­rø spek­tak­liams pa­sta­ty­ti ne­gai­lë­jo lë­ðø: dvie­jø ope­rø – Ver­di „Ai­dos” ir Ar­ri­go Boi­to „Me­fis­ to­fe­lio” – pa­sta­ty­mams bu­vo pa­kvies­ti aukð­to me­ni­nio ly­gio so­lis­tai, pa­sam­dy­ta 60 or­kest­ran­tø, ið Ne­apo­lio „San Car­lo” ir Mi­la­no „La Sca­la” te­at­rø at­veþ­tos de­ko­ra­ ci­jos ir nu­sam­dy­ti ma­ði­nis­tai, ið Ro­mos „Te­at­ro Re­a­le dell’Opera” – ba­le­to tru­ pë, 50 su­au­gu­siø­jø ir 20 vai­kø cho­ris­tø, 150 mi­man­so da­ly­viø. Te­at­ro ati­da­ry­mo va­ka­rui pa­si­rink­tas pra­ban­gus „Ai­dos” pa­sta­ty­mas, ku­ria­me pa­grin­di­ná Ai­dos vaid­me­ná, kaip mi­në­ta, su­kû­rë Ve­ro­ni­ka Po­dë­nai­të (ta­da ji va­di­no­si Ve­ra Gai­la5 ). Ðtai kaip jà pri­sta­to te­at­ro ati­da­ry­mo pro­ ga pa­si­ro­dæs lei­di­nys: „Lie­tu­vë. Jau­nu­të at­vy­ko á Ita­li­jà puo­ se­lë­ti pa­ðau­ki­mo dai­nuo­ti. Ásto­jo á Ðv.

Ce­ci­li­jos kon­ser­va­to­ri­jà, èia, baig­da­ma dai­na­vi­mo kur­sà, pra­len­kë vi­sas stu­den­ tes. Jos sop­ra­no bal­sas, ðil­tas ir ga­lin­gas, su­lau­kë di­de­lio pa­si­se­ki­mo jau kon­ser­va­ to­ri­jos kon­cer­tuo­se, po ku­riø dau­ge­lio laik­rað­èiø kri­ti­kai ne­gai­lë­jo jai liaup­siø ir lin­kë­jo di­de­lës ar­tis­tës kar­je­ros.

Su di­de­liu pa­si­se­ki­mu de­biu­ta­vo Ro­mo­je „Tru­ba­dû­re”. Trum­pam grá­þu­si á Lie­tu­và, bu­vo karð­tai su­tik­ta Kau­no te­ at­re, ið kur ið­vy­ko á kon­cer­ti­næ tur­në po pa­grin­di­nius Eu­ro­pos te­at­rus.

Pa­ry­þiu­je, Sor­bo­no­je, ji su­lau­kë tik­ro trium­fo. Lie­tu­vos Pre­zi­den­to vi­zi­to Ro­ mo­je me­tu tu­rë­jo gar­bës dai­nuo­ti Jo eks­ ce­len­ci­jai Mus­so­li­ni’ui. Su „Te­at­ro Re­a­le dell’Opera” yra pa­si­ra­ðiu­si 1929–1930 m. ope­ros se­zo­no kontr­aktà”.6 Gai­la, kad ði þinu­të ne­pa­tei­kia jo­kiø tiks­les­niø duo­me­nø: kur ir ka­da, ko­kia­ me te­at­re, ko­kiu vaid­me­niu de­biu­ta­vo Po­dë­nai­të. Tai at­sek­ti ðian­dien la­bai sun­ku, nes to me­to laik­rað­èiai apie ant­ra­ ei­liø te­at­rø re­per­tu­a­rà uþ­si­min­da­vo la­bai ne­daug ir ne­ið­sa­miai. Re­tai pa­mi­në­da­vo pa­grin­di­nius at­li­kë­jus, o daþ­niau­siai pa­ ra­ðy­da­vo tik tru­pës ir sta­to­mo spek­tak­lio pa­va­di­ni­mus, ne­pa­teik­da­mi jo­kiø smul­ kes­niø duo­me­nø.

Ið laik­rað­èiø straips­niø ga­li­ma spræs­ti, kad Po­dë­nai­tës dai­na­vi­mà kri­ti­kai áver­ti­ no la­bai pa­lan­kiai. Jos bal­sà api­bû­di­no kaip ðil­tà ir ga­lin­gà, har­mo­nin­gà, ku­pi­nà ðvel­nu­mo ir jë­gos; vi­sus su­þa­vë­jo ir me­ nið­kas Ai­dos vaid­mens at­li­ki­mas, pui­ki

in­ter­pre­ta­ci­ja. Ro­mos dien­rað­tis „Il Mes­ sag­ge­ro” 1929 m. rug­së­jo 4 d. ra­ðo: „Ðv.

Ro­þës ðven­èiø pro­ga pui­kiai pa­vy­ku­siu „Ai­dos” pa­sta­ty­mu bu­vo ati­da­ry­tas Vi­ ter­bo „Vie­ny­bës” te­at­ras: jau­na lie­tu­viø dai­ni­nin­kë Ve­ra Gai­la pa­si­ro­dë pui­ki pa­grin­di­në vei­kë­ja, tu­rin­ti har­mo­nin­gà bal­sà, dai­nuo­jan­ti su di­de­liu me­nið­ku­mu ir pro­tin­gai in­ter­pre­tuo­jan­ti…” „La Tri­bu­na”, ki­tas Ro­mos dien­rað­tis, 1929 m. rug­së­jo 5 d. nu­me­ry­je ið­spaus­di­ no ga­na di­de­lá straips­ná, ku­ria­me ra­ðë: „Vi­sas Vi­ter­bo mies­tas di­de­le ðven­te pa­mi­në­jo sa­vo gra­þio­jo te­at­ro ati­da­ry­ mà. Vi­sø prie res­tau­ra­vi­mo pri­si­dë­ju­siø þmo­niø pa­si­au­ko­ji­mo dë­ka te­at­ras vël at­ ga­vo pir­mi­ná gro­þá ir þa­ve­sá. Va­kar mû­sø se­no­liai ið­gy­ve­no tà pa­tá su­si­þa­vë­ji­mà ir dþiaugs­mà kaip ir 1855 m., te­at­ro ati­da­ry­ mo me­tu. „Ai­dos” prem­je­ros va­ka­rà te­at­ras bu­ vo sau­sa­kim­ðas, ne­bû­tum ra­dæs në vie­nos lais­vos vie­tos. Jau 8 val. ry­to te­at­ro ka­sa bu­vo par­da­vu­si vi­sus iki pas­ku­ti­nio bi­lie­ tus. Ta­èiau to va­ka­ro ið­skir­ti­nu­mas pa­si­ þy­më­jo ne tiek pub­li­kos kie­ky­be, kiek ko­ ky­be. Pub­li­ka spe­cia­liai su­va­þia­vo ið vi­sø ar­ti­mø po­il­sio vie­tø, il­ga ma­ði­nø vir­ti­në ri­kia­vo­si iki pat Vit­to­rio Ema­nu­e­le pros­ pekto pra­dþios. Ði ne­pa­pras­ta pub­li­ka su­tei­kë spek­tak­liui ypa­tin­gos pra­ban­gos. „Vie­ny­bës” te­at­ras, su­kur­tas Vir­gi­lio Ves­ pig­na­ni ge­ni­jaus, ma­tæs daug aukð­èiau­sio ly­gio spek­tak­liø, ku­riais gro­þë­jo­si mû­sø aukð­tuo­me­në (o ji tuo me­tu Vi­ter­bo mies­ te ið tik­rø­jø jau­të pa­rei­gà pir­mau­ti vi­suo­ se me­ni­niuo­se ren­gi­niuo­se), vël grá­þo prie se­nø kil­niø­jø tra­di­ci­jø. (…) Vi­sa pub­li­ka gro­þë­jo­si at­lik­tais res­tau­ra­vi­mo dar­bais, ku­rie, nors ir ne­baig­ti, grà­þi­no te­at­rui bu­ vu­sá þa­ve­sá ir su­tei­kë ypa­tin­go tech­ni­nio efek­tin­gu­mo. Pub­li­ka þa­vë­jo­si taip pat ir spek­tak­lio, ku­rio sce­ni­nis pa­ruo­ði­mas ir at­li­kë­jø ko­ky­bë bu­vo di­de­lës me­ni­nës ver­tës, gro­þiu. (…) Ðá­kart mû­sø sce­no­je pa­si­ro­dë „Ai­da” – kruopð­èiai pa­ruoð­tas spek­tak­lis su aukð­to ly­gio sce­nog­ra­fi­ja, cho­rais, or­kest­ru, ar­tis­tais, ðo­kë­jais ir cho­ reo­grafais. (…) Or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas þymaus di­ri­gen­to Ric­car­do San­ta­rel­li, bu­vo la­bai vie­nin­gas ir pa­klu­so tiek ga­ lin­guo­se tut­ti, tiek leng­vuo­se, be­veik ne­ ap­èiuo­pia­muo­se pia­no. (…) Pa­ne­lë Gai­la, ap­do­va­no­ta sop­ra­nu, pa­si­þy­min­èiu vi­so­mis pa­vy­dë­ti­niau­sio­mis ðvel­nu­mo ir jë­gos sa­vy­ bë­mis, su­ge­ba di­dþiai Ai­dos kan­èiai su­teik­ti vi­sus de­jo­niø ir siel­var­to pro­trû­kius, ai­ma­nø ir ne­ri­mo” (pa­ryðkin­ta ma­no. – S. M.-V.).

Jo­kiø do­ku­men­tø, ku­rie liu­dy­tø Po­ dë­nai­tæ su­da­rius su Vi­ter­bo „Vie­ny­bës” te­at­ru su­tar­tá, ras­ti ne­pa­vy­ko. Ta­èiau ga­li­ma nu­ma­ny­ti, kad jà nu­sam­dë tuo­me­ ti­nis „Vie­ny­bës” te­at­ro im­pre­sa­ri­jus Giu­ sep­pe Ma­ria Fan­to­ni, nes vi­si or­ga­ni­za­ci­

niai rei­ka­lai bu­vo pa­ves­ti bû­tent jam.

To „Ai­dos” pa­sta­ty­mo at­li­kë­jai: Ai­da – Ve­ra Gai­la, sop­ra­nas; Fa­ra­o­nas – Gug­liel­mo Ban­di­ni, bo­sas; Am­ne­ris – Ma­ri­na Se­li­va­no­va, me­co­sop­ra­ nas (len­kø kil­mës dai­ni­nin­kë. – S. M.-V.); Ra­da­me­sas – Al­fre­do Lat­ta­ro, te­no­ras; Ram­fis – Cav. Fe­li­ce Bel­li, bo­sas; Amo­nas­ras – Cav. Emi­lio Bio­ne, ba­ri­to­ nas; Pa­siun­ti­nys – Ame­deo Ros­si, te­no­ras.

Ávy­ko ke­tu­ri „Ai­dos” spek­tak­liai: rug­ pjû­èio 31, rug­së­jo 1, 3 ir 4 d.

Pa­si­ro­dy­mas Vi­ter­bo te­at­ro sce­no­je bu­vo la­bai svar­bus Po­dë­nai­tës kû­ry­bos ke­lio eta­pas – ið èia ji bu­vo pa­kvies­ta á Ro­mos „Te­at­ro Re­a­le dell’Opera”. Jau­na (ta­da bu­vo tik 26-eriø) dai­ni­nin­kë de­biu­ ta­vo svar­bia­me ir mo­der­niai áreng­ta­me Vi­ter­bo „Vie­ny­bës” te­at­re jo ati­da­ry­mo va­ka­rà at­lik­da­ma pa­grin­di­ná vaid­me­ná ir bu­vo la­bai tei­gia­mai áver­tin­ta tiek kri­ti­kos, tiek pub­li­kos. Pa­si­bai­gus ðiam ope­ros se­zo­nui, dai­ni­nin­kë grá­þo á Ro­ mà, kur pra­dë­jo ruoð­tis „Te­at­ro Re­a­le dell’Opera” 1929–1930 m. se­zo­nui. Ðtai kaip apie sa­vo pa­te­ki­mà á di­dþi­à­jà Ro­ mos ope­ros te­at­ro sce­nà pa­sa­ko­ja pa­ti dai­ni­nin­kë: „Dai­nuo­da­ma kar­tà vie­no­je vie­to­je ne­to­li Ro­mos (tik­riau­siai tu­ri­ma gal­vo­je Vi­ter­bo te­at­ras. – S. M.-V.), ga­vau laið­kà, ku­ris ma­ne la­bai nu­ste­bi­no. Já ra­ðë „Te­at­ ro Re­a­le dell’Opera” di­rek­to­rius. Laið­ke bu­vo pa­mi­në­ta, kad að esan­ti kvie­èia­ma á tà te­at­rà so­lis­te. Su­tar­tis esan­ti jau pa­si­ra­ ðy­ta, be­lie­ka tik man at­vyk­ti ir pa­si­ra­ðy­ ti. Þi­no­ma, að su dþiaugs­mu su­ti­kau, nes tas te­at­ras yra vie­nas di­dþiau­siø Ro­mo­je. Ðia­me te­at­re ir bu­vo pir­mas ma­no ið­ëji­ mas á di­dþi­à­jà sce­nà.”7 „Te­at­ro Re­a­le dell’Opera” Ve­ro­ni­ka Po­dë­nai­të de­biu­ta­vo 1929 m. gruo­dþio 28 d. Helm­vy­gës vaid­me­niu Ri­char­do Wag­ne­rio ope­ro­je „Val­ki­ri­ja”. n 1 Dan­tas E., „Kaip að pa­si­da­riau La Sca­los so­lis­ te”, Nau­jas þodis, 1932 07 15.

2 Ma­ri­joðius V., „Una ar­tis­ta li­tu­a­na”, Kul­tû­ros ba­rai, 1980, nr. 4.

3 Tai svar­biau­sia Vi­ter­bo mies­to ir apy­lin­kiø ðven­të (ðv. Ro­þë – rug­së­jo 4 d.), kas­met trun­kan­ti vi­sà sa­vai­tæ.

4 Got­tar­di A., „Il Te­at­ro dell’Unione”, Bo­let­ti­no mu­ni­ci­pa­le di Vi­ter­bo – An­no II (1929), Me­se di Set­ temb­re, p. 3–10.

5 Ðá sla­py­var­dá dai­ni­nin­kë pa­si­rin­ko pa­gal ma­ mos mer­gau­ti­næ pa­var­dæ – Gai­liû­të. Þr.: San­tva­ras S., „V. Po­dë­nai­tës nu­ei­tas ke­lias”, Lie­tu­vos ai­das, 1933 07 15.

6 Nu­me­ro Uni­co in oc­ca­sio­ne del­la Gran­de sta­ gio­ne li­ri­ca agos­to-set­temb­re 1929, Vi­ter­bo, 1929.

7 Dan­tas E., ten pat.

Muzikos barai /23

Sukaktis

Jo­nas Þu­kas pran­cû­zið­ko­sios var­go­nø mo­kyk­los kû­rë­ jas Lie­tu­vo­je Eg­lë ÐE­DUI­KY­TË-KO­RIE­NË

A

r­chy­vø do­ku­men­tai ir li­kæ gy­vi liu­dy­to­jai by­lo­ja apie tur­tin­gas var­go­na­vi­mo me­no tra­di­ci­jas Lie­tu­vo­je. Kau­no kon­ser­va­to­ri­ jo­je 1922 m. ásteig­to­je var­go­nø kla­së­je var­go­ni­nin­kø mo­ky­mas per­þen­gë baþ­ny­ti­nio var­go­na­vi­mo ri­bas ir pa­sie­kë aukð­tà pro­fe­si­ná ly­gá. Ar­chy­vuo­se sau­go­mi do­ku­men­tai: mo­ky­mo pro­gra­mos, ati­tin­ kan­èios Eu­ro­pos aukð­tø­jø mo­kyk­lø rei­ka­ la­vi­mus, bei gau­sios var­go­nø kon­cer­tø afi­ ðos liu­di­ja tuo­met dir­bus pui­kius var­go­nø pe­da­go­gus. Pir­mo­jo­je XX a. pu­së­je be­veik 40 me­tø gy­va­vu­sio­je Kau­no kon­ser­va­to­ri­ jos var­go­nø kla­së­je bu­vo su­spë­ta pa­dë­ti sa­vos lie­tu­við­kos, Eu­ro­pos tra­di­ci­jo­mis grás­tos var­go­nø mo­kyk­los pa­ma­tus. Ga­na ge­rai pa­reng­ti baþ­ny­èios var­go­ni­nin­kai ne tik pa­tys ak­ty­viai sie­kë moks­lo, bet ir rû­pi­ no­si pro­fe­si­niø þi­niø sklai­da tarp Lie­tu­vos baþ­ny­èiø var­go­ni­nin­kø bei jø ágû­dþiø ug­ dy­mu. Ið­au­go kar­ta pui­kiø var­go­ni­nin­kø pe­da­go­gø, ku­riø dar­bo vai­sius – kon­cer­ ti­nis var­go­na­vi­mas. Tur­tin­ga ir gra­þi XX a. pir­mo­jo­je pu­së­je su­si­klos­èiu­si Lie­tu­vos var­go­ni­nin­kø pro­fe­si­nio ren­gi­mo is­to­ri­ja pra­tur­ti­na ir su­tei­kia Lie­tu­vos var­go­nø me­ no rai­dai is­to­ri­ná pa­ma­tà ir ákve­pia ieð­ko­ti is­to­ri­niø ið­ta­kø.

Lap­kri­èio 12 d. su­ëjo 96 me­tai Jo­nui

Muzikos barai /24

bës na­rio var­das. J. Þu­kas yra pa­mi­në­tas Vo­kie­ti­jos en­cik­lo­pe­di­jo­je „Rie­mann Mu­sik Le­xi­kon”, en­cik­lo­pe­di­nia­me ið­ei­vi­ jos mu­zi­kø lei­di­ny­je „Lie­tu­viai mu­zi­kai Va­ka­ruo­se. J. Þi­le­vi­èiaus var­dy­nas” bei 2002 m. Moks­lo ir en­cik­lo­pe­di­jø lei­dy­bos ins­ti­tu­to pa­reng­ta­me biog­ra­fi­jø þi­ny­ne „Jung­ti­niø Ame­ri­kos Vals­ti­jø lie­tu­viai”.

Gre­ta pe­da­go­gi­nës ir kon­cer­ti­nës veik­los J. Þu­kas ben­dra­dar­bia­vo „Var­go­ni­nin­ke”, „Mu­zi­kos me­ne” ir „Mu­zi­kos þi­nio­se”. Jis yra pa­ra­ðæs straips­niø apie var­go­nø rai­dà bei gar­siuo­sius pran­cû­zø var­go­ni­nin­kus Ale­xan­dre’à Guil­mant ir Mar­ce­lá Dupré.

Kar­tu su J. Þu­ku, grá­þu­siu po stu­di­jø Pa­ry­þiu­je pas Dupré, 1937 m. á Kau­no kon­ ser­va­to­ri­jos var­go­nø sky­riø áþen­gë pran­cû­ zið­kos var­go­na­vi­mo tra­di­ci­jos. Plûs­te­lë­jus nau­ja­jai ban­gai, Lie­tu­vos var­go­nø me­ne bu­vo pa­siek­ta kû­ry­bos vir­ðû­në: ið­si­sklei­dë ryð­kiau­siø to me­to Lie­tu­vos var­go­ni­nin­kø þie­das, nuo­lat skam­bë­jo jø at­lie­ka­mos var­ go­nø mu­zi­kos kon­cer­tai.

J. Þukas gi­më 1907 m. lap­kri­èio 12 d. Ðvëkð­no­je (Tau­ra­gës ap­skri­ty­je) var­go­ni­ nin­ko, chor­ve­dþio ir pe­da­go­go Ka­zi­mie­ro Þu­ko ir Ele­nos Kli­man­ta­vi­èiû­tës ðei­mo­je.

Mo­kë­si Ðvëkð­nos (èia mu­zi­kà dës­të jo të­ vas) ir Uk­mer­gës gim­na­zi­jo­se. 1926–1933 m. Kau­no kon­ser­va­to­ri­jo­je pas Juo­zà Nau­ja­lá stu­di­ja­vo var­go­nus. Sëk­min­gai bai­gæs moks­là, pe­da­go­gø ta­ry­bos bu­vo re­ ko­men­duo­tas to­liau stu­di­juo­ti uþ­sie­ny­je.

Ga­væs vals­ty­bi­næ sti­pen­di­jà, ið­vy­ko á Pa­ry­ þiø, pas vie­nà di­dþiau­siø pran­cû­zið­ko­sios var­go­nø mo­kyk­los kû­rë­jø kom­po­zi­to­riø Mar­ce­lá Dupré. Vals­ty­bi­në­je kon­ser­va­to­ri­ jo­je ir Eco­le Nor­ma­le de Mu­si­que Þu­kas ga­vo aukð­èiau­sio­jo laips­nio di­plo­mà (La Li­cen­ce d’Execution d’Orgue) ir ki­tus du di­plo­mus.

Stu­di­jos Pa­ry­þiu­je tru­ko ket­ve­rius me­tus, per ku­riuos uþ­si­mez­gu­si stip­ri dës­ty­to­jo ir mo­ki­nio drau­gys­të tru­ko vi­sà gy­ve­ni­ mà. Pats Dupré, ið­ug­dæs ið­ti­sà ga­lak­ti­kà pa­sau­li­nio gar­so mu­zi­kø, Þu­kà pri­sky­rë prie pa­èiø ga­biau­siø sa­vo mo­ki­niø: André Fleu­ry, Oli­vier Mes­sia­e­no, Je­a­no Lan­glais, Gas­to­no Li­tai­ze’o, Je­ha­no Alai­no, Je­an­ne De­mes­sie­ux, Pier­re’o Co­che­re­au, Ma­rie Clai­re Alain ir ki­tø. Be­je, pas Dupré stu­

Jonas Þukas: Promoter of the French Organ School in Lithuania

Jonas Þu­kas stu­di­jø me­tais

Þu­kui – vie­nam þy­miau­siø tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos var­go­nø mo­kyk­los kû­rë­jø. Ðiø me­tø va­sa­rio 16 d. jam su­teik­tas Ðiau­rës Ame­ri­kos lie­tu­viø mu­zi­kos sà­jun­gos Gar­

On 12 November, Jonas Þukas, one of the most outstanding representatives of the Lithuanian organ school and a pupil of Juozas Naujalis and the French composer Marcel Dupré, one of the founders of the French organ school, celebrated his 96th birthday.

The article introduces the celebrated organist, teacher and promoter of French organ music.

Eglë ÐEDUIKYTË KORIENË

di­ja­vo ir dau­giau lie­tu­viø var­go­ni­nin­kø – Zig­mas Alek­san­dra­vi­èius, Kon­ra­das Ka­vec­kas, Ze­no­nas No­mei­ka ir Bro­nius Ðul­cas.

Po ket­ve­riø me­tø stu­di­jø Pa­ry­þiu­je J. Þu­kas grá­þo á Lie­tu­và ir bu­vo pa­kvies­tas á Kau­no kon­ser­va­to­ri­jà dës­ty­ti var­go­nø, im­pro­vi­za­ci­jos ir pri­va­lo­mo­jo for­te­pi­jo­no.

Dupré api­bû­di­no J. Þu­kà kaip ið­skir­ti­nës in­te­li­gen­ci­jos, ta­len­to ir darbð­tu­mo me­ni­ nin­kà: „Man ma­lo­nu pa­reikð­ti, kaip aukð­tai að ver­ti­nu ðá jau­nà þmo­gø ne tik kaip mu­zi­kà, bet ir vi­sais ki­tais at­þvil­giais. Ið anks­to ga­liu pa­tvir­tin­ti, kad Lie­tu­va juo di­dþiuo­sis.”1 Ir tai ið tie­sø pa­si­tvir­ti­no. Tiek dirb­da­mas su stu­den­tais, tiek ruoð­da­ma­sis kon­cer­tams, J. Þu­kas dar­bui skir­da­vo vi­sà sa­vo esy­bæ.

Stu­den­tai já la­bai ger­bë ir my­lë­jo, dau­gu­ma jø pa­si­rin­ko var­go­ni­nin­ko ke­lià. Su di­de­le pa­gar­ba ir dë­kin­gu­mu sa­vo dës­ty­to­jà pri­si­ me­na bu­væs jo mo­ki­nys Pra­nas Ðli­þys: „Ne­pri­eka­bus, tak­tið­kas, man­da­gus, gry­na kul­tû­ra, sa­vo ty­liu bu­vi­mu kaip nie­kas ki­tas at­ skleis­da­vo ir pa­lai­ky­da­vo mo­ki­ná. Ypaè dva­si­ne pras­me tai bu­vo ne­pra­len­kia­ma as­me­ny­bë. Me­ to­di­kos po­þiû­riu J. Þu­kui bu­vo ypaè svar­bu le­ ga­to na­tø jun­gi­mas, pirð­tø ið­dës­ty­mas (Dupré mo­kyk­la), gro­ji­mas at­min­ti­nai. Bû­da­vo la­bai pa­ten­kin­tas lei­dus per eg­za­mi­nà jam uþ­vers­ti na­tas.”2 De­ja, var­go­nuo­jan­tá J. Þu­kà Lie­tu­vos pub­li­kai bu­vo lem­ta ið­girs­ti tik ke­le­tà kar­tø. 1937 m. lap­kri­èio 28 d. Kau­no të­vø jë­zui­tø baþ­ny­èio­je ávy­ko pir­ma­sis var­go­nø kon­cer­tas, ku­ria­me var­go­ni­nin­kas at­li­ko J. S. Ba­cho To­ka­tà C-dur BWV 564, cho­ra­là, F. Men­dels­soh­no Al­leg­ro ir Fi­na­là ið IV so­ na­ tos, C. Franc­ ko Pas­ to­ ralæ ir Ch. M. Wi­do­ro Al­leg­ro ið VI sim­fo­ni­jos. Pir­mà­já J. Þu­ko pa­si­ro­dy­mà mu­zi­kos kri­ti­kai (V. Ja­ ku­bë­nas, K. Ka­vec­kas, J. Kar­ve­lis) to me­to spau­do­je áver­ti­no la­bai pa­lan­kiai, o jau­na­ sis kon­ser­va­to­ri­jos mo­ky­to­jas pri­paþin­tas su­bren­du­siu mu­zi­ku, „ið­si­dir­bu­siu pui­kià var­go­nø tech­ni­kà ir ku­rio su ádo­mu­mu te­ko klau­sy­tis”3 . Ðis var­go­nø kon­cer­tas ta­po pa­ vyz­dþiu, ska­ti­nan­èiu kon­cer­tuo­ti ir ki­tus kon­ser­va­to­ri­jos dës­ty­to­jus. Taip pra­si­dë­jo var­go­ni­nin­ko kon­cer­ti­në veik­la, tru­ku­si dau­giau kaip 50 me­tø. Pa­ties var­go­ni­nin­ ko þo­dþiais ta­riant, jo lie­tu­við­ka­sis pa­li­ki­ mas yra kuk­lus: po 1937 m. kon­cer­to Kau­ no të­vø jë­zui­tø baþ­ny­èio­je bu­vo dar du pa­si­ro­dy­mai Águ­los baþ­ny­èio­je, pa­sta­èius èia nau­jus „E. F. Walc­ke­rio” fir­mos var­ go­nus. Tuo­me­ti­nis jos rek­to­rius ku­ni­gas Sa­ba­liaus­kas Va­ka­rø Eu­ro­pos baþ­ny­èiø pa­vyz­dþiu su­ren­gë ke­le­tà var­go­nø kon­ cer­tø ir pa­kvie­të J. Þu­kà pra­dë­ti kon­cer­tø cik­là. 1942 m. su­ruoð­ta­me kon­cer­te Águ­los baþ­ny­èio­je da­ly­va­vo J. Þu­kas, or­kest­ras, baþ­ny­èios cho­ras ir so­lis­tai: J. Ja­sai­ty­të, A. Kut­kus ir A. So­dei­ka. Ðá kon­cer­tà ap­ra­ðë ir vo­kie­èiø spau­da. To­kia tra­di­ci­ja, tuo­met

Kau­no kon­ ser­va­to­ri­jos var­go­nø kla­së 1935 m.

Dës­ty­to­jai: A. Ka­èa­naus­ kas (ant­ras ið kai­rës), J. Nau­ja­lis, J. Gruo­dis, N. Mar­ti­no­nis Di­plo­man­tai: J. Þukas (pir­ mas ið de­ði­ nës pir­mo­je ei­lë­je), A. Jan­kaus­ kas ir Z. Alek­ san­dra­vi­èius (ant­ro­je ei­ lë­je)

vi­sai nau­ja, grei­tai pri­gi­jo, bu­vo tæ­sia­ma ir var­go­ni­nin­kø mëgs­ta­ma. 1943 m. oku­ pa­ci­nei val­dþiai uþ­da­rius vi­sas Lie­tu­vos aukð­tà­sias mo­kyk­las, tarp jø ir Vals­ty­bi­næ kon­ser­va­to­ri­jà, J. Þu­kas per­si­kë­lë á të­við­ kæ, su­ren­gë ten vie­nà var­go­nø kon­cer­tà ir me­tus dës­të mu­zi­kà vie­tos gim­na­zi­jo­je.

1944 m. jis pa­si­trau­kë á Vo­kie­ti­jà, ten gro­jo vo­kie­èiø ir lie­tu­viø pa­mal­doms: Të­vø ka­ pu­ci­nø baþ­ny­èio­je Ot­ters­wei­e­re (Ba­de­ne) ir Hei­del­ber­go ðv. Onos baþ­ny­èio­je. 1946– 1948 m. Hei­del­ber­go baþ­ny­ti­nës mu­zi­kos ins­ti­tu­te stu­di­ja­vo kom­po­zi­ci­jà pas gar­sø­já mo­der­nis­tà W. For­ne­rá. Èia su­kû­rë dvi so­ na­tas for­te­pi­jo­nui.

Po pas­ku­ti­nio kon­cer­to gim­to­jo­je Ðvëkð­no­je 1943 m. ki­ti kon­cer­tai skam­bë­jo jau ana­pus At­lan­to. 1949 m. var­go­ni­nin­kas at­vy­ko á JAV, ap­si­gy­ve­no Niu­jor­ke. Èia jis daug me­tø gar­së­jo kaip re­li­gi­niø var­go­nø kon­cer­tø so­lis­tas. Di­dþi­à­jà jo re­per­tu­a­ro da­lá su­da­rë pran­cû­zø mu­zi­ka. Sa­vo gau­ siuo­se kon­cer­tuo­se (Bal­ti­mo­rë­je, Niu­jor­ke, Èi­ka­go­je, Fi­la­del­fi­jo­je, Vaðing­to­ne, To­ron­ te) at­lik­da­vo L. Vier­ne, Ch. Tour­ne­mi­re, J. R. Du­cas­se, S. Karg-Eler­to, E. El­ga­ro, R. Twyn­ha­mo, H. Mu­let, J. Lan­glais, L. Bo­ ël­lman­no, C. Franc­ko, J. Reub­ke’s ir ki­tø kom­po­zi­to­riø kû­ri­nius. J. Þu­kas bu­vo kvie­ èia­mas var­go­nuo­ti á vi­sas di­dþi­à­sias Ame­ri­ kos lie­tu­viø ben­druo­me­niø ið­kil­mes. 1984 m. ko­vo 18 d. Fi­la­del­fi­jos ðv. Pet­ro ir Po­vi­ lo ka­ted­ro­je ávy­ku­sia­me ið­kil­min­ga­me ðv.

Ka­zi­mie­ro 500 mir­ties me­ti­niø mi­në­ji­me di­dþiai­siais „Wa­na­ma­ke­rio” var­go­nais (6 ma­nu­a­lø) J. Þu­kas at­li­ko su­dë­tin­gà so­li­nës var­go­nø mu­zi­kos re­èi­ta­lá. Be­je, nors var­go­ nuo­ti ápras­ta ið na­tø, J. Þu­kui kon­cer­tø me­ tu jø ne­pri­reik­da­vo. Po ðio ir ki­tø kon­cer­tø Ame­ri­kos spau­da ra­ðë: „J. Þu­kas kon­cer­tams ruo­ðia­si la­bai rû­pes­ tin­gai, tam pa­ðvæs­da­mas dau­gy­bæ va­lan­dø.

Be­si­ruoð­da­mas kon­cer­tams, jis sau bû­na grieþ­ tas ir ne­at­lai­dus, to­dël ne­ten­ka ste­bë­tis, kad jo kon­cer­tø lan­ky­to­jai ne­bû­na ap­vil­ti.”4 „Ma­të­me, kad jo pro­gra­ma iki smul­kme­nø

ið­stu­di­juo­ta, ryð­ki, spal­vin­ga, kiek­vie­nas gai­dø þen­klas ap­svars­ty­tas ir rû­pes­tin­gai pa­teik­tas klau­sy­to­jui… Kû­ri­niai at­lik­ti pui­kia vir­tuo­zi­ ne tech­ni­ka ir kruopð­èiai ap­gal­vo­ta re­gist­ruo­ te. Ðis ir ki­ti J. Þu­ko pa­si­ro­dy­mai – tai di­de­lis ávy­kis Ame­ri­kos lie­tu­viø gy­ve­ni­me.”5 „Jû­sø kon­cer­tai vi­sa­da su kau­pu pra­noks­ta klau­sy­to­jø lû­kes­èius. Jûs ver­tas, kad jus my­lë­ tø.”6 Mei­lë mu­zi­kos me­nui J. Þu­kà ly­di vi­sà gy­ve­ni­mà, jau­èia­ma jo laið­kuo­se, straips­ niuo­se. Jà jau­të ir klau­sy­to­jai, ku­riems te­ko lai­më gir­dë­ti ma­est­ro var­go­nuo­jant.

Mu­zi­kos mei­lë var­go­ni­nin­kui lei­do at­lik­ti su­dë­tin­gus so­lo var­go­nø mu­zi­kos kû­ri­ nius ir su­lau­kus gar­bin­go am­þiaus. Vie­nas ið gra­þiø tai liu­di­jan­èiø pa­vyz­dþiø, kai 1987 m., ðvæs­da­mas 80-àjá gim­ta­die­ná ir 50àjà kû­ry­bos su­kak­tá, J. Þu­kas su­ren­gë du ið­kil­min­gus var­go­nø kon­cer­tus Bal­ti­mo­rë­ je (1987 02 08) ir Vaðing­to­ne (1987 06 26), abie­juo­se at­lik­da­mas skir­tin­gas so­lidþias pro­gra­mas.

Di­dþi­à­jà gy­ve­ni­mo da­lá, 52 me­tus, Jo­ nas Þu­kas su þmo­na Ele­na pra­lei­do Niu­ jor­ke. Nuo 1999 m. kar­tu su sû­nu­mi Al­gi­ man­tu, fi­zi­kos moks­lø dak­ta­ru, jie gy­ve­na Bal­ti­mo­rë­je. J. Þu­kas ar­ti­mai ben­drau­ja su Vil­niu­je gy­ve­nan­èiu bro­liu Zig­mu, gy­ve­ni­ mà taip pat pa­au­ko­ju­siu mu­zi­kos me­nui.

Zig­mas Þu­kas – þi­no­mas kon­tra­bo­si­nin­ kas so­lis­tas ir or­kest­ro ar­tis­tas. Jo­nas ir Zig­ mas Þukai mo­ka bran­gin­ti lai­kà. Pa­sak J. Þu­ko, ne­rei­kia jo skir­ti to­kiems da­ly­kams, dël ku­riø vë­liau tek­tø gai­lë­tis. Ðtai kà apie sa­vo pa­ðau­ki­mà pa­sa­ko­ja jis pats: „Ho­li­vu­do ki­no ar­tis­tus gy­dæs dr. Bie­ le­ris at­si­mi­ni­mø kny­go­je sa­ko, jog pa­ste­ bë­jæs, kad kiek­vie­nam ið mû­sø yra skir­ta mi­si­ja, ku­rià sten­gia­mës kuo ge­riau­siai at­ lik­ti. Að sa­vo mi­si­jà jau­èiuo­si at­li­kæs. Ne­þi­ no­ma jë­ga ma­ne vers­te ver­të dirb­ti var­dan to­bu­lë­ji­mo. Man te­ko gy­ven­ti di­de­liuo­se kul­tû­ros cen­truo­se: Pran­cû­zi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­ je ir il­giau­siai Ame­ri­ko­je. Èia kul­tû­ri­nis gy­ ve­ni­mas vir­te vi­rë. Grei­tai bu­vau átrauk­tas

Muzikos barai /25

Sukaktis Vac­lo­vas JUOD­PU­SIS

N Jonas Þu­kas – vie­nas ið pas­ku­ti­niø ið­li­ku­ siø tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos var­go­nø mo­kyk­ los kû­rë­jø prie Bal­ti­mo­rës (JAV) ka­ted­ros var­go­nø 1983 10 30

ir að á ðá sû­ku­rá: lan­kiau kon­cer­tus, ope­ras, mo­kiau­si ið plokð­te­liø (ku­riø vien var­go­ nø mu­zi­kos tu­riu per 200). Ruoð­da­ma­sis ku­riam ið kon­cer­tø, ne­ap­si­ri­bo­da­vau vie­na re­dak­ci­ja. Tu­rë­jau jø ke­le­tà, ku­riø kiek­vie­na at­skleis­da­vo nau­jø pa­slap­èiø.

Að dir­bau nuo­lat: su in­stru­men­tu na­mie, var­go­nais baþ­ny­èio­je ir be in­stru­men­to – min­ty­se. Ab­so­liu­ti klau­sa ir ge­ra at­min­ tis pa­dë­da­vo áveik­ti su­dë­tin­gà har­mo­ni­jà ar rit­mà. Kiek­vie­nà vei­ka­là pir­ma ið­mok­da­ vau min­ty­se, tik ta­da – pirð­tais.

Man bu­vo be sà­ly­gø leis­ta nau­do­tis Ap­reið­ ki­mo baþ­ny­èios var­go­nais, to­dël ga­lë­jau pa­lai­ ky­ti pro­fe­si­ná ly­gá. Pa­lie­ku ki­tiems spræs­ti apie sa­vo pro­gra­mas ir da­ro­mà pa­þan­gà. Mu­zi­ka bu­vo ma­no vi­so gy­ve­ni­mo tiks­las. Ir að dë­ko­ju Die­vui, kad su­kû­rë ma­ne mu­zi­ku ir ap­do­va­no­ jo ga­bu­mais, ku­rie lei­do to­bu­lë­ti pro­fe­sið­kai.”7 Vie­na­me ið ju­bi­lie­ji­niø straips­niø apie þy­mø­já tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos var­go­nø pe­da­ go­gà ir at­li­kë­jà ra­ðo­ma: „Jo­no Þu­ko var­das tu­ri bû­ti ára­ðy­tas auk­ so rai­dë­mis á Lie­tu­vos mu­zi­kos is­to­ri­jà. Tai me­ni­nin­kas, ku­ris tu­rë­jo ryð­kø ta­len­tà, gi­lias es­te­ti­nes pa­þiû­ras. Jo kon­cer­ti­nis re­per­tu­a­ras apë­më vi­sø epo­chø var­go­nø mu­zi­kos kû­ri­nius.

Taip pat tai vie­nin­te­lis li­kæs im­pro­vi­zuo­to­jas tarp lie­tu­viø. Kas ga­lë­tø ap­sa­ky­ti, ko­ká ma­est­ ro tu­ri pri­si­mi­ni­mø krai­tá. Tai gal­bût vie­nas ið pas­ku­ti­niø liu­di­nin­kø apie gar­sius prieð­ka­rio lie­tu­viø me­ni­nin­kø lai­kus…”8 n 1

LLMA, f. 84, ap. 4, b. 83.

2 Land­sber­gy­të J., „Var­go­ni­nin­kø mo­ky­mas tar­pu­ka­

rio Lie­tu­vo­je ir jo ið­ta­kos”, Me­no­ty­ra, 1998, nr. 4, p. 71.

3 Nau­jo­ji ro­mu­va, 1937 12 05; Lie­tu­vos ai­das, 1937 11 27; Mû­sø me­nas, 1937 11 05.

4 Pa­lys P., „Þi­nu­të apie J. Þu­ko kon­cer­tà”, Dar­bi­nin­ kas, 1984 03 09.

5 Krei­vë­nas J., „J. Þu­ko kon­cer­to re­cen­zi­ja”, Drau­gas, 1957 04 10.

6 A. Na­ko laiðkas J. Þukui 1957 02 14, Chi­ca­go, JÞA. 7 Ið as­me­ni­niø J. Þu­ko ar­chy­vø.

8 Bar­kaus­kas V., „Lai­ko pro­per­ðø ðe­ðë­ly­je”, Drau­gas, 1992, nr. 10.

Muzikos barai /26

e­gai­les­tin­gas lai­kas á pra­ei­tá gramz­di­na vis­kà: þa­vius jau­ nys­tës pri­si­mi­ni­mus, moks­lo me­tø ið­gy­ve­ni­mus, mo­ky­to­jø pa­veiks­lus… Bet bû­na ávy­kiø, þmo­niø, su­si­ti­ki­mø, ku­rie ne­pa­mirð­ta­ mi, gal tik nu­dy­la tø pri­si­mi­ni­mø de­ta­ lës. Taip bus nu­ti­kæ ir mi­nint uni­ver­sa­lø me­ni­nin­kà, mu­zi­kà – tri­mi­ti­nin­kà, cho­rø or­ga­ni­za­to­riø ir di­ri­gen­tà, pu­èia­mø­jø or­ kest­rø, vai­dy­bos bû­re­liø ir sku­du­ti­nin­kø an­sam­bliø va­do­và, dai­nø ðven­èiø da­ly­ vá, mu­zi­kos mo­ky­to­jà – Vin­cà De­niu­ðá, nuo ku­rio gi­mi­mo 2003 m. lap­kri­èio 14 d. su­kan­ka jau 100 me­tø. Ðá­met ge­gu­þës 2 d. su­ëjo 25-eri, kai jo ele­gan­tið­kos ei­ se­nos ne­be­ma­to viekð­nið­kiai, Viekð­niø krað­to þmo­nës, ku­riuos jis dau­ge­lá me­tø ug­dë Viekð­niø gim­na­zi­jo­je, vë­liau vi­du­ ri­në­je mo­kyk­lo­je, ku­riuos ren­gë dai­nø ðven­tëms ir ve­þë á po­ka­rio me­tais reng­ tas Ak­me­nës ra­jo­no dai­nø ðven­tes, res­ pub­li­ki­nes dai­nø ðven­tes Vil­niu­je. Taip jau at­si­ti­ko, kad tuo­me­ti­nia­me Ak­me­nës ra­jo­ne (da­bar Viekð­niai pri­klau­so Ma­ þei­kiø ra­jo­nui) bu­vo trys stip­rûs kon­ku­ ren­tai chor­ve­dþiai: Al­bi­nas Ja­se­naus­kas Ak­me­në­je, Vin­cas De­niu­ðis Viekð­niuo­se ir Ado­mas Ro­vas Pa­pi­lë­je. Tai­gi ra­jo­ni­në­ je dai­nø ðven­të­je ir uþ­vir­da­vo ánir­tin­ga ko­va – kas ge­riau pa­si­ro­dys, kas ge­riau pa­di­ri­guos, kie­no bus di­des­nis ir skam­ bes­nis cho­ras? O ta ko­va daþ­niau­siai bû­da­vo apy­ly­gë. Grá­þæ ið dai­nø ðven­tës, ir vël kiek­vie­nas kib­da­vo á nuo­la­ti­ná átemp­tà dar­bà ruo­ðiant ki­tø ðven­èiø ar ren­gi­niø re­per­tu­a­rà. Èia rei­kia tik pa­ si­dþiaug­ti, kad De­niu­ðio va­do­vau­ja­mi mu­zi­ki­niai ko­lek­ty­vai vei­kë ne vien prieð dai­nø ðven­tes ar ap­þiû­ras, – dar­bas tur­ti­nant re­per­tu­a­rà, ðli­fuo­jant at­li­ki­mo ko­ky­bës niu­an­sus vi­rë vi­sus me­tus.

V. De­niu­ðis tu­rë­jo gra­þià ir so­li­dþià mu­zi­ki­næ pra­ei­tá. Kai pa­var­tai pra­ei­to am­þiaus tre­èio­jo de­ðimt­me­èio Sta­sio Ðim­kaus ákur­tos Klai­pë­dos mu­zi­kos mo­kyk­los-kon­ser­va­to­ri­jos ar­chy­vi­næ me­ dþia­gà, nuo­trau­kas ir ki­tus do­ku­men­tus, ga­li su­vok­ti, kad á ðià mo­kyk­là jis pa­te­ko ne­at­si­tik­ti­nai. Jis da­ly­va­vo vi­suo­se mo­ kyk­los ren­gi­niuo­se, kai èia lan­kë­si Kip­ ras Pet­raus­kas, An­ta­nas So­dei­ka ir ki­ti þy­miau­si to me­to Lie­tu­vos mu­zi­kai, gro­ jo sim­fo­ni­nia­me or­kest­re, 1935 m. da­ly­ va­vo Char­le­so Gou­nod ope­ros „Faus­tas” pa­sta­ty­me. Tai liu­di­ja ið­li­ku­sios nuo­trau­ kos, ku­rio­se De­niu­ðis, at­vy­kæs mo­ky­tis á Klai­pë­dos mu­zi­kos mo­kyk­là, – ne ið­var­ gæs pir­mø­jø po­ka­rio me­tø pa­aug­lys, bet pa­si­tem­pæs, vi­sa­da su­si­tvar­kæs dai­lios ið­vaiz­dos jau­nuo­lis, be­veik neið­si­ski­rian­ tis ið pe­da­go­gø, ku­rie bu­vo tik ðiek tiek

Vincas Deniuðis

vy­res­ni. Ne­abe­jo­ju, kad De­niu­ðis bu­vo Ðim­kaus ini­cia­ty­vø ða­li­nin­kas (ne­ma­þai moks­lei­viø grieþ­tai Ðim­kaus tvar­kai ir rei­ka­la­vi­mams, de­ja, ne­pri­ta­rë, dël to net strei­ka­vo), to­dël jis bu­vo tarp tø mu­zi­kos mo­kyk­los-kon­ser­va­to­ri­jos auk­lë­ti­niø, ku­ rie 1928 m. su­ti­ko grá­þu­sá ið JAV Ðim­kø, ku­rie da­ly­va­vo vi­suo­se svar­bes­niuo­se kon­ser­va­to­ri­jos gy­ve­ni­mo ávy­kiuo­se.

Prieð pu­sæ ðimt­me­èio man te­ko dai­ nuo­ti De­niu­ðio va­do­vau­ja­ma­me Viekð­ niø vi­du­ri­nës mo­kyk­los moks­lei­viø cho­ re, gro­ti jo su­bur­ta­me sku­du­ti­nin­kø an­ sam­bly­je (ta­da tai bu­vo ypa­tin­ga nau­jo­vë ne tik Viekð­niuo­se, bet ir tuo­me­ti­nia­me Ak­me­nës ra­jo­ne), su jo va­do­vau­ja­mais mu­zi­ki­niais ko­lek­ty­vais da­ly­vau­ti dai­nø ðven­të­se. Ne kar­tà ste­bë­jau jo re­þi­suo­tus vai­di­ni­mus, klau­siau­si jo va­do­vau­ja­mo pu­èia­mø­jø or­kest­ro ir jo pui­kiai skam­ban­ èio tri­mi­to… Tik­rai pui­kiai, tau­riai skam­ ban­èio! De­ja, ta­da, ne­re­tai lan­ky­da­ma­sis jo na­muo­se V. Ku­dir­kos gat­vë­je, pla­èiau apie jo stu­di­jas Klai­pë­do­je, apie to me­to mu­zi­ki­næ ap­lin­kà ne­ið­si­kal­bë­jau. Bet jau tuo­met á at­min­tá ástri­go ma­ty­ti prieð­ka­ rio me­tø „Mu­zi­kos ba­rø” kom­plek­tai, spor­to þur­na­lai, gai­dø lei­di­niai. Kad jis go­dþiai do­më­jo­si vi­so­mis nau­jo­vë­mis, pa­tvir­ti­na ir da­bar Bos­to­ne gy­ve­nan­èio kom­po­zi­to­riaus prof. Je­ro­ni­mo Ka­èins­ko laið­kas, apie 1932 m. ra­ðy­tas á Pra­hà pro­ fe­so­riui Aloi­sui Há­bai, pa­gar­së­ju­siam ket­vir­ta­to­niø mu­zi­kos pro­pa­guo­to­jui. Jis ra­ðë: „Èia siun­èiu Jums laið­kà, ku­ria­me ma­no ko­le­ga ið Viekð­niø (Vin­cas De­niu­ ðis, Viekð­niai, Ma­þei­kiø aps., Lie­tu­va) reið­kia no­rà nu­si­pirk­ti ket­vir­ta­to­ná tri­mi­ tà in B. Að ne­þi­nau fir­mos, ga­mi­nan­èios to­kius tri­mi­tus, ad­re­so, to­dël siun­èiu

S. Ðim­kaus kon­ ser­va­to­ri­jos ug­dy­ti­nis

Viekðniø liaudies universiteto choras

100-osioms Vin­co De­niu­ðio gi­mi­mo me­ti­nëms

Vinco Deniuðio Viekðniuose pastatytos ir diriguotos M. Petrausko operos “Birutë” dalyviai

Jums jo laið­kà, kad Jûs per­siøs­tu­më­te já tai fir­mai. Bû­ki­te ma­lo­nus, Pro­fe­so­riau, pa­da­ry­ki­te tai kaip ga­li­ma grei­èiau ir, jei tai áma­no­ma, pa­ra­ðy­ki­te fir­mai apie ma­þà sà­ly­gà, kad kom­pro­mi­so bû­du su­ ma­þin­tø in­stru­men­to kai­nà. Tas tri­mi­ti­ nin­kas vi­sai ne­tu­ri in­stru­men­to ir no­rë­tø pirk­ti ne pus­to­ni­ná, o ket­vir­ta­to­niø tri­mi­ tà… Bus tri­mi­ti­nin­kas, yra fis­har­mo­ni­ja ir dar reik­tø ko­kio nors sty­gi­niø kvin­te­ to: tai jau ðis tas!!!”

Je­ro­ni­mas Ka­èins­kas, taip en­tu­zias­ tin­gai pa­si­ðo­væs po­pu­lia­rin­ti ket­vir­ta­ to­niø mu­zi­kà Lie­tu­vo­je, ne kar­tà de­gë spar­nus, bet vis ne­pra­ra­do en­tu­ziaz­mo.

Ma­ty­da­mas Vin­cà De­niu­ðá kaip re­a­lø at­li­kë­jà tri­mi­ti­nin­kà, Ka­èins­kas jam kû­rë vie­nos da­lies Kon­cer­tà tri­mi­tui ir or­kest­rui, ku­ris taip ir ne­bu­vo at­lik­tas, o kû­ri­nio ran­krað­tis din­go per­mai­nin­go gy­ve­ni­mo ver­pe­tuo­se. Be­je, Ka­èins­kas vie­na­me laið­ke apie De­niu­ðá ra­ðë, kad tai ne tik jo „ge­ras drau­gas”, bet ir „triû­bos grie­þi­kas su ne­blo­ga tech­ni­ka ir gra­þiu to­nu”. Dar ma­lo­niau pa­þy­më­ti, kad bu­væ viekð­nið­kiai Klai­pë­dos kon­ser­va­to­ri­jos

auk­lë­ti­niai, su­si­bû­ræ á ne­di­de­lius an­sam­ blius, va­sa­ros më­ne­siais kon­cer­tuo­da­vo gre­ti­mo­se apy­lin­kë­se. Per vie­nà to­kià re­pe­ti­ci­jà ûki­nin­ko kluo­ne De­niu­ðis pa­ klau­së ðei­mi­nin­ko, ar jam ne­nu­si­bo­do klau­sy­tis to­kio frag­men­tið­ko mu­zi­ka­vi­ mo. Jis trum­pai, bet la­ko­nið­kai ir vaiz­ dþiai at­sa­kë: „Po­nu­li, að dar vi­sà die­nà pra­sto­vë­èiau.”

V. De­niuðis bu­vo mu­zi­kas prak­ti­kas, ágy­tas mu­zi­kos þi­nias sëk­min­gai tai­kë gy­ve­ni­me. Þi­niø sem­tis at­vy­kæs ið Viekð­ niø, èia ir su­grá­þo, dar­ba­vo­si iki sau­lë­ly­ dþio. Tur­bût ne­daug at­si­ras liu­di­nin­kø, ku­rie ga­lë­tø pri­si­min­ti jo Viekð­niuo­se su­bur­to dr. Jo­no Ba­sa­na­vi­èiaus liau­dies uni­ver­si­te­to mið­raus cho­ro veik­là, bet nuo­trau­kos prie se­no­sios gim­na­zi­jos (vi­du­ri­nës mo­kyk­los), uþ­fik­sa­vu­sios ðá cho­rà su va­do­vu De­niu­ðiu, tai me­na. Jei ne nuo­trau­ka, var­gu ar ðian­dien be­pri­si­ min­tu­më­me ir dar vie­nà reikð­min­gà fak­ tà, kad 1932 m. Viekð­niuo­se jis pa­sta­të Mi­ko Pet­raus­ko ope­rà „Bi­ru­të”, ku­rià pa­ro­dë ne tik ðia­me gra­þias kul­tû­ri­nes tra­di­ci­jas tu­rin­èia­me mies­te­ly­je, bet ir Kur­ðë­nuo­se, Pa­pi­lë­je. Kas gi bu­vo tie më­gë­jø sce­nos en­tu­zias­tai, ku­rie ry­þo­si to­kiam ne­leng­vam uþ­da­vi­niui, ðian­dien sun­ku at­sa­ky­ti, bet vie­na aið­ku, kad ope­ ros me­no pa­þi­ni­mo De­niu­ðis së­më­si Klai­ pë­do­je, Klai­pë­dos kon­ser­va­to­ri­jo­je, kur dir­bo tik­ri mu­zi­ki­nës kul­tû­ros ri­te­riai.

Bû­da­mas jø ug­dy­ti­nis, Viekð­niø krað­te jis dir­bo di­de­lius dar­bus, ku­riø ne­va­lia uþ­mirð­ti. Tad di­di pa­gar­ba tiems nû­die­ nos viekð­nið­kiams, ku­rie su­ma­në gra­þiai pa­mi­në­ti De­niu­ðio 100-àsias gi­mi­mo me­ti­nes jo var­du pa­va­din­da­mi Viekð­ niø me­no mo­kyk­là. Tai jaut­rus dë­me­sys

pra­ei­èiai, to­le­ran­ci­jai, in­te­li­gen­ci­jai ir toms mo­ra­li­nëms ver­ty­bëms, ku­rio­mis dau­ge­lio viekð­nið­kiø at­min­ty­je te­beð­vie­ èia Vin­co De­niu­ðio at­vaiz­das. Gal vi­sa tai pa­dës ug­dy­ti ir da­bar­ties jau­ni­mà, me­no mo­kyk­lo­je sie­kian­tá pa­jus­ti tik­rà­ sias di­dþio­jo me­no – gy­ve­ni­mo gro­þio – pa­slap­tis.

P. S. Spa­lio 11 d. Viekð­niø gy­ven­to­jai ir sve­èiai ið­kil­min­gai pa­ger­bë mu­zi­kos mo­ky­to­jo Vin­co De­niu­ðio at­mi­ni­mà. Po Viekð­niø baþ­ny­èio­je au­ko­tø Mi­ðiø prie Viekð­niø mu­zi­kos mo­kyk­los (di­rek­to­rius Vi­ta­lis Liz­de­nis) ati­deng­ta me­mo­ria­li­në len­ta su uþ­ra­ðu „Viekð­niø Vin­co De­niu­ ðio me­no mo­kyk­la”, ku­rià pa­ðven­ti­no viekð­nið­kis ka­nau­nin­kas Vin­cas Gau­rons­ kis, jau­di­nan­tá þo­dá ta­rë vys­ku­pas An­ta­ nas Vai­èius, at­vy­kæs ið Tel­ðiø, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rys Jo­nas Jur­kus.

Gë­lë­mis pa­si­puo­ðë ir De­niu­ðio ka­pas Viekð­niø ka­pi­në­se. Viekð­niø po­li­tech­ni­ kos mo­kyk­los sa­lë­je vy­kæs kon­cer­tas nu­ dþiu­gi­no gau­sius ðios ðven­tës da­ly­vius.

Juos nuo­ðir­dþiai pa­svei­ki­no Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rys pro­fe­so­rius Edu­ar­das Ka­nia­va, pa­þë­ræs ir lie­tu­viø liau­dies dai­nø, ope­rø bei ope­re­èiø frag­ men­tø ið sa­vo tur­tin­go re­per­tu­a­ro (akom­ pa­na­vo Aud­ro­në Juo­zaus­kai­të). Be to, kal­bë­jo Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­to do­cen­të Da­nu­të Pet­raus­kai­të, bu­væs De­niu­ðio mo­ki­nys mu­zi­ko­lo­gas Vac­lo­vas Juod­pu­sis, kon­cer­ta­vo Klai­pë­ dos S. Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­jos ir Klai­ pë­dos uni­ver­si­te­to stu­den­tai, Ma­þei­kiø mu­zi­kos mo­kyk­los ir Viekð­niø me­no mo­ kyk­los moks­lei­viai, Viekð­niø me­ni­niai më­gë­jø ko­lek­ty­vai. n

Muzikos barai /27

Sukaktis

Kan­kliø pa­triar­cho ru­duo IÐ DZÛ­KI­JOS KAI­MO Á KAN­KLIØ MU­ZI­KOS MO­KYK­LÀ

1936 m., Pranas Stepulis su mokytoju Justinu Strimaièiu

Ana­to­li­jus LA­PINS­KAS

N

e vie­nà de­ðimt­me­tá trun­kan­ti lie­tu­viø tau­ti­nio mu­zi­kos in­ stru­men­to kan­kliø ir kan­klia­ vi­mo to­bu­li­ni­mo rai­da, vi­sa mû­sø liau­dies in­stru­men­ti­në mu­zi­ka glau­dþiai su­si­ju­si su pro­fe­so­riu­ mi Pra­nu Ste­pu­liu, ku­rio ju­bi­lie­jø mi­ni­ me 2003 m. gruo­dá.

Vi­sà gy­ve­ni­mà jis pa­au­ko­jo at­li­kë­jo, pe­da­go­go, tau­ti­niø mu­zi­kos in­stru­men­ tø po­pu­lia­rin­to­jo veik­lai, su­kû­rë Lie­tu­ vos kan­klia­vi­mo kul­tû­rà, tra­di­ci­jas, nu­ ma­të at­ei­ties kryp­tis, su­lau­kë ne vie­no pri­pa­þi­ni­mo ir áver­ti­ni­mo ti­tu­lo.

2003 m. gruo­dþio 14 d. þy­miam kan­ kliø mu­zi­kos puo­se­lë­to­jui, il­ga­me­èiam „Lie­tu­vos” an­sam­blio kan­kliø gru­pës va­do­vui ir Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ jos pro­fe­so­riui P. Ste­pu­liui su­kan­ka 90 me­tø.

Muzikos barai /28

Pra­nas Ste­pu­lis gi­më 1913 m. gruo­ dþio 14 d. Laz­di­jø ra­jo­no Ja­në­nø kai­me. Ðis Dzû­ki­jos kam­pe­lis, esan­tis vi­sai ne­to­ li nuo dzû­kø pa­si­di­dþia­vi­mo Du­sios eþe­ ro kran­tø, bu­vo lyg ir to­lë­liau nuo vie­tø, ku­rio­se tel­kë­si Lie­tu­vos kan­kliø mu­zi­ka, – Aukð­tai­ti­jos, Þe­mai­ti­jos, Su­val­ki­jos.

Ta­èiau no­rint pa­þin­ti vie­nà ar ki­tà reið­ki­ná, ið­mok­ti ama­to, siek­ti moks­lo ar me­no aukð­tu­mø, jo­kie at­stu­mai ar gi­mi­ mo vie­ta ne kliû­tis. Juo­lab kad Dzû­ki­ja – vie­nas ryð­kiau­siø ir sa­vi­èiau­siø lie­tu­ viø mu­zi­ki­nio fol­klo­ro are­a­lø, Dai­na­vos ða­lis. Ne­abe­jo­ti­na, kad bû­si­mam kan­kliø pro­fe­so­riui vi­sa ly­rið­ka skam­ban­èio Dzû­ ki­jos pei­za­þo ap­lin­ka, ma­tyt, ir su­tei­kë spar­nus siek­ti dar­naus tau­ti­niø mu­zi­kos in­stru­men­tø skam­be­sio.

Dau­ge­liui to me­to jau­no­sios Lie­tu­vos en­tu­zias­tø at­gi­mu­si ne­pri­klau­so­ma Lie­ tu­vos vals­ty­bë su­da­rë ga­na pa­lan­kias sà­ly­gas tau­tos kul­tû­rai ir me­nui stu­di­juo­ ti. Gi­lià va­gà ðio­je sri­ty­je ið­va­rë Lie­tu­vos kan­kli­nin­kø drau­gi­ja ir jos ásteig­ta Kan­ kliø mu­zi­kos mo­kyk­la, vë­liau pa­va­din­ta Kan­kliø ir sku­du­èiø kur­sais.

Sau­sa biog­ra­fi­jos ei­lu­të pa­þy­mi: „1930–1938 m. P. Ste­ pu­ lis mo­ kë­ si Lie­ tu­vos kan­kli­nin­kø drau­gi­jos kur­suo­se, vë­ liau pats juo­ se dës­ të.” No­ rint bent ási­vaiz­duo­ti ðá mû­sø kan­kli­nin­ko gy­ve­ ni­mo lai­ko­tar­pá, ma­tyt, ver­të­tø pri­min­ti nors ke­le­tà en­cik­lo­pe­di­niø fak­tø apie ðià kul­tû­ros ir mo­ky­mo ástai­gà.

Lie­tu­vos kan­kli­nin­kø drau­gi­ja sa­ve lai­kë kan­kliø mu­zi­kos pro­pa­guo­to­jø or­ ga­ni­za­ci­ja. Drau­gi­ja vei­kë 1925–1940 m.,

kol kar­tu su ki­to­mis „an­ti­ta­ry­bi­në­mis” or­ga­ni­za­ci­jo­mis bu­vo uþ­da­ry­ta. Drau­gi­jà steig­ti pa­siû­lë Pra­nas Pus­ku­ni­gis, be jo, val­dy­bai pri­klau­së M. Avie­të­nai­të, kom­ po­zi­to­riai K. V. Ba­nai­tis ir J. Ben­do­rius (val­dy­bos pir­mi­nin­kas).

Drau­gi­jos veik­lo­je da­ly­va­vo ir dau­ giau þy­miø mu­zi­kø: T. Bra­zys, A. Ka­ èa­naus­kas, J. Nau­ja­lis, A. Sa­ba­liaus­kas.

Pir­mà­já kon­cer­tà ji su­ren­gë 1925 m., ja­me da­ly­va­vo ir Vals­ty­bës te­at­ro so­lis­tø.

Kan­kliø mu­zi­kos mo­kyk­lo­je kan­ kliuo­ti mo­kë P. Pus­ku­ni­gis, J. Stri­mai­tis, o 1938–1940 m. – ir P. Ste­pu­lis. Kan­kli­nin­ kø an­sam­blis nuo­lat kon­cer­tuo­da­vo Kau­ ne ir pe­ri­fe­ri­jo­je (ne­re­tai su pa­skai­to­mis, kon­sul­ta­ci­jo­mis), kan­kliø mu­zi­ka kas sa­vai­tæ skam­bë­da­vo per Kau­no ra­di­jà. J. Stri­mai­èio ir P. Ste­pu­lio kan­kliø du­e­tas kon­cer­ta­vo ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Lat­vi­ jo­je, Es­ti­jo­je.

Drau­gi­ja pro­pa­ga­vo kan­kles spau­do­ je, rû­pi­no­si ðá in­stru­men­tà ir gro­ji­mà juo mo­di­fi­kuo­ti. Jos pa­stan­go­mis kan­kliø mu­zi­kos kur­sas bu­vo átrauk­tas á pra­ dþios mo­kyk­lø pro­gra­mà.

Ne­si­ri­bo­da­mas vien kan­kliø mu­zi­ka, P. Ste­pu­lis 1938–1940 m. stu­di­ja­vo Kau­ no, vë­liau – Vil­niaus uni­ver­si­te­te fi­lo­lo­ gi­jà. Ta­èiau lem­tin­gas po­sû­kis – dai­nø ir ðo­kiø an­sam­blio (da­bar­ti­nës „Lie­tu­vos”) ástei­gi­mas ir P. Ste­pu­lio pa­kvie­ti­mas ja­me dirb­ti or­kest­ro kan­kliø gru­pës va­do­vu – ga­lu­ti­nai nu­svë­rë gy­ve­ni­mo pa­si­rin­ki­mà.

KAN­KLËS TA­PO PLA­ÈIØ GA­LI­MY­BIØ IN­STRU­MEN­TU Kas yra lie­tu­viø liau­dies in­stru­men­tø or­kest­ras, 1940 m. dar ma­þai kas ga­lë­jo pa­sa­ky­ti. Ko­kius rei­kë­tø pa­si­rink­ti in­ stru­men­tus, ar su­de­ri­na­mos bus jø gar­so stip­ru­mo ir dia­pa­zo­no ga­li­my­bës, ko­kià mu­zi­kà rei­kës gro­ti, – tai ga­li­ma bu­vo tik ási­vaiz­duo­ti.

