Mb 2003 3 4 is

www.muzikosbarai.lt

2003 KOVASBALANDIS Vyriausioji redaktorë Audronë NEKROÐIENË Vyr. redaktorës pavaduotoja Lina NAVICKAITË Numerá parengë redaktorë Lina NAVICKAITË Redaktoriai Rimtautas GARNELIS

barai

Redakcinë taryba: R.Þigaitis (vadovas), V.Gerulaitis, G.Kuprevièius, L.Navickaitë, M.Urbaitis, Þ.Ramoðkaitë, A.Nekroðienë Dailininkas Arvydas NEKROÐIUS Virðelyje Michailo Raðkovskio nuotr.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su straipsniø autoriø nuomone.

2003 KOVAS-BALANDIS Gedimino pr. 32 - 2, 2001 Vilnius 262 30 43, 212 16 15, 263 62 30. Faksas: 2120302 NR.3-4 (302-303) Telefonai: Elektroninis paðtas: zurnalas@muzikosbarai.lt, Lietuvos muzikø sàjungos leidinys, leidþiamas nuo 1931m.

lina@muzikosbarai.lt SL 203A. OFSETINË SPAUDA. 8 SP. L. SPAUSDINO PETRO KALIBATO ÁI "PETRO OFSETAS", ÞALGIRIO G. 90, VILNIUS. UÞS. NR.139. TIRAÞAS 2000 EGZ. INDEKSAS 5216.

ISSN 1392-4966

Turinys Apie muzikà ir tikëjimà 1 p.

J.Skiotytë Vilniaus kvarteto gastrolës 3 p.

K.Rupeikaitë Baþnyèios tëvai apie muzikos instrumentus 4 p.

K.Rupeikaitë Giedojimo reikðmë pirmøjø krikðèioniø susirinkimuose 7 p.

R.Zubovas Apie ðventøjø bendravimà 10 p.

K.Rupeikaitë Muzika iðreikðti tikëjimà 13 p.

B.Leðèinska-BaublinskienëRetos progos 14 p.

Pokalbis su Sergejumi Larinu 14 p.

J.Janulytë Ið M.Ðvëgþdos ir M.Baèkaus koncerto 15 p.

V.Markeliûnienë Virtuoziðkumo ir vaizduotës sûkury 16 p.

B.Leðèinska-BaublinskienëMuzika tarp “vakar” ir “rytoj” 17 p.

T.Bakuèionis Richardas Straussas ir Arnoldas Schönbergas 18 p.

E.Grigaliûnaitë, M.Dvarionaitë Dar negirdëtas Witoldas Lutoslawskis 18 p.

T.Bakuèionis Andriaus Þlabio pianizmas… 19 p. Þ.Ramoðkaitë Vytautas Sondeckis suþavëjo tëvynainius 20 p.

T.Bakuèionis Egidijus Buoþis: spontaniðki dialogai tæsiasi 21 p.

R.Povilionienë Vienos klasika ir ðiuolaikinë muzika 21 p. Þ.Ramoðkaitë J.Baðmetas pristatë Gijos Kanèelio “Styx” 22 p. Þ.Ramoðkaitë “Kaskados” kopia pripaþinimo laiptais 23 p.

L.Sugintienë Deðimt Maþosios Lietuvos simfoninio orkestro metø 24 p.

L.Navickaitë Tarnystë menø mûzoms 26 p.

A.Juodelienë Kai kurios Lietuvos muzikos akademijos istorijos datos... 31 p.

A.Motuzienë Apie LMA – jos vadovai 34 p.

J.Adomonytë – Ðlekaitienë Ne antrieji, o pirmieji namai 46 p.

T.Bakuèionis Filharmonijos byla (2) 48 p.

R.Gaidamavièiûtë Kutavièiaus “Lokys” – kompaktinëje plokðtelëje 52 p.

E.Gedgaudas Panteizmo apoteozë 53 p.

Panorama 54 p.

L.Jonuðienë Osterklang – Velykø garsai 60 p.

A.Listavièiûtë Mariss Jansonas – vyriausiasis “Concertgebouw” dirigentas 63 p.

L.Navickaitë Kaip kuria atlikëjai ir kà groja kompozitoriai? 64 p.

J.Finkelðteinas Mirë Marcelis Prawy 67 p.

A.Ruzgaitë “Carmina burana” teatro scenoje 68 p.

A.Ruzgaitë Neeilinis “Don Kichoto” spektaklis 69 p.

A.Bota Kinø opera 70 p.

J.Finkelðteinas Apie genialø raudonplauká kunigà, jo muzikà ir negandas 75 p.

R.Gruzdaitienë Birbynës ir saksofono duetas: naujas þvilgsnis á senà muzikà 77 p.

J.Kaubrytë-MelienëMano vardas Volfgangas Amadëjus Mocartas 78 p.

Lietuvos muzikø sàjungoje 80 p.

Kaina 5 Lt 20 Lt su CD Prenumeratoriams su CD 10 Lt

Kinø opera 70 p.

LIETUVOS MUZIKOS AKADEMIJAI 70 26 p.

Osterklang Velykø garsai 60 p.

"Nukryþiuotasis" ið parodos Krikðèionybë Lietuvos mene. Taikomosios dailës muziejus.

Michailo Raðkovskio nuotr.

Redakcijos þodis

apie Muzikà ir tikëjimà Tikiu, kad menas ir muzika kyla ið Dievo ir gyvena visø apðviestø asmenybiø ðirdyse...

Richardas Wagneris

B

undanèios gamtos akivaizdoj laukdami Velykø “Aleluja” giesmës pirmà kartà “Muzikos baruose” atsigræþëme plaèiu ir atviru þvilgsniu á muzikà, tokiai pro p rogai labiausiai tinkanèià. Vilniaus kvarteto pakviesti drauge iðgyventi Josepho Haydno “Septynis paskutinius mûsø Iðganytojo þodþius ant kryþiaus”, buvome supaþindinti ir su ðviesia asmenybe Ekscelencija Ambasadoriumi Ispanijos Karalystëje Vytautu Antanu Dambrava bei jo esë “Septyni þodþiai”.

Septyniø sonatø op. 51 “Septyni paskutiniai mûsø Iðganytojo þodþiai ant kryþiaus (“Die sieben letzten Worte unseres Erlösers am Kreuz”) sukûrimo istorija gana neáprasta. 1785 m. kompozitorius gavo ið Ispanijos laiðkà, kuriame Kadiso katedros kardinolas praðë paraðyti muzikà Didþiojo penktadienio baþnytinei liturgijai. Kûrinyje turëjo bûti septynios dalys, atliekamos pakaitomis su prieðmirtinius Kristaus priesakus aiðkinanèio ir skelbianèio vyskupo pamokslu.

Muzika turëjo sustiprinti kiekvieno ið septyniø “þodþiø” emociná poveiká. Taip atsirado J.Haydno kûrinys - septynios sonatos instrumentiniam ansambliui (smuikai, puèiamieji ir timpanai) su áþanga ir pabaiga. Netrukus kompozitorius ciklà pritaikë styginiø kvartetui.

Introdukcijos ir septyniø sonatø muzika jaudina nuoðirdumu, gilumu, iðradingumu, tragiðku patosu. Po sonatø einàs þemës drebëjimo vaizdas - áspûdinga dramatinë kûrinio kulminacija. Ðis muzikinis paveikslas trunka gana trumpai, taèiau yra labai ekspresyvus, dramatinis ir nepraradæs emocinës jëgos iki ðiø dienø. Þavi tai, kad kompozitorius sugebëjo paèiomis paprasèiausiomis priemonëmis perteikti septyniø Kristaus þodþiø emociná turiná, ir tai, kad visø daliø muzika tokia natûraliai ðirdinga.

Puiki, deðimt meèiais brandinta Vilniaus kvarteto inter pretacija ðiais metais uþfik suota CD. Itin dþiugu, kad ðiam leidi niui ypatingà dëmesá skyrë Vytautas Anta nas Dambrava, maloniai sutikæs perskaityti savo esë “Septy ni þodþiai” fragmentus tarp sonatø.

Diplomatijos Mozartas – taip iðraiðkingai ir talpiai ávardintas Ekscelencija Ambasadorius Ispanijos Karalystëje Vytautas Antanas Dambrava knygoje “Ðirdis - Lietuva”.

Prel. Pranas Gaida-Gaidamavièius “Tëviðkës þiburiø” redaktorius (Kanada) bene iðsamiausiai pateikia V.A.Dambravos gyvenimo akcentus: Norint geriau iðvysti Vytauto Antano Dambravos minties ir veiklos spektrà, visø pirma reikia paþvelgti á jo gyvenimo kelià,

vedantá ið Gudijos per Lietuvà á Austrijà, Ðiaurës bei Pietø Amerikà, Azijà ir Ispanijà.

Tai - neramios sielos aðtuoniø deðimtmeèiø kelias.

Dr. V.A.Dambrava iðvydo ðá pasaulá 1920 m. Gudijoje, patriotiðkoje lietuviø ðeimoje, kuri vëliau persikëlë á nepriklausomà Lietuvà. Baigæs Utenos gimnazijà, V.A.Dambrava studijavo teisæ Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1943 m. Austrijoje apgynë teisës mokslø daktaro disertacijà.

Dr. V.A.Dambrava taip pat domëjosi meno pasauliu, ypaè muzika. Mokësi Vilniaus muzikos mokykloje, studijavo Zalcburgo Mozarteumo vasaros muzikos akademijoje, lankë Vytauto Didþiojo universiteto teatro ir Vilniaus aukðtesniàjà vaidybos meno studijas.

Pokario metu gyvendamas Austrijoje, dr. V.A.Dambrava ëmësi pedagoginës praktikos lietuviø gimnazijoje ir þurnalistinës veiklos laikraðtyje “Tëvynën”. Persikëlæs á Amerikà, aktyviai ásitraukë á lietuviø visuomeninæ veiklà, bendradarbiavo spaudoje. Þurnalistinë veikla nuvedë dr. V.A.Dambravà ir á Jungtiniø Amerikos Valstijø diplomatinæ tarnybà. Dirbdamas amerikieèiø informacijos tarnyboje, kurá laikà gyveno Vietname ir tenykðèiame universitete dëstë vokieèiø

Joseph Haydn’s The Seven Last Words of our Saviour from the Cross In 1785, Haydn received a letter from Spain, in which a canon of the cathedral in Cádiz asked him to compose instrumental music for the liturgy of Good Friday. The seven movements of the composition had to separate the sermons of a bishop preaching on the Seven Last Words of Christ, and the music had to intensify the emotional effect of each of the words. Thus the composition – seven sonatas with introduction and finale for instrumental ensemble (violins, winds and timpani) – came into being. The Seven Last Words was first performed in 1876 and has enjoyed immense popularity since then. Shortly afterwards, the composer arranged it for string quartet and almost simultaneously a piano transcription was published. About ten years later, Haydn remade the composition into an oratorio with soloists, choir and orchestra.

It was the enormous popularity of this music that determined such a variety of its external form. It touches everyone with sincerity, depth, inventiveness and tragic pathos. After the Sonatas, there comes the Earthquake section, an impressive dramatic culmination of the whole composition.

This short musical picture is so expressive and dramatic that it has lost none of its emotional power until nowadays.

Muzikos barai /1

kalbà. Per kelis deðimtmeèius dr. V.A.Dambravai teko dirbti Vokietijoje, Bolivijoje, Meksikoje, Argentinoje, Salvadore, Hondûre, Brazilijoje.

Visur dr. V.A.Dambrava pasiþymëjo nepaprastu darbðtumu, áþvalgumu. Jo iðskirtiniai gabumai iðryðkëjo persikëlus jam gyventi á Venesuelà. Kai atkûrusi nepriklausomybæ Lietuva dr. V.A.Dambravà paskyrë savo ambasadoriumi, jis rado dar paveikesnius ir platesnius kelius ne tik á Venesuelos valdþios virðûnes, bet ir á tarptautinæ diplomatijà. Ðalia dr. V.A.Dambravos politiniø, moraliniø, kultûriniø, diplomatiniø tekstø rikiuojasi ir ne maþiau reikðmingi, átaigûs teologiniai.

Ypaè imponuoja “Septyni þodþiai”. Tai meditacinio pobûdþio apmàstymai apie septynis Kristaus þodþius baigiant þemiðkàjà misijà. Tuose apmàstymuose virpëte virpa autoriaus ðirdies teologija. Ji buvo sukurta religinei Venesuelos radijo programai, vëliau iðspausdinta ir iðleista atskira knygele, kuri sulaukë net trijø leidimø.

Dr. V.A.Dambravos apmàstymø teologija nëra mokslinë - ji ið tikinèios ðirdies iðtryðkusi, dël to tokia gyva, sminganti á skaitytojø ðirdis.

Toje paèioje knygoje radau ir muzikës Vilijos Aleknaitës Abramikienës minèiø: Visà savo gyvenimà V.A.Dambrava priklausë katalikiðkajam lietuviø iðeivijos sparnui, ir tai nëra atsitiktinumas. Lietuviø diplomatijos Mozartas neabejotinai yra iðtikimas katalikø tikëjimo riteris. Ðventumas - jo nuolatinio ilgesio ir adoravimo sritis. Neteko sutikti kito þmogaus - netgi tarp dvasiðkiø - kuris bûtø perskaitæs tiek knygø ávairiomis jam prieinamomis pasaulio kalbomis apie praëjusiøjø ir mûsø laikø ðventuosius. Ðia tema su ambasadoriumi galima kalbëtis valandø valandas, prarandant laiko pojûtá.

Jo santyká su Dievu pavadinèiau charizmatiðku. “Man gera tikëti, - pakiliai sako ambasadorius, - tikëdamas að jauèiuosi kaip vaikas!” Arba: “Tikëti - tai pasitikëti!”

Didelë laimë tokiai aistringai gyvenimà mylinèiai sielai turëti atramà danguje... Þvelgdamas á ambasadoriø, nejuèia prisimeni ðv. Tomo Akvinieèio tezæ, kad “Dievuje nëra nieko prievartinio arba prieðingo prigimèiai”. Pats V.A.Dambrava jà turbût atkartotø lotyniðkai, kalba, kurios nuo savo teisës studijø laikø jis nepamirðo: Quad in Deo nihil est violentum neque praeter naturam... *** Skambanti muzika - ir jà praturti nantis þodis. Átaigus þodis - ir jam papildomø prasmiø suteikianti muzika. Apie tokias sàsajas svajojome seniai. Itin dþiaugiamës, kad pirmasis “skambanèios knygos”

Muzikos barai /2

leidi nys skiriamas Velykø temai. Tiki mës, kad V.A.Dambravos esë prasmës naujai prabils á mûsø skaitytojus, lydi mos J.Haydno muzikos. *** Ið Vytauto Antano Dambravos Septyniø þodþiø:

Ávadas Kryþiaus kelyje Dievas - Visatos Kûrëjas - pasireiðkë kaip Atpirkimo Dievas.

Visatoje per amþiø amþius tiktai Kristus pilnai atsilygino amþinajam Tëvui uþ Jo meilæ. Dievas, kuris sulaikë Abraomo rankà, pakeltà prieð savo sûnø, paaukojo Jëzø, nepaþinusá nuodëmës, kad duotø þmonijai vienintelá ir nepakartojamà tikrosios aukos ir meilës pavyzdá. Kurdamas þmogø pagal savo atvaizdà, Vieðpats, Ðvenèiausioje Trejybëje vienas, dalyvavo atpirkimo vyksme.

Kalvarijos kely, neðdamas visø laikø þmonijos nuodëmiø kryþiø, Jëzus krito tris kartus po sunkia mûsø nusidëjimø naðta.

Dieviðkajame plane trys dalykai, buvæ Kristaus kritimø prieþastis, buvo ir mûsø atpirkimo prieþastis. Vietoj neklusnaus vyro Adomo buvo naujasis Adomas - Kristus; vietoj iðdidþios moters Ievos buvo nauja kuklioji Ieva - Nekalèiausioji Mergelë Marija; ir vietoj uþdrausto rojaus medþio - kryþiaus medis. Jëzaus kraujas, kuris ið tikro buvo jo motinos kraujas, sujungë dangø ir þemæ dieviðkojo paklusnumo ir atsidavimo þodþiu: “Fiat!” - “Tebûnie Tavo valia!”

Kiekvienas mûsø atëjome á ðá pasaulá gyventi. Kristaus gyvenimas ëjo prieðinga kryptimi: mirtis buvo Jo atëjimo prieþastis.

Dël to Ðventasis Raðtas Já vadina “Avinëliu, paaukotu nuo pasaulio pradþios”. Jëzaus mirtis buvo aukðèiausias dieviðkosios aukos áprasminimas. “Niekas man neatims gyvenimo, tik að pats já paaukosiu”. Uþ mus, kaltuosius.

Vieðpats Jëzus Kristus prabilo septynis kartus nuo kryþiaus. Niekad þmonijoje nebuvo pamokslininko, prilygstanèio mirðtanèiam Kristui, nei tokiø tikinèiøjø, kaip Kristaus papëdëje, ir niekuomet nebuvo tokio pamokslo, kaip paskutinieji septyni þodþiai nuo kryþiaus.

Kilnioje kanèios valandoje paskutiniø atodûsiø þodþiais Jëzus kvietë visus savo vaikus prie kryþiaus sakyklos. Kiekvienas mûsø iðganymui tartas Jo þodis buvo paliktas atminimui ir kartojimui per visus istorijos amþius. Kalvarijos aukoje kunigas ir auka buvo pats Dievas, tapæs þmogumi, nekaltas ir nekaltai pradëtas; altorius buvo kryþius, o aukos vaisius - pasaulio iðganymas. Septyni þodþiai buvo uþraðyti keturiø evangelistø tokiu bûdu: pirmieji du

þodþiai - ðventojo Luko. Ðis evangelistas buvo gydytojas, lydëjæs Pauliø kelionëse pagonims atversti. Treèiasis Kristaus þodis buvo uþraðytas ðventojo Jono; ketvirtasis - ðventøjø apaðtalø Mato ir Morkaus, lydëjusiø ðventàjá Petrà Evangelijos misijose.

Penktasis ir ðeðtasis þodþiai nuo kryþiaus - apaðtalo ðventojo Jono ir paskutinis, septintasis þodis - ðventojo Luko.

Ketvirtasis þodis nuo kryþiaus - “Mano Dieve, mano Dieve, kodël mane apleidai” - reikalauja paaiðkinimo. Ði jaudinanti Kristaus aimana, rodanti ðiurpià jo vienatvæ, ir ðiandien jaudina daug krikðèioniø. Kà tas aitrus ðauksmas turëjo reikðti? Gal Jëzus nenorëjo mirti? Ar Jis nepagalvojo, kad nutrûko Jo ryðys su Tëvu? O gal baiminosi, kad su Jo mirtimi baigsis visas iðganymo darbas?

Mums svarbu atsiminti, kad ketvirtasis þodis yra dvyliktosios Dovydo psalmës pradþia. Taigi Jëzus ant kryþiaus atkartojo psalmës þodþius. Toji psalmë prasideda nevilties tonu, bet baigiasi galingu Dievo galybës patvirtinimu. Teologijos màstytojai toká aiðkinimà laiko tikslesniu mûsø Vieðpaties minties ir jausmø apibûdinimui, vartojant tos psalmës þodþius ðiam šauksmui.

Pirmaisiais trimis þodþiais Jëzus, Dieviðkasis Mokytojas, mums priminë tris kilniàsias dorybes: gailestingumà prieðams, uþuojautà kenèiantiems ir meilæ mûsø tëvams. Kitais keturiais Jis mums áspaudë irgi ne maþiau reikalingas vertybes: nusiþeminimà, kantrybæ, iðtvermæ ir paklusnumà.

Iðganytojo þodþiai nuo kryþiaus turi mûsø ðirdis pripildyti Dievo meilës, turtingà - gailestingumo ir Nekalèiausiosios Mergelës Marijos motiniðko ðvelnumo.

Susikaupæ apmàstykime septynis Jëzaus þodþius nuo kryþiaus. Þvelgdami á Kalvarijos kryþiaus medá, áþiebkime pasauliui naujos vilties kibirkðtá.

Tegul mûsø Dieviðkasis Iðganytojas veda visus, kurie skaitys ðias mintis, per maldà ir atgailà - á atsivertimà. Tegul ðie apmàstymai, kuriuose sutelkti Ðventojo Raðto þodþiai, ðvento Roberto Belaramino, arkivyskupo Fulton Sheen mintys ir Marijos Valtortos regëjimø trumpos iðtraukos (juos paskelbti leido popieþius Pijus XII) bei kiti pasisakymai, skatina ieðkoti amþinosios laimës, padëdami artëti prie Jëzaus Kristaus kryþiaus mûsø þemiðkoje kelionëje.

Gyvenime kryþius turi bûti visa ko centras. Karðtai melskimës prieðais Jëzaus kanèios ir mûsø iðganymo kryþiø, ið kurio trykðta gausios malonës. n

VILNIAUS KVARTETO GASTROLËS

Valsty binis Vilniaus kvar tetas - Audronë Vainiûnaitë, Ar tûras Ðilalë, Girdutis Jakaitis ir Augustinas Vasiliauskas - jau sausio 1-àjà po Naujø jø metø sutikimo ðventës nutilusiame mieste rengësi naujam koncer tiniam sezonui, kuris kolek ty vui prasidëjo kità dienà. Sausio 2-àjà Vilniaus kvar-

tojai, dar koks ðimtas norinèiø jø á koncer tà nepateko. Po koncer to daugelis amerikieèiø mums sakë, kad atkreipti tokio prestiþinio dienraðèio kritikø dëmesá, ir dar palankø, tik rai retas daly kas. Teliko pasidþiaugti ðia puikia recenzija, kuri visoje Amerikoje padarë didþiulæ reklamà”.

Taip puikiai áver tintas Niujorke, ir kituose Amerikos miestuose Vilniaus kvar tetas paty rë didþiulæ sëk mæ, jo laukë susidomëjusiø klausy tojø bûriai. Jau sausio 7-àjà ansamblis koncer tavo Èikagoje, Pasaulio lietu viø centre. Bu vo atlik ti Èiurlionio, J.Gruodþio, F.Schuber to, R.Schumanno kvar tetiniai opusai. Pasak Vasiliausko, “ðiame koncer te vël lydëjo sëk më.

Pasirodo, jame mûsø klausë labai svarbus vady bininkas, kuris vëliau priëjæs praðë at siøsti kuo daugiau medþiagos apie mûsø veik là, áraðø ir ateityje þadëjo suorganizuoti Amerikoje koncer tø”.

Sausio 9 d. kvar tetas grojo Los Andþelo ðv. Kazimiero baþnyèioje ir vieno savo globëjo Amerikos lietu vio pri vaèioje aplinkoje. Ðiuose koncertuose, be uþsienio klasikos ðedev rø - W.A.Mozar to, Schuber to, L. van Beethoveno kûriniø, - kvar tetas propagavo ir lietu viðkà muzikà. “Stengëmës groti kuo daugiau Lietu vos kompozitoriø opusø. Su dideliu dëmesiu visi klausësi J.Naujalio, K.Vasiliauskaitës, J.Gruodþio kûriniø. O didþiausio susidomëjimo sulaukë Èiurlionio muzika, apie kurià amerikieèiai kalbëjo kaip apie unikalià Lietu vos legendà”, - sakë kvar teto nariai.

Paskutinis ðios turnë koncer tas skambëjo San Franciske. Èia Vilniaus kvar tetas bu vo átrauk tas á didþiulio kamerinës muzikos festi valio programà. Áspûdþius ið San Francisko pasakoja kvar teto smuikininkas Ðilalë:

Vilniaus kvartetas “New York Times” puslapiuose “Carnegie Hall” progamëlë Po koncerto su Golda VainbergTatz

tetas grieþë savo rëmëjams - Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondui bei UAB Medicinos bankui, o sausio 3-iàjà ið vy ko á koncer tinæ turnë po Jungtines Amerikos Valstijas. Ði kelionë po JAV, trukusi dvi savaites, kvar tetui jau ðeðtoji ir itin sëk minga. Sausio 5 d. Vilniaus kvar tetas koncer tavo, ko gero, ne vieno atlikëjo svajoniø scenoje - Niujorko “Carnegie Hall” Maþojoje salëje. Èia pirmojoje koncer to dalyje kvar tetas grojo M.K.Èiurlionio Styginiø kvar tetà c-moll ir E.Schulhof fo Penkias pjeses styginiø kvar tetui. Antrojoje dalyje kar tu su pianiste Golda Vainberg-Tatz ir smuikininku Piotru Janowskiu Vilniaus kvar tetas atliko E.Chaussono Koncer tà for tepijonui, smuikui ir styginiø kvar tetui D-dur, op. 21. Apie koncer to sëk mæ jau kità dienà by lojo didþiausiame Amerikos laik raðtyje “The New York Times” iðspausdintas kritikës Anne Midget te straipsnis ir net treèdalá puslapio uþimanti kvar teto nuotrauka. Straipsnio kritikë raðo: “M.K.Èiurlionio kvar tetu tik rai derëjo pradëti koncer tà, kuriame skambëjo trys kontrastingi kûriniai. M.K.Èiurlionio kvar tetas - ðviesus, malonus, per smelk tas Vidurio Europos aidø, todël ver ta bu vo já iðgirsti. (...) Nuostabus, lëtokai plëtojamas E.Chaussono Koncer tas padëjo at siskleisti Vilniaus kvar teto þavesiui - puikiam ansambliðkumui”.

Vilniaus kvar teto violonèelininkas Vasiliauskas pasakoja: “At vy kæ á Niujorkà, jaudinomës manydami, kad visi dar ðvenèia Naujuosius ir á koncer tà neateis. Mûsø baimë nepasitvir tino. Prieð koncer tà suþinojome, kad visi bilietai bu vo akimirksniu iðpirk ti ir, kaip vëliau sakë salës darbuo-

“Á ðá festi valá bu vome pakviesti dar prieð metus. Ruoðëme net penkias programas, ið kuriø vëliau festi valio rengëjai pasirinko vienà. Organizatoriø pageidavimu atlikome Èiurlionio Kvar tetà c-moll, D.Ðostakovièiaus Kvar tetà C-dur, op. 49, Nr. 1 ir Schumanno Kvar tetà A-dur, op. 41, Nr. 3.

Po pasirody mo sulaukëme daug ðiltø padëkos þodþiø. “Jau keletà metø negirdëjome taip puikiai atliekamos muzikos”, - sakë amerikieèiai”.

Sulaukæ didþiulio pasisekimo Amerikoje, Vilniaus kvar teto muzikantai “ant laurø neuþmigo”. Gráþæ namo, jie toliau rengiasi Europos Sà jungos ðaliø kamerinës muzikos cik lo programoms, kur dar liko septy ni koncertai. Sausio 26 d. koncer te skambëjo visiðkai mûsø ðalyje neþinoma Airijos kompozitoriø muzika. Jà kar tu su kvar tetu atliko þy mi solistë Judita Leitaitë. Vasario mënesá kvar tetinës muzikos mëgëjai galës paklausy ti Vilniaus kvar teto grieþiamø olandø autoriø darbø. Kituose cik lo koncer tuose skambës Liuk semburgo, Graikijos, Didþiosios Britanijos, Por tugalijos ir Ispanijos muzika.

Jau kità dienà po cik lo “Europos Sà jungos ðaliø kamerinës muzikos vakarai” koncer to Vilniaus kvar tetas ið vy ko á Prancûzijà. Èia surengta keletas koncer tø su ten gy venanèia mûsø pianiste Mûza Rubacky te. Be koncer tø, muzikantai pakviesti dësty ti meistriðkumo kur suose Meco miesto konser vatorijoje.

2003 m. kvar tetas þada nepamirðti ir Lietu vos miestø bei miesteliø klausy tojø ir ketina kas mënesá po keletà koncer tø surengti periferijoje.

“Pasvalyje ar Anykðèiuose grosime taip pat mielai kaip ir kiek viename kitame pasaulio mieste”, - sakë Vilniaus kvar teto nariai.

Jurgita SKIOTYTË

Muzikos barai /3

Muzika ir tikëjimas Kamilë RUPEIKAITË

Ð

ventajame Raðte, ypaè Senajame Testamente, daug dëmesio skiriama muzikos instrumentams. ST autoriai nurodo, kad instrumentinë, kaip ir vokalinë, muzika, skambëëdavo svarbiausioje Jeruzalës Ðvenb tyklos apeigø dalyje: instrumentininkø paskirtis buvo kartu su giesmininkais palydëti atnaðaujamas deginamàsias aukas. Instrumentinë muzika taip pat skambëdavo ir liaudies ðvenèiø bei ritualø (vestuviø, laidotuviø) metu.

Biblijoje minimi instrumentai nebuvo unikalûs tuometiniame senajame pasaulyje: jie turëjo atitikmenis kitose kultûrose. ST knygose, ypaè Psalmëse, daþniausiai minimi instrumentai yra fleita, arfa (lyra), cimbolai ir trimitas1 . Arfa ir cimbolai (ðiais instrumentais grodavo specialiai Ðventyklos apeigoms ruoðiami muzikantai - levitai) buvo labai reikðmingi dievogarbos sistemoje; trimitas, kurá galëjo pûsti tik kunigai, pasiþymëjo Dievo balso, teismo, ðventumo simbolika. Ðie instrumentai, panaudojant ST iðryðkëjusias jø simbolines reikðmes, taip pat minimi Naujajame2 . Arfa, kaip dangiðkojo ðlovinimo árankis, minima Apreiðkimo Jonui knygoje: “…keturios bûtybës ir dvideðimt keturi vyresnieji parpuolë prieð Avinëlá, kiekvienas laikydamas rankose arfà ir aukso indus, pilnus smilkalø, kas yra ðventøjø maldos. Ir jie giedojo naujà giesmæ, skelbdami…” (Apr 5, 8).

Toká vaizdiná galëjo veikti iðkilmingos Ðventyklos apeigos, kuriose arfa buvo labai svarbi, todël Apað ta las Jonas plë-

Muzikos barai /4

Baþnyèios Tëvai apie muzikos instrumentus

toja ðio instrumento, kaip dangiðkosios sferos simbolio, reikðmæ. Kitas svarbus instrumentas Apreiðkime yra trimitas - Dievo balso, Jo teismo simbolis: “paskui að paþiûrëjau, ir ðtai atvertos durys danguje ir pirmasis balsas, kurá girdëjau gaudþiant tarsi trimità, kalbëjo […]. Bematant mane iðtiko Dvasios pagava” (Apr 4, 1-2). “Ir að iðvydau septynis angelus, stovinèius Dievo akivaizdoje, ir jiems buvo áteikti septyni trimitai […]. Septyni angelai, turintys septynis trimitus, pasiruoðë trimituoti” (Apr 8, 2; 8, 6).

NT autoriai daþnai mini sàvokas psallein ir psalmos, kurios NT kontekste reiðkë ðlovinimo giesmæ, kartais tapatinamà su himnu. Graikø muzikos kultûroje psalmos nurodë giesmæ su bûtinu styginio instrumento akompanimentu, o psallein reikðmë etimologiðkai buvo labai panaði. Ðiø sàvokø vartojimas NT atskleidþia ávykusá þodþiø reikðmiø pakitimà: ankstyvøjø krikðèioniø samprata, bûtino instrumentinio pritarimo reikðmë giedant iðnyko. NT instrumentai naudojami daugiau iliustraciniams tikslams; jie nesudvasinami, nealegorizuojami, kas ypaè bûdinga vëlesniø amþiø krikðèioniðkøjø raðtø autoriams.

NT nëra tiesioginiø pasisakymø prieð muzikos instrumentus, nors kai kurie mokslininkai áþvelgia tokià tendencijà apaðtalo Pauliaus 1 laiðke Korintieèiams: “Jeigu að kalbu þmoniø ir angelø kalbomis, bet neturiu meilës, esu kaip skambantis varis ir þvangantys cimbolai” (1 Kor 13, 1). Kitame to paties laiðko skyriuje apaðtalas instrumentus vadina “negyvais daiktais” (1 Kor 14, 7). Pasak muzikologo E.Wernerio, apaðtalas instrumentus lygina su giesmëmis instrumentø nenaudai3 .

Werneris, turëdamas omenyje Pauliaus fariziejiðkà auklëjimà, teigia, kad apaðtalas ið esmës pasisakë prieð instrumentø naudojimà, mat fariziejai instrumentus siejo su stabmeldiðkais kultais. Taèiau ðiose apaðtalo mintyse galima áþvelgti subtilø palyginimà, kad þmogus be meilës yra kaip instrumentas, kuriuo grojant nedalyvauja ðirdis - tuomet ið tikrøjø garsus galima vadinti “negyvais”. Kita vertus, apaðtalo nuoroda á instrumentinæ praktikà leidþia manyti, kad instrumentai vis dëlto buvo naudojami.

Pirmieji aðtriø pasisakymø prieð muzikos instrumentus daigai atsirado II a.

The Church Fathers on Musical instruments The article explores the subject of musical instruments and vocal and instrumental music in the Old and New Testaments.

Kamilë RUPEIKAITË

antrojoje pusëje, atsivertusio á krikðèionybæ retoriaus Taciano raðtuose. Ði polemika augo ir intensyvëjo III a., tokiø autoriø kaip Tertulianas ir Arnobijus Sikietis veikaluose, ir tapo labai áprasta didþiøjø IV a. figûrø - Ambrozijaus, Jono Auksaburnio, Augustino darbuose. J.Quastenas ðios patristinës polemikos stimulà áþvelgia tame, jog pagoniø muzikavimas buvo glaudþiai susijæs su stabø garbinimu4 . Pseudo Bazilijus tarsi iliustravo ðá teiginá: “Jûs uþkeliate ant aukðto pjedestalo lyrà, puoðtà auksu ir dramblio kaulu, tartum [...] ðëtoniðkà stabà”. Jonas Auksaburnis dainas su ðokiais ir instrumentais vadino “velnio ðiukðlëmis” ir skelbë, kad “ten, kur yra aulas, nëra Kristaus”5 . Arnobijus Sikietis sarkastiðkai klausë: “ar tam Dievas pasiuntë sielas, kad vyruose jos taptø iðtvirkëlëmis, o moteryse - prostitutëmis, grojanèiomis sambuke ir arfomis?”. Pirmøjø amþiø krikðèioniðkosios literatûros autoriai kovojo uþ baþnytinës muzikos ðventumà ir prieð pagoniø kultûros átakà. Baþnyèios Tëvai áspëdavo nenukrypti nuo krikðèioniðkosios moralës ir vengti pasaulietiniø dainø bei instrumentø, kurie asocijavosi su pagoniðkais kultais. Be abejo, toks patristinës epochos autoriø puritoniðkumas neatsirado savaime. Dar ST pranaðas Izaijas raðë apie naujuosius Izraelio miestø turtuolius, esà “jø pokyliuose yra arfa ir styginiai, bûgnas, vamzdis ir vynas. Bet jie nekreipia dëmesio á Vieðpaties veiksmus nei á Jo darbus” (Iz 5, 12). Prieð keturis ðimtmeèius iki krikðèionybës pradþios Platonas savo idealiojoje valstybës vizijoje taip pat siekë atsikratyti “daugeliu stygø grojanèiø” muzikø profesionalø ir pernelyg “laisvø” lydinës ir joninës dermiø. Vëliau romënø filosofai ir istorikai taip pat iðreiðkë poþiûrá (kuris rado atgarsá Baþnyèios Tëvø mintyse), moterø arfininkiø grojimà puotose pavadindami “nepageidautina prabanga”. Taigi patristikø pozicijà veikë tiek judëjø, tiek pagoniø moralës principai.

II-IV a. krikðèioniø literatûroje muzikos instrumentai ir giesmës traktuojamos tarsi visiðkai atskiros sferos.

Be abejo, pasitaikydavo iðimèiø. Jonas Auksaburnis raðë: “jie gieda pranaðiðkus himnus puikia harmonija ir gerai priderinta melodija. Nei kitara, nei fleita, nei joks kitas muzikos instrumentas negali skleisti tokio garso, koks girdimas […] ðiø ðventø vyrø giesmëje”. Augustinas Biblijos egzegezei skirtame traktate “De doctrine christiana” muzikà traktavo kaip priemonæ ásisavinti ir aiðkinti Ðventàjá Raðtà: “neturime vengti muzikos dël pagoniø prietarø, jeigu galima ið jos gauti naudingø dalykø, kad suprastume ðventuosius raðtus; nebûtina prisijungti prie jø lengvabûdiðkø teatrø, kad ið

kitarø bei kitø instrumentø gautume naudà dvasiniø dalykø suvokimui”. Teatriðkumà, pasak Augustino, derëtø atmesti. Muzikos paskirtis krikðèionybëje yra bûti þodþio - Ðventojo Raðto - iðraiðka.

Bazilijus Didysis, komentuodamas kitaros ir psalterio - IV a. daþniausiai naudotø styginiø instrumentø - skirtu-

Muzikos barai /5

mus, pasitelkë alegorinæ ir figûratyvinæ egzegezæ. Kitaros garso iðgavimo ðaltinis buvo apatinëje instrumento dalyje, o psalterio - virðutinëje. Bazilijus paþymëjo, kad kitara, kurios garsas sklinda “ið þemiau”, simbolizuoja þemiðkas savybes, o psalteris - aukðtesnes savybes ar reiðkinius, pavyzdþiui, kontempliacijà.

Taèiau NT vaizdiniai, kuriuose minima kitara, neatitinka tokios traktuotës. Juk kitara Apreiðkimo knygoje vadinama “Dievo arfa” (5, 12) ir yra dangiðkojo garbinimo atributas.

Ignotas Antiochietis I a. pabaigoje raðë efezieèiams: “jûsø pripaþinta, Dievo verta presbiterija dera su vyskupu kaip kitaros stygos. Jëzus Kristus yra jûsø garbinamas minties vienybëje ir tyroje meilëje”. Nurodoma kitaros stygø darna, harmonija. Ði bei kitos metaforos (pavyzdþiui, Evangelijos lyginimas su trimitu Origeno6 ir Klemenso Aleksandrieèio raðtuose) bûdingos Baþnyèios Tëvams, materialius objektus traktavusiems kaip dvasinës realybës þenklus. Taigi tokiam màstymui bûdinga metafizinio ryðio tarp þenklo ir þenklinamojo reiðkinio iðraiðka. Instrumentø simbolikà Baþnyèios Tëvai ypaè plëtojo specialiuose Psalmëms skirtuose komentaruose. Aptardami ST Psalmiø knygoje minimus intrumentus, pirmøjø amþiø egzegetai ignoravo istoriná jø panaudojimà ir sukûrë savo instrumentines metaforas. Pseudo Origenas komentavo 32 ir 150 psalmëse minimus instrumentus, pabrëþdamas, jog ST instrumentai tinka krikðèionims tik tuomet, jei yra suvokiami dvasiðkai. “Kitara yra Dievo ásakymø iðjudinta siela; psalteris yra dvasinio paþinimo iðjudintas protas […] kûnà galima pavadinti deðimèiastygiu psalteriu,

Muzikos barai /6

nes jis turi penkis pojûèius ir penkias sielos galias […]; trimitas yra kontempliuojantis protas, kuris ásisavino dvasiná mokymà […] skambûs cimbolai yra aktyvi siela, trokðtanti Kristaus; trenksmingi cimbolai yra tyras protas, atgaivintas Kristaus iðgelbëjimu […]; darniai suderintos stygos yra daugybë ásakymø ir doktrinø, neprieðtaraujanèiø viena kitai. Instrumentas, apimantis visa tai, yra iðmintingo Kristuje þmogaus siela”.

Matome, kad toks poþiûris atitolæs nuo pirminës NT krikðèionybës ir yra paveiktas helenizmo estetikos.

Metaforiniø komentarø tipas labiausiai paplitæs, taèiau pasitaikydavo ir kitaip - istoriðkai - instrumentus komentuojanèiø autoriø. Tiesa, ðie, nepriklausantys muzikos vaizdiniø kategorijai, komentarai gali atrodyti kiek ðokiruojantys. Antiochijos egzegezës mokyklos atstovas Teodoretas ið Kyro raðë: “Levitai seniai naudojo instrumentus, giedodami Dievui Jo ðventykloje […].

Taèiau Dievui neteikë malonumo giedojimas ir grojimas, kaip Jis yra pasakæs þydams: “ðalin nuo manæs su savo giesmiø triukðmu, nenoriu klausytis jûsø arfø skambinimo” (Am 5, 23).

Jis leido tiems dalykams vykti, nes norëjo iðlaisvinti juos ið klaidingos stabmeldystës. Kadangi jie mëgo groti ir dþiaugtis, nors tai vykdavo ir pagoniø ðventyklose, Jis jiems tai leido […], maþesnio blogio dëka siekdamas apsaugoti juos nuo didesnio”. Toks argumentas buvo paplitæs ir kitø Antiochijos mokyklos egzegetø raðtuose; juose juntama antisemitinë nuostata, kuri ypaè sustiprëjo vëlesniais amþiais. Tokia nuostata IV-V ðimtmetyje paskatino interpretacijà, esà instrumentai yra Senosios Sandoros þenklas, kuriam kontrastuoja Naujosios Sandoros pranaðumas - vokalinë krikðèioniø muzika.

Kaip minëta, pasitaikydavo ir tei-

giamo poþiûrio á instrumentus. II a. apologetas Justinas pranaðus prilygino instrumentams: “…kad pati dievybë, nusileisdama ið dangaus tartum plektras ir naudodama tuos vyrus lyg instrumentus - kitarà ar psalterá, - apreikðtø mums dieviðkø ir dangiðkø dalykø paþinimà”.

Panaðiai, tik dar poetiðkiau raðë Ðventàjá Raðtà ir platoniðkàjà filosofijà savo veikaluose sujungæs Klemensas Aleksandrietis: “Vieðpats padarë þmogø lyg nuostabø kvëpuojantá instrumentà pagal savo paties atvaizdà; jis pats [t.y. Kristus. - Aut.] yra harmoningiausias Dievo instrumentas, gerai suderintas ir ðventas, ne ðio pasaulio iðmintis, dangiðkasis Þodis…” Kosmosà su harmoningu instrumentu lygino taip pat graikø filosofijos veikiamas II a. teologas Atënagoras.

Tie patys autoriai kartais radikaliai keisdavo savo nuostatas. Minëtasis Klemensas kitame savo veikale muzikos instrumentus prilygino karui, o þmogø vadino taikos instrumentu, nurodydamas, kad krikðèionys nebenaudoja instrumentø, tik vienintelá - taikos þodá giesmëje.

Kalbëdamas apie konkreèius instrumentus, aulà Klemensas vadino stabmeldystës apsësto þmogaus þenklu ir pasisakë prieð visus puèiamuosius instrumentus, kuriø neturëtø likti “blaivybës puotoje”: “...jie labiau tinka þvërims, nei þmonëms”.

Akivaizdu, jog pirmøjø amþiø krikðèioniø raðtuose pasitaikydavo ir ypatingo nuoþmumo - visomis iðgalëmis saugantys savo dar trapø, ðaknø visuomenëje neáleidusá tikëjimà, apologetai nesivargindavo parinkti mandagiø fraziø! Bûtent Klemensas 150 psalmëje minimus instrumentus komentavo alegoriðkai, visiðkai jø nesiedamas su realybe.

Kadangi Baþnyèios Tëvai muzikos reiðkinius daþniausiai komentuodavo metaforiðkai, instrumentø “þemiðkosios”, taikomosios funkcijos ankstyvojoje baþnyèioje liko neaiðkios. Paradoksalu tai, jog, drausmindami tikinèiuosius, patys Baþnyèios Tëvai buvo veikiami pagoniðkosios estetikos ir filosofijos.

Nors ir grieþtai pasisakydami prieð pagoniø muzikà, apologetai pamaþu tolo nuo krikðèionybës judëjiðkøjø iðtakø, suteikdami Ðventojo Raðto vaizdiniams

Muzika ir tikëjimas skirtingø religiniø ir filosofiniø tradicijø (gnosticizmo, platonizmo, neoplatonizmo, stoicizmo ir pan.) paveiktus komentarus. Veikiant graikø kultûrai iðryðkëjo instrumentø “suþmoginimas”, suteikiant naujas, Ðventajam Raðtui nebûdingas þmogaus organø (pvz., trimitas buvo tapatinamas su burna, lieþuviu) prasmes.

Helenizmo filosofijos krypèiø paveikti Baþnyèios Tëvai veikiau transformavo vieni kitø iðsakytas mintis, komentuodami jau paèias Ðventojo Raðto interpretacijas, o ne autentiðkà tekstà.

Taigi poapaðtaliðkojo periodo krikðèioniø autoriø poþiûris á muzikos instrumentus ávairus: nuo pritarimo iki toleravimo, gausiø metaforø ir grieþto pasmerkimo. Kartais vieno autoriaus raðtuose aptinkama nevienalytë nuomonë.

Dauguma minëtø autoriø kategoriðkai prieðinosi instrumentø naudojimui krikðèioniø susirinkimuose, motyvuodami, esà tai pagoniðkasis áprotis ir stabø garbinimo priemonë, su kuria tikintiesiems nevalia turëti nieko bendra. Svarbiausia kritiðko poþiûrio prieþastis - instrumentø asociacija su pagoniðkais ritualais, pasaulietiniais spektakliais. Instrumentinë muzika buvo laikoma “neðvaria”, o juk ðventumas krikðèionybëje buvo labai svarbus. Kadangi krikðèioniø garbinimas turi bûti ðventas, idealu buvo vadinamos giesmës be akompanimento, balsà laikant vieninteliu tikruoju instrumentu. Skiriami du pradai: þemiðkasis (ákûnijamas instrumentais) ir dangiðkasis (ákûnijamas balsu). Vokalinis gyrius pranaðesnis uþ þemiðkus garsus, kadangi kontempliacija aukðtesnë uþ fizinius reiðkinius. Kai kuriø autoriø fragmentuose apie muzikà jauèiamos antisemitinës nuotaikos, neva Dievas naudoti instrumentus Ðventykloje judëjams leido dël jø silpnumo. Viduramþiais, kai krikðèioniø raðytojø veikaluose instrumentø simbolika buvo itin iðplëtota, ji dar labiau nutolo nuo pirminiø, judëjams aktualiø reikðmiø ir praktiniø instrumentø funkcijø. n 1 To kie ápras ti heb ra jið kø jø pa va di ni mø - ugavo, kinoro, meciltajim ir chacocros - atitikmenys lietuviðkuose Biblijos vertimuose.

2 Grai kiðki jø pa va di ni mai - au las, ki ta ra, cimbolai ir salpingë.

3 E.Wer ner, “ ‘If I Spe ak in the Ton gu es of Men...’ St. Pauls Attitude to Music”, Journal of the American Musicological Society, 1960, vol. 13, no. 1-3.

4 J.Qu as ten, Mu sik und Ge sang in der Kul tur der heidnischen Antike und christlichen Frühzeit, Münster, 1930, S. 126-130.

5 Baþny èios Të vø vei ka lø ci ta tos pa im tos ið: J.W.McKinnon, Music in Early Christian Literature, Cambridge, 1987.

6 “Kris taus tri mi tas yra jo Evan ge li ja. Jis su trimitavo, ir mes iðgirdome”.

Giedojimo reikðmë pirmøjø krikðèioniø susirinkimuose Kamilë RUPEIKAITË

N

aujajame Testamente muzikai ir giedojimui skiriama gerokai maþiau dëmesio nei Senajame, kuriame detaliai apraðytas Dievo garbinimas Jeruzalës Ðven Ð ventykloje; taèiau net ir fragmentiðkos nuotrupos leidþia daryti iðvadà, jog giedojimas pirmojoje baþnyèioje turëjo didelæ reikðmæ.

Judaizmo ir krikðèionybës sàsajos yra gilios bei ávairialypës tiek istorijos, tiek tikëjimo poþiûriu. Simboliðka yra pati I amþiaus istorija, kai ávyko dramatiðkos permainos: gimë baþnyèia - svarbiausia naujojo tikëjimo institucija; buvo sugriauta Jeruzalës Ðventykla - judëjø dvasinio ir kultûrinio gyvenimo centras. Krikðèionys, vartodami ST sàvokas, savitai áprasmino judëjiðkàsias tradicijas, suteikë joms naujø áþvalgø. Krikðèioniø gyvenimo aðimi tapo Jëzus Kristus, nuolat minimas maldose ir giesmëse. Buvo pradëta naujai interpretuoti ST knygas, jas kristologizuojant. Vienas ið Baþnyèios Tëvø - Tertulianas (II a.)

- teigë, kad kone visos psalmës atskleidþia Kristaus asmenybæ, ir per Dovydà Kristus pats giedojo apie save.

Muzika ir tikëjimas Nors nauja krikðèionybës dvasia pasireiðkë naujomis garbinimo formomis, pirmøjø krikðèioniø apeigos priminë judëjø susirinkimus namuose. I a. judëjø kultûrà atspindintys dokumentai - NT, Juozapo Flavijaus bei Filono Aleksandrieèio raðtai - liudija, kad þydø namuose bûdavo daug meldþiamasi ir giedama. Kiekvienas religingas þydas du kartus per dienà, rytà ir vakare, reèituodavo Ðema1 - judëjø credo. Ðema, kartu su 10 Dievo ásakymø, bûdavo kunigø reèituojama ir Ðventykloje, pasibaigus deginamøjø aukø atnaðavimui. Juozapas Flavijus patvirtina, kad Ðema sakoma ir meldþiamasi bûdavo namuose, “gulant ir keliantis” (Ást 6, 7). Greta Ðema Flavijus mini ir kasdienes padëkos maldas. Anot Ðventojo Raðto, psalmiø giedojimas buvo áprastas reiðkinys religingos þydø ðeimos gyvenime ne vien didþiøjø ðvenèiø metu. Þydø bendruomenëse (Izraelyje ir Diasporoje) ðiandien vis dar gyvuoja paprotys namuose mokantis Ðventojo Raðto tiesø jas giedoti: esà taip mokiniai geriau jas ásimena.

Vieni krikðèioniø pirmtakø buvo esëjai (gyvenæ Palestinoje bei Sirijoje II a. pr. Kr - I a. po Kr.). Mokslininkas Danielis K.Falkas, analizuodamas Negyvosios jûros raðtuose (rastuose 1948 m.) uþfiksuotà esëjø sektos liturgijà, pabrëþia, jog esëjø maldø ir giesmiø studijos naudingos þydø, savo ruoþtu ir pirmøjø krikðèioniø, liturgijos tyrinëjimams. Negyvosios jûros raðtuose surinkta daugybë maldø, palaiminimø ir himnø, ðventiniø ritualø maldø, kurios, pasak Falko, galëjo bûti þinomos ne tik esëjø, bet ir judëjø namø ritualuose. Kasdienæ esëjø liturgijà sudarë: rytinis ir vakarinis Ðema reèitavimas; palaiminimai (hebr. berakot), tarp jø - duonos ir vyno palaiminimas, artimas judëjø ir krikðèioniø ritualui; iðpaþinimai ir maldavimai; ðlovinimo giesmës.

Pasak Falko, ði liturgija analogiðka vëlesniø amþiø sinagogos liturgijai. Vëlyvuoju antrosios Ðventyklos laikotarpiu, Kristaus eros pradþioje (kai gyvavo esëjø bendruomenë), ðie elementai randami ir Ðventyklos apeigose, ir namø ritualuose. Todël galima manyti, kad esëjø liturgijos pagrindà sudarë savaip interpretuojamos Ðventyklos kunigø ir giesmininkø tradicijos.

Kitai savitai judaizmo atskalai - terapeutams - taip pat buvo bûdingas savanoriðkas atsiskyrimas nuo pasaulio, þemiðkø malonumø iðsiþadëjimas, dalijimasis bendru turtu bei susirinkimai nustatytu laiku.

Tiek esëjø, tiek terapeutø bendruomenëse svarbiausias buvo valgymo ritualas. Ádomûs Filono raðtuose minimi terapeutø susirinkimai, kuriuose bûdavo giedama.

Pasak Filono, susirinkimo pradþioje bendruomenës vyresnysis pamokslaudavo; po to atsistodavo ir “giedodavo himnà, sukur-

Muzikos barai /8

tà kreipiantis á Dievà; jo paties naujai sukurtà arba likusá ið daugybës ankstesniø kûrëjø himnø... Po jo ið eilës giedodavo ir kiti, o visi likusieji tuo tarpu klausydavosi mirtinoje tyloje, kol ateidavo jø eilë giedoti baigiamàsias eilutes ar priedainius. Tuomet jie visi pakeldavo balsus, vyrai ir moterys”. Giedojimui pasibaigus, visi valgydavo. Po vakarienës terapeutai tæsdavo susirinkimà naktiniu budëjimu - vigilija, vëliau paplitusia ir ankstyvojoje baþnyèioje. “Jie visi kartu pakildavo ir, stovëdami valgomojo viduryje, pasiskirstydavo á du chorus - vyrø ir moterø, iðrinkdami kiekvienos grupës garbingiausià ir muzikaliausià vadovà. Tuomet jie giedodavo himnus Dievui, sudarytus ið daug daliø ir pritaikytus daugeliui melodijø; kartais giedodavo kartu, kartais harmoniðkai iðsiskirdavo antifonos bûdu [...]

Kuomet vienas choras pagiedodavo savo dalá [...] jie susijungdavo ir tapdavo vienu choru, atspindþiu to choro, senais laikais susibûrusio prie Raudonosios jûros [...] Taip jie tæsdavo iki auðros...” Bendras valgymas bûdavo siejamas su malda ir pamokslu, o ðias abi dalis suvienydavo giedojimas. Akivaizdu, jog terapeutai pasiþymëjo muzikalumu: pasak Filono, jie mokëjo daugybæ ilgø himnø, pritaikytø ávairioms melodijoms.

Moterys buvo lygiavertës giesmininkës vyrams. Ið ðiø fragmentø galima ávardyti giedojimo bûdus: soliná (vedanèiojo solo prieð valgá ir dviejø chorø giedojimà “kaip vienas” vigilijos metu); responsoriná (bendruomenës atsakymà á solisto himnà prieð valgá); antifoniná (vyrø ir moterø chorus vigilijos metu). Ðie giedojimo bûdai galëjo atspindëti ir giedojimo praktikà Jeruzalës Ðventykloje.

NT ir kiti ankstyvieji krikðèioniø dokumentai (Didachë, Polikarpo, Ignoto Antiochieèio, Tertuliano raðtai) liudija, kad krikðèionys daþnai rinkdavosi kartu garbinti Dievà. Pirmøjø Jëzaus sekëjø gyvenimo specifika turëjo panaðiø bruoþø su esëjø ir terapeutø bendruomeniø bûtimi ir primindavo þydø ritualus namuose: krikðèionys taip pat gyveno artimai bendraudami, dalydavosi bendru turtu (Apd 2, 44; Didachë 4, 8), Dievà garbindavo kartu valgydami (Apd 2, 42, 1 Kor 10, 16-21; Didachë 9), atmesdavo kûniðkus malonumus (Ef 5, 3) ir buvo laikomi judaizmo atskala (Apd 24, 5; 28, 22). Moterys krikðèioniø susirinkimuose turëjo lygias teises su vyrais (Apd 1, 14; 1 Kor 11, 5). (Moterø svarbà ankstyvosios baþnyèios gyvenime árodo daugelio moterø vardø paminëjimas NT apaðtalø laiðkuose.)

Pirmaisiais krikðèionybës ðimtmeèiais tikintieji daþnai rinkdavosi namuose kartu valgyti ir melstis. Minimos ir naktinës vigilijos su maldomis, perimtos ið judëjø bei jø atskalø religinës praktikos.

Taèiau apie giedojimà ankstyvosios krikðèionybës susirinkimuose nesuteikiama

tikslios informacijos. Daugeliu atvejø neámanoma nustatyti giedojimo aplinkybiø ir net giedoto teksto pobûdþio, nes NT autoriø tikslas nebuvo detaliai apraðyti garbinimo eigà. NT krikðèioniø bendruomenës nariai raginami giedoti psalmes, himnus ir dvasines giesmes (Ef 5, 19 ir Kol 3, 16). Ðios dvi daþnai cituojamos eilutës ið laiðkø efezieèiams ir kolosieèiams, kuriose minimi trys giesmiø tipai, nemaþai tyrinëtos tiek liturgijà, tiek muzikos istorijà nagrinëjanèiuose veikaluose. Ðie pavadinimai vartojami ir graikiðkuose ST psalmiø vertimuose, nors graikø kultûroje reiðkë nebûtinai religinæ poezijà. Terminu psalmos vadinama daina (giesmë) su styginiø instrumentø akompanimentu, hiumnos - ypatinga asmená ar jo þygdarbius ðlovinanti daina (giesmë), o ode - eilëraðtis, skaitomas dainuojant (giedant). Graikiðkas Psalmiø knygos pavadinimas - psalmoi - reiðkia, jog uþraðytus tekstus reikëjo giedoti pritariant styginiams instrumentams (hebrajiðkas pavadinimas tehillim - ðlovinimai). Taèiau, nepaisant graikiðko pavadinimo, negalima teigti, jog styginiø akompanimentas buvo bûtinas psalmæ giedant; pritarimas instrumentais neminimas jokiuose apie giedojimà namuose uþsimenanèiuose pirmøjø amþiø tekstuose. Taigi psalmos, hiumnos ir ode graikiðkuose tekstuose galëjo bûti plaèios reikðmës bendriniai pavadinimai.

Jie buvo taikomi ne tik psalmëms, bet ir kitoms ST uþraðytoms giesmëms, be to, vartoti ir kitoje I a. literatûroje. Skirtumas tarp ðiø pavadinimø NT taip pat nëra aiðkus.

Ne tik I a., bet ir vëlesniø laikø krikðèioniø literatûroje psalmos, hiumnos ir ode reikðmë neturi aiðkaus þanrinio turinio.

Didþiausià átakà besiformuojanèioms krikðèioniø apeigoms turëjo reikðmingiausia þydø metinë ðventë - Pascha, ðvenèiama Nisano mënesá (kovà-balandá)2 . Ji buvo ir tebëra svarbiausias ritualas þydø namuose, kasmet primenantis þydø tautai iðëjimà ið Egipto vergijos. Siøsdamas faraonui deðimtàjà bausmæ, Dievas sunaikino visus Egipto pirmagimius, aplenkdamas þydø namus, kuriø staktos buvo paþymëtos avinëlio krauju. Tai buvo paskutinë þydø tautos naktis Egipto þemëje. Ðiam ávykiui atminti judëjai paskersdavo ir kepdavo avinëlá, o jo krauju apðlakstydavo durø staktà. I a. Paschos apeigas sudarë dvi dalys: vieðoji, vykusi Ðventykloje, ir privaèioji, vykusi namø aplinkoje. Valgant Paschos valgius - keptà avinëlio mësà, neraugintà duonà, karèias þoleles - ir geriant vynà, ðeimos galva kalbëdavo palaiminimus ir maldas, aiðkindavo ðventës prasmæ ir maisto simbolikà, taip pat giedodavo Hallel psalmes, t.y. 113-118 Psalmyno giesmes, turinèias priedainá Aleliuja. Priedainiu responsoriðkai pritardavo likusieji ðeimos

nariai. Sugriovus Ðventyklà, ði namuose atliekama ðventës ritualo dalis iðliko. Ji ryðkiai atspindëta visose keturiose NT evangelijose ir þinoma kaip Paskutinë vakarienë. Krikðèioniðkoji liturgija naujai ákûnijo þydø ðventës prasmæ: Izraelio iðlaisvinimui prisiminti atnaðautas avinëlis tapo Kristaus - Dievo Avinëlio - aukos ant kryþiaus provaizdþiu (Jn 1, 29).

Sinoptikai evangelistai sutaria, jog Paskutinë vakarienë vyko Paschos ðventës metu (evangelistas Jonas nurodo ðià vakarienæ vykus prieð Paschos ðventæ, Jn 13, 1), namø aplinkoje (aukðtutiniame namo kambaryje). Vakarienës dalyviai - Jëzus ir 12 jo mokiniø - buvo susirinkæ kartu kaip ðeima; Jëzus laimino duonà ir vynà ir dalijo mokiniams kaip savo aukos simbolá.

“Pagiedojæ himnà, jie iðëjo á Alyvø kalnà” (Mt 26, 30; Mk 14, 26). Ði eilutë, identiðka Mato ir Morkaus evangelijose, uþbaigia Paskutinës vakarienës apraðymà. Logiðka manyti, jog minimas himnas buvo Paschos metu giedamas Hallel, nors NT nedetalizuojamas himno pobûdis ar giedojimo bûdas.

Taèiau jeigu ið tiesø Paskutinë vakarienë sutapo su pirmuoju Paschos vakaru, ir susirinkusieji giedojo Hallel psalmes (Ps 113-118), tai kodël psalmës vadinamos “himnu”? Giesmës tipà nurodydavo funkcinis jos pritaikymas ir teksto pobûdis, o Hallel psalmes galima vadinti himnu, nes jose akivaizdus Dievo aukðtinimas, garbinimas. Be to, Hallel bûdavo giedamas grupës, o himnu taip pat daþniausiai vadintas bendruomenës giedojimas. Taèiau galima prielaida, jog NT autoriai giesmës tipui neteikdavo didelës reikðmës ir tie pavadinimai tebuvo sinonimai. Átakos krikðèioniðkajam duonos ir vyno laiminimui ir himno (himnø?) giedojimui galëjo turëti ne tik Paschos ðventës ritualas, bet ir panaðios judëjø atskalø - esëjø bei terapeutø - apeigos.

NT atspindëtos pirmosios krikðèioniðkosios Velykos turëjo didþiulæ átakà visos baþnytinës liturgijos formavimuisi. Nuo pat pradþiø Kristaus prisikëlimas tapo reikðmingiausia metø ðvente. Net ir kiekvienas sekmadienis traktuojamas tartum “maþosios Velykos” prisikëlusiam Kristui atminti. Senovës Velykø giesmës, kaip þinoma, pasiþymëjusios paprastumu ir nuoðirdumu, tapo inspiracijos ðaltiniu vëlesnëms ðventinëms krikðèioniø giesmëms. II a. kunigas Melitas ið Sardø sukûrë Velykø giesmæ tokiais þodþiais: “Visa kûrinija dþiugiai virpëdama ðaukia: kas toji paslaptis, tokia didinga ir nepaþinta?

Vieðpats prisikëlë ið mirusiøjø, Paèià mirtá sutraiðkydamas karþygio koja. Þiaurø tironà Jis sukaustë grandinëmis, Jo Prisikëlimu iðlaisvintas þmogus!”

Puikiø velykiniø giesmiø paraðë ir ðv.

Jeronimas, ðv. Ambrozijus, ðv. Augustinas. Baþnyèios Tëvø ir ðventøjø raðtuose Velykos apibûdinamos kaip linksmiausia, pakiliausia metø ðventë, kaip “visø iðkilmiø karalienë”. Grigalius Nisietis raðë (390 m.): “Ði didþiausia ðventë tiek pranoksta visas kitas Vieðpaties metø iðkilmes, kiek saulë pranoksta þvaigþdes”.

NT liudija, kad pirmieji krikðèionys neturëjo nusistovëjusios liturgijos. Anot A.S.Martimort, “Pirmaisiais amþiais krikðèioniðkoji liturgija daugiausia bûdavo improvizuota pagal tam tikrus, daþniausiai judëjiðkus, pavyzdþius ir pritaikyta naujai situacijai, kurià atneðë Jëzaus mokymas, ypaè krikðto ir Paskutinës vakarienës atþvilgiu. Paskutinës vakarienës metu tradiciniai judëjø palaiminimai (berakot) virto eucharistija…”3 . Apaðtalas Paulius savo laiðkuose baþnyèioms pabrëþia “Vieðpaties vakarienës” svarbà ir moko apie jà (1 Kor 11). Taip pat jis uþsimena apie susirinkimø eigà: “Kai susirenkate, kiekvienas turi giesmæ ar pamokymà, ar kalbà, ar apreiðkimà, ar aiðkinimà. Tegul viskas tarnauja ugdymui” (1 Kor 14, 26). Èia nurodoma ankstyvøjø apeigø struktûra; galime spræsti, kad tokia liturgija buvo ne vien Korinte.

Ið Pauliaus laiðkø aiðku, kad nebuvo vieno vedëjo, bet kiekvienas galëdavo patarnauti. Vertingos Apreiðkimo Jonui iðtraukos, kuriose uþraðyti giesmiø, galëjusiø skambëti ankstyvojoje baþnyèioje, tekstai (Apr 4, 8; 4, 11; 5, 12; 15, 3-4). Ið giesmiø citatø galima konstatuoti, jog tikriausiai buvo giedota grupës susirinkimuose, nes vartojamas ávardis “mes”. Kadangi tekste minimas “Avinëlis”, galima spëti, jog tokios giesmës giedotos duonos lauþymo (Eucharistijos) metu, o Eucharistija galëjo vykti tiek didelëse, tiek maþose grupelëse.

Daug informacijos suteikia Apaðtalø darbø knyga, kurioje minimos bendros krikðèioniø maldos, vakarienës, duonos lauþymas. Jëzaus sekëjai uoliai vykdë Vieðpaties paliepimà, duotà Paskutinës vakarienës metu: “Tai darykite mano atminimui” (Lk 22, 19). Pirmoji baþnyèia “iðtvermingai laikësi apaðtalø mokymo, bendravimo, duonos lauþymo ir maldø” (Apd 2, 42); “Jie kasdien vieningai rinkdavosi ðventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur lauþydavo duonà, vaiðindavosi su dþiugia ir tauria ðirdimi, ðlovindami Dievà” (Apd 2, 46-47). Pleèiantis krikðèionybei, ëmë nusistovëti tam tikra pamaldø tvarka, ir duonos lauþymas vykdavo pirmàjà savaitës dienà, t.y. sekmadiená. “Pirmà savaitës dienà, mokiniams susirinkus lauþyti duonos, Paulius mokë juos ir, kadangi þadëjo rytojaus dienà iðkeliauti, tai uþtæsë savo kalbà iki vidurnakèio” (Apd 20, 7). Susirinkimo prieþastis - “lauþyti duonà” - nurodo ðio veiksmo svarbà; ið fragmento aiðku, jog pamaldø laikas nebuvo riboja-

mas (“Paulius…uþtæsë iki vidurnakèio”); “Dar ilgai jis kalbëjo, iki pat auðros” (Apd 20, 11); galima manyti ðá susirinkimà buvus vigilijà - naktiná budëjimà. Nuoroda á neribotà apeigø laikà leidþia áþvelgti stiprià þodinës judëjø religinio mokymo tradicijos átakà. Vigilija minima ir Apaðtalø darbø 16 skyriuje, kai Paulius ir Silas giedojo himnus kalëjime (Apd 16, 25). Ðis fragmentas primena iðtraukà ið Filono traktato “In Flaccum”, kur Aleksandrijos þydai visà naktá namuose giedojo Dievui himnus ir pergalës giesmes. NT informacijà apie pirmøjø Jëzaus sekëjø giedojimà papildo kiek vëlesnis Bitinijos valdytojo Plinijaus jaunesniojo laiðkas imperatoriui Trajanui, raðytas 112 m. po Kr. Ðiame laiðke yra daþnai muzikos istorijos veikaluose cituojama eilutë ið Bitinijos krikðèioniø ataskaitos apie jø áprastus rytinius susirinkimus. Ðie krikðèionys, kaip buvo ápratæ, susirinkdavo rytais “pakaitomis tarpusavyje giedoti eilutes, garbindami Kristø kaip Dievà”. Èia minimas giedojimo principas panaðus á Filono apraðytà terapeutø giedojimà prieð vakarienæ.

Iðsamesni liudijimai apie krikðèioniðkojo giedojimo praktikà pasirodë tik II a. pabaigoje. Ið ðiø vëlesniø nuorodø galima iðskirti kelias, kurios iliustruoja I a. giedojimo ypatumø tàsà. Tertuliano (kuris paliko svarbiø þiniø apie psalmodijà ir himnodijà) traktate “Apologeticum” minimo krikðèioniø giedojimo eiga bei aplinkybës taip pat primena Filono apraðytà terapeutø giedojimà. Po vakarienës “nusiplovus rankas ir uþdegus ðviesas, kiekvienas yra raginamas iðeiti á vidurá ir giedoti Dievui, arba ið ðventøjø raðtø, arba savo paties kompozicijà...”. Kitame Tertuliano traktate “Ad uxorem” minimas dievobaimingø sutuoktiniø giedojimas pakaitomis: “Psalmës ir himnai skamba tarp jø dviejø, ir jie ragina vienas kità, kuris geriau pagiedos Vieðpaèiui...”

Kalbant apie ankstyvàjá krikðèioniø giedojimà, negalima apeiti charizmos sàvokos, nes NT nurodo jà buvus neatskiriama apaðtaliðkos baþnyèios apeigø dalimi.

Charizma - ypatinga Dievo dovana, suteikiama individualiam þmogui, bet turinti tarnavimo bendruomenei aspektà. Tarp charizmø - pranaðystës, apreiðkimo, iðgydymo, “svetimø kalbø” dovanos. Apaðtalas Paulius skiria dvi maldos bei giedojimo rûðis: “…melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu; giedosiu dvasia ir giedosiu protu” (1 Kor 14, 15). Giedojimas dvasia yra spontaniðkas ir kaskart kitoks. Giedojimas protu - þinomø giesmiø giedojimas gimtàja kalba, kai visa bendruomenë gali tais paèiais þodþiais garbinti Dievà. Pirmàkart charizma buvo suteikta Sekminiø dienà: “visi pasidarë pilni Ðventosios Dvasios ir pradëjo kalbëti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davë prabilti”

Muzikos barai /9

Ið pianisto varpinës (Apd 2, 4). Po keliø ðimtø metø krikðèioniø autoriai vis dar mini ðià charizmà, reikðdami savo teigiamà poþiûrá á jà. Origenas traktate “Apie maldà” raðo: “mûsø protas negali melstis, kol Dvasia […] pirma nepasimeldþia. Jis taip pat negali giedoti ir atnaðauti himnus Tëvui Kristuje atitinkamu ritmu, melodija, metru ir harmonija, kol visa, netgi Dievo gelmes iðtirianti Dvasia pirmiausia neiðtirs proto gelmiø…” “Kai tavo lieþuvis gieda, tegu tavo protas ieðko þodþiø prasmës, kad galëtum giedoti dvasia ir giedoti protu”. Ðv. Augustinas, minëdamas spontaniðkà Jubilus ir Aleliuja giedojimà, informuoja skaitytojà, kad buvo giedama pagal senovinæ baþnyèios tradicijà, t.y. melizminiu bûdu. Melizminis bûdas taip pat siejasi su spontaniðka giesme kitomis kalbomis.

Charizmos taip pat leidþia manyti, kad metrinis himnas nebuvo bûdingas. Klausantieji ákvëpto giesmininko jam pritardavo responsais - trumpomis formulëmis ar ilgesnëmis frazëmis.

Taigi giedojimas NT minimas vartojant ávairias sàvokas ir jø neidentifikuojant; priklausomai nuo konteksto autoriai tas paèias sàvokas traktuoja skirtingai. Todël neturime pakankamai kriterijø nusakyti, ar NT minimi pavadinimai psalmë, himnas ir dvasinë giesmë buvo skirtingi giesmiø tipai, ar Ðventojo Raðto autoriams bûdingu kalbos vaizdingumu apibûdino tà patá reiðkiná. Nors susirinkimai vykdavo prisilaikant tam tikros tvarkos, svarbus veiksnys buvo spontaniðkumas. Paplitæ giedojimo bûdai - solinis, responsorinis ir antifoninis - buvo bendri visam tuometiniam antikos pasauliui. Ádomiausi yra bendruomenës valgymo ritualai namuose: juose pastebimas didþiausià judëjø, judaizmo atskalø ir krikðèioniø giedojimo praktikos panaðumas. Labai reikðminga judëjø namø ritualà atspindëjusi Paskutinë vakarienë, tapusi krikðèioniðkosios liturgijos aðimi.

IV a. krikðèionybë buvo áteisinta kaip lygiavertë su kitomis Romos imperijos religijomis. Tuomet kristalizavosi tradicijos ir formavosi giesmiø þanrai, taèiau kartu buvo prarandami improvizacijos ir spontaniðkumo kûrybiðkieji impulsai, buvæ tokie svarbûs ir patrauklûs pirmøjø krikðèioniø susirinkimuose. n 1 Ðema (hebr.) - klau syk. „Klau syk, Iz ra e li!

Vieðpats, mûsø Dievas, yra vienintelis Dievas!”(Ist 6, 4). Pilnà Ðema formà sudaro trys Toros iðtraukos (Ást 6, 4-9; 11, 13-21; Sk 15, 37-41).

2 Pe sah (hebr.) - pra ëji mas, ap len ki mas. Graikø ir lotynø k. - pascha.

3 A.S.Mar ti mort, The Church at Pra yer, Col le geville, 1986, p. 23.

Muzikos barai /10

Apie ðventøjø bendravimà Rokas ZUBOVAS

S

uþinojæs, kad ðis “Muzikos barø” numeris skiriamas religinei muzikai, pradþioje suabejojau galimybe prasmingai susieti pianistinius klausimus su religiniais. Nenorëjjau au dar kartà priminti Liszto, apsigobusio sutana, ar Èiurlionio, kurianèio “Tëve mûsø”, ar Messiaeno, “þvelgianèio á kûdikëlá Jëzø”. Daugelis kompozitoriø vienaip ar kitaip sprendë aukðtesniosios jëgos ar energijos klausimà - paraðyta ne viena knyga apie þymiøjø, nors ne vien sekuliariàjà muzikà kûrusiø kompozitoriø, tokiø kaip Beethovenas, Brahmsas, Richardas Straussas, spëjamus ar net jø paèiø ávardytus ákvëpimo ðaltinius.

Kadangi XIX amþius buvo laikas, kai paèias intymiausias mintis daugelis kompozitoriø “patikëjo” bûtent fortepijonui, nenuostabu, jog ðiam instrumentui, technokratinës tendencijos kûdikiui, iðpopuliarintam ekonominës gerovës ir materializmo suklestëjimo laikais, buvo skirta nemaþa “sferø” muzikos. Ðiandien mane labiau jaudina kiek kitas aspektas. Praktiðkai visos pasaulio religijos vienaip ar kitaip vartoja muzikà apeigoms. Èia padedant muzikai tarsi argumentuojama aukðtesnës bûties galimybë ar esamybë, þmogaus galimybë per muzikà susisieti su ðia aukðtesniàja bûtimi. Taèiau XX a. ðiais ezoteriniais muzikos aspektais, tokiais suprantamais, net nekvestionuotais senovës egiptieèiø, kinø, indø, graikø, atvirai abejoja, daþnai net juos atvirai neigia daug þymiausiø kompozitoriø, muzikologø, manyèiau,

net ir dvasininkai nebetiki iðskirtine muzikos galia ir vieta. Amþiuje, patikëjusiame mokslo ir racionalaus paþinimo galiomis, neárodomi dalykai daþnai sumenkinami, todël Davido Tame’o pateikiamas situacijos ávertinimas atrodytø simptomiðkas ir tikslus: “Modernus suvokimas (ar to suvokimo stoka) apie muzikos fenomenà yra, trumpai tariant, dabarties visuomenës materialistinio-redukcionistinio pasaulio suvokimo nepaneigiama iðdava. Ðioje pasaulëþiûroje muzika neiðvengiamai ávardijama labiausiai apèiuopiamu, pamatuojamu aspektu - kaip vibracijø visuma. Taip pat ir pats þmogus, muzikos atlikëjas ir klausytojas, ðios pasaulëþiûros poþiûriu yra vien biologinë maðina, atsiradusi laimingo atsitiktinumo dëka, neturinti jokios egzistencinës prasmës. O ðios “maðinos” mintys ir emocijos - tai niekas kitas, kaip biocheminiø procesø automatiðkai generuojami ir suponuojami refleksyvûs atsakai á supantá pasaulá”1 .

Ir, deja, disonansiðkai mûsø - realistø - pasauliui ðiuo metu skamba nenuilstanèio idealisto, vieno ðviesiausiø jau praëjusiojo amþiaus muzikø Yehudi Menuhino pamàstymas apie muzikos prasmes ir galias, dvelkiàs antikos monumentalumu: “Muzika ið chaoso kuria tvarkà: ritmas sutaiko skirtinguosius, melodija pratæsia atskirtuosius, o harmonija suderina neatitinkanèiuosius.

Taigi sumaiðtis pasiduoda tvarkai, o triukðmas - muzikai, kai per muzikà pasiekiame tà aukðtesniàjà visuotinæ tvarkà, slypinèià fundamentaliose geometrinëse ir

matematinëse proporcijose. Paprasèiausiai besikartojanèiam laikui suteikiamas kryptingumas, pasikartojantys elementai ágauna jëgà, o prasmë pripildo atsitiktinius santykius”2 .

Sunku ðiandien nesutikti su Tame’o teiginiu, kad bendras pasaulëþiûros pasikeitimas ið idealistinës á materialistinæ veikia ir muzikos vietos, jos reikðmës mûsø visuomenëje kitimà. Ne maþiau, be abejo, èia prisidëjo ir jau minëtoji gerovë, ir jos ypatingo sureikðminimo visuomenëje fenomenas bei technologinë revoliucija, apie kurià jau prieð ðimtà metø, dar paèioje patefono eros kûdikystëje, vienas ið átakingiausiø XX a. muzikinës kalbos ir estetikos kûrëjø Claude’as Debussy raðë: “Mûsø laikais, kai mechaniniai gebëjimai pasiekë neregëtà tobulybæ, geriausiø kûriniø galima klausyti taip pat lengvai, kaip iðgerti bokalà alaus, ir tai kainuos tik deðimt santimø […]. Ar neturëtume bijoti ðio garso “domestikacijos” proceso, kai bet kas gali iðkviesti muzikos magijà tiesiai ið disko? Ar tai nesumenkins tos paslaptingosios meno galios, kuri buvo laikoma nesugriaunama?”3 Suvokiu visas ðias realijas, taèiau vis tiek, rinkdamasis baþnyèià sekmadienio pamaldoms, kaþkodël nevalingai pagalvoju apie ten skambësianèià muzikà, o pokalbiai su Dzûkijos miesteliø þmonëmis, ið kuriø suþinau, kad kaimø ir miesteliø baþnyèiose Lietuvoje nebelieka vargonininkø, mane labai skaudina.

Liûdna, kad net ðiose ðventose vietose þmonës nebegali pasinerti á muzikos lydimas nebylias meditacijas, iðsivalyti per savaitæ kasdienybës priterðtas sielas, vël ið naujo pajausti nepaliaujamai visatoje srûvanèià kûrybinæ galià, gërá ir potencijà. Matyt, jau pribrendo laikas naujam “naujaliðkam” sàjûdþiui, prieð ðimtà metø Lietuvai padovanojusiam tiek ðviesiø muzikos asmenybiø.

O per miðias, tikëjimo iðpaþinimo maldoje, kaþkodël ir toliau þodþiai “tikiu ðventøjø bendravimà” man skamba ypaè artimai, kadangi toje pakylëtoje ðviesoje regiu nenutrûkstanèià kompozitoriø kartø gijà, sujungtà bendros patirties, garbinimo ir atsidavimo. Màstau apie jø bendravimà - dalijantis kûrybine patirtimi, pasisemiant dvasiniø jëgø ið savo pirmtakø ar net ið uþ save jaunesniøjø kolegø darbø. Pagarbos reiðkimas savo pirmtakams - visø laikø kompozitoriams bûdingas reiðkinys. Net patys didþiausi anarchistai, tradicijø lauþytojai savo darbus lygindavo su senøjø meistrø darbais ir sistemomis - Schönbergas, sukûræs savo garsiàjà dodekafonijos sistemà, skuba kurti fortepijoniná kûriná sonatos forma (o paskui ta paèia forma ir kûriná sim-

foniniam orkestrui), kad ásitikintø, jog naujoji sistema gerai funkcionuoja. Kita pagarbos forma - variacijø ciklai savo pirmtakø temomis. Dar viena - pasiskolinta tematinë medþiaga ar subtiliau á savà kûriná ápinta kolegos mintis (struktûrinë, melodinë, ritminis atradimas ar harmoninis posûkis).

Atskirai reikëtø paminëti dar subtilesnes pagarbos seniesiems meistrams apraiðkas. Pavyzdþiui, Chopino 24 preliudai, op. 28, ne vienu aspektu remiasi didþiojo J.S.Bacho “Gerai temperuotu klavyru”; o reikðmingiausiu ðio romantiko atsigræþimu á Bachà, matyt, reikëtø laikyti Antrosios fortepijoninës sonatos (b-moll) finalà. Ðis enigmatiðkas, daugeliui net ir paèiø progresyviausiø kolegø (Schumannas, Mendelssohnas ir Lisztas - visi trys buvo priblokðti ðio Chopino kûrybinio sprendimo dràsos, vadino ðá finalà “nemuzikaliu”) neákandamas rieðutas - polifoninis vienbalsës faktûros kûrinys, “formos atþvilgiu yra vienbalsë invencija, paprastos dvidalës formos perpetuum mobile […]. Puikiai þinoma, kad pats paprasèiausias bûdas sukurti polifonijos pojûtá vienbalsëje faktûroje - tai pasitelkti arpeggio ar jo pobûdþio figûrà: Alberti bosas èia tik viena þinoma forma ið daugelio (geriausi muzikiniai pavyzdþiai tikriausiai bûtø Bacho soliniai smuiko ir violonèelës kûriniai, beje, þavëjæ ir Brahmsà, padariusá garsiosios smuiko èakonos versijà fortepijonui kairei rankai ir raðiusiam Clarai Wieck, kad nëra muzikos istorijoje kito kûrinio, tokiomis paprastomis priemonëmis iðreiðkianèio tokià jausmø gausà ir gilumà. - R.Z.). Chopinas ið Bacho perëmë patirtá, kaip tai padaryti gamø pasaþais; plëtodamas chromatinæ harmonijà pasiekë net didesnio sodrumo. Kai kuriais poþiûriais suteikiant arpeggio figûrai polifoniná gyvybingumà jis nuëjo netgi toliau uþ savo mokytojà”4 .

Taèiau visi ðie pavyzdþiai galimi tik tikint didþiosiomis muzikos galiomis.

Tik tuo atveju gali ávykti ðie muzikiniø prasmiø ir áprasminimø stebuklai. Du tokie stebuklai praðyte praðosi èia pristatomi. Du labai skirtingi kompozitoriai.

Dviejø labai skirtingø kûriniø gimimai.

Césaras Franckas (1822-1890) - neeiliniø gabumø vaikas ið nedidelio Belgijos miestelio, labai savanaudiðkø tëvo paskatø nuoþmiai vestas vunderkindo virtuozo keliu, dabar nëra prisimenamas kaip dviejø operø, daugelio kantatø, keliø fortepijoniniø sonatø ar fantazijø populiariø operø temomis, tokiomis madingomis jo gyvenimo metais, kompozitorius. Didþiausias jo laimëjimas - keli paskutiniu gyvenimo deðimtmeèiu sukurti fortepijoniniai (Preliudas, choras ir

fuga (1884) bei Preliudas, arija ir finalas (1888) ir kameriniai kûriniai (Fortepijoninis kvintetas, Sonata smuikui ir fortepijonui) bei ðeði kûriniai vargonams, paraðyti 1856-1864 metais. Franckas, vienas garsiausiø visø laikø improvizatoriø (Lisztas, ilgametis kompozitoriaus draugas, yra sakæs, kad jø vieta greta Bacho ðedevrø), ið kurio improvizacijos meno ir kompozicijos mokësi garsiausi vëlesnës kartos prancûzø kompozitoriai (Vincent d’Indi, Henri Duparc, Arthur Coquard ir kt.), visà savo brandþià kûrybà grindë improvizacinio ir polifoninio stiliaus lydiniu, tokiu giminingu Bacho vargoninei kûrybai.

Pianistinio repertuaro ðedevru laikomas Francko Preliudas, choras ir fuga atskleidþia ir dar glaudesnius ryðius - “pasikalbëjimus” su didþiuoju vokieèiø meistru, o konkreèiau, jo paskutiniu veikalu - “Fugos menu”. Pirmoji nuoroda á ðá veikalà girdima jau improvizaciðkoje preliudo pradþios temoje: apipinta arpeggio figûracijø, tai aiðki vokiðko muzikinio garsaeilio B-A-C-H, dviejø krintanèiø sukibusiø maþø sekundø moduliuojanèio pobûdþio intonacija (pats Bachas ðià temà naudoja devynioliktajame, paskutiniame “Fugos meno” kontrapunkte; jos pasirodymas kartu su kitomis dviem kontrapunkto temomis - paskutiniai didþiojo baroko meistro kûrybos taktai). Viena vertus, tai nusilenkimas didþiojo meistro atminimui, bet taip pat tai ir tarsi kvietimas tæsti prasminæ muzikos kelionæ. Ðá áspûdá dar labiau sustiprina Francko kûrinio fugos tema - tai tikslus ritminis vienuoliktojo “Fugos meno” kontrapunkto temos atkartojimas. Vienuoliktajame kontrapunkte taip pat randame ir charakteringàjà Francko preliudo bei fugos temos apodþia tûriðkà intonacijà, taip pat ir charakteringàjá Francko fugos temos chromatiná þingsná.

Tai visai neprimena postmodernistiniø praeities kartø kompozitoriø fragmentø “inkliuzø” ar neoklasikiniø perkomponavimø. Ðiuo atveju, drásèiau teigti, du kompozitoriai, suvokiantys nekintanèiø vertybiø muzikoje egzistavimà, “bendrauja” prasmiø lygmeniu.

Antroji istorija - tai Roberto Schumanno “bendravimas” su Ludwigu van Beethovenu. 1838 m. kovo mënesá Schumannas raðo savo mylimajai, o kiek vëliau þmonai Clarai Wieck: “Uþbaigiau trijø daliø fantazijà, kurià iki maþiausios detalës buvau suplanavæs jau 1836 metø birþelá. Pirmoji dalis turbût yra mano pati aistringiausia kada nors paraðyta muzika - gili dejonë dël tavæs, kitos dvi dalys silpnesnës, bet ir jos neturi dël ko savæs gëdytis”5 .

Prisiminkime, kûrinys, minimas laið-

Muzikos barai /11

ke, Fan ta zi ja C-dur, op. 17, pa ra ðy tas tuo met, kai Cla ros të vas, áta kin gas forte pi jo no mo ky to jas (pas ku rá mo kë si ir pats Ro ber tas) Fried ri chas Wiec kas ne tik at si sa kë leis ti duk rai te kë ti uþ Schuman no, bet ir uþ drau dë jiems ma ty tis…

Laið ke ið ski ria ma pir mo ji kû ri nio da lis - tai vie nas ið he ro jið kiau siø, va lin giausiø Schu man no mu zi ki niø ið si sa ky mø. Èia vis uþ klum pan èios me lan cho lið kos bû se nos va lin gai pa skan di na mos vis nau jø ir nau jø va lin gai ky lan èiø ryþ to ban gø, o vis kà vai ni kuo ja ðvie sus, trapus, net kiek idi lið kas Ada gio. Klau si mà, ið kur Schu man nas së më si dva sios jë gø ðio mis sun kiø ið ban dy mø die no mis, pade da at sa ky ti kû ri nio de di ka ci ja, mo to ir vie na kon kre ti mu zi ki në nuo ro da.

Fan ta zi jos de di ka ci ja Lis ztui su tei kia is to ri ná kon teks tà, tar si nu sa ko, kad tai ne vien as me ni niø jaus mø pa gim dy tas opu sas. De di ka ci jos prie þas tis is to rið kai ge rai su pran ta ma. Nie kaip ne su ren kant pa kan ka mai lë ðø sta ty ti pla nuo ja mam pa min klui Be et ho ve nui Bo no je, Lis ztas pa si ju to as me nið kai áþeis tas ðios ne pagar bos la biau siai ger bia mam kom po zito riui. Laið ke Ber lio zui jis ra ðë: “Ði toks ðykð tuo lið kas ið mal da vi mas ir skry bë lës ra tu siun ti mas tu ri bû ti ne leis ti nas siekiant pa sta ty ti pa min klà Be et hove nui!”

Per tris më ne sius Lis ztas sa vo jë go mis pa da rë tai, ko Be et ho ve no pa min klo ko mi te tas, rink da mas pi ni gus vi so je Eu ro po je, ne su ge bë jo pa da ry ti per tre jus me tus... Da bar Bo nà puo ðian tis Be et ho ve no pa min klas - tai dar vie nas Lis zto kil nia ðir dið ku mo ir pa si au ko ji mo pa vyz dys 6 .

Schu man nas, jau tæs Be et ho ve nui ne ma þes næ pa gar bà, taip pat ak ty viai daly va vo pa min klo sta ty mo pro ce se, 1836 m. ba lan dá sa vo re da guo ja mo þur na lo “Neue Zeit schrift” pir ma ja me pus la pyje pa ra ðë kvie ti mà pri si dë ti prie pa minklo sta ty mo. Tai gi Fan ta zi jos de di ka ci ja þmo gui, ágy ven di nu siam ðá pla nà, - tik na tû ra lus pa dë kos ges tas, tuo la biau kad ir pats kû ri nys - tai ne tik as me niðkø jaus mø Cla rai, bet taip pat ir sub ti liø psi cho lo gi niø bei is to ri niø sà sa jø su Beet ho ve nu ið da va. Ne vel tui kû ri niui pasi rink tas mo to - tai Schu man no mëg to po eto ir màs ty to jo, Be et ho ve no ben draam þio Fried ri cho Schle ge lio ei lë rað èio “Die Gebüsche” (“Krû mai”) pas ku ti nis ke tu rei lis: Tarp vi sø gar sø Spal vin go se þe mës sva jo se Ðvel nø gar sà ið girs Tas, kur klau sos pa slap èia.

Vie na ver tus, ðis ke tu rei lis - tai ne-

Muzikos barai /12

abe jo ti nas mei lës pri si pa þi ni mas, bet taip pat ir rak tas á Schu man no aist rø pe ri pe ti jas. Kaip mi në jau, pir mo ji da lis - tai he ro jið kø aist rø, nu si vy li mø ir naujø ki li mø maið tin gas pa sau lis. Su kur tas C-dur to na ci ja, nuo dug niau nag ri nëjant, ðis kû ri nys at sklei dþia ne bû din gà sa vo epo chai de ta læ - pir mà kar tà “ðvarus” C-dur akor das pa si ro do tik pa èio je pir mo sios da lies pa bai go je. Sun ku net ási vaiz duo ti - ke liø kon tras tin gø te mø ir pa veiks lø, ke lis kar tus kin tan èiø prierak ti niø þen klø ir tem po da ly je pa grin dinës to na ci jos akor das pa ro do mas… 306 tak te. Kar tu èia vël gráþ ta Ada gio tem pas bei pir mà kar tà pa si girs ta me lo di ja, ku ri bu vo “nu jau èia ma” ávai riau sio mis in tona ci jo mis anks tes në je pir mo sios da lies me lo di në je me dþia go je.

R.Schumann, Fantazija, op. 17, 306-310 taktai

Be jokios abejonës, ðis maiðtingas iððûkis egzistavusiai kompozicinei tradicijai, taip pat ir valingas savo jausmø bei tikëjimo demonstravimas atkreipë daugelio muzikologø dëmesá. Taèiau muzikinis atsakas á ðá klausimà pirmà kartà buvo pastebëtas tik 1910 m. publikuotoje Hermanno Aberto Schumanno biografijoje.

Beethovenas sukûrë dainø ciklà “Tolimajai mylimajai” (“An die ferne Geliebte”, op. 98) - kokia puiki paralelë jaunojo Schumanno asmeninei situacijai 1836 metais! O ðio ciklo ðeðtoji daina - tai muzikinis ðaltinis ir Fantazijos ákvëpëja.

L. van Beethoven, “An Geliebte”, op. 98, Nr. 6

die

ferne

Ne paslaptis, kad Schumannui, kaip ir visai epochai, Beethovenas buvo vyriðkumo, heroiðkumo ir stoiðkumo, nepasidavimo likimo smûgiams pavyzdys. Sunkiu sau asmeniðkai metu Schumannas rado valios, ryþto, dvasios jëgø ðaltiná bendraudamas, net, galima sakyti, klausdamas patarimo, dalydamasis savais iðgyvenimais su savo didþiuoju pirmtaku. O mums visiems ðis “bendravimas” padovanojo vienà ákvëpèiausiø ir poetiðkiausiø kûriniø fortepijono literatûroje.

Todël per ðias Velykas, priimdamas atgimimo dovanà, vël prisiminsiu ðventøjø bendravimà ir vilsiuosi, kad, sferø, muzika dar nëra visuotinai pamirðta, kad fortepijonas, instrumentas, iðgirdæs slapèiausius genijø iðsisakymus, dar ne kartà dovanos mums galimybæ dþiaugtis sielos nemirtingumo dovanomis. Tikiu, kad vis daugiau þmoniø patirs magiðkà

muzikos galià. n 1 D.Ta me, The sec ret po wer of mu sic, Turn sto ne press, 1984.

2 Y.Me nu hin, The me and va ria tions, Hei ne man, 1972.

3 C.De bus sy, cit. pa gal The his to ry of mu sic in performance, Frederic Dorian, Norton, 1966.

4 Ch.Ro sen, The ro man tic ge ne ra tion, Har vard University Press, 1995.

5 Cit. pa gal Schu mann and his world, R.Lar ry Todd (red.), Princeton University Press, 1994.

6 A.Wal ker, Franz Liszt. The vir tuo so years 1811-1847, Faber and Faber, 1983.

Muzika ir tikëjimas Kamilë RUPEIKAITË

D

augiau nei 30 ðaliø jau aðtuonioliktus metus gyvuoja Crescendo bendrija. Ji vienija per 1000 profesionaliø muzikø, iðpaþástanèiø krikð k rikðèioniðkàjá tikëjimà: operos dainininkø, dirigentø, kompozitoriø, orkestro muzikantø, pianistø, derintojø, muzikos þurnalistø, muzikologø, baþnyèios muzikantø, studentø. Crescendo (kuri veikia kaip Europos “Agape” misijos narë) centrinë bûstinë yra Bazelyje (Ðveicarija).

Bendrijai vadovauja Beatas ir Airi Rink.

Crescendo credo “daugiau nei muzika” ágyja ypatingà reikðmæ pasaulietiðkos Europos muzikinës kultûros kontekste.

Pasak bendrijos vadovo Beato Rinko, sekuliarizacija yra dramatiðkiausias ðiuolaikinës Europos intelektualizmo istorijos pokytis. Sekuliarizacija intensyviai pradëjo vykti jau XVIII-XIX a., nuo krikðèioniðkosios muzikos krypstant á “muzikos religijà”. (Pavyzdþiui, Richardas Wagneris teigë: “Að tikiu Dievà, Mozartà, Beethovenà ir jø mokinius bei apaðtalus; að tikiu Ðventàjà Dvasià ir menø tiesà, kuri yra viena ir nematoma; að tikiu, kad menas ir muzika kyla ið Dievo ir gyvena visø apðviestø asmenybiø ðirdyse...”) Mûsø dienomis muzikinë kultûra, kaip ir kultûra apskritai, turi daug religiniø atributø; tikëjimas Dievu daþnai bûna susipynæs su kitø “dievø” aukðtinimu. Religija tampa pasaulietiðka, taèiau tuo pat metu pasaulietiðki dalykai ágyja religiná charakterá, pavyzdþiui, sporto ar muzikos þvaigþdës garbinamos kaip ðventieji. Prancûzø màstytojas Roland’as Barthes’as, paraðæs knygà apie kasdienio gyvenimo mitus, teigia, kad ðiuolaikinis þmogus sëda á maðinà jausdamasis taip pat, kaip þmogus viduramþiais ëjæs á katedrà. Ði kiek perdëta mintis turi tiesos: ðiuolaikinis þmogus ieðko sau atramos supasaulëjusiuose “religijos pakaitaluose”. Taèiau Crescendo veikla nëra bandymas sugráþti á praeities laikus “anapus” sekuliarizacijos. Bendrijos muzikantai negriauna susiformavusios koncertinës kultûros ir negroja vien baþnyèiose. Taèiau jie gali pasakyti “ne” netgi geroms galimybëms koncertuoti, nes yra aukðtesniø vertybiø jø gyvenime (tarp jø - ðeima, sveikata).

Jie myli muzikà ir siekia profesionalumo, bet negyvena vien dël meno; bendraudami su kitais krikðèionimis menininkais, aptaria bendras problemas ir meldþiasi vienas uþ kità.

Crescendo muzikantai rengia koncertus, buria ávairius muzikos kolektyvus, leidþia kompaktines plokðteles bei knygas, skaito paskaitas aukðtosiose

Muzika iðreikðti tikëjimà muzikos mokyklose. Siekiant suteikti paramà kolegoms menininkams tikëjimo ir profesiniais klausimais, organizuojamos regioninës ir tarptautinës konferencijos, keturiskart per metus iðleidþiamas þurnalas “Crescendo” (anglø ir vokieèiø kalbomis). Kasmet organizuojamos Tarptautinës muzikantø ir menininkø maldø dienos, kuriø metu meldþiamasi uþ dvasiná atgimimà meno pasaulyje.

Crescendo bendrija rengia ðiuos projektus: WorldView Project - skelbia Evangelijà ligoniams ir vargðams per muzikà ir menus; Play & Pray - muzikantai, improvizuodami klausytojams, kartu garbina ir Dievà; Creative Church - evangelistiná tarnavimà baþnyèiose, kur dalyvauja ne tik muzikantai, bet taip pat aktoriai ir kiti menininkai.

Anot Beato Rinko, 2003-iøjø Crescendo moto - asmenybës ugdymas. Tai nëra tas pat, kas meistriðkumo ugdymas arba karjeros darymas. Ugdyti asmenybæ reiðkia tobulinti savo vidinæ bûtá (krikðèioniui tai yra kur kas daugiau nei psichologinës pratybos!), o tam reikia skirti pakankamai laiko. Kaip teigia Beatas Rinkas, Dievo garbinimas yra bene kilniausias stiprios asmenybës paðaukimas: “tik silpna asmenybë negali aukðtinti didesnio uþ save, o stipri asmenybë sugeba nusilenkti ir pagarbinti stipresná uþ já”. Menininkai turi neðti ðviesà pasauliui ne vien savo kûryba, bet ir asmenybës bruoþais.

Crescendo bendrija susibûrë ir Lietuvoje. Vasario 15 dienà Vilniuje, Kryþiaus namuose, ávyko popietë, kurioje dalyvavo apie 30 profesionaliø instrumentininkø, choro dirigentø, muzikologø, ðokëjø.

Ávairioms krikðèioniðkoms konfesijoms priklausanèius menininkus suvedë noras kartu muzikuoti bei skleisti Evangelijos viltá kamerinës muzikos koncertais ligoninëse, globos namuose. Keletas bendrijos muzikantø jau yra dalyvavæ panaðaus pobûdþio tarptautiniuose ansambliuose. Popietës metu skambëjo klasikinë muzika bei krikðèioniðkos giesmës, atliekamos styginiø instrumentø ansamblio ir klavesino. Lietuvos Crescendo grupës (kuri vieno vadovo dar neturi) veikloje aktyviai dalyvauja muzikologë Audronë Jurkënaitë, vargonininkë Dalia Ðakenytë, choro dirigentë Margarita Viesulienë, pianistë Elþbieta Lazauskytë, gitaristas Sergejus Krinicinas. n

Muzikos barai /13

Didþioji salë RETOS PROGOS

Prancûzø opera Lietu voje skamba retai. Þvelgiant á praeitá, bene áspûdingiausias muzikinis ávy kis, susijæs su prancûzø opera, bu vo 1986 m. maestro Juozo Domarko parengtas koncer tinis Camille’o SaintSa ënso operos “Samsonas ir Dalila” atlikimas Nacionalinëje filharmonijoje. Po ilgokai trukusios per traukos “Samsonas ir Dalila” vël suskambo Kaune ir Vilniuje. Vasario 22 d. sostinëje opera sutraukë pilnutëlæ salæ klausy tojø. Tiesa, publikà masino ne tik retai atliekama muzika, bet ir tà vakarà Vilniaus filharmonijoje dainavæs Sergejus Larinas, kuris, kaip ir prieð 17 metø, atliko Samsono par tijà. Koncer to Vilniuje ið vakarëse gar susis tenoras, Lietu voje pradëjæs savo karjerà, bu vo pagerbtas “Kipro” statulële, kurià Larinui áteikë praeitø metø “Kipro” nominantë Violeta Urmana.

Vasario 22-àjà Dalilos par tijà dainavo mecosopranas ið JAV Katherine Keen, Abimelecho ir Seno þydo vaidmenis, kaip ir 1986-aisiais, atliko bosas Vladimiras Prudnikovas, Vy riausiojo ðventiko par tijà dainavo baritonas Dainius Stumbras.

Solistams talkino Kauno valsty binis choras (vyr. dirigentas ir meno vadovas Petras Bingelis), grieþë Lietu vos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigavo maestro Domarkas.

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

“Samsonas ir Dalila” - tai biblinio siuþeto opera, pasakojanti apie þydø did vy rá Samsonà, pasak Larino, “tapusá savo meilës auka”. Já sugundo graþi ir klastinga filistietë Dalila, galima saky ti, ákûnijantá tà pavojø, kurá vy rams nuolat kelia moteriðkoji giminë, jei tik jie pasiduoda ðiø “prieðø” kerams. Meilës valandà

Dalila suþino Samsono paslaptá, jog jo jëga slypi plaukuose, ir juos nukerpa. Filistieèiai pavergia þydus, ir jauèianèiam gëdà bei patirianèiam paþeminimus Samsonui nieko nebelieka, kaip tik sunaikinti prieðus kar tu þû vant ir paèiam. Þanriniu poþiûriu ði opera itin ar tima, saky tume, hendeliðkajai oratorijai, galbût dël to jos atlikimas koncer tinëje scenoje nuskambëjo ganëtinai natûraliai - paèios muzikos groþio, didy bës ir vaizdingumo pakako visaverèiam estetiniam poty riui. Nors... ilgainiui vaizduotë pradëjo pieðti tam tik ras vaizdines asociacijas.

Postûmá tam suteikë pirmiausia solistës Katherine Keen pasirody mas - tiek jos dainavimas, tiek sceninë ið vaizda. Itin malonaus tembro, sodrus ir nefor suotas, tar si be jokiø pastangø iðgaunamas balsas, natûrali frazuotë, kaip ir leng vos, “skriejanèios” raudonos medþiagos rûbas kaþkodël këlë mintis apie “secesijos” menà, praeito amþiaus pradþios estetikà, anuomet su vokiamà moteriðkumà...

Dainuojant Katherine Keen, aiðkiai bu vo justi ir tam tik ra Wagnerio muzikos átaka Saint-Sa ënso operai, nors, bûdamas simfoninës muzikos meistras, natûralu, kad Saint-Saënsas kai kuriuos principus pritaikë ir savo operoje.

Sergejus Larinas, dainavæs daugelyje þy miø jø pasaulio scenø, ir ðá kar tà Vilniuje në kiek “nesitaupë”. Mano poþiûriu, tik riems profesionalams bûdinga tai, jog jie niekuomet neskirsto scenø, kuriose pasirodo, á prestiþines ir nelabai. Jei jau jie dainuoja, nesvarbu, ar tai bûtø, pvz., Carnegie Hall, ar Vilniaus rotuðë, atiduoda visà save. Larino at veju, mano

Muzikos barai /14

gal va, - tai tiesiog reflek sas, sunku ási vaizduoti ðá solistà, dainuojantá “puse jëgos”.

Kita solisto savy bë, kaskart krintanti á akis, yra Larino geranoriðkumas scenos partneriams ir ansambliðkumas. Larinas - dosnus muzikantas, dalijantis sceninæ átaigà savo þiûrovams, ðilumà - kolegoms. Nepakar tojami bu vo 2-ojo operos veiksmo Larino ansamblis su Katherine Keen, dramatinës 3 veiksmo scenos su choru.

Apibûdinamas kaip vienas perspekty viausiø Lietuvos baritonø, Dainius Stumbras savo ne itin dideliu, taèiau ryðkiu pasirodymu Filharmonijos scenoje árodë iðties aukðtà meistrystæ bei gebëjimà kaskart susidoroti su naujomis meninëmis ir techninëmis uþduotimis.

Tik prieð trejus metus baigæs LMA, ðiandien savo kûrybiniame aruode Stumbras jau turi tokius vaidmenis, kaip Renatas “Kaukiø baliuje”, Nabukas, Amonasras “Aidoje”, Þermonas “Traviatoje” ir kiti. Prieð keletà metø solistui teko dainuoti ir “Simono Bokanegros” koncer tiniame atlikime, sulaukusio puikiø at siliepimø. Nors didþiuma Stumbro reper tuaro - italiðka muzika, taèiau tai nesutrukdë Saint-Sa ënso Vyriausiojo ðventiko par tijà interpretuoti itin stilingai, suþavëjo, sakyèiau, “disciplinuotas”, taisyklingas visomis prasmëmis atlikimas.

Vladimiro Prudnikovo interpretacija pasirodë ne tokia ryðki, kokios galima bu vo tikëtis ið ðio solisto.

Regis, kojà pakiðo ið kitø vaidmenø atkeliavæ dainavimo ðtampai.

Ver ta pagir ti Kauno valstybiná chorà. Tiesa, ðio kolek ty vo “pomëgis” vis for suoti gar sà kelia abejoniø: kai tik prasideda for te ir for tissimo, dingsta bet koks stiliaus supratimas, kai gráþ tama prie “nuosaikesniø” nuotaikø, þiûrëk, ir at siskleidþia choras kaip subtilus interpretatorius. Máslë...

Kad ir kaip bûtø, vasario 22 d. koncer tas tapo reta proga patir ti “didþiø jø formø” prancûzø romantinës muzikos groþá, prisiliesti prie iðties tur tingo, taèiau mûsø menkai tepaþástamo prancûzø operos pasaulio. Ðis “Samsono ir Dalilos” koncer tinis atlikimas, kaip ir prieð daugelá metø, tapo reikðmingu, iðties neeiliniu ávy kiu, manau, ne tik sostinës muzikiniame gy venime.

Beata LEÐÈINSKABAUBLINSKIENË Sergejus Larinas, mecosopranas ið JAV Katherine Keen ir Juozas Domarkas

MALONUMAS DAINUOTI. POKALBIS SU SERGEJUMI LARINU

Vasario 22 d. Vilniaus filharmonijos salëje - anðlagas. Kaip ir prieð 17 metø, 1986-aisiais, diriguojant Juozui Domarkui, koncer tiðkai atliekama Camille’o Saint-Saënso opera “Samsonas ir Dalila”, kaip ir anuomet, dainuoja Sergejus Larinas. Skirtumas tas, kad dabar jis - pasaulinæ ðlovæ pelnæs dainininkas.

Jûsø dëmesiui siûlome prieð pasirody mus Kaune ir Vilniuje ávykusá trumpà pokalbá su Sergejumi Larinu.

Beata LEÐÈINSKABAUBLINSKIENË

Po daugelio metø Lietuvos publika vël Jus iðvys kaip Samsonà. Tai Jûsø pirmasis sugráþimas prie ðio vaidmens?

Samsonas gráþo á mano reper tuarà prieð dvejus metus. Taip iðëjo, kad po Lietu vos koncer tinio atlikimo bu vo labai ilga per trauka, nes, þinote, opera ir pasaulyje ne taip daþnai statoma. Dainavau Samsonà San Francisko operoje atnaujintame 1984 metø pastaty me. Beje, tas pastaty mas bu vo gan þy mus, gal kas matë ir videofilmà su Placido Domingo bei Shirley Verrett.

Sugráþimas su “Samsonu” á Lietuvà man yra itin brangus, ið dalies tai bu vo ir mano iniciaty va. Dar prieð keletà metø su maestro Domarku tarëmës, kad bûtø visai graþu dar kar tà parengti “Samsonà”. Juk jau iðaugo publikos kar ta, kuri nëra girdëjusi ðitos, mano skoniui, stebuk lingos muzikos, teikianèios neapsakomo malonumo ir mums, atlikëjams, ir, tikiuosi, þiûrovams.

Manau, su maestro bei orkestru padary tas graþus darbas.

Sakote, kad tokios muzikos atlikimas Jums teikia malonumo. Ar daug tenka dainuoti prancûziðko repertuaro? Apskritai, kà ðiuo metu dainuojate?

Prancûzø operø neatlieku itin daug. Dainuoju “Karmen”, “Samsonà”, bu vo “Hof mano pasakos” - prak tiðkai kol kas tiek. Në kar to nesutikau dainuoti “Don Karlo” prancûzø kalba (nors originalioji 5 veiksmø ver sija yra prancûziðka), nes esu ásitikinæs, kad italiðkos operos muzikos prigimties visiðkai neatitinka prancûziðkas tekstas.

Mano reper tuaro pagrindà, kokius 75 procentus, sudaro italiðka

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

DUO DVIEM MB ATGARSIAI IÐ MARTYNO ÐVËGÞDOS VON BEKKERIO IR MINDAUGO BAÈKAUS KONCERTO

Sergejø Larinà su Kristoforu

opera. Tai Verdi, Puccini, kai kurie kompozitoriai veristai, pvz., Giordano. Kartkarèiais gráþ tu prie rusiðkos operos - tai “Pikø dama”, “Oneginas”, “Borisas Godunovas”, dainuoju ir vienà èekiðkà operà - Dvo?áko “Rusalka”, o ði sezonà reper tuaras pratur tës Bakcho (Bacchus) vaidmeniu Strausso operoje “Ariadnë ið Nak so”.

Kur vyksite, kà dainuosite po “Samsono ir Dalilos” Lietuvoje?

Po pasirody mo Vilniuje pradësiu ak ty viai rengtis Otelo debiutui balandþio 19 d. San Diego operoje Kalifornijoje. Vëliau Berly no “Deut sche Staat soper” dainuosiu Bakchà. Prasidëjus Bavarijos operos festi valiui, ten pasirodysiu Puccini operoje “Manon Lesko”, vëliau vyks koncer tiniai Dvorako operos “Rusalka” atlikimai “Covent Garden” teatre su Renee Fleming, diriguojant serui Charlesui Mackerrasui. Trumpos atostogos, ir sezonà pradedu “Covent Garden” naujajame “Boriso Godunovo” pastaty me.

Paminëjote Renee Fleming pavardæ, Jums tenka dainuoti ir su daugeliu kitø þymiø pasaulio atlikëjø. Gal pristatytumëte solistæ, Vilniuje atliksianèià Dalilos partijà? Kiek teko repeticijoje girdëti jos dainavimà - puikus balsas, taèiau vardas nëra þinomas.

Katherine Keen paþástu nuo 1991 metø, kai kar tu daly vavome Verdi “Luisos Miler” pastaty me Amsterdamo operoje. Vëliau mûsø keliai iðsisky rë. Vël jà iðgirdau, kai Katherine San Francisko operoje, taip pat “Samsone ir Daliloje”, dubliavo Olgà Borodinà. Bu vau taip suþavëtas jos dainavimo, jog tada pasakiau:

“Katherine, jei bus bent minimaliausia proga padainuoti “Samsonà” kar tu, bûtinai tai realizuosime”.

Pagrindinis Katherine Keen reper tuaras yra Wagneris, ji dainuoja labai daug vokiðkos muzikos. Tokie vaidmenys kaip Dalila nepriklauso jos ak ty viajam reper tuarui, bet ji turi puikø balsà, labai graþià technikà, nepriekaiðtingà stiliaus pojûtá ir taisyk lingà prancûziðkà tar tá.

Kuo Jums patrauklus “Samsonas ir Dalila”?

“Samsonas” - vienas graþiausiø operiniø kûriniø, tai Saint-Saënso ðedev ras. Jeigu galima saky ti, kad muzika yra graþi, o kar tais taip saky ti galima, tai bûtent “Samsono ir Dalilos” muzika yra tokia, be to, dailiai, labai profesionaliai, protingai paraðy ta balsams. Èia, jei norite, yra benefisinë par tija sopranui, nes Dalila turi tris arijas, vienà graþesnæ uþ kità, yra ir nuostabûs chorai. Ne veltui daþnai kar tojama, kad tai greièiau yra opera oratorija, nes veiksmo, kaip tokio, èia nëra.

Beje, Samsonas itin iðsiskiria ið visø vaidmenø, kuriuos að dainuoju, juk jis - biblinis per sonaþas, herojus, kuris yra ne tik Izraelio tautos vadas, bet ir gy vas þmogus su savo silpny bëmis, tampantis savo meilës auka.

Lietuvos operos bièiuliø draugija Jus pagerbë áteikdama “Kipro” statulëlæ - tai vienas garbingiausiø áver tinimø operos dainininkui Lietuvoje. Kiek Jums brangus ðis apdovanojimas, juk Lietuva tokia maþa...

Jauèiuosi labai sujaudintas, man ðis apdovanojimas nepaprastai svarbus. Mano kûry binis gy ve-

Gausios vasario 26-osios Lietu vos nacionalinës filharmonijos publikos nesutalpinusià Kamerinæ salæ tàvakar keitë Didþioji. Pastaroji, nesunaikinusi koncer tavusiø jø Mar ty no Ðvëgþdos von Bek kerio (smuikas) ir Mindaugo Baèkaus (violonèelë) dueto kameriðkumo, neginèijamai by lojo savo uni versalumo galimy bes.

Kameriðkumo testà ðásyk vykdë muzikø duo - smuiko ir violonèelës kombinacijai dedikuota ðeðiø kompozicijø programa, kurios net pusë - premjeros Lietuvoje. Beje, negalima nepastebëti Vilniaus filharmonijos renginiams labai bûdingo tiek organizatoriø, tiek publikos poreikio naujesnei (taèiau, kaip parodë apraðomasis koncer tas, nebûtinai ðvieþiai!) muzikai. Ðvëgþdai ir Baèkui já tenkinti turbût nebu vo sunku, juolab kad smuiko ir violonèelës dueto pasirody mai anaiptol nedaþni. Kita ver tus, greta kilniai ðvietëjiðkø ir nekaltai smalsiø premjerø intencijø negali nejusti komfor tiðkos atlikëjø uþuovëjos galimy bës, iðvaduojanèios nuo at sakomy bës, kuri slegia grieþiant interpretaciniais sluoksniais apaugusius opusus ir at virkðèiai - suteikia lais væ, tar si neápareigoja skambant niekam negirdëtos muzikos ver sijoms. Nedrásèiau teigti, jog minëta uþuovëja tàkart nebu vo pasinaudota...

Taèiau pereikime prie skambëjusiø opusø. Stiliaus poþiûriu koncer to programa skilo á tris kûriniø skaièiumi nelygiaverèius blokus, kuriø svariausias, aprëpæs Claude’ui Debussy dedikuotà prancûzo Maurice’o Ravelio Sonatà (1920-1922), èeko Bohuslavo Marnimas prasidëjo Lietu voje, Vilniuje, èia að mokiausi konser vatorijoje pas Virgilijø Noreikà, èia debiutavau operos scenoje 1981 m. bir þelá.

Manau, kad jei nebûtø lietu viðko periodo mano gy venime ir karjeroje, tai turbût nieko nebûtø.

Kiek vieno þmogaus likimas klostosi taip, kad visi elementai, visi periodai vienas su kitu susijæ.

Ir nepaisant to, kad jau daugelá

tinu (1927; premjera Lietu voje) ir vengro Zoltà no Kodà ly (1914) Duetus (taigi iðsitenkant ganëtinai siauroje 13 metø chronologijoje) iðpaþino etniniø apþavø prisodrintas neoromantizmo dogmas.

Kar tu ðiuos opusus su vienijo ir á kiek vienà ið jø implikuoti dramaturgiðkai svarbûs violonèelës solo epizodai, tapæ savotiðku koncer to leitmoty vu ir lyderio pozicijas ansamblyje ne veltui suteikæ Mindaugui Baèkui. Baèkaus - Lietu vos valsty binio simfoninio orkestro violonèeliø koncertmeisterio - veik loje kamerinio muzikavimo prak tika rengiant ávairiø sudëèiø duetø koncer tus (su perkusininku Pavelu Giunteriu, pianistu Daumantu Kirilausku) jau tapusi kone reprezentuojanèiu ðá menininkà scenos þanru. “Ðiuolaikinës” muzikos sekcijai at stovavo tipiðka “ðnitkiðkai” neapèiuopiama Alfredo Schnit tke’s “Stille Musik” (1979; premjera Lietu voje) ir tipiðkai “bar tuliðkai” naivios, netgi infantiliðkos Vidmanto Bar tulio “Keturios paguodos liûdnai violonèelei ir daina be þodþiø smuikui ir violonèelei” (1985).

Auk so vidurio pozicijas (tiek vietos koncer to programoje, tiek atlikimo poþiûriu) uþëmë “mocar tiðkas” Lud wigo van Beethoveno Duetas C-dur (1792; manoma, Lietu voje neatlik tas; originalas - klarnetui ir fagotui). Regis, tai bu vo nuovokiausiai ir stilingiausiai pateik ta to vakaro opuso interpretacija.

Galbût reikëjo pridur ti, nepaisant jo sukûrimo datos? Turbût at virkðèiai...

Natûraliai susimàstai tiek apie dviejø ðimtmeèiø senumo ar dar senesnës muzikos átakà menininkø brendimui, tiek apie ryðkià distancijà tarp atlikëjiðkø ir kûrybiniø ak tualijø: gal ðiuolaikiniø atlikëjø pasauliui ið tiesø nerûpi ðiuolaikiniø kompozitoriø pasaulio ver sijos, inver sijos, juo labiau kontrover sijos?

Justë JANULYTË metø gy venu svetur, o Lietu voje lankausi tik kaip sveèias, man ðis pripaþinimas labai reikðmingas. Þiûrovø meilë, kurià að èia jauèiu, tos emocijos, kurias að, kaip ar tistas, gaunu ið lietu viðkos publikos, man itin brangios.

Aèiû uþ pokalbá. Lauk sime Jûsø vël sugráþtant á Lietuvà!

Muzikos barai /15

Didþioji salë

Reèitaliai mûsø didþiosiose akademinëse scenose - ganëtinai retas dalykas. O juk ðio koncertø þanro svarba, jo statusas tiek solisto gyvenime, tiek bendruose koncertø tvarkaraðèiuose ypaè reikðmingas, atsakingas bei gerbtinas. Vienas kitas per pusmetá lietuviø atlikëjø reèitalis anaiptol neatskleidþia ir nesukuria reikiamos terpës, tradicijos, kurios kontekste galima bûtø visavertiðkai analizuoti, lyginti, daryti iðvadas.

Pagaliau tas vienintelis per kelerius metus solinis koncertas, toji galimybë atlikëjui vieðai deklaruoti savo interpretacinæ, techninæ, I.Armonaitë ir A.Banaitytë stilistinæ sampratà dël kokiø nors sutapusiø aplinkybiø gali likti ir svarbiausiose Vilniaus scenose, su nepastebëtas svarbiausiø mûsø orkestrais. koncertiniø institucijø, festivaliø Disciplinos uþgrûdinta dar nuo organizatoriø, kurie ið esmës “di- M.K.Èiurlionio menø mokyklos lairiguoja” muzikiniam gyvenimui, kø, kur mokësi pas E.Armonienæ, lemia muzikantø likimus, jø ateitá, V.Radovièiø, R.Katiliø, vëliau galimybæ bûti ar nebûti scenoje. studijas atkakliai tæsusi Maskvos O, kaip þinoma, vienas esminiø konservatorijoje pas A.Bezrodnà, veiksniø, mobilizuojanèiø, grûdi- V.Klimovà (ten pat aspirantûroje), nanèiø, galop ir tobulinanèiø at- Armonaitë tuometinius studijø likëjo sceninæ profesinæ laikysenà pasiekimus vainikavo tarptau- kuo daþnesnës progos vieðai tiniame V.Humlo smuikininkø koncertuoti. Ðitai pabrëþiama nuo konkurse Zagrebe, kur 1985 m. pat ankstyvøjø muzikinio ugdymo iðkovojo pirmàjà premijà. Vëliau pakopø meno mokyklose, ðitai teko eiti savarankiðku keliu, ilgokai taikytina ir jau savarankiðku keliu ieðkoti ir po to paèiai formuoti einantiems profesionalams. interpretaciniø kriterijø visumà, Ðias mintis sàlygojo ir vienos gausinti ir brandinti repertuarà. Ko stipriausiø mûsø dabarties smui- gero, didelis reiklumas sau - viena kininkiø Ingridos Armonaitës bûdingiausiø ðios smuikininkës naujausias reèitalis, organizuotas savybiø - skatina jà labai apgalvoNacionalinës filharmonijos, kurá tai rinktis programas koncertams, atlikëja parengë su savo nu- analizuojant, ar jau turinti teisæ olatine partnere pianiste Auðra imtis smuiko muzikos virðukalniø, Banaityte vasario 2 d. Vilniaus ar dar reikia palaukti. taikomosios dailës muziejuje. Ne Tad vasario 2 d. Ingridos per seniausiai áraðiusi ir visuomenei Armonaitës parengtas reèitalis pristaèiusi pirmàjà kompaktinæ turinio poþiûriu labai gerai applokðtelæ (“Vartø” galerijoje, 2002 màstytas ir, þinoma, ne atsitiktim. lapkrièio 13 d.), Armonaitë nai sudëliotas. Jo centre - L. van pasiþymi keletu svarbiø savybiø: Beethoveno Sonata Nr. 9 A-dur, techniðku stabilumu, iðplëtota vir- op. 47 (“Kreutzerio”), kurià smuituozine dimensija, solidþiu soliniu kininkë su savo profesoriumi yra repertuaru, kuriame rastume keli- rengusi dar Maskvos konservaolika koncertø smuikui ir orkestrui, torijoje, taèiau kurià “eksponudidþiøjø smuiko sonatø pluoðtà. oti” koncerte pasijuto subrendusi Ji pasiþymi ir turiningu sceniniu tik dabar. “Kreutzerio sonatos” ádirbiu (ne tik kaip solistë, bet ir muzikinio pasaulio vartus smuikikaip kameriniø ansambliø narë), ninkë atvërë ne iðkart. Pradþioje be to, uþmezgusi muzikiná kon- skambëjo Beethoveno Romansas taktà ir su lietuviø kompozitoriø F-dur, op. 50, sukurtas bemaþ kûryba. Kitas dalykas, kad bëgant tuo paèiu metu, kaip ir minëta metams nedaug pasitaiko progø sonata. Kantileniðka melodijos pasiklausyti ðios atlikëjos grieþiant iðraiðka tapo tuo dëmeniu, á kurá

Muzikos barai /16

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

VIRTUOZIÐKUMO IR VAIZDUOTËS SÛKURY

susitelkë Armonaitë ir Banaitytë, paliudijusios savo ansamblio tvarumà, vieningumà. Ði kompozicija, kurià aptiksime dar mokykliniø smuikininkø repertuare, atsivërë iðbaigtu meniniu lygmeniu - proto valdomas jausmas, drausmingas, santûrus lyriðkumas uþpildë stabilià, racionalià formos sàrangà.

Ir ðtai “Kreutzerio sonata”, kur jau pirmuose smuiko solo áþangos taktuose atpaþásti savito braiþo interpretatoriø, turintá, kà pasakyti, gebantá suvokti ðios padalos prasmæ, svarbà, nuorodas bûsimajam muzikinës medþiagos komponavimui. Minëtoje sonatoje, ypaè pirmojoje jos dalyje, telpa labai daug - reikia ir didþiulës dvasinës ákrovos, ir nepriekaiðtingo virtuoziðkumo, apie kurá smuikininkui ir pianistui tiesiog privalu pamirðti, nes bûtina susitelkti ties eksponavimo ir plëtojimo dinamika, tempø energija, dramatizmo jëga.

Stiprûs temø charakteriai suteikia didþiulá dramaturginá plotá, kurá aprëpti - taip pat ne kiekvieno valiai. Tai labai vyriðka Sonata savo ryþto, valios, vulkaniðkos energijos samplaika. O tuo, regis, tvinksi Armonaitës smuiko iðraiðka, kuriai nestinga tvirtø, kategoriðkø iðsisakymø, kuriai bûdinga grieþta artikuliacija, skrupulingai iðkedenanti kiekvienà natelæ. Bûtent tokià interpretacinæ koncepcijà ðákart ir pasirinko smuikininkë, linkusi Beethoveno tekstà suvokti ir perteikti retoriðkai, tiksliai, objektyviai, save tarytum atribodama nuo intymesnio asmeniðkumo.

Pasirinkti labai energingi tempai vietomis sàlygojo smuiko ir fortepijono partijø iðsiskyrimus, taèiau tai nepakenkë vieningo abiejø atlikëjø poþiûrio nuojautai, nepalikusiai per visà trijø daliø ciklà.

Komponuojant antrosios dalies temos ir variacijø grandá, atlikëjos tarsi dvasios atokvëpá pasirinko tradicinæ Andante raiðkà, á jà ávilkdamos visà dalies muzikinæ medþiagà. Nors buvo galima dràsiau niuansuoti garso iðraiðkà, juk kiekvienos ið keturiø variacijø misija - paskelbti vis kitokià þinià, vis kitaip perteikti, þaisti teminiu aspektu. Ir pagaliau Finale. Presto, arka susijungianti su pirmosios dalies turiniu, su jos trykðtanèiu aktyvumu, taèiau jau èia ágaunantá kitoká atspalvá. Átaigi artikuliacija, reaguojanti á kiekvienà teminá, ritminá, dinaminá pokytá, verþli tempø dramaturgija, gyvybin-

gumas - visa tai iðanalizavusios, suvokusios Armonaitë ir Banaitytë logiðkai ir tvirtai uþbaigë ciklà.

Tai viena sudëtingiausiø sonatø smuikui ir fortepijonui, kurià, interpretuojamà mûsø atlikëjø, senokai teko girdëti. Tad natûralu, jog ðio kûrinio klausantis dabar, nuolat atminty vis ðmësèioja ðviesios atminties Raimundo Katiliaus ðeðëlis, jo kûrybingos vaizduotës palikti pëdsakai. Dþiugu, kad Armonaitës repertuare radosi “Kreutzerio sonata” ir kad taip perspektyviai rutuliojasi ðio veikalo interpretacinë tradicija.

Megzti dialogà su S.Prokofjevo muzika Armonaitei pastaruoju metu vienas mëgstamiausiø, áprastas ir nuolat puoselëjamas dalykas.

Be to, smuikininkë jau sukaupusi savo repertuare didþiàjà dalá ðio autoriaus muzikos smuikui - Koncertus smuikui ir orkestrui, Pirmàjà sonatà. Minëto reèitalio antrojoje dalyje taip pat vieðpatavo Prokofjevo kûriniai: Penkios melodijos, op.

35bis smuikui ir fortepijonui, bei Antroji sonata smuikui ir fortepijonui, op. 94bis, paties autoriaus perdaryta ið Sonatos fleitai.

Prokofjevo muzikinë estetika Armonaitei artima, ko gero, pirmiausia savo daugiabriauniðkumu, pasireiðkianèiu konkretumo ir abstraktumo, impresionistiniø potëpiø ir ryðkaus ekspresyvumo, ryðkaus melodinio pradmens ir vertikaliø mostø sandrauga.

Prokofjevo muzikoje smuikininkë linkusi rasti ávairialypës retorikos ir sykiu didþiulius lyrikos resursus, ir tas jø erdves iðmoningai geba iðpuoðti ðtrichø mozaikomis, vaizduotës diktuojamomis retoriniø niuansø arabeskomis - èia staèiai jos stichija, o tai ir vël árodë koncerte pagrieþti opusai. Norëtøsi teigti ir dràsiau - Armonaitë labai savitai girdi ir geba perteikti Prokofjevo muzikà, áþvelgdama joje vis platesnes intelektualines ir menines erdves, kûrybiðkai rezonuodama ðiai muzikai savo pasaulëjauta. Apskritai ðis pusiau monografinis Ingridos Armonaitës reèitalis savo sandara, solidumu, apimtimi ir interpretacine kaitra - ne tik ávykis paèios smuikininkës ir jos gerbëjø patirtyje, mûsø koncertø praktikoje, bet ir rezultatyvi, daug þadanti perspektyva ateièiai.

Vytautë MARKELIÛNIENË

MUZIKA TARP “VAKAR” IR “RYTOJ” Vasario 1 dienà Nacionalinës filharmonijos salëje vy ko tradicinis ðeðtadieninis simfoninës muzikos koncer tas. Ypatingas jis bu vo tuo, jog nuskambëjo lietu viðkoji Vy tauto Barkausko Koncer to smuikui ir or kest rui “Jeux” (“Þaidimai)” premjera, tiesa, ta pati programa prieð kelias dienas jau bu vo at lik ta Kaune. Bar kausko kûriná grieþë jo iniciatorius, prancûzø smuikininkas Philippe’as Graf finas, praeitø metø rudená at likæs “Jeux” pasaulinæ premjerà paties kuruojamame Sen Nazero kamerinës muzikos festi valyje “Consonances”. Smuikininkui talkino Rober to Ðer veniko diriguojamas Lietu vos nacionalinis simfoninis orkest ras, taip pat at likæs Aramo Chaèaturiano baleto “Gajanë” siuità bei Rodiono Ðèedrino Koncer tà smuikui Nr. 1 “Iðdaigiðkos èiastuðkos”.

Dirigentas programà sudarë itin grakðèiai ir nuosek liai, netgi ðmaikðèiai. Prie naujojo Bar kausko opuso Ðer venikas priderino tos paèios kartos kompozitoriaus - Ðèedrino - 1963iø jø kûriná, o tradicinio klasikinio opuso vaidmená èia at liko Chaèaturiano 1942 m. sukur to baleto “Gajanë” siuita. Pastarojo kûrinio pasirinkimas netikëtas, taèiau vy kæs, juk daug ádomiau iðgirsti ir jau ið tam tik ros distancijos áver tinti kad ir “liaudiðkajam romantizmui” priskir tinà “Gajanë” muzikà, nei 50-àjá kar tà klausy tis tø paèiø, tar kim, Be et hoveno ar Èaikovskio opusø, kad ir neginèijamos meninës ver tës.

Beje, visi trys programos kûriniai or kest rui bu vo nauji, taèiau skir tingus tiek apimtimi, tiek þanriniu ir stiliaus poþiûriu opusus, mano gal va, vienijo bendra jø autoriø istorinë, socialinë bei kultûrinë “kilmë”. Visi trys kompozitoriai daugiau ar maþiau susijæ su, ðiandien saky tume, Ry tø bloko, o aiðkesnis, nors ir nepatrauklus apibûdinimas bûtø - tary binës - meno estetikos erd ve. Be abejo, sàsajos nëra tolygios, o ir pakantumo mene ribos plëtësi. Chaèaturiano “Gajanë” ákûnijo 5-ojo deðimtme èio, galima saky ti, stalininio akademizmo meno idealus, o Ðèedrinas ir Bar kauskas, kaip ir daugelis jud viejø kar tos kompozitoriø, savo kelio pradþioje tik at sispy rë nuo tos dir vos (kitos ir nebuvo), kurdami savità muzikos stiliø.

“GAJANË” Baleto “Gajanë” gimimo data, kaip jau minëjau, - 1942-ieji (tiesa, tai 1939 m. sukur to baleto “Laimë” perdirbinys). Vy ko Ant rasis pasaulinis karas, ðalá valdë Stalinas, be kita ko, at liekantis ir “vy riausiojo meno kritiko” vaidmená. Muzikai, kaip ir visam menui, keliami grieþ ti reikalavimai.

Ji turi “uþdegti”, “ákvëpti”, paky lëti liaudá, jokiø depresy viø nuotaikø ar neryþ tingø abejoniø. Ðiandien galime to laik me èio muzikà ávardy ti kaip totalitarizmo menà. (Beje, kitoje fronto pusëje skambëjo tokie opusai kaip Carlo Orf fo “Carmina Burana”, sukur ta 1936 m. Ðios muzikos pakilumas ir itin nuosaikus modernumas paskatino naciø ide ologus ið aukðtinti ne tik kûriná, bet ir patá autoriø. Taip, Orf fas bu vo “valsty binis” nacistinës Vokietijos kompozitorius. Paralelës aki vaizdþios?)

Daugelá minëtø reikalavimø menui Stalino sàmonëje ákûnijo uþdeganèios lezginkos vaizdinys. Pasakojama, jog istorinis 1948 m. nutarimas dël Vano Muradelio operos “Tautø draugystë”, pasmer kæs “formalizmà” mene (t.y. áteisinæs susidorojimà su “nepatogiais”, pernelyg iðsiskirianèiais menininkais), bu vo iðprovokuotas to, jog didþiajam vadui lezginka ðioje operoje pasirodë pernelyg ið vësusi.

Aramo Chaèaturiano (1903-1978) baleto “Gajanë” siuitoje skamba net trys ugningi pietietiðki ðokiai - “Kalnie èiø ðokis”, “Lezginka” bei þy musis “Ðokis su kardais”. Beje, koncer to metu suskambæs “Kalnie èiø ðokis”, a propos, bent jau man visiðkai negirdëtas, tiesiog apstulbino pietietiðko temperamento lavina ir puikiai, þërinèiai at lik ta muðamø jø par tija (stulbinantis K.Akopiano solo), kuriai su uþ sidegimu atitarë visas or kest ras. Apskritai, klausydamasi be veik apèiuopiamai vaizdingos, itin “plastiðkos” Chaèaturiano muzikos, taip pat ir lëtø jø, lyriðkø jø siuitos daliø, pagal vojau, jog vis dëlto tai turëtø bûti puiki muzika baletui, itin raiðkiai pabrëþianti nuotaikas, bûsenas, “pieðianti” gar sinius peizaþus. Be abejo, “Gajanë” siuita neprilygsta Prokof je vo “Romeo ir Dþuljetos” siuitoms ar Ðèedrino-Bizet “Karmen”. Man Chaèaturiano muzika labiau priminë filmø gar so takelius ir kar tu paþadino norà ið vysti ðokio ir skambesio visumà.

Or kest ras “Gajanë” siuità at liko nepriekaiðtingai. Truk me ir turbût techniniu sudëtingumu opusas prilygsta simfonijai, o su ver ti á vienà visumà 9 siuitos dalis intepretaciðkai netgi sudëtingiau, nei at lik ti vienà stambø opusà. Vis dëlto ðie uþdaviniai áveikiami, juolab kad Chaèaturiano bûta ir neblogo dirigento, supratusio ne tik kompozitoriø, bet ir at likëjø “godas”. Rober to Ðer veniko interpretacija bu vo logiðka, aiðki, o LNSO at likimas itin profesionalus.

VYTAUTO BARKAUSKO ÞAIDIMAI

(“Þaidimai”) ant rojoje koncer to dalyje at skleidë visai kitokius muzikos “tolius”. Orientuotas labiau á vakarietiðkai kosmopolitiðkà muzikos skambesá, “filharmoninio tradicionalizmo” dvasià iðlaikantis kûrinys paraðy tas 2002-aisiais. “Jeux” bu vo kuriamas kamerinës muzikos festi valio “Consonances” Prancûzijoje uþ saky mu, kuriame Bar kauskas praeità rudená vieðëjo kaip reziduojantis kompozitorius. Festi valis bu vo dedikuotas XIX a. smuikininkui vir tuozui Josephui Joachimui. Tad ir naujasis Bar kausko opusas turëjo vienaip ar kitaip at spindëti ðià festi valio intencijà.

Vir tuoziniai koncer tiniai kûriniai kompozitoriui nëra naujovë: dar 1967 m. bu vo sukur ta, o kiek vëliau Gidono Kremerio itin iðpopuliarinta “Par tita” smuikui solo, 1981 m. kompozitorius sukûrë Koncer tà altui ir kameriniam or kest rui, kurá pastaraisiais metais sceniniam gy venimui prikëlë Jurijus Baðmetas.

“Jeux” dedikuotas mûsø dienø prancûzø vir tuozui Philippe’ui Graffinui. Jis ir Bar kauskas susipaþino 2001-aisiais, kai Graf finas grieþë Rodiono Ðèedrino autoriniame koncerte Vilniuje. Daug dëmesio skiriantis ðiuolaikinei muzikai at likëjas - pasak Graf fino, ji itin ver tinga tuo, jog raðoma nûdienos þmoniø nûdienos þmonëms - dþiaugësi galimy be plaèiau susipaþinti su “Par titos” autoriaus kûry ba.

Be per traukos at liekamø trijø daliø Bar kausko Koncer tas (dalys: Pre - I - inter - II - inter - III - post) daro kaleidoskopiðkos nuotaikø kaitos, ðiek tiek improvizacinio pobûdþio muzikos áspûdá. Pasak autoriaus, kûrinio idëja, taip pat ir kompozicinë, uþkoduota pavadinime. “Jeux” reiðkia þaidimus plaèià ja prasme - anot Bar kausko, mes þaidþiame visà gy venimà. Turima omeny ir vaikø þaidimai smëlio dëþëje, ir meilës þaidimai, dþiaugsmo ir liûdesio þaismas, pagaliau “grojimas, at likimas” - tos prancûziðkojo “jeu” reikðmës, kuriø lietu viðkasis “þaidimas” neturi ir kurios, savo ruoþ tu, apeliuoja á “at likëjo þaidimà”, vir tuoziðkumà.

Bûtent prancûziðkas Graf fino interpretacijos grakðtumas at liekant vir tuozinius smuiko par tijos “triukus”, neper sûdant patetiðkø epizodø ir neut riruojant þaismingø jø, èia akcentuojant savo par tijos iðskir tinumà, èia iðtirpstant or kest ro fak tûroje, suteikë Bar kausko “Jeux” ypatingø spal vø.

Or kest rui, regis, neblogai sekësi “replikuoti” solistui, nors ateity, jei bus at liekamas ðis kûrinys, norëtøsi aiðkesnës formos pajautos, raiðkesnio muzikiniø minèiø ar tikuliavimo.

KAI GAGARINAS SKRIDO Á KOSMOSÀ Rodionas Ðèedrinas (g. 1932) daugeliui þinomas kaip “Karmen siuitos” autorius, iðradingai instrumentavæs Ge orges’o Bizet operos temas.

Rober tas Ðer venikas ëmësi at lik ti kità kadaise gan populiarø ðio rusø kompozitoriaus kûriná “Iðdaigiðkos èiastuðkos”. 1963 m. sukur tas opusas tiesiog spinduliuoja “ðestidesiat nikø” kar tos nerûpestingumu, o dþiaziniai est radiniai instrumentuotës at spal viai kelia tam tik rø asociacijø su “kultine” tø laikø komedija “Ðuriko nuoty kiai”. Nenuostabu, juk Ðèedrinas yra sukûræs gy và galy bæ muzikos filmams, kurioje bûta ir tik rø est radiniø “topø”.

“Iðdaigiðkø èiastuðkø” þanras - koncer tas or kest rui. Taigi demonst ruojamos simfoninio or kest ro galimy bës, taèiau tai nëra tipiðkas monumentaliai patetiðkai rimtas koncer tinis opusas. Tai vienas tø kûriniø, kuriuose Ðèedrinas ðmaikðèiai paliudijo didelæ meilæ savo kraðto tradicinei kultûrai, liaudies menui. Beje, studijø metais kompozitorius vykdavo á et nografines ekspedicijas. O tais pat 1963 m. trisdeðimtmetis ðmaikðtuolis sukuria ir kantatà “Biurokratiada”. Kiti to laik me èio kûriniai: baletas “Ar kliukas Kupriukas” (1956), opera “Ne vien tik meilë” (1961), II simfonija ir “24 preliudø ir fugø” I dalis (1964). “Karmen” siuita at sirado kiek vëliau, 1967 m., o 1968-aisiais sukur ta “Poetorija” pagal A.Voznesenskio eiles.

“Iðdaigiðkos èiastuðkos”, koncer te Filharmonijoje nuskambëjusios po reikalaujanèio tam tik ro susikaupimo Bar kausko “Jeux”, ir klausy tojams, ir or kest rui bu vo tar si leng vas deser tas, nerûpestingas koncer to finalas.

Vasario 1-osios koncer to programa pasirodë ganëtinai sudëtinga, bent jau tuo, jog visi trys kûriniai buvo naujai parengti. Taèiau Robertas Ðer venikas, galintis pasipuikuoti solidþia ðiuolaikinës muzikos interpretavimo patir timi, lengvø keliø neieðko.

Jau deðimtá metø (nuo 1993 m.) “po ranka” turëdamas toká, sakyèiau, europinio lygio kolek ty và, kaip Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas Juozas Domarkas), kurio puikus grieþimas - taip pat ir Ðer veniko nuopelnas, ðis dirigentas dar kar tà árodë esàs ambicingas ir talentingas menininkas. Kitas LNSO, diriguojant Rober tui Ðer venikui, pasirodymas - balandþio 12 d. Lauk sime.

Beata LEÐÈINSKABAUBLINSKIENË

Vy tauto Bar kausko (g. 1931) Koncer tas smuikui ir or kest rui “Jeux”

Muzikos barai /17

Didþioji salë DAR NEGIRDËTAS WITOLDAS LUTOSÙAWSKIS

RICHARDAS STRAUSSAS IR ARNOLDAS SCHÖNBERGAS - LIETUVOS KAMERINIO ORKESTRO REPERTUARO POSÛKIS?

Vienas reikðmingiausiø XX a. lenkø muzikø Witoldas Lutosùawskis kar tà pasakë, jog stichija, kurioje jis geriausiai jauèiasi, yra simfoninis orkestras. Èia jis eksperimentavo, ieðkojo naujø iðraiðkos galimy biø.

Su klausy toju komunikuodamas moderniojo meno kalba, Lutosùawskis nuolat at sigræþdavo ir á praeities verty bes. Neok lasicistinës tendencijos jo kûriniuose dera su ið Claude’o Debussy tradicijos ky lanèiu koloristiðku orkestro skambesiu, tembrø þaismu bei su gry nai liutoslavskiðku “netikëtumo momento” muzikoje þavesiu.

Bûtent ðis “netikëtumo þavesys”, iðreikðtas “ribotos” aleatorikos technika, traukë dëmesá klausantis pirmà kar tà Lietu voje skambëjusio Lutosùawskio Koncer to violonèelei ir orkestrui (1970). Vasario 8 dienà Filharmonijos salëje já grieþë Rimantas Armonas ir Lietu vos nacionalinis simfoninis orkestras. Ðis vienadalis kûrinys, kurio dramaturgijoje svarbiausia vieta teko solistui, suteikia visas technikos demonstravimo galimy bes.

Ypaè platus iðraiðkos priemoniø spek tras (naudojami ir ket vir tatoniai), ávairiausi gar so iðgavimo bûdai ið atlikëjo reikalauja dràsos ir vir tuoziðkumo. Klausant ðiø savybiø nestokojusio Rimanto Armono grieþimo, vis dëlto bu vo ir tokiø momentø, kada norëjosi sodresnio skambesio - ypaè violonèelës solo vietose, kuriose orkestras ty li. Koncer te naudota ribota aleatorika (ad libitum momentai, kuriuose instrumentø par tijos neturi vieno bendro tempo, - grojama skir tingais, vienas nuo kito nepriklausanèiais tempais), atlikëjams kelianti visiðkai kitus reikalavimus nei áprastos muzi-

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Vasario 12 d. profesoriaus Sauliaus Sondeckio vadovaujamo Lietu vos kamerinio orkestro koncer te turëjome nedaþnà ir intriguojanèià progà patir ti, kaip orkestras imasi jam ganëtinai “ðvieþio” reper tuaro. Juolab intrigavo, kad prie LKO dirigento pulto stojo vienas talentingiausiø jaunesniosios kar tos dirigentø Liutauras Balèiûnas, jau spëjæs per pastarà já deðimtmetá pasiþy mëti kaip simfoninis dirigentas Mask voje ir Sankt Peterburge, o 2000-2002 m. vadovavæs Lietu vos NOBT orkestrui, ðalia palankaus kritikø ver tinimo pelnæs ir “Kristo- Diriguoja L.Balèiûnas forà”.

Richardo Strausso muzika skambëjo pirmojoje koncer to dalyje. Tai kontrastingi vëly vieji jo opusai - 1945 m. sukur tos “Metamor fozës” 23 styginiams ir 1947 m. - Duetas koncer tinas klarnetui, fagotui ir styginiams.

Begalinëmis muzikinës minties transformacijomis “Metamorfozës” iðkelia atlikëjams savità uþduotá - “nepaskæsti”, “neuþdusti” nesibaigianèiame sraute. Bûtent tokiame kontekste tikëjausi ramesnës tëk mës, suteikianèios progà at sikvëpti, bet dirigentas pasirinko kiek gy vesná tempà. Duete koncer tine tiesiogine prasme sublizgëjo koncer to solistai - þy mus belgø klarnetininkas Eddy Vanoosthu yse ir mûsiðkis fagotininkas Ðarûnas Kaèionas.

Koncer tø reper tuare klarneto ir fagoto due- Klarnetininkas E.Vanosthuyse ir fagotininkas tas priskir tinas prie “egzotiðkø jø”. Ð.Kaèionas Meistriðkai supintuose abiejø instrumentø dialoguose Vanoosthu yse ir Kaèionas at siskleidë kaip tik ri tembrø þaismo meistrai ir iðkalbingø linijø tapy tojai, puikûs ansamblininkai. Klausà glostë tikslus intonavimas, puikus iðraiðkingas gar sas, kurá tar si kar tu formavo ir dirigentas Balèiûnas. Iðkalbinga, taèiau apgal vota ir nuosaiki plastika, natûrali orkestro dvasios ir materijos pajauta - jau seniau pastebëti Liutauro dirigavimo bruoþai. Balèiûno iniciaty va kamerinis orkestras bu vo “pastiprintas” treèiuoju kontrabosu ir penk tà ja violonèele. Turint omenyje, kad antrojoje koncer to dalyje skambëjusi Schönbergo simfoninë poema “Pragiedrëjusi nak tis” pirmiausiai bu vo sukur ta simfoniniam orkestrui, toks pastiprinimas pateisino lûkesèius.

Kamerinis orkestras suskambo dar sodriau, virpëdamas plaèia ober tonø skale, at spindëdamas ekspresy vø dirigento uþmojá.

Pasak Liutauro Balèiûno, pirmoji jo, kaip dirigento, paþintis su Schönbergo kûry ba ávy ko prieð septy nerius metus diriguojant “Pelëjà ir Melisandà” su Sankt Peterburgo filharmonijos orkestru. Ðiø metø sausio mënesá Balèiûnas dirigavo Giuseppe’s Verdi “Kaukiø baliø” Mask vos didþiajame teatre, kur bu vo restauruotas 9-ojo deðimtmeèio pastaty mas.

Pastarasis dirigento darbas su Lietu vos kameriniu orkestru laiky tinas tik rai sëk mingu ir ádomiu tiek koncer tø sezono, tiek orkestro bei paties dirigento reper tuaro kontekste.

Tomas BAKUÈIONIS

Muzikos barai /18

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Dirigentas M.Pitrënas

kos formos, todël èia ypaè svarbus dirigento vaidmuo. Prasmingai interpretuoti toká kûriná neleng va ir paty rusiam batutos meistrui, o ðákart prie solisto monologø prisidedantá orkestrà puikiai valdë dar tik pradedantis, bet jau spëjæs uþsirekomenduoti kaip darbðtus ir talentingas dirigentas Modestas Pitrënas. Uþ jo rankø mostø bu vo jauèiama gerai apgal vota kûrinio dramaturgijos koncepcija, iðankstinë kompozicijos visumos vizija.

Visai kitos orkestro bei dirigento savy bës at siskleidë grieþiant vienà ið anksty vø jø Lutosùawskio kûriniø - “Maþà jà siuità” (1951) simfoniniam orkestrui. Ði “folklorinë” keturiø daliø kompozicija - þaisminga fujarkos, polkos, dainos stilizacija.

Orkestras èia kaskart pri valëjo pateik ti ryðkias ir skir tingas nuotaikas, per teikianèias uþdeganèio liaudies ðokio ar ly rinës dainelës charak teristikas, vietomis - imituoti liaudiðkà grojimo manierà, kuri bu vo itin aki vaizdi mediniø puèiamø jø partijose - “medinukai” ðioje siuitoje turëjo bene ak ty viausià vaidmená.

Pirmosios viso koncer to dalies programa - konceptuali Lutosùawskio kûry binio kelio raidos iliustracija - pirmoji skambëjo “Maþoji siuita”, ir ji priklauso tiems kompozitoriaus kûriniams, kurie radosi siekiant ávaldy ti raðy mo technikà, bu vo kuriami tar si tik rø jø ieðkojimø paraðtëse; po siuitos atlik tas Koncer tas violonèelei þy mi jau kur kas radikalesnius kompozitoriaus uþmojus ir atradimus.

Antrà ja vakaro dalimi bu vo at sigræþ ta á romantizmo laikotarpá - skambëjo populiarioji Nikolajaus Rimskio-Kor sakovo simfoninë siuita “Ðecherazada” (1888) arabø pasakø “Tûkstantis ir viena nak tis” moty vais. Tai vienas ið tø kûriniø, kurie puikios instrumentuotës dëka þëri visomis orkestro tembrø spal vo-

mis, ir keliamø vaizdiniø ryðkumu leng vai pavergia klausy tojà. Smuiko solo grieþë orkestro koncertmeisteris Algimantas Peseckas. Vienas pastebëjimas - Pitrëno diriguojama “Ðecherazada” bu vo kur kas gy vesnë ir judresnë uþ tas, kurias yra tekæ girdëti, o ypaè antroji siuitos dalis, kurioje, kaip áprasta, ramiai, màsliai interpretuojamas caraièio Kalendero pasakojimas ðá kar tà bu vo jaunatviðkai nerûpestingas.

Eglë GRIGALIÛNAITË *** Ð.m. vasario 8 d. Filharmonijos simfoniniame koncer te klausy tojus nudþiugino þy maus lenkø kompozitoriaus Witoldo Lutosùawskio (19131994) “Maþoji siuita”.

Saikingai modernizuota, humoristiðkai ornamentuota, ji gimë anksty vesnio W.Lutosùawskio kûrybinio laikotarpio metais (1957), kai kompozitorius dar bu vo liûliuojamas savo tautos folkloro. Gaila, kad ði þavi koncer to áþanga praskriejo lyg meteoras. Dirigavo jaunas Lietuvos muzikos akademijos aspirantas (vad. prof. J.Domarkas) Modestas Pitrënas. Gerai prisimenu já dar studijø metais savo moky tojo klasëje, kuri ið kar to paþemëdavo pasikëlus ûgingajam studentui prie pulto ir neðykðtëjusiam savo mostams erdvës - kaip tada atrodë - ganëtinai beprasmiams. Taèiau dabar “Maþosios siuitos” ver ty bës bu vo jautriai su vok tos ir per teik tos, kûrinys teikë malonumà tar si ðokoladas burnoje.

Po “Maþosios siuitos” bu vo atlik tas W.Lutosùawskio Koncer tas violonèelei ir orkestrui.

W.Lutosùawskis - visame pasaulyje skardþiai skambantis varpas.

Bet kar tais ir die vai nuo Olimpo maþumëlæ nuslenka. Ir W.Lutosùawskio lenty nose at siranda blankesniø puslapiø, ásispraudusiø tarp ðedev rø.

Man rodosi, kad á minëtà koncer tà tie blankesni kaip tik ir atkeliavo.

Koncer tas violonèelei bu vo su-

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

R.Armonas

kur tas 1970 m., kompozitoriui jau smarkiai nutolus nuo pradiniø jo kûry bos iðtakø ir pasidavus XX a. modernistiniam sûkuriui.

Máslingas ir iðtæstas solo epizodas kûrinio pradþioje turëjo tapti kietu ke valu atlikëjui Rimantui Armonui, ver të sutelk ti visà savo iðradingumo iðtek liø siekiant suteik ti ðiam perdëm subjek ty viam kompozitoriaus sumany mui prasmæ.

Koncer tas - vienos dalies. Ádomesniø jo epizodø sulaukëme vëliau ásiliejus visam orkestrui. Èia ir solistas, ir orkestras tampa lygiateisiais partneriais ir susiremia dramatiðkiems ir drastiðkiems “bûti ar nebûti” dialogams. Solistas vienas prieð visus, atkak liai gina savà já “bûti” sukaupæs neabejotinà savo vidinæ galià. Tik ði savy bë tegali suteik ti koncer tui prasmæ ir egzistencijà.

Nuolatinë ávairaus pobûdþio koncer tinë veik la, meninë patir tis, be abejo, stiprina ðiuo metu pirmaujanèio Lietu voje violonèelininko kûry biniø aukðtumø siekimà, ugdo atlikimo lais væ.

Bisui solistas atliko to paties kompozitoriaus miniatiûrà “Zacherio variacijos”, ver tingà tuo, kad ne vargino truk mës ilgiu ir bu vo ðmaikðèiai atlik tas.

Nepastebëtas neliko ir solisto palydovas Modestas Pitrënas, meistriðkai sekæs komplikuotà violonèelës par tijà.

Antrojoje koncer to dalyje skambëjo þy miausias rusø klasiko Nikolajaus Rimskio-Kor sakovo (18441908) kûrinys, simfoninës jo muzikos “karûna” - “Ðeherazada”. Tai arabø pasaka ið rinkinio “Tûkstantis ir viena nak tis”, perkelta á muzikos par titûrà. Saky tum, per daug jau populiarus, pasenæs, archy vinis kûrinys ir koncer to programai turëtø prieðtarauti. Tuo tarpu nuoðirdþiai diriguojamas jauno, nesusidë vëjusiø emocijø atlikëjo, tapo koncer to puoðmena.

Nepelny tai kaltinamas sausuoliðkumu kompozitorius at si vërë savo kûrinyje neregëto groþio spal vingumu, nulëmë vakaro repertuaro sëk mæ.

Nemaþos patir ties smuikininkas, grupës koncertmeisteris A.Peseckas oriai atliko solinius “Ðeherazados” intarpus ir darniai árëmino kûriná.

Klausy tojai, nuoðirdþiai sujaudinti, neskubëjo á drabuþinæ pasigriebti savo aprangalø. Tik riausiai ne tos dienos sniego klampy næ, o nuotaikingà koncer tà aptardami.

Margarita DVARIONAITË

A.Þlabysir A.Anisimovas

ANDRIAUS ÞLABIO PIANIZMAS FANTASTINIO SIMFONIZMO KONTEKSTE Paskutinæ kalendorinës þiemos dienà - vasario 28-àjà - Kongresø rûmuose vy kæs Gintaro Rinke vièiaus vadovaujamo Lietu vos valsty binio simfoninio orkestro koncer tas bu vo paþy mëtas anðlago þenklu. “Vieða paslaptis” - didþiausias to “kaltininkas” - nuo 1994 m. JAV gy venantis ir studijuojantis jaunosios kar tos pianistas Andrius Þlabys, kurio pasirody mai Lietu voje sukelia vis didesná publikos aþiotaþà, o já savo ruoþ tu skatino ir koncer to programoje numaty tas maðtabiðkasis Johanneso Brahmso Antrasis for tepijoninis koncer tas d-moll . Orkestrui tà vakarà dirigavo baltarusiø dirigentas Alek sandras Anisimovas, kuris taip pat dirba Airijoje ir yra pelnæs ne vienà apdovanojimà bei garbës titulà tarptautinëje arenoje.

Brahmso For tepijoninis koncer tas d-moll pirmiausia bu vo sumanytas kaip simfonija, tai juntama for tepijono ir orkestriniø par tijø santykyje. Pirmiausia, kas Andriaus Þlabio interpretacijoje uþsifik savo, tai viso simfoninio cik lo uþmojo pajauta. Taèiau bûtent pirmoji Brahmso koncer to dalis, daugeliu aspek tø sudëtingiausia ir “nepatogiausia”, ðiek tiek nu vy lë. Nors dirigentas nestokojo ryðkaus, átaigaus ir autentiðko temperamento, taèiau “susiðnekëti” su orkestru jam sekësi sunkiau. Tai iðdavë by rëte by ranti muzikinio audinio ver tikalë, ne visai tikslûs grupiø ástojimai. Pasirink tas tempas bu vo aiðkiai per lëtas ir jau punk ty rinëje unisoninëje pagrindinëje temoje orkestras be viltiðkai áklimpo. Iðties apmaudu, nes toks pakrikimas trikdë ir solistà. Vis dëlto antrojoje ir treèiojoje koncer to dalyse orkestrui pavy ko mobilizuotis. Antrojoje koncer to dalyje for tepijono par tija ágijo tar si didesná svorá, tapdama viso kûrinio ly riniu centru. Á pirmà planà iðkilo nebe dirigento mostas, o girdëjimas ir klausy mas. Rami muzikos tëk më, perpinta nostalgiðkais atodûsiais, këlë sunkiai nusakomà bûsenà, kurià tar si akumuliavo pianistas Andrius Þlabys, tapdamas ly rikos, susikaupimo vieðpaèiu ir globëju. Ver þlioje ir aistringoje treèiojoje koncer to dalyje galëjome patir ti iðskir tiná Andriaus pianizmà, kurá apibûdinèiau kaip emociðkai moty vuotà ir nepaprastai technologiðkai tikslingà. Iðties idealus derinys pianistui! Tokias mintis patvir tino ir bisui sugrotas vienas ið vëly vø jø Sergejaus Rachmninovo opusø - Etiudas-paveikslas, op. 39, Nr. 1.

Antrojoje koncer to dalyje orkestras atliko Hec toro Berliozo 1830 m. sukur tà “Fantastinæ simfonijà”. Bûdamas 27-eriø metø kompozitorius jà sukûrë ákvëptas savo my limosios, ak torës Harrietës Smithson (po keleriø metø tapusios ponia Berlioz). Pirmosios trys simfonijos dalys tar si simbolizuoja jaunystës ir gy venimo dþiaugsmà (“Svajos, aistros”; “Puota”; “Scena laukuose”), ket vir toji ir penk toji - fantastinës (“Eisena á bausmës vietà” ir “Raganø puotos nak tis”), simbolizuojanèios lyg nuo realy bës atitrûkusià, galbût pavargusià menininko vaizduotæ. Tais pat metais ávy kusià Simfonijos premjerà lydëjo didelë sëk më. Simfonija sukur ta dideliam orkestrui, kurio skambëjimas negali neimponuoti, nes aki vaizdu, kad kompozitoriaus plunksnà per par titûrà vedë didelis ákvëpimas. Panaðu, kad toks ákvëpimas tà vakarà lydëjo orkestrà ir dirigentà, kuris visokeriopai at skleidë kompozitoriaus programines idëjas ir áspûdingus orkestrinius efek tus, leisdamas prasi verþ ti ir orkestro potencialui. Dirigentas ne vengë at skirais momentais itin radikalios dirigavimo technikos, kuri kar tais gal ir prasilenkdavo su dramaturgine logika, taèiau tai daþniausiai padaro áspûdá publikai.Ryðki meninë Andriaus Þlabio indi vidualy bë ir tik rai sëk mingas “Fantastinës simfonijos” atlikimas ðá vakarà priskiria prie ásimintinø jø.

Tomas BAKUÈIONIS

Muzikos barai /19

Didþioji salë VYTAUTAS SONDECKIS VËL ÞAVËJO TËVYNAINIUS

Muzikos barai /20

laimëjo kità, ne maþiau svarbø, konkur sà á Ðiaurës Vokietijos radijo orkestrà, kuriame uþëmë garbingà violonèeliø grupës koncertmeisterio ir orkestro solisto vietà. Dar anksèiau, 1995 m., kar tu su kitais jaunais muzikais jis ákûrë originalø styginiø kvar tetà “G-String”, atliekantá ne tik klasikinæ muzikà, bet ir dþiazà, rokà bei popklasikà. Su ðiuo kolek ty vu Vy tautas Sondeckis koncer tuoja, daro áraðus, daly vauja áþy miuose dþiazo festi valiuose, pritaria solistams. 2001 m. “G-String” kvar tetas atliko didelá koncer tiná turnë po Vokietijos miestus su áþy miuoju tenoru José Carrerasu, kvieèiamas jis ir kitø solistø bei muzikantø.

Darbas Ðiaurës Vokietijos radijo orkestre V.Sondeckiui atima daug laiko ir dvasiniø jëgø, taèiau jis

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Neretai ávairiomis progomis padejuojama, jog ið Lietu vos ið vyksta daug jaunø talentingø menininkø.

Taip esà dël to, kad valsty bë nesudaro sàlygø reikðtis jiems namuose. Ðiame poþiûryje kaþkiek tiesos yra, bet tai tik rai ne visa tiesa.

Nesiruoðiu èia dësty ti visø ðio reiðkinio matomø ir nematomø prieþasèiø ir pasek miø, tam reikëtø skir ti at skirà raðiná, kuriuo, spëju, nebûtø patenkintas niekas, ypaè patys menininkai. Neið vengiamai tek tø á dienos ðviesà “iðtrauk ti” daug prieðtaringø daly kø, at versti visus kozirius, ið kuriø vienas, nepaneigiamas, yra talentas. Bet talentà, ðià stebuk lingà dovanà, patvir tinti ir áteisinti menininkas gali tik didesniame konkurencijos lauke, t.y. susidûræs su daugy be kitø talentø. Ar toks laukas, lais vas nuo iðorinio poveikio (nuo “paþástamø”, “globëjø”, taip pat “prieðø” veiksmø), Lietu voje yra - didelis klausimas.

Tai nëra iðskir tinë mûsø problema, ji bûdinga kiek vienai maþai ir uþdarai ðaliai. Tiesa, yra kitaip mananèiø, pavyzdþiui, Ðarûnas Nakas, kuris tvir tina, kad ðiuolaikinës muzikos bu vusiø “centrø” uþ Lietu vos ribø trauka jau iðny ko, kad kompozitoriams kur kas svarbiau tai, kas realiai yra èia pat. Galbût kompozitoriams, gal vojantiems apie ðlovæ amþiny bëje, taip gali atrody ti. Taèiau kalbant apie atlikëjus ir interpretatorius, muzikos tarpininkus ir skleidëjus, toks poþiûris, manyèiau, tik rai klaidingas. Þinau, jog panaðiais svarsty mais leng va suþeisti ir vienus, ir kitus, o ypaè “talentus” gaminanèiø ástaigø darbuotojus, tuos vy resniosios kar tos pasiðventëlius, kurie iki ðios dienos ðventam savo darbui dar vis kone uþ dy kà atiduoda visas jëgas ir þinias, gaudami vienintelá atlygá - entuziastingø Vakarø valsty biø meninio ugdy mo at stovø (uþ dy kà tik rai nedirbanèiø) pagy rimø apie “aukðtà ugdymo lygá”, “puikià moky mo sistemà” etc. Sprendþiant ið laik raðèiø, mûsø valsty bei ir ðis pus velèiui atliekamas talentø ugdy mas dar per brangus, ji vis maþina ir maþina jam skir tas dotacijas. Tad logiðka dary ti ið vadà, kad valsty bei tie bûsimieji talentai nereikalingi. Taèiau kà dary ti su tais, jau iðugdy tais, ar yra jiems kur

reikðtis ir ið to pragy venti? Ðtai ir sugráþome á pradiná taðkà. Nors èia sàmoningai nuty lëti talentø ugdy mà ir sklaidà veikiantys ekonomikos ir politikos veiksniai, viena ðiuolaikinio gy venimo teigiamy bë yra aki vaizdi: nepriklausoma valsty bë garantuoja lais væ, o tai menininkui yra bûtina prielaida su savo talentu elgtis taip, kaip jis sugeba ar mano esant reikalinga.

Pamenu, Gidonas Kremeris yra kaþkada pasakæs labai paprastai: visa esmë ir yra ta, kaip su savo talentu pasielgsi. Juk talentà galima ne tik ugdy ti, keliant sau labai rimtus ir didelius uþdavinius, galima já tuðèiai ðvaisty ti, galima tiesiog “uþkasti”, - tai taip pat lais vas pasirinkimas...

Gráþ tant prie violonèelininko Vy tauto Sondeckio: ðis jaunas talentas pasirinko sunkø ir átemptà,

Violonèelininkas V.Sondeckis

bet ádomø ir kupinà rizikos kelià - átvir tinti savo talentà Vokietijoje ir iðsikovoti vietà ðios ðalies muzikiniame gy venime. Sunkiausia ne trumpam patek ti (ar ási verþ ti) á kitos ðalies muzikiná gy venimà, bet iðlik ti jame, iðsilaiky ti ilgesná laikà. Vy tautui Sondeckiui tai pavy ko.

Prie ðios sëk mës, aiðku, prisidëjo sëk mingos studijos Liubeko aukðtojoje muzikos mokyk loje profesoriaus Davido Geringo klasëje, apie kurià þino visa Vokietija ir uþsienio violonèelininkai (dabar profesorius su savo klase jau yra Berly ne, H.Eislerio aukðtojoje muzikos mokyk loje), taip pat - daly vavimas konkur suose, ypaè pergalë ir pirmoji premija tarptautiniame konkur se Naujojoje Zelandijoje 1997 m. Tais paèiais metais Vy tautas Sondeckis

laiduoja materialinæ lais væ ir galimybes pagroti su ðiuo orkestru solo.

O likusias lais vas valandas V.Sondeckis skiria solinëms, kvar teto ir kitoms kamerinëms programoms ruoðti bei koncer tuoti.

Taèiau ðiam jaunam menininkui bûdingas, sakyèiau, iðmintingas poþiûris á savo veik là. Jis nesiekia þûtbût koncer tuoti kuo daugiau.

Kaip nesyk iðsitarë, svarbiausia jam ne kuo daugiau koncer tuoti, bet siek ti, kad kiek vienas koncer tas klausy tojams ilgam ásimintø. Rengdamas kiek vienà naujà kamerinæ ar solinæ programà, jis skiria daug laiko ir dvasiniø jëgø.

Lietu voje visi jo koncer tai ið tiesø ásiminë (pradedant D.Geringo klasës koncer tu, kuriame Vy tautas pasirodë ðalia kitø studentø), kiek-

viename bu vo tokiø momentø, kurie at veria kelià á tik rà muzikos iðgy venimà. Tai, kad solistà dabar tenka kviestis ið Vokietijos ir ilgai derinti datas, manau, klausy tojams þalos nedaro. Galbût at virkðèiai, þinodami apie V.Sondeckio sëk mingà muzikinæ veik là uþsienyje, të vynainiai labiau juo domisi ir ið tiesø laukia. Kad ir kaip bûtø, senoje iðmintyje “namuose pranaðu nebûsi” daug tiesos... Þavusis jo diskas “Romantiðka muzika violonèelei solo”, iðleistas prieð kurá laikà “Na xos” firmos ir plaèiai pripaþintas áraðø specialistø bei melomanø visame pasaulyje, galëtø skambëti ir per mûsø radijà, ið kurio kar tais sklinda gana blankios muzikos interpretacijos ir penk tarûðiai uþsienio atlikëjai. Gal trukdo kokios neþinomos prieþastys ar tiesiog skonio stoka? Ðásyk V.Sondeckis savo pasirody mui Nacionalinëje filharmonijoje sausio 29 d. su sveèio ið Kanados Kerry Strat tono diriguojamu Lietu vos kameriniu orkestru (meno vadovas ir dirigentas Saulius Sondeckis) pasirinko ne romantinæ muzikà, bet didþiojo Vienos klasiko J.Haydno Koncer tà violonèelei ir orkestrui D-dur, Nr. 2. Violonèelës reper tuaro auk so fondo veikalas, atliekamas daugelio áþy miø violonèelininkø, V.Sondeckio bu vo interpretuojamas pasitelkus sukauptas meno paslaptis ir nemaþà muzikavimo patir tá. Pasak koncer tà “Mûzø malûne” recenzavusio Edmundo Gedgaudo, solistas këlë pasigërëjimà savo poþiûriu á kûriná - “kaip reta delikaèiu, be menkiausiø ketinimø egocentriðkai sublizgëti, rodþiusiu meilæ ir pagarbà tai muzikai”. V.Sondeckio interpretacijà kritikas áver tino be veik superlaty vais: “Taurus ir savaip santûrus sàly tis su instrumentu saugojo kiek vienà frazæ nuo primygtinai pabrëþ tos ekspresijos ðeðëlio. O raiðka nuo to darësi tik iðkalbingesnë bei átaigesnë. Tai - atlikëjas, tikás kompozitoriaus genialumo galia ir sugebàs nepaprastai subtiliai derinti prie jos savà já indëlá”.

Belieka lauk ti kito ðio talento koncer to. Beje, ar ne laikas pasikviesti V.Sondecká su visu “G-String” kvar tetu? Toks truputá “leng vesnis” koncer tas klausy tojø sutrauk tø dar daugiau, ypaè jaunimo. Þivilë RAMOÐKAITË

susipaþinti su ðiuo muziku prieð kelerius metus, kai maestro pasirodë dar viename amplua - kaip simfoninio orkestro dirigentas, ir su LMA simfoniniu orkestru bei atlikëjais paruoðë koncer to programà. Beje, tuomet Langas Muzikos akademijos pianistams, koncertmeisteriams ir vokalistams vedë meistriðkumo kursus. Jau tada, stebint, kokias taiklias pastabas muzikas iðsako ne tik pianistams, bet ir dainininkams, kaip profesionaliai jo ranka valdomas orkestras bei interpretuojama simfoninë par titûra, þavëjo iðties platus Peterio Lango muzikinio iðsilavinimo ir ðio meno suvokimo akiratis. Ðiemetinio koncer to Filharmonijoje metu klausantis Lango ypaè elegantiðko skambinimo, ne vienas klausy tojas ðá atlikimà galëjo laiky ti tobulu Mozar to kûrybos iðpildymu. Buvo girdëti subtilûs dinamikos ir ðtrichø niuansai, nepaprastai ryðkiai iðsiskyrë pianisto kuriamas mocar tiðkos melodikos pieðinys, for tepijoninëje faktûroje nuskambëjæs ypaè dainingai. Melodijà maestro interpretavo tarsi vokalinæ linijà su natûraliais atokvëpiais. Suþavëtos publikos ovacijø iðpraðy tas, bisui maestro paskambino Mozar to temà su variacijomis “Unser Dummer Pöbel Meint” (KV 455, 1784).

Antrojoje koncer to dalyje kamerinis orkestras pagrieþë dvi ðiuolaikines kompozicijas - Vy tauto Lauruðo (g. 1930) “Maldø simfonijà”, paraðy tà 2000 m., bei italø kompozitoriaus Nino Rotos (1911-1979) Koncer tà styginiø orkestrui (1965). Sauliui Sondeckiui dedikuotas lietuviø

E.Buoþis

EGIDIJUS BUOÞIS: SPONTANIÐKI DIALOGAI TÆSIASI Á antrà já savo spontaniðkø improvizacijø vakarà kovo 14 dienà dþiazo pianistas ir kompozitorius Egidijus Buoþis pasikvietë þymø perkusininkà, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muðamø jø grupës koncertmeisterá, ansamblio “Vilniaus muðamieji” lyderá Pavelà Giunterá. Á ðá koncer tà P.Giunteris susiveþë visà savo áspûdingà “muðamø jø kolekcijà”- nuo standar tinio perkusijos komplekto iki egzotiðkø afrikietiðkø bûgnø ar mek sikieèiø instrumento “lietaus lazda”. Kaip paðmaikðtavo pats Egidijus, idant atlaiky ti galingà muðamø jø “baterijà”, jis sumanë vietoj klasikinio akustinio for tepijono pasinaudoti savà ja “elektronine kolekcija”, at sigabendamas á koncer tà tris sintezatorius, du - “Kurz weil” ir vienà - “Yamaha”. Tad abiejø muzikantø disputas (ar pokalbis) þadëjo bûti turiningas.