Apie tà sun­ku­mø, klyst­ke­liø ir at­ra­di­ mø lai­ko­tar­pá P. Ste­pu­lis ra­ðë: „Di­dþiau­sia pro­ble­ma – an­sam­blio or­kest­ ras. Jà Jo­nas Ðve­das spren­dë pa­si­rink­da­mas sun­kiau­sià ke­lià – liau­dies in­stru­men­tø or­ kest­rà. Jei­gu an­sam­blio or­kest­ro pa­grin­du bû­tø bu­væ pa­im­ti smui­kai, klar­ne­tai, dû­dos ir ar­mo­ni­kos ti­po in­stru­men­tai, ke­lias bû­tø bu­væs leng­ves­nis. Ðian­die­nà dai­nø ir ðo­kiø liau­dies an­sam­bliuo­se gro­tø kai­mo ka­pe­los.

Ne­tu­rë­tu­me ið­to­bu­lin­tø liau­dies in­stru­men­ tø, ne­bû­tø ir liau­dies in­stru­men­tø or­kest­rø.

Nie­kas ðiais in­stru­men­tais ne­gro­tø nei mu­ zi­kos mo­kyk­lo­se, nei kon­ser­va­to­ri­jo­se (juo la­biau – Mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je. – A. L.). Jei­ gu mû­sø an­sam­bliuo­se kai ku­rie liau­dies in­ stru­men­tai, pa­vyz­dþiui, kan­klës, sku­du­èiai, ir bû­tø bu­væ pa­nau­do­ti, jø vaid­muo bû­tø bu­væs epi­zo­di­nis.

Gal bû­tu­me nu­ë­jæ tuo ke­liu, ku­riuo nu­ë­jo mû­sø kai­my­nai lat­viai.”

Ið pra­dþiø trû­ko in­stru­men­tø, ypaè pu­èia­mø­jø – bir­by­niø, lamz­de­liø. Èia pat jie bu­vo kon­struo­ja­mi, ga­mi­na­mi.

Su kan­klë­mis bu­vo lyg ir leng­viau. Per J. Stri­mai­tá ið Lie­tu­vos kan­kli­nin­kø drau­ gi­jos kur­sø bu­vo nu­pirk­ta ke­lio­li­ka aukð­ tø­jø, trys bo­si­nës ir vie­nos kon­tra­bo­si­nës kan­klës. Vis dël­to pa­si­ro­dë, kad kan­kles ir­gi dar rei­kia to­bu­lin­ti. Tas dar­bas uþ­tru­ ko ke­lio­li­ka me­tø.

1941–1943 ir 1944–1962 m. P. Ste­pu­ lis va­do­va­vo „Lie­tu­vos” an­sam­blio or­ kest­ro kan­kliø gru­pei, bu­vo an­sam­blio kan­kli­nin­kas so­lis­tas. Da­ly­va­vo dau­giau nei dvie­juo­se tûks­tan­èiuo­se kon­cer­tø Lie­ tu­vo­je ir uþsie­ny­je.

Vi­sà ðá lai­ko­tar­pá P. Ste­pu­lis sto­vë­jo, pa­sa­ky­tu­me, prie kan­kliø „lop­ðio” ir ta­ ry­tum rû­pes­tin­ga mo­ti­na jas pri­þiû­rë­jo, to­bu­li­no, ieð­ko­jo nau­jiems po­rei­kiams bû­ti­nø kan­klia­vi­mo bû­dø. Be­je, 1950 m.

P. Ste­pu­lis bai­gë Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­ de­mi­jà, ta­èiau ági­jo ne kan­kli­nin­ko, bet… obo­ji­nin­ko spe­cia­ly­bæ.

P. Ste­pu­lio ini­cia­ty­va penk­tà­já, ðeð­tà­já ir dar sep­tin­tà­já XX a. de­ðimt­me­tá kan­klës bu­vo in­ten­sy­viai to­bu­li­na­mos, kol ta­po spal­vin­gu ir tech­nið­kai pa­slan­kiu in­stru­ men­tu, daþ­niau­siai rep­re­zen­tuo­jan­èiu Lie­tu­và ávai­riau­sio­se pa­sau­lio ða­ly­se.

Tai ðiuo­lai­ki­niams po­rei­kiams pri­tai­ ky­tas tau­ti­nis mu­zi­kos in­stru­men­tas, tin­ ka­mas ir or­kest­ri­niam, ir so­li­niam mu­zi­ ka­vi­mui. Ða­lies mu­zi­kos mo­kyk­lo­se juo mo­ko­si gro­ti vai­kai. Kan­kliø spe­cia­ly­bës ga­li­ma mo­ky­tis vi­so­se ðalies kon­ser­va­to­ ri­jo­se ir Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je.

KAN­KLIØ VA­DO­VË­LIS Nuo 1945 m. P. Ste­pu­lis pra­dë­jo in­ ten­sy­vià pe­da­go­gi­næ veik­là Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je. Jis bu­vo pir­ma­sis kan­kliø spe­cia­ly­bës pe­da­go­gas, jo áta­ka Lie­tu­vos kan­klia­vi­mo rai­dai jau­èia­ma iki ðiø die­nø. Per be­veik pen­kis dar­bo Mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je de­ðimt­me­èius, ið jø sep­ty­nio­li­ka me­tø bû­da­mas Liau­dies in­stru­men­tø ka­ted­ros ve­dë­ju, P. Ste­pu­lis to­bu­li­no at­li­ki­mo me­nà, dir­bo moks­li­ná, me­to­di­ná ir pe­da­go­gi­ná dar­bà.

Ypa­tin­gà reikð­mæ vi­sam kan­kliø sà­jû­dþiui tu­rë­jo be­veik prieð 50 me­tø ið­ leis­tas P. Ste­pu­lio va­do­vë­lis „Kan­klës”, ið ku­rio mo­kë­si ne vie­na Lie­tu­vos kan­kli­ nin­kø kar­ta, taip pat uþ­sie­ny­je – lie­tu­viai ið­ei­viai. Dþiu­gu, kad, pra­ëjus be­veik pen­kioms de­ðim­tims me­tø, P. Ste­pu­lio de­vy­nias­de­ðimt­me­èio pro­ga tûks­tan­èiø be­si­mo­kan­èiø gro­ti ðiuo in­stru­men­tu þmo­niø po­rei­kiams va­do­vë­lis ið­leis­tas an­trà kar­tà. Kan­kli­nin­kë, Lie­tu­vos mu­

zi­kos aka­de­mi­jos Liau­dies in­stru­men­tø ir akor­de­o­no ka­ted­ros ve­dë­ja pro­fe­so­rë Li­na Nai­ke­lie­në jo pra­tar­më­je ra­ðo: „1955 m. pa­si­ro­dæs Pra­no Ste­pu­lio va­do­vë­lis „Kan­klës” bu­vo pir­ma­sis lie­ tu­viø mu­zi­kos is­to­ri­jo­je pro­fe­sio­na­liai pa­reng­tas mû­sø tau­ti­nio in­stru­men­to prak­ti­nis va­do­vë­lis, ku­ris pa­ga­liau lei­ do ðiam pui­kiam in­stru­men­tui pa­sklis­ti vi­suo­se Lie­tu­vos kam­pe­liuo­se, taip pat ir uþ­jû­ry­je, lie­tu­viø ið­ei­viø kul­tû­ri­në­je erd­vë­je.

Su­pran­ta­ma, tuo­me­ti­në po­li­ti­në si­tu­ a­ci­ja rei­ka­la­vo net ir kan­kliø va­do­vë­ly­je pa­da­ry­ti ide­o­lo­gi­niø re­ve­ran­sø, á mo­ko­ mà­já re­per­tu­a­rà átrauk­ti tam laik­me­èiui bû­ti­nø kû­ri­niø. Vis dël­to P. Ste­pu­lio va­ do­vë­lis vi­sà XX am­þiaus ant­rà­jà pu­sæ bu­ vo pa­grin­di­nis kan­kliø mo­ky­mo ðal­ti­nis, ir jo reikð­më lai­kui bë­gant ne­ið­blë­so.

Da­bar, be­veik po pu­sës am­þiaus, an­trà kar­tà lei­dþia­mo P. Ste­pu­lio va­do­ vë­lio prak­ti­nio mo­ky­mo da­lis ma­þai keis­ta, at­si­sa­ky­ta tik tuo­met pri­vers­ti­nai átrauk­tø ide­o­lo­gi­zuo­tø kû­ri­niø. Pa­pil­dy­ ta is­to­ri­në kan­kliø ap­þval­ga, liau­dies kan­kli­nin­kø ir kan­kliø meist­rø sà­ra­ðas.

Taip pat spaus­di­na­mas P. Ste­pu­lio pra­ne­ ði­mas „Lie­tu­viø kan­klës ir kan­klia­vi­mas XIX–XX am­þiu­je”, skai­ty­tas 1994 m. Vil­ niu­je ávy­ku­sia­me II tarp­tau­ti­nia­me kan­ kliø ty­rë­jø sim­po­ziu­me „Bal­ti­jos tau­tø kan­klës”. Á ðià kny­ gà átrauk­ ti ir þy­ miau­ siø Lie­tu­vos kan­kliø pe­da­go­gø bei at­li­kë­jø gy­ve­ni­mo ir kû­ry­bos met­me­nys. Ma­ny­ tu­me, kad jø veik­la – ne­silps­tan­ti prof. P. Ste­pu­lio su­kur­tos Lie­tu­vos kan­klia­vi­mo mo­kyk­los tëk­më – ge­riau­siai at­spin­di mû­sø kan­kliø sà­jû­dþio ver­tæ ir ap­im­tá, vi­sà tau­ti­nës kul­tû­ros pras­mæ.”

Reikð­min­gu moks­li­niu ir me­to­di­niu P. Ste­pu­lio dar­bu lai­ky­ti­nos ir „Kan­kliø su­tar­ti­nës”. Ja­me at­sklei­dþia­ma ðio uni­ ka­laus me­ni­nio reið­ki­nio pri­gim­tis, pa­tei­ kia­ma kan­klia­vi­mo bû­dø, pub­li­kuo­ja­ma ori­gi­na­liø pa­vyz­dþiø.

VI­SOS LIE­TU­VOS KAN­KLI­NIN­KAI – P. STE­PU­LIO MO­KI­NIAI Tarp P. Ste­pu­lio mo­ki­niø yra þy­miau­ si ða­lies kan­kli­nin­kai: K. Ta­mo­ðai­tie­në, Z. Ste­pu­lie­në – abi Mu­zi­kos aka­de­mi­jos do­cen­tës, tarp­tau­ti­nio kon­kur­so lau­re­a­ tës, A. Pru­se­vi­èius – Lie­tu­vos nu­si­pel­næs ar­tis­tas, L. Nai­ke­lie­në – Lie­tu­vos mu­zi­ kos aka­de­mi­jos pro­fe­so­rë, tarp­tau­ti­nio kon­kur­so lau­re­a­të, dau­ge­lis þi­no­mø an­sam­bliø ir or­kest­rø va­do­vø, ða­lies aukð­tø­jø, aukð­tes­niø­jø ir vai­kø mu­zi­kos

Pranas Stepulis, gavæs Valstybinæ premijà

mo­kyk­lø dës­ty­to­jø.

P. Ste­pu­lis pa­ra­ðë ne­ma­þai me­to­di­niø dar­bø, pa­ren­gë ir re­cen­za­vo straips­niø spe­cia­li­zuo­tuo­se lei­di­niuo­se, en­cik­lo­pe­ di­jo­je, ða­lies spau­do­je, su­kû­rë ir re­da­ga­ vo mu­zi­kos kû­ri­niø.

P. Ste­pu­lis tei­kë me­to­di­næ pa­ra­mà kon­ser­va­to­ri­jø ir mu­zi­kos mo­kyk­lø pe­ da­go­gams, skai­të pra­ne­ði­mus kur­suo­se, se­mi­na­ruo­se, kon­fe­ren­ci­jo­se, per ra­di­jà ir te­le­vi­zi­jà. Bu­vo dai­nø ðven­èiø di­ri­gen­ tas, me­no ko­mi­si­jø na­rys, ávai­riø kon­kur­ sø þiu­ri pir­mi­nin­kas.

Uþ il­ga­me­tá moks­li­ná ir pe­da­go­gi­ná dar­bà bei nuo­pel­nus plë­to­jant lie­tu­viø liau­dies mu­zi­ki­næ kul­tû­rà P. Ste­pu­lis bu­vo ne kar­tà ap­do­va­no­tas. 1998 m. 85me­èio pro­ga ga­vo as­me­ni­ná Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos Pre­zi­den­to svei­ki­ni­mà. 2003 m. mû­sø ma­est­ro gar­bin­go ju­bi­lie­jaus pro­ga ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos di­dþio­jo ku­ ni­gaikð­èio Ge­di­mi­no or­di­nu.

Vi­sà sa­vo il­gà gy­ve­ni­mà P. Ste­pu­lis sky­rë kan­klëms. „Kad ðis dva­sin­gas tau­ti­nis mu­zi­kos in­stru­men­tas pla­èiai skam­ba gim­ta­ja­me krað­te ir pa­sau­ly­je, – ma­no gy­ve­ni­mo lai­më ir pa­guo­da”, – sa­vo mo­ki­niams, ko­le­goms, vi­siems ta­ len­to ger­bë­jams ne kar­tà yra sa­kæs mû­sø þy­mu­sis kan­kli­nin­kas P. Ste­pu­lis.

Pro­fe­so­riaus Pra­no Ste­pu­lio kon­cer­ti­ në, pe­da­go­gi­në ir moks­li­në, pla­ti vi­suo­ me­ni­në veik­la leis­tø já lai­ky­ti Lie­tu­vos kan­kli­nin­kø pa­triar­chu, sa­vo gy­ve­ni­mà sky­ru­siu mû­sø þi­no­miau­siam tau­ti­niam mu­zi­kos in­stru­men­tui kan­klëms. n

Muzikos barai /29

Iðtakos Asta POVILAITYTË

V

aþiuojant Klaipëdoje Staty­ bininkø prospektu, á akis krinta senas dvaras, ryðkiai iðsiskiriantis ið kitø pastatø.

Dvaras apsuptas medþiø, ðalia nedidelis tvenkinëlis, kuriame ðiltu metø laiku plaukioja gulbiø ðeimyna – tarsi oazë judrioje gatvëje. Atsitiktiná

Menø oazë Klaipëdoje

Eduardo Balsio menø gimnazijos choras

praeivá intriguoja pro langus sklindanti muzika ir linksmas balsø ðurmulys. Jau dvideðimt metø èia ásikûrusi Eduardo Balsio menø gimnazija. Ðiais metais ji aktyviai ðvenèia dvideðimtàsias savo ákûrimo metines: surengtas ne vienas koncertas, kuriame dalyvavo visø skyriø moksleiviai, Klaipëdos dailës parodø rûmuose eksponuota jaunøjø gimnazijos dailininkø paroda. Didelio klaipëdieèiø dëmesio susilaukë per parodos atidarymà parodytas ádomus, spalvingas ir nuotaikingas madø ðou bei pavasará ávykæs jubiliejinis koncertas. Ði mokykla – viena pagrindiniø Vaka­ rø Lietuvos vaikø meno mokymo ástaigø, ruoðianti jaunuosius muzikus bei dailinin­ kus. E. Balsio menø gimnazijos auklëtiniai puikiai paþástami Klaipëdos bendruome­ nei, nes aktyviai dalyvauja miesto muziki­ niame ir kultûriniame gyvenime, taip pat garsina ðalies vardà uþsienio konkursuo­ se. Taèiau iðskyrus regioninæ spaudà, apie E. Balsio menø gimnazijos ákûrimà, jos laimëjimus beveik nebuvo raðyta.

Klaipëdos E. Balsio menø gimnazija – jauniausia ið trijø Lietuvos menø gim­ nazijø, ásikûrusi tuomet, kai pirmosios jau turëjo ilgametes tradicijas. Ákurti èia tokio pobûdþio mokyklà kaip Vilniuje ir Kaune skatino keletas prieþasèiø. Viena ið jø ta, kad daugelis menininkø lieka tame mies­ te, kur baigia mokslus. Todël nukenèia maþesni miestai, kuriø talentingiausi muzikai ir dailininkai persikelia á Vilniø arba Kaunà, uþuot puoselëjæ savo miesto kultûrà. Tad ilgainiui kilo bûtinybë turëti

Muzikos barai /30

meno mokyklà ir Vakarø Lietuvoje, ku­ rios kultûrinis centras yra Klaipëda. Tuo metu Klaipëdoje jau veikë Stasio Ðimkaus aukðtesnioji bei dvi vaikø muzikos mo­ kyklos. Kam reikëjo dar vienos muzikos mokymo ástaigos?

Pagrindinis meno mokyklos ákûrimo entuziastas ir sumanytojas buvo dirigen­ tas Albertas Roþë. Tuomet jis vadovavo berniukø chorui „Gintarëlis” ir aiðkiai matë, jog norint turëti tokio lygio berniu­ kø chorà kaip Maskvoje ar Sankt Peter­ burge nepakanka iðsilavinimo, kurá vaikai gauna paprastose muzikos mokyklose.

A. Roþë puoselëjo berniukø muzikinio auklëjimo per dainavimà idëjà, kurios iðtakos siekia J. S. Bacho laikus, berniukø chorus – mokyklas baþnyèiose. Pagrindi­ niu mokyklos tikslu ið pat pradþiø buvo iðkeltas chorvedþiø ruoðimas. „Mokosi joje ir mokysis tik berniukai, bûsimieji chorø dirigentai”, – spaudoje kalbëjo pir­ masis direktorius A. Roþë. Taèiau nebuvo atmesta vaikø specialybës pasirinkimo galimybë. Juk ne visada galima nuspëti ir nuspræsti, kad septynmetis uþaugæs tikrai norës bûti chorvedþiu, galbût jis gabes­ nis kitai specialybei. Todël iðkart buvo planuojama nuo pirmos iki vienuoliktos klasës mokyti berniukus groti fortepijonu, o nuo ketvirtos – kokiu nors puèiamuoju instrumentu.

Bûsimosios mokyklos pastatu buvo pasirinktas senas dvaras. Anot pastato rekonstrukcijos autorës architektës Ire­ nos Sipkutës, „pastatas stovi dëkingoje situacinëje vietoje, apsuptas aukðtø

medþiø, ir labai tinka tokiai paskirèiai”1 .

Ið tiesø gimnazija ásikûrusi labai graþioje vietoje. Tik ið vienos pusës matyti gana judri gatvë, taèiau triukðmà sulaiko medþiai, kuriø su kiekviena abiturientø laida vis daugëja: ðioje pusëje sodinami dvyliktokø àþuoliukai. Einant nuo mo­ kyklos á miesto centro pusæ, matyti èia buvus dvarà: tvenkinëliai, parkelis, kuris tikriausiai buvo dvaro sodas. Istoriniai ðaltiniai apie ðià vietà veda net á XVI amþiø. Pirmasis ðiø þemiø savininkas – tuometinio Memelio raðtvedys Wilhelmas Wirgauderis, 1578 m. ásigijæs èia keturis hufenus2 þemës. Vëliau èia ðeimininkavo von Goetzenø giminë, todël ði vieta imta vadinti Goetzenhofu. Ilgà laikà dvaras su þemëmis keliavo ið rankø á rankas, vis labiau smukdomas, kol 1851 m. já nupirko Karlas Friedrichas Gubba. Gubbos dvarà valdë iki 1944 m., jø valdymo metu jis tapo pavyzdiniu. 1945 m. sausio 26 d. so­ vietams priartëjus prie tos vietovës, vyko arðûs mûðiai, nukentëjo ir dvaro pastatas.

Pasitraukus Gubboms, nuo 1945 m. iki pat dvaro rekonstrukcijos ir naujø priestatø statybos èia gyveno lietuviai.

Oficialus mokyklos atidarymas – 1983 m. rugsëjo 1 d., taèiau dar 1981 m. prie S. Ðimkaus aukðtesniosios muzikos mo­ kyklos ákurta speciali vaikø muzikinë klasë, á kurià buvo priimti 25 berniukai.

Tai pirmoji bûsimosios meno mokyklos klasë. Ið pradþiø èia dirbo tik keturi peda­ gogai: chorui vadovavo A. Roþë, solfedþio mokë Donata Ûsaitë, fortepijono pamokas vedë Nina Katkova, bendrojo lavinimo

dalykus dëstë Marija Katilienë. Taigi ásikûrusi naujose patalpose mokykla jau buvo suformavusi pagrindinius darbo principus, subûrusi mokiniø kontingentà ne tik ið Klaipëdos, bet ir aplinkiniø mies­ tø. Sparèiai daugëjo mokiniø ir pedago­ gø. A. Roþë stengësi suburti kûrybingø, pasiðventusiø savo darbui, patyrusiø, bet jaunatviðkø þmoniø kolektyvà.

Vos po keleriø metø nuo ákûrimo pa­ grindinis mokyklos tikslas (ruoðti choro dirigentus) gerokai iðsiplëtë: 1984 m. ëmë veikti specialieji fortepijono ir puèiamøjø instrumentø skyriai, 1985 m. atidary­ tas dailës skyrius. Tie metai mokyklai reikðmingi ir kompozitoriaus Eduardo Balsio vardo suteikimu. Egzistuoja sena tradicija pagerbti þymius kûrëjus jø gimtinëse ar mokymosi vietose, áamþinant jø vardus mokymo ástaigø pavadini­ muose. Klaipëda visada buvo aktyvus muzikos kultûros miestas. Èia gyveno ir dirbo nemaþai svarbiø Lietuvos muzikø.

Dvi vaikø muzikos mokyklos pavadintos Juozo Karoso ir Jeronimo Kaèinsko, o konservatorija – Stasio Ðimkaus vardais.

Eduardo Balsio vardas meno mokyk­ lai suteiktas taip pat neatsitiktinai, juk kompozitorius svarbø gyvenimo etapà praleido Klaipëdoje: èia baigë Vytauto Didþiojo gimnazijà, be galo þavëjosi jûra ir iðsaugojo ðià meilæ visà gyvenimà, ji tapo svarbia jo kûrybos tema.

Artëjant ákûrimo deðimtmeèiui, mo­ kykloje ávyko keletas svarbiø permainø.

1991 m. mokytis buvo priimta mergaièiø (taip atsitiko dël keleto prieþasèiø. Vis daugiau berniukø ëmë rinktis profesijas, turinèias labiau uþtikrintà perspektyvà.

Buvo suprasta, kad stojimo á Muzikos ir Dailës akademijas procentas nebus aukðtas, jei mokykloje mokysis vien ber­ niukai. Gausëjant mokiniø ir pedagogø kolektyvui, vis daþniau pasigirsdavo nuo­ moniø, kad reiktø priimti ir mergaièiø), 1992 m. pirmasis mokyklos direktorius ir jos ákûrëjas A. Roþë iðvyko ið Lietuvos, o jo pareigas perëmë saksofonininkas Vid­ mantas Bëkða.

Nors E. Balsio menø gimnazija dar pa­ lyginti jauna, jos auklëtiniai jau ne pirmus metus garsina savo mokyklos ir miesto vardà. Klaipëdoje jau seniai gyvuoja mokiniø koncertø tradicija. Nuo 1925 m. Klaipëdos muzikos mokykla (dabar S. Ðimkaus konservatorija) rengë nuolati­ nius moksleiviø pasirodymus: kas antrà savaitæ vieðus, o kas savaitæ uþdarus.

Metø pabaigoje ávykdavo koncertas, ku­ riame bûdavo apibendrinami per metus mokyklos nuveikti darbai. Nuolatinis ëjimas á scenà jauniesiems atlikëjams – svarbi mokymosi dalis. Todël koncer­ tai, festivaliai, konkursai neatsiejami nuo

gimnazijos gyvenimo.

Chorinio dirigavimo skyrius – pirma­ sis mokykloje, todël natûralu, kad bûtent choras anksèiausiai pradëjo koncertinæ veiklà. Be to, paruoðti atlikëjà solistà uþtrunka daugiau laiko. Ið pradþiø dau­ giausia dëmesio skirta chorui, jis buvo berniukø muzikinio lavinimo pagrindas.

Jau po keleriø metø nuo skyriaus ákûrimo choras ëmë aktyviai koncertuoti ne tik Lietuvoje. Iki 1990 m. pagrindiniam mo­ kyklos chorui vadovavo A. Roþë. Per tà laikà kolektyvas apsilankë Sankt Peter­ burge, Lvove, Tartu, Rygoje, Maskvoje, Pardubicëje, Prahoje, Dubne. Ne maþiau svarbus ir dalyvavimas dainø ðventëse, sàskrydþiuose. Lietuvai atgavus nepri­ klausomybæ, atsirado daugiau galimybiø iðvaþiuoti á uþsiená. Tolimiausia berniukø choro kelionë ávyko 1992 m., vadovaujant Vytautui Saikauskui. Á septyniø dienø gastroles vyko nedidelë – trylikos mok­ sleiviø – grupë. Ið sëkmingos koncertinës kelionës choras parsiveþë ir muzikiniø áspûdþiø – japoniðkø dainø, kurias átraukë á savo repertuarà. Choristai labai pamëgo dainà apie þydinèià vyðnià – sakurà. Taip mokykloje suskambëjo japonø kalba. Nuo 1994 m. pagrindiniam gimnazijos chorui vadovauja Zita Kariniauskienë. Jos vado­ vaujamas choras gerokai sustiprëjo. Tai liudija gausûs laimëjimai respublikiniuose bei tarptautiniuose konkursuose Belgijoje, Ðveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje. Iðaugusá choro meniná lygá rodo ir stambios formos kûriniø atlikimas su geriausiais Lietuvos kolektyvais. Vienas svarbiausiø koncertø gimnazijos koncertinës veiklos istorijoje buvo E. Balsio 80-øjø gimimo metiniø minëjimas, kai menø gimnazijos choras dalyvavo atliekant oratorijà „Nelieskite mëlyno gaublio” – vienà reikðmingiausiø kompozitoriaus kûriniø. Dalia Balsytë, kompozitoriaus dukra, daug prisidëjusi organizuojant oratorijos atlikimà ir pati grojusi vienà ið fortepijono parti­ jø, pasakojo: „Oratorijos atlikimo idëjà pasiûlë bûtent E. Balsio gimnazijos cho­ ro vadovai. Jie paskambino ir pasakë: „Mes atsimename, jog artëja jubiliejus, ir ruoðiame oratorijos choro partijà. Ne­ svarbu, reikës ar ne, þinokit, kad mes bûsim jà paruoðæ”. Mane labai suþavëjo jø iniciatyva”.

Pagrindinis gimnazijos choras pradëjo koncertiná gyvenimà, taèiau gana greitai á já aktyviai ásitraukë ir kitø skyriø moksleiviai. Per dvideðimt gimnazijos gyvavimo metø tarptautiniø konkursø laureatais tapo daugiau kaip 80, o respublikiniø konkursø – daugiau kaip 90 moksleiviø. Viename interviu dabartinis mokyklos direktorius Gin­ tautas Misiukevièius sakë: „Ruoðimasis

ávairiems konkursams bei festivaliams yra lyg varomoji gimnazijos jëga”.

Jau nuo 1986 m. mokyklos auklëtiniai sëkmingai dalyvauja tarptautiniame B. Dvariono pianistø ir smuikininkø kon­ kurse, daugybæ priziniø vietø uþëmë klasikinës muzikos konkurse „Berlings­ ke Tidende” Kopenhagoje, J. Pakalnio mediniø ir variniø puèiamøjø instru­ mentø konkurse ir kitur.

Ne maþiau uþ dalyvavimà tarptau­ tiniuose konkursuose ir festivaliuose svarbus aktyvus dalyvavimas savo mies­ to muzikiniame gyvenime. Klaipëdoje jauniesiems atlikëjams skirta nemaþai renginiø, progø pasirodyti scenoje, pa­ klausyti vieniems kitø. Tai iðties didelis akstinas moksleiviams tobulëti, siekti kuo geresniø rezultatø. Ir svarbiausi Klaipëdos muzikiniai renginiai jau nebeiðsiverèia be E. Balsio menø gimna­ zijos auklëtiniø. Uostamiesèio klausyto­ jams puikiai paþástami ne tik mokyklos solistai, bet ir nuolat profesionaliai augantys kolektyvai: gimnazijos choras (vad. Z. Kariniauskienë), smuikininkø ansamblis (vad. K. Kupðienë), vokalinis vyrø ansamblis (vad. V. Saikauskas), styginiø orkestras (vad. S. Domarkienë), puèiamøjø orkestras (vad. V. Bruþas) ir ypaè mëgstamas diksilendas (vad.

J. Barkauskas). Bene didþiausio dalyviø ir klausytojø dëmesio susilaukia jau sep­ tynerius metus gyvuojantis tarptautinis jaunøjø atlikëjø festivalis „Skambanti banga”. Jame gimnazija gali visokeriopai pristatyti savo veiklà: èia dalyvauja mo­ kyklos pianistai, smuikininkai, pûtikai, dirigentai ir net jaunieji kompozitoriai.

Nepaisant siûlomø menø gimnazijø reorganizavimo projektø ir sklandanèiø nerimastingø nuotaikø, mokykloje gy­ venimas nesustojo, gal net atvirkðèiai – suaktyvëjo. Nenuostabu – juk pedagogø kolektyvas (vadovaujamas rûpestingo ir entuziastingo direktoriaus Gintauto Misiukevièiaus) iðties kûrybingas, nesto­ kojantis idëjø ir pasiðventimo. Daugelis mokytojø yra ne tik puikûs pedago­ gai, bet nuolat dalyvauja koncertinëje veikloje, skaito praneðimus konferen­ cijose, seminaruose, rengia parodas.

Jø nenuilstamo darbo dëka Klaipëdos Eduardo Balsio menø gimnazija savo dvideðimtuosius gyvavimo metus pa­ sitinka kaip svarbus Vakarø Lietuvos jaunøjø menininkø ruoðimo centras, pa­ siekæs aukðtà profesionalumo ir meniná lygá, sukaupæs nemaþà kraitá laimëjimø Lietuvoje ir uþsienyje. n 1 A. Kutra, „Bus meno mokykla”, Tarybinë Klaipëda, 1980, balandþio 5.

2 Hufenas – 7–15 ha sklypas.

Muzikos barai /31

KAU­NO MIES­TO SA­VI­VAL­DY­BË

LIETUVOS EPTA

LIETUVOS MUZIKOS AKADEMIJOS KAUNO FAKULTETAS

IV-to­jo Kau­no tarp­tau­ti­nio for­te­pi­jo­ni­niø an­sam­bliø kon­kur­so nuo­sta­tai

IV KAU­NO TARP­TAU­TI­NIS FOR­TE­PI­JO­NI­NIØ AN­SAM­BLIØ 4th KAUNAS INTERNATIONAL PIANO DUO COMPETITION

K O N­K U R­S A S 1. IV-TA­ S IS KAU­ N O TARP­ TAU­T I­N IS FOR­T E­P I­J O­N I­N IØ AN­S AM­B LIØ KON­K UR­S AS vyks 2004 m. rug­s ë­j o 26 d. – spa­l io 2 d. Kau­n e (Lie­t u­v a) 2. KON­KUR­SO DA­LY­VIAI

2.1. Kon­kur­se ga­li da­ly­vau­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir uþ­sie­nio ða­liø pia­nis­tai.

2.2. Da­ly­viai skirs­to­mi á tris am­þiaus gru­pes: A gru­pë Be­si­mo­kan­tys gro­ti for­te­pi­jo­nu moks­ lei­viai, ku­riems iki kon­kur­so pra­dþios su­ kaks ne dau­giau kaip 15 me­tø. Ðios gru­pës da­ly­viø (Lie­tu­vos pi­lie­ èiø) at­ran­ka vyks Kau­ne 2004 m. ge­gu­ þës më­ne­sá.

B gru­pë 15-26 me­tø am­þiaus pia­nis­tai, stu­di­ juo­jan­tys for­te­pi­jo­no spe­cia­ly­bæ.

C gru­pë Virð 26 me­tø am­þiaus spe­cia­lis­tai 2.3. Kai an­sam­bly­je yra skir­tin­go am­ þiaus gru­piø at­li­kë­jø, gru­pë nu­sta­to­ma pa­gal vy­res­nio­jo pia­nis­to am­þiø.

3. KON­KUR­SO PRO­GRA­MA

A gru­pë 3.1. Cik­li­në so­na­ta, so­na­ti­na ar­ba va­ ria­ci­jos for­te­pi­jo­nui ke­tu­rioms ran­koms pa­si­rink­ti­nai ið XVIII-XIX a. kom­po­zi­to­riø

Muzikos barai /32

kû­ri­niø (ori­gi­na­lus kû­ri­nys).

3.2. Ke­li lais­vai pa­si­rink­ti kû­ri­niai, ið ku­riø bent vie­nas tu­ri bû­ti dviem for­te­pi­ jo­nams ke­tu­rioms ran­koms (ori­gi­na­lûs kû­ri­niai ar­ba transk­rip­ci­jos).

3.3. Pri­va­lo­mas Lie­tu­vos kom­po­zi­to­ riaus kû­ri­nys, ku­rio nu­ma­to­ma truk­më 35 mi­nu­tës (na­tos bus ið­siøs­tos po 2004 me­tø ge­gu­þës 1 d.).

3.4. Vi­sos pro­gra­mos truk­më ne­tu­ri vir­ðy­ti 25 min. ir ne­tu­ri bû­ti trum­pes­në nei 20 min.

B gru­pë 3.5. Cik­li­në so­na­ta ar­ba va­ria­ci­jos for­te­pi­jo­nui ke­tu­rioms ran­koms pa­si­rink­ ti­nai ið XVIII-XIX a. kom­po­zi­to­riø kû­ri­niø (ori­gi­na­lus kû­ri­nys).

3.6. F.Schu­ber­to kû­ri­nys for­te­pi­jo­nui ke­tu­rioms ran­koms.

3.7. Ke­li lais­vai pa­si­rink­ti kû­ri­niai, ið ku­riø bent vie­nas tu­ri bû­ti dviem for­te­pi­ jo­nams ke­tu­rioms ran­koms (ori­gi­na­lûs kû­ri­niai ar­ba transk­rip­ci­jos).

3.8. Pri­va­lo­mas Lie­tu­vos kom­po­zi­to­ riaus kû­ri­nys, ku­rio nu­ma­to­ma truk­më 57 mi­nu­tës (na­tos bus ið­siøs­tos po 2004 me­tø ge­gu­þës 1 d.).

3.9. Vi­sa pro­gra­ma ne­tu­ri virðyti 45 min.

C gru­pë Ðios gru­pës pa­si­ro­dy­mai vyks dviem tu­rais, Þiu­ri spren­di­mu á ant­rà­já tu­rà at­ren­ ka­ma ne dau­giau kaip pu­së pir­mo­jo tu­ro da­ly­viø.

I tu­ras

3.10. Cik­li­në so­na­ta ar­ba va­ria­ ci­jos for­te­pi­jo­nui ke­tu­rioms ran­koms pa­si­rink­ti­nai ið XVIII-XIX a. kom­po­zi­to­riø kû­ri­niø (ori­gi­na­lus kû­ri­nys).

3.11. Vie­nas ar­ba ke­li F.Schu­ber­to kû­ri­niai for­te­pi­jo­nui ke­tu­rioms ran­koms (truk­më – ne ma­þiau 10 mi­nu­èiø).

3.12. XX a. ant­ro­sios pu­sës ar­ba XXI a. kom­po­zi­to­riaus kû­ri­nys dviem for­te­pi­ jo­nams ke­tu­rioms ran­koms (ori­gi­na­lus kû­ri­nys).

3.13. Pir­mo­jo tu­ro pro­gra­mos truk­ më ne­tu­ri vir­ðy­ti 40 min.

II tu­ras

Pir­ma­ja­me tu­re at­lik­ti kû­ri­niai ne­ga­li bû­ti kar­to­ja­mi.

3.14. Lais­vai pa­si­rink­ta pro­gra­ma, ku­rio­je bent vie­nas ið pa­si­rink­tø kû­ri­niø tu­ri bû­ti dviem for­te­pi­jo­nams ke­tu­rioms ran­koms (ori­gi­na­lûs kû­ri­niai ar­ba transk­ rip­ci­jos).

3.15. Pri­va­lo­mas Lie­tu­vos kom­po­zi­to­ riaus kû­ri­nys, ku­rio nu­ma­to­ma truk­më 57 mi­nu­tës (na­tos bus ið­siøs­tos po 2004 me­tø ge­gu­þës 1 d.).

3.16. Ant­ro­jo tu­ri pro­gra­mos truk­më 35-40 min.

Didþioji salë 4. DA­LY­VA­VI­MO KON­KUR­SE TVAR­KA

4.1. Kon­kur­so da­ly­viø per­klau­sos vie­ ðos. Ei­lë nu­sta­to­ma bur­tais.

4.2. Kû­ri­nius, pa­ra­ðy­tus vie­nam for­te­ pi­jo­nui ke­tu­rioms ran­koms, rei­kia at­lik­ti vie­nu for­te­pi­jo­nu.

4.3. Pro­gra­mos at­li­ki­mas ið na­tø ar­ ba min­ti­nai kon­kur­so re­zul­ta­tams áta­kos ne­tu­ri.

4.4. Þiu­ri tu­ri tei­sæ klau­sy­ti vi­sà cik­li­ná kû­ri­ná ar­ba at­ski­ras jo da­lis.

4.5. Þiu­ri tu­ri tei­sæ pa­si­ro­dy­mà nu­trauk­ti, jei­gu da­ly­viø me­ni­nis ly­gis ne­pa­kan­ka­mas.

5. DA­LY­VIØ PA­RAIЭKOS

5.1. Da­ly­viø pa­raið­kos pri­ima­mos iki 2004 m. ge­gu­þës 1 d.

5.2. Prie pa­raið­kos bû­ti­na pri­dë­ti: gi­mi­mo liu­di­ji­mo ar­ba pa­so ko­pi­jà; trum­pà kû­ry­bi­næ kiek­vie­no at­li­kë­jo biog­ra­fi­jà, ku­rio­je bû­ti­na nu­ro­dy­ti pe­da­ go­gus, pas ku­riuos mo­kë­si ar te­be­si­mo­ ko, taip pat pe­da­go­gà, pa­ruo­ðu­sá du­e­tà kon­kur­sui, nu­ma­to­mà at­lik­ti pro­gra­mà; do­ku­men­tà apie mu­zi­ki­ná ið­si­la­vi­ni­ mà; 2 fo­to­gra­fi­jas (kiek­vie­no da­ly­vio at­ski­ rai ar­ba ben­drà du­e­to); ban­ko do­ku­men­tà apie su­mo­kë­tà 200 Lt an­sam­blio sto­ja­mà­já kon­kur­so mo­kes­tá, ku­rá pra­ðo­me su­mo­kë­ti iki 2004 m. rug­së­jo 1 d. á Lie­tu­vos for­te­pi­ jo­no pe­da­go­gø aso­cia­ci­jos ei­na­mà­jà sà­skai­tà: AB ban­kas HANSA-LTB Sos­ ti­nës sky­rius, ban­ko ko­das 73000, sà­ skai­tos Nr. 10002452763, aso­cia­ci­jos ko­das 9196334.

5.3. Ke­lio­nës, nak­vy­nës ir mai­ti­ni­ mo ið­lai­das ap­mo­ka pa­tys da­ly­viai.

6. DA­LY­VIØ PRE­MI­JA­VI­MAS

6.1. Kon­kur­so þiu­ri spren­di­mu nu­ga­ lë­to­jams ski­ria­mos pre­mi­jos ir di­plo­mai.

6.2. Þiu­ri ga­li skir­ti ne vi­sas pre­mi­jas ar­ba jas da­lin­ti.

6.3. Þiu­ri spren­di­mai ga­lu­ti­niai ir ne­ap­skundþia­mi.

IV-to­jo Kau­no tarp­tau­ti­nio for­te­pi­jo­ni­ niø an­sam­bliø kon­kur­so Or­ga­ni­za­ci­nis ko­mi­te­tas

KAI PERÞEN­GIA­MA RI­BA: „TE­REM QU­AR­TET” PA­RO­DI­JOS Ru­sø liau­dies in­stru­men­tø kvar­te­tas – dvi dom­ros, ba­ja­nas ir bo­si­në ba­la­lai­ka – tai „Te­rem Qu­ar­tet” ið Sankt Pe­ter­bur­go su­dë­tis.

Spa­lio 22-osios va­ka­rà ðis an­sam­blis, pa­si­rin­ kæs in­tri­guo­jan­èià to­kiems in­stru­men­tams pro­gra­mà (for­te­pi­jo­ni­nio Cho­pi­no Nok­ tiur­no, Schu­ber­to „Ave Ma­ria”, gar­sio­sios Bi­zet „Ha­ba­ne­ros” per­dir­bi­mai), pa­kvie­të á Na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos Di­dþi­à­jà sa­læ.

Ei­da­ma á kon­cer­tà, svars­èiau, kiek ga­li bû­ti trans­for­muo­ja­ma kad ir Schu­ber­to „Ave Ma­ria” kaip pa­ro­di­jos þan­ras. Jei pri­si­min­si­me to­bu­lø Lis­zto, Ra­ve­lio ir dau­ge­lio ki­tø transk­ rip­ci­jø pa­vyz­dþius, ði mu­zi­ki­nës im­pro­vi­za­ci­ jos sri­tis itin pla­ti ir ávai­ri. Ta­èiau ly­rið­kø­jø Lied au­to­riø skam­bë­siant ru­sið­ko­mis dom­ro­mis ar ba­la­lai­ka nie­kaip ne­ga­lë­jau ási­vaiz­duo­ti...

Smal­su­mo kon­cer­te pa­ten­kin­ti ne­pa­vy­ko, nes „Te­rem Qu­ar­tet” at­li­ko nau­jà pro­gra­mà, ið afi­ ðuo­to­sios pa­li­kæs tik pu­sæ kû­ri­niø. Vis dël­to, ið­gir­du­si at­li­kë­jø im­pro­vi­zuo­tus „Ru­sið­kuo­sius grau­de­ni­mus” J. S. Ba­cho To­ka­tos ir fu­gos d-moll te­mo­mis, grei­tai su­vo­kiau, kaip bû­tø skam­bë­ju­si mi­në­to­ji „Ave Ma­ria” ar Cho­pi­no Nok­tiur­nas. Ið­klau­siu­si ba­ja­nis­to An­dre­jaus Smir­no­vo pa­sa­ko­ji­mà, esà Ba­chui, nors ir nie­kad ne­si­lan­kiu­siam Ru­si­jo­je, ið ðios ða­lies drau­gai par­ve­þë ke­le­tà uþ­ra­ðy­tø me­lo­di­jø, ku­riø pa­grin­du su­kur­ta, pa­vyz­dþiui, ir gar­ sio­ji var­go­ni­në to­ka­ta ir fu­ga, ið­kart uþ­ki­bau uþ in­tri­gos – nie­kaip ne­ga­lë­jau su­ta­pa­tin­ti ru­sið­kø èias­tuð­kø ir ba­ro­ko mu­zi­kos ðe­dev­ro.

Ta­èiau su­skam­bus grau­din­goms dom­rø tre­ lëms ir bo­si­nës ba­la­lai­kos tai minkð­tam, tai dþerþ­gian­èiam pri­ta­ri­mui ar ba­ja­nu trau­kia­ mai me­lo­di­jai, ste­bë­jau­si, kaip Ba­cho mu­zi­ kos di­dy­bæ ir ið­kal­bin­gu­mà ga­li nu­stelb­ti ne­va jø pri­gim­ti­në ið­raið­ka – ele­men­ta­rios ru­sið­kos pol­kos. To­dël ti­ki­my­bë su­sie­ti ðiuos ra­di­ka­liai skir­tin­gus mu­zi­kos pa­vyz­dþius at­ro­dë pri­ temp­ta tiek, kiek, ma­nau, no­rë­jo pa­tys at­li­kë­ jai im­pro­vi­zuo­to­jai, pa­tei­sin­da­mi to­kio ly­gio pa­ro­di­ja­vi­mà, siek­da­mi glau­des­nio ry­ðio su pub­li­ka, pa­më­të­da­mi ðá triu­kà.

Ið tà va­ka­rà at­lie­ka­mø rim­to­sios mu­zi­kos kû­ri­niø vie­ni ru­sø liau­dies in­stru­men­tø temb­ rais nu­skam­bë­jo tar­si na­tû­ra­liai ir ðmaikð­èiai, ki­ti – vi­sið­kai trans­for­muo­jant, tar­si pa­si­ty­èio­ jant ið pa­èios mu­zi­kos. Ðtai leng­vo­jo þan­ro Èes­na­ko­vo „Va­ka­ro mal­do­je” aist­rin­gi dom­rø sty­gø vir­pë­ji­mai, sod­ri ba­ja­no me­lo­di­ja pa­nar­di­no á se­nø ru­sið­kø fil­mø pa­sau­lá, tar­si gir­dë­èiau jø ágar­si­ni­mà, o im­pro­vi­za­ci­jà pa­gal Rims­kio-Kor­sa­ko­vo „Ca­rai­tæ gul­bæ” kvar­te­tas ið­plë­to­jo iki ne­sko­nin­go tan­go sti­chi­jos, taip ákû­ny­da­mas, ba­ja­nis­to Smir­no­vo þo­dþiais, „ca­rai­tës sva­jo­næ”. De­ja, skam­bant tre­èia­jam kon­cer­to kû­ri­niui – im­pro­vi­za­ci­jai „Ma­þa­sis prin­cas” Rims­kio-Kor­sa­ko­vo, Èai­kov­skio, Rach­ ma­ni­no­vo te­mo­mis, – ëmë áky­rë­ti ir be­si­kar­ to­jan­ti kû­ri­niø in­stru­men­ta­vi­mo kon­cep­ci­ja á pir­mà vie­tà ið­kel­ti ba­ja­no me­lo­diz­mà, ku­rá pa­pil­dy­tø dom­rø tre­lia­vi­mas, o funk­ci­nio

akom­pa­ni­men­to par­ti­jà skir­ti bo­si­nës ba­la­lai­kos temb­rui. Ir nors ið pir­mo þvilgs­nio mu­zi­kan­tai më­gi­no pa­pirk­ti ne tik me­lo­di­jø sti­li­za­vi­mu, bet ir vir­tuo­zið­ku­mu, tech­ni­kos sub­ti­ly­bë­mis ðis kvar­ te­tas anaip­tol ne­su­bliz­gë­jo. Pa­vyz­dþiui, ba­ja­nis­tui ne­si­se­kë ne­su­ve­liant ið­gro­ti smul­kio­sios tech­ni­kos pa­sa­þø. Gal to­dël at­li­kë­jo par­ti­jo­je vy­ra­vo uni­so­ni­ nës ar akor­dais pa­gra­þin­tos me­lo­di­jos fak­tû­ra?..

Gal­bût vie­nin­te­lë­je Ðèed­ri­no pje­sës „Se­kant Albéni­zu” transk­rip­ci­jo­je ba­la­lai­ki­nin­kui bu­vo la­bai trum­pai su­teik­tas so­lis­to vir­tuo­zo epi­zo­das, ku­ria­me ið­gir­dau kur kas pla­tes­nes ir ádo­mes­nes ne tik ðio in­stru­men­to, bet ir at­li­kë­jo Mi­chai­lo Dziu­dzës ga­li­my­bes nei iki tol skam­bë­ju­sio akom­ pa­ni­men­to ru­ti­nið­ku­mà.

Pir­mo­je kon­cer­to da­ly­je pa­grie­þus ga­na ávai­rios mu­zi­kos, ant­rai da­liai su­teik­tas ta­ria­mas te­mið­ku­ mas – skam­bë­jo Ni­no Ro­tos mu­zi­kos F. Fel­li­ni’o ki­no fil­mams aran­þuo­tës ir ar­gen­ti­nie­tið­ko­jo tan­go kom­po­zi­ci­jos. At­li­kæ dvi ita­lið­kas sti­li­zuo­tas Ro­tos kom­po­zi­ci­jas, kvar­te­to na­riai pa­gro­jo ir „ori­ gi­na­lià” im­pro­vi­za­ci­jà jø te­mo­mis, ku­rio­je ne­bu­vo gir­dë­ti nie­ko ori­gi­na­laus. Ðios im­pro­vi­za­ci­jos klau­ siau­si tar­si dar vie­no ita­lø kom­po­zi­to­riaus kû­ri­nio, pa­rem­to anks­tes­niø te­mø, ðiek tiek pa­dai­lin­tø ru­sið­ku ko­lo­ri­tu, per­ci­ta­vi­mu.

Gal­bût vie­nin­te­lis da­ly­kas kon­cer­te, pa­da­ræs di­des­ná áspû­dá, – tai tri­jø As­to­ro Piaz­zol­los pje­siø aran­þuo­tës, dar kar­tà pa­tvir­ti­nu­sios ðios mu­zi­ kos uni­ver­sa­lu­mà ir uni­ka­lu­mà ið­lik­ti to­kiai pat hip­no­ti­zuo­jan­èiai ir trau­kian­èiai ne­pri­klau­so­mai nuo an­sam­blio su­dë­ties ar pa­rink­tø in­stru­men­tø temb­rø. Pa­vyz­dþiui, gar­su­sis tan­go „Ob­li­vion”, at­lie­ka­mas akor­de­o­no ar for­te­pi­jo­no so­lo, smui­ko, for­te­pi­jo­no, kon­tra­bo­so ir akor­de­o­no an­sam­blio, o ðá­kart – ru­sø liau­dies in­stru­men­tø kvar­te­to, sklei­dë në kiek ne­sil­pnes­ná mu­zi­kos mag­ne­tiz­mà ir nos­tal­gi­jà. Bet pa­bai­go­je no­rë­èiau pa­kal­bë­ti apie ne­tie­sio­giai á sa­va­ran­kið­kà re­per­tu­ a­ro da­lá su­si­jun­gu­sius ke­lis po­pu­lis­tið­kus kû­ri­në­ lius, ku­riø klau­sy­da­ma­si su­vo­kiau vie­nà me­da­lio pu­sæ, kaip ðis kvar­te­tas „áspû­din­gai per­þen­gia þan­rø bar­je­rus”, kai „mu­zi­kos þi­no­vai jau­èia­si pri­blokð­ti”. Nie­kaip ki­taip, o tik kaip më­gi­ni­mas ási­teik­ti pub­li­kai skam­bë­jo „Ka­èiø val­so” pa­ro­di­ja, tar­si tei­gian­ti, kad kvar­te­tas ga­li gro­ti ir to­kius kû­ri­ nius. Ne­su­pra­tau, kaip bu­vo pa­rink­tos ir bi­so kom­ po­zi­ci­jos, – mu­zi­kai itin su­reikð­min­tai pa­skam­bi­no la­biau vy­res­nia­jai kar­tai þi­no­mà dai­nà apie mus vie­ni­jan­èià Bal­ti­jos jû­rà, kal­ban­èià vi­so­mis kal­bo­ mis. Grau­dþiai juo­kin­ga, bet kon­cer­tà vai­ni­ka­vo im­pro­vi­za­ci­ja „Oþe­lis” gar­sio­sios dai­nuðkos apie tris parðiu­kus „Pil­kas vil­kas mums ne­bai­sus” te­ma.

Ar­gi tai dar kar­tà ne­pa­tvir­ti­no ðio kvar­te­to pri­ori­ te­tø ren­kan­tis re­per­tu­a­rà, no­ro átik­ti pub­li­kai?

Kaip nie­kad ta­po aið­ku, ko­kia sli­di ri­ba tarp pro­fe­ sio­na­lu­mo ir trum­pa­lai­kiø efek­tø vai­ky­mo­si, kaip leng­va per­þeng­ti dar vie­nà ri­bà tarp leng­vo­jo ir „pi­gaus” þan­ro (ypaè tu­rint gal­vo­je ant­rà­jà bi­so kom­po­zi­ci­jà) mu­zi­kos. Ma­nau, bû­tø bu­væ kur kas ádo­miau ið­girs­ti kad ir ðmaikð­èià kon­cer­to afi­ðo­je skelb­to­sios uver­tiû­ros ið Ros­si­ni „Se­vi­li­jos kir­pë­jo” transk­rip­ci­jà (vis dël­to smal­su, kaip ji bû­tø skam­ bë­ju­si ba­la­lai­kos ar ba­ja­no de­ri­niu...) nei „Te­rem kvar­te­to” pa­si­rink­tas la­biau Spor­to rû­mø sa­lës pub­li­kai skir­tas pje­ses.

Ri­ma PO­VI­LIO­NIE­NË

Muzikos barai /33

Paþintis

Su­si­paþin­ki­te: – kom­po­zi­to­rius Re­za Va­li Iri­na KU­DI­NO­VA

A

pie per­sø kul­ tû­rà mû­sø ða­ly­je ma­þai þi­no­ma. Per­ si­dos, ar­ba Par­so (da­bar Far­so), ka­ra­lys­të­je da­bar­ti­nio Ira­no te­ri­to­ri­jo­je bu­vo ási­vy­ra­væ Per­si­dos val­ do­vai Ache­me­ni­dai. O ið Per­si­dos var­do ki­lo eu­ro­pie­tið­kas ða­l ies, iki 1935 me­t ø va­d in­ tos Per­si­j a, pa­va­d i­n i­m as, ku­rio da­b ar ira­nie­è iai be­v eik ne­var­t o­j a.

Per­sø kul­tû­ra re­mia­si se­no­mis tra­di­ci­ jo­mis. Di­de­li ira­nie­èiø nuo­pel­nai me­no, po­ezi­jos, li­te­ra­tû­ros, fi­lo­so­fi­jos sri­ty­se.

Pa­kan­ka pa­mi­në­ti to­kias pa­var­des kaip Abil­ka­sym Shakh­na­ma Fir­dou­si – ne­ blës­tan­èios ei­liuo­tos epo­pë­jos Ðach-na­me au­to­rius; Oma­ras Cha­ja­mas – po­etas, fi­lo­ so­fas, ma­te­ma­ti­kos, kos­mo­go­ni­jos dar­bø au­to­rius; Sa­a­dis, ku­rio tik­ro­ji pa­var­dë Mus­ lich ad Din, – po­ etas ir ra­ ðy­ to­ jas, daug ke­lia­væs po mu­sul­mo­nø ða­lis, bu­vo pa­te­kæs á fran­kø (pa­gal ki­tus duo­me­nis – kry­þiuo­èiø) ne­lais­væ, su­kû­rë ei­lë­rað­èiø rin­ki­nius Bus­tan (Vai­siø so­das) ir Gu­lis­tan (Ro­þiø so­das); N. Va­li is­to­ri­kai pri­ski­ria apie 340 re­li­gi­nio fi­lo­so­fi­nio po­bû­dþio trak­ta­tø; Dar Ði­ra­zio, Dþa­la­lio ad din Ru­ mio ir ki­tø ira­nie­èiø kû­ry­ba tu­rë­jo di­de­læ

Pvz. 1

Muzikos barai /34

áta­kà vi­sai Ry­tø li­te­ra­tû­rai. Áþy­mus XX am­þiaus fi­lo­so­fas ir mu­ zi­kan­tas Chaz­rat Ina­jat Cha­nas sa­vo kny­go­je Gar­so mis­ti­ka pa­sa­ko­ja, kad kiek­vie­na þo­dþio rai­dë pa­ti sa­vai­me su­ku­ria tam tik­rà vaiz­dà ir su­tei­kia skai­ty­to­jui in­for­ma­ci­jà apie jos reikð­mæ.

Pa­vyz­dþiui, rai­dë x sim­bo­li­zuo­ja kry­þiø, o – nu­lá. Au­to­riaus ma­ny­mu, ðiuo­lai­ki­nis rai­dy­nas yra ið­kreip­tas: “Se­nie­ji ara­bø ir per­sø rað­me­nys, ku­riuos ga­li­ma ras­ti ant ar­kø, se­nø dra­bu­þiø klos­të­se, ant va­ ri­niø in­dø ir ki­li­mø, yra pa­tys to­bu­liau­si ir gra­þiau­si”.

Nuo se­nø lai­kø Ira­ne do­mi­ma­si ir mu­zi­ka. Pir­mie­ji en­cik­lo­pe­di­nio tu­ri­nio trak­ta­tai pa­ra­ðy­ti XIII–XIV am­þiuo­se.

Tai Mach­mu­do ibn Ma­su­do að Ði­ra­zio Ka­rû­nos per­las ir Mu­cha­me­do al Amu­lio Moks­lø bran­ge­ny­bës. Ðiuo­se trak­ta­tuo­se pa­tei­kia­ma pa­grin­di­niø te­ori­niø mu­zi­ kos pro­ble­mø ana­li­zë.

At­si­vë­ru­sios sie­nos ska­ti­na kul­tû­ri­ nius mai­nus, ávai­riø ða­liø me­ni­nin­kams tei­kia ga­li­my­biø pra­tur­tin­ti sa­vo kon­cer­ ti­ná re­per­tu­a­rà ádo­miais, me­nið­kai ver­tin­ gais kû­ri­niais. No­rë­tø­si Lie­tu­vos mu­zi­kø ben­druo­me­næ su­pa­þin­din­ti su Lie­tu­vo­je vi­sai ne­þi­no­mu ðiuo­lai­ki­niu kom­po­zi­to­ riu­mi Re­za Va­li, pa­do­va­no­ju­siu straips­ nio au­to­rei dvie­jø per­sø dai­nø cik­lø ir tri­jø cik­lø for­te­pi­jo­nui (Ges­tu­res, Der Eis­

Pvz. 2

berg, Re­mi­nes­cen­ces) na­tø lei­di­nius.

Kom­po­zi­to­rius Re­za Va­li gi­më Ira­no mies­te Ghaz­vi­ne 1952 me­tais. Bai­gæs Te­ he­ra­no kon­ser­va­to­ri­jà, nuo 1972 me­tø tæ­së kom­po­zi­ci­jos ir mu­zi­ki­nio auk­lë­ji­ mo stu­di­jas Aust­ri­jo­je, Vie­nos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je. 1985 me­tais Va­li Pit­sbur­go (JAV, Pen­sil­va­ni­ja) uni­ver­si­te­te ap­gy­në dak­ta­ro di­ser­ta­ci­jà (te­ori­ja, kom­po­zi­ci­ ja). Ðiuo me­tu kom­po­zi­to­rius dës­to Pit­ sbur­go “Car­ne­gie Mel­lon” uni­ver­si­te­to mu­zi­kos de­par­ta­men­te. Va­li – kû­ri­niø or­kest­rui, sty­gi­niø kvar­te­tui au­to­rius, taip pat su­kû­ræs kom­po­zi­ci­jø cho­rui, for­te­pi­jo­nui ir bal­sui; ra­ðo elek­tro­ni­næ mu­zi­kà. Uþ kû­ry­bi­nius lai­më­ji­mus kom­ po­zi­to­rius yra ga­væs Aust­ri­jos mu­zi­kos ir me­no mi­nis­te­ri­jos ap­do­va­no­ji­mø, ne vie­nà pre­mi­jà Pen­sil­va­ni­jo­je. Va­li ne­re­tai va­di­na­mas “sëk­min­giau­siu mu­zi­kos kû­ rë­ju po Bartóko, ku­ris uni­ka­liai su­de­ri­na fol­klo­rà su kla­si­ki­ne Eu­ro­pos mu­zi­ka”.

Pir­mà­já sa­vo sty­gi­niø kvar­te­tà, ku­rio prem­je­ra ávy­ko 1988 me­tais, Va­li su­kû­rë þy­mia­jam “Kro­nos” kvar­te­tui. Los An­ge­ les Ti­mes ðis kû­ri­nys bu­vo áver­tin­tas kaip “gi­lus, áti­ki­na­mas, dra­ma­tið­kas”. Phi­li­ pas Ge­or­gas 20th Cen­tu­ry Mu­sic (1999 m. ko­vas) ra­ðë, kad me­ni­nin­ko, ku­ris va­di­ na­mas Ira­no Bartóku, kom­po­zi­ci­jø ko­ lek­ci­jos pras­min­gumà le­mia ge­bë­ji­mas de­rin­ti sa­vo krað­to liau­dies mu­zi­kà su Va­ka­rø kla­si­ki­ne tech­ni­ka.

Dël ry­tie­tið­kos spe­ci­fi­kos þa­vi, trau­ kia, in­tri­guo­ja ir Va­li per­sø dai­nø rin­ki­ niai. Dai­nø cik­las Four Per­si­an Songs (Ke­ tu­rios per­sø dai­nos) – vien­ti­sas, su­da­ry­tas re­mian­tis kon­tras­tø prin­ci­pu ir drau­ge tu­rin­tis ben­drø, vie­ni­jan­èiø da­ly­kø. Ja­ me kom­po­zi­to­rius at­sklei­dþia ne tik vi­sà þmo­gaus jaus­mø ga­mà, bet ir per­tei­kia gam­tos bû­se­nà bei su­tei­kia gam­tai kaip gy­vam per­so­na­þui ypa­tin­go psi­cho­lo­giz­ mo. Vi­sas cik­las tie­siog per­si­sun­kæs Ry­tø aro­ma­tais.

Pir­mo­ji dai­na – tai po­etið­ka mei­lës ele­ gi­ja. Rei­kia pa­brëþ­ti, kad my­li­mo­sios mo­ ty­vas – pa­grin­di­nis per­sø li­te­ra­tû­ro­je ir mu­zi­ko­je. My­li­mo­sios pa­veiks­las ku­ria­ mas tra­di­cið­kai – re­mian­tis pa­ly­gi­ni­mu (me­ta­fo­ra): ðvel­ni ba­lan­dë­lë, gra­cin­ga ga­ze­lë, baikð­ti da­nie­lë, ku­rios þvilgs­nis – lyg drà­saus jau­no ere­lio. My­li­mo­sios vei­das kaip më­nu­lis, ant­akiø lin­kis – átemp­tas lan­kas, o blaks­tie­nos – strë­lës, su­þei­dþian­èios my­li­mo­jo ðir­dá.

Bet gráþ­ki­me prie pir­mo­sios dai­nos.

For­te­pi­jo­no par­ti­ja ku­ria krin­tan­èiø kal­ nuo­se lie­taus la­ðø aso­cia­ci­jas:

Lietuvos muzikos link Ly­ja lie­tus kal­nuo­se ir miðkuo­se, Að tai ste­biu ir Màs­tau apie ta­ve.

Ta­ve, ku­ri pa­li­ko ma­ne. Su­gráþk, Að il­giuo­si ta­væs.

Pats kom­po­zi­to­rius nu­ro­dë, kad for­te­ pi­jo­no ir vo­ka­li­nës par­ti­jos yra sa­va­ran­ kið­kos; for­te­pi­jo­nas ku­ria ty­lø ir sub­ti­lø fo­nà bal­sui. Mu­zi­ki­në vo­ka­lo par­ti­jos rit­mi­ka re­mia­si trio­liø sin­ko­pë­mis. Par­ti­ ja ið­raið­kin­gai pa­gra­þin­ta fio­ri­tû­ro­mis ir me­liz­mo­mis, o tai bû­din­ga per­sø na­cio­ na­li­nei mu­zi­kai: Pvz. 1.

Ant­ro­ji dai­na Kur­dish Song (Kur­dø dai­na1) – tai vo­ka­li­zë. Sin­ko­puo­tas rit­mas tæ­sia­si nuo pir­mo­sios cik­lo dai­nos, ta­èiau èia jis ágau­na ki­tà po­bû­dá. Jau nuo pat pir­ mø­jø for­te­pi­jo­no par­ti­jos tak­tø gir­di­ma cha­rak­te­rin­ga, nuo­lat pa­si­kar­to­jan­ti rit­ mi­në fi­gû­ra, ku­ri yra vi­sos dai­nos pa­grin­ das, ku­rian­tis ðuo­liuo­jan­èio ant þir­go kal­nie­èio aso­cia­ci­jas. Dai­nos met­ras 6/8, o ypa­tin­ga vo­ka­lo vi­du­ri­nio­sios da­lies rit­mi­ka pri­me­na ti­pið­kà ar­më­nø ar azer­ bai­dþa­nie­èiø ðo­ká: Pvz. 2.

Tai­gi Va­li – pui­kus rit­mo meist­ras.

Ne­sun­ku su­vok­ti, kad pir­mo­je dai­no­je 6/8 met­ras vos uþ­gims­ta trio­lë­se. Bet il­ge­sio, liû­de­sio ir lie­taus dai­na ku­pi­na abe­jo­niø, to­dël èia met­ras ne­apib­rëþ­tas, nes toks au­to­riaus su­ma­ny­mas. O Kur­dø dai­nai bû­din­gas ryþ­tin­gas rit­mas ir api­ brëþ­tas met­ras.

Tre­èio­sios dai­nos – Lul­la­by (Lop­ði­ në) – gra­þi ir ið­raið­kin­ga vo­ka­lo par­ti­ja pa­puoð­ta per­sø mu­zi­kai bû­din­ga or­na­ men­ti­ka. For­te­pi­jo­no par­ti­ja tar­si pie­ðia be­si­su­pan­tá lop­ðá – aso­cia­ci­jas ku­ria pa­ si­kar­to­jan­tys skir­tin­go aukð­èio gar­sai.