Sti lis tiðkai lygi nant ðá ant rà já im pro viza cijø va ka rà su pir muoju (2002-ø gruo dá), kur Egi dijus mu zi ka vo be ne su þy miau siu da bar ties lie tu viø dþia zo sak so fo ni nin ku Pet ru Vyðniausku, áþvelg èiau ádo mø pa ra dok sà. Pir maja me va ka re dviejø dþia zo mu zi kan tø im pro viza cijos gan aki vaizdþiai rë më si XX a. aka de mi nës mu zi kos sti lis ti niu pa li ki mu (su ðvel niais ekskur sais dþia zo link). Ant raja me va ka re su Egi diju mi “disku ta væs” Pa ve las Giun te ris sa ve ávardijo visø pir ma kaip aka de mi ná mu zi kan tà, ta èiau visa va ka ro im pro viza cijø sti lis ti ka (drásèiau “diagnozuo ti”) bu vo per smelk ta tie siog “pri klau so my bës li ga” – dþia zu, aiðku ge rà ja prasme. Manau, tie klausy tojai, kurie improvizacijose iðgirdo savo mëgstamø dþiazo stiliø atpaþinimo þenklus, patyrë ne tik intelek tualiná komfor tà, bet ir savotiðkà relak sà: lotyniðki ritmai pynësi su ar tikuliuota, “ðokanèia” dþiazrokine boso linija, iðsiliedami á platø “fusion” ir “free” dþiazo harmonijø skrydá. Tai – viso labo nedidelë atodanga…

Kita ver tus, dþiazo ir akademinio muzikanto “pasiðnekëjimas” yra sunkiau nuspëjamas, o muðamø jø specifika, anot paties Egidijaus, jo nesaisto harmoniðkai ir intonaciniai, teikia daugiau laisvës, komunikuojama daugiau stilistiniame lygmenyje. Dar vienas svarbus spontaniðkø improvizacijø aspektas – muzikine prasme nebûti paþástamam su bûsimuoju “disputo” partneriu. Pasak Egidijaus, ði aplinkybë jam buvo beveik svarbiausias kriterijus, apsisprendþiant kà kviesti kar tu paimprovizuoti.

Tad pabandykime patyliukais paspëlioti, kas bus kitame spontaniðkø improvizacijø vakare.

Tomas BAKUÈIONIS

Vytauto SUSLAVIÈIAUS nuotr.

E.Buoþis ir P.Giunteris

Kovo 8-osios vakarà Nacionalinës filharmonijos Didþiojoje salëje á ðeðtadieniná koncer tà pakvietë Lietuvos kamerinis orkestras ir maestro Saulius Sondeckis. Pirmojoje koncer to dalyje skambëjo neretai bene þymiausiu ið Vienos klasikø trijulës tituluojamo Wolfgango Amadeauso Mozar to (1756-1791) opusai - Simfonija Nr. 17 G-dur (Köchelio numeruojama 129) bei Koncer tas for tepijonui su orkestru Nr. 16 Ddur (KV 451). Pastaroji ðeðiolikmeèio kompozitoriaus simfonija buvo paraðy ta 1772-øjø geguþæ greta dar dviejø simfonijø ir moteto “Regina coeli” (KV 127). Galima saky ti, simfonijoje skambantis mocar tiðkas grakðtumas ir þaismingumas dar derinamas su Haydno harmonijos ir simfonizmo principais, kuriø átaka ypaè akivaizdi antrojoje ir finalinëje - treèiojoje opuso dalyse. Koncer te dirigento Sauliaus Sondeckio diriguojamas orkestras pagrieþë klasikinæ ðio opuso interpretacijà, ar timà po to atliktam for tepijoninio koncer to atlikimo stiliui. Ðis Koncer tas for tepijonui - vienas ið nedaugelio Mozar to kûriniø, publikuotø kompozitoriui dar gy vam esant (koncer tas numeruojamas 18 opusu - paskutinià ja publikuota kompozicija). Beje, tai tipiðkas kompozitoriaus kûrinys, sukomponuotas bûtent muzikinës akademijos, surengtos 1784-øjø balandþio 1 dienà, reper tuarui (muzikinëmis akademijomis tuomet buvo vadinami vieði koncer tai nacionaliniame Imperatoriðkojo dvaro teatre. Muzikologo Aber to teigimu, pastaroji muzikinë akademija Mozartui buvo sëkminga tiek meniniu poþiûriu, tiek ir finansiðkai).

Filharmonijoje paskambinti austrø kompozitoriaus for tepijoniná opusà neat sitiktinai buvo pakviestas pianistas, puikus Mozar to kûrybos þinovas ir tobulas interpretuotojas Peteris Langas. Perþvelgus ðio atlikëjo biografijà akivaizdu, kad pianistas visà savo veiklà yra paskyræs Mozar to genijui: maestro jau daugiau nei dvideðimt metø vadovauja daþnai “mocar tiados” lopðiu vadinamo Zalcburgo Mozar teumo universiteto For tepijono institutui, dalyvauja tarptautinio Mozar to fondo taryboje, yra tarptautinio Mozar to pianistø konkurso þiuri pirmininkas. Lietuvos muzikos akademijos studentai bei dësty tojai, taip pat ir sostinës klausy tojai turëjo galimybæ

S.Sondeckis ir P.Langas

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Vytauto SUSLAVIÈIAUS nuotr.

VIENOS KLASIKA IR ÐIUOLAIKINË MUZIKA

Muzikos barai /21

Didþioji salë

P.Langas

kompozitoriaus kûrinys orientuotas á liturginës maldos sukauptá. Kompozicijai savitas emocinis santûrumas, kurá paávairina par titûros violonèelës par tijoje modifikuotai cituojama Schuber to “Ave Maria” melodija, choralinës intonacijos. Filharmonijoje Lauruðo “Maldø simfonija” nuskambëjo kaip ryðkus kontrastas, stilizuotai ir pasiþyminèiai vizualiniu iliustraty vumu italo Rotos kompozicijai. Pastarosios par titûroje tarsi skambëjo jau paþástamø, taip pat lengvo stiliaus melodijø reper tuaras. Klausantis pirmosios ir antrosios keturdalio koncer to daliø, atrody tø, trûko vizualaus ðios muzikos papildymo, labiau savito kino filmø muzikai.

Treèiosios dalies - Arijos melodika ir akompanimentas priminë garsiosios Bacho Arijos ið instrumentinës siuitos intonacijas. Koncer tas styginiø orkestrui, manau, stokojo finalo - ket vir tojoje dalyje skambëjo vidurinei simfoninio ciklo daliai ar timesnë skercozinio charakterio kompozicija, vëlgi primenanti Rotos muzikos iliustraty vumà. Beje, pasauliná pripaþinimà kompozitorius Nino Rota sulaukë paraðæs muzikà kino filmams, kuriuos reþisavo Luchino Visconti, Franco Zef firelli, Mario Monicelli, Francis Fordas Coppola ir kt. Kompozitorius kûrë muzikà iðimtinai visiems Federico Fellini filmams 1952-1979 m. laikotarpiu, pradedant “Baltuoju ðeichu” ir baigiant ironiðkà ja “Orkestro repeticija”.

Rima POVILIONIENË

Muzikos barai /22

Net ir nieko neþinant apie Jurijaus Baðmeto muzikos pomëgius, aprëpianèius kone visà muzikos istorijà iki paèios dabarties, kovo 3 d. Nacionalinëje filharmonijoje ávykæs koncertas turëjo nustebinti itin originalia programa, kurioje greta populiariosios W.A.Mozarto Koncertinës simfonijos smuikui ir altui su orkestru Es-dur, KV 364, buvo pateiktos dvi premjeros. Tai B.Britteno Koncertas smuikui ir altui su orkestru (1932) bei G.Kanèelio “Styx” altui, miðriam chorui ir orkestrui (1999). Nemaþà dalá gausiai susirinkusiø klausytojø labiausiai intrigavo pastarasis, Vakaruose gyvenanèio ðiuolaikinio gruzinø kompozitoriaus opusas. Kanèelio muzika Lietuvos melomanams anaiptol nëra terra incognita, ji skamba Lietuvos koncertø salëse, darydama poveiká ne tik klausytojams, - jos atskambiø galima iðgirsti ir vieno kito mûsø kûrëjo opusuose. Ðios programos sumanytojas J.Baðmetas visà vakarà buvo scenoje - grieþë solo arba ansamblyje su smuikininke Jelena Reviè, savo vadovaujamo orkestro “Maskvos solistai” koncertmeistere. Koncerte dalyvavo Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas jo meno vadovo Juozo Domarko, ir Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis).

W.A.Mozartas, B.Brittenas, G.Kanèelis - sunkokai sugretinami muzikos pasauliai: tolima aiðkiø kontûrø epocha ir padrika dabartis, konvencijos ir jø nebuvimas, raiðkos ir formos vienybë bei identifikacijai nepasiduodantys garsø pavidalai, beasmenë elegantiðka þaismë ir kraujà

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

JURIJUS BAÐMETAS PRISTATË GIJOS KANÈELIO “STYX”

stingdantys ðiurpulingi atodûsiai... Ðias prieðstatas turbût galima tæsti be galo. Taèiau jas vardiju ne dël tikslumo; noriu pabrëþti, jog tokius, atrodytø, nesuderinamus poþymius ámanoma pateikti tarsi graþiai deranèià mozaikà. Kaip tik tai padarë J.Baðmetas.

Jo nepaprastai átaigi muzikinë iðtarmë sàlygojo programos dermæ ir slaptà, klausytojus nevalingai uþvaldanèià koncerto dramaturgijà.

Interpretacijos laisvë ir priklausymas nuo muzikos buvo subalansuoti taip, jog atlikëjo niekaip neapkaltintum savivale. Antra vertus, J.Baðmeto atlikimas visuomet perða mintá, jog sàmoningas, intelekto diktuojamas darbas ir sukauptas þinojimas visuomet yra antrame plane, uþ intuicijos, jausmo ir nevarþomos fantazijos. Tokios meninës “apgavystës” teikia J.Baðmeto menui papildomo þavesio.

Jo interpretuojamas Mozartas nebuvo áprastai vienietiðkai klasiðkas, Brittenas - britiðkai santûrus ir neámenamas, o Kanèelis - ðiuolaikiðkai drastiðkas. J.Baðmetas, iðlaikydamas padorø ðiø veikalø stilistinio skirtumo nuotolá, vis dëlto suteikë jai bendrà vardiklá, ávilkdamas visà skambanèià materijà á vienijantá apvalkalà, kuriame plazdëjo gyva romantinë dvasia.

Ne visiems viskas leidþiama.

Galima ásivaizduoti, kiek kritikos ir pastabø susilauktø dràsi ir beveik asmeniðka W.A.Mozarto “Koncertinës simfonijos” traktuotë, jei tam ryþtøsi koks tobulai instrumento nevaldantis studentas... Duete su smuikininke J.Baðmetas pabrëþë savàjà sampratà, prie kurios prisitaikyti Jelena Reviè daþniausiai në nesiekë. Momentais jos elegantiðkas minèiø dëstymas (tam ji kitaip formavo garsà, vartodama siaurà, bet

tamprø ðtrichà), kupinas spindulingos ðviesos, buvo itin patrauklus. Jei duete tarp atlikëjø gali bûti tezës ir antitezës santykis, tai ðis duetas toká santyká ðiek tiek priminë. O klausytis kûrinio buvo nepaprastai ádomu!

Prie to prisidëjo ir kitoks orkestro skambëjimas, nei esame ápratæ ið kitø interpretacijø, kai kûriná groja kameriniai orkestrai. Gerai girdëjosi simfoninis pradas, sodresnis garsas ir dinamika, masyvesni ðtrichai.

J.Baðmeto átaigos galià galbût dar akivaizdþiau galëjai pajusti klausydamasis B.Britteno Koncerto smuikui ir altui. Nelabai paþástamà kûriná, kurio muzikos vyksmo nepavadinsi patraukliu ar tuoj pat pagaunamu, publika iðklausë labai ádëmiai. Þinoma, tai visø atlikëjø, taip pat ir dirigento J.Domarko nuopelnas.

Vis dëlto labiausiai dëmesá traukë altistas, kurio rankose instrumentas tapo árankiu, leidþianèiu pasikalbëti su klausytojais.

Koncerto kulminacija tapo G.Kanèelio “Styx” atlikimas. Dominuojant lëtam tempui, taupiam garsø kiekiui ir minoriðkai dermei veikalo vyksmas grindþiamas kontrastingø muzikø gretinimu bei staigiais dinaminiais ir garsiniais kontrastais. Ypaè ásimena graudus chorinis giedojimas, beveik raudojimas, gruziniðkai (ið tikrøjø tekstas kompozitoriui svarbesnis fonetine prasme). Kûrinys kelia daugybæ asociacijø. Programëlëje raðoma, jog “keliaujant ið gyvøjø pasaulio á pragarà, reikia perbristi Stikso upæ. “Styx” alto solo partija ákûnija Charonà - keltininkà, kuris visa, kas priklauso dabarèiai, perkelia á praeitá, t.y. atmintá. Tai mirusiøjø ir gyvøjø tarpininkas, o ðiame kûrinyje - mediatorius tarp orkestro ir choro”. Ðià mediatoriaus uþduotá J.Baðmetas vykdë áspûdingai, priversdamas sekti kiekvienà savo krustelëjimà iðklausyti smulkiausià alto intonacijà, drauge atsikvëpti, nutilti, suðnibþdëti ar staiga prabilti liaudiðka melodija.

Orkestre ðalia iðraiðkingø gedulingo skambesio vario slinkèiø vinguriuoja plastiðkos styginiø linijos, nostalgiðki klavesino arpeggio, fortepijono replikos. Kiekviena garsinë figûra kompozitoriaus naudojama kaip þenklas, turintis atitinkamà reikðmiø laukà ar raiðkos kodà.

Viskà sudëjus kartu - áspûdingas, ásimenantis veikalas, kurio norëtøsi klausytis dar. Þivilë RAMOÐKAITË Jurijus Baðmetas pristatë Gijos Kanèelio “Styx”

“KASKADOS” KOPIA PRIPAÞINIMO LAIPTAIS

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Kovo 12 d. Nacionalinës filharmonijos Didþiojoje salëje nuotaikingà koncer tà surengë “Kaskadø” trio. Tai pirmasis septintus metus skaièiuojanèio kolekty vo pasirodymas po sëkmës pernykðèiame tarptautiniame J.Brahmso kameriniø ansambliø konkurse Austrijoje. Jame trio buvo apdovanotas pirmà ja premija.

Nors nemaþai kalbama apie konkursø átakos maþëjimà ðiuolaikiniame muzikiniame pasaulyje, mûsø nedidelei ðaliai jos muzikø pergalës rimtuose konkursuose, manyèiau, dar tebeturi didelæ reikðmæ. Ðalia to, kad tarptautinio konkurso laureatui tai - pagrindas kovoti “dël vietos po saule” valstybiniame koncer tø organizavimo tinkle, ne maþiau svarbus ir pats talento iðbandymas bei pripaþinimo siekis platesniu mastu.

Trys bendraamþiai instrumentininkai Rusnë Mataity të (smuikas), Albina Ðikðniûtë (for tepijonas) ir Edmundas Kulikauskas (violonèelë) maþdaug vienu metu studijavo Mask vos konser vatorijoje, taèiau á bendrà ansamblá susibûrë praëjus keleriems metams. Matyt, meilë muzikai ir didelis noras drauge muzikuoti lëmë skir tingais savarankiðko gy venimo keliais þengianèius muzikus ákur ti trio.

For tepijoninis trio Lietuvoje ne toks daþnas kaip styginiø kvar tetas.

Gal nesuklysiu teigdama, jog tokios sudëties koncer tuojanèiø ansambliø yra buvæ tik vienas kitas. Taigi “Kaskados” ásikûrë laiku, o tai, kad kolekty vas energingai kaupia repertuarà ir kasmet publikà pamalonina nauja programa, rodo jø kûrybiðkà verþlumà.

Beje, neilgà “Kaskadø” biografijà puoðia ne tik tarptautinio konkurso laurai: jis jau áraðë kompaktiná diskà, iðleistà Anglijoje, be to, surengë koncer tø ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienio ðalyse - Austrijoje, Vokietijoje, Rusijoje.

Trio ryþtingai þvalgosi á mûsø laikmeèio muzikà, atrasdamas patraukliø maþai þinomø kûriniø, taip pat jo iniciaty va randasi naujø lietuviðkø opusø. Ðtai ir paskutinio koncer to programoje ðalia J.Haydno skambëjo estø kompozitoriaus A.Pärto bei mûsiðkës L.Nar vilaitës muzika. Dar ðioje programoje buvo retai lietuviðkose afiðose matomas prancûzø kompozitorius J.Franšaix ir pabaigoje - A.Dvorrákas. Galbût kiek margoka

EDVINAS MINKÐTIMAS SKAMBINO JAV

R.Mataitytë, A.Ðikðniûtë ir E.Kulikauskas

autoriø ir stiliø galerija, taèiau ðá margumà atpirko atlikëjø nuoðirdumas ir at virumas, kuriuo ypaè pasiþymëjo abu stygininkai. Pianistës muzikavimo stilius kiek “ðaltesnis”. Ðis jos bruoþas kai kuriuose kûriniuose, ypaè J.Haydno Trio G-dur, buvo labai tinkamas, nes palaikë “objekty vesnæ” skambesio pusiausvyrà, at sverdamas impulsy vumo nestokojanèius kolegas.

Kaip tik tuo J.Haydno Trio buvo pradëtas koncer tas, suteikæs þavø tonà visam bûsimam koncer tui.

(Gale ratas uþsidarë, kai bisui ansamblis antràsyk pagrojo ðio Trio finalà.)

Muzika buvo pateikiama labai gy vai ir spontaniðkai, tarsi èia pat visa atrandant. O finalo þaismingumas, ypaè linksmasis klasicistiðkai suvokiamas kaimiðkumas all’Ongarese, tiesiog tryðko fantazija. Galima bûtø muzikams ðá tà ir patar ti: paieðkoti geresnio skambesio balanso. Salëje vietomis geriausiai girdëjosi bosas, t.y. violonèelë, o taip norëjosi aiðkiau iðgirsti greito tempo smuiko “bëgiojimà”, kurá juvelyriðkai tiksliai atliko R.Mataity të.

A.Pärto “Mozart-adagio” (in memoriam Oleg Kagan) - ásimintina pjesë, kurioje keliais taupiais garsais pasakoma labai daug. Smuiko ir violonèelës duetas - tai tarsi aliuzija á Olego Kagano ir Natalijos Gutman ðeimos duetà, negailestingai iðardy tà likimo. Skausminga liûdesio aura gaubia lëtà muzikos vyksmà, kuriame suspindi mocar tiðko stiliaus inkliuzai.

Naujasis L.Nar vilaitës kûrinys, kurio premjera ávyko ðiame koncer te, pavadintas S.Parulskio eilëraðèio eilute “Kai liepto nebus, pereisiu upæ” (2003). Kûrinys paraðy tas ðiam trio, gerai þinant jo techninius sugebëjimus. Jo faktûra, kaprizingas

ritmas ir balsø pynës reikalauja tikslumo ir techninës meistrystës. Atlikëjai naujà kûriná pristatë labai raiðkiai.

Pirmàsyk já klausantis daugelis salëje buvusiø muzikantø pastebëjo labai ar timà pirmosios kûrinio padalos giminystæ O.Balakausko muzikai.

Toliau skambesys radikaliai pasikeitë ir prasidëjo tary tum visai kitas opusas. Ðá sezonà jaunesnieji atlikëjai vis pagroja retai skambanèiø prancûzø kompozitoriø kûriniø. “Kaskados” pasirinko J.Franšaix (1912-1997) Trio smuikui, for tepijonui ir violonèelei, sukur tà 1986 m. Nepasiþiûrëjus á sukûrimo datà, kûrinys skambëjo tarsi ið tø laikø, kai regtaimas ir dþiazas atëjo á Europà, jis priminë M.Ravelio, F.Poulenco panaðaus þanro muzikà. Spalvinga harmonija, ðokio ritmas, þavus nerûpestingumas…

Paþiûrëjus á datà, t.y. 1986 m., já jau “padedi” á kità lentynà. Retro?

Galbût, kompozitorius èia þaidþia, juokauja, prisimena... Atlikëjai tai traktavo be juokø, kaip rimtà, akademiná opusà, Antrojoje koncer to dalyje skambëjo A.Dvor A.Dvoráko Trio e-moll, op. 90, “Dumki”. ðis ilgas, folkloro melodijomis grástas veikalas, kupinas dainingumo, patetiðkø nuotaikø ir dramatizmo, - dëkinga medþiaga at siskleisti atlikëjø meniniams sugebëjimams. Kiek vienas trio narys savo par tijà pateikë iðties reljefiðkai, ásiklausydamas á nuotaikø ir spalvø kaità, kurdamas ásimintinus muzikos vaizdus. Kai kurie kûrinio epizodai labai ar timi elegiðkam Èaikovskio muzikos stiliui, kurá tiksliai ir jautriai fik savo “Kaskadø” nariai.

Belieka palinkëti ansambliui daþnesniø pasirodymø sostinës salëse. Þivilë RAMOÐKAITË

2003 vasario 19 d.,Vaðingtone, Corcorano galerijoje ávy ko lietu viø pianisto Ed vino Minkðtimo koncer tas. Beje, galerijos langai at veria nuostabià Baltø jø Rûmø panoramà. Corcorano galerijos salëje koncer tavo daugy bë þy miausiø JAV bei pasaulio menininkø. Todël nenuostabu, jog á jaunojo muziko ið Lietu vos koncer tà visi bilietai bu vo parduoti jau prieð mënesá, o sàsaja su Lietu vos Nepriklausomy bës dienos minëjimu tik didino atlikëjo at sakomy bæ.

Tarus þodá galerijo Corcoran at stovams bei Ekscelencijai LR Ambasadoriui Vygandui Uðackui, suskambo pirmasis programos kûrinys - M.K.Èiurlionio “Trys preliudai viena tema”. Jo gar sai iðsyk uþbûrë publikà, ypaè salëje bu vusius lietu vius.

Vienas po kito skambëjo sudëtingiausi pianistinio reper tuaro veikalai: F.Liszto “Mefisto valsas”, Mozar to-Liszto “Reminiscencijos don Þuano tema”, J.Brahmso “Variacijos Paganini tema”. Pageidaujant ambasadoriui, pianistas koncer tà uþbaigë gar sià ja Paganini-Liszto “Campanella”.

Susiþavëjusios publikos plojimai išlydëjo atlikëjà á uþkulisius... Bet tuo vakaras nesibaigë – E.Minkðtimas dalijo autografus, èia pat aptarë pasiûly mus koncer tuoti JAV 2003 - 2004 metø sezono metu. Vakarà uþbaigë inter viu “Amerikos balsui”. Ði E.Minkðtimo kelionë á JAV – tarptautinio konkur so Druskininkuose “Muzika be sienø” pagrindinio laimëjimo dalis, inicijuota þiuri nario profesoriaus L.Kaplano.

MB inf.

Muzikos barai /23

Sukaktis Laima SUGINTIENË

K

ai 1993 m. balandþio 3-iàjà afiðos pakvietë á naujo, vëliau Maþosios Lietuvos simfoniniu orkestru pavadinto, muzikinio kolektyvo debiutiná koncertà, ávykis neeliko nepastebëtas Klaipëdos muzikinës n bendruomenës, ðiam faktui dëmesá skyrë ir sostinës þurnalistai. Tuomet buvo ne vienas skeptikas, abejojæs, ar ið teatro orkestro duobës iðkeltas, tegu ir kviestiniais atlikëjais papildytas Muzikinio teatro orkestras

Maþosios Lietuvos simfoninio orkestro vadovas S.Domarkas

bus pajëgus reguliariai koncertuoti, o ir apskritai netikëjo ðios iniciatyvos gyvybingumu. Abejota net orkestro pavadinimo korektiðkumu - esà nëra pagrindo kalbëti apie naujo kolektyvo gimimà. Po pirmojo koncerto, kuriame skambëjo romantinës muzikos programa - Èiurlionis, Griegas, Weberis, Straussas, - atsiliepimø amplitudë svyravo nuo visiðkai pesimistinio - “naujø meniniø kolektyvø steigimas yra beveik nerealus dalykas” (D.Petrauskaitë, “Literatûra ir menas”) iki dþiugaus, euforinio, naujo kolektyvo gimimà prilyginusio “nebent D.Ðostakovièiaus 7-osios atlikimui blokadiniame Leningrade” (A.Zaboras, “Vakarø ekspresas”). “Lietuvos ryto” priedo “Mûzø malûnas” korespondentæ A.Andrikonytæ stebino vos prieð kelis mënesius ið Kauno á uostamiesèio Muzikiná teatrà vyriausiojo dirigento pareigø uþimti atvykusio maestro Stasio Domarko naujoji iniciatyva ir itin spartus pasirengimas debiutui. Tuo tarpu pats iniciatorius savo idëja visiðkai neabejojo: “Simfoninis orkestras turëtø tapti miesto muzikinio gyvenimo varikliu. Mano tikslas - sutelkti vietos muzikus nuoseklesnei veiklai. [...]

Simfoninis orkestras - tai miesto, kraðto kultûros rodiklis. Man rûpi Klaipëdos prestiþas - èia gimiau, augau, gerai paþástu ðá regionà, todël neabejoju savo veiklos tikslingumu” (A.Andrikonytë, “Lietuvos rytas”).

Matyt, tikëjimas savo veiklos tikslingumu, o galbût ir þemaitiðkas uþsispyrimas bei atkaklumas lëmë, kad ðiemet

Muzikos barai /24

Deðimt Maþosios Lietuvos simfoninio orkestro metø Dirba, suvokdamas savo misijà, kurià iðsakysiu prieðkario recenzento þodþiais: “Tokio dydþio miestams kaip Klaipëda neturëti daþnesniø simfoniniø koncertø jau yra kultûrinio gyvenimo nenormalumas”. kolektyvas ðvenèia deðimties metø sukaktá.

Orkestro veiklos pëdos ámintos jau ne tik pajûrio, Þemaitijos þemëse, bet ir gretimose, kaimyninëse valstybëse - Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje, taip pat Italijoje, Olandijoje bei Ðveicarijoje.

Per deðimtmetá kolektyvas brendo ir stiprëjo. Ðiandien orkestre groja 57 nuolatiniai muzikantai (orkestro koncertmeisteris - Z.Brazauskas), tarp jø aukðtu profesionalumu iðsiskiria puèiamøjø grupiø koncertmeisteriai R.Giedraitis, A.Milerius, V.Bruþas, S.Sugintas. Klaipëdieèiø pajëgas daþnai papildo kviestiniai atlikëjai. Ypaè

daþnai kartu su Maþosios Lietuvos simfoniniu orkestru muzikuoja stygininkai A. ir L.Strelitai-Strele (Latvija), J.Paulikas, J.Rumelaitis, J.Armonas.

Orkestras, veiklà pradëjæs vienadaliais bei siuitiniais romantikø kûriniais, nûnai savo repertuare jau turi visø þanrø simfoniniø ir simfoniniø-vokaliniø muzikiniø drobiø. Repertuaras ávairus ir stilistiniø epochø poþiûriu, jame gausu kûriniø, pradedant baroku ir baigiant ðiuolaikiniais opusais, naujausiais lietuviðkais kûriniais.

Ið simfonijø minëtini F.Schuberto, W.A.Mozarto, L.Beethoveno, P.Èaikov-

skio, J.Brahmso, H.Berliozo, F.Mendelssohno opusai. Ne kartà klausytojai turëjo progos iðgirsti ávairiø ðaliø autoriø simfoniniø poemø (E.Chaussonas, M.K.Èiurlionis), siuitø (D.Ðostakovièius, G.Bizet, B.Brittenas, G.Gershwinas, G.Holstas, E.Balsys), operø uvertiûrø (C.M.Weberis, G.Rossini, W.A.Mozartas).

Solidus ir atliktø kantatø, oratorijø bei miðiø sàraðas. Jame - G.Rossini “Messa di Ravena”, I.Stravinskio “Oedypus Rex”, C.Orffo “Carmina Burana”, G.Fauré, W.A.Mozarto, G.Verdi “Requiem” bei J.Brahmso “Vokiðkasis requiem”, J.S.Bacho “Kalëdinë oratorija”, M.K.Èiurlionio kantata “De profundis”. Vienas iðkiliausiø ðio þanro kûriniø - F.Mendelssohno oratorija “Elijas” - buvo atlikta jau po renginiø, skirtø orkestro deðimtmeèiui, vëliava.

Taèiau bene solidþiausias koncertø patiems ávairiausiems instrumentams sàraðas. Tai aðtuoni M.Ravelio, N.RimskioKorsakovo, E.Griego, F.Liszto, F.Chopino, P.Èaikovskio, B.Britteno, G.Gershwino koncertai fortepijonui. Áspûdingà koncertø eilæ tæsia M.Brucho, S.Prokofjevo, P.Èaikovskio, F.Mendelssohno, J.Brahmso koncertai smuikui, J.N.Hummelio ir A.Arutiuniano koncertai trimitui, B.Gorbulskio Koncertas birbynei, K.Kurpinskio ir W.A.Mozarto koncertai klarnetui, K.Stamitzo - klarnetui ir fagotui, A.Dvoráko - violonèelei.

Ypaè reikðminga tai, kad orkestras nuolat atlieka uostamiesèio kompozitoriø muzikà, o daþnai jà ir inicijuoja.

Vienas tokiø kûriniø - penkiø autoriø A.A.Budriûno, J.Domarko, L.Narvilaitës, A.Remesos ir R.Ðileikos variacijø ciklas M.K.Èiurlionio Preliudo a-moll tema. Koncertuose taip pat skambëjo A.A.Budriûno, L.Narvilaitës, J.Domarko, N.Mûdrajos, R.Ðileikos ir A.Remesos kûriniai. Pastarojo kompozitoriaus ryðiai su orkestru itin glaudûs ir produktyvûs. Keturiø simfonijø autorius, orkestro deðimtmeèiui dedikavæs naujà kûriná - “Melodijà” birbynei ir simfoniniam orkestrui - teigia, kad S.Domarkas paskatino raðyti simfoniniam orkestrui ne já vienà, jis, esà, iðprovokavo Vakarø Lietuvos simfoninës muzikos raidà. Anot kompozitoriaus, “galima kalbëti apie Vakarø Lietuvos simfonizmà. Èia, be abejo, reikëtø atiduoti duoklæ ir Maþosios Lietuvos simfoniniam orkestru bei jo vadovui, be kurio áþvalgos bei iðtiestos pagalbos rankos mes negalëtume iðgirsti daugelio kûriniø. Labai tikiu puikia orkestro ateitimi bei savo kolegø gera iniciatyva”.

Interviu prieð pirmàjá koncertà maestro S.Domarkas sakë, kad vienas svarbiausiø orkestro uþdaviniø - ugdyti jaunuosius klausytojus, koncertuoti jaunimui ir vaikams. Tad jau pirmaisiais veiklos metais su S.Prokofjevo muzikine pasaka “Petia ir vil-

kas” aplankyta ne viena vidurinë mokykla, ji “sekta” apie penkiolika kartø. Po to buvo C.Saint-Saënso “Þvëriø karnavalas”, kiti kûriniai. Ðiemet jau deðimtà kartà vyks tradiciniais tapæ geguþës mënesá rengiami ypaè gausiai klausytojø lankomi jaunøjø Klaipëdos talentø pasirodymai su simfoniniu orkestru. Kasmet ðiame projekte dalyvauja nuo 10 iki 15 jaunøjø solistø, tad per deðimtmetá - daugiau nei 100, pradedant muzikos mokyklø pradinukais ir baigiant Klaipëdos universiteto magistrantais! Beje, viena programa buvo parengta kartu su M.K.Èiurlionio menø mokyklos moksleiviais, o pernai jaunieji talentai “netilpo” á vienà vakarà, sumanymas tarsi iðaugo savo drabuþá: prie tradiciðkai dominuojanèiø instrumentininkø prisidëjo jaunieji dainininkai, surengæ atskirà pasirodymà.

Rengiant jaunøjø talentø koncertus nuolatiniais orkestro meno vadovo talkininkais tapo dirigentai A.J.Lukoðevièius ir D.Zlotnikas.

Daþnà koncerto programà paávairina ávairiø solistø pasirodymai. Be klaipëdieèiø atlikëjø pianistø J.Nekrasovo bei ypaè vaisingai su orkestru bendradarbiaujanèios T.Romaðkinos, trimitininko V.Bruþo ir klarnetininkø P.Mateikos, G.Currao (Italija), su ðiuo kolektyvu grieþë vilnieèiai smuikininkai R.Katilius, V.Èepinskis, keliskart - I.Armonaitë, P.Bermanas (Italija), violonèelininkai R.Armonas, L.Balbi (Italija), A.Pðibilskienë (altas), skambino pianistai S.Alðauskaitë ir D.Slipkus. Ne vienà koncertinæ programà kartu atliko beveik visi teatro dainininkai, taip pat sveèiai: A.Janutas, V.Juozapaitis, N.Kukulskienë, I.Linaburgytë, V.Noreika, A.Rubeþius, G.Þalys, B.Schmeider (Vokietija).

Programø paruoðta kartu su Kauno valstybiniu choru.

Be orkestro “krikðtatëvio” S.Domarko, prie dirigento pulto stovëjo D.Anzolini, G.Balbi (Italija), P.Schuitemaker, R.Burger (Olandija), I.Lapins ir I.Resnis (Latvija) , S.Cicero (Ðveicarija), M.Lutz (Vokietija), P.Bingelis, S.Èepinskis, M.Pitrënas bei klaipëdieèiai K.Kðanas, A.J.Lukoðevièius, D.Zlotnikas.

Orkestro metraðtis liudija muzikantus nemaþai keliavus. Koncertuota pajûrio kurortuose - Neringoje ir Palangoje, Þemaitijos miestuose ir miesteliuose, Kaune, Vilniuje. Beje, po pasirodymo Lietuvos nacionalinës filharmonijos scenoje, kurioje buvo atlikta anglø simfoninës muzikos programa, kolektyvas sulaukë ypatingo klausytojø dëmesio ir pripaþinimo: muzikologas E.Gedgaudas atkreipë dëmesá á Maþosios Lietuvos simfoninio orkestro egzistavimo unikalumà. Pasak muzikologo, dar unikaliau, kad orkestro atsiradimà sàlygojo viena asmenybë - S.Domarkas.

1996 metais kolektyvas pakilo pirmøjø gastroliø á “tolimàjá” uþsiená. Pirmoji aplankyta ðalis buvo Olandija. Su ðio kraðto dirigentu P.Schuitemakeriu bei jo vadovaujama oratorinio meno draugija uþsimezgë glaudûs, nuolatiniai ryðiai. Su Karaliauèiaus Filharmonija taip pat bendradarbiauta ypaè intensyviai: klaipëdiðkiai buvo nuolatiniai festivalio “Rudens þvaigþdynas” dalyviai. Plëtojami ryðiai ir su kaimynine Latvija. Liepojos ir mûsiðkis simfoniniai orkestrai ne kartà keitësi scenomis.

Reikðmingos orkestrui buvo ir gastrolës Lenkijoje, kur kolektyvas dalyvavo VIII tarptautiniame Baltijos ðaliø muzikos ir dailës festivalyje “Probaltica 2001”. Tàkart klaipëdieèiai pirmà kartà oficialiai atstovavo mûsø valstybei, nes renginys buvo skirtas Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniø santykiø atkûrimo deðimties metø sukakèiai.

Du kartus sveèiuotasi ir Ðveicarijoje, kur grota garsiame Usterio dþiazo klube.

Taèiau ne vien gastrolës liudija veiklos svarbà. Ðiandien Maþosios Lietuvos simfoninio orkestro indëlá á Klaipëdos kraðto muzikinæ kultûrà dràsiai galima vadinti S.Ðimkaus, J.Kaèinsko, J.Karoso puoselëtø muzikiniø tradicijø tæsëju. Visi prieðkariu gyvavæ orkestrai iðiro po keleriø veiklos metø, pavyzdþiui, energingojo S.Ðimkaus ákurtasis nustojo koncertuoti po penkeriø...

S.Domarko suburtas kolektyvas verèia antrojo deðimtmeèio metraðèio puslapá. Ðiandien sunku ásivaizduoti svarbiausius uostamiesèio muzikinius renginius be Maþosios Lietuvos simfoninio. O ir pats orkestras inicijavo ne vienos pajûrio kraðtui reikðmingos sukakties minëjimà.

Viena tokiø, rengta kartu su muzikologe D.Kðaniene, - pirmojo simfoninio koncerto mieste 70-meèio iðkilmës, ávykusios lygiai tà paèià dienà ir valandà kaip ir prieð 70 metø. Tiesa, tuomet pirmosiose klausytojø eilëse sëdëjo kraðto valdþios vyrai, ministerijos vadovai, Vyriausybës atstovai, Lietuvos dienraðèiø vyriausieji redaktoriai...

Tuo tarpu mûsiðkis neiðlepintas valdþios dëmesio ir paramos (orkestro metraðèio pirmuosiuose puslapiuose - lakoniðkas savivaldybës atsakymas “lëðø nëra”) tàvakar sulaukë bene vienintelio palaikymo þenklo - telegramà atsiuntë tuometinis ministras pirmininkas A.Ðleþevièius...

Ir ðiandien deðimtmetá ðvenèiantis kolektyvas meniniø aukðtumø kantriai ir kruopðèiai siekia tik savo entuziazmo, pasiðventimo ir profesiniø ambicijø dëka.

Dirba, suvokdamas savo misijà, kurià iðsakysiu prieðkario recenzento þodþiais: “Tokio dydþio miestams kaip Klaipëda neturëti daþnesniø simfoniniø koncertø jau yra kultûrinio gyvenimo nenormalumas”. n

Muzikos barai /25

LMA - 70 metø

Tarnystë menø mûzoms PER SEPTYNIAS DEÐIMTIS GYVAVIMO METØ LIETUVOS MUZIKOS AKADEMIJA Á SAVARANKIÐKÀ MENINÁ GYVENIMÀ IÐLEIDO JAU APIE DEÐIMT TÛKSTANÈIØ ABSOLVENTØ ATLIKËJØ, MUZIKOLOGØ, KOMPOZITORIØ, REÞISIERIØ, AKTORIØ, - SAVO TALENTAIS IR PASIÐVENTIMU MENUI FORMUOJANÈIØ MÛSØ VISUOMENËS KULTÛRÀ BEI REPREZENTUOJANÈIØ LIETUVÀ PASAULYJE. APIE LIETUVOS MUZIKØ ALMA MATER, JOS RÛPESÈIUS, LÛKESÈIUS IR VIETÀ LIETUVOS KULTÛRINIAME GYVENIME KALBAMËS SU MUZIKOS AKADEMIJOS REKTORIUMI PROF. DR. JUOZU ANTANAVIÈIUMI. Lietuvos muzikos akademija mini savo 70-metá. Kokius ðiuo laikotarpiu matote pagrindinius jos bruoþus, brandos, o gal atsinaujinimo poþymius?

Brandþiai universitetinei aukðtajai mokyklai (Muzikos akademija tokia ir yra) privalu studijas derinti su mokslu, grásti mokslo tyrimais, naujomis idëjomis. Studijos be mokslo - ne aukðtosios studijos.

Taèiau ðalia muzikologijos, teatrologijos mes, skirtingai nuo kitø universitetø, puoselëjame ir kità, Muzikos akademijai dar svarbesná barà - menà, kûrybà. Ðia prasme siekiame, kad mûsø pedagogai - atlikëjai, kompozitoriai - greta dëstymo bûtø aktyvûs ir meniniame gyvenime, to-

Muzikos barai /26

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Lietuvos muzikos akademija mini savo 70-metá.

Muzikos akademijos rektorius prof. dr. Juozas Antanavièius

bulëtø kaip kûrëjai, rodytø gerà pavyzdá savo studentams. Tiesà sakant, mûsø dëstytojø kontingentas ir yra suformuotas ið tø, kurie jau aktyviai pasireiðkë mene - ar prieð ateidami á Akademijà, ar augdami kartu su ja. Turime spræsti dilemà: dëstytojas, kuris yra aktyviai koncertuojantis atlikëjas - ar tai bûtø Geniuðas, Prudnikovas ar Milkevièiûtë - negali bûti Akademijoje penkias dienas per savaitæ. Bet meninis aspektas mums labai svarbus, tad prasminga pedagogø korpuse turëti paèius ryðkiausius menininkus, pirmus þmones savo specialybëje, skatinti jø meninæ tarptautinæ veiklà, kartu priþiûrint, kad studentai neprarastø pamokø. O argi bûtø geresnë politika surinkti “antraeilá kontingentà”, dëstytojus, kurie nekoncertuoja, nevaidina, bet gali bûti pasiekiami

kiekvienà valandà? Ar toks dëstytojas bus studentui, bûsimajam menininkui, ákvepiantis pavyzdys, “maestro”?

Jei bûtø surengtas tyrimas, kuris Lietuvos universitetas turi daugiausiai tarptautinio ryðkumo þvaigþdþiø - studentø ir dëstytojø - moksle arba mene, mes tikriausiai bûtume pirmaujantys. Kai matau scenoje mûsø absolventà ar kartais dar studentà, pavyzdþiui, Modestà Pitrënà, diriguojantá labai sudëtingà simfoninæ programà, kai klausau Guodos Gedvilaitës, Edvardo Armono ar mûsø jaunø dainininkø, tokiø kaip Edgaras Montvydas, dainuojanèiø jau ir uþsienyje, susimàstau: ar kiti universitetai konkreèioje specialybëje (inþinerijoje, fizikoje, medicinoje) turi ðitokio ryðkumo ir tiek daug pasiekusiø studentø ir absolventø? Suprantama, ankstyvà mûsø absolventø ásiliejimà á aukðèiausià savojo meno lygmená lemia tai, kad mûsø studen-

Serving the Muses of the Arts During its seventy-year-long history, the Lithuanian Academy of Music has been alma mater to more than 9,000 performers, musicologists, composers, actors and directors, a great many of whom, being famous for their talents and deep commitment to the arts, successfully represent Lithuania in the whole of the world today. The author of the article talks with the rector of the Lithuanian Academy of Music, Professor Dr. Juozas Antanavièius, about the academy’s place and role in Lithuanian cultural life, about the problems it encounters and the hopes it cherishes.

Lina NAVICKAITË

tai profesijà renkasi labai anksti, muzikos mokyklos pirmoje klasëje. Klausydamasis virtuoziðkai muzikuojanèiø M.K.Èiurlionio, J.Naujalio ar kitø puikiø muzikos mokyklø moksleiviø, pagalvoju: juk ðitie perliukai dar penkerius, septynerius metus gludins savo meistriðkumà mokyklos suole ir tada ateis á Muzikos akademijos... pirmàjá kursà, daþnai jau bûdami tarptautiniø konkursø laureatai! Ðtai kur mûsø muzikos edukacijos sistemos stiprybë!

Kad tik nesugriûtø jos fundamentai laisvosios rinkos gariûnuose...

Taèiau graþûs Akademijos laimëjimai neapsaugo nuo finansiniø bëdø... Daugelis universitetø iki ðiol papildydavo savo deficitiná biudþetà uþsidirbdami ið studijas apmokanèiøjø studentø, ûkiskaitiniø sutarèiø, tarptautiniø moksliniø grantø.

Tuo tarpu LMA dël individualaus, taigi brangaus dëstymo specifikos, ið principo negalimø dideliø priëmimo konkursø tokiø galimybiø neturi - verèiamës labai sunkiai. Mûsø studijø savikaina yra pati aukðèiausia, ji svyruoja tarp 8-12 tûkstanèiø litø per metus. Në ið vieno studijuoti Akademijoje norinèio lietuvaièio nesame drásæ papraðyti tokios sumos. Dar praloðiame ir dël dëstytojø finansavimo metodikos: biudþetas finansuoja tik 10 % “profesoriðkø” atlyginimø, tuo tarpu mes turime 23 % profesoriø. Tai mûsø stiprybë, bet kartu, kaip matome, ir problema...

Kodël tiek daug aukðèiausios kvalifikacijos pedagogø turime? LMA tam tikra prasme yra monopolinë muzikos ir teatro institucija Lietuvoje, tad privalome siekti aukðèiausios kokybës. Negalime juk, palikæ aukðèiausio lygio muzikantus vien Filharmonijai, Operai, garsiuosius aktorius ir reþisierius dramos teatrams, pasikviesti meno praktikoje menkai tepasireiðkusius asmenis, pavadinti juos asistentais, mokëti jiems maþesná atlyginimà ir tokiu bûdu sutaupyti... Atvirkðèiai, mes privalome suburti Akademijoje paèius ryðkiausius, o jie verti docentø ir profesoriø vardo.

Uþsienyje profesoriai tiek daug su studentais nedirba - jie turi asistentus, o patys pasirodo gal porà kartø per mënesá.

Þinoma ne visur, bet kai kur taip yra, tuomet maþesnë problema, jei profesorius iðvyksta á koncertines gastroles.

LMA krûviai, palyginti su vakarietiðkais masteliais, labai dideli, didesnës ir mûsø studijø programos - lyginant su kitomis Vakarø aukðtosiomis muzikos mokyklomis, atiduodame studentui daugiau valandø nei kiti. Ten meno mokyklos menkai tesirûpina, kad iðlavintø plataus intelekto þmogø, nëra tiek daug privalomøjø kultûrologiniø ciklø, filosofijos, uþsienio kalbø, fizinio lavinimo, istorijos disciplinø - jos

gali bûti pasirenkamos arba iðeinamos papildomai lankant kità universitetà. O mes norime, kad studentas gautø ir bendrakultûriná iðsilavinimà, bûtø pasitempæs ir fiziðkai sveikas, ir dar puikus savo srities specialistas.

Studentø studijø kiekybë matuojama europietiðkais kreditais. Ar studijø programos atitinkamai panaðios? Austrijoje, Vokietijoje aukðtosioms mokykloms transformuojantis á universitetus tikriausiai kyla didesnis bendrahumanitariniø studijø poreikis?

Yra ávairiø sistemø. Austrijoje visos meno mokyklos tapo universitetais ne tiek dël to, kad bûtø norëjusios ið esmës pakeisti, “suuniversitetinti” studijø programas, kiek dël to, kad nenorëjo “iðkristi” ið Austrijos universitetø sistemos, o sykiu universitetø ástatymo naudingos jurisdikcijos. Kartu su tuo, þinoma, ateina poreikis plësti studijø programas, visø pirma per pasirenkamuosius dalykus. Antra vertus, ásitvirtina tradicija kai kuriuos kursus iðklausyti kitame universitete ir áskaityti juos savo aukðtojoje mokykloje. Ðia kryptimi eisime ir mes.

Muzikos akademijoje studijø programos gerokai didesnës valandø apimtimi nei kituose mûsø universitetuose. Jei mes ávertintume, kiek realiai sugaiðtama konkreèiai disciplinai, tektø vos ne padvigubinti teikiamø kreditø skaièiø.

Juk á kreditø ádëtà triûsà áskaitomos ne tik auditorinës valandos, bet ir studento privalomas savarankiðkas darbas. Jeigu esi smuikininkas ir kasdien grieþi po 4-5 valandas, vien tik uþ specialybæ turëtum gauti ne maþiau 10-ies kreditø. Bet mes priversti dalies tø savarankiðkø valandø kaip ir nebeskaièiuoti, nes antraip gerokai virðytume bakalauro studijoms reikalingø 160 kreditø skaièiø. Taigi mûsø studentai privalo dirbti daugiau nei kitø universitetø studentai.

Ar tai ámanoma? Didþiausias disciplinø skaièius yra, regis, treèiame kurse - realiai tiek valandø, kiek reiktø kiekvienai disciplinai pasiruoðti, nëra tiesiog fiziðkai.

Krûviai iðties nemaþi. Skirtingose studijø programose semestrø apkrovimas labai ávairuoja. Savarankiðkai studentai dirba, kiek jø darbðtumas ir sveikata leidþia. O auditorinis darbas? Stengiamës pernelyg nevirðyti optimaliø 24 auditoriniø valandø per savaitæ, taèiau, be abejo, tendencija jø sumaþinti bûtø sveika. Man, kaip administratoriui, kuriam privalu dëstytojams apmokëti kiekvienà darbo valandà, tai bûtø labai paranku. Taèiau daugelio pedagogø nuomone, tokiu atveju mes iðleistume studentus maþiau iðmokslintus, silpniau pasirengusius kovoti átemptoje artistinës

veiklos darbo rinkoje, juolab kad aktyviai ásiliejame á bendràjà Europos studijø, mokslo ir meno erdvæ. Be abejo, didþiàjà dalá ágûdþiø, þiniø studentas turëtø ágyti savarankiðkai. Pedagogo pareiga bûtø tik nukreipti, uþvesti ant kelio. Sekdami senomis, bet rezultatyviomis tradicijomis mes ápratæ studentà kaip mokiná vesti uþ rankos iki galo, iki diplomo. Tai ið dalies lemia ir pati muzikos specifika - studentui, sakykime, skambinanèiam fortepijonu, o juolab dainininkui, tikrai reikalinga prieþiûra kiekviename þingsnyje. Muzikos menas yra laiko menas - negali per akimirksná pamatyti rezultato. Jei dëstytojas nori detaliai ávertinti studento atliktà sonatà, jis neiðvengiamai privalo visà sonatà ir iðklausyti.

Lygiai tas pat galioja ir scenos menui. Ðia prasme paprasèiau (o ir pigiau...) Dailës akademijoje, - studento nutapytà paveikslà profesorius gali objektyviai ávertinti per minutæ kità...

Kai kuriose Vakarø muzikos aukðtosiose mokyklose netgi specialybës uþsiëmimai su profesoriumi vyksta tik vienà kartà per savaitæ. Taèiau kodël mûsø studentai ar absolventai sëkmingai ástoja ir studijuoja Zalcburgo Mozarteume, Paryþiaus konservatorijoje, bent keliose Londono aukðtosiose mokyklose, Juilliarde, laikomame prestiþiðkiausia pasaulyje muzikos mokykla Curtis institute? Ar jie tokie ypatingai talentingi? Nebûtinai, tiesiog su jais buvo rimtai ir daug dirbta - nuo pirmøjø muzikos mokyklos klasiø iki aukðtosios mokyklos baigimo. Jei tiek nedirbtume, mûsø studentams bûtø sunku su jais konkuruoti - juk tose mokyklose surinkti aukðèiausios kvalifikacijos muzikantai ne tik ið savo parapijos, bet ið viso pasaulio. Be to, reikðmës turi mûsø ðalies gera muzikinio ugdymo sistema, kurioje piramidës principu suderintos visos edukacinës grandys - nuo muzikos mokyklos pirmosios klasës iki meno aspirantûros. Tuo tarpu kai kurios net turtingiausios ðalys neturi tokios darnios sistemos. Taèiau, be abejo, tobulinti ir mes turime kà...

Kalbant apie bendràsias disciplinas, mûsø mokymo sistema yra gana reglamentuota, daug privalomøjø dalykø. Galima numanyti, jog didesnë laisvë skatina tam tikras charakterio savybes, didesnæ motyvacijà, paèiø studentø iniciatyvà. Ar neketinama ávesti daugiau pasirenkamø dalykø, seminaro pobûdþio studijø?

Negalëèiau paneigti, kad tai, kà sakote, yra teisinga ir racionalu. Ir mes ðiek tiek tuo keliu esame nuëjæ, nes sovietmeèiu apskritai nebuvo jokiø pasirenkamøjø dalykø. Dabar tokios galimybës egzistuoja: Filosofijos ir kultûros mokslø, Kalbø katedros siûlo nemaþai alternatyviø

Muzikos barai /27

LMA - 70 metø

Prie darbo stalo

dalykø, galima mokytis groti antruoju instrumentu ar praktikuotis dþiazo studijose... Taèiau esame smarkiai varþomi finansiniø mûsø galimybiø, - juk juo didesnë studentø pasirinkimø skalë, tuo maþesnës studijø grupës, studijos brangsta.

Vis dëlto net ir Vakaruose, kur ámanoma, stengiamasi dëstyti didelëms grupëms, skaityti paskaitas “srautiniu bûdu”. Los Andþelo universitete UCLA esu stebëjæs muzikos instrumentø paþinimo paskaità, kuri vyko koncertø salëje - dalyvavo apie 600 studentø! Scenoje - dëstytojas ir keturi iliustruojantys muzikantai. Pas mus net ir dideliuose universitetuose tokiø masiðkø paskaitø praktiðkai nebûna.

Viena ið galimybiø tokias paskaitas organizuoti - garsûs kviestiniai dëstytojai.

Didþioji kviestiniø pedagogø dalis atvaþiuoja per “Erasmus” programà.

Daug garsiø ir gerø lektoriø prisikviesti nëra finansiniø galimybiø, taèiau kryptis visiðkai teisinga. Be to, turime rasti bûdø labiau ugdyti studentø savarankiðkumà.

Lietuvoje, ir ne tik universitetuose, bet ir bendrojo lavinimo mokyklose, á mokinio ir studento galvà norima sudëti kuo daugiau þiniø... Tai beviltiðkas reikalas. Þinios, ypaè tiksliuosiuose moksluose, juk labai sparèiai sensta, kas 5-7 metai jos padvigubëja... Perspektyviau ádiegti mokiniui smalsumà, darbðtumà, savarankiðkumà, gebëjimà rasti reikiamà informacijà, ryþtà siekti profesinës karjeros. Svarbiausia - uþdegti vidiná interesà ir iniciatyvà.

O tada, jei dar ir ágimtø gabumø nestokojama, - viskas eis kaip ið pypkës!

Pasaulyje dabar daug diskutuojama dël sustabarëjusiø, kanonizuotø aukðtøjø muzikos mokyklø programø - neva mûsø þinios pernelyg ribotos, elitinës. Ypaè JAV bei Ðiaurës ðalyse vis didesnæ svarbà ágauna etno- bei popkultûros studijos. Ar manote, kad reiktø labiau plësti studijø interesus?

Nereikëtø suprieðinti akademinës ir etno- ar popmuzikos kultûros - visur

Muzikos barai /28

randasi savasis elitas. Taèiau iðties gyvenimas ið mûsø absolventø praðo jau ir kitokiø dalykø. Beje, Lietuvos muzikos akademija galëtø vadintis menø akademija, juk de facto ji yra universali meno akademija, uþ jos sienø lieka tik dailë, dizainas, architektûra. Þinoma, ir literatûra. Prieð 50 metø joje buvo ákurta dramos teatro (aktoriaus meistriðkumo) katedra, ið pradþiø rengusi tik aktorius, vëliau pradëjusi rengti reþisierius, vadybininkus.

Lietuvos nepriklausomybës laikotarpiu pas mus atsirado kino, televizijos ir garso reþisûros studijø programos. Pats gyvenimas pasiûlë, kino ir televizijos produkcija ðaliai neiðvengiamai reikalinga, tad reikia ir specialistø, kurie anksèiau buvo rengiami Maskvoje arba Leningrade. Prieð dvejus metus, vëlgi, atliepdami gyvenimo poreikius, priëmëme pirmà klasikinio ðokio grupæ, kurioje ðokëjai ugdomi tapti choreografais, baletmeisteriais, ðokio pedagogais. Ðiais mokslo metais priëmëme pirmà kursà á dþiazo ir improvizacijos studijø programà. Anksèiau nuo dþiazo taip pat nebuvome nusigræþæ, - ðiaip ar taip, ir Petras Vyðniauskas, ir Vytautas Labutis, ir Artûras Anusauskas bei daugelis kitø talentingø dþiazo atlikëjø baigë Lietuvos konservatorijà, dabartinæ Muzikos akademijà. Tik dþiazo dalykø jie mokësi ne privaloma tvarka, bet fakultatyviai. Vis dëlto dabartinë studijø programa dar nesiorientuoja á popso muzikantø rengimà. Ko gero, ir kvalifikuotø pedagogø ðiai srièiai vargu ar surastume. Bet galvojame apie tai. Galbût prasmingi bûtø kokie kvalifikacijos kursai - juk tarp lendanèiø á ekranà ir estradas daugybë tokiø, kurie neturi jokio balso arba elementariausiai jo nevaldo.

Blogiausia, kad jø “menas” gausaus jaunimo suvokiamas kaip estetinë norma.

Visokie “blogiausiø grupiø festivaliai” kelia daugybei jaunø klausytojø euforijà, klaidina jø skoná, skleidþia diletantiðkumà ir primityvà... Visuomet sakau, kad jei Lietuvos poppasaulyje yra kas nors gero, tai, deja, ne mûsø nuopelnas, bet jei yra kas nors blogo - tai ir ne mûsø kaltë, nes mes prie to neprisidëjome. Vis dëlto stovëti nuoðaly tikriausiai nëra geriausia filosofija.

Kaip manote, kokia yra muzikologijos ir kitø muzikos ar ir teatro, kino specialybiø perspektyva vis labiau populistiniame TV kultûros laidø kontekste ir kartu apskritai kultûriniame gyvenime? Ar verta iðlaikyti elitiðkumà, ar derëtø prisitaikyti prie tokios sàvokos kaip “paprastas þiûrovas / klausytojas”?

Manau, kad teisingiausias kelias - aukso vidurys. Bûtø klaidinga uþsidaryti akademinës muzikos, “surauktos kaktos” teat-

J. Antanavièius - Lietuvos universitetø rektoriø konferencijos prezidentas

ro dramblio kaulo bokðte, kaip neteisinga bûtø ir pataikauti tam, kas daþnai dedasi eteryje, Vingio parke. Sunku bûtø árodyti kokià nors lakstymo po scenà apsiþergus mikrofono stovà prasmæ... Taèiau kiekviename mene, ir akademiniame, yra kokybë ir nekokybiðkumas, diletantizmas ir profesionalumas. Mes turëtume padëti jaunajai visuomenei suprasti, kad absurdas yra absurdas, blogas popsas, blogiausios grupës ir yra niekalas, o ne kas kita...

Yra skirtingi þanrai, visi jie reikalingi, ir kiekvienas turëtø iðlaikyti savo specifikà.

Klasikinis menas negali pradëti pataikauti daugumai, tarkime, pakeièiant natø tekstà ar specialiai paprasèiau interpretuojant.

Taèiau naujø, kitokiø rimtojo meno pateikimo bûdø, formø tikrai reikia ieðkoti. Þiûrëk, pilna Filharmonijos salë. Ar tai jau pagrindas dþiûgauti? Juk ta “pilna salë” reiðkia, kad á koncertà atëjo vienas ið tûkstanèio vilnieèiø, ir daugiausia vis tie patys... O ta gerokai didesnë publikos dalis, kuri tûkstanèiais susirenka á roko koncertø aikðtes, nevadintina kokia nuodëmingàja ar prarastàja, jei kartkartëmis ateitø ir á filharmonines sales paklausyti Bacho, Èiurlionio ar Prokofjevo... Gaila, kad tikriausiai absoliuti dauguma tø, kurie mëgsta rokà ar popsà, neigia kitokià muzikà. Profesionalûs “rimtojo þanro”muzikai neniekina estrados, gero roko, tiesiog visur turi bûti kokybë - negalima visà gyvenimà nugyventi su trimis funkcijomis... Taigi reikalingas suartëjimas: artëjant á vidurá, bet paliekant po vienà kojà ir savo bare, kad nepamestume specifikos - nebûtina daryti ið popso Ðostakovièiaus sonatos, o Bachà atlikti tik kaip Swingle Singers.

Kaip Jûs vertinate ðiandienos profesinæ integracijà? Ar ámanoma LMA baigusiems studentams gauti darbà pagal specialybæ, integruotis á kultûrinæ visuomenæ?

Ne tik ámanoma, bet ir dirbama pagal ágytà specialybæ, tik, þinoma, ne ðimtu procentø. Ðioks toks “perteklius” nëra nesveikas, juk darbo rinka turi turëti bent

dirigavimu, turime galgi jau per daug pianistø... Palaipsnio jø skaièiaus maþinimo sàskaita ávedame naujas paklausias studijø programas. Greta jau minëtøjø tokiu bûdu parengëme “dainuojanèiøjø aktoriø”, “ðokanèiøjø aktoriø” (A.Cholinos trupei), meno vadybininkø kursus. Taèiau formuodami priëmimo kontingentà, negalime neatsiþvelgti á tam tikras kitas aplinkybes.

Galime, pavyzdþiui, nuspræsti, kad ðiemet á pirmàjá kursà priimsime, tarkim, ne 20, o 10 pianistø, tuo tarpu muzikos mokyklos parengë jø ta apimtimi, kuri iki ðiol buvo nusistovëjusi pagal valstybës poreikius.

Kur tada dësis ta atlikusi deðimtis vaikø, baigusiø M.K.Èiurlionio ar J.Naujalio muzikos mokyklas, pianizmui paaukojusiø savo vaikystæ? Tokià “operacijà” galima daryti tik labai palaipsniui, derinant visus sistemos aspektus.

Ar Lietuvoje per daug muzikantø, teatralø? Ir taip, ir ne. Per daug ar bent tikrai netrûksta galbût Vilniuje ar Kaune. Bet jø per maþai arba visai nëra provincijoje. Jei bûtø sekama Konstitucijos apibrëþta nuostata dël visø pilieèiø lygiø teisiø, tarp jø ir á kultûrines paslaugas, ir kuriama regionus prie didmiesèiø koncertais, spektakliais artinanti sistema, pasirodytø, kad muzikantø, aktoriø Lietuvoje yra gerokai per maþai... Pavyzdþiui, Suomijoje yra 70 teatrø, o maþuose ðios ðalies miesteliuose vyksta labai rimti tarptautiniai festivaliai, á kultûrà mestos milþiniðkos lëðos.

Kaþkada jie buvo atsilikæ nuo Lietuvos - neturëjo tokio meno mokyklø tinklo, atsiøsdavo savo jaunimà pasimokyti ir á Lietuvos muzikos akademijà. O ðiandien savo smarkiai auganèios ekonomikos ir perspektyvaus poþiûrio dëka jau pasivijo ir pralenkë mus.

erdvæ, kurioje bûtø derinamos arba lyginamos studijø sàlygos, programos, laipsniai, diplomai, kokybës reikalavimai, suteikiamos realios galimybës studentø, dëstytojø, mokslininkø mobilumui.

Bent kartà per metus stengiamës nusiøsti delegatà á ELIA (European League of Institutes of Arts) kongresus, prisijungti prie kokios nors kolektyvinës programos. Ði organizacija vienija per 300 aukðtøjø meno - ne tik muzikos - mokyklø. Kaip Lietuvos muzikos akademijos rektorius esu taip pat JAV universitetø meno fakultetø vadovø organizacijos ICFAD (International Council of Fine Arts Deans) narys.

Aktyviau dalyvaujame Europos aukðtøjø muzikos mokyklø asociacijoje AEC (Association Européenne des Conservatoires, Académies de Musique et Musikhochschulen). Ði organizacija yra subûrusi darbo grupes, kurios gvildena ávairius klausimus: Europos aukðtøjø muzikos mokyklø studijø kokybës gerinimo galimybes bei jos kriterijus, studijø nacionaliniø sistemø, diplomø ir laipsniø suderinamumo problemas. Vienas vertus, yra saugomas tautinis tapatumas, nacionalinë tradicija, bet tam tikrais aspektais siekiama ir artëti, kad galëtume bendrauti ir susikalbëti.. Èia labai padeda “Erasmus” studentø mobilumo programa, kurioje mes labai aktyviai dalyvaujame. Ypaè aktyviai Muzikos akademija rengia tarptautinius intensyvius simfoninio dirigavimo, videomeno kursus, taip tarsi kompensuojant faktà, jog Lietuva, kaip ir kitos Rytø ðalys, mainø programose gerokai daugiau studentø iðsiunèia svetur, nei priima studijuoti. Tarptautiniam LMA pripaþinimui ypaè svarbus buvo pernai lapkrièio mënesá Akademijoje surengtas AEC kongresas, kuriame dalyvavo apie 180 Europos (ir ne tik) aukðtøjø muzikos mokyklø atstovø, dauguma jø buvo rektoriai. Taigi galime teigti, kad LMA ne eina á Europos Sàjungà, bet jau yra jos viduje.

Muzikos akademija yra keleto tarptautiniø organizacijø narë. Dalyvavimas kuriose ið jø, Jûsø manymu, yra naudingiausias, perspektyviausias?

Didþiausia ir Europos universitetiniame judëjime pati svarbiausia yra Europos universitetø asociacija (EUA, European University Association), kuriai priklauso apie 650 Europos universitetø ir asocijuoti kitø þemynø nariai bei 32 universitetø asociacijos - rektoriø konferencijos. Kaip Lietuvos universitetø rektoriø konferencijos prezidentas esu ðios didelës organizacijos tarybos narys, tad stengiuosi ten ágyjamà informacijà parveþti ne tik Lietuvos universitetams, bet ir Muzikos akademijai.

Bûtent ði organizacija administruoja garsøjá “Bolonijos procesà”. 1999 m. Bolonijoje buvo pasiraðyta deklaracija, kuri skelbia, kad vienijantis Europai universitetai kaip visuomenës elito ugdytojai turi susivienyti visø pirma. Iki 2010 m. bus siekiama sukurti bendràjà Europos studijø, mokslo

Tarpvalstybinës notos dël Japonijos kultûros granto skyrimo LMA pasiraðymo ceremonija (J. E. Japonijos ambasadorius Shohei Naito, LR uþsienio reikalø ministras A. Valionis, LMA rektorius J. Antanavièius)

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

minimalø pasirinkimà. Be to, neteisinga ið valstybës ar ir privaèiø firmø nuolat tik reikalauti parengtø darbo vietø - specialistus rengiame ir tam, kad jie tokias vietas sukurtø ir sau, ir dar draugams. Taip praeityje, kai jau atrodë, kad yra didelis orkestrantø perteklius, pasielgë Donatas Katkus, Gintaras Rinkevièius... Ir ðtai ðiandien ar galime ásivaizduoti Vilniaus kultûriná gyvenimà be Ðv. Kristoforo orkestro ar be Valstybinio simfoninio orkestro?

Beje, aðtriai diskutuojama vadinamàja “protø nutekëjimo”, o mûsø temos atveju - “talentø nutekëjimo” problema. “Nutekëjimas” “nutekëjimui” nelygu. Argi galime teigti, kad, pavyzdþiui, Violetos Urmanavièiûtës, Sergejaus Larino, Mûzos Rubackytës ar Rusnës Mataitytës buvimas Vakaruose yra tragiðkas Lietuvos praradimas?

Anaiptol. Ten ágijæ naujà, aukðtesnæ patirtá, per savo talentà propaguodami Lietuvos kultûrà ir nuolat sugráþtantys á Lietuvà, jie yra mûsø atradimas - ne praradimas. Þvelgiant á specialistø rengimo politikà valstybës mastu ádomu bûtø aptarti visuotinio aukðtojo iðsilavinimo problemà...

Pasaulyje yra, regis, dvi ðalys, kuriose privalomas ne tik pagrindinis, kaip pas mus, bet ir aukðtasis mokslas. Jei Lietuva galëtø sau tai leisti, bûtø labai graþu - visi pilieèiai baigæ universitetà ar kokià kolegijà! Tuomet bûtø ne taip jau ir svarbu, ar jie po to dirba pagal specialybæ, ar ne. Ypaè universitetinis iðsilavinimas suteikia ne tik siaurà profesijà, mokëjimà dirbti konkreèioje darbo vietoje, bet ugdo asmená, kuris gali savo þinias pritaikyti ávairiausiose srityse. Ir dël to nematyèiau didelës tragedijos, jei Vilniaus universiteto filologijos specialybës absolventas dirbs, tarkime, vadybininku.

Su meno specialistais, deja, yra truputá kitaip - jau vien dël to, kad jie valstybei kainuoja brangiau nei kiti, á juos ádëta gerokai daugiau darbo ir lëðø. Konkreèià specialybæ universitete studentas renkasi jau turëdamas brandos atestatà, o muzikos mokytis pradedama dar muzikos mokykloje. Nëra gerai, jei muzikantas pardavinëja kaklaraiðèius. Þinoma, privalome á tai atsiþvelgti ir tai darome. Nuo 1997 m. universitetø studentø skaièius labai sparèiai iðaugo. Dabar Lietuvos universitetuose mokosi per 109 000 studentø. Tai graþu - jaunimas ið Gariûnø sugràþintas á mokyklà. Antra vertus, tai ir sudarë prielaidas atsirasti mokamoms studijoms - valstybë nebegali visø iðlaikyti. O Muzikos akademija pastaraisiais metais nedidina studentø skaièiaus - nenorime leisti, kad mûsø absolventas, á kurá tiek daug ádëta, nerastø darbo. Netgi naujas specialybes ávedame kitø sàskaita: ieðkome bûdø po truputá redukuotis su choro

Muzikos barai /29

LMA - 70 metø Lietuvos muzikos akademijai aktuali yra ABAM (Association of Baltic Academies of Music) - 1995 m. mano iniciatyva ákurta regioninë asociacija, kurios narës yra aukðtosios muzikos mokyklos, esanèios valstybëse aplink Baltijos jûrà: Lenkija, Vokietija, Suomija, Danija, Ðvedija, Estija, Latvija, Lietuva. Kaip asocijuotos narës priimtos ir Norvegija bei Izraelis. Ðios organizacijos privalumas yra judrumas - kadangi mûsø nedaug, rengiant bet kurá renginá gali nesunkiai dalyvauti visø minëtø mokyklø studentai. Per asociacijos gyvavimo istorijà buvo surengti jungtiniai simfoniniai orkestrai, praëjusiais metais dalyvavome mokslo ir meno dienose Stokholme, ðiemet kartu surengsime jaunøjø kompozitoriø kûriniø konkursà Hamburgo muzikos akademijoje.

2002 m. pabaigoje LMA gavo dvi puikias dovanas - mokomàjà Kongresø rûmø dalá ir Japonijos vyriausybës grantà. Kada bus pradëta jomis naudotis?

LMA niekuomet nebuvo tarp tø universitetø, kurie turi daug patalpø. Antra vertus, mums jø turëtø priklausyti daugiau nei kitiems universitetams, nes mums auditorijos reikalingos ne tik paskaitoms, bet ir individualioms pamokoms bei savarankiðkam darbui. Ðviesa pas mus negæsta iki 23 valandos vakaro, ko nepamatysi kituose universitetuose. Nuolat dël to rûpinantis, pagaliau valdþios þmoniø ir visø pirma Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko geranoriðko poþiûrio dëka pavyko gauti Kongresø rûmø mokomàjà dalá. Tai tikrai ryðkus valdþios gestas meno atþvilgiu - galima ásivaizduoti, kad miesto centre gauti tokias naujas patalpas interesantø tikrai netrûksta... Patalpø dabar tikrai turime deðimtmeèiams. Nuo ðio semestro pradþios ten jau dirba keturios katedros: Styginiø instrumentø, Kamerinio ansamblio, Choro dirigavimo ir Puèiamøjø instrumentø.

Vienas galvos skausmas praëjo, kitas dar liko - renovuoti kitus turimus rûmus, atnaujinti instrumentarijø. Realiai muzikos akademijai reiktø apie 200 fortepijonø (tik maþa jø dalis gali bûti pianinai). Naudojame net keletà prieðkarinës gamybos fortepijonø... O jais skambinama Akademijos auditorijose nuo 7 iki 11 valandos vakaro... Be abejo, ði problema liks dar daug metø, bet èia mums pagelbëjo antra dovana - Japonijos vyriausybës grantas orkestriniams instrumentams ir fortepijonams ásigyti. Gavome já atlaikæ didelæ konkurencijà, ir tai iðties nemenka paspirtis mûsø studentams. Instrumentai, tikimës, atkeliaus dar ðiais metais.

Pokalbio pradþioje kalbëjote apie Akademijos reikðmæ Lietuvos kultûri-

Muzikos barai /30

niam gyvenimui, minëjote ir finansines problemas. Taèiau ar tik jos viskà lemia? Koks yra visuomenës poþiûris á Muzikos akademijà? Ar menininkas ðiandien yra gerbiamas?

Negalëèiau pasakyti, kad menininkai, bent jau ryðkieji, nëra gerbiami. Vis dëlto yra vienas svarbus momentas. Muzikos akademija yra beveik visø Lietuvos aktoriø, muzikø, bent jau akademinio plano, Alma Mater. Ji vertinama kaip viena lygiavertë grandis didelëje Lietuvos muzikinës kultûros grandinëje - kartu su Operos teatru, Filharmonija, simfoniniais orkestrais, ansambliais... Taip manyti ðiek tiek klaidinga. Uþdarykite Operos teatrà, Filharmonijà - tai bus nuostolis, bet po mënesio kito visi tie, kurie dainavo ar grojo tose garbiose scenose, toliau muzikuos kur nors kitur, ras bûdø per privaèias firmas daryti tai, kà jie moka daryti ir kam jie yra paðaukti. Bet panaikinkite Lietuvos muzikos akademijà, - po 10-20 metø visur bus dykuma - visos muzikinio, teatrinio gyvenimo arenos uþsidarys savaime, nebebus kas dainuoja, nebebus kas grieþia...

Taigi tos institucijos, nuo kuriø priklauso ne tik moralinë parama, bet ir pagarba per biudþeto lëðas ir asignavimus, klaidingai mano, jei taip mano, kad Muzikos akademija yra “viena ið”. Ne, tai yra savotiðkas epicentras, apie kurá skrieja palydovai - muzikos mokyklos. Ðtai dël to LMA turëtø turëti iðskirtiná statusà - toká, kuris neleistø atiduoti Akademijos rinkos suvalgyti.

Dabar daug kalbama apie rinkos ekonomikà. Ið poteksèiø daþnai gali suprasti, kad ðtai menininkai valstybei, jos ekonomikai nieko neduoda, tik reikalauja ir ima... Esu tikras, kad menininkai, nors ir netiesiogiai, “privilioja” á ðalá daug pinigø. Samprotaukime taip: Vilniuje, ðalies sostinëje, kasdien vieði deðimtys, gal ir ðimtai uþsienieèiø - diplomatø, verslininkø. Dienà jie dirba kabinetuose, posëdþiuose, diskutuoja, derasi, o vakare pasklinda po miestà. Jei jø paslaugoms bus tik barai, restoranai - menki mûsø ðansai áteigti kultûringos ðalies ávaizdá. Bet jei greta to jiems pasiûlome operos ar baleto spektaklius, o aplink dar ir koncertai trijose keturiose salëse, aká traukia ávairiausiø festivaliø afiðos ir kvietimai apsilankyti meno galerijose - gerbiamieji, neabejoju, kad tuomet tûlas uþsienietis susimàsto: verta investuoti savo milijonus á ðià ðalá, kurià kuria tokia ambicinga, kultûringa, taigi ir perspektyvi tauta!

Dëkoju uþ pokalbá ir linkiu, kad Muzikos akademijos tarnystë menø mûzoms vis ryðkiau atsispindëtø mûsø visuomenës kultûroje. n Kalbëjosi Lina NAVICKAITË

Kauno konservatorijos Statuto fragmentas

Kauno konservatorija

Vilniaus konservatorija

LMA pastatas Direktoriai: Kazimieras Viktoras Banaitis (1937-1940, 1941-1943), Kazimieras Matiukas (1940-1941, 19441948), Juozas Tallat-Kelpða (1944), Kazys Paulauskas (1948-1949), Jonas Bendorius (1945-1949), Jurgis Karnavièius (1949-1961) ir rektorius (1961-1983), V.Lauruðas (1983-1994)

1949 – sujungus Kauno ir Vilniaus konser vatorijas, Vilniuje ákur ta Lietuvos TSR valsty binë konser vatorija. Pirmasis jos direk torius (19491961) ir rek torius (1961-1983) - pianistas prof. Jurgis Karnavièius.

Konser vatorijoje bu vo Kompozicijos, Muzikos istorijos, Muzikos teorijos, Specialaus for tepijono, Chorinio dirigavimo, Solinio dainavimo, Operinio parengimo, Styginiø instrumentø, Puèiamø jø instrumentø, Liaudies instrumentø, Mark sizmo-leninizmo, Kalbø katedros, Fizinio lavinimo kur sas. Veikë Biblioteka, kuri natø leidiniø ir knygø fondà perëmë ið Kauno ir Vilniaus konser vatorijø.

1949-1950 m. Konser vatorijoje dirbo 67 pedagogai, tarp jø - 8 profesoriai, 12 docentø, 3 mokslo dak tarai; mokësi 241 studentas.

Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona (centre) Kauno konservatorijos ásteigimo iðkilmëse (1933)

…kai kurios Lietuvos muzikos akademijos istorijos datos …

1933 – ákur ta Kauno konser vatorija (perorganizavus J.Naujalio 1919 m. Kaune ásteigtà muzikos mokyk là). Veikë 1933-1943, 1944-1949 metais. Joje bu vo Kompozicijos, For tepijono, Vargonø, DainaviJ. Gruodis – pirmasis ákurmo, Styginiø instrumentø, Puèiamø jø instrumentø tosios Kauno sky riai, 1940-1943 m. - dar ir Pedagoginis bei Dirigakonservatorijos vimo sky riai; 1945-1949 m. - Teorijos-kompozicijos, direktorius For tepijono-vargonø, Solinio dainavimo, Styginiø instrumentø, Puèiamø jø instrumentø, Mark sizmo-leninizmo,Violonèelës (1945), Simfoninio dirigavimo (1945-1946), Chorinio dirigavimo (1946-1949) katedros. Veikë Biblioteka (nuo 1935).

Pirmasis direk torius - kompozitorius Juozas Gruodis (1933-1937, 1940). Direk toriai: kompozitorius, muzikologas Kazimieras Vik toras Banaitis (1937-1940, 1941-1943), smuikininkas Kazimieras Matiukas (1940-1941, 1944-1948), kompozitorius, dirigentas Juozas Tallat-Kelpða (1944), fagotininkas Kazys Paulauskas (1948-1949).

1944 – ákur ta Vilniaus valsty binë konser vatorija. Joje bu vo Teorijos-kompozicijos, Muzikos istorijos, Specialaus for tepijono, Pri valomojo for tepijono, Solinio dainavimo, Styginiø instrumentø, Puèiamø jø instrumentø, Chorinio ir simfoninio dirigavimo, Liaudies instrumentø, Operinio parengimo, Rusø kalbos (1946-1948) bei Kalbø (1948-1949), Fizinio lavinimo, Mark sizmo-leninizmo katedros. Veikë Biblioteka (nuo 1945). Direk torius - muzikologas ir kompozitorius Jonas Bendorius (1945-1949).

1947-1948 mokslo metais Vilniaus konser vatorija ásikûrë dabar tiniuose Lietu vos muzikos akademijos pirmuosiuose rûmuose.

1948 m., muzikologës Jad vygos Èiurliony tës iniciaty va, Vilniaus konser vatorijoje ásteigtas Liaudies muzikos kabinetas (nuo 1973 m. - Liaudies muzikos laboratorija, nuo 1993 m. - Lietu vos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos sky rius).

1949 – prie Choro dirigavimo katedros ákur tas Konser vatorijos studentø choras (choro studija); ákur ta studentø mokslinë draugija (SMKD); 1953 - ávy ko pirmoji visuotinë SMKD konferencija; 1952 – ásteigta Ak toriaus meistriðkumo katedra; ásteigta Gar so áraðø laboratorija (Fonoteka); 1953 – subur ti studentø liaudies instrumentø bei simfoninis orkestrai; 1954 – ásteigtas neaki vaizdinis sky rius (veikë iki 1991); 1956 – ákur tas Konser vatorijos liaudies instrumentø ansamblis “Sutar tinë” (nuo 2000 m. - Lietu vos mokslø akademijos ansamblis); 1960 – prie Ak toriaus meistriðkumo katedros ákur tas Mokomasis teatras; 1961 – ákur tas Puèiamø jø instrumentø orkestras-studija; 1962 – ásteigta Bendrojo for tepijono katedra; 1964 – ásteigta Kamerinio ansamblio katedra; ásteigta Muzikos teorijos laboratorija (nuo 1993 m. - Lietu vos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Muzikos teorijos ir istorijos sky rius); ásteigta Fizinio auk lëjimo katedra (nuo 1993 m. - Kûno kultûros centras); 1965 – pradedami rengti respublikiniai M.K.Èiurlionio pianistø ir vargonininkø konkur sai, nuo 1968 m. - tarprespublikiniai; ásteigta Foniatrijos laboratorija; 1967 – iðleidþiamas Lietu vos aukðtø jø mokyk lø mokslo darbø rinkinio “Menoty ra” pirmasis numeris (su Dailës institutu; nuo 1998 m. rinkinys leidþiamas kar tu su Lietu vos kultûros, filosofijos ir meno institutu); ákur tas Konser vatorijos kamerinis choras (veikë iki 1995); ákur tas Konser vatorijos akordeonø orkestras; 1968 - ákur tas Mokomosios ir gamy binës prak tikos kabinetas (nuo 1996 m. - Koncer tø ir prak tikos sky rius, kasmet Lietu voje surengiantis apie 500 studentø koncer tø); pradedami rengti respublikiniai jaunø jø atlikëjø festi valiai; 1970 – prie Liaudies instrumentø katedros ásteigta Eksperimentinë-mokslinë liaudies muzikos instrumentø laboratorija; 1971 – ásteigta Leidy binë grupë, kuri tvarko moky mo priemoniø, mokslo veikalø leidy bà; 1971 – ákur tas Konser vatorijos kamerinis orkestras; 1974 – ákur ta Pedagogikos katedra; 1975 – pradeda veik ti Konser vatorijos Klaipëdos fakultetai (reorganizavus Ðiauliø pedagoginio instituto Klaipëdos muzikos fakultetà). Vadovavo prorek toriai V.Jakelaitis (1975-1987), V.Blûðius (nuo 1987).

1994 m. Klaipëdos fakultetai tapo Lietu vos muzikos akademijos Klaipëdos muzikos ir teatro pedagogikos institutu, nuo 1995 m.

Muzikos barai /31

LMA - 70 metø - bu vo prijungti prie Klaipëdos uni ver siteto; 1976 – Konser vatorijoje (Vilniuje) suformuoti trys fakultetai - For tepijono ir teorijos, Orkestrinis, Choro ir teatro meno. Jie apëmë 17 katedrø; pradeda veik ti vaikø muzikos mokyk la-studija; pradedamos rengti kasmetinës pedagogø mokslinës konferencijos. 1996 m. pedagogø mokslinius praneðimus pradëta publikuoti; 1977 – Konser vatorijoje ásteigta MuLMA rektorius J.Antanavièius zikos terminijos komisija; prie Puèiamø jø instrumentø ir prorektoriai E.Gabnys, R.Èepinskas, E.Ignatonis katedros ákur ta dþiazo studija; 1979 – ákur ta merginø choro studija; 1980 – Konser vatorijai suteik ta Tary bø Sà jungos aukðtø jø mokyk lø pirmoji kategorija; 1980 – ásteigta Specializuota tary ba menoty ros mokslø kandidato laipsniui teik ti (veikë iki 1991; apginta 81 diser tacija, tarp jø - 17 lietu viø ir 64 kitø kraðtø mokslininkø).

1980-1981 m. Lietu vos valsty binës konser vatorijos Vilniaus fakultetuose dirbo 184 etatiniai pedagogai, tarp jø - 21 profesorius, 54 docentai, 3 habilituoti dak tarai ir 25 dak tarai; mokësi 655 studentai dieniniame ir 248 neaki vaizdiniame sky riuje; Klaipëdos fakultetuose dirbo 213 etatiniai pedagogai, tarp jø - 1 profesorius, 1 habilituotas dak taras, 13 docentø, 14 dak tarø; mokësi 849 studentai dieniniame ir 397 neaki vaizdiniame sky riuje.

1981 – LTSR Vy riausy bës nutarimu Lietu vos valsty binei konser vatorijai paskir tas pastatas dabart. Gedimino pr. Nr. 39 (vad. III rûmai); 1982 – pradeda veik ti aspirantûra ir asistentûra-staþuotë; 1983 – Konser vatorijos rek toriumi tampa kompozitorius prof. Vy tautas Lauruðas; 1987 – ásteigta Koncertmeisterio katedra; 1988 – vietoj Mark sizmo-leninizmo katedros ásteigta Visuomenës mokslø katedra, nuo 1990 m. - Filosofijos ir kultûros mokslø katedra; 1989 – ásteigtas Tarptautiniø ryðiø sky rius; ásteigta Etnomuzikologijos katedra; ásteigtas Konser vatorijos Kauno fakultetas. Jis apëmë For tepijono, Orkestro instrumentø, Choro dirigavimo-vargonø, Dainavimo, Muzikos teorijos ir istorijos katedras. Fakultetui vadovauja prorektorius pianistas doc. R.Èepinskas; Klaipëdoje surengta pirmoji tarptautinio akademinio jaunimo kûry binë stovyk la “Baltijos akademija”, subûrusi Baltijos ðaliø ir Leningrado jungtiná simfoniná orkestrà ir chorà; Lietu vos valsty binei konser vatorijai paskir tas pastatas T.Kosciuðkos g. Nr. 12; 1990 – ásteigta Vargonø katedra, nuo 1997 m. - Vargonø ir klavesino katedra; ásteigta Dirigavimo katedra; 1991 – Ak toriaus meistriðkumo katedra reorganizuota á Teatro ir kino fakultetà. Jis apima tris katedras - Vaidy bos ir reþisûros, Kino ir tele vizijos, Meno istorijos ir teorijos. Fakultete rengiami dramos ak toriai, teatrologai, teatro, kino ir TV reþisieriai, gar so reþisieriai, TV ir kino operatoriai, kino ir muzikos vady bininkai, choreografai (nuo 2001 m.); ákur ta Studentø sà junga; tarprespublikinis M.K.Èiurlionio pianistø ir vargonininkø konkursas tapo tarptautiniu. 1994 m. konkur sas priimtas á tarptautiniø konkur sø federacijà Þene voje; 1992 – Lietu vos valsty binë konser vatorija Lietu vos Respublikos Aukðèiau-

Muzikos barai /32

siosios Tary bos Prezidiumo nutarimu pavadinta Lietu vos muzikos akademija (LMA); LMA pradëjo daly vauti Europos Komisijos TEMPUS programos projek tuose; 1993 – ákur tas LMA Muzikologijos institutas. Jame veikia keturi sky riai - Muzikos teorijos, Etnomuzikologijos, Muzikos LMA studentø kamerinis chopedagogikos, Interpretologi- ras su Ðventuoju Tëvu jos. Etnomuzikologijos skyrius, iðaugæs ið Liaudies muzikos laboratorijos, sukaupë per 100 000 vienetø lietu viø liaudies muzikos gar so áraðø archy và, parengë liaudies dainø rinkiniø bei moksliniø studijø; iðrink tas LMA Senatas; sudary ta LMA Kolegija; G. Kremeris tarp Akademijos Konser vatorija tapo tarptau- pedagogø tinës organizacijos ELIA (European League of Institutes of the Arts) nare ir AEC (Association Européenne des Conser vatoires … ) nare, taip pat pradëjo daly vauti tarptautiniø aukðtø jø meno mokyk lø bendradarbiavimo tinklø Sibelius ir Polyphonia LMA studentø styginiø kvartetas veik loje; LMA suteik ta teisë teik ti humanitariniø mokslø srities menoty ros krypties (muzikologija) dak taro ir habilituoto dak taro mokslo laipsnius bei docento ir profesoriaus pedagoginius mokslo vardus.

1993-2003 m. LMA apginta 19 dak taro ir 3 habilituoto dak taro diser tacijos; ákur ta Mokomoji kino ir TV studija; ákur tas LMA bigbendas; 1994 – LMA rek toriumi tapo muzikologas prof. dr. Juozas Antanavièius, Tarptautinës meno institucijø rek toriø tary bos (ICFAD) narys (1993); 1995 – Lietu vos Respublikos Seimo nutarimu patvir tintas LMA Statutas; LMA kar tu su Rostoko aukðtà ja muzikos ir teatro mokyk la ásteigë Baltijos ðaliø muzikos akademijø asociacijà (ABAM); Lietu voje surengta pirmoji tarptautinë “Vasaros videostudija”. Nuo 2001 m. - tai Europos Komisijos SOCRATES / ERASMUS trejø metø intensy vi programa “Tarptautinis seminaras kino mokyk loms”; 1995, 1997 – LMA organizavo Baltijos ir Ðiaurës ðaliø jaunimo kameriniø orkestrø sesijas; 1996 – LMA rek torius iðrink tas Lietu vos aukðtø jø mokyk lø rek toriø konferencijos prezidentu; LMA studentai pradëjo daly vauti tarptautinëse Ðtutgar to Bacho akademijos choro ir orkestro sesijose; ásteigta Elek troninës muzikos studija. Lëðas sky rë Vokietijos uþsienio reikalø ministerija ir DAAD (Vokietijos akademiniø mainø tary ba); LMA, bendradarbiaudama su Helsinkio teatro akademija, surengë tarptautiná teatro mokyk lø seminarà Nidoje “Baltijos pajûrio drama ’96”; 1997 – prie LMA patvir tinta Koordinacinë muzikinio ugdy mo tary ba - Ðvietimo ir mokslo ministerijos kolek ty vinis eks- AEC kongreso plenarinis per tas; posëdis

LMA koncertø salë

1998 – LMA studentø ugdy mas vyksta pagal 3-jø pakopø studijas (suteikiami bakalauro, magistro, dak taro arba meno licenciato laipsniai); LMA, bendradarbiaudama su Austrijos ambasada, surengë tarptautiná operos seminarà Nidoje “Uþbur toji fleita”; 1999 – LMA suteik ta teisë teik ti humanitariniø mokslø srities menoty ros krypties (teatrologija) dak taro mokslo laipsnius; LMA Fonoteka perorganizuota á Audio-video ir interneto centrà (AVIC). Centro ákûrimà parëmë At viros visuomenës instituto Bibliotekø programa (Open Society Institute Net work Library Program); LMA AVIC ir Biblioteka ásijungë á Lietu vos akademiniø bibliotekø tinklà (LABT), kurio tikslas - ádiegti Lietu vos aukðtø jø mokyk lø bibliotekose vieningà integralià informacijos sistemà. Iki 2003 m. LMA AVIC fonduose sukaupta per 35 tûkstanèius muzikos áraðø, Bibliotekoje - be veik 200 000 vienetø knygø ir natø leidiniø; Lietu vos Respublikos Vy riausy bës nutarimu LMA paskir tas pastatas T.Kosciuðkos g. Nr. 10 (vad. Sluðkø rûmai); 2000 – iðleistas Lietu vos muzikos encik lopedijos I tomas (leidëjas - Mokslo ir encik lopedijø leidy bos institutas); iðleistas periodinio mokslo darbø rinkinio “Lietu vos muzikologija” I tomas, 2001 m. - II (su Lietu vos kultûros ir meno institutu), 2002 m. - III tomas; 2000-2002 – LMA koordinavo Europos Komisijos SOCRATES / ERASMUS intensy vià programà “Erasmus dirigavimo kur sai” (bendradarbiaudama su Lietu vos nacionaliniu simfoniniu orkestru); 2000 – LMA ávy ko jungtinis AEC, Polyphonia ir Sibelius posëdis, skir tas bendradarbiavimo per spek ty voms aptar ti; 2002 – lapkrièio 15-18 d. LMA organizavo kasmetiná AEC (Europos aukðtø jø muzikos mokyk lø asociacijos) kongresà ir generalinæ asamblëjà. Renginyje daly vavo 180 at stovø ið 96-iø Europos ir pasaulio ðaliø meno institucijø; ákur tas Dþiazo sky rius; LMA laimëjo Japonijos vy riausy bës kultûros grantà muzikos instrumentams ásigy ti; 2003 – Lietu vos Respublikos Vy riausy bës nutarimu LMA paskir tas Kongresø rûmø mokomasis korpusas.

2003 metais LMA moky mo padaliniø struk tûrà sudaro 4 fakultetai, apimantys 30 katedrø: For tepijono ir muzikologijos fakultetas - For tepijono, Vargonø ir klavesino, Bendrojo for tepijono, Koncertmeisterio, Kompozicijos, Muzikos istorijos, Muzikos teorijos, Etnomuzikologijos, Pedagogikos, Filosofijos ir kultûros mokslø katedros, Kûno kultûros centras; Instrumentinës ir vokalinës muzikos fakultetas - Styginiø instrumentø, Puèiamø jø instrumentø, Liaudies instrumentø ir akordeono,

LMA naujøjø rûmø fragmentas

Dainavimo, Dirigavimo, Choro dirigavimo, Kamerinio ansamblio, Operos, Kalbø katedros, Dþiazo sky rius; Teatro ir kino fakultetas - Vaidy bos ir reþisûros, Kino ir tele vizijos, Meno istorijos ir teorijos katedros; LMA Kauno fakultetas - For tepijono, Bendrojo for tepijono ir vargonø, Styginiø instrumentø, Puèiamø jø instrumentø, Dainavimo, Choro dirigavimo, Muzikos teorijos ir istorijos, Muzikos pedagogikos.

2002 m. LMA baigë 302 studentai (254 - Vilniuje, 48 - Kaune), tarp jø - 184 bakalauro ir 70 magistro studijas. 2003 m. LMA dirba 363 (271 -Vilniuje, 92 - Kaune) etatiniai pedagogai, tarp jø - 42 prof., 101 doc., 6 habil. dak tarai, 50 dak tarø. LMA mokosi 1084 studentai (873 - Vilniuje, 211 - Kaune), tarp jø - 15 uþsienieèiø. Ið viso 1933-2002 m. Lietu vos konser vatorijà - Lietu vos muzikos akademijà baigë apie deðimt tûkstanèiø absol ventø.

LMA studijø, meninæ bei tarptautinæ veik là remia UNESCO, ALF, FULBRIGHT, DAAD, CIMO, Europos Komisijos programos SOCRATES / ERASMUS, “Kultûra 2000”, valsty biniai fondai, ver slo ámonës, pri vatûs rëmëjai, uþsienio ðaliø diplomatinës at stovy bës Lietu voje.

LMA Garbës nariai LMA Garbës Profesorius choro dirigentas Hermanas Perelðteinas (1994 09 21) LMA Garbës Dak taras smuikininkas lordas Yehudi Menuhinas (1998 04 04) LMA Garbës Dak taras dainininkas Stasys Baras-Baranauskas (2000 03 26) LMA Garbës Dak tarë perkusininkë Linda Maxey (2002 kovo 20) LMA Garbës Dak taras dirigentas Saulius Sondeckis (2003 02 03) Parengë Aldona JUODELIENË

Muzikos barai /33

LMA - 70 metø STUDIJØ PROREKTORIUS PROF. EDUARDAS GABNYS: Rek torato darbas tar si uþbaigia septintà já LMA deðimtmetá, nes kaip tik ðiomis dienomis suëjo de vy neri metai nuo rek toriaus prof. J.Antanavièiaus inauguracijos. Per ðá laikotarpá susiformavo daugiapakopë studijø sistema. Tai bûdinga visai Lietu vos aukðtojo mokslo struktûrai. At sirado pagrindinës - bakalauro - studijos, kol kas pusei studentø leidþiame tæsti studijas antrojoje studijø pakopoje - magistrantûroje. Keletà metø turëjome vieneriø metø specialiàsias profesines studijas (po bakalauro).

Mums atrodë, kad jos nelabai pasiteisino, todël jø at sisakëme. Kol kas jø neiðregistravome, nes, kalbëdami apie specializacijas antroje studijø pakopoje, gal vojome, kad jø dar prireiks. Treèioji pakopa - dok torantûra. Ði pakopa iðsiplëtë, nes ðalia dok torantûros at sirado meno aspirantûra.

Pradëjome rengti vady bininkus, tai nauja studijø programa. Mûsø vady bininkai gauna menø srities diplomus. Ði specialy bë prijungta prie Teatro ir kino fakulteto, Kino ir TV reþisûros katedros, nes vady bininkai specializuojasi teatro, kino bei muzikos srityse. Tai naujovë, kuri pasiteisino.

Baigæ vady bininkai nesunkiai ásidarbina, perprodukcijos dar tik rai nëra.

Apskritai Teatro ir kino fakultete daug naujoviø, nuo teatro studijos labiau krypsta á ðoká. Jau 50 metø veikia Vaidy bos katedra, kà tik paminëjome Kino ir TV reþisûros katedros 10-metá, o dabar turime ir keletà vaidy bos grupiø, besispecializuojanèiø ðokyje. Lietu voje nebu vo ðokio aukðtojo mokslo studijø. Tai netgi socialinë neteisy bë, nes neturëdamas aukðtojo iðsilavinimo ðokëjas negali vadovauti net choreografijos bûreliui mokyk loje. Taigi antrajame kur se ðiuo metu studijuoja baleto ðokëjai. Vaidy bos su choreografijos pakraipa kur sui vadovauja Anþelika Cholina. Planuojame surink ti vaidy bos kur sà su moderniojo ðokio pakraipa. Lietu voje seniai vyksta ðiuolaikinio ðokio festi valiai, gastroliuoja moderniojo ðokio trupës, yra ðios choreografinës pakraipos kolek ty vø, anksèiau vadintø iðraiðkos ðokio kolek ty vais. Naujausi ávy kiai - studentø parodos, mugës “Mokslas ir studijos 2002” parodë, jog domimasi ðiomis studijø programomis.

Taèiau turime ir problemø - muzikø studijos, ypaè rengiant instrumentininkus, koncentruojasi á atlikëjiðkas specializacijas. Kitaip sakant, muzikams instrumentininkams teikiama vienintelë - atlikëjo kvalifikacija. Vykstant ðvietimo ir aukðtojo mokslo reformoms, po mûsø studijø programø ir profesiniø kvalifikacijø áregistravimo nebeliko moky tojo profesinës kvalifikacijos. Juos darbui bendrojo lavinimo mokyk lose rengia tik Kauno fakultetas.

Anksèiau á diplomà bûdavo áraðoma ir ágy tos specialy bës atlikëjas, ir kamerinio ansamblio ar tistas, ir pedagogas, ir - kas baigë kur sà - dirigentas.

O dabar labai grieþ tai reglamentuojama, studijos labai kieky biðkai suskaièiuotos, 160 kreditø, ið kuriø maþdaug pusæ reikia atiduoti specialiojo lavinimo cik lui, kas ir leidþia teik ti profesinæ kvalifikacijà. Taigi jei mes teikiame atlikëjo kvalifikacijà, tada nebegalime teik ti moky tojo kvalifikacijos. O apie 90% LMA absol ventø dirba pedagoginá darbà muzikos mokyk lose. Ir kai kalbamës su tø mokyk lø direk toriais, jiems labiau reikia tokiø moky tojø, kokius parengiame mes. O mûsø absol ventai, dirbantys moky tojais, - lyg ir ne moky tojai, nes, neturëdami kvalifikacijos, negali bûti atestuojami kaip moky tojai. Dar didelio skandalo nebu vo, bet jis bræsta. Todël pri valome skubiai ðià problemà spræsti: arba koká ser tifikatà teik ti, galbût turi at sirasti papildoma studijø programa. Todël labai rimtai gal vojame, kad magistrantûroje daugeliui atlikëjø turëtume pasiûly ti pedagogo kvalifikacijà, nes daugelá gy venimas neið vengiamai nukreipia á darbà mokyk lose.

Kokiø specialistø ateityje reikia Lietu vai? Reikia þengti koja kojon su gy venimo poreikiais ir negal voti, kad jei muzikinio ugdy mo sistema veikia - muzikos mokyk los ugdo vaikus konser vatorijoms, pastarosios - mums, tai mes turime pagal voti, kà tas þmogus dirbs ir kokiai rinkai mes já pasiûlysim.

Turëtume profiliuoti atlikëjà ávairesnei veik lai. Vienas ið tø þingsniø bûtø vady ba. Turime idëjø pasidomëti kitomis specializacijomis, pavyzdþiui, meno - muzikos, dailës - terapija. Esama ádomiø idëjø rengti studentus bendradarbiaujant su keliomis aukðtosiomis mokyk lomis, pavyzdþiui, Vilniaus uni ver sitetu, Vilniaus dailës akademija. Galima pabandy ti surink ti kokiø 20 þmoniø grupæ ir iðmëginti specializacijà. Labiausiai tai ási vaizduoju magistrantûroje. Nepretenduojame á medikø sritá. Galëtume daugiau gilintis á muzikos psichologijà. Galëtume atlikëjus skatinti tolesnëms teorinëms stu-

Muzikos barai /34

dijoms. Neiðvengiamai esame profesinë mokyk la, o mûsø misija - suteik ti platesná uni ver sitetiná iðsilavinimà.

MOKSLO IR MENO PROREKTORIUS PROF. DR. EUGENIJUS IGNATONIS: LMA dirba be veik visi geriausi Lietu vos atlikëjai, todël pedagogø koncer tinë veik la itin ryðki. Pastaruoju metu turime ðià veik là áver tinti ir laiky ti svarbia mûsø pedagogø veik los dalimi. Sumuojame visà ar tistinæ veik là uþ LMA ribø, kuri labai didelë. Paèioje Akademijoje ta koncer tinë veik la daug siauresnë.

Mums reikðmingi Lietu vos ar tistø koncer tai bei Lietu vos kompozitoriø kûriniø atlikimas uþsienyje. Labai ádomus fak tas, kad daþniausiai uþsienyje skamba kompozitoriaus Jono Tamulionio kûriniai, jis gauna uþsaky mø kûriniams sukur ti ið ávairiø uþsienio atlikëjø. Uþ Lietu vos ribø skamba Vytauto Barkausko, Os valdo Balakausko, Broniaus Kutavièiaus, kitø autoriø opusai.

Paèioje Akademijoje daugiausia koncer tuoja studentai. Muzikos akademijoje per metus ávyksta apie 300 koncer tø. Þinant, kad vasarà bei per þiemos atostogas koncer tø nebûna, tampa aiðku, kad kar tais per dienà vyksta po du ar net tris renginius.

Koncer tai bûna mokomieji ir proginiai. Labai graþus lietu viðkos muzikos koncer tas ávy ko Kovo 11-osios proga. Skambëjo LMA studentø simfoninio orkestro atliekama lietu viø kompozitoriø muzika. Studijiniai studentø koncer tai nesutraukia daug publikos, kai kas sako, kad tai negerai, reikëtø ðiø koncer tø rengti maþiau. Mano gal va, tai nëra blogai. Studentams taip pat reikia ágy ti ir koncer tinës prak tikos. Labai dþiugu, kad kai kuriuos mûsø studentø koncer tus jau pastebëjo ðalies spauda. “Muzikos barai” iðspausdino recenzijø apie koncer tus mûsø salëje. Að tuo nepaprastai dþiaugiuosi.

For tepijono katedros studentø koncer tai reguliariai recenzuojami sienlaikraðtyje. Taèiau daugiau kritikos dëmesio mûsø koncer tai nesulaukia.

Todël turiu senà norà susieti muzikà su mokslu. Visi mûsø atlikëjai magistrantai raðo mokslo darbus. Seniai siûlau, bet nepavyksta ágy vendinti, kad magistrantai atlikëjai recenzuotø savo katedros studentø koncer tus.

Aiðku, tai nëra leng va, nes reikia koncer tus lanky ti, paþinoti atlikimo tradicijas, analizuoti. Nors mûsø studentai atrodo labai dràsûs, taèiau kai reikia pareikðti kritinæ nuomonæ, jie nelabai drásta tai dary ti. Turime Studentø at stovy bæ, kuri galëtø ásitrauk ti á tokià veik là: rengtø disputus apie savo bendramoksliø koncer tus, analizuotø, svarsty tø, keistøsi nuomonëmis. Að suprantu, kad gy venimas labai intensy vus, á visus koncer tus nenueisi, visø renginiø neaplankysi. Gal mano norai ir utopiðki, gal màstau senamadiðkai, bet studentø ak ty vumo ðiame bare pasigendu.

Kitas klausimas - mûsø studentø koncer tai kituose miestuose, daþniausiai muzikos mokyk lose. Kelia nerimà tø koncer tø programos. Þinau tik rà at vejá, kai muzikos mokyk loje vienas studentas grojo penkias sonatas, o jo pedagogas at sisakë trumpinti programà, nors aiðku, kad muzikos mokyk los mokiniams - klausy tojams tokio koncer to turinys ir truk më yra neaprëpiami. Mano gal va, tai muzikos antipropaganda. Koncer tas turi bûti rengiamas gal vojant apie klausy tojà.

Kita Akademijos veik los dalis - mokslas. Tà veik là taip pat galima daly ti á dvi dalis - uþ LMA ribø ir paèioje Akademijoje.

LMA turi savo mokslo periodinius leidinius. Nuo 2000 m. pradëtas leisti nemaþos apimties metinis þurnalas “Lietu vos muzikologija”. Vy riausiasis redak torius - prof. habil. dr. A.Ambrazas, sudary toja - doc. dr. G.Daunoravièienë. Tai mûsø tæstinis leidinys. Kitas periodinis leidinys - ak ty vaus mûsø pedagogo ir mokslininko doc. dr. R.Janeliausko anglø ir vokieèiø kalbomis leidþiami “Muzikos komponavimo principai”. Treèiasis periodinis leidinys - tai kasmet organizuojamø konferencijø medþiaga. Jau iðëjo ðeði leidiniai.

Ruoðiamës ðiemetinei jubiliejinei konferencijai, skir tai LMA 70-meèiui.

Reikðminga tai, kad á konferencijà kvieèiame ne tik mûsø dësty tojus, bet ir kitø mokyk lø pedagogus, tarp jø ir ið muzikos mokyk lø. Esama nuomonës, kad mûsø redakcinë kolegija, kuriai ir að priklausau, pernelyg liberali, kad spausdinti reikëtø tik turiningus praneðimus, kurie turëtø rimtà moksliná pagrindà, bûtø ádomûs, gerai parengti.

Pats ak ty viausias mokslinis padalinys - Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos sky rius. Þinoma, ðios srities mokslininkams - tai platus veik los

laukas, nes etnomuzikologijos temos maþai ty rinëtos. Labai dþiugu, kad visai neseniai bu vo publikuotas doc. dr. D.Vyèinienës mokslo darbas “Sutar tinës” anglø kalba.

Noriu pasidþiaugti neseniai pradëta leisti serija apie áþy mius pedagogus - Irenà Vaiðy tæ, Olgà Ðteinberg, Pauliø Juodiðiø. Gal tos nedidelës knygelës ir nëra labai tobulos, bet jos reikalingos Akademijos istorijai. Jei patys neparaðysime, niekas kitas neparaðys.

Yra viena didelë problema dël mûsø mokslo darbø. Technokratai labai spaudþia humanitarus, kad mokslo darbai turi bûti spausdinti uþsienio mokslo þurnaluose, ir ne bet kokiuose, bet specialiai nurody tuose. Iðspausdinti mokslo darbà nacionaline tematika sudëtinga, nors ámanoma, tik tam reikia lëðø, kurios, mûsø supratimu, ganëtinai didelës. O ðalies mastu LMA mokslininkai ver tinami pagal uþsienio publikacijas. Pagrindinis motyvas - savo mokslà turime skleisti pasaulyje. Bet esmë gana aiðki: visi aukðtø jø mokyk lø mokslo darbai finansuojami bendrai. Technokratø daugiau, ir jie stengiasi ið to bendro katilo semti didesniu samèiu. Ðtai ir at siranda paradok sas, kad gar si literatûrologë V.Daujoty të pagal dabar tinius nuostatus neturi teisës vadovauti dak taro diser tacijai, nes nëra jos publikacijø uþsienio þurnaluose. Finansavimo kriterijai - mokslinis pajëgumas, kuris ver tinamas balais. Ir paaiðkëja, kad straipsnis uþsienio þurnale ver tas 10 balø, o monografija Lietu voje - 0,5 balo. Pripaþástu, kad turime stengtis tapti labiau paþástami pasauliui ir publikuotis ávairiuose uþsienio leidiniuose, bet neperlenkiant lazdos.

ÛKIO DIREKTORIUS DOC. DR. TEOFILIS VITËNAS: Dþiugu, kad Muzikos akademijos 70-metá pasitinkame pratur tëjæ patalpomis, ko anksèiau mûsø mokyk lai labai stigo. Prieð Kalëdas ið Vy riausy bës sulaukæ graþios dovanos - Kongresø rûmø dalies - dabar jau turime penkis mokomuosius korpusus bei 200 vietø studentø bendrabutá.

Anksèiau studentams labai trûko auditorijø saviruoðai. Naujuosiuose, antruosiuose, rûmuose jau yra auditorijø, kuriose paskaitos ne vyks, jos bus skir tos tik studentø indi vidualiam darbui. Anksèiau, norëdamas gauti klasæ, studentas turëdavo ateiti 6 val. ry to, o dabar ðiuo laiku ateina tie, kurie nori groti tik tam tik rose klasëse.

Bet auditorijø skaièius iki galo ûkio problemø neiðsprendþia. Auditorijos turi bûti aprûpintos for tepijonais bei bûtinu inventoriumi. Naujiesiems Kongresø rûmams laimëtas Japonijos Vy riausy bës grantas - neatlyginama parama muzikos instrumentams ásigy ti: pilni muðamø jø ir puèiamø jø instrumentø komplek tai bei apie 15 for tepijonø. Deja, nors ir dþiugu, taèiau vis tiek maþa. Per visà Nepriklausomy bës laikotarpá ið biudþeto nebu vo skirta lëðø në vienam naujam for tepijonui ásigy ti. Jeigu keli nauji instrumentai ir at sirado, tai tik ávairiø ne valsty biniø projek tø dëka.

Labai didelë problema - kapitalinio remonto laukiantys Sluðkø, taip pat rimtai neremontuoti III rûmai. Taèiau dþiaugiamës, kad pavy ko suremontuoti Koncer tø ir Mokomojo teatro sales, I rûmø koridorius, árengti modernø Audio-video ir interneto centrà. Vyksta staty bø ir remonto darbai Teatro ir kino fakultete Kosciuðkos gat vëje. Taigi jubiliejø pasitinkame kupini vilèiø, jog pamaþu ûkio problemos bus iðspræstos.

FORTEPIJONO IR MUZIKOLOGIJOS FAKULTETO DEKANË DOC. DR. RAMUNË KRYÞAUSKIENË: Ar tëjantis LMA jubiliejus - tai galimy bë apmàstyti nu veik tus darbus, numaty ti per spek ty vas, gaires.

Dþiaugiamës, kad mûsø fakultete tebedirba labai ryðkios asmeny bës. Tai prof. O.Ðteinberg, prof. V.Vitaitë, prof.

A.Rad vilaitë, prof. H.Rad vilaitë, daug docentø. Pamaþu ásilieja ir naujos pajëgos. Ðtai visai neseniai pedagogø gretas papildë D.Kirilauskas - Zalcburgo Mozar teumo absol ventas. Dirba palyginti jaunos asmeny bës - prof.

P.Geniuðas, doc. Z.Ibelhauptas. Manau, kad ateity á pedagogø gretas ásilies dar daug naujø, talentingø pianis-

tø. Kompozicijos katedroje ðalia prof. V.Lauruðo, prof. V.Barkausko, prof.

O.Balakausko dirba viduriniosios kar tos pedagogai - G.Sodeika, R.Maþulis.

Manau, kad katedrà irgi reik tø atnaujint, atjaunint.

Noriu pasidþiaugti, kad fakulteto studentai gerai ásilieja á tarptautines programas. Jie labai noriai priimami á ávairias Europos aukðtàsias muzikos mokyk las ir taip gerai ten uþsirekomenduoja, kad nuolat gauname tø mokyk lø praðy mø pratæsti mûsø studentø studijas uþsienyje.

Kalbant apie per spek ty vas, ðalia mûsø pagrindiniø, stacionariø specialy biø reik tø atnaujinti studijø programas, ávedant galbût ðiuolaikiðkesnes, naujesnes, kad studentai magistro studijose galëtø praplësti savo studijø spek trà ir turëtø vëliau didesnes galimy bes ásidarbinti. Ðiandien jau kalbama apie bendras studijas su Vilniaus uni ver siteto Ekonomikos fakultetu - tai bûtø muzikos kritika ir muzikos vady ba. Èia galëtø studijuoti ne tik muzikologai, bet ir atlikëjai. Taip pat bu vo gal vota apie muzikos psichologijos ir muzikos terapijos specialy bes. Ðie klausimai kol kas dar sunkiau derinami, bet tikimës rasti bendrus sàlyèio taðkus.

Esame kupini naujø sumany mø, vyksta LMA jubiliejui skir ti katedrø koncer tai, kuriuose pasirodo mûsø studentai ir pedagogai.

FORTEPIJONO KATEDROS VEDËJA PROF. VERONIKA VITAITË: For tepijono katedra, kaip ir pati Akademija, ðiemet gali minëti savo gy vavimo 70-metá. Ásteigus Kauno konser vatorijà, nuo pirmø jø mokslo metø veikë ir For tepijono sky rius. Kita katedros at ðaka - ið Vilniaus konser vatorijos, kurioje taip pat nuo jos ákûrimo bu vo Specialaus fortepijono katedra. Lietu vos for tepijono mokyk los raidai átakos turëjo rusø, lenkø, austrø mokyk los. Geriausius rusø pianizmo mokyk los principus á Lietu và at veþë profesoriai V.Ruþickis, L.Daugu viety të, E.Laumenskienë.

Po karo at vy ko dirbti Mask vos konser vatorijos auk lëtiniai M.Azizbekova, J.Ginzburgas, O.Ðteinberg. Á Mask và vy ko studijuoti A.Rad vilaitë, H.Rad vilaitë, A.Dvarionaitë ir kiti. Daug dabar tiniø mûsø pianistø yra baigæ asistentûras-staþuotes Mask vos konser vatorijoje.

Kûry binë atmosfera katedroje siejama su studijø programø modernizavimu, daly vavimu tarptautiniuose konkur suose, laikinosiose studijose pagal tarptautiniø mainø programà, meistriðkumo kur sø rengimu ir daly vavimu juose. Katedros bazëje gimë ir sustiprëjo, tapo savarankiðkos Vargonø ir klavesino, Pedagogikos, Koncertmeisterio katedros.

1933 m. ne tik ásteigta Lietu vos aukðtoji mokyk la. Tais metais tarptautinio konkur so Vienoje laureatu tapo pianistas vir tuozas, kompozitorius S.Vainiûnas. Antrojo tarptautinio konkur so laureato Lietu vai prireikë lauk ti be veik 50 metø, kol M.Rubacky të pelnë laurus F.Liszto-B.Bar tóko tarptautiniame konkur se.

Sunku ið vardy ti visus konkur sus ir jø laureatus, visus koncer tus ir festivalius, visas staþuotes ir aplanky tas ðalis. Pianistø rengimas Lietu voje iðaugo iki tokio masto, kad mûsø studentø po laikinø jø studijø nebenori iðleisti gar siausios Europos mokyk los. Pianizmo mokyk la remiasi tvir ta ugdy mo sistema nuo muzikos mokyk lø per konser vatorijas iki Akademijos. Visur dirba LMA For tepijono katedros absol ventai.

For tepijono katedra, saugodama ir plëtodama geriausias Lietu vos pianizmo tradicijas, at vira laik meèio naujovëms. Èia darbuojasi korifëjai ir per spek ty vus jaunimas.

VARGONØ IR KLAVESINO KATEDROS VEDËJAS, LEKTORIUS GEDIMINAS KVIKLYS: Katedros pavadinimà keitëme 1995 m., kai bu vo parengta savarankiðka klavesino studijø programa. O pati Vargonø katedra at sirado 1990 m. Tiesa, vargonø klasë egzistuoja jau 41 metus ir yra susijusi su prof. L.Digrio asmeny be. Vargonø specialy bë davë pradþià ir mûsø Akademijai - tai J.Naujalio Kaune 1911 m. ásteigti vargonininkø kur sai. Koncer tuojanèio vargonininko specializacijà ágijo daug talentingø þmoniø, taèiau jei paþvelgsime á baþny tinio vargonavimo palikimà, kurá gavome po Kovo

Muzikos barai /35

LMA - 70 metø 11-osios 1990-aisiais, tai jis labai liûdnas. Tokia padëtis ir bu vo viena ið prielaidø katedrai rastis. Mes bandome ðià padëtá kiek galima taisy ti. Mûsø absol ventai pasklido po Lietu và, kai kur konser vatorijose yra vargonø specialy bë. Akademijos studijø programose yra ne tik koncer tiná atlikëjà ugdanèios disciplinos, bet ávesta filosofija, liturginio grojimo teorija ir praktika. Kadangi baþnyèiose vargonininkui tenka ir giedoti, ir subur ti giedantá kolek ty và, yra choro dirigavimo, giedojimo disciplinos. Katedroje turime, na, gal ne chorà, greièiau ansamblá, kurio nariai patys gieda, patys diriguoja vieni kitiems.

Kuriant katedrà, bu vo tar tasi su baþny tine hierarchija - kaip pakelti baþny tinio vargonavimo lygá. Deja, baþnyèia pati sunkiai verèiasi, todël mokëti vargonininkams atlyginimà, leidþiantá jam pragy venti, negali. Vargonininkas gali atbëgti ir pavargonuoti tarp kitø darbø. Paveldëta problema - ir vargonø bûk lë, kai kur visai apverk tina.

Katedra labai nedidelë, studentø skaièius svy ruoja. Manau, kad ateinanèio á LMA kontingento problema ky la dël to, jog stinga ðiai specialy bei ruoðianèiø pirminiø grandþiø. Nors vidurinëje grandyje fakultaty vo pagrindais ruoðiami jaunuoliai.

Klavesinas - visai at skira studijø programa. Bu vo many ta, kad toks specialistas turëtø bûti ir senosios ansamblinës muzikos þinovas, gauti tokio ansamblio vadovo kvalifikacijà. Iðgy vename reformø laikà. Kai reikëtø paramos, tenka kovoti su valandø, kur so apimties maþinimu vidurinëje grandyje.

BENDROJO FORTEPIJONO KATEDROS VEDËJAS PROF. HABIL. DR. LEONIDAS MELNIKAS: Mu zi kos ug dy mo sis te ma su siju si su ke liais univer sa liais prin ci pais, ku rie þi no mi ðimt me èius. Vie nas to kiø prin ci pø - spe cia liza cijos ir uni ver sa liza cijos tenden cijos. Kiek vie nas mu zi kas ruoðia mas tam tik rai konkre èiai funkcijai. For te pijo no ka ted ra ruoðia pia nis tus, Stygi niø in stru men tø - stygi nin kus, Dai na vi mo ka ted ra - dai ni nin kus. Tai spe cia liza cija. Ki ta ver tus, mu zi kas pro fe sio na las ski ria si nuo di le tan to tuo, kad jis yra visa pu siðkai apsiðvie tæs, visa pu siðkai pa reng tas spe cialis tas. Tai uni ver sa liza cijos ten den cija. Ji ne at ski ria ma nuo for te pijo no stu dijø, nes for te pijo nas - uni ver sa li mu zi kos pa þi ni mo, ug dy mo prie mo në. Bet ko kios spe cia ly bës mu zi kas, bû tent pa de da mas for te pijo no, tu ri ga li my bæ su si pa þin ti prak tiðkai su visu mu zi kos re pertu a ru. Bet ko kios spe cia ly bës mu zi kas, pa de da mas for te pijo no, ga li pa si tik rin ti sa ve: stygi nin kas ar dai ni nin kas - in to na cijà, su si pa þin ti su visa grie þia mo kû ri nio fak tû ra - ne tik su sa vo par tija. Tai gi for te pijo nas - bû ti nas ben drojo mu zi ki nio la vi ni mo ele men tas. Ne vel tui mû sø ka tedra bû da vo va di na ma Pri va lo mojo for te pijo no ka ted ra. Tas þo dis - “priva lo mas” - dau ge lio au siai ne gra þus, bet ið ties la bai reikðmin gas. Ir ðito su pra ti mas yra mu zi ko pro fe sio na lo ren gi mo pa grin das.

Mû sø dës to mas da ly kas prak tiðkai lydëjo Mu zi kos aka de mijà nuo pat jos ákû ri mo. Pir moji ka ted ros ve dëja bu vo S.Nauja ly të-Di den kie në.

Ka ted roje dir bo pui kûs mu zi kai, su kû ræ ka ted ros tra di cijas, ku rias mes puose lëja me ir ðian dien. Tai ben dra vi mas su stu den tais, ben dri ren giniai, kon cer tai. Ðian dien ka ted ros dar be yra tar si dvi kryp tys. Ben dra sis for te pijo nas - tai da ly kas, esan tis be veik visø spe cia ly biø stu den tø studijø pro gra mose. Ki ta kryp tis - spe cia liza cijø tei ki mas. Sa vo ge riau siems stu den tams su da ro me ga li my bæ baig ti spe cia lø for te pijo no kur sà ir tap ti muzi kos mo kyk lø ben drojo for te pijo no dës ty tojais. Tu rë da mi to kià spe cia liza cijà, ða lia mu zi kos te orijos, is to rijos, cho ro di ri ga vi mo spe cia lybiø jie ga li dës ty ti ir ben drà já for te pijo nà. Ant roji mû sø siû lo ma spe cializa cija - tai cho ro kon cert meis te ris. Tu ri me daug stu den tø chor ve dþiø.

Kai ku rie jø - ge rai skai tan tys ið la po, tu rin tys pa kan ka mus pia nis to ágûdþius - ga li la vin tis ðioje sri ty je.

Ti ki mës tu rë ti daug stu den tø, ti ki mës tu rë ti ga li my bæ ge ro kai daugiau dirb ti su jais, nes da bar esan èios stu dijø pro gra mos ne at spin di forte pijo no stu dijø po rei kio. Tai tik rai la bai rei ka lin gi pro fe si niai ágû dþiai.

Ti ki mës la vin ti kon cer ti nius sa vo stu den tø ge bëji mus ir op ti mis tiðkai þvel gia me á atei tá.

Muzikos barai /36

KONCERTMEISTERIO KATEDROS VEDËJA DOC. RAMUTË VAITKEVIÈIÛTË: Akompanimento meno istorija labai siejasi su tam tik ra interpretacinio meno raidos tàsa, todël ta kamerinë vokalinë muzika, kuri at sirado XIX-XX a. pradþioje, tiesiog paver të akompanimento atlikimà at skiru þanru.

Lietu voje tos tendencijos iðryðkëjo praëjusiojo ðimtmeèio 6-7-ajame deðimtmetyje. Tuo metu Lietu vos muzikos akademijoje ir koncer tinëse salëse ryðkiai reiðkësi prof.

Ch.Potaðinskas, prof. V.Vir þonis - pianistai ir dirigentai, broliai Dainius ir Gy tis Trinkûnai - ypaè Gy tis, ruoðæs tarptautiniams konkur sams dainininkus V.Daunorà, N.Ambrazaity tæ, kurie á Lietu và vieni pirmø jø par veþë tarptautinius laurus. Ak ty viai pedagoginá darbà dirbo doc. E.Dineikaitë. Operos teatre dirbo, o vëliau ir koncer tinëse salëse su daugeliu dainininkø intensy viai koncer tavo prof. G.Ruèy të-Landsbergienë.

1986 m. aiðkiai susiformavo nuostata, kad Lietu voje trûksta gerai parengtø pianistø koncertmeisteriø, kurie dirbtø teatruose, mokyk lose. Tada ir bu vo ásteigta Koncertmeisterio katedra. Jos pedagogais nuo pat pradþiø dirbo koncertmeisteriai prak tikai. Su katedros at siradimu tar si at si ver të naujas puslapis ir ruoðiant Akademijos pianistus, ir koncer tiniame Lietuvos gy venime. Bu vo labai aiðkiai suformuluoti koncertmeisteriø rengimo uþdaviniai, bakalaurø ir magistrø studijø programos, ávardy ti aiðkûs tikslai.

Bakalauro studijose koncertmeisterio klasë yra viena ið disciplinø For tepijono katedros studijø programose, o katedroje ypatingas dëmesys skiriamas magistro studijoms, kur koncertmeisterio klasë tampa savarankiðka specializacija su savo moky mo planais ir koncer tinës veik los realizavimu.

Pastaroji veik la inspiravo daugelio akompanimento konkur sø gimimà: tai J.Gruodþio konkur sas, jau ávy kæ du konkur sai V.Landsbergio fondo premijoms laimëti, taip pat, sakyèiau, pri vatus Erikos Dineikaitës konkur sas bei vokalinës instrumentinës muzikos konkur sai. Katedroje formavosi ir dar viena veik los at ðaka - mokslo ir metodinë veik la. Tai ir dvi konferencijos, kuriose bu vo svarstomi akompanimento meno pedagogikos, metodikos klausimai. Yra iðleista vokalinio ir instrumentinio akompanimento metodinës priemonë. Labai ak ty viai spræsta skaity mo ið lapo problema - doc.

I.Èiurilaitë parengë ir iðleido ðiai srièiai skir tà moky mo priemonæ.

Taigi Akademijoje susiformavo ne tik nauja katedra, bet at sirado pagrástas ir logiðkos pianistø ruoðimo baras, kuris labai natûraliai ir aki vaizdþiai ásitvir tina gy venime. Gerai parengti pianistai, moky mosi procese turintys atlikëjiðkø ambicijø, daþnai susiformuoja kaip puikûs koncertmeisteriai.

Koncertmeisterio magistro studijos sudëtingos, nes, be pianisto ágûdþiø, studentas turi iðmany ti vokalinæ literatûrà, kalbà, kuria dainuojami ðie kûriniai, kûrinio laik meèio literatûrinæ ir kultûrinæ dir và - poezijà, filosofijà, estetikos principus, kurie padëtø autentiðkai realizuoti kompozitoriø kûry bà. Manau, kad ateityje, be gausiø interpretaciniø seminarø, labai plaèiai apimanèià ávairiausiø stiliø muzikinæ literatûrà, turëtø bûti formuojami pianisto koncertmeisterio pedagoginiai ir psichologiniai ágûdþiai, padedantys bendrauti su savo partneriais.

Mûsø studentai ak ty viai daly vauja tarptautiniuose mainuose, daþniausiai Vokietijoje studijuoja Lied þanrà. Pas mus uþsienio pedagogai veda meistriðkumo kur sus. Manau, kad katedros struk tûra visiðkai pasiteisina.

PEDAGOGIKOS KATEDROS VEDËJA PROF. DR. LIUCIJA DRÀSUTIENË: LMA yra pagrindinë Lietu vos muzikos atlikëjø rengimo mokyk la. Be veik 95% LMA absol ventø dirba pedagoginá darbà ir ruoðia naujà atlikëjø kar tà. Todël pedagoginiø þiniø poreikis savaime suprantamas. Tokios prielaidos leido 1974 m. ákur ti Pedagogikos katedrà. Ji yra tarpfakultetinë ir apima pedagoginiø disciplinø vyksmà visose katedrose.

Bu vo sudary tas pedagoginiø daly kø blokas bakalaurams ir magistrams, kurá lanko ir baigia visø specialy biø studentai. Tai pedagogikos psichologija, metodika, instrumento istorija, pedagoginë prak tika ir kiti daly kai. Daly vaujant visø katedrø dësty tojams, bu vo sudary ta pedagogø ruoðimo programa.

Iðleista knygelë “Muzikos pedagogika Lietu vos muzikos akademijoje”. Ðioje knygelëje galima rasti egzamino muzikos pedagogo kvalifikacijai gauti reikalavimus. Toks egzaminas vyksta baigiant bakalauro studijas.

Magistrantai, kurie pasirenka pedagogo specializacijà, raðo ir gina nemaþos apimties darbà pedagogine tematika. Ðiø mokslo darbø rengimui ir gy nimui vadovauja mûsø katedros pedagogai.

Tarp kitø disciplinø studentai turi ir pedagoginæ prak tikà, kurià atlieka prie Pedagogikos katedros veikianèioje Pedagoginës prak tikos mokyk lëlëje. Èia studentai (daugiausia pianistai) betarpiðkai susiduria su pedagogo darbu - priþiûrimi prak tikos vadovø mokosi dësty ti savo specialy bæ vaikams. Tokias indi vidualias pamokas turi atlikëjiðkø katedrø studentai, o teoretikai ir istorikai veda grupines pamokas muzikos mokyk lose.

Du kar tus per metus vyksta egzaminai, du kar tus organizuojame mokiniø koncer tus LMA Didþiojoje salëje. Gabesnius pedagoginës prak tikos mokinius studentai kar tu su prak tikos vadovais paruoðia net konkur sams ir festi valiams.

Pedagogikos katedros dësty tojai ak ty viai daly vauja visose LMA rengiamose mokslo konferencijose, vyr. lek torë N.Pipikaitë yra daly vavusi tarptautinëse konferencijose Berly ne ir Var ðu voje.

Jau baigiamas ruoðti spaudai straipsniø rinkinys “Muzika ir pedagogika”. Tikiuosi, greitai pasirodys ir mano parengta knyga “For tepijono metodika: tradicijos ir dabar tis”.

Radæ rëmëjà, LMA bibliotekà papildëme knygomis apie muzikos pedagogikà. Ðià literatûrà naudojame ruoðdamiesi paskaitoms, vadovaudami studentø mokslinimas darbams.

Ateityje ieðkosime galimy bës ásigy ti ir panaudoti paskaitose vaizdo áraðus. Pagrindine tendencija turëtø bûti pedagogikos daly kø priar tinimo prie specialy bës klausimai.

KOMPOZICIJOS KATEDROS VEDËJAS PROF. OSVALDAS BALAKAUSKAS: Juozo Gruodþio rûpesèiu 1933 m. ásteigus Kauno konser vatorijà, imta dësty ti ir kompozicijà, o pirmasis ðio daly ko dësty tojas, þinoma, bu vo pats Gruodis. 1949 m., sujungus Kauno ir Vilniaus konser vatorijas, ásteigta LTSR valsty binë konser vatorija Vilniuje, kuri, Lietu vai atgavus nepriklausomy bæ, tapo Lietu vos muzikos akademija. Nuo 1949 m. Kompozicijos katedrai vadovavo ðie kompozitoriai profesoriai: A.Raèiûnas (1949-1960), E.Balsys (1960-1984), V.Lauruðas (1984-1986), R.Þigaitis (1986-1988), O.Balakauskas (1988-1992 ir 1994- iki ðiol), J.Juzeliûnas (laikinai 1992-1994).

Dabar tinëje LMA Kompozicijos katedroje dirba 7 dësty tojai. Visi jie turi kompozicijos specialy bës studentø bei dësto (iðsky rus katedros vedëjà prof. O.Balakauskà) kitus daly kus: prof. V.Lauruðas - instrumentuotæ ir par titûrø skaity mà; prof. V.Barkauskas - muzikos kalbà (pagal originalià programà for tepijono specialy bës studentams); doc. R.Janeliauskas - harmonijà ir muzikos formas (pagal originalià programà), vadovauja mokslinius darbus raðantiems magistrantams, inicijavo ir reguliariai organizuoja tarptautines muzikologø konferencijas; lekt. R.Maþulis - polifonijà (pagal visas europinës muzikos epochas apimanèià originalià programà); lekt.

V.Augustinas - solfedþio (pagal originalià programà) bei choro par titûrø skaity mà , choro aranþuotæ, taip pat (kitose katedrose) - chor vedy bà, choro disciplinø dësty mo metodikà, solfedþio, ritmikà, be to, kompozitorius yra choro “Jauna muzika” vadovas; lekt. G.Sodeika - elek troninæ ir kompiuterinæ muzikà, apimant elek troninës gar so árangos bei muzikos komponavimo árangos, gar so apdorojimo programø paþinimà, taip pat taikomosios muzikos kûrimo pagrindus. Katedros dësty tojai - ak ty vûs muzikos kûrëjai, jø muzika vis daþniau atliekama, áraðoma á CD Lietu voje bei uþsienyje.

Kompozicijos kur sas studentø nesaisto jokiomis estetinëmis ar stiliaus normomis, bet kiek vieno semestro pabaigoje reikalaujama pateik ti vienà ar daugiau kûriniø, savo profesionalumu ir menine átaiga patvir tinanèiø tam tik rai studijø pakopai bûdingà paþangà.

Kiek vienais mokslo metais bet kurio kur so katedros studentai turi galimy bæ vieðai pateik ti savo kûrinius dviejuose kameriniuose koncer tuose.

Baigiant bakalauro studijas, Ðv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas prof. D.Katkaus, vieðai atlieka bakalaurø kûrinius styginiø orkestrui

LMA Didþiojoje salëje ir Druskininkø festi valyje, o magistrø diplominius darbus - simfoninius kûrinius - atlieka Lietu vos nacionalinis simfoninis orkestras, áraðo Lietu vos radijas.

Katedros studentai vis daþniau naudojasi galimy be staþuoti uþsienyje tiek pagal reguliarias programas, kaip “Erasmus”, tiek pagal at skirus susitarimus. Ypaè gerus santy kius palaikome su Tamperës (Suomija) konser vatorija, kur jau daug metø mûsø katedros studentai daly vauja tarptautiniuose kur suose. Kitas panaðiai palankus mums taðkas - tarptautiniai jaunø jø kompozitoriø kur sai Buckowe (Vokietija).

Katedroje yra staþavæ jauni kompozitoriai ið JAV, Anglijos ir Danijos. Ðiuo metu LMA stacionariai studijuoja du kompozicijos specialy bës studentai ið Lat vijos.

MUZIKOS TEORIJOS KATEDROS VEDËJA DOC. DR. GRAÞINA DAUNORAVIÈIENË: LMA Muzikos teorijos katedros pradþià þenklina 1945-1949 metai. Tai laikotarpis, kai Kauno bei Vilniaus valsty binëse konser vatorijose paraleliai dirbo Teorijoskompozicijos katedros, o konser vatorijoms susijungus, Lietu vos valsty binëje konser vatorijoje 1949 m. bu vo ásteigta Muzikos teorijos katedra. Nuo to laiko ðios katedros absol ventais tapo 124 muzikologø-teoretikø. Katedroje daug metø funkcionavo Muzikos teorijos laboratorija, vëliau iðaugusi á dabar tinio LMA Muzikologijos instituto padaliná. Muzikos teorijos katedrai vadovavo profesoriai Juozas Gaudrimas, Eduardas Balsys, Povilas Tamuliûnas, Juozas Antanavièius ir Algirdas Ambrazas. Ugdydami muzikologus-teoretikus bei dëstydami teorinius daly kus visiems atlikëjiðkø specialy biø studentams, ðios katedros pedagogai ðiandien dirba pagal Europos uni ver sitetiniø studijø standar tus atitinkanèias programas. Tai skatina bendrà teorinio ir metodinio dësty mo lygio augimà bei studijø mainø galimy bes. Á giminingas kitø ðaliø aukðtàsias mokyk las (Vienos, Kelno, Helsinkio, Leipcigo uni ver sitetus) nu vy kæ studijuoti Muzikos teorijos katedros studentai savo þiniomis ir analitiniais gebëjimais visiðkai prilygsta, o kar tais net lenkia studijuojanèius kolegas ið viso pasaulio. Moderniomis muzikos teorijos studijomis pasiþy mi ir katedros absol ventø ginami bakalauro, magistro darbai, taip pat daktaro diser tacijos. Juose gvildenamos Lietu vos problematikà per þengusios temos, var tojamos naujausios metodologijos bei muzikos analizës technikos. Ðie ty rimai pelnë premijas Lietu vos studentø bei jaunø jø mokslininkø darbø konkur suose.

Muzikos teorija, kurià teisëtai galima vadinti muzikos intelek to, jos gelminës sandaros paþinimo teorija, Lietu vos mokslo panoramoje yra senas ir sàlygiðkai jaunas mokslas. Nuo pirmojo muzikos teorijos vadovëlio - Þygimanto Liauksmino “Ars et pra xis musica” (1667) Lietu voje tradiciðkai bu vo gvildenami choralo teorijos ir prak tikos (“Compendium Regularum”, 1753; A.A.Voroneco “Poczàtki muzy ki tak figuralnego, jak choralnego kantu”, 1809; T.Brazio “Choralo mokyk la”, 1926) klausimai. Ak ty vià dabar ties muzikos teorijos plëtotæ árodo ambicingos katedros pedagogø mokslo darbø temos. Docentø bei profesoriø moksliniai interesai neapsiriboja vieno kurio þanro ar lietu viø muzikos ty rinëjimais. Þenkli moksliniø ty rimø globalizacija, tarpdisciplininiai diskur sai, naujø meno mokslo filosofijø adaptacijos bei ak ty vi implikacija á kitø ðaliø mokslo erd væ. Katedros pedagogai gvildeno derminiø formacijø (A.Venckus) bei nacionalinio stiliaus (A.Ambrazas) teorijas, lietu viø instrumentinës muzikos polifonijos (J.Antanavièius), lietu viø folkloro bei profesionalios muzikos sàsajø (R.Mikënaitë), lietu viø simfoninës muzikos (D.Paliony të), lietu viðkojo baleto (A.Þiûraity të) bei kamerinës muzikos raidos (L.Tamuly të) problemas, taip pat muzikos ritmikos (R.Gaidamavièiûtë), þanro (G.Daunoravièienë), audiaty vinio muzikos su vokimo (V.Umbrasienë) temas. Pradëta leisti “Lietu vos muzikos istorija” (III tomo sud. D.Paliony të). Nemaþai nu veik ta ty rinëjant lietu viø muzikinei kultûrai reikðmingø per sonalijø kûry bà, leidþiant monografijas, mokslo darbø rink tines, publikuojant archy vus: tai J.Gruodþio bei J.Juzeliûno kûry bos studijos (A.Ambrazas), V.Klovos (L.Tamuly të), S.Ðimkaus (D.Paliony të), O.Balakausko (R.Gaidamavièiûtë), F.Bajoro (G.Daunoravièienë) kûry bos analizës bei archy vø publikavimas. Katedros pedagogø mokslinæ kûry bà reprezentuoja publikacijos uþsienio leidiniuose, jø skaity ti praneðimai prestiþinëse tarptautiniø organizacijø konferencijose, pavyzdþiui,

Muzikos barai /37

LMA - 70 metø 2002 m. - Tarptautinës muzikologø draugijos (IMS) 17-ajame kongrese Leu vene. Muzikos teorijos katedros studentai bei mokslininkai prisidëjo prie tarptautiniø moksliniø projek tø, SOCRATES / ERASMUS tarptautiniø ryðiø bei manø programø, jie tapo prestiþiniø tarptautiniø muzikologø draugijø bei organizacijø tik raisiais nariais.

Muzikos teorijos katedros pedagogai yra paruoðæ ir publikavæ nemaþai moksliniø bei metodiniø darbø (V.Venckus, A.Ambrazas, V.Klova, T.Makaèinas ir kt.). Jø paruoðtas vadovëlis “Muzikos kûriniø analizës pagrindai” (moksl. red. A.Ambrazas) pelnë Lietu vos valsty binæ premijà (1979). Ðiuo metu leidy bai ruoðiami naujo daugiatomio “Muzikos kalbos” studijø vadovo pirmieji tomai (“Viduramþiai-Renesansas” ir “Barokas”). Muzikologinës katedros leidþia prestiþiná LMA mokslo darbø rinkiná “Lietu vos muzikologija” (sud. G.Daunoravièienë). Muzikos teorijos katedros veik loje visuomet bu vusi ryðki jos pedagogø kompozitoriø veik la. Ðioje katedroje dirbo E.Balsys, Z.Alek sandravièius, P.Tamuliûnas, V.Klova, V.Jurgutis, V.Barkauskas, V.Kairiûkðtis, R.Þigaitis, ðiuo metu dësto V.Paketûras, T.Makaèinas, J.Tamulionis bei A.Þigaity të.

MUZIKOS ISTORIJOS KATEDROS VEDËJA DOC. DR. JÛRATË GUSTAITË: Kai minimi jubiliejai, paprastai prisimenami ávairûs graþûs fak tai ið praeities, bandoma apibendrinti, reziumuoti - kas pasiek ta per tuos metus, pasiþvalgy ti ateities per spek ty vos. Muzikos istorijos katedra prieð trejus metus, 2000-aisiais, kar tu su Muzikos teorijos katedra minëjo savo 50-metá. Jau tada kai kà pasiskaièiavome, apmàstëme, áþvelgëme tendencijas. Norëèiau priminti, kad per penkiasdeðimtmetá Muzikos istorijos katedrà baigë ar ti 200 muzikos istorikø. Skaièius iðties áspûdingas, nors kasmet priimame á katedrà vidutiniðkai stojanèiuosius. Tai ið tiesø nedidelë specialy binë katedra. Bet muzikos istorikai “aptarnauja” ir atlikëjus, todël katedros dësty tojai savo absol ventais gali laiky ti absoliuèiai visø specialy biø studentus. Net ir tuos, kurie studijuoja teatrologijà, etnomuzikologijà, kino menà ar vady bà, - jie visi “pereina” per muzikos istorikø rankas. Taigi muzikos istorija bet kokios aukðtosios muzikos mokyk los studijø programose egzistuoja kaip viena stabiliausiø pozicijø. Kita ver tus, muzikos istorija net ir mëgëjams yra vienas prieinamiausiø muzikos paþinimo keliø, tarkim, knygos ið muzikos istorijos, kompozitoriø biografijos yra mëgstamiausia literatûra apie muzikà.

Kiek vienas Akademijos katedros vedëjas, kiek vienas dësty tojas greièiausiai átikinës paðnekovà, kad jo dëstomas daly kas yra pats svarbiausias arba bent jau ypaè svarbus, be kurio Akademijos studentas negalëtø iðsiversti. Ko gero, kà my li, tà visur áþvelgi ir laikai paèiu svarbiausiu. Tas pat pasaky tina ir apie muzikos istorijà. Sudarant naujas studijø programas, bu vo sumaþintas muzikos istorijos daly ko valandø skaièius, ir katedros pedagogus sunku átikinti tokia bûtiny be. Manome, kad muzikos istorija yra daugiau negu vienas ið studijø programos daly kø, nes per muzikos istorijà þmogus yra visapusiðkai prusinamas: jam at si veria kultûros, valstybës, kitø menø istorija, ugdomi studijuojanèiojo ver ty biniai kriterijai, kontekstualaus paþinimo ágûdþiai. Drásèiau teigti, kad muzikos istorija - ypaè integralus daly kas. Kaþkada senais laikais tas pats moky tojas mokë ir groti, ir suteikdavo teoriniø bei istoriniø þiniø apie tai, kas grojama, kodël ir kaip bûtø geriausia kûriná interpretuoti. Tai bu vo integraliausias muzikos mokymo metodas. Bet ðiandien jis gali patenkinti nebent tik muzikos mëgëjà.

Muzikos istorijà galima lyginti su bendrà ja istorija, kurià þmogui labai svarbu iðmany ti. Prisimenu vieno þy maus rusø istoriko prieð porà ðimtø metø pasaky tà graþià sentencijà, kad “istorija yra dabar ties papildy mas, paaiðkinimas ir ateities pavyzdys”. Þmogus mokosi ið istorijos. Iðmanydamas jà geriau su vokia dabar tá ir numato ateitá. Tà pasaky mà galima tiesiog projek tuoti á muzikos istorijà - kiek ji yra svarbi ugdomam muzikui, tarkime, muzikos atlikëjui. Iðsamus istorinis muzikinës kultûros paþinimas, kai istorinë patir tis tampa muzikos atlikëjo savastimi, saugo já nuo dviejø kraðtutinumø interpretuojant kûriná - muziejinio ðalèio ar neapgal votos savi valës.

Todël muzikos istorija atlikëjo karjerai, jo ateièiai gali bûti labai svarbi.

Kar tais istorija asocijuojasi su kaþkuo konser vaty viu. Atrodo, kad Mozar tas visada iðliks tuo paèiu Mozar tu ir po ðimto metø, Beethovenas - Beethovenu ir po dviejø ðimtø metø, bet taip nëra. Kiek vienas laik metis

Muzikos barai /38

atneða naujà praeities áþvalgà, naujà istorinio palikimo poty rá, ir istorija nuolat kinta. Apgaulë, kad ji lieka ta pati. Dabar gy vename tokiu metu, kai labai ak ty viai keièiasi visas gy venimas. Ir muzikos istorijai, kaip studijø programos daly kui, taip pat tenka keistis. Keièiasi jos kur sø objek tai, dësty mo metodika, praeities muzikos kultûrø su vokimas - ir racionalusis, ir emocionalusis, o tai irgi áeina á muzikos paþinimo laukà. Keistis nëra leng va, bet my lint muzikos istorijà - bûtina…

ETNOMUZIKOLOGIJOS KATEDROS VEDËJA DOC. DR. DAIVA VYÈINIENË: Etnomuzikologijos iðtakos - tai prof. J.Èiurliony tës darbai. Vëliau tà veik los barà perëmë doc. L.Burk ðaitienë, kuri ilgà laikà ir bu vo vienintelë folkloro dësty toja Akademijoje. Ilgà laikà kasmet bûdavo parengiamas vienas folkloro specialistas ið bendro muzikos istorikø kur so.

Ir að pati, ir daugelis kitø etnomuzikologø esame baigæ Akademijà tokiu bûdu. Kar tu su Atgimimo vëjais 1989 m. nedidelei grupelei etnomuzikologø kilo idëja - o kodël gi mes negalëtume sukur ti at skiros katedros, nes tuo metu kaip tik bu vo didelis pakilimas, at sirado daug naujø folkloro ansambliø, vykdavo ávairûs kur sai, kur muzikus prak tikus, o kar tais ir teoretikus kviesdavo skaity ti apie folklorà paskaitas. Visi ðiuo poþiûriu norëjo bûti iðprusæ, bet nuolat trûkdavo specialistø. Doc. L.Burk ðaitienë, að - tuomet dar jauna specialistë, E.Vyèinas ir R.Apanavièius sudarëme programà, nuëjome pas rek toriø V.Lauruðà ir átikinome, kad tokia katedra tikrai bûtina Akademijoje. Kadangi doc. L.Burk ðaitienë jau turëjo ðios srities patir tá, jà iðrinkome katedros vedëja ir ji ilgà laikà vedëjavo.

Sudarydami pirmà jà etnomuzikologø studijø programà, mes supratome, kad bûsimajam specialistui neuþ tenka tik folkloro studijø. Etnografija, archeologija, mitologija - papildomos mokslo ðakos, su kuriomis turëjo susipaþinti ruoðiami etnomuzikologai. Kadangi laikotarpis bu vo palankus, mums visa tai pavy ko ágy vendinti. Kviesdavomës skaity ti paskaitø specialistus ið kitø aukðtø jø mokyk lø arba mokslininkus: puikø mitologijos þinovà velioná N.Vëliø, etnologæ prof. A.Vyðniauskaitæ, tautiniø kostiumø specialistæ V.Kulikauskienæ, etnologà, paproèiø specialistà prof. S.Skrodená, choreografà K.Poðlaitá. Tad mûsø pirmieji studentai gavo visà komplek siná paruoðimà. Gaila, kad po tokio pakilimo periodo, praëjus euforijai, maþëjant biudþetui, teko daugelio ðiø svarbiø papildomø daly kø at sisaky ti.

Dabar vël esame tar si muzikologijos at ðaka. O ið tiesø visame pasaulyje etnomuzikologija - labai plaèiai su vokiamas mokslas.

Taigi dabar pradëjome labiau gilintis á muzikinæ analizæ. Anksèiau bûdavo dëstomas tik lietu viø folkloro kur sas, o dabar, kai leng viau prieinama literatûra bei áraðai, pradëjome skaity ti globalesnius kur sus. Pavyzdþiui, að pati dëstau Europos tradicinæ polifonijà. E.Vyèinas pakviestas dësty ti - ið pradþiø kompozitoriams - neeuropiniø tautø muzikinæ kultûrà.

Vëliau ðis kur sas bu vo imtas dësty ti ir mûsø katedroje. O dabar dar dëstomos ir Europos muzikinës kultûros. Taigi etnomuzikologai ruoðiami kaip ir visame pasaulyje neapsiribojant tik lietu viø folkloro studijomis. Labai gaila, kad teko at sisaky ti minëtø papildomø daly kø, kurie pasaulyje folkloristams dëstomi. Ðiais metais pavy ko pasiek ti, kad mitologijos kur sà ateitø skaity ti puikus mitologijos specialistas dr. G.Beresne vièius, pagal sutar tá mûsø studentai klausosi dr. A.Butrimo archeologijos paskaitø Dailës akademijoje.

Labai dþiaugiamës, kad palyginti daug studentø renkasi etnomuzikologø specialy bes, nors labai aiðkios ásidarbinimo per spek ty vos lyg ir nëra.

Kai kurie absol ventai nueina prak tine linkme - vadovauti folkloro ansambliams, o kiti tæsia mokslinius ty rimus. Ir tarp mûsø jaunos katedros absolventø jau yra nemaþai turinèiø moksliná dak taro laipsná: G.Vilys, G.Kirdienë, R.Þarskienë, bebaigianti diser tacijà S.Valiuly të. Dabar katedroje turime tris dok torantus. Toká etnomuzikologiniø ty rimø suklestëjimà lemia tai, kad folkloras sovietmeèiu bu vo labai maþai ty rinëtas.

Kiek vienas mûsø specialistas tampa tiesiog atradëju. Pasaulyje apie mus dar maþai þino, todël turime propaguoti savo ty rimus. Be to, yra ir bendrø projek tø, á kuriuos galime ásitrauk ti.

Katedros pedagogai - ne tik mokslininkai, bet ir geri prak tikai, todël mûsø studentai turi galimy bæ paþinti ávairiausius liaudiðko dainavimo bûdus, liaudies instrumentus - tai, ko reikia dirbant su ansambliais. Daugelis

katedros dësty tojø turi savo vadovaujamø ansambliø, yra iðleidæ kompaktiniø plokðteliø.

Problema - stojanèiø jø kontingentas, nes mes, kitaip negu kitos Akademijos katedros, negauname mûsø srityje paruoðtø jaunø þmoniø. Visa siejasi ir su valsty bës kultûros politika. Pavyzdþiui, jei vidurinëse mokyk lose bus pradëtas dësty ti etnokultûros kur sas, reikës dësty tojø, kuriuos mes turësime parengti.

INSTRUMENTINËS IR VOKALINËS MUZIKOS FAKULTETO DEKANAS PROF. JUOZAS SLANKAUSKAS: Mûsø fakultetà galima pavadinti sudëtingu, nes èia veikia de vy nios labai skir tingos katedros: stygininkai, pûtikai, liaudininkai ir akordeonininkai, dainininkai, choro dirigentai, dirigentai, tarpfakultetinës katedros - Kamerinio ansamblio, Kalbø ir kt. Mûsø aukðtajai mokyk lai tai didelis fakultetas - 411 studentø. Tai pats gausiausias LMA fakultetas.

Fakultetas judrus, ak ty viai koncer tuojantis. Ypaè ak ty viai pastaruoju metu reiðkiasi mûsø didieji kolek tyvai - studentø simfoninis orkestras ir miðrus choras - jie nuolat kvieèiami á gastroles uþsienyje, ávairius bendrus projek tus su kitomis Europos aukðtosiomis mokyk lomis.

Studijos mûsø fakultete daugiapakopës - bakalauro, magistro, meno aspirantûros. Fakultetas rengia specialistus visiems ðalies didiesiems koncer tiniams kolek ty vams, muzikiniams teatrams. Atranka á juos tampa vis grieþ tesnë, todël reikia sutelk ti dëmesá á studijø koky bæ. Studijø naujosios programos ganëtinai intensy vios, apimanèios platø dëstomø daly kø spektrà, leidþiantá rengti plataus uni ver sitetinio profilio specialistus. Visø katedrø studentai nuolat daly vauja tarptautiniuose konkur suose, daþnai laimi prizines vietas, vyksta laikinø jø studijø á uþsiená.

Iki ðiol glaudëmës varganose patalpose. Dabar leng viau galime at sikvëpti, daliai fakulteto per sikëlus á Kongresø rûmø mokomà já korpusà, bet dar prireiks kiek laiko, kol já “ásisavinsime”.

Mûsø studentai ateina jau turëdami muzikiná paruoðimà, taèiau èia prasideda aukðtesniojo meistriðkumo siekimas, kuris irgi kelia didelius uþdavinius ir studijuojanèiam jaunimui, ir pedagogams. Tad darbas mûsø fakultete nëra leng vas, uþ tat rezultatai geri.

STYGINIØ INSTRUMENTØ KATEDROS VEDËJAS PROF. PETRAS RADZEVIÈIUS: Kalbant apie ðiandieninæ Styginiø instrumentø katedrà, nori nenori reikia at sigræþ ti á jos pradþià. Mano gal va, visas profesionalusis Lietu vos stygininkø rengimas tar si susideda ið trijø etapø. Pirmiausia reikia prisiminti Kauno konser vatorijos pedagogus, dirbusius tarpukario laikotarpiu. Tada nebu vo nei vaikø muzikos mokyk lø, nei tø viduriniosios grandies kadrø - visø grandþiø moky mas vy ko ið kar to. Matyt, mokësi gabûs þmonës, kurie vëlai pradëjæ gana daug pasiekë. Savos profesûros, iðsky rus smuikininkà V.Motiekaitá, Lietu voje nebu vo. Èia dirbo á Valsty bës teatrà at vy kæ muzikai ið uþsienio: R.Stenderis, L.Hajoðas, A.Metzas ir kiti. Tai bu vo vokieèiø-èekø mokyk los at stovai. Iki karo Akademijà baigë apie 40 stygininkø. Iðsisky rë violonèelininkas P.Berkavièius, kontrabosininkas E.Gaile vièius. Bet vis tiek tai bu vo tie þmonës, kurie iðpureno dir và, á kurià savo daigus sodino pokario kar ta. Po karo susijungus konser vatorijoms ir iðsikëlus á Vilniø, labai reikðmingas styginiø mokyk lai bu vo Mask vos stygininkø - J.Targonskio, A.Li vonto, V.Radovièiaus, L.Seidelio at vy kimas.

Jie at stovavo, kaip laikas parodë, geriausiai mokyk lai, kildinamai Rusijoje ið þy maus smuikininko L.Auerio. Jie iðugdë savo mokinius, kurie perëmë mokyk los tradicijas. Ir dabar mûsø uþdavinys - iðsaugoti tai, kas Lietu voje pasiek ta, nes bu vo paruoðta puiki atlikëjiðka ir pedagoginë metodinë bazë.

Katedroje ðiuo metu dirba patys geriausi Lietu vos stygininkai atlikëjai. Dar, sakyèiau, likimo dovana yra tai, kad per 13 Lietu vos nepriklausomy bës metø iðsilaikë visi orkestrai. Esu ásitikinæs, kad pats sunkiausias muzikinës kultûros laikotarpis jau praëjo. Bet reikia pripaþinti, kad keièiantis kar toms

vyksta ir susirûpinimà kelianèiø daly kø. Pavyzdþiui, bu vo toks metas, kai maþai kas stojo á kontraboso specialy bæ, o orkestruose jau ëmë jø trûk ti.

Bet dabar padëtis gerëja, daug pastangø dëjo doc. V.Sereika.

Negaliu saky ti, kad perprodukcijos pavojaus nëra. Bet mûsø tokia profesija, kad ásidarbinama tik konkur so bûdu. Todël negalime tikëtis, jog absoliuèiai visi absol ventai dirbs pagal specialy bæ. Taip yra visame pasaulyje. Profesinë konkurencija yra ir mûsø varomoji jëga. Gal ateityje turësime ðiek tiek maþinti priimamø studentø skaièiø, kurio nedidiname jau daugelá metø.

Kita ver tus, nemaþa paèiø geriausiø absol ventø dalis ið vyksta ir ásidarbina uþsienyje. Neþinau, kaip viskas keisis, kai ástosime á Europos Sà jungà: ar ið mûsø ið vaþiuos, ar pas mus at vaþiuos. Bet að visada sakau, kad labai gerø specialistø visada trûksta. Gerø pakanka.

Studentai vyksta trumpalaikiø studijø pagal tarptautiniø mainø programà. Jau ðeðis kar tus keitëmës studentiðkomis ir pedagoginëmis jëgomis su Pary þiaus nacionaline konser vatorija. Dar noriu pasidþiaugti, kad Lietu voje pavy ko “surikiuoti” konkur sus: B.Dvariono konkur se daly vauja patys maþiausieji; R.Katiliaus - jaunieji atlikëjai; J.Heifet zo konkur sas skir tas studentiðko amþiaus ar tistams. Konkur sai - mûsø darbo pasitik rinimas ir jaunuosius atlikëjus stimuliuojantis veiksnys.

PUÈIAMØJØ INSTRUMENTØ KATEDROS VEDËJAS PROF. ALGIRDAS BUDRYS: Mûsø katedros iðtakos - tarpukario Klaipëdos konser vatorijoje, kur dëstë èekø pûtikai, grojæ nonete. Ten baigë ir prof. J.Ðvedas, vëliau ákûræs Liaudies instrumentø katedrà, - jis bu vo trombonininkas. Ten baigë ir valtornininkas prof. A.Bauþinskas, ir mano pirmasis moky tojas klarnetininkas V.Biezumas, beje, bu væs ir labai geras timpanininkas, ir daugelis kitø. Kauno konser vatorijoje taip pat dëstë Klaipëdos èekø auk lëtiniai, pavyzdþiui, kompozitorius ir fleitininkas J.Pakalnis. Þodþiu, Lietu vos puèiamø jø instrumentø mokyk la paveldëjo èekø-vokieèiø mokyk los tradicijas.

Pagrindiniu mûsø pûtikø lûþiu laiky tinos asistentûros-staþuotës Sankt Peterburgo konser vatorijoje. Að ástojau pirmasis, tada bu vo milþiniðkas konkur sas - 29 þmonës á vienà vietà visame Orkestrinio fakulteto neakivaizdiniame sky riuje. Vëliau Sankt Peterburge ir Mask voje asistentûrasstaþuotes baigë daug pûtikø. Mums pavy ko árody ti, kad bûtinai turime staþuoti uþsienyje, Pary þiuje, nes prancûzø puèiamø jø mokyk la bu vo viena stipriausiø pasaulyje. Teko staþuoti man, A.Vizgirdai, T.Adomavièiui, Z.Kazlauskui, Vokietijoje staþavo L.Ule vièius. Perëmëme ðiuolaikinæ grojimo puèiamaisiais instrumentais mokyk là. Mûsø absol ventai puikiai groja visuose ðalies simfoniniuose, puèiamø jø orkestruose, koncer tuoja tiek ðalyje, tiek uþsienyje kaip solistai. Taigi per pastaruosius deðimtmeèius lygis tik rai labai iðaugo. Jau dabar galime stovëti vienoje gretoje su pianistais, stygininkais, nes pakito pûtikø mentalitetas.

Lietu voje bu vo suformuota labai gera muzikø ugdy mo piramidë, taèiau, pasikeitus laikams, susvy ravo vidurinioji grandis, ir mes labai ryðkiai pajutome, kad ateina nebe taip gerai paruoðtas kontingentas. Tiesiog stodavo nebe tokie gabûs jauni þmonës, nes jie pradëjo rink tis prak tiðkesnes profesijas. Dabar padëtis vël gerëja, nes palaikome labai glaudþius ryðius su vidurinià ja ugdy mo grandimi - konser vatorijomis. Pagal tarptautiniø mainø sistemà mûsø studentai sëk mingai konkuruoja su tik rai labai stipriais Pary þiaus, Londono aukðtø jø muzikos mokyk lø studentais. Neseniai teko lanky tis abiejuose miestuose ir susipaþinti su nauja profesûros kar ta bei moky mo bûk le. Konkur sai á tas mokyk las milþiniðki - á 2 vietas pretenduoja apie 70 pûtikø. Todël ástoja tik rai patys talentingiausi. Labai nustebau, kad nuo mano staþuotës Pary þiuje laikø daug kas pasikeitë, ir tuos pokyèius jie perëmë ið mûsø. Pavyzdþiui, anksèiau jie neturëjo klasëse koncertmeisteriø, o dabar turi. Jie suprato, kad neuþ tenka paruoðti techniðkai stiprø vir tuozà, reikia iðprususios muziko asmeny bës. Todël daug dëmesio skiriama koncer tinei veik lai, grojama daugiau meninës literatûros. Londone pas gar sø já fleitininkà W.Benet tà sëk mingai studijuoja G.Gelgotas (jaunesnysis). Á W.Benet to klasæ patek ti tiesiog neámanoma, jis turi tik keturis studentus, ir tarp jø - vienà lietu vá.

Katedra pastaraisiais metais parengë daug pûtikø, nes at sirado porei-

Muzikos barai /39

LMA - 70 metø kis - steigësi nauji kariniai orkestrai. Dabar su magistrantais katedroje yra apie 100 þmoniø. Manau, jog ateityje katedra turës maþëti. Taèiau tai sudarys prielaidas didesniam konkur sui ir grieþ tesnei atrankai. Á ateitá þvelgiu optimistiðkai, nes auga nauja talentingo jaunimo kar ta. Juos galime siøsti á moky tis á uþsiená, kad galëtø paþinti bendrà Europos muzikavimo lygá, kuris ypaè aukðtas. Na, ir patiems reikia stengtis, nes rinka netrukus Europoje bus bendra ir pas mus galës at vaþiuoti dirbti kas norës - taip, kaip yra visame pasaulyje. Reikia vienodinti studijø programas, kad, pradëjæ studijas vienur, tæsti galëtø jas kitur. Vakaruose didesnë pasirenkamø disciplinø pasiûla. Lietu vos muzikos akademija siûlo platesná - uni ver sitetiná - specialisto ugdy mà. Bet ðiais laikais paklausà turi aukðtos klasës profesionalai. O tokiems parengti reikia siauresnës, koncentruotos á profesiná meistriðkumà studijø programos. Taigi yra apie kà pamàsty ti.

ir mokslo dar bø. Rei kia pa mi në ti ir mû sø ka ted ros ekspe ri men ti nës la bo ra to rijos veik là, ku ri ga mi na, res tau ruoja, to bu li na in stru men tus.

At si ran da na gin gø meist rø tarp mû sø stu den tø, ku rie ga mi na si pui kiai skam ban èias bir by nes. Tu riu vil ties, kad at si ras ir kan kliø meist rø.

Dþiu gus ir ver tas dë me sio fak tas, kad mû sø ka ted ros pa vyzdþiu Es tijoje, At li këjø ka ted roje, jau stu dijuoja ka ne liø spe cia lis të. Anksèiau rei kë da vo vyk ti á Helsin ká. Lat vijoje, Stygi niø in stru men tø ka ted roje, studijuoja kuok liø at li këjos. Helsin kio Si be liu so mu zi kos aka de mijoje So lis tø ka ted roje stu dijuoja 8 kan te liø at li këjos. Ten yra ir Liau dies in stru men tø ka ted ra, bet joje mo ko ma si mu zi kuo ti au ten tiðkais, ne ið to bu lin tais instru men tais.

LIAUDIES INSTRUMENTØ IR AKORDEONO KATEDROS VEDËJA PROF. LINA NAIKELIENË:

Mû sø ka ted ra ásteig ta 1964 m. prof. J.Fle dþinsko ini cia ty va. Tai bu vo pats Lie tu vos kvar te to spin dëji mo lai kas - jo perga lës tarp tau ti niuose kon kur suose Bu da peð te, Lie þe. Prof.

Fle dþinskui tal ki no ki ti Lie tu vos kvar te to na riai - E.Paulauskas, K.Ka li nauskai të, M.Ðen de ro vas, R.Ku li kauskas.

Kvar te to veik la inspi ra vo ir naujø lie tu viðkø kû ri niø, ir naujø kvar te tø - Vil niaus, M.K.Èiur lio nio - gi mi mà. Ðian dien, mi në da mi LMA 70-me tá, ga li me dþiaug tis, kad ki tais me tais mû sø ka ted ra ðvæs sa vo gy va vi mo 40-me tá.

Kar tais pa si girs ta nuo mo niø, kad ne visos pa sau lio aukð tosios mo kyk los tu ri ka me ri nio an sam blio ka ted ras ir kad ði tra di cija atëjo tik ið Mask vos ar Sankt Pe ter burgo kon ser va to rijø. No riu pa prieðta rau ti. Pir mosios ka me ri nio an sam blio ar kvar te to ka ted ros ásteig tos Ha no ve ry je ir Ber ly ne J.Jo a chi mo - ne tik pa sau li nio gar so smui ki nin ko, bet ir pui kaus kvar te ti nin ko - ini cia ty va. Tam áta kos tu rëjo ir jo ap lin ka - J.Brah msas (su ku riuo Jo a chi mas bi èiu lia vosi), F.Lis ztas, H.Bülo was. Ðis asme ny biø sam bû ris su vo kë, kad be ka me ri nës mu zi kos to lesnë Eu ro pos mu zi kos rai da tie siog ne áma no ma. J.Jo a chi mo pa vyzdþiu jo mo ki nys L.Au e ris - taip pat gar sus smui ki nin kas ir pui kus an sam blis tas - ka me ri nës mu zi kos sky riø ástei gë Sankt Pe ter burgo kon ser va to rijoje.

Tai gi ka me ri nis mu zi ka vi mas - se na Eu ro pos tra di cija.

Ko kia Ka me ri nio an sam blio ka ted ra ðian dien? Tai ne tik pa da li nys, sa vo svar ba ne nu si lei dþian tis spe cia ly bi nei Stygi niø in stru men tø ka tedrai. At si ran da ne pa pras tai pla èios in teg ra cijos ga li my bës ávai riais aspek tais jun gian tis su ki tø ka ted rø dar bu. Esa me jau nø jø kom pozi to riø - LMA stu den tø ka me ri niø kû ri niø at li këjai. Naujie siems opu sams daþnai ten ka pa si telk ti pu èia muosius in stru men tus. Esa me ben dra dar bia væ ir su Dai na vi mo ka ted ra. No ri me, kad bû tø ne tik smui ko ir for te pijo no du e tai, bet ir ávai riø su dë èiø trio, kvar te tai, ku riems su kur tas pui kus re per tu a ras. Ple èian tis þan rams, at si ran da ir nauji an sam bli niai jun giniai su liau dies in stru men tais - akorde o nu, bir by në mis. Tai irgi ádo mûs ieðkoji mai mo der nëji mo kryp timi - archaiðka liau dies tra di cija sieja ma su kla si ki ne. Tai pa de da mû sø jau nø jø at li këjø ug dy mui, nes lie tu viø muzi ka - vie na svar biau siø ug dy mo kryp èiø: dar stu dijuo da mas jau ni mas tu ri iðmok ti bû ti dë me sin gas sa vai kul tû rai. Mie lai ben dra dar biauja me su Vargo nø ir kla ve si no ka ted ra - at si ve ria pla èios an sam bli nës ba ro ko mu zi kos pa þi ni mo ga li my bës.

La bai dþiu gu, kad mû sø absol ven tai tæ sia ka me ri nio mu zi ka vi mo tra di cijas - stei gia naujus an sam blius, gi li na si á ka me ri nio mu zi ka vi mo pe da go gi kà, groja di desniuose ka me ri niuose ko lek ty vuose, pa vyzdþiui, ka me ri niuose or kest ruose. Ir ne tik Vil niuje, Kau ne ar Klai pë doje, bet ir Kë dai niuose, Aly tuje, Bir þuose - ten, kur pa tys ak ty viau si mu zi kos mo kyklø pe da go gai. Tas pro ce sas ne pa pras tai in ten sy vus, kun ku liuojan tis ir tu ri ten den cijà plës tis. Ið au gæs do mëji ma sis ka me ri niu mu zi ka vi mu pernai lei do su reng ti XXVI tarp tau ti ná ka me ri nës mu zi kos fes ti va lá, ku ria me da ly va vo sve èiø ið að tuo niø Eu ro pos ða liø muzi kos aka de mijø - Ber ly no, Oden sës, Helsin kio, Ta li no ir kt. Fes ti va lis, kaþka da pra dë tas reng ti prof.

J.Fle dþinsko ini cia ty va, per nai gráþo á Vil niø. La bai dþiu gi na mû sø studen tø ka me ri niø an sam bliø perga lës tarp tau ti niuose kon kur suose. Tai ro do jø do mëji mà si an sam bli niu mu zi ka vi mu.

Ka ted roje jau an tri me tai ren gia mas lie tu viðkos ka me ri nës mu zi kos kon kur sas. No ri me iðug dy ti visa ver tá mu zi kà at li këjà, ku ris ne apsi ri bo tø

Liau dies in stru men tø ka ted ra ákur ta 1945 m. prof.

Jo no Ðve do ini cia ty va. Prie lai das ka ted rai at si ras ti su darë prie Vals ty bi nës fil har mo nijos ákur tas liau dies dai nø ir ðo kiø an sam blis “Lie tu va” - rei këjo pra dë ti reng ti profe sio na lius liau dies in stru men tø spe cia lis tus. Ka ted ros tikslas bu vo ug dy ti ne tik liau dies mu zi kos at li këjus, bet ir an sam bliø va do vus bei pe da go gus ir taip iðplës ti spe cia lis tø tin klà. Bu vo dës to mi ne tik spe cia ly bi niai daly kai - kan klia vi mas, groji mas bir by ne, bet ir in stru mentuo të, nes rei këjo re per tu a ro, dar bas su liau dies in strumen tø or kest ru, di ri ga vi mas, par ti tû rø skai ty mas. Ne pa mirðki me, kad tuo me tu liau dies mu zi kos ko lek ty vai bu vo vie nin te lis ga li mas bû das skleis ti ir pro pa guo ti lie tu viðkà tau ti næ mu zi kà, o an sam bliø kon cer ti nës pro gra mos ta po sa vo tiðka vi di ne re zis ten cija. Akorde o no spe cia ly bë mûsø ka ted roje at si ra do vë liau, 1959 m. Pir muosius spe cia lis tus pa ren gë L.Sur vi la, ne tik pui kus akorde o ni nin kas, bet ir flei ti nin kas. Ðiuo me tu ka ted roje su ma gist ran tais tu ri me apie 60 stu den tø. Daugiau sia mo kosi akorde o no spe cia ly bës stu den tø, to dël ir ka ted ros pa vadi ni mas pa ki to. Sie kia me reng ti aukð tos kva li fi ka cijos at li këjus ið to bu lintais kon cer ti niais liau dies in stru men tais, ku rie ga lë tø mums at sto vau ti ir tarp tau ti niuose kon kur suose, fes ti va liuose. Ta èiau ne ga li me apei ti ir tra di ci niø tau ti niø mu zi kos in stru men tø kul tû ros pa þi ni mo. To dël ka tedroje dës to mas in stru men ti nis fol klo ras, bal tø kul tû ra, akorde o no me no is to rija. Iki ðiø me tø tu rëjo me ir tra di ci niø liau dies in stru men tø an samblá, ku rio te ko at sisa ky ti ma þi nant stu dijø ap im tis. Ka dan gi ka ted roje visa da bu vo dës to mas di ri ga vi mas, mû sø stu den tai da bar ðá kur sà iðei na Di ri ga vi mo ka ted roje. Kai ku rie stu den tai net to liau tæ sia di ri ga vi mo studijas kaip ant rà jà spe cia ly bæ ma gist ran tû roje. Ið mû sø ka ted ros ið au go ir du þi no mi ka pel meis te riai - bu væ bir by ni nin kai A.Ka ti lius ir E.Aliðauskas, da bar Pre zi den ti nio Gar bës sargy bos or kest ro di ri gen tai.

Ka ted ros absol ven tai dir ba “Lie tu vos” an sam bly je, më gëjiðkø ko lekty vø va do vais bei pe da go gais. Yra ákur tø ka me ri niø an sam bliø, ku rie kon cer tuoja tiek ða ly je, tiek uþ sie ny je. Prieð 25 me tus R.Sviacke vi èiaus ásteig tas akorde o nø kvin te tas “Con cer ti no” da vë sti mu là kur tis stu dentiðkiems akorde o ni nin kø an sam bliams “Mo dus”, “Can tus”. Po pu lia rûs ir akorde o nø du e tai, be si re mian tys daug me tø sëk min gai kon cer tuojanèiø E.Gab nio ir A.Sav ko vo pa vyzdþiu. Tai pa sa ky ti na ir apie kan kliø trio, liau dies mu zi kos kvin te tus, ki tø su dë èiø an sam blius.