Fak­tû­ros skaid­ru­mas ne­truk­do su­vok­ti pa­sa­kið­kø ir uþ­bu­rian­èiø Ry­tø mo­ty­vø.

Fi­na­li­në cik­lo dai­na The Song from Lu­ ris­tan (Dai­na ið Lu­ris­ta­no2) ðiur­pia la­vi­na ási­ver­þia dël sa­vo ypa­tin­go (mo­to­ri­niomu­ða­mo­jo efek­to) akom­pa­ni­men­to ir vo­ka­lo par­ti­jos kun­ku­liuo­jan­èio emo­cio­ na­lu­mo. Tai dra­ma­ti­nis cik­lo fi­na­las.

Va­li mu­zi­ka skam­ba JAV, Eu­ro­po­je, Pie­tø Ame­ri­ko­je, Hon­kon­ge, Aust­ra­li­jo­ je. “Mu­zi­ka – tai die­við­ka pa­slap­tis”, – ra­ ðo­ma se­no­vës trak­ta­te. To­dël ji pa­klûs­ta tik ið­rink­tie­siems. No­ri­si ti­kë­ti, kad ryð­ki ir ori­gi­na­li ma­þai Lie­tu­vo­je þi­no­mo Ry­tø kom­po­zi­to­riaus Re­zos Va­li kû­ry­ba su­ lauks de­ra­mo mû­sø mu­zi­kø pro­fe­sio­na­ lø ir më­gë­jø dë­me­sio. n 1 Kur­dø gy­ve­na Ira­ne, Tur­ki­jo­je, Ira­ke, Si­ri­j o­j e, Azer­baidþano kal­n uo­s e ir ki­t ur.

2 Lu­r is­ta­nas – ma­þas mies­t e­l is va­ka­r i­në­je Per­si­j os da­ly­je, ða­lia Ira­ko sie­nos.

PER­MAI­NIN­GAS ZI­TOS BRU­ÞAI­TËS ÐO­KIS Kom­po­zi­to­rës Zi­tos Bru­þai­tës (g. 1966) kû­ry­ba to­kia dau­ gias­luoks­në, ávai­ria­ly­pë, jog su­si­da­ro áspû­dis, tar­si ji sà­mo­ nin­gai keis­tø brai­þà, tai pra­bil­da­ma fi­lo­so­fi­ne ið­min­ti­mi, tai pokð­tau­da­ma lyg vi­du­ram­þiø ðpyl­ma­nas. Ið­ra­din­gai pa­si­nau­ do­da­ma post­mo­dernizmo es­te­ti­kos tei­kia­ma sti­liaus, tech­ ni­kø ir raið­kos ávai­ro­ve, kom­po­zi­to­rë sa­vo kû­ri­niuo­se lais­vai jun­gia vi­du­ram­þiø as­ke­tiz­mà ir mo­der­no spal­vin­gu­mà, liau­ dies mu­zi­kos in­to­na­ci­jas ir dþia­zo im­pro­vi­za­ci­jas. Bru­þai­tës mu­zi­kos pa­trauk­lu­mà, o kar­tu ir po­pu­lia­ru­mà le­mia at­vi­ro emo­ci­nio ry­ðio su klau­sy­to­ju sie­kis, ge­bë­ji­mas su­dë­tin­gus tech­no­lo­gi­nius pro­ce­sus pa­teik­ti þais­min­gai, in­tri­guo­ja­mai.

Kom­po­zi­to­rë tvir­ti­na, kad kiek­vie­nas jos kû­ri­nys yra in­di­vi­du­ a­lus, au­to­no­mið­kas, ne­pri­klau­so­mas nuo anks­tes­niø, – tar­si po­sû­kis á kas­kart nau­jà, gai­va­lið­kà gar­sø tëk­mæ: „Ma­no mu­zi­ko­je, kaip ir dau­ge­lio ma­no am­þi­nin­kø kû­ry­bo­je, në­ra vie­nos ben­dros sis­te­mos, ne­pai­so­ma nuo­mo­niø, grieþ­tø tai­ syk­liø.” An­tra ver­tus, pa­ti kom­po­zi­to­rë sa­vo kû­ry­bo­je ið­ski­ria dvi vie­na ki­tai kon­tra­punk­tuo­jan­èias li­ni­jas.

Pir­ma­jai pri­klau­so kon­cep­tu­a­lûs, te­at­ra­lið­kø ele­men­tø ne­sto­ko­jan­tys kû­ri­niai, ku­riuo­se ákû­ny­tos spe­ci­fi­nës idë­jos Kompozitorë Zita Bruþaitë le­mia ma­þiau api­brëþ­tus jø þan­rus. To­kio ne­apib­rëþ­tu­mo gau­su dar stu­di­jø lai­kais su­kur­ta­me „mu­zi­ki­nia­me re­bu­se” „To­e­lia­li” bal­sams ir trims temb­ri­nëms li­ni­joms (1991), ku­rio gar­si­næ ið­raið­kà pa­dik­ta­vo tre­èio­jo de­ðimt­me­èio lie­tu­viø avan­gar­dis­to Pra­no Mor­kû­no da­dais­ti­në po­ezi­ja. Á be­pras­mes akus­ti­nes kom­ bi­na­ci­jas su­dë­lio­tos po­eti­nio teks­to fo­ne­mos èia ið­si­sklai­do ka­no­ni­në­se akus­ti­niø in­stru­men­tø (klar­ ne­tas ir vio­lon­èe­lë), bal­so (sop­ra­nas) ir elek­tro­ni­kos py­në­se, uþ­ra­ðy­to­se lais­va no­ta­ci­ja. Ið nau­jau­siø ðiai kû­ry­bos sri­èiai at­sto­vau­jan­èiø kû­ri­niø taip pat ga­li­ma pa­mi­në­ti tra­gið­kø ávy­kiø Ko­so­ve ins­pi­ruo­tà kon­cer­tà-po­emà „Pi­lig­ri­mai” sak­so­fo­nui ir fa­go­tø cho­rui (1999), „Bliu­zo­ma­ni­jà” tri­mi­tui, dþia­zo dai­ni­nin­kei ir dvi­gu­bam pu­èia­mø­jø kvin­te­tui (2000) ir ðiais me­tais Pa­þais­lio fes­ti­va­ly­je pir­mà kar­tà at­lik­tà Fu­gà dai­nuo­jan­èiam bal­sui, kal­ban­èiam bal­sui, for­te­pi­jo­nui ir elek­tro­ni­niam gar­sui (2003).

Ki­tà gru­pæ su­da­ro nuo­sai­kes­në kon­cer­ti­në kû­ry­ba ávai­rioms at­li­kë­jø su­dë­tims, ku­rio­je at­si­sklei­dþia pla­tus XX am­þiaus sti­liø ir tech­no­lo­gi­jø spek­tras – ale­a­to­ri­nës ir se­ri­ji­nës tech­ni­kos as­pek­tai, skai­èiø kom­bi­na­to­ri­ka, at­si­tik­ti­nës ar ið anks­to nu­ma­ty­tos rit­mi­nës se­kos. Kom­po­zi­to­rë ypaè mëgs­ta ko­lia­þo tech­ni­kà, lei­dþian­èià su­lip­dy­ti kû­ri­ná ið sti­lis­tið­kai skir­tin­gos me­dþia­gos: cho­ra­là sie­ti su dþia­zu ar ápin­ti á ðiuo­lai­kið­kà gar­sy­nà liau­dies mu­zi­kos in­to­na­ci­jø.

Zi­ta Bru­þai­të – vie­na pro­duk­ty­viau­siai ir sëk­min­giau­siai ðio­je sri­ty­je dir­ban­èiø lie­tu­viø au­to­riø, ku­riai pa­vyks­ta su­jung­ti kon­cer­ti­niø þan­rø tra­di­ci­jà su ðiuo­lai­kið­ka mu­zi­kos kal­bë­se­na bei su­teik­ti erd­vës at­li­kë­jø meist­rið­ku­mui at­si­skleis­ti. Ðie­met „Gai­dos” fes­ti­va­lio uþ­sa­ky­mu su­kur­ta­me nau­jau­ sia­me kom­po­zi­to­rës kû­ri­ny­je „Fa­ding Dan­ce” me­di­niø ir va­ri­niø pu­èia­mø­jø an­sam­bliui, for­te­pi­jo­nui ir kon­tra­bo­sui, ku­rio prem­je­rà spa­lio 12 d. Lie­tu­vos na­cio­na­li­në­je fil­har­mo­ni­jo­je at­li­ko le­gen­di­nis olan­dø pu­èia­mø­jø or­kest­ras „De Vol­har­ding”, kom­po­zi­to­rë më­gi­na opo­nuo­ti ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos fes­ti­va­liuo­se at­lie­ka­mos kon­cer­ti­nës mu­zi­kos pa­grin­di­nei sro­vei. Pa­sak au­to­rës, ra­ðy­da­ma kû­ri­ná nuo su­dë­tin­gø kon­struk­ci­jø ir gi­liø pras­miø ji nu­sly­do prie leng­vos iro­ni­jos, gar­sø þais­mës, mo­der­ nu­mà pa­lik­da­ma ant­ra­ja­me pla­ne. Ðis slys­te­lë­ji­mas ne­ti­kë­tu ra­kur­su nu­lë­më ir kû­ri­nio pa­va­di­ni­mà, ir struk­tû­ri­nius gar­si­nës me­dþia­gos spren­di­mus, o vir­tuo­zi­ná kû­ri­nio po­bû­dá lë­më pui­kios olan­dø in­stru­men­ti­nin­kø ga­li­my­bës ir pa­ti pu­èia­mø­jø an­sam­blio spe­ci­fi­ka. „Fa­ding Dan­ce” mu­zi­ki­në­je dra­ma­tur­gi­jo­je ga­li­ma ras­ti mi­ni­ma­lis­ti­niø pa­si­kar­to­ji­mø, pa­si­slin­ku­siø seg­men­tø, rit­mi­niø fi­gû­rø aug­men­ta­ci­jos ir di­mi­nu­ci­jos. Rit­mo mo­no­to­ni­jà kom­po­zi­to­rë ar­do ne­ti­kë­tais po­li­rit­mi­jos ar ho­ke­to in­tar­pais, o ðá spon­ta­nið­kà þai­di­mà me­lo­di­niais, rit­mi­niais ir temb­ri­niais seg­men­tais pa­þa­bo­ja va­rian­ ti­nës for­mos lo­gi­ka.

Kon­cer­ti­nës kû­ry­bos li­ni­jà tæ­sia dar ke­li nau­ji Bru­þai­tës kû­ri­niai, ku­riø prem­je­ros skam­bë­jo ðiø me­tø lap­kri­èio më­ne­sá fes­ti­va­ly­je „Ið ar­ti” Kau­ne. „Son­net II. Lie­tus ma­ne my­li” sop­ra­nui, for­te­pi­jo­nui ir sty­gi­niø kvar­te­tui – tai ant­ro­ji so­ne­tø cik­lo, pra­dë­to ðiø me­tø va­sa­rá re­zi­duo­jant Vis­biaus tarp­tau­ti­ nia­me kom­po­zi­to­riø cen­tre, da­lis. „Son­net II” kom­po­zi­to­rë më­gi­na su­jung­ti aka­de­mi­nës ir po­pmu­ zi­kos sti­lis­ti­kas, de­rin­da­ma sub­ti­lø bel can­to su de­kla­ma­ci­ja ir dþia­zo in­to­na­ci­jo­mis. Post­mo­derni kû­ri­nio kon­cep­ci­ja gi­më ið po­ezi­jos: ne­pro­fe­sio­na­laus li­te­ra­to Au­ri­mo Da­èio­los teks­tas, ra­fi­nuo­tai per­tei­kian­tis vie­nat­vës gam­tos sti­chi­jo­je bû­se­nas, ne­ti­kë­tai re­zo­na­vo su vi­di­ne pa­èios kom­po­zi­to­rës nuo­tai­ka ir vir­to mu­zi­ki­në­mis im­pre­si­jo­mis. Ðiuo me­tu kom­po­zi­to­rë dë­lio­ja pas­ku­ti­nius ðtri­chus sa­vo ant­ro­sios sim­fo­ni­nës po­emos „La­ter­na ma­gi­ca”, ku­rios cen­tri­ne aði­mi ta­po ma­þai kam þi­no­mi Gvi­do Are­tie­èio kom­po­zi­ci­niai þai­di­mai, par­ti­tû­ro­je. Ðia­me kû­ri­ny­je, ku­ris (kar­tu su „Ig­nis fa­tu­us”, 1994) taps ant­rà­ja sim­fo­ni­niø po­emø di­lo­ gi­jos da­li­mi, au­to­rë vël at­si­græ­þia á vi­du­ram­þius – ne­ið­se­mia­mà jos kû­ry­bi­niø at­ra­di­mø ir ins­pi­ra­ci­jø ðal­ti­ná.

Dai­no­ra MER­ÈAI­TY­TË www.mic.lt

Muzikos barai /35

Pa­no­ra­ma

LMA operos studija po spektaklio O. Nicolai “Vindzoro ðmaikðtuolës” (reþ. N. Petrokas)

Ru­dens spal­vo­mis þai­þa­ruo­jan­èio­je Aukð­tai­ti­jo­je skam­bë­jo var­go­nai

Ru­duo Ry­tø Aukð­tai­ti­jo­je ir jos sos­ti­ne va­di­na­mo­je Ute­no­je jau sep­tin­ti me­tai ið ei­lës bu­vo pa­þy­më­ tas Aukð­tai­ti­jos var­go­nø mu­zi­kos fes­ti­va­lio þen­klu. Ðio pras­min­go ren­gi­nio su­ma­ny­to­ja, fes­ti­va­lio di­rek­to­rë ir me­no va­do­vë Zi­ta Lu­ko­ ðiû­nie­në pa­si­sten­gë, kad rim­to­sios mu­zi­kos më­gë­jai kon­cer­tuo­se ne tik su­si­tik­tø su ge­rai pa­þás­ta­mais at­li­ kë­jais, dþiu­gi­nan­èiais nau­jo­mis pro­ gra­mo­mis, bet ir pir­mà­kart ið­girs­tø ope­rà, þa­vë­tø­si ba­le­to ðokiu.

Su­bû­rë skir­tin­gas kar­tas, ið­aukð­ti­no kû­ry­bà Rug­së­jo 21–spa­lio 19 d. var­go­ nø mu­zi­kos fes­ti­va­lio kon­cer­tai pla­èiai pa­skli­do po ru­dens spal­vo­ mis þai­þa­ruo­jan­èià Aukð­tai­ti­jà – po Anykð­èiø, Bir­þø, Ig­na­li­nos, Ute­nos, Za­ra­sø ra­jo­nø baþ­ny­èias, mu­zi­kos mo­kyk­lø, kul­tû­ros cen­trø sa­les.

Pa­sak Ute­nos ap­skri­ties vir­ði­nin­ko Vi­liaus Ci­buls­ko, tra­di­ci­nis ren­gi­nys ne tik su­bû­rë drau­gën skir­tin­gas kar­tas, bet ir ið­aukð­ti­no þmo­gaus kû­ry­bà, tei­kë pe­no dva­siai, pa­lie­të daug ðir­ dþiø ir at­ vë­ rë jas gë­ riui, mei­lei, tar­pu­sa­vio ben­dra­vi­mui.

Tra­di­cið­kai su dau­giau­sia ða­ly­je ir uþ­sie­ny­je ge­rai þi­no­mø at­li­kë­jø su­si­ ti­ko ute­nið­kiai. Fes­ti­va­lio ati­da­ry­mo kon­cer­te gro­jo Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ras, va­do­vau­ja­mas pro­fe­so­ riaus Sau­liaus Son­dec­kio, var­go­ nais grie­þë To­mas Ba­ku­èio­nis, dai­ na­vo Na­cio­na­li­nës M. K. Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los moks­lei­vë Zel­ma Lu­ko­ðiû­nai­të.

Pa­ma­të ba­le­tà ir ið­gir­do ope­rà Di­dþiau­sia fes­ti­va­lio staig­me­na – Ute­nos kul­tû­ros cen­tro sa­lë­je vy­

Ignalinos raj. Palûðës Ðv. Juozapo baþnyèia. Vilniaus universiteto kamerinës muzikos ansamblis su vargonininke E. ÐeduikyteKoriene ir klebonu A. Ulicku

kæs ba­le­to va­ka­ras, skir­tas Ute­nos mies­to ðven­tei. Kla­si­ki­niø ba­le­tø ið­trau­kas ir ori­gi­na­lias kom­po­zi­ci­jas

A. Barzinskas, J. Landsbergytë, Z. Lukoðiûnienë po koncerto Birþø Ðv. Jono baþnyèioje gau­siai su­si­rin­ku­siems þiû­ro­vams at­li­ko Na­cio­na­li­nës M. K. Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los moks­lei­viai, va­do­ vau­ja­mi Pet­ro Skir­man­to. Pir­mà­kart Ute­nos mu­zi­kos mo­kyk­los sa­lë­je skam­bë­jo ir O. Ni­co­lai’­aus ko­mið­ ka ope­ra „Vin­dzo­ro ðmaikð­tuo­lës”, at­lie­ka­ma Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­ mi­jos ope­ros stu­di­jos stu­den­tø (re­ þi­sie­rius Ne­ri­jus Pet­ro­kas).

Bu­vo ir dau­giau at­li­kë­jø, ku­rie fes­ti­va­ly­je da­ly­va­vo pir­mà kar­tà.

Anykð­èiø ðv. Ma­to baþ­ny­èio­je de­biu­ ta­vo dvi bu­vu­sios Ute­nos mu­zi­kos mo­kyk­los auk­lë­ti­nës – In­ga Ule­vi­èiû­ të (me­co­sop­ra­nas) ir Jur­gi­ta Ka­za­ke­ vi­èiû­të (var­go­nai).

Su­ðil­dë suþ­var­bu­sias ðir­dis Aukð­tai­ti­jos var­go­nø mu­zi­kos fes­ ti­va­ly­je kon­cer­ta­vo ir ute­nið­kiams ge­rai pa­þás­ta­mi at­li­kë­jai. Vie­nas jø – pro­fe­so­rius Le­o­pol­das Di­grys, ið­

Muzikos barai /36

au­gi­næs ir á gy­ve­ni­mà ið­lei­dæs ið­ti­sà Lie­tu­vos var­go­ni­nin­kø kar­tà. Bu­vo nuo­ðir­dþiai su­tik­ti ren­gi­nio klau­sy­ to­jø pa­mëg­ti Na­cio­na­li­nës M. K. Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los ko­lek­ty­ vai – cho­ras ir sty­gi­niø or­kest­ras, ku­riems va­do­vau­ja Ro­mu­al­das Gra­ þi­nis ir Pra­nas Ste­pa­no­vas. Kar­tu su ðiais ko­lek­ty­vais so­lis­të Gin­ta­rë Ske­ry­të at­li­ko Bro­niaus Ku­ta­vi­èiaus ora­to­ri­jà „Pas­ku­ti­nës pa­go­niø apei­ gos”.

Su­dei­kiø ðvè. Mer­ge­lës Ma­ri­jos baþ­ny­èio­je kon­cer­ta­vo sak­so­fo­ni­ nin­kas Pet­ras Vyð­niaus­kas ir var­ go­ni­nin­kë Zi­ta Lu­ko­ðiû­nie­në, o Bir­þø ðv. Jo­no baþ­ny­èio­je skam­bë­jo Jû­ra­tës Land­sber­gy­tës virk­do­mø var­go­nø ir Ar­vy­do Bar­dzins­ko tri­ mi­to du­e­tas.

Fes­ti­va­lio uþ­da­ry­mo die­nà Ig­na­li­ nos ra­jo­no Pa­lû­ðës ðv. Juo­za­po baþ­ ny­èio­je ir Ute­nos mu­zi­kos mo­kyk­los sa­lë­je kon­cer­tà su­ren­gë Pau­liaus Ber­nar­do Kon­cës va­do­vau­ja­mas Vil­niaus uni­ver­si­te­to ka­me­ri­nës mu­zi­kos an­sam­blis ir jau­nes­nio­sios kar­tos var­go­ni­nin­kë Eg­lë Ðe­dui­ky­ të-Ko­rie­në.

7-aja­me Aukð­tai­ti­jos mu­zi­kos fes­ ti­va­ly­je skam­bë­ju­si mu­zi­ka su­ðil­dë ru­dens vë­juo­se suþ­var­bu­sias ðir­dis, pri­pil­dë sie­las gë­rio, ði­lu­mos ir ru­ dens nos­tal­gi­jos…

Links­my­biø ir triukð­mo at­sva­ra Fes­ti­va­lá rë­më Lie­tu­vos Res­pub­li­ kos kul­tû­ros ir spor­to rë­mi­mo fon­ das, Ute­nos sa­vi­val­dy­bë, Ute­nos ap­skri­ties vir­ði­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­ja, Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ras, vals­ty­ bi­nës ámo­nës „Vil­ties am­þius” stei­gë­ jas LR Sei­mo na­rys Al­gi­man­tas Ma­ tu­le­vi­èius, AB „Ute­nos tri­ko­ta­þas”, AB „Anykð­èiø vy­nas”, gro­þio stu­di­ja „Dan­guo­lë”, UAB „Vei­vin­ta”.

Aukð­tai­ti­jos var­go­nø mu­zi­kos fes­ ti­va­lio glo­bë­ja po­nia Lai­ma Pa­ksie­ në, da­ly­va­vu­si fes­ti­va­lá uþ­da­rant, sa­kë, kad jai di­de­lë gar­bë glo­bo­ti to­ká ren­gi­ná, ku­ris tei­kia þmo­nëms vil­ties, grà­þi­na dva­sios ra­my­bæ, nu­ skaid­ri­na sie­las, nu­krei­pia min­tis ir mal­das Die­vo ka­ra­lys­tës link…

Ute­nos ra­jo­no me­ro Al­vy­do Ka­ti­ no nuo­mo­ne, Aukð­tai­ti­jos var­go­nø mu­zi­kos fes­ti­va­lio kon­cer­tai yra tar­ si kas­met pas­ku­ti­næ rug­së­jo sa­vai­tæ ðven­èia­mo mies­to gim­ta­die­nio links­my­biø ir triukð­mo at­sva­ra, kiek­ vie­no klau­sy­to­jo sie­lo­je jie pa­lie­ka dau­giau ðvie­sos ir ði­lu­mos nei fe­jer­ ver­kai virð tûks­tan­ti­nës mies­tie­èiø mi­nios… Á pra­ei­tá pa­ly­dë­jæ 7-àjá Aukð­tai­ti­jos var­go­nø mu­zi­kos fes­ti­va­lá, jo më­gë­ jai jau lau­kia ki­tø me­tø ren­gi­nio, ku­ria­me ti­ki­si su­si­tik­ti su ge­rai pa­ þás­ta­mais at­li­kë­jais, ið­vys­ti bei ið­girs­ti nau­jø vei­dø ir var­dø…

Rû­ta JO­NUЭKIE­NË

Ðeðta­sis mu­zi­kos fes­ti­ va­lis „Birþai 2003”

Ðeð­ta­sis Bir­þø mu­zi­kos fes­ti­va­lis kiek pa­kei­të sa­vo lai­kà: pen­ke­rius me­tus vy­kæs ge­gu­þës ir bir­þe­lio më­ ne­siais, ðá­syk per­si­kë­lë á va­sa­ros pa­ bai­gà ir pir­mà­sias rug­së­jo die­nas.

Ta­èiau dau­ge­lis fes­ti­va­lio tra­di­ci­jø ið­li­ko. Vie­na jø – mu­zi­kà sie­ti su ki­ to­mis me­no ða­ko­mis. Prieð pir­mà­já fes­ti­va­lio kon­cer­tà bu­vo ati­da­ry­ta ke­ra­mi­kø gru­pës „Ply­ta” pa­ro­da pi­lies bal­ko­ne, da­lis ðios pa­ro­dos dar­bø pa­puo­ðë ir kon­cer­tø sa­læ. Ðia­me fes­ti­va­ly­je, kaip ir anks­tes­ niuo­se, bu­vo pri­sta­to­mi jau­nie­ji ta­len­tai. Tam bu­vo skir­tas pra­de­ da­ma­sis fes­ti­va­lio kon­cer­tas. Bir­þie­ èiams ir at­vy­ku­siems ið ki­tø mies­tø (Pa­sva­lio, Ku­pið­kio, Pa­kruo­jo, Ro­kið­ kio, Pa­ne­vë­þio) klau­sy­to­jams gro­jo pia­nis­tø Ge­niu­ðø ðei­ma: vi­siems ge­rai pa­þás­ta­mas ir Bir­þuo­se ypaè lau­kia­mas Pet­ras Ge­niu­ðas, jo þmo­ na Kse­ni­ja Knor­re ir sû­nus Lu­kas.

Bir­þuo­se pir­mà kar­tà gro­jæs dvy­li­ ka­me­tis Lu­kas Ge­niu­ðas – Mask­vos cen­tri­nës mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ ki­nys, jau lai­më­jæs pir­mà­jà vie­tà pres­ti­þi­nia­me Sankt Pe­ter­bur­go pia­nis­tø kon­kur­se „Gra­dus ad Par­ nas­sum”, kaip so­lis­tas su or­kest­rais gro­jæs Mask­vos kon­ser­va­to­ri­jos Di­ dþio­jo­je sa­lë­je, Sankt Pe­ter­bur­go ir Vil­niaus fil­har­mo­ni­jo­se. Ge­niu­ðai kon­cer­ta­vo pil­nu­të­lë­je Bir­þø pi­lies rû­mø sa­lë­je, apie ku­rios ypa­tin­gà au­rà ne kar­tà yra kal­bë­jæs Pet­ras Ge­niu­ðas. Ðá sy­ká at­si­svei­kin­da­mas su Bir­þais ir bir­þie­èiais ma­est­ro ir­gi ne­gai­lë­jo kom­pli­men­tø: „Bir­þuo­se gro­ti man vi­sa­da la­bai ge­ra. Èia yra tik­ras klau­sy­to­jas, tik­ra mu­zi­kos dva­sia. Ir ma­no þmo­na Kse­ni­ja, ir Lu­kas esa­me su­þa­vë­ti bir­þie­èiais.

To­kia kon­cer­to at­mo­sfe­ra, toks

„At­þa­ly­nui” – 10 me­tø

Ðiau­liø mies­to sa­vi­val­dy­bës ka­ me­ri­nis cho­ras „At­þa­ly­nas” ðie­met ðven­èia de­ðim­ties me­tø ju­bi­lie­jø.

Ko­lek­ty­và su­bû­rë ir iki ðiol jam va­do­ vau­ja Ma­ri­ja Þi­bû­die­në. Prie to, kad ðis cho­ras at­si­ras­tø, daug pri­si­dë­jo ir Ðv. Ig­na­co baþ­ny­èios rek­to­rius S. Ka­zë­nas. Nuo ákû­ri­mo iki 1995 m. ko­lek­ty­vas va­di­no­si Ðv. Ig­na­co jau­ ni­mo ka­me­ri­niu cho­ru, 1995 m. ta­po Ðiau­liø mies­to sa­vi­val­dy­bës jau­ni­mo ka­me­ri­niu cho­ru.

Apie ko­lek­ty­vo veik­là ma­lo­niai su­ti­ko pa­si­kal­bë­ti jo va­do­vë Ma­ri­ja Þi­bû­die­në.

– Ar pri­si­me­na­te pir­mà­já kon­ cer­ti­ná cho­ro pa­si­ro­dy­mà?

– Pir­ma­sis kon­cer­ti­nis tu­ras vy­ko 1993 m. ru­de­ná Vil­niu­je, Anykð­èiuo­ se, Kau­ne, Pa­ne­vë­þy­je ir Ðiau­liuo­se mi­nint te­olo­go, kul­tû­ros is­to­ri­ko, po­ eto S. Ylos 85-àsias gi­ mi­ mo ir 10-àsias mir­ties me­ti­nes.

Pianistø Geniuðø ðeima: Ksenija Knorre, Lukas ir Petras Geniuðai klau­sy­to­jas ne­at­si­ran­da ið kar­to, tam rei­kia il­go lai­ko ir dar­bo.”

Dar vie­nas fes­ti­va­lio kon­cer­tas bu­vo skir­tas for­te­pi­jo­no mu­zi­kai – pir­mà sy­ká Bir­þø pi­lies sa­lë­je gro­jo pia­nis­tas Jur­gis Kar­na­vi­èius. Klau­sy­ to­jus su­þa­vë­jo in­te­lek­tu­a­li Fe­renc­ zo Lis­zto kû­ri­niø „Kla­jo­niø me­tai: Ðvei­ca­ri­ja”, „Die­vo pa­lai­mi­ni­mas vie­nat­vë­je”, „Po­eti­nës ir re­li­gi­nës har­mo­ni­jos” in­ter­pre­ta­ci­ja. Kar­na­ vi­èiui la­bai ar­ti­ma Lis­zto mu­zi­kos po­eti­ka, ku­ri jam gro­jant tie­siog ið­si­sklei­dë ávai­riø spal­vø pa­le­te.

Bir­þø mu­zi­kos fes­ti­va­ly­je kon­ cer­ta­vo ir þi­no­mas lat­viø var­go­ ni­nin­kas, tarp­tau­ti­niø kon­kur­sø da­ly­vis ir lau­re­a­tas Ai­va­ras Ka­le­jis.

Var­go­ni­nin­kas Bir­þuo­se kon­cer­ ta­vo jau tre­èià kar­tà, ta­èiau ðá­syk bir­þie­èiams pa­tei­kë staig­me­nà: pri­sta­të sop­ra­nà ið Vo­kie­ti­jos Mar­ ti­nà Do­eh­ring. Dai­ni­nin­kë to­mis die­no­mis su­ren­gë ke­le­tà kon­cer­tø Ry­go­je. Bir­þuo­se, Evan­ge­li­kø re­for­ ma­tø baþ­ny­èio­je, skam­bë­jo jos ir Ai­va­ro Ka­le­jo at­lie­ka­ma ba­ro­ko mu­ zi­ka: A. Scar­lat­ti, G. B. Per­go­le­si, A.

– Kà ga­li­te pa­sa­ky­ti apie cho­ ro ar­tis­tus?

– Cho­re dai­nuo­ja 18–35 me­tø þmo­nës: stu­den­tai, mo­ky­to­jai, ávai­ riø ámo­niø dar­buo­to­jai.

– Kà jums duo­ da dar­ bas su cho­ru?

– Pir­miau­sia to­bu­lë­ju pro­fe­sið­kai.

Að mëgs­tu ðá dar­bà. Taip pat no­riu, kad dai­nuo­jan­tis jau­ni­mas ádo­miai leis­tø lai­kà, vyk­tø ma­lo­nus ben­dra­ vi­mas.

– Kas jû­sø dar­be sun­kiau­sia?

– Dai­ni­nin­kø kai­ta. Dau­gu­ma cho­ris­tø yra Ðiau­liø uni­ver­si­te­to, kon­ser­va­to­ri­jos, ko­le­gi­jos stu­den­ tai. Vie­ni á mo­kyk­las ásto­ja, ki­ti jas bai­gia, o sy­kiu kei­èia­si cho­re dai­ nuo­jan­tys þmo­nës. Nuo­lat kei­èian­ tis jau­ni­mui, rei­kia pa­rink­ti nau­jà re­ per­tu­a­rà, pa­ruoð­ti cho­rà ávai­riems pa­si­ro­dy­mams.

– Ko­kià mu­zi­kà daþ­niau­siai at­lie­ka jû­sø va­do­vau­ja­mas

Vi­val­di, A. Mar­cel­lo-J. S. Ba­cho, G. F. Hände­lio, H. Mu­let, W. A. Mo­ zar­to kû­ri­niai. Ðia­me fes­ti­va­ly­je vy­ko ne vie­nas vo­ka­li­nës mu­zi­kos kon­cer­tas. Vie­ na­me jø vo­kie­èiø kom­po­zi­to­riø mei­ lës dai­nø pro­gra­mà at­li­ko Gin­ta­rë Ske­ry­të (sop­ra­nas), Dai­nius Pui­ðys (ba­ri­to­nas) ir Rû­ta Mi­ke­lai­ty­të (for­ te­pi­jo­nas). Kon­cer­to pro­gra­ma bu­ vo at­lie­ka­ma vo­kie­èiø kal­ba, to­dël la­bai dþiu­gu, kad prieð kiek­vie­nà dai­nà klau­sy­to­jai ga­lë­jo ið­girs­ti R. Mi­ke­lai­ty­tës pa­ruoð­tus lie­tu­við­kus dai­nø teks­tø ver­ti­mus, o tai lei­do dar la­biau pa­si­ner­ti á sub­ti­lø mei­lës dai­nø ly­ri­kos pa­sau­lá. Kon­cer­to pa­ bai­go­je at­li­kë­jai pub­li­kà pa­ver­gë ga­na re­tai Lie­tu­vo­je at­lie­ka­mais F. Men­dels­soh­no-Bart­hol­dy mei­lës du­e­tais.

Tem­pe­ra­men­tin­gai pran­cû­zø mu­zi­kai bu­vo skir­tas As­tos Krikð­ èiû­nai­tës (sop­ra­nas), Aud­ro­nës Ki­sie­liû­tës ir Va­len­ti­no Gel­go­to (flei­ta) va­ka­ras. Ðá kon­cer­tà ve­dë mu­zi­ko­lo­gas Vik­to­ras Ge­ru­lai­tis, ku­rio taik­lûs pa­ste­bë­ji­mai pa­dë­jo at­skleis­ti pran­cû­zø mu­zi­kos sub­ti­ ly­bes. Be­je, Va­len­ti­nas Gel­go­tas, da­ly­va­væs vi­suo­se Bir­þø mu­zi­kos fes­ti­va­liuo­se, bir­þie­èiams yra pri­ sta­tæs ávai­riø epo­chø kom­po­zi­to­riø mu­zi­kà flei­tai, at­sklei­dæs dau­ge­lá ðio in­stru­men­to ga­li­my­biø. Ðia­me fes­ti­va­ly­je kon­cer­ta­vo ir V. Gel­go­ to stu­den­tai – Lie­tu­vos flei­tø kvar­ te­tas: Li­na Baub­ly­të, Al­bert Stu­ pak, Gied­rius Gel­go­tas ir Faus­ta Drû­ly­të. Ge­rai Lie­tu­vo­je þi­no­mas ko­lek­ty­vas, tarp­tau­ti­niø fes­ti­va­liø da­ly­vis ir pri­zi­nin­kas Lie­tu­vos flei­ tø kvar­te­tas Bir­þuo­se gro­jo pir­mà kar­tà. Flei­ti­nin­kø pro­gra­mà – nuo kla­si­kos iki mo­der­niau­sios ðiuo­lai­ ki­nës mu­zi­kos – klau­sy­to­jai su­ti­ko ova­ci­jo­mis. cho­ras?

– Di­dþi­à­jà re­per­tu­a­ro da­lá su­da­ ro lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø kû­ry­ba (J. Kal­co, V. Mið­ki­nio, V. Au­gus­ti­no, A. Mar­ti­nai­èio, M. Ur­bai­èio, Z. Bru­ þai­tës, J. Ta­mu­lio­nio, J. Ka­èins­ko ir kt.), taip pat dai­nuo­ja­me ávai­riø epo­chø mu­zi­kos kû­ri­nius. Dar ga­liu pri­dur­ti, kad la­bai mëgs­tu dai­na­vi­ mà a cap­pel­la. Ma­nau, kad tai yra tik­ra­sis cho­ri­nis dai­na­vi­mas.

– Cho­ras ap­lan­kë dau­ge­lá Eu­ ro­pos ða­liø, da­ly­va­vo dau­ge­ly­je kon­kur­sø ir fes­ti­va­liø. Ar ga­li­te trum­pai juos ap­þvelg­ti?

– 1994 m. Ri­va del Gar­do­je (Ita­li­ ja) lai­më­jo­me auk­so di­plo­mà; 1996 m. Atë­nuose (Grai­ki­ja) lai­më­jo­me si­dab­ro me­da­lá ir di­plo­mà; 1996 m. „Ri­gas zîle” (Lat­vi­ja) pel­në­me lau­re­a­to var­dà ir di­plo­mus; 1997 m. Ri­va del Gar­do­je mums ati­te­ko auk­so ir si­dab­ro di­plo­mai bei ge­ riau­sio ka­te­go­ri­jos di­ri­gen­to pri­zas;

Vie­nas ið fes­ti­va­lio va­ka­rø bu­vo skir­tas li­te­ra­tû­rai ir mu­zi­kai. Ja­me da­ly­va­vo pro­zi­nin­kas, ver­të­jas Hen­ri­kas Al­gis Èig­rie­jus, pia­nis­të Vir­gi­ni­ja Dau­gir­die­në, dai­ni­nin­kas Juo­zas Ma­li­ko­nis. Vi­si trys va­ka­ro sve­èiai bir­þie­èiams ge­rai pa­þás­ta­mi.

Vir­gi­ni­ja Bal­èiaus­kai­të-Dau­gir­die­ në ir Hen­ri­kas Al­gis Èig­rie­jus ki­læ ið Bir­þø ir Pa­sva­lio krað­to, tad ðiuo mu­zi­kos ir li­te­ra­tû­ros va­ka­ru bu­vo to­liau puo­se­lë­ja­ma dar vie­na gra­þi fes­ti­va­lio tra­di­ci­ja – pri­sta­ty­ti sa­vo krað­tie­èius. H. A. Èig­rie­jus yra ið­lei­ dæs 10 po­ezi­jos ir pro­zos kny­gø.

Li­te­ra­tû­ros va­ka­re daug kal­bë­ta apie nau­jau­sià ra­ðy­to­jo kny­gà „Ek­ vi­nok­ci­jø þmo­nës”.

Fes­ti­va­lio bai­gia­ma­sis kon­cer­tas vy­ko Bir­þø ðv. Jo­no Krikð­ty­to­jo baþ­ ny­èio­je. Pra­ei­tà va­sa­rà bu­vo res­ tau­ruo­ti ðios baþ­ny­èios var­go­nai, tad fes­ti­va­ly­je jø skam­be­sio gro­þá ga­lë­jo at­skleis­ti var­go­ni­nin­kas Ber­ nar­das Va­si­liaus­kas. Var­go­ni­nin­ kas at­li­ko J. S. Ba­cho, J. Nau­ja­lio, J. Rein­ber­go, T. Du­bois kû­ri­nius. Ðeð­tà­já Bir­þø mu­zi­kos fes­ti­va­lá pa­rë­më Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kul­ tû­ros ir spor­to rë­mi­mo fon­das, ver­ sli­nin­kai ir spau­da. Pa­sak fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rës Bir­þø Vla­do Ja­ku­bë­ no mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­rës pa­va­duo­to­jos Ra­mu­tës Pet­ro­ny­ tës, pil­nu­të­lës þiû­ro­vø sa­lës bei vi­si bi­sais pa­si­bai­gæ fes­ti­va­lio kon­cer­ tai dar kar­tà pa­tvir­ti­no, kad to­kio fes­ti­va­lio rei­kia tiek bir­þie­èiams, to krað­to gy­ven­to­jams, tiek sve­èiams ir vi­siems mu­zi­kos më­gë­jams. Juo la­biau kad Bir­þuo­se yra ne tik ati­ dþiø klau­sy­to­jø, bet ir pui­kiø kon­ cer­tø sa­liø: Bir­þø pi­lis, Evan­ge­li­kø re­for­ma­tø ir Ðv. Jo­no Krikð­ty­to­jo ka­ta­li­kø baþ­ny­èios, ku­rios vi­sa­da mie­lai pri­ima at­li­kë­jus.

Ja­ni­na BAG­DO­NIE­NË 1998 m. „Eu­ro­pa... and its songs” Bar­se­lo­no­je (Is­pa­ni­ja) lai­më­jo­me Di­ dá­já ir ge­riau­sio kon­kur­so di­ri­gen­to pri­zus; 1999 m. tarp­tau­ti­nia­me S. Ðim­kaus cho­rø kon­kur­se Klai­pë­do­je ta­po­me lau­re­a­tais.

Be to, ko­lek­ty­vas da­ly­va­vo ávai­ riuo­se tarp­tau­ti­niuo­se cho­rø fes­ ti­va­liuo­se Lat­vi­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, Olan­di­jo­je, Ðvei­ca­ri­jo­je ir ki­tur.

Esa­me pa­sau­lio lie­tu­viø dai­nø ðven­ èiø da­ly­viai.

– Ko­kie to­les­ni ko­lek­ty­vo pla­nai?

– 2004 m. va­sa­rà ren­gia­mës vyk­ ti á ka­me­ri­niø cho­rø olim­pia­dà, ku­ri vyks Brë­me­ne (Vo­kie­ti­jo­je).

– Dë­ko­ju uþ po­kal­bá.

Pau­lius AN­DRIUЭKE­VI­ÈIUS

Muzikos barai /37

Klai­pë­dos ka­me­ri­nis or­kest­ras at­sklei­dë bri­ tø mu­zi­kos lo­by­nà

2003 m. spa­lio 20-osios va­ka­rà á Klai­pë­dos mu­zi­kos cen­tro kon­cer­tø sa­læ klau­sy­to­jus pa­kvie­të Klai­pë­dos ka­me­ri­nis or­kest­ras, ku­riam ne­nuils­ ta­mai va­do­vau­ja me­no va­do­vë ir al­tø gru­pës kon­cert­meis­te­rë Liu­da Ku­rai­tie­në. Nuo­lat kon­cer­tuo­jan­tis Klai­pë­dos mu­zi­kos cen­tro ka­me­ri­ nis or­kest­ras sis­te­min­gai su­pa­þin­di­ na pub­li­kà su or­kest­ri­ne ávai­riau­siø epo­chø ir sti­liø mu­zi­ka. Tai vie­nas ið ne­dau­ge­lio mies­to me­ni­niø ko­lek­ ty­vø, at­lie­kan­tis svar­bià aukð­to­sios me­ni­nës kul­tû­ros ug­dy­mo mi­si­jà. Ðá­kart or­kest­ras pa­ren­gë dar vie­ nà nau­jà pro­gra­mà, su­da­ry­tà ið bri­tø kom­po­zi­to­riø vei­ka­lø. Skam­ bë­ jo Hen­ ry’o Pur­ cel­ lo (XVII a.) ir XIX a. pab.–XX a. pr. kom­po­zi­to­riø Fre­de­ric­ko De­liu­so, Pe­te­rio War­loc­ ko, Vaug­ha­no Wil­liam­so, Gus­ta­vo Hols­to ir Ben­ja­mi­no Brit­te­no dau­ giau­sia siu­i­ti­niai kû­ri­niai. Kon­cer­tui di­ri­ga­vo Le­o­ni­das Dorf­ma­nas – di­ri­ gen­tas ir pui­kus pia­nis­tas, Na­cio­na­ li­nës M. K. Èiur­lio­nio me­nø gim­na­ zi­jos, Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos ir Mask­vos P. Èai­kov­skio kon­ser­va­to­ ri­jos as­pi­ran­tû­ros ab­sol­ven­tas, nuo 1990 m. gy­ve­nan­tis Frank­fur­te prie Mai­no (Vo­kie­ti­ja).

Ka­me­ri­nis or­kest­ras, nors kà tik pra­dë­jæs kon­cer­ti­ná se­zo­nà, gro­jo kaip nie­ka­da sklan­dþiai ir átai­giai.

Klau­san­tis Pur­cel­lo, ðio „Bri­ta­ni­jos Or­fë­jo”, mu­zi­kos, at­gi­jo ne­pa­kar­ to­ja­ma XVII a. ba­ro­ko dva­sia. Ne vel­tui Hen­ry Pur­cel­las, na­cio­na­li­nis bri­tø pa­si­di­dþia­vi­mas, jø mu­zi­kos pra­di­nin­kas ir pa­grin­dë­jas, sa­vo reikð­me daþ­nai ly­gi­na­mas su di­ dþiuo­ju Wil­lia­mu Sha­kes­pe­a­re’u. Ðiø lai­kø þmo­gui Pur­cel­lo var­das sie­ja­si su dau­gy­be jo pa­lik­tø ta­len­ tin­gø vo­ka­li­niø ir in­stru­men­ti­niø kû­ri­niø, tarp ku­riø di­dþiau­sià ðlo­væ jam at­ne­ðë ne­mir­tin­go­ji ope­ra „Di­ do­në ir Enë­jas”. Ið­ties XVII a. ant­ro­ jo­je pu­së­je Pur­cel­las þë­rë­jo kaip ryð­ ki me­no þvaigþ­dë, de­ja, sa­væs ver­tø se­kë­jø jis ne­pa­li­ko. Ne­tru­kus bu­vo uþ­mirð­ta ir jo pa­ties mu­zi­ka, ku­rià tik XIX a. ant­ro­jo­je pu­së­je vël gy­ vuo­ti pri­kë­lë Ben­ja­mi­nas Brit­te­nas, ki­tas ge­nia­lus bri­tø kom­po­zi­to­rius.

Ka­me­ri­nio or­kest­ro at­lie­ka­ma, þais­min­gai ir grakð­èiai skam­bë­jo Hen­ry’o Pur­cel­lo de­vy­niø ðo­ki­niø da­liø siu­i­ta sty­gi­niø or­kest­rui „Spiel­ mu­sik”, su­kur­ta te­at­ro spek­tak­liui, to­dël pa­si­þy­min­ti ið­skir­ti­niu vaiz­din­ gu­mu.

Po Pur­cel­lo mu­zi­kos at­li­kë­jai per­ kë­lë klau­sy­to­jus á ar­ti­mes­nius lai­kus – XIX a. pabaigà–XX a. pra­ dþià.

Tuo lai­ko­tar­piu pra­si­dë­jæs an­glø mu­zi­kos at­gi­mi­mas sie­ja­mas su ke­le­tu var­dø. Vie­nas jø – Pe­te­ris War­loc­kas. Ðis kom­po­zi­to­rius su­kû­

Muzikos barai /38

rë ypaè daug vo­ka­li­nës, baþ­ny­ti­nës mu­zi­kos, ra­ðë ir áspû­din­gas or­kest­ ri­nes par­ti­tû­ras. Vi­suo­se þan­ruo­se kom­po­zi­to­rius ta­len­tin­gai gre­ti­no liau­dies mu­zi­kos ir mo­der­nios nau­ jo­sios mu­zi­kos ele­men­tus. Re­tai Lie­tu­vo­je skam­ban­ti War­loc­ko ðe­ ðiø ðo­ki­niø da­liø siu­i­ta sty­gi­niø or­ kest­rui „Cap­riol” su­lau­kë ypa­tin­go klau­sy­to­jø su­si­do­më­ji­mo. Ðià siu­i­tà kom­po­zi­to­rius sky­rë gar­siam XVI a. pran­cû­zø cho­reo­grafui, pe­da­go­ gui ir ðo­kio te­ore­ti­kui Thoi­not Ar­be­ au, pa­ra­ðiu­siam stu­di­jà apie ávai­rius (bui­ti­nius, þan­ri­nius, ba­li­nius ir kt.) ðo­kius ir pa­tei­ku­siam jø mo­ky­mo me­to­di­kà. Ðis te­ori­nis vei­ka­las pa­ra­ ðy­tas mo­ky­to­jo ir mo­ki­nio Cap­rio­lio dia­lo­go for­ma. Te­ori­nia­me Ar­be­au dar­be ap­ra­ðy­ti be­veik vi­si to me­to ðo­kiai, svar­biau­sià dë­me­sá ski­riant vi­sø ba­li­niø ðo­kiø pirm­ta­kui bran­ liui. Or­kest­ras ir di­ri­gen­tas Le­o­ni­ das Dorf­ma­nas sëk­min­gai per­tei­kë se­no­vi­niø pran­cû­zø ðo­kiø dva­sià, ele­gan­ci­jà ir sa­vi­tø rit­mø ávai­ro­væ.

Vaug­ha­no Wil­lia­mo Pen­kios va­ ria­ci­jos sty­gi­niø or­kest­rui ir dviem ar­foms bib­li­niais mo­ty­vais kû­rë màs­les­næ nuo­tai­kà. Dël kû­ri­niø to­bu­lu­mo bri­tai ðá kom­po­zi­to­riø pa­gar­biai va­di­na kla­si­ku ir la­bai þa­ vi­si jo mu­zi­ka. Po­etið­kà­sias Pen­kias va­ria­ci­jas ins­pi­ra­vo ne­ti­kë­tai kom­po­ zi­to­riaus ið­girs­ta pa­pras­ta, bet la­bai gra­þi liau­dies gies­mës me­lo­di­ja. Ji ir ákvë­pë kû­rë­jà pa­ra­ðy­ti Va­ria­ci­jas, ku­ riø kiek­vie­na da­lis – tar­si gy­ve­ni­mo pras­mës ap­màs­ty­mai, su­si­py­næ su ûka­no­to An­gli­jos pei­za­þo vaiz­dais.

So­li­nes dvie­jø ar­fø par­ti­jas at­li­ko Dan­guo­lë Ma­tu­se­vi­èie­në ir Lai­ma Ðiau­ly­të. Di­ri­gen­tas ir jo va­do­vau­ ja­mas or­kest­ras per­sio­rien­ta­vo á ki­ to­kio po­bû­dþio mu­zi­kà ir áti­ki­na­mai jà at­sklei­dë.

Nau­jo­sios bri­tø kom­po­zi­ci­jos mo­ kyk­los at­sto­vo Gus­ta­vo Hols­to kû­ry­ ba Klai­pë­dos klau­sy­to­jams jau ðiek tiek pa­þás­ta­ma. Ne­se­niai jo sim­fo­ni­ ná vei­ka­là „Pla­ne­tos” at­li­ko Ma­þo­sios Lie­tu­vos sim­fo­ni­nis or­kest­ras. Sa­vo kû­ri­niuo­se kom­po­zi­to­rius na­tû­ra­ liai su­sie­jo vë­ly­vo­jo ro­man­tiz­mo sti­lis­ti­kà su jo gel­më­se gims­tan­èiø nau­jø­jø mo­der­niø kryp­èiø bruo­þais ir kû­ry­bin­gai pa­nau­do­tais an­glø liau­dies mu­zi­kos ele­men­tais. Ðá kar­tà kon­cer­te ka­me­ri­nis or­kest­ras sti­lin­gai grie­þë har­mo­nið­kai, der­mið­ kai ir rit­mið­kai ið­ra­din­gà Hols­to Ðv.

Pau­liaus siu­i­tà sty­gi­niø or­kest­rui.

Smui­ko so­lo par­ti­jà at­li­ko or­kest­ro pir­mø­jø smui­kø kon­cert­meis­te­ris Zig­mas Bra­zaus­kas.

Ope­rø, sim­fo­ni­niø po­emø, so­na­tø, mi­ðiø, dai­nø ir kt. þan­rø kû­rë­jas Fre­de­ric­kas De­liu­sas sa­vo reikð­min­giau­sius kû­ri­nius pa­ra­ðë XX a. pra­dþio­je, to­dël juo­se aki­vaiz­di liau­dies ir mo­der­nio­sios mu­zi­kos kal­bos sin­te­zë. Ádo­mu, kad bri­tas De­liu­sas, stu­di­ja­væs Vo­kie­ti­jo­je,

gy­ve­næs Pran­cû­zi­jo­je, la­bai daug dë­me­sio sky­rë Ame­ri­kos tau­tø liau­dies mu­zi­kos stu­di­joms. Ðiø tau­tø liau­dies me­lo­di­jø bruo­þais jis grin­dë dau­ge­lá sa­vo kû­ri­niø. Kai ku­riuo­se jø jau­èia­ma im­pre­sio­niz­ mo (Clau­de’o De­bus­sy) ir Gus­ta­vo Mah­le­rio áta­ka. Klau­sy­to­jus su­jau­di­ no tau­raus gro­þio, im­pre­sio­nis­tið­kai skaid­rios, jaut­riai ir tiks­liai at­lik­tos dvi De­liu­so „Ak­va­re­lës”. Áspû­din­gà kon­cer­tà bai­gë vie­ no sa­vi­èiau­siø ir ádo­miau­siø XX a. kom­po­zi­to­riø Ben­ja­mi­no Brit­te­no kû­ri­nys. Ðio kû­rë­jo mu­zi­ka (ope­ra „Pi­te­ris Graim­sas”, „Ka­ra­lið­ka­sis re­ qui­em”, „7 Mi­che­lan­ge­lo so­ne­tai”, sim­fo­ni­jos, kon­cer­tai, dai­nø cik­lai ir kt.) vi­ sa­ da þa­ vi ir do­ mi­ na, nes ji pa­þen­klin­ta ypa­tin­go ta­len­to þy­ me, ku­pi­na gy­vy­bin­gos eks­pre­si­jos ir nau­jos, sa­vi­tos, daþ­nai aðt­rios ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos kal­bos, nors Brit­te­nas nie­ka­da ne­si­vai­kë ma­din­ go mo­der­nu­mo, o kû­rë va­do­vau­ da­ma­sis lais­vu fan­ta­zi­jos skry­dþiu ir in­di­vi­du­a­liu jaus­mu.

Kon­cer­te ka­me­ri­nis or­kest­ras at­li­ko Brit­te­no Va­ria­ci­jas Fran­ko Brid­ge’o te­ma. Brid­ge’­as – taip pat bri­tø kom­po­zi­to­rius, Brit­te­no të­vø ðei­mos drau­gas. Bû­si­mà áþy­mø­já kom­po­zi­to­riø jis mo­kë mu­zi­kos, pa­ren­gë já sto­ti á Lon­do­no ka­ra­lið­ kà­jà mu­zi­kos aka­de­mi­jà. Vë­liau Brit­te­nas, jau su­bren­dæs me­ni­nin­ kas, ið­reikð­da­mas sa­vo bu­vu­siam mo­ky­to­jui pa­gar­bà ir dë­kin­gu­mà, su­kû­rë Va­ria­ci­jas jo kû­ri­nio „Trys idi­ lës” te­ma. Ne­su­dë­tin­gà ðio kû­ri­nio me­lo­di­jà Brit­te­nas ið­ra­din­gai mo­ di­fi­ka­vo ir su­kû­rë de­ðimt va­ria­ci­jø, liu­di­jan­èiø la­kià kû­rë­jo vaiz­duo­tæ ir ne­ri­bo­tas vie­nos vie­nin­te­lës te­mos va­ri­ja­vi­mo ga­li­my­bes. Pa­klus­da­mas di­ri­gen­to va­liai ir in­ter­pre­ta­ci­niam su­ma­ny­mui, or­kest­ras skam­bë­jo sod­riai ir tiks­liai.

Ið­au­gæs Klai­pë­dos ka­me­ri­nio or­ kest­ro me­ni­nis ly­gis tei­kia vil­ties, kad or­kest­ri­në mu­zi­ka Va­ka­rø Lie­tu­vo­je skam­bës ir daþ­niau, ir to­bu­liau.

Dai­va KÐA­NIE­NË

Drus­ki­nin­kø va­sa­ra su M. K. Èiur­lio­niu

Kiek­vie­no ren­gi­nio pra­dþià gau­ bia ne­ ri­ mas: kaip jis pa­ si­ seks da­ ly­viams, kiek su­trauks klau­sy­to­jø, ko­ká jiems pa­da­rys áspû­dá ir, þi­no­ ma, ar pa­tei­sins su­ma­ny­to­jø vil­tis?

O kà jau kal­bë­ti apie pir­mà di­de­læ mu­zi­kos „puo­tà”, ko­kià su­ma­në ir ágy­ven­di­no Lie­tu­vos mu­zi­kø rë­mi­ mo fon­das kar­tu su Drus­ki­nin­kø sa­vi­val­dy­be. Pir­ma­sis me­nø fes­ti­ va­lis „Drus­ki­nin­kø va­sa­ra su M. K. Èiur­lio­niu” ap­rë­pë 52 ren­gi­nius (kon­cer­tus, pa­ro­das, kon­kur­sus,

Smui­ko mu­zi­kos ðven­tæ). Pra­si­dë­jo jis per Sek­mi­nes, bir­þe­lio 8-àjà, M. K. Èiur­lio­nio me­mo­ria­li­nio mu­zie­ jaus kie­me­ly­je, o bai­gë­si jau ru­de­ në­ jant, spa­ lio 4-àjà, taip pat èia, bet jau mu­zie­jaus sa­lë­je, ku­rio­je ne­ ga­lë­jo su­tilp­ti vi­si no­rin­tie­ji. Ðá­met fes­ti­va­lis uþ­si­tæ­së, mat, nu­si­len­kiant Èiur­lio­niui, pa­bai­gos ðven­të­je no­ rë­ta ma­ty­ti ir IV tarp­tau­ti­nio M. K. Èiur­lio­nio pia­nis­tø ir var­go­ni­nin­kø kon­kur­so lau­re­a­tus ar di­plo­man­tus.

Be ga­lo dþiu­gu, kad Drus­ki­nin­kø, Èiur­lio­nio mies­to, gy­ven­to­jai ir sve­èiai ið­vy­do jau­nuo­sius ta­len­tus, ku­rie su Èiur­lio­nio var­du ski­na­si ir skin­sis ke­lià á di­dþi­à­jà mu­zi­ki­næ are­ nà. Tarp jø – kon­kur­so nu­ga­lë­to­ja, I pre­mi­jos lau­re­a­të Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­den­të So­na­ta Al­ ðaus­kai­të. „Drus­ki­nin­kø va­sa­ros…” klau­sy­to­jai jà kar­tu su ðio kon­kur­so di­plo­man­tais Gin­ta­ru Ja­nu­ðe­vi­èiu­ mi ir An­driu­mi Ra­ce­vi­èiu­mi ma­të de­dant gë­liø prie Èiur­lio­nio pa­min­ klo, da­ly­vau­jant pa­gerb­tu­vë­se M. K. Èiur­lio­nio me­mo­ria­li­nia­me mu­ zie­ju­je, pa­ga­liau – pa­de­dant pas­ ku­ti­ná ðio fes­ti­va­lio tað­kà „Drau­gys­ tës” sa­na­to­ri­jo­je, kur dar da­ly­va­vo ba­ri­to­nas prof. Edu­ar­das Ka­nia­va su sa­vo stu­den­tais An­driu­mi Ka­li­ no­vu, Dei­vi­du Sta­pon­ku­mi ir Jo­nu Vo­ro­nec­ku, kla­sës kon­cert­meis­te­re Aud­ro­ne Juo­zaus­kai­te ir ak­to­re Bar­bo­ra Ab­ra­ma­vi­èiû­te. Tai bu­vo la­bai nuo­tai­kin­gas va­ka­ras, pri­me­ nàs èia vy­ku­sios ðio me­nø fes­ti­va­lio Smui­ko mu­zi­kos ðven­tës pa­bai­gos kon­cer­tà, ku­ria­me da­ly­va­vo áþy­mu­ sis smui­ko pe­da­go­gas ið Vo­kie­ti­jos pro­fe­so­rius Pet­ru Mun­te­a­nu. Be­je, tik sa­vai­tæ Drus­ki­nin­kuo­se vy­ku­sios Smui­ko mu­zi­kos ðven­tës meist­rið­ ku­mo kur­sai su daþ­nais kon­cer­tais ávai­rio­se Drus­ki­nin­kø vie­to­vë­se ir pa­þa­di­no min­tá, kad ku­ror­tui rei­kia ne sa­vai­tës, bet vi­sos va­sa­ros ge­ ros, tau­rios, pra­smin­gos mu­zi­kos, ku­ri at­vy­ku­siø­jø pa­si­gy­dy­ti, pail­së­ti, pa­si­sem­ti jë­gø ner­vus ne er­zin­tø, var­gin­tø, bet tau­so­tø ir ska­tin­tø vël èia su­gráþ­ti. O kas ga­li ge­riau Drus­ki­nin­kus rep­re­zen­tuo­ti, jei ne Èiur­lio­nis ir jo kû­ry­bi­nis pa­li­ki­mas, kiek­vie­nam þmo­gui tei­kian­tis min­ èiø, ska­ti­nan­tis ieð­ko­ti ir ne­nu­rim­ti.

Ir ðio me­nø fes­ti­va­lio mo­to – Èiur­ lio­nio min­tis: „Jei trokð­ta­me sa­vo kul­tû­ros, tai sku­bë­ki­me prie jos vi­so­ mis jë­go­mis, ið­si­rink­da­mi ge­riau­sius ta­kus.”

At­ve­riant klau­sy­to­jams lie­tu­viø kul­tû­ros ver­smes, fes­ti­va­liui bu­vo pa­rink­tos ke­lios Drus­ki­nin­kø erd­vës, ku­rio­se ir su­telk­ti mu­zi­kos ren­gi­niai.

Be­ne pa­trauk­liau­sia vie­ta ta­po Drus­ ki­nin­kø baþ­ny­èia, ku­rio­je su­reng­ta 18 sak­ra­li­nës mu­zi­kos va­lan­dø. Jas glo­bo­jo LMA Var­go­nø ir kla­ve­si­no ka­ted­ros ve­dë­jas Ge­di­mi­nas Kvik­ lys, ne tik pats èia kon­cer­ta­væs, bet ir su­tel­kæs gra­þø bû­rá var­go­ni­nin­kø

Festivalio “Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu” Pabaigos ðventëje 2003 10 04.

Prieð kelias dienas Tarptautiniame M.K.Èiurlionio pianistë ir vargonininkø konkurse pelnæ laurus: I-àjà vietà – Sonata Alðauskaitë (5-a ið deðinës). Ðalia konkurso diplomantai: Gintaras Januðevièius (deðinëje), Andrius Pacevièius su festivalio globëjais ir rengëjais prie M.K.Èiurlionio paminklo Druskininkuose – Ber­nar­dà Va­si­liaus­kà, Vir­gi­ni­jà Sur­vi­lai­tæ, Þi­vi­læ Sur­vi­lai­tæ, Jur­gi­tà Kaub­ry­tæ-Me­lie­næ, To­mà Ba­ku­èio­ná, Juo­zà Gri­gà, Dia­nà En­cie­næ, Da­ lià Mic­ke­vi­èiû­tæ, Dai­niø Sver­dio­là, Jo­lan­tà Grabð­tu­no­vi­èie­næ, Re­na­tà Mar­cin­ku­tæ, Liau­dà Vait­kû­nai­tæ, Ja­ rû­næ Bar­kaus­kai­tæ, Jû­ra­tæ Bun­dzai­ tæ, Jû­ra­tæ Land­sber­gy­tæ ir Jur­gi­tà Ka­za­ke­vi­èiû­tæ. Jie pri­va­lë­jo at­lik­ti Èiur­lio­nio ar pa­gal jo te­ma­ti­kà pa­ra­ ðy­tus kû­ri­nius, – ga­li­ma ási­vaiz­duo­ti, kaip ávai­ria­pu­sið­kai ga­lë­jo at­si­skleis­ti jo mu­zi­ki­nës ver­ty­bës skam­bant ir kuk­liems var­go­nø pre­liu­dams, ir fu­goms, ka­no­nams… Ta­èiau dar ne­ma­þai jo kû­ri­niø var­go­nams li­ko ne­skam­bë­jæ. Te­bus tai skir­ta bû­si­miems me­no fes­ti­va­liams, jø pro­gra­moms ávai­rin­ti ir tur­tin­ti. Ðá­met ne­pa­ju­din­ta li­ko ir tur­tin­ga re­li­gi­në Èiur­lio­nio mu­zi­ka, cho­rai, liau­dies dai­nø ið­dai­los ir ki­ta, nors da­ly­va­vo vy­rø cho­ro „Var­pas” baþ­ ny­ti­nio gie­do­ji­mo gru­pë, va­do­vau­ ja­ma Pet­ro Vai­èe­ko­nio, Lie­tu­vos tei­sës uni­ver­si­te­to stu­den­tø cho­ras, va­do­vau­ja­mas Lo­re­tos Le­vins­kai­ tës, Þe­mës ûkio mi­nis­te­ri­jos mið­rus cho­ras „Do­bi­las”, va­do­vau­ja­mas Gra­þi­nos Vaið­no­rai­tës, kiek­vie­nas pa­ro­dæs aukð­tà at­li­ki­mo kul­tû­rà ir tik­rà me­ni­ná po­jû­tá. Baþ­ny­ti­niø kon­ cer­tø pro­gra­mas sva­riai pra­tur­ti­no ir Èiur­lio­nio kvar­te­tas, ir Pau­liaus Ber­nar­do Kon­cës va­do­vau­ja­mas Vil­niaus uni­ver­si­te­to ka­me­ri­nis an­ sam­blis, so­lis­tai Re­gi­na Ma­ciû­të, Skaid­ra Jan­èai­të, Ie­va Ma­tu­lio­ny­të, Li­gi­ta Èiu­rins­kie­në, Onu­të Ma­tu­se­ vi­èiû­të, Re­gi­na Ði­lins­kai­të, Jo­a­na Ged­min­tai­të, Ais­të Mikð­tie­në, Be­ni­ ta Bor­bo­nus-Schef­fler ið Vo­kie­ti­jos, Auð­ra Liut­ku­të, Si­gu­të Tri­ma­kai­të, Edu­ar­das Ka­nia­va, taip pat flei­ti­

nin­kai Jur­gi­ta Sty­rai­të-Otie­në ir Vy­te­nis Gurs­tis, smui­ki­nin­kë Ug­në Kon­dro­tai­të, tri­mi­ti­nin­kas Ar­vy­das Bar­zins­kas. Vi­si jie sa­vo meist­rið­ku­ mu, pro­gra­ma, nuo­ðir­dþiai jaut­ria in­ter­pre­ta­ci­ja ir pri­trauk­da­vo pil­nu­ të­læ baþ­ny­èià þmo­niø, ku­rie ne­si­ skirs­ty­da­vo net ta­da, kai pra­mo­gø aikð­të­je su­skam­bë­da­vo tran­kio­ji pra­mo­gi­në mu­zi­ka. Ga­li­ma su­vok­ ti, kad tik dë­ko­da­ma uþ nuo­sta­bø kon­cer­tà pil­nu­të­lë baþ­ny­èia sto­vë­ da­ma su­si­kau­pu­si ið­klau­së so­lis­to Edu­ar­do Ka­nia­vos ir var­go­ni­nin­kës Jur­gi­tos Ka­za­ke­vi­èiû­tës at­lie­ka­mo Césa­ro Franc­ko „Pa­nis An­ge­li­cus”.