Dau giau nei pus ðim tá me tø skai èiuojan ti ka ted ros is to rija, pui kûs liau dies mu zi kos in stru men ti nin kai ir akorde o ni nin kai ini cija vo naujø lie tu viðkø kû ri niø at si ra di mà. Gal ðis pro ce sas pas ta rà já de ðimt me tá kiek su lë tëjo, bet ti kiuosi, kad ir naujoji kom pozi to riø kar ta ne ap lenks ávai rias ga li my bes tei kian èiø kon cer ti niø liau dies in stru men tø. Ne ga li me pa sigir ti nauju lie tu viø au to riø su kur tu re per tu a ru, kaip, sa ky ki me, lat viai, es tai, suo miai, su ku riais su si tin ka me tarp tau ti niuose fes ti va liuose.

Per ka ted ros veik los me tus iðleis ta ir pra dþia moksliø: 1955 m. pa si rodë prof. P.Ste pu lio kan kliø pra dþia mokslis, ðie met tu ri pa si ro dy ti ant ra sis jo lei di mas. Bir by nës pra dþia mokslá yra iðlei dæs prof. A.Smolskus. Akorde o ni nin kams skir tas A.Bai kos va do vë lis. Pa reng tas ir ma no va do vë lis, bet jis pa si ro dys gal po po ros me tø. Tu ri me ir me to di nës li te ra tû ros,

Muzikos barai /40

KAMERINIO ANSAMBLIO KATEDROS VEDËJAS PROF. PETRAS KUNCA:

vien kla si ka ar ro man ti ka. Mums la bai svar bu, kad stu den tai pa þin tø ir per pras tø naujà jà mu zi kos kal bà, ga lë tø skleis ti lie tu viø mu zi ki næ kul tûrà visa me pa sau ly je.

CHORO DIRIGAVIMO KATEDROS VEDËJAS PROF. POVILAS GYLYS: Choro dirigavimo katedros iðtakos siekia senesnius laikus, nei ákur ta pati LMA. Tai Kauno valsty binës konser vatorijos pradþiø pradþia - Kauno J.Naujalio vargonininkø ir dirigentø kursai (1909). Kauno konser vatorijoje at sidariusiam Dirigavimo sky riui nuo 1940 m. vadovavo prof. N.Mar tinonis - kiek liko jo uþraðø, galima spræsti, kad jis formavo mokymo planus, kûrë choro vadovo rengimo metodikà. Pas já mokësi ir vëliau Choro dirigavimo katedrai vadovavæ prof. A.Budriûnas, prof. A.Jozënas. Neilgai gy vavusioje Vilniaus konser vatorijoje taip pat bu vo Chorinio ir simfoninio dirigavimo katedra. Po karo sujungus abi konservatorijas, bu vo pakviesti jose dëstæ pedagogai, taip pat þy mesni chorø vadovai ið Klaipëdos, jie ir sudarë katedros branduolá - tai prof. K.Kaveckas, prof. K.Griauzdë, prof. J.Karosas, prof. J.Bekeris. Negaliu nepaminëti prof.

A.Kroger to, prof. L.Abariaus, prof. H.Perelðteino, nes jø asmeny bës formavo Lietu vos choro kultûrà. Èia kaip medþio sodinimas - kol jis prigyja, uþauga ir ima duoti vaisius, turi praeiti nemaþa laiko. Þinoma, tai bûtø galima pasaky ti apie visø muzikos specialistø ugdy mà, bet choro vadovas vis tiek subræsta vëliau. Atlikëjai dar mokydamiesi daþnai tampa tarptautiniø konkur sø laureatais. O chorø vadovai bræsta ilgai - kaip geras vy nas. Choro vadovui neuþ tenka profesiniø þiniø, jis turi ágy ti darbo su choro kolek ty vu ágûdþiø. Yra bu væs ne vienas labai gabus, talentingas chor vedys, pristigæs bûtent mokëjimo bendrauti su kolek ty vu, ir tokiu at veju bendras muzikavimas tiesiog neávyksta. Ne vienas þy mus choro dirigentas teigë, jog organizacinis darbas sudaro 90%, bet sëk mæ nulemia tie likusieji 10%.

Be veik visi dabar Lietu voje dirbantys choro dirigentai yra LMA auk lëtiniai. Aukðta chorinë Lietu vos kultûra jau sovietmeèiu pelnë tarptautiná pripaþinimà - prisiminkime prof. A.Kroger to vadovaujamo vy rø choro “Varpas” sëk mæ tarptautiniuose konkur suose. Nors tada kai kas vadino tà sëk mæ at sitik tine. Visiðkai ne, bûtent prof. Kroger to talentas pasireiðkë ne tik gebëjimu parengti chorà konkur sui, bet ir já á tà konkur sà ið veþ ti. Noriu pasidþiaugti per pastaruosius 10 metø gausiai laureatø vardus tarptautiniuose konkur suose skinanèiais chorø kolek ty vais - jø per 30: tai ir vaikø chorai, miðrûs chorai, ávairiø lygiø mëgëjø bei profesionalûs chorai. Èia reikia paminëti LMA kameriná chorà, “Cantemus”, chorà “Jauna muzika”, “Bre vis”. Ir negaliu saky ti, kad juose dainuojantys ir jiems vadovaujantys bu væ Akademijos auk lëtiniai - vien tik mûsø katedros nuopelnas. Ne, tai visos Akademijos sëk mingo darbo rezultatas. Tarptautiniuose dirigentø konkur suose puikiai pasirodë ir mûsø studentija - M.Pitrënas, V.Savickaitë, A.Nor vilaitë.

Be abejo, yra ir sunkumø. Chorø dirigentai negali egzistuoti be kolek ty vo, tad problemø kilo dël mëgëjø kolek ty vø struk tûros pasikeitimø.

Sovietmeèiu choro kolek ty vus iðlaikydavo prof sà jungos. Mokomës dirbti pasikeitus darbo sàlygoms. Mëgëjø chorai tapo ne tokie gausûs, bet dainuoja juose tie þmonës, kurie tik rai to nori. Prieð kelerius metus bu vo nerimo, ar susirinks pakankamai pajëgiø kolek ty vø á Dainø ðventæ, ðiandien jau galime bûti ramesni. Á Choro dirigavimo katedrà dabar stoja geriau pasirengæ jauni þmonës nei prieð 20-30 metø. Kitas daly kas - kas renkasi tà specialy bæ. Jaunimas tapo pragmatiðkesnis, pats gy venimas verèia rink tis kitas profesijas. Studijose vyksta dideli pokyèiai - ir kieky biniai, ir koky biniai. Studentams at sirado galimy biø per SOCRATES / ERASMUS programas pastudijuoti uþsienio aukðtosiose mokyk lose. Malonu, kai semtis þiniø á mûsø katedrà at vyksta studentø ið uþsienio. Ir dþiugu, kad tiems studentams mes turime kà pasaky ti. Pas mus at vaþiuoja pasaulinio gar so chorø dirigentai vesti meistriðkumo kur sø. Ir LMA studentø choras kvieèiamas daly vauti ávairiuose tarptautiniuose projek tuose. Pavyzdþiui, dabar ruoðiamës Europos choro akademijos projek tui. Studentai koncer tuos geriausiose Vokietijos koncertinëse salëse. Esame koncer tavæ su tokiais dirigentais kaip V.Ashkenazy, Jaunimo Europos simfoniniu orkestru. Koncer tai vy ko praëjusià vasarà Italijoje ir Graikijoje. Studentai turi progà atlik ti tokius sudëtingus kûrinius

kaip L. van Beethoveno IX simfonija, F.Mendelssohno “Elijas”, G.Verdi “Requiem” ir kt. Dabar ruoðiamës koncer tams Por tugalijoje ir Austrijoje, atlik sime O.Messiaeno “Transfigûracijas”. Á ðias keliones ruoðiasi apie 20 mûsø studentø, taèiau stengiamës, kad vyk tø rotacija. Tad, ágy vendindami de vy nis projek tus, juose daly vavo apie 601 studentø. Tokios koncer tinës kelionës papildo studijas. Daug þy miø pasauliniø dirigentø yra vedæ meistriðkumo kur sus Lietu voje.

Ateityje, manau, vis glaudþiau bendradarbiausime su Europa. Nors reikia pasaky ti, jog uþ daugelá dabar tiniø Europos choro dirigentø esame pranaðesni: ten aukðtosiose muzikos mokyk lose retai kur at skir tas choro ir simfoninis dirigavimas. Ten choro dirigavimas yra kaip specializacija.

Studentai gauna nepalyginti maþiau þiniø bûtent apie choriná dainavimà, gar so formavimà ir kitus specifinius daly kus.

Ko mûsø studentams trûksta? Manau, kad didesnës iniciaty vos ir savarankiðkumo studijose. Tuo jie skiriasi nuo uþsienieèiø. Taèiau pasistaþavæ svetur, mûsø studentai sugráþ ta ágavæ daugiau pasitikëjimo.

Tikiu, kad iðpuoselëta Lietu vos chorø kultûra ateityje nepraras savo pozicijø ir iðliks dainuojanèiu dainø kraðtu.

DAINAVIMO KATEDROS VEDËJAS PROF. VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS: Pir miau sia rei kia pa sa ky ti, kad visuose Lie tu vos te at ruose dai nuoja mû sø Aka de mijos absol ven tai. Nega na to, LMA absol ven tai S.La ri nas, V.Ur ma na vi èiû tëUr ma na - pa sau li nës ope ros þvaigþdës.

Dai na vi mo ka ted ra - vie na ið ne dau ge lio, ku ri gyvuoja tiek, kiek gy vuoja pa ti Mu zi kos aka de mija. Iki Aka de mijos - tuo me ti nës Kon ser va to rijos - ástei gi mo jau 13 me tø vei kë Vals ty bës te at ras. Na tû ra lu, kad pe da go gi ná dar bà dir bo þy mûs ope ros dai ni nin kai, dai na vi mo pe da go gi kai per tei kæ ita lø mo kyk los tra dicijas. Po dau ge lio me tø tas pa èias tra di cijas po sta þuo èiø Mi la no te at re “La Sca la” “par ve þë” V.No rei ka, V.Dau no ras, G.Kau kai të, I.Mil ke vi èiû të.

Ka ted ros is to rijoje di de lá vaid me ná su vai di no il ga me tis ka ted ros ve dëjas prof. Z.Pau lauskas - ta len tin gas orga niza to rius, pe da go gas, tu rëjæs gerà vo ka li næ klau sà.

Lie tu va - dai nuojan tis krað tas, tu rin tis daug gra þiø balsø. Kar tais sako ma, kad mes ga li me ruoð ti dau giau dai ni nin kø, bet, ma tyt, pri ima me tiek, kiek rei kia. Ga li me dau giau va lan dø skir ti dai ni nin kui stu den tui, ne gu kai ku rios Eu ro pos mo kyk los, bet ma nau, kad tai ir duo da re zul tatø. Sa va ran kiðkai dar nie kas nei dai nuo ti, nei gro ti pro fe sio na liu lygiu ne iðmo ko, nors sa va ran kiðkas dar bas - la bai ge ra prie mo në mu zi kui to bu lë ti. Tu ri me kla së se kon cert meis te rius, ku rie, bû da mi sa vo sri ties pro fe sio na lai, daug prisi de da prie jau nø jø dai ni nin kø ruoði mo.

Da bar prie Ope ros te at ro ati da ry ta stu dija, ku rioje dës to prof. V.Norei ka. Ten pri im ti 7 jau ni þmo nës, ku riems rei kia perei na mojo lai ko tar pio nuo pe da go go kla sës iki te at ro sce nos. Ne tru kus bus pir ma sis stu dijos dai ni nin kø kon cer tas. Te at ras þen gë þingsná link dai nuojan èio jau ni mo.

Te at re irgi vyks ta re for mos, ir èia tu ri dai nuo ti ge riau sieji. Tai gi Aka de mijos Dai na vi mo ka ted ra dir ba ir ro do ge rus re zul ta tus. Vis dël to no rë èiau pa brëþ ti, kad mû sø stu den tams dai ni nin kams trûks ta te ori niø þi niø. Ne to dël, kad jø ne su tei kia te ori niø ka ted rø pe da go gai. No riu pa pra ðy ti juos bû ti grieþ tesnius ir ne da ry ti stu den tams nuo lai dø. Pa sau ly je nie kas ne þai dþia su dai ni nin ku, ku ris pras tai orien tuoja si mu zi ki nia me rað te, blo gai skai to ar visai ne skai to ið la po, ne su ge ba grei tai iðmok ti teks to.

Kon ku ren cija to kia di de lë, kad á ne su ge ban èiojo vie tà lau kia ðim tai. Gali ma tu rë ti uni ka laus groþio balsà, bet jei ne skir si ket vir ti nës nuo að tunti nës ar ba ma þo ro nuo mi no ro, di ri gen tas tuoj pat pa dë kos ir pa kvies ki tà dai ni nin kà - gal ir tu rin tá ma þesná balsà, bet iðpru su sá. Tai gi grieþ tin ti rei ka la vi mus rei kia gal ne tiek pa èioje Aka de mijoje, kiek kon ser va to rijose, ið ku riø þmo nës atei na abso liu èiai ne pa si ruoðæ mu zi kos te orijos poþiû riu. Pri im da mi stu den tus, visa da pra ðo me jø sës ti prie for te pijo no ir pa gro ti ar ba pa im pro vizuo ti, ar ba su rink ti akordà. Ðiais me tais stojanèiø jø lau kia sol fe dþio ge bëji mø pa tik ri ni mas. Jei pa aiðkës, kad þmo gus ne mo ka skai ty ti na tø, jo balso duo me nys bus ant roje vie toje.

Muzikos barai /41

LMA - 70 metø OPEROS KATEDROS VEDËJAS, LEKTORIUS NERIJUS PETROKAS: Ákû rus Kon ser va to rijà, Dai na vi mo ka ted ra bu vo vien tisa, bet pra dëjus joje dirb ti asme ny bëms, su sijusioms su te at ru, di desná dë me sá im ta skir ti dai ni nin ko te at ri niø ge bëji mø la vi ni mui. Kuo to liau, tuo la biau ðios ten den cijos ryðkëjo, nes pats ope ros þan ras visame pa sau ly je plë tojosi re þisû ri ne kryp ti mi. Pa kan ka pa mi në ti vien K.Sta nislav skio áta kà te at ro rai dai. 1985 m. Vie noje ávy kæs “ap va lu sis sta las” ope ros klau si mais svars të ðio þan ro rai dà ir kon sta ta vo, kad te at ras vis la biau links ta á pro fe sio na laus re þisû ri nio te at ro sti lis tikà. Te at ras ka me riðkëja, ku ria si daug naujø te at rø, ir visa tai sieja si su fi nan sa vi mo klau si mais.

Kaip at ski ras pa da li nys Ope ros ka ted ra ásteig ta 1961 m., o for muojant pas ta rojo lai ko tar pio ka ted ros veik los kryp tis, stu dijø pro gra mas, pe da go gø kon tin gen tà, di de læ áta kà tu rëjo ilga me tis ka ted ros ve dëjas prof. R.Ge niu ðas. Jis pa dëjo mo der nesnius ka ted ros dar bo pa grin dus.

Mû sø misija - ruoð ti visa pu siðkà dai ni nin kà: ak to riø ar dai nuojan tá ak toriø. Sce noje in stru men tas - ne tik balsas. In stru men tas yra ir kû nas, gebëji mas val dy ti plas ti kà, tar tis, ge bëji mas ið gy ven ti vaid me ná, su pras ti, su vok ti, tikslin gai veik ti esant vie noms ar ki toms ap lin ky bëms. Ak to rystës kom plek sas, rei ka lin gas dra mos ak to riui, taip pat bû ti nas ir ope ros ar tis tui, tik jis dar tu ri pa pil do mø uþda vi niø - iðreikð ti vaid me ná balsu, dai nuojant (ope re tës þan re - ir kal bant). Èia at si ran da ir tam tik rø pro blemø, an ta go nizmo, prieðprie ðø. Bet tai nu ga lë ti ir yra mû sø uþda vi nys.

Dai na vi mo ka ted ra for muoja balsà, dai ni nin kà, at li këjà, iðma nan tá in terpre ta cijos, sti lis ti kos sub ti ly bes, o mes ðá spek trà dar la biau iðple èia me: tai ir sce nos ju de sys, plas ti ka, ko va, ðo kis, ak to riaus me nas, dra mos pagrin dai. Kol pir muosiuose kur suose dar ne su for muo ta balso tech ni ka, kol jau nieji dai ni nin kai dar ne ga li balsu iðreikð ti jiems ke lia mø uþda vi niø, la vi na me jø ak to ri næ psi cho fizi kà, nes pas mus atei na þmo nës, ne tu rintys ðio pa si ruoði mo. Pir ma sis eta pas - ak to ri nis ruoði mas, o nuo tre èiojo kur so pra de da me ðiuos ge bëji mus sie ti su dai na vi mu. Mo ky mo pro grama taip laipsniðkai ir iðdës ty ta iki ma gist ran tû ros bai gi mo.

Ope ros ka ted roje dir ba di ri gen tai, stu den tai èia pat dai na vi mà sieja su mu zi ki ne dra ma turgija. Kas tai yra mû sø pa skai ta? Prak tiðkai - tai te at ri në re pe ti cija. To dël stu den tai pra ti na mi prie te at ro at mosfe ros, at sa ko my bës, ku ri jø lau kia Ope ros te at re. Þi no ma, ma te ria li ne ba ze ne ga li me pa si gir ti. To dël bai gia mie siems egza mi nams ieðko me bû dø, kad stu den tai ga lë tø iðei ti á Ope ros te at ro ar ko kio ki to ða lies Mu zi ki nio te at ro sce nà, kur jie ga lë tø sa vo vaid me nis pa ro dy ti þiû ro vams, su si durti su jais, pajus ti, kas tai yra þiû ro vo alsa vi mas á sce nà spek tak lio me tu.

Tai vie nas ið svar biau siø eta pø, ka da daug kas pa tik ri na ma. Ne bijo me ir pa va þi në ti, kai tik ran da me ga li my bæ ar rë mëjø, nes tai pro ga pa tik rin ti sa vo pro fe sijà. Gra þu, kai su te at rais uþ si mezga pui kûs san ty kiai. Prieð po rà me tø tu rëjo me net tris skir tin gus spek tak lius trijuose te at ruose per vie nà më ne sá, dai na vo ir tie pa tys stu den tai. Bet, ki ta ver tus, ðiam kul tûri niam “de san tui” tu ri atei ti pajë gi stu den tø kar ta, nes pri va lo me de rintis ne á tai, kà no ri me da ry ti, o kas nau din ga stu dijuojan tie siems. Þvel giant á atei tá, nuo la tos lydi mo ko mojo te at ro ar stu dijos vizija.

Da bar kaþkas pa na ðaus ásteig ta prie Ope ros te at ro, bet dar bas tik pra dëtas ir mû sø ben dra dar bia vi mo per spek ty va në ra aiðki. No risi tu rë ti to ká perei na mà já laip te lá á di dþi à jà se nà, nes te at rai tu ri sa vo pro gra mà, jie savo re per tu a ro ne de ri na prie atei nan èios kar tos. Ðian dien te at ruose jau ne be ma din ga rû pin tis kad rais, to dël ky la pro ble mø. Jau nas dai ni nin kas tu rë tø aug ti, to bu lë ti, o ne bû ti iðnau doja mas, ið sunk tas ir iðmes tas kaip ne rei ka lin gas daik tas.

DIRIGAVIMO KATEDROS VEDËJAS PROF. JUOZAS DOMARKAS: Muzikos akademijoje pradëjau dirbti gráþæs po studijø Sankt Peterburgo konser vatorijoje, dësèiau dirigavimà pûtikams kaip antrà jà specialy bæ, kad ðie ágy tø elementariø dirigavimo ágûdþiø ir vëliau galëtø diriguoti puèiamø jø orkestrams ar vadovauti estrados an sam-

Muzikos barai /42

bliams. Jau tuo me tu ma èiau, kad Aka de mijai trûks ta ke le to da ly kø, kuriuos pri va lë tu me dës ty ti: tai sim fo ni nio bei ope ri nio pro fi lio di ri gen tø ir sim fo ni nio or kest ro mu ða mø jø in stru men tø at li këjø discip li nos. Dël mu ða mø jø in stru men tø ki lo daug pro ble mø, nes kla sei ásteig ti rei këjo spe cia lis to, tu rin èio aukð tà já ið si la vi ni mà. Man to ká pa vy ko pa si kvies ti ið Kije vo. Ir nors jis èia ne pri gijo, bet mu ða mø jø kla së bu vo ásteig ta, pa ruoðë me pir muosius absol ven tus, ku rie da bar jau pa tys ruoðia specia lis tus Lie tu vos or kest rams. Tà pa tá ga li ma pa sa ky ti ir apie di ri gen tus.

Ið pra dþiø fa kul ta ty viu bû du su J.Alek sa pa si kviesda vo me po vie nà studen tà. Vie nas ið pir mø jø ðios “par tiza ni nës” lai dos di ri gen tø yra An ta nas Kie viðas, da bar dir ban tis LMA Ope ros ka ted roje. Ki tas taip pat pra dëjæs stu dijuo ti di ri ga vi mà - Virgi lijus Visockas, da bar ti nis Kau no mu zi ki nio te at ro di ri gen tas. Tu rëjo me dar vie nà ki tà stu den tà, ku rie mo kë si neástei gus ka ted ros, net du stu den tus uþ sie nie èius - mask vie tá ir minskie tá.

Pas ta ra sis ðiuo me tu yra Minsko ope ros te at ro di ri gen tas.

1993 m. ástei gë me Di ri ga vi mo ka ted rà, ku ri áteisi no sim fo ni nio or kest ro ir ope ros di ri gen tø ruoði mà, ið Pu èia mø jø bei Liau dies in strumen tø ka ted rø pe rë më di ri ga vi mo discip li nà. Kar tu pra dëjo me ruoð ti ir ka ri niø or kest rø di ri gen tus - ka pel meis te rius. Tai bu vo nauja stu dijø pro gra ma, ku rià su da rë ir spe ci fi niai da ly kai - ri tu a lai, þygia vi mai ir kt.

Iðlei do me ke le tà ka pel meis te riø - du ið jø dir ba Pre zi den ti nia me Gar bës sargy bos or kest re - tai A.Ka ti lius ir E.Aliðauskas.

Ka ted roje sim fo ni ná di ri ga vi mà dës to trys pe da go gai: prof. J.Alek sa, doc. G.Rin ke vi èius ir að. Stu den tø tu ri me ne daug, bet sten gia mës, kad èia ne pa tek tø ne per spek ty viø þmo niø. Daug di ri gen tø ne ruoðia me, nes Lie tu vai tiek ir ne rei kia. Bet mû sø absol ven tai in teg ra vosi á Lie tu vos mu zi ki ná gy ve ni mà: tai M.Staðkus, M.Pie èai tis, V.Lu ko èius, V.Visockas.

Me no aspi ran tû roje stu dijuoja ir sëk min gai su B.Dva rio no mo kyk los orkest ru dir ba M.Pit rë nas, ma gist ran tû rà bai gia J.Ja nu le vi èius. Visi mû sø stu den tai jau bû na ágijæ ko kià nors mu zi ki næ spe cia ly bæ. Te oriðkai ga lima pri im ti stu den tà ir ið M.K.Èiur lio nio me nø mo kyk los, bet pa pras tai di ri gen tui rei kia ne tik te ori niø þi niø ba ga þo, bet ir bran daus màs ty mo, gy ve ni mo pa tir ties. Bû ti na ap rëp ti ne tik la bai gau sià mu zi ki næ li te ratû rà, rei kia iðma ny ti ir me nø, kul tû ros is to rijà. Ka ted roje sta þuoja uþ sienie èiø. Ðtai ðiuo me tu ma no kla sëje mo kosi Vie nos mu zi kos aka de mijos absol ven tas, ki læs ið Tai va no. Per nai pas prof. J.Alek sà sta þa vo olan das.

Abu pas mus pa te ko per SOC RATES / ERASMUS tarp tau ti niø di ri ga vi mo kur sø pro gra mà.

Ruoðiant di ri gen tus ky la pro ble mø to dël, kad Aka de mija ne tu ri tam skir to sim fo ni nio or kest ro ar ope ros stu dijos su cho ru ir or kest ru. Þi noma, tai bû tø la bai bran gios stu dijos. Be to, la bai rei kë tø pra dë ti ruoð ti ope ros re þisie rius. Gal ið pra dþiø pa na ðiu bû du, kaip tai da rë me su muða mø jø in stru men tø at li këjais ar di ri gen tais. Ope ros re þisie riø mums ne pa pras tai trûks ta. Dra mos re þisû ra, kad ir kaip dþiau gia mës mû sø re þisie riø lai mëji mais, visai kas ki ta, pa lygin ti su ope ros re þisû ra. Ir tai ne gin èy ti nas da ly kas.

FILOSOFIJOS IR KULTÛROS MOKSLØ KATEDROS VEDËJA DOC. DR. LAIMUTË JAKAVONYTË: LMA yra uni ver si te ti në aukð toji me no mo kyk la, ðis gar bin gas sta tu sas ápa rei goja su teik ti jau niems me ninin kams uni ver sa lø kla si ki ná ið si la vi ni mà. Fi loso fijos, es te ti kos ir ki tø visuo me nës gy ve ni mo sri èiø (kul tû ro logijos, re li gijo ty ros, eti kos, psi cho lo gijos, so cio lo gijos, ant ro po lo gijos, et no lo gijos, teisës, po li ti kos, lo gi kos) is to rijos ir te orijos stu dijos tei kia LMA stu den tams þiniø apie ben drà sias mokslo te orijos ir me to do lo gijos pro ble mas, spe cia ly bi nëms mu zi kos te orijos ir is to rijos stu dijoms su tei kia pla tesná kul tû ro lo gi ná ir is to rioso fi ná kon teks tà.

Pa grin di në se (ba ka lau ro) stu dijose fi loso fijos ir es te ti kos stu dijos yra pri va lo mos, jos for muoja ana li ti nio ir kri ti nio màs ty mo ágû dþius, ku ria bû ti nas prie lai das sëk min goms ki tø ben dra hu ma ni ta ri niø ir spe cia ly biniø da ly kø stu dijoms. Vy resniø jø ba ka lau ro stu dijø kur sø ir ma gist ro studijø stu den tams siû lo mas dviejø pa ko pø pri va lo mai pa si ren ka mø spe-

cia liø jø ben dra hu ma ni ta ri niø da ly kø krepðe lis su da ro mas sie kiant ne tik ið sau go ti mo ky mo pro ce so nuosek lu mà, tæs ti nu mà ir sis te miðku mà, bet ir su teik ti stu den tams de mo kra tinio pa si rin ki mo ga li my bæ, ug dy ti stu den tø ge bëji mà sa va ran kiðkai pla nuo ti ir orga nizuo ti sa vo stu dijas.

To dël pri va lo mai pa si ren ka mø da ly kø sà ra ðas nuo lat kin ta, jo po kyèius le mia stu den tø dë me sys (ar ba jo sto ka) da ly kui, spe cia ly bi niø ka ted rø ir LMA Se na to re ko men da cijos, þi no mø ða lies moksli nin kø su ti ki mas (ar ba at sisa ky mas) dës ty ti LMA, ki ti veiksniai.

Fi loso fijos ir kul tû ros mokslø ka ted ros siû lo mø da ly kø stu dijoms ke lia me kom plek si nius uþda vi nius: su teik ti stu den tams pa kan ka mai univer sa liø þi niø ir dar bo su in for ma cija ágû dþiø, kaip to rei ka lauja ben dra uni ver si te ti nio la vi ni mo kon cep cija; pa dë ti jau niems me ni nin kams visapu siðkai at skleis ti sa vo ta len tus, ge riau su pras ti me ni nin kø sa vi raiðkos ga li my bes ir naujas per spek ty vas, at si ve rian èias Lie tu vai jun gian tis á Euro pos ir pa sau lio kul tû ri nës in teg ra cijos pro ce sus, pa si tin kant glo ba lizacijos ið ðû kius; stip rin ti stu den tø so cia li nio sau gu mo jausmà, nes tu rin tys ko ky biðkà ben dra hu ma ni ta ri ná ið si la vi ni mà jau ni me ni nin kai pri rei kus ga li sëk min gai per si kva li fi kuo ti ir dirb ti bet ko ká dar bà kul tû ros sri ty je (lei dy ba, va dy ba, ad mi nist ra vi mas ir kt.). Ðiems uþda vi niams ágy ven din ti pa si tel kia me mo der niau sias peda go gi nes tech no lo gijas: be ne anksèiau siai Lie tu voje ëmë me tai ky ti kau pia mojo ba lo me to dà, pa de dan tá kom plek siðkai ir teisin gai ver tin ti stu den tø dar bo re zul ta tus, ver ti nant ne tik þi nias, bet ir pa stan gas to bulë ti, mo ty va cijà ir mo ko muosius tikslus; ka ted roje kasmet at lie ka me studen tø ap klau sas, ana lizuoja me ir ka ted ros dës ty tojø su si rin ki me ap ta riame jø re zul ta tus, - tai lei dþia at siþvelg ti á stu den tø nuo mo næ, po rei kius ir pa siû ly mus, uþbëg ti uþ akiø bræs tan èioms pro ble moms; stu den tai, be si ruoðian tys tarp tau ti niams kon kur sams ar tu rin tys ki tø rim tø prie þasèiø, visa da tu ri ga li my bæ dirb ti pa gal in di vi du a lø pla nà su kiek vie nu ið ka ted ros dës ty tojø; nuo 1993 m. orga nizuoja me kasme ti nes stu den tø kon fe ren cijas, skir tas fi loso fijos ir es te ti kos pro ble moms, ge riau si stu dentø mokslo dar bai pa tei kia mi Lie tu vos jau nø jø moksli nin kø kon kur sams.

Að, kaip ka ted ros ve dëja, tik rai dþiau giuosi bû da ma tarp pir mø jø, ir ne tik Lie tu voje, dës ty tojø, ku rie pe da go gi nia me dar be nau doja skait me nines tech no lo gijas: su kû riau mo ko muosius in ter ne ti nius tin kla pius sa vo dës to miems LMA kur sams, da ly va vau tarp tau ti nia me ES projek te TEST FORCES (SOC RATES-GRUNDTVIG pro gra ma) ir su kû riau pir mà já dis tanci nio mo ky mo kur sà an glø ir pran cû zø kal bo mis “Lie tu va: kul tû ra ir kasdie ni nis gy ve ni mas”; ið ðe ðiø LMA siû lo mø kur sø uþ sie nio kal bo mis tarptau ti niø stu den tø mai nø SOCRATES / ERASMUS pro gra mos da ly viams vie nà kur sà pa siû lë Fi loso fijos ir kul tû ros mokslø ka ted ra.

LMA Fi loso fijos ir kul tû ros mokslø ka ted roje dës to daug þi no mø Lie tu voje ir pa sau ly je moksli nin kø ir pe da go gø, aka de mi niø àþuo lø paunksmëje au ga gra þus at þa ly nas: dvi pir ma ei lë se pa rei gose ka ted roje dir ban èios dës ty tojos 2000 me tais sëk min gai ap gy në hu ma ni ta ri niø mokslø (fi loso fija) dak ta ro diser ta cijas, dar vie nos dak ta ro diser ta cijos gy ni mas pla nuoja mas ki tà met. Ga li ma tik dþiaug tis, kad su kur tas Fi loso fijos kul tû ros mokslø ka ted ros mo de lis, kai pri va lo mai pa si ren ka mus kur sus dës to vizi tuojan tys dës ty tojai, kol kas (kol lais vos rin kos dësniai Lie tu vos ðvie ti mo sis te moje ne vei kia ir gar siau si moksli nin kai pa siðven tëliai su tin ka dës ty ti uþ sim bo li ná at lygá) tik rai pa si teisi no ir lei dþia pa èio mis ne pa lan kiau sio mis eko no mi në mis sà lygo mis pa siek ti pui kiø pe da go ginio dar bo re zul ta tø: ka ted ra siû lo LMA stu den tams di de lá skai èiø pa siren ka mø ben dra hu ma ni ta ri niø kur sø, ku riuos dës to tik pri pa þin ti Lie tuvoje ir pa sau ly je kon kre èios sri ties moksli nin kai, ka ted ros orga niza ci nio dar bo pa ty ri mà pe ri ma ki tos Lie tu vos aukð tosios mo kyk los.

Kasmet dau gëja stu den tø, ku rie pa si ren ka ir lan ko dau giau kur sø, ne gu yra pri va lo ma, tai liu dija juos su pran tant, kad mû sø ka ted ros siû lo mi da ly kai ne tik ádo mûs, bet ir nau din gi, kad LMA stu den tams suteik ta uni ka li ga li my bë asme niðkai ben drau ti su gar siau siais mû sø ða lies in te lek tu a lais. Vis daþniau spe cia ly bi niø ka ted rø ve dëjai pa reiðkia no rà da ly vau ti su da rant ba ka lau rø ir ma gist rø ben dra hu ma ni ta ri niø stu dijø pro gra mas. Visa tai lei dþia su op ti mizmu þvelg ti á atei tá.

KALBØ KATEDROS VEDËJAS, LEKTORIUS LEONAS KIÞLA: Atkûrus Lietu voje nepriklausomy bæ, at sirado naujø studijø, profesiniø galimy biø ir, þinoma, iðaugo uþsienio kalbø poreikis. Studentai, atëjæ ið vidurinës mokyk los, turi vienà bendrà bruoþà - jie nemoka arba silpnai moka dirbti su specialy bës literatûra, nes mokyk lose bendrinës kalbos mokoma remiantis adaptuotais tekstais. Geresni studentai ateina turëdami geresnes kalbos þinias ir gebëjimus, bet mokantis uþsienio kalbø galimi ávairûs moky mosi ar ávairûs kalbø mokëjimo lygiai. Pastaraisiais metais koreguojant studijø programas, uþsienio kalbø programos apimtis bu vo sumaþinta - tai padary ta be veik visose Lietu vos aukðtosiose mokyk lose. Prieð keletà metø LMA uþsienio kalba bûdavo dëstoma tris kur sus, t.y. ðeðis semestrus po 4 savaitines valandas, o dabar dëstoma vienerius metus, t.y. du semestrus po 2 savaitines valandas. Gerai, kad uþsienio kalba priklauso lais vai pasirenkamiems daly kams, tad tie studentai, kurie nori, gali savo þinias tobulinti. Ir tokiø at siranda gana daug.

Vadinasi, pri valomosios dviejø semestrø programos nepakanka. Muzikos akademijoje uþsienio kalbø poreikis kiek kitoks, nes, be tradiciniø anglø, vokieèiø ir prancûzø kalbø, dainavimo specialy bës studentams dëstoma italø kalba. Jie turi at skirà programà, kuri nebu vo koreguojama, nebu vo maþinama. Italø kalba dëstoma ket verius metus, t.y. aðtuonis semestrus po 4 savaitines valandas. Be to, dainininkams reikia ir ispanø, prancûzø, vokieèiø kalbø pagrindø. Todël jie sudaro didþià jà daugumà studentø, besimokanèiø uþsienio kalbø kaip lais vai pasirenkamà daly kà. Dþiugu, kad ávairiø specialy biø studentai domisi uþsienio kalbomis, nes jiems tai ak tualu. Muzikologijos specialy bës magistrantai ir vargonininkai mokosi loty nø kalbos.

Esama nuomonës, jog uþsienio kalbà þmogus turi iðmok ti dar mokykloje. Deja, prak tika rodo kà kita. 1995 m. Europos Tary ba priëmë rekomendacinio pobûdþio nutarimà, kad Europos Sà jungos gy ventojai turëtø mokëti savo gimtà jà ir bent dvi uþsienio kalbas. Kadangi mes orientuojamës á Europà, tai uþsienio kalbø poreikis tik rai neturëtø maþëti. Katedroje nëra rusø kalbos specialistø, ir ði kalba Akademijoje nedëstoma. Bet dabar tinis jaunimas rusø kalbà moka vis silpniau. Gal ateityje kils bûtiny bë dësty ti ir rusø kaip uþsienio kalbà?

KÛNO KULTÛROS CENTRO VEDËJA, LEKTORË TERESË BITIENË: Mû sø cen tro ið ta kos sie kia 1945 m., kai bu vo ákurta Vil niaus kon ser va to rija. Ta da fizi nio la vi ni mo kur sà ve dë ka ri nio ren gi mo dës ty tojai. Vë liau ákur tos at skiros spor to sekcijos, á ku rias bu vo kvie èia mi tre ne riai.

Nuo 1955 m. fizi nio la vi ni mo ir spor to va do ve ta po B.Kilðauskie në, il gà lai kà va do va vu si ir 1964 m. ákur tai Fizi nio la vi ni mo ka ted rai.

Spor tas Mu zi kos aka de mijoje bu vo mëgs ta mas ir kul ti vuoja mas visà lai kà. Aiðku, bu vo stu den tø ir pe da go gø, abejin gø ðiai sri èiai, bet bu vo ir di de liø aist ruo liø. 1957 m. ákur ta al pi nizmo sekcija. Jai va do va vo tuo met dar stu den tas, o da bar gar sus cho ro di ri gen tas R.Zda na vi èius. Ðiai sekcijai pri klau së ir Pa bal tijo èem pio nas, da bar ti nis LMA rek to rius prof. J.An tana vi èius, da bar þy mûs muzi kai J.Jurge lio nis, A.Gu èas, P.Kon cë, R.Misiuke vi èius. Al pi nizmo sekcija nu stojo egzis tuo ti, kai þy mûs al pi nis tai bai gë Aka de mijà.

Aka de mijos stu den tai më go krepði ná, já sëk min gai þai dë S.Son deckis, vë liau - R.Bal èiû nas, G.Bud rei ka, G.Na vickas, dar vë liau - R.Sa bu lis, D.Mer ti nas, A.Anu sauskas, V.Gab rë nas, R.Mer ke lys ir kt. Mû sø stu den tø krepði nin kø ko man da bu vo ir sà jun gi nës spar ta kia dos nu ga lë toja. Krepði nio sekcijoje tre ni ra vosi ir mergi nø.

1963 m. bu vo su for muo ta vy rø ir mo te rø tin kli nio ko man da, ku rioje þai dë F.Bajo ras, R.Bui vyda vi èius, V.Ge ru lai tis, U.Ja gë lai të, N.Ma meniðkie në, A.Ado mai ty të. LMA do cen të smui ki nin kë U.Ja gë lai të stu dijø me tais ak ty viai þai dë bad min to nà, bu vo ant roji Lie tu vos ra ke të. Pir mà ja

Muzikos barai /43

LMA - 70 metø Lie tu vos me ni nës gim nas ti kos spor to meist re 1968 m. ta po J.Ðniukð taitë-Kuo die në.

Negalime nepaminëti LMA studentø, tapusiø þy miais spor tininkais.

Tai akordeonininkë A.Mocke vièiûtë - leng vosios atletikos spor to meistrë, daugkar tinë Lietu vos èempionë, bei gar sus krepðininkas M.Budzinauskas, studijavæs Puèiamø jø instrumentø katedroje.

Papûtus per tvarkø vëjams, reformos neaplenkë ir Fizinio lavinimo katedros, vëliau pavadintos Kûno kultûros katedra, o po keleriø metø reorganizuotos á Kûno kultûros centà.

Nors Akademijos spor to bazë tiesiog skurdi, taèiau spor tinis darbas nenutrûksta. Vyksta aerobikos bei ritminës gimnastikos, krepðinio, bendrojo fizinio pasirengimo, stalo teniso treniruotës, daly vaujama ávairiose var þybose. Ypaè ðauniai pasirodo leng vaatleèiai: kroso var þy bose savo grupëje - daugkar tiniai èempionai, aerobikos - bronzos medaliø laimëtojai ir kt. Ávestos specialios gydomosios grupës, kuriose dirbama pagal gydomà jà fizinës kultûros programà.

Dþiugina, kad studentai domisi spor tu, lanko treniruotes, nuo jø neatsilieka ir kai kurie pedagogai, pavyzdþiui, prof. E.Ignatonis, spor tinæ formà reguliariai palaikàs visà gy venimà.

to li gra þu ne viskà ga li pa da ry ti.

Ka ted roje dir ba pa tys ge riau si ða lies te at ro, ki no, te le vizijos spe cialis tai. Rim tø spe cia lis tø atëjo ið Na cio na li nës te le vizijos. La bai dþiau giamës, kad pas mus dir ba J.La pinskai të, D.Ku ta vi èie në. Mû sø fa kul te te dar buoja si re þisie rius A.Pui pa. Ste bi me naujo ves. Ið uþ sie nio ða liø dau giau sia ben drauja me su skan di na vais. Su si pa þás tant su pran cû zø mo der niojo ðo kio lai mëji mais, la bai pa dëjo Pran cû zø kul tû ros cen tras.

Pa gal SOC RATES / ERASMUS pro gra mà vyks ta pa si kei ti mai, orga nizuojamos va sa ros stu dijos Juod kran tëje, kur 7-9 ða liø at sto vai ku ria ben drus fil mus. Tai nau din ga ne tik stu den tams, bet ir pe da go gams, ku rie da lija si pa tir ti mi. Þi no ma, mû sø dar bo sà lygos ne leng vos. Ne no rë èiau la bai skøs tis - erd ves da bar tu ri me pla èias. Rei kë tø re mon to, bet su pran ta me, kad ne viskas pa da ro ma ið kar to. Ta èiau su op ti mizmu þvelgia me á atei tá.

Fa kul te to tech ni nës ga li my bës kei èia si, ge rëja. At si ran da vis di desnis spe cia lis tø po rei kis, ávai resnis da rosi ben dra vi mas su pa sau liu, dau giau tu ri me sa vi raiðkos ga li my biø, ne bë ra uþda ru mo, dës ty tojai ir stu den tai ga li ið vyk ti ki tur, pas mus jø taip pat ga li at vyk ti. Visa tai iðple èia spe cialis tø ren gi mo ga li my bes.

TEATRO IR KINO FAKULTETO DEKANË DOC. DR. ONA PAKËNIENË:

VAIDYBOS IR REÞISÛROS KATEDROS VEDËJAS DOC. VLADAS BAGDONAS:

Fa kul te to pa grin das - LMA Ak to ri nio meist riðku mo ka ted ra, ku rios 50-me tá ne se niai pa mi nëjo me. Pir mieji ka ted rai va do va vo spe cia lis tai ið Mask vos A.Po lia ko vas ir N.Sikèi nas. Po to per 30 me tø ðá dar bà dir bo prof.

I.Vaiðy të. At si ra dus Lie tu voje te le vizijai, ka ted roje bu vo pa ruoð tos ke tu rios te le vizijos re þisie riø lai dos. Fa kul tetas ásteig tas 1991 m., nes Lie tu vai at kû rus ne pri klau somy bæ daug spe cia lis tø rei këjo pra dë ti ruoð ti pa tiems, ku riø anksèiau Lie tu voje ne reng da vo: jau ni mas vykdavo stu dijuo ti á Mask và ar Le ning ra dà. Ástei gus fa kul te tà, pra dþioje bu vo dvi ka ted ros - Vai dy bos ir re þisû ros bei Me no is to rijos ir te orijos. 1993 m. ásteig ta Ki no ir TV re þisû ros ka tedra. Fa kul te tas la bai ið au go, ja me mo kosi apie 250 stu den tø. Fa kul te tas ypa tin gas tuo, kad èia pra dë ti ruoð ti spe cia lis tai, ku rie anksèiau ne bu vo ruoðia mi. Tai te at ro, gar so, ki no re þisie riai (tik ma gist rantû ra), TV ir ki no ope ra to riai, va dy ba, te at ro lo gija. Da bar jau ir tose sri ty se ban do ma specia lizuo tis. Vai dy bos ka ted roje ren gia mi cho reo grafai, ak to riai-ðo këjai, pa va sa rá rink si me naujà - ak to riø su mo der niojo ðo kio spe cia liza cija kursà. Tai gi stu dijø pro gra mø tu ri me daug, jø gau sa tur bût len kia me ki tus du fa kul te tus, visos spe cia ly bës naujos. Ruoðiant pro gra mas, te ko dirb ti la bai at sa kin gai, do mëjo mës ana lo giðko mis uþ sie nio mo kyk lø pro gramo mis, kai kà pri tai kë me mû sø spe cia ly bëms.

No rë da mi ið veng ti per pro dukcijos, visø spe cia ly biø kur sà ren ka me ne kasmet. Ði taip re gu liuoja me pa reng tø spe cia lis tø pa siû là.

Girdë ti nuo mo niø, jog per daug ruoðia ma ak to riø. Per 50 Vai dy bos ka ted ros me tø pa reng ta apie 500 ak to riø. Tai në ra daug, ypaè tu rint omeny je, kad Lie tu voje vals ty bës do tuoja mø te at rø dau giau ne gu de ðimt. Turëjo me tra di cijà á vie nà te at rà pa skir ti visà kur sà. Da bar ruoðia me ak to rius pa gal te at rø uþ sa ky mus. Vil niaus ru sø dra mos te at rui ruoðia me jau treèi à jà lai dà. Tai la bai stip rus kur sas. Ðiais me tais bai gia kur sas, ku rá ruoðëme Aly taus sa vi val dy bës te at rui. Tai vie nin te lis Lie tu voje pro fe sio na lus sa vi val dy bës te at ras. Ruoðia me gru pæ “Keis tuo liø” te at rui, Ðiau liø te atrui. Bu vo ásteig tas kur sas Ute nos pra ðy mu, ta èiau mies tas ne su ge bëjo ágy ven din ti ðios idëjos. Da lis kur so jau nuo liø ási dar bi no Pa ne vë þio te atre.

Stu dijø pro gra moms ke lia mi di de li rei ka la vi mai, nes jas rei kia siau rinti, ma þin ti, pa lik ti dau giau lai ko sa vi ruoðai. Tai la bai su dë tin ga, nes argi áma no ma pa ruoð ti me ni nin kà per ket ve rius me tus, ku ris atei na pas mus ið mo kyk los suo lo, su sep ty niais mo du liais, dës tant tik sep ty nis da ly kus, be pe da go go prie þiû ros? Dau gy bë te ori niø, prak ti niø da ly kø: spe cialy bë, sce nos ju de sys, dai na vi mas, sce nos kal ba. Re þisie riø stu dijø progra mose taip pat daug ko at sisa kë me. Bet reng ti spe cia lis tà da rosi vis su dë tin giau. Mu zi kai jau tu ri spe cia ly bi ná ren gi mà, o mû sø stu den tams sun kiau, jø dar bo ap im tis ge ro kai di desnë. Sa va ran kiðkai, be prie þiû ros

Vie na aiðku, kad mums rei kia prisi tai ky ti prie tø sà lygø, ku rios da bar egzis tuoja Lie tu voje, prie rin kos eko no mi kos sà lygø, ir mes tai më gi na me da ry ti. Da bar në ra jo kios bû ti ny bës ir netgi në ra sà lygø rink ti ak to riø kur sà vien tam, kad jis bû tø su rink tas, kad jis kur nors ka da nors bai gæs ið sisklai dy tø. Da bar su pran ta me, kad tik tiksli niai kur sai, t.y. tie, ku riø rei ka lauja kon kre tûs te at rai, yra áma no mi, ir ma nau, kad ði tos po li ti kos lai kysi mës ir to liau. Pir miau sia ir pa tys bû si me ra mûs, an tra - mes þi no me, jog dir ba me darb da viui. Mes pa tys taip pat tar si esa me bû si mieji darb da viai ðiems stu den tams, ir jie þi no, dël ko mo kosi. Ne þi nau, ar èia visos LMA nuosta ta, bet ma nau, kad mû sø ka ted ros nuosta ta ðiuo at veju ga në ti nai uni ka li. Þi no ma, no rë tø si, kad viskas bû tø tru pu tá ge riau. Ne dël visø tø raðtiðkø da ly kø, sa ky kim, pro gra mø, ir taip to liau - jas ga li ma pa ra ðy ti ir jas ga li ma më gint ágy ven din ti. Bet to mis sà lygo mis, ku rias tu ri me da bar, jas ágy ven din ti ga na sun ku. Mes tik rai ne tu ri me nei rim tos tech ni nës ba zës, nei to kiø pa tal pø, ku rio mis ga lë tø pa si dþiaug ti stu den tai. Jie yra nai vûs ir atei na ne þi no da mi, kaip tu rë tø at ro dy ti, sa ky ki me, Mo ko ma sis te at ras. Jiems Mo ko ma sis te at ras at ro do toks, ko ká jie ma to mû sø 5 audi to rijoje. Ir gal bût jie to ká Mo ko mojo te at ro vaizdà ið si neð á gy ve ni mà.

Bet Mo ko ma sis te at ras tu ri bû ti ki toks. Að þi nau, koks jis tu rë tø bû ti.

To dël net ir dir bant su stu den tais, ði min tis nuo lat sto vi uþ nu ga ros, ji nuo la tos sle gia.

Ki ta ver tus, ne aiðku, dël ko kios prie þas ties - ar dël mû sø lie tu viðko iden ti te to, ar dël mû sø lie tu viðko cha rak te rio, ar dël ko kiø nors pa sau lio te at rø kriziø - lie tu viø te at ras ta po áþy mus. Ir èia, be abejo, di dþiau sià reikðmæ tu ri mû sø re þisie riø E.Ne kroðiaus, R.Tu mi no, J.Vait kaus, O.Kor ðuno vo lai mëji mai. Bet tuose spek tak liuose vai di na ak to riai, bai gæ mû sø Aka de mijà. Ka daise jie iðëjo tam tik rà mo kyk là ir ágijo tam tik ros pa tirties. Mes, toji mo kyk la, jø su ge bëji mus tar si mak si ma liai panau dojom, kad paskui jie ga lë tø jais pa ten kin ti þy miau sius mû sø re þisie rius, ku riø spek tak liai de monst ruoja mi ávai riuose pa sau lio krað tuose. Va di na si, kokiu aspek tu be þiû rë tum, mo kyk la rei ka lin ga ir dir ba visai ne blo gà dar bà su stu den tais.

Tech ni në, ma te ria li në ba zë la bai svar bu. Bet svar bu ir tai, kaip pats pe da go gas þiû ri á mo ki niø ruoði mo pro ce sà. Jei gu jis á tai þiû ri rim tai, tai visi tie kliu vi niai nie kuo dë ti. Pe da go gas tu ri nu teik ti stu den tà mo ky tis.

Ir, aèiû Die vui, jie mo kosi.

Muzikos barai /44

MENO ISTORIJOS IR TEORIJOS KATEDROS VEDËJA DOC. DR. RAMUNË MARCINKEVIÈIÛTË: LMA Meno istorijos ir teorijos katedra ákur ta 1991 m.

Iki 2002 m. jai vadovavo profesorë habil. dr. Irena Aleksaitë. Bûtent profesorës iniciaty va 1995 m. katedroje pradëta vykdy ti teatrologijos studijø programa. Sovietmeèiu teatro istorikai ir kritikai studijavo Rusijos aukðtosiose teatro mokyk lose. Tik po Nepriklausomy bës atkûrimo, at siþvelgus á valsty bës kultûros per spek ty vas, Lietu voje pradëti rengti teatrologai. Lietu vos muzikos akademijoje teatrologijos studijø programa at sirado neat sitik tinai, nes ði aukðtoji mokyk la yra pagrindinë teatro meno specialistø rengëja. Todël teatrologijos programos natûraliai iðaugo tam parengtoje terpëje, kur jau bu vo sukauptos reikalingos þinios ir per sonalas. Meno istorijos ir teorijos katedroje dirba tik rai geri savo srities þinovai, ávairiø kar tø teatrologai bei kitø bedrahumanitariniø disciplinø dësty tojai.

Visi pagrindiniai teatrologijos programos dësty tojai ak ty viai reiðkiasi teatro mokslo ir kritikos pasaulyje. Kaip specialistai jie ver tinami ir uþ Lietu vos muzikos akademijos ribø, nes yra parengæ fundamentalias teatro istorijos monografijas bei susijæ su gy và jà teatro tradicija, ak tualià ja teatro prak tika. Lankomasi tarptautiniuose teatro festi valiuose, forumuose, bendradarbiaujama su ávairiø ðaliø teatro meno periodiniais leidiniais.

Teatrologijos studijø programa vykdoma kas ket veri metai. Pirmoji teatrologø laida iðleista 1992 m., antroji - pagrindines studijas baigs 2003 m. Bûtent toks studijø periodiðkumas liudija at sakingà katedros poþiûrá á savo misijà, studijø koky bæ bei darbo rinkos realijas. Aki vaizdu, kad katedros studentai sëk mingai adaptuojasi profesiniame pasaulyje. Dar studijuodami jie ak ty viai reiðkiasi þiniask laidoje, vykdo teatro istorijos ty rimus, ágyja teatro vady bos patir ties. Bu væ ir dabar tiniai katedros studentai dirba teatruose (Valsty binis Jaunimo teatras, Vilniaus maþasis teatras), Kultûros, filosofijos ir meno institute, Lietu vos kultûros ministerijoje, valsty binëje Lietu vos tele vizijoje, agentûroje BNS, Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centre. Institucijø ávairovë liudija katedros diplomantø pasirengimà kûry biðkai pritaiky ti ir realizuoti studijø metø ágy tas þinias bei profesinius ágûdþius.

Meno istorijos ir teorijos katedra - jauna ir dinamiðka, at vira naujoms studijø per spek ty voms, siekianti glaudaus ryðio tarp ak tualios teatrinës prak tikos ir mokslinës, akademinës veik los.

KINO IR TV KATEDROS VEDËJA DOC. JANINA LAPINSKAITË: Kà tik ðventëme katedros deðimtmetá, bet vis dëlto norisi paklausti, ar tik rai ðiai katedrai tik deðimt metø, nes tele vizijos reþisûros specialy bë at sirado Ak toriaus meistriðkumo katedroje 1970 m., ir að pati esu ðio kur so absolventë. 1975 m. be veik visas kur sas atëjo dirbti á Lietu vos tele vizijà. Iki 1993 m. kas penkeri metai bu vo renkami tik reþisieriø kur sai. O paskui gy venimas parodë, jog reikalingi ir tele vizijos operatoriai, ir gar so reþisieriai. Todël ir bu vo ásteigta katedra. Ji vadinasi Kino ir tele vizijos reþisieriø katedra, nes jos absol ventai nëra labai konkreèiai reglamentuojami dirbti tik tai tele vizijoje arba kine. Tai labai platus profilis, o kita ver tus, rengti studijø programà, kad studentai bûtø paruoðti dirbti ir kine, ir tele vizijoje, bu vo sudëtinga. Ir jei, paþinodami kino situacijà, suprantame, kad tai ganëtinai brangus menas, tai ir studentø rengimas susiduria su finansinëmis problemomis. Tai gana brangios studijos, susijusios su technika, laboratorijomis. Pavyzdþiui, kino laboratorijos Lietu voje ið vis nëra. Galime gauti kino juostà kaip labdarà ir filmuoti, ruoðdami kino specialistà, taèiau jos apdorojimas uþsienyje labai brangus. Ðtai èia mums tenka laviruoti ir moky mo programoje, kad studentas bûtø paruoðtas rengti laidas tele vizijoje ir sy kiu mokëtø dirbti kine. Tai nëra profiliavimo klausimas, studentas tiesiog ruoðiamas ek rano reþisûrai, ek rano dramaturgijai. O paskui - kaip likimas lemia. Man graþu, kad, ko gero, 99% mûsø absol ventø dirba pagal specialy bæ. Ir nebûtinai jie turi tapti þy miais kino ar tele vizijos reþisieriais: dirba reklamoje, vienoje ar kitoje tele vizijoje.

Katedra nëra perpildy ta, bet abiturientø problema ta, kad kiek vienos specialy bës kur sas renkamas kas ket veri metai. Todël jauni þmonës labai nusi vilia, suþinojæ, kad stojamø jø egzaminø á iðsvajotà jà specialy bæ teks lauk ti dar trejus metus. Bet jei pasiryþ tume kasmet rink ti visø specialy biø kur sà, kiltø perprodukcija, kita ver tus, stigtø technikos ir materialinës bazës, tai bûtø nedora ir studentø at þvilgiu. Mes galime daug priimti, bet tinkamai paruoðti - ne.

Pagrindinë mûsø techninë bazë yra èia, mûsø fakultete. Anksèiau mums padëdavo Lietu vos tele vizija, o dabar, vykstant komercializavimui, paramos negauname. Turime kamerø. Padeda pagal SOCRATES / ERASMUS programà vykstanèios vasaros stovyk los, galime sustiprinti savo techninæ bazæ. Ðiemet daug vilèiø siejame su gar so reþisûra, tai bûtø didelë investicija á gar so technikà. Ir nors techninë bazë itin svarbi mûsø specialy bei, vis dëlto esu tos nuomonës, kad jei bus panaudota pati geriausia technika, tai dar nereiðkia, kad bus sukur tas pats geriausias filmas. Þinoma, galëtume siaurinti studijø programas, ugdy ti labai siauros pakraipos specialistà, iðmokydami já tik amato. Bet èia ne amatø mokyk la, èia aukðtoji mokyk la, todël turime formuoti meninæ asmeny bæ.

KAUNO FAKULTETO PROREKTORIUS PROF. RAMUTIS ÈEPINSKAS: LMA Kauno fakultetui Akademijos jubiliejus - dviguba ðventë. Juk ði aukðtoji mokyk la bu vo ásteigta Kaune.

Tarpukario Lietu voje ji ir Valsty bës teatras bu vo pagrindiniai ne tik Kauno, bet ir ðalies muzikinës kultûros þidiniai.

Karas, pokario tremtys iðblaðkë inteligentijà. 1949 m. sujungus Kauno ir Vilniaus konser vatorijas ir perkëlus Operos teatrà á Vilniø, Kauno muzikinis gy venimas neteko gy vumo. Mieste likæ muzikai profesionalai dar palaikë aukðtà Kauno deðimtmetës muzikos mokyk los lygá, bet ilgainiui prigeso ir jos ðlovë. Augo pramonë, o muzikinis gy venimas darësi vis vangesnis.

Su Atgimimo banga kilo ir idëja atkur ti Kaune Vy tauto Didþiojo univer sitetà bei Kauno konser vatorijà - kaip fakultetà. 1989 m. rugsëjo 1 d. Kauno fakultetas pradëjo savo gy venimà su 17 naujai priimtø ávairiø specialy biø studentø. Antraisiais mokslo metais jau ëmë formuotis katedros: For tepijono, Styginiø, Puèiamø jø instrumentø, Choro dirigavimo, Dainavimo, Muzikos teorijos ir istorijos, Bendrojo for tepijono ir vargonø bei Muzikos pedagogikos, ruoðianèios moky tojus bendrojo lavinimo vidurinëms mokyk loms. Ðiuo metu Kauno fakultete nuolat studijuoja apie 210-220 studentø. Turime ðeðias specialy bines ir dvi bendràsias katedras.

Fakultete yra du chorai, puèiamø jø instrumentø ir kamerinis orkestras. Per 14 savo gy vavimo metø iðleidome apie 200 absol ventø, fakulteto pedagogai paruoðë 19 ðalies ir tarptautiniø konkur sø laureatø. Studentai pagal SOCRATES / ERASMUS programà vyksta trumpø jø studijø á uþsienio ðaliø aukðtàsias mokyk las. Turime brandø pedagogø kolek ty và, bet dalis jø dar vaþinëja ið Vilniaus.

Galime pasidþiaugti, kad Kauno fakultetas suak ty vino miesto muzikiná gy venimà, parengë specialistø Kaunui ir jo apskrièiai. 92% mûsø absolventø dirba pagal specialy bæ. Vykdomas studijø programø apimèiø maþinimas, nepakankamas finansavimas neigiamai at siliepia ir mûsø veik lai.

Taèiau Kauno fakultetas jau árodë savo gy vy bingumà bei reikalingumà miesto ir ðalies kultûriniam gy venimui. n Parengë Auðra MOTUZIENË

Muzikos barai /45

Sukaktis

Algirdo RAKAUSKO nuotr.

Ne antrieji, o pirmieji namai Justa ADOMONYTË-ÐLEKAITIENË

Vasario 16-àjà, Lietuvos valstybës atkûrimo dienos proga, Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus Jus apdovanojo Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino ordino medaliu... Ðis apdovanojimas man tikrai netikëtas. Apie mokyklà daþnai kalbama, mûsø pedagogai dirba daug ir nuoðirdþiai, mes koncertuojame ir vaikø darþeliuose, ir didþiausiose salëse: Kongresø rûmuose, Operos teatre, Nacionalinëje filharmonijoje. Po koncertø iðgirstame daug gerø þodþiø, bet kokio nors aukðtesnio ávertinimo neturëjome. Toks apdovanojimas reiðkia, kad valdþios institucija pagaliau pamatë, kà mes darome. Pastebëjo ne tik mûsø, pedagogø, bet ir visos muzikos mokyklos darbà. Ðá faktà að suvokiu tiesiog kaip muzikinio ðvietimo sistemos ávertinimà, nes tokiø apdovanojimø mûsø srityje bûna retai ir maþai.

Dirbti direktore man labai lengva, nes turiu bûrá bendraminèiø, kurie man pritaria, manim tiki ir man neleis suklupti. Ðis ordinas - tai viso mûsø puikaus kolektyvo ávertinimas, nes joks vadovas be savo bendraminèiø negalës nieko pasiekti, jis bus bejëgis kaip karvedys be kariaunos.

Muzikos barai /46

Dþojos BARYSAITËS nuotr.

K

ai darbai veja darbus - laikas bëga nepastebimai. Ðá pavasará Vilniaus Balio Dvariono deðimtmetë muzikos mokykla mini 55-eriø metø sukaktá. Mokyklos iisstorija, tø dienø prisiminimai, nuotaikos, mintys iðsamiai apraðytos 1998 metø “Muzikos barø” 7-8 numeryje. Per penkerius metus vël nuveikta daug. Tad ðiandien kalbamës su mokyklos siela direktore LAIMUTE ONA UÞKURAITIENE.

Senosios muzikos ansamblis “Flautino”

Vasario 16-osios proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino ordino medaliu apdovanojo Laimutæ Onà Uþkuraitienæ, Vilniaus Balio Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos direktoræ

Kokie naujausi mokyklos veiklos barai?

Kiekvienai motinai pagrandukas vaikas mylimiausias, taigi mokyklos moksleiviø simfoninis orkestras - mano didþioji meilë. Orkestras, sëkmingai startavæs 4-ajame ir 5-ajame “Didþiajame muzikø parade”, be daugybës koncertø, pradëjo rengti net tarptautinius projektus. Praeità vasarà kartu su Monchengladbacho (Vokietija) miesto jaunimo simfoniniu orkestru koncertavo Klaipëdoje ir Vilniuje, Ðv. Jonø baþnyèioje, o vëliau sëkmingai gastroliavo Vokietijoje. Dþiaugiuosi orkestro pedagogais - tai dirigentas Modestas Pitrënas, vadovai Tatjana Kuc, Artûras Alenskas, Vilius Pocius, Saulius Auglys ir Arvydas Barzinskas. Neseniai iðleista mûsø orkestro kompaktinë plokðtelë. Ji buvo pristatyta Arsenale vykusiame kalëdiniame koncerte, po kurio maestro Juozas Domarkas pakvietë

moksleiviø simfoniná orkestrà koncertuoti Nacionalinëje filharmonijoje.

Mokykloje ásteigtas naujas Europos integracijos skyrius (vedëjos Vaiva Blaþienë ir Vilmantë Aleksienë). Esame uþmezgæ ryðius su beveik visomis Europos ðalimis, tæsiame ankstesnius tarptautinius projektus ir kuriame naujus. Ið tokiø jau ágyvendintø projektø paminëèiau mokyklos pedagogø kamerinio orkestro (ðiemet ðvenèianèio 30-metá) bendradarbiavimà su orkestru ið Danijos “Copenhagen Amateur Symphoniker” bei orkestru “Bonner Orchesterverein” (Vokietija). Su pastaruoju pedagogø kamerinis orkestras koncertavo prie J.Mateikos paveikslo “Þalgirio mûðis” (projektas “Europos kultûra be vizø”).

Dalyvauju daugelyje tarptautiniø konferencijø. Ne tik domiuosi ðvietimo naujienomis, bet ir pasidalinu tuo, kas pasiekta pas mus. Gal mes ðiek tiek atsiliekam ugdydami neágalius vaikus, taèiau pastaruoju metu nuveikëme tikrai nemaþai. Jau paruoðtas mokyklos patalpø pritaikymo neágaliems vaikams projektas, turim pakankamai pasirengusiø pedagogø, dauguma jø staþavo Norvegijoje. Jau dabar su neágaliais vaikais dirba Vilmantë Aleksienë, Giedrë Adamkevièiûtë, Rita Vaiðytë, Dalia Ðakenytë. Ávairios neágaliøjø organizacijos domisi mûsø darbu. Tikimës, kad savivaldybë mums pritars ir, jei pasiseks rasti paramà, mokykloje bus unikalus skyrius, kur neágaliuosius integruosime vystytis tarp sveikø vaikø. Mûsø specialistai iðmano, kaip tai padaryti nepaþeidþiant tø vaikø psichologinio saugumo.

Mokyklos moksleiviai savo emocijas gali iðreikðti ne tik grodami, bet ir pieð-

bendravimas man nepaprastai malonus.

Psichologinis vaikø saugumas - svarbiausias mokyklos uþdavinys. Siekiame, kad èia bûtø oazë, kurioje mokiniai gerai jaustøsi.

Jûsø nuomone, koks pats pagrindinis mokyklos ypatumas?

Mokyklos vadovybë, mokytojai ir 2002-øjø metø absolventai

dami. Didþiuojuosi Dailës skyriumi, kariame dirba puikios pedagogës. Nors tai tik fakultatyvas, vaikø laimëjimai akivaizdûs: tapome laureatais konkursuose Ispanijoje, Japonijoje, mokiniø darbais gërëjosi Italijos jaunieji dailininkai. Ásidràsinæ ir patys surengëme tarptautinæ parodà. Dabar vaikai dalyvaus festivalyje “Paukðèiai ir dþiazas”, ten bus eksponuojami ir dailës kûriniai. Vaikai pieðia paukðèius, o atrinkti geriausi darbai dalyvaus aukcione ir taip galës papildyti Dailës skyriaus lëðas.

Lëðø klausimas visada labai opus...

Mes kaip ámanydami stengiamës pagerinti mokyklos materialinæ bazæ, dalyvaudami ávairiuose konkursuose. Laimëjome Atviros Lietuvos fondo konkursà ir papildëme mokyklos fonotekà. Turime puikià jos vedëjà Aidà Didþiulytæ, fonotekoje niekada netrûksta nei vaikø, nei mokytojø, besiklausanèiø áraðø.

Suremontavome Maþàjà salæ: tai jauki patalpa kameriniams koncertams bei ávairiems seminarams. Mûsø pasididþiavimas - toje salëje stovintys vargonai, kuriuos atsigabenome ið Anglijos ir ne vienerius metus ieðkojome lëðø, kad uþ juos atsiskaitytume. Padëjo ne tik Lietuvos verslininkai, bet ir Vokietijos baþnytinës bendruomenës, kurioms vargonavo Jûratë Bundzaitë. Paskutinis pirkinys - timpanø komplektas, kurá ásigijome pasinaudodami firmø konkurencija.

Mokykla garsëja ávairiø renginiø gausa, kalëdiniais koncertais...

Kiekvienais metais mokykloje bûna iðtisas kalëdiniø koncertø ciklas, taèiau Chorinio dainavimo skyriaus koncertas jau tapo tradicinis, jame dalyvauja ir miesto visuomenë, ir ambasadø atstovai. Dþiau-

giuosi, kad jau treti metai birþelio 1-àjà, Vaikø gynimo dienà, mûsø mokiniai kvieèiami koncertuoti Kongresø rûmuose.

Mokykloje yra keletas vardiniø klasiø.

Tai Edvardo Grygo klasë, ásteigta padedant Norvegijos ambasadai, bei Aldonos Dvarionaitës klasë, kurioje kaupiamas pianistës archyvas. Mums ta klasë ypaè brangi, nes Aldona su mokykla susijusi labai subtiliais ryðiais. Grodama èia, ji tarsi jausdavo Tëvo aurà, jo dvasià. Apie tai ji daþnai kalbëdavo - ir tai jà ákvëpdavo. Turime ir Balio Dvariono atminties ekspozicijà. Norëtume kompozitoriaus, pianisto ir dirigento ðimtøjø gimimo metiniø proga (2004) po tam tikros renovacijos pavadinti mûsø didþiàjà salæ jo vardu. Ði salë þinoma ne tik mokyklos bendruomenei, bet ir Vilniaus visuomenei, tad norëtøsi, kad ji vadintøsi trumpai: Balio Dvariono salë.

O kas tai yra mokyklos taryba?

Mokyklos tarybà sudaro pedagogai, tëvai ir vaikai, kurie geriausiai þino, ko jie norëtø, kas jiems patinka ar nepatinka.

Jø nuomonë mums labai svarbi. Mûsø moksleiviai nesivarþydami uþeina pas pavaduotojas ar pas mane, iðsako savo pageidavimus ar pasiûlymus. Tas betarpiðkas

Tokioje mokykloje kaip mûsø iðmokti profesionaliai muzikuoti labai svarbu, bet dar svarbiau ugdyti þmogaus asmenybæ.

Esame iðlaikæ senàsias mokymo tradicijas, kartu domimës, kas naujo vyksta pasaulyje. Labai svarbu, kad rezultatai bûtø pasiekiami ne prievarta, o per kûrybiná dþiaugsmà. Jei specialybës mokytojas pastebi, kad vaikas mëgsta improvizuoti - pasiûlo lankyti improvizacijà; o jei pedagogas mato, kad vaikas nepakankamai grakðtus, turi stuburo problemø - pasiûlo nueiti á baleto, choreografijos pamokas; o jei moksleivis puikiai pieðia - jis gali lankyti Dailës studijà. Siekiame, kad bûtø panaudojamos visos vaiko kûrybinës galios.

Vëliau jis pats nuspræs, kurioje srityje jo talentas geriausiai atsiskleis.

Daugiau kaip trisdeðimt metø dirbate muzikos istorijos mokytoja. Kas svarbiausia pedagogo darbe?

Visas mano gyvenimas prabëgo ðioje mokykloje. Dabar, uþaugus sûnui, ji man jau nebe antrieji, o pirmieji namai. Manau, kad mokytoju gimstama. Svarbiausia, kad pedagogas savo mokiná, vaikà, mylëtø ir gerbtø. Jei neturi tos meilës, kantrybës, geriau nedirbti ðio darbo. Buvai mano mokinë ir gali paliudyti, kad niekada nematei manæs susierzinusios ar supykusios. Man kiekvienas susitikimas su vaikais teikia didelá malonumà. Manau, jie tai jauèia, nes daugelis mano buvusiø mokiniø tapo mano draugais: raðo man laiðkus, uþbëga á sveèius. Tai, kad po deðimties, dvideðimties, trisdeðimties metø mokinys prisimena tave su meile - neapsakomas atpildas, dël kurio verta gyventi. Gal panaðø jausmà iðgyvena atlikëjas po labai gero koncerto?

Artëja Balio Dvariono deðimtmetës muzikos mokyklos 55-meèio sukaktis...

Ðia proga vyks daug koncertø, Teorinis skyrius rengia mokslinæ konferencijà, o geguþës 17 dienà pakviesime á Didájá jubiliejiná koncertà, kuriame dalyvaus mokyklos jaunieji atlikëjai, kolektyvai ir garsiausios lietuves operos þvaigþdës...

(Pokalbis nutrûksta: direktorei atneða laiðkà.

Ji skaito labai susidomëjusi) Ðtai, paþvelk, Tokijo naujojo miesto orkestro direktorë kvieèia vienà talentingà mûsø mokiná smuikininkà, violonèelininkà ar pianistà porà mënesiø pagroti jø orkestre... n Moksleiviø simfoninis orkestras koncertuoja Arsenale, diriguoja M.Pitrënas

Muzikos barai /47

Problemos Tomas BAKUÈIONIS LNF PRIEÐ VALS TY BËS KON TRO LÆ Jau be bai giant ruoð ti spau dai 300-àjá “Mu zi kos ba rø” nu me rá su pir mà ja “Bylos” se ri ja, vi suo me næ pri tren kë nau ja þinia: Na cio na li nës fil har mo ni jos va dovai ap skun dë Vals ty bës kon tro lës au dità Vil niaus apy gar dos ad mi nist ra ci niam teis mui, no rë da mi áro dy ti, jog LNF në ra biu dþe ti në or ga ni za ci ja. Re ak ci jø ir komen ta rø bû ta ávai riau siø: kas at vi rai juo kë si, kas pa si pik ti næ trau kë pe èiais ste bë da mie si, kur mes gy ve na me. Si tua ci ja grei èiau liûd na ir ab sur dið ka, nei ver ta juo ko, juo lab kad be veik uþ 11 tûkst. li tø LNF pa sam dë UAB “Ernst & Young Bal tic” by lai prieð Vals ty bës kontro læ ves ti. Jei gu ði su ma ið vals ty bës biu dþe to, t.y. mo kes èiø mo kë to jø lë ðø, tai ádo mu, kaip to kios ið lai dos ávar di jamos Fi nan sø mi nis te ri jos ir Sei mo tvir tina ma me LNF biu dþe te? O gal tai pa èios LNF uþ dirb tos ar su tau py tos lë ðos, skirtos kon cer ti nei veik lai plës ti?

Tei si nin kø nuo mo ne, net to kià by là lai më ju siai LNF ðiø pi ni gø në vie nas teis mas ne pri teis tø ir ne grà þin tø. 11 tûks tan èiø - tai treè da lis do ta ci jos, pavyz dþiui, Kur ðiø ne ri jos fes ti va liui.

LNF TEI SI NIO STA TU SO PRO BLE MA Ið tie sø LNF tei si nio sta tu so pro blemà pri pa þi no ir vals ty bës kon tro lie riai sa vo au di to ið va do se, ta èiau Vals ty bës kon tro lë tam ir eg zis tuo ja, kad au di tà vyk dy tø va do vau da ma si eg zis tuo janèiais ásta ty mais, ne svar bu, ar jie bû tø to bu li, ar ne vi sið kai. Pa ga liau to bu lø ásta ty mø var gu ar kur nors pa sau ly je ras tu me. Ma nau, dar tiks liau esa mà si tua ci jà ávar di jo Kul tû ros ir me no ta ry bos na rys kom po zi to rius Faus tas La të nas.

Jo ma ny mu, LNF, be jo kios abe jo nës, yra biu dþe ti në or ga ni za ci ja, ta èiau kaip ir vals ty bës do tuo ja mi te at rai balan suo ja tar si “ant pei lio að me nø”, kai kal ba ma apie fi nan si nës at skai to my bës tvar kà, ku ri në ra iki ga lo su re gu liuo ta.

Ta èiau teis mi niu bû du kves tio nuo ti Vals ty bës kon tro lës au di to ið va das, suke liant kon flik tà su ðia ins ti tu ci ja, ma þø ma þiau siai ne pro tin ga. Kaip di plo ma tiðkai pa þy më jo F.La të nas, “bet koks lais vas sta tu so trak ta vi mas su da ro ga li my bes laisviems po el giams”.

No ro mis ne no ro mis, ri zi kuo jant pakar to ti “By los” 1-osios se ri jos tei gi nius, kri ti kos ie tys vël kryps ta á Kul tû ros minis te ri jà, ku ri tie sio giai at sa kin ga dël to, kad ne ávyk dë 1998 m. Vy riau sy bës

Muzikos barai /48

Filharmonijos byla (2) Interesai ir ambicijos

pa ve di mo pa reng ti ásta ty mø pa tai sas, reg la men tuo jan èias LNF tei si ná sta tu sà.

Anà kart jau mi në jau, jog to kio ne reg lamen tuo to sta tus quo ið lai ky mas bu vo pa ran kus “gru pei drau gø”, kad tu rë tø “lais vø po el giø” ga li my bæ. F.La të nas pri mi në, jog á Sei mo pa va sa rio se si jà svars ty mui yra átrauk tas nau jai pa ruoðtas Te at rø ir kon cer ti niø or ga ni za ci jø ásta ty mas. Jo ma ny mu, “jei gu kul tû ros mi nist rë ak ty viai ði to im sis, ásta ty mà tu rësi me, tik ne þi nau, kà jis mums re a liai duos, nes da bar ti në mis sà ly go mis jo bû ti ny bë atkrin ta, ka dan gi yra pa si rin ki mas. Ásta ty me nu ma ty ta, kad ðios ástai gos ga li bû ti vie ðos, biu dþe ti nës, per so na li nës. Fil har mo ni ja ir Ope ra rink sis, aið ku, vie ðosios ástai gos kelià, vi si vals ty bi niai dra mos te at rai vei kiausiai - biu dþe ti nës... Tà pa tá ga li ma pa da ry ti ir da bar”.

MI NIS TE RI JA: VAL DI NIN KAI AR EKS PER TAI? Va sa rio 27 d. Kul tû ros ir me no tary ba Kul tû ros mi nis te ri jo je vy ku sio je spau dos kon fe ren ci jo je pri sta të 2002 m. veik los ata skai tà, ku rio je, be ki ta ko, pa þy më ta: “Ðie me ti në je ata skai to je pri va lu pa sa ky ti ne sma giø þo dþiø. Þmonës, su si pa þi næ su mû sø ta ry bos nuo stato se api brëþ tais jos uþ da vi niais, tei së mis ir pa rei go mis, vi sai pa grás tai mus su vo kia kaip for ma liai svar biau sià vi suo me ni ná Kultû ros mi nis te ri jos eks per tà ir kon sul tan tà.

Ten ka kon sta tuo ti, kad per nai ir ðie met Kul tû ros mi nis te ri jos va do vy bë ne si ta rë su ta ry ba dël tø kul tû ros gy ve ni mo ávy kiø ir epi zo dø, ku rie bu vo kon flik tið ki ir ku riuos su po gau sûs vie ði ko men ta rai. Tai vi sa,

kas su si jæ su S.Son dec kio ið sa ky ta po zi ci ja, Kau no dra mos te at ro ir Na cio na li nës fil harmo ni jos pro ble mos, átemp ti san ty kiai su me no kû rë jø or ga ni za ci jo mis. Ta ry bai në ra de ra mai pri sta ty ta ren gia mo Te at rø ir koncer ti niø or ga ni za ci jø ásta ty mo kon cep ci ja, be pa si ta ri mo Sei mui pa teik tos Au to riø ir gre tu ti niø tei siø ásta ty mo pa tai sos, ne pa siûly ta ap tar ti Me no kû rë jø ir jø or ga ni za ci jø ásta ty mo pa tai sø, po lai ko ið gir do me apie pa ra mos jau niems me ni nin kams pro gra mà.

Ne su lau kë me þa dë to po kal bio apie Eu ro pos struk tû ri nius fon dus. Ta ry ba ne kvie èia ma á tal kà ren giant Na cio na li nës kul tû ros plët ros pro gra mà. Dël jos de rë tø tar tis ne kar tà, eta pais. Ka dan gi pa ta ria muo ju ly giu jau èia mës esà at sa kin gi uþ kul tû ros po li tikà, pri va lo me pa sa ky ti vi suo me nei, ko kie spren di mai pa da ry ti be ta ry bos kaip vi suome ni nës ins ti tu ci jos…

Aið kë ja, kad mi nis te ri ja ne su vo kia mû sø ta ry bos kaip to kio reikð min gu mo visuo me ni nës ins ti tu ci jos, ko ká pa ti mi nist ro ása ky mu yra api brë þu si ta ry bos nuo sta to se ir ko kiu jau per daug nai viai ti ki kai ku rie kul tû ros ana li ti kai. Nie kas ið val dþios, teisy bë, në ra pa reið kæs, kad ji ne reikð min ga ar kad jos ga li ma ne pai sy ti. Bet nuo mi në tø fak tø nepa si slëp sim”.

Taip skel bë ata skai ta po pie riu je, o ir kal bë da mas ta ry bos pir mi nin kas Valen ti nas Sven tic kas ak cen ta vo, kad at eity je ta ry ba tu ri kuo ak ty viau da ly vau ti spren dþiant ávai riø kul tû ros sri èiø proble mas, ypaè kai kal ba ma apie na cio nali niø me no ástai gø struk tû rà.

Ið to, kas pa sa ky ta, per ða si ke le tas ið va dø. Pir ma: pri me nant LNF ir Valsty bës kon tro lës san ty kius, ga li ma konsta tuo ti, kad bet ko kios mû sø po li ti kø

ir val di nin kø de kla ra ci jos apie tei si næ vals ty bæ, ðvel niai ta riant, yra ge ro kai pa anks tin tos, o dar tiks liau - akiø dû mimas. An tra: Kul tû ros mi nis te ri ja, kaip pa grin di në na cio na li næ kul tû ros po li tikà for muo jan ti ins ti tu ci ja, tam tiks lui yra ákû ru si daug ávai riø vi suo me ni niø struk tû rø - eks per tø ko mi si jø, ta ry bø ir pan. Ið pir mo þvilgs nio tai yra ge rai ir pa þan gu, ta èiau di dþiau sia bë da, kad tos struk tû ros, skirs ty da mos (o tai - vie na svar biø jø funk ci jø) pa ra mas ávai riems me no pro jek tams, sti pen di jas ir pa na ðiai, áklimps ta á lo biz mo liû nà, to dël kul tû ros vi suo me në je pra ran da mo ra li ná ir pro fe si ná au to ri te tà. Ki ta vertus, kul tû ros (ir ne tik) val di nin kai la bai daþ nai ne pai so eks per tø nuo mo nës ir siû ly mø, kad ir ko kie pro tin gi jie bû tø, nes pa tys at sto vau ja tam tik roms lo bisti nëms gru puo tëms, o ir kam pai sy ti kaþ ko kiø eks per tø, ku rie pa tys ne re tai sken di lo biz me…

KO VOS LAU KAS FIL HAR MO NI JA Pa ly gin ti ne se niai á pla tes næ vie ðumà ið ki lo ir Klai pë dos fil har mo ni jos is to ri ja, ku ri, ma nau, yra pa mo kan ti ir ver ta pla tes nio ap ta ri mo. Pa mo kan ti, nes ási gi li nus á vi sas ðios is to ri jos pe ri peti jas tam pa aið ku, kad dirb ti nau din gai ir efek ty viai Lie tu vo je ne ver ta, o bû ti prin ci pin gam - dar ir pa vo jin ga, nes labai leng vai ga li ne tek ti dar bo. Taip ir nu ti ko LNF sky riaus “Klai pë dos fil harmo ni ja” di rek to riui Al fon sui Vil dþiûnui, ku ris LNF ge ne ra li nio di rek to riaus E.Mik ðio ása ky mu Nr. 16K va sa rio 14 d. bu vo at leis tas ið uþ ima mø pa rei gø pagal LR DK 125 str. “ða liø su si ta ri mu”.

Ta èiau ðis “gal vos nu ë mi mas” tu ri ið ties tur tin gà prie ðis to ræ, ku ri ga na smulkiai bu vo ap ra ðy ta pra ëju siø jø me tø gruo dá Klai pë dos dien rað ty je “Va ka rø eks pre sas”. LNF va do vai, ma tyt, ne si tikë jo, kad vi suo me në je ir spau do je kils samb rûz dis dël vie ðai pa skelb to LNF sky riaus “Klai pë dos fil har mo ni ja” re orga ni za vi mo. Na tû ra lu, kad di dþiau sios re ak ci jos ir aðt riau sios po le mi kos bu vo su lauk ta pa èio je Klai pë do je, ne dvip rasmið kai skam bi nant pa vo jaus var pais, jog nai ki na ma Klai pë dos fil har mo ni ja.

Ta pro ga ko vo 3 d. LNF va do vai ið pla ti no net du pra ne ði mus spau dai ir su ren gë bri fin gà. Vie nas pra ne ði mas bu vo pa si ra ðy tas LNF gen. di rek toriaus E.Mik ðio ir Ry ðiø su vi suo me ne sky riaus va do vës I.Ta mu ty tës, o ki tà, pa si ra ðy tà tie siog LNF ad mi nist ra ci jos, þur na lis tams per skai të LNF gen. di rekto riaus pa va duo to jas ûkiui ir fi nan sams

Gin ta ras Va sa ris. Pa grin di nis pir mo jo pra ne ði mo tei gi nys - LNF ieð ko na ðesniø veik los mo de liø. E.Mik ðys tei gë: “…siek si me, kad kon cer ti në veik la ak ty vë tø ki tuo se mies tuo se, pir miau siai Klai pë do je ir Klai pë dos re gio ne. […] Áver ti nus veiklà pa aið kë jo, kad Klai pë dos fil har mo ni jo je yra su si klos èiu si itin ne sta bi li fi nan si në si tu a ci ja, ku ri grë së Fil har mo ni jos tur to pra ra di mu […] bu væs Klai pë dos fil har moni jos di rek to rius A.Vil dþiû nas ga vo pa peiki mà uþ fi nan si nës draus mës pa þei di mus ir dël ne tei së tø su tar èiø vyk dy mo. Vë liau ði dar bo su tar tis bu vo nu trauk ta ða liø su si ta ri mu” (su A.Vil dþiû nu. - T.B.).

To liau mi në ta me do ku men te tei gia ma, kad per tvar ky mai Klai pë do je uþ tik rins na ðes ná sky riaus dar bà, leis efek ty viau pa nau do ti tu ri mas lë ðas. Ant ra ja me, G.Va sa rio per skai ty ta me pra ne ði me pa teik ta ke le tas skai èiø apie Klai pë dos fil har mo ni jos fi nan sa vi mà, ke le tas, tiesà sa kant, pa dri kø fak tø apie Klai pë dos fil har mo ni jos veik là, jos reng tus 2002 m. kon cer tus ir fes ti va lá “Klai pë dos mu zi ki nis pa va sa ris”, be to, ið kel ti kalti ni mai A.Vil dþiû nui dël uþ per ma þà kai nà, ne su de ri nus su LNF va do vy be, UAB “Re kos ta” ið nuo mo tø Klai pë dos fil har mo ni jai pri klau san èiø ga ra þø, ku rie, pa sak to pa ties pra ne ði mo, bu vo su re mon tuo ti LNF lë ðo mis. Do ku men te tei gia ma, kad LNF Klai pë dos sky rius ne efek ty viai nau do jo jam skir tas lë ðas.

To liau do ku men te tei gia ma, kad 2003 m. va sa rio 14 d. A.Vil dþiû nas jo pra ðymu (jau ne be ða liø su si ta ri mu. - T.B.) bu vo at leis tas ið LNF Klai pë dos skyriaus di rek to riaus pa rei gø, o lai ki nai ei ti ðias pa rei gas pa skir tas G.Va sa ris.

Do ku men tas vai ni kuo ja mas ke ti ni mu per tvar ky mø dë ka ir to liau reng ti koncer tus Klai pë do je, at si lais vi nu sias lë ðas pa nau do jant kon cer ti nës veik los plët rai Klai pë dos re gio ne.

Tie sa, ki tø do ku men tø, pa tvir tinan èiø aukð èiau mi në tus tei gi nius ir kal ti ni mus, LNF va do vai bri fin ge þur nalis tams ne pa tei kë. Tik jau be si bai giant pra ne ði mui, LNF gen. di rek to riaus pa va duo to jas G.Va sa ris at ver të sto rà kny gà, ku rio je, anot jo, yra fi nan si nës ata skai tos apie Klai pë dos fil har mo ni jos veik là, nors tur bût ir jis pui kiai su pra to, kad per ke lias mi nu tes net pats “kie èiausias” au di to rius ten esan èio se skai èiø len te lë se var gu bau kà su pras tø… Mu ziko lo gei R.Alek nai tei-Bie liaus kie nei pa sido më jus, kur LNF ad mi nist ra ci ja bu vo anks èiau, G.Va sa ris te at sa kë, kad ad minist ra ci ja “vi sà lai kà ko vo jo ir da bar ko vo ja kiek vie nà die nà, kiek vie nà va lan dà…”

IN TE RE SØ IR PI NI GØ KO VA Maþiau á reikalo esmæ besigilinanèiam þurnalistui, tesiekianèiam paraðyti ðykðèià informacijà dienraðèiui, atrodytø viskas aiðku: Vildþiûnas - “blogietis”, nesugebëjo tvarkytis, LNF administracija su juo “kovojo” ir pagaliau já atleido, o dabar, tiesiogiai ið Vilniaus vadovaujant LNF Klaipëdos skyriui, ten muzikinis gyvenimas suklestës.

Teisybës dëlei reikia pripaþinti, kad LNF vadovai brifinge nebuvo atviri ir visos informacijos apie Klaipëdos filharmonijos reikalus nepateikë, o nuodugniau panagrinëjus visà dokumentacijà, susijusià su A.Vildþiûno atleidimu, Klaipëdos filharmonijos santykiais su LNF bei Kultûros ministerija, paaiðkëjo, kad ið esmës kaltinimai A.Vildþiûnui yra ið pirðto lauþti arba pritempti taikant “dvigubus standartus”, o pateikiami faktai apie “nuostolingà” Klaipëdos filharmonijos veiklà yra tendencingai iðkraipyti.

Vasario 6 d. buvo pasiraðytas susitarimas tarp LNF gen. direktoriaus E.Mikðio ir Klaipëdos filharmonijos direktoriaus A.Vildþiûno dël darbo sutarties nutraukimo nuo vasario 14 d., taèiau E.Mikðys ir G.Vasaris nutylëjo pikantiðkà faktà, kad tà paèià vasario 14 d. E.Mikðio ásakymu Nr. 15K A.Vildþiûnui skirta nuobauda - papeikimas, o ásakymu Nr. 16K su A.Vildþiûnu nutraukta darbo sutartis. Brifinge nutylëtas ir tas faktas, kad A.Vildþiûnui “inkriminuojama” garaþø nuomos sutartis su firma “Rekosta”, sudaryta vykdant buvusio LNF gen. direktoriaus G.Këviðo 2000 11 08 ásakymà Nr. 76. Be to, vasario 14 d. A.Vildþiûnas buvo atleistas jam sergant, apie nedarbingumà jis praneðë LNF personalo skyriui dar vasario 10 d. Darbo kodekso 131 straipsnis aiðkiai draudþia nutraukti darbo sutartá darbuotojo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu.

Brifinge nutylëtas faktas, kaip buvo maþinamas LNF Klaipëdos skyriaus finansavimas nuo 1998 m., o skaièiai iðties daug pasakantys: 1998 m. - 230,3 tûkst.

(G.Këviðo 1998 12 11 ásakymas Nr. 49), 1999 m. - 158,2 tûkst. (“Vakarø ekspresui” E.Mikðio pateiktas skaièius), 2000 m. finansavimas skirtas tik pusei metø sudarë 69 tûkst. litø (G.Këviðo 2000 02 03 ásakymas Nr. 7), kità pusæ biudþeto Klaipëdos filharmonija uþsidirbdavo pati.

E.Mikðys “Vakarø ekspresui” paaiðkino, kad 2000 m. Klaipëdos skyriaus finansavimas buvo sumaþintas dël to, kad, perdavus Filharmonijos Palangos vieðbutá Valstybës turto fondui, sumaþëjo darbo uþmokesèio ir pastatø ið lai ky mo ið laidos. Tik ne aið ku, ko kiais mo ty vais bu vo su ma þin tas fi nan sa vi mas dar 1999 m.?

Muzikos barai /49

Problemos Neþinomo Lietuvoje, bet þinomo pasaulyje orkestro, “Lietuvos simfonetë” koncerto Zagrebe programëlë

Bri fin ge G.Vasa ris tei gë, kad “tau py mo re þimà” Klai pë dos fil har mo ni jo je LNF ad mi nistra ci ja áve dë jau anks èiau, maþin da ma etati niø dar buoto jø skai èiø.

Pa klau siau, ar ke ti na ma pa na ðiu bû du tau py ti lë ðas (tu rint ome ny je itin di de lá ad mi nist raci jos per so na là) èia, Vil niu je. E.Mik ðys at sa kë nei gia mai, o lë ðas Vil niu je ad minist ra ci ja ke ti nan ti tau py ti per skirs ty dama kon cer tus, ta èiau de ta liau ne pa aið kino. LNF gen. di rek to riaus pa va duo to ja Rû ta Pru se vi èie në bri fin ge tei gë, kad ad mi nist ra to rius ið Vil niaus Klai pë dos re gio ne ga li daug efek ty viau or ga ni zuoti kon cer tus. Jos ma ny mu, ðiais lai kais ke le tà kon cer tø per sa vai tæ la bai leng vai ga li ma suor ga ni zuo ti skam bu èiu ar elektro ni nio pað to þi nu të mis… At sa ky da ma á klau si mà apie de kla ruo ja mas re gio nø kul tû ri nës de cen tra li za ci jos nuo sta tas, R.Pru se vi èie në tei gë, kad dau ge ly je ðalies re gio nø to kia de cen tra li za ci ja yra jau ávy ku si, o Klai pë dos sa vi val dy bei R.Pru se vi èie në prie kaið ta vo ne tu rint aiðkios po zi ci jos.

Reziumuodamas LNF gen. direktorius E.Mikðys teigë, kad “iki ðiol Klaipëdos skyrius trukdë mûsø koncertinei veiklai Klaipëdoje, dabar atsirado galimybë pertvarkyti skyriø ir pradëti tikrà koncertinæ veiklà”.

“AUK SI NË” VIE TE LË PA LAN GOS VA SA ROS EST RA DA Brifinge dalyvavæ þurnalistai domëjosi Palangos vasaros estrados perspektyvomis ir kokià veiklà ðiame objekte ketina plëtoti LNF. E.Mikðys paaiðkino, kad pernai LNF iðnuomojo vasaros estradà koncertinei agentûrai “Tigris”, taèiau savo veiklos ten plëtoti neketina, nes klasikinei muzikai estrada netinka, o ið nuomos gautus pinigus LNF naudoja savo koncertinei veiklai pajûryje plëtoti.

E.Mikðys nupieðë savàjà vasaros estrados perspektyvos vizijà. Jo manymu, geriausia bûtø rasti investuotojà, kuris estradà nugriautø, o jos vietoje pastatytø ðiuolaikiðkà pramogø, sporto ir kultûros

Muzikos barai /50

centrà su klasikinei muzikai tinkama sale. Apie tai E.Mikðys kalbëjæs su kultûros ministre ir Vyriausybe. Iðties labai patraukli vizija, taèiau galima ásivaizduoti, apie kokià pinigø sumà reikëtø kalbëti, o be to, ar pavyks rasti toká investuotojà, kuris sutiktø pasiraðyti klasikinei muzikai palankià sutartá?

Ið turimø Klaipëdos filharmonijos istorijos dokumentø aiðkëja, kad bene svarbiausia LNF vadovø ir A.Vildþiûno nesutarimø prieþastis - Palangos vasaros estrada. Dar 2001 m. LNF taryboje buvo svarstoma Palangos vasaros estrados techninë bûklë. Anot A.Vildþiûno, 2001 m. pavasará Klaipëdos filharmonija paruoðë Palangos vasaros estrados investicijø programà, kuri apëmë kompleksinæ pastato renovacijà (nuo stogo iki rûsiø).

Projekto sàmata sudarë 700 tûkst. litø.

Programa buvo pateikta Kultûros ministerijai, matyt, jos stalèiuose ir atgulë.

Suprantama, tai nemaþa suma, taèiau valstybiniu mastu - ne tokia jau didelë, jeigu màstytume tikrai valstybiðkai, t.y.

Pajûrio regiono kultûros ir turizmo plëtros kontekste, nes tuomet suvoktume, kad tai reikalinga ir svarbi investicija, kuri ilgainiui atsipirktø. LNF ketino pasirinkti paprastesná kelià, nekvarðindama sau galvos valstybine kultûros politika. Dar 2001 m. vasarà á Palangà atvykæs LNF gen. direktoriaus pavaduotojas G.Vasaris A.Vildþiûnui teigë, kad vietoj Palangos vasaros estrados reikëtø pastatyti parduotuvæ “Maxima”, nes poilsiautojams ne klasikinës muzikos koncertø reikia, o pasimaudyti jûroje, pasiðildyti saulëje ir gerai praleisti laikà kavinëje. Ðtai kur “valstybiðkas” poþiûris á kultûrà. Toks G.Vasario pareiðkimas

neliko nepastebëtas, kilus triukðmui ir ásikiðus þymiems kultûros bei meno veikëjams, vasaros estrados privatizavimo troðkimai buvo prigesinti. Prof. Saulius Sondeckis, komentuodamas retoriðkai klausia - ar ilgam? Kyla kitas, jau neretoriðkas klausimas: kam, kokiai grupei suinteresuotø asmenø ar vienam asmeniui ið tikro atstovauja ar bent tada atstovavo G.Vasaris? Juk ðiaip sau tokie dràsûs ir tiesmukiðki pareiðkimai á kairæ deðinæ neðvaistomi. A.Vildþiûno manymu jei G.Vasaris ðioje istorijoje ir yra tik vykdytojas, tai - vienas ið pagrindiniø.

JU PI TE RIS IR JAU TIS Ne te kæs vil ties dël to kio “vals ty biðko” G.Va sa rio po þiû rio, A.Vil dþiû nas 2001 m. rug së jo 20 d. rað tu krei pë si á kultû ros mi nist ræ pra ðy da mas jos pa ra mos spren dþiant Klai pë do je su si kau pu sias pro ble mas: tik pus me èiui ið cen tro gauna ma mo kos fon do do ta ci ja, opus lie ka Fil har mo ni jos pa sta tø Pa lan go je klau simas. Rað te kul tû ros mi nist rei A.Vil dþiûnas ið kë lë min tá, kad to kio je si tu a ci jo je Klai pë dos fil har mo ni ja, kaip Pa jû rio re gio no kon cer ti në or ga ni za ci ja, ga lë tø eg zis tuo ti ne pri klau so ma nuo LNF. Ðtai po ðio rað to ir ëmë kaup tis de be sys virð A.Vil dþiû no. Klai pë dos fil har mo ni jo je pa si py lë tik ri ni mai, au di tai, re vi zi jos.

Kaip ypaè “eg zo tið kà” tarp dau gy bës kitø su re vi zi jo mis su si ju siø do ku men tø rei kë tø pa mi në ti LNF ju ris to Via èes la vo Be perðè 2002 01 07 pa si ra ðy tà do ku mentà “Ata skai ta dël at lik to Klai pë dos sky riu je pa tik ri ni mo”. Il gai nar ðius po ðûs nis logi niø, kal bos bei gra ma ti niø klai dø minë ta me do ku men te, taip ir li ko ne aið ku, ko kia èia “ata skai ta” - fi nan si në ar ju ri-

di në, nes në vie nas jos tei gi nys në ra pagrás tas nuo ro do mis á ko kius nors do kumen tus. Ma þa to, pri vel ta klai dø nuo rodo se á ásta ty mus ir ki tus mi ni mus tei sës ak tus, su pai nio ta ásta ty mø tai ko mu mas bei ata skai ti niai lai ko tar piai. Do ku mento pa bai go je ða lia kit ko tei gia ma, kad “Dël Klai pë dos sky riaus ad mi nist ra ci jos veik los Lie tu vos na cio na li nei fil har mo ni jai pa da ry ta þa la […] nuos to lin gai nuo mo jant va sa ros sa læ”. Ðis ir á já pa na ðûs tei gi niai bei kal ti ni mai, kaip mi në ta, ne pa rem ti në vie na nuo ro da á ko ká nors do ku mentà, ne nu ro dy tas ir mis ti nës þa los dy dis.

Ið tie sø 2001 m. va sa rà Klai pë dos fil harmo ni ja ið Pa lan gos va sa ros est ra dos nuo mos uþ dir bo 42,4 tûkst. li tø gry no pel no! Re gis, to kio do ku men to tiks las aið kus: su vers ti kuo dau giau kal ti ni mø ávai riau siais pa þei di mais Klai pë dos filhar mo ni jai ir A.Vil dþiû nui.

Ar tik ne dël Klai pë dos fil har moni jos uþ dirb to pel no 2002-øjø ba lan dá LNF pe rë më Pa lan gos est ra dà ið Klai pëdos fil har mo ni jos, nors ir ne ke ti no ten plë to ti sa va ran kið kos veik los. Pa si naudo da mi A.Vil dþiû no ádir biu, per daug ne si var gin da mi skai èia vi mais, LNF va do vai uþ pa na ðià su mà ið nuo mo jo Pa lan gos va sa ros est ra dà UAB “Tig ris”.

Ir vël “vals ty bið kas” LNF va do vø po þiûris: kam duo ti uþ dirb ti kaþ ko kiam Klaipë dos sky riui, jei tuos pi ni gë lius ga li ma su si þer ti sa vo kon to rai.

Jeigu sugretintume LNF vadovø priekaiðtus ir kaltinimus A.Vildþiûnui su Valstybës kontrolës iðvadomis apie LNF veiklà, pamatytume, kad LNF vadovai sau ir LNF filialams taiko dvigubus standartus pagal romëniðkà principà - kas galima Jupiteriui, tas negalima jauèiui…

CEN TRO IR RE GIO NO KO VA Be si kau pian tys de be sys virð Klai pëdos fil har mo ni jos ne li ko ne pa ste bë ti ir po li ti kø. 2002 10 29 á kul tû ros mi nist ræ rað tu krei pë si gru pë Sei mo na riø (J.Narvi lie në, E.Ma siu lis, R.Vað ta kas ir kt.), ku rie áþvel gë sà mo nin gà pro ce sà ma þinant Klai pë dos fil har mo ni jos fi nan sa vimà ir pe ri mant jos val dy tà tur tà LNF þi nion. Sei mo na riai pra ðë Kul tû ros mi nis te ri jà pri im ti spren di mus, uþ tikri nan èius pro fe sio na laus me no plët rà Klai pë dos re gio ne, efek ty vià Klai pë dos fil har mo ni jos veik là, skir ti dau giau lë ðø kon cer tams or ga ni zuo ti, grà þin ti pa tikë ji mo tei se iki 2001 12 31 val dy tà turtà, su tei kiant Klai pë dos fil har mo ni jai ju ri di nio as mens sta tu sà. Sei mo na riai taip pat pra ðë Kul tû ros mi nis te ri jà ini cijuo ti LNF re or ga ni za vi mà tuo at ve ju, jei LNF bû tø ne pa jë gi uþ tik rin ti pro fe si nës mu zi ki nës veik los plët ros Klai pë dos regio ne.

Sei mo na riai pa siû lë steig ti Klai pëdos ap skri ties fil har mo ni jà, grà þi nant 1998 m. ly gio LNF Klai pë dos sky riaus fi nan sa vi mà ir per duo dant pa ti kë ji mo tei se val dy tà tur tà Klai pë dos ap skri èiai.

Sei mo na riø gru pë po dvie jø sa vai èiø á sa vo rað tà ga vo Kul tû ros mi nis te ri jos sek re to riaus Juo zo Ðir vins ko pa si ra ðy tà at sa ky mà, ku ria me pri pa þás ta ma, kad Klai pë dos re gio ne plë to ja mai Fil har moni jos veik lai ski ria mos biu dþe to lë ðos yra ne pa kan ka mos. To liau at sa ky me mi nis te ri jos val di nin kai ið es mës ne prieð ta rau ja, kad Klai pë dos ap skri ties vir ðinin ko ad mi nist ra ci ja steig tø Klai pë dos ap skri ties fil har mo ni jà, bet su ðia minti mi vals ty bið kas Kul tû ros mi nis te ri jos pa rei gû nø po þiû ris á re gio nø kul tû ri næ plët rà bai gia si, nes rað te ka te go rið kai ne su tin ka ma su siû ly mu Fil har mo ni jos tur tà per duo ti Klai pë dos ap skri èiai.

At sa ky mo pa bai go je pa gi ria ma LNF va do vy bë, 2002 m. pe rë mu si Pa lan gos va sa ros est ra dà, nes 2001 m. Klai pë dos fil har mo ni ja ðá ob jek tà ad mi nist ra vo ne va nuos to lin gai. Sun ku pa sa ky ti, kokiais do ku men tais rem da mie si mi niste ri jos pa rei gû nai pa da rë to kià ið va dà, vei kiau vi sai ne pa na ðu, kad ap skri tai á kà nors jie gi li no si, ne bent á mi në tà LNF ju ris to V.Be perðè “trak ta tà”. Dar gruo dþio më ne sá dien rað èiui “Va ka rø eks pre sas” kul tû ros mi nist rë tei gë, kad “LNF, kaip ju ri di nis as muo, tu ri tei sæ dis ponuo ti sa vo tur tu taip, kaip jiems at ro do…”

Ne jau gi mi nist rë pa mir ðo, kad Pa lan gos va sa ros est ra da, kaip ir vi sas LNF valdo mas tur tas, vi sø pir ma yra vals ty bës nuo sa vy bë.

Apie ko kià kul tû ros po li ti kà ga li ma kal bë ti, kai “vy riau sia sis” Lie tu vos kul-

tû ros “va dy bi nin kas” - Kul tû ros mi niste ri ja - uþ ima at vi rai lo bis ti næ ir cen tro gru puo èiø in te re sus gi nan èià po zi ci jà, prieð ta rau jan èià, be je, ir pa èios mi nis teri jos de kla ruo ja moms bei Vy riau sy bës pa tvir tin toms kul tû ros ir me no sklai dos pro gra mi nëms nuo sta toms.

EKS PER TO NUO MO NË Kul tû ros ir me no ta ry bos na rio Fausto La të no ma ny mu, su si da riu sio je si tua ci jo je Kul tû ros mi nis te ri ja pir miau sia tu rë tø at skir ti fi lia lus nuo LNF, at skiriant ir jø biu dþe tø da lis nuo LNF 11 mi li jo nø do ta ci jos: “Su ma þë jus “cen tra lizuo tiems” pi ni gams, ga li baig tis la bai daug am bi ci jø ir pa ga liau baig tis in te re sø ko va, nes kol kas tik kal ba ma apie re gio ni næ, decen tra li zuo tà po li ti kà, bet vi siems la bai patin ka tu rë ti cen tra li zuo tus pi ni gus. Vi sur yra in te re sø ir pi ni gø ko va. Me no þmo nës, ar tis tai tam pa “ei li niais ka rei viais”, privers tais sto ti á vie nà ar á ki tà ko vo jan èià pu sæ, nors daþ nai pa tys ne be þi no, uþ kà jie ko vo ja, kai ka riau ja dvi ar trys in te re sø gru pës. Gims ta di dþiu lë spe ku lia ci ja in te resais, “ka rei vë liai” pri ver èia mi pa si ra ði në ti pe ti ci jas, vie ni su ki tais ne si svei kin ti, pik tþo dþiau ti, o jie ten vir ðu je lai min gi së di…”

PA GA LYS Á NUO SA VUS RA TUS Ne si no rë tø kal tin ti, kad ten, virðu je, së din tie ji tuo tiks lu ne ven gia panau do ti ir klas to èiø, ta èiau nuo fak tø nepa si slëp si me. Tu riu ome ny je va sa rio pa bai go je ki lu sá skan da là dël mis ti nio

Muzikos barai /51

Diskografija or kest ro “Lie tu vos sim fo ne të” kon cer to Zag re be. Ðio se zo no Zag re bo kon cer tø di rekci jos ren gia ma me kon cer tø cik le va sario 25 d. bu vo su pla nuo tas Lie tu vos ka me ri nio or kest ro kon cer tas. Jau prieð ne ma þà lai ko tar pà be veik vi si bi lie tai á ðá kon cer tà bu vo par duo ti. Ið tie sø tà pa èià die nà LKO gro jo kon cer tà Vil niuje… Apie S.Son dec kio va do vau ja mo Lie tu vos ka me ri nio or kest ro kon cer tà bu vo pa skelb ta in for ma ci ja (pri dë ta ir LKO biog ra fi ja) Zag re bo kon cer tø di rek ci jos in ter ne to tin kla py je. Tik kai pats S.Son dec kis krei pë si á kon cer to orga ni za to rius, ka te go rið kai pa rei ka la væs at ðauk ti klai di nan èià in for ma ci jà, va sario 21-22 die no mis LKO pa va di ni mas inter ne to tin kla py je pa keis tas ki tu - “Lietu vos sim fo ne të”, ta èiau bu vo pa lik ta dalis LKO biog ra fi jos. Ádo mi de ta lë.

Vos tik pa si ro dë in for ma ci ja, kad gros ne tik ra sis Lie tu vos ka me ri nis, o ki tas, ne þi no mas or kest ras, di de læ da lá bi lie tø klau sy to jai grà þi no á ka sas.

Tei si nin kai tai va di na la bai pa prastai - sve ti mo var do pa si sa vi ni mas. Nesu lin kæs ti kë ti ofi cia lio mis pa rei gû nø ir LNF va do vø ver si jo mis, kad ási vë lë klai da, lai ku ne ið try në in ter ne to tin klapio ir pan. Tiek daug at si tik ti nu mø vieno je vie to je ir vie nu lai ku ne bû na, nes dar va sa rio 20 d., li kus 5 die noms iki kon cer to, tin kla py je pui ka vo si LKO ir jo biog ra fi ja. To kios “klai dos” ci vi li zuota me pa sau ly je bran giai kai nuo ja…

“Lie tu vos sim fo ne të je” grie þë Kauno ka me ri nio or kest ro ir dalis laisvesniø Lie tu vos na cio na li nio sim fo ni nio or kest ro mu zi kan tø, o ðias “nau jo jo” or kest ro gast ro les (ma tyt, po LKO vë liava) or ga ni za vo pati LNF. Su si da ro ab sur dið ka, tie siog lie tuvið ka pa dë tis - LNF ki ða pa ga lius á jai pri klau san èio (bent taip de kla ruo ja ma) me no ko lek ty vo ra tus (tu riu ome ny je LKO). Dar blo giau, kad to kia me konteks te rep re zen tuo ja ma Lie tu vos kultû ra.

Viskas bûtø labai rimta, jei nebûtø pavojingai juokinga. n

Muzikos barai /52

KUTAVIÈIAUS “LOKYS” KOMPAKTINËJE PLOKÐTELËJE Ke le tà me tø sëk min gà sce nos gy ve ni mà tæ sian ti tre èioji Bro niaus Ku ta vi èiaus ope ra “Lo kys” (su kur ta Vil niaus fes ti va lio uþ sa ky mu 2000 m.) jau iðleis ta dviejø kom pak ti niø plokðte liø pa vi da lu. Ji pa si ro dë kaip sëk min gas tarptau ti nës kop ro dukcijos pa vyzdys, ini cijuo tas Lie tu vos mu zi kos in for ma cijos ir lei dy bos centro, iðleis tas Suo mijos “On di ne” fir mos (2002 On di ne Inc., Helsin ki ODE 1021-2D), pa rë mus Lie tu vos kul tû ros mi nis te rijai ir Lie tu vos na ciona li niam ope ros ir ba le to te at rui.

Da bar, kai po is to ri niø lû þiø esa me tar si “apþiû ri nëja mi” tvirèiau pa sau ly je be sijau èianèiø aki mis, Bro niaus Ku ta vi èiaus ope ra “Lo kys” mums pa tiems pa tei kia ana lo giðkos si tu a cijos mo de lá - Mérimée no ve lës pa grin du pa ra ðytas kû ri nys siû lo á se nosios Lie tu vos miðkø gû du mos gy ven tojus pa þvelg ti ið ci vi lizuo tos Eu ro pos at vy ku sio pro fe so riaus aki mis. Dar ne ið au ðus tau tø kraus ty mosi epo chai, èia uþkon ser vuo tu pa vi da lu pa tei kia ma ne itin pa trauk li bar ba riðkoji pro të viø dva sia. Anks tesni is to ri nës te ma ti kos kom pozi to riaus kû ri niai kel da vo pa gar bos pra ei èiai jausmus ir pla tiems visuo me nës sluoksniams, tar kim, per pa go niðkà gar sa vaizdá for muo ti (pri im ti) ben dros ta paty bës pa ieðkas ne bû da vo sun ku, o su mi në tu siu þe tu ta pa tin tis no ras ne ky la. Be to, tik sà lygiðkai mi në tà vei ka là ga lë tu me skir ti is to ri nei te ma ti kai. Jos mis ti ka grei èiau su vok ti na kaip ale go rija. Siu þe to ne ga ty vu mas, niû ru mas yra tar si gir na pu sës, ku riø skan di ni mà mu zi kai rei kia iðkel ti. Kom pozi to rius tà meist riðkai da ro nuo lat kai ta lio da mas muzi kos tëk mës po bû dá - niurzgià, tvy ran èio slo gu èio at mosfe rà pertei kian èià mu zi kà per muðda mas et ni ne þy me ið siski rian èia bei þan ri ne (su puo tos ma ro me tu prie sko niu) mu zi ka. Èia ne si gi lin si me á lib re to keis te ny bes, kurioms pa grin dà pa dëjo Prospe ras Mérimée, o Auðra Ma rija Sluckai të-Ju ra ðie në ne pa si nau dojo pro ga jam su teik ti gry nesnio pa vi da lo. Taèiau dël jø klau san tis ope ros pir mà kar tà te at re ky la ne ma þa ne aiðku mø. Gra fo-lo kio li nija dar ið da lies mo ty vuo ta, tuo tar pu gra fai të-un di në taip ir lie ka visiðkas klaus tu kas. Ta èiau plokð te lë ága li na la biau su si telk ti á muzi kà, o jos gar si në dra ma turgija kaip visa da Ku ta vi èiaus kû ry boje su dë lio ta me niðkai áti ki na mai ir, svar biau sia, kad net klau sydamas kaþke lin tà kar tà, kai jau viskà þi nai, vis tiek pa si duo di jos ma gijai. Tai ne daþnas ðiø die nø mu zi kos, ypaè sce ni nës, reiðki nys.

Jei gu ope ros klau saisi sekda mas lib re tà, ne vie nu ope ros mo men tu tam pa nejau ku.

Ta èiau kû ri nio pa bai goje kom pozi to rius ið ðio slo gu èio ið va duoja meist riðkai per kelda mas ið iðgy ve na mos re a ly bës á pa sa koja mos is to rijos lyg me ná. Pasku ti niams ope ros sa ki niams pasi telk ta pran cûzø kal ba su vo ki mo trajek to rijà tar si zigza gu per me ta ið èia ir da bar á gal ir bûtà, bet jau se niai at pirk tà lai kà. Tai gi Ku ta vi èius pir mà kar tà ta po me diu mu, lei dþian èiu ge riau

su vok ti vie nà ið tam siø jø mû sø tau tos aspek tø. Èia, be ki ta ko, la bai aðt riai, net ke liais lyg meni mis pa tei kia ma vy riðko ag re sy vaus pra do ir mo ters-au kos skir tis.

Di dþiu lis ma lo nu mas klau sy tis ope ros þinant visà anks tesná kom pozi to riaus pa li ki mà, at sek ti sà sajas su vie no ar ki to pe ri odo darbais, ið girs ti cha rak te rin gà rit mà ar sti lizuo tø visuo ti nai þen kliðkai su vo kia mø mu zi kos reikðmiø, èia pat meist riðkai per ne riant ið vie no amþiaus kal bos á ki tà, lyg pas ta rojo lai ko po li konteks ti nio mû sø gy ve ni mo ati tik me ná. Ið da lies ðá skir tin gu mà le mia vei këjø pri klau so my bë skirtin giems visuo me nës sluoksniams. Lygi nant su ne se nu, taip pat ne vie na ly tës kal bos kom pozi to riaus kû ri niu - sim fo nija-ora to rija “Epi ta fija pra ei nan èiam lai kui” - kur ap rë pia mi svar biau si Lie tu vos is to rijos eta pai, ope roje jung tys tarp am þiø au dþia mos ge ro kai lais viau. Èia esa ma ir tam tik ro ka lei doskopiðkumo, kaip mû sø sutrau ky tos is to ri nës rai dos at spin dþio.

Pa si ro dæs ope ros ára ðas su per la ty vø nu sipel no ke liais aspek tais. Visø pir ma tai vis dël to dar re tas at vejis, kai lie tu viø mu zi ka lei dþia ma ga në ti nai þy mios, tu rin èios pla tesnæ sklai dà “On di ne” fir mos. An tra, lie tu viðkø ope rø to kiu pa vi da lu ne tu rëjo me apskri tai. Tre èia, ga lima kal bë ti apie ga na ne blo gà ára ðo ko ky bæ.

Siû lyda mas to ká ðiek tiek “daik tà sa vy je” uþ sienio klau sy tojui (ope ra lie tu viø kal ba) ára ðø kom pa nijos va do vas Reijo Ki i lu ne nas pa brë þë

A CD of Kutavièius’ Lokys Bronius Kutavièius’ third opera, Lokys, which was commissioned by the Vilnius Festival in 2000 and which has been living on successfully already for several years on the stage of the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre, is now available on an album of two CDs, a vivid example of successful international cooperation between the Lithuanian Music Information and Publishing Centre, the Finnish recording company Ondine, the Lithuanian Ministry of Culture and the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre.

The author of the article reviews the opera, analyses the recording and considers its place in Lithuanian discography.

Rûta GAIDAMAVIÈIÛTË

Ku ta vi èiaus mu zi kos uni ka lu mà. Pa si ti këji mà kom pozi to riu mi stip ri no jau anksèiau iðleis tø “Pasku ti niø pa go niø apei gø” ir “Epi ta fijø pra einan èiam lai kui” sëk më - jø per me tus parduo ta net pu së tûks tan èio.

Ope rø ára ðai, ko ge ro, netgi tu rë tø bû ti pri ori te ti niai, tar kim, prieð ka me ri næ mu zi kà, ka dan gi pas ta roji daþnai pa kar to ti nai skamba kon cer tuose, jà iðban do nauji at li këjai, ji daþniau groja ma ki tuose mies tuose, tran sliuoja ma ra dijo lai dose, tuo tar pu ope ros pa sta tymui rei kia ge ro kai di desniø pajë gø ir, nu stojus ro dy ti spek tak lá, ji lie ka tar si daik tas sa vy je.

Ki ta ver tus, kaip sin te ti nis me nas ára ðe ope ra lie ka ap nuo gin ta ir klau sy tojui be lie ka jà ver tin ti kaip vien pu sá kû ri ná ar ba prieð tai bû ti su kau pus pa sta ty mo áspû dþiø, kad lyg ne spal vo toje nuo trau koje ga lë tum atga min ti visas pui kaus peiza þo nuo tai kos de ta les. Ðiais lai kais, taip ási ga lëjus vi de o kul tû rai, rei kë tø steng tis iðleis ti bent jau ge riau siø lie tu viðkø ope rø vi de o ver sijas. Juo la biau kad pa kar toti niø pa sta ty mø ti ki my bë la bai ma þa. Iki ðiol aky se sto vi at ski ros Bro niaus Ku ta vi èiaus operos “Strazdas - þa lias paukð tis” sce nos Kau no dra mos te at re. To kio pa sta ty mo jau ne be bus.

O jau uþ au go kar ta, ku ri ðio vei ka lo ne ma të.

To kiø ára ðø bû tø di de lë ne tik me ni në, bet ir edu ka ci në, moksli në reikðmë.

Betgi esa ma ir to kio pa vi da lo pri va lu mø. Ðio ára ðo kur kas ma lo niau klau sy tis nei te atro sce noje, nes ne pa lygi na mai ge riau girdë ti visos par tijos, jos tikslesnës. So lis tai Ine sa Li na burgy të, Ire na Ze len kauskai të, Ve ro ni ka Po vi lio nie në, Vy tau tas Juoza pai tis, Vla di mi ras Prud ni ko vas, Aud rius Ru be þius tik rai ádëjo nema þai triû so. Ta èiau tos vie nin te lës ma nie ros, ku rios rei kë tø ðiam kû ri niui, ne visi su ra do. Gal dël to, kad ir pa ti ope ros kal ba ne taip ra di kaliai ski ria si nuo dau gu mos jø re per tu a re esanèios mu zi kos, kaip kad ki tø kom pozi to riaus kû ri niø. Ryðkiau sia jung tis su jais - Ve ro ni kos Po vi lio nie nës vi di në lais vë. Ki ta prie þas tis greièiau siai ta, kad ne visi per so na þai ra ki na jà vienu rak tu, ne visi ápra tæ leng vai perei ti ið vie nos pri gim ties muzi kos sluoksnio á ki tà. Èia ir vël, ma tyt, kar tais kojà pa kiða siuþe tas, kai la biau sten gia ma si áprasmin ti já nei pa èios mu zi kos se man ti kà. Bet tai tur bût at si ras po tam tik ro lai ko, kaip at si ti ko su dau ge liu ðiuo lai ki nës muzi kos kû ri niø. O ðian dien ga li me dþiaug tis tuo, kad kom pozi to riaus su ma ny mas su vo kia mas ir es te tiðkai pa vei kus.

Rûta GAIDAMAVIÈIÛTË

PANTEIZMO APOTEOZË Po Gus ta vo Mah le rio Að tun tosios simfo nijos, ku rioje, re gis, iki pa te ti nës raiðkos ri bø bu vo at ves ta sim fo ni nës mis te rijos idëja (ádo mu, kad anuo met Ru sijoje to pa ties sie kë Alek san dras Skria bi nas), “Dai noje apie Þe mæ” vy rauja visiðkai ki ta jo sim fo ni nio màs ty mo pusë. Beje, sim fo nis to kom pozi to riaus bû ta pa gal pri gim tá, nes bû tent or kest ro gar sø re a ly bëje sklei dë si jo tur tin ga vaizduo të, uni ka liai sà vei-

ka vo prie ðy bës, ryðkëjo li te ra tû ri nës bei fi losofi nës po teks tës.

1907 m. pra dþioje, po an tise mi ti nio at spalvio spau dos iðpuo liø, nu kreip tø prieð Mah le rá kaip Vie nos rû mø ope ros me no va do và, jis ið to pos to at sista tydi na. Tø pa èiø me tø va sa rà mirð ta vy resnioji duk të Ma rija An na. Kom pozito riui rim tai su trin ka ðirdies veik la, já su kaus to dep re sija. Kiek vë liau vie nam drau gø pa vyks ta kû rëjà su do min ti po ezijos rin ki niu “Ki nø fleita” - Han so Belh gës lais vai pa ra fra zuojant á vo kie èiø kal bà ið vers tais se nosios ki nø ly ri kos pa vyzdþiais.

Sep ty ni ei lë raðèiai pa ska ti no kur ti sim fo nijas apie þmo gaus bû ties aki mir kas, jø sà sajas su gam tos ir me no am þi nu mu. Ka dan gi Be etho ve nui, Schu ber tui, Dvorákui, Bruckne riui de vin tosios sim fo nijos bu vo pasku ti nes, Mahle ris, pri veng da mas ðio lem tin go skai èiaus, cik là ke ti no pa va din ti “Dai na apie þe miðkà já siel var tà”.

“Dai noje apie Þe mæ” su ar tëjo Ry tai ir Vaka rai, o Að tun tojoje sim fo nijoje trium fa vu sià krikðèio ny bæ pa kei të pan teizmas (beje, CD ano ta cijoje nu ro do ma ðio opu so da ta - 1907 m. va sa ra - në ra tiksli).

Lie tu vos vals ty bi nis sim fo ni nis or kest ras ðiuo kû ri niu pra dëjo sa vo 2002-2003 me tø se zo nà. Di ri ga vo Gin ta ras Rin ke vi èius, so li nes vo ka lo par tijas at li ko Vio le ta Ur ma na vi èiû të ir Sergejus La ri nas. Kon cer tas bu vo ára ðy tas, iðleis ta kom pak ti në plokð te lë.

Ga li ma teig ti Sergejaus La ri no in ter pre tuoja mà pir mà jà cik lo da lá (uþ sta lës dai nà, ki taip ta riant - tos tà) bu vus vy riðkai ga lin gà, pa ryðkintai pa te tiðkà. Tai su men ki no èia la bai svar bias su si màs ty mo, fi loso fi nës re flek sijos aki mir kas.

Re gis, ne tik so lis tui, bet ir di ri gen tui jos de ramai “ne at si vë rë”.

The Apotheosis of Pantheism The author of the article reviews a concert and a CD of Mahler’s Das Lied von der Erde [The Song of the Earth], with the Lithuanian State Symphony Orchestra under the direction of Gintaras Rinkevièius and Violeta Urmanavièiûtë-Urmana and Sergei Larin singing the solo parts..

Te no rà vël girdi me tre èiojoje da ly je, ku ri yra visiðka pir mosios prie ðy bë. Tai grakð tus eilë rað tis apie kul tû ros ku ria mà ra fi nuo tà groþá.

Tven ki nio sa le lëj - porce lia no pa viljo nas, ja me “drau gai së di, pa si puoðæ ðne ku èiuoja, vy nà ge ria, ei les ra ðo” (plokð te lës ano ta cijoje ða lia vo kiðko teks to pa teik tas pui kus Pal mi ros Èe belie nës ver ti mas). Tai gi ti kie si leng vo dai nuoja mø fra ziø kon tû ro, vizu a laus (o ir or kest re skam ban èio) grakð tu mo ati tik mens. Bet “pieðti” La ri nas èia ne lin kæs, ren ka si pa pras tesná kelià - “pa sa koji mà”, ku rio tu ri ná sa vaip pajau èia ir në ra jam abejin gas.

Kaip ir per mai nin goje, vë lei “fi loso fuo ti” lin ku sioje penk tojoje da ly je. Nuo ar tis ti nës (ir ne tik) asme ny bës at sie tas te no ras èia ne kà nu veik tø. Bû tø nai vu aiðkin ti, kad La ri nas ne ið to kiø. Bet ðtai tiek dra ma tiðkoji, tiek ly ri në jo raiðka tar pu sa vy je su ar tëja, links ta á la ko niðkumà, “api ben dri ni mà”, nors visur ky la ið ar tis tui orga niðko teisy bës pojû èio.

Di ri gen tas gy và ðios da lies pra dþià be reika lo dar “ge na”, ne leisda mas mu zi kai lais viau ban guo ti, men kin da mas jos sai tà su gam tos alsa vi mu. Pa si gen di de ra mo kon tras to tarp sa vy je ið si ten kan èio, nuo vy no apsvai gu sio na ra to riaus sa vi raiðkos ir jo at si to këji mo, pra regëji mo, su klu si mo - paukð tis, pa va sa ris… Svarbus epizo das (gal visos da lies ðerdis?) pra ei na at li këjams á já la biau þvel giant, ne gu ásiste bint.

Ne rei ka lin ga sku ba? Ne ga ty vus la ko nizmas?

Sop ra nui ten ka ru dens me lan cho lija alsuojan ti ant roji da lis, ket vir toji su pa ðë lu siai kontras tin go mis þmo gaus groþio (mo te riðkojo ir vy riðkojo?) ap raiðko mis ir ste buk lin gas fi na las, tar si uþ sklen dþian tis, drau ge gal kaip nie kur kitur áprasmi nan tis ro man ti kø klajo nes.

Trys da lys, trys vie no ká ar ki to ká ap màs tymà pro vo kuojan tys vaizdai. Vio le ta Ur ma navi èiû të pir muosius du águ du siai at ku ria, ji yra per pra tu si svar biau sias Mah le rio mu zi kos slinkties ir ban ga vi mø pa slap tis. Ket vir tosios da lies grakð tu mo ke rai (gë les ski nan èios mergai tës) èia skvar baus pro to su re a lin ti - tai jis dik tuoja pui kiai ával dy tam balsui, lanksèiam tar si nendrë ir drau ge lyg plie nas tvir tam. Su ar tëja ma su aukð tà ja kom pozi to riaus kû ri niø at li ki mo tra di cija, dai ni nin kei ji kar tais svar besnë nei jos pa èios subjek ty vus, juo ba spon ta niðkas san ty kis su tais vaizdais.

Bet ðtai fi na las, ir skvar bu sis dai ni nin kës pro tas nuo pir mø jø fra ziø tam pa ási min ti nu. Ðis pus va lan dis tiek jos, tiek di ri gen to, tiek solis tais tam pan èiø ar an sam bly je su sijun gian èiø or kest ran tø dë ka ky la iki su si lieji mo su gam ta mis te rijos, pan teis ti nës iðny ki mo ir iðli ki mo paslap ties.

Prisi pa þin siu, jog ára ðe (nors kai kur dulsvo ko gar so) la biau áver ti nau tiek or kest ro pa siruoði mà, tiek in ter pre ta ci næ di ri gen to ir dai ninin kø vizijà, ne gu tos mu zi kos klau syda ma sis ne þmo niðkai tvan kioje Kon gre sø rû mø sa lëje.

Edmundas GEDGAUDAS

Edmundas GEDGAUDAS

Muzikos barai /53

Panorama

Akordeonø kvintetui “Concertino” - 25

Aistringo akordeono muzikos propaguotojo prof. Rièardo Sviackevièiaus vadovaujamas ansamblis “Concertino” seniai tapo Lietuvos akordeono meno istorijos dalimi. Lietuvoje vyksta tarptautiniai akordeono muzikos festivaliai, konkursai, profesionaliose scenose kartu su kitø specialybiø virtuozais koncertuoja pasaulyje pripaþinti Lietuvos ir uþsienio ðaliø akordeonininkai, kuriasi vis nauji akordeonø ansambliai, kuriø profesionalumas stebina.

Lietuvos akordeonø kvintetas “Concertino” susikûrë 1978 m. Tada R.Sviackevièius bandë suburti akordeonø orkestrà. Taèiau tø paèiø metø þiemà Lietuvos valstybinëje filharmonijoje koncertavæs prof. Lecho Puchnowskio vadovaujamas Lenkijos akordeonø kvintetas taip suþavëjo bûsimàjá “Con-

certino” vadovà, kad ðis netrukus átikino kolegas pradëti kvinteto repeticijas.

Pirmieji ansamblyje muzikavo Rûta Daubarytë, Stasys Strièka, Antanas Palionis, daugelis kitø, taèiau dël ávairiausiø prieþasèiø kolektyvo sudëtis nuolat keitësi.

1978 m. rudená Lietuvos valstybinës konservatorijos dëstytoja Zita Abromavièiûtë á ansamblá pasiûlë jaunà talentingà savo studentæ Ilmà Plungaitæ. Su Ilmos atëjimu ásiþiebë viltis, kad akordeonø kvintetas gyvuos. Ypaè svarbus bet kokiam ansambliui pirmasis balsas nuo ðiol tapo kvinteto pagrindu. I.Plungaitë turëjo puikià technikà bei muzikinæ nuojautà, o jos entuziazmas palaikë visus kolektyvo narius. Daugumà ðiuo metu visø ansamblio atliekamø kûriniø akordeonø kvintetui pritaikë Ilma. Netrukus kolektyvo sudëtis lyg ir nusistovëjo: Ilma Plungaitë (I akord.), Anatolijus Malevanis (II akord.), Valentina Lukoðeviè (III akord.), Rièardas Sviackevièius (IV akord.), Liudmila Ðulgina (V akord.). Ansamblis repetavo Vilniaus J.Tallat-Kelpðos aukðtesniojoje muzikos mokykloje arba Vilniaus IV muzikos mokykloje. Po metø, 1979-aisiais, Rièardas papraðë Vilniaus mokytojø namø direktoriø Duanà Timukà suteikti akordeonø kvintetui prieglobstá - patalpà repeticijoms. Visi kolektyvo nariai dirbo pedagoginá darbà, ir Mokytojø namø vadovas mielai sutiko juos priglausti. Ilgainiui akordeonø kvintetas tapo Vilniaus mokytojø namø kolektyvu. Per 25 “Concertino” gyvavimo metus Vilniaus mokytojø namø vadovybë ávairiais bûdais rëmë bei skatino ðio kolektyvo veiklà. Tiek D.Timukui, tiek dabartinei Mokytojø namø direktorei Zitai Þepnickienei “Concertino” dëkingi uþ puikias patalpas, instrumentus, reklaminius bukletus, ðiltà gerà þodá sunkiais ar dþiaugsmingais kolektyvo gyvavimo momentais.

Pirmuoju ryðkiu mokytojø namø akordeonø kvinteto veiklos ávertinimu bei visø Lietuvos akordeonininkø nuveiktø darbø pripaþinimu galima bûtø laikyti Viktoro Gerulaièio straipsná “Studijoje - akordeonistø kvintetas”, iðspausdintà “Literatûroje ir mene” (1982, Nr. 43): “Þymus kompozitorius A.Honege-

ris, abejodamas modernistinës muzikos gyvybingumu, lygino jà su sieros rûgðtimi ir teigë, jog disonansø iðvarginta ausis kada nors su dþiaugsmu palinks prie akordeono muzikos... Gyvenimo praktika, atrodo, patvirtina jo þodþius.

Kai prieð deðimtá metø mûsø muzikoje padvelkë nauji vëjai ir buvo atkelti vartai ðiuolaikinëms iðraiðkos priemonëms, akordeono skambëjimas naujø garsø sraute daugeliui ëmë atrodyti vos ne anachronizmu. Taèiau laikas ëjo, apsipratome su triukðminga ðiuolaikinës muzikos deklaracija, iðsiilgome ramybës, paprastumo. Mûsø simfonijos, kameriniai ansambliai tapo tylesni ir toje “rimtosios” muzikos “tylioje didybëje” ið pradþiø nedràsiai, o toliau vis gyviau, skambiau prabilo nepelnytai uþmirðto, bet niekur nedingusio akordeono garsas. [...] 1978 metais sulaukëme naujo, originalaus, aktyviai koncertuojanèio ansamblio - akordeonistø kvinteto. [...]

Manau, ðiam jaunam kolektyvui tinka R.Ðumano þodþiai: “Be entuziazmo mene nieko negalima sukurti”. Ið tiesø reikia nemaþai energijos, tikëjimo teigiant save ir savo menà, parenkant, pritaikant toli graþu negausø akordeono repertuarà. [...] Netenka abejoti, kad kvinteto artistai ir toliau taip profesionaliai ir nuoðirdþiai populiarins akordeono muzikà, suteikdami daug dþiaugsmo ðio instrumento gerbëjams”.

Nuo 1985 m. galutinai nusistovëjo kolektyvo sudëtis (I.Plungaitë, R.Pancekauskienë, V.Lukoðeviè, R.Sviackevièius, R.Mikiðkienë) ir prasidëjo aktyviausias kûrybinës veiklos periodas. 1986 m. pirmasis ið Lietuvos akordeonininkø ansamblis sveèio teisëmis dalyvavo Klingentalio (Vokietija) akordeono muzikos konkurse. 1990 m. “Concertino” “Premio e Concorso Internacionale “Cita’Di Castelfidardo” akordeono muzikos konkurse Italijoje iðkovojo Didájá prizà.

1992 m. IV tarptautiniame akordeono muzikos festivalyje Insbruke (Austrija) vilnieèiai laimëjo taip pat Didájá prizà bei diplomà su áraðu apie ypatingà profesionalumà.

Ansamblio repertuare gausu kûriniø, atliekamø su solistais. Naujos spalvos, tembrø ávairovë papuoðia koncertines programas. Su “Concertino” daþnai bendradarbiauja solistai V.Kazlauskas (fleita), V.Chaimovièius (dombra), A.Jonuðas (birbynë), prof. A.Smolskus (birbynë), doc. K.Mikiðka (birbynë), N.Apanavièiûtë (vokalas), R.Sadauskas (vokalas), daugelis kitø.

Kvintetas “Concertino” per 25 gyvavimo metus surengë apie 1000 koncertø ávairiose pasaulio ðalyse: Anglijoje, Prancûzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje bei daugelyje kitø. Ansamblis yra áraðæs apie 150 kûriniø Lietuvos bei kitø ðaliø radijams ir televizijoms, iðleistos 3 plokðtelës, 2 garso ir 1 vaizdo kasetës, 2 kompakAkordeonø kvintetas “Concertino”

Muzikos barai /54

tinës plokðtelës áraðytos Lietuvoje bei uþsienyje. Reikðmingas kolektyvo kûrybinës veiklos populiarinimui yra bendradarbiavimas su Vokietijos tarptautinio akordeonininkø laikraðèio “Intermusik” vyriausiuoju redaktoriumi Ulrichu Schmullingu ir jo vadovaujama natø bei áraðø firma “Karthause-Schmulling GmbH, Internacionale Musikverlage”.

Ansamblio repertuare gausu ávairiø stiliø bei epochø uþsienio ir lietuviø kompozitoriø kûriniø aranþuoèiø bei originaliai bûtent ðiam ansambliui sukurtø kûriniø.

Akordeonø kvinteto “Concertino” pavyzdþiu seka prof. R.Sviackevièiaus iðugdyti akordeonø kvintetai “Cantus”, “Modus”. Jaunimas visuomet siekia kaþko naujo, kaþko daugiau, ir tai puiku!

Taèiau apie juos niekas negalës pasakyti “Vienintelis ðalyje”. Pirmieji buvo ir bus “Concertino”.

Ansamblio vadovui prof. R.Sviackevièiui galima bûtø pritaikyti “Muzikos baruose” (2000, Nr.5) perskaitytas smuikininko Raimundo Katiliaus mintis: “...Manau, svarbiausia, ar atlikëjas turi savo poþiûrá, o muzikinë idëja - savo ávaizdþiø. Galima atlikti ávairià muzikà - ir ðiuolaikinæ, ir senovinæ - klasikinæ, romantinæ, bet jos átakà vis viena lems abudu veiksniai: ir klausytojo, ir muzikanto asmenybë. Pastarojo likime ypaè suartëja ir þmogaus, ir kultûros bûtis.

Netiesà galima iðsakyti ne vien þodþiais.

Ir muzika. Bet tai anksèiau ar vëliau atsiskleis. To nepaslëpsi. Toks neraðytas ástatymas. Atlikëjui bûtina savoji tiesa.

Galbût ji nedidelë, manojo atlikimo tiesa, bet taip kalbëti noriu að, tai, kà sakau, - yra mano, tik taip að galiu atiduoti þmonëms dalelæ savæs...”

Violeta ÞYMANÈIUTË

VI tarptautinis jaunøjø akordeonininkø festivalis

Sausio pabaigoje J.Gruodþio konservatorijoje ávyko VI tarptautinis jaunøjø akordeonininkø festivalis.

Tradiciná renginá organizavæ G.Lukoðienë, B.Ruðënienë ir V.Pliskus ðiemet nusprendë já iðplësti ir vienà dienà skyrë konkursui. Pasak G.Lukoðienës, taip siekta ðventinei festivalio nuotaikai suteikti sveiko konkurencinio aþiotaþo.

Juk ne kiekvienas moksleivis gali vykti á uþsienyje vykstanèius tarptautinius konkursus, tad galimybë bûti iðklausytam þinomø pedagogø - iðskirtinë. Konkurso vertinimo komisijai pirmininkavo Daugpilio muzikos koledþo dëstytojas V.Chodukinas.

Festivalio ir konkurso atrankos kriterijus ðiuosyk buvo novatoriðka, iðraiðkinga programa ir originalus jos pateikimas. Renginiuose skambëjo daug netikëtos muzikos, á þinomus kûrinius daþnai paþvelgta naujai - netikëtos ne tik atlikëjø ansambliø sudëtys, bet ir pati kûriniø pateikimo iðraiðka.

Festivalá pradëjusiame seminare praneðimus skaitë Kauno ir Vilniaus pedagogai D.Jatautaitë, R.Kièaitë, I.Plungaitë, Hanoverio aukðtosios teatro ir muzikos mokyklos staþuotojas D.Rozovas. Tuojau po festivalio vyko didelis ir ádomus ansambliø koncertas, kuriame dalyvavo Kauno, Garliavos, Jonavos, Ðakiø, Kaiðiadoriø, Ukmergës ir kitø miestø muzikos mokyklø ávairiø sudëèiø ansambliai. Skambëjusi muzika taip pat buvo labai ávairi: nuo G.Ph.Telemanno ir W.A.Mozarto iki tango, regtaimø, polkø, valsø, nuo paryþietiðkos muzikos iki laplandiðkos. Vakarinio koncerto dalyviai - buvæ J.Gruodþio konservatorijos moksleiviai, dabar studijuojantys LMA prof. E.Gabnio ir G.Smolskaus klasëse, bei konservatorijos akordeonininkø kvintetas ir orkestras. Dar vienas festivalio renginys - gausus akordeono solistø koncertas, kuriame grojo jaunieji Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos atlikëjai.

Atskira festivalio diena skirta solistø konkursui. Dalyviai varþësi trimis amþiaus grupëmis, atlikëjus vertino J.Endel (Estija), G.Dorochinas (Baltarusija), kaunieèiai G.Lukoðienë, B.Ruðënienë, V.Pliskus, A.Anèenkovas ir komisijos pirmininkas V.Chodukinas (Latvija). Pratæsta festivalio tradicija - ryðkaus jaunojo talento reèitalis. Daugelis klausytojø gerai prisimena ankstesniøjø festivaliø þvaigþdes A.Osokinà ir ypaè Jurijø Medianikà. Po jø, regis, sunku publikà kuo nors nustebinti. Bet ámanoma. Sausakimðoje J.Gruodþio konservatorijos salëje koncertavo puikus, labai artistiðkas 22 metø bajano virtuozas ið Maskvos Aidaras Gainulinas. Maskvos Gnesinø muzikos akademijos prof. F.Lipso klasës studentas - keliolikos tarptautiniø konkursø nugalëtojas (tarp jø - garsieji Kastelfidaro, Londono, Klingentalio), koncertavæs Europos valstybëse, Kinijoje, Japonijoje, Indijoje, Tailande, JAV. Jis rengia reèitalius, koncertuoja kaip solistas su simfoniniais ir kameriniais orkestrais. Jo repertuaras áspûdingai universalus, tai ðiuolaikinio màstymo, plataus muzikinio akiraèio atlikëjas, iðsilavinæs ir turintis gerà meniná skoná. Atlikëjas nepiktnaudþiauja puikia technika, groja skoningai, stilingai ir lengvai.

Reèitalá A.Gainulinas pradëjo F.Liszto Preliudu ir fuga Bacho tema. Toliau girdëjome D.Scarlatti sonatas f-moll ir D-dur, V.Zolotoriovo Treèiàjà sonatà akordeonui. N.Paganini ir F.Liszto Kampanela ir Kaprièo Es-dur atlikti taip, tarsi tai bûtø nesudëtingi, vaizdingi kûriniai, kuriuos groti vienas malonumas.

Gogoliðkai pateiktas skaudþiai ðmaikðtus genialiojo A.Schnittke’s kûrinys Siuita “Revizoriaus pasaka” (“Èièikovo vaikystë”, “Valdininkai”, Valsas, Polka). Efektingai ir stilingai skambëjo improvizacinio virtuoziðkumo kupini kûriniai: J.Derbenkos “Eisiu að gatve” ir A.Vajukino improvizacija M.Dunajevskio “Kapitono” tema.

Julius KUZINAS

Kûrybos harmonija

Vasario 18 d. Rotuðëje vyko kompozitoriaus Vytauto Lauruðo (g. 1930) kûrybos vakaras. Pristatyta antroji jo kûrybos rinktinë ir kartu pirmoji kompaktinë plokðtelë “Stygø harmonija”.

V.Lauruðas daþnai raðo styginiams arba jie áeina á jo kûriniø atlikëjø sudëtá. Plokðtelë iðleista neáprasta forma - knygelës viduje. Tai kompozitoriaus pasiûlytas sprendimas, ágyvendintas jo sûnaus Giedriaus Lauruðo.

Pasak Kompozitoriø sàjungos pirmininko Gintaro Sodeikos, V.Lauruðas visà gyvenimà sugebëjo derinti daug visuomeniniø pareigø ir negailëdamas dalijo save kitiems. 1956 m. kompozitorius baigë tuometinës LTSR valstybinës konservatorijos prof. Juliaus Juzeliûno kompozicijos klasæ. V.Lauruðas, kaip bene visi savo kelià tuo metu pradedantys kompozitoriai, ëmë raðyti romantiniø nuotaikø muzikà. 1963-1975 m. jis buvo Lietuvos akademinio operos ir baleto teatro direktorius, meno vadovas, 1971-1983 m. - Kompozitoriø sàjungos pirmininkas. Tuo metu jau buvo ágytas pripaþinimas, geras vardas, be to, maþiau ribojama kûryba. Todël V.Lauruðas galëjo laisviau rinktis raiðkos priemones ir, anot prof. Juozo Antanavièiaus, tapo savotiðku skydu kitiems kompozitoriams raðyti taip, kaip jie nori. “Galima netgi teigti, kad tuo metu suklestëjo antitarybinë muzika, kadangi pats Kompozitoriø sàjungos vadovas V.Lauruðas taip raðë. Vis dëlto tie kompozitoriai, kurie tada mechaniðkai savo kûrybai ëmë taikyti naujas iðraiðkos priemones, netapo þinomi. V.Lauruðo kûriniuose visos naujovës prasmingos, reikalingos. Jo kûryba - ir ðiandien gyva, nes yra natûrali, iðplaukianti ið kompozitoriaus minèiø”, - sakë J.Antanavièius. Ðiuo metu V.Lauruðas dësto Lietuvos muzikos akademijoje kompozicijà, yra profesorius. 1983 m. tapo LMA rektoriumi, 1994-aisiais ðá postà uþleido J.Antanavièiui. 1980 m. apdovanotas Lietuvos valstybine premija, 1988 m.

- antràja Maskvos sceniniø muzikos kûriniø konkurso premija uþ operà “Paklydæ paukðèiai”. Vos porai dienø likus iki kûrybos vakaro V.Lauruðas tapo ir Karininko ordino kavalieriumi. Vakaro metu kalbëjæ kompozitoriaus draugai, kolegos dþiaugësi, kad ir po deðimtmetá trukusios kûrybos pauzës kûrëjas gráþo prie muzikos ir toliau dar intensyviau kuria, kad tebegalioja þodþiai, prieð keletà metø iðtarti septyniasdeðimtmeèiui skirtame renginyje: “Syká ásitraukæs, jau nebegali iðsiþadëti ðito kelio”.

Anot vakaro vedëjos muzikologës Onos Narbutienës, V.Lauruðas pasakoja paèia savo muzika; net kai nesuteikia kûriniui programinio pavadinimo, jis vis tiek yra. Tai paliudijo ir koncerto metu iðgirsti jo kûriniai: “Paukðèiø turgus” fleitai, smuikui ir altui, 3 romansai (“Þiema”, “Paukðèio èiulbesys”, “Dienø atoluos”; þ. Alfonso Maldonio) bei Antrasis styginiø kvartetas.

Jaunatviðko, ðviesaus “Paukðèiø turgaus” premjera ávyko 2001 m. “Gaidos” festivalyje. Tàvakar girdëjome naujà redakcijà. Kûriná atliko Andrius Radziukynas (fleita), Artûras Ðilalë (smuikas), Girdutis Jakaitis (altas).

Tris romansus padainavo sopranas Julija Stupnianek, akompanavo pianistë Renata Milaðiûtë. Tai anksèiau paraðytas kûrinys. O.Narbutienë pastebëjo, kad antrasis romansas kartu su opera “Paklydæ paukðèiai” ir “Paukðèiø turgumi” galëtø sudaryti tam tikrà “paukðèiø linijà”.

Vakarà baigë Antrojo styginio kvarteto naujos redakcijos premjera. Grieþë Vilniaus kvartetas: Audronë Vainiûnaitë (smuikas), A.Ðilalë, G.Jakaitis ir Augustinas Vasiliauskas (violonèelë). Pirmà kartà pirmosios redakcijos kûriná 2001 m. buvo atlikæs Kauno styginiø kvartetas.

Tai vienintelis opusas, kompozitoriaus þodþiais tariant, variacijos miesto tema, turinèios nedidelæ programà: muzikos kalba iðreiðkiami ávairûs miesto garsai, uþbaigiami tylia auðtanèio ryto ðviesa.

Lina RATKEVIÈIÛTË

J.Strausso “Anos polkà”. Kaip publikos numylëtinius juos pastebëjo ir interviu ëmë Lenkijos televizija.

Rita RIMKIENË

Jaunøjø pianistø “Garsø vaivorykðtë”

Klasikinë muzika, sukurta prieð keletà ðimtmeèiø, jaudina ne vienà klausytojà bei atlikëjà. Tik jà suvokti reikia didesniø pastangø ir þiniø. Atlikëjas turi labai kantriai siekti norimo rezultato, bet po to gali dþiaugtis kûrybinës saviraiðkos teikiamu malonumu ir maþesniais ar didesniais laimëjimais.

Kauno I muzikos mokyklos pedagogës - Kauno miesto fortepijono mokytojø metodinës grupës pirmininkë, mokytoja metodininkë Jûratë Þemaitienë ir vyr. mokytoja Rita Rimkienë sumanë ir surengë jaunøjø pianistø konkursà “Garsø vaivorykðtë”. Konkursas ávyko

Duetø sëkmë

Praëjusiø metø lapkrièio 21-23 d. ðeðtàjá kartà Nikolajaus Koperniko gimtajame mieste Torûnëje, Lenkijoje, vyko fortepijoninës kamerinës muzikos konkursas. Tarp daugybës jaunøjø pianistø duetø neliko nepastebëti ir maþieji Lietuvos muzikantai. Ið Kauno I muzikos mokyklos á konkursà vyko du

Ið kairës: E.Gauèas, E.Dambrauskaitë, U.Cincelytë, D.Karalius fortepijonø duetai: Urtë Cincelytë ir Domantas Karalius bei Elena Dambrauskaitë ir Edvinas Gauèas. Visi ðie mokiniai mokosi treèioje klasëje. Savo grupëje abu duetai buvo vieninteliai laureatai: U.Cincelytë ir D.Karalius uþëmë pirmàjà vietà. Konkursui juos parengë mokytojos Rasa Blebaitë ir Svetlana Maþeikienë. E.Dambrauskaitë ir E.Gauèas pelnë treèiàjà vietà. Juos rengë mokytojos Rûta Bimbaitë ir ðiø eiluèiø autorë.

Restauruotø Artuso rûmø, kuriuose vyksta daugybë koncertø, festivaliø, Didþiojoje salëje surengtas laureatø apdovanojimas ir koncertas. Komisija, vadovaujama þymios lenkø pianistës Reginos Smedzianskos, mielai bendravo su konkurso dalyviais, gyrë jaunuosius lietuviø pianistus uþ muzikalumà, kvietë atvaþiuoti kità kartà. Publika puikiai priëmë sveèius ið Lietuvos: U.Cincelytë ir D.Karalius buvo kvieèiami pakartoti

LMA doc. J.Ðleinytë sveikina laureatà Þ.Karaliø sausio 25 d. Renginys subûrë 30 jaunøjø pianistø ið Kauno I, A.Kaèanausko, M.Petrausko muzikos mokyklø, Kauno chorinio dainavimo mokyklos “Varpelis”, Ukmergës, Kaiðiadoriø muzikos bei Ðvenèionëliø meno mokyklø. Konkursu siekta paskatinti vaikus domëtis klasikine muzika (todël vienas kûrinys privalëjo bûti klasikinis, kitas - laisvai pasirinkta lyrinë pjesë), lavinti vaizduotæ, muzikiná skoná, kûrybiðkumà. Mokiniai skambino trijose amþiaus grupëse.

Vertinimo komisijai vadovavo LMA docentë Jûratë Ðleinytë. Laureato vardà pelnë dalyviai: Þygintas Karalius, Justë Dobiliauskaitë (Kauno I MM), Jonas Vaièys (Kauno chorinio dainavimo mokykla “Varpelis”), Birutë Dyrduðokaitë (Kauno M.Petrausko MM), Akvilë Èerkauskaitë, Brigita Jurkonytë (Kauno A.Kaèanausko MM). Diplomantais tapo 15 ávairiø mokyklø mokiniø. Jauniausia dalyvë - Saulë Berezinaitë (Kauno I MM). Diplomais uþ geriausià lyrinës pjesës atlikimà apdovanotos Milda Rudokaitë (Kauno A.Kaèanausko MM) ir J.Dobiliauskaitë. Publikos simpatijas pelnë Ieva Bujokaitë (Ukmergës MM).

Konkurso pabaigoje doc. J.Ðleinytë iðsakë vertingø metodiniø pastabø apie dalyviø atliktø kûriniø interpretacijos ypatumus.

Julija PUPELYTË

Muzikos barai /55

Bendradarbiauja fortepijono mokytojai

Vasario 1 d. Veiveriø Antano Kuèingio meno mokykloje vyko pirmoji Prienø rajono meno ir muzikos mokyklø fortepijono mokytojø konferencija tema “Fortepijono dëstymo aktualijos ðiuolaikinëje muzikos mokykloje”. Joje dalyvavo Prienø, Birðtono, Jiezno ir Veiveriø meno mokyklø atstovai, pirmà

Mokytoja metodininkë A.Paðkauskienë veda atskirà pamokà su mokine S.Paþëraite kartà susirinkæ ne tik pagroti, bet ir iðsamiau paanalizuoti mokymo problemas.

XXI a. net nedidelio Lietuvos miestelio moksleivis gali rinktis, kaip praleisti laisvalaiká: kompiuteris, diskoteka, ávairûs sporto, ðokiø, teatro bûreliai. Visa ði veikla daug malonesnë, greièiau ávaldoma nei skambinimas fortepijonu. Kà ádomesnio, patrauklesnio galime ðiuo metu pasiûlyti mes, fortepijono mokytojai? Koks turëtø bûti dëstymo turinys, programos, metodikos, kad mokymo procesà lydëtø gera nuotaika, noras muzikuoti uþaugus?

Pagrindiná praneðimà “Mokymas groti fortepijonu - bendro asmenybës ugdymo sudëtine dalis” perskaitë Kauno J.Gruodþio konservatorijos vyr. dëstytoja Vita Karuþaitë. Praktiniai muzikos uþsiëmimai lavina ne tik klausà, bet ir màstymà, dëmesá, kantrybæ. Jie parengia maþàjá þmogø suvokti ir sudëtingesnius dalykus - matematikà, kalbas.

Pasak A.Maslowo, estetiniai poreikiai yra silpniausi, jiems reikia daugiausia pastangø, bet þmogiðkiausi. O mes stengiamës juos puoselëti nuo pirmøjø pamokø. Tad turëkime kantrybës ir nenuleiskime rankø.

Rajone þinoma laureatø mokytoja Audronë Paðkauskienë perskaitë metodiná darbà “Rondo formos ypatumai” ir vedë atskiras pamokas, kur ðios formos kûrinius iðraiðkingai atliko jos mokinës ir pati pedagogë.

Plaèiai ir átaigiai su mokymo turinio projektavimu bei programø kûrimu supaþindino Kauno “Vyturio” vidurinës mokyklos mokytoja metodininkë Aldona Didþiulytë. Ji pabrëþë mokytojo darbo planavimo reikðmæ: mokëjimà iðkelti realius tikslus ir numatyti konkreèius uþdavinius. Taip pat kalbëjo apie nuodugnesná mokinio asmenybës studijavimà, ragino pedagogus labiau pasitikëti savimi, aktyviai reikðti savo nuomonæ. Ðiø eiluèiø autorë praneðime “Mokymosi motyvacija ir ansamblinis grojimas” pastebëjo, kad fortepijonas - vienintelis instrumentas, kuriuo galima groti dviese ir net trise. Grojimas ansambliu - tai mokymasis bendradarbiaujant. Ði metodika minima kaip didelë naujovë dabartinëje lietuviø pedagoginëje literatûroje. O fortepijono mokytojai jà seniai þino, tik galëtø dar daþniau taikyti. Praneðëja rëmësi moksleiviø apklausos duomenimis.

Labai nuoðirdþiai, pasitelkdama pedagoginæ patirtá apie mokiniø scenos baimæ ðnekëjo Prienø meno mokyklos mokytoja Lygija Barëtaitë, pateikusi ávairaus amþiaus moksleiviø minèiø apie savijautà koncertuojant, taip pat siûliusi praktiniø bûdø baimei áveikti.

Renginio sumanytoja ir organizuotoja Veiveriø meno mokyklos mokytoja Rasa Blebaitë praneðime apie ðiuolaikinæ muzikà vaikø repertuare suprantamai ir paprastai iðnagrinëjo amerikieèiø kompozitoriaus Williamo Giloko ðeðis programiniø vaikiðkø pjesiø rinkinius.

Rûta BIMBAITË

Prienø r. fortepijono mokytojø konferencijos dalyviai

Deðimtmeèio proga koncertas pilies menëje

“Jûs esate nepaprasti ir ágalioti ambasadoriai, atstovaujantys Trakams ne tik Lietuvoje, bet ir sveèiose ðalyse”, - sveikindama instrumentinës muzikos ansamblio “Serenada” dalyvius jubiliejaus proga sakë Trakø rajono Kultûros ir turizmo skyriaus vedëja Jadvyga Lisevièiûtë.

Prieð deðimtmetá susikûræs profesionaliø muzikantø trakieèiø ansamblis savo jubiliejiná koncertà surengë Trakø pilies menëje.

MUZIKA PO MENËS SKLIAUTAIS Pradëdamas koncertà Trakø kultûros rûmø direktorius Vytautas Mikalauskas susirinkusiems kalbëjo, kad visi, kurie pakyla á scenà, yra kitokie: geresni, paprastesni, ðiltesni. “Tai Dievo iðrinktieji. Jei ið jø atimtume instrumentus, ko gero, atimtume ir dvasià”, - pridûrë jis.

Pirmasis nuskambëjæs kûrinys buvo ðviesios atminties muzikos pedagogo, kompozitoriaus Liongino Marcijono valsas “Musette”. Bûtent jam ir kilo idëja suburti Trakø meno mokyklos pedagogus á ansamblá.

Vëliau po menës skliautais, kur jau ilgus ðimtmeèius netyla ávairios melodijos, skambëjo patys geriausi kûriniai, susikaupæ per visà ansamblio gyvavimo laikotarpá. Jubiliejiniame koncerte “Serenada” atliko ir keletà naujø kûriniø.

Susirinkusieji, o ypaè trakieèiai, su nekantrumu laukë jau miesto himnu vadinamos dainos “Trakai”, kurià atliko ansamblio solistë Sandra StasiûnaitëLuskevièienë bei Juozas Rudalevièius, o muzikà kûrë kaimo kapelø patriarchas, buvæs “Galvës” kapelos vadovas Jurgis Gaiþauskas, kuris, beje, dalyvavo ir koncerte. Dþiaugdamasis, kad ansamblio repertuare yra jo kûriniø, kolektyvo damoms jis linkëjo groþio, vyrams stiprumo.

DEÐIMTMEÈIO DARBAS ATSISPINDI REPERTUARO MARGUME Per deðimtá kûrybinës veiklos metø kolektyvas parengë keletà koncertiniø programø. Ansamblio repertuaras platus ir ávairialypis - senovinës lietuviø melodijos, harmonizuotos liaudies dainos, populiarûs uþsienio ir lietuviø kompozitoriø kûriniai.

Repertuarà atlikëjai renkasi bendraudami su garsiais Lietuvos kompozitoriais. Kûrinius instrumentuoja ir “Serenados” vadovas Lietuvos muzikos akademijos docentas birbynininkas Kastytis Mikiðka.

TRAKUS GARSINA IR SVETUR Ar ámanoma suskaièiuoti, kiek koncertø buvo per deðimties metø laikotarpá? “Jei bûtume uþsiraðinëjæ kiekvienà “Serenados” koncertà, tikrai

Muzikos barai /56

bûtø labai ádomu”, - prisimindamas aibæ pasirodymø, kuriø neámanoma suskaièiuoti, sako K.Mikiðka.

Ansamblis nepraleidþia në vienos ðventës Trakuose. “Ir dar daugelyje

Ansamblis “Serenada” vietø esame priþadëjæ bûtinai pakoncertuoti, taèiau vis pritrûksta laiko”, - apgailestavo ansamblio akordeonininkë Rasa Mikiðkienë. “Serenada” kaip reprezentacinis miesto ansamblis daþnai vyksta á kaimynines ðalis - Vokietijà, Olandijà, Lenkijà, Estijà.

Pasak atlikëjø, uþsienieèius domina ne tik jø atliekama muzika, bet ir instrumentai. K.Mikiðka pasakoja, kad uþsienieèiai daþnai net akyse nëra matæ birbynës. “O lietuviai daþnai stebisi, kad ðiuo instrumentu ámanoma iðgauti tokias melodijas”, - priduria “Serenados” vadovas.

Jubiliejaus proga “Serenadà” sveikino Lietuvos muzikø asociacijos prezidentas Rimvydas Þigaitis. Jis linkëjo, kad ansambliui kuo greièiau pavyktø dalyvauti “Didþiajame muzikø parade”, kuriame koncertuoja patys profesionaliausi muzikantai.

Daug graþiø sveikinimo þodþiø atlikëjai iðgirdo ir ið savo kolegø pedagogø. Juos sveikino jø buvæ bei esami mokiniai, studentai.

Ansamblio nariai dar prieð koncertà dalydamiesi mintimis sakë, kad kiekvienas geras pedagogas turi koncertuoti scenoje. “Juk tada ir mokiniui atsiranda stimulas sekti mokytojo pavyzdþiu”, - mintimis dalijosi S.StasiûnaitëLuskevièienë, muzikavimo pagrindus ágijusi Trakø meno mokykloje. Ieva Tijûnëlienë taip pat dþiaugiasi galimybe koncertuoti su savo buvusia mokytoja smuikininke Nijole Kaèinauskiene, iðleidusia jau ne vienà mokiniø kartà.

Jubiliejiniame koncerte ansambliui talkino ir Trakø meno mokyklos mokinë Kataþyna Narkeviè.

Vaidilutë DOVYDAITYTË

Graþi Vilniaus 4-osios muzikos mokyklos iniciatyva

2003 m. vasario 28 d. Vilniaus 4-osios muzikos mokyklos mokytojai ir mokiniai pakvietë á koncertà “Muzikinë kelionë” Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Renginá organizavo mokytoja Snieguolë Meðkauskienë. ÁÐviesiai ir dþiugiai koncertà pradëjæs jauniø choras “Ðypsena”, vadovaujamas mokytojos S.Meðkauskienës, sukûrë puikià “muzikinës kelionës” pradþios atmosferà. Lenkijos muzikos dvasià perteikë smuikininkø ansamblis, vadovaujamas mokytojos A.Dainienës, ir IV klasës mokinio J.Grigelionio jautriai atliktas F.Chopino Valsas (mokyt. L.Jeriomina). Ryðkius Ispanijos vaizdus sukûrë V kl. mokinys M.Afanasjevas, gitara temperamentingai atlikæs du flamenko ðokius (mokyt. G.Kamsiukas), bei mokytojos R.Kaziulienës VIII kl. mokiniø K.Michailovskytës ir B.Nemeiko fortepijoninis duetas, kuriam skambinant ispanø ðoká fortepijonu keturiomis rankomis ðoko Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos moksleivë Simona Ðimulynaitë. Ávairiaplanæ Amerikos muzikos panoramà atskleidë V kl. mokinë R.Jankûnaitë (mokyt. L.Bartoseviè), VII kl. smuikininkø duetas T.Sirota ir J.Minajeva (mokyt. I.Banevièiûtë) bei VII kl. mokiniø O.Semeðko ir J.Dluþnevskajos fortepijoninis duetas (mokyt. A.Liasienë), nuotaikingai atlikæs dþiazinæ pjesæ fortepijonu keturiomis rankomis. Prancûzø muzikos spalvingumà puikiai perteikë II kl. klarnetininkas R.Liasis (mokyt. A.Pupkevièius) ir V kl. mokiniø G.Mackinos ir D.Valujevos (mokyt.

N.Karaðkaitë) fortepijoninio dueto ryðkus pasirodymas. Dþiugu, jog “muzikinëje kelionëje” dalyvavo ir mokyklos direktorius S.Strièka, kurio atlikta M.Vittenet pjesë “Burtininkë” susilaukë itin audringø publikos ovacijø.

Saulëtosios Italijos muzikos melodingumà atskleidë akordeonininkø trio J.Malinovskaja, R.Lukoit ir N.Mikailionytë (mokyt. V.Knizikevièiûtë) bei Chorinio dainavimo skyriaus II-III klasiø jaunuèiø choras, vadovaujamas mokytojos B.Misiûnienës.

Koncerto pabaigoje skambëjo austrø muzikos pavyzdþiai. Pajausti nepakartojamà ðios ðalies groþá galëjome klausydamiesi II kl. fleitininkës M.Strumskytës (mokyt. A.Kontautienë) muzikavimo, o II kl. pianistës I.Miklaðevskajos (mokyt.

N.Puiðytë) þaismingai atliktas W.A.Mozarto “Sumuðtinis” apgaubë visus klausytojus þaviu dþiugesiu. Austrijos Alpiø dvasià jautëme muzikuojant V kl. fleitininkës V.Kaziulytës (mokyt. A.Kontautienë) ir V kl. pianistës M.Kobzevaitës duetui. Koncerto pabaigoje ðventiðkai nuskambëjo IV kl. mokinës R.Steponavièiûtës (mokyt.

R.Kaziulienë) atlikta J.Strausso Polka pizzicato bei jauniø choro “Ðypsena” (vadovë S.Meðkauskienë) padainuota J.Strausso daina “Pavasaris”.

Jauki Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus aplinka, ádomus mokyto-

jos S.Meðkauskienës koncerto scenarijus ir nuotaikingai mokytojos J.Buoþienës vestas koncertas nepaliko salëje në vieno abejingo klausytojo.

Vilma RINDZEVIÈIÛTË

LMA jubiliejui Fortepijono katedros koncertas

Ðiais metais, ðvenèiant 70-àjá Lietuvos muzikos akademijos jubiliejø, numatyta daug iðkilmingø koncertø, mokslinëmetodinë konferencija, kitø renginiø.

Pirmasis ðio ciklo koncertas ávyko ð.m. vasario 24 d. LMA Didþiojoje salëje, kur ðia proga pakiliai skambino Fortepijono katedros studentai bei magistrantai.

Visi jie - respublikiniø bei tarptautiniø konkursø laureatai.

Vakarà pradëjo Fortepijono katedros vedëja prof. V.Vitaitë, kuri glaustai apþvelgë katedros istorijà, pasidþiaugë Lietuvos pianistinës mokyklos sukles-

Nr. 1 iðkilmingai paskambino L.Èeglova (prof. A.Radvilaitës kl.), F.Chopino Sonatos b-moll, op. 35, Nr. 2 I dalis ryðkiai nuskambëjo atliekant V.Paukðteliui (prof.

M.Azizbekovos kl.). Gerai þinoma jauna pianistë S.Alðauskaitë (prof. P.Geniuðo kl.) paskambino S.Rachmaninovo du preliudus D-dur, op. 23, Nr. 5 ir B-dur, op. 23, Nr. 3, o O.Messiaeno “Pranaðø, piemenø ir þyniø þvilgsná” ið ciklo “Dvideðimt þvilgsniø á kûdikëlá Jëzø” prasmingai atliko prof. B.Vainiûnaitës I k. magistrantë V.Surdokaitë. Ðiandien galime pasidþiaugti, kad ne tik mûsø jaunimas sëkmingai studijuoja pasaulio þymiausiose aukðtosiose muzikos mokyklose, bet ir nemaþas bûrys jaunimo ið kitø ðaliø vyksta studijuoti á LMA. Ðiltos publikos reakcijos sulaukë Kopenhagos karaliðkosios muzikos akademijos studentës E.Siversten pasirodymas, ðiemet studijuojanèios prof. V.Vitaitës klasëje. Ji ryðkiai atliko ádomias J.Jersildo pjeses: “Tambûrinà” ir “Farandolæ”. Koncerto pabaigoje

Po jubiliejinio koncerto tëjimu. Ilgameèiam procesui reikðmës turëjo daugelis veiksniø. Tai ir áþymiø muzikø, ávairiø pianistiniø mokyklø - rusø, lenkø, vokieèiø, prancûzø, austrø - atstovø átaka, ir Lietuvos EPTA bei katedros vedëjø nuolat organizuojami metodiniai seminarai, meistriðkumo kursai visose mokymo grandyse. Didelá poveiká turëjo tarptautiniø ávairaus amþiaus pianistø konkursø sistemos sukûrimas, mokymo proceso tobulinimas bei kûrybiðkos atmosferos, bazës sudarymas. Fortepijono katedros pedagogai bei jø auklëtiniai susilaukë plataus tarptautinio pripaþinimo.

Suklestëjo fortepijoninio dueto þanras.

Jubiliejinio koncerto programa buvo sudaryta atsiþvelgiant á ávairiø ðaliø muzikos átakà Lietuvos pianizmui. Pradþioje skambëjo lietuviø kompozitoriø kûriniai: pianisto virtuozo, ilgameèio katedros vedëjo prof. S.Vainiûno Baladë d-moll, op. 30, kurià spalvingai atliko L.Jovaiðaitë (doc. J.Karnavièiaus kl.), mûsø iðeivijos atstovo V.Bacevièiaus Preliudas, op. 40, Nr. 4, skoningai atliktas R.Milaðiûtës (prof. E.Ignatonio kl.), bei E.Balsio Sonata c-moll, kurià brandþiai skambino kompozitoriaus anûkë I.Baikðtytë (prof. O.Ðteinberg kl.). F.Chopino Polonezà A-dur, op. 40,

skambëjo du S.Prokofjevo kûriniai: Tokata d-moll, op. 11, kurià profesionaliai atliko L.Dirginèius (doc. J.Bialobþeskio kl.), ir Koncerto Nr. 3 C-dur, op. 26, I d.

Puikus magistrantës E.Stanevièiûtës bei jos pedagogo doc. Z.Ibelhaupto duetas vainikavo iðkilmingà koncertà.

Viktorija VALÛNAITË

Fortepijono muzikos vakaras Lenkø kultûros centre

Ð.m. vasario 28 d. Lenkø kultûros centras fortepijoninës muzikos gerbëjus pakvietë á lenkø pianistës Marijos Koreckos-Soszkowskos koncertà.

Programoje skambëjo lenkø kompozitoriø kûriniai: M.K.Oginskio Polonezas a-moll “Atsisveikinimas su Tëvyne”, Polonezas d-moll, I.J.Paderewskio Menuetas G-dur, op. 14, Nr. 1, “Fantastinis krakoviakas” H-dur, op. 14, Nr. 6, S.Moniuszkos-H.Melcerio “Dainos” parafrazë bei F.Chopino trys valsai (Des-dur, op. 64, Nr. 1, cis-moll, op. 64, Nr. 2, As-dur, op.

42), Barkarolë Des-dur, op. 57, etiudai c-moll, op. 10, Nr. 2, a-moll, op. 25, Nr. 11, bei Polonezas As-dur, op. 53.

Pianistë profesoriauja Varðuvos F.Chopino muzikos akademijoje, nuolat koncertuoja kaip solistë ir ávairiø kameriniø ansambliø sudëtyse, dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose, kvieèiama á tarptautinius konkursus þiuri nare.

Publika labai ðiltai sutiko Marijos Koreckos-Soszkowskos pasirodymà. Ji pasirodë esanti puiki pianistë virtuozë, turinti turtingà tuðë, puikiai valdanti stiliø bei formà. Ypaè þavëjo jos gebëjimas valdyti laikà, jausti visumà ir kartu bûti lanksèiai, puikiai jausti rubato. Jos meistriðkumo dëka labai ádomiai nuskambëjo ne tik geniali Chopino muzika, bet ir maþai koncertinëje praktikoje skambantys kitø autoriø kûriniai. Artistës þavesys nepaliko abejingø salëje, publikai praðant jai teko skambinti bisus. Ádomu bûtø ðià pianistæ Lietuvoje iðgirsti dar kartà, tik ðásyk skambinanèià jos lygiui deramu fortepijonu.

Veronika VITAITË

Kûrybos dþiaugsmas

Ðaltokà 2002 m. gruodþio 14-osios popietæ du dideli klaipëdiðkiø dainininkø autobusai pasuko Salantø link. Juose - Klaipëdos Marijos Taikos Karalienës baþnyèios miðrus choras, Klaipëdos universiteto Choro dirigavimo katedros choro grupë, Klaipëdos S.Ðimkaus konservatorijos miðrus choras bei jø vadovai. Salantuose neeilinis ávykis - Salantø meno mokyklos mokytojos Palmyros Puèkoriûtës kûrybos autorinis chorinës muzikos koncertas!

Gera valandëlë kelio, tad yra laiko pasikalbëti apie bûsimàjá koncertà. Ið kur èia dabar maþyèiame provincijos miestelyje tokia kompozitorë, kad surengtø autoriná koncertà ir á já vyktø tiek daug beveik profesionaliø kolektyvø ið didmiesèio!?