Net sep­ty­nis kar­tus Drus­ki­nin­kø gy­ven­to­jai ir sve­èiai bu­vo kvie­èia­ mi á M. K. Èiur­lio­nio me­mo­ria­li­ná mu­zie­jø, de­ja, dar ne­ta­pu­sá po­ pu­lia­ria Drus­ki­nin­kø vie­ta, á ku­rià verþ­tø­si lan­ky­to­jai. Ta­èiau gro­jant prof. Vy­tau­tui Land­sber­giui, Ed­ vi­nui Minkð­ti­mui, drus­ki­nin­kie­èiui Kas­pa­rui Uins­kui, tarp­tau­ti­niø M. K. Èiur­lio­nio pia­nis­tø kon­kur­sø lau­re­a­ tëms Eve­li­nai Pu­zai­tei, Alek­san­drai Þvir­bly­tei, Þi­vi­lei Kar­kaus­kai­tei vi­sos klau­sy­to­jams skir­tos vie­tos bu­vo uþ­im­tos.

Sa­vi­tà spal­và me­nø fes­ti­va­liui „Drus­ki­nin­kø va­sa­ra su M. K. Èiur­lio­ niu” su­tei­kë kon­cer­tai gam­to­je. Tai ne tik jau­kûs ka­me­ri­niai ren­gi­niai prie me­mo­ria­li­nio mu­zie­jaus, kai klau­sy­to­jai su­si­bu­ria vai­sius no­ki­ nan­èiø obe­lø pa­vë­sy­je. Ty­liais va­ sa­ros va­ka­rais Drus­ki­nin­kø mies­to mu­zie­jaus te­ra­so­je prie Drus­ko­nio eþe­ro ðim­tai klau­sy­to­jø lauk­da­vo Drus­ki­nin­kø se­re­na­dø kon­cer­tø, kai èia mu­zi­ka­vo jau mi­në­tas Vil­niaus uni­ver­si­te­to ka­me­ri­nis an­sam­blis, so­lis­të Ie­va Ma­tu­lio­ny­të, Kau­no sty­gi­niø kvar­te­tas ir Èiur­lio­nio kvar­te­tas. Ðioms „Drus­ki­nin­kø va­sa­

ros…” se­re­na­doms bu­vo pa­lan­kus oras, ne­ver­èian­tis klau­sy­to­jø kvies­ti á uþ­da­rà pa­tal­pà. O fes­ti­va­lio ati­da­ ry­mo die­nà Lie­tu­vos di­dþio­sios ku­ ni­gaikð­tie­nës Bi­ru­tës mo­to­ri­zuo­to­jo pës­ti­nin­kø ba­ta­lio­no ka­ri­nio or­kest­ ro (di­ri­gen­tas Vik­to­ras Ðèe­til­ni­ko­ vas) ei­se­na daug drus­ki­nin­kie­èiø su­kvie­të prie Èiur­lio­nio pa­min­klo. Ða­lia ávai­riø kom­po­zi­to­riø kû­ri­niø ðia­me kon­cer­te skam­bë­jo Èiur­lio­ nio Pre­liu­das b-moll ir Po­lo­ne­zas.

O kaip ne­si­dþiaug­ti, kad pa­ga­liau drus­ki­nin­kie­èiai su­lau­kë ir sim­fo­ni­ nio or­kest­ro, ir Èiur­lio­nio sim­fo­ni­ nës po­emos „Mið­ke”! Gro­jo ne­se­ niai sa­vo kû­ry­bi­næ veik­là pra­dë­jæs Vil­niaus B. Dva­rio­no de­ðimt­me­tës mu­zi­kos mo­kyk­los sim­fo­ni­nis or­ kest­ras, va­do­vau­ja­mas jau­no, ta­len­ tin­go di­ri­gen­to Mo­des­to Pit­rë­no.

Moks­lei­viø mu­zi­ka­vi­mà pa­á­vai­ri­no ir su­ðil­dë po­pu­lia­ru­sis mû­sø te­no­ ras Vir­gi­li­jus No­rei­ka. Jo klau­së­si ir pil­nu­të­lë Lið­kia­vos baþ­ny­èia. Mat rë­mu­si ðá me­nø fes­ti­va­lá vi­suo­me­ni­ në in­va­li­dø or­ga­ni­za­ci­ja „Spin­du­lio” drau­gi­ja pa­rû­pi­no ke­lis au­to­bu­sus, ku­riais at­vy­ko ir ne­ága­lie­ji, o lai­vu ið Drus­ki­nin­kø at­plau­kë tu­ris­tai, po­il­ siau­to­jai. „Drus­ki­nin­kø va­sa­ra su M. K. Èiur­lio­niu” su­kvie­të þmo­nes ir á ke­lis ka­me­ri­nius ren­gi­nius: Drus­ki­nin­kø sa­vi­val­dy­bës vie­ðo­jo­je bib­lio­te­ko­je vei­kë lei­di­niø ir straips­niø, skir­tø Èiur­lio­niui, pa­ro­da, vy­ko li­te­ra­tû­ros va­ ka­ ras „Va­ lan­ da su M. K. Èiur­ lio­niu”; da­ly­vau­jant ak­to­rei Rû­tai Sta­li­liû­nai­tei, Vai­kø dai­lës ga­le­ri­jo­je

M.K.Èiurlionio memorialinio muziejaus kiemelyje. 2-as ið kairës – festivalio garbës pirmininkas Druskininkø meras Rièardas Malinauskas, ðalia vicemerë Kristina Miðkinienë, Vytautas Landsbergis (festivalio globëjas) vei­kë moks­lei­viø pie­ði­niø ir ra­ði­niø kon­kur­so „M. K. Èiur­lio­nis ir pa­sau­ lis” pa­ro­da; M. K. Èiur­lio­nio mu­zi­ kos mo­kyk­lo­je kon­cer­ta­vo jau­nie­ji smui­ki­nin­kai. Taip pat kon­cer­tai vy­ko „Dai­na­vos” mo­ky­mo cen­tre (da­ly­va­vo smui­ki­nin­kai Aga­ta Da­ rað­kai­të ir Dai­nius Pe­sec­kas, akom­ pa­nuo­ja­mi Lui­zos Am­bar­cu­mian, trio „Gra­zio­so”: dai­ni­nin­kë Re­na­ta Ta­ro­sai­të, flei­ti­nin­kë Vik­to­ri­ja Zab­ ro­dai­të ir pia­nis­të Vil­ma Rin­dze­ vi­èiû­të), „Lie­tu­vos” sa­na­to­ri­jo­je (smui­ki­nin­kë Dia­na Gal­vy­dy­të ir

pia­nis­tas Le­o­ni­das Dorf­ma­nas), „Eg­ lës” sa­na­to­ri­jo­je (smui­ki­nin­kë Rû­ta Li­pi­nai­ty­të ir pia­nis­të In­drë Baikð­ty­ të), o „Ne­mu­no” sa­na­to­ri­jos sa­lë­je pa­ro­dy­tas cho­reo­grafiniø pro­jek­tø te­at­ro „Vil­niaus ba­le­tas” spek­tak­lis „Cho­reo­grafo laið­kai M. K. È.” (re­þi­ sie­rius ir cho­reo­grafas Ju­ri­jus Smo­ ri­gi­nas) su­lau­kë gra­þaus pub­li­kos su­si­do­më­ji­mo ir áver­ti­ni­mo. Ási­min­ti­na bu­vo rug­pjû­èio 6-oji.

Tos die­nos ry­tà vy­ko moks­li­në kon­ fe­ren­ci­ja „M. K. Èiur­lio­nis ir pa­sau­ lis”. Jos da­ly­viams ir klau­sy­to­jams bu­vo per­skai­ty­tas Pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus svei­ki­ni­mas, su Drus­ki­ nin­kø nû­die­na ir at­ei­ti­mi su­pa­þin­ di­no me­ras R. Ma­li­naus­kas, kal­bë­jo ap­lin­kos mi­nist­ras A. Kun­dro­tas, pro­fe­so­riai V. Land­sber­gis, R. Kað­ po­nis, do­cen­tai R. An­driu­ðy­të-Þu­ kie­në, J. Bru­ve­ris, R. Ja­ne­liaus­kas, R. Ast­raus­kas ir ki­ti, ku­rie nag­ri­në­jo ávai­rias Èiur­lio­nio kû­ry­bos sri­tis. Ási­min­ti­na ke­lio­në á Rai­gar­do slë­ná, ku­rios átai­gus va­do­vas bu­vo „vaikð­ èio­jan­ti en­cik­lo­pe­di­ja”, Èiur­lio­nio þi­no­vas Adal­ber­tas Ne­dzels­kis. O va­ka­re „Gi­rios ai­do” te­ri­to­ri­jo­je vi­sø lau­kë Drus­ki­nin­kø sa­vi­val­dy­ bës Lais­va­lai­kio cen­tro fol­klo­ri­nio an­sam­blio „Sta­da­lë­lë” (vad. Li­na Bal­èiû­nie­në) su­reng­tas kon­cer­tas ir va­ka­ro­në.

Ypaè rei­kia pa­si­dþiaug­ti, kad me­ nø fes­ti­va­ly­je „Drus­ki­nin­kø va­sa­ra su M. K. Èiur­lio­niu” da­ly­va­vu­siø at­li­kë­jø pro­gra­mas pra­tur­ti­no ávai­ riø lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø mu­zi­ka.

Da­ly­vau­jant au­to­riams, „Lie­tu­vos” sa­na­to­ri­jo­je skam­bë­jo V. Bar­kaus­ ko So­ na­ tos Nr. 3 prem­ je­ ra (atl.

D. Gal­vy­dy­të ir L. Dorf­ma­nas), o M. K. Èiur­lio­nio me­mo­ria­li­nia­me mu­zie­ju­je – J. Bal­tra­mie­jû­nai­tës pje­ sës „Ry­ to ra­ gas” ir „Die­ nos rit­ mu”, ku­rias at­li­ko E. Minkð­ti­mas, Kau­no sty­gi­niø kvar­te­tas gro­jo D. Kai­rai­ty­tës „Bal­to­jo þmo­gaus sap­ nà”, J. Ju­ze­liû­no So­na­tà Nr. 1, tris frag­men­tus ið E. Bal­sio ba­le­to „Eg­lë þal­èiø ka­ra­lie­në” ir F. La­të­no „Sam­ ba Lac­ri­ma­rum” – R. Li­pi­nai­ty­të ir I. Baikð­ty­të, V. Bar­kaus­ko „Ins­pi­ra­ci­jà” – var­go­ni­nin­kë J. Ka­za­ke­vi­èiû­të, o Par­ti­tà smui­kui so­lo – A. Da­rað­kai­të, A. Ðen­de­ro­vo „Re­mi­nis­cen­ca” – R. Þu­kaus­kai­të, taip pat skam­bë­jo B. Dva­rio­no, J. Pa­kal­nio, T. Ðer­no ir ki­ tø in­stru­men­ti­nës mi­nia­tiû­ros.

Pir­mo­ji „Drus­ki­nin­kø va­sa­ra su M. K. Èiur­lio­niu” bai­gë­si. Ra­ðy­to­ jas Ro­mas Sa­daus­kas, vie­na­me „Drus­ko­nio” nu­me­ry­je ið­spaus­di­næs straips­ná apie ðá fes­ti­va­lá, klau­së: „Ar su­grá­þo á Drus­ki­nin­kus Èiur­lio­nis?”

Pa­si­dþiau­gæs ne­vie­na­die­niu Lie­tu­ vos mu­zi­kø rë­mi­mo fon­do ryþ­tu ir grá­þæs prie klau­si­mo, „ar Èiur­lio­nis jau su mu­mis”, ra­ðy­to­jas at­sa­kë, kad „tur­bût kiek­vie­nas ga­lë­tø at­sa­ ky­ti sa­vaip”. Ir ðio fes­ti­va­lio su­ma­ ny­to­jai ne­ma­no, kad po pir­mo­sios

Muzikos barai /39

„Va­sa­ros…” ne­be­li­ko kà veik­ti. Vi­si þi­no­me, kad tiek bû­si­mo­ji, tiek vi­sos ki­tos „Drus­ki­nin­kø va­sa­ros su M. K. Èiur­lio­niu” ne­bus leng­ves­nës. Bet pra­smin­gas dar­bas ir þi­no­ji­mas, kad fes­ti­va­liai lau­kia­mi, kad Èiur­lio­ nis tu­ri pri­klau­sy­ti Drus­ki­nin­kams, kad jis tu­ ri bû­ ti èia pa­ mëg­ tas ir pui­kiai þi­no­mas, kad kiek­vie­nas ðio ku­ror­ti­nio mies­to sve­èias tu­ri jaus­ti, jog jo lau­kia su­si­ti­ki­mas su Èiur­lio­ niu, bus ge­ riau­ sias dþiaugs­ mas ir pa­ska­ti­ni­mas.

Vac­lo­vas JUOD­PU­SIS

Su­grá­þus ið tarp­tau­ti­ nio kon­kur­so

Ne­ið­dil­do­mø áspû­dþiø ku­pi­nos ið Psko­ve (Ru­si­ja) vy­ku­sio ant­ro­jo tarp­tau­ti­nio dau­gias­ty­giø liau­dies in­stru­men­tø kon­kur­so-fes­ti­va­lio, skir­to ðio is­to­ri­nio mies­to ákû­ri­mo 1100 me­tø ju­bi­lie­jui, grá­þo LMA ir Ðiau­liø kon­ser­va­to­ri­jos kan­kliø pe­da­go­gës ir stu­den­tës. Psko­vo þe­më­je kruopð­èiai puo­se­lë­ja­mos se­nø­jø gus­li­nin­kø tra­di­ci­jos. To­dël ne­nuos­ta­bu, kad spa­lio 1–5 d. vy­ ku­sia­me ren­gi­ny­je ið­gir­do­me net 250 at­li­kë­jø ið to­li­miau­siø Ru­si­jos pa­krað­èiø, Lat­vi­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Uk­rai­nos, Lie­tu­vos ir Ja­po­ni­jos.

Pa­grin­di­niams fes­ti­va­lio-kon­kur­so kon­cer­tams bu­vo skir­ta pui­ki Fil­ har­mo­ni­jos sa­lë, ku­rio­je tel­pa 950 þiû­ro­vø. Èia skam­bë­jo gus­lës, kuok­ lës, kan­klës, ko­to, kius­li, ban­dû­ros, cim­bo­lai, su­kë­læ gau­siø klau­sy­to­jø su­si­do­më­ji­mà ir ova­ci­jas, ne­trû­ko spau­dos ir te­le­vi­zi­jos dë­me­sio. Te­lie­ ka pa­vy­dë­ti kai­my­nams, ku­rie bran­ gi­na sa­vo tau­ti­nius in­stru­men­tus, jais di­dþiuo­ja­si, ski­ria jiems svar­bià ir ne­abe­jo­ti­nai gar­bin­gà vie­tà ðiuo­ lai­ki­nës kul­tû­ros pa­no­ra­mo­je. Ren­ gi­ná or­ga­ni­za­vo ir rë­më Vals­ty­bi­nis kul­tû­ros ko­mi­te­tas, Psko­vo sri­ties ad­mi­nist­ra­ci­ja ir Fil­har­mo­ni­ja.

Or­ga­ni­za­to­riai pa­si­rû­pi­no, kad sve­èiai ga­lë­tø ap­lan­ky­ti ðimt­me­èius me­nan­èià Psko­vo pi­lá, pri­si­min­ti ku­ni­gaikð­tá Dau­man­tà, po­eto A. Puð­ki­no mu­zie­jø Mi­chai­lov­sko­jë­je, dva­sin­gà­já Iz­bors­kà ir Pe­èio­rø vy­rø vie­nuo­ly­nà.

Fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je da­ly­va­væs Lie­tu­vos dai­lës mu­zie­jaus kan­kliø trio – Li­na Nai­ke­lie­në, Jo­lan­ta Ba­ ba­liaus­kie­në, Auð­ra Juð­ke­vi­èie­në – kan­klia­vo A. Ka­èa­naus­ko, J. Gruo­ dþio, V. Mont­ vi­ los ir R. Þi­ gai­ èio kû­ri­nius.

Fes­ti­va­lio-kon­kur­so me­tu vy­ko moks­li­në ir prak­ti­në kon­fe­ren­ci­ja „Dau­gias­ty­giai liau­dies in­stru­men­ tai: tarp­tau­ti­niø ry­ðiø stip­ri­ni­mas”.

Pre­le­gen­tai nag­ri­në­jo tau­ti­niø in­stru­men­tø rai­dos dës­nin­gu­mus, ap­ta­rë me­to­di­nes ir re­per­tu­a­ro for­ma­vi­mo pro­ble­mas. Lie­tu­vos

Muzikos barai /40

mu­zi­kos aka­de­mi­jos Liau­dies in­ stru­men­tø ir akor­de­o­no ka­ted­ros prof. L. Nai­ke­lie­në kon­fe­ren­ci­jo­je skai­të pra­ne­ði­mà „Lie­tu­viø kan­klës Sankt Pe­ter­bur­ge”, o nau­jau­sia­me al­ma­na­che „Gus­lës” ið­spaus­din­ti jos nuo­ðir­dûs at­si­mi­ni­mai apie prof. A. Ða­lo­và – „Jo áta­kà jau­èiu vi­sà gy­ve­ ni­mà”.

Prieð dve­ jus me­ tus Psko­ ve vy­ ku­sia­me pir­ma­ja­me kon­kur­se L. Nai­ke­lie­nës pa­reng­tos LMA kan­kli­ nin­kës pel­në pa­èius aukð­èiau­sius áver­ti­ni­mus. Dþiu­gu, kad pro­fe­so­rë bu­vo pa­kvies­ta ðiø me­tø kon­kur­so þiu­ri pir­mi­nin­ke.

Ir kon­kur­so klau­sy­to­jus, ir ver­ti­ ni­mo ko­mi­si­jà kan­kli­nin­kës þa­vë­jo pa­si­rink­tø kû­ri­niø su­dë­tin­gu­mu, ið­raið­kos spal­vin­gu­mu, mu­zi­ka­vi­mo átai­ga, ne­pri­ekaið­tin­ga tech­ni­ka.

So­lis­tø ka­te­go­ri­jos I laips­nio lau­re­a­tës di­plo­mas áteik­tas LMA III kur­so stu­den­tei Ais­tei Bru­þai­tei (prof. L. Nai­ke­lie­nës kl.); II laips­nio di­plo­mas – LMA III kur­so stu­den­tei In­gri­dai Spa­lins­kai­tei (asist. J. Ba­ba­ liaus­kie­nës kl.); III laips­nio di­plo­mas – LMA III kur­so stu­den­tei Jo­li­tai Si­do­ ren­kai­tei (prof. L. Nai­ke­lie­nës kl.).

Uþ ypaè ryð­kø mu­zi­ka­vi­mà ir pro­ fe­sio­na­lu­mà kon­kur­so þiu­ri spe­cia­ liuo­ju di­plo­mu áver­ti­no stu­den­tëms tal­ki­nu­sià pia­nis­tæ Aud­ro­næ Pet­ru­ èio­ny­tæ. Spe­cia­liuo­ju þiu­ri di­plo­mu „Uþ ðiuo­lai­ki­nës mu­zi­kos at­li­ki­mà” ap­do­va­no­ta Ðiau­liø kon­ser­va­to­ri­jos stu­den­të Edi­ta La­pins­kai­të (dëst. R. Vaið­no­rie­nës kl., pia­nis­të O. Av­de­je­ va). An­sam­bliø ka­te­go­ri­jo­je I laips­ nio di­plo­mà pel­në A. Bru­þai­tës ir J. Si­do­ren­kai­tës kan­kliø du­e­tas.

Liau­dies in­stru­men­tø ir akor­de­o­ no ka­ted­ra nuo­ðir­dþiai dë­kin­ga Lie­ tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jai ir ypaè S. Ka­ro­so fon­do di­rek­to­rei po­niai Bi­ru­tei Ka­ro­sie­nei, ne­be pir­mà kar­ tà fi­nan­sið­kai rë­mu­siems stu­den­èiø kan­kli­nin­kiø ke­lio­nes á kon­kur­sus.

Tik nuo­lat stip­rin­da­mi gi­mi­nið­kø dau­gias­ty­giø liau­dies in­stru­men­tø puo­se­lë­to­jø ry­ðius, ga­lë­si­me aið­ kiau su­vok­ti ir áver­tin­ti tà tur­tà, ku­rá pa­vel­dë­jo­me ið pro­të­viø ir tu­ri­me ið­sau­go­ti at­ei­èiai.

Auð­ra JUЭKE­VI­ÈIE­NË

Kon­fe­ren­ci­ja pa­gerb­ tas Her­ma­no Pe­relðtei­ no at­mi­ni­mas

Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je bu­vo gra­þiai pa­mi­në­tas jos Gar­bës pro­fe­so­riaus Her­ma­no Pe­relð­tei­no (1923–1998) at­mi­ni­mas. Cho­ro di­ri­ga­vi­mo ka­ted­ros ve­dë­jo prof.

Po­vi­lo Gy­lio ini­cia­ty­va 2003 m. spa­ lio 10 d. ávy­ko moks­li­në ir prak­ti­në kon­fe­ren­ci­ja „Vai­kø cho­rø ug­dy­mo ak­tu­a­li­jos”, skir­ta 80-osioms H. Pe­ relð­tei­no gi­mi­mo me­ti­nëms. Kon­

Tarp­tau­ti­nis stu­den­tø ka­me­ri­niø an­sam­bliø ir kon­cert­meis­te­riø kon­kur­sas

Konferencijos dalyviai fe­ren­ci­jo­je pra­ne­ði­mus skai­të LMA dës­ty­to­jai, cho­rø va­do­vai: prof. P. Gy­lys, prof. A. Pet­raus­kas, prof. A. Za­bo­ras, prof. V. Mið­ki­nis, doc. L. Dum­bliaus­kai­të, lek­to­rius R. Ai­du­ kas, asist. A. Gi­ lys, vyr. mo­ ky­ to­ ja Ð. Ve­ri­kie­në. Kal­bë­jo kon­fe­ren­ci­jos sve­èias – Ðiau­rës Ame­ri­kos lie­tu­viø mu­zi­kos sà­jun­gos pir­mi­nin­kas Faus­ tas Stro­lia, ku­ris dþiau­gë­si to­kiu gra­ þiu ren­gi­niu. Ið­leis­tas kon­fe­ren­ci­jos pra­ne­ði­mø rin­ki­nys (su­da­rë R. Ai­du­ kas). Ja­me ádë­tas ir ver­tin­gas pa­ties Pe­relð­tei­no straips­nis „Ber­niu­kø bal­so for­ma­vi­mas mu­ta­ci­jos lai­ko­ tar­piu”, ku­rá ið­ver­të ir re­da­ga­vo P. Gy­lys. Da­bar su ðiuo pra­ne­ði­mu ga­ lës su­si­pa­þin­ti vi­si chor­ve­dþiai. Ádo­ mus L. Dum­bliaus­kai­tës pra­ne­ði­mas „Her­ma­no Pe­relð­tei­no áta­ka for­muo­ jant vai­kø cho­rø re­per­tu­a­rà Lie­tu­vo­ je„, A. Pet­raus­ko „Moks­lei­viø mið­riø cho­rø si­tu­a­ci­ja Lie­tu­vos ben­dro­jo la­vi­ni­mo vi­du­ri­në­se mo­kyk­lo­se (gim­na­zi­jo­se)” ir kt. Klau­sy­to­jø gau­ sa pa­ro­dë, kad to­kiø kon­fe­ren­ci­jø la­bai rei­kia. Tai jau an­tra ir tik­rai ne pas­ku­ti­në Cho­ro di­ri­ga­vi­mo ka­ted­ ros or­ga­ni­zuo­ta kon­fe­ren­ci­ja.

Va­ka­re kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai klau­së­si Vil­niaus mies­to vai­kø ir jau­ni­mo ko­lek­ty­vø kon­cer­to. Da­ly­ va­vo „Àþuo­liu­ko” mu­zi­kos mo­kyk­los 4 kla­sës cho­ras (vad. V. Ri­mai­ty­të), Mo­ky­to­jø na­mø vy­rø cho­ras „Àþuo­ liu­kas” (vad. V. Mið­ki­nis), cho­ri­nio dai­na­vi­mo mo­kyk­los „Lie­pai­tës„ mer­gi­nø cho­ras (vad. J. Vait­ke­vi­ èie­ në), LRT vai­ kø cho­ ras (vad. R. Ma­lec­kai­të), vo­ka­li­në gru­pë „Jaz­z Land” (vad. A. No­vi­kas), Na­cio­na­li­ nës M. K. Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­ los vi­du­ri­niø kla­siø cho­ras (vad. S. Krikð­èiû­nai­të), mu­zi­kos mo­kyk­los „Ly­ra„ jau­niø cho­ras (vad. R. Ai­du­ kas). Ren­gi­ná pa­rë­më UAB „Ar­di­ta„ ir Lie­tu­vos cho­rø sà­jun­ga.

Po kon­cer­to nau­jo­ji LMA In­stru­ men­ti­nës ir vo­ka­li­nës mu­zi­kos fa­kul­ te­to de­ka­në doc. Auð­ra Mo­tu­zie­në dþiau­gë­si, kad to­kiu svar­biu ren­gi­ niu pra­dë­jo­me dirb­ti nau­jo­sio­se LMA pa­tal­po­se – Kon­gre­sø rû­mø mo­ko­ma­ja­me kor­pu­se (LMA II rû­ mai). A. Mo­tu­zie­në ti­ki­si, kad ðie rû­ mai at­ei­ty­je taps dar vie­nu Vil­niaus mies­to kul­tû­ros þi­di­niu.

Ro­lan­das AI­DU­KAS

Ðá ru­de­ná Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­te jau­èia­mas ypa­tin­ gas kû­ry­bi­nis pa­ki­li­mas – dar ne­spë­ jus ið­blës­ti tarp­tau­ti­nio S. Ðim­kaus cho­rø kon­kur­so áspû­dþiams, jau spar­èiai ren­gia­ma­si tarp­tau­ti­niam stu­den­tø ka­me­ri­niø an­sam­bliø ir kon­cert­meis­te­riø kon­kur­sui.

Kon­kur­so is­to­ri­ja Idë­jà or­ga­ni­zuo­ti stu­den­tø ka­me­ ri­niø an­sam­bliø ir kon­cert­meis­te­riø kon­kur­sà ið­kë­lë KU For­te­pi­jo­no ka­ ted­ros lek­to­rë In­ga Mak­na­vi­èie­në.

2002 m. pa­v a­s a­r á ji su­b û­r ë ben­ dra­min­è iø ko­l ek­ty­v à ið For­te­p i­j o­n o bei Pu­è ia­m ø­j ø ir sty­g i­n iø mu­zi­k os ka­t ed­rø pe­d a­g o­g ø ir ëmë­s i ðá su­ ma­ny­mà ágy­v en­d in­ti. Pra­e i­tø me­tø gruo­d á KU bu­v o su­r eng­tas res­p ub­ li­k i­nis ka­m e­r i­n iø an­s am­b liø ir kon­ cert­meis­te­r iø kon­k ur­s as. Jo svar­b à liu­d i­j o da­l y­v iø skai­è ius: 54 stu­ den­t ai ið 6 ða­l ies kon­s er­v a­to­r i­j ø ir aukð­t ø­j ø mo­k yk­l ø. Kon­k ur­s as bu­v o ypaè sëk­m in­g as klai­p ë­d ie­è iams: A gru­p ë­j e (kon­s er­v a­to­r i­j ø moks­l ei­v iai ir stu­d en­tai) Klai­p ë­d os S. Ðim­k aus kon­s er­v a­to­r i­j os auk­l ë­ti­n iai lai­m ë­j o I ir II vie­tas ka­m e­r i­n iø an­s am­b liø ir III – kon­c ert­m eis­te­r iø kon­k ur­s e; B gru­p ë­j e (aukð­tø­j ø mo­k yk­l ø stu­d en­ tai) KU Me­n ø fa­k ul­te­to stu­d en­tai uþ­ëmë I ir II ka­m e­r i­n iø an­s am­b liø bei II ir III kon­c ert­m eis­te­r iø kon­k ur­ so vie­t as. Lau­r e­a­tais ta­p o Vil­n iaus pe­d a­g o­g i­n io uni­v er­s i­te­to (I vie­ta kon­c ert­m eis­te­r iø ir III – ka­m e­r i­n iø an­s am­b liø kon­k ur­s e) ir Ðiau­l iø uni­ ver­si­t e­t o (III vie­ta kon­c ert­m eis­te­r iø kon­k ur­se) stu­d en­tai. Sëk­m in­g ai pa­s i­ro­d ë Ðiau­l iø ir Pa­n e­v ë­þio kon­ ser­v a­t o­r i­j ø ka­m e­r i­n iai an­s am­b liai, uþ­ëmæ II ir III vie­tas A gru­p ë­je.

Kon­k ur­s à ver­ti­n o au­to­r i­te­tin­g a þiu­ri: pir­m i­n in­k as prof. K. Gry­b aus­ kas, na­riai – KU MF de­k a­n as doc.

V. Alens­ k as, prof. V. Bru­ þas, doc.

T. Ro­mað­k i­n a, doc. V. Va­d ok­l ie­n ë, dës­t y­t o­j as eks­p er­tas V. Ne­m a­n iû­ nas, lekt. R. Vit­k aus­k as.

Reng­d a­m as res­p ub­l i­k i­n á stu­d en­ tø ka­me­r i­n iø an­s am­b liø ir kon­c ert­ meis­t e­riø kon­k ur­s à, daug triû­s o ádë­j o or­g a­n i­za­c i­n is ko­m i­te­tas (pir­mi­nin­k ë I. Mak­n a­v i­è ie­n ë). Kon­ kur­s as bû­tø bu­v æs ne­á ma­n o­m as be ið­skir­ti­n ës KU rek­to­r iaus prof. ha­b il. dr. V. Þul­k aus glo­b os ir MF de­k a­no doc. V. Alens­k o pa­g al­b os bei kon­k ur­s o ge­n e­r a­l i­n io rë­m ë­j o SAMPO ban­k o fi­n an­s i­n ës pa­r a­m os ir ásteig­to pri­zø fon­d o.

Ypaè dþiu­g u, kad kon­k ur­s o idë­j à nuo pat pra­d þiø pa­l ai­k ë Lie­tu­v os mu­z i­k ø sà­j un­g os pre­zi­d en­tas prof.

R. Þi­g ai­tis, Lie­tu­v os EPTA pre­zi­d en­ tas prof. K. Gry­b aus­k as, Lie­tu­v os

kom­po­zi­t o­r iø sà­jun­gos Klai­p ë­dos sky­riaus pir­mi­n in­kas doc. R. Ði­l ei­k a, KU Stu­d en­t ø sà­jun­ga ir kt.

Res­p ub­li­ki­n io stu­den­t ø ka­m e­r i­ niø an­s am­bliø ir kon­cert­meis­t e­r iø kon­k ur­s o sëk­më ir svar­ba, stu­den­ tø ir pe­da­go­gø su­si­do­m ë­j i­m as lë­m ë pa­s i­r y­þ i­mà 2003 m. or­g a­n i­ zuo­t i jau tarp­t au­t i­n á stu­den­t ø ka­ me­ri­n iø an­sam­bliø ir kon­cert­m eis­ te­riø kon­kur­sà.

Ruoð­t is kon­kur­sui pra­dë­t a dar anks­t y­và pa­v a­sa­r á pa­r en­g iant nuo­s ta­t us ir su­da­r ant ver­t i­n i­m o ko­m i­s i­jà. Pir­mi­n in­kau­t i kon­k ur­s o ver­t i­n i­m o ko­mi­si­jai su­t i­ko prof. Kæs­ tu­t is Gry­baus­kas (LMA pro­fe­s o­ rius, Kau­n o fa­kul­t e­t o For­t e­p i­j o­n o ka­t ed­ros ve­dë­jas, Lie­t u­v os EPTA pre­zi­d en­t as).

Na­r iais pa­k vies­t i doc. Vy­t au­t as Alens­kas (KU Me­n ø fa­k ul­t e­t o de­ka­n as), prof. An­dris Bau­m a­n is (Ry­gos mu­z i­kos aka­de­ mi­jos Sty­g i­n iø ka­t ed­r os ve­dë­j as), prof. Vil­man­t as Bru­þ as (KU uni­ver­ si­t e­t o Me­n ø fa­kul­t e­t o Pu­èia­m ø­j ø ir sty­g i­n iø mu­z i­kos ka­t ed­r os ve­dë­j as), prof. Le­o­n i­das Ivað­ko­v as (Mins­k o mu­zi­k os aka­de­mi­jos Dai­n a­vi­m o ka­t ed­ros ve­dë­jas), prof. Hei­k i Kal­ lau­s as (Ta­li­n o mu­z i­kos aka­de­m i­j os Pu­èia­m ø­jø ka­t ed­r a), doc. Jû­r a­t ë Ka­ro­s ai­t ë (KU Me­n ø fa­kul­t e­t o For­t e­ pi­jo­n o ka­t ed­r os ve­dë­ja), prof. Han­ sas Schic­ke­r is (Ciu­r i­cho aukð­t o­j i mu­zi­k os mo­kyk­la), doc. Ra­m u­t ë Vait­k e­vi­èiû­t ë (LMA Kon­cert­m eis­t e­ rio ka­t ed­ros ve­dë­ja).

Ypaè reikð­min­gas pa­si­r en­g i­m o eta­p as – spe­cia­liai ðiam kon­k ur­s ui ið­l eis­t a Klai­pë­dos kom­po­z i­t o­r iø kû­ ri­n iø rink­t i­n ë. Jo­je spaus­di­n a­m a da­ bar ku­rian­èiø kom­po­z i­t o­r iø kû­r y­b a pa­d ës Lie­t u­v ai ir pa­sau­liui pa­þ in­t i mû­s ø mies­t o sa­v i­t u­mà: kû­r i­n iuo­s e ryð­k iai at­s i­spin­di gy­v e­n a­ma­s is me­ tas, sub­jek­t y­v us ver­t i­n i­mas, màs­t y­ mo es­t e­t i­ka.

Tiek ið­l eis­t i rink­t i­n æ, tiek or­g a­n i­ zuo­t i pa­t á kon­kur­sà daug pa­dë­j o nuo­l a­t i­n iai Klai­pë­dos uni­ver­s i­t e­t o rë­m ë­jai: Lie­t u­v os pra­m o­n i­n in­ kø kon­fe­de­r a­ci­jos pre­z i­den­t as dr. Bro­n is­l o­v as Lu­bys, AB KLASCO ge­n e­ra­l i­n is di­r ek­t o­r ius Edu­a r­das Plauð­k a, AB Klai­pë­dos jû­r ø kro­vi­ niø kom­p a­n i­jos plët­r os di­r ek­t o­r ius dr. Be­n e­dik­t as Pet­r aus­kas, KU Se­ na­t o pir­mi­n in­kas prof. ha­b il. dr.

Sta­s ys Vai­te­kû­n as, KU rek­t o­r ius prof. ha­bil. dr. Vla­das Þul­k as, KU Me­n ø fa­k ul­t e­t o de­ka­n as doc. Vy­ tau­t as Alens­kas.

Da­ly­viai Kon­cert­meis­te­riø ir ka­me­ri­niø an­ sam­bliø kon­kur­so abie­jo­se gru­pë­se var­þy­sis dau­ge­lio tarp­tau­ti­niø kon­ kur­sø lau­re­a­tai. Kai ku­rie ið jø jau yra pel­næ ge­riau­sio kon­cert­meis­te­ rio, so­lis­to ar ka­me­ri­nio an­sam­blio di­plo­mus ir pri­zus pres­ti­þi­niuo­se kon­kur­suo­se.

Kon­cert­meis­te­riø kon­kur­sas Kon­cert­meis­te­riø kon­kur­so A gru­pë­je var­þy­sis 9 da­ly­viai: 5 S. Ðim­ kaus kon­ser­va­to­ri­jos (dëst. V. Vai­ ðie­në, T. Pro­ko­po­viè) ir 4 Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos stu­den­tai (dëst. R. Vait­ke­vi­èiû­të, E. Per­ku­ mai­të, I. Èiu­ri­lai­të). Da­ly­vau­ti kon­ cert­meis­te­riø kon­kur­so B gru­pë­je pa­raið­kas at­siun­të 22 da­ly­viai: sve­ èiai ið Ber­ly­no me­nø uni­ver­si­te­to (dëst. L. Gros­smann) ir Lat­vi­jos mu­ zi­kos aka­de­mi­jos (dëst. I. Vil­le­ru­ða, D. Kla­va, G. Sta­da, A. Lie­pi­nis) bei 11 LMA stu­den­tø (dëst. R. Vait­ke­ vi­èiû­të, I. Ar­mo­nie­në, N. Ra­ly­të, M. Dia­man­di­di, I. Èiu­ri­lai­të, E. Per­ ku­mai­të, V. Dab­ku­të); su­lauk­si­me da­ly­viø ið Vil­niaus pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to (dëst. J. La­saus­kie­në); þi­no­ma, kon­kur­se da­ly­vaus ir klai­pë­ die­èiai (dëst. T. Ro­mað­ki­na, S. Þi­le­vi­ èius, I. Pe­èiû­rie­në).

Ka­me­ri­niø an­sam­bliø kon­ kur­sas Tarp­tau­ti­nio stu­den­tø ka­me­ri­niø an­sam­bliø kon­kur­so A gru­pë­je var­ þy­sis me­nø gim­na­zi­jø ir kon­ser­va­to­ ri­jø auk­lë­ti­niai. Tai flei­tos ir for­te­pi­ jo­no du­e­tas ið Vil­niaus B. Dva­rio­no 10-me­tës mu­zi­kos mo­kyk­los (dëst.

P. Kon­cë ir J. An­dre­je­vas), Klai­pë­ dos E. Bal­sio me­nø gim­na­zi­jos smui­ko ir var­go­nø an­sam­blis (dëst.

S. Do­mar­kie­në, E. Pa­ra­dies), Kau­ no J. Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­na­zi­jos klar­ne­to ir for­te­pi­jo­no du­e­tas (dëst.

V. Þe­mai­tis) bei smui­ko ir for­te­pi­jo­ no an­sam­blis ið Klai­pë­dos S. Ðim­ kaus kon­ser­va­to­ri­jos (dëst. S. Èi­lins­ kai­të). Ið­gir­si­me ir for­te­pi­jo­ni­nius trio ið Na­cio­na­li­nës M. K. Èiur­lio­nio me­nø gim­na­zi­jos (dëst. A. Ta­loè­ ka) bei Klai­ pë­ dos S. Ðim­ kaus kon­ ser­va­to­ri­jos (dëst. R. Gied­rai­tis).

Kon­kur­se pa­si­ro­dys ke­tu­ri ávai­riø in­stru­men­tø kvar­te­tai ið Klai­pë­dos S. Ðim­kaus kon­ser­va­to­ri­jos ir E. Bal­ sio me­nø gim­na­zi­jos (dëst. V. Ne­ ma­niû­nas, A. Dauk­ðys, A. Mi­le­rius, R. Viz­gau­dis). B gru­pë­je no­rà da­ ly­vau­ti pa­reið­kë 12 an­sam­bliø ne tik ið Lie­tu­vos, bet ir ið ki­tø Bal­ti­jos ða­liø aukð­tø­jø mo­kyk­lø. Tarp sve­èiø ið­gir­si­me du­e­tus ið Lat­vi­jos J. Vy­ tuo­lio mu­zi­kos aka­de­mi­jos (dëst.

J. Ma­lec­kis, H. Han­se­na) ir LMA for­te­pi­jo­ni­ná du­e­tà (dëst. V. Rin­ dze­vi­èiû­të). Taip pat gir­dë­si­me Ry­gos MA stu­den­tø sty­gi­ná kvar­te­tà (dëst. G. Pa­þe). Es­ti­jai at­sto­vaus Ta­ li­no MA pu­èia­mø­jø kvin­te­tas (dëst.

H. Kal­lau­sas), su ku­riuo pa­si­ren­gæs var­þy­tis Lie­tu­vos MA pu­èia­mø­jø kvin­te­tas (dëst. T. Ado­ma­vi­èius).

Ið­gir­si­me ir Klai­pë­dos uni­ver­si­te­to Me­nø fa­kul­te­to For­te­pi­jo­no bei Pu­ èia­mø­jø ir sty­gi­niø mu­zi­kos ka­ted­rø pa­ruoð­tus an­sam­blius: for­te­pi­jo­ni­ nius du­e­tus (I. Mak­na­vi­èie­në, S. Þi­ le­vi­èius), flei­tos ir for­te­pi­jo­no du­e­tà (D. Mar­tu­se­vi­èie­në, R. Gied­rai­tis),

trom­bo­ni­nin­kø ir sak­so­fo­ni­nin­kø trio (S. Su­gin­tas, V. Bëk­ða) bei pu­ èia­mø­jø kvin­te­tà (V. Bru­þas).

Or­ga­ni­za­ci­nis kon­kur­so ko­mi­te­tas

...Nes pradþios il­gu, ne pa­bai­gos

Liau­dies ið­min­tis by­lo­ja: „Ge­ra pra­dþia – pu­së dar­bo.” Ið tik­rø­jø sëk­min­gai pra­si­dë­jæ moks­lo me­tai bû­na der­lin­ges­ni ir kû­ry­bin­ges­ni, ryð­kiu kon­cer­tu pra­dë­to kul­tû­ros ren­gi­niø cik­lo lau­kia gra­þi per­spek­ ty­ va. O jei kon­ cer­ tas ávyks­ ta Na­ cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos Di­dþio­jo­je sa­lë­je, ku­ri pil­na klau­sy­to­jø, ir tu­ri nuo­sta­bià de­di­ka­ci­jà – Tarp­tau­ti­nei mo­ky­to­jo die­nai – pra­dþia bû­na ið­ kil­min­gai ðven­ti­në.

Ne pir­mà kar­tà Lie­tu­vo­je su­si­rû­ pin­ta jau­no­sios kar­tos mu­zi­ki­nio sko­nio ug­dy­mu – to­ká kil­nø tiks­là tu­ri ir Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ro va­do­vas prof. Sau­lius Son­dec­kis bei Lie­tu­vos mu­zi­kos ir me­no mo­kyk­lø va­do­vø aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas prof. Ri­èar­das Sviac­ke­vi­èius, reng­ da­mi mu­zi­kos be­si­mo­kan­èiø vai­kø ir jau­nuo­liø kon­cer­tus Na­cio­na­li­ në­je fil­har­mo­ni­jo­je. No­ri­ma pa­dë­ ti jiems pa­jus­ti kla­si­ki­nës mu­zi­kos gro­þá, pa­mëg­ti ge­rà, tau­rià kû­ry­bà.

Sie­kia­ma, kad bû­tent to­kia mu­zi­ka ly­dë­tø, teik­tø dþiaugs­mà, lai­mæ, o sun­kio­mis gy­ve­ni­mo aki­mir­ko­mis – ato­kvë­pá ir ra­my­bæ. Taip pat no­ ri­ma at­kreip­ti vi­suo­me­nës dë­me­sá á ga­biau­sius mu­zi­kos be­si­mo­kan­èius vai­kus, ku­rie, mu­zi­kuo­da­mi su mi­ në­tu ko­lek­ty­vu pres­ti­þi­në­je Lie­tu­vos sce­no­je, per­pras­tø di­de­lës sa­lës spe­ci­fi­kà ir sëk­min­gai bræs­tø siek­da­ mi to­les­niø lai­më­ji­mø. Pas­ta­ruo­ju me­tu daug gin­èø ki­lo dël mu­zi­kos mo­kyk­lø, ku­rios pa­gal Ðvie­ti­mo ásta­ty­mà „yra ne­for­ma­lio­jo ug­dy­mo ástai­gos, ta­èiau ga­li vyk­dy­ti for­ma­ Jungtinis Naujosios Vilnios muzikos mokyklos jauniø choras ir Vilniaus 4-osios muzikos mokyklos choras “Gaida”

Prof. S. Sondeckis sveikina pianistæ N. Vasiljevà lio­jo ug­dy­mo funk­ci­jas”. Spa­lio 5-osios kon­cer­tas Fil­har­mo­ni­jo­je pa­ro­dë, kad kaip tik ðià funk­ci­jà jos vyk­do pui­kiai. Vil­niaus Nau­jo­sios Vil­nios mo­kyk­los di­rek­to­riui prof.

Ri­èar­dui Sviac­ke­vi­èiui Lie­tu­vos mu­zi­ kos ir me­no mo­kyk­lø veik­los pro­ble­ mos ge­rai þi­no­mos, jis dë­jo daug

Su LKO koncertuoja violonèelininkas Dmitrijus Berezinas pa­stan­gø pa­tai­sy­ti Ðvie­ti­mo ásta­ty­ mà, kad ið­lik­tø ðiø kul­tû­ros þi­di­niø sta­tu­sas. Dar vie­nas þings­nis ðia lin­ kme – mi­në­tos mo­kyk­los, Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ro ir Lie­tu­vos na­ cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos or­ga­ni­zuo­ tas ke­tu­riø kon­cer­tø cik­las „Vai­kø mu­zi­kos mo­kyk­los su prof. Sau­liaus

Muzikos barai /41

Son­dec­kio va­do­vau­ja­mu ka­me­ri­niu or­kest­ru”. Pir­ma­sis jø vy­ko spa­lio 5 d., ant­ra­ja­me gros Vil­niaus mies­ to, tre­èia­ja­me – vi­sos Lie­tu­vos, o bai­gia­ma­ja­me – ta­len­tin­giau­si Lie­ tu­vos ir ki­tø Eu­ro­pos vals­ty­biø mu­ zi­kos mo­kyk­lø auk­lë­ti­niai. Kon­cer­tai vyks gruo­ dþio 21, 2004 m. ko­ vo 21 ir ge­gu­þës 31 d. Ágy­ven­din­da­ mi ren­gë­jø su­ma­ny­mà daug dir­bo LKO di­rek­to­rë Aud­ra Ke­niau­sy­të, Fil­ har­mo­ni­jos kon­cer­tø or­ga­ni­za­to­rë Bi­ru­të Ur­bo­nie­në, mi­në­tos mo­kyk­ los ko­lek­ty­vas. De­rin­da­mi kon­cer­tø pro­gra­mas, prof. Sviac­ke­vi­èius ir jo pa­va­duo­to­ja Vio­le­ta Þy­man­èiû­të tu­rë­jo ið­spræs­ti dau­gy­bæ klau­si­mø.

Or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­si, kad ir ki­ti cik­lo kon­cer­tai su­lauks pub­li­kos dë­me­ sio. Nuo­sta­bu, kad þi­no­mo ko­lek­ ty­vo va­do­vas S. Son­dec­kis ma­lo­niai su­ti­ko mu­zi­kuo­ti kar­tu su mu­zi­kos mo­kyk­lø auk­lë­ti­niais, ne­bû­ti­nai sie­ kian­èiais pro­fe­sio­na­laus mu­zi­ki­nio ið­si­la­vi­ni­mo.

Kaip mi­në­ta, pir­ma­sis ren­gi­nys vy­ko Mo­ky­to­jo die­nà. Su S. Son­dec­ kio va­do­vau­ja­mu Lie­tu­vos ka­me­ri­ niu or­kest­ru kon­cer­ta­vo Nau­jo­sios Vil­nios mu­zi­kos mo­kyk­los moks­ lei­viai ir Vil­niaus 4-osios mu­zi­kos mo­kyk­los cho­ras „Gai­da”. Kon­cer­to pro­gra­ma ap­rë­pë tiek so­lis­tø, tiek an­sam­bliø pa­si­ro­dy­mus, kla­si­ki­niø ir ðiuo­lai­ki­niø au­to­riø kû­ri­nius. Átai­giai skam­bë­jo Jo­han­no Chris­ tia­no Ba­cho Kon­cer­to vio­lon­èe­lei ir or­ kest­ rui c-moll I da­ lis (Al­leg­ro mo­de­ra­to), at­lie­ka­ma Nau­jo­sios Vil­nios mo­kyk­los 6 kl. moks­lei­vio Dmit­ri­jaus Be­re­zi­no (mo­kyt. Tat­ja­ na Kuc). Jo­sep­ho Ha­yd­no Kon­cer­ to for­te­pi­jo­nui ir or­kest­rui D-dur I da­lá (Vi­va­ce) skam­bi­no mo­ky­to­jos Va­len­ti­nos Ta­bai­nik auk­lë­ti­në, mi­në­tos mo­kyk­los 7 kl. moks­lei­vë Na­deþ­da Va­sil­je­va. Ma­lo­nu, kad jau­nie­ji so­lis­tai – vio­lon­èe­li­nin­kas ir pia­nis­të – ta­po ly­gia­ver­èiais LKO part­ne­riais. Or­kest­ras pui­kiai akom­ pa­na­vo vo­ka­lis­tei, tos pa­èios mo­kyk­ los mo­ky­to­jos Na­ta­li­jos Ka­ti­lie­nës 7 kl. mo­ki­nei Gab­rie­lei Va­si­liaus­kai­tei, ku­rios þa­vin­gas aukð­tas bal­sas pra­ bi­lo á kiek­vie­no klau­sy­to­jo ðir­dá.

Gab­rie­lë dai­na­vo Su­sa­nos ari­je­tæ ið Wolf­gan­go Ama­deus Mo­zar­to ope­ros „Fi­ga­ro ve­dy­bos” ir Gied­ros Gu­daus­kie­nës dai­nà „Sva­jo­në”.

Pa­si­reið­kë ir Nau­jo­sios Vil­nios mo­kyk­los ko­lek­ty­vai. Smui­ki­nin­kø an­sam­blis, va­do­vau­ja­mas mo­ky­to­ jos Anos Ki­je­viè, at­li­ko du kû­ri­nius – Bo­ri­so Fi­go­ti­no hu­mo­res­kà „Links­ ma­sis marð­ru­tas” ir Jev­ge­ni­jaus Kry­la­to­vo pje­sæ „Lau­ki­mas” ið mu­zi­ kos ki­no fil­mui „Ir tai vis­kas apie já” (akom­pa­na­vo mo­ky­to­ja Ali­na Kes­ le­rie­në). Bu­vo per­teik­ti sub­ti­liau­si di­na­mi­niai niu­an­sai, at­skleis­ti smul­ kiau­si nuo­tai­kos svy­ra­vi­mai.

Bai­gia­mie­ji kon­cer­to akor­dai dar la­biau pa­ryð­ki­no ðven­tið­ku­mà

Muzikos barai /42

– jung­ti­nis Nau­jo­sios Vil­nios mu­zi­ kos mo­kyk­los jau­niø cho­ras (vad.

Ma­ry­të Big­ne­vi­èiû­të) ir Vil­niaus 4-osios mu­zi­kos mo­kyk­los cho­ras „Gai­da” (vad. Pet­ras Puo­ðiû­nas) at­li­ko Ar­tû­ro No­vi­ko dai­nà „Ke­lias á mo­kyk­là” (Al­mos Ka­ro­sai­tës ir Da­lios Tei­ðers­ky­tës þ.) bei To­mo Lei­bu­ro kû­ri­ná „Vil­niaus mo­zai­ka” (Pau­liaus Ðir­vio, Vy­tau­to Ker­na­gio ir Da­lios Mi­ke­le­vi­èiû­tës þ.). For­te­pi­ jo­nu akom­pa­na­vo Vy­tau­tas Aba­ris, gro­jo Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ras, mu­ða­mø­jø par­ti­jà at­li­ko Ar­vy­das Vai­nius.

Vi­si kon­cer­to da­ly­viai ir jø mo­ ky­to­jai bu­vo ap­do­va­no­ti Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ro rë­më­jo „Lie­tu­ vos te­le­ko­mo” su­ve­ny­rais, o pui­ki mu­zi­ki­në do­va­na – Ser­ge­jaus As­ la­ma­zia­no sty­gi­niø or­kest­rui aran­ þuo­ta þy­mio­ji Ge­or­go Fried­ri­cho Hände­lio Pa­sa­ka­li­ja – nu­skam­bë­jo kon­cer­to pra­dþio­je. Ta­èiau mo­ky­ to­jams ge­riau­sia do­va­na – ma­ty­ti sce­no­je sa­vo auk­lë­ti­nius, klau­sy­tis jø átai­giai at­lie­ka­mos mu­zi­kos, kar­tu da­ly­vau­ti ste­buk­lin­ga­me jos vyks­ me. Ypa­tin­gos, pa­ky­lë­tos ir dþiaugs­ min­gos ben­dros nuo­tai­kos ap­im­ti, tiek at­li­kë­jai, tiek jø pe­da­go­gai, tiek klau­sy­to­jai ne­no­rë­jo skirs­ty­tis ir pa­ lik­ti sa­lës. Kon­cer­to ve­dë­ja Ja­ni­na Pra­nai­ty­të ðyp­so­da­ma­si nu­ra­mi­no: „Kon­cer­tas bai­gë­si, ta­èiau ðven­të tæ­sia­si”. Ta­da ir pri­si­mi­niau kon­cer­ to pra­dþio­je jos pa­dek­la­muo­tas pa­ne­vë­þie­èio mo­ky­to­jo Pet­ro Dar­ gov­skio ei­lë­rað­èio ei­lu­tes: Ne, ne­liûd­na, kas, kad ru­de­në­ja, Kad auk­si­nis la­pas krin­ta gre­ti­mai, Kad, ðven­te pa­þen­kli­næ rug­së­jus, Mes kla­ses paþen­kli­nam na­mais.

---------------------Ne, mes ne­liûd­ni, ne va­ka­rykð­èiai, Nes pradþios il­gu, ne pa­bai­gos!

Ve­ra MAR­KO­VA

Mu­zi­kos mo­kyk­los in­ teg­ra­ci­ja be­si­mo­kan­ èio mies­to erd­vë­je

„Mu­zi­kos mo­kyk­los in­teg­ra­ci­ja be­si­mo­kan­èio mies­to erd­vë­je” – taip va­di­no­si spa­lio 25 d. Kau­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos Ðvie­ ti­mo ir ug­dy­mo sky­riaus bei Kau­no mu­zi­kos mo­kyk­lø me­to­di­nës ta­ry­bos su­reng­ta kon­fe­ren­ci­ja (jos ko­or­ di­na­to­rius – Kau­no sa­vi­val­dy­bës ad­mi­nist­ra­ci­jos Ðvie­ti­mo ir ug­dy­mo sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas dr.

Da­rius Ku­èins­kas). To­kios kon­fe­ren­ ci­jos, nag­ri­në­jan­èios gy­vy­bin­gà mu­zi­ki­nio ug­dy­mo kai­tà nuo­lat kin­ tan­èia­me pa­sau­ly­je, jau yra tra­di­ci­ nës („Mu­zi­ki­nis ug­dy­mas: tæs­ti­nu­mo ir gran­dþiø sà­vei­kos pro­ble­mos”, „Mu­zi­ki­nio ug­dy­mo kai­ta: pa­tir­tis ir nau­jo­vës”). Þy­mus ðios sri­ties moks­

li­nin­kas Se­y­mou­ras Pa­per­tas tei­gia, kad þmo­nëms re­tai pa­vyks­ta kà nors ge­rai pa­da­ry­ti ið pir­mo kar­to, to­dël ðvie­ti­mo sis­te­ma, kaip ir ki­tos gy­ve­ ni­mo sri­tys, nuo­lat ko­re­guo­ja­mas. Ðian­dien ðvie­ti­mo in­ter­pre­ta­ci­jas aki­ vaiz­dþiai dik­tuo­ja po­li­ti­nis glo­ba­li­za­ ci­jos pro­ce­sas, rei­ka­lau­jan­tis per­im­ti nau­jas tech­no­lo­gi­jas ir nau­jas kû­ry­ bos for­mas pa­nau­do­jant nau­jau­sius psi­cho­lo­gi­jos ty­ri­mø duo­me­nis.

Apie glo­ba­li­za­ci­jos tei­kia­mus ga­lin­gus im­pul­sus plës­ti sa­vo ska­læ, at­ver­ti ne­þi­no­mas gi­lu­mas, ið­ban­ dy­ti nau­jas struk­tû­ros ga­li­my­bes kon­fe­ren­ci­jo­je kal­bë­jo pre­le­gen­të pro­fe­so­rë Pal­my­ra Ju­ce­vi­èie­në, pri­ sta­èiu­si KTU Edu­ko­lo­gi­jos ins­ti­tu­to pa­reng­tà ir Kau­no m. sa­vi­val­dy­bës ágy­ven­di­na­mà pro­jek­tà „Kau­nas – be­si­mo­kan­tis mies­tas”. Kau­no m. Ðvie­ti­mo ir ug­dy­mo sky­riaus ve­dë­jas dr. An­ta­nas Bag­do­nas pa­þy­më­jo, kad mo­kyk­la, no­rë­da­ma ið­lik­ti dël mi­në­tø po­ky­èiø su­si­for­ma­vu­sio­je ðvie­ti­mo rin­ko­je, tu­ri pri­si­tai­ky­ti prie kin­tan­èios ap­lin­kos, ir sa­vo pra­ne­ ði­me „Pa­sau­lio be­si­mo­kan­èiø mies­tø kon­gre­so re­flek­si­ja” pa­tei­kë pa­vyz­ dþiø ið Eu­ro­pos be­si­mo­kan­èiø­jø mies­tø prak­ti­kos. Ðvie­ti­mo de­cen­tra­li­za­vi­mo prin­ ci­pas, at­ve­rian­tis ga­li­my­bes re­gio­ ni­niam ðvie­ti­mui, ið­reið­kian­èiam re­gio­no po­rei­kius, in­te­re­sus, ga­li­ my­bes, rei­ka­lau­ja ge­bë­ti ana­li­zuo­ti esa­mà bûk­læ, jaus­ti lais­vës ri­bas ir at­sa­ko­my­bæ. Ið­sa­mius, nau­din­gus mu­zi­kos da­ly­kø mo­ky­mo pa­dë­ties ty­ri­mus Kau­no mies­to mu­zi­kos mo­kyk­lo­se at­li­ko Vil­ma Ma­sie­në (pra­ne­ði­mas „Mu­zi­ki­nio ug­dy­mo kai­tos pro­ble­mos kin­tant mo­ky­mo ap­lin­kai”). Kau­no 1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los pa­va­duo­to­ja Vir­gi­ni­ja Èi­þie­në, rem­da­ma­si KTU ir Ðvie­ti­mo ir ug­dy­mo sky­riaus at­lik­tu Kau­no gy­ven­to­jø mo­ky­mo­si in­te­re­sø ir po­rei­kiø ty­ri­mu, pra­ne­ði­me „Ko­kia tu­rë­tø bû­ti mu­zi­kos mo­kyk­la be­si­ mo­kan­èio mies­to kon­teks­te” tei­gë, kad me­ni­nis ug­dy­mas tu­ri bû­ti pri­ei­na­mas vi­siems vai­kams ir vi­sai vi­suo­me­nei ir kad mu­zi­kos mo­kyk­la, ágy­ven­din­da­ma be­si­mo­kan­èio mies­to vi­zi­jà, tu­rë­tø tap­ti vie­tos ben­ druo­me­niø in­for­ma­ci­jos, kul­tû­ros ir edu­ko­lo­gi­jos cen­tru. Tam pre­le­ gen­të kvie­të kur­ti kuo ávai­res­nes me­ni­nio ug­dy­mo pro­gra­mas, ku­rios skir­tø­si ne tik tu­ri­niu, bet ir mo­ky­mo (-si) in­ten­sy­vu­mu, me­to­di­ko­mis.

At­nau­jin­ti pro­gra­mas siû­lë ir Lo­re­ta Kri­vai­tie­në (pra­ne­ði­mas „Mu­zi­ki­nio ug­dy­mo at­nau­ji­ni­mo klau­si­mai vi­suo­me­nës po­rei­kiø ir kin­tan­èios mo­ky­mo ap­lin­kos kon­teks­te”), ir

Ri­ma Ei­gir­die­në (pra­ne­ði­mas „Mu­zi­ ki­nio ug­dy­mo si­tu­a­ci­ja, prie­þas­tys ir per­spek­ty­vos”).

Lanks­èioms pro­gra­moms, „pa­de­dan­èioms vai­ kui ir mo­ky­to­jui jaus­tis pa­to­giai ir re­a­li­zuo­ti sa­ve”, pri­ta­rë ir Vio­le­ta Ju­ce­vi­èie­në (pra­ne­ði­mas „Vai­kø kû­ry­bið­ku­mo ir sa­vi­raið­kos ug­dy­mas for­te­pi­jo­no pa­mo­ko­se”).

Na­cio­na­li­nës M. K. Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los di­rek­to­rius Ro­mu­al­ das Kon­dro­tas (pra­ne­ði­mas „Mu­zi­kos mo­kyk­la ðian­dien ir ry­toj”) kal­bë­jo apie tai, kas ben­dra vi­sai Lie­tu­vos mu­zi­ki­nës kul­tû­ros ap­lin­kai. Dþiaug­ da­ma­sis esa­ma me­ni­nio ug­dy­mo sis­te­ma, ko­kià Eu­ro­po­je ne­daug kas be­tu­ri, pre­le­gen­tas siû­lë to­liau jà de­rin­ti tarp at­ski­rø ins­ti­tu­ci­jø (ben­ dro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­los, mu­zi­kos mo­kyk­los, Mu­zi­kos aka­de­mi­jos), o ne dras­tið­kai jà keis­ti ar átrauk­ti á jà ne­pa­ruoð­tas, klau­si­mø ke­lian­èias nau­jo­ves.

Pa­vyz­dþiui, mu­zi­kos bran­dos eg­za­mi­nas: kas já tu­ri lai­ ky­ti, ko­kià ver­tæ jis tu­rës aukð­to­jo­je mo­kyk­lo­je? (Ðiuos klau­si­mus ke­lia ir pro­fe­so­rius Al­ber­tas Pi­li­èiaus­kas in­for­ma­ci­nia­me lei­di­ny­je „Ðvie­ti­mo nau­jie­nos”, nr. 16.)

O gal ðvie­ti­mo pro­jek­tus leng­viau kur­ti nei vyk­dy­ti? Gal po­ky­èiai ne­ga­li bû­ti nau­din­gi vi­siems ðvie­ti­mo sub­ jek­tams? Á ðiuos ir ki­tus ki­lu­sius klau­si­ mus kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai dar ieð­ko at­sa­ky­mø ir, ku­pi­ni nau­jø kû­ry­bi­niø su­ma­ny­mø, sku­ba prie sa­vø dar­bø.

Juk vi­sø te­ori­jø tei­sin­gu­mo ma­tas – prak­ti­ka.

Eg­lë VA­LAN­TI­NIE­NË

Prasmingas kûrybinës veiklos jubiliejus

Ðiø metø birþelio mënesá klaipëdietë choro dirigentë Vitalija Valeikienë minëjo tris sukaktis – asmeniná jubiliejø, chorvedybinio darbo trisdeðimtmetá ir penkiolika muzikinës veiklos metø Klaipëdos Vyturio vidurinëje mokykloje.

Vitalija Valeikienë gimë 1953 m. birþelio 20 d. Pakruojo raj., Paðvitinio miestelyje veterinarijos gydytojo ir mokytojos ðeimoje. 1967 m. ástojo á Ðiauliø aukðtesniàjà muzikos mokyklà, kur mokësi chorinio dirigavimo specialybës. 1971–1976 m. studijas tæsë Lietuvos Valstybinëje konservatorijoje (dabar – Muzikos akademija). Baigusi mokslus atvyko dirbti á Lietuvos Valstybinës konservatorijos Klaipëdos fakultetø (dabar – Klaipëdos universitetas) mokyklinës chorvedybos katedrà.

Dëstë chorvedybines disciplinas

ir dirbo chormeistere ávairiuose Klaipëdos miesto meniniuose kolektyvuose.

V. Valeikienës kûrybingumas, þingeidumas, noras iðbandyti save vis naujose meninës veiklos srityse 1988 m. atvedë jà á Klaipëdos miesto pakraðtyje esanèià 4–à vidurinæ (dabar – “Vyturio”) mokyklà. Èia gimusi vizija paversti ðià mokyklà muzikinës kultûros þidiniu laikui bëgant ëmë virsti tikrove ir ðiandien ði mokykla savo muzikine veikla yra garsi ne tik Klaipëdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Joje yra ðeði chorai, du orkestrai bei daug ávairiø ansambliø. Bûtina iðskirti mokyklos miðrø chorà, kuriame dainuoja mokytojai, buvæ moksleiviai bei jø tëvai; taip pat – kameriná orkestrà. Kokia dar Lietuvos bendrojo lavinimo vidutinë mokyklà gali pasigirti tokia gausa meniniø kolektyvø?