Palmyra to verta, jos chorinës dainos, giesmës, miðios yra gero meninio lygio, profesionaliai sukomponuotos, mes jos kûriniø nuolat turime savo repertuare ir dþiaugiamës galëdami dalyvauti jos kûrybos vakare, - susumuoju kolegø prof. G.Purlio, doc. Z.Kariniauskienës, doc. R.Gudelio, dëstytojø A.Purlienës, S. Kaèinskienës, T.Ambrozaièio nuomones.

Be to, Palmyra Klaipëdos universiteto auklëtinë, tai kaipgi dabar nepatalkinsi, ir mums smagu, ir studentams graþus pavyzdys!

Didelë Salantø kultûros namø salë pilnut pilnutëlë. Tiesiog neátikëtina, - tarytum á jà bûtø susirinkæ visi Salantø ir jos apylinkiø gyventojai. Koncertà pradeda Salantø meno mokyklos vaikø choras, vadovaujamas Palmyros tëveliø: Danutës ir Petro Puèkoriø. Viena po kitos suskamba smagios, melodingos, graþiø ir savitø melodiniø vingiø dainelës. Klausytojus nuo pat pirmøjø taktø gerai nuteikia dar ir spalvinga vaikø apranga, artistiðkumas, iðmoningi judesiai ir vaidyba, tarytum vyktø maþi dainø spektakliukai.

Ir, be jokios abejonës, - þavi dainavimo graþumas. Nuo seno þinau, kad salantið-

Muzikos barai /57

Palmyra Puèkoriûtë kiø vaikø choras visada iðsiskiria kokybiðku ir graþiu dainavimu, savitu ir ðvelniu tembru, balsø darna, pajëgumu atlikti sudëtingà repertuarà. Tokio lygio vaikø chorø Lietuvoje krûvomis nepriskaièiuosi. Tà savybæ jis patvirtino ir ðá vakarà, atlikdamas Palmyros dainas “Tu dainuþe dainuþële, suskambëk”, “Pavasarëlis”, “Sveikas bûk, pavasarëli” ir kitas.

Salantiðkius pakeitë Klaipëdos universiteto merginø choro grupë, kuri, be kitø, meistriðkai atliko ir jau populiariomis tapusias Palmyros dainas þemaitiðkais liaudies þodþiais “Pempikë ðoka” bei “Supyka diel baravyka”. Ðias dvi dainas tikrai galima laikyti mokyklinës chorinës (o ir ansamblinës) muzikos ðedevriukais.

Visà pluoðtà Palmyros giesmiø (“O Ðvenèiausioji”, “O Dieviðka Ðirdie”, “O Marija Nekaltoji” ir kt.) pagiedojo Klaipëdos Marijos Taikos Karalienës baþnyèios choras, kuriam fortepijonu pritarë pats vadovas prof. G.Purlys bei smuikininkë V.Urnieþienë ir altininkë V.Ðertvytienë.

Giesmës paprastos, santûrios, bet prasmingos, skirtos giedoti per baþnytines apeigas. Jø melodijos, pritariantys balsai plaukia natûraliai ir ið ðirdies. Jas mielai gieda ir graþiosios Salantø baþnyèios miðrus choras (vadovas P.Puèkorius), kurio, gana solidaus, klausiausi kità dienà per sekmadienio sumà.

Koncerto pabaigoje pasirodë S.Ðimkaus konservatorijos choras. Pirma merginos padainavo keletà vëlgi þemaitiðkais liaudies þodþiais sukurtø dainø. Porà ið jø - “A-a, a-pa-pa” ir “Vaka vanaga” - kaip ir salantiðkiai vaikai atliko labai iðmoningai, vaidindamos, salëje sukeldamos didþiules ovacijas. O susibûrusios su vaikinais pagiedojo tris dalis ið neseniai Palmyros sukurtø “Miðiø”: “Kyrie”, “Sanctus” ir “Agnus Dei”.

Koncertas baigësi graþiàja Palmyros giesme “Garbë Marijai”. Vien ið didþiulës plojimø bangos buvo matyti, kad ði giesmë salantiðkiams gerai þinoma ir jø mëgstama. Ir tikrai, ji turi graþià, net mëgëjams nesunkiai iðvingiuojamà melodijà, ir ðiame koncerte suskambëjo ypaè pakiliai, tartum himnas, kaþkuo primindama senàsias mûsø klasikø J.Naujalio bei È.Sasnausko giesmes.

Po koncerto - graþûs þodþiai, gëlës.

Paèius ðilèiausius þodþius ir palinkëjimus Palmyrai iðsakë moksleiviai, seimûnë J.Narvilienë, Kretingos rajono meras V.Kubilius, Kretingos kraðtotyros muziejaus direktorë V.Kanapkienë, daugelis kitø garbingø sveèiø, kolegø ir draugø.

Buvo dþiugu ir netgi ðiek tiek graudu. O Palmyra kaip visada laikësi tyliai, santûriai, tik ið skaidrios ðypsenos galëjai iðskaityti didþiulá vidiná dþiaugsmà.

O po gëliø? Graþi vakaronë studen-

Muzikos barai /58

tams, o mums - vyresniesiems - gera proga pasiðnekuèiuoti ir pamàstyti…

Tad kur tas centras ir kur ta provincija? Puèkoriø Salantai bent jau muzikinës kultûros poþiûriu - ne provincija. Èia ir jø ákurta meno mokykla, ir stiprûs chorai, ir nuolatiniai “Dainø dainelës” laureatai.

Prieð keletà metø èia esu þiûrëjæs Palmyros Puèkoriûtës operytës “Konstantas muzikantas” premjerà, po to rodytà Klaipëdoje, Ðiauliuose ir daug kur kitur, èia esu klausæsis stipraus miestelio kamerinio choro, kurio daugumà sudarë “Dainø dainelës” laureatai (dabar jau naujøjø laureatø tëveliai) ir kurio atliekama sudëtinga Renesanso muzika ne kà nusileido didmiesèiø profesionalø atlikimui. Á Puèkoriø vedamas pamokas esu veþæsis ir nemaþà pedagogø grupæ ið tolimosios Olandijos. Kas pats nepamatæs patikës, kad Petro ugdomi patys silpniausi Salantø specialiosios (neágaliøjø) internatinës mokyklos auklëtiniai sugeba per muzikos pamokas graþiai net dviem balsais pagiedoti “Lietuva brangi”, o ðios ástaigos vaikø vokalinis ansamblis traukia sudëtingas tribalses dainas ne prasèiau uþ normaliø ir net sustiprintos muzikos klases turinèiø mokyklø vaikus. Nusifilmavæs seniau Danutës vestas muzikos pamokas Salantø vidurinëje mokykloje ir dabar kaip pavyzdines teberodau visos Lietuvos mokytojams, studentams, uþsienieèiams.

O koncertai. Kiek jø èia bûta ir kokiø ávairiø! Kiek jø surengta vien bendraujant su Lietuvos muzikø sàjunga!

LMS prezidentas prof. R.Þigaitis Salantus ir Puèkorius laiko pavyzdþiu ne tik miesteliams, bet ir rajonø centrams bei didmiesèiams.

Pagaliau kur rasi tokià publikà?!

Negalëjau atsistebëti ir ðiame koncerte: þmonës solidûs, atëjæ su ðeimomis, o jau ploja, ûkèioja, ðaukia “valio”, “bravo”!

Kaip kokie paaugliai per mëgstamos popgrupës koncertà! Tai bent!

Anot paèiø Puèkoriø, klausytojø gausumas ir entuziastingi plojimai - tai ir yra pats didþiausias jiems atlyginimas. “Mes juos mylime, ir jie mus myli, að tai aiðkiai jauèiu”, - sako Puèkorienë.

Eduardas BALÈYTIS

Kauno konservatorijos 70-meèiui

1989 m. rugsëjo 1 d. at vërë duris Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultetas su 17 pirmakursiø, pasiryþusiø tapti kvalifikuotais muzikais.

Nuo ákûrimo dienos á fakultetà þvelgiame tarsi á Kauno konser vatorijos tàsà, nes jis ásikûræs mieste, kuriame pradëjo veiklà Lietuvos aukðtoji muzikos mokykla - Kauno konser vatorija.

Konser vatorijos ákûrimas 1933 m. buvo svarbus kultûrinis ávykis visai Lietuvai, kaip ir ne maþiau svarbus Kaunui ávykis tapo 1989 m. LMA Kauno fakulteto ásteigimas. Ðiuo fakulte-

to ákûrimo gestu Kaunui buvo tarsi gràþinta skola uþ netektá, 1949 m. sujungus Kauno ir Vilniaus konser vatorijas ir naujadarà ákurdinus Vilniuje. Visà 40 metø laikotarpá kaunieèiai jautësi nuskriausti, nors èia buvo dvi muzikos mokyklos (neskaitant trijø vaikø muzikos mokyklø) - J.Naujalio muzikos gimnazija ir J.Gruodþio konser vatorija (aukðtesnioji muzikos mokykla). Taèiau jos, bûdamos þemesnio statuso mokyklomis, jokiu bûdu negalëjo kompensuoti prarastosios Konser vatorijos netekties, nes su Kauno konser vatorija á Vilniø iðvyko geriausieji muzikos atlikëjai, pedagogai, kompozitoriai ir miestas liko muzikinës kultûros provincija, t.y. nuoðalëje. Jaunø, perspekty viø muzikø á Kaunà dirbti at vykdavo maþai, ne vienas þymesnis Lietuvos atlikëjas ar kolekty vas dël Kaune susiformavusios meninio gy venimo atmosferos nenoriai vykdavo èia koncer tuoti…

Bet pamàstykime apie Lietuvos muzikos akademijos, o sykiu ir ðios Akademijos Kauno fakulteto pirmtako - Kauno konser vatorijos ákûrimo prielaidas ir prieþastis. Kuo gi taip svarbus ðios mokyklos at siradimas?

Svarbus jis daugeliu aspektø: buvo ákur ta Lietuvoje autoritetinga muzikinës kultûros institucija, pirmà kar tà Lietuvoje pradëjo darbà savarankiðka aukðtoji muzikos mokykla.

Po 1918 m. vasario 16 d. Akto sunkiai këlësi Lietuvos valstybë, bet jos kûrëjai (tai rodo jø darbai) aiðkiai suprato, kad valstybë be tam tikro tautos kultûros lygio, savimonës egzistuoti negali ir negalës, nes pilieèiø kultûra ir savimonë sàlygoja ne tik valstybës egzistencijà, bet (kai kam gal atrody tø ir keista) ir ekonomikà. Ar ne todël 1920 m.

Kaune steigiamas Operos teatras, tais paèiais metais privati J.Naujalio muzikos mokykla tampa valstybine, t.y. anksèiau, negu ákuriamas Universitetas (1922), aukðtoji Karo (1929) ir kitos mokyklos. Tokie buvo dar besiformuojanèios valstybës pirmieji kultûros institucijø kûrimo þingsniai. O tai buvo - galima dràsiai saky ti - valstybës pamatø kûrimas ir tvir tinimas. Tiesa, Kauno muzikos mokykla visà deðimtmetá augo, tvirtëjo, formavosi mokymo ir ugdymo praktika, kol 1930 m. jos direktorius kompozitorius Juozas Gruodis vieðai paskelbë, jog mokykla jau yra pasiekusi aukðtosios mokyklos, t.y.

Konser vatorijos, lygá ir áteikë Vyriausybei memorandumà su mokyklos pedagogø paraðais, praðydamas suteikti mokyklai aukðtosios muzikos

mokyklos - Konser vatorijos statusà.

Lietuvos Vyriausybë dël ekonominiø ir kitø prieþasèiø memorandumo praðymà patenkino tik 1933 m. Ðá Vyriausybës delsimà ið dalies moraliai galima suprasti ir pateisinti. Matyt, buvo many ta taip: svarbiausia, kad mokykla jau dirba, ugdo jaunuosius muzikus, profesionaliai auga ir tvir tëja, todël aukðtesnio statuso suteikimo vëlesniam laikui atidëjimas, nors juridiðkai tai labai svarbus aktas, esminës, mokyklos praktiniam darbui neigiamos reikðmës neturës.

Sunku per ver tinti Kauno konser vatorijos ir jos tàsos - Lietuvos muzikos akademijos reikðmæ Lietuvos muzikinës kultûros ugdymui ir plëtrai. Be Kauno konser vatorijos suformuotø ir puoselëtø muzikinio ugdymo tradicijø bei ðiø tradicijø perimtø bei puoselëjimø LMA, ðiandien neturëtume visoje Europoje pripaþástamos lietuviø profesionaliosios muzikinës kultûros.

Kaip jau minëta, Kauno fakulteto ákûrimas 1989 m. - viena Lietuvos muzikos akademijos augimo ir plëtros iðraiðka. Ákur tasis fakultetas, geografiðkai bûdamas arèiausiai Kauno konser vatorijos ðaknø, stengiasi tæsti ir puoselëti Kauno konservatorijoje suformuotus uþdavinius ir idëjas: tarnauti Lietuvos muzikinës kultûros plëtrai. Kauno fakultetas paminëjo Kauno konser vatorijos 70-metá keturiais koncer tais (trimis studentø ir vienu - pedagogø) ávairiose Kauno salëse, á kuriuos gausiai rinkosi klausy tojai: Filharmonijoje, miesto Rotuðëje, Karininkø ramovëje. Ið 210 fakultete studijuojanèiø jaunuoliø beveik visi iðëjo á scenà pagerbti savosios mokyklos: kas atlikdamas kûrinius solo, kas su kolekty vais - chorais ir orkestruose.

Tik ðiandien suvokiame, koks smûgis buvo suduotas miesto kultûrai iðkeliant Kauno konser vatorijà á Vilniø ir kaip ðiandien sunku susitaiky ti su mintimi, jog ákûrus fakultetà Kaune jau dirba Lietuvos muzikos akademija. Todël fakulteto ásteigimas kai kuriø þmoniø savo laiku buvo sutiktas skeptiðkai ar net bandy ta neigti já esant reikalingà. Taèiau prabëgus 14 metø, per ðá laikà daugeliui fakulteto absolventø ásiliejus á miesto muzikiná gy venimà, negaty vus poþiûris, atrodo, atlyþta. Fakultetas gy vina miesto muzikiná gy venimà, miesto visuomenei primena senà jà Kauno konser vatorijà.

Algimantas KUBILIÛNAS

tuo labiau kad mes galime patys betarpiðkai prisidëti prie meno kûrimo.

Kiek daug maloniø valandëliø mums teikia daina, gali tik tas pasakyti, kuris patsai bandë dainuoti ne vienas, bet kolektyve. Tuomet daina ágauna sparnus ir mus pakelia didþiam kûrybiniam darbui”. Meilë dainai, menui, neprastas choro vadovo uþsidegimas, jaunatviðkas temperamentas ir traukia jaunus þmones á ðá kolektyvà.

Imponuoja choro darbø sàraðas: atlikta per 300 kûriniø. Labai didelá dëmesá choro repertuare uþima lietuviø kompozitoriø kûriniai. Juos atlikdamas ávairiose ðalyse, choras propaguoja ir platina lietuviðkà muzikà. Neretai po koncertø prie vadovø susiburia bûrelis vietiniø chorø dirigentø, praðydami mû-

- ir stambios formos, net profesionalams nelengvi, kûriniai: J.Haydno “Ðvento Bernardo ið Ofido” miðios, G.Fauré “Requiem”, W.A.Mozarto miðios C-dur “Krönungsmesse”.

Nuo 1994 m., kai chorui pradëjo vadovauti K.Barisas, kolektyvas per 20 kartø buvo iðvykæs á uþsiená. Labai malonu paminëti, kad ið visø per tà laikotarpá dalyvautø tarptautiniø konkursø gráþta su premijomis. Ðtai tik pastarøjø metø premijos: 1995 m. tarptautiniame chorø konkurse Darmðtate (Vokietija) laimëta pirmoji premija, 1996 m. konkurse Olandijoje - trys pirmosios premijos ir pagrindinis prizas, tarptautiniame festivalyje Loreto mieste (Italija) chorui “Ave Vita” atiteko geriausio kolektyvo vardas, 1998 m. Montrio (Ðveicarija) chorø festivalyje kolektyvui suteikta “Excellent aves distinction” kategorija, 1999 m.

- konkurse Neuðatelyje (Ðveicarija) - treèioji vieta, 2001 m. konkurse Graikijoje - treèioji vieta ir Klaipëdoje vykusiame tarptautiniame S.Ðimkaus vardo chorø konkurse pirmoji vieta aukðto lygio mëgëjø kolektyvø kategorijoje, 2002 m. Ispanijoje, Cantonigròs konkurse, laimëta antroji premija.

Ne veltui po pasirodymo Latvijoje D.Januðkienë raðë: “Ðiais metais festivalyje “Riga Dimd” skambëjo mëgëjø giesmës - giedojo Vilniaus pedagoginio universiteto choras “Ave Vita”, vadovaujamas K.Bariso. Publika buvo nustebinta: mëgëjø chorinës muzikos atlikimas niekuo nesiskyrë nuo profesionaliø chorø. Neatsitiktinai “Ave Vita” - keliø tarptautiniø konkursø laureatë…” (D.Januðkienë, “Penktasis “Riga Dimd”, Dienovidis, 1997, Nr. 39 (346).

sø autoriø kûriniø natø. Daugiau kaip 30 kûriniø áraðyta Lietuvos radijuje.

Chorui nepakanka repeticijø mokslo metais. Tapo graþia tradicija kiekvienà vasarà rengti kûrybines stovyklas. Jø metu kasdien bûna po dvi repeticijas, kuriose ruoðiami kûriniai naujam sezonui ar gastrolëms. Choro repertuare

Dar viena iðtrauka ið ðveicarø spaudos: “Vilniaus pedagoginio universiteto choras “Ave Vita” ið Lietuvos turi du vadovus. Pirmasis - Saulius Liausa - diriguoja rimtai, aistringai savo ðalies autoriø puslapius, kurie nestokoja dinaminiø spalvø… Stilius keièiasi su jaunu vadovu K.Barisu, kuris pasiþymi

Vilniaus pedagoginio universiteto miðrus choras “Ave Vita”.

Vadovas K.Barisas, chormeisteriai J.Petraitienë ir S.Liausa

“Ave Vita”

Kovo pradþioje uþ tarptautinius laimëjimus 2002 metais nominacija “Tarptautinio spindesio þvaigþdë” ir aukso paukðtës statulëlë áteikta Vilniaus pedagoginio universiteto miðriam chorui “Ave Vita”. Tai vienas geriausiø Lietuvos aukðtøjø mokyklø miðriø chorø.

Bepigu profesionaliø muzikos kolektyvø vadovams. Be abejo, norint pasiekti aukðtà lygá, reikia ádëti labai daug darbo ir pastangø, taèiau privalumas yra tai, kad kolektyvo sudëtis stabili arba keièiasi gana retai. Pagaliau net atëjus naujiems nariams, jiems ásitraukti á darbà paprasèiau, juk jie - profesionalai. Tuo tarpu daug sunkumø, kantrybës ir uþsispyrimo turi turëti studentiðkø kolektyvø vadovai. Suburi kolektyvà, daug dirbi, pasieki gerà lygá, o èia kas metai studentai vis keièiasi: veteranai iðeina, ateina pirmakursiai, ir vël viskas ið pradþiø. Ir taip kasmet. Ir vis dëlto, nepaisant ðiø sunkumø, Lietuvoje turime daug gerø studentiðkø chorø, pelnanèiø laurus tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose konkursuose.

Tik kaþkodël þiniasklaida Lietuvoje maþai dëmesio skiria mëgëjiðkiems kolektyvams ir jø vadovams.

Vienas jø - Vilniaus pedagoginio universiteto miðrus choras “Ave Vita”.

2000 m. choras atðventë 65 metø sukaktá. Per ðá laikotarpá kolektyvui yra vadovavæ aðtuoni choro dirigentai.

Nuo 1994 m. “Ave Vita” vadovauja Muzikos akademijos lektorius Kastytis Barisas, chormeisteriai - Saulius Liausa ir Jurgita Petraitienë.

Chore dainuoja ávairiø kursø ir specialybiø studentai. Vakarais, uþuot naudojæsi studentiðkomis laisvalaikio linksmybëmis, studentai bëga á repeticijas, ruoðia naujus kûrinius, nes laukia koncertai, festivaliai, konkursai Lietuvoje ir sveèiose ðalyse. Ir kaip èia neprisiminsi þinomo dirigento ir kompozitoriaus Konrado Kavecko þodþiø: “Dainos menas mus visus patraukia,

atlikëjiðku þavesiu. Dainuodamas choras juda, juokiasi, ðoka ir talentingas vadovas priverèia salæ dþiaugtis ir þavëtis kolektyvo teatraliðkumu” (J.Cosseto, “De l’attachante Ukraine a la Baltique…”, La Presse Riviera / Chablais, 1998 04 17).

Uþ pastangas garsinant Lietuvos vardà, 2002 m. K.Barisas apdovanotas Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino ordino I laipsnio medaliu.

Paskutinë kolektyvo kelionë - á geguþës mënesá Cantonigros mieste Ispanijoje vykusá jubiliejiná XX tarptautiná Cantonigros muzikos festivalá, kuriame dalyvavo apie 60 kolektyvø ið 33 ðaliø. Festivalio geografija gana plati - nuo Argentinos iki Maroko, nuo Kanados iki Kenijos, nuo Meksikos iki Singapûro. Dalyvavo atstovai beveik ið visø Europos ðaliø.

Festivalio metu vyko ávairiø kolektyvø konkursai, ið kuriø tiek meniniu lygiu, tiek dalyviø skaièiumi svariausias buvo chorø konkursas. Ðiame konkurse miðriø chorø kategorijoje antràjà premijà pelnë Vilniaus pedagoginio universiteto miðrus choras “Ave Vita”, aplenkæs daugelio ðaliø pajëgius ir þinomus chorus.

Tai, kad ði premija buvo paskirta “Ave vita” chorui, lëmë geras repertuaro pasirinkimas, puiki kûriniø interpretacija, tikslus intonavimas ir pagaliau didelë tarptautiniø ir nacionaliniø konkursø praktika. Choras yra dalyvavæs deðimtyje tarptautiniø konkursø, ir visuose laimëtos prizinës vietos! Manau, kad retas kolektyvas gali pasigirti tokia sëkme.

Daugelis atkreipë dëmesá ir á labai puikià choro laikysenà scenoje: jis visuomet jaunatviðkas, energingas, uþdegantis publikà, todël ir koncertuose klausytojai ilgai nepaleisdavo choro nuo scenos, aplodismentais praðydami bisø. Choras su dideliu pasisekimu dalyvavo festivalio atidarymo ir baigiamajame koncertuose, taip pat koncertuose aplinkinëse Cantonigros vietovëse. Ði kelionë kolektyvui buvo ádomi ir naudinga ne tik muzikine, bet ir paþintine prasme. Dauguma choristø pirmà kartà “atrado” nuostabiàjà Ispanijà. Neiðdildomà áspûdá paliko Salvadoro Dali muziejus Figueres mieste, Montserrat vienuolynas, nepaprastai graþi ir didinga Barselona ir net egzotiðkoji Andora.

Lankytasi Paryþiuje, Berlyne.

Pakeliui á namus choras dar dalyvavo Heidelbergo universiteto studentø muzikinio festivalio atidarymo koncerte.

Pamiltoji Ispanija “nepalieka” kolektyvo. Ðtai ir ateinanèià vasarà choro laukia kelionë á ádomø konkursà Ispanijos Torrevieja mieste, kuriame chorai varþysis dviejose kategorijose - polifonijos ir habanerø. Palinkëkime “Ave Vitai” sëkmës!

Jonas TAMULIONIS

Muzikos barai /59

Festivaliai svetur

Osterklang Velykø garsai Laima JONUÐIENË

P

risikëlimo dþiaugsmà skelbiantys G.Mahlerio Ketvirtosios simfonijos finalo þodþiai ðiemet taps Velykø festivalio “Osterklang Wien 2003” eepig pigrafu. Surengtas kaip visada miesto savivaldybës iniciatyva, ðá pavasará jis truks nuo balandþio 12 iki 21 dienos - jau septintàjá kartà ið eilës. Ambicingi festivalio projektai liudija, kad Viena ðiuo atþvilgiu nenori bûti Zalcburgo ar kitø prestiþiðkiausiø pasaulio muzikos ðvenèiø provincija.

Ambicijos - tai ne tik repertuaras, bet ir gausiai sutelktos pajëgos laikmeèiø stiliaus áþvalgai. Perskaièius festivalio rengëjø sudarytà programà, norisi apibûdinti jà kaip prasmingà ir pagal jëgas pasirinktà ðuolá nuo baroko retenybiø iki “harmoninio dþiazo” stiliaus Velykø oratorijos, festivalio erdves suteikus áspûdingiausioms baþnyèioms, koncertø salëms - “Musikverein”, “Konzerthaus”, Hofburgø koplyèiai ir netoliese esantiems Muziejø kvartalo rûmams, kur istorinius ir ðiuolaikinius pastatus sujungë svaiginanèiame aukðtyje permatomi laiptai.

Festivalis paprastai sukasi apie Ringðtrasæ - Þiedo gatvæ, kurià formavo devynioliktojo amþiaus pabaiga. Paèiame Þiedo centre - Vienos opera. Joje kasmet Didþiosios savaitës proga vyksta “Parsifalio” spektakliai. Ðiemet - balandþio 17 ir 19 d. su Matti Salminenu (Gurnemansas) ir Waltraud Meier (Kundri).

Muzikos barai /60

Diriguos Peteris Schneideris.

Ringðtrasës statybai, ko gero, bus turëjæs átakos jos architektø savotiðkas muzikalumas: nenutrûkstantis judëjimas ratu joje - tai ir kontrastas, ir santarvë su bokðtø vertikalëmis, jà kertanèiø kvartalø ritmais, pastatø ir medþiø kupolais, su apskaièiuotø ramybës salø - miesto aikðèiø paskirtimi - ties ðiuo amþinu judëjimu teikti þmonëms bendravimo ðilumà, leisti jiems jaukiau ir dràsiau pasijusti tarp masyviø miesto mûrø, suskaidytø á ritmus su gotikos, renesanso, baroko ar net antikos motyvø imitacijomis. Jø yra ir muzikaliausio architekto T.Hanseno darbuose - nuo kariatidþiø jo projektuoto “Musikverein” Auksinëje salëje iki maþø to paties autoriaus sukurtø bareljefø, puoðianèiø Pranciðkaus Juozapo istoriná fortepijonà.

Nors sakoma, kad koncertø saliø istorijoje áspûdingiausià akustikà yra turëjusios… rûmø arklidës, kuriø ne viena ilgainiui ir pavirto koncertø sale, taèiau ðià amþinà akustikos problemà neblogai sekësi spræsti Vienos architektams, ið karto projektavusiems ir muzikos rûmus. Ðtai su “Musikverein” Auksine sale kiek vëliau ëmë konkuruoti taip pat pseudohelenistinëmis kolonomis papuoðta erdvi “Konzerthaus” Didþioji salë, atvërusi duris Velykø festivaliui po esminës restauracijos 2001-aisiais. Tada gal ir pernelyg susiþavëjæs akustika Valerijus Gergijevas taip temperamentingai dirigavo S.Rachmaninovo “Varpus”, kad sukëlë

neþabotà publikos entuziazmà ir… kritikø santûrumà.

Velykø festivalio “Osterklang Wien 2003” staigmena ðioje salëje balandþio 17-àjà - dþiazo legendos Dave’o Brubecko oratorija “Mylimiausias sûnus”, dalyvaujant paèiam autoriui (fortepijonas) ir jo garsiojo kvarteto nariams Randy Jonesui (muðamieji), Michaelui Moore’ui (bosas), Robertui Militello (saksofonas, fleita), taip pat Vienos “Vereinigten Bühnen” orkestrui ir muzikos gimnazijos vaikø chorui, Alanui Opie (baritonas, Jëzus) Christai Ratzenböck (mecosopranas). Ðiame Velykø festivalyje Dave’as Brubeckas pasirodys po jau ankstesnës èia koncertavusiø Chicko Coreos ir Bobby McFerrino sëkmës.

Dave’as Brubeckas - tai iðtisa epocha dþiazo muzikos istorijoje. Jam labai artima kultûriniø mainø idëja, o muzika pats esmingiausias susikalbëjimo bûdas, kurá jis akcentuoja savo kûryboje jungdamas europietiðkumà su dþiazu, kompozicijas su improvizacijomis. Nuo jo pir-

Vienos salës, kur vyksta festivalis

mosios oratorijos atsiradimo praëjo 35 metai. “Mylimiausias sûnus”, paraðytas 1978-aisiais dþiazo kvartetui, solistams, chorui ir simfoniniam orkestrui, liudija jo, kaip kompozitoriaus, klasikiná pasirengimà. Tai dar viena, mums maþiau þinoma, ðio garsaus improvizatoriaus talento pusë.

Minëtà oratorijà jis kûrë bendradarbiaudamas su liuteronø pastoriumi ir teksto autoriumi Herbertu Brokeringu, þavëdamasis vaizdinga jo kalba. “Mylimiausias sûnus” - trijø daliø oratorija, nukelianti klausytojà á Getsemanës sodà, prie Kryþiø kalno ir prisikëlusio Kristaus kapo. Choro ritminiuose giedojimuose tikslûs dvylikatoniai motyvai ir laisvos improvizacijos. Tai giesmës ir apmàstymai apie kanèià, pavirstanèià dþiaugsmu, ir apie mirtá, vedanèià á prisikëlimà.

Susitikimas Vienoje su D.Brubecko “klasikine” kûryba taip pat ne pirmasis.

Toje paèioje salëje “Konzerthaus”, dar prieð jos didájá remontà ir prieð pirmojo Velykø festivalio sezonà - 1995-aisiais, buvo atlikta jo kantata “La Fiesta de la Posada”. Koncerte dalyvavo tuomet kà tik susikûræs Vienos muzikos gimnazijos berniukø choras, iðsikovojæs geriausiojo vardà jaunøjø dainininkø konkurse. Ðá chorà dabar galima daþniausia iðgirsti Vienos kamerinës operos pastatymuose.

Pernai jam dalyvaujant skambëjo Verdi Requiem “Musikverein” salëje.

Iðkilmingas “Osterklang Wien 2003” uþdarymo koncertas ávyks taip pat “Konzerthaus” Didþiojoje salëje balandþio 21-àjà. Skambës H.Berliozo “Requiem.

Grande Messe des Morts, op. 5”. Tai vienas monumentaliausiø kûriniø koncertinëje literatûroje apskritai. Ðalia choro ir orkestro keturiuose salës kampuose iðrikiuojamos puèiamøjø grupës. Berliozas reikalavo ðio kûrinio dalyviø skaièiaus tikslios pusiausvyros ir kad chorui tektø daugiau nei 200 dainininkø. Jei sàlygos leidþia, jis gali bûti padidintas atitinkamai instrumentø kiekiui. Kompozitoriaus biografai raðo, kad premjeros metu Paryþiuje, Invalidø baþnyèioje, orkestrà sudarë 190 muzikantø. “Osterklang Wien 2003” festivalyje ðá kûriná atliks Vienos radijo simfoninis orkestras, Operos ir dainavimo akademijos chorai. Diriguos Bertrandas de Billy, solo dainuos tenoras Giuseppe Sabbatini. *** Baroko muzikos retenybiø atradimas Velykø festivalyje balandþio 19-àjà ávyks tokiai progai ypaè tinkanèioje Imperatoriø rûmø koplyèioje (Hofburgkapelle).

Mat XVII a. kompozitoriaus, beje, kilusio ið Slovënijos, Johano Baptisto Dolaro “Vienos miðios”, istorikø liudijimu, buvo tipiðkas imperatoriaus Leopoldo I dvaro muzikos tradicijø pavyzdys.

J.B.Dolaro tuometiná populiarumà liudija daugybë jo kûrybos kopijø, randamø

Austrijos vienuolynø bibliotekose. Daþniausiai tai vokaliniai kûriniai, taèiau aptikta jo sonatø, kurios buvo atliekamos baþnyèiose. Nuo pat jaunyvo amþiaus jis tapo vienuoliu, studijavo filosofijà, o áðventintas á kunigus mokë muzikos, vadovavo chorams. Daug medþiagos apie ðià jo veiklà sukaupta Vienos jëzuitø baþnyèioje. Kaip reikalavo XVII a. Vienos dvaro paproèiai, Dolaras savo kûryboje meistriðkai siejo senàsias muzikavimo tradicijas su tuometine italø átaka. (Prisiminæ Þemutinës pilies teatro istorijà, tai galëtume pasakyti ir apie Vilniø.) O savo “Vienos miðiose Sopra la Bergamasca” Dolaras vartoja tuo metu populiarias stilistines priemones: dar besibaigiant XVI amþiui, nemaþa kompozitoriø grindë savo variacijas ir fantazijas liaudies melodijomis ið Bergamo apylinkiø. Galime prisiminti iki mûsø laikø populiarø melancholiðkàjá Pjero, commedia dell’arte “paðalietá ið Bergamo”. *** Kad ir kokios originalios bûtø muzikos ðvenèiø programos, negalëtume ásivaizduoti jokio prestiþinio festivalio be Gustavo Mahlerio kûrybos. Jis vis dar tebëra pasaulio þymiausiø muzikos ávykiø leitmotyvas. Visas jo simfonijas teko girdëti Zalcburgo vasaros festivaliuose, kuriuose jø bièiuliai - Amerikos draugija - rengë net simpoziumus G.Mahlerio kûrybai aptarti. Svari ðiø metø Liucernos vasaros festivalio programos dalis taip pat tenka G.Mahleriui. O pernai vienas garsiausiø pasaulyje - Los Andþelo simfoninis orkestras, rezidavæs Liucernos festivalyje, vietoj þadëtos S.Prokofjevo siuitos pateikë G.Mahlerio “Stebuklingàjá berniuko ragà” su artistiðkiausiu

Muzikos barai /61

Festivaliai svetur baritonu ir vokieèiø literatûros þinovu Mathiasu Goerne. Paklaustas spaudos konferencijoje dël tokio programos pakeitimo, orkestro vadovas E.P.Salonenas sakë tai padaræs specialiai dël vokiðkai kalbanèios auditorijos Liucernoje. Ádomios muzikos sklaidos tradicijos: geriausieji JAV orkestrai, kuriø labai daug ðioje ðalyje, ne tik pateikia Europai jos klasikus, romantikus, avangardistus kaip subtiliausio interpretavimo pavyzdþius, bet ir pelnytai savinasi Europos kûrybos istorijà. Gal joms imponavo Austrijos ar Ðveicarijos “daugiatautiðkumas”? Kad ir kaip bûtø, ðtai keletas þodþiø ið lietuviðkai iðleistos amerikieèiø autoriaus Carlo E.Schorske knygos “Finde-siècle Vienna”: “Gustavas Mahleris, ilgai laikytas banaliu ir gana nuobodþiu kompozitoriumi, staiga tapo pagrindiniu simfoniniø programø numeriu. Per studentø revoliucijà Berklyje neseniai ákurta Mahlerio draugija savo tikëjimà skelbë - pagal to meto madà - þenkliuku su uþraðu: “Mahleris kieèiausias”.

Galbût to laiko mada virto ir ðiuolaikine tendencija, nes su G.Mahlerio vardu siejamas ir pastarasis Vienos Velykø festivalio epigrafas - þodþiai ið jo Ketvirtosios simfonijos finalo. O festivalio proga surengtoje spaudos konferencijoje tikinta, kad ðios simfonijos kamerinë versija ypaè intymiai skambës istoriniame Minoritenkirchës pastate, nuteikianèiame ne tik iðkilmei, bet ir apmàstymams.

Tai ávyks balandþio 16-àjà. Smuikininkas Thomas Christianas ir dvylikos þmoniø ansamblis atliks ðio kûrinio versijà, kurià 1920-aisiais buvo parengæs Erwinas Steinas privatiems Arnoldo Schönbergo koncertams.

G.Mahlerio Ketvirtàjà simfonijà su ankstesniais kûriniais sieja dainos “Dangiðkasis gyvenimas” motyvas ið “Stebuklingojo berniuko rago”. Ðia daina ir grindþiamos keturios jo Ketvirtosios simfonijos dalys. Pats Mahleris ðá kûriná yra apibûdinæs kaip gyvenimà po mirties. Jo þodþiais, tai dþiaugsmas aukðèiausiojo pasaulio, kuris svetimas mums ir atrodo siaubingai gàsdinantis. Ðio kûrinio minëtà kamerinæ versijà drauge su Thomo Christiano ansambliu atliks sopranas Camilla Tiling.

Taip pat koncerte bus atliekamas D.Ðostakovièiaus Aðtuntasis styginiø kvartetas, - bene labiausiai “asmeniðkas” visoje jo kûryboje. *** Dar viena istorinës traukos festivalio erdvë - senasis “Theater an der Wien”.

Jis statytas tada, kai nebuvo net galvojama apie Ringðtrasæ þemës ruoþe,

Muzikos barai /62

saugojusiame imperatoriaus dvarà nuo priemiesèiø bei atokesniø vietø. Beje, pirmasis ðio teatro vadovas - Immanuelis Schickanederis - Mozarto “Uþburtosios fleitos” libreto autorius ir Beethoveno “Fidelijaus” statytojas.

“Osterklang Wien 2003” pakvietë á ðá teatrà garsiuosius baroko orkestrus ið Anglijos “The Sixteen” ir “The King’s Consort”. Jie koncertuos ir Ðv. Stepono katedroje, o “Theatre an der Wien” bus atlikta Händelio oratorija “Izraelis Egipte”. Tai, kaip tikino festivalio rengëjai, bus vëlgi vienas ið Velykø savaitës þymesniø ávykiø, o Händelio “Izraelis Egipte” esàs beveik etapinis kûrinys oratorijos mene apskritai. Ðis þanras buvo, o gal ir tebëra valdomas operos reikalavimø.

Minëta oratorija ir “Saulius” - tai lyg du tiltai kelyje á jo “Mesijo” meistrystæ.

“Izraelis Egipte” raðytas beveik iðkart po “Sauliaus”. Pirmiausia sukurta antroji dalis “Mozës giesmë”, po to pirmoji dalis “Iðëjimas” (Exodus). Apibûdinant ðá kûriná, daþnai pabrëþiamas tais laikais neáprastas didesnis dëmesys chorui, bet ne solistams. Tiesa, po nelabai pasisekusios premjeros Londono karaliðkajame teatre “Haymarket”, Händelis vëliau ið esmës perdirbo pirmàjà dalá, tuo uþtikrindamas tolesnæ “Izraelio Egipte” sëkmæ.

Balandþio 14 ir 15 dienomis jau minëtas G.F.Händelio “Mesijas” bus pristatytas ir Muziejø kvartale, salëje “E”. O tarpininkas, jungiantis ðiuolaikinæ erdvæ su Senojo Testamento motyvais, bus ðá kartà garsaus nûdienos choreografo, reziduojanèio Hamburge, Johno Neumeierio baletas, kuriame dar skambës ir Arvo Pärto “Veni Sancte Spiritus” ir “Agnus Dei” ið “Berlyno miðiø”.

Toks neáprastas scenos projektas - taip pat jau besiklostanti Velykø festivalio tradicija. Pakviesti Hamburgo baletà ir jo garsøjá vadovà pasiûlë festivalio direktorius Rolandas Geyeris.

Daug ðio choreografo gerbëjø yra ir Lietuvoje. Plaèiau besidomintiems ir juo, ir festivalio programa apskritai, galëtø padëti tinklapis www.osterklang.at Kad ir kiek festivalio akcentø bûtø paminëta, visø jo besiformuojanèiø tradicijø aðis, be abejo, taps Velykø nakties koncertas, prasidësiantis 23 val. Ðv. Stepono katedroje. Ðiemet, dalyvaujant garsiajam “The King’s Consort”, drauge su sopranu Lorna Anderson balandþio 20-àjà bus atliekamos G.F.Händelio arijos, Henry Purcello Karaliðkosios koplyèios siuita trimitui ir styginiams. Solo dainuos Crispianas Steele-Perkinsas. J.S.Bacho kantata “Jauchzet Gott in allen Landen” sopranui bei trimitui uþbaigs Prisikëli-

mo nakties koncertà.

Ne maþiau áspûdingi turëtø bûti ir pirmieji Velykø festivalio koncertai balandþio 12-àjà vidurdiená bei sekmadienio, balandþio 13-osios rytà “Musikverein” Didþiojoje (Auksinëje) salëje - skambës J.S.Bacho Miðios b-moll, gros pasaulinio garso orkestras “Wiener Philharmoniker”, tarp solistø bus nepaprastos apimties bei lankstumo sopranas Christine Schäfer. Ðis koncertas tæsia Velykø festivalio inicijuotà baroko muzikos ciklà, kurá pradëjo ðio stiliaus þinovai Trevoras Pinnokas ir Nicolausas Harnoncourt’as. Ðiais metais garsiøjø dirigentø tradicijà tæs Semionas Byèkovas, geriau paþástamas ið Wagnerio ir ðiuolaikinës muzikos interpretacijø. Jo sena svajonë áveikti tokià virðukalnæ, kaip minëtos J.S.Bacho Miðios, maþiau kam þinoma. *** “Wiener Simphoniker” - ne tas pats orkestras, kuris atliks J.S.Bacho Miðias, bet ir jo patraukliai pristatyti koncertai suteikia Velykø ðventei ypatingo dþiugesio. Paprastai á jo koncertà “Musikverein” Auksinëje salëje bene sunkiausia patekti. Jo programà jau ið lengvesnio þanro klasikø kûrybos ir ðiemet yra parengæs Vladimiras Fedosejevas. Koncertas vyks balandþio 20-osios vakare gausiai gëlëmis iðpuoðtoje salëje ir kaip visada vadinsis “Pavasaris Vienoje”. *** Tokia tad Prisikëlimo ðventë mieste, kuriame vien muzikos istorija yra tapusi viso pasaulio savastimi. Ji susijusi su ryðkiausiomis ir subtiliausiomis simfoninio, kamerinio bei pramoginio muzikavimo tradicijomis. Ir pats miestas formuotas, statytas pagal meninius principus, kai modernus þmogus estetiniu màstymu siekë tai, kas kadaise buvo kuriama ið gyvos amatø praktikos.

Visa tai be galo artima ir mums, turintiems (deja jau seniai prigesusias) amatø cechø tradicijas, keliø ðimtmeèiø senumo Þemutinës pilies teatro istorijà, ir iki ðiol neþinantiems, kà reikës veikti atstatytuose Valdovø rûmuose. Turime ne vienà ambicingai ir sëkmingai muzikuojantá orkestrà, chorà bei intelektualø - giliai ir ypaè patraukliai ieðkojusiø laikmeèio stiliaus baroko keliuose ar ðiuolaikinës muzikos festivaliuose. Ir vis dar neturime paties miesto poþiûrio á tas vertybes, kurios privalëtø bûti esminis susikalbëjimo pagrindas ðiuolaikinëje visuomenëje. n

Pasaulio scena Mariss Jansonas vyriausiasis “Concertgebouw” dirigentas NAUJASIS DIRIGENTAS LATVIS 2002 m. spa lio 16 d. pa skelb tas nauja sis þy miojo Nyder lan dø ka ra liðkojo “Con certgebouw” sim fo ni nio or kest ro vy riau sia sis di rigen tas, Riccardo Chail ly dar bø tæ sëjas. Juo ta po 59 me tø lat vis Ma riss Jan so nas (Jan sons), il ga me tis Le ning ra do fil har mo nijos sim fo ni nio ir Oslo sim fo ni nio or kest rø vy riau sia sis di ri gentas.

Nuo 2004 m. rugsëjo Jan so nas dvy li ka sa vai èiø per me tus di ri guos vie nam ge riausiø pa sau lio or kest rø. Dar dvy li ka sa vai èiø ma est ro skirs Miun che ne ási kû ru siam “Ba ye rische Rund funk” sim fo ni niam or kest rui. Trejø me tø su tar ty je, pa si ra ðy toje su “Con certgebouw” yra ir da lis, vë liau su tei kian ti Jan so nui pa si rin ki mo lais væ. “Di ri ga vau be veik visiems ge riau siems pa sau lio or kest rams, ta èiau þi nia, kad va do vau siu “Con certge bouw”, ma ne in triguoja. Tai pri vi le gija ir naujas ma no gy ve ni mo pusla pis”, - sa ko di ri gen tø Wil le mo Ke so, Wille mo Men gel bergo, Edu ardo van Bei nu mo, Ber nardo Hai tin ko ir Riccardo Chail ly ápë di nis.

Jan so nas ðeð ta sis nuo or kest ro ákû ri mo 1888 m. ðias pa rei gas eisian tis di ri gen tas. Po ita lo Chail ly jis - ant ra sis di ri gen tas uþ sie nie tis.

Pa gal am þiø Jan so nas vë liau siai ið visø bu vusiø jø pra dës “Con certge bouw” vy riau siojo di ri gen to ke lià, ta èiau ne rei kia pa mirð ti, kad bû tent jis lai ko mas vie nu im pulsy viau siø ir ug nin giau siø ma est ro.

“Ypaè pa ki lus or kest ro sta tu sui, ne bu vo jo kio ki to pa si rin ki mo, ki to kan di da to”, - kalbëjo “Con certge bouw” or kest ro di rek to rius Ja nas W.Lo o tas. Pa sak di rek to riaus, kri te rijai bu vo ðie: tarp tau ti nis sta tu sas, dar bo pa tir tis, dar bo su “Con certge bouw” pa tir tis, pla tus re per tu a ras ir vë ly vosios ro man ti kos iðma nymas. Beje, á pos tà tai kë si ir ki tas re a lus pre tenden tas - vo kie tis Chris tia nas Thie le man nas, su ku riuo ne bu vo net de ra ma si.

STULBINANTI KARJERA Mariss Jansonas gimë 1943 m. Rygoje, þymaus ope ros di ri gen to Ar vi do Jan so no ir ope ros so lis tës ðei moje. Su mu zi ka Jan so nas su si dû rë jau vai kys tëje. “Tap ti muzi ku nuo trejø me tø ma ne ska ti no visa ap lin ka. Die nø die nas leisda vau Rygos ope ros te at re. Ma no të vas bu vo di ri gen tas, ma ma - so lis të. Te at re ir þaisda vau.

Të vai ne tu rëjo nu sam dæ auk lës, tad nuo la tos im da vo ma ne kar tu. Kiek vie nà mie là die nà re gë da vau ir girdë da vau re pe ti cijas ir spektak lius. Daþniau siai tai bû da vo ba le tas. Ope ra man dar bu vo per sun ki. Visus ba le tus mo këjau at min ti nai, ga lëjau juos dai nuo ti ir ðok ti”, taip sa vo jau nas die nas prisi me na Jan so nas.

1957 m. muzi kø ðei ma per si kë lë á Le ning-

Mariss Jansonas

ra dà, kur tuo me tu Ar vi das Jan so nas pra dëjo dirb ti su Le ning ra do fil har mo nijos or kest ru.

“Të vas pir ma sis ið vy ko á Le ning ra dà, o po ket ve riø me tø - ir mes. Të vas daug kal bë da vo apie di ri gen to dar bà, jo ry ðá su mu zi kan tais ir or kest ru. Girdëjau já pa sisa kant apie dau ge lá da ly kø, bû da vau jo re pe ti cijose ir kon cer tuose.

Be jo kios abejo nës, kal bëjo mës ir apie in ter preta cijà. Vis dël to të vas nie ka da ne bu vo ma no tik ra sis mo ky tojas. Vie nin te lis tu rëjæs man dau giau sia áta kos bu vo Jevge nijus Mra vinskis. Su si pa þi nau su juo 1956 m. Tuo met ma no të vas kar tu su juo dir bo. Kai lan kyda vo mës pas Mra vinská sve èiuose, kad ir kas bu vo ðne ka ma, visa dos bû da vau ða lia. Mra vinskis bu vo tur bût pa ti stip riau sia ma no su tik ta asme ny bë”, - prisime na Jan so nas.

1957 m. ástojæs á Le ning ra do kon ser va to rijà, Jan so nas stu dija vo smui kà, for te pijo nà ir di riga vi mà. Vie nas jo mo ky tojø bu vo le gen di nis Ilja Mu si nas, pas ku rá mo kë si ir ki tas þy mus di ri gen tas Va le rijus Gergije vas. 1969-1972 m.

Jan so nas to liau stu dija vo Vie noje pas Han sà Swa row sky ir Zalcburge pas Her ber tà von Ka raja nà. Dar te bes tu dijuo da mas uþ sie ny je, 1971 m. jis lai mëjo von Ka raja no fon do konkur sà Ber ly ne. “Ta pau Mra vinskio asis ten tu ir bu vau juo iki pat di ri gen to mir ties 1985 m.”, - sa kë Jan so nas. Tais pa èiais me tais jis pe rë më Mra vinskio vie tà ir ta po Le ning ra do fil har mo nijos or kest ro vy riau siuoju di ri gen tu.

NAUJI VËJAI “Norëjosi truputëlá laisvës. Visa ðalies padëtis, siste mi nis dik ta tû ros ne prog nozuo tu mas da rë áta kà kiek vie nam þmo gui. No riu pa sa ky ti, kad su bai me gy ve nan tys so vie ti niai me ni nin kai ne ga lëjo sce noje lais vai sa væs iðreikð ti. (...)

Dë kui Die vui, 1979 m. ga lëjau vyk ti dirb ti á Oslà”, - prisi me na Jan so nas. 1979-2000 m. jis - Oslo fil har mo nijos or kest ro, o 1997-2004 m.

- Pit sburgo sim fo ni nio or kest ro vy riau sia sis di rigen tas. 2002 m. bir þe lá ðiam or kest rui jis ra ðë: “Ki tà met man su kan ka ðe ðiasde ðimt. Ma nau, kad ma no gy ve ni me rei kia naujø vëjø”. Pa sa kë ir pa da rë bei ke ti na ne be at naujin ti su ðiuo

or kest ru su tar ties, nes nauji vëjai tik rai pa pû të.

2003 m. rugsëjá Jan so nas taps Miun che no “Ba ye rische Rund funk” sim fo ni nio or kest ro vy riau siuoju di ri gen tu. Èia, kaip ir “Con certge bouw” or kest re, dirbs dvy li ka sa vai èiø per me tus. “Con certge bouw” or kest ras no rëjo tar tis dël dau giau sa vai èiø, ta èiau apsisto ta ties dvy li ka. Pa sak or kest ro di rek to riaus Lo o to, tai su da ro apie 35-40 kon cer tø per me tus.

Dvy li ka sa vai èiø - tai ðe ðios kon cer ti niø tu rø ir ðe ðios kon cer tø pa èioje Olan dijoje sa vai tës.

Or kest ro di rek to rius ti kisi su lai ky si às já ir or kestrui ben dra dar biaujant su Nyder lan dø ope ra.

Di ri ga væs ávai riems þy miau siems Ðiau rës Ame ri kos ir Eu ro pos or kest rams, Jan so nas sa ko, kad, “be “Con certge bouw” bei “Ba ye rische Rund funk” or kest rø, jis no rë tø koncer tuo ti tik su Ber ly no ir Vie nos fil har mo nijø or kest rais”.

JOKIØ REVOLIUCIJØ “Con certge bouw” or kest rui pir mà kar tà Jan so nas di ri ga vo 1988 m. “Da bar esu kur kas ge riau pa si kaus tæs nei tuo met”, - sa ko bû si mas vy riau sia sis di ri gen tas. Mu zi kan tai dþiau gia si gau da mi di ri gen tà, ku rio lau kë jau ke tu rio li ka me tø. Pa sak Ve ko Eschke na zy, vie no ið kon certmeis te riø, Jan so nas bu vo pa èia me pa gei dauja mø di ri gen tø sà ra ðo vir ðuje. “Nuosta bu, kad ga liau siai tai pa vy ko”, - sa ko jis. Pa sak or kest ro ad mi nist ra cijos dar buo tojø, visiðkai aiðku, kad or kest ran tai - di de li Jan so no ger bëjai.

Su re a liau siu Jan so no opo nen tu Thie leman nu ir to liau bus pa lai ko mas ry ðys. Jis yra kvie èia mas di ri guo ti or kest rui tris sa vai tes per me tus. Naujø vëjø ar ki to kiø di ri ga vi mo aspek tø á or kest rà tu rë tø áneð ti di ri gen tai Da nie lis Hardin gas, Sa ka ri Ora mo, Marcu sas Sten zas ir In go Met zma che ris. 2004 m. Riccardo Chail ly pa lie ka or kest rà ir vyks ta á Leipci gà uþim ti “Ge wand haus” ka pel meis te rio, o vë liau - ir Leip ci go ope ros ge ne ra li nio mu zi kos di rek to riaus vie tos. Prie “Con certge bouw” jis þa da gráþ ti tik 2006 m., ir tai tik dviem sa vaitëms per me tus. Ðe ðio li ka me tø or kest rui ati davæs Chail ly at nauji no or kest ro re per tu a rà XX a. vi du rio au to riø kom pozi cijo mis, dau giau sia dë me sio skirda mas Gus ta vui Mah le riui, An tonui Bruckne riui, t.y. aust rø ir vo kie èiø re pertu a rui.

Pa klaus tas apie bû si mà sa vo va do va vi mà, Jan so nas at sa kë, kad “kal bëji mas - si dab ras, o ty lëji mas - auk sas” ir kad jo ána ðà pub li ka ga lës áver tin ti pa gal re zul ta tus. “Ne su re vo liucio nie rius. Dau gel me tø dir bau ir gy ve nau Le ning ra de, mies te, ku ria me ávy ko re vo liu cija. Þi no me, kas ið to iðëjo. Tik rai ne ke ti nu sek ti Le ni nu ir at sisa ky ti tra di cijø. “Con certge bouw” or kest rui bû din ga ið skir ti në groji mo kul tû ra, jis pui kiai iðma no in ter pre ta vi mo me nà. Ma no nuo mo ne, pir mas ma no uþda vi nys - iðlai ky ti ko ky bæ. Gal bût rei kës kà nors pa ðli fuo ti ar pra plës ti, bet tai pa aiðkës vë liau”, - sa ko bû simas “Con certge bouw” vy riau sia sis di ri gen tas Ma riss Jan so nas.

Pagal uþsienio spaudà parengë Auðra LISTAVIÈIÛTË

Muzikos barai /63

Festivaliai svetur

Kaip kuria atlikëjai ir kà groja kompozitoriai?

Naujoji muzika Stokholme Lina NAVICKAITË

A

trodo, kad laikai, kai beveik visi muzikos kûrëjai buvo kartu ir atlikëjai, seniai praëjo.

Johannas Sebastianas Bachas, Wolfgangas Amadeusas Mozzar artas, Ludwigas van Beethovenas, kaip ir dauguma jø pirmtakø, puikiai grieþë daugeliu muzikos instrumentø, turëjo didelæ ansamblinio muzikavimo patirtá.

Atlikdami tik savo kompozicijas, kompozitoriai visø pirma rûpinosi kà, o ne kaip, groti. Gausëjant muzikos kûrëjø gretoms ir sudëtingëjant paèiai muzikai, kompozitoriai nebeástengë toliau bûti universalûs - groti klavesinu, smuikuoti ar diriguoti.

Bene pirmasis atlikëjo svarbà pabrëþë Carlas Philippas Emanuelis Bachas XVIII a. Kiek vëliau, maþdaug XIX a. pradþioje, jau atsirado ir atskirø instrumentø virtuozø, kaip antai pianistai Johannas Nepomukas Hummelis, Friedrichas Kalkbrenneris, Sigismundas Thalbergas, smuikininkai Ludwigas Spohras, Henri Vieuxtempsas ir kiti (visi jie buvo ir kompozitoriai), o netrukus - ir visiðkai siaurø srièiø atstovø: repertuaru ir atlikimo stiliumi iðsiskyrë instrumentalistai solistai ir kamerinës muzikos atlikëjai, dainininkai bel canto virtuozai, vagneristai, tarp pianistø - virtuozai ir akademikai, bethovenistai, ðopenistai ar grynai techniniø siaurø srièiø (oktavø, smulkiosios technikos, dvigubø natø, treliø) specialistai. XIX a. koncertiniam gyvenimui ið rûmø, piliø ir baþnyèiø perëjus á koncertø sales ir impresarijø rankas, muzikantai

Muzikos barai /64

kûriniai buvo pradëti uþraðinëti tam tikra notacijos sistema, pagrindiniø muzikinës kultûros veikëjø - kompozitoriø ir atlikëjø - santykiai nuolat kito. Ðioje “kovoje” vieno ið jø “pergalë” reikðtø jø abiejø pralaimëjimà, nes be atlikimo nuoðirdumo ir originalumo pati autoriaus muzika yra negyva. Muzikinës garso kûrybos procesas yra dvilypis ir kupinas prieðtaravimø, kuriø iðsprendimas ir sudaro atlikimo istorijos, paties atlikimo meno esmæ. Atskirose epochose ðiø prieðtaravimø buvo iðvengiama du garsinës kûrybos tipus sujungiant á vienà, t.y. kai kompozitorius pats yra atlikëjas arba kai atlikëjas kuria, improvizuoja muzikà.

Ypatingos tiesos ir gilumo paieðkos mene, pakeitusios atlikëjø santykio su autoriaus tekstu kultûrà, vyko XIX-XX a. sandûroje ir pirmaisiais XX a. deðimtmeèiais.

Reikalinga ðiam posûkiui energija sklido ið dviejø ðaltiniø - to meto kompozitoriø, labiausiai kentëjusiø dël atlikëjø savivalës, ir naujos atlikëjø kartos, kurios taip pat netenkino nepakankamai turiningas dominuojantis atlikimo stilius. Kompozi-

How Do Performers Compose and What Do Composers Play?

New Music in Stockholm

atlikëjai kaip savarankiðki profesionalai galutinai atsiskyrë nuo kompozitoriø. Á jø gretas ásiliejo ir tie kompozitoriai, kurie ðalia kûrybos reiðkësi ir kaip atlikëjai. Tai - Antonas Rubinðteinas, Feruccio Busoni, Sergejus Rachmaninovas, George Enescu ir kiti. Jø, kaip interpretatoriø ir savojo instrumento virtuozø, veiklà lëmë jau ne kûrybinis pradas (didesnæ jø repertuaro dalá sudarë kitø autoriø muzika), o grynai atlikëjiðki artistiniai privalumai.

Vertinant muzikos interpretacijà, daþnai iðkyla klausimas apie santykius tarp kompozitoriaus ir atlikëjo. Ar galima naudotis kompozitoriaus kûriniu, norint atskleisti save ir savo “aistras”, ar individualybë turi bûti nustumta á antràjá planà? Atsakymas priklauso ne tik nuo atlikëjo temperamento, bet ir nuo epochos standartø. Nuo tada, kai muzikos

From 16 to 23 February, the fifth Stockholm New Music Festival, a joint project of several Swedish music institutions and Rikskonserter (The Swedish Concert Institute), took place in the capital city of Sweden. It was a highly intensive marathon of concerts, covering symphonic, chamber and electro-acoustic music, dance and films, exhibitions and seminars, and meetings with composers. This years’ theme was Composing performers/Performing composers, focusing on the link between a composer and an interpreter of his works, and especially on the relationships between Swedish composers and foreign performers.

The festival, directed by the composer and trombonist Ivo Nilssen, featured the Ensemble Recherche, the trumpet player Marcus Stockhausen, The Swingle Singers, and many brilliant Swedish performers, including the unforgettable soprano Jeanette Bjurling, KammarensembleN, the Swedish Radio Choir, and the Swedish Radio Symphony and the Royal Stockholm Philharmonic orchestras. Many Swedish and non-Swedish composers participated in the festival, appearing as interpreters, conductors and leaders of seminars. The focus composers of this year’s festival were the Hungarian Peter Eötvös and the Italian Luca Francesconi, who conducted programmes of their own music.

Lina NAVICKAITË

toriai gilesnio atlikimo siekë savaip - jø reakcija pasireiðkë tiksliu ir kruopðèiu savo kûriniø redagavimu. Bene pirmasis, dar XIX a., tai pradëjo daryti Debussy, vëliau juo pasekë Ravelis, Stravinskis, Metneris ir kiti kompozitoriai. Prieð interpretacijas, jø manymu, iðkraipanèias kûriniø charakterá, buvo nemaþai protestuojama þodþiu bei spaudoje.

Taèiau kai kurie XX a. pradþios kompozitoriai këlë atlikëjams tokius reikalavimus, kurie, jei bûtø buvæ ávykdyti, bûtø ne tik pakenkæ atlikimui kaip kûrybinei veiklai, bet ir sumenkinæ meninæ bei socialinæ paèiø kûriniø vertæ. “Að nenoriu, kad mane interpretuotø!” - sakydavo Maurice’as Ravelis. Kûrinio prieðpastatymas jo atlikimui jauèiamas ir Arthuro Honeggerio patarime klausytojams: “...didþiausià dëmesá atkreipkite á kûriná, o ne á atlikimà, nes bûtent turinys [...] turi jus sudominti”.

Dar vienas interpretacijos prieðininkas Igoris Stravinskis svajojo su garso áraðø pagalba uþfiksuoti “ateièiai tempø tarpusavio santykius ir visam laikui nustatyti dinaminius atspalvius, kurie man reikalingi”.

savarankiðkà egzistavimà ateityje. Netgi ir autoriui gyvam esant, partitûros tekstas nëra jam kaþkas statiðka ir nepajudinama.

Yra nemaþai atvejø, liudijanèiø, kad patys kompozitoriai, kaip antai Beethovenas, Rachmaninovas ar - ypaè - Skriabinas, ávairiomis aplinkybëmis interpretuodavo savo kûrinius skirtingai. Be to, kyla klausimas, ar tikrai paties kompozitoriaus interpretacija geriausia. Robertas Schumannas yra pasakæs, kad nebûtinai “kompozitorius, netgi puikus virtuozas, atlieka savo kûrinius geriau ir ádomiau negu bet kas kitas, o ypaè [...] kûrinius, kuriø jis dar nevertina pakankamai objektyviai”. Tad kam palikti sprendimo teisæ - besispecializuojanèiam toje srityje atlikëjui ar autoriui, siekianèiam uþtikrinti savo kûrinio “idealø skambesá”?

STOCKHOLM NEW MUSIC: IDËJA IR JOS GYVENDINIMAS Vasario 16-23 dienomis Stokholme vykæs ðiuolaikinës muzikos festivalis Stockholm New Music - didþiulis ir labai

Stockholmo Karaliðkajam simfoniniam orkestrui dirigavo Peteris Eötvösas, solistas Markus Stockhausenas

su festivalio kompozitoriais. Penktà kartà Ðvedijos sostinëje vykusio festivalio tema tapo kompozitoriaus ir atlikëjo veiklos sàlyèio taðkai, ávairios jø bendradarbiavimo formos. Siekiant ðalia svarbiausios idëjos atskleisti klausytojams ir ðvediðkos muzikos panoramà, buvo akcentuojami ðvedø kompozitoriø ir uþsienio atlikëjø kontaktai.

Galima sakyti, jog festivalyje dalyvavusioms uþsienio þvaigþdëms, tokioms kaip trimitininkas Markus Stockhausenas, Swingle Singers, Ensemble Recherche, nenusileido ir preciziðkai sudëtingas programas parengæ ðvedø atlikëjai: ðiø metø rudená “Gaidos” festivalyje koncertuosiantis KammarensembleN, Ðvedijos radijo choras, Ðvedijos radijo bei Stokholmo karaliðkasis filharmonijos simfoniniai orkestrai, ásiminë virtuoziðkà Lucos Francesconi kûriná “Etymo” atlikusi puiki ðvedø solistë Jeanette Bjurling. Koncertuose dalyvavo ir nemaþai autoriø: Peteris Eötvösas (Vengrija) bei Luca Francesconi (Italija) dirigavo savo kûriniø atlikimams, Barry Guy (Anglija) ir Stefano Scodanibbio (Italija) savo bei kitø kompozitoriø muzikà grojo kontrabosais. Festivalyje kaip atlikëjai ir muzikos autoriai dalyvavo keletas ðvedø kompozitoriø: obojininkas André Chini,

Ensemble Recherche ir violonèelininkas Chrisanas Larsonas atliko Mortono Feldmano muzikà filmui “Jackson Pollock”

Taèiau kompozitoriai norëjo neámanomo - ið autorinio Stravinskio Piano-Rag-Music ir Ravelio sonatinos atlikimo matyti, kad ir patys kompozitoriai interpretuoja savo kûrinius, atlieka juos ne visai taip, kaip jie uþraðyti. Kompozitoriai toli graþu ne visada gali ið anksto numatyti savo kûriniø

intensyvus koncertø maratonas, aprëpæs simfoninæ, kamerinæ bei elektroakustinæ muzikà, ðoká, filmø perþiûras, parodas, seminarus bei kasdienius susitikimus Luca Francesconi

Muzikos barai /65

Trombonininkas Ivo Nilssonas repetuoja su KammarensembleN

violonèelininkas Chrichanas Larsonas, pianistas Matsas Perssonas, saksofonininkas Droras Feileris ir fagotininkas Knutas Sönstevoldas.

Programø gausa ir uþmojais (kasdien ávairiose miesto salëse, kuriø Stokholme tikrai netrûksta, vyko po tris keturis koncertus) Stockholm New Music, regis, pretenduoja vytis prestiþinius didþiøjø Europos miestø ðiuolaikinës muzikos renginius. Intensyvumu pasiþymëjo ir edukacinë programa - kasdien (vëlgi ne po vienà) vykæ seminarai, poleminiai pokalbiai bei prieðkoncertiniai susitikimai su kompozitoriais ir atlikëjais. Anglø kalba vykusiuose seminaruose aptarti ávairûs moderniosios muzikos plëtros aspektai: ðiuolaikinës muzikos estetikos derinimas su senaisiais instrumentais, gyvoji elektronika, tarpdisciplininiai atlikimai, grojimo kontrabosu technikos, avangardinë muzika vaikams; þymusis Ensemble Recherche dalyvavo pokalbyje apie ðiuolaikinës muzikos festivaliø poreiká, italø kompozitorius Luca Francesconi analizavo vokalo ir teksto apraiðkas savo muzikoje, festivalio kompozitoriai diskutavo festivalio tema “Komponuojantys atlikëjai - grojantys kompozitoriai”. Pagrindinæ festivalio koncepcijà - atlikëjas kaip mediumas tarp kûrinio ir klausytojo - atliepë ir ádomiai pristatytas filmø muzikos projektas. Uþpildydamas tuðèià erdvæ tarp vyksmo ekrane ir þiûrovo salëje, begarsiams kino filmams gyvai akompanavo Ensemble Recherche.

Suvokiant ðiemetiná Stockholm New Music kaip didþiulá ðiuolaikinës muzikos kûriná, buvo galima pastebëti, kad grynai muzikiniai jo aspektai sukomponuoti ið tiesø atlikëjiðkai: pirmenybë festivalyje teikiama atsitiktinumams, kûrybiniam (muzikavimo) procesui, improvizacinei laisvei, paliekamas ðansas tam tikroms chaotiðkumo ir gyvybingumo

Muzikos barai /66

formoms. Neretai kilo asociacijø su nerûpestingo namø muzikavimo tradicija ir sykiu natûralus klausimas, ar tai pateisino galutinio komunikacijos grandinës nario - klausytojo - lûkesèius? Vis dëlto á akis krinta faktas, kad ðvedø publika á viskà reaguoja nepaprastai tolerantiðkai - labai palankiai sutinkami netgi silpnoki kûriniai. Ir tai, be abejo, lemia paties festivalio ir apskritai ðiuolaikinës muzikos bendruomenës stiprëjimà bei plëtrà - organizatoriai dþiaugësi, kad þiniasklaidoje festivalis ðiemet buvo nuðviestas kaip niekada aktyviai ir pozityviai.

Festivalio programø sudarymo principai ir koncepcija aiðkiai atspindëjo vertybines jo meno direktoriaus, kompozitoriaus ir trombonininko Ivo Nilssono orientacijas. Pasak Nilssono, “tam tikra prasme festivaliai yra pavojingi, nes jie labai sureikðmina galutiná rezultatà - geriausiø kompozitoriø geriausi kûriniai, atliekami geriausiø atlikëjø... Að tai suvokiu kaip darbo procesà, kuriame svarbiausia tæstinumas - pamatyti, kaip pamaþu juda, keièiasi tam tikri rûpimi dalykai. Festivalis turëtø bûti tik ðio proceso dalis, savotiðka laboratorija, kur kaþkas verda, gimsta tam tikri chaotiðki elementai, tai, ko nebuvo tikëtasi. Kûryba visuomet pavojinga, taèiau tai - darbo dalis”. Ðiais laikais, kai vyrauja áraðytos, stabiliai uþfiksuotos tobulybës kultas, toks poþiûris galbût ir ádomus, vis dëlto kai kuriuose Stockholm New Music koncertuose eksperimentinës, 6-7 deðimtmeèiø filosofijà atspindinèios kompozicijos gal ir ne visai adekvaèiai buvo perkeltos á ðiø dienø filharmonijos scenà.

Kur kas ádomesniø kûriniø festivaliui pateikë du iðskirtiniai jo sveèiai - kompozitoriai Peteris Eötvösas ir Luca Francesconi, tapæ svarbiausiomis renginio figûromis. Ávairiomis prasmëmis vienu stipriausiø viso festivalio kûriniø pavadinèiau Francesconi “Let me bleed” (2001), atliktà Ðvedijos radijo choro. Ði beviltiðku praradimo skausmu pulsuojanti kompozicija su paantraðte Quasi una Requiem per Carlo Giuliani mena prieð dvejus metus Italijà sukrëtusius antiglobalistinio judëjimo ávykius. Visiðkai kito pobûdþio - tirðtø tekstûrø, teatraliðkas, romantiná keliautojo ávaizdá suponuojantis - Francesconi kûrinys orkestrui “Wanderer” (1998-99), dedikuotas maestro Riccardo Muti. Profesionaliai, jautriai sukomponuoto kûrinio áspûdá paliko ir ðio autoriaus kompozicija “Etymo” (1994) sopranui, elektronikai ir kameriniam orkestrui. Ðiame kûrinyje Francesconi, kurio daugelyje kûriniø vienaip ar kitaip akcentuojamas kalbos aspektas, fonetið-

kai, semantiðkai ir poetiðkai tyrinëja patá kalbos radimàsi.

Vengrø kompozitoriaus, vieno ryðkiausiø nûdienos dirigentø Peterio Eötvöso muzikoje taip pat gausu sàsajø su literatûra ar drama. Savo meniniams tikslams pasiekti vartodamas daug ávairiø stilistiniø priemoniø, Eötvösas vis dëlto nenaudoja citatø ar metastiliø, kaip bûdinga daugeliui aktyvia atlikëjo veikla uþsiimanèiø kompozitoriø. Ðis autorius, kaip ir jo pirmtakai Kurtágas, Kodály ir Bartókas, tvirtai susijæs su vengrø muzikos tradicijomis. Jø atgarsiai buvo girdimi ir autoriniame ðio kompozitoriaus koncerte, kuriame Stokholmo karaliðkasis simfoninis orkestras atliko tris jo kûrinius: “zeroPoints” (1999), Koncertà trimitui ir simfoniniam orkestrui “Jet Stream” (2003, solistas Markus Stockhausenas) bei “Atlantis” (1995).

Subtiliu viso renginio post scriptum galima bûtø pavadinti vengrø filmà apie Peterá Eötvösà, Ðvedijos televizijos parodytà vos nuskambëjus paskutiniam festivalio koncertui. Budapeðto muzikos akademijoje baigæs kompozicijà, Eötvösas pradëjo studijuoti dirigavimà - tam, kad iðvengtø karinës tarnybos. Ir tai, pasak kompozitoriaus, atvërë jam naujà muzikos paþinimà. “Kompozitorius tikrai nëra geriausias savo kûriniø atlikëjas, bet jam labai svarbu atlikti savo kûrinius - tai kompozicijos proceso dalis, galimybë kaþkà pakeisti, pakoreguoti atsiþvelgiant á atlikimo problemas. Atlikimo mene slypi tiek sluoksniø, kad lëtesnis ar greitesnis tempas kompozitoriaus akyse negali atrodyti kaip neteisinga interpretacija”, - teigia Eötvösas.

NAUJOSIOS MUZIKOS ATLIKËJAS Komunikacijos grandinës, kurios pradþioje yra kompozitorius, o pabaigoje - klausytojas, centre yra atlikëjas. Dël tokios centrinës pozicijos jo santykiai su abiem grandinës galais yra ypatingi ir neretai komplikuoti, prieðtaringi: kas teisinga kompozitoriaus atþvilgiu, gali bûti neteisinga klausytojams, ir atvirkðèiai.

Tam tikra prasme XX amþiuje atlikëjo vieta muzikiniø reiðkiniø schemoje buvo pakelta. Ið pirmo þvilgsnio toks teiginys gali pasirodyti paradoksalus, jei prisiminsime Romantizmo epochos virtuozø laisves ir privilegijas. Taèiau ðie pasvarstymai susijæ ne su þvaigþdëmis virtuozais, bet su atlikëjais kaip visuma. Þvelgiant ekonominiu aspektu, atlikëjas dabar ið dalies yra saugomas autoriniø teisiø, kurios anksèiau gynë tik kompozitorius.

Kai menininko ar jø grupës padarytas áraðas naudojamas komerciniams tikslams,

jie gauna honorarus - tai grindþiama argumentu, kad atlikëjas kûriniui suteikia kûrybiná elementà, kuris yra asmeniðkas ir nepakartojamas. Meniniu poþiûriu atlikëjai taip pat ágavo naujà statusà. Po daugelio metø, kai jie buvo laikyti tik kompozitoriaus nuorodø vergais, kai kuriø ðiuolaikiniø autoriø jie skatinami daugiau ar maþiau improvizuoti.

Tad ar pagrástas teiginys, daugel kartø nuskambëjæs Stockholm New Music diskusijose, kad ðiuolaikinëje muzikoje atlikëjai laikomi daugiau priemone nei menininkais ir ar tik paties kompozitoriaus tapimas atlikëju gali “iðgelbëti” situacijà? Kuo ði tema aktuali ðiandien?

Gyvename laikais, kai kiekviena profesija tapo ypaè specializuota. Mene tuo tarpu daþnos tendencijos iðmëginti ávairiø jungèiø galimybes - vizualiøjø menø ir garso, ávairiø atlikimo bûdø etc.

Tai suteikia tam tikrà gaivumà, naujus atradimus, kurie, kalbant apie kompozitorius-atlikëjus, gali sugráþti jø darbuose. Ðie skirtingi patyrimai gali turëti naujø átakø jø paèiø kûrybai, savotiðkà gráþtamàjá ryðá.

Nemaþa dalis XX a. kompozitoriø pradedant Claude’u Debussy, Richardu Straussu ar, sakykime, Vytautu Bacevièiumi ir baigiant Pierre’u Boulezu, Krzysztofu Pendereckiu ar Meredith Monk, buvo ir pripaþinti muzikos kûrëjai, ir vieni geriausiø savo amþiaus atlikëjø.

Galima manyti, kad bet kokia klasifikacija yra dirbtinë, ir, jei sakoma, kad vienas ar kitas muzikas yra “komponuojantis atlikëjas”, kartu pripaþástama, jog jis ne kompozitorius. Vis dëlto nors skirtumai ir labai subtilûs, Stockholm New Music kontekste gana aiðkiai buvo galima iðskirti “atlikëjiðkà” komponavimà nuo “stalo kompozitoriø” kûrybos.

Turbût pagrindinis atlikimo meno bruoþas yra komunikatyvumas - pati jo esmë yra medijavimas tarp muzikos kûrinio ir klausytojo. Tai neabejotinai patvirtino Peterio Eötvöso muzika. Galima bûtø ðá kompozitoriø kaltinti instrumentø galimybiø demonstravimu, efektø gausa, taèiau Eötvösas savo kûryboje taip paveikiai ir funkcionaliai integruoja ðias priemones á vieningà visumà, kad rezultatas neleidþia suabejoti. Tos paèios savybës - tam tikras atraktyvumas ir vitaliðkumas - bûdingas ir Lucos Francesconi muzikai, taip pat meistriðkai supintai ir spalvingai.

Kita vertus, daug kitø autoriø kûrybos atliekanèiam kompozitoriui iðkyla realus eklektiðkumo, nuslopintø originaliø minèiø pavojus. Ðiuo aspektu vienas ið ryðkesniø pavyzdþiø galëtø bûti suomiø kompozitorius, kultinis ðiø die-

nø dirigentas Esa-Pekka Salonenas. Ðio kompozitoriaus muzikoje ganëtinai lengvai galima atpaþinti gausius daþniausiai koncertø salëse skambanèiø kûriniø atgarsius. Panaðia maniera komponuoja ir britø pianistas bei kompozitorius Thomas Adèsas, kurio kûrinys simfoniniam orkestrui “...but all shall be well” buvo atliktas ir ðiømetiniame Stockholm New Music.

Be jokios abejonës, didþiausi skirtumai ir niuansai priklauso nuo kiekvienos asmenybës. Viena vertus, suderinti dvejopà veiklà sudëtinga jau vien dël objektyvios laiko stokos. Juolab iðkyla ir subjektyviø sunkumø - tiek vienas, tiek kitas meninës veiklos aspektas reikalauja ypatingo psichinio atsidavimo. Viena ádomiausiø festivalio autoriø - Prancûzijoje gyvenanti ðvedø kompozitorë Madeleine Isaksson - teigë, jog negalëtø groti kitø autoriø muzikos: “Muzikinë kalba yra asmeniðkas, pernelyg intymus kompozitoriui dalykas. Tikriausiai nepaprastai sunku groti svetimà kalbà ir kartu iðlaikyti vidinæ distancijà”.

Taigi - ar kompozitoriaus muzikai turi átakos jo, kaip atlikëjo, veikla? Neámanoma garantuoti, kad ði sàveika bus teigiama ar kad kompozitorius bus geriausias savo kûriniø interpretatorius.

Stiprus poveikis jauèiamas, kai kompozitorius, tarkime, Luca Francesconi, diriguodamas skleidþia ypaè stiprø dialogà su savo kûriniais. Tai padeda publikai su menininku uþmegzti kone asmeniðkà kontaktà. Ðia prasme kompozitoriaus buvimas scenoje turi pranaðumø - gali girdëti balsà, matyti, kaip tas þmogus juda, ir tai gali ðá tà subtilaus pasakyti apie jo idëjas.

Pasak Ivo Nilssono, “bûdamas atlikëju, gali susidomëti ir labiau spekuliatyvia muzikos puse. Vien tik atlikimo tuomet nepakanka. Laisvu nuo grojimo metu gali þaisti ðachmatais, skaityti knygas, taip pat ir kurti muzikà... Tam tikrais atvejais kompozitoriams, kurie patys nëra atlikëjai, trûksta muzikalumo - jie kuria “raðytinæ muzikà”, t.y. savo partitûrose nepalieka erdvës interpretacijai. Manau, tekstas egzistuoja tam, kad bûtø skaitomas - skaitomas atlikëjo ir interpretuojamas, suvokiamas klausytojo.

Kai kurios partitûros gali atrodyti labai sudëtingos, taèiau tas sudëtingumas negarantuoja, kad uþ natø slypi sudëtinga idëja. Ádomu atlikti tik tuos kûrinius, kurie atveria daug keliø interpretacijai”. n

MIRË MARCELIS PRAWY GARSUSIS “MISTER OPERA” Paskutinæ 2003 m. vasario mënesio dienà Vienoje mirë Marcelis Prawy - þmogus, be kurio, pasak daugelio Europos ir JAV ðaliø þiniasklaidos, per pastarà jà pusæ ðimtmeèio buvo neámanoma ásivaizduoti Austrijos sostinës operos teatro, Vienos televizijos ir radijo laidø, daugelio Europos valstybiø ir JAV laikraðèiø bei þurnalø skelbiamø praneðimø ir komentarø apie muzikà.

Pagal diplomà Prawy bu vo teisininkas, bet maþdaug nuo XX a. ket vir tojo deðimtmeèio vidurio jo gy venimo turiná ir esmæ sudarë muzika, jà jis iðmanë geriau uþ daugelá aukðto rango profesionalø. Tuo ásitikinæs, gar susis lenkø tenoras J.Kiepura já 1937 m. pakvietë bûti jo asmeniniu sek retoriumi.

Nuo to laiko Marchello, kaip já visi vadindavo, pasinërë á operos kasdienà, be to, talkindamas dainininko þmonai - populiariai austrø bei vokieèiø kino þvaigþdei Mar tai Eggerth, ir á kino pasaulá, o netrukus jau ak ty viai kûrë radijo laidas bei filmus apie menà, raðë laikraðèiams, darë daugy bæ inter viu ir repor taþø ið muzikos “ávy kiø vietos”.

Prof. Prawy turëjo retà talentà - uþuot “aukðtu stiliumi” painiai kalbëjæs apie nesudëtingus dalykus, jis mokëjo ádomiausius muzikos ávykius ir reiðkinius komentuoti vartodamas visiems suprantamus þodþius ir operuodamas vaizdingais, bet aiðkiais posakiais, kuriø dëka operomis ir operetëmis susidomëdavo, jas pamëgdavo vis daugiau þmoniø.

Nuo pirmø jø Austrijos televizijos þingsniø jis prieð kiek vienà operos premjerà arba kità reikðmingà spektaklá ádomiai rodë ir komentavo su jø turiniu susijusias aplinkybes. Gerai mokëdamas ðeðias kalbas ir su filmavimo grupëmis skraidydamas po visà Þemës rutulá, Marchello taip vaizdingai pasakojo didþiø jø operø istorijà ir su humoru aiðkino jø siuþetus, kad tûkstanèiai þmoniø imdavo domëtis ðiuo þanru. Iðverstos á keliasdeðimt kalbø, jo sukur tos “áþangos” operoms, filmuotos Egipto piramidþiø papëdëje (“Aidai”), Pary þiuje (“Bohemai”), Pekine (“Turandot”), Sevilijoje (“Karmen” ir “Sevilijos kirpëjui”), Nagasakyje (“Madam Bater flai”) ir pan., iki ðiol rodomos daugelio ðaliø televizijos kanalais.

Já didþiai gerbë kompozitoriai R.Straussas, I.Stravinskis, L.Bernsteinas, P.Mascagni, F.Leháras ir kiti, jo bièiuliai buvo dainininkai - italai L.Pavarot ti, M.Freni ir M. del Monaco, ispanai P.Domingo ir M.Caballé, vokietis D.Fischer-Dieskau, bulgaras N.Giaurovas ir daug kitø muzikos teatro þvaigþdþiø. Best seleriu tapo Vienoje 1996 m. pasirodþiusi leidyklos “Kremayr & Scheriau” knyga “Marcelis Prawy pasakoja apie savo gy venimà”, iki jo mir ties iðleista jau aðtuoniomis kalbomis.

Vos ne iki paskutinës gy venimo dienos aktyviai dirbusá muzikos publicistà laidojo minios operos aistruoliø. Ant paminklo skulptorius iðkals datas 1911 12 29-2003 02 28.

Julius FINKELÐTEINAS

Muzikos barai /67

Baletas

“Carmina Burana” teatro scenoje Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Scenos ið baleto “Carmina Burana”

sario” scenose vyravo þaismingi merginø ir vyrø ðokiai bei dviejø jaunuoliø meilës duetas, kurá ðoko solistai J.Repet ir N.Juðka. Solistas N.Juðka kûrë jauno, ðvelnaus, nedràsaus jaunuolio paveikslà. Solistë tiksliai atliko nelengvus ðokio judesius, bet jai stigo ðilumos, vaidybos niuansø. “Smuklës” scenø atmosferà atspindëjo ekspresyvûs vyrø trupës ðokiai ir choreografo ádomiai sukurtas vyro solo ðokis. Solistas Takasi Aoki stebino ðuoliø aukðtumu, kûno plastika. Choreografiniu poþiûriu blankoki buvo kitø solistø atliekami Abato ir Pardavëjo ðokiai,

Aliodija RUZGAITË

Muzikos barai /68

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

K

ompozitorius C.Orfas 1924 m., susipaþinæs su E.Delerozze sistema, ðokio mokytoja D.Günter, Miunchene ásteigë muzikos, gimnastikos ir ðokio mokyklà, kuri savuoju credo pasirinko pasakymà: ið judesio kyla muzika, o ið muzikos - ðokis. Nenuostabu, kad jo 11937 937 m. sukurta oratorija “Carmina Burana” savo gaivaliðka, aðtriø ritmø muzika ið karto patraukë choreografø dëmesá.

1941 m. Berlyne jà pastatë Lizzie Mandrik, 1943 m. Milano teatre “La Scala” Euka Hanka. Ðá veikalà ypaè pamëgo ðiuolaikinio ðokio baletmeisteriai. Iki ðiol prisimenu britø choreografo Roylstono Maldooni “siautulingas” ðokio scenas, këlë nuostabà, kaip per trumpà laikà jis su ðiuolaikinio ðokio atlikëjais galëjo pasiekti tokiø rezultatø. 1997 m. baletmeisteris J.Smoriginas ðá spektaklá pastatë Klaipëdos muzikiniame teatre. Ðiø metø vasario 21 d. LNOBT ávyko “Carmina Burana” premjera, kurià pastatë kinø choreografas Xin Pen Wangas, ðiame teatre sukûræs originalius vienaveiksmius baletus “Kontrastai” (muz. S.Prokofjevo) ir I.Stravinskio “Ðventàjá pavasará”. Visø pastatymø choreografo asistentë buvo þymi lietuviø balerina J.Valeikaitë, ðiuo metu dirbanti Bostone.

Kurdamas “Carmina Burana”, baletmeisteris nesistengë atgaivinti viduramþiø laikø, jø dvasios. Ið “Carmina Burana” dainø tekstø jis iðskyrë pagrindines temas. Pirmosiose “Pava-

neatspindëjæ jø charakterio.