Nesuklysiu sakydama, kad uþsispyrimas, darbðtumas, atkaklumas, kûrybingumas ásikûnija mokytojos Vitalijos Valeikienës asmenyje.

Jos vizija per penkiolika metø pavirto á galingà muzikiná vyksmà.

Manau, kad mokytojos veikla tampa prasminga, kai ji tampa atpaþástama per jos mokinius. Tai ámanoma pasiekti suburiant apie save profesionaliø bendraminèiø pedagogø bûrá ir uþburiant juos ta paèia idëja.

Kolegos V. Valeikienæ vadina savo darbo fanatike. Apie tai liudija trys deðimtmeèiai kasdienio, nuoseklaus kûrybinio darbo su meniniais kolektyvais vainikuoti gausybe koncertø, renginiø, iðvykø á festivalius, konkursus, dainø ðventes. Kiekvienas ið jø – tai þingsnis á ðios menininkës, bei kartu su ja dirbanèiø, muzikuojanèiø þmoniø tobulëjimà, kûrybos groþá.

Klaipëdos universitete, St. Ðimkaus konservatorijoje V. Valeikienë dësto ávairias chorvedybines disciplinas, yra parengusi ir iðleidusi nemaþà bûrá muzikos mokytojø, kurie sëkmingai dirba pedagoginá darbà.

Keletas ið jø dirba kartu su savo mokytoja Vyturio vidurinëje mokykloje. V. Valeikienës mokinë ir vëliau – studentë S. Rimkutë studijuoja Zalcburgo “Mozarteumo” universiteto Orfo institute Austrijoje. Ðiuo metu V. Valeikienë domisi þymaus 20 a. muzikos pedagogo Karlo Orfo muzikinio ugdymo idëjomis; prie Lietuvos muzikos mokytojø asociacijos ásteigë Orfo sekcijà ir populiarina jo idëjas, Klaipëdoje ðia tema rengia seminarus kursus, skaito praneðimus konferencijose. Ði pedagogë, dirigentë apdo-

vanota begaliniu darbðtumu, kûrybingumu, kuo dar kartà ásitikinome jubiliejiniame koncerte, kuris buvo surengtas 2003 m. birþelio 7 d. Klaipëdos universiteto koncertø salëje. Jame pasirodë kamerinis orkestras, mokytojø, mokyklos absolventø bei jø tëvø miðrus choras. Kamerinis orkestras atliko J. Haydno “Maþieji divertismentai”, C. Cursterio “Liûtas karalius”. Maloniai stebino puikus instrumentø derëjimas, dþiugino nuoðirdus orkestro atlikëjø muzikavimas. Miðrus choras atliko J. Horovitzo kantatà “Nojaus laivas”.

Chorui talkino solistai Ð. Juðkevièius, V. Kliukinskas, akompanavo O. Vasiljeva, R. Ðilinskas, V. Laumenis.

Tai emociðkai ðviesus, dinamiðkai lankstus kûrinys, ákûnijantis gërá ir meilæ. Ðventëje dalyvavusiø kolektyvø nuoðirdus, pakilus muzikavimas graþiai vainikavo visà penkiolikos metø laikotarpá Vyturio vidurinëje mokykloje. V. Valeikienæ matëme ir Pasaulio lietuviø dainø ðventës vyriausiø dirigentø bûryje, kas taip pat yra puikus ir iðkalbingas jos ilgameèio, rezultatyvaus chorvedybinio darbo ávertinimas. Èia paminëti toli graþu ne visi ðios “muzikos darbininkës” nuveikti darbai. Norisi palinkëti jai daug sveikatos, stiprybës ir visø naujais gimstanèiø idëjø ágyvendinimo.

Zita KARINIAUSKIENË

Klai­pë­dos mu­zi­ki­nis te­at­ras „oku­pa­vo” fes­ ti­va­lá „Pro­bal­ti­ca”

Spa­lio 8–9 d. Got­lan­de (Ðve­di­ja) di­ri­gen­to Sta­sio Do­mar­ko va­do­vau­ ja­mo Ma­þo­sios Lie­tu­vos sim­fo­ni­nio or­kest­ro ir smui­ki­nin­kës In­gri­dos Ar­mo­nai­tës kon­cer­tais bai­gë­si 10asis Bal­ti­jos ða­liø mu­zi­kos ir dai­lës fes­ti­va­lis „Pro­bal­ti­ca 2003”.

Ka­me­ri­nio an­sam­blio „MultiCamerata” va­do­vo Hen­ry­ko Gi­zos ini­cia­ty­va nuo 1994 m. ren­gia­ma­ me Bal­ti­jos ða­liø mu­zi­kos ir dai­lës fes­ti­va­ly­je „Pro­bal­ti­ca” kon­cer­ta­vo dau­giau nei ðim­tas pro­fe­sio­na­liø ko­ lek­ty­vø, apie trys tûks­tan­èiai gar­siø mu­zi­kan­tø ir dai­li­nin­kø ið de­ðim­ties Bal­ti­jos jû­ros re­gio­no vals­ty­biø. Per tà lai­kà ávy­ko dau­giau nei trys ðim­ tai kon­cer­tø, eks­po­nuo­ta dau­giau nei du tûks­tan­èiai ta­py­bos dro­biø, gra­fi­kos, teks­ti­lës, ke­ra­mi­kos, skulp­ tû­ros ir vit­ra­þo kû­ri­niø. Ðie­met „Pro­bal­ti­ca”, re­mia­ma Eu­ro­pos Sà­jun­gos pro­gra­mos „Kul­tû­ra 2000”, vy­ko net tri­mis eta­pais tri­jo­se Bal­ti­jos ða­ly­se. Ge­ gu­þæ ju­bi­lie­ji­nis fes­ti­va­lis pra­si­dë­jo To­rû­në­je ir Var­ðu­vo­je (Len­ki­ja),

kur jo pra­dþià þen­kli­no Klai­pë­dos mu­zi­ki­nio te­at­ro na­cio­na­li­në prem­ je­ra – Aud­ro­nës Þi­gai­ty­tës ope­ra „Þil­vi­nas ir Eg­lë”. Dar tuo­met „Pro­ bal­ti­ca” me­no va­do­vas H. Gi­za spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je kaip vie­nà ne­abe­jo­ti­nai ryð­kiau­siø fes­ti­va­lio ávy­kiø pa­þy­më­jo ðiuo­lai­ki­nës lie­tu­ við­kos ope­ros prem­je­rà. Da­bar, kai „Pro­bal­ti­ca 2003” jau bai­gë­si, jo or­ga­ni­za­to­riai Klai­pë­dos mu­zi­ki­nio te­at­ro pa­sta­ty­tà A. Þi­gai­ty­tës ope­ rà ver­ti­na kaip gran­dio­zið­kiau­sià ir áspû­din­giau­sià fes­ti­va­lio ávy­ká. Þi­no­ ma, ðie ver­ti­ni­mai tam­pa dar reikð­ min­ges­ni pri­si­mi­nus, kad fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je – ir to­kio mas­to þvaigþ­ dës kaip Krzys­zto­fas Pen­de­rec­kis ir jo di­ri­guo­ja­mas „Sin­fo­nia Var­so­ via” or­kest­ras. Len­kø mu­zi­ko­lo­gai ir te­at­ro­lo­gai pa­brë­þë ori­gi­na­lø ir mo­der­nø kom­po­zi­ci­ná di­dþiau­sio lie­tu­viø mi­to spren­di­mà, ope­ros þan­ro plë­to­tæ gau­siai nau­do­jant ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio ele­men­tus, post­ mo­dernistiná re­þi­sû­ri­ná spek­tak­lio spren­di­mà (reþ. Ra­mû­nas Kaub­rys, cho­re­ogr. Bi­ru­të Ba­ne­vi­èiû­të). A. Þi­gai­ty­tës ope­ra „Þil­vi­nas ir Eg­lë” – pir­mo­ji ið lie­tu­við­kø ope­rø, at­sto­ va­vu­si ða­liai uþ­sie­ny­je. Di­ri­ga­vo ope­ros pa­sta­ty­mo Klai­pë­dos mu­zi­ ki­nia­me te­at­re ini­cia­to­rius ma­est­ro S. Do­mar­kas. Klai­pë­dos mu­zi­ki­nio te­at­ro or­ga­ni­zuo­ja­mam ope­ros ir sim­fo­ni­nës mu­zi­kos fes­ti­va­liui „Mu­ zi­ki­nis rug­pjû­tis pa­jû­ry­je” ta­pus ofi­cia­liu „Pro­bal­ti­ca” fes­ti­va­lio part­ ne­riu, rug­pjû­tá ren­gi­niai per­si­kë­lë á Klai­pë­dà. Mû­sø fes­ti­va­lio pub­li­ka ne tik Klai­pë­do­je, bet ir Ne­rin­go­je, Pa­lan­go­je, Plun­gë­je ga­lë­jo lan­ky­tis ne­mo­ka­muo­se len­kø ka­me­ri­nio an­sam­blio „MultiCamerata”, Got­ lan­do me­di­niø pu­èia­mø­jø kvin­te­to, suo­miø var­go­ni­nin­ko Da­no Lon­ nquis­to ir smui­ki­nin­ko Vil­hel­mo Èe­pins­kio ben­druo­se kon­cer­ti­niuo­ se pro­jek­tuo­se. Na, o spalá Bal­ti­jos ða­liø mu­zi­kos ir dai­lës fes­ti­va­lis per­ si­kë­lë á Ðve­di­jà, á Got­lan­do sa­là, kur ir vy­ko jo uþ­da­ry­mas.

Bai­gia­ma­ja­me fes­ti­va­lio tu­re da­ly­ va­vo jau mi­në­ti mû­sø klau­sy­to­jams þi­no­mi ko­lek­ty­vai ir at­li­kë­jai: ka­me­ri­ nis an­sam­blis „MultiCamerata”, Got­ lan­do me­di­niø pu­èia­mø­jø kvin­te­tas ir var­go­ni­nin­kas D. Lon­nquis­tas, taip pat „Rai­vo Ta­fe­nau” kvin­te­tas (Es­ti­ja) ir vie­na gar­siau­siø jau­nø­ jø Len­ki­jos smui­ki­nin­kiø Pa­tryc­ja Pie­ku­tow­ska. Re­mian­tis Ðve­di­jos spau­dos at­si­lie­pi­mais, stip­riau­sias Got­lan­do tu­ro ak­cen­tas bu­vo kaip tik Ma­þo­sios Lie­tu­vos sim­fo­ni­nio or­kest­ro, di­ri­guo­ja­mo jo ákû­rë­jo ma­est­ro S. Do­mar­ko, pa­si­ro­dy­mas grie­þiant smui­ki­nin­kei I. Ar­mo­nai­ tei. Ne tik Klai­ pë­ dai, bet ir vi­ sai Lie­tu­vai at­sto­vau­jan­tis ko­lek­ty­vas su­ren­gë kon­cer­tus Sli­tës mies­to te­ at­re ir Got­lan­do „sos­ti­nës” Vis­biaus tûks­tan­èio þiû­ro­vø vie­tø „Sa­ves” Ko­

lo­nø sa­lë­je. Kon­cer­to pro­gra­mà su­ da­rë uþ­sie­nio ir, be abe­jo, lie­tu­viø kom­po­zi­to­riø kû­ri­niai. Bu­vo at­lik­ta Fe­li­xo Men­dels­soh­no Ket­vir­to­ji sim­ fo­ni­ja, Ed­var­do Grie­go or­kest­ri­në siu­i­ta „In­gri­dos rau­da” ið H. Ib­se­no „Pe­ro Giun­to”, ið lie­tu­við­kø kû­ri­niø – Mi­ka­lo­jaus Kon­stan­ti­no Èiur­lio­nio „Bë­kit, ba­re­liai” ir Edu­ar­do Bal­sio Ant­ra­sis kon­cer­tas smui­kui ir or­kest­ rui (smui­ku grie­þë I. Ar­mo­nai­të).

Kaip tik pas­ta­ra­sis kû­ri­nys su­lau­kë di­dþiau­sio klau­sy­to­jø dë­me­sio ir aplo­dis­mentø.

Vi­si pui­kiai þi­no­me, koks eko­no­ mi­nis ir kul­tû­ri­nis Ðve­di­jos ly­gis, to­dël ádo­mu, kad sim­fo­ni­nis or­kest­ ras Got­lan­do sa­lo­je kon­cer­ta­vo pir­mà­syk!

Mu­zi­ko­lo­gas Lar­sas Da­niels­ so­nas, ku­riam yra te­kæ klau­sy­tis Lie­tu­vos vals­ty­bi­nio ir Lie­tu­vos na­ cio­na­li­nio sim­fo­ni­niø or­kest­rø, po kon­cer­to Vis­biu­je laik­rað­ty­je „Kul­tur & No­ je” (2003 m. spa­ lio 11 d.) ste­bi­si ið­gir­dæs, kad Lie­tu­vo­je yra dar vie­nas sim­fo­ni­nis ko­lek­ty­vas. „Nors Ma­þo­sios Lie­tu­vos sim­fo­ni­nio or­kest­ro sty­gi­niø gru­pë dau­giau nei „kom­pak­tið­ka”, or­kest­ras da­ro ne­pri­ekaið­tin­gai ma­lo­nø áspû­dá.

Di­dþiau­sio pa­gy­ri­mo ver­ta va­ri­niø pu­èia­mø­jø gru­pë (aki­vaiz­du, kad èia vi­si yra la­bai aukð­to ly­gio pro­ fe­sio­na­lai ir ne­abe­jo­ti­nai pa­jë­gûs so­lis­tai), ta­èiau ga­na stip­ri kiek­vie­ na or­kest­ro gru­pë, në vie­na jø ne­ ið­krin­ta ið kon­teks­to. (…) Or­kest­rà pui­kiai val­do átai­gus di­ri­gen­tas Sta­ sys Do­mar­kas. Ma­þo­sios Lie­tu­vos sim­fo­ni­nio or­kest­ro ko­lek­ty­vas la­bai ati­dþiai, jaut­riai ir dë­me­sin­gai re­a­ guo­ja á kiek­vie­nà jo mos­tà. Pui­kiu sce­ni­niu kon­tak­tu ir dë­me­sin­gu­mu vie­nas ki­tam þa­vi ir di­ri­gen­tas bei gar­si lie­tu­viø smui­ki­nin­kë In­gri­da Ar­mo­nai­të. Vi­sa pro­gra­ma bu­vo pa­rink­ta su de­ra­mu áþval­gu­mu, ta­èiau ðio kon­cer­to kul­mi­na­ci­ja bu­vo jø tau­tie­èio E. Bal­sio Ant­ra­sis kon­cer­tas smui­kui ir or­kest­rui. Emo­ cið­kai pa­vei­ki, átai­gia ben­dra­vi­mo su klau­sy­to­jais ma­nie­ra ið­si­ski­rian­ti smui­ki­nin­kë ir or­kest­ras, sub­ti­liai at­si­liep­da­mi á kiek­vie­nà di­ri­gen­to S. Do­mar­ko in­ter­pre­ta­ci­ná ak­cen­tà, áspû­din­gai per­tei­kë mums ne­þi­no­ mo, bet, aki­vaiz­du, ryð­kaus ir sa­vi­to lie­tu­viø kom­po­zi­to­riaus kû­ri­ná.”

Baig­da­mas ne­ma­þà re­cen­zi­jà, L. Da­niels­so­nas, siû­ly­da­mas sa­vo tau­tie­èiams va­sa­rà per­si­kel­ti á S. Do­mar­ko or­kest­ro ren­gia­mà (!) sim­fo­ni­nës ir ope­ri­nës mu­zi­kos fes­ ti­va­lá „Mu­zi­ki­nis rug­pjû­tis pa­jû­ry­je”, pa­brë­þia, kad „ir klau­sy­to­jø re­ak­ci­ja pa­tvir­ti­no, jog di­dþiau­siu ir ryð­ kiau­siu fes­ti­va­lio „Pro­bal­ti­ca 2003” ávy­kiu Got­lan­de ne­abe­jo­ti­nai ta­po sim­fo­ni­nio or­kest­ro ið Lie­tu­vos kon­ cer­tas”.

Ovi­di­jus PET­KE­VI­ÈIUS

Muzikos barai /43

Ið pianisto varpinës Mal­col­m BIL­SO­N

A”

nks­ty­vo­jo for­te­pi­jo­no* mi­tas” („The Myth of the Aut­hen­tic Pia­ no­for­te”) – tai 2002 m. pa­si­rodþiu­ sios Ro­ber­to Tau­bo kny­gos „Gro­jant Be­et­ho­ve­no so­na­tas”1 ðe­ðio­li­kos pus­la­piø sky­riaus pa­va­di­ni­mas. Ðia­me sky­riu­je au­to­rius ke­lia prin­ci­pi­ná klau­si­mà, ko­kia Be­et­ho­ve­no mu­zi­kos gro­ ji­mo ikis­tein­vë­ji­niais in­stru­men­tais ver­të.

Pa­sak Tau­bo, anks­ty­vie­ji for­te­pi­jo­nai yra „ri­bo­ti”, jais gro­jan­tys at­li­kë­jai – su­klai­din­ ti, o toks at­li­ki­mas men­ki­na tik­rà­já ðiø ðe­ dev­rø vaiz­dà. Kaip ro­do to­liau ci­tuo­ja­mi pa­vyz­dþiai, tai ne ið­skir­ti­nis po­þiû­ris: „Ga­ lø ga­le ar ne pats Be­et­ho­ve­nas – ge­riau­sias sa­vo me­to pia­nis­tas – vi­sa ðir­di­mi ne­ken­të for­te­pi­jo­nø, ku­riais bu­vo pri­vers­tas gro­ti, nuo­lat mal­dau­da­vo, kad bû­tø su­kur­tas sun­kes­nis ir stip­res­nis in­stru­men­tas, o jo gro­ji­mas bu­vo toks triukð­min­gas ir ádû­kæs, kad nuo­lat trûk­da­vo sty­gos?

Be­et­ho­ve­nà bû­tø su­þa­vë­jæs mo­der­naus „Stein­way” for­te­pi­jo­no gar­sas. Tai gar­sas, ku­rá Be­et­ho­ve­nas, kaip aið­kiai gir­dë­ti ið jo kû­ri­niø, ási­vaiz­da­vo kur­da­mas…”2 Ar­ba: „(…) de­ja, anks­ty­vø­jø for­te­pi­jo­nø skam­be­ sys au­siai kur kas men­kiau pri­im­ti­nas nei mo­der­nio­jo for­te­pi­jo­no, ir net ið nau­jo su­ kur­tos anks­ty­vø­jø for­te­pi­jo­nø re­pli­kos ne­ ga­li bent kiek la­biau pa­ge­rin­ti to lai­ki­no, pras­tos kon­struk­ci­jos in­stru­men­to.”3 Straips­ny­je „Su Mo­zar­tu prie for­te­pi­jo­ no”, ku­ris spaus­di­na­mas þur­na­le „Pia­no”, skai­to­me: „Ma­nau, kad Mo­zar­tas, tu­rë­da­ mas ðian­die­ni­ná „Stein­way” for­te­pi­jo­nà, bû­tø pa­ma­næs: „Die­ve ma­no, koks nuo­ sta­bus in­stru­men­tas” (Vla­di­mi­ras Að­ke­ na­zis), o kiek to­liau: „Ver­èiau su­tik­èiau bû­ti ope­ruo­ja­mas XVIII am­þiaus chi­rur­go in­stru­men­tais, nei gro­ti XVIII am­þiaus in­stru­men­tu”4 (An­to­nas Ku­er­ti), „Schu­ ber­to mu­zi­ka, aèiû Die­vui, dar ne­pa­te­ko (?) á „spe­cia­lis­tø”, gro­jan­èiø „Graf” for­ te­pi­jo­no ko­pi­jo­mis, ran­kas” 5 (An­dra­sas Schif­fas).

Be to, ver­ta pa­mi­në­ti, kad þur­na­le „Pia­no” pub­li­kuo­to­je Mo­zar­to Kon­cer­to d-moll K 466 ára­ðø ap­þval­go­je tarp 50 ar 60 ávai­riø jo at­li­ki­mo ver­si­jø vie­nin­te­lis ára­ðas, ku­ria­me pia­nis­tas nau­do­ja XVIII a. for­te­pi­jo­no ko­pi­jà, yra ðio straips­nio au­to­ riaus ir Joh­no Elio­to Gar­di­ne­rio at­li­ki­mas.

Ir nors ðiaip ára­ðas áver­tin­tas pa­lan­kiai, straips­nio au­to­rius ko­men­ta­vo, kad „jis, be abe­jo, tiks vien is­to­ri­niø in­stru­men­tø at­li­ki­mà mëgs­tan­tiems klau­sy­to­jams”.

Ra­ðan­èio­jo nuo­sta­ta aki­vaiz­di. Pa­na­ðias ci­ta­tas ga­li­ma mi­në­ti be ga­lo.

Pa­grin­di­në ðio straips­nio uþ­duo­tis – kuo aið­kiau pa­ro­dy­ti in­stru­men­to ir in­ter­pre­ta­ci­jos ry­ðá. Kiek þi­nau, tai bus pir­mas ra­ði­nys, ku­ria­me tie­sio­giai gre­

Muzikos barai /44

Anks­ty­vo­jo for­te­pi­jo­no mi­tas ti­na­mi at­li­ki­mas ir spe­ci­fi­nës skir­tin­gø in­stru­men­tø ga­li­my­bës. Ma­no drau­gas pia­nis­tas, per­skai­tæs ðá teks­tà, pa­sa­kë: „Vis­kas, kà èia ra­ðai, tei­sy­bë, ta­èiau ar­gi ne ar­tis­tið­ku­mas, kû­ry­bi­në vaiz­duo­të ir ið­raið­kos gro­þis yra pa­tys svar­biau­si in­ter­ pre­ta­ci­jos as­pek­tai, ar ne jø, o ne tie­siog tiks­lios na­tø ar­ti­ku­lia­ci­jos, mes ieð­ko­me kiek­vie­na­me at­li­ki­me?” Be jo­kios abe­jo­ nës, dël ko gi dar mes no­rë­tu­me gir­dë­ti skam­bi­nant for­te­pi­jo­nu? Bet vi­sos ðios in­ter­pre­ta­ci­nës di­dþiø pia­nis­tø ypa­ty­bës bu­vo vi­sà gy­ve­ni­mà grin­dþia­mos mo­ky­ to­jø jiems ádieg­to­mis pa­ma­ti­në­mis in­ter­ pre­ta­ci­në­mis prie­lai­do­mis, par­ti­tû­rø stu­ di­jo­mis, taip pat for­muo­ja­mos ið pa­ty­ri­mo vi­sà gy­ve­ni­mà stu­di­juo­jant ir re­pe­tuo­jant tam tik­rais in­stru­men­tais. Kaip tik ðios pa­ma­ ti­nës prie­lai­dos, o ne me­ni­niai ci­tuo­tø­jø pia­nis­tø pri­va­lu­mai ir yra straips­nio ob­jek­ tas, juo­lab kad dau­ge­liui jø ne tik jau­èiu di­de­læ pa­gar­bà, bet ir stu­di­juo­da­mas juos lai­kiau me­ni­niu eta­lo­nu, jø in­ter­pre­ta­ci­jos for­ma­vo ma­no me­ni­ná au­gi­mà.

Jau dau­giau nei tris­de­ðimt me­tø gro­ ju for­te­pi­jo­nais, su­kur­tais iki at­si­ran­dant „Stein­ way”. Taip pat gro­ ju „Stein­ way” in­stru­men­tais (ir apie juos dës­tau). Jei tu­ rë­èiau ga­li­my­bæ ið 1800 m. „Wal­ter”, 1820 m. „Bro­ ad­ wo­ od”, 1935 m. „Graf”, 1850 m. „Ple­ye­ l”, 1870 m. „Erard” ir 1920 m. „Stein­way” in­stru­men­tø rink­tis, ku­riuo gro­ti Rach­ma­ni­no­vo mu­zi­kà, pir­miau­sia rink­èiau­si „Stein­way” for­te­pi­jo­nà, o to­ liau – prie­ðin­ga sà­ra­ðo kryp­ti­mi: „Erard” bû­tø ant­ra­sis, „Wal­ter” – pas­ku­ti­nis. Ki­ta ver­tus, jei in­stru­men­tà rink­èiau­si Be­et­ ho­ve­no „Wald­stein” so­na­tai, pir­miau­sia tai bû­tø „Wal­ter” for­te­pi­jo­nas, o pas­kui

– vi­si ið ei­lës iki pas­ku­ti­nio „Stein­way”.

Në vie­nu at­ve­ju ma­næs ne­do­min­tø „au­ten­ tið­ku­mas”, ka­dan­gi jis, ma­no su­pra­ti­mu, ne­pa­sie­kia­mas, be to, tai – ne­la­bai ádo­mi chi­me­ra. Að tie­siog no­rë­èiau kiek­vie­no kom­po­zi­to­riaus mu­zi­kà per­teik­ti ge­riau­ siai kaip su­ge­bu, at­si­þvelg­da­mas á tai, kaip jà su­vo­kiu.

Vis dël­to pas­ta­ruo­sius 140 me­tø ge­ riau­si Be­et­ho­ve­no in­ter­pre­ta­to­riai gro­jo ið­skir­ti­nai „Stein­way” in­stru­men­tais. Dau­ ge­lis ðiø ára­ðø pel­ny­tai ga­li bû­ti lai­ko­mi „di­din­gais” ir „kil­niais”. Ar ma­nau, kad vi­sus juos bû­ti­na nu­ra­ðy­ti kaip „ne­au­ten­ tið­kus” ar „nie­kam ti­ku­sius”? Anaip­tol ne. Ta­èiau að tei­giu, kad vi­si in­stru­men­tai (o kla­vi­ði­niai ypaè) vie­nais at­þvil­giais yra ri­bo­jan­tys, o ki­tais – ið­lais­vi­nan­tys ir kad ðie veiks­niai ga­li tu­rë­ti la­bai daug áta­kos mu­zi­ki­nei in­ter­pre­ta­ci­jai. Svar­biau­sia èia – ry­ðys tarp mu­zi­ki­nës idë­jos ir jos ið­raið­ kos bû­do. In­stru­men­to vie­ta ðia­me pro­ce­ se la­bai reikð­min­ga, ta­èiau jis, be abe­jo, në­ra vie­nin­te­lis veiks­nys, to­dël uþ­da­vi­nys da­ro­si dar sun­kes­nis.

Kà lai­ko­me ge­ru mu­zi­kos kû­ri­nio at­li­ ki­mu? Ko ti­ki­mës ið ge­riau­siø pra­ei­ties ðe­ dev­rø in­ter­pre­ta­ci­jø? Vie­nas ið áma­no­mø at­sa­ky­mø á ðiuos klau­si­mus ga­lë­tø bû­ti tei­gi­nys, kad kiek­vie­nas mu­zi­kos kû­ri­nys, pa­ra­ðy­tas se­niau nei pra­ei­tà sa­vai­tæ, ið­lie­ ka gy­vas tik nuo­lat „mo­der­ni­zuo­ja­mas”, jei, de­ri­nant su vy­rau­jan­èiu sko­niu, nuo­lat at­nau­ji­na­mi at­li­ki­mo pa­ra­met­rai. Ta­èiau në vie­nas ið ðia­me straips­ny­je ci­tuo­tø pia­nis­tø tik­rai ne­pre­ten­duo­ja á to­kià po­ zi­ci­jà. Prie­ðin­gai, kiek­vie­nas jø pa­si­ry­þæs sa­vo in­ter­pre­ta­ci­jà tvir­tai grás­ti vis­kuo, kà tik ga­li­ma su­þi­no­ti ið kom­po­zi­to­riaus. O

tai pir­miau­sia yra nau­do­ji­ma­sis pa­èiais pa­ti­ki­miau­siais teks­to ðal­ti­niais tam, kad bû­tø ga­li­ma kuo tiks­liau ið­si­aið­kin­ti, kà kom­po­zi­to­rius uþ­ra­ðë. Ro­ber­tui Trau­bui, Char­le­sui Ro­se­nui, Wil­lia­mui S. New­ma­ nui, Hein­ri­chui Schen­ke­riui ir dau­ge­liui ki­tø net pa­èios pa­ti­ki­miau­sios ðian­die­ni­ nës Be­et­ho­ve­no so­na­tø re­dak­ci­jos në­ra tin­ ka­mas ðal­ti­nis; jie sie­kia ras­ti pir­muo­sius kû­ri­niø lei­di­mus ir, ka­da áma­no­ma, – ran­ krað­èius. Pa­na­ðià nuo­mo­næ, su ku­ria að ið vi­sos ðir­dies su­tin­ku, ið­sa­kë ir An­to­nas Ku­er­ti, ir Al­fre­das Bren­de­lis. Ðiø pui­kiø mu­zi­kø jo­kiu bû­du ne­ga­li­ma pa­va­din­ti „de­konst­ruk­cio­nis­tais”. Kiek­vie­no jø tiks­ las – kuo la­biau pri­ar­tin­ti klau­sy­to­jà prie Be­et­ho­ve­no. Në vie­nas jø ne­drás­tø gro­ti, pa­vyz­dþiui, for­te, ten, kur Be­et­ho­ve­nas aið­ kiai pa­ra­ðë pia­no.

Car­las Phi­lip­pas Ema­nu­e­lis Ba­chas sa­vo trak­ta­te „Ver­such über die wah­re Art das Cla­vier zu spie­len” (1752) apie at­li­ki­mà (Vor­trag) ra­ðo: „Ið ko su­si­de­da ge­ras at­li­ki­mas? Ið nie­ko dau­giau kaip tik ið ge­bë­ji­mo dai­nuo­jant ar gro­jant au­siai pri­sta­ty­ti tei­sin­gà mu­zi­kos kû­ri­nio tu­ri­ná ir afek­tà. Kiek­vie­nà pa­sa­þà ga­li­ma taip ra­di­ ka­liai pa­keis­ti, kad bû­tø mums sun­kiai at­pa­þás­ta­mas.” Ðios min­tys vi­sa­da bu­vo ma­no kû­ry­bi­nis cre­do, ti­ kiuo­ si, kad ðio straips­nio skai­ty­to­jas su jo­mis taip pat su­tin­ka. Ta­èiau kaip, se­kant C. Ph. E. Ba­ chu, to­ká at­li­ki­mà ágy­ven­din­ti? Kiek to­liau ta­me pat trak­ta­te skai­to­me: „At­li­ki­mo pa­ grin­das yra gar­so sil­pnu­mas ir stip­ru­mas, uþga­vi­mas, pa­graþini­mai, le­ga­to ir stac­ca­to at­li­ki­mas, vib­ra­to, ar­peg­gia­to, gar­sø il­gu­mo ið­lai­ky­mas, ri­tar­dan­do ir ac­ce­le­ran­do. Kiek­ vie­no, ku­ris ðiø ele­men­tø ne­nau­do­ja ar­ba nau­do­ja ne­tin­ka­mo­se vie­to­se, at­li­ki­mas yra blo­gas (ein schlech­ter Vor­trag).”6 Da­nie­lius Got­tlo­bas Türkas, ku­ris sa­vo 1789 m. pa­raðyto­je „Kla­viers­chu­le” ið­si­sa­ko pla­èiau, lai­ko­si la­bai pa­na­ðios nuo­mo­nës7 . Jo at­li­ki­mui skir­tas sky­rius su­ si­de­da ið dvie­jø da­liø, ku­riø kiek­vie­no­je nag­ri­në­ja­mos èia ci­tuo­tos C. Ph. E. Ba­cho min­tys. Pir­mo­ji ðiø da­liø, „Iðraiðka” (Aus­ druck), Ba­cho po­þiû­rá at­kar­to­ja ir átvir­ti­na: „(…) ge­riau­sias at­li­kë­jas yra tas, ku­ris ge­riau­siai su­pran­ta kom­po­zi­to­riaus su­ ma­ny­mà ir sa­vo at­li­ki­mu ge­ba já at­skleis­ti klau­sy­to­jui.” Ant­ro­jo­je da­ly­je „At­li­ki­mas” (Ausführung) dar kar­tà ap­ta­ria­mos at­li­ki­ mo de­ta­lës – gar­sø truk­më, spal­vos, ar­ti­ ku­lia­ci­ja ir t. t.

Ið­raið­kos ir at­li­ki­mo san­ty­kis ga­na keb­ lus, ta­èiau, kal­bant apie Ha­yd­nà, Mo­zar­tà ir Be­et­ho­ve­nà, ið kiek­vie­no jø am­þi­nin­ko ðal­ti­nio aið­kë­ja, kad tiks­lus at­li­ki­mas (jung­ tys, at­sky­ri­mai, ávai­ri gar­sø truk­më ir tar­pu­sa­vio in­to­na­vi­mai) yra pa­grin­di­nis as­pek­tas per­tei­kiant mu­zi­kos pras­mæ8 .

Vaiz­du­mo dë­lei èia pa­tei­kia­mas Mo­zar­to

ið­lai­ky­ti „il­gà li­ni­jà” nau­do­jant tam tik­rà ne­nu­trûks­ta­mà cres­cen­do (ge­ras pa­vyz­dys – ne­nu­trûks­tan­tis smui­ki­nin­kø vib­ra­to, net sil­pno­sio­se tak­to da­ly­se).

Le­ber­tas Mo­zar­to li­gas lai­ko „ap­gai­lë­ ti­no­mis”, ta­èiau vi­si kom­po­zi­to­riaus lai­kø ðal­ti­niai (C. Ph. E. Ba­chas, Türkas, Qu­ant­ zas, L. Mo­zar­tas etc.) la­bai aiðkiai ro­do, kad at­li­ki­mo sie­la yra tiks­li ar­ti­ku­lia­ci­ja.

Mu­zi­ka daþnai bu­vo ly­gi­na­ma su kal­ba – per­teik­da­mos pras­mæ, abi pri­klau­so nuo tiks­lios in­to­na­ci­jos ir ar­ti­ku­lia­ci­jos. Kaip ga­lë­jo at­si­tik­ti, kad apie 1863 m. (taip pat ir da­bar) su­si­klos­të tra­di­ci­ja, jog ki­toks mu­zi­ki­nës min­ties for­ma­vi­mas ta­po vir­ ðes­nis uþ tà­já, ku­ris Mo­zar­to lai­kais bu­vo lai­ko­mas tei­sin­gu? n (tæ­si­nys ki­ta­me nu­me­ry­je) Ið an­glø k. ver­të Ro­kas ZU­BO­VAS

so­na­tos frag­men­tas. Kiek­vie­na Mo­zar­to mu­zi­kos na­ta tu­ri ar­ti­ku­lia­ci­ná pa­þy­më­ji­ mà – li­gà, tað­kà (stac­ca­to) etc., – nu­ro­dan­tá tin­ka­mà in­to­na­ci­jà. Net or­kest­ri­niø kû­ri­ niø es­ki­zuo­se, vie­nà smui­ko par­ti­jà ra­ðy­da­ mas virð bo­so li­ni­jos, o ki­tø bal­sø ára­ðy­mà pa­lik­da­mas vë­les­niam lai­kui, Mo­zar­tas ið es­mës vi­sa­da tiks­liai su­þy­më­da­vo ðios li­ni­ jos ar­ti­ku­lia­ci­jà. Ki­tas pa­vyz­dys – Sig­mun­ do Le­ber­to 1863 m. (be­je, kaip tik ta­da, kai „Stein­way” kom­pa­ni­ja pra­dë­jo ga­min­ti sa­vo nau­jo­jo ti­po in­stru­men­tus) at­lik­ta Mo­zar­to kû­ri­niø „Mo­ko­mo­ji re­dak­ci­ja” („In­struk­ti­ve Aus­ga­be”).

Lei­di­nio áþan­go­je Le­ber­tas ra­ðo: „(…) fra­zuo­tës ir ar­ti­ku­lia­ci­jos pa­þy­më­ji­mai, to­ kie svar­bûs no­rint tiks­liai su­pras­ti kû­ri­nio struk­tû­rà, ðio­je re­dak­ci­jo­je yra kruopð­èiai pa­ryð­kin­ti. Vi­sið­kas to­kiø pa­þy­më­ji­mø ne­ ati­ti­ki­mas Mo­zar­to lai­kø lei­di­niuo­se – ap­ gai­lë­ti­na to me­to re­a­ly­bë. Tai, be abe­jo, lë­më in­stru­men­to ri­bo­tu­mas.”9 Kvie­èiu straips­nio skai­ty­to­jus pa­si­klau­ sy­ti bet ku­rio „Stein­way” ti­po for­te­pi­jo­nu gro­jan­èio pia­nis­to ára­ðo ir sa­vo nuo­þiû­ra spræs­ti, ku­ri ið ðiø dvie­jø re­dak­ci­jø skam­ ba. Nors vi­si ge­ri ðiø lai­kø pia­nis­tai gro­ja tik ið ori­gi­na­lø, ne­þi­nau në vie­no ára­ðo, ku­ris ne­sek­tø Le­ber­to re­dak­ci­ja. Siû­lau at­kreip­ti dë­me­sá á tai, kad 2, 4, 5, 6 ir 8 tak­ tø pra­dþio­je Mo­zar­tas li­ga su­jun­gë tik dvi pir­mà­sias na­tas, nors to­kio­se pa­èio­se fi­gû­ ro­se jis pui­kiai ge­ba jung­ti ir tris na­tas, ir daþ­nai tai da­ro. Mo­zar­to uþ­ra­ðy­tà fi­gû­rà ne­sun­ku pa­dai­nuo­ti – dvi na­tas jun­gian­ti li­ga su­tei­kia li­ni­jai ðio­ká to­ká uþ­du­si­mo po­bû­dá, ma­no sko­niu, tai – nuo­sta­biai ið­raið­kin­gas ele­men­tas. Ar kas nors „Stein­ way” ti­po for­te­pi­jo­nu ðias li­ni­jas gro­ja taip, kaip pa­ra­ðy­ta? Ir ið vi­so – ar gro­jant ðiuo for­te­pi­jo­nu re­a­liai áma­no­ma ar­ti­ku­lia­ ci­jà ið­girs­ti ten, kur pa­þy­më­jo Mo­zar­tas?

Le­o­pol­das Mo­zar­tas la­bai aið­kiai ra­ðë, kad li­ga reið­kia gar­so sil­pnë­ji­mà tol, kol tæ­sia­si li­ga, ta­èiau mû­sø lai­kø tra­di­ci­jo­je no­ri­ma

* Anks­ty­vai­siais for­te­pi­jo­nais (Aut­hen­tic pia­ no­for­te) straips­nio au­to­rius va­di­na in­stru­men­tus, pa­ga­min­tus maþ­daug iki 1870 m., kai ási­vy­ra­vo nau­ jie­ji „Stein­way” in­stru­men­tai, lë­mæ me­cha­ni­niø ir temb­ri­niø for­te­pi­jo­nø skir­tu­mø ni­ve­lia­ci­jà, ka­dan­gi „vi­si ðiuo­lai­ki­niai for­te­pi­jo­nai nuo „Bösen­dor­fer” iki „Fa­zio­li” ar „Ka­wai” pa­grás­ti re­cep­tu, su­kur­tu 1860 m. „Stein­way” fir­mo­je: ke­taus rë­mas, ástri­þas sty­ga­ vi­mas su me­dþio pluoð­tu, for­muo­ja­mu nuo vir­ðu­ti­ nio re­gist­ro prie­kio link bo­so re­gist­ro ga­lo, ir Erar­d’o dvi­gu­bos re­pe­ti­ci­jos me­cha­ni­në sis­te­ma su di­de­liais vel­ti­niais plak­tu­kais. Ne­þi­nau në vie­nos fir­mos, ku­ri ne­si­nau­do­tø ðia for­mu­le” (Mal­col­mas Bil­so­nas).

1 Taub, Ro­b ert, Pla­y­i ng the Be­e t­h o­v en pia­n o so­n a­ tas, Ama­deus press, 2002.

2 Schon­b erg, Ha­r old, „Jo­s eph Hof­m ann, Pia­n ist Sans Peur et Sans Rep­ ro­ che”, Pia­no and ke­y­bo­ard, 1999 m. rug­së­jis–­spa­lis, p. 40–44.

3 Hu­g es, Mar­t in, „Be­e t­h o­v en’s pia­n o mu­s ic, con­ tem­po­ra­ry per­for­man­ce is­su­es”, ed. Ro­bin Sto­well, Per­for­ming Be­et­ho­ven: Camb­rid­ge stu­dies in per­for­man­ ce prac­ti­ce, Camb­rid­ge Uni­ver­si­ty Press, 1994.

4 Pia­n o, 1999 m. sau­s is–­v a­s a­r is, p. 25.

5 Ið pas­k u­t i­n io XX a. de­ð imt­m e­è io pra­d þio­j e An­ dra­so Schif­fo „Dec­ca Re­cords” ára­ðy­tos Schu­ber­to so­na­tø se­ri­jos teks­tø. Nuo to lai­ko jau at­si­ra­do ke­li Schu­ber­to so­na­tø ára­ðai vie­nie­tið­kais is­to­ri­niais for­te­ pi­jo­nais, taip pat ir teks­to au­to­riaus ára­ðas.

6 Bach, Carl Phi­l ipp Ema­n u­e l, Es­s ay on the art of pla­y­ing ke­y­bo­ard in­stru­ments, trans. W. Mit­chell, New York: W. W. Nor­ton Com­pa­ny, 1949, p. 148.

7 Türk, Da­n iel Got­t lob, Kla­v iers­c hu­l e, 1789, trans.

Ra­y­mond Ha­agh, Uni­ver­si­ty of Ne­bras­ka Press, 1982, p. 319–366.

8 Tie­s a, ne vi­s i lin­k æ su­t ik­t i su po­þ iû­r iu, jog Be­e t­ ho­ve­nas bu­vo „per­ne­lyg di­dis”, kad ga­lë­tø sa­ve var­ þy­ti XVIII a. mo­ky­to­jø pa­tir­ti­mi. Prieð ke­le­tà me­tø þais­min­ga­me pa­ðne­ke­sy­je apie tei­sin­gà Be­et­ho­ve­no teks­tø skai­ty­mà þy­mus Ka­na­dos pia­nis­tas An­to­nas Ku­er­ti pa­sa­kë, kad „ge­rai þi­no­mi XVIII a. ðal­ti­niø tar­ pu­sa­vio prieð­ta­ra­vi­mai, ku­rie, po tei­sy­bei, ið tik­rø­jø su Be­et­ho­ve­nu ne­la­bai su­si­jæ…” (Pia­no and Ke­y­bo­ard Ma­ga­zi­ne, 1996 m. rug­së­jis–­spa­lis, p. 12). Ðios sri­ties ne­su­ta­ri­mai man në­ra þi­no­mi (ki­tur, sub­ti­les­në­se sri­ ty­se, prieð­ta­ra­vi­mø, rei­kia pri­pa­þin­ti, daug), ta­èiau, kad ir kaip þiû­rë­tu­me, tra­di­ci­niai þy­më­ji­mai – li­gos, stac­ca­to, te­nu­to – bu­vo vie­nin­te­lës prie­mo­nës, ku­ rio­mis Be­et­ho­ve­nas ben­dra­vo su sa­vo skai­ty­to­jais.

Ma­no ma­ny­mu, kaip al­leg­ro reið­kia grei­èiau ne­gu ada­gio, taip ir ne­li­guo­tos na­tos yra trum­pes­nës uþ li­guo­tas. Man sun­ku ási­vaiz­duo­ti, jog tra­di­ci­nius þy­më­ji­mus Be­et­ho­ve­nas bû­tø nau­do­jæs taip in­di­vi­ du­a­liai, kad jo me­to Vie­no­je gro­jæ mu­zi­kan­tai bû­tø ne­su­ge­bë­jæ jø tin­ka­mai per­skai­ty­ti.

9 Mo­zart, W. A., Com­ple­te pia­no so­na­tas, ed. Sig­ mund Le­bert, New York: Carl Fis­her Edi­tions, 1863.

Muzikos barai /45

Ið pianisto varpinës Ro­kas ZU­BO­VAS 1853 m. trys vo­kie­èiai for­te­pi­jo­nø meist­rai tri­juo­se skir­tin­guo­se pa­sau­ lio mies­tuo­se su­kû­rë sa­vo pir­muo­sius in­stru­men­tus. Kaip ba­ro­ko mu­zi­kai 1785-ie­ji pa­do­va­no­jo tris ti­ta­nus – Ba­ chà, Hände­lá ir Do­me­ni­co Scar­lat­ti, be ku­riø ba­ro­ko epo­cha ne­ási­vaiz­duo­ja­ma, taip ðian­dien for­te­pi­jo­no me­nas bû­tø ne­ási­vaiz­duo­ja­mas be kû­ry­bi­nio ðiø tri­jø meist­rø in­dë­lio.

Þvel­giant ið 150 me­tø is­to­ri­nës per­ spek­ty­vos, klyst­ke­liø, nu­si­vy­li­mø ir ge­ nia­lu­mo ku­pi­no­je for­te­pi­jo­no is­to­ri­jo­je sun­ku nu­ro­dy­ti lem­tin­ges­nius me­tus.

1853 m. 29 me­tø for­te­pi­jo­nø meist­ras Ju­lius Blüthne­ris Leip­ci­ge, vie­na­me pa­ grin­di­niø to me­to Eu­ro­pos mu­zi­ki­niø cen­trø, be­si­di­dþiuo­jan­èia­me To­mo baþ­ ny­èios cho­ru, Ba­chu, Men­dels­soh­nu, Schu­man­nu, Wag­ne­riu ir gar­së­jan­èia­me for­te­pi­jo­no meist­rø tra­di­ci­jo­mis, pa­ga­mi­ no pir­muo­sius de­ðimt sa­vo in­stru­men­tø, ku­riø pir­mà­já par­da­vë per ki­tas Ve­ly­kas.

Tais pa­èiais 1853 m. Car­las Be­chstei­nas, dar jau­nes­nis – dvi­de­ðimt sep­ty­ne­riø – for­te­pi­jo­nø meist­ras, pir­mà­já sa­vo in­ stru­men­tà pa­ga­mi­no Ber­ly­ne, mies­te, ne ma­þiau gar­sia­me mu­zi­ki­në­mis ir for­te­ pi­jo­no meist­rø tra­di­ci­jo­mis. Èia pir­mà­já „Be­chstein” „ug­ni­mi krikð­ti­jo” Han­sas von Bülo­was, at­lik­da­mas sa­vo uoð­vio…

Fe­renc­zo Lis­zto… So­na­tà for­te­pi­jo­nui h-moll. Ki­to­je At­lan­to pu­së­je 56 me­tø meist­ras Hein­ri­chas En­gel­har­das Stein­ we­gas, jau spë­jæs pa­gar­së­ti Vo­kie­ti­jo­je, Braunð­vei­ge, ga­min­tais for­te­pi­jo­nais, bet 1848 m. re­vo­liu­ci­niø ne­ra­mu­mø ir eko­no­ mi­niø sun­ku­mø nu­blokð­tas á Niu­jor­kà, kur jau ke­li de­ðimt­me­èiai ka­ra­liau­ja vo­ kie­èiø for­te­pi­jo­nø meist­rai (Al­ber­tas We­ be­ris, Fre­de­ri­cas Mat­hus­he­kas, Ern­stas Gab­le­ris, Ge­or­gas Stec­kas, Char­le­sas Fis­he­ris ir kt.), nu­spren­dþia su sû­nu­mis pra­dë­ti sa­vo for­te­pi­jo­nø ga­my­bos ver­slà.

Pa­dir­bë­jæs vie­na­me ið Niu­jor­ko for­te­pi­jo­ nø fab­ri­kø ir pa­kei­tæs sa­vo pa­var­dæ á ame­ri­kie­èiams ápras­tes­næ Stein­wa­y’­aus,

Muzikos barai /46

Stein­vë­jui - 150 me­tø

1853 m. kuk­lio­je ið­si­nuo­mo­to­je dirb­tu­vë­ lë­je Va­ric­ko gat­vë­je jis kar­tu su dviem sû­ nu­mis pa­ga­mi­na pir­muo­sius „Stein­way & Sons” for­te­pi­jo­nus.

Vi­ sø ðiø tri­ jø meist­ rø var­ dai tarp pia­nis­tø se­niai yra ta­pæ ben­dri­niais. Jø su­kur­ti in­stru­men­tai jau dau­giau kaip ðim­tà me­tø lai­ko­mi for­te­pi­jo­no gar­so ir me­cha­ni­nës ko­ky­bës eta­lo­nu. Gal to­dël vi­sai ne­at­si­tik­ti­nai nuo pat pir­mø­jø die­ nø vi­sus tris meist­rus ly­dë­jo sëk­më.

Be­chstei­no ne­pa­va­din­si di­dþiu ið­ ra­dë­ju, ta­èiau svar­biau­sias jo ta­len­tas bu­vo ge­bë­ji­mas su­ly­dy­ti ge­rà­sias iki tol su­kur­tø in­stru­men­tø sa­vy­bes. Ádë­miai ið­klau­sæs Han­so von Bülo­wo kri­ti­nes pa­sta­bas apie sa­vo pir­muo­sius kû­ri­nius, meist­ras per ke­le­rius me­tus su­ge­bë­jo su­ kur­ti to­ká tvir­tà in­stru­men­tà, ku­ris bu­vo pa­jë­gus at­lai­ky­ti net pa­èiø di­dþiau­siø to me­to „vir­tuo­zø” ákarð­tá. Vei­kiai jo

for­te­pi­jo­nus ge­riau­siais pri­pa­þi­no ir mi­ në­ta­sis von Bülo­was, vi­sà vë­les­næ kar­je­ rà su­sie­jæs su „Be­chstein” in­stru­men­tu, ir Fe­renc­zas Lis­ztas, ta­pæs as­me­ni­niu meist­ro drau­gu. Vei­ma­re ke­liais Lis­zto tu­ri­mais „Be­chstein” gro­jo þy­miau­si jo stu­den­tai (Fried­hei­mas, Ro­sent­ha­lis, Zi­ lo­ti, d’Alberas ir ðim­tai ki­tø, plû­du­siø pas di­dþiau­sià vi­sø lai­kø pia­nis­tà), vë­ liau gar­si­næ ðiuos for­te­pi­jo­nus vi­sa­me pa­sau­ly­je. De­bus­sy, Schna­be­lis, Ar­tu­ras Ru­binð­tei­nas, Go­dow­sky – vi­si vie­nu bal­su tvir­ti­no, kad „Be­chstein”, jo ak­so­ mi­niam gar­sui ir di­na­mi­nei ga­liai ly­giø

150 Years of Steinways In 1853, three Germans in three different places of the world – Leipzig, Berlin and New York – built their first grand pianos. Just like the year 1785 gave the world three giants of Baroque music – Bach, Handel and Domenico Scarlatti – without whom it is impossible to imagine the art of the Baroque epoch, the year 1853 gave three piano masters – Julius Blüthner, Carl Bechstein and Heinrich Engelhard Steinway (orig. Steinweg) – without the contribution of whom it is impossible to imagine the history of the art of piano.

Rokas ZUBOVAS

in­stru­men­tø pa­sau­ly­je në­ra. Pia­nis­tas Mar­kas Ham­bour­gas at­si­mi­ni­muo­se ra­ðë, kad, An­to­nui Ru­binð­tei­nui XIX a. pa­bai­go­je gro­jant is­to­ri­niais ta­pu­sius re­ èi­ta­lius vi­suo­se di­dþiuo­siuo­se Eu­ro­pos mies­tuo­se (va­ka­rais vyk­da­vo kon­cer­tai mies­to mu­zi­kos më­gë­jams, o ki­tà ry­tà ma­est­ro gro­da­vo ne­mo­ka­mus re­èi­ta­lius stu­den­tams), vie­nas fe­no­me­na­li­à­ja pro­ gra­ma su­si­do­më­jæs stu­den­tas, pri­ëjæs prie An­to­nà Ru­binð­tei­nà ke­lio­në­se vi­sur ly­din­èio „Be­chstein” fir­mos at­sto­vo ir pa­klau­sæs, kas skam­bës va­ka­ro kon­cer­ te, ið­gir­do ne­ti­kë­tà at­sa­ky­mà: „Þi­no­ma, Be­chstei­nas.”1 Ju­lius Blüthne­ris, vie­nin­te­lis ið tri­jø meist­rø mo­kë­jæs for­te­pi­jo­nus ne tik ga­ min­ti, bet ir jais skam­bin­ti, pa­si­þy­më­jo ypaè sub­ti­lia klau­sa. To­dël ne­nuos­ta­bu, kad pa­grin­di­nis ðio meist­ro ið­ra­di­mas – ket­vir­to­ji re­zo­nan­si­në sty­ga (plak­tu­ kas jos ne­uþ­gau­na, ta­èiau, su­de­rin­ta ir vib­ruo­da­ma uni­so­nu kar­tu su ki­to­mis tri­ mis sty­go­mis, ji pra­pla­ti­na ober­to­ni­niø skam­be­siø spek­trà ir ið­ple­èia spal­vi­næ in­stru­men­to ska­læ), o jo pa­ga­min­tø in­ stru­men­tø temb­ras vi­sa­da sod­rus, ðil­tas, ka­me­rið­kai in­ty­mus, vi­suo­se re­gist­ruo­se su­ba­lan­suo­tas. Ðios gar­so sub­ti­ly­bës grei­ tai bu­ vo áver­ tin­ tos – per ma­ þiau kaip de­ðimt­me­tá Blüthne­rio in­stru­men­tai ta­ po ofi­cia­liais Leip­ci­go kon­ser­va­to­ri­jos for­te­pi­jo­nais ir uþ­ka­ria­vo ka­ra­lið­kà­sias ðir­dis – „Blüthner” bu­vo ofi­cia­lus ka­ra­ lie­nës Vik­to­ri­jos, Ru­si­jos ca­ro Ni­ko­la­jaus II, Tur­ki­jos sul­to­no, Vo­kie­ti­jos im­pe­ra­to­ riaus, Sak­so­ni­jos ka­ra­liaus, Da­ni­jos ka­ra­ lið­ko­sios ðei­mos ir ki­tø kil­min­gø di­nas­ti­ jø in­stru­men­tas. Vis dël­to ðis in­ty­mus, ið­ puo­se­lë­tas, kil­min­gas gar­sas sy­kiu bu­vo „kal­tas”, kad þy­mie­ji vir­tuo­zai ir kon­cer­ ti­niø sa­liø liû­tai ne­su­sie­jo sa­vo li­ki­mo su ðiuo in­stru­men­tu: klau­sy­to­jø ðir­dims uþ­ ka­riau­ti jie rin­ko­si ki­tus – puoð­nes­nius, „rau­me­nin­ges­nius” – in­stru­men­tus.

Bû­tent Hein­ri­chas En­gel­har­das Stein­ we­gas la­bai ge­rai ju­to ðá po­rei­ká. Ati­dus nau­jau­siems tech­ni­niams for­te­pi­jo­nø pa­sau­lio ið­ra­di­mams, – o ant­ra­sis XIX a. ket­vir­tis bu­vo ne­áti­kë­ti­nø per­mai­nø in­stru­men­to is­to­ri­jo­je me­tas (kaip tei­gia Ro­sa­mond Har­ding2 , be­ne kruopð­èiau­ siai ið­ty­ru­si in­stru­men­to rai­dà ðiuo lai­ko­ tar­piu, 1825–1851 m. bu­vo uþ­pa­ten­tuo­ti net 1098 su for­te­pi­jo­nu su­si­jæ ið­ra­di­mai ir pa­to­bu­li­ni­mai) – Stein­we­gas kû­rë in­ stru­men­tà, ati­tin­kan­tá di­dë­jan­èias sa­liø erd­ves, pla­të­jan­èius at­li­kë­jø ir klau­sy­ to­jø po­më­gius. Dau­ge­lis kà tik uþ­pa­ ten­tuo­tø ið­ra­di­mø, to­kiø kaip lo­va su at­si­da­ran­èia kla­via­tû­ra ar ko­joms skir­ta pe­da­lø kla­via­tû­ra, ar ok­ta­vas dub­liuo­ jan­tis me­cha­niz­mas, jau se­niai pa­mirð­ti, ta­èiau iki 1850 m. su­si­for­ma­vo ir prin­ci­

pai, ku­riais va­do­vau­da­mie­si Hein­ri­chas Stein­we­gas ir jo sû­nûs per dvi­de­ðimt me­ tø su­kû­rë kon­cer­ti­ná for­te­pi­jo­nà, iki ðiø die­nø puo­ðian­tá dau­ge­lá pa­sau­lio kon­cer­ ti­niø sce­nø. Ðio nuo­sta­baus Stein­wa­y’ø ðei­mos kû­ri­nio – D mo­de­lio kon­cer­ti­nio „Stein­way & Sons” for­te­pi­jo­no – pa­grin­ du ta­po Erar­d’o su­kur­ta la­bai vik­ri ir pa­slan­ki dvi­gu­bos re­pe­ti­ci­jos pa­grin­du su­konst­ruo­ta me­cha­ni­në sis­te­ma, Chic­ke­ rin­go su­gal­vo­tas ið­ti­si­nis ge­le­þies rë­mas ir Hen­ry Pa­pe’o pa­siû­ly­tas ástri­þai su­kry­ þiuo­tas sty­gø tem­pi­mas, ága­li­nan­tis su­ba­ lan­suo­ti ke­lio­mis kryp­ti­mis vei­kian­èias átem­pi­mo jë­gas. Ðios at­ski­rø meist­rø idë­ jos, kû­ry­bin­gai su­jung­tos á vie­nà kû­nà, pa­pil­dy­tos áþval­giais pa­èiø Stein­wa­y’ø ðei­mos na­riø ið­ra­di­mais, lei­do ið­gau­ti iki tol ne­re­gë­tas re­zo­nan­so, jë­gos ir gar­so ga­lias. Per tuos dvi­de­ðim­tá me­tø for­te­pi­ jo­nas pa­si­kei­të ne­at­pa­þás­ta­mai: ben­dras vi­sø in­stru­men­to sty­gø átem­pi­mas 1850 m. su­da­rë 10 to­nø, o 1870 m. „Stein­way & Sons” for­te­pi­jo­ne jis pri­ly­go 30 to­nø.

Pa­di­dë­jæ ir su­minkð­të­jæ for­te­pi­jo­no plak­ tu­kai lë­më vi­sai ki­to­ká – kur kas kan­ti­le­ nið­kes­nës pri­gim­ties, dai­nin­gà gar­sà, o nau­ji re­zo­nan­si­nës de­kos for­ma­vi­mo ir tvir­ti­ni­mo ið­ra­di­mai lei­do ðiam gar­sui ke­lis kar­tus il­giau skam­bë­ti ne­nu­ty­lant.

Po ðiø re­vo­liu­ci­niø per­mai­nø for­te­pi­jo­no kon­struk­ci­ja taip ma­þai kei­të­si, kad 1870 m. kon­cer­ti­ná for­te­pi­jo­nà ga­li­ma res­tau­ ruo­ti ðian­die­ni­në­mis tos pa­èios fir­mos in­ stru­men­tams skir­to­mis de­ta­lë­mis. Vi­sos for­te­pi­jo­nus ga­mi­nan­èios fir­mos ar­ba pri­de­ri­no sa­vo in­stru­men­tams Stein­wa­ y’­aus su­for­mu­luo­tà sis­te­mà, ar­ba, kaip prieð ðim­tà me­tø kla­ve­si­nø ga­min­to­jai, ne­gai­les­tin­gos kon­ku­ren­ci­nës ko­vos bu­ vo pri­vers­tos pa­si­trauk­ti ið þai­di­mo.

Iki pat Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro tri­jø meist­rø ið­to­bu­lin­ti in­stru­men­tai ið es­mës ly­gia­ver­tið­kai da­li­jo­si sëk­më­mis ir ne­sëk­ më­mis, ir jei prieð ka­rà bû­tø bu­vu­si pa­ da­ry­ta ap­klau­sa ge­riau­siam for­te­pi­jo­nui rink­ti, sun­ku bû­tø bu­væ vie­na­reikð­mið­ kai at­sa­ky­ti, ku­ri ið ðiø tri­jø fir­mø jo­je bû­tø nu­ga­lë­ju­si. Ta­èiau Ant­ra­sis pa­sau­ li­nis ka­ras for­te­pi­jo­no pa­sau­ly­je, kaip ir dau­ge­ly­je ki­tø sri­èiø, ið es­mës pa­kei­të jë­gø san­ty­ká: „Be­chstein” fir­mos at­sto­vø drau­gys­të su Hit­le­riu, lë­mu­si, kad jos in­stru­men­tai bu­vo pri­pa­þin­ti ofi­cia­liais tre­èio­jo Rei­cho for­te­pi­jo­nais, ta­po pre­ teks­tu su­bom­bar­duo­ti vi­sus Be­chstei­no fab­ri­kus bei dar il­gai po ka­ro drie­kë­si kaip kom­pa­ni­jà per­se­kio­jan­tis blo­gos re­pu­ta­ci­jos ðlei­fas; Jal­tos kon­fe­ren­ci­jo­je per­da­li­jus Eu­ro­pos þe­më­la­pá, po ka­ro „Blüthner” ta­po pa­grin­di­niu so­cia­lis­ti­ nio blo­ko for­te­pi­jo­nu, ir nors fir­mai bu­vo pa­lik­tas for­ma­lus pri­va­èios nuo­sa­vy­bës sta­tu­sas (ga­lu­ti­nai kom­pa­ni­ja na­cio­na­li­

zuo­ta tik 1972 m.), ji ne­tu­rë­jo ga­li­my­biø siøs­ti sa­vo in­stru­men­tø á Va­ka­rø rin­kas; tuo tar­pu „Stein­way & Sons”, nu­ga­lë­to­jø in­stru­men­tas, ági­jo iki tol ne­re­gë­tà he­ge­ mo­ni­jà for­te­pi­jo­nø pa­sau­ly­je, tap­da­mas ben­dri­niu for­te­pi­jo­no pa­va­di­ni­mu.

Tur­bût ga­li­ma teig­ti, kad jau pir­ma­ ja­me Bar­to­lom­meo Cris­to­fo­ri su­kur­ta­me for­te­pi­jo­ne (Gra­vi­cem­ba­lo) bu­ vo kon­ cep­tu­a­liai su­for­mu­luo­ta ir pa­grin­di­në es­te­ti­në for­te­pi­jo­no, kaip in­stru­men­to, pa­ra­dig­ma bei pra­dë­tos la­bai áþval­giai spræs­ti bû­si­mos tech­no­lo­gi­nës in­stru­ men­to me­cha­ni­kos ir skam­be­sio di­le­ mos. Mar­ki­zas Sci­pio­ne Maf­fei, 1711 m. þur­na­le „Gior­na­le de’­let­te­ra­ti d’Italia” ap­ra­ðy­da­mas Tos­ka­no­je ið­ras­tà nau­jà­já in­stru­men­tà, ið kar­to ne tik ne­pa­pras­tai tiks­liai áver­ti­no jo at­si­ra­di­mo pras­mæ ir ga­li­my­bes, bet ir áþval­giai api­bû­di­no ge­ riau­sias jo pa­nau­do­ji­mo erd­ves: „Kiek­vie­nas, ku­ris mëgs­ta mu­zi­kà, þi­no, kad vie­nas pa­grin­di­niø ðal­ti­niø, ið ku­riø tik­rie­ji ðio me­no meist­rai se­mia­si ge­bë­ji­mo pa­slap­tin­gai áaud­rin­ti klau­sy­ to­jus, yra ðvel­niø ir stip­riø gar­sø kai­ta. Ði kai­ta ga­li bû­ti te­mos ir at­sa­ky­mo prieð­ prie­ða ar­ba at­si­ras­ti, kai gar­sas me­nið­kai po tru­pu­tá sil­pni­na­mas ir ta­da vie­nu sy­ kiu vi­sa jë­ga grà­þi­na­mas, – ið­dai­la, ku­ri taip daþ­nai ir su to­kiu nuo­sta­biu pa­si­se­ ki­mu nau­do­ja­ma di­dþiuo­siuo­se Ro­mos kon­cer­tuo­se.

Iki ðiol vi­si ðio gar­su­mo va­rian­tai ir skir­tin­gu­mai, ku­riuos taip pui­kiai at­ sklei­dþia stry­ki­niai in­stru­men­tai, bu­vo vi­sið­kai sve­ti­mi kla­ve­si­nui, ir dau­ge­liui tur­bût at­ro­dy­tø bergþ­dþias dar­bas steng­ tis su­kur­ti kla­ve­si­nà, ap­do­va­no­tà ðio­mis sa­vy­bë­mis. Ta­èiau to­ká ne­áti­kë­ti­nà ir drà­ sø ið­ra­di­mà ne ma­þiau gud­riai su­gal­vo­jo ir ágy­ven­di­no Flo­ren­ci­jo­je po­nas kla­ve­si­ ni­nin­kas Bar­to­lom­meo Cris­to­fo­ri, ki­læs ið Pa­du­vos, tar­nau­jan­tis Jo ðvie­sy­bei Tos­ka­nos prin­cui. Iki ðiol jis su­konst­ra­vo tris pui­kiai pa­si­se­ku­sius stan­dar­ti­nio kla­ ve­si­no dy­dþio nau­juo­sius in­stru­men­tus.

Stip­res­ni ir sil­pnes­ni gar­sai ðiuo in­stru­ men­tu ið­gau­na­mi pri­klau­so­mai nuo kla­ vi­ðø spau­di­mo jë­gos; re­gu­liuo­jant jë­gà, ga­li­ma klau­sy­tis ne tik ty­laus ir gar­saus gro­ji­mo, bet ir gar­so gra­da­ci­jø, tar­si gro­ tø vio­lon­èe­lë. (…)

Kai ku­rie pro­fe­sio­na­lai ne­sku­ba skir­ti ðiam in­stru­men­tui vi­sø pa­gy­ri­mø, ku­riø jis nu­si­pel­næs; pir­ma, ka­dan­gi jie ne­su­ pran­ta, nei kiek pri­rei­kë ge­nia­lu­mo, kad bû­tø áveik­ti vi­si in­stru­men­to kon­struk­ci­ jos sun­ku­mai, nei ko­kio rei­kë­jo ste­bë­ti­no ran­kø sub­ti­lu­mo, kad vis­kas taip tiks­liai bû­tø ágy­ven­din­ta; an­tra, ka­dan­gi jiems at­ro­do, jog ðio in­stru­men­to temb­ras, ki­taip nei ápras­to­jo, yra per­ne­lyg pri­slo­ pin­tas ir van­gus. Ta­èiau toks áspû­dis su­

Muzikos barai /47

Svetur

si­da­ro tik prie ðio in­stru­men­to pri­si­lie­tus pir­mà­kart, ir dël to kal­tas mû­sø ápro­tis klau­sy­tis si­dab­rið­kai ðvie­saus ki­tø kla­ve­ si­nø gar­so; ðiaip ar taip, au­sis prie nau­jo­ jo gar­so ga­na grei­tai pri­si­tai­ko ir taip juo su­si­þa­vi, kad ne­ga­li at­si­plëð­ti ir dau­giau ne­be­jau­èia jo­kio dþiaugs­mo gir­dë­da­ma ápras­ti­ná kla­ve­si­no gar­sà. (…)

Bu­vo mes­tas dar vie­nas kal­ti­ni­mas – ðio in­stru­men­to gar­sas në­ra uþ­tek­ti­nai stip­rus, jis ne­ga­li ið­gau­ti vi­so for­te, to­kio bû­din­go ki­tiems kla­ve­si­nams. Á tai ga­li­ me at­sa­ky­ti, kad jis tu­ri kur kas dau­giau gar­so nei dau­ge­lis þmo­niø ma­no, kai at­ li­kë­jas, to no­rë­da­mas ir þi­no­da­mas kaip, ið­gau­na for­te ener­gin­gai uþ­gau­da­mas kla­vi­ðus; ir, an­tra, daik­tus rei­kia ver­tin­ti uþ jø sa­vy­bes, o ne rei­ka­lau­ti ið jø ið­gau­ ti tai, kam jie vi­sai në­ra skir­ti (…). Ka­ dan­gi (nau­ja­sis kla­ve­si­nas) pir­miau­sia yra ka­me­ri­nis in­stru­men­tas, vi­sai në­ra tin­ka­mas gro­ti baþ­ny­èio­je ar di­de­lia­me or­kest­re. Aki­vaiz­du, kad akom­pa­nuo­ti dai­ni­nin­kui ar ko­kiam in­stru­men­tui, ar net ne­di­de­liam an­sam­bliui jis pui­kiau­ siai tin­ka, nors tai ir në­ra pa­grin­di­në jo pa­skir­tis; jis, kaip liut­nia, ðe­ðias­ty­gë vio­ la ir ki­ti ðvel­nie­ji in­stru­men­tai, vei­kiau skir­tas gro­ti at­ski­rai.”3 Ðian­dien, at­ro­dy­tø, jau vi­sai aið­ki kla­ve­si­no, prieð dau­giau nei du ðim­tus me­tø ga­lu­ti­nai pra­lai­më­ju­sio ko­và su „ðvel­niuo­ju” for­te­pi­jo­nu, vie­ta kon­cer­ti­ nia­me gy­ve­ni­me, ta­èiau vis dar sun­ku nu­spë­ti, kaip to­liau plë­to­sis at­li­ki­mo is­to­ri­niais for­te­pi­jo­nais tra­di­ci­ja. Ga­lë­ tu­me teig­ti, kad for­te­pi­jo­no tri­jø ðim­tø me­tø is­to­ri­ja – tai tiks­lin­gas ëji­mas link 1850–1870 m. su­kur­tø mo­de­liø, ta­èiau, su­si­pa­þi­nus su Mal­col­mo Bil­so­no straips­ ny­je ið­sa­ky­to­mis min­ti­mis, vis­kas ne­at­ro­ do taip vien­pras­mið­ka. Kiek „Stein­way & Sons” – mû­ sø vi­ sø taip mëgs­ ta­ mas for­te­pi­jo­no eta­lo­nas – tu­ri ben­dra su XIX a. pir­mo­sios pu­sës ar XVIII a. pa­bai­gos in­stru­men­tais? Kaip ar­ti­mai nau­jo­sios gar­so, temb­ro, spal­vi­nës, re­zo­nan­si­nës for­te­pi­jo­no ypa­ty­bës lei­dþia mums tie­sio­ giai ben­drau­ti su kla­si­ciz­mo, anks­ty­vo­jo ro­man­tiz­mo kom­po­zi­to­riø pa­li­ki­mu, pa­ þin­ti juos kas­dien su­pu­sá gar­sø pa­sau­lá, kû­ru­sá jø kom­po­zi­ci­nes idë­jas ir vei­ku­sá es­te­ti­nius spren­di­mus? n 1 Je­re­my, Ni­cho­las, „Be­chstein”, In­ter­na­ tio­nal pia­no, 2002 m. lie­pa–­rug­pju­tis, p. 34–37.

2 Lo­es­ser, Art­hur, Men, wo­men and pia­nos: A so­cial his­to­ry, New York: Do­ver Pub­lis­hers, 1990, p. 398.

3 Ten pat, p. 30–33.

Muzikos barai /48

Le­gen­di­nis “Or­fë­jas” le­gen­di­nia­me Ðtut­gar­to te­at­re Rû­ta MI­KE­LAI­TY­TË

Ð

tut­gar­to ope­ros te­at­ras – vie­nas pa­èiø gra­þiau­siø ir ge­riau­siai lan­ ko­mø pa­sau­ly­je. 1998, 1999, 2000 ir 2002 m. jis ið­rink­tas me­tø ope­ros te­ at­ru. Ðià no­mi­na­ci­jà ski­ria itin gar­bi Vo­kie­ti­jos mu­zi­kos ta­ry­bos te­at­ro ir mu­zi­ kos kri­ti­kø þiu­ri, at­si­þvelg­da­ma á ávai­rius kri­te­ri­jus: re­per­tu­a­ro pa­si­rin­ki­mà, te­at­ro lan­ko­mu­mà, biu­dþe­tà, re­þi­sie­riø ir so­lis­tø po­pu­lia­ru­mà, pro­fe­sio­na­lu­mà, pub­li­ka­ci­ jas spau­do­je ir t. t.

Ið tie­sø ðia­me pra­ban­gia­me, itin po­ pu­lia­ria­me te­at­re gau­su ávai­riø epo­chø ope­ rø. Ðtai 2003–2004 m. se­ zo­ ne pla­ nuo­ja­ma pa­ro­dy­ti dvi­de­ðimt du ávai­riø C. Mon­te­ver­di, G. F. Hände­lio, W. A. Mo­ zar­to, G. Ver­di, R. Wag­ne­rio, G. Puc­ci­ni, V. Bel­li­ni, B. Sme­ta­nos, A. Schönber­go, R. Straus­so, F. Schre­ke­rio ope­rø pa­sta­ty­mus.

Re­þi­sie­riai, sta­tan­tys ope­ras, daþ­niau­siai bû­na kon­tro­ver­sið­kos as­me­ny­bës. Apie juos yra su­si­for­ma­vu­sios vi­sið­kai skir­tin­ gos nuo­mo­nës, bet në vie­nas jø nie­ka­da në­ra ne­pa­ste­bi­mas. Á ðio te­at­ro prem­je­ras tie­siog plauk­te plau­kia þur­na­lis­tai, ku­rie pla­èiai, su vi­so­mis pi­kan­tið­ko­mis de­ta­lë­ mis pa­sklei­dþia in­for­ma­ci­jà apie nau­juo­ sius pa­sta­ty­mus (Vo­kie­ti­jo­je kiek­vie­nas, net ir ma­þiau­sio mies­te­lio laik­rað­tis tu­ri mu­zi­kos ir te­at­ro ap­þval­gi­nin­kus, o tai ro­do aukð­tà mu­zi­kos kul­tû­rà ir pa­gar­bà

me­nui). Be­je, jei pa­sta­ty­mas ne­vy­kæs, apie tai su­þi­nos vi­si, þur­na­lis­tams ten në­ra jo­ kiø „ga­li­ma – ne­ga­li­ma”, yra tik­ra þo­dþio lais­vë…

Pa­no­ru­si kiek dau­giau pa­tir­ti apie Ðtut­gar­to te­at­ro veik­là, su­þi­no­jau ga­na ádo­mø da­ly­kà – te­at­ro at­vi­rø­jø du­rø die­ nà. Tai në­ra ne­mo­ka­mas spek­tak­lis. 2003 m. lie­pos 23 d. te­at­ras po il­gos per­trau­kos (pas­ku­ti­ná kar­tà tai vy­ko 1997 m.) at­vë­rë du­ris ir lei­do pa­þvelg­ti á sa­ve ið ar­èiau vi­ siems be­si­do­min­tiems. Þiû­ro­vus svei­ki­no vi­sa te­at­ro va­do­vy­bë. Bu­vo ga­li­ma ste­bë­ti sce­ni­nes tiek ope­ros, tiek ba­le­to re­pe­ti­ ci­jas, or­kest­ro kam­ba­riuo­se mu­zi­kan­tai su­pa­þin­di­no su sa­vo in­stru­men­tais, prie­ ðais te­at­rà su­mon­tuo­to­je lau­ko sce­no­je vy­ko kos­tiu­mø auk­cio­nas. Va­ka­re te­at­ro so­lis­tai dai­na­vo ne vien ope­rø ari­jas, bet ir ávai­rias po­pu­lia­rias dai­nas ir du­e­tus, te­at­ro cho­ras pri­sta­të svin­go pro­gra­mà. Þo­dþiu, su­pra­tau, jog vis­kas èia da­ro­ma no­rint su­do­min­ti ir pri­trauk­ti þiû­ro­vus, kad jie su­pras­tø te­at­ro „vir­tu­væ” ir tie­siog já pa­mil­tø. Dau­gu­ma nuo­pel­nø ten­ka ne kam ki­tam, o ener­gin­ga­jam ope­ros di­rek­ to­riui Klau­sui Ze­he­lein­sui.

Dai­nuo­ti ðia­me te­at­re – ið­ties di­de­lë gar­bë. Be­je, nuo 2001 m. gar­sia­ja­me te­ at­re dai­nuo­ja ir vie­na lie­tu­vai­të – Ire­na Be­spa­lo­vai­të. Ji yra Lie­tu­vos mu­zi­kos

aka­de­mi­jos ir Zalc­bur­go „Mo­zar­teum” ab­ sol­ven­të. Bai­gu­si „Mo­zar­teum” stu­di­jas, ji pel­në Lil­li Leh­mann me­da­lá. 1997–1998 m. tarp­tau­ti­nës va­sa­ros aka­de­mi­jos Zalc­bur­ ge me­tu ji dai­na­vo kon­cer­tuo­se ir ope­rø pa­sta­ty­muo­se. 1998–2001 m. da­ly­va­vo ope­ros fes­ti­va­liuo­se Pro­van­so Ek­se va­do­ vau­jant Clau­dio Ab­ba­do ir René Ja­cob­sui.

1999 m. jà bu­vo ga­li­ma ið­girs­ti Zalc­bur­go fes­ti­va­ly­je, tais pa­èiais me­tais gast­ro­lia­vo Ciu­ri­che, Ache­ne ir Bo­no­je. Ðtut­gar­to te­ at­re dai­ni­nin­kë jau yra su­kû­ru­si Ade­lës („Ðikð­nos­par­nis”), Ber­tos („Se­vi­li­jos kir­ pë­jas”), Gi­nev­ros Sko­ti (Schre­ke­rio „Pa­ þen­klin­tie­ji”) ir Te­bal­do („Don Kar­las”) vaid­me­nis. Ðiuo me­tu Ðtut­gar­to te­at­ro sce­no­je ji dai­nuo­ja Mu­zi­kà ir Pro­zer­pi­ nà „Or­fë­ju­je”, Es­me­ral­dà „Par­duo­to­jo­je nuo­ta­ko­je”, Mer­gi­nà „Mo­zë­je ir Aro­ne” ir Ser­pe­tà Mo­zar­to „Ta­ria­mo­jo­je so­di­nin­ kë­je”. Ðia­me kul­ti­nia­me te­at­re tu­rë­jau ga­li­ my­bæ ið­klau­sy­ti vie­nà gra­þiau­siø ope­rø per vi­sà jos 400 me­tø gy­va­vi­mo lai­ko­ tar­pá – Clau­dio Mon­te­ver­di „Or­fë­jà”.

Uþ­ten­ka pa­ma­ty­ti vie­nà spek­tak­lá, kad su­pras­tum, ko­dël kaip tik ðis te­at­ras lai­ ko­mas ge­riau­siu.

Po „Or­fë­jo” prem­je­ros mû­sið­kë Ire­ na Be­spa­lo­vai­të pa­te­ko á dau­ge­lio Vo­ kie­ti­jos laik­rað­èiø (tarp jø „Frank­fur­ter Al­ lge­ mei­ ne”, „Die Welt”, „Die Zeit”, „Ber­li­ner Zei­tung”, „Kul­tur­news” ir kt.) pus­la­pius, kur apie jos su­kur­tus du – Mu­zi­kos ir Pro­zer­pi­nos – vaid­me­nis kri­ti­kai at­si­lie­pë ypaè ðil­tai. Ðià dai­ni­nin­ kæ dai­nuo­jant te­at­re gir­dë­jau pir­mà kar­tà, to­dël ma­ne ma­lo­niai nu­ste­bi­no jos aukð­ta dai­na­vi­mo kul­tû­ra, mu­zi­ka­lu­mas, la­bai gra­þus, ypaè ba­ro­ko mu­zi­kai tin­kan­tis bal­ so temb­ras, pui­ki in­to­na­ci­ja ir vai­dy­ba. Jos at­lik­ti du vaid­me­nys bu­vo to­kie skir­tin­gi, kad sun­kiai ga­lë­jai pa­ti­kë­ti, jog gir­di tà pa­èià so­lis­tæ. Be­spa­lo­vai­të la­bai pro­fe­sio­ na­liai per­si­kû­ni­jo á vi­sið­kai skir­tin­gus per­ so­na­þus: dai­nuo­da­ma Mu­zi­kos vaid­me­ná, ji sklei­dë tau­ru­mà, dva­sin­gu­mà, vai­kið­kà ne­kal­tu­mà, o Pro­zer­pi­nos – prie­ðin­gai – pra­ga­rið­kà jus­lin­gu­mà, mo­te­rið­kà gud­ru­ mà, net­gi gað­lu­mà (ko­kia áspû­din­ga bu­vo ero­ti­në sce­na!)…

Pa­sta­ty­mas pra­si­dë­jo va­ri­niø in­stru­ men­tø „Me­di­èiø” fan­fa­ro­mis, ku­rios pra­ dþio­je skam­bë­jo ið sa­lës, vë­liau – sce­no­je.

Pa­si­ro­dë Mu­zi­ka (Be­spa­lo­vai­të) – tar­si be­ly­të bû­ty­bë, su dviem il­go­mis ka­so­mis, bet su ûsiu­kais, su trum­pu­èiu si­jo­në­liu ir sport­ba­èiais… Ji pa­sa­kos þiû­ro­vams la­bai gra­þià, liûd­nà is­to­ri­jà… Ði is­to­ri­ja re­þi­sie­riaus Jo­a­chi­mo Schlöme­rio pa­sta­ty­me tar­si per­ðo­ka ke­tu­ ris ðimt­me­èius (re­þi­sie­rius, tu­rin­tis ðo­kë­ jo, cho­reo­grafo ið­si­la­vi­ni­mà, yra dir­bæs dau­ge­ly­je te­at­rø, Zalc­bur­go fes­ti­va­ly­je,

II veiksmas: Irena Bespalovaitë – Prozerpina

I veiksmas: Irena Bespalovaitë – Muzika Operos finalas: Kobie van Rensburg (Orfëjas) ir Christoph Sökler (Apollo)

yra re­þi­sa­væs ir ki­no fil­mà Ðvei­ca­ri­jo­je, o Ðtut­gar­to te­at­re tai tre­èias jo re­þi­suo­tas spek­tak­lis). Or­fë­jas su gau­sy­be sve­èiø ðven­èia ves­tu­ves su gra­þi­à­ja Eu­ri­di­ke. Vie­ toj smil­ka­lø (apie ku­riuos kal­ba­ma lib­re­ te) èia sklin­da ke­pa­mø deð­re­liø kva­pas, o „au­ko­ja­ma” kar­to­ni­në­se lëkð­tu­të­se… Èia eks­ta­zið­kai ðo­kant skrai­do plë­ðo­mø marð­ ki­niø sa­gos, èia sce­no­je val­go­mos ban­de­ lës su deð­re­lë­mis, ku­rios pa­gar­di­na­mos gars­ty­èio­mis (deð­rai­niai…), èia cho­ris­tai mu­ða rit­mà pliauk­ðë­da­mi uþ­maukð­lin­to­ mis ant ran­kø ðle­pe­të­mis… Ne­pai­sant to­kiø ðiuo­lai­kið­kø, aká rë­þian­èiø bui­ti­niø vaiz­de­liø, mu­zi­ka – uþ­bu­rian­ti. To me­to sti­lis­ti­ka per­tei­kia­ma ne­pa­pras­tai tiks­liai.

Pui­kûs dai­ni­nin­kai, or­kest­re – se­no­vi­niai in­stru­men­tai, di­ri­gen­tas Je­a­nas Clau­de’­as Mal­goi­re’­as – tik­ras spe­cia­lis­tas, tu­rin­tis pui­kø ba­ro­ko mu­zi­kos sti­lis­ti­kos po­jû­tá.

Di­ri­gen­to ve­da­mi, pui­kiai dai­na­vo so­lis­tai ir cho­ras, la­bai raið­kiai tar­da­mi kiek­vie­ nà þo­dá. Pir­mà kar­tà gir­dë­jau gy­vai taip ge­rai at­lie­ka­mà vo­ka­li­næ ba­ro­ko mu­zi­kà, ypaè pa­grin­di­nio Or­fë­jo vaid­mens at­li­kë­ jà Ko­bie van Rens­bur­gà ið Pie­tø Af­ri­kos.

Jis tie­siog ins­tink­ty­viai, vi­sa sa­vo esy­be at­si­da­vë mad­ri­ga­li­nës mo­no­di­jos tëk­mei, lais­vai im­pro­vi­za­ci­nio sti­liaus mu­zi­kai. Jo

re­èi­ta­ty­vi­nio po­bû­dþio me­lo­di­jà puo­ðian­ èios me­liz­mos yra ne ðiaip or­na­men­tai, o tie­siog jaus­mø ið­raið­ka.

Nei mu­zi­ko­je, nei re­þi­sû­ro­je, nei sce­nog­ra­fi­jo­je në­ra jo­kios ne­rei­ka­lin­gos de­ta­lës. Keis­ta, bet pa­pras­ta kup­ri­në, su ku­ria ant pe­èiø vaikð­to Mu­zi­ka ir ku­ri, kaip vë­liau pa­aið­kë­ja, yra se­nas ket­vir­to­jo de­ðimt­me­èio ne­ðio­ja­ma­sis pa­te­fo­nas (juk mu­zi­kos sim­bo­lis tu­rë­tø bû­ti ar­fa!), tam­pa tar­si rak­tu gelbs­tint my­li­mà­jà. Pra­ga­ro ser­ gë­to­jà Cha­ro­nà Or­fë­jas uþ­mig­do ne ar­fos gro­ji­mu, o se­nais ára­ðais, sklin­dan­èiais ið ði­to se­no pa­te­fo­no…

Ir pra­ga­ras kaþ­ko­dël vaiz­duo­ja­mas daug ðvie­siau nei þe­më… Jis yra daug ar­ èiau, ne­gu dau­ge­lis ma­no, – at­si­ve­ria kaip rû­sio an­ga pa­ke­liant sce­nos kon­struk­ci­jas.

Dai­ni­nin­kai tam­pa tik­rais ak­ro­ba­tais… Þa­vu­sis dai­nius Or­fë­jas, pa­da­ry­da­mas lem­tin­gà klai­dà ir pa­þvelg­da­mas á Eu­ri­ di­kæ, pra­þû­va, t. y. ið­skren­da ið sce­nos, pa­lik­da­mas þmo­ni­jai nuo­sta­bià mu­zi­kà (nors re­þi­sie­riaus idë­ja ið­skrai­din­ti ly­nais pri­rið­tà Or­fë­jà ne vie­nam þiû­ro­vui kë­lë juo­kà…).

Taip, tai fan­tas­ti­në le­gen­da. Su­þa­vë­jo ir la­bai sai­kin­gos de­ko­ra­ci­jos. Ta­da pa­ste­ bi kur kas dau­ giau reikð­ mës ágy­ jan­ èias ki­tas ið­raið­kos prie­mo­nes: ðvie­sos ir tam­ sos efek­tus, ðe­ðë­liø kon­tras­tus, at­li­kë­jø mi­mi­kà, ðiuo­lai­ki­nio ðo­kio plas­ti­kà (ðo­kiai ðia­me pa­sta­ty­me la­bai svar­bûs, juk re­þi­sie­ rius – pro­fe­sio­na­lus, pa­sau­ly­je la­bai po­ pu­lia­rus cho­reo­grafas, ákû­ræs sa­vo ðo­kio te­at­rà prie Vei­ma­ro na­cio­na­li­nio te­at­ro, va­do­va­væs ke­lioms ba­le­to tru­pëms).

Tie­sa, sun­ku bû­tø pa­sa­ky­ti, ar pa­sta­ ty­mà ga­li­ma lai­ky­ti skan­da­lin­gu. Taip, èia gau­su keis­tø da­ly­kø, bet vis­kas tu­ri pras­mæ. Tai ið­ties mo­der­naus te­at­ro mo­ der­nus, sti­lin­gas spek­tak­lis, ku­rá ga­li tiek la­bai aukð­tin­ti, tiek ir peik­ti, bet nie­ka­da ne­ga­li jo ne­pa­ste­bë­ti… n

Muzikos barai /49

Pasaulio didieji Ba­lys VAIT­KUS

X

X a. bu­vo ke­le­tas kû­rë­jø, tu­rin­èiø ypa­tin­gà spal­vos po­ jû­tá. Ap­len­kiant dai­li­nin­kus, ku­riems dar­bas su spal­va yra tik­ro­ji duo­na, ið mu­zi­kø rei­kë­ tø ið­skir­ti lie­tu­viams be ga­lo reikð­min­gà M. K. Èiur­lio­ná, jo am­þi­nin­kà ru­sø kom­ po­zi­to­riø Alek­san­drà Skria­bi­nà ir pran­ cû­zø kom­po­zi­to­riø Oli­vier Mes­sia­e­nà.

Sa­vo pa­si­sa­ky­muo­se Mes­sia­e­nas ne­syk yra pa­tvir­ti­næs sa­vo dva­si­næ gi­mi­nys­tæ su Èiur­lio­niu, jam im­po­na­vo nuo­la­ti­nis mu­zi­kos ir dai­lës su­si­py­ni­mas ðio au­to­ riaus kû­ry­bo­je.

Mes­sia­e­nas, kaip ir Skria­bi­nas bei Èiur­lio­nis, mu­zi­kos gar­sus re­gë­jo spal­ vo­mis. To­kio sa­vo ge­bë­ji­mo su­vo­ki­mas bu­vo vie­nas ryð­kiau­siø jo vai­kys­tës at­ra­ di­mø. Ypaè di­de­lá su­krë­ti­mà Mes­sia­e­nas pa­ty­rë pir­mà­kart pa­ma­tæs di­dþiuo­sius Ðar­tro ka­ted­ros vit­ra­þus – do­më­ji­ma­sis baþ­ny­èiø vit­ra­þais vë­liau ta­po vie­na ðio

Mu­zi­kas ið Die­vo paðau­ki­mo Mi­nint 95-àsias Oli­vier Mes­sia­e­no gi­mi­mo me­ti­nes pran­cû­zø kom­po­zi­to­riaus aist­rø. Mums, „ne­re­giams”, tie­siog sun­ku ási­vaiz­duo­ti, kad ste­bint spal­vø þais­mæ nuo­sta­baus gro­þio spal­vo­to stik­lo kom­po­zi­ci­jo­se áma­no­ma gir­dë­ti mu­zi­kà ir – prie­ðin­gai – akor­dø ke­kës, skir­tin­gos to­na­ci­jos, ávai­rûs in­stru­men­tø temb­rai vaiz­duo­ të­je su­ke­lia re­a­lius spal­vø ir at­spal­viø niu­an­sus. Mes­sia­e­nui tai bu­vo vi­sið­kai na­tû­ra­lu.

Ne­dve­jo­jant ga­li­ma su­tik­ti, kad Mes­sia­e­nas – vie­nas di­dþiø­jø mû­sø lai­kø krikð­èio­niø. Bû­da­mas pui­kus var­go­ni­nin­kas, jis vi­sà gy­ve­ni­mà dir­bo Pa­ry­þiaus ðv. Tre­jy­bës baþ­ny­èio­je. Jis tu­rë­jo, sa­ky­tu­me, cha­riz­ma­ti­ná ge­bë­ji­mà ið­tirp­ti Mi­ðiø pa­slap­ty­je, ið­nyk­ti sa­vo at­ lie­ka­mo­je mu­zi­ko­je. Nors ir la­bai sa­vi­tos sti­lis­ti­kos, rit­mið­kai su­dë­tin­ga, uni­ka­lios har­mo­ni­nës kal­bos, Mes­sia­e­no mu­zi­ka ne­pa­pras­tai vie­na­ly­të, vi­sa skir­ta Am­þi­ ny­bei. Pats kom­po­zi­to­rius yra sa­kæs, jog mu­zi­ka – tai nuo­la­ti­nis erd­vës ir lai­ko, gar­so ir spal­vos dia­lo­gas, ve­dan­tis mus á vie­no­væ, ku­rio­je erd­vë yra lai­kas, o gar­sas – spal­va. To­je vie­no­vë­je, ið­ei­da­mi ið lai­kið­ku­mo ri­bø, pri­ar­të­ja­me prie Ana­ pu­sy­bës. Mu­zi­ka vie­nin­te­lë ið vi­sø me­nø lei­dþia ið­gy­ven­ti ðá fe­no­me­nà.

Sa­vo ne­at­sie­ja­mu mu­zi­kos ir ti­kë­ji­mo su­si­lie­ji­mu Mes­sia­e­nas ly­gin­ti­nas tik su J. S. Ba­chu. Toks pa­ly­gi­ni­mas, ku­rá pats Mes­sia­e­nas lai­kë sa­vai­me su­pran­ta­mu, yra la­bai svar­bus, nes juo áma­no­ma at­ sver­ti vis pa­si­girs­tan­èius, bet, ma­tyt, ne­ Viena pagrindiniø Messiaeno kûryboje – vitraþo idëja Olivier Messiaen

Muzikos barai /50

pa­grás­tus ðiuo­lai­ki­nius ver­ti­ni­mus: nors dau­gu­ma di­dþiø­jø mu­zi­kø sa­vo gy­ve­na­ ma­ja­me lai­ko­tar­py­je jau­të­si esà sve­ti­mi, Ba­cho lai­kø mu­zi­kø ry­ðys su Baþ­ny­èia bu­vo vi­sið­kai na­tû­ra­lus, to, de­ja, ne­pa­sa­ ky­tu­me apie nû­die­nà, – Mes­sia­e­nas grei­ èiau­siai yra vien ma­lo­ni ið­im­tis.

Die­vo­tu­mas yra jun­gia­mo­ji gran­dis, sie­jan­ti vi­sus jo kû­ry­bos ele­men­tus, apie ku­riø he­te­ro­ge­nið­ku­mà, ek­lek­ti­kà ir gau­ su­mà tiek daug vie­ðai svars­to­ma. Vi­si jie, it me­ta­lo droþ­lës – mag­ne­ti­niam lau­kui, pa­klûs­ta tai pa­èiai vie­ni­jan­èiai jë­gai. Pats Mes­sia­e­nas kal­bo­je, pa­sa­ky­to­je 1971 m. ga­vus Eraz­mo Ro­ter­da­mie­èio pre­mi­jà (Pra­emium Eras­mia­num), api­bû­din­da­mas sa­vo kû­ry­bos ele­men­tus, ið­ta­rë es­mi­næ nuo­sta­tà: „Að ti­kiu Die­và!”

Kal­bë­da­mas apie mu­zi­kà, Mes­sia­e­nas ávai­riais as­pek­tais nu­sa­ko pa­grin­di­nes sa­vo kû­ri­niø san­da­ros ypa­ty­bes, màs­ty­ mo ir kû­ry­bos leit­mo­ty­vus. Gre­ta ti­kë­ji­ mo kaip aukð­èiau­sios, vi­sa ap­iman­èios te­mos svar­biau­sià vie­tà jo ko­men­ta­ruo­se uþ­ima rit­mas, gar­sø sis­te­mos, paukð­èiø

A Musician with a Divine Mission Commemorating the 95th anniversary of the birth of Olivier Messiaen The article contains several extracts from the book Contributions to the Spiritual World of Olivier Messiaen by Almut Rössler, the German organist and, in Messiaen’s words, the best interpreter of his works. She is also the author of a number of books about the life and work of this one of the most eminent figures in 20th-century music.

Balys VAITKUS

gie­do­ji­mas, vi­sø ðiø ele­men­tø san­ty­kis su spal­va, taip pat ob­jek­ty­vus ir sub­jek­ ty­vus gar­so ir spal­vos san­ty­kio fe­no­me­ nas, jo reikð­më klau­sy­to­jø su­vo­ki­mui, leit­mo­ty­vui kaip ben­dra­jam es­te­ti­niam prin­ci­pui. Kal­bë­da­mas apie sa­vo ope­rà „Pran­cið­kus Asy­þie­tis” (jà ra­ðë dau­giau kaip de­ðimt me­tø, ir tam pri­rei­kë di­dþiu­ liø fi­zi­niø ir dva­si­niø jë­gø), Mes­sia­e­nas ap­rë­pia vi­sà sa­vo kû­ry­bà, nu­sa­ko pa­èiø mu­zi­kos ko­men­ta­rø svar­bà, sa­vo po­þiû­rá á kan­èià, sa­vo ry­ðá su ki­tais kom­po­zi­to­ riais, ypaè su J. S. Ba­chu, taip pat su sa­vo mo­ki­niais ir vi­sa nau­jà­ja mu­zi­ka.

Dau­ge­lis kom­po­zi­to­riaus pa­ra­ðy­tø teks­tø ar pa­sa­ky­tø kal­bø iliust­ruo­ja ið­ lie­kan­tá, o kai ka­da – smar­kiau ar sub­ti­ liau be­si­kei­èian­tá Mes­sia­e­no pra­smi­niø ak­cen­tø ið­si­dës­ty­mà; sek­ti jø kai­tà, be abe­jo, pa­trauk­li kiek­vie­no be­si­do­min­èio­ jo ga­li­my­bë.

Daþ­nai gir­di­me pa­pras­tà klau­si­mà, ku­rio vis­kà ap­iman­tá at­sa­ky­mà ra­si­me, de­ja, ne­grei­tai: koks gi Mes­sia­e­nas bu­vo kaip þmo­gus, kaip as­muo? Lai­më pa­þin­ti ðià di­dþià mû­sø epo­chos as­me­ny­bæ te­ko vo­kie­èiø var­go­ni­nin­kei, pa­ties Mes­sia­e­ no þo­dþiais ta­riant, ge­riau­siai jo kû­ri­niø at­li­kë­jai Al­mut Rößler, ku­rios plunks­nai pri­klau­so jau ke­le­tas kny­gø apie Mes­sia­ e­ nà. Jai te­ ko daug kar­ tø ben­ drau­ ti su kom­po­zi­to­riu­mi, lan­ky­tis jo na­muo­se Pa­ry­þiu­je, kar­tu ke­liau­ti po ávai­rias ða­lis gro­jant jo var­go­ni­niø kû­ri­niø prem­je­ras. „Mu­zi­kos ba­rø” skai­ty­to­jams pa­tei­ kiu ke­le­tà ið­trau­kø ið ruo­ðia­mos Rößler kny­gos „Apie dva­si­ná Oli­vier Mes­sia­e­no pa­sau­lá”. Jau ci­tuo­tos Mes­sia­e­no min­tys – taip pat ið ðio lei­di­nio.

Pir­miau­sia de­ra pri­min­ti, jog ma­no stu­di­jø me­tais (1951–1955) dar bu­vo smar­kiai jus­ti po­ka­rio si­tu­a­ci­ja: var­ga­ nas vi­suo­me­ni­nis gy­ve­ni­mas ir la­bai tra­ di­ci­nis mo­ky­mo ly­gis. Ki­taip sa­kant, tiek Mes­sia­e­no, tiek ki­ta ðiuo­lai­ki­në mu­zi­ka á baþ­ny­ti­nës mu­zi­kos stu­di­jø aki­ra­tá ar­ba ne­pa­tek­da­vo, ar­ba pa­tek­da­vo vi­sið­kai at­si­tik­ti­nai. Tuo me­tu bu­vo ma­din­ga ágy­ tus var­go­ni­nius ge­bë­ji­mus „ap­ðli­fuo­ti” Pran­cû­zi­jo­je. Lai­min­gø su­ta­pi­mø dë­ka po ofi­cia­liø stu­di­jø po­rà me­tø pri­va­èiai stu­di­ja­vau pas pro­fe­so­riø Gas­to­nà Li­tai­ ze’à, ne­pai­sant ak­lu­mo, ðvy­tin­èià, gy­vy­ bin­gà as­me­ny­bæ, mu­zi­kan­tà vir­tuo­zà, ku­ris bu­vo ar­ti­mas Oli­vier Mes­sia­e­no drau­gas, gy­në­jas ir ne­nuils­tan­tis jo kû­ri­ niø var­go­nams at­li­kë­jas. To­dël ma­no var­ go­ni­niø na­mø dar­bø uþ­duo­ti­mi ið­kart ta­po Mes­sia­e­no cik­lo „La Na­ti­vité du Seig­neur” („Vieð­pa­ties gi­mi­mas”, 1935) da­lys. Ne­pai­sy­da­ma pra­di­nio pa­vir­ðu­ ti­nið­ko nei­gi­mo, stu­di­ja­vau ðià mu­zi­kà la­bai ati­dþiai, nes trau­kë no­ras áveik­ti rit­mi­nes jos pro­ble­mas.

Kaip þi­no­ma, ape­ti­tas at­ei­na be­val­ gant, – 1957 m. ant­ rà­ jà Ka­ lë­ dø die­ nà Diu­sel­dor­fe, pil­no­je Ðv. Jo­no baþ­ny­èio­je, pir­mà kar­tà gro­jau ðá ka­lë­di­ná Mes­sia­ e­no cik­là, ku­ris ið es­mës bu­vo su­tik­tas pa­lan­kiai, nors bû­ta ir aist­rin­gai já nei­ gian­èiø­jø.

Ne­tru­kus Diu­sel­dor­fe ávy­ko ir pir­ma­ sis ve­ly­ki­nio cik­lo „Les Corps glo­rie­ux” („Pa­ðlo­vin­tie­ji kû­nai”, 1939) at­li­ki­mas.

Uþ ðios mu­zi­kos ir ki­tø ðiuo­lai­ki­niø pran­ cû­zø au­to­riø kû­ry­bos pro­pa­ga­vi­mà 1960 m. ga­vau pa­ska­ti­na­mà­jà Ðiau­rës Rei­ no–Vestfalijos þe­mës Kul­tû­ros pre­mi­jà.

Tuos pi­ni­gus sky­riau dar vie­nam ke­le­to sa­vai­èiø stu­di­jø vi­zi­tui á Pa­ry­þiø 1961 m. pa­bai­go­je. Tuo me­tu pas Li­tai­ze’à stu­di­ ja­vau Mes­sia­e­no „Sek­mi­niø mi­ðias” bei lan­kiau þy­mi­à­sias Mes­sia­e­no pa­skai­tas Pa­ry­þiaus kon­ser­va­to­ri­jo­je. Ðian­dien ga­ liu tik ap­gai­les­tau­ti, kad tai bu­vo toks trum­pas epi­zo­das.

Pir­mo­ji pa­þin­tis to­kia ir bu­vo: Mes­ sia­e­nas dës­ty­to­jas, prieð já 15–20 þmo­ niø, ku­riuos jis mei­liai va­di­no „ma­no ma­þy­liai”. Pa­skai­tos, ku­rias Mes­sia­e­nas ve­dë vi­sà sa­vo pe­da­go­gi­nës veik­los lai­kà tri­skart per sa­vai­tæ po ke­tu­rias va­lan­das, bû­da­vo vi­sið­kai ne­ste­re­o­ti­pi­nës – kaip pras­min­ga, kai jas ve­da to­kios di­din­gos dva­sios þmo­gus! Ðiø pa­skai­tø tu­ri­nys – ávai­riau­siø lai­kø ir sti­liø mu­zi­kos su­vo­ki­mas. Tai bu­vo mi­ði­nys la­bai in­ di­vi­du­a­liø mu­zi­kos is­to­ri­jos ir mu­zi­kos ana­li­zës pa­skai­tø, ku­rias tar­si lo­zun­gai su­sie­jo ne­ma­to­mos gi­jos. Sa­vo to me­to uþ­ra­ðuo­se skai­tau, kad ta­da ke­lias sa­vai­ tes rit­mi­niu, mo­ty­vø plë­to­ji­mo ir har­mo­ ni­jos at­þvil­giais bu­vo nag­ri­në­ja­mos „Ars no­va” lai­ko­tar­pio Guil­lau­me’o de Ma­ chaut Mi­ðios, Clau­dio Mon­te­ver­di ope­ra „Or­fë­jas”, Do­me­ni­co Scar­lat­ti so­na­tos (ir jø tech­ni­niø at­ra­di­mø tæ­si­niai Albéni­zo kû­ri­niuo­se), in­stru­men­ti­niai XVIII a. kon­cer­tai, Mau­ri­ce’o Ra­ve­lio ir Clau­de’o De­bus­sy, Clau­de’v le Jeu­ne’o ir Clémen­ to Jan­ne­qui­no skir­tu­mai. Ypaè man bran­ gûs De­bus­sy pre­liu­do „On­di­ne” („Un­di­ në”) ana­li­zës uþ­ra­ðai – juo­se at­si­spin­di ne­áti­kë­ti­na at­skai­tos tað­kø gau­sy­bë ir kruopð­tus nag­ri­në­ji­mas. Vi­sið­kai as­me­ni­ nës Mes­sia­e­no pa­sta­bos, ið­ei­nan­èios to­li uþ nor­ma­lios mu­zi­ki­nës ana­li­zës ri­bø, lei­ do man kaip ste­bë­to­jai per trum­pà lai­kà su­vok­ti mil­þi­nið­kà jø po­vei­ká jo stu­den­tø mu­zi­ki­niam po­þiû­riui. Mes­sia­e­nas së­dë­ da­vo prie for­te­pi­jo­no, gro­da­vo vis­kà ið la­po lyg vel­nias, kreip­da­vo­si á kiek­vie­nà klaus­da­mas, aið­kin­da­vo, pa­gal­vo­da­vo, vël aið­kin­da­vo. Daþ­nai ðiuos mu­zi­ki­nius po­së­dþius baig­da­vo­me ára­ðø klau­sy­mu.

Ið pa­skai­tø ið­ei­da­vo­me tie­siog pri­pum­ puo­ti mu­zi­kos, dau­gy­bës jos niu­an­sø ir su­si­py­ni­mø.

Ðiuo me­tu, tar­pi­nin­kau­ja­ma Li­tai­ ze’o, að pir­mà­kart gro­jau Mes­sia­e­nui jo mu­zi­kà – „Sek­mi­niø mi­ðias”: koks man tai bu­vo ne­pa­mirð­ta­mas ávy­kis, toks vi­ sið­kai ða­lu­ti­nis – pa­èiam Mes­sia­e­nui.

Be abe­jo, mû­sø su­si­ti­ki­mai dvie­juo­ se Mes­sia­e­no mi­në­ji­muo­se Diu­sel­dor­fe 1968 ir 1972 m. klos­të­si ki­taip. Èia Mes­ sia­e­nas la­bai jaut­riai re­a­ga­vo á ren­gë­jø pa­stan­gas ir gau­sias ova­ci­jas; apie tai laik­rað­tis „Car­re­four” („Kryþ­ke­lë”) ra­ðë: „Ðvæs­ti di­dþio pran­cû­zø kom­po­zi­to­riaus 60-me­tá rei­kia Diu­sel­dor­fe”. Mes­sia­e­nas taip dþiau­gë­si mu­zi­ki­niu sa­vo gim­ta­die­ nio pa­mi­në­ji­mu, kad lei­do­si ma­no ákal­ ba­mas vël kà nors pa­ra­ðy­ti var­go­nams.

Nau­ja­sis vei­ka­las va­di­no­si „Me­di­ta­tions sur le Mys­te­re de la Sain­te Tri­ni­te” („Ðvè.

Tre­jy­bës pa­slap­ties me­di­ta­ci­jos”, 1969).

Ob­jek­ty­viau­sias ir ne­ið­dil­do­mas abie­jø ðven­èiø áspû­dis ið­li­ko pri­si­me­ nant „in­ty­mø” Mes­sia­e­no ben­dra­vi­mà su vie­nais ge­riau­siø Vo­kie­ti­jo­je Diu­sel­ dor­fo ðv. Jo­no baþ­ny­èios var­go­nais. Pir­ miau­sia rei­kia pa­brëþ­ti tà ne­nu­mal­do­mà kruopð­tu­mà, su ku­riuo kom­po­zi­to­rius dir­bo prie ðiø vi­sið­kai jam ne­pa­þás­ta­mø var­go­nø siek­da­mas ras­ti adek­va­tø sa­vo gar­si­niø ávaiz­dþiø spren­di­mà, – jis ne­ pa­varg­da­mas laks­të laip­te­liais þe­myn ir aukð­tyn tarp var­go­nø pul­to ir baþ­ny­èios, rei­ka­lau­da­mas ið ma­næs aukð­èiau­siø re­ gist­ra­vi­mo me­no ge­bë­ji­mø. Ly­giai taip ne­nu­mal­do­mai ir tiks­liai, be­veik nu­as­ me­nin­tai at­ro­dë ir jo dar­bas re­pe­tuo­jant „Trois pe­ti­tes Li­tur­gies sur la Pre­sen­ce di­vi­ne” („Trys ma­þo­sios die­við­ko­jo bu­vi­ mo li­tur­gi­jos”, 1943): iki spro­gi­mo eks­ta­ zið­kos mu­zi­kos ir vi­sið­kai nu­as­me­nin­to, be­veik ne­jud­raus jos kû­rë­jo vei­do ið­raið­ kos prie­ðin­gy­bë iki ðiol yra vie­nas reikð­ min­giau­siø ma­no gy­ve­ni­mo áspû­dþiø: tai lyg spon­ta­nið­kas þvilgs­nis á Mes­sia­e­ no kû­ry­bi­nës pri­gim­ties dvi­ly­pu­mà.

Po to­kiø átemp­tø dar­bo va­lan­dø juo la­biau jau­di­nan­tis bû­da­vo jo nuo­ðir­dus dë­kin­gu­mas at­li­kë­jams po kon­cer­tø: jis ga­lë­da­vo ne­nuils­ta­mai më­gau­tis at­li­kë­ jø ir sa­vo mu­zi­kos sëk­me. Ne­áma­no­ma pa­mirð­ti tø ty­los mi­nu­èiø prieð aplo­dis­ mentø aud­rà 1972 m., per „Me­di­ta­ci­jø” prem­je­rà tiek Diu­sel­dor­fe, tiek Pa­ry­þiu­je, – ko ge­ro, po ið­ties reikð­min­go mu­zi­kos at­li­ki­mo baþ­ny­èio­se toks pri­pa­þi­ni­mas ir yra pats gra­þiau­sias: pir­miau­sia mu­zi­ka nu­ai­di, nu­ty­la erd­vë­je, klau­sy­to­jø gal­vo­ se ir ðir­dy­se, ir tik ta­da ið­reið­kia­mas pri­ ta­ri­mas jai ir dþiaugs­mas.

Kar­tu Diu­sel­dor­fe pra­leis­tos die­nos ið­raið­kin­gai at­spin­dë­jo ir kas­die­nes Mes­sia­e­no kaip krikð­èio­nio pra­ty­bas, jo da­ly­va­vi­mà Mi­ðio­se, pri­imant ðvè. Ko­ mu­ni­jà. Mes­sia­e­nas ir Baþ­ny­èia: ma­tau já kaip kon­tû­rà, be­si­mel­dþian­tá go­ti­ki­në­je

Muzikos barai /51

Kûryba Li­sa­bo­nos ka­ted­ro­je prieð sa­vo kû­ri­nio „La Trans­fi­gu­ra­tion de Not­re Seig­neur Je­sus-Christ” („Mû­sø Vieð­pa­ties Jë­zaus Kris­taus per­si­kû­ni­ji­mas”, 1969) prem­je­ rà, ma­tau já ið var­go­nø em­po­ros se­kan­tá Mi­ðiø ei­gà, – ne­áma­no­ma ne­da­ly­vau­ti ðia­ me su­si­kau­pi­me. Taip pat ða­lia Mes­sia­e­ no var­go­nø pa­mal­dø me­tu ne­áma­no­ma ási­vaiz­duo­ti tu­ris­tø ður­mu­lio, kaip daþ­ nai es­ti ki­to­se Pa­ry­þiaus baþ­ny­èio­se. Su to­kiu pat ati­du­mu jis sek­da­vo pa­mal­das ir Diu­sel­dor­fo ðv. Jo­no evan­ge­li­kø baþ­ ny­èio­je ar fi­lo­so­fuo­da­vo su ma­no të­vu evan­ge­li­kø te­olo­gu.

Po pir­mo­jo mi­në­ji­mo Diu­sel­dor­fe pa­þi­nau Mes­sia­e­nà ir prie jo pa­ties var­ go­nø Pa­ry­þiaus ðv. Tre­jy­bës baþ­ny­èio­je, siek­da­ma gau­ti pas­ku­ti­nes au­ten­tið­kas nuo­ro­das prieð vi­sø Mes­sia­e­no kû­ri­niø plokð­te­lës ára­ðà: tai bu­vo ypaè as­me­nið­ kos pa­sta­bos, pa­de­dan­èios tiks­liai at­lik­ti jo kû­ri­nius ið es­mës ki­taip su­konst­ruo­tu ir skam­ban­èiu in­stru­men­tu.

Ma­ nau, kad, mums dir­ bant su Ðv.

Tre­jy­bës baþ­ny­èios var­go­nais, pa­ty­riau es­mi­nius sa­vo gy­ve­ni­mo da­ly­kus. Ra­my­ bë, su ku­ria Mes­sia­e­nas së­da­si prie sa­vo var­go­nø, juos ati­da­ro, ruo­ðia re­gist­rø kom­bi­na­ci­jas, tik­ri­na, kà pa­ruo­ðæs, nor­ ma­liam þmo­gui da­ry­tø áspû­dá, kad „að tai ga­lë­èiau pa­da­ry­ti daug grei­èiau”. Po trum­pos vi­di­nës ko­vos að sà­mo­nin­gai nu­ spren­dþiau ne­pri­eð­ta­rau­ti tam ið vi­daus, o pa­si­duo­ti to­kiam uþ­bu­rian­èiam rit­mui.

Tai ne­bû­ti­nai reið­kë, kad bû­da­ma vie­na að tiek pat lai­ko eik­vo­siu tech­ni­niam pa­ si­ruo­ði­mui. Ta­èiau tuo me­tu pri­ëmiau tai kaip do­va­nà – po­jû­tá, kad lai­ko uþ­ten­ka vis­kam, kad kû­ri­nius, prieð su­skam­ban­ èius ir pa­si­bai­gu­sius, rei­kia ap­gaub­ti lai­ku ir erd­ve. (De­ja, kaip daþ­nai bû­tent var­go­nø kon­cer­tuo­se, vos nu­trû­kus pas­ ku­ti­niam akor­dui ar net­gi jam te­bes­kam­ bant, gir­di­me da­ly­kið­kà gai­dø ar myg­tu­ kø ðiugþ­dë­ji­mà!)

Su­si­ti­ki­mø Pa­ry­þiu­je vir­ðû­në – „Me­di­ ta­ci­jø” prem­je­ra Ðv. Tre­jy­bës baþ­ny­èio­je, kai gro­jau ða­lia sto­vint Mes­sia­e­nui, o klau­së vi­sas mu­zi­ki­nis Pa­ry­þiaus eli­tas.

Ko ge­ro, nie­kad dau­giau ne­te­ko ið­gy­ven­ ti to­kios „kon­cen­truo­tos” kon­cer­ti­nës si­tu­a­ci­jos, kai dël at­sa­ko­my­bës gre­ta sto­vin­èiam ge­nia­liam, á sa­vo kû­ri­ná su­ si­tel­ku­siam asis­ten­tui, ku­ris vis dël­to spin­du­lia­vo nuo­sta­bià ra­my­bæ, pa­ki­lau aukð­èiau sa­væs pa­èios.

Tik kar­tà yra te­kæ ma­ty­ti Ðv. Tre­jy­bës baþ­ny­èios var­go­nais Mes­sia­e­nà gro­jan­tá pa­tá: ðal­tà 1971 m. lap­kri­èio va­ka­rà jis man vie­nai pir­mø­jø, ne­skai­tant þmo­nos Yvon­ne Lo­riod, per­gro­jo sa­vo „Me­di­ ta­ci­jas” ir átei­kë ðvar­rað­tá, kad ga­lë­èiau ruoð­tis ðio kû­ri­nio at­li­ki­mui. Nors tuo me­tu ir pa­si­tei­ra­vau jo, vis dël­to iki ðiol

Muzikos barai /52

ne­ga­liu su­pras­ti, ko­dël apie nau­jà­já sa­vo var­go­ni­ná opu­sà Mes­sia­e­nas pra­ne­ðë pra­ëjus net dve­jiems me­tams po jo pa­ra­ ðy­mo. Tik­riau­siai tai su­si­jæ su ypa­tin­gu jo var­þy­mu­si pa­teik­ti sa­vo kû­ry­bà. Dar 1969 m. Yvon­ne Lo­riod man ið­da­vë, kas Mes­sia­e­nas, at­ro­do, ra­ðo nau­jà kû­ri­ná var­go­nams, – tai ji su­þi­no­ju­si ir­gi tik tuo­ met, kai ðis jà pa­kvie­të jau ga­ta­và vei­ka­là per­ra­ðy­ti.

Po il­gø ben­dra­vi­mo me­tø ir vis daþ­ nes­niø su­si­ti­ki­mø su Mes­sia­e­nu per kon­ cer­tus ávai­rio­se ða­ly­se 1979 m. pir­mà­kart lan­kiau­si Mes­sia­e­no ir Lo­riod na­muo­se, ið­si­dës­èiu­siuo­se per tris vie­no Pa­ry­þiaus dan­go­rai­þio aukð­tus. Á akis kri­to di­dþiu­lë bib­lio­te­ka su gau­siu te­olo­gi­jos sky­riu­mi, ryð­kus rau­do­nas ki­li­mas, juo­das ro­ja­lis, Blanc-Gat­ti­so pa­veiks­lai ant sie­nø bei in­dau­jos su ver­tin­gais ja­po­nið­kais ser­vi­ zais ma­þa­me val­go­ma­ja­me.

Pro­ga pa­ben­drau­ti su Mes­sia­e­nu as­ me­ni­në­je ap­lin­ko­je pa­si­tai­kë pa­ly­gin­ti vë­lai. 70-øjø Mes­sia­e­no gi­mi­mo me­ti­niø pro­ga Pa­ry­þiu­je bu­vo ren­gia­ma di­dþiu­lë jo kû­ri­niø ret­ros­pek­ty­va, tru­ku­si ke­le­tà sa­vai­èiø. Tuo me­tu Mes­sia­e­nas pa­te­ko á li­go­ni­næ (tai jis il­gà lai­kà vis ati­dë­lio­jo) ir sa­vo gim­ta­die­ná su­ti­ko ma­þu­të­je li­ go­ni­nës pa­la­to­je su tran­zis­to­riu­mi prie lo­vos. Tà­dien ga­lë­jau já ap­lan­ky­ti, il­gë­ liau ðnek­te­lë­ti. Pas­kui va­ka­re klau­siau­si ðven­ti­nio kon­cer­to, ku­rá di­ri­ga­vo vie­nas þy­miau­siø kom­po­zi­to­riaus mo­ki­niø Pier­ re’­as Bou­le­zas, bei ið anks­to ofi­cia­liai ne­ pla­nuo­tos jo svei­ki­ni­mo kal­bos ir ga­lë­jau pui­kiai ási­vaiz­duo­ti Mes­sia­e­no jau­du­lá gir­dint ðá lau­da­tio.

Var­gu ar at­si­mi­ni­mø nuo­tru­pos ga­li pa­sa­ky­ti, koks þmo­gus bu­vo Mes­sia­ e­nas. Sub­ti­lus, ke­lian­tis pa­si­ti­kë­ji­mà, grieþ­tai rei­ka­lau­jan­tis ir be ga­lo drau­gið­ kas – taip, ir be­si­juo­kian­tis. Gal vë­liau at­si­ras sky­rius apie Oli­vier Mes­sia­e­no hu­mo­rà. Ten bû­ti­nai bus ap­ra­ðy­tas nu­ ti­ki­mas, kai, tûks­tan­èius kar­tø bë­gio­jæs Diu­sel­dor­fo ðv. Jo­no baþ­ny­èios var­go­ nø laip­te­liais aukð­tyn, jis juo­kau­da­mas su­de­ja­vo: „Rei­kë­tø bû­ti Corps glo­rie­ux (dva­sið­kuo­ju kû­nu)…” n

Hermannas Hesse 1947-øjø sausá

Dia­na ÈE­ME­RY­TË

“K

as bû­tø mû­sø gy­ve­ni­mas be mu­zi­kos! Juk ne­bû­ti­nai tai tu­ ri bû­ti kon­cer­tai. Tûks­tan­èiø at­ve­jø pa­kan­ka pri­si­lies­ti prie pia­ni­no, dë­kin­gai pa­ðvil­pau­ ti, pa­dai­nuo­ti ar pa­niû­niuo­ti ar­ba bent ty­liai pri­si­min­ti ne­pa­mirð­ta­mus tak­tus.

Jei­gu kas man ar­ba kiek­vie­nam ðiek tiek mu­zi­ka­liam at­im­tø, sa­ky­kim, uþ­draus­tø ar­ba smur­tu ið­plëð­tø ið at­min­ties Ba­cho cho­ra­lus, ari­jas ið „Uþ­bur­to­sios flei­tos” ar „Fi­ ga­ ro”, tai mums bû­ tø tas pats, kaip ne­tek­ti or­ga­no, kaip pra­ras­ti pu­ sæ pras­mës, vi­sà pras­mæ. Kaip daþ­nai, kai nie­kas ne­be­pa­de­da, kai ne­be­dþiu­ gi­na dau­giau nei dan­gaus þyd­ry­në, nei þvaigþ­dë­ta nak­tis ir ne­be­tu­ri­me po ran­ka ko­kio nors ra­ðy­to­jo kny­gos, kaip daþ­nai tuo­met ið at­si­mi­ni­mø lo­by­no ið­ ky­la Schu­ber­to dai­na, Mo­zar­to tak­tas, ko­ kiø nors mi­ ðiø, so­ na­ tos to­ nas – juk në ne­be­þi­no­me, kur ir ka­da já gir­dë­jo­me – ir skais­èiai ðvie­èia, ir ið­ju­di­na mus, ir uþ­de­da sa­vo my­lin­èias ran­kas ant mû­sø skau­da­mø þaiz­dø... Ak, koks mû­sø gy­ve­ ni­mas bû­tø be mu­zi­kos!”1 Var­gu ar pra­ei­to ðimt­me­èio li­te­ra­tû­ ro­je ras­tu­me ki­tà ra­ðy­to­jà, taip tie­sio­giai su­si­ju­sá su mu­zi­ka. Her­man­nas Hes­se (1877–1962) – vie­nas ið ne­dau­ge­lio, ku­ rio ra­ðy­mo sti­liui ypaè stip­rià áta­kà da­rë mu­zi­ka. Ro­ma­nuo­se „Stik­lo ka­ro­liu­kø þai­di­mas”, „Ste­piø vil­kas” ir „Ger­trû­ da” ji tam­pa net su­de­da­mà­ja te­mos da­ li­mi. Nors be­veik kiek­vie­na­me ra­ðy­to­jo

Her­man­nas Hes­se “lit­ e­ra­tû­ri­nis kom­po­zit­ o­ rius” Juk ið es­mës að – mu­zi­kan­tas, tik gy­ve­nu li­te­ra­tû­ro­je...

Tho­mas Man­nas ro­ma­ne fi­gû­ruo­ja dai­li­nin­ko ar mu­zi­ko per­so­na­þas, vis dël­to kû­ri­nio, ku­ria­me mu­zi­ka bû­tø cen­tri­në pa­sa­ko­ji­mo te­ma (pa­vyz­dþiui, kaip Tho­mo Man­no „Dak­ ta­ras Faus­tas”), ne­ra­si­me. Skaus­min­ga anks­ty­vø­jø jau­no­jo Hes­se’s opu­sø pa­lai­ ma, ro­man­tið­kas sie­los ðauks­mas (pa­vyz­ dþiui, „Pe­te­ry­je Ka­men­cin­de”, „Po ra­tu”, „Knul­pe” ar „Her­ma­ne Lau­ðe­ry­je”) su­ku­ ria liau­dies dai­nø aliu­zi­jà pro­zo­je. Sa­vo re­cen­zi­jo­se, laið­kuo­se, pa­màs­ty­muo­se ar ei­lë­rað­èiuo­se ra­ðy­to­jas vis ið nau­jø per­spek­ty­vø pa­þvelg­da­vo á mu­zi­kos, kom­po­zi­to­riø ir at­li­kë­jø (ne­re­tai ar­ti­mø drau­gø) vie­tà sa­vo gy­ve­ni­me.

Hes­se’s san­ty­kis su mu­zi­ka – em­pi­ ri­nis, tie­sio­giai su­si­jæs su na­mø mu­zi­ka­ vi­mu, su ku­riuo ra­ðy­to­jas uþ­au­go: „(…) uþ­au­gau ne su vir­tuo­zais ir ne kon­cer­tø sa­lë­se, o su na­mø mu­zi­ka, ir gra­þiau­sia vi­sa­da bu­vo ta, kur pats ga­lë­da­vai da­ly­ vau­ti; su smui­ku ir pa­dai­na­vi­mu pa­aug­

Hermann Hesse: A Literary “Composer” In the literature of the past century, one could hardly find a writer whose work is connected with music more closely than the writings of Hermann Hesse (1877 – 1962).

The author of the article analyses the role of music in Hesse’s works, the links between music and his literary themes and style and the writer’s personal approach and attitude towards music.

Diana ÈEMERYTË

lys­tës me­tais þen­giau pir­mus þings­nius á mu­zi­kos ka­ra­lys­tæ...”2 Pri­si­mi­ni­mai apie sa­vo pa­ties smui­ka­vi­mà (vë­liau ið­keis­tà á ta­py­bos po­më­gá) gy­vi kai ku­riuo­se jo ei­lë­rað­èiuo­se ir, be­je, „Mu­zi­ki­niuo­se uþ­ra­ðuo­se”. Èia Hes­se ga­na grieþ­tai pa­si­ sa­ko prieð „ano­ni­mið­kà” vir­tuo­zið­ku­mà ir „ta­len­tus be cha­rak­te­rio”. Kon­cer­tø sa­lës ir dirb­ti­nis vir­tuo­zið­ku­mas – da­ly­ kai, ne­de­ran­tys mu­zi­kos es­mei. Mu­zi­ka Hes­se’i – ne vie­ða prie­þas­tis sa­ve pa­ro­dy­ ti ir á ki­tus pa­þiû­rë­ti, at­virkð­èiai, tai pats in­ty­miau­sias po­kal­bis su sa­vi­mi. Hes­se’s kû­ry­bo­je daþ­nai pa­si­ro­do smui­ko leit­mo­ ty­vas: „Ger­trû­do­je” Ku­nas, ta­pæs luo­ðiu ir ne­te­kæs jau­nys­tës dþiaugs­mo, ima kur­ti dai­nas ir so­na­tas smui­kui; „Ste­piø vil­ke” Ha­le­ris sva­jo­ja: „O jei da­bar tu­rë­ èiau drau­gà ko­kio­je pa­lë­pës ka­ma­rë­lë­je, jis së­dë­tø su­si­màs­tæs prie þva­kës, o ða­lia gu­lë­tø smui­kas!”; „Ke­lio­në­je á Ry­tø ða­lá” taip pat mi­ni­mas smui­kas: „Ka­dan­gi sa­vo pi­lig­ri­mø bû­ry­je að bu­vau smui­ki­ nin­kas ir pa­sa­ko­to­jas, tu­rë­jau rû­pin­tis mu­zi­ka... (…) Að ne tik gro­jau smui­ku ir va­do­va­vau cho­rui, bet ir rin­kau se­no­ vi­nes dai­nas ir cho­ra­lus, ra­ðiau ðe­ðia­bal­ sius ir að­tuon­bal­sius mo­te­tus ir mad­ri­ga­ lus, mo­kiau­si jø.”

Mu­zi­ko­je Hes­se lai­ko sa­ve di­le­tan­tu: „(…) esu toks di­le­tan­tas, kad ne­su­ge­bu net at­pa­þin­ti kû­ri­nio to­na­ci­jos. (…) Apie gro­ji­mo tech­ni­kà nu­si­ma­ny­ti ma­þiau nei að var­gu ar áma­no­ma – ne­bent kad ga­liu skai­ty­ti na­tas!..” Ta­èiau jo pro­fe­sio­na­lu­

mas pa­si­reið­kë mu­zi­kos su­pra­ti­mu ir mu­ zi­kos is­to­ri­jos þi­nio­mis. Ro­ma­ne „Stik­lo ka­ro­liu­kø þai­di­mas”, ku­rio pir­mi­nis pa­ va­di­ni­mas – „Mu­zi­ki­niø pra­ti­mø þai­di­ mas”, Hes­se gau­siai ap­ra­ðo mu­zi­ki­næ me­ dþia­gà, pa­vyz­dþiui, ka­no­no ir fu­gos kom­ po­na­vi­mo prin­ci­pus. „Kai ku­rie mu­zi­kos „spe­cia­lis­tai” pa­reið­kia, kad ne­tei­sin­ga ir di­le­tan­tið­ka yra klau­san­èiam mu­zi­kos re­ gë­ti vaiz­dus – pei­za­þus, þmo­nes, jû­ras, aud­ras, pa­ros bei me­tø lai­kus. Man (…) ma­ty­ti vaiz­dus at­ro­do na­tû­ra­lu ir ge­ra; be­je, að at­ra­dau, kad vaiz­dus daþ­nai re­ gi ir ge­ri pro­fe­sio­na­lûs mu­zi­kai. (...) Juk mu­zi­kos pa­slap­tis ta, kad ji ið­kvie­èia tik mû­sø sie­là, o ne in­te­li­gen­ci­jà ir ið­si­la­vi­ni­ mà, kad aukð­èiau vi­sø moks­lø ir kal­bø dau­gia­reikð­më­mis, bet ga­lu­ti­ne pras­me vi­sad sa­vai­me su­pran­ta­mo­mis for­mo­mis nuo­lat vaiz­duo­ja tik þmo­gaus sie­là. Kuo di­des­nis meist­ras, tuo la­biau ne­ri­bo­tas jo þvilgs­nio ir ið­gy­ve­ni­mo ga­lio­ji­mas ir gy­lis. Ir dar: kuo to­bu­les­në gry­nai mu­zi­ ki­në for­ma, tuo be­tar­pið­kes­nis sal­du­sis po­vei­kis mû­sø sie­lai”, – ði­taip Hes­se sa­ vo min­tis dës­të 1913 m. esë „Mu­zi­ka”.

Tie­sio­giai su mu­zi­ka Hes­se su­si­dû­rë ra­ðy­da­mas kom­po­zi­to­riaus, sto­ma­to­lo­go ir drau­go Al­fre­do Schlen­ke­rio (1876– 1950) ke­tu­riø veiks­mø ope­ros „Bëg­liai” lib­re­tà. 1914 m. Miun­che­ne pa­si­ro­dë Hes­ se’s su­da­ry­tas rin­ki­nys „Vo­kie­èiø po­etø dai­nos”. Taip pat Hes­se pa­ra­ðë ope­ros „Bian­ka” lib­re­tà ðvei­ca­rø kom­po­zi­to­riui, Ma­xo Re­ge­rio mo­ki­niui ir ar­ti­mam bi­èiu­ liui Ot­hma­rui Scho­ec­kui (1886–1957).