Tik tie, kas skaitë “Carmina Burana” dainø tekstà (beje, lietuviðkà B.Pûkelevièiûtës vertimà galima rasti 2001 m. “Muzikos baruose”, Nr. 11-12), supras “plaukiojanèios gulbës” solistës A.Kolegovos lyriná ðoká ir netikëtà jos “nurengimà” iki triko. Jos akrobatiðkas “ðpagatas”, kiti judesiai ir turëjo atskleisti dainos “…ðtai ir að ant ieðmo kepamas” temà.

Spektaklyje iðraiðkingiausios “Meilës rûmai” ir finalo scenø choreografija. Grupinëse scenose buvo daug ádomiø ðokio kompozicijø, netikëtø rankø plastikos elementø, o dviejø solistø ðokyje daug nelengvai atliekamø partnerës pakëlimø, iðraiðkingø pozø. Solistø O.Konoðenkos ir A.Paulausko duetas bei jø solo iðsiskyrë graþiomis klasikinio baleto linijomis, kûno plastika.

Patraukli savo moteriðkumu antroji ðio vaidmens atlikëja, nustebinusi ne vien ðokio lengvumu, bet ir vaidmens interpretaci-

NEEILINIS “DON KICHOTO” SPEKTAKLIS 2003 m. sausio 31 d. daugelis baleto mëgëjø á Nacionaliná operos ir baleto teatrà atëjo norëdami L.Minkaus balete “Don Kichotas” pamaty ti debiutuojantá japonø solistà Takasi Aoki. Jaunas, pirmà sezonà teatre dirbantis solistas dëmesá patraukë dar “Gulbiø eþere” suðokæs pas de trois bei P.Èaikovskio “Mieganèiojoje graþuolëje” Mëlynà já Paukðtá.

“Don Kichotas” - vienas ið tø XIX a. baletø, kuriame at sispindi klasikinio baleto vy rø ðokëjø technikos paþanga. Kokia palyginti bu vo paprasta Baziliaus vaidmens ðokiø choreografija ar paskutinio veiksmo elegantiðkai mûsø primarijaus B.Kelbausko suðok ta jo variacija, kai jas, vis suteikdami naujø technikos elementø, neatpaþástamai pakeitë garsiausi XX a. ðokëjai - T.Vasilje vas, V.Èiabukijani, mûsø teatre pradëjæs, o vëliau Leningrade ðokæs V.Panovas, R.Nureje vas ir kt. Ðias ðokio “redakcijas” dabar matome visuose tarptautiniuose jaunø jø baleto ðokëjø konkur suose. Taip ðià variacijà tà vakarà atliko ir T.Aoki.

Po ilgesnës per traukos Kitri vaidmená ðoko taip pat japonø solistë M.Hamanaka. Maèiau jos debiutà, tada man jos Kitri pasirodë ðaltoka, stokojo ar tistiðkumo. Ðiame spek tak lyje abiejø solistø pirmieji pasirodymai patraukë vaidy bos þaismu, muzikalumu, jaunat viðku temperamentu. Paskutinio veiksmo grand pas þavëjo solistës aplombas, graþios, ypaè at titude, pozos, leng vi dvigubi fonet te sukiniai. Solistas taip pat stebino aukðtais ðuoliais, akademiðkai tiksliomis pozomis, dvigubais sukiniais ore ir ant scenos. Tai ir jø repetitoriaus, ðiais metais teatre dirbanèio V.Lebedþio nuopelnas. Vidiniu bei iðoriniu temperamentu ir ðásyk pasiþy mëjo vienas geriausiø trupës charak teriniø vaidmenø atlikëjø A.Daraðke vièius, atlikæs toreadoro Espaolos vaidmená. Gal tik smuk lës veiksme, variacijos finale, pritrûko tikslesniø pozø iðbaigtumo. Solistës R.Tauèiûtës gat vës ðokëjos Mer sedes ðokiuose vy ravo iðorinis temperamentas, taèiau stigo ávairesniø ðokio niuansø.

Malonø áspûdá padarë jauna, vis stiprëjanti ðokëja I.Cibulsky të, “Mieganèiojoje graþuolëje” sukûrusi simpatingà katy tæ; ðiame balete ji debiutavo Amuros vaidmeniu. Gy vai, patrauk liai ðoko solistës K.Kaniðauskaitë ir R.Kudþmaitë.

Nuo pirmø jø uver tiûros akordø ðventinæ atmosferà kûrë dirigento J.Alek sos temperamentingai valdomas orkestras. Po spek tak lio temperamentu pasiþy mëjo þiûrovai, dëkodami spek tak lio atlikëjams.

Aliodija RUZGAITË Takasi Aoki

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

Michailo RAÐKOVSKIO nuotr.

ja. Jos ðokis atspindëjo solistës I.Zelenkauskaitës balso niuansus. Solistë R.Tauèiûtë ásakmiais, valdingais gestais kûrë dainos “o galingoji ir klastingoji” Fortûnos vaidmená.

Baleto sëkmë - tai ir átaigus L.Balèiûno dirigavimas, puikiai skambantis choras (choro vadovas È.Radþiûnas) ir abi operos solistø sudëtys - A.Buzaitë, I.Zelenkauskaitë, K.Alèiauskis, M.Zimkus, V.Juozapaitis, A.Malikënas. Áspûdinga spektaklio pradþia: pamaþu ðvinta ir ryðkëja scenografo A.Jacovskio sukurti pakylëti trikampio formos rëmai, kuriuose - penkiolika viduramþiø vienuoliø skulptûrø. Pasirodæ ðokëjai jas nustumia á scenos gilumà, o finale vël gràþina á prieká.

Kinø choreografas Xin Pen Rëmø apðvietimas (ðviesø reWangas þisierius L.Kleinas) atspindi atskirø scenø atmosferà. Ir ðá kartà minimalistinë A.Jacovskio scenografija, kaip ir jo “Ðventojo pavasario” simbolinës rankos, áprasmina visà spektaklá. Tamsokame fone dar labiau iðryðkëja masiniø ðokiø kompozicijos, solistø pozø groþis. Maþesná áspûdá paliko dailininko J.Kaplano kostiumai. Tamsiø, niûrokø spalvø choristø drabuþiai nederëjo prie scenoje pasirodanèiø sunkiø gyvenimiðkø, vienuoliðkø dainininkø kostiumø. Kai kuriose scenose menkai derëjo kostiumø spalvos.

Gerà áspûdá paliko tà patá vakarà parodytas anksèiau pastatytas I.Stravinskio baletas “Ðventasis pavasaris”, ið viduramþiø perkeliantis á pagoniðkàjà senovæ. 1913 m. Paryþiuje vykusioje ðio baleto premjeroje dailininkas N.Rerichas ir baletmeisteris V.Niþinskis perteikë senosios Rusijos paproèius. Paryþiaus þiûrovø nuðvilptas, spektaklis su pasisekimu statomas daugelyje baleto trupiø, bet choreografai neakcentuoja rusiðkos baleto dvasios. Choreografas Xin Pen Wangas labai savitai sukûrë spektaklá apie senovës genties paproèius. Jo pastatyme jauti þmogaus ryðá su gamta. Labai áspûdingi ðokiai, kuriuose ðokëjai visu kûnu ar rankomis lieèia þemæ. Trupës ðokiuose daug vitaliðkumo, seksualumo. Spektaklio kulminacija - Iðrinktosios - Aukos, ðokyje save naikinanèios, prieðmirtinis ðokis. Ðá vaidmená atliko balerina E.Ðpokaitë. Pagyrimo verta ir spektaklyje debiutavusi R.Tauèiûtë.

Sveikintina, kad baleto vadovybë kaip ir visos didþiosios baleto trupës turtina repertuarà ðiuolaikiniø kompozitoriø ir choreografø veikalais. Pasak baleto istorikø, ðiuolaikinio ðokio ir klasikinio baleto konfrontacija baigësi 1959-aisiais, kai JAV baletmeisteris G.Balanchine’as á teatrà pakvietë ðiuolaikinio ðokio pradininkæ M.Graham, kuri “New York City” baleto teatre suðoko Marijà Stiuart, o G.Balanchine’as pastatë solo ðoká P.Taylorui. Spektakliui “Epizodas” irgi buvo pasirinkta A.Weberno muzika.

Ir dar… Apie ðiø baletø programëles, greièiau, plakatus.

Jos 60 cm aukðèio ir 40 cm ploèio. Reikia gerai pasitreniruoti, kol iðmoksti jas sulenkti, sunku jose “susigaudyti” ir surasti spektaklio dalyviø sàraðà. Ðios á rankinukà netelpanèios programos spektaklio metu slysta ið aplanko. Kaip ir kitose teatro programëlëse, beveik nematome artistø nuotraukø, ir visose neuþmirðti tik spektaklio dirigentas, reþisierius. n

Muzikos barai /69

Ruoðiamës premjerai

Kinø opera “Jei tu neini á operà, tu - ne þmogus”, - palygindami operos nemëgstanèius þmones su kiaulëmis ir ðunimis, sako kinai.

Aurelija BOTA

K

inams opera - ne pramoga ar nerûpestingas laiko leidimas.

Kinijoje opera atlieka aukðtesnæ misijà - ji ne tik þadina jausmus, bet ir ávairiais bûdais aiðkina gy g yvenimo prasmæ. Pamokymai - vienas svarbiausiø Rytø ðalies operos elementø ir dramaturgijos bruoþø.

Kinø opera visai nepanaði á tradicinius Vakarø ðaliø spektaklius, vaidinamus iðtaiginguose, sudëtingais scenos árenginiais aprûpintuose teatruose, kuriuose daþnai dainuojama uþsienio kalbomis ir plëtojami ámantrûs neáprasti siuþetai. Vakarø ðalyse opera - elitinë meno rûðis, o Kinijoje ja gërisi ir dþiaugiasi turtingas ir vargðas, miestietis ir kaimietis, iðsilavinæ þmonës ir beraðèiai. Siuþetai èia paprasti ir visiems suprantami - tai temos ið istorijos, religijos bei populiariosios literatûros.

Vietiniu dialektu dainuojami spektakliai atliekami triukðmingose arbatinëse, privaèiuose namuose, klubuose, ðventyklose ir atvirose aikðtëse. Kinø tradicinë opera - ávairialypë meno rûðis, apimanti dainavimà, muzikà, dialogà, akrobatikà, kovos menus, pantomimà.

Muzikos barai /70

Tûkstantmetë istorija

Kinø operos ðaknys siekia þilà senovæ. Þinoma, kad jau III a. vaidinimai buvo aukðtuomenës rûmø pramogø dalis. XII a. opera buvo atliekama Songø dinastijos pietinës sostinës Hangzhou milþiniðkose atvirose teatrø aikðtëse. To meto spektakliuose rimuotas dialogas bûdavo deklamuojamas arba dainuojamas. Iðlikusiø trijø to laikotarpio operø apraðai liudija, kad spektakliai neturëdavo padalijimø á veiksmus ar scenas. Juose dalyvaudavo styginiø ar puèiamøjø instrumentø orkestrai, scenos chorai, kurie pritardavo pagrindinëms arijoms, kartais drauge dainuodavo net ir þiûrovai. XIII a. pradþioje ðalies ðiaurëje vyravo zaju operos forma - daugiaveiksmis spektaklis, kuriame pagrindinis veikëjas, pasitelkdamas vienà ritminæ schemà viso veiksmo metu, dainuodavo lyrinæ partijà, o kiti dalyviai deklamuodavo savo vaidmenis. Tuo metu, kai aukðtuomenë mëgavosi zaju opera ðiaurinëje sostinëje, ðalies pietuose klestëjo stebukliniø pasakø pagrindu kuriama liaudies opera.

Susiliejus Ðiaurës provincijø dainavimo technikos tradicijoms su pietiniø ðalies daliø melodijomis, gimë naujas dainavimo þanras, pamaþu iðsirutuliojæs á kunqu operà. Buvo pritaikyti to laikotarpio muzikos instrumentai ir sukurta akompanavimo metodika, deranti prie naujos dainavimo manieros.

Pradþioje kunqu spektakliuose buvo dainuojama be kostiumø, grimo ar vaidybos. Tik XVI a. þymus dramaturgas, poetas ir muzikas Liang Chenyu pavertë kunqu á sceninæ dramà. Vos pristatyta Pekine, ji tapo viena ið dviejø oficialiø dramos formø imperatoriaus rûmuose, o netrukus ir visos nacijos favorite. Gimë

© BULLS PRESS nuotr.

BALANDÞIO 4 - 5 DIENOMIS LIETUVOS NACIONALINIAME OPEROS IR BALETO TEATRE PREMJERA - STATOMA G.PUCCINI “TURANDOT”. APIE KOMPOZITORIAUS SUSIDOMËJIMÀ KINØ FOLKLORU IR PAÈIÀ OPERÀ RAÐËME “MUZIKOS BARUOSE” 1999 M. 1 NR. TAD DABAR SIÛLOME PASISKAITYTI APIE KINØ OPEROS TRADICIJAS.

Kinø operos veikëjai skirstomi á keturis pagrindinius vaidmenø tipus - sheng (vyro vaidmuo), dan (moters vaidmuo), chou (klounas) ir jing (daþytas veidas)

daug kunqu pjesiø autoriø ir atlikëjø, kuriuos palankiai ávertino ir specialistai, ir eiliniai þiûrovai. Net neiðsilavinæ kaimieèiai traukdavo arijø dalis ið þymiausiø pastatymø. Kunqu iðlaikë populiariausios nacionalinio stiliaus dramos pozicijas daugiau kaip 200 metø, palikdama ryðkø pëdsakà atlikimo mene.

Kai kunqu buvo pradëta vaidinti daugiausia privilegijuotoms klasëms ir imperatoriaus rûmø nariams, ji tapo labai

formali ir stilizuota. Be galo iðtæsti spektakliai (trukdavo iki 20 valandø, juos sudarydavo iki 50 veiksmø) atstûmë didþiàjà dalá savo þiûrovø. Pradþioje buvusi labai elegantiðka ir spalvinga, pamaþu kunqu opera suvienodëjo, jos melodijos tapo niûrios ir jà tebemëgo tik iðtikimiausi jos gerbëjai.

Maþëjant kunqu populiarumui, XVIII a. paplito ávairiapusiðkesnë huabu ir elegantiðkoji yabu operos formos. Jø dainø þodþiai buvo lengvai suprantami netgi þemiausiuose visuomenës sluoksniuose, o siuþetai - jiems artimi ir populiarûs.

Lemtingas posûkis Pekino imperatoriaus rûmuose ávyko 1790 m., kai keletas Anhui operos trupiø atvyko pareikðti pagarbos gimtadienio proga imperatoriui ir jo karaliðkosios ðeimos nariams. Pasilikæ Pekine, artistai ir toliau vaidino eiliniams þiûrovams, pelnydami jø prielankumà.

Varþybos tarp keliø operos formø buvo naudingos Kinijos dramai, nes èia nebuvo laimëjusiø ir pralaimëjusiø. Pekino opera absorbavo vietiniø operø melodijas, nepamirðdama ir þymiausiø kunqu arijø.

Nacionalinës Pekino operos technikos pagrindu liko kunqu vaidinimo stilius, o

bûsimieji Pekino operos atlikëjai daugelá metø tobulino kunqu ágûdþius. Susiliejus skirtingoms formoms, Pekino opera ágavo savità veidà, ir susiformavo naujas operos stilius, pripaþintas nacionaline Kinijos opera.

Pasaulio paveldo sàraðe

2001 m. UNESCO pirmà kartà suteikë “Þmonijos þodinës ir neapèiuopiamos kûrybos palikimo ðedevrø” titulà devyniolikai þymiausiø kultûros iðraiðkos formø ið ávairiø pasaulio regionø. Tarp jø buvo

Muzikos barai /71

Kaukë

tradicinë kinø opera kunqu. Kiniðkoji opera bendro þmonijos kultûros palikimo sudëtine dalimi tapo neatsitiktinai. Atrinkimo procese svarbiausiais kriterijais laikyti iðkili kultûrinio palikimo vertë, gilios kultûrinës tradicijos ðaknys, kultûrinis identiðkumas, ðiandieninë kultûrinë ir visuomeninë reikðmë, pritaikytø gebëjimø tobulumas, gyvas ir unikalus kultûrinës tradicijos liudininkas bei jo iðnykimo rizika. Per keletà ðimtmeèiø kunqu patyrë populiarumo kilimo ir smukimo laikotarpius, taèiau niekada neabejota iðskirtiniu jos statusu. Ji suvaidino pagrindiná vaidmená kuriant kitas tradicinës operos formas ir visuomet turëjo aistringø gerbëjø.

Kinijoje kunqu paskelbta ypaè saugotina meno rûðimi, kuriai puoselëti numatyti specialûs bûdai ir priemonës. Ðiandieniniuose kunqu spektakliuose pabrëþiamas ámantrumas, subtilumas, aukðti stiliaus reikalavimai. Standartinis kunqu scenarijus labai painus ir sudëtingas. Kunqu programa detalizuoja ne tik veiksmus, eiles ir joms pritaikytas melodijas, bet kartu apibrëþia vaidmenis, scenos pastatymà, kostiumus, butaforijà, atlikëjø judesius ir netgi paaiðkina veikëjø reikðmingumà scenoje.

Ryðkiausias kunqu operos bruoþas jos lyriðkumas. Kiekvienas vaidmuo nuolat lydimas ðokio - aktorius èia ðoka nuo pradþios iki galo. Beveik visos Kinijos tradicinës dramos turi ðokio elementø, taèiau kunqu spektakliai ypatingi - kiekvienas veikëjo judesys nuo pradþios iki galo yra ðokio ritme, sukurianèiame visa apimantá spektaklio audiná. Kunqu ðokis yra dviejø kategorijø. Pirmajai grupei priklauso mimas, perteikiantis dainuojamus þodþius, o antrajai - lyrinis ðokëjas, vaizduojantis veikëjo situacijà bei jo emocijas.

Kunqu spektakliai sudëtingi ne tik atlikëjams, bet ir þiûrovams, nes jø eiles sunku suprasti, dainavimas lëtas ir iðtæstas, o daugelá valandø trunkantis vaidinimo maratonas reikalauja daug iðtvermës, kantrybës bei susikaupimo. Retai kam pavyksta pamatyti visà spektaklá vienu prisëdimu.

Paprastai atliekama tik keletas 30-40 minuèiø trukmës veiksmø.

Kunqu opera - tik viena ið 368 ðiuo

Muzikos barai /72

metu gyvuojanèiø skirtingø kinø operos formø. Kiekvienas operos porûðis vadinamas tuo vardu, kokioje vietovëje jis atsirado ir tebëra populiarus. Atskiriems operos tipams bûdingi vietiniai dialektai, atlikimo technika ir unikalios melodijos. Ðiuo metu þymiausios kinø operos formos yra nacionaline forma laikoma Pekino opera, ðalies ðiaurëje populiari pingju, Ðanchajuje ir Zhejingo provincijoje populiari zhejing, taip pat yuju, kunqu, quinqiang, chuanju, hanju, yueju operos formos.

Tipaþø ir spalvø labirinte

Tradiciniame kinø operos repertuare iðsiskiria dvi pagrindinës, skirtingos savo tema ir atlikimo stiliumi grupës. Pirmoji kariniai spektakliai wu, besiremiantys senais pasakojimais ir legendomis, herojiðkais veiksmais bei intrigomis. Ypaè ðiuose spektakliuose áspûdingi akrobatiniai ir Rytø kovos menai. Civilinës pjesës wen - tai meilës istorijos arba kasdienes socialines problemas nagrinëjantys spektakliai, kuriuose reiðkiamos to meto bendrabûvio normos.

Kinø operoje daug moteriðkø vaidmenø, taèiau juos tradiciðkai atlikdavo vyrai. Moteriai pasirodyti scenoje buvo draudþiama. Taèiau ryðkiausiomis scenos þvaigþdëmis daþniausiai tapdavo bûtent moterø vaidmenø atlikëjai. Moterys pradëjo vaidinti tik 1930 m., pamaþu iðstumdamos moterø vaidmenø atlikëjus vyrus.

Dabar moterø vaidmenis atlieka beveik vien moterys, nors jø judesiai, vokalo technika ir vaidybos stilius liko ið tø laikø, kai jie buvo skirti atlikti vyrams.

Paprastai aktorius nuo pat savo studijø pradþios rengiasi atlikti tik vienos atskiros kategorijos vieno vaidmens tipà. Kelis vienos kategorijos skirtingus vaidmenis gebantys atlikti aktoriai laikomi ypaè talentingais. Net ir apribodami savo amplua vienu vaidmens tipu, aktoriai privalo bûti gerokai ávairiapusiðkesni negu kitose atlikëjø meno srityse. Kinø operoje vienu metu jie turi bûti ir artistai, ir dainininkai, ir ðokëjai, ir akrobatai. Kol ágyjama reikiamø

Jing - daþytas veidas

ágû dþiø, bûsimøjø aktoriø meistriðkumo ugdymas neretai uþtrunka daugiau nei deðimtmetá.

Kinø operos veikëjai skirstomi á keturis pagrindinius vaidmenø tipus - sheng (vyro vaidmuo), dan (moters vaidmuo), chou (klounas) ir jing (daþytas veidas). Pagrindiniai vaidmenys skirstomi á daugybæ porûðiø pagal jø lytá, amþiø, socialinæ padëtá ir profesijà.

Vyro vaidmenys skiriami á tris pagrindines grupes. Lao sheng - senyvas, gerbiamas ir kilnus þmogus. Jis gali bûti aukðto rango mokslo atstovas, ðventikas ar pareigûnas. Lao sheng priklausomai nuo amþiaus visada su juoda arba pilka barzda, reiðkianèià autoritetà, átakà. Vyras be barzdos - hsiao sheng. Tai jaunuolis, kuris, pabrëþdamas savo jaunumà, dainuoja trelëmis. Treèioji vyrø grupë - kariai wu sheng. Tai daþniausiai akrobatai, atliekantys efektingus judesius.

Moteriðkø dan vaidmenø kinø operos scenoje dvigubai daugiau negu vyriðkø.

Lao dan - pagyvenusi kukli moteris. Jos kostiumas paprastas, veido nedengia joks grimas, balsas natûralus ir todël þemesnis negu kitø moteriðkø vaidmenø atlikëjø. Quing yi - idealios kinës moters modelis. Ji gracinga ir subtili, iðtikima ir drovi, kilni ir nuolanki. Hua dan - þemesnio socialinio sluoksnio linksma, mëgstanti paflirtuoti jauna moteris, wu dan akrobatë, gui men dan - jauna moteris ið turtingos ðeimos, dao ma dan - ðarvais pri-

sidengusi moteris karþygë.

Klounas chou operai suteikia lengvumo ir þvalumo. Jis vienintelis kalba tarmiðkai, pokðtauja, o jo neiðdailinta, prasèiokiðka ðnekta skamba kaip ryðkus kontrastas rafinuotoms karaliø, generolø bei ðventikø kadencijoms. Chou kostiumas paprastas, tik jo akis ir nosá supa baltos dëmës. Klounai taip pat gali bûti dviejø rûðiø - civilinis klounas wen chou ir wu chou - klounas, turintis kovos meno gebëjimø.

Ryðkiausios bûtybës kinø operoje yra jing - daþyti veidai. Scenoje pasirodæs daþytas veidas akimirksniu atkreipia á save dëmesá - dekoruoto veido ir iðmoningo kostiumo spalvø derinys leidþia ryðkiam veikëjui dominuoti scenoje. Tai daþniausiai áþymûs generolai ir piktadariai, karþygiai ir demonai. Jø veidø spalvos parinktos neatsitiktinai. Raudona spalva simbolizuoja garbingumà, sàþiningumà, iðtikimybæ, juoda pabrëþia tvirtà ir rûsèià asmenybæ, geltona spalva - aistrà, temperamentà, ûmø ir staigø charakterá.

Baltas veidas þymi klastà, apgaulæ, galimà iðdavystæ, mëlynas - þiaurø ir laukiná bûdà, aukso ir sidabro atspalviai skiriami dievams bei demonams. Spalvø miðinys reiðkia sudëtingà asmenybæ. Pekino operoje naudojama daugiau kaip 1000 daþytø veidø pavyzdþiø, kurie subtiliai atskleidþia ir pabrëþia veikëjo charakterá, jo asmenybæ, temperamentà.

Drabuþiø raðtai

Kinø operos kostiumai daro þiûrovams áspûdá ryðkiomis spalvomis ir nuostabiais siuvinëtais raðtais. Kai kurie ðiandien naudojami kostiumai primena Mingø dinastijos (1368-1644) madas. Spalvos iðreiðkia skirtingà veikëjo socialiná statusà. Geltona spalva skirta imperatoriaus ðeimai, raudona - aukðtuomenei, balta pareigûnams, mëlyni apsiaustai - mokiniams. Aukðto rango kariðkis dëvi kao nelankstø ryðkiaspalvá kostiumà, kurio prieká puoðia tigro galvos arba drakono pieðinys. Ðarvuoto kario atributas - keturios vëliavëlës nugaroje. Kariai - akrobatai gali rengtis ir aptemptomis kelnëmis bei tunikomis, kurios nevarþo scenoje atliekamø kovos judesiø.

Ið pirmo þvilgsnio keistokai atrodo plaèios kinø kostiumø rankovës - lyg jie nebûtø turëjæ gerø siuvëjø, gebanèiø tiksliai pamatuoti rankø ilgá. Taèiau ilgos ðilkinës rankoviø juostos shui hsiu turi savo prasmæ ir reikðmæ - jos plaikstomos pykstant, iðskleidþiamos ðokyje, krestelimos reiðkiant jausmus...

Skrupulingas dëmesys skiriamas galvos apdangalams - kuei tou vyriðkiems vaidmenims ir tou mien - moteriðkiems.

Tai visuomet vienoda ir neatsiejama viso

kostiumo sudëtinë dalis. Aktoriai, vaidinantys mokslo atstovà ar pareigûnà, dëvi paprastà juodà kepuraitæ su dviem pelekais abiejose pusëse. Pelekai þymi veikëjo charakterá arba rangà. Pailgi, beveik staèiakampiai pelekai þymi aukðtø pareigûnø statusà, apvalûs skirti komikams, ovalo formos pelekai - klastûnams. Premjerai neðioja kepures su ilgais smailiais pelekais.

Daþnai galvos apdangalus puoðia povo plunksnos - jos kyðo virð kariûno galvos lyg antenos. Greta puoðniø drabuþiø ir galvos apdangalø tiek vyrai, tiek moterys naudoja daug papuoðalø.

Judesiø ir garsø simbolika

Kinø operoje dekoracijø ir butaforijos naudojama nedaug. Èia vyrauja sàlygiðkumas ir simboliai. Daþnai scenoje iðdëstomos tik këdës ir stalas, vaidinimo metu atstojantys ir sostus, ir kalnus. Á ðuliná puolantá nusiþudyti jaunuolá vaidinantis aktorius paprasèiausiai nulipa nuo këdës ir iðeina ið scenos. Siuvinëjanti mergaitë niekuomet rankose neturës nei siûlo, nei adatos. Tik kariai kovoje naudoja kardus ir ietis, o iðkeltas botagas reiðkia jojimà arkliu. Kartais svarbaus veikëjo aplinkoje neðiojamas skëtis.

Paprastai siuþeto eigà aktorius perduoda tik þodþiais ir judesiais. Daugelá metø aktoriai gilinasi á judesio reikðmiø paslaptis - be ilgameèiø treniruoèiø jie neþinotø, kaip stovëti, sëdëti, judinti veido raumenis ar rankas... Èia simboliðkas kiekvienas rankos mostas ar kûno virptelëjimas. Ávairiais kûno judesiais vaizduojamas ir durø atidarymas, ir lipimas á kalnà ar laiptais, valties irklavimas. Keturi generolai ir keturi kariai gali atstoti tûkstantinæ armijà. Mimika naudojama atskleisti ne

tik aktoriaus vidiná, bet ir já supantá fiziná pasaulá. Tai nustato grieþtos taisyklës - kaip operos personaþai yra paskirstyti á atskiras kategorijas, taip ir pantomimos judesiai tiksliai numatyti atlikëjams. Aktoriui paliekama labai nedidelë interpretacijos galimybë - visi judesiai atliekami pagal tradicines formules ir muzikiná tempà.

Kompleksiðkà ir áspûdingà kinø operos garsø kompozicijà sunku palyginti su bet kuria kita muzika. Aidus varpø skambesys, aðtrus bûgnø tratëjimas, prislopintas mediniø kastanjeèiø pliaukðëjimas, veriantis Pekino smuiko garsas tai grieþtai ritmiðka, ausá rëþianèio intensyvumo muzika, kuri daþnai suvokiama kaip triukðmas. Pekino operoje skamba tipiniai kinø muzikos instrumentai - dvistygiai smuikai jing hu ir erg hu, nendrinës dûdelës sheng, mënulio formos mandolina yue gin, kinø liutnia pi pa, kiniðkasis klarnetas suo na, bûgnai, varpeliai, mediniai pliauðkuèiai.

Per ðimtmeèius kurta ir tobulinta neáprastø garsø, spalvø bei judesiø pynë, ásikûnijusi kinø operoje, ðiandien vis dar kupina energijos ir þavi viso pasaulio þiûrovus. Ðiandien su ja galime susipaþinti ne vien scenoje - apie operà kuriami filmai, prisimenami þymiausi atlikëjai. Prieð deðimtmetá sukurtame kinø filme “Sudie, mano mylimoji” atskleistas baimës, represijø ir skausmo pasaulis - brutali operos mokykla, kurioje gimsta þymûs operos atlikëjai, leidþia kur kas geriau pajusti, kokia kaina suþëri kultûros lobis, kuris ðiandien priklauso jau nebe vien Kinijai, bet ir pasauliui. n Judesio ir spalvos simbolika turtinga kinø opera

Muzikos barai /73

Tai ádomu Julius FINKELÐTEINAS

K

okiø ámantriø situacijø kartais prinarplioja muzikos istorija!

Garsus italø smuikininkas virtuozas ir kompozitorius, sukûræs ðimtus koncertø ávairiems iin nstrumentams su orkestru, 48 operas, kurios 1713-1739 m. turëjo didelá pasisekimà garsiuose to meto Europos teatruose, daug oratorijø, simfoniniø ir baþnytiniø kûriniø, ápusëjus XVIII amþiui, buvo neþinomas net labai iðsilavinusiems muzikams. Knygoje apie smuikà ir smuikininkus, kurià W.A.Mozarto tëvas Leopoldas, mokytas ir galvotas menininkas, iðleido 1756 m., tas italas net nepaminëtas. Nieko apie já neraðë ir istorikas A.Michelis, 1894 m. Maskvoje iðleidæs turiningà knygà “Kratkaja enciklopedija smyèkovych instrumentov”. O XX a. viduryje ðio italo sukurti “Metø laikai” ir daugelis kitø opusø buvo kone daþniausiai atliekami pasaulio koncertø salëse kûriniai. Muzikos áraðø koncernai didþiuliais tiraþais leidþia plokðteles, kuriose skamba jo kûryba. Tas legenda tapæs kompozitorius - Antonio Vivaldi (1678-1741). Apie já tikrai verta papasakoti, juo labiau kad knygø apie ðá kompozitoriø paraðyta ne kaþin kiek. Ið muzikos istorikø, nagrinëjusiø jo kûrybà, visuotiná pripaþinimà pelnë du - prancûzas M.Pincherle (1888-1974) ir vokietis W.Kolnederis (1910-1994). Lietuviø kalba knygos apie Vivaldi, atrodo, nëra.

Palyginti nedaug raðiniø apie já rasime ir anglø, prancûzø, vokieèiø, rusø kalbomis, net kompozitoriaus gimtàja italø kalba.

Tiems, kurie mëgsta graþias datas, siûlau visai neblogà - 2003 m. kovo 4-àjà pasaulio muzikai paþymëjo 325-àsias Vivaldi gimimo metines.

1926 m. rudená Ðiaurës Italijos San Martino salezieèiø vienuolynui prireikë pinigø savo dar viduramþiais statytiems pastatams remontuoti, ir vienuoliai solidþiam antikvariatui pasiûlë pirkti dalá savo bibliotekos. Graþiausios ið tø knygø (matyt, maþai vartotos) buvo 97 stori, kiaulena áriðti tomai gerai iðsilaikiusiø partitûrø, ið kuriø 14 tomø - Vivaldi kûriniai. Antikvaras papraðë Turino universitete dirbusá þinomà muzikologà Alberto Gentili susipaþinti su siûlomomis knygomis ir pasakyti, ar jos vertingos. Ásitikinæs, jog tai - unikalus atvejis (juk tada buvo manoma, kad Vivaldi kûriniø iðliko visai nedaug), ir þinodamas, kad net labai turtinga biblioteka nepajëgs ápirkti viso ðio vertingo objekto, ekspertas ëmë ieðkoti rëmëjo, kuris, ðias unikalias knygas ásigijæs, padovanotø Turino bibliotekai. Jo pastangomis Italijos vyriausybë 1927 m. kovo 23 d. patvirtino perkanti ið vienuolyno 97 tomus ir dovanojanti juos Turino nacionalinei bibliotekai.

Muzikos barai /74

Apie genialø raudonplauká kunigà, jo muzikà ir negandas

Ðá A.Vivaldi portretà Pieras Leone Ghezzi sukûrë 1723 m., kai maestro Romoje ruoðë savo operos “Capranica” pastatymà.

Dailininkas ant lakðto uþraðë: “Il preto rosso” (“Raudonplaukis dvasininkas”)

Netrukus Gentili pastebëjo, kad gautø foliantø numeriai - tik neporiniai. “Nejaugi ásigijome tik dalá kadaise kruopðèiai sunumeruotos kolekcijos?” - nustebo jis.

Kad kas nors kitas nepasiglemþtø poriniø tomø, mokslininkas papraðë Turino policijos pagalbos ieðkant jø kraðto bibliotekose.

Po kiek laiko poriniais numeriais paþen-

klintus tomus aptikæs kitame vienuolyne, 1930-aisiais jis vël panaudojo jau patikrintà bûdà ieðkoti rëmëjo. Muzikologo pastangos ir ðá syká buvo sëkmingos, ir Nacionalinë biblioteka tapo tikro muzikinio lobio savininke. Pirkiná kruopðèiai inventorizavus, pasitvirtino, kad þilagalvio tyrëjo rankose atsidûrë ne maþiau kaip 300 Vivaldi koncertø ávairiems instrumentams su orkestru partitûros, 8 sonatos, 14 operø, 5 tomai baþnytinës muzikos (o juk iki tol kai kas teigë, kad sakralinës muzikos Vivaldi nekûræs!) ir 2 tomai pasaulietiniø vokaliniø kûriniø.

Pirmas apèiuopiamas Gentili ir jo kolegø pastangø rezultatas buvo Sienos mieste ásteigto Vivaldi kûrybos tyrimo instituto surengta ðio kompozitoriaus muzikos savaitë - 1939 m. rugsëjo 16-21 d. èia pirmà kartà po 200 metø pertraukos vël skambëjo áþymaus baroko laikø muziko kûriniai.

Spauda raðë apie Vivaldi kûrybos renesansà. Bet plisti uþ Italijos ribø jo muzikai tuo metu sutrukdë Antrasis pasaulinis karas.

XX a. viduryje apie Vivaldi kûrybà buvo þinoma kur kas daugiau negu Beethoveno arba Èaikovskio laikais, taèiau kai kada ir po 1945 m. tai vienur, tai kitur (miesteliuose aplink Dresdenà, Krokuvoje, Prahoje...) rasta pavieniø jo kûriniø, apie kuriuos nieko neþinojo ir Ðiaurës Italijos vienuoliai.

Bet ar daug þinoma apie ðio kompozitoriaus gyvenimà? Iðsamios jo biografijos paraðyti neámanoma iki ðiol - trûksta kai

kuriø laikotarpiø duomenø. Austrijos sostinës centre stûksanèios Ðv. Stepono katedros (Stephansdom) knygose seniai rastas áraðas, kad ðventoriuje “1741 m. liepos 28 d. palaidotas skurde miræs (nevietinis) kunigas p. Antonio Vivaldi”, o oficialaus dokumento, patvirtinanèio ðio kitados itin garsaus muziko gimimo datà, ieðkota ilgai.

Tik 1963 m. istorikas E.Paulius Venecijos miesto archyve atsitiktinai aptiko áraðà, kad èia 1678 m. kovo 4 d. gimë Antonio Vivaldi.

Ið savo tëvo kirpëjo, puikiai grojusio smuiku, berniukas paveldëjo stebëtinai gerà klausà, lakià vaizduotæ, ugningà temperamentà, neapsakomà darbðtumà ir Italijoje retus liepsnos spalvos plaukus. Ðis iðvaizdos poþymis jo tautieèiams, atrodo, darë toká didelá áspûdá, kad dalyje dokumentø, kuriuose apie tà smuikininkà ir ryðkø kompozitoriø raðoma (pavyzdþiui, algalapiuose), kartais bûdavo minimas ne Antonio Vivaldi, o Antonio Rosso (t.y. raudonasis, raudonplaukis), kai kas uþ akiø já tik liepsnaplaukiu ir vadindavo. Na, o dël kompozitoriaus tëvo, tai galima pasakyti, kad muzikuojanèiø kirpëjø ano meto Italijoje buvo nemaþai. Kirpyklose ant sienos kabëdavo gitara, kartais mandolina arba smuikas. Jais, laukdami eilës apsikirpti, grodavo klientai, o kai jø nebûdavo, muzikuodavo (kam, girdi, nuobodþiauti?) patys kirpëjai...

Niekur nerasta duomenø, kas vaikà mokë muzikos. Manoma, kad tëvas. Kadangi ðis, maþdaug 1685 m. uþdaræs savo kirpyklà, grojo Ðv. Morkaus (San Marco) katedros orkestre ir daþnokai ten nusivesdavo sûnelá, nenuostabu, kad nuo maþens orkestranto duonà áprato valgyti ir Antonio. Galimas dalykas, kad kurá laikà vaikinui teorinius dalykus dëstë kompozitorius G.Legrenzi, bet tai tik viena ið daugybës spëlioniø, grindþiama tuo, kad jis kelerius metus Venecijoje gyveno. Ar tiesa, kad berniukas ëmë kurti muzikà 13 metø, árodyti neámanoma, bet pats Vivaldi gerokai vëliau teigë, kad pjesë “Laetatus sum” (“Að dþiûgauju”), kurià 1691 m. grieþë katedros orkestras (jame tada grojo 34 þmonës), - tai pirmoji jo, Antonio, kompozicija. (Du jauniausi ið keturiø jo broliai vëliau tapo kirpëjais.)

Aiðkiai dokumentuotas tik jaunuolio, kuris jokioje kunigø seminarijoje nesimokë, bet, gavæs tonzûrà, ilgesná laikà buvo tartum dvasininkas padëjëjas, áðventinimas kunigu (1693 m. rugsëjo 18 d. áraðà baþnyèios knygoje pasiraðë Venecijos patriarchas) ir kopimas katalikø dvasininkijos hierarchijos laiptais (Ðv. Morkaus katedros archyve uþfiksuotos visos pakopos: keturi þemesnieji ir trys aukðtesnieji laipsniai).

Ilgiau kunigauti jam, matyt, nebuvo lemta. Baþnyèios dokumentuose rasta

áraðø, kad po 1703 m. Vivaldi, paûmëjus “krûtinës ligai” (matyt, astmai), kelis kartus buvæs priverstas pertraukti pamaldas, o paskui vyresnybë já apskritai atleidusi nuo miðiø laikymo. Kad kunigas, vilkëdamas sutana, grojo orkestre ir dëstë muzikà, ano meto Italijoje buvo áprastas dalykas.

Profesionaliai muzikuojanèiø kunigø buvo galima rasti beveik kiekviename ðalies mieste.

Kai kas ið istorikø abejojo, ar pagrástai Vivaldi buvo atleistas nuo miðiø celebravimo, ir klausë: nejaugi baþnyèios hierarchai Venecijoje nepastebëjo, kad “ligotas” dvasininkas, kuris skundësi neturás jëgø laikyti miðias, daugybe savo aktyviø veiksmø ávairiose muzikos srityse pranokdavo daugelá visiðkai sveikø kolegø?..

1703 m. Antonio pradëjo dëstyti vienoje ið daugelio Venecijos naðlaièiø prieglaudø - “Seminario dell’Ospedale della Pietá”. Ðá pavadinimà reikëtø versti “Gailestingumo ligoninës seminarija”, bet ligoninëmis ano meto naðlaièiø prieglaudos buvo vadinamos tik formaliai. Èia kompozitorius su pertraukomis dirbo 37 metus. Pagal sutartá jis privalëjo kas savaitæ ar dvi sukurti, surepetuoti su savo mokinëmis ir atlikti vis naujus koncertus, simfonijas, oratorijas bei kitus kûrinius. Pasak dokumentø, savo pareigas prieglaudai jis atliko sàþiningai.

Kaip tai jam pavyko? Á ðá klausimà atsakyti nelengva. Juk jis, bûdamas pagrindinis kompozitorius, aprûpindavæs prieglaudos orkestrà ir chorà kûriniais, 1713-1740 m. taip pat kûrë ir ávairiuose miestuose statë (reþisavo, dirigavo) operas, o mergaièiø prieglaudoje visà laikà buvo atliekami (kartais vadovaujant Vivaldi, kartais be jo) vis nauji jo kûriniai. Tuo sunku patikëti, bet juk fenomenaliai talentingø ir neapsakomai produktyviø menininkø pasaulyje bûta visais laikais - prisiminkime Mozartà, Stradivari, dar gerokai anksèiau - Michelangelo...

Du vokieèiø XIX a. muzikologai (J.Rühlmannas 1867 m. ir P.Waldersee 1885 m.), raðydami apie J.S.Bachà, paþymëjo, kad ðis vëlyvojo baroko muzikos didmeistris þavëjosi Vivaldi koncertais smuikui su orkestru, juos kruopðèiai tyrë ir keliolika perdirbo paversdamas koncertais klavesinui arba vargonams su orkestru. “Senasis Bachas laiðkuose save vadino Vivaldi mokiniu. Manau, kad jis tuomet buvo kone vienintelis, kuris suprato, kokia vertinga Vivaldi kûryba”, - raðë Waldersee. Jis pridûrë, kad kai kuriuose koncertuose Bachas, pritaikydamas solo partijà klavesino ypatumams, pagrindines temas vietomis pakeitë iðraiðkingesnëmis. Kiek ið viso ir kokiø koncertø paraðë raudonplaukis kunigas?

Savo 1965 m. monografijoje Kolnederis á ðá klausimà atsakë tiksliai: 49 koncertus

orkestrui be solinio instrumento, 220 koncertø smuikui su orkestru, 27 - violonèelei, 6 - violai d’amore, 1 - mandolinai, 3 - maþajai fleitai, 3 - iðilginei fleitai, 10 - skersinei fleitai, 11 - obojui, 37 - fagotui, 25 - dviem, 1 - trims ir 1 - keturiems smuikams, 3 - smuikui ir violonèelei, 1 - dviem violonèelëms, 1 - violai d’amore ir liutniai, 1 - dviem mandolinoms, 1 - dviem skersinëms fleitoms, 3 - dviem obojams, 1 - obojui ir fagotui, 1 - dviem trimitams, 2 - dviem anglø ragams, 32 - trims ir daugiau instrumentø su orkestru bei 15 kameriniø koncertø. Tik vienas koncertas skirtas klaviðiniam instrumentui klavesinui, galbût vargonams (to kompozitorius nepatikslino; ðie instrumentai jam, atrodo, nelabai rûpëjo).

Tai neátikëtini, tiesiog astronomiðki duomenys. Taèiau dviejø tomø monografijoje “A.Vivaldi ir jo instrumentinë kûryba”, kurià Pincherle iðleido Paryþiuje 1948 m., pateikti beveik tokie pat skaièiai.

Vienas ið pirmøjø þinovø, komentavusiø Vivaldi koncertus, buvo vokieèiø kompozitorius ir fleitos virtuozas, Prûsijos karaliaus Friedricho II muzikos mokytojas J.J.Quantzas (1697-1773). Savo autobiografijoje, iðleistoje 1755 m. Berlyne, jis raðë, kad áþymusis Venecijos muzikas savo instrumentiniais koncertais “tarë naujà þodá tokio pobûdþio muzikos kûrimo istorijoje”. Pasak Quantzo, koncertai smuikui, kuriuos iki Vivaldi kûrë T.Albinoni, A.Corelli ir A.Veracini, buvo ne tokie ádomûs, jie neleisdavo atsiskleisti solisto virtuoziðkumui. Niekas ið raudonplaukio dvasininko pirmtakø nemokëjo taip tobulai komponuoti solisto dialogo su orkestru kaip Vivaldi. Pasak Quantzo, Vivaldi smuikavimas ir muzika didelá áspûdá darë net popieþiui, kuriam jis grojo du kartus.

Quantzo knyga mums ádomi ir dar dël vieno teiginio. Tartum kaþkam aiðkindamas rudaplauká kunigà 1740 m. iðtikusios tragedijos prieþastis, jis raðë: “Cherchez la femme!” (“Ieðkokite moters!”). Kà jis turëjo omenyje, paaiðkinsime kiek vëliau.

28 koncertø natose Vivaldi uþraðë pavadinimus. “Metø laikai” - þinomiausias ið jø. “Pavasaris”, “Vasara”, “Ruduo” ir “Þiema” mûsø laikais áamþinti ðimtuose plokðteliø. Prancûzas M.André juos perdirbo trimitui su styginiø orkestru, airis J.Galway - fleitai, danë M.Petri - iðilginei fleitai. Zalcburge “Metø laikus” teko girdëti atliekamus net ksilofono... (Knygoje “Antonio Vivaldi. Jo gyvenimo ir kûrybos dokumentai” Kolnederis 1979 m. raðë, kad Kelno plokðteliø parduotuvës siûlo ne maþiau kaip 50 “Metø laikø” atlikimo versijø.)

Kiek reèiau atliekami koncertai “Gegutë”, “Genys”, “Audra jûroje”, “Naktis”, “Medþioklë”, “Paðto ragelis”. Visa tai - programiniai kûriniai. Vivaldi tokio pobûdþio

Muzikos barai /75

opusai buvo neáprastas dalykas. Jo pirmtakai tokios muzikos nekûrë. Pincherle ðiuos koncertus apibûdino kaip tapybiðkus.

Kalbant apie ðio kompozitoriaus sukurtus ðimtus koncertø ávairiems instrumentams su orkestru, bûtø nesàþininga nepaminëti, kad ne visi þinovai juos vertino. Pavyzdþiui, R.Craftas 1957 m. iðleistoje knygoje “Pokalbiai su I.Stravinskiu” cituoja tokius ðio kompozitoriaus þodþius: “Be reikalo Vivaldi keliamas á padanges. Jis - nuobodus þmogus jau vien dël to, kad ðeðis ðimtus kartø paraðë vis tà patá koncertà”. Anot Kolnederio, kaip tik Stravinskiui bûtø derëjæ pagarbiau atsiliepti apie ryðkø baroko laikø kompozitoriø, nes jaunystëje, dar nebûdamas garsus, jis, Stravinskis, “ne kartà skolinosi” iðraiðkingus Vivaldi koncertø smuikui melodijø fragmentus. Tuo nesunku ásitikinti vartant ankstyvuosius Stravinskio opusus.

Kompozitoriø, kurie Vivaldi kûryba þavëjosi, buvo kur kas daugiau, negu jà peikusiø. Keletà jo operø (ðio þanro kûrinius kompozitorius ëmë kurti 1713 m.) nuodugniai iðstudijavo ir teigiamai ávertino jo tautietis, daugybës nuostabiø operø autorius G.Rossini, kûræs XIX a. pradþioje (ádomûs “Sevilijos kirpëjo” autoriaus samprotavimai apie Vivaldi operas cituojami H.Stendhalio knygoje “Rossini gyvenimas”), jo instrumentinius koncertus gyrë, o programinæ muzikà laikë pavyzdþiu sau prancûzas C.Saint-Saënsas, gimæs pusantro ðimtmeèio vëliau uþ Vivaldi, norvegas E.Griegas ir èekas A.Dvorákas, gyvenæ ties XIX ir XX a. slenksèiu.

Tik nedidelë raudonplaukio kunigo koncertø dalis buvo iðspausdinta jo laikais.

Tyrëjai paþymi, kad Vivaldi ilgesná laikà leidëjams siûlë spausdinti tik “nesunkius” koncertus, nereikalaujanèius ið atlikëjo didþiausio meistriðkumo, ir aiðkina ðià tendencijà tuo, jog kompozitorius nenorëjo, kad kiti smuikininkai virtuozai pradëtø su juo konkuruoti. Vëliau, kai Vivaldi operos ëmë plisti Europoje, jis jau nebesistengë bûti vienintelis sudëtingiausiø savo smuiko koncertø atlikëjas.

Ið ávairiø ano meto muzikiná gyvenimà atspindinèiø memuarø þinoma, kad virtuoziðkumu stebino ne tik maestro Vivaldi, kuris, be abejo, buvo pajëgiausias. Ir tarp merginø, grojusiø prieglaudos “Ospedale della Pietá” orkestre, buvo labai pajëgiø smuikininkiø. “Visai jaunutëmis panelëmis, kurios grieþë Venecijos naðlaièiø prieglaudø orkestruose”, ávairiais laikotarpiais þavëjosi labai autoritetingi asmenys: J.J.Rousseau, caro Petro I pasiuntinys grafas P.Tolstojus (sakinio pradþios citata - ið ðio diplomato dienoraðèio), J.W. von Goethe, Danijos karalius Friedrichas IV...

Vivaldi kûrinius, jo koncertus vienam,

Muzikos barai /76

dviem ir keturiems smuikams su orkestru, 1712 m. ir vëliau ne kartà spausdino Venecijos, Amsterdamo, Londono, Paryþiaus leidyklos. Iðleistø Vivaldi kûriniø katalogà 1922 m. iðspausdino W.Altmannas.

Daug kam atrodë, kad “maestro dei concerti”, kuriam taip puikiai klojasi, neturi pagrindo keisti savo veiklos marðrutø, galbût negali net svajoti apie kitokià veiklà.

Bet...

1713 m. Vivaldi, visoje Europoje þinomas ir gerbiamas smuikininkas, pedagogas ir dirigentas, papraðë prieglaudoje mënesio atostogø, nes ketino Vièencoje pastatyti savo operà “Otonas Viloje”. Po to kompozitoriaus gimtajame mieste per penkerius metus buvo atliktos aðtuonios jo operos (jas maestro vadino “drama per musica”; jo nuomone, muzikiniam vaidinimui labiausiai tinka pasakojimai apie mitologijos ir pasakø herojus, antikiniø valdovø savitarpio kovà ir rûmø intrigas...). 1718 m. Florencijos publika jam plojo po operos “Scanderbegh” spektaklio, po dvejø metø Mantujoje turëjo pasisekimà Vivaldi opera “La Candace o siano li veri amici” (“Kandaèë, arba Patikimi draugai”), o dar po metø jo opera “Silvija” karðtais plojimais buvo sutikta Milane. 1723 ir 1724 m. dar trys ðio kompozitoriaus operos sëkmingai suvaidintos Romoje, paskui vël Venecijoje, Veronoje, Ankonoje, Florencijoje... Beje, kiek teatrø veikë XVIII a. Italijos miestuose ir kiek operø ten anuomet buvo statoma, net sunku suskaièiuoti. Kolnederio duomenimis, 1680-1700 m. Venecijoje ávyko 150 naujø operø premjeros; Vivaldi didþiausio kûrybinio aktyvumo laikotarpiu (17131739 m.) kanalø ir gondolø mieste buvo suvaidintos ið viso 432 operos... Puikiais dainininkais ir prabangiais vaidinimais garsëjo Venecijos teatrai “San Cassiano”, “San Samuele”, “Sant Angelo”, “San Giovanni Chrisostomo” (pastarasis buvo didþiausias XVII a. pabaigos-XVIII a. pradþios Europoje). Tuo laikotarpiu Venecijoje bûta keturiolikos teatrø; deðimtyje ið jø reguliariai arba retkarèiais buvo atliekamos operos. Pagal senà tradicijà daugelis Italijos teatrø pavadinimà perimdavo ið gretimos baþnyèios.

Istorikai þino, kad teatrai anais laikais dainininkus (ir ðokëjus) vertino kur kas labiau negu kompozitorius, pagrindiniams atlikëjams mokëjo keliskart didesnius honorarus. (Kolnederis savo monografijoje pateikia tokià detalæ: 1725 m. Hamburgo teatras operos autoriui uþ partitûrà sumokëjo 50 guldenø, o pagrindinio herojaus ðalmas teatrui kainavo 100 guldenø...)

1719-1722 m. Vivaldi daug muzikos sukûrë Mantujos arkivyskupui Di Bagno, tame mieste turbût ir gyveno. Manoma, kad ten jis susipaþino su dainininke (altas) Anna Maddalena Girò (arba Giraud), kuri

vëliau persikëlë á Venecijà ir kartu su seserimi Paolina gyveno kompozitoriaus name. Þinomas dramaturgas Carlo Goldoni (1707-1793) savo atsiminimuose raðë, kad Vivaldi ðià dainininkæ jam pristatë kaip gabiausià mokinæ ir neprilygstamà jo operø moteriðkø vaidmenø atlikëjà. Goldoni jà gyrë ne tik kaip itin ryðkià dainininkæ, bet ir kaip talentingà aktoræ. Istorikas M.Rinaldi teigë, kad ji - prancûzo kirpëjo duktë, gimusi (turbût) Mantujoje.

Debiutavusi Venecijoje 1724 m. T.Albinoni operoje, ji po kurio laiko pirmà kartà atliko pagrindiná vaidmená Vivaldi operoje “Farnace”. Po to seserys Girò nuolat lydëjo kompozitoriø kelionëse po Italijà. Vivaldi ne kartà (taip pat ir Goldoni’ui) sakë neásivaizduojàs savo operø be Annos. Paolina já slaugë kaip astmatikà.

Po 1720 m. Vivaldi kûrë ypaè vaisingai.

Per du deðimtmeèius jis paraðë kone 30 operø, bet kûrë ne tik koncertus ir scenos veikalus. Kûrybinës brandos metais jis paraðë tokius stambius baþnytinius kûrinius kaip “Salve Regina”, “Stabat Mater”, “Credo”, “Te Deum”, “Gloria”, “Magnificat”.

Pirmuosius keturis XVIII a. deðimtmeèius genialus muzikas aktyviai plëtojo savo kûrybà ir koncertus, visus stebindamas neiðsenkama fantazija, pavydëtina energija, gebëjimu vienu metu kurti ávairios formos ir paskirties muzikà. Kartu Vivaldi sëkmingai ëmësi impresarijaus darbo, nes ið ilgametës patirties þinojo, kad, tik pats organizuodamas savo operø atlikimà, garantuos jø pasisekimà. Lygia greta daug dëmesio ir jëgø skyrë pedagoginiam darbui.

Mokydamas dainininkus - savo operø ir oratorijø atlikëjus, - maestro iðlydëjo á savarankiðkà koncertinæ veiklà nemaþai puikiai parengtø smuikininkø, kurie garsino savo mokytojà ávairiose ðalyse. Uþ rûpestingà (bet reiklø!) mokymà greta daugybës tautieèiø jam buvo dëkingi ir kiti smuikininkai - vokietis J.G.Pisendelis, èekas F.Benda ir daug kitø.

Nenuilstamas muzikas buvo jau perþengæs 50 metø amþiaus ribà, kai 1735 m.

Venecijoje ir Veronoje buvo atliktos jo operos “Tamerlanas” ir “Adelaida”, o po metø Florencijoje - “Ginevra, Ðkotijos princesë”.

Taèiau 1737 m. kompozitorius, ruoðdamasis eiliniam karnavalui, tartum perkûno trenksmà ið giedro dangaus patyrë smûgá, kuris sumaiðë visas kortas ir sutrikdë visà jo gyvenimà.

Rudená apaðtaliðkasis nuncijus Venecijoje kardinolo Ruffo vardu uþdraudë abatui atvykti á Ferarà (ji tuomet buvo popieþiaus valstybës dalis), kur turëjo bûti suvaidintos dvi naujos jo operos. Pirmiausia kompozitorius pajuto skaudø ekonominá nuostolá: prityræs impresarijus Vivaldi buvo pasiraðæs sutartis su gerais dainininkais ir jiems da-

Gastrolëse bar turëjo mokëti dideles netesybø baudas.

Bet tai buvo tik pati jo nesëkmiø pradþia.

Menininkai, su kuriais maestro bendradarbiavo, pareikalavo paaiðkinti kategoriðko uþdraudimo prieþastá. Archyvuose rastas Vivaldi 1737 m. lapkrièio 16 d. laiðkas Dresdeno metraðtininkui P.Gradenigo, kuriam jis raðë: “Man raðtu praneðta, jog kardinolo esu nubaustas uþ tai, kad, bûdamas dvasininkas, nelaikau miðiø [...] ir uþ draugystæ su dainininke Girò”.

Nepriklausomai nuo to, ar maestro laiðke raðë tiesà, galbût kai kà svarbaus ir nutylëjo... Galbût teisus buvo E.Wrightas, kuris, apsilankæs Venecijoje, raðë: “Geriausias miesto smuikininkas - eunuchas”...

Galbût dël to þodá “draugystë” - l’amicizia - Vivaldi traktavo kitaip negu kardinolo pareigûnai... Apie kardinolo Ruffo kampanijà prieð visuomenës moralës nuosmuká Vivaldi nieko negirdëjo. Já, plaèiai þinomà menininkà, labiausiai prislëgë vieðas paþeminimas. Pirmà kartà gyvenime suglumæs, jis neþinojo, kur pasislëpti nuo smerkimo ir gëdos.

Kada Vivaldi su seserimis Girò ið Venecijos iðvyko, neþinoma. Jis tikriausiai tikëjosi rasti prieglobstá Vienoje, pas kaizerá Karlà VI, kuris þavëjosi jo kûriniais. Paskubomis - uþ graðius - iðpardavæs savo turtà, abatas leidosi á kelionæ, bet dar keliaudamas suþinojo, kad já didþiai vertinæs kaizeris 1740 m. spalio 20 d. mirë. Tada áþymus smuikininkas ir dirigentas, pedagogas ir kompozitorius, atrodo, nusprendë vaþiuoti á Dresdenà, kur dirbo jo buvæs mokinys Pisendelis. Bet dël progresuojanèios ligos ðio ketinimo ágyvendinti taip ir neástengë.

1741 m. liepos 28 d. abatas Antonio Vivaldi mirë Vienoje. Ið sàskaitos matyti, kad laidotuvës buvo skurdþios, Viena jø beveik nepastebëjo. Biografijose raðoma, kad, “stovëdama prie savo mokytojo kapo, gailiai raudojo Anna Maddalena Girò”.

Namas, kuriame Vivaldi mirë, pertvarkant Vienos centrà, 1858 m. nugriautas.

Iðkeltos ir senosios kapinës, kuriose ilsëjosi kompozitoriaus palaikai.

Praëjus aðtuoneriems metams po maestro mirties, A.M.Girò nustojo dainavusi scenoje ir iðtekëjo uþ Piaèencos grafo. Kaltinti jà suþlugdþius Vivaldi karjerà bûtø absurdiðka. Abato kûryba iðëjo ið mados ir jo operos buvo uþmirðtos pirmiausia dël to, kad pakito visuomenës estetiniai kriterijai.

Raudonplaukis kompozitorius apie puikià savo operø moteriðkø vaidmenø atlikëjà visada atsiliepdavo itin pagarbiai. Bet Quantzas, sinjoros Girò niekada nei matæs, nei dainuojant girdëjæs, raðydamas “Ieðkokite moters!”, turëjo omenyje bûtent jà. n

BIRBYNËS IR SAKSOFONO DUETAS: NAUJAS ÞVILGSNIS Á SENÀ MUZIKÀ Lietu vos muzikinæ kultûrà uþsienyje gali reprezentuoti ne tik Èiurlionis. Ðiai misijai ne kar tà bu vo kvieèiami dþiazo muzikantai - galima prisiminti kad ir puikiø at siliepimø sulaukusá Ganelino trio, at stovavusá Lietu vai didþiausioje tarptautinëje Frank fur to knygø mugëje. Ð.m. vasario mënesá mûsø ðalá teko pristaty ti Japonijoje. Lietu vos ambasada Tokijuje surengë Lietu vos Nepriklausomy bës dienos minëjimà, á kurá pirmà kar tà pakvietë itin gausø sveèiø bûrá, tarp jø – virð 50 kitø ðaliø ambasadoriø. Iðkilmingame koncer te, kuris vy ko prestiþinëje “Imperatorial” vieðbuèio salëje, grojo vienas þy miausiø Lietu vos dþiazo sak sofonininkø Petras Vyðniauskas ir birby nininkas Antanas Smolskus. Pasak muzikø, koncer tas pranoko rengëjø ir sveèiø lûkesèius ir sukûrë naujà Lietu vos ávaizdá uþsienio diplomatø akyse. Komplimentø svarumà patvir tino kvietimas rudená surengti koncer tø turà po ávairius Japonijos miestus.

Antanas Smolskus ir Petras Vyðniauskas kar tu koncer tuoja jau kelerius metus. Netikëtai sujungæ liaudiðkà birby nës reper tuarà su sak sofono improvizacijomis, muzikantai klausy tojams pateikia ádomià programà. Pasak P.Vyðniausko, jø kûry binis bendravimas vyksta ganëtinai paprastai: A.Smolskus renkasi ávairius kûrinius ið birby nës reper tuaro, daþniausiai tai bûna liaudies muzika, jos aranþuotës, kar tais klasikinës kompozicijos. Sak sofono vaidmuo ðiame duete – “trukdy ti”, t.y. improvizuoti, tad kiek viename koncer te ta pati programa suskamba vis kitaip.

Koncer to Japonijoje programà sudarë liaudies muzikos aranþuotës, klasikiniai kûriniai bei solinës Petro Vyðniausko improvizacijos.

Originalus muzikantø duetas nestokoja pasiûly mø koncer tuoti. Gráþæ ið Japonijos, kità dienà jie ið vy ko á Lat vijà, kur daly vavo tarptautiniame sak sofono muzikos festi valyje. Ðis, vis didesnio atgar sio sulaukiantis renginys, vy ko jau treèià kar tà. Festi valio organizatoriai, tarp kuriø - þy miausias Lat vijos sak sofonininkas Ar tis Sîmanis, neapsiribojo Rygos salëmis. Koncer tai vy ko ávairiuose Lat vijos miestuose. Sak sofono muzika skambëjo 5 dienas, nuo vasario 18 iki 23. Festi valyje daly vavo muzikantai ið ávairiø ðaliø, tarp jø – ið Indijos, Danijos, Italijos, Suomijos. Koncer tø programos apëmë platø muzikos spek trà nuo dþiazo iki akademinës muzikos. Papraðy tas pasidalinti áspûdþiais apie festi valá, Petras Vyðniauskas sakë, kad ðiemet festi valis bu vo ypatingai aukðto lygio. Muzikas teigë pastebëjæs atgyjantá Lat vijos muzikiná gy venimà, publikos pripildy tas koncer tø sales bei pastebimai iðaugusá ðios ðalies sak sofonininkø meistriðkumà.

Ar timiausiuose dueto planuose – koncer tai Jeruzalëje, vasarà - Strasbûre, rudená, kaip minëta, Japonijoje.

Rûta GRUZDAITIENË

“ÐVIESA TAMSOJE” Po 10 metø per traukos tai pirmoji Petro Vyðniausko plokðtelë, iðleista Lietu voje. “Juosta records” pasiûlë leisti sak sofonininko plokðteliø cik là, kuriame skambëtø ávairiuose festi valiuose bei koncer tuose áraðy tas muzikavimas su ávairiais partneriais. Jau pasirodë pirmoji, o planuojama iðleisti dar 4-5 plokðteles.

Pirmajame diske “Ðviesa tamsoje” skamba Petro Vyðniausko kompozicijos, atlik tos Vokietijoje, Eldenos dþiazo festi valyje 1999 m. Pasak sak sofonininko, jis iki ðiol neturi vady bininko, kuris rûpintøsi áraðø leidy ba. Tuo galima paaiðkinti 10 metø ty los laikotarpá, kuomet nebu vo iðleista nei viena ðio atlikëjo solinë plokðtelë.

Be to, pasak Vyðniausko, ver ta leisti tik laiko patik rintus áraðus.

Muzikos barai /77

Puslapis vaikams

Mano tëvo vardas - Leopoldas Mocartas.

Jis gimë Augsburge 1719 m. Beveik visà savo gyvenimà praleido Zalcburge, èia studijavo, o kompozitoriaus ir atlikëjo profesijà ágijo pas arkivyskupà.

Mano mama gimë Ðv. Gileno miestelyje prie Volfgango eþero, 25 km nuo mano gimtojo miesto Zalcburgo. Kol buvo netekëjusi, Ana Marija Pertl krito á aká mano tëvui ir jis, ið pirmo þvilgsnio ásimylëjæs, 1747 m. jà vedë. Netrukus Ana Marija ir Leopoldas tapo tëvais. Aèiû Dievui, gimiau (o jei nebûèiau gimæs? Juk visko pasitaiko…).

Mama muzikalumà paveldëjo ið savo tëvelio. Maþas buvau ypaè linksmas vaikas ir ji su manimi mielai dainuodavo.

Dþiaugsmingoje aplinkoje augæs ir vëliau mëgau sàmojá bei pokðtus.

Taigi supaþindinau tave su savo tëvais, nes tik ið jø paveldëjau visus gabumus.

Nu brai þo ma penklinë Perraðomas tekstas ið rankraðèio ant lentelës Áspaudþiami taktø ðtrichai, natø koteliai

Mano vardas Volfgangas Amadëjus Mocartas Sudedamasis mikroskopas, pagamintas 1780 m. Oksforde

O

koks ta vo var das? Tu ga li já uþ ra ðy ti rë me liuo se straips nio pra dþioje, tuo met bus aið ku, jog ðis sky re lis pri klau so tau. Ma nau, kad tap si me ge rais drau gais. No riu tau pa pa sa ko ti apie sa ve daug ádo miø da ly kø, ku riø su au gu sie siems skir to se kny go se turbût ne ra si. Vis kà su þi no si tik ið ma næs, tai gi klau syk... *** Tur bût esi gir dë jæs, kad ma ne þmonës va di na Volf gan gu Ama dë ju mi Mo car tu. Sa vo të vams ir drau gams að esu Volf gan gas, o ant ruo ju Te ofi lio var du ma ne va di na to dël, kad krikð to të ve lio var das bu vo Te ofi las (èia pabrë þia ma rai dë “o”, kaip ir ta riant suomið kà var dà Ti ti jo - pra dþia links ma, o ga le dau gy bë liûd nø “o”.

Muzikos barai /78

Tai gi var das Te ofi las, ið vers tas ið grai kø kal bos, reið kia “Die vo draugas”. Pui ku! Ta èiau man dar la biau pa tin ka tar ti já lo ty nið kai: “Ama deus”. Ðian dien taip ir va di na ma ne pa saulis: Volf gan gas Ama dë jus Mo car tas.

Tai ma no var do is to ri ja. O ar tu þi nai, kaip ga vai sa vo var dà? Ga lë tum të veliø kar tà pa klaus ti, kà reið kia ta vo vardas ir ko dël juo bu vai pa krikð ty tas.

Kas tai yra mik ro sko pas, jau la bai se niai su þi no jau. Ma no të vas já tu rëjo, nes do më jo si ne tik mu zi ka, bet ir gam tos moks lais. Ðia me pus la py je tu já ma tai.

Iðkalamos natos ir jø þenklai

Ar þi nai, kas yra te les ko pas? Teisin gai, tai di de lis ir il gas prie tai sas, ku riuo ið þe mës nak tá ga li ma ste bë ti

þvaigþ des, kai dan gu je në ra de be sø.

Ma no të vas tu rë jo to ká prie tai sà. Kai no rë da vo ypaè ma ne pra dþiu gin ti,

duo da vo pa þvelg ti pro sky lu tæ, ir ma tyda vau ma þy èius ðvie su lius, mil þi nið kai ið di din tus. Tik rai! Bet ne tik ast ro nomi ja jis do më jo si. Ir ma þus daik te lius ið ar ti ty ri në da vo (to kius ma þus kaip blu sa ir pan.). Sa vai me su pran ta ma, tam te les ko po ne rei kë jo. Tu ma nai, kad ki to kiø prie tai sø në ra? O kaip gi!

Pro mik ro sko pà að ga lë jau vi sus aki mi sun kiai áþiû ri mus daik tus ma ty ti daug kar tø di des nius. Pa vyz dþiui, ma no plau kas at ro dë sto ras kaip kai rio sios ran kos nykð tys. O ma no smui ko stry ko ar klio plau kas - de ðimt kar tø sto res nis.

Të tis do më jo si ir krikð èio niø re li gi ja, o tei sæ bei ásta ty mus stu di ja vo uni ver site te. Gal tu ma nai, kad jis koks moksli nin kas ar gar sus pro fe so rius? Nie ko pa na ðaus! Jis bu vo mu zi kas kaip ir að, ir ðis me nas pa ke rë jo jo ðir dá, pats iðmo ko gro ti ke liais in stru men tais. Taip taip, tai áma no ma, kai esi mu zi ka lus ir stro pus kaip jis.

O tu ar gro ji ko kiu nors in stru mentu? Gal bût for te pi jo nu? Gal smui ku?

O gal flei ta? Tuo met þi nai, kaip tai ne leng va, nes rei kia vis mo ky tis ir moky tis. Të èiui stu di jos tei kë ma lo nu mà ir dþiaugs mà. Jis ta po smui ki nin ku ir pia nis tu, o vë liau - mu zi kos mo ky to ju.

Kar tu su juo ban dþiau áspë ti ðio me no pa slap tis.

Ið mo kau dau ge lá kû ri niø ir kompo zi ci jos pa grin dø. Ka dan gi vi sø norin èiø mo ky tis jis pri im ti ne ásten gë, to dël pa ra ðë “Ið sa mø smui ko mu zi kos pra dþia moks lá”. Kny ga bu vo ið vers ta á ki tas uþ sie nio kal bas, ið leis ta di de liu tira þu ir pa pli to po vi sà pa sau lá. Të vas tuo la bai di dþia vo si.

Ko pi ja vi mo apa ra tø tais lai kais ne bu vo, ku rie ðian dien nau do ja mi kas die nia me dar be, ta èiau tai pa dary ti bu vo áma no ma ki tu bû du - naudo ja mas me ta lo plokð tës rai þi nys, ku rá átry nus da þais ir at spau dus ant po pieriaus lik da vo na tø teks tas.

Parengë Jurgita KAUBRYTË-MELIENË

Atspausdinamas lapas tekstui koreguoti

MUZIKINIS KRYÞIAÞODIS KLAUSIMAI : 1. Kauno muzikinio teatro elektroninës muzikos grupë. 2. Didelë patalpa su scena, kur vyksta koncertai ar spektakliai. 3. Meno kûriniø atlikëjas. 4. Kompozitorius, pagal kurio muzikà sukurto baleto premjera ávyko vasario mënesá. 5. Dainos “Þvaigþdutë” autoriaus vardas. 6. Senosios muzikos ansamblis, dalyvavæs “Didþiajame muzikø parade 2002”. 7. Þ.Ofenbacho operetë “Orfëjas …”. 8. “… motule, uþtekëk, uþtekëk”. 9. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 14-ojo gimtadienio koncertas “Susipaþinkime …”. 10. Dviejø ar trijø muzikos fraziø darinys. 11. Lietuvos muzikø sà jungos rëmëjas. 12. Rusijos popþvaigþdë, koncertavusi Lietuvoje vasario vidury. 13. A.Foko vadovaujama tautiðka kapelija. 14. Vargonø grieþykla. 15. Geriausiu lietuviðku 2002 m. kûriniu orkestrinës muzikos kategorijoje pripaþintas R.Merkelio “Septintas …”. 16. D.Rosinio operos “Sevilijos kirpëjas” personaþas. 17. Dinamikos laipsnis, reiðkiantis “tyliai”. 18. Þemas vyrø balsas. 19. “Didþiojo muzikø parado 2002” debiutantas, kuriam buvo patikëtos vienos parado dalies vedëjo pareigos. 20.

S.Prokofjevo baletas. 21. Trumpas operos, operetës, baleto turinio atpasakojimas. 22. Muzikos kûrinio atlikimo greitis. 23. Antroji ið nekintanèiø jø daliø katalikø miðiose. 24. Senovës graikø dievas, grojæs nendrinëmis ðvilpynëmis. 25. Á fokstrotà panaðus ðokis, paplitæs po Pirmojo pasaulinio karo. 26. Nominacijos “Operos Ðvyturiai 2002” laureatas, metø baleto solistas. 27. V.Belinio opera. 28. Muzikologës R.Gaidamavièiûtës gimtasis miestas. 29. Kiek dirigentø dalyvavo “Didþiajame muzikø parade 2002”? 30. Anglø roko grupë “… Purple”. 31. Vengrø kompozitorius, kurio 80-metá minësime geguþës mënesá. 32. Aðtuoniø atlikëjø ansamblis.

Teisingà atsakymà suþinosite paeiliui suraðæ sunumeruotas raides.

Sudarë Viktoras Paulavièius ATSAKYMAI á kryþiaþodþio, spausdinto 2003 metø nr. 1-2 klausimus: 1. Abigailë. 2. Groti. 3. Katkus. 4. Ramutë. 5. “Galvë”. 6. Pianinas. 7. Oberekas 8. Tauragis.

9. Raktas. 10. Legato. 11. “Avinas”. 12. Butkutë. 13. Vienybë. 14. Kalafas. 15. Celeris. 16. Kaniava.

17. Lenkas. 18. Tokata. 19. “Kaskados”. 20. Guslës. 21. Þermonas. 22. Statyba. 23. Varjetë.

24. Pasija. 25. Atrask. 26. “Queen”. 27. Gailytë. 28. Bella. 29. Graþus. 30. Verona. 31. “Kopelija”.

32. Osvaldas.

IÐ SUNUMERUOTØ LANGELIØ: ÞIEMOS SIMFONIJA

Muzikos barai /79

Muzikø sàjungoje MUZIKØ SÀJUNGOJE

Lietuvos muzikø sàjungos SPECIALIU PRIZU apdovanotas Mantas VAIÈIÛNAS, Lietuvos muzikos akademijos prof. Kæstuèio Grybausko klasës studentas, Vilniuje kovo 13-15 d. surengto F.Chopinui skirto II tarptautinio lenkø fortepijoninës muzikos festivalio-konkurso laureatas.

muzikos mokyklose, Utenos Dauniðkio vidurinëje mokykloje - koncertai susitikimai su tarptautiniø konkursø laureatais akordeonininkø kvintetu “CONCERTINO” - Ilma Plungaite, Regina Pancekauskiene, Þana Gumenaja, Rièardu Sviackevièiumi, Rasa Mikiðkiene.

Kovo 5 d. Marijampolës muzikos mokykloje ir kolegijoje - koncertai susitikimai su tarptautiniø konkursø laureatais Eduardu GABNIU ir Genadijumi SAVKOVU (akordeonø duetas).

Kovo 26 d. Vilniaus rotuðëje - tarptautiniø konkursø laureato akordeonininkø kvinteto “CONCERTINO” (Ilma Plungaitë, Regina Pancekauskienë, Þana Gumenaja, Rièardas Sviackevièius, Rasa Mikiðkienë) kûrybinës veiklos 25-meèiui skirtas vakaras. Dalyvavo dainininkë Natalija Katilienë ir birbynininkas Kastytis Mikiðka. Vakarà vedë Violeta Butkauskienë.

Kovo 6-7 d. Palangos muzikos mokykloje, Kretingos, Salantø ir Plungës meno mokyklose - koncertai susitikimai su tarptautinio konkurso laureatais fortepijoniniu trio “KASKADOS” - Albina Ðikðniûte (fortepijonas), Rusne Mataityte (smuikas) Edmundu Kulikausku (violonèelë).

Balandþio 1 d. Vilniaus N.Vilnios muzikos mokykloje - koncertas susitikimas su liaudies instrumentø ansambliu “KANKLËS” - Lina Naikeliene, Aiste Bruþaite, Auðra Juðkevièiene (kanklës), Irmantu Andriûnu, Gediminu Berþoniu (birbynës, lumzdeliai).

Kovo 10 d. Panevëþio V.Þemkalnio ir J.Balèikonio gimnazijose - koncertai susitikimai su tarptautiniø konkursø laureatais akordeonininkø kvintetu “CANTUS” - Diana Medekðaite, Sandra Kleizaite, Oksana Treðèenko, Gintaru Balèiûnu ir Audriumi Kundrotu.

Balandþio 4 d. Raseiniø meno mokykloje - koncertas susitikimas su tarptautiniø konkursø laureatais Eduardu GABNIU ir Genadijumi SAVKOVU (akordeonø duetas).

LMS RENGINIAI

Kovo 14 d. Vilniaus N.Vilnios muzikos mokykloje - koncertas susitikimas su tarptautiniø konkursø laureate pianiste Aleksandra ÞVIRBLYTE. Kovo 23 d. Vilniaus rotuðëje - popietë su dainininkais Kristina ZMAILAITE ir Edmundu SEILIUMI bei tarptautiniø konkursø laureatais akordeonininkø kvintetu “MODUS” - Andriumi Balachovièiumi, Eva Vinceloviè, Tomu Vaiðe, Irena Loðakeviè, Egidijumi Palevièiumi. Dalyvavo pianistë Audronë Juozauskaitë ir birbynininkas Kastytis Mikiðka.

Popietës vedëja - Justa Adomonytë.

Kovo 24, 25 d. Ukmergës, Anykðèiø, Këdainiø muzikos mokyklose, Jonavos meno mokykloje - koncertai susitikimai su tarptautiniø konkursø laureatais akordeonininkø kvintetu “MODUS”.

Kovo 25 d. Rietavo muzikos ir L.Ivinskio vidurinëje mokyklose - koncertas susitikimas su “SOSTINËS VARIO KVINTETU” - Algirdu Januðevièiumi, Sauliumi Þvirbliu (trimitai), Mariumi Rancovu (valtorna), Vygantu Ðilinsku (trombonas), Dariumi Baþanovu (tûba).

Kovo 25, 27 d. Prienø meno ir Alytaus

Muzikos barai /80

Balandþio 6 d. Vilniaus rotuðëje - popietë su tarptautiniø konkursø laureate dainininke Judita LEITAITE. Dalyvauja Juozas Rimas (obojus), Dainius Palðauskas (violonèelë), Vaiva Blaþienë (fortepijonas).

Popietës vedëja - kompozitorë Audronë Þigaitytë-Nekroðienë.

Balandþio 7, 8 d. Jonavos meno mokykloje, Këdainiø, Kelmës, Viekðniø muzikos mokyklose - koncertai susitikimai su dainininke Aušra LIUTKUTE, smuikininku Kristijonu VENSLOVU, pianiste Auðra MOTUZIENE. Balandþio 8 d. Ðiauliø J.Janonio gimnazijoje ir “Juventos” vidurinëje mokykloje - koncertai susitikimai su dainininkais Kristina ZMAILAITE ir Edmundu SEILIUMI, pianiste Audrone JUOZAUSKAITE. Balandþio 10 d. Marijampolës muzikos mokykloje - koncertas susitikimas su pianiste profesore Birute VAINIÛNAITE. Balandþio 14 d. Vilniaus rotuðëje buvusio Lietuvos muzikø draugijos pirmininko kompozitoriaus Povilo DIKÈIAUS (1933-1991) atminimo vakaras, skirtas 70-osioms gimimo metinëms. Dalyvauja dainininkë Natalija Katilienë, smuikininkë Ingrida Armonaitë, birbynininkas Antanas

Jonuðas, pianistai Auðra Banaitytë, Eglë Perkumaitë, Raimundas Kontrimas, kompozitorë Snieguolë Dikèiûtë, prof. Romanas Pleèkaitis, prof. Rimvydas Þigaitis.

Vakaro vedëjas - muzikologas Vaclovas Juodpusis.

Balandþio 15 d. Taikomosios dailës muziejuje - Vilniaus kvarteto ir LMS leidinio (CD ir knygelës) “J.Haydnas Septyni paskutiniai mûsø Iðganytojo þodþiai ant kryþiaus. V.A.Dambrava Septyni þodþiai” pristatymas.

Balandþio 26 d. Vilniaus rotuðëje smuikininko Andriaus KREVNEVIÈIAUS kûrybos vakaras, skirtas 60-osioms gimimo metinëms. Dalyvauja tarptautinio konkurso laureatas Nacionalinës M.K.Èiurlionio meno mokyklos smuikininkø ansamblis (vadovas A.Krevnevièius), dainininkai Judita Leitaitë ir Virgilijus Noreika, pianistai Justinas Bruzga ir Povilas Jaraminas, Jaroslavas Cechanovièius (gitara), Zigmas Þukas (kontrabosas).

Vakaro vedëjas - muzikologas Viktoras Gerulaitis.

JUBILIEJINES SUKAKTIS ÐVENÈIA: Smui ki nin kas, Naciona li nës M.K.Èiurlionio me nø mokyk los pe dagogas, smui ki nin kø an sam blio vadovas Andrius KREVNEVIÈIUS (ba landþio 15 d.)

Choro di rigentas, Naciona li nës M.K.Èiurlionio me nø gim na zijos pe dagogas Rai mondas KATINAS (gegu þës 2 d.)

Vil niaus B.Dva riono de ðimt me tës mu zi kos mokyk los di rek torë Lai mutë Ona UÞKURAITIENË (gegu þës 22 d.)

Á LIETUVOS MUZIKØ SÀJUNGOS PEDAGOGØ SUSIVIENIJIMÀ ÁSTOJO Choro di rigentas, LMA lek torius, mu zi kos mokyk los “Ly ra” moky tojas eksper tas Rolandas AIDUKAS. LMS skiltis parengë R.Þigaitis

LIETUVOS MUZIKØ SÀJUNGA - leidþianti mënesiná þurnalà “Muzikos barai”, kuriame daug publikacijø apie ryðkiausius atlikëjus, muzikos meno kûrëjus bei Lietuvos ir pasaulio muzikiná gyvenimà, - ásitikinusi, kad muzikos meno ir jo kûrëjø paþinimas gali padëti ugdant jaunuosius, formuojant jø dvasinius poreikius, - þinodama, kad dauguma kraðto mokyklø neturi lëðø menà skleidþianèiai spaudai prenumeruoti, - tæsdama 2001 metais pradëtà labdaros akcijà “LIETUVOS KULTÛROS ATEIÈIAI”, kvieèia menininkus, politikus, kultûros, verslo þmones, visus, kas neabejingas kraðto kultûrai, jos plëtrai -padovanoti moksleiviams 2003 metø “Muzikos barø” þurnalo prenumeratà su 6 CD komplektu.

Prenumeratos kaina – 60 Lt Prenumerata priimama Lietuvos muzikø sàjungoje ( Gedimino pr. 32-2, LT-2001 Vil nius, tel. 262 30 43, faksas 212 03 02, e-mail muzsajunga@takas.lt atsiskaitomoji sàskaita 10002450037 AB bankas Hansa-LTB, banko kodas 73000 ).

Akcijos dalyviai skelbiami þurnale “Muzikos barai”.

2003 m. þurnalo prenumeratà su 6 CD komplektu padovanojo: 25. JAV gyvenantis garsus Lietuvos tenoras Stasys J.BARAS ðeðioms mokykloms: KRETINGOS pranciðkonø gimnazijai (kurià 1940 m. baigë), KLAIPËDOS Vytauto Didþiojo gimnazijai (joje mokësi iki 5 klasës), KLAIPËDOS “Àþuolyno” vidurinei mokyklai, KAUNO “Vyturio” vidurinei mokyklai, VILKAVIÐKIO Salomëjos Nëries vidurinei mokyklai, GARGÞDØ “Kranto” vidurinei mokyklai; 26. Paryþiuje gyvenanti þymi Lietuvos pianistë Mûza RUBACKYTË - rtims mokykloms: ALYTAUS ir TAURAGËS muzikos mokykloms, PIVAÐIÛNØ (Alytaus raj.) vidurinei mokyklai; 27. Lietuvos kompozitoriø sàjungos pirmininkas, kompozitorius Gintaras SODEIKA - DRUSKININKØ “Atgimimo” vidurinei mokyklai; 28. Lietuvos dailës muziejaus direktorius Romualdas BUDRYS BAISOGALOS vidurinei mokyklai; 29. gydytoja Silvija STRUPIENË - VILNIAUS jëzuitø gimnazijai.

30. dainininkë Skaidra JANÈAITË - VILNIAUS Uþupio gimnazijai.

Visiems nuoðirdþiai dëkojame.

LMS prezidentas prof. R.Þigaitis

UAB „DRAUGYSTËS SANATORIJA” V.Krëvës g. 7, 4690 Druskininkai tel.: (+370 313) 52132, tel./faks. (+370 313) 53118, 52378 sandraugyste@is.lt; www.is.lt/draugyste

- Tradi ci nis ku ror ti nis gy dy mas mi ne ra li nio van dens, gy do mo jo pur vo ir vais tin gø jø au ga lø pro ce dû ro mis; - Daugia me të pa tir tis ku ror ti nës re a bi li ta ci jos sfe ro je; - Platus diag nos ti kos ir gy do mø jø pro ce dû rø asor ti men tas; - Modernus sveikatingumo ir groþio centras „Afroditë” su minera li nio van dens ba sei nu, po van de ni në mis ma sa þo sro vë mis, „Ja kuz zi” vo nia, suo miðka ir tur kiðka pir ti mis;

Vieðbuèio „Violeta” paslaugos, konferencijø salë.

Ma lo niai kvie èia me pra leis ti lais va lai ká ir at gau ti jë gas

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Vilniaus g. 41, 2001, tel./faks. 262 24 06

Silvijus – J.Bickûnas, Tonijas – A.Sodeika, Arlekinas – J.Kudirka, Kanijas – A.Kutkus, Neda – J.Dvarionaitë.

R.Leoncavallo “Pajacai”, 1922 m. Dirigentas -J.Tallat-Kelpða, dailininkas -V.Didþiokas. Chormeisteris J.Ðtarka, baletmeisteris O.Dubeneckienë.