Tie­sa, ðis lib­re­tas bu­vo at­mes­tas kaip ne­pa­nau­do­ja­mas. Vie­na­me ið ko­men­ tuo­jan­èiø ðià ope­rà teks­tø (1908–1909) Hes­se ban­dë sa­vo su­ma­ny­mà pa­grás­ti sa­ky­da­mas, jog no­rë­jæs at­nau­jin­ti ro­ man­ti­næ ope­rà – ope­rà, ku­ri su­si­de­da ið ei­liø ir dai­na­vi­mo, „be jà per­trau­kian­èios pro­zos”, kur dia­lo­gai tu­rë­tø skam­bë­ti tai kaip ba­la­dës, tai kaip liau­dies dai­nos. Jis taip pat nu­ro­do ir ne­sëk­mës prie­þas­tá – kom­po­zi­to­riø (nors Scho­ec­kà Hes­se ypaè ver­ti­no ir va­di­no „svar­biau­siu ðiø die­nø dai­nø kû­rë­ju”). Hes­se’s ðir­dy­je – mu­zi­ka, ta­èiau jis ið­ti­ki­mas li­te­ra­tû­rai.

Dau­ge­ly­je Hes­se’s kû­ri­niø ran­da­me nors po vie­nà kom­po­zi­to­riaus pa­var­ dæ: Mo­zar­tas, Ba­chas, Be­et­ho­ve­nas, Brah­msas, Wag­ne­ris, Wol­fas, Re­ge­ris...

Ei­lë­rað­èiø, ypaè jau­no­jo Hes­se’s, pa­va­ di­ni­mai ir­gi ne­re­tai mu­zi­ki­niai: „Smui­ ki­nin­kas”, „Me­lo­di­ja”, „Ga­vo­tas”, „Nok­tiur­nas”, „Ðo­pe­no val­sas” ir kt. O ir pa­tys jo ro­ma­nai – nuo­sta­biau­si mu­zi­kos ðe­dev­rai: pa­vyz­dþiui, „De­mia­nas” – pui­ kus ho­mo­fo­ni­jos, „Sid­har­ta” – va­ria­ci­jø, „Ste­piø vil­kas” – so­na­tos for­mos ar­ba net­gi ope­ros pa­vyz­dys pro­zo­je! Be abe­ jo­nës, toks kû­ri­niø mu­zi­ka­lu­mas ky­la ið

Muzikos barai /53

Kûryba pui­kios mu­zi­ki­nës pa­tir­ties, ben­dra­vi­mo su mu­zi­kan­tais ir kon­cer­tø. „Vis dël­to ra­ di­jo ir gra­mo­fo­no klau­sy­to­ju að ta­pau tik se­nat­vë­je, ir ka­da, at­si­græ­þæs at­gal, ana­ li­zuo­ju sa­vo mu­zi­ki­nius ið­gy­ve­ni­mus, su­vo­kiu, jog ne më­ga­vi­ma­sis ára­ðais ar tran­slia­ci­jo­mis svar­biau­sia, ne jie ma­ne ið­ug­dë mu­zi­kos më­gë­ju ir kai ku­rio­se sri­ty­se – be­veik pro­fe­sio­na­liu þi­no­vu.

Ne, ma­no vie­ni­ðus mu­zi­kos siur­bi­mo sa­vo kam­ba­ry­je me­tus pa­ruo­ðë de­ðimt­ me­èiai ak­ty­vaus da­ly­va­vi­mo vie­ðuo­se kon­cer­tuo­se, ope­ros va­ka­ruo­se, fes­ti­va­ liuo­se, ið­kil­min­guo­se baþ­ny­ti­nës mu­zi­ kos at­li­ki­muo­se, pir­miau­sia „tei­sin­go­se” ir gar­bin­go­se vie­to­se: kon­cer­tø sa­lë­se, te­at­ruo­se, baþ­ny­èio­se, ben­druo­me­në­je, gre­ta pa­na­ðiai su­sty­guo­tø klau­sy­to­jø, ku­ riø pa­si­në­ræ á mu­zi­kà, klau­san­tys, pa­gar­ biai at­si­da­væ, daþ­nai ið vi­daus nu­ðvi­tæ ir klau­sy­mo gro­þá at­spin­din­tys vei­dai kar­ tais ma­ne tak­tas po tak­to jau­di­no la­biau nei ma­no pa­ties klau­sy­mas. (…) Drau­ gys­të ir su­si­ti­ki­mai su kom­po­zi­to­riais, di­ri­gen­tais, vir­tuo­zais, dai­ni­nin­kais ir dai­ni­nin­kë­mis – bû­ti­na ma­no mu­zi­ki­nio gy­ve­ni­mo ir mu­zi­ki­nio ug­dy­mo da­lis.

Ir ka­da ðian­dien, pri­si­min­da­mas kai ku­ riuos ne­abe­jo­ti­nai ypaè man ryð­kius kon­ cer­tus sa­lë­se ar baþ­ny­èio­se, að ne tik vël gir­dþiu mu­zi­kà, ap­gaub­tà ypa­tin­gos anø va­lan­dø at­mo­sfe­ros ir tem­pe­ra­tû­ros, ne, að ma­tau jau­di­nan­tá Di­nu Li­pat­ti sto­tà, aris­tok­ra­tið­kà Pa­de­rew­ská, plas­tið­kà­já Sa­ rasa­te; ma­tau ðvy­tin­èias Scho­ec­ko akis, van­gø, po­nið­kà Ri­char­do Straus­so di­ri­ga­ vi­mà, Tos­ca­ni­ni fa­na­tiz­mà, Furtwängle­ rio ner­và; re­giu mie­là Bu­so­ni vei­dà, su­si­màs­èiu­sá prie kla­via­tû­ros, taip pat vai­di­lu­tës po­za Fi­lip­pi, pla­èiai at­ver­tas Du­ri­go akis „Dai­nos apie þe­mæ” fi­na­le, ber­nio­kið­kai di­de­læ Ed­wi­no Fis­che­rio gal­và, èi­go­nið­kai raið­kø Han­so Hu­be­rio pro­fi­lá, gra­þius, pla­èius di­ri­gen­to Frit­zo Bru­no ran­kø ju­de­sius skam­bant An­dan­te, ma­tau ir ðim­tus ki­tø kil­niø ir bran­giø man þmo­niø fi­gû­rø, vei­dø ir ges­tø. Klau­ sant ra­di­jo, vi­so to ne­bû­na, o apie te­le­vi­ zi­jà að tik gir­dë­jau...”3 Be­ je, Hes­ se vi­ sa tai ra­ ðo 1960 m., nors jis vi­sa­da bu­vo prieð li­te­ra­tû­ri­niø kû­ri­niø ek­ra­ni­za­vi­mà, ra­di­jo im­tu­vus, te­le­vi­zi­jà ir ap­skri­tai prieð ðiuo­lai­kið­kai pa­tei­kia­mà in­for­ma­ci­jà. Nors tech­ni­kà Hes­se ver­ti­no skep­tið­kai, vis dël­to iki pat mir­ties daug klau­së­si ra­di­jo. Taip pat tu­rë­jo au­to­mo­bi­lá (!), ku­ris jo pa­sau­ly­je pri­klau­së ti­pið­koms ci­vi­li­za­ci­jos li­goms.

Pri­si­min­ki­me au­to­mo­bi­liø me­dþiok­læ „Ste­piø vil­ke” („Vi­si á me­dþiok­læ! Me­ dþio­ja­mi au­to­mo­bi­liai”). Au­to­mo­bi­lis ir ra­di­jas – tie­sio­gi­niai tar­pi­nin­kai tarp Hes­ se’s ir pa­sau­lio. Ra­di­jo im­tu­và taip pat ma­to­me „Ste­piø vil­ke”. Hes­se’s po­þiû­rá

Muzikos barai /54

á ra­di­jà per­tei­kia Mo­zar­tas, ájung­da­mas tran­sliuo­ja­mà Hände­lio Con­cer­to gros­so F-dur: „Pa­klau­sy­ki­te, þmo­ge­li, be pa­to­so ir pa­ðai­pos, kaip uþ ðio juo­kin­go apa­ra­ to, uþ ðio ið tie­sø be­vil­tið­kai idio­tið­ko dan­ga­lo ðmë­þuo­ja to­li­mas ðios mu­zi­kos vaiz­das! Klau­sy­ki­tës, èia ga­li­ma ðio to ið­ mok­ti. Ási­dë­më­ki­te, kaip ðis pa­mi­ðë­lið­kas gar­sin­tu­vas da­ro, at­ro­dy­tø, kvai­liau­sià, ne­rei­ka­lin­giau­sià ir draus­ti­niau­sià da­ly­ kà pa­sau­ly­je ir kaip be at­ran­kos, kvai­lai ir gru­biai, be to, pa­si­bai­së­ti­nai ið­kreip­da­ mas, svie­dþia kaþ­kur at­lie­ka­mà mu­zi­kà á sve­ti­mà, jai ne­tin­ka­mà vie­tà – ir kaip vis dël­to ne­ga­li su­nai­kin­ti pir­map­ra­dës ðios mu­zi­kos dva­sios, o te­ga­li áro­dy­ti tik sa­vo tech­ni­kos be­jë­gið­ku­mà ir be­dva­sá ver­tel­ gið­ku­mà! Ge­rai ási­klau­sy­ki­te, þmo­ge­li, jums tai bû­ti­na! Tai­gi at­si­kimð­ki­te au­sis! Ði­taip. O da­bar gir­di­te juk ne vien ra­di­jo ið­prie­var­tau­tà Hände­lá, ku­ris, ne­pai­sant ðio bjau­raus pa­vi­da­lo, vis dël­to dar te­ bë­ra die­við­kas, – jûs gir­di­te ir ma­to­te, ger­bia­ma­sis, kar­tu ir pui­kià vi­so gy­ve­ni­ mo ale­go­ri­jà. Klau­sy­da­ma­sis ra­di­jo, jûs gir­di­te ir ma­to­te nuo am­þiø vyks­tan­èià ko­và tarp idë­jos ir jos pa­si­reið­ki­mo, tarp am­þi­ny­bës ir lai­ko, tarp to, kas die­við­ka, ir to, kas þmo­gið­ka. Ly­giai taip, ma­no mie­las, kaip ra­di­jas de­ðim­tá mi­nu­èiø be at­ran­kos svai­do pui­kiau­sià pa­sau­lio mu­zi­kà á ne­áma­no­miau­sias vie­tas, á mies­ èio­nið­kus sa­lo­nus ir pa­lë­piø ka­ma­rë­les, blokð­da­mas jà ple­pan­tiems, ry­jan­tiems, þio­vau­jan­tiems, mie­gan­tiems abo­nen­ tams, kaip va­gia ið ðios mu­zi­kos ju­ti­mi­ná jos gro­þá, kaip jà ga­di­na, dar­ko ir sei­lë­ja ir vis dël­to ne­ga­li vi­sið­kai nu­þu­dy­ti jos dva­sios, – taip ir gy­ve­ni­mas, va­di­na­mo­ji tik­ro­vë, ðvais­to­si pui­kiau­siais pa­sau­lio pa­veiks­lais, po Hände­lio tran­sliuo­ja pra­ ne­ði­mà apie vi­du­ti­niø pra­mo­nës ámo­niø ba­lan­so pa­slap­tis, ste­buk­lin­gus or­kest­ro gar­sus pa­ver­èia glei­vëm, vi­sur tarp ra­di­ jo ir tik­ro­vës, tarp or­kest­ro ir au­sies bru­ ka sa­vo tech­ni­kà, sa­vo ver­tel­gið­ku­mà, sa­vo cha­o­tið­kà po­rei­ká ir tuð­ty­bæ.”4 1900 m. Ba­ze­ly­je pa­si­ro­dë ne­di­de­lis Hes­se’s kû­ri­nys „Li­kæ Her­ma­no Lau­ðe­ rio rað­tai, ei­lë­rað­èiai”. 1907 m. prie ðio au­to­biog­ra­fið­ku­mu pa­þen­klin­to jau­nys­ tës dar­bo po­etas pri­dë­jo dar dvi ma­þas po­emas: „Lu­lu” ir „Be­mie­gës nak­tys”. Ðiuo­se rað­tuo­se ma­to­me Lau­ðe­rio nuo­ ro­dà, kad dar prieð mo­kyk­li­nius me­tus mu­zi­ka jam da­rë áspû­dá, „o ir anks­ty­viau­ sias, mig­lo­èiau­sias Miuns­te­rio pa­veiks­ las at­ro­dë ne­at­sie­ja­mas nuo var­go­nø”, ku­riø skam­be­sio daþ­nai slap­èia vyk­da­vo pa­si­klau­sy­ti. De­vy­nio­li­kos me­tø pro­ga të­vai pa­do­va­no­jo smui­kà, ir bû­tent nuo tos die­nos jis at­ra­do sa­vo vi­di­næ të­vy­næ ana­pus, prie­globs­tá, kur su­si­kaup­da­vo ne­su­skai­èiuo­ja­mi dþiaugs­mai ir rû­pes­

èiai. Lau­ðe­ris, taip pat Her­ma­nas, – tai pats Hes­se: abu uþ­au­gin­ti ro­man­ti­kø áta­ kos, jog „mu­zi­ka – vi­so gro­þio pra­dþia, dir­gik­lis”, tu­rin­ti ste­buk­lin­gø ga­liø. Ta­ èiau jau anks­ty­vuo­siuo­se sa­vo dar­buo­se Hes­se aið­kiai pa­si­sa­ko prieð „be­for­mæ”, „slo­pi­nan­èià”, „sal­dþià”, „pa­cuk­ruo­tà” ro­man­ti­næ mu­zi­kà ir ið­aukð­ti­na „aið­kià”, ra­cio­na­liais kom­po­na­vi­mo prin­ci­pais su­kur­tà kla­si­ki­næ mu­zi­kà. Mu­zi­ka, anot Hes­se’s, tu­ri rep­re­zen­tuo­ti pa­sau­lio tvar­kà, to­dël ji ne­ga­li bû­ti svai­gi­nan­ti ar cha­o­tið­ka, ko­kià kû­rë Wag­ne­ris ir Brah­msas. Pri­si­min­ki­me sce­nà ið „Ste­ piø vil­ko”, kur ðmaikð­tau­jan­èia gai­da Hes­se vaiz­duo­ja se­nà, il­ga­barz­dá po­nà, ku­ris ly­gu­mo­je skaus­min­gu vei­du ve­da „mil­þi­nið­kà ke­liø de­ðim­èiø tûks­tan­èiø juo­dai ap­si­ren­gu­siø vy­rø vo­rà”. Mo­zar­ tas: „Ma­to­te, tai Brah­msas. Jis sie­kia ið­si­ va­da­vi­mo, bet iki tol pra­eis dar ne­ma­þai lai­ko.” Taip Ha­ris su­þi­no, „kad juo­die­ji tûks­tan­èiai – tai vis at­li­kë­jai tø bal­sø ir na­tø, ku­rie, die­við­kuo­ju po­þiû­riu, bu­vo ne­rei­ka­lin­gi jo par­ti­tû­roms”. Mo­zar­tas: „Per sod­ri in­stru­men­tuo­të, per daug ið­eik­vo­ta me­dþia­gos.” Ly­giai taip pat þings­niuo­ja ir Ri­char­das Wag­ne­ris... Tik pa­pras­tu­mas yra ge­nia­lus, o sod­ri in­stru­ men­tuo­të, anot Hes­se’s, – „nei Wag­ne­ rio, nei Brah­mso as­me­ni­në klai­da, tai jø lai­ko klai­da”, kaip ir mu­zi­kos (ðiuo at­ve­ ju Hände­lio) tran­slia­vi­mas per ra­di­jà...

Dar „De­mia­ne” Hes­se kal­ba apie mu­ zi­kà, ku­ri „ne­mo­ra­li­zuo­ja”. Be­je, ðia­me „an­ti­mu­zi­ki­nia­me” ro­ma­ne ke­li pus­la­piai skir­ti tik mu­zi­kai. Ða­lia jau mi­në­to smui­ ko Hes­se’s kû­ry­bo­je to­kie pat svar­bûs yra ir var­go­nai. Juos ran­da­me ro­ma­nuo­se „Li­kæ Her­ma­no Lau­ðe­rio rað­tai”, „Ste­piø vil­kas”, „Stik­lo ka­ro­liu­kø þai­di­mas”, „De­ mia­nas”. Ádo­mu, kad kû­ri­niuo­se, ku­riuo­ se pa­si­ro­do var­go­nai, pa­grin­di­niai he­ro­jai daþ­nai jais, ki­taip nei smui­ku, ne­gro­ja. Ir E. Sin­kle­ris, ir H. Ha­le­ris, ir H. Lau­ðe­ris – ðio in­stru­men­tø ka­ra­liaus tik klau­so­si ieð­ko­da­mi, o ir ras­da­mi mu­zi­ko­je prie­ globs­tá. Var­go­nai Hes­se’i – Die­vo bal­sas, gro­ji­mas jais – ðven­ta­sis me­nas, ars sac­ra.

Ir jei Hes­ se lei­ dþia kam nors pri­ si­ lies­ ti prie ðio die­við­ko in­stru­men­to, tai tiems per­so­na­þams (De­mia­nui, Jo­ze­fui Knech­ tui), ku­rie da­ly­vau­ja die­við­ko­jo­je þmo­ gaus ið­gau­na­mø gar­sø har­mo­ni­jo­je. „Po­rà ar tris kar­tus per sa­vo kla­jo­nes ið ma­þu­tës prie­mies­èio baþ­ny­èios gir­dë­jau sklin­dant var­go­nø mu­zi­kà, bet pa­klau­sy­ti ne­su­sto­ da­vau. Kar­tà pra­ei­da­mas vël jà ið­gir­dau ir at­pa­þi­nau – gro­jo Ba­chà. (...) Ma­ne apë­më jaus­mas: var­go­ni­nin­kas þi­no, kad ðio­je mu­zi­ko­je sly­pi lo­bis, ir at­kak­liai sie­kia to lo­bio, bel­dþia­si á var­tus ir gru­mia­si kaip uþ sa­vo gy­vy­bæ...”5 Mo­zar­tas ir Ba­chas – mëgs­ta­miau­si

Hes­se’s kom­po­zi­to­riai, ku­riø pa­var­dës jo kû­ry­bo­je vy­rau­ja. Nie­kas jam ne­ke­lia to­kio ið­gy­ve­ni­mo kaip Mo­zar­to ir Ba­ cho mu­zi­ka, ku­ri tik vie­na tei­kia vi­di­ná dþiaugs­mà ir har­mo­ni­jà: „...vi­sur ðio­je mu­zi­ko­je man ðvie­të þvaigþ­dë­tas skaid­ ru­mas ir ið jo ver­þë­si be­ri­bë ir ant­þmo­ gið­ka ðvie­sa, am­þi­nas die­við­kas juo­kas”, – sa­ko Ha­le­ris „Ste­piø vil­ke”. Tik­ra mu­ zi­ka Hes­se’i – links­ma mu­zi­ka, to­kia, ko­ kià kû­rë Mo­zar­tas (ne­at­si­tik­ti­nai „Ste­piø vil­ke” vy­rau­ja juo­ko mo­ty­vas; „Stik­lo ka­ro­liu­kø þai­di­me” Knech­tas api­bû­di­na­ mas kaip „vie­nas ið tø, ku­rie ne­si­juok­da­ mi yra pil­ni ra­mios links­my­bës”). Hes­se vi­sà gy­ve­ni­mà þa­vë­jo­si Mo­zar­tu, o jo ope­rà „Don Þu­a­nas” lai­kë „pas­ku­ti­ne di­dþia mu­zi­ka”. „Ste­piø vil­ke” Ha­ris Ha­ le­ris, ku­rio ini­cia­lai aið­kiai liu­di­ja sà­sa­jas su pa­èiu Her­man­nu Hes­se, akis á aká su­si­ tin­ka su sa­vo die­vai­èiu. Hes­se ne tik die­ vi­na ðá ge­ni­jø, bet ir lai­ko sa­ve di­de­liu jo þi­no­vu. „Ma­gið­ka­ja­me te­at­re” skam­ba fi­na­li­në „Don Þu­a­no” sce­na. Tai në­ra at­ si­tik­ti­nu­mas, nes pats Ha­le­ris ar­të­ja prie sa­vo fi­na­lo, li­ki­mo. Kaip ir Don Þu­a­nas, ne­su­si­tai­ky­da­mas su sa­vo vil­kið­ku­mu, o ei­da­mas prieð já su pei­liu ran­ko­se, kul­mi­ na­ci­jo­je – nu­þu­dy­da­mas Her­mi­nà – jis ið tie­sø nu­do­bia sa­vo vil­kà...

Pats Hes­se „Ste­piø vil­kà” ly­gi­na su ka­ no­nu ir fu­ga, kur mu­zi­ki­në kon­struk­ci­ja re­mia­si nuo­la­ti­ne dvie­jø te­mø prieð­prie­ða, be­ga­li­në­mis kiek­vie­nos ðiø te­mø va­ria­ci­jo­ mis, per­ëji­mais ið vie­nos á ki­tà: „Ste­piø vil­ kas” „su­tvar­ky­tas taip grieþ­tai kaip ir ka­ no­nas ar­ba fu­ga, jis ta­po to­kia for­ma tiek, kiek að ge­bë­jau pa­da­ry­ti”. Ðià mu­zi­ki­næ sis­te­mà pa­pil­do leit­mo­ty­vai, pa­vyz­dþiui, mies­èio­nið­kai sal­daus Go­et­he’s por­tre­to te­ma ar­ba auk­si­nio pëd­sa­ko leit­mo­ty­vas. Ðio­jo kil­më – kon­cer­tas, ku­ria­me „bu­vo at­lie­ka­ma pui­ki se­no­við­ka mu­zi­ka, ir tarp dvie­jø pia­no tak­tø, pa­gro­tø me­di­niø pu­èia­ mø­jø, man stai­ga vël at­si­vë­rë du­rys á anà pa­sau­lá, að per­skri­dau dan­gø ir pa­ma­èiau dir­ban­tá Die­và...” Kri­ti­kai ðá kû­ri­ná lai­ko „so­na­ta, pa­ra­ðy­ta pro­za”, áþvelg­da­mi so­ na­tos for­mos bruo­þø pa­gal ðià sche­mà:

Ðá kû­ri­ná taip pat ga­li­me lai­ky­ti vi­sø áma­no­mø þan­rø sin­te­ze. Ja­me su­si­lie­ja sim­fo­ni­jos, fu­gos, ka­no­no, so­na­tos, kan­ta­ tos, ope­ros ir ki­ti þan­rai. Ar­gi tai ne „Kan­ èios” odë, har­mo­ni­jos kan­ta­ta ir pa­ga­liau – ar­gi tai ne ope­ra, o gal­bût ir grand ope­ra?

Siû­lau tris ga­li­mas mu­zi­ki­nes ðio opu­so for­mas: ope­ros, so­na­ti­nio-sim­fo­ni­nio cik­ lo ir so­na­ti­nio al­leg­ro:

Ðio­je sche­mo­je ma­to­me 3 veiks­mø ope­rà su pro­lo­gu ir epi­lo­gu. Ta­èiau jà ga­ li­me trak­tuo­ti ávai­riai, pa­vyz­dþiui, pro­lo­ gà skai­dy­ti á du: or­kest­ri­ná (pra­tar­mæ) ir vo­ka­li­ná (uþ­ra­ðus), o epi­lo­gà jung­ti prie III veiks­mo kaip VI pa­veiks­là ir t. t. Pri­si­ min­da­ma, kaip Hes­se më­go Mo­zar­tà, pa­ ban­dy­siu ðià „ope­rà” trum­pai pa­ly­gin­ti su „Don Þuanu”: 1) pa­na­ðus dvi­gu­bos in­tro­duk­ci­jos me­to­das („Don Þu­a­ne”: or­kest­ri­nis pa­ vyz­dys – uver­tiû­ra, vo­ka­li­nis – Ko­man­ do­ro nu­þu­dy­mas; „Ste­piø vil­ke”: pra­tar­ më ir uþ­ra­ðai); 2) Ko­man­do­ro pa­si­ro­dy­mas puo­tos me­tu. Puo­ta, mis­ti­ka = „Ma­giðka­sis te­at­ ras”, puo­ta, mis­ti­ka, ha­liu­ci­na­ci­jos; 3) su­dë­tin­gos as­me­ny­bës – Don Þu­ a­nas ir Ha­le­ris, jas pa­pil­do Le­po­re­las ir Pa­blas. Mo­te­rys – fa­ta­lið­kas sim­bo­lis; 4) abie­jø cre­do – har­mo­ni­ja, iðsi­va­da­vi­ mas, ne­mir­tin­gu­mas.

Post scrip­tum Her­man­no Hes­se’s mu­zi­ki­nës as­pi­ra­ ci­jos kû­ry­bo­je në­ra uni­ka­lus reið­ki­nys.

Vi­so­se epo­cho­se, me­no sri­ty­se, ar tai bû­tø mu­zi­ka, li­te­ra­tû­ra, ar dai­lë, ði sà­ vei­ka eg­zis­ta­vo. Ar­tu­ras Scho­pen­hau­e­ris pui­kiai gro­jo flei­ta, sa­vo fi­lo­so­fi­niuo­se vei­ka­luo­se ne kar­tà ið­kë­lë mu­zi­kà kaip „vi­sø me­nø mo­ti­nà”. Ro­man­ti­kai Lud­ wi­gas Tiec­kas ir No­va­lis mu­zi­kà su­vo­kë ne tik kaip tie­sio­gi­næ vi­sa­tos har­mo­ni­jos, bet ir kaip tik­ riau­ sià þmo­ gaus bû­ ties ið­raið­kà.

Fried­ri­ cho Niet­zsche’s jau­nys­tës sva­jo­në – tap­ti kom­po­zi­to­ riu­mi. Ri­char­das Wag­ne­ris ða­lia 13 ope­rø sa­vo min­tis ið­dës­të 16-oje rað­tø to­mø. Fe­renc­zas Lis­ztas – di­de­lës eru­di­ci­jos as­me­ny­bë – pa­si­reið­kë ir kaip kri­ti­kas (6 rað­tø to­ mai). Lud­wi­gas Rel­lsta­bas – þy­miau­sias XIX a. pir­mo­sios pu­sës mu­zi­kos kri­ti­kas ir ra­ðy­to­jas – ypaè pa­si­þy­më­jo ope­ri­në­je mu­zi­ko­je. Ern­stas The­o­do­ras Ama­deus Hof­fman­nas – vo­kie­èiø ra­ðy­to­jas ro­

man­ti­kas, kom­po­zi­to­rius, di­ri­gen­tas, var­go­ni­nin­kas, smui­ki­nin­kas, dai­ni­nin­ kas, pe­da­go­gas, kri­ti­kas, tei­si­nin­kas.

Nors Hof­fman­nas ge­riau þi­no­mas kaip ra­ðy­to­jas mis­ti­kas, pats au­to­rius jau­të­si esàs mu­zi­kan­tas. Jis – vo­kie­èiø na­cio­na­ li­nës ope­ros pra­di­nin­kas (1816 m. ope­ra „Un­di­në”). Tho­mas Man­nas (ar­ti­mas Hes­se’s bi­èiu­lis) pui­kiai gro­jo smui­ku, im­pro­vi­za­vo pia­ni­nu ir, anot jo pa­ties, ið tie­sø jau­të­si esàs mu­zi­kan­tas, gy­ve­nan­tis li­te­ra­tû­ro­je. Sa­vo laið­ke The­o­do­rui Ador­ no (1945) Man­nas ra­ðo, jog, lai­ky­da­mas sa­ve pu­siau mu­zi­kan­tu, vi­sa­da per­kel­ da­vo á ro­ma­nus mu­zi­ki­næ tech­ni­kà. Uþ­ au­gæs Wag­ne­rio më­gë­jo na­muo­se, kur lan­ky­da­vo­si Ri­char­das Straus­sas, Ma­xas von Schil­ling­sas, Fran­zas von Stuc­kas, Tho­mas Man­nas ðià tra­di­ci­jà pra­tæ­së: jo na­muo­se Miun­che­ne su­si­tik­da­vo Hes­se, Hu­go von Hof­man­nstha­lis, Ger­har­tas Haup­tman­nas, Hein­ri­chas Man­nas (ra­ ðy­to­jo bro­lis, taip pat ra­ðy­to­jas), Bru­no Wal­te­ris, Gus­ta­vas Mah­le­ris, Wil­hel­mas Furtwängle­ris. Mah­le­ris áam­þin­tas no­ve­ lë­je „Mir­tis Ve­ne­ci­jo­je” (1911), pats Man­ nas – pa­skai­tø apie Wag­ne­rá au­to­rius („Ri­char­do Wag­ne­rio kan­èia ir di­dy­bë”).

Ið Wag­ne­rio (ið da­lies dar ir ið Zo­la bei Tols­to­jaus) per­im­ta leit­mo­ty­vi­në jo kû­ry­ bos sis­te­ma. Ra­ðy­da­mas „Dak­ta­rà Faus­ tà” (1947), Man­nas stu­di­ja­vo Ar­nol­do Schönber­go do­de­ka­fo­ni­næ sis­te­mà (be­je, ðiuos du me­ni­nin­kus sie­jo ar­ti­ma drau­ gys­të). Tho­mo Man­no, kaip ir Her­man­no Hes­se’s, kû­ry­bà vei­kë tie­sio­gi­nis ry­ðys su mu­zi­ka. Mu­zi­ka, ku­ri ta­po svar­biau­ sia jø gy­ve­ni­mø da­li­mi. n 1 H. He­së, „Mu­zi­ka”, in Esë, Vil­nius: Min­ tis, 1991, p. 118–119.

2 H. He­së, „En­ga­di­no ið­gy­ve­ni­mas”, in Esë, Vil­nius: Min­tis, 1991, p. 230.

3 H. Hes­se, „An ei­nen Mu­si­ker”, in Mu­sik: Be­trach­tun­gen, Ge­dich­te, Re­zen­sio­nen und Brie­fe, Frank­furt am Main: Suhr­kamp Ver­lag, 1976 und 1986, p. 111–113.

4 H. He­ së, Ste­piø vil­kas, Vil­nius: Va­ga, 1979, p. 235–236.

5 H. He­së, De­mia­nas, Lie­tu­vos kul­tû­ros fon­ das „Tau­ra”, 1990, p. 90.

Muzikos barai /55

Dþiazas

Via­èes­la­vas Ga­ne­li­nas

Jû­ra­të KU­ÈINS­KAI­TË

Ð

ià va­sa­rà Lie­tu­vos dþia­zo më­gë­jai vël tu­rë­jo pro­gà ið­girs­ti le­gen­di­ná dþia­zo mu­zi­kà – pia­nis­tà, kla­vi­ði­nin­ kà ir kom­po­zi­to­riø Via­èes­la­và Ga­ ne­li­nà. Pa­gar­së­jæs stam­bios for­mos kom­po­zi­ci­jo­mis, tarp ku­riø – ir ðie­met vël at­gi­mu­si kul­ti­në „Vel­nio nuo­ta­ka”, pa­sau­ li­næ ðlo­væ pel­niu­siu „G-T-È” trio (Via­èes­ la­vas Ga­ne­li­nas, Vla­di­mi­ras Ta­ra­so­vas, Vla­di­mi­ras Èe­ka­si­nas), so­lo pro­jek­tais ir ne­ti­kë­to­mis kû­ry­bi­në­mis sà­jun­go­mis, su sa­vo trio na­riais klo­jæs Lie­tu­vos dþia­zo mo­kyk­los pa­grin­dus, jis jau 16 me­tø gy­ve­ na Iz­ra­e­ly­je. Ðià va­sa­rà á Lie­tu­và þy­mu­sis mu­zi­kas at­vy­ko ne tik ste­bë­ti per­kur­to­sios „Vel­nio nuo­ta­kos”, – Via­èes­la­vas Ga­ne­ li­nas su „Al­jan­so” trio – sak­so­fo­ni­nin­ku Pet­ru Vyð­niaus­ku ir bûg­ni­nin­ku Ar­ka­di­ju­ mi Go­tes­ma­nu – pa­do­va­no­jo ne­ei­li­ná ðil­tà dþia­zo va­ka­rà „Ne­rin­go­je”.

Trum­pos vieð­na­gës me­tu á Ga­ne­li­no die­no­tvarkæ vis dël­to pa­vy­kus áspraus­ti ke­ le­tà po­kal­bio va­lan­dø, drau­ge su ma­est­ro pa­si­dþiau­gë­me, kad ðis in­ter­viu – ju­bi­lie­ji­ nis. Mat pir­ma­sis ið­sa­mus mû­sø po­kal­bis vy­ko ly­giai prieð 10 me­tø ra­dio­fo­no „Vil­ niaus var­pas” stu­di­jo­je, kai 1993 m. pir­mà sy­ká po ið­vy­ki­mo Lie­tu­vos dþia­zo pa­triar­ chas bu­vo trum­pam at­vy­kæs á Lie­tu­và.

– Ið es­mës tuo pa­èiu. Að ir to­liau dës­tau mu­zi­kos aka­de­mi­jo­je: dþia­zo sol­fe­dþio, kom­po­zi­ci­jà, ki­no mu­zi­kà ir for­te­pi­jo­nà.

Gro­ju, kom­po­nuo­ju. Nuo­lat tu­riu uþ­sa­ky­ mø: mu­zi­ka ki­no fil­mams, ba­le­tai, ku­riu miu­zik­là, ora­to­ri­jà big­ben­dui.

– Gar­së­ja­te ávai­ria­pu­sið­ku­mu. Ir ðá sy­ká vie­ðë­da­mas Lie­tu­vo­je pa­si­ro­dë­te dviem, sa­ky­èiau, ga­na skir­tin­gais am­ plua: kaip gar­saus miu­zik­lo au­to­rius ir kaip dþia­zo mu­zi­kan­tas, gro­jàs ási­min­ ti­nà, in­ty­mø ka­me­ri­ná dþia­zà. Ku­ris ið jø ar­èiau ðir­dies?

– Ðios ma­no vieð­na­gës me­tu su­si­jun­gë tai, kuo að nuo­lat uþ­si­i­mu – ku­riu mu­zi­kà ir gro­ju dþia­zà. Ne­ga­lë­èiau at­sa­ky­ti, kas man mie­liau. Ma­nau, kad ið pri­gim­ties vis dël­to esu kom­po­zi­to­rius, ta­èiau ir im­pro­ vi­za­ci­në mu­zi­ka yra kom­po­na­vi­mas. Ið es­mës að ku­riu, tik sce­no­je – ope­ra­ty­viai, o na­mie – pa­ma­þu. Tai la­bai pa­na­ði veik­la, svar­biau­sia abiem at­ve­jais – vi­di­nis da­ly­va­ vi­mas, ku­rá pa­va­din­èiau kom­po­zi­ci­jos po­jû­ èiu. Gal­bût ið to „tin­gu­mo” að ne taip daug pa­ra­ðiau, nes vi­sa­da ga­liu im­pro­vi­zuo­ti, – man tai ádo­mu. Ir re­zul­ta­tas jau yra. Vis dël­to ma­no pri­gim­tis – kom­po­zi­to­rius.

Kaip kom­po­zi­to­riui, ir im­pro­vi­zuo­jant man rei­kia „sta­ti­nio”, to­dël ypaè mëgs­tu sin­te­za­to­rius, ku­riuos nau­do­ju ne dël

Muzikos barai /56

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

– Nuo pas­kiau­sio mû­sø po­kal­bio pra­ëjo de­ðimt me­tø. Kuo Ga­ne­li­nas gy­ ve­na ðian­dien?

Po­kal­bis po de­ðim­ties me­tø

Viaèeslavas Ganelinas

efek­tø, o bû­tent dël akus­ti­nës raið­kos.

Jais ið­gau­nu akus­ti­nius temb­rus: sty­gi­niø or­kest­ro, kon­tra­bo­so, mu­ða­mø­jø, trom­ bo­nø, flei­tø, ávai­riau­siø in­stru­men­tø ir jø de­ri­niø. Ir tuo­met að màs­tau ne kaip mu­zi­kan­tas, gro­jan­tis tais in­stru­men­tais, o kaip kom­po­zi­to­rius, for­muo­jan­tis mu­zi­ ki­ná au­di­ná.

Ið es­mës im­pro­vi­za­ci­ja – tai kom­po­ zi­ci­ja, kû­ry­ba gro­jant, kur tu­ri jaus­ti ir kon­tro­liuo­ti ne­ma­þai da­ly­kø: nuo te­ma­ti­ nës me­dþia­gos iki for­mo­da­ros; ið­lai­ky­ti pro­por­ci­jas, dra­ma­tur­gi­jà, temb­rø pu­siau­ svy­rà. Man pa­èiam tai la­bai ádo­mu, nes yra im­pro­vi­za­ci­ja vi­so­mis ka­te­go­ri­jo­mis: nuo pa­èios te­ma­ti­nës me­dþia­gos iki or­kest­ ruo­tës.

– Taip ku­ riant leng­ viau gro­ ti so­ lo – ga­li­ma vis­kà kon­tro­liuo­ti. Kaip to­kiu at­ve­ju pa­de­da ar­ba truk­do part­ne­riai?

– Þi­no­ma, su part­ne­riais gro­ti daug ri­zi­kin­giau. Vie­nas esi lais­vas, at­sa­kai uþ vis­kà: ir uþ tai, kas bu­vo ge­rai, ir uþ tai, kas

blo­gai. Ir ne­ga­li nie­kam reikð­ti pre­ten­zi­jø.

Bet dþia­ze ir im­pro­vi­za­ci­jo­je la­bai svar­bu dia­lo­gas. Ir jei­gu yra kom­pa­nio­nas, su ku­riuo ga­li kal­bë­tis, tai ádo­miau. To­dël ir ieð­kau part­ne­riø, ku­rie mo­ka klau­sy­ti, gir­ dë­ti ir në­ra ko­kios nors vie­nos kryp­ties. Ði pro­ble­ma ypaè ryð­ki dþia­ze: yra daug pui­ kiø, tie­siog vir­tuo­zið­kø mu­zi­kan­tø, ta­èiau daþ­nai jie gro­ja vie­nu in­stru­men­tu, ir gro­ja ne kaip kû­rë­jai, o kaip at­li­kë­jai, o liûd­niau­ sia – yra uþ­si­da­ræ vie­na­me, dvie­juo­se, na, dau­giau­sia tri­juo­se sti­liuo­se.

– Pas­ta­ruo­ju me­tu sa­vo mu­zi­ki­ niams dia­lo­gams ið Lie­tu­vos mu­zi­kan­ tø daþ­niau­siai ren­ka­tës sak­so­fo­ni­nin­ kà Vyð­niaus­kà ir bûg­ni­nin­kà Go­tes­ma­ nà. Kas pa­lai­ko jû­sø mu­zi­ki­ná po­kal­bá Iz­ra­e­ly­je?

– Ðiuo me­tu Iz­ra­e­ly­je yra du þmo­nës, su ku­riais jau­èiuo­si vi­sið­kai lais­vai. Vie­na jø – þy­mi dai­ni­nin­kë Es­ti Ke­nan Of­ri. Spe­ cia­liai jai kû­rë Lu­cia­no Be­rio, ji dai­na­vo su Pla­ci­do Do­min­go, sim­fo­ni­niais or­kest­rais

ir t. t. Ji ap­skri­tai yra la­bai ádo­mus þmo­ gus, jos la­bai ádo­mi is­to­ri­ja – bu­vu­si mo­ der­nio­jo ba­le­to ðo­kë­ja, mo­kë­si Ame­ri­ko­je ir bu­vo to­kia ypa­tin­ga, kad pa­si­ro­dy­mams jà kvies­da­vo­si net juo­da­o­dþiø gru­pës ir á sce­nà leis­da­vo nu­gri­muo­tà. Vë­liau ji ðo­ko su gar­siau­sio­mis Iz­ra­e­lio mo­der­nio­jo ðo­ kio tru­pë­mis. Ji taip pat mo­kë­si kom­po­zi­ ci­jos ir gro­ti per­ku­si­niais in­stru­men­tais. O da­bar dai­nuo­ja et­ni­næ mu­zi­kà: ir ara­bø, ir se­nà­jà þy­dø, ir la­di­no. Su Es­ti Ke­nan Of­ri su­si­dû­rë­me at­si­tik­ti­nai – dþia­zo ir liau­dies im­pro­vi­za­ci­nës mu­zi­kos va­ka­rø me­tu. Ðiø va­ka­rø or­ga­ni­za­to­rius pa­siû­lë man su ja pa­mu­zi­kuo­ti. Su­ti­kau. Ir nuo pa­èiø pir­mø­jø tak­tø mes be jo­kio pa­si­ruo­ði­mo ga­lë­jo­me da­ry­ti vis­kà, kas tik ðau­da­vo á gal­và. Þi­no­ma, su et­ni­ne in­to­na­ci­ja, nes ki­taip bû­tø kvai­la, – dþia­zo ji ne­dai­nuo­ja, nors já ir ið­ma­no. Joks dþia­zo mu­zi­kan­tas ne­ga­li pa­da­ry­ti to, kà da­ro Es­ti. Mat ji màs­ to kom­po­zi­cið­kai ir yra la­bai jaut­ri, sub­ti­li – gau­do kiek­vie­nà po­sû­ká, be to, ku­ria teks­ tus dai­nuo­da­ma. Þo­dþiu, su ja ga­li­ma ei­ti á mû­ðá net ne­pa­si­ruo­ðus.

Dar vie­nas part­ne­ris, su ku­riuo vyks­ ta pui­kûs mu­zi­ki­niai dia­lo­gai, – jau­nas at­li­kë­jas ara­bið­kuo­ju udu Gers­ho­nas Wai­ser­fi­ras. Jis mo­kë­si gro­ti trom­bo­nu, ta­èiau me­të. Mo­kë­si te­at­ro mo­kyk­lo­je, bet ir ten ne­ra­do sa­væs. Su­si­þa­vë­jo ið pra­dþiø gi­ta­ra, pas­kui, ið­gir­dæs vie­nà udu at­li­kë­jà, su­si­do­më­jo ðiuo in­stru­men­tu. Udu jis gro­ ja aukð­èiau­siu ly­giu – jo pui­ki tech­ni­ka, nuo­sta­bus pri­si­lie­ti­mas, kas dþia­zui la­bai svar­bu. Ið tie­sø vi­si mû­sø kon­cer­tai ir pa­si­ ro­dy­mai fes­ti­va­liuo­se bu­vo sëk­min­gi, ir ga­ liu drà­siai teig­ti, kad yra dar vie­nas lais­vas þmo­gus, su ku­riuo man ne­pa­pras­tai ma­lo­ nu mu­zi­kuo­ti, ku­ris ne tik se­ka pas­kui, bet ir ga­li siû­ly­ti idë­jas.

– Va­di­na­si, jû­sø kû­ry­bo­je ra­do­si dþia­zo ir et­no­mu­zi­kos jung­tis, ga­na ne­bû­din­ga jû­sø anks­tes­nei veik­lai. Ar tai liu­di­ja, kad jums ne­sve­ti­mas sa­vo­

Vyacheslav Ganelin A conversation ten years after This summer, jazz fans in Lithuania once more had an opportunity to hear Vyacheslav Ganelin, the legendary jazz musician, pianist, keyboardist and composer, who has been living in Israel for already 16 years. During his short visit to Lithuania, Ganelin not only saw a new production of his cult musical The Devil’s Bride. His Trio Alliance, comprising also the saxophonist Petras Vyšniauskas and the percussionist Arkady Gotesman, offered a delightful evening of jazz music at the Neringa café.

In his interview, Ganelin talks about his music, work in Israel and his Lithuanian and Israeli jazz partners.

Jûratë KUÈINSKAITË

tið­kas avan­tiû­riz­mas?

– Ma­no gy­ve­ni­me nuo­lat vyks­ta la­bai ádo­miø da­ly­kø. Ðtai ne­se­niai pra­dë­jau reng­ti per­for­man­sus su dai­li­nin­ku Alek­su Kre­me­riu, ta­pan­èiu pa­gal ma­no mu­zi­kà.

Pa­skam­bi­næs dai­li­nin­kas man pa­si­guo­dë, kad bai­gia nu­gro­ti vi­sas ma­no plokð­te­les, ku­rias tu­rë­jo. Ir pa­pra­ðë da­ly­vau­ti jo pa­ro­ dos ati­da­ry­me. Ma­tyt, ko­kia ar­ti­ma sie­la, pa­ma­niau að ir su­ti­kau. Tai bu­vo ne­ti­kë­ta ir la­bai ádo­mu. Jis ta­po alie­ji­niais da­þais: juos „më­ty­da­mas” ir brauk­da­mas spe­cia­ liu ja­po­nið­ku pei­liu. Pa­gal ma­no mu­zi­ka­ vi­mà. Per­for­man­so me­tu per ma­þiau nei va­lan­dà at­si­ran­da ir dings­ta maþ­daug ðe­ði pa­veiks­lai.

– Dings­ta?

– Taip, jis juos uþ­ta­po. Að jam juo­kais siû­liau tie­siog im­tis ver­slo – su­sto­ti ir klaus­ti, kas da­bar per tris mi­nu­tes tà pa­ veiks­là nu­pirks. Jei ne, tæs­ti to­liau…

– Dau­ge­lis jû­sø pro­jek­tø gims­ta spon­ta­nið­kai. Ar jûs ap­skri­tai ne­re­pe­ tuo­ja­te?

– Að jau se­niai ne­no­riu su nie­kuo re­ pe­tuo­ti. Tai vie­na ið po­zi­ci­jø. Gal ji blo­ga, ne­þi­nau, gal ka­da nors að jos at­si­sa­ky­siu?

Bet da­bar man ádo­miau­sia tai, kà ga­liu pa­ da­ry­ti, kai ne­su nie­kam pa­si­ruo­ðæs. Kaip man pa­vyks su­val­dy­ti si­tu­a­ci­jà, pro­vo­kuo­ ti sa­ve. Be­je, mi­në­to­jo kon­cer­to „Ne­rin­go­ je” me­tu bu­vo la­bai daug ne­ti­kë­tu­mø ir ið­ban­dy­mø. Man te­ko gro­ti ne­pa­þás­ta­mu in­stru­men­tu – Kor­go „Car­ma”, vie­nu nau­jau­siø mo­de­liø. Tai ko­lo­sa­li temb­rø ir idë­jø ga­ly­bë, tu­rint to­ká in­stru­men­tà, ne­rei­ kia jo­kio part­ne­rio – ga­li pui­kiau­siai gro­ti vie­nas. Ga­li­my­biø tiek daug, ir vis­kas taip ádo­mu… Ga­væs já, pa­ma­niau, kad ne­su­ gro­siu vi­sið­kai nie­ko, – ga­li­my­biø gau­sa trik­ do, o lai­ ko joms pa­ þin­ ti në­ ra. Prieð kon­cer­tà ið­mo­kau tik ájung­ti ir ið­jung­ti kai ku­riuos re­gist­rus: sty­gi­niø, bo­so ir trom­bo­ no. Kiek­vie­nam ne­ti­kë­tam temb­rui rei­kia sa­vos plë­to­ji­mo ei­gos, ir kiek­vie­nà sy­ká ðis si­tu­a­cið­ku­mas kû­rë ki­tà po­jû­tá.

Tai bu­vo pats di­dþiau­sias siur­pri­zas. Átam­pos po­þiû­riu. O po­li­fo­ni­næ fak­tû­rà la­bai pa­dë­jo kur­ti part­ne­riai (Vyð­niaus­kas ir Go­tes­ma­nas). Pats ge­riau­sias da­ly­kas – kad jie ne­si­bai­mi­na ma­no „ju­de­siø” net jø so­lo me­tu, to­dël mû­sø mu­zi­ki­nia­me po­ kal­by­je su­si­py­në trys li­ni­jos.

– Ar jû­sø kû­ry­bai, kû­ry­bi­niam po­ þiû­riui tu­ri áta­kos tech­no­lo­gi­jos nau­ jo­vës?

– Ne­no­rë­èiau tvir­tin­ti, kad tu­ri. Tech­ no­lo­gi­ja kar­tais pro­vo­kuo­ja. Kaip ir mi­në­ta­me kon­cer­te. Ta­èiau ne­sant idë­jø ne­pa­da­ry­si nie­ko. Tik­riau­siai vis­kas vyks­ ta ly­gia­gre­èiai – ko­kie nors þmo­nës ku­ria tech­no­lo­gi­jà, da­ry­da­mi prie­lai­dà, kad yra þmo­gus, ku­riam to rei­kia. O kai kû­rë­jas su­þi­no, kad su­kur­tas in­stru­men­tas, su­tei­

kian­tis ga­li­my­bæ ið­reikð­ti tai, apie kà vi­sad sva­jo­jo, tech­no­lo­gi­ja su­si­lie­ja su idë­ja.

– Ju­my­se drau­gið­kai su­gy­ve­na kom­ po­zi­to­rius ir at­li­kë­jas, po­pu­lia­raus ma­ si­nio ir in­te­lek­tu­a­laus ka­me­ri­nio me­no kû­rë­jas. Koks jû­sø po­þiû­ris á ðias lyg ir prie­ðin­gas veik­los sri­tis?

– Ga­lë­èiau at­sa­ky­ti su hu­mo­ru: kas yra ma­si­nis ir kas – ka­me­ri­nis? Að su­pran­tu, kà tu­ri­te min­ty, bet juk ga­lë­jo bû­ti ir at­ virkð­èiai – „Bal­ta­ra­gio ma­lû­nà” (pir­mo­jo „Vel­nio nuo­ta­kos” pa­sta­ty­mo pa­va­di­ni­ mas. – Red.) ga­li­ma pa­sta­ty­ti ko­kia­me nors ne­di­de­lia­me ka­me­ri­nia­me te­at­re, o su trio gro­ti ko­kio nors di­dþiu­lio fes­ti­va­lio sce­no­ je. Èia juo­kais.

Ne­ga­liu ið­skir­ti, kas ma­ne dþiu­gi­na la­ biau. Dþiau­giuo­si pui­kia kû­ry­ba ir ge­ru ka­ me­ri­niu ry­ðiu su part­ne­riais ir klau­sy­to­jais „Ne­rin­go­je”, kaip kom­po­zi­to­rius, pa­ti­riu di­dþiu­lá pa­si­ten­ki­ni­mà at­gi­jus „Vel­nio nuo­ ta­kai”. Jau­èiu di­dþiau­sià pa­gar­bà mil­þi­nið­ kà dar­bà nu­vei­ku­siam „Bre­vis” va­do­vui Gin­tau­tui Ve­nis­lo­vui, pri­kë­lu­siam na­tas nau­jam gy­ve­ni­mui. Ðá dar­bà jis at­li­ko la­bai kruopð­èiai, kû­ry­bið­kai ir ne­pa­pras­tai in­te­li­ gen­tiðkai.

– Vieð­na­gës me­tu at­si­ë­më­te „Bra­vo” þvaigþ­dæ uþ in­dë­lá á Lie­tu­vos pop­kul­tû­ rà. Ar ne­ap­mau­du, kad ne uþ dþia­zà?

– Gal, jei­gu to­kia pa­ti pre­mi­ja bû­tø dþia­ ze, bû­tø pa­sky­ræ uþ dþia­zà? Gal tai su­ta­po su „Vel­nio nuo­ta­kos” pri­si­mi­ni­mø ban­ga.

Sa­ko, net jau­ni­mas pa­þás­ta ðià mu­zi­kà. Kas kom­po­zi­to­riui ga­li bû­ti ma­lo­niau?

– At­gi­më kul­ti­nis miu­zik­las, re­gis, at­ gi­ më ir kul­ ti­ nis „G-T-È” trio? Prieð me­tus trio at­sto­va­vo Lie­tu­vos dþia­zui Frank­fur­to kny­gø mu­gë­je, me­tø pa­bai­ go­je pla­nuo­ja­mas jo kon­cer­tas Na­cio­ na­li­nës fil­har­mo­ni­jos sa­lë­je…

– Ne­ga­lë­èiau pa­sa­ky­ti, kad at­gi­më. Þi­no­ma, bu­vo la­bai ádo­mu pa­gro­ti kar­tu – juk mes ne­gro­jo­me pen­kio­li­ka me­tø, bet ir po tiek lai­ko ry­ðys ið­li­ko. Nors vi­si ju­da­me á prie­ká, að jau ki­toks ir gro­ju ki­to­kià mu­zi­ kà. Ta­èiau á Lie­tu­và að vi­sa­da at­vyks­tu su ma­lo­nu­mu, nes èia yra þmo­niø, su ku­riais no­riu su­si­tik­ti, o jei yra ir kû­ry­bi­niø ry­ðiø ga­li­my­bë, tai dar nuo­sta­biau. Man at­ro­do, kad ðie­met ávy­ko kul­mi­na­ci­ja: at­si­sklei­dë vi­si ma­no kû­ry­bos ypa­tu­mai. Þi­no­te, pa­vo­jin­giau­sia dës­ty­ti pla­nus, nes dël ko­kiø nors prie­þas­èiø jie ga­li bû­ti ne­ávyk­do­mi ar­ba pa­si­keis­ti. Pa­vyz­dþiui, ruo­ðiuo­si sta­ty­ti mies­tà, ir stai­ga ne­at­ve­ þa ce­men­to… Þi­no­ma, ku­rian­tis þmo­gus vi­sa­da no­ri „sta­ty­ti mies­tà”, ku­ria­me bû­tø ir nau­jau­sios tech­no­lo­gi­jos, ir pa­to­gus gy­ ve­ni­mas…. Duok Die­ve, kad vi­sa­da bû­tø no­ro kur­ti pla­nus ir dþiaug­tis, jei ap­lin­ky­ bës leis juos ágy­ven­din­ti. Ne­svar­bu, ar tai bû­tø sim­fo­ni­në mu­zi­ka, ar ka­me­ri­në, ro­ko ope­ra ar im­pro­vi­za­ci­ja. n

Muzikos barai /57

Tai ádomu...

An­dre­jus Gav­ri­lo­vas: “Spjau­èiau á vis­kà ir ið­va­þiuo­èiau pas pa­pu­a­sus” apie de­vin­ta­ja­me de­ðimt­me­ty­je ið­ti­ku­sià as­me­ni­næ kri­zæ, kû­ry­bi­næ ru­ti­nà ir da­li­ ja­si min­ti­mis apie ðiuo­lai­ki­nës kon­cer­tø sce­nos uþ­ku­li­sius. Siû­lo­me skai­ty­to­jams kon­tro­ver­sið­kà ðio pia­nis­to po­kal­bá su ru­ sø þur­na­lis­tu Va­di­mu Þu­rav­lio­vu.

– Jûs daug me­ tø ne­ bu­ vo­ te Mask­ vo­je ir stai­ga pra­dë­jo­te lan­ky­tis itin daþ­nai...

Pianistas Andrejus Gavrilovas

P

ia­nis­tas An­dre­jus Gav­ri­lo­vas ið­gar­së­jo 1974 m. po per­ga­lës P. Èai­kov­skio kon­kur­se. De­ja, kaip ir dau­ge­lis tos kar­tos me­ ni­nin­kø, pia­nis­tas ne­at­lai­kë so­vie­ti­nio re­þi­mo ap­ri­bo­ji­mø ir, emig­ra­ væs á uþ­sie­ná, pa­smer­kë sa­ve kû­ry­bi­nei izo­lia­ci­jai. Prieð ke­le­rius me­tus Gav­ri­lo­ vas su­lau­þë vi­sus þvaigþ­dës gy­ve­ni­mo ka­no­nus: pa­li­ko mu­zi­kos pa­sau­lá ir dve­ jus me­tus gy­ve­no tarp Oke­a­ni­jos abo­ri­ ge­nø. Per­nai Gav­ri­lo­vas vël pra­dë­jo kon­ cer­tuo­ti. Pas­ta­ruo­ju me­tu dau­ge­lio ða­liø mu­zi­ki­në­je spau­do­je jis at­vi­rai pa­sa­ko­ja

Muzikos barai /58

– Man bu­vo la­bai ádo­mu pa­þiû­rë­ti á nau­jà­jà Mask­và. Va­þiuo­da­mas bai­siai jau­di­nau­si ir bûgð­ta­vau. Ka­dai­se Ru­si­jo­ je ið­gy­ve­nau dau­gy­bæ ne­ma­lo­niø aki­mir­ kø, tu­rë­jau pa­lik­ti ðià ða­lá. Ið­va­þia­vau, ga­li­ma sa­ky­ti, po dvie­jø pa­si­kë­si­ni­mø á ma­no gy­vy­bæ, jau­èiau­si ap­verk­ti­nai.

1985-ai­siais á Lon­do­nà ma­ne ið­ve­þë áta­ kin­go po­lit­biu­ro na­rio duk­të – pa­si­au­ ko­jo pa­ti ir pa­au­ko­jo sa­vo të­và. Sir­gau krau­ja­gys­liø ve­ge­to­dis­to­ni­ja, be­veik epi­lep­si­ja. Dar trys më­ne­siai Ru­si­jo­je – ir bû­èiau mi­ræs. An­glø þval­gy­ba ap­gy­ven­ di­no ma­ne sa­vo bûs­ti­në­je: sau­go­jo nuo pa­si­kë­si­ni­mø. Pir­muo­sius me­tus að net ne­kal­bë­jau ru­sið­kai, ne­ga­lë­jau klau­sy­tis ru­sø kal­bos. Ma­no þmo­na bu­vo ru­së, bet na­mie kal­bë­jo­me an­glið­kai. Il­gai­niui tai nu­grimz­do á pra­ei­tá, nors ge­rus 10–15

me­tø sap­nuo­da­vau koð­ma­rus. 1958 m. pir­mà kar­tà su­si­ti­kæs su Ba­ryð­ni­ko­vu, pa­ klau­siau, ar jis pri­si­me­na sa­vo nuo­ty­kius Ru­si­jo­je. Jis at­sa­kë: „Jie áau­gæ man á krau­ jà.” Jis kaip tik pra­dë­jo suk­ti fil­mà „Bal­ to­sios nak­tys”, ku­riuo ek­ra­ni­za­vo sa­vo koð­ma­rà: de­ðimt me­tø sap­nuo­tà sap­nà, kaip lëk­tu­vas, ku­riuo skren­da, ne­ti­kë­tai ima leis­tis Ru­si­jo­je. Lëk­tu­vas krin­ta, jis ne­ten­ka sà­mo­nës, pa­bun­da li­go­ni­nës pa­la­to­je, ir KBG ma­jo­ras jam sa­ko: „Wel­ co­me ho­me, Ni­ko­lay” (Svei­kas su­grá­þæs, Ni­ko­la­jau (angl.). – Red.). Tà pa­tá vë­liau pa­sa­ko­jo ir Vla­di­mi­ras Að­ke­na­zis, jam tai ir­gi bu­vo gy­va.

– Va­di­na­si, da­bar Ru­si­ja koð­ma­rø ne­be­ke­lia?

– Pir­mà­kart grá­þæs, nuo­lat ju­tau bai­ mæ. Sie­lo­je li­ko daug sty­gø, apie ku­rias bu­vau vi­sið­kai pa­mir­ðæs net gal­vo­ti, bet jos, vos ið­li­pus ið lëk­tu­vo, pra­bu­do ir su­skam­bo. Ma­ne nu­ste­bi­no ge­bë­ji­mas lais­vin­tis ið jun­go. Ið­ëjæs á Nau­jà­já Ar­ba­ tà, ne­ga­lë­jau at­si­ste­bë­ti, kiek daug ka­vi­ niø ir kiek jo­se be­si­ðyp­san­èiø þmo­niø.

Jûs to ne­pa­ste­bi­te, nes èia gy­ve­na­te. O að pa­ma­èiau di­dþiu­lá kon­tras­tà – po­zø, po­kal­biø, jau­nø ir vy­res­niø þmo­niø ei­ gas­ties. Ðe­ðias va­lan­das së­dë­jau ka­vi­në­je gat­vë­je, gë­riau ka­và, þiû­rë­jau á þmo­nes ir svars­èiau, ar tik­rai ne­sap­nuo­ju. Pen­kio­li­ ka me­tø ne­gal­vo­jau apie Ru­si­jà, o da­bar at­ran­du, vis daþ­niau at­ran­du dva­si­ná ry­ ðá. La­bai no­riu kal­bë­ti ru­sið­kai!

– Jûs ak­ty­viai ko­vo­ja­te su kla­si­ki­ nës mu­zi­kos rin­kos su­ko­mer­ci­ni­mu. Ar ver­ta keis­ti per de­ðimt­me­èius su­si­klos­ èiu­sias tra­di­ci­jas?

– Ði­to klau­siu sa­væs kas­dien. At­si­ke­ liu ry­tà, ge­riu ka­và ir svars­tau: ar ver­ta vis­kà tæs­ti. O gal spjau­ti ir ið­va­þiuo­ti pas pa­pu­a­sus, su ku­riais gy­ve­nau dve­jus me­ tus. Vis­kas, kà jûs sa­ko­te, – tie­sa. Ir dar ne­ðva­riau, ne­pa­do­riau ir ci­nið­kiau. Tai ko­rum­puo­ta rin­ka, ku­rio­je ka­ra­liau­ja ma­fi­ja ir yran­èios me­ni­nin­kø agen­tû­ros.

Tie­siog par­duo­da­ma ávai­riai su­pa­kuo­ta më­sa. Ir nie­kas ne­pro­tes­tuo­ja, nes pel­nas di­de­lis. Bû­tent dël to 1994 m. nu­trau­kiau ry­ðius su vi­su ði­tuo pa­sau­liu. Ju­tau, kad bun­ku. 120 kon­cer­tø per se­zo­nà (pa­ja­mos tu­ri bû­ti ne ma­þes­nës kaip 1,5–2 mln. do­ le­riø per me­tus), kas­met 3–4 plokð­te­lës...

Vis­kas ápras­ta – mu­zi­kan­tai mëgs­ta pi­ ni­gus. Tai pri­me­na ta­ra­ko­nø lenk­ty­nes.

Pas­kui ta­ra­ko­nas nu­gaið­ta, laik­rað­èiuo­se pa­si­ro­do ant­rað­tës: „Dar vie­nas su­de­gë dar­be.” Ir vis­kas bai­gia­si.

Að to iðsi­gan­dau, ëmiau blo­gai, la­bai ðal­tai gro­ti. Kas­met skam­bi­nau vis ty­liau ir ty­liau. Eik­vo­tis ne­bu­vo pras­mës – pub­ li­ka vis tiek pa­ten­kin­ta. Pa­pras­èiau­siai rei­kë­jo gro­ti ty­liai, ðva­riai ir vi­siems ðyp­so­tis. Su­lau­þy­ti sis­te­mà – uto­pi­ja.

– Ne, ten tik vai­siai ir þu­vys. Að ne­si­ ren­giau taip ið­ei­ti, vis­kas ið­ëjo spon­ta­nið­ kai. Rei­kë­jo mo­kë­ti di­dþiu­les ne­te­sy­bas.

Per ket­ve­rius me­tus vi­sið­kai ban­kru­ta­ vau, daug kas no­rë­jo þaiz­dà pa­ait­rin­ti: tu mums dar pa­ðo­ki­në­si.

– Tai gal grá­þi­mas á mu­zi­kos pa­sau­lá – jû­sø ide­a­lø ið­da­vys­të?

Gavrilovo reèitalis 2002-aisiais

Bet rei­kia ras­ti ko­ká nors bû­dà ið­lik­ti, kad ga­lë­tum gerb­ti sa­ve, sa­vo me­nà, pub­li­kà. Tai la­bai sun­kus gy­ve­ni­mas – tu­ri pa­mirð­ti ko­mer­ci­næ sëk­mæ. Ið­kas­ da­mas ka­ro kir­vá, tam­pi la­bai aið­kia tø po­nø opo­zi­ci­ja. Anas pa­sau­lis jos vi­sai ne­mëgs­ta ir trokð­ta tik su­nai­kin­ti. Rin­ kà val­do ko­kios ke­tu­rios pa­grin­di­nës agen­tû­ros. Jø ran­ko­se – ke­lios de­ðim­tys tûks­tan­èiø me­ni­nin­kø, jos tu­rë­jo áta­kos to­kiems mu­zi­kan­tams kaip Bern­stei­nas, da­bar – Ab­ba­do. Ið ða­lies at­ro­do, kad tai sa­va­ran­kið­kos as­me­ny­bës, bet vi­si jie pri­klau­so nuo agen­tû­rø, no­ri to ar ne­no­ ri, pri­pa­þás­ta ar ne. Pa­no­rë­jus net to­kias fi­gû­ras ga­li­ma pa­stum­ti, nes juk yra dar gar­siau­si or­kest­rai, ku­riuo­se ir­gi vyks­ta di­dþiu­lës pjau­ty­nës. Ga­li­ma pa­ly­gin­ti su po­lit­biu­ru, lau­kian­èiu, ka­da nu­mirs dar vie­nas ly­de­ris. Dau­ge­lis lau­kë Ka­ra­ja­no mir­ties, nes li­ko lais­vas Ber­ly­no fil­har­ mo­ni­jos or­kest­ras. Nie­ka­da ne­pa­mir­ðiu, kaip Her­ber­to kû­nas gu­lë­jo Zalc­bur­ge, o sce­no­je ge­du­lin­gà mu­zi­kà di­ri­ga­vo Mu­ti, Ab­ba­do... Tai pri­mi­në Cop­po­los „Krikð­ta­ të­vio” lai­do­tu­viø sce­nà: ne­di­de­lio Ka­ra­ja­ no kars­tas, o ap­lin­kui – do­nas Ab­ba­do, do­nas Mu­ti. Ber­ly­no fil­har­mo­ni­jos ðefas – mu­zi­ki­nis pla­ne­tos di­rek­to­rius.

– Ar ne­bi­jo­te bû­ti ap­kal­tin­tas, kad jû­sø ko­va – tai di­dþiu­lës vie­ðø­jø ry­ðiø kam­pa­ni­jos da­lis?

– Ne. Ðe­ðe­rius me­tus bu­vau pa­si­trau­ kæs ið mu­zi­kos pa­sau­lio, o juk to nie­kas ne­da­ro. Li­kau be pi­ni­gø, o vi­si tie po­nai ápra­tæ ge­rai gy­ven­ti. Svei­kai ver­ti­nu ma­te­ria­li­nes gë­ry­bes, ir tai bu­vo ga­na skaus­min­ga. Ma­no ga­ra­þe sto­vë­jo trys mer­se­de­sai, tu­rë­jau di­dþiu­læ vi­là su ba­ sei­nu. Rei­kë­jo ga­na grei­tai ap­si­spræs­ti ir pa­sa­ky­ti vi­sam tam „su­die” vi­siems lai­ kams. Ne­no­riu gir­tis – pir­mai­siais me­tais bu­vo ne­leng­va.

– Ar gy­ven­ti su pa­pu­a­sais rei­kia pi­ni­gø?

– Að su tais þmo­në­mis ne­ben­drau­ju.

Ir ne­ben­drau­siu, nie­ka­da ne­pri­si­lei­siu në vie­no ið to blo­ko. Ieð­kau pri­va­èiø ry­ðiø, no­riu da­ry­ti tik vaiz­do ára­ðus. Tai la­bai sun­ku, bet ku­pi­nas en­tu­ziaz­mo ir lai­mës ren­ku jau­nø þmo­niø, su­ki­lë­liø – mu­zi­kos kri­ti­kø, vo­kie­èiø, an­glø kom­po­zi­to­riø, – ko­man­dà. Pas­kui ma­ne ei­na le­gio­nas nau­jø jë­gø tuð­èio­mis pi­ni­gi­në­mis ir ku­pi­ no­mis ðir­di­mis.

– Bet bu­vo þmo­niø, be­si­prie­ði­nan­ èiø rin­kai. Pa­vyz­dþiui, jû­sø drau­gas Svia­tos­la­vas Rich­te­ris. Bet jo ne­bë­ra ir, pa­si­ro­do, apie já ma­þai kà ga­li­ma pa­sa­ky­ti þmo­gið­ko, gir­dë­ti tik kli­ðës: „di­dis me­ni­nin­kas”, „nuo­sta­bus mu­zi­ kan­tas”...

– Rich­te­riui tai bu­vo ávaiz­dþio þai­ di­mas, sub­ti­li su­si­kur­ta po­li­ti­ka, ku­rià su­for­ma­vo gy­ve­ni­mas Sta­li­no lai­kais, 25 me­tai ant su­ðau­dy­mo slenks­èio. Jis sa­ve vi­sið­kai per­dir­bo ir vir­to tei­gia­mu he­ro­ju­ mi. Jei no­ri­te su­pras­ti, koks bu­vo Rich­te­ ris, pri­va­lu þi­no­ti, ko­kie li­te­ra­tû­ros vei­kë­ jai jam pa­ti­ko: Pi­ran­del­lo „Hen­ri­kas IV”, vi­sà gy­ve­ni­mà ap­si­me­ti­në­jæs be­pro­èiu, o ga­liau­siai smo­gæs ðpa­ga, Dürren­mat­to „Se­nos da­mos vi­zi­tas”. Vi­si mëgs­ta­mi jo he­ro­jai – ker­ðy­to­jai. 1961 m. jis ið­va­ þia­vo á Pa­ry­þiø ir ðë­lo gë­jø sau­no­se taip, kad iki ðiol pri­si­me­na­mas. Jo cha­rak­te­ris la­bai su­dë­tin­gas, apie já èia dau­gu­ma nie­ ko ne­þi­no. Jei ma­no­te, kad at­ëjo lai­kas apie Sla­ và kal­ bë­ ti lais­ vai ir rim­ tai, tai be ma­næs nie­kas to ne­pa­sa­kys. Dau­ge­lis já su­pu­siø vai­ki­nø bu­vo per­ne­lyg smul­ kaus ka­lib­ro. Ki­ti þi­no, bet ne­pa­sa­kys.

Kai kà apie já þi­no Ju­ri­jus Bað­me­tas, kai kà – Na­ta­ða Gut­man. Bet tie þmo­nës nie­ ka­da ne­pa­sa­kys vis­ko, juo­lab kad Sla­va su jais nie­ka­da ne­bu­vo ið­ties at­vi­ras.

Re­ gis, man pa­ èiam rei­ kia apie já kal­bë­ti, ir tai ne­bus með­kos pa­slau­ga.

Rich­te­ris vi­sa­da pats nuo to ken­të­jo. Tai ið vai­kys­tës, pra­leis­tos su pa­të­viu Kon­ drat­je­vu, dvi­de­ðimt me­tø gu­lë­ju­siu ir si­mu­lia­vu­siu kau­lø tu­ber­ku­lio­zæ. Jis bu­ vo ðni­pas. Nak­ti­mis Sla­va su juo kal­bë­da­ vo­si, du kar­tus ið­trau­kë ið kil­pos. Sla­va vi­sa­da më­go kau­kes. Tu­rë­jo jø dau­gy­bæ ir bû­tø ga­lë­jæs bû­ti pui­kiau­sias þval­gas.

Tai tra­gið­kai vei­kë ir jo mu­zi­kà, ir jo ið­ëji­ mà. Bet tai – at­ski­ro po­kal­bio te­ma, per­ ne­lyg pri­me­nan­ti di­din­gà Sha­kes­pe­a­re’o sti­liaus is­to­ri­jà.

pu­lia­ri­ni­mas. Apie Ger­gi­je­và uþ­sie­ny­je ra­ðo­ma vos ne kiek­vie­no­je re­cen­zi­jo­je: tik­ras ru­sø di­ri­gen­tas, ku­pi­nas ru­sið­ kos me­lan­cho­li­jos ir ly­ri­kos. Nors kaip tik ðiø bruo­þø Ger­gi­je­vas ir ne­tu­ri...

– Ima­ma pir­mo­ji beþ­dþio­në, su­ku­ria­ mas jos pre­kës þen­klas, dve­jus me­tus ji po­pu­lia­ri­na­ma. Po po­ros me­tø tà as­me­ ny­bæ vi­si pa­þás­ta, vi­suo­me­nës nuo­mo­në su­for­muo­ta „ið apa­èios”. „Ið vir­ðaus”, kad bû­tø pel­no, pro­ce­sas truk­tø 7–9 me­ tus. Ðtai pia­nis­tui Ivo Po­go­re­li­chiui vis­ kas tru­ko dvi­de­ðimt me­tø, nors tai kvai­ lo­kas þmo­gus, þiop­lys, ið­po­pu­lia­rë­jæs ant ma­no kau­lø. Juk jam ati­te­ko ma­no 1980 m. Ame­ri­kos tur­në, á ku­rià ma­næs ne­ið­lei­ do. O ma­no agen­tas ta­da á kon­cer­tà Ho­ li­vu­de su­kvie­të vi­sas ki­no þvaigþ­des, ir vi­sur pa­si­ro­dë nuo­trau­kos: „Ivo pa­si­ra­ðo au­to­gra­fà Barb­rai Strei­sand”, „Ivo pa­si­ra­ ðo au­to­gra­fà Mar­lo­nui Bran­do”...

– Ðitie bur­bu­lai il­gai ne­sprogs­ta.

– Að þi­nau pa­gal sa­ve: prieð ið­ei­da­ mas skam­bi­nau kaip kiau­lë, o sëk­më vis tiek ly­dë­jo. Pro­tes­tuo­da­mas gro­jau kaip niek­ðas – ðal­tai, ty­liai, sau­sai ir bjau­riai.

O dau­ge­lis taip gro­ja iki gy­ve­ni­mo ga­lo.

Ru­sø ni­ða ta­po tuð­èia – Svet­la­no­vas pa­se­ no. Kas li­ko? Tik Ger­gi­je­vas. Jei Ma­ri­jos te­at­re bû­tø bu­væs ðlu­bas ne­ûþau­ga, bû­tø bu­væ dar ge­riau. Tai ne­tu­ri nie­ko ben­dra su mu­zi­ka. Yra ru­sø ni­ða: tas gro­ja, anas mo­suo­ja, tas ba­la­lai­ka skam­bi­na. O prie ro­ja­lio së­di rim­tas ita­las: ið pra­dþiø Mi­ che­lan­ge­li, da­bar Pol­li­ni. Tuo­jau ieð­kos pa­mai­nai kre­ti­no ita­lo: yra ni­ða, ji ne­liks tuð­èia.

– Jûs ne­pri­pa­þás­ta­te au­to­ri­te­tø ir þai­di­mo tai­syk­liø. Ið kur ðis vi­di­nis ási­ti­ ki­ni­mas sa­vo tie­sa?

– Tai vi­sas kom­plek­sas. Ne­ga­liu pa­sa­ ky­ti, kad ti­kiu sa­vi­mi, kaip tu­rë­tø ti­kë­ti me­ni­nin­kas. Tu­riu la­bai daug pa­tir­ties ir þi­niø. Sëk­min­gai su­si­klos­èiu­sios ap­ lin­ky­bës lei­dþia pa­ly­gin­ti. Að tu­rë­jau á kà ly­giuo­tis – Pa­so­li­ni, Vis­con­ti, Gut­ tu­zas, Pi­cas­so, Sla­va Rich­te­ris, Klau­sas Kins­ki... Bu­vau tarp tø þmo­niø. Ið da­lies Rich­te­rio dë­ka, ið da­lies – dël ne­pa­pras­tø ap­lin­ky­biø. Bu­vau vai­ki­nu­kas, o jiems vi­ siems – po 60–70 me­tø, bet man te­ko ma­ ty­ti tuos stan­dar­tus. Ir ma­nau tu­rás tei­sæ ly­gin­ti – ne gy­vø­jø nau­dai. Að nie­ko ne­ no­riu áro­dy­ti, tie­siog at­vi­rai kal­bu apie tai, kas dau­ge­lá me­tø rû­pë­jo ir krau­ja­vo. n

– Da­bar vis­kà le­mia re­kla­ma ir po­

Muzikos barai /59

Laisvalaikio muzika

XXI amþiaus pop­kul­tû­ros pio­nie­riai Si­gi­tas GRY­BAS-SA­GA Ei­da­mas tris­de­ðimt tre­èiuo­sius me­tus, imuo­si þur­na­lis­ti­kos. Esu ra­ðæs Klai­pë­dos dien­rað­èiams, te­ko dar­buo­ tis ke­lio­se te­le­vi­zi­jo­se, ra­di­jo sto­ty­se, pri­sta­ty­ti spau­dai or­ga­ni­zuo­ja­mus ren­gi­nius, o da­bar ra­ðau „Mu­zi­kos ba­rams” – rim­tam, nuo­sek­liam mu­zi­ kos ir kul­tû­ros lei­di­niui. Þmo­nës ma­ne la­biau pa­þás­ta kaip DJ Sa­ga – elek­tro­ni­nës mu­zi­kos ðven­èiø or­ga­ni­za­to­riø ir di­dþë­jø, ið tos var­pi­nës ir pa­ska­lam­by­siu apie nau­jà­jà kul­tû­ros in­dust­ri­jà Lie­tu­vo­je ir pa­sau­ly­je.

Mu­zi­ka ma­ne ly­dë­jo ir tei­kë dþiaugs­mo nuo pat vai­kys­tës, lai­kui bë­gant, jos ið­girs­da­vau vis ávai­res­nës.

Emo­ci­jos kei­të­si, kol nu­spren­dþiau ið­mok­ti jas su­val­dy­ti.

Ver­ta nu­ðvies­ti, kà pa­ti­ria en­tu­zias­ tai, pa­si­ry­þæ „su­tram­dy­ti” mu­zi­kà, ka­dan­gi spar­èiai po­pu­lia­rë­ja ávai­riø sti­liø ðo­kiø mu­zi­ka, ku­ria­ma skait­me­ ni­në­se stu­di­jo­se, ka­dan­gi ati­da­ro­ma vis dau­giau nau­jø nak­ti­niø pa­si­links­ mi­ni­mo vie­tø, ku­rio­se pir­muo­ju smui­ku grie­þia di­dþë­jus. Ðis þmo­gus ga­li vi­sam lai­kui pa­keis­ti po­pu­lia­rio­ sios mu­zi­kos sam­pra­tà.

To­dël kvie­èiu ta­ve, mie­la­sis skai­ty­ to­jau, á ke­lio­næ po ne­ápras­tos pro­fe­si­ jos þmo­niø pa­sau­lá.

Pioneers of 21st Century Pop Culture The author of the article, widely known as DJ Saga, writes about the use of computer technologies in music, the culture of dance music, the specifics of a disc jockey’s job, his role in club life and influence on the evolution of pop music.

Sigitas GRYBAS-SAGA

Muzikos barai /60

sak­ra­lu­mo, et­no­gra­fi­jos, kla­si­ki­nio mu­zi­ka­vi­mo su­vo­ki­mà.

ÐO­KIØ MU­ZI­KA

Muzikos prodiuseris Andrius Kauklys “Alien” daþnai stoja prie didþëjaus pulto Pirmasis Sovietø Sàjungos elektroninës muzikos novatorius DJ Janis Krauklis Magnetofonai “Elfa” iðkæsdavo akrobatinius triukus

KOM­PIU­TE­RIS MU­ZI­KO­JE Elek­tro­ni­nei mu­zi­kai pri­ski­ria­ma vis dau­giau ið­girs­ta­mø me­lo­di­jø, o pro­diu­se­riams pa­si­da­rë nebû­ti­na dirb­ti su mu­zi­kan­tais: èia sà­ly­gas dik­tuo­ja kom­po­zi­to­rius, pui­kiai val­dan­tis kom­piu­te­ri­nes mu­zi­kos kû­ri­mo pro­gra­mas ir jø ban­kuo­se ran­dan­tis vi­sø ka­da nors þmo­gaus ran­ko­mis pa­ga­min­tø in­stru­men­tø gar­sus. Vir­tu­a­lio­se stu­di­jo­se da­bar su­ku­ria­mos mu­zi­kos ið es­mës ne­áma­no­ma at­skir­ti nuo gro­ja­mos akus­ti­niais in­stru­men­tais. Tech­ no­lo­gi­jos pa­sie­kë to­ká ly­gá, kad jau ne­be­dis­ku­tuo­ja­ma, ar bus at­si­sa­ky­ta var­gi­nan­èiø dau­ge­lio mu­zi­kan­tø re­pe­ti­ci­jø. Kom­piu­te­ ri­nës tech­no­lo­gi­jos ne­gráþ­ta­mai kei­èia nau­jo­jo þmo­gaus mu­zi­kos

Mu­zi­ka ku­pi­na pa­slap­èiø. Jos pra­ dþia – na­tû­ra­lûs gam­tos ir pir­mie­ji pa­ties þmo­gaus su­kur­ti gar­sai, o ypaè – mu­ða­mø­jø in­stru­men­tø kom­ bi­na­ci­jos, ku­rios yra ðo­kiø mu­zi­kos pa­grin­das. Dau­gu­ma svar­biau­siø ðo­kiø mu­zi­kos ið­ra­di­mø pa­da­ry­ti Jung­ti­në­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se.

Rit­mo ma­ði­na ir ana­lo­gi­nis sem­ ple­ris, vei­kian­tis juos­ti­nio mag­ne­to­ fo­no prin­ci­pu, lei­do „pa­þa­bo­ti” mu­zi­ kos ára­ðus, o di­dþë­jai su­ma­në su jais pa­eks­pe­ri­men­tuo­ti. Ame­ri­kie­èiams taip pa­ti­ko links­mas re­zul­ta­tas, kad rit­mi­ne mu­zi­ka ne­tru­kus uþ­si­krë­të Va­ka­rø, o vë­liau – ir Ry­tø Eu­ro­pa.

Elek­tro­ni­në ðo­kiø mu­zi­ka dik­tuo­ja dau­ge­lio gy­ve­ni­mo sri­èiø at­ra­di­ mus, for­muo­ja nau­jas dar­bo vie­tas pra­mo­gø in­dust­ri­jo­je, ska­ti­na lanks­ èiau ir pa­pras­èiau þiû­rë­ti á ne­ápras­tà tech­no­lo­gi­jø to­bu­lë­ji­mà. Kal­bo­je at­si­ran­da nau­ja­da­rø, ku­rie pa­sie­kia ir Lie­tu­và. Ðo­kiø mu­zi­ka ku­ria sa­vo kul­tû­rà.

AR PA­KEIS DI­DÞË­JAI MU­ZI­KAN­TUS? 1980 m. mu­zi­ka su­vai­to­jo su­vo­ku­si nau­jas sa­vo ga­li­my­bes ir at­ei­ties vi­zi­jas. Ëmë aið­kë­ti, kad kom­ piu­te­ri­në mu­zi­ka vis la­biau stums ið sce­nos at­li­kë­jus, ir to il­gai lauk­ti ne­te­ko.

Spar­èiai ati­da­ro­muo­se nau­juo­se klu­buo­se daþ­niau­siai në­ra sce­nos, ku­rio­je tilp­tø bent trys in­stru­men­ ti­nin­kai ir dai­ni­nin­kas. Di­de­lis ar vi­sai ma­þas sta­las gro­tu­vams su­dë­ti ir kvad­ra­ti­nis met­ras di­dþë­jui – to pa­kan­ka, kad skam­bë­tø pa­ti ávai­riau­

sia pa­gei­dau­ja­ma mu­zi­ka. Be­ga­li­në ára­ðø dau­gy­bë, fi­nan­si­nis in­dë­lis mi­ni­ma­lus, links­my­bës trun­ka iki ry­ to. Ir vi­ sa tai – vie­ no þmo­ gaus ran­ko­se. Ka­vi­nës ar ma­þi klu­bai daþ­nai net ne­sam­do ap­ðvie­të­jo, nes mi­ni­ma­li ap­ðvie­ti­mo tech­ni­ka val­do­ma au­to­ma­tið­kai, pa­spau­dus ke­le­tà myg­tu­kø, o tai ga­li pa­da­ry­ti ir di­dþë­jus. Ge­ro klu­bo po­þy­miu ta­po dë­me­sys ko­ky­bið­koms gar­so sis­te­moms.

At­si­ra­dus nau­jo­við­kai dai­nø su­jun­ gi­mo áran­gai, ne­li­ko vie­tos ir gy­vam þo­dþiui. Vis re­èiau beið­gir­si: „La­bas va­ka­ras, mie­lo­ji pub­li­ka” ar kà nors pa­na­ðaus á: „Ði dai­na ski­ria­ma…”

Di­dþë­jaus pro­fe­si­jai nie­ka­da ne­da­rë gar­bës, kai bû­da­vo at­lie­ka­mi pub­ li­kos pa­gei­da­vi­mai, bet uþ­dirb­ti pa­pil­do­mi pi­ni­gai kar­tais vir­ðy­da­vo sa­vai­tës ho­no­ra­rà, bu­vo pel­no­mas pub­li­kos pa­lan­ku­mas. Vis dël­to to­kie leng­vos duo­nos më­gë­jai re­tai sie­kia to­les­nës kar­je­ros ir su­sto­ja ági­jæ vie­ti­nës reikð­mës þvaigþ­dës sta­ tu­sà. Pa­na­ðiai ir klu­bø re­zi­den­tai (dir­ ban­tys vie­na­me klu­be) ne­kvar­ði­na sau gal­vos dël ryt­die­nos: jie pa­þás­ta mu­zi­ki­ná nuo­la­ti­niø lan­ky­to­jø sko­ná, ku­rá pa­tys ir ið­ug­dë. Gro­da­mas gar­ sia­me klu­be, di­dþë­jus ga­li grei­tai ið­po­pu­lia­rë­ti, ir at­virkð­èiai, gar­sus di­dþë­jus grei­èiau ið­po­pu­lia­rins nau­jà klu­bà. Ði for­mu­lë sëk­min­gai ágy­ven­di­na­ma Lie­tu­vos klu­buo­se.

DI­DÞË­JUS Tai þmo­gus, gy­ve­nan­tis gar­sø fan­ta­zi­jo­mis. Ne­pa­liau­ja­mas rit­mas gal­vo­je – pir­mas DJ vi­ru­so po­þy­ mis. Min­ty­se ne­va­lin­gai niû­niuo­ji, mik­suo­ji, at­kar­to­ji gir­dë­tà mu­zi­kà ir ne­pa­jun­ti, kaip vis la­biau ási­trau­ki á ðá þai­di­mà. Uþ­si­ma­næs pa­keis­ti skam­ be­sá, tem­pà, kû­ri­niø ið­si­dës­ty­mà, to ir sie­ki.

Vai­kys­të­je bû­si­ma­sis di­dþë­jus re­tai mo­ko­si mik­sa­vi­mo tech­ni­kos ar kà nors da­ry­ti su apa­ra­tû­ra (ne­bent bû­tø di­dþë­jø vai­kas). To­dël di­dþë­jus sun­ku ly­gin­ti su mu­zi­kos kû­rë­jais, ku­rie anks­ti pa­þás­ta na­tas, ið­moks­ta gro­ti in­stru­men­tais, – tam rei­kia lan­ky­ti mu­zi­kos mo­kyk­là ar mo­ky­tis pri­va­èiai. Bet dar ne­te­ko gir­dë­ti, kad kas no­rë­tø ágy­ti mu­zi­ki­ná ið­si­la­vi­ni­mà

MIK­SA­VI­MAS – TAI ÞAI­DI­MAS Di­dþë­jaus dar­bas – mik­suo­ti, t. y. rit­mið­kai, har­mo­nin­gai su­dë­lio­ti kû­ri­ nius vie­nà po ki­to taip to­bu­lai, kaip jis tai ási­vaiz­duo­ja, kad klau­sy­to­jai ar ðo­kë­jai vël no­rë­tø to klau­sy­tis. Mik­sa­ vi­mas – þais­min­ga veik­la, pri­me­nan­ti vai­kø þais­là kon­struk­to­riø. Bet kai þai­ dþia su­au­gæ vy­rai ir… mo­te­rys, jau rei­kia nuo­sek­les­niø dis­ku­si­jø.

DJ TECH­NO­LO­GI­JOS Gar­so at­kû­ri­mo tech­no­lo­gi­jos, nuo vi­ni­lo plokð­te­lës evo­liu­cio­na­vu­ sios iki CD ir MP3 garso atkûrimo laikmenø, ga­lu­ti­nai ið­ar­dë uþ­tva­ras, bet di­dþë­jai ne­sku­ba vi­siems lai­kams pa­mirð­ti pa­te­fo­nø.

Pa­sau­li­nës sce­nos pri­ori­te­tø vir­ ðû­në­je il­go­kai pui­ka­vo­si pa­te­fo­nai „TECHNICS Quartz Direct Drive SL-1210MK2”. Bu­vu­sios So­vie­tø Sà­jun­gos di­dþë­jai ve­te­ra­nai ga­li pa­si­ gir­ti, kad, ne­at­si­lik­da­mi nuo Va­ka­rø mu­zi­ki­nës ide­o­lo­gi­jos, pri­si­tai­kë ka­se­ti­nius ir juos­ti­nius mag­ne­to­fo­ nus, átai­sy­da­mi juo­se grei­èio re­gu­lia­ to­rius, ga­lin­ges­nius va­rik­lius ir at­kû­ ri­mo gal­vu­tes. Ðiø nau­jo­viø au­to­riai – Lat­vi­jos di­dþë­jai Ugis Puo­lis ir Ja­nis Krauk­lis. Be­je, to­bu­liau­sià vi­sø lai­kø juos­ti­ná di­dþë­jø mag­ne­to­fo­nà ga­mi­no Vil­niaus „El­fos” ga­myk­la, o Lietuvoje pir­mo­sios per­da­ry­tos „el­fu­ tës” uþ­gro­jo ðo­kiø mu­zi­kà 1992 m.

Klai­pë­do­je.

Rin­ko­je pa­si­ro­dþius ávai­riø fir­mø re­gu­liuo­ja­mo grei­èio kom­pak­ti­niø plokð­te­liø gro­tu­vams, ið­ki­lo pa­vo­jus tra­di­ci­joms. Su­si­da­rë ke­lios sto­vyk­ los: vie­ni – uþ CD gro­tu­vus, ki­ti – uþ pa­te­fo­nus, tre­ti li­ko pa­sy­vûs ste­bë­ to­jai, þi­no­da­mi, kad pa­sau­lá val­do ga­lin­gie­ji, tad, ko­kia sro­vë nu­ga­lës, prie to­kios jie ir pri­si­tai­kys.

Daþ­nai ga­lë­jai nu­girs­ti liaup­ses nau­jo mo­de­lio mik­ðe­ri­niam pul­tui, pirm­ta­kus pra­noks­tan­èiam gar­so ko­ky­be ir pa­pil­do­mø re­gu­lia­to­riø ga­li­my­bë­mis. Ge­ro di­dþë­jaus ran­ ko­se áman­trus pul­tas – tar­si gy­vas in­stru­men­tas: ja­me ámon­tuo­tas efek­tø blo­kas, dû­þiø per mi­nu­tæ skai­èiuo­tu­vas (be­at coun­ter), sem­ ple­ris, ára­ðan­tis gar­sà, pro­fe­sio­na­lios

jung­tys ir t. t. Tai ro­do, kad at­ëjo skait­me­ni­në era. Áran­gos kei­ti­mo te­ma bû­da­vo svar­biau­sia „va­ka­rë­liø vil­kø” su­si­bû­ri­muo­se.

Vie­ni juo­kë­si ið keis­tai ma­þø ir ne­pa­to­giø val­dy­ti CD gro­tu­vø, ki­ti, juos ási­gi­jæ, kan­triai mo­ky­da­vo­si gro­ti, o su­vo­kæ skir­tu­mà, plokð­te­liø daþ­niau­siai at­si­sa­ky­da­vo… To­kius di­dþë­jus kar­tais va­din­da­vo ne DJ, bet CJ, „kom­pak­tø þo­kë­jais”, nors pa­gal pir­mà­sias vi­sø tri­jø þo­dþiø rai­des tei­sin­giau bû­tø va­din­ti CDJ, „com­pact disc joc­key”. Gin­èai kas­ met da­rë­si vis smar­kes­ni, kol fir­ma „Pio­ne­er” pri­sta­të re­vo­liu­cin­gà­já pro­ fe­sio­na­lø, di­dþë­jams skir­tà kom­pak­ti­ niø plokð­te­liø gro­tu­và CDJ 500.

Su­ju­dë­jo ðo­ko ið­tik­tos DJ kla­si­kos pa­ma­tai. Nau­jo­jo „Pio­ne­er” pra­na­ðu­ mai: grei­èiø re­gu­lia­to­rius (pitch con­ trol), kai kû­ri­nys su­ka­mas de­ðim­tø­jø se­kun­dës da­liø tiks­lu­mu, be ápras­to skait­me­ni­nio per­ðo­ki­mo, tiks­lus grá­ þi­mas á pra­di­ná kû­ri­nio tað­kà (cue), au­to­ma­ti­në pau­zë, ke­li nau­ji efek­tai, pa­to­gu dë­ti CD ið vir­ðaus… Ne­bu­vo èia tik uni­ka­liau­sio plokð­te­lës ypa­ tu­mo, kai, brû­þi­nant vi­ni­là ran­ka, ið­gau­na­mas ne­nu­sa­ko­mas efek­tas (scratch).

Ma­þa to, fir­ma „Pio­ne­er” su­kû­rë itin ge­ros gar­so ko­ky­bës mik­sa­vi­mo pul­tà, ku­ris iki ðiol lai­ko­mas ge­riau­ siu pa­sau­ly­je. Ne­tru­kus at­si­ra­do ir spe­cia­lios au­si­nës. Bë­gant lai­kui, „Pio­ne­er” per­ga­lin­gai to­bu­li­na sa­vo gro­tu­vus ir prieð po­rà me­tø pa­tei­kë mo­de­lá CDJ 1000. Jis tu­ri vi­ni­lo plokð­te­lës brû­þi­ni­mo ran­ka funk­ci­jà: nors ir sun­ kiai su­ vo­ kia­ ma, tai yra ágy­ven­din­ta.

Da­bar di­dþë­jus ga­li di­dþiuo­tis gro­da­mas pro­fe­sio­na­lia skait­me­ni­ nio gar­so kon­tro­lës tech­ni­ka. Kas to­liau?

JUR­GI­TOS DRO­NI­NOS SËK­MË 16-aja­me tarp­tau­ti­nia­me kla­si­ki­nio ðo­kio kon­kur­se Gra­se (Pran­cû­zi­ja) Jur­ gi­ta Dro­ni­na lai­më­jo pir­mà­jà pre­mi­jà ir auk­so me­da­lá. Ji bu­vo ap­do­va­no­ta spe­cia­liuo­ju þiu­ri pri­zu, taip pat pa­kvies­ta stu­di­juo­ti Miun­che­no ðo­kio aka­de­ mi­jo­je ir ðok­ti Ba­le­to jau­ni­mo drau­gi­jo­je (Ju­nior All Na­tions Bal­let Com­pa­ny) prie Miun­che­no ope­ros. Ðio kon­kur­so þiu­ri na­riai bu­vo þi­no­mos ba­le­to pa­sau­ly­je as­me­ny­bës: Pa­ry­þiaus ope­ros þvaigþ­dës Cy­ri­las Ata­nas­so­fas ir Jo­set­te Amiel, Ðve­di­jos ka­ra­lið­ko­jo ba­le­to di­rek­to­rë Ma­de­lein On­ne, Mar­se­lio ba­le­to ákû­rë­jas, cho­reo­grafas Jo­set­has Laz­zi­ni, Miun­che­no „Ba­vie­re” ba­le­to di­rek­to­rë Kon­stan­ze Ver­non ir ki­ti.

J. Dro­ni­na yra Na­cio­na­li­nës M. K. Èiur­lio­nio me­nø mo­kyk­los ba­le­to sky­ riaus 12 kla­sës moks­lei­vë. Ðiam kon­kur­sui jà ren­gë kla­si­ki­nio ðo­kio mo­ky­to­ja Jo­lan­ta Vy­me­ry­të-Grin­ce­vi­èie­në. Moks­lei­vë kon­kur­se at­li­ko pran­cû­zø pe­da­ go­go uþ­duo­tà kla­si­ki­nio ðo­kio pa­mo­kà, su­ðo­ko Prin­ce­sës Flo­ri­nos va­ria­ci­jà ið P. Èai­kov­skio ba­le­to „Mie­gan­èio­ji gra­þuo­lë”, Kit­ri va­ria­ci­jà ið L. Min­kaus ba­le­to „Don Ki­cho­tas” ir spe­cia­liai jai cho­reo­grafës An­þe­li­kos Cho­li­nos su­kur­tà kom­po­zi­ci­jà „Gul­bë” pa­gal Ca­mil­le’io Saint-Sa­ën­so mu­zikà. Jur­gi­tai bai­gus ðok­ti „Gulbæ”, þiû­ro­vø sa­lë pra­pliu­po aplo­dis­mentais. Va­ka­ro ve­dë­jui rei­kë­jo il­gai aið­kin­ti, kad kon­kur­se plo­ti draudþia­ma. Ði moks­lei­vë jau þe­mes­nio­sio­se kla­së­se ið­si­sky­rë smul­kia kû­no san­da­ra, spin­din­èio­mis aki­mis ir no­ru ðok­ti. Kas­die­nis ali­nan­tis dar­bas, mo­ky­to­jø pa­stan­gos, mer­gai­tës uþ­si­spy­ri­mas – Jur­gi­tos sëk­mës pa­slap­tis. Moks­lei­vës uþ­si­spy­ri­mà ne vi­sa­da bû­da­vo leng­va pa­kreip­ti tei­gia­ma lin­kme. Ma­nau, tai ypaè ge­rai þi­no jos spe­cia­ly­bës mo­ky­to­ja J. Grin­ce­vi­èie­në. Di­dþiau­sias dþiaugs­mas mo­ky­to­jui – kai mo­ki­nys ima su­pras­ti, pa­si­ti­kë­ti ir áveik­ti ið­kel­tas uþ­duo­tis. 2002 m. Mo­ros (Ðve­di­ja) tarp­tau­ti­nia­me jau­nø­jø ba­le­to ar­tis­tø kon­ kur­se Dro­ni­na lai­më­jo ant­rà­jà pre­mi­jà. Ágy­ta pa­si­ti­kë­ji­mo, at­si­ra­do ge­res­nis sti­liaus po­jû­tis, stip­res­në kla­si­ki­nio ðo­kio tech­ni­ka, o kar­tu – ir nau­ji vaid­me­ nys: Fan­ny Ce­rit­to „Pas de qu­at­re” (A. Do­li­no cho­reog­ra­fi­ja), Lë­liø fë­ja bro­liø Le­ga­tø su­kur­ta­me „Pas de trois”, so­lis­të vie­na­veiks­mia­me ba­le­te „Af­ka­ry ri­tu­ a­lai” (P. Skir­man­to cho­reo­grafija). Moks­lei­vë ge­rai pa­ju­to ro­man­ti­ná, kla­si­ki­ná ir ne­ok­la­si­ki­ná sti­lø, ðo­kis ta­po pra­smin­gas. Kar­tu su sa­vo mo­ky­to­ja ji to­liau to­bu­li­no kla­si­ki­nio ðo­kio tech­ni­kà, rû­pi­no­si ju­de­sio pras­min­gumu ir es­me.

Auk­sas tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­se – pui­kus jø kû­ry­bi­nio dar­bo áver­ti­ni­mas.

No­rë­tø­si pa­lin­kë­ti, kad Jur­gi­tos skry­dis ðo­kio pa­dan­gë­je bû­tø kuo pla­tes­ nis.

Pet­ras SKIR­MAN­TAS

ÁTA­KA PO­PMU­ZI­KAI Jei­gu no­ri, kad ta­vo mu­zi­ka skam­ bë­tø ðo­kiø aikð­te­lë­se, tu­ri daug pa­dir­bë­ti su rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tais, tu­rë­ti áta­kin­gø drau­gø ar­ba at­si­ras­ti rei­kia­mu lai­ku rei­kia­mo­je vie­to­je, kad ábruk­tum di­dþë­jui á ran­kas sa­vo mu­zi­kà. Pa­klau­sæs jis nu­spræs, kaip ta­vo kom­po­zi­ci­jà dar­niai su­sie­ti su ki­ta. Ne­þi­no­ma kom­po­zi­ci­ja áþy­maus di­dþë­jaus ran­ko­se ga­li tap­ti nau­ju hi­tu.

Ki­tas at­ve­jis – kai au­to­riaus pra­ ðy­mu su­ku­ria­ma nau­ja gar­saus at­li­kë­jo ar gru­pës dai­nos ver­si­ja.

Pasaulio po­pu­lia­rie­ji ði­to­kiø uþ­sa­ ky­mø ne­at­si­gi­na. Lie­tu­vo­je to­kia prak­ti­ka tik pra­si­de­da. n

Jur­gi­ta Dro­ni­na balete J. Mukta “Afkary ritualai”

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

siek­da­mas tap­ti di­dþë­ju­mi, ta­èiau ne­re­tas elek­tro­ni­nës mu­zi­kos kû­rë­ jas uþ­si­ma­no pa­þais­ti mu­zi­ki­ná le­go be kom­piu­te­rio.

Ki­ta ver­tus, bent ke­le­rius me­tus in­ten­sy­viai prak­ti­kuo­jan­tis di­dþë­jus sie­kia ið­plë­to­ti sa­vi­tas fi­lo­so­fi­nes pa­þiû­ras, ku­rios at­sklei­dþia­mos klau­ sy­to­jams kaip jo mo­ra­li­nës nor­mos.

Muzikos barai /61

Puslapis vaikams

Daug koncertø Paryþiuje - ir jokio laiko kûrybai

Leopoldas Mocartas su savo vaikais – Volfgangu ir Nanerle

A

r tau te­ko ka­da nors ið­vyk­ti ið na­ mø il­ges­niam lai­kui – ne po­rai die­nø, bet ke­lio­li­kai sa­vai­èiø? Jei esi pa­ju­tæs tà il­ge­sá, tai ási­vaiz­duo­ji, kaip að jau­èiau­si Pa­ry­þiu­je, bû­da­mas to­li nuo sa­vo gim­to­jo Zalc­bur­go.

Kai at­vy­ko­me, li­jo ir pus­të, ðlap­dri­ba lip­dë akis, nie­ko ap­link ne­ma­të­me, – sting­dë ðal­tis ir tvy­ro­jo rû­kas. Ap­lin­kui vien na­mai ir pur­vi­nos gat­vës, o jo­se – ba­dau­jan­tys ir el­ge­tau­jan­tys þmo­nës. Ne­ma­lo­nus did­

Muzikos barai /62

mies­èio slo­gu­tis. Kai ðiais lai­kais ap­lan­kai Pa­ry­þiø ir áli­pi á Ei­fe­lio bokð­tà, vi­sas pa­sau­lis at­si­du­ria tau po ko­jo­mis, ga­li gro­þë­tis pa­ no­ra­ma ir skrie­ti min­ti­mis á to­lá, ku­rio akys ne­pa­jë­gia ap­rëp­ti. Jei að bû­èiau ten áli­pæs, bû­èiau þvel­gæs á ry­tus, kur të­tis sa­kë ma­tàs Zalc­bur­gà. Bet ma­no lai­kais Ei­fe­lio bokð­to ne­bu­vo.

Të­vas mû­sø kon­cer­tus la­bai kruopð­èiai or­ga­ni­za­vo, ben­dra­vo su áta­kin­gais þmo­në­ mis, ku­rie pa­dë­da­vo pa­kvies­ti klau­sy­to­jø.

Jis ka­bi­no afi­ðas, spaus­di­no kvie­ti­mus, dë­ jo á laik­rað­èius skel­bi­mus, nuo­mo­jo pra­ban­ gias kon­cer­tø sa­les su pui­kiais in­stru­men­ tais, o svar­biau­sia – ti­kë­jo, kad pub­li­ka bus rim­ta ir ið­pru­su­si. Ne­ma­þai uþ­dirb­da­vo­me.

Kar­tà ap­si­dþiau­gë­me, kai ne­ti­kë­tai á sa­vo pi­lá mus pa­kvie­të ka­ra­lius Liud­vi­kas XV. Pir­ mà­jà 1764 me­tø die­nà gro­jo­me vi­sai jo ðei­ mai ir dva­rið­kiams. Ka­ra­liaus pi­lis Ver­sa­ly­je bu­vo ge­ro­kai di­des­në uþ Ðënb­ru­no rû­mus Vie­no­je, kur mes, jei pri­si­me­ni, kon­cer­ta­ vo­me Ma­ri­jai Te­re­sei. Èia ne­bu­vo ma­ty­ti nei pur­vo, nei el­ge­tau­jan­èiø al­ka­nø þmo­ niø. Gy­ven­da­mas ato­kiau nuo did­mies­èio, Liud­vi­kas XV iliu­zið­kai ti­kë­jo, kad jo ða­ly­je be­veik vis­kas pui­ku.

Rû­muo­se var­go­nais gro­jau tik sa­vo kom­po­zi­ci­jas. Klau­sy­to­jai nie­ko pa­na­ðaus dar ne­bu­vo gir­dë­jæ. Po kon­cer­to dau­ge­lis no­rë­jo su ma­ni­mi pa­si­kal­bë­ti ir su­si­pa­þin­ti ar­ti­miau. Ne vie­nam þy­miam mu­zi­kui tà va­ka­rà spau­dþiau ran­kà ir oriai link­èio­jau pri­im­da­mas svei­ki­ni­mus ir pa­dë­kas. Nuo ta­da pa­si­da­riau þi­no­mas ir Pa­ry­þiu­je. Prin­ co Kon­ti na­muo­se gro­da­mas pub­li­kai, ku­riai ma­no mu­zi­ka te­bu­vo ið­tai­gin­gos puo­tos prie­sko­nis ir ben­dra­vi­mo fo­nas, su­ si­màs­èiau, ar ðis be­ga­li­nis ma­ra­to­nas tu­ri ko­kià nors pras­mæ. Troð­kau gráþ­ti na­mo, bet të­vas ma­no no­rø ne­pai­së – juk te­bu­ vau ma­þas jo sû­nus. „Pa­ry­þiaus sim­fo­ni­jà”, ku­rià tur­bût esi gir­dë­jæs, su­kû­riau ge­ro­kai vë­liau, kai ðia­me mies­te ap­si­lan­kiau tre­èià kar­tà, o bû­da­mas sep­ty­ne­riø ar að­tuo­ne­riø me­tø jau tu­rë­jau ke­tu­rias so­na­tas kla­vy­rui ir ke­le­tà akom­pa­ni­men­tø smui­kui. n Pa­ren­gë Jur­gi­ta KAUB­RY­TË-ME­LIE­NË

LIETUVOS NACIONALINË FILHARMONIJA Gerb. p. Aud­ro­nei Nek­roðie­nei, þur­na­ lo “Mu­zi­kos ba­rai” vy­riau­sia­jai re­dak­to­rei Gerb. p. Li­nai Na­vic­kai­tei, þur­na­lo “Mu­zi­kos ba­rai” vy­riau­sio­sios re­dak­to­rës pa­va­duo­to­jai Gerb. p. Ri­mai Po­vi­lio­nie­nei, raðinio “Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ro 2003 me­tø se­zo­no ap­þval­ga” au­to­rei 2003-10-27 Nr. 01-02DËL RAÐINIO “LIETUVOS KAME­ RINIO ORKESTRO 2003 M. SEZONO APÞVALGA”

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nës fil­har­mo­ni­jos mu­zi­kai ir ad­mi­nist­ra­ci­ja la­bai ver­ti­na Jû­sø nuo­ðir­dø ir ne­leng­và dar­bà lei­ dþiant vi­sø Lie­tu­vos mu­zi­kø þur­na­là.

Esa­me pa­sto­vûs „Mu­zi­kos ba­rø” skai­ ty­to­jai ir ger­bë­jai, ku­rie lau­kia pa­si­ro­ dant kiek­vie­no nau­jo þur­na­lo nu­me­rio.

Ver­ti­na­me Jû­sø lei­di­ná kaip la­bai svar­bø in­dë­lá á Lie­tu­vos mu­zi­kos kas­die­ny­bæ ir is­to­ri­jà.

Ati­dþiai skai­to­me „Mu­zi­kos ba­rus”.

To­dël mums uþ­kliu­vo pub­li­ka­ci­jos “Lie­ tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ro 2003 me­tø se­ zo­no ap­þval­ga” (2003 m. rug­së­jo mën., au­to­rë - Ri­ma Po­vi­lio­nie­në) pa­bai­go­je ið­sa­ky­tos min­tys. Straips­nio au­to­rë ra­ ðo apie ma­est­ro Sau­liaus Son­dec­kio ið­reikð­tà pro­tes­tà, kad kon­cer­tø cik­las „Nak­ties se­re­na­dos” jam ir Lie­tu­vos ka­ me­ri­nio or­kest­ro di­rek­to­rei ne­þi­nant bu­ vo átrauk­tos á nau­jo fes­ti­va­lio „Pa­lan­gos va­sa­ros nak­tys” su­dë­tá. Tai në­ra vi­sið­kai tei­sin­gas tei­gi­nys, ta­èiau ne­si­im­si­me nag­ri­në­ti ðios is­to­ri­jos, pro­tes­tø ban­gos ir ki­tø da­ly­kø. Mus la­bai pa­pik­ti­no pas­ ku­ti­nis ra­ði­nio sa­ki­nys: „Pa­ra­dok­sa­lu, ta­ èiau „Pa­lan­gos va­sa­ros nak­tø re­kla­mi­në­ je afi­ðo­je tarp rë­më­jø net­gi ne­li­ko LKO me­ce­na­to lo­go­ti­po, ku­rio, ga­li­ma sa­ky­ti, dë­ka ðià va­sa­ra skam­bë­jo „Nak­ties se­re­ na­dos”. Ka­dan­gi straips­nio au­to­rë ne­nu­ ro­do, kie­no ði min­tis ar þo­dþiai, ga­li­ma spë­ti, kad ji pa­ti da­ro to­kià ið­va­dà.

Drás­ta­me pa­reikð­ti, kad: 1. Lie­tu­vos na­cio­na­li­në fil­har­mo­ni­ja su­da­rë su­tar­tá su fes­ti­va­liu „Pa­lan­gos va­ sa­ros nak­tys”, ku­rio­je bu­vo nu­ma­ty­ta, ko­kie teks­tai ir þen­klai bus spaus­di­na­mi lei­di­niuo­se.

2. Kon­cer­tø cik­las „Nak­ties se­re­ na­dos” vy­ko tik­rai ne LKO me­ce­na­to dë­ka.

3. Fil­har­mo­ni­ja, ku­ri yra „Nak­ties se­re­na­dø” ren­gë­ja (kar­tu su Pa­lan­gos mies­to sa­vi­val­dy­be) sa­vo lei­di­niuo­se - re­kla­mi­niuo­se skel­bi­muo­se, afi­ðo­se, sten­duo­se ir lanks­tu­kuo­se, re­kla­ma­vo LKO me­ce­na­tà.

4. Fil­har­mo­ni­ja pil­nai pa­den­gë kon­ cer­tø cik­lo „Nak­ties se­re­na­dos” ið­lai­das: ið­mo­kë­jo ho­no­ra­rus at­li­kë­jams, at­si­skai­

të uþ vieð­bu­èio, trans­por­to ir re­kla­mos ið­lai­das. Da­lá re­kla­mos ið­lai­dø pri­si­ë­më Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ro fon­das.

5. Nie­kur ne­bu­vo ir në­ra su­ma­ny­ta ar pa­ra­ðy­ta, kad „Nak­ties se­re­na­dos” vyk­tø LKO me­ce­na­to dë­ka. Tai­gi, dë­ ko­ja­me au­to­rei uþ pui­kià LKO veik­los ap­þval­gà, ta­èiau pra­ðo­me pa­neig­ti pas­ ku­ti­nia­me sa­ki­ny­je ið­sa­ky­tà tei­gi­ná.

Ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Egi­di­jus Mikðys

ATSAKYMAS Á LAIÐKÀ „DËL RAÐINIO “LIETUVOS KAME­ RINIO ORKESTRO 2003 M. SEZONO APÞVALGA”

LNF ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus E.Mik­ ðio ci­ta­ta: „Lie­tu­vos na­cio­na­li­në fil­har­ mo­ni­ja su­da­rë su­tar­tá su fes­ti­va­liu „Pa­ lan­gos va­sa­ros nak­tys”, ku­rio­je bu­vo nu­ma­ty­ta, ko­kie teks­tai ir þen­klai bus spaus­di­na­mi lei­di­niuo­se” ma­ne tie­siog pri­bloð­kë. Jei lig ðiol dar ti­kë­jo­mës, jog tai tik nesu­si­pra­ti­mas, da­bar aki­vaiz­du, jog LNF va­do­vy­bë su­da­rë ðià su­tar­tá vi­ sai „pa­mirð­da­ma”, jog tuo me­tu vyks­ta bû­tent LNF ren­gia­mas kon­cer­tø cik­las „Nak­ties se­re­na­dos”. „Nak­ties se­re­na­ dos” pra­si­dë­jo lie­pos 27 die­nà. Fes­ti­ va­lio ati­da­ry­mo kon­cer­tas, su­de­ri­nus su LNF, pa­skelb­tas rug­pjû­èio 1 die­nà.

Ne­jau­gi trys, tuo­met jau ávy­kæ “Nak­ties se­re­na­dø” kon­cer­tai, fil­har­mo­ni­jos va­ do­vy­bës nuo­mo­ne, ne­bu­vo ver­ti tap­ti Fes­ti­va­lio ati­da­ry­mu? Ki­tas klau­si­mas, jog tra­di­ci­ná ren­gi­ná “Nak­ties se­re­na­ dos”, ku­rios vyks­ta jau dau­giau nei tris de­ðimt­me­èius, átrauk­ti á nau­jai pri­sta­ to­mà fes­ti­va­lá be me­no va­do­vo þi­nios, ne­de­rë­tø. Bet tai jau mo­ra­lës klau­si­mai, ku­rie, re­gis, se­niai pa­mirðti. Pas­ta­ruo­ju me­tu va­do­vau­ja­ma­si tik nuo­sta­ta, kad vi­sos Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ro tei­sës pri­klau­so na­cio­na­li­nei fil­har­mo­ni­jai ir spræs­ti ga­li tik fil­har­mo­ni­jos va­do­vy­bë.

Tei­gi­nys, jog LNF pil­nai pa­den­gë kon­cer­tø cik­lo “Nak­ties se­re­na­dos” ið­lai­das, taip pat klai­din­gas, nes Lie­tu­ vos ka­me­ri­nio or­kest­ro pa­ra­mos fon­das pa­den­gë ne tik da­lá re­kla­mos ið­lai­dø, pro­gra­mø, pla­ka­tø, skel­bi­mø pa­ruo­ði­ mà bet ir mo­kë­jo at­li­kë­jams (di­ri­gen­tui B. Sken­de­ro­viè), den­gë ki­tas ið­lai­das (ka­ bi­no ten­tus, de­ri­no in­stru­men­tus).

Be abe­jo, vi­sa kon­cer­ti­në veik­la vyks­ ta pir­miau­sia vals­ty­bës fi­nan­sa­vi­mo dë­ka. Ta­èiau LNF tu­rë­tø jaus­ti di­des­næ pa­gar­bà vi­siems rë­më­jams, ku­riø in­dë­ lis, or­ga­ni­zuo­jant kon­cer­ti­næ veik­là yra tik­rai sva­rus. Po­þiû­ris á rë­më­jus, ku­ris ið­ryð­kë­jo ðià va­sa­rà, yra tie­siog ne­pa­ gar­bus. Su­pras­ti to­ká po­þiû­rá ga­lë­tum ne­bent tuo at­ve­ju, jei rë­më­jai skirs­to­mi á “sa­vus” ir “or­kest­ro”.

Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ro di­rek­to­rë Aud­ra Ke­niau­sy­të

KLAUSIMAI:

1. Re­þi­sie­rius, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to te­at­re pa­sta­tæs Dþ. Ver­dþio „Ri­ go­le­tà”. 2. Smui­ko gi­mi­nai­tis. 3. Dþia­zo dai­ni­nin­kë. 4. Kvar­te­tas, da­ly­va­væs gi­ta­ros fes­ti­va­ ly­je „Ðiau­rës pa­ðvais­të 2003”. 5. Au­to­ma­tiðkai skam­ban­tis for­te­pi­jo­nas. 6. Ita­li­jos mies­tas, nuo se­no gar­së­jàs sty­gi­niø in­stru­men­tø kû­rë­jais. 7. Vo­kie­èiø ro­man­ti­nës ope­ros pra­di­nin­ kas. 8. Al­te­ra­ci­jos þen­klas. 9. Mu­zi­kos kû­ri­nio au­to­riaus pa­sta­bos, nu­ro­dy­mai. 10. Vie­ta, kur vyks­ta Þ. Bi­zë „Kar­men” ant­ra­sis veiks­mas. 11. Pran­cû­zø kom­po­zi­to­rius, ope­ros „Fra Dja­vo­las” au­to­rius. 12. An­glø baþ­ny­ti­në gies­më cho­rui pa­gal Bib­li­jos ar ki­tus re­li­gi­nio tu­ri­nio teks­tus. 13. B. Ku­ta­vi­èiaus „Ug­nis ir ...”. 14. Ve­ne­ci­jos gon­do­li­nin­kø dai­na. 15.

Ko­me­di­nis sce­ni­nis mu­zi­kos kû­ri­nys. 16. Ope­ra, ku­rios prem­je­ra pra­dë­jo veik­ti Èi­ka­gos lie­ tu­viø ope­ra. 17. Ke­lin­tas ga­mos laips­nis yra kvin­ta? 18. Pje­së ið P. Èai­kov­skio cik­lo „Me­tø lai­kai”. 19. Mu­zi­ko­lo­gës Z. Li­sos tau­ty­bë. 20. J. Ðtrau­so ope­re­të „Vie­nos ...”. 21. Nau­jas Lie­tu­vos ra­di­jo ant­ro­sios pro­gra­mos pa­va­di­ni­mas. 22. Ro­ko gru­pë, kon­cer­ta­vu­si Vil­niu­je lap­kri­èio më­ne­sá, – „Def ...”. 23. Vie­na ið ne­kin­tan­èiø ka­ta­li­kø mi­ðiø da­liø. 24. Ta­li­ne pa­ga­ min­ti for­te­pi­jo­nai. 25. R. Vag­ne­rio ope­ros „Skra­jo­jan­tis olan­das” per­so­naþas. 26. Vy­tau­to V. Jur­gu­èio kom­pak­ti­në plokð­te­lë „... kau­kës”. 27. La­bai grei­to tem­po ita­lø liau­dies ðo­kis.

28. I. Baikð­ty­tës ir R. Li­pi­nai­ty­tës du­e­tas „... duo”. 29. Lie­tu­viø at­li­kë­jas, pel­næs ket­vir­tà­jà pre­mi­jà ðiø me­tø Kliv­len­do pia­nis­tø kon­kur­se. 30. Ka­ri­niø or­kest­rø fes­ti­va­lis Ðve­di­jo­je, ku­ ria­me rug­pjû­èio më­ne­sá da­ly­va­vo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nës gar­bës sar­gy­bos or­kest­ras. 31.

Fes­ti­va­ly­je „Gai­da 2003” skam­bë­jo ka­me­ri­në ope­ra „Skai­èiai ir ...”. 32. Dai­nø au­to­riaus ir at­li­kë­jo V. Bab­ra­vi­èiaus pseu­do­ni­mas. 33. A. Ponk­je­lio ope­ros „Lie­tu­viai” per­so­naþas. 34.

A. Ðën­ber­go vo­ka­li­nis cik­las „... Pje­ro”. 35. Vy­rø bal­sas. 36. Lie­tu­viø liau­dies pu­èia­ma­sis mu­zi­kos in­stru­men­tas.

Tei­sin­gà at­sa­ky­mà su­þi­no­si­te pa­ei­liui su­ra­ðæ su­nu­me­ruo­tas rai­des.

Su­da­rë Vik­to­ras PAU­LA­VI­ÈIUS ATSAKYMAI á kryþiaþodþio, spausdinto 2003 metø spalio numeryje, klausimus 1. „Gegutë”. 2. Dubysa. 3. Per. 4. Dur. 5. Kelias. 6. „Ðaulys”. 7. Staiga. 8. Kanari. 9. „Nemunas. 10. Strykas. 11. „Zorba”. 12. Registras. 13. Uvertiûra. 14. Benas. 15. „Vydraga”. 16.

Grave. 17. Flora. 18. Menas. 19. Chota. 20. „Pûkas”. 21. Konsonansas. 22. Sonoristika. 23. „Ludus”. 24. Stereo. 25. Maksas. 26. Himnas. 27. Diskas. 28. Tautà. 29. Kardais. 30. Liora.

31. Glasas. 32. „Smokie”. 33. Regalas. 34. Barokas. 35. Tai. 36. Fis. IÐ SUNUMERUOTØ LANGELIØ: SUDERINTI SMUIKÀ

Muzikos barai /63

Muzikø sàjungoje LMS renginiai Lapkrièio 24 d.

Rietavo L. Ivinskio vidurinëje mokykloje ávyko koncertassusitikimas su Kauno muzikinio teatro soliste Sabina MARTINAITYTE, aktore Rûta STALILIÛNAITE ir pianiste Audrone EITMANAVIÈIÛTE. Buvo atlikta lietuviø autoriø kûriniø programa “Giesmë suskambo”.

Lapkrièio 27 d.

Kurðënø ir N. Akmenës muzikos mokyklose surengtas koncertas-susitikimas su Klaipëdos senosios muzikos ansambliu “VENTUS MARIS” (vadovas Vidmantas Sadauskas).

Þo­dis ið­ëju­siam Dzû­ki­jos ðir­dy­je – Dau­gø mies­te­ly­je – prieð 52 me­tus gi­mæs þy­mus bir­by­ni­nin­kas, Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos pro­fe­so­rius An­ta­nas Smols­kus bu­vo ir liks mû­sø ðir­dy­se kaip nuo­ðir­dus, gy­ve­ni­mo dþiaugs­mo ku­pi­nas, nau­jø kû­ry­bi­niø idë­jø kû­rë­jas, ið­aræs vie­nà gi­liau­siø va­gø mû­sø liau­dies in­stru­men­ti­nës mu­zi­kos ba­ruo­se.

Jis sky­në­si ke­lià á Lie­tu­vos mu­zi­kos olim­pà sa­vo jë­go­mis, ne­stum­da­mas ki­tø, prie­ðin­gai, ska­tin­da­mas ko­le­gas mu­zi­kan­tus, kom­po­zi­to­rius at­ver­ti bir­by­nei ke­lius á Lie­tu­vos ir pa­sau­lio sce­nas, ára­ðø stu­di­jas, ori­gi­ na­liø mu­zi­kos pro­jek­tø erd­væ.

Nuo stu­di­jø me­tø A. Smols­kus uþ­ëmë pir­mau­jan­ èio bir­by­ni­nin­ko po­zi­ci­jà. Tai liu­di­ja tarp­tau­ti­niø kon­ kur­sø di­plo­mai, ne­áti­kë­ti­nai ak­ty­vi, per vi­sà pa­sau­lá nu­si­drie­ku­si, kon­cer­ti­në veik­la.

Ket­ve­rius me­tus jis ëjo Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­ jos liau­dies in­stru­men­tø ka­ted­ros ve­dë­jo pa­rei­gas, nuo 1995 me­tø – pro­fe­so­rius.

A.Smols­kus bu­vo nuo­lat ku­pi­nas nau­jø kû­ry­bi­niø pla­nø. Jo dia­pa­zo­nas – tie­siog stul­bi­nan­tis: nuo fil­mo “Lie­tu­viø bir­by­në ir ar­më­nø du­du­kas”, tau­ti­nës mu­ zi­kos an­sam­blio “Þvel­sa” pro­gra­mø, iki ðiuo­lai­ki­nio dþia­zo pro­jek­tø. A. Smols­kaus ir P. Vyð­niaus­ko ar­cha­ jið­kos bir­by­nës ir mo­der­naus sak­so­fo­no der­mæ gir­dë­jo vi­sas pa­sau­lis.

Ak­so­mi­nis An­ta­no Smols­kaus bir­by­nës temb­ras pri­ mins ga­bø kû­rë­jà, pe­da­go­gà, ádo­mø ir links­mà þmo­gø, su ku­riuo kiek­vie­nas pa­ben­dra­vi­mas pa­kel­da­vo nuo­tai­ kà, ska­tin­da­vo kur­ti ir gy­ven­ti.

Su­si­tik­si­me su An­ta­nu jo nuo­lat skam­ban­èio­je mu­ zi­ko­je, kny­go­se, ára­ðuo­se, vaiz­duo­se. Tas pri­si­mi­ni­mas tai ir bus ge­riau­sias kû­rë­jo áver­ti­ni­mas, jo am­þi­nas pa­ min­klas.

Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­de­mi­jos liau­dies in­stru­men­tø ir akor­de­o­no ka­ted­ra

Muzikos barai /64

Gruodþio 8 d.

Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykloje rengiamas koncertas-susitikimas su tarptautiniø konkursø, festivaliø ir Nacionalinës premijos laureatu saksofonininku Petru VYÐNIAUSKU ir gitaristu Vladimiru KAPLANU. Programa – “Dþiazo stiliumi”.

Gruodþio 8 d.

Panevëþio konservatorijoje

ir Pasvalio muzikos mokykloje rengiami koncertai-susitikimai su SOSTINËS VARIO KVINTETU – Algirdu Januðevièiumi ir Sauliumi Þvirbliu (trimitai), Mariumi Rancovu (valtorna), Vygantu Ðilinsku (trombonas) ir Dariumi Baþanovu (tûba).

Gruodþio 8, 9, 15 d.

Jonavos meno mokykloje, Këdainiø muzikos mokykloje, Utenos Dauniðkio gimnazijoje ir Alytaus muzikos mokykloje rengiami koncertai-susitikimai su perkusijos virtuozu Pavelu GIUNTERIU. Dalyvauja Ingrida Giunter (fortepijonas).

Gruodþio 11, 12 d.

Salantø ir Plungës meno mokyklose, Kelmës ir Tauragës muzikos mokyklose rengiami koncertai-susitikimai su dainininke Rasa JUZUKONYTE ir pianiste Auðra Motuziene.

Gruodþio 14 d.

Vilniaus rotuðëje 16 val. rengiama popietë su dainininke Rasa JUZUKONYTE. Dalyvauja Laimonas Pautienius (baritonas) ir Auðra Motuzienë (fortepijonas). Popietæ veda Justa Adomonytë.

LMS skiltis parengë R. Þigaitis

JUBILIEJINES SUKAKTIS ÐVENÈIA: Obojininkas, kanklininkas, profesorius Pranas STEPULIS (gruodþio 14 d.)

Pianistë, vargonininkë, Nacionalinës M. K. Èiurlionio menø mokyklos mokytoja ekspertë Vida PREKERYTË (sausio 12 d.)

Á LIETUVOS MUZIKØ SÀJUNGÀ ÁSTOJO Choro dirigentas, VÐÁ “Tarptautinis M. K. Èiurlionio konkursas” sekretorius Arûnas SIMAÐKA

Lietuvos muzikø sàjungos vadovybë, nariai liûdi dël iðkilaus Lietuvos menininko, profesoriaus Antano SMOLSKAUS

ankstyvos mirties ir nuoðirdþiai uþjauèia velionio þmonà, dukras bei artimuosius.

PADËKA Dëkojame visiems ávairiø þanrø kolektyvams ir atlikëjams, raiðkiu, paveikiu menu kûrusiems áspûdingà ðventæ “DIDYSIS MUZIKØ PARADAS 2003”.

Didelës Jums kûrybinës sëkmës.

Nuoðirdþiai aèiû ðià neeilinæ muzikos puotà padëjusiems rengti ðventës rëmëjams: Didþiajam rëmëjui AB “LIETUVOS TELEKOMAS” p. Tapio Paarma p. Gintautui Þinteliui Pagrindiniam rëmëjui UAB “MERKO STATYBA” p. Tiit Ottis p. Gintarui Babièui Informaciniams rëmëjams LIETUVOS RADIJUI IR TELEVIZIJAI p. Kæstuèiui Petrauskiui p. Rimgaudui Geleþevièiui p. Ðarûnui Kalinauskui Dienraðèiui “LIETUVOS RYTAS” p. Algimantui Budriui Rëmëjams: UAB “GARSØ PASAULIS” p. Vytautui Vainikoniui UAB “HRONAS “ p. Gintautui Kalinauskui UAB “BENNET DISTRIBUTORS” p. Stephen Magliula UAB “SAMPO BANKAS” p. Gintautui Galvanauskui UAB “WEST EXPRESS” p. Arkadijui Maizeliui SAULIAUS KAROSO FONDUI p. Birutei Karosienei CLEAR CHANNEL p. Artûrui Ðtaudei UAB “FLEXPRO” p. Gintarui Kairevièiui UAB “MAP LIETUVA” p. Egidijui Suslavièiui UAB “TAURAKALNIS” p. Irenai Èereðkienei Personalinei LAIMUÈIO RUKÐIO ámonei Visokeriopos sëkmës visuose Jûsø darbuose ir sumanymuose nuoðirdþiai linki Lietuvos muzikø sàjungos prezidentas prof. Rimvydas Þigaitis Lietuvos muzikø sàjungos vadovybë

Nuo rugsëjo 29 dienos transliuojama nauja Lietuvos radijo stotis Klasika. Ðiokiadieniais nuo 7 iki 10 val. ryto nauja muzikinë kultûros laida „Ryto allegro” populiarios klasikos ir puikaus dþiazo fone supaþindins su aktualiausiomis kultûros naujienomis ir ádomybëmis ið Lietuvos ir pasaulio. Ðiokiadieniais 10 ir 11 val. – analitinës laidos apie ávairiausias kultûros gyvenimo apraiðkas. Ðiokiadieniais 12.10 – tiesioginiø pokalbiø ir diskusijø laidos “Homo cultus”, kurias veda penkios asmenybës: „Lietuvos ryto” kino apþvalgininkas Saulius Macaitis, dailininkas Linas Katinas, raðytoja Vanda Juknaitë, istorikas Egidijus Aleksandravièius, menotyrininkas Virginijus Kinèinaitis.

15 val. Euroradijo koncertas – geriausia Europos muzika.

19 val. Pasaulio ir Lietuvos koncertø salëse – þymiausiø atlikëjø koncertai garsiausiose pasaulio salëse, Lietuvos muzikø kûriniø kûriniø tiesioginës transliacijos.

21 val. Vakaras su knyga – literatûros naujienos ir klasika.

21.30 Operissimo – pusvalandis muzikinio teatro mëgëjams.

23 val. Dþiazo valanda

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Vilniaus g. 41, 2001, tel./faks. 262 24 06

G.Verdi “Rigoletas” 1932 m. Dirigentas - Stasys Ðimkus, reþisierius - Teofanas Pavlovskis. Kairëje Hercogas – Aleksandras Kutkus